\id MRK \h San Marcos \toc1 Kitsy nii pkëë San Marcos \toc2 San Marcos \toc3 Mr. \mt1 Kitsy nii pkëë San Marcos \c 1 \s1 Lëë Juan xluuy xtiits Dios \r (Mt. 3:1‑12; Lc. 3:1‑9, 15‑17; Jn. 1:19‑28) \p \v 1 Sinrii nak nii bislo xkaasy xtiits Dios nii xñee cho nak Jesucrist. \p \v 2 Lëë profet Isaías pkëë leñ xkitsy Dios sinrii: \q1 Lëgaanoo lëën kxal gaa tu xaa nii tenech lool parñee kwii xaa tu nëz tedyoo. \q1 \v 3 Son meñ tsiy xaa tsiñee lëë xaa kñee tu tañ pidzy këb xaa: \q1 “Kol kxixkwaa nëz nii tedy meñ nii xñabey. \q1 Kol kwii tu nëz tubli.” \p \v 4 Singo mod biid Juan xchoobnis xaa meñ tañ ni xñee xaa lo meñ: \p —Kol ktikche styoo do lo Dios ni kol chobnis, parñee ktsily Dios kchë xtol do. \p \v 5 Tsigo lëë meñ nii ncheno tyub tañ nii lë Judea ni meñ kyedzy Jerusalén kwey laañee so Juan. Aan tsiñee lox xobtol meñ kchësy xtol lo Dios lëë Juan xchoobnis meñ chu kiigwpee Jordán. \p \v 6 Kits lady camey kwyaa xab Juan, lëë xcinturón xaa kwyaa con kidy. Nkwxandx ni tsiñ tañ taw xaa. \v 7 Lo xiwseedy xaa xñee xaa lo meñ: \p —Skere sëëd tu xaa nii mastre non lon, por naa ni parñee sinchuñaa kxakaa tuu kidy lab xaa xkiiñdyaa. \v 8 Naa pchoobnis lëë do con nis. Per lëë xaa kchoobnis lëë do con Kyalbini Ntson cheñ Dios. \s1 Xkyalkwchobnis Jesús \r (Mt. 3:13‑17; Lc. 3:21‑22) \p \v 9 Leñ tse go lëë Jesús pchoo Nazaret, tu kyedzy nii nche nëz tañ nii lë Galilea, lëë xaa si chu kiigwpee Jordán aan siko lëë Juan pchoobnis xaa. \v 10 Aan siikñee lëë Jesús pchoo lo nis, lëë xaa kon nii lëë kpaa byaly aan lëë Kyalbini Ntson cheñ Dios sëëd sëëb byab lady xaa sinak tu palom. \v 11 Ni lëë xaa biñ tsiy Dios nii sëëd sëëb kpaa xñee lo xaa: \p —Lii nak xiñaa nii xkëstyoon. Xlen lool. \s1 Lëë Jesús chak preb \r (Mt. 4:1‑11; Lc. 4:1‑13) \p \v 12 Loxsye ngo lëë Kyalbini Ntson kuni Jesús tañ pidzy. \v 13 Choow kpidz kwyo xaa tañ. Beeñ xaatox xaa preb ni kwyo xaa lady kchëlo ma tox, per lëë xangly Dios kokni xaa. \s1 Lëë Jesús chislo lo xtsiiñ Galilea \r (Mt. 4:12‑17; Lc. 4:14‑15) \p \v 14 Loxsye kwloo meñ Juan skiib, lëë Jesús si nëz xtañ meñ Galilea xluuy xtiits Dios nii xteelaa \v 15 xñee xaa: \p —Lëë wor kutsiñ nii lëë Dios kñabey. Kol ktikche styoo do ni kol kniladzy xtiits xaa. \s1 Lëë Jesús xkwetsy tap ngoosy mël \r (Mt. 4:18‑22; Lc. 5:1‑11) \p \v 16 Tu tse lëë Jesús sitedy chu nistoo Galilea tsiñee lëë xaa kon chop ngoosy mël nii nche kchon xkyex lo nis. Chop betsy nak xaa. Tu xaa lë Simoñ, lëë stu xaa lë Ndresy. \v 17 Aan lëë Jesús chëb: \p —Kol tënal naa parñee jkoostre to mël, sink lëën kluy lo do xa kluuy do xtitsaa lo meñ. \p \v 18 Wor go kazh nche gak xkyex xaa, lëë xaa sinal Jesús. \p \v 19 Sijtyak kwsë Jesús lëë xaa kon Jacob ni Juan. Xiñ Zebedeo nak xaa chop xaa. Lëë xaa ncheno tu leñ barkw xkëtë xaa xkyex xaa. \v 20 Tsigo lëë Jesús kwtsyetsy xaa, aan lëë xaa psaan pxosy xaa Zebedeo leñ barkw ksa xmos xaa aan lëë xaa sinal. \s1 Tu mguiy nii no tu kyalbini mal leñ styoo \r (Lc. 4:31‑37) \p \v 21 Lëë Jesús ptsiñ kyedzy Capernaum ksa xpëëdscuel. Aan tsiñee lëë tse nii xiladzy meñ Israel lo tsiiñ kol, lëë Jesús kwsëëb ktoo aan lëë xaa bislo beeñ kseedy xaa meñ xtiits Dios. \v 22 Tsigo ndaly meñ psee biñ xiwseedy xaa porñee lëdy wi xaa chuuñ kseedy sinak kchë maestre ley, sink tsi lëë xaa xñee sootee tu xaa nii per nli busy xñabey nak xaa. \v 23 Lady kchësy meñ nii ncheno leñ ktoo no tu mguiy nii no tu kyalbini mal leñ styoo aan lëë xaa bislo chuptsyë xaa xñee xaa: \p \v 24 —¿Penak sëëd sëëboo lady noo Jesús Nazaret? ¿Buty sëëd knitylool lëë noo lë? Xyuumbeyaa lii. Lii nak Xiñ Ntson Dios nii sëëd lo kislyu. \p \v 25 Tsigo lëë Jesús kwëntseeb lo kyalbini mal go chëb xaa: \p —¡Psuugw chuwoo aan psaan mguiy gue! \p \v 26 Tsigo lëë kyalbini mal go beeñ nii lëë mguiy go kutyë aan lëëw pchoo chuptsyë taño. \v 27 Tsiñee lëë meñ kon kchësy ngo, ntseeb ptsyeb meñ, aan xñabtiits lsa meñ lo xcombañer xñee meñ: \p —¿Pe cos re? ¿Xa nak xiwseedy xaa re nii axte wi kyalbini mal xsoob xtiits xaa? \p \v 28 Aan blyëëdyak masyke lë Jesús xseety kchësy meñ nii ncheno tyub nëz Galilea. \s1 Lëë Jesús chuuñ kyak xñaatsaap Simoñ Pedre \r (Mt. 8:14‑15; Lc. 4:38‑39) \p \v 29 Tsiñee lëë xaa pchoo ktoo, lëë Jesús kwey lidzy Simoñ ni Ndresy ksa xaa Jacob ni Juan. \v 30 Aan tsiñee lëë xaa ptsiñ, lëë xñaatsaap Simoñ nix xlyañ xlyëë, aan lëëw chëb xaa lo Jesús. \v 31 Tsigo lëë Jesús big kwseñ ña me blische xaa me. Aan wor go kazh lëë xlyëë pchoo, aan lëë me bislo beeñlo me nii taw xaa. \s1 Lëë Jesús chuuñ kyak ndaly meñ xsyaknë \r (Mt. 8:16‑17; Lc. 4:40‑41) \p \v 32 Tsiñee lëë tse ptsye, lëë ngbidz kwyaasyle, lëë lyu no jketsyle, lëë meñ kuni kchëlo meñ xsyaknë ni meñ nii no kyalbini mal styoo lo Jesús, \v 33 aan casy kchësy meñ kyedzy ptyop chu puert. \v 34 Kchëlo kyalkits beeñ kyak Jesús meñ ni kwlii xaa kchësy kyalbini mal. Per blaady xaa nyeew porñee nano cho nak xaa. \s1 Lëë Jesús xluuy xtiits Dios leñ ktoo nii nche sob Galilea \r (Lc. 4:42‑44) \p \v 35 Wor silytoo bii nguey lëë Jesús kuxche aan lëë xaa pchoo tublad chu kyedzy tu laañee tusy xaa par kutiitsni xaa Dios. \v 36 Aan lëë Simoñ ksa xcombañer kukyub Jesús. \v 37 Tsiñee lëë xaa ptsil xaa chëb xaa lo xaa: \p —Kchësy meñ këkyub lii. \p \v 38 Per lëë Jesús kwëb chëb: \p —Tsoo kchësy kyedzy nii nche kex nu parñee wi siko kluyaa xtiits Dios porque par ngo pchon. \p \v 39 Singo kunsë Jesús tyub xtañ meñ Galilea xluuy xaa xtiits Dios kchë leñ ktoo nii kwtedy xaa ni xkwii xaa kchësy kyalbini mal. \s1 Lëë Jesús chuuñ kyak tu xaa nii xyodz lady \r (Mt. 8:1‑4; Lc. 5:12‑16) \p \v 40 Lëë tu xaa nii xyodz lady big lo Jesús aan lëë xaa go psoxib chëb: \p —¿Pe nëëdyoo beeñ kyak naa? \p \v 41 Tsigo lëë Jesús pkëstyoo xaa xsyaknë go, aan lëë xaa pxob ña xaa kik xaa xñee xaa: \p —Chakladzyaa nii kyaan nyëël lo xkyalkiitsoo. Nina kazh byaktsey. \p \v 42 Aan nli gaa wor go kazh lëë xaa nii xyodz lady ko byak. \v 43 Tsigo lëë Jesús kwëntseeb lo xaa nii byak ko aan lëë xaa psonëz xaa chëb xaa lo xaa: \p \v 44 —Byey aan ni tu cho lo këëbtyoo dyon xa byakoo. Kwey lo pxosy aan psakon nii xñabey xley Moisés, parñee kaknan meñ nii lëël byak. \p \v 45 Per siñee lëë xaa go pchoo lëë xaa go bislo bitiits dyon xa byak xaa. Por ngo pchilodre nsyëëb Jesús ni stu kyedzy nii neñlo, sink lëë xaa kunsë laañee kindy meñ. Per nikxe singow ndaly meñ kwey lo xaa. \c 2 \s1 Lëë Jesús chuuñ kyak tu xaa nii nëtoo \r (Mt. 9:1‑8; Lc. 5:17‑26) \p \v 1 Tsiñee kwloxo bla tse lëë Jesús bikche ptsiñ kyedzy nii lë Capernaum stub. Aan lëë meñ biñ nii lëë xaa nyoogw yu. \v 2 Lëë meñ ptyopbe, per ni chu puert yu xkaadre kwe meñ. Aan lëë xaa bislo xluuy xaa xtiits Dios \v 3 tsi lëë tap xaa ptsiñni tu xaa nii nëtoo. \v 4 Per konsye ksa tap xaa go nii chilody ktsiñ xaa axte laañee sopee Jesús porñee singootyee ndaly meñ nche, lëë xaa pxaly kik yu nii no Jesús, aan nëz laa nyaly go ptee xaa xaa xsyaknë go pxobsye xaa xaa lo tu ta. \p \v 5 Tsiñee lëë Jesús kon nii nli xniladzy ksa xaa go, lëë xaa chëb lo xaa xsyaknë go: \p —Xiñ, nodre xtoloo. Kchësyo bily. \p \v 6 Per lëë bla maestre ley nii nche sob siko psya styoo nladzy xaa: \v 7 “¿Penak xñee xaa gue singue? No ko xaa falt lo Dios por ni tu cho chilody ktsily tol, xaktyee Dios.” \v 8 Per sinusy byeñ Jesús kchësy nii no ksya styoo xaa. Tsigo lëë xaa chëb: \p —¿Penak xsya tol do? \v 9 Schilo këpaa lo meñ xsyaknë: “Lëë kchësy xtoloo bily”, ni schilo këpaa: “Kuxche, blis xtal aan byey”, per ¿chow dyon mastre ngan? \v 10 Per na gaanoo lëën kluy lo do nii wi mguiy nii pxaal Dios schilo ktsily tol lo kislyu. \p Tsigo lëë xaa chëb lo xaa xsyaknë go: \p \v 11 —Lool xñen, kuxche, blis xtal aan byey liidzyoo. \p \v 12 Tsigo lëë xaa xsyaknë go kuxche wor go kazh, aan lëë xaa blis xta xaa. Tsigo lëë xaa pchoo kwtedy xaa kchësy lady meñ. Por ngo, kchësy meñ psee aan kchësy meñ biily lay lo Dios xñee: \p —Loñee mbañ no karty tyon no kchësy nrii. \s1 Lëë Jesús xkwetsy Leví \r (Mt. 9:9‑13; Lc. 5:27‑32) \p \v 13 Loxsye ngo lëë xaa kwey chu nistoo stub, aan tsiñee lëë meñ lox ptyopbe lo xaa, lëë xaa bislo beeñ kseedy xaa meñ xtiits Dios. \v 14 Lëë tsi lëë Jesús bikche sey leñ kyedzy stub, lëë xaa kon tu xaa nii pcholë Leví. Alfeo nak pxosy xaa. Lëë xaa sob laañee chitizh meñ par kchilo kto meñ xcheñ aan lëë Jesús chëb lo xaa: \p —Tënal naa. \p Tsigo lëë Leví kuso aan lëë xaa sinal. \p \v 15 Aan lëëtyee lëë Jesús noyaw lidzy Leví. Ndaly xaa nii chuuñ jkizh meñ ni ndaly meñ ngoptol kunal. Lëë xaa kwsob lo mezh ksa xaa Jesús ni ksa xaa xpëëdscuel Jesús. \v 16 Per tsiñee lëë xaa fariseo ni maestre ley kon nii lëë Jesús kayawni kchësy meñ go, lëë xaa chëb lo xpëëdscuel Jesús: \p —¿Xa mod nak nii chaw xmaestre to ksa xaa nii chuuñ jkizh ni kchësy meñ ngoptol gue? \p \v 17 Tsiñee lëë Jesús biñ kchësy nii kwnee xaa go, lëë xaa chëb: \p —Xkiiñdy meñ buen ni meñ ndaan xaa nii chuñ rmedy, sink meñ xsyaknë xkiiñ xaa nii chuñ rmedy. Per syely kyubtyaa meñ buen, sink lëën syely kyub meñ ngoptol. \s1 Lëë meñ xñabtiits lo Jesús \r (Mt. 9:14‑17; Lc. 5:33‑39) \p \v 18 Tu tse tawdy xpëëdscuel Juan ni xaa fariseo parñee kuuñ ksak xaa Dios. Tsigo lëë bla meñ kunabtiits lo Jesús chëb: \p —¿Penak nii chawdy xaa nii no xlad Juan ni xaa nii no xlad xaa fariseo parñee kuuñ ksak Dios, per lëë xpëëdscueeloo pe xseedy xaa masyke lëë xaa ncheno wagw? \p \v 19 Tsigo lëë Jesús kwëb chëb: \p —¿Pe mod lika nayak ksaan meñ nii chi lo tu kyalwtsiilña wagw par tso kyalnë meñ? Deelñee bii so xaa nii ptsiilña gon, ni tu cho chilody tso kyalnë. \v 20 Per sitsiñ tse nii lëë xaa nii ptsiilña kyas. Tsigosy nagon schilo ksaan meñ wagw par tso kyalnë meñ. \p \v 21 ’Ni tu cho xkëtëdy tu ladx yoox con tublë ladx kub. Por tsi lëëw tsadx, lëë ladx kub kpe aan lëëw kchos ladx yoox, aan lëë laa nchos ko kak nroobre. \v 22 Ni nody nii ktyëë nip kub leñ kyeg kidy nii kwyoxle. Porque schilo kchos nip kub kyeg kidy, aan ntseeb xiñ nip, nikxe gaa kyeg kidyo. Por ngo no nii ktyëë nip kub leñ kyeg kub. \s1 Lëë xpëëdscuel Jesús xchoow xobxtily tse nii chakty tsiiñ \r (Mt. 12:1‑8; Lc. 6:1‑5) \p \v 23 Lëë tu tse nii xiladzy meñ Israel lo tsiiñ lëë Jesús sitedy tu lo kwaa nii no nonsyke xobxtily, aan lëë xpëëdscuel xaa bislo xchoow xobxtily. \v 24 Tsigo lëë xaa fariseo chëb lo Jesús: \p —Buy gaanoo, ¿penak nii chuñ xpëëdscueeloo nii nonguialdy kak tse nii xiladzy meñ lo tsiiñ? \p \v 25 Per lëë Jesús chëb: \p —¿Pe karty nayak klab to laañee xñee xa beeñtsyey rey David worñee kwlaañ xaa ksa xcombañer xaa? \v 26 Iz nii lëë Abiatar nak pxosy nii mastre non, lëë David kwsëëb leñ lidzy Dios aan lëë xaa taw kyaxtily nii nak lay nii xaktyee pxosy chaw, aan wi kchë meñ nii ksa xaa si byaan xaa kyaxtily go. \p \v 27 Chëbak Jesús lo kchësy meñ go: \p —Lëë tse nii chak wxiladzy byaan par meñ, per byaandy meñ par tse go. \v 28 Por ngo, axte lo tse nii xiladzy meñ lo tsiiñ xñabey mguiy nii pxaal Dios. \c 3 \s1 Beeñ kyak Jesús tu xaa nii mbañdy tu ña \r (Mt. 12:9‑14; Lc. 6:6‑11) \p \v 1 Lëë Jesús kwsëëb ktoo stub. Aan lëëtyee lëë tu xaa nii mbañdy tu ña no leñ ktoo go. \v 2 Ni lëë meñ nche kuy dyon pe syuuñ kyak Jesús xaa xsyaknë go tse nii xiladzy meñ lo tsiiñ parñee tso pe cos jkëëkiy meñ xaa. \v 3 Tsigo lëë Jesús chëb lo xaa nii mbañdy ña: \p —Kuso aan kwso groltyee nu. \p \v 4 Tsigo lëë xaa kwnabtiits lo meñ chëb xaa: \p —¿Pe cos nonguial kak tse nii xiladzy meñ lo tsiiñ? ¿Pe nonguial kantsi ñe ote ksaksi ñe saa bñech ñe yak? \p Per ni tu cho kwëbty. \v 5 Tsigo lëë Jesús buy lo kchësy meñ nii nche siko aan lika blëë xaa, ni pteenë xaa porñee kon xaa nii singootyee nguiedzy styoo kchësy meñ go. Loxsye ngo lëë xaa chëb lo xaa xsyaknë go: \p —Biskaa ñal. \p Aan lëëw biskaa xaa. Lëë gaaw byak. \v 6 Per siñee lëë xaa fariseo pchoo siko lëë xaa bitiits ksa xaa meñ nii nak ksa rey Herodes dyon xa kuty xaa Jesús. \s1 Lëë meñ xtyopbe chu nistoo Galilea \p \v 7 Lëë Jesús si chu nistoo ksa xpëëdscuel aan ndaly meñ Galilea kunal xaa. \v 8 Tsiñee lëë meñ nii no nëz Judea ni meñ nii no kyedzy Jerusalén ni meñ nii no nëz Idumea ni meñ nii ncheno stublad chu kiigwpee Jordán ni meñ nii no tyub kyedzy Tiro ni meñ nii no tyub kyedzy Sidón koknan kchësy nii chuuñtsyey Jesús, ndaly kchë meñ go kukuy. \v 9 Por ngo lëë xaa chëb lo xpëëdscuel xaa nii nyub xaa tu barkw parñee ndaagwty meñ xaa. \v 10 Porñee beeñ kyak xaa ndaly meñ xsyaknë, aan kchësy meñ chas xkyë lady xaa par señ meñ xab xaa. \v 11 Aan tsiñee lëë kyalbini mal chan Jesús, xsoxibo chuptsyëw xñeew: \p —¡Lii nak Xiñ Dios! \p \v 12 Per lëë Jesús kwnabey nii nyeedyo cho nak xaa lo meñ. \s1 Lëë Jesús xkwe ksa tsiipchop xpëëdscuel \r (Mt. 10:1‑4; Lc. 6:12‑16) \p \v 13 Loxsye ngo lëë Jesús si tu kiy. Siko lëë xaa kwtsyetsy meñ nii kwlaañtyee styoo xaa aan lëë meñ go big lo xaa. \v 14 Aan lady kchësy meñ go kwle xaa tsiipchop xaa go tsikluuy xtiits Dios. \v 15 Ni lëë xaa ptee kyalxñabey lo xaa par kwii xaa kyalbini mal. \v 16 Lëë ksa lë xaa nii kwle xaa nrii: Simoñ, xaa nii kwloolë xaa Pedre, \v 17 Jacob ni betsy wiñ xaa Juan. Xiñ Zebedeo nak xaa chop xaa. Boanerges kwloolë Jesús xaa. (Tiits ko nak sinak nii xñee ñe Xiñ Nkwsiy.) \v 18 Ni kwle xaa Ndresy ni Felip ni Bartolomé ni Mateo ni Max ni Jacob xiñ Alfeo, ni Tadeo ni Simoñ, xaa nii kwyo lady tub tiiy meñ nii pcholë Cananista, \v 19 ni Judas Iscariote, xaa nii byub mod pkaa Jesús lo xaa xñabey. \s1 Lëë meñ xñee nii xaatox nakni Jesús \r (Mt. 12:22‑32; Lc. 11:14‑23; 12:10) \p \v 20 Loxsye ngo lëë Jesús byo leñ yu nii xkwës xaa ksa xpëëdscuel xaa aan lëë meñ ptyopbe stub. Por ngo nii byobty nyaw xaa ksa xpëëdscuel xaa. \v 21 Tsiñee lëë meñ lidzy Jesús biñ nii lëë Jesús so siko, lëë me kwey par kyoy me xaa, porñee ndaly meñ xñee nii lëë Jesús chak wety. \p \v 22 Wi maestre ley nii nak xaa Jerusalén ptsiñ xñee: \p —Beelzebú, xaa nii xñabey lo kyalbini mal, nakni xaa ni xtee tiitspey lo xaa par kwii xaa kyalbini mal. \p \v 23 Tsigo lëë Jesús kwtsyetsy kchësy meñ go aan lëë xaa pso tu cuent par kuuñ kseedy xaa chëb xaa: \p —¿Xa kchilo xaatox kwii saa xaatox? \v 24 Tu kyedzy nii nak chop tiiy chilody ktiiyo. \v 25 Ni tu meñ wlidzy nii nak chop tiiy chilody ktiiy me. \v 26 Singo gak nak xaatox deel kak xaa chop tiiy ni ktily lsa xaa. Chilody ktiiy xaa, sink sikootyee lëë xcuent xaa kyal. \p \v 27 ’Ni tu cho chilody sëëb leñ lidzy tu meñ nii ntseeb par koy xaa xcheñ xaa, sink klo no nii kxituu kazh xaa xaa. Xakxe singo schilo koy xaa nii klyaañtyee styoo xaa. \p \v 28 ’Lëën xñeli kazh lo do nii stsily Dios kchë xtol meñ ni kchë cos yox nii kñee meñ lo Dios. \v 29 Per lëë meñ nii kñeenë Kyalbini Ntson cheñ Dios kpildy xtol meñ go. Tugak tso xtol meñ go. \p \v 30 Kchësy nrii kwnee Jesús porñee kwnee meñ nii kyalbini mal nakni xaa. \s1 Xñaa Jesús ni betsy xaa \r (Mt. 12:46‑50; Lc. 8:19‑21) \p \v 31 Tsiñee lëë xñaa Jesús ni betsy xaa ptsiñ, lëë xaa kwche ley aan lëë xaa pxaal mandad sitsyetsy Jesús. \v 32 Tsigo lëë meñ nii nche sob kyako kwi Jesús chëb: \p —Lëë xñaal ni betsyoo nche ley xyub lii. \p \v 33 Per lëë xaa kwëb chëb xaa: \p —¿Cho nak kaa tnan ni betsyaa? \p \v 34 Loxsye ngo lëë xaa buy lo kchësy meñ nii nche sob kyako kwi xaa aan lëë xaa chëb: \p —Meñ re nak tnan ni betsyaa. \v 35 Porque kchësy meñ nii chuuñtsyey nii chakladzy Dios, meñ go nak betsyaa, psyañaa ni tnan. \c 4 \s1 Xcuent ngon \r (Mt. 13:1‑9; Lc. 8:4‑8) \p \v 1 Lëë Jesús bislo bluuy xtiits Dios chu nistoo stub. Aan como lëë meñ ptyopbe, lëë Jesús kwyo tu leñ barkw nii so siko aan lëë xaa kwsob leeñgo. Lëë meñ kwche chu nis. \v 2 Tsigo lëë xaa bislo beeñ kseedy xaa meñ nonsyke con cuent. Aan lo xiwseedy xaa xñee xaa: \p \v 3 —Kol kon tu xcuent ngon nii pchoo kwey kon. \v 4 Aan tsiñee lëë xaa bislo lo wlaal xob, grol xoob xaa byab kexka chu nëz aan kuktop kaa mguiño. \v 5 Lëë stub lugar lëë xob byab lady kyo laañee nchedy ndaly yu. Blyëëdy pchukë xob ko lyu porñee nxijty kwyow. \v 6 Per tsiñee lëë ngbidz kwlañ, lëë ngbidz psaayo, aan como kindy luw lëëw pidzy. \v 7 Lëë stub lugar lëë xob byab lady yakitsy aan lëë yakitsy kwroob aan lëëw kwtiño koktyo. \v 8 Per lëë stub lugar lëë xob byab laañee neely lyu aan lëëw kwroob. No ladyo kwsob tsongalyo ni tu kyoowo. Buen koko. \p \v 9 Aan loxsye ngo lëë Jesús chëb: \p —Kchësy to siñee chakladzy to kyeñ do, kol jkëëtyag. \s1 Lëë xpëëdscuel Jesús xñabtiits penak nii nonsyke con cuent chuuñ kseedy Jesús \r (Mt. 13:10‑17; Lc. 8:9‑10) \p \v 10 Tsiñee lëë Jesús byaan nonsy, lëë kchësy meñ nii nak ksa xaa ni ksa tsiipchop xpëëdscuel xaa kwnabtiits chëb: \p —¿Xa nak cuent nii lox psool? \p \v 11 Tsigo lëë xaa kwëb chëb xaa: \p —Kchë lo meñ tiemp gon kwyolan xa nak xkyalwnabey Dios. Lëë na lëëw xluuy xaa lo do. Per lëë meñ nii nche tublad nonsyke con cuent no nii kseedy meñ go \v 12 parñee nikxe xaapee kuy meñ go, per kandy me, ni nikxe mastre kon meñ go, per kyeñdy me, ni parñee kpikchedy styoo meñ go lo Dios tsiin ktsily Dios xtol meñ go. \s1 Lëë Jesús xñee xa nak xcuent ngon \r (Mt. 13:18‑23; Lc. 8:11‑15) \p \v 13 Lëë Jesús chëb: \p —¿Xyeñdy to cuent re lë? ¿Xa kyeñ do nii sëëdre tsigo? \v 14 Lëë meñ nii chan xob nak sinak meñ nii xluuy xtiits Dios. \v 15 No meñ nii nak sinak xob nii byab lo nëz, nii chon xtiits Dios, aan xlyëëdyak lëë xaatox chiklaats nii bñaa leñ styoo meñ go. \v 16 No gaa meñ nii nak sinak xob nii blyaal lady kyo, nii xle chon xtiits Dios, \v 17 per como kindy luw xsyob lidyo. Singo nak meñ go tsiñee chan meñ go nii lëë kyalnë sëëd por xtiits Dios. Xchoso gaa styoo meñ go. \v 18 No gaa stubla meñ nii nak sinak xob nii blyaal lady yakitsy, nii chon xtiits Dios, \v 19 per mastre sini kchë cos lo kislyu re kik meñ go. Choki meñ go kap kchëlo cos, per xaktyee xkëëtiw. Kchë ngo xsyëëb leñ styoo meñ go aan xkiño xtiits Dios, ni xkaw jkiiñ meñ go lo Dios. \v 20 Per no gaa meñ nii chon xtiits Dios aan xniladzyo. Aan chak meñ go sinak kok xob nii blyaal laañee neely lyu. No meñ go nak sinak xob nii kwsob kalyptsii xob lady, ni tsongaly xob, ni tu kyoow xob. \s1 Xcuent bini \r (Lc. 8:16‑18) \p \v 21 Ni chëbak xaa: \p —¿Pe mod xyooy tu bini nayak parñee tsow leñ tu cajón o leñ lon gaa? Lëdyo gon. Klaa xsyob tu bini parñee ksaaniw. \v 22 Por nody ni tu cos nii chak tsilaan nii kchukëdy, ni nody ni tu cos ngueetsy nii kak ndoondy. \v 23 Kchësy to siñee chakladzy to kyeñ do, kol jkëëtyag. \p \v 24 Ni chëbak xaa: \p —Kol ksal nii xkëëtyag to, porque sinak nii xsee gak to chan do xcombañer do, singo gak ksee Dios kan xaa lëë do, ni stsiibre xaa stublaw loo go. \v 25 Por meñ nii chap palalo, lëë Dios kteerew. Per lëë meñ nii pe chapty, lëë Dios kla axte nii wiñ nii chapsye meñ go. \s1 Xcuent xob nii xroob \p \v 26 Ni chëbak Jesús: \p —Nak laañee xñabey Dios sinak tu xaa nii xlaal xob. \v 27 Loxsye ngo lëë xaa xyey kuutkesy aan tsi lëë lyu xyaani lëë xaa chische, xtye kyool ni xtye tse, per nandy xaa dyon xa kwlañ xoob xaa ni xa kwroobo. \v 28 Aan xaly lyu xroobo xob. Klo xlyañ xikwo. Loxsye ngo lëëw xchukë to aan xlyëëdyak lëëw xsyo xob. \v 29 Aan tsiñee lëëw lox chal, lëë xaa chiktopo, porñee lëë xtiemp kwlaap kol. \s1 Xcuent medzy martas \r (Mt. 13:31‑32; Lc. 13:18‑19) \p \v 30 Ni chëb Jesús: \p —¿Pe cos nak sinak laañee xñabey Dios dyon, ni pe cos chak si chako? \v 31 Nako sinak tu medzy martas nii xñaa lo kislyu. Lëë medzy ko nak tu medzy nii mastre wiich lo kislyu. \v 32 Per tsiñee lëëw lox xñaa, xroobo aan mastre chak ngolo lo kchësy kizh. Chak nxii xikwo ni axte mguiñ schilo ko xipchoos lo xingalo. \s1 Lëë Jesús xñee penak nii nonsyke con cuent chuuñ kseedy xaa \r (Mt. 13:34‑35) \p \v 33 Nonsyke con cuent beeñ kseedy Jesús meñ, axte laañee byeñ xaa nii schilo kyeñ meñ. \v 34 Per ni tu pe bluuydy xaa singosy, sink nonsyke con cuent, nikxe tseyladzy xñee xaa xa nak cuent ko lo xpëëdscuel xaa. \s1 Lëë Jesús xkwëës me nii xpi lo nistoo \r (Mt. 8:23‑27; Lc. 8:22‑25) \p \v 35 Tsiñee lëë lyu pkyey misme tse go, lëë Jesús chëb lo xpëëdscuel: \p —Kol tsoo stublad chu nistoo. \p \v 36 Tsigo lëë xpëëdscuel Jesús psaan meñ, aan lëë xaa sini Jesús leñ tu barkw nii nol Jesús. Aan wi stubla barkw si ksa xaa. \v 37 Per lëë tu me dox bislo xpi xchëëp barkw, aan lëë nis bislo chisoli xchoon leñ barkw. Singo lëë barkw no kyatsë nis. \v 38 Aan lëë Jesús nixyesy xan barkw ngookwsye xaa tublë yag. Lëë xpëëdscuel xaa beeñ kna xaa chëb xaa lo xaa: \p —¡Maestre! ¿Pe xyeñdyoo nii lëë no kety lo nis re? \p \v 39 Tsigo lëë Jesús kuxche aan lëë xaa kwëntseeb lo me ni lëë xaa chëb lo nistoo: \p —¡Kwlës! ¡Tsesy! \p Lëë me kwlës aan tsesy byak. \v 40 Loxsye ngo lëë Jesús chëb lo xpëëdscuel: \p —¿Penak xtsyeb to? ¿Pe karty kap to Dios confians? \p \v 41 Per loñee singootyee bii xtsyeb xpëëdscuel Jesús, lëë xaa xñabtiits lsa xaa lo xcombañer xaa xñee xaa: \p —¿Cho nak xaa re nii axte me ni nistoo xsoob xtiits xaa? \c 5 \s1 Meñ kyedzy Gerasa nii no tu kyalbini mal leñ styoo \r (Mt. 8:28‑34; Lc. 8:26‑39) \p \v 1 Lëë xaa ptsiñ stublad chu nistoo laañee nak xtañ meñ Gerasa. \v 2 Aan siikñee lëë Jesús byedy leñ barkw, lëë tu xaa nii no tu kyalbini mal leñ styoo big lo xaa. Leñ paa pchoo xaa go \v 3 porñee leeñgo no xaa. Ni tu cho chilody kxituu xaa nikxe con caden. \v 4 Ndaly vuelt pxituu meñ niy xaa ni ña xaa con caden, per pchug xaaw. Ni tu cho chuñdy gan lo xaa. \v 5 Xkyënsë xaa kyool yutsye tyub kiy ni leñ paa chuptsyë xaa ni chiswee xaa xaa con kyo. \v 6 Per tsiñee lëë xaa kon Jesús, sitre bii sëëd Jesús, lëë xaa kwloo corr aan lëë xaa psoxib lo Jesús \v 7 aan chuptsyë xaa xñee xaa: \p —¿Penak xkaaloo naa, Jesús Xiñ Dios nii sob kpaa? Ni nlipee gaa nawo xñabaa lool nii ksaksidyoo naa. \p \v 8 Singo xñee xaa porñee lëë Jesús chëble: \p —¡Kyalbini mal, psaan mguiy gue! \p \v 9 Tsigo lëë Jesús kwnabtiits lo xaa chëb: \p —¿Cho lël busy? \p Lëë xaa kwëb chëb xaa: \p —Ndaly lën porñee ndaly nak noo. \p \v 10 Aan mban xñee kyalbini mal go lo Jesús nii kwiidy Jesúso tañ go. \v 11 Aan como kex xan kiy go ncheyaw tubtsoon ngutsy, \v 12 lëë kyalbini mal go kwnab lo Jesús chëb: \p —Pxaal noo lo ngutsy nii nche ske ni blaa syëëb noo leñ ma. \p \v 13 Lëë Jesús ptee tiitspey, aan lëë kyalbini mal go pchoo leñ styoo mguiy go aan lëëw kwsëëb leñ kchë ngutsy ko. Xkaa ngutsy ko siik chop mily. Kchësy ma kwloo corr kwsëëb ma lo nistoo aan lëë ma kuty. \p \v 14 Tsigo lëë meñ nii nche nap ngutsy ko pchoo wxooñ kukni tiits kyedzy dyon xa kok tañ. Aan lëë meñ kukuy dyon pe cos kok. \v 15 Aan tsiñee lëë meñ ptsiñ laañee so Jesús, lëë meñ kon xaa nii kwyo kyalbini mal styoo. Lëë xaa sob, nakw xab xaa ni mbëë nyaani chak xaa. Lëë meñ ptsyeb, \v 16 ni lëë meñ nii kon xa kok xaa nii kwyo kyalbini mal go leñ styoo ni xa kok ngutsy, bitiitso lo kchësy meñ. \v 17 Tsigo lëë meñ bislo kwnab nii kpi Jesús xtañ meñ go. \p \v 18 Tsiñee lëë Jesús ptsiñ laañee so barkw, lëë xaa nii kwyo kyalbini mal styoo go kokladzy nyinal xaa. \v 19 Per kwnëdy Jesús, sink lëë xaa chëb lo xaa: \p —Byey, kujkan meñ liidzyoo, aan bitiits xa beeñ kyak Dioosoo, ni xa pkëstyoo xaa lii. \p \v 20 Lëë mguiy go sey, aan lëë xaa bislo bitiits xaa tyub nëz Decápolis xa beeñ kyak Jesús xaa. Aan kchësy meñ psee. \s1 Xiñ Jairo ni kwnaa nii kwseñ xab Jesús \r (Mt. 9:18‑26; Lc. 8:40‑56) \p \v 21 Tsiñee lëë Jesús ptsiñ stublad chu nistoo con barkw, lëë meñ ptyopbe aan lëë xaa kwso chu nistoo. \v 22 Lëëtyee lëë xaa so siko tsiñee lëë tu xaa nii xñabey leñ ktoo nii lë Jairo ptsiñ. Tsi lëë xaa kon Jesús, lëë xaa psoxib \v 23 aan mban kwnee xaa lo Jesús chëb xaa: \p —Lëë xiñaa noyety. Të kxoboo ñal lady me tsiin kyaktsey me ni kpañ me. \p \v 24 Lëë Jesús sinal xaa ni ndaly meñ kunal, aan lika xtaagw meñ Jesús. \v 25 Lady kchësy bñechtoo go no tu kwnaa nii kokle tsiipchop iz xsyaknë me, xchoo me cheñ. \v 26 Mban kwtedy me. Ndaly lo meñ nii chuñ rmedy kwey me. Xaktyee kukxiñ me kchë xtumi me aan kokty me rmedy. Lëël mastre kok xkyalkits me. \v 27 Tsiñee lëë me biñ nii lëë meñ xseety Jesús, lëë me big nëz xitsy Jesús lady meñ aan lëë me kwseñ xab xaa. \v 28 Porñee nladzy me: “Comñee jkaa seeñaa xab Jesús lëën kyak.” \v 29 Aan wor go kazh lëë xcheñ me byag. Aan axte mbëë byaan lady me byeñ me nii lëë me byak. \v 30 Lëë Jesús byeñ nii lëë xaa beeñ tu kyalntson, aan lëë xaa byoogw xuy xaa lo meñ xñee xaa: \p —¿Cho kwseñ xabaa? \p \v 31 Tsigo lëë xpëëdscuel xaa chëb: \p —Chanoo name nii lëë meñ xtaagwoo aan xñabtiitsoo, xñeel: “¿Cho kwseñ xabaa?” \p \v 32 Per lëë Jesús bii buy tyuxlad kwi parñee kan xaa dyon cho kwseñ xab xaa. \v 33 Tsigo lëë kwnaa go xisy me ni xtsyeb me porñee nan me lëë me kwseñ xab Jesús. Lëë me kuksoxib lo xaa aan lëë me bitiits penak nii beeñ me singo. \v 34 Tsigo lëë Jesús chëb: \p —Xiñ, porñee bniladzyoo naa ngo nii lëël byak. Byey. Pe tsinidre kikoo. Lëël byakle. \p \v 35 Lëë Jesús bii nonee tsiñee lëë bla meñ nii pchoo lidzy xaa nii xñabey ktoo ptsiñ chëb lo pxosy mëëd kwnaa go: \p —Lëë xiñoo tse lox kuty. ¿Penak nii xko tsiiñoo lo maestre? \p \v 36 Per lëë Jesús koñee psaldy xaa meñ go lëë xaa chëb lo xaa nii xñabey ktoo: \p —Ktsyeebtyoo. Bniladzy sye naa. \p \v 37 Aan blaady xaa nyinal meñ. Xaktyee Pedre, Jacob ni Juan, betsy Jacob kunal. \v 38 Tsiñee lëë xaa ptsiñ lidzy xaa nii xñabey ktoo, lëë xaa kon xa nche kxoly meñ ni xa ncheyoon meñ ni nche kteenë gaa meñ. \v 39 Lëë xaa kwyo yu aan lëë xaa chëb: \p —¿Penak singueetyee noyak nxoly do ni choon do singueetyee? Kujty mëëd kwnaa gue, sink lëë me nixyesy. \p \v 40 Pxidzyni meñ Jesús, per lëë xaa kwlii kchësy meñ yu. Aan lëë xaa byaan ksa xaa pxosy me ni xñaa me ni xaa nii ksa xaa si. Aan lëë xaa kwsëëb laañee nix mëëd kwnaa go. \v 41 Lëë xaa kwseñ ña me aan lëë xaa chëb: \p —Talita, cum. (Tiits ko nak sinak nii xñee ñe: Mëëd wiñ, lool xñen, kuxche.) \p \v 42 Wor go kazh lëë mëëd kwnaa nii chap tsiipchop iz kuxche aan lëë me bislo kwsë me. Aan kchësy meñ nii nche siko psee. \v 43 Per lëë Jesús chëb kazh nii ni tu cho lo nyëbty meñ gow. Loxsye ngo lëë xaa chëb: \p —Kol ktee nii kaw me. \c 6 \s1 Lëë Jesús chi kyedzy Nazaret \r (Mt. 13:53‑58; Lc. 4:16‑30) \p \v 1 Lëë Jesús bi siko aan lëë xaa kwey mer xkyedzy xaa ksa xpëëdscuel xaa. \v 2 Tsi lëë tse nii xiladzy meñ lo tsiiñ kol, lëë Jesús bislo beeñ kseedy xaa meñ leñ ktoo. Tsiñee lëë kchësy meñ biñ xiwseedy Jesús, ntseeb psee meñ. Aan xñabtiits lsa meñ lo xcombañer xñee meñ: \p —¿Pa pseedy xaa kchësy cos re? ¿Pa xkwii xaa kchë wseedy ke ni kchë kyalntson nii chuñ xaa? \v 3 ¿Pe lëdy lëë carpinter ngue nayak? ¿Ni pe lëdy xiñ Mariy nayak nak xaa ni betsy xaa nak Jacob, José, Judas ni Simoñ? ¿Ni pe lëdy nayak wi kchë psyañ xaa ncheno lady no nu? \p Por ngo koklasty meñ nsal meñ xaa. \v 4 Per lëë Jesús chëb: \p —Laañee xkaatyee xsal meñ tu profet, per xsaldy meñ tu profet nii nak xaa xkyedzy meñ ni meñ lidzy meñ. \p \v 5 Ni tu kyalntson pchilody nyuuñtsyey xaa siko, xaktyee bla lady meñ xsyaknë pxob xaa ña xaa ni beeñ kyak xaa. \v 6 Aan ntseeb psee xaa porñee bnilasty meñ xaa. \s1 Lëë Jesús xaal xpëëdscuel xluuy xtiits Dios \r (Mt. 10:5‑15; Lc. 9:1‑6) \p Kunsë Jesús kchë kyedzy nii nche kex siko xluuy xaa xtiits Dios. \v 7 Tsigo lëë xaa kwtsyetsy ksa tsiipchop xpëëdscuel xaa aan lëë xaa pxaal xaa chop kaa chop kaa xaa loxsye ptee xaa tiitspey lo xaa par kwii xaa kyalbini mal. \v 8 Ni chëb kazh xaa nii ni tu pe koydy xaa par nëz, xaktyee tublë yag nii ksoxka xaa. Ni chëb xaa nii nody koy xaa bols ni kyaxtily ni tumi. \v 9 Ptee xaa tiitspey kwë lab xaa, per pteejty xaa tiits nii nyoy xaa ladx parñee ntsyëë xab xaa. \v 10 Ni chëb xaa: \p —Tsiñee ktsiñ do tu yu, kol kwës siko axte nii kpi do kyedzy ko. \v 11 Aan deelñee ktsiñ do tu laañee kneesty meñ laa kwës to ni kaklasty meñ kon xiwseedy to, kol kchoo siko aan kol kwib yu nii xña niy do parñee kyeñ meñ nii no xtol meñ. \p \v 12 Tsigo lëë xpëëdscuel xaa pchoo xñee lo meñ: Kol ktikche styoo do lo Dios. \v 13 Ni kwlii xaa ndaly kyalbini mal ni kwtëëb xaa meñ xsyaknë aceit aan lëë meñ xsyaknë byak. \s1 Xkyalkuty Juan, xaa nii pchoobnis meñ \r (Mt. 14:1‑12; Lc. 9:7‑9) \p \v 14 Lëë rey Herodes biñ kchë kyalntson nii chuuñtsyey Jesús, porñee nonsyke lë Jesús xseety meñ tyub tañ go. Aan xñee rey Herodes: \p —Lëë Juan, xaa nii pchoobnis meñ pañ. Por ngo nii chuñ xaa kchë kyalntson gue. \p \v 15 Lëë stubla meñ xñee: \p —Lëë profet Elías ngue. \p Lëë stubla meñ xñee: \p —Tu profeto sinak kchësy profet nii biid tiemp. \p \v 16 Per tsiñee lëë rey Herodes biñ kchësy ngo, lëë xaa chëb: \p —Lëë Juan ngue. Naa kwnabey kwchug kik Juan aan na lëë xaa pañ. \p \v 17 Porsye Herodías lëë rey Herodes kwnabey pkaa Juan ni lëë xaa kwnabey pxituu Juan con caden leñ skiib. Herodías kok tsiil Felip, betsy Herodes, per lëë Herodes ptsiilña me. \v 18 Aan lëë Juan tugak xñee lo Herodes: \p —Nody nii tsonil tsiil betsyoo. \p \v 19 Tsigo lëë Herodías bislo blëëni Juan aan kokladzy me nyuty me Juan. Per pchilody me \v 20 porñee ptsyeb Herodes Juan, porñee koknan xaa nii tu meñ buen Juan ni tu xaa nii chuuñ ksak Dios nak Juan. Ngo nii kokni xaa Juan. Nikxe gaa nii tsiñee biñ xaa xtiits Juan byeñdy xaa pe nyuñ xaa, per tyub styoo xaa pkëëtyag xaa xtiits Juan. \v 21 Per lëëw ptee tiits lo Herodías tse nii lëë Herodes ptsiil iz. Lëë xaa beeñlo tu niskwaan par kchë xmeñ xñabey xaa ni par meñ nii xñabey lo xsoldad xaa ni par kchësy meñ non nii kwyo Galilea. \v 22 Lëë xaa no wagw tsi lëë xiñtsyaap Herodías kwsëëb, aan lëë me bislo byëë me. Tirak ptsiladzy Herodes xiwyëë me ni wi kchë xaa nii ksa xaa ncheyaw ptsiladzyo. Loxsye ngo lëë Herodes chëb lo me: \p —Kwnab nii klyaañtyee styool lon aan na knetsyno. \p \v 23 Aan lëë xaa pkon Dios chëb xaa: \p —Snetsyaa nii kñabtyoo, nikxe kñaboo grol tañ nii xñabeyaa. \p \v 24 Lëë me pchoo aan lëë me kwnabtiits lo xñaa me chëb me: \p —¿Pe cos kñabaa? \p Aan lëë xñaa me kwëb chëb: \p —Kwnab kik Juan, xaa nii xchoobnis meñ. \p \v 25 Tsigo lëënlëdy kwsëëb me laañee sob rey aan lëë me chëb: \p —Chakladzyaa nii nina kazh kneetsyoo kik Juan, xaa nii xchoobnis meñ. Kxoobo tu leñ plat. \p \v 26 Tsigo mban kok rey. Per xaw lëë xaa pkonle Dios xña lo kchësy meñ, koklasty xaa nga xaa nii kwnab me. \v 27 Loxsye ngo lëë xaa pxaal tu soldad kuxi kik Juan. \v 28 Aan lëë soldad kwey leñ skiib, pchug kik Juan aan lëëw kuni xaa xoobo leñ tu plat. Lëëw ptee xaa lo xiñtsyaap Herodías aan lëë me pteedyo lo xñaa me. \p \v 29 Tsiñee lëë xaa nii nak ksa Juan koknano, lëë xaa kuklis xcuerp Juan aan lëëw pkeetsy xaa. \s1 Lëë Jesús xyaan kaay mily meñ \r (Mt. 14:13‑21; Lc. 9:10‑17; Jn. 6:1‑14) \p \v 30 Loxsye ngo lëë ksa xaa nii pxaal Jesús ptsiñ aan lëë xaa bitiits kchësy nii beeñtsyey xaa ni bluuy xaa. \v 31 Tsigo lëë Jesús chëb: \p —Kol të tsiin kyo no nonsy no kxiladzy no xisy tu laañee cho kindy. \p Porñee si siid meñ nii xyobty kaw xaa. \v 32 Tsigo lëë xaa kwyo barkw ksa xpëëdscuel xaa aan lëë xaa si tu laañee cho kindy. \v 33 Per ndaly meñ kon si xaa aan lëë meñ byuumbey Jesús. Tsigo kchësy meñ nii no kchë kyedzy nii nche tañ go kwey siko, aan klo meñ ptsiñ lo xaa. \v 34 Tsiñee lëë Jesús byety leñ barkw, lëë xaa kon kchë bñechtoo nii nche, aan lëë xaa pkëstyoo kchësy meñ go porñee nche kchë meñ go sinak xkwe mëkwxiily nii kindy cho kyënap. Aan lëë xaa bislo bluuy xaa ndaly cos lo meñ go. \v 35 Lëë tse ptsyel tsi lëë xpëëdscuel xaa big lo xaa chëb: \p —Lëë tse ptsye aan ni tu cho kindy nu. \v 36 Psonëz meñ parñee tsi meñ tañ ni kchë kyedzy nii nche kexka tsiin si meñ nii kaw. \p \v 37 Per lëë Jesús kwëb chëb: \p —Kol ktee nii kaw meñ wo. \p Tsigo lëë xaa chëb: \p —¿Pe chakladzyoo nii kyosyuuy noo chop kyoow denario kyaxtily par kaw meñ re? \p \v 38 Tsigo lëë Jesús chëb: \p —¿Blak kyaxtily noy do? Kol tsikuy dyon. \p Tsiñee lëë xaa bikche chëb xaa: \p —Kaay kyaxtily schop mël. \p \v 39 Tsigo lëë xaa kwnabey kwsob meñ tubtsoon gaa meñ lo kixkiy. \v 40 Aan lëë meñ kwsob. Tubtsoon gaa meñ no laa kwsob tu kyoow meñ, no gaa laa kwsob choowptsii meñ. \v 41 Loxsye ngo lëë Jesús kwseñ ksa kaay kyaxtily go ni chop mël go, aan lëë xaa blëp lo kpaa. Lëë xaa ptee skizh lo Dios. Tsigo lëë xaa beeñ grol kyaxtily go aan lëëw pteedy xaa lo xpëëdscuel xaa parñee kiisy xaaw lo meñ. Wi chop mël go kwtiisy xaa kchë lo meñ. \v 42 Kchësy meñ taw axte laañee byëly meñ. \v 43 Aan tsiñee lëë wagw kwlox, bii ptyop tsiipchop tskwidy kyaxtily nii byaan ni mël. \v 44 Aan lëë meñ nii pchilosy pkab lady kchë meñ nii taw, pkab kaay mily xaapkiy. \s1 Lëë Jesús xsyë lo nis \r (Mt. 14:22‑27; Jn. 6:16‑21) \p \v 45 Loxsye ngo lëë Jesús blëp xpëëdscuel barkw parñee tekë xaa nistoo klo xaa, ktsiñ xaa Betsaida mentre lëë Jesús bii no ksonëz meñ. \v 46 Aan tsiñee lëë xaa lox psonëz meñ, lëë xaa si tu kiy par kutiitsni xaa Dios. \v 47 Tsiñee lëë lyu lox pkyey lëë barkw tse si groltyee nistoo. Aan lëë Jesús bii so chu nis nonsy. \v 48 Lëë xaa kon nii në si barkw porñee singootyee xchëëp mew. Lëë wor silytoo lëë xaa sisë lo nis nëz laañee si barkw, aan kokladzy xaa ndyenech xaa. \p \v 49 Per tsiñee lëë xpëëdscuel xaa kon nii lëë xaa xsyë lo nis, nladzy xaa tu pesyo. Aan kchësy xaa kwchuptsyë \v 50 porñee kchësy xaa kon Jesús aan ptsyeb xaa. Per lëë Jesús kwnee chëb xaa: \p —¡Kol kak ndaan; naaw, ktsyebty to! \p \v 51 Tsigo lëë xaa byëp barkw aan lëë me kwlës. Ni lëë xpëëdscuel xaa psee \v 52 porñee byeñdy xaa kyalntson nii beeñtsyey Jesús worñee kwtiisy Jesús kaay kyaxtily lo meñ, porñee bii nguiedzy styoo xaa. \s1 Lëë Jesús chuuñ kyak meñ xsyaknë leñ kyedzy Genesaret \r (Mt. 14:34‑36) \p \v 53 Lëë xaa kwtekë nistoo aan lëë xaa ptsiñ xtañ meñ Genesaret. Siko lëë xaa pxituu barkw chu nistoo. \v 54 Siikñee lëë xaa byety barkw, lëë meñ byuumbey Jesús. \v 55 Aan pchoo wxooñ kchësy meñ kyedzy nii nche nëz tañ go ptsiñni meñ xsyaknë kë yag laañee biñ meñ so Jesús. \v 56 Aan laañee xtsiiñtyee Jesús, nikxe kyedzy ngolo, kyedzy wiñ gaaw, o tañ gaaw, xkweek meñ meñ xsyaknë nëz aan xñab meñ nii klaa Jesús señ meñ xsyaknë xab xaa. Aan kchësy meñ xsyaknë nii pkaa kwseño byak. \c 7 \s1 Cos nii chuñ xtol meñ \r (Mt. 15:1‑20) \p \v 1 Lëë xaa fariseo big lo Jesús ksa xaa tubtsoon maestre ley nii sëëd Jerusalén. \v 2 Tsiñee lëë xaa kon nii lëë bla xpëëdscuel Jesús ncheyaw aan kwtiibty xaa ña xaa sinak chuuñtsyey xaa fariseo, lëë xaa kwneenë xaa. \v 3 Porñee lëë xaa fariseo ni kchë meñ Israel sinal kchë xmod pxusykoltoo nii kawdy xaa deelñee kiib nyë kazhty xaa ña xaa. \v 4 Ni tsiñee chi xaa wsi lo kiy, tsi lëë xaa xpikche, chawdy xaa deelñee tsadx kazhty ña xaa. Ni ndalyre gaa costumbre nii byaani xaa sinak nii tsadx vas, kandy ni ntsyëë kiib nii xkiiñ xaa. \v 5 Por ngo lëë xaa fariseo ni maestre ley kwnabtiits chëb: \p —¿Penak nii sinaldy xpëëdscueeloo xcostumbre pxusykoltoo no, sink koñee chaw xaa con ña peedy xaa? \p \v 6 Tsigo lëë Jesús kwëb chëb: \p —Nli gak xtiits Dios nii kwnee profet Isaías worñee pkëë xaa xa nak to. Chëb xaa: \q1 Tsiñee xñeesy meñ, sootee nii nli xsal meñ naa, \q1 per sinidy kik meñ ksoob xtitsaa. \q1 \v 7 Pe nandy chool meñ lay lon, \q1 por xluuy meñ xiwseedy meñ sinak nii nyako xtiits Dios. \m \v 8 Ni lëë do xsaan nii xñabey Dios par tsinal do xcostumbre saa bñech to. \p \v 9 Chëbak xaa: \p —¿Penak nii xsaan do nii xñabey Dios tublad par tsinal do xcostumbre to? \v 10 Lëë pxusykoltoo no Moisés gon chëb: “Psal pxoosyoo ni xñaal”, aan “Meñ nii ktsiibtee pxosy o xñaa gaa iipñee sety meñ go.” \v 11 Per lëë do xñee nii schilo këb meñ lo pxosy o lo xñaa gaa: “Chilody kuñaa to yudar porque lëën ko kon kchësy nii chaapaa lo Dios.” \v 12 Ni xñee gak to nii meñ nii këbsye sinrii, nodre ni kuñ meñ go xyudar pxosy o xyudaar gaa xñaa. \v 13 Singo mod lëë do xsaanlyu xtiits Dios nii xñabey par tsinal do kchë costumbre nii byaani do ni nii ksaan do. Ni ndalyre gaa stubla cos nii singo nak chuuñtsyey do. \p \v 14 Lëë Jesús kwtsyetsy meñ stub aan lëë xaa chëb: \p —Kol kon nii kñen kchësy lo do ni kol kyeño: \v 15 Ni tu cos nii xtyaaw chuñdy xtol meñ. Sink kchë cos mal nii xsya leñ styoo meñ chuñ xtol meñ. \v 16 Kchësy to siñee chakladzy to kyeñ do, kol jkëëtyag. \p \v 17 Tsiñee lëë Jesús lox psonëz meñ, lëë xaa byo leñ yu nii xkwës xaa aan lëë xpëëdscuel xaa kwnabtiits xa nak cuent nii lox pso xaa. \v 18 Tsigo lëë xaa chëb: \p —¿Pe ni lëë do nayak xyeñdy? ¿Chondy to nawen nii ni tu nii chaw meñ chuñdy xtol meñ \v 19 por xsyëëbtyo xkyalmbañ meñ, sink leñsye meñ chitedyo, xlyëëdyak lëëw xchoo? \p Sinrii mod lëë xaa bluuy nii schilo kaw meñ kchëlo nii xtyaaw. \v 20 Ni chëb xaa: \p —Kchë cos mal nii xsya styoo meñ chuñ xtol meñ. \v 21 Porque leñ styoo meñ xsya cos yox, ni leñ styoo mguiy xlyañ nii lëë xaa kityni tu kwnaa aan karty ktsiilña xaa chop xaa me, ni leñ styoo meñ xlyañ nii lëë meñ kwan, ni leñ styoo meñ xlyañ nii lëë meñ kuty. \v 22 Leñ styoo meñ nii nol tsiil xlyañ kyub stu kwnaa o stu mguiy gaa, ni leñ styoo meñ xlyañ nii lëë meñ tsoki, ni nii lëë meñ kuuñtsyey cos yox, ni kyalwkëti, ni kchë cos mal, ni kyalmbidy, ni tiits kizh, ni kyalnyats, ni leñ styoo meñ xsya tol. \v 23 Kchësy cos re xchoo leñ styoo meñ aan chuño xtol meñ. \s1 Tu kwnaa sit nii bniladzy Jesús \r (Mt. 15:21‑28) \p \v 24 Tsi lëë Jesús bi siko, lëë xaa si kyedzy nii lë Tiro aan lëë xaa kwsëëb tu leñ yu. Koklasty xaa nii cho nyaknano, per pchilody nyolan xaa. \v 25 Aan blyëëdy lëë xñaa tu mëëd kwnaa nii no tu kyalbini mal styoo koknan nii lëë xaa ptsiñ kyedzy ko. Lëë me kwey aan lëë me psoxib lo Jesús. \v 26 Meñ Sirofenicia nak me, xñee me tiits griego. Lëë me kwey lo Jesús aan lëë me kwnab nii kwii xaa kyalbini mal leñ styoo xiñtsyaap me. \v 27 Per lëë Jesús chëb: \p —Blaa kaw klo mëëd porque buendyo nii kla ñe kyaxtily lo mëëd aan ktee ñew lo mëkw. \p \v 28 Tsigo lëë me kwëb chëb me: \p —Nli, xey, xñeel, per axte wi mëkw chaw nii byuy nii xlaal mëëd leñ mezh. \p \v 29 Tsigo lëë Jesús chëb: \p —Buen kwneel. Schilo kyeyoo. Lëë kyalbini mal go tse pchoo leñ styoo xiñtsyaapoo. \p \v 30 Tsiñee lëë kwnaa go ptsiñ lidzy, lëë xiñtsyaap me nixsye lo lon, per lëë kyalbini mal go tse pchoo. \s1 Lëë Jesús chuuñ kyak tu meñ nii chondy ni xñeedy \p \v 31 Lëë Jesús bi gak nëz Tiro aan lëë xaa kwtedy nëz kyedzy Sidón ni bla kyedzy nii nche nëz Decápolis. Lëë xaa ptsiñ chu nistoo Galilea. \v 32 Siko lëë meñ ptsiñni tu xaa nii chondy ni xñeedy aan lëë meñ kwnab nii kxob Jesús ña lady xaa xsyaknë go. \v 33 Lëë Jesús kuni xaa xsyaknë go tublad laañee kindy meñ, aan lëë xaa kwloo xkweñ leñ tyag xaa xsyaknë go ni lëë xaa kwtëëb mxeñ lo ludzy xaa xsyaknë go. \v 34 Loxsye ngo lëë xaa blëp lo leñ kpaa, lëë styoo xaa ptyoob aan lëë xaa chëb: \p —¡Efata! (Tiits ko nak sinak nii xñee ñe: ¡Byaly!) \p \v 35 Wor go kazh lëë tyag xaa nii chondy ko byaly, ni lëë ludzy xaa go byaktsey aan lëë xaa kwnee nyë. \v 36 Tsigo lëë Jesús chëb kazh lo kchë meñ, nii ni tu cho lo këbty meño. Per sootee tsiñee sopee tiits, mastre bitiits meño. \v 37 Ntseeb psee meñ xñee meñ: \p —Kchësyo chak xaa chuñ xaa. Axte ngop ni meñ nii chondy chuuñ kyak xaa. \c 8 \s1 Lëë Jesús xyaan tap mily meñ \r (Mt. 15:32‑39) \p \v 1 Lëë stu tse lëë meñ ptyopbe stub aan kindy pe kaw meñ. Ngo nii lëë Jesús kwtsyetsy xpëëdscuel aan lëë xaa chëb: \p \v 2 —Xkëstyoon meñ re por natse chak tson kpidz nii nche kchë meñ re lon aan kindy pe kaw meñ re. \v 3 Aan deelñee ksonëëzaa kchë meñ re kyey lidzy singosy, ntseeb pa jkyey meñ re nëz, por no meñ nii sit sëëd. \p \v 4 Tsigo lëë xpëëdscuel xaa kwëb chëb: \p —¿Per xa ktee no nii kaw kchë meñ re laañee ni tu cho nody? \p \v 5 Tsigo lëë Jesús kwnabtiits chëb: \p —¿Blak kyaxtily noy do? \p —Kadzyo —kwëb xaa. \p \v 6 Tsigo lëë xaa kwnabey kwsob meñ lo lyu. Aan lëë xaa kwseñ ksa kadzy kyaxtily go. Loxsye ptee xaa skizh lo Dios, lëëw beeñ grol xaa aan lëëw ptee xaa lo xpëëdscuel xaa, aan lëë xpëëdscuel xaa kwtiisyo lo meñ. \v 7 Ni noy xaa bla mël wiñ, aan loxsye ptee Jesús skizh lo Dios, lëë xpëëdscuel xaa kwtiisy ma lo meñ. \v 8 Kchësy meñ taw axte laañee byëly, aan tsiñee lëë wagw kwlox, byaktsë kadzy tskwidy kyaxtily nii byaan. \v 9 Aan xkaa meñ nii taw siik tap mily. Loxsye psonëz Jesús kchë meñ go, \v 10 lëë xaa byëp barkw ksa xpëëdscuel xaa aan lëë xaa kwey xtañ meñ Dalmanuta. \s1 Lëë xaa fariseo xñab tu kyalntson \r (Mt. 16:1‑4; Lc. 12:54‑56) \p \v 11 Lëë xaa fariseo ptsiñ aan lëë xaa bislo ptilytiitsni xaa Jesús. Lëë xaa kwnab nii nyuñ Jesús tu kyalntson nii sëëd kpaa par kuñ xaa Jesús preb. \v 12 Lëë styoo Jesús ptyoob aan lëë xaa chëb: \p —¿Penak xñab meñ mal re kyalntson? Nli xñen lo do nii kakty ni tu kyalntson. \p \v 13 Tsigo nche gak xaa go, lëë xaa byëp barkw stub aan lëë xaa si stublad chu nistoo. \s1 Xlevadur xaa fariseo \r (Mt. 16:5‑12) \p \v 14 Aan lëë xpëëdscuel xaa bnityladzy nyoy nii kaw xaa leñ barkw. Xaktyee tu kyaxtily sinoy xaa. \v 15 Tsigo lëë Jesús chëb: \p —Kol kono gaa, kol kap cuent lo xlevadur xaa fariseo gon ni lo xlevadur Herodes. \p \v 16 Aan lëë xpëëdscuel Jesús bislo xñee lo xcombañer: \p —Porñee nooydy no kyaxtily ngo nii kwnee xaa singo. \p \v 17 Lëë Jesús byeño aan lëë xaa chëb: \p —¿Penak nii xñee do nii noydy to kyaxtily? ¿Pe karty nawen kan do ni kyeñ do? ¿Pe tir nayak nguiedzy styoo do? \v 18 ¿Pe sob lo do yak aan chandy to, ni pe sob tyag to yak aan chondy to? ¿Xsalasty to nayak \v 19 tsiñee kwtiisyaa kaay kyaxtily nii byaan dyon ptop to? \p Tsigo lëë xaa kwëb chëb xaa: \p —Tsiipchopo. \p \v 20 Ni tsiñee kwtiisyaa kadzy kyaxtily lo tap mily meñ, ¿blak tskwidyo dyon ptop to? \p Tsigo lëë xaa kwëb, chëb xaa: \p —Kadzyo. \p \v 21 Tsigo lëë Jesús chëb: \p —Karty kyeñ do. \s1 Lëë Jesús chuuñ kyak tu xaa nii chandy leñ kyedzy Betsaida \p \v 22 Loxsye ngo lëë xaa ptsiñ kyedzy Betsaida, aan lëë meñ kuni tu xaa nii chandy lo Jesús, ni lëë meñ kwnab nii nxob xaa ña xaa lady xaa nii chandy ko. \v 23 Lëë Jesús kwseñ ña xaa nii chandy ko aan lëë xaa kwlii xaa tublad chu kyedzy. Siko lëë xaa kwtëëb mxeñ lo xaa nii chandy ko, ni lëë xaa pxob ña xaa lady xaa. Loxsye ngo lëë xaa kwnabtiits dyon pe chan xaa go palalsye. \v 24 Lëë xaa nii chandy ko bislo kon aan lëë xaa chëb: \p —Chanaa nii lëë meñ xsyë, per chak meñ si chak yag. \p \v 25 Tsigo lëë Jesús kwseñ lo xaa nii chandy ko stub aan lëëw byaktsey. Lëë xaa kon nyë kchë cos. \v 26 Tsigo lëë Jesús psonëz xaa lidzy xaa ni lëë xaa chëb lo xaa: \p —Ksëëbtyoo leñ kyedzy. \s1 Lëë Pedre xñeeli nii Jesús nak Crist \r (Mt. 16:13‑20; Lc. 9:18‑21) \p \v 27 Loxsye ngo lëë Jesús si nëz Cesarea kyedzy Cesarea de Filipo ksa xpëëdscuel. Aan nëz si xaa tsiñee lëë Jesús kwnabtiits lo xpëëdscuel chëb: \p —¿Cho xñee meñ dyon nii nakaa? \p \v 28 Tsigo lëë xaa kwëb chëb xaa: \p —No meñ xñee nii Juan nii pchoobnis nakoo, no gaa meñ xñee nii lii nak Elías, no gaa meñ xñee nii no cho tu profet nakoo. \p \v 29 Tsigo lëë Jesús chëb: \p —Lëë dook, ¿cho xñee do nii nakaa? \p Lëë Pedre kwëb chëb: \p —Lii nak Crist. \p \v 30 Per lëë Jesús chëb kazh nii ni tu cho lo nyëbty xaaw. \s1 Lëë Jesús xñee nii lëë xaa kety \r (Mt. 16:21‑28; Lc. 9:22‑27) \p \v 31 Lëë Jesús, mguiy nii pxaal Dios, bislo chuuñ kseedy xpëëdscuel xñee: \p —No nii teedyaa kchëlo kyalnë, ni ksaldy xaa kol naa, ni xaa nii xñabey lo pxosy, ni maestre ley. Lëë meñ kuty naa, per tse nii loxo tson kpidz lëën kpañ. \p \v 32 Nyë nyë chëb xaa kchë nii ktsyool xaa. Tsigo lëë Pedre kuni Jesús tublad aan lëë xaa bislo kwëntseeb xaa lo Jesús. \v 33 Per lëë Jesús byoogw buy lo xpëëdscuel aan lëë xaa kwëntseeb lo Pedre chëb xaa: \p —¡Bichee nu, xaatox! Por nody kikoo sinak no kik Dios, sink sinak no kik meñ lo kislyu re no kikoo. \p \v 34 Loxsye ngo lëë Jesús kwtsyetsy kchësy meñ ni xpëëdscuel xaa aan lëë xaa chëb: \p —Deel no cho do chakladzy kak xpëëdscuelaa, kol knityladzy kuuñtsyey do nii xyo styoo do, ni kol kxob yañ xicrusy to aan kol tënal naa. \v 35 Porque kchë meñ nii chakladzy kteelaa xkyalmbañ lo kyalkuty, lëë meñ go kety. Per lëë meñ nii kety por naa ni por xtiits Dios, lëë meñ go telaa. \v 36 ¿Pe nan nii kuuñ xcheñ meñ tyub kislyu deelñee jkëëtañ meñ xkyalmbañ? \v 37 ¿O palal gaa kchilo kizh meñ por xkyalmbañ meñ? \v 38 Deelñee no cho xteladzy chan naa ni xteladzy chon nii xluyaa lo meñ mal ni ngoptol nii nche natiemp, singo gak kteladzy mguiy nii pxaal Dios kan kchë meñ go tsiñee lëë xaa kiid con xkyalxtisy Tat Tios kchë xaa angly. \c 9 \p \v 1 Ni chëbak Jesús: \p —Nli xñen lo do nii no bla meñ nii nche nu kejty axte nii kan kñabey Dios con kyalxtisy. \s1 Lëë Jesús xtsyëëlo \r (Mt. 17:1‑13; Lc. 9:28‑36) \p \v 2 Tse nii kwloxo xoop kpidz lëë Jesús kwey tu kiy nii per nli busy klaa. Kuni xaa xaktyee Pedre, Jacob ni Juan. Siko xña lo xaa lëë Jesús ptsyëëlo. \v 3 Bibëly xab xaa, byak nguitsy pu rusyo ni ni tu cho chilody ksaan nguitsy ladx singo nikxe nii xare kiibo. \v 4 Ni lëë xaa kon nii lëë Elías ni Moisés ncheyutiits ksa Jesús. \v 5 Tsigo lëë Pedre chëb lo Jesús: \p —Maestre, ¡xaatee mbëë nche no nu! Lëë noo ksaa tson yu yagxiidy nu: tuwo par lii, stuwo par Moisés, stuwo par Elías. \p \v 6 Ksa xpëëdscuel Jesús ptsyeb. Ngo nii nandy Pedre pe xñee. \v 7 Tsigo lëë tu xkey ptaagw aan lëë xaa kwnity lo xkey. Aan lo xkey go pchoo tsiy Dios chëb: \p —Lëë xiñaa nii xkëstyoon nrii. Kol jkëëtyag xtiits xaa. \p \v 8 Aan tsiñee lëë xaa buy, ni stu cho kontre xaa, xaktyee Jesús. \p \v 9 Tsiñee lëë xaa siksëëb chex kiy go, lëë Jesús chëb kazh nii kwtiisty xaa nii kon xaa axte nii kpañ mguiy nii pxaal Dios. \v 10 Por ngo kwlootseysye xaa leñ styoo xaa nii kon xaa, nikxe nii kwnabtiits lsa xaa lo xcombañer xaa xa nak nii kpañ meñ. \v 11 Tsigo lëë xaa kwnabtiits lo Jesús chëb xaa: \p —¿Penak nii xñee maestre ley nii klo Elías no nii kiid? \p \v 12 Tsigo lëë xaa kwëb chëb xaa: \p —Nliw, no nii klo Elías kiid par kxixkwaa xaa kchësy cos. ¿Per penak tsigo nii xñee leñ kitsy nii kë xtiits Dios nii lëë mguiy nii pxaal Dios te kchëlo kyalnë ni ksaldy meñ xaa? \v 13 Per naa nii xcuentaa xñen nii lëë Elías biidle ni lëë meñ beeñtsyey xaa sinak nii kwlaañtyee styoo meñ, sinak nii xñee leñ kitsy nii kë xtiits Dios nii no nii tedy xaa. \s1 Lëë Jesús chuuñ kyak tu xaa wiñ nii no tu kyalbini mal leñ styoo \r (Mt. 17:14‑21; Lc. 9:37‑43) \p \v 14 Tsi lëë xaa ptsiñ laañee nche stubla xpëëdscuel Jesús, lëë xaa kon nii per nli busy ndaly meñ nche kyako kwi xaa, ni lëë maestre ley nche ktilytiitsni xaa. \v 15 Siikñee lëë meñ kon Jesús, lëë meñ psee aan lëënlëdy lëë meñ kujkëëptyux xaa. \v 16 Loxsye ngo lëë Jesús kwnabtiits lo xpëëdscuel chëb: \p —¿Pe cos nche ktilytiits to ksa do xaa gue? \p \v 17 Lëë tu xaa nii so siko kwëb chëb: \p —Maestre, lëën syely ni xiñganaa lool nu por lëë tu kyalbini mal no leñ styoo xaa aan lëëw beeñ ngop xaa. \v 18 Laañee sotyee xaa lëë kyalbini mal xsyeñ xaa aan lëëw xchon xaa lyu. Aan xchoo ptsiñ chuw xaa, chaw lay xaa ni xkyedzy xaa. Lëën tse kwnab lo xpëëdscueeloo nii ngwii xaa kyalbini mal go, per pchilody xaa. \p \v 19 Tsigo lëë Jesús kwëb chëb: \p —¡Natsypee nguiedzy styoo do! ¿Axte pa wor këb ñe nii lëën ksaladzy lëë do? ¿Pa slal tiemp kxekwaa lo do? Kol tëni xaa wiñ go nu dyon. \p \v 20 Tsigo lëë xaa kuni xaa wiñ go lo Jesús. Per tsiñee lëë kyalbini mal go kon Jesús, lëëw beeñ nii lëë xaa wiñ go kutyë, aan lëë xaa byab lyu xtuupxto xaa ni xchoo ptsiiñ chuw xaa. \v 21 Tsigo lëë Jesús kwnabtiits lo pxosy xaa chëb: \p —¿Destye pa wor chak xaa sinrii? \p Tsigo lëë pxosy xaa kwëb chëb: \p —Destye nii nak xaa xaa wiñ. \v 22 Aan ndaly vuelt no kchon kyalbini mal gue xaa lo ki ni lo nis par kutyo xaa. Singo nako deelñee schilo kuuñ kyakoo xaa, pkëstyoo lëë noo ni beeñ noo yudar. \p \v 23 Tsigo lëë Jesús chëb: \p —¿Xa nak nii deelñee schilool? Kchësyo schilo lo meñ nii xniladzy. \p \v 24 Tsigo lëë pxosy xaa wiñ go kwchuptsyë chëb: \p —¡Xniladzyaa; beeñ naa yudar kniladzyraa! \p \v 25 Tsiñee lëë Jesús kon nii lëë meñ xtyopre, lëë xaa kwëntseeb lo kyalbini mal go chëb xaa: \p —Kyalbini ngop ni ngwaat, naa xñabey nii kchool leñ styoo xaa wiñ re aan kpikchedroo sëëboo. \p \v 26 Lëë kyalbini mal go kwchuptsyë, aan lëëw beetyë xaa wiñ go stub. Loxsye ngo lëëw pchoo leñ styoo xaa, psaano xaa sootee meñ nii lox kuty. Por ngo ndaly meñ kwnee nii lëë xaa kuty. \v 27 Per lëë Jesús kwseñ ña xaa, lëë xaa blische xaa, aan lëë xaa wiñ go kusoli. \p \v 28 Loxsye ngo lëë Jesús kwsëëb tu leñ yu, aan lëë xpëëdscuel xaa kwnabtiits chëb: \p —¿Penak nii pchiloody noo ngwii noo kyalbini mal go? \p \v 29 Lëë Jesús kwëb chëb: \p —Por parñee kwii ñe clasy kyalbini mal go no nii kutiitsni kazh ñe Dios. \s1 Lëë Jesús xñee stub nii lëë xaa kety \r (Mt. 17:22‑23; Lc. 9:43‑45) \p \v 30 Tsiñee lëë xaa bi siko, lëë xaa kwte nëz Galilea. Per koklasty Jesús nii cho nyaknano \v 31 porñee lëë xaa noyuuñ kseedy xpëëdscuel xaa xñee xaa lo xaa: \p —Lëë mguiy nii pxaal Dios jkaa ña meñ, aan lëë meñ kuty xaa. Per tse nii loxo tson kpidz lëë xaa kpañ. \v 32 Per byeñdy xaa nii kwnee Jesús aan ptsyeb xaa nyabtiits xaa. \s1 ¿Cho mastre non? \r (Mt. 18:1‑5; Lc. 9:46‑48) \p \v 33 Lëë xaa ptsiñ leñ kyedzy Capernaum, aan lëë xaa nchenol leñ yu tsi lëë Jesús kwnabtiits chëb: \p —¿Pe cos no ktilytiits to nii syoop no nëz? \p \v 34 Per tsesy kwche xaa, porñee nan xaa nii worñee siid xaa nëz lëë xaa no ktilytiits xaa dyon cho xaa mastre non. \v 35 Tsigo lëë Jesús kwsob aan lëë xaa kwtsyetsy ksa tsiipchop xpëëdscuel xaa aan lëë xaa chëb: \p —Deel no cho chakladzy kak tu xaa nii mastre non, no nii kyaanlyu xaa ni jkiiñ xaa kchë lo meñ. \p \v 36 Loxsye ngo lëë xaa pso tu xaa wiñ groltyee, lëë xaa kwteetsy xaa wiñ go aan lëë xaa chëb: \p \v 37 —Kchësy meñ nii kantsi tu xaa wiñ re porñee xniladzy meñ xtitsaa, naa chantsi meñ go. Ni kchësy meñ nii chantsi naa, lëdy nonsyaa chantsi meñ go, sink wi xaa nii pxaal naa. \s1 Meñ nii xtilynidy lëë no, no xlad no \r (Lc. 9:49‑50; Mt. 10:42) \p \v 38 Tsigo lëë Juan chëb: \p —Maestre, ptyon noo tu xaa nii nonsyke lël xseety xaa tsi lëë xaa kwii kyalbini mal, per como nody xaa lady no lëë noo pkaw. \p \v 39 Tsigo lëë Jesús kwëb chëb: \p —Jkady tow, porque ni tu xaa nii xseety lën par kuñ tu kyalntson kyaxty kñeenë naa. \v 40 Por meñ nii xtilynidy lëë no, no xlad no. \v 41 Ni cholsye meñ nii kneetsy nikxe tub xigak nis ki do porñee nak ksa do Crist, nli xñen nii stikche Dios kyalnsaak ko lo meñ go. \s1 Ndox kuñ meñ tol \r (Mt. 18:6‑9; Lc. 17:1‑2) \p \v 42 ’Cualquier xaa nii kuñ xtol meñ nii xniladzy xtitsaa, masy buen kyëtuu tu kyomoliñ yañ xaa go aan tsikchon meñ xaa lo nistoo. \v 43-44 Deelñee ñal chuñ xtoloo, pchugo. Mbëëre sëëboo kpaa tunkoo, lëjty nii chop ñal sob aan kyeyoo laañee mban xtye meñ, laañee chilody kyuuy ki. \v 45-46 Deelñee niy gaal chuñ xtoloo, kwliiw. Mbëëre koxoo sëëboo kpaa, lëjty nii chop niyoo sob aan kyeyoo laañee mban xtye meñ. \v 47 Deelñee loo gaal na chuñ xtoloo, kwliiw. Mbëë sëëboo kpaa con tugak lool, lëjty nii chop lool sob aan kyeyoo laañee mban xtye meñ, \v 48 laañee chejty msyog ni xyuuydy ki. \p \v 49 ’Porque kchësy lady cos kwib ki sinak xkwib sedy lady pëël parñee xiñdyo. \v 50 Xkiiñ sedy. Per deelñee ksaano nii kak nxiyo, ¿xa kuñ do nii kyak nxiyo stub? Kol kak sinak sedy nii nxiy aan ngui kol kpañ ksa xcombañer do. \c 10 \s1 Lëë Jesús xluuy xa nak kyalwsëëb tsiil \r (Mt. 19:1‑12; Lc. 16:18) \p \v 1 Tsi lëë Jesús bi Capernaum, lëë xaa si nëz Judea ni tañ nii nche stublad chu kiigwpee Jordán. Siko lëë meñ ptyopbe lo xaa stub, aan lëë xaa bislo beeñ kseedy xaa meñ stub porñee singo nak xmod xaa. \v 2 Tsigo lëë bla xaa fariseo big lo Jesús, aan parñee kuñ xaa Jesús preb lëë xaa kwnabtiits chëb xaa dyon pe schilo klaa tu mguiy tsiil. \v 3 Tsigo lëë Jesús kwëb chëb: \p —¿Pe cos kwnabey Moisés lo do? \p \v 4 Tsigo lëë xaa chëb: \p —Ptee Moisés tiits nii klaa tsiil meñ, per no nii ktee xaapkiy tublë kitsy lo kwnaa. No nii kñee lo kitsy ko nii lëë xaa blaa me. \p \v 5 Tsigo lëë Jesús chëb: \p —Ptee Moisés tiits porñee singueetyee nguiedzy styoo do, \v 6 per worñee lëë Dios gon psaa kchësy cos, “tu mguiy ni tu kwnaa psaa Dios.” \v 7 Por ngo no nii klaa mguiy pxosy ni xñaa parñee kpañ xaa chop tsiil xaa \v 8 aan chop xaa kak sinak tugak meñ. Singo naktre xaa chop, sink tugak nak xaa. \v 9 Por ngo nody nii klaa mguiy kwnaa nii pteedy Dios lo xaa. \p \v 10 Lëë tsi lëë xaa ptsiñ chu yu, lëë xpëëdscuel xaa kwnabtiits stub xa nak cos ko. \v 11 Tsigo lëë Jesús chëb: \p —Xaa nii xlaa tsiil aan xtsiilña xaa stu kwnaa, tol chuñ xaa lo meñ klo. \v 12 O deelñee gaa lëë kwnaa xlaa tsiil par ktsiilña me stu mguiy, wi me chuñ tol. \s1 Lëë Jesús chuuñlay xaa wiñ \r (Mt. 19:13‑15; Lc. 18:15‑17) \p \v 13 Lëë meñ kuni bla xaa wiñ lo Jesús parñee kxob xaa ña xaa kik xaa wiñ go, per lëë xpëëdscuel Jesús bislo kwëntseeb lo meñ nii xtsiñni xaa wiñ. \v 14 Tsiñee lëë Jesús kono, lëë xaa blëë aan lëë xaa chëb: \p —Kol klaa kiid xaa wiñ lon. Jkady tow, por xcheñ meñ nii nak sinak xaa wiñ nak laañee xñabey Dios. \v 15 Nli xñen lo do nii deelñee knilasty meñ xtiits Dios sinak xniladzy tu xaa wiño, sëëbty meñ laañee xñabey Dios. \p \v 16 Aan lëë xaa kwteetsy kchësy xaa wiñ go, ni lëë xaa pxob ña xaa kik kchë xaa wiñ go. Singo lëë xaa beeñlay xaa wiñ. \s1 Lëë Jesús xñee lo tu xaa rikw \r (Mt. 19:16‑30; Lc. 18:18‑30) \p \v 17 Lëë Jesús nol nëz nii kpi, tsiñee lëë tu mguiy ptsiñ wxooñ psoxib kwnabtiits chëb: \p —Maestre buen, kwnë dyon pe cos no nii kuñaa parñee jkan tu kyalmbañ nii nitylody. \p \v 18 Tsigo lëë Jesús kwëb chëb: \p —¿Penak nii xñeel nii bueenaa? Tugak meñ buen no. Lëë meñ go nak Dios. \v 19 Nanloo kchë nii kwnabey Dios: “Kujtyoo, kaptyoo stu kwnaa deelñee no tsiiloo, kwandyoo, jkots tiits kizhtyoo meñ, jkëëtiidyoo, psoob xtiits pxoosyoo ni xtiits xñaal.” \p \v 20 Lëë mguiy go kwëb chëb: \p —Maestre, kchësy ngo noyuuñtsyeyaa destye nii nakaa xaa wiñ. \p \v 21 Lëë Jesús buy lo xaa aan pkëstyoo xaa xaa. Loxsye ngo lëë Jesús chëb: \p —Tu cos chakoo falt: Byey, pto kchësy nii chapoo aan pkady tumi go lo meñ prob tsiin kchilo ndalyre nii kapoo kpaa. Tsigo të aan tënal naa. \p \v 22 Lëë styoo mguiy go bikche tsiñee lëë xaa biñ ngo. Mbansye ptee styoo xaa, lëë xaa bi, porñee tir rikw xaa. \p \v 23 Tsigo lëë Jesús buy kyako kwi, aan lëë xaa chëb lo xpëëdscuel xaa: \p —¡Xaatee ngan sëëb tu rikw laañee xñabey Dios! \p \v 24 Ntseeb psee xpëëdscuel xaa biñ nii kwnee xaa, per lëë Jesús bikche chëb: \p —Xiñ, ¡xaatee ngan sëëb meñ laañee xñabey Dios! \v 25 Masy ngandy xsyak tu camey te ma xan tu kyeech kuzh. Mastre ngan xsyak tu rikw sëëb xaa laañee xñabey Dios. \p \v 26 Tsiñee biñ xaa ngo, mastre psee xaa, aan kwnabtiits lsa xaa lo xcombañer xaa xñee xaa: \p —Aan ¿cho telaa lo tol tsigo? \p \v 27 Tsigo lëë Jesús buy lo xaa aan lëë Jesús kwëb chëb: \p —Chilody telaa meñ nonsy, per lëë Dios kteelaa meñ. \p \v 28 Tsigo lëë Pedre bislo kwnee chëb: \p —Lëë noo psaan noo kchësy nii chaap noo, aan lëë noo syoop naal lii. \p \v 29 Tsigo lëë Jesús chëb: \p —Nli xñen nii kchësy meñ nii xsaan lidzy, betsy, psyañ, xñaa, pxosy, o xilyu gaa por naa ni por xtiits Dios nii xteelaa, \v 30 misme lo kislyu re skaa meñ go siik tu kyoow nii psaan meñ go sinak yu, betsy, psyañ, xñaa, xiñ ni xilyu, nikxe con kyalnë. Aan lëë lo stu kislyu lëë meñ go jkaa tu kyalmbañ nii nitylody. \v 31 Per kchësy meñ nii nak meñ klo nina, kyak meñ lultime. Ni ndaly meñ nii nak meñ lultime nina, kyak meñ klo. \s1 Lëëw xyon vuelt nii lëë Jesús xñee nii lëë xaa kety \r (Mt. 20:17‑19; Lc. 18:31‑34) \p \v 32 Lëë xaa no nëz si xaa Jerusalén, aan lëë Jesús nechsye lo xpëëdscuel. Ksa xpëëdscuel xaa psee, per lëë meñ nii nal xtsyeb. Tsigo lëë Jesús, mguiy nii pxaal Dios, kwtsyetsy ksa tsiipchop xpëëdscuel tublad aan lëë xaa bislo bitiits xaa kchë nii ktsyool xaa, chëb xaa: \p \v 33 —Chan do gon lëë no syo Jerusalén laañee lëën jkaa ña maestre ley. Lëë xaa kñab ketyaa ni lëë xaa jko naa ña meñ sit. \v 34 Lëë xaa kityni naa, lëë xaa kchoo mxeñ naa, lëë xaa kiñ naa ni lëë xaa kuty naa. Per tse nii loxo tson kpidz lëën kpañ. \s1 Lëë Jacob ni Juan xñab tu favor \r (Mt. 20:20‑28) \p \v 35 Lëë chop xiñ Zebedeo nii lë Jacob ni Juan big lo Jesús aan lëë xaa chëb: \p —Maestre, chakladzy noo nii kuñoo tu favor nii kñab noo lool. \p \v 36 Lëë Jesús kwnabtiits chëb: \p —¿Pe cos chakladzy to nii kuñaa? \p \v 37 Lëë xaa chëb: \p —Bneetsy tiits nii tsiñee lëël sob kñabeyoo, syoob tuu gaa noo tyuxlad kwil, tuu noo nëzli, tuu noo nëzpeg. \p \v 38 Tsigo lëë Jesús kwëb chëb: \p —Nandy to pe xñab to. ¿Pe mod stedy to kyalnë nii teedyaa nayak, ni pe schobnis to nayak sinak chobnisaa lo xkyalnën ni xkyalkutyaa? \p \v 39 Tsigo lëë xaa kwëb chëb xaa: \p —Schiloo noo. \p Tsigo lëë Jesús chëb: \p —Nli ste do kchë kyalnë nii teedyaa ni schobnis to con kyalnë nii chobnisaa. \v 40 Per nii sob to kwin nëzli o nëzpeg kaa, lëdy naa xyal knetsyo, sink lëëw jkaa meñ nii xyal jkaaw. \p \v 41 Tsiñee lëë stsii xpëëdscuel xaa biñ ngo, lëë xaa bislo blëë xaa lo Jacob ni lo Juan. \v 42 Per lëë Jesús kwtsyetsy xaa aan lëë xaa chëb: \p —Nan do gon xa chuñ meñ xñabey lo kislyu re. Xsyak xaa nii tir non xaa aan chuuñ xcheñ xaa laañee xñabey xaa. Singo gak xtisy, tir nroob xkyalwnabey xaa. \v 43 Per lëë lady to gon lëdy singow. Deel no tu xaa nii chakladzy kak non lo do, no nii jkiiñ xaa kchësy lo do. \v 44 Ni deel no tu do nii chakladzy kak tu xaa nii mastre non, no nii jkiiñ xaa kchë lo meñ. \v 45 Porque biijty mguiy nii pxaal Dios parñee kantsi meñ xaa, sink parñee kantsi xaa meñ ni kety xaa parñee telaa ndaly meñ lo xtol. \s1 Lëë Jesús chuuñ kyak Bartimeo \r (Mt. 20:29‑34; Lc. 18:35‑43) \p \v 46 Lëë xaa ptsiñ kyedzy Jericó. Aan tsiñee lëë Jesús no nëz nii kchoo chu kyedzy ko ksa xpëëdscuel ni tub yox meñ, lëë xiñ Timeo nii lë Bartimeo sob kex chu nëz nii xtyedy siko xñab tumi lo meñ porñee chandy xaa. \v 47 Tsiñee lëë xaa biñ nii lëë Jesús xaa Nazaret sitedy siko, lëë xaa bislo chuptsyë xaa xñee xaa: \p —¡Jesús, lii nii sëëdoo lo xtiiy rey David, pkëstyoo naa! \p \v 48 Ndaly meñ kwëntseeb lo xaa parñee nyoogw chuw xaa, per mastre kwchuptsyë xaa xñee xaa: \p —¡Jesús, lii nii sëëdoo lo xtiiy rey David, pkëstyoo naa! \p \v 49 Tsigo lëë Jesús kwso tse aan lëë xaa chëb: \p —Kol kwetsy xaa dyon. \p Tsigo lëë meñ kwtsyetsy xaa nii chandy ko, chëb meñ lo xaa: \p —Nguiool kwloo styool aan kuso, por lëë xaa xkwetsy lii. \p \v 50 Lëë xaa nii chandy ko pchon xkaxkem tublad aan lëë xaa kwyas big xaa lo Jesús. \v 51 Tsigo lëë Jesús kwnabtiits chëb: \p —¿Pe cos chakladzyoo nii kuñaa? \p Tsigo lëë xaa nii chandy ko chëb: \p —Maestre, chakladzyaa kanaa. \p \v 52 Tsigo lëë Jesús chëb: \p —Schilo kyeyoo. Porñee bniladzyoo ngo nii lëël byak. \p Wor go kazh lëë xaa nii chandy ko kon, aan lëë xaa kunal Jesús tyub nëz. \c 11 \s1 Lëë Jesús xsyëëb leñ kyedzy Jerusalén \r (Mt. 21:1‑11; Lc. 19:28‑40; Jn. 12:12‑19) \p \v 1 Tsiñee lëë xaa ptsiñ kex Jerusalén laañee nche kyedzy Betfagé ni kyedzy Betania laañee nyoo sob kiy nii lë Olivos, lëë Jesús pxaal chop xpëëdscuel \v 2 chëb xaa lo xaa: \p —Kol tsi kyedzy nii nche kexka ske aan tsiñee ktsiñ do, lëë do kan tu burr nii këtuu. Ni tu cho karty sob lady ma. Kol klaa ma aan kol tëni ma. \v 3 Aan deelñee cho kñabtiits lo do penak xlaa do ma, kol këb nii naa jkiiñ ma. Na kakni gakaa ma. \p \v 4 Lëë xpëëdscuel xaa si, aan tsiñee lëë xaa ptsiñ kyedzy ko, lëë xaa kon nii lëë burr këtuu kex tu chu yu laañee xtye nëz aan lëë xaa blaa ma. \p \v 5 Aan lëë bla meñ nii nche siko chëb lo xaa: \p —¿Pe cos chuñ do? ¿Penak nii xlaa do burr gue? \p \v 6 Tsigo lëë xaa chëb si chëb Jesús lo xaa. Aan lëë meñ blaa biy xaa ma. \v 7 Tsi lëë xaa ptsiñni ma laañee so Jesús, lëë xaa pxob xab xaa lady ma aan lëë Jesús kwsob lady ma. \v 8 Aan ndaly meñ ptañ xab lo nëz. No gaa meñ pchug xikw yag aan kwleek meño lo nëz. \p \v 9 Tsigo lëë kchësy meñ nii nech ni meñ nii nal bislo kwchuptsyë xñee: \p —¡Skizh Dios! ¡Xaatee buen xaa nii pxaal xaa lo no! \v 10 ¡Skizh Dios nii lëë xaa pxaal tu xaa nii kñabey lëë no sinak kwnabey rey David! ¡Kol ktee skizh lo Dios! \p \v 11 Singo kwsëëb Jesús leñ kyedzy Jerusalén ni leñ lidzy Dios. Aan loxsye buy xaa kchësy cos nëz re nëz rek, lëë xaa si Betania ksa xaa ksa tsiipchop xpëëdscuel xaa porñee lëë tse ptsyel. \s1 Lëë Jesús xtsiibtee yag yegw nii këdy nex \r (Mt. 21:18‑19) \p \v 12 Lëë byaani lyu lëë xaa bi Betania, aan lëë Jesús kwlaañ. \v 13 Aan sitre so xaa kon xaa tub xan yag yegw nii singootyee no xikw. Aan lëë xaa kukuy dyon pe kë yegw, per këdyo. Xaktyee xiplago singootyee xña porñee lëdy xtiemp yegw. \v 14 Tsigo lëë Jesús kwnee lo yag yegw, chëb xaa: \p —Ni tu cho kpikchedre kaw xnexoo. \p Aan biñ xpëëdscuel xaa nii kwnee xaa. \s1 Lëë Jesús xlëë lo meñ leñ lidzy Dios \r (Mt. 21:12‑17; Lc. 19:45‑48; Jn. 2:13‑22) \p \v 15 Loxsye ngo lëë xaa ptsiñ leñ kyedzy Jerusalén. Aan tsiñee lëë Jesús kwsëëb leñ lidzy Dios, lëë xaa bislo kwlii xaa kchësy meñ nii nche kto ni nche si siko. Ptische xaa xmezh meñ nii no ktsëë tumi lo xcombañer, ni ptische xaa xyagxily meñ nii xto palom, \v 16 ni blaady xaa nsyëëb meñ nii noy pe cos leñ lidzy Dios. \v 17 Aan lëë xaa bislo beeñ kseedy xaa meñ xñee xaa: \p —Leñ kitsy nii kë xtiits Dios gon xñee: “Lidzyaa kak tu laañee kiidnee kchësy meñ lo Dios”, per lëë do byuño lidzy ngbaan. \p \v 18 Lëë xaa nii xñabey lo pxosy ni maestre ley biñ nii kwnee Jesús. Ngo nii lëë xaa bislo byub xaa mod par kuty xaa xaa. Nli gaa nii ptsyeb xaa Jesús porñee kon xaa kchësy meñ psee biñ xiwseedy Jesús. \v 19 Per tsiñee lëë lyu pkyey lëë Jesús pchoo kyedzy ksa xpëëdscuel. \s1 Lëë yag yegw xpidzy \r (Mt. 21:20‑22) \p \v 20 Lëë byaani stu lyu silyga, lëë xaa kwte kexka xan yag yegw aan kon xaa nii axte luw pidzy. \v 21 Tsigo lëë Pedre psaladzy nii chëb Jesús lo yag yegw ko aan lëë xaa chëb: \p —Maestre, buy gaanoo lëë yag yegw nii ptsiibteel pidzy. \p \v 22 Tsigo lëë Jesús kwëb chëb: \p —Kol kniladzy Dios. \v 23 Por nli xñen deelñee cho këb lo kiy re: “Bichee nu aan kukyab lo nistoo”, aan xkandy kik xaa, sink xniladzy tyub styoo xaa nii lëë nii xñee xaa kak, tsigo sako. \v 24 Por ngo lëën xñe lo do nii kchësy nii kñab to lo Dios, deelñee xniladzy to nii lëëw chaple to, lëëw kap to. \v 25-26 Aan tsiñee lëë do noyutiitsni Dios, kol knityladzy tol nii ngo xcombañer do lo do parñee ktsily pxosy to nii sob kpaa xtol do. \s1 Xkyalwnabey Jesús \r (Mt. 21:23‑27; Lc. 20:1‑8) \p \v 27 Tsiñee lëë xaa ptsiñ Jerusalén stub, lëë Jesús kwsëëb leñ lidzy Dios, aan lëë xaa nii xñabey lo pxosy, ni maestre ley, ni bla xaa kol big lo xaa \v 28 aan lëë xaa kwnabtiits chëb xaa: \p —¿Cho bneetsy tiitspey lool par kuuñtsyeyoo kchë nii chuuñtsyeyoo? \p \v 29 Tsigo lëë Jesús kwëb chëb: \p —Wi gak gaan dyon kñabtiits tu cos lo do. Deelñee snë dow na, tsigo sniyaa cho xtiitspey chuuñtsyeyaa kchë cos re. \v 30 ¿Cho pxaal Juan dyon biid kchoobnis xaa? ¿Pe Dioso ote no chol meñ lo kislyu rew yak? Kol nëw dyon. \p \v 31 Tsigo lëë xaa go bislo ptilytiits lsa xñee xaa: \p —Deelñee tyeesy no nii Dios pxaal xaa, kñë xaa lo no: “¿Penak tsigo bnilasty to nii bluuy xaa?” \v 32 Lëë deelñee tyeesy no nii chol meñ lo kislyu re pxaal xaa, no nii ktsyeb no meñ, por kchësy meñ xniladzy nii nli xtiits Dios bluuy Juan. \p \v 33 Por ngo lëë xaa chëb lo Jesús: \p —Ndondy noow. \p Tsigo lëë Jesús kwëb chëb: \p —Per ni naa ngo busy kniydy dyon cho xtiitspey chuuñtsyeyaa kchësy cos re. \c 12 \s1 Xcuent xaa tsiiñ nii tir kok ntseeb \r (Mt. 21:33‑46; Lc. 20:9‑19) \p \v 1 Lëë Jesús bislo beeñ kseedy meñ nonsyke con cuent xñee xaa: \p —Tu xaa name beeñ pni xaa yag uv aan lëëw psuugw kwraly xaa, ni lëë xaa kwteeñ tu kyeech par kxii xaa uv tsiin kchoo viñ ni psaa xaa tu laañee klaa sob xaa par kyënap xaaw. \p ’Loxsye ngo lëë xaa kwlootiñ lyu go lo bla xaa nii kuuñ xtsiiño aan lëë xaa si sit. \v 2 Tsiñee lëë xtiemp uv kol, lëë xpixwano pxaal tu xmos siknab nii xyal xaa lo xaa nii beeñ tsiiño. \v 3 Per lëë xaa tsiiñ psaksi xmos xaa, ptee xaa xcheñ xaa aan lëë xaa psonëz xaa singosy. \v 4 Tsigo lëë xpixwano pxaal stu mos, per xaa gosy kwlë xaa kik xaa ni kwlootsyetsy xaa xaa. \v 5 Pxaalak xaa stu xaa, lëël beetyak xaa xaa. Loxsye ngo lëë xaa pxaal stubla xaa. No cheñ xaa ptee xaa tsiiñ go, no gaa xaa beety xaa. \p \v 6 ’Lëë lultime lëë xaa pxaal yuub xiñ xaa nii mastre xleni xaa nladzy xaa: “Sak mbeñ xaa tsiiñ xiñganaa.” \v 7 Per lëë xaa tsiiñ go chëb lo xcombañer: “Lëë xaa re nak nii kyaani kchësy nii chap pxosy. Kol tsoo kuuty no xaa tsiin kako xcheñ no.” \v 8 Lëë xaa kwnaasy xaa, aan lëë xaa beety xaa. Loxsye ngo lëë xaa kukchon xaa tublad chu kwaa nii no yag uv. \p \v 9 Tsigo lëë Jesús kwnabtiits chëb: \p —¿Pe në do dyon pe kuñ xpixwan uv? Tsi xaa wo aan kuty xaa xaa tsiiñ go ktee gaa xaa kwaa go lo stu meñ. \p \v 10 ’¿Pe karty nayak klab to xkitsy Dios laañee xñee: \q1 Lëë kyo nii psëëb meñ nii xsaa yu byak tu kyo nii mastre xkiiñ. \q1 \v 11 Lëë Dios beeñtsyey nrii aan xsee no xtyon now? \p \v 12 Tsigo lëë xaa kokladzy nyoy xoo xaa Jesús porñee byeñ xaa nii contre lëë xaa pso Jesús cuent ko. Per como ptsyeb xaa meñ, lëë xaa psaan Jesús aan lëë xaa bi. \s1 Lëë xaa fariseo chuñ Jesús preb \r (Mt. 22:15‑22; Lc. 20:20‑26) \p \v 13 Loxsye ngo lëë xaa pxaal bla xaa fariseo ni bla xaa nii nak ksa Herodes lo Jesús parñee dyon tsaap nyë Jesús tublan tiits nii nchilo nguëëkiy xaa Jesús. \v 14 Lëë xaa kwey chëb xaa: \p —Maestre, ndon noo nii nonsyke tiitsli xñeel, xsaldyoo nii xñee meñ porque xseedyoo xa chak meñ. Liisy nli gaa na xluuyoo xa kpañ ñe sinak xñabey Dios. ¿Pe nonguial dyon tizh noo lo xtisy Roma ote nonguialdyo yak? ¿Pe stizh noo ote tizhty noo yak? \p \v 15 Per lëë Jesús byeñ pe cos tsiiñ si xaa aan lëë xaa chëb lo xaa: \p —¿Penak nii chakladzy to kuñ do naa preb? Kol tëni tu pes lon dyon parñee kanno. \p \v 16 Lëëw kuni xaa aan lëë Jesús chëb: \p —¿Cho nrii kë loo go ni cho lë kë nu? \p Tsigo lëë xaa kwëb chëb xaa: \p —Lëë xtisy Roma nii lë César kë low. \p \v 17 Tsigo lëë Jesús chëb: \p —Kol ktee nii nak xcheñ César lo César ni kol ktee gaa nii nak xcheñ Dios lo Dios. \p Aan ntseeb psee meñ go biñ nii chëb Jesús. \s1 Lëë meñ xñabtiits xa nak nii xpañ meñ kuty \r (Mt. 22:23‑33; Lc. 20:27‑40) \p \v 18 Tsigo lëë bla xaa saduceo kwey lo Jesús. Lëë xaa saduceo xñee nii nlidy xpañ meñ kuty. Por ngo kunabtiits xaa lo Jesús chëb xaa: \p \v 19 —Maestre, Moisés gon pkëë nii deelñee ktsiilña tu xaapkiy aan klyëëdy kety xaa aan ksaandy xaa mëëd lo tsiil xaa, no nii ktsiilña betsy xaa kwnaa viud nii psaan xaa parñee kap tsiil betsy xaa nii kuty mëëd. \v 20 Per tu vuelt name tu xaa kadzy betsy nak xaa aan lëë xaa nii nak xaa kol lo xaa ptsiilña, per lëë xaa kuty aan kopty tsiil xaa mëëd. \v 21 Tsigo lëë xaa nii so xitsy xaa ptsiilña kwnaa viud ko, per lëë xaa kutyak aan kopty kwnaa go mëëd. Singo gak ptsyool stu xaa. \v 22 Ksa kadzy xaa ptsiilña, per ni tu xaa psaandy mëëd. Lëë byalo wi kwnaa go kuty. \v 23 Per lëë nana busy tsiñee lëë xaa kpañ, ¿cho tsiil xaa kak kwnaa go deel ksa kadzy xaa ptsiilña me? \p \v 24 Tsigo lëë Jesús kwëb chëb: \p —Nandy to pe xñee do, porñee xyuumbeydy to kitsy nii kë xtiits Dios ni xyuumbeydy to xkyalwnabey Dios. \v 25 Tsiñee lëë meñ kuty kpañ, ni mguiy ni kwnaa gaa ktsiilñady, sink lëë meñ nii kpañ kak sinak angly nii ncheno kpaa. \v 26 Xñee do lë nii nlidy xpañ meñ kuty. ¿Pe karty nayak klab to xcuent yakitsy nii noyek leñ libre nii pkëë Moisés laañee chëb Dios: “Naa nak xDios pxusykoltoo do Abraham, ni pxusykoltoo do Isaac ni pxusykoltoo do Jacob”? \v 27 Aan Dios gon nakty xaa xDios meñ kuty, sink xDios meñ nii mbañ nak xaa. Ngo nii xñen nandy to pe xñee do. \s1 Nii chakladzy Dios kuuñtsyeey no \r (Mt. 22:34‑40) \p \v 28 Wi tu maestre ley nii no lady meñ biñ wtilytiits ko, ni biñ xaa nii ngui kwëb Jesús lo xaa saduceo. Ngo nii lëë xaa kwnabtiits chëb xaa: \p —¿Cho nii xñabey Dios dyon kuuñtsyeey no mastre non? \p \v 29 Tsigo lëë Jesús kwëb chëb: \p —Lëë nii xñabey Dios nii mastre non lo kchësyo nak nrii: “Biño meñ Israel, tugak Dios gon nak xDios no, kintre stu Dios. \v 30 Pkëstyoo xDioosoo tyub styool, tyub xkyalbiniil, ni tyub xkyalcheeñoo ni tyubñaa fuersy nii nol.” \v 31 Ni xñabey Dios nii jkëstyool xcombañeeroo sinak nii xkëstyool lii. Porque jkëstyoo no Dios ni jkëstyoo no xcombañer no, nrii mastre non lo Dios. \p \v 32 Tsigo lëë maestre ley chëb lo xaa: \p —Singow, maestre. Nli xñeel nii tugak Dios no ni kintre stu xaa. \v 33 Ni nii jkëstyoo ñe Dios tyub styoo ñe, ni tyub xkyalcheñ ñe, ni tyub fuersy nii no ñe, ni nii jkëstyoo ñe xcombañer ñe sinak lëë ñe, mastre nono que kchë ma nii chek lo pkoog ni kchë nii chiksakon meñ lo Dios. \p \v 34 Tsiñee kon Jesús nii ngui no kik maestre ley go, lëë xaa chëb lo xaa: \p —Xlyëëdre lëë klaa kñabey Dios lii. \p Aan ni tu cho byaxtre tsigo nyabtiits pe stu cos lo Jesús. \s1 ¿Cho lo xtiiy sëëd Crist? \r (Mt. 22:41‑46; Lc. 20:41‑44) \p \v 35 Lëë Jesús noyuuñ kseedy meñ leñ lidzy Dios aan lëë xaa kwnabtiits chëb xaa: \p —¿Penak dyon nii xñee maestre ley nii lo xtiiy rey David sëëd Crist? \v 36 Per con lëë Kyalbini Ntson cheñ Dios na beeñ knee rey David chëb xaa: \q1 Chëb Dios lo xaa nii xñabey naa: \q1 “Kwsob kwin nëzli axte nii tsitsiñ tse nii lëël kñabey kchë lo meñ nii xlëë lool.” \m \v 37 ¿Xa kñabey Crist rey David deelñee lo xtiiy rey David pchoo Crist? \p Aan tyub styoo kchësy meñ go pkëëtyag xiwseedy Jesús. \s1 Nii chuuñtsyey maestre ley \r (Mt. 23:1‑36; Lc. 11:37‑54; 20:45‑47) \p \v 38 Lo xiwseedy Jesús xñee xaa: \p —Kol kap cuent lo maestre ley, por xtsiladzy xaa kakw xaa kchë ladx non ni xtsiladzy xaa jkëëptyux meñ xaa laañee ktsyooltyee meñ xaa lo kiy. \v 39 Xyub xaa skan leñ ktoo laañee xsyob meñ non ni tsiñee chi xaa tu wagw xyubpee xaa sob xaa laañee kan meñ xaa. \v 40 Ni xla xaa lidzy kwnaa viud, aan parñee këb meñ nii tir buen xaa xsyo xaa chool xaa tu lay nii xyaldy kaa. Por ngo mastre ksaksi Dios xaa. \s1 Tumi nii kwloo kwnaa viud alcansiy \r (Lc. 21:1‑4) \p \v 41 Lëë Jesús kwsob laañee sob alcansiy xuy xaa xko meñ tumi leñ alcansiy ni chan xaa xtsiñ meñ rikw nii xko tub yox tumi leñ alcansiy. \v 42 Tsiñee lëë tu kwnaa viud nii tir prob ptsiñ, lëë me kwloo chop centab cobre nii xisy non leñ tu alcansiy. \v 43 Tsigo lëë Jesús kwtsyetsy xpëëdscuel aan lëë xaa chëb lo xaa: \p —Nli xñen lo do nii nroobre tumi nii kwloo kwnaa viud re alcansiy que kchë nii kwloo meñ. \v 44 Porque kchësy meñ xtee tumi nii xkiiñtre lo meñ, per lëë me lo xkyalprob me, lëë me ptee kchësy tumi nii nseñ me. \c 13 \s1 Lëë Jesús xñee nii lëë lidzy Dios nitylo \r (Mt. 24:1‑2; Lc. 21:5‑6) \p \v 1 Tsiñee lëë Jesús pchoo lidzy Dios, lëë tu xpëëdscuel xaa chëb: \p —¡Maestre, buy gaanoo xaatke ngol kchë kyo gue ni xaatke ngui kchë yu gue! \p \v 2 Tsigo lëë Jesús kwëb chëb: \p —¿Chanoo kchë yu ngol re lë? Per ni tu kyo kyaandy lady xcombañero. Kchësyo nitylo. \s1 Kyalnë nii tedy meñ \r (Mt. 24:3‑28; Lc. 21:7‑24; 17:22‑24) \p \v 3 Loxsye ngo lëë Jesús si kiy nii lë Olivos aan lëë xaa kwsob chex kiy laañee nyoo lidzy Dios. Siko sob xaa tsi lëë Pedre, Jacob, Juan ni Ndresy kwnabtiits tsilaan lo xaa chëb: \p \v 4 —Chakladzy noo nii kñëël loo noo pa wor kak kchë nii kwneel. ¿Ni xa mod kyeeñ noo nii lëëw mer kak? \p \v 5 Tsigo lëë Jesús kwëb chëb: \p —Kol kap cuent parñee ni tu cho jkëëtidy lëë do. \v 6 Por ndaly xaa nii jkiiñ lën kiid aan kñë xaa nii lëë xaa nak Crist, ni skëëti xaa ndaly meñ. \p \v 7 ’Tsiñee kon do nii lëë tily chak nëz re nëz rek, ktsyebty to, porque singo no nii kako. Per nitylody kaa kislyu. \v 8 Porque lëë kyedzy ktily lsa ni lëë xaa xñabey ktily lsa. Ni ndaly laañee kni xu ni lëë kpiñ tso. Lëë kchë kyalnë go tsigo kal bislo. \p \v 9 ’Ligier kol kak. Por lëë meñ tsikso lëë do lo xaa xñabey ni lëë meñ kiñ lëë do leñ ktoo. Ni lëë do tsinee lo xtisy ni lo rey por naa. Siko lëë do kñee xtitsaa lo xaa. \v 10 Por antes nii nitylo kislyu, lëë kchë meñ nii nche lo kislyu kon xtiits Dios nii xteelaa. \v 11 Ni pe tsinidy kik to nii dyon pe kñee do tsiñee lëë meñ tsini lëë do lo xaa xñabey, sink kol nee nii kñë Dios lo do wor go, porque lëdy to kñee, sink Kyalbini Ntson cheñ Dios kñee. \v 12 So tse nii lëë meñ kñabey kety betsy ni so tse nii misme pxosy meñ kñabey kety meñ. Ni so gaa tse nii lëë xaa wiñ kak niladzy pxosy aan lëë xaa kñabey kety xaa. \v 13 Kchësy meñ klëë lo do porñee xsoob to xtitsaa. Per deelñee kxekw to te do kchë lo kyalnë go, stelaa do. \p \v 14 ’Tsiñee kan do nii lëë nii ntseeb nii xnitylo noyak laañee nody nii kako, tsigo kchësy to nii no do Judea no nii kxooñ do tsëp to kiy. (Deel xlab to nrii, kol ktee nii kyeñ dow.) \v 15 Ni deelñee so do kik lidzy to tse go, kyejty to par pe kwii do. \v 16 Ni deelñee nche do tañ, kpikchedy to par tsikxi do xab to. \v 17 ¡Brob kchë kwnaa nii nak xiñ tse go o kwnaa nii xkadzy kaa xiñ! \v 18 Kol nab lo Dios nii kakty kchësy nrii mëë nii chak nal. \v 19 Porque tse go lëë meñ tedy kyalnë dox nii karty te meñ destye nii kwleek Dios kislyu, ni kpikchedre gaa kan meñ kyalnë dox ko loxsye tedyo. \v 20 Aan deelñee kuuñ ktopty Dios tiemp ko, ni tu cho telaady. Per lëëw kuuñ ktop xaa porñee xkëstyoo xaa meñ nii kwle xaa. \p \v 21 ’Deelñee cho kñë lo do tse go: “Kol kuy gaanoo, lëë Crist so nu”, o “Lëë gaa xaa so ske”, knilasty tow. \v 22 Por ndaly kchë xaa wnee xuuy nii kiid kñë lo do nii lëë xaa nak Crist, ni kñë xaa nii lëë xaa sëëdni xtiits Dios, ni suuñtsyey xaa milagre ni kyalntson parñee jkëëti xaa meñ nii kwlel Dios deelñee steedyo tiits. \v 23 Per lëë do ligier kol kak, por lëën niyle lo do kchë nii kak. \s1 Lëë mguiy nii pxaal Dios kpikche \r (Mt. 24:29‑35, 42‑44; Lc. 21:25‑36) \p \v 24 ’Tsi lëë kchë kyalnë dox ko lox tedy, lëë lo ngbidz jkyey, ni lëë mëë kyuuy, \v 25 ni lëë mëly kchingaa leñ kpaa ni lëë kchë nii no leñ kpaa kni. \p \v 26 Chëbak Jesús: \p —Naa nii nakaa mguiy nii pxaal Dios, lëë meñ kan kchukën lo xkey con tu kyalwnabeyaa ni tu kyalntsonaa. \v 27 Lëën kxal xanglyaa tsiktop kchësy meñ nii kwlelaa tyubñaa lo kislyu. \p \v 28 ’Kol kseedy xcuent yag yegw: Tsiñee lëë xikwo xkë peñ, aan lëë xiplago xchukë, xyeñ do nii lëë xtiemp kyo sëëd yob. \v 29 Singo gak tsiñee kan do nii lëë kchë cos re noyak, syeñ do nii lëën mer kyely. \v 30 Ni xñen lo do nii antes nii tedy kchë meñ nii no natiemp lëë kchë cos re kak. \v 31 Stedy kpaa ni stedy kislyu, per lëë xtitsaa tejtyo. \p \v 32 ’Per lëë tse nii kako ni wor ni tu cho nandyo, ni angly nii ncheno kpaa. Ni naa nii nakaa mguiy nii pxaal Dios nandyno. Xaktyee Tat Tios nano. \p \v 33 ’Ligier kol kwe ni kol kwena por nandy to pa wor tsitsib tse go. \v 34 Nak kchë nrii sinak tu xaa nii no nëz tsi tu tañ sit, aan antes nii kchoo xaa lëë xaa xsaan tsiiñ nii kuñ catu xmos xaa, ni lëë xaa xso tu xaa nii kyënap chu puert. \v 35 Singo tsigo busy, kol kwena, porque nandy to pa wor klañ xpixwan yu, deelñee xkyeysye lyuw, o wrol gaa kyoolo, o worñee gaa xpetsy nguidy kolo o xyeñsye kaa taño. \v 36 Toontlaa kolpsye klañ xaa aan jkaa do lo mgaal. \v 37 Nii xñe gakaa lo do xñen lo kchësy meñ: Kol kwena. \c 14 \s1 Lëë xaa xñabey xyub xa jkaa Jesús \r (Mt. 26:1‑5; Lc. 22:1‑2; Jn. 11:45‑53) \p \v 1 Schop kpidz chak falt kak paskw. Lo lni go chaw meñ Israel kyaxtily nii xkyëdy levadur. Lëë xaa nii xñabey lo pxosy ni lëë maestre ley bislo xyub mod dyon xa kñaasy xaa Jesús par kuty xaa xaa. \v 2 Per lëë gak xaa xñee: \p —Kñaasty no xaa na lni parñee kak nxoldy meñ. \s1 Lëë tu kwnaa xkyëëb aceit lo kik Jesús \r (Mt. 26:6‑13; Jn. 12:1‑8) \p \v 3 Lëë Jesús kwey Betania lidzy Simoñ nii kwlañ kyalkits nii lë lepra. Lëë xaa sob lo mezh noyaw xaa tsiñee lëë tu kwnaa ptsiñ noy tu bot. Kaktsësyo tub clasy aceit nii xlyaa nex. Tir nyazh non clasy aceit ko. Lëë me pxaly bot ko aan lëë me kwtëëb aceit nii xlyaa nex ko lo kik Jesús. \v 4 Per no bla xaa nii nche siko blëë aan xñee xaa lo xcombañer xaa: \p —¿Penak lika kwxiñ aceit nii xlyaa nex re? \v 5 Nchilopee ndyow mansye tson kyoow denario par kak meñ prob yudar. \p Aan blëë xaa lo kwnaa go. \p \v 6 Per lëë Jesús chëb: \p —Kol ksaan me. ¿Penak chisyeedy to me? Buen beeñ me. \v 7 Por tugak gon kan do meñ prob, aan schiloo gaa kuñ do meñ prob yudar tsiñee klyaño styoo do, per naa gon lëdy tugak tson lady to. \v 8 Lëë kwnaa re beeñtsyey nii pchilootyee lo me. Lëë me kwtëëb aceit nii xlyaa nex re ladyaa parñee tsel xixkwaa xcuerpaa tse nii lëën jkyeetsy. \v 9 Nli xñen lo do nii kchë laañee kluuy meñ xtiits Dios nii xteelaa tyub lo kislyu, lëë meñ kutiits nii beeñtsyey kwnaa re parñee ksaladzy meñ me. \s1 Lëë Judas xyub xa jkaa Jesús ña xaa xñabey \r (Mt. 26:14‑16; Lc. 22:3‑6) \p \v 10 Lëë tu xpëëdscuel Jesús nii pcholë Judas Iscariote kunee lo xaa nii xñabey lo pxosy parñee këb xaa dyon xa jkaa Jesús. \v 11 Tsiñee lëëw biñ xaa xñabey, per nli busy ble xaa, aan lëë xaa chëb nii stee xaa tumi lo Judas. Tsigo lëë Judas bislo byub dyon xa jkaa Jesús lo xaa xñabey. \s1 Lëë Jesús chaw xtsee ksa xpëëdscuel \r (Mt. 26:17‑29; Lc. 22:7‑23; Jn. 13:21‑30; 1Co. 11:23‑26) \p \v 12 Tse nii chislo lni nii chaw meñ Israel kyaxtily nii xkyëdy levadur, ni tse nii chuty meñ mëkwxiily nii ktyaaw paskw, lëë xpëëdscuel Jesús kwnabtiits chëb: \p —¿Pa chakladzyoo nii kyokuuñloo noo nii tyaaw xtsee no na paskw? \p \v 13 Tsigo lëë Jesús pxaal chop xpëëdscuel chëb xaa: \p —Kol tsi leñ kyedzy. Siko lëë do kan tu xaa nii noy tub che nis. Kol tsinal xaa, \v 14 aan laañee sëëb xaa, kol këb lo xpixwan yu: “Lëë maestre xñabtiits: ¿Pa sob yu laañee kaw xtseen na paskw ksa xpëëdscuelaa?” \v 15 Lëë xaa kluuy tu yu ngol nii sob kik lidzy xaa, xixkwaalew. Siko kol kuuñlo nii tyaaw xtsee no. \p \v 16 Lëë xpëëdscuel xaa si. Tsiñee lëë xaa ptsiñ leñ kyedzy, lëë xaa kon xaa go sinak nii chëëbpee Jesús, aan lëë xaa bislo beeñlo xaa nii kaw xtsee xaa paskw. \p \v 17 Tsiñee lëë lyu pkyey lëë Jesús ptsiñ leñ yu go ksa xpëëdscuel xaa. \v 18 Lëë xaa nche sob lo mezh kayaw xaa, tsiñee lëë Jesús chëb: \p —Xyeñpaa nii misme tu do jko naa ña xaa xñabey. \p \v 19 Tsigo mban ptee styoo ksa xpëëdscuel Jesús aan lëë xaa bislo tuga xaa xñabtiits xñee xaa: \p —¿Pe lëdy naaw? \p \v 20 Tsigo lëë Jesús kwëb chëb: \p —Tu xaa nii no lady ksa tsiipchop tow. Lëë xaa noyaw leñ tu kyonaa. \v 21 Naa nii nakaa mguiy nii pxaal Dios, lëë meñ kuty naa ni lëën teedy kaa kchë nii no teedyaa sinak nii këpeew leñ kitsy nii kë xtiits Dios. Per ¡brob xaa nii jko naa ña xaa xñabey! Masy buen nyi xaa nyaldy xaa. \p \v 22 Aan mentre lëë xaa ncheyaw, lëë Jesús kwseñ kyaxtily, aan loxsye pteedy xaa skizh lo Dios, lëëw beeñ grol xaa aan lëëw pteedy xaa lo xpëëdscuel xaa chëb xaa: \p —Kol kawo, xcuerpno. \p \v 23 Ni lëë xaa kwseñ tu vas nii no viñ, aan loxsye ptee xaa skizh lo Dios, lëëw ptee xaa kow xpëëdscuel xaa. \v 24 Tsigo lëë xaa chëb: \p —Tu cheñaa nrii kow do. Lëëw kxee parñee kak nyoo nii xkëstyoon lëë do ni xkëstyoon kchësy meñ. \v 25 Nli xñen lo do nii kidraa viñ axte ktsiñ tse nii kin viñ kub kpaa laañee sob Dios. \s1 Lëë Pedre xñee nii ksaandy xaa Jesús \r (Mt. 26:30‑35; Lc. 22:31‑34; Jn. 13:36‑38) \p \v 26 Loxsye biily xaa lëë xaa si kiy nii lë Olivos. \v 27 Siko lëë Jesús chëb: \p —Kchësy to ksaan naa. Sinrii xñee leñ kitsy nii kë xtiits Dios: “Lëën kuty meñ nii xkyënap mëkwxiily, aan lëë ma kchoots klyaal.” \v 28 Per tsiñee lëën kpañ, kloon ka Galilea lo do. \p \v 29 Tsigo lëë Pedre chëb: \p —Nikxe kchësy xcombañeraa ksaan lii, per naa ksandyaa lii. \p \v 30 Per lëë Jesús kwëb chëb: \p —Nli xñen lool nii na kyool kazh, antes nii jkwetsy nguidy kol chop vuelt, lëël këb nii xyuumbeydyoo naa. \p \v 31 Per lëë Pedre tugak kwnee: \p —Nikxe ketynin lii, këbtyaa nii xyuumbeydyaa lii. \p Aan ksa xpëëdscuel xaa kwnee singo. \s1 Lëë Jesús chutiitsni Dios Getsemaní \r (Mt. 26:36‑46; Lc. 22:39‑46) \p \v 32 Loxsye ngo lëë xaa ptsiñ tu laañee lë Getsemaní, aan lëë Jesús chëb lo xpëëdscuel: \p —Kol sob nu mentre lëën kakutiitsni Dios. \p \v 33 Lëë xaa sini Pedre, Jacob ni Juan, aan lëë xaa bislo pteenë xaa ni mban kok xaa, \v 34 ni lëë xaa chëb: \p —Mban xtee kyalkuty styoon. Kol kwës nu dyon aan kol kwena. \p \v 35 Tsigo lëë Jesús si par kaan xisy wiñ, lëë xaa kot ndooslo lo lyu, aan lëë xaa kwnab lo Dios nii xaatsye ntsiñdy kyalnë go, \v 36 xñee xaa: \p —Tat Tios, par lool kchësyo xchilo. Pteelaa naa lo kyalnë re. Per kuuñtsyeydyoo nii chakladzyaa, sink nii chakladzyoo. \p \v 37 Tsi lëë xaa bikche lëë ksa tson xpëëdscuel xaa nii kuni xaa nche nixyesy. Ngo nii lëë xaa chëb lo Pedre: \p —Simoñ, ¿nixyesyoo lë? ¿Pchilody nawen siquier xisy wiñ nsyob naal? \v 38 Kol kaa na ni kol kutiitsni Dios parñee jkaaldy xaatox to. Ndaan no styoo do, per lëë lady to mban now. \p \v 39 Lëë xaa si stub, aan lëë xaa bitiitsni Dios. Misme tiits nii kwnee gak xaa klo kwnee xaa stub. \v 40 Tsiñee lëë xaa bikche, lëë xpëëdscuel xaa nche nixyesyak, porñee lika xtiib lo xaa lo mgaal. Aan nandy xaa pe këb xaa. \v 41 Lëë xaa kwey stub. Lëëw byoon gaa vuelt. Lëë xaa chëb: \p —¿Pe bii nche nixyesy to nawen ni nche kxiladzy to? Lëëw na, lëë wor kutsiñ nii lëë mguiy nii pxaal Dios jkaa ña meñ ngoptol. \v 42 Kol tsische, kol tsoo, por lëë xaa nii jko naa ña xaa xñabey sëëd kexle. \s1 Lëë meñ xñaasy Jesús \r (Mt. 26:47‑56; Lc. 22:47‑53; Jn. 18:2‑11) \p \v 43 Lëë Jesús bii nonee tsiñee lëë Judas, tu xaa nii wi kwyo lady xpëëdscuel xaa, ptsiñni tubtsoon meñ nii noy spad ni yag. Lëë meñ nii xñabey lo pxosy, ni maestre ley, ni meñ kol pxaal kchësy meñ go. \v 44 Lëë Judas chëb kazh lo meñ go: \p —Xaa nii nagon kawaa tu pxit kwesy, xaa gow. Kol naasy xaa aan kol koy xaa. Klaady to xaa. \p \v 45 Singo big xaa lo Jesús chëb xaa: \p —Maestre. \p Ptee gaa xaa tu pxit kwesy Jesús. \v 46 Tsigo lëë meñ kwnaasy Jesús aan lëë meñ biy xaa. \p \v 47 Per lëë tu xaa nii so siko kwlii xispad aan lëë xaa pchug tyag tu xmos xaa nii xñabey lo pxosy. \v 48 Tsigo lëë Jesús kwnabtiits lo meñ chëb: \p —¿Penak nii sëëdnaasy to naa con spad ni con yag, sinak nawen nyakaa tu ngbaan? \v 49 Ksatyee tse kwson lady to leñ lidzy Dios beeñ ksedyaa meñ, aan kwnaasty to naa. Per lëë kchësy nrii chak parñee teedyaa nii kë leñ xkitsy Dios. \p \v 50 Tsigo so gak Jesús. Lëë xpëëdscuel xaa pxooñ. \p \v 51 Per lëë tu xaa yeeñ sinal, mbixsye xaa tublë ladx, aan lëë meñ kokladzy nyaasy meñ xaa, \v 52 per lëë xaa blaa ladx ko aan lëë xaa pxooñ nëb kidy xaa. \s1 Lëë Jesús so lo xaa xñabey \r (Mt. 26:57‑68; Lc. 22:54‑55, 63‑71; Jn. 18:12‑14, 19‑24) \p \v 53 Tsiñee lëë meñ ptsiñni Jesús lo xaa nii mastre non lo pxosy, lëë kchë xaa nii xñabey lo pxosy, ni xaa kol ni maestre ley ptyop. \v 54 Ni nikxe gaa sit sit kunal Pedre, per lëë xaa ptsiñ axte lo xley xaa nii mastre non lo pxosy, aan lëë xaa kwsob xtsëë xaa chu ki ksa xaa xaa nii xkyënap lidzy Dios. \p \v 55 Lëë xaa nii xñabey lo pxosy ni kchë xaa non xyub dyon pe jkëëkiy xaa Jesús parñee kñab xaa kety Jesús. Per ptsyoldy xaa pe nguëëkiy xaa xaa. \v 56 Porque nikxe ndaly meñ pkots tiits kizh xaa, per xaal xaal kwnee cad meñ. \v 57 No meñ kuso pkëëkiy xaa cos nii nlidy kwnee xaa, xñee meñ: \p \v 58 —Ptsyon noo kwnee xaa nii lëë xaa knitylo lidzy Dios nii psaa meñ lo kislyu re aan tsonak kpidz me lëë xaa ksaalo stu nii ksaady meñ lo kislyu re. \p \v 59 Per ni tu meñ nii kwnee së lidy xtiits. \p \v 60 Tsigo lëë xaa nii mastre non lo pxosy kwso groltyee lady meñ aan lëë xaa kwnabtiits lo Jesús chëb xaa: \p —¿Penak nii xñeedyoo? ¿Pe nli kchë nii xkëëkiy meñ re lii? \p \v 61 Per kwneedy Jesús. Tsesy kwso xaa. Ni tu pe chëbty xaa. Tsigo lëë xaa nii mastre non lo pxosy bikche kwnabtiits stub chëb: \p —¿Pe nli nii lii nak Crist, mguiy nii no kxaal Dios? \p \v 62 Tsigo lëë Jesús chëb: \p —Nliw, naa nak mguiy nii pxaal Dios. Ni sanak to lëën sob kwi Dios nëzli, ni tsiñee lëën kchukë lo xkey kyelyaa lo kislyu re stub. \p \v 63 Tsiñee lëë xaa nii mastre non lo pxosy biñ ngo, lëë xaa pchos xab xaa porñee singootyee blëë xaa aan lëë xaa chëb: \p —¿Pa jkiiñre gaa no meñ nii jkëëkiy xaa? \v 64 Lëë do gon biñ xaatee ntseeb kchë tiits nii kwnee xaa. ¿Pe në do dyon xa kak xaa? \p Tsigo kchësy meñ chëb no nii kety xaa. \p \v 65 Wor go kazh lëë meñ bislo pchoo mxeñ xaa, ni lëë meñ ptse lo xaa, aan loxsye xtee meñ cheñ xaa, xñee meñ: \p —¡Kwnë dyon cho kwtiñ lii! \p Ni lëë xaa nii xkyënap leñ lidzy Dios byaasy lo xaa. \s1 Lëë Pedre xñee nii xyuumbeydy xaa Jesús \r (Mt. 26:69‑75; Lc. 22:56‑62; Jn. 18:15‑18, 25‑29) \p \v 66 Lëë Pedre so lo ley tsiñee lëë tu kwnaa nii xkyë xtsiiñ xaa nii mastre non lo pxosy kwtedy. \v 67 Aan tsi lëë me kon nii lëë Pedre no ktsëë chu ki, lëë me buy lo xaa aan lëë me chëb: \p —Wil lë kwënal Jesús meñ Nazaret. \p \v 68 Tsigo lëë Pedre chëb: \p —Lëdyo, xyuumbeydyaa meñ go ni nandyaa pe cos xñeel. \p Aan lëë xaa pchoo ley laañee xsyëëb meñ. Tsigo lëë tu nguidy kol pkwetsy. \v 69 Lëë kwnaa go buy lo Pedre stub aan lëë me bislo bitiits mew lo meñ xñee me: \p —Wi meñ gue nak ksa Jesús. \p \v 70 Per lëë xaa bikche gak chëb xaa lëdyo. Kok xtsedyako lëë meñ nii nche siko chëb lo Pedre stub: \p —Nli gaa na wil lë nak ksa Jesús, porque xaa Galilea nakoo. \p \v 71 Tsigo lëë Pedre bislo xkon Dios xñee: \p —Xyuumbeydyaa xaa gue. Nandyaa cho xñee do. \p \v 72 Aan wor go kazh lëëw pchop vuelt nii lëë nguidy kol no jkwetsy, lëë Pedre gaa psaladzy nii chëb Jesús lo xaa: “Antes nii jkwetsy nguidy kol chop vuelt, lëël këb nii xyuumbeydyoo naa tson vuelt.” Ngo nii lëë xaa bislo biiñ xaa. \c 15 \s1 Lëë Jesús so lo Pilat \r (Mt. 27:1‑2, 11‑14; Lc. 23:1‑5; Jn. 18:28‑38) \p \v 1 Tsiñee lëë lyu byaani lëë xaa nii xñabey lo pxosy, ni xaa kol, ni maestre ley ni kchësy xaa non ptyop. Lëë xaa pxituu Jesús aan lëë xaa kuni xaa lo Pilat. \v 2 Lëë Pilat kwnabtiits lo Jesús chëb: \p —¿Pe lii nak xrey meñ Israel? \p —Lii në nii naaw —chëb Jesús. \p \v 3 Ndaly nii pkëëkiy xaa nii xñabey lo pxosy xaa. \v 4 Lëë Pilat bikche kwnabtiits lo xaa chëb: \p —¿Penak nii xñeedyoo? Buy gaanoo blaktre nii xkëëkiy kchë xaa gue lii. \p \v 5 Per ni tu pe kwneedy Jesús. Tsi kon Pilat ngo, ntseeb psee styoo xaa. \s1 Lëë Jesús no skiib par kety xaa \r (Mt. 27:15‑31; Lc. 23:13‑25; Jn. 18:38‑19:16) \p \v 6 Mer lni xlaa Pilat tu xaa nii no skiib, tu xaa nii kñab meñ kyedzy. \v 7 Lëëtyee leñ tse go lëë tu xaa nii lë Barrabás no skiib ksa stubla xaa ntseeb porñee kukyeety xaa meñ worñee ptilyni xaa xaa xñabey. \v 8 Lëë meñ kunab lo Pilat nii klaa xaa tu xaa nii no skiib sinak nii chuuñtsyey xaa cad iz. \v 9 Tsigo lëë Pilat kwëb chëb: \p —¿Pe chakladzy to nii klaan xrey meñ Israel? \p \v 10 Porñee byeñ xaa nii por kyalmbidy kwnaasy xaa nii xñabey lo pxosy Jesús. \v 11 Per lëë xaa nii xñabey lo pxosy pkiily meñ parñee kñab meñ laa Barrabás. \v 12 Lëë Pilat kwnabtiits chëb: \p —¿Xa kuñaa xaa nii xñee do xrey meñ Israel tsigo? \p \v 13 Tsigo kchësy meñ kwchuptsyë xñee: \p —¡Pkëë xaa lo crusy! \p \v 14 Tsigo lëë Pilat chëb: \p —¿Per pe cos nak xtol xaa? \p Per lëë meñ bikche kwchuptsyë stub xñee: \p —¡Pkëë xaa lo crusy! \p \v 15 Tsigo lëë Pilat, como kokladzy xaa nyaan buen xaa lo meñ, lëë xaa blaa Barrabás. Aan loxsye kwnabey xaa ptee meñ cheñ Jesús, lëë xaa kwloo xaa ña meñ nii jkëë xaa lo crusy. \p \v 16 Lëë bla soldad kuni Jesús chu yulyey aan siko lëë kchë soldad ptyop. \v 17 Lëë xaa pkakw Jesús tu ladx nixñë yë ni lëë xaa psoob tu coron kitsy kik xaa. \v 18 Loxsye ngo lëë xaa bislo kwchuptsyë xaa xñee xaa: \p —¡Byinayk xrey meñ Israel! \p \v 19 Ni pxob soldad yag kik Jesús, ni pchoo mxeñ soldad xaa, ni psoxib xaa lo Jesús sinak nii xsoxib meñ lo tu xaa non. \v 20 Loxsye kwtsityni xaa Jesús, lëë xaa kwlii ladx nixñë yë go lady xaa aan lëë xaa pkakw xaa mer xab xaa. Tsigo lëë xaa sini xaa par jkëë xaa xaa lo crusy. \s1 Lëë soldad xkëë Jesús lo crusy \r (Mt. 27:32‑44; Lc. 23:26‑43; Jn. 19:17‑27) \p \v 21 Lëë tu xaa kyedzy Cirene nii lë Simoñ bikche tañ. Alejandro ni Rufo nak xiñ xaa. Aan tsiñee lëë xaa kwtedy kexka laañee nche meñ, lëë soldad pkoy xoo xaa xicrusy Jesús. \p \v 22 Lëë xaa kuni Jesús tu laañee lë Gólgota. (Lëë tiits ko nak sinak nii xñee ñe: Laañee no tsit kik meñ kuty.) \v 23 Siko lëë xaa pteedy viñ nii nots tub clasy kizh nii lë mirra lo Jesús, per kowdy Jesúso. \v 24 Loxsye ngo lëë xaa pkëë xaa lo crusy. Ni lëë soldad kwloo xab Jesús rif parñee dyon pe cos kchal catu xaa. \p \v 25 Las nueve nak sily nii pkëë xaa Jesús lo crusy. \v 26 Pkëë xaa blalan tiits kik xicrusy Jesús laañee xñee penak kë xaa lo crusy, xñeew sinrii: “Xrey meñ Israel.” \v 27 Wi chop ngbaan kwë ksa xaa lo crusy, tu xaa nëzli, stu xaa nëzpeg. \p \v 28 Pkab Jesús lady meñ mal sinak nii këpeew leñ kitsy nii kë xtiits Dios. \p \v 29 Kchësy meñ nii xtyedy laañee kë Jesús lo crusy xkotsyetsy ni xtsiiy kik xñee: \p —¿Pe chanlo na?, lii nii xchonoo lidzy Dios aan tsonak kpidz lëëw tse xsoblil stub. \v 30 Pteelaa lii ni byety lo crusy. \p \v 31 Singo gak kwtsityni xaa nii xñabey lo pxosy xaa ni maestre ley xñee xaa: \p —Pteelaa xaa stu meñ, per chilody kteelaa xaa lëë xaa. \v 32 No nii kyety xaly Crist ke lo crusy nina kazh parñee kniladzy no nii nli lëë xaa nak xrey meñ Israel. \p Aan axte wi chop ngbaan nii kwë kwi xaa lo crusy kwlootsyetsy xaa. \s1 Xkyalkuty Jesús \r (Mt. 27:45‑56; Lc. 23:44‑49; Jn. 19:28‑30) \p \v 33 Tsiñee lëë xwe ngbidz kol lëë kislyu pkyey aan lëëw byaani axte las tres wor wtse. \v 34 Aan misme wor go lëë Jesús kwchuptsyë xñee xaa: \p —Eloi, Eloi, ¿lema sabactani? (Tiits ko nak sinak nii xñee ñe: Tat Tios, Tat Tios, ¿penak nii psaanoo naa?) \p \v 35 Lëë bla xaa nii nche siko biñ nii kwnee Jesús aan lëë xaa chëb: \p —Kol kon gaa, profet Elías xkwetsy xaa. \p \v 36 Tsigo lëë tu xaa nii so siko lëënlëdy kujkadz tublë sponj lo viñ la. Lëëw psoob xaa lo tublë punt yag aan lëëw ptsig xaa lo Jesús parñee nyi Jesúso, xñee xaa: \p —Kol ksaan xaa dyon pe siid klity Elías xaa lo crusy. \p \v 37 Per lëë Jesús kwchuptsyë nguiedzy aan lëë xaa kuty. \v 38 Ni lëë ladx nii kë leñ lidzy Dios pchos nsoli. \v 39 Tsiñee lëë xaa nii xñabey lo kchë soldad nii nche siko kon xa kuty Jesús, lëë xaa chëb: \p —Nli nii Xiñ Dios nak mguiy re. \p \v 40 Wi bla kwnaa nche sit xuy. Lady kchë kwnaa go no María Magdalena, ni Salomé, ni Mariy. Xiñ Mariy nak Jacob xaa nii nak xaa nyab ni José. \v 41 Lëë ksa kwnaa re beeñ xyudar Jesús worñee kwyo xaa nëz Galilea. Ni ndaly re kchë kwnaa nii ptsiñ Jerusalén ksa Jesús nche siko. \s1 Lëë Jesús xkyeetsy \r (Mt. 27:57‑61; Lc. 23:50‑56; Jn. 19:38‑42) \p \v 42 Tsiñee lëë tse go ptsye lëë meñ no wxixkwaa par tse nii xiladzy meñ lo tsiiñ. \v 43 Lëë José xaa kyedzy Arimatea kwloo valor lo aan lëë xaa kunab xcuerp Jesús lo Pilat. Wi xaa nak tu xaa non Israel, ni wi gaa xaa këmbës nii lëë Dios kñabey. \v 44 Ntseeb psee Pilat biñ xaa nii lëë Jesús tse lox kuty. Lëë xaa kwtsyetsy xaa nii xñabey lo soldad parñee kñabtiits xaa dyon pe nliw. \v 45 Tsiñee lëë xaa nii xñabey lo soldad chëb nii nliw, lëë Pilat ptee tiitspey tsiklity José xcuerp Jesús lo crusy. \v 46 Tsigo lëë José kusi tublë ladx rusy, lëë xaa blity xcuerp Jesús lo crusy aan lëëw pchal xaa ladx ko. Loxsye ngo lëë xaa kujkeetsy Jesús leñ tu paa nii ndeeñ lo kyo. Ptse gaa xaa chu paa con tu kyo. \v 47 Aan lëë María Magdalena ni Mariy xñaa José kon pa pkyeetsy Jesús. \c 16 \s1 Lëë Jesús xpañ \r (Mt. 28:1‑10; Lc. 24:1‑12; Jn. 20:1‑10) \p \v 1 Tsiñee lëë tse nii chak wxiladzy kwtedy, lëë María Magdalena, ni Mariy xñaa Jacob, ni Salomé kwxii aceit nii xlyaa nex par tsilo mew lady Jesús. \v 2 Lëë byaani lyu silyga, xlyañ lik ngbidz, lëë me tse ptsiñ chu paa. \v 3 Xñeesy me lo xcombañer me: \p —¿Cho lë nii kob kyo nii xoob chu paa na? \p \v 4 Per tsi lëë me buy, kon me nii xoobtre kyo nii ntse chu paa xlugaro. \v 5 Tsiñee lëë me kwsëëb leñ paa, lëë me kon tu xaa xab rusy nii sob nëzli, aan lëë me ptsyeb ksa me. \v 6 Per lëë xaa xab rusy ko chëb lo me: \p —Ktsyebty to. Nanaa nii lëë do xyub Jesús Nazaret, xaa nii kwë lo crusy. Per lëë xaa pañ, kindy xaa. Kol kuy gaanoo nu pxoob xaa. \v 7 Kol kyey aan kol këb lo xpëëdscuel me, per yuub lo Pedre kol këb nii lëë Jesús tse si Galilea. Siko lëë xpëëdscuel me kan me sinak nii chëëbpee me. \p \v 8 Tsigo lëë kwnaa go bi wxooñ chu paa xisy me lo tseb. Aan ni tu pe chëbty me, porñee tir ptsyeb me. \s1 Lëë Jesús xyaklo lo María Magdalena \r (Jn. 20:11‑18) \p \v 9 Loxsye pañ Jesús tse tminkw sily, lëë xaa byaklo klo lo María Magdalena. Leñ styoo kwnaa go kwlii xaa kadzy kyalbini mal penaadle. \v 10 Lëë me kuni tiits lo kchë meñ nii kwënal Jesús. Mbansye ncheyoon kchë meñ go. \v 11 Tsiñee lëë meñ go biñ nii lëë Jesús mbañ, ni biñ meñ go nii lëë Mariy kon xaa, bnilasty meñ gow. \s1 Lëë Jesús xyaklo lo chop xpëëdscuel xaa \r (Lc. 24:13‑35) \p \v 12 Loxsye ngo lëë Jesús byaklo lo stu mod lo chop xpëëdscuel xaa nii no nëz si tañ. \v 13 Lëë chop xaa go kukni tiits lo stubla xpëëdscuel xaa, per bnilastyak xaaw. \s1 Lëë Jesús xyaklo lo ksa tsiiptub xpëëdscuel \r (Mt. 28:16‑20; Lc. 24:36‑49; Jn. 20:19‑23) \p \v 14 Loxsye ngo lëë Jesús byaklo lo ksa tsiiptub xpëëdscuel. Lëëtyee lëë xpëëdscuel xaa nche sob lo mezh kayaw. Kwëntseeb Jesús lo xaa porñee singootyee nguiedzy styoo xaa ni porñee bnilasty xaa xtiits meñ nii chëb nii lëë Jesús pañ. \v 15 Ni chëb xaa: \p —Kol tsi tyub lo kislyu aan kol kluuy xtiits Dios nii xteelaa kchësy lo meñ. \v 16 Kchë meñ nii kniladzy xtiits Dios ni chobnis telaa lo xtol, per lëë meñ nii knilasty xtiits Dios, lëë meñ go nitylo lo xtol. \v 17 Kyalntson re kuuñtsyey meñ nii xniladzy xtiits Dios: Con xtitsaa kwii meñ kyalbini mal ni kñee meñ stu tiits kub, \v 18 ni nikxe gaa señ meñ go mëël ni ki meñ go ngwaan, pe kakty meñ go. Ni tsi lëë meñ go kxob ña lady meñ xsyaknë, lëë meñ xsyaknë kyak. \s1 Lëë Jesús xyëp kpaa \r (Lc. 24:50‑53) \p \v 19 Loxsye kwnee Jesús lëë xaa byëp kpaa aan lëë xaa kwsob kwi Dios nëzli par kñabey xaa. \v 20 Tsigo lëë xpëëdscuel xaa pchoo xluuy xaa xtiits Dios laañee xtsiiñtyee xaa. Lëë Jesús beeñ xaa yudar. Ptee Jesús tiitspey beeñtsyey xaa kyalntson parñee kak nyoo nii nli xtiits Dios xluuy xaa.