\id LUK - Yaminahua NT -Peru 2008 (DBL -2013) \h LUCAS \toc1 Lucaspa Jesúsnoa Yoikĩ Keneni \toc2 Lucas \toc3 Lc. \mt1 Lucaspa Jesúsnoa Yoikĩ Keneni \c 1 \s1 Lucaspa kirika keneni Jesús nõko mai ano ipaonino \p \v 1-4 Teófilo, ẽ mia kirika kenexõ manamani, mĩ tãpinõ. Mã mĩ tãpia Jesús nõko mai ano ipaoni. Nõko mai ano ikano yorafãfe õipaonifo. Akka nã fakenitĩa õiaifono yosini. Nãfãferi õikaxõ yora fetsafo yoipaonifo akairi Jesúsnoa tãpinõfo. Ato yoiaifãfe nikakakĩ akairi kirika kenepaonifo afeskai nofe Jesús ikimamẽ ikaxõ. Nãskarifiakĩ ẽ mia kirika kenexoni, nã Jesús tãpiafo yõkaxõ. Efe yorashta Teófilo, nãskakẽ ẽ mia kirika kenexõ manamani, nã mia Jesúsnoa yoiaifono nikakĩ mĩ chanĩmara fanõ. \s1 Ãjirinĩ yoini, Juan Maotista kãiyoamano \p \v 5 Jesús fakeamano Zacarías iyopaoni Judea mai ano ãfe kaifo fe. Ari ikano Herodes ãto xanĩfo finakõia ipaoni. Nã Zacarías ãfe xini ane ipaoni Aarón. Nã Aarón ãfe fena Zacarías ipaoni. Akka ãfe ãfi Elizabetri Aarón fena ipaoni, ãto xinimãi Aarónkẽ. Nã Aarón ãfe fenafãfe ato Nios kĩfixopaonifo ãto kaifofo. Zacaríasri ato kĩfixopaoni Aarón ãfe fenamãi axõ. Nã Zacarías ãfe kaifo feta yonopaoni, Nios kĩfiti pexefã mẽraxõ Abíasfo feta. \v 6 Zacarías ãfe ãfi feta Niospa meka nikasharakõipaonifo, nã Niospa meka yoikĩ kenenifo keskafakĩ. Akka nã Niospa yoiai keskafakĩ nikasharakõiaifono Niospa ato õini, shara shinãi ikafono. \v 7 Akka Elisabet fake fimisma ipaoni. Nãskaxõ mã yõxafoxõ fake fipaonima fene feta. Nãskax fene anifoaino nãri askani yõxafoi. \p \v 8 Nãskakẽ ãto xanĩfãfe ato yoini, Abías yorafo: “Nã Nios kĩfiti pexefã mẽra yonomisfo mã tsekefaini fokani kiki. Mãri ikiferakãfe,” ato fani. Ato askafaino a mẽra ikifaikaxõ yononifo. Zacaríasri a mẽra ato fe ikikaixõ ato feta yononi. \v 9 Nios kĩfiti pexefã mẽra ikifaikanax yoinãnifo iskakani: “¿Iskaratĩa tsõa na pirofomã shara koofaimẽ nõ õinõ?” inifo. Askaifono ãfe xanĩfãfe Zacarías yoini: “Mĩ koofafe na nakas Niospa xeteax inimanõ,” fani. Akka nãskara feyafapaonifo, pirofomã nakas shara koofapaonifo. \v 10 Zacarías pirofomã shara koofaino yorafãfe emãiti nikaxõ Nios kĩfinifo. \v 11 Yorafãfe emãitixõ Nios kĩfiaifono, Zacarías pexefã xãki mẽraxõ pirofomã koofaino ãjiri nĩtani, pexe xaki mẽra pirofomã koofai kesemẽ ãfe põya kayakai aõri. \v 12 Nãskakẽ ãjiri nikẽ fichiax Zacarías mesta itani. \v 13 Rateaino Niospa ãfe ãjirinĩ yoini: “Zacarías, rateyamafe. Mã Niospa mia nikakĩ mĩ kĩfiaito mã mĩ ãfinĩ fake feronãfake fii kiki. Mĩ fake kãiano anekĩ Juan mĩ faxikai. \v 14 Mã mĩ fakeyax mĩ inimaxikai. Yorafori akiki inimakõixikani. \v 15 Niosri akiki inimasharakõixii. Fãsi finakõia Niospa õixii, Niospa Yõshi Sharapa shinãmanaino. Nãskakẽ afaa pae pishta ayaxima. \v 16 Nãskaxõ mã yosixõ Niospa meka ato yoixii ãfe kaifo israelifo ãfe fenafo, Niospa meka ato yoiaino ãto chaka xatenõfo. Ãto chaka xatekaxõ Nios fisti nikakõinõfo. \v 17 Nõko Ifo oyoamano taeyoi Niospa Juan nĩchixii ãfe meka ato yoinõ. Akka Juan ãfe shara nã Elíasnã ipaoni keskara ixii Niospa Yõshi Sharapa shinãmanaino. Afe yorafo ato tãpimaxii. Nãskaino ãto apafo fe ãto fakefo anã noinãxikani. Askatari nã Niospa meka nikakaspamisfãfe akairi ãto chaka xatekaxõ Nios Ifofaxikani shinãsharaxikakĩ. Nãskakẽ Juanoax ãfe kaifo itipinĩsharaxikani Niospa Fake atoki nokoaitĩa ifisharaxikakĩ,” ixõ ãjirinĩ yoini. \p \v 18 Askafaito nikakĩ yoini: “¿Afeskai ẽ fakeyatiromẽ? Ẽkai anã fake atiroma ẽ anifokõi. Ẽfe ãfiri nãskarari yõxafokõi. Afeskaxõ afeta nõ anã fake fitiroma,” fani. \p \v 19 Askafaito nikakĩ ãjirinĩ kemani: “Ẽkĩa Gabriel, ẽ Nios fe ika. Ea nĩchiano ẽ oa. Nikapo, ãfe meka shara ẽ mia yoinõ. Mã mĩ ãfinĩ fake feronãfake fii kiki. \v 20 Akka, nã ẽ mia yoiaito mĩ ea nikakaspax mĩ anã mekaima. Mã mĩ fake kãiano mĩ mekaxii. Nãskax mĩ mekamais iyoi. Akka Niospa ea fake fimatiroma ẽmãi anifokẽ mĩ ifiaito Niospa mia fake fimatiro. Nã ẽ mia yoiai keskafakĩ Niospa mia askafaxii. Nã Niospa mia apaiyaitĩa mia askafaxõi kiki,” ãjirinĩ fani. \p \v 21 Ãjiri fe Zacarías pexe xaki mẽranoax yoinãino yorafo pexe emãiti nikanax yoinãnifo, Zacarías fena kãiyamaino pexe xaki mẽranoa. “¿Afeskai Zacarías samarakaimẽ pexe mẽranoax? Afetĩakai ikiyama,” faifono \v 22 Zacarías kainãkafani Nios kĩfiti pexefã xakĩ mẽranoax anã mekanima yõkapaifiaifono. “¿Afaa pexefã mẽranoa õiax mĩ iskaimẽ?” fanifo. Askafaifono ato yoipaifi mekanima. Mekapaikĩ ãfe mĩfis ato yoini a õia. \p \v 23 Nãskai anã mekaima Zacarías ãfe xanẽnẽ kani mã yonokĩ keyoax. \v 24 Nãskata mã Zacarías ãfe pexe ano nokoano ãfe ãfinĩ chipo fake naneni. Mã fake naneax faki kafãsapaonima nã ãfe xanẽnẽ fisti ipaoni cinco oxe ani ãfe xanenẽxõ. \v 25 Nãskaxõ mã postoxõ yoini: “Aicho, mã Niospa ea sharafakĩ ẽ fake finõ ẽ yõxafofiakẽ. Niospa ea fake fima. Aicho, iskaratĩa ẽ anã yorafoki rãfinakamaki mẽ fakeyakĩ,” Elizabet ini. \s1 Ãjiri fotopakekafãni, María yoiyoi \p \v 26 Elisabet mã fake nanekĩ seis oxe akano Galilea mai ano Niospa anã nĩchini ãfe ãjiri Gabriel, Nazarete pexe rasi ano. \v 27 Nãskakẽ Niospa ãfe ãjiri María ano fotopakekafãni yoiyoi. Fotopakekafaxõ yoini. Nã María fenemais ini. Feronãfake fetsa fe oxamisma. María fenemais ikano José apa yõkani, María fixiki. Nã José ãfe xini David ipaoni. Nã David ãto xanĩfo finakõia ipaoni. Akka José María fiyoamano ãjiri fotopakekafãni, María ano. \v 28 Fotopakekafãxõ María yoini: “Mẽ oi mia yoiyoi, Nios mikiki inimai mefe ika,” fani. \p \v 29 Askafaino María shinãpaini: “¿Afaa ea yoipaimẽ, na ea iskafai?” ixõ shinãpaini. \v 30 Shinãpaiyaito anã ãjirinĩ yoini: “Rateyamafe. Mia Niospa noisharai kiki mia sharakõi õi kiki, mikiki inimasharai kiki. \v 31 Mã mĩ fake feronãfake fikai. Mã mĩ fake kãixõ anekĩ Jesús mĩ faxikai. \v 32 Mĩ fake xanĩfo finakõia Niospa imaxii. Ãfe xini David keskara ixii. Nios nã nai mẽra ikato ãfe Fakekõi faxii. \v 33 Nãskakẽ mĩ Fake xanĩfo finakõia ixii. Mĩ kaifãfe xanĩfo ipanaka. Anã xanĩfoi xatenakama,” fani. \p \v 34 Askafaito María kemani: “¿Afeskakĩ ẽ fake fitiromẽ ẽ feneyaxoma, ea tsõa tanamismano?” María ini. \p \v 35 Askafaito ãjirinĩ kemani: “Niospa ãfe Yõshi Shara mikiki oxõ mia fake nanemaxii. Nãskax nã fake kãiax Niospa Fakera faxikani. Akka na fake kãiax sharafinakõia fisti ixii. \v 36 Nã mĩ yaya Elisabet ‘Fake fitiromara’ fafiamisfono mã fake nanea seis oxe aka yõxafofiaxõ. \v 37 Nãskakẽ nã apaiyai keskara fakĩ Niospa afama mĩshti fatiro. Miari fake fimatiro mĩ fenemaisfikẽ,” ãjirinĩ fani. \p \v 38 Ãjirinĩ askafaino, “Nãskafinõ, ẽ fake finõ, ẽ Nios nikamiskĩ. Nã ea amapaiyai keskafanõ ẽ Nios itixomafamiski,” nãskafani. \p María askafaino ãjiri anã nai mẽra kani. \s1 María kani Elisabet õikai \p \v 39 Nãskata nã pena fisti mã Niospa ãjiri kaano María itipinĩ fata koshi kani ãfe yaya õikai Judea mai ari. Judea mai ari mãchifãfo mẽra kaax pexe rasi ano nokoni. \v 40 Mã nokoax Zacarías ãfe pexe mẽra ikitoshini. Mã nokoxõ María ãfe yaya yoitoshini. “Yaya, ẽ oi mia õiyoi,” fatishoni. \v 41 Ãfe rare askafatishonaito Elizabet nikani. Ãfe rare askafaito nikakĩ Elisabet xakĩ mẽraxõ ãfe fake tokko tokko ani. \v 42 Nãskata Niospa Yõshi Sharapa shinãmanaino Elisabet onãni mã María fake naneano. Nãskakẽ fãsi yoini iskafakĩ: “María, Niospa mia inimamasharakõi. Fato xotofake fetsakai iskafaima mia fisti inimamakõi. Mĩ fake feronãfake chipo kãiano Apa Niospa akiki inimakõikĩ kexesharakõixii. \v 43 Nõko Ifokõi mĩ fake ixii. Akka, ¿mĩ ea ano oamẽ, nõko Ifãfe afafiax ẽkai afaakeroko ẽakõi ẽ ikanõ? \v 44 Akka mĩ ea yoiaito nikakĩ ẽfe xakĩ mẽraxõ ẽfe fake ea tokko tokko aka, mikiki inimakĩ. \v 45 Niospa meka nikakõikĩ, ‘Nẽ askanõki,’ ixõ mĩ yoita. Nãskakẽ Niospa meka nikai mĩ inimasharakõi,” ixõ Elisabet yoini. \p \v 46 Nãskafaito María kemani: \pi1 Ẽfe õiti mẽraxõ ẽ shinãkĩ iskafai, nõko Ifo tsoa keskaramãkĩ. Nõko Ifo Nios fãsi sharakõi. \v 47 Akiki ẽ inimakõiaino ea anã potanakama, ẽ afe ipanaka, ea kexepakenaka, ea ifixii ẽ afe ĩpaxanõ. \v 48 Ẽ nã yonoxomis, ẽ afaa tãpiamafekẽ nã Niospa ea noikõi. Nãskakẽ yorafãfe yoipakenakafo: “Nã María Niospa inimamakõia,” ixõ yoipakenakafo. \v 49 Nios fãsi sharafinakõia. Afaa pishta fayamatiroma. Afama mĩshti fatiro, ea sharakõi faxõa. Niosfi sharakõiki. Afaa chakafamisma Niosfi nãskarakõi. \v 50 Nãskara yorafãfe yoitirofo: “Ẽ Nios nikasharapaikõiaito, ẽ nikakaspaitori ea chakafatiro. Nãskax ẽ akiki mesetiro. Akiki mesekĩ ẽ Nios nikasharakõi,” ixõ yoiaito nã keskara yorafo Niospa ato noikĩ ato shinãpakenaka. \v 51 Akka Nios nikakaspakĩ ãto õiti fekaxtefakani, “Tsõa afaa tãpikeroko ẽ akai keskafakĩ,” ixõ ãto õiti fekaxtefatirofo. Nãskaifono Niospa ato fenomatiro. Nãskara ato õimatiro afaa tãpiamafãfe. Akka Niospa ãfe shinãmã afama mĩshti famiski. Afaa pishta Niospa fayamatiroma. Nãfi mitsisipakõikĩ tsoa keskarama. Nãato afara mĩshti fatiro. \v 52 Nãato xanĩfofo potano anã tsoa xanĩfo itiroma. Akka nã afaayamafo Niospa ato sharakõi imatiro. \v 53 Akka fetsafãfe Nios shinãifono Niospa ato kexesharatiro. Ãfe shinãmã ãto õiti mẽra ato shinãmatiro inimanõfo. Akka fẽtsa shinãkĩ iskafai: “Ẽ iskaratĩa shara ẽ afara fetsa anã shinãima Niospa afara fetsa ea anã shinãmanima ẽ anã Nios fe rafepaima,” ixõ shinãito askara yora Niospa anã tanaima. Afaa pishta tãpikanamax yorafo askatirofo. \v 54 Niospa noko kexesharapakenaka nõko kaifo israelifãfemãi yonoxomisfono. Noko shinãmakinakama mẽxotaima noko noipakenaka nã yoini keskafakĩ. \v 55 Niospa nõko xini Abraham yoikĩ iskafani: “Mĩ kaifo efe yorafo ipanakafo. Askatari mĩ fenafo ẽ ato kexesharapakenaka,” ixõ Niospa nõko xini Abram yoini, \m ixõ María fani. \p \v 56 Nãskax María Elizabet ano ipaoni tres oxe ani anoxõ. Tres oxe ata anã María ãfe xanẽnẽ oni. \s1 Juan Maotista kãini \p \v 57 Mã María ãfe xanẽnẽ oano Elisabet fake feronãfake kãini. \v 58 Mã fake kãiano ãfe kaifãfe a chaima nikafãfe tãpinifo. “Mã Elisabet fake kãia nõko Ifo Niospa mã Elisabet aõ noikĩ fake fimismano mã fake fima,” nãskafanifo. Askafakanax akiki inimanifo. \v 59 Mã fake kãitaxakĩ ocho nia oxano Zacarías pexe ano yorafo fonifo. Fake õikai fokani ãfe foshki repa xateyanã nãskaramãi feyafakatsaxakakĩ. Fokaxõ yoinifo: “Ãfe apa anekiriri nõ anenõ Zacarías fakĩ,” fanifo. \v 60 Nãskafaifono ãfa ato yoini: “Maa, ẽ aõ aneima, Zacarías ẽ faima. Afeskakĩkai apa anekiri ẽ anetiroma. Ẽa ẽ anei Juan fakĩ,” ato fani. \p \v 61 Ato askafaito yoinifo: “¿Tsõa anekiri mĩ aneimẽ? Anokai ãfe xinifo Juanma. Ãfe apa nõ yõkanõki,” fanifo. \p \v 62 Akka nã fãke apa mekamais ita pastori ini. Nãskakaxõ apa yõkanifo. Mẽkemã ato yoini: “¿Afe ane mĩ fake mĩ faimẽ?” fanifo. \v 63 Askafaifono ato yoini mẽkemã: “Ea kirika inãkãfe, ẽ mato kenexonõ,” ato askafani. Kirika inãfono kirikaki kenekĩ: “Ẽ ãfe ane Juan fai,” ixõ kirikaki keneni. Mã kirikaki keneano õikaxõ yoinifo: “Õikapo. Mã anea Juan fakĩ. Ãfe ane Juan ixii,” fanifo, apa feta ãfe ãfa aneaito shinãpainifo. \v 64 Nãskata ãfe fake ane keneta Zacarías mekani. Anã mekamais inima, mã mekaya ini. Mã mekayaxõ ato yoini: “Nios sharakõi,” ato fani. \v 65 Mã Zacarías mekaito õikani ratenifo. Mã ratekanax fokani yoinãi fetsenifo. Nãskakanax mã fokani Judea mai ari fokani yoinãfonifo: “Mã Zacarías ãfe fake aneax mã mekai. Mã ãfe ãfinĩri fake fikatsaxakima, mã fake fia,” ikanax yoinãi fetsenifo. \v 66 Yoinãi fetsekaxõ shinãnifo: “Nã fake afeskaimãkai nõ õinõ shinãya iki kiki, Niospamãi shinãmasharaino,” ikaxõ shinãnifo. \s1 Zacarías fanãini \p \v 67 Niospa Yõshi Sharapa shinãmanaino Juan ãfe apa Zacarías yoini: \pi1 \v 68-69 Ẽfe kaifo israelifãfe nõko Niosfi sharakõikĩ, nãfi nõko Ifokõikĩ. Nõko chaka noko soaxoxii. Nõko xini David ãfe fena finakõia ixii. Nã David nõko xinifãfe ãto xanĩfo ipaoni. Nã ãfe fena Niospa nĩchia noko ifipakexanõ afe nõ ĩpaxanõ. Nãskakẽ noko shinãmakinakama. \v 70 Nãskakaxõ ato yoipaonifo, nã ato Nios yoixomisfãfe Judea mai anoafo. \v 71 Niospa ato shinãmanaino yoipaonifo noko kexesharano afanã noko afeskafanõma noko õikaspaifono ixõ yoinifo. \v 72 Nã noko yoiaifãfe nõ ato nikapaoni keskafakĩ noko Niospa kexesharapakenaka noko noikĩ. Nã noko yoipaonifo keskai Nios noko shinãmakimisma. \v 73 Nãskaxõ nõko xini Abraham Niospa yoini iskafakĩ: “Mĩ kaifo efe yorafo ipanakafo. Nãskakẽ mĩ fena ẽ ato nĩchixoni ãto xanĩfo finakõia inõ. Nãskaxõ keyokõi ato ifixii afe ĩpaxanõfo. \v 74 Nãato nã mato õikaspaifo ato paxkaxii anã mato afeskafanõfoma,” ixõ Niospa yoini. Noko askafaino nõ ãfe inafoax nõ anã mesetiroma nokomãi nõko Ifãfe ĩkikẽ. \v 75 Nõ ãfe ina kayakõikẽ nõko õiti noko shara faxoxii aa noiax nõ isharakõipakexanõ, \m ixõ Zacarías ato yoini. \p \v 76 Nãskata Zacarías ãfe fake yome pishta yoini: \pi1 Anifoshta, nõko Nios finakõia nõ mãnão nikõina. Akka mĩ yosixõ Niosnoa mĩ ato yoixoxii. Taefakĩ mĩ ato yoixonano chipo nã nõko Ifo finakõia oxii. Nãskakẽ itipinĩkãfe mã nõko Ifo oi kiki mĩ ato faxii. \v 77 Nãskakẽ mĩ ato tãpimaxii mã nõko Ifo oaino afe yorafo ato chaka soaxoniyoi. \v 78 Akka Niospa noko shinãino ãfe Fake finakõia nai mẽranoax nokoki oi nõko õiti noko sharafaxoxiki. Oa fakishpari xini koshi kafanai keskafakĩ nõko õiti xafakĩa sharakõi noko faxoxiki, \v 79 anã fakish keskara nõko õiti inõma. Nãskax nai nõ mesetiroma noko shinãmasharaino, \m ixõ Zacarías ato yoini. \p \v 80 Nãskax Zacarías ãfe fake yosini Niospa ãfe shinãmã shinãmasharaino. Nãskax ares tsõa istoma ano ipaoni, nã Niospa meka israelifo ato yoikĩ taefaitĩa. \c 2 \s1 María Jesucristo kãini \r (Mt. 1.18-25) \p \v 1 Nã Jesús kãiyaitĩa romanõ ãfe xanĩfãfe César Augusto ãfe yorafo nĩchini nã maitio anoafo ato tanãkaxõ ãto anefo kenenõfo afe tii yorafomakĩ. \v 2 Taefakĩkõi kirika kenenifo ãto anefo keyokõi. Akka Siria mai anoafãfe ãto xanĩfãfe ane Cirenio ipaoni. \v 3 Nãskakẽ keyokõi fonifo ãto mai anoxõ ãto ane kenei fokani. \v 4 Nãskaifono María feri José kani Belén ari, Nazarete ano ikanax. Nã Nazarete pexe rasi Galilea mai anoa ini. Nãnoax José fe María fonifo, José ãfe xini Davidmãi Belén anoax kãinino. Nã Belén Judea mai anoa ini. \v 5 Nãskakẽ María fe José fonifo ãto ane kenei fokani. María fe José mã yoinãfo ini fianãxikakĩ. Fianãyokanamax María fe José kani. Nã María tsoa pishta tanamisma ini, akka Niospa Yõshi Sharapa fake nanemani. \v 6 Mã María Belén ano nokoano fãke pãe fani mã kãiki. \v 7 Mã fake kãiax fakeyai taeni. Ãfe fake feronãfake ini. Akka ãto fakka inafãfe piai mẽra fonifo. Anoax María fake kãini. Mã fake kãixõ sama faxte pishta rakoni. Askata ãfe fake rãtani a fakkafãfe piai kamaki. \s1 Ãjirifo oveja kexemisfoki nokoni \p \v 8 Nã María fakishi fake kãiano oveja kexemisfãfe fasifo mẽraxõ ãto ovejafo kexeshinifo pexe rasi pasotaixõ. \v 9 Ãto ovejafo kexeshinaifono Nios ariax ãfe ãjiri atoki fotokĩ chaxapakefofãni. Niospa nĩchiano chaxapakefofãni. Mã Niospa ãjiri nĩchiakĩ inifo chaxatanaito fichikanax ratekõinifo. \v 10 Nãskaifono ãjirinĩ ato yoini: “Rateyamakãfe. Ẽ mato meka shara yoiyoaki nikax mã inimai finakõinõ. Askatari yorafãferi nikakanax akairi keyokõi inimakõinõfo. \v 11 Iskaratĩa fotoxõ ẽ mato yoiyoa. Nã fakishi mã mãto Ifo Cristo mã kãia mãto Ifokõi mato ifixiki mã afe ĩpaxanõ. Nã mãto xini David kãini anoaxri kãia mãto Ifokõi. \v 12 Ẽ mato yoinõ nikakapo afeskaxõ mã tãpitiromakĩ nã fake ãfe afa rapatinĩ rakoxõ rãta fakkafãfe piai ano fichixõ mã tãpitiro nã mãto Ifo finakõia,” ixõ ãjirinĩ ato yoini. \p \v 13 Ato yoikĩ xatetanaino atiri Niospa ãfe ãjiri ichapakõifo atoki fotopakefofãni. Fotopakefofãkata inimakõi Nioski fanãinifo. Inimakata iskafakĩ yoinifo: \pi1 \v 14 Nios sharakõi nai mẽra ika. Nã ato fichipaiyai tii nono mai anoax ikafo ato shinãmasharai inimanõfo, \m ixõ yoinifo. \p \v 15 Mã yoikanax anã nai mẽra fonifo. Mã nai mẽra ãjirifo foafono, “Nõ õinõ,” inifo, “Chanĩmamakĩ nõ õinõ, fokapo Belén ano na nõko Ifo Niospa ãfe ãjirifo nĩchiano noko yoiafo keskara nõ õinõ fokapo,” ixõ yoinifo. \p \v 16 Nãskata nã oveja kexemisfo fonifo. Mã fokakĩ ichokaxõ fichitoshinifo María yafi José. Nãno ãto fake yome rãtafono fakkafãfe piai mẽra fasi mẽra rakakẽ õinifo. \v 17 Nã fake yome õiafo tiito ato yoifofãsafanifo. \v 18 Nã oveja kexemisfãfe ato yoiaifãfe nikakakĩ, “Aira, ¿afeskakĩ iskara shara noko yoikanimẽ?” inifo. \v 19 Nãskakẽ María nã nika keskafakĩ ãfe õitinĩ fãsi shinãfafãini. \v 20 Nãskakata nã oveja kexemisfo ato yoitakani anã ato ovejafo ano fenifo. “Aicho, Nios sharakõikĩ nã noko yoia keskafakĩ mã nõ õitanikai,” ikanax ãa ranã yoinãnifo. \s1 Nios kĩfiti pexefã mẽraxõ apa feta ãfa ãto fake Jesús Nios ispanifo \p \v 21 Mã ocho nia oxano Jesús foshki repa xatenifo. Nãskafakaxõ anenifo Jesús fakakĩ, nã ãjirinĩ yoiyoni keskafakĩ María fake naneyoamano. \p \v 22 Moisés israelifo yoini iskafakĩ: “Kẽro fake kãiax fena faki kafãsatiroma. Askatari Nios kĩfiti pexefã mẽra fena ikitiroma cuarenta nia oxa finõaxma,” ixõ ato yoini. Akka mã cuarenta nia oxa finõano José fe María fonifo. Jerusalén ano iyoifokani ãto fake Nios kĩfiti pexefã mẽraxõ Apa Nios ispaxikakĩ. \v 23 Nãnori Niospa shinãmanaino Moisés kirikaki keneni iskafakĩ: “Fake kãi taexõ feronãfakekẽ mã Nios ispatiro ãfenã inõ,” ixõ ato yoipaonino, José feta María ãto fake Jesús iyonifo Jerusalén ano. \v 24 Nãskakẽ José fe María mã fokaxõ a Moisés yoini keskafakĩ a Nios ato kĩfixomis rifi rafe iyamai nopoxpoiki rafe inãnifo retexõ Nios kĩfixonõ nãnorimãi Moisés yoipaonino. \p \v 25 Nã Jerusalén anoa feronãfake Nios Ifokõi faa ini, ãfe ane Simeón. Nãato Nios Ifo sharakõi faxõ kĩfitaifapaoni. Niospa Yõshi Sharapa Simeón ĩkinãno, nãato Cristo manapaoni, ãfe kaifo israelifo ifinõ Niospa Yõshi Sharamãi afe ikano. \v 26 Niospa Yõshi Shara a mẽra naneano a mẽraxõ tãpimani iskafakĩ: “Mĩ fena naima na Niospa nĩchiai nõko Ifo Cristo mĩ õiyoi mã mĩ õiax mĩ naxii,” ixõ tãpimani, Niospa Yõshi Sharapa Simeón. \v 27 Nãskata Niospa Yõshi Sharapa shinãmanaino Nios kĩfiti pexefã mẽra ikikaini. Nãnori José fe María ãto fakeya ikifainifo, Moisés yoini keskafakĩ ãto fake ispaxakakĩ. Mã ikiafono, \v 28 Simeón atoki oxõ inimayanã Jesús yome pishtakẽ chishtoinĩfofãni, mã tãpixõ. Nãskafaxõ Nios yoisharani iskafakĩ: \pi1 \v 29-31 Ifo, ea mĩa yoimis keskafakĩ mẽ õi. Aicho, mẽ akiki inimakõiax mẽ naikai ẽfe Ifo õiax. Nãatofi noko ifixii kiki nõ afe ĩpaxanõ. Keyokõichi nõ Ifofanõ mĩ nokoki nĩchia. \v 32 Nãskata mĩ nõko kaifo yamafiano mia shinãkatsaxakakĩma mĩ fãkeoxõ mia tãpikõikani. Akka nõ israelifo mefe yorafo nõ tãpikõixii, nã fakeõnoa Niospa nokoya rafemanano. Aõxõ nã noko yoimis keskafakĩ noko axoxii, \m Simeón fani. \p \v 33 Ato askafaito nikakĩ María feta José ãto õitinĩ shinãnifo: “Aira, nõkai nafo meka nikamisma,” ixõ shinãnifo. \v 34 Akka Simeón Niospa Yõshi Sharapa shinãmanaino ato yoisharani. Nãskaxõ ãfe afa yoini: “Nã mĩ fake chanĩmara fakanax nõko kaifofo israelifo inimatirofo. Aõnoax isharapakexakakĩ. Akka nõko kaifo fetsafori afe rafeyamakanax omiskõipakenakafo. Nãskakẽ yora ichapafãfe chanĩmara fakani. Akka fetsafãferi chanĩmara fakaxõ mã shinãkani. \v 35 Akka a ãto õitinĩ shinãifo keskafakĩ onetirofoma. Akka fẽtsa ãa shinãkĩ a shinãi keskara onetiroma. A shinãyamaifori onetirofoma. Xafakĩakõi ato õitiro. Nãskakẽ mĩ fake aa noikaspakaxõ chakafaxikani. Askafaifãfe õi aõnoax mĩ omiskõixii shinãi. Nã kenopa mĩ õiti xatea keskara mĩ meexii omiskõikĩ,” Simeón fani. \p \v 36 Nãnori kẽro fistiri ini, ãfe ane Anã. Nãatori Niosnoa yoini, a inõpokoai yoikĩ. Akka nã Anãmã apa Fanuel ini. Ãfe kaifo Aser nafafo ini. Akka nã Anã yõxafokõi ini. Xomayakõi feneyayoni, siete xinia afeta akax fene nani. Nãskakẽ anã Anã feneya ipaonima. \v 37 Ares ikax yõxafokõi ini ochenta y cuatro xinia ani feneyaxoma. Nãskakẽ Anãmã mẽxotaima Nios kĩfipaoni, pena fisti foni teneyanã. Nios kĩfiti pexefã mẽranoax Anã askapaoni. \v 38 Nãskata María fe José Simeón fe yoinãifono Anãri atoki oni. Oxõ nãnoa Jesús fichini. Fichita akiki inimani. Inimayanã Epa Nios iskafani: “Aicho Epa Niosi, iskaratĩa mĩ Fake mĩ nokoki nĩchiaki nofe rafemis ĩpaxanõ,” ixõ yoini. Mã õixõ Anãmã Jerusalén anoafo ato yoini a na manamisfoki israelifo ato ifinõ. “Mẽ nõko Ifo õiaki mã nokoki nokoaki,” Anãmã ato fani. \s1 Nazarete ano anã fenifo \p \v 39 Nãskata María feta José Jesús Nios ispatakani, nã Niospa yoipaoni keskai anã ãto mai ano fenifo, Nazarete pexe rasi ano. \v 40 Nãnoax Jesús mitsisipakõi yosini María fake. Afama mĩshti tãpiakõi ini. Niospa aõ noikĩ shinãmasharani. \s1 Jesús Nios kĩfiti pexefã mẽra ikini yomeax \p \v 41 Nãskax nã xinia tii Jesús ãfe afa fe apa Jerusalén ano fopaonifo. Pascua fista aki fokani. \v 42 Jesús mã doce xinia akano apa feta ãfa iyonifo, amisfo keskafakakĩ fista akifokakĩ. \v 43 Mã fista keyoano María fe José fenifo, ãto pexe shinãferakani. Akka Jesús nẽteaito apa feta ãfa tãpinifoma, mãmãi ato fe kaira ikaxõ tsõa tãpinima. \v 44 Mã ato fe kaira ikanax tãpiamax fãi fonifo. Fãi fokãta shinãnifo akka nõko fake akka inifo. Nãskata apa feta ãfa fenani. Fenayanã afe yorafoya a afe rafemisfo yõkani: “¿Mã nõko fake õimamẽ?” ato fani. \v 45 “Maa, nõ mĩ fake õima. Niri oama,” fanifo. Ato askafaifono ãfe apa fe ãfe afa anã anori nẽtefaikani anã fonifo. Afianã fõtanifo Jerusalén ari. Mã nokokaxõ fenafofãsafanifo. \p \v 46 Nãskata mã tres nia oxakata fichinifo nã judeofãfe Nios kĩfiti pexefã mẽranoa nã ato tãpimamisfo fe tsaoxõ nikaino. Ato nikayanã ato yõkapakeni a ato tãpimamisfo. \v 47 Ato askafaino nikakakĩ, “Nikakapo, ¿na fãke yomefixõ afeskakĩ mekakĩ tãpisharakõiamẽ? Ato kemasharakõi,” fanifo. \v 48 Ato askafaino afa feta ãpa fichinifo. “Nono tsaofekẽ nõ fenai nõko fake,” fanifo. Nãskata ãfa kenatoshini: “Kõkaishta, ¿afeskai mĩ nẽteamẽ? Mã mĩ noko ratekõia epa yafi. Afeskara ikara nõ mia faa. Nãskakẽ nõ mia fenafei nono ato fe tsaoxõ mĩ yoifiaino,” fanifo. \p \v 49 Askafaifono ato kemani apa yafi afa: “¿Afeskakĩ mã ea fenaimẽ? ¿Ea mã tãpiamamẽ nã ẽfe Epa Niospa pexe mẽra ẽ ikikẽ nã ẽfe Epa ea yoiai keskara ẽ faito?” ixõ Jesús ato yoini. \p \v 50 Ato askafaito apa feta ãfa tãpinima. \p \v 51 Nãskata apa feta ãfa iyonifo Nazarete pexe ari ato xanẽnẽ. Nãskata mã nokoxõ María shinãni ãfe fakeõnoa. Nãskaxõ Jesús apa feta ãfa yoiaito ato nikakõisharapaoni ato shinãkõikĩ. \v 52 Nãskata Jesús yosikõini, ãfe õiti sharakõia. Mã ãfe mãpo afama mĩshti shinãkõi ini. Nãskax yosini. Nãskaito õikani yorafo akiki inimakõinifo. Niosri akiki inimakõi ini. \c 3 \s1 Juan Maotista tsõa istomaxõ ato yoini \r (Mt. 3.1-12; Mr. 1.1-8; Jn. 1.19-28) \p \v 1-3 Akka mã yosixõ Zacarías fãke ato Nios yoipaoni tsõa istoma anoxõ. Tsõa istoma ano yora ichapa akiki fonifo nikaxikakĩ, nãskakẽ Zacarías fãke ato Nios yoiaino. Nãnori Tiberio xanĩfo finakõia ipaoni, Roma anoax. Nãskakẽ aa ranã ikanax ãto pexefo anoax xanĩfo ikaxõ ato ikĩpaonifo. Pexe fisti rasi anoax xanĩfo iki fetsepaonifo. Judeofãfe ãto xanĩfo ini pexe fetsa anoax ãfe ane Poncio Pilato. Askata pexe fetsa anoaxri ãto xanĩfo fetsa Galilea anoax Herodes ato xanĩfo ini. Akka Feliperi xanĩfoxõ pexe rasi anoa rafe kexepaoni. Itoria ano kexeta Traconite ano kexeta fapaoni. Akka nã Felipe ãfe exto ipaoni Herodes. Nãskatari pexe fetsa anori xanĩfo fetsa ipaoni ãfe ane Lisanias Abilinia anoax. Akka ãto xanĩfo finakõia ipaoni Tiberio. Nãato keyokõi kexepaoni. Mã xanĩfokĩ catorce xinia akano Zacarías fake Juan tsõa istoma ano ixõ Niospa meka yoipaoni. Askatari judeofo yoipaoni ãto mai ano ixõ, yorafãferi ato Nios kĩfixopaonifo. Akka Anás fe Caifás ãto xanĩfo ipaonifo. Nãskakẽ nã Zacarías ãfe fake Juan Judea mai ano ipaoni. Akka mã yosiax tsõa istoma ikẽ Niospa yoini aõxõ ato yoinõ iskafakĩ: “Mãto chaka xatekãfe, a mã afara chaka shinãi keskara anã shinãyamakãfe. Niospa mato yoiai keskara nikakõikãfe. Mã nikakõiaito Niospa mato chaka soaxotiro. Mã askaito ẽ mato maotisafatiro, faka mẽra ikimapakekĩ mãto chaka mã xatenõ ato ispaxiki ixõ ato yoitãfe,” ixõ Niospa nĩchiano Juan ato yoifofãsafani faka Jordán arixõ. \v 4 Afia Isaías ato yoipaoni keskafakĩ Juan yoifofãsafani. Nãnorikõi Isaías kirika keneni a Juan mekanõpokofai yoikĩ: \pi1 Tsõa istoma ixõ yorafo yoixii akiki feaifono. Iskafakĩ ato yoixii: “Mã nõko Ifo oi kiki. Nãskakẽ itipinĩsharakãfe, ãfe fai sharafaxokãfe. Mãto chaka xatekãfe. \v 5 Nã xexa naxpe chakafo ano mai forosharakõi fanõfo. A machifo anori sapa sharakõi fanõfo. Nãskatari ãfe fai mẽstesharakõi faxonõfo. A xexa naxpefo ano mai forosharafaxonõfo sapa sharakõi inõ nõko Ifofai. \v 6 Mã nõko Ifo Niospa nĩchiano oxõ a shinãifo ato ifiyoi afe ĩpaxanõfo. Nãskakẽ keyokõichi õixikani,” \m ixõ yoinõpokoi kiki nã yõra, ixõ Isaías kirika keneyoni, Juannoa yoikĩ. \p \v 7 Nãskakẽ nã Isaías ato yoipaoni keskafakĩ Juan ato yoipaoni, mã chaima Jesús oaino. Ato Juan yoikĩ iskafapaoni, a nikakani akiki yora ichapa feafono: “Noko Juan maotisafanõ faka mẽra ikimakĩ nõ chiifã mẽra kayamanõ,” ikanax akiki feafono Juan ato yoini iskafakĩ: “¿Afeskai mã ea ano oimẽ? ¿Ẽ mato maotisafapanõ mã oimẽ? ¿Tsõa mato yoiamẽ? Mã shinãiraka nõ chiifã mẽra katirora ixõ nãskax mã maotisapaimẽ, nõ chiifã mẽra kayamanõra ikax. Maa, mãkai afaa tãpiama, askax mã maotisatiroma. Mã Nios Ifofaima. Mã oa shano keskara mãto õiti chakakõi. Nãskaxõ mã Satanás ifofaa. Nãskakẽ kaxpa ẽ mato maotisafatiroma mãmãi Satanás fisti shinãito. Ãa fẽtsa mato pãratiro nõ maotisanõ nõ chiifã mẽra kaimakai Nios nikayamafiax ixõ mato pãrano mã chiifã mẽra katiro fẽtsa afaa tãpiamato mato pãrano. Askara Niospa mato ifitiroma mãkairoko shinãito, ẽroko mato maotisafaano. \v 8 Mãto chaka xatekãfe, Nios shinãkãfe. Mã Nios shinãito ẽ mato maotisafapanõ. Ẽ mato anã yoinõ nikakapo. Mã shinãtiro: ‘Nã Abraham nõko xini ipaoni, õiti sharayaxõ Nios shinãpaoni.’ Akka mã shinãkĩ: ‘Nõmãi Abraham fenaxõ nõ shara shinãi,’ ixõ mã shinãkĩ mã shinãsharaima. Askara shinãyamakãfe. Akka mãto õitinĩ mã chaka shinãfi mã chanĩ. Nikasharakõikãfe, ẽ mato yoinõ. Na tokiri Niospa onifaxõ nĩchikẽ mã õitiro Abraham ãfe fena inõ. Nãskakanax Abraham fakefo itirofo na tokiri õiki Nios shinãkanax. Akka mãkai anori shinãima mã mã chanĩ, ‘Abraham shinãpaoni keskara nõ shinãira’ ikax. Askara shinãyamafi Satanás fisti ifofafiai. \v 9 Akka fana fimiyamaito ifãfe reratiro. Ãfe tapori tsekaxõ kooatiro anã niyamanõ. Nãskari fakĩ mã Nios nikakaspaito a omiskõipakenakafo mẽra Niospa mato potaxii mã chaka xateaxma mã isharayamaito,” ixõ Juan ato yoini. \p \v 10 Ato Juan askafaito nikakakĩ kemanifo: “¿Chanĩmamẽ? ¿Na mĩ yoiai keskara tãpiaxma nõ afeskatiromẽ? ¿Afeskaxõ a keskara shara nõ shinãtiromẽ?” faifãfe anã ato yoini: \v 11 “A yora omiskõiaito afaamais oxõ mato rapati yõkatoshiaito mã inãtiro mã rapati rafeyaxõ. Askatari yora fonãiki oaito mã pimatiro,” ato Juan faito nikanifo. \p \v 12 Xanĩfo kori fixomisfãferi Juan yõkanifo: “Maestro, ¿nõ afeskatiromẽ, mĩ noko maotisafanõ?” fanifo. \p \v 13 Askafaifono ato yoini: “Mãto xanĩfãfe a tii mato yoiyamafiano finõmainĩfofã mã kori fitiroma,” ato fani. \p \v 14 Nãskatari sorarofãferi yõkanifo: “Akka, ¿nõ afeskatiromẽ?” ixõ yõkanifo. Askafaifono ato yoini: “Ato kori fĩapiakĩ shinãyamakãfe. Askaxori ato ferateni mitsisipayamakãfe. Ato askafayamakãfe. Mãto xanĩfori pãrayamakãfe. Nã xanĩfãfe mato inã tiiya inimakãfe,” ixõ ato yoini. \p \v 15 Nãskata yorafãfe õinifo Juan mekaito. “¿A naamẽ Cristo?” ixõ ãto õiti mẽraxõ shinãnifo. \v 16 A shinãifo keskara mã tãpixõ Juan ato yoini: “Ẽkai Cristoma. Nãskakẽ ẽ mato maotisafapai. Akka nã chipo oaito ãfe Yõshi Shara mato mẽra naneyoi. Nã sharafinakõia, ea keskarama. Aato afama mĩshti fatiro, ẽ atiroma keskara. Akka ẽ afaama,” ixõ Juan ato yoini. Mã chaima Jesús oaito yoikĩ ato askafani. \v 17 Nãskaxõ ato yoipakeni: “Mã Nios shinãito mato ifixii. Akka a shinãyamaifo ato ifixiima. Afãfekairoko ifofaifono nãfo chiifã mẽra ato potano anoax omiskõipakenakafo” ato fani. \p \v 18 Nãskatari meka shara ato yoini, ãto õiti mẽra ato nanemapaikõini ãto chaka xatenõfo. “Mã nõko Ifo Jesucristo chaima oi kiki, shinãsharakõikãfe,” ixõ ato yoitaifapaoni. \v 19-20 Askatari xanĩfo Herodes yoini: “¿Afeskakĩ mĩ exto ãfi fĩaitamẽ? Askatari mĩ ato chakafafofãsafai,” fani Juan. Askafaito nikakĩ Herodes akiki õitifishkixõ achixõ karaxa mẽra ikimani. \s1 Juan Jesús maotisafani faka Jordán anoxõ \r (Mt. 3.13-17; Mr. 1.9-11) \p \v 21 Akka Herodes karaxa mẽra nĩchiyoamano Juan ato maotisafapani. Jesúsri mã yosiaito nãri maotisafani. Mã maotisafaano fininãkafãta Apa Nios kĩfini. \v 22 Apa kĩfiaino nai mẽranoax oa rifi keskara ãfe Yõshi Shara fotopakekafãni akiki. Fotopakekafanaino nai mẽranoax mekaito nikani iskaito: “Mĩ ẽfe Fakekõi ẽ mia noikõi. Ẽ mikiki inimasharakõi,” ixõ Apa Jesús yoiaito nikani. \s1 Jesucristo ãfe xinifãfe anefo \r (Mt. 1.1-17) \p \v 23 Jesucristo mã treinta xinia axõ taefakĩ ato yoini Apa Niospa meka. Yorafãfe José fakera fafiaifono Niospa Fake ini. Nãskafiax nãato chata ipaoni Elí. \v 24 Elí apa Matat ini. Matat apa Leví ini. Leví apa Melqui ini. Melqui apa Jana ini. Jana apa José ini. \v 25 José apa Matatías ini. Matatías apa Amós ini. Amós apa Nahúm ini. Nahúm apa Esli ini. Esli apa Nagai ini. \v 26 Nagai apa Maat ini. Maat apa Matatías ini. Matatías apa Semei ini. Semei apa Josec ini. Josec apa Judá ini. \v 27 Judá apa Joanán ini. Joanán apa Resa ini. Resa apa Zorobabel ini. Zorobabel apa Salatiel ini. Salatiel apa Neri ini. \v 28 Neri apa Melqui ini. Melqui apa Adí ini. Adí apa Cosam ini. Cosam apa Elmadam ini. Elmadam apa Er ini. \v 29 Er apa Josué ini. Josué apa Eliezer ini. Eliezer apa Jorim ini. Jorim apa Matat ini. \v 30 Matat apa Leví ini. Leví apa Simeón ini. Simeón apa Judá ini. Judá apa José ini. José apa Jonam ini. Jonam apa Eliaquim ini. \v 31 Eliaquim apa Melea ini. Melea apa Mena ini. Mena apa Matata ini. Matata apa Natán ini. \v 32 Natán apa David ini. David apa Isaí ini. Isaí apa Obed ini. Obed apa Booz ini. Booz apa Sala ini. Sala apa Naasón ini. \v 33 Naasón apa Aminadab ini. Aminadab apa Admín ini. Admín apa Arni ini. Arni apa Esrom ini. Esrom apa Fares ini. Fares apa Judá ini. \v 34 Judá apa Jacobo ini. Jacobo apa Isaaca ini. Isaaca apa Abraham ini. Abraham apa Taré ini. Taré apa Nacor ini. \v 35 Nacor apa Serug ini. Serug apa Ragau ini. Ragau apa Peleg ini. Peleg apa Heber ini. Heber apa Sala ini. \v 36 Sala apa Cainán ini. Cainán apa Arfaxad ini. Arfaxad apa Sem ini. Sem apa Noé ini. Noé apa Lamec ini. \v 37 Lamec apa Matusalén ini. Matusalén apa Enoc ini. Enoc apa Jared ini. Jared apa Mahalaleel ini. Mahalaleel apa Cainán ini. \v 38 Cainán apa Enós ini. Enós apa Set ini. Set apa Adán ini. Nãskanifo ãto xinifo. Akka ãto fenafo mã kaiafo. Adán ãfe apa Nios ini, nãatomãi onifakẽ. \c 4 \s1 Satanás chakata Jesús afara chakafamapaini \r (Mt. 4.1-11; Mr. 1.12-13) \p \v 1 Mã Juan Jesús maotisafaano Niospa Yõshi Sharapa iyoaino faka Jordán anoax kani. Tsõa istoma ano kani, Niospa Yõshi Sharapa iyoaino mãmãi Niospa Yõshi Shara ãfe õiti mẽra naneano. \v 2 Nãskata Jesús ares kafãsani, tsõa istoma ano cuarenta nia oxax afaa pishta piaxma. Nãskakẽ Satanás akiki kani. Mã akiki nokoxõ ifofamapaini. Nãskaxõ afara chakafamapaini. Nãskata mã cuarenta nia oxax Jesús fonãikõini, afaa pishta piaxma. \v 3 Nãskaito õiki Satanás yoini iskafakĩ: “Mĩ Niospa Fakemãkĩ na tokiri pãa fapo,” fani. \p \v 4 Nãskafaito Jesús kemani: “Maa, na mĩ ea yoiai keskara ẽ akima. A nõ piai fisti nõ shinãima nipaikĩ. Akka Epa Niospa ãfe meka shararoko nõ shinãtiro. Nãskara Niospa meka yoimisto keneni,” Jesús fani. \p \v 5 Nãskata Jesús fe Satanás yamaris iakekẽfofãnifo. Mãchifã mãnãnẽ fokani. Nãrixõ Satanás Jesús nã maitio ispani. \v 6-7 Nãskaxõ Satanás yoini: “Õipo, ea mĩa ifofaxõ mĩ ea yonoxonaito na mĩ õiaifo keyokõi sharashtakõifo ẽ mia inãtiro. Nãskakẽ keyokõichi ãto ifo mĩ itiro. Nafo ẽfenãkõifo. Õipo, na maitio ẽ ato inãpaiki ẽ ato inãtiro atonã inõ,” Satanás fani. \p \v 8 Nãskafaito Jesús kemani: “Maa, ẽ mia ifofaima. Nios fisti nõko Ifokõi. Nãskakẽ nõ ratokonõ mai chachixõ nõ yoitiro aato noko shinãmanõ. Nãskaxõ nõ yoitiro iskafakĩ: ‘Mĩfi nõko Ifoki nõ mia shinãi,’ ixõ nõ yoitiro. Nãskarafi kirika ano keneakĩ,” Jesús fani. \p \v 9 Jesús askafaito Satanás anã Jesús iyoni a Nios kĩfiti pexefã mãmãkĩaxõ yoixiki iskafakĩ: “Mĩ Niospa Fakekõiaxroko mĩ niriax ichopakekafanikai. \v 10 Mĩ ichopakekafãnax mĩ afeskaimakai. Nã Niospa meka kirikaki keneaki iskai: ‘Niospa ãfe ãjirifo yoixii mia kexenõfo.’ \v 11 Askatari kirika keneano iskaki: ‘Mĩ ãto mifiki pakeaito mia achixikani kiki mĩ tokiriki pakenõma,’ kirika kenea iskakĩ,” Satanás Jesús fani. \p \v 12 Satanás askafaito afianã Jesús kemani: “Nõa nõ meka fetsafaxõ nõ yoitiroma, ‘Ẽ afara afeskarafaito, ea Niospa kexei,’ ixõ nõ shinãtiroma. Akka, ‘Niospa ea amapaiyai keskara nã fisti ẽ atiroki Niospa ea kexenõ,’ ixõ shinãkãfe, ikaki na kirika keneano,” Jesús fani. \v 13 Jesús askafaito nikai Satanás kani, Jesús afeskafatiroma mei. Anã oxõ Satanás Jesús afara chaka shinãmaniyoxiki ikaini kani. Jesús afara chakafamapaifikĩ chakafamanima. Akka Jesús finakõia ini Satanás mãnão nia. \s1 Galilea anoxõ Jesús ato yoikĩ taefani \r (Mt. 4.12-17; Mr. 1.14-15) \p \v 14 Nãskata Jesús Galilea ano anã kani, Niospa Yõshi Sharapa shinãmanaino. Mã nokokẽ Galilea anoxõ yorafãfe nikanifo mã Jesús nokoa ikaxõ. \v 15 Nãskata mã nokoxõ judeofãfe ichanãti pexe mẽraxõ ato yoini. Nãskaito õikani, akiki inimasharakõinifo. “Na feronãfake ãfe meka sharakõi,” fanifo. \s1 Jesús Nazarete anoxõ nikakaspanifo \r (Mt. 13.53-58; Mr. 6.1-6) \p \v 16 Nãskata nã yosini ano kani Nazarete ano. Nãskax safaronõ judeofãfe ichanãti pexe mẽra ikini mãmãi askai feyakatsaxakĩ. Ikikainax tsaoni. Nãskata niinãkafã kirika fita aneni. \v 17 Nãskata afia Niospa shinãmanaino Isaías kirika keneni inãnifo anenõ. Nã kirika fepexõ aneni iskafakĩ: \pi1 \v 18 Niospa Yõshi Shara emẽra naneano ea nĩchini ẽ ato yoinõ ãfe meka shara a afaamaisfo, “Niospa mato noisharai,” ixõ, “A Satanás chaka ifofaafo a chaka potakãfe, mato mẽra nanepaiyaito anã a chaka nikayamakãfe isharakõixikakĩ,” ixõ ẽ ato yoinõ; askatari nã fẽxofori ẽ ato fero sharafaxonõ aõ õisharanõfo: nãskatari nã omiskõikakĩ afaa shinãifoma nãfori ẽ ato shinãmasharanõ; \v 19 askatari ẽ ato yoisharanõ afetĩa Epa Niospa afe yorafo ifimãkai, \m ixõ Jesús aneni. \v 20 Niospa meka mã yoikĩ xatexõ kirika fẽpoxõ feronãfake fetsa inãni, tsaopakekafãxõ ato yoixiki. \p Ato askafaito aas õiketsanifo. \v 21 Nãskata ato yoini: “Ẽ fakeyoamano Isaías eõnoa yoipaoni keskafakĩ iskaratĩa mẽ mato kirika anexona,” ato Jesús fani. \p \v 22 Ato askafaito nikakakĩ: “¡Aira! Nikakapo, ãfe meka sharakõi. José fakefixõ ¿afeskakĩ iskara yoimẽ?” fanifo. \p \v 23 Askafaifono Jesús ato yoini: “Mã ea iskafairaka: ‘Mĩ ato Capernaúm anoa sharafaito nõ nikamiski mĩa anoi sharamefe. Nãskakẽri nã mĩ yoiai keskafakĩ nonoafori ato sharafafe mia õixõ nõ mia chanĩmara fanõ,’ ixõ mã ea yoipairaka,” Jesús ato fani. \p \v 24 Anã Jesús ato yoini: “Chanĩma ẽ mato yoikõi. Ãto pexekõi anoxõ noko iskafatirofo mã nõ na õimis koshikai afaa tãpiama na Niospa meka yoipaiyai aa chanĩ noko fatirofo. \v 25 Chanĩma ẽ mato yoikõi. Kirika kenekĩ nõ anetiro iskafakĩ. Elías nõko mai ano ipaoni. Israel mai ano ari ikano akiki oi inima. Arixõ tres xinia ata seis oxe ani, oi manakĩ. Nãskakẽ israeli yorafo fonãiki finakõinifo, afaa pikanima. Ari kẽro ifomafa fenemais ichapa inifo omiskõikani. \v 26 Nãskafixõ Epa Niospa nõko xini Elías ato ano nĩchinima. Askatamaroko Sarepta pexe rasi Sidón mai ano nĩchini kẽro ifomafa fisti nĩchini pimanõ. Niospa nĩchiaino chai kani. \v 27 Askatari yora fetsafo israelifãfe mai anoax ichapakõifo rashkishikani inifo. Akka Elías Niospa meka yoimisto aa rashkishiaifo ato sharafapaonima. Askatamaroko nã Siria mai anoa fistikõi sharafani. Ãfe ane Naamán. Nã Naamán Siria mai anoa ini, israeli inima,” Jesús ato yoini. \p \v 28 Jesús ato askafaito nikakani yorafo ichanãti pexe anoax akiki õitifishkinifo. Akiki õitifishkikaki achinifo. \v 29 Achikaxõ iyonifo Nazarete pasotai mafa keyakõi ano Jesús iyopainifo arixõ potapaikakĩ. \v 30 Potapaifiaifono Jesús ato rãfiferani. Nãskax ato makinoax kani. \s1 Nãnori feronãfake niafaka chaka nanea ini \r (Mr. 1.21-28) \p \v 31 Jesús Capernaúm ano kani, Galilea mai ano. Nãnoxõ pena tenetitĩa Apa Niospa meka ato yoini. \v 32 Ato yoiaito nikai iskanifo: “¡Kee! Nikakapo. Nato tãpikĩ finakõia, meka sharakõi nato yoi,” ikanax aa ranã yoinãnifo. \p \v 33 Judeofãfe ichanãti pexe mẽraxõ yora mẽra niafaka yõshi chaka nanexõ Jesús fãsikõi mekafani. \v 34 Iskafakĩ yoini: “¿Afeskakĩ mĩ noko fekaxtefaiyoamẽ, Jesús Nazarete anoato? ¿Mĩ noko a omiskõipakenakafo mẽra mĩ noko potaiyoamẽ? Ẽ mia õimisnõ, mĩ sharakõinõ Niospa mia nĩchiano,” fani. \p \v 35 Nĩafaka askafaino Jesús yoini: “Mekayamafe. Na feronãfake makinoax tsekekaitãfe,” ixõ mitsisipakõikai Jesús niafaka nĩchini. \p Jesús askafaino nĩafaka yora fia kekẽfofã potafaini yorafãfe ferotaifi nãskax tsekekaikĩ afeskafanima. \p \v 36 Askafaito õikakĩ yorafãfe iskafanifo: “Chanĩma, Jesús afama mĩshti fatiro. Iskarakai nõ tsõa õimisma. ¿Afeskaxõ iskafaimẽ, na feronãfake makinoa niafaka potai? Meka finayakõikẽ nĩafaka nikafainikai,” yorafãfe fanifo. \p \v 37 Askafaito õikaxõ yorafãfe pexe tii anoafo yoifofãfofãinifo Jesús yora makinoa niafaka potaito õikaxõ. \s1 Jesús Pedro rayos sharafani \r (Mt. 8.14-15; Mr. 1.29-31) \p \v 38 Askakaini Jesús judeofãfe ichanãti pexe anoax tsekekainax Simón pexe mẽra ikini. Nãnoax Simón rayos yõxafo yonai finakõini. Nãskaito õikakĩ Jesús yoixonifo: “Na yonai sharafafe,” fanifo. \v 39 Askafaifono nã kẽro yõxafo yonai mãnão kãta Jesús kãtipakekafãta yoini iskafakĩ: “Mĩ yona nishpafe,” faino samamakõi ãfe yona nishpatani. Nãskata mã yonai nishpata, fininĩkafãta itipinĩshara fani ato pimaxiki. \s1 A isinĩ ikaifo Jesús ato sharafani \r (Mt. 8.16-17; Mr. 1.32-34) \p \v 40 Akka mã xini kaino nã isinĩ ikaifo fetsa fetsatapafo Jesús ano efenifo. Nãskakẽ Jesús ãfe mẽkemã ato mãmãpakeaino sharai fetsenifo. \v 41 Ranãri nã isinĩ ikaifo mẽranoax niafaka chakafo tsekeni. Fãsikõi mekayanã iskafanifo: “Mĩfi Niospa Fakekĩ,” fanifo. Niafakafãfe askafaifono kerexkai Jesús ato põtapakeni. Nãskaxõ ato mekatima fani mãmãi tãpiafãfe nãmãi Cristokẽ. \s1 Jesús ichanãti pexe mẽraxõ Apa Niospa mekasharaõnoa ato yoini \r (Mr. 1.35-39) \p \v 42 Mã penaino Jesús tsekekaini, pexefã rasi anoax tsõa istoma ano kai. Nãskaino yorafãfe fenanifo. Nãskakanax akiki nokokaxõ nẽtefapainifo ato makinoax kayamanõ. \v 43 Askafaifono Jesús ato yoini: “Akka, ẽ Niospa meka shara ato yoifofãfofãni pexe fetsafo ano afe keskaramãkĩ Epa Nios xanĩfãfe noko ĩkinã. Nãskakẽ Epa Niospa ea nĩchini, ẽ ato yoinõ.” \p \v 44 Nãskakẽ kafãsakĩ Jesús Niospa meka ato yoifofãsafani, ichanãti pexe mẽraxõ Judea mai anoxõ. \c 5 \s1 Jesús foe rasi tarafanãfã mẽra ato fospi faxoni, tsõa atiroma keskafakĩ \r (Mt. 4.18-22; Mr. 1.16-20) \p \v 1 Pena fetsa Jesúsxõ foe rasi finifo ĩamãfã ketokonõxõ Genesaret anoxõ. Askafaito õikani yora rasi akiki fenifo. Niospa meka niakai fekani. \v 2 Jesús nãnoa kanõanãfã rafe rakakẽ fichini, nã kanõanãfã mẽranoax mã fotokaxõ ifofãfe ato tarafanãfã chokaifono. \v 3 Nãskakẽ nã kanõanãfã fetsa mẽra Jesús naneinãkafani, nã Simonã mẽra. Nãskaxõ yoini: “Eaya fenãmãshta kanõanãfã pitsikife,” fani. Nãskata kanõanãfã mẽra tsaoxõ yorafo yoikĩ taefani. \v 4 Mã ato yoikĩ xatexõ Simón yoini: “Nã ĩa noa ano kanõanãfã fotakãfe. Anoxõ mãto tarafanãfã potaxõ foe fixikakĩ,” fani. \p \v 5 Askafaito Simón kemani: “Maestro, fakishchãi nõ yonoshina tarafanãfãnẽ fipaikĩ. Akka nõ fiama. Akka mĩ noko yoikai ẽ tarafanãfã potenõ,” fani. \p \v 6 Mã ãto tarafanãfã potekaxõ foe ichapakõi finifo. Oa tarafanãfã faxteai keskara meenifo. \v 7 Nãskakaxõ nã ato fe rafeafo ato kenanifo, kanõanãfã fetsaõnoa, ato feta fii fenõfo. Nãskakaxõ nã kanõanãfã rafe foe rasi fospikõi faafono nã kanõanãfã rafe faka fospikõiax foefoya ikikerani. \v 8 Nãskara õikĩ Simón Pedro Jesús nãmã ratokonõ mai chachipakefofã yoini: “Ifo, emakinoax katãfe, ẽ feronãfake chakakĩ,” fani. \p \v 9 Simón askaito õi a ãfe rafeafori ratekõinifo Jesús foe ichapa tarafanãfã mẽra ato nanexonano. \v 10 Akka nã Simón fe rafeafo inifo, Santiago fe Juan ãto apa Zebedeo ini. Nãskakẽ Jesús Simón yoini: “Rateyamafe. Iskaratĩa yorafo ẽfe Yõshi Sharaõxõ mĩ ekeki efeikai,” fani. \p \v 11 Nãskakata ãto kanõanãfã fõkata ĩamãfã kesemẽ nexakata mã Jesús fe fõkakĩ ãto afama mĩshti õifainifo. \s1 Jesús yora rashkishiai sharafani \r (Mt. 8.1-4; Mr. 1.40-45) \p \v 12 Pena fisti pexe rasi ano Jesús ikano nãno feronãfake isinĩ iki rashkishi fetseax akiki oni. Mã akiki oxõ ratokonõ mai chachipakefofã yoini: “Ifo, ea sharafapaikĩ mĩ ea sharafatiro,” faito, \v 13 Jesús ãfe mẽkemã ramãyanã yoini iskafakĩ: “Ẽ mia sharafanõ. Iskaratĩa mĩ sharaikai,” faino a rashkishi fetseai koshikõi sharatani. \v 14 Mã sharano Jesús nĩchini iskafakĩ yoiyanã: “Mĩ tsoa yoiki. Akka nã ato Nios kĩfixomis ispatãfe. Nãskaxõ ovejanã fake foxõ inãfe mia retexonõ Moisés yoini keskafakĩ. Nãskaxõ keyokõichi tãpinõfo a mĩ isinĩ imis mã mĩ sharano,” ixõ Jesús yoini. \p \v 15 Jesús askafaito aõnoa mẽxotaima nikakĩ finakõinifo. Nãskakanax yora kaya akiki fenifo nikakani, a isinĩ ikaifori ato sharafapanõ. \v 16 Nãskax Jesús ato makinoax kani, a tsõa istoma anoxõ Apa Nios kĩfikai. \s1 Jesús yora finimisma sharafani \r (Mt. 9.1-8; Mr. 2.1-12) \p \v 17 Pena fetsa Jesús ato yoiaino nãno fariseofo tsaoafo inifo. A Moisés yoikĩ kirika keneni keskara ato tãpimamisfori inifo. Pexe rasi Galilea anoax fekãta Judea anoax fẽkata Jerusalén anoax fẽkata inifo. Nãnoxõ Niospa ãfe shara Jesús ato õimani, a isinĩ ikaifo ato sharafapakĩ. \v 18 Nãskakata feronãfakefo nokonifo. Feronãfake finimisma ratatinĩ rataxõ iyoifokani. Nãskakata pexe mẽra ikimapainifo, Jesús ano iyopaikakĩ. \v 19 Akka afeskaxma ikitiroma inifo, yorafo ichapakõimãiyakẽ ikipanãfãfe. Nãskakanax pexe fomãkĩa inanifo. Nãrixõ nã finimisma ratatinĩ ratakaxõ fotomapakefofãnifo, yorafãfe ferotaifi Jesús nia nãmã. \v 20 Jesús õini shinãifãfe iskakakĩ na finimisma Jesús sharafai kiki ikaxõ. Nãskakẽ a finimisma Jesús yoini: “Efe yorashta, mẽ mia chaka soaxona,” fani. \p \v 21 Nãskafaito õikakĩ, a Moisés yoikĩ kirika keneni keskara ato tãpimamisfo feta fariseofãfe shinãnifo iskakakĩ: “Akka, ¿na tsoamẽ na chanĩai Nios chakafakĩ mekafayanã? Akka Nios fistichi ato chaka soaxotiro,” fanifo. \p \v 22 Akka Jesús tãpini askafaifono. Nãskaxõ ato yõkani: “¿Afeskakĩ iskara mã shinãimẽ? \v 23 Akka, ¿ẽ afaa fatiromẽ? Mẽ mia chaka soaxona ẽ fatiroraka, askayamakĩ mẽ mia sharafaa ẽ fatiroraka,” ixõ ato yoini. \v 24 “Akka ẽ mato tãpimanõ Niosxõ ẽ ato chaka soaxotiroki nono mai anoxõ,” ato fani. Nãskaxõ a finimisma yoini: “Ẽ mia yoi, fininĩkafãta mĩ rakati fifaini mĩ pexe ano katãfe,” fani. \p \v 25 Nãskafaino a finimisma fininãkafani yorafãfe ferotaifi. Nãskaxõ a kamaki rakamis ãfe rakati fifaini ãfe pexe ano kani. Epa Nioski inimayanã. “Aicho, Epa Nios sharafinakõia,” faafoni. \v 26 Finikainaito õikani ratei fetsenifo. Nãskakanax, “¡Aicho, Epa Nios sharafinakõia!” inifo. Ratekõiyanã iskafakĩ yoinifo: “Akka mã nõ õi afama mĩshti shara fai,” fanifo. \s1 Jesús Leví ifini aõxõ tãpimis inõ \r (Mt. 9.9-13; Mr. 2.13-17) \p \v 27 Mã askafata Jesús tsekekaikĩ õini, a ãfe xanĩfo Roma anoa kori fixomis. Nã ãfe xanĩfo kori fixomisto ãfe ane Leví\f + \fr 5:27 \ft Leví ane rafeya ipaoni. Ãfe ane fetsa Mateo.\f* ini. Akka nã ato kori fixomis ano tsaoa ini. Nãskakẽ Jesús yoini: “Efe kafe,” fani. \p \v 28 Nãskafaino Leví fininãkafãta ãfe afama mĩshtifo õifaini Jesús fe kani. \v 29 Nãskata chipo Leví ãfe pexe anoxõ fista efapa ani Jesús noisharakõiyanã. Yora ichapa rasiri afe inifo. Nã xanĩfo Roma anoa kori fixomisfo. Yora fetsafori afe inifo. Nãno ato fe mĩsa ano tsaonifo. \v 30 Akka nã fariseofo feta a Moisés yoikĩ kirika keneni keskara ato tãpimamisfãfe Jesúsxõ tãpimisfo mekafakĩ taefanifo. Ato iskafanifo: “¿Afeskakĩ ato feta pita ato feta ayata mã faimẽ? Na ato kori fixomisfo feta na yora chakafo fetari mã pii,” ato faifono, \v 31 Jesús ato kemani: “A sharafãfe notoro fenakanima, a isinĩ ikaifãfemari notoro fenakanima. Akka nã isinĩ ikaifãfe notoro fenakani. \v 32 Akka a yora sharafoõnoax ẽ onima. Nã afara chakafakanax shinãmitsaifoõnoax ẽ oni, ato chaka soaxoxiki Epa Nios Ifofanõfo,” ato fani. \s1 Nã foni tenemisfofãfe Jesús yõkanifo \r (Mt. 9.14-17; Mr. 2.18-22) \p \v 33 Iskafakĩ Jesús yoinifo: “Akka Juan inafãfe, fariseofãferi foni tenekõiyanã Epa Nios kĩfikĩ chai yoimisfo. Akka mĩ inafãfe mẽxotaima piyanã ayakani,” faifono, \p \v 34 Jesús ato kemani: “Akka yorafo matoki feafono mã ato foni tenematiroma, feronãfake ãfiyai. Nã feronãfake mato fe ikano inimakõikĩ mã ato feta pitiro. \v 35 Akka nã feronãfake ato makinoa iyoafono ãfe yorafãfe shinãkakĩ foni tenetirofo. Nãskarifiakĩ eõxõ tãpimisfãfe inimakakĩ pitirofo. Akka mẽ ato makinoax kaano ea shinãkakĩ tsõa pitiroma,” ixõ Jesús ato yoini. \p \v 36 Nãskafata afianã Jesús ato yoini iskafakĩ, meka fetsafaxõ: “Tsõa sama fenaya sama xini kishi fatiroma. Nõ askafaino sama fena samama chakanatiro. Nãskatari sama fena fe sama xini isharatiroma. Nãskakẽri nã ẽ mato yoiai keskara mã nikakõixõ a mã ipaoni keskai anã mã itiroma mãmãi ea nikakõiax. A mã ipaoni keskara shinãmakita nãskax mãto yora fena keskara shara itiro. \v 37 Nãskarifakĩ tsõa mãmã fata koiro pisha xini mẽra nanetiroma nã mãmãnõ farax akaino toxamãiyanõ. Nãskakẽ nã mãmã fata fe koiro pisha chakanatirofo. Akka nã mãto xinifãfe mato yoimisfo keskara fe nã ẽ mato yoiai keskara osinãtiroma. Nã ẽ mato yoiai keskara Niospa meka sharakõi. Akka a mãto xinifãfe mato yoimisfo anori shinãx mã isharatiroma. Niospa mekaya meka chaka osinãtiroma. Nãskakẽ mã nikapaifikĩ mã shinãsharatiroma. \v 38 Nãskarifakĩ tsõa mãmã fata koiro pisha xini mẽra nanetiroma nã mãmãnõ farax akaino toxamãiyanõ. Nãskakẽ nã mãmã fata fe koiro pisha chakanatirofo. Akka nã mãto xinifãfe mato yoimisfo keskara fe nã ẽ mato yoiai keskara osinãtiroma. Nã ẽ mato yoiai keskara Niospa meka sharakõi. Akka a mãto xinifãfe mato yoimisfo anori shinãx mã isharatiroma. Niospa mekaya meka chaka osinãtiroma. Nãskakẽ mã nikapaifikĩ mã shinãsharatiroma. \v 39 Akka mãmã pae ayatiakaxõ anã tsõa fata ayapaitiroma. Nãskariai iskatirofo: ‘Nã ẽ ipaoni keskara afianã ẽ askapai, ẽfe xinifãfe ea yoimisfo keskara shara nã fisti ẽ shinãi. Akka meka fetsa chaka ẽ nikapaima. Askatari meka fena chaka ẽ shinãima,’ ixõ shinãmisfo fariseofãfe,” Jesús fani. \c 6 \s1 Nã judeofãfe pena tenetitĩa Jesúsxõ tãpimisfãfe aros keskara metesfenifo \r (Mt. 12.1-8; Mr. 2.23-28) \p \v 1 Nã pena tenetitĩa Jesús aõxõ tãpimisfo fe tarepa kani. Kakĩ aõxõ tãpimisfãfe aros keskara meteskaxõ fonãikakĩ piifonifo. \v 2 Nãskakẽ fariseofãfe ato yõkanifo: “¿Afeskakĩ mã na aros keskara metesfeimẽ na pena tenetitĩa tsõa yonotiroma ixõ Moisés noko yoifinino?” fariseofãfe ato fanifo. \p \v 3 Ato askafaifono Jesús ato kemani, “Akka, ¿a nõko xini Davidõnoa kirika kenenifo keskara mã õimismẽ David afaa afeska fanimẽ ãfe inafo feta fonãikõi? \v 4 Nãskax a Nios kĩfiti pexefã mẽra ikikaini. A mẽra ikikaixõ pãa fichixõ pini, nã pãa Nios inãmisfo. Nãskaxõ ãfe inafori inãni akairi pinõfo, akka nã Nios ato kĩfixomisfãfe ares nã pãa pifiamisfono. Akka fonãikĩ finakõikĩ David nã pãa pini ãfe inafo feta. \v 5 Akka ẽfe Epa Niospa ea katoni. Nãskakẽ eres fisti ẽ yoitiro a nõ atiro keskara na pena tenetitĩa,” ixõ Jesús ato yoini. \s1 Feronãfake mẽke yõshiya Jesús sharafani \r (Mt. 12.9-14; Mr. 3.1-6) \p \v 6 Pena fetsa pena tenetitĩa Jesús ikikaini judeofãfe ichanãti pexe mẽra anoxõ ato yoixiki. Anoxõ ato yoiaino, nãno ato fe feronãfake ãfe põya kayakai aõri ãfe mẽke yõshiya ini. \v 7 A Moisés yoikĩ kirika keneni keskara ato tãpimamisfo feta fariseofãfe õinifo, na pena tenetitĩa na mẽke yõshiya Jesús sharafaimãkai ikaxõ, afara chakafaira ixõ yõapaikakĩ. \p \v 8 Akka Jesús mã tãpia ini a shinãifo keskara. Nãskaxõ a feronãfake mẽke yõshiya yoini: “Fininãkafãta ato nẽxpakĩa nife,” faino, nã mẽke yõshiya fininãkafãta niini. \v 9 Nãskaxõ Jesús ato yoini: “Ẽri mato yõkanõ. Akka, ¿pena tenetitĩa afaa nõ afeskafatiromẽ, shara fayamakĩ nõ chakafatiroraka? Askatari ato ifiyamata, nõ ato retetiroraka,” ato fani. \v 10 Nãskaxõ keyokõi ato õiakeni, a kemataima tsaoafo. Nãskata a feronãfake mẽke yõshiya yoini: “Mẽshafe,” faino nã mẽke yõshiya meshatani. Nãskax mẽke sharakõia ini. \v 11 Akka nã fariseofo fe a Moisés keneni tãpimisfo akiki õitifishkinifo. Nãskax ãa ranã yoinãnifo: “¿Nõ Jesús afeskafatiromẽ?” ikanax. \s1 Jesús aõxõ tãpimisfo doce feronãfake ifini \r (Mt. 10.1-4; Mr. 3.13-19) \p \v 12 Pena fetsa Jesús kani mãchi keya ano Apa Nios kĩfikai. Arixõ fakishchãi Apa Nios kĩfishini. \v 13 Mã penano a aõxõ tãpimisfo ato kenani. Nãnoxõ doce faxõ ato katoni, aõnoa ato yoimisfo inõfo. \v 14 Nã feronãfake docefãfe ãto anefo fetsa Simón ini, ãfe ane fetsa Jesús faxoni Pedro fakĩ; fetsari Andrés ini, nã Simón exto; fetsari Santiago ini; fetsari Juan ini; fetsari Felipe ini; fetsari Bartolomé ini; \v 15 fetsari Mateo ini; fetsari Tomás ini; fetsari Santiago ini, nã Alfeo fake; fetsari Simón ini. Nãato ãfe kaifo feta romanõfo potapaipaoni, anã israelifo yonomanõfoma. \v 16 Fetsari Judas ini, nã Santiago fake; fetsari Judas Iscariote ini, nãato Jesús ato achimani. Nã tii Jesús ifini doce faxõ aõxõ tãpimisfo inõfo. \s1 Jesús yora ichapafo tãpimani \r (Mt. 4.23-25) \p \v 17 Jesús mãchi keya ariax fotoni, aõxõ tãpimisfo fe a mai sapa shara ano. Nãnoax aõxõ tãpimisfo mã ichanãfo inifo. Yora fetsafori ato fe inifo, Judea mai anoax, Jerusalén anoaxri feafo ini fãkafã kesemẽnoaxri. Tiro anoa fekãta Sidón anoaxri fenifo. Ãfe meka nikaxikakĩ Jesúski fenifo, aa isinĩ ikaifori ato sharafapanõ. \v 18 A niafaka chakata ato fekaxtefaito ato makinoa Jesús potano sharai fetsenifo. \v 19 Nãskakẽ yorafãfe Jesús ramãpaikani, ãfe sharaõxomãi Jesús ato sharafapaino. \s1 Nã inimaifo yafi a inimaifoma Jesús ato yoini \r (Mt. 5.1-12) \p \v 20 Jesús aõxõ tãpimisfo õikĩ yoini iskafakĩ: “Afaamaisfiax mã inimakõitiro. Nios Ifofaax afe mã ipaxatiro nõko xanĩfokõimãiyakẽ. Nãskakẽ mã inimatiro. \p \v 21 “Nã yorafãfe fonãikĩ pipaiyaifo keskafakĩ mãri mã Nios Ifofasharakõipaiyaito mãto õiti mẽra ãfe meka shara nanetiro, mã inimasharakõinõ. Iskaratĩari omiskõi mã oiafiax chipo mã inimai fitsakõitiro Nios fe ipaxakĩ,” ixõ Jesús ato yoini. \p \v 22 Anã Jesús ato yoini: “Inimakõikãfe yorafãfe mato noikaspaifono mato potayanã. Askatari mato ĩchaifono, askatari mato õikaspaifono askatari mato anekĩ chakafaifono. nãskakẽ inimakãfe eõxõ mato askafakani kiki. \v 23 Nãskakẽ mato askafaifono inimai finasharakõikãfe. Nãskaxõ a nai mẽraxõ Niospa afara sharafo mato mekexona mã fixikai. Akka nã mato chakafaifo keskafakĩ ãto xinifãferi nã Nios ato yoixomisfo chakafapaonifo ato omiskõimayanã,” ixõ Jesús ato yoini. \p \v 24 Akka nã kori ichapayafo Jesús ato yoini iskafakĩ: “Ooa. Iskaratĩa mã kori ichapayax mã inimakõi. Akka chipo naax mã omiskõipakenaka, Nios Ifofamax kori fisti shinãkatsaxakĩ. \p \v 25 “Ooa. Iskaratĩa afara ichapayax mã inimakõiyoi; akka chipo mã fonãixii. Askatari iskaratĩa mã fitsakõiyoi; akka chipo shinãmitsai mã oiaxii. \p \v 26 “Yorafo sharakõira mato faifono, mã inimakõimis. Mãto xinifori nãskapaonifo, nõ Niospa meka tãpikõikẽ noko yoisharakõikanira ikanax ãa chanĩfikani,” Jesús ato fani. \s1 “Mato noikaspafiaifono mãroko ato noikãfe,” Jesús ato fani \r (Mt. 5.38-48; 7.12) \p \v 27 Nãskata anã Jesús ato yoini: “Akka mã ea nikaito ẽ mato yoi. A mato noikaspaifo ato kopikima ato noikãfe. Askatari ato axosharakãfe. \v 28 Mato chakafaifãferi ato yoisharakãfe. Askatari a mato omiskõimamisfo Epa Nios ato kĩfixokãfe. \v 29 Akka fẽtsa mato tapasaito, ‘Takai fetsari ea afe,’ fakãfe. Askatari fẽtsa mato tari fĩaino ãa fotanõ inãkãfe, rapatiri mato fĩaito inãkãfe ãa fotanõ. \v 30 Akka fẽtsa mato afara yõkaito inãkãfe. Askatari fẽtsa mato afara fĩaito ferateyamakãfe. \v 31 Nã mã fichipaiyai keskafakĩ fetsafãfe mato axosharaifono, nãskarifiakĩ mãri fetsafori axosharakãfe. \p \v 32 “Akka mã ato noikĩ nã mato noiaifos mã ato noia, askarakai sharama. Yora chakafori nãskariakani; nã ato noiaifos ato noikani. Mã askainokai, ‘Mã afarafo shara faa,’ ixõ Niospa mato yoima. \v 33 Askatari mã ato afara axoshara nã mato afara axosharaifos, askarakai sharama. Nãskariakani yora chakafori. ‘Mã afara sharafo shara faa,’ ixõ Niospa mato yoima. \v 34 Akka mã ato kori inãxõ mã ato shinãkõimis nokomãi kopifakõikanira ixõ; akka na yora fetsafãfe ea afaa kopifatirofoma. Nãskakẽ ẽ ato afaa inãpaima ixõ mã shinãkĩ mã afaa inãma, askara sharama. Nãskarifiakani yora chakafo kori inãnõnãmisfo nokomãi kopifasharakõikanira ikanax. \v 35 Akka ẽ mato yoinõ, nikakapo. A mato noikaspaifãfe mãroko ato noikãfe, ato shara fakãfe. Afara ato inãxõ ea kopifafe iyamakãfe. Mã askai Epa Nios ari mã nokoaito matoki inimayanã afara sharafo mato inãxii. Nãskax mã Nios Sharapa fake mã iki. Nãfi tsoa keskaramãki sharafinakõiaki. Epa Nios sharakõi tsõa fayamafiaino ato noikõi. Nã yora chakafori ato noi. \v 36 Nãskakẽ mãri ato noikõikãfe, nã Epa Niospa ato noikõiai keskafakĩ,” ixõ Jesús ato yoini. \s1 “Fetsafo mekafakĩ chakafayamakãfe,” ixõ Jesús ato yoini \r (Mt. 7.1-5) \p \v 37 Anã Jesús ato yoini iskafakĩ: “Mẽxotaima fetsafo mekafayamakãfe iskafakĩ yoikĩ: ‘Nato afara chakafakĩ Niospa omiskõimapainõ,’ fakĩ. Akka mã ato askafayamaino Niospari mato mekafatiroma iskafakĩ yoikĩ: ‘Na yorafo chakafo,’ mato fatiroma. Akka yorafo fe rafesharaxõ ato raefakãfe. Mã askaino Epa Niospa matori raeshara faxii mã yorafo fe rafesharano. \v 38 Fetsafo afara inãsharakõikãfe. Mã fetsafo afara inãsharakõikẽ, matori Niospa afara ichapa sharakõifo inãxii. Akka mã fetsafo afara inãsharakẽma Niospa matori afaa ichapa inãxima, mã ato afara inãsharakõikẽma,” Jesús ato fani. \p \v 39 Jesús meka fetsafaxõ ato yoini iskafakĩ: “Akka yora fẽxo afe fẽxo iyopaikĩ iyotiroma, mai xato mẽra paketiro. Nãskari fakĩ fẽtsa Niospa meka tãpixoma mato yoitiroma. Askara yorafo yoiyamakãfe, mato anorima yoitirofoki. \v 40 Akka a aõxõ tãpimisfãfe a ato tãpimamis finõtirofoma. Akka mã tãpisharakõikanax ãto maestro keskara itirofo. \p \v 41 “¿Afeskakĩ ifi pasta pishta fetsa feronaki ikano mã õimẽ, mãroko ifi pasta efapa feostamefixõ? \v 42 Akka, ¿mã shinãimamẽ a mã ifi pasta efapa feostamea? Akka afeskakĩ mã fetsa iskafaimẽ: ‘Yamã, ẽ mia fixonõ a mĩ ifi pasta pishta fero naki ika,’ fakĩ, mãkõi mã kakamepaimis. Mãkai afaa tãpiama. Akka a mã ifi pastafã feostamea mã tsekayokãfe. Nãskaxõ mã mã õisharakĩ a fetsa feronaki ika mã fixosharatiro. Nãskari fakĩ mã chaka xateyamaxõ mã fetsafo chaka xatematiroma. Akka mãto chaka xatexõ fetsafo mã chaka xatematiro,” ixõ Jesús ato yoini. \s1 Ifi ãfe fimioxõ nõ tãpitiro afe keskaramãkĩ \r (Mt. 7.17-20; 12.34-35) \p \v 43 Anã Jesús ato yoini iskafakĩ: “Ifi shara fimi chakaya itiroma. Ifi chakari fimi sharaya itiroma. \v 44 Akka ififo ãfe fimioxõ nõ tãpitiro afe keskaramãkĩ. Moxaya õikĩ nõ tãpitiro. Na keoimara nõ fatiro. Nãskari fakĩ nõ tãpitiro moxaya õikĩ, nari uvamara nõ fatiro. \v 45 Nãskari fakĩ yora sharapa meka shara yoitiro, ãfe õiti mẽraxomãi shara shinãkĩ. Akka yora chakapari meka chaka yoitiro, ãfe õiti mẽraxomãi chaka shinãkĩ. Nãskaxõ nã ãfe õiti mẽraxõ shinãi keskara yoitiro.” \s1 Pexe rafeõnoa Jesús ato yoini \r (Mt. 7.24-27) \p \v 46 Nãskaxõ anã Jesús ato yoini: “Akka, ¿afeskakĩ mã ea Ifofafiakĩ, a ẽ mato yoiai keskara mã akimamẽ? \v 47 Ẽ mato yoinõ afe keskarafomãkĩ nã ea nikaifo, nãfãfe nã ẽ ato yoiai keskara amisfo. \v 48 Nã yõra pexe fai keskara, pexe fakĩ mai chai põkixõ mai teiki nokoxõ pexe kishi nĩchiano. Mã faka faikĩ faka poikõikĩ pexe afeskafatiroma pexemãi kerexkõikẽ. Nãskarifiakĩ yõra ea Ifofasharakõixõ afara afeskara afiaito shinãchakatiroma. \v 49 Akka nã ẽ yoiaito ea nikaito nã ẽ yoiai keskara akima, nã yora tatimato pexe fai keskara. Pexe fakĩ tãpixoma pexe kishi nĩchisharamano, a nãmã faka faikĩ potatiro. Nãskax mã pexe pãoikax chakanakõitiro. Nãskarifiakĩ fẽtsa ẽfe meka nikafikĩ ea nikasharaima. Nãskakẽ omiskõipakenakafo,” ixõ Jesús ato yoini. \c 7 \s1 Jesús sharafani romanõ xanĩfãfe ãfe ina yonaito \r (Mt. 8.5-13) \p \v 1 Mã Jesús yorafo yoikĩ xateax Capernaúm ano kani. \v 2 Nãno soraro xanĩfo romanõ ini. Nãato a yonoxomis fichisharapaikõimis yonaifinakõi nakerani. \v 3 Nãnoxõ nã soraro xanĩfãfe nikani Jesúsnoa yoaifono. Nãskaxõ judeo anifofo nĩchini Jesús yoixotanõfo a yonoxomis sharafaxoyonõ. \p \v 4-5 Ato askafaino mã fokaxõ Jesús yoinifo iskafakakĩ: “Oa soraro xanĩfãfe nofe yora yamafixõ noko axosharamis ikaxõ chikishta,” fanifo. “Noko keyokõi noikõimis nãato ichanãti pexe noko faxoni. Nãskakẽ ãfe ina mĩ sharafaxotiro,” judeofãfe Jesús fanifo. \p \v 6 Askafaifono Jesús ato fe kani. Akka Jesús mã pexe chaima faikaino, nã soraro xanĩfãfe afe rafeafo nĩchini yoitanõfo iskafakĩ: “Ifo, ẽ mia fekaxtefaima. Ẽkai afaama. Akka mĩ tsoa keskarama. Mĩ finakõiakĩ ẽfe pexe ano kayamafe. \v 7 Akka ẽkairoko afaax nãskakẽ ẽ mikiki kaama. Akka mĩ mekapa a ea yonoxomis ea sharafaxõfe nonoxõ. \v 8 Akka eari ẽfe xanĩfãfe yonomamis. Ẽri sorafofo yonomatiro. ‘Katãfe,’ ẽ faino karisatiro. Askatari, ‘Ekeki ofe,’ ẽ faino ekeki orisatiro. Nãskakẽ a ea yonoxomisri afara ea axõfe ẽ faino ea axotiro. Akka mĩ afama mĩshti fatirokĩ. Mĩ mekapa a ea yonoxomis ea sharafaxõfe,” ixõ yoini. \p \v 9 Askafaito nikakĩ a afe foafo Jesús ato yoini: “Kee, nikakapo. Na feronãfake israeli yamafixõ ea chanĩmara fakĩ finakõi, fetsafo keskarama. Akka Israel anoafãfe ea iskafamisfoma chanĩmara fakakĩ,” ato fani. \p \v 10 Ato Jesús askafaino a sororo xanĩfo fe rafeafo mã ãto pexe ano fokaxõ õiafo a yonaito õifainafo mã shara fichitoshinifo. \s1 Jesús otofani kẽro ifomãfa fake \p \v 11 Mã askafata Jesús kani pexe rasi ãfe ane Nain ano. Ãfe inafo fe kaino yora ichapafori afe fonifo. \v 12 Mã pexe rasi chaima fãi kakĩ õini a naa iyoifofaifono maifaifokakĩ. Kẽro ifomafa nã ãfe fake fisti ini. Nã kẽro ifomafa fe yora ichapafo afe fonifo. \v 13 Nã kẽro ifomafa oiaito õikĩ, Jesús shinãkõikĩ yoini iskafakĩ: “Oiayamafe,” fata, \v 14 Jesús kaxõ a kamaki rataxõ iyoi foaifo ramãni. Akka nã iyoi foaifo nãno nẽtenifo. Nãskata nã naita Jesús yoini: “Naetapa, ẽ mia yoi, fininĩkafãfe,” faino, \v 15 fininĩkafãni. Nãskakẽ a naita fininãkafã tsaota mekani. Nãskaxõ Jesús afa yoini: “Nakĩa, mĩ fake,” fani. \v 16 Nã naita Jesús otoa õikani. Yorafo ratei fetsenifo. Nãskakaxõ Nios yoisharakõinifo iskafakakĩ: “Epa Niosfi finakõiakĩ ãfe meka yoimis nokoki nokoa,” fanifo. Nãskatari yoikĩ iskafanifo: “Epa Nios nokoki nokokõia, afe yorafo kexesharaxiki,” fanifo. \v 17 Nãskakẽ Judea anoxõ keyokõi nikaketsanifo, aa kematai ixori nikaketsanifo a naita Jesús otofakẽ. \s1 Juan aõxõ tãpimisfo Jesúski nĩchini \r (Mt. 11.2-19) \p \v 18 Juan karaxa mẽraxõ nikani Jesús ato sharafaito Apa Niosxõ. Nãskaxõ ãfe ina rafe kenani. \v 19 Nãskaxõ ato nĩchini Jesús ano fotanõfo mã ato nĩchia fokaxõ yoinõfo iskafakĩ: “¿Mĩmẽ Cristo nã Epa Niospa nokoki nĩchiai, askayamai fetsa nokoki oiraka nã nõ manai?” ixõ yoitanõfo Juan ato nĩchini. \v 20 Mã Juan ato nĩchia fokaxõ Jesús yoinifo: “Juan Maotista noko nĩchia nõ oa mia yõkaiyoi, mĩmakĩ a Niospa nokoki nĩchia, askayamakĩ fetsa nõ manairaka,” fanifo. \v 21 Jesús anoxõ yora ichapa sharafapani, a isinĩ ikanaifo sharafata, a omiskõifinakõiafo sharafata, a niafaka chaka ato mẽra nanea ato makinoa potata, a fẽxofo ato fero sharafaxõaito õinifo. \p \v 22 Nãfo askafata Jesús ato kemani iskafakĩ: “Fokaxõ Juan yoitakãfe a mã õiyanã a mã nikafori. Yoitakãfe, mã fẽxofãfe sharakaxõ õisharakani kiki, askatari nã chatofori mã sharakanax niafoki, a rashkishiaifori mã sharafokĩ, a pastofãferi mã nikasharakani kiki, a namisfori mã otoafoki, a afaamaisfãferi Niospa meka shara nikakani kiki afeskaxõ Epa Niospa noko ifitiromakĩ. \v 23 Akka a ea chanĩmara fasharakõia afara fetsa shinãtama ekeki inimakõitiro,” Jesús ato fani, Juan ina rafe. \p \v 24 Nã Juan ato nĩchia rafe mã foaifono Jesús yorafo yoikĩ taefani Juanoa, iskafakĩ ato yoikĩ: “¿Afeskakĩ tsõa istoma anoa Juan õifokani fonifomẽ? Juankai nã nẽfe tafa pei takka takka akai keskarama. Nãskarifiakĩ mã mã tãpia Juankai õiti ranãyama. \v 25 Akka, ¿tsoa õikai mã kamismẽ? Õitsai, feronãfake rapati sharakõi safekẽ õikai mã kamisraka. Akka mã mã tãpia a rapati sharakõi safemisfo xanĩfofofãfe ãto pexe anoxõ rapati sharakõi safetirofo. \v 26 Akka, ¿tsoa õikai mã kamismẽ? Nã Niospa meka yoimis õikai mã kamisraka. Akka chanĩma, nã Juan Niospa ina finakõia fetsafo keskarama. \v 27 Akka nã Juanoa yoikĩ Isaías kirika keneni iskafakĩ: \pi1 Mĩ nai ariax mai ano fotoyoamano nã ẽfe meka yoimis ẽ nĩchiki taefai mĩõnoa ato yoiaino itipinĩsharakaxõ mia nikakõinõfo, \m ixõ keneni. \v 28 Akka ẽ mato yoi, ẽ mato pãraima. Tsõakai Juan finõama. Juan yoimis keskara meka shara noko tsõa yoimisma. Juanki Nios inimakõimis. Akka fetsafãferi afayamafikaxõ ea Ifofaifono Nios atoki inimakõi. Nãskakẽ Juan finõkõiafo Niospa ato õimis.” \p \v 29 Keyokõichi Juan nikanifo, a xanĩfo Roma anoa kori fixomisfãferi nikanifo. Nãskakẽ Juan ato maotisafapani mãmãi tãpikõiafãfe Nioskairoko chanĩmiskẽ. \v 30 Akka nã fariseofo fe a Moisés yoikĩ kirika keneni keskara ato tãpimamisfo afo maotisakaspanifo Juan yorafo maotisafapaino. Nã Niospa ato yoipaiyai keskara nikakaspanifo. \p \v 31 Nãskaxõ anã ato yoini: “Iskaratĩa na niyoafo afe keskarafomãkĩ ẽ mato yoinõ mã tãpinõ. \v 32 Nã fakefo ãto kaxeti anoax kaxekakĩ ãto yamafo kenatirofo tai tai iyanã. Akka mã ãto yamafo nokokanax a ato yamafãfe fichipaiyaifo keskai tsoa kaxesharayamaino ato yoitirofo iskafakakĩ: ‘Nõ nõko xaiti maneaino akka mã mairamisma. Askatari shinãmitsayanã nõ fanãikaino mã oiamisma,’ ixõ ato yoitirofo. Akka mãri nãskariai mã tsoaki inimamisma. \v 33 Akka Juan Maotista oni. Atokai pikĩ finapaimisma, askatari afaa pae ayamisma. Akka mã yoimis iskafakĩ: ‘Juan niafaka yõshi chakaya,’ mã famis. \v 34 Akka ẽ Niospa Fakekõi oni. Piyanã ẽ ayamis. Akka ea mã iskafakĩ yoimis: ‘Jesús ichapakõi piimis, askatari pae ayamis,’ mã ea famis. ‘Nãskax yora chakafo fe rafemis, a romanõ xanĩfo kori fixomisfo feri rafemis,’ mã ea famis. \v 35 Akka ẽ shara imis Niospa ea shinãmanaino. Juanri shara imis Niospa shinãmanaino. Yorafãfe noko õikĩ tãpitirofo,” ixõ Jesús ato yoini. \s1 Jesús Simón pexe ano kani. Nã Simón fariseo ini \p \v 36 Fariseo fistichi pikĩxiki Jesús iyoni. Afe Jesús kani ãfe pexe ano nãno mĩsa ano tsaoxõ piaino. \v 37 Nãnoa nã kẽro chotaferomato nikani nãno ato fe ixõ. Nã fariseo pexe anoxõ Jesús pii ano, nãno nã kẽro nokoni, manishomo oxokõiki pirofomã foikai. \v 38 Mã nokoax oiayanã Jesús ãfe tae resotai nitishota tsaopakekafãni. Tsaoax oiaino Jesús ãfe tae pichiki ãfe fẽotoshini. Nãskaxõ ãfe fõo otekere ayanã ãfe tae tsõokakata akiki pirofomã nachini. \v 39 Nã fariseo a Jesús iyoato na kẽro askaito õikĩ ãfe õiti mẽraxõ shinãni: “Na feronãfake Niospa meka yoikatsaxakitsi tãpi kiki na kẽro afe keskaramakĩ na ãfe tae ramãkai, nã kẽro chakakõi,” ixõ ãfe õiti mẽraxõ shinãni. \p \v 40 Nãskara ãfe õiti mẽraxõ shinãito Jesús yoini nã fariseo: “Simón, afara fetsa ẽ mia yoipai,” faito nã Simón fariseo kemani: “Ea yoife, Ifo,” fani. \p \v 41 Askafaito nikakĩ Jesús yoini feronãfake rafeõnoa meka fetsafaxõ: “Nã feronãfake rafeta a ato kori minimis niminifo. Fẽtsa nimini quinientos nã kori ane denarios. Fẽtsari nimini cincuenta. \v 42 Afeskaxoma kopifatiroma inifo. Akka nã ato kori minimisto ea kopifakãfe ato fanima. Ato shara fani nã rafe. Akka ea yoife fatoto noikĩ finasharakõimãkai,” faito, \v 43 Simón kemani: “Ẽtsa, nã ichapa nimiato noikĩ finakõi rakikĩa,” faito, Jesús yoini: “Ẽje, mĩ yoisharakõiaki.” \p \v 44 Nãskaxõ nã kẽro õiyanã Jesús Simón yoini: “¿Mã mĩ na kẽro õimẽ? Akka ẽ mĩ pexe mẽra ikikẽ mĩ ea faka inãma, ẽ aõ ochokomepanã. Akka na kẽromã oiayanã ẽfe taeki ãfe fẽo tosiyanã ea õchoa. Nãskaxõ ãfe fõo ea otekere aka. \v 45 Akka mã nõ feyai askafimisno, mĩ ea tamoki tsoo akama. Akka na kẽromã ikitoshixõ ẽfe tae pemãkĩa tsoo akĩ xateama. \v 46 Akka mã nõ feyai askafimisno mĩkai xinĩ ẽfe mapoki mĩa matekere akama. Akka na kẽromã ẽfe taeki pirofomã nachia. \v 47 Akka ẽ mia yoi, na kẽro chaka finakõikẽ mẽ ãfe chaka soaxona, ea noikõiaito. Akka fẽtsari afaa chakafai finamano mẽ ãfe chaka pishta soaxofiano ea noisharaima,” ixõ Jesús yoini. \p \v 48 Nãskaxõ a kẽro yoini: “Mẽ mia chaka soaxona,” fani. \v 49 A ato feta piaifori nãno ato fe inifo. Nãskax aa ranã yoinãnifo. “¿Tsoamẽ na ato chaka soaxonai?” ikanax yoinãnifo. \v 50 Nãskaxõ afianã Jesús nã kẽro yoini iskafakĩ: “Ea mĩa chanĩmara faito ẽ mia chaka soaxonaki, kasharatãfe,” ixõ Jesús yoini. \c 8 \s1 Kẽrofãfe afara Jesús axosharapaonifo \p \v 1 Mã askafata pexe rasi mẽra Jesús kafãsapaoni. Afe keskaramakĩ Apa Nios xanĩfoõnoa ato yoifofãsafai. Nã doce feronãfake aõxõ tãpimisfo afe fofãsapaonifo. \v 2 Kẽro ranãri Jesús fe fofãsapaonifo, mãmãi ato sharafaano ato makinoa niafaka yõshi chaka potakĩ, a isinĩ ikaifori ato sharafani. Nãnori ato fe ini ãfe ane María Magdalena. Nã María Magdalena makinoa Jesús siete niafaka potani. \v 3 Nãskata Juanãri ato fe ipaoni, Cuzapa ãfi. Nã Cuzapa Herodes yonoxopaoni. Susanãri ato fe ipaoni. Nãskatari nã kẽro fetsafãferi Jesús yafi aõxõ tãpimisfo ato kori inãpaonifo. \s1 Jesús ato yoini meka fetsafaxõ fimi exe saamisnoa \r (Mt. 13.1-9; Mr. 4.1-9) \p \v 4 Pexe rasi anoax yora rasi fenifo, Jesús õifekani. Nãskakẽ yora kaya ichanãfono meka fetsafaxõ Jesús ato yoipakeni iskafakĩ: \v 5 “Feronãfake fistichi fimi exe saafoni ãfe nõxati mẽra kẽchoxõ fokĩ. Ãfe tarepa ãfe fimi exe saakaino ranãri fai nẽxpakĩa pakeaito peamanifo, ranãri peyafãfe xẽani. \v 6 Akka mã foaipaiyaito xinĩ namani, yosipanã, ãfe tapo airoko mai mẽra kasharakẽ. Foaikax samama nani xinĩ tsasifaano. \v 7 Ranãri fimi exefo moxafo mẽra pakei fetseni. Moxafo mẽranoax moxafoya foaipaiyaito moxafãfe namani. \v 8 Akka fimi exe ranãri mai shara ano pakeni. Nãskax foaisharax fimi ichapayakõi ini fetsa cien ini,” ixõ Jesús ato yoini. Nãskaxõ anã fãsi ato yoini: “Mã pachoyakĩ ea nikasharakõikãfe,” ato fani. \s1 Meka fetsafaxõ yorafo yoixõ a aõxõ tãpimisfo xafakĩakõi ato yoini \r (Mt. 13.10-17; Mr. 4.10-12) \p \v 9 A aõxõ tãpimisfãfe Jesús yõkanifo: “Noko yoisharafe, nõ mia nikasharamakĩ afaa mĩ yoiamãki meka fetsafaxõ,” faifãfe \v 10 ato yoini: “Ẽ mato yoinõ Epa Nios xanĩfãfe afeskaxõ afe yorafo ĩkinãmãki, ẽ mato tãpimasharai afe keskaramãki. Akka fetsafo meka fetsafaxõ ẽ ato yoi. Nã ẽ ato yoiai õisharafikakĩ õisharafoma. Nikafikakĩri nikasharafoma,” ixõ Jesús ato yoini. \s1 Jesús meka fetsafaxõ fimi exe saamisnoa ato yoini ato tãpimasharakõixiki \r (Mt. 13.18-23; Mr. 4.13-20) \p \v 11 Anã Jesús ato yoini iskafakĩ: “Na meka fetsafaxõ ẽ mato yoiai iskarakĩ nikakapo. Na fimi exeõnoa ẽ mato yoiai, fimi exeõnoa ẽ mato yoima. Niospa mekaõnoa ẽ mato yoi. \v 12 Akka na fai nẽxpakĩa fimi exe pakea peamatirofo keskafakĩ, nãskarifiakĩ Niospa meka nikapaiyaifono Satanás chakata ato nikatima fatiro afe iyamapakexanõfo. \v 13 Akka nã fimi exe makex mẽra pakeax foaitiro keskariakĩ, nãskarifiakĩ fẽtsa Niospa meka nikapaisharakõiyotiro. Akka nã fana tapo foaisharama keskaraxõ nikafikĩ nikasharaima. Nãskaxõ afara afeskaraino samamashta kachikiri fatiro. \v 14 Akka nã moxafo mẽra fimi exe pakea keskarafori a ea nikaifo. Akka ea nikafikani, nã moxafãfe fanafo namai keskarafo, ãto shinã mẽraxõ afara sharafo shinãkakĩ. Nãskakakĩ a Niospa ato amapaiyai keskara shinãkanima. Nã fimi exemais keskarafo. \v 15 Akka nã fimi exe mai shara ano pakea keskara. Nãskarifiakĩ yora õiti sharayato itipinĩsharaxõ ea nikasharai, Niospa meka chanĩmara fakõini, nã fimi exe ichapaya keskarakõixõ. Nãskasharakõikaxõ fetsafo Niospa meka nikamasharakõikani fetsafãfe chanĩmara fanõfo,” ixõ Jesús ato yoini. \s1 Meka fetsafaxõ rãpariki Jesús aõxõ tãpimisfo yoini \r (Mr. 4.21-25) \p \v 16 Anã Jesús ato yoini iskafakĩ: “Akka rãpari õtaxõ tsõa kẽsho fepotiroma, askatari a ika nãmãri tsõa tsãotiroma. Askakimaroko fomãkĩa tsãotirofo, chai chaxasharakõikẽ fetsafãfe ikikaxõ õisharakõinõfo. \v 17 Nãskarifiakĩ a afara oneyomis chipo xafakĩakõi õixikani. Nãskatari a afara fomãyomisfo Niospa xafakĩakõi ato faxoxii keyokõichi õinõfo. \v 18 Nãskakẽ nikakõisharakãfe. Akka a ea nikakĩ finasharakõiai Niospa tãpimasharakõi. Akka fetsa ẽ tãpisharakõia ifiaxõ nikamiskẽma, askara yora nã tãpia pishta Niospa anã fĩatiro,” ixõ Jesús ato yoini. \s1 Jesús õifekani ãfe afanõ ãfe extonõ fenifo \r (Mt. 12.46-50; Mr. 3.31-35) \p \v 19 Jesús yorafo yoiaino ãfe afanõ ãfe extonõ akiki fenifo afe mekapaikani. Akka akiki fotirofoma inifo, yora ichapa fospikõimãiyafono. \v 20 Nãnoa fẽtsa Jesús yoini: “Mĩ efanõ mĩ extonõ emãiti niafo mia õipaikani.” \v 21 Askafaino Jesús kemani: “Akka nã ẽfe Epa Niospa meka nikakõiaifo nãfofi ẽfe efafo ita ẽfe extofoki,” ixõ ato yoini. \s1 Jesús nefe yafi ĩamãfã poo iki meseniaito nishpa fani \r (Mt. 8.23-27; Mr. 4.35-41) \p \v 22 Pena fetsa Jesús kanõanãfãnẽ naneinĩkafã aõxõ tãpimisfo yoini: “Nõ okiri ĩamãfã pokefainõ fokãfe,” ato faino afe fonifo. \v 23 Mã ĩamãfã pokefainaifono kanõanãfã xaki mẽra rakax Jesús oxani. Nãno atoki nẽfefakõiyanã ĩamãfã poo ini. Nãskaino kanõanãfã faka fospikõini mesekõi ini mã kanõanãfã ikikerani. \v 24 Nãskakẽ aõxõ tãpimisfãfe Jesús mõinifo iskafayanã: “Ifo, mã nõ natarameikai, moife,” faifono, Jesús fininãkafã nefe yafi ĩamãfã poo ikaito ãfe mekapa nishpa fani. Nãskax anã ĩamãfã poo inima, sharakõi ĩtani. \p \v 25 Askafaifono aõxõ tãpimisfo yoini: “¿Afeskai mã rateimẽ? ¿Mã ea chanĩmara faimamẽ?” ato faino, akka aõxõ tãpimisfo rateyanã ãa ranã yoinãnifo iskakani: “¡Kee! ¿Na feronãfake afe keskaramẽ na nefe feta ĩamãfãnẽ ato yoiaito nikaifo?” ikanax yoinãnifo. \s1 Gadara anoxõ Jesús feronãfake makinoa niafaka rasi potani \r (Mt. 8.28-34; Mr. 5.1-20) \p \v 26 Nãskata Gadara mai ano nokonifo, nã ĩamãfã Galilea okiri. \v 27 Mã nokoax Jesús kanõanãfã makinoax fotopakekafanaino, pexe rasi makinoax feronãfake niafaka yõshi chaka nanea akiki oni. Rapati safekatsaxakima. Pexe mẽrari ikatsaxakĩma. Akka nã maiafo mafa kini mẽra ano ika ini. \v 28 Nãskakẽ Jesús fichita a nãmã ratokonõ mai chachipakefofã fãsikõi fiisiyanã yoini: “¡Ea afeska fayamafe, Jesús! Mĩ Nios Sharapa Fakeki ẽ mia yoi mĩ ea omiskõimayamafe,” fani. \v 29 Nãskafakĩ yoini mãmãi Jesús a makinoa niafaka yõshi chaka potaino, mẽxotaimamãi a mẽra niafaka yõshi chaka nanemisno. Nãskaito yorafãfe kaninãnã metexkere ata otexkere axõ kexefiafono, nãfo tesaketsafaini ichopaoni. Nãskakẽ niafaka yõshi chakata nã feronãfake tsõa istoma ano iyopaoni. \p \v 30 Nãskaito Jesús yõkani: “¿Mĩ afe anemẽ?” faito, nãato kemani: “Ẽfe ane Legión,” fani, a mẽramãi niafaka yõshi chaka ichapa nanekẽ. \v 31 Nãskaxõ niafaka yõshi chakafãfe Jesús yoinifo: “A omiskõipakenakafo kinĩfã mẽra noko potayamape,” fanifo. \p \v 32 Akka nãno mãchi keya anoxõ kochifãfe pinifo. Nãskakẽ niafaka yõshi chakafãfe Jesús yoikakĩ iskafanifo: “Noko kochifo mẽra nĩchife,” faifono Jesús kochifo mẽra ato nĩchini. \v 33 Nãskakẽ niafaka yõshi chakafo feronãfake makinoax tsekefaini kochifo mẽra iki fetseni. Kochifãfe pifiai ĩamãfã mẽra keyopakei fetseax ãsai fetseni, keyokõi. \p \v 34 Askaito õikani a kochifo kexeafo ichoi fetsenifo, a pexe rasi anoa ato chanifai fokani. Askatari a pexe rasi pasotai ikafori ato chanifanifo. \v 35 Askaito nikakani yõrafã rasi fenifo kochifã rasi ãsaito õifekani. Nokokaxõ õiafo Jesús nãmã a feronãfake niafaka yõshi chaka nanea tsaoa ini, mã a makinoa Jesús niafaka yõshi chakafo põtano. Rapati safeta mã shinãsharakõia ini. Nãskakẽ yorafo ratei fetsenifo. \v 36 Nã feronãfake makinoa Jesús niafaka yõshi chaka potaito, õiafãfe ato yoinifo afeskax sharamãkĩ a feronãfake niafaka yõshi chaka nanea. \v 37 Keyokõi yorafãfe nã Gerasa anoafãfe nikakaxõ ratekõiyanã. “Nonoax katãfe,” faifono, Jesús kanõanãfã mẽra naneinãkafanax kani. \v 38 Nã feronãfake a makinoax niafaka yõshi chakafo tsekeato, “Ẽri mefe kapai,” faito, akka Jesús, “Mĩ efe katiroma. Nono mĩ nẽtetiro. \v 39 Akka mĩ pexe ano kaxõ a mia Niospa axõa keskara yorafo yoifotãfe,” fani. \p Nãskafaino nã feronãfake kaxõ nã pexe rasi anoafo ato yoifofãsafani nã Jesús axõa keskara. \s1 Jairo fake xotofake mã nakẽ Jesús otofani. Askatari kẽromãri Jesús rapati mẽeax sharani \r (Mt. 9.18-26; Mr. 5.21-43) \p \v 40 Nãskafaferani Jesús anã oni ĩamãfã pokeferani. Jesús nokoaito fichikaxõ akiki inimakõiyanã yorafãfe ifinifo keyokõichimãi manakakĩ. \v 41 Akka nãno feronãfake ãfe ane Jairo akiki nokoni. Nã Jairo Niospa meka yoimis xanĩfo ipaoni nã judeofãfe ichanãti pexe sinãgoga anoax. Nã Jairo Jesús nãmã ratokonõ mai chachipakefofã fãsikõi yoini ãfe pexe ano kanõ, \v 42 ãfe fake xotofake napaiyaino. Akka nã Jairo fake xotofake fisti ini, doce xinia aka. Nã xotofake mã nakerakõini. Jesús Jairo fe kakĩ meea yorafãfe shoiakĩ fetsafo meeni afe fokakĩ. \p \v 43 Nãnori kẽro ato fe kani. Na kẽro imi nesekima, doce xinia amis. Notoro kopifakĩ ãfe kori keyotiani. Tsoa pĩshta sharafatiroma ini. \v 44 Nã kẽromã aa kachikiri kaxõ ãfe tari kexa Jesús ramãkani. Tari kexa ramãkaino koshikõi ãfe imi nesetani. \v 45 Nãskakẽ Jesús ato yõkani: “¿Tsõa ea ramãmẽ?” ato faito, keyokõichi yoinifo: “Nõ mia ramãma,” fanifo. Ato askafaito Pedro yoini: “Ifo, yorafãfe mia shoiaki fetsakaxõ mia pitsikinafo,” faito, \v 46 afianã Jesús ato yoini: “Fatora mã fẽtsa ea ramã. Akka mẽ tãpia fatora fetsa ẽfe sharaõnoax mã shara,” ixõ ato yoiaino, \v 47 nikai nã kẽro ratekõini. “¿Mã ea tãpiaromẽ?” ikax ratekõiyanã Jesús ano kaxõ ratokonõ mai chachipakefofã yoini yorafãfe ferotaifi nãatomãi ãfe tari kexa ramãkaxõ. “Ẽ mia tari kexa ramãkata mẽ shara,” ixõ yoini. \p \v 48 Askafaito Jesús yoini: “Yõxashta, mã mĩ shara mĩmãi ea chanĩmara faax. Nãskakẽ tanaima kasharatãfe,” fani. \p \v 49 Jesús nã kẽro yoiaino, yora fistichi oxõ Jairo yoini: “Mã mĩ fake xotofake naaki. Anã nõko Ifo fekaxtefayamafe,” faito, \v 50 nikakĩ Jesús yoini: “Ratekima. Ea chanĩmara fãfe mĩ fake naamakĩ otoi kiki,” fani. \p \v 51 Mã pexe ano nokoxõ, tsoa Jesús ikikinima. Akka Pedro kaino Santiago kaino Juan kaino inifo nã fãke apa fe fokani, nã fãke afari ato fe kani. \v 52 Pexe mẽra ikifaikaxõ õiafo keyokõi oiakani fiisinifo shinãkani nã fake xotofake mã naano. Akka Jesús ato yoini: “Oiayamakãfe. Na fake xotofake naamakĩ oxaki,” ato faino, \v 53 keyokõichi õsaketsanifo, tãpifikaxõ nã fake xotofake mã nafiano. \v 54 Nãskaxõ Jesús mẽkemã mẽtsoinĩfofã fãsikõi yoini: “Xotofakeshta, fininãkafãfe,” faino, \v 55 mã otoax nã xotofake koshikõi fininãkafani. Nãskaxõ ato yoini nã xotofake pimanõfo. \v 56 Nãskakẽ apa fe afa ratekõinifo. “¡Kee! ¿Afeskaxõ otoamẽ?” ikanax inimakõiyanã. Nãskaifono ato yoini: “Tsoa yoiyamakãfe nã mãto fake xotofake nakẽ mẽ otoaki,” ixõ ato yoini. \c 9 \s1 Jesús aõxõ tãpimisfo nĩchini Nios Xanĩfoõnoa ato yoitanõfo \r (Mt. 10.5-15; Mr. 6.7-13) \p \v 1 Jesús aõxõ tãpimisfo doce ichanãfani. Nãskaxõ ato yoini iskafakĩ: “Ẽfe sharaõxõ ato makinoa niafaka fetsa fetsatapafo põtatakãfe, a isinĩ ikaifo ato sharafayanã. \v 2 Askatari Nios xanĩfoõnoa ato yoitakãfe, a isinĩ ikaifori ato sharafayanã. \v 3 Afaa mã fokiki, mãto mẽstetiri mã fokiki, mãto pishari mã fokiki, a mã piikairi mã fokiki, koriri mã fokiki, rapati fetsari mã fokiki. \v 4 Akka nã mã õiai pexe fetsa anoxõ mato ifiaifono, nãno iyokani, nã mã anoax kaitĩa. \v 5 Akka fatora pexe rasi anoxõ mato ifikaspaifono, anoax tsekekaikĩ mãto taekinoa mã mapo taa taa atiro ato õimaxiki. Mã askafaino tãpitirofo Nios atoki inimayamaino,” ixõ Jesús ato yoini. \v 6 Nãskata Jesúsxõ tãpimisfo fonifo, pexe fetsafo mẽra ato yoifokani. Fokaxõ ato yoisharakõinifo. Nios nikasharakõikãfe ato fayanã a isinĩ ikaifo ato sharafanifo. \s1 Juan Maotista nani \r (Mt. 14.1-12; Mr. 6.14-29) \p \v 7 Xanĩfo Herodes nikani Jesúsnoa yoiaifono afama mĩshti akaito. ¿Tsoamẽ a feronãfake? ixõ shinãni. Akka yoinifo: “Mã Juan afianã mã otoa,” fanifo. \v 8 Fetsafãferi yoinifo: “Nã ato Niospa meka yoipaonikĩa Elías,” fanifo. Fetsafãferi yoinifo: “Nã nõko xinifo ato Niospa meka yoipaonikĩa afianã mã otoa,” ixõ yoinifo. \v 9 Askafaifono Herodes ato yoini: “Maa, akai Juanma. Mẽ Juan ato textemayamea. Akka na nõ nikai tsoamẽ na aõnoa yoiaifo afama mĩshti faito,” ixõ Herodes Jesús õipaikõini. \s1 Jesús cinco mil feronãfakefo ato pimani \r (Mt. 14.13-21; Mr. 6.30-44; Jn. 6.1-14) \p \v 10 Nã Jesúsnoa yoimisfãfe mã fẽkaxõ yoitoshinifo a atanaifo keskara. Askafaifãfe nikakĩ ato tiis iyoni, pexe rasi ãfe ane Betsaida chaima tsõa istoma ano. \v 11 Akka mã yorafãfe tãpikanax Jesús kaino, nãskakẽ chĩfafainifo. Akiki foafono Jesús ato ifini. Apa Nios xanĩfoõnoa ato yoiyanã a isinĩ ikaifori ato sharafapani. \p \v 12 Mã yãtapakeaino, aõxõ tãpimisfo doce akiki fẽkaxõ yoinifo: “Yorafo nĩchife fokaxõ tenetanõfo a piaifo fenayanã fonãikani kiki, pexe rasi ano fokãta a chaima ikafo anori fotanõfo. Akka nono afaamaki,” faifono, \v 13 Jesús ato yoini: “Ato pimakãfe,” ato faito kemanifo: “Nõko pãa cinco pishta foe raferi,” fanifo. “Akka, ¿mĩ shinãimẽ na yorafo pimaxiki a piaifo nõ ato fixotanõ?” ixõ yoinifo. \v 14 Akka nãno cinco mil feronãfakefo inifo. Akka Jesús aõxõ tãpimisfo yoini: “Cincuenta faxõ ato tsãoketsakãfe,” ato fani. \p \v 15 Ato askafaifono keyokõi tsaoi fetsenifo. \v 16 Askata Jesús cinco pãa tsomainĩfofãni foe rafeya. Nãskaxõ nai foisnĩfofã Apa Nios kĩfini iskafakĩ: “Aicho Epa, mĩoxõ ẽ ato pimai. Mĩ sharakõi,” fata, pãa kaxketa foe rafeya osixõ aõxõ tãpimisfo inãni a yorafo ato inãketsanõfo. \v 17 Nãskakẽ yorafãfe pikanax mãyakõinifo. Akka nã chete faafo doce fẽta fospini. \s1 “Mĩ Cristo mia Niospa ifini nokoki nĩchixii mĩ nõko xanĩfo finakõia inõ,” ixõ Pedro Jesús yoini \r (Mt. 16.13-19; Mr. 8.27-29) \p \v 18 Pena fetsa Jesús Apa Nios arese kĩfini. Akka aõxõ tãpimisfo afe inifo. Nãskaxõ ato yõkani: “¿Yorafo afaa ikanimẽ ẽ tsoamãki?” ixõ ãto yõkani. \p \v 19 Ato askafaito kemanifo iskafakakĩ: “Fetsafãfe Juan Maotistara, mia fakani. Fetsafãferi Elíasra mia fakani. Fetsafãferi mia iskafakani: ‘Nã nõko xinifo ato Niospa meka yoipaonikĩa mã otoa,’ mia fakani,” aõxõ tãpimisfãfe fanifo. \v 20 “Akka mã, ¿ea tsoara faimẽ?” ixõ ato yõkani. Ato askafaito Pedro kemani iskafakĩ: “Mĩ Cristo nã Niospa mia nĩchini mĩ nõko Xanĩfo finakõia inõ,” fani. \s1 “Chipo ea retexikani,” Jesús ato fani \r (Mt. 16.20-28; Mr. 8.30–9.1) \p \v 21 Nãskata Jesús aõxõ tãpimisfo yoini: “Tsoa yoiyamakãfe ẽfi Cristoki,” ato fani. \v 22 Nãskata aõxõ tãpimisfo yoini iskafakĩ: “Ẽ chipo omiskõifinakõixii. Askatari ea õikaspakakĩ ea potaxikani, judeofãfe xanĩfofo feta a Nios ato kĩfixomis ãto xanĩfofofãfe a Moisés yoikĩ kirika keneni keskara ato tãpimamisfãferi. Askatari ea retexikani. Ea retefiafono, tres nia oxata ẽ anã otoxii,” ato fani. \p \v 23 Nãskata keyokõi ato yoini iskafaki: “Fatora fetsa ẽfe inakõi ipaikĩ ãakõi apaiyai keskara anã atiroma. Nã ẽ yoiai keskara nikakõitiro. Pena tii iskatiro, ea Ifofapai: ‘Ẽfe Ifoxõ ea retefiaifono ẽkai ẽfe Ifo ẽ potanakama,’ ixõ shinãtiro. \v 24 Akka fẽtsa ãa shinãtiro iskakĩ: ‘Ẽ Nios Ifofaito ea retetirofo. Nãskakẽ ẽ Nios Ifofaima,’ ixõ shinãtiro mesekĩ. Askara yora naax ẽfe Epa ano katiroma. Akka nã ea Ifofaa, eõxõ reteafono ẽ ifixii efe ĩpaxanõ eamãi Ifofamiskẽ. \v 25 Askatari fatora fetsa nõko mai anoax afara ichapayakõi ikatsaxakĩ mã naax aya katiroma. Ea Ifofayamax koriya ifiakatsaxakĩ Epa Nios ano katiroma. Akka afama mĩshtifoya iyopaofinixakĩ nã omiskõipakenakafo mẽra kaax anã aya itiroma. Ãfe afarafori Nios inãtiroma afe ipaxakĩ. \v 26 Akka fatora fetsa eõ rãfikĩ ẽfe meka sharari yoikaspaito, ẽri aõ rãfikõixii ẽ yoikĩ iskafaxii: ‘Ẽ na yora õimisma,’ ẽ faxii. Ẽfe sharafoya mẽ oax ẽfe Epa sharafoyari ẽ oxii, ẽfe ãjiri sharafori efe fotopakefofãxikani. \v 27 Ẽ mato pãraima, fatora mã fetsa nayoxoma nono efe iyoxõ ẽfe Epa xanĩfo finakõia mã õiyoxii,” ixõ Jesús ato yoini. \s1 Jesús ãfe femãnã fetsa keskara ini, fafekõini. Ãfe rapatiri oxokõi ini \r (Mt. 17.1-8; Mr. 9.2-8) \p \v 28 Askata ocho nia mã finõano ato yoikĩ keyota, Jesús mãchi keya mãpefaini arixõ Apa Nios kĩfikai. Ãfe ina tres iyoni. Santiago iyota Juan iyota Pedro iyota ato fani. \v 29 Apa Nios kĩfiaino, ãfe femãnã fetsa keskara ĩtani. Ãfe rapati oxokõi ini fafekõiyanã. \v 30 Akka nãno feronãfake rafe akiki nokokanax afe mekanifo. Mã nafianixakĩ Moisés fe Elías inifo. \v 31 Nã rafeta chaxapakefofãnifo. Mã fotokanax Jesús fe ketaxamei nikaxõ yoinifo nã Jerusalén anoax Jesús omiskõixiai reteaifono. \v 32 Nãskata Pedronõ Santiagonõ Juannõ oxapaifikakĩ oxatenekõinifo. Jesús fafekõiaito õinifo nã feronãfake raferi õinifo Jesús fe niafãfe. \v 33 Mã Moisés fe Elías Jesús makinoax foaifono, Pedro yoini: “Ifo, sharakõi ano nõ oa. Nono nõ tapas fanõ, tres fakĩ. Mia fetsafaxota Moisés fetsafaxota Elías fetsafaxota nõ fanõ,” fani. Akka Pedro tãpinima a yoiai keskara shinãfenokõini. \v 34 Pedro mekai askaino ato kõinĩ maipakefofãni. Ato kõinĩ maipakefofãnaito õikani ratekõinifo. \v 35 Nã kõi mẽranoax mekai iskaito nikanifo: “Nafi ẽfe Fakekõikĩ ẽ aõ noikõi. Nãskakẽ nikasharakõikãfe,” ixõ yoiaito nikanifo. \v 36 Mã mekai askai nishpatanaino, Jesús ares nikẽ õinifo. Akka tsoa yoitama ares fisti ãto õiti mẽraxõ shinãnifo. Nãskaxõ tsoa yoinifoma nã õiafo keskara. \s1 Jesús feronãfake naetapa niafaka chaka põtaxoni \r (Mt. 17.14-21; Mr. 9.14-29) \p \v 37 Pena fetsa mãchi keya ariax mã Jesús aõxõ tãpimisfo fe fotoano, yõrafã rasi akiki fenifo õipaikani. \v 38 Nãnoxõ yõrafã rasi mẽraxõ yora fistichi fãsikõi Jesús yoini: “Ifo, ẽfe fake ea õixoniyope. Nã fisti ẽfe fakeki. \v 39 Niafaka chaka a mẽra nanexõ, fãsikõi fiisimamiski, mesta mesta imayanã ãfe axfapari fãkox potamamiski. Chakakõi famis a makinoax tsekekaspayanã. \v 40 Akka mĩ inafo mẽ yoia ẽfe fake makinoa niafaka yõshi chaka potakãfe ẽ ato fafiaino akka tsõa atiroma,” fani. \p \v 41 Askafaino Jesús kemani: “¡Ooa! Mãkai ea tãpisharama. Mã afara shinãmis. Akka afetĩakai ẽ matoki onima. ¿Afetĩakai mã ea tãpimẽ?” Jesús ato fani. Nãskaxõ yoini: “Niri mĩ fake ea efexõfe,” Jesús apa fani. \v 42 Nãskata ãpa Jesús ano efeaino, nã fake nĩafaka fia kekẽfofã anã nãmã potani, anã ea ea imapaikĩ. Akka Jesús fãsi mekainãkafã iskafani: “Nĩafaka mĩ chaka chakakõikĩ, nã feronãfake makinoax tsekekaitãfe,” fani. Nãskax nã feronãfake sharakõi ĩtani. Nãskaxõ apa ĩnãni. “Nakĩa mĩ fake,” fani. \p \v 43 Askafaito õikani ãa ranã yoinãnifo: “Aira, Niospa afama mĩshti atiro,” ikanax ãa ranã yoinãnifo. \s1 Anã Jesús ato yoini: “Chipo ea retexikani,” ixõ \r (Mt. 17.22-23; Mr. 9.30-32) \p Jesús nã feronãfake sharafaito õikaxõ shinãifono, Jesús aõxõ tãpimisfo yoini, \v 44 “Ẽ mato yoiaito nikakõisharakãfe, shinãmakikãkĩma. Fetsafãfe ea ato achimaxikani kiki,” ixõ ato yoini. \v 45 Akka tsõa tãpinima a ato yoiai keskara Niospamãi ato shinã mẽraxõ ato shinãtima faino. Nãskai ranonifo Jesús yõkapaikani ato xafakĩa yoipanã. \s1 “Akka, ¿tsoakaimẽ sharafinakõia?” inifo \r (Mt. 18.1-5; Mr. 9.33-37) \p \v 46 Nãskata chipo aõxõ tãpimisfo ãa ranã feratenãnifo, “Akka, ¿fato nõ fetsa sharafinakõimẽ?” ikanax. \v 47 Nãskaxõ a aõxõ tãpimisfãfe shinãifo keskara mã Jesús tãpixõ fake yome ifixõ chishtoinĩfofãni. \v 48 Nãskata aõxõ tãpimisfo yoini: “Akka fatora fẽtsa ẽfe aneõxõ na fake yome noikĩ nãatori ea noisharakõi. Nã ea noisharaito ea fisti noima, nã ea nĩchiniri noisharai. Akka fatora mã fetsa ãto ina keskaraxõ mã yorafo shara faa, nãfi sharafinakõiakĩ,” ixõ Jesús ato yoini. \s1 Fẽtsa noko noikaspatama noko sharafai \r (Mr. 9.38-40) \p \v 49 Ato askafaito Juan yoini: “Ifo, mã nõ õia oa feronãfake fistichi mĩ aneõxõ niafaka chaka potaito. Nãskakẽ, ‘Askafayamafe,’ nõ faa. ‘Mĩ nofe rafemismaki mĩ niafaka chaka yorafo makinoa potatiroma,’ ixõ nõ yoia,” fani. \p \v 50 Askafaito Jesús kemani: “Askafayamakãfe, noko chakafatama, noko sharafai askara sharaki,” fani. \s1 Jesús Santiago yafi Juan mekatima fani \p \v 51 Mã chaima Jesús Apa Nios ari nai mẽra kaino tsõakai nẽtefatiroma ini mãmãi tãpikẽ a Jerusalén anoax noko nãxoxiai Apa Niospa yoiyoni keskai. \v 52 Nãskaxõ fetsafo rekẽ nĩchini, mã fokaxõ pexe rasi Samãria anoxõ itipinĩsharafaxonõfo a nokoikai anoxõ. \v 53 Akka samãritanõfãfe ato ifikaspanifo, mãmãi tãpikaxõ Jerusalén anoamãi foaifono. \v 54 Ato askafaifãfe a aõxõ tãpimisfo rafeta Santiago feta Juan õinifo. Nãskaxõ yoinifo: “Ifo, mĩ noko yoife nõ atoõxõ Epa Nios kĩfinõ na pexe rasi anoafo nai mẽranoax chii pakeki ato kooakĩ mitonõ,” ixõ yoinifo. \v 55 Akka Jesús anã ato yoini: “Anori shinãyamakãfe. Mã shinãi keskara ẽ shinãimakai,” ixõ ato yoini. \v 56 Askafata pexe rasi fetsa ari fonifo. \s1 A afe fopaimisfoõnoa Jesús ato yoini \r (Mt. 8.19-22) \p \v 57 Fãi foaifono feronãfake fistichi Jesús yoini iskafakĩ: “Ifo, ẽri mefe kapai nã mĩ kai ari ẽri mefe kafãsaxiki,” faito, \v 58 Jesús kemani iskafakĩ: “Maxoteneroa kiniya, peyafori naayafo. Akka ẽkai pexeyama,” fani. \v 59 Nãskaxõ Jesús anã feronãfake fetsa yoini: “Efe kafe,” faito, akka nãato kemani iskafakĩ: “Ifo, ea manayofe ẽfe epa naito ẽ maifayotanõ,” faito, \v 60 Jesús kemani: “Askakima ea Ifofafe. Akka nã ea Ifofaafãfema yora nakẽ maifatirofo. Akka mĩ efe koofe ẽfe Epa Nios xanĩfoõnoa ato yoifofãsafaxiki,” fani. \v 61 Akka anã fẽtsari yoini iskafakĩ: “Ifo, ẽ mefe kapai, akka ea manayofe ẽfe pexe ano kaxõ ẽ ato yoisharayotanõ,” faito, \v 62 Jesús kemani iskafakĩ: “Akka fẽtsa ea yonosharaxofiakĩ a apaoni keskara anã aki, askara yorakai itipinĩsharama. Nãskakẽ ẽfe Epa Nios xanĩfo ano katiroma,” ixõ Jesús yoini. \c 10 \s1 Jesús setenta y dos yorafo nĩchini pexe rasi ano fotanõfo \p \v 1 Nãskata Jesús anã setenta y dos yorafo katoni. Nãskaxõ rafe rasi faxõ ato nĩchini nã pexe rasifo mẽra fanĩma mĩshti fotanõfo chipo akairi atoki kaxiki. \v 2 Nãskaxõ ato yoini iskafakĩ: “Yora ichapafãfe ea nikayamafiaifono ichapatoma ea yonoxokani eõnoa ato yoikakĩ. Nãskakẽ mã Epa Nios kĩfikãfe a yonoxomisfo katonõ eõnoa ato yoinõfo. \v 3 Akka mã fotakãfe, ẽ mato nĩchikai yora chakafo mẽra nãfãfe mato chakafapaikani. Oa chaxo poomãnã pipaitiro keskafakĩ, matori askafapaikani eõnoax mã isharafiakẽ yora chakafãfe mato chakafapaikani. \v 4 Ato mẽra kakĩ mãto forosa foyamakãfe, mãto koriri foyamakãfe, mãto sapatori foyamakãfe. Fokãkĩ yorafo finõfãikakĩ nẽteax ato fe mekakakĩma. \v 5 Pexe fetsa mẽra ikixõ taefakĩ ato yoisharakãfe iskafakĩ: ‘Niospa mato sharafanõ mã isharakõinõ,’ ixõ ato yoikãfe. \v 6 Akka nã pexe mẽra ika fetsa isharakõikẽ nã Niospa shara fakõini. Akka a mã ato yoiai keskara nikakaspaifono Niospa ato inimamaima. Nãskakẽ fenokani. Akka mã ato yoiai keskarakõinoax mã afaa fenoima. Epa Niospa mato sharafakõini. \v 7 Nãskata pexe rasi mẽra nokoax pexe fetsa mẽra oxayamakãfe. Nã mã nokoa anoxõ mato pimayanã mato ayamanaifono pikãfe. Akka Niosxõ yonomisfo nã afara yopaifo ato inãtirofo. Nãskakẽ pexe fetsafo mẽra iki foa foayamakãfe. \v 8 Mã nokoaito pexe rasi anoxõ mato ifiyanã mato pimaifono pikãfe. \v 9 Nãnoxõ a isinĩ ikaifo eõxõ ato sharafakãfe, iskafakĩ yoiyanã: ‘Epa Nios xanĩfo finakõi afe yorafo ĩkixikĩ mã chaimashta oi,’ ixõ ato yoikãfe. \v 10 Akka pexe rasi ano mã mã nokoano anoxõ mato ifikaspaifono, anoax tsekekãikĩ ato iskafakãfe: \v 11 ‘Nã mãto pexe rasi anoax nõko tae ano mapo neano, nõ taa taa akano anã nõko neima. Nãskarifiakĩ mã noko nikakaspaino mãto chaka nõko neima, mãto nei. Akka shinãsharakãfe Nios xanĩfo mãto Ifo ipai mã chaimashta matoki oi kiki,’ ixõ ato yoikãfe. \v 12 Akka ẽ mato yoi, nã omiskõiai nokoaitĩa, na pexe rasi anoa ato omiskõimaniyoi nã Sodoma anoafo ani keskafakĩ finõmainĩfofã ato omiskõimakĩ finakõiyoi,” ixõ Jesús ato yoini. \s1 Pexe rasi anoxõ Jesús nikakaspanifo \r (Mt. 11.20-24) \p \v 13 Anã Jesús ato yoini iskafakĩ: “¡Ooa! Corazin anoafãfe Betsaida anoafo fe mã omiskõifinakõixii. Akka Tiro anoxõ Sidón anoxori nã ẽ mato õimana keskara, ẽ ato õimanano ãto chaka xatekaxõ Epa Nios Ifofakeranafo. ‘¡Ooa! Nõ afara chakafamiskĩ iskaratĩa nõ anã Nios Ifofai,’ iyanã rãfikaxõ ãto rapati chapo safekaxõ chii mãpo raish akeranafo fetsafãfe ato õinõfo. \v 14 Akka Niospa Tiro anoafo yafi Sidón anoafori ato omiskõimafiakĩ ato omiskõimasharaima, akka matoroko omiskõimakĩ finakõixii. \v 15 Akka, ¿nõ Capernaúm anoax nõ nai mẽra kai Epa Nios ari ixõ mã shinãimẽ? Maa. Nã omiskõipakenakafo mẽra ẽ mato potaxii,” ixõ Jesús ato yoini. \p \v 16 Nãskata Jesús anã aõxõ tãpimisfo yoini: “Nã mato nikaifãfe, eari nikasharakani. Akka nã mato nikakaspaifãfe, eari nikakaspakani. Nã ea nikakaspaifãfe nã ea nĩchiniri ẽfe Epari nikakaspakani,” ixõ Jesús ato yoini. \s1 Anã fenifo setenta y dos feronãfakefo Jesús ato nĩchitano \p \v 17 Nã setenta y dos feronãfakefo anã fenifo, inimakõiyanã. Mã fẽkaxõ iskafakĩ yoinifo: “Ifo, niafaka chakafãfe noko nika mĩ aneõxõ yorafo makinoa nõ potaino,” faifono, \v 18 Jesús ato kemani: “Ẽje, mẽ õia Satanás nai mẽranoax pakeaito oa kana piishikai keskara. \v 19 Ẽ mato ẽfe shara inã, ẽfe sharaõnoax mã kaito rono feta nĩfo mato chachiyamanõ. Nãskaxõ nã noko noikaspamis Satanás chaka mã finõkõinõ, mato afeskafanõma. \v 20 Akka inimayamakãfe niafaka yõshi chaka potax. Akka mã nai mẽraxõ Epa Niospa mãto anefo ãfe kirikaki keneaki, nã sharafinakõia,” ixõ Jesús ato yoini. \s1 “Ekeki fekãfe ẽ mato shinãmasharanõ,” ixõ Jesús ato yoini \r (Mt. 11.25-27) \p \v 21 Ato askafata, Jesús Apa Yõshi Sharaõnoax inimakõikĩ yoini iskafakĩ: “Epa Niosi, keyokõi nai mẽranoafoya nono mai anoafo mĩ ãto Ifo. Mĩ sharafinakõia. Akka atirifãfe kirika kene tãpifikaxõ mia Ifo fakaxoma. Iskafakĩ shinãmisfo: ‘Tsoa fetsakai noko keskarama, nõ tãpikõia,’ ixõ shinãmisfo. Akka nãfo mĩ meka mĩ ato tãpimanima. Akka nã kirika kene tãpikaxoma mia Ifofaifono nãfo mĩ meka shara mĩ ato tãpimani, nã mĩ fichipaiyai keskafakĩ. Nãskakẽ ẽ mia aicho fai,” ixõ yoini. \v 22 “Ẽfe Epa Niospa a tãpia keskara eari keyokõi tãpimani ẽmãi ãfe Fakekẽ. Akka tsõakai ea tãpiama, ẽfe Epa fistichi ea tãpikõia. Nãskarifiakĩ tsõa ẽfe Epa tãpiama, akka eres fisti ẽ tãpia. Akka nã fetsafori ẽ ato tãpimanaino nãfãferi Epa Nios tãpitirofo,” ixõ Jesús ato yoini. \v 23 Anã aõxõ tãpimisfoki oxõ ato fisti yoini: “Nã mã õiai keskara õikanax fetsafori inimakõikani. \v 24 Akka ẽ mato yoi, Niospa meka yoimisfo feta xanĩfofofãfe nã ẽ mato yoiai keskara õipaifikakĩ õipaonifoma. Nã mã nikai keskarari nikapaifikakĩ nikapaonifoma.” \s1 Meka fetsafaxõ samãritanõ sharaõnoa Jesús ato yoini \p \v 25 Feronãfake fisti a Moisés yoikĩ kirika keneni keskara ato tãpimamis Jesús fe mekaikai kani. Jesús ea kemaimãkai ixõ yõkaikai: “Ifo, ¿ẽ afeskatiromẽ Nios fe ĩpaxakĩ?” ixõ yõkaito, \v 26 Jesús kemani: “Akka, ¿a Moisés keneni ano anexõ mĩ õimismamẽ afaa ikamãkĩ?” faito, \v 27 a Moisés keneni tãpiato kemani iskafaki: “Nõko Ifo Nios noikõikãfe nõko õitifoyaxõ nõko yõshi sharafoyaxori nõko kerex sharafoyaxõ nõko mãpori shinãsharakõikãfe, askatari a mia chaima nikari noisharafe a mĩa mĩ noimeai keskafakĩ ixõ Moisés keneni,” faito, \v 28 Jesús kemani: “Mĩ ea kemasharakõia, mĩ askafai mĩ Nios fe ĩpaxatiro,” ixõ Jesús yoini. \p \v 29 Akka nã Moisés keneni ato tãpimamisto shinãni, mĩ isharakõimisra ea Jesús fanõra ixõ. Nãskaxõ Jesús yõkani: “Akka, ¿tsoamẽ ea chaima nika?” faito, \v 30 Jesús yoini: “Ẽ mia yoinõ mĩ tãpinõ. Feronãfake fisti Jerusalén anoax Jericó ari fãi kaito, yometsofãfe achikaxõ rapati fĩanifo. Nãskakẽ seteketsakata nasharakẽma fai kesemẽ rãtafainifo. \v 31 Nãskano nã ato Nios kĩfixomisri nã fai fistichi kani. Akka kakĩ õia fai kesemẽ rakakẽ õifikĩ tanafainima. \v 32 Nãskano feronãfake fetsa levita arifi okĩ õia rakakẽ õini, nãatori kakĩ finõfaini. \v 33 Akka feronãfake fisti Samãria anoax nã fai fistichi akairi chipo kakĩ, mã fichixõ aõ noikõikĩ shinãkõini. \v 34 Nãskata akiki kaxõ, a ãfe tsefefo ano xini yafi uva ene osixõ aõ tereaki fetsani. Nãskaxõ taxta fakĩ fetsaxõ, ãfe kamayo kamaki tsaoinĩfofã iyoni, pexe mẽraxõ kexeshiyoni. \v 35 Nãskata pena fetsa nã feronãfake samãritanõ ãfe kori exe rafe tsekaxõ nã pexe ifo kopifani iskafakĩ yoiyanã: ‘Na feronãfake ea kexexõfe. Mĩ kexesharakẽ ẽ mia anã kopifaiyoxikai,’ ixõ yoini. \v 36 Akka na feronãfake tresnoa ẽ mia yoipai. Akka, ¿fato aõ noikõinimẽ na feronãfake omiskõiai, a noko chaima nika nõ noitiro keskafakĩ?” ixõ yoikaito, \v 37 a Moisés keneni tãpiato kemani iskafakĩ: “Nã noikõiaito akiki kaxõ sharafani,” ixõ yoiaito, Jesús iskafani: “Mĩri ato noikĩ askafafe,” fani. \s1 Marta feta María pexe ano Jesús kani \p \v 38 Nãskata Jesús fãi kai pexe rasi mẽra nokoni, nãno kẽro ãfe ane Marta ika ini nãato ãfe pexe ano ifini. \v 39 Akka nã Marta ãfe chiko fistiya ini, ãfe ane María. Nã María Jesús nãmã tsaoni a Jesús yoiai keskara nikakõixikĩ. \v 40 Akka Martakai nikanima. Pĩchani Jesús pimapaikĩ. Nãskakẽ Jesúski kaxõ yoini: “Ifo, ¿ea mĩa shinãimamẽ eres fisti ẽ pĩchai ẽfe chikokai efeta akima? Ea yoixõfe efeta anõ,” faito, \v 41 akka Jesús kemani: “Marta, mĩ fekaxtei afarafo shinãi. \v 42 Akka nã sharafinakõia María nikakõisharai. Nãskakẽ ẽfe meka shara nikaito tsõa xĩtitiroma,” ixõ Jesús yoini. \c 11 \s1 “Epa Nios kĩfikĩ iskafakãfe,” ixõ Jesús ato yoini \r (Mt. 6.9-15; 7.7-11) \p \v 1 Pena fetsa Jesús Apa Nios kĩfini. Mã kĩfikĩ xateano aõxõ tãpimis fistichi yõkani: “Ifo, afeskaxõ Epa Nios nõ kĩfitiromakĩ noko tãpimafe, Juan aõxõ tãpimisfo tãpimani keskafakĩ,” faito, \p \v 2 Jesús yoini: “Akka mã kĩfikĩ iskafatiro: \pi1 Epa Niosi, mĩ fisti sharafinakõia. Keyokõichi mia Ifofanõfo mĩ ãto xanĩfo finakõia inõ ato ĩkisharakõipakexakĩ. \v 3 Nã pena tii a nõ piai noko inãfafãife nõ afaa yopayamanõ. \v 4 A noko chakafaifo nõ ato raefa keskafakĩ nõko chakari noko soaxõfe. Satanás noko afara chakafamapaifiaito nokoki kematimafafe, \m ixõ kĩfikãfe,” Jesús ato fani. \p \v 5 Nãskafata anã Jesús ato yoini: “Õitsai, fatora mã fetsa mã yamayano, mato yama yamenakẽ kafanaino mãto pexe ano kaxõ mato yoikĩ iskafaino: ‘Yamã, tres faxõ ea yoa inãpe. \v 6 Mã ẽfe yama rama noi kiki chai inoax ẽfe pexe ano, ẽ afaayamaki afaa ẽ pimatiromaki,’ ixõ mato yõkaito, \v 7 kemakĩ mãto pexe mẽraxõ mã iskafatiroma: ‘Ea fekaxtefayamafe. Ẽfe pexe fepoti fetaoxikakĩ ẽfe fakefo fe ẽ oxaki. Finixõ ẽ mia afaa inãtiroma,’ ixõ mã yoitiroma. \v 8 Ẽ mato yoi, fininãkafã afara ãfe yama inãkaspafikĩ inãtiro fekaxtefaito nã fichipaiyai tii. \p \v 9 “Nãskakẽ ẽ mato yoi, afara fichipaikĩ Epa Nios yõkakãfe mato inãi kiki. Fena fenakãkĩma manakãfe nã Epa Niospa mato inãitĩa. Nãskakẽ Epa Nios kĩfifafãikãfe mã kĩfiaito mato inãi kiki. \v 10 Akka nã yõkai Epa Niospa afara shara inãxii. Nãskarifiakĩ fẽtsa afara shara fenaito Epa Niospa fichimatiro. Nãskarifiakĩ fẽtsa Epa Nios kĩfiaito inãsharakõixii. \p \v 11 “Akka, ¿fatora fẽtsa mã ãto epaxõ mãto fakefo mã rono ato inãtiromẽ mato foe yõkaito? Maa. Mãkai mãto fake mã askafatiroma. \v 12 Mãto fake mato takaranã too yõkaito, ¿nifo mã inãtiromẽ? Maa. Mãkai mãto fake mã askafatiroma. \v 13 Akka, mã chakafixõ mãto fakefo kexesharaxõ afara sharafo mã ato inãtiro. Nãskarifiakĩ Epa Nios nai mẽra ikato ãfe Yõshi Shara mato inãsharakõixii mã yõkaito,” Jesús ato fani. \s1 Yora fetsafãfe, “Jesús niafakaõxõ ato sharafaira,” fanifo \r (Mt. 12.22-30; Mr. 3.20-27) \p \v 14 Nãskata Jesús niafaka yõshi chaka potani feronãfake makinoa mekamamismano. Mã a makinoax niafaka tsekeano, nã mekamisma mekainĩkafani. Mã mekaito õikani, “¡Kee! Õikapo, mã mekai,” yorafo iki fetsenifo. \v 15 Akka atirifãfe yoinifo iskafakakĩ: “Na Jesús nã niafaka chakafãfe ãto xanĩfoõxõ nã Beelzebúxõ\f + \fr 11:15 \ft Satanás ãfe ane fetsa Beelzebú.\f* ato makinoa niafaka yõshi chakafo potai,” ikanax yoinãnifo. \p \v 16 Fetsafãferi chakafamapai kakĩ yoinifo iskafakakĩ: “Nios feta nai mẽraxõ afara fetsafo noko õimafe,” faifono, \v 17 akka Jesús tãpini a shinãifo keskara. Nãskaxõ ato yoini: “Keyokõi mai tio anoax ãa ranã retenãkani keyotirofo. Nãskarifiai pexe fisti mẽra ikanax ãa ranã noikaspa faatanãkani paxkanãtirofo anã ano fistikai tsoa itiroma. \v 18 Nãskarifĩakĩ Satanás ãfe yõshi chakafo potaxõ anã afaa afeskafatiroma. Akka ãfe yono keyoano anã ãfe yõshi chaka afe itiroma. Nã ẽ mato yoi, akka mã yoikĩ iskafai: ‘Satanás yõshi chakaõxõ niafaka potai,’ mã ea fai. \v 19 Akka askafiano, akka, ¿tsõa ãfe shara mãto inafo inãno niafaka chakafo potamisfomẽ? Nãskakẽ atoõxõ mã tãpitiro akka mã eõnoa shinãsharamisma. Akka Niosxõ mãto inafãfe niafaka potamisfo. \v 20 Akka ẽ niafaka yõshi chakafo potatiro Niospa Yõshi Sharaõxõ ato makinoa. Nãskakẽ mã tãpitiro a Niospa atoki nĩchiai mã nokoano. Nãskakẽ yorafãfe ea Ifofasharakõixikani. \p \v 21 “Akka feronãfake mitsisipakõichi marayaxõ ãfe pexe kexekõiano tsõa ãfe afaa fĩatiroma. \v 22 Akka fetsa nã mitsisipa finakõia oxõ achixõ metexkere axõ ãfe afarafo fĩaitokai anã afeskafatiroma. Nãskax paxkanãi fetsetirofo. \p \v 23 “Akka fetsa efe rafekaspakĩ ea chakafai. Nãskakẽ nãfãfe fetsafo ea Ifofamakaspakani ato paxkanã fakani Epa Nios Ifofayamanõfo,” ixõ Jesús ato yoini. \s1 Anã niafaka chaka yoraki nanetiro \r (Mt. 12.43-45) \p \v 24 Anã Jesús ato yoini iskafakĩ: “Ẽ mato yoinõ mã tãpinõ. Niafaka chaka feronãfake makinoax tsekeax tsõa istoma ano kafãsatiro anoxõ tenepai. Akka anoxõ tsoa fichiamax niafaka chakata anã shinãtiro iskakĩ: ‘A ẽ anoax tsekeita ano anã kapa,’ ixõ shinãtiro. \v 25 Mã kaxõ õia nã feronãfake nã pexe xaki mẽra mãtsomea keskara sharakõi õitiro itipinĩsharakõia. \v 26 Nãskakẽ nã nĩafaka afe niafaka siete efetiro nã chakafinakõiafo, nãfo nã feronãfake mẽra iki fetsenõ. Nãskakẽ nã feronãfake chakafinakõia itiro a iyopaoni keskarama.” \s1 Niospa meka nikakani inimasharakõitirofo \p \v 27 Nãskata Jesús anori ato yoiaino kẽro fistichi yorafã rasi mẽraxõ fãsikõi yoini iskafakĩ: “Mĩ efa mikiki inimakõi mia fake fixõ mĩ yome pishtakẽ mia chocho amayanãmãi mia pexkoax,” ixõ fãsikõi yoiaito, \v 28 Jesús kemani: “Akka nã Niospa meka nikasharakõiai nãfi inimai finasharakõi kiki,” ato fani. \s1 Yora chakafãfe Jesús yõkanifo: “Tsõa atiroma keskara noko ispafe nõ mia chanĩmara fanõ,” ixõ yõkanifo \r (Mt. 12.38-42; Mr. 8.12) \p \v 29 Yorafã rasi Jesúski feafono anã ato yoini iskafakĩ: “Na keyokõi yorafo chakakõifo. Tsõa atiroma keskafakĩ ẽ afara afeskarafanõ õipaikani ea Niospa nĩchiamãkĩ tãpixikakĩ. Akka a keskara õipaifikakĩ õikanima. Nã Jonás ini keskara fisti õixikani. \v 30 Akka Epa Niospa Jonás Nínive pexe rasi ano nĩchini ãfe meka shara ato tãpimatanõ Epa Nios Ifofanõfo mã ãto chaka xatekaxõ. Nãskarifiakĩ Epa Niospa ea nĩchia na yorafã rasi ãfe meka shara ẽ ato tãpimanõ. \v 31 ¿Mã shinãimamẽ nã kẽro xanĩfo chai inoax kani Salomón tãpisharakõiano nikaikai? Akka mãkai ea nikamisma ẽ Salomón finõkõifiano nono efe ifiaxõ. Akka nã Niospa yorafo keyokõi ichanãfaitĩa ato yoipakexii fatofo afe ipanakafomakĩ, fatofori a omiskõipakenakafo mẽra fokanimãkai. Nãskaifono nã kẽro xanĩfo Salomón nikaikai chai inoax kanito mato yoikĩ iskafaxii: ‘Mã chakakõifo mã Jesús nikakaspamis,’ ixõ mato yoixii. \v 32 ¿Mã shinãimamẽ nã Nínive anoafãfe Jonás Niospa meka ato yoiaito anã Nios nikakõinifo? Akka mãkai ea nikamisma ẽ Jonás finõkõifiano nono efe ifiaxõ. Akka nã Niospa yorafo keyokõi ichanãfaitĩa ato yoipakexii fatofo afe ipanakafomãkĩ, fatofori a omiskõipakenakafo mẽra fokanimãkai. Nãskaifono nã Nínive ano ipaonifãfe mã ãto chaka xatekaxõ mato yoikĩ iskafaxikani: ‘Mã chakakõifo mã Jesús nikakaspamis,’ ixõ mato yoixikani,” Jesús ato fani. \s1 “Nõko õiti sharakẽ nõ shinãsharakõitiro. Akka nõko õiti chakakẽ nõ shinãsharatiroma,” ixõ Jesús ato yoini \r (Mt. 5.15; 6.22-23) \p \v 33 Anã Jesús ato yoini iskafakĩ: “Akka tsõa rãpari otaxõ tsõa istoma tsãotiroma. Askatari tsõa kesho fepotiroma. Askatamaroko fomãkĩa tsãotirofo chai chaxasharakõikẽ a mẽra ikiaifãfe õinõfo. \v 34 Akka mãto afama mĩshtifo noikĩ mã shinãfafãini. Akka nõko fero rafeta nã rãparinĩ chai chaxai keskarakẽ, nõko yora shara itiro. Nãskarifiai nõko fero sharano nõ xafakĩa õisharatiro. Nãskatari nõ isharakõitiro. Akka nõko fero chakakẽ nõ õisharatiroma, fakishkõi itiro. \v 35 Akka õisharakãfe mã Epa Nios shinãi xafakĩa ifiaxõ ãfe meka kachikiri faxõ mã anã shinãsharatiromaki, fakish keskara mã itiro. \v 36 Akka mã xafakĩa isharakõiano, mãto õiti mẽra oa fakish keskara itiroma. Mã xafakĩa shinãsharakõitiro rãpari otaxõ mato xafakĩa chaxa keskara shara mã itiro,” Jesús ato fani. \s1 Jesús ato yõani fariseofoya a Moisés yoini keskara ato tãpimamisfo \r (Mt. 23.1-36; Mr. 12.38-40; Lc. 20.45-47) \p \v 37 Mã Jesús ato yoikĩ xateano fariseo fistichi iyoni ãfe pexe ano pikĩxikĩ. Nãskakẽ Jesús ãfe pexe mẽra ikikainax mĩsa ano tsaoni. \v 38 Akka nã fariseo shinãni Jesús mechokomeyamaito ãto xinifãfe yoipaonifo keskai. Akka taeyoi mechokomepaonifo, chipo pixikakĩ. \v 39 Akka nõko Ifãfe Jesús mã tãpixõ yoini askara shinãito: “Mã fariseofo mechokomesharafixõ, akka mãto shinã mẽraxõ afara sharafo mã shinãima. Yora fetsafo mã noima, afara fetsa fetsatapafo noikĩ mãto shinã mẽraxõ afara chakafo mato mẽra fospikõia. \v 40 Akka mã anorima shinãmis. ¿Mã tãpiamamẽ tsõa nõko yora femãkĩa onifata, nõko õiti mẽrari onifanimẽ? \v 41 Nãskaxõ a yora afaamaisfo afara ato inãkãfe. Mã askafakĩ yorafo mã õimatiro mãto õitinĩ mã Nios shinãkĩ. Nãskax mã isharakõitiro, Nios matoki inimanõ. Nãskaxõ a Niospa mato amapaiyai keskara mã atiro. \p \v 42 “¡Ooa, fariseofãfe! Mãto afarafo atiri mã Nios inãmis. Mãto fanafori atiri mã inãmis. Askafixõ mã fetsafo mã ato shinãmisma, askatari mã ato sharafamisma. Askatari mã Nios noikõiama. Akka nã mãto fanafo mã Nios inãmis keskafakĩ fetsafori noikõikãfe Niosri noikõiyanã. \p \v 43 “¡Ooa, fariseofãfe! Ichanãti pexe anoax tsaoti sharakõi ano mã tsaopaimis noko õisharanõfora ikax. Askatari yorafãfe noko finõkakĩ noko yoikõisharanõfora ikax. \p \v 44 “¡Ooa! Mãfi nã yora naa keskarafokĩ. Nã yora maia ano kaxõ nõ pisi xetetiroma keskarafo mã oke mẽra pisifiano. Nãskarifiakĩ mãto õiti chakafiano mato õikakĩ sharara mato famisfo,” ixõ fariseofo Jesús yoini. \p \v 45 Jesús ato askafaito, a Moisés yoikĩ kirika keneni keskara ato tãpimamisto kemani iskafakĩ: “Maestro, anori mĩ yoikĩ nokori mĩ ĩchayanã yoi,” faito, \v 46 akka Jesús yoini: “¡Ooa a Moisés yoikĩ kirika keneni keskara ato tãpimamisfãfe! Akka mãto kaifofo yoikĩ mã iskafamis: ‘Moisés keneni keskara nikakõikãfe,’ ixõ mã ato yoifikĩ akka mãri nikasharakõimisma. Askatamaroko a Moisés yoini keskara finõmainĩfofã mã ato yoimis mato nikakanax askanõfo. Nã mã ato yoiai keskara apaifikakĩ tsõa atiroma. Akka mãri mã ato afaa axomisma. \p \v 47 “¡Ooa! Mãfi nã Niospa meka yoimisfo maiafo anoxõ mã afarafo onifamiski ato shinãxikĩ. Akka nãfo mãto xinifãfe retepaonifo. \v 48 Akka mã mã nikakĩ tãpikõia a mãto xinifãfe apaonifo keskara. Akka mãto xinifãfe ato retepaonifo. Akka a maiafo anoxõ mã afarafo onifamis yorafãfe õinõfo. Nãskarafo mã ato õimani nã mãto xinifãfe apaonifo keskara, mãri ato fe ixõ mã ato feta askafakerana. \p \v 49 “Nãskakẽ Niospa atoõnoa tãpixõ iskafakĩ yoini: ‘A ẽfe meka yoimisfo yafi eõxõ yonomisfo fetsa ẽ ato nĩchixii. Akka ranãri ato reteyanã ranãri ato omiskõimakani.’ \v 50-51 Nãskakẽ na yorafo iskaratĩa niyoafo Niospa ato omiskõimaxii atoõxõ. Nã Niospa mai onifaki taefanitĩa Abel sharafiano ãfe õchi reteni. Nãskatari xinia fetsa finõmata a Niospa meka yoimisfo ato retepaonifo. Nãskata chipokõi fakakĩ Zacaríasri retenifo. Nã Nios kĩfiti pexefã chaimashtaxõ koati mĩsamãfã nakirafexõ retenifo. Akka ẽ mato yoi na yorafo iskaratĩa niyoafo Niospa ato omiskõimaxii atoõxõ. \p \v 52 “¡Ooa a Moisés yoikĩ kirika keneni keskara ato tãpimamisfãfe! Niospa meka shara oa onea keskara mã faa yorafãfe tãpinõfoma. Mãkai Niospa meka tãpisharama. Nãskaxõ fetsafãfe nikapaifiaifono mã ato nikatimafai. Nãskakẽ Niospa mato omiskõimakĩ finakõixii,” ixõ Jesús ato yoini. \p \v 53 Ato Jesús askafakĩ yoiaino, a Moisés yoikĩ kirika keneni keskara ato tãpimamisfo fe fariseofo akiki õitifishkiki finakõinifo. Nãskakaxõ fekaxtefayanã afara ichapakõi yõkanifo, \v 54 afara ato yoiaito nikakaxõ yõaxikakĩ. Nãskakaxõ yõkanifo xanĩfofo yoipaikakĩ. \c 12 \s1 Jesús ato yoikĩ iskafani: “Ato feparapaimis iyamakãfe,” ixõ ato yoini \r (Mt. 10.26-27) \p \v 1 Nãskakẽ yorafã rasi akiki fekanax ichanãnifo. Shoiki fetsenifo yora ichapakõi mãiyakanax. Nãskakẽ Jesús aõxõ tãpimisfo yoikĩ taefani, ato iskafakĩ: “Õisharakãfe fariseofãfe nafo sharafora noko fanõfora ikaxõ mato anorima yoimapaikani kiki sharafoyamafikaxõ. Nãfo feparamitsapaimisfokĩ. Nãskakẽ mãri ato keskara iyamakãfe. \p \v 2 “Akka nã afara one yoifimisfono Niospa ato xafakĩa kãimaxoxii, afarari fomãpaimisfono nãfori Niospa ato xafakĩa kãimaxoxii. \p \v 3 “Nãskakẽ a yora fetsafo fomãfai ares shinãmisfo, nãfori Niospa xafakĩa faxii. Nã pexe kene mẽraxõ pexe fepoti tserexõ afara one yoimisfori, nãfori Niospa pexe kachiori ato xafakĩa kãimaxoxii keyokõichi tãpinõfo,” ixõ Jesús ato yoini. \s1 Akka Nios fistiki nõ mesetiro \r (Mt. 10.26-31) \p \v 4 Anã Jesús ato yoini iskafakĩ: “Efe yorafãfe, ẽ mato yoi. Mato retepaifiaifono rateyamakãfe. Akka mãto yora nafiaino mãto fero mẽsho naima kiki. \v 5 Akka ẽ mato yoi, tsoaki mã mesetiroma, atoki mesetamaroko Nios fistiki mesekãfe. Nãato noko retexõ nõko fero mẽsho nã omiskõipakenakafo mẽra potatiroki. Nãskakẽ akiki mesekãfe. \p \v 6 “Akka ẽ mato yoi mã tãpinõ. Na cinco peya mĩshtifo minixõ mã kori ichapa fiima. Ãfe exe rafes mã fii. Askatamaroko Niospa keyokõi peya mĩshtifo noi. Atokai shinãmakĩnakama. Peya mĩshtifo afaamafiakẽ Niospa ato noi. Keyokõi Niospa ato shinãpakenaka. \v 7 Akka ẽ mato yoi, Epa Niospa mãto foo fisti rasi mato tãpikakõia. Nãskakẽ rateyamakãfe. Nã peya mĩshtifo kexesharamis keskafakĩ matori Epa Niospa kexesharakĩ finakõiakĩ,” ixõ Jesús ato yoini. \s1 Akka atiri yorafãfe, “Jesús ẽfe Ifora,” ea famisfo yorafãfe ferotaifi. Akka atirifãferi, “Jesús ẽfe Ifomara,” ea famisfo \r (Mt. 10.32-33; 12.32; 10.19-20) \p \v 8 Anã Jesús ato yoini iskafakĩ: “Akka ẽ mato yoi yorafãfe ferotaifi, ‘Jesús ẽfe Ifora,’ ea faifono, ẽri, ‘Nafo efe yorafo,’ ẽ ato faxii Epa Niospa ãfe ãjirifãfe ferotaifi. \v 9 Akka nã yorafãfe ferotaifi, ‘Jesús ẽfe Ifomara,’ ea faifono, ẽri Niospa ãfe ãjirifãfe ferotaifi, ‘Nafo efe yorafomara,’ ẽ ato faxii. \p \v 10 “Akka Niospa Fake chakafakĩ mekafaifono Niospa ato chaka soaxotiro. Akka Epa Niospa ãfe Yõshi Shara chakafakĩ mekafaifono Epa Niospa ato chaka soaxonakama. \p \v 11 “Nãskata ichanãti pexefo ano mato iyoaifono, askayamakĩ xanĩfofo ano mato iyoaifono, shinãchakayamakãfe afeskaxõ mã ato kemaimãkai afaa mã ato faimãkai. Epa Niospa mato shinãmasharai kiki. \v 12 Akka a mato chakafakĩ mekafaifono Epa Niospa Yõshi Sharapa mato shinãmasharaino mã ato kemasharai,” ixõ Jesús ato yoini. \s1 Yora afama mĩshti ichapayax mesekõixii \p \v 13 Nãnoa fẽtsa Jesús yoini: “Ifo, ẽfe ochi ea yoixõfe ãfe afama mĩshtifo ea paxkaxonõ,” faito, \v 14 Jesús kemani: “Efe yorashta, tsõakai ea nĩchima ẽ ato yoinõ ãto afama mĩshti paxkanãnõfo,” ixõ yoita. \v 15 Nãskaxõ anã yoini: “Mã kexemesharakãfe afarafo ato fichipaiyamakãfe, ayafixõ finõmafãi fipaiyamakãfe. Nã nõ yopaifo shinãyamakãfe, afama mĩshtiõnoaxkai nõ isharatiromaki. Nõko afama mĩshtifãfekai nõko õiti noko inimamaxotiromaki,” ixõ Jesús ato yoini. \p \v 16 Nãskaxõ anã meka fetsafaxõ ato yoini: “Feronãfake fetsa afama mĩshti ichapaya ini. Ãfe tare ano yonosharaxõ afama mĩshti fanano ichapakõi ini. \v 17 Nãskakẽ nã feronãfake afama mĩshti ichapayato iskafakĩ shinãni: ‘¿Ẽfe yonofo ẽ afeskafaimẽ? Fanĩkai ẽfe yonofo ẽ fatiroma,’ ixõ shinãni. \v 18 Nãskaxõ anã shinãni: ‘Ẽje, mẽ shinã ẽ afeskafaimãkai. Nã ẽ ano afama mĩshtifo famis ẽfe pexe nasaxõ anã efapafai, nãno ẽfe fana fimifo mekexiki ẽfe afama mĩshtifoya. \v 19 Nãskaxõ ẽfe shinãmã ẽ shinãi iskafakĩ: “Nẽ afama mĩshti mekekõia nã xiniai tii rakakõikai pixiki, ayayanã inimasharakõiyanã.” ’ \p \v 20 “Nãskaito Niospa iskafakĩ yoini: ‘Mĩkai afaa tãpiama. A na fakishi mĩ nai, akka, ¿na mĩ mekeafo tsoanã ikimẽ?’ fani. \v 21 Nãskariatiro a yora afama mĩshti ichapaya ikatsaxakĩ Nios shinãtama. Akka Niospa õiaino anã afaya itiroma,” ato fani Jesús. \s1 “Epa Niospa ãfe fakefo kexesharamis,” ixõ Jesús ato yoini \r (Mt. 6.25-34) \p \v 22 Nãskata chipo Jesús aõxõ tãpimisfo yoini iskafakĩ: “Ẽ anã mato yoisharanõ. Ea nikasharakãfe. Shinãchakayamakãfe. \v 23 Akka a nõ piaitokai noko imasharatiroma. Askatari a nõ safeatori nõko yora noko imasharaxotiroma. \v 24 Shinãkapo. Nã peyafãfekai afaa fanamisfoma, afarikai topimisfoma. Askatari afari mekemisfoma. Nãskafekẽ Epa Niospa ato pimamis. Akka Niospa nã peyafo finõmainĩfofã matoroko kexesharakõimis. \v 25 Nãskakẽ, ¿afeskakĩ mã shinãchakaimẽ? A nõ shinãchakaitokai pena fisti noko anã nimatiroma. \v 26 Akka afaa shinãyamakãfe. A nõ shinãitokai noko nimatiroma. Nãskakẽ afaa shinãyamakãfe. \p \v 27 “Akka shinãkapo afeskax charofo foaikamakĩ. Na charofãfe yonokanima. Askatari xapo toro atirofoma rapati faxikakĩ. Nãskakẽ ẽ mato yoi, na charofo sharafiano xanĩfo Salomón rapati sharafinakõi safefixõ na charofo finõama. \v 28 Akka Niospa nafefo shara mĩshti onifasharafiano nõ sepakĩ xateano natiro. Nãskaxõ nõ koofatiro. Akka charofo finõmainĩfofã Niospa mato noikĩ mato rapati shara safematiro, mato kexesharaxõ. Akka mã shinãchakakĩ mã Nios chanĩmara fasharaima. \v 29 Nãskakẽ shinãkĩ iskafayamakãfe: ‘Ooa, ẽ afaa piimẽti a ẽ piai keyoano, askatari ẽ afaa ayaima,’ ixõ shinãyamakãfe. \v 30 Akka nã Nios Ifofaifãfema iskara shinãmisfo. A piai fisti shinãkata, a safepaiyaifori shinãmisfo. Akka Epa Niospa mã mato tãpia afarafo mã yopaito. \v 31 Nãskakẽ mãroko Nios xanĩfoõnoa shinãfafãikãfe. Mã askaito afara shara Niospa mato inãxii kiki,” ixõ Jesús ato yoini. \s1 “Epa Nios ika anoxõ afara sharakõifo mato mekexona,” ixõ Jesús ato yoini \r (Mt. 6.19-21) \p \v 32 Anã Jesús ato yoini iskafakĩ: “Efe yorafãfe, rateyamakãfe, Epa Niospa mato kexesharaikiki. Akka Epa Niospa ãfe afama mĩshti mato inãsharai inimakõikai mato inãsharai. \v 33 Mãto afama mĩshtifo minixõ kori fiyokãfe. A yora afaamaisfo ato inãxikakĩ. Mã askaino Niospa nã ika anoxõ mato afama mĩshti mekexona. Nãfokai keyonakama, tsoarikai yometsotiroma. Askatari nakaxari mato pĩatiroma, Epa Niospamãi mato mekexonano. \v 34 Akka mãto afama mĩshti shinãkĩ nã fisti mã shinãi. Akka mã Nios fisti shinãkĩ nã fistiri mã shinãkõitiro mãmãi noikõikĩ. Nãskax mã afe isharapakexatiro,” ixõ Jesús ato yoini. \s1 Ĩkisi itipinĩsharakãfe \p \v 35 Anã Jesús ato yoini iskafakĩ: “Nãskakẽ itipinĩsharakãfe mãto rapati safesharakõita mãto rãpariri õtasharakõikãfe. \v 36 Nã ãfe ifo yonoxomisto ãfe ifo manatiro keskakãfe pexe fetsa ari kaax, ãfiyatani oaino. Mã nokoaito ãfe fepoti koshi fepexoxiki, mã nokoxõ fepoti ramãtoshiaino. \v 37 Nãskaifono ãto ifo atoki inimasharakõitiro, manasharakõiaifono. Akka ẽ mato yoikõi ãto ifãfe mĩsa ano ato tsãotiro atoki inimayanã. Nãskaxõ ato pimatiro atoki inimasharakõiyanã. \v 38 Nãskakẽ inimasharakõitirofo ãto ifomãi manasharakõikanax, yamenake kafanaino nokoaino, askayamai penanaki kafanaino nokoainori akiki inimasharakõitirofo. \v 39 Nãskakẽ mãri nã keskara tãpisharakãfe. Akka pexe ifãfe mã tãpixõ afetĩa yometso nokoimãkai ixõ ãfe pexe itipinĩshara fatiro, a mẽra ikiax yometsoyamanõ. \v 40 Nãskarifiai mãri itipinĩsharakãfe. Akka oimara ixõ mã ea manayamaino ẽ matoki nokorisatani,” ixõ Jesús ato yoini. \s1 Ina shara yafi ina chakaõnoa Jesús yoini \r (Mt. 24.45-51) \p \v 41 Nãskaito Pedro yõkani: “Ifo, ¿noko fisti meka fetsafaxõ mĩ yoiamẽ, askayamakĩ keyokõi mĩ noko yoiamẽ?” ixõ Pedro yoikaito, \v 42 Jesús kemani: “Mã tãpinõ ẽ mato yoi afe keskaramãkĩ ina shara ãfe xanĩfãfe ãfe afama mĩshti kexemafaini mai fetsa ari kakĩ nã ãfe pexe anoafo ato kexesharaxonõ ato pimasharayanã, nã ãfe xanĩfo fena oyamaino. \v 43 Mã mai fetsa ari katani oxõ õitoshini a yonoxomisto mã yonoxosharakõiano. Nãskakẽ akiki inimakõini a yonoxomisri inimakõini mãmãi yonoxosharakõiax. \v 44 Ẽ mato pãraima. Nãskaxõ ãfe xanĩfãfe mã xanĩfo imaxõ ãfe afama mĩshti kexexonõ inãtiro. \v 45 Akka nã ãfe xanĩfo yonoxomisto, ‘Ẽfe xanĩfo fena oimara,’ ixõ shinãkĩ, a yonoxomis fetsafo sẽteketsani, kẽrofoya. Nã pãemisfo fe rafexõ ato feta piyanã, askatari ato feta ayayanã, askatari ato fe pãeyanã. \v 46 Iskaratĩa ẽfe xanĩfo oimara ixõ manayamaino, nã pena fistichi ãfe xanĩfo nokofiaino mã nokoxõ a yonoxomis omiskõimatiro, nã yora chakafo fomisfo mẽra potakĩ. \p \v 47 “Akka a yonoxomisto mã tãpia ãfe ifãfe fichipaiyai keskara, nãskakẽ mã tãpifiax itipinĩsharama, nãskakẽri nikasharaima, nãskakẽ ãfe ifãfe omiskõimayanã koshaketsatiro. \v 48 Akka a yonoxomis fẽtsa ãfe ifãfe yoia keskara tãpixoma afara chakafakẽ ãfe ifãfe omiskõimafiakĩ, omiskõimasharanima. Nãskarifiakĩ Niospa fetsa ichapa tãpimaxõ ichapari yõkaxii. Iskafakĩ a ẽ mia yoia keskafakĩ, ¿fetsafo mã mĩ ato tãpimasharamẽ? ixõ yõkaxii. Akka fetsafo tãpimasharamano Niospa omiskõimakĩ tãpimaxii,” ixõ Jesús ato yoini. \s1 “Akka atirifãfe ea chanĩmara faifono, atirifãferi ea chanĩmara fakanima,” ixõ Jesús ato yoini \r (Mt. 10.34-36) \p \v 49 Anã Jesús ato yoini iskafakĩ: “Ẽ keyokõi maifo tii anoa ãto chaka xatemaniyoi ẽ oa. Atirifãfe ea chanĩmara faifono, fetsafãferi ea chanĩmara fakanima. Nã chanĩmara faamafo Niospa ato omiskõimaxii. Ẽfe Epa Niospa ea mai ano yonomanai keskara iskaratĩa keyokõi shara ikerana. \v 50 Akka matoõnoax naxii ẽ oni. Akka ẽ nayoamax ẽ omiskõixii. Nãskakẽ ẽ omiskõifinakõita ẽ naxii. \v 51 Akka, ¿mã shinãimẽ ẽ oni nono mai anoax eõnoax inimanõfo? Maa. Askarakaima. Akka ẽ mato yoi nã ea chanĩmara faafãfe shara shinãifono, akka a ea chanĩmara faafãfema shara shinãkanima, afara chaka shinãkani. \v 52 Akka iskaratĩa nã pexe fisti mẽra cinco yorafo ikaxõ anorisfo shinãkanima, paxkanãtirofo. Trespato nã rafe noikaspaifono, nã rafetari nã tres noikaspatirofo. \v 53 Apa ãfe fake noikaspaino ãfe fakefãferi ãfe apa noikaspatiro. Ãfe ãfari ãfe fake xotofake noikaspaino ãfe fake xotofãkeri ãfe afa noikaspatiro. Askatari ãfe fãfa yõxafãfe ãfe fãfa naetafa noikaspaino ãfe fãfa naetafari ãfe fãfa yõxafo noikaspatiro.” \s1 Nai foiskĩ nõ tãpitiro \r (Mt. 16.1-4; Mr. 8.11-13) \p \v 54 Nãskata Jesús yorafo yoini iskafakĩ: “Nai foiski nai kõi õikĩ nai choshtakẽ oi feira mã faino oi itiro. \v 55 Akka nã xini oaima anorinoax nẽfefã oaino, mã xiniaira mã fatiro. Chanĩma, nãskatiro. \v 56 Akka mãkai afaa tãpiama, mãkõi mã kakamepaimis a mã yoiai keskara mã yoifikĩ mã chanĩmara famisma. Mã nai foiskĩ mã yoimis oi feira mã famis. Askara tãpifixõ mãkai a Niospa mato yoiai keskara mã chanĩmara fapaima. Iskaratĩa afara afeskarafiaitokai mã tãpiama,” ixõ Jesús ato yoini. \s1 Fẽtsa mia chakafaito raefarisafafe \r (Mt. 5.25-26) \p \v 57 Anã Jesús ato yoini iskafakĩ: “Akka, ¿afeskakĩ mã shara shinãimamẽ a sharafinakõia? \v 58 Akka fẽtsa mato yoikĩ iskafaino: ‘Mĩ ea chakafaa. Ẽ xanĩfo yoikai,’ ixõ mato yoiaino, xanĩfo ari kayoamano koshi raefakãfe. Akka mã askafayamaino nã xanĩfãfe ãfe sorarofo yoitiro nã sorarofãfe mato karaxa mẽra ikimanõfo. \v 59 Ẽ mato paraima. Fẽtsa mato karaxa mẽra ikimanano mã fena tseketiroma. Akka nã mã nimia kopifatĩa mã tseketiro,” ixõ Jesús ato yoini. \c 13 \s1 Nõko chaka xatexõ nã Jesús noko amapaiyai keskara fisti nõ atiro \p \v 1 Nãskaino yorafo Jesúski fokaxõ yoinifo iskafakĩ: “¿Mã mĩ tãpiamẽ na Pilato yorafo ato retemanita Galilea anoafo yoinã retekaxõ Nios kĩfiti pexefã mẽraxõ Epa Nios inãifono ãto imifo yoinãnã imifoya osita?” ixõ yoinifo. \v 2 Askafaifãfe Jesús ato yoini iskafakĩ: “¿Mã shinãimẽ na Galilea anoax na feronãfakefo naitafo? ¿Yora chakakõifo keskarakanax ãto kaifo keskarakanaxma chakafinakõiax naitafo ixõ mã shinãimẽ? \v 3 Maa. Askarama. Akka mãri mãto chaka xateyamaxõ mã Nios Ifofayamax nã ikaifo keskai mãri mã narisatiro mato reteaifono. \v 4 ¿Akka mã shinãimẽ nã feronãfake dieciochonoa atoki pexe keya ãfe ane Siloé atoki pakeano nanifo? ¿Mã shinãiraka: ‘Nãfo chakafinakõia nanifo Jerusalén anoafo keskaraxma,’ ixõ mã shinãimẽ? \v 5 Maa. Askarama. Chanĩma ẽ mato yoi. Akka mãto chaka mã xateyamaxõ mã Nios Ifofayamax, mãri mã omiskõipakenaka.” \s1 Meka fetsafaxõ higuera fimimaisnoa Jesús ato yoini \p \v 6 Jesús meka fetsafaxõ ato yoini iskafakĩ: “Feronãfake fistichi ãfe tarepa higuera fana ini. Nãskax õikai kani mã fimiyamãkĩ, kaxõ õini fimimais ini. \v 7 Nãskakẽ yoini a tare kexemis. ‘Õipo mã tres xinia afiax na fana higuera fimiyama. Ẽ ãfe fimi fichipaifiaino fimiyama. Ichakanõ rerafe, ano fimi fetsa nõ fananõ,’ fani. \p \v 8 “Akka ifãfe askafaino a tare kexexomisto kemani: ‘Ifo, na xinia fisti manayofe. Ẽ a nãmã orosharata ẽ mai tatsispo sharayonõ. \v 9 Õitsai, ẽ askafaano fimisharatirokĩ. Akka fimiyamaito mĩ ea reramanõ,’ ixõ a tare kexemisto yoini.” \s1 Jesús pena tenetitĩa kẽro petoko sharafani \p \v 10 Nãskano pena tenetitĩa ichanãti pexe mẽra kaxõ Jesús ato yoini. \v 11 Nãnori kẽro ini isinĩ itiani dieciocho xinia amis, niafaka chakata isinĩ imamis nã kẽro sharamisma ini petoko itiani. \v 12 Nãnoa Jesús õikĩ kenaxõ yoini iskafakĩ: “Yõxafoshta, mã mĩ shara isinĩ itiyanixakĩ,” fani. \p \v 13 Nãskaxõ ãfe mẽkemã ramãino, koshikõi nã kẽro sharakõitani. Nãskaxõ, “Epa Nios fãsi sharakõi,” nã kẽromã fani. \v 14 Nãskakẽ Jesús pena tenetitĩa kẽro sharafaino, nã ichanãti pexe anoa xanĩfo õitifishkikĩ yorafo yoini iskafakĩ: “Seis nia nõ yonotiro, akka na pena tenetitĩa tsõa yonotiroma. Nãskakẽ seis nia otafe sharaxiki, akka na pena tenetitĩa tsõa mato sharafatiroma,” xanĩfãfe ato fani. \p \v 15 Askafaito nõko Ifo Jesús kemani iskafakĩ: “Mãkai afaa tãpiama, mãkõi mã kakapaimis, akka pena tenetitĩari mã yonomis mãto yoinã inafo mã tẽpemis ato faka ayamanikakĩ. \v 16 Akka na kẽro Abraham ãfe fena Satanás chakata finitima famis isinĩ imayanã dieciocho xinia amamis. ¿Akka afeskakĩ na pena tenetitĩa na kẽro ẽ sharafatiromamẽ?” ixõ Jesús ato yoini. \p \v 17 Nikakani a Jesús noikaspamisfo rãfipainifo. Akka yorafo inimakõinifo nã kẽro Jesús sharafaito õikani. \s1 Mostaza exeõnoa yoikĩ meka fetsafaxõ Jesús ato tãpimani \r (Mt. 13.31-32; Mr. 4.30-32) \p \v 18 Nãskata Jesús anã ato yoini iskafakĩ: “Afe keskaramakĩ Nios xanĩfãfe noko ĩkinã ẽ mato yoinõ. Nikakapo iskarakĩ: \v 19 Oa mostaza exe feronãfãke ãfe tarepa fana keskarakĩ. Mã foaikax efapakõiax ifi tio itiro. Mã efepakõiano peyafãfe ãfe põyamã naa fatirofo. Nãskarifiakĩ mã taefakĩ fisti rasichi mã Epa Nios Ifofayotiro. Akka chipo ichapakõichi mã Epa Nios Ifofatiro,” ixõ Jesús ato yoini. \s1 Meka fetsafaxõ pãa faraxika keskaraõnoa Jesús ato yoini \r (Mt. 13.33) \p \v 20 Afianã Jesús ato yoini: “Afe keskaramakĩ Nios xanĩfãfe noko ĩkinã ẽ mato yoinõ. \v 21 Nã kẽromã pãa fakĩ levaduraya harina osixõ kamosakano faraxitiro keskara. Nãskarifiakĩ nõ õitiroma. Yorafãfe Niospa meka ãto shinã mẽra naneafono nõ õiamafiaino ãto õiti fetsafakanax Nios keskara shara itirofo,” ixõ Jesús ato yoini. \s1 Fepoti pishtaõnoa Jesús ato yoini \r (Mt. 7.13-14, 21-23) \p \v 22 Jerusalén ano fãi kakĩ, Jesús pexe rasi anoafo ato yoini a pexe rasi pasotai ikafo anoafori ato yoifoni. \v 23 Ato askafaito fistichi yõkani: “Ifo, ¿fisti rasi Niospa ato ifimẽ?” faito Jesús kemani, \p \v 24 “Pexe fepoti atsokẽ ikipaifikani tsoa ikitiroma. Akka ẽ mato yoi yora ichapakõi ikipaifikani ikitirofo. Nãskarifiai ẽfe Epa ika ano ikipaifikani ikitirofoma. Nãskakẽ ãfe meka tãpisharakãfe a mẽra ikisharaxikakĩ. Akka yora ichapato ẽfe Epa nikafikatsaxakakĩ, tsõa Ifofamax a ika ano ikipaifikani tsoa ikitiroma. \v 25 Nãskakẽ pexe ifo fininãkafã ãfe pexe fepoti fepotiro. Nãskakẽ mã pexe emãiti nĩxõ mã kenakĩ iskafatiro: ‘Ifo, noko fepoti fepexõfe,’ mã faino mato kemakĩ iskafatiro: ‘Ẽkai mato õimisma mãkai efe yorama tiiri fakiranoax mã oa,’ ixõ mato yoitiro. \p \v 26 “Nãskakẽ mã yoikĩ taefakĩ iskafaxii: ‘Nõ mefeta pita nõ mefeta ayamis, askatari mĩ noko yoiaito nõ nikamis,’ mã faxii. \p \v 27 “Mã askafaino mato kemakĩ iskafaxii: ‘Mẽ mato yoi ẽ mato õimisma fakiranoax mã oa. Emakinoax fotakãfe mã yora chakafo mato faxii.’ \v 28 Mato askafaino anoax mã oiayanã mã omiskõi fetsexii, Abrahamnõ Isaacanõ Jacobonõ a Niospa meka yoimisfonõ ato õi Nios xanĩfo ika anoa ato õi. Nãskakẽ ato makinoa Niospa mato potaxii. \v 29 Akka yorafo nã mai ano keyokõi ikanax fetsa fetsatapafo fexikani Nios xanĩfo anoxõ afe tsaoxõ pixikakĩ. \v 30 Nãskakẽ fetsafo iskaratĩa Nios nikafikani afe rafeafoma, akka a chipo nikaifo Ifofakanax afo afe rafetirofo. Akka fetsafãfe nikakĩ taefafianixakakĩ Ifofakanamax a rama nikaifo keskarakanax afe ipaxatirofoma,” ixõ Jesús ato yoini. \s1 Jesús Jerusalén anoafo ato shinãi oiani \r (Mt. 23.37-39) \p \v 31 Nãskata fariseofo Jesús ano fẽkaxõ yoinifo iskafakakĩ: “Nonoax katãfe Herodes mia retepai kiki,” faifono, \p \v 32 Jesús ato kemani: “Fokaxõ ea Herodes yoixotakãfe aato ato pãramiski. Ẽ fena nonoax kaimakai. Iskaratĩa na yorafo sharafayanã penamari ẽ ato makinoa niafaka chakafo ẽ ato põtaikai. A isinĩ ikaifori ẽ ato sharafapaikai. Mã ato askafakĩ keyota nã ẽ kapaiyai ari ẽ kaikai. \v 33 Akka iskaratĩa ẽ yonoyoi, pena fetsari ẽ yonoi, akka a Niospa meka ato yoimis Jerusalén makinoax na sharama. \p \v 34 “¡Ooa Jerusalén ano ikafãfe! Mãfi a Niospa meka yoimisfo mã ato retemiski. Askatari aõnoa ãfe meka shara yoitanõfo Niospa mato ano nĩchiafori mã ato tokorinĩ tsakakĩ retemis. Oa takaranã ãfe fakefo ãfe pei nãmã onetiro keskafakĩ ẽ mato kexepaifiaito mã ea nikakaspamis. Mãfi ekeki omismakĩ ẽ mato ĩkipanã. \v 35 Akka õikapo, iskaratĩa mato anã tsõa kexeima na mã imis anoa. Ẽ mato yoi anã mã ea õima. Akka nã ẽ anã oiaitĩa mã ea õixii. Mã yoikĩ iskafaxii: ‘Nafi Niospa nokoki nĩchia fãsi sharafinakõia Epa Niospa na shara fapanaka,’ ixõ mã eõnoa yoixii,” ixõ Jesús ato yoini. \c 14 \s1 Jesús a isinĩ imis sharafani põya rafe faraxita kishi raferi faraxikẽ \p \v 1 Nãskakẽ pena tenetitĩa Jesús kani nã fariseo xanĩfãfe ãfe pexe anoxõ pikai. Akka nãnoxõ fariseo fetsafãfe õinifo Jesús afaa afeska faimãkai nõ õinõ ikaxõ. \v 2 Nãskano nãnori ãfe ferotaifi feronãfake fisti isinĩ imis ini põya rafeki faraxika ita kishi rafeki faraxika ini. \v 3 Nãskakẽ Jesús ato yõkani, a Moisés yoikĩ kirika keneni keskara ato tãpimamisfoya fariseofo: “¿Na pena tenetitĩa a isinĩ ikaifo nõ ato sharafatiromẽ, askayamakĩ nõ ato sharafatiromaraka?” ixõ ato yõkaito, \v 4 akka tsõa tooxanima. Nãskakẽ Jesús a isinĩ ikai mẽtsoinĩfofã sharafani. Nãskaxõ yoini: “Mã mĩ sharaki, katãfe,” fani. \v 5 Nãskaxõ fariseofo Jesús ato yoini iskafaki: “Akka, ¿fatora mã fẽtsa, mãto fake iyamãi mãto yoinã ina kini mẽra pakeano mã koshi ifirisa fatiromamẽ pena tenetitĩa?” ato faino, \v 6 tsõa kemanima. \s1 Feronãfake ãfiyaino fista ayanã pitirofoõnoa Jesús ato yoini \p \v 7 Nãskata Jesús õini mã fẽkaxõ tsaoti sharakõi fikanax mĩsa ano tsaofaifãfe. Nãskaifãfe õikĩ Jesús meka fetsafaxõ ato yoini iskafakĩ: \v 8 “Akka fẽtsa fista ayanã kẽro fĩkĩ mato kenano, tsaoti sharakõi ano tsaoyamakãfe. Akka mato keskarama nã feronãfake sharafinakõia pexe ifãfe kenano oax nã tsaoti sharakõi ano tsaotiroki. \v 9 Akka pexe ifãfe fetsa fe oxõ mia yoikĩ iskafatiro: ‘Na feronãfake tsaoti inãfe,’ mia faino mĩ rãfikõiyanã kaax chikayakõi mĩ tsaotiro. \v 10 Akka askatamaroko mia fẽtsa kenamana kaax ori chikayakõi mĩ tsaoyotiro. Akka nã mia kenamanato mã oxõ mia yoinõ iskafakĩ: ‘Efe yorashta, na tsaoti sharakõi ano tsaoyofe,’ mia faino, nãskakẽ mĩ inimasharakõitiro yorafãfe ferotaifi a mefe mĩsa ano tsaofafãfe mia õiaifono. \v 11 Akka fatora fẽtsa ato finõpaiyaito a keskara Niospa ato nãmã nĩchitiro anã afaa inõma. Akka a shinãi iskai: ‘Ẽkai afama, ẽ fetsafo finõpaima, ẽ ato keskarama,’ ixõ shinãito Niospa fetsafo finõmainĩfofã sharakõi nĩchitiro,” ixõ Jesús ato yoini. \p \v 12 Ato askafata a ato pimairi Jesús yoini iskafakĩ: “Mĩ ato pimakĩ mĩ yamafoos ato pikĩyamafe, mĩ extofoosri ato pikĩyamafe, mĩ kaifoosri ato pikĩyamafe, a mia chaima nikafori kori ichapayafori ato pikĩyamafe. Akka afãferi kopikiri mia pikĩtirofo, nãskakẽ mã pimanãsharakõitiro. \v 13 Askatamaroko mĩ fista ayanã a yora afaamaisfoya a nipaikĩ ranãifo chãtofoya a fẽxofori ato pikĩfe. \v 14 Nãskakẽ mĩ ato askafaax mĩ inimakõitiro. Akka afãfe mia kopifatirofoma, akka mĩ ato askafaito Niospa mia inimamasharaxii naax mĩ anã otokẽ,” ixõ Jesús yoini. \s1 Meka fetsafaxõ Jesús ato yoini feronãfãke mã a piai mã itipinĩsharakõi faxõ ato pimapaiyaiõnoa yoikĩ \r (Mt. 22.1-10) \p \v 15 Ato askafaito nikakĩ fẽtsa a mĩsa ano tsaoato Jesús yoini iskafakĩ: “Ifo, inimasharayanã Epa Nios xanĩfãfe keyokõi yorafo ĩkinãi anoax ato fe ikanax fãsi inimasharakõitirofo,” ixõ yoiaito, \v 16 Jesús yoini iskafakĩ: “Feronãfake fistichi a piai sharakõi faxõ yora ichapa kenamani afeta pii fenõfo. \v 17 A piai mã itipinĩshara faxõ a yonoxomis nĩchini ato yoitanõ iskafakĩ: ‘Kookãfe pixikakĩ. Mã ẽfe xanĩfãfe itipinĩshara faki,’ ixõ ato yoitanõ. \p \v 18 “Ato askafaino, akka keyokõichi yoinifo iskafakakĩ: ‘Nõ kayotiroma,’ ixõ yoinifo. Akka a yoikĩ taefato yoini iskafakĩ: ‘Ẽ rama mai fiaki ẽ õiyotanõ. Ẽ mia yoikai ẽ mefe kayotiromaki,’ ixõ yoini. \v 19 Fẽtsari yoikĩ iskafani: ‘Ẽ rama diez faxõ fakka fiaki yonomaxii ẽ õiyonõ sharamakĩ. Nãskakẽ ẽ mefe kayoi kaimakai,’ ixõ yoini. \v 20 Fẽtsari yoikĩ iskafani: ‘Ẽ rama kẽro fia. Ẽ mefe katiroma,’ ixõ yoini. \p \v 21 “Nãskakẽ a yonoxomisto oxõ nã yoiafo keskafakĩ ãfe ifo yoini, a yonoxomisto yoiaito nikai õitifishkikõini. Nãskakẽ afianã a yonoxomis yoikĩ iskafani: ‘Nã mĩ kapaiyai ari kaxõ pexe rasi pasotainoa ato ifitãfe a afaamaisfoya, a nipaikĩ ranãifo ifita fẽxofori ifita chatofori ifita ato fatãfe,’ ixõ nĩchini. \p \v 22 “Mã ãfe ifãfe nĩchia katani. Okĩ yoitoshini, iskafakĩ yoini: ‘Ifo, nã mĩa yoia keskafakĩ mẽ ato yoitani. Akka mã fekani, mã fefiakanax mĩ pexe fospikanima,’ faito, \v 23 afianã ãfe ifãfe yoini iskafakĩ: ‘Na fãi kaxõ ato yoirisafafe a chaima ikafoya, nãskaxõ ato yoikĩ iskafafe: “Ẽfe ifãfe pexe mẽra ikikãfe afeta pixikakĩ,” ato fafe ẽfe pexe fospikõinõfo. \v 24 Akka ẽ mato yoi nã yorafo taefakĩ ẽ ato pimapaiyoa ẽfe pexe anoxõ efeta pinõfo akka afãfe anã efeta pinakafoma,’ ixõ pexe ifãfe yoitiro,” ixõ Jesús ato yoini. \s1 Jesús Ifofai omiskõifikani isharakõitirofo \r (Mt. 10.37-38) \p \v 25 Yora ichapafãfe Jesús chĩfaifono atokiri fesoakekafã ato yoini: \v 26 “Fẽtsa ea Ifofapaikĩ ea noikĩ finakõitiro. Ãfe apanõ ãfe afanõ ãfe ãfinõ ãfe fakefonõ ãfe extonõ ãfe chikonõ ato noifikĩ earoko noikĩ finakõiama, askatari ãa anoi noimei ea noisharakõitama nãskakẽ a keskara eõxõ tãpimis itiroma. \v 27 Akka ẽ cruznoax mato nãxoxii. Nãskakẽ ea tsõa yoikĩ iskafaima: ‘Iskaratĩa ẽ Jesús Ifofai. Nãskakẽ ẽ nai omiskõifikĩ ẽ shinãchakaima,’ ixõ tsõa anori yoiaxma, nãskakẽ ẽfe ina itirofoma. \p \v 28 “Akka fatora fẽtsa mã pexe fapaikĩ ĩkisi mã shinãyotiromamẽ afe tii xepa peimãki õixiki aõ pexe fakĩ mitoxiki. \v 29 Akka mã pexe fapaikĩ mã xepa pei ichapama fixõ mã mitotiroma. Nãskakẽ nã õiaifãfe mato kaxemetsama fatirofo. \p \v 30 “Mato iskafakĩ yoiyanã: ‘Kee, õikapo, na feronãfãke pexe fafiakĩ akka pexe fakĩ mitoama.’ \v 31 Nãskarifiakĩ xanĩfo fẽtsa afe xanĩfo fetsa fe retenãpaikĩ shinãtiro a diez mil soraroyato a veinte mil soraroya retetiromakĩ. \v 32 Nãskakẽ afe retenãtiroma meekĩ, xanĩfo fetsa oyoamano meka fomatiro iskafakĩ yoikĩ: ‘Nõ retenãimakai, nõ raenãnõ,’ ixõ yoitiro. \v 33 Nãskarifiai fatora mã fetsa mãto afarafo mã potayamax ẽfe ina mã itiroma,” ixõ Jesús ato yoini. \s1 Akka tashi sharakẽma nõ pitiroma \r (Mt. 5.13; Mr. 9.50) \p \v 34 Anã Jesús ato yoini iskafakĩ: “Akka shinãkãpo. Tashi sharakẽ nõ tsopeitiro. Akka tashi sharayamakẽ nõ tsopeitiroma, paispa chakakẽ. \v 35 Askarakai tsõa fichipaima. Potatirofo. Nãskariakakĩ ea Ifofayamakakĩ ea tsõa Ifofasharakanima chakakõi ea fakani. Akka mã pachoyakĩ ea nikasharakãfe,” ixõ Jesús ato yoini. \c 15 \s1 Oveja fenoaõnoa Jesús meka fetsafaxõ ato yoini \r (Mt. 18.10-14) \p \v 1 Nãskakẽ nã xanĩfo Roma kori fĩxomisfo fe yora chakafo Jesúski fenifo ãfe meka nikai fekani. \v 2 Nãskaifono fariseofo feta a Moisés yoikĩ kirika keneni keskara ato tãpimamisfãfe Jesús mekafakakĩ iskafakĩ yoinifo: “Õikapo nato yora chakafo ifimis, askatari ato feta pimis,” ixõ yoinifo. \p \v 3 Askafaifono Jesús ato yoini meka fetsafaxõ mã tãpixõ iskafakĩ: \v 4 “Fatora mã fetsa cien oveja inayano fisti ato makinoax fenoano, nã noventa y nueve mã anã fasifo mẽra nĩchitiro. Nãskaxõ nã oveja fenoa fisti mã fenatiro shinãmitsakõiyanã. Nã mã fichiaitĩa fetsafo kãimaxiki. \v 5 Mã fichiax ãfe oveja fenoaki akiki inimakĩ tepapiinĩfofã tepokomexõ iyotiro. \v 6 Nãskax mã ãfe pexe ano nokoxõ ãfe yamafoya a chaima nikafo yoitiro iskafakĩ: ‘A ẽfe oveja fenoa. Mẽ fichiakĩ efe inimakãfe,’ ixõ ato yoitiro. \v 7 Nãskakẽ ẽ mato yoi, nãskarifiai inimakõikani nã nai mẽra ikafo fẽtsa ãfe chaka xatekõiano Jesús Ifofakĩ. Akka nã noventa y nueve yorafokiri nai mẽranoax atokiri inimakani, afomãi isharakõipaonifono nono mai ano ikanax. Akka nã feronãfake chakafinakõi iyopaonixakĩ ãfe chaka xatekõiano akiki inimaifinakõikani nai mẽranoax,” ixõ Jesús ato yoini. \s1 Meka fetsafaxõ Jesús ato yoini kẽromã ãfe kori exe fenoa fĩaoxõ \p \v 8 Anã Jesús ato yoini iskafakĩ: “Nãskarifiai kẽro kori exe diezyaano fisti pakeano ãfe pexe mẽra rãpari otaxõ fenakĩ õisharata mãtsokĩ fichitiro. \v 9 Nãskata mã fichixõ, ãfe yamafoya a chaima ikafoya ato ichanãfatiro. Nãskaxõ ato yoikĩ iskafatiro: ‘¡Aicho! A ẽfe kori exe fenoa mẽ fichiaki efe inimakãfe,’ ixõ ato yoitiro. \v 10 Nãskarifiakĩ ẽ mato yoi. Nãskarifiakani Epa Niospa ãfe ãjirifo inimakani fẽtsa ãfe chaka xateax a anã ipaoni keskara iyamaito õikani,” ixõ Jesús ato yoini. \s1 Meka fetsafaxõ Jesús ato yoini apa ãfe fake raefatiroõnoa yoikĩ \p \v 11 Jesús afianã ato yoini iskafakĩ: “Feronãfake fisti fake rafeya ini. \v 12 Akka nã chipokoto apa yoikĩ iskafani: ‘Epa, mã mĩ chaima nakĩ a mĩa inãxiai ĩkisi ea inãfe,’ fani. Nãskakẽ ãpa ãfe afama mĩshti ato paxkaketsaxoni. \p \v 13 “Nãskano pena fetsa ãfe fake chipokoto ãfe afama mĩshti ato inãketsani kori fixiki. Mã kori fiax chaikõi kani mai fetsa ari. Nãrixõ ãfe kori potakĩ mitoni mẽxotaima pãekĩ kẽro chota feromafo fe ikĩ. \v 14 Akka mã ãfe kori potakĩ keyoano, nã mai anoaxri fonãikõinifo. Nãskakẽ nã mai anoax nã feronãfakeri chipo omiskõini afaamaisax. \v 15 Nãskakẽ kaxõ nã mai anoa feronãfake fetsa yono yõkani yonoxopaikĩ, iskafakĩ yoini: ‘Ẽ mia yonoxopai,’ ixõ yõkaito ãfe tarepa nĩchini ãfe kochifo pimaxonõ. \v 16 Nãskata fonãikõifikĩ a kochifãfe piai maropei xaka pisharapaikõini tsõakairoko afaa pimaino. \p \v 17 “Nãskakĩ iskafakĩ shinãni: ‘Ẽfe epa yonoxomisfãfe ẽfe ẽpa pexe anoxõ pikĩ finasharakõiyanã texefamisfo. Akka ẽ nonoax fonãiki finakõi mẽ nairokomẽ,’ ixõ shinãta, \v 18 ‘Mia iskaratĩa afianã ẽfe ẽpa pexe ari kapa. Mẽ kaxõ iskafakĩ ẽfe epa yoi kaikai, “Epa, ẽ Nios chakafata miari ẽ chakafamis. \v 19 Nãskakẽ iskaratĩa ẽfe fakera mĩa ea fatiroma. Mia yonoxomisfo keskara mĩ ea fatiro,” ’ ixõ shinãta, \v 20 ãfe ãpa pexe ari fãi kani. Nãskakẽ chai inoax oaito ãfe ãpa fichini shinãmãi fakĩ. Nãskax akiki koshi farekekãi akiki nokota chishtoinĩfofã kokoketsani. \p \v 21 “Nãskafaito ãfe fãke ãfe apa yoikĩ iskafani: ‘Epa, ẽ Nios chakafata miari ẽ chakafamis. Nãskakẽ ẽfe fakera mĩa fatiroma,’ ixõ apa yoini. \p \v 22 “Apa askafaino akka ãfe ãpa a yonoxomis yoini ato iskafakĩ: ‘Koshikõi rapati fenasharakõi fĩxokãfe ẽfe fake ea safemaxokãfe, askatari anĩcho sharari safemakãfe, askatari sandalia sharari safemakãfe,’ ato fata, \v 23 ‘Fãkka fake xoakõiari ifitakãfe retexikakĩ nõ pinõ fista ayanã. \v 24 Akka na ẽfe fake mã nani keskara ikatsaxakĩ mã anã ekeki nokoaki. Mã fenofinino mã nõ anã fichiaki,’ ixõ akiki inimakĩ fista axoni. \p \v 25 “Akka ãfe fake iyoato ãfe tare ano yonofai okĩ nikaferani pexe chaima nokoiyokĩ mõsika maneyanã mairaifono. \v 26 Nãskakẽ a yonoxomis fetsa kenaxõ yõkani ãfe ãpa pexe anoxõ afaa afeskafakanimãkai. \v 27 Askafaito a yonoxomisto yoini: ‘Mã mĩ exto nokoa. Nãskakẽ ãpa fakka fake xoa sharakõia ato retemana afeskaxma mĩ exto sharakõi nokoano,’ ixõ yoini. \p \v 28 “Akka ãfe ochi iyoa akiki õitifishkiki finakõini. Nãskakẽ pexe mẽra ikinima. Nãskaino ãfe apa ãfe pexe mẽranoax kãinãkafani ãfe fake yoiyoi mã ãfe fake chipoko nokoano, ‘Mã mĩ exto nokoaki. Nõko pexe mẽra ikikofe,’ fani. \v 29 Ãpa askafaino apa kemani iskafakĩ: ‘Shinãpo epa, ẽ mia yonoxomis keskaraxõ, ¿afe tii xinia ẽ mia yonoxomismẽ? Ea mĩa yoiaitokai ẽ mia nikakaspamisma, akka eakai cabranã fakeshta mĩa inãmisma retexõ piyanã ẽfe yamafo feta ẽ fista apanã. \v 30 Akka mĩ fake mã nokoa nã mĩ kori inãni kẽro chotaferomafoki potakĩ keyotani. Nãskafikẽ mĩ fãkka fake xoashara retexona,’ faito, \v 31 ãpa kemani: ‘Anifoshta, mĩkai ea potamisma, mĩ efe itiani. Akka na ẽfenãfo mĩnã, keyokõi iki kiki. \v 32 Akka iskaratĩa nõ fista aki mĩ extoki inimayanã. Akka mĩ exto naa keskara ikatsaxakĩ, mã anã ekeki nokoa afeskaxma, mã afetĩama fenofinino anã oaito nõ fichia,’ ixõ ãpa ãfe fake iyoa yoini,” ixõ Jesús ato yoini. \c 16 \s1 Meka fetsafaxõ Jesús ato yoini, xanĩfokõichi afe xanĩfo yõaniõnoa yoikĩ \p \v 1 Jesús afianã aõxõ tãpimisfo yoikĩ iskafani: “Feronãfake fetsa afama mĩshti ichapayato feronãfake fetsa afe xanĩfo inõ yoini. Nãskaxõ nikani ãfe afama mĩshti ãfe inapa kexesharaxokẽma. \v 2 Nãskakẽ ãfe xanĩfãfe kenaxõ yoikĩ iskafani: ‘¿Afamẽ a mĩõnoa ea mĩa yoiai? Akka a mĩ yonofaiõnoa ea yoife. Akka iskaratĩa mĩ anã efe xanĩfo ikima,’ ixõ yoini. \p \v 3 “Askafaito nikakĩ ãfe inapa shinãkõini: ‘¿Ẽ afeskaimẽ? Iskaratĩa ẽfe xanĩfãfe ea anã yonomanima, mã ea potai. Ẽkai afeskaxõ anã yonotiroma kerexkai ẽ tarepanã. Nãskatari ẽ anã afaa yõkapaima ẽ rãfitiro. \v 4 ¡Choo! Mẽ shinãi. Nã ẽfe ifo nimiyafo ẽ ato xekaxopakefofãni anã ichapa niminõfoma. Ẽ ato askafaino ãto pexe anoxõ ea ifinõfo ẽfe ifãfe ea potano,’ ixõ shinãni. \p \v 5 “Nãskaxõ fisti rasi ato kenapakeni afe tii ãfe ifo nimiafomãki ato yoixiki. Nã akiki kai taea yõkakĩ taefani: ‘¿Afe tii mĩ ẽfe xanĩfo nimiamẽ?’ ixõ yõikaito, \v 6 kemani iskafakĩ: ‘Ẽ nimia xini ene cien galon,’ faito, a xanĩfo fẽtsa yoini iskafakĩ: ‘Nã mĩ nimia potaxõ nono tsaoxõ fetsa arisafafe cincuenta faxõ kenefe,’ fani. \p \v 7 “Nãskaxõ fetsari yõkani: ‘Akka mĩri, ¿afe tii nimiamẽ?’ faito, atori yoini iskafakĩ: ‘Cien saco de trigo ẽ nimia,’ faito, ari yoini iskafakĩ: ‘A mĩ nimia potaxõ fetsa arisafafe ochenta faxõ kenefe,’ fani. \p \v 8 “Nãskakẽ a ãfe ina chakapa ãa shinãxõ akai keskara ãfe xanĩfãfe tãpikõini. Nãskakẽ yoini iskafaki: ‘Mĩ tãpikõia, nãskakẽ fetsafãfe mia sharara fakani,’ ixõ yoini. Nãskarifiakĩ a Nios Ifofaafãfema tãpikĩ finakõiafo ato pãrakĩki, ãa shinãkaxõ. Akka a Nios Ifofaafo askarafoma, ato pãratirofoma. Chanĩma fisti yoitirofo. \p \v 9 “Ẽ mato yoinõ, mã afama mĩshti ichapayaxõ a afaamaisfo ato inãkãfe, mã ato askafakẽ mato yoisharanõfo. Nãskakẽ mã mã naxõ mã anã kori yopatiroma mã Nios ari nokoaito nã mã kori inãmisfãfe mato yoikĩ iskafatirofo: ‘Aicho, mĩ noko shara famis. Iskaratĩa nono Nios ano mĩ nofe ipanaka,’ ixõ mato yoitirofo. \p \v 10 “Akka nã isharakõixõ afara ichapama kexesharakõimis nõ tãpitiro afara ichapa kexesharakõitirokẽ. Akka nã isharaxoma afara ichapama kexesharamisma nãri nõ tãpitiro afara ichapa kexesharakõitirokẽma. \v 11 Akka nono mai anoxõ ãto afarafo kexesharayamaifono, Niospa ato afara sharakõifo inãpaifikĩ anã ato afaa inãtiroma. \v 12 Nãskarifiakĩ Niospa mato afara shara inãpaifikĩ mato inãtiroma. \p \v 13 “Nãskarifiakĩ tsõa ãfe ifo rafe yonoxosharatiroma. Akka fetsa noikaspata fetsa noisharatiro, nã yoiai keskarakõi axotiro, akka a fẽtsa amapaiyai keskara axotiroma noikaspatiro. Nãskarifiakĩ mã kori fisti shinãkĩ mã Nios shinãtiroma. Nãskatari Epa Nios fisti shinãkĩ mã kori noitiroma,” ixõ Jesús ato yoini. \p \v 14 Akka nã fariseofãfe kori noikõimisfono Jesús atoõnoa yoiaito nikakani akiki kaxemetsamanifo. \v 15 Askafaifono Jesús ato yoini: “Mãfi nõ sharafora imiski yorafãfe ferotaifi, akka mã askafiaito Epa Niospa mato tãpikõia. Akka yorafo mã pãratiro nafo sharafoki mã ato fatiro, mã ato askafaino Niospa mã mato tãpixõ mato iskafai: ‘Nafo chakakõifo,’ ixõ mato yoi,” Jesús ato fani. \s1 A Moisés yoini keskara sharafiano Nios xanĩfãferoko ato finõkõinĩfofana \p \v 16 Anã Jesús ato yoini iskafakĩ: “Moisés Niosxõ yoini keskafakĩ, a Niospa meka yoimisfãferi yoinifo keskara Juan mato yoini. Nãskakẽ meka shara Nios xanĩfoõnoa Juan ato yoini iskafaki: ‘Mãto chaka xatekãfe anã a mã ipaoni keskara iyamakãfe Nios xanĩfo ari ikixakakĩ.’ \p \v 17 “Akka chanĩma, maife nai koshikõi keyotiro. Akka a Moisés yoini keskakõi, Niospa meka shara keyonakama,” ixõ Jesús ato yoini. \s1 Feronãfake ãfe ãfi fe enẽnãtirofoõnoa Jesús ato yoini \r (Mt. 19.1-12; Mr. 10.1-12) \p \v 18 Anã Jesús ato yoini iskafakĩ: “Akka fẽtsa ãfe ãfi enexõ, fetsa fia sharama. Chakafai. Askara sharama. Askatari mã fenẽ enea feronãfake fẽtsa fĩari sharama. Nãatori chakafai ãfe ãfimakõi fe ikĩ,” ixõ Jesús ato yoini. \s1 Feronãfake fetsa afama mĩshti ichapaya ikaino akka Lázaro afaamais ini \p \v 19 Nãskata afianã Jesús ato yoini iskafakĩ: “Feronãfake fetsa afama mĩshti ichapaya ini, rapati sharakõi safea. Nãskaxõ pena tii fista apaoni pisharakõiyanã inimakõikĩ. \v 20-21 Nãnori feronãfake afaamais ini ãfe ane Lázaro, yorafoki koyoi fetseax tsaoni a yora afama mĩshti ichapayato ãfe pexe fepoti ketokonõ. Nã feronãfake afaamaisyato shinãni iskafakĩ: ‘Na feronãfake afama mĩshti ichapayato a piai ea inãpainõra,’ ixõ shinãni. Nãskaino paxtafo akiki kaxõ ãfe koyofo tãxoketsani. \p \v 22 “Nãskax Lázaro nani. Mã nakẽ ãjirifãfe ãfe fero mẽsho iyonifo Abraham fe ikikanõ Nios xanĩfo ano. Nãskatari a yora afama mĩshti ichapayari nani. Nãri nakẽ maifanifo. \v 23 Nãskakẽ a yora afama mĩshti ichapaya omiskõikõini chiifã mẽranoax a yorafo naax fomisfo anoax. Nãnoxõ foisnĩfofã chai inoa Abraham yafi Lázaro fichini. \v 24 Nãskakẽ fãsikõi Abraham kenani iskafaki: ‘¡Epa Abraham, ea shinãfe! Ea Lázaro nĩchixõfe ãfe mifi rechoko fãka mechanafaxõ ea ana mechana faxoyonõ. Nonoax ẽ omiskõi finakõikai na chiifã mẽranoax,’ ixõ yoiaito, \v 25 akka Abraham kemakĩ iskafani: ‘Ẽfe fãke, ¿mĩ shinãimamẽ nayoamax mĩ isharakõiyopaoni inimakõiyanã? Akka Lázaro isharakõipaonima. Omiskõipaoni. Nãskakẽ iskaratĩa nonoax isharakõia inimasharakõiyanã, akka mĩ omiskõikõi. \v 26 Nãskakẽ afeskax mia ari tsoa katiroma, mĩrikai afeskax noko ano otiroma. Na mafa kinĩfã mesekõi afeskaxõ nõ finõtiroma. Mãri afeskaxõ arixori finõtiroma,’ ixõ yoiaito, \v 27 nã afama mĩshti ichapayato anã yoini iskafakĩ: ‘Ẽ mia yoi epa Abraham mĩ Lázaro nĩchinõ ẽfe ẽpa pexe ano \v 28 a ẽfe exto cinco ikafo ano, anoxõ Niospa meka ato yoinõ nikakõinõfo akairi nono feyamanõfo nonoax omiskõi fetirofoki,’ ixõ yoini. \p \v 29 “Askafaito Abraham yoini iskafakĩ: ‘Afãfefi mã kirika kene õiafoki a Moisés feta a Niospa meka yoimisfãfe kenenifo. Nã õikaxõ tãpisharakõinõfo,’ ixõ yoiaito, \v 30 a afama mĩshti ichapayato anã kemani iskafakĩ: ‘Mẽ tãpia, Epa Abraham, akka a yora naax otoato atoki oxõ ato yoiaito nikakõitirofo,’ ixõ yoiaito, \v 31 anã Abraham yoini iskafakĩ: ‘Akka a Moisés feta Niospa meka yoimisfãfe yoinifo keskara nikakaspakaki. Nãskarifiakĩ tsõa nikatiroma a yora otoato ato yoiaito,’ ixõ Abraham yoinino,” Jesús ato fani. \c 17 \s1 Noko fẽtsa afara chakafamaino ãfenã mesekõi itiro \r (Mt. 18.6-7, 21-22; Mr. 9.42) \p \v 1 Jesús aõxõ tãpimisfo yoini iskafakĩ: “Mẽxotaima a ea Ifofaafãfema yorafo afara chakafamapaimisfo. Akka fẽtsa fetsafo afara chakafamax omiskõifinakõixii. \v 2 Akka ato askafamayoamano, tokiriya tenexti faxõ fakafã nõafã mẽra potatirofo a ea rama Ifofaifo ato afaa chakafamayamanõ. Nãskara shara,” ato fani. \p \v 3 “Kexemesharakãfe. Fẽtsa mia chakafaito yoisharafe anã mia chakafanõma. Mĩ yoiaito nikakĩ iskafakĩ shinãnõ: ‘Chanĩmarokomẽ ea yoisharakõi ẽ anã askanõma,’ ixõ shinãito raefaxõ yoisharafe. \v 4 Akka anã mia chakafakĩ mekafaxõ, ea raefafe ixõ mẽxotaima mia yoiri faito akiki õitifishkikĩma mĩ yoisharaxõ mĩ raefatiro,” ixõ Jesús yoini. \s1 Nõ chanĩmara faito Niospa noko afama mĩshti faxotiro \p \v 5 Nãskata a aõnoa yoimisfãfe Jesús yoinifo iskafakakĩ: “Ifo, nõ mia chanĩmara fai finõmainĩfofã noko yoisharafe nõ mia chanĩmara fakõinõ,” ixõ yoiaifono, \v 6 Jesús ato kemani: “Akka mã ea nikakõixõ na ifi efapa mã yoikĩ iskafakerana: ‘Mĩ tapofoya tsekekainax fakafã mẽra pakeax anã foaife,’ mã faino anã foaitiro.” \s1 Ãfe xanĩfãfe yoiai keskafakĩ a yonoxomisto axosharakõitiro \p \v 7 Nãskaxõ anã ato Jesús yoini iskafakĩ: “Na meka fetsari ẽ mato yoinõ nikakakĩ. Fatora fetsa mã inayaxõ mãto inapa mãto tare ano yonoxotani oaino askayamakĩ fakkafo kexetani oaino akka, ¿mã iskafakĩ yoitiromẽ: ‘Pexe mẽra ikikerafe tsaoxõ pixiki,’ mã fatiromẽ? \v 8 Maa, mã askafatiroma. Askafatamaroko mã yoitiro iskafakĩ: ‘Ea pĩchaxõfe ẽ pinõ, mã nafakẽ ea yoixii ẽ pikĩ taefanõ, mĩ chipo axiki,’ ixõ mãto ina mã yoitiro. \v 9 Nãskatari ãfe inapa nã ãfe xanĩfãfe yoia keskafakĩ mã axosharakõiano iskafakĩ yoima: ‘Aicho, ea mĩa axosharakõia,’ ixõ yoima. \v 10 Nãskarifiakĩ mãri a Niospa mato yoia keskarakõi fakĩ iskafakĩ yoikãfe: ‘Nõkai afama, nõa shinãxõ nõ afaa akima. Nõko Ifãfe noko yoia keskafakĩ nõ aki,’ ixõ yoikãfe,” Jesús ato fani. \s1 Jesús diez feronãfake sharafani rashkishi fetseaito \p \v 11 Jerusalén ano fãi kakĩ Jesús Samãria yafi Galilea xatsokama rafe finõfaini. \v 12 Nãskax Jesús pexe rasi pasotai nokoni. Nãno mã nokoano chai ixõ diez feronãfake nã rashkishi fetseaifãfe õikakĩ kenanifo fãsikõi. \v 13 Akka iskafakĩ fãsikõi yoinifo: “Jesús, Maestro, noko shinãfe,” faifono, \v 14 Jesús ato õikĩ ato yoini iskafakĩ: “A ato Nios kĩfixomisfo ano fotakãfe, a mã shara ato ispaxiki,” ato faino, mã fokani koshikõi a isinĩ ikaifo sharai fetsenifo. \p \v 15 Akka fistichi ãfe yora sharakõi meekĩ anã akiki oxõ fãsikõi yoikĩ iskafani: “¡Aicho, fãsi Nios sharakõi! Mã ea sharakõi faki,” ixõ yoini. \v 16 Nãskafata Jesús ferotaifi ratokonõ mai chachipakefofã maikiri fepopakekafã. “¡Aicho Jesús, mĩ ea sharafaa! ¡Mĩ fãsi sharakõi!” ixõ yoini. Akka nã feronãfake Samãria anoa ini. \p \v 17 Askafaito Jesús yoini: “¿Akka diez feronãfake ikafomamẽ a ẽ ato sharafa isinĩ ikaifono? ¿Akka fakimẽ ranãri a nueve feronãfake? \v 18 ¿Akka na feronãfake fisti efe yora yamafixõ ekeki oxõ Nios aicho faiyoamẽ?” ixõ Jesús yoini. \v 19 Nãskaxõ nã feronãfake yoini iskafakĩ: “Fininĩkafãfe kãtaxiki. Mĩ ea chanĩmara fakõinax mã mĩ sharaki,” ixõ Jesús yoini. \s1 Nios xanĩfãfe keyokõi yorafo ĩkinãino afe keskara iximẽ \p \v 20 Nãskano fariseofãfe Jesús yõkanifo iskafakakĩ: “¿Afetĩa nono mai anoax yorafãfe ato xanĩfo iximẽ Nios?” ixõ yõkaifono, Jesús ato kemani: “Nios xanĩfãfe ato ĩkinãino nõ õitiroma. \v 21 Tsõakai yoima iskafakĩ: ‘Nakĩa, õikapo,’ askatari, ‘Oa onokĩa, õikapo,’ mato faima. Akka Nios xanĩfo mato mẽra ixõ mã mato shinãmani nõ õiyamafiaino,” ixõ ato yoini. \p \v 22 Nãskaxõ ãfe inãfo yoini iskafakĩ: “Ẽ samama mato makinoax kai. Mẽ mato makinoax kaano anã mã ea õima. Ea õipaifikĩ mã ea shinãkõixii iskayanã, ‘Nõko Ifo nofe imis keskara nõ õipaikõi,’ ixõ mã ea yoifikĩ a keskara mã anã õima. \v 23 Akka mato fetsafãfe pãrakĩ iskafakani: ‘Nakĩa Cristo,’ mato fata, ‘Oa onokĩa,’ mato faifãfe, akka ato nikayamakãfe ãa mato pãrakani kiki. \v 24 Akka ẽ nai mẽranoax oi oa kana peiki fafetanaito nõ õitiro keskara, nãskarifiai ẽ oaito mã ea õixii ẽ chaxaferanaito. \v 25 Akka ẽ taei omiskõifinayoxii yorafãfe ea õikaspaifono nã ea õikaspaifotĩa. \v 26 Akka nã Noé niyoano ini keskai nãskarifiaxii ẽ anã oaino. \v 27 Akka yorafo pikãta ayakãta fĩanãkãta ikaifono, mã Noé kanõanãfã mẽra ikiano faka faipafãino, keyoi ãsai mitokomenifo. Nãskarifiaxii ẽ oaino ea shinãtama afara chaka shinãifono. \p \v 28 “Nãskarifiani nã feronãfake Lot niyoano, yorafo pikãta, ayakãta, afarafo fĩkãta, afarafo ato minikãta ãto tarepa afarafo fanakãta pexe fakãta ikaifono, \v 29 akka Lot mã Sodoma anoax tsekeano, oa oi ikai keskara nai mẽranoax atoki chiifã pakeaino keyokõi koofi mitokomenifo. \p \v 30 “Nãskarifiaxii ẽ oaino, ea shinãkãtama nã ipaiyai keskara shinãifono. \v 31 Nãskarifiakĩ ẽ oaino fetsa ãfe pexe fomãkĩa tsaoxõ anã ãfe afara fipai ãfe pexe mẽra ikitiroma ãfe afara fixiki. Askatamaroko ichotiro. Nãskarifiai a ãfe tarepa yonofai anã ãfe pexe ano katiroma ãfe afara fixiki. \v 32 Akka nã Lot ãfe ãfiõnoa shinãkãfe. Nã kẽromã ãfe afarafo shinãi ifiakẽkafã õipai narisatani keskai mãri askatiroki. Askayamakãfe. \v 33 Akka fẽtsa shinãkĩ iskafai: ‘Ẽ Jesús Ifofaito ea omiskõimakaniraiti,’ ixõ shinãkĩ ẽfe meka kachikiri fai. Nã keskara yora naax omiskõipakenaka. Akka aa eõnoax omiskõiai naax efe isharakõipakenaka. \p \v 34 “Akka ẽ mato yoi, yora rafe nã fakishi mishkitiro fistichi oxakanax ẽ oaino fetsa efe kaino fetsa nẽtetiro. \v 35 Nãskarifiai kẽro rafeta xiki renekani. Fetsa ea ari kai yamarisatanaino akka fetsa nẽtetiro nã omiskõipakenakafo mẽra kaxiki. \v 36 Nãskatari feronãfake rafeta ãto tare ano yonokani, fetsa ea ari kai yamarisatanaino, fetsa nẽtetiro nã omiskõipakenakafo mẽra kaxiki,” ixõ ato yoiaino, \v 37 yõkanifo iskafakakĩ: “Ifo, ¿faki fokanimẽ?” ixõ yõkaifono ato kemani iskafakĩ: “Mã tãpitiro a afara naa ano ishpifo fotofaifãfe. Nãskarifiaxii ẽ fotofaino a ea Ifofamisfo ekeki ferisaxakani,” ixõ Jesús ato yoini. \c 18 \s1 Meka fetsafaxõ kẽro ifomafaõnoa yafi xanĩfo Jesús ato yoini \p \v 1 Jesús anã ato yoini meka fetsafaxõ ato tãpimaxiki, Epa Nios mẽxotaima kĩfikani xokenãyamanõfo. \v 2 Ato yoikĩ iskafani: “Nã pexefã rasi anoxõ xanĩfãfe Nios shinãtama yorafori noimisma. \v 3 Nã pexefã rasi anori kẽro ifomafa ika ini. Nãskakẽ nã kẽro ifomafa mẽxotaima a xanĩfoki kapaoni yoikĩ iskafaikai: ‘A ea noikaspamisto ea chakafai kiki ea yoixõfe ea anã chakafayamanõ,’ ixõ yoifiaito, \v 4 nã xanĩfãfe nikakaspayanã tooxanima. Nã kẽro ifomafa fekaxtefafiaino akka nãskaxõ xanĩfãfe shinãni iskakĩ: ‘Ẽ Nios shinãima, yorafori ẽ noima. \v 5 Akka na kẽro ifomãfa ea fekaxtefai kiki, ẽ yoisharaxonõ anã a chakafaito fekaxtefayamanõ, mẽ yoixonano anã ea fekaxtefaima kiki,’ ixõ xanĩfãfe yoini.” \p \v 6 Iskafakĩ Jesús ato yoini: “A xanĩfo chakapa yoini keskara nikasharakãfe. Chakafixõ nã kẽro ifomafa fekaxtefaito axosharaniki. \v 7 Akka Nioskai nã xanĩfo chaka keskarama. Akka, ¿Niospari ãfe yorafo ato afara axosharatiromamẽ? Noko nikaikai fekaxtetiroma penachãi yafi fakishchãi kĩfiaifono ato nikakaspatiroma. ¿Askayamakĩ, ‘Ea manayokãfe,’ ixõ ato yoitiromẽ? \v 8 Maa. Akka ẽ mato yoi mã manamiskẽ koshi mato afara shara faxoxii. Akka a mato chakafamisfo ẽ ato omiskõimaxii. Akka, ¿ẽfe Epa ariax anã ẽ nãmã fotoaitĩa ea chanĩmara faifãfe ẽ õitoshiximẽ?” ixõ Jesús ato yoini. \s1 Meka fetsafaxõ fariseofoya a ato kori fĩamisfo Jesús ato yoini \p \v 9 Jesús meka fetsafaxõ ato yoini ato tãpimaxiki. “Ẽfi sharaki, ẽkai afaa chakafamisma yora fetsafokai ea keskarama,” ixõ shinãmisfoõnoa Jesús ato yoini iskafakĩ: \v 10 “Feronãfake rafe fonifo Nios kĩfiti pexefã mẽra anoxõ Nios kĩfi fokani. Fetsa fariseo ini. Fetsari ãfe xanĩfo kori fixomis ini. \v 11 Nã fariseo arese nĩxõ kĩfikĩ iskafani: ‘Epa Niosi, ẽ fetsafo keskarama. Akka fetsafo yometsomisfo, chakakõifo, askatari ato ãfima chotamisfo. Akka ẽkai nã ãfe xanĩfo kori fĩxomis keskarama. Nãskakẽ ẽ mia aicho fai. \v 12 Na semãnã tiifi ẽ foni tenekĩ rafefa fafafãini mia shinãkĩ. Akka nã ẽ fiairi ẽ mia paxkaxõ fafãini,’ ixõ fariseo Epa Nios kĩfini. \v 13 Akka a ãfe xanĩfo kori fĩxomis ori chai nini. Nãri chai nĩxokai nai foispainima. Askatamaroko shinãmitsayanã Epa Nios yoini iskafakĩ: ‘¡Ooa! Epa Niospa, ẽ mia chakafamiski. Eõ noikĩ ea sharafafe ẽ chakakĩ,’ fani. \v 14 Ẽ mato yoi nã ãfe xanĩfo kori fixomis ãfe pexe ano oni mã Niospa ãfe chaka soaxonano. Akka nã fariseo ãfe chaka soaxonima. Nãskarifiai fetsa ãa anoi yoimesharai: ‘Ẽ sharara,’ imiskẽ chipo Niospa afaa imatiroma. Akka fẽtsa shinãkĩ iskafai: ‘Ẽfi afarafo chakafamiski,’ ixõ shinãito nã keskara yora Niospa chaka soaxotiro afe ĩpaxanõ,” ixõ Jesús ato yoini. \s1 Jesús fakefo chishtoxõ ato mãmãyanã ato Epa Nios kĩfixopakeni \r (Mt. 19.13-15; Mr. 10.13-16) \p \v 15-16 Nãskatari yorafãfe ato fake mĩshti Jesúski efenifo ato mãmãpakeyanã ato Epa Nios kĩfixonõ. Akka nã Jesúsxõ tãpimisfãfe ato iskafanifo: “Mãto fakefo efexõ nõko Ifo fekaxtefayamakãfe,” ato fanifo. Ato askafaifono Jesús ato yoini: “Ato enekãfe na fakefo ekeki fenõfo. Ato nẽtefayamakãfe. Ẽfe Epa Nios xanĩfo ika ari na fakefo keskarakõifoki,” ixõ ato yoini. \v 17 “Ẽ mato pãraima, mã Epa Nios xanĩfo nikayamax na fakefãfe ea nikaifo keskafakĩ, Epa Nios ika ari mã katiroma,” ixõ Jesús ato yoini. \s1 Feronãfake naetapa kori ichapayax Jesús fe mekani \r (Mt. 19.16-30; Mr. 10.17-31) \p \v 18 Xanĩfo fetsa Jesús ano oxõ yõkani iskafakĩ: “Maestro, mĩ sharaki, ea yoife ẽ afaa afeska fatiromãki Nios xanĩfo fe ipaxaki,” ixõ yõkaito, \v 19 Jesús kemani: “¿Afeskakĩ sharara mĩ ea faimẽ? Akka Nios fisti shara. \v 20 A Niospa yoini keskara mã mĩ tãpia. Iskafakĩ yoini: ‘Mĩ ãfima chotayamafe; askatari yora reteyamafe; askatari yometsoyamafe; askatari chanĩyamafe mã kaxpa ato pãrayamakãfe. Nãskaxõ mãto epa yafi mãto efa nikasharakãfe,’ ” ixõ yoiaito, \v 21 nã feronãfake yoini iskafakĩ: “Nã mĩa yoiaifo keskara mẽ nikamis naetapaxõ,” faito, \v 22 askafakĩ yoiaito nikakĩ Jesús kemani iskafakĩ: “Nãno afara fetsa fisti mĩ tãpiama. Akka mĩ afarafo minixõ kori fixõ nã afaamaisfo ato minife. Nãskax nai mẽranoax mĩ afama mĩshtifoya ixikai. Nãskafata efe koofe,” ixõ yoiaino, \v 23 akka nã feronãfake Jesús askafaito nikai, shinãchakakõi tooxinima, afama mĩshti ichapayax. \p \v 24 Shinãmitsaito õikĩ Jesús ato yoini: “A yora afama mĩshti ichapaya Nios xanĩfo ano katiroma, fekax pishta. \v 25 Mãraki camello akoja kini mẽra ikipaifi ikitiro fekaxkõi efapamãiax. Nãskarari yora afama mĩshti ichapayato Nios Ifofapai fekaxkõi ãfe afama mĩshtifomãi potakaspakĩ,” ixõ Jesús ato yoini. \p \v 26 Ato askafaito nikakakĩ a aõxõ tãpimisfãfe tãpipainifo. “¡Kee! ¿Afeskax nõ Nios fe ipaxatiromẽ?” ikanax yoinãnifo. \v 27 Jesús ato kemani: “Akka yorafokai ãa ifimetiroma, Nios fistichi yorafo ifitiro. Niospa afama mĩshti fatiro. Tsõakai afama mĩshti fatiroma, Nios fistichi atiro,” ato faito, \v 28 Pedro yoini: “Ifo, nõ mefe okĩ nõko afama mĩshtifo nõ õiferani nõ mefe oni,” faito, \v 29 Jesús kemani iskafakĩ: “Ẽ mato yoikõi, fẽtsa Nios xanĩfoõxõ ato yoikakĩ ãfe pexe õifaita ãfe apa yafi ãfe afa õifaita ãfe onefetsafo õifaita ãfe ãfi õifaita ãfe fakefo õifaita ixõ, \v 30 nãato afama mĩshtifo fixii. Nãskatari mã naax Nios fe ipanaka,” ixõ Jesús ato yoini. \s1 Anã Jesús ato yoini: “Mã chaima ea retekanira,” ixõ \r (Mt. 20.17-19; Mr. 10.32-34) \p \v 31 Jesús aõxõ tãpimis tiis doce kenani. Nãskaxõ ato yoini iskafakĩ: “Iskaratĩa mã nõ Jerusalén ano kaikai. Nãnoax nã Niospa meka yoimisfãfe eõnoa yoikĩ kenenifo keskakõi kaikai ẽ. \v 32 Nãnoxõ yora fetsafo ea ato achimakani kiki. Nãfãfe ea kaxemetsama fayanã ea ĩchakani kiki ekeki kemo mechoketsayanã. \v 33 Ea koshaketsakata ea retekani. Akka ea askafafiaifono tres nia oxata ẽ otoxii,” ixõ ato yoini. \p \v 34 Ato askafakĩ yoiaitokai tsõa tãpinima. Mã nikafikakĩ tsõa tãpisharanima, Niospa Yõshi Sharapa ato shinãmayoamano. \s1 Jesús yora fisti fẽxokõikẽ Jericó anoxõ sharafani \r (Mt. 20.29-34; Mr. 10.46-52) \p \v 35 Mã chaima Jesús Jericó ano nokoi kakĩ, yora fẽxo fai ketokonõ tsaokẽ fichini, anoxõ ato kori yõkaito. \v 36 Nãnoxõ nã fẽxo fai ketokonõ tsaoxõ nikakĩ yorafã rasi fofãnaifãfe ato yõkani: “¿Afaa afeskafakanimẽ?” ato faito, \v 37 yoinifo: “Jesús Nazarete anoa kafani,” fanifo. \v 38 Askafaifono nikai fãsikõi kenani iskai: “Jesús mĩfi David fenakĩ, ea shinãfe,” fani. \p \v 39 Askafaito nã rekẽ foaifãfe iskafanifo: “Nõko Ifo fekaxtefayamafe,” fafiaifono, akka nã fãsikõi kenai iskani: “¡David fenapa, eõ noife!” faito nikai, \v 40 Jesús nẽteakekafã ato yoini iskafakĩ: “Ea ifixotakãfe oaiskai kenariai,” ato faito ifixotanifo. Mã oano Jesús yõkani iskafakĩ: \v 41 “¿Ẽ mia afeskafatiromẽ?” faito, nã fẽxo kemani iskafaki: “Ifo, ẽ oĩsharapai afeskaxõ ẽ õisharatiroma,” faito, \v 42 Jesús yoini iskafaki: “Ea mĩa chanĩmara faax mã mĩ shara. Nãskaxõ mã mĩ õisharai,” fani. \p \v 43 Nãskafaino nã fẽxo õisharakõitani. Nãskax Jesús fe kakĩ, “Aicho mã ea Niospa sharafaki, Nios fãsi sharakõikĩ,” ikax afe kaino yorafãfe õikakĩ akairi, “Nios fãsi sharakõi,” ikanax akiki inimakõinifo. \c 19 \s1 Jesús fe Zaqueo \p \v 1-2 Nãskano Jesús Jericó pexe rasi ano finõfaini. Akka nãno feronãfake afama mĩshti ichapaya ika ini, ãfe ane Zaqueo. A ato kori fixomisfãfe ãfe xanĩfo ini. Nãatori ãfe xanĩfo kori fixomis ini. \v 3 Nãato Jesús õipaifiki õinima, yora ichapafãfemãi nakifafono Zaqueomãi mĩsto pishtamãi axõ. \v 4 Nãskakẽ fãi rekẽ ichoni Jesús kaito õixiki. Nãskata ĩfiya inani nã Jesús kafanai anori. \v 5 Jesús anori finõfãikĩ fomãkĩa naiskĩ fichixõ yoini iskafaki: “Zaqueo, fotopakekafãfe. Iskaratĩa mĩ pexe ano ẽ nẽteyoikaikai,” faino, \v 6 koshikõi Zaqueo fotopakekafãni. Nãskakẽ akiki inimasharakõiyanã ãfe pexe ari iyoni. \p \v 7 Nãskaito õikakĩ yora rasichi iskafakĩ yoinifo: “¡Kee, õikapo! ¿Afeskai na yora chakapa pexe ano Jesús iki kaimẽ?” fanifo. \v 8 Askafafiaifono Zaqueo fininãkafã Jesús yoini iskafakĩ: “Ifo, õipo. Nã afaamaisfo na ẽfenãfo ẽ ato paxkaxonikai. Nã ẽ atoki yometsomisfo cuatro veces faxõ ẽ ato inãi,” ixõ yoini. \p \v 9 Askafaito Jesús yoini iskafaki: “Iskaratĩa mẽ mia chaka soaxona mĩ Niospa fake iki mĩ afe ĩpanaka,” ixõ yoini. Nãskaxõ nãnoafo ato yoini: “Na feronãfake Abraham ãfe fena. Abraham Nios nikakõipaoni keskafakĩ natori Nios nikakõi. \v 10 Akka ẽ oni ẽfe Epa Nios anoax a fenoafo ato fenayanã ato ifiyoi,” ixõ ato yoini. \s1 Meka fetsafaxõ koriõnoa Jesús ato yoini \r (Mt. 25.14-30) \p \v 11 Nã yorafãfe nikanifo Jesús ato yoiaito mãmãi Jerusalén chaima faifokakĩ, “Mã Nios xanĩfo chaima nokoira,” ixõ shinãifono. Nãskara shinãifono mã tãpixõ Jesús meka fetsafaxõ ato yoini. \v 12 Iskafakĩ ato yoini: “Nãno feronãfake fetsa xanĩfo keskara ini. Nã feronãfake chai kani mai fetsa ari, nãriax mã xanĩfo ikax opai. \v 13 Akka kayoxoma a yonoxomisfo diez kenani. Nãskaxõ ato kori ichapa inãketsayanã ato yoini iskafakĩ: ‘Na kõri afara ichapa mã fĩkãfe nã ẽ oaitĩa,’ ixõ ato yoini. \v 14 Akka yorafãfe ãfe mai anoxõ noikaspanifo. Nãskaxõ acho yora rafe nĩchinifo iskafakĩ ato yoitanõfo: ‘Na feronãfake nõ fichipaima nõko xanĩfo inõ,’ ixõ ato yoitanõfo. \p \v 15 “Akka askafafiaifono mã xanĩfo itani anã anoris oni ãfe mai ano. Mã nokoxõ a yonoxomisfo kenamani nã ato kori inãfaini tii, tãpixiki afe tii kori fiafomãkĩ. \v 16 Nãskano fetsa akiki oitaexõ yoikĩ iskafani: ‘Ifo, a ea mĩa kori inãfainitatima finõmainĩfofã kori exe diez faxõ mẽ mia fĩxõa,’ fani. \v 17 Askafaino ãfe xanĩfãfe kemani: ‘Aicho, mĩfi ea yonoxõ sharamiski. Ẽ mia afaa ichapa inãyamafiano finõmainĩfofã mĩa fĩxosharakõia. Nãskakẽ pexe rasi diez anoa ẽ mia xanĩfo imai,’ ixõ yoini. \v 18 Nãskatari ãfe ina fetsari akiki oxõ yoikĩ iskafani: ‘Ifo, a ea mĩa kori inãfainitatima finõmainĩfofã kori exe cinco faxõ mẽ mia fixõa,’ fani. \v 19 Nãskafaino nãri kemakĩ iskafani: ‘Mĩri cinco pexe rasi anoa xanĩfo ikikai,’ fani. \v 20 Akka a yonoxomis fetsari akiki oxõ iskafakĩ yoini: ‘Ifo, nakĩa mĩ kori ẽ mia mekexona samapa rakoxõ. \v 21 Ẽ mikiki mesekĩ, mĩmãi feronãfake mitsisipakõikẽ, mĩnãyamafekẽ mĩ fimis, askatari a mĩ fanama anoafori mĩ fimis. Nãskakẽ ẽ mikiki mesekĩ ẽ mia kori mekexona, nakĩa mĩ kori,’ ixõ yoini. \p \v 22 “Askafaito nikakĩ ãfe xanĩfãfe yoini iskafakĩ: ‘Mĩ ea yonoxosharamisma, mĩ chakakõi, askatari mĩ xanikõi. Mĩ mekaõxõ ẽ mia omiskõimani. Mĩ ea iskafakẽ, na feronãfake mitsisipakõi ãfenãyamafekẽ fimis, askatari a fanama anoafori fimis mĩ ea fakẽ. \v 23 Akka, ¿afeskakĩ banco ano mĩ ea kori faxõfamamẽ mã ẽfe kori ĩchapano ea inãxikima, mẽ anã ẽfe pexe ano ẽ oano?’ \v 24 Nãskata nã anoafo ato yoini iskafakĩ: ‘Na feronãfake kori fĩakãfe nã diez faxõ finõmainĩfofã ea kori fixõa inãxikakĩ,’ ato faito, \v 25 kemakĩ iskafanifo: ‘Ifo, akka nãatoroko mã diez faxõ finõmainĩfofã fia,’ faifono, \v 26 anã xanĩfãfe ato kemani: ‘Akka ẽ mato yoi nã afara ichapaya nõ afara ichapa inãtiro. Akka a afaa ichapayama, ãfe afara nõ fĩatiro anã afaa ichapaya inõma. \v 27 Askatari a ea noikaspakakĩ a ea xanĩfo fakaspafo, fitakãfe ato retexikakĩ ẽfe ferotaifi,’ ixõ xanĩfãfe ato yoini,” Jesús ato fani. \s1 Jesús nokoni Jerusalén ano \r (Mt. 21.1-11; Mr. 11.1-11; Jn. 12.12-19) \p \v 28 Nãskara ato yoita Jesús kani Jerusalén ano a aõxõ tãpimisfo fe. \v 29 Mã chaima Betfagé fe Betania ano nokoxõ machi Olivos anoxõ a aõxõ tãpimis rafe nĩchini. \v 30 Ato iskafakĩ yoiyanã: “Mẽstekõi fõtakãfe oa ono pexe rasi ano. Mã nokoxõ nãnoa burro fake nexekẽ mã fichi kaikai tsoa aõ nimisma. Tẽpexõ ea efexotakãfe. \v 31 Anoxõ mato yõkaifono iskafakĩ: ‘¿Afeskakĩ mã burro tẽpeimẽ?’ mato faifono ato yoikĩ iskafakãfe: ‘Nõko Ifãfe fichipaiyaito nõ ifixoniyoa,’ ato fakakĩ,” Jesús ato fani. \v 32 Ato nĩchia fõkaxõ õiafo nã Jesús ato yoia keskarakõi fichitoshinifo. \p \v 33 Mã burro tẽpeaifono, nã burro ifofãfe ato yõkanifo: “¿Afeskakĩ mã noko burro tẽpekaimẽ?” ato faifono, \v 34 ato kemanifo iskafakakĩ: “Nõko Ifãfe fichipaiyaito nõ ifixoniyoa,” ato fanifo. \v 35 Nãskaxõ burro kateki ãto rapati kakafakaxõ efenifo Jesús ano. Nãskaxõ a kamaki Jesús tsaoinĩfofãnifo. \v 36 Nãskakẽ Jesús tanaima kani. Akka yorafãfe ãto rapatifo fai nẽxpakĩa kakafafonifo. \v 37 Mã chaima machi Olivos tisiri mekani keyokõi a aõxõ tãpimisfãfe fãsikõi yoinifo iskafakakĩ inimayanã: “¡Aicho, Nios fãsi sharakõi! ¡Niosxõ afama mĩshti mĩ akaito nõ oia!” fanifo. \v 38 Iskafakĩ yoinifo akiki inimakakĩ: “¡Aicho, nõko xanĩfo nokoki oaki! ¡Niospa nai mẽraxõ shara famafafãini! ¡Niospa yoini Jesús nõko xanĩfo inõ, aõnoax yorafo Nios fe nĩpaxanõfo! ¡Aicho, Nios fãsi finakõia!” ixõ fãsikõi yoinifo. \p \v 39 Nãskafaifono fariseofãfe yorafã rasi mẽraxõ yoinifo iskafakakĩ: “Maestro, mĩ inafo yoife iskanõfoma,” faifono, \v 40 akka Jesús ato kemani: “Ẽ mato yoi nafãfe ea yoisharayamaifono, na tokirifãfe fãsikõi eõnoa meka shara yoikeranafo,” ixõ Jesús ato yoini. \p \v 41 Mã chaima Jerusalén ano nokoax nã pexe rasi anoafo ato õi, atoõnoax Jesús oiani. \v 42 Iskafakĩ ato yoiyanã: “Ea chanĩmara faax mã isharapakenakaki. Akka mãkai tãpiama iskaratĩa Niospa Fake mã nokoa. Eakai mã xanĩfo fapaima ẽ mato imasharapaifiaito, mã ea nikakaspai. Iskaratĩa ẽ mato afeskafatiroma. Mã mã fenoa. \v 43 Fatora penata mato noikaspakani nã mato noikaspaifãfe. Nãskaxõ mato chetekaxõ mato mẽra ikiferakaxõ mato retekĩ mitokani. \v 44 Mãto pexefori pãoiki fetsexii, mĩ kaifofoya mato retekĩ mitoxikani tsoa pishta ichoxima, mã ea nikakaspamis Niospa ea matoki nĩchifiano,” ixõ Jesús ato yoini. \s1 Jesús a Nios kĩfiti pexefã mẽraxõ a ato inãifo ato potani \r (Mt. 21.12-17; Mr. 11.15-19; Jn. 2.13-22) \p \v 45 Nãskata Nios kĩfiti pexefã mẽra Jesús ikikaixõ õia a mẽraxõ afarafo ato miniaifãfe õikĩ ato kãimani. \v 46 Naskafata ato yoini iskafakĩ: “Niospa meka yõra kenekĩ iskafani: ‘Mã ẽfe kĩfiti pexefã mẽraxõ mã ea kĩfitiro,’ ixõ yoifinino, akka nã yometsofãfe pexe keskara mã famis,” ixõ Jesús ato yoini. \p \v 47 Nãskata Nios kĩfiti pexefã mẽraxõ pena tii Jesús ato yoini. Ato yoifiaino a ato Nios kĩfixomisfãfe ãto xanĩfofo feta a Moisés yoikĩ kirika keneni keskara ato tãpimamisfãfe judeofãfe ãto xanĩfofofãferi afeskaxoma Jesús retepaikakĩ shinãnifo. \v 48 Akka afeskaxõ retetiroma inifo, yorafãfemãi nikasharapaikõiaifono a Jesús ato yoiai keskara. \c 20 \s1 “¿Tsõa mia nĩchinimẽ mĩ xanĩfo inõ?” ixõ Jesús yõkanifo anoxõ achipaikakĩ \r (Mt. 21.23-27; Mr. 11.27-33) \p \v 1 Pena fetsa Nios kĩfiti pexefã mẽra Jesús ikikaini anoxõ yorafo tãpimani afeskax Nios fe ĩpaxatirofomãkĩ. Anoxõ ato yoiaino a ato Nios kĩfixomisfãfe ãto xanĩfofo fe, a Moisés yoikĩ kirika keneni keskara ato tãpimamisfo, judeofãfe ãto xanĩfofori fenifo. \v 2 Iskafakĩ yõkanifo: “¿Tsõaõxõ mĩ iskafaimẽ? ¿Tsõa mia yoiamẽ mĩ iskafanõ?” ixõ yõkanifo. \p \v 3 Askafaifono Jesús ato kemani: “Ẽri mato yõkanõ ea yoikapo. \v 4 ¿Tsõa Juan nĩchiamẽ ato maotisafakĩ ato faka mẽra ikimapakenõ? Niospa nĩchiyamakĩ yorafãfe nĩchiniforaka.” \p \v 5 Ato askafaino ãa ranã mẽenãpai fetseyanã shinãnifo iskakakĩ: “Nõ kemakĩ iskafaino: ‘Niospa nĩchini,’ nõ faino noko yoikĩ iskafai: ‘Akka, ¿afeskakĩ mã Juan nikamismamẽ?’ \v 6 Akka nõ iskafakĩ yoitiroma: ‘Yorafãfe Juan nĩchinifo,’ nõ fatiroma yorafãfemãi tokirinĩ tsakakakĩ noko retenõfo. Akka keyokõichi shinãkani Niospa ato shinãmanaino, Juanmãi Niospa shinãmanaino ato yoiaino,” ikanax yoinãnifo. \v 7 Nãskaxõ kemanifo: “Nõ tãpiama tsõara Juan nĩchini ato maotisafakĩ ato faka mẽra ikimapakenõ,” faifono, \v 8 akka Jesúsri ato kemani iskafakĩ: “Ẽri mato yoima tsõaõxõ ẽ iskafaimãkai,” ixõ ato yoini. \s1 Meka fetsafaxõ Jesús ato yoini a ato yonoxomis chakafoõnoa \r (Mt. 21.33-44; Mr. 12.1-11) \p \v 9 Nãskata taefakĩ Jesús yorafo yoini. Meka fetsafaxõ ato yoikĩ iskafani: “Feronãfake fẽtsa ãfe tare ano uva fanaxõ fẽtsafãfe kexexonõ ato inãfaini chai kayoni. \v 10 Nã ãfe fana fimimistĩa ifãfe a yonoxomis nĩchini a kexexonafo ato yõkaxõ ãfe fana fimifo fixotanõ nã ãfenã tiiri. Akka nã fana kexeafãfe seteketsakaxõ afaamais nĩchinifo. \v 11 Nãskata tare ifãfe anã a yonoxomis fetsa nĩchini. Akka nãari ĩchaketsayanã seteketsakaxõ afaamais nĩchinifo. \v 12 Nãskaxõ afianã fetsari nĩchini. Akka mã kaano nãri imi tofeketsakaxõ tarepaxõ potanifo. \p \v 13 “Nãskata tare ifãfe shinãni: ‘¿Ẽ afeskafaimẽ? Ẽfe fakekõi a ẽ aõ noiai mia nĩchipa, õitsai ẽfe fake nikakõitirofoki,’ ixõ nĩchini. \v 14 Akka mã ãfe fake nĩchia kaito fichikanax nã tare kexemisfo yoinãnifo iskakani: ‘Nato ãfe apa naano na fanafo fixii kiki. A nari nõ retenõ na tare nõkonã inõ,’ ikax yoinãnifo. \v 15 Nãskakata achikaxõ tare pasotai iyokaxõ retenifo. Akka, ¿afaa mã shinãimẽ ato afeska faimẽ a tare ifãfe? Ẽ mato yoinõ. \v 16 Kaxõ a tare kexemisfo ato retekĩ mitoxõ, fetsafo ãfe tare inãxii afãfe kexexonõfo,” Jesús ato fani. \p Ato askafaito nikakani iskanifo: “Askayamapainõra,” inifo. \p \v 17 Akka askaifãfe õikĩ Jesús ato yoini: “Akka, ¿afeskakĩ Niospa meka iskafakĩ kenenifomẽ? \pi1 Tokiri pexe fapaikakĩ nã pexe famisfãfe na tokiri chakara ixõ potafiafono, fetsafãfe fichikaxõ na tokiri sharakõi ikaxõ akiki pexe fatirofo, \m ixõ kirikaki kenenifo. \v 18 Akka tokiriki fetsa pakekĩ aõ xao teketiro. Akka tokiri yoraki pakekĩ renekõitatiro.” \p \v 19 Nã ato Nios kĩfixomisfãfe ãto xanĩfofo feta a Moisés yoikĩ kirika keneni keskara ato tãpimamisfãfe Jesús achipainifo karaxa mẽra ikimapaikakĩ. Atoõnoa meka fetsafaxõ yoiaito nikakakĩ akiki õitifishkikaki. Akka achipaifikakĩ tsõa achinima yorafoki mesekakĩ. \s1 “¿Xanĩfo nõ kori inãtiromẽ noko yõkaito?” ixõ Jesús yõkanifo \r (Mt. 22.15-22; Mr. 12.13-17) \p \v 20 Nãskakaxõ a ato feparamisfo nĩchinifo Jesús fe yoinãtanõfo fanĩrira Jesús ato yoiaito nikakakĩ ãto xanĩfofo yoixikakĩ Jesús achinõfo. \v 21 Nãskakẽ nãfãfe yõkanifo: “Maestro, mã nõ tãpia a mĩ yoiai anori chanĩmakõi mĩ yoimis. Nã mĩ ato yoiai anoriri, nokori yorafãfe yoimisfo. Chanĩmakõi mĩ yoimis nã Niospa fichipaiyai keskarakõi. Afara yoipaikai mĩ ranomisma, mẽstekõi mĩ ato yoimis. \v 22 Akka chanĩmamakĩ noko yoife na romanõ xanĩfo nõ kopifatiromãki askayamakĩ nõ kopifatiroma rakikĩa,” ixõ yoinifo. \p \v 23 Akka Jesús tãpini feparapaiyaifãfe. Nãskaxõ mã tãpixõ ato yoini, \v 24 “Ea kori exe fisti ispakãfe ẽ õinõ,” ato faito ispaifono ato yoini iskafakĩ: “¿Tsõa femãnã na keskaramẽ? ¿Tsõa aneri na kori exe ano keneamẽ?” ixõ ato yõkaito kemanifo iskafakakĩ: “Nõko xanĩfo César keskara,” faifono, \v 25 Jesús ato yoini: “Akka na kori exe Césarnãkẽ César inãkãfe, akka Niosnãkẽ Niosri inãkãfe.” \p \v 26 Ato askafaito nikakani, rateyanã yoinãnifo: “Kee, na yoiai keskarakai tsõa finõtiroma. Tãpikĩ finakõia,” ikanax ãa ranã yoinãnifo. Nãskakẽ yorafãfe õiaifono Jesús fanĩrira mekamapaifiaifono fanĩrira mekatiroma ini. “Kee, finakõia,” ikanax anã tsoa tooxinima. \s1 “Yora naax anã otoax ¿afeskatiromẽ?” ixõ Jesús yõkanifo \r (Mt. 22.23-33; Mr. 12.18-27) \p \v 27 Nãskata saduceofo Jesús õifokani fonifo. Nã saduceofãfe yoimisfo iskakakĩ: “Yora naaxkai anã afeskax ototiroma,” ixõ yoimisfo. Akka nãfãfe Jesúski fõkaxõ yõkanifo \v 28 iskafakakĩ: “Maestro, noko Moisés kirika kenexoni iskafakĩ yoikĩ: ‘Feronãfake fetsa ãfiyax afeta fake akamax naano one fẽtsa nã kẽro ifomafa fitiro ãfe ãfi inõ. Mã fixõ afeta fake atiro ãfe õchi fake inõ,’ ixõ Moisés keneni. \v 29 Akka nõ mia yoinõ, nã naneti siete feronãfake inifo. Ãto ochi iyoa ãfiyai taeni. Mã ãfiyax afeta fake akamax nani. \v 30 Mã ãfe ochi naano chipokoto fini. \v 31 Nãskata nã chipoko fẽtsari nã kẽro fini. Nãskarifiai nãari nani afeta fake akamax. Nãskakanax akikinoax nai keyonifo nã siete feronãfake afeta fake akanamax. \v 32 Nãskata mã nai keyoafono nã kẽrori chipo nani. \v 33 Akka, ¿fatoto mã otokaxõ na kẽro fixikanimẽ, nã fistimãi fĩpakaxõ?” ixõ yõkaifono, \v 34 Jesús ato kemani: “Yorafo nono mai ano niyokanax feronãfakefo fe kẽrofo fianãyokani. \v 35 Akka fatorafãfe Niospa meka chanĩmara faafono Niospa ato imasharatiro afe ĩpaxanõfo. Akka nãfo mã otokanax feronãfakefo fe xotofakefo anã fĩanãtirofoma Nios ika ari nokokanax. \v 36 Nãskakẽ anã tsoa natiroma. Ãjirifo keskara ixikani Niospa fakekõifori ixikani mã otokanax. \v 37 Akka Moisés nikani oa fana kooai xoisai keskara mẽranoax mekaito, yoikĩ iskafaito: ‘Mã nafianixakakĩ mã anã otoafo, ẽfi Abraham ikaino Isaaca ikaino, Jacobo ikaino, ẽ ãto Nioskõiki. Iskaratĩa efe niafo,’ ixõ yoiaito Moisés nikani. Nãskakẽ nõ tãpitiro naax nõ anã ototiro. \v 38 Akka Epa Niospa naafoma keskara ato õi Epa Niosnoax keyokõi niafo,” ixõ Jesús ato yoini. \p \v 39 Nã Moisés yoikĩ kirika keneni keskara ato tãpimamisfãfe ranãrito iskafakĩ yoinifo: “Maestro, mĩ ato yoisharakõi,” fanifo. \v 40 Nãskakẽ anã tsoa yõkapainima, atomãi kemasharakõiaito akiki rãfikakĩ. \s1 “Akka, ¿tsõa fenamẽ Cristo?” ixõ Jesús ato yõkani \r (Mt. 22.41-46; Mr. 12.35-37) \p \v 41 Nãskata Jesús ato yõkani: “Akka, ¿afeskakĩ Cristo David ãfe fenara mã faimẽ? \v 42 Nã David Niospa Yõshi Sharapa shinãmanaino fanãiti kirika keneni iskafaki: \pi1 Epa Niospa ẽfe Ifo yoini iskafakĩ: ‘Mĩ efe xanĩfokõi ĩpanakaki. \v 43 Akka nã mia noikaspaifo mĩ ato finõkõinõ ẽ ato mĩ nãmã nĩchikai,’ \m ixõ yoini. \v 44 Akka, ¿afeskai Cristo David ãfe fena itiromẽ, nã David Cristo ẽfe Ifora fafiapaonino?” ixõ Jesús ato yoini. \s1 Jesús ato yõani a Moisés yoikĩ kirika keneni keskara ato tãpimamisfãfe anorima ato yoiaifono \r (Mt. 23.1-36; Mr. 12.38-40; Lc. 11.37-54) \p \v 45 Keyokõichi yorafãfe nikaifono Jesús aõxõ tãpimisfo yoini, \v 46 “Õisharakakĩ. A Moisés yoikĩ kirika keneni keskara ato tãpimamisfãfe mato pãrapaikani kiki. Akka nãfo rapati chainipa safekanax fofãsapaimisfo. ‘Noko yoisharakõinõfora,’ ikanax tsaoti sharakõi fenamisfo ĩchanãti pexe anoxõ, a piaifo anori sharakõi ano tsaopaimisfo, ‘Noko õisharanõfora,’ ikanax. \v 47 Nãskakaxõ kẽro ifomafa pexe fĩamisfo. Nãskatari Epa Nios chaikõi kĩfimisfo, ‘Noko nikanõfora,’ ikaxõ. Akka nãfo chanĩmisfono Epa Niospa ato omiskõimakĩ finakõixii,” ixõ Jesús ato yoini. \c 21 \s1 Kẽro ifomafa afaamaisfixõ Epa Nios inãsharakõini \r (Mr. 12.41-44) \p \v 1 Jesús õini a kori ichapayafãfe kori naneti mẽra kori naneaifãfe Nios kĩfiti pexefã mẽraxõ. \v 2 Nãskatari õini a kẽro ifomafa afaamaisfixõ ãfe kori exe rafe kori naneti mẽra ãfe kori nanekĩ mitofaito. \v 3 Nãskata ato yoikĩ iskafani: “Chanĩma ẽ mato yoikõi, na kẽro ifomãfa afaamaisfixõ ato finõmainĩfofã inãkõia. \v 4 Akka na kori ichapayafãfe mã Nios inãfikakĩ tsõa keyo inãma, texe faafo. Akka na kẽromã omiskõifikĩ ãfe kori rafe potakĩ mitokõia. Anã afanã a piai fitiroma,” ixõ Jesús ato yoini. \s1 Jesús ato yoini na Nios kĩfiti pexefã pãoixii ixõ \r (Mt. 24.1-2; Mr. 13.1-2) \p \v 5 Nãskata a afe rafea fetsafãfe Nios kĩfiti pexefãõnoa yoinifo iskafakakĩ: “Nõko Nios kĩfiti pexefã sharafinakõia. Tokiri petsanãmeax nã kori ichapayafãfe afara sharafofikaxõ nẽtakeafo,” ikaxõ yoiaifono, Jesús ato yoini: \v 6 “Akka na mã õiai anãkai tokiri petsanãmexima, keyokõi pãoixii. Na tokirifori maoi fetsexii,” ixõ Jesús ato yoini. \s1 Afaa afeskaximãkai mã chaima nõko mai keyoaino Jesús ato yoini \r (Mt. 24.3-28; Mr. 13.3-23) \p \v 7 Nãskakẽ yõkanifo iskafakĩ: “Maestro, ¿na mĩ yoiai keskai afetĩa iximẽ? ¿Afeskaxõ nõ tãpitiromẽ na ixiai keskara?” ixõ yõkanifo. \p \v 8 Askafaifono Jesús ato kemani: “Kexemesharakani mã ato nikaino mato afara chakafamatirofoki. ‘Ẽfi Cristokĩ. Mẽ oa mãto xanĩfo ixiki,’ ixõ mato pãrapaikani kiki. Nãskakaxõ afãfe yoikani kiki a ẽ yoimis keskara. Akka yoiaifãfe ato nikayamakãfe. \v 9 Akka yorafo retenãifãfe nikai rateyamakãfe. Askatari a fetsafãfe ãto xanĩfofori potapaiyaifãfe nikairi rateyamakãfe. Nã ẽ mato yoimis keskakõiyoxii kiki. Nãskafiax nõko mai fena keyoxima, chipo ixii. \p \v 10 “Akka yorafo mai fetsa anoax mẽenãpaiyaifono, yora fetsafori mai fetsa anoax retenãxikani. \v 11 Nãskaifono nã mai fetsa anoafo mai naya naya ixii. Askatari fonãiki finakõixikani, afaa pikanima. Askatari pae finakõia ixii nã mai fetsa anofo. Askatari nã nai mẽranoafori a õimismafo õixikani. Ratekõixikani. \p \v 12 “Akka askayoamano, mato achikaxõ fãsi mato omiskõimaxikani. Mato achikaxõ judeofãfe ãto ichanãti pexe mẽra mato iyokani xanĩfofofãfe mato yõkanõfo. Nãskakaxõ mato karaxa mẽra ikimakani xanĩfofofãfe. Eõxõ mato askafakani. \v 13 Mato askafaifono mã eõnoa ato yoitiro. \v 14 Akka kayoxoma shinãchakayamakãfe. Ẽ mato shinãmanikai mã ato yoisharanõ. Afaa nõ ato faimẽ iyamakãfe. \v 15 Akka ẽ mato ato kemamasharaikai fanĩrira mato mekafaifono mã ato kemasharanõ. Nãskakẽ nã mato noikaspaifãfe mato kemakanima, fanĩrira mã noko yoi tsõa mato faima. \v 16 Akka mãto epafãfe mãto efafo feta mato ato achimaxikani. Mãto ochifãfe, mãto kaifofofãfe mato fe rafemisfãferi mato askafaxikani. Akka ranãri mato retexikani. \v 17 Akka eõxõ yorafãfe keyokõichi mato noikaspaxikani. \v 18 Akka mato noikaspafiaifono Epa Niospa mato kexesharai mato retefiaifonokai mãto fero mẽsho fenonakama. \v 19 Akka afara afeskara ifiaino ea shinãmakiyamakãfe. Nãskax mã efe isharapakenakaki. \p \v 20 “Jerusalén anoafo sorarofãfe ato cheteafono mã õikĩ mã tãpitiro mã chaima ato reteaifono, ãto pexefori pão iki keyoi. \v 21 Nãskakẽ a Judea ano ikafo mãchi keya ari ichotanõfo. A Jerusalén ano ikafori nã pexefã rasi mẽranoax tsekenõfo. A Jerusalén pasotai ikafori anã Jerusalén ano feyamanõfo. \v 22 Nã Niospa meka yoikĩ kenenifo keskakõi fakĩ Jerusalén anoafo Niospa ato omiskõimani. \v 23 Askatari a kẽro fake naneafo fe a fake yome pishta chocho amaifo omiskõixikani mãmãi yorafo omiskõifinakõiaifono. Nãskakẽ nã Judea mai anoafo omiskõifinakõixikani, Niospa ato omiskõimanaino. \v 24 Ranãri ato kenopa retekani. Akka ranãri ato achikaxõ karaxa mẽra ato ikimakani mai fetsafo ano. Ato askafaifono nã judeofoma Jerusalén ano iyokani. Akka nã Niospa ato omapaiyaitĩa judeofo Jerusalén ano anã fexikani,” ixõ Jesús ato yoini. \s1 Niospa Fake fotoaino afe keskara iximãkai ixõ Jesús ato yoini \r (Mt. 24.29-35, 42-44; Mr. 13.24-37) \p \v 25 Anã Jesús ato yoini iskafakĩ: “Nãskakẽ xini fe oxe fishifori a nõ õimis keskara anã iki fetseima. Fetsa keskara iki fetsei. Askaito õikani nono mai anoafo ratekõixikani. Fãkafãri poo iki meseniaito nikakani. Ratekõixikani nõkai iskara afaa õimisma ikanax. \v 26 Nãskaito õikani yorafo ratekani shinã fenoyotaxikani. Afarafo afeskaraito õikani a õiyomisfoma keskara õikani. \v 27 Nãskatari ea õixikani ẽ nai mẽranoax nai kõinĩ ẽ fotoiyoaito. Shara finakõia ẽ fotoaito ea õixikani. \v 28 Nãskakẽ nã ẽ mato yoiai keskai taei afarafo afeskaraino, inimayanã ea manasharakãfe, ea chanĩmara fayanã. Mẽ chaima okĩ ẽ mato ifirisa fatanõ,” ixõ ato yoini Jesús. \p \v 29 Nãskaxõ anã meka fetsafaxõ ato yoini iskafakĩ: “Akka shinãkãpo yõkka fiyafi ifi fetsaõnoa. \v 30 Ãfe pei siri ikaito õikĩ mã tãpitiro mãmãi chaima xiniaito. \v 31 Nãskarifiakĩ mã tãpitiro nã ẽ mato yoimis keskara afarafo afeskaraito õikĩ mã chaima Nios Xanĩfo oi kiki xanĩfo ikiyoi nono nãmãnoax. \p \v 32 “Akka ẽ mato pãraima. Na afarafo ẽ mato yoiai keskaito na yorafãfe nayokaxoma õiyokani. \v 33 Akka nai fe mai keyoi. Akka ẽfe meka fisti keyonakama na ẽ mato yoiai keskakõi. \p \v 34-35 “Nãskakẽ kexemesharakãfe mãto õitinĩ afaa chaka shinãkakĩma. A mã pãepaiyai fisti shinãyamakãfe. Afaa fetsafori shinãyamakãfe. Anori shinãkĩ a ikaifo keskakĩ mã ea chanĩmara fatiromaki. Akka afo itipinĩsharafomano ẽ nokorisataxii. Mãraki poomãnã tanasharaxma tarapa faafo mẽra ikiyamatiro. Mãri nãskatiro ea shinãxma. Nãskata afarafo afeskara iki fetseaino nã mai tio anoax omiskõi fetsexikani. \v 36 Nãskakẽ itipinĩsharakãfe, Epa Nios mẽxotaima kĩfifafãikãfe afara afeskaraino omiskõixikakima. Nãskax mã ekeki chipo nokoaino ẽ matoki inimaxikai,” ixõ Jesús ato yoini. \p \v 37 Nãskata Jesús pena tii Nios kĩfiti pexefã mẽraxõ ato yoini. Akka fakish tii machi ãfe ane Olivos ano oxatai apaoni. \v 38 Nãskakẽ yorafã rasi pena tii akiki fepaonifo Nios kĩfiti pexefã ano. Anoxõ ato yoiaito nikai fekani. \c 22 \s1 “¿Afeskaxõ nõ Jesús retetiromẽ?” ixõ shinãnifo \r (Mt. 26.1-5, 14-16; Mr. 14.1-2, 10-11; Jn. 11.45-53) \p \v 1 Mã chaima fista ikaino a Niospa ãjirinĩ Egipto anoxõ ãto fake iyoafo retenima shinãkakĩ pãa faraxatimais pipaonifo, Pascua fistatĩa. \v 2 Afia penata a ato Nios kĩfixomisfãfe ãto xanĩfofo feta a Moisés yoikĩ kirika keneni keskara ato tãpimamisfãfe afeskaxoma Jesús pãraxõ retepaikani yorafoki ratenifo. \p \v 3 Nãskaifono Judas mẽra Satanás ikini. Nã Judasri Jesús ãfe ina ini. Ãfe ane fetsa Iscariote ini. \v 4 Nã Judas kani a ato Nios kĩfixomis xanĩfofo yafi a anoxõ Nios kĩfiti pexefã kexemisfo xanĩfofo yoikai. Anoxõ ato yoini iskafakĩ: “¿Afeskaxõ ẽ mato Jesús achimatiromẽ?” ixõ ato yõkani. \v 5 Akiki inimayanã yoikĩ iskafanifo: “Aicho, nõ mia kori inãi mĩ noko ato Jesús achimaxonõ,” ixõ Judas yoiaifono, \v 6 “Ia. Ẽ mato achixonõ,” ixõ ato yoini. Nãskaxõ Judaspa shinãni afetĩa ẽ ato Jesús achixotiromẽ ini. Yorafã rasichimãi naki faafono afeskaxõ achitiroma ini. \s1 Mã chaima reteaifono Jesús aõxõ tãpimisfo feta yãtapake pini \r (Mt. 26.17-29; Mr. 14.12-25; Jn. 13.21-30; 1 Co. 11.23-26) \p \v 7 Akka nã fista Pascuatĩa pãa faraxatimais pinifo. Afia penatari oveja fake retexõ Nios inãpaonifo ãto xinifãfe anifo keskafakĩ. Akka mã fista pakeano, \v 8 Jesús Pedro yafi Juan nĩchini ato yoikĩ iskafayanã: “Fokaxõ itipinĩsharafatakãfe fistatĩa nõ pinõ,” ato faito, \v 9 kemanifo: “¿Fanĩxõ nõ itipinĩsharafaikaimẽ?” faifono, \v 10 Jesús ato kemani: “Mã mã pexefã rasi ano nokoxõ feronãfake fisti mã fichi kaikai keshoki faka tetsaomexõ foikaino. Nã chĩfafaitakãfe fato pexe mẽra ikikaimãkai õixikakĩ. \v 11 Nãnoxõ nã pexe ifo yoikĩ iskafaxikakĩ: ‘Nõko Ifãfe noko yoikĩ iskafakĩ: “Fato pexe kene mẽraxõ eõxõ tãpimisfo feta fistatĩa ẽ pitiromãki ixõ yõkatakãfe nõko Ifãfe noko faa,” mã faito, \v 12 nãato mato ispai kiki pexe keya kene efapaya itipinĩsharakõia. Nãno itipinĩsharafakãfe anoxõ nõ pinõ,’ ” Jesús ato fani. \p \v 13 Nãskata mã fokaxõ fichinifo nã Jesús ato yoia keskarakõi. Nãskaxõ itipinĩ fanifo Pascua fistatĩa pixikakĩ. \p \v 14 Mã itipinĩshara faafono, Jesús a aõxõ tãpimisfo fe kaax, mĩsa ano tsaoni. \v 15 Nãskaxõ tsaoafono Jesús ato yoini: “Ẽ mato feta pipaitiani na fista Pascuatĩa ẽ nayoxoma. \v 16 Akka ẽ mato yoikõi ẽkai anã mato feta Pascua fistatĩa pifainakama. Akka nã mã Epa Nios xanĩfo ano nokoaitĩa ẽ mato feta pixii inimayanã.” \p \v 17 Nãskata kecho tsomainĩfofã Apa Nios kĩfikĩ, “Aicho,” fata, ato yoikĩ iskafani: “Na mato tiito ayakãfe. \v 18 Ẽ mato yoikõi ẽ anã mato feta na fimi ene ayaima. Akka nã ẽfe Epa Nios fe ẽ xanĩfo ixõ keyokõi ẽ yorafo ĩkixõ na fimi exe ẽ anã ato feta ayaxii,” ixõ ato yoini. \p \v 19 Nãskaxõ anã pãa tsomainĩfofã, Apa Nios kĩfikĩ aicho fata, ato pãa kaxkexopakeyanã ato yoikĩ iskafani: “Nafi efe nami keskaraki. Matoõnoax ẽ nai. Nãskakẽ nã mã piaitĩa ea shinãfafãikãfe,” ixõ ato yoini. \p \v 20 Nãskarifiakĩ kecho tsomainĩfofã nã pixõ ato yoini iskafakĩ: “Na ayatiõxõ ẽ mato afara fenashara yoi iskafakĩ: Ẽfe imi foaino ẽ matoõnoax nai mã ẽfe Epa Nios fe ĩpaxanõ.” \p \v 21 “Akka nã efe mĩsa ano tsaoa fẽtsa ea ato achimani. \v 22 Akka nã eõnoa yoikĩ kirika kenenifo keskakõi ẽ naikai. Akka nã ea ato achimanai akairi omiskõi finakõi,” ixõ Jesús ato yoini. \p \v 23 Ato askafaito nikakani ãa ranã yoinãi fetsenifo: “¿Fatotokai nõ achimanimẽ?” ikanax ãa ranã yoinãnifo. \s1 Akka, ¿tsoa sharafinakõiamẽ? \p \v 24 Nãskakẽ aõxõ tãpimisfo feratenãnifo fatokai sharafinakõiamẽ ikanax. \v 25 Nãskaifono Jesús ato yoini iskafakĩ: “Nã yora fetsafo xanĩfokaxõ ato ferateyanã ato yonomamisfo. Ato askafafiakakĩ nõko xanĩfo noko afara shara faxõ fafãini ixõ nokoõnoa yoikãfe, ato famisfo. \p \v 26 “Akka mãri askayamakãfe. Askatamaroko nã sharafinakõia mãto exto chipoko keskara ikãfe. Nã chipokofãfe ãto iyoafo ato yonoxosharatirofo keskara ikãfe. Akka xanĩfo ipaikakĩ fetsafo sharafakãfe ato axosharaxikakĩ. \v 27 Akka, ¿fatokaimẽ sharafinakõia, nã mĩsa ano tsaoxõ pimisraka, askayamai nã ato pimamisraka? Akka nã mĩsa ano tsaoxõ piai nã sharafinakõia. Akka ẽ mato fe ixõ ẽ mato yonoxomis keskara ẽ imis. \p \v 28 “Akka mã efe itiani mã ea potamisma, na afara chakafãfe ea chakafafiaino. \v 29 Nãskakẽ ẽri mato xanĩfo imaxii, ẽfe Epa Niospa eari xanĩfo imaino. \v 30 Akka mã efeta pita efeta ayata mã faxii ẽfe mĩsa ano tsaoxõ. Nãskakẽ mã mã xanĩfoxõ nã doce nõko kaifo israelifãfe mã ato ĩkixii,” ixõ Jesús a afe rafeafo yoini. \s1 “ ‘Ẽ Jesús õimisma,’ Pedro ixiaino,” Jesús ato yoini \r (Mt. 26.31-35; Mr. 14.27-31; Jn. 13.36-38) \p \v 31 Nãskata nõko Ifãfe Simón yoini iskafakĩ: “Simón, õipo Satanás Nios yõkaxõ mato afara chakafamapai, mã ea potanõ. \v 32 Akka ẽ mia Epa Nios kĩfixoni mĩ ea nikakĩ xateyamanõ. Akka mã mĩ paxkafixõ mĩ ea anã Ifofakõixõ a mefeta ea Ifofaafo ato yoisharafe ea Ifosharafanõfo,” ixõ yoiaito, \v 33 Simón kemani: “Ĩfo, ẽ mia potanakama. Mia karaxa mẽra ikimanaifono ẽri mefe kai. Mia reteaifonori ẽri mefe nai,” faito, \v 34 Jesús kemani: “Pedro, ẽ mia yoi iskaratĩa takara fene keoyoamano mĩ ato yoi iskai: ‘Ẽ Jesús õimisma,’ ixõ mĩ ato yoikĩ tres fai,” Jesús fani. \s1 “Mẽ samamashta omiskõikai,” Jesús ato fani \p \v 35 Nãskafata Jesús anã ato yoini iskafakĩ: “Ẽ mato nĩchiyamea pishamais koriri mã foyameama, sapatori mã fotima. Akka ẽ mato nĩchia kaxõ ¿mã afaa yopatimẽ?” ato faito kemakakĩ iskafanifo: “Maa. Nõkai afaa yopatima,” fanifo. \p \v 36 Nãskata ato yoini iskafakĩ: “Akka iskaratĩa nã pishayato ãfe pisha foikanõ, ãfe koriyafi. Akka nã keno yamato ãfe rapati minixõ kori fixõ, nã kõri keno fetsa finõ. \v 37 Akka ẽ mato yoi nã eõnoa yoikĩ kirika kenenifo keskai mẽ askakõi. Ẽ askarayamafiano ea pãrakani yora chakafãfe, ‘Nato ato chakafamis,’ ea fakani. Nãskakẽ nã eõnoa yoikĩ kirika kenenifo keskara nẽ askakõi,” ixõ ato yoiaito, \v 38 a aõxõ tãpimisfãfe yoinifo: “Ifo, nono keno rafe,” faifono, ato kemani: “Nã rafe inõkĩ anã nõ yopaimakai. Nãskanõ,” ixõ ato yoini Jesús. \s1 Getsemaní anoxõ Jesús Apa Nios kĩfini \r (Mt. 26.36-46; Mr. 14.32-42) \p \v 39 Nãskata Jesús kani nã kamis keskai machi Olivos ano. Aõxõ tãpimisfori afe fonifo. \v 40 A kamis ano mã nokoxõ ato yoini: “Epa Nios kĩfikãfe Satanás mato afara chakafamapaiyai keskara axikakĩma,” ixõ ato yoini. \p \v 41 Ato askafata ato makinoax orishta kaxõ Apa kĩfini ratokonõ mai chachipakefofã. \v 42 Apa kĩfikĩ iskafani: “Epa, ea ifipaikĩ ea ifife ẽ omiskõinõma. Akka nã ẽ apaiyai keskafakĩma, nã mĩ ea amapaiyai keskafafe,” Apa faino, \v 43 ãfe ãjiri nai mẽranoax akiki nokorisatani mitsisipakõi imaxiki. \v 44 Shinãmitsai finakõiyanã, Jesús Apa kĩfini nã omiskõiai shinãyanã. Nãskaino ãfe nĩskaya ãfe imi mai ano tosini. \p \v 45 Mã Apa kĩfita fininãkafãta, aõxõ tãpimisfo ari kani. Kaxõ õia oxafo inifo shinãmitsai finakõikani ãto Ifo omiskõiaino. \v 46 Nãskaxõ ato yoini: “¿Afeskai mã oxaimẽ? Fininĩfofãkãfe Epa kĩfixikakĩ Satanás chakata mato afaa chakafamayamanõ,” ato fani. \s1 Jesús achinifo \r (Mt. 26.47-56; Mr. 14.43-50; Jn. 18.2-11) \p \v 47 Jesús ato yoiaino yorafã rasi nokotoshinifo. Nã ãfe ane Judas, nãri Jesúsxõ tãpimis iyopaoni, nã Judas rekẽ oaino acho yorafã rasi fenifo. Nã Judas Jesús ari kani kokoikai. \v 48 Askafaito Jesús yoini iskafakĩ: “¿Judas, ea mĩa kokoxõ mĩ ea ato achimanimẽ?” fani. \p \v 49 Askafaito õikakĩ a aõxõ tãpimisfãfe Jesús yõkanifo: “¿Ĩfo, nõ ato kenopa rerapaketiromẽ?” ixõ yõkanifo. \p \v 50 Nãskata fẽtsa nã ato Nios kĩfixomisto ãfe xanĩfãfe ina ãfe pacho kayakai aõri paxteni. \v 51 Askafaito õikĩ Jesús yoini iskafakĩ: “Enefe. Nãskanõ,” fata afianã koshikõi xanĩfãfe ãfe ina ãfe pacho ramãkaxõ pacho tichixotani. \v 52 Nãskaxõ ato yoini a Nios kĩfixomis xanĩfofo yafi a Nios kĩfiti pexefã kexemis xanĩfofo, nã anifo tiiri mã ifi feafono ato yõkani: “¿Afeskai kenofoya ifixatefoya mã oamẽ ea achiyoi oa ẽ yometso keskarakẽ? \v 53 Pena tii ẽ mato fe itiani Nios kĩfiti pexefã mẽraxõ ẽ mato tãpimani, akka mãkai ea achipaimisma. Akka na fakishi mã ekeki oa Satanás mãto ifono,” Jesús ato fani. \s1 “Ẽ Jesús õimisma,” Pedro ini \r (Mt. 26.57-58, 69-75; Mr. 14.53-54, 66-72; Jn. 18.12-18, 25-27) \p \v 54 Jesús achixõ iyonifo a ato Nios kĩfixomis xanĩfãfe pexe ano. Akka Pedro acho chipo kani. \v 55 Akka pexe emãiti chii ketefaax tsaoax yoaifono Pedrori nãno ato fe tsaoax yooni. \v 56 Nãno ato fe tsaoax yooaino xanĩfo yonoxomis xomayato fichixõ yoini iskafakĩ: “A nari Jesús fe imiski,” faito, \p \v 57 Akka Pedro iskani: “Ẽkai Jesús õimisma. Mĩ ea pãrai,” faito, \v 58 fẽtsari tãpixõ yoini iskafakĩ: “Mĩfi na Jesús fe imiski,” faito, Pedro kemani: “Maa. Ẽkai Jesús fe imisma,” fani. \p \v 59 Mã askafaafo samaraka pishtano, fetsari anã iskafani: “Chanĩma, a nafi Jesús fe imiski. A na feronãfake Galilea anoa,” faito, \v 60 Pedro yoini iskafakĩ: “A mĩ yoiaiõnoa ẽ tãpiama tsoaraõnoa mĩ yoi ẽ tãpiama,” Pedro faino takara keoinãkafãni. \p \v 61 Pedro askaito Jesús texkeakekafã festani. Festanaino Pedro shinãtani nã ãfe Ifãfe yoia keskara. “A takara keoyoamano, ‘Ẽ Jesús õimismara,’ ixõ mĩ ato yoi tres fakĩ,” Jesús faa nã Pedro shinãtani. \v 62 Nãskakẽ nãnoax tsekekaini kaax Pedro shinãmitsai oiai finakõini. \s1 Jesús kaxemetsama fanifo \r (Mt. 26.67-68; Mr. 14.65) \p \v 63 Nãskakẽ nã kexeafãfe Jesús kaxemetsama fanifo koshaketsayanã. \v 64 Nãskata feopokaxõ yõkanifo: “Noko yoife tsõa mia koshamakĩ.” \p \v 65 Nãskakata ĩchaketsanifo afara fetsa yõkaketsayanã. \s1 Xanĩfo tiito Jesús yõkanifo \r (Mt. 26.59-66; Mr. 14.55-64; Jn. 18.19-24) \p \v 66 Mã penano a judeofãfe ãto xanĩfofo ichanãnifo. Nã ato Nios kĩfixomisfãfe ãto xanĩfofonõ, a Moisés yoikĩ kirika keneni keskara ato tãpimamisfori ato fe ichanãnifo. Nãskakaxõ Jesús iyonifo xanĩfo finakõia ano. Nãrixõ yõkanifo iskafakakĩ: \v 67 “Noko yoife mĩmãkĩ Cristo.” \p Askafaifono ato Jesús kemani: “Ẽje, ẽ mato faitokai mã ea chanĩmara faima. \v 68 Ẽri mato yõkaito mã ea kemaima. \v 69 Akka iskaratĩa ẽfe Epa Nios ketaxamei ẽ tsaosharakõi. Nãmãi fasi finakõikẽ afama mĩshti atiro,” ixõ ato yoiaito, \v 70 keyokõichi yõkanifo: “Akka, ¿mĩmẽ Niospa Fake?” ixõ yõkaifono Jesús ato kemani: “Nã mã yoiai keskarakĩa ẽ,” ato fani. \p \v 71 Ato askafaito nikakakĩ anã yoinifo iskafakãkĩ: “¡Nikakapo! Nõkai anã aõnoa meka fetsa nõ nikapaima. Mã nõakõi nõ nika noko yoiaito,” ikanax yoinãnifo. \c 23 \s1 Pilato ano Jesús iyonifo \r (Mt. 27.1-2, 11-14; Mr. 15.1-5; Jn. 18.28-38) \p \v 1 Nãskakata keyokõi fininĩfofãkãta Jesús iyonifo Pilato xanĩfo finakõia ano. \v 2 Nãskakata judeofãfe Jesús chakafakakĩ yõanifo iskafakakĩ: “Na feronãfãke nõko kaifofo ato chakafamai iskafakĩ yoikĩ: ‘Na romanõ xanĩfokõichi mato kori yõkaito inãyamakãfe,’ ato faa. Nãskatari, ‘Ẽkĩa Cristo, ea Niospa nĩchia ẽ mãto xanĩfo inõ. Ẽ Niospa Fake,’ noko faa,” ixõ Pilato yoinifo. \p \v 3 Askafaifono Pilato yõkani: “¿Mĩmẽ judeofãfe xanĩfo?” ixõ yõkaito Jesús kemani: “Ẽje, nã mĩ ea yoiai keskarakĩa,” fani. \p \v 4 Nãskafaino Pilato nã ato Nios kĩfixomis xanĩfofo yafi nã ano niafo yoini iskafakĩ: “Na feronãfãkekai afaa chakafaa ẽ õima,” ato fani. \p \v 5 Ato askafaito fãsikõi mekainĩfofã yoinifo iskafakakĩ: “Na feronãfãke ato tãpimayanã pexefo tii anoa ato chakafakĩ mekafamafofãsafai. Galilea anoxõ ato taefamati, iskaratĩa nono Judea anoxori ato askafamai,” ixõ yoinifo. \s1 Jesús Herodes ano iyonifo \p \v 6 Askafaifãfe nikakĩ Pilato ato yoini: “¿Chanĩmamẽ na feronãfake Galilea anoamẽ?” ato faino, \v 7 “Ẽje, nãnoa,” fanifo. Nãskaxõ xanĩfo Herodes ano nĩchini, nã Herodesmãi Galilea anoax xanĩfokẽ. Nãskafaifono Herodes Jerusalén ano oni. \v 8 Jesús õi Herodes inimakõini, mẽxotaimamãi õipaikatsaxakĩ, aõnoa yoiaifãfe nikakatsaxakĩ afama mĩshti faito õipaikĩ. \v 9 Nãskaxõ afama mĩshtifo yõkaketsani. Akka Jesúskai pishta kemanima. \v 10 Nãskano nãnori inifo, a ato Nios kĩfixomisfãfe ãto xanĩfofo fe a Moisés yoikĩ kirika keneni keskara ato tãpimamisfo, nãfãfe Jesús mekafakĩ chakafanifo. \v 11 Nãskakẽ Herodes ãfe sorarofo feta chakakõifayanã kaxemetsama fanifo. Nãskakaxõ rapati nana safemanifo nã rapati xanĩfonã. Nãskaxõ Herodes anã Pilato ano Jesús nĩchini. \v 12 Nãskatari Pilato fe Herodes rafe fatanãnifo. Akka taeyoi chakafatanãyopaonifo. \s1 Pilato ato yoini Jesús retenõfo \r (Mt. 27.15-26; Mr. 15.6-15; Jn. 18.39–19.16) \p \v 13 Nãskaxõ Pilato ato ichanãfani a ato Nios kĩfixomis xanĩfofo yafi xanĩfo fetsafo, askatari a ano ikafori ato ĩchanãfani. \v 14 Nãskaxõ ato yoini iskafakĩ: “Mã ekeki na feronãfake efea iskafakĩ yoiyanã: ‘Nato yorafo chakafakĩ mekafa,’ ixõ. Akka mãto ferotaifi mẽ yõka. Natokai afaa chakafa ẽ õima, askatarikai ato chakafakĩ mekafaama a mã yoiai keskafakĩ. \v 15 Akka Herodesri aõnoa afaa chaka nikama. Nãskaxõ nokoki anã nĩchia. Mã mã õi natokai afaa chakafaama napanã. \v 16 Akka ẽ omiskõimakĩ tãpimani, chipo anã nĩchixiki katanõ,” ixõ ato yoini. \p \v 17 Akka Pascua fistatĩa Pilato ato inimamapaoni yora fisti karaxa mẽranoa tsekakĩ. \v 18 Akka keyokõi fãsikõi mekainĩfofãnifo. “¡Na chaka retefe, Barrabás noko kãimaxoxiki!” fanifo. \p \v 19 Nã Barrabás karaxa mẽra ikimanifo pexefã rasi anoxõ romanõfãfe ãto xanĩfo nõ potanõ fãsikõi mekainĩfofãkãfe ato faito. Askatari ato retekẽ karaxa mẽra ikimanifo. \v 20 Akka Pilato Jesús nĩchipaikĩ, afianã yorafo yoini. \v 21 Ato askafaito nikakakĩ yorafãfe fãsikõi mekafainĩfofãnifo: “¡A chaka mastafe!” fanifo. \p \v 22 Askafaifono afianã Pilato ato yoini: “Akka, ¿afaa chakafamẽ? Natokai afaa chakafa ẽ õima. Afeskaikai natiroma. Akka ẽ omiskõimakĩ finata ẽ nĩchi katanõ,” ato faito, \v 23 akka afo mẽxotaima mekarianifo. “¡Mastafe!” faria fanifo. Askafaria faifono, “Mãa akãfe,” ato fani. \v 24 Ato iskafakĩ, yoiyanã, “Nã mã apaiyai keskafakãfe” ato fata, \v 25 nãskaxõ nã Barrabás karaxa mẽranoa kãimani, “Noko kãimaxõfe,” faifono. Nã Barrabás karaxa mẽra ipaoni xanĩfofo potapaita ato retekatsaxakĩ. Nãskaxõ Jesús ato inãni nã apaiyai keskafanõfo. \s1 Jesús ifi cruz ikaki mastanifo \r (Mt. 27.32-44; Mr. 15.21-32; Jn. 19.17-27) \p \v 26 Mã Jesús mastaifokakĩ iyokakĩ, feronãfake fisti fichikaxõ yoinifo cruz foxõikanõ. Nã feronãfake Cirene anoa ini, ãfe ane Simón. Oriax oaito fichikaxõ cruz iyamanafono Jesús acho cruzya kani. \p \v 27 Nãskakẽ yorafã rasi kẽrofo fe oiakani, fiisi fonifo. Acho fokani, shinãmitsakani ãto Ifo shinãkani. \v 28 Nãskaifono Jesús ato õikĩ ato yoini iskafakĩ: “Kẽrofo Jerusalén anoafofãfe, eõnoax õiayamakãfe, eõnoax õiakĩmaroko mãa ranã oia faatanãkãfe, mãto fakefoõnoaxri oiakãfe. \v 29 Akka chipo a mã omiskõiai nokoxii, nãskakẽ mã yoikĩ iskafaxii: ‘Inimakãfe a fake fimisfoma, mã nofe omiskõikeranaki,’ ixõ mã yoixii. \v 30 Nãskakẽ yorafãfe machi yoikĩ taefakĩ iskafaxikani: ‘Nokoki mãchifã mafakerafe noko fepoxiki nõ narisanõ omiskõixikima,’ ixõ yoixikani. \v 31 Ẽ afaa chakafayamafiamiskẽ ea iskafakani. Akka nã afara chakafakĩ xateyamaifo omiskõimakĩ finakõikani,” ixõ Jesús ato yoini. \p \v 32 Nãskata yora chaka raferi iyonifo Jesúsya mastaifokakĩ. \v 33 Nãskata a mastaifo ano nokonifo ãfe ane Mapo Xao ano. Nãnoxõ Jesús mastanifo. Yora chaka rafeya fetsa takaifetsa ata, fetsari takaifetsa anifo. \v 34 Nãskaxõ mã mastafono Jesús Apa kĩfini: “Epa, ato raefafe na ea iskafaifo tsõa tãpiamakĩ,” Apa fani. \p Nãskano sorarofo ato kaxetiya kaxenifo mã kanãkanax Jesús rapati paxkanãxikakĩ. \v 35 Nãnoxõ yorafãfe õinifo. Nã xanĩfofofãfe kaxemetsamafaifono iskafayanã: “Nõ õinõ nato yorafo ifimiski, iskaratĩa ãari ifimeimãkai. Niospa Fakeaxroko ãa ifimei kiki a Niospa katonino,” fanifo. \p \v 36 Sorarofori Jesúski kaxemetsamanifo. Nãskaxõ akiki fokaxõ fimi ene kacha ayamapainifo. \v 37 Iskafakĩ yoiyanã: “Mĩ judeofãfe ãto xanĩfomãkĩ mĩari ifimefe,” fanifo. \p \v 38 Nãskaxõ ãfe mapo mãnãori tafara kenekĩ iskafanifo: “Nafi judeofãfe ãto Xanĩfoki,” fanifo. \p \v 39 Nãskano nã aya mastafo fẽtsa Jesús chakafakĩ mekafani iskafakĩ: “Mĩ Cristomãkĩ mĩa ifimeta nokori ifife,” faito, \v 40 akka fẽtsa yoikĩ iskafani: “Askafayamafe. ¿Mĩ Nioski meseimamẽ a mĩ afara chakafaax omiskõiai?” fani. \v 41 “Akka nõ omiskõikõi chanĩmakõi nõmãi afara chakafakatsaxakĩ. Akka na feronãfakekai afaa chakafama na omiskõiai,” fani. \p \v 42 Nãskaxõ nãato Jesús yoini iskafakĩ: “Ifo, xanĩfo finakõixõ ea shinãfe,” faito, \v 43 Jesús kemani: “Ẽ mia pãraima iskaratĩakõi mĩ efe kai nã sharafinakõia ari mĩ efe inimakõipakenaka,” fani. \s1 Jesús nani \r (Mt. 27.45-56; Mr. 15.33-41; Jn. 19.28-30) \p \v 44 Nãskata xini keya nã mai tio fakishifãkõitani. Nãskax mã xini kaino anã penatani. \v 45 Nãskakẽ xini peinima. Nãskaino sama nami Nios kĩfiti pexefã mẽranoax nakirafekõi faxtepakekafãni. \v 46 Nãskaino Jesús fãsikõi Apa kenani: “Epa, ea ifife ẽ mia ano kanõ,” fata, nãskax nani. \p \v 47 Nãskaito soraro xanĩfãfe õikĩ, Epa Nios aicho fayanã iskafakĩ yoini: “Chanĩma, na feronãfake afaa chakafamisma,” ixõ yoini. \p \v 48 Nã ano niafãfe õinifo Jesús naito. Nãnoax fokani, oiai finakõi fonifo Jesús shinãkani. \v 49 Akka nã Jesús õimisfãfe ano nẽtekaxõ chai nikaxõ õinifo. Kẽrofãferi õinifo, Galilea anoax afe foitaxakakĩ. \s1 Jesús makex kini mẽra maifanifo \r (Mt. 27.57-61; Mr. 15.42-47; Jn. 19.38-42) \p \v 50-51 Nãno feronãfake sharakõi fisti ini. Nãato Nios Ifofasharapaikõini. Ãfe ane José, Arimatea anoa ini judeofãfe ãto xanĩfo. Nã José Nios xanĩfokõi manapaoni. Nãatokai xanĩfo fetsafãfe shinãifo keskara shinãpaonima. \v 52 Nã José Pilato ano kaxõ Jesús yora yõkani maifai axiki. \v 53 Mã yõkatani oxõ cruz anoa fotomaxõ sabanã fena sharakõipa rakoxõ iyoxõ mafa kini mẽra rãtani, a tsoa maiyomisma mẽra. \v 54 Nã penata itipinĩshara fanifo, mã chaima safaro faino, \v 55 kẽrofo Jesús fe Galilea anoax foitaxakakĩ. Nãfãfe José chĩfafainifo afeskaxõ kini mẽra Jesús rãtaimãkai õifokakĩ. \v 56 Mã ãto pexe ano fẽkaxõ, pirofomã yafi a aõ tereati itipinĩsharafanifo. Akka kẽrofãfe judeofãfe pena tenetitĩa teneyonifo nã Moisés yoini keskafakĩ. \c 24 \s1 Jesús otoni \r (Mt. 28.1-10; Mr. 16.1-8; Jn. 20.1-10) \p \v 1 Akka nã pena teneti safaro mã finõfaano nomĩkonõ fakishparikõi fonifo a Jesús maia ano. Pirofomã foifokani mã itipinĩshara fakaxõ. \v 2 Mã nokokaxõ õiafo a kini a aõ fepoitafo tokirinĩfã mã fepekemea ini. \v 3 Akka ikifaikakĩ õiafo ãto Ifo Jesús ãfe yora ano inima. \v 4 Nãskai ratekõiyanã afeskamẽ ikaxõ shinãpaiyaifono, feronãfake rafe ato ketaxamei nĩtani, ãto rapati fafekõiyanã. \v 5 Nãskaifono kẽrofo ratekõiyanã maikiri fepepakefofãnifo. Nãskaifono nã ãjiri rafeta ato yoini: “¿Afeskakĩ nã yora nia mã fenaimẽ na yora nakẽ maifamisfo mẽranoa? \v 6 Anãkai nonoma, mã otokaina. Akka shinãkapo a Galilea ano iyoxõ mato yoimis keskara. \v 7 ‘¿A yora chakafãfe ea achikaxõ ea mastafono tres nia oxata ẽ anã otoxira,’ mato faito mã nikamismamẽ?” ixõ ãjiri rafeta ato yoini. \p \v 8 Ato askafaino a Jesús ato yoimis anori shinãnifo. \v 9 Nãskakata nã Jesús maita anoax anã fekakĩ, nã once aõxõ tãpimisfoya nã fetsafori ato yoitoshinifo nã õitanaifo keskara. \v 10 Akka nã Jesúsnoa ato yoimiski chanifofãifo tii, María Magdalena ikaino Juana ikaino Santiago ãfe afa María ikaino kẽro fetsafori inifo. \v 11 Akka a aõxõ tãpimisfãfe, “Ãa chanĩkanira,” ato fanifo. Ato nikakaspanifo. \p \v 12 Ato askafaifono nikai Pedro fareke kaini, a Jesús maita ano õikai. Kaxõ õia kini mẽra a aõ rakoita sabanã fisti mania ini. Nãskax anã Pedro pexe ano oni, “Kee, ¿afeskaitamẽ?” ikax. \s1 Jesús Emaús ano fãi kani \r (Mr. 16.12-13) \p \v 13 Afia pena fistichi Jesús fe rafemisfo rafe pexe rasi ãfe ane Emaús ano fonifo. Jerusalén fe Emaús once kilometro ini. \v 14 Fokakĩ yoifonifo a Jesús reteitafo. \v 15 Yoinãfofãifono Jesús atoki nokoax ato fe fãi kani. \v 16 Akka mã õifikakĩ tsõa tãpinima, Niospa ato onãtimafaino. \v 17 Askafofãifono Jesús ato kemani: “¿Tsoaõnoa mã yoifokaimẽ fãi kakĩ?” ato faino tsoa tooxinima nãno nẽtenifo shinãmitsakõiyanã. \p \v 18 Nãskaito nã ãfe ane Cleofás kemani: “¿Meres fisti mĩ Jerusalén ano ixõ, mĩ tãpitamamẽ na rama iskaita?” faito, \v 19 Jesús kemani: “¿Afaa afeskaitamẽ?” ato faito yoinifo: “Jesús Nazarete anoa nõ yoi, nãatofi Niospa meka yoimiskĩ. Nãskakẽ yorafo akiki inimakõimisfo, Niosri akiki inimakõimis. Niospa ãfe sharaõxõ noko yoimis Niosxõ afama mĩshti noko faxomis. Ãfe mekapa yorafo sharafata afara sharafo noko axomis. \v 20 Nãskafiaito a ato Nios kĩfixomis xanĩfofo feta nõko xanĩfofofãfe achikaxõ ato inãitafo retekaxõ mastanõfo. \v 21 Akka nã nõko kaifo israelifo romanõfo anoa ifimis ipainõra nõ famis nõko xanĩfo ixiki romanõfãfe anã noko afeskafanõfoma. Akka mã tres nia finõa a naita. \v 22 Akka nã kẽrofo nofe ikafãfe noko yoikakĩ noko ratekõiafo. Fakishparikõi a maia ano õifokaxõ õiafo ãfe yora ano ikama. \v 23 Ano ãfe yorakẽma õitakani pexe ano anã feafo. Nãskaxõ yoiafo a ãfe ãjiri rafeta atoki nokoxõ ato yoiafo keskara iskafakĩ: ‘Jesús naama, iskaratĩa nia,’ ato faafono. \v 24 Nãskakẽ nofe yora rafe chipo a maia ano fokaxõ õiafo nã kẽrofãfe yoiafo keskarakõi ika. Akka Jesús ãfe yora ano ikama.” \p \v 25 Nãskafaifono Jesús ato yoini iskafakĩ: “Kee, mãkai afaa tãpiama, mã tatimakõi. Akka a Niospa meka yoimisfãfe yoinifo keskarakai mã chanĩmara faima. \v 26 Akka kenenifo iskafakĩ: ‘A Niospa nĩchia Cristo omiskõikõifiax, chipo Apa Nios fe xanĩfokõi ixii,’ ixõ aõnoa kenenifo,” Jesús ato askafani. \p \v 27 Nãskaxõ ato yoikĩ taefani a aõnoa yoikĩ kenenifo, a Moisés aõnoa yoikĩ keneni yoita, a Niospa meka yoimisfãfe aõnoa yoikĩ kenenifori; nãfo ato fe kakĩ ato yoifoni. \p \v 28 Mã chaima pexe rasi ano nokokakĩ nã rafeta shinãnifo: “Noko finõfainikaira,” ikaxõ. \v 29 Akka nã rafeta nẽtefanifo iskafakĩ yoiyanã: “Kayamafe. Nono nofe nẽtefe mã yãtapakei kiki. Mã fakishaki,” faifono Jesús nãno ato fe nẽteni. \v 30 Nãskata mã mĩsa ano tsaoafono pixakakĩ Jesús pãa tsomainĩfofã, Apa Nios kĩfikĩ. “Aicho,” fata, nãskaxõ pãa kaxkepakexõ ato inãni pinõfo. \v 31 Ato askafaito nãskakẽ koshikõi Jesús tãpinifo. Akka mã tãpiafono ato makinoax yamarisatani. Nãskakẽ anã tsõa õinima. \v 32 Nãskakẽ ãa rafe yoinãnifo: “No fe fãi okĩ a Niospa mekaõnoa yoikĩ kenenifo keskara noko yoifeaito nõ mea nõko õiti fepeisharakõia. Ãfe meka sharakõi,” ikanax yoinãnifo. \p \v 33 Nãskakanax Jerusalén ano anã fenifo. Mã fẽkaxõ ato fichitoshinifo, nã Jesúsxõ tãpimisfo once a ato fe rafeafo fe ĩchanãkaxõ, \v 34 iskafakĩ yoiaifono: “Chanĩma, mã nõko Ifo otoa, mã Simón õimana,” ixõ yoinifo. \p \v 35 Nãskaifono nã rafetari ato yoinifo nã Jesús ato fe fãi kaito õitanaifo: “Mã nõ õia noko pãa torexopakeaito,” ixõ ato yoinifo. \s1 Jesús aõxõ tãpimisfoki nokoni \r (Mt. 28.16-20; Mr. 16.14-18; Jn. 20.19-23) \p \v 36 Nã ato yoiaifono, Jesús ato nakirafekõi nirisatani. Nãskaxõ ato yoisharakõini iskafakĩ: “Inimakõikãfe,” ato fani. \p \v 37 Ato askafaino ratekõinifo, “Niafaka chaka nokoki nokoara,” ikanax. \v 38 Askaifono Jesús ato yoini: “¿Afeskai mã rateimẽ? ¿Afeskakĩ mãto õiti mẽraxõ mã chanĩmara fatiromamẽ? \v 39 Õikapo ẽfe mẽke yafi ẽfe tae. Ẽkĩa. Ea ramãkapo. Akka õikapo na rãfo tsefefo. Akka niafakakai namiyata xaoyama, nã mã ea õiai keskara,” ixõ ato yoini. \p \v 40 Ato askafakĩ yoiyanã, ãfe mẽke toa yafi ãfe tae toa ato ispani. \v 41 Ato askafakĩ yoiaino ãto õiti mẽraxõ shinãnifo: “Jesúsmara,” ikaxõ. Nãskaxõ chanĩmara fakeratama akiki inimakõinifo. Nãskaifono Jesús ato yõkani: “¿Nono mã afaayamamẽ ẽ pipanã?” ato faito, \v 42 foe xoia pishta inãnifo. \v 43 Mã fixõ ãto ferotaifi pini. \p \v 44 Nãskaxõ afianã ato yoini: “Mẽfi mato yoiyomiskĩ mato fe iyoxõ eõnoa yoikĩ Moisésnõ nã a Niospa meka yoimisfonõ, eõnoa fanãiti kenenifo keskai nẽ askakõi,” ixõ Jesús ato yoini. \v 45 Nãskakẽ ãfe shinãmã a kenenifo keskara ato shinãmanaino tãpikõinifo. \v 46 Ato yoikĩ iskafani: “Eõnoa yoikĩ kenekĩ iskafanifo: ‘Cristo a Niospa nĩchia mã nafiax tres nia oxata anã otoxii,’ ixõ eõnoa yoikĩ kenenifo. \v 47 Akka ẽfe aneõxõ ato yoikãfe. Jerusalén anoxõ ato yoikĩ taefakãfe. Nãskaxori nã maniafo tii anoafori ato yoifofãsafakãfe ãto chaka xatekaxõ anã Nios nikasharakõinõfo, nãskaifono ãto chaka ẽ ato soaxonikai. \v 48 Akka nã ẽ mato yoiaito, mã õiai a mã nikaifori fetsafo yoipakexakãfe. \v 49 Akka ẽfe Yõshi Shara ẽ matoki nĩchi ẽfe Epa yoiyoni keskafakĩ. Akka mã nono Jerusalén ano nẽteyokãfe, ẽfe shara matoki nĩchiyonõ nai mẽraxõ nã ẽ mato yoiai keskafakĩ mã fetsafo eõnoa mã ato yoinõ,” ixõ Jesús ato yoini. \s1 Jesús nai mẽra kani \r (Mr. 16.19-20) \p \v 50 Nãskaxõ Jesús ato iyoni Jerusalén anoxõ Betania pasotai. Nãnoxõ Jesús mẽshainãkafã Apa Nios yoini iskafakĩ: “Epa Niospa, eõxõ tãpimisfo ato kexesharapakexafe.” \v 51 Nãskafakĩ yoiyanã ato makinoax Jesús Apa Nios ari kani. \v 52 Akka a aõxõ tãpimisfãfe iskafakĩ yoinifo: “Jesús, mĩ nõko Ifo sharakõi, nõ mĩo noikõi,” ixõ yoikanax chipo Jerusalén ano fonifo inimakõiyanã. \v 53 Nãskakẽ mẽxotaima Nios kĩfiti pexefã mẽraxõ Nios yoisharapaonifo. Nã tii.