\id ACT - Yaminahua NT -Peru 2008 (DBL -2013) \h LOS HECHOS \toc1 Jesúsxõ Tãpimisfãfe Apaonifo Keskara \toc2 Los Hechos \toc3 Hch. \mt1 Jesúsxõ Tãpimisfãfe Apaonifo Keskara \c 1 \s1 “Niospa ãfe Yõshi Shara matoki nĩchixii kiki,” ixõ Jesús yoini aõxõ tãpimisfo \p \v 1 Teófilo, ẽ mia anã kirika kenexoni mia yoikĩ. Ẽfi Lucaski, mia kirika fomai. A Jesús nai mẽra kayoxoma afama mĩshtifo fayanã ato tãpimapaoni keskara yoikĩ ẽ mia kirika kenexõ fomayoni, mĩ tãpinõ. \v 2-3 Mã Jesús retefiafono oxa rafeta anã otoni. Mã otoxõ aõxõ tãpimisfo ato ifixõ ato tãpimani Niospa Yõshi Sharapa shinãmanaino akairi fetsafo tãpimanõfo. A metasitafo ato ispaketsani a aõxõ tãpimisfo. “Nafo ea metasitafokĩ õikapo,” ato fani õikakĩ tãpisharanõfo. Mã anã nia afia ipaoni keskara ixõ tãpinõfo ato yoisharani nai mẽra kayoxoma. Cuarenta nia oxata ato tãpimasharani chipo katãxiki ato yoipakeyoni a Nios xanĩfoõnoa ato yoisharapakeni. Nãskax Apa Nios ari kani nai mẽra. \p \v 4 Nai mẽra kayoxoma anã pena fetsa aõxõ tãpimisfo yoisharani iskafakĩ: “Nonoax fakifoyoyamakãfe. Ẽ mato yoisharayonõ, mã nikasharanõ. Ẽfe Epa ãfe Yõshi Shara matoki nĩchixii kikĩ a ẽ mato yoimis keskafakĩ. Mã mã nikafafainakĩ ẽ mato yoiaito. Nãskakẽ na Jerusalén anoxõ manayokãfe, ẽfe Epa ãfe Yõshi Shara mato mẽra naneyonõ. \v 5 Juan mato maotisafakĩ faka mẽra ikimapakeni Niospa mãto chaka mato soaxonano mã ato õimanõ. Nãskafakĩri samama fatora penata Niospa ãfe Yõshi Shara mato mẽra naneaino mã shinã sharaya ixii.” \s1 Jesús nai mẽra kani \p \v 6 Anã ano fisti Jesús fe ichanãkaxõ yorafãfe yõkanifo iskafakakĩ: “¿Ifo, iskaratĩa nõko kaifo israelifãfe ãto xanĩfo mĩ ikimẽ? ¿Anã nafa nõko xanĩfo ixiimamẽ?” fanifo yõkakakĩ. \p \v 7 Askafaifãfe Jesús anã ato yoini iskafakĩ: “Tsõa tãpiama. Epa Nios fistichi tãpia. Afetĩara inõpokoi mã tãpitiroma. \v 8 Mã tãpiyamafitirono Niospa ãfe Yõshi Shara mato mẽra naneano aõxõ mã afama mĩshti tãpitiro. Nãskakẽ mã eõnoa ato yoitiro mẽstekõi. Taefakĩ nã Jerusalén anoafo yoita, nã Judea anoafo yoita, nã Samãria anoafo yoita, keyokõi nã maitio anoafo eõnoa mã ato yoitiro,” ixõ Jesús aõxõ tãpimisfo yoini. \p \v 9 Nãskata mã ato yoita Apa Niospa ifiaino nai mẽra kani. Aõxõ tãpimisfãfe õiaifono fininãkafã kani. Mẽstekõi mãpeinĩfofani nai kõi mẽra ikikainaito aõxõ tãpimisfãfe anã õinifoma mã kaano. \v 10 Nai mẽra foisaifono feronãfake rafe ato ketaxamei nĩtanifo rapati oxo shara safekanax ato yoinifo iskafakĩ: \v 11 “¿Na Galilea anoafãfe, afeskakĩ mã nai mẽra foisimẽ? Mã Jesús nai mẽra kaa. Afetĩara anã matoki oxii. Fatora penata afia mã kaito õia keskara oxii kiki,” ixõ feronãfake rafeta ato yoini. \s1 Jerusalén anoax aõxõ tãpimisfo ichanãnifo \p \v 12 A mãchifanẽ ãfe ane Olivos anoax Jesús ronoinãkafã nai mẽra kaito õikata anã anoris fenifo Jerusalén ano chaima. Un kilometro Olivos fe Jerusalén nã tiixõ rafe ini. \v 13-14 Jerusalén ano nokokata pexe mẽra ikifaikata fomãkĩa mãpeinĩfofãkata a ikafo ano ikifainifo. Ano ikifaikanax ano fistiax ichanãnifo. Pedro ikaino, Jacobo ikaino (nã Jacobo ãfe ane fetsa Santiago ipaoni), Juan ikaino, Andrés ikaino, Felipe ikaino, Tomás ikaino, Bartolomé ikaino, Mateo ikaino, Jacobo Alfeo fake ikaino, Simón Celote ikaino, Judas Santiago fake ikaino, Jesús onefetsafo ikaifono, Jesús ãfe afa María ikaino, a kẽro fetsafori ikaifono ano fisti ichanãnifo Nios kĩfikani. Nãnoxõ pena tii Nios kĩfifafãinifo. \p \v 15 Askata pena fetsa yora rasi ciento veinte ichanãnifo. Askaifono Pedro niinãkafã ato yoini \v 16 iskafakĩ: “Efe yorafãfe, ea nikakõisharakãfe ẽ mato yoinõ. Na Judaspafi yorafo iyoita Jesús achifonõfo. ‘Fato Jesúsmãkĩ noko yoife,’ faifãfe, ‘Nakĩa,’ ato faito õikakĩ achitafo. Afia Niospa shinãmanaino nõko xini David yoikĩ kirika kenepaoni keskafakĩ Judaspa ato yoita. \v 17 Na Judas nofe rafemis noko akai keskari fakĩ Jesús ifini. Nãskakẽ nofeta yonoxofikatsaxakĩ mã chakafakĩ yorafo ato achimanita,” ixõ Pedro ato yoini. \p \v 18 (Ato askafaito kori inãitafo ãa anofi chakamenõ. Kori inãfiafono anã anoris xanĩfofo inãita. Nã kõri xanĩfofofãfe mai fiitafo. Askata Judas ãa tenexemeta ifiki nexeax ronoinãkafãita. Ronoax ariax xetaori pakei mã nafaraxikax ãfe poko napakemeita. \v 19 Askaito nikaitafo Jerusalén anoxõ. Anoax ãfe imi fokẽ nã mai aneitafo “Acéldama” ixõ aneitafo. Nõko mekapa nõ yoitiro iskafakĩ: “Imi Mai” fakĩ.) \v 20 Askata anã Pedro ato yoini iskafakĩ: “Nõko xini David a inõpokoai yoikĩ kirika Salmos ano keneni a Judasnoa yoikĩ iskafakĩ: \pi1 A yõra ãfe mai ano tsoa inõma, \m yoikĩ keneni. Nãskata anã yoini iskafakĩ: \pi1 Feronãfake fetsa a yonomis ano ikiakẽkafanõ, \m ixõ anori yoikĩ noko kenexoni. \p \v 21 “Nãskakẽ iskaratĩa a feronãfake fetsa nõ ifinõ, a nofe Judas ipaoni keskara inõ. Fatora fetsa nõ ifinõ, a Jesús fe taefenai kafãsapaoni keskara nofe inõ. \v 22 Nã nofe ixõ õini Juan Jesús maotisafakĩ faka mẽra ikimanaino, nãskakẽ mẽxotaima nofe imis, akka mã Jesús nai mẽra kaito nofeta õitakĩ, nãskakẽ nõ ifinõ nofeta ato yoimis inõ. Nofe rafexõ Jesúsnoa iskafakĩ yoinõ: ‘Mã Jesús nayofiax mã anã otofaa,’ ixõ ato yoinõ,” Pedro ato fani. \p \v 23 Ato askafaino José Barsabás fe Matías nãno inifo. Nã rafe ato ifipaikĩ, “¿Fato nõ ifimẽ?” ixõ shinãnifo. Nã José Barsabás ãfe ane fetsa Justo. \v 24 Askata a rafe ifipaifikakĩ fisti ifinifo. Nãskakẽ Nios kĩfinifo iskafakakĩ: “Epa Niospa, ¿fato nõ ifimẽ? Epa, mĩ nõko Ifoki. Keyokõi nõko õiti mẽra mĩ tãpikõiaki. Nãskakẽ noko tãpimafe fato mĩ ifiamãki nofeta mĩõnoa yoimis inõ. \v 25 Judaspa Jesús ato achimaita. Nãskakẽ Judas naax omiskõipakenaka. Nãskakẽ Judaspa anã mĩõxõ yonotiroma nofeta. Noko tãpimafe fato a Judas ipaoni keskara itiromãkĩ mĩõxõ ato yoimis inõ,” ixõ Nios kĩfinifo. \p \v 26 Nãskakata ãto ane rafe tokiriki kenexõ kesho mẽra nanexõ napakefofãnaifono fisti pakeaito õikakĩ nã ifinifo. Matías ãfe ane ini. Nãskakẽ Matías ifiafono nã feronãfake oncefo feta Jesúsnoa yoimis ini. \c 2 \s1 Niospa Yõshi Shara ato õiti mẽra naneni \p \v 1 Askata judeofãfe ãto fista Pentecostés ikaino a Jesús Ifofaafo pexe fisti mẽra ichanãnifo. \v 2 Anoxõ nikafo nai mẽranoax oa nẽfefã oi itikikerani pexe mẽraxõ nikafo. \v 3 Nãskata õiafo oa chii keskara fotopakekafãni. Oa nõko ana keskarafiax oa chii rekẽfo keskara maratamefafãinafo ini. \v 4 Askaifono Niospa Yõshi Shara ato mẽra nanetani. Askaino anã a meka fistichi tsoa mekanima. Meka fetsafãfe fisti rasi mekanifo Niospa Yõshi Sharapa ato meka fetsafamano. \p \v 5 Nãskaifono judeofãferi Nios Ifofapaikani Jerusalén ano ipaonifo, chai inoax fekanax. Nã Jerusalén ano inifo mai fetsa fetsatapafo anoax fekanax. \v 6 Anoxõ nikafo oa nẽfefã oai keskara nikanifo. Askaito nikaferakani a Jesús Ifofaafo ichanãfo ano ikitoshinifo. Tãpipaikani afaa afeskaimãkai ikanax. Nãskata nikafo a chai inoax feafãfe ãto mekapa mekaifãfe nikanifo, fisti rasi ãto mekapa mekaifono. “¿Afeskaxõ nõko meka tãpiafomẽ? Nikakapo,” ato fakĩ fetsanifo. Askakanax ratei fetsenifo. \v 7-8 Rateyanã yoinãnifo. Iskanifo: “Na Galilea anoafãfe nõko meka nikayamafikatsaxakakĩ nõko meka tãpiafo nõ nikai. ¿Afeskaxõ tãpiafomẽ mai fetsanoax nõ ofiafiano? \v 9 Akka nõ Partia anoax oni. Fetsafori Media anoax fenifo. Fetsafori Elam anoax fenifo. Fetsafori Mesopotamia anoax fenifo. Fetsafori Judea anoax fenifo. Fetsafori Capadocia anoax fenifo. Fetsafori Ponto anoax fenifo. Fetsafori Asia anoax fenifo. \v 10 Askatari fetsafori Frigia anoax fenifo. Fetsafori Panfilia anoax fenifo. Fetsafori Egipto anoax fenifo. Fetsafori nã Africa fe, Cirene chaima nikakanãfo anoax fenifo. Akka fetsafori judeofo Roma anoax fenifo; \v 11 nãfo judeokõifo ini. Akka a Roma anoax feafori judeokõifoma inifo. Nãskafikaxõ mã Nios Ifofakani judeofo keskara inifo. Askatari fetsafori Creta anoaxri fenifo. Askatari fetsafori Arabia anoaxri fenifo. Nõfi mai fetsa fetsatapafo anoax nõ onikĩ,” ikanax yoinãnifo. “Nãskax nõ ichanãiyoi oa chai inoax, akka nõko mekapa mekaifãfe nõ nikai. Nãskaito nikai nõ ratei,” ikanax yoinãnifo. “Na Galilea anoafo nõko mekakõichi xafakĩakõi yoikani iskakani: ‘Niospa afama mĩshti tãpikõia,’ ixõ noko yoikani nõko mekapa. \v 12 Afeskaxõ na yorafãfe nõko meka nikayamafikatsaxakakĩ noko yoiaifãfe nõ ato nikasharakõi,” ikanax rateyanã yoinãnifo: “¿Afeskai iskafomẽ?” ikanax. \p \v 13 Askaifãfe õikakĩ a yora fetsafãfe ato iskafanifo: “¿Afeskai na yorafo pãekanax nõko mekapa mekakanimẽ?” ixõ yorafãfe ato kaxemetsama fanifo ato õsakakĩ. \s1 Pedro Niospa meka ato yoini \p \v 14 Askaifono Pedro niinãkafã Jesúsxõ tãpimisfo oncefo feta fãsikõi mekainãkafã ato yoini: “Ẽfe kaifo judeofofãfe na Jerusalén ano ikafo feta, ea nikasharakãfe. \v 15 ¿Afeskakĩ pãekanax nõko mekapa mekakanira, mã noko faimẽ? Nafo pãekanima. Penamakai tsoa pãeima mã rama xini keyaino. \v 16 Nã mã nikai anori Niospa meka yoimisto Joel kirika keneni Niospa Yõshi Sharapa shinãmanaino. Nã iskanõpokoai yoikĩ kirika keneni iskafakĩ: \pi1 \v 17 A ea Ifofaifo nã maniafo tii anoa ẽfe Yõshi Shara ãto õiti mẽra ẽ nanexii. Nãfo askayoi mã chaima nõko mai keyoaino. Afia penatari mãto fenafãfe ẽfe meka yoixikani. Naetapafãfe õiafo oa namakẽ õia keskara õixikani. Anifo tiitori eõnoa namaxikani. \v 18 Askata a ea yonoxomisfori feronãfakefoya kẽrofoya ẽfe Yõshi Shara ẽ ato mẽra nanei fatora penata ẽfe Yõshi Sharaõxõ eõnoa ato yoinõfo. \v 19 Afama mĩshti tsõa õimisma afo ẽ ato ispaxii nai arixõ, nãmãxori ẽ ato afama mĩshti ispaxii. Imi yafi chii ãfe kõimãfãri õixikani ẽ ato õimanaino. \v 20 Askatari xinĩ anã chaxaxima, fakishkõi ixii. Oxeri oa imi keskarakõi õshikõi ixii. Askata nãfo askai fetseyoi mã chaima mãto Ifo oaino. Askata mã mãto Ifo nokokõiaino keyokõichi xafakĩa õixikani. \v 21 Mã askai fetseaino akka nõko Ifo yoikĩ fatorafãfe iskafaifãfe: ‘Ifo Cristo, ea shinãfe, ẽ mefe ipaxanõ,’ faifãfe ato ifixii, \m ixõ Joel kirika keneni Niospa anori yoiaino,” ixõ Pedro ato yoini. \p \v 22 Askatari Pedro anã ato yoini iskafakĩ: “Israelifãfe,\f + \fr 2:22 \ft Israelifo ãto ane fetsa judeofo ipaoni.\f* ea nikakãfe. Mã mã tãpia Jesús Nazarete anoa Niospa nai mẽraxõ nãmã nĩchini, nãmãxõ mato afama mĩshti õimanõ afara sharafo fakĩ. Mato askafaino mã tãpinõ Niospa Jesús nĩchinikẽ. \v 23 Nãskafikẽ mãfi Jesús achixõ yora chakafo inãyameaki achixõ cruzki mastanõfo. Akka reteyoafomano Niospa mã tãpixõ Jesús nãmã nĩchini: ‘Ẽfe Fãke mato nãxoxii,’ ixõ Niospa yoini mã tãpixõ. Nãskakõikĩ mãtoõxõ yora chakafãfe reteyameafo Niospa yoini keskafakĩ. \v 24 Mã retefitafono Niospa anã Jesús otofani. Anãkai omiskõinakama. Anãkai nanakama. Anãkai natiroma. \v 25 Askatari a xanĩfo David afianori yoikĩ kirika mẽra keneni Cristoõnoa ãfe meka iskafakĩ: \pi1 Mẽ tãpia ẽfe Ifo Nios efe itiani. Efe ixõ efeta aki kiki. Nãskaxõ ea kexei tsõa ea fekaxtefanõma. \v 26 Nãskakẽ ẽfe õiti mẽra ẽ fãsi inimakõi Niospa ea kexesharaino. Nãskakẽ ẽ yoikĩ: ‘Nios fãsi sharakõi,’ ẽ fafafafãini. Ẽ Nios chanĩmara fakõini afe ipaxakĩ ẽfe yora ea fena faxõano. \v 27 Ea potayamaino ẽfe fero mẽsho omiskõipakenakama. Ẽfe yora mai mẽra nẽteima. Epa Niosi, mĩ ea noi. Ẽfi mĩ fakekõikĩ, ẽfe yora mĩ pisi famaima. \v 28 Ẽ nafiakẽ mĩ ea nimapakenaka. Ẽ mia ari kai, mefe ikax ẽ inimakõixii, \m ixõ David yoini Cristoõnoa yoikĩ. \p \v 29 “Efe yora mĩshtichi, ea nikakãfe. Nõko xini David ãa yoikĩ kenenima. Jesúsnoa yoikĩ keneni. Afetĩama mã David nani. Mã nõ tãpia a maia ano. \v 30 A nã askanõpokoai yoikĩ keneni. Niospa David yoini iskafakĩ: ‘Ẽ mia yoi na chipo kãiyai mĩ fena ẽfe Fakekõi ixii. Mia keskara xanĩfokõiri ixii. Ẽfi Nioskĩ. Ẽ mato pãraima,’ ixõ Niospa yoini. Niospa yoiaito nikakĩ David chanĩmara fani, tãpini Niospa pãrayamaino. \v 31 Nãskakẽ David tãpixõ a inõpokoai Cristoõnoa yoini iskafakĩ: \pi1 Nafiax otoxii. Nãskax ãfe fero mẽsho omiskõipakenakama, ãfe yorari pisinakama, \m ixõ David keneni. \v 32 Nã David yoini keskakõifakĩ Epa Niospa mã Jesús otoakẽ nõ õita keyokõichi. \v 33 Mã otoax mã nai mẽra kaa Apa Nios ano. Iskaratĩa xanĩfo finakõia Apa fe. Nãskaxõ Epa Niospa yoikĩ taefani iskafakĩ: ‘Ẽfe Yõshi Shara ẽ atoki nĩchixikai nãmã,’ ixõ Niospa yoini. Nãskakẽ Niospa ãfe Yõshi Shara nai mẽraxõ nãmã nĩchia. Oa nẽfefã keskara Niospa ãfe Yõshi Shara nokoki nĩchia. Nãskakẽ nõ mãto meka nikayamafikatsaxakĩ nõ meka fetsafãfe nõ mekai fetsea. Mã chai inoax oxõ mã noko nika, nõ mãto mekapa mekai fetseaito. \v 34-35 Nãskakẽ mãri tãpikãfe, nãnori David kirika kenenikĩ Jesúsnoa yoikĩ. Ãa yoinima. David otoax nai mẽra kanima. Nãskaxõ kirika kenepakekĩ yoini iskafakĩ nõko Ifo Cristoõnoa: \pi1 Nono efe ife, efe xanĩfokõi ixiki. A mia noikaspaifo ẽ ato mĩ nãmã nĩchinõ, \m ixõ yoini Niospa. Nãnori tãpixõ David yoikĩ kirika keneni,” ixõ Pedro yoini. \p \v 36 Askata Pedro anã ato yoini: “Ẽri mato anori yoikai, israelifãfe, ẽ mato pãraima. Mã Jesús retekĩ mã mastayamea. Akka Niospa yoini Jesucristo nõko Ifokõi inõ,” ixõ Pedro ato yoini. \p \v 37 Ato askafaito nikakakĩ shinãnifo: “¿Afeskakĩ Jesús askafayameafomẽ?” ixõ shinãkĩ ato õitinĩ shinãketsanifo, Jesús shinãkakĩ. Askata Pedro yafi a Jesúsnoa yoimis fetsafori yõkanifo: “No fe yorafãfe, nõ mato nikai. ¿Nõ anã afeskatiromẽ?” ixõ ato yõkanifo. \p \v 38 Askafaifãfe nikakĩ Pedro ato yoini: “Iskaratĩa mãto chaka soakãfe anã anori shinãkakĩma. Jesús aneõxõ mato maotisafanõfo, faka mẽra ikimapakekĩ. Mato maotisafaifono yorafãfe mato õinõfo mã Jesucristo Ifofaito. Nãskaxõ ãfe Yõshi Shara mato mẽra nĩchi kikĩ mato fe rafekõinõ. \v 39 Jesús yoini iskafakĩ: ‘Fatora fetsa nõko Ifo Niospa ifixii ãfe Yõshi Shara ato mẽra nanexii. Mãto fakefori, mãto fenafori a chai ikafo tiiri nã fake refonoafori Niospa ãfe Yõshi Shara ato mẽra nanexii Niospa ato ifiano,’ ixõ noko Jesús yoini.” \p \v 40 Ato askafakĩ yoita anã Pedro ato yoini ato iskafakĩ yoiyanã: “Mãto chaka soakãfe. Na yora nono nãmã ikafo ichapa chakakõifo chaka shinãmisfo. Askakakĩma mãa kexemesharakõikãfe anã askayamaxikakĩ. Mã askaito Jesús mato chaka soaxonõ mato ifixiki mã afe ĩpaxanõ,” ixõ Pedro ato yoini. \p \v 41 Ato askafaito nikakakĩ yora rasichi chanĩmara faifãfe, ato maotisafapanifo, ato faka mẽra ikimapakekakĩ. A ato maotisafaifo tres mil yorafo ini. Nãskax ato fe rafenifo a Jesús Ifofakakĩ taefanifo fe. \v 42 Nãskakẽ keyokõichi ato nikakõinifo a Jesúsnoa yoimisfãfe ato yoiaifono. Nãskax Jesús Ifofaafo fe rafesharakõipaonifo, a rama Jesús chanĩmara faifo. Askaxõ pãa torekaxõ ato pikĩpaonifo Jesús shinã kakĩ, a ato nãxoyamea. Nãskakẽ Nios kĩfitai fapaonifo pena tii ichanãkaxõ. \s1 Jesús Ifofamisfo isharakõipaonifo \p \v 43 Nãskaxõ anoxõ a Jesúsnoa yoimisfãfe, nã docefãfe, afama mĩshtifo apaonifo, yonaifono ato sharafata, afara fetsafori apaonifo, nãskaxõ afama mĩshti faifãfe ato tãpinõfo. Nãskafaifãfe õikani keyokõi anoax yorafo ratenifo. \v 44 Jesús chanĩmara fakani pena tii ichanãnifo. Anoax ãto afama mĩshti paxkanãi fetsexikakĩ. \v 45 Ãto afarafo ato minikaxõ kori fixõ, a afaamaisfo kori inãnifo tsoa afayakẽma. \v 46 Nãskata pena tii Nios kĩfiti pexefã mẽranoax ichanãkaxõ Nios kĩfinifo. Nãskaxõ ãto pexe mẽraxõ a Jesús ato nãxoyamea shinãkakĩ pãa torepakexõ pinifo inimakõiyanã. \v 47 “Aicho, Nios fãsi sharaki,” ikanax inimai finakõinifo. Askaifãfe õikani a Jerusalén ano ikafãfe ato yoinifo iskafakakĩ: “Na Jesús Ifofaafo isharakõiafo,” ixõ ato yoinifo. Nãskakẽ pena tii a yora fetsafãferi Jesús Ifofaifono Niospa ato chaka soaxoni. Nãskax nã Jesús rama Ifofaifo fe ano fistiax ichanãnifo, ato fe rafekanax. \c 3 \s1 Pedro feta Juan yora finimisma sharafanifo \p \v 1 Askata a Nios kĩfiti pexefã mẽra Pedro fe Juan yãtapake fonifo. Yãtapakes anoxõ yorafãfe Nios kĩfifokani fopaonifo. \v 2 Nã Nios kĩfiti pexefã kãiti ano feronãfake finimisma nãskarapa kãini tsaoa ini. Nã mẽxotaima iyopaonifo pexe fepoti ano, nã pexe fepotinĩ afe ane “Sharashta” fanifo. Anoxõ ikiaifãfe ato kori yõkanõ iyopaonifo. \v 3 Pedro fe Juan ikifainaifãfe õikĩ a finimismato ato kori yõkani iskafakĩ: “Ea kori inãkãfe,” ato faito, \v 4 Pedro feta Juan feesnifo. Pedro yoini iskafakĩ: “Noko feisfe,” fani. \p \v 5 Askafaito, “Ea kori inãkanira,” ixõ ato feisni. \v 6 Ato feisaito Pedro yoini: “Ẽ mia kori inãima. Ẽ koriyama. Ẽ mia kori inãkima ẽ mia sharafatiro. Nikafe, ẽ mia yoinõ. Jesucristo nã Nazarete ano ipaoni ãfe sharaõnoax fininãkafãfe,” fani. \p \v 7 Askata Pedro mẽtsoinĩfofãni aõ põya mẽste aõxori. Nãskax a finimisma fininãkafani. Pedro mẽtsoinĩfofãnaino niinãkafãni. Askaxõ mea mã nisharakõia meeni a finimismato. Ãfe taefoya ãfe opoxko mã shara meeni. \v 8 Nãskax inimakõini. Askata mono mono ini. Mono mono ita Pedro fe Juan ikifainaifono, akairi ato fe ikikaini ichotiri ichotiri ikani inimayanã. Nios kĩfiti pexefã mẽra ato fe ikikaini. Askata mekani: “Aicho, Niospa mã ea sharafaki,” ixõ Nios sharafani. \v 9 Askaito yorafãfe a ichanãfo anoxõ õiketsanifo kafãsaito Nios yoisharayanã. \v 10 Askata, “Kee, õikapo. Mã finia, na pexe kãiti ãfe ane ‘Sharashta’ ano tsaotiani, a ato kori yõkamis. ¿Afeskax finiamẽ?” ikanax yoinãnifo, rateyanã. \s1 Nios kĩfiti pexefã kene fetsa ãfe ane Salomón anoxõ Pedro ato yoini \p \v 11 Pedro fe Juan kaino ato fe kani nã finimisma mã sharax. Nã Nios kĩfiti pexefã kene fetsa mẽra ikifainifo. A pexe kene ãfe ane “Salomón” ini. Askaito nikakani yorafãfe õifokani ichonifo ano ikiafono. Nãno nokotoshikata õiafo a finimisma Pedro fe Juan niano ato fe nia ini ato mẽtsoax. \v 12 Askaifãfe õikĩ Pedro ato yoini iskafakĩ: “Israelifãfe, ea nikakãfe. ¿Afeskax nã finimisma sharamẽ ixõ mã shinãimẽ? ¿Afeskakĩ mã noko õimẽ? Nõkai sharafama. Akka Jesúsxõ nõ sharafaa,” Pedro ato fani. \v 13 Askata anã Pedro ato yoini: “Nõko xinifo Abraham, Jacobo, Isaaca atiito Nios Ifofapaonifo. Afia fistichi a yonoxomis Jesús finakõia imani. Nãskakẽ afama mĩshti famis. Nãskafikẽkai mã Jesús Ifofapaiyameama. Nãskakẽ xanĩfo Pilato Jesús shinãkĩ, ‘Nõ reteimakai’ fafiaito, ‘Maa, nõ sharafaima, ato retemafe,’ ixõ Pilato mã yoiyamea, Jesús retenõfo. \v 14 Jesús õiti sharayaxõ afaa pishta chakafamisma, akka mã noikaspayamea. Nãskakẽ mã Pilato yoikĩ: ‘A chaka kãimayamafe,’ mã fayamea. Pilato Jesús kãimapaifiaino a yora chakakõi Barrabás kãimakaspakĩ. Askafaito mã iskafayamea: ‘Barrabás kãimafe, Jesúsroko ato retemafe,’ mã fayamea. \v 15 Akka nã Jesús taefakĩ yora onifani, iskaratĩari noko ĩkinã, aõnoax nõ nia. Nãskafekẽ mã reteyamea. Mã mã retefiano Apa Niospa afianã otofayamea. Nãskaito Juan feta nõ õiyamea. Mã anã otoyamea. Iskaratĩa nia. \v 16 Nãskakẽ nã finimisma Jesús chanĩmara faax mã fininãkafãna. Jesúsnoax mã shara. Nãskakẽ keyokõichi mã õi. \p \v 17 “Nãskakẽ ẽ mato yoi, efe yora mĩshtichi. Akka ẽfi mẽ mato tãpimiskĩ. Akka mã tãpixoma mã Jesús reteyamea, ‘Niospa Fakemara,’ ixõ. Askata mãto xanĩfofofãferi tãpiyameafoma. Jesús nõko Ifokõi fiano tãpixoma reteyameafo. \v 18 Nãskakẽ afetĩama Niospa yoini a inõpokoai mã tãpixõ: ‘Ẽfe Fake Cristo retexikani,’ ixõ Niospa yoini. Nãnori yorafãfe kirika kenenifo, Niospa ato shinãmanaino. Nãskakẽ mã reteyameafo a Niosnoa ato yoimisfãfe nãnorikõiri yoinifo. Mã askakõia. Akka Niospa mã tãpiano, mã askakõifayamea. \v 19 Nãskakẽ mãto chaka xatekãfe. Mã afara chakafamiskĩ anã anori shinãyamakãfe. Nãskakẽ Epa Nios fisti shinãkãfe, mãto chaka mato soaxonõ. \v 20 Nãskaxõ nõko Ifãfe mãto õiti mato inimamasharakõinõ. Nãskakẽ mato ano Cristo Jesús Niospa anã nĩchixii, mãto Ifokõi mato nĩchixoxii. Ãfe Fake Cristo Jesús katoni mato ifimis inõ. \v 21 Iskaratĩa Apa fe nai mẽra iyoa, oyoxoma na nãmã anoafo keyokõi Niospa fena shara fayoi. Askata chipo nãmã Jesús anã fotoxii. Nãnori a Niosnoa yoimisfãfe yoiyopaonifo a inõpokoai yoi kakĩ, Niospa ato shinãmanaino. \v 22 Moisésri nãnori yoikĩ kirika keneni iskafakĩ afia Nios fistichi shinãmanaino: ‘Nõko Ifo Niospa mato mẽra fisti nĩchixii mato Nios yoixomis inõ, ea ani keskafakĩ. Nãato mato yoiai anori nikasharakõikãfe. \v 23 Akka a nikakaspaifo Niospa afe yorafo mẽra ato ifixiima. Ato makinoa ato potaxii anã ato fe inõfoma.’ \v 24 Na iskaratĩa nõ õiai yoikĩ Samuel taefakĩ yoini a inõpokoai yoikĩ. Nãnori fisti a Niosnoa yoimis fetsafãferi keyokõichi yoinifo Niospa ato shinãmanaino. \v 25 Nãskax mã mãto xinifãfe ãto fenakõifokĩ mã. Nãskakẽ Niospa mãto xinifo iskafakĩ yoini: ‘Mãto fenafoõxõ ẽ ato sharafai keyokõi nã maniafo tii,’ ixõ Niospa Abraham yoini. \v 26 Nãskakẽ Niospa ãfe Fake Jesús nokoki nĩchini nai mẽraxõ yonoxomis inõ. Taefakĩ nokoki nĩchini nõko chaka nõ xatenõ anã chaka shinãyamaxiki a Ifo sharafaxõ. Nãskax nõ isharakõinõ,” ixõ Pedro ato yoini. \c 4 \s1 Pedro yafi Juan xanĩfofo ano iyonifo \p \v 1-2 Pedro feta Juan Jesúsnoa yorafã rasi yoiaifono õikani atoki fenifo, a ato Nios kĩfixomisfo ita, a Nios kĩfiti pexefã kexemisfo xanĩfofo ita, saduceofo ita nãfo atoki fekanax õitifishkinifo, Pedro feta Juan mã Jesús nafiax anã otoita ato faifono. \v 3 Nãskakata yãtapakẽ ato achixõ karaxa mẽra ato ikimanifo. Fakishchãi ishinifo a mẽra. \v 4 Ato ikimayofafomano a yora rasi ato yoiaifono nikakakĩ ato chanĩmara fakõinifo. Afia penata cinco mil yora rasichi Jesús Ifofanifo. \p \v 5 Pedro fe Juan karaxa mẽra ikafono, Jerusalén anoax judeofãfe xanĩfofo fe a xanĩfo fetsafori, askatari a Moisés yoikĩ kirika keneni keskara ato tãpimamisfori pena fetsa fakishpari ichanãnifo. \v 6 Nãnori a ato Nios kĩfixomis xanĩfo finakõia ini ãfe ane Anás. Askatari a xanĩfo fetsari ãfe ane Caifás ini, Juanri ini, Alejandrori ini, a ato Nios yoixomisfãfe ãto kaifori ato fe inifo, ano fisti ichanãkani. \v 7 Nãskaxõ Pedro yafi Juan kenanifo ato yõkaxikakĩ. Tsõaõxõ a finimisma sharafafomãki tãpipai kakĩ Pedro yafi Juan kenanifo karaxa mẽranoa. Mã feafono ato nakirafe nĩchikaxõ ato yõkanifo iskafakakĩ: “¿Tsõaõxõ na finimisma mã sharafaitamẽ?” ato fanifo. \p \v 8 Ato askafaifono Pedro ato yoini iskafakĩ Niospa Yõshi Sharapa shinãmanaino: “Efe xanĩfofofãfe, efe anifofofãfe, ea nikakapo ẽ mato yoinõ. \v 9 ¿Tsõaõxõ nõ yora sharafatiromẽ mã tãpipaimẽ? Na mã tãpipaiyai finimisma tsõaõnoax sharamãkĩ mã noko yõkaito ẽ mato yoinõ. Ea nikakãfe. \v 10 Tãpixikakĩ israelifãferi tãpinõfo mẽstekõi ẽ mato yoisharanõ. Ea nikakãfe. Na feronãfake keyokõichi õiaifo Jesús Nazarete anoato mã sharafaita. Nã mã ifi cruz ikaki mastaitato mã Apa otoaitano nãato mã sharafaa,” Pedro ato fani. \v 11 “Aõnoa yoiyokĩ yõra kirika keneni iskafakĩ Niospa shinãmanaino: \pi1 Tokiri pexe famisfãfe, ‘Na tokiri chakara,’ ixõ potanifo sharafiano. Nãskakaxõ chipo tãpinifo nã tokiri sharafinakõifiano. \m Nãskarifakĩ nã Jesucristo tokiri keskarafiano mã potamis sharafinakõifiano. Mã mã potafiano Epa Niospa ifini aõnoax mã afe yorafo inõ. \v 12 Anã fato yora fetsakai nãmã ikama noko shara fatiro. Jesús fistichi nõko õiti noko shara faxotiro nõ afe nĩpaxanõ,” ixõ Pedro ato yoini. \p \v 13 Ato askafaito nikakani a xanĩfofo ãa ranã yoinãnifo: “¿Afeskakĩ iskara yoimẽ kirika kenekĩ tãpisharayamafixõ? Ranotamakõi iskara noko yoi. ‘Na rafe Jesús fe ipaonifo,’ ” ikanax yoinãnifo. \v 14 Nãskaxõ õiaifono nã finimisma mã finiax ato fefotai kafãsaito õinifo mã sharax. Nãskakẽ na rafeta afaa chakafafoma ixõ atoõnoa afaa yoitiroma inifo nã finimisma mã shara õikakĩ. \v 15 Nãskakaxõ Pedro yafi Juan nĩchinifo ato makinoax fotanõfo. Pedro fe Juan mã kãifainaifono, nã xanĩfofo ãa ranã yoinãnifo iskakani: \v 16 “¿Na rafe nõ afeska faimẽ? Akka keyokõi Jerusalén anoafãfe mã tãpiafo, na feronãfake rafeta finimisma sharafaito õitaxakakĩ. Fato feronãfake fẽtsakai iskara finimisma sharafatiroma. Iskarakai nõ fomãtiroma. \v 17 Akka iskaratĩa nõ ato yoinõ anã Jesúsnoax mekanõfoma. Nõ ato yoinõ iskafakĩ: ‘Mã anã Jesúsnoa yoiaito nõ nikakĩ nõ mato omiskõimani,’ ” ikanax ãa ranã yoinãnifo. \v 18 Askaxõ ato kenanifo pexe emãitinoa. Ato kenakaxõ ato yoinifo: “Anã mã Jesúsnoa afaa yoikĩ.” \p \v 19 Ato askafaifãfe nikakĩ Pedro feta Juan ato kemani iskafakakĩ: “¿Akka nõ tsoa nikaimẽ? Mato nõ nikasharairaka, askayamakĩ Nios nõ nikairaka. Mã shinãkãfe fato sharamãkĩ. \v 20 Nã nõ Jesús õifafaina keskafakĩ, nã noko Jesús yoiaito nõ nikafafaina keskafakĩ nõ yoipaketiro enetama,” ixõ Pedro feta Juan ato yoini. \p \v 21 Ato askafaifono ato yoinifo iskafakakĩ: “Mã anã Jesúsnoa yoiaito nikaxõ nõ mato omiskõimani,” ato fanifo xanĩfo tiito. Ato askafakaxõ ato nĩchinifo yora fetsafãfemãi ato õiaifono. A xanĩfo tiito ato koshapaifikakĩ ato koshanifoma yorafoki mesekakĩ. Akka a yorafãfe, “Epa Nios sharakõira,” fanifo Pedro feta Juanmãi Niosxõ ato sharafaino. \v 22 A finimisma nãskara kãini ini mã cuarenta xinia akano Pedro feta Juan sharafanifo Niospa Yõshi Sharaõxõ. \s1 Jesús Ifofaafãfe Nios kĩfinifo mitsisipakõi ixikakĩ \p \v 23 Nãskata a xanĩfofofãfe ato nĩchiafono Pedro fe Juan fonifo mã ichanãxõ a ato fe rafeafo ato yoixikakĩ, a ato Nios kĩfixomis xanĩfofo feta anifofofãfe ato yoiafo keskara. \v 24 Ato askafakĩ yoiaifono nikakaxõ a Jesús Ifofamisfãfe Nios kĩfinifo iskafakakĩ: “Epa Niosi, mĩ nõko Ifo finakõiaki. Mĩ keyokõi onifani. Nai yafi mai mĩ onifani. Fãkafãri mĩ onifani. Nai mẽranoari mĩ onifani. Nãmãnoafori mĩ onifani, fãkafã mẽranoafori mĩ onifani, afama mĩshtifo. \v 25-26 Akka nã mia yonoxomis nõko xini David mĩ Yõshi Sharapa mĩ shinãmani mĩõxõ ato yoini iskafakĩ: \pi1 ¿Afeskai na yorafo Nioski õitifishkikanimẽ? Keyokõichi yorafãfe ãa shinãkani Nios potapaikakĩ. Askafikaxõ potatirofoma. Ãto xanĩfo tiitori ano fisti ichanãkaxõ nõko Ifo Nios noikaspaxikani potapaikakĩ. Askatari a Niospa noko nĩchixoxiai Cristori noikaspaxikani. Aa askara shinãkakĩ, \m ixõ David kirika keneni mĩõxõ yoikõikĩ. \p \v 27 “Iskaratĩa nãskakõi Herodes fe Poncio Pilato yorafetsafo fe ichanãitafo, israelifori ato fe ikitafo mĩ Fake Cristo Sharafinakõia ifixõ mĩ nĩchifinino chakafakani. \v 28 Nã mĩ yoiyoni keskafakĩ mã nãskakõi faitafo a inõpokoai mĩ yoini keskafakĩ. \v 29 Epa Niosi, noko nikãfe mĩoxõ noko noimati fakani kiki. Nãskakẽ noko mesemayamafe nõ mia yonoxosharamiskĩ. Nãskakẽ atoki mesetama mĩ meka shara nõ ato ranotamakõi yoinõ mitsisipakõi noko imafe. \v 30 Epa Niosi, mĩ sharaõxõ a isinĩ ikaifo ato sharafafe, afama mĩshtifo ato õimayanã a mia yonoxomis Jesucristo aneõxõ,” ixõ Epa Nios kĩfinifo. \p \v 31 Mã askafakakĩ kĩfikĩ xateaifono nã ichanãfo anoax mai naya naya ini. Nãskaino Niospa Yõshi Shara ãto mẽra naneaino ranotamakõi Niospa meka shara yoinifo. \s1 Nã afarafo keyokõi atonã ini \p \v 32 Jesús Ifofaafãfe nãnori fistis shinãnifo ãto õitinĩ. Nãskakanax na afarafo nõkonã fistis ixõ tsõa shinãnima. Askakimaroko keyokõi atonã ini. \v 33 A Jesúsnoa yoimisfãfe, “Nõko Ifo Jesús noko nãxofiax mã anã otoni,” ixõ ato yoinifo Niospa Yõshi Sharapa ato shinãmanaino. Nãskakẽ keyokõi nã chanĩmara faafo Epa Niospa ato shinãmasharaino inimakõinifo. \v 34-35 A Jesús Ifofaafãfe atirito ãto tarefoya ãto pexefo ato minikaxõ kori fikaxõ nã Jesúsnoa yoimisfo ato inãnifo afãferi a afaamaisfo ato inãnõfo tsõa afaa yopayamanõ. \v 36 Akka José Leví ãfe fena ini. Chipre anoax fakea ini. Nãskakẽ a Jesúsnoa yoimisfãfe ãa anenifo iskafakakĩ: “Yora Inimamamis” fanifo. Akka ãfe ane kaiyakõi Bernabé ini. \v 37 Nã feronãfake tareya ini. Nãato ãfe tare ato minixõ kori fixõ a Jesúsnoa ato yoimisfo inãni a afaamaisfo ato inãnõfo. \c 5 \s1 Ãfe ãfi feta Ananías ato feparapaini \p \v 1 Akka feronãfake fetsa ãfe ane Ananías ini. Ãfe ãfinĩ ane Safira ini. Nãato ãfe tare ato minini kori fixii. \v 2 Nã feronãfake ãfe ãfi feta shinãkaxõ ranãri kori finifo. Ranãri a Jesúsnoa ato yoimisfo inãnifo keyokõi mã noko inãfo ixõ shinãnõfo. \p \v 3 Nãskaito Pedro yoini iskafakĩ: “Ananías, ¿afeskai mĩ mẽra Satanás naneamẽ mĩ Niospa Yõshi Shara feparapainõ ranãri mã mĩ kori fifiaxõ mĩ tareõxõ? \v 4 Akka, ¿taeyoi mĩ tare iyoamamẽ? Akka mã mĩ ato minia, akka, ¿na kori mĩnãmamẽ? Nãskakẽ nã mĩ apaiyai keskafatiro. Akka atiri mekepaikĩ mĩ noko yoia shara ikerana. Askatamaroko mĩ noko fomãpai. Mĩkai noko pãraima, akka Nios mĩ pãrapai,” ixõ Pedro yoini. \p \v 5 Askafaifãfe nikai Ananías koshikõi nani. Askaito nikakani yorafã rasi ratei fetsenifo. \v 6 Nãskakẽ naetapafo fẽkaxõ Ananías rakonifo mã nakẽ. Nãskafakãta maifaifokakĩ iyonifo. \p \v 7 Mã askai samarakano ãfe ãfiri ikitoshini, afaa tãpiamax. \v 8 Nokotoshiaito Pedro yõkani iskafakĩ: “Ea yoipo mã tare minixõ afe tii mã kori fiamãki,” ixõ Pedro yõkani. Kemani a kẽroma iskafakĩ: “Nã noko inã tii nõ mato inã,” faito, \v 9 Pedro yoikĩ iskafani: “¿Afeskakĩ mĩ fene feta mã shinãxõ nõko Ifãfe ãfe Yõshi Shara mã feparapaimẽ? Mã mĩ fene nakẽ maifatakani a pexe kachiori fekani. Õipo, iskaratĩari mia iyoi fokani,” ixõ Pedro yoini. \p \v 10 Askafaito nikai Safira koshikõi nãtani. Pedro nia nãmã pakeni. Naetapa tiito mã fene maifatakani ikiferakakĩ õiafo mã ãfe ãfiri naa fichitoshinifo. Ari ififainifo maifaifokakĩ, fene ketaxamei. \v 11 Askaito nikakani a Jesús Ifofamisfo ratenifo. Yora fetsafori askanifo nikakani akairi ratei fetsenifo. \s1 Iskarafokai tsõa õiyomisma inifo \p \v 12 Tsõa atiroma keskafakĩ nã Jesúsnoa yoimisfoõxõ afama mĩshtifo fanifo yorafãfe õinõfo. Nãskakanax keyokõi ichanãnifo pexe kene ãfe ane Salomón anoax. \v 13 Atiri a Nios Ifofaafoma a Nios Ifofaafo fe ato fe rafenifoma. Akka ato askafafiaifono yorafãfe, “Na Nios Ifofaafo isharakõiafo,” ato fanifo. \v 14 Ato askaifaifono yorafãfe nõko Ifo nikakõinifo, feronãfakefo feta kẽrofãfe. Nãskax ichapakõi inifo. \v 15 Nãskakata a isinĩ ikaifo xafakĩa ato kãimanifo ãto rakatiki ato ratakaxõ fãi kesemẽ, “Pedro ãfe yõra ato fakish faafofãnaino sharatirofora,” ikaxõ. \v 16 Nãskakata a chaima ikafori yora kaya Jerusalén ano fonifo. A isinĩ ikaifo ato efeyanã a niafaka chakata ato mẽra nanexõ ato fekaxtefaifori ato efenifo. Nãfo a Jesúsnoa ato yoimisfãfe ato sharafapanifo. \s1 A Jesúsnoa ato yoimisfo ato omiskõimakõinifo \p \v 17 A Nios ato kĩfixomis xanĩfo fe saduceofo afe ikanax õitifishkinifo, afeskakĩ noko nikakanimamẽ ikanax. \v 18 Nãskakaxõ a Jesúsnoa ato yoimisfo ato achikaxõ karaxa mẽra ato ikimanifo. \v 19 Akka Niospa ãfe ãjiri fakishi oxõ karaxa ãfe fepoti fepexõ ato kãimani iskafakĩ ato yoiyanã: \v 20 “Nonoax kãifaikaxõ a Nios kĩfiti pexefã mẽraxõ ato yoitakãfe afeskaxõ nõko Ifo Jesús ato ĩkitiromãkĩ,” ato fani. \v 21 Nã ãjirinĩ ato yoiaito nikafo keskakani penakaiama Nios kĩfiti pexefã mẽra ikifainifo, anoxõ ato yoixikakĩ. \p Nãskaifono a ato Nios kĩfixomis xanĩfãfe, a afe ikafoya israeli xanĩfofo ato kenani, ano fistiax ichanãi fenõfo xanĩfo finakõia anoax, anoxõ a Jesúsnoa yoimisfo ato ifitanõfo ato fe ichanãi fenõfo. \v 22 Mã ato nĩchiafono a ato kexemisfo fokaxõ õiafo a karaxa mẽra tsoa inima. Nãskakẽ anã ato yoifekani fenifo. \v 23 Iskafakĩ ato yoinifo: “Kaxõ nõ õia karaxa fetaoxikõina nõ fichitoshia, sorarofãfe kexekõiafono kãiti ano. Akka a mẽra ikikaixõ nõ õia ano tsoa ikama,” ato faifono, \v 24 nikakani a Nios kĩfiti pexefã kexemisfãfe a ato xanĩfofo fe, a ato Nios kĩfixomisfo xanĩfokõifo ãa ranã yoinãnifo: “¡Aira! ¿Afeskax tsekeafomẽ?” ikanax ratenifo. \p \v 25 Askaifono feronãfake fetsa atoki oxõ ato yoini iskafakĩ: “Nikakapo a mã ato karaxa mẽra ikimanita feronãfake rafeta, a Nios kĩfiti pexefã mẽraxõ mã ato yoikani,” ato faino, \v 26 a ato kexemisfãfe ãto xanĩfo ãfe inafo fe kani ato ifikai. Akka mã fokaxõ ato efenifo. Nãskaxõ ato afeska fanifoma yorafoki mesekakĩ tokirinĩ noko tsakatirofora ikaxõ. \p \v 27 Mã fokaxõ ato iyonifo a xanĩfo finakõia ano. Nãnoxõ a ato Nios kĩfixomis xanĩfãfe ato yoini iskafakĩ: \v 28 “Mã nõ mato yoita, ‘Anã ato Jesúsnoa yoiyamakãfe,’ nõ mato faita, akka, ¿afeskakĩ Jesúsnoa mã ato yoirifaimẽ? Jerusalén anoafo mã ato yoiki mã mã ato tãpimakõia. Nãskaxõ mã noko pãrapai nafãfe Jesús reteitafora mã noko fapai, noko chakafapaikĩ.” \p \v 29 Ato askafaifono Pedro a afe rafeafo feta ato kemani: “Akka nõfi Nios nikaikai. Yorafokai nõ nikapaima. \v 30 Nõko xinifãfe ãto Niospa Jesús otoaita, mã mã retefitano ifi cruz ikaki mastaxõ. \v 31 Nãskaxõ Niospa Jesús a keskara xanĩfofinakõi imani yorafo ato ifixõ ato ĩkikõipakexanõ. Nãskakẽ israelifãfe keyokõichi Nios chanĩmara fanõfo, a afara chakafamisfono ãto chaka ato soaxonõ. \v 32 Chanĩma mã nõ õimis, askatari Niospa Yõshi Sharapa mã tãpia. Akka a nikaifo Niospa ãfe Yõshi Shara ato mẽra nanea,” Pedro ato fani. \p \v 33 Ato askafaito nikakakĩ akiki õitifishkiyanã ato retepainifo. \v 34 Akka nã xanĩfofo fe fariseo ãfe ane Gamaliel ato fe ini. Nãato a Moisés yoikĩ kirika keneni keskara ato tãpimamis ini. Yorafãfe aõnoa yoisharakõimisfo. Nãato niinãkafã ato yoini iskafakĩ: “Xafakĩa ato kãimayokãfe,” ato fani. \v 35 Nãskaxõ ato kãimaxõ a xanĩfo fetsafo yoini: “Efe yorafãfe israelifãfe, ea nikakapo ẽ mato yoinõ. Mãfi na feronãfake rafe retepaikãi, ¿afeskaito mã ato retepaimẽ? Shinãsharakãfe. Ato retepaikakĩma,” ato fani. \v 36 Nãskata anã ato yoini: “Shinãkapo, oa feronãfake Teudas xanĩfo iyoni. Xanĩfo finakõia ipaiyaito cuatro cientos yorafãfe chĩfafainifo. Akka nã mã yora fetsafãfe retenifo. Mã reteafono ãfe inafo paxkanãi fetsenifo. Nãskakanax ariax keyonifo. \v 37 Askatari chipo ãto anefo kenekakĩ censo akaifono, Judas fetsa. Galilea anoa ini. Xanĩfo ipaikĩ ato yoini yorafãfe chĩfafãinõfo. Askafafiaino nãri retenifo. Nãskakẽ ãfe inafori paxkanãi fetsenifo. \v 38 Nãskakẽ ẽ mato yoi na feronãfake rafe ato enekãfe ato afeska fakakĩma. Akka a Niospa shinãi anori ato yoiyamakakĩ, ãa ato yoikakĩ kaxpa ato yoitirofo. Nãskakanax keyotirofo. \v 39 Akka Nios ato fe ikano mã ato afeska fatiroma. Mãroko kexemesharakãfe ato chakafayanã Niosri mã chakafatiroki,” ixõ Gamaliel ato yoiaito nikanifo. \p \v 40 Ato askafaito nikakakĩ, a Jesúsnoa yoimisfo ato kenakaxõ ato koshakata, “Anã Jesúsxõ mã afaa yoiki,” ato fakaxõ ato nĩchinifo. \v 41 Nãskakẽ a Niosnoa yoimisfo xanĩfofo anoax tsekekani inimakõinifo, Niosnoaxmãi omiskõikanax Jesúsnoa meka shara ato yoikani. \v 42 Nãskakẽ pena tii nõko Ifo Cristo Jesúsnoa meka shara ato yoinifo. A Nios kĩfiti pexefã anoxõ ato yoita pexefo anoxori ato yoifofãsafanifo. \c 6 \s1 Jesúsxõ tãpimisfãfe docefãfe feronãfake fetsafo siete ato ifinifo ato feta yononõfo \p \v 1 Nãskaifono a Jesús Ifofaifo ichapakõi inifo. Akka fetsafo a griego mekapa ikaifãfe, hebreofo ato mekafakakĩ taefanifo ato iskafakakĩ: “¿Afeskakĩ nõko kaifo a fenemaisfo a piaifo mã ato inãsharaimamẽ? Akka mãto kaifo fisti mã ato inãi,” ikaxõ ato mekafanifo. \v 2 Ato askafaifãfe nikakata a Jesúsxõ yoimisfãfe nã docefãfe a Jesús Ifofamisfo ato ichanãfakaxõ ato yoinifo iskafakakĩ: “Nõ mato Niospa meka yoikĩ nõ xatetiroma a ma piai mato paxkaxoxiki. Akka pena tii nõ mato Niospa meka yoifafãini,” ato fanifo. \v 3 “Efe yora mĩshtichi, feronãfakefo siete fenakãfe a mã piai mato inãsharanõfo. Mã mã tãpiakĩ fatofomãkĩ Niospa Yõshi Shara fe rafeafo. Nãfo nõ ato yonomanõ a mã piai mato inãsharanõfo. \v 4 Akka nõ pena tii Epa Nios kĩfifafãinikai, ãfe meka sharari yoiyanã,” ixõ ato yoinifo. \p \v 5 Ato askafaifono nikakani keyokõi inimanifo. Nãskakata Esteban ifinifo, nãato Nios chanĩmara fakõina ini, ãfe Yõshi Shara a mẽra naneano. Feliperi ifinifo, Prócorori ifinifo, Nicanori ifinifo, Timónri ifinifo, Parmenasri ifinifo, Nicolásri ifinifo. Nã Nicolás Antioquía anoa ini. Judeofãfe Nios Ifofaifo keskafakĩ Nicolás Nios shinãmis ini. \v 6 Ato askafakãta a ato Jesúsnoa yoimisfo ano ato iyonifo. Anoxõ ato Nios kĩfixoyanã ato mãmãnifo. \p \v 7 A Jesúsxõ yoimisfãfe Niospa meka ato yoiaifono atoõxõ yorafãfe chanĩmara fanifo, Jerusalén anoxõ. Askatari judeofãfe a ato Nios kĩfixomisfãferi akairi Jesús Ifofanifo. “Jesús Niospa Fakekõira,” ixõ chanĩmara fanifo. \s1 Esteban achinifo \p \v 8 Esteban Jesús chanĩmara fakõina ini. Niospa ãfe kerex shara a mẽra naneano akiki inimakõini. Nãskakẽ aõxõ afama mĩshtifofakĩ ato õimani. \v 9 Akka judeofo fetsafo nã ichanãti pexe mẽranoax ichanãpaonifo. Nã ichanãti pexe anenifo: “Anã Ato Inafoma,” fakakĩ. Nãfo Cirene anoafo ikaino Alejandría anoafo ikaino Cilicia anoafo ikaino fetsafori Asia anoafori nãfo ichanãkanax Esteban fe feratenãnifo. \v 10 Meka finõmapaifiaifono Niospa ãfe Yõshi Sharapa Esteban ãfe õiti mẽra shinãmani. Shinãsharakõita ato yoini. Ato askafaito tsõa Esteban kemanima. \p \v 11 Ato askafaito nikakakĩ akiki õitifishkiyanã yora fetsafo ato kori inãnifo ato iskafayanã: “Nõ mato kori inãnõ Esteban mã pãratakãfe iskafakĩ: ‘Na Esteban Moisés yoini keskara chakafaito nõ nika, Niosri chakafayanã,’ ixõ ato yoitakãfe,” ato fanifo. \v 12 Mã fokaxõ ato yoikĩ askafaifono, yorafo õitifishkikani mekai fetsenifo, a judeofãfe ãto xanĩfo fe a Moisés yoikĩ kirika keneni keskara ato tãpimamisfori askanifo. Nãskakaxõ Esteban achikaxõ xanĩfokõi ano iyonifo. \v 13 Mã iyokaxõ ãa pãranifo ãa chanĩ fetsekakĩ iskafakakĩ: “Na feronãfãke nõko Nios kĩfiti pexefã mẽxotaima chakafai, askatari a Moisés yoini keskara chakafai. \v 14 Nãskatari, ‘Nã Jesús Nazarete anoato nã Nios kĩfiti pexefã pãoaxii kiki,’ ikaito nõ nikamis. Nãskatari, ‘A Moisés yoini keskara ẽ fetsafaxii,’ ikaito nõ nikamis,” fanifo ãa pãrakakĩ. \p \v 15 Askafaifono xanĩfofo feta a ano tsaoafãfe õiafo Esteban ãfe femãnã nã ãjirinĩ femãnã keskarakõi õinifo. \c 7 \s1 Esteban ato kemasharakõini \p \v 1 A judeofo Nios kĩfixomis xanĩfo finakõiato Esteban yõkani: “¿Chanĩmamakĩ a mĩõnoa yoiaifo keskara?” \p \v 2 Askafaito nikakĩ Esteban kemani iskafakĩ: “Efe yora mĩshtichi, ea nikakapo. Nõko Nios fãsi sharakõixõ afetĩama nõko xini Abraham yoini, Mesopotamia ano iyoano, Harán mai ano kayoamano. \v 3 Iskafakĩ yoini: ‘Na mai anoax tsekekaini katãfe, mefe yorafoya ato õifaini. Nã mĩ kai ano ẽ mia ispaikai,’ ixõ Niospa Abraham yoini. \v 4 Nãskakẽ Abraham Caldea anoax tsekekaini kani, Harán ano ikikai. Mã anoax ãfe apa naano Niospa Abraham efeni na mai ano, na iskaratĩa nõ ika ano. \v 5 Akka Niospa afaa pishta inãyonima. Mairi fena inãnima. Akka iskafakĩ yoini: ‘Ẽ mia na mai inãxii,’ ixõ yoiyoni. ‘Akka mã mĩ nanino mĩ fenafo ẽ ato inãxii,’ ixõ Niospa Abraham yoiyoni ãfe ãfi feta fake akamano. \v 6 Askata Niospa anã yoini iskafakĩ: ‘Mĩ fenafo yora fetsa keskarakanax mai fetsa ano iyonõfo. Nãnoax ãto yonomati keskarakanax omiskõikõiyonõfo cuatrocientos xinia akani.’ \v 7 Nãskata anã yoini iskafakĩ: ‘Ẽ na yorafo omiskõimani, nã ato yonomakĩ omiskõimanaifo. Ẽ ato askafaino anoax mĩ fenafo tsekefaixikani. Mã anoax fokaxõ nã Canaán mai anoxõ ea nikasharakõixikani,’ ixõ Epa Niospa Abraham yoini. \v 8 Niospa afetĩama Abraham yoini: ‘Mĩ fake feronãfake mĩ foshki repa xatetiro,’ ixõ yoiyoni. Nãskakẽ Abraham ãfe fake Isaaca mã ocho nia ikano foshki repa xateni. Nãskarifakĩ Isaaca ãfe fake Jacobori askafani. Nãskarifakĩ Jacobo ãfe fakefo ato foshki repa xatepakeni. \p \v 9 “Jacobo ãfe fakefo nõko xinifo ipaonifo, nãfãfe ãto exto José õikaspapaonifo. Nãskakaxõ Egipto anoax foaifono yora fetsafo ato inãnifo aõxõ kori fixikakĩ nãfãfe Egipto ari iyotanõfo. Askafafiaifono Epa Niospa José potanima. \v 10 José omiskõiaito Epa Niospa ifini. Nãskaxõ shinãsharamani. Nãskakẽ Egipto anoxõ ato xanĩfokõichi José noisharakõini. Nãskaxõ xanĩfãfe José xanĩfo imani, Egipto anoxõ ãfe pexe anoax xanĩfokõi inõ. \p \v 11 “Nãskakẽ Ejipto anoafo fe Canaán anoax fonãiki finakõinifo omiskõiyanã. Nãskakẽ nõko xinifãfe afaa pinifoma. \v 12 Akka Jacobo nikani Egipto anoa a piaifo ichapakẽ. Nãskakẽ nãri ãfe fakefo nĩchini a piaifo fitanõfo, nã nõko xinifo. Ari fokatsaxakakĩma foitaenifo. \v 13 Nãskakata afianã fonifo. Mã anã foafono José ãfe ochifo tãpimani. Nãskakẽ nã xanĩfo Faraón tãpini José ãfe kaifo. \v 14 Nãskata chipo José apa kenamani Egipto ano onõ ãfe fakefo fe. Nã yorafo setenta y cinco inifo Egipto ano ikifeaifo. \v 15 Nãskakẽ Jacobo kani Egipto ano ikikai. Nãnoax Jacobo nani, nãnoaxri nõko xinifori nãpanifo. \v 16 Nãskakẽ Jacobo ãfe xaofo Siquem ano fonifo maifaifokakĩ. Nã mai nõko xini Abraham afetĩama fini, feronãfake ãfe ane Hamor minini. Nã mai kini mẽra nõko xinifo maifanifo. \p \v 17 “Akka mã anoax chaima tsekeaifono nã Epa Niospa Abraham yoiyoni keskai, mã Egipto anoax kaikanax fakefo ichapakõi kainifo. \v 18 Nãskatari Egipto anoax nã xanĩfo fetsa finakõiato José õimisma ini. \v 19 Nã xanĩfãfe nõko kaifofo ato pãrapaoni. Nãskaxõ nõko xinifo ato omiskõimapaoni. Ato pãraxõ ãto fakefo ato potamapaoni nã fake rama kãiyaifo nanõfo. \v 20 Ato askafaino nãnoaxri Moisés fakeni. Akiki Epa Nios inimakõini. Nãnoxõ apa feta ãfe afa ato pexe anoxõ kexesharapaoni. Tres oxe anifo kexekakĩ. \v 21 Mã tres oxe akano apa feta ãfa fẽtamã fepoxõ faka ketokonõ ratanifo. Nãnoa Faraón fake xomayato fichixõ ifini ãfe fake keskarakõi inõ. \v 22 Nãskakẽ Moisés nã Egipto anoxõ tãpiafo keskarari tãpikõini. Mã yosixõ yoikĩ tãpisharakõia ini a xanĩfãfe yoitiro keskafakĩ. \p \v 23 “Mã cuarenta xinia axõ Moisés ãfe kaifo israelifo õikai kani. \v 24 Akka mã kaxõ õia Egipto anoato ãfe kaifo koshaito õini. Askafaito õikĩ timamapaikĩ, Moisés Egipto anoa feronãfake koshakĩ reteni. \v 25 Askafata Moisés shinãni: ‘Ẽfe kaifãfe tãpikani eõxõ Niospa ato ifipai,’ ixõ shinãni. Akka tsõa tãpinima. \v 26 Nãskata pena fetsa Moisés ãfe kaifo ari kaxõ õia ãfe kaifo raferi setenãifãfe õitoshini. Nãskaxõ ato raefapaita ato yoini iskafakĩ: ‘Nã yora fistifiax ¿afeskai mã setenãimẽ?’ \v 27 Ato askafaino a fẽtsa seteai Moiséski õiti fishkiyanã yoini iskafakĩ: ‘¿Tsõa mia xanĩfo imamẽ mĩ noko ĩkinõ? \v 28 ¿Akka mĩ ea retepaimẽ nã Egipto anoa mĩ retefaiyamea keskafakĩ?’ ixõ yoini akiki õiti fishkiyanã. \v 29 Askafaito nikai Moisés onekaini Madián mai ari kani. Nãri ipaoni yora fetsa keskarax. Nãriax ãfiyaxõ fake feronãfake rafe ani. \p \v 30 “Nãrixõ Moisés mã cuarenta xinia akano, tsõa istoma machi Sinai chaima akiki ãjiri nokoni, oa fanafo kooai keskara mẽranoax. \v 31 Askaito nikai Moisés rateyanã namakẽ õia fani. Nãskakẽ akiki chaimashta kaxõ õipaikĩ nika a mẽranoax Nios mekaito nikani iskafakĩ yoiaito, \v 32 ‘Ẽfi mĩ xinifãfe ato Nioski. Abraham ikaino Isaaca ikaino Jacobo ikaino ẽfi ãto Nioskõikĩ,’ ixõ Niospa yoiaito nikai Moisés rateyanã choani. Nãskakẽ anã ari naisnima. \v 33 Nãskaito Epa Niospa yoini iskafakĩ: ‘Mĩ zapato pekafe, nã mĩ nia ano sharakõikĩ. \v 34 Efe yorafo mẽ õia omiskõiaifãfe Egipto anoax. Mẽ ato nika tetsosikaifãfe. Nãskax ẽ fotoa ato ifiyoi. Nãskakẽ iskaratĩa Egipto ano ẽ mia nĩchi,’ Niospa Moisés fani. \p \v 35 “Ãfe kaifãfe noikaspakakĩ iskafafianifono: ‘¿Tsõa mia yoiamẽ mĩ nõko xanĩfo inõ noko ĩkixikĩ?’ ixõ yoifinifono. Akka Epa Niospa xanĩfo imaxõ nĩchini ãfe kaifo ifitanõ, ãfe ãjiriõxõ. \v 36 Mã Moisés kaxõ Egipto anoa nõko xinifo ifini. Mã ato ifitani oxõ Moisés afama mĩshti fani tsõa atiroma keskara fakĩ. Nã mai anoxõ cuarenta xinia ani. Nã ĩamãfãnẽ ãfe ane Õshi anoax tsõa istoma ipaonifo. \v 37 Moisés ãfe kaifo israelifo yoikĩ iskafani: ‘Niospa fatora fetsa ea keskara mato ano nĩchixii kiki. Nikasharakãfe,’ ato fani. \v 38 Nã Moisés judeofo fe tsõa istoma ano ipaoni. Nãnoax ãjiri fe mekani machi Sinai anoax, nã ãjirinĩ yoia keskafakĩ nõko xinifo yoini. Nã Moisés a noko ĩkipakexatiro Niospa meka shara fini, nã meka sharapa noko ĩkipakexatiro ixõ ato yoini. \p \v 39 “Akka nõko xinifãfe nikakaspayanã chakafanifo. Nãskakanax afianã Egipto ano fepainifo. \v 40 Nãskakaxõ Aarón yoinifo iskafakakĩ: ‘Noko nios faxõfe noko ĩkinõ. Fakira Moisés kaaki nõ tãpiamaki, Egipto anoa noko efefiitaxakĩ.’ \v 41 Nãskafaifãfe Aarón ato fakka fake keskara oro ato onifaxoni. Mã ato onifaxõano yoinã retexõ inãyanã akiki inimayanã fista axonifo. ‘Aicho, nõko nios fasi sharakõi,’ fanifo ãa onifakaxõ. \v 42 Nãskakẽ Nios ato makinoax paxkani iskafakĩ ato yoiyanã: ‘Na fishifo nai mẽranoafo nõko niosra mã fatiro,’ ato fani. Akka nã Niosnoa yoimisfãfe, nãnorikõi kirikaki kenenifo iskafakĩ: \pi1 Israelifãfe tsõa istomaxõ mã mã cuarenta xinia afiaxõ mãkai yoinã retexõ mã ea inãpaonima, \v 43 Askatamaroko mãa mã afara fetsa onifaxõ, ‘Nã nõko niosra,’ ixõ Moloc mã iyafofãsafamis. Askata mãto nios Refán ãfe fishifori mã noimis. Na nõko niosra ixõ mã afara onifanixakĩ, akiki mã inima kakãini. Nãskakẽ ẽ mãto na tsõa istoma anoa ẽ mato chai nĩchi, Babilonia finõfãi, \m Niospa ato fani. \p \v 44 “Nãskakẽ nõko xinifãfe tsõa istomaxõ nã Moisés Niospa yoini keskafãkĩ pexe fakanax ipaonifo. Nã Niospa Moisés yoini iskafakĩ: ‘Karpa pexe fafe nã ẽ mia õimana keskara fakĩ,’ ixõ yoini. \v 45 Nãskakẽ mã xini ichapa finõta nõko xinifãfe nã karpa pexe finifo. Akka mã Josué xanĩfoxõ ato iyoni yora fetsafo potaxõ ato mai fĩaifonõfo. Niospa ato axõfaino ato mai fĩanifo. Mã askapakeafono Davidri chipo xanĩfoni. \v 46 Xanĩfo Davidki Nios fãsi inimakõini. Nãskakẽ David Nios yoini iskafakĩ: ‘Epa Niosi, ẽ pexe efapa shara mia faxopai ano Jacobo ãfe fenafo inõ,’ ixõ yoini. \v 47 Askafakĩ yoifixõ axonima, ãfe fake Salomón Epa Nios pexe faxoni. \v 48 Akka yorafãfe pexe faxõfiafono nã Nios finakõia a pexe mẽra itiroma. Niospa keyokõi ĩkinã ixõ a Niosnoa yoimisto kirika keneni iskafakĩ: \pi1 \v 49 Ẽ nai mẽra ika. Nãrixõ na mai anoafo ẽ onifani tii keyokõi ẽ ĩkinã. Akka, ¿afeskakĩ mã ea pexe faxotiromẽ a fisti mẽra ẽ inõ faki kafãsaxikima? \v 50 Akka, ¿ẽ afama mĩshti onifanimamẽ? \m ixõ Niospa ato yoini. \p \v 51 “Akka mãfi mãto xinifo keskarakĩ. Mã nikayospakõifo Epa Niospa meka mã nikakaspakõimis, chanĩmarakai mã famisma. Niospa Yõshi Sharapa mato yoimis mã nikakõimisma. \v 52 Nãskaxõ mãto xinifãfe a Niospa meka ato yoimisfo ato omiskõimapaonifo. Nãfãferi retenifo, ‘A sharafinakõia nokoki fotoxii kiki,’ ixõ aõnoa yoinifo. Akka nã sharafinakõia mã nokoki oano, mã achixõ ato retemayamea. \v 53 Niospa ãjirifoõxõ Moisés Niospa meka shara mato yoifimisno mã nikakaspamis,” ixõ Esteban ato yoini. \s1 Esteban retenifo \p \v 54 Esteban ato yoikĩ askafaito nikakani judeofãfe Esteban noikaspakani, akiki õitifishkikĩ finakõinifo. \v 55 Askafiaifono Esteban shinãchakanima mãmãi Niospa ãfe Yõshi Shara ãfe õiti mẽra naneano. Askata nai ari foisnĩfofãkĩ õia Niospa ãfe shara chaxasharakõiaito õini, Jesús Apa fe ketaxamei nikẽ. \v 56 Nãskaxõ ato yoini iskafakĩ: “¡Õikapo! Mã nai fepekemea ẽ õikai Jesucristo Apa ketaxamei niakĩ,” ixõ Esteban ato yoini. \p \v 57 Ato askafaito nikakaspakõikakĩ fãsikõi fiisiyanã paopomenifo. Nãskakaxõ noikaspayanã akiki fareke ferakaxõ, \v 58 mã achikaxõ pexe rasi pasotai iyokaxõ nã Esteban yõaitafãfe feronãfake naetapa ãfe ane Saulo rapati inãnifo ato kexexonõ. Nãskakaxõ chipo Esteban tokirinĩ tsakaketsanifo. \p \v 59 Nãskafakĩ tokirinĩ tsakaketsaifono Esteban Epa Nios kĩfini iskafakĩ: “Ifo Jesús, ẽfe fẽro mẽsho ifife,” ixõ yoini. \v 60 Nãskata ratokonõ mai chachipakefofã, fãsikõi fiisini. Iskafakĩ yoini: “Ifo, ea chakafakani kiki ato raefãfe,” ixõ yoiax nani. \c 8 \s1 A Jesús Ifofaafo Saulo ato omiskõimani \p \v 1 Mã Esteban reteafono Saulo inimayanã: “Mã mã akakõikĩ,” ato fani. Nãskata afia penata nã Jesús Ifofamisfo ato omiskõimakĩ finakõinifo Jerusalén anoxõ. Akka Jesúsxõ tãpimisfo ichonifoma, Jerusalén ano nẽtenifo. Akka nã ato omiskõimanaifo ichokanax paxkanãi fetsenifo. Ranãri Judea mai ari foaifono, ranãri Samãria ari fonifo. \v 2 Atiri yorafãfe a Nios Ifofamisfãfe Esteban maifakani oiai finakõinifo aõ noikani. \v 3 Akka nã Saulo Jesús Ifofamisfo ato omiskõimani pexefo tii mẽra ikikafãkakãini ato achixõ karaxa mẽra ato ikimaxiki, kẽrofoya feronãfakefo. \s1 Niospa meka sharaõnoa Samãria anoa ato yoinifo \p \v 4 Akka nã Jerusalén anoax ichoafãfe Jesucristoõnoa meka shara ato yoifofãsafanifo nã foaifo arixõ. \v 5 Felipe pexe rasi Samãria ano kani, anoxõ Cristoõnoa ato yoikai. \v 6 Ato yoiaito nikakani yorafo ichanãkaxõ Felipe nikakõinifo. Askatari Niospa Yõshi Sharaõxõ tsõa atiroma keskafakĩ Felipe afama mĩshtifo faito õinifo. \v 7 Askata a niafaka chakafo ato mẽra nanea ato makinoa potapakeni. Nãskakẽ niafaka chakafo ato makinoax tsekei fiisiki fetsenifo. Askatari a finimisfoma sharafata chãtofori sharafani. \v 8 Askafaito õikani a pexe rasi anoafo Felipeki inimakõinifo, ato sharafapaito õikani. \p \v 9 Akka nã Samãria mai anoa feronãfake ãfe ane Simón ini. Taeyoi yõfe iyopaoni, nãato Samãria anoafo ato pãrapaoni: “Ẽ feronãfake sharafinakõiara,” ixõ. \v 10 Keyokõichi fakefoyaxõ anifofofãfe nikakõisharanifo iskafakĩ yoiyanã: “A nã yoimisfo a nato Niosxõ afama mĩshtifo fai kiki,” ixõ yoinifo. \p \v 11 Nãskakẽ akiki inimakakĩ nikakõipaonifo ãfe yõfeõxomãi mã ato pãrapakemiskẽ. \v 12 Akka askafiaifono Felipe Nios xanĩfoõnoa yafi Jesucristoõnoa meka shara ato yoiato nikakakĩ chanĩmara fakõinifo. Nãskakẽ chanĩmara faifãfe Felipe faka mẽra ato ikimapakeni maotisafakĩ ãto chaka xatenõfo. Feronãfakefoya kẽrofoya ato faka mẽra ikimapakeni. \v 13 Askatari a Simón yõfe ifiakatsaxakĩ atori Jesús chanĩmara faxõ Ifofani. Askafaito õikĩ aari Felipe maotisafani. Nãskax nã Simón Felipe afe kapaoni. Akka Felipe tsõa atiroma keskafakĩ Niosxõ afarafo sharafaito õikĩ yoini iskafakĩ: “Aira. ¿Afeskaxõ iskafaimẽ?” ixõ Simón yoini. \p \v 14 Nãskaifono a Jesús fe rafemisfãfe Jerusalén anoxõ nikanifo Samãria anoxõ yorafãfe Niosnoa meka shara chanĩmara faifãfe. Nãskakẽ Pedro yafi Juan nĩchinifo, Samãria ari fotanõfo. \v 15 Mã Samãria ano nokokaxõ a Nios Ifofaafo ato Nios kĩfixonifo Niospa Yõshi Shara ato mẽra nanenõ. \v 16 Ato mẽra Epa Niospa Yõshi Shara naneyoamano Jesús aneõnoax maotisanifo. \v 17 Nãskakẽ Pedro feta Juan ato mãmãnifo ato Nios kĩfixoyanã. Ato askafaifono Niospa Yõshi Shara ato mẽra naneni. \p \v 18 Nãskakẽ Simón õini Niospa Yõshi Shara ato mẽra naneaito Pedro feta Juan ato Nios kĩfixoyanã ato mãmãifono. Ato askafaifono õikĩ Simón ato kori inãpaini. \v 19 Ato iskafakĩ yoiyanã: “Eari na kerex shara inãkãfe ẽri ato mãmãpakenõ Niospa Yõshi Shara ato mẽra nanenõ,” ixõ Simón ato yoini. \p \v 20 Ato askafaito Pedro kemani: “A na mĩ koriya mĩ nai, akka mĩ shinã korioxõ a Niospa noko inãpaiyai keskara nõ fitiro. Maa, askarakaima. \v 21 Mĩkai afaa tãpiama na nõ Nios yonoxonai keskarakai mĩ nofeta atiroma. Mia Niospa tãpikõia mĩ õiti mẽraxokai mĩ shinãsharaima. \v 22 Nãskakẽ mĩ chaka xatefe a mĩ shinãi anori anã shinãkima. Nios yõkafe mĩ kĩfiaito mia chaka soaxotiroki. \v 23 Mẽ mia õi mĩ õitifishkiki finaito mĩmãi chakakõiax,” ixõ Pedro yoini. \p \v 24 Askafaito nikakĩ Simón kemani iskafakĩ: “Ea Nios kĩfixõfe, nã mĩa yoiai keskafakĩ, Niospa ea omiskõimayamanõ,” ixõ yoini. \p \v 25 Askakãta Pedro feta Juan Samãria anoafo nõko Ifo Jesúsnoa meka shara ato yoitakani Jerusalén ano anã fenifo. \s1 Mã fekakĩ pexe rasi anoafo Jesúsnoa meka shara ato yoifenifo \p \v 26 Nãskata Niospa ãfe ãjirinĩ Felipe yoini: “Fai fẽtsa kakĩma, na fãi katãfe na fãi Jerusalén yafi Gaza finõfainaki tsõa istoma ari na fai kaaki,” fani. \v 27 Askata Felipe fininãkafãta kani. Fãi kai feronãfake Etiopía anoaki nokoni. Nã feronãfake xanĩfori ini. Nãato kẽro xanĩfokõi kori kexexopaoni Etiopía anoa. Nãato Jerusalén ano kaxõ Epa Nios kĩfitani. \v 28 Mã ãfe kaifo mẽra okĩ ãfe karo mẽra tsaoxõ kirika anefeni, nã Isaías Niosnoa yoikĩ keneni. \v 29 Nãskata Niospa Yõshi Sharapa anã yoini Felipe: “Oa karo ano katãfe,” fani. \v 30 Mã Felipe akiki kaxõ nikani nã feronãfake Etiopía anoato kirika aneaito, nã Isaías keneni. Nãskaxõ yõkani: “¿Mã mĩ tãpiamẽ a mĩ aneai?” faito, \v 31 Etiopía anoato kemani iskafakĩ: “¿Afeskaxõ ẽ tãpitiromẽ? ¿Tsõa ea tãpimatiromẽ?” fata nãskaxõ nã feronãfãke Felipe kenani: “Ẽfe karomã naneyofe efe tsaoxiki,” fani. \v 32 A kirika kenea anekĩ õiai iska ini: \pi1 Oveja iyokaxõ retetirofo keskafakĩ, ari iyonifo retexikakĩ. Ovejanã fake achikaxõ ãfe rani xateaifono feroitiroma keskai ari tooxinima. \v 33 Rãfinĩ fanifo afaa chakafayamafiakẽ noikaspa kakĩ. A xanĩfofo aõ rafanã inifoma aõ rafanã itamaroko retenifo. Akka ãfe fenafãfe nikanakafoma, \m ixõ Isaías keneni õini. \p \v 34 Nãskata nã xanĩfo Etiopía anoato Felipe yõkani: “Ea yoife ẽ tãpinõ na Niospa meka yoimisto yoini afaa ikamãkĩ, fetsaõnoa yoikĩ kenenimãkĩ askayamakĩ ãa anoi yoimekĩ kenenimãkĩ,” faito, \v 35 Felipe yoini iskafakĩ: “Na mĩ kirika õiai Isaías keneni a Jesucristo noko nãxoxiai yoikĩ keneni,” fani. Nãskafaxõ Jesúsnoa meka shara yoipakeni. \v 36 Nãskakata fãi fokani faka ano nokonifo. Nãnoxõ a xanĩfo Etiopía anoato Felipe yoini: “Na faka õipo. ¿Na fãka mĩ ea maotisafatiromamẽ?” fani. \p \v 37 Askafaito Felipe yoini: “Mĩ õiti mẽraxõ mĩ chanĩmara fakõinaito ẽ mia atiro,” fani. Askafaito a feronãfãke kemani: “Ẽje, ẽ chanĩmara fai Jesucristo Niospa Fake,” fani. \p \v 38 Askafaito nikakĩ Felipe, “Mĩ karo nẽtefafe,” fani. Mã karo nẽtefakata nã rafe fotopakefofãnifo faka ano. Nãnoxõ Felipe a feronãfake Etiopía anoa maotisafani. \v 39 Mã faka anoax feaifono, Niospa Yõshi Sharapa Felipe iyofaino yamarisatani. Nãskakẽ a feronãfake Etiopía anoato Felipe anã õinima. \v 40 Nãskata Felipe mai fetsa, Azoto ano nokoni. Nãnoax kakĩ a pexe rasi anoafo Jesúsnoa meka shara ato yoifoikaax, Cesarea ari nokoni. \c 9 \s1 Saulo Jesús chanĩmara fani Damasco ano kakĩ \r (Hch. 22.6-16; 26.12-18) \p \v 1 Nãskatari nã Saulo mẽxotaima ẽ mato reteikai ixõ ato retepaipaoni a Jesús Ifofaafo. Nãskakẽ a ato Nios kĩfixomisfo ãfe xanĩfo ano kani. \v 2 Mã kaxõ ato yoini iskafakĩ: “Ea kirika kenexokãfe ẽ aya katanõ, ichanãti pexefo Damasco ano a Jesús chanĩmara faifo ẽ ato achitanõ, feronãfakefoya kẽrofoya, Jerusalén ano ato iyoxõ karaxa mẽra ato ikimaxiki,” ixõ ato yoini. \v 3 Akka mã pexe rasi Damasco chaima fãi kaino, nai mẽraxõ a kemataima chaxatanaino, \v 4 Saulo pakeni. Pakexõ nikani, iskafakĩ yoiaito: “Saulo, Saulo, ¿afeskakĩ mĩ ea omiskõimanimẽ?” faito nikakĩ, \v 5 Saulo kemani: “Ifo, ¿mĩ tsoamẽ?” faito kemakĩ iskafani: “Ẽkĩa Jesús, a mĩ ea omiskõimanai. \v 6 Fininãkafã. Pexe rasi ano katãxiki. Anoxõ mia yoikani kiki mĩ afaa afeska faimãkai,” fani. \p \v 7 Akka a Saulo fe foaifo ratekõinifo mekaito nikakani. Akka anoa mekaito nikafikakĩ tsoa õinifoma. \v 8 Nãskata Saulo fininãkafani. Fininãkafãta õipaikĩ anã õinima, mã fẽxoa ini. Nãskakẽ mẽtsokaxõ iyonifo Damasco ano. \v 9 Nã Damasco ano tres nia ini õiaxma. Askatari afaa pinima, afaari ayanima. \p \v 10 Akka nã Damasco ano Jesús Ifofaa fisti ika ini, ãfe ane Ananías. Nãato namakẽ õini nõko Ifãfe yoiaito iskafakĩ: “Ananías,” faito, “Ẽkĩa, Ifo,” fani. \v 11 Askafaito nõko Ifãfe yoini: “Na fai ãfe ane ‘Mẽstekõi’ ari katãfe. Mã nokoxõ Judaspa pexe ano yõkafe nãnoa feronãfake Tarso anoa, mĩ fichikai ãfe ane Saulo. Nãnoxõ Epa Nios kĩfi kiki. \v 12 Anoxõ mia namakẽ õiafai kiki, mĩ mĩfi mĩ mãmãito, anã õisharaxiki,” ixõ yoiaito, \v 13 nikakĩ Ananías kemani: “Ifo, na feronãfakeõnoa ea yoiaifãfe mẽ nikamis. Nãato keyokõi Jerusalén anoafo chakafaito a mia Ifofaafo. \v 14 Akka mã nono oa a ato Nios kĩfixomis xanĩfofofãfe nĩchiafono. A mia Ifofamisfo ato karaxa mẽra nĩchixikĩ mã ato ifiyoa,” faito, \v 15 anã nõko Ifãfe yoini iskafakĩ: “Mẽ na feronãfake katoa eõnoa meka shara ato yoinõ mai fetsafo anoafoya ãto xanĩfofoya israelifoya ato yoinõ. \v 16 Nãskakẽ ẽ Saulo õimana eõnoax omiskõifinakõinõ,” ixõ yoini. \p \v 17 Askafaito nikafaini Ananías kani. Kaax pexe mẽra ikitoshita nãnoa Saulo fichitoshini. Nãskaxõ ãfe mĩfi mãmãni iskafakĩ yoiyanã: “Saulo, ẽfi mefe yorakĩ. Nõko Ifo Jesús nã mĩ fãi oaito mikiki nokoitato, ea nĩchia ẽ mia fero sharafaxonõ, askatari Niospa Yõshi Shara mĩ mẽra ẽ nanenõ,” faino, \v 18 koshikõi Saulo fero mẽranoax oa foe pese keskara pakeni. Nãskaxõ õisharakõitani. Nãskakẽ Ananías maotisafani faka mẽra ikimakĩ. \v 19 Nãskaxõ mã pixõ meea ãfe yora sharakõi ini, anã ãfe yora pachi inima. Nãskakẽ nã Jesús Ifofaafo fe Damasco ano ato fe oxa ranãyonifo. \s1 Damasco anoxõ Saulo Niosnoa yoini \p \v 20 Askata Saulo ichanãti pexe mẽraxõ ato yoikĩ taefani iskafakĩ: “Jesús Niospa Fakekõi,” ixõ ato yoini. \v 21 Ato askafaito nikakani ratei fetsenifo. Nãskaxõ yoinifo iskafakakĩ: “Akka, ¿nato Jerusalén anoxõ a Jesús Ifofamisfo ato omiskõimamismamẽ? Akka, ¿naamamẽ? Mã nono oa nonoafo ato achiyoi, a Nios kĩfixomisfãfe ãto xanĩfofo ato iyoxoni axiki.” \p \v 22 Akka taeyoi Saulo ratepishtakĩ yoiyoni. Nãskaxõ feyafani fãsikõi yoikĩ. Nãskaxõ mẽstekõi ato yoini Niospa ãfe Fake Jesús nokoki nĩchini. Nãskakẽ judeofãfe Damasco anoxõ tãpipaiketsanifo. “¿Fato nõ chanĩmara faimẽ?” ikaxõ, “Jesucristofi Niospa Fakekõikĩ,” ixõ ato yoiaito. \s1 Saulo judeofoki mesei onekaini \p \v 23 Nãskata mã oxai ichapano, judeofãfe ichanãkaxõ shinãnifo: “¿Afeskaxõ nõ Saulo retetiromẽ?” ikaxõ, \v 24 akka Saulo tãpini yoiaifono. Pena yafi fakishchãi manaifono pexe rasi kãiti anoxõ retepaikakĩ. \v 25 Askaito õikakĩ a Jesús Ifofamisfãfe Saulo fẽta mẽra nanexõ kene fomãkĩaxõ risfichi fakishi fotomanifo a tsoa niama anori. Mã fotomanafono onekaini. \s1 Saulo Jerusalén ari kani \p \v 26 Mã Saulo Jerusalén ano nokoax a Jesús Ifofamisfo fe rafepaiyaito, akka keyokõichi omisnifo tãpikaxoma koshikairoko Nios Ifofara ikaxõ. \v 27 Askaito õikĩ Bernabé Saulo iyoni Jesús ãfe inakõifo ari. Nãskaxõ ato yoini iskafakĩ: “Na Saulo nõko Ifo õia fãi kakĩ, nõko Ifãfe yoiaito. Nãskaxõ na Saulo Damasco anoxõ ato yoisharapakea, ‘Jesús Niospa Fakekõi,’ ixõ ato yoia ranotamakõi,” Bernabé ato fani. \v 28 Nãskakẽ Saulo Jerusalén ano ato fe ikax, kafãsapaoni. Nõko Ifo Jesúsnoa ato yoifofãsafapaoni mesetama. \v 29 Anoxõ ato yoiaito judeofãfe griego meka tãpikaxõ fochishpamanifo. Nãskakaxõ afeskaxoma retepainifo. \v 30 Askafaifono a Jesús Ifofaafãfe mã tãpikaxõ Saulo iyonifo Cesarea ano. Nãnoxõ Tarso ano nĩchinifo. \p \v 31 Nãskakẽ a Jesús Ifofaafo Judea anoax ita Galilea anoax ita Samãria anoax ita isharakõinifo anã tsõa ato omiskõimanaimano. Anoxõ Nios nikasharakõinifo isharakõikaxõ Niospa Yõshi Sharapa ato axosharaino. Nãskakẽ a Nios Ifofaafo ichapakõi inifo. \s1 Pedro Eneas sharafani \p \v 32 Nãskakẽ Pedro kafãsani a Nios Ifofaafo ato õifofãsafai. A Lida ano ikaxõ Nios Ifofaafori ato õikai kani. \v 33 Nãnoa feronãfake ãfe ane Eneas fichini. Rakatiani mã ocho xinia aka ini. \v 34 Fichixõ Pedro yoini iskafakĩ: “Eneas, Jesucristo mia sharafaaki fininãkafãta mĩ oxati itipinĩfafe,” ixõ yoiaino, Eneas koshikõi fininãkafani. \v 35 Nãskakẽ Lida ano ikafãfe, Sarón anoafãferi õikakĩ nõko Ifo Jesús chanĩmara fanifo. \s1 Mã Dorcas naano Jesúsxõ Pedro otofani \p \v 36 Nãskaifono nã pexe rasi Jope ano kẽro Nios Ifofaa ika ini, ãfe ane Tabita. Griego mekapa Dorcas famisfo. Nã kẽromã isharakõixõ ato axosharakõipaoni ato afara inãsharakõikĩ. \v 37 Nãato askafai, Dorcas isinĩ iki nani. Mã nakẽ chokakaxõ fomãkĩa mãpemainĩfofã pexe kene fetsa ano ratanifo. \v 38 Akka Jope fe Lida chaima ini. Nã Lida ano Pedro ika ini. Nãno ikẽ nã Nios Ifofaafãfe tãpikaxõ feronãfake rafe nĩchinifo, iskafakĩ yoitanõfo: “Jope anoxõ mia kenafo mĩ koshi kanõ,” ixõ yoitanõfo. \p \v 39 Askafaifono Pedro ato fe kani. Mã nokoano fomãkĩa mãpemainĩfofãnifo a Dorcas raka ano. Anoax a kẽro fenemaisfo oiakakĩ Dorcas nayoxoma ato samafaxomis ispanifo. \v 40 Askaifãfe õikĩ Pedro ato kãimani. Ato kãimata ratokonõ mai chachipakefofã Epa Nios kĩfini. Nãskata a kẽro naa õiyanã yoini iskafakĩ: “Tabita, fininãkafãfe,” faino, nã kẽromã Pedro feista nãskax tsaoinãkafãni. \v 41 Nãskata Pedro mẽtsoxõ fininĩfofãni. Nãskata a Jesús Ifofaafoya a kẽro ifomafafo ato kenani ato õimaxiki mã Dorcas anã otoano. \v 42 Askaito nikanifo a pexe rasi Jope anoafãfe. Nãskakẽ ichapakõichi nõko Ifo chanĩmara fakõinifo. \v 43 Mã askafata Pedro Jope pexe rasi ano oxaranãyoni, a Simón anoxõ fichi shinã famis ano. \c 10 \s1 Pedro fe Cornelio \p \v 1 Nã pexe rasi Cesarea anoa feronãfake ãfe ane Cornelio ini. Sorarofãfe ãto xanĩfo ipaoni. Nã sorarofo, “Italianõra,” ato famisfo. \v 2 Nã feronãfake ãfe yorafo fe isharakõixõ Epa Nios kĩfipaonifo. Nãskatari judeofo ato axosharayanã kori ichapa ato inãpaoni. Nãskaxõ Epa Nios mẽxotaima kĩfipaoni. \v 3 Nãskata pena fetsa yãtapake oa namakẽ õia fani, Niospa ãfe ãjiri xafakĩakõi õini akiki oxõ iskafaito: “Cornelio,” faito. \v 4 Nãskakẽ Cornelio ãjiris õini. Nãskaxõ rateifinakõiyanã yõkani iskafakĩ: “¿Afaa mĩ ea yoipaikĩ kenaimẽ, Ifo?” faito, ãjirinĩ yoini: “Mĩ kĩfiaito mã Epa Niospa mia nikakõia, a yora afaamaisfo ato axosharayanã mĩ ato kori inãito.” \v 5 Nãskaxõ yoini: “Fatora fetsa nĩchife Jope pexe rasi ano kaxõ Simón ifitanõfo. Ãfe ane fetsa Pedro. \v 6 Simón fetsa pexe ano oxaki nã Simón ĩamãfã ketokonõ ikaki fichi koiro fai.” \p \v 7 Askafakĩ yoiax mã ãjiri kaino, Cornelio a yonoxomis rafeya ãfe soraro fisti kenani nã soraronõ kexekõimis ini. Akka nã soraronõ Nios shinãmis ini. \v 8 Nã ãjirinĩ yoia keskara mã ato yoixõ Jope ari ato nĩchini. \p \v 9 Penama xini keya mã Jope chaima faifoaifono, Pedro pexe mãmãkĩa mãpeinĩfofãni arixõ Epa Nios kĩfikakĩ. \v 10 Nãskax fonãikõikĩ pipaini. Akka pixikakĩ mã pĩchaifono Pedro namakẽ õia fani. \v 11 Õia nai fepekemeaito õini ariax sabanã keskara petapafã nexeax nai mẽranoax nãmã fotopakekafanaito. \v 12 Nã sabanã petapafã mẽra yoinã fetsa fetsatapafo õini ronofoya, peyafo, afama mĩshti ini. \v 13 Nãskata mekaito nikani iskafakĩ yoiaito: “Pedro, fininãkafãfe. Nafo retexõ pixiki,” faito nikani. \p \v 14 Askafaito nikakĩ Pedro kemani: “Maa, Ifo, nafo ẽ pimisma, Moisés noko yoini nafo nõ pitiroma,” faito, \v 15 afianã yoiaito nikani iskafakĩ: “Niospa nafo shara imaki. Akka nafo chakara fayamafe,” faito nikani. \p \v 16 Yoikĩ tres fata nãskax nã sabanã petapafã anã nai mẽra kaito õini. \v 17 Nãskakẽ Pedro shinãchakakõiyanã tãpipaini. “¿Afaa iskara Niospa ea yoipaimẽ na namakẽ õia keskara ẽ õiai?” ixõ Pedro shinãni. Nãskaino a Cornelio ato nĩchia fokaxõ, pexe fepoti anoxõ ato yõkanifo: “¿Fatomẽ Simón pexe?” ixõ ato yõkanifo. \v 18 Anoxõ fãsikõi ato yõkanifo: “¿Fanĩ Simón fetsa oxamẽ, ãfe ane fetsa Pedro?” ixõ ato yõkanifo. \p \v 19 Oa namakẽ õia keskara õixõ Pedro shinãpaiyaino, Niospa Yõshi Sharapa yoini iskafakĩ: “Õipo, feronãfake trespa mia fenai feafokĩ. \v 20 Fininãkafãfe. Nã mã fotoax ato fe kataxiki tanaimakõi, ẽ ato nĩchia feafoki,” faino, \v 21 Pedro fotopakekafãxõ a feronãfake tii ato yoini iskafakĩ: “¿Afaa mã akiyoamẽ? Ẽrokonõ a mã ea fenai,” Pedro ato fani. \p \v 22 Ato askafaino kemanifo: “Nõ oa nã sorarofãfe ãto xanĩfo Cornelio noko nĩchiano nã feronãfakefi sharakõiki. Nios nikakõimis. Judeofãfe aõnoa meka shara yoimisfo sharara famisfo, Niospa ãfe ãjirinĩ yoia mia kenanõ ãfe pexe ano mĩ kanõ, nãato mia nikasharai mĩ yoiaito,” fanifo. \p \v 23 Askafaifãfe nikakĩ Pedro ato ikimani. Nãno afe oxa fistinifo, nãskata Pedro ato fe penama kani. A afe rafeafori Nios Ifofakanax Pedro fe fonifo Jope anoax. \p \v 24 Mã fokanax pena fetsa Cesarea ano nokonifo, a Cornelio ato manai ano, afe yorafo feta. Ãfe yamakõifori ano afe inifo ato kenamana fekanax. \v 25 Mã Pedro pexe ano nokoano, Cornelio ãfe pexe anoax kãinãkafã Pedro ifikai kani. Mã kaxõ a nãmã ratokonõ mai chachipakefofã: “Mĩ fãsi sharakõira,” fani. \p \v 26 Askafaito õikĩ Pedro fininĩfofãni iskafakĩ yoiyanã: “Fininãkafãfe. Ẽri yoraki mia keskara,” fani. \p \v 27 Nãskax afe mekayanã pexe mẽra ikikaikĩ õia yora ichapakõifo ichanã inifo. \v 28 Anoxõ Pedro yoini: “Mã mã tãpia a nõko xinifãfe noko yoini keskara a judeofoma fe nõ rafetiroma. Askatari ãto pexe mẽra nõ ikitiroma. Akka Niospa ea tãpimana ẽ tsoa chakafatama ẽ ato noisharakõinõ. \v 29 Nãskakẽ ea yoiaifono ẽ koshi oa, ẽ okaspama. Akka ẽ tãpipai afeskakĩ mĩ ea kenamãki,” faito, \v 30 Cornelio kemani iskafakĩ: “Mã cuatro nia finõa, a nono xini rakato ẽfe pexe anoxõ foni teneyanã ẽ Epa Nios kĩfiaino yãtapake, feronãfake rapati fafekõiai safeax ekeki nokoita, \v 31 ea yoikĩ iskafaita: ‘Cornelio, mã Niospa nika mĩ kĩfiaito. A mĩ akai keskarari mã tãpia, a afaamaisfo mĩ ato afara inãsharaito,’ ea faito ẽ õita. \v 32 ‘Nãskaxõ feronãfake tres pexe rasi Jope ano nĩchife Simón ifitanõfo. Ãfe ane fetsa Pedro. A Simón fetsa ãfe pexe mẽra ikaki. Nã Simón fẽtsa fichi koiro shinã famiski ĩamãfã kesemẽ ikaki,’ ixõ ea yoita. \v 33 Nãskakẽ feronãfake tres ẽ koshikõi nĩchita mia ififonõfo. Akka mĩ nokoki osharakõiyanã mĩ noko inimamasharakõia. Nãskakẽ keyokõi mã nõ ichanã Niospa noko õiaino. Akka nõ nikapai a nõko Ifãfe mia yoia keskara mĩ noko yoinõ,” ixõ Cornelio yoini. \s1 Pedro ato yoini Cornelio pexe anoxõ \p \v 34 Askafaito nikakĩ Pedro yoini iskafakĩ: “Chanĩma mẽ tãpikõia Niospa noko yora fetsa keskara õima, keyokõi nã yora fisti keskara noko õi. \v 35 Askakimaroko nã mani fetsafãferi Nios nikakõikakĩ, afarafo sharakõi fakanax, Epa Niospa fake itirofo. \v 36 Niospa israelifãfe fenafo meka sharaõnoa ato yoini, inimasharakõinõfo. Jesucristoõxõ ato yoini, nã nõko Ifoõxõ. \v 37 Mã mã nikamiski a Judea mai anoax ini keskara. Taefakĩ Galilea anoxõ ato yoikĩ taefani: ‘Mãto chaka xatekãfe Nios chanĩmara fakãfe ẽ mato maotisafapanõ,’ ixõ Juan ato yoini. \v 38 Akka mã mã tãpia Niospa ãfe kerex sharafoya ãfe Yõshi Shara Jesús mẽra naneni. Jesús afama mĩshtifo fapaoni, ato sharafayanã a omiskõiaifo, niafaka chakata ato omiskõimanaino. Nãskakẽ afama mĩshtifo fatiro Niosmãi afe ikano. \v 39 Akka nõ õiyamea Jesús afama mĩshtifo faito judeofãfe ãto mai anoxõ ata Jerusalén anoxori akaito nõ õiyamea. Nãskafafiaito reteyameafo ifi cruz ikakĩ mastakaxõ. \v 40 Akka mã retefitafono Epa Niospa tres nia oxata otofayamea. Nãskakẽ nokoki nokoaito nõ õiyamea. \v 41 Akka atiri yorafoki nokoyameama, nokoki nokoaito nõ õiyamea. Afetĩamamãi Niospa noko katonixakĩ chanĩmakõi nõ mato yoi. Nõ a feta piyanã nõ afeta ayayamea mã Niospa otofayameano. \v 42 Nãato noko nĩchiyamea pexe rasi anoafo nõ ato yoinõ iskafaki: ‘Niospa Jesús nĩchini,’ ato yoinõ fatofomãkĩ afe nĩpanakafo mã nafianixakakĩ, askatari a niafori ato yoixii. \v 43 A Niosnoa yoimisfãfe a nã Jesús iskanõpokoai yoikĩ aõnoa yoiyonifo. Iskafakakĩ yoinifo: ‘Nã chanĩmara faifono aõxõ Epa Niospa ato chaka soaxotiro,’ ixõ yoinifo,” Pedro ato fani. \s1 Nã judeofomafãfe Niospa Yõshi Shara finifo \p \v 44 Pedro ato yoikĩ xateamano Niospa Yõshi Shara ato mẽra naneni ãfe meka shara nikaifono. \v 45 Nãskakẽ a judeofãfe Jesús Ifofamisfãfe Pedro fe foitaxakakĩ ato õinifo. Ato iskafanifo: “Aira. Õikapo. Na nõko kaifomafo Niospa Yõshi Shara ato mẽra naneakekafana,” ikax yoinãnifo. \v 46 Anoxõ ato nikanifo meka fetsapa mekaifãfe iskakani a ato kaifomafo: “Nios fãsi sharakõi,” ikanax mekaifãfe ato nikanifo judeofãfe. \v 47 Askaifãfe Pedro ato yoini: “Akka tsõa na yorafo ato maotisano fayamakãfe noko fatirofoma. Akka Niospa Yõshi Shara mã ato mẽra nanea, nõmẽra naneni keskai.” \p \v 48 Pedro ato yoini Jesucristo aneõxõ ato maotisano fanõfo. Mã ato maotisano faafono, Pedro nĩchikaspanifo. “Kayamafe, nono nofe iyoxiki,” fanifo. \c 11 \s1 Pedro a Nios Ifofaafo Jerusalén anoafo ato yoini \p \v 1 Nã Cesarea anoafãfe Jesús Ifofanifo judeofo yamafikaxõ. Afãfe Jesús Ifofaifãfe ato nikanifo a Jesúsxõ tãpimiskõifãfe. A Nios Ifofamisfo fetsafãferi nikanifo. Atiixõ ato nikanifo ãto mai Judea anoxõ. \v 2 Askata Pedro Cesarea anoax kani Jerusalén ano. Anoxõ a Jesús Ifofamis fetsafãfe Pedro mekafanifo a Moisés keneni tãpiafãfe: “Judeofoma fe mĩ rafeira,” ikaxõ. \v 3 Iskafanifo: “¿Afeskai a nõko kaifoma ano mĩ kaitamẽ? Anoxõ ato fe rafexõ mĩ ato feta piaito nõ nikaita a Moisés yoini keskafakĩ nõ ato feta pitiroma,” fanifo. \p \v 4 Askafaifãfe nikakĩ Pedro ato yoini a namakẽ õiafaita keskara, \v 5 iskafakĩ: “Ẽ pexe rasi Jope anoxõ ẽ Nios kĩfiyanã oa namakẽ õia keskara ẽ õita. Ẽ õita oa sabanã keskara nexeax nai mẽranoax fotopakekafanaito a ẽ nia ano. \v 6 Askaito ẽ õia a mẽra yoinã fetsa fetsatapafo ikita askatari a xõchixaraifoya peyafori ẽ õita a mẽra kechokomekẽ. \v 7 Askata mekaito ẽ nikaita ea yoikĩ iskafaito: ‘Pedro, fininãkafãfe. Na fetsa retexõ pixiki,’ ea faita. \v 8 Ea askafaito nikakĩ ẽ kemakĩ iskafaita: ‘Maa, Ifo. Moisés yoikĩ keneni keskafakĩ, nafo nõ pitiroma. Nãskakẽ na yoinãfo ẽ pimisma,’ ẽ faita. \v 9 Ẽ askafaito afianã nai mẽraxõ iskafakĩ ea yoiaito ẽ nikaita: ‘Niospa yoia nafo mĩ pitiroki. Pife, sharaki, chakafakĩma,’ ea faito ẽ nikaita. \v 10 Ea yoikĩ tres fata, afianã nai mẽra kaito ẽ õita. \v 11 Askaino Cesarea anoax feronãfake tres ekeki feitafo. Ato nĩchiafono ea fenai fekani. Mã fekanax pexe ano nokoitafo a ẽ ika ano. \v 12 Nãskakẽ Niospa Yõshi Sharapa ea nĩchita iskafakĩ ea yoiyanã: ‘Shinãchakakĩma ato fe katãfe,’ ea faita. Nãskatari a Nios Ifofaafo seis feronãfake efe foitafo. Nãskakẽ ato fe yora yamafiax Cornelio pexe mẽra nõ ikitoshita. \v 13 Nãnoxõ noko Cornelio yoita a ãfe pexe anoxõ ãjiri õitaxakĩ iskafakĩ yoiaito: ‘Fatora fetsa pexe rasi Jope ano nĩchife Simón ifitanõfo, ãfe ane fetsa Pedro. \v 14 Nãato mia yoi kiki afeskax Nios fe mĩ ipaxatiromãkĩ, mefe yorafo fe,’ ixõ Niospa yoitano Cornelio ea yoita,” Pedro ato fani. \v 15 “Ẽ ato yoiaino Niospa Yõshi Shara ato mẽra naneita, taeyoi nõ mẽra naneni keskai. \v 16 Nãskakẽ ẽ shinãfaita a nõko Ifãfe noko yoiyamea anori chanĩma. ‘Juan ato fãka maotisafani, akka Niospa ãfe Yõshi Shara mato mẽra nanei,’ ixõ Jesús noko yoiyamea. \v 17 Epa Niospa ãfe Yõshi Shara ato mẽra naneita a nõmẽra naneni keskafakĩ, nõko Ifo Jesucristo nõ chanĩmara faito. Akka ẽ, ‘Mĩ Yõshi Shara ato mẽra naneyamafe,’ ẽ Nios fatiroma,” ixõ Pedro ato yoini. \p \v 18 Ato askafaito nikakani a Nios Ifofamisfo Jerusalén anoax anã tsoa tooxinima, Nioskiroko inimanifo. Iskafakĩ yoinifo: “Aicho, Nios fãsi sharakõi, nã noko inãni keskafakĩ, ãfe Yõshi Shara ato mẽra nanea, a nikakõisharakanax afe ĩpaxanõfo,” ixõ yoinifo. \s1 Antioquía anoafãfe Jesús Ifofanifo \p \v 19 Mã Esteban reteitafono a Jesús Ifofamisfo ato omiskõimakĩ taefanifo. Ato askafaifono ranãri Fenicia ari ichonifo, ranãri Chipre ari fonifo, ranãri Antioquía ari fonifo. Nãrixõ judeofo Jesúsnoa meka shara ato yoinifo. Yora fetsafo ato yoinifoma, judeofos ato yoinifo. \v 20 Ato askafaifono a Nios Ifofamisfo Chipre anoax fekãta Cirene anoaxri fenifo pexe rasi Antioquía ano. Mã fẽkaxõ a judeofoma nõko Ifo Jesúsnoa meka shara ato yoinifo. \v 21 Nõko Ifãfe ãfe Yõshi Shara ato fe ikano, a ãto xinifãfe ato yoipaonifo shinãmakikãta nõko Ifo chanĩmara fakõinifo. \p \v 22 Askaifono a Jesús Ifofamisfãfe Jerusalén anoxõ ato nikanifo. Nãskakẽ Bernabé Antioquía ano nĩchinifo. \v 23 Mã Bernabé nokoxõ õia Niospa ato imasharakõia õitoshini. Askaifãfe õikĩ Bernabé inimasharakõini. Nãskaxõ ato yoisharakõini shinãsharakõixõ. “Isharakõixõ nõko Ifo nikasharakõikãfe,” ato fani. \v 24 Akka Bernabé feronãfake sharakõi ini. Niospa Yõshi Shara ãfe õiti mẽra nanea, Jesús chanĩmara fakõina. Nãskakẽ yorafãfe aõxõ nõko Ifo Jesús chanĩmara fakõinifo. \p \v 25 Mã askata Bernabé Tarso ano kani Saulo fenaikai. Mã fichixõ Antioquía ano iyoni. \v 26 Nãrixõ a Nios Ifofaafo feta xinia fisti ani, yora ichapafo ato tãpimayanã. Antioquía anoxõ taefakĩ ato anenifo a Jesús Ifofaafo. “Cristianõra,” ato fanifo. \p \v 27 Askaifono a Niospa ato shinãmanaino Niosnoa ato yoipaonifo nãfo Jerusalén anoax Antioquía ano fonifo. \v 28 Mã fokaxõ fishtichi niinãkafãxõ ato yoini ãfe ane Agabo, Niospa Yõshi Sharapa shinãmanaino, “Nã maitio anoax fonãiki finakõixikanira,” ixõ ato yoini. Akka chanĩma, askakõini Claudio xanĩfo ikano. \v 29 Nãskakẽ a Nios Ifofaafãfe Antioquía anoxõ shinãnifo a Nios Ifofaa fetsafo Judea anoafo ato kori manamaxikakĩ, afe tii ato fomakanimãkai. \v 30 Nãskakaxõ Bernabé yafi Saulo inãnifo ato foxotanõfo. Nãno a Jesús Ifofamisfo Judea ano xanĩfofo ikafo inifo. Nãfo ato kori inãnifo ato paxkaketsaxonõfo. \c 12 \s1 Santiago retekãta Pedro karaxa mẽra ikimanifo \p \v 1 Nãskaino Herodes xanĩfãfe a Jesús Ifofamisfo atiri ato achixõ karaxa mẽra ato ikimani ato omiskõimayanã. \v 2 Nãskata Herodes ato yoini Santiago retenõfo kenopa. Nã Santiago Juan fe nanea ini. \v 3 Mã Herodes Santiago ato retemanano õikani judeofo akiki inimanifo. Askafaifãfe õikĩ Herodes ãfe inafo yoini Pedrori achinõfo. Nãato askafanifo fistatĩa pãa faraxaxoma piyanã. \v 4 Mã Pedro achiafono Herodes Pedro karaxa mẽra ikimani. Nãnoxõ dieciseis sorarofãfe kexenifo. Herodes shinãni: “Mã fista senẽano chipo ẽ Pedro kãimanõ yorafãfe õinõfo,” ixõ shinãni. \v 5 Nãskakẽ Pedro karaxa mẽra ini, sorarofãfe kexekõiafono. Askafafiaifono a Jesús Ifofamisfãfe Epa Nios kĩfixonifo Niospa kexesharakõinõ. \s1 Niospa Pedro kãimani karaxa mẽranoa \p \v 6 Nã fakish fistichi Herodes shinãni: “Ẽ penama Pedro kãimanikai yorafãfe õinõfo,” ixõ, akka karaxa mẽranoax Pedro oxani soraro rafe fe cadenãnã takai rafe metexkere ikax. Nãskaino atiri sorarofãfe karaxa fepoti anoxõ kexeshinifo. \v 7 Nãskaino nõko Ifãfe ãfe ãjiri akiki nokorisatani. Karaxa mẽra fakishfiax penasharakõi ĩtani. Nãskaxõ ãjirinĩ Pedro mõini ramãyanã iskafakĩ yoini: “Fininãkafãfe kataxiki,” faino koshikõi Pedro mifi inoax cadenãs mepekemetani. \v 8 Nãskafata ãjirinĩ yoini iskafakĩ: “Mĩ rapati yafi mĩ sapato safefe,” faito nikakĩ Pedro koshi ãfe rapati yafi ãfe sapato safeni. Nãskaxõ ãjirinĩ anã yoini: “Mĩ tariri safefe efe kaxiki,” fani. \p \v 9 Nãskafaino Pedro ãjiri acho kani. Acho kakĩ shinãpaini: “¿Chanĩmamẽ mã ea ãjirinĩ kãimanamẽ? Akka ẽ namakẽ õiafai keskara ẽ õi,” ixõ shinãpaini. \v 10 Nãskax ãjiri fe kakĩ a soraro kexei taea finõfaini. A fetsari kexea finõfaini. Nãskax nã fepoti firo ano nokoxõ õia, mã fepoti ãakõi fepekemea ini. Nãskax ãjiri fe mã tsekeano fãi kaax ãjiri a makinoax yamarisatani. \p \v 11 Nãskafaito õikĩ Pedro tãpini. Nãskaxõ shinãni iskafakĩ: “Chanĩma, mẽ õi ẽfe Ifãfe ãfe ãjiri nĩchia. Herodes feta judeofãfe ea retepaiyaifono ea kãimana,” ixõ shinãni. \p \v 12 Mã tãpiax Pedro María pexe ano kani, Juan ãfe afa ano. Nã Juan ãfe ane fetsa Marcos ipaoni. Nã María pexe anoxõ yora ichapafãfe ichanãkaxõ Epa Nios kĩfiaifono Pedro kani. \v 13 Mã kaxõ pexe fepoti anoxõ ato kenaino, nã xomayato María yonoxomis ãfe ane Rode, nãato kaxõ õini tsoamãki. \v 14 Mã Pedro ãfe meka tãpikãta, inimakõiyanã pexe fepoti fẽpexotama ato yoikai ichoni. “Mã Pedro oa. Na pexe fepoti ano nia,” ato fani. \v 15 Ato askafaito tsõa chanĩmara fanima. Iskafanifo: “Mĩ chanĩ, Pedrokai oama,” faifono, “Maa, mẽ Pedro ãfe meka nikakõia,” ato fani. Ato askafaino iskafakĩ yoinifo: “Aamaki, ãfe ãjiriki,” fanifo. \p \v 16 Askafaifono Pedro pexe fepoti anoxõ mẽxotaima ato kenani. Mã fẽkaxõ fepoti fepekaxõ Pedro fichikanax ratenifo. \v 17 Askaifãfe õikĩ Pedro ãfe mẽkemã mekayamakãfe ato fani. Nãskaxõ ato yoini afeskaxõ nõko Ifãfe karaxa mẽranoa kãimanamãkĩ. Nãskata anã ato yoini iskafakĩ: “Santiago yafi a Nios Ifofamisfo ato yoitakãfe,” ato fani. Ato askafakĩ yoita pexe fetsa ari kani. \p \v 18 Akka mã penano anoa Pedro õikanima sorarofo yoinãnifo, tãpikanamax Pedro afeskamẽ ikanax. \v 19 Mã kãikaina nikaxõ, Herodes ato fenamani, “Akka mã fenafikãki fichiyamaifono mã kexesharamaki,” ixõ Herodes, “Nã sorarofo retekãfe,” ato fani. Ato askafata Herodes Judea anoax kani Cesarea ari ikikai. \s1 Herodes nani \p \v 20 Herodes atoki õitifishkini Tiro pexe rasi anoafo yafi Sidón pexe rasi anoafoki. Atoki õitifishkikaino Tiro anoa feta Sidón anoafãfe shinãnifo Herodes yõkaifoxikakĩ anã atoki õitifishkiyamanõ. Nãskakaxõ xanĩfo Blasto yoinifo: “Noko Herodes yoixõfe nõ afe mekapaikai. Nokoki õitifishkiki kiki, nõ afe rafepaisharaikai anã nokoki õitifishkiyamanõ. Nokoki õitifishkiki afe yorafo yoitiroki a nõ piai noko inãnõfoma,” ixõ Tiro anoafo feta Sidón anoafãfe Blasto yoiaifono. Nã yoiaifo keskafakĩ Blasto Herodes yoini. \v 21 Askafaito nikakĩ, “Pena fetsa ẽ ato fe mekanõ,” fani. Nãskata pena fetsa mã akiki feaifono, rapati sharakõi nã xanĩfãfe safemis keskara safeax tsaoti sharakõi ano tsaoni, anoxõ ato yoixiki. \v 22 Ato yoikĩ askafaino fãsikõi yorafo mekainĩfofãnifo. Iskafakĩ yoinifo: “Na mekai yora mekaima, nios mekai,” fanifo. \v 23 Askafaifono nõko Ifãfe ãfe ãjirinĩ Herodes isinĩ imani, “Ẽ Niosma. Nios sharakõi,” ato faimano. Nãskax Herodes nani xenafãfe xaki mẽraxõ piaino. \p \v 24 Askano Niospa meka shara Jesúsnoa ato yoifofãsafanifo akairi Niospa meka shara nikakaxõ chanĩmara fanõfo. \v 25 Nãskafaifono Bernabé feta Saulo mã yonokĩ mitokanax Jerusalén anoax fonifo, Antioquía ano. Juanri ato fe kani, ãfe ane fetsa Marcos ini. \c 13 \s1 Bernabé feta Saulo Niospa meka ato yoikĩ taefanifo \p \v 1 Antioquía ano Jesús Ifofamisfo inifo, a Niosnoa ato yoipaonifori ano ato fe inifo. A Jesús Ifofaax afeskax isharatirofomãkĩ ixõ ato tãpimamisfori ano ato fe inifo. Bernabé ikaino, Simón ãfe ane fetsa Nã Fisora fapaonifo ikaino, Lucio a Cirene anoa ikaino, Manaén xanĩfo Herodes fe yosini ikaino, nã Saulori ato fe ini. \v 2 Akka pena fetsa foni teneyanã nõko Ifo kĩfiaifono Epa Niospa Yõshi Sharapa ato yoini iskafakĩ: “Bernabé yafi Saulo ato paxkanãfakãfe ẽ ato katoaki eõxõ yononõfo,” ato fani. \p \v 3 Nãskata foni teneyanã mã Epa Nios kĩfikaxõ Bernabé yafi Saulo ato mĩfi mãmãkaxõ Epa Nios ato kĩfixoyanã, ato nĩchinifo fetsafo ari fokaxõ Epa Niospa meka shara ato yoitanõfo. \s1 Bernabé fe Saulo Chipre ano fonifo \p \v 4 Mã Niospa Yõshi Sharapa ato nĩchia fokanax Bernabé fe Saulo Seleucia ano fonifo. Nãnoax kanõanãfãnẽ nanefainifo Chipre ano fokani. Nã ĩamãfã fakafã nakirafe mai toomãfã ano fokani. \v 5 Mã fokanax pexe rasi Salamina ano nokokaxõ judeofãfe ãto ichanãti pexe mẽraxõ Niospa meka sharaõnoa ato yoikĩ taefanifo. Juanri ato fe kani afara fetsa ato axoxii. \p \v 6 Nã ĩamãfã nakirafe mai toomãfã anoa ato yoikãta, Pafos ano fonifo. Nãnoa judeo yõfe fichinifo ãfe ane Barjesús. Nã chanĩkõi ipaoni ẽ Niosxõ yoira iki. \v 7 Nã yõfe Barjesús xanĩfo Sergio Paulo fe ipaoni. Nã xanĩfãfe tãpisharakõia ini. Nãskaxõ Bernabé yafi Saulo kenamani, Niospa meka shara nikapaikõiki. \v 8 Akka nã yõfemã ãfe ane fetsa griego mekapa Elimas fapaonifo. Nãato ãfe xanĩfo yoini: “Ato nikayamafe mia pãrakani kiki,” fani, ea nikanõra ixõ. \v 9 Nãskakẽ Saulo ãfe ane fetsa Pablo ini. Niospa Yõshi Shara a mẽra nanekõia. Nãato aas õini. \v 10 Nãskaxõ yoini iskafakĩ: “Chanĩchakapa nĩafaka fake, nã sharafo mĩ noikaspamis. Mĩ chanĩmis ato pãrapaiyanã nõko Ifãfe mẽstekõi ato yoifimisno, akka anorima mĩ ato yoimis. ¿Afeskai mĩ xateimamẽ? \v 11 Akka iskaratĩa nõko Ifãfe mia omiskõimani. Mĩ anã fẽro õima, xinĩ chaxafiaino mĩ anã fena õiyonakama,” fani. \p Askafaino Elimas anã fẽro õinima. Fakish mẽra nia keskara ini. Askaxõ ato kenani mẽtsoxõ iyoifonõfo anã fẽro õiyamaito. \v 12 Nãskaito õikĩ xanĩfãfe nõko Ifo chanĩmara fani. “Aira, Jesús afama mĩshti fatiro,” ixõ yoinifo. \s1 Pablo fe Bernabé Antioquía ano inifo. Nã Antioquía Pisidia mai ano ini \p \v 13 Pablo afe rafeafo fe Pafos anoax kanõanãfãnẽ nanefainifo pexe rasi Perge ano fokani. Nã Perge Panfilia mai ano ini. Nãnoax Juan anã ato fe kanima. Nãno nẽteax anã oni, Jerusalén ano. \v 14 Nã Perge anoxõ Antioquía finõfainifo, Antioquía anoxõ shinã Pisidia chaima ini. Nãriax pena tenetitĩa ichanãti pexe mẽra ikifaikanax tsaonifo. \v 15 A Moisés Niospa meka yoikĩ kirikaki keneni yafi a Niospa ato shinãmanaino yoipaonifo keskara anekãta, a ichanãti pexe kexemisfo xanĩfofofãfe Pablo yafi Bernabé ato yoini iskafakakĩ: “Nõko kaifo rafeta mã noko afara yoipaimãkai noko yoikãfe, noko inimamaxikakĩ,” ixõ ato yoinifo. \p \v 16 Ato askafaifono Pablo niinãkafã atokiri mẽshainãkafã mekayamakãfe ato fani. Nãskaxõ ato yoini iskafakĩ: “Ea nikakãfe ẽfe kaifo israelifãfe yora fetsafo feta mã nofeta Epa Nios kĩfipaimãkai ẽ mato yoisharanõ. \v 17 Israelifãfe ãto Niospa taefakĩ nõko xinifo katoni afe yora inõfo. Nãskakẽ Egipto anoax kainifo yora fetsafo mẽra iyokanax Ejipto mai anoax. Nãskakẽ chipo Epa Niospa ãfe kerex sharaõxõ Ejipto anoa ato iyoni. \v 18 Nãskakẽ Niospa meka tsõa nikasharayamafiaifono, Niospa ato kexepaoni cuarenta xinia tsõa istoma anoxõ. \v 19 Nãskata Niospa Canaán mai anoxõ siete faxõ mani fetsafo ato potani, nõko xinifo a mai ato inãxiki. \v 20 Nãskakẽ cuatrocientos cincuenta xinia ayonifo. Fena Canaán mai ano fonifoma. Mã cuatrocientos cincuenta xinia finõta xanĩfoya inõfo Niospa ato yoini. \p “Nãskatari chipo nã Niospa meka ato yoimisri Samuel xanĩfo ini. \v 21 Nãskakẽ, ‘Xanĩfo finakõia nõ fichipai noko ĩkinõ,’ ixõ yoinifo. Nãskakẽ Niospa Saúl cuarenta xinia imani xanĩfokĩ. Akka nã Saúl ãfe apa Cis ini, Benjamín ãfe kaifo. \v 22 Nãskata Epa Niospa Saúl tsekani anã xanĩfo iyamanõ. Akka Epa Niospa David xanĩfo inõ imani. Nãskaxõ yoini iskafakĩ: ‘Isaí ãfe fãke David mã ea inimamakõi nã ẽ apaiyai keskafaki nãato akõini,’ ixõ yoini. \v 23 Nã David ãfe fena ini Jesús. Epa Niospa nai mẽraxõ nãmã nĩchini israelifo ato ifipakexanõ nã yoiyoni keskafakĩ. \v 24 Askatari Jesús oyoamano israelifo Juan Jesúsnoa meka shara ato yoini iskafakĩ: ‘Mãto chaka xatexõ Nios Ifofakãfe maotisaxakakĩ fetsafãfe tãpinõfo mã mãto chaka mã xateano,’ ixõ ato yoini. \v 25 Askata mã Juan chaima nakĩ, ato yoini: ‘¿Mã shinãimẽ ẽ Cristokẽ? Maa, ẽkai aama. Akka a Cristo samama oi a nõ manai nõko xanĩfo ikiyoi. Akai ea keskarama. Ato afama mĩshti tãpia. Atokai afaa chakafamisma,’ ixõ ato yoini. \p \v 26 “Ẽfe kaifo mĩshtichi, mãfi Abraham fenafokĩ, ea nikakapo a ẽfe kaifomafo feta ẽ mato yoinõ. Mãfi Epa Nios chanĩmara fapaikai. Nã meka sharaõnoa nikakãfe Epa Niospa ãfe Fake nĩchiniki noko ifipakexanõ. \v 27 Nã Jerusalén ano ikafãfe ãto xanĩfofo feta tãpinifoma Jesús tsoamãki. A inõpokoai yoikĩ aõnoa kirika kenenifori tsõa tãpiyameama, pena tenetitĩa ichanãti pexe mẽraxõ anefikakĩ. Nãskakaxõ reteyameafo nã aõnoa yoikĩ kenenifo keskakõifakĩ. \v 28 Afaa chakafaito õiyamafikakĩ retepaikakĩ. ‘Ato retemafe,’ yorafãfe Pilato fanifo. \v 29 Nãskakẽ nã aõnoa yoikĩ kirika kenenifo keskakõifakĩ, mã askafayameafo retekaxõ ifi cruz ikakinoa fotomapakefofãkaxõ mafa kini mẽra maifanifo. \v 30 Akka mã mafa kini mẽra maifafiafono Epa Niospa otofayamea. \v 31 Mã oxa ranãta a Galilea anoax Jerusalén ano afe foitafãfe atoki nokoaito õiyameafo. Nãfãfe judeofo Jesúsnoa ato yoikani. \p \v 32-33 “Nãskakẽ na meka shara aõnoa nõ mato yoi, Epa Niospa nõko xinifo yoini keskafakĩ. Mã noko askafaxokõia nõ ãto fenafokẽ. Nãskakẽ Epa Niospa mã retefitafono Jesús otoayamea. A kirika Salmo ano kenea iskai: \pi1 Mĩ ẽfe Fake. Iskaratĩa ẽ mia nima, \m ixõ kenenifo. \v 34 Niospa afetĩama yoiyoni iskafakĩ: \pi1 Mĩ nafiano ẽ mia otofaxii mĩ yora pisiyamanõ, \m ixõ yoinino, nãnorikõi aõnoa kirika kenenifo: \pi1 Chanĩma, nã ẽ David yoini keskafakĩ ẽ mia sharafai, \m ixõ Niospa yoini. \v 35 Nãskakẽ ana aõnoa yoikĩ yõra keneni iskafakĩ: \pi1 Epa Niosi, mĩ Fake mĩ kexesharai ãfe yora pisinõma, \m ixõ keneni. \v 36 Chanĩma, David nayoxoma ato ĩkiyopaoni, Niospa yoiaino. Nãskax chipo nani ãfe xinifo nãpa keskai, nã ãfe xinifo mai anori David maifanifo. Anoax ãfe yora pisini. \v 37 Akka Jesús mã nafiakẽ Epa Niospa otoani. Ato ãfe yora pisinima. \v 38-39 Efe yora mĩshtichi, mã nõ mato yoimis mãri tãpisharakãfe, mãto chaka mã soapaimãkai Jesúsxõ mã atiro. Mã chanĩmara faito aõxõ Epa Niospa mato chaka soaxotiro. Akka a Moisés noko yoinioxõkai nõko chaka nõ soatiroma. \v 40 Kexemesharakãfe a inõpokoai yoikĩ Niospa meka yoimisfãfe kenenifo keskai mã askatiroki. Iskafakĩ yoinifo: \pi1 \v 41 Akka ẽ yoiaito mã ea nikakaspai, ekeki kaxemetsamayanã. Nãskakẽ ẽ afarafo akaito õiax rateyanã mã nai iskarafo nõ õimisma ikax. Nãskakẽ mã chanĩmara famisma, fetsafãfe mato yoifiaifono, \m ixõ kenenifo,” ixõ Pablo ato yoini. \p \v 42 Mã Pablo afe rafeafo fe judeofãfe ãto ichanãti pexe mẽranoax tsekefainaifono, nã judeofofãfema ato iskafanifo: “Mã noko yoia keskafakĩ pena teneti fetsatĩa noko anã yoifaixakãfe,” ixõ ato yoinifo. \v 43 Mã ichanãti pexe anoax ichanãi xateafono, judeofo feta yora fetsafãfe a Epa Nios Ifofaafo keskafakĩ akairi Epa Nios Ifofapaikani ato fe fonifo, Pablo fe Bernabé foaifono. ato fe foaifono ato iskafanifo: “Nofe yora mĩshtichi, Niospa mato yoiai anori tãpisharakãfe. Niospa mato afara sharafaxõfai keskara shinãkãfe inimayanã,” ato fanifo. \p \v 44 Nãskata afianã pena fetsa pena tenetitĩa, pexe rasi anoax yora ichapakõifo ichanãnifo nõko Ifãfe ãfe meka shara nikakani. \v 45 Nãskaifono judeofãfe ato õinifo yõrafã rasichi Pablo yafi Bernabé ato nikaifono. Nãskakẽ õitifishkikõinifo. Nãskaifono judeofo Pabloki õitifishkiyanã mekafakĩ chakafayanã ĩchanifo. \v 46 Ato askafaifono Pablo feta Bernabé mesetama ato kemanifo ato iskafakakĩ: “Nõ mato Niospa meka sharaõnoa yoikĩ taefafiaino, mã nikakaspamis. Nikakaspaxkai mã Epa Nios fe ĩpanakama. Nãskakẽ nã judeofoma nõ ato yoikai. \v 47 Nãskakẽ nõko Ifãfe noko nĩchini iskafakĩ yoiyanã: \pi1 Ẽ mato nĩchi oa luzpa keyokõi chaxa keskara faxõ, eõnoa mã ato yoifotanõ, efe ĩpaxanõfo. Maifo tii anoa na chai ikafo ari kaxõ mã ato yoitanõ,” \m ixõ noko nĩchini. \p \v 48 Ato askafaifono nikakani, a judeofoma inimakõinifo. Nãskaxõ yoinifo iskafakakĩ: “Nõko Ifãfe ãfe meka sharakõi,” fanifo. Nãfãfe chanĩmara fakõinifo a Niospa ato katoafo afe ipanakafora ikaxõ. \v 49 Nãskakẽ nã mai anoafo, nõko Ifãfe ãfe meka sharaõnoa ato yoifofãsafanifo. \v 50 Ato askafaifono judeofo nã kẽrofo isharakõimisfo fe mekanifo, a pexe rasi anoa xanĩfofo feri inifo. Nãskakaxõ ato yoinifo Pablo yafi Bernabé ato chakafakĩ ato omiskõimata a mai anoxõ ato potanõfo. \v 51 Ato askafaifono Pablo feta Bernabé ãto sapato tsekakaxõ taatakanifo yorafãfe ato tãpinõfo. Nãskanax Pablo fe Bernabé Iconio ari fonifo. \v 52 Akka nã Nios Ifofaafo inimakõinifo, Epa Niospa Yõshi Shara ato fe ikano, mã Pablo fe Bernabé foaifono. \c 14 \s1 Pablo fe Bernabé Iconio ano inifo \p \v 1 Mã fokanax Pablo fe Bernabé Iconio ano nokonifo. Nãnoax judeofãfe ichanãti pexe mẽra ikifainifo. Nãnoxõ Niospa meka sharaõnoa ato yoiaifono ato nikakõisharayanã ato chanĩmara fanifo, judeofãfe yora fetsafo feta. \v 2 Askaifono judeofãfe ato nikakaspakakĩ, a judeofoma ato yoinifo iskafakakĩ: “Ato nikayamakãfe ãa chanĩkani kiki,” ato fanifo Pablo yafi Bernabé nikanõfoma. \v 3 Ato askafafiaifono Pablo fe Bernabé nãno ato fe iyopaonifo. Nãnoxõ nõko Ifoõxõ mesetamakõi ato yoipaonifo. “Nõko Ifãfe noko chaka soaxotiro Nios fe nõ ĩpaxanõ,” ixõ ato yoinifo. Nãskaxõ afama mĩshtifo fakakĩ ato ispanifo. Askafaifono Niospa ato noikĩ ato õimani aõxõ ato yoinõfo. \v 4 Akka yorafãfe pexe rasi Iconio anoxõ anoris shinãnifoma. Ranãrito judeofo chanĩmara faifono, ranãritori Pablo yafi Bernabé chanĩmara fanifo. \p \v 5 Nãskaifono judeofo yora fetsafo fe xanĩfofo fe yoinãnifo, Pablo yafi Bernabé ato tokirinĩ tsakakĩ omiskõimaxikakĩ. \v 6-7 Ato askafapaiyaifono Pablo feta Bernabé mã tãpikanax Iconio anoax Listra ano fonifo, nãnoax Derbe ano fonifo. Nã pexe rasi Listra fe Derbe Licaonia mai ano ini. Nãskakẽ nãnoafo Niospa meka sharaõnoa ato yoifofãsafanifo. \s1 Listra anoxõ tokirinĩ Pablo tsakaketsanifo \p \v 8 Listra ano feronãfake finimisma ika ini, kafãsamisma chatomãiax. Nãskarapa kãini tsaoa ini. \v 9 Pablo yoiaito nikai. Nãskaito Pablo aas õikĩ shinãni na feronãfake Jesús sharafatiroraka chanĩmara faito ixõ shinãni. \v 10 Nãskaxõ fãsikõi yoini iskafakĩ: “Fininãkafãfe,” faino, koshikõi fininãkafãnax kafãsani. \v 11 Pablo askafaito õikani, yorafo Licaonia mekapa mekanifo iskakani: “Aicho, na nios rafe nokoki fotoaki yora keskarakanax,” ikanax yoinãnifo. \p \v 12 Nãskakaxõ Bernabé na nõko nios Zeus fakaxõ, Pablori ato yoiaito, “Na nõko nioskõi Hermes,” fanifo. \v 13 Zeus kĩfiti pexeya ini pexe rasi chaima, pexe efapa ini. Nã mẽraxõ na nõko niosra ikaxõ Nioskõima kĩfipaonifo. Nã pexe mẽra yonomisto Pablo yafi Bernabé shinãmaxõ fakkafoya charofo fexonifo. Nãfãfe yorafo feta mã niosra ixõ ato fakka retexopainifo ato inãxikakĩ. \p \v 14 Akka ato askafaifono Bernabé feta Pablo mã tãpikaxõ, ãto rapati faxtenifo, ato niosra faifono ãto õiti mẽraxõ shinãkõikaki. Nãskakaxõ ato mẽra ikifaikata fãsikõi ato yoinifo \v 15 iskafakakĩ: “¿Afeskafakĩ mã noko na rafe niosra mã noko faimẽ? Nõkai niosma. Nõri mato keskara, nõ mato meka shara yoiyoi oa na afarafo nõko niosra mã famis a chakafo mã potanõ a chakafokai afama. Nãskaxõ nã Nioskõi nĩpanaka Ifokõi fakãfe, nai yafi mai fakafãri onifaniki. Nai mẽranoafo onifata, nono mai anoafo onifata fakafãri mẽranoafo onifani. \v 16 Nã iyopaonifãfe afara chakafakĩ xateafomano Epa Niospa ato xatemanima ãa anõfo. \v 17 Nãskafiaifono Niosxõ afarafo sharafakakĩ ato õimanifo, tãpinõfo Nios tsoamãki. Akka nãato mato oi imaxona, mãto fanafori mato fofaimasharaxona, a mã piairi mato inãsharataifa, mã inimasharakõinõ,” Pablo feta Bernabé ato fani. \p \v 18 Ato askafakĩ yoifikakĩ ato xatematiroma inifo, ato fakka retexopaiyaifono nõko niosra ixõ ato inãpaikakĩ. \p \v 19 Ato askafaifono judeofo Antioquía anoax fekãta Iconio anoax fenifo. Ato pãrai fekani, “Pablo feta Bernabé mato pãrakani,” ixõ ato yoinifo. Ato askafaifono Pablo tokirinĩ tsakaketsanifo. Mã nõ reteara ikaxõ xarafokaxõ pexe rasi pasotai potanifo. \v 20 Askafaifono a Jesús Ifofaafo a mãnão niakekaxõ õiaifono Pablo fininãkafani. Askata finikaini pexe rasi mẽra anã kani. Nãskata nãnoax pena fetsa Bernabé fe Derbe ano kani. \p \v 21 Derbe anoxõ Niospa meka sharaõnoa ato yoiaifono yõrafã rasichi ato nikakaxõ Nios Ifofasharakõinifo. Mã ato yoikanax Listra ano fenifo, nãnoax Iconio ano fenifo, nãnoax Antioquía ano nokonifo. \v 22 Nãriafo a Nios Ifofaafo ato yoifofãsafakakĩ ato inimamakõinifo, “Isharakõikãfe Nios nikakõisharayanã. Epa Nios xanĩfo fe ipaxakakĩ, nai mẽra oyoamano nono mai anoax mã omiskõi finakõitiro,” ixõ ato yoinifo. \v 23 Nãskatari Pablo feta Bernabé a Nios Ifofaafo anoafo a ato kexeaifo xanĩfofo katonifo, Nios chanĩmara fakõinafono. Mã foni teneyanã Epa Nios kĩfikaxõ iskafakakĩ: “Epa Niospa, ato kexesharafe mia chanĩmara fakani kiki,” ixõ yoinifo. \s1 Pablo fe Bernabé anã Antioquía ano fenifo nã Antioquía Siria mai ano ini \p \v 24 Mã anoax fokakĩ Pisidia finõfãikanax Panfilia ano nokonifo. \v 25 Nãskakata Perge anoxõ Niospa meka sharaõnoa ato yoikata, Atalia ano fonifo. \v 26 Nãnoax kanõanãfãnẽ fonifo Antioquía ano anã fokani. Nã Antioquía anoxõ ato nĩchinifo. “Niosnoax fokaxõ ato yoisharatakãfe,” ixõ ato nĩchiyameafono ato yoitakani anã fenifo. \v 27 Mã Antioquía ano nokoafono a Jesús Ifofamisfo ato fe ichanãfono anoxõ ato yoinifo a Niospa ato feta afama mĩshti aka keskara. Iskafakĩ ato yoinifo: “Nõko Ifãfe a judeofoma ato chanĩmara famaino mã Ifofaafo,” ixõ ato yoinifo. \v 28 Nãskakanax Pablo fe Bernabé nã Nios Ifofaafo fe nãno ato fe iyopaonifo. \c 15 \s1 Jerusalén anoax a Jesús Ifofaafo ichanãnifo \p \v 1 Nãskaifono feronãfakefo Judea anoax Antioquía ano fonifo. Mã nokokaxõ a Jesús Ifofamisfo ato yoinifo iskafakakĩ: “Moisés noko yoini iskafakĩ: ‘Foshki repa xateyamax nõ Nios ano katiroma,’ ixõ noko yoini. Nãskakẽ nã Moisés noko yoini keskai nõ askamis,” ixõ ato yoinifo. \v 2 Ato askafaifãfe nikakĩ Pablo feta Bernabé, “Maa, askarakaima. Fanĩrira mã yoi,” ato fakanax ato fe feratenãnifo. Ato askafaifono Pablo yafi Bernabé a Jesús Ifofamisfo fetsafori ato katokaxõ Jerusalén ari ato nĩchinifo a Jesúsxõ ãfe meka ato yoimisfoya a Nios Ifofaafo ato kexemisfo ato yõkatanõfo chanĩmamakĩ. \p \v 3 Nã Nios Ifofaafãfe Antioquía anoxõ ato nĩchiafo fokakĩ, Finicia yafi Samãria finõfãikakĩ ato yoifainifo: “A judeofofãfema Nios Ifofakakĩ mã ãto chaka xateafora,” ixõ ato yoiaifono nikakani a Nios Ifofaafo inimakõinifo. \p \v 4 Mã Pablo fe Bernabé Jerusalén ano nokoafono, a Jesús Ifofaafo feta a Jesúsxõ ãfe meka yoimisfo feta a ato kexemisfofãferi ato ifinifo, ato iskafayanã: “Aicho, mã nokoki osharakĩ,” ixõ ato yoiyanã. Ato askafaifono anoxõ ato yoinifo a Niosxõ afama mĩshtifofamisfo. \v 5 Ato askafaifono nikaxõ fariseofãfe Jesús Ifofakaxõ ato iskafanifo: “Judeo yamafikaxõ Nios Ifofakaxõ ãto foshki repa xatetirofo Moisés yoini keskafakĩ,” ixõ ato yoinifo. \p \v 6 Nãskaifono a Jesúsxõ ãfe meka ato yoimisfo fe ato kexemisfo fe ichanãnifo tãpixikakĩ a yoiaifo keskara. \v 7 Mã ichapa yoinãfono Pedro fininãkafã ato yoini iskafakĩ: “Efe yora mĩshtichi, mã mã ea tãpia afetĩama Niospa ea katoni, mato mẽranoa ãfe meka shara a judeofoma ẽ ato yoinõ, akairi chanĩmara fakanax afe ĩpaxanõfo. \v 8 Niospa a shinãifo keskara tãpikõia. Nãato ato tãpimani afe yora inõfo. Nãskaxõ ãfe Yõshi Shara ato mẽra nanei, a nõmẽra naneni keskafakĩ. Nãskakẽ keyokõichi tãpitirofo Niospa ato ifiaito. \v 9 Niospa atoya yora fetsa keskara noko õima, nã yora fisti keskara noko õi. Nã noko ani keskafakĩ ãto chakari mã ato soaxona chanĩmara faifono. \v 10 Akka mãto xinifãfe a Moisés yoini keskara nikakõipaonifoma. Nãskarifiakĩ mãri mã nikakõimisma. Akka a Moisés yoini keskara nikakõiyamafikatsaxakĩ, ¿afeskakĩ a judeofoma Jesús Ifofafiafono a Moisés yoini keskara nikakõikãfe mã ato famismẽ? Nãskakẽ afãferi nikakõitirofoma. Akka Jesús fistichi noko nimafitirono, ¿afeskakĩ mã chanĩmara faimamẽ? \v 11 Akka Moisés yoini keskarato noko nimatirora ixõ mã shinãmis. Akka nõko Ifo Jesús nõ chanĩmara faito, noko noikõixõ noko ifitiro afe nõ ĩpaxanõ. Nãskarifiakĩ a judeofoma ato ifitiro chanĩmara faifono,” ixõ Pedro ato yoini. \p \v 12 Nãskakẽ anã tsoa tooxinima, ato nikakani. Akka Pablo feta Bernabé ato yoinifo a Niospa atoõxõ afama mĩshtifo faa, judeofoma mẽraxõ. \v 13 Mã yoikĩ xateafono, Santiagori ato yoini iskafakĩ: “Efe yora mĩshtichi, eari nikakapo ẽ mato yoinõ. \v 14 Simón Pedro noko yoiyamea Epa Niospa a judeofoma ato noikĩ mã ato katoa ãfe yorafo inõfo ixõ noko yoiyamea. \v 15 Nãnorikõi a inõpokoai yoikakĩ a Niosnoa yoimisfãfe kenenifo. Iskafakĩ yoinifo na kirika keneano: \pi1 \v 16 Nãskata ẽ anã oxii a David ãfe kaifãfe ea anã shinãtama chaka shinãifono, ato chaka soaxoxiki. Ato õiti fepeaxosharayanã isharakõinõfo ea anã Ifofakanax. \v 17 Ea õikakĩ fetsafãferi ea fenanõfo nã maitio ikafo feta nã ẽ ato katoafãfe ixõ Epa Niospa yoini. \v 18 Nõko Ifãfe afetĩama afama mĩshti tãpiyoni, \m ixõ aõnoa yoikĩ kenenifo. \p \v 19 “Nãskakẽ ẽ shinãkĩ iskafai, nõko kaifãfema Nios Ifofapaiyaifono nõ ato afara fetsa kerexkai amatiroma. \v 20 Askatamaroko nõ ato kirika kenexõ fomanõ iskafaki yoikĩ: \pi1 Na nõko niosra ikaxõ afara onifakaxõ nami inãfo piyamakãfe. Askatari mãto ãfima chotayamakãfe. Kẽromãri ãto fenemafo chotamayamanõfo. Askatari yoinã yafi afara inafakaxõ tetoxakafo ãfe imi foyamaito piyamakãfe, ãfe imiri ayayamakãfe, \m ixõ nõ ato kirika kenexõ fomanõ judeofoma. \v 21 Nã taeyoi ato yoipaonifo keskafakĩ, iskaratĩari pexefo anoxõ a Moisés ato yoipaoni keskafakĩ ato yoikani. Mẽxotaima ichanãti pexe mẽraxõ pena tenetitĩa nã kirika anemisfo.” \s1 A judeofoma ato kirika kenexõ fomanifo \p \v 22 Nãskakata a Jesúsxõ ato yoimisfãfe a ato kexemisfãferi a Nios Ifofaafãferi shinãnifo a Nios Ifofaa fetsafo katoxikakĩ, Antioquía ano ato nĩchixikakĩ Pablo fe Bernabé foaifono. Judas yafi Silas ifinifo, nã Judaspa ãfe ane fetsa Barsabás ipaoni. Na feronãfake rafe isharakõiafo a Nios Ifofaafãfe ato fapaonifo. \v 23 Nãskakaxõ mã foaifono ato kirika keneni inãnifo ato foxotanõfo, iskafakĩ ato yoikaxõ: \pi1 Nõfi Jesúsxõ ãfe meka yoikatsaxakĩ, ato kexemisfo feta a Jesús Ifofaafo nõ mato kirika kenexõ fomai, mã tãpinõ. Efe yora mĩshtichi, mã nõko kaifoyamafekẽ nõ mato meka shara fomai, Antioquía anoa fomata Siria anoa fomata Cilicia anoa fomata nõ mato fai. \v 24 Mã nõ tãpia yora fetsafo nonoax foitafo nõ ato nĩchiyamafiano, mã foitaxakakĩ mato yoikakĩ ãto mekapa mato fekaxtefakani, fanĩrira mato yoikakĩ nõ ato anori yoiyamafekẽ fanĩrira mato yoiaifono mã ato tãpipai. \v 25 Nãskakẽ ichanãxõ nõ shinã feronãfake fetsafo katoxiki noko anoax fokaxõ mato õitanõfo. A nõ ato noiai Bernabé yafi Pablo nõ katoa. \v 26 Nã Bernabé feta Pablo nõko Ifo Jesucristoõnoa ato yoipaifiaifono ato retepaimisfo ato nikakaspakakĩ. \v 27 Nãskakẽ Judas yafi Silas nõ nĩchia mã fokaxõ mato yoisharakõinõfo nã nõ mato kenexona keskafakĩ. \v 28 Nã Niospa Yõshi Sharapa shinãi keskafakĩ nãnorikõi nõ shinãi. Afaa fetsa nõ mato yoipaima. Akka nã sharafinakõia nõ mato yoipai mã nikanõ: \v 29 Na nõko niosra ikaxõ afara onifakaxõ yoinã retexõ inãfo piyamakãfe. Askatari ãfe imi ayayamakãfe. Yoinã ina fakaxõ tetoxakafo ãfe imi foyamaito piyamakãfe. Askatari mãto ãfima chotayamakãfe, kẽrofãferi ãto fenema chotamayamanõfo. Akka nã nõ mato yoiai anori mã nikasharakõiax, mã isharakõikai. Nã tii nõ mato yoi na kirikaki kenexõ, \m ixõ ato yoinifo. \p \v 30 Nãskakaxõ Jerusalén anoxõ ato nĩchiafono Antioquía ano fonifo. Mã fokaxõ a Nios Ifofaafo ato ichanãfakaxõ kirika kenea ato inãnifo. \v 31 A Nios Ifofaafãfe kirika anexõ õikani, inimaifinakõinifo, “Aicho, noko kirika kenexõ manamakakĩ noko inimamasharakõikani,” ikanax. \v 32 Judas yafi Silas Niospa ato shinãmanaino Niospa meka tãpikaxõ Niosnoa meka shara ato yoikakĩ ato inimakõiyanã ato nikamasharakõinifo ãto mekapa a Nios Ifofaafo. \v 33 Nã Antioquía ano ato fe iyopaonifo. Nãno ato fe ikafono nã Nios Ifofaafãfe ato nĩchinifo iskafakĩ ato yoiyanã: “Tanaima fosharatakãfe,” ato faifono, tanaimakõi fosharakõinifo a anoxõ ato nĩchiameafo ano. \v 34 Akka Silas anã Jerusalén ano kanima nãno ato fe nẽteni. Judas fisti kani. \v 35 Akka Pablo fe Bernabéri fonifoma, Antioquía ano nẽtenifo anoxõ fetsafo feta nõko Ifoõnoa meka shara yoixikakĩ. \s1 Pablo afianã kani Jesúsnoa meka shara pexefo tii ari ato yoikai \p \v 36 Mã askakãta Pablo Bernabé yoini iskafakĩ: “A Nios Ifofaafo nõ anã ato õikanõ fokãfe pexe rasi anoafo a nõko Ifoõnoa meka shara nõ ato yoikĩ taefaniano afeskax ikafomãki.” \v 37 Bernabé Juan iyopaini ato fe kanõ, nã Juan ãfe ane fetsa Marcos ipaoni. \v 38 Akka Pablo iyokaspani. Nã Marcosmãi Panfilia anoax ato makinoax nẽteyameano, ato feta yonokaspakĩ. \v 39 Askai feratenãkanax anoax paxkanãfainifo. Bernabé Marcos Chipre ano iyoikai kanõanãfãnẽ nanekaini. \v 40 Akka Pablo Silas ifini afe kaxiki, afeta Niospa meka shara ato yoi axiki. Askaito õikakĩ a Jesús Ifofamisfãfe ato Nios kĩfixonifo fosharakõitanõfo Niospa ato kexesharanõ. \v 41 Mã fokakĩ Siria yafi Cilicia anoafo Jesúsnoa meka shara ato yoifofãsafanifo, a Nios Ifofaafãfe Jesúsnoa tãpisharakõinõfo inimasharaxikakĩ. \c 16 \s1 Timoteo ato fe kani Pablo feta Silaspa Niospa meka sharaõnoa ato yoikai foaifono \p \v 1 Pablo fe Silas pexe rasi Derbe ano nokonifo, nãnoax Listra ano fonifo. Nãnoa Nios Ifofaa fetsa ãfe ane Timoteo fichinifo. Ãfe afa Judea kẽro ini, Nios Ifofa, akka ãfe apa griego ini. \v 2 Nã Nios Ifofaafãfe Listra anoxõ Iconio anoafãferi, “Na Timoteo feronãfake sharakõira,” fanifo. \v 3 Pablo Timoteo iyopaini afe kanõ. Akka iyoyoxoma ãfe foshki repa xatemani, judeofãfe mekafayamanõfo, mãmãi tãpikaxõ Timoteo ãfe apamãi griegokẽ. \v 4 Askata mã fokakĩ a pexe rasi anoafo a Jesús Ifofamisfo ato yoifainifo, nã Jesúsxõ ãfe meka yoimisfo feta, a Jesús Ifofamisfo ato kexemisfãfe Jerusalén anoxõ ato yoitafo anori. \v 5 Ato yoiaifãfe nikakani a Jesús Ifofamisfãfe Jesús chanĩmara fakĩ finasharakõinifo. Askatari a Jesús Ifofaifo ichapakõi kainifo pena tii. \s1 Pablo namakẽ õia keskara fani feronãfake Macedonia anoa \p \v 6 Akka Niospa Yõshi Sharapa, Asia mai ari ato nĩchikaspani, arixõ Jesúsnoa meka shara ato yoipaifiaifono. Nãskakẽ Frigia yafi Galacia finõfainifo. \v 7 Fokanax Misia mai xatea ano nokonifo. Nãnoxõ Bitinia ano fopaikakĩ shinãnifo, ari fopaiyaifono Jesús ãfe Yõshi Sharapa ato nĩchikaspani. \v 8 Nãskakẽ Misia finõfaini fokanax Troas ano nokonifo. \v 9 Nãnoxõ Pablo fakishi namakẽ õia fani, feronãfake Macedonia anoato nĩxõ yoikĩ iskafaito: “Nono Macedonia ano ofe noko tãpimaxiki,” ixõ yoiaito õini. \v 10 Nãskara õixõ Pablo ato yoini iskafakĩ: “Itipinĩkãfe nõ Macedonia ano kanõ, Niospa ari noko nĩchipai kiki arixõ Jesúsnoa meka shara nõ ato yoinõ,” noko fani. \s1 Pablo fe Silas Filipos ano inifo \p \v 11 Nã Troas anoax nõ kanõanãfãnẽ nanekaini ĩamãfã nakirafe mai toomãfã ano kai ãfe ane Samotracia ano. Nãnoax kaax pena fetsa Neápolis ano nõ nokoni. \v 12 Nãnoax nõ anã kani Filipos ano. Nã Filipos ano romanõ xanĩfokõifo ipaonifo nãnoa ãto pexe rasi sharafinakõia ini, nã Macedonia mai ano. Nãno nõ oxa ranãyoni. \v 13 Nãnoax pena tenetitĩa pexe rasi anoax nõ tsekekainikax faka ketokonõ nõ kani, nõ shinã anoxõ judeofãfe Nios kĩfikanira ixõ. Nãno tsaoxõ Niosnoa meka shara kẽrofo nõ yoini ano ichanãfono. \v 14 Nãnoa fetsa ãfe ane Lidia ini pexe rasi Tiatira anoa. Nã kẽromã sama fexta nana sharakõi ato minimis ini. Askatari Nios shinãkõimis. Nãskaxõ Pablo Jesúsnoa yoiaito nikakõisharaito õikĩ nõko Ifãfe ãfe õiti fepeaxosharakõini. \v 15 Nãskaito õikĩ afe yorafoya maotisafanifo faka mẽra ikimakĩ. Nãskaxõ noko yoini iskafakĩ: “Mã ea iskafaikai, mĩ nõko Ifo ifofaki mã ea faikai, ẽfe pexe ano oxai fekãfe,” noko fani. Noko askafaino nõ nẽteyoni. \p \v 16 Nãskata pena fetsa a Nios kĩfimisfo ano nõ kaino nãno nokoki xomaya nokoni niafaka chaka a mẽra naneano. Nãato ato õnãxomis ini. Ãto inakõima ini, ãa ato onãxomis. Aõxõ kori ichapa fimisfo ini. \v 17 Nã xomayato noko chĩfafaini Pablo fe nõ kaino fãsikõi mekayanã noko yoifoni iskafakĩ: “Na feronãfakefofi Nios nã keyokõi finõato ãfe inakõifoki. Afeskax nõ Nios fe ipaxatiromãki noko yoi feafo,” ixõ yoini. \p \v 18 Pena tii noko askafafofãsa fani. Noko askafaito Pablo mã fekaxtexõ anã teneyamakĩ, ifiakekafã nã niafaka yõshi chaka xomaya mẽra nanekẽ iskafani: “Jesucristoõxõ ẽ mia yoikai na xomaya makinoax tsekekaitãfe,” fani. Askafaino a makinoax niafaka chaka tsekekaini. \p \v 19 Pablo askafaito õikakĩ, akka a xomayato ãfe ifofãfe shinãchakakõinifo anã afaakema, anãkairoko aõxõ kori fikani. Nãskakaxõ akiki õitifishkikakĩ Pablo yafi Silas achikaxõ xanĩfo finakõia ano iyonifo. \v 20 Nãskakaxõ xanĩfofo ano ato iyokaxõ iskafakĩ ato yoinifo: “Na judeo rafeta nõko pexe rasi anoa ato chakafakĩ mekafakani. \v 21 Nõ mato yoisharaira ikaxõ nã imisfo keskapaikĩ anori ato yoipaikani. Akka nõa nõ chanĩpaima, askara yoikĩ nõ feyafaima nõmãi romanõfoxõ,” ixõ ato xanĩfofo yoinifo. \p \v 22 Ato askafaifãfe nikakani yorafã rasi atoki õitifishkinifo Pablo yafi Silaski. Nãskakaxõ ãto xanĩfofofafẽ ato yoinifo ato rapati fĩakaxõ ato chati koshanõfo. \v 23 Ato koshakĩ finakaxõ karaxa mẽra ato ikimanifo. Nãskakaxõ a karaxa kexea yoinifo ato kexesharakõinõ tsekeyamanõfo. \v 24 Yoikĩ askafaifãfe nikakĩ, a karaxa kexemisto oke mẽra chaikõi ato ikimaxõ tafara rafe oyatamaxõ ato tsãoni. \p \v 25 Ato askafafono Pablo fe Silas yamenakekafanaino Epa Nios kĩfiyanã fanãinifo. Askaifono a ato fe karaxa mẽra ikafãfe ato nikanifo. \v 26 Nãskaifono fãsikõi mai naya naya ikĩ, nã karaxa pexe simĩto posa posa akõini. Nãskafaino ãfe fepotifo fepekemei fetseni. Nãskaino a karaxa mẽra ikafo cadenãs mepekemei fetsenifo. \v 27 Askaino a karaxa kexea moinãkafã õia mã karaxa ãfe fepoti fepekemei fetsea õini. Askaito ãfe espada tsekata ãa retemepaini, mã tsekeafora ixõ shinãi. \v 28 Askaito Pablo fãsikõi yoini iskafakĩ: “Mĩa retemeyamafe. Nõ faki kaamaki,” faito nikakĩ. \p \v 29 A karaxa kexeato ãfe soraro fẽtsa, “Ea kirosĩ otaxõ fexõfe,” fani. Mã fexoano koshikõi ichoni choayanã ratei, nãskax Pablo fe Silas niafono ato nãmã ratokonõ mai chachipakefofãni. \v 30 Nãskata fininãkãfe mã ato kaimaxõ ato yõkani iskafakĩ: “¿Afeskaxõ ẽfe chaka ẽ soatiromẽ Nios fe ipaxakĩ?” ixõ ato yõkani. \p \v 31 Ato askafaito nikakakĩ kemanifo iskafakakĩ: “Nõko Ifo Jesucristo chanĩmara fafe Ifokõi faax mefe yorafo fe mĩ afe nĩpanakakĩ,” fanifo. \p \v 32 Nãskakaxõ nõko Ifoõnoa meka shara yoinifo, a afe ikafori ãfe pexe mẽranoa ato yoinifo. \v 33 Ato askafaifono nã fakish fistichi nã karaxa kexemisto a ato koshafo ano ato fãka chokani. Ato askafaino ãfe ãfiyafi ãfe fakefoya ato maotisafanifo, ato faka mẽra ikimapakekakĩ Jesús chanĩmara faifono. \v 34 Nãskaxõ ãfe pexe ari ato iyoxõ ato pimani. Nãskax ãfe ãfi fe ãfe fakefo fe inimakõini Nios chanĩmara fakõikanax. \p \v 35 Nãskata penama xanĩfofofãfe ãto sorarofo nĩchinifo a karaxa kexeafo ato yoitanõfo Pablo yafi Silas ato kãimanõfo. \v 36 Nã karaxa kexeato Pablo yoini iskafakĩ: “Xanĩfofofãfe ea yoiafo ẽ mato kãimanõ. Mã mã tanaima kasharatiro,” faino, \v 37 Pablo a ato kexeafo yoini iskafakĩ: “Nõri romanõfofiano noko koshaketsafo yorafãfe ferotaifi, noko yõkasharakaxoma. Nãskakaxõ noko karaxa mẽra ikimanafo. Akka, ¿afeskakĩ one mã noko kãimapaimẽ? Ãakõi noko kãimani fenõfo ato yoitakãfe,” Pablo ato fani. \p \v 38 Ato askafaito nikakakĩ mã fokaxõ sorarofãfe ato xanĩfofo yoinifo. Ato yoiaifono nikakani ratenifo: “Nõri romãnõfora,” ato faifãfe nikakanax. \v 39 Ato askafaifono xanĩfofo mã fokaxõ ato iskafanifo, Pablo yafi Silas: “Nõ mato tãpiama mãri romanõfo fekẽ nõ mato koshaketsaxõ karaxa mẽra nõ mato ikimanaki. Na karaxa mẽranoax kãikãfe, nõko pexe rasi anoax fõtaxikakĩ,” ato fanifo. \v 40 Mã karaxa mẽranoax kãikanax Pablo fe Silas Lidia pexe ano fonifo. Nãnoxõ a Nios Ifofaafo Jesúsnoa meka shara ato yoikakĩ ato inimamakõinifo. Nãato yoikĩ askafakanax ato makinoax fonifo. \c 17 \s1 Tesalónica anoax mekai fetsenifo \p \v 1 Pablo fe Silas mã fokakĩ, Anfípolis yafi Apolonia finõfãikanax, Tesalónica ano nokonifo. Nã Tesalónica ano judeofãfe ichanãti pexe ini. \v 2 Pablo nã imis keskai pena tenetitĩa ichanãti pexe mẽra kapaoni. Tres simãnã anoxõ ani, anoax ato fe feratenãyanã a kirika ano Niospa meka kenenifoõnoa ato yoiyãna. \v 3 Anoxõ ato yoini: “A Cristo omiskõiax nani. Mã nafiakẽ anã Epa Niospa otoani. Nã Jesúsnoa ẽ mato yoikai nãfi Cristoki,” ixõ Pablo ato yoini. \p \v 4 Ato askafaifãfe nikakakĩ atiri judeofãfe Jesús chanĩmara fanifo. Mã Jesús chanĩmara fakanax ato fe rafenifo. Askatari griegofãferi Nios chanĩmara fakaxõ Nios fãsi sharakõi fanifo, nã kẽrofo xanĩfofo feta. \v 5 Askaifãfe õikani judeofo noko anã nikakanimaraka ikanax, Pablo yafi Silas mepaikani õitifishkinifo. Nãskakaxõ a yora xani chakafo ato fenaifokani fonifo, Pablo yafi Silas chakafakakĩ mekafanõfo, fetsafãfe pexefo tii anoxõ ato nikanõfo. Nãskakanax Jasón pexe ano fonifo Pablo yafi Silas fenaifokani, ato kãimaxikakĩ yorafãfe ato omiskõimanõfo. \v 6 Akka Pablo yafi Silas anoa ato fichikaxoma, Jasón yafi a Nios Ifofamis fetsafo ato achikaxõ ãto xanĩfofo ano ato iyonifo. Mã ato iyokaxõ fãsikõi ato iskafanifo: “Na feronãfakefãfe fanĩma mĩshtixõ ato chakafafofãsafamisfo. Akka mã noko ano feafo. \v 7 Na Jasón ãfe pexe mẽra ato ikimana. Nafãfe a romanõ xanĩfãfe yoimis anori anã nikakanima. Akka nãno nõko xanĩfo fetsa ãfe ane Jesús ikani,” ixõ ato yoinifo. \p \v 8 Ato askafaifãfe nikakani xanĩfofo õitifishkikĩ metsamanifo, noko anã nikakanimara ikanax. \v 9 Akka Jasón feta fetsafãfe a xanĩfofo ato kori inãfono ato kãimanifo. \s1 Pablo fe Silas Berea ano fonifo \p \v 10 Nãskakata fakishi Pablo fe Silas Berea ano fotanõfo koshikõi ato nĩchinifo. Mã Berea ano nokokanax judeofãfe ichanãti pexe mẽra ikifainifo. \v 11 Nã judeofãfe Pablo feta Silaspa ato yoiaifono ato nikakõipainifo, Tesalónica anoafo keskara inifoma. Ato nikasharapaikõikakĩ Niospa meka shara nikakõinifo. Nãskakata pena tii kirika fepekaxõ õinifo a ato yoiafo keskara chanĩmamãkĩ. \v 12 Nãskakẽ judeofãfe Jesúsnoa chanĩmara fakõinifo. Askatari griegofãferi chanĩmara fakõinifo. Kẽrofãferi nikakõinifo a feronãfakefãfe nikaifo keskafakĩ. \p \v 13 Akka judeofãfe Tesalónica anoxõ nikanifo Pablo Niosnoa meka shara Berea anoafo ato yoiaito. Nãskakanax Berea ari fonifo, mã ari fokaxõ ato yoinifo Pablo mekafakĩ chakafanõfo. \v 14 Ato askafaifono, akka a Jesús Ifofamisfãfe Pablo koshikõi katanõ nĩchinifo fakafã kesemẽ ano. Akka Timoteo fe Silas fonifoma. Berea ano nẽtenifo. \v 15 Akka a Pablo fe fofaifo, afe fonifo pexe rasi Atenas ano. Nãnoax anã feaifono Pablo ato yoini iskafakĩ: “Timoteo yafi Silas ea ato yoixotakãfe koshi ekeki fenõfo,” ixõ ato yoini. \s1 Pablo Atenas ano ini \p \v 16 Pablo Timoteo yafi Silas Atenas anoxõ ato manayanã õia Atenas anoxõ afarafo ichapakõifo onifakaxõ, “Na nõko niosra,” faifãfe õi. Ãfe õiti mẽraxõ shinãchakakõini. \v 17 Nãskakẽ Pablo nã judeofãfe ichanãti pexe mẽranoax judeofo fe a judeofoma fe a Nios sharara faifo fe yoinãni. Nãskatari a pexe emãiti niax yoinãifo mẽxotaima Pablo Jesúsnoa ato yoini. \v 18 Ato yoiaino yora fetsafo akiki fenifo afe feratenãxikaki. Nãfãfe shinãnifo iskakakĩ: “Nã nõ apaiyai keskafakĩ nõ atiro noko inimamanõ,” ixõ shinãnifo. Nãfãfe ãto anefo epicureofo. Ranãri iskanifo: “Afara afeskara afiaino nõ tenetiro,” ixõ shinãnifo. Nãfãfe ãto anefo estóicofo. Nãfo epicureofo fe estóicofo Pablo fe feratenãnifo. Iskafakĩ yoinifo: “Na mekakĩ finamisto ¿afaa noko yoipaimẽ?” ixõ yoiaifono, fetsafãferi iskafanifo: “Nios fetsafoõnoa noko yoipai rakikĩa,” ixõ yoinifo. Nãskafakĩ fetsanifo. Pablo Jesúsnoa meka shara ato yoifiaito, mã Jesús nafiax anã otoyamea ixõ ato yoifiaito nikakaspakakĩ. \v 19 Nãskakaxõ Areópago ano Pablo iyonifo a anoax mẽxotaima ichanãkaxõ afarafo yoimisfo ano. Nãnoxõ yõkanifo iskafakakĩ: “Nõ tãpinõ na mĩ yoiai anori meka fenakõiki noko yoife. \v 20 Na mĩ noko yoiai anori nõ nikamismaki. Afaa ikamãkĩ noko yoife nõ tãpinõ,” fanifo. \v 21 Nã Atenas anoafo feta yora fetsafãfe anoxõ õikakĩ nikapaikõinifo a nikaifo keskara ato yoixikakĩ. \p \v 22 Nãskaxõ nã ichanãmisfo ãfe ane Areópago anoxõ Pablo ato nẽxpakĩa niinãkãfe ato yoini: “Atenas anoafãfe, ea nikakapo, mẽ mato õi mã Niosnoa nikapaikõiaito tãpipaikõiyanã. \v 23 Nã mã nios kĩfimis ano kafasakĩ mẽ õia. Nãnoa ẽ fichia na nõko niosra ixõ mã afara onifanixakĩ mã akiki kenekĩ iskafakẽ: ‘Nõ na nios õimisma,’ ixõ mã aõnoa yoikĩ keneni. Nã nios õikatsaxakĩma mã kĩfimis, nãõnoa ẽ mato yoi. \p \v 24 “Nã Niospa keyokõi onifani, afama mĩshtifo nai mẽranoafoya mai anoafo onifani ato Ifo ixikĩ. Nã Nios yorafãfe pexe faafo mẽra ikama. \v 25 Askatari ea afaa axokãfe ikima. Akka nãato keyokõi noko nima. Nõ xakainõ noko nefefaxoni, afara fetsafori ani. \p \v 26 “Askata feronãfake fisti onifakĩ taefani, nãnoax nã maniafo tii kainõfo, nã mai tio ano ipaxakakĩ. Nãskaxõ ato yoini, afe tii xinia akanimãkai fanĩra ikaxõ. \v 27 Nãskakẽ Niospa yorafo onifani keyokõichi fenanõfo tãpipaikakĩ. Akka fenakĩ fichitirofo. Chanĩma, Nios chai ikama, noko chai faama. \v 28 Akka Niosnoax nõ nia. Akka Niosyamakẽkai nõ nikeranama. Akka nã mato tãpimamisfãfe kenenifo iskafakakĩ: ‘Nõ Niospa fenakõifo,’ ixõ yoinifo. \v 29 Akka nõ Niospa fenafofiaxõ, nõ shinãtiroma Nios na yorafãfe afarafo onifaafo keskara inõ, ãa shinãxõ yorafãfe onifaafo keskara. \v 30 Askafiaifonokai Niospa ato afeska fanima. Akka iskaratĩa keyokõi ato yoi ãto chaka xatekaxõ chanĩmara fanõfo. \v 31 Nãskakẽ Niospa tãpiyoni afetĩa ato ichanãfaimãkai, a ato omiskõimanaitĩa, fatofo sharafomãkĩ askayamai fatofori chakafomãkĩ. Nã feronãfake katonioxõ ato askafaxii. Akka mã nafiakẽ Ãpa otofaito keyokõichi õinifo,” ato faito, \p \v 32 a Jesús naax otoita nikakani, akiki kaxemetsamanifo. Ranãrito yoikĩ iskafanifo: “Mã nõ nikakĩ a mĩ noko yoiaito, anã pena fetsa noko yoifaixãfe,” fanifo. \p \v 33 Askafaifono a ichanãfo anoax Pablo kani. \v 34 Akka Pablo mã kaino atiri afe fonifo Jesús chanĩmara fakanax. Dionisiori nãno ato fe ini, nã Dionisio Areópago anoxõ ato fe ichanãxõ ato yoimis ini. Kẽrori nãno ato fe ini, ãfe ane Dámaris, kẽro fetsafori ano ato fe inifo. \c 18 \s1 Pablo Corinto ano ini \p \v 1 Nãskata Pablo Atenas anoax kaax Corinto ano nokoni. \v 2 Nãnoa feronãfake ãfe ane Aquilaki nokoni. Nã feronãfake Ponto pexe rasi anoa ini. Rama Italia anoax ãfe ãfi Priscila fe nokoita ini, nã Italia anoa ãto xanĩfãfe ãfe ane Claudio ato potaitano. Ato iskafayanã na judeofo Roma anoax fõtanõfo ixõ. Nãskakẽ Pablo ato õikai kani. \v 3 Nã Pablo nã akaifo keskafakĩ akairi pexe fakãki tãpia ini, karapa pexe fakĩ. Nãskakẽ nãno ato fe nẽteni, ato feta yonoxiki. \v 4 Nãskakẽ nãnoax mẽxotaima pena tenetitĩa ichanãti pexe mẽra kapaoni. Anoxõ judeofoya a judeofoma ato Jesúsnoa meka shara nikamapai chanĩmara fanõfo. \p \v 5 Akka Silas fe Timoteo mã Macedonia anoax akiki nokoafono Pablo Jesúsnoa meka shara judeofo ato yoifofãsafani: “Jesúsfi Cristoki Niospa katoni ãfe Fakekõi inõ,” ixõ ato yoini. \v 6 Ato askafaito nikakakĩ judeofãfe Pablo iskafanifo: “Jesúskai Cristoma. Mĩa mĩ chanĩ,” fakaxõ Pablo ĩchaketsanifo. Askafaifãfe nikakĩ Pablo ãfe rapatiõnoa atoki mapo taa taani mã anoax kakĩ ori fetsa ari ato iskafafãini: “Ẽ Niospa meka mato yoipaifiaito mã ea nikakaspai. Mãto shinãmã mã iki. Nãskax naax mã Nios fe nĩpanakama. Ẽ mato yoisharapaifiaito mã ea nikakaspai. Nãskakẽ na judeofoma ari ẽ kai ariafo ato yoixiki,” ixõ Pablo ato yoini. \p \v 7 Nãato askafata ãto ichanãti pexe anoax kãikaini feronãfake ãfe ane Ticio Justo pexe ano kani. Nãato Epa Nios shinãkõikĩ kĩfipaoni. Nã ato ichanãti pexe chaima ika ini. \v 8 Feronãfake Crispa ichanãti pexe anoa ãto xanĩfo ini. Nãato ãfe ãfi feta ãfe fakefoyaxõ nõko Ifo nikakõiyanã chanĩmara fani. Askatari nã Corinto anoafãferi chanĩmara fakõinifo, Pablo Jesúsnoa meka shara ato yoiaito. Nãskakẽ chanĩmara faifono ato maotisafakĩ faka mẽra ato ikimapakenifo. \v 9 Nãskano fakish fetsa Pablo namakẽ õia fani, nõko Ifãfe yoiaito iskafakĩ: “Ratekima mẽxotaima ẽfe meka sharaõnoa ato yoi xateyamafe. \v 10 Ẽ mefe ikaki mia tsõa afeska faima kiki. Na pexe rasi ano efe yorafo ichapa ikafokĩ,” ixõ yoini. \v 11 Nãskakẽ Pablo Corinto ano nẽteni. Anoxõ xinia fisti finõmata oxe seis ani. Nãnoxõ mẽxotaima Niospa meka ato yoipaoni. \p \v 12 Akka Acaya mai anoax Galión xanĩfo finakõia ini. Nãnoax judeofo ichanãnifo Pablo achixikãki. Mã achikaxõ ãto xanĩfo finakõia ano iyonifo. \v 13 Iskafakĩ ãto xanĩfo yoinifo: “Na feronãfãke ato pãrafofãsafai, yoipai mã Nios kĩfiki iskafatiro ixõ. A Moisés yoini anori ato yoima, fakirira ato yoi,” ixõ yoinifo. \p \v 14 Pablo mã ato kemapaiyaito nã xanĩfo Galión judeofo yoini iskafakĩ: “Na feronãfãke afara chakafakẽ, askayamakĩ ato retekẽ mã ea yoiaito ẽ mato nikakerana. \v 15 Akka nã mãto xinifãfe yoipaonifo keskaraõnoa mã yoita, a mãto kaifãfe ãfe aneõnoa yoita, a Moisés yoini keskaraõnoa mã yoi. Akka nã mã apaiyai keskafakãfe, ẽ aõnoa afaa tãpipaimakai. \v 16 Nãskakẽ nonoax fotakãfe,” Galión xanĩfãfe ato fani. \v 17 Ato askafa fokaxõ Sóstenes achinifo nã ichanãti pexe anoa xanĩfo. Mã achikaxõ nãri seteketsanifo xanĩfãfe ferotaifi. Akka nã xanĩfo Galión aõ rafanã inima. \s1 Pablo anã Antioquía ano kani Niosnoa meka shara ato yoikai. Taeyoi kai rafenixakĩ anã kai fistini \p \v 18 Pablo Corinto ano oxaranãyoni. Nãnoax a Nios Ifofaafo makinoax kani Priscila fe Aquila afe fonifo. Nãskakata kanõnãfãnẽ nanefainifo Siria mai ano fokani. Mã fokanax akka Cencrea anoax kanõanãfã mẽra nanexoma Pablo ato testemayoni. Akka Pablo Nios yoiyoni: “Ẽ mĩõxõ afara axii, mĩ ea õiaino,” ixõ yoini. Akka mã axõ ato testemani tãpinõfo. Ẽ Nios afara afeskarafaxõara ikax. \v 19 Nãskata mã fokanax Efeso ano nokonifo. Nãno Pablo ato nĩchifaini Aquila yafi Priscila, ichanãti pexe mẽra kakĩ nãanoax judeofo ichanãfono ato fe yoinãxiki. \v 20 Nãnoxõ nẽtefapainifo. “Kayamafe nono nofe iyofe,” fanifo. Askafaifono akka Pablo nẽtekaspani. \v 21 “Maa, ẽ nẽtetiroma, mẽ kai,” ato fani iskafakĩ ato yoiyanã: “Epa Niospa ea nĩchiaino anã oxõ ẽ mato õiyoxii.” \p Nãato askafata Pablo kanõanãfãnẽ naneinãkafani Efeso anoax mã kai. \v 22 Mã Cesarea ano nokoax, Jerusalén ano kani a Nios Ifofaafo ato yoisharaikai. Mã ato yoita anã kani Antioquía ano. \v 23 Nãno ato fe ikatsaxakĩ, nãnoax anã kani Niospa meka sharaõnoa ato yoifofãsafaikai. Galacia anoxõ ato yoikĩ taefata, Frigia anoxori ato yoini. A Nios Ifofaafo ato inimamakõini, Niosnoa meka shara ato yoikĩ. \s1 Apolos Efeso anoafo Niosõnoa meka shara ato yoini \p \v 24 Nãskaifono Efeso ano judeo fisti nokoni ãfe ane Apolos pexe rasi Alejandría anoa ini. Nãato Niospa meka yoikĩ kirika kenenifo tãpikõia ini, xafakĩakõi ato yoimis. \v 25 Nãato nõko Ifo Jesúsnoa tãpikõixõ ato yoini, inimakõikai nã tãpia anori xafakĩakõi Jesúsnoa ato yoini. Askafixõ Jesúsnoa tãpisharaxõ nã Juan ato maotisafakĩ faka mẽra ato ikimani nã fisti tãpia ini. \v 26 Nãskata Apolos ichanãti pexe mẽraxõ ranotamakõi ato yoiaito nikakĩ. Aquila feta Priscila kenakaxõ ori iyokaxõ Niospa meka tãpimasharakõinifo nikasharakõinõ. \p \v 27 Nãskakẽ Apolos Acaya mai ano kapaiyaito nikakĩ a Nios Ifofaafãfe iskafanifo: “Nõ a Jesús Ifofamisfo kirika kenexõ fomanõ mia ifisharakõinõfo,” ixõ yoinifo. Apolos mã Acaya mai ano kaxõ, ato yoisharakõini. Ato askafaito nikakani Niosnoax inimasharakõinifo. \v 28 Nãnoxõ õiaifo judeofo Apolos yoini: “Jesús Niospa Fakemara,” faifono. Akka nã kirika keneaõxõ Apolos ato yoini iskafakĩ: “Nã nõ manai Cristofi Niospa Fakeki,” ixõ xafakĩakõi ato yoiaito tsõa kemanima. \c 19 \s1 Pablo Efeso ano oni \p \v 1 Apolos Corinto ano iyoano, mãchi keya ari fai tãpiato kaax Efeso ano Pablo nokoni. Nãnoa Nios Ifofamisfo fichitoshini. \v 2 “¿Mã Nios Ifofaxõ Niospa Yõshi Shara mato mẽra mã nanenimẽ?” ixõ Pablo ato yõkaito, kemanifo iskafakakĩ: “Maa, nõkai aõnoa afaa nikayomisma, Niospa Yõshi Sharakai nõ nikamisma,” fanifo. \p \v 3 Askafaifãfe nikakĩ anã Pablo ato yõkani: “¿Afeskai mã maotisanimẽ?” ato faito, kemanifo iskafakakĩ: “Juan noko yoinino nõ ini,” ixõ yoinifo. \p \v 4 Askafaifono anã Pablo ato yoini iskafakĩ: “Juan ato maotisafani afara chakafakatsaxakakĩ ãto chaka xatepaiyaifono Nios Ifofapaikakĩ. Iskafakĩ ato yoiyanã a chipo oxiai nikakõisharaxikãfe ixõ ato yoini, Jesúsnoa yoikĩ,” ato Pablo fani. \p \v 5 Pablo ato yoikĩ askafaino, nikakani nõko Ifo Jesús ãfe aneõnoax maotisanifo fetsafãfe tãpinõfo. \v 6 Askaifono õikĩ Pablo ato mãmãpakeaino Niospa Yõshi Shara ato mẽra naneni. Nãskakanax meka fetsapa mekai fetsenifo. Niosnoa meka shara nikakaxõ ato yoinifo. \v 7 A ato mẽra Niospa Yõshi Shara nanea, doce feronãfake ini. \p \v 8 Nãskaifono Pablo nãno ato fe ikax mẽxotaima ichanãti pexe mẽra kapaoni. Anoxõ tres oxe ani. Niospa meka sharaõnoa ato yoiyanã ranotama, anoxõ Nios xanĩfoõnoa ato tãpimapaikõikĩ. \v 9 Ato askafafiaino atirifãfe nikakaspakakĩ yorafãfe ferotaifi mekafakĩ chakafanifo iskafakakĩ: “Nõkai Jesús chanĩmara faima. Aõnoaxkai Epa Nios ari nõ katiroma,” ixõ yoiaifono, Pablo ato makinoax kakĩ a Nios Ifofaafo ato iyoni, feronãfake ãfe ane Tirano a anoxõ ato tãpimamis ano. Nãnoxõ a chanĩmisfo anoxõ pena tii Pablo Jesúsnoa meka shara ato yoipaoni. \v 10 Anoxõ Pablo Niospa meka sharaõnoa ato yoikĩ xinia rafe ani. Nã Asia mai ano ikafãfe nikasharakõinifo Niospa meka sharaõnoa. Judeofo feta a judeofofãfema nõko Ifo Jesúsnoa meka shara nikapaonifo. \v 11 Nãskakẽ Niospa Pabloõxõ afama mĩshtifo fakĩ ato ispani. \v 12 Nãskakẽ yorafãfe ãto payõiro iyamata ãto sama faxte pishta Pablo ãfe yora ramãkanifo. Nãskafata mã fokaxõ a isinĩ ikaifoya a niafaka chaka naneafo ato ramãnifo. Ato askafaifono a isinĩ ikaifo fe a niafaka chaka naneafo sharai fetsenifo. \p \v 13 Nãskaifono atiri judeofãfe fofãsakakĩ niafaka chakafo yorafo makinoa põtanifo pexefo tii fofãsakakĩ. Jesús ãfe aneõxõ niafaka chakafo yorafo makinoa ato põtapainifo. Iskafanifo: “Niafaka chakafãfe, Jesús aneõxõ Pablo noko yoimiski, akka nõ mato yoikai ato makinoax tsekefaitakãfe,” ato fanifo. \p \v 14 Nãskafapaonifo nã judeo ãfe fake sietipa, nã judeo ãfe ane Esceva ini. Nã ato Nios kĩfixomisfãfe ãto xanĩfo ini. \v 15 Ato askafaifono a niafaka yõshi chaka yora mẽra naneato ato kemani iskafakĩ: “Ẽ Jesús õimis, askatari Pablori ẽ tãpia. Akka, ¿mã tsoamẽ?” ato fata, \v 16 nã niafaka yõshi chakayato ato rapati faxteyanã, fãsikõi ato achixõ ato seteketsayanã ato imi tofeni. Nãato askafakĩ fetsaino pexe mẽranoax yorioma ichonifo. \v 17 Nãato askafaano Efeso anoxõ judeofãfe yora fetsafo feta nikakani ratenifo. Nãskakaxõ, “Nõko Ifo Jesús fãsi sharakõi,” fanifo. \p \v 18 Nãskakaxõ a Jesús chanĩmara famisfãfe fẽkaxõ a afara chakafapaoni xakakĩ yorafãfe ferotaifi yoinifo. \v 19 Askatari a yõfe tãpiafãfe ãto kirika fẽkaxõ yorafãfe ferotaifi koanifo, mã Jesús Ifofakaxõ. Nã kirika kene õiafo kopikõi ini, como cincuenta mil ini. \v 20 Nãskakẽ nõko Ifãfe ãfe mekashara nikaketsanifo Jesús Ifofamisfãfe ato yoiaifãfe, ãfe kerex sharaõxõ afama mĩshtifo fakakĩ. \p \v 21 Nãskafata Pablo shinãni Macedonia yafi Acaya ano kaxiki. “Nãnoax Jerusalén ano ẽ kaikai, Jerusalén anoax Roma ano ẽ kaikai,” ixõ shinãni. \v 22 Nãskaxõ a afeta yonomisfo rafe Macedonia ano ato nĩchini Timoteo yafi Erasto. Akka Pablo Asia ano nẽteyoni. \s1 Efeso anoax yorafo mekai fetsenifo \p \v 23 Nãskaifono nã Efeso anoafo mekai fetsenifo: “Jesúsfi Niospa Fakekĩ aõnoax nõ Nios ari katiro,” Pablo ato faino, \v 24 nãno feronãfake ãfe ane Demetrio ini. Nãato yonokĩ afarafo kori exe keskara oxokõi onifapaoni. Nã feronãfãke afara onifakĩ tãpikõia ini. Nãskaxõ kẽro õitsa onifani, na nõko niosra ixõ ãfe ane Artemisa. Ranãfaxõ kẽro õitsa fakĩ kafãshara mĩshtifo onifani. Nãskakẽ a afeta yonofaifãfe aõxõ kori ichapa fipaonifo. \v 25 Nãskaxõ Demetrio ato ichanãfani, a afeta yonomisfo ato iskafayanã: “Efe yora mĩshtichi, mã mã tãpiakĩ nõko nios Artemisa yora keskara onifaxõ, aõxõ nõ kori ichapa fimiski. \v 26 Akka mã mã õimis nikayanã, na Pablo ato yoifofãsafamis iskafakĩ: ‘Na yorafãfe niosra ixõ onifaafo, akai niosma,’ ixõ ato yoi. Mã yora ichapafãfe chanĩmara fakõinafo ato yoiaito nikakakĩ. Na Efeso anoafos ato yoiama, Asia mai anoafori ato yoimis. \v 27 Na Pablo yoiai keskara mesekõi, ẽ shinãchakakõi. Anã noko tsõa kori inãyamaino nõ fenotiro, na nõko nios Artemisa anã tsõa kĩfitiroma, nã maitio ikafãfe Asia mai anoxõ kĩfimisfo. Askatari a nõko nios kĩfiti pexefã mẽranoax anã ichanãtirofoma,” ixõ Demetrio ato yoini. \p \v 28 Demetrio ato askafaito nikakani Pabloki õitifishkiyanã fãsikõi yoinifo iskafakakĩ: “¡Na Artemisa Efesio anoafo nã sharafinakõiafo, tsoa keskarama!” ikanax fãsikõi mekai fetsenifo. \p \v 29 Nãskakanax pexe rasi anoax fekaxtei fetsenifo. Nãskakaxõ Gayo yafi Aristarco achinifo. Nã rafe Macedonia anoa inifo, Pablo fe feitafo. Nãskakaxõ a yora kaya ichanãfo ano ato iyonifo. \v 30 Ato askafaifono Pablo ato mẽra ikipaini arixõ yorafo yoixiki. Akka a Jesús Ifofaafãfe Pablo nĩchikaspanifo, “Mia retetirofoki,” ikaxõ. \v 31 Askatari a Pablo fe rafemisfãfe, xanĩfofofãfe Asia mai anoxõ ato yoinifo, Pablo yoitanõfo ato mẽra ikiyamanõ. \v 32 Nãskakẽ ãa ranã ichanãkanax fãsikõi mekanifo. Atirifãfe fetsa anori yoinifo. Nãskaifono ranãrito tãpinifoma afeskai ichanãfomãkĩ. \v 33 Nãskaifono judeofãfe shinãnifo, na yorafo chakai mekai taeafora noko fakanira ikaxõ. Nãskakaxõ Alejandro pĩtsikinifo õiaifono ori nĩxõ ato yoitakãfe ikaxõ. Nãskafaifono Alejandro niinãkafã mẽshaxõ ato yoini iskafakĩ: “Mekayamakãfe, ẽ mato yoisharanõ,” ixõ Alejandro ato yoini. \v 34 Akka mã tãpikaxõ Alejandro judeokẽ, fãsikõi ãa ranã mekai fetsenifo, iskakani: “Na Efeso anoafãfe ãto Artemisa sharafinakõia,” ikaxõ. \p \v 35 Askaifãfe õikĩ a xanĩfo kenexomisto, “Mekayamakãfe,” ato fani. Ato askafaito anã tsoa mekanima. Nãskaxõ ato yoini iskafakĩ: “Efesofo anoafãfe ea nikasharakãfe. Keyokõichi tãpiafo nõfi Efeso anoafokĩ, nã ãto nios Artemisa ãfe kĩfiti pexefã nõ kexemis. Nã onifafo nai mẽranoax pakeafori nõ kexemis. \v 36 Nãskakẽ ãa chanĩkanira tsoa itiroma. Nãskakẽ anã mekayamakãfe, afaa afeskafapaiyamakãfe shinãsharaxoma. \v 37 Akka na feronãfakefo mã ato efea afaa chakafayamafiafono, askatari na pexefã mẽranoa tsõa afaa oneyamafiano, askatari na nõko nios Artemisa tsõa chakafakĩ mekafayamafiano mã ato efea. \v 38 Akka na Demetrio afeta yonomisfo feta, a ato chakafapai xanĩfofo ano ato iyotiro, anoxõ ato yõkanõ afaa chakafafomakĩ. \v 39 Nãskaxõ afara fetsa mã yoipaikĩ nã ichanãfo anoxõ mã yoitiro. \v 40 Mã iskaratĩa ato chakafai keskafakĩ xanĩfofofãfe nikaxõ nokori askafatirofo. Na yorafãfe afaa chakafayamafiamisfono, afeskakĩ mã yõachepeimẽ xanĩfofofãfe noko faifono nõ ato kematiroma,” ixõ a xanĩfo kenexomisto ato yoini. \p \v 41 Ato yoikĩ askafata ato nĩchiaino fonifo. \c 20 \s1 Pablo Macedonia ano kata Grecia ariri kani \p \v 1 Mã mekakani nishpafono Pablo a Nios Ifofaafo kenani ato yoisharaxiki. Mã ato yoisharata, ato makinoax kani Macedonia ari kai. \v 2 Mã kaxõ nãriafo Jesúsnoa meka shara ato yoifofãsafakĩ a Nios Ifofaafo ato inimamakõini. Nãskata Grecia ano nokoni. \v 3 Nãnoxõ tres oxe ani anoax kanõanãfãnẽ Siria ano kapaikĩ, nikani judeofãfe kexeafono retepai kakĩ. Nãskakẽ fãi kakĩ, Macedonia anã finõfaini. \v 4 Mã kaino feronãfake ranãri afe fonifo. A feronãfake fetsa ãfe ane Sópater Berea anoa ini. Ãfe apa ane Pirro ini, Aristarcori ini, Segundori ini, nã Segundo Tesalónica anoa ini. Fetsari Gayo, Derbe anoa ini. Fetsari Timoteo ini. Askatari Tíquico fe Trófimo Asia mai anoa inifo. Nã tii Pablo fe fonifo. \v 5 Nã tii rekẽ fokaxõ Troas anoxõ noko mananifo. \v 6 Akka mã fista senẽano chipo nõ kani. Nã fistatĩa pãa faraxaxoma pimisfo ini. Nãskata Filipos anoax kanõanãfãnẽ nõ kai cinco nia mã nõ oxax Troas ano nõ atoki nokoni. Nãno nõ siete nia oxayoni ato fe. \s1 Troas ano õikai Pablo kani \p \v 7 Nãskata mã pena nomĩkoaino nõ ichanãni pãa kaxke mĩshtixõ pixiki a Jesús noko nãxoyamea shinãkĩ. Anoxõ Pablo a Nios Ifofaafo yoini, mã penama kaxiki yamenake kafanaino ato yoikĩ xateni. \v 8 Nãnoax pexe kene keya fomãkĩa anoax nõ ichanãni, a rãpari ichapa õtai fetsea anoax. \v 9 Nãskaino naetapa ãfe ane Eutico pexe kene fomãkĩa ãfe naisti anori tsaoni. Pablo ato chaikõi yoiaino nã naetapa oxakatsaini. Nãskax mã oxachãi kaax pexe kene fomãkĩakõinoax pakeax nakẽ chishtoinĩfofãnifo. \v 10 Nãskakẽ Pablo fotopakekafã chishtoinĩfofã nã naetapa ikõni, ato iskafakĩ yoiyanã: “Rateyamakãfe, naamaki,” ato fani. \p \v 11 Nãskafata anã pexe fomãkĩa Pablo mãpeinĩfofãxõ ato pãa kaxkeketsaxoni ato feta pixiki. Nãskaxõ ato yoikĩ pena fani. Mã penano Pablo kani. \v 12 Ato askafaino nã naetapa nafiax mã otokẽ afe yorafãfe xanẽnẽ iyonifo. Askafakĩ Pablo ato inimamakõini. \s1 Troas anoax Pablo Mileto ano kani \p \v 13 Akka nõ kanõanãfãnẽ rekẽ kani, Aso anoxõ Pablo ifixiki. Akka noko iskafakĩ yoini: “Ẽ fãi kaikai rekẽ fokãfe,” ixõ noko yoini. \v 14 Nã Aso anoa noko fichiax nofe feronãfãke kani. Nãskax Mitilene ano nõ nokoni. \v 15 Nãskata nãnoax nõ tsekekainax pena fetsa Quío mai nõ finõfaini kaax pena fetsa Samos fai fototai nõ nokoni. Anã anoax kaax pena fetsa pexe rasi Mileto ano nõ nokoni. \v 16 Akka Pablo Asia ano samarakapainima. Efeso anori kakaspani, Jerusalén ano koshi nokopai ato feta fista Pentecostés apai. \s1 A Nios Ifofaafo ato kexemisfo Efeso anoafo meka shara Pablo ato yoini \p \v 17 Mileto anoxõ Pablo ato kenamani, Efeso anoxõ Nios Ifofaafo ato kexemisfo. \v 18 Mã feafono ato iskafani: “Mã mã ea õimis ẽ isharakõiaito nã ẽ oitachãi. Na Asia mai anoxõ ẽ afaa afeska fama ẽ isharakõia Jesúsnoa meka shara mato yoi. \v 19 Mẽxotaima ẽ mato mẽra itiani, nõko Ifo yonoxoni. Ẽ mato yoi ẽ oiatiani Nios mato Ifo sharafamapai. Askatari ea omiskõimanaifono ẽ omiskõimis judeofãfe ea askafaifono. \v 20 Akka ea askafafiaifono Jesúsnoa meka shara ẽ mato yoikĩ xateima. A meka sharakapafo ẽ mato yoimis. Ranotamakõi ẽ mato yoimis, ichanãti pexe anoxõ yoita a mãto pexekõifo anoxori ẽ mato yoimis. \v 21 Judeofo yoita a judeofomari mẽ yoimis ãto chaka xatekaxõ Nios Ifofanõfo nõko Ifo Jesucristori chanĩmara fakõinõfo. \p \v 22 “Akka iskaratĩa Jerusalén ano ẽ kai, Niospa Yõshi Sharapa ea nĩchiaino. Ẽ tãpiama arixõ ea manafo ea afeskarafakani. \v 23 Akka mẽ tãpia Niospa Yõshi Sharapa ea yoiaito, pexe rasi anoxõ ea karaxa mẽra ikimakaxõ ea omiskõimakani. \v 24 Akka ea askafafiaifono ẽ shinãchakaima. Nã Epa Niospa ea amapaiyai keskara fisti ẽ shinãi. Epa Niospa keyokõi yorafo noikõi na meka shara ato yoitãfe ea fani. Nã ea yoini keskara ẽ apai. \p \v 25 “Ẽ mato mẽraxõ Nios xanĩfoõnoa ẽ mato yoimis. Akka mẽ tãpikõia anã mã ea õinakama. \v 26 Nãskakẽ ẽ mato yoipai. Na fetsafãfe ea nikakaspamisfo ẽ ato yoipaifiaito tsõa ea nikamisma. Nãskax omiskõixikani. Nãskakẽ ẽ ato afeskafatiroma, mẽ ato yoimis. \v 27 Mẽ mato yoimis a Niospa fichipaiyai keskafakĩ ẽ mato yoikaspamisma. \v 28 Nãskakẽ kexemesharakãfe, a Nios Ifofaafori ato kexesharakãfe. Niospa Yõshi Sharapa mato ĩkinãki, a Nios Ifofaafo mã ato kexesharanõ. Jesús nokoõnoax nai ãfe imi foniki. \v 29 Mẽ mato makinoax kaano, chipo a fanĩrira yoimisfo chakafo fekani mato fanĩrira yoipaikani. Oa poomãnã chaxo fichixõ pitiro keskafakĩ mato pãrapaikani mã anã Jesús shinãnõma. \v 30 Afianofi mã fetsa mã ranã mã pãranõnãxii nõ Niospa meka tãpiara ixõ mã ato pãraxii, a Nios Ifofaafãfe mato nikanõfo. \v 31 Kexemesharakõikãfe, akka shinãkapo. Tres xinia ẽ ani Niospa meka sharaõnoa mato yoikĩ. Penata yoita, fakishi yoikĩ ẽ mato famis, Niospa meka sharaõnoa ẽ mato yoi ẽ oiamis. \p \v 32 “Akka efe yora mĩshtichi, iskaratĩa ẽ Epa Nios kĩfi mato kexesharanõ, a mato noiai keskafakĩ ãfe meka shara mato mẽra nanenõ. Nãato ãfe kerex sharaõxõ ãfe meka shara mato inãtiro mato mẽra nanesharanõ askatari a yoiyoni keskafakĩ afe yorakõifo ato afara inãsharakõitiro afe ĩpaxanõfo. \v 33 Ẽakõi ẽ afaa fipaimisma, askatari ẽ mato kori yõkamisma, rapatiri ẽ tsoa yõkamisma. \v 34 Askatamaroko ẽfe mifikõichi ẽ yonofaito mã mã õimis, a ẽ fichipaiyai fixiki, a efe ikafori ato inãxiki. \v 35 Mẽ mato õimamiski afeskaxõ mã yonotiromãki, a omiskõiaifo ato axosharayanã. Nõko Ifo Jesús ãfe meka sharaõnoa shinãyanã fetsafãfe noko afara inãino nõ inimatiro keskai, ‘Nõri fetsafo afara inãsharai nõ inimaifinakõitiro,’ ixõ nõko Ifãfe noko yoini,” Pablo ato fani Efeso anoafo. \p \v 36 Mã ato yoikĩ askafata ratokonõ mai chachipakefofã Pablo ato Epa Nios kĩfixoni. \v 37 Anoax keyokõi oiayanã Pablo ikõketsayanã kokoketsanifo. \v 38 Shinãmitsakõinifo: “Ẽ anã mato õinakamara,” ato faino, askakãta afe fakafã kesemẽ fonifo Pablo kaito õifokani. Nãskax Pablo kanõanãfãnẽ nanekaini mã kai. \c 21 \s1 Pablo Jerusalén ano kani \p \v 1 Anoa a Nios Ifofaafo nõ ato õifaini, kanõanãfãnẽ nõ nanekaini kaax Cos ano nõ nokoni. Anoax kaax pena fetsa Rodas ano nõ nokoni, anã anoax kaax Pátara ano nõ nokoni. \v 2 Nã Pátara anoxõ kanõanãfã nõ fichini Fenicia ano kaino, não nõ nanekaini. \v 3 Kakĩ fakafã nakirafe Chipre mai toomãfã nõ õifaini. Nã Chipre mai nõko põya mishkiori ini. Nã finõfaini kaax Siria ano nõ nokoni. Nãnoxõ pexe rasi Tiro fai fototai nokoxõ kanõanãfã mẽranoa afama mĩshtifo mãpemanifo. \v 4 Nãnoa a Nios Ifofaafo nõ ato fichini, nãno nõ ato fe siete nia oxani. Nãfãfe Pablo yoinifo Niospa Yõshi Sharapa ato shinãmanaino iskafakakĩ: “Jerusalén ano kayamafe. Anoxõ mia retepaikani kiki,” ixõ yoinifo. \v 5 Askafaifono mã siete nia finõta nõ anoax kaino, keyokõi ãto ãfifo fe ãto fakefo fe nofe fonifo pexe rasi pasotai. Nãnoxõ nã mãshifã anoxõ ratokonõ mai chachipakefofã nõ Epa Nios kĩfini. \v 6 Nãskata mã nõ kakĩ nõ ato yoisharaketsata, kanõanãfã mẽra nõ naneinãkafani, akka atii anã fenifo ãto pexe ano. \p \v 7 Nãskata kanõanãfãnẽ nõ kai Tiro ano nõ nokoni, nãnoax kaax Tolemaida ano nõ nokoni. Nãnoax a Nios Ifofaafo fe nõ ato fe yoinãsharakõini, askatari nãno nõ ato fe oxa fishtiyoni. \v 8 Nãskata nãnoax kaax pena fetsa Cesarea ano nõ nokoni. Nãnoax Felipe pexe ano nõ kani. Nã Felipe Niospa meka shara yoimis ini. A Jesús Ifofaafãfe afetĩama Felipe ifinifo Jerusalén anoxõ a piaifo ato paxkaxonõ. Seis feronãfake fetsafoya Felipe ifinifo ato feta yononõ. Nãato pexe ano nõ nẽteni. \v 9 Felipe fake xotofake cuatro inifo fenemais. Nãfãfe Niospa Yõshi Sharapa ato shinãmanaino ato yoipaonifo. \v 10 Nãno nõ oxa ranãni, nãno Judea anoax feronãfake ãfe ane Agabo nokoki nokoni. Nãato Niosnoa yoimis ini, a inõpokoai yoikĩ. \v 11 Mã noko ano nokoxõ, Pablo ãfe nanexemeti fĩata, aõ metexkere ita aõ otexkere ini. Nãskaxõ ato yoini iskafakĩ: “Niospa Yõshi Sharapa ea yoi Jerusalén anoxõ judeofãfe na nanexemeti ifo iskafaxikani. Nãskaxõ yora fetsafo inãxikani,” ixõ Agabo ato yoini. \p \v 12 Noko askafaito nikakĩ Cesarea anoafo feta, “Jerusalén ano kayamafe,” nõ Pablo fani. \v 13 Askafaifono Pablo noko kemani iskafakĩ: “¿Afeskakĩ mã oiaiyanã mã ea shinãmitsamanimẽ? Mẽ itipinĩshara ea nexayamakakĩ ea retekani Jerusalén anoxõ, nõko Ifo Jesúsxõ ea askafakani,” Pablo noko faito, \v 14 nõ anã afaa fanima noko nikayamaito. Nãskaxõ nõ yoini iskafakĩ: “Nõko Ifãfe nã mia apaiyai keskafanõ,” ixõ nõ yoini. \p \v 15 Mã askata nõ itipinĩ fani, nãskax nõ Jerusalén ano kani. \v 16 Nõ kaino a Nios Ifofaafo ranãri nofe fonifo Cesarea anoax. Nãfãfe noko iyonifo feronãfake ãfe ane Mnasón pexe ano, nã Mnasón Chipre anoa ini. Nãato afetĩama Nios Ifofakĩ taefani. Nãskaxõ ãfe pexe anoxõ noko ifini ano nõ oxanõ. \s1 Pablo Santiago õikai kani \p \v 17 Mã nõ Jerusalén ano nokoano a nofeta Jesús Ifofamisfãfe noko ifinifo nokoki inimakõiyanã. \v 18 Askata pena fetsa Pablo nofe kani Santiago õikai. A Nios Ifofaafo ato kexemisfori nãno inifo. \v 19 Mã atoki nokoxõ Pablo ato yoisharakõini. Nãskaxõ ato yoipakeni a Niospa aõxõ a judeofoma ato chanĩmara famakõikẽ. \p \v 20 Ato yoiaito nikakakĩ, “Nios fãsi sharakõi,” fanifo. Nãskaxõ Pablo yoinifo iskafakakĩ: “Nofe yorashta, nõ mia yoisharapai, mã mĩ õimiski na judeofãfe ichapakõichi mã nõko Ifo Jesús chanĩmara fafiakaxõ, nãfãfe a Moisés yoini keskara nikapaikõimisfo. \v 21 Nãfãfe yoiafo judeofo a yora fetsafo mẽra ikafo mĩ ato yoikẽ iskafaki: ‘A Moisés yoini keskara nikayamakãfe,’ ixõ mĩ ato yoikẽ, ‘Askatari mãto fakefo foshki repa xateyamakãfe, askatari a mã imis keskai anã askayamakãfe,’ ixõ mĩ ato yoimiskẽ. \v 22 Akka, ¿nõ afeskaimẽ, yorafãfe nikakani mã mĩ nono oano? \v 23 Akka nã nõ mia yoiai keskafe. Na cuatro feronãfakefãfe Nios yoiafoki iskafakakĩ: ‘Epa Niosi, mĩ noko yoia keskai nõ askakõikai,’ ixõ yoiafoki. \v 24 Akka na cuatro feronãfake fe Nios yoiti pexefã mẽra katãfe, nõ imis keskai ato fe ife mãto chaka soaxikakĩ. Mĩ ato kopifaxõfe mato testeaifono. Mĩ ato askafaito õikakĩ keyokõichi tãpitirofo a mĩõnoa yoiaifo ãa chanĩkani. Askatamaroko mĩri a Moisés yoini keskara mĩ nikakõimis. \v 25 Akka a judeofofãfema a Jesús Ifofaafãfe mã chanĩmara fakõinafo. Akka mã nõ ato kirika kenexona iskafakĩ: ‘Nõ nami pitiroma na nõko niosra ixõ afara onifakaxõ fetsafãfe inãfono. Askatari yoinãfo ãfe imiri nõ ayatiroma. Askatari yoinã ina fakaxõ tetoxakafo ãfe imi foyamaitori ãfe nami nõ pitiroma, askatari nõko ãfima nõ chotatiroma, kẽromãri ãfe fenema chotamatiroma,’ ixõ nõ ato yoia,” Pablo fanifo. \s1 Nios kĩfiti pexefã mẽraxõ Pablo achinifo \p \v 26 Nãskafaifono nã cuatro feronãfake Pablo ato iyoni. Nãskata pena fetsa ato fe Nios kĩfiti pexefã mẽra ikini, ãto chaka soaxikakĩ. Nãskata a Nios kĩfiti pexefã mẽra ikikaini xanĩfo yoixiki a Epa Niospa yoini keskara afetĩa keyoimãkai, nã tiitori yoinã retexõ Epa Nios inãpaikakĩ. \p \v 27 Mã siete nia ikano judeofo Asia mai anoax fokaxõ Nios kĩfiti pexefã anoa Pablo õikakĩ yorafo yoinifo Pablo chakafakĩ mekafanõfo. Ato askafaifono Pablo achinifo. \v 28 Mã Pablo achikaxõ fãsikõi ato yoinifo iskafakakĩ: “Israelifãfe, nofeta nãkifẽkape, a na feronãfake kafãsakĩ yorafo ato pãrafofãsa famiski. Nõko maifo tii anoa ato chakafakĩ yoimiski. Askatari a Moisés noko yoini anori nikayamakãfe ato fai. Askatari nõko Nios kĩfiti pexefã chakafakĩ mekafai. Askatari nõko Nios kĩfiti pexefã sharafinakõifiano chakafaa, a mẽra nõko kaifoma griego yorafo ikimana,” fanifo. \v 29 Akka taeyoi Pablo õinifo pexe rasi ano nã Trófimo fe kafãsaito. Nã Trófimo Efeso anoa ini. Na Pablo nõko Nios kĩfiti pexefã mẽra Trófimo ikikinaki ixõ shinãnifo aa yamafiano. \p \v 30 Nãskakẽ pexe rasi anoax mekai fetsenifo, nãskaifono yorafo nikaferakani ichonifo. Nãskakaxõ Pablo achikaxõ Nios kĩfiti pexefã mẽranoa kãimanifo. Nãskata Nios kĩfiti pexefã koshikõi feponifo. \v 31 Nãskaxõ mã chaima reteaifono, romanõ anoa sorarofãfe ãto xanĩfãfe nikani pexe rasi Jerusalén anoafãfe yõachẽpeaifãfe. \v 32 Nãskaifãfe nikakĩ a soraro xanĩfãfe a afe rafeafoya ãfe sorarofo ichanãfani. Nãskax ato fe koshikõi ichoni yorafo mẽra, a soraro xanĩfo ãfe sorarofo fe kaito õikakĩ anã tsõa Pablo seteketsanima enerisafanifo. \p \v 33 Nãskata a soraro xanĩfãfe mã Pabloki kaxõ mã achixõ, cadenãs rafeta ato metexkere amani. Nãskaxõ chipo yõkani tsoamãki, askatari afaa afeska faamãki. \v 34 Akka askafaino yorafo fanĩrira mekai fetsenifo anoris yoinifoma. Nãskai mekai fetseaifono soraro xanĩfãfe tãpitiroma ini. Nãskaxõ sorarofo mẽra ato iyomani. \v 35 Mã chaima sorarofo mẽra nokoikaino, anoxõ yorafãfe retepaiyaifono, sorarofãfe Pablo chishtokaxõ iyonifo yorafãfe afeska fanõfoma. \v 36 Nãskakẽ keyokõi acho fokani fãsikõi mekafonifo. “Aa chaka reterisafakãfe,” ato faafonifo. \s1 Askafaifono yorafãfe ferotaifi Pablo ato yoini \p \v 37 A sorarofo ika mẽra mã ikimanaifono, a sorarofãfe ãto xanĩfo Pablo yõkani: “¿Ẽ mefe pishta mekatiromẽ?” faito soraro xanĩfãfe kemani iskafakĩ: “¿Griego mekapa mĩ mekatiromẽ? \v 38 Akka, ¿mĩmamẽ a Ejipto anoa afetĩama xanĩfo potapaiyanã cuatro mil yorafo tsõa istoma iyoni?” ixõ xanĩfãfe yõkani. \p \v 39 Askafaito nikakĩ Pablo kemani iskafakĩ: “Maa, ẽma. Ẽfi judeoki. Ẽfi Tarso anoax fakeakĩ nã pexe rasi Cilicia mẽranoax. Akka na yorafo ẽ ato yoinõ ea yoife,” faito, \v 40 nã soraro xanĩfãfe, “Mĩ ato yoitiro,” fani. Nãskafaino Pablo kipiti ano niinãkafã mẽshainãkafã, “Mekayamakãfe,” oinoma ato fani. Mã ato nishpafaxõ hebreo mekapa iskafakĩ ato yoini: \c 22 \p \v 1 “Efe yora mĩshtichi, ea nikakãfe ẽ mato yoinõ ea chakafafo keskara, ea anã chakafayamanõfo,” ixõ ato yoini. \p \v 2 Hebreo mekapa ato yoiaito nikakani, tsoa pishta tooxinima. Askaifono Pablo anã ato yoini, \v 3 “Ẽri judeo. Tarso anoax ẽ fakea, Cilicia mai anoax. Akka ẽ nono Jerusalén anoax yosia, ẽfe maestro Gamalielxõ ẽ tãpia. Na Moisés nõko xinifo yoipaoni anori ẽ yoimis. Mẽxotaima ẽ shinãkõimis ẽfe õitifoyaxõ ẽ Nios Ifofapaikĩ. Nã mã Nios Ifofapaiyai keskafakĩ ẽri askafapaoni. \v 4 Taefakĩ a Jesús Ifofaifo ẽ ato omiskõimakĩ ẽ ato retepaipaoni. Nãskaxõ ẽ ato achixõ karaxa mẽra ẽ ato ikimapaoni, feronãfakefoya kẽrofo. \v 5 A ato Nios kĩfixomisfãfe ãto xanĩfofo feta a xanĩfo fetsafãfe mato yoitirofo nã ẽ mato yoiai keskara. Nãfãfe ea kirika kenexõ inãnifo, nofe yorafo judeofo Damasco anoafo ẽ ato foxotanõ. Nãskax ẽ ari kani a Nios Ifofaafo ato fenaikai, ato achixõ Jerusalén ano ato efexiki anoxõ ato omiskõimaxiki,” ixõ Pablo ato yoini. \s1 Pablo afeskaxõ Jesús Ifofamãki ato yoini \r (Hch. 9.1-19; 26.12-18) \p \v 6 Anã Pablo ato yoini iskafakĩ: “Akka fãi kaikĩ mẽ chaima Damasco faikaino, nãnoxõ xini keya oa luz keskarato nai mẽraxõ ea chaxakõitani. \v 7 Ea askafaino ẽ nãmã pakeni. Nãskaxõ mekaito ẽ nikani, ea iskafaito: ‘Saulo, Saulo, ¿afeskakĩ mĩ ea omiskõimanimẽ?’ ea faito. \v 8 Ea askafaito ẽ yõkani iskafakĩ: ‘¿Mĩ tsoamẽ, Ifo?’ ẽ faito ea kemani iskafakĩ: ‘Ẽkĩa Jesús Nazarete anoa, nã mĩ ea omiskõimanai,’ ea fani. \v 9 A efe foaifãfe luz keskarato ea chaxatanaito õikani ratenifo. Akka a ea yoi mekaito tsõa nikanima. \v 10 Ea askafaito ẽ yõkani iskafakĩ: ‘¿Ifo, ẽ afeskatiromẽ?’ ẽ faito, nõko Ifãfe ea iskafani: ‘Fininãkafãta Damasco ano katãfe. Anoxõ ẽ mia yoi kaikai mĩ afaa afeskafaimãkai,’ ea fani. \v 11 Akka anã ẽ fẽro õitiroma ini, nã luzpa ea fechaxki mã ea fẽxoano. Nãskakẽ a efe foaifãfe ea mẽtsoxõ Damasco ano iyonifo. \p \v 12 “Nãno feronãfake ãfe ane Ananías ika ini. Nãato Nios nikakõixõ a Moisés yoini keskara nikakõipaoni. Nãnoxõ judeofãfe Damasco ano ikaxõ aõnoa yoisharapaonifo. \v 13 Ẽ Damasco ano nokoano ekeki Ananías oni ea õiyoi. Mã ekeki oxõ ea iskafani: ‘Efe yorashta Saulo, anã õife,’ ea faino koshikõi ẽ anã fẽro õini. Nãskaxõ ẽ õisharakõini. \v 14 Anoxõ ea yoini iskafakĩ: ‘Nõko xinifãfe ãto Niospa mia katoa, a mia amapaiyai keskara mĩ tãpinõ. Askatari ãfe Fake sharafinakõia mĩ õinõ, ãfe meka sharafinakõia nikayanã. \v 15 Nãskaxõ mĩ ato yoixii Niosnoa, nã maniafo tii anoa, nã mĩ õiaifoya, nã mĩ nikaifo. \v 16 Nãskakẽ samarakakima koshikõi fininãkafãta maotisafe faka mẽra ikipakekafãfe nõko Ifãfe ãfe aneõxõ mia chaka soaxonõ,’ ea fani” ixõ Pablo ato yoini. \s1 Pablo ato yoini a judeofoma mẽra Epa Niospa nĩchini \p \v 17 Anã Pablo ato yoini iskafakĩ: “Mẽ Jerusalén ano anã oax, Nios kĩfiti pexefã mẽra ẽ kani anoxõ Nios kĩfikai. Nãnoxõ ẽ õia oa namakẽ õia ẽ fani. \v 18 Ẽ nõko Ifo õini ea iskafaito: ‘Nã Jerusalén anoax koshi tsekekaitãfe, mĩ eõnoa yoiaito mia tsõa nikaima kiki,’ ea fani. \v 19 Ea askafaito ẽ kemakĩ iskafani: ‘Ifo, mã ea tãpiafo nã ichanãti pexe mẽranoafo kaxõ ẽ ato achixõ karaxa mẽra ẽ ato ikimapaoni a mia Ifofaifo. Askatari ẽ ato koshaketsapaoni. \v 20 Askatari a mĩ inakõi Esteban reteaifono, ẽri nãno ato fe ini reteaifono. Nãskaxõ ẽ ato rapati kexexoni.’ \v 21 Ẽ askafaino nõko Ifãfe ea yoini: ‘Fininãkafãta fãi katãfe, mai fetsafo ari chaikõi ẽ mia nĩchikai a judeofoma ari,’ ea fani,” ixõ Pablo ato yoini. \s1 Soraro xanĩfãfe Pablo kexeni \p \v 22 Ato askafaito nikakani, akka fãsikõi yorafo mekainĩfofãnifo: “Na feronãfake chaka retefe anã niyamanõ,” fayanã chakafakĩ mekafanifo. \v 23 Nãskakakĩ õitifishkikĩ finayanã fãsikõi mekakakĩ ãto rapati taa taa ayanã fomãkĩa mapo saakĩ fetsanifo. \v 24 Askafaifãfe nikakĩ a soraro xanĩfãfe ato yoini Pablo karaxa mẽra ikimanõfo, koshaketsakaxõ, nãskafaifono ato yoinõ afeskai a yorafo akiki chakai mekakanimãkai. \v 25 Akka mã metexkereakaxõ koshapaiyaifono, a soraro xanĩfo fẽtsa Pablo yoini iskafakĩ: “¿Tsõa mia yoiamẽ mã romanõ koshanõ xanĩfo yõkaxoma?” \p \v 26 Askafaito nikai a soraro xanĩfo ãfe xanĩfokõi yoikai kani iskafakĩ: “¿Mĩ afeska faimẽ, na feronãfakeri nofe romanõ?” \p \v 27 Askafaito nikakĩ soraro xanĩfokõi Pablo ano kani yõkaikai. “¿Mĩ chanĩmamẽ mĩ romanõmẽ?” ixõ yõkaito, “Ẽje, ẽri romanõki,” Pablo fani. \p \v 28 Askafaito nikakĩ a xanĩfãfe yoini iskafakĩ: “Ẽ romanõ ixiki kori ichapa ẽ ato inãni, akka taeyoi ẽ romanõ iyopaonima,” faito nikaki, Pablo kemani iskafakĩ: “Akka ẽfi romanõkõiki,” fani. \p \v 29 Ato askafaito nikakani a koiro fichi koshapaiyaifo a makinoax fonifo. Nã soraro xanĩfãfe mã tãpiax Pablo romanõkõikẽ nikai ratekõini cadenãnã ato metexkerekamax. \s1 Judeofãfe ãto xanĩfãfe ferotaifi Pablo yoini \p \v 30 Nãskata pena fetsa soraro xanĩfokõichi tãpipaikõikĩ judeofãfe aõnoa afaa yoiafomãkĩ, a cadenãnã menexafo mẽpeni. Nãskaxõ ato ichanãfani a Niosnoa ato yoimisfo ato kexemisfoya, a xanĩfokõifo. Nãskaxõ Pablo kãimaxõ ãto ferotaifi nĩchini. \c 23 \p \v 1 A xanĩfofo õikĩ Pablo ato yoini iskafakĩ: “Efe yora mĩshtichi, nã Epa Niospa ea yoikĩ taefani keskai, nẽ askakõimis. Ẽfe õiti mẽraxõ ẽ Nios shinãkõiyanã ẽ sharakõimis,” ixõ ato yoini. \p \v 2 Akka Ananías ato Nios kĩfixomis ãfe xanĩfo ini. Nãato a Pablo ketaxamei nia yoini Pablo apasnõ. \v 3 Askafaito õikĩ Pablo kemani iskafakĩ: “Epa Niospa mia koshai mĩkai afaa tãpiama. Mĩ ano tsaoxõ mĩ ea pãrai a Moisés yoini keskara nikaimara ixõ. Akka mĩroko a Moisés yoini keskara nikakaspakĩ, mĩ ea ato apasmana,” ixõ Pablo yoiaino, \v 4 a anoxõ õiaifãfe Pablo iskafanifo: “¿Afeskakĩ a ato Nios kĩfixomis xanĩfo mĩ chakafakĩ mekafaimẽ?” faifono, \v 5 Pablo ato yoini: “Efe yora mĩshtichi, ẽ tãpiama nato ato Nios kĩfixomis xanĩfofiano. Akka kirika ano kenekĩ iskafanifo: ‘Mãto xanĩfo chakafakĩ mekafayamakãfe,’ ixõ yoinifo,” ixõ Pablo ato yoini. \p \v 6 Nãskaxõ mã tãpixõ ano fisti ichanãfono saduceofoya fariseofo fãsikõi Pablo ato yoini: “Efe yora mĩshtichi, ẽri fariseo, ẽfe kaifofori fariseofo. Akka ea chakafakĩ mekafakani, yora naax anã ototirora ixõ ẽ chanĩmara faino.” \p \v 7 Pablo ato yoikĩ askafaito nikakani, fariseofo fe saduceofo ãa ranã feratenãnifo. Nãskakanax ichanãkanax paxkanãnifo. \v 8 Akka saduceofãfe yoimisfo: “Naax nõ anã ototiroma,” famisfo. Askatari anokai ãjirima anorikai nõko yõshima famisfo. Akka fariseofãfe keyokõi chanĩmara famisfo. \v 9 Nãskakanax fãsikõi mekainĩfofãnifo, akka nãno ranãri inifo a Moisés yoikĩ kirika keneni keskara ato tãpimamisfo. Nãfo fariseofo inifo, nãfãfe niinĩfofãkaxõ yoinifo iskafakakĩ: “Na feronãfakekai afaa chakafama. Õitsai, yõshi sharapa yoiyamãki Niospa ãjirinĩ yoia rakikĩa,” ixõ yoinifo. \p \v 10 Ato askafaino fãsikõi mekai xatenifoma. Nãskakaxõ Pablo achikaxõ nini nini akanaifono nã soraro xanĩfo ratekõini. Nãskakẽ ãfe sorarofo kenamani, ato anoa ifixõ anã ãfe pexe ano iyoikaxiki. \p \v 11 Nã fakishi Pabloki nõko Ifo nokoxõ iskafakĩ yoini: “Pablo, inimafe. Na Jerusalén anoafo eõnoa mĩ ato yoimis keskafakĩ na Roma anoafori ato yoife,” fani. \s1 Pablo retexikakĩ itipinĩsharanifo \p \v 12 Nãskata pena fetsa ranãri judeofo yoinãnifo Pablo retexikakĩ. “Nõ Pablo retexoma nõ foni tenekĩ taefanõ, afaa piamata afaari nõ ayaimakai, noko Niospa retetiroki. Akka mã Pablo retexõ chipo nõ pixikai,” ikanax yoinãnifo. \v 13 Cuarenta feronãfakefo anori yoinãnifo. \v 14 Nãskakata nã feronãfakefo fonifo a ato Nios kĩfixomisfãfe ãto xanĩfofo fe a judeofãfe ãto xanĩfofo ikafo ano. Iskafakĩ ato yoifokani: “Nõ yoia iskafakĩ: ‘Pablo reteyoxoma, nõ foni teneyoi nõ afaa piyamata afaari nõ ayaima. Nõ askayamaino Epa Niospa noko retetiro,’ ixõ nõ yoia,” fanifo. \v 15 “Akka iskaratĩa mã na xanĩfo fetsafo feta, na soraro xanĩfo yoikãfe mato ano penama Pablo efenõ. Feparaxõ yoikĩ iskafakãfe: ‘Nõ Pablo yõkasharapaikai noko nĩchixõfe nõ yõkanõ afaa aõnoa yoiafomãkĩ,’ ixõ yoikãfe. Oaito õikĩ nõ achixõ reterisafanõ,” fanifo. \p \v 16 Nãskaifono Pablo ãfe pĩaka nikani nõ Pablo retenõ ikaifono. Nãskax sorarofo mẽra kani anoa ãfe koka Pablo yoikai. \v 17 Mã Pablo nikaxõ, soraro xanĩfo fetsa kenaxõ yoini iskafakĩ: “Na naetapa xanĩfokõi ano iyotãfe, afara yoipai kiki,” fani. \p \v 18 Nã soraro xanĩfãfe ãfe xanĩfokõi kenaxõ yoini iskafakĩ: “Na karaxa mẽra ikato Pablo ea kenaxõ ea yoia na naetapa ẽ mikiki efenõ afara mia yoipai kiki,” faito, \v 19 nã xanĩfokõichi nã naetapa mẽtsofaixõ a fisti iyoxõ orixõ yõkani: “¿Afaa mĩ ea yoipaimẽ? Ea yoife,” faito, \v 20 nã naetãpa yoini iskafakĩ: “Mã judeofo yoinãfo, mia yoixikakĩ mĩ penama a xanĩfofo ichanãfo ano mĩ ato Pablo iyoxonõ. Mia feparapaikani nõ Pablo yõkasharapai aõnoa nõ nikasharapai mia fai fekani. \v 21 Akka mia askafaifono ato nikayamafe. Cuarenta feronãfakefo fai nẽxpakĩa kexekaxõ ẽfe koka manafoki achikaxõ retexikakĩ. Nõ Pablo retexii nõ foni tenekĩ taefanõ afaa piyamata afaari nõ ayaimakai. Nõ askayamaito Epa Niospa noko retetiroki. Akka mã Pablo retexõ chipo nõ pikai ikax yoinãfo, mã itipinĩkõikaxõ mia manafo mĩ ato afafaimãkai,” ixõ nã naetãpa yoini. \p \v 22 Askafaito nikakĩ a soraro xanĩfãfe nã naetapa nĩchini, “Na ea mĩa yoiai anori tsoa yoiyamafe,” fayanã. \s1 Pablo xanĩfo Félix ano nĩchinifo \p \v 23 Nãskaxõ a soraro xanĩfokõichi afe xanĩfo rafe kenaxõ ato yoini dos cientos sorarofo yoixõ nĩchinõfo, askatari setenta kamayonõ fotanõfo, askatari dos cientos sorarofo ashifoya fotanõfo Cesarea ari fõkani fakishi. \v 24 Nãskata kamayori ato itipinĩfamani a kamaki Pablo tsaoax kanõ. Nãskaxõ ato yoini kexesharata iyotanõfo xanĩfo Félix ano. \v 25 Nãskaxõ kirika kenexõ ato inãni a xanĩfo Félix foxotanõfo iskafakĩ kenexõ: \pi1 \v 26 Efe xanĩfo Félix, ẽkĩa Claudio Lisias, ẽ mia kirika kenexõ fomai mia yoisharayanã. \v 27 Na feronãfake judeofãfe achixõ retepaiyaifono, akka ẽ nikaita ẽri romanõki ikaito, nãskaito nikakĩ ẽfe sorarofo fe kaxõ ẽ ifita. \v 28 Afaa chakafaamakĩ ẽ tãpipaikĩ, judeo xanĩfofo ichanãfo ano ẽ iyoita. \v 29 Anoxõ ea yoiaifãfe ẽ nikaita, na Pablo a Moisés yoini keskara shinãima ea faifãfe. Akka afaakai chakafama retepanãfãfe, askatari karaxa mẽra ikimapanãfãfe. \v 30 Akka mẽ tãpia judeofãfe ea feparapaiyaifãfe Pablo retepai kakĩ. Nãskakẽ ẽ mikiki nĩchi. A Pablo chakafaifori nãfori ẽ mia ari nĩchi, afaa Pablo chakafamãkĩ mia yoinõfo. Nã tii ẽ mia yoi efe xanĩfãfe, \m ixõ keneni. \p \v 31 Ãto xanĩfãfe ato yoia keskafakĩ kexesharakõixõ, fakishi Pablo iyonifo Antípatris ano. \v 32 Askata pena fetsa sorarofo atiri nẽteferakani ãto pexe ano fenifo a tãe foaifo. Akka a kamayonõ foaifo Pablo fe fonifo. \v 33 Mã Cesarea ano nokokaxõ xanĩfo ano Pablo iyonifo, a ãto xanĩfãfe kirika kenexõ manamana, nã xanĩfo Félix inãnifo. \v 34 Mã a kirika kene anexõ, nã xanĩfãfe Pablo yõkani: “¿Mĩ fanĩamẽ?” faito, “Ẽ Cilicia anoa,” Pablo faito nikakĩ, \v 35 anã yoini iskafakĩ: “A mia mekafakĩ chakafaifo mã fẽkaxõ mĩõnoa yoiaifãfe ẽ nikanõ mia afaa fakanimãkai ẽ ato manayonõ,” ixõ yoini. Nãskaxõ sorarofo yoini Herodes xanĩfo ika ano iyoxõ Pablo kexesharakõinõfo. \c 24 \s1 Pablo xanĩfo Félix yoini \p \v 1 Mã cinco nia oxata nã ato Nios kĩfixomis xanĩfokõi, ãfe ane Ananías, Cesarea ano oni. Judeofãfe ãto xanĩfo fetsafo fe feronãfake fetsari ato fe kani, ãfe ane Tértulo, nãato ato yoixomis ini. Nãfo xanĩfo ano fonifo, Pablo chakafakĩ mekafaxikakĩ. \v 2 Mã nokoafono xanĩfãfe Pablo ifitanõfo ato yoini. Mã efeaifono nã Tértulo Pablo yõani. Iskafakĩ nã xanĩfo Félix yoini: “Aicho xanĩfo, mĩ noko ĩkinã nõ isharakõiaki. Aicho mĩ tãpisharakõiaki nõko maitio anoafo mĩ ato yoisharakõimis noko chakafanõfoma. \v 3 Fanĩmã mĩshtixõ mĩ askafaito nõ nikamis. Nãskakẽ mĩ noko sharafamiskẽ nõ mikiki inimasharakõimis. \v 4 Akka ẽ mia yoikĩ, ẽ mia chai samaratapaimakai. Nõ mia yoiaito noko pishta nikayofe. \v 5 Na feronãfake mã nõ õimis ato fekaxtefamis, fakima mĩshtifo kafãsakĩ ato pãrafofãsafakĩ judeofãfe anoris shinãnõfoma. Askatari ãto xanĩfo nazarenõfo ato mekamamis. \v 6 Askatari nõko Nios kĩfiti pexefã chakafakĩ mekafaito nikakĩ nõ achita. \v 7 Akka nã sorarofãfe ãto xanĩfo Lisias nomakinoa kerexkai ifita. \v 8 Anoxõ noko yoikĩ iskafaita: ‘Mãri Cesarea ano fotakãfe afaa Pablo chakafamãkĩ, a xanĩfo yoixikakĩ.’ Nãskakẽ nõ mia ano oa. Yõkaxõ mĩ tãpitiro nã afara chakafakẽ aõnoa nõ yoiai keskara,” ixõ yoiaifono, \v 9 judeofãferi ano fisti ichanãkaxõ, nãnoriri yoinifo: “Chanĩma,” fanifo. \p \v 10 Askafaifãfe nikakĩ xanĩfãfe Pablo ãfe mẽkemã, “Mekafe,” faino, Pablo niinãkafã yoini iskafakĩ: “Inimakõikai ẽ mia yoi ẽ afaa chakafamisma. Mẽ tãpia na mai anoafãfe mĩ ãto xanĩfokõi, mã mĩ xini ichapa aka xanĩfokĩ. \v 11 Akka mĩ ato yõkaxõ mĩ tãpitiro ẽ oxa ichapama doce nia ẽ ika na Jerusalén ano ẽ oita anoxõ Epa Nios kĩfixikĩ. \v 12 Ẽ tsofe feratenãito ea õimisfoma, Nios kĩfiti pexefã mẽraxori ẽ tsoa mekafamisma, ichanãti pexe mẽraxori ẽ tsoa mekafamisma, askatari a pexe rasi mẽranoax ẽ tsofe feratenãito ea tsõa õimisma. \v 13 Na yorafokai ãa kaxpa chanĩtirofoma, ẽ afaa chakafaitokai ea õiafoma. \v 14 Akka ẽ mia yoitiro nõko xinifãfe ãto Nios ẽ shinãkĩ ẽ kĩfimis. Nõko Ifo noko yoipaoni keskafakĩ akka na yorafãfe ãa chanĩra ea famisfo. Akka a Moisés yoikĩ kirika keneni nãri ẽ chanĩmara fakõimis. A Niospa ato shinãmanaino yoipaonifori, nãfori ẽ chanĩmara fakõimis. \v 15 Akka na ea yõaifãfe a yora sharafoya yora chakafo nafono Niospa ato otofaxii chanĩmara famisfo keskafakĩ ẽri nã akaifo keskafakĩ chanĩmara famis. \v 16 Nãskakẽ mẽxotaima ẽ isharapaikõimis, shinãsharakõita. Niospa mã ea õimis, yorafãferi mã ea õimisfo. \p \v 17 “Mai fetsa ari kafãsakĩ mẽ xini ichapa akatsaxakĩ, ẽfe mai ano ẽ oita a afaamaisfo ato kori inãyoi, askatari a Nios kĩfiti pexefã mẽraxõ Nios afara inãxiki. \v 18 Epa Niospa noko yoini keskarakõi ẽ faa. A nõ imis keskai nẽ askakõikĩ Epa Niospa ferotaifi afaa chakafatama ẽ isharakõia. Akka yora ichapa ano efe ikafoma. Askatari anoax tsoa fãsi mekaitama. Akka atiri judeofo Asia mai anoax fenixakakĩ ea õiafo. \v 19 Nãfãfe ẽ afara chakafaito ea õifikaxõ ¿afeskai afo feafomamamẽ, nonoxõ ea yõaxikaki a ẽ afara chakafaito õiafo keskara? \v 20 Akka afo feyamaifono, nã nonoafo mĩ ato yõkatiro ẽ afaa chakafaito ea õiafomãki judeofãfe ãto xanĩfofofãfe ferotaifi. \v 21 Akka ẽ anoxõ fãsikõi mekainãkafã ẽ ato yoita iskafakĩ: ‘Yora naax anã ototiro,’ ixõ ẽ chanĩmara faito, mã ea chakafakĩ mekafai ixõ ẽ ato yoita,” Pablo xanĩfo fani. \p \v 22 Akka na Félixpa Jesúsnoa tãpia ini. Nãskaxõ shinãni iskafakĩ yoiyanã: “Mã soraro xanĩfo Lisias oxõ ea yoisharaiyonõ ẽ tãpisharanõ mĩ afaa chakafaamãkĩ,” ixõ yoini. \p \v 23 Nãskaxõ xanĩfo Félixpa soraro xanĩfo fetsa yoini anã Pablo karaxa mẽra ikimayonõ a ãfe yorafãfe pimapaikakĩ õipaiyaifãferi ato ikimanõ. \p \v 24 Mã oxa ranãta xanĩfo Félix anã oni ãfe ãfi Drusila fe. Nã ãfe ãfi judeo kẽro ini. Nãskaxõ Félixpa anã Pablo kenamani. Mã oxõ Pablo ato yoiaito nikanifo Jesús meka shara afeskaxõ nõ Jesucristo Ifofatiromãkĩ. \v 25 Akka Pablo yoini afeskax nõ isharatiromãkĩ, askatari afeskax nõa nõ kexemesharatiromakĩ. Jesús Ifofaxma naax omiskõipakenakafo ixõ yoiaito nikai Félix ratekõini. Nãskaxõ yoini iskafakĩ: “Iskaratĩa katãfe ẽ mia anã kenaxikai afaa afeska fayamakĩ,” ixõ yoini. \p \v 26 Pablo askafaito nikakĩ Félixpa shinãni ea Pablo kori inãno ẽ kãimatiro ixõ. Nãskakĩ mẽxotaima kenapaoni afe mekaxiki. \v 27 Nãskakĩ anoxõ xinia rafe anifo. Nãskatari Félix tsekeni anã xanĩfo inima, fetsa ini xanĩfoi, ãfe ane Porcio Festo. Akka Félixpa karaxa mẽranoa Pablo kãimanima, judeofãfe aõnoa yoisharakõinõfo. \c 25 \s1 Festopa ferotaifi Pablo yoini \p \v 1 Festo nokoni xanĩfo ixiki. Mã tres nia ikax Cesarea anoax Jerusalén ari kani. \v 2 Nãrixõ a ato Nios yoixomisfãfe ãto xanĩfofofãfe a judeo xanĩfofo feta Pablo chakafakĩ mekafanifo. \v 3 Nãskaxõ Festo yõkanifo Festopa ato yoinõ Jerusalén ano Pablo iyotanõfo. Akka atiito shinãnifo fai nẽxpakĩaxõ nõ Pablo retenõra ikaxõ. \v 4 Askafaifãfe nikakĩ akka Festopa ato kemani iskafakĩ: “Pablo Cesarea ano karaxa mẽra ika. Akka ari mẽ samama kai,” ato fani. \v 5 Nãskaxõ ato yoini iskafakĩ: “Nãskakẽ mãto xanĩfofo Cesarea ano efe fotirofo, na Pablo afaa chakafaamakĩ arixõ yoixikakĩ.” \p \v 6 Festo Jerusalén ano oxa ranãyoni. Nãskata Cesarea ano anã oni. Nãnoxõ pena fetsa a xanĩfofo tsaomisfo anoxõ tsaoxõ ato yoini Pablo ifitanõfo. \v 7 Mã Pablo oano õikakĩ, judeofãfe Jerusalén anoax fẽkaxõ, akiki fokaxõ mekafakĩ chakakõi fanifo. Askafaifono, “Afaa Pablo chakafamãkĩ ea yoikapo,” xanĩfãfe ato faito, tsoa afaa inima Pablokairoko afaa chakafaito õikanax ãamãi noikaspakakĩ. \v 8 Askafaifãfe nikakĩ Pablo ato kemani iskafakĩ: “Ẽkai afaa chakafama, a Moisés judeofo yoini keskarari ẽ chakafamisma, a anoxõ Nios kĩfiti pexefãri ẽ chakafamisma, askatari romanõ xanĩfori ẽ chakafakĩ mekafamisma.” \p \v 9 Askafaito nikakĩ judeofãfe nõko xanĩfo Festo sharakõira fanõfo Pablo yõkani iskafakĩ: “¿Mĩ Jerusalén ano kapaimẽ? Anoxõ ẽ õikanõ mĩ afaa afeska famãki.” \p \v 10 Askafaito nikakĩ Pablo kemani: “Ẽ ari katiroma mĩrimãi romanõfãfe xanĩfokẽ nonoxõ ea yõkatirofo. Mã mĩ tãpia, ẽ judeofo chakafamisma. \v 11 Akka ẽ afara chakakõifaito ea õikaxõ ea retetirofo. Ea retekanira ikax ẽ meseima. Akka ẽ afaa chakafayamaito ãa ea pãrakaxõ ea ari nĩchitirofoma ea retenõfo. Akka ẽ xanĩfo finakõia César ano ẽ kapai anoxõ ea yõkanõ.” \p \v 12 Askafaito nikakĩ Festopa a afe rafeafo feta yoini: “Mã mĩ yoiaki xanĩfo finakõi ari katãfe arixõ mia xanĩfãfe yõkanõ,” fani. \s1 Xanĩfo Agripa ano Pablo iyonifo \p \v 13 Mã ano ikatsaxakĩ pena fetsa xanĩfo Agripa ãfe chiko Berenice fe Cesarea ano fonifo Festo fe mekasharai fokani. \v 14 Nãri oxa ranãifono, Festopa Pabloõnoa xanĩfokõi iskafakĩ yoini: “Na karaxa mẽra feronãfake fisti ika Félixpa ikimayameano. \v 15 Ẽ Jerusalén ano ikano a Nios ato kĩfixomisfãfe ãto xanĩfofo fe judeofãfe ãto xanĩfofo ekeki fẽkaxõ Pablo chakafakĩ mekafaitafo iskafakĩ ea yoiyanã na feronãfake omiskõimafe ea faitafo. \p \v 16 “Ea askafaifono ẽ ato yoikĩ iskafaita: ‘Nõ romanõfãfe askara feyafamisma nikasharaxoma nõ tsõa retetiroma. A chakafakĩ mekafaifo fe ato fe yoinãmano, afeskakĩ aõnoa yoikĩ chakafakĩ mekafakanimãkai.’ \v 17 Nãskakẽ mã nono Cesarea ano feafono, pena fetsa mẽ xanĩfoxõ a xanĩfofo tsaomisfo ano tsaoxõ, ẽ ato manamayamea Pablo ifitanõfo. \v 18 Akka afaa chakafaamakĩ ea yoikapo ẽ ato fafiaino, tsõa aõnoa afaa chaka ea yoiama. Afara chakafakĩ finakẽ ea yoikanira ixõ ẽ shinãfiaino. \v 19 Akka aõnoa yoikĩ iskafaifãfe ẽ nikaita: ‘Na Pablo Niosnoa yoimisfo anori yoima, a feronãfake Jesús mã nafianino, mã anã otoyamea,’ ixõ yoimisfaifãfe ẽ nikaita. \v 20 Ẽ afeskaimẽ na yoiaifoõnoakai ẽ tãpiama ixõ ẽ shinãita. Nãskaxõ ẽ Pablo yõkaita, Jerusalén ano kapaimãkai xanĩfãfe anoxõ yõkanõ a aõnoa yoiaifo keskara. \p \v 21 “Ẽ askafaito ea Pablo yoikĩ iskafaita: ‘Ẽ anã Jerusalén ano kapaima. Nonoxõ ẽfe xanĩfokõichi ea yõkatiro,’ ixõ ea yoita. Ea askafaito ẽ ato yoita anã Pablo karaxa mẽra ikimanõfo, nã ẽ nĩchiaitĩa,” ixõ Festopa yoiaito, \v 22 Agripa yoikĩ iskafani: “Ẽri na feronãfake nikasharapaikõi,” ixõ Agripa yoiaito, Festopa kemani iskafakĩ: “Mĩ penama nikatiro,” fani. \p \v 23 Nãskata pena fetsa Agripa ãfe chiko Berenice fe rapati sharakõi safekanax xanĩfãfe pexe mẽra ikinifo. Soraro xanĩfofo fe a pexe rasi anoa xanĩfofori ato fe ikinifo. Nãskaifono Festopa Pablo ifitanõfo ato yoini. \v 24 Mã Pablo efeafono Festopa xanĩfo Agripa iskafakĩ yoini: “Efe xanĩfo Agripa, a xanĩfo fetsafori nofe ichanãfãfe na feronãfakekĩa õikapo. Judeofãfe ekeki efeafo aõnoa afara chaka yoiyanã. Jerusalén anoxõ chakafamisfo, nono Cesarea anoxori chakafamisfo. Mẽxotaima fãsikõi mekayanã retefe ea famisfo. \v 25 Akka afaa chakafakai ẽ õima ẽ retepanã. Akka iskaito ẽ nika: ‘Ẽ xanĩfo yoipai ẽ afaa chakafamãkĩ ea yoinõ,’ ixõ Pablo yoiaito ẽ nika. \v 26 Akka afaa chakafaitokai ẽ õiama, aõnoa yoikĩ ẽfe xanĩfo ẽ kirika kenexõ ẽ fomapanã. Nãskakẽ mato ano ẽ Pablo efea mĩmãi xanĩfo finakõikẽ. Efe xanĩfo Agripa, mĩ Pablo yõkaxõ mĩ ea yoitiro nãnori yoikĩ ẽ xanĩfo kirika kenexõ fomanõ. \v 27 Akka ẽ shinã askara sharama na feronãfake xanĩfo ari nõ nĩchitiroma tãpixoma afaa aõnoa yoiafomãki.” \c 26 \s1 Pablo xanĩfo Agripa ano kaxõ yoini a aõnoa chakafakĩ yoiafo keskara \p \v 1 Nãskakẽ xanĩfo Agripa Pablo yoini iskafakĩ: “Mĩ yoitiro afeskakĩ mia chakafakĩ mekafafomãkĩ,” faito Pablo mẽshainãkafã ato yoini iskafakĩ: \v 2 “Xanĩfo Agripa, ẽ inimakõi mĩ ferotaifi yoi na judeofãfe eõnoa afara chaka yoiafo keskara yoi, na eõnoa yoiafo keskara mĩ chanĩmara fanõma. \v 3 Akka mĩ xanĩfokõi mã mĩ õimis, nã judeofo imis keskai nõ yoinãito. Nãskakẽ ẽ mia yoi, fekaxtekima mĩ ea nikayonõ,” ixõ Pablo yoini. \s1 Pablo Jesús Ifofamax isharayopaonima \p \v 4-5 Anã Pablo ato yoini iskafakĩ: “Keyokõi judeofãfe tãpikõiafo a ẽ ato mẽranoax imis keskara, ẽfe mai anoxõ tãpikãta, Jerusalén anoxori tãpiafo. Askatari mã tãpiafo, akka mia yoipaikakĩ mia yoitirofo, ẽri fariseo. Nã nõko xinifãfe noko yoipaonifo keskara ẽ nikakõimis. \v 6 Epa Niospa nõko xinifo yoini keskafakĩ, a yora naax anã ototirora ixõ ẽ chanĩmara faito, ea chakafakakĩ mato ano ea efeafo. \v 7 Ẽfe kaifo judeofãfe nã doce xoko fetsafãfe, nã Epa Niospa yoiyoni keskara õipaikakĩ manamisfo. Nãskakẽ Epa Nios kĩfimisfo, penata kĩfita fakishi kĩfikĩ famisfo. Nãskarifiakĩ ẽri õipaikĩ ẽ manaino, na judeofãfe ãa ea pãrakakĩ ea chakafakĩ mekafamisfo. \v 8 ¿Afeskakĩ mã chanĩmara faimamẽ, Niospa yora nakẽ otofafiatirono?” ixõ Pablo ato yoini. \s1 Pablo ato yoini a Jesús Ifofaafo ato omiskõimapaonixakĩ \p \v 9 Anã Pablo ato yoini iskafakĩ: “Ẽa shinãxõ a Jesús Ifofaafo ẽ ato omiskõimapaoni. Nã Jesús Nazarete ano ikano, ãfe ane nikakaspakĩ ẽ chakafapaoni. \v 10 Jerusalén anoxõ ẽ ato askafapaoni. A Nios ato kĩfixomisfãfe ãto xanĩfofofãfe ea yoiafono a Nios Ifofaafo ichapakõifo ẽ ato karaxa mẽra ikimapaoni. Ato reteaifonori nõ ato retenõ ẽ ato fapaoni. \v 11 Mẽxotaima ẽ ato omiskõimapaoni, anã Jesús sharara fayamakãfe ixõ. Nã ichanãti pexefo mẽraxõ ẽ ato askafapaoni. Ẽ atoki õitifishkikĩ finakõikĩ pexe rasi fetsafo mẽra kaxori ẽ ato omiskõimapaoni,” ixõ Pablo ato yoini. \s1 Pablo yoini afeskaxõ Jesús Ifofamãki \r (Hch. 9.1-19; 22.6-16) \p \v 12 Anã Pablo ato yoini iskafakĩ: “Nãskakẽ achixõ ẽ ato omiskõimapai pexe rasi Damasco ano ẽ kani, a Nios ato kĩfixomisfãfe ãto xanĩfofofãfe ea yoikaxõ ea nĩchiafono. \v 13 Xanĩfo Damasco ari fãi kakĩ ẽ õini xini keya nai mẽraxõ chaxatanaito oa xinĩ chaxa keskara inima, chaxakĩ finakõini. Ea kemataima chaxakõia ini, a efe fofaifori ato askafani. \v 14 Noko askafaino nõ nãmã pakeni. Askata ãfe meka ẽ nikani hebreo mekapa ea yoiaito iskafakĩ: ‘Saulo, Saulo, ¿afeskakĩ mĩ ea omiskõimanimẽ? Ea mĩa iskafai, mĩakõi mĩ chakamei oa fakka ifiki chachixõ pae meetiro keskai.’ \p \v 15 “Ea askafaito nikakĩ ẽ kemakĩ iskafaita: ‘¿Ifo, mĩ tsoamẽ?’ ẽ faito, nõko Ifãfe ea kemakĩ iskafaita: ‘Ẽkĩa Jesús, ea mĩa omiskõimamis. \v 16 Fininãkafãfe ẽ mikiki nokoaki mĩ ea Ifofanõ. Askatari na mĩ õiai keskara mĩ ato yoinõ, a ẽ mia chipo õimanai keskarari. \v 17 Ẽ mia kexesharaxii judeofãfe mia retepaiyaifono, yora fetsafãferi mia askafaifono ẽ mia kexesharaxii. Nãskakẽ ato mẽra ẽ mia nĩchi. \v 18 Nãskakẽ ato mẽra ẽ mia nĩchi, eõnoa mĩ ato yoinõ anã fakish mẽra nia keskara inõfoma, askatamaroko penata nia keskara shara inõfo, Satanás chakata ato yoiaito anã nikayamanõfo, askatamaroko Nios Ifofanõfo. Nãskakaxõ ea chanĩmara fakaxõ afara chakafakatsaxakakĩ ãto chaka xatekanax Niospa yoini keskai efe ĩpaxanõfo,’ ixõ Jesús ea yoini,” ixõ Pablo ato fani. \s1 Jesucristo yoiaito namakẽ õia keskarafaxõ Pablo nikakõini \p \v 19 Anã Pablo ato yoini iskafakĩ: “Ẽfe xanĩfo Agripa, ẽ nikakaspanima a ẽ namakẽ õia keskarafaxõ nĩi mẽraxõ ea yoiaito. \v 20 Damasco anoxõ ẽ ato yoikĩ taefani Jesúsnoa meka shara ato yoikĩ. Nãskata Jerusalén anoafori ẽ ato yoini, Judea mai anoafori ẽ ato yoini. Askatari a judeofoma ẽ ato yoini iskafakĩ: ‘Mãto chaka xatekãfe Nios Ifosharakõifaxikakĩ, askaxori afarafo shara fakĩ ato õimakãfe mato chanĩmara fanõfo mã Nios Ifofasharakẽ,’ ixõ ẽ ato yoiaito, \v 21 judeofãfe ea achinifo Nios kĩfiti pexefã mẽraxõ ea retepainifo. \v 22 Akka ea retepaiyaifono Epa Niospa ea kexesharani, iskaratĩari ẽ isharakõia Niosnoa ato yoiyanã. A xanĩfokõifoya a afamafori ẽ ato yoimis. Afaa fetsa ẽ yoimisma. A ato Niospa shinãmanaino Moisés feta yoipaonifo anori fisti ẽ yoimis. \v 23 Iskafakĩ ato yoipaonifo, na Niospa nĩchia Cristo omiskõiax naxii. Mã nafiax anã otoxii, mã otoxõ ato yoisharax afeskax Epa Nios fe ipaxatirofomãkĩ, judeofoya a judeofoma,” ixõ Pablo ato yoini. \s1 Pablo Agripa shinãmapaini akairi Jesús Ifofanõ \p \v 24 Pablo yoikĩ askafafiaino, Festopa mekatimafani iskafakĩ yoini: “Pablo, mã mĩ fekaxtekõia mẽxotaima kirika fisti anekĩ tãpikõiax,” fani. \p \v 25 Askafaito nikakĩ Pablo kemani iskafakĩ: “Ẽfe xanĩfo Festo, ẽ fekaxtemisma. Askatamaroko na ẽ yoiai anori sharakõi, chanĩmakõi ẽ mato yoi. \v 26 Na ẽ mato yoiai anori nõko xanĩfo Agripa mã tãpikõia a ẽ Jesúsnoa yoimis anori. Nãskakẽ xafakĩakõi ãfe ferotaifi ẽ yoi, akka mẽ tãpia na ẽ yoiai anori nãatori mã tãpia. Nã ẽ yoiai anori ẽ nikamisma mã itiroma onekai ẽ yoimisma. \v 27 Ẽfe xanĩfo Agripa, a Niospa ato shinãmanaino yoipaonifo keskara, ¿mĩ chanĩmara faimẽ? Akka ẽ tãpia mĩ chanĩmara fai,” ixõ Pablo Agripa yoini. \p \v 28 Askafaito nikaki Agripa kemani iskafakĩ: “Mã mĩ ea chanĩmara famakerana Jesús Ifofafe,” ixõ yoini. \p \v 29 Askafaito anã Pablo yoini: “Iskaratĩa iyamai afetĩara ea keskara mĩ inõ ẽ fichipai, askatari nã mã ea nikaifo keyokõi ea keskara mã inõ. Nõko Ifo Jesús Ifofai nãskafiax karaxa mẽra mã ikiyamanõ ẽ imis keskai. Nãnori ẽ mato Epa Nios kĩfixomis,” ixõ Pablo ato yoini. \p \v 30 Ato askafaito nikai xanĩfokõi fininãkafani, xanĩfo fetsa fe, Bereniceri ato fe askani, a ano tsaoafori ato fe fininĩfofãnifo. \v 31 Nãskakanax ori fokanax ãa ranã yoinãkani iskanifo: “Na feronãfãkekai afaa chakafama afeskakĩkai retetirofoma, askatari afeskai karaxa mẽra itiroma.” \p \v 32 Nãskaxõ Agripa Festo yoini iskafakĩ: “Na feronãfake nõ kãimakerana, ẽ xanĩfo César ari kaimakai noko faino,” ixõ Agripa Festo yoini. \c 27 \s1 Pablo Roma ari nĩchinifo \p \v 1 Nãskakẽ shinãkaxõ Italia ano noko nĩchinifo. Pablo yafi a afe karaxa mẽra imisfo soraro xanĩfãfe ãfe ane Julio ato kexenõ. Nã sorarofo, “Xanĩfo finakõia kexemisfo,” ato famisfo. \v 2 Nãnoax kanõanãfãnẽ nõ nanekaini. Nã kanõanãfã Adramitio fai fotoa anoax oaino mã itipinĩkõiax Asia fai fotoa ano kaino. Aristarcori nofe ini, nã Aristarco Tesalónica anoa ini, Macedonia mai anoa. \v 3 Nãnoax kaax pena fetsa Sidón fai fotoa ano nõ nokoni. Nãnoxõ soraro xanĩfãfe ãfe ane Julio nãato Pablo noikõikĩ iskafani: “Mefe yorafo kaxõ õitãfe afãfe nã mĩ fichipaiyai keskara mia inãnõfo,” ixõ yoini. \v 4 Nãskata Sidón anoax nõ anã kanõanãfãnẽ kaino, nẽfefanẽ noko akaino nã fakafã nakirafe mai toomãfã ãfe ane Chipre aõri nõ kani, takai fetsaxomãi noko nẽfefanẽ katimafaino. \v 5 Askata mã nõ kakĩ Cilicia yafi Panfilia fakafã kesemẽkõi nõ finõfaini. Askata pexe rasi Mira ano nõ nokoni. Nã pexe rasi Mira Licia mai anoa ini. \p \v 6 Nãnoxõ a soraro xanĩfãfe kanõanãfã fetsa fichini Alejandría anoax okẽ. Nã kanõanãfã Italia anoax kaino, não noko naneni aõ nõ kanõ. \v 7 Fenãmãshta kai nõ oxa ranãkõini, nõ kanõanãfã tõfei nõ xokenãkõini. Nãskax pexe rasi Gnido okiri nõ nokoni. Anoxõ nẽfefãnẽ noko anã akaino, pexe rasi Salmona okiri nõ finõfaini. Nã Creta anoa fakafã nakirafe mai toomãfã okiri nõ kayakeni. \v 8 Nãskata nẽfefãnẽ noko katimafaino nõ samarakakõi nõ fekaxtekõini. Nãskata nõ nokoni pexe rasi ãfe ane Buenos Puertos ano. Pexe rasi Lasea chaima ini. \p \v 9 Nãskai mã nõ ano samarakõiano, mã mechakaino fakafã pooiki meseniaito õikĩ anã katiroma meeki Pablo ato yoini \v 10 iskafakĩ: “Xanĩfofofãfe, nõ katiromaki mesekõi iki kiki mẽ tãpiaki. Na kanõanãfã yafi nõko afama mĩshtifo nõ fenotiro, askatari nõri nõ ãsai fetsetiroki,” \v 11 ato faino akka tsõa Pablo nikanima. Akka na kanõanãfãnẽ ifãfe yoini: “Maa. Nõ meseima, nõ ãsaima. Nõ kanõ fokãfe,” ato fani. Ato askafaino nã sorarofãfe ãto xanĩfãfe nã kanõanãfãnẽ ifo nikani. Nã rafeta Pablo nikanifoma. \v 12 Akka nã fai fototai shara inima anoxõ mechaka finõpaifiaifono nãskakẽ anoxõ shinãnifo: “Nõ nonoax kanõ Fenice ano,” ixõ shinãnifo. Nã pexe rasi Fenice Creta mai anoa ini. \s1 Nẽfefanẽ fakafã anoxõ ato ani \p \v 13 Nãskaxõ shinãnifo: “Anã nẽfefaima kiki, fenãmãshta nefei kiki na nẽfe nõ kanõ,” ikax yoinãnifo. Nãskata nãnoax mã nõ kakĩ Creta ketokonõkõi nõ finõfaini. \v 14 Akka mã nõ kaino chipo nokoki nẽfefãkerakĩ, fakafã pooiki kanõanãfã rafe rafe ani. \v 15 Noko askafaino fakafã ketokonõ nõ kapaifiaino, noko katimafani. Nãskakẽ nã nẽfefanẽ nã iyopaiyai ari noko iyoni. \v 16 Noko askafaino nã fakafã nakirafe mai tõo efapama ãfe ane Cauda nõ finõfaini. Nãno nõ finõfainaino anã noko nẽfe fãsi anima. Nãskakẽ a kanõa kafãshara chirotamea fãsi kerexkai kanõanãfã xaki mẽra nanenifo. \v 17 Mã askafakaxõ risfi efapato kanõanãfã nexasharakõinifo ato nẽfe toõxayamanõ. Nexakaxõ ãto sama poteti pekakaxõ kanõanãfã mẽra rãtanifo, nẽfe noko iyoyamanõ nã mashi ãfe ane Sirte ano ikaxõ, “Nẽfe noko fakirira iyoikanõra,” ikaxõ. Nãskakaxõ kanõanãfãki nexakaxõ ãto afeskarafakafãnaki nõtanifo, nato nã noko iyopaiyai ari noko iyoikanõra ikaxõ. \v 18 Akka pena fetsa anã nokoki nẽfefani, nãskakẽ nã kanõanãfã mẽranoa ãto afama mĩshtifo fakafã naki potaketsanifo. \v 19 Askakãta mã tres nia ikano nẽfefã nishpayamaito õi kakĩ ãto risfifoya ãto firofo, ãto fitifo, ãto samafo, fakafã naki potakĩ mitonifo. \v 20 Nãskai nẽfefã nishpayamaino xini yafi fishifo nõ õitiroma ini, nẽfefanẽ noko õitimafaino. Nãskatari anã afaa nõ shinãnima mã nõ ãsai fetseira ikax. \p \v 21 Nãskakĩ mã nõ foni tenekĩ ranã faano, Pablo niinãkafã noko yoini iskafakĩ: “Efe yora mĩshtichi, nõ afeskakeranama na Creta anoax fena foyamakãfe ẽ mato fafiaino mã ea nikaitama. Nõko afama mĩshtifokai nõ fenokeranama, mãrikai omiskõikeranama. \v 22 Nãskakẽ rateyamakãfe. Mã ãsaimakai. Kanõanãfã fisti fakafã mẽra iki kiki. \v 23 Na fakishi Niospa ãfe ãjiri ekeki nokoakĩ Niospa nĩchiano, nã Niosfi ẽfe Ifokõikĩ, nã ẽ yonoxomis. \v 24 Ea iskafakĩ yoiakĩ: ‘Pablo, rateyamafe. Mĩ xanĩfo César ano kaikai ato mia yõkanõ mĩ afaa chakafamãkĩ. Mĩoxõ Epa Niospa na kanõanãfã mẽra mefe foaifo ato kexesharai kiki afeskakanima kiki,’ ixõ ea yoiaki. \v 25 Nãskakẽ ẽ mato yoikai efe yora mĩshtichi, ratekakima inimakãfe. Epa Niospa ea yoiai keskara ẽ chanĩmara fakõimiski. Mẽ tãpiaki tsoa ãsaima kiki mã ea ãjirinĩ yoiaki. \v 26 Akka fakafã nẽxpakĩa mai toomãfã anoax nõko kanõanãfã tooxai kiki,” ixõ Pablo ato yoini. \p \v 27 Mã nõ catorce nia finõta fakafã ãfe ane Adriático ano nõ nokoni. Nãskakẽ nãnoxõ nẽfefanẽ nã noko iyopaiyai ari noko iyoikaino, nã fakish fistichi yamenake kafanaino a kanõanãfã mẽra yonomisfo yoinãnifo: “Mã nõ mai ano nokoikaira,” ikanax. \v 28 Nãskakaxõ ãto tanãtinĩ faka noamãkĩ ixõ meenifo. Mã meekaxõ õiafo treinta y seis metros ini, askata afianã ori fokaxõ meeafo veintisiete metros ini. \v 29 Nãskakaxõ mesekakĩ nõ tokirinĩfakĩ nokoi katirora ikaxõ, cuatro faxõ ãto firopafãfo nexakaxõ kanõanãfãki chenexti fakaxõ fakafã naki potanifo, noko nẽfefanẽ iyoyamanõra ikaxõ. Nãskakaxõ Epa Nios kĩfinifo koshi penanõra ikaxõ. \v 30 Nãskaifono akka a kanõanãfã mẽra yonomisfo onefaipainifo kanõanãfã mẽranoax. Nãskakẽ a kanõanãfã mẽranoa a kanõa kafãshara fotomapainifo. Nõ firopafãfo nexaxõ kanõanãfã renexte faxõ nõ fakanaki potaira ikaxõ ato feparapainifo. \v 31 Nãskaifono Pablo soraro xanĩfo yoini, ãfe sorarofoya iskafakĩ: “Nafo kanõanãfã mẽra nẽteyamaifono tsõa mato anã iyoyamaino, mã ãsai mitokomei,” ato faino, \v 32 sorarofãfe a aõ kanõa fotomapaiyaifo risfi xatenifo a kanõa fakanaki pakeano fãka fõtanõ. \p \v 33 Nãskata mã penaino Pablo shinãxõ ato yoini afara pishta pinõfo. Iskafakĩ ato yoini: “Mã nõ nomĩko rafe akaki nẽfefã nishpaira ixõ, manayanã a mã pimis keskafakĩ mã afaa piamaki. \v 34 Ẽ mato yoikai pikãfe. Nõ piax shara nõ itiroki anã mãto yora kerex inõ. Nõ afeskaimakai,” ixõ ato yoini. \p \v 35 Ato yoikĩ askafata pãa tsomainĩfofã ãto ferotaifi, Epa Nios kĩfikĩ iskafani: “Aicho Epa Niosi, mĩ noko kexesharaki,” fata ato pãa pikĩni. \v 36 Ato askafaino inimakõiyanã anã ratekakĩma akairi pinifo. \v 37 Akka nã kanõanãfã mẽra docientos setenta y seis yorafo nõ ini. \v 38 Mã pii mãyakõikãta ato trigofo fakafã naki potanifo, kanõanãfã xaka inõ. \s1 Kanõanãfã ikini \p \v 39 Mã penaino a kanõanãfã mẽra yonomisfãfe, mã mai fichifikaxõ tsõa tãpinima. Akka a fakafã chitotanã anoa mashi fichikaxõ, “Ono nõko kanõanãfã nõ rĩtiaki kanõ,” inifo. \v 40 Nãskakata a aõ kanõanãfã nexea ãfe risfi xatekaxõ nãnoa õifainifo. Nãskatari ãto fitifo pekaketsanifo kanõanãfã mẽstekõi iyoikanõ. Nãskata afianã kanõanãfã rechokoki ãto samapafã poteinĩfofãnifo ato nẽfe iyoikanõ. Nãskax mã fõkakĩ mashi chaima fanifo. \v 41 Akka mã fofaifono kanõanãfãnẽ mashi tsakax nãno rakani. Refokirixori mashi tsakakõia ini, pishta feroitiroma. Nãskakẽ aõ chipokirinoax toxai fetseni fãsikõi fãkafã poo ikaino. \p \v 42 Nãskaino sorarofãfe a karaxa mẽra imisfo ato retepainifo, tsoa pishta ichoyamanõ. “Keyokõi nõ ato retenõ,” ikax yoinãnifo. \v 43 Akka a sorarofãfe ãto xanĩfãfe Pablo retepaikĩma, “Ato reteyamakãfe,” ãfe sorarofo fani. Nãskaxõ ato yoini iskafakĩ: “Fatoto mã faka feakĩ tãpiamãkĩ faka feafaitakãfe mashi ano nokoxikakĩ. \v 44 Akka a faka feakĩ tãpiafoma tii na kanõanãfã kaxkẽ aõ nonoax fonõfo,” ixõ soraro xanĩfãfe ato yoini. \p Nãskakẽ keyokõi ãsaxma mashi ano nokonifo. \c 28 \s1 Pablo mai toomãfã ãfe ane Malta ano ini \p \v 1 Mã nõ keyokõi fãkafã kesemẽ nokoxõ, nõ tãpini nã fãkafã nẽxpakĩa mai toomãfã ãfe ane Maltakẽ. \v 2 Nãnoxõ keyokõi noko ifisharakõinifo. Nãnoax nokoki oi ikaino, matsikõi ini. Nãskakẽ anoxõ chii ketefakaxõ, “Yoofẽkãfe,” noko fanifo. \v 3 Pablo nãnoxõ karoya shano ikõferani chii ketefakĩ. Mã chii ketefaino chii xanamei shano kãikerani oxõ mifiki chachini. Mã mifiki chachiax aõ neetani. \v 4 Pablo ãfe mifi shano ronokẽ õikani ãa ranã iskai fetsenifo: “A na feronãfãke ato retemis rakikĩa. Fakafã anoax nokosharafiaino, mã Niospa shano chachimana nai rakikĩa,” ikanax yoinãnifo. \p \v 5 Akka Pablo metashkiri itakĩ shano chii nẽxpakĩa potani. Shanopa chachifiano Pablo paemenima. \v 6 Nãskakẽ keyokõichi õiketsanifo faraxinãkafanax naira ikaxõ. Akka faraxiyamaito õikakĩ, iskafanifo: “Nakai retemitsamisma, nafi nioski,” ikanax yoinãnifo. \p \v 7 Anoxõ shinã nã xanĩfo Publio chaima ika ini. Nãnori yorafo afe ikafo ini. Nã xanĩfãfe ãfe pexe anoxõ noko ifisharakõixõ noko pĩchasharakõixoni, tres nia ano nõ oxaino. \v 8 Nãnoax Publio ãfe apa isinĩ iki rakani, yonayanã chixoi. Nãskaino Pablo õikai kaxõ Epa Nios kĩfixota ãfe mĩfi mãmãsharani. \v 9 Pablo sharafaito nikakanax a isinĩ ikaifori nã ika anoax feafono Pablo ato sharafapani. \v 10 Ato askafaito õi kakĩ anoxõ afama mĩshtifo noko inãketsanifo. Nãskata mã nõ ato makinoax kai kanõanãfã mẽra nõ naneikainaino, anã afama mĩshtifo noko inãnifo a nõ kakĩ pifoikai. \s1 Pablo Roma ano nokoni \p \v 11 Nãskata anoxõ mã nõ tres oxe akax, kanõanãfã mẽra nõ naneinãkafãni. Nã kanõanãfãnẽ nã mai anoxõ mechaka finõmani. Nã kanõanãfã Alejandría anoa ini. Nã kanõanãfã recho koki afarafo tsaoxõ fonifo na nõko niosra ikaxõ, fetsa ãfe ane Castor ini, fetsari Pólux ini. \v 12 Nãskax nõ nokoni Siracusa fai fotoa ano, nãno nõ tres nia oxayoni. \v 13 Nãnoax kanõanãfãnẽ nõ anã kai fakafã ketokonõ pishtakõi nõ kaax Regio ano nõ nokoni. Nãnoxõ pena fetsa nẽfefãnẽ noko ani a xini oaikirinoaxma oxõ. Nãskakẽ nãnoax kaax pena fetsa nõ nokoni Puteoli ano. \v 14 Nãnoa a Jesús Ifofaafo nõ ato fichini nãfãfe noko yoikĩ iskafanifo: “Nono nofe oxa ranãyokãfe,” noko fanifo. Nãskata nãnoax ato makinoax kaax chipo Roma ano nõ nokoni. \v 15 Mã nõ kaino nõ Roma ano nokoyoamano a Jesús Ifofamisfãfe Roma anoxõ nikaketsanifo. Nãskakẽ nokoki nokoifekani fenifo. Atiri pexe rasi Foro de Apio anoax fenifo, atiri pexe rasi Tres Tabernas anoax nokoki nokonifo. Askaifãfe õikĩ Pablo Epa Nios kĩfikĩ iskafani: “Aicho Epa Niosi, mĩ yorafo ekeki nĩchiaki,” fani inimakõiyanã. \v 16 Mã nõ Roma ano nokoano, xanĩfãfe ato yoini pexe fetsa mẽra ares Pablo inõ, anoxõ soraro fistichi kexenõ. \s1 Roma ano Pablo ini \p \v 17 Mã nokoitaxakakĩ ano tres nia ixõ, Pablo judeofo xanĩfofo Roma anoa ato kenamani fenõfo. Mã fekanax ichanãfono Pablo ato yoini iskafakĩ: “Efe yora mĩshtichi, ea nikakapo ẽ mato yoinõ. Ẽkai judeofo chakafakĩ mekafamisma. A nõko xinifo ipaonifo keskarari ẽ chakafakĩ mekafayamafiakẽ, ea achikaxõ Jerusalén anoxõ romanõfo ano ea nĩchinifo. \v 18 Nãnoxõ mã ea yõkakaxõ, ea nĩchipainifo, ẽkairoko afaa chakafakẽ ea retexikakĩ. \v 19 Ea askafaifono, akka judeofãfe ea iskafayameafo: ‘A chaka kãimayamafe,’ ea faifono, ẽ xanĩfofo yoini iskafakĩ: ‘Ẽ xanĩfokõi César ano kapai ato ea yoinõ, ẽ afaa chakafayamafiakẽ efe yorafãfe eõnoa yoiafo keskara,’ ixõ ẽ ato yoini. \v 20 Ẽ mato kenamana mato fe yoinãxiki. Akka mã mã nikai ẽfe kaifo israelifãfe, nã noko nimamis Niospa Fake nõ manamis. Nãskakẽ mã mã ea õi nonoxõ ea metexkere akafono,” ixõ Pablo ato yoiaito, \v 21 nikakakĩ iskafanifo: \p “Judea anoxõ mĩõnoa tsõa noko kirika kenexõ femama. Nofe yorafo judeofori ariax fẽkaxõ mĩõnoa afaa chaka noko yoiafoma. \v 22 A mĩ yoiai keskara nõ tãpipai, akka mã nõ nikamiski, a maniafo tii anoxõ a Jesús Ifofamisfo chakafakĩ ato mekafamisfokĩ,” ixõ ea yoinifo. \p \v 23 Nãskakata, “Pena fetsa nõ mefe ichanãfainakaki,” fanifo. Nãskakẽ yora ichapakõi a Pablo ika ano fenifo nikai fekani. Mã feafono Pablo ato yoikĩ yãtafani, Nios xanĩfoõnoa ato yoikĩ. Afeska faxoma Jesúsnoa ato nikamapaikõini, a Moisés keneniõnoa ato yoita, a Niospa ato shinãmanaino kenenifoõnoari ato yoini. \v 24 Pablo ato yoiaito ranãrito nikanifo, akka ranãritori nikakaspanifo. \v 25 Nãskakẽ ãa ranã fochishpanã faatanãnifo ares shinãkanima. Nãskakata mã fopaiyaifono Pablo ato yoini iskafakĩ: “Isaías chanĩmakõi ato yoipaoni Niospa shinãmanaino. Nãõxõ Niospa Yõshi Sharapa mãto xinifo yoini, iskafakĩ: \pi1 \v 26 Kaxõ mĩ kaifo yoitãfe iskafakĩ: ‘Mã mã nikakõifikĩ mã nikasharaima; mã mã afara sharafo õifikĩ mã õisharaima.’ \v 27 Mã na yorafãfe nikafikakĩ shinãsharakanima, ãto õiti fẽstokõi. Mã õifikakĩ tãpipaikanima, na ẽ yoiai keskara chanĩmakõi õifikakĩ. Askatari nikakõiafoma ẽ ato chaka soaxopanã efe nĩpaxanõfo, \m ixõ Niospa Yõshi Sharapa Isaías yoini. \v 28 Na ẽ mato yoiai keskara tãpikãfe, Epa Niospa noko nimapaiyai keskara mã nikayamaino a judeofoma ẽ ato yoi afãfe ea nikakõixikani,” ixõ Pablo ato yoini. \p \v 29 Pablo ato yoikĩ askafaino, judeofo mã fokani ãa ranã feratenãfonifo. \p \v 30 Anoxõ Pablo xiniya rafe ani. A pexe ifo Pablo kori inãni a mẽra ixiki. Nãnoxõ ato ifisharapaoni õikai fofaifono ato yoisharayanã. \v 31 Nãnoxõ ranotamakõi ato yoini afeskaxõ Epa Nios xanĩfãfe noko ĩkitiromãki. Nõko Ifo Jesucristoõnoari ato yoiaito tsõa xatematiroma ini. Nã tii.