\id EPH - Siriano NT -Colombia 2009 (DBL -2013) \h EFESIOS \toc1 Efesios \toc2 Efesios \toc3 Ef \mt1 EFESIOS \c 1 \s1 Pablo Efeso marãrẽ õãdoredea \p \v 1 Yʉ Pablo, mʉsãrẽ õãdorea. Marĩpʉ gããmederosũta Jesucristo yʉre ĩgʉ̃yare buedoregʉ pími. Irasirigʉ mʉsãrẽ Efeso marãrẽ Marĩpʉyarãrẽ Jesucristore bʉremurãrẽ gojáa. \v 2 Marĩpʉ ããrĩnígʉ̃, marĩ Opʉ Jesucristo mʉsãrẽ õãrõ iritamu, siuñajãrĩ merã ããrĩrikʉmakʉ̃ iriburo. \s1 Marĩpʉ, Cristo merã marĩrẽ õãrõ iritamumi, ãrĩ gojadea \p \v 3 Ʉsʉyari sĩrã marĩ Opʉ Jesucristo Pagʉre! Ĩgʉ̃ marĩrẽ Cristoyarãrẽ ããrĩpereri ʉ̃mʉgasimarẽ, marĩya yʉjʉpũrãrĩma õãrĩrẽ sĩdi ããrĩmí. \v 4 I ʉ̃mʉ iriburi dupuyuro marĩrẽ Cristoyarã ããrĩmurãrẽ beyedi ããrĩmí ĩgʉ̃ ĩũrõ õãrã, waja opamerã ããrĩburo, ãrĩgʉ̃. \v 5 Neõgoragueta ĩgʉ̃ marĩrẽ maĩgʉ̃ ĩgʉ̃ gããmederosũta Jesucristo iridea merã marĩrẽ: “Yʉ pũrã ããrĩmakʉ̃ irigʉra”, ãrĩ beyepísiadi ããrĩmí. \v 6 Marĩpʉ marĩrẽ bʉro bopoñarĩ merã ĩãsĩã, ĩgʉ̃ magʉ̃ ĩgʉ̃ maĩgʉ̃ merã marĩrẽ ĩgʉ̃yarãrẽ õãrõ iridi ããrĩmí. Irasirirã ĩgʉ̃rẽ ʉsʉyari sĩníkõãrã! \v 7 Ĩgʉ̃ magʉ̃ boagʉ, ĩgʉ̃ dí béori merã marĩ ñerĩ iridea wajare wajaribosadi ããrĩmí. Irasirigʉ Marĩpʉ marĩrẽ bʉro maĩgʉ̃, marĩrẽ bopoñarĩ merã ĩãgʉ̃, marĩ ñerĩ irideare kãtidi ããrĩmí. \v 8 Marĩrẽ irire masĩburo, ãrĩgʉ̃, ããrĩpereri masĩrĩ, pémasĩrĩdere sĩdi ããrĩmí. \v 9 Ĩgʉ̃ iriburire marĩ dupuyurogue masĩbirideare marĩrẽ masĩmakʉ̃ iridi ããrĩmí. Irasirigʉ marĩrẽ: “Yʉ gããmerõsũta ʉsʉyari merã ãsũ irigʉra”, ãrĩdeare masĩmakʉ̃ iridi ããrĩmí. \v 10 Ĩgʉ̃: “Ãsũ irigʉra”, ãrĩdeare iriripoe ejamakʉ̃, ããrĩpereri irigʉkumi. Irasirigʉ ããrĩpererã ʉ̃mʉgasi ããrĩrã́rẽ, i nikũ ããrĩrã́dere Cristore ĩgʉ̃sã Opʉ ããrĩmakʉ̃ irigʉkumi. \p \v 11 Iripoegueta Marĩpʉ gʉare Cristo merã õãrõ ããrĩmurãrẽ beyesiadi ããrĩmí ĩgʉ̃ sĩgʉra, ãrĩdeare opaburo, ãrĩgʉ̃. Ĩgʉ̃ gããmederosũta i ããrĩpererire õãrĩ irigʉra, ãrĩdeare irisiadi ããrĩmí. \v 12 Gʉare Cristore bʉremupʉrorinerãrẽ irasiridi ããrĩmí. Ĩgʉ̃ gʉare wári õãrĩrẽ irimakʉ̃ ĩãrã, ĩgʉ̃rẽ: “Õãtaria mʉ”, ãrĩ, ʉsʉyari sĩa. \v 13 Marĩpʉ, Cristo merã masakare tauri kerere mʉsãde pébʉ. Iri diayema kerere pérã, Cristore bʉremunʉgãbʉ. Irasirigʉ Marĩpʉ mʉsãrẽ Cristo merã õãrõ ããrĩmakʉ̃ iridi ããrĩmí. Ĩgʉ̃ iripoegue ãrĩderosũta Õãgʉ̃ deyomarĩgʉ̃rẽ mʉsãrẽ iriudi ããrĩmí ĩgʉ̃ merã ĩgʉ̃yarã ããrĩrĩ́rẽ masĩdoregʉ. \v 14 Irasirigʉ Marĩpʉ marĩrẽ ĩgʉ̃yarãrẽ tariwereperemakʉ̃ iridero pʉrʉ, ĩgʉ̃ iripoegue: “Sĩgʉra”, ãrĩdeare sĩgʉkumi. Õãgʉ̃ deyomarĩgʉ̃ marĩ merã ããrĩgʉ̃́, Marĩpʉ marĩrẽ: “Sĩgʉra”, ãrĩdeare marĩ opaburire masĩmakʉ̃ yámi. Irasirirã Marĩpʉre: “Õãtaria mʉ”, ãrĩ, ʉsʉyari sĩníkõãrã! \s1 Pablo Marĩpʉre: “Cristore bʉremurãrẽ mʉyare masĩburo”, ãrĩ sẽrẽbosarire gojadea \p \v 15 Yʉ mʉsã õãrõ iririkʉrire masĩa. Mʉsã marĩ Opʉ Jesúre õãrõ bʉremua. Mʉsã ããrĩpererã gajerã Marĩpʉyarãrẽ maĩa. \v 16 Irasirigʉ yʉ mʉsãrẽ gũñagʉ̃, Marĩpʉre: “Õãtaria ĩgʉ̃sã irasũ ããrĩmakʉ̃”, ãrĩ, ĩgʉ̃rẽ mʉsãya ããrĩburire sẽrẽníkõãa. \v 17 Marĩpʉ, marĩ Opʉ Jesucristo Pagʉ õãtarimi. Irasirigʉ yʉ ĩgʉ̃rẽ mʉsãya ããrĩburire ãsũ ãrĩ sẽrẽbosáa: “Gʉapʉ, Õãgʉ̃ deyomarĩgʉ̃ masĩrĩ sĩka, ĩgʉ̃sã mʉyamarẽ pémasĩrĩ merã masĩnemoburo, ãrĩgʉ̃!” \v 18 Marĩpʉ, ĩgʉ̃yarã ããrĩmurãrẽ iripoegue ãrĩderosũta mʉsãrẽ ĩgʉ̃ beyepínerãrẽ sĩgʉkumi. Õãtaria ĩgʉ̃ mʉsãrẽ sĩburi. Irasirigʉ yʉ Marĩpʉre: “Ĩgʉ̃sã gũñarĩgue ĩgʉ̃sãrẽ irire õãrõ pémasĩmakʉ̃ irika!” ãrĩ sẽrẽa. \v 19-20 Gajidere mʉsã õãrõ pémasĩburire sẽrẽbosáa. Marĩpʉ ããrĩpererã nemorõ turagʉ ããrĩ́mi. Ĩgʉ̃ turari merãta marĩ Jesucristore bʉremurãrẽ ĩgʉ̃ merã õãrõ ããrĩmakʉ̃ yámi. Ĩgʉ̃ iri turari merãta Cristo boadiguere masũ, ʉ̃mʉgasigue ĩgʉ̃ diaye gapʉ doamakʉ̃ iridi ããrĩmí ĩgʉ̃rẽ ããrĩpererã Opʉ ããrĩdoregʉ. \v 21 Ĩgʉ̃rẽ irogue doamakʉ̃ irigʉ, ããrĩpererã ʉ̃mʉgasi, i nikũgue turarãrẽ, dorerãrẽ, oparãrẽ, noó gajerãrẽ dorerãnorẽ doregʉ wekamʉ ããrĩmakʉ̃ iridi ããrĩmí. Irasirigʉ Cristo ããrĩpererã dapora marã oparãrẽ, pʉrʉgue marã oparãdere doregʉ ããrĩ́mi. \v 22 Marĩpʉ ããrĩpererire, ããrĩpererãrẽ Cristo doka dujamakʉ̃ iridi ããrĩmí. Irasirigʉ Cristo, ããrĩpererã marĩ ĩgʉ̃rẽ bʉremurĩ bumarã Opʉ, marĩ dipuru ããrĩ́mi. \v 23 Marĩ ĩgʉ̃rẽ bʉremurĩ bumarã, sugʉyarãta ããrĩsĩã, ĩgʉ̃ya dupʉ irirosũ ããrã. Ĩgʉ̃ ããrĩpererogue marĩ ããrĩpererã merã ããrĩnígʉ̃ marĩrẽ ããrĩpereri ĩgʉ̃yare opamakʉ̃ yámi. \c 2 \s1 Marĩpʉ marĩrẽ maĩgʉ̃ taurimarẽ gojadea \p \v 1 Iripoeguere Jesucristore bʉremuburo dupuyuro mʉsã ñerõ iririkʉ, Marĩpʉ dorerire tarinʉgãnerã ããrĩbʉ́. Irasirirã, Marĩpʉ ĩũrõrẽ boanerã irirosũ ĩgʉ̃ merã õãrõ ããrĩbirinerã ããrĩbʉ́. \v 2 Mʉsã i ʉ̃mʉ marã irirosũ ñerõ iriunanerã ããrĩbʉ́. Wãtẽa opʉ dorerire iriunanerã ããrĩbʉ́. Ĩgʉ̃ta i ʉ̃mʉ marã ããrĩpererã Marĩpʉ dorerire tarinʉgãrãrẽ doregʉ ããrĩ́mi. \v 3 Iripoeguere marĩ ããrĩpererã ñerĩ direta iriunanerã ããrĩbʉ́. Irasirirã marĩ noó gããmerõ iridʉarire, ñerĩ gũñarĩrẽ iriunanerã ããrĩbʉ́. Irasirirã marĩde Marĩpʉre bʉro wajamoãsũmurã ããrĩbonerã ããrĩbʉ́. Gajerã peamegue wajamoãsũmurã irirosũ marĩde wajamoãsũmurã ããrĩbonerã ããrĩbʉ́. \v 4 Marĩpʉ gapʉ marĩrẽ bʉro maĩgʉ̃, bopoñarĩ opatarigʉ ããrĩ́mi. \v 5 Marĩ ñerõ iridea waja ĩgʉ̃ ĩũrõrẽ marĩ boanerã irirosũ ããrĩkerepʉrʉ, marĩrẽ Cristo merã õãrõ ããrĩmakʉ̃ iridi ããrĩmí. Ĩgʉ̃ Cristore masũ, dupaturi okamakʉ̃ iriderosũta marĩdere ĩgʉ̃ pʉro perebiri okari sĩdi ããrĩmí. Irasirigʉ marĩrẽ bopoñarĩ merã ĩãsĩã, taudi ããrĩmí. \p \v 6 Marĩpʉ Jesucristo boadiguere masũdi ããrĩmí. Masũ, ʉ̃mʉgasigue ĩgʉ̃ merã doamakʉ̃ iridi ããrĩmí ããrĩpererãrẽ doregʉ ããrĩburo, ãrĩgʉ̃. Ĩgʉ̃rẽ masũderosũta marĩdere Cristoyarãdere masũ: “Ʉ̃mʉgasigue doarã ĩgʉ̃ merã dorerã ããrĩ́ma”, ãrĩ ĩãdi ããrĩmí. \v 7 Ĩgʉ̃, Jesucristo merã marĩrẽ wáro maĩrĩrẽ ĩmudi ããrĩmí. Pʉrʉguere ããrĩpererãrẽ ĩgʉ̃ marĩrẽ bopoñarĩrẽ masĩmakʉ̃ gããmegʉ̃, irasiridi ããrĩmí. \v 8 Marĩpʉ marĩrẽ bopoñagʉ̃, Cristore bʉremumakʉ̃, marĩrẽ taudi ããrĩmí. Marĩ basi marĩ iridea merã neõ taribirikoa. Marĩpʉ marĩrẽ taudea: ĩgʉ̃ marĩrẽ wajamarĩrõ sĩdea, ĩgʉ̃ marĩrẽ iribosadea ããrã. \v 9 Marĩ õãrõ iririre ĩãgʉ̃ meta taudi ããrĩmí marĩrẽ. Irasirirã marĩ basi: “Yʉ õãrõ iridea waja Marĩpʉ yʉre taumi”, ãrĩmasĩbirikoa. \v 10 Marĩ, Marĩpʉ irinerã ããrã. Ĩgʉ̃ marĩrẽ Jesucristoyarã ããrĩdoregʉ, irasiridi ããrĩmí. Iripoegue marĩ õãrõ iriburire gũñasiadi ããrĩmí. Irasirigʉ marĩrẽ Jesucristoyarãrẽ ire pídi ããrĩmí õãrĩrẽ iridoregʉ. \s1 Marĩ, Jesucristo merã õãrõ ʉsʉyari opáa, ãrĩ gojadea \p \v 11 Mʉsã iripoegue ããrĩrikʉdeare õãrõ gũñaka! Gʉa mʉsãrẽ, judío masaka ããrĩmerãrẽ, mʉsã ʉ̃maya dupʉma gasirogãrẽ wiiribiri waja: “Marĩpʉyarã ããrĩbea”, ãrĩ ĩãturiunanerã ããrĩbʉ́. Gʉa judío masaka gapʉ irasũ wiirisũnerã: “Marĩpʉyarã ããrã”, ãrĩ gũñakerepʉrʉ, iri wiiridea marĩrẽ ĩgʉ̃yarã waamakʉ̃ iribea. \v 12 Iripoeguere Marĩpʉ iriudi Cristore mʉsã bʉremubirinerã ããrĩbʉ́. Irasirirã mʉsã Israel bumarã merã ããrĩbirinerã ããrĩbʉ́. Marĩpʉ Israel bumarãrẽ: “Ĩgʉ̃sãrẽ õãrõ irigʉra. Ĩgʉ̃sã Opʉ ããrĩgʉra. Yaarã ããrĩrãkuma”, ãrĩ pídeare opabirinerã ããrĩbʉ́. Irasirirã mʉsã: “Marĩpʉ gʉare taugʉkumi”, ãrĩmasĩbirinerã ããrĩbʉ́. Marĩpʉ merã õãrõ ããrĩbirinerã ããrĩbʉ́. \v 13 Mʉsã iripoegue Marĩpʉre masĩbirinerã ããrĩkererã, daporare mʉsã Jesucristore bʉremurã ĩgʉ̃yarãta ããrã. Ĩgʉ̃ boari, ĩgʉ̃ dí béori merã Marĩpʉ mʉsãrẽ ĩgʉ̃rẽ masĩrã, ĩgʉ̃yarã waamakʉ̃ iridi ããrĩmí. \v 14 Gʉa judío masaka, mʉsã judío masaka ããrĩmerã merã pe bumarã ããrĩkerepʉrʉ, Cristo iridea merã marĩrẽ sugʉ pũrãta ããrĩmakʉ̃ iridi ããrĩmí. Irasirigʉ marĩ basi gãme ĩãturideare pirimakʉ̃ iridi ããrĩmí. Irasirigʉ Cristo marĩrẽ ĩgʉ̃yarãrẽ siuñajãmakʉ̃ yámi. \v 15 Cristo curusague boagʉ: “Marĩpʉ merã õãrõ ããrĩdʉarã, ããrĩpereri ĩgʉ̃ Moisére doreri pídeare iripeoka!” ãrĩdeare peremakʉ̃ iridi ããrĩmí. Irasirigʉ Cristo marĩrẽ ĩgʉ̃yarãrẽ pe bumarã ããrĩnerãrẽ su bumarãta ããrĩmakʉ̃ iridi ããrĩmí. Iri merãta marĩrẽ siuñajãrĩ merã õãrõ ããrĩmakʉ̃ iridi ããrĩmí. \v 16 Ĩgʉ̃ curusague boari merã marĩ pe bumarã gãme ĩãturideare pirimakʉ̃ iridi ããrĩmí. Irasirigʉ marĩrẽ pe bumarã ããrĩnerãrẽ, Marĩpʉyarã ĩgʉ̃ merã õãrõ ããrĩmakʉ̃ iridi ããrĩmí. \p \v 17 Cristo, Marĩpʉ merã marĩ õãrõ ããrĩburi kerere weregʉ aaridi ããrĩmí. Mʉsãrẽ judío masaka ããrĩmerã Marĩpʉre masĩbirinerãrẽ, gʉare judío masaka Marĩpʉ Moisére doreri pídea oparãdere weregʉ aaridi ããrĩmí, marĩ ããrĩpererã Marĩpʉ merã siuñajãrĩ bokaburo, ãrĩgʉ̃. \v 18 Irasirirã Cristo merã, irasũ ããrĩmakʉ̃ Õãgʉ̃ deyomarĩgʉ̃ iritamurĩ merã marĩ ããrĩpererã judío masaka, judío masaka ããrĩmerãde Marĩpʉ marĩ merã ããrĩmakʉ̃ ĩgʉ̃rẽ sẽrẽmasĩa. \v 19 Irasirirã daporare mʉsã gajero marã irirosũ ããrĩbea. Mʉsãya nikũrẽ ããrĩmerã irirosũ ããrĩbea. Mʉsã, gʉa merã su makã marã irirosũ, Marĩpʉyarãta ããrã. Irasirirã sugʉ pũrãta ããrã marĩ. \p \v 20 Mʉsã, gʉa merã Jesucristore bʉremurã, Marĩpʉ moãrĩ wii irirosũ ããrã. Iripoegue Marĩpʉya kerere weredupuyurimasã ĩgʉ̃yare gojapʉrorinerã ããrĩmá. Pʉrʉ Jesucristo buedoregʉ pínerã ĩgʉ̃yare werenerã ããrĩmá. Mʉsã, ĩgʉ̃sã gojadeare buedero pʉrʉ, ĩgʉ̃sã weredeare pédero pʉrʉ, Jesucristore bʉremunʉgãbʉ. Jesucristo, Marĩpʉya wiima weanúpʉroridea ʉ̃tãye irirosũ ããrĩ́mi. Marĩpʉyare gojapʉrorinerã, Jesucristo buedoregʉ pínerã, gaji weanúdea ʉ̃tãyeri irirosũ ããrĩ́ma. \v 21 Jesucristo gajerãdere ĩgʉ̃rẽ bʉremumakʉ̃ yámi Marĩpʉyarã ããrĩburo, ãrĩgʉ̃. Ʉ̃tãyeri merã wiire peoturiamʉrĩagʉ keoro weanúrĩ wiire irirosũ irigʉ yámi. Irasirigʉ marĩrẽ gajerã Marĩpʉyarã merã õãrõ gãmesʉrimakʉ̃ yámi. Ããrĩpererã marĩ, ĩgʉ̃sã merã Marĩpʉyarã ããrĩsĩã, ĩgʉ̃ ããrĩrĩ́ wii irirosũ ããrĩrãkoa. \v 22 Irasũ ããrĩmakʉ̃ mʉsãde, gajerã Jesucristore bʉremurã ããrĩpererã merã Marĩpʉyarã ããrã. Irasirirã Marĩpʉ moãrĩ wii, ĩgʉ̃ ããrĩrĩ́ wii irirosũ marĩ ããrã. Marĩpʉ, Õãgʉ̃ deyomarĩgʉ̃ merã marĩ merã ããrĩ́mi. \c 3 \s1 Pablo judío masaka ããrĩmerãrẽ Jesucristoya kerere weredea \p \v 1 Yʉ Pablo, Jesucristoya kerere mʉsãrẽ judío masaka ããrĩmerãrẽ weredea waja peresugue ããrã. Marĩpʉ, Jesucristo merã mʉsãdere ĩgʉ̃yarã ããrĩmakʉ̃ yámi. Irasirigʉ yʉ mʉsãya ããrĩburire sẽrẽbosáa ĩgʉ̃rẽ. \v 2 Mʉsã ire masĩsiáa. Marĩpʉ mʉsãrẽ bopoñagʉ̃, Jesucristoya kerere buedoregʉ yʉre pími mʉsã õãrõ irigʉ. \v 3 Marĩpʉ, ĩgʉ̃ Cristo merã iriburire, iripoegue marã masĩbirideare yʉre masĩmakʉ̃ irimi. Mʉsãrẽ irire mérõ gojasiabʉ. \v 4 Yʉ gojadeare buerã, Marĩpʉ, ĩgʉ̃ Cristo merã iriburire yʉ masĩdeare mʉsãde masĩrãkoa. \v 5 Marĩpʉ, ĩgʉ̃ Cristo merã iriburire iripoegue marã gapʉre masĩmakʉ̃ iribiridi ããrĩmí. Dapora gʉa gapʉre Jesucristoyare wererimasãrẽ, ĩgʉ̃ya kerere weredupuyurimasãdere Õãgʉ̃ deyomarĩgʉ̃ merã masĩmakʉ̃ yámi. \v 6 Ãsũ ããrã Marĩpʉ iriburi, iripoegue marã masĩbiridea. Gʉa judío masaka, mʉsã judío masaka ããrĩmerãde Marĩpʉ masakare tauri kerere bʉremumakʉ̃, gʉare, mʉsãdere Jesucristoyarã ããrĩmakʉ̃ yámi. Marĩrẽ sugʉ pũrãta ããrĩmakʉ̃ yámi. Irasirigʉ Marĩpʉ judío masakare: “Ãsũ sĩgʉra”, ãrĩpʉroriderosũta marĩrẽ ããrĩpererã Cristoyarãrẽ õãrĩrẽ sĩgʉkumi. \p \v 7 Marĩpʉ Jesucristoya kerere buedoregʉ yʉre pídi ããrĩmí. Yʉre õãrõ iri, ĩgʉ̃ turarire sĩdi ããrĩmí iri kerere õãrõ wereburo, ãrĩgʉ̃. \v 8 Ããrĩpererã gajerã Marĩpʉyarã yʉ nemorõ ããrĩ́ma. Irasũ ããrĩkerepʉrʉ, Marĩpʉ yʉre õãrõ iri, judío masaka ããrĩmerãrẽ Jesucristoya kerere buedoregʉ pími. Irasirigʉ: “Cristo õãtarigʉ ããrĩ́mi, ĩgʉ̃ marĩrẽ sĩburi õãtariri ããrã”, ãrĩ werea ĩgʉ̃sãrẽ. Ire neõ pémasĩbokajaya máa marĩrẽ. \v 9 Marĩpʉ yʉre pígʉ: “Ãsũ taugʉkoa judío masaka ããrĩmerãdere”, ãrĩ gũñadupuyudeare yʉre weredoremi. Ĩgʉ̃ta ããrĩpereri i ʉ̃mʉmarẽ iridi, iripoegue marãrẽ ĩgʉ̃ judío masaka ããrĩmerãrẽ Cristo merã tauburire werebiridi ããrĩmí. Daporague yʉre weredoremi ããrĩpererã masakare irire masĩdoregʉ. \v 10 Marĩpʉ marĩrẽ Jesucristore bʉremurãrẽ su bumarã ĩgʉ̃yarãta ããrĩmakʉ̃ iririre ĩãrã, ʉ̃marõ marã dorerã ĩgʉ̃rẽ wereboerã, wãtẽade, ĩgʉ̃ ããrĩpereri masĩpeogʉ ããrĩrĩ́rẽ masĩrãkuma. Ĩgʉ̃sãrẽ irire masĩmakʉ̃ gããmemi Marĩpʉ. \p \v 11 I ʉ̃mʉ iriburo dupuyurogueta Marĩpʉ ĩgʉ̃ gããmederosũta marĩrẽ: “Yaarã ããrĩmurã ããrĩ́ma”, ãrĩdeare marĩ Opʉ Jesucristo merã iriyuwarikʉdi ããrĩmí. \v 12 Marĩ Cristore bʉremurã ĩgʉ̃ merã õãrõ ããrĩsĩã, güiro marĩrõ gũñaturari merã Marĩpʉre sẽrẽmasĩa. \v 13 Yʉ mʉsãrẽ Jesucristoya kerere weredea waja peresugue poyari merã ããrã. Mʉsã õãrõ ããrĩburire iri kerere werebʉ. Irasirirã mʉsã yʉ poyarire gũñarã, bʉjawereri merã ããrĩbirikõãka! Poyakeregʉ, Marĩpʉ mʉsãrẽ õãrõ irideare gajerãrẽ masĩmakʉ̃ yáa. \s1 Cristo marĩrẽ bʉro maĩgʉ̃ ããrĩ́mi, ãrĩ gojadea \p \v 14 Irasirigʉ Marĩpʉ, marĩ Opʉ Jesucristo Pagʉ ããrĩpereri irideare yʉ gũñagʉ̃, ĩgʉ̃ ĩũrõrẽ yaa ñadʉkʉpuri merã ejamejã, ĩgʉ̃rẽ: “Õãtaria mʉ”, ãrĩ, ʉsʉyari sĩa. \v 15 Ĩgʉ̃ta ããrĩpererã ĩgʉ̃yarã ʉ̃mʉgasigue ããrĩrã́, i nikũgue ããrĩrã́ Pagʉ ããrĩ́mi. \v 16 Ĩgʉ̃ta turatarigʉ ããrĩ́mi. Irasirigʉ yʉ mʉsãya ããrĩburire ĩgʉ̃rẽ sẽrẽbosáa mʉsãguere Õãgʉ̃ deyomarĩgʉ̃ merã ĩgʉ̃ turarire opaburo, ãrĩgʉ̃. \v 17 Mʉsã Cristore bʉremumakʉ̃, ĩgʉ̃ mʉsãguere õãrõ ããrĩníkõãburo, ãrĩgʉ̃, sẽrẽa. Gaji sẽrẽbosáa Cristo mʉsãrẽ bʉro maĩrĩrẽ masĩsĩã, gajerãrẽ maĩburo, ãrĩgʉ̃. \v 18 Irasirigʉ mʉsãrẽ, ããrĩpererã gajerã ĩgʉ̃rẽ bʉremurãdere Cristo marĩrẽ bʉro maĩrĩrẽ pémasĩdoregʉ, sẽrẽbosáa. Cristo marĩrẽ maĩrĩrẽ neõ keomasĩña máa. “Õõpã eyaro, yoaro, ʉ̃marõ, ʉ̃kʉ̃ãrõ ããrã”, neõ ãrĩ masĩña máa. \v 19 Cristo marĩrẽ maĩrĩrẽ marĩ neõ masĩpeobirikerepʉrʉ, yʉ mʉsãya ããrĩburire Marĩpʉre sẽrẽbosagʉ: “Ire ĩgʉ̃sãrẽ õãrõ masĩnemomakʉ̃ irika!” ãrĩ sẽrẽa. Irasirirã marĩ ire masĩpeorã, Marĩpʉyamarẽ masĩpeorãkoa. \p \v 20 Irasirirã Marĩpʉre: “Ãsũ iribosaka gʉare!” ãrĩ sẽrẽmakʉ̃, marĩ sẽrẽrĩ nemorõ irimasĩmi. Marĩ basita: “Ãsũpero iriburo ĩgʉ̃”, ãrĩ gũñamakʉ̃, marĩ gũñarĩ nemorõ irimasĩmi. Ĩgʉ̃ turagʉ ããrĩsĩã, ĩgʉ̃ turari marĩrẽ sĩdea merã irire iribosami. \v 21 Irasirirã Jesucristoyamarẽ, ĩgʉ̃rẽ bʉremurĩ bumarã marĩ ããrĩrĩ́rẽ masĩrã, ããrĩpererinʉrĩ ããrĩpererã Marĩpʉre: “Õãtaria mʉ”, ãrĩ, ʉsʉyari sĩburo. Ããrĩpererã dapora marã, pʉrʉgue marãde neõ ĩgʉ̃rẽ ʉsʉyari sĩrĩrẽ piribirikõãburo. Irasũta ããrã. \c 4 \s1 Marĩ Cristoyarã Õãgʉ̃ deyomarĩgʉ̃ merã su bumarãta ããrã, ãrĩ gojadea \p \v 1 Yʉ marĩ Opʉya kerere weredea waja peresugue ããrĩgʉ̃́, turaro merã ãsũ werea mʉsãrẽ doja. Marĩpʉ mʉsãrẽ siiudi ããrĩmí ĩgʉ̃yarã ããrĩburo, ãrĩgʉ̃. Irasirirã ĩgʉ̃ mʉsãrẽ: “Ãsũ irika, yaarã ããrĩsĩã!” ãrĩdeare õãrõ irika! \v 2 “Gajerã nemorõ ããrã”, ãrĩ gũñabirikõãka! Gajerãrẽ õãrõ merã irika! Guari marĩrõ gajerãrẽ bopoñarĩ merã ĩãka! Gajerã mʉsãrẽ garibokerepʉrʉ, ĩgʉ̃sãrẽ maĩrĩ merã ĩãka! \v 3 Õãgʉ̃ deyomarĩgʉ̃ iritamurĩ, ĩgʉ̃ mʉsãrẽ siuñajãrĩ píri merã suro merã õãrõ ããrĩrikʉka! Mʉsã irasũ ããrĩrĩ́rẽ piriro marĩrõ ããrĩníkõãka! \v 4 Marĩ Jesucristoyarã su bumarã ããrĩsĩã, ĩgʉ̃ya dupʉ irirosũ ããrã. Õãgʉ̃ deyomarĩgʉ̃ sugʉta ããrĩgʉ̃́, ĩgʉ̃ sugʉ masakʉ merã ããrĩrṍsũ marĩ ããrĩpererã merã ããrĩ́mi. Marĩpʉ marĩ ããrĩpererãrẽ ʉ̃mʉgasigue perebiri okari sĩbu, siiudi ããrĩmí. \v 5 Marĩ Opʉ Jesucristo marĩ bʉremugʉ̃ sugʉta ããrĩ́mi. Marĩrẽ deko merã wãĩyeride su wãĩta ããrã marĩ ĩgʉ̃yarã ããrĩrĩ́rẽ ĩmuburi. \v 6 Marĩpʉ sugʉta marĩrẽ iridi ããrĩ́mi. Ĩgʉ̃ta marĩ ããrĩpererã Opʉ ããrĩ́mi. Marĩ ããrĩpererã merã ããrĩ́mi. Irasirigʉ ĩgʉ̃ gããmederosũta marĩ ããrĩpererã merã ããrĩpererire õãrõ yámi. \p \v 7 Marĩ su bumarã ããrĩkerepʉrʉ, Cristo marĩ ĩgʉ̃yarãrẽ masakakʉre Marĩpʉyare irimasĩburire dʉkawa pídi ããrĩmí. Irasirigʉ ĩgʉ̃ dʉkawa píderosũta keoro marĩ gãme iritamumakʉ̃ yámi. \v 8 Cristo ĩgʉ̃ i nikũgue aariburo dupuyuroguere ãsũ gojasũdero ããrĩbʉ́ Marĩpʉya werenírĩ gojadea pũgue: \q1 Ĩgʉ̃rẽ ĩãturirãrẽ tarinʉgãdero pʉrʉ, ʉ̃mʉgasigue mʉrĩãkõãgʉkumi. Irasirigʉ masakare i nikũgue ããrĩrã́rẽ õãrĩrẽ sĩgʉkumi, ãrĩ gojasũdero ããrĩbʉ́.\x + \xo 4:8 \xt Sal 68.18\x* \p \v 9 Ĩgʉ̃ ʉ̃mʉgasigue mʉrĩarire ãrĩ gojadea, ãsũ ãrĩdʉaro yáa. Jesucristo ʉ̃mʉgasigue mʉrĩaburi dupuyuro i nikũgue dijari, õõgue ããrĩdi ããrĩmí. \v 10 Ĩgʉ̃ta i nikũgue ããrĩdi, ʉ̃mʉgasigue Marĩpʉ ããrĩrṍgue mʉrĩãkõãdi ããrĩmí. Irasirigʉ ããrĩpererogue ããrĩgʉ̃́, ããrĩpererãrẽ doregʉ ããrĩ́mi. \v 11 Irasirigʉ marĩ ĩgʉ̃yarãrẽ masakakʉre Marĩpʉyare irimasĩburire pídi ããrĩmí õãrõ gãme iritamuburo, ãrĩgʉ̃. Surãyerire beyepídi ããrĩmí ĩgʉ̃yare buedoregʉ. Gajerãrẽ Marĩpʉ weredoredeare wererimasã ããrĩmurãrẽ, ĩgʉ̃ masakare tauri kerere weregorenarĩmasã ããrĩmurãrẽ, ĩgʉ̃yarãrẽ korerimasã ããrĩmurãrẽ, ĩgʉ̃yarãrẽ buerimasã ããrĩmurãrẽ beyepídi ããrĩmí. \v 12 Irasũ beyepídi ããrĩmí marĩ ĩgʉ̃yarã gãme iritamuburo, ãrĩgʉ̃. Irasirirã marĩ ĩgʉ̃yarã su bumarã, ĩgʉ̃ya dupʉ irirosũ õãrõ turarã masãrõsũ ĩgʉ̃rẽ bʉremuturawãgãnemorãkoa. \p \v 13 Irasirirã marĩ ããrĩpererã sʉrosũ Cristore bʉremurã, masã odorã irirosũ ããrĩpereri ĩgʉ̃, Marĩpʉ magʉ̃ ããrĩrĩ́rẽ nemorõ õãrõ masĩrãkoa. Irasirirã marĩde Cristo irirosũ ããrĩrikʉrãkoa. \v 14 Majĩrãgã irirosũ ããrĩrã́ meta, pémasĩrãkoa. Irasirirã marĩrẽ ãrĩgatomerẽrã buemakʉ̃ pérã, diayema ããrĩrĩ́rẽ bʉremurĩrẽ pirimerã: “Ĩgʉ̃sã maama bueri, diaye ããrã”, ãrĩ bʉremubirikoa. \v 15 Marĩ gãme maĩrĩ merã diayema ããrĩrĩ́rẽ werero gããmea. Irasirirã majĩrãgã masã pémasĩrõsũta marĩde marĩ Opʉ Cristo marĩ dipuru ããrĩgʉ̃́ merã Marĩpʉyare õãrõ pémasĩrãkoa. \v 16 Marĩ ĩgʉ̃yarã su bumarã ããrĩsĩã, ĩgʉ̃ya dupʉ irirosũ ããrã. Sugʉ masakʉ turagʉ masã, ããrĩpereri ĩgʉ̃ya dupʉma merã õãrõ irimasĩmi. I irirosũ, Cristo marĩ masakakʉre: “Ãsũ iriburo”, ãrĩ dʉkawa pídeare irirã, marĩ ããrĩpererã õãrõ gãme iritamumasĩa. Irasirirã gãme maĩrã, gãme iritamurã, nemorõ turaro merã Cristoyare õãrõ iriwãgãnemorãkoa. \s1 Marĩpʉ Cristoyarãrẽ maama ããrĩrikʉrire opamakʉ̃ iridi ããrĩmí, ãrĩ gojadea \p \v 17 Irasirigʉ yʉ marĩ Opʉ Cristo dorero merã mʉsãrẽ ãsũ ãrĩ werea. Marĩpʉre masĩmerã gapʉ noó gããmerõ gũñamoãmakõãma. Ĩgʉ̃sã irirosũ neõ irinemobirikõãka! \v 18 Ĩgʉ̃sã Marĩpʉyare pédʉabema. Irasirirã irire neõ pémasĩbirigorakõãma. Ĩgʉ̃sãya gũñarĩguere bʉro naĩtĩãrĩ oparã irirosũ ããrĩ́ma. Irasirirã Marĩpʉ merã õãrõ ããrĩburire ĩgʉ̃ sĩrĩrẽ neõ opabema. \v 19 Ñerĩrẽ irirã, neõ gʉyasĩrĩbirigorakõãma. Ããrĩpereri ñerĩ ʉaribejarire neõ piridʉaro marĩrõ ñerĩ direta iririkʉrã yáma. \v 20 Cristoya bueri gapʉ, mʉsãrẽ ĩgʉ̃sã irirosũ ñerõ iririre iridoreri máa. \v 21 Mʉsã ĩgʉ̃ya diayema buerire pérã: “Jesús diayeta ãsũ ããrĩ́mi, diayema ããrĩrĩ́rẽ buemi”, ãrĩ masĩkuyo. \v 22 Iripoeguere mʉsã ñerĩ ʉaribejari iririre: “Õãgoráa”, ãrĩ gũñarã, mʉsã basita ãrĩgatonerã ããrĩbʉ́. Iri ñerĩrẽ irirã, mʉsã basita poyanorẽnerã ããrĩbʉ́. Irasirirã mʉsã iripoegue ããrĩunaderosũta ããrĩnemobirikõãka! \v 23 Mʉsã ñerĩ direta gũñaunadeare pirikõãka! Õãrĩ gũñarĩ gapʉre gorawayuro gããmea mʉsãrẽ. \v 24 Marĩpʉ ĩgʉ̃ gããmederõsũta marĩrẽ maama ããrĩrikʉrire opamakʉ̃ iridi ããrĩmí ĩgʉ̃ irirosũ diayema irirã, ĩgʉ̃ ĩũrõ õãrã ããrĩburo, ãrĩgʉ̃. Irasirirã, suríro boari dariñe béo, maama suríro õãrĩñe gorawayu sãñarã irirosũ, iripoegue ñerĩ iriunadeare piri, maama iririkʉrire gorawayu irika! \p \v 25 Marĩ Cristoyarã ĩgʉ̃ dupʉ irirosũ ããrĩrã́, su bumarã ããrã. Irasirirã marĩ basi neõ gãme ãrĩgatonemobirikõãrã! Marĩ merãmarãrẽ ãrĩgatoro marĩrõ diaye wererã! \p \v 26 Gajerã merã guarã, ĩgʉ̃sãrẽ ñerõ iribirikõãka! Irinʉ merãta ĩgʉ̃sã merã guarire pirikõãka! \v 27 Wãtĩ mʉsãrẽ gajerã merã guamakʉ̃ iririre kãmutaka! \v 28 Yajarikʉgʉ ããrĩdi neõ dupaturi yajabirikõãburo. Õãrĩ moãrĩ gapʉre moãburo, ĩgʉ̃ moã wajatari merã gajerã boporãrẽ iritamubu. \p \v 29 Neõ ñerõ werenírĩrẽ wereníbirikõãka! Õãrĩ gapʉ direta wereníka! Mʉsã werenírĩ merã gajerãrẽ iritamuka! Irasirirã mʉsã õãrĩ werenírĩrẽ pérã, ĩgʉ̃sãde õãrõ ããrĩrikʉrãkuma. \v 30 Marĩ ñerĩrẽ irirã, ñerõ werenírã, Õãgʉ̃ deyomarĩgʉ̃rẽ bʉjaweremakʉ̃ irirãkoa. Irire iribirikõãka! Õãgʉ̃ deyomarĩgʉ̃ marĩrẽ: “Marĩpʉyarã ããrã”, ãrĩ masĩmakʉ̃ yámi. Irasirirã marĩ masĩa. Marĩpʉ, Jesucristo merã marĩrẽ taurinʉ ejamakʉ̃gue õãrõ taugorakõãgʉkumi. \p \v 31 Irasirirã mʉsã gajerã merã suyubirire, ĩgʉ̃sã merã guataririre, ñerõ gainírĩ merã gãme turirire, ñerõ ãrĩ bʉridarire pirikõãka! Irasirirã ããrĩpereri ñerõ iririre pirika! \v 32 Ãsũ gapʉ irika! Bopoñarĩ merã gãme õãrõ iritamuka! Marĩpʉ marĩrẽ Cristo merã marĩ ñerĩ irideare kãtiderosũta mʉsãde gajerã mʉsãrẽ ñerõ irideare kãtika! \c 5 \s1 Marĩpʉ pũrã ããrĩrã́ ãsũ ããrĩrikʉro gããmea, ãrĩ gojadea \p \v 1 Mʉsã Marĩpʉ pũrã, ĩgʉ̃ maĩrã ããrã. Irasirirã ĩgʉ̃ irirosũ ããrĩrikʉro gããmea. \v 2 Cristo marĩrẽ maĩrõsũta mʉsãde gajerãrẽ maĩka! Ĩgʉ̃ marĩrẽ maĩgʉ̃ ĩgʉ̃ basita ĩgʉ̃rẽ wẽjẽdʉarãguere wiadi ããrĩmí marĩrẽ boabosabu. Ĩgʉ̃ boabosagʉ, judío masaka oveja majĩgʉ̃rẽ wẽjẽ, Marĩpʉ ĩũrõrẽ soepeosũdi irirosũ ããrĩdi ããrĩmí. Irasirigʉ ĩgʉ̃ irasiriri merã Marĩpʉre ʉsʉyamakʉ̃ iridi ããrĩmí. \p \v 3 Irasirirã Marĩpʉyarã ããrĩrã́, mʉsã marãposã nome ããrĩmerãrẽ, marãpʉsãmarã ããrĩmerãrẽ neõ ñerõ gãmebiragorenabirikõãka! Ããrĩpereri gʉyasĩũrĩ ñerõ iririre neõ iribirikõãka! Gajerãyare ʉaribejabirikõãka! Neõ mérõgã ñerõ iririre iribirikõãka! \v 4 Gʉyasĩũrõ werenírĩrẽ wereníbirikõãka! Pémasĩmerã irirosũ werenímoãmabirikõãka! Ñerĩrẽ ãrĩ bʉridabirikõãka! Ãsũpero gapʉ wereníka! Marĩpʉre: “Õãrõ yáa mʉ gʉare”, ãrĩ, ʉsʉyari sĩka! \v 5 Ire õãrõ masĩka mʉsã! Gajigʉ marãpo merã ñerõ iririkʉrã, gajego marãpʉ merã ñerõ iririkʉrã, gʉyasĩũrõ ñerĩrẽ iririkʉrã, Marĩpʉyarã ããrĩbema. Gajerãyare ʉaribejarikʉrãde Marĩpʉyarã ããrĩbema. Ĩgʉ̃sã gajino gapʉre Marĩpʉre gããmerõ nemorõ gããmerã, keori weadeare bʉremurã irirosũ yáma. Marĩpʉ gapʉre bʉremubema. Irasirirã Marĩpʉ ĩgʉ̃yarãrẽ doreroguere neõ waabirikuma. Irogue Cristo merã neõ ããrĩbirikuma. \v 6 Gajerã mʉsãrẽ ĩgʉ̃sã ñerõ irideare: “Ãsũ irimakʉ̃ õãgoráa”, ãrĩgatorire pébirikõãka! Marĩpʉ, ĩgʉ̃sã irasũ ñerõ iri, ĩgʉ̃ dorerire tarinʉgãrĩ waja ĩgʉ̃sãrẽ perebiri peamegue wajamoãgʉkumi. \v 7 Ĩgʉ̃sã ñerĩ irirã merã neõ ñerĩrẽ iriwekabejabirikõãka! \p \v 8 Marĩ Opʉyarã mʉsã ããrĩburo dupuyuro ñerĩrẽ irirã, ĩgʉ̃rẽ masĩmerã naĩtĩãrõgue ããrĩrã́ irirosũ ããrĩnerã ããrĩbʉ́. Dapora gapʉre ĩgʉ̃rẽ masĩrã ĩgʉ̃yarã ããrĩsĩã, boyorogue ããrĩrã́ irirosũ ããrã. Irasirirã ĩgʉ̃ ĩũrõ õãrĩrẽ iririkʉka! \v 9 Boyorogue ããrĩrã́no, õãrĩrẽ, Marĩpʉ dorerire, diayemarẽ irirãkuma. \v 10 Irasirirã marĩ Opʉyare õãrõ bueka, ĩgʉ̃rẽ ʉsʉyamakʉ̃ iririre irimurã! \v 11 Ñerĩ iririkʉrã, naĩtĩãrõgue ããrĩrã́ irirosũ ããrĩ́ma. Ĩgʉ̃sã irirosũ neõ iribirikõãka! Ãsũ gapʉ irika! Ĩgʉ̃sã ñerõ iririre: “Ñegoráa”, ãrĩ wereka, ĩgʉ̃sãrẽ irire masĩdorerã! Mʉsã wererire pérã, boyorogue ããrĩrã́ irirosũ ñerõ irideare piri, õãrĩ gapʉre irirã dujarãkuma. \v 12 Masaka ĩãberogue ĩgʉ̃sã ñerõ iriboedeare marĩ werenímakʉ̃ gʉyasĩũgoráa. \v 13 Boyorore ããrĩpereri ĩãmasĩsũa. Marĩ ĩgʉ̃sã ñerõ iririre: “Ñegoráa”, ãrĩmakʉ̃, ĩgʉ̃sã ñerõ iririkʉrire masĩrãkuma. \v 14 Irasirirã gajerã sugʉ ñerõ iririkʉgʉnorẽ ãsũ ãrĩ werema: \q1 Mʉ pémasĩbi, kãrĩgʉ̃ irirosũ ããrã. Yobe, pémasĩka! Cristo merã õãrõ ããrĩbi, boanerã merã ããrĩgʉ̃́ irirosũ ããrã. \q1 Irasirigʉ wãgãnʉgã, ĩgʉ̃ merã õãrõ ããrĩka! Mʉ irasirimakʉ̃, Cristo mʉrẽ boyorogue ããrĩmakʉ̃ irirosũ ĩgʉ̃yare masĩmakʉ̃ irigʉkumi. \p \v 15 Irasirirã õãrõ pémasĩka, õãrĩrẽ irimurã! Marĩpʉyare masĩmerã irirosũ iribirikõãka! Ĩgʉ̃ya gapʉre õãrõ masĩka! \v 16 Dapora marã masaka ñerĩ iririkʉma. Irasirirã mʉsã okarinʉrĩrẽ Marĩpʉ gããmerĩ direta irika, gajerãde ĩgʉ̃yare masĩburo, ãrĩrã! \v 17 Pémasĩmerã irirosũ iririkʉbirikõãka! Marĩpʉ gããmerĩrẽ õãrõ pémasĩdʉaka, irire irimurã! \v 18 Irasirirã mejãbirikõãka! Mejãrã ĩgʉ̃sã basita poyanorẽma. Mejãrõnorẽ irirã, Õãgʉ̃ deyomarĩgʉ̃rẽ opatarirã ããrĩka! \v 19 Mʉsã ĩgʉ̃rẽ opatarirã, Marĩpʉya bayari merã mʉsã basi gãme werenírãkoa. Salmos gojadea pũgue bayarire, gaji marĩ Opʉre bʉremu bayaridere ĩgʉ̃rẽ bayapeorãkoa. Mʉsãya yʉjʉpũrãrĩgue õãrõ ʉsʉyari merã bayapeorãkoa ĩgʉ̃rẽ: “Õãtaria mʉ”, ãrĩ bʉremurã. \v 20 Marĩpʉ ããrĩpererire marĩrẽ õãrõ yámi. Irasirirã marĩ Opʉ Jesucristoyarã ããrĩsĩã, ĩgʉ̃ wãĩ merã Marĩpʉre: “Mʉ iridea õãtaria”, ãrĩníkõãka! \s1 Su wii marã Cristoyarã ãsũ ããrĩrṍ gããmea, ãrĩ gojadea \p \v 21 Mʉsã ããrĩpererã Cristore goepeyari merã bʉremurã ããrĩsĩã, õãrõ gãme pé bʉremuka! \p \v 22 Mʉsã marãposã nomerẽ ãsũ ãrĩ weregʉra. Cristo marĩ Opʉre marĩ pé bʉremurõsũta mʉsã marãpʉsãmarãrẽ õãrõ pé bʉremuka! \v 23 Cristo marĩrẽ ĩgʉ̃yarãrẽ oparosũta, marãpʉsãmarã mʉsãrẽ ĩgʉ̃sã marãposã nomerẽ opama. Cristo marĩrẽ ĩgʉ̃rẽ bʉremurĩ bumarãrẽ taudi ããrĩmí. Irasirigʉ ĩgʉ̃ marĩ Opʉ ããrĩ́mi. Marĩrẽ doregʉ, marĩ dipuru ããrĩ́mi. Marĩ, ĩgʉ̃ya dupʉ irirosũ ããrã. \v 24 Irasirirã marĩ Cristore bʉremurĩ bumarã ĩgʉ̃rẽ pé bʉremurõsũta mʉsã marãpʉkʉrã nome mʉsã marãpʉsãmarãrẽ õãrõ pé bʉremuka! \p \v 25 Mʉsã marãpʉsãmarãdere weregʉra. Cristo marĩrẽ ĩgʉ̃yarãrẽ maĩgʉ̃, marĩya ããrĩburire boabosadi ããrĩmí. Irasirirã marĩrẽ ĩgʉ̃ maĩrõsũta mʉsãde mʉsã marãposã nomerẽ maĩka! \v 26 Cristo marĩrẽ boabosadi ããrĩmí ĩgʉ̃yarã ããrĩmakʉ̃ irigʉ. Irasirigʉ, marĩ ĩgʉ̃ werenírĩrẽ bʉremumakʉ̃, deko merã gʉrarire koebéoro irirosũ marĩrẽ ñerĩ opamerã ããrĩmakʉ̃ iridi ããrĩmí. \v 27 Ĩgʉ̃ irire irasirimakʉ̃, marĩ ĩgʉ̃ ĩũrõrẽ neõ mérõgã ñerĩ opamerã, gʉrari marĩrã õãrõ deyorã irirosũ ããrĩrãkoa. Ĩgʉ̃yarã õãrã dita ããrĩrãkoa. Irasirigʉ: “Yaarã ããrĩ́ma”, ãrĩ, ʉsʉyari merã marĩrẽ opagʉkumi. \p \v 28 Mʉsã marãpokʉrã mʉsã marãposã nomerẽ maĩrõ gããmea. Sugʉ ĩgʉ̃ marãpore maĩgʉ̃, ĩgʉ̃ baside maĩmi. Irasirigʉ Cristo marĩrẽ ĩgʉ̃ya dupʉ irirosũ ããrĩrã́rẽ maĩrĩ merã korerosũta mʉsã marãposã nomerẽ maĩrĩ merã õãrõ koreka! \v 29-30 Neõ marĩya dupʉre ñerõ waamakʉ̃ gããmebea. Marĩ basi marĩya dupʉre korea. Marĩ Cristoyarã ããrĩrã́ ĩgʉ̃ya dupʉ irirosũ ããrã. Irasirigʉ Cristo marĩrẽ õãrõ koremi. \v 31 Marĩpʉya werenírĩ gojadea pũgue ãsũ ãrĩ gojasũdero ããrĩbʉ́: “Sugʉ ʉ̃mʉ́ʉ nomeõrẽ marãpokʉgʉ, ĩgʉ̃ pagʉsãmarãrẽ wirigʉkumi ĩgʉ̃ marãpo merã ããrĩbu. Ĩgʉ̃sã pẽrã ããrĩkererã, Marĩpʉ ĩũrõrẽ su dupʉta ããrĩrãkuma”, ãrĩ gojasũdero ããrĩbʉ́. \v 32 Iri gojadeare õãrõ pémasĩdʉamakʉ̃, diasagoráa marĩrẽ. Irasũ ããrĩkerepʉrʉ, yʉ irire: “Ãsũ ãrĩdʉaro yáa”, ãrĩ werea. Cristoyarã Marĩpʉ ĩũrõrẽ su dupʉta ããrĩ́ma. \v 33 Gaji i marẽ mʉsãrẽ ãrĩ werenemogʉra doja. Mʉsã basi korerosũta mʉsã marãposã nomedere maĩrĩ merã koreka! Mʉsã nomede mʉsã marãpʉsãmarãrẽ õãrõ goepeyaro merã pé bʉremuka! \c 6 \p \v 1 Mʉsã majĩrãrẽ ãsũ weregʉra. Mʉsã marĩ Opʉre bʉremurã mʉsã pagʉsãmarãrẽ õãrõ yʉjʉka! Irasiriri, õãrĩ ããrã. \v 2-3 Iripoegue Marĩpʉ ĩgʉ̃ pe mojõma dorerire pígʉ, su dorerire ãsũ ãrĩ pídi ããrĩmí: “Mʉsã pagʉsãmarãrẽ õãrõ bʉremuka!” ãrĩ pídi ããrĩmí. I dorerireta pígʉ, gajidere pídi ããrĩmí. “Ĩgʉ̃sãrẽ irasũ bʉremurã, i nikũguere yoaripoe ʉsʉyari merã ããrĩrãkoa”, ãrĩdi ããrĩmí. \p \v 4 Mʉsã pagʉsãmarãdere ãsũ ãrĩ weregʉra. Mʉsã pũrãrẽ bʉro turiri merã ĩgʉ̃sãrẽ guamakʉ̃ iribirikõãka! Ãsũ gapʉ irika! Ĩgʉ̃sãrẽ marĩ Opʉyare bueka, ĩgʉ̃rẽ bʉremuburo, ãrĩrã! Ĩgʉ̃sã, ĩgʉ̃ dorerire iribirimakʉ̃ ĩãrã, ĩgʉ̃sãrẽ: “Ãsũ gapʉ irika!” ãrĩ bueka! Irasirirã ĩgʉ̃sãrẽ õãrã masãmakʉ̃ irirãkoa. \p \v 5 Moãboerimasãdere ãsũ ãrĩ weregʉra. Mʉsã i nikũgue ããrĩrã́rẽ mʉsã oparãrẽ õãrõ yʉjʉka! Õãrõ bʉremurĩ, goepeyari merã moãboeka! Irasũ moãboerã, Cristore moãboerã irirosũ yáa. \v 6 Mʉsã oparã ĩũrõ moãrõsũta, ĩgʉ̃sã ĩãberoguedere moãka! Ĩgʉ̃sã ĩũrõ direta õãrõ moãrã, ĩgʉ̃sã mʉsãrẽ: “Õãrõ moãma”, ãrĩ gũñamakʉ̃ iridʉarã dita ããrĩbokoa. Irasirirã ĩgʉ̃sã ĩãberoguedere õãrõ moãka! Cristore moãboerã irirosũta Marĩpʉ gããmerõsũ õãrõ merã moãka! \v 7 Mʉsã masakare moãboerã ããrĩkererã: “Cristore moãboerã irirosũ ããrã”, ãrĩ gũñaka! Irasirirã ʉsʉyari merã moãboeka mʉsã oparãrẽ! \v 8 Irire masĩsiáa mʉsã. Marĩ Opʉ Cristo marĩrẽ õãrõ moãrãkʉre õãrĩ wajatamakʉ̃ irigʉkumi. Irasirigʉ moãboerimasã ããrĩrã́rẽ, ããrĩmerãdere marĩ õãrõ moãderopãta marĩrẽ õãrĩ wajatamakʉ̃ irigʉkumi. \p \v 9 Oparãdere ãsũ ãrĩ weregʉra. Mʉsãrẽ moãboerãrẽ õãrõ irika! Ĩgʉ̃sãrẽ wajamoãdʉari merã dorebirikõãka! Ire õãrõ pémasĩka! Marĩ Opʉ Cristo ʉ̃mʉgasigue ããrĩgʉ̃́, mʉsã Opʉ ããrĩ́mi. Ĩgʉ̃ta mʉsãrẽ moãboerã Opʉ ããrĩ́mi. Marĩ ããrĩpererã ĩgʉ̃rẽ moãboerã ããrã. Irasirigʉ oparã ããrĩrã́rẽ, ããrĩmerãdere sʉrosũta ĩãmi marĩ ããrĩpererãrẽ. \s1 Cristoyarã wãtĩrẽ tarinʉgãrĩmarẽ gojadea \p \v 10 Mʉsãrẽ ãsũ ãrĩ weretũnugʉra. Mʉsã, marĩ Opʉyarã ããrĩsĩã, ĩgʉ̃ merã õãrõ ããrã. Irasirirã ĩgʉ̃ya turari merã ĩgʉ̃rẽ gũñaturaka! \v 11 Wãtĩ ãrĩgatori merã mʉsãrẽ ñerõ iridoremakʉ̃, Marĩpʉ iritamurĩ merã ĩgʉ̃ ñerĩ ãrĩmesãrĩrẽ kãmutaka! Sugʉ surara kãmutari kõme suríro sãñadi irirosũ ããrĩka! \v 12 Marĩrẽ Marĩpʉ dorerire tarinʉgãmakʉ̃ iridʉarã, masakagora meta ããrĩ́ma. Wárã ñerã: ʉ̃marõ marã, oparã, turarã, i ʉ̃mʉma ñerĩrẽ iridorerã ããrĩ́ma. Deyomarĩrã, masakare gũñarĩgue ñerõ iridorerã ããrĩ́ma. \v 13 Irasirirã mʉsã, surara ĩgʉ̃ya kõme suríro sãñadero pʉrʉ, ĩgʉ̃ merã gãmekẽãdʉarãrẽ kãmuta tarinʉgãmasĩgʉ̃ irirosũ ããrĩka! Irasirirã, Marĩpʉ iritamurĩ merã wãtĩrẽ kãmuta tarinʉgãrãkoa. Ĩgʉ̃rẽ tarinʉgãrã, gũñaturarã dujarãkoa. \p \v 14 Ãsũ irika, wãtĩrẽ tarinʉgãmurã! Marĩpʉya werenírĩ diayema ããrĩrĩ́rẽ õãrõ péduripíka! Irasirirã mʉsã surara ĩgʉ̃ya surírore yʉjʉwẽñarĩda merã õãrõ yʉjʉwẽñadi irirosũ ããrĩrãkoa. Marĩpʉ iritamurĩ merã diayema irika! Irasirirã mʉsã surara ĩgʉ̃ya koretibi kãmutari kõme suríro sãñadi irirosũ ããrĩrãkoa. \v 15 Marĩpʉ masakare siuñajãrĩ sĩburi kerere weregorenarã waamurã õãrõ ãmuyuka! Irasirirã mʉsã surara sapatu sãñadero pʉrʉ, ĩgʉ̃ waaburire õãrõ ãmu ododi irirosũ ããrĩrãkoa. \v 16 I ããrĩpererire iri odo, gajidere irika, wãtĩrẽ tarinʉgãmurã! Mʉsã Cristore bʉremurĩrẽ neõ piribirikõãka! Irasirirã mʉsã surara ĩgʉ̃ kãmutari kõmeti opagʉ, iriti merã gãrʉ̃yuku peame opari yukure kãmutagʉ irirosũ ããrĩrãkoa. Irasirigʉ wãtĩ mʉsãrẽ bokatĩũbirikumi mʉsã Cristore bʉremumakʉ̃ ĩãgʉ̃. \v 17 “Cristo marĩrẽ taugʉkumi”, ãrĩ gũñaníkõãka! Irasirirã mʉsã surara ĩgʉ̃ya dipurugue kõme pero peyarosũ ããrĩrãkoa. Gajidere irika! Marĩpʉ werenírĩrẽ Õãgʉ̃ deyomarĩgʉ̃ mʉsãrẽ masĩrĩ sĩrĩ merã wereka! Irasirirã mʉsã surara ĩgʉ̃ya sareri majĩ opagʉ irirosũ ããrĩrãkoa. Iri merã wãtĩrẽ tarinʉgãrãkoa. \p \v 18 Irasirirã ʉ̃mʉrikʉ Õãgʉ̃ deyomarĩgʉ̃ gããmerõsũta Marĩpʉre sẽrẽníkõãka! Õãrõ gũñaka! Ĩgʉ̃rẽ sẽrẽrĩrẽ neõ piribirikõãka! Ããrĩpererã ĩgʉ̃yarãya ããrĩburidere sẽrẽbosaníkõãka! \v 19 Yʉdere Marĩpʉre ãsũ ãrĩ sẽrẽbosaka! “Ĩgʉ̃ weremakʉ̃ iritamuka, ĩgʉ̃ mʉyare güiro marĩrõ õãrõ wereburo, ãrĩgʉ̃”, ãrĩ sẽrẽka! Irasirigʉ Marĩpʉ masakare Cristo merã tauburire yʉ õãrõ weregʉkoa ĩgʉ̃sã iripoegue masĩbirideare masĩburo, ãrĩgʉ̃. \v 20 Marĩpʉ yʉre iriumi Cristoya kerere weredoregʉ. Yʉ irire weredea waja peresugue ããrã. Irasirirã Marĩpʉre: “Irogue ããrĩgʉ̃́, güiro marĩrõ mʉyare wereburo”, ãrĩ sẽrẽka! \s1 Pablo, Efeso marãrẽ õãdoretũnudea \p \v 21 Tíquico, marĩyagʉ marĩ maĩgʉ̃, yʉ merã ããrĩ́mi. Ĩgʉ̃ marĩ Opʉyare õãrõ iritamuníkõãmi. Mʉsã pʉrogue ejagʉ, yʉ iririre mʉsãrẽ weregʉkumi. Irasirirã mʉsã yʉre: “Irasũta iriñumi”, ãrĩrãkoa. \v 22 Irasirirã gʉa ããrĩrikʉrire mʉsãrẽ weredorerã ĩgʉ̃rẽ iriua. Ĩgʉ̃ irire weregʉ, mʉsãrẽ ʉsʉyari merã ããrĩmakʉ̃ irigʉkumi. \p \v 23 Marĩpʉ ããrĩnígʉ̃, marĩ Opʉ Jesucristo ããrĩpererãrẽ mʉsãrẽ siuñajãmakʉ̃ iriburo. Mʉsãrẽ Cristore bʉremurĩ merã õãrõ gãme maĩmakʉ̃ iriburo. \v 24 Marĩpʉ ããrĩpererã marĩ Opʉ Jesucristore maĩnírãrẽ õãrõ iriburo. Irasũta iriburo. \p Iropãta ããrã. \p Pablo