\id MAT \h San Mateo \toc1 Kitsy nii pkëë San Mateo \toc2 San Mateo \toc3 Mt. \mt1 Kitsy nii pkëë San Mateo \c 1 \s1 Pxusykoltoo Jesucrist \r (Lc. 3:23‑38) \p \v 1 Kitsy re xseety pxusykoltoo Jesucrist. Lo xtiiy David ni lo xtiiy Abraham sëëd Jesús. \p \v 2 Abraham kok pxosy Isaac, lëë Isaac na kok pxosy Jacob, lëë Jacob na kok pxosy Judá ni betsy Judá. \v 3 Chop Judá Tamar kop Fares ni Zara. Lëë Fares kok pxosy Esrom, lëë Esrom na kok pxosy Aram. \v 4 Lëë Aram kok pxosy Aminadab, lëë Aminadab na kok pxosy Naasón, lëë Naasón na kok pxosy Salmón. \v 5 Chop Salmón Rahab kop Booz. Chop Booz Rut kop Obed. Lëë Obed kok pxosy Isaí. \v 6 Lëë Isaí kok pxosy rey David aan chop rey David kwnaa nii kok tsiil Urías kop Salomón. \p \v 7 Lëë Salomón kok pxosy Roboam, lëë Roboam na kok pxosy Abías, lëë Abías na kok pxosy Asa. \v 8 Lëë Asa kok pxosy Josafat, lëë Josafat na kok pxosy Joram, lëë Joram na kok pxosy Uzías. \v 9 Lëë Uzías kok pxosy Jotam, lëë Jotam na kok pxosy Acaz, lëë Acaz na kok pxosy Ezequías. \v 10 Lëë Ezequías kok pxosy Manasés, lëë Manasés na kok pxosy Amón, lëë Amón na kok pxosy Josías. \v 11 Lëë Josías kok pxosy Jeconías ni betsy Jeconías. Mer tiemp ko lëë xaa Babilonia sikni xoo xaa Israel nëz Babilonia. \p \v 12 Aan loxsye ptsiñ xaa Babilonia, lëë Jeconías kop Salatiel. Lëë Salatiel kok pxosy Zorobabel. \v 13 Lëë Zorobabel kok pxosy Abiud, lëë Abiud na kok pxosy Eliaquim, lëë Eliaquim na kok pxosy Azor. \v 14 Lëë Azor kok pxosy Sadoc, lëë Sadoc na kok pxosy Aquim, lëë Aquim na kok pxosy Eliud. \v 15 Lëë Eliud kok pxosy Eleazar, lëë Eleazar na kok pxosy Matán, lëë Matán na kok pxosy Jacob. \v 16 Lëë Jacob kok pxosy José, lëë José kok tsiil Mariy, lëë Mariy na kok xñaa Jesús, xaa nii kwloolë no Crist. \p \v 17 Tsida pxusykoltoo meñ Israel kwtedy lo kislyu re destye Abraham axte David. Stsida xaa kwtedy destye David axte tse nii lëë meñ Israel sey nëz Babilonia. Stsida xaa kwtedy destye worñee lëë meñ Israel sey nëz Babilonia axte worñee lëë Crist koly. \s1 Lëë Jesucrist koly \r (Lc. 2:1‑7) \p \v 18 Sinrii mod koly Jesucrist. Lëë xñaa xaa Mariy no nii ktsiilña chop José. Per antes nii ktsiilña xaa, lëë Mariy kok xiñ por Kyalbini Ntson. \v 19 Per como tu xaa buen nak José, koklasty xaa nii nyeñ meñ nii lëë xaa blaa Mariy. Por ngo lëë xaa kwlokyeñ klaa tsilaan xaa me. \v 20 Lëë xaa lox kwlokyeñ nii singo kuuñtsyey xaa, tsiñee lëë tu xangly Dios kunee lo xaa lo mgaal chëb: \p —José, lo xtiiy David sëëdoo. Ptsiilña Mariy, por xiñ Kyalbini Ntson kap me. \v 21 Lëë Mariy kap tu mëëdpkiy aan no nii kolël xaa Jesús. Singo kcholë xaa por lëë xaa kteelaa meñ xkyedzy xaa lo tol. \p \v 22 Kchësyo kok parñee kak cumplir tiits nii pxaal Dios lo profet tsiñee chëb xaa: \q1 \v 23 Lëë tu kwnaa yeeñ kakxiñ aan lëë me kap tu mëëdpkiy, \q1 aan lëë mëëd ko kcholë Emanuel. \m (Tiits ko nak sinak xñee ñe: Lëë Dios nakni lëë no.) \p \v 24 Tsiñee lëë José bna, lëë xaa beeñtsyey nii kwnabey xangly Dios. Lëë xaa ptsiilña Mariy. \v 25 Per kwyonidy xaa Mariy, sink lëë xaa kwlës axte nii lëë Mariy kop mëëd. Aan lëë xaa kwloolë mëëd ko Jesús. \c 2 \s1 Lëë xaa chak kukan Jesús \p \v 1 Tsiñee lëë Jesús lox koly leñ kyedzy Belén nii ngab Judea, lëë bla xaa chak nii sëëd nëz laa xlyañ ngbidz ptsiñ Jerusalén. Lëë Herodes nak rey tiemp ko. \v 2 Lëë xaa chak ko kwnabtiits chëb: \p —¿Ko xrey meñ Israel nii koly? Por lëë noo syoopnaal tu mëly nii kwlañ nëz laa xlyañ ngbidz. Mëly go bluuy loo noo nii lëë xaa koly aan lëë noo syoop ksoxib lo xaa. \p \v 3 Tsiñee lëë rey Herodes biñ nii chëb xaa chak ko, lëë xaa kwyo kyalnë kchë xaa meñ Jerusalén. \v 4 Tsigo lëë rey Herodes kwnabey koktsyetsy kchësy xaa nii xñabey lo pxosy ni kchësy maestre ley, aan lëë xaa kwnabtiits chëb xaa: \p —Pa no nii kaly Crist. \p \v 5 Lëë xaa go chëb: \p —Tu kyedzy nii lë Belén nii ngab Judeaw, por lëë profet pkëë sinrii: \q1 \v 6 Lëë lëë do meñ Belén, \q1 nikxe nii wiñ xkyedzy to, \q1 mastre nono lo kchë kyedzy nii ngab Judá, \q1 por leñ xkyedzy to kchoo tu xaa nii kñabey, \q1 aan lëë xaa kantsi meñ Israel. \p \v 7 Loxsye ngo lëë Herodes kwtsyetsy tsilaan ksa xaa chak ko, aan lëë xaa kwnabtiits pa woortyee kon xaa mëly go. \v 8 Tsigo lëë xaa pxaal xaa Belén, aan lëë xaa chëb lo xaa: \p —Kol tsi siko, aan kol kyub mëëd ko. Aan tsiñee ktsil do xaa, kol kluuy tiits lon parñee kaksoxibaa lo xaa. \p \v 9 Loxsye kwnee rey lo xaa, lëë xaa si. Aan lëë mëly nii kon xaa kwlañ tugak sinech lo xaa, aan lëë ma kwsobtse axte laañee nix Jesús. \v 10 Tsiñee lëë ksa xaa chak ko kon nii lëë mëly kwsobtse, per nli busy ble xaa. \v 11 Lëë xaa kwsëëb leñ yu, aan tsiñee lëë xaa kon mëëd chop xñaa mëëd Mariy, lëë xaa pkady or, yaal ni ngwaan xlyaa nex nii lë mirra. \v 12 Per lëë Dios kwnee lo xaa lo mgaal. Chëb Dios nii nody nii tsiktedy xaa lo Herodes. Por ngo lëë xaa kwseñ stu nëz par kyey xaa xkyedzy xaa. \s1 Lëë José sey nëz Egipto \p \v 13 Tsiñee lëë ksa xaa chak ko bi, lëë tu xangly Dios kunee lo José lo mgaal chëb: \p —Kuxche, biy mëëd ni biy xñaa mëëd aan pxooñ kwey nëz Egipto. Por lëë Herodes kyub mëëd par kuty xaa mëëd. Kwyo siko axte nii kñen lool stub. \p \v 14 Lëë José kuxche aan kyool sini xaa mëëd chop xñaa nëz Egipto. \v 15 Siko kwyo xaa axte nii lëë Herodes kuty. Kchësy nrii ptsyool xaa parñee kak cumplir xtiits Dios nii kwnee profet tsiñee chëb xaa: “Egipto byakxin xiñaa.” \s1 Lëë Herodes xñabey kety mëëdpkiy \p \v 16 Tsiñee lëë Herodes byeñ nii lëë ksa xaa chak ko pkëëti xaa, per nli busy blëë xaa. Aan lëë xaa kwlii cuent pa wortyee kon xaa chak ko mëly, aan lëë xaa kwnabey kuty kchësy mëëdpkiy nii chap chop iz par kyety nii no leñ kyedzy Belén ni leñ kyedzy nii nche kexka siko. \v 17 Singo mod lëë tiits nii kwnee profet Jeremías kok cumplir tsiñee chëb xaa: \q1 \v 18 Leñ kyedzy Ramá biiñ Raquel, \q1 porñee lëë kchë xiñ me kuty, \q1 aan nikxe xñee meñ lo me, \q1 per xekwty me, lëë me choon. \p \v 19 Per loxsye kuty Herodes, lëë tu xangly Dios kunee lo José lo mgaal xtañ meñ Egipto chëb: \p \v 20 —Kuxche, aan byey Israel ksal mëëd ni xñaa mëëd, por lëë kchësy xaa nii kokladzy nyuty mëëd kuty. \p \v 21 Tsigo lëë José kuxche aan lëë xaa sikni mëëd chop xñaa nëz Israel. \v 22 Per tsiñee biñ xaa nii lëë xiñ Herodes nii lë Arquelao sob xñabey Judea, lëë xaa ptsyeb nyey xaa siko. Aan como lëë Dios kaa kwneel lo xaa lo mgaal, lëë xaa sey nëz Galilea. \v 23 Tsiñee lëë xaa ptsiñ Galilea, lëë xaa kwtedyso tu kyedzy nii lë Nazaret. Singo mod lëë xtiits profet kok cumplir tsiñee chëb xaa nii xaa Nazaret kak Jesús. \c 3 \s1 Lëë Juan xluuy xtiits Dios \r (Mr. 1:1‑8; Lc. 3:1‑9, 15‑17; Jn. 1:19‑28) \p \v 1 Leñ tse go lëë Juan Bautist bislo xluuy xtiits Dios tañ pidzy nii nche Judea, \v 2 xñee xaa: \p —Kol ktikche styoo do lo Dios, porque lëë wor kutsiñ nii lëë Dios kñabey. \p \v 3 Lëë Juan nak xaa nii pseety profet Isaías tsiñee chëb xaa: \q1 Son meñ tsiy xaa tsiñee lëë xaa kñee lo meñ tu tañ pidzy këb xaa: \q1 “Kol kxixkwaa nëz nii tedy xaa nii xñabey. \q1 Kol kwii tu nëz tubli.” \p \v 4 Kits lady camey kwyaa xab Juan, lëë xcinturón xaa kwyaa con kidy. Nkwxandx ni tsiñ tañ taw xaa. \v 5 Tsigo lëë meñ Jerusalén, ni meñ nii no nëz Judea ni kchësy meñ nii ncheno kex chu kiigwpee Jordán kwey laañee so Juan. \v 6 Aan tsiñee lëë meñ lox xobtol xtol lo Dios, lëë Juan xchoobnis meñ chu kiigwpee Jordán. \p \v 7 Per tsiñee kon Juan nii ndaly xaa fariseo ni xaa saduceo ptsiñ chakladzy chobnis, lëë Juan chëb: \p —¡Nak to sinak mëël! ¿Cho në nii lëë do telaa lo kyalntseeb nii kxaal Dios? \v 8 Kol kpañ sinak xñabey Dios parñee kak nyoo nii nli lëë do ptikche styoo do lo Dios. \v 9 Kak nyaady to nii Abraham nak pxosy to. Por nli xñen nii schilo kyuñ Dios kyo re xiñ Abraham. \v 10 Lëë kiibyag kaa tse so mbës parñee chug silu yag nii xkyëdy nex aan tsow lo ki. Singo ktsyool meñ nii xtikchedy styoo lo Dios. \v 11 Nli naa xchoobnis lëë do con nis parñee kpikche styoo do lo Dios. Per lëë xaa nii kiid tsiñee lëën kpi kchoobnis meñ nii kniladzy xtiits Dios con Kyalbini Ntson, ni lëë xaa ksaksi meñ nii knilasty con ki. Porque mastre non xaa lon, ni lab xaa xyaldy koyaa. \v 12 No xpal xaa ña xaa par kuuñnyë xaa xobxtily ni kwii xaa tixob tublad. Lëë xaa kotsey xobxtily leñ ngoch, per lëë xaa ksaay tixob lo tu ki nii kyuuydy. \s1 Lëë Juan xchoobnis Jesús \r (Mr. 1:9‑11; Lc. 3:21‑22) \p \v 13 Galilea pchoo Jesús, lëë xaa kwey lo Juan chu kiigwpee Jordán parñee kchoobnis Juan xaa. \v 14 Klo kwnëdy Juan nchoobnis Juan xaa, chëb Juan: \p —Naa no nii nyely lool par kchoobnisoo naa. ¿Penak nii lii sëëd lon? \p \v 15 Tsigo lëë Jesús chëb: \p —Pchoobnis naa, por no nii kuuñ no cumplir nii xñabey Dios. \p Lëë Juan ptee tiits. \v 16 Aan siikñee lëë Jesús lox kwchobnis, lëë kpaa byaly, aan lëë Jesús kon nii lëë xKyalbini Ntson Dios sëëd sëëb sinak tu palom byab lady xaa. \v 17 Ni lëë xaa biñ tsiy tu xaa nii xñee: \p —Lëë xiñaa nii xkëstyoon so ske. Xlen lo xaa. \c 4 \s1 Lëë xaatox chuñ Jesús preb \r (Mr. 1:12‑13; Lc. 4:1‑13) \p \v 1 Loxsye kwchobnis Jesús, lëë Kyalbini Ntson kuni xaa tañ pidzy par kuñ xaatox xaa preb. \p \v 2 Ni tu pe tawdy Jesús lo choow kpidz ni choow kyool nii kwyo xaa tañ pidzy ko. Por ngo, tsiñee lëë xaa kwlaañ, \v 3 lëë xaatox kwey lo xaa chëb: \p —Deelñee nli Xiñ Dios nakoo, kwnabey nii kyak kyo nii nche ske kyaxtily. \p \v 4 Per lëë Jesús chëb: \p —Leñ kitsy nii kë xtiits Dios xñee: “Lëdy nonsy kyaxtily kaw meñ parñee kpañ meñ, sink no nii kuuñtsyey meñ kchë nii xñabey Dios.” \p \v 5 Loxsye ngo lëë xaatox kuni xaa leñ kyedzy Jerusalén, aan lëë xaatox blëëp xaa kik lidzy Dios laañee mastre klaa, \v 6 ni lëë xaatox chëb lo xaa: \p —Deel nli Xiñ Dios nakoo, kwyas nu aan byab lyu, por leñ xkitsy Dios xñee: \q1 Lëë Dios kxaal xangly kakni lii. \q1 Lëë angly kñaasy lii con ña xaa, \q1 parñee lasty kyo niyoo. \p \v 7 Tsigo lëë Jesús chëb: \p —Leñ xkitsyak Dios xñee: “Kuñdyoo Dios nii xñabey lii preb.” \p \v 8 Lëë lultime lëë xaatox kuni Jesús tu kik kiy nii per nli busy klaa, aan lëë xaatox bluuy kchësy kyedzy nii nche lo kislyu ni kchësy cos non nii no low, \v 9 aan lëë xaatox chëb lo Jesús: \p —Snetsyaa kchësyo lool deelñee soxiboo lon. \p \v 10 Lëë Jesús chëb: \p —Bichee nu, xaatox, por leñ kitsy nii kë xtiits Dios xñee: “Psoxib lo Dios nii xñabey lii ni xtiits sye xaa psoob.” \p \v 11 Tsigo lëë xaatox psaan Jesús aan lëë xangly Dios kuni nii taw xaa. \s1 Lëë Jesús xluuy xtiits Dios Galilea \r (Mr. 1:14‑15; Lc. 4:14‑15) \p \v 12 Tsiñee biñ Jesús nii lëë Juan no skiib, lëë xaa kwseñ nëz, lëë xaa si nëz Galilea. \v 13 Per byodre xaa leñ kyedzy Nazaret, sink lëë xaa kwtedyso tu kyedzy nii lë Capernaum nii nche chu nistoo Galilea. Kexka siko nak xtañ meñ Zabulón ni xtañ meñ Neftalí. \v 14 Kchësy nrii kok parñee kak cumplir nii kwnee profet Isaías tsiñee chëb xaa: \q1 \v 15 Xtañ meñ Zabulón ni xtañ meñ Neftalí, \q1 kyedzy nii nche stublad chu kiigwpee Jordán, \q1 kexka chu nistoo Galilea, laañee no meñ sit. \q1 \v 16 Lo nguey mbañ meñ go, \q1 per lëë meñ go kon tu bini ngol. \q1 Lëë nguialkuty xñabey lo meñ go, \q1 per lëë bini go psaani lo meñ go. \p \v 17 Destye wor go lëë Jesús bislo xñee lo meñ: \p —Kol ktikche styoo do lo Dios, por lëë wor kutsiñ nii lëë xaa kñabey. \s1 Lëë Jesús xkwetsy tap ngoosy mël \r (Mr. 1:16‑20; Lc. 5:1‑11) \p \v 18 Tu tse lëë Jesús sitedy chu nistoo Galilea, tsiñee lëë xaa kon chop ngoosy mël nii nche kchon xkyex lo nis. Chop betsy nak xaa. Tu xaa lë Simoñ Pedre, lëë stu xaa lë Ndresy. \v 19 Aan lëë Jesús chëb lo xaa: \p —Kol tënal naa parñee jkoostre to mël, sink lëën kluy lo do xa kluuy do xtitsaa lo meñ. \p \v 20 Wor go kazh nche gak xkyex xaa, lëë xaa sinal Jesús. \p \v 21 Sijtyak kwsë Jesús, lëë xaa kon schop ngoosy mël. Tu xaa lë Jacob, lëë stu xaa lë Juan. Xiñ Zebedeo nak xaa chop xaa. Lëë xaa no jkëtë xkyex xaa leñ tu barkw ksa xaa pxosy xaa. Lëë Jesús kwtsyetsy xaa, \v 22 aan wor go kazh lëë xaa psaan pxosy xaa leñ barkw. Lëë xaa sinal Jesús. \s1 Lëë Jesús chuuñ kyak meñ \r (Lc. 6:17‑19) \p \v 23 Kunsë Jesús tyub xtañ meñ Galilea, aan kchë leñ ktoo nii kwey xaa bluuy xaa xa nak xkyalwnabey Dios lo meñ, ni beeñ kyak xaa meñ xsyaknë. \v 24 Tyub nëz Siria biñ meñ nii chuuñtsyey Jesús. Por ngo nii kchëlo meñ xsyaknë kwey lo Jesús. Kwey meñ nii no kyalbini mal leñ styoo, ni meñ nii chak wety, ni meñ nii kutoo lady, aan kchësy meñ xsyaknë go beeñ kyak Jesús. \v 25 Ndaly meñ Galilea, ni meñ Decápolis, ni ndaly meñ Jerusalén, ni meñ Judea, ni meñ nii ncheno stublad chu kiigwpee Jordán kunal Jesús. \c 5 \s1 Lëë Jesús xluuy xtiits Dios tañ \p \v 1 Tsiñee Lëë Jesús kon kchësy meñ go, lëë xaa kwsob tu chex kiy. Lëë meñ big lo xaa \v 2 aan lëë xaa bislo beeñ kseedy xaa meñ chëb xaa: \p \v 3 —Dichos meñ nii xyeñ no xtol, por lëë meñ go kyey laañee xñabey Dios. \p \v 4 ’Dichos meñ nii no kyalnë, por lëë Dios kchoobladzy styoo meñ go. \p \v 5 ’Dichos meñ ndoladzy, por lo meñ go ktee Dios kislyu. \p \v 6 ’Dichos meñ nii choxko kuuñtsyey nii chakladzy Dios por stee Dios kchësy nii kñab meñ go. \p \v 7 ’Dichos meñ nii xkëstyoo xcombañer, por skëstyoo Dios meñ go. \p \v 8 ’Dichos meñ nii tubli no styoo, por lëë meñ go kan Dios. \p \v 9 ’Dichos meñ nii xkwëës tily, porque lëë meñ go kak xiñ Dios. \p \v 10 ’Dichos meñ nii xtyedy kyalnë por xtiits Dios, por lëë meñ go kyey laañee xñabey Dios. \p \v 11 ’Dichos to, tsiñee kutsyetsy meñ do ni ksaksi meñ do ni tsiñee por xtitsaa jkots tiitskizh meñ do. \v 12 Kol kle ni kol ko nguiool styoo do, por lëë Dios kizh lëë do tsiñee ktsiñ do kpaa. Siñee xsaksi gak meñ lëë do psaksi meñ kchë profet nii biid penaadle. \s1 Sedy ni bini \r (Mr. 9:50; Lc. 14:34‑35) \p \v 13 ’Lëë do nak sinak sedy lo kislyu re. Per deelñee ksaan sedy xinxiyo, ¿xa kyak nxiyo stub? Lëëw ksyëëb porñee pa xkiiñtrew aan lëëw subniy kchë meñ nii xtyedy nëz. \p \v 14 ’Lëë do nak sinak bini nii xsaani lo kislyu. Nak to sinak tu kyedzy nii nche tu kik kiy. Chilody tsolano. \v 15 Ni nan gaa to nii xkëëdy meñ tu bini parñee kolan meño leñ tu cajón, sink lëë meñ xsoob bini go tu laañee ksaaniw lo kchë meñ nii sëëb leñ yu. \v 16 Singo gak kaa lëë do kol ktee nii ksaani xbini do lo meñ, parñee tsiñee kan meñ kchësy cos buen nii chuuñtsyey do, stee meñ skizh lo Tat Tios nii sob kpaa. \s1 Lëë Jesús xluuy xa nak xley Moisés \p \v 17 Chëb Jesús lo meñ: \p —Këbty to tsaaplaa lëën syely parñee knilastre to xley Moisés ni kchë nii bluuy profet nii pxaal Dios penaadle. Lëdyo gon, sink lëën syely parñee kuñno cumplir. \v 18 Ni lëën xñe kaazhkaa lo do nii mentre bii no kpaa ni bii nche kislyu, kyaaldy ni tu letre ni ni tu punt nii kë lo xley Moisés. Kchësyo kak cumplir. \v 19 Por ngo, kchë meñ nii xsaldy tu cos nii xñabey Dios, nikxe tu cos wiñsyew, ni deelñee xluuydy meñ lo xcombañer ksoob xtiits Dios, tsiñee lëë meñ go ktsiñ laañee xñabey Dios, lëë Dios ksyablyu meñ go. Per lëë meñ nii ksal kchë kchësy nii xñabey Dios ni kluuyo lo xcombañer, lëë Dios klisklaa meñ go laañee xñabey Dios. \v 20 Por ngo, deelñee tsoxkody to nii kuñ do gan lo maestre ley ni lo meñ fariseo nii kuuñtsyey do nii xñabey Dios, tsitsiñdy tse nii sëëb to laañee xñabey Dios. \s1 Lëë Jesús xluuy xa nak kyalwlëë. \r (Lc. 12:57‑59) \p \v 21 ’Pe lëdy kayonle gaa to nii chëb Dios lo pxusykoltoo do: “Kujtyoo, por lëë meñ nii kuty saa bñech tsi lo xtisy.” \v 22 Per naa nii xcuentaa, lëën xñe nii kchë meñ nii klëë lo xcombañer, lëë Dios ksaksi meñ go. Lëë kchë gaa meñ nii kxiñ tiits lo xcombañer, lëë xaa nii xñabey ksaksi meñ go. Per lëë meñ nii këb lo xcombañer: “Pa xkiiñdyoo”, lëë Dios kxaal meñ go lo ki nii chek linfiern. \p \v 23 ’Por ngo, deelñee sol lo pkoog aan ksaladzyoo nii ngol falt lo xcombañeeroo, \v 24 psaan nii sijkadyoo lo Dios lo pkoog aan kuknab perdón lo xcombañeeroo. Tsigolye schilo kpikcheel lo pkoog aan kokonoo nii sijkadyoo lo Dios. \p \v 25 ’Deelñee xkëëkiy tu xaa lii aan chakladzy xaa tsikso xaa lii lo xtisy, kunee lo xaa lëë ka bii xteedyo tiits, porque deelñee kyaaboo ña xtisy, lëë xtisy këb lo mayor: “Kol ko xaa gue skiib”, aan lëë xaa ko lii skiib. \v 26 Aan xsobaa nii kchoodyoo skiib axte nii kizhoo lal nii kñab xaa lool. \s1 Lëë Jesús xluuy nii ndox tsoni meñ tsiil xcombañer \p \v 27 ’Pe lëdy kayonle gaa to nii chëb Dios: “Tsonidyoo tsiil stu meñ.” \v 28 Per naa nii xcuentaa lëën xñe nii cualquiersye tu xaa nii kan tu kwnaa aan ksya styoo xaa tsoni xaa me, nikxe nii beeñtsyeydy xaaw, tu tol le ngo beeñtsyey xaa. \p \v 29 ’Singo tsigo busy, deelñee mëlool nii sob nëzli chuñ xtoloo, kwliiw aan psëëbo. Porque penakty nii kindy tu mëlool, lëjty nii chop mëlool sob aan kyeyoo linfiern. \v 30 O deelñee gaa ñalil chuñ xtoloo, pchugo aan psëëbo, porque penakty nii sobty tu ñal, lëjty nii chop ñal sob aan kyeyoo linfiern. \s1 Lëë Jesús xluuy xa nak kyalwsëëb tsiil \r (Mt. 19:9; Mr. 10:11‑12; Lc. 16:18) \p \v 31 ’Ni kayonle gaa to nii chëb Dios: “Cualquiersye xaa nii ksëëb tsiil no nii ktee xaa tublë kitsy lo me nii lëë xaa blaa me.” \v 32 Per naa nii xcuentaa lëën xñe nii deelñee klaa tu xaa tsiil aan pkaady me chop me stu mguiy lo xaa, lëë xaa xyub nii tsoni me stu mguiy. Aan cualquiersye xaa nii ktsiilña tu kwnaa nii psëëb tsiil le, lëë xaa chuuñtsyey tol. \s1 Lëë Jesús xluuy nii nody nii jkon meñ Dios \p \v 33 ’Ni kayonle gaa to nii chëb Dios lo pxusykoltoo do: “Tu cos nii pkonoo beeñtsyeyo.” \v 34 Per naa nii xcuentaa lëën xñe nii por ni tu cos jkondy to Dios. Jkondy to por kpaa, porque siko sob Dios, \v 35 ni jkondy to por kislyu, por lo kislyu xsyo niy Dios, ni jkondy to por kyedzy Jerusalén, porque Dios nak rey siko. \v 36 Ni jkondy to Dios por kik to, porque ni tu kits kik to chilody kuuñ jkiitsy to o kuuñnyeesy kaa to. \v 37 Tsiñee xñee do nii nli tu cos, ktsëëdy to lo xtiits to, tugak kol nee nliw. O deelñee gaa xñee do nlidyo, tugak kol nee nii nlidyo, ktsëëdy to lo xtiits to, por ndox nii ktsëë do lo xtiits to. \s1 Deelñee ko tu meñ falt lool, buendy nii kogookoo falt lo meñ go \r (Lc. 6:29‑30) \p \v 38 ’Kayonle gaa to nii chëb Dios: “Deelñee kwii tu meñ mëlool, kwlii gak mëlo meñ go, o deelñee kwii tu meñ tu laayoo, kwlii gak tu lay meñ go.” \v 39 Per naa nii xcuentaa lëën xñe nii deelñee no cho chakladzy ksaksi lii, psaan, o deelñee gaa kyaasy tu xaa kwesyoo, ptee wi stublad kwesyoo kyaasy xaa. \v 40 Deelñee tsikso tu xaa lii lo xtisy parñee kla xaa xmaankwoo, blaa kla xaa wi xchakeetoo. \v 41 Deelñee jkoy xoo tu xaa lii xyow xaa tu mily metre, biyo chop mily metre. \v 42 Deelñee kñab meñ nii kteedyoo tu cos lo meñ singosy, pteedyo, ni jkaadyoo cos lo meñ nii xñabtiñ. \s1 Kol jkëstyoo meñ nii xtilyni lëë do \r (Lc. 6:27‑28, 32‑36) \p \v 43 ’Ni kayonle gaa to nii lëë pxusykoltoo do kwnee: “Pkëstyoo meñ nii ngui xñee lool, per ptilyni meñ nii xtilyni lii.” \v 44 Per naa nii xcuentaa lëën xñe: Kol jkëstyoo meñ nii xtilyni lëë do ni kol nab nii kakni Dios meñ nii kënlaag lëë do, \v 45 tsiin kak to xiñ Tat Tios nii sob kpaa. Por lëë xingbidz xaa xsaani lo meñ ngoptol ni lo meñ buen, ni lëë xaa xsyaab kyo par meñ nii chuñ kyalbuen ni meñ nii chuñ kyalmal. \v 46 Ni tu pe kneesty Dios lo do deelñee xaktyee meñ nii ngui xñee lo do xkëstyoo do. Por singo gak chuuñtsyey kchë xaa yoox nii xtop tumi par kyeyo lo xtisy nii sob Roma. \v 47 Deelñee xaktyee meñ nii xyuumbey do xkëëptyux to, pe nano. ¿Pe lëdy singo nayak chuuñtsyey meñ nii xnilasty Dios? \v 48 Kol ksaan xtol do, porque nody xtol pxosy to nii sob kpaa. \c 6 \s1 Lëë Jesús xluuy xa kuñ meñ kyalbuen \p \v 1 ’Kuñdy to kyalbuen laañee nche meñ parñee kanpee meño. Por ni tu pe kneesty Dios lo do singo mod. \v 2 Por ngo, tsiñee jkadyoo tu cos lo meñ nii no lyaadzy, jkëëdyoo tsyetsy nii lëëw pkadyoo, sinak chuuñtsyey grol meñ leñ ktoo ni pal nëz parñee kakyetypee lë xaa nii lëë lëësy xaa buen. Por lëën xñe kazh nii ni tu pe kteejtre Dios lo xaa go. \v 3 Singo tsigo busy tsiñee jkadyoo tu cos lo meñ nii no lyaadzy, per ni tu lo xamiigwoo kutiistylo. \v 4 Tsilaan pkadyoo tsiin lëë Tat Tios nii chan kchë cos nii chuuñtsyeyoo tsilaan ktikche kyalnsaak ko. \s1 Lëë Jesús xluuy xa kutiitsni meñ Dios \r (Lc. 11:2‑4) \p \v 5 ’Tsiñee kutiitsni do Dios, kaktyoo sinak kchë meñ nii xsyoli leñ ktoo toon pere xñee, ni kakty to sinak meñ nii xsyo pal nëz parñee kanpee meñ meñ go. Por lëën xñe kazh nii ni tu pe kteejtre Dios lo meñ go. \v 6 Per lëë lii tsiñee kutiitsnil Tat Tios, byo leñ liidzyoo aan psuugw chu puert aan bitiits chopsyoo Tat Tios. Aan lëë Tat Tios nii chan kchë cos nii chuuñtsyey tsilaanoo ktikche xkyalnsaakoo. \p \v 7 ’Tsiñee kutiitsnil Dios, kseejtyoo tiits nii pa xkiiñdy. Kuuñtsyeydyoo sinak chuuñtsyey meñ nii xnilasty xtiits Dios. Xsyak meñ go nii por kchë nii xñee meñ go lëë Dios ksal meñ go. \v 8 Kutiitsnidy to Dios sinak chuñ meñ go, por nanle Tat Tios pe cos xkiiñ do nikxe karty kñab tow. \v 9 Sinrii no nii kutiitsni do Dios: \q1 Tat Tios, lii nii soboo kpaa, xñab noo nii kchë meñ kuuñ ksak lii. \q1 \v 10 Ni xñab noo nii ktsiñ tse nii kñabeyoo lo kislyu sinak nii xñabeyoo kpaa. \q1 \v 11 Bneetsy nii tyaaw noo natse. \q1 \v 12 Beeñ noo perdón sinak nii chuuñ noo perdón meñ nii xko falt loo noo. \q1 \v 13 Klaadyoo jkaal xaatox lëë noo parñee kyaabty noo lo tol. Pteelaa lëë noo lo xaa. \p \v 14 ’Deelñee xnityladzy to falt nii xko xcombañer do lo do, snityladzy Dios xtol do. \v 15 Per deelñee knitylasty to xfalt xcombañer do, per ni Tat Tios nii sob kpaa knitylasty xtol do. \s1 Lëë Jesús xñee xa kuuñ ksak meñ Dios \p \v 16 ’Tsiñee kawdy to par kuuñ ksak to Dios, ksaa mbandy to lo do parñee kanpee meñ nii noyawdy to par kuuñ ksak to Dios. Por singo chuuñtsyey grol meñ ni lëën xñe kaazhkaa nii ni tu pe kteejty Dios lo meñ go. \v 17 Per tsiñee kawdy to par kuuñ ksak to Dios, kol kiib lo do ni kol kooñ kik to \v 18 parñee kyeñdy meñ nii karty kaw do porñee lëë do noyuuñ ksak Dios. Kol ktee nii Tat Tios sye kyeñ pe cos noyuuñtsyey do tsiin ktikche xaa xkyalnsaak to. \s1 Lëë Jesús xñee nii tsoxkody meñ kap meñ ndaly cos lo kislyu \r (Lc. 12:33‑34) \p \v 19 ’Ktobty to tub yox cos lo kislyu, por lëëw kyëmëël ni lëë ngbaan gaa no. \v 20 Sink kol tsoxko kuuñtsyey do nii jkiiñ lo do kpaa, por siko kindy nkwxog nii jkëëma cos ni kindy meñ nii xkwan. \v 21 Parñee laañee tso gak nii chap to tso xkyalmbañ do. \s1 Bini nii xsaani leñ styoo meñ \r (Lc. 11:34‑36) \p \v 22 ’Nak mëlo do sinak tu bini nii xsaani leñ styoo do. Deelñee nxiñdy mëlo do tyub leñ styoo do nyaani. \v 23 Per deelñee nxiñ mëlo do, tyub leñ styoo do nguey. Aan deelñee xsaanidy bini nii no leñ styoo do, ¿pe toodyxe nguey poo yeesy nak tyub leñ styoo do? \s1 Chantsi Dios xiñ \r (Lc. 16:13) \p \v 24 ’Ni tu cho chilody kyë tsiiñ chop lo patrón. Por neñdy sle xaa lo tu xpatrón xaa, lëë stu lo xaa klëë xaa, o neñdy kaa ngui kuñ xaa xtsiiñ tu lo xpatrón xaa, aan ksaldy xaa stu xaa. Por ngo chilody ksoob to xtiits Dios tyub styoo do deelñee tumi tugak sini kik to. \p \v 25 ’Ni lëën xñe gaa nii tsoxkody to nii dyon pe cos kaw do o ki gaa to parñee kpañ do o pe cos kakw kaa to. ¿Pe lëdy nayak mastre non kyalmbañ que nii xtyaaw, ni pe lëdy kaa nayaknan do nii mastre non xcuerp to que ladx nii chakw to? \v 26 Kol kan kchë mguiñ gaanoo. Chandy ma ni xkyëdy ma kwlaap, ni xkotseydy ma nii ktyaaw. Lëë Tat Tios nii sob kpaa xyaan ma. ¡Aan mastre non do lo kchë mguiñ! \v 27 Nikxe gaa nii tsoxko do, per ni tu wor chilody kiskool do lo tse nii kpañ do. \p \v 28 ’¿Penak nii choxko do por ladx nii kakw to? Kol kuy gaanoo xa xroob kyoo tañ aan xkyëdyo tsiiñ ni xkibtyo ladx. \v 29 Per sootaa ni rey Salomón kokwty tu ladx ngui sinak nii ngui tu kyoo, nikxe nii ndaly cos ngui kop xaa. \v 30 Deelñee Dios tsigo busy xkakw xab kchë kizhyë nii no tañ aan xlyëëdyak lëëw chek lo ki, ¿penak tsigo nii xnilasty to nii lëë Dios jkakw xab to? \v 31 Pe tsinidy kik to nii dyon pe cos kaw do o pe cos ki gaa to ni pe kakw to. \v 32 Kchësy cos re no meñ nii xnilasty Dios kyalnë, per lëë lëë do nanle Tat Tios nii sob kpaa pe cos chak falt lo do. \v 33 Por ngo, klo kol kuuñtsyey nii xñabey Dios tsiin kxaal xaa nii kak falt lo do. \v 34 Tsody to kyalnë nii dyon pe cos kak kxe, porque xaal xaal nak kyalnë tu tse. \c 7 \s1 Jkëëkiydy to xcombañer do \r (Lc. 6:37‑38, 41‑42) \p \v 1 ’Jkëëkiydy to xcombañer do tsiin jkëëkiydy Dios to. \v 2 Por sinak nii xkëëkiyak to xcombañer do jkëëkiy Dios to, ni sinak nii chuuñtsyeyak to kuuñtsyey Dios to. \v 3 ¿Penak nii xseel chanoo kizh wiñ nii no lo xcombañeeroo aan xyeñdyoo nii mastre ngol tublë yag nii no lool? \v 4 ¿Xa nanoo këëboo lo xcombañeeroo: “Kwlës dyon kwin kizh wiñ nii no lool”, aan xkwiidyoo yag ngol nii no lool? \v 5 ¡Maaloo! Klo kwlii yag ngol nii no lool tsiin kchilo kanoo par kwiil kizh wiñ nii no lo xcombañeeroo. \p \v 6 ’Kluuydy to xtiits Dios lo meñ nii chaklasty kono, por toontlaa klëë meñ go aan kxiix meñ go lëë do sinak chuuñtsyey mëkw. Ni jkaydy to kyalnsaak nii xneetsy Dios lo do cholsye lo meñ, por toontlaa subniy meño sinak xsyubniy ngutsy nii xyaan meñ ma. \s1 Kol nab, kol kyub ni kol jkëëptyux chu yu \r (Lc. 11:9‑13; 6:31) \p \v 7 ’Kol nab nii jkiiñ do lo Dios tsiin kneetsy xaaw, kol kyub cos tsiin ktsyool dow, ni kol jkëëptyux chu yu tsiin kyalyo. \v 8 Por kchë meñ nii kñab tu cos lo Dios jkaaw, ni kchë meñ nii kyub cos ktsyolo, ni kchë meñ nii jkëëptyux chu yu lëëw kyaly. \p \v 9 ’¿Pe no tu do dyon kyax ktee tu kyo lo xiñ tsiñee kñab xiñ do tu kyaxtily? \v 10 ¿Pe no gaa tu do kyax ktee tu mëël lo xiñ do tsiñee kñab xiñ do tu mël lo do? \v 11 Kol kyeñ gaanoo nii nikxe mal do, per xtee do cos buen lo xiñ do. ¿Pe lëëdyxe Tat Tios nii sob kpaa tsigo kteejty cos buen lo meñ nii kñabo? \p \v 12 ’Kol kan meñ sinak nii chakladzy to kan meñ do. Por singo kë leñ kitsy nii pkëë Moisés ni kchësy profet. \s1 Kol tedy chu puert nii nxeñdy \r (Lc. 13:24) \p \v 13 ’Kol sëëb nëz laa kë puert nii nxeñdy. Por nxeñ puert ni nxeñ nëz nii xkëëtañ meñ, aan ndaly meñ xsyëëb nëz chu puert ko ni xsyeñ nëz ko. \v 14 Per xisy meñ xsyëëb chu puert nii nxeñdy, ni xisy meñ xtsiil nëz nii xtsiñ laañee jkaa meñ kyalmbañ nii nitylody, porñee tir ngan nëz ko. \s1 Kchësy yag xyuumbey meño por nex nii xkyë low \r (Lc. 6:43‑44) \p \v 15 ’Kol kap cuent kchë lo xaa wnee xuuy nii chakladzy kluuy xtiits Dios. Porque xpig xaa lo do sinak tu mëkwxiily, per lëë leñ styoo xaa go nak xaa sinak tu mëëtsy. \v 16 Schilo kyeñ do pe cos no styoo xaa deelñee kan do kchë cos nii chuuñtsyey xaa, por xkyëdy uv lo yakitsy ni yegw lo yakitsy looñ. \v 17 Ni nan gaa to nii deelñee buen tu yag nonsyke nex buen xkyë low, per deelñee buendyo nonsyke nex byodz xkyë low. \v 18 Xkyëdy nex byodz lo yag buen, ni xkyëdy nex buen lo yag nii buendy. \v 19 Kchësy yag nii xkyëdy nex buen lo lëëw chug aan lëëw tsek. \v 20 Singo gak kchë xaa wnee xuuy schilo kyeñ do pe cos no styoo xaa deelñee kan do kchë nii chuuñtsyey xaa. \s1 Tse nii lëë Dios kuñ kyalxtisy \r (Lc. 13:25‑27) \p \v 21 ’Lëdy kchë meñ nii xñee lon nii naa nak xaa nii xñabey sëëb laañee xñabey Tat Tios, sink xaktyee meñ nii nli xsoob xtiits Tat Tios sëëb. \v 22 Tse nii lëë Dios kuñ kyalxtisy ndaly meñ kñë lon: “Xsoob noo xtiitsoo. Con xtiitspeyoo blii noo kyalbini mal, ni con xtiitspeyoo beeñtsyeey noo kyalntson.” \v 23 Per lëën këp lo meñ go: “Nandyaa cho do. Kol kpichee nu, por ngoptol do.” \s1 Lidzy xaa nyaani ni lidzy xaa nguey \r (Lc. 6:47‑49; Mr. 1:22) \p \v 24 ’Kchë meñ nii xkëëtyag xtitsaa ni chuuñtsyeyo nak sinak tu xaa nyaani nii psaa lidzy lady kyo. \v 25 Tsiñee lëë kyo bislo ni lëë nis kok naal kiigwpee ni lëë me bi, pe kokty lidzy xaa porñee lady kyo sobo. \v 26 Per lëë kchë meñ nii xkëëtyag xtitsaa aan chuuñtsyeydyo nak sinak tu xaa nguey nii psaa lidzy lo yuzh. \v 27 Tsiñee lëë kyo bislo ni lëë nis kok naal kiigwpee ni lëë me bi, lëë lidzy xaa byablyu, ¡aan kaazhkaa kwnitylow! \p \v 28 Tsiñee lëë Jesús lox kwnee, psee meñ biñ kchë nii bluuy xaa, \v 29 porñee kwnee xaa sinak tu xaa xñabey, kwneedy xaa sinak xñee chol mastre ley. \c 8 \s1 Lëë Jesús chuuñ kyak tu meñ xsyaknë \r (Mr. 1:40‑45; Lc. 5:12‑16) \p \v 1 Tsiñee lëë Jesús bikche kiy, ndaly meñ kunal xaa. \v 2 Kok xtsedyak byety Jesús kiy tsiñee lëë tu xaa xsyaknë nii xyodz lady biid ksoxib lo xaa chëb: \p —Xey, pe nëëdyoo beeñ kyak naa. \p \v 3 Tsigo lëë Jesús pxob ña kik xaa chëb: \p —Chakladzyaa nii kyakoo. Byak. \p Aan wor go kazh lëë xaa nii xyodz lady ko byak. \v 4 Per lëë Jesús chëb lo xaa: \p —Ni tu cho lo këëbtyoo xa byakoo, sink byey aan kwey lo pxosy. Kuksakon nii xñabey xley Moisés parñee kan kchë meñ nii lëël byak. \s1 Lëë Jesús chuuñ kyak xmos tu xaa nii xñabey lo soldad Roma \r (Lc. 7:1‑10) \p \v 5 Lëë Jesús kwsëëb lik leñ kyedzy Capernaum tsiñee lëë tu xaa nii xñabey lo tubtsoon soldad Roma kunee lo xaa \v 6 chëb: \p —Xey, lëë xmosaa xsyaknë. Lëë xaa nix chu yu, kutoo xaa ni mban xkyë xaa yoob. \p \v 7 Lëë Jesús kwëb chëb: \p —Naa kuuñ kyakaa xmoosoo. \p \v 8 Tsigo lëë xaa xñabey go chëb: \p —Xey, cho nakaa nii tsil lidzyaa. Destye nu pxaal tiits nii kyak xmosaa aan lëë xaa kyak. \v 9 Porque deel naa, no xaa nii mastre xñabey lon, lëë naa lo soldad xñabeyaa. Tsiñee xalaa tu xaa mandad, chi xaa. Tsiñee xkwetsy kaan tu xaa, chiid xaa. Singo gak xmosaa tsiñee xñabeyaa nii kuuñtsyey xaa tu cos, chuuñtsyey xaaw. \p \v 10 Axte psee Jesús biñ xaa nii kwnee xaa xñabey go, aan lëë xaa chëb lo meñ nii sinal: \p —Nli gaa na karty kanaa tu meñ Israel nii kniladzy Dios tyub styoo sinak xniladzy xaa xñabey re. \v 11 Ni lëën kñeli gaa lo do nii ndaly meñ nii nche tyub lo kislyu kawni pxusykoltoo no Abraham, Isaac ni Jacob tse nii lëë Dios kñabey. \v 12 Per ndaly meñ nii wi xyal sob siko kwe lo nguey ley koon ni kaw lay. \p \v 13 Loxsye ngo lëë Jesús chëb lo xaa nii xñabey lo soldad: \p —Byey liidzyoo. Lëë nii bniladzyoo tyub styool kak. \p Aan wor go kazh lëë xmos xaa xñabey go byak. \s1 Lëë Jesús chuuñ kyak xñaatsaap Pedre \r (Mr. 1:29‑31; Lc. 4:38‑39) \p \v 14 Tsiñee lëë Jesús ptsiñ lidzy Pedre lëë xñaatsaap Pedre nix xlyañ xlyëë. \v 15 Lëë Jesús kwseñ ña me, aan lëë xlyëë pchoo. Tsigo lëë me kuxche beeñlo me nii taw xaa. \s1 Lëë Jesús chuuñ kyak ndaly meñ xsyaknë \r (Mr. 1:32‑34; Lc. 4:40‑41) \p \v 16 Tsiñee lëë lyu pkyey, lëë meñ kuni ndaly xaa nii no kyalbini mal leñ styoo lo Jesús. Aan con tublanak tiits nii kwnee Jesús lëë kchë kyalbini mal go pchoo ni lëë kchë meñ xsyaknë byak. \v 17 Lëë Jesús beeñtsyey ngo parñee kuñ xaa cumplir tiits nii kwnee profet Isaías tsiñee chëb xaa: “Lëë xaa biy kchë xkyalkits no.” \s1 Meñ nii kokladzy nyinal Jesús \r (Lc. 9:57‑62) \p \v 18 Tsiñee kon Jesús nii singootyee ndaly meñ ptyop, lëë xaa chëb lo xpëëdscuel xaa: \p —Kol tsoo stublad chu nistoo. \p \v 19 Aan lëë tu maestre ley big chëb lo xaa: \p —Maestre, chakladzyaa sënalaa lii laañee tsityoo. \p \v 20 Tsigo lëë Jesús kwëb chëb: \p —Chap mëz kyoplyoo ni chap mguiñ pchoos, per lëë naa nii nakaa mguiy nii pxaal Dios ni laañee kxiladzyaa xisy wiñ chaaptyaa. \p \v 21 Loxsye ngo lëë tu xpëëdscuel xaa chëb: \p —Xey, blaa kajkeetsy kaazhaa pxosyaa, tsigo kyely nalaa lii laañee tsityoo. \p \v 22 Lëë Jesús chëb: \p —Tënal naa. Lëë meñ nii nak sinak meñ kuty jkeetsy meñ kuty. \s1 Lëë Jesús xkwëës me \r (Mr. 4:35‑41; Lc. 8:22‑25) \p \v 23 Lëë Jesús kwyo barkw ksa xpëëdscuel. \v 24 Lëë xaa si lo nis ksa xaa, tsiñee lëë tu me dox bislo xchoo aan lëë barkw byaktsë nis. Per lëë Jesús nixyesy. \v 25 Lëë xpëëdscuel xaa beeñ kna xaa chëb: \p —¡Pteelaa lëë noo, por lëë barkw nonity leñ nis! \p \v 26 Tsigo lëë Jesús kwëb chëb: \p —¿Penak nii xtsyeb to? ¿Penak nii kopty to Dios confians? \p Aan loxsye chëb xaa singo lëë xaa kwnabey nii kwës me ni kwe tse nistoo, aan nli gaa tsesy byak. \v 27 Kchësy xpëëdscuel xaa psee xñee: \p —¿Cho nak xaa re nii axte wi me ni nistoo xsoob xtiits xaa? \s1 Lëë Jesús xkwii kyalbini mal \r (Mr. 5:1‑20; Lc. 8:26‑39) \p \v 28 Tsiñee lëë Jesús ptsiñ xtañ meñ Gadara nii nche stublad chu nistoo, lëë chop xaa nii no kyalbini mal leñ styoo pchoo leñ paa aan lëë xaa big lo Jesús. Ntseeb chak xaa. Por ngo ni tu cho xtyejty nëz ko. \v 29 Aan lëë xaa kwchuptsyë chëb xaa lo Jesús: \p —Jkaaldyoo lëë noo, Jesús. Ndon noo nii Xiñ Dios nakoo. ¿Penak sëëd ksaksil lëë noo? Karty ktsiñ xtsee noo. \p \v 30 Aan kex siko ncheyaw tubtsoon ngutsy. \v 31 Lëë kyalbini mal go chëb lo Jesús: \p —Deelñee kwiil lëë noo, bneetsy tiitspey syëëb noo leñ ngutsy nii nche ske. \p \v 32 Lëë Jesús chëb: \p —Kol sëëb. \p Tsigo lëë kyalbini mal go pchoo chop leñ styoo xaa go, aan lëëw kwsëëb leñ ngutsy. Aan kchë ngutsy ko kwloo corr kukyab lo nis aan lëë ma kuty. \p \v 33 Lëë xaa nii nche nap ngutsy ko kuknitiits kyedzy, aan tsiñee ptsiñ xaa, lëë xaa bitiits lo meñ xa ptsyool xaa nii no kyalbini mal leñ styoo. \v 34 Aan lëë meñ kyedzy kwey laañee so Jesús, chëb meñ lo xaa: “Beeñ favor, bi nu.” \c 9 \s1 Lëë Jesús chuuñ kyak tu meñ nii kutoo \r (Mr. 2:1‑12; Lc. 5:17‑26) \p \v 1 Loxsye ngo lëë Jesús kwyo barkw aan lëë xaa ptsiñ laañee nche xkyedzy xaa. \v 2 Siko lëë meñ ptsiñni tu xaa xsyaknë nii kë yag. Tyub lady xaa kutoo. Tsiñee kon Jesús nii xniladzy xaa nii ptsiñni xaa nii lëësy Jesús chuuñ kyak meñ xsyaknë, lëë Jesús chëb lo xaa xsyaknë: \p —Ndaan kwloo styool. Lëë kchë xtoloo bily. \p \v 3 Tsigo nladzy bla maestre ley nii nche siko: “Falt no ko xaa gue lo Dios.” \v 4 Per como xyeñ Jesús pe cos xsya styoo xaa, lëë Jesús chëb: \p —¿Penak nii singueetyee xsya tol do? \v 5 Schilo këpaa lo meñ xsyaknë: “Lëë kchësy xtoloo bily”, ni schilo këpaa: “Kuxche aan kwsë”, per ¿chow dyon mastre ngan? \v 6 Lëën kluy lo do gaanoo nii lëë mguiy nii pxaal Dios lo kislyu kwaa tiitspey parñee ktsily xaa xtol meñ. \p Loxsye ngo lëë Jesús chëb lo xaa nii nëtoo go: \p —Kuxche, blis xtal aan byey liidzyoo. \p \v 7 Tsigo lëë xaa nëtoo go kuxche aan lëë xaa sey lidzy xaa. \v 8 Tsiñee lox kon meñ nii beeñtsyey Jesús, lëë meñ psee, ni lëë meñ ptee skizh porñee kon meñ nii lëë Dios ptee kyalwnabey lo tu xaa lo kislyu re. \s1 Lëë Jesús xkwetsy Mateo \r (Mr. 2:13‑17; Lc. 5:27‑32) \p \v 9 Tsiñee lëë Jesús bi siko, lëë xaa kon nii lëë tu xaa nii lë Mateo sob laañee chikni meñ tumi nii kyey lo xtisy nii sob Roma. Lëë xaa chëb lo Mateo: \p —Tënal naa. \p Lëë Mateo kuso aan lëë xaa sinal Jesús. \p \v 10 Aan lëëtyee lëë Jesús sobyaw lidzy Mateo, lëë bla xaa nii xtop tumi par kyeyo Roma ni lëë bla xaa ngoptol ptsiñ, aan lëë xaa kwsob kwi Jesús ni kwi xpëëdscuel Jesús lo mezh. \v 11 Tsiñee lëë xaa fariseo kono, lëë xaa kwnabtiits lo xpëëdscuel Jesús, chëb xaa: \p —¿Pe mod nak nii chawni xmaestre to xaa nii xtop tumi par kyeyo Roma ni penak nii chawni xaa kchë meñ ngoptol gue? \p \v 12 Lëë Jesús biño aan lëë xaa chëb: \p —Xkiiñdy meñ nii ndaan xaa nii chuñ rmedy, sink meñ xsyaknë xkiiñ xaa nii chuñ rmedy. \v 13 Kol kyey aan kol kseedy xtiits Dios nii xñee: “Chakladzyaa nii jkëstyoo meñ xcombañer, chaklastyaa nii kiidlookon meñ cos lon.” Syely kyubtyaa meñ buen, sink lëën syely kyub meñ ngoptol. \s1 Lëë meñ xñabtiits lo Jesús \r (Mr. 2:18‑22; Lc. 5:33‑39) \p \v 14 Lëë xpëëdscuel Juan Bautist big lo Jesús, aan lëë xaa chëb: \p —Kety kety xtyaawdy noo par kuuñ ksak noo Dios ksa noo xaa fariseo. Lëë xpëëdscueeloo, ¿penak nii xsaandy xaa wagw par kuuñ ksak xaa Dios? \p \v 15 Tsigo lëë Jesús chëb: \p —¿Pe lika nayak tso kyalnë meñ nii chi tu kyalwtsiilña deelñee bii nche meñ nii ptsiilña? Per sitsiñ wor gon nii lëë meñ nii ptsiilña kchoo, tsigolye nagon schilo tso kyalnë meñ ni ksaan meñ wagw. \p \v 16 ’Ni tu cho xkëëtëdy tu ladx yoox con tublë ladx kub, porque tsi lëëw tsadx, lëë ladx kub kpe aan lëëw lox kchos ladx yoox, aan lëë laa nchos ko kak nroobre. \v 17 Ni ni tu cho xkyëdy kaa nip kub leñ tu kyeg kidy nii kwyoxle, porque ntseeb kchoso, aan xiñ nip ni nitylo kyeg. Por ngo no nii ktyëë nip kub leñ kyeg kub, parñee nikle nipo nikle gaa kyego pe kaktyoo. \s1 Xiñtsyaap tu xaa xñabey ni kwnaa nii kwseñ xab Jesús \r (Mr. 5:21‑43; Lc. 8:40‑56) \p \v 18 Lëë Jesús nonee lo meñ, tsiñee lëë tu xaa xñabey ptsiñ. Lëë xaa psoxib lo Jesús aan lëë xaa chëb: \p —Lëë xiñtsyaapaa kuty, per deel sëël kyo no lidzyaa kxoboo ñal lady me, spañ me. \p \v 19 Lëë Jesús kunal ksa xpëëdscuel. \v 20 Aan lady kchë meñ nii nche siko no tu kwnaa xsyaknë. Kokle tsiipchop iz nii xchoo me cheñ. Lëë me big nëz xitsy Jesús aan lëë me kwseñ skiñ xab xaa. \v 21 Nladzy me: “Comñee jkaa seeñaa xab Jesús lëën kyak.” \v 22 Per lëë Jesús byoogw buy lo kwnaa go aan lëë xaa chëb: \p —Ndaan, xiñ, kwloo styool. Por lëël byak porñee bniladzyoo nii schilo kuuñ kyakaa lii. \p Aan wor go kazh lëë me byak. \p \v 23 Tsiñee lëë Jesús ptsiñ lidzy xaa xñabey go, kon xaa nii lëë musyk tse nche mbës par ktsiñ wkeetsy, ni lëë meñ no wiiñ ni ncheyuptsyë. \v 24 Lëë xaa chëb: \p —Kol kchoo nu. Por kujty me, sink lëë me nixyesy. \p Pxidzy meñ biñ xtiits Jesús, \v 25 per loxsye kwlii xaa meñ yu, lëë xaa kwseñ ña mëëd kwnaa go, aan lëë gaa me kuxche. \v 26 Aan tyub nëz tañ go koknan meñ nii beeñtsyey Jesús. \s1 Lëë Jesús chuuñ kyak chop meñ nii xñady lo \p \v 27 Tsiñee lëë Jesús bi siko, lëë chop xaa nii xñady lo sinal xitsy xaa, xñee: \p —¡Lii nii sëëdoo lo xtiiy rey David, pkëstyoo lëë noo! \p \v 28 Tsiñee lëë Jesús ptsiñ lidzy, lëë chop xaa nii xñady lo big lo Jesús aan lëë Jesús chëb lo xaa: \p —¿Pe xniladzy to nii suuñ kyakaa to? \p Lëë chop xaa nii xñady lo chëb: \p —Xniladzy noo nii suuñ kyakoo lëë noo. \p \v 29 Tsigo lëë Jesús kwseñ lo chop xaa nii chandy ko aan lëë xaa chëb: \p —Lëë do kyak porñee bniladzy to nii suuñ kyakaa to. \p \v 30 Lëë chop lo xaa go byak. Per lëë Jesús chëb lo xaa: \p —Ni tu cho lo këbty to xa byak to. \p \v 31 Per xaktyee kwlëb xaa pchoo xaa siko. Lëë xaa bislo bitiits xaa nii beeñtsyey Jesús tyub tañ go. \s1 Lëë Jesús chuuñ kyak tu ngop \p \v 32 Lëë chop xaa nii byak nonsy lik sey, tsiñee lëë meñ ptsiñni tu ngop nii no kyalbini mal leñ styoo lo Jesús. \v 33 Lëë Jesús kwlii kyalbini mal go, aan lëë ngop ko bislo kwnee. Kchësy meñ psee kono aan lëë meñ bislo xñee: \p —Karty kaa nagon tyon no nii kuuñtsyey tu meñ ngue leñ kyedzy Israel. \p \v 34 Per lëë xaa fariseo bislo kwnee nii misme xaatox nii xñabey lo kyalbini mal ptee tiitspey lo Jesús parñee kwii xaa kyalbini mal leñ styoo meñ. \s1 Xkëstyoo Jesús meñ \p \v 35 Kchë kyedzy nii kutedy Jesús bluuy xaa xa nak xkyalwnabey Dios lo meñ leñ ktoo, ni beeñ kyak xaa meñ xsyaknë. \v 36 Pkëstyoo xaa meñ porñee kon xaa nii mban nche kteenë meñ sinak nii xkwë mëkwxiily tsiñee kindy cho tsikap ma. \v 37 Aan lëë xaa chëb lo xpëëdscuel xaa: \p —Nak kchë meñ re sinak tsiñee lëë kwlaap mer kislo aan kindy ndaly mos. \v 38 Kol nab lo Dios nii kxaal xaa xaa nii kiid kluuy xtiits xaa lo meñ. \c 10 \s1 Lëë Jesús xkwe ksa tsiipchop xpëëdscuel \r (Mr. 3:13‑19; Lc. 6:12‑16) \p \v 1 Lëë Jesús kwtsyetsy ksa tsiipchop xpëëdscuel, aan lëë xaa ptee tiitspey lo xaa parñee kwii xaa kyalbini mal leñ styoo meñ, ni kuuñ kyak xaa meñ xsyaknë. \p \v 2 Lëë ksa lë xapostle xaa nche kë nu: Simoñ, xaa nii kwloolë gak xaa Pedre, ni Ndresy betsy Pedre, ni Jacob ni betsy xaa nii lë Juan (Xiñ Zebedeo nak xaa chop xaa), \v 3 ni Felip ni Bartolomé, ni Max ni Mateo (Lëë Mateo kok xaa nii ptop tumi kyedzy par kyeyo Roma), ni xiñ Alfeo nii lë Jacob ni Tadeo, \v 4 ni Simoñ nii kwyo lady tub tiiy xaa nii pcholë Cananista ni Judas Iscariote (Lëë Judas pko Jesús ña xaa xñabey). \s1 Lëë Jesús xaal xpëëdscuel chikluuy xtiits Dios \r (Mr. 6:7‑13; Lc. 9:1‑6) \p \v 5 Lëë Jesús pxaal ksa tsiipchop xpëëdscuel, per lëë xaa chëb kazh lo xaa: \p —Tsidy to tañ nii no meñ sit, ni sëëbty to leñ xkyedzy meñ Samaria. \v 6 Sink kol tsi lo meñ Israel nii nak sinak mëkwxiily nii ncheno tañ. \v 7 Kol tsi aan kol këb nii lëë wor kutsiñ nii lëë Dios kñabey. \v 8 Kol kuñ kyak meñ xsyaknë, ni kol kuñ kpañ meñ kuty, ni kol kuñ kyak kchë meñ nii xyodz lady, ni kol kwii kyalbini mal leñ styoo meñ. Singosy kwaa do kyalwnabey parñee kuuñtsyey do kchë cos re. Por ngo, kñabty to tumi lo meñ. \p \v 9 ’Koydy to tumi, \v 10 ni koydy to bols nii jkiiñ lo do nëz. Ni koydy to ladx par ktsyëë xab to ni koydy to kyalkidy par ktsyëë lab to, ni koydy to yag nii ksoxka do. Pe tsinidy kik to nii dyon pe kaw do, por kchë xaa nii xkyë tsiiñ nonguial nii kyaan meñ xaa. \p \v 11 ’Tsiñee ktsiñ do tu kyedzy wiñ o tu kyedzy ngol gaa, kol kyub tu xaa nii knee lidzy kwës to aan siko kol kwës axte nii kpi do kyedzy ko. \v 12 Ni tsiñee gaa sëëb to tu leñ yu, kol jkëëptyux kchësy meñ nii no leñ yu go. \v 13 Deelñee skëëtyag meñ nii no leñ yu go nii kluuy do, kol nab nii kakni Dios meñ go, per deelñee jkëëtyagty meñ gow kaknidy Dios meñ go. \v 14 Per deelñee kneesty meñ lidzy kwës to ni kaklasty meñ kon nii xluuy do, kol kchoo yu go o kyedzy go gaa, aan kol kwib yuti nii xña niy do. \v 15 Por nli xñen nii tse nii lëë Dios kuñ kyalxtisy, ntseebre kyalnë nii tedy meñ go que kyalnë nii tedy meñ Sodoma ni meñ Gomorra. \s1 Kyalnë \p \v 16 ’Lëën kxal lëë do laañee no meñ ntseeb nii ntseeb si ntseeb kchë ma tox nii chuty mëkwxiily. Per nsiñ kol kak sinak nsiñ mëël, ni kol kak ndoo sinak tu palom. \v 17 Ligier kol kak, por lëë meñ tsikso lëë do lo xaa xñabey ni lëë meñ kiñ lëë do leñ ktoo. \v 18 Ni axte lo xtisy ni lo rey tsikso meñ do por naa. Siko lëë do kñee xtitsaa lo meñ xñabey ni lo meñ sit. \v 19 Per tsiñee lëë do ktsiñ lo xaa xñabey pe tsinidy kik to nii dyon xa kñee do o pe këëb kaa to, por tsiñee tsitsib kñee do, lëë Dios ksyaab leñ kik to pe cos kñee do. \v 20 Ni kchëë gaa tiits nii kchoo chuw do, lëdy xtiits tow, sink xtiits xkyalbini Tat Tioso. \p \v 21 ’Ni so gaa tse nii lëë meñ kñabey kety betsy ni so tse nii misme pxosy meñ kñabey kety meñ, ni so tse nii lëë xaa wiñ kakniladzy pxosy aan lëë xaa kñabey kety xaa. \v 22 Kchësy meñ klëë lo do, porñee xsoob to xtitsaa. Per deelñee xekw to te do kchë lo kyalnë go stelaa do. \v 23 Tsiñee ktilyni meñ do tu kyedzy, kol kxooñ, kol tsi stu kyedzy. Porque xsobaa nii karty ksa kyedzy nii nche Israel no tedy to tsi lëë mguiy nii pxaal Dios kiid stub. \p \v 24 ’Mastre non maestre lo mëëdscuel ni mastre non patrón lo mos. \v 25 No nii tsoxko mëëdscuel kak sinak maestre, ni no nii tsoxko mos kak sinak xpatrón. Deelñee xñee meñ nii xaatox nakni xpixwan yu, ¿pe toodyxe ntseebre nii kñee meñ lo meñ lidzy xpixwan yu? \s1 Cho no nii ktsyeb meñ \r (Lc. 12:2‑9) \p \v 26 ’Ktsyebty to meñ, por nody tu cos ngueetsy nii kchukëdy, ni nody tu cos tsilaan nii kak ndoondy. \v 27 Kchësy nii chutiitsaa lo do lo nguey kol kutiitso xña lo ngbidz. Ni kchësy kaa nii xñe tsilaanaa lo do kol tsëp kik yu aan nguiedzy kol neew. \v 28 Ktsyebty to meñ nii chuty, por chilody kuty meñ go xkyalmbañ do. Kol ktsyeb xaa nii schilo kuty xkyalmbañ do ni schilo kxaal lëë do linfiern. \p \v 29 ’¿Pe karty kaa nayak kan do nii xtyo chop mguiñ wiñ con bla pes? Per ni tu ma chejty deelñee xteejty Tat Tios tiits. \v 30 Aan lëë lëë do axte kits kik to ngab lo Tat Tios. \v 31 Ktsyebty to, por mastre non do lo mguiñ. \s1 Meñ nii xchoo xfavor Jesús \r (Lc. 12:8‑9) \p \v 32 ’Kchësy meñ nii xchoo xfavoraa lo kislyu re, schon xfavor meñ go tsiñee lëë meñ go klyañ lo Tat Tios. \v 33 Per lëë meñ nii kchoody xfavoraa lo kislyu re, ni naa kchoody xfavor meñ go lo Tat Tios. \s1 Lëë Jesús chuñ meñ chop tiiy \r (Lc. 12:51‑53; 14:26‑27) \p \v 34 ’Këbty to tsaaplaa syelyaa lo kislyu re parñee tsodre tily. Lëdyo gon, sink lëën syelyni tily. \v 35 Lëën syely parñee ktilyni mëëdpkiy pxosy, ni ktilyni mëëd kwnaa xñaa, ni ktilyni nkwxizh xñaatsaap. \v 36 Misme kchë meñ lidzy meñ ktily. \p \v 37 ’Kchë meñ nii xkëstyoo pxosy ni xñaa aan xkëstyoody naa nonguialdy kak meñ go xpëëdscuelaa, ni meñ nii xkëstyoo xiñgan o xiñtsyaap kaa aan xkëstyoody naa nonguialdy kak xpëëdscuelaa. \v 38 Ni deelñee chaklasty meñ te kyalnë ni kiidnaldy meñ naa, nonguialdy kak meñ xpëëdscuelaa. \v 39 Kchë xaa nii choxko kteelaa xkyalmbañ kety. Per lëë xaa nii pe sinidy kik, nikxe kety xaa, lëë xaa kpañ porñee xniladzy xaa xtitsaa. \s1 Nii jkaa meñ nii xsoob xtiits Dios \r (Mr. 9:41) \p \v 40 ’Kchë meñ nii chantsi lëë do, chantsi naa. Ni kchësy meñ nii chantsi naa, chantsi Tat Tios nii pxaal naa. \v 41 Kchë meñ nii chantsi tu profet nii pxaal Dios jkaa nii ktee Dios lo profet ko. Ni kchë meñ nii chantsi tu xaa buen jkaa nii ktee Dios lo xaa buen go. \v 42 Kchë meñ nii ktee tub xig nis yag ki xaa nii no xladaa, lëë Dios ktikche xkyalnsaak meñ go. \c 11 \s1 Lëë xpëëdscuel Juan chinabtiits lo Jesús \r (Lc. 7:18‑35) \p \v 1 Tsiñee lëë Jesús lox beeñ kseedy xpëëdscuel, lëë xaa sikluuy xtiits Dios lo meñ nii no tañ go. \p \v 2 Lëëtyee gaa leñ tse go lëë Juan Bautist no skiib tsiñee biñ xaa kchë nii noyuuñtsyey Jesús. Lëë xaa pxaal bla xpëëdscuel xaa \v 3 kunabtiits dyon pe lëë Jesús nak xaa nii kxaal Dios ote no nii yak bii kyëmbës xaa xaa nii kxaal Dios. \p \v 4 Lëë Jesús chëb lo xpëëdscuel Juan: \p —Kol kyey aan kol kutiits lo Juan kchësy nii chan do ni chon do. \v 5 Kol këb nii lëë meñ nii xñady lo chan, ni lëë meñ nii xsyëdy xsyë, ni lëë meñ nii xyodz lady xyak, ni lëë meñ nii xkwaat chon, ni lëë meñ kuty xpañ, ni lëë kchë meñ mban nii ni tu pe chapty xkëëtyag xtiits Dios. \v 6 Ni kol këb nii dichos meñ nii jkandy kik kan naa. \p \v 7 Tsiñee lëë xpëëdscuel Juan Bautist bi, lëë Jesús bitiits lo meñ cho nak Juan, chëb xaa: \p —¿Pe cos kukuy do dyon worñee kwey do tañ? ¿Pe kukuy do tublë kizh nii nëz re nëz rek xni me? \v 8 Deelñee kukuydy to kizh nii xni me, ¿pe cos kukuy do? Ote ¿kukuy do tu xaa nii nakw ladx non yak? Por nan do gon nii lidzy rey ncheno kchë xaa nii nakw ladx non. \v 9 Kol në dyon pe cos kukuy do. Deelñee tu profet gon kukuy do, nli nii profet nak xaa nii kukuy do, per mastre non xaa. \v 10 Lëë Juan xseety kitsy nii kë xtiits Dios laañee xñeew: \q1 Lëën kxal tu xaa nii tenech lool, \q1 parñee kwii xaa tu nëz tedyoo. \p \v 11 ’Lo kchë meñ nii noyaly lo kislyu re xsobaa nii ni tu meñ karty tsitsib sinak Juan Bautist, per lëë laa xñabey Dios kchë xaa nii xisy non chuñ gan lo Juan. \p \v 12 ’Destye nii biid Juan Bautist axte nina, lëë laa xñabey Dios chak tily, aan lëë meñ ntseeb chakladzy knitylow. \v 13 Lëë kchë profet ni lëë xley Moisés bluuy xtiits Dios lo meñ worñee karty kiid Juan. \v 14 Ni toon pe sniladzy kaa to nii lëë Juan nak profet Elías nii no kiid. \v 15 Kchësy to siñee chakladzy to kyeñ do, kol jkëëtyag. \p \v 16 ’¿Cho nak sinak meñ nii no natiemp? Nak meñ nii no natiemp gon sinak chol xaa wiñ nii xkwe laañee chak kiy aan xñee xaa lo xcombañer xaa: \v 17 “Ptsyool noo flaut aan byëëdy to, ni ptsyool noo ti nii së mban aan biiñdyak to.” \v 18 Na nii lëë Juan biid, xñee do nii kyalbini mal no leñ styoo xaa, porñee tawdy xaa ni kowdy xaa viñ. \v 19 Lëë na nii lëë mguiy nii pxaal Dios chaw ni chi viñ, xñee do nii lyaadzy wagwsye no xaa ni ngonip xaa, ni xñee do nii lëë xaa chi lidzy meñ ngoptol ni lidzy meñ nii xtop tumi par kyey Roma. Per por kchë nii chuuñtsyeyaa xluuy nii Dios nakni naa. \s1 Meñ nii xtikchedy styoo lo Dios \r (Lc. 10:13‑15) \p \v 20 Lëë Jesús bislo kwëntseeb lo meñ nii no kchë kyedzy laañee beeñtsyey xaa kyalntson, porñee ptikchedy meñ go styoo lo Dios. Chëb xaa: \p \v 21 —¡Chooksye lëë doy meñ Corazín ni chooksye lëë do meñ Betsaida! Por deelñee nyan meñ Tiro ni meñ Sidón kchë kyalntson nii kon do, tselye kokw meñ go ladx nchog ni tselye pchoop meñ go xkiti lo kik parñee kluuy meñ go nii ptikche meñ go styoo lo Dios. \v 22 Por ngo, tse nii lëë Dios kuñ kyalxtisy ntseebre kyalnë nii tedy to que nii tedy meñ Tiro ni meñ Sidón. \v 23 Lëë lii nii nol leñ kyedzy Capernaum, ¿pe nladzyoo nayak nii sle Dios lool? Kledy xaa gon, sink lëë xaa kxaal lii linfiern. Porque deelñee nyak kchë kyalntson nii konoo leñ kyedzy Sodoma, bii ndyon no kyedzy ko natiemp. \v 24 Por ngo, tse nii lëë Dios kuñ kyalxtisy ntseebre kyalnë nii tedy to que nii tedy meñ nii no kyedzy Sodoma. \s1 Lëë Jesús ktee laa kxiladzy meñ \r (Lc. 10:21‑22) \p \v 25 Tsigo lëë Jesús chëb: \p —Tat Tios, lii xñabey kpaa ni lii xñabey kislyu. Skizhoo porñee kwloolanoo xtiitsoo lo meñ nyaani ni lo meñ chak parñee kluuylo lo meñ ndoladzy nii nak sinak mëëd wiñ. \v 26 Styool, Tat Tios, kwlañ nii singo kuuñtsyeyoo ni lëëw beeñtsyey gaal. \p \v 27 Ni lëë Jesús chëb lo meñ: \p —Lëë Tat Tios bneetsy kchë nii chap xaa lon ni ni tu cho xyuumbeydy kaa xiñ Tat Tios, xaktyee Tat Tios sye xyuumbey xaa. Singo gak kaa Tat Tios, xaktyee xiñ xaa ni meñ nii kwe xiñ xaa schilo kyuumbey xaa. \v 28 Kol të lon kchësy to siñee xtsag to kë do tsiiñ ni kchësy to siñee noy do yow. Naa knetsy laañee kxiladzy to. \v 29 Kol ksoob xtitsaa. Kol kuy gaanoo nii chaapaa paciensy ni nguudzy styoon tsiin ktsyol laa kxiladzy to. \v 30 Por ngandy ksoob to xtitsaa ni ndalydy nii kuuñtsyey do. \c 12 \s1 Lëë xpëëdscuel Jesús xchoow xobxtily tse nii chakty tsiiñ \r (Mr. 2:23‑28; Lc. 6:1‑5) \p \v 1 Lëë Jesús sitedy lo tu kwaakon tu tse nii xiladzy meñ Israel lo tsiiñ, tsiñee lëë xpëëdscuel xaa kwlaañ aan lëë xaa bislo xchoow xaa xobxtily parñee kaw xaaw. \v 2 Lëë meñ fariseo kon nii noyuuñtsyey xpëëdscuel Jesús, aan lëë xaa chëb lo Jesús: \p —Buy gaanoo, lëë xpëëdscueeloo noyuuñtsyey nii nonguialdy kak tse nii xiladzy meñ lo tsiiñ. \p \v 3 Tsigo lëë Jesús chëb: \p —¿Pe karty klab to laañee xñee xa beeñtsyey rey David worñee kwlaañ xaa ksa xcombañer xaa? \v 4 Kwsëëb xaa leñ lidzy Dios aan taw xaa kyaxtily nii xaktyee pxosy nonguial kaw ni ptee xaa nii taw xaa nii ksa xaa si. \v 5 ¿Ni pe karty kaa klab to xley Moisés laañee xñee nii lëdy tol chuñ pxosy nii no leñ lidzy Dios nikxe xilasty xaa tse nii xiladzy meñ lo tsiiñ? \v 6 Per lëën xñe lo do nore nii mastre non lo lidzy Dios. \v 7 Por xyeñaa nii karty kyeñ do xtiits Dios nii xñee: “Chakladzyaa nii jkëstyoo do xcombañer do, chaklastyaa nii ksakon do ma.” Deelñee nyeñ do tiits ko, nguëëkiydy to meñ nii nody xtol. \v 8 Per kol kaknan nii lëë mguiy nii pxaal Dios xñabey lo tse nii xiladzy meñ lo tsiiñ. \s1 Tu xaa nii mbañdy ña \r (Mr. 3:1‑6; Lc. 6:6‑11) \p \v 9 Lëë Jesús bi siko aan lëë xaa kwsëëb leñ ktoo nii sob leñ kyedzy ko. \v 10 Lëë tu xaa xsyaknë nii mbañdy tu ña no leñ ktoo go, aan como wi bla meñ nii chakladzy jkëëkiy Jesús nche siko, lëë xaa chëb lo Jesús: \p —¿Pe nonguial dyon kak meñ xsyaknë rmedy tse nii xiladzy no lo tsiiñ? \p \v 11 Tsigo lëë Jesús chëb: \p —Deelñee chap to tu mëkwxiily aan xyab ma leñ tu kyeech nxity tse nii xiladzy meñ lo tsiiñ, ¿pe xkwiidy to ma nayak? \v 12 ¡Ni mastre gaa non tu meñ lo mëkwxiily! Por ngo lëën xñe nii schilo kuñ ñe kyalbuen tse nii xiladzy meñ lo tsiiñ. \p \v 13 Loxsye ngo lëë Jesús chëb lo xaa xsyaknë go: \p —Biskaa ñal. \p Lëë xaa go biskaa ña, aan lëëw byaktsey. \v 14 Tsiñee lëë xaa fariseo pchoo ktoo, lëë xaa bislo bitiits xaa dyon xa kuty xaa Jesús. \s1 Xaa nii kuñ xtsiiñ Dios \p \v 15 Tsiñee lëë Jesús byeño, lëë xaa bi siko. Aan ndaly meñ sinal xaa ni ndaly gaa meñ xsyaknë beeñ kyak xaa, \v 16 ni chëb xaa lo kchë meñ nii beeñ kyak xaa nii kutiisty meñ cho nak xaa. \v 17 Singo beeñtsyey Jesús parñee kak cumplir nii kwnee profet Isaías tsiñee chëb xaa: \q1 \v 18 Lëë xaa re kwlen parñee kuñ xaa xtsiñaa. \q1 Xkëstyoon xaa ni xlen lo xaa. \q1 Lëën kte xkyalbinin lo xaa, \q1 parñee tsikëb xaa lo meñ sit nii lëën kuñ kyalxtisy. \q1 \v 19 Ktilynidy xaa meñ, ni kuptsyëdy xaa, \q2 parñee kondy meñ nii xtyenëz tsiy xaa. \q1 \v 20 Ni ksaksidy xaa meñ mban nii nak sinak yag nii merle ketsy \q1 ni këntseebty xaa lo meñ nii nak sinak bini ntsool nii no nëz kyuuy, \q1 sink lëë xaa kuñ kyalxtisy. \q1 \v 21 Ni lëësy xaa ksaladzy meñ nii ncheno lo kislyu. \s1 Lëë meñ xñee nii xaatox nakni Jesús \r (Mr. 3:19‑30; Lc. 11:14‑23; 12:10) \p \v 22 Lëë meñ kuni tu xaa nii no kyalbini mal leñ styoo lo Jesús. Xñady lo xaa ni ngop xaa, per lëë Jesús beeñ kyak xaa. \v 23 Kchësy meñ nii kon nii beeñtsyey Jesús psee chëb: \p —¿Pe lëdy kaa lo xtiiy rey David sëëd xaa gue? \p \v 24 Tsiñee lëë xaa fariseo biñ nii nchenee meñ, lëë xaa chëb: \p —Beelzebú, xaa nii xñabey lo kyalbini mal ptee tiitspey lo xaa gue parñee kwii xaa kyalbini mal leñ styoo meñ. \p \v 25 Per como nan Jesús pe cos xsya styoo xaa fariseo, lëë xaa chëb: \p —Ni tu kyedzy nii nak chop tiiy gon chilody ktiiy. Lëëw xnitylo. Singo gak kaa meñ wlidzy nii nak chop tiiy chilody ktiiy meñ go. \v 26 Nikle gaa kchë kyalbini mal nii xsoob xtiits xaatox, deelñee ktilyo kchë xcombañero, sikootyee lëë xkyalwnabey xaatox kyal. \v 27 Deelñee lëë Beelzebú, xaa nii xñabey lo kchë kyalbini mal, xneetsy tiitspey lon parñee kwin kyalbini mal leñ styoo meñ, ¿cho xtee tiitspey lo xaa nii nak ksa do tsigo parñee kwii xaa kyalbini mal leñ styoo meñ? Sikokesy nagon xluuy nii nandy to pe xñee do. \v 28 Lëë xKyalbini Dios xnee tiitspey lon parñee kwin kyalbini mal, ni lëë wor gaa kutsiñ nii lëë Dios kñabey. \p \v 29 ’¿Xa lë nii kwan meñ cos nii no lidzy tu xaa ntseeb na dyon deelñee kxituu kazhty meñ xaa? \p \v 30 ’Kchë xaa nii nody xfavoraa chiidnidy xaa meñ lon, sink lëë xaa xsëëbtañ meñ porñee xlëë xaa lon. \p \v 31 ’Nli xñen nii stsily Dios xtol meñ ni kchë tiits yox nii kñee meñ, per ktsildy xaa xtol meñ nii ko falt lo Kyalbini Ntson. \v 32 Ni stsily Dios xtol meñ nii ko falt lo mguiy nii pxaal xaa, per lëë meñ nii ko falt lo Kyalbini Ntson, tsitsiñdy tse nii ktsily Dios xtol meñ go. \s1 Kchësy yag xyuumbey meño por nex nii xkyë low \r (Lc. 6:43‑45) \p \v 33 ’Deelñee xtyoontsi yag, buen nex nii xkyë low. Deelñee xtyoontsidyo, buendy nex nii xkyë low. Singo gak kaa lëë do. \v 34 ¡Nak to sinak mëël! Chilody kñee do tiits buen por mal do. Ni nan gaa to nii tiits nii no leñ styoo meñ xchoo chuw meñ. \v 35 Buen së lo xtiits meñ nii buen no styoo. Buendy së lo xtiits meñ nii no cos mal leñ styoo. \v 36 Ni lëën xñe kaazhkaa nii lëë do ktee cuent lo Dios por kchë tiits yox nii kchoo chuw do tse nii lëë xaa kuñ kyalxtisy. \v 37 Porque misme tiits nii kchoo chuw do ksoli lëë do o kchon gaa lëë do. \s1 Lëë meñ chakladzy nii kuuñtsyey Jesús tu kyalntson \r (Mr. 8:12; Lc. 11:29‑32) \p \v 38 Loxsye ngo lëë bla xaa fariseo ni lëë bla maestre ley chëb lo Jesús: \p —Maestre, beeñtsyey tu kyalntson nii karty kuuñtsyeyoo parñee kniladzy noo nii Dios nakni lii. \p \v 39 Tsigo lëë Jesús chëb: \p —Lëë meñ mal re me chakladzy kan tu kyalntson, aan xsoobty meñ re xtiits Dios, per ni stu kyalntson kantre meñ re. No nii ksaladzy meñ nii ptsyool profet Jonás. \v 40 Porque sinak nii kwyo gak Jonás leñ mël lo nistoo tson kpidz tson kyool, singo gak tso mguiy nii pxaal Dios leñ lyu tson kpidz ni tson kyool. \v 41 Tse nii lëë Dios kuñ kyalxtisy lëë meñ Nínive jkëëkiy meñ nii no natiemp, por ptikche meñ Nínive styoo lo Dios worñee biñ meñ Nínive nii kwnee Jonás, porque mastre precisy nii xluyaa lo do que nii kwnee Jonás. \v 42 Ni skëëkiy kwnaa nii kok rey kyedzy Sabá meñ nii no natiemp tse nii lëë Dios kuñ kyalxtisy, por sit pchoo me par jkëëtyag me xtiits rey Salomón, ni mastre gaa precisy nii xñen lo do lo kchë xkyalchak Salomón. \s1 Kyalbini mal nii xpikche \r (Lc. 11:24‑26) \p \v 43 ’Tsiñee lëë tu kyalbini mal xchoo leñ styoo tu meñ, lëëw xkyënsë tañ xyubo dyon pa kwëso. Aan deelñee xtsyoldy pa kwëso, lëëw xñee: \v 44 “Lëën kpikche kyan laañee pchon.” Tsiñee lëë kyalbini mal go xtsiñ, chano nii lëë leñ styoo meñ nii pchow tse nak sinak tu yu nii kal lik blyoob ni kwxixkwaa. \v 45 Tsigo lëëw chikyub skadzy kyalbini nii mastre mal, aan lëëw xsyëëb leñ kik meñ go ksaw, aan mastre mban xtye meñ go. Singo gak nagon ktsyool kchësy meñ mal nii no natiemp. \s1 Xñaa Jesús ni betsy xaa \r (Mr. 3:31‑35; Lc. 8:19‑21) \p \v 46 Lëë Jesús bii nonee lo meñ, tsiñee lëë xñaa xaa ni betsy xaa ptsiñ parñee kñee xaa lo Jesús. Aan como kwsëëbty xaa leñ yu, \v 47 lëë meñ kuni tiits lo Jesús chëb: \p —Lëë xñaal ni betsyoo nche ley chakladzy kñee lool. \p \v 48 Per lëë Jesús chëb lo meñ nii kuni tiits: \p —¿Cho nak kaa tnan ni cho nak betsyaa? \p \v 49 Loxsye ngo lëë Jesús bluuy xpëëdscuel aan lëë xaa chëb: \p —Lëë xaa gue nak tnan ni nak betsyaa. \v 50 Porque kchësy meñ nii xsoob xtiits Tat Tios nii sob kpaa nak betsyaa, psyañaa ni tnan. \c 13 \s1 Xcuent ngon \r (Mr. 4:1‑9; Lc. 8:4‑8) \p \v 1 Loxsye kwnee Jesús lo meñ, lëë xaa pchoo leñ yu aan lëë xaa kusob chu nistoo. \v 2 Tsiñee kon xaa nii singootyee ndaly meñ ptyop, lëë xaa kwsob tu leñ barkw aan lëë meñ kwche chu nistoo. \v 3 Tsigo lëë xaa bislo beeñ kseedy xaa meñ nonsyke con cuent, xñee xaa: \p —Tu ngon name pchoo si kon. \v 4 Aan tsiñee lëë xaa bislo kon, no xipni xaa byab lo nëz, aan lëëw kutaw mguiñ. \v 5 No gaa laañee byabo lady kyo laañee neeldy lyu, aan blyëëdy lëëw pchukë lyu, porñee nxijty kwyow. \v 6 Per tsiñee lëë ngbidz kwlañ lëë ngbidz psaayo, aan como kindy luw lëëw pidzy. \v 7 Lëë stub lugar lëë xipni xaa byab lady yakitsy, aan tsiñee lëë yakitsy kwroob lëë yakitsy kwtiño. \v 8 Per lëë stub lugar lëë pni byab laañee neely lyu, aan ngui kok xkwaa xaa siko. No laañee ptop xaa tu kyoow lmud xob, no gaa laañee ptop xaa tsongalyo ni no laañee ptop xaa kalyptsii lmudo. \v 9 Deelñee chakladzy to kyeñ do, ¡kol jkëëtyag! \s1 Lëë Jesús xñee penak nii chuuñ kseedy xaa meñ con cuent \r (Mr. 4:10‑12; Lc. 8:9‑10) \p \v 10 Loxsye ngo lëë xpëëdscuel Jesús big, aan lëë xaa kwnabtiits lo Jesús, chëb xaa: \p —¿Penak nii nonsyke con cuent chuuñ kseedyoo meñ? \p \v 11 Tsigo lëë Jesús chëb: \p —Lëë Dios gon xluuy xa nak xkyalwnabey xaa lo do, per xluuydy xaaw lo meñ nii nche tublad. \v 12 Por lëë Dios kuuñ kseedy meñ nii chak parñee mastre kak meñ go, per lëë meñ nii chakty, lëë Dios kuñ nii knityladzy meñ go axte kchë nii no kseedy meñ go. \v 13 Nonsyke con cuent chuuñ ksedyaa meñ, porñee xña lo meñ aan chandy meñ, ni chon meñ per xyeñdy meñ. \v 14 Lëë meñ chuñ cumplir nii kwnee profet Isaías tsiñee chëb xaa: \q1 Nikxe mastre kon do, per kyeñdy to, \q1 nikxe mastre kuy do, per kandy to. \q1 \v 15 Por lëë styoo meñ lox pkyedzy. \q1 Ntse tyag meñ, ni ndiib lo meñ. \q1 Kchë nrii ptsyool meñ parñee kchilody kan meñ, ni kon meñ ni kyeñ meñ. \q1 Ni lëë meñ ptsyool kchë nrii parñee ktikchedy meñ styoo lon tsiin ktsilyaa xtol meñ. \p \v 16 ’Per dichos to, porñee xña lo do ni chon do. \v 17 Por nli xñen nii ndaly profet ni ndaly xaa buen kokladzy nyan nii chan do, per kondy xaaw, ni ndaly xaa kokladzy nguëëtyag nii xkëëtyag to, per pkëëtyagty xaaw. \s1 Lëë Jesús xluuy xa nak xcuent ngon \r (Mr. 4:13‑20; Lc. 8:11‑15) \p \v 18 Lëë Jesús chëb: \p —Lëën kniy lo do xa nak xcuent ngon. \v 19 Lëë meñ nii xkëëtyag xtiits Dios nii xñee xa nak xkyalwnabey xaa aan xyeñdy xaaw nak sinak pni nii byab lo nëz. Xlyëëdy lëë xaatox chiklaats nii bñaa leñ styoo meñ go. \v 20 Lëë meñ nii gaa xle xkëëtyag xtiits Dios nak sinak pni nii byab lady kyo. \v 21 Por sinusy xniladzy meñ go xtiits Dios, per tsiñee chan meñ go nii lëë kyalnë sëëd, lëë styoo meñ go xchoso. \v 22 Lëë pni nii byab lady yakitsy nak sinak meñ nii xkëëtyag xtiits Dios, per como xsyak meñ go nii mastre precisy toon pere kap meñ go lo kislyu, kchësy ngo nagon xkiñ xtiits Dios nii no leñ styoo meñ go aan xlaadyoo ksoob meñ go xtiits Dios. \v 23 Lëë pni nii byab laañee neely lyu nak sinak meñ nii xkëëtyag xtiits Dios, ni xyeño, ni chuuñtsyeyo. No meñ go nak sinak laañee ptyop tu kyoow lmud xob, no gaa meñ nii nak sinak laañee ptyop tsongaly lmud xob, ni kalyptsii lmudo. \s1 Kizh nii kwlañ lady xobxtily \p \v 24 Lëë Jesús pso stu cuent lo meñ, chëb xaa: \p —Nak laañee xñabey Dios sinak tu xaa nii kon xobxtily lo xkwaa. \v 25 Aan mentre lëë xaa nixyesy, lëë tu xaa nii xlëë lo xaa kukan stub clasy pni lo xkwaa xaa. \v 26 Per tsiñee lëë xobxtily kwroob, ni lëëw pchukë to, lëë pni nii kondy xaa kok nyoo. \v 27 Tsigo lëë mos kukëb lo xpixwan kwaa: “Xey, con nonsy xobxtily konoo, ¿pa pchoo kizh nii kwlañ lady xobxtily?” \v 28 Lëë xpixwan kwaa chëb: “No cho tu xaa nii xlëë lon kukan kizh ko lady tu xobxtiilyaa.” Lëë mos chëb: “¿Pe syo klaats noo kizh ko?” \v 29 Per lëë xpixwan kwaa chëb: “Tsidy to, por toontlaa tsiñee klaats to kizh ko, klaats to wi xobxtily. \v 30 Masy kol ksaan kroobo ksaw axte kal lo kwlaap. Tsigolye kxalaa mos tsiktop klo kizh ko ni këpaa kxituu xaaw por manoj parñee tseko. Loxsye ngo lëë xaa kotsey tu xobxtiilyaa.” \s1 Xcuent medzy martas \r (Mr. 4:30‑32; Lc. 13:18‑19) \p \v 31 Lëë Jesús pso stu cuent re lo meñ, chëb xaa: \p —Nak laañee xñabey Dios sinak tu medzy martas nii xlyañ lo kwaa. \v 32 Lëë medzy martas nak tu medzy nii mastre wiich. Per tsiñee lëë yag ko xroob, axte mguiñ chiksaa xipchoos loo go. \s1 Xcuent levadur \r (Lc. 13:20‑21) \p \v 33 Pso gak xaa stu cuent re, chëb xaa: \p —Nak xkyalwnabey Dios sinak levadur nii xkots tu kwnaa tson lmud riñ tsiñee xkweek me kobyi. \s1 Nonsyke con cuent beeñ kseedy Jesús meñ \r (Mr. 4:33‑34) \p \v 34 Nonsyke con cuent beeñ kseedy Jesús meñ \v 35 parñee kak cumplir nii kwnee tu profet tsiñee chëb xaa: \q1 Nonsyke con cuent kuuñ ksedyaa meñ. \q1 Lëën kluy cos nii karty kon meñ destye nii kwleek Dios kislyu. \s1 Lëë Jesús xñee xa nak xcuent ngon \p \v 36 Tsiñee lëë meñ lox bi, lëë Jesús byo leñ yu, aan lëë xpëëdscuel xaa chëb lo xaa: \p —Bluuy loo noo dyon xa nak xcuent kizh nii kwlañ lady xobxtily. \p \v 37 Tsigo lëë Jesús chëb: \p —Lëë mguiy nii pxaal Dios nak xaa nii chan xobxtily. \v 38 Lo kislyu nak laañee chak kon. Lëë meñ nii xsoob xtiits Dios nak sinak xobxtily. Lëë meñ nii xsoob xtiits xaatox nak sinak pni nii kondy xpixwan kwaa. \v 39 Lëë xaatox kon stub clasy pni. Lëë kwlaap nak si kak tse nii lëë Dios kuñ kyalxtisy. Lëë angly kyë si xkyë xaa nii xkyë kwlaap tse go. \v 40 Sinak nii xkyëktop meñ kizh nii pa xkiiñdy par tseko, singo ktop angly meñ nii ngab lo xaatox tse nii lëë Dios kuñ kyalxtisy. \v 41 Lëë xangly mguiy nii pxaal Dios tsiktop kchë meñ nii chuñ xtol xcombañer, ni meñ nii xsaandy xtol. \v 42 Lëë angly ko kchësy meñ go leñ worne nii noyek. Siko koon meñ go ni kawlay meñ go. \v 43 Loxsye ngo lëë kchësy meñ nii xsoob xtiits Dios ksaani laañee xñabey Dios sinak nii xsaani ngbidz. Deelñee chakladzy to kyeñ do, ¡kol jkëëtyag! \s1 Xcuent cos non nii no lyu \p \v 44 ’Nak laañee xñabey Dios sinak tu xaa nii xtsyol tu cos non nii no lyu. Aan xle xaa, lëëw xkolyu xaa stub, ni lëë xaa xto kchësy nii chap xaa parñee si xaa lyu go. \s1 Xcuent kyo non \p \v 45 ’Nak laañee xñabey Dios sinak tu xaa nii xkyëkyub kyo non nii lë perle. \v 46 Aan tsiñee xtsyol xaa tu kyo nii nyazh non, lëë xaa chikto kchësy nii chap xaa aan lëëw xsi xaa. \s1 Xcuent kyex \p \v 47 ’Nikle laañee xñabey Dios nako sinak tu kyex nii xyab lo nistoo aan xtopo kchë clasy mël. \v 48 Tsiñee lëë kyex lox xyaktsë, lëë ngoosy mël xkwiiw tublad chu nis, aan lëë xaa xsyob xkwe xaa mël. Leñ tskwidy xko xaa ma nii xtyaaw. Lëë ma nii xtyaawdy xsëëb xaa. \v 49 Singo gak kak tse nii lëë Dios kuñ kyalxtisy. Lëë angly kwii meñ nii xsoobty xtiits Dios lady meñ nii xsoobo, \v 50 aan lëë xaa ko meñ nii psoobty xtiits Dios lo ki nii noyek leñ worne. Siko koon meñ go ni kawlay meñ go. \s1 Cos kub ni cos yoox \p \v 51 Lëë Jesús kwnabtiits lo xpëëdscuel chëb: \p —¿Pe xyeñ do kchë nii xñen lo do? \p —Xyeeñ noow —kwëb xaa. \p \v 52 Tsigo lëë Jesús chëb: \p —Tsiñee xseedy maestre ley xa nak xkyalwnabey Dios, nak xaa sinak tu xaa nii xkwii cos kub ni cos yoox nii no leñ lidzy. \s1 Lëë Jesús xyey xkyedzy \r (Mr. 6:1‑6; Lc. 4:16‑30) \p \v 53 Tsiñee lëë Jesús lox pso kchë cuent ko, lëë xaa bi siko, \v 54 aan lëë xaa kwey xkyedzy xaa. Beeñ kseedy xaa meñ leñ ktoo aan psee meñ biñ xiwseedy xaa, xñee meñ: \p —¿Pa pseedy xaa kchë cos ke ni pa pseedy xaa kuuñtsyey xaa kchë kyalntson gue? \v 55 ¿Pe lëdy lëë xiñ carpinter ngue nayak? ¿Ni pe lëdy xñaa xaa nayak nak Mariy, ni betsy xaa nak Jacob, José, Simoñ ni Judas? \v 56 ¿Ni pe lëdy kaa nayak lady no no psyañ xaa? ¿Pa pseedy xaa kchë cos nii chuuñtsyey xaa? \p \v 57 Por ngo koklasty meñ nsal meñ xaa. Per lëë Jesús chëb: \p —Laañee xkaatyee xsal meñ tu profet, per deelñee meñ xkyedzy meñ nak profet, xsaldy meñ xaa. \p \v 58 Beeñtsyeydy xaa ndaly kyalntson leñ xkyedzy xaa, porñee bnilasty meñ xtiits xaa. \c 14 \s1 Xkyalkuty Juan Bautist \r (Mr. 6:14‑29; Lc. 9:7‑9) \p \v 1 Lëë Herodes nii xñabey tyub Galilea tiemp ko biñ kchë nii chuuñtsyey Jesús, \v 2 aan lëë xaa chëb lo meñ nii xkyë tsiiñ lo xaa: \p —Lëë Juan Bautist ngue pañ. Por ngo nii chuñ xaa kchë kyalntson gue. \p \v 3 Singo chëb Herodes porñee lëë xaa kwnabey kwyo Juan skiib ni lëë xaa kwnabey pxituu Juan con caden leñ skiib porsye Herodías, tsiil betsy xaa Felip. \v 4 Porñee chëb Juan lo xaa: \p —Buendy nii tsol chopoo me. \p \v 5 Tsigo kokladzy Herodes nyuty Juan, per ptsyeb xaa meñ kyedzy porñee kchësy meñ bniladzy nii xtiits Dios bluuy Juan. \v 6 Per tsiñee lëë Herodes ptsiil iz, lëë xiñtsyaap Herodías kukyëë laañee nche sob xaa ksa xaa meñ nii kwtsyetsy xaa, aan ptsiladzy Herodes xa byëë me. \v 7 Por ngo lëë Herodes pkon Dios lo me nii stee xaa nii kñabtyee me. \p \v 8 Lëë me kunabtiits lo xñaa me. Tsi lëë me bikche, chëb me lo Herodes: \p —Pxob kik Juan Bautist leñ tu plat aan bneetsyo lon. \p \v 9 Mban ptee styoo rey Herodes, per como lëëw pchool chuw xaa ni lëëw biñ gaa kchësy meñ nii nche sob siko, \v 10 lëë xaa kwnabey chug kik Juan leñ skiib. \v 11 Tsiñee lëë kik Juan lox kwchug, lëëw pxob xaa tu leñ plat, aan lëëw ptee xaa lo xiñtsyaap Herodías, aan lëë me pteedyo lo xñaa me. \p \v 12 Lëë xpëëdscuel Juan kuklis Juan aan loxsye pkeetsy xaa Juan, lëë xaa kunitiits lo Jesús. \s1 Lëë Jesús xyaan kaay mily meñ \r (Mr. 6:30‑44; Lc. 9:10‑17; Jn. 6:1‑14) \p \v 13 Tsiñee lëë Jesús biño, lëë xaa kwyo tu leñ barkw, aan lëë xaa si laañee kindy meñ. Per lëë meñ byeño aan lëë meñ siniy tub lo kislyu. \v 14 Tsiñee lëë Jesús byety barkw, lëë xaa kon nii singootyee ndaly meñ nche, aan lëë xaa pkëstyoo kchë meñ go ni lëë xaa beeñ kyak meñ xsyaknë. \v 15 Tsiñee lëë tse ptsye lëë xpëëdscuel Jesús big aan lëë xaa chëb lo Jesús: \p —Lëë tse gon ptsye, aan ni tu kyedzy nchedy nu. Psonëz meñ parñee tsikyub meñ nii kaw. \p \v 16 Lëë Jesús chëb: \p —Xkiiñdy nii kyey meñ. Lëë do kol ktee nii kaw meñ. \p \v 17 Lëë xpëëdscuel xaa chëb: \p —¿Per pe cos kyaan noo kchësy meñ gue? Xaktyee kaayak kyaxtily ni chopak mël nooy noo. \p \v 18 Lëë Jesús chëb: \p —Kol të niw nu dyon. \p \v 19 Tsigo lëë xaa kwnabey kwsob meñ lo kizhyë. Loxsye ngo lëë xaa kwseñ ksa kaay kyaxtily go ni chop mël go, aan lëë xaa blëp lo kpaa par ktee xaa skizh lo Dios. Loxsye ptee xaa skizh lëë xaa beeñ grol kyaxtily go aan lëëw pteedy xaa lo xpëëdscuel xaa parñee kiisy xpëëdscuel xaaw lo meñ. \v 20 Kchësy meñ byëly taw, aan tsiñee lëë wagw kwlox, ptyop tsiipchop tskwidy kyaxtily byuy. \v 21 Xkaa meñ nii taw siik kaay mily xaapkiy aan pkabty kwnaa ni pkabty xaa wiñ. \s1 Lëë Jesús xsyë lo nis \r (Mr. 6:45‑52; Jn. 6:16‑21) \p \v 22 Loxsye ngo lëë Jesús blëp xpëëdscuel barkw parñee ktsiñ xaa stublad chu nistoo klo xaa mentre lëë Jesús bii no ksonëz meñ. \v 23 Tsiñee lëë Jesús lox psonëz meñ, lëë xaa kwyëp kiy par kutiitsni xaa Dios. Lëë lyu lox pkyey aan lëë xaa bii so siko nonsy xaa. \v 24 Lëë barkw nii no xpëëdscuel xaa tse si groltyee nistoo, aan lëë nis xchëëp barkw, porñee lëë me bislo xpi. \v 25 Lëë wor tempran lëë Jesús ptsiñ laañee si barkw xsyë xaa lo nistoo. \v 26 Tsiñee lëë xpëëdscuel Jesús kon nii lëë tu meñ xsyë lo nis, lëë xaa ptsyeb aan lëë xaa kwchuptsyë nladzy xaa neñdy tu pesy chan xaa. \p \v 27 Per lëë Jesús kwnee chëb: \p —¡Ktsyebty to. Naaw! \p \v 28 Tsigo lëë Pedre chëb: \p —Deel lii busy nak Jesús, blaa nii sën lo nis parñee kyelyaa axte laañee sol. \p \v 29 Lëë Jesús chëb: \p —Të. \p Lëë Pedre byety barkw aan lëë xaa bislo xsyë xaa lo nis par ktsiñ xaa laañee so Jesús. \v 30 Per tsiñee byeñ xaa nii lëë me xchëëp xaa, lëë xaa ptsyeb. Ni tsi lëë nis bislo xpix kik xaa, lëë xaa kwchuptsyë chëb xaa: \p —¡Pteelaa naa! \p \v 31 Lëë Jesús kuseñ ña xaa aan lëë Jesús chëb lo xaa: \p —¿Penak nii bnilastyoo nii schilo sëël lo nis? \p \v 32 Tsiñee lëë xaa byo leñ barkw, lëë me kwlës. \v 33 Aan lëë ksa xpëëdscuel xaa nii no leñ barkw psoxib lo xaa chëb: \p —Nli nii Xiñ Dios nakoo. \s1 Lëë Jesús chuuñ kyak meñ xsyaknë \r (Mr. 6:53‑56) \p \v 34 Lëë xaa kwtekë nistoo aan lëë xaa ptsiñ xtañ meñ Genesaret. \v 35 Tsiñee lëë meñ kyedzy ko byuumbey Jesús, lëë xaa kunitiits kchë kyedzy nii nche kex siko, aan lëë meñ kuni xaa xsyaknë lo Jesús. \v 36 Ni lëë meñ chëb lo Jesús nii klaa xaa señ meñ xsyaknë siquier skiñ xab xaa, aan kchë meñ xsyaknë nii kwseño byak. \c 15 \s1 Lëë Jesús xtilytiitsni xaa fariseo ni maestre ley \r (Mr. 7:1‑23) \p \v 1 Lëë bla xaa fariseo ni lëë bla maestre ley nii no Jerusalén kwey lo Jesús, aan lëë xaa chëb: \p \v 2 —¿Penak chuuñtsyeydy xpëëdscueeloo nii beeñtsyey pxusykoltoo no nii kawdy xaa deelñee tsadxty ña xaa sinak xñabey xley no? \p \v 3 Per lëë Jesús chëb: \p —Kol në dyon nii xsaan do nii xñabey Dios tublad par kuuñtsyey do nii no kik to. \v 4 Porque lëë Dios gon xñee: “Psal pxoosyoo ni xñaal.” Ni lëë gaa Dios xñee nii nonguial kety kchë xaa nii ktsiibtee pxosy o ktsiibtee gaa xñaa. \v 5 Per lëë do xñee nii schilo këb tu xaa lo pxosy o lo xñaa gaa: “Chilody kuñaa to yudar, por lëën kwlookon kchësy nii chaapaa lo Dios.” \v 6 Ni lëë do xñee nii këbsye meñ tiits ko nodre nii kuñ meñ pxosy o xñaa gaa yudar. Aan singo mod lëë do xsaan nii xñabey Dios par kuuñtsyey do nii no kik to. \v 7 Nli gak xtiits Dios nii kwnee profet Isaías worñee chëb xaa: \q1 \v 8 Tsiñee xñeesy meñ sootee nli nii xsal meñ naa, \q1 per sinidy kik meñ nii ksoob meñ xtitsaa. \q1 \v 9 Pe nandy chool meñ lay lon, \q1 porque xluuydy meñ xtitsaa, sink nii no kik meñ xluuy meñ. \p \v 10 Loxsye ngo lëë Jesús kwtsyetsy meñ aan lëë xaa chëb: \p —Kol jkëëtyag nii kñen lo do ni kol kyeño: \v 11 Ni tu cos nii xtyaaw gon chuñdy xtol meñ, sink kchë tiits yox nii xchoo chuw meñ chuñ xtol meñ. \p \v 12 Lëë xpëëdscuel Jesús big aan lëë xaa chëb lo Jesús: \p —¿Pe byeñoo gaa nii blëë xaa fariseo biñ nii kwneel? \p \v 13 Lëë Jesús chëb: \p —Nak xaa fariseo sinak yag nii beeñ pnidy Tat Tios nii sob kpaa, lëëw klaats xaa si luw. \v 14 Kol ksaan xaa fariseo, por xñady lo xaa aan chakladzy xaa kluuy xaa nëz lo stu xaa nii xñadyak lo. Aan deelñee kob tu xaa nii xñady lo ña stu xaa nii xñadyak lo chop xaa tsikyab leñ tu kyeech. \p \v 15 Tsigo lëë Pedre chëb lo Jesús: \p —Kwnë loo noo dyon xa nak tiits nii chëëboo lo meñ. \p \v 16 Tsigo lëë Jesús chëb: \p —¿Pe ni lëë do nayak xyeñdy nii kwnen? \v 17 ¿Nandy to nayak nii kchë nii chaw meñ, leñsye meñ chitedyo aan xlyëëdyak lëëw xchoo? \v 18 Per lëë kchë tiits yox nii xchoo chuw meñ gon, leñ styoo meñ xlyaño, aan chuño xtol meñ. \v 19 Porque leñ styoo meñ xlyañ nii lëë meñ kuuñtsyey cos mal, leñ styoo meñ xlyañ nii lëë meñ kuty, leñ styoo meñ xlyañ nii lëë meñ tsoni tsiil xcombañer, ni leñ styoo meñ xlyañ nii lëë meñ kwan, ni leñ styoo meñ xlyañ nii lëë meñ jkëëti, ni leñ styoo meñ xlyañ nii lëë meñ kotsyetsy. \v 20 Kchësy cos re chuñ xtol meñ. Lëdy tol chuñ meñ tsiñee chaw meñ aan xkiibty meñ ña sinak xñabey xley pxusykoltoo meñ. \s1 Lëë Jesús chuuñ kyak xiñtsyaap tu kwnaa \r (Mr. 7:24‑30) \p \v 21 Siko pchoo Jesús, lëë xaa si nëz Tiro ni Sidón. \v 22 Aan lëë tu kwnaa Canaán nii no nëz tañ go big lo Jesús aan lëë me chëb: \p —¡Xey, lii nii sëëdoo lo xtiiy rey David, pkëstyoo naa! Lëë xiñtsyaapaa xsyaknë. No tu kyalbini mal leñ styoo me. \p \v 23 Per psaldy Jesús me. Por ngo lëë xpëëdscuel xaa chëb lo xaa: \p —Kwnabtiits dyon pe cos chakladzy me, por xaktyee chuptsyë me nal me xitsy no. \p \v 24 Tsigo lëë Jesús chëb: \p —Lo meñ Israelsye nii këtañ si xkyëtañ mëkwxiily pxaal Dioosaa. \p \v 25 Per lëë kwnaa go big lo Jesús aan lëë me psoxib chëb me: \p —¡Xey, pkëstyoo naa! \p \v 26 Lëë Jesús chëb lo me: \p —Buendyo nii klan kyaxtily lo mëëd par kteedy noo lo mëkw. \p \v 27 Tsigo lëë me chëb: \p —Tiitsli, xey, xñeel, per xtop mëkw axte kchë plë nii xlaal xpixwan ma leñ mezh. \p \v 28 Tsigo lëë Jesús chëb lo me: \p —Lëë xiñtsyaapoo kyak, por bniladzyoo nii syak me. \p Aan wor go kazh lëë xiñtsyaap me byak. \s1 Lëë Jesús chuuñ kyak ndaly meñ xsyaknë \p \v 29 Tsiñee lëë Jesús bi siko lëë xaa ptsiñ chu nistoo Galilea aan lëë xaa kusob tu kik kiy. \v 30 Ndaly meñ kwey laañee sob xaa. Kuni meñ xaa nii xsyëdy ni xaa nii xñady lo, ni kuni meñ xaa nii mank niy, ni kuni meñ ngop, ni kuni meñ kchëlo xaa xsyaknë lo Jesús aan lëë Jesús beeñ kyak kchë xaa xsyaknë go. \v 31 Psee meñ kon meñ nii lëë ngop xñee, ni lëë xaa nii xñady lo chan, ni lëë xaa nii chilody së xsyë. Aan kchësy meñ ptee skizh lo xDios meñ Israel. \s1 Lëë Jesús xyaan tap mily meñ \r (Mr. 8:1‑10) \p \v 32 Lëë Jesús kwtsyetsy xpëëdscuel aan lëë xaa chëb: \p —Xkëstyoon kchë meñ gue, por natse chak tson kpidz nii nche meñ lon aan kindy pe kaw meñ. Aan deelñee ksonëzaa meñ singosy, ntseeb jkyey meñ nëz. \p \v 33 Lëë xpëëdscuel Jesús chëb: \p —Per ¿pa kyoxii no nii kaw kchë meñ gue, con ni tu cho nody nu par ksyuuyo? \p \v 34 Tsigo lëë Jesús chëb: \p —¿Blak kyaxtily noy do? \p Aan lëë xaa chëb: \p —Kadzyo, ni tubtsoon mël wiñ. \p \v 35 Tsigo lëë xaa kwnabey kwsob meñ lo lyu. \p \v 36 Aan lëë xaa kwseñ ksa kadzy kyaxtily go ni mël go. Loxsye ptee xaa skizh lo Dios, lëëw beeñ grol xaa, aan lëë xpëëdscuel xaa kwtiisyo lo meñ. \v 37 Kchësy meñ byëly taw aan tsiñee lëë wagw kwlox ptyop kadzy tskwidy kyaxtily byuy. \v 38 Siik tap mily xaapkiy taw aan pkabty kwnaa ni pkabty xaa wiñ. \v 39 Loxsye psonëz Jesús meñ, lëë xaa byëp barkw aan lëë xaa si nëz Magadán. \c 16 \s1 Lëë meñ fariseo ni meñ saduceo chakladzy nii kuuñtsyey Jesús tu kyalntson \r (Mr. 8:11‑13; Lc. 12:54‑56) \p \v 1 Kwey xaa fariseo ni xaa saduceo lo Jesús nladzy xaa nguëëti xaa Jesús. Por ngo lëë xaa chëb: \p —Beeñtsyey tu kyalntson nii karty kuuñtsyeyoo dyon tsiin kniladzy noo nii Dios nakni lii. \p \v 2 Per lëë Jesús chëb: \p —Tsiñee xtsye tse name xñee do: “Kyabty kyo kxe, por nixñë leñ kpaa.” \v 3 Lëë tsi xyaani lyu xñee do: “Lëë kyo kyab natse, por tir nixñë leñ kpaa ni no xkey.” Deelñee nan do xa chak leñ kpaa worñee kyabty kyo o worñee gaa kyabo, penak nii xyeñdy to xa nak kchë cos nii noyak natiemp. \v 4 Lëë meñ mal re chakladzy kan tu kyalntson aan xsoobty meñ re xtiits Dios, per kandy meñ re ni stu kyalntson. No nii ksaladzy meñ nii ptsyool Jonás. \p Loxsye ngo nche gak meñ, lëë Jesús bi. \s1 Xlevadur meñ fariseo \r (Mr. 8:14‑21) \p \v 5 Tsiñee lëë xpëëdscuel xaa si stublad chu nistoo, bnityladzy xaa nyoy xaa kyaxtily. \v 6 Tsigo lëë Jesús chëb: \p —Kol kono gaa. Kol kap cuent lo xlevadur xaa fariseo gon ni lo xlevadur xaa saduceo. \p \v 7 Tsigo lëë xpëëdscuel xaa bislo xñee: \p —Neñdy porñee nooydy no kyaxtily, ngo nii kwnee xaa singo. \p \v 8 Per lëë Jesús byeñ pe cos ncheyutiits xaa aan lëë Jesús chëb: \p —¿Penak nii xñee do nii noydy to kyaxtily ni penak nii xnilasty to nii naa kyan lëë do? \v 9 ¿Pe byeñdy to nawen ni pe xsalasty to worñee kwtiisyaa kaay kyaxtily lo kaay mily meñ, aan blak tskwidy nii byuy dyon ptop to? \v 10 ¿Ni pe xsalasty to worñee kwtiisyaa kadzy kyaxtily lo tap mily meñ aan blak tskwidy nii byuy dyon ptop to? \v 11 ¿Penak nii byeñdy to nii lëdy kyaxtily nii xtyaaw psetyaa lo do worñee niyaa: “Kol kap cuent lo xlevadur xaa fariseo gon ni lo xlevadur xaa saduceo”? \p \v 12 Tsigore lëë xpëëdscuel xaa byeñ nii lëdy levadur nii xkyë kyaxtily pseety xaa tsiñee chëb xaa: “Kol kap cuent lo levadur gon”, sink lo kchë nii xluuy xaa fariseo ni xaa saduceo no nii kap xaa cuent. \s1 Lëë Pedre xñee nii lëë Jesús nak Crist \r (Mr. 8:27‑30; Lc. 9:18‑21) \p \v 13 Tsiñee lëë Jesús ptsiñ kyedzy nii lë Cesarea de Filipo, lëë xaa kwnabtiits lo xpëëdscuel xaa, chëb xaa: \p —¿Pe nan do dyon cho xñee meñ nii nakaa? \p \v 14 Tsigo lëë xpëëdscuel xaa kwëb chëb: \p —No meñ xñee nii lii nak Juan Bautist. No gaa meñ xñee nii lii nak Elías. Ni no stubla meñ nii xñee nii lii nak Jeremías o stu profet. \p \v 15 Tsigo lëë xaa chëb: \p —Lëë dook, ¿pe nan do cho nakaa? \p \v 16 Lëë Simoñ, xaa nii xñee gak xaa Pedre chëb: \p —Lii nak Crist, ni lii nak xiñ Tat Tios. \p \v 17 Tsigo lëë Jesús chëb: \p —Simoñ, lii nii nakoo xiñ Jonás, dichoosoo por lëdy chol meñ lo kislyu re nëw lool, sink Tat Tios nii sob kpaa nëw. \v 18 Per Pedre xñen lool por lii ladzy kchë meñ nii xniladzy xtitsaa sinak nii xlyadzy kyo yu aan ni kyalkuty kuñdy gan lo meñ go. \v 19 Lëën knetsy kyalwnabey lool parñee kchësy meñ nii kuñoo perdón ktsily Dios xtol, per ktsildy xaa xtol meñ nii kuñdyoo perdón. \p \v 20 Loxsye ngo lëë Jesús chëb lo xpëëdscuel nii ni tu cho lo këbty xaa nii lëë Jesús nak Crist. \s1 Lëë Jesús xñee nii lëë xaa kety \r (Mr. 8:31‑9:1; Lc. 9:22‑27) \p \v 21 Destye tse go lëë Jesús bislo xñee lo xpëëdscuel nii lëë xaa tsi Jerusalén, aan lëë xaa kol nii xñabey ni lëë xaa nii xñabey lo pxosy ni lëë maestre ley ksaksi xaa. Chëb xaa nii lëë meñ kuty xaa. Per tse nii loxo tson kpidz lëë xaa kpañ. \v 22 Tsigo lëë Pedre kuni Jesús tublad aan lëë xaa kwëntseeb lo Jesús, chëb xaa: \p —¡Nëdy Dios nii ktsyooloo ngo! \p \v 23 Per lëë Jesús byoogw aan lëë xaa chëb lo Pedre: \p —¡Bichee nu, xaatox! Toontlaa kuñoo xtolaa. Por nody kikoo sinak no kik Dios, sink sinak no kik meñ lo kislyu re no kikoo. \p \v 24 Loxsye ngo lëë Jesús chëb lo xpëëdscuel: \p —Deelñee chakladzy to kak to xpëëdscuelaa, no nii ksaan do kchë nii xyostyoo do ni no nii tedy to kyalnë parñee kchilo kiidnal do naa. \v 25 Por lëë kchë xaa nii choxko kteelaa xkyalmbañ, lo kyalkuty kety. Per lëë xaa nii pe sinidy kik, nikxe kety xaa, lëë xaa kpañ, porñee xniladzy xaa xtitsaa. \v 26 ¿Pe nan nii kuuñ xcheñ meñ tyub kislyu, lëëtyak lëë meñ kety? ¿O palal gaa kizh meñ parñee kejty meñ? \v 27 Porque lëë mguiy nii pxaal Dios kiid con xkyalwnabey Dios ksa angly aan lëë xaa kizh meñ según nii beeñtsyey meñ. \v 28 Nli xñen nii no meñ nii nche nu kejty axte nii kan meñ kiid kñabey mguiy ni pxaal Dios. \c 17 \s1 Lëë Jesús chutiitsni Moisés ni Elías \r (Mr. 9:2‑13; Lc. 9:28‑36) \p \v 1 Tse nii kwloxo xoop kpidz, lëë Jesús kwey tu kiy nii per nli busy klaa, aan xaktyee Pedre, ni Jacob, ni betsy Jacob nii lë Juan kuni xaa. \v 2 Siko xña lo xaa lëë Jesús ptsyëëlo. Bibëly lo Jesús sinak xpibëly lo ngbidz ni byak nguitsy xab xaa sinak nguitsy bini. \v 3 Ni lëë xaa kon nii lëë Moisés ni lëë profet Elías ncheyutiits ksa Jesús. \v 4 Tsigo lëë Pedre chëb lo Jesús: \p —¡Xaatee mbëë nche no nu! Pe chakladzyoo nii ksan tson yu yagxiidy, tuwo par lii, stuwo par Moisés, stuwo par profet Elías. \p \v 5 Lëë Pedre bii nonee, tsiñee lëë tu xkey nii xpibëly ptyaagw laañee nche xaa aan lëë xaa kwnity lo xkey go ni lëë xaa biñ nii lo xkey go pchootsiy tu xaa nii chëb: \p —Lëë xiñaa nrii. Naa kwle xaa ni xkëstyoon xaa. Kol jkëëtyag xtiits xaa. \p \v 6 Tsiñee lëë xpëëdscuel Jesús biñ ngo, lëë xaa byab ndooslo lo lyu porñee ptsyeb xaa. \v 7 Per lëë Jesús big kwtap xitsy xaa chëb: \p —Kol tsische. Ktsyebty to. \p \v 8 Aan tsiñee lëë xaa blis lo xaa, ni tu cho kontre xaa, xaktyee Jesús so siko. \p \v 9 Tsi lëë xaa siksëëb chex kiy go, lëë Jesús chëb lo xpëëdscuel: \p —Ni tu cho lo kutiisty to nii kon do. Kol kwës axte tse nii kpañ mguiy nii pxaal Dios. \p \v 10 Tsigo lëë xpëëdscuel Jesús kwnabtiits: \p —¿Penak nii xñee maestre ley nii klo profet Elías kiid? \p \v 11 Lëë Jesús chëb: \p —Nli nii klo Elías kiid kweekli kchë cos. \v 12 Per lëë Elías biidle, aan byuumbeydy meñ xaa, sink lëë meñ psaksi xaa sinak nii ksaksi meñ mguiy nii pxaal Dios. \p \v 13 Tsigore lëë xpëëdscuel Jesús byeñ nii lëë Juan Bautist biid xlugar profet Elías. \s1 Lëë Jesús chuuñ kyak tu xaa wiñ \r (Mr. 9:14‑29; Lc. 9:37‑43) \p \v 14 Tsiñee lëë xaa ptsiñ laañee nche meñ, lëë tu xaa psoxib lo Jesús aan lëë xaa chëb: \p \v 15 —Pkëstyoo xiñganaa, por chetyë xaa aan tir xsaksi kyalkits re xaa. No wor xchono xaa lo ki o lo nis kaa. \v 16 Lëë xaa byelynin lo xpëëdscueeloo, per pchilody xpëëdscueeloo nyuñ kyak xaa. \p \v 17 Lëë Jesús chëb: \p —¡Natsypee nguiedzy styoo do ni xnilasty to Dios! ¿Axte pa wor këb ñe nii lëën ksaladzy lëë do? ¿Pa slal tiemp no nii kxekwaa lo do? Kol tëni xaa wiñ go nu dyon. \p \v 18 Lëë Jesús kwëntseeb lo kyalbini mal go aan lëëw kwlii xaa leñ styoo xaa wiñ go aan wor go kazh lëë xaa byak. \p \v 19 Loxsye byaan Jesús nonsy, lëë xpëëdscuel xaa chëb: \p —¿Penak nii pchiloody noo ngwii noo kyalbini mal go? \p \v 20-21 Tsigo lëë Jesús chëb: \p —Porñee bnilasty to nii lëë Dios kuuñ kyak xaa wiñ go. Nli xñen nii nikxe palalsye xniladzy to Dios schilo këb to lo kiy re: “Bichee nu, kusob stu lugar”, aan lëë kiy kpichee. Por kchë nii no styoo meñ nii xniladzy Dios chak cumplir. \s1 Lëë Jesús xñee nii lëë xaa kety \r (Mr. 9:30‑32; Lc. 9:43‑45) \p \v 22 Nëz Galilea kënsë Jesús tsiñee lëë xaa chëb lo xpëëdscuel xaa: \p —Lëë mguiy nii pxaal Dios jkaa ña meñ. \v 23 Aan lëë meñ kuty xaa, per tse nii loxo tson kpidz, lëë xaa kpañ. Mban ptee styoo xpëëdscuel xaa biñ nii chëb xaa. \s1 Xaa nii xtop tumi \p \v 24 Tsiñee lëë Jesús ptsiñ leñ kyedzy Capernaum ksa xpëëdscuel, lëë xaa nii xtop tumi nii xkiiñ leñ yu nii lë lidzy Dios kunabtiits lo Pedre chëb: \p —¿Pe xsoob xmaestroo tumi nii xtop noo? \p \v 25 —Xsoob xaaw —chëb Pedre. \p Tsiñee lëë Pedre byo leñ yu, klo Jesús kwnee chëb: \p —¿Pe nëël dyon, Simoñ? ¿Cho lo xtop rey tumi: pe lo xaa xkyedzy xaaw, ote lo xaa sito yak? \p \v 26 Tsigo lëë Pedre chëb: \p —Lo xaa sito. \p Chëb kaa Jesús: \p —Nody tsigo busy nii ksoob xaa xkyedzy tumi. \v 27 Per parñee kody no falt lo meñ, kwey chu nistoo aan kwlii tu mël. Leñ chuw ma no tumi. Skaa tumi go tsitixoo nii nsëbaa ni nii nsëëboo lo xaa nii xtop tumi. \c 18 \s1 ¿Cho mastre non? \r (Mr. 9:33‑37; Lc. 9:46‑48) \p \v 1 Misme tse go lëë xpëëdscuel Jesús big aan lëë xaa kwnabtiits: \p —¿Cho mastre non laañee xñabey Dios? \p \v 2 Lëë Jesús kwtsyetsy tu xaa wiñ, aan lëë xaa pso xaa groltyee. \v 3 Loxsye ngo lëë xaa chëb: \p —Nli xñen nii deelñee ktsëëdy to xmod to ni kak ndolasty to sinak ndoladzy tu xaa wiñ, chilody sëëb to laañee xñabey Dios. \v 4 Kchë xaa nii chakladzy kak tu xaa nii mastre non laañee xñabey Dios no nii kak ndoladzy xaa sinak ndoladzy tu xaa wiñ. \v 5 Ni kchësy kaa meñ nii kantsi tu xaa wiñ porñee xniladzy meñ xtitsaa, naa chantsi meñ go. \s1 Meñ nii chuñ xtol xcombañer \r (Mr. 9:42‑48; Lc. 17:1‑2) \p \v 6 ’Kchësy xaa nii kuñ xtol meñ nii xniladzy xtitsaa sinak xniladzy tu xaa wiño nonguial kxituu meñ tu kyomoliñ yañ xaa aan tsikchon meñ xaa lo nistoo. \v 7 ¡Brob meñ nii nche lo kislyu, por tir xtee tiits nii kuñ meñ tol! Ni tugak kaa kteedyo tiits, per ¡brobsye xaa nii kuñ xtol meñ! \p \v 8 ’Por ngo, deelñee ñal o niy gaal chuñ xtoloo, pchugo aan psëëbo. Mbëëre ktsiiñoo lo Dios con tugak niyoo ni tugak ñal, lëjty nii chop ñal ni chop niyoo sob aan kyeyoo lo ki nii chek linfiern. \v 9 Deelñee mëloo gaal na chuñ xtoloo, kuliiw aan psëëbo. Mbëëre ktsiiñoo lo Dios con tugak mëlool, lëjty nii chop mëlool sob aan kyeyoo lo ki nii chek linfiern. \s1 Mëkwxiily nii kwnity \r (Lc. 15:3‑7) \p \v 10-11 ’Ksyablyudy to meñ ni xniladzy xtitsaa sinak xniladzy tu xaa wiño, por tugak nche angly nii nakni meñ go lo Tat Tios nii sob kpaa. \p \v 12 ’Deelñee nyap to tu kyoow mëkwxiily aan nguëtañ do tu ma, ¿pe nsaandy to stapkalyptsiipkee xcombañer ma nayak aan lëë do nyikyub ma? \v 13 Aan deelñee ntsil do ma, nli xñen nii mastre nleni do ma nii kwnity que kchë ma nii kwnijty. \v 14 Singo gak Tat Tios nii sob kpaa chaklasty xaa nii kyëtañ meñ nii xniladzy xtitsaa. \s1 Meñ nii xko falt lo xcombañer \r (Lc. 17:3) \p \v 15 ’Deelñee ko tu xcombañeeroo falt lool, kunee lo xaa aan kudzy xtol xaa. Deelñee son xaa xtiitsoo lëël beeñle gan nii ktiilydre to. \v 16 Deelñee ksaldy xaa lii, kunee lo xaa stub, per tsidyoo nonsyoo, sink kuni tu meñ o chop kaa meñ parñee kñee meñ lo xaa. \v 17 Deelñee psaldyak xaa meñ nii kunil, kudzyo lo meñ nii xniladzy xtiits Dios, aan deelñee ksaldyak xaa meñ go, psaan xaa, por nak xaa sinak meñ sit nii xnilasty xtiits Dios, ni nak xaa sinak tu xaa yox nii xtop tumi kyedzy par kyeyo Roma. \p \v 18 ’Nli xñen nii lëë Dios ktsily xtol kchë meñ nii kuñ do perdón, per ktsildy xaa xtol meñ nii kuñdy to perdón. \p \v 19 ’Ni deelñee gaa nche do chop to tub lugar aan kñab to tugak cos lo Tat Tios, lëëw kneetsy xaa. \v 20 Porque laañee nche choptson meñ nii xniladzy xtitsaa, lëën so siko. \p \v 21 Loxsye ngo lëë Pedre chëb lo Jesús: \p —¿Blak vuelt no nii kuñaa perdón xcombañeraa deelñee ko xaa falt lon? ¿Pe axte kadzy vuelto? \p \v 22 Tsigo lëë Jesús chëb: \p —Kniydyaa nii no nii kuñoo xcombañeeroo perdón kadzy vuelt, por no nii kuñoo perdón kchë falt nii ko xaa lool. \s1 Xcuent xaa nii kwnëdy nyuñ perdón xcombañer \p \v 23 ’Nak laañee xñabey Dios sinak tu rey nii kokladzy ndop kchë tumi nii nsëëb mos lo xaa. \v 24 Lëë xaa bislo xkwetsy xaa mos nii nsëëb lo xaa aan lëë tu mos nii singootyee nroob tumi nsëëb lo xaa. \v 25 Como nseñdy mos ko tumi par kizh xaa tiñ go, lëë rey kwnabey nii to xaa ksa xiñ xaa ni tsiil xaa ni kchësy nii chap xaa, parñee kazh tiñ go. \v 26 Lëë mos ko psoxib lo rey aan lëë xaa chëb: “Kop paciensy, skizhaa kchë nii nsëbaa lool.” \v 27 Lëë rey pkëstyoo xaa nii nsëëb ko aan lëë rey blaa xaa. Kwtiixty xaa xtiñ xaa. \v 28 Per tsiñee lëë mos ko pchoo, lëë xaa ptsyool tu xcombañer xaa nii nsëëb toon palalsye tumi lo xaa. Lëë xaa kwseñ yañ xcombañer xaa aan lëë xaa bislo xiyañ xaa xaa, xñee xaa: “¿Pe skizhoo nii nsëëboo lon busy ote kizhtylo yak?” \v 29 Tsigo lëë xcombañer xaa psoxib lo xaa chëb: “Kop paciensy, skizhaa kchë nii nsëbaa lool.” \v 30 Per kwnëdy xaa, sink lëë xaa kulo xcombañer xaa skiib axte nii nguizh xcombañer xaa xtiñ. \v 31 Tsiñee lëë stubla xmos rey kon nii beeñtsyey xaa go, pteenë xaa aan lëë xaa kukëbo lo rey. \v 32 Lëë rey kwnabey koktsyetsy mos ko aan lëë rey chëb lo xaa: “¡Natsypee maaloo! Beñaa lii perdón ni beeñ jkizhtyaa lii porñee psoxiboo lon. \v 33 Singo gak no nii nyuñoo perdón xcombañeeroo sinak nii beñaa lii perdón.” \v 34 Aan lo nii singootyee blëë rey, lëë xaa kwnabey nii te mos ko castigw axte nii kizh xaa kchë nii nsëëb xaa. \p \v 35 ’Singo gak nagon ksaksi Tat Tios nii sob kpaa lëë do, deelñee kuñdy to perdón xcombañer do —chëb Jesús. \c 19 \s1 Lëë Jesús xluuy xa nak kyalwsëëbtsiil \r (Mr. 10:1‑12; Lc. 16:18) \p \v 1 Loxsye kwnee Jesús lo meñ, lëë xaa bi Galilea, aan lëë xaa si nëz Judea. Nëz tañ go xtye kiigwpee Jordán. \v 2 Ndaly meñ kunal aan ndaly meñ xsyaknë beeñ kyak xaa siko. \p \v 3 Lëë bla xaa fariseo big lo Jesús aan parñee kuñ xaa Jesús preb, lëë xaa chëb: \p —¿Pe schilo dyon klaa mguiy tsiil por cualquier falt nii ko me? \p \v 4 Tsigo lëë Jesús chëb: \p —¿Pe karty nayak klab to leñ kitsy nii kë xtiits Dios laañee xñee nii worñee lëë Dios psaa kislyu, tugak mguiy ni tugak kwnaa psaa Dios? \v 5 Por ngo chëb Dios: “No nii klaa mguiy pxosy ni xñaa parñee kpañ xaa chop tsiil xaa, aan singo mod lëë xaa kyak sinak tugak meñ chop tsiil xaa.” \v 6 Deelñee tugak meñ tsigo busy nak xaa nii xtsiilña chop tsiil xaa, nody nii klaa xaa me, por lëë Dios pteedy me lo xaa. \p \v 7 Tsigo lëë xaa fariseo chëb: \p —¿Penak tsigo nii kwnabey Moisés nii ktee xaapkiy tublë kitsy lo kwnaa, deelñee klaa xaa me? \p \v 8 Tsigo lëë Jesús chëb: \p —Porñee koklasty meñ nsoob xtiits Dios, ngo nii lëë Moisés ptee tiits nii klaa tsiil meñ, per lëë mastre klo psëëbtsiildy meñ. \v 9 Ni nli gaa xñen nii deelñee klaa tu mguiy tsiil, aan pkaady me lo xaa chop me stu mguiy, aan ktsiilña xaa stu kwnaa, tol chuñ xaa. \p \v 10 Tsigo lëë xpëëdscuel Jesús chëb: \p —Deelñee singo xtsyool xaa nii xtsiilña, masy ktsiilñady meñ. \p \v 11 Lëë Jesús chëb: \p —Lëdy kchë mguiy xsyak nii masy buen tsiilñady xaa, xaktyee blasy xaa xsyak nii bueno. \v 12 No xaapkiy nii destye nii koly xaa, chilody kap xaa mëëd. No gaa xaapkiy nii chilody kap xaa mëëd porñee lëë meñ pchug xaa parñee kapty xaa mëëd. Ni no xaapkiy nii schilo ktsiilña ni kap xaa mëëd, per xtsiilñady xaa porñee chakladzy xaa kuñ xaa xtsiiñ Dios. Deel no cho chaklasty ktsiilña, schilo ktsiilñady xaa. \s1 Lëë meñ chini xaa wiñ lo Jesús \r (Mr. 10:13‑16; Lc. 18:15‑17) \p \v 13 Lëë meñ kuni bla xaa wiñ lo Jesús parñee kxob Jesús ña kik xaa wiñ ni kñab xaa lo Dios por kchë xaa wiñ go, per lëë xpëëdscuel Jesús kwëntseeb lo meñ nii kuni xaa wiñ. \v 14 Per lëë Jesús chëb: \p —Kol klaa kiid xaa wiñ lon, jkady tow. Por kchë meñ nii nak sinak xaa wiñ kyey laañee xñabey Dios. \p \v 15 Lëë Jesús pxob ña kik kchë xaa wiñ go, aan lëë xaa bi siko. \s1 Lëë Jesús chutiitsni tu xaa rikw \r (Mr. 10:17‑31; Lc. 18:18‑30) \p \v 16 Lëë Jesús nol nëz nii kpi xaa tsiñee lëë tu xaa kwey lo Jesús chëb: \p —Maestre, kwnë kchë cos buen nii no kuuñtsyeyaa parñee jkan kyalmbañ nii xnitylody. \p \v 17 Lëë Jesús chëb: \p —¿Penak nii xñabtiitsoo pe cos buen? Tugak xaa nii chuuñtsyey cos buen no. Per deelñee chakladzyoo jkaal kyalmbañ nii xnitylody, beeñtsyey nii xñabey xley Moisés. \p \v 18 Tsigo lëë xaa go chëb: \p —¿Cho xley Moisés no nii kuuñtsyeyaa? \p Lëë Jesús chëb: \p —Kujtyoo, kyubtyoo stu kwnaa deelñee no tsiiloo, kwandyoo, ni jkots tiitskizhtyoo meñ, \v 19 psoob xtiits pxoosyoo ni xtiits xñaal, ni pkëstyoo xcombañeeroo sinak xkëstyool lii. \p \v 20 Lëë xaa go chëb: \p —Kchësy ngo noyuuñtsyeyaa. Kwnë dyon pe cos chak falt kuuñtsyeyaa. \p \v 21 Tsigo lëë Jesús chëb: \p —Deelñee chakladzyoo jkaal kyalmbañ nii xnitylody, byey aan pto kchësy nii chapoo aan pkady tumi go lo meñ prob tsiin kchilo sëëboo laañee xñabey Dios. Loxsye ktol kchë nii chapoo, tënal naa. \p \v 22 Tsiñee lëë xaa go biñ nii chëb Jesús, mban ptee styoo xaa porñee tir rikw xaa, aan lëë xaa sey. \p \v 23 Tsigo lëë Jesús chëb lo xpëëdscuel: \p —Nli xñen nii neñ sëëb tu rikw laañee xñabey Dios. \v 24 Masy sinusy te tu camey xan tu kyeech kuzh que nii sëëb tu rikw laañee xñabey Dios. \p \v 25 Tsiñee biñ xpëëdscuel xaa ngo, ntseeb psee xaa aan lëë xaa chëb lo Jesús: \p —¿Cho lë nii telaa lo tol tsigo? \p \v 26 Lëë Jesús buy lo xpëëdscuel aan lëë xaa chëb: \p —Chilody telaa meñ nonsy, per lëë Dios kteelaa meñ. \p \v 27 Tsigo lëë Pedre chëb: \p —Lëë noo psaan kchësy nii chaap noo aan lëë noo syoop naal lii. Kwnë dyon pe cos jkaa noo. \p \v 28 Lëë Jesús chëb: \p —Nli xñen nii tsiñee lëë Dios kuuñ jkub kchë cos nii no lo kislyu, lëë xaa kxaal naa kakaa rey, aan lëën kso lëë do kñabey do ksa tsiipchop tiiy nii no Israel. \v 29 Kchë meñ nii xsaan lidzy, ni xsaan betsy ni psyañ ni xñaa ni pxosy ni xiñ, ni xsaan xilyu parñee kiidnal naa, siik tu kyoow nii psaan meñ go jkaa meñ go ni lëë meñ go jkaa kyalmbañ nii xnitylody. \v 30 Per ndaly xaa nii nyats chak nina kyablyu, parñee ktaan xaa nii mban nina. \c 20 \s1 Xcuent xaa nii xkyë tsiiñ \p \v 1 ’Nak laañee xñabey Dios sinak tu xaa nii silyga sikyub mos parñee kyë mos tsiiñ lo xkwaa xaa nii no nonsyke yag uv. \v 2 Loxsye byaan xaa tiits nii lal nii xkaa meñ tu kpidz kizh xaa mos, lëë xaa pxaal mos lo xkwaa xaa. \v 3 Tsi kol las nueve lëë xaa kwey leñ kyedzy stub, aan lëë xaa kon nii lëë stubla xaa nii xkyë tsiiñ nche nlety. \v 4 Aan lëë xaa chëb: “Kol tsoo kyë do tsiiñ lo xkwaan, na kizhaa lëë do.” Lëë xaa go si. \v 5 Tsi kol xwe ngbidz lëë xaa kwey stub, singo gak tsi lëë las tres kok. \v 6 Lëë las cinco merle kak tsiñee lëë xaa kwey leñ kyedzy stub, aan lëë xaa kon nii lëë stubla xaa nii xkyë tsiiñ nche nlety. Lëë xaa chëb lo xaa go: “¿Penak nii kwëdy to tsiiñ natse?” \v 7 Tsigo lëë xaa go chëb: “Porñee ni tu cho pcheedy lëë noo.” Lëë xaa chëb: “Kol tsoo kyë do tsiiñ lo xkwaan.” \v 8 Tsiñee lëë tse ptsye, lëë xpixwan kwaa chëb lo xaa nii xñabey lo mos: “Kwtsyetsy xaa nii kwë tsiiñ, aan kwtiix klo xaa nii kwsëëb lultime. Axte lultime kizhoo xaa nii kwsëëb silyga.” \v 9 Klo xaa nii kwsëëb las cinco kozh aan lal nii xkaa meñ nii xkyë tsiiñ nder tse kwaa xaa. \v 10 Tsiñee lëë kchësy xaa nii kwsëëb lo tsiiñ silyga kozh nladzy xaa tu masy tu kpidz nguizh xpixwan kwaa xaa, per lalak nii xkaa meñ nii xkyë tsiiñ tu kpidz kwaa xaa. \v 11 Tsiñee lëë kchësy xaa go lox kwnaasy tumi go, lëë xaa kwneenë xpixwan kwaa, \v 12 chëb xaa lo xpixwan kwaa: “Lalak nii kwtiizhoo xaa nii kwë tsiiñ tugak wor name kwtiizhoo lëë noo, aan tyub tse pkyëë noo tsiiñ lo naay.” \v 13 Tsigo lëë xpixwan kwaa chëb lo tu xaa nii kwsëëb lo tsiiñ silyga: “Beetsy, xsaksidyaa lii gon. ¿Pe lëdy nayak kazh bñee no nii lal nii xkaa meñ tu kpidz kizhaa lii? \v 14 Pseñ xtumil aan byey, por styoon kwlañ nii kizhaa xaa nii kwsëëb lultime lalak nii kwtizhaa lii \v 15 aan kindy cho pe kñë lon. Por schilo kuuñtsyeyaa nii klyañ styoon con tu tumin. ¿Ote xlëël yak porñee bueenaa?” \p \v 16 Loxsye ngo lëë Jesús chëb: \p —No meñ nii nyats chak nina, per sitsiñ tse nii lëë meñ go kyablyu parñee ktaan kchë meñ nii mban nina. \s1 Lëëw xyon vuelt nii lëë Jesús xñee nii lëë xaa kety \r (Mr. 10:32‑34; Lc. 18:31‑34) \p \v 17 Lëë Jesús si Jerusalén, aan nëz no xaa tsiñee lëë xaa kwtsyetsy ksa tsiipchop xpëëdscuel xaa, aan lëë xaa chëb: \p \v 18 —Chan do gon, lëë no syo Jerusalén. Siko lëë xaa nii xñabey lo pxosy ni lëë maestre ley kñaasy naa, aan lëë xaa kñab ketyaa, \v 19 ni lëë xaa jko naa ña meñ sit parñee kidyni xaa naa, ni kiñ xaa naa ni lëë xaa jkëë naa lo crusy parñee ketyaa, per tse nii loxo tson kpidz lëën kpañ. \s1 Nii kwnab tsiil Zebedeo \r (Mr. 10:35‑45) \p \v 20 Lëë tsiil Zebedeo kunab tu favor lo Jesús ksa xiñ me, aan lëë me psoxib lo Jesús. \v 21 Tsigo lëë Jesús chëb lo me: \p —¿Pe cos chakladzyoo? \p Lëë me chëb: \p —Chakladzyaa nii tsiñee lëël sob kñabeyoo sob tuga xiñaa tyuxlad kwil, tu me nëzli stu me nëzpeg. \p \v 22 Lëë Jesús chëb: \p —Nandy to pe cos xñab to. ¿Pe nyakxe na xekw to tedy to kchë kyalnë nii teedyaa? \p Tsigo lëë xiñ me chëb: \p —Xekw noo. \p \v 23 Tsigo lëë Jesús chëb: \p —Xekw to tedy to kchë kyalnë nii teedyaa. Per lëdy naa kwe xaa nii sob kwin nëzli o nëzpeg kaa. Lëë Tat Tios xyal kwe meñ nii sob siko. \p \v 24 Tsiñee lëë stsii xpëëdscuel Jesús biñ ngo, lëë xaa blëë lo chop xiñ kwnaa go. \v 25 Per lëë Jesús kwtsyetsy ksa xpëëdscuel aan lëë xaa chëb: \p —Nan do gon xa chuuñtsyey xaa nii xñabey lo kislyu. Chuuñ xcheñ xaa laañee xñabey xaa, ni xsoob meñ xtiits xaa. \v 26 Nody nii kuuñtsyey do singo, sink kchë xaa nii kakladzy kñabey lo do no nii ksoob xaa xtiits to. \v 27 Singo gak kchë xaa nii kakladzy kak klaa lo do no nii kyë xaa tsiiñ lo do sinak nii xkyë moso. \v 28 Singo gak naa syeldyaa parñee kantsi meñaa, sink parñee kantsin meñ, ni ketyaa parñee telaa meñ lo tol syelyaa. \s1 Lëë Jesús chuuñ kyak chop xaa nii xñady lo \r (Mr. 10:46‑52; Lc. 18:35‑43) \p \v 29 Tsiñee lëë Jesús bi Jericó, ndaly meñ sinal xitsy xaa. \v 30 Aan lëë chop xaa nii xñady lo nii nche sob chu nëz biñ nii lëë Jesús sitedy siko, aan nguiedzy kwnee xaa lo Jesús chëb xaa: \p —¡Xey, lii nii sëëdoo lo xtiiy rey David, pkëstyoo lëë noo! \p \v 31 Kwëntseeb meñ lo chop xaa nii xñady lo parñee nyoogw chuw xaa, per mastre nguiedzy kwnee xaa: \p —¡Xey, lii nii sëëdoo lo xtiiy rey David, pkëstyoo lëë noo! \p \v 32 Lëë Jesús kwso tse, aan lëë xaa kwtsyetsy chop xaa nii xñady lo aan lëë xaa chëb: \p —¿Pe cos chakladzy to? \p \v 33 Tsigo lëë chop xaa nii xñady lo chëb: \p —Xey, chakladzy noo nii kña loo noo. \p \v 34 Lëë Jesús pkëstyoo chop xaa nii xñady lo aan lëë Jesús kwseñ lo chop xaa go, aan nli gaa wor go kazh lëë lo xaa byak aan lëë xaa sinal Jesús. \c 21 \s1 Lëë Jesús xsyëëb leñ kyedzy Jerusalén \r (Mr. 11:1‑11; Lc. 19:28‑40; Jn. 12:12‑19) \p \v 1 Lëë Jesús mer ktsiñ Jerusalén tsiñee lëë xaa pxaal chop xpëëdscuel xaa kyedzy nii lë Betfagé nii nche chex kiy nii lë Olivos. \v 2 Chëb xaa: \p —Kol tsi kyedzy nii nche kexka ske aan tsiñee ktsiñ do, lëë do kan nii lëë tu burr kusy këtuu chop xiñ. Kol klaa ma aan kol tëni ma lon. \v 3 Deelñee cho kñabtiits lo do penak nii xlaa do ma, kol këb nii naa xkiiñ ma ni kol këb na kiid kni gak xaa ma. \p \v 4 Singo beeñtsyey Jesús par kak cumplir xtiits Dios nii kwnee profet tsiñee chëb xaa: \q1 \v 5 Kol këb lo meñ Jerusalén: \q1 “Buy gaanoo ndoladzy xreeyoo, \q2 lëë xaa sëëd soobsye xaa lady tu burr wiñ.” \p \v 6 Lëë xpëëdscuel Jesús kwey mandad nii pxaal Jesús xaa. \v 7 Kuxi xaa burr kusy chop xiñ ma aan loxsye pxoob xaa xab xaa lady ma, lëë Jesús kwsob. \v 8 Aan ndaly meñ ptañ xab lo nëz. No gaa meñ pchug xikw yag aan kwleek meño laañee tedy Jesús. \v 9 Aan lëë meñ nii nal xitsy xaa ni nech lo xaa bislo kwchuptsyë xñee: \p —¡Skizh Dios nii pxaal xaa tu xaa nii sëëd lo xtiiy rey David kak xrey no! ¡Lëë Dios nakni xaa! ¡Kol ktee skizh lo Dios! \p \v 10 Tsiñee lëë Jesús kwsëëb leñ kyedzy Jerusalén, kchësy meñ xñabtiits lo xcombañer: \p —¿Cho nak xaa gue? \p \v 11 Aan lëë meñ nii si ksa Jesús xñee: \p —Lëë xaa gue nak Jesús. Profet xaa, Nazaret nak xkyedzy xaa. Galilea ngabo. \s1 Lëë Jesús xsyëëb leñ lidzy Dios \r (Mr. 11:15‑19; Lc. 19:45‑48; Jn. 2:13‑22) \p \v 12 Lëë Jesús kwsëëb leñ lidzy Dios, aan lëë xaa kwlii kchësy meñ nii nche kto ni nche si. Ptische xaa xmezh xaa nii xtsëë tumi lo meñ ni ptsily xaa laañee xsyob xaa nii xto palom. \v 13 Aan lëë xaa chëb: \p —Leñ kitsy nii kë xtiits Dios xñee nii lidzy Dios kak tu laañee kiidnee meñ lo Dios. Per lëë do byuño lidzy ngbaan. \p \v 14 Aan lëë xaa beeñ kyak meñ nii xñady lo ni meñ nii chilody së nii big lo xaa leñ lidzy Dios. \v 15 Per tsiñee lëë xaa nii xñabey lo pxosy ni maestre ley kon kchë kyalntson nii beeñtsyey Jesús, ni lëë xaa biñ nii lëë kchë xaa wiñ nii no leñ lidzy Dios bislo chuptsyë xñee: “¡Skizh Dios nii pxaal xaa tu xaa nii sëëd lo xtiiy David!”, lëë xaa blëë \v 16 aan lëë xaa chëb lo Jesús: \p —¿Pe chonoo nii xñee xaa wiñ gue? \p —Chonno —chëb Jesús— ¿ni pe karty kaa nayak klab to leñ kitsy laañee xñee nii lëë Dios kwle mëëd nii bii chadzy par kool mëëd lay lo Dios? \p \v 17 Loxsye ngo nche gak meñ, lëë Jesús si Betania. Siko ptseñ xaa. \s1 Lëë Jesús xtsiibtee yag yegw \r (Mr. 11:12‑14, 20‑26) \p \v 18 Lëë byaani lyu lëë Jesús si Jerusalén stub, aan lëë xaa kwlaañ. \v 19 Aan lëë xaa kwey xan tu yag yegw nii sob kex chu nëz, per këdy nex loo go. Xaktyee xikwo singootyee xña. Tsigo lëë xaa chëb lo yag yegw: \p —¡Kpikchedre kyë nex lool! \p Aan wor go kazh lëë yag yegw ko pidzy. \p \v 20 Tsiñee lëë xpëëdscuel xaa kono, kchësy xaa psee, aan lëë xaa kwnabtiits lo Jesús chëb xaa: \p —¿Xa nak nii blyëëdy pidzy yag yegw? \p \v 21 Lëë Jesús chëb: \p —Nli xñen nii deelñee kniladzy to nii schilo kuuñtsyey do tu cos ni jkandy kik to, lëjty xaktyee yag yegw kchilo jkwiitsy to, sink schilo këb to lo kiy re: “Bichee nu aan kukyab lo nistoo”, aan lëë kiy tsikyab. \v 22 Ni lëë Dios knee kchë nii kñab to deelñee kniladzy to. \s1 Lëë Jesús chutiitsni xaa nii xñabey lo pxosy \r (Mr. 11:27‑33; Lc. 20:1‑8) \p \v 23 Lëë Jesús kwsëëb leñ lidzy Dios aan lëë xaa noyuuñ kseedy meñ tsiñee lëë xaa nii xñabey lo pxosy ni bla xaa kol nii xñabey kukëb lo xaa: \p —¿Cho bneetsy tiitspey lool par kuuñtsyeyoo kchë nii chuuñtsyeyoo? \p \v 24 Lëë Jesús chëb: \p —Wi gak gaan dyon kñabtiits tu cos lo do. Deelñee snë dow na tsigo sniyaa cho xnee tiitspey lon par kuuñtsyeyaa kchë cos re. \v 25 Kol në dyon cho pxaal Juan biid kchobnis xaa. ¿Pe Dioso ote cholsye meño yak? \p Tsigo lëë xaa bislo xtilytiits lsa xaa, xñee xaa: \p —Deelñee tyeesy no nii Dios pxaal xaa, kñë xaa lo no: “¿Penak tsigo nii bnilasty to nii bluuy xaa?” \v 26 Aan chilodyak tyeesy no nii chol meñ lo kislyu re pxaal Juan, por xtsyeb no meñ. Por kchësy meñ xniladzy nii xtiits Dios bluuy Juan. \p \v 27 Por ngo lëë xaa chëb lo Jesús: \p —Ndondy noow. \p Tsigo lëë Jesús chëb: \p —Per ni naa ngo busy kniydy dyon cho bnee tiitspey lon. \p \v 28 Loxsye ngo lëë Jesús chëb lo xaa: \p —Tu xaa name chap xaa chop xiñgan xaa aan lëë xaa chëb lo tu xaa: “Xiñ, kwey tsiiñ lo xkwaan natse.” \v 29 Lëë xiñ xaa kwëb chëb: “¡Chaklastyaa kan!” Per kok xtsedyako lëë styoo xaa bikche aan lëë xaa kwey. \v 30 Tsigo lëë xaa go kunee lo stu xiñ aan lëë xiñ xaa chëb: “Na kan.” Aan kweydy xaa. \v 31 Kol në na dyon cho xaa go beeñtsyey nii chakladzy pxosy xaa. \p Lëë xaa chëb: \p —Xiñ xaa nii kwey tsiiñ lo xkwaa xaa. \p Tsigo lëë Jesús chëb: \p —Nli xñen nii klo xaa nii xtop tumi par kyeyo Roma ni klo kwnaa nii chap ndaly mguiy sëëb laañee xñabey Dios lo do. \v 32 Por lëë Juan Bautist biid kluuyle xa kpañ meñ, aan bnilasty to xtiits xaa sinak nii bniladzy xaa nii xtop tumi par kyeyo Roma ni sinak bniladzy kwnaa nii chap ndaly mguiy. Per lëë do, nikxe kon do nii lëë xaa go ptsëë xmod, bnilasty to xtiits Juan. \s1 Xcuent xaa nii beeñ pni yag uv \r (Mr. 12:1‑12; Lc. 20:9‑19) \p \v 33 ’Kol kon stu cuent re. Tu xaa name beeñ pni xaa yag uv lo xkwaa ni psuugw kwraly xaaw ni psaa xaa tu laañee kxii uv ni psaa xaa tu laañee sob meñ nii kyënapo. \p ’Loxsye ngo lëëw ptee xaa companiy lo xaa nii kuuñ tsiiño, aan lëë xaa si viaj. \v 34 Aan tsiñee lëë xtiemp uv kol, lëë xaa pxaal xmos xaa siknab nii xyal xaa. \v 35 Per lëë xaa nii beeñ tsiiñ ptee cheñ xmos xaa, ni no xmos xaa beety xaa go, no gaa xmos xaa pkaa lo kyo. \v 36 Tsigo lëë xpixwan uv pxaal stubtsoon mos. Per singo gak beeñtsyey xaa nii beeñ tsiiñ. \p \v 37 ’Lultime lëë xpixwan uv pxaal xiñgan nladzy xaa: “Stsyeb xaa go xiñganaa.” \v 38 Per tsiñee kon xaa go nii lëë xiñgan xpixwan uv ptsiñ, lëë xaa chëb lo xcombañer xaa: “Lëë xaa gue kyaani xkwaa pxosy. Kol tsoo kuuty no xaa tsiin kyaani now.” \v 39 Lëë xaa kwnaasy xiñgan xpixwan uv aan lëë xaa kukyeety xaa tublad chu kwaa. \p \v 40 ’¿Pe në do dyon pe cos kuñ xpixwan uv xaa nii beeñ tsiiñ xkwaa xaa? \p \v 41 Tsigo lëë meñ kwëb chëb: \p —Jkëstyoody xaa xaa yox ko, lëë xaa kuty xaa, aan lëë xaa kutiñ xkwaa xaa lo xaa nii kxaal nii ktyop lo xkwaa xaa tsiñee kal xtiemp kwlaap. \p \v 42 Lëë Jesús chëb: \p —¿Pe karty klab to leñ kitsy nii kë xtiits Dios laañee xñee nii lëë kyo nii kwxaak xaa nii xsaa yu xkiiñdy? \q1 Byak tu kyo nii mastre xkiiñ. \q1 Lëë Dios byuñ kyo go kyo nii xkiiñ, \q1 aan xsee no xtyon now. \p \v 43 Por ngo lëë Dios ksaan lëë do aan lëë xaa tsikyub meñ nii ksoob xtiits xaa. \v 44 Deel kyab meñ lady kyo nii psetyaa lo do, lëë meñ kak byuy. Per deelñee kyab kyo go lady meñ, ni kak nyoody pa kuty meñ. \p \v 45 Tsiñee lëë Jesús lox pso cuent ko, lëë bla xaa nii xñabey lo pxosy ni lëë xaa fariseo byeñ nii contre lëë xaa kwnee Jesús. \v 46 Kokladzy xaa nyaasy xaa Jesús wor go kazh, per ptsyeb xaa meñ, porñee kchë meñ bniladzy nii xtiits Dios xluuy Jesús. \c 22 \s1 Xcuent tu kyalwtsiilña \p \v 1 Lëë Jesús bislo xso cuent stub, xñee xaa: \p \v 2 —Nak laañee xñabey Dios sinak tu rey nii beeñ tu lni worñee ptsiilña xiñgan xaa. \v 3 Aan lëë xaa pxaal xmos xaa sitsyetsy meñ nii tsi lo lni, per kwnëdy meñ go nyi. \v 4 Lëë rey go pxaal xmos stub, chëb xaa: “Kol këb lo meñ nii lëën tse beeñlo xixkwanaa, ni kol këb nii lëën tse lox bety xyosyaa nii xro. Kol këb lo meñ kiid meñ lo lni.” \v 5 Per psaldy meñ nii koktsyetsy xmos rey. No meñ nii koktsyetsy si tañ, no gaa meñ go si lo xtsiiñ, \v 6 ni no meñ nii ptee xcheñ xmos rey, axte nii beety xaa xaa. \v 7 Por ngo nii blëë rey, aan lëë xaa pxaal xsoldad xaa kukyeety kchë meñ nii psaksi xmos xaa ni psaay soldad xkyedzy meñ go. \v 8 Loxsye ngo lëë rey chëb lo xmos: “Lëë nii ktyaaw lo lni nagon lox koklo, per kwnëdy meñ nii koktsyetsy nyiid. \v 9 Na kol tsi nëz aan kol këb kchë lo meñ nii ktsyool do nii kiid meñ lo xkyalwtsiilña xiñaa.” \v 10 Lëë xmos rey pchoo kwey nëz, aan lëë xaa ptop meñ. Nikxe meñ bueno, nikxe gaa malo, kchëlo meñ kuni xaa aan lëë lidzy rey byaktsë. \p \v 11 ’Tsiñee lëë rey kwsëëb leñ yu laañee nche sob meñ nii ptsiñni xmos xaa, lëë xaa kon tu xaa nii nakwty ladx nii chakw meñ nii chi lo tu kyalwtsiilña. \v 12 Lëë rey chëb lo xaa: “¿Penak nii sëëdoo aan nakwtyoo ladx nii chakw meñ nii chi kyalwtsiilña?” Per ni tu pe chëbty xaa go. \v 13 Tsigo lëë rey chëb lo xaa nii xkiisy niskwaan: “Kol kxituu niy xaa re ni ña xaa, aan kol tsikchon xaa lo nguey. Siko koon xaa ni kaw lay xaa.” \p \v 14 Loxsye bitiits Jesús ngo, lëë xaa chëb: \p —Ndaly meñ xkwetsy Dios, per xisy meñ sëëb laañee xñabey xaa. \s1 Lëë xaa fariseo chuñ Jesús preb \r (Mr. 12:13‑17; Lc. 20:20‑26) \p \v 15 Lëë xaa fariseo xyub dyon pe cos jkëëkiy xaa Jesús. \v 16 Por ngo lëë xaa pxaal bla xaa nii no xlad xaa ksa bla xaa nii nak ksa Herodes kukëb lo Jesús: \p —Maestre, ndon noo nii nonsyke tiitsli xñeel. Xsaldyoo nii xñee meñ ni xseedyoo xa chak meñ. Liisy xluuyoo xa kpañ meñ sinak xñabey Dios. \v 17 Kwnë dyon pe nonguial tizh noo tumi nii xtop xtisy Roma ote nonguialdyo yak. \p \v 18 Per como nan Jesús pe cos tsiiñ si xaa, lëë Jesús chëb: \p —¿Penak nii chakladzy to kuñ do naa preb? \v 19 Kol kluuy tu pes lon dyon. \p Tsigo lëë xaa go kuni tu pes lo Jesús. \v 20 Aan lëë Jesús kwnabtiits: \p —¿Cho nak xaa nii kë loo go? \p \v 21 Tsigo lëë xaa go chëb: \p —Lëë xaa nak xtisy Roma. \p Lëë Jesús chëb: \p —Kol kizh nii nsëëb to lo xtisy Roma tsigo busy, ni kol kizh nii nsëëb to lo Dios. \p \v 22 Tsiñee biñ xaa go nii chëb Jesús, ntseeb psee xaa, aan so gak Jesús, lëë xaa sey. \s1 Lëë xaa saduceo xñabtiits dyon pe nli nii xpañ meñ kuty \r (Mr. 12:18‑27; Lc. 20:27‑40) \p \v 23 Misme tse go lëë bla xaa saduceo kwey lo Jesús. Lëë xaa saduceo xñee nii kpañdy meñ kuty. Por ngo lëë xaa kukëb lo Jesús: \p \v 24 —Maestre, lëë Moisés gon chëb nii deelñee ktsiilña tu xaapkiy aan klyëëdy kety xaa, no nii ktsiilña betsy xaa kwnaa viud nii psaan xaa deelñee chapty me mëëd, parñee kap tsiil betsy xaa nii kuty mëëd. \v 25 Lady noo kwyo tu xaa nii kop xoop betsy, aan lëë xaa ptsiilña. Per blyëëdy lëë xaa kuty, aan como kopty tsiil xaa mëëd, lëë tu betsy xaa byaani tsiil xaa, \v 26 aan lëë xaa kutyak. Singo gak ptsyool stu betsy xaa. Ksa kadzy xaa ptsiilña me, per ni tu xaa psaandy mëëd. \v 27 Lëë byalo wi kwnaa go kuty. \v 28 Kwnë na dyon cho xaa kyaani kwnaa go tsiñee lëë xaa kpañ, deelñee ksa kadzy xaa ptsiilña me. \p \v 29 Tsigo lëë Jesús chëb: \p —Nandy to pe xñee do, porñee xyeñdy to xtiits Dios ni xnilasty to nii lëë Dios kuuñ kpañ meñ kuty. \v 30 Per nli xñen nii tsiñee lëë meñ kuty kpañ, ni mguiy ni kwnaa gaa ktsiilñadre, sink lëë kchë meñ nii kpañ kak sinak angly nii ncheno leñ kpaa. \v 31 Chakladzy to lë kaknan do dyon pe nli spañ meñ kuty. ¿Pe karty nayak klab to laañee xñee nii yuub Dios chëb nii lëë xaa \v 32 nak xDios pxusykoltoo no Abraham, ni pxusykoltoo no Isaac ni pxusykoltoo no Jacob? Aan Dios gon nakty xaa xDios meñ kuty, sink xDios meñ nii mbañ nak xaa. \p \v 33 Tsiñee biñ meñ kchë nii kwnee Jesús, ntseeb psee meñ. \s1 Nii xñabey Dios \r (Mr. 12:28‑34) \p \v 34 Lëë xaa fariseo ptyop tsiñee biñ xaa nii lëë Jesús psuugw chuw xaa saduceo. \v 35 Aan lëë tu xaa fariseo nii nak maestre ley kokladzy nyuñ Jesús preb. Por ngo lëë xaa chëb lo Jesús: \p \v 36 —Maestre, ¿cho nii xñabey Dios dyon kuuñtsyey meñ mastre non? \p \v 37 Tsigo lëë Jesús chëb: \p —“Bniladzy Tat Tios tyub styool ni psoob xtiits xaa.” \v 38 Ngo mastre precisy kuuñtsyeyoo. \v 39 Ni precisy nii jkëstyool xcombañeeroo sinak nii xkëstyool lii. \v 40 Nrii xñabey xley Moisés ni nrii biid kluuy kchë profet. \s1 ¿Cho lo xtiiy sëëd Crist? \r (Mr. 12:35‑37; Lc. 20:41‑44) \p \v 41 Lëë xaa fariseo bii nche siko \v 42 tsi lëë Jesús kwnabtiits chëb: \p —¿Pe në do dyon cho lo xtiiy sëëd Crist? \p Tsigo lëë xaa fariseo chëb: \p —Lo xtiiy rey Davito. \p \v 43 Tsigo lëë Jesús chëb: \p —¿Penak tsigo nii worñee kwnee David xtiits Kyalbini Ntson, chëb David: \q1 \v 44 Lëë Dios chëb lo xaa nii xñabey naa: \q1 “Kwsob kwin nëzli, \q1 axte nii tsitsiñ tse nii kñabeyoo lo kchë meñ nii xlëë lool”? \m \v 45 ¿Xa kchoo Crist lo xtiiy rey David deelñee misme rey David xñee nii lëë Crist xñabey lo xaa? \p \v 46 Per ni tu cho kwëbty lo xtiits Jesús, aan destye tse go ni tu cho byaxtre nyabtiits lo xaa. \c 23 \s1 Lëë Jesús xñeenë xaa fariseo ni xaa nii nak maestre ley \r (Mr. 12:38‑40; Lc. 11:37‑54; 20:45‑47) \p \v 1 Loxsye ngo lëë Jesús chëb lo meñ ni lo xpëëdscuel: \p \v 2 —Lëë maestre ley ni lëë xaa fariseo xyal kluuy xley Moisés. \v 3 Kol jkëëtyag xtiits xaa. Per kuuñtsyeydy to nii chuuñtsyey xaa, por ngui së lo xtiits xaa, per xaa nii chuuñtsyey xaa. \v 4 Lëë xaa xñee pe cos kuuñtsyey meñ, per chilody kuuñtsyey meño, por nako sinak tu yow në, aan ni lëë xaa chuuñtsyeydyo. \v 5 Tsiñee chuuñtsyey xaa tu cos xteepee xaa nii kan meñ xaa, ni tsiinpee xkëë xaa xtiits Dios lo kitsy aan xkëë xaaw kë xaa ni chu xikw xaa nii chakw xaa ladx nii xluuy nii nli xaa non nak xaa. \v 6 Tsiñee chi xaa laañee chak tu lni, laañee xsyob xaa non xsyob xaa tsi lëë wagw chak, ni xkwe xaa skan nii xsyob xaa leñ ktoo. \v 7 Stsiladzy xaa nii jkëëptyux meñ xaa pal nëz ni këb meñ lo xaa maestre. \p \v 8 ’Per lëë do tsookidy to nii kñë meñ lo do maestre, porque tugak nak to, ni tugak maestre no. \v 9 Ni kñeedy to pxosy lo chol meñ, porque tugak pxosy no aan lëë xaa go sob kpaa. \v 10 Ni tsookidy to kak to xaa xñabey, por lëësy Crist nak xaa xñabey. \v 11 Kchë xaa nii kakladzy kak nyaa no nii kyë xaa tsiiñ lo do. \v 12 Por lëë kchë xaa nii chak nyaa kyablyu. Per lëë Dios klisklaa kchë xaa nii ndoladzy. \p \v 13-14 ’¡Chooksye lëë doy maestre ley ni chooksye lëë do nii nak to xaa fariseo!, por xsyonlë do laañee xñabey Dios parñee sëëbty meñ aan xsyëëbty to, ni xlaady kaa to sëëb meñ nii chakladzy sëëb. \p \v 15 ’¡Chooksye lëë doy maestre ley ni chooksye lëë do nii nak to xaa fariseo!, por xkyënsë do lo kislyu ni xtyeekë do nistoo xyub to meñ nii sëëb xlad to, aan tsiñee chuñ do gan xsyëëb tu meñ xlad to, mastre chuuñ ktyaly do xtol meñ go que lo xtol do, parñee kyey meñ go linfiern. \p \v 16 ’¡Chooksye lëëdoy nii xñady lo do! Xñee do nii ndoxty nii kseety meñ lidzy Dios tsiñee xyaan meñ tiits nii lëë meñ kuuñtsyey tu cos nikxe kuuñtsyeydy meño, per deelñee kseety meñ xor lidzy Dios tsiñee xyaan meñ tiits no nii kuñ meño cumplir. \v 17 ¡Tont to ni xñady lo do! ¿Pe nandy to nayak nii deelñee kindy lidzy Dios, kindy pa kak lay or? \v 18 Ni xñee do nii ndoxty kseety meñ xipkoog lidzy Dios tsiñee xyaan meñ tiits nii lëë meñ kuuñtsyey tu cos, nikxe kuuñtsyeydy meño. Per deelñee kseety meñ kchë nii no lo pkoog tsiñee xyaan meñ tiits, no nii kuñ meño cumplir. \v 19 ¡Xñady lo do! ¿Pe nandy to nayak nii deelñee kindy pkoog, pa nondy kchë nii chiksakon meñ? \v 20 Tsiñee xyaan meñ tiits aan xseety pkoog, lëdy nonsy pkoog xseety meñ, sink wi kchë nii no lo pkoog. \v 21 Singo gak kchë meñ nii xseety lidzy Dios tsiñee xyaan meñ tiits, Dios xkon meñ go. \v 22 Kchësy meñ nii xseety kpaa tsiñee xyaan meñ tiits xkon Dios nii sob leñ kpaa. \p \v 23 ’¡Chooksye lëë doy mastre ley ni chooksye lëë do nii nak to xaa fariseo!, por xtiix to pixtily, ni xtiix to nizh ni comiñ nii xsaakon do lo Dios, per chuñdy to kyalbuen, ni xkëstyoody to meñ ni xsoobty to xtiits Dios. Ngo mastre precisy ni ngo xñabey ley kuuñtsyey do, per ksaandy to nii kokon do cos lo Dios. \v 24 Chakladzy to kuuñtsyey do kchë cos wiñ nii xñabey ley aan xsaan do nii mastre precisy tublad. \p \v 25 ’¡Chooksye lëë doy maestre ley ni chooksye lëë do nii nak to xaa fariseo!, por nyë xkiib to vas nii xtyëë nii chi do ni xkiib to kyon nii xtyëë nii chaw do, per xyeñdy to nii nonsyke cos nii kwlan do xkyë do leeñgo. \v 26 Kol ksaan kyëdre to cos kpaan leñ xvas to, tsiin singo mod lëëw kak nyë. \p \v 27 ’¡Chooksye lëë doy maestre ley ni chooksye lëë do nii nak to xaa fariseo!, por nak to sinak paa nii xkoyoo meñ con color nguitsy par kak nguiw nëz fuer, per lëë leeñgo nonsyke xtsit meñ kuty ni cos peedy no. \v 28 Singo gak lëë do tsiñee xuy meñ lo do, sootee nli buen do, per lëë leñ styoo do nonsyke kyalmbixladzy ni tol no. \p \v 29 ’¡Chooksye lëë doy maestre ley ni chooksye lëë do nii nak to xaa fariseo!, por lëë do xsaa chu xpaa kchë profet ni chu xpaa kchë xaa buen nii biid penaadle. \v 30 Aan loxsye ngo lëë do xñee: “Deelñee ngwe noo xtiemp pxusykoltoo noo, nyuuñdy noo xaa yudar nyuty xaa kchë profet nii biid.” \v 31 Siko nagon xluuy nii xyeñ do nii lo xtiiy xaa nii beety kchë profet nii biid penaadle sëëd to. \v 32 ¡Kol kisyaal xtsiiñ pxusykoltoo do! \p \v 33 ’¡Nak to sinak mëël! ¿Cho në nii lëë do telaa lo ki nii chek linfiern? \v 34 Lëën kxal profet, ni lëën kxal xaa chak, ni lëën kxal maestre kiidnee lo do, per no xaa nii kxalaa kuty to, ni no xaa jkëë do lo crusy, ni no xcheñ xaa ktee do leñ ktoo ni lëë do kyënlaag xaa kyedzy por kyedzy. \v 35 Lëë do kyëkiy kchësy meñ buen nii kuty. Destye xkyalkuty Abel kyëkiy do axte xkyalkuty xiñ Berequias nii lë Zacarías xaa nii beety to kexka lo pkoog leñ lidzy Dios. \v 36 Ni nli xñen nii lëë Dios ksaksi meñ nii nche natiemp por xkyalkuty kchë xaa go. \s1 Lëë Jesús xteenë por meñ Jerusalén \r (Lc. 13:34‑35) \p \v 37 Loxsye ngo lëë Jesús chëb: \p —¡Chooksye lëë doy nii no do Jerusalén! ¿Penak nii chuty to profet ni penak nii xlaal kyo do xaa nii xaal Dios lo do? ¡Ndaly vuelt gon kokladzyaa ndopaa to sinak nii xtop nguidy xoob xiñ leñ xikw, per kwnëdy to! \v 38 Lëë na lëë xkyedzy to kyaanladzy. \v 39 Ni kpikchedre gaa kan do naa, axte tse nii lëë do këb: “Skizh Dios, xaatke buen xaa nii pxaal xaa.” \c 24 \s1 Lëë Jesús xñee nii lëë lidzy Dios nitylo \r (Mr. 13:1‑2; Lc. 21:5‑6) \p \v 1 Tsiñee lëë Jesús pchoo leñ lidzy Dios, lëë xpëëdscuel xaa chëb nii kuy xaa xa nyaa lidzy Dios. \v 2 Lëë Jesús chëb: \p —Xsee do lë chan do lidzy Dios, per lëëw nitylo. Kchësy kyo nii nyaaw kyablyu. \s1 Kyalnë nii ktsyool meñ \r (Mr. 13:3‑23; Lc. 21:7‑24; 17:22‑24) \p \v 3 Loxsye ngo lëë Jesús kusob chex kiy nii lë Olivos, aan lëë xpëëdscuel xaa chëb lo xaa: \p —Chakladzy noo nii kñëël loo noo pa wor kak kchë nii kwneel ni xa mod kyeeñ noo nii lëël mer kiid stub ni xa mod kyeeñ noo nii lëë kislyu mer nitylo. \p \v 4 Tsigo lëë Jesús chëb: \p —Kol kap cuent tsiin ni tu cho jkëëtidy lëë do. \v 5 Porque ndaly xaa nii kakladzy kak sinakaa kiid aan lëë xaa kñë nii lëë xaa nak Crist, aan ndaly meñ kyëti. \v 6 Tsiñee kon do nii lëë guerr chak, ktsyebty to, porque singo no nii kako, per nitylody kaa kislyu. \v 7 Por no nii kchë kyedzy nii nche lo kislyu ktily lsa, ni lëë kpiñ kiid, ni ndaly laañee kni xu. \v 8 Lëë kyalnë nii kak tsigo kal bislo. \p \v 9 ’Lëë meñ ksaksi lëë do, ni lëë meñ kuty lëë do, ni tyub lo kislyu ktilyni meñ do, porñee xsoob to xtitsaa. \v 10 Leñ tse go ndaly meñ nii xniladzy xtitsaa kchoso styoo, aan lëë meñ go kakniladzy xcombañer. \v 11 Ni ndaly profet wnee xuuy kiid aan lëë xaa jkëëti meñ. \v 12 Aan tsiñee lëë xtol meñ lox ktyaly, per ni jkëstyoodre meñ xcombañer. \v 13 Per stelaa kchë meñ nii ksaandy xtitsaa. \v 14 Ni axte gaa lox ksa meñ nii nche lo kislyu jkëëtyag xtiits Dios, tsigolye lëë Dios knitylo kislyu. \p \v 15 ’Lëë profet Daniel pkëë cos ntseeb nii kak. Tsiñee kan do nii lëë cos ntseeb ko noyak leñ lidzy Dios, \v 16 tsigo kchësy to siñee nche do Judea kol kxooñ, kol tsëp kiy. \v 17 Deelñee nche do kik lidzy to, kyejty to par pe kwii do. \v 18 Deelñee nche gaa to tañ, per ni par tsikxi do xab to kyeydy to. \v 19 ¡Brob kchë kwnaa nii lëëtyee tse go nak xiñ o xkadzy kaa mëëd! \v 20 Kol nab lo Dios nii kxooñdy to mëë nii chak nal o tse nii gaa xiladzy meñ lo tsiiñ. \v 21 Porque tse go lëë meñ tedy kyalnë dox nii karty te meñ destye nii kwleek Dios kislyu, ni kpikchedre gaa kan meñ kyalnë dox ko. \v 22 Aan deelñee jkwëësty Dios kyalnë go, kchësy meñ kety. Per lëëw jkwëës xaa porñee xkëstyoo xaa kchë meñ nii xniladzy xtiits xaa. \p \v 23 ’Deelñee cho kñë lo do tse go: “Kol kuy gaanoo, lëë Crist so ske”, o “lëë gaa xaa so nek”, knilasty tow. \v 24 Porque ndaly kchë xaa wnee xuuy kiid aan lëë xaa kñë nii lëë xaa nak Crist, ni ndaly profet wnee xuuy kiid, aan lëë xaa kuuñtsyey kchë clasy kyalntson ni milagre parñee jkëëti xaa meñ. Deelñee steedyo tiits axte wi meñ nii xniladzy Dios kyëti. \v 25 Lëën kwnel kchë nii kak lo do. \v 26 Por ngo, deelñee cho kñë lo do: “Kol kuy gaanoo, lëë Crist so tañ”, tsidy to. O deelñee gaa cho kñë lo do: “Kol kuy gaanoo, lëë Crist nolan nu”, knilasty tow. \v 27 Porque sinak tsiñee nyoo xbëly yë nkwsiy tyub leñ kpaa, singo kak tse nii lëë Crist kiid stub. \v 28 Sinak nii xtyop pech laañee nix ma kuty, singo ktyop meñ tse go. \s1 Lëë Crist kiid stub \r (Mr. 13:24‑37; Lc. 21:25‑33; 17:26‑30, 34‑36) \p \v 29 ’Tsi lëë kyalnë dox ko lox tedy, lëë lo ngbidz jkyey, ni lëë mëë kyuuy, ni lëë mëly kchingaa leñ kpaa, ni lëë kchë cos nii no leñ kpaa kxisy. \v 30 Loxsye ngo lëë Crist kchoo ktsiib leñ kpaa, aan lëë kchë meñ nii nche lo kislyu ktsyeb ni koon tsiñee kan meñ nii lëë xaa kyety kpaa par kuñ xaa kyalxtisy. \v 31 Lëë xaa kxaal xangly xaa tsijkwets trompet parñee ktop angly kchë meñ nii xniladzy xtiits xaa nii nche tyub lo kislyu. \p \v 32 ’Tsiñee lëë yag yegw xkëpeñ xyeñ do nii lëë xtiemp kyo sëëd yob. \v 33 Singo gak tsiñee kan do nii lëë cos ntseeb ko noyak, kol kyeñ nii lëë Crist mer kiid. \v 34 Por nli xñen nii antes nii kety meñ nii no natiemp lëë kchë cos re kak. \v 35 Stedy kpaa ni stedy kislyu, per lëë xtitsaa tejtyo. \p \v 36 ’Per ni tu cho nandy pa tse o pa woor gaa kako, per ni angly nii ncheno kpaa, per ni xiñ Tat Tios. Xaktyee Tat Tios nano. \p \v 37 ’Sinak kok xtiemp Noé, singo gak kak tsiñee lëë Crist kiid stub. \v 38 Xtiemp Noé worñee karty kislo kyo, lyaadzy wagwsye, ni lyaadzy nii kisy meñ, ni kyalwtsiilñasy kuni kik meñ, axte tse nii lëë Noé byo leñ barkw. \v 39 Per mer worñee bii pe sinidy kik meñ, lëë kyo bislo aan lëë meñ kwloow. Singo kak tsiñee lëë Crist kiid stub. \v 40 Tse nii lëë Crist kiid, deelñee kë chop xaa tsiiñ lo kwaa, lëë xaa koy tu xaa aan lëë xaa ksaan stu xaa. \v 41 Singo gak deelñee kë chop kwnaa wëët, lëë xaa koy tu me aan lëë xaa ksaan stu me. \p \v 42 ’Ligier kol kak, por nandy to pa wor kiid Crist stub. \v 43 Nako sinak xpixwan tu yu, deelñee kaknan xaa nii lëë ngbaan sëëb lidzy xaa, kaakesty xaa parñee klaady xaa sëëb ngbaan lidzy xaa. \v 44 Ligier kol kak, por lëë Crist kiid mer worñee pe sinidy kik to. \s1 Mos nii xsoob tiits ni mos nii xsoobtyo \r (Lc. 12:41‑48) \p \v 45 ’¿Cho xsaan patrón lidzy dyon tsiñee lëë xaa xchoo? ¿Pe lëdy nayak xsaan xaa tu mos nii xsoob tiits, parñee kyaan mos ko kchë meñ nii xkyë tsiiñ lo xaa? \v 46 Dichos mos nii xyaani lidzy xpatrón deelñee tsiñee kpikche patrón kan xaa nii lëë mos ko beeñtsyey kchë nii kwnabey xaa. \v 47 Xsobaa nii lëë patrón këb lo xaa: “Kop cuidad kchësy nii chaapaa.” \v 48 Per deelñee mal mos ko ni nan xaa nii xtse si xpatrón xaa, \v 49 lëë xaa xsaksi kchë meñ nii xkyë tsiiñ lo xpatrón xaa ni lëë xaa xsyudzy ksa xaa ngonip, ni chawni xaa ngonip. \v 50 Per mer tse nii pe sidy kik xaa, lëë xpatrón xaa ktsiñ. \v 51 Aan lëë patrón ksaksi mos ko sinak nii xsaksi xaa mos nii xsoobty tiits. Tsigo lëë mos ko koon ni lëë mos ko kawlay. \c 25 \s1 Xcuent tsii kwnaa yeeñ \p \v 1 Lëë gak Jesús chëb: \p —Nak laañee xñabey Dios sinak nii ptsyool tsii kwnaa yeeñ nii kwëmbës ktsiñ tu xaa nii ktsiilña, parñee tsiktsiil nëz me xaa con bini nii xkyë con aceit. \v 2 Per kaayak me nyaani, lëë skaay me koñee pe sinidy kik. \v 3 Lëë ksa kaay kwnaa yeeñ nii koñee pe sinidy kik kwseñ xbini, aan biydy me naal aceit. \v 4 Per lëë kwnaa yeeñ nii nyaani biy me xbini me ni biy me naal aceit. \v 5 Aan como xtsiñdy kaa xaa nii ktsiilña, lëë me kuutkesy ksa me. \v 6 Per mer wrol kyool, lëë meñ bislo chuptsyë, xñee: “¡Lëë xaa nii ktsiilña sëëd. Kol tsiktsiil nëz xaa!” \v 7 Lëë ksa kwnaa yeeñ go kuxche, aan lëë me bislo xkëë ki me xbini me. \v 8 Tsigo lëë ksa kaay kwnaa yeeñ nii koñee pe sinidy kik chëb lo ksa kwnaa yeeñ nii nyaani: “Kol jkady xisy xaceit to loo noo, porque lëë xbinii noo no kyuuy.” \v 9 Per lëë kwnaa yeeñ go chëb: “Jkaajty noow, por jkaadyo jkiiñ noo. Masy kol tsisiw laañee xto meño.” \v 10 Per mentre lëë kwnaa yeeñ nii noydy naal aceit sisiw, lëë xaa nii ktsiilña ptsiñ. Aan lëë ksa kwnaa yeeñ nii noy naal aceit kwsëëb leñ yu ksa xaa nii ktsiilña, aan lëë chu yu byoogw. \v 11 Tsigore lëë ksa kwnaa yeeñ nii kukyub aceit ptsiñ aan lëë me chëb: “¡Xey, pxaly chu yu syëëb noo!” \v 12 Per lëë xaa nii ktsiilña chëb: “Nandyaa cho do, xyuumbeydyaa lëë do.” \p \v 13 Loxsye bitiits Jesús ngo, lëë xaa chëb: \p —Ligier kol kwe, por nandy to pa tse o pa woor gaa kiid Crist. \s1 Xcuent tson mos \p \v 14 ’Nak laañee xñabey Dios sinak tu xaa nii no nëz tsi stu tañ. Lëë xaa kwtsyetsy xmos xaa aan lëë xaa chëb: “Kol kap cuidad tumi nii ksanaa lo do.” \p \v 15 ’Tu lo xaa pteedy xaa kaay bols or, lëë stu lo xaa pteedy xaa chopo, lëë stu lo xaa pteedy xaa tuwo. Loxsye pteedy xaa tumi nii byeñ xaa nii schilo kuuñ tsiiñ catu xmos xaa, lëë xaa si viaj. \v 16 Lëë mos nii byaani kaay bols or kwë dilgensy aan lëë xaa ptsiñaa skaay bolso. \v 17 Singo gak beeñtsyey mos nii kwaa chop bols or, aan lëë xaa ptsiñaa schop bolso. \v 18 Per lëë mos nii byaani tu bols or kwteeñ tu kyeech, aan lëëw kwlolyu xaa. \p \v 19 ’Xtse kwey xpatrón mos ko aan tsi lëë xaa bikche, lëë xaa kwlii xcuent xmos xaa. \v 20 Klo mos nii byaani kaay bols or ptsiñ, aan lëë xaa chëb lo xpatrón xaa: “Xey, kaay bols or psaanoo lon. Per lëën ptsiñaa skaay bolso.” \v 21 Tsigo lëë xpatrón xaa chëb: “Nyoo nii beeñ tsiiñoo tumi wiñ nii psanaa lool, ni chanaa nii bueenoo. Lëën knetsy tumi roob kuuñ tsiiñoo. Kwyo leñ yu, por xlen lool.” \v 22 Loxsye ngo lëë mos nii byaani chop bols or ptsiñ aan lëë xaa chëb lo xpatrón xaa: “Xey, chop bols or bneetsyoo lon, per lëën ptsiñaa schop bolso.” \v 23 Tsigo lëë xpatrón xaa chëb: “Nyoo nii beeñ tsiiñoo tumi wiñ nii psanaa lool, ni chanaa nii bueenoo. Lëën knetsy tumi roob kuuñ tsiiñoo. Kwyo leñ yu por xlen lool.” \v 24 Per tsiñee lëë mos nii byaani tu bols or ptsiñ, lëë xaa chëb lo xpatrón xaa: “Xey, nanaa nii tir ntseeboo, ni nanaa nii xkyëël kwlaap laañee kondyoo. \v 25 Por ngo ptsyeebaa, aan lëën kwya lo lyu xtumil. Per lëëw syelynin.” \v 26 Tsigo lëë xpatrón xaa chëb: “Floojoo ni maaloo, por deelñee nanoo nii ntseebaa ni nanoo nii xkyën kwlaap laañee kondyaa, \v 27 ¿penak nii kwlootiñdyoo tumi nii psanaa lool parñee nyixiw xiño?” \v 28 Tsigo lëë patrón chëb lo xaa nii nche siko: “Kol kla or nii noy xaa, aan kol kteedyo lo xaa nii noy tsii bols or. \v 29 Porque lëë xaa nii chuuñ tsiiñ nii ptedyaa jkaarew, per lëë xaa nii chuuñ tsiiñdyo, axte nii wiñ ptedyaa lo xaa go klan. \v 30 Kol tsikchon mos nii pa xkiiñdyke lo nguey. Siko koon xaa ni kaw lay xaa.” \s1 Kyalxtisy nii kuuñtsyey Crist \p \v 31 ’Tsiñee lëë Crist kiid kchë xangly, lëë xaa sob par kuñ xaa kyalxtisy. \v 32 Aan lëë kchë meñ nii nche lo kislyu kpig lo xaa, aan lëë xaa kwiixso meñ sinak nii kwiixso meñ mëkwxiily lady chiv. \v 33 Kwi xaa nëzli kwe meñ buen, lëë meñ mal kwe nëzpeg. \v 34 Tsigo lëë xaa këb lo meñ nii nche nëzli: “Kol të tsiin sëëb to laañee xñabey Dios, por destye worñee kwche kislyu psaa xaaw par lëë do. \v 35 Por kwyo tse nii kwlaañaa, aan bneetsy to nii tawaa, ni kwyo tse nii kwlaan nis, aan bneetsy to nii kowaa, ni kwëkyubaa posad, aan lëë do bneetsy laa kwlësaa. \v 36 Kwyo tse nii bneetsy to ladx kookwaa porñee kindy xabaa, ni kon do naa worñee kwxaaknën, ni biid tedy to lon worñee kwyon skiib.” \v 37 Tsigo lëë meñ buen këb: “¿Pa wor ptyon noo nii xlyaañoo, aan bneetsy noo nii taawoo? ¿Ni pa wor ptyon noo nii xlyaal nis, aan bneetsy noo nii kowoo? \v 38 ¿O pa woor gaa ptyon noo nii këkyuboo posad aan bneetsy noo laañee kwlësoo, ni pa woor gaa ptyon noo nii kindy xaboo aan bneetsy noow? \v 39 ¿Ni pa wor kwxaaknël aan ptyon noo lii, o pa woor gaa kwyol skiib aan byoteedy noo lool?” \v 40 Tsigo lëë Crist këb: “Nli xñen nii kchësy kyalbuen nii beeñtsyey do lo chol meñ, lon beeñtsyey dow.” \p \v 41 ’Loxsye ngo lëë xaa këb lo meñ nii nche nëzpeg: “Kol kpichee nu, kol kyey lo ki nii chek linfiern, por siko kyey xaatox ni siko kyey kyalbini mal. \v 42 Kwyo tse nii kwlaañaa, aan bneesty to nii nyawaa, ni kwlaan nis, aan bneesty to nii nyin. \v 43 Ni kwëkyubaa posad aan bneesty to laañee ngwësaa, ni kon do nii kindy xabaa aan bneesty tow. Kwxaaknën ni kwyon skiib aan biid teejty to lon.” \v 44 Tsigo lëë meñ mal go këb: “¿Pa wor kwlaañoo, ni pa wor kwlaal nis, ni pa wor kwëkyuboo posad, ni pa wor ptyon noo nii kindy xaboo, ni pa wor kwxaaknël, ni pa wor kwyol skiib, aan beeñdy noo lii yudar?” \v 45 Tsigo lëë Crist këb: “Nli xñen nii tsiñee beeñdy to tu meñ mban yudar, naa ngo beeñdy to yudar.” \v 46 Kchësy meñ mal kyey lo ki nii chek linfiern, aan lëë meñ buen jkaa kyalmbañ nii xnitylody. \c 26 \s1 Lëë xaa xñabey chakladzy kuty Jesús \r (Mr. 14:1‑2; Lc. 22:1‑2; Jn. 11:45‑53) \p \v 1 Loxsye ngo lëë Jesús chëb lo xpëëdscuel: \p \v 2 —Nan do gon nii schopak kpidz chak falt parñee kak paskw, aan lëë meñ jkëë mguiy nii pxaal Dios lo crusy. \p \v 3 Leñ tse go gak lëë xaa nii xñabey lo pxosy ni lëë xaa kol nii xñabey lo meñ Israel ptyop chilidzy Caifás. Lëë Caifás nak xaa nii mastre non lo pxosy. \v 4 Lëë xaa bitiits dyon xa kñaasy xaa Jesús tsiin kuty xaa xaa. \v 5 Per lëë gak xaa chëb: \p —Kñaasty no xaa na lni parñee kak nxoldy meñ. \s1 Lëë tu kwnaa xchoob aceit nii xlyaa nex lo kik Jesús \r (Mr. 14:3‑9; Jn. 12:1‑8) \p \v 6 Lëë Jesús so Betania, aan lëë xaa kwey lidzy Simoñ nii byodz lady. \v 7 Lëë Jesús sobyaw tsiñee lëë tu kwnaa ptsiñ noy tu bot aceit nyazh nii xlyaa nex, aan lëë me pchoob aceit xlyaa nex ko lo kik Jesús. \v 8 Per lëë xpëëdscuel Jesús blëë, aan lëë xaa chëb: \p —¿Penak nii lika kwxiñ aceit ke? \v 9 Nchilo ndyow par kak meñ prob yudar. \p \v 10 Lëë Jesús biñ nii nchenee xaa, aan lëë Jesús chëb: \p —Klëëdy to lo kwnaa re, por tu buen beeñ me. \v 11 Ni tugak kaa kan do meñ prob, per naa lëdy tugak kan do naa. \v 12 Lëë kwnaa re kwtëëb aceit nii xlyaa nex ladyaa parñee tsel xixkwaa xcuerpaa tse nii lëën jkyeetsy. \v 13 Nli xñen nii kchë laañee kluuy meñ xtiits Dios, lëë meñ kseety nii beeñtsyey kwnaa re, aan singo mod lëë meñ ksaladzy me. \s1 Lëë Judas xyub dyon xa kyab Jesús ña xaa xñabey \r (Mr. 14:10‑11; Lc. 22:3‑6) \p \v 14 Lëë tu xpëëdscuel Jesús nii pcholë Judas Iscariote kukëb lo xaa nii xñabey lo pxosy: \p \v 15 —¿Pa lal kizh to naa deelñee jkon Jesús ña do? \p Lëë xaa xñabey go ptee kalyptsii pes plat. \v 16 Aan destye wor go lëë Judas kwëkyub dyon xa jko xaa Jesús ña xaa xñabey. \s1 Lultime paskw nii kwte Jesús ksa xpëëdscuel \r (Mr. 14:12‑25; Lc. 22:7‑23; Jn. 13:21‑30; 1Co. 11:23‑26) \p \v 17 Tse nii chislo lni nii xtyaaw kyaxtily nii xkyëdy levadur, lëë xpëëdscuel Jesús big aan lëë xaa chëb lo Jesús: \p —¿Pa kyokuuñloo noo nii tyaaw xtsee no na paskw? \p \v 18 Lëë Jesús chëb: \p —Kol tsi lidzy tu xaa nii kxalaa lëë do aan kol këb: “Lëë maestre në nii lëë xwor xaa kutsiñ, aan lëë xaa kiid ksa xpëëdscuel xaa parñee tedy xaa paskw liidzyoo.” \p \v 19 Lëë xpëëdscuel Jesús kwey, aan lëë xaa beeñlo nii ktyaaw paskw. \p \v 20 Tsiñee lëë lyu pkyey, lëë Jesús kwsob lo mezh ksa xpëëdscuel. \v 21 Aan mentre ncheyaw xaa, lëë Jesús chëb: \p —Nli xñen nii misme tu do kakniladzy naa. \p \v 22 Kchësy xpëëdscuel xaa pteenë, aan lëë xaa bislo tuga xaa xñabtiits, xñee xaa: \p —¿Pe lëdy naaw? \p \v 23 Tsigo lëë Jesús chëb: \p —Xaa nii noyaw leñ tu kyonaa, xaa go kakniladzy naa. \v 24 Lëë mguiy nii pxaal Dios te kchë kyalnë nii kë leñ kitsy nii kë xtiits Dios. Per ¡brobsye xaa nii kakniladzy xaa! Masy buen nyi xaa go nyaldy xaa. \p \v 25 Tsigo lëë Judas, xaa nii kukëb lo xaa xñabey xa jkaa Jesús chëb: \p —Maestre, ¿pe lëdy naaw? \p —Misme chuwoo pchoow —chëb Jesús. \p \v 26 Lëë Jesús kwxeñ tu kyaxtily, aan loxsye pteedy xaa skizh lo Dios, lëëw kwtiisy xaa lo xpëëdscuel xaa, chëb xaa: \p —Kol kaawoo, xcuerpno. \p \v 27 Ni lëë xaa kwseñ tu vas nii no viñ, aan loxsye pteedy xaa skizh lo Dios, lëëw pteeso xaa lo xpëëdscuel xaa, chëb xaa: \p —Kchësy to, kol ki viñ re, \v 28 por tu cheñno. Lëëw kxee parñee ktsily Dios xtol meñ. \v 29 Ni kidre gaan viñ, sink lëën kwës axte nii klyañ do laañee xñabey Tat Tios tsiin tyow no viñ kub nii no siko. \s1 Lëë Pedre këb nii xyuumbeydy Pedre Jesús \r (Mr. 14:26‑31; Lc. 22:31‑34; Jn. 13:36‑38) \p \v 30 Loxsye biily Jesús ksa xpëëdscuel, lëë xaa si kiy nii lë Olivos. \v 31 Siko lëë Jesús chëb: \p —Kchësy to ksaan naa na kyool. Por leñ kitsy nii kë xtiits Dios xñee nii lëë xaa kuty xaa nii xkyë lo mëkwxiily aan lëë mëkwxiily kchoots klyaal. \v 32 Per tsiñee lëën kpañ, kloon ka Galilea lo do. \p \v 33 Tsigo lëë Pedre chëb: \p —Nikxe kchësy xcombañeraa ksaan lii, per naa ksandyaa lii. \p \v 34 Lëë Jesús chëb: \p —Na kyool kazh tson vuelt këëboo nii xyuumbeydyoo naa antes nii jkwetsy nguidy kol. \p \v 35 Lëë Pedre chëb: \p —Nikxe kety no tusyke, këbtyaa nii xyuumbeydyaa lii. \p Aan kchësy xpëëdscuel xaa chëb singo. \s1 Lëë Jesús chutiitsni Dios laañee lë Getsemaní \r (Mr. 14:32‑42; Lc. 22:39‑46) \p \v 36 Tsiñee lëë Jesús ptsiñ tu laañee lë Getsemaní, lëë xaa chëb lo xpëëdscuel xaa: \p —Kol sob nu, mentre lëën kakutiitsni Dios. \p \v 37 Lëë xaa sini Pedre ni chop xiñ Zebedeo, aan lëë xaa pteenë, \v 38 ni lëë xaa chëb: \p —Mban xtee styoon. Kol kwës nu dyon, aan kol kwena. \p \v 39 Lëë Jesús si par kaan, aan loxsye psoxib xaa ni pkiitsy kë xaa lyu lëë xaa chëb: \p —Tat Tios, pteelaa naa lo kyalnë re, per kuuñtsyeydyoo nii chakladzyaa, sink beeñtsyey nii chakladzyoo. \p \v 40 Tsi lëë xaa ptsiñ laañee psaan xaa ksa tson xpëëdscuel xaa nii kuni xaa, lëë xaa nche nixyesy. Por ngo lëë xaa chëb lo Pedre: \p —¿Pe ni tu wor nawen pchilody ngwena do? \v 41 Kol kwena ni kol kutiitsni Dios parñee jkaaldy xaatox to, por ndaan no styoo do, per lëë lady to mban now. \p \v 42 Lëë xaa kwey stub, aan lëë xaa chëb: \p —Tat Tios, deelñee no nii teedyaa lo kyalnë re, beeñtsyey nii klyañ styool. \p \v 43 Tsiñee lëë xaa bikche, lëë xpëëdscuel xaa nche nixyesyak, porñee xekwtre xaa mgaal aan lika xtiib lo xaa. \v 44 Lëë xaa si stub. Lëë gaaw byon vuelt, aan misme tiits nii chëbak xaa klo chëb xaa lo Dios. \v 45 Tsi lëë xaa bikche, lëë xaa chëb lo xpëëdscuel xaa: \p —¿Pe bii nche nixyesy to nawen ni nche kxiladzy to? Lëëw na, lëë wor kutsiñ nii lëë mguiy nii pxaal Dios jkaa ña meñ ngoptol. \v 46 Kol tsische tsiin kyoo no, por lëë xaa nii jko naa ña xaa xñabey sëëd kexle. \s1 Lëë meñ xñaasy Jesús \r (Mr. 14:43‑50; Lc. 22:47‑53; Jn. 18:2‑11) \p \v 47 Lëë Jesús bii nonee tsiñee lëë tu xpëëdscuel xaa nii pcholë Judas ptsiñ ksa tubtsoon meñ nii noy spad ni yag. Lëë xaa nii xñabey lo pxosy ni lëë xaa kol nii xñabey pxaal kchë meñ go. \v 48 Lëë Judas chëb kazh lo meñ go: \p —Xaa nii nagon kawaa tu pxit kwesy, xaa gow. Kol naasy xaa. \p \v 49 Lëë Judas pkëëptyux Jesús, ni lëë xaa ptee tu pxit kwesy Jesús. \v 50 Loxsye ngo lëë Jesús chëb lo Judas: \p —Deelñee pe cos tsiiñ sëëdoo, klyëëdyoo beeñtsyeyo. \p Tsigo lëë meñ kwnaasy Jesús aan lëë meñ biy xaa. \p \v 51 Tsiñee kon tu xaa nii no xlad Jesús ngo, lëë xaa kwlii xispad xaa aan lëë xaa pchug tu tyag xmos xaa nii xñabey lo pxosy. \v 52 Per lëë Jesús chëb: \p —Psoob xispaadoo xlugaro. Porque kchësy meñ nii xtily con spad, kety con spad. \v 53 ¿Pe nandyoo nawen nii deelñee kakladzyaa schilo kñen lo Tat Tios parñee kxaal xaa tub yox xangly xaa kla naa? \v 54 Per deelñee kñen lo Tat Tios parñee kteelaa xaa naa, ¿xa kak cumplir xtiits xaa tsigo? \p \v 55 Loxsye ngo lëë Jesús chëb lo meñ: \p —¿Penak nii con spad ni con yag sëëdnaasy to naa nyak xaa ngbaan? Ksatyee tse kwson leñ lidzy Dios beeñ ksedyaa meñ aan penak nii kwnaasty to naa. \v 56 Per lëë do chuuñtsyey nrii parñee kuñ do cumplir nii kwnee kchë profet nii biid penaadle. \p Loxsye ngo so gak Jesús lëë xpëëdscuel xaa pxooñ. \s1 Lëë Jesús so lo xaa xñabey \r (Mr. 14:53‑65; Lc. 22:54‑55, 63‑71; Jn. 18:12‑14, 19‑24) \p \v 57 Lëë meñ kuni Jesús lidzy pxosy nii mastre non nii lë Caifás. Siko nche mbës maestre ley ni kchë xaa kol nii xñabey. \v 58 Lëë Pedre kunal sit sit, per lëë xaa ptsiñ axte lo xley Caifás aan lëë xaa kwsob lady xaa nii xkyënap lidzy Dios parñee kan xaa dyon pe cos kuñ meñ Jesús. \p \v 59 Lëë kchë xaa nii xñabey lo pxosy ni lëë xaa non kwëkyub dyon pe cos jkëëkiy xaa Jesús parñee kchilo kñab xaa kety Jesús. \v 60 Ndaly meñ kwnee contre Jesús, per ptsyoldy xaa xñabey pe cos nguëëkiy xaa Jesús. \v 61 Singo nche xaa tsi lëë schop xaa chëb: \p —Ptsyon noo kwnee xaa gue nii lëë xaa knitylo lidzy Dios, aan tsonak kpidz me lëëw ksaa xaa stub. \p \v 62 Tsigo lëë xaa nii mastre non lo pxosy kuso, aan lëë xaa chëb lo Jesús: \p —¿Penak nii xñeedyoo? ¿Pe nli kchë nii xkëëkiy meñ re lii? \p \v 63 Per koñee kwneedy Jesús. Por ngo lëë xaa nii mastre non lo pxosy chëb: \p —Pkon Dios loo noo dyon, nii nli lii nak Crist nii no kxaal Dios. \p \v 64 Tsigo lëë Jesús chëb: \p —Nliw, naa nak Crist, ni san gaa to naa tsi lëën soob kwi Dios nëzli, ni san do tsi lëën kchukë lo xkey parñee kyelyaa stub. \p \v 65 Tsiñee lëë xaa nii mastre non lo pxosy biñ ngo, lëë xaa pchos xab xaa, porñee singootyee blëë xaa, aan lëë xaa chëb: \p —Tiits ntseeb kwnee xaa re lo Dios, ni ¿pa jkiiñre gaa no meñ nii jkëëkiy xaa? Misme lëë do biñ kchë tiits ntseeb nii kwnee xaa. \v 66 ¿Pe në do dyon xa kak xaa? \p Tsigo lëë meñ chëb: \p —No nii kety xaa, por no xtol xaa. \p \v 67 Wor go kazh lëë meñ pchoo mxeñ lo xaa ni lëë meñ ptee xcheñ xaa. Aan tsi lox ptee meñ xcheñ xaa, \v 68 xñee meñ lo xaa: \p —Deelñee nli lii nak Crist, ¡kwnë dyon cho kwtiñ lii! \s1 Lëë Pedre xñee nii xyuumbeydy xaa Jesús \r (Mr. 14:66‑72; Lc. 22:56‑62; Jn. 18:15‑18, 25‑27) \p \v 69 Lëë Pedre sob lo ley, tsiñee lëë tu kwnaa nii xkyë tsiiñ siko chëb lo xaa: \p —Wil lë no xlad Jesús Galilea. \p \v 70 Per lëë Pedre chëb: \p —Nandyaa pe xñeel. \p \v 71 Loxsye ngo lëë Pedre kwey chu puert nii kë chu nëz, aan lëë stu kwnaa kon xaa aan lëë me chëb lo meñ: \p —Wi meñ gue no xlad Jesús Nazaret. \p \v 72 Per lëë Pedre pkon Dios chëb: \p —Xyuumbeydyaa xaa gue. \p \v 73 Kok xtsedyako, lëë xaa nii nche siko big lo Pedre aan lëë xaa chëb: \p —Nli gaa na wil lë no xlad Jesús, por si xñeepee xaa xñeel. \p \v 74 Tsigo lëë Pedre pkon Dios stub chëb: \p —Xyuumbeydyaa xaa gue. \p Aan wor go kazh lëë tu nguidy kol pkwetsy. \v 75 Lëë Pedre gaa psaladzy nii lëë Jesús chëb: “Tson vuelt këëboo nii xyuumbeydyoo naa antes nii jkwetsy nguidy kol.” Lëë Pedre pchoo siko aan lëë xaa biiñ. \c 27 \s1 Lëë meñ chikso Jesús lo Pilat \r (Mr. 15:1; Lc. 23:1‑2; Jn. 18:28‑32) \p \v 1 Tsiñee lëë tañ byeñ, lëë kchësy xaa nii xñabey lo pxosy ni lëë xaa kol nii xñabey bitiits dyon xa kuty xaa Jesús. \v 2 Loxsye ngo lëë xaa pxituu Jesús aan lëë xaa kuni xaa lo xtisy nii lë Pilat. \s1 Xkyalkuty Judas \p \v 3 Tsiñee lëë Judas biñ nii lëë meñ kuty Jesús, lëë xaa pteenë, aan lëë xaa ptikche ksa kalyptsii pes plat nii kozh xaa lo xaa nii xñabey lo pxosy ni lo xaa kol nii xñabey, \v 4 chëb xaa: \p —Nody xtol xaa nii pkon ña do. Deelñee kety xaa xfaltno. \p Per lëë xaa go chëb lo Judas: \p —¿Pe xcueent noo ngo? ¡Lii kon! \p \v 5 Lëë Judas kuklaal tumi go leñ lidzy Dios. Loxsye ngo lëë xaa sey aan lëë xaa pxiiyañ. \p \v 6 Lëë xaa nii xñabey lo pxosy kuktop tumi go aan lëë xaa chëb: \p —Chilody jkots no tumi re xtumi lidzy Dios, por con tumi re kozh xaa nii kwnaasy tu xaa nii kety. \p \v 7 Aan lëë xaa kwxii tublë lyu con tumi go parñee jkeetsy xaa meñ sit loo go. Xkwaa xaa nii xsaa kis lë kwaa go. \v 8 Per destye tse go lëë kwaa go pcholë “Laañee pxee cheñ.” \v 9 Singo mod lëë nii kwnee profet Jeremías kok cumplir tsiñee chëb xaa: “Kalyptsii pes plat kwaa xaa Israel, \v 10 aan con tumi go kwxii xaa lyu nii lë xkwaa xaa nii xsaa kis. Lëë Dios kwnabey nii singo kuuñtsyey xaa.” \s1 Lëë Jesús so lo Pilat \r (Mr. 15:2‑5; Lc. 23:3‑5; Jn. 18:33‑38) \p \v 11 Tsi lëë Jesús ptsiñ lo xtisy lëë xtisy chëb lo xaa: \p —¿Pe lii nak xrey meñ Israel? \p —Misme chuwoo pchoo nii naaw —chëb Jesús. \p \v 12 Lëë xaa nii xñabey lo pxosy ni lëë xaa kol bislo pkëëkiy Jesús, per koñee kwneedy Jesús. \v 13 Por ngo lëë Pilat chëb lo xaa: \p —¿Penak nii xñeedyoo? ¿Pe chondyoo nayak blaktre nii xkëëkiy xaa gue lii? \p \v 14 Per ni tublan tiits kwneedy Jesús. Por ngo psee xtisy kon xtisy xaa. \s1 Lëë meñ xñab kety Jesús \r (Mr. 15:6‑20; Lc. 23:13‑25; Jn. 18:38‑19:16) \p \v 15 Nak xcostumbre xtisy nii mer lo lni xlaa xaa tu xaa nii no skiib nii kñab meñ kyedzy. \v 16 Aan lëëtyee leñ tse go lëë tu xaa ntseeb nii lë Barrabás no skiib. \v 17 Tsi lëë meñ lox ptyop, lëë Pilat chëb: \p —¿Pe chakladzy to nii klaan Barrabás, ote chakladzy to yak nii klaan Jesús nii xñee do Crist? \p \v 18 Singo chëb xaa porñee byeñ xaa nii por kyalmbidy kwnaasy meñ Jesús. \p \v 19 Lëë Pilat sob leñ yulyey tsi lëë tsiil xaa pxaal tu meñ nii kukëb lo xaa: “Byeñ gon pe cos kuñoo, por nody xtol meñ gue, ni tir nguidy kwnee xkaalaa tsi kyool por meñ gue.” \p \v 20 Per lëë xaa nii xñabey lo pxosy ni lëë xaa kol nii xñabey pkiily meñ parñee kñab meñ laa Barrabás ni kñab meñ kety Jesús. \v 21 Lëë xtisy chëb stub: \p —Kol në dyon cho xaa re klaan. \p Kchësy meñ chëb: \p —Blaa Barrabás. \p \v 22 Tsigo lëë Pilat chëb lo meñ: \p —¿Xa kuñaa xaa nii xñee do Crist tsigo? \p Kchësy meñ chëb: \p —¡Pkëë xaa lo crusy! \p \v 23 Lëë Pilat chëb: \p —Per kindy xtol xaa. \p Per lëë meñ chëb stub: \p —¡Pkëë xaa lo crusy! \p \v 24 Tsiñee lëë Pilat kon nii chondy meñ tiits, sink lëë meñ chak nxolyre, lëë Pilat kwnab nis aan xña lo meñ lëë xaa kwtiib ña xaa, chëb xaa: \p —Lëë xaa gue kety, per lëdy xfaltno, xfalt tow. \p \v 25 Tsigo lëë meñ chëb: \p —¡Nikxe kety xaa, lëë noo ni lëë xiñ noo kizh tol go! \p \v 26 Por ngo loxsye blaa Pilat Barrabás lëë xaa kwnabey ptee soldad xcheñ Jesús ni lëë xaa kwnabey nii kwë Jesús lo crusy. \p \v 27 Tsi lëë bla soldad ptsiñni Jesús chu yulyey lëë los demasy soldad ptyop kyako kwi Jesús. \v 28 Lëë soldad kwlii ladx nii nakw Jesús, aan lëë xaa pkakw xaa tu ladx nixñë, \v 29 ni lëë xaa psoob tu coron yakitsy kik xaa, ni lëë xaa kwloo tu var ñali xaa. Loxsye ngo lëë xaa psoxib lo xaa ni lëë xaa kwtsityni xaa, xñee xaa: \p —¡Byinayk xrey meñ Israel! \p \v 30 Ni pchoo mxeñ soldad lo Jesús, aan misme var nii no ña Jesús psob xaa kik Jesús. \v 31 Loxsye kwtsityni xaa Jesús, lëë xaa kwlii ladx nixñë go lady xaa aan lëë xaa pkakw xaa mer xab xaa. Tsigo lëë xaa sini xaa par jkëë xaa xaa lo crusy. \s1 Lëë Jesús kë lo crusy \r (Mr. 15:21‑32; Lc. 23:26‑43; Jn. 19:17‑27) \p \v 32 Tsiñee lëë xaa pchoo chu yulyey lëë xaa ptsyool tu xaa Cirene nii lë Simoñ. Aan lëë soldad pkoy xaa xicrusy Jesús. \p \v 33 Lëë soldad kuni Jesús tu laañee lë Gólgota. (Lëë tiits ko nak sinak nii xñee ñe: Laañee nche tsit kik.) \v 34 Siko lëë xaa ptee viñ nii nla lo Jesús. Per loxsye pkëë chuw xaaw, kwnëdy xaa nyi xaaw. \p \v 35 Tsiñee lëë soldad lox pkëë Jesús lo crusy, lëë xaa kwloo rif xab Jesús. \v 36 Loxsye ngo lëë xaa kwsob par kyënap xaa. \v 37 Ni pkëë xaa blalan tiits kik xicrusy Jesús parñee kaknan meñ penak kë xaa lo crusy. Sinrii xñee tiits ko: “Lëë Jesús nrii. Lëë xaa nak xrey meñ Israel.” \p \v 38 Wi chop ngbaan kwë kwi xaa lo crusy, tu xaa nëzli, stu xaa nëzpeg. \v 39 Aan kchësy meñ nii kwtedy siko kwlootsyetsy xaa ni ptsiiy kik \v 40 chëb: \p —¿Pe chanlo na?, lii nii xtischeel lidzy Dios aan tsonak kpidz lëëw tse xsooblil stub. Pteelaa lii ni byety lo crusy deelñee nli Xiñ Dios nakoo. \p \v 41 Singo gak kwtsityni xaa nii xñabey lo pxosy xaa, ni maestre ley, ni xaa kol nii xñabey, xñee xaa: \p \v 42 —Pteelaa xaa meñ, per chilody kteelaa xaa lëë xaa. Kyety xaa lo crusy dyon deelñee nli lëë xaa nak xrey meñ Israel, parñee kniladzy no xtiits xaa. \v 43 Dios sye psaladzy xaa, na klity Dios xaa lo crusy na deelñee nli xkëstyoo Dios xaa. ¿Pe lëdy në xaa lo no nayak nii Xiñ Dios xaa? \p \v 44 Aan axte wi chop ngbaan nii kwë kwi xaa kwlootsyetsy xaa. \s1 Xkyalkuty Jesús \r (Mr. 15:33‑41; Lc. 23:44‑49; Jn. 19:28‑30) \p \v 45 Tsi lëë xwe ngbidz kol lëë kislyu pkyey aan lëëw byaani axte las tres. \v 46 Aan wor go nguiedzy kwchuptsyë Jesús, chëb xaa: \p —Elí, Elí, ¿lema sabactani? (Lëë tiits ko nak sinak xñee ñe: Tat Tios, Tat Tios, ¿penak psaanoo naa?) \p \v 47 Lëëw biñ bla xaa nii nche siko aan lëë xaa chëb lo xcombañer xaa: \p —Profet Elías xkwetsy xaa. \p \v 48 Per lëë tu xaa nii so siko lëënlëdy kujkadz tublë sponj lo viñ nyi. Lëëw pxituu xaa lo tublë yag, aan lëëw ptsig xaa parñee nsyup Jesúso. \v 49 Per lëë xcombañer xaa chëb: \p —Psaan xaa parñee tyon no dyon pe siid klity Elías xaa lo crusy. \p \v 50 Lëë Jesús kwchuptsyë stub, aan lëë xaa kuty. \v 51 Ni misme wor go lëë ladx nii kë leñ lidzy Dios pchos nsoli, ni lëë kislyu pxisy, ni lëë kchë kyo kwlë, \v 52 ni lëë paa byaly. Aan ndaly meñ nii psoob xtiits Dios nii kutyle bikche pañ. \v 53 Aan loxsye pañ Jesús, lëë kchë xaa go pchoo leñ paa, aan ndaly meñ kon nii lëë xaa psëëb leñ kyedzy Jerusalén. \p \v 54 Tsiñee lëë xaa nii xñabey lo soldad ni lëë kchë soldad nii nche nap Jesús kon nii lëë xu xni, lëë xaa ptsyeb aan lëë xaa chëb lo xcombañer xa: \p —Nli nii Xiñ Dios nak xaa re. \p \v 55 Wi tubtsoon kwnaa Galilea nche sit xuy. Lëë kwnaa go beeñ Jesús yudar. \v 56 Lady kchë kwnaa go no María Magdalena, ni tsiil Zebedeo, ni Mariy. Xiñ Mariy nak José ni Jacob. \s1 Lëë José xkeetsy Jesús \r (Mr. 15:42‑47; Lc. 23:50‑56; Jn. 19:38‑42) \p \v 57 Tsiñee lëë lyu mer jkyey, lëë tu xaa Arimatea nii lë José ptsiñ. Rikw xaa aan wi xaa kwyo xlad Jesús. \v 58 Lëë xaa kunee lo Pilat aan lëë xaa bnab xcuerp Jesús. Lëë Pilat kwnabey nii ktee soldado. \v 59 Lëë José blis xcuerp Jesús, aan lëëw pchal xaa xaa tu ladx rusy, \v 60 aan lëë xaa pkeetsy Jesús leñ tu xpaa kub xaa nii ndeeñ lo kyo. Loxsye ptse xaa chu paa con tu kyo ngol, lëë xaa sey. \v 61 Per lëë María Magdalena ni lëë stu Mariy byaan chu paa. \s1 Lëë soldad xkyënap chu xpaa Jesús \p \v 62 Tsi lëë lyu byaani lëë xaa nii xñabey lo pxosy ni xaa fariseo kwey lo Pilat \v 63 aan lëë xaa chëb: \p —Worñee bii mbañ xaa wnee xuuy go, chëb xaa nii tse nii loxo tson kpidz lëë xaa kpañ. \v 64 Por ngo, lëë noo syoopnee lool parñee kxaaloo xaa nii kyënap chu paa axte ksa tson kpidz. Por toontlaa tsilii xpëëdscuel xaa xcuerp xaa leñ paa wor kyool aan loxsye ngo këb xaa lo meñ nii lëë Jesús pañ. Aan ndalyre meñ nii jkëëti xaa que meñ nii pkëëti xaa klo. \p \v 65 Tsigo lëë Pilat chëb: \p —Lëë soldad nche ske. Kol tsini xaa parñee kyënap xaa chu paa. \p \v 66 Lëë xaa kwey, aan lëë xaa kwloo tu señ lady kyo nii xoob chu paa, ni lëë xaa psaan soldad parñee kyënap soldad. \c 28 \s1 Lëë Jesús xpañ \r (Mr. 16:1‑8; Lc. 24:1‑12; Jn. 20:1‑10) \p \v 1 Tsiñee lëë tse nii xiladzy meñ lo tsiiñ kwtedy, lëë María Magdalena ni lëë stu Mariy kwey chu paa wor silytoo. \v 2 Aan kolpsye lëë tu xu dox bni, porñee lëë tu xangly Dios byety kpaa, aan lëë xaa kwtob kyo nii xoob chu paa. Loxsye ngo lëë xaa kwsob lady ko. \v 3 Xpibëly angly ko sinak tu xbëly yë nkwsiy ni nguitsy xab xaa sinak nguitsy kyeg. \v 4 Tsiñee lëë soldad kon angly ko, lëë xaa ptsyeb aan lëë xaa pkyey. \v 5 Lëë angly chëb lo kwnaa go: \p —Ktsyebty to, por nanaa nii Jesús nii kwë lo crusy xyub to. \v 6 Per kindy me nu. Lëë me pañle. Kol kuy gaanoo nu pxoob me. \v 7 Sinusy kol kyey aan kol këb lo xpëëdscuel me nii lëë me pañ, ni kol këb nii klo me ktsiñ Galilea. Siko ktsiil me xpëëdscuel me. Tiits re syelynin lo do. \p \v 8 Lëënlëdy lëë kwnaa go bi chu paa. Lal xtsyeb me, lal xle me, per lëë me sikni tiits lo xpëëdscuel Jesús. \v 9 Aan lëë Jesús byaklo lo me ni lëë xaa pkëëptyux me. Lëë me big lo Jesús aan lëë me psoxib lo xaa ni lëë me kwteetsy niy xaa. \v 10 Lëë xaa chëb: \p —Ktsyebty to. Kol tsikni tiits lo xpëëdscuelaa parñee tsi me Galilea, aan siko ktsiil noo. \s1 Nii bitiits soldad lo meñ \p \v 11 Mentre lëë kwnaa go sikni tiits, lëë bla soldad nii kwënap chu paa kwey leñ kyedzy, aan lëë xaa bitiits lo xaa nii xñabey lo pxosy kchësy nii kon xaa. \v 12 Tsigo lëë xaa nii xñabey lo pxosy kunee lo xaa kol nii xñabey parñee kutiits xaa dyon xa kuuñtsyey xaa. Aan nroob tumi pteedy xaa lo soldad, \v 13 per lëë xaa chëb kazh lo soldad: \p —Deelñee kñabtiits meñ lo do kol këb nii kyool, mentre nche nixyesy to, lëë xpëëdscuel Jesús biidxi xcuerp xaa. \v 14 Aan deelñee kon xtisyo, lëë noo kñee lo xaa parñee pe kuñdy xaa lëë do. \p \v 15 Lëë soldad kwnaasy tumi go, aan lëë xaa bitiits nii chëb xaa xñabey go. Por ngo, axte natiemp xniladzy meñ Israel nii bitiits soldad. \s1 Xilkëëb Jesús \r (Mr. 16:14‑18; Lc. 24:36‑49; Jn. 20:19‑23) \p \v 16 Lëë ksa tsiiptub xpëëdscuel Jesús kwey tu kiy nii sob Galilea, por siko chëb Jesús nii kwës Jesús xaa. \v 17 Aan tsiñee lëë xaa kon Jesús, lëë xaa psoxib, per no xaa pkan kik. \v 18 Lëë Jesús chëb lo xaa: \p —Lëë Dios pso naa parñee kñabeyaa kpaa ni kñabeyaa lo kislyu. \v 19 Kol tsi tyub lo kislyu aan kol kluuy xtitsaa lo meñ. Ni kol kchoobnis meñ nii kniladzy xtitsaa con xtiitspey Tat Tios, ni xtiitspey xiñ xaa, ni xtiitspey Kyalbini Ntson. \v 20 Ni kol këb lo meñ kuuñtsyey meñ kchë nii bluyaa lo do. Pe tsinidy kik to, por tugak kaknin lëë do axte tse nii lëë kislyu nitylo.