\id MRK - Yaminahua NT -Peru 2008 (DBL -2013) \h MARCOS \toc1 Marcos Jesúsnoa Yoikĩ Keneni \toc2 Marcos \toc3 Mr. \mt1 Marcos Jesúsnoa Yoikĩ Keneni \c 1 \s1 Juan Maotista tsõa istomaxõ ato yoini \r (Mt. 3.1-12; Lc. 3.1-9, 15-17; Jn. 1.19-28) \p \v 1 Ẽ mato meka shara yoinõ Jesucristoõnoa. Nã Jesucristo Niospa Fakekõi. \p \v 2 Afetĩama nã Isaías Niospa shinãmanaino Jesucristoõnoa yoikĩ kirika keneni iskafakĩ: \pi1 Mĩ nai mẽranoax nãmã fotoyoamano nã ẽfe meka yoimis ẽ atoki rekẽ nĩchixii mĩõnoa ato yoinõ, itipinĩsharanõfo chipo mia nikasharaxikani kiki, \m ixõ Epa Niospa ãfe Fakeõnoa yoinino Isaías keneni. \v 3 Askatari anã keneni iskafakĩ: \pi1 Tsõa istoma anoxõ yorafo yoixii akiki feaifono iskafakĩ ato yoixii nã ẽfe meka yoimisto ato yoixii iskafakĩ: “Itipinĩsharakãfe. Mã chaima nõko Ifo oi kikĩ. Mãto chaka xatekãfe isharaxikãki,” ixõ ato yoixii, \m ixõ Juanoa yoikĩ Isaías kirika keneni. \v 4 Nãnorikõi Juan ato yoini tsõa istomaxõ yorafo ato maotisafayanã. Ato iskafakĩ yoiyanã: “Anã Nios shinãkãfe mãto chaka xateyanã ẽ mato maotisafanõ Epa Niospa mãto chaka mato soaxonõ,” ixõ Juan ato yoini. \v 5 Nãskakẽ keyokõi Judea anoax feaifono, Jerusalén anoaxri fenifo, ato yoiaito nikai fekani. Nãnoxõ a afara chakafamisfo yoiaifono, Juan ato maotisafapani faka Jordán anoxõ. \p \v 6 Akka Juan ãfe rapati kamĩcho fichi kishi faxõ safepaoni. Ãfe sĩtorari fichi koiro safepaoni. Nãskaxõ tseo pipaoni, fonari apaoni. \v 7 Nãskaxõ Juan ato mẽxotaima yoipaoni: “Nã ea keskarama mã chaima oi kiki, nã sharafinakõia. Aato afama mĩshti fatiro, ẽ atiroma keskara. Akka ẽ afaama,” ixõ ato yoipaoni Jesúsnoa yoikĩ. \v 8 “Akka ẽ mato fãka mẽra ikimapakea maotisafakĩ. Akka nã rama oaito ãfe Yõshi Shara mato mẽra naneyoi,” ixõ Juan ato yoini. \s1 Juan Jesús maotisafani faka Jordán anoxõ \r (Mt. 3.13-17; Lc. 3.21-22) \p \v 9 Nãskano Jesús kani Nazarete anoax, Galilea mai ano. Nãnoxõ faka Jordán anoxõ Juan ato maotisafani. \v 10 Nãskafaino Jesús fakanakinoax fininãkafã õia nai fepekemeaito õini. Akiki Niospa Yõshi Shara fotoiyoi oa rifi keskara oni. \v 11 Nãskaino nai mẽranoax mekaito nikani iskafakĩ yoiaito: “Mĩ ẽfe Fakekõi, ẽ mia noikõi. Ẽ mikiki inimasharakõi,” ixõ yoiaito nikani. \s1 Satanás chakata Jesús afara chakafamapaini \r (Mt. 4.1-11; Lc. 4.1-13) \p \v 12 Nãskata Niospa Yõshi Sharapa Jesús iyoni tsõa istoma ano. \v 13 Nãri cuarenta nia ini, yoinãfo mẽra. Nãrixõ Satanás afara chakafamapaiyaito ãfe ãjirifãfe kexenifo. \s1 Galilea anoxõ Jesús ato yoikĩ taefani \r (Mt. 4.12-17; Lc. 4.14-15) \p \v 14 Akka mã Juan karaxa mẽra ikimaitafono Jesús kani Galilea ano Niospa meka shara yorafo yoikai. \v 15 Ato yoikĩ iskafani: “Nõko Ifo Nios mã chaima matoki oi kiki, xanĩfofinakõi a ixii. Mãto chaka xatekãfe anã Nios nikakõisharaxikakĩ. Ãfe meka sharari nikakõikãfe chanĩmara fayanã.” \s1 Jesús cuatro feronãfake kenani tarafanãfãnẽ foe fimisfono ãfe inakõi inõfo \r (Mt. 4.18-22; Lc. 5.1-11) \p \v 16 Ato askafakĩ yoita Jesús Galilea ĩa kesemẽ kani. Kakĩ fichini Simón yafi onefetsa Andrés. Nã rafeta tarafanã fimisfo inifo, ãto tarafanãfã faka naki poteaifãfe. \v 17 Jesús ato yoini iskafakĩ: “Efe fokãfe. Mãfi tarafanãfãnẽ fimiskĩ. Mã foe ichapa rasi tarafanãfãnẽ fiai keskari fakĩ iskaratĩari mã ekeki yora ichapa efexii ẽ ãto Ifo inõ,” ixõ Jesús ato yoini. \p \v 18 Ato askafaino tarafanãfã fafaikani afe fonifo. \p \v 19 Anã orishta fãi katapaikĩ Jesús õia Santiago onefetsa Juan fe nia ini. Nã rafeta ãto apa feta kanõa nakixõ tarafanãfã itipinĩ fanifo, kishifakãkĩ. \v 20 Nã raferi Jesús ato kenaino nã rafeta ãto apa Zebedeo yafi ãfe inafoya ato nĩchifainifo. Ãto kanõari õifainifo Jesús fe fokãkĩ. \s1 Nã feronãfake niafaka nanea ini \r (Lc. 4.31-37) \p \v 21 Jesús aõxõ tãpimisfo fe kaax Capernaúm ano nokoni. Pena tenetitĩa nã ichanãti pexe mẽra Jesús ikikaixõ ato yoikĩ taefani. \v 22 Ato yoiaito nikakĩ yorafã rasichi Jesús õiketsanifo. “¡Kee! Nikakapo. Nato tãpikĩ finakõia, a Moisés yoikĩ kirika keneni keskara ato tãpimamisfo keskarama, meka sharakõi nato yoi,” fanifo. \v 23 Judeofãfe ichanãti pexe mẽraxõ yora mẽra niafaka yõshi chaka nanexõ Jesús fãsikõi mekafani. \p \v 24 Iskafakĩ yoini: “¿Afeskakĩ mĩ noko fekaxtefaiyoamẽ, Jesús Nazarete anoato? ¿Mĩ noko a omiskõipakenakafo mẽra mĩ noko potaiyoamẽ? Ẽ mia õimisnõ, mĩ sharakõinõ Niospa mia nĩchiano,” fani. \p \v 25 Jesús niafaka yõshi chaka iskafakĩ yoini: “Askayamafe. Na feronãfake makinoax tsekekaitãfe,” faino, \v 26 niafaka yõshi chakata feronãfake choamata, fãsikõi mekainãkafata a makinoax tsekekaini. \v 27 Askaito õikani, yora rasi ratei fetseyanã ãa ranã yoinãi fetsenifo iskakani: “¿Tsoamẽ na? Na tãpisharakõixõ ato yoiai nã xanĩfãfe tãpisharakõixõ ato yoiai keskara. Nã niafaka yõshi chakafãferi nikakani ato yoiaito,” ikanax yoinãnifo. \p \v 28 Nãskakẽ keyokõichi nikaketsanifo Galilea mai anoxõ nã Jesús aka keskara. \s1 Jesús Simón Pedro rayos sharafani \r (Mt. 8.14-15; Lc. 4.38-39) \p \v 29 Nã ichanãti pexe mẽranoax Jesús tsekekaini. Santiagonõ, Juannõ fonifo, Simón feta Andrés ãfe pexe ano. \v 30 Akka nãno Simón ãfe rayos yõxafo yonai raka ini. Nãno rakano Jesús yoinifo. \v 31 Jesús akiki kaxõ ãfe mĩfi fininĩfofanaino a yonai koshikõi sharatani. Mã sharaxõ pĩchani ato pimaxii. \s1 A isinĩ ikaifo Jesús ato sharafani \r (Mt. 8.16-17; Lc. 4.40-41) \p \v 32 Mã xini kaino a isinĩ ikaifoya a niafaka chaka naneafo Jesúski efenifo. \v 33 Nãskakẽ nãnoafo keyokõi yorafo ichanãnifo nã pexe fepoti anoax. \v 34 Jesús ato sharafani yora ichapa pae fetsa fetsatapafãfe ikaifono. Niafaka chakafori ato mẽra naneano ato makinoa põtani. Akka Jesús niafakafo mekamanima mãmãi tãpiafãfe Jesúsmãi Niospa Fakekẽ. \s1 Jesús ichanãti pexe mẽraxõ Apa Niospa mekasharaõnoa ato yoini \r (Lc. 4.42-44) \p \v 35 Mã chaima penaino, Jesús fininãkafã pexe rasi mẽranoax tsekekaini tsõa istomaxõ Apa Nios kĩfikai. \v 36 Mã Jesús ato makinoax penaino kaano Simón ãfe rafeafo fe kani Jesús fenaikai. \v 37 Mã fichikaxõ yoinifo iskafakakĩ: “Keyokõichi mia fenakani,” fanifo. \p \v 38 Askafaifãfe nikakĩ Jesús ato kemani iskafakĩ: “Nõ chaima fetsa ano kanõ fokãfe, anoxori nõ ato Niospa meka tãpimanõ. Nãskakẽ ẽ oa,” ato fani. \p \v 39 Nãskakẽ Jesús kafãsapaoni nã Galilea pexefo tii ano Niospa meka shara ato yoifofãsafai ichanãti pexe mẽraxõ. Fanĩma mĩshtixõ niafaka yõshi chakafo ato makinoa ato potafofãsafai. \s1 Jesús yora rashkishiai sharafani \r (Mt. 8.1-4; Lc. 5.12-16) \p \v 40 Feronãfake fetsa isinĩ iki rashkishi fetseax Jesúski oni. Akiki oxõ ratokonõ mai chachipakefofã yoini iskafakĩ: “Ea mĩa sharafapaikĩ, ea mĩa sharafatiro,” fani. \p \v 41 Askafaito nikakĩ Jesús shinãkõini, omiskõiaito. Nãskaxõ ãfe mẽkemã ramãyanã yoini iskafakĩ: “Ẽ mia sharafanõ. Iskaratĩa mĩ sharaikai,” faino, \v 42 a rashkishi fetseai koshikõi sharatani. Nãskax sharakõi ini. \v 43-44 Mã sharano Jesús nĩchini iskafakĩ yoiyanã: “Mĩ tsoa yoiki. Akka nã ato Nios kĩfixomis ispatãfe. Nãskaxõ ovejanã fake foxõ inãfe mia retexonõ Moisés yoini keskafakĩ. Nãskaxõ keyokõichi tãpinõfo a mĩ isinĩ imis mã mĩ sharano,” ixõ Jesús yoini. \p \v 45 Jesús askafakĩ yoifiano, akka nã feronãfake mã kaxõ ato yoifofãsafani. “Õikapo, mã Jesús ea sharafaa,” ixõ ato yoifofãsafani. Nãskakẽ Jesús anã pexe rasi ano ikixõ ato yoitiroma ini. Xafakĩa nini, tsõa istoma ano. Nãskafiaino pexe rasi anoafo akiki fenifo õifekani. \c 2 \s1 Jesús yora finimisma sharafani \r (Mt. 9.1-8; Lc. 5.17-26) \p \v 1 Mã samaraka pishtata Capernaúm ano anã oni Jesús. Mã nokoano, “Mã Jesús anã oa ãfe pexe ano,” fanifo. \v 2 Nãskakata Jesús fe anã ichanãnifo pexe mẽraxõ. Jesús nikakani. Pexe ano fospikõikanax ãfe emãiti ninifo ãfe fepoti ano ikitiroxakãkima. Nãnoxõ Jesús ato tãpimani Niospa meka. \v 3 Mã ato tãpimanaino feronãfake cuatro nokotoshinifo. Yora finimisma ãfe xefapa efenifo. \v 4 Mã xĩtiafono ikitirofoma, Jesús ano nã yora finimisma efepaiyaifono ikitirofoma ini. A pexe sapa mãnãoxori paitinĩ mãpekaxõ fotomanifo ãfe xefapa ratakaxõ. Risfi rafeta nexati fãkaxõ a mãnãoxori kini fakaxõ, nã finimisma fotomanifo, ãfe xefapa. \v 5 Jesús ato õikĩ tãpikõia ini. “Naato nõko yama noko sharafaxotiroki,” faifono Jesús tãpini. Nãskafaifono a finimisma Jesús yoini iskafakĩ: “Efe yorashta, mĩ chaka mẽ mia soaxona,” Jesús fani. \p \v 6 A Moisés yoikĩ kirika keneni keskara ato tãpimamisfãfe ranãrito ano tsaoxõ nikakĩ shinãnifo. \v 7 Nãnoxõ shinãnifo: “¿Afeskai Jesús mekaimẽ iskai? Tsõa noko chaka soaxotiroma. Nios fistichi noko axotiro. ¿Jesús ãa shinãimẽ Nios?” ixõ shinãnifo. \p \v 8 Askafaifãfe Jesús ato tãpini ãto shinã mẽraxõ shinãifãfe. Jesús ato yoini: “¿Afeskai mã iskara shinãimẽ?” ato fani. \v 9-10 “Akka ea Niospa shinãmani. Nãskakẽ ẽ mato õimanõ Niosxõ na feronãfake ẽ sharafatiro. Tsõa iskara atiroma, Niospa shinãmanai fistichi atiro. Nãskakẽ ẽ na feronãfake sharafa mã tãpinõ Niosxõ ẽri ãfe chaka soaxotiro,” ixõ ato yoini. Nãskafata anã yoini feronãfake finimisma, \v 11 “Fininãkafãfe. Mĩ xefa fifaini, mĩ pexe ano katãfe,” fani. \p \v 12 Askafaino fininãkafani. Fininãkafaxõ ãfe xefa fifaini, ãfe pexe ano kaito keyokõichi õinifo. Nãskakaxõ, “¡Aicho, Nios sharakõi! Na keskara nõ õimisma, sharakõi,” fanifo. \s1 Jesús Leví ifini aõxõ tãpimis inõ \r (Mt. 9.9-13; Lc. 5.27-32) \p \v 13 Nãskax Jesús anã kani ĩa efapa ano. Anoxõ yora ichapa rasichi õinifo. Nãnoax Jesúski ichanãnifo. Nãnoxõ ato tãpimani. \v 14 Nãnoax kakĩ Jesús finõfãikĩ Leví\f + \fr 2:14 \ft Leví ane rafeya ipaoni. Ãfe ane fetsa Mateo.\f* õini, a yonoai ãfe tsaoti mĩsa ano tsaoxõ, ato keyokõi kori fĩaito. Nã Leví ãto kori fĩamis ini ãfe xanĩfo minixiki Roma anoa. Leví Alfeo fake ini. Jesús õixõ yoini: “Leví, efe kafe ẽ mia tãpimanõ,” fani. Askafaino Leví afe kani. \p \v 15 Nãskax Jesús aõxõ tãpimisfo fe kani Leví ato kenano a anoxõ pii fokani. Ato kori fĩamisfo fe yora chakafori a Moisés keneni nikamisfomafãferi Jesús feta pinifo. Yora ichapa Jesús fe foafofãinifo. Nãskakẽ yora ichapakõichi Leví pexe mẽraxõ pinifo. \v 16 Nãskakẽ a Moisés yoikĩ kirika keneni keskara ato tãpimamisfo nãfori fariseofo inifo. Afãfe Jesús õinifo yora chakafo feta piaito. Nãskaxõ a Jesúsxõ tãpimisfo yõkanifo: “¿Afeskakĩ mãto maestro na ato kori fĩxomisfo feta piimẽ? Yora chakafo fetari pii,” ato faifono, \v 17 Jesús nikaxõ ato yoini: “A sharafãfe notoro fenakanima, a isinĩ ikaifãfemari notoro fenakanima. Akka nã isinĩ ikaifãfe notoro fenakani. Nãskakẽri ẽ ato yora sharafos kenatapa ikerani ẽ oama. Nã yora chakafo ẽ ato tãpimaniyoi ẽ oanõ,” ato fani. \s1 Nã foni tenemisfofãfe Jesús yõkanifo \r (Mt. 9.14-17; Lc. 5.33-39) \p \v 18 Juan Maotista ãfe inafãfe ãto feyafati ipaoni fisti rasi pikakĩ pipaonifoma foni tenemisfo ipaonifo Nios shara shinãkakĩ. Nã fariseofo nãskarari ipaoni ãto feyafati. Nãskakẽ yora fetsafãfe Jesús yõkanifo tãpipaikakĩ, “Jesús, ¿afeskakĩ mĩ inafãfe mẽxotaima piimẽ? Juan ãfe inafãfe foni tenekaninõ Nios shinãsharakakĩ. Askatari fariseofãferi foni tenekaninõ. Akka, ¿afeskai mĩõxõ tãpimisfo askaramamẽ?” fanifo. \p \v 19 Askafaifãfe anã Jesús ato yoini: “Feronãfake ãfiyaino, yorafo ano fisti ichanãkaxõ afara fetsa fetsatapafo afeta pitirofo inimayanã, aicho fakakĩ akiki inimakakĩ. Akka feronãfãke ãfi fikĩ foni tenetiroma. Askafixõ inimakĩ pitiro. \v 20 Akka mã fene rẽteafono ãfe yorafãfe shinãkakĩ foni tenetirofo,” Jesús ato fani. (“Nãskakẽ ẽ nono ikano inimakĩ eõxõ tãpimisfãfe efeta pimisfo. Akka mẽ naano ea shinãkakĩ tsõa pitiroma eõ noikakĩ,” ato fani.) \p \v 21 Askata anã fetsa ato yoini: “Tsõa sama fenaya sama xini kishi fatiroma. Nõ askafaino sama fena samama chakanatiro. Nãskatari sama fenafe sama xini isharatiroma. Nãskakẽri nã ẽ mato yoiai keskara mã nikakõixõ a mã ipaoni keskara anã mã itiroma mãmãi ea nikakõiax. A mã ipaoni keskara shinãmakita nãskax mãto yora fena keskara shara itiro. \v 22 Nãskarifakĩ tsõa mãmã fata koiro pisha xini mẽra nanetiroma nã mãmãnõ faraxakaino toxamãiyanõ. Nãskakẽ nã mãmã fata fe koiro pisha chakanatirofo. Akka nã mãto xinifãfe mato yoimisfo keskara fe nã ẽ mato yoiai keskara osinãtiroma. Nã ẽ mato yoiai keskara Niospa meka sharakõi. Akka a mãto xinifãfe mato yoimisfo anori shinãx mã isharatiroma. Niospa mekaya meka chaka osinãtiroma. Nãskakẽ mã nikapaifi mã shinãsharatiroma. Nãskarifakĩ tsõa mãmã fata koiro pisha xini mẽra nanetiroma nã mãmãnõ faraxakaino toxamãiyanõ. Nãskakẽ nã mãmã fata fe koiro pisha chakanatirofo. Akka nã mãto xinifãfe mato yoimisfo keskarafe nã ẽ mato yoiai keskara osinãtiroma. Nã ẽ mato yoiai keskara Niospa meka sharakõi. Akka a mãto xinifãfe mato yoimisfo anori shinãx mã isharatiroma. Niospa mekaya meka chaka osinãtiroma. Nãskakẽ mã nikapaifi mã shinãsharatiroma.” \s1 Nã judeofãfe pena tenetitĩa Jesúsxõ tãpimisfãfe aros keskara metesfenifo \r (Mt. 12.1-8; Lc. 6.1-5) \p \v 23 Jesús aõxõ tãpimisfo fe kani a judeofãfe tenetitĩa. Tarepa kakĩ ãfe inafãfe aros keskara meteskaxõ fikaxõ pinifo. \v 24 Nãskafaifãfe fariseofãfe õikakĩ ato iskafanifo: “Õipo. ¿Afeskakĩ mĩ inafãfe na aros keskara metesfekanimẽ na pena tenetitĩa tsõa yonotiroma ixõ Moisés noko yoifinino?” fariseofãfe fanifo. \p \v 25 Ato askafaifono Jesús ato kemani: “Akka, ¿a nõko xini Davidõnoa kirika kenenifo keskara mã õimismamẽ? ¿David afaa afeska fanimẽ ãfe inafo feta fonãikõikĩ? \v 26 Nãskakẽ David Nios kĩfiti pexefã mẽra ikikaini. Akka nã Nios kĩfiti pexefã anoax Abiatar nã ato Nios kĩfixomisfãfe ãto xanĩfo ini. Akka nã Nios kĩfiti pexefã mẽranoa David pãa pini a pãa tsõa pishta pifiatiromano. Akka nã ato Nios kĩfixomisfãfe arese a pãa pimisfo ini. Nãskafekẽ nã pãa David pini a afe foafori ato pikĩni. \p \v 27 “A Niospa taefakĩ feronãfake onifani. Askata teneni. Nã feronãfake Niospa tenemani, pena tenetitĩa yonoyamanõ. \v 28 Nãskakẽ Niosxõ ẽ yoitiro na pena tenetitĩa ẽmãi xanĩfokõixõ afeskaimãkai ẽ yoitiro. Nãskakẽ ẽ mato yoi ẽfe inafãfe afaa chakafakanima aros keskara meteskakĩ pena tenetitĩa fonãiki finakõikaxõ,” ato Jesús fani. \c 3 \s1 Feronãfake mẽke yõshiya Jesús sharafani \r (Mt. 12.9-14; Lc. 6.6-11) \p \v 1 Jesús anã ikikaini judeofãfe ãto ichanãti pexe mẽra. Nãno feronãfake mẽke yõshiya ini. \v 2 Aas õinifo, judeofãferi. “Jesús sharafaimãkai nõ õinõ na pena tenetitĩa,” fanifo yõaxikakĩ. \v 3 Askata Jesús yoini nã feronãfake mẽke yõshiya: “Fininãkafata ano nife nakirafe,” fani. \p \v 4 Askata yorafo yõkani: “¿Afaa nõ afeska fatiromẽ pena tenetitĩa? ¿Shara nõ atiromẽ? ¿Chaka nõ atiroraka? ¿Nõ ifitiromẽ? ¿Nõ retetiroraka?” ixõ ato yõkani. \p Ato askafaito tsõa kemanima. \v 5 Ato feratexõ Jesús ato õini, yora fetsafoõnoax shinãyamaifãfe. Askatari Jesús shinãmitsani. Shinãmitsaxõ yoikĩ iskafani feronãfake: “Mẽshafe,” fani. Askata nikax mẽshatani. Mẽshatanaino sharatani. \v 6 Askaito õikani fariseofo õitifishkinifo. Tsekefainifo ichanãti pexe anoax. Taefakakĩ shinãnifo: “¿Afeskafaxõ na Jesús nõ retetiromẽ?” fanifo. Herodes ãfe inafo feta shinãnifo. \s1 Yora ichapa ini ĩamãfã ano \p \v 7 Askata Jesús anã kani aõxõ tãpimisfo fe ĩamãfã kesemẽ ano. Nãskakẽ Galilea anoafo yora ichapa rasi fonifo. Jesús chĩfafainifo. \v 8 Mã yorafãfe nikakanax fonifo, nã Jesús ato sharafaino nikafaikani fonifo Jesús ari. Judea anoafori, Tiro yafi Sidón anoafori fonifo. Jesús ano nokonifo. \p \v 9 “Kayakõi yorafo fei kiki,” ato fani aõxõ tãpimisfo Jesús. “Ea shoi aki fetirofoki, ea kanõa fexokãfe ẽ nanenõ,” ato fani. \v 10 Jesús ichapa yora rasi sharafaino, nãskakẽ na yora isinĩ ikani akiki fenifo Jesús shinãfãikani ramãpaikani ato sharafanõ. \v 11 Nãskaino a niafaka chakafoyafãfe Jesús õinifo. Nãskakẽ Jesús fichikanax feopakefofãnifo Jesús nãmã. “Jesús mĩ Niospa Fakekõiki,” niafaka naneafãfe fãsikõi fanifo. \p \v 12 Askata Jesús ato yoini: “Tsoa yoiyamakãfe ẽ Niospa Fakeki,” ato fani. \s1 Jesús aõxõ tãpimisfo doce feronãfake ifini \r (Mt. 10.1-4; Lc. 6.12-16) \p \v 13 Nãskata Jesús mãchi keya mãpeni. Ari kakĩ aõxõ tãpimisfo ichapa ato kenani ato yoixiki arixõ tãpinõfo. Askata Jesús ano fonifo aõxõ tãpimisfo. \v 14-15 Feronãfake doce faxõ ato ifini, afe rafeafono ato nĩchixiki aõnoa ãfe meka shara ato yoitanõfo, nãfãfe yorafo makinoa niafaka yõshi chakafo ato potaxotanõfo. Nãskata nãfo ato aneni, “Ẽfe meka yoimisfo” ato fakĩ. \v 16 Nã tii ato ifipakeni fisti rasi. Taefakĩ Simón ifini. Ãfe ane fetsafaxoni, Pedro kenaxiki. Simón ikaino, \v 17 Jacobo yafi ãfe onefetsa Juan kenani, ãto apa Zebedeo ini. Jesús ato ane fetsa kenani Boanerges fakĩ. Nõ askafatiro, “Yora finakõia oa nai tiri ikai keskara” fakĩ. \v 18 Askatari Andrés kenani, Felipe ikaino, Bartoloméri ikaino, Mateori ikaino, Tomásri ikaino, Jacobo fetsari ikaino, Alfeo fake. Askatari Tadeori ikaino, Simón fetsari ikaino. Na Simón nãskara ipaoni nã yora xanĩfo chakafapaikĩ, potapaikĩ fetsafo feta. Mã ato makinoax ota Jesús fe rafeni. \v 19 Askatari Judas Iscarioteri ifini. Nã Judás Iscariote Jesús fe iyopaoni. Nãskaxõ chipo chakafakĩ ato achimani Jesús retenõfo. Nã tii Jesús ifini aõxõ tãpimiskõi inõfo. \s1 Yora fetsafãfe, “Jesús niafakaõxõ ato sharafaira,” fanifo \r (Mt. 12.22-32; Lc. 11.14-23; 12.10) \p Nãskata mãchifã ariax fotota, ãfe inafo fe ikikaini pexe mẽra. \v 20 Anã yora rasi ichanãfatishoni. Askaito õikĩ, yora ichapa õikĩkakĩ, pitirofoma inifo. \v 21 Jesús afe yorafãfe tãpinifo mã pexe mẽra kaano fõkaxõ Jesús anoa ifipainifo. Yoiaifãfe nikakakĩ ifipainifo fõkaxõ Jesús anã shinãsharaima faifãfe. \p \v 22 Askatari a Moisés yoikĩ kirika keneni keskara ato tãpimamisfo Jerusalén anoax Jesús ano feafono ato yoini: “Na Jesús nã niafaka chakafãfe ãto xanĩfoõxõ nã Beelzebú ãfe shara miniano aõxõ ãto niafaka põtai,” fanifo. \p \v 23 Jesús nikakĩ ato kemani meka fetsafaxõ: “¿Afeskax Satanás ãa potametiromẽ? Ãa itiroma. \v 24 Nãskakẽri yorafo paxkanãkanax ãa ranã retenãi keyotirofo. Askatari pexe rasi anoax ãa ranã retenãi keyotirofo. Nãskax isharatirofoma ãa ranã retenãtirofo. \v 25 Fetsari nã nofe yorafo mĩshti paxkanãtirofoma. Paxkanãx keyotirofo. \v 26 Nãskakẽri Satanás ãfe inafo fe paxkanãtiroma. Paxkanãx keyotiro anã xanĩfo itiroma. \p \v 27 “Askatari feronãfake mitsisipakõi taefakĩ metexkere akaxoma tsoa ãfe pexe mẽra ikitiroma ãfe afama mĩshti fĩaxikakĩ. Nãskarifiakĩ nõ yora nexaxõ ãfe afara nõ fĩatiro keskafakĩ, nãskarifakĩ ẽ Satanás nexaxõ Niospa Yõshi Sharaõxõ ẽ Satanás ãfe ina põtatiro. \p \v 28-29 “Chanĩma ẽ mato yoikõi, keyokõi chaka Niospa soaxotiro. Askatari keyokõi meka chakari Niospa soaxotiro. Askafixõ fẽtsa yoixõ, ‘Jesús Niospa Yõshi Sharaõxõ askara ato sharafatiroma, Satanás ãfe yõshioxõ ato sharafai,’ askafaito Niospa ato ãfe chaka soaxotiroma, ãto neepakexanõ,” ato fani Jesús. \p \v 30 Anori yorafãfe yoini: “Jesús yõshi chakaya,” fanifo. Nãskakẽ Jesús ato yoini Epa Niospa Yõshi Sharaõxõ ato sharafai. \s1 Jesús õifekani ãfe afanõ ãfe extonõ fenifo \r (Mt. 12.46-50; Lc. 8.19-21) \p \v 31 Jesús ãfe afanõ onefetsanõ nokonifo a Jesús ano. Mã nokokanax pexe mẽra ikinifoma. Xafakĩa ninifo pexe emãiti. Nãnoxõ yora fetsa nĩchinifo Jesús yoitanõfo. \v 32 A Jesús foaketifaya kekanax tsaoafãfe yoinifo: “Jesús, mã mĩ efanõ mĩ extonõ nokoafo. Mia yõkakamekani,” fanifo. \p \v 33 Askafaifãfe ato Jesús kemani: “Ẽfe efanõ, ẽfe poinõ, ẽ ato fistis shinãima. Yora fetsafori ẽ ato shinãi efe yora keskarafo. ¿Tsoamẽ ẽfe efa, ẽfe extofori? ¿Mã tãpipaimẽ tsoamãki ẽfe efa, ẽfe extofori? Ẽ mato yoinõ,” ato fani. \p \v 34 Askafaxõ Jesús õini a tsaoafo. Nãskaxõ ato yoini: “Nã ea Ifofaifo, ea nikaifo efe yorafo. Nakĩa ẽfe extofo, ẽfe efafo,” nãskafani. \v 35 “Nã Niospa fichipaiyai mã akaino Niospa mato fichipaiyai keskarifakĩ nã ẽfe extofo, ẽfe chikofo, ẽfe efa keskara,” ato fani Jesús. \c 4 \s1 Jesús ato yoini meka fetsafaxõ fimi exe saamisnoa \r (Mt. 13.1-9; Lc. 8.4-8) \p \v 1 Nãskata anã Jesús ato tãpimani ĩa kesemẽxõ. Nãskakẽ yora ichapa ichanãnifo Jesús ano. Nãskaifono Jesús kanõa ĩa ketokonõ rakano aõ naneinĩkafanax tsaoni. Akka yorafo ĩa ketokonõ tsaonifo. \v 2 Nãskaxõ Jesús ato tãpimani afama mĩshti meka fetsafaxõ. Ato yoikĩ iskafani: \p \v 3 “Ea nikakãfe ẽ mato yoinõ,” Jesús ato fani. “Feronãfake fistichi fimi exe saafoni ãfe nõxati mẽra kẽchoxõ fokĩ. \v 4 Fimi exe saafoikaino ranãri fai nẽxpakĩa pakeaino a kachikirixori peyafãfe pini. \v 5 Nãskata fimi exe ranãri makexfoki pakei fetseni mai shara anoma. Nãskakẽ samamakõi fimi exe foaipaini. \v 6 Akka mã foaipaiyaito xinĩ namani, yosipanã, ãfe tapokairoko mai mẽra kasharakẽ. Foaikax, samama nani xinĩ tsasifaano. \v 7 Akka ranãri fimi exe moxafo mẽra pakeni. Nãskakẽ moxafo foaikĩ namani. Nãskakẽ fimi exe foaikax fimiyamax nani. \v 8 Akka fimi exe ranãri mai shara ano pakeni. Nãskax foaisharax fimi ichapayakõi ini. Fetsa treinta fimiya ini. Fetsa sesenta fimiya ini. Fetsari cien fimiya ini.” \p \v 9 Nãskaxõ Jesús ato yoini: “Mã pachoyakĩ ea nikasharakõikãfe,” ato fani. \s1 Meka fetsafaxõ yorafo yoixõ a aõxõ tãpimisfo xafakĩakõi ato yoini \r (Mt. 13.10-17; Lc. 8.9-10) \p \v 10 Mã yora ichapa rasi foaifono Jesús ares nẽteni, akka nã foafãfema a aõxõ tãpimisfo docefo fe nẽteafãfe yõkanifo. “¿Afaa mĩ noko yoipaiamẽ meka fetsafaxõ?” faifono, \v 11-12 Jesús ato kemani, “Epa Niospa a ika anoxõ afe yorafo ato ĩkinãi afe keskaramãkĩ ẽ mato xafakĩa yoinõ. Akka fetsafo meka fetsafaxõ ẽ ato yoiaki. Akka õifikakĩ tãpikanima nikafikakĩri nikasharakanima. Nios Ifofakaspakani. Nãskakẽ Niospari ato chaka soaxotiroma.” \s1 Jesús meka fetsafaxõ fimi exe saamisnoa ato yoini ato tãpimasharakõixiki \r (Mt. 13.18-23; Lc. 8.11-15) \p \v 13 Nãskata ato yoini: “¿Nã ẽ ato meka fetsafaxõ yoiai mã tãpiamamẽ? Akka, ¿afeskakĩ fẽtsa nikatiromẽ? \v 14 Nã fimi exe fanamis, nã Niospa meka yoimis keskara. \v 15 Akka ranãri yora fetsafo fimi exe fai nẽxpakĩa pakea keskarafo Niospa meka nikafikani. Akka Niospa meka mã nikafiaifono Satanás ato xĩtitiro peyafãfe fimi exe pitiro keskafakĩ. \v 16 Fetsafo nã fimi exe tokirifo mẽra pakeax foaipaiyai keskarafo. Niospa meka nikai akiki inimakõikĩ nikayotiro. \v 17 Akka nã fimi exe foaikax ãfe tapo mai mẽra ikikẽma xinĩ namatiro keskafakĩ. Nãskarifakĩ fẽtsa taefakĩ Niospa meka nikai inimayotiro. Akka afara chaka nokoaino anã inimatiroma anã Nios Ifofatiroma, Niospa meka anã ãfe shinã mẽra nanekema. \v 18-19 Akka atiri fimi exe moxafo mẽranoax foaikax yositiroma keskarafo. Nãskariatirofo Niospa meka shara nikasharakanaxma. Akka fẽtsa afarafo shinãkĩ ãfe shinã mẽraxõ shinãchakakõitiro. Nãskaxõ kori ichapakõi noikĩ, ‘Ẽ kori ichapayax ẽ inimakõitiro,’ ixõ shinãkĩ Niospa meka anã shinãima. Nãskakẽ Niospa meka nikafikĩ afara fetsafo shinãino afaa Niospa axotiroma. \v 20 Akka atiri fimi exe mai shara anoax foaikax fimi ichaya ini. Ãfe fimi treinta ini, fetsari afe fimi sesenta ini, fetsari ãfe fimi cien ini. Nãskafakĩri fẽtsa Niospa meka nikakõikĩ nikasharakõitiro. Akka fẽtsa Niospa meka nikakõisharakĩ nã fimi exe treinta keskara itiro, fetsari nikasharakõikĩ nã fimi exe sesenta keskara itiro, fẽtsari nikasharakõikĩ nã fimi exe cien keskara itiro,” ixõ Jesús ato yoini. \s1 Meka fetsafaxõ rãpariki Jesús aõxõ tãpimisfo yoini \r (Lc. 8.16-18) \p \v 21 Nãskatari ato yoini. “Akka tsõa rãpari otaxõ kafo mẽra nanetiroma, askatari a ika nãmã tsãotiroma chaikairoko chaxanõ. Akka nõ rãpari fomãkĩa tsãofaano chai chaxatiro. Nãskakẽ õisharakõitirofo. \v 22 Nãskarifiakĩ nõ afaa pishta onetiroma, nõ onefiano keyokõichi tãpitirofo. Nãskarifiakĩ a fomãyomisfo Niospa xafakĩa faxii. \v 23 Mã pachoyakĩ ea nikasharakõikãfe,” ixõ Jesús ato yoini. \p \v 24 Nãskaxõ anã ato yoini. “Nikakapo, ẽ mato yoinõ. Akka a ea nikakĩ finasharakõiai, Niospa tãpimasharakõi. \v 25 Akka nã tãpia nã Epa Niospa tãpimakĩ finasharakõi. Akka fetsa ẽ tãpisharakõia ifiaxõ nikamiskẽma, askara yora nã tãpia pishta Niospa anã fĩatiro,” ixõ Jesús ato yoini. \s1 Jesús meka fetsafaxõ yoini, fimi exe yositiroõnoa \p \v 26-29 Nãskata Jesús anã ato yoini. “Epa Nios xanĩfãfe noko ĩkinã iskaraki. Nã feronãfãke fimi exe mai shara ano fana keskaraki. Mã fanax oxatiro fakishi, akka penata yonotiro. Nãskakẽ ifãfe õiyamaino ares fimi exe yositiro. Nãskakẽ mai mẽranoax fimi exe ãfe tapo foaikax yositiro. Mã yosiax efapa itiro, nãskata chipo fimitiro. Nãskata mã fana fimi pachiano, ifãfe topitiro mãmãi pachiano,” ixõ Jesús ato yoini. \s1 Mostaza exeõnoa yoikĩ meka fetsafaxõ Jesús ato tãpimani \r (Mt. 13.31-32; Lc. 13.18-19) \p \v 30 Askata anã Jesús ato yoini iskafakĩ: “Afe keskaramãkĩ Nios xanĩfãfe noko ĩkinã ẽ mato yoinõ. \v 31 Nã mostaza exe yõra ãfe tarepa fanatiro. Akka nã fimi exe pishtakõi fetsafo keskerama. \v 32 Akka nã fimi exe fanax, mã yosiax efapakõi itiro fana fetsafo keskarama. Nãskakẽ mã teshpapafai fetseano peyafãfe ãfe teshpafo ano naa fatiro. Nãskarifiakĩ taefakĩ ichapatoma Nios Ifofayotirofo. Akka chipo ichapafãfe Ifofakõitirofo,” ixõ Jesús ato yoini. \s1 Afama mĩshtikiri yoikĩ meka fetsafaxõ Jesús ato yoipaoni \r (Mt. 13.34-35) \p \v 33 Nãskatari meka fetsafaxõ Jesús ato tãpimani Niospa meka shara keyokõi tãpikanimãkai. \v 34 Akka meka fetsafaxõ Jesús mẽxotaima ato yoipaoni. Akka nã aõxõ tãpimisfo xafakĩakõi ato yoipaoni. \s1 Jesús nefe yafi ĩamãfã poo iki meseniaito nishpa fani \r (Mt. 8.23-27; Lc. 8.22-25) \p \v 35 Mã yãtapakeaino nã pena fisti Jesús aõxõ tãpimisfo yoini: “Nõ okiri ĩamãfã pokefainikanõ, fokãfe,” ato fani. \p \v 36 Nãskata nãno yorafo nĩchifainifo, Jesús iyoifokakĩ. Nãskakanax kanoãnãfã mẽra nanefainifo. Mã foaifono kanõanãfã fẽtsari fokãkĩ yorafãfe ato chĩfafainifo. \v 37 Ĩamãfã pokefainaifono nãno atoki nẽfefãkõi nokoni. Atoki nẽfefãkõiaino ĩamãfã pooiyanã kanõanãfã faka fospikõini. \v 38 Akka Jesús oxano kanõanãfã chipo kamaki rakax, ãfe tẽkesati kamaki tẽkesameax. Oxakẽ aõxõ tãpimisfãfe mõinifo iskafayanã: “¿Ifo, mĩ noko shinãimamẽ mã nõ ãsaikai?” faifono, \v 39 Jesús fininĩkafãta, “Nẽfe, nishpafe,” fata, “Ĩamã nishpafe,” fani. \p Nãskafaino nefe nishpani anã feroinima ĩa fe nefe. \v 40 Nãskata chipo Jesús aõxõ tãpimisfo yoini. “¿Afeskai mã rateimẽ? ¿Mã ea chanĩmara fasharamamẽ?” ato fani. \p \v 41 Ato askafaino, akka aõxõ tãpimisfo ratekõiyanã ãa ranã yoinãnifo iskakani: “¡Kee! ¿Na feronãfake afe keskaramẽ na nefe feta ĩamãfãnẽ ato yoiaito nikaifo?” ikanax yoinãnifo. \c 5 \s1 Gadara anoxõ Jesús feronãfake makinoa niafaka rasi potani \r (Mt. 8.28-34; Lc. 8.26-39) \p \v 1 Nãskata okiri ĩamãfã pokefaikanax nokonifo, Gadara mai ano. \v 2 Nãskata Jesús kanõanãfã makinoax fotopakekafanaino, nã feronãfake niafaka yõshi chaka nanea nãno akiki oni. Nã feronãfake nã maiafo kinĩfã mẽranoax oni. \v 3 Mai kinĩfã mẽra ipaoni. Tsõa nexatiroma ipaoni kaninãnã nexafiaifono. \v 4 Akka mẽxotaima kaninãnã otexkere ata metexkere ata fafiaifono, kaninã tesa tesa aki fetsapaoni. Tsõakai afeska fatiroma ipaoni. \v 5 Nãskata penata kafãsata fakishchãiri kafãsapaoni, mãchifã ariri mãpepaoni maiafo anori kinĩfã mẽra kapaoni. Nãskata fiisiyanã tokirinĩ ãa tsakamepaoni. \v 6 Akka chai ixõ Jesús fichiax, akiki farekekeranax aõ ferotaifi ratokonõ mai chachipakefofãni. \v 7-8 Fãsikõi yoini fiisiyanã. “¡Ea afeska fayamafe, Jesús! Mĩ Nios Sharapa Fakekĩ, ẽ mia yoi Niospa mia õi kiki ea omiskõimayamafe,” fani. Nãskai mekani, akka Jesúsmãi iskafakĩ yoiano: “Niafaka yõshi chakata, na feronãfake makinoax tsekekaitãfe,” mãmãi faano. \p \v 9 Askafaito Jesús yõkani: “¿Mĩ afe anemẽ?” faito, nãato kemani: “Ẽfe ane Legión nõmãi ichapax,” fani. \p \v 10 Nãskaxõ nã nĩafaka Jesús yoini iskafakĩ: “Mai fetsa ari noko nĩchiyamape,” fani. \v 11 Akka nã chaima mãchifã mãnãnẽxõ kochifãfe pinifo. \v 12 Nãskakẽ niafaka yõshi chakafãfe iskafanifo: “Kochifo mẽra noko nĩchife, kochifo mẽra nõ ikinõ,” faifono, \v 13 kochifo mẽra Jesús ato nĩchini. Nãskakẽ niafaka yõshi chakafo feronãfake makinoax tsekekainax kochifo mẽra iki fetseni. Nã niafaka chakafo dos mil ini. Nã niafakafo kochifo mẽra ikiano kochifo ichoax mãfãfã ariax ĩamãfã mẽra keyopakeax ãsai fetsenifo. \p \v 14 Askaito õikani nã kochifo kexeafo ichoi fetsenifo. Mã fokaxõ a pexe rasi anoafo ato yoinifo, a pexe rasi pasotai ikafori ato yoinifo nã õiafo keskara. Ato askafakĩ yoiaifono nikakani yõrafã rasi fenifo kochifo ãsaito õipaikani. \v 15 Mã nokokaxõ õiafo nã feronãfake tsaoa ini rapati shara safeax, mã shinãsharai a makinoax mã niafaka yõshi chaka tsekeano. Nãskaito õikani yõrafã rasi ratei fetsenifo. \v 16 Nã Jesús niafakafo kochifo mẽranoa potaito õikaxõ ãto kaifo yoifokani fonifo. \v 17 Nãskakẽ yorafãfe yoinifo iskafakakĩ: “Jesús, nonoax katãfe, nõ mia õipaimakai,” fanifo. \p \v 18 Mã Jesús kanõanãfã mẽra naneinãkafanaino, nã feronãfake niafakaya ikato, “Ẽri mefe kapai,” fani. \v 19 Nãskafaino, “Maa, mĩ efe katiroma. Mĩ pexe ano katãfe. Mĩ kaifofo fe kaxõ mefe yorafo ato yoitãfe a nõko Ifãfe mia sharafa, mĩo noikĩ mia sharafaki,” ixõ Jesús yoini. \p \v 20 Askafaito nikafaini nã feronãfake kani. Kaxõ nã pexe rasi anoafo ato yoini, nã Decápolis anoafo nã Jesús sharafaa keskara. “Aira, nikakapo, ¿afeskax sharamẽ?” iki fetsenifo. \s1 Jairo fake xotofake mã nakẽ Jesús otofani. Askatari kẽromãri Jesús rapati mẽeax sharani \r (Mt. 9.18-26; Lc. 8.40-56) \p \v 21 Askafata Jesús mã kanõanãfãnẽ ĩamãfã pokeferani oano yõrafã rasi ano ichanãnifo. Akka Jesús ĩamãfã ketokonõ nẽteni. \v 22 Akka nãno nã ichanãti pexe anoa xanĩfo fisti akiki oni, ãfe ane Jairo. Jesús fichiax a nãmã feopakekafani. \v 23 Nãskaxõ yoini iskafakĩ: “Mã ẽfe fake xotofake nai kiki. Mĩ mẽkemã ea rãmãxoniyofe, sharax ninõ,” ixõ yoiaino, \v 24 Jesús afe kani, yõrafã rasiri afe fonifo. Afe fokakĩ shoiakĩ fetsanifo. \p \v 25 Nã yõrafã rasi mẽra kẽro fisti ato fe kani, doce xinia aka ini isinĩ iki, imi nesemisma ini. \v 26 Omiskõitiani sharapai notorofo mẽra katiani, mã kori potakĩ mitotiani ini. Tsõa pishta sharafatiroma ini, askatamaroko isinĩ iki finakõini. \v 27-28 Nã kẽromã Jesúsnoa yoiaifãfe nikani. Nãskakẽ yõrafã rasi foaifono ato acho kaxõ ãfe tari kexa ramãkani. “Ẽ ãfe tari kexa ramãkax ẽ sharatiroraka,” ixõ ãfe õiti mẽraxõ shinãni. \v 29 Nãskaxõ ãfe tari kexa ramãkaxõ meea ãfe imi koshikõi nesetani. Nãskaxõ ãfe yora meea mã sharakõia meeni. \v 30 Jesús mã tãpixõ ãfe sharaõnoax nã kẽro mã sharano, yõrafã rasi mẽra fesoakekafã ato yõkani: “¿Tsõa ea tari ramãkamẽ?” ato faito, \v 31 a aõxõ tãpimisfãfe yoinifo iskafakakĩ: “¿Mĩ meimamẽ yorafãfe mia shoiakifetsakaxõ mia pitsikinaifãfe? ¿Afeskakĩ mĩ noko yõkaimẽ tsõa ea ramãmẽ?” ixõ fanifo. \p \v 32 Askafaifono Jesús aa kemataima õiakeni, tãpixiki tsõa ramãmãkĩ. \v 33 Nãskaino nã kẽromã ratei choayanã a sharafaa mã tãpixõ, akiki kaxõ ratokonõ mai chachipakefofã yoini: “Ẽ mia tari kexa ramãkax mẽ shara,” ixõ yoita a isinĩ itianiri yoini. \v 34 Nãskafaito Jesús yoini: “Yõxashta, mã mĩ shara ea chanĩmara faax. Nãskakẽ tanaima katãfe a mĩ isinĩ imis mã mĩ sharaki,” fani. \p \v 35 Jesús mekai xateamano nã xanĩfo Jairo pexe anoax fetsafo akiki fẽkaxõ yoifekani fenifo. Iskafakĩ yoinifo: “Mã mĩ fake naaki anã nõko Ifo fekaxtefayamafe,” faifono, \v 36 akka Jesús ato nikakima, iskafakĩ nã xanĩfo Jairo yoini: “Ratekima, ea chanĩmara fafe,” ixõ yoini. \p \v 37 Nãskaxõ Jesús, “Tsoa nofe kaima kiki,” ato fani. Pedro iyota, Santiago iyota, ãfe exto Juan iyota ato fani. \v 38 Nãskata mã Jairo pexe ano nokokaxõ õiafo yorafo oiakani fiisinifo nã fake xotofake manokani mã naano. \v 39 Nãskata pexe mẽra ikikaixõ ato yoini iskafakĩ: “¿Afeskai mã oiai fiisikimẽ? Na fakekai nakeroko oxanõ,” ato fani. \p \v 40 Ato askafaito yorafãfe Jesús õsaketsanifo. Askafaifono pexe xaki mẽranoa keyokõi Jesús ato kãimani. Nãskaxõ apa yafi afa iyoni, a afe foafori afe fonifo. Nãskakanax nã fake xotofake raka ano ikifainifo. \v 41 Nãskata Jesús mẽkemã mẽtsoinĩfofã yoini: “Xotofakeshta, ẽ mia yoikai fininĩkafãfe,” faino, \v 42 koshikõi fininĩkafãni, nã xotofake doce xinia aka ini. Mã fininãkafãnax kani. Nãskaito õikani yorafo ratei fetsenifo. “¡Kee, õikapo! ¿Afeskaxõ otofamẽ?” fanifo. \v 43 Nãskaxõ Jesús ato yoini: “Mã tsoa yoiki na fake xotofake nakẽ ẽ otofakĩ,” ato fani. Nãskaxõ, “Pimakãfe na fake xotofake,” ato fani. \c 6 \s1 Jesús Nazarete anoxõ nikakaspanifo \r (Mt. 13.53-58; Lc. 4.16-30) \p \v 1 Nãskata Jesús nãnoax kani ãfe maikõi ano. A aõxõ tãpimisfori afe fonifo. \v 2 Nãskata pena tenetitĩa ichanãti pexe mẽraxõ ato yoikĩ taefani. Anoxõ Jesús ato yoiaito nikakani yorafo ãa ranã yoinãkani iskanifo: “Aira nikakapo, ¿Fanĩxõ iskara tãpikĩ finakõiamẽ? Tãpikĩ finakõixõ afama mĩshtifo fai tsõa atiroma keskafai,” ikanax ãa ranã yoinãnifo. \v 3 “¿Akka namamẽ a mĩsa famis? María fake Santiagonõ Josénõ Judasnõ Simónnõ ãto ochi. ¿Akka mã õimamẽ afe chikofori nono nofe ikafo? Nãskakẽ nõ nikapaiyaitoroko,” fanifo. \v 4 Askafaifono Jesús ato yoini iskafakĩ: “Na mai tio anoxõ a Niospa meka yoimis nikakõitirofo aõnoa yoisharakõiyanã. Akka ãfe maikõi anoxõ nikatirofoma, ãfe kaifofo feta afe yorakõifãfe.” \p \v 5 Nãskakẽ arixõ afama mĩshti fapaifikĩ anima. Akka a isinĩ ikaifo fisti rasi ato ramãino sharai fetsenifo. \v 6 Nãskata Jesús shinãni: “¿Afeskakĩ ea chanĩmara fakanimamẽ?” ixõ tsõa nikayamaino. Nãskakẽ pexe rasi chaima ano Jesús kafãsani ato tãpimafofãsafai. \s1 Jesús aõxõ tãpimisfo nĩchini Nios Xanĩfoõnoa ato yoitanõfo \r (Mt. 10.5-15; Lc. 9.1-6) \p \v 7 Nãskata aõxõ tãpimisfo doce kenani. Ato kenaino akiki feafono rafe rasi faxõ ato nĩchini: “Eõxõ niafaka yõshi chakafo ato makinoa põtatakãfe,” ixõ ato yoini. \v 8 Nãskaxõ anã ato yoini: “Fãi kakĩ, mã afaa fokiki, akka mãto mẽsteti fisti mã fotiro. Mãto pishari mã fokiki a mã piairi mã fokiki mãto koriri mã fokiki. \v 9 Nãskax fotakãfe mãto sapato fistiya, mãto rapati fetsari mã fokiki.” \v 10 Nãskaxõ ato yoini: “Mã pexe fetsa mẽra ikiax nãno nẽtekãfe, nã mã anoax kaitĩa. \v 11 Akka fatora pexe rasi anoxõ mato ifikaspayanã mato nikakaspaifono anoax tsekekãfe mãto taekinoa mapo taa taa ayanã. Mã askafaino tãpinõfo Nios atoki inimayamaino. Ẽ mato parakima yoi. Nã pexe rasi Sodoma anoafo feta Gomorra anoafãfe afara chakakõi fapaonifo. Nãskakẽ Niospa nã ato omiskõimanaitĩa ato omiskõimaxii. Akka nã mato nikakaspaifo nãfo ato omiskõimaki finakõixii,” ixõ Jesús ato yoini. \p \v 12 Nãskakẽ Jesúsxõ tãpimisfo anoax fonifo yorafo yoifokani. “Mãto chaka xatekaxõ Nios Ifofakãfe,” ato fayanã. \v 13 Ato makinoa ichapa niafaka chakafo potanifo. A isinĩ ikaifoya ato sharafayanã xiniyaxõ ato mãmãyanã. \s1 Juan Maotista nani \r (Mt. 14.1-12; Lc. 9.7-9) \p \v 14 Xanĩfo Herodes nikani Jesúsnoa yoiaifono aõnoa fanĩma mĩshtixõ yoifofãsafaifono. Nãskakẽ Herodes shinãkĩ iskafani: “Mã Juan Maotista otoita, nãskakẽ ãfe sharaõxõ ato sharafai,” ixõ shinãni. \p \v 15 Akka fetsafãfe yoikĩ iskafanifo: “Nã ato Niospa meka yoimis Elíaskĩa,” faifono, fetsafãferi yoikĩ iskafanifo: “Nato Niospa meka ato yoimis, nã afetĩama Niospa meka ato yoipaonifo keskafakĩ,” ixõ yoiaifono. \p \v 16 Nãskafakĩ yoiaifãfe nikai Herodes iskani: “Nãkĩa Juan, mẽ ato textemafiaitano mã anã otoa,” ixõ shinãni. \p \v 17 Herodes Juan reteyoamano yoikĩ iskafani: “Mĩ exto ãfi fĩayamafe,” faito nikakĩ, Herodes akiki õitifishkiki ãfe sorarofo yoini achikaxõ metexkere akaxõ karaxa mẽra ikimanõfo. Akka nã Herodías Felipe ãfe ãfi ini, nã Felipe Herodes ãfe exto ini. Akka nã Herodes Herodías fe fĩanãni. \v 18 Akka Juan Herodes yoini: “Na mĩ exto ãfi mĩ fĩatiroma,” ixõ yoiaino, \v 19 nãskakẽ Herodías Juan noikaspakõikĩ retepaini. Akka retepaifikĩ retetiroma ini. \v 20 Akka Herodes Juanki rateni mãmãi tãpiax Juanmãi feronãfake sharakõikẽ Nios Ifofasharakõia. Nãskakẽ kexesharakõini. Nãskakẽ ãfe ãfinĩ noikaspafiaito nikafikĩ, “¿Ẽ afeskaimẽ?” ixõ shinãta, Herodes Juan nikakõini. \v 21 Akka Herodías mã ato Juan retematiro ini, Herodes ãfe cumpleaños ikaino. Nãskakẽ Herodes fista akĩ afe xanĩfofoya soraro xanĩfofoya Galilea anoa xanĩfofori ato ichanãfani. \v 22 Nãskaifono Herodías fake xomaya fista ikaino ikikainax ares yorafãfe õinõfo mairani. Mairaito õikĩ Herodes inimani, a afeta piaifori inimanifo askafanifo. Nãskakẽ nã xanĩfãfe nã fake xomaya iskafani: “Ea yõkafe a mĩ fichipaiyai, ẽ mia mininõ,” fani. \v 23 “Mã na yorafãfe õikani ẽ mia pãraima a mĩ fichipaiyai keskara ea yõkafe ẽ mia mininõ,” ixõ yoini. \p \v 24 Askafaino nã xomaya kãikaixõ afa yoini iskafakĩ: “¿Ẽ afaa xanĩfo yõkatiromẽ?” faito ãfa kemakĩ iskafani: “Juan textexõ ea ãfe mapo inãfe fafe,” fani. \p \v 25 Nãskata nã xomaya anã ikikaixõ xanĩfo yoini iskafakĩ: “Iskaratĩa sapaki rãtaxõ Juan Maotista textexõ ea ãfe mapo inãfe,” fani. \p \v 26 Askafaito nikai xanĩfo shinãmitsakõini, Juan shinãi. “Akka na yorafãfe nikaifono mẽ na kẽro xomaya yoia. Nãskakẽ ẽ ato Juan textemapaiyamafikĩ ẽ ato textemani,” ixõ shinãni. \v 27 Nãskakẽ ãfe soraro nĩchini, Juan textexõ ãfe mapo fixotanõ. \v 28 Nãskakẽ soraro karaxa mẽra kaxõ, Juan textexõ ãfe mapo sapaki feni. Nãskaxõ nã kẽro xomaya inãno, nãatori ãfe afa inãni. \p \v 29 Nãskakẽ Juan ãfe inafãfe nikanifo mã texteafono. Nãskakẽ ãfe yora fonifo maifaxikakĩ. \s1 Jesús cinco mil feronãfakefo ato pimani \r (Mt. 14.13-21; Lc. 9.10-17; Jn. 6.1-14) \p \v 30 Mã askano a aõnoa yoimisfãfe afe ichanãkaxõ yoinifo a atanaifo keskara ato tãpimayanã. \v 31 Askafaifãfe nikakĩ Jesús ato yoini: “Niri fekãfe tsõa istoma ano nores kaxõ nõ teneyonõ,” ato fani. Yorafo mẽxotaima atoki feaifono, nãskakẽ pitirofoma inifo. \v 32 Nãskakẽ Jesús aõxõ tãpimisfo fe kanõanãfãnẽ tsõa istoma ano kani. \v 33 Akka mã fõkaxõ yorafãfe Jesús kaito õikakĩ tãpinifo. Nãskakẽ nã pexe rasi anoafo nã aõxõ tãpimisfo fe kai ari ichonifo. Jesús aõxõ tãpimisfo fe nokoamatai nokoi taenifo. \v 34 Mã nokoax Jesús kanõanãfã makinoax fotopakekafã õia yõrafã rasi õini. Ato fichixõ ato shinãkõini, nã oa ovejafo ifomais keskara ato õikĩ. Nãskaxõ afama mĩshtifo ato yoisharakõini. \v 35-36 Nãskakẽ mã yãtapakeaino aõxõ tãpimisfo akiki fõkaxõ yoinifo: “Mã yãtapakei kiki nono tsoa ikamakĩ. Na yorafo nĩchife pexe rasi ari yafi a pexe pasotai ikafo ari fokaxõ a piaifo fitanõfo,” faifono, akka Jesús ato kemani: \v 37 “Askakakĩma mãroko ato pimakãfe,” ato faito, kemanifo iskafakakĩ: “¿Mĩ shinãimẽ na yorafo pimaxiki kaxõ a piaifo dos cientos kori exenẽ pãa nõ ato fixotanõ?” faifono, \v 38 Jesús ato yoini: “¿Afe tii mã pãayamẽ? Fokaxõ õiyotakãpo,” ato faito, mã fokaxõ õitakakĩ yoinifo iskafakakĩ: “Nãno cinco pãa yafi foe rafes,” fanifo. \p \v 39 Nãskakẽ ato yoini: “Ichanãfaxõ na yorafo yoikãfe fasi ano tsaonõfo,” ato fani. \v 40 Ato yoikĩ askafaifono keyokõi tsaoi fetsenifo, fetsa ano cien ini, fetsa ano cincuenta ini. \v 41 Nãskata Jesús cinco pãa yafi foe rafe tsomainĩfofã, nai foisnĩfofã Apa Nios aicho fani. Nãskata mã pãa kaxkeketsaxõ aõxõ tãpimisfo inãni, yorafori ato inãnõfo. Askatari foe raferi keyokõi ato inãnifo pinõfo. \v 42 Nãskakẽ mã keyokõichi pikanax mãyakõinifo. \v 43 Nãskakẽ a chetefaafo pãa yafi foe doce fẽta fospikõiya ini. \v 44 A cinco pãa piaifo cinco mil feronãfakefos inifo. \s1 Jesús ĩamãfã femãkĩa kani \r (Mt. 14.22-27; Jn. 6.16-21) \p \v 45 Mã yorafo pimata Jesús aõxõ tãpimisfo yoini iskafakĩ: “Kanõanãfãnẽ nanekãfe okiri ĩamãfã pokefaitaxikãki Betsaida ano rekẽ nokotaxikakĩ. Ẽ fenakaimakai, ẽ na yorafo nĩchiyonõ,” ixõ ato yoini. \v 46 Mã yorafo nĩchita mãchi keya ari arese kani arixõ Apa Nios kĩfikai. \v 47 Mã fakishaino ĩamãfã nakirafe kanõanãfã ini. Akka Jesús kanima, ares fisti nẽteni. \v 48 Jesús õini aõxõ tãpimisfãfe tõfeaifãfe nẽfefanẽ ato katima faino ĩamãfã pooiki mesenikõiaino, mã penaino. Nãskakẽ Jesús atoki kani ĩamãfã femãkĩa. Akka ĩamãfã femãkĩa kakĩ oa ato finõfainai keskara ini. \v 49-50 Ĩamãfã femãkĩa kaito õikakĩ niafakara ixõ shinãkani. Tai tai inifo. Nãskakẽ keyokõichi õikani rateaifono. Akka Jesús ato yoini iskafakĩ: “¿Afeskai mã rateimẽ? Ẽki rateyamakãfe,” ato fani. \p \v 51 Nãskata kanõanãfã mẽra naneinãkafã, nẽfefã nishpafani. Nẽfefã nishpafaito õikakĩ a aõxõ tãpimisfãfe, “¡Kee! ¿Afeskaxõ nẽfefã nishpafaimẽ?” fanifo. \v 52 Akka Jesúsnoa tãpiyonifoma, Jesús afama mĩshti fatiroxakĩ cinco pãa cinco mil feronãfakefo ato pimafiitano. Niospa Fake fiano ãto õiti mẽraxõ tsõa shinãnima, tãpiyonifoma. \s1 Jesús Genesaret anoafo a isinĩ ikaifo ato sharafani \r (Mt. 14.34-36) \p \v 53 Jesús aõxõ tãpimisfo feta ĩamãfã pokefainax Genesaret mai ano nokoni. Nãno ĩamãfã ketokonõ kanõanãfã nexanifo. \v 54 Nã kanõanãfã mẽranoax fotopakefofãnaifono, yorafãfe tãpinifo. \v 55 Mã tãpikanax pexe rasi pasotai ichoi fetsenifo. Nãskakaxõ a isinĩ ikaifo, rãtati kamaki rãtakaxõ ato efenifo Jesús ano. \v 56 Nã Jesús kai ari fanĩma mĩshtixõ, a isinĩ ikaifo fai nẽxpakĩa ato rãtanifo. Nãfãfe, “Noko ramãmafe nõ mia tari kexa ramãkanõ,” fanifo. Nã ramãifo tii sharai fetsenifo. \c 7 \s1 Jesús ato yoini afeskai yorafo chakafomakĩ \r (Mt. 15.1-20) \p \v 1 Nãskata fariseofo fe a Moisés yoikĩ kirika keneni keskara ato tãpimamisfo Jerusalén anoax Jesús ano fenifo. \v 2-3 Nãfãfe õinifo Jesúsxõ tãpimisfãfe mechokomexoma piaifãfe, a ãto xinifãfe yoinifo keskayamaifono. Nãskakẽ ato mekafanifo. Akka fariseofãfe keyokõi judeofo ãto xinifãfe yoipaoni keskapaonifo. Piamax taeyoi mechomepaonifo chipo pixakakĩ. \v 4 Akka a afarafo ato miniaifo anoax fekanax, a ato xinifãfe yoinifo keskai mechokomekaxoma pitirofoma. Ãto xinifãfe afarafo feyafapaonifo keskai nãfori askapainifo. Ãto kechofoya, ãto jarafoya ãto ochamefetifoya, ãto rakoti chokapaonifo ãto xinifãfe apaonifo keskara. \p \v 5 Nãskakẽ fariseofo feta a Moisés yoikĩ kirika keneni keskara ato tãpimamisfãfe Jesús yõkanifo: “¿Afeskakĩ na mĩõxõ tãpimisfãfe a nõko xinifãfe yoinifo keskara nikakanimamẽ na mechokomexoma piaifofaifãfe?” \p \v 6-7 Jesús ato kemani iskafakĩ: “Nã Niospa meka yoimisto Isaías matoõnoa yoini iskafakĩ: \pi1 Na yorafãfe afaa tãpiafoma ato feparapaimisfo. Na yorafãfe eõnoa yoisharafikakĩ, akka ãto õiti mẽraxõ ea shinãsharafoma. Ãakõi ichanãkanax fanãikani ea kĩfiyanã. A yorafo tãpimanaifo keskarakai ẽfe mekama. Ãakõi shinãkaxõ ato yoikani, \m ixõ Isaías Niospa meka keneni. \v 8 Nãskakẽ a Niospa yoini keskara mã shinãkima, a mãto xinifãfe yoini keskara mã shinãmis. \p \v 9 “Nã mã shinãpaiyai keskara fisti mã shinãpai. Nãskakẽ a Niospa mato yoini keskara mã anã nikapaima. \v 10 Akka Moisés yoini iskafakĩ: ‘Mãto epa yafi mãto efa nikasharakãfe. Akka a ãto apa yafi ãto afa chakafaifo ato retekãfe,’ ixõ yoini. \v 11-12 Anori kenekĩ yoifinino, akka mã yoikĩ iskafamis: ‘Feronãfãke ãfe apa yafi ãfe afa yoikĩ iskafatiro: “Ẽ mato afaa inãtiroma, nã ẽfenãfo mẽ Nios inãkĩ ixõ yoitirofo,” ’ mã famis. Nãskata a Niospa yoini anori mã ato yoimisma mãto epa yafi mãto efa kexeshakãfe ifiano. Akka mã ato yoimis iskafakĩ: ‘Anã mãto epa yafi mãto efa mã afaa inãtiroma,’ ixõ mã ato yoimis. Na shara. \v 13 Nãskakẽ a Niospa yoini anori yoitama, a mãto xinifãfe yoipaonifo anori fisti mã ato yoimis. Nãskaxõ afara fetsafo mã famis, Niospa mekakõi mã yoimisma,” ixõ Jesús ato yoini. \p \v 14 Nãskaxõ Jesús yorafo kenaxõ ato yoini iskafakĩ: “Keyokõichi ea nikasharakõikãfe tãpisharakõixikakĩ ẽ mato yoinõ. \v 15 Nã nõ piaitokai noko chakana fatiroma, akka nõko shinã mẽraxõ nõ afara chakafo shinãito noko chakanafatiro. \v 16 Mã pachoyakĩ nikasharakãfe,” ato fani. \p \v 17 Nãskata Jesús yorafo nĩchifaini pexe mẽra ikini, nãnoxõ a aõxõ tãpimisfãfe yõkanifo: “A mĩ yorafo yoia keskara nokori yoife nõ tãpinõ,” faifono, ato yoikĩ iskafani: \v 18 “¿Afeskakĩ mãri mã nikasharaimamẽ? ¿Mã tãpiamamẽ afara nõ piato nõko xaki mẽraxõ noko chakafatiroma? \v 19 Akka a nõ piai nõko õiti mẽra kaima, nõko ãto mẽra kai, mã nõko ãto mẽranoax payokomeano chipo nõ aya safatiro.” \p “Akka a nõ piai chakama, keyokõi shara,” ixõ ato yoini. \v 20 Nãskaxõ anã ato yoini: “Akka mãto shinãmã shinãxõ mã afarafo chakafatiro. \v 21-22 Nãskakẽ ãto shinã mẽraxõ shinãkakĩ, yorafãfe afara chakafo shinãmisfo. Feronãfakefãfe ãto ãfima chotaifono, kẽrofãferi ãto fenema chotamamisfo. Nãskata yometsokata, ato retemisfo. Askatari kẽro fetsafo kaxefakãta, fetsafo chakafakĩ, mekafakãta; afara fetsafo chakafakãta, ato pãrakãta, a afara apaiyaifo fisti akãta, a fetsafãfe fiaiti fipaikãta, ãa chanĩkãta, ãa kakapaikãta, askatari shinãsharamisfoma. \v 23 Nã afara chakafo ãto shinã mẽraxõ shinãifo keskafakĩ nãato ato chakafaxii,” ixõ ato yoini. \s1 Xotofake judeoyamafixõ Jesús chanĩmara fakõini \r (Mt. 15.21-28) \p \v 24 Nãskata nãnoax pexe rasi Tiro ano Jesús kani. Mã kaax pexe fetsa mẽra ikini, ano ikikẽ tsõa tãpiamanõ. Akka nãno ikiax onetiroma ini. \v 25 Nãnoa koshikõi tãpinifo, nãskakẽ nã fake xotofake niafaka naneato ãfe afa Jesús ano kaxõ a nãmã ratokonõ mai chachipakefofãni. \v 26 Nã kẽro xoko fetsa Sirofenicia mai anoa ini. Nãskakẽ Jesús ano kani. Kaxõ yoikai iskafakĩ: “Ẽfe fake xotofake makinoa niafaka yõshi chaka potaxõfe,” fani. \p \v 27 Askafafiaito nikakĩ Jesús yoini iskafakĩ: “Ãa fakefãfe pikĩ taefayonõfo. Enefe, a fakefãfe piai fĩaxõ nõ paxta inã, askarakai sharamaki,” faito, \v 28 nã kẽromã kemani iskafakĩ: “Ẽje Ifo, a mĩ ea yoiai keskara mẽ nikai. Akka paxtafãfe pitirofo a fakefãfe piai ãfe potofo mĩsa nãmã keyo pakeaito,” faito, \v 29 Jesús yoini iskafakĩ: “Chanĩma, mĩ ea kemasharakõia. Nãskakẽ mã mĩ katiro, mĩ fake xotofake makinoax mã niafaka yõshi chaka mã tsekeaki,” fani. \p \v 30 Nã kẽro mã ãfe pexe ano nokoxõ õia ãfe fake xotofake raka ini, a makinoax mã niafaka tsekeano. \s1 Jesús feronãfake pãstokõi ita mekamisma sharafani \p \v 31 Jesús Tiro mai anoax tsekekainikakĩ, Sidón yafi pexe rasi Decápolis finõfaini kaax, Galilea ĩamãfã kesemẽ nokoni. \v 32 Nãno yorafãfe feronãfake mekamisma ita pãstokõi iyonifo. Mã iyokaxõ yoinifo iskafakakĩ: “Mĩ mĩfi mãmãfe nikamismaki pãstokĩ,” faifono, \v 33 Jesús a fisti ori iyoni, yorafo makinoa. Nãskaxõ ãfe mĩfi ãfe pacho kini mẽra meeini. Askafatari ãfe mifiki kemo mechota ãfe ana ramãkani. \v 34 Nãskafata nai foisnĩfofã xakaita yoini iskafakĩ: “Efata,” fakĩ. (Akka nõko mekapa nõ yoimis iskafakĩ: “Papeita nikasharafe,” faki.) \p \v 35 Nãskafaino, nã pãsto ãfe pãcho nikasharakõini. Ãfe anari sharakõitani, nãskax meka sharakõini. \v 36 Nãskafata, “Mã tsoa yoiki,” Jesús ato fafiaino, askatamaroko ato yoikĩ finakõifofãsa fanifo. \v 37 Nãskakẽ, “¡Kee, õikapo! ¿Afeskaxõ iskara sharafaimẽ?” ikata iskafakĩ yoinifo: “A pastofo ato sharafaino mã nikakani, a mekamisfomari mã ato sharafaino mã mekakani,” ikanax yoinãnifo. \c 8 \s1 Jesús cuatro mil feronãfakefo pimani \r (Mt. 15.32-39) \p \v 1 Nãskata pena fetsa yorafã rasi anã Jesúski fenifo ãfe meka nikai fekani. Nãskata a piaifori ano afaa inima. Nãskaifono Jesús aõxõ tãpimisfo kenaxõ yoini iskafakĩ: \v 2 “Ẽ na yorafo shinãkõi, nono tres nia mã efe ikafono, nonoxori afaa pikanima. A piaifo mã keyoa. \v 3 Akka afaa pimaxoma ãto pexe ano ẽ ato nĩchiano, fonãikani afaa pikanaxma fai nẽxpakĩa paketirofo. Atiri chai inoax feafoki,” ato faino, \v 4 a aõxõ tãpimisfãfe kemanifo: “Akka, ¿afeskaxõ nõ ato pimatiromẽ? ¿Fanĩa nõ afaa fitiromẽ, nonokai tsoa ikama?” faifono, \v 5 anã Jesús ato yõkani: “Akka, ¿afe tii mã pãayamẽ?” ato faito, “Siete pãakĩa,” fanifo. \p \v 6 Nãskakẽ Jesús, “Yõrafã rasi nãmã tsaokãfe,” ato fata, siete pãa tsomainĩfofã. Apa Nios aicho fata, pãa kaxke pakexõ aõxõ tãpimisfo inãni. Nãfãferi nã yorafo inãnifo pinõfo. \v 7 Nãskata foe ichapama ranãri ini. Nãskakẽ atoõxõ Jesús Apa Nios aicho fata, aõxõ tãpimisfo foe inãni a yorafori ato inãnõfo. \v 8 Nãskakẽ keyokõichi pikanax mãyakõinifo. A pikĩ chetefaafo siete fẽta fospikõia ini. \v 9 A piafo yorafo ichapakõi inifo, cuatro mil inifo. Nãskaxõ Jesús ato nĩchini fotanõfo. \v 10 Nãskata Jesús a aõxõ tãpimisfo fe kanõanãfã mẽra naneinãkafanax Dalmanuta mai ano kani. \s1 Fariseofãfe, “Jesús, tsõa atiroma keskara noko ispafe nõ mia chanĩmara fanõ,” ixõ yõkanifo \r (Mt. 16.1-4; Lc. 12.54-56) \p \v 11 Nãno fariseofo akiki fenifo afe yoinãi fekani, feparaxõ yõkapaikani. Iskafakĩ yoinifo: “Tsõa atiroma keskafakĩ afama mĩshtifo fakĩ noko ispafe nõ mia chanĩmara fanõ mĩ Nios ariax oamãki,” faifono, \v 12 Jesús fãsi xakainãkafã ato yoini iskafakĩ: “¿Afeskakĩ na yorafãfe tsõa atiroma keskafakĩ noko ispafe ea fakanimẽ? Ẽ mato pãraima a Nios fistichi atiro keskara ẽ mato ispaima,” ixõ ato yoini. \p \v 13 Ato askafata mã ato makinoax kai kanõanãfã mẽra naneinãkafã okiri ĩamãfã pokefaini kani. \s1 “Fariseofo feta saduceofãfe anorima yoimisfoki ato nikayamakãfe,” Jesús ato fani \r (Mt. 16.5-12) \p \v 14 Akka mã fõkakĩ, a pifofaifo shinãmaki fainifo. Akka nã kanõanãfã mẽra pãa fisti ini. \v 15 Askaifono Jesús ato yoini: “Õisharakãfe. Fariseofãfe Herodes feta pãa faraxakafo piyamakãfe,” ato fani. \p \v 16 Ato askafaino, a aõxõ tãpimisfo ãa ranã yoinãnifo iskakani: “¿Afeskakĩ noko iskafaimẽ? Nõkai pãa yama,” ikanax yoinãnifo. \p \v 17 Nãskaifono mã tãpixõ Jesús ato yoini iskafakĩ: “¿Afeskai nõ pãayamara mã ikimẽ, mãto õiti mẽraxõ mã shinãsharaimamẽ? \v 18-19 Feroyafiaxõ mã õi sharaima, pachoyafiaxori mã nikasharaima. ¿Akka mã shinãimamẽ? A cinco pãa cinco mil yorafo ẽ ato pimaita akka, ¿a chetefaafo afe tii fẽta fospia mã fiitamẽ?” ato faito kemanifo: “Doce fẽta ikita,” fanifo. \p \v 20 “Askatari a siete pãa cuatro mil yorafo ẽ ato pimaita, akka, ¿afe tii fẽta fospia mã fiitamẽ?” ato faito, “Siete ikita,” fanifo. “Askatari, ¿nã siete pãa ẽ kaxkeketsaxõ ẽ ato minita cuatro mil feronãfake, afe tii fẽta texefafo mã fiitamẽ?” ato fani. “Sietekĩa,” fanifo. \p \v 21 Askafaifono ato yoini iskafakĩ: “¿Ai mã tãpiamamẽ?” ato fani. \s1 Jesús yora fẽxo Betsaida anoxõ sharafani \p \v 22 Nãskata mã Betsaida ano nokoafono, yora fẽxo Jesús ano iyonifo. Mã iyokaxõ iskafakĩ yoinifo: “Jesús, na feronãfake ramãfe,” faifono, \v 23 Jesús ãfe mẽkemã nã fẽxo mẽtsoinĩfofã pexe rasi pasoatai iyoni. Nãrixõ ãfe kemõ ãfe fero mechanafayanã ãfe mẽkemã ramãni iskafakĩ yõkayanã: “¿Mã mĩ afara õitiromẽ?” faito, \v 24 nã fẽxo mã õisharaki iskafakĩ yoini: “Ẽ õi na feronãfakefo oa ififo kafanai keskara,” faito, \v 25 Jesús anã ãfe mẽkemã fero ramãkani. Nãskafaano nã fẽxo mã sharaxõ õisharakõini. Nãskaxõ keyokõi xafakĩakõi õisharakõini. \v 26 Nãskakẽ Jesús ãfe pexe ano nĩchini iskafakĩ yoiyanã: “Mĩ anã pexe rasi ano kakiki, mĩ pexekõi ano katãfe, mĩ tsoa yoikĩ,” fani. \s1 “Mĩ Cristo mia Niospa ifini nokoki nĩchixii mĩ nõko xanĩfo finakõia inõ,” ixõ Pedro Jesús yoini \r (Mt. 16.13-20; Lc. 9.18-21) \p \v 27 Nãskafata Jesús a aõxõ tãpimisfo fe pexe rasi Cesarea Filipo pasoato fonifo. Fãi kakĩ Jesús ato yõkani: “¿Ea afaa yorafãfe faimẽ?” ato faito, \v 28 aõxõ tãpimisfãfe kemanifo iskafakakĩ: “Fetsafãfe Juan Maotistara, mia fakani. Fetsafãferi Elíasra mia fakani. Fetsafãferi nã ato Niospa meka yoipaoni fetsa rakikĩa mia fakani,” ixõ yoinifo. \p \v 29 “Akka, ¿mã ea tsoara faimẽ?” ato faito, Pedro kemani iskafakĩ: “Mĩ Cristo mia Niospa ifini nokoki nĩchixii mĩ nõko xanĩfo finakõia inõ,” faito, \v 30 Jesús yoini iskafakĩ: “Eõnoa tsoa yoiyamakãfe,” fani. \s1 “Chipo ea retexikani,” Jesús ato fani \r (Mt. 16.21-28; Lc. 9.22-27) \p \v 31 Nãskata Jesús ato yoikĩ taefani iskafakĩ: “Ẽ chipo omiskõi finakõixii. Askatari ea õikaspakakĩ ea potaxikani, judeofãfe ãto xanĩfofo feta a Nios ato kĩfixomis xanĩfofãfe a Moisés yoikĩ kirika keneni keskara ato tãpimamisfãfe. Askatari ea retexikani, akka ea retefiafono tres nia oxata ẽ anã otoxii,” ato fani. \v 32 Nãskakẽ xafakĩakõi ato yoini. Ato yoikĩ askafaito ori iyoxõ Pedro yoini iskafakĩ: “Ifo, askayamafe mia retekanima kiki,” faito, \v 33 anã Jesús fesoakekafã aõxõ tãpimisfo õiyanã iskafakĩ Pedro yoini: “Emakinoax katãfe, Satanás. A Epa Niospa shinãi keskara mĩ tãpiamaki. Akka nã yorafãfe shinãifo keskara mĩ shinãikai,” fani. \p \v 34 Nãskata Jesús aõxõ tãpimisfoya yorafo kenaxõ ato yoini iskafakĩ: “Fatora fetsa ẽfe inakõi ipaikĩ ãakõi apaiyai keskara anã atiroma. Nã ẽ yoiai keskara nikakõitiro. ‘Ẽfe Ifoxõ ea retefiaifono ẽkai ẽfe Ifo ẽ potapakenakama,’ ixõ shinãtiro. \v 35 Akka fẽtsa ãa shinãtiro iskakĩ: ‘Ẽ Nios Ifofaito ea retetirofo. Nãskakẽ ẽ Nios Ifofaima,’ ixõ shinãtiro mesekĩ. Askara yora naax ẽfe Epa ano katiroma. Akka nã ea Ifofaa, ẽfe meka yoiaito askayamãkĩ eõxõ reteafono ẽ ifixii efe ĩpaxanõ eamãi Ifofamiskẽ. \v 36 Akka fatora fetsa afara ichapayakõi ikatsaxakĩ, anã ãfenã itiroma. Mã naax omiskõipakenaka. \v 37 Akka, ¿nĩpaxakĩ yorafãfe afe tii kopifatirofomẽ? Maa, afaa kopifatirofoma. \v 38 Akka fatora fetsa eõ rãfikĩ, ẽfe meka sharari yoikaspai yora chakafãfe ferotaifi ẽri aõ rãfikĩ yoikĩ iskafaxii: ‘Ẽ na yora õimisma,’ ẽ faxii ẽfe Ẽpa sharafoya fotoxõ, ẽfe ãjiri sharafori efe fotopakefofãxikani,” ixõ ato yoini. \c 9 \p \v 1 Askatari anã Jesús ato yoini iskafakĩ: “Ẽ mato pãraima, fatora fẽtsa nono efe iyoxõ nayoxoma ẽfe Epa xanĩfo finakõia õiyoxikani ãfe sharaõnoax oaito,” ixõ ato yoini. \s1 Jesús ãfe femãnã fetsa keskara ini, fafekõini. Ãfe rapatiri oxokõi ini \r (Mt. 17.1-13; Lc. 9.28-36) \p \v 2 Nãskata mã seis nia finõta, Jesús mãchi keyakõi ari mãpekĩ ãfe ina tiis ato iyoni. Pedro iyota, Santiago iyota, Juan iyota ato fani. Nãriax ãto ferotaifi Jesús fetsa keskara ini. \v 3 Ãfe rapati fafekõini oxo finakõia ini, mã patsasharafikakĩ tsõa askafatiroma ini. \v 4 Nãnoa Elías yafi Moisés õinifo Jesús fe mekaifono. \v 5 Nãskaifono Pedro Jesús yoini iskafakĩ: “Ifo, sharakõi ano nõ oa. Nono nõ tres tapas fanõ, fetsa mia axota, fetsa Moisés axota, fetsa Elías axota, nõ fanõ,” fani. \p \v 6 Akka aõxõ tãpimisfo ratekõinifo. Nãskakẽ Pedro tãpinima a yoiai keskara, shinãyamaino yoini. \v 7 Nãskaifono kõinĩ ato maipakefofãni. Nã kõi mẽranoax mekai iskaito nikanifo: “Nafi ẽfe Fakekõiki ẽ aõ noikõi. Nãskakẽ nikasharakõikãfe,” ikaito nikanifo. \p \v 8 Askaito nikafikakĩ, a kemataima õiafo ano ato fe tsoa inima, Jesús fisti ares ato fe ini. \p \v 9 Nãskata mã mãchi keya ariax fotoxõ, “A mã õia keskara mã tsoa yoiki. Ẽ naax mẽ anã otoano mã ato yoitiro,” ixõ ato yoini. \v 10 Nãskakẽ tsoa yoitama. Ares fisti ãto õiti mẽraxõ shinãnifo mã tãpifikaxõ. Naax ẽ anã otoxira nokofaito nõ tãpiama ikanax yoinãnifo. \p \v 11 Nãskaxõ Jesús yõkanifo, iskafakakĩ: “¿Afeskakĩ a Moisés yoikĩ kirika keneni keskara ato tãpimamisfãfe iskafakĩ yoimisfomẽ Elías rekẽ oi taexii?” ixõ yoimisfo faifono, \v 12 ato kemakĩ iskafani: “Chanĩma, Elías rekẽ fotoi taexii, nãato ato yoisharaxii itipinĩsharanõfo. Akka, ¿afeskakĩ kirika ano kenenifomẽ, a ẽ omiskõixiai yorafãfe ea chakafakakĩ ea potaifono? \v 13 Akka ẽ mato yoinõ mã Elías ifana. Nãskakẽ nã apaiyai keskafakakĩ chakafanifo. Nãnori aõnoa yoikĩ kirika kenenifo,” ixõ ato yoini. \s1 Jesús feronãfake naetapa niafaka chaka põtaxoni \r (Mt. 17.14-21; Lc. 9.37-43) \p \v 14 Nãskata mã Jesús fe fõtakakĩ a Jesúsxõ tãpimis fetsafo ano nokokaxõ õitoshinifo yõrafã rasifo fe a Moisés yoikĩ kirika keneni keskara ato tãpimamisfo fe ato fe feratenãifãfe. \v 15 Nãskaifono Jesús oaito fichikanax akiki keyokõi farekefaikaxõ, “Kee, mã Jesús oi kiki,” ikaxõ yoisharanifo. \p \v 16 Askaifono Jesús ato yõkani iskafakĩ: “¿Afeskai mã ato fe feratenãimẽ?” ato faino, fẽtsa kemani iskafakĩ: \v 17 “Maestro, ẽfe fake ẽ mikiki efea, niafaka chaka a mẽra nanexõ mekamamismano. \v 18 Nã kapaiyai arixõ, niafaka chakata achiano paketiani. Ãfe axfapa fãkox keyopaketiani, askatari ãfe piti yeyexamis, askatari charishi fetsemis. Mẽ mĩ inafo yoia a makinoa niafaka yõshi chaka põtanõfo. Akka mĩ inafãfe atirofoma,” faino, \v 19 Jesús kemani: “Mãkai ea chanĩmara faima. Mã afara shinãmis. Akka afetĩakai ẽ nono mato fe itianima. ¿Afetĩakai mã ea nikaimẽ? Niri nã fake efekãfe,” faino, \v 20 nãskakẽ Jesús ano nã fake iyonifo. Akka nã nĩafaka mã Jesús tãpixõ, nã feronãfake anã choamanaino anã nãmã pakeni. Nãskakẽ tarame tarame iyanã ãfe axfapa fãkox keyopakeni. \p \v 21 Nãskaxõ Jesús apa yõkani iskafakĩ: “¿Afetĩa fichinimẽ?” iskaifaito, apa yoini iskafakĩ: “Afetĩa fichinima. Yomeax fichini. \v 22 Mẽxotaima na niafaka chakata iskafaino, chiinaki paketa fakanaki pakemis, retepaikĩ iskafaino. Nãskakẽ mĩ sharafatiromakĩ sharafafe, noko shinãkĩ ẽfe fake ea sharafaxõfe,” faino, \v 23 Jesús yoini: “¿Afeskakĩ ẽfe fake mĩa ea sharafaxotiromamẽ mĩ ea faimẽ? Ea chanĩmara faifono ẽ ato afama mĩshti faxotiro,” fani. \p \v 24 Nãskakẽ nã fake ãpa fãsikõi mekani iskafakĩ yoini: “Ẽ mĩa chanĩmara fai, ea axõfe ẽ mia chanĩmara fakĩ finakõinõ,” ixõ yoiaino, \v 25 yõrafã rasi ichanãfono Jesús õini, Jesús feronãfake makinoa niafaka potaito õipaikani. Nãskakẽ Jesús niafaka iskafakĩ yoini: “Niafaka yõshi chakata, na fake mĩ mekamatama, mĩ nikamamismaki, ẽ mia yoikai na fake makinoax tsekekaitãfe, nãskax mĩ anã a mẽra ikiki,” faino, \v 26 niafaka yõshi chaka fãsikõi fiisini. Nãskakĩ nã fake anã choamani. Nãskata mã fake makinoax tsekekaikĩ oa naa keskara fafãini. Nãskakẽ iskafakĩ yoinifo: “Mã naa raka,” faifono, \v 27 akka Jesús ãfe mẽkemã mẽtsota fininĩfofanaino nã feronãfake niinãkafãni. \p \v 28 Nãskafata Jesús pexe mẽra ikikainano, anoxõ a aõxõ tãpimisfãfe a fisti yõkanifo: “Akka, ¿afeskakĩri nõ niafaka yõshi chaka potatiromamẽ?” ixõ yõkaifono, \v 29 Jesús ato kemani: “Na keskara niafaka mã potakĩ Epa Nios kĩfita foni teneyanã Nios shinãkĩ mã potatiro. Akka mã askayamaxõ mã potatiroma,” ato fani. \s1 Anã Jesús ato yoini: “Chipo ea retexikani,” ixõ \r (Mt. 17.22-23; Lc. 9.43-45) \p \v 30-31 Nãskata Jesús nãnoax a aõxõ tãpimisfo fe kakĩ Galilea finõfaini. Akka Jesús ato tãpimakaspani, “Ea tãpiyamanõfora,” ixõ. A aõxõ tãpimisfoosmãi ato tãpimakĩ iskafakĩ ato yoini: “Ea achikaxõ ãto xanĩfofo ano ea iyoxikani, afãfe ea retenõfo. Akka ea retefiafono tres nia oxata ẽ anã otoxii,” ato faito, \v 32 tsõa tãpinima a ato yoiai keskara. Yõkapai akiki ranonifo. \s1 “Akka, ¿tsoakaimẽ sharafinakõia?” inifo \r (Mt. 18.1-5; Lc. 9.46-48) \p \v 33 Nãskata pexe rasi Capernaúm ano nokonifo. Nã pexe anoxõ Jesús ato yõkani: “¿Afeskai fai anoax mã feratenãmẽ?” ato faino, \v 34 tsoa tooxinima, akka fai nẽxpakĩanoax feratenãi iskakanax: “¿Tsoakai sharafinakõiamẽ?” ikanax. \p \v 35 Nãskakẽ Jesús tsaoxõ a aõxõ tãpimisfo doce kenaxõ ato yoini: “Fatora fẽtsa ato finõpai nã yorafãfe ãto ina keskara itiro, nãskakẽ keyokõi ato axosharakõitiro,” ixõ ato yoini. \p \v 36 Nãskata ato nẽxpakĩa fake yome nĩchita, chishtoinĩfofã ato yoini: \v 37 “Akka fatora fẽtsa ẽfe aneõxõ na fake yome noikĩ nãatori ea noisharakõi. Nã ea noisharaito ea fisti noima, nã ea nĩchiniri noisharai,” ixõ Jesús ato yoini. \s1 Fẽtsa noko noikaspatama noko sharafai \r (Mt. 10.42; Lc. 9.49-50) \p \v 38 Ato askafaito Juan yoini: “Maestro, mã nõ õia oa feronãfake fistichi mĩ aneõxõ niafaka chaka potaito. Nãskakẽ mĩ nofe rafemismaki, askafayamafe mĩ yorafo makinoa niafaka potatiromaki nõ faa,” faito, \v 39 Jesús kemani iskafakĩ: “Askafayamakãfe. Akka nã ẽfe aneõxõ afama mĩshtifo faxõ chipo ea chakafakĩ mekafatiroma. \v 40 A noko chakafakĩ mekafaima, nofe rafesharai. \v 41 Akka fẽtsa mato shinãkĩ, nato Cristo Ifofaki ixõ mato faka ayamanaito, askara Niospa afara inãsharatiro. Chanĩmakõi ẽ mato yoi,” ixõ ato yoini. \s1 Noko fẽtsa afara chakafamaino ãfenã mesekõi itiro \r (Mt. 18.6-9; Lc. 17.1-2) \p \v 42 Anã Jesús ato yoini iskafakĩ: “Na fakefãfe ea chanĩmara faifono, fatorafãfe ato afara chakafamaifono, tokirinĩfaya tenextifaxõ fakafã nõafã mẽra mã ato potatiro ato anã afaa chakafamanõfoma. \v 43-44 Akka mãto mẽkemã mato afara chakafamaino mextemekãfe. Akka mã mã mextemeax Epa Nios ari mã katiro afe nĩpaxakĩ. Akka mifi rafeyaxõ mã afara chakafaax chiifã xoisai mẽranoax mã omiskõipakenaka, a chiifã nokanakama anoax. Anoax xenafo nayamaino, chiiri nokanakama anoax. \v 45-46 Askatari mĩ tãe mia afara chakafamaino oxtemefe. Akka mã mĩ oxtemeax Epa Nios ari mĩ katiro afe ĩpaxakĩ. Akka mĩ oxtemeamax tae rafeyax chiifã mẽranoax mĩ omiskõipakenaka, anoax xenafo nayamaino, chiiri nokanakama anoax. \v 47 Askatari mĩ fẽro mia afara chakafamakẽ tsekafe. Nãskax mĩ fero fistiax Epa Nios xanĩfo ano mĩ katiroki. Akka mĩ fero rafeyax chiifã mẽranoax mĩ omiskõipakenaka. \v 48 Anoax xenafo nayamaino chiiri nokanakama anoax. \p \v 49 “Nãskakẽ chiifã mẽranoax keyokõi omiskõipakenakafo. \v 50 Akka tashi shara. Akka mã nami tashiya ayamaxõ, afeska faxõ mã anã sharafatiromẽ, mã anã sharafatiroma, chakanatiro. Nãskakẽ oa tashi keskara ikãfe isharakõiax. Fetsafo ato yoisharaxikakĩ anã afaa chakafanõfoma.” \c 10 \s1 Feronãfake ãfe ãfi fe enenãtirofoõnoa Jesús ato yoini \r (Mt. 19.1-12; Lc. 16.18) \p \v 1 Nãskata Jesús Capernaúm anoax tsekekainax Judea mai ano kani. Nã Jordán faka ketokonõ, nãnoxõ anã yorafo ichanãfaxõ anã ato yoini, ato yoimis keskafakĩ. \v 2 Ato yoikĩ askafaino fariseofo Jesús ano fenifo. Akiki fẽkaxõ chakafakĩ mekamapaikani. Nãskaxõ yõkanifo iskafakĩ: “Nõko xinifãfe Niospa meka yoikĩ kenenifo keskafakĩ, ¿feronãfãke ãfe ãfi enepaikĩ enetiromẽ?” ixõ yõkaifono, \v 3 Jesús ato kemani: “Moisés mato kirika kenexokĩ, ¿fanĩri mato yoinimẽ?” ato faito, iskafakĩ yoinifo: \v 4 “Moisés kenekĩ iskafani: ‘Fẽtsa ãfe ãfi enepaikĩ taefakĩ kirika kenexotiro iskafakĩ: “Ẽ mia anã fiima, mĩ anã ẽfe ãfi ikima,” ’ ixõ mã yoitiro noko fani,” ixõ yoiaifono, \v 5 Jesús ato kemani iskafakĩ: “Moisés iskafakĩ mato yoini: ‘Mãkai afaa tãpiama mãto õiti kerexkõi,’ ixõ mato yoini. \v 6 Akka taekõifakĩ, Niospa feronãfake yafi kẽro onifani. \v 7-8 Nãskakẽ feronãfake mã ãfiyax ãfe apa yafi ãfe afa makinoax paxkatiro ãfi fe fianãxiki. Nãskakẽ ãfe ãfi fe yora fisti keskara itirofo. Nãskakẽ anã yora rafema, yora fisti keskara ikani ãfe ãfi fe. \v 9 Nãskakẽ feronãfãke ãfe ãfi enetiroma Niospamãi ato fianãmano,” ixõ ato yoita, \v 10 mã pexe mẽra ikiano, anã a aõxõ tãpimisfãfe yõkanifo: “A mĩ yorafo rama yoiai keskara nokori yoife,” faifono, \v 11 Jesús ato yoini iskafakĩ: “Akka fẽtsa ãfe ãfi enexõ kẽro fetsa fixõ afe ikĩ a fikĩ taefani chakafai. \v 12 Askatari feronãfake ãfe ãfi enexõ fetsa fixõ fetsa fe ikĩ ãfe ãfi chakafai,” ixõ Jesús ato yoini. \s1 Jesús fakefo chishtoxõ ato mãmãyanã ato Epa Nios kĩfixopakeni \r (Mt. 19.13-15; Lc. 18.15-17) \p \v 13 Askatari yorafãfe ãto fakefo Jesúski efenifo ato mãmãpakeyanã ato Epa Nios kĩfixonõ. Akka a Jesúsxõ tãpimisfãfe ato iskafanifo: “Mãto fakefo efexõ nõko Ifo fekaxtefayamakãfe,” ato faifono, \v 14 nikakĩ Jesús ato iskafani: “Ato enekãfe na fakefo ekeki fenõfo, ato nẽtefayamakãfe. Ẽfe Epa Nios xanĩfo ika ari na fakefo keskarakõifoki,” ixõ ato yoini. \p \v 15 “Ẽ mato pãraima, mã Epa Nios xanĩfo nikayamax na fakefãfe ea nikaifo keskafakĩ, Epa Nios xanĩfo ika ari mã katiroma,” ixõ ato yoita, \v 16 fakefo chishtoinĩfofã ato mãmãpakeyanã: “Epa Niospa, na fakefo sharafafe,” fani. \s1 Feronãfake naetapa kori ichapayax Jesús fe mekani \r (Mt. 19.16-30; Lc. 18.18-30) \p \v 17 Mã askafata mã Jesús kaino feronãfake fetsa ichoax akiki nokoni. Mã akiki nokoxõ ratokonõ mai chachipakefofã yõkani iskafakĩ: “Maestro mĩ sharaki, ea yoife ẽ afaa afeskatiromakĩ Nios xanĩfo fe ipaxakĩ,” ixõ yõkaito, \v 18 Jesús kemani: “¿Afeskakĩ sharara mĩ ea faimẽ? Akka Nios fisti shara. \v 19 Niospa shinãmanaino a Moisés yoini keskara mã mĩ tãpia. Iskafakĩ yoini: ‘Ato reteyamakãfe, askatari mãto ãfima chotayamakãfe, askatari kẽromãri mãto fenema chotamayamakãfe, askatari atoki yometsoyamakãfe, askatari chanĩ yoiyamakãfe, askatari mã kaxpa ato pãrayamakãfe, askatari mãto epa yafi mãto efa nikasharakõikãfe,’ ” ixõ Jesús yoini. \p \v 20 Askafaito nã feronãfake kemani iskafakĩ: “Maestro, nã mĩa yoiai keskara mẽ nikamis yomexõ,” faito, \v 21 nikakĩ Jesús õiyanã aõ noiyanã iskafakĩ kemani: “Nãno afara fisti mĩ tãpiama. Kaxõ mĩ afarafo minixõ kori fixõ nã afaamaisfo ato inãketsatãfe. Nãskakẽ nai mẽranoax afama mĩshtifoya mĩ ixikai. Mã mĩ kori ato inãketsata anã oxõ ea Ifofasharafe,” ixõ yoini. \p \v 22 Askafaito nikai nã feronãfake shinãchakakõi tooxinima kori ichapayamãiyaxõ ato inãkaspai. Nãskax Jesús makinoax kani. \p \v 23 Nãskaito Jesús aa kemataima õiakexõ, aõxõ tãpimisfo yoini iskafakĩ: “A yora afama mĩshti ichapaya Nios xanĩfo ano katiroma, fekax pishta,” ixõ ato yoiaito, \v 24 nikakakĩ ãfe inafãfe: “Kee, ãfe meka nõ tãpitiroma,” ixõ tãpipainifo. Askaifono anã Jesús ato yoini iskafakĩ: “Ẽfe fakefãfe, fekax pishta afama mĩshtifoya ikatsaxakĩ mã Nios Ifofapaia. \v 25 Mãraki camello akoja kini mẽra ikipaifi ikitiro, fekaxkõi efapamãiax. Nãskarari yora afama mĩshti ichapayato Nios Ifofapai, fekaxkõi ãfe afama mĩshtifomãi potakaspakĩ,” ixõ Jesús ato yoini. \p \v 26 Ato askafaito nikakakĩ a aõxõ tãpimisfãfe tãpipainifo. “¡Kee! ¿Afeskax nõ Nios fe ipaxatiromẽ?” ikanax yoinãnifo. \p \v 27 Askaifãfe õikĩ Jesús ato yoini: “Yorafokai ãa ifimetirofoma. Nios fistichi yorafo ifitiro. Niospa afama mĩshtifo fatiro, yorafãfe atiroma keskara,” ixõ ato yoini. \p \v 28 Ato askafaito nikakĩ Pedro yoini: “Ifo, nõ mefe okĩ nõko afama mĩshtifo nõ õiferani nõ mefe oni,” faito, \v 29 Jesús kemani iskafakĩ: “Ẽ mato paraima, fẽtsa eõxõ ẽfe meka sharaõnoa ato yoikakĩ ãfe pexe õifaini, ãfe onefetsafori õifaini, ãfe poifori õifaini, ãfe apari õifaini, ãfe afari õifaini, ãfe fakefori õifaini, ãfe tareri õifaini, \v 30 nãato niyoxõ afama mĩshtifo fitiro, Niospa inãino, pexefoya ita, onefetsafoya ita, poifoya ita, afafoya ita, fakefoya ita, tarefoya ita itiro. Nãfo Niospa inãsharafiano omiskõixii. Nãskafiax chipo Epa Nios fe ipanaka. \v 31 Akka iskaratĩa yora ichapafãfe ato finõpaikani, nõ finakõiara ikaxõ, akka chipo fenotirofo. Akka a ato finõpaiyamaifo iskaratĩa Niospa ato finakõia imaino Nios fe ipanakafo,” ixõ ato yoini. \s1 Anã Jesús ato yoini: “Mã chaima ea retekanira,” ixõ \r (Mt. 20.17-19; Lc. 18.31-34) \p \v 32 Askafakĩ ato yoita Jerusalén ari kani. Jesús rekẽ kaino aõxõ tãpimisfo acho fonifo. “Kee, ¿afeskai nõko Ifo Jerusalén ano kaimẽ?” ikanax ratekõinifo. Nãskaifono a aõxõ tãpimisfo tii ato kenaxõ Jesús ato yoini iskafakĩ: “Iskaratĩa afaa afeskaimãkai ẽ mato yoinõ. \v 33 Mã mã õikai, iskaratĩa Jerusalén ano nõ mãpei kaikai. Nãnoxõ ea achikaxõ a ato Nios kĩfixomis xanĩfofo yafi a Moisés yoikĩ kirika keneni keskara ato tãpimamisfo ea ato inãkani kiki. Anoxõ ea iskafakani: ‘Na Jesús ato chakafamiskĩ retekãfe,’ ixõ ea yoikãta, yora fetsafo ano ea iyokani afãfe ea retenõfo. \v 34 Nãfãfe ea kaxemetsama fayanã, ekeki kemo mechoketsayanã ea koshaketsakata ea retekani. Akka ea askafafiafono tres nia oxata ẽ otoxii,” ixõ ato yoini. \s1 Santiago feta Juan Jesús yõkanifo afe xanĩfo ipaikakĩ \r (Mt. 20.20-28) \p \v 35 Santiago fe Juan, Zebedeo fake rafe ini. Nã rafeta Jesús ano fõkaxõ iskafakĩ yoinifo: “Maestro, na nõ mia yoiai keskafakĩ noko axõfe, nõ mia yõkaikai,” faifono, \v 36 ato yõkani: “¿Ẽ mato afaa afeska faxotiromẽ?” ato faito, \v 37 anã yoinifo iskafakakĩ: “Mĩ xanĩfokõikĩ nokori xanĩfo imafe, nõ mefe xanĩfo inõ. Takai fetsa ẽ tsaofaino, takai fetsari ẽfe ochi tsaonõ,” faifono, \v 38 Jesús ato yoini iskafakĩ: “Na mã ea yõkai keskara mã tãpiama. ¿Na ẽ omiskõiai keskai mãri mã omiskõitiromẽ?” ato faino, \v 39 kemanifo iskafakakĩ: “Ẽje, nõri nõ tenetiro,” faifono, Jesús ato yoini iskafakĩ: “Chanĩma, nã ẽ teneai keskafakĩri, mã tenetiro omiskõifinakõifikĩ. \v 40 Akka efe ketaxamei tsaopai tsoa efe ketaxamei tsaotiroma. Ẽfe Epa Nios fistichi tãpia. Nã Epa Niospa katoafo ano efe tsaotirofo,” ixõ ato kemani. \p \v 41 Askafaifãfe nikakani a aõxõ tãpimisfo diez atoki õitifishkinifo, Santiago yafi Juan mepaikani. \p \v 42 Askaifono akka Jesús ato kenaxõ ato yoini iskafakĩ: “Mã mã tãpia, yora fetsafo xanĩfokaxõ fãsikõi mekayanã ato yonomamisfo. A xanĩfo fe rafeafãferi ato yoimisfo iskafakakĩ: ‘Nõri mãto xanĩfo. Nõ mato yoiaito mã noko afara axorisafatiro,’ ixõ fãsikõi ato yoimisfo. \v 43-44 Akka mã ranã askayamakãfe. Askatamaroko fatora fetsa mã xanĩfo ipai, ato yonoxomis keskara mã itiro. \v 45 Akka ẽri anori shinãima, ẽfe Epa Nios ariax ẽ nãmã fotoni feronãfakekõi ixiki, ẽ Niospa Fakefekẽ ea afara axonõfo ẽ onima. Askatamaroko fetsafo ẽ ato afara sharafaxoxiki ẽ oni. Ẽ atoõnoax naxiki ẽ oni. Satanás chaka ãto ifo inõma ẽ oni,” ixõ Jesús ato yoini. \s1 Jesús Bartimeo fẽxokẽ sharafani \r (Mt. 20.29-34; Lc. 18.35-43) \p \v 46 Nãskata Jericó pexe rasi ano nokonifo. Nãnoax mã Jesús tsekekainaino, aõxõ tãpimisfo fe yõrafã rasi afe fonifo. Fokãkĩ yora fẽxo fai ketokonõ tsaoa fichinifo, ãfe ane Bartimeo, Timeo fake ini. Nãno fai ketokonõ tsaoxõ ato kori yõkatiani ini. \v 47 Nãno fai ketokonõ tsaoxõ nã fẽxo nikani Jesús Nazarete anoa kafani faifãfe. Nãskafaifãfe nikai nã fẽxo fãsikõi fiisini, iskafakĩ yoini: “¡Jesús mĩfi David fenaki, ea shinãfe!” fani. \p \v 48 Askafaito, “Nõko Ifo fekaxtefayamafe,” fanifo. Askafafiaifono fãsikõi fiisini, iskani: “¡David fenapa, ea shinãfe!” faito nikai. \p \v 49 Nãskakẽ Jesús nẽteakekafã ato yoini iskafakĩ: “Ea kenaxokãfe,” ato faino, kenanifo iskafakĩ yoiyanã: “Inimayanã fininãkafãfe, Jesús mia kenakĩ,” ixõ yoiaifono, \v 50 nikakĩ ãfe tari rashkita potata koshikõi niinãkafã ichotiri ichotiri ita Jesús ano oni. \p \v 51 Mã akiki oano Jesús yõkani: “¿Ẽ mia afeska fanõ ea mĩa yõkamẽ?” faito, nã fẽxo kemani: “Maestro, ẽfe fero ẽ sharafapai,” faino, \v 52 Jesús yoini iskafakĩ: “Mã mĩ katiro, ea chanĩmara faax, mã mĩ sharaki,” fani. Naskafaino nã fẽxo õisharakõitani. Mã sharaxõ Jesús fãi kaino chĩfafaini. \c 11 \s1 Jesús nokoni Jerusalén ano \r (Mt. 21.1-11; Lc. 19.28-40; Jn. 12.12-19) \p \v 1 Nãskata Jesús fe fokakĩ Jerusalén chaima fonifo. Nãno pexe rasi Betfagé fe Betania chaima ini, machi Olivos ano. Nãnoxõ Jesús a aõxõ tãpimis rafe nĩchini. \v 2 Ato iskafakĩ yoiyanã: “Mẽstekõi fotakãfe oa ono pexe rasi ano. Nãno mã nokoxõ mã fichi kaikai burro fake nexekẽ tsoa aõ nimisma. Tẽpexõ ea efexotakãfe. \v 3 Anoxõ mato yõkaifono iskafakaki: ‘¿Afeskakĩ mã burro tẽpeimẽ?’ mato faifono, iskafakĩ ato yoikãfe: ‘Nõko Ifãfe fichipaiyaito nõ ifixoniyoa, samama mato nĩchixoni kiki,’ ixõ ato yoikãfe,” Jesús a aõxõ tãpimis rafe fani. \p \v 4 Askata mã fõkaxõ fichitoshinifo burro pexe fepoti ano nexekẽ emãiti fainaki fichixõ tẽpexõ efenifo. \p \v 5 Nã ano ikafãfe ato iskafanifo: “¿Afaa mã afeskafaimẽ? ¿Afeskakĩ mã burro tẽpeimẽ?” ato faifono, \v 6 nã Jesús ato yoia keskafakĩ ato kemanifo: “Ia. Iyoxotakãfe,” ato fanifo. \v 7 Nãskata Jesús ano burro efekãta, ãfe kate kamaki ãto rapati kakafanifo. Nãskafafono a kamaki Jesús tsaoinãkafãni. \v 8 Akka mã Jesús kaino yorafãfe ãto rapatifoya epe peifo xatekaxõ kakafaxõ fonifo akiki inimakakĩ. \p \v 9 Akka nã rekẽ foaifãfe a acho foaifo fãsikõi tai taifonifo. Iskafa fonifo: “¡Aicho, nã sharafinakõia nokoki oi kiki, nõko Ifo Niospa nokoki nĩchiano! \v 10 Nõko xini David xanĩfo ipaoni keskai, mĩri nõko xanĩfo ixiki oa. ¡Aicho! ¡Nios sharakõi!” ixõ yoinifo. \p \v 11 Nãskata Jesús mã Jerusalén ano nokoax, Nios kĩfiti pexefã mẽra ikixõ, a mẽranoafo õifofãsafani. Nãskata nãnoax tsekekaini kaax a aõxõ tãpimisfo docefo fe Betania ano kani, mã yãtapakeaino. \s1 “Fana higuera, mĩ anã fiminakama,” Jesús fani \r (Mt. 21.18-19) \p \v 12 Pena fetsa mã Betania anoax okĩ Jesús mea fonãikõi fini. \v 13 Nãskakẽ chai ixõ fana higo nikẽ õini, peifoya ini. Kaxõ õini fimiyamakĩ, akka kaxõ õia fimiya inima ãfe peifos ini. Nã fimiyamaitĩa õini. \v 14 Nãskakẽ Jesús fana higo yoikĩ iskafani: “Anã tsõa mĩ fimi pinakama,” faito, ãfe inafãfe nikanifo. \s1 Jesús a Nios kĩfiti pexefã mẽraxõ a ato inãifo ato potani \r (Mt. 21.12-17; Lc. 19.45-48; Jn. 2.13-22) \p \v 15-16 Nãskata anã Jerusalén ano nokonifo. Nãnoax Jesús anã Nios kĩfiti pexefã mẽra ikitoshini. Ikitoshixõ õia a mẽraxõ afarafo ato miniaifono xafakĩa ato kãimani, a ato fĩaifori askafani xafakĩa kãimakĩ. A ato kori inãifo anoari mĩsafo ato põtaketsani, askatari a ato rifi miniaifo anoari ãto tsaotifori ato põtaketsani. “Nã Nios kĩfiti pexefã mẽraxõ tsõa afaa ato inãtiroma,” ixõ fãsi mekainãkafã ato yoini. \v 17 Ato tãpimakĩ iskafakĩ ato yoini: “Niospa meka yoikĩ iskafakĩ kirikaki kenenifo: ‘Na ẽfe pexefã anoxõ keyokõichi nã maitio ano ikafãfe ea kĩfitirofo,’ ixõ kenefinifono, akka nã yometsofãfe pexe keskara mã famis,” ixõ ato yoini. \p \v 18 Ato askafaito, a ato Nios kĩfixomis xanĩfofo feta, a Moisés yoikĩ kirika keneni keskara ato tãpimamisfãfe nikanifo. Nãskakẽ afeskaxoma Jesús retepainifo, retepaifikani mesenifo, yorafãfemãi nikakõiaifono a yoiai keskara, “Aira, na keskara meka nõ nikamisma, ãfe meka sharakõi,” ikaxõ. \v 19 Akka mã fakishaino Jesús a aõxõ tãpimisfo fe Jerusalén anoax anã kani. \s1 Fana higuera xanani \r (Mt. 21.20-22) \p \v 20 Askano anã pena fetsa finõfãikakĩ õinifo, nã fana higuera mã xanano ãfe tapofoya. \v 21 Nãskakẽ Pedro shinãkĩ Jesús yoini iskafakĩ: “Maestro, õipo na higuera mĩ kamafofãita mã xana,” faito, \v 22 Jesús kemakĩ iskafakĩ: “Nios nikakõikãfe,” ato fani. \v 23 “Akka ẽ mato pãraima. Mãto õiti mẽraxõ mã Nios nikakõixõ na mãchifã mã yoikĩ iskafatiro: ‘Nonoax tsekekainax fakafã mẽra paketãfe,’ mã faino fakafã mẽra paketiro. Nã mã yoiai keskai nãskakõitiro. \v 24 Nãskakẽ ẽ mato yoi, afara mã fichipaikĩ mã Epa Nios chanĩmara faxõ mã kĩfiaito mato inãtiro, mãtonã inõ. \v 25 Akka mã Epa Nios kĩfikĩ, fetsaki mã õitifishki iyoxõ ĩkisi raefayokãfe, Epa Nios nai mẽranoato mãto chaka mato soaxonõ. \v 26 Akka mã fetsafo raefayamaito, matori Epa Niospa nai mẽraxõ mãto chakafo mato soaxotiroma,” Jesús ato fani. \s1 “¿Tsõa mia nĩchinimẽ mĩ xanĩfo inõ?” ixõ Jesús yõkanifo anoxõ achipaikakĩ \r (Mt. 21.23-27; Lc. 20.1-8) \p \v 27 Nãskata Jerusalén ano anã fenifo. Nãnoax Nios kĩfiti pexefã mẽra Jesús kafãsaino, nãno akiki fenifo. A ato Nios kĩfixomisfãfe ãto xanĩfofo fe, a Moisés yoikĩ kirika keneni keskara ato tãpimamisfo, judeofãfe ãto xanĩfofori fenifo. \v 28 Anoxõ yõkanifo iskafakakĩ: “¿Tsõaõxõ mĩ iskafaimẽ, tsõa mia yoiamẽ mĩ iskafanõ?” ixõ yõkaifono, \v 29-30 Jesús ato kemani iskafakĩ: “Ẽri mato yõkanõ ea yoikapo ẽ nikanõ. Ea mã yoiaito ẽ mato yoikai tsõaõxõ ẽ iskafaimãkai. Akka, ¿tsõa Juan nĩchinimẽ ato maotisafakĩ ato faka mẽra ikimapakenõ? Niospa nĩchiyamakĩ yorafãfe nĩchiniforaka ea yoikapo,” \v 31 ato faino ãa ranã mẽenãpaiyanã iskanifo: “Nõ kemakĩ iskafaino: ‘Niospa nĩchini,’ nõ faino noko yoikĩ iskafai: ‘Akka, ¿afeskakĩ mã Juan nikamismamẽ?’ \v 32 Akka nõ iskafakĩ yoitiroma: ‘Yorafãfe Juan nĩchinifo,’ ixõ nõ yoitiroma, yorafoki nõ mesei nokoki õitifishki itirofo.” Akka yorafãfe keyokõichi tãpiafo Niospa shinãmanaino Juan ato yoipaoni. \p \v 33 Nãskakẽ yoikĩ iskafanifo: “Nõ tãpiama tsõara Juan nĩchini,” faifono, Jesúsri ato yoikĩ iskafani: “Ẽri mato yoitiroma tsõaõxõ ẽ iskafaimãkai,” ixõ ato yoini. \c 12 \s1 Meka fetsafaxõ Jesús ato yoini a ato yonoxomis chakafoõnoa \r (Mt. 21.33-46; Lc. 20.9-19) \p \v 1 Anã Jesús ato yoini meka fetsafaxõ iskafakĩ: “Feronãfake fẽtsa ãfe tare ano uva fanani. Fanaxõ akiki keneakeni. Akiki keneakexõ mai põkini a mẽraxõ uva tsinĩxiki. Askatari pexe keya fani anoxõ kexexiki tsõa mẽeyamanõ. Mã askafakĩ fetsaxõ a ano yonofaifo ato inãyoni. Nãskafata mai fetsa ari kayoni. \v 2 Nã fimimistĩa mã ãfe fana pachiaino, ãfe ifãfe a yonoxomis nĩchini, a kexexonafo ato yõkaxõ ãfe fana fimifo fixotanõ nã ãfenã tiiri. \v 3 Akka ãfe kaifo fichikaxõ nã fana kexeafãfe achikaxõ seteketsakaxõ, afaa inãkaxoma afaamaiskõi nĩchinifo. \v 4 Nãskata nã tare ifãfe anã a yonoxomis fetsa nĩchini. Akka nãri ĩchaketsayanã tokirinĩ mapoki tsakakĩ imi tofeketsafono oni. \v 5 Nãskano afianã fetsari nĩchiano nãa retenifo. Mã reteafono ranãfaxõ ato nĩchini, nãfori ato seteketsayanã, ranãri ato retenifo. \p \v 6 “Mã ato askafafono, nãno ãfe fake fisti ini, nã aõ noikõiai. Nãskakẽ chipokõi fakĩ ãfe fake nĩchini: ‘Ẽfe fake nikatirofokĩ,’ ixõ. \v 7 Akka mã ãfe fake nĩchia kaito fichikanax nã tare kexemisfo yoinãnifo iskakani: ‘Nato ãfe apa naano na fanafo fixii kiki, a nari nõ retenõ na tare nõkonã inõ,’ ” ikanax yoinãnifo. \v 8 Nãskakẽ achikaxõ mã retekaxõ tare pasotai potanifo. \p \v 9 Nãskakẽ Jesús ato yõkani: “Akka, ¿a tare ifãfe ato afeska fatiromẽ? Kaxõ a tare kexemisfo ato retekĩ mitoxõ fetsafo ãfe tare inãtiro afãfe kexexonõfo,” ixõ Jesús ato yoini. \p \v 10-11 “Akka, ¿a kirika kenekĩ iskafanifo mã anemismamẽ?: \pi1 Tokiri pexe fapaikakĩ nã pexe famisfãfe na tokiri chakara ixõ potafono, fetsafãfe fichixõ na tokiri sharakõi ikaxõ akiki pexe fatirofo. Nãskarifiakĩ xanĩfofofãfe, ‘Nakai afama,’ ikaxõ Niospa Fake õikaspamisfo. Askafafiaifono Niospa ãfe Fake katoni nõko Ifo inõ. Nãskakẽ nõ akiki inimakõi, \m ixõ kirika ano kenenifo,” Jesús ato fani. \p \v 12 Nãskakẽ Jesús achikaxõ karaxa mẽra ikimapainifo, mã tãpikaxõ meka fetsafaxõ atoõnoa yoiaito. Akka achipaifikani yorafoki mesekani a makinoax fonifo. \s1 “¿Xanĩfo nõ kori inãtiromẽ noko yõkaito?” ixõ Jesús yõkanifo \r (Mt. 22.15-22; Lc. 20.20-26) \p \v 13 Nãskakẽ chipo fariseofãfe Herodes feta afe yorafo Jesús ano nĩchinifo, fanĩrira Jesús ato yoiaito afãfe yõanõfo ãto xanĩfofo yoikakĩ. \v 14 Nãskakẽ mã akiki fẽkaxõ nãfãfe yõkanifo iskafakakĩ: “Maestro, mã nõ tãpia a mĩ yoiai anori chanĩmakõi mĩ yoimis. Epa Niospa noko shinãmapaiyai anorikõi mẽstekõi mĩ noko yoimis. Afara yoipai mĩ ranomisma, afarikai mĩ fomãmisma, na yorafãfe yoiaifo anori mĩ nikatama, a shinãifo anori mĩ shinãmisma. Askatamaroko Epa Niospa meka shara mẽstekõi mĩ yoimis. Akka chanĩmamakĩ noko yoife na romanõ xanĩfo nõ kopifatiromakĩ askayamakĩ nõ kopifatiroma rakikĩa,” ixõ yõkaifono, \v 15 Jesús tãpini feparapaiyaifãfe, nãskaxõ ato yoini iskafakĩ: “¿Afeskakĩ mã ea feparapaimẽ?” ato fata, “Ea kori exe fisti fẽxokãfe, ẽ õinõ,” ato faino, \v 16 kori exe fisti fẽxofafono, nã kori exe õiyanã Jesús ato yõkani: “¿Tsõa femãnã na keskaramẽ? ¿Tsõa aneri na kori exe ano keneamẽ?” ato faino, kemanifo iskafakakĩ: “Nõko xanĩfo César keskara,” faifono, \v 17 Jesús ato yoini iskafakĩ: “Akka na kori exe Césarnãkẽ César inãkãfe, akka Niosnãkẽ Niosri inãkãfe,” ato faino, “¡Kee! ¡Nikakapo! Ãfe meka finakõia tsõakai finõtiroma,” ikanax rateyanã yoinãnifo. \s1 “Yora naax anã otoax, ¿afeskatiromẽ?” ixõ Jesús yõkanifo \r (Mt. 22.23-33; Lc. 20.27-40) \p \v 18 Nãskakẽ saduceofo Jesús õifokani fonifo. Nã saduceofãfe yoimisfo iskafakakĩ: “Yora naaxkai anã afeskax ototiroma,” ixõ yoimisfo. Nãskakẽ mã fokaxõ yõkanifo iskafakakĩ: \p \v 19 “Maestro, Moisés noko kirika kenexoni iskafakĩ yoikĩ: ‘Feronãfake fetsa ãfiyax natiro afeta fake akamax, akka nã kẽro ifomafa onefẽtsa fitiro, afeta fake axiki nã fake nã onefetsa naitanã inõ.’ \v 20 Akka nã nane tii siete feronãfake inifo. Ãto ochi iyoa ãfiyai taeni, mã ãfiyax afeta fake akamax nani. \v 21 Nãskata nãa chipoko fẽtsa nã kẽro ifomafa fini. Nãskarifiai nãari nani afeta fake akamax. Afianã chipoko fẽtsari fini, nãari nani afeta fake akamax. \v 22 Nãskakẽ nã siete feronãfakefãfe nã kẽro fĩpakanax, afeta fake akanamax nai keyonifo. Chipokõitani nã kẽrori nani. \p \v 23 “Nãskakẽ mã otokaxõ, ¿fatoto nã kẽro fiximẽ, nã fistimãi fĩpakaxõ?” ixõ yõkaifono, \v 24 Jesús ato kemani: “Mãkai afaa tãpiama. Na Niospa meka yoikĩ kenenifokairoko mã õikatsaxakĩ. Niospa ãfe sharaõnoari mã õimisma. \v 25 Yorafo nakanax mã anã otokanax, anã ãfiyatirofoma, anãri ãto ãfi feta fake atirofoma. Askatamaroko nã ãjiri nai mẽranoafo keskara itirofo. \v 26-27 Akka, ¿a yorafo nakanax anã otoxiaifoõnoa yoikĩ Moisés kirika kenekĩ yoiniõnoa mã anemismamẽ? Niospa fana koofai mẽraxõ Moisés yoini iskafakĩ: ‘Ẽfi mĩ xinifãfe ãto Nioskõi, Abraham ikaino, Isaaca ikaino, Jacobo ikaino,’ ixõ Niospa yoini. Akka Niospa naafoma keskara ato õi, aõnoax keyokõi niafono. Akka mãkai afaa tãpiama mã mã chanĩmis,” ixõ Jesús ato yoini. \s1 “Akka, ¿fato meka sharafinakõiamẽ, nã Niospa shinãmanaino Moisés ato yoiniraka?” ikaxõ fariseofãfe Jesús yõkanifo \r (Mt. 22.34-40) \p \v 28 A Moisés yoikĩ kirika keneni keskara ato tãpimamis Jesús ano nokoni, Jesús anoax ato fe yoinãino mãmãi tãpixõ Jesúsmãi ato kemasharakõiaino. Nãskaxõ akairi yõkani: “Akka, ¿fato meka sharafinakõiamẽ, nã Niospa shinãmanaino Moisés keneniraka sharafinakõia?” ixõ yõkaito, \v 29 Jesús kemani iskafakĩ: “Niospa yoini iskafakĩ: ‘A sharafinakõia ẽ mia yoinõ nikapo. Nã israelifo nikasharafe, nõko Ifo Nios fisti nõko Ifokĩ anã ano fetsamaki. \v 30 Nõko Ifo Nios noisharakõikãfe nõko õitifoyaxõ, nõko yõshi sharafoyaxori noikãfe. Nõko mapo mẽraxori shinãsharakãfe, nõko kerex sharafoyaxõ,’ ixõ nã meka shara Moisés keneni. \v 31 Nã ẽ mato taefakĩ yoia keskarari nãno fetsari. ‘Nã mato chaima nikari noisharakõikãfe a mã mã noimesharakõiai keskafakãfe.’ Na meka rafe sharafinakõia Niospa yoini,” ixõ Jesús ato yoini. \p \v 32 Naskafaito a Moisés yoikĩ kirika keneni keskara ato tãpimamisto yoini iskafakĩ: “Mĩ yoikõi. Maestro, chanĩmakõi mĩ yoimis. Nãno Nios fisti, anã ano a keskara fetsama. \v 33 Askatari iskafakĩ mĩ yoia, mãto õitifoyaxõ Nios noikõikãfe, mãto shinã sharafoyaxori askafakãfe, mãto yõshi sharafoyaxori askafakãfe, mãto kerexfoyaxori askafakãfe, a mato chaima nikafori noisharakõikãfe, a mã mã noimeai keskafakĩ askatari a afarafo nõ Nios inã, nãfo nõ finõinĩfofana sharakõikĩ. A nõ afara koakĩ nõ Nios inãfori nãfori nõ finõinĩfofana nõko õitifoyaxõ nõ Nios noikõikĩ,” ixõ mĩ yoia fani. \p \v 34 Askafakĩ yoisharaito nikakĩ Jesús yoini iskafakĩ: “Epa Niospa afe yorafo imasharai keskara mĩri mĩ tãpiax mĩ afe nĩpanaka,” ixõ yoiaito, nikakakĩ tsoa anã tooxinima. Askata anã tsõa yõkanima. \s1 “Akka, ¿tsõa fenamẽ Cristo?” ixõ Jesús ato yõkani \r (Mt. 22.41-46; Lc. 20.41-44) \p \v 35 Jesús Nios kĩfiti pexefã mẽraxõ ato tãpimayanã ato yõkani iskafakĩ: “Akka, ¿afeskakĩ a Moisés yoikĩ kirika keneni keskara ato tãpimamisfãfe na Cristo David ãfe fenara fakanimẽ? \v 36 Akka Niospa Yõshi Sharapa shinãmanaino nã David yoini iskafakĩ: \pi1 Epa Niospa ẽfe Ifo yoini iskafakĩ: ‘Mĩ efe xanĩfokõi ĩpanakaki. Akka nã mia noikaspaifo mĩ ato finõkõinõ ẽ ato mĩ nãmã nĩchikai.’ \m ixõ Niospa yoinino David keneni. \p \v 37 “Akka, ¿afeskai Cristo David ãfe fena itiromẽ, nã David Cristo ẽfe Ifora fafiapaonino?” \p Nãskakẽ yõrafã rasi inimanifo Jesús ato yoiaito nikakani. \s1 Jesús ato yõani a Moisés yoikĩ kirika keneni keskara ato tãpimamisfãfe anorima ato yoiaifono \r (Mt. 23.1-36; Lc. 11.37-54; 20.45-47) \p \v 38 Nãskano Jesús ato yoiyanã iskafakĩ ato yoini: “Õisharakakĩ a Moisés yoikĩ kirika keneni keskara ato tãpimamisfo tari chainipa safekanax fofãsamisfoki, askatari nafãfe tãpikõiara noko fanõfora ipaikani. Yora ichapafo ano fofãsapaimisfo noko yoisharakõinõra ikanax, nãfo kakapaimisfo. \v 39 Nãfãfe ichanãti pexe mẽraxõ tsaoti sharakõi fenamisfo noko õinõfora ikaxõ. A piaifo anoaxri ano tsaopaikakĩ sharakõi ano tsaopaimisfo. \v 40 Nãskarafãfe kẽro ifomafafo ato pexe fĩamisfo, nõ mato Nios kĩfixonira ikaxõ chaikõi Nios kĩfimisfo atoki kaxemetsamapaiyanã. Nãfo omiskõi finakõixikani Epa Niospa ato omiskõimanaino,” ixõ Jesús ato yoini. \s1 Kẽro ifomafa afaamais fixõ Epa Nios inãsharakõini \r (Lc. 21.1-4) \p \v 41 Nãskata Jesús tsaoxõ õini yorafãfe a kori naneti mẽra kori naneaifãfe Nios kĩfiti pexefã mẽraxõ. Akka nã afama mĩshti ichapayafãfe kori naneti mẽra kori ichapa nanenifo. \v 42 Nãskafaifono nãno kẽro ifomafa nokoni. Nã kẽro ifomafa afaamais fixõ ãfe kori exe rafe nã kori naneti mẽra ãfe kori nanekĩ mitofaito Jesús õini. \p \v 43-44 Nãskafaito õikĩ Jesús aõxõ tãpimisfo kenaxõ iskafakĩ ato yoini: “Chanĩma ẽ mato yoikõi, nã kẽro ifomafa afaamaisfixõ fetsafo finõmainĩfofã ãfe kori exe rafe nã kori naneti mẽra nanea. Akka nã kori ichapayafãfe nã kori naneti mẽra mã ãto kori nanefikakĩ tsõa keyo naneama. Akka nã kẽro ifomafa afaamaisfixõ nã kori naneti mẽra ãfe kori nanekĩ mitokõia. Nãskakẽ a piai anã afanã fitiroma,” ixõ Jesús ato yoini. \c 13 \s1 Jesús ato yoini na Nios kĩfiti pexefã pãoixii ixõ \r (Mt. 24.1-2; Lc. 21.5-6) \p \v 1 Mã Jesús a Nios kĩfiti pexefã mẽranoax tsekeano, a aõxõ tãpimis fẽtsa yoini iskafakĩ: “Maestro, õipo, nõko Nios kĩfiti pexefo tokirifo petsanãmeakea sharashtakõifo,” ixõ yoiaito, \v 2 Jesús kemani iskafakĩ: “¿Mã mĩ õimẽ na Nios kĩfiti pexefo? Akka, ¿na tokirifo anã petsanamexima chipo maoi fetsexii anãkai na tokirifo petsanãmexima?” ixõ Jesús ato yoini. \s1 Afaa afeskaximãkai mã chaima nõko mai keyoaino Jesús ato yoini \r (Mt. 24.3-28; Lc. 17.22-24; 21.7-24) \p \v 3 Nãskakata machi Olivos ano fonifo, anoxõ õiafo Nios kĩfiti pexefã chaima ini. Nãno Jesús tsaoano, Pedro ikaino, Santiago ikaino, Juan ikaino, Andrés ikaino one yõkanifo tsõa ato nikayamanõ iskafakakĩ: \p \v 4 “Nõ tãpipaikai noko yoife. Na mĩ yoiai keskai afetĩa iximãkai, afeskaxõ nõ tãpitiromakĩ. Askayoamano afaa nõ õitiromakĩ noko tãpimafe,” faifono, \v 5-6 Jesús ato kemani iskafakĩ: “Kexemesharakani mã ato nikaino mato afara chakafamatirofokĩ. Yora ichapafo fekani kiki, ẽfe aneõnoa mato yoikĩ iskafakani kiki. ‘Ẽ Cristoki,’ ikaxõ yora ichapafo ato pãrapaikani kiki. \p \v 7 “Akka yorafo retenãifãfe nikai rateyamakãfe. Nã ẽ yoiai keskai nãskakõixii. Akka fena nõko mai keyoima, chipo ixii. \v 8 Akka yorafo mai fetsa anoax mẽenãpaiyaifono, yora fetsafori mai fetsa anoax retenãxikani. Nãskaifono mai fetsa anoax mai naya naya ixii. Askatari fonãiki finakõixikani afaa pikanima. Askatari mekai finakõixikani. Nãskai omiskõi taexikani. \p \v 9 “Akka mãroko kexemesharakãfe. Mato achikaxõ xanĩfofo mato inãkani kiki, nãskakaxõ mato koshakani kiki ichanãti pexe mẽraxõ. Xanĩfofofãfe ferotaifi mato iyoxikani. Eõxõ mato askafaifono, mã ato yoisharakõixikai. \v 10 Akka a omiskõiaifo nokoyoamano efe ĩpaxanõfo ẽfe meka sharaõnoa ato yoikãfe, nã mai tio anoafo. \v 11 Akka mato achikaxõ mato iyoxikani, xanĩfofo mato inãxikakĩ. Shinãchakayamakãfe nõ ato afaa faikaimẽ iyamakãfe. Mã afaa shinãpaimakai, nã Niospa mato shinãmapaiyai anori mã ato yoikai. Akka mã mekaimakai Niospa Yõshi Shara mekai kiki. \v 12 A yorafãfe ãto extofo yora fetsafo ato achimaxikani ato retenõfo. Ato apafãferi ãto fakefo yora fetsafo ato achimaxikani. Nãskarifiakĩ ãto fakefãfe ãto apakõifo ato chakafakĩ mekafaxikani, yora fetsafãfe ato retenõfo. \v 13 Akka eõxõ keyokõichi mato noikaspaxikani. Akka mato noikaspafiaifono mã eõnoax omiskõifiki mã ẽfe meka nikasharakõiaito ẽ mato kexesharakõixii Epa Nios fe mã isharapakexanõ. \p \v 14 “Nã Niospa meka yoimisto Daniel a inõpokoai yoikĩ kirika keneni Nios kĩfiti pexefã mẽra afara chakakõi faxikani kiki ixõ yoikĩ. (Nãskakẽ na kirika kenea anexõ tãpikãfe.) Nã chakafinakõia õikanax, nã Judea anoafo machi keya ano ichorisatakãfe. \v 15 Askatari ãfe pexe mãmãkĩa tsaoxõ ato fichiax koshikõi fotopakekafã ãfe afaa fiamax ichotiro. \v 16 Askatari a ãfe tare ano yonoaito anã oxõ ãfe rapati fitiroma. \v 17 Askatari a kẽro fake naneafo fe a fake yome pishta chocho amaifo omiskõixikani mãmãi yorafo omiskõifinakõiaifono. \v 18 Askatamaroko mã Epa Nios kĩfikãfe mato kexesharanõ ichoxõ yõtaino matsi mexikakĩma. \v 19 Askatari a omiskõiaifo nokoxii, taeyoi askakatsaxakĩma. Nã Niospa yora onifakĩ taefanitĩa tsõa askara õiyomisma. Askatari anã tsoa chipo omiskõinakama. \v 20 Akka a omiskõiaifo nõko Ifãfe xateyamano, tsoa nikeranama nai keyokeranifo. Akka afe yorafo ato noikĩ omiskõinõfoma xateni atomãi katonixakĩ. \p \v 21 “Akka fẽtsa mato yoikĩ iskafaino: ‘Õikapo nakĩa Cristo,’ mato fayanã: ‘Oa onokĩa, õikapo,’ mato faito nikayamakãfe. \v 22 Akka nã chanĩmisfo fekani, ẽ Cristora ixikani, nãfo nõ Niosxõ nõ mato yoira ikani. Nãskakaxõ tsõa atiroma keskara fakani Satanás yõshixõ mato pãrapaikakĩ. Nã Niospa ato katoafori nãfo ato pãrapaikani. \v 23 Akka õisharakãfe afetĩama keyokõi mẽ mato yoiyomiski,” Jesús ato fani. \s1 Niospa Fake fotoaino afe keskara iximãkai ixõ Jesús ato yoini \r (Mt. 24.29-35, 42-44; Lc. 21.25-36) \p \v 24-25 Anã Jesús ato yoini iskafakĩ: “Akka nã penatari, nã omiskõiaifo mã keyoano, xini fakishkõi ixii, oxeri anã chaxaxima. Fishifori nai mẽranoax pakei fetsexii, askatari nã nai mẽranoafo naya naya iki fetsexii. \v 26 Askatari ea õixikani nai mẽranoax nai kõifoya ẽ fotoaito sharafinakõia ẽfe sharafoya ẽ fotoxii. \v 27 Nãskatari ẽfe ãjirifo ẽ nĩchixii a ẽ ato katoafo ato ichanãfatanõfo, a chai ikafo ekeki efenõfo. \p \v 28 “Akka shinãkapo ẽ mato yoinõ. Mã yõkkafiaino mã tãpitiro ãfe pei sirikiaito. Nãskakẽ ãfe peifo keyopaito õikĩ mã tãpitiro mãmãi chaima xiniaito. \v 29 Nãskarifiakĩ afarafo afeskaraito õikĩ mã tãpitiro mẽ chaima oaino askai fetsexii. \v 30 Ẽ mato pãraima ẽ mato yoikõi, na ẽ mato yoiai keskara nono mai anoxõ yorafãfe nayokaxõma õiyokani. \v 31 Akka nai fe mai keyoi. Akka ẽfe meka fisti keyonakama, nã ẽ mato yoiai keskakõi. \p \v 32 “Afetĩara nai mẽranoax ẽ oxii tsõakai tãpiama. Nã ãjirifãfe nai mẽra ifiakaxõ tãpiafoma. Ẽrikai tãpiama. Ẽfe Epa Nios fistichi tãpia. \p \v 33 “Nãskakẽ mã itipinĩsharayanã kexemesharakãfe Epa Nios kĩfiyanã. Mã tãpiamaki afetĩara ẽ oxikai. \v 34 Akka feronãfake fẽtsa fakira chaikakĩ, akka kayoxoma a yonoxomisfo yoini ãfe pexe kexexonõfo. Nãskaxõ ato yono inãketsani yononõfo, akka fẽtsa ãfe pexe fepoti anoxõ kexesharayanã mananõ yoini. \v 35-36 Nãskarifiai mãri kexemesharakãfe, mã tãpiamaki fatora penata ẽ matoki nokorisatanikai. Xini kaino nokoyamata, yamenakefanaino iyamata, takaranã akaino iyamata, fakishparikõi ẽ matoki nokotiroki. Iskaratĩa oimara ea faax mã oxakẽ ẽ mato fichitoshitiroki, nãskakẽ itipinĩsharaxõ ea yonoxosharakãfe isharakõixõ. \v 37 Nã ẽ mato yoiai keskafakĩ, keyokõi ẽ yorafo yoi itipinĩsharakãfe ixõ ẽ ato yoi,” Jesús ato fani. \c 14 \s1 “¿Afeskaxõ nõ Jesús retetiromẽ?” ixõ shinãnifo \r (Mt. 26.1-5; Lc. 22.1-2; Jn. 11.45-53) \p \v 1 Mã chaima oxa rafeta ãto fista Pascua ikaino, nã fistatĩa pãa faraxatimais pipaonifo, nã Niospa ãjirinĩ Ejipto anoxõ ãto fake iyoafo rẽtenima shinãkakĩ. Nãskaifono a ato Nios kĩfixomisfãfe ãto xanĩfofo feta a Moisés yoikĩ kirika keneni keskara ato tãpimamisfãfe, afeskaxoma Jesús pãrapainifo pãrakaxõ retexikakĩ. \v 2 Akka achixõ retepaifikani, iskanifo: “Fistatĩakai nõ achitiroma yorafã rasi mekai fetsekani nokoki õitifishkitirofo,” ikanax yoinãnifo Jesús retepaifikani. \s1 Kẽromã Jesús shinãkĩ ãfe mapoki pirofomã nachini \r (Mt. 26.6-13; Jn. 12.1-8) \p \v 3 Akka Jesús Betania ano ini, Simón pexe ano. Nã Simón “Rashkishiai” fapaonifo. Nãato pexe ano Jesús mĩsa kamaki tsaoano, nãno akiki kẽro fisti oni manishomo “alabastro” foikai. Na manishomo mẽra xinia pirofomã osia nanea nakas sharakõi ini, ãfe ane “nardo.” Nã pirofomã kopipaekõi ini, na manishomo ãfe fepoti fepexõ maneakefofã Jesús ãfe mapoki nachini, nã kẽromã. \v 4 Askafaito õikani nã anoafo õitifishkiyanã ãa ranã yoinãnifo iskakani: “¿Afeskakĩ na kẽromã na pirofomã sharakõi chakanafaimẽ? \v 5 Ato minixõ, aõxõ kori ichapa fixõ a afaamaisfo ato inãkerana,” ikaxõ nã kẽro feratenifo. \p \v 6 Askafaifãfe õikĩ Jesús ato yoini iskafakĩ: “Enekãfe. ¿Afeskafakĩ na kẽro mã fekaxtefaimẽ? Na ea iskafai sharakĩ,” ato fani. \v 7 “Akka nã afaamaisfori mato fe ipanakafo, fatora penata mã ato sharafaxopaikĩ mã ato sharafaxotiro. Akka eakai mẽxotaima mã ea anã õima. \v 8 Akka na kẽromã ea iskafakĩ ea sharafa. Ẽ nayoamano taefakĩ ẽfe yoraki pirofomã nachia. \v 9 Ẽ mato pãraima, fanĩxõra na meka shara eõnoa yoikakĩ nã mai tio anoxõ na kẽromã ea iskafaõnoa yoixikani. Askatari na kẽroõnoa shinãpakenakafo, shinãmakiyamaxikakĩ,” ixõ Jesús ato yoini. \s1 Judaspa aõxõ tãpifikatsaxakĩ Jesús ato achimani \r (Mt. 26.14-16; Lc. 22.3-6) \p \v 10 Nãskafakĩ Jesús ato yoiaino nã afe rafemis fetsa nã docefo anoa, nã Judas Iscariote a ato Nios kĩfixomis xanĩfofo fe mekaikai kani. Mã kaxõ ato yoini iskafakĩ: “¿Afe tii mã ea kopifatiromẽ ẽ mato Jesús achixonõ?” ato faito, \v 11 nikakani inimakõiyanã yoikĩ iskafanifo: “Nõ mia kori ichapa inãikai,” faifono, nãskakẽ Judaspa shinãni: “Afeskaxomãi ẽ Jesús ato achimanõ,” ixõ shinãni. \s1 Mã chaima reteaifono Jesús aõxõ tãpimisfo feta yãtapake pini \r (Mt. 26.17-29; Lc. 22.7-23; Jn. 13.21-30; 1 Co. 11.23-26) \p \v 12 Akka nã fistatĩa pãa faraxatimais pipaonifo. Afia penatari Pascua fistatĩa ovejanã fake retexõ pinifo. Nãskano aõxõ tãpimisfãfe Jesús yõkanifo. “¿Fanĩ mĩ fichipaimẽ ano kaxõ nõ itipinĩ fanõ, anoxõ Pascuatĩa yãtapake pixiki?” ixõ yõkaifono, \v 13 nãskakẽ Jesús aõxõ tãpimis rafe nĩchini, iskafakĩ ato yoiyanã: “Pexe rasi ano fotakãfe. Nãnoa feronãfake fisti mã fichikaikai keshoki faka tetsaomexõ foikaino, nã feronãfake fe fõtakãfe. \v 14 Akka nã feronãfake ikiai ano afe ikixõ, nãnoa pexe ifo yõkakãfe iskafakĩ: ‘Nõko Maestro noko yoikĩ iskafaa: “Nã pexe ifo yõkakãfe, ¿Fato kene mẽraxõ Pascua fistatĩa eõxõ tãpimisfo feta yãtapake ẽ pitiromãkĩ?” ixõ yõkakãfe.’ \v 15 Mã askafakĩ yõkaito pexe kene efapa fomãkĩanoa mato ispai kiki mã itipinĩkõia. Nãno noko itipinĩsharafaxokãfe,” Jesús aõxõ tãpimisfo rafe fani. \p \v 16 Ato askafaino aõxõ tãpimis rafe fonifo. Mã fokanax pexe rasi ano nokonifo. Mã nokokaxõ nã Jesús ato yoia keskarakõi fichitoshinifo. Nãnoxõ itipinĩ fanifo Pascua fistatĩa pixikakĩ. \p \v 17 Mã fakishaino Jesús aõxõ tãpimis docefo fe nokonifo. \v 18 Mã fokaxõ mĩsa ano tsaoxõ piaifono Jesús ato yoini. “Ẽ mato pãraima fatora na mã efeta piai fẽtsa mã ea ato achimafainaka,” ato faino, \v 19 nikakani shinãmitsakõiyanã maikiri fepepakefofãnifo. Nãskakanax ãa ranã yoinãnifo iskakani: “¿Tsoamẽ, ẽraka?” Fetsari iskani: “Õitsai, ẽraka,” iki fetsenifo. \p \v 20 Askaifono Jesús ato kemani: “Nã mã docefo anoafãfe, nã mã efeta sapaki piai fẽtsa mã ea yõaikai ea achinõfo. \v 21 Nã Niospa meka yoiki, eõnoa yoikĩ kenenifo keskai ẽ askakõi. Akka na feronãfãke ea ato achimafiax akairi omiskõikõixii. Akka na feronãfake shara ikerana fakeyamanixakĩ,” ixõ Jesús ato yoini. \p \v 22 Piaifono Jesús pãa tsomainĩfofã. Apa Nios kĩfiki aicho fata, mã kaxkepakexõ ato inãni, iskafakĩ ato yoiyanã: “Na ẽfe nami keskaraki pĩkãfe,” ato fani. \p \v 23 Nãskata mã Apa Nios aicho faxõ, kecho tsomainĩfofã ato inãni. Nãskakẽ mã ato inãno keyokõichi ayanifo. \v 24 Nãskaxõ ato yoikĩ iskafani: “Nafi ẽfe imi keskaraki. Mẽ naino ẽfe imi foxii. Keyokõi yorafãfe afara chakafamisfono ẽ atoõnoax naikai. Ẽ askaino Niospa ato potapakenakama. Ẽ ato naxõi ãto chaka ato soaxoxiki. \v 25 Ẽ mato pãraima. Ẽ mato yoikõi ẽ anã mato feta na fimi ene ayaima. Mẽ nai mẽra kai. Nã ẽfe Epa Nios xanĩfokõi ika anoxõ ẽ anã mato feta na fimi ene shara ayaxii,” ixõ ato yoini. \s1 “Ẽ Jesús õimisma,” Pedro ixiaino Jesús ato yoini \r (Mt. 26.30-35; Lc. 22.31-34; Jn. 13.36-38) \p \v 26 Nãskata mã fanãiki xatekata machi Olivos ano fonifo. \v 27 Nãskata Jesús ato yoini iskafakĩ: “A na fakishi keyokõi mã ea shinãmakĩ fetsei. Akka kirika ano kenekĩ iskafakĩ yoinifo: ‘Ãfe ifo reteaifono, ãfe ovejafo ichoi fetsetirofo,’ ixõ kirika ano kenenifo,” ato fani. \v 28 “Akka ea retefiafono mẽ otoax Galilea ano ẽ nokoi taexii mã nokoamano,” ixõ ato yoini. \p \v 29 Ato askafaito nikakĩ Pedro kemani. “Akka keyokõi shinãmakifiaifono ẽkai mia shinãmakima,” ixõ yoiaito, \v 30 nikakĩ akka Jesús yoini iskafaki: “Ẽ mia pãraima na fakish fistichi takara keoi rafeyamano, ‘Ẽ Jesús õimismara,’ mĩ ato fai tres fakĩ.” \p \v 31 Askafaito nikakĩ anã Pedro kemani. “Maa. Mia retefiaifono ẽ mefe nai. Ẽ õimismara ẽ mia faima,” fani. \p Pedro askafaito nikakakĩ keyokõichi askafakĩ fetsanifo. \s1 Getsemaní anoxõ Jesús Apa Nios kĩfini \r (Mt. 26.36-46; Lc. 22.39-46) \p \v 32 Nãskakata nã ifi mapoa ãfe ane Getsemaní ano nokonifo. Nãnoxõ Jesús aõxõ tãpimisfo yoini iskafakĩ: “Nono tsaokãfe. Ẽ Epa Nios kĩfiyotanõ,” ato fani. \p \v 33 Akka Pedro iyota, Santiago\f + \fr 14:33 \ft Santiago ãfe ane fetsa Jacobo ini.\f* iyota, Juan iyota ato fani. Nãskaxõ ãfe yora meeni shinãmitsakõiyanã fekaxtekõiaito, \v 34 nãskakĩ ato yoini: “Ẽfe yõshi shinãmitsakõi napaiyaito ẽ meikai. Nono nẽtekãfe, akka mã oxaki,” ato fani. \p \v 35 Nãato askafata ori chaimashta Jesús ares kani. Nãnoxõ ratokonõ mai chachipakefofã Apa Nios kĩfikĩ iskafani: “Epa, ea mĩa kexetiromakĩ ea kexefe ea reteaifono ẽ omiskõinõma. \v 36 Epa, mĩ keyokõi tãpiakĩ. Ea mĩa ifipaikĩ ea mĩa ifitiro ẽ omiskõinõma. Akka nã ẽ apaiyai keskafakĩma nã mĩ ea amapaiyai keskafafe,” Apa fani. \p \v 37 Nãskata mã aõxõ tãpimisfo ano oxõ õia oxafo ato fichitoshini. Nãskaxõ Pedro yoini: “Simón, ¿mã mĩ oxamẽ? ¿Afeskakĩ mĩ pishta oxa tenetiromamẽ? \v 38 Moikaxõ Epa Nios kĩfikãfe Satanás chakata mato chakafamapaiyai keskara axikakima. Chanĩma, nã Epa Niospa mato amapaiyai keskara mãto shinã mẽraxõ mã apaifikĩ mã atiroma. Akka mãto yora pachikõikĩ,” ixõ Jesús Pedro yoini. \p \v 39 Ato askafata anã kani Apa Nios kĩfikai a yoitana keskafakĩ. \v 40 Nãskata anã oxõ ato fichitoshini aõxõ tãpimisfo oxafono, oxa paemei fetsoafono, a Jesús ato yoiai keskara tãpikaxoma tsõa kemanima. \v 41 Nãato askafata anã ato makinoax kani orishtaxõ Apa Nios kĩfikai. Mã Apa Nios kĩfitani oxõ ato yoitoshini iskafakĩ: “¿Ai mã oxamẽ tenekõiyanã? Moikãfe. Akka iskaratĩa a ea ato achimaniyoai mã chaima oi kiki. Yora chakafãfe ea achifenõfo ato efe ikiki. \v 42 Fininĩfofãkãfe nõ kanõ. Mã chaima oi kiki a ea ato achimaniyoai,” Jesús ato fani. \s1 Jesús achinifo \r (Mt. 26.47-56; Lc. 22.47-53; Jn. 18.2-11) \p \v 43 Jesús ato yoiaino Judas nokoni, nã Judaspa Jesúsxõ tãpifikatsaxakĩ, yorafã rasifo fe oni. Nã yorafo kenofoya ifi xatefoya fenifo, a ato Nios kĩfixomisfãfe ãto xanĩfofo feta a Moisés yoikĩ kirika keneni keskara ato tãpimamisfãfe, a xanĩfo fetsafãferi ato nĩchiafono. \v 44 Judaspa nã ato efeaito iskafakĩ ato yoiyoni: “A ẽ kokoki tsoo akaito õikĩ koshi achirisafaxikãki metexkere axõ iyotaxikãki,” ixõ ato yoini. \p \v 45 Nãskata Judas mã Jesús ano nokoxõ iskafakĩ yoini: “¿Maestro, mĩmẽ?” ixõ kokotoshini. \v 46 Nãskafaito õikakĩ nã Judas fe foafãfe Jesús achinifo. \p \v 47 Akka Jesús achiaifãfe õikĩ a aõxõ tãpimis fẽtsa ãfe keno chainipa tsekainĩfofã, a ato Nios kĩfixomisfãfe ãto xanĩfãfe ina paxteni. \v 48 Nãskakẽ Jesús yorafo yoini iskafakĩ: “¿Afeskai kenofoya ifi xatefoya mã oamẽ ea achiyoi oa ẽ yometso keskarakẽ? \v 49 Pena tii ẽ mato fe itiani Nios kĩfiti pexefã mẽraxõ ẽ mato tãpimani, akka mãkai ea achipaimisma. Akka nã eõnoa yoikĩ kenenifo keskafakĩ mã ea achi,” ixõ Jesús ato yoini. \p \v 50 Ato askafaino aõxõ tãpimisfo Jesús õifaikani. Ichoi fetsenifo a makinoax. \p \v 51 Akka naetapa fistichi sabanãnã rakoxõ Jesús chĩfafainaito õikakĩ achinifo. \v 52 Akka achiaifono ãfe sabanã potafaini chitoria ichoni. \s1 Xanĩfo finakõiafo ano Jesús iyonifo \r (Mt. 26.57-68; Lc. 22.54-55, 63-71; Jn. 18.12-14, 19-24) \p \v 53 Nãskakẽ Jesús achikaxõ iyonifo a ato Nios kĩfixomisfãfe ãto xanĩfãfe pexe ano. Nãskakẽ keyokõi anofistiax ichanãnifo a ato Nios kĩfixomisfãfe ãto xanĩfofo fe a judeofãfe ãto xanĩfofo a Moisés yoikĩ kirika keneni keskara ato tãpimamisfori ato fe inifo. \v 54 Akka Pedro acho kakĩ chai ixõ õifoni. Nãskata a ato Nios kĩfixomisfãfe ãto xanĩfãfe pexe emãiti nokoni. Nãnoax a Nios kĩfiti pexefã kexemisfo fe chii ketefax ato fe yooni. \p \v 55 A ato Nios kĩfixomis xanĩfofofãfe a ãto xanĩfofinakõiafo fe iskai yoinãnifo: “Afeskaxomãi nõ pãranõ na Jesús afara chakafara ixõ retexiki. Akka afaakai chakafa nõ nikaima,” inifo. \v 56 Nãskaifono yora ichapafãfe, “Na Jesús afara chakafaito nõ õia,” ixõ pãraketsanifo. Askafafiakakĩ anoris yoiketsanifoma. Ãa chanĩ fetsenifo. \v 57 Askafaifono ranãri fininĩfofãkãta ãa mekafakakĩ chakafakĩ fetsanifo iskafakakĩ: \v 58 “Nõ nikaino na feronãfake iskaita: ‘Na Nios kĩfiti pexefã yorafãfe akafo ẽ pãofaxii. Nãskata tres nia oxata ẽ anã fetsafaxii, anã yorafãfe efeta akanima, eres fisti ẽ aki,’ ixõ yoiaito nõ nikaita.” \p \v 59 Askafakĩ yoifikakĩ tsõa anoris yoinifoma, ãa chanĩ fetsenifo. \p \v 60 Nãskafaifono a ato Nios kĩfixomisfãfe ãto xanĩfãfe ato nẽxpakĩa niinãkafã iskafakĩ Jesús yõkani: “¿Mĩ kemamitsaimamẽ afamẽ na mĩõnoa meka chaka yoiaifo?” ixõ yoini. \p \v 61 Askafaino akka Jesús tooxinima, pishtakai kemanima. Afianã a ato Nios kĩfixomisfãfe ãto xanĩfãfe iskafakĩ yõkani: “¿Mĩmẽ Cristo? ¿Nã Nios nipanakato ãfe Fakemẽ, mĩ?” \p \v 62 Askafaito nikakĩ Jesús kemani: “Ẽje, ẽkĩa Niospa Fake. Akka mã ea õixii ẽfe Epa ketaxamei ãfe põya kayakai aõri ẽ tsãokẽ xanĩfo finakõia ẽfe Epa fe. Askatari mã ea õixii nai kõi mẽranoax ẽ anã fotofaito,” Jesús ato fani. \p \v 63 Askafaito nikakĩ a Nios ato kĩfixomisfãfe ãto xanĩfãfe ãfe rapati faxteni fetsafãfe tãpinõfo nã xanĩfo õitifishkikaito. Nãskaxõ ato yoini iskafakĩ: “Mã nõakõi nõ nikakĩ noko anã tsõa yoitiromaki nõ tãpinõ. \v 64 Mã mã nikakĩ na feronãfake ãfe mekapa Nios chakafakĩ mekafaito. Akka, ¿nõ afeskafaimẽ?” ato faito keyokõichi, “Nanõki,” fanifo. \p \v 65 Nãskakata mã fenexkaxõ ãfe femãnãki kemo mechoketsayanã koshaketsanifo iskafakĩ yoiyanã: “Tsõa mia koshamakĩ tãpipo noko yoixiki,” faifono, a Nios kĩfiti pexefã kexemisfãferi fepasketsanifo. \s1 “Ẽ Jesús õimisma,” Pedro ini \r (Mt. 26.69-75; Lc. 22.56-62; Jn. 18.15-18, 25-29) \p \v 66-67 Pedro pexefã emãiti ato fe tsaoano, nãno akiki a xanĩfo yonoxomis xomaya nokoni. Nãno ato fe chii ketefaax tsaoax yooaito õikĩ, iskafakĩ yoini: “Mĩri Nazarete anoax Jesús fe kafãsamis,” faino, \v 68 akka Pedro iskafakĩ kemani: “Ẽkai Jesús õimisma. Ẽkai afaa tãpiama tsoaraõnoa mĩ yoi,” fata, pexefã kãiti ano Pedro nasteinĩfofãnaino, takara keonãkafãni. \p \v 69 Afianã nã xanĩfo yonoxomis xomayato Pedro õiki, nãnoafo iskafakĩ ato yoini: “A na feronãfake Jesús fe rafemis õikapo, a nã Jesús Nazarete anoa fe kafãsamis,” fani. \p \v 70 Akka Pedro anã iskani: “Maa, ẽkai Jesús fe rafemisma,” ini. Nãskaino nã anoafãfe anã Pedro yõakakĩ iskafanifo: “Chanĩma, mĩri Jesús fe rafemis. Mĩri Galilea anoakĩ mĩ mekai nã Jesús mekai keskarakĩ,” faifono, \v 71 akka Pedro ato yoikĩ iskafani: “Ẽ mato pãraima, ẽ chanĩaito ea Niospa omiskõimatiro. Niospa tãpia chanĩmakõi ẽ mato yoi. Ẽkai na Jesús õimisma tsoaraõnoa mã yoi,” Pedro ato fani. \p \v 72 Pedro nãskaino anã takara keoinãkafãni. Nãskaino Pedro shinãtani nã Jesús iskafakĩ yoita keskara: “Taeyoi takara keofi rafeamano, ‘Ẽ Jesús õimismara,’ mĩ ea faxii tres fakĩ,” ixõ yoitano, nã shinãtani Pedro shinãmitsai oiakõini. \c 15 \s1 Pilato ano Jesús iyonifo \r (Mt. 27.1-2, 11-14; Lc. 23.1-5; Jn. 18.28-38) \p \v 1 Mã penaino a ato Nios kĩfixomisfãfe ãto xanĩfofo ichanãnifo, a judeofãfe ãto xanĩfofo fe, a Moisés yoikĩ kirika keneni keskara ato tãpimamisfori ato fe inifo. Nã xanĩfo fetsafori a ato rafeafori ato fe inifo. Nãskakaxõ Jesús metexkere akaxõ iyokaxõ Pilato inãnifo. \v 2 Mã iyoxõ inãfono Pilato yõkani iskafakĩ: “¿Mĩmẽ judeofãfe xanĩfo?” askafaito, Jesús kemani: “Ẽje, nã mĩ ea yoiai keskarakĩa,” Jesús fani. \p \v 3 Nãskaino nã ato Nios kĩfixomisfãfe ãto xanĩfofofãfe ãa pãrakakĩ yõaketsanifo. \v 4 Nãskafaifono anã Pilato yõkaxõ iskafakĩ yoini: “¿Mĩ ato kemaimamẽ mĩõnoa afara chakafo yoifiaifono?” \p \v 5 Askafaito nikakĩ Jesús tooxanima. Nãskakẽ Pilato shinãni iskafakĩ: “Kee, ¿afeskakĩ ea kemaimamẽ?” ixõ shinãni. \s1 Pilato ato yoini Jesús retenõfo \r (Mt. 27.15-31; Lc. 23.13-25; Jn. 18.38–19.16) \p \v 6 Akka Pascua fistatĩa Pilato karaxa mẽranoa nã xinia tii fisti rasi ato kãimapaoni mãmãi askafakĩ feyafakatsaxakĩ. Nã yorafãfe kãimapaiyaifo ato kãimaxopaoni. \v 7 Akka nã karaxa mẽra feronãfake ãfe ane Barrabás ika ini. Nãato fetsafo feta yora retemis ini nã ãto xanĩfo ato põtapaikĩ. \v 8 Akka yorafo fenifo. Mã fẽkaxõ Pilato yõkanifo mãmãi askafakĩ feyafakatsaxakakĩ. \p \v 9 Askafaifono Pilato ato kemani: “¿Mã fichipaimẽ judeofãfe ãto xanĩfo ẽ kãimanõ?” ato fani. \p \v 10 Akka Pilato tãpini a ato Nios kĩfixomisfãfe ãto xanĩfofofãfe Jesús chakafakĩ mekafaifono anã yorafãfe noko nikakanimara ikaxõ, nãskakaxomãi akiki efekaxõ inãfono. \v 11 Akka a ato Nios kĩfixomis ãto xanĩfofofãfe fãsikõi yorafo mekamanifo: “¡Noko Barrabás kãimaxõfe!” ikaxõ Pilato yoinifo. \p \v 12 Askafaifono Pilato ato yõkani: “Akka, ¿na judeofãfe ãto xanĩfora mã fai ẽ afeska fatiromẽ?” ato faito, \v 13 kemakakĩ fãsikõi iskafanifo: “¡Mastafe!” fanifo keyokõichi. \p \v 14 Askafaifono Pilato ato yoini iskafakĩ: “Akka, ¿na feronãfãke afaa chakafamẽ?” ato faino, anã fãsikõi mekainĩfofãnifo: “¡Mastafe!” fanifo. \p \v 15 Nãskafaifono yorafãfe sharakõi fanõfo Pilato ato Barrabás kãimaxoni. Nãskata mã Jesús ato koshamata, ato nĩchixoni ifi cruz ikaki mastatanõfo. \p \v 16 Nãskakẽ sorarofãfe xanĩfãfe pexe emãiti Jesús iyonifo, nãnoax sorarofo ichanãnifo. \v 17 Nãskakaxõ ãfe rapati pẽkakaxõ, rapati õshi nana safemanifo, moxa maiti fakaxori maimanifo. \v 18 Nãskakaxõ fãsikõi mekafanifo iskafakakĩ: “¡Aicho, mĩfi judeofãfe ãto xanĩfo!” ikaxõ kaxemetsama fanifo. \p \v 19 Nãskatari tafa xatenẽ mapoki koshaketsayanã akiki kemo mechoketsanifo. Nãskakata akiki ratokonõ mai chachipakefofã kaxemetsama fanifo. \v 20 Nãskai mã akiki kaxemetsamakaxõ a rapati õshi nana safemanafo fĩakaxõ ãfenãkõi safemanifo. Nãskakaxõ iyonifo mã ifi cruz ikaki mastaifokakĩ. \s1 Jesús ifi cruz ikaki mastanifo \r (Mt. 27.32-44; Lc. 23.26-43; Jn. 19.17-27) \p \v 21 Mã Jesús iyoifokakĩ feronãfake Cirene anoa fichinifo, ãfe ane Simón. Alejandro feta Rufo ãto apa ini. Pexe rasi pasotai inoax oaito, fichikaxõ yoinifo iskafakakĩ: “Na Jesús ãfe cruz foxõikafe,” fanifo. \p \v 22 Nãskaxõ Jesús iyonifo ãfe ane Gólgota ano. Ãfe ane fetsa Mapo Xao fanifo. \v 23 Nãnoxõ fimi ene osia mokakõi Jesús ayamapainifo. Akka Jesús ayakaspani. \v 24 Nãskafakaxõ mastanifo. Mã mastakanax sorarofo makex tokoroya kaxenifo. Nã potakĩ kanãto ãfe rapati fĩani. Nãskafakaxõ keyofĩanifo. \p \v 25 Rama xini keyaino Jesús mastanifo. \v 26 Mã mastakaxõ a mãnão tafaraki kenenifo iskafakakĩ: “Judeofãfe ãto Xanĩfokõi,” ikaxõ a mãnão kenenifo. \v 27 Nãskakaxõ Jesús yafi yometso raferi mastanifo, fetsa ãfe põya kayakai aõri ata, fetsari ãfe põya mishkiori anifo. \v 28 Afetĩama aõnoa yoikĩ keneyonifo iskafakĩ yoinifo: “Nã yora chakakõifo keskarakõi ixõ aõnoa yoixikani,” ikaxõ kenenifo. Chanĩmakõi. Nãskakõi fanifo aõnoa yoikakĩ. \p \v 29 Nã ano finõfãifãfe ĩchayanã ãto mapo rafe rafe ayanã iskafanifo: “Iskafakĩ mĩ yoimis: ‘Nã anoxõ Nios kĩfiti pexefã ẽ pão axii. Nãskaxõ tres nia oxata ẽ anã axii,’ ixõ mĩ yoimis. \v 30 Mĩ ifimetiromakĩ mĩa ifimefe na ifi cruz ikakinoax fotopakekafãfe,” faifono, \v 31 nãskarifakĩ a ato Nios kĩfixomisfãfe ãto xanĩfofo feta a Moisés yoikĩ kirika keneni keskara ato tãpimamisfãfe askafanifo akiki kaxemetsamapaikakĩ. Nãskax ãa ranã yoinãkani iskanifo: “Nato fetsafo ififikatsaxakĩ, akka aakai ifimeima. \v 32 A na Cristo israelifãfe ãto xanĩfo, iskaratĩa nõ õipanã afeskai ifi cruz ikakinoax fotopakekafanimamẽ, nãskaito nõ chanĩmara faikai,” ikaxõ, nã ayafi mastafori ĩchaketsanifo. \s1 Jesús nani \r (Mt. 27.45-56; Lc. 23.44-49; Jn. 19.28-30) \p \v 33 Nãskata xini keya nã mai tio fakishifãkõitani. Nãskax mã xini kaino anã penani. \v 34 Nãno xini rakano fãsikõi Jesús kenani iskai: “Eloi, Eloi, ¿lema sabactani?” fani. Nõko mekapa iskafakĩ yoini: “Ẽfe Nios, ẽfe Nios, ¿afeskakĩ mĩ ea potaimẽ?” fani. \p \v 35 Nãskaito nã ano niafãfe nikakakĩ iskafanifo: “Nikakapo, nã ato Niospa meka yoipaoni Elías kenai kiki,” fanifo. \p \v 36 Nãskaito nikafaini nãnoa fetsa ichoni xapo keskara fiikai. Nã xapo keskara fimi ene kachaki momoxõ tafa xate kaxkexõ akiki nẽtaxõ ayamapaini, iskafakĩ ato yoiyanã: “Enekãfe nõ õinõ Elías oi kiki fotomaniyoi,” ixõ ato yoini. \p \v 37 Nãskakẽ Jesús fãsikõi eaita nani. \v 38 Nãskakẽ sama nami Nios kĩfiti pexefã mẽranoax naki rafekõi faxtepakekafãni fomãkĩanoax. \v 39 Nãskaito õikĩ nã soraro xanĩfãfe Jesús eaita naito õikĩ chaimashta nĩxõ iskafakĩ yoini: “Chanĩma, na feronãfake Niospa Fake ika.” \p \v 40 Askatari kẽrofãferi chai nikaxõ õinifo. Nãno ato fe María Magdalenari ini, María fetsari ini, Jacobo feta José ãto afa ini. Saloméri ato fe ini. \v 41 Nã kẽrofãfe Jesús chĩfamisfo inifo, pimaxikakĩ Jesús Galilea ano ikano. Nãnori kẽro fetsafo inifo, Jerusalén anoax afe foitaxakakĩ. \s1 Jesús makex kini mẽra maifanifo \r (Mt. 27.57-61; Lc. 23.50-56; Jn. 19.38-42) \p \v 42 Penama safaro ikaino judeofãfe itipinĩfapaonifo, nã safaromãi ãto teneti penakẽ, nã yãtapake \v 43 José oni, nã Joséri judeofãfe ãto xanĩfo. Nãato Nios xanĩfo manapaoni, nã José finakõixõ Pilato ano ikikaixõ Jesús ãfe yora yõkani. \v 44 Askafakĩ yõkaito nikai Pilato rateni, “¿Mã Jesús naamẽ?” ikax. Nãskaxõ soraro xanĩfo kenani yõkaxiki mã Jesús naamakĩ. \v 45 Nãskafaito soraro xanĩfãfe yoini: “Mã naakĩa,” faito, Pilato Jesús ãfe yora José inãni. \v 46 Nãskakẽ José sama sharakõi fixõ nã samapa Jesús ãfe yora rakoni. Nãskaxõ a makex kini fanifo mẽra rãtani. Nãskaxõ makexefanẽ nã kini feponi. \v 47 Akka María Magdalena feta María José ãfe afa nã maifaafo anoxõ õinifo. \c 16 \s1 Jesús otoni \r (Mt. 28.1-10; Lc. 24.1-12; Jn. 20.1-10) \p \v 1 Mã pena teneti finõano María Magdalena ikaino, María fetsa Jacobo ãfe afa ikaino, Salomé ikaino, nã tiito pirofomã fonifo, Jesús ãfe yora raish akĩ foxikaki. \v 2 Fakishparikõi fonifo mã pena teneti finõano nãskanax a Jesús maia ano nokonifo, mã xini keyaino. \v 3 Mã nokokanax ãa ranã yoinãkani iskanifo: “¿Tsõa na kini anoa tokiri noko fẽpexotiromẽ?” ikanax yoinãnifo. \p \v 4 Akka õiafo a kini aõ fepoitafo a tokirinĩfã, mã fepekemea ini, anã fepoa inima. \v 5 Nãskakẽ nã kini mẽra ikifaikakĩ õiafo. Nã kini mẽra naetapa tsaoa ini, nã nõko põya kayakai aõri. Rapati chainipa oxokõi safeax, nãskaito õikani ratekõinifo. \v 6 Nãskaifono nãato ato yoini iskafakĩ: \p “Rateyamakãfe, Jesús Nazarete anoa mã fenaikai nã ifi cruz ikaki mastaitafo mã otoaki anã nonomaki. Õikapo a rãtaitafo ano. \v 7 Fokaxõ aõxõ tãpimisfo yoitakãfe, Pedrori yoikakĩ mã nokoamano nã Galilea ano nokoi taei kai kiki. Nã mato yoifafaina keskara nãrixõ mã õikaikai,” ixõ ato yoiaino, \v 8 nãskakẽ nã kẽrofo fonifo nã kini anoax ato yoiaito nikafaikani. Ratei choayanã ato yoinifoma, mesemãiakaki. \s1 Jesús María Magdalenaki nokoni \r (Jn. 20.11-18) \p \v 9 Mã pena nomĩkonõ fakishpari Jesús otoitaxaki, María Magdalenaki nokoi taeni, nã María makinoa siete niafaka yõshi chakafo Jesús põtani. \v 10 Nãato kaxõ a afe rafemisfo ato yoikai kani a õia keskara. Kaxõ ato õia shinãmitsakani oiaifãfe ato õini. \v 11 “Mã nõko Ifo Jesús otoakĩ mẽ õiaki,” ixõ ato yoiaito, tsõa chanĩmara fanima. \s1 Jesús aõxõ tãpimis rafeki nokoni \r (Lc. 24.13-35) \p \v 12 Mã askata fetsa keskarax Jesús aõxõ tãpimis rafeki nokoni fãi foaifono. \v 13 Nã rafetari a afe rafemisfo yoifokani fonifo. “Mã nõ Jesús õiaki,” ato faifono, tsõa ato nikanima. \s1 Jesús aõxõ tãpimisfo yoini aõxõ keyokõi yoifofãsafatanõfo \r (Mt. 28.16-20; Lc. 24.36-49; Jn. 20.19-23) \p \v 14 Nãskata chipo Jesús aõxõ tãpimis oncefoki nokoni, mĩsa ano tsaoxõ piaifono. Mã atoki nokoxõ iskafakĩ ato yoini: “¿Afeskakĩ mã ato chanĩmara famamẽ mẽ otofiano nã ea õiafãfe mato yoiaifono?” \v 15 Nãskaxõ ato yoikĩ iskafani: “Nã mai tio ano fokaxõ na meka shara eõnoa keyokõi ato yoitakãfe mẽ otoakĩ ãto chaka ato soaxoxiki efe ĩpaxanõfo. \v 16 Akka na meka shara chanĩmara fakanax, faka mẽra iki maotisameax ẽfe Epa Nios fe nĩpanakafo. Akka na meka shara eõnoa chanĩmara fayamakanax, nãfo omiskõipakenakafo. \v 17 Akka nã ea chanĩmara faifãfe, ẽfe aneõxõ ato makinoa niafaka yõshi chakafo potatirofo. Nãskakanax meka fena sharapa mekatirofo. \v 18 Nãskakaxõ rono tsomatirofo nãskakaxori rao paekõi ayakanax afeskatirofoma. A isinĩ ikaifori ato ramãifono sharatirofo,” ixõ Jesús ato yoini. \s1 Jesús nai mẽra kani \r (Lc. 24.50-53) \p \v 19 Nãskafakĩ ato yoita, nõko Ifo Jesús ronoinãkafãni nai mẽra kai. Mã nai mẽra kaax Apa Nios ketaxamei tsaoni afe xanĩfokõi ixiki. \v 20 Mã Jesús nai mẽra kaano aõxõ tãpimisfo fonifo. Nã mai tio anoafo aõnoa meka shara yoifokani afe nĩpaxanõfo. Nõko Ifãfe ato axõfaino aõxõ aõnoa meka shara yoikõinifo, tsõa atiroma keskafakĩ aõxõ afama mĩshtifori fanifo. Nã tii.