\id ACT - Sumau Garia Bible - Unicode
\ide UTF-8
\ide UTF-8
\h Aposel
\toc3 YT
\toc2 YT
\toc1 Yesusupo Tianuwopi Teu
\mt Yesusu tianuwopi nikau saina
\imt Akereki kuna
\ip Mua nakau Yesusu tianuwopi nikau sainae Lukue xayawoyai asinaku kuna purotai xosa xuwauworetai. Luku kirenie mua nakau rania xayawotai.
\ip Xoiteupo Supo Youyae Yesusupo tianuwopi ime atarinikati Yesusupo asinaku kuna “Yerusalemu uteirineri Samaria uteineri Yutia uteineri pani xokupa ou yau uteipa xowoteneai paiya mua nakau xosa xekeunuku” (1.8 xekoa).
\ip Yesusu taiwopi saina Yuta xopu sarina xurise utu kokaipa xina xetau ou yau xou xanauwotaire Yesusu tianuwoteneai nakaue asiworotai. Kristusupo saina xeika nuko taiwoteneai xuiapu nikau ekinikioma xeika paie, ekime Xoiteue Israilipo xuimiapimi xosa sokisoki kuna kunawoyai taina xiri ou papaiwotaire rania Lukue atarisikepure xina. Kire kokaipa sapire nakau Yesusu tianuwopie kunawotai paiya, Xoiteupo Supo Youyapu saina, paiya Xoiteupo Youya. 50-teu asau xuwe xati Xoiteue Israili weinikitati ati puroneai asaure nanuneri kokaipa xoye neteneai xosa Yesusupo tataiwopi teu xosa ximuximu Xoiteupo Supo Youyae kotai.
\ip Xurise Xoiteupo Supo Youyae inipo nanunanu taitainikina sokisoki tiniketai. Mua nakau xosa xekeukiriai rania Yesusupo tianuwopi teue Yesusupo asinaku kuna xetau xuimiapimi kanikiepure xineria, xokupa kuna paiya xuwau uteiwoneai.
\ip Kakeri xokupa xuiapue pa asinaku kuna taiwori Yesusu taiwoteneaie sokisoki woteneai xekeukiriai. Nakau Yesusu tianuwopie xokupa Yesusu tianuwopire asiworotai, pana Poluno Pitanoe kakexeteneai kapiaure paiya xiri xokupa kuna tuku. Pita nu Yesusu taiwoteneai xuiapu oroinikepi saina sokisoki teyai. Kakati Yesusue Polu yauworina nupo saina tepinaure nu xiri akereki apuni kutu tumuworetai.
\ip Kireu kuna masa nakau xosa paiya, Polu xosa kapia akipa xetaire Lukue asiworopure xina paiya “sinie” kakikiniai xetai.
\ip Paire xokupa sipa apue nanuneri kireu yause Luku nukoini Polu xeika texeyai xati, pa kuna masa yauwa kunauna “sinie” xetai xeteneai.
\c 1
\ms Yesusupo Tianuwopie Yesusupo Kuna Yerusalemu Tiniketeneai
\mr YT 1.1—8.3
\s Yesusue Sokisoki Kuna Kunauna Xoiteupo Supo Youya Xesautia Kopina Xetai
\p
\v 1 Tiopilusu, ye ekime xayautiai nakau xosauwa, ximuximuni kutu Yesusue xokupa saina tina xokupa xuiapu taitainikipa, 
\v 2 kouna kounawati Xoiteue mena xouro sou xowotai yauseure xayautiai. Xoiteupo Sokisoki Supo Youyae Yesusu kawati mana Yesusu nukoe tumunikikereyai tianuwopie saina tepinerire kuna kaniketai. Kakatia xurise Xoiteue xouro sou xowotai. 
\v 3 Ximuximua tatau xemena xumotaina, xurise xiyeri ekeoma tina tianutianuwopi xosa maiyeniketai. Nu ekeoma purina xineri ati sipawopinerire, xokupa kapia kaketai. Nu 40-teu asau xosa xekori, Xoiteue xuiapu yakunikepina yauseure kaniketai. 
\v 4 Nini xeika purotai yauseni, ipaki kanikina, “Tini Yerusalemu kaki xanari wetaku. Xauwae sapi tinikepine xi kunawati paire ekime katikiaina, yakuwa. 
\v 5 Yonie xuiapu enero ene iserinikeyai. Pana Xoiteupo Supo Youya xosa ene isakuai yause xekepu xuwe,” niketai.
\p
\v 6 Pa yause xosa tianutianuwopie xirini kununurou, kotouneri, “Kokaipa, mua yause xosa Israili kokemu saina tuwau xiyeri sokisoki tina, sanawa yakuwopina kokemu xepinare, e xuwe?” woteneai. 
\v 7 Kakeri nue xiyeri ipaki kanikina, “Xauwae iyaretai yause xeika asau xeika paiya tinipo sapi xati sipawakuaixe. Xuwe. Nukoini pa xokupa sapi yakuna. 
\v 8 Pana sewai Xoiteupo Supo Youyae kou tini xosa puratia, tini sokisoki takuai. Kakinaria, taki ekitikieni xekeikiriaire Yerusalemu kuna tinikinari, Yutia sanawayau tinikinari, Samaria Tistiriki tinikinari, ou papaiwotai xokupa sanawa tinika,” niketai.
\s Yesusue mena xouro xowotai
\r (Muanumu sieni kuna: Mak 16.19 xeika Luk 24.50-53)
\p
\v 9 Yesusue pa kuna kunauwati, xekeu puroria, xouro xowotai. Kire iyoue ximiakerati pani xekeu puropu xuwe. 
\v 10 Nu xourati pani mena xekeu puroria, sapauni aimore apue nini xeika tumuwoteneai. Nini nekei karai tuku. 
\v 11 Ipaki kunaunexeri, “Tini Kalili apimi, tini ama aini tumunuku mena xekeunukuna? Yesusua Xoiteue sowati, tini wetiki mena xouro xounana, mua xekoari mena xouro xowotai kapiareini xiyeri kopina,” niketai.
\s Yutasipo iri tepinaure kire apu tumuworeteneai
\p
\v 12 Yesusupo tianutianuwopie Oripu xeteneai totou wetineri, Yerusalemu xiyeri xowoteneai. Oripu totoua Yerusalemu tomuro kireni kilomita sie xosa purina. 
\v 13 Erewese minika xouneri, xouro niko purirouneri ata kamoro maneteneai. Ninipo weniniki teu muai, Pita, Yoni, Yemusu, Entru, Pilipu, Tomas, Patolomiu, Matyu, Alpiusipo nirau Yemusu, Saimon nu Seloti apu kinipo apu, Yutasia, nu Yemusipo nirau. 
\v 14 Pa xokupa apu teue kunununeri xonikitumaixi kunikunirouneri. Xui teu, Yesusupo ana Maria xeika, Yesusupo xataumana xeika, ninie rania kouneri nini xeika kunikunirouneri.
\p
\v 15 Pa yause xosa Yesusure xoniki suwoteneai xuiapu nikau xoka 120-teu sie. Pitae nini xopu tumuna ipaki kuna tinikina, 
\v 16 “Xataimana, ekime Xoiteupo Supo Youyae kakati Tepitie kire kuna kunawoyai Xoiteupo nakau xosa purina. Apu teu ime atarinikati, Yesusu soki teteneai apu Yutasire kunawoyai. Tepitie kunawoyai sie mua kapia akipa xetai. 
\v 17 Ekime Yutasie sini tuku lixina, sini tikiriai sie saina tetai,” niketai.
\p
\v 18 Pa apu Yutasie pa xoxi kapia tetai xosaupo xe tina, kire ou masa isayaxetai. Kakerina xurise pa ouro titikiri xouna ukaukemu porouwati, kamoropu sine muri ouro kusawotai. 
\v 19 Paire xokupa apu Yerusalemu puroteneaie sipawoteneai. Ninipo kunairae, pa ou wenumu Akeltama. “Akeltama” wenumu muanumu kuna sie, “Ou Yawi Tuku.”
\p
\v 20 Pitae pani ipaki kunauna, “Mua kuna Nakau Siri xosa xayawoniaiya muanumu, ‘Nu puroyai wese paiya, aini puropinana, kire apu wetau pa xosa puropu watixe.’ Kire kuna masa mua nakau xosa muanumu kuna tuku, ‘Kire apue nupo saina tepina xeyai.’
\p
\v 21 “Pa xati Kokaipa Yesusue siko xeika xokupa yause xowori kori wati, siko xeika texeteneai apu xopuropu kire tumuworepu, 
\v 22 ximuximu Yonie xuiapu ene iserinikati, Yesusue saina xotapa sari tipa kouna kouna Xoiteue sowati wesiki xouro xowotai yause xetai. Kire apu nukou ekeini pa xokupa kapia xekotai tumuworikiri sini xeika saina tina Yesusu xiyeri sarotaire kuna uteiwopina,” niketai.
\p
\v 23 Pitae kaki kunawati, aimore apu tumunikereteneai. Kire nu Yosepu, wenuneri Parsapasi xeteneai, nuni Yastusu wenumu tuku, kire apua Matiasi. 
\v 24-25 Kakerineri ipaki kunikunineri, “Kokaipa ne xokupa apu nikau xonikikemu sipa. Yutasipo iri tina Yesusupo tiantianuwopi saina tepinaure aimore apu tumunikerinukuna, yurau xonieutiai atarisike. Yutasie mua saina wetina nu puropina wese xosa xowotai,” xeteneai. 
\v 26 Kakeri yuerau pa saina tepinaure xe pureworia, Matiasipoe putawotai. Kakati Matiasi Yesusupo tianuwopi 11-teu tuku iyareteneai.
\c 2
\s Xoiteupo Supo Youyae oro kotai
\p
\v 1 Pentikosipo Kokaipa Yause \f * \fr 2.1 \fr*\ft Pentikosipo kuna paiya 50-teu asau xuwe xati Xoiteue Israili wenikitati ati puroniaire nanuneri xoye neneiai kuna.\ft*\f* koati, Yesusure xonikisuwoteneai xuiapue kireni atoro xirini kununuwoteneai. 
\v 2 Kakeria sapauni mena xourei kire sapie sokisoki xupeue miriaiyeu kouna, misipuroteneai ata xiri xokoperetai. 
\v 3 Kakati xepi sie sapie koati xekoria, xokupa apu nikau minoniki sie xekeuyewoteneai. Pa minoniki paiye xokupa apu yau xouxanauwotai. 
\v 4 Xoiteupo Supo Youyae pa xokupa xuiapu xosaniki koxeri, xetaxetau kunairae kuna xotapa tayeteneai. Xoiteupo Supo Youyae kakati pa xokupa kuna kunawoteneai.
\p
\v 5 Kireu Yutae kouneri Yerusalemu purineri, Xoiteure muris tirouneri. Nini mua ouropu xokupa sanawapue koteneai. 
\v 6 Pa miriae miriai koati, xokupa xuiapue iyeserineri kou kununuwoteneai. Yesusure xonikisuwoteneai xuiapu nikau kuna iyeserineri, urewoteneai, pa amure, kireni kireni xuiapue ninipo kuna iyeseria nikou kunaini kunawori iyeserineri kaketeneai. 
\v 7 Yutapu xuiapue kokai ure ureri kunauneri, “Mua xokupa xuiapu teua nini Kalilipo kireni. 
\v 8 Amakati sini mua xokupa kireni kireni xuiapue sikou kunaini ninie kunawori iyesinukurau? 
\v 9 Sini Partia sanawapu, Mitia sanawapu, Elam sanawapu xuiapu teu, sini Mesepotemia tistirikipo, Yutia tistirikipo, Kapatosia propinsipo, Pontusu propinsipo, Esiapu, 
\v 10 Prikia tistrikipo, Pampiliapu, Isipu sanawapu, Lipia tistirikipo, Sairini erewese tomuro puroteneaipo, Romu sanawapu apue kou muoro purikiriai. 
\v 11 Sini Yuta xeika Yentail xeteneai xuiapu teu xeikae sini Xoiteupo muris tainuku, sini Kriti soupo xeika, Arepia tistirikipo xeika, siko xokupae iyesikiria ninie sikou kunaini Xoiteupo sokisoki sainaure kuna siketeneai,” xeteneai. 
\v 12 Paire xokupae kokaipa nanunanu teteneai. Kakerineri nikoniko ipaki kunauneri, “Mua kapia ximine yaraxetaia amu kapiani kuturau?” xeteneai. 
\v 13 Kakeri kireu paiye ipaki pirenikineri, “Nini xokupa oma xisa nerineri kakineri,” xeteneai.
\s Pitae kuna tiniketai
\p
\v 14 Pitae Yesusupo kireu tianuwopi 11-teu xeika tumurouna xuiapu ere supoe sokisoki kuna ipaki kanikina, “Tini Yuta apimi xeika xokupa apimi kou Yerusalemu purikiriai xeika, tini yeu kuna xosa xakutiki iyarinari, mua kapia ximine yaraxati xekeukiriai xotapaure sipawakuai. 
\v 15 Tini nanunuku mua apimi xisa neri kakineri xinukure, wo? Xuweni kutu. Muaiya 9 kiloku xoripesau. 
\v 16 Mua kapia ximine yaraxetaia, ekime kunatureture Yoelie muaire kunawoyai. Nue ipaki kunauna, 
\v 17 ‘Xoiteue kunauna, “Yause xuwe xepure tomuroiratia, xokupa xuiapu xosa yeu Youya kusawopine. Kakitia tinipo nonomi xeika momukomi xeikae yeu kuna kunatureturei uteiyewopineri. Tinipo apu tenemaie xiniwepi sie sapi xekoria, apu sakaue xiniwepiwopineri. 
\v 18 Pa yause xosa yeu saina apu xeika saina xui xeika xosa yeu Youya kusautia, ninie yeu kuna kunatureturei uteiyewopineri. 
\v 19 Ye mena xouro xetau kapiani kutu kakineia, toupa oro paiya xurisepu yause sie xonuxonu kapia erepine. Yawi xeika xepi xeika kokaipa xepitutu xeika mopina. 
\v 20 Kakati asaue ukumu xatia, poita paiya ewou xina yawi sie xepina. Kakati xurise Kokaipapu yause moati paiya, Kokaipae nukou kokaipa sokisoki xeika memeremu xeika atarisikepina yause. 
\v 21 Pa yause xosa Kokaipae tianikepinaure xokupa xuiapue yaxepineri, kakeria xiyeri sonikati ati puropineri,” ’ xina kunawoyai. Mua kuna paiya kunatureture Yoelie sikeyai xina Pitae kunawotai.
\p
\v 22 “Tini Israili apimi, yeu kuna xosa xakutiki iyara. Ye Nasaretipo Yesusure katikepurexine. Xoiteue pa apu xuporei xokupa sokisoki saina xeika xonuxonu kapia xeika taki xopu erati takieni sipaukiriai. Xoiteu nukoini xesawati kotai xinari sipawakuaire Xoiteu nukoe kaketai. 
\v 23 Ekimeni nukoe nanuna kuna ouwoyai sie tini xuputikiro iyaretai. Kakati apu xoxi xupunikiro takie na nikitoto xosa warinuku ouwari xumotai. 
\v 24 Kakari Xoiteue pa apu xiyeri sarina xumopipo tatau xoxi xosa iyarati puratixe, pa amure, xumopie pa apu sokisoki tepuwati xana xuwe. 
\v 25 Ekime Tepitie rania nure ipaki kunauna,
\q1 ‘Ye xekeutia Kokaipae
\q2 Ye nutiemini kutu xokupa yause purina.
\q1 Nue ye nutiemi
\q3 purina ye sokisoki sina,
\q2 pa xati kire sapie kakati ye ximikinei urewopixe.
\p
\v 26 Pa xati yeu xoikemu xiri asinaku xati,
\q3 ye nimariri kuna kunaune.
\q2 Xoiteue ye xosa asinaku kapia kakepure
\q1 xetai yakune.
\p
\v 27 Ne yeu xenimi wetau xumoki apimi nikau wese puroxete.
\q2 Panumu xati ne nakipo xokiaune tumuworitiai apu xokumo wetau
\q3 kopaupuro xusaxete.
\p
\v 28 Nei ekioma puropine ime ataritiai.
\q2 Nei ye weitau naki xeika puria, nakie
\q1 apoyau ye xiri nimaririwopine.’”
\m Mua kuna xokupa Tepitie kunawoyai.
\p
\v 29 “Yewapu xura, Asisiki Tepitireni kutu, ye katikepure xine. Nu xumurati, upuareneai. Nupo upua mua siko xopu xokupa yause purina. 
\v 30 Tepiti nu kunatureture xati, nuko sipa, Xoiteue xupo xouro wari ipaki kunauna, ‘Sewai neu kire asinimana tumuworitia, naki sie kokemu tumuwopina woyai.’ 
\v 31 Pa xati Xoiteue Tepiti nuko wetati apu xumoki nikau wese purina kopaupuro xusaxepu watixe kuna paiya, Tepiti nukoure kunawopu xuwe. Xoiteue pa saina tepure xetaia, Tepiti nu sipauwetai. Paiya Xoiteue nukou xuiapu tinikepure tumuworetai apue xiyeri saropinaure kunawoyai. 
\v 32 Paina pa apu Yesusu paiya, Xoiteue kopaupuropu saretai. Nu xumorina saroati sini xokupae xekeukiriai paire, sini kunaurounuku. 
\v 33 Yesusu nu xouro xowotai Xoiteupo xupo meruira purina. Xauwa xuporopu Supo Youya tetai, ekime Xauwa nukoe kunauna tuwopine xeyai sie, ximine kusauwati takieni xekoto iyeseteunuku. 
\v 34 Tepiti nu Yesusue mena xouro xowotai sie xowopu xuwe. Pana Tepitie ipaki kunauna,
\q1 ‘Kokaipae
\q3 yeu kokaipa ipaki kauna,
\q2 “Ne yeu xupi meruira misauporo 
\v 35 neu xiwayanimana naki irue soinitiki puropineriwotai,” ’ xetai.
\p
\v 36 “Pa xati tini xokupa Israil kini, tini paire atinari sipawakuai, tini Yesusu na nikitoto xosa warikiriaia, Xoiteue tumuworati Kokaipa purina, nukou xuiapu sonikepina apu purina,” niketai.
\s Xokupa xuiapue xoniki pirixineri ene iseteneai
\p
\v 37 Xuiapue Pitapu kuna iyeseria, pa kunae xonikikemu tupo xiri worotai. Kakati Pita xeika kireu Yesusupo tiantianuwopi xeika ipaki kotonikineri, “Yewapu xura, sini amakepinukuna?” niketai. 
\v 38 Kakeri Pitae ipaki kanikina, “Tini mua xokupa apu, kireni kirenie xotiki pirixinari Yesusu wenumurei ene isari, Xoiteue tinipo xunu weteritikepina. Tini panumu kakaria, Xoiteue nuko Supo Youya tikepina. 
\v 39 Ekime Xoiteue tini xeika, takipo nono teu xeika, xetauro puroteneai xuiapu xeika Supo Youya tikepure sokisoki kuna kunawoyai. Xoiteu, sikou kokaipa, nukoe yainiketai xuiapu Supo Youya tinikepure sokisoki kuna kunawoyai,” niketai.
\p
\v 40 Pitae kireu xokupa kuna rania tinikina, sokisoki kuna ipaki kanikina, “Sosopa epixa. Tini atinari sosopa epixakuai, mua apimi xoxixoxi kapia erirouneri xeika xoxi xaku,” niketai. 
\v 41 Pitapu kunae xokupa xuiapu nikau xonikikemu tupo worati, Yesusu wenumurei ene iseteneai. Pa asau xosa 3,000 xuiapu siei Yesusure xoniki pirixeteneai xuiapu teu xeika moteneai.
\s Xuiapue xoniki tumaxi puroteneai
\p
\v 42 Xuiapue Yesusupo tianutianuwopi nikau taitai kuna iyeseri, kireu tianikepi kapia xeika, kou kununu xoye nepi kapia xeika, kunikuniwopi kapia xeikaure taitainiketeneai. 
\v 43 Xoiteue Yesusupo tianutianuwopi xupunikiro xonuxonu xonuxonu kapia ereri, xokupa kireni kireni xuiapue xekeri ureuneri ximiketeneai. 
\v 44 Xokupa xuiapu Yesusure xoniki suwoteneaie xiri xoniki tumaxi puroteneai. Kakineri ninipo xokupa sapi paiya Yesusure xoniki suwoteneai xuiapu nikau xetai. 
\v 45 Apimie ninipo ou masa xeika xuru xeika isayarinikeri, paiseu xe tineri, xokupa apimi xuru xuweu tiniketeneai. 
\v 46 Xokupa asau nini Xoiteupo atoro xirini kununurouneri. Kakineri xetaxetau atoro kirenini xoye nirouneri. Xonikikemu asinakurei nimaririneri kirenini xoye nirouneri. 
\v 47 Xokupa yause Xoiteupo wenumu xouroxeri, xuiapue xonikemu ninire asinaku xirouneri. Xokupa asau Xoiteue kireu xuiapu tinikepi saina tetai, panumu kapiarei Yesusure xonikisuwoteneai xuiapu nikau xoka xokupani kutu xetai.
\c 3
\s Kire apu siau xoxixeki meruketai
\p
\v 1 Kire yause Pitano Yoninoe 3 kiloku xoruwati kunikuniwopi yause xosa, Xoiteupo Atoro xowoxeteneai. 
\v 2 Kireu apimie kire apu siau xoxi tuku sou mori xekeniketeneai. Xokupa yause Xoiteupo Atapu isimaro, Isima Xosei xeteneai xosa xeme maneri isima turo iyarirouneri. Kakeri nue xearaure xuiapue Xoiteupo Atoro maneria yainikirouna. Ana kamoroni siau xoxixeki. 
\v 3 Pitano Yoninoe Xoiteupo Atoro manepure xeri, pa apue xuruara tuwopinexerire kotonietai. 
\v 4 Kakati Pitano Yoninoe soki kukou purineri, Pitae kunauna, “Ne sini xekesike,” wotai. 
\v 5 Kakati pa apue sokisoki kukonietai, pa amure, nue nanuwotaia, ninie kire sapi siepineri xina kaketai. 
\v 6 Kakati Pitae ipaki kunauna, “Ye xe xuwena pana, ye mua sapi tuku, ne tinepure xine. Nasaretipo Yesusu Kristusupo wenumurei ye kanine, ne sarounau texe,” wotai. 
\v 7 Pitae kakerina xupo meruira xaike tina saretai. Kakati sapauni nupo siau xeika xoutapa xeika sokisoki xetai. 
\v 8 Kakati pa apue potirouna texetai. Xoiteupo atoro Pitano Yonino xeika ma texina popotipopotixina Xoiteupo wenumu xouroretai. 
\v 9 Xokupa xuiapue xekoria Xoiteupo wenumu xourori texati, 
\v 10 sipauneri, pa apue sore Xoiteupo Atapu isima, Isima Xosei xeteneairo misirouna xearaure yaxirouna xi sipawoteneai. Xekoria merukirati, urerineri, xouxou woreteneai.
\s Pitae Xoiteupo atoro kuna tiniketai
\p
\v 11 Xuiapue pa kapia yaraxetaire kuna iyeserineri ureri pa apu xekopure keikei koteneai. Ma xekoria Xoiteupo Atapu misepi iri, Solomonipo misepi iri xeteneairo Pitano Yonino soki xonikinikina tumu purotai. 
\v 12 Pitae xuiapu xekeniki puri, ipaki kunauna, “Tini Israili apimi, tini ama mua kapia yaraxetaire ureunukuna? Tini ama sini sokisoki kukosikinukuna? Tini nanunuku, nioini kokaipa sokisoki tukue Xoiteupo ekero ati purineri mua apu atiwori texinaxi, nanunukure, wo? Xuweni kutu. 
\v 13 Apraxamu xura, Aisaki xura Yekopu xuranikau Xoiteu, sikou asisikimana nikau Xoiteu, nue nukou saina apu Yesusu kokaipa wenumuni kutu tuwotai. Pa apu sore takie xiwai xupunikiro iyarikiriai. Pailatie wetepure xetai yausepa, takie nikitiki tuwori kunaunuku Pailati ne wetau nu aini pepei xowoxete xikiriai. 
\v 14 Mua apu nu siomou nu Xoiteu irue asinaku kapiani kutu kaki purirouna. Pana takieni nikitiki tuworinuku, kire apu nu apu ouweirouna Pailatie wetati maiyetikepinaure yaukiriai. 
\v 15 Nu ekisikioma puropu imero sosiki xowopina akereki apu takie ouwari xumotai. Kakari Xoiteue kopaupuropu sarati, sioini kutu xekeuyatiai paire kunaunua. 
\v 16 Pa amure, sini Yesusupo wenumurei sore xosisuyatiai xati, Yesusue tini sipaukiriai apu merukeretai. Kakati takipo xekitikieni xekuari asinaku purina.
\p
\v 17 “Suwau, yewapu xura, ye sipa, tini takipo tumu xeikae ati sipawopu xuwe xati pa kapia Yesusu xosa kakikiriai. 
\v 18 Ekime Xoiteue xokupa kunatureture supunikerei kunauna, pa apu tumuworitia ikou xuiapu xiyeri sonikepure, tatau xemeropina xeyai. Pa xati tinie mua kapia tikiriaia, Xoiteue nukou kuna taina kakina.
\p
\v 19 “Pa xati tinipo xoxi nanunanu wetinari, xotiki pirixari Xoiteue tinipo xunu xesauweri tikepina. 
\v 20 Tini panumu kakinaria, Kokaipae tini oma sokisoki tikepina. Kakinapa nukou xuiapu xiyeri sonikepure tumuworetai apu xesawatia, tini xosa kopina. Pa apu Xoiteue tini tianitikepure tumuworetai apua, Yesusu kireni. 
\v 21 Ekime nukou saina teruwopinerire tumunikereyai kunatureture nikau supinikirei kunawoyai sie, nu mena xouro purina, Xoiteue xokupa sapi xiyeri oma xepinerire iyareyai yause yakuna.
\p
\v 22 “Ekime Mosesie ipaki kunauna, ‘Takipo Xoiteu, Kokaipae, kire takipo xatatiki tumuworatia, iko sie kunatureture xepina. Kakatia nue xokupa kuna katikatia iyesakuai xeyai. 
\v 23 Xokupa apue pa kunatureturepu kuna iyesepu xuweuworia, Xoiteue ounikiati xumopineri. Nini Israil xuiapu teu pani xiyeri puropuworixe.’ 
\v 24 Ekime xokupa kunatureturei Xoiteupo kuna uteiwoniai, kunatureture Samueli nukoe akerati nu turopue rania kunawoniaia, mua itou yaraxina.
\p
\v 25 “Tini kunatureture teu nikau nonomi, Xoiteue asitikimana xeika xoukemu tumaxina sokisoki kuna kunawoyai sapia tinie takuai. Nue Apraxamu ipaki kauna, ‘Neu asini nono parei xokupa ouropu xuiapu teu atinikepinewoyai.’ 
\v 26 “Paire Xoiteue nupo pa saina apue, tini xokupa kirenikireni apu atitikina tianitikati tinipo kapia xoxi wetakuaire sarina tini xosa akeri xesawati kotai,” niketai.
\c 4
\s Ninie Pitano Yonino kakauya xosa iyainikereteneai
\p
\v 1 Pitano Yoninoe xuiapu xeika xemu kunau puroria, xuria titi teu xeika Satusi xeika Xoiteupo Atapu xokai nikau kire tumu xeikae moteneai. 
\v 2 Pitano Yoninoe xuiapu ipaki kanikineri, Yesusu kopaupurei sarotaina, xokupa apu xumoteneai rania saropineri xineri kanikeri sipawoteneai. Paire ere makarineri, 
\v 3 soki tinikineri kuna xosa iyainikerepure xeteneai. Pana asau iriropure xati, iyatieye kakepure kakauya xosa yainikereteneai. 
\v 4 Xokupa xuiapue kuna iyesieineri Yesusure xoniki suwoteneai. Yesusure xonikisuwoteneai xuiapu nikau xoka 5,000 sie xouro manetai.
\s Pitano Yonino kaunsolu ekero kuna xosa tumunikereteneai
\p
\v 5 Xurise kire asau xosa Yuta nikau kokaipa apu teu xeika muris atapu tumu teu xeika tu xotapa sipa apu teu xeikae Yerusalemu kununuwoteneai. 
\v 6 Ere xuriatiti Anasie, Kaiapas xura, Yoni xura, Aleksanta xura xeika xuriatitipo xokupa apu teu xeikae kununuwoteneai. 
\v 7 Pitano Yonino nini ekinikiro tumunierineri, ipaki kotonikineri, “Tinie amukau sokisoki tiniku mua kapia kakinukuna? Yupo wenumurei kakinukuna,” niketeneai.
\p
\v 8 Xoiteupo Supo Youyae Pita xosa koxati, ipaki kanikina, “Tini Israilipo kokaipa apimi xeika, muris atapu tumu xeika, 
\v 9 sinie kire apu siau xoxi tianuyatiaire ximine kotosiepure xinukure. Pa xeika pa apu nu amaki asinaku xetai tinie sipawopure xinukure. 
\v 10 Panumu xatia, Nasaretipo Yesusu Kristusupo wenumurei mua apu siau xoxi asinakuweina mua taki ekitikiro tumu purotai, tini xokupae sipawari, Israilipo xokupae rania sipawopineri. Takie Yesusu na nikitoto xosa warari, Xoiteue kopaupuropu xiyeri saretai. 
\v 11 Yesusua ‘tini ata xuxue pa xe xoxi parinuku xesauweikiriai. Pana muaiya nu ata masa sokisoki wopina xe xiri asinaku xina.’ 
\v 12 Kire apue sini xiyeri sosikepu watixe. Xuwe. Yesusu Kristusu wenumurei kireni sini ouropu xuiapu asinaku puropu. Siko tisikepinaure Xoiteue nu kireni tumuworetai,” niketai.
\p
\v 13 Kokaipa apimi nini sipa, Pitano Yonino nini xaya ata manepu xuwena nini aipu apu. Xekenikeria ximikepu xuweu sokisoki kuna kunawori, xokupa nanunanu teteneai. Kakerineri Pitano Yonino sipaniketeneai, nini ekime Yesusu xeika puroniai. 
\v 14 Pa apu xekoria nupo mupokemu merukirati nini xeika tumu purotai. Paire kire kuna xapa kanikepineria xuwexetai.
\p
\v 15 Kokaipa apimie kanikineri tini kaunsolu ata wetinari kisau munaxa nieteneai. Nini xouwexeria, apimie ipaki kuna ouneri, 
\v 16 “Sini mua apu aimore amu amakinikepuna? Ninie xumu xonuxonu ereri, Yerusalemupo xokupa xuiapue paire sipauweteneai. Sini ximiakerepuxe. 
\v 17 Pana mua kuna xuiapu xosa pani xouxanauwoxete. Pa xati nini axiri sokisoki kuna kanikikiri, mua wenumurei kireu apu pani kuna tinike xeni,” xeteneai. 
\v 18 Yainieri moxeri kanikineri Yesusu wenumurei kire kuna pani kunaunaxari, nu wenumurei xuiapu kuna tinikaku xineri xoka tiniketeneai.
\p
\v 19 Kakeria Pitano Yoninoe kuna xapa ipaki kanikineri, “Xoiteu ekero amu kapia asinakuxi tini nanunukuna? Sini Xoiteupo kuna taiwopinuare e tinipo kuna taiwopinua? Takieni uteiwa. 
\v 20 Sini supusi parawopuyatixe. Sini xokupa kapia sioni xekoto iyeseteuyatiaireni kuna uteiwopinua,” niketeneai.
\p
\v 21 Paire kaunsolue nanuneri xuiapue xaro tisikepuwori xana xuwerineri, kireu sokisoki kuna pani tinikerineri weinikiteri xowoxeteneai. Xoiteue kaketai kapiaure nanuneri xokupa xuiapue wenumu xouroreteneai. Kakeri kokaipa apimie Pitano Yonino kakauya xosa iyainikerepineri ime xuwexetai. 
\v 22 Pitano Yoninoe pa apu xumu xonuxonu erineri atiereri asinaku xetaia nu 40 xitosani xuwexetai.
\s Yesusupo kuna uteiwopineri sokisoki tepure kunikuni woteneai
\p
\v 23 Kaunsolue Pitano Yonino weinitexeria, ninipo xatanikimana xosa xiyeri xounexeri, ere xuriatiti xeika tumu teu xeika nikau xokupa kuna kaniketeneai. 
\v 24 Ninie pa kuna iyeserineri, xonikikemu xokupa tumaxineri, Xoiteu xosa ipaki kunikunineri, “Kokaipa, nakie mena iyarine, ou iyarine, xasi sarine xokupa sapi pa xosa puroteneai iyariyai. 
\v 25 Ekime nakipo Supuni Youyoe sinipo asisiki kire kuna tuwoyai, nu nakipo saina apu Tepiti. Kakati Tepitie ipaki kunauna,
\q1 ‘Amakati xokupa xetau apimie xiri kisamaira nikinana?
\q2 Amakati mua xuimi apimie xoxi kapia aini kakepure kuna ounerina? 
\v 26 Sanawasanawapu kokemue
\q2 xomaxepure ireineri.
\q1 Tumu teue Kokaipa ororineri,
\q3 pa apu nukou xuiapu tinikepinaure tumuworetai ororepure kirenini kunununeri,’ xetai.
\p
\v 27 “Suwauni kutu, Erotino Pontiasi Pailatinoe xetau apimi teu xeika Israil apimi xeika pa erewese kunununeri, nakipo saina terinepinaure ekime tumuworiyai apu Yesusu ororepure xineri. 
\v 28 Nakieni kakepure xiyai nanunanu taineri, mua kapia teteneai. Nakipo sokisokirei ekime nakieni kuna oune mua kapia yaraxepina xiyai. 
\v 29 Paina Kokaipa, sini eise kurosikineri xokupa kuna kunawoteneai nanunanunau sini neu saina apu tianisike. Kakauwa sini ximikepu xuweu, neu kuna sokisoki uteiwopinuku. 
\v 30 Supa apimi xosa nakipo xupuni iyarau xiyeri merukeria, nakipo xokumo saina apu Yesusu wenumurei xumu xonuxonu kapia erewaixi kunikuni,” woteneai.
\p
\v 31 Kunikunieria, kununuwoteneai ata litowotai. Kakati Xoiteupo Supo Youyae nini xosa koxati, ximikepu xuweu Xoiteupo kuna pani sokisoki xineri uteiwoteneai.
\s Xokupa xuiapue kireu tianiketeneai
\p
\v 32 Xokupa xuimiapimi Yesusure xonikisuwoteneaie, xoniki tumaxineri kireni nanunanu tuku xeteneai. Kire apue nupo kire sapi xekeri ipaki kunauna, “Pa sapia ikou kireni,” xepu watixe. Xuwe. Ninipo xokupa sapia niko xokupa nikau kireni. 
\v 33 Yesusupo tianutianuwopie Kokaipa Yesusue xiyeri sarotaire kuna uteiwopi saina teri, ninipo kuna kokaipa sokisoki tuku xetai. Kakeri Xoiteue pa xuiapu tianikepure ere xouwenikina, asinaku kapiani kutu nini xosa kaketai. 
\v 34 Kire nini xopuropue xuru ara xuweitauwotaixe. Xokupa apimi nini ou tukure ata tukua, kireu apimi xosa xesauneri pa xosaupo xe tirouneri. 
\v 35 Kakineri pa xe tikouneria, Yesusupo tianutianuwopi tinikirouneri, kakeri ninie xuiapu xuru xuweu puroteneai uteineri tinikirouneri.
\p
\v 36 Kire apu purotai, nupo wenumu Yosepu. Yesusupo tianutianuwopie kire wenumu tuneri Parnapasi woteneai. Parnapasi wenumua mua kuna sie, “Xosikikemu sokisoki xepina apu,” xina. Parnapasi nu kire Liwai, nu Saiprusi souropu. 
\v 37 Nupo kire ou masa kire apu xosa xesawotai. Pa xe tikouna Yesusupo tianutianuwopi tiniketai.
\c 5
\s Ananaiasino Sapairanoe Xoiteu eke tepure xeteneai
\p
\v 1 Kire apu purotai, nupo wenumu Ananaiasi, nupo xuipo wenumu Sapaira. Ananaiasie nupo kire ou masa kire apu xosa xesawotai. 
\v 2 Xe tinapa uteina, kireira xe masa paiya nukouni iyaretai. Kakati nupo xuie rania sipawotai. Ananaiasie kakerinapa ipaki xoreixina, xokupa tikoune Yesusupo tianutianuwopi tinikitiai xetai. 
\v 3 Kakati Pitae ipaki kauna, “Ananaiasi, amakati Satani wetau xoniro xokoperina, Xoiteupo Supo Youya xoreuwopure, neu ou xosaupo xe tine kireira xe masa ximiakeritiaina? 
\v 4 Nakieni pa ou xesaune xe titiaina, pa xosaupo xe titiai rania neu sapina, amu amakepurepa kake. Amakati pa xoxi nanunanu titiaina? Ne kaki xanau nanunau apimi kireni xoreinikepure xine xeu. Xuwe. Ne Xoiteuni xoreuwopure xine,” wotai. 
\v 5 Ananaiasie pa kuna iyeserina titikiri xouna sapauni xumurotai. Apimie Ananaias xosa akipa xetai kapiaure iyeserineri xiri ximikieteneai. 
\v 6 Apu tenemai teue maneri Ananaias mou marie xotorineri, xeme tixou upuworoteneai.
\p
\v 7 Yause xuwauratia, \f * \fr 5.7 \fr*\ft Yause panumu sie eimore aua xeteneai sie. \ft*\f* Ananaiasipo xuie xamu xosa kapia akipa xetai sipawopu xuweu motai. 
\v 8 Moati Pitae ipaki kauna, “Ne ye kaye, tinipo ou xosaupo xe tiatiai pa kirenire?” wotai. Kakati xuie kunauna, “Paiya suwau. Pa kireni,” wotai. 
\v 9 Kakati Pitae ipaki kauna, “Tini amakati Kokaipapu Supo Youya eruruwopure kuna ouyatiaina? Iyese. Neu xamuni upuworoteneai apimi isimaro manerina, ne rania xemeini xowopineri,” wotai. 
\v 10 Kakati pa xuie sapauni Pitapu siau sakaro titikiri xouna xumurotai. Apu tenemai teue maneri, pa xui xekoria xumurotai. Pani xeme tixouneri xamu upu kikimuro upuareteneai. 
\v 11 Paire Xoiteure xonikisurouneri xokupa xuiapu xeika xetau xuimiapimi xeikae pa kapia akipa xetaire kuna iyeserineri, xiri ximikieteneai.
\s Xetaxetau xonuxonu yaraxetai
\p
\v 12 Yesusupo tianutianuwopie xuiapu xopu xetaxetau xumu xonuxonu ereteneai. Kakeri xokupa xuiapue Xoiteure xonikisuneri, xonikikemu tumaxineri Xoiteupo ata tumau maneri Solomonipo kununuwopi xiri xosa kununurouneri. 
\v 13 Kakeri nini xopu puropu xuweu xuiapue, ninipo weniniki xourorirouneri. Kakirounerina pana ximikerineri, nini xeika ma kununurouwori xana xuwe. 
\v 14 Pana xokupa xuiapuni kutue Kokaipaure xonikisuneri, nupo apu kini xosa moteneai.
\p
\v 15 Yesusupo tianutianuwopie xumu xonuxonu ereri xuiapue sipawoteneai. Pa xati supa tuku tuku xuiapu xurunikineri kisau Pitae teipa kourouna ime mayau konoyau sakayau xineinikirouneri, pa amure, asaue Pitapu xeniroroi woratia supa apimi xosa xowopinaure kaketeneai.
\p
\v 16 Yerusalemu tomuro puroteneai erewesepu xuiapue rania, Yesusupo tianutianuwopi xekenikepure koteneai. Supa tuku apimi xeika xoxi yaniyanie xoxixoxi niketai apimi xeika xuruniki koteneai. Kakeri pa xokupa xuimi apimie xiyeri meruketeneai.
\s Xenikorokoroe Yesusupo tianutianuwopi tianikeri kakauya ata weteneai
\p
\v 17 Ere xuriatitie nupo emeumana Satusi apimi xeikae, Yesusupo tianutianuwopie kaketeneai kapia xekerineri paire ekinikie nineri xonikikemu xiri xoxixoxi xetai. 
\v 18 Kakeri Yesusupo tianutianuwopi soki tinikineri apimi xoxi xeika kakauya xosa soiniketeneai. 
\v 19 Kakeria ukumani kire Kokaipapu xenikorokoroe kakauya atapu isima taiyeina kisau sonikimana, ipaki kanikina, 
\v 20 “Tini xounari Xoiteupo atapu sepurireira tumunari, mua oma puropi suire xuiapu kanika,” niketai. 
\v 21 Yesusupo tianutianuwopie iyeserineri xoripesauni kutu Xoiteupo Ata xouneri, xuiapu kuna tinikepi saina teteneai.
\p Kakeri ere xuriatitie nupo emeumanapu, kaunsolu xeika Israilipo xokupa tumu teu xeika yainikeri kou kununuwoteneai. Kakerineri Yesusupo tianutianuwopi soniki kopinerire, kakauya ata kuna xesawoteneai. 
\v 22 Xokaie kakauya ata xowoteneai sorena, Yesusupo tianutianuwopie purori xekenikepu xuwe. Xiyeri xouneri kokaipa apimi ipaki kanikineri, 
\v 23 “Sini kakauya atapu xokupa isima xekeukiria, sokisoki kiritieineri ata yayakue xokupa isima yayakuwoteneai. Kaketeneaina pana sini isima taikiriaia kire apue ata kamoro purati xekopu xuwe,” xeteneai.
\p
\v 24 Xoiteupo Atapu xokai nikau tumu xeika ere xuriatiti xeikae pa kuna iyeserineri xokupa nanunanu teri ipaki kunauneri, “Pa apimia amaki xauweteneaina?” xeteneai. 
\v 25 Kakeria kire apue mana ipaki kanikina, “Iyesa. Pa apimi tinie kakauya ata soinikikiriaia, Xoiteupo ata tumaureira tumu purineri xuiapu Xoiteupo kuna tinikineri,” niketai. 
\v 26 Kaki kanikati, Xoiteupo Atapu xokai nikau tumu xeika xokai xeikae xouneri Yesusupo tiantianuwopi soniki koteneai. Kouneri nini amakinikepu xuwe. Xuiapue xe kurunikepineri xati, ximiketeneai.
\s Yesusupo tianutianuwopie kaunsolu ekinikiro kuna uteiwopi ximikepu xuwe
\p
\v 27 Xokai teue Yesusupo tianutianuwopi soniki kouneri kaunsolu ekinikiro tumunikereteneai. Kakeri ere xuriatitie ipaki kanikina, 
\v 28 “Sini xiri xoka tikinuku tini kaki xanari pa apu wenumurei xuiapu kuna kanikaku xikiriai. Pana tinie kuna uteiwopi saina pani tari, Yerusalemu purixanau woteneai xuiapue tinipo kuna iyesieteneai. Kakinuku sinie pa apu ouweikiriai xi kuna xosasiki suwopure xinuku,” niketeneai.
\p
\v 29 Kakeri Pita xeika kireu Yesusupo tianutianuwopi xeikae ipaki kuna xapa kanikineri, “Sini Xoiteupo kuna kireni taiwopinukuna, sini apu nikau kuna taiwopukiri xana xuwe. 
\v 30 Tinie Yesusu kire na xosa warinuku ouwari xumotaina, pana asisikimana nikau Xoiteue xiyeri saretai. 
\v 31 Kakerina xouro sou xouna nukou xupo meruira iyarati purina. Nue siko ime atarisikina xiyeri tisikinapa, siko Israil tianisikati xosiki pirixikiria, sikou xunu weterisikepina apu. 
\v 32 Sini Xoiteue kaketai xokupa kapia xekerinuku, paire kuna uteirounuku. Xoiteupo Supo Youyae rania pa xokupa kapiaure kuna uteina. Xuiapue Xoiteupo kuna taiwori Xoiteu nukoie Supo Youya tinikeyai,” xeteneai.
\s Kamalielie kunauna kaunsolu tini Yesusupo tianutianuwopi ere xiwaixiwai nikaku xetai
\p
\v 33 Kaunsolue Pitapu kuna iyeserineri, xiri kisamairanikirati, Yesusupo tianutianuwopi ounikiepure xeteneai. 
\v 34 Kakeri kire kaunsolue sarotai. Nu kire Parisipo apu, nupo wenumu Kamalieli. Nu tu xotapapu xesepeniki, xokupa xuiapue nupo wenumu xourorirouneri. Nue apimi kanikati Yesusupo xokupa tianutianuwopi soniki munaneri kisau xayakaxayaka puroteneai. 
\v 35 Kisau munauweria, Kamalielie kireu kaunsolu ipaki kanikina, “Tini Israilipo apimi, tini mua apimi xosa kire kapia kakepure xinaria, xeuxana ati nanunanu terinarieye niketai. 
\v 36 Tini sipa, xuwau yause xowopu xuweni. Teutasie sarou kunauna, ‘Iko kokai apu, ye wenimi tuku,’ xetai. Kakati 400 apu siei nu taiwoteneai. Paire kapmanie ouwati xumati, nure xonikisuwoteneai apimie ximi xouxanauwori ninipo saina aini xuwexetai. 
\v 37 Xurise kapmanie xuiapu weniniki xuruwotai yause xosa, Kalilipo Yutasie sarouna xuiapu nikau nanunanu tururutarara wotai. Kakati nu taineri kapmani xesawopure xoma sareteneai. Pana nu ouweri xumati, nure xonikisuwoteneai apimie, ximi xouxanauwoteneai. 
\v 38 Pa xati ye muaini katikine, tini kaki xanari mua apimi xosa kire kapia kakaku. Xuwe. Nini weinikitari pura. Mua saina ninie teteneai pa apu nikau nanunanurei sarotai xatia, saina xoxixepina. 
\v 39 Pana Xoiteue mua saina saretai xatia, tini taiyerinikakuaixe. Panumu tini Xoiteu ouwaku!” niketai.
\p Kakati kaunsolue Kamalielipo kuna taiwoteneai. 
\v 40 Kaunsolue Yesusupo tianutianuwopi yainikeri moria, xokai teu kanikeri kasiniketeneai. Kakeri kanikineri tini Yesusupo wenumurei kaki xanari pani kuna uteiwaku niketeneai. Kunari weinikiteri xowoteneai. 
\v 41 Yesusupo tianutianuwopie kaunsolu weinikiterineri kisau munoteneai. Xoiteue nanuna Yesusu wenumurei maya tepineri xetai sie maya terineri nimaririwoteneai. 
\v 42 Xokupa asau Yesusupo tianutianuwopie Xoiteupo Ata xeika xuiapu nikau atayau xeika xouneri, xuiapu kuna tinikirouneri. Nini asinaku kuna uteiwopi saina wetepu xuwe. Kuna ipaki piteu kanikineri, “Yesusu apua nu Xoiteue nukou xuiapu xiyeri tinikepinaure sokisoki kuna kunawoyai,” niketeneai.
\c 6
\s Yesusupo tianutianuwopi tianikepinerire apimi 7-teu tumunikereteneai
\p
\v 1 Pa yause xosa Yesusupo tataiwopi nikau xoka paiya pani xokupa xetai. Kriki kuna kunaurouneri tataiwopie Aramu kuna kunaurouneri tataiwopi xeika kawata xeteneai. Ipaki kunauneri, “Xokupa asau tinie xuiapu xoye ara xuweuwoteneai tinikirounukuna pana, sinipo xuimi xamunikimana xumuweki, tianikirouwari xana xuwe,” niketeneai. 
\v 2 Kakeri 12-teu tianutianuwopie xokupa tataiwopi yainikeri moria, ipaki kanikineri, “Sikoe Xoiteupo kuna uteiwopi saina wetinuku xoye uteiwopi saina tikiria, pa itou xuwexepina. 
\v 3 Pa xati yewapu xura, taki xopuropu apu 7-teu xireki tinika, nini xuiapu xopu asinaku weniniki tuku, Xoiteupo Supo Youyae nini xosa koxetai nini asinaku sipa tuku. Sini pa apu teu iyainikerikiri pa saina yakuwopineri. 
\v 4 Sini paiya xokupa yause kunikuniwopi saina tete Xoiteupo kuna xuiapu tianikete wopinuku,” niketeneai.
\p
\v 5 Xokupa xuiapue Yesusupo tianutianuwopi nikau kuna asinaku xonikiewoteneai. Kakerineri Stiweni tumuworeteneai, nu sokisoki xousu tuku, Xoiteupo Supo Youyae nu xosa koxetai. Pani Pilipu xura, Prokorus xura, Nikanor xura, Timon xura, Parmenas xura, Nikolas xura tumunikereteneai. Nikolas apua nu Antiokupo, nu Yutapu xuwena pana, ninipo muris tairouna. 
\v 6 Yesusupo tianutianuwopi ekinikiro pa apimi tumunikereri, pa saina tepinerire xupuniki xosaniki sorineri kunikuni niketeneai.
\p
\v 7 Xoiteupo kunae Yerusalemu sanawayau koxetai. Kakati xokupa xuiapuni kutue Yerusalemu Yesusupo tataiwopi sayeteneai. Kakeri xokupa xuriatitie rania Xoiteupo kuna taineri xonikisuwoteneai.
\s Yutapue Stiweni kuna xosa iyareteneai
\p
\v 8 Pana Xoiteue xiri xousuawati xouwesikirouna sokisoki kapia xeika xuru xonuxonu kapia erirouna kapiapu sokisoki xeika Stiweni xosa purati, Stiwenie xuiapu xopu kokaipa kokaipa xumu xonuxonu erirouna. 
\v 9 Kakati kireu apimie saneri Stiweni xeika kuna tuwata xeteneai. Nini paiya Yuta nikau kire kununu atapu apimi, pa ata wenumu apu so nikau kununu ata xeteneai. Nini erewese Sairinipo apimi xeika Aleksantriapu apimi xeikae. Pa xeika aimore propinsipo. Silisiapu xeika Esiapu apimi xeikae kaketeneai. 
\v 10 Xoiteupo Supo Youyae Stiweni asinaku sipani kutu tuwati, nupo kunaini nini emeseriniketai. 
\v 11 Paire kireu apimie xorei kuna ipaki kunauneria, “Stiwenie Xoiteuno Mosesino ninianietai xi kunawopinerire,” ximiarei xakuxakuniketeneai. 
\v 12 Pa kapiarei xuiapu nikau xoniki xusineri, tumu nikau xusineri, tu xotapa nikau xusineri woteneai. Kakeri, Stiweni xosa xouneri soki xorou tineri kaunsolu xosa sou xowoteneai. 
\v 13 Kakineri kireu apimie xorei kunae xoniki xusepinerire tumunikereteneai. Kakeri pa apu teue ipaki kunauneri, “Xokupa xokupa yause mua apue Xoiteupo Ata niniawoto tuxotapa niniawotourouna,” xeteneai. 
\v 14 “Pani iyesikiria ipaki kunauna, ‘Pa apu Nasaretipo Yesusue mua ata xoxierinapa Mosesie ekime sikeyai kapia pirierepine xetai xineri,’ ” kunawoteneai. 
\v 15 Kakeri xokupa kaunsolue Stiweni sokisoki kukoworia, nupo moakemue kire xenikorokoropu moakemue uyewotai.
\c 7
\s Stiwenie kaunsolu xosa kunawotai
\p
\v 1 Ere xuriatitie Stiweni ipaki kotouna, “Apimie mua kuna ne xosa suwoteneaia suwaure, e xoreinineri?” wotai. 
\v 2 Kakati Stiwenie ipaki kunauna, “Yewapu xura xauwa xura, tini iyesa, sikou asisiki Apraxamue erewese Aran xowopu xuweuni Mesepotemia puroyai yause xosa, mena xouropu Xoiteu nu kokaipa sokisoki tukue Apraxamu maiyewoyai. 
\v 3 Xoiteue ipaki kauna, ‘Ne neu ou wetinau xatanimana weinikiterinau, kire ou atarinepine xosa xouwo,’ woyai. 
\v 4 Kakati Apraxamue Kaltia nikau ou wetina Aran xou puroyai. Omo xumuratia, Xoiteue xesawati kouna mua ou, tini purikiriai xosa puroyai. 
\v 5 Xoiteue mua kire ou masa ara kireni nuxuto sie, Apraxamupo apu kinipo ouni kutu puropinaure nu tuwopu xuwe. Sokisoki kuna kunauna sewai mua ou Apraxamu tutia, nuko xeika nukou nonomi xeika nikau ou puropina xeyai. Xoiteue mua kuna kunawoyai yausepa Apraxamu nu nono xuweu. 
\v 6 Xoiteue Apraxamu ipaki kauna, ‘Neu asinimanae kireu nikau sanawa xouneria puropineri. Xouneri aipu saina apimi puroria, xetau apimie 400 xitosani xosa xoxixoxi nikepineri. 
\v 7 Pana pa xoxixoxi kapia teteneai apimia sewai kuna xosa tumunikerepine. Kakitia sewai Apraxamupo nonomie pa sanawa weti kouneria, mua wese iko xosa muris tepineri xeyai. 
\v 8 Xoiteue kunauna yei Apraxamu xeika lixine xoikemu sokisoki tuyai xati maritakepina xeyai. Xurise Apraxamue Aisaki omo xina, 8-teu asau xosa Aisaki maritakeru woyai. Aisakie Yekopu omo xati, Yekopue asisikimana 12-teu nikau eminiki xeyai.
\p
\v 9 “Pa asisikimanae xameyaniki, Yosepure xoxi nanunanu terineri, aipu saina apu sie xesawori xetau apimi xosa xowoyai. Kakeri, pa apimie Isipu sou xowoniai. Kakeri, Xoiteue nu xeika puroyai. 
\v 10 Xoiteue tianu wati nupo xokupa xu xuweieyai. Kakati Yosepue Isipupo kokemu xeika kunakuna wati, Xoiteue asinaku sipa tuwati kokemue nu xouwewoyai. Pa kokemue nu tumuworati Isipupo akereki kapmani purina, kokemupo atoropu xokupa xuru yakuworuwoyai.
\p
\v 11 “Xurise xokupa Isipu sanawa xeika Kenan sanawa xeika mause yause xati, xokupa xuiapu xoye xuweitau nikeyai. Kakati sikou asisikimana xoye xuweitau nikeyai. 
\v 12 Yekopue Isipu wit purina kuna iyeserina, kopou asisikimana xesanikati xowoniai. 
\v 13 Xiyerineri xowoniai yause xosa, Yosepue oamana ipaki kanikina, ‘Ye Yosepue,’ nikeyai. Kakati kokemue rania xurise Yosepupo oamana sipanikeyai. 
\v 14 Yosepue omo Yekopu kuna xesaruwati, nupo xuiapu 75-teu sie xeikae kouyewoniai. 
\v 15 Yekopue Isipu xowoyai. Purixana xumatia, sikou asisikimana rania xumuweneai. 
\v 16 Kakeri, erewese Sekem xiyeri xemeiniki xouneri ekime Apraxamue Amorupo nono nikau kopa upu isayawoyai xosa upuainikeneai.
\p
\v 17 “Paina ekime Xoiteue Apraxamu sokisoki kuna kawoyai yause putawopure tomuroirotai. Kakati Israil apimi Isipu puroniaia xiri inainauweneai. 
\v 18 Xurise kire apue Isipupo kokemu puroyaia, nu Yosepu sipawopu xuwe. 
\v 19 Pa kokemue sikou xuiapu kini xorexoreinikina xoxixoxi kapia tinikirouna. Nue kunawati nono misiarara xumopinerire purereinikeneai. 
\v 20 Pa yause xosa Mosesipo anae Mosesi iyareyai. Nu nono xoseiara xati Xoiteue xouwewoyai. Kakati omopu atoro Moses xeimore poita xosa yakuwoneai. 
\v 21 Xurise kisau iyareri purati, kokemupo mokei tina nukou nononi kutu sie yakuwoyai. 
\v 22 Kakati Mosesie Isipu nikau xokupa asinaku sipa tieina, sokisoki kuna tua saina xokupa sokisoki saina tua sayeyai.
\p
\v 23 “Mosesipo xitosani 40-teu xatia, nukou xataumana Israil apimi xekenikepure nanunanu woyai. 
\v 24 Mosesie xekoatia, kire Isipupo apue kire Israilipo apuara xoxi kapia tiwotai. Kakati, Mosesie pa Israilipo apu tianuworina, xoma xapa tina pa Isipupo apu ouwati xumoyai. 
\v 25 Mosesie nanuwotaia, Xoiteue Moses xuporei tianisikepure xina xi xataimanae sipawopineri xeyai. Paire nini sipawopu xuwe. 
\v 26 Kire asau xosa, Mosesie xekoatia Israilipo apu aimorei waraxeteneai. Kakexeri putaraniepure xona kunauna, ‘Ei eri xatauno. Tini ama taitai waraxinuana?’ nieyai. 
\v 27 Kakati pa apu poripori xotapae Moses xiyeri wasuwetai. Kakeri kunauna, ‘Yue kanati sinipo tumu saine kuna xekexeke sainena? 
\v 28 Xorise kire Isipupo ouweitiai sie ye ouwiyepure xinere, wo?’ woyai. 
\v 29 Kakati Mosesie pa kuna iyeseri ximi xouna, Mitiani nikau ouro puroyai. Poro xui tina sawai nono aimore tuku xeyai.
\p
\v 30 “Kakina 40-teu xitosani xouwatia, Sainai totou tomuro ou apu xuweu xosa kire xenikorokoroe Moses maiyewoyai. Nu kire na misiarapu ne teu xosaupo xepi minika xopuro puroyai. 
\v 31 Mosesie pa kapia akipaxetai xekerina xokupa nanunanu teyai. Ati xekopure nutiemu xonatia, Kokaipae ipaki kauna, 
\v 32 ‘Ye neu asinimana nikau Xoiteu. Ye Apraxamupo Xoiteu, Aisakipo Xoiteu, Yekopupo Xoiteu.’ Kakati Mosesie urerina xekopu ximikeyai. 
\v 33 Kakati Xoiteue kauna, ‘Ne neu erieri xureieye, pa amure, mua ou ne tumutiaia ikouna xeseu. 
\v 34 Ninie Isipu yeu xuiapu xokupa kapia xoxi kakinikeri xekeutiai. Ye ninipo morepi iyeserine, Israili apimi Isipu xupunikiropu sonikepure koune. Pa xati ne sarouwo. Ye Isipu xesanepure xine,’ woyai.
\p
\v 35 “Ximuximua Israili kinie Mosesipo supo wari ipaki kauneri, ‘Yue kanati sinipo tumu saine kuna xekexeke sainena?’ woniai. Pa apu Mosesie sore tumu saina tina, Israili xiyeri tinikepinaure Xoiteue xesawoyai. Pa xenikorokoroe na misiara xosa puroyai xati nupo kunae Moses xesauwati xowoyai. 
\v 36 Mosesie Isipu weti soniki xoupopouna, 40-teu xitosani xosa xumu xonuxonu kapia Isipu erina pa Ewou Xasi xosa erina apu xuweu ou xosa eretewoyai. 
\v 37 Pa Mosesie sore Israili ipaki kanikina, ‘Xoiteue tinipo kire xatatiki tumuworatia, iko sie kunatureture puropina,’ xeyai. 
\v 38 Xurise sikou asisikimanae apu xuweu ou xosa utu kununuwori, pa Mosesie sore nini xeika puroyai. Kakina Sainai totou xouro xowati, xenikorokoroe kuna tuwoyai. Nue Xoiteupo kuna ekeoma tuku tina siko sikeyai.
\p
\v 39 “Kakatia, sikou asisikimanae Mosesipo kuna iyesepu xirexeniai. Xuwe. Nupo kuna supo warineri, ninipo xonikikemuepa Isipu xiyeri xowopure xeniai. 
\v 40 Aroni ipaki kauneri, ‘Pa apu Mosesie Isipupo sosiki kotaia amu amakinarauna sini sipa xuwe. Pa xati nei xoiteu erinau sikau, ninie akerineri ime atarisikepineri,’ woniai. 
\v 41 Pa yause xosa kire pulmakau ara kesirou tumuworineri, pa oropu xoiteu xouineri noto ouneri xuria teneai. Kakerineri, nikou xupunikieni kesiwoniai sapire nimaririwoniai. 
\v 42 Pa xati asau xeika, poita xeika, pai xeikaure muris tepinerire Xoiteue nike tinikeyai. Kunatureture nikau nakau xosa kuna purotai sie, ‘Tini Israili tini xiri xosa usie ukauro 40-teu xitosani purikiniai yause xosa pulmakau xeika sipsipu xeika ounuku xuria tikiniai, tini yeure xuria tikiniaire, wo? Xuweni kutu. 
\v 43 Pa kokaipa kesia ata tinie xemekiniaia yeu kesia ata xuwe. Paiya xorei xoiteu Molekipo. Tini xorei xoiteu Repanipo paipo xenumu rania xemekiniai. Tinie pa ouropu xoiteu xeniniki xosa muris takuaire kesirou tumuworikiriai. Pa xati ye tinipo sanawa xosau xesatikitia, pira ou Papilon sanawa purotai xosa xounaria purakuai.’
\p
\v 44 “Stiwenie pani ipaki kunaunua, “Sikou asisikimanae apu xuweu ou xosa puroniai yause xosa paiya, nini Xoiteupo kesia ata tuku. Pa ata xosa Xoiteue nukou kunani kutu yararirouna. Pa kesia ata xuwoniai yausepa, Mosesie amukau atarau” xuwopina xina Xoiteue kawotai sieni taineri xuwoniai. 
\v 45 Xurise asisikimana nikau nonoe pa kesia ata tineri xetau apimi nikau ou tepure Yosua xeika koniai. Kakeri, Xoiteue asisikimana nikau muanikiro pa xetau apimi xesanikeyai. Kakati, kesia ata xuworeri nuko pa ou xosa purina utu Tepitipo yause xeyai, 
\v 46 pa apu Tepitia Xoiteue asinaku kapia nu xosa kakirouna. Pa xati Tepitie ipaki kunikunina, “Yekopupo Xoiteupo Ata xuwopinere? Xuwere?” xeyai. 
\v 47 Kakeyaina pana xurise, Solomonie pa ata xuworeyai.
\p
\v 48 “Xoiteu Xouroni Kutua apue xuwoniai ata yau purirouwatixe. Kunatureturei kunawoyai sie, 
\v 49 ‘Kokaipae ipaki kunauna, “Mena paiya yeu kokemu sai, ou paiya yeu siai iyaritiai wese. Pa xati tini amukau ata yeu xuworiyakuaina? Ye arikepine iri ana wese puropinana? 
\v 50 Ye ikoini pa xokupa sapi iyariai,” ’ xeyai niketai.
\p
\v 51 “Stiwenie kaunsolu pani kanikina, ‘Tini poripori tutua apimi. Tinipo xotikikemu xeika nanunanu xeika paiya xukumi nikau sie sokisoki xina. Tinipo xakutiki susuworati, Xoiteupo kuna iyesirouwarixe. Ekime tinipo asitikimanae kakeneai sie, tinie sipesi Xoiteupo Supo Youyapu kuna supo warounuku. 
\v 52 Amu kunatureturei ekime purati, tinipo asitikimanae asinaku kapia nu xosa kakeniaina? Xuwe. Ninie ekime apimie ipaki kunawoniai ounikieniai, kunauneri, Apu Asinaku Kapia Kakepina, kopina xeniai. Pa apu mua koati xiwai xupunikiro iyarinuku ouwari xumotai. 
\v 53 Tini xenikorokoro xupunikiropu Xoiteupo tu tikiriai sorena, tini taiwopu xuwe,’ ” niketai.
\s Stiweni xosa xe purereuneri ouweri xumotai
\p
\v 54 Kaunsolu teue Stiwenipo kunaure, xiri kisamaira nikati maikuku woroteneai. 
\v 55 Kakeria, Xoiteupo Supo Youyae Stiweni xosa xokope xati, mena xouro eisa wotai. Xoiteupo asinaku memeremu xeika nekei xeika mena xouro xekerina, Yesusue Xoiteupo xupo meruira tumu puroto wati xekotai. 
\v 56 Stiwenie ipaki kunauna, “Iyesa. Ye mena xekeutia taiyati, Apupo Nonoe Xoiteupo xupo meruira tumu purina,” niketai.
\p
\v 57 Ninie pa kuna iyeserineri ere xiraxarauneri xakuniki parapara woteneai. Kakeri sauweineri keikei xona Stiweni soki xorou teteneai. 
\v 58 Erewese kisauira xesawori munati, ouwepure xe kuruwoteneai. Ximuximu kuna xosau suwoteneai apimie, nikou nekei xuwau xurexineri apu tenemai wenumu Solu, nu nutiemu soxeteneai. 
\v 59 Apimie Stiweni xosa xe kuruworia, Stiwenie ipaki kunikuni xina, “Kokaipa Yesusu ne yeu xenimi te,” xetai. 
\v 60 Kakerina xoutapa ukurourouna sokisoki uru yaxina, “Kokaipa, ne kaki xanau ninipo xunu xapa teu,” xetai. Stiwenie kaki kunarina, xumotai.
\c 8
\p
\v 1 Solu ekero, pa kapia ninie kaketeneaia asinaku xetai.
\s Solu paie Yesusu taiwoteneai xuiapu xoxixoxi niketai
\p Stiweni ouweteneai yause xosa xotapa taineri Yesusu taiwoteneai xuiapu Yerusalemu puroteneai xiri xoxixoxi niketeneai. Kakeri Yesusu taiwoteneai xuiapu xokupae ximi Yutia tistiriki xeika Samaria tistiriki xeikapu sanawa yau xouxanau woteneai. Yesusupo tianutianuwopia nini Yerusalemuni puroteneai. 
\v 2 Kireu apimi nini Xoiteue xouweurouna kapia tairounerie, Stiweni upuarineri nure kokaipa morepi moroteneai. 
\v 3 Solua nu Yesusu tairouneri xuiapu xoxixoxi nikepi saina tetai. Ninipo atayau xouna xui xeika apu xeika tiniketai. Kakina puruniki xouna kakauyaro soiniketai.
\ms Yesusupo tianutianuwopie Yutia xeika Samaria xeika xosa Yesusupo kuna uteiwoteneai
\mr YT 8.4—12.25
\s Ninie asinaku kuna Samaria uteiwoteneai
\p
\v 4 Pa xuiapu ximi xouxanau woteneaie, puroteneai wese yau asinaku kuna uteiwoteneai. 
\v 5 Pilipue kire Samariapu erewese xouna, Kristusurei asinaku kuna nini xosa uteiwotai. 
\v 6 Xokupa xuiapuni kutue Pilipupo kuna iyesete xumu xonuxonu kapia kakati xekotouneri, nupo kuna xosa ati xakuniki iyareteneai. 
\v 7 Pilipue xokupa xuiapu xosanikipo xoxi yaniyani xesanikati xekoria, pa yaniyani teue xoxi xiraxarauweineri weniki xowoteneai. Xokupa apu einiki xumuna sianiki xoxixekie, xiyeri meruketeneai. 
\v 8 Paire pa erewesepu xuiapue kokaipa nimariri nimariri woteneai.
\p
\v 9 Kire apue pa erewese purotai, nupo wenumu Saimoni. Ekime nue kireu tianikete xoxixoxiniketewopure osauna xoxixoxi yaniyani yainikirouna, kakati Samariapu xuiapue xekeri xokupa nanunanu teteneai. Nue ipaki kunauna, “Ye kokaipa apu,” xirouna. 
\v 10 Kakati xokupa kokaipa apimi xeika kireu aipu xuimi apimi xeikae rania Saimonipo kuna iyesepure xeteneai. Ninie ipaki kunauneri, “Muaiya, kire Xoiteupo sokisoki, wenuneri Kokaipa Sokisokini Kutu, nue Saimoni xosa purina,” xeteneai. 
\v 11 Nupo kuna sokisoki iyeseteneaia, pa amure, xokupa yause xekoria xetau kapiani kutu kakati xokupa nanunanu tirouneri. 
\v 12 Pana Pilipue Xoiteue xuiapu yakunikepina yauseure asinaku kuna xeika Yesusu Kristusupo wenumu xeikaure uteiwatia, xuimi xeika apimi xeikae xonikisuneri Yesusupo wenumurei ene iseteneai. 
\v 13 Saimonie rania xousuna Yesusupo wenumurei ene isetai. Kakerina Pilipu xeika texineri Pilipue kokaipa xumu xonuxonu kapia kakixanau wati xekerina xokupa nanunanu tetai.
\p
\v 14 Yerusalemu puroteneai Yesusupo tianutianuwopie, Samaria apimie Xoiteupo kuna teneai kuna iyeseteneai. Pa xati Yonino Pitano xesanieri nini xouyeniketeneai. 
\v 15 Utu putarinexeri, Xoiteue Supo Youya pa Samaria apimi tinikepinaure kunikuniwoxeteneai, 
\v 16 pa amure, Xoiteupo Supo Youyae nini xosa kopu xuwe, ai Yesusu wenumurei ene iseteneai. 
\v 17 Kunikunieinexeri, xupuniki xosaniki iyarexeri, Xoiteupo Supo Youya teteneai.
\p
\v 18 Yesusupo aimore tianutianuwopie xupuniki xosaniki iyareri Xoiteupo Supo Youya teri Saimonie xekeniketai. Pa xati xe nini xosa timana, ipaki kunauna, 
\v 19 “Tini mua sokisoki ye rania siari, kire apu xosa xupi iyaritia, Xoiteupo Supo Youya tepina,” niketai.
\p
\v 20 Kakati Pitae Saimon ipaki kauna, “Neu xe paiya naki xeikani xoxi xepina! Xoiteue aini tinikerina xiyeri xapa tepu xuwerouna sapia, ne xei isayawopine xi nanunere, wo? Xuweni kutu. 
\v 21 Xoiteu ekero neu xonikemu teteiwatixe. Pa xati sini mua Xoiteupo saina tikiriai xopu ne purowai itou xuwe. Xuweni kutu. 
\v 22 Ne xoni pirixinau neu xoxi kapia nikini tuwo. Kakinau Xoiteu kunikuninau kotowau neu xoxi nanunanu xoniro purotai xesauwepina. 
\v 23 Ye mua kuna kunautiaia, amure, ye xekenitia ne Xoiteue ai xoniki ina tinikirouna sapi tepure ekinieni kutu nau pa kapiae kasuei xoxi siei neu nanunanu xoxi xati paie xunupo kakauya xosa purine,” wotai. 
\v 24 Kakati Saimonie kuna xapa kauna, “Tinie Xoiteu kunikuniwari yeure xou kuruwati, tini kunauyatiai sapi ye xosa moxete,” niketai.
\p
\v 25 Yesusupo tianutianuwopi aimorei Kokaipapu kuna utei xuiapu kanikineri, Xoiteue nio xosa kapia kaketaire xeika kanikete woteneai. Kakeri xurise Yerusalemu xiyeri xowoxeteneai. Xowoxeteneai yause xosa, Samaria nikau xokupa wese yau asinaku kuna uteiwoxeteneai.
\s Pilipue Itiopiapu apu xosa kuna uteiwotai
\p
\v 26 Kire Kokaipapu xenikorokoroe Pilipu ipaki kauna, “Ne sarounau asau munarounaro xounau, Yerusalemue utu Kasa putawotai imerei xouwo,” wotai. Pa imepa apu xuweu masaira purina. 
\v 27 Kakati Pilipue sana xowotai. Pa imeropa kire Itiopiapu apu xekotai. Nu paiya Itiopia sanawapu kokemu xuipo kokaipa saina apu. Pa xuipo wenumu Kantasi, pa saina apue pa kokemu xui Kantasipo xe re xuruara yakurouna. Itiopiapu kapmanie para waruwoniai. Pa apue Yerusalemu muris tepure kotaiye, 
\v 28 xiyeri xowopure xetai. Nukoe misitati notoe pururouna saka xosa misitina kunatureture Aisaiapu nakau, ninaipa xowotai. 
\v 29 Xoiteupo Supo Youyae Pilipu ipaki kauna, “Ne pa saka nutiemu xono,” wotai. 
\v 30 Kakati Pilipue nutiemu keikei xonatia, pa apue kunatureture Aisaiapu nakau nina xati iyesetai. Pilipue kotouna, “Ne mua kuna ninaxitiai kuna xotapa sipaunere, e xuwe?” wotai. 
\v 31 Kakati pa apue kuna xapa kauna, “Ye amakinei kuna xotapa sipawopinena? Kire apue kayati paiyeye sipawopine,” wotai. Kakati Pilipu kauna, “Xouro manau ye xeika mise,” wotai.
\p
\v 32 Pa kuna masa ninaxetaia, mua kuna tuku, “Nue kire kuna kunawopu xuwe. Sipsipu ouwepure tixowori xiraxepu xuweurouna sie. Pa xeika sipsipu ara uri katiwori xiraxepu weurouna sie. 
\v 33 Wenumu xiri ororineri, atineri kutuni kunawopu xuwe. Pa xati apue kuna asi warinikepineri, nono teu puropu xuwe. Xuwe. Ninie ouweri, mua ouro pani puropu xuwe,” xetai.
\p
\v 34 Pa apue pa kuna ninaiyeina, Pilipu ipaki kotouna, “Ye ne kotonine, kunatureturei yure mua kuna kunawotaina? Nu nukoure kunawotaire e kire apure kunawotai?” wotai. 
\v 35 Kakati Pilipue pa apu kuna uteina kawotai. Akerina pa apue ninaxetai kuna xotapa uteiyeina, xurise Yesusupo asinaku kunaure uteiwotai. 
\v 36-37 Imeyau pani xouneria utu kire enero putawoxeteneai. Pa apue kunauna, “Xekowo, ene purina. Kire sapie ime parawati ye ene isepi xuweuwopinere?” wotai.
\p
\v 38 Kakerina, saka titi kauwati nue muri keuwati saka puruwoteneai notoe tumuwoteneai. Kakeri Pilipue pa apu xeika enero munaneri, Pilipue Yesusupo wenumurei ene iseruwotai. 
\v 39 Nini ene wetineri xouro moxeria, sapauni Kokaipapu Youyae Pilipu sou xowati, pa apue nu xiyeri xekopu xuwe. Pa apue nimaririeina nukou ime tai xowotai. 
\v 40 Pilipue Astot erewese putarina, xokupa erewese yau texina Yesusupo asinaku kuna uteipa texetai. Teipa xouna xurise utu Sisaria erewese putawotai.
\c 9
\s Solue xoukemu pirixetai
\r (YT 22.4-16 xeika YT 26.9-18)
\p
\v 1 Pa yause xosa Solue Kokaipapu tataiwopi xoxixoxi nikina ounikiepure sokisoki kunani kunawotai. Kakerina, ere xuriatiti xosa xouna, 
\v 2 Yuta nikau kununu atapu tumu teu erewese Tamaskusu puroteneai xosa, nakau xayarinikepinaure ere xuriatiti kotowotai. Kakati ere xuriatitie nakau xayaxayauna Solu tuwotai. Nakau teu xosa mua kuna tuku, “Solue xekenikati kireu xuimie re apimie Yesusupo ime taiworia, nue kakauyaro soinikinapa Yerusalemu soniki kopina,” xi xayawotai. 
\v 3 Solue Yerusalemu wetina Tamaskusu xowotai. Nu Tamaskusu ma putauropina yause xosa paiya, mena xouropu kire memeremue sapauni kouyewotai. Pa memeremue xiri sokisoki xati, 
\v 4 Solue oro uraki xouna iyesatia, kire apu supoe ipaki kunauna, “Solu, Solu, ne amakati ye xoxixoxi yepi saina tinena?” wotai. 
\v 5 Kakati Solue kunauna, “Kokaipa, ne yuena?” wotai. Kokaipae kauna, “Ye Yesusu, nei ye xoxixoxiyepi saina tine. 
\v 6 Ne sarounau erewese xouwo. Sewai kire apue kire sapi kakewaire kanepina,” wotai.
\p
\v 7 Solu xeika xowoteneai apimie ureuweineri, kuna xuweuweteneai. Apu supue kunawati iyeseteneaina pana, kire apu xekopu xuwe. 
\v 8 Solue sarouna eke perewotai sorena, kire sapi xekopu xuwe. Pa xati xupo xaike tineri Tamaskusu sou xowoteneai. 
\v 9 Xou xeimore asau purotaina pana, ekekemu ukumuni purotai. Nu xoye xeika ene xeika nepu xuwe.
\p
\v 10 Yesusupo kire taitaiwopie Tamaskusu purotai, nupo wenumu Ananaias. Kokaipae xiniwepirei nupo wenumu tina, “Ananaias,” xetai. Kakati kunauna, “Kokaipa, ye purine,” wotai. 
\v 11 Kokaipae ipaki kauna, “Ne sanau mua ime xouwo, ime wenumu Ime Kutu. Yutasipo atoropa kire apu Tarsusu erewesepure kotoxewai, nupo wenumu Solu. Nue kunikuni purina. 
\v 12 Ekekemu ukumuna pana, xiniwepie kire apu wenumu Ananaiasi xekoatia ma xupo xosau iyarati xiyeri eke teteiwopinaure, atoro manetai,” wotai.
\p
\v 13 Kakati Ananaiasie ipaki kuna xapa kauna. “Kokaipa, pa apue neu xokupa xuiapu Yerusalemu puroteneai xosaniki xoxixoxi kapia kakati kunawori iyesitiai. 
\v 14 Neu weninirei muris tineri kunikunirouneri wesepu xuimi apimi kakauyaro soinikepure ere xuriatiti supunikiropu iyo kuna tetai,” wotai. 
\v 15 Kakati Kokaipae ipaki kauna, “Ne xouwo. Pa apu nu ximine yeu saina apu xina. Nu xetau xuimi apimi xeteneai xuimiapimi xuna kokemu xuna, Israili xuna xosa xouna yeu wenimi nini xosa uteiwopinaure tumuworitiai. 
\v 16 Nu xouna yeu wenimi uteiwopina yause xosa xokupa tatau xeika xu xeika xemeropinaure ataruwopine,” wotai.
\p
\v 17 Ananaiasie xouna atareira mana, Solu xosa xupo iyari ipaki kauna, “Yewapu Solu, Kokaipa Yesusue ne imero maiyenerina, xesayati ne kouyenine. Neu ekini ati teteiwati xiyeri sapi xekowaua, Xoiteupo Supo Youyae ne xosa xokope xepina,” wotai. 
\v 18 Ananaiasie kunauwatia, sapauni kesimasa siei Solupo ekero purotaie uraki koati, xiyeri sapi xekotai. Kakati sarouna Yesusupo wenumurei ene isetai.
\p
\v 19 Kakerina xoye nina xiyeri sokisoki tetai.
\s Solue Tamaskusu asinaku kuna uteiwotai
\p Solue Yesusupo tataiwopi xeika Tamaskusu kireu asau purianiketai. 
\v 20 Xurise Yuta nikau kununu atoroni kutu xouna, ipaki kuna uteina, “Yesusu nu Xoiteupo Nono,” xetai.
\p
\v 21 Xokupa apue Solupo kuna iyeserineri kokaipa ure urewoteneai. Kakeri kunauneri, “Yesusu wenumurei muris tineri kunikunirouneri xuimi apimi mua apue sore xoxixoxinikirouna. Yerusalemu kaketaie ximine muoro kouna kakauyaro soinikina ere xuriatiti xosa soniki xowopina,” xeteneai. 
\v 22 Pana Solupo sokisokie xiri kokaipa xati Yuta apimi Tamaskusu puroteneai xosa atina kutuni ipaki kanikina, “Yesusu apua Xoiteue nukou xuiapu sonikepure unareyai,” xetai. Yuta apimie Solupo kuna iyeseri ureuweineri wenumu ororepure kire kuna kunawopu xuwe.
\s Yuta apimie Solu xiwaixiwaiwori ximi xowotai
\p
\v 23 Xokupa asau xouwatia, Yuta apimie Solu ouwepure kunununeri kuna ouwoteneai. 
\v 24 Kakeri, Solue nini kuna ouwoteneaire iyesetai. Yuta apimie Solu ouweri xumopinaure asau xeika ukumu xeika rania, erewesepu xokupa isima parawoteneai. 
\v 25 Kakeria, Solupo tataiwopie kokaipa sepuri erewese katoreki xouro ukumani sou xowoteneai. Kawori kire keri xosa misitati, xupeu isimarei iyososowori erewese kisauira xowotai.
\s Solue Yerusalemu purotai
\p
\v 26 Solue Yerusalemu xouna, Yesusupo tataiwopi xeika kununuwopure xetai. Kakati nu Yesusupo tataiwopi xana xuweworineri ximikuwoteneai. 
\v 27 Kakeria, Parnapasie Yesusupo tianutianuwopi xosaniki sou xou yatawotai. Solue imero Kokaipa xekoati, Kokaipae kuna tuwotaire, Parnapasie asi wariniketai. Solue ximikepu xuweu Yesusupo wenumu Tamaskusu sokisoki uteiwotaire rania Parnapasie asi worotai. 
\v 28 Kakati, Solue nini xeika Yerusalemu purina nini xeika texetai. Nu ximikepu xuweu Kokaipapu wenumurei sokisoki kuna uteiwopi saina tetai. 
\v 29 Solue Yuta apimi Kriki kuna kunaurouneri xeika kuna tuwata xeteneai. Kakati ouwepure ime xireketeneai. 
\v 30 Solupo xataumana Yesusu tairounerie paire siparineri, Solu Sisaria sou xouneri, erewese Tarsusu xesawori xowotai.
\p
\v 31 Pa xati xokupa Yutia sanawapu xuiapu xeika Kalili sanawapu xuiapu xeika Samaria sanawapu xuiapu teu xeikae Yesusurei xonikisuneri tairounerie ati puroteneai. Kireu apimie nini xoxixoxinikepu xuweuwori, Xoiteu taineri xonikisuwoteneai xuiapu xokupa xina sokisoki xetai. Ninie Kokaipa irue puropi kapia taiwori, Xoiteupo Supo Youyae ninipo xonikikemu sokisoki wotai. Kakati xokupa xuiapue maneri Xoiteure xonikisuwoteneai.
\s Pitae Ainiasi atieretai
\p
\v 32 Pitae xokupa sanawa teipa xouna Lita erewese rania xouna Xoiteupo xuiapu tuku poro purotai. 
\v 33 Kire apu nupo wenumu Ainiasi pa wese xekotai. Nupo xokupa eupara xumueki, suariro kireni 8-teu xitosani xini purotai. 
\v 34 Pitae ipaki kauna, “Ainiasi, ximine Yesusu Kristusue atinati xiyeri merukine. Ne sarounau neu suari atiwo,” wotai. Kakati sapauni sarotai. 
\v 35 Kakati Lita erewesepu xokupa apimi xeika Saroni ku xosaupa xeikae, Ainiasi xiyeri merukati xekerineri, Kokaipa xosa xoniki pirixeteneai.
\s Pitae Tapita xiyeri saretai
\p
\v 36 Kire Yesusupo tataiwopi xuie Yopa purotai, nupo wenumu Tapita. Kriki kunae Torkas xineri. Nue sipesi asinaku kapia tina xuiapu xuru xuweu tianikirouna. 
\v 37 Pa yause xosa supa tina xumotai. Ene isieruworineri iri ata kama tureture xouro xosa iyareteneai. 
\v 38 Lita erewesepa Yopa tomuro purati, Yesusupo tataiwopie Pita Lita purina kuna iyeseteneai. Pa xati aimore apu xesanikeri xouneri ipaki kauneri, “Eio, ne sini xosa sapauni kouwo. Ne kaki xanau xororowou,” woteneai. 
\v 39 Kakeri Pitae mana nini xeika xowotai. Putawatia souneri, ata kama xouroni kutu xosa xowoteneai. Kakeri xokupa xui oyemasie Pita nutiemu maneri tumuneri muripuroteneai. Kakineri Tapitae xokupa nekei tatama xetai ataruwoteneai. 
\v 40 Pitae xokupa xuiapu xesanikati kisau mauweria, xoutapa ukurourouna kunikuniwotai. Kakerina moakemu pirixina xui mou xekeuna ipaki kunauna, “Tapita, ne sarouwo,” xetai. Kakati xuie eke pereuweina, Pita xekeri, sarouna misetai. 
\v 41 Pitae xupo xaike tina sarati, tumurotai. Kakati Pitae Xoiteupo xuiapu xeika xui oyemasi teu xeika yainikeri atarinikina, Tapita ekeoma purina xetai. 
\v 42 Pitae kaketai kapiaure Yopa erewesepu xokupa sanawa yau kuna oi xouxanau wati, xuiapue iyeseteneai. Paire xokupae Kokaipaure xonikisuwoteneai. 
\v 43 Pitae xokupa asau Yopa purotai. Kire apu nupo wenumu Saimoni xeika purotai. Pa apue pulmakau nikau ipisa tina kireu sainapure atiatina teukirouna.
\c 10
\s Xenikorokoroe Korniliusu maiyeuna kuna tuwotai
\p
\v 1 Kire apue Sisaria erewese purotai, wenumu Korniliusu. Nu Romupo 100 xomatua teu nikau tumu. Nu paiya Itali nikau xomatua kini xeteneaipo xomatua. 
\v 2 Nu Xoiteue xouweurouna kapia tairouna. Xokupa apimie nuko xeika nukou atoro purirounerie Xoiteu irue purirouneri. Yuta apimi xauna puropi puroria, xokupa tinikina tianikirouna. Kakina xokupa yause Xoiteu xosa kunikunirouna. 
\v 3 Kire asau, 3 kiloku xoruwatisie xosa xiniwepi sie kire sapi yarani xekotai. Xoiteupo kire xenikorokoroe atoro mana ipaki kauna, “Korniliusu,” xetai. 
\v 4 Kakati, Korniliusue xekerina xiri ximikerina, ipaki kunauna, “Kokaipa apu, amakatina?” wotai. Kakati, xenikorokoroe Korniliusu ipaki kauna, “Xoiteue neu kunikuni iyeserina, nei xuiapu xeara xuweu purori tianikiroune kapiaure nanunanuna. Neu pa kapia Xoiteue xouweuna.
\p
\v 5 “Ximine kireu apimi xesanikari Yopa xouneri, kire apu nupo wenumu Saimon, kire wenumu Pita. Nu xekeri kaworia kopina. 
\v 6 Kire Saimoni nu pulmakaupo ipisa xosa saina tirouna. Nu nupo atoro purina. Pa atapa xasi maro purina,” wotai.
\p
\v 7 Xenikorokoroe Korniliusu kuna kaworina xowotai. Kakati, nupo aipu saina apu aimore xeika kire xomatua xeika yainikati moteneai. Pa xomatuae rania Xoiteue xouweurouna kapiaure xina Korniliusu xeika sipesi purirouna. 
\v 8 Korniliusue pa xokupa kapia yaraxetaire pa xeimore apimi ati kanikati Yopa xowoteneai.
\s Pitae xiniwepi sie sapi xekotai
\p
\v 9 Korniliusue xesaniketai apimie xouneri ime kamamu xineteneai. Xumi xati pani xouneri asauniki xepure xatia Yopa erewese tomuro xonoteneai. Pa yause xosa Pitae kunikuniwopure ata youpo saka xouro xowotai. 
\v 10 Pitae iriawati xoye nepure xetai. Nini xoye irei purineria, kire sapi xiniwepi sie xekotai. 
\v 11 Menae taiyati, kire sapie kokaipa mari sie koati xekotai. Kire sapie muira pairapu xaku xaku teri iyososo wati oro kotai. 
\v 12 Pa mari xosa xokupa noto xeika xaima xeika xetaxetau ni xeika puroteneai. 
\v 13 Kire supue ipaki kunauna, “Pita, ne sanau noto ounau ne,” wotai. 
\v 14 Kakati Pitae kunauna, “Kokaipa, ye kakepi xana xuweni kutu! Ye xakusu kire yause ne ekiniro kire xeseu xeki sapi nepu xuwe xati, nepinukua xeseu,” wotai. 
\v 15 Xiyeri xina pa supoini ipaki kunauna, “Xoiteue kakati asinaku xina xeseu xuweuwotai sapia, nei kunaunau xeseu xeu,” wotai. 
\v 16 Xeimore yause pa kapia kakerina, sapauni pa marie mena xouro xiyeri xowotai.
\p
\v 17 Pitae xokupa nanunanu tiei kunauna, “Ye mua xiniwepi xekeutaia, amu xiniwepi xotaparau?” xetai. Paire nanunanu watia, Korniliusue xesanikati koteneai apimie putawoteneai. Apimi kotonikineri Saimonipo ata anoro purinanarineri, ma ata isimaro tumuwoteneai. 
\v 18 Kakeri uru ipaki yaxineri, “Saimoni, kire wenumu Pita, nu muoro purinare e xuwe?” xeteneai. 
\v 19 Pitae pa xiniwepireni nanunanu puratia, Xoiteupo Supo Youyae ipaki kunauna, “Iyese. Xeimore apue ma ne xirekinineri. 
\v 20 Pa xati ne sarou munanau nini xeika xouwo. Ne kaki xanau ere nanunanuwou. Ye ikoini xesanikiti koteneai,” wotai.
\p
\v 21 Pitae pa apimi xosa muna ipaki kunauna, “Pa apu tini xirekepi saina tikiriaia, ye sore. Tini amure kounukuna?” niketai. 
\v 22 Kakati ninie ipaki kunauneri, Korniliusu nu 100 xomatua teu nikau tumu. Nue xesasikati kounuku. Nu asinaku apu Xoiteure ximikirouna. Xokupa Yuta kinie kunauneri, nu asinaku apu xirouneri. “Nei nupo atoro utunau kireu kuna kunawau iyesepinaure, kire Xoiteupo xenikorokoroe kawati yainetai,” woteneai. 
\v 23 Kakeri Pitae atoro soniki mana yakuniki xinetai. Xumi xatia saneri xirini xowoteneai. Yesusupo kireu tataiwopi Yopa puroteneaie Pita xeika xirini xowoteneai.
\s Pitae Korniliusupo atoro xowotai
\p
\v 24 Pita xeika pa apimi xeikae teipa xouneri, kireni ukumu ime kamamu xineteneaie, Sisaria erewese utu putawoteneai. Kakeri Korniliusue nini yakuniki purotai. Nupo emeumana xeika marouyaumanani kutu xeika yainikati, kouneri kununu puroteneai. 
\v 25 Pitae atoro manatia, Korniliusue nutiemu mana siau sakoro xoutapa ukurouna nu xosa muris tetai. 
\v 26 Kakati Pitae ti sari ipaki kauna, “Ne sarouwo. Ye rania apu sore,” wotai. 
\v 27 Kakerina nu xeika atareira kunaupa maneri, xokupa xuiapue kununu purori xekeniketai.
\p
\v 28 Kakeri nue ipaki kanikina, “Takieni sipa, sini Yuta paiya sinipo asisikimana nikau kapia tuku. Pa xati xetau sanawapu xuiapu kini tuku puropinukure e nutieniki xonopukiri xana xuwe. Xeseuni kutu. Pana Xoiteue kapia atariyetaina, ye Xoiteu ekero kire apu xunu tukuna nu xeika lixepi xana xuwe xepixe. 
\v 29 Pa xati ye tinipo kuna suputiki woropixe. Ye tinipo uru iyeserine koune. Paina ye kototikine, amakati ye yaikiriaina?” niketai.
\p
\v 30 Kakati Korniliusue ipaki kunauna, “Xeimore asau xowotai xosa, kire sapie ye xosa putawotai. Paiya muai. Yeu atoro purine 3 kiloku xosa kunikunitiai, paiya muanumu yause sie xosa kunikunitia, sapauni kire apue yeu ekiro tumuwotai, nupo mari paiya xiri una puromuwoki. 
\v 31 Pa apue kunauna, ‘Korniliusu, Xoiteue neu kunikuni iyeserina, nei xuiapu xeara xuwe xati xuru xuweu purori tianikiroune kapiaure nanunanuna. 
\v 32 Pa xati apimi xesanikau Yopa xouneri apu Saimoni kire wenumu Pita yauwopineri. Pa apua nu kire Saimonipo atoro purina. Nu pulmakau ipisa xosa saina tirouna, nupo ata xasi maro purina,’ yetai. 
\v 33 Kakati, sapauni kireu apimi xesanikiti ne xosa utoteneai. Kakeri, ne asinaku kapia tine koune. Paina ne xokupa kuna Kokaipae kanetai sini kasikau iyesepinukure, sini xokupae kounuku Xoiteu ekero purinuku,” wotai.
\s Pitae Korniliusupo atoro kuna uteiwotai
\p
\v 34 Pitae ipaki kunauna, “Suwauni kutu, ximine ye sipaune, xuiapu nini xetaxetau kinipo sorena, Xoiteue kireni kapiani kakirouna. 
\v 35 Xokupa sanawapu xuiapu tutue nu irue purineri asinaku kapia kakirouneria, Xoiteue xouwenikirouna. 
\v 36 Xoiteue sini Israili kini sikeyai kuna tini sipa. Nue asinaku kuna ipaki uteina, Yesusu Kristusu nu xokupa apu nikau Kokaipa, nue kakati sini Xoiteu xeika xosiki tumaxirounuku. 
\v 37 Xokupa xuiapue ene isepinerire Yonie kuna uteiyatia, Yutia Propinsi xosa xokupa kapia akipa xeyai tini sipa. Kalili tistrikie pa kapia xotapa tayeyai. 
\v 38 Tini sipa, Xoiteue Nasaretipo Yesusu tumuworina, Xoiteupo Supo Youya xeika sokisoki xeika tuwotai. Kakati, wese yau xouna xuiapu tianiketai. Xoiteue nu xeika purati, xokupa apu Satanie xoxixoxi niketai xiyeri atiniketai. 
\v 39 Nue sini Yuta xeika Yerusalemu xeika sikau ekisikiro wesewese saina tetaire sini kuna uteinuku. Nu kire na nikitoto xosa isarineri, pa kapiarei ouweri xumotai. 
\v 40 Pana asau xeimore xosa Xoiteue xiyeri sarati xuiapu ekinikiro putawotai. 
\v 41 Nu xokupa Yuta ekinikiro putawotaixe. Xuwe. Xoiteue ekime sini nupo kuna uteiwopinuku apu tumusikereyai ekisikiro putawotai. Nu upurei xiyeri saroatia, sinie nu xeika xoye tuku ene tuku nikiriai. 
\v 42 Yesusue kasikina sinie asinaku kuna uteinuku xuiapu ipaki kanikinukua, ‘Yesusu apu paiya xumoteneai apu nikau kuna iyesete, ekinikioma puroteneai apu nikau kuna iyesete, wopina apu Xoiteue tumoretai xepinuku.’ 
\v 43 Nue kakepina sainaure, xokupa kunatureturei ipaki kunauneri, mua apu wenumurei kireni, Xoiteue xokupa apue nure xonikisuwoteneaipo xunu weterinikepina xeneai,” xetai.
\s Yentail xeteneai apimie Xoiteupo Supo Youya teteneai
\p
\v 44 Pitae kuna uteiwatia, Xoiteupo Supo Youyae xokupa xuiapue purineri kuna iyeseteneai xosaniki kotai. 
\v 45-46 Yutapu Yesusupo tataiwopie Pita xeika koteneaie xuiapue xetaxetau kuna irae lirauneri Xoiteupo wenumu xouroreri, ureuwei ipaki kunauneri, “Xekoa. Xoiteue nupo Supo Youya xetau xuiapu teu rania aini tinikerina xiyeri xapa tepu xuweurouna sapi tinikina xeteneai.” Kakeri, Pitae ipaki kunauna, 
\v 47 “Mua xuimi apimie siko sie Xoiteupo Supo Youya tieineri. Pa xati sini Yesusupo wenumurei ene iserinikepua yue taiyerisikepinana?” xetai. 
\v 48 Kakeri Pitae pa xuiapu ipaki kanikina, “Tini Yesusu Kristusu wenumurei ene isakuai,” niketai. Nini ene isieineria, Pitae kireu asau pani purianikepinaure kawoteneai.
\c 11
\s Pitae Yerusalemu xouna kapia akipaxeteneaire kunawotai
\p
\v 1 Yesusupo tianutianuwopi teu xeika xuimiapimi xonikisuwoteneai xeikae Yutia Tistriki purixanauwoteneaie, xetau xuimiapimie rania Xoiteupo kuna teteneaire kuna iyeseteneai. 
\v 2 Pitae Yerusalemu xowotai yause xosa, Yesusupo tataiwopi nini mari takepi kapia sokisoki taiwoteneaie auwoteneai. 
\v 3 Ipaki kunauneri, “Ne amu kapia tine mari takepu xuweurouneri apimi nikau atoro xoune nini xeika xoye ninena?” woteneai.
\p
\v 4 Kakeri Pitae xokupa kapia nu xosa yaraxetaire perawotai. Ipaki kunauna, 
\v 5 “Ye Yopa erewese purine, kunikuni purine, kire sapi xiniwepi sie xekeutiai. Ye kire sapi kokaipa marini kutu sie, mena xourei koati xekeutiai. Kire sapie mari xaku xaku tipurina ye xosa iyososowati kotai. 
\v 6 Ye atinei pa sapi sipawopure pa mari minika oioixitia, apue yakunikirouneri noto xekenikine, noto pas xekenikine, xaima xekenikine, ni xekenikineutiai. 
\v 7 Kakitia kire supue ipaki kaina, ‘Pita, ne sanau noto ounau ne,’ yetai. 
\v 8 Kakatia yei kunaune, ‘Kokaipa ye kakepi xana xuweni kutu! Sini nepi xuweuwopinuku sapi ye xakusu kire yause kire sapi xeseu xeki ne ekiniro niaixana xuwe,’ utiai. 
\v 9 Kakatia mena xourei pa supo kotaie xiyeri aimore yause ipaki kunauna, ‘Xoiteue kunauna na xetai sapia, kaki xanau xeseu xeu,’ yetai. 
\v 10 Pa kapia xeimore yauserina, xokupa sapi mena xouro xiyeri manetai.
\p
\v 11 “Pa yause xosauni kutu, xeimore apue sini purikiriai ata xosa koteneai. Kire apu Sisaria purotaie xesanikati ye xosa koteneai. 
\v 12 Xoiteupo Supo Youyae ipaki kaina, ‘Ne nini xeika xouwo. Ne kaki xanau xokupa nanunanu teu,’ yetai. Kakati xataimana 6-teu apu rania ye tuku xirini xounuku, pa apupo ata minika makiriai. 
\v 13 Makiria xenikorokoroe nupo atoro mana tumurati xekotaire kasiketai, xenikorokoroe kunauna, ‘Ne apimi xesanikau Yopa xouneri Saimoni xirekepineri, nupo kire wenumu Pita. Nu kopinaure kawopineri. 
\v 14 Nue kireu kuna tinatia, pa kunae Xoiteue naki xeika xokupa xuimiapimi xeika neu atoro purikiriai xiyeri titikepina,’ xetai. 
\v 15 Pa apu yaiyetaie kunauwatia, yei kuna kereriti, Xoiteupo Supo Youyae ximuximu siko xosa kotai sie nini xosa kotai. 
\v 16 Kakati ekime Kokaipae kunawoyai kuna xiyeri nanutiai. Ipaki kunauna, ‘Yonie xuiapu enero ene iseriniketaina pana tini paiya Xoiteupo Supo Youyae ene isakuai,’ xeyai. 
\v 17 Ekime sini Yesusu Kristusure xosikisukiri, Xoiteue Supo Youya sikeyai. Panumu sie ximine Xoiteue nini rania tinikina. Pa xati ye yu xati Xoiteu nukoini nini xosa kaketai saina parawopinena?” niketai.
\p
\v 18 Apimie Pitapu kuna iyeserineri, pani makopineri nanunanu xuwexetai. Xoiteupo wenumu xourori ipaki kunauneri, “Ximine sini sipaunuku, Xoiteue xetau apimi kini rania wetinikati xoniki pirixineri ekinioma tineri,” xeteneai.
\s Antiokupo xuiapue Yesusupo tataiwopi sayeteneai
\p
\v 19 Stiweni ouweri xumatia, kireu xuiapue Yesusure xonikisuwoteneai rania xoxixoxiniketeneai. Pa xati nini xokupae ximi xouxanauwoteneai. Kireue Ponisia tistriki xeika Saiprusi sou xeika erewese Antioku xeika xosa xouneri Yesusupo kuna uteiwoteneai. Nini xetau xuimiapimi xosa kuna uteiwopu xuwena Yuta xosa kireni kuna uteiwoteneai. 
\v 20 Nini xopuropu kireu apimia, nini Saiprusipo xeika erewese Sairinipo xeikae Antioku xouneri Kriki apimi rania Yesusupo kuna tiniketeneai. 
\v 21 Kakeri Kokaipapu sokisokie nini xosa purati, xokupa xuiapue xonikisuneri xoniki pirixineri Kokaipapu tataiwopi saiyeteneai.
\p
\v 22 Yesusurei xonikisuwoteneai xuiapu Yerusalemupoe pa kuna iyeserineri, Parnapasi xesawori Antioku xowotai. 
\v 23 Nue xou putarina xekenikatia, Xoiteue tianikina xiri atinikati, xoukemu asinaku xetai. Kakeri, xokupa xuiapue sipesi Kokaipa taiwopinerire taitainiketai. 
\v 24 Parnapasi nu asinaku apu xati, Xoiteupo Supo Youyae nu xosa koxati, nu sokisoki xousu tuku xetai. Kakati kokaipa xuiapu kinie Kokaipa taiwoteneai.
\p
\v 25 Parnapasie Solu xekopure Tarsusu xowotai. 
\v 26 Utu xekerina, Antioku sou kotai. Kireni xitosani xosa nini Yesusure xosikisuwoteneai xuimiapimi xeika Antioku misineri, kokaipa xuimiapimi kini Xoiteupo kuna uworiniketeneai. Kakeri, xuimiapimie Yesusu taineri Kristeni weniniki kopou teteneai.
\p
\v 27 Pa yause xosa kireu kunatureturei Yerusalemu wetineri Antioku koteneai. 
\v 28 Kire kunatureture wenumu Akapusu xeteneai, nue Xoiteupo Supo Youyapu sokisokirei sana xokupa sanawa kokaipa mause mopinaure kuna uteiwotai. Xurise, kokemu Klotiusue Sisari saina ti puratia, pa mause yause putawotai. 
\v 29 Kristusupo xuiapu teue Akapusupo kuna iyeserineri, Yesusupo tataiwopi Yutia puroteneai xosa xe tianikineri xesarinikepure kuna ouwoteneai. Kakerineri nini xokupae xe kununuwoteneai. 
\v 30 Parnapasino Soluno xesanieri ninie pa xe tixouneri Yesusure xonikisuwoteneai nikau tumu tiniketeneai.
\c 12
\s Erotie Yemusu ouweina Pita kakauya xosa iyaretai
\p
\v 1 Pa yause xosa kokemu Erotie kireu Yesusure xonikisuwoteneai apimi xoxixoxiniketai. 
\v 2 Nue kunawati, Yonipo xatau Yemusu, sawaruwarue ouweteneai. 
\v 3 Yuta apimie pa kapia xoxi kaketaire xonikiewori xekerina, Pita rania kakauya xosa iyaretai. Pereti Pususu Xuweupo Kokaipa Yause xosa nu pa kapia kaketai. 
\v 4 Pita soki tina kakauya xosa iyaretai. Xomatua surup teu xosa iyarati, tianitianiwata xineri Pita yakuwoteneai. Pa surup teu xomatua xosa paiya surup teu surup teu xomatua tuku, xokupania 16-teu xomatua. Erotie Xoiteue Israil Weinikitati Ati Puroniai Kokaipa Yause Nanuwoniai yause yakuwati xuwexati paiyeye, xuiapu ekinikiro Pita sou kouna kuna xosa iyarepure xetai. 
\v 5 Kakati Pitae kakauya atoro purati xomatuae yakuwoteneai. Pana Xoiteue Pita tianuwopinaure Yesusure xonikisuwoteneai xuiapue sipesi sokisoki kunikunirouneri.
\s Pitae kakauya ata wetepinaure xenikorokoroe tianuwotai
\p
\v 6 Erotie Pita kuna xosa iyarepinaure kire asau iyaretai. Ukumani, asau mopu xuweuni, Pitae xomatua aimore xopuro xinipurotai. Sokisoki xume aimorei tarineri, kireu xomatuae kakauya ata isima yaku puroteneai. 
\v 7 Kakeria, Kokaipapu xenikorokoroe sapauni moati, kakauya ata kama xosa memeremu motai. Xenikorokoroe Pita kisa koruwati saroati, kauna, “Ne sapau saro,” wotai. Kakati sokisoki xume aimore Pita xuporo xurexina oro uraki kotai. 
\v 8 Xenikorokoroe kauna, “Kikai ati takerinau erieri erere,” wati Pitae kaketai. Kakati xenikorokoroe kauna, “Neu mupuniropu erieri xuwau ati ererinau taiye,” wotai. 
\v 9 Kakati Pitae pa ata kama wetina xenikorokoro taixowotai. Xenikorokoroe pa sainani kutu tetaiya, Pitae paire nanuna ye ai xiniwepixine xetai. 
\v 10 Xonanexeri aimore xomatuae isima yaku puroteneai emeserinikineri, kakauya weti erewese xowopineri sokisoki isimaroni kutu xosa putawoteneai. Kakeri pa isima nukoni taiyati, kisau munaneri kire imero xounexeria, xenikorokoroe sapauni lemeni Pita wetina xowotai.
\p
\v 11 Pitapu nanunanu teteiati, ipaki kunauna, “Ximine ye ati sipaune, Kokaipae nupo xenikorokoro xesawati kouna Eroti xuporopu xeika Yuta apimie xokupa kapia kakepure nanunanu woteneai xeikaure xiyeri soina,” xetai. 
\v 12 Kakerina Yonipo ana, Mariapu atoro xowotai. Yonipo kire wenumu Maki. Xokupa xuiapue pa ata kunununeri kunikuni puroteneai. 
\v 13 Pitae ata kisauira isima korukoru xati, kire saina xui wenumu Rota, nue isima tayepure motai. 
\v 14 Pa xuie Pitapu kuna iyeserina, xoukemu xiri nimaririeina, isima taiyepu xuwe. Xuwe. Atareira keikei mana xuiapu ipaki kanikina, “Pitae mana isimaro purina,” niketai. 
\v 15 Kakati ninie ipaki kauneri, “Ne nanana xinere?” woteneai. Pana nue ipaki sokisoki kanikina, “Xuwe. Nukoe suauni kutu purina,” niketai. Kakati ninie kunauneri, “Ne nupo xenikorokoro kireni xekeutiairau,” woteneai.
\p
\v 16 Pitae isima pani korukoru xetai. Xonaneri isima taiyeineri xekeri, kokaipa ure urewoteneai. 
\v 17 Kakeri, Pitae supuniki parauna xupusoxupuso niketai. Kakerina, kakauya ata wetina kisau kopinaure, Kokaipae kapia kaketaire perariniketai. Kakeri ipaki kunauna, “Tini Yemusu xeika xataimana xeika mua kapiaure kanika,” xetai. Kakerina weniki kire sanawa xowotai.
\p
\v 18 Xoripesau xomatuae xekoria Pitae puropu xuweu wati ureuweineri nikoniko kotokotowata xineri, “Pita anoro xowotaina?” xeteneai. 
\v 19 Erotie Pita puropu xuweu wati siparina, xirekepinerire apu kaniketai sorena, ninie xekopu xuwe. Paire Pita yakuwoteneai xomatua kuna xosa iyainikerina nini xumopineri xetai. Xurise, Erotie Yutia wetina toupa Sisaria erewese xouna purotai.
\s Eroti xumurotai
\p
\v 20 Kokemu Erotie Tairi erewese xeika Saitoni erewese xeikapu xuiapu tuku ere makawotai. Pa xati ninie kirenini kununuworineri kou xekoteneai, pa amure, nini Erotie yakuwotai sanawa xosa xoye tirouneri. Kokemu xinirouna ata kama yakurouna saina apu Plastusu xeika akeri kunakunaworia, iyo niketai. Kakerineria, xouneri Eroti xekeuneri kotowoteneai, xou kuruwati kuna xumuwepinaure.
\p
\v 21 Erotie kire yause iyarina, pa yause xosa kokemupo nekei ererina, nukou kokemu sai xosa misina kokaipa kuna kaniketai. 
\v 22 Kakati, xuiapue ipaki yaxineri, “Nu kire xoiteupo supo. Nu apupo supo xuwe,” xeteneai. 
\v 23 Erotie ninipo kuna iyeserina, nu Xoiteupo wenumu xourorepu xuweuwati, sapauni Kokaipapu xenikorokoroe ouwotai. Kakati supa xoxie nu xosa moati, temerie kereuneri xumotai.
\p
\v 24 Pana Kokaipapu kuna paie sokisoki xina xokupa wesewese xowotai.
\p
\v 25 Kakati Parnapasino Solunoe Yerusalemu saina xuweiyeinexeri, Antioku xiyeri xouneri Yoni Maki sou xowoteneai.
\ms Polue Yesusupo kuna xokupa sanawa uteiwotai
\mr YT 13.1—21.14
\c 13
\s Parnapasino Polunoe Xoiteupo saina ti xanau wopinerire tumunikereteneai
\p
\v 1 Antiokupo Yesusure xonikisuwoteneai kireu apimie kunatureture kuna kunaurounerina kireuepa Xoiteue xouweurouna kapia xuiapu taitainikirouneri. Ninipo weniniki paiya, Parnapasi, Simioni, nupo kire wenumu Nikeri, Sairini erewesepu Lusiusi, Solu, Manaini, nu paiya akereki kapmani Erotipo emeu. 
\v 2 Kire yause xosa muris tineri xoye xuriketeneai. Kakeri, Xoiteupo Supo Youyae ipaki kanikina, “Tini Parnapasino Soluno tumunikerari, ninie saina tepinerire yainikitiaina saina tepineri,” niketai. 
\v 3 Kanikati xoye xurikeri kunikunineri xupuniki xosaniki sorineri, xesanikeri xowoxeteneai.
\s Parapasino Solunoe asinaku kuna Saiprusi uteiwoxeteneai
\p
\v 4 Xoiteupo Supo Youyae xesaniati, Selusia erewese xowoxeteneai. Selusiae kokouna xouro epiteri kokounae Saiprusi sou xosa soniki xowotai. 
\v 5 Salamisi erewese utu putarineri, Yuta nikau kununu ata yau xouneri Xoiteupo kuna uteiwoteneai. Yoni Makie nini xeika xouna tianietai.
\p
\v 6 Ninie Saiprusi sou xosa xokupa sanawa masa teipa xouneri erewese Paposi putawoteneai. Kire apu nupo wenumu Paryesusue purati xekoteneai. Nu xoreixorei kapia tina osa wowourouna apu. Nu kire Yuta nikau xoreixorei tua kunatureture. 
\v 7 Nu akereki kapmani xeika purirouna, wenumu Sekiusu Paulusu. Sekiusu Paulusu apua nu asinaku nanunanu xeika sipa xeika tuku. Nue Xoiteupo kuna iyesepure Parnapasino Soluno yainikati koxeteneai. 
\v 8 Pa apu xoreixorei kapia tina osa wowourouna paiya, Kriki kunae wenumu tineri Elimasi xirouneri. Nue Parnapasino Soluno niau saina touwerinikepure xetai, pa amure, nu akereki kapmani Sekiusie Paulusue Yesusure xousuwopina xirarina kaketai. 
\v 9 Pana Solu, kire wenumu Polu, Xoiteupo Supo Youyae nu xosa koxati Elimasi sokisoki kukou puri ipaki kauna, 
\v 10 “Ne Satanipo nono. Ne xokupa kapia kutupo xiwai. Xokupa xoreixorei kapia xeika xoxi kapia xeika ne xosani kutu xokopexina. Ne kokaipapu xokupa ime kutu xoxixoxiroune. Ne pa xoxi kapia wetewaiya ama? 
\v 11 Paina iyese. Ximine Kokaipapu xupoe ouninana, ekini sauworepina. Ximine ne asau xekopu xuweu xayakaxayaka xuwau yause purowai,” wotai. Polue kaki kunawati sapaunini iyou siei xiri ukumurouna Elimasipo eke pararetai. Kakati, xupo tina ime ataruwopinaure, eketutu titoutatouna apu xireketai. 
\v 12 Kakati akereki kapmanie pa kapia xekerina xousuwotai. Kakina Kokaipapu kunaure nupo nanunanu xiri sarotai.
\s Parnapasino Polunoe Erewese Antiokupo tistiriki Pisitia kuna uteiwoteneai
\p
\v 13 Polue nu xeika texeteneai apimi xeika erewese Paposi wetineri, kokouna tineri Pampilia propinsipo erewese Perka putawoteneai. Yoni Makia nu weniki Yerusalemu xiyeri xowotai. 
\v 14 Perka wetineri, teipa xouneri erewese Antioku tistriki Pisitia xosa putawoteneai. Yuta nikau Arikepi Yause xosa, ninipo kununu atoro maneri miseteneai. 
\v 15 Kununu atapu tumue tuxotapapu kuna xeika kunatureture nikau kuna xeika ninaiyeineri, kire apu kawori xona Polu xeika saina emeumana xeika ipaki kanikineri, “Yewapu xura, tini xuiapunikau xonikikemu sokisoki wakuai kuna tuku xatia, paina uteiwa,” niketeneai.
\p
\v 16 Polue sarouna punisi xuwexepinerire, xupo korekoreri ipaki kunauna, “Tini Israili apimi xeika, tini xetau apimi xeikae Xoiteu irue purikiriai, tini iyesa. 
\v 17 Israili kini nikau Xoiteue sinipo asisikimana, nukou xuiapu sie tumunikereyai. Ninie nikou ou wetineri Isipu xouneri puroria, Xoiteue kakati xuiapu inainauweneai. Xurise nukou sokisokieni Isipupo soniki koyai. 
\v 18 Nini aipu usie ukauro puroniai yause xosa, nue ninipo xu 40-teu xitosani xemeroyai. 
\v 19 Kenani ouro Xoiteue 7-teu xetaxetau xuiapu tutu xuweinikieina, Israili nikau ou puropinaure pa ou tinikeyai. 
\v 20 Ximuximu Israil apimie Isipu xouneri porokireukireu xitosani puroneiaiye, Mosesie sonikati xiyeri apu xuweu wese xiri xosa teipa xouneri xouneri kireu xitosani xuwexeteneai. Pa xokupa kapia kakipa xouneri 450 xitosani sie xeteneai. Xurise Israil apimie ou teri, Xoiteu Israil tumu teu tumunikereyai. Kakipa kouna kunatureture Samuelipo yause xosa xeyai.
\p
\v 21 “Pa yause xosa kire kokemu tepure yaxeri yakunikepinaure Xoiteue Solu tumuworati, nue 40-teu xitosani tumu puroyai. Solu nu Kisipo nono nu Pensaminipo apu kini. 
\v 22 Xoiteue Solu xesauwei Tepitie ninipo kokemu puropinaure tumuworeyai. Tepitire apu kanikina, ‘Ye Yesipo nono Tepiti xekeuweitiai, yeu xoikemue pa apu xoieune, nue yeu xoiropu xokupa nanunanu taiwopina.’ 
\v 23 Ekime Xoiteu nukoe sokisoki kuna kunawoyai sie, pa apu Tepitipo apu kiniropu siko xiyeri tisikepinaure Xoiteue xesawati Israili kotai. Pa apu nu Yesusu.
\p
\v 24 “Yesusue nupo saina sarepu xuweu yauseni, Israili apimi xoniki pirixineri Yesusupo wenumurei ene isepinerire Yonie Israili apimi kuna tiniketai. 
\v 25 Yonie nupo saina xuweiyepure xinapa, ipaki kunauna, ‘Tini ye yue paxi nanunukuna? Yepa tini yakukiriai apu, xuwe. Pana tini iyesa. Xurise kire apu kopinana, ye asinaku apu xati nupo erieripo muri xurexepixe.’
\p
\v 26 “Yewapu xura, tini Apraxamupo apu kini xeika tini xetau apimi xeika Xoiteu irue purirounuku, iyesa. Xoiteue nuko xuiapu xiyeri sonikepure, xesawoyai kuna, siko xosa rania xesawotai. 
\v 27 Apimie ninipo tumu teu xeika, Yerusalemu puroteneaia, nini pa apu atineri sipawopu xuwe. Nini kunatureture nikau kuna xokupa Yuta nikau arikepi yause xosa ninaxirouneria nanurouworixe. Pa xati kunauneri mua apu xumopinani kutu xeniai, pa kapiarei ekime kunatureturei kunawoniai kuna taiwoteneai. 
\v 28 Nu kuna xosa tumuworineri kire xoxi kapia xekeri xumopina sie xeniai xana xuwe, ai akereki kapmani Pailatie ouwepinaure sokisoki xeteneai. 
\v 29 Kakerineria, ekime kunatureturei kunauneri apue kakepineri xeniai sie kakerineri na nikitoto xouropu tikouneri kire kopaupuro upuareteneai. 
\v 30 Pana Xoiteue kopaupuropu xiyeri sarati, 
\v 31 xokupa asau xosa apue Kalili wetineri Yerusalemu nu xeika xourounerie nu xekoteneai. Pa apimie ximine nupo kuna Yuta apimi xosa uteirouneri.
\p
\v 32 “Sinie tini xosa asinaku kuna ipaki uteinuku. Xoiteue asisikimana sokisoki kuna kanikina, apu xesautia siko xiyeri kou tisikepina xeyai, 
\v 33 pa xati sini ninipo nono teu xosa sokisoki kuna kunawoyai sie kakepinaure Yesusu kopaupuropu saretai. Mua kapiapu kuna paiya Siri Nakau xosa xoka 2 siri xosa purina. Kuna paiya muanumu,
\q1 ‘Ne yeu nono.
\q1 Ximine ye neu emini xine,’ xeyai.
\m
\v 34 “Xoiteue kopaupuropu saretaina, nu kopaupuro pani xiyeri xouna xusaxepuwatixe. Paiya Xoiteue kunauna, ‘Ekime Kokemu Tepitie sokisoki kuna kauyai sie, ye atiatikineia asinaku asinaku sapi tikepine xeyai. Ye kunautia sieni kutu mua sapi akipa xepina,’ xeyai. 
\v 35 Kire kuna rania Xoiteupo nakau xosa purina. Paiya muanumu, ‘Ne apu xokumoe neu saina tepinaure nakie tumuworiai wetau kopaupuro xusaxete,’ xeyai. 
\v 36 Siko sipa, Tepitie ouro puroyai yause xosa, nu Xoiteupo kuna taiwoyai. Xurise xumati nukou asamana nikau kopaupuro upuareri xusaxeyai. 
\v 37 Pana mua apua Xoiteue kopaupuro sareyaina, nupo mupokemu xusaxepu xuwe. 
\v 38 Pa xati, yewapu xura, sinie tini xosa ipaki mua kuna uteinuku. Tini ati sipawa, mua apu nue tinipo xunu xesauweritikepure kotai. 
\v 39 Mosesipo tue tinipo xunu xesauweritikina tini apimi asinakuni kutu xepuwatixe. Pana mua apua nu xokupa apue nure xonikisuwoteneai nikau xokupa xunu xesauwerinikina nini asinaku apimini kutu xina. 
\v 40 Pa xati tini sosopa epixa. Mua sapi ekime kunatureturei kunawoneai tini xosa moxete. Ninie ipaki kunauneri, 
\v 41 ‘Tini pirexirounuku apimi, tini xekexekewa, tini ure titikatia xoxi xakuai. Tini xopu ye xetau xumu xonuxonu kapia kakitia yaraxepina. Ye kakepure xitiai kapiaure, kire apue katikatia tini xotikisuwakuaixe xeyai,’ ” xina kaniketai.
\p
\v 42 Polue kuna tinikiatia, nio Parnapasinoe kununu ata wetineri kisau xowopurexeria, xuiapue ipaki niranira kuna kanikineri, “Emeu Yuta Nikau Arikepi Yause xosa xiyeri kounaxari pa sapire kasikakuai,” niketeneai. 
\v 43 Kakeri Yuta nikau kununu ata weti kisau xouneria, xokupa Yuta xeika xetau apimi xeteneai xuiapu kini xeikae Yuta nikau muris tepi kapia taineri, Poluno Parnapasino tainiketeneai. Kakeri ninie kuna tiniketeneai. Nini Xoiteupo asinaku puropi taineri, nupo sokisoki xoukuru xosa puropinerire kuna tinikineri ninipo nanunanu sareteneai.
\p
\v 44 Emeu Yuta nikau arikepi yause xosa, pa erewesepu xokupa xuiapue Kokaipapu kuna iyesepure Poluno Parnapasino xosa koteneai. 
\v 45 Pana Yuta apimie pa kokaipa xuiapu tutu xekoria, xonikikemu xiri xoxixoxi xetai. Kakati Polu xeika kuna tuwata xineri nupo kuna ororineri pirewoteneai. 
\v 46 Kakeri, Poluno Parnapasinoe sokisoki kuna nini ipaki kanikineri, “Suwau, tini Yuta apimi xite Xoiteupo kuna sini akeri katikepinuku. Pana mua kuna nikitiki tunuku takieni ipaki kunaunuku, ‘Sini ekisikioma puropi sipesi tepukirixe xikiriai.’ Pa xati tini iyesa. Sini xetau apimi teu xosa kuna uteiwopinua, 
\v 47 pa amure, Kokaipae ipaki kasikina, ‘Yei ne xokupa xetau xuiapu nikau memeremu sie iyainerine, nei xokupa ou yaupo xuiapu tianikau, yei xiyeri tinikepine xeyai,’ ” niketai.
\p
\v 48 Xetau xuimiapimie pa kuna iyeserineri, Kokaipapu kunaure xiri nimaririwoteneai. Kakeri, pa xokupa xuiapu sipesi ekinikioma puropinerire Xoiteue tumunikeretaie xonikisuwoteneai. 
\v 49 Kakineri ninie Kokaipapu kuna pa tistiriki tixouxanauwoteneai. 
\v 50 Kakeri xuimi weniniki tuku xeika, erewesepu tumu teu xeika nini Xoiteure muris tepi kapia tairounerina pana, Yuta apimie xoniki xuseri Poluno Parnapasino xoxixoxiniketeneai. Kakineri pa tistiriki xosaupo xesanieteneai. 
\v 51 Kakeri, xuiapue sipauneri sini xoxi kapia tikiriaina xu tuku xepinuku xepinerire, Poluno Parnapasinoe sianikiropu mai pokuwoxeteneai. Kakerineri Antioku wetineri erewese Aikoniamu xowoxeteneai. 
\v 52 Kakexeri Xoiteupo Supo Youyae Antiokupo xuimiapimie Yesusure xoniki suwoteneai xosa xokopexati xiri nimaririwoteneai.
\c 14
\s Parnapasino Polunoe Aikoniamu kuna uteiwoxeteneai
\p
\v 1 Poluno Parnapasinoe Antioku kakexeteneai kapia sieni Aikoniamu kakexeteneai. Yuta nikau kununu ata manexeri kuna uteiwoxeteneai. Kuna ati piteuneri uteiwoxeri, Yuta xeika Kriki xeikapu kokaipa xuiapu kinie xonikisuwoteneai. 
\v 2 Kakeria kireu Yutapu xonikisuwopu xuweue, xetau xeteneai xuiapu xoniki xuseri, ninie xonikisuwoteneai xuiapure xonikikemu xoxixoxixeteneai. 
\v 3 Ninie Aikoniamu xuwau yause purineri, Xoiteue xoukemu tiniketaipo kuna ximikepu xuweu uteiwoxeteneai. Kakexeri Xoiteue sokisoki tiniati, xumu xonuxonu xonuxonu kapia erexeteneai. Pa kapiarei Xoiteue xuiapu ipaki atarinikina, mua kuna ninie uteiwoxeteneai suwani kutu xetai. 
\v 4 Pana pa erewesepu xuiapue purixineri aimore tutu xeteneai. Kireue Yuta nikau kuna taiwoteneaina, kireue Yesusupo aimore tianutianuwopi, taiwoteneai. 
\v 5 Xurise Yuta teu xeika xetau xeteneai apimi xeikae ninipo tumu teu xeika saneri, Poluno Parnapasino xiwaxiwainiketeneai. Kakineri, ounikiepure xe tapuniki kuruwopure xeteneai.
\s Parnapasino Polunoe Likonia kuna uteiwoxeteneai
\p
\v 6 Apimie pa kapia kakepure xeri Parnapasino Polunoe kuna iyeserinexeri Likonia tistirikipo erewese aimore, Listra erewese xeika Terpe erewese xeika xosa ximi xowoto, pa erewese aimore tomuro puroteneai wese yau xeika xosa ximi xowotowoteneai. 
\v 7 Pa wesewese xounexeri asinaku kuna uteiwopi saina texeteneai.
\p
\v 8 Listra erewese paiya kire apu, nupo siau sokisoki xuweu purotai. Anae iyaratia, siau xoxixati xayakaxayaka texirouwatixe. 
\v 9 Polue kuna uteiwati pa apue kuna iyesetai. Kakati Polue sokisoki kukouna xekoatia, pa apu xousuwotai nu asinaku xepina sie xetai. 
\v 10 Paxati Polue sokisoki kuna, kunauna, “Ne sarounau tumuwo,” wotai. Kakati pa apue potirouna sarou texetai.
\p
\v 11 Xokupa xuiapue pa kapia Polue kakati xekerineri, Likonia nikau kunae ipaki yaxineri, “xoiteue apu sie putauneri sini xosa kouneri,” xeteneai. 
\v 12 Kakerineri Parnapasi xoiteu Susu woteneai. Polua nu kuna tua xati, wenuneri xoiteu Ermesi woteneai. 
\v 13 Pa xoiteu Susupo muris ata paiya erewese koikato wotaipo sepuri isimaro purina. Pa muris atapu xuriatitie kireu pulmakau sona xeika kireu kakai kinuworoki xeika tina, erewesepu sepuri isimaro kotai. Nuko xeika xuimiapimi xeikae Parnapasino Poluno xoniki iwopure kaketeneai.
\p
\v 14 Kakeri Yesusupo tianutianuwopi aimorei nini Parnapasino Polunoe paire kuna iyeserineri kokaipa ure urerineri, ninipo nekei kiraikaraiwoxeteneai. Kakerineri xuiapu xopu keikei xonaneri ipaki yaxineri, 
\v 15 “Yewapu xura, ama tini mua kapia kakinukuna? Sini apu, taki sieni. Sini tini xosa asinaku kuna ipaki uteinua, tini mua aipu sapi xosa muris tirounuku wetinari, Xoiteu ekeoma tuku xosa pirixinari xouwa. Xoiteu nue xokupa sapi purotai tuku mena iyarina, xasi iyarina ou iyarina woyai. 
\v 16 Suwau, asitikimana nikau yause xosa paiya xokupa xuiapu wetinikati nikou kapiarei texeneai. 
\v 17 Pana apue sipawopu xuweuwopinerire xiri ximiakeyaixe. Xuwe. Xokupa yause tini xosa asinaku kapia kakirouna. Nue ene tumuwati mena weti tini xosa kouna, kakati xokupa asinaku xoye mana. Tini xokupa xoye tikati tinipo xotikikemu nimaririnuku,” niketai. 
\v 18 Ninie pa kakineri kunawoteneai sorena, xuimiapimie nio xiri xoniki iwopureni kutu xeri taiyerinikineri xiri sokisoki xeteneai.
\p
\v 19 Pana xurise kireu Yuta nini Antioku erewesepu xeika Aikoniamu erewesepu xeikae Listra erewese kouneri, xuiapu nikau nanunanu puruporo nikeri Polu xiwaixiwaiwoteneai. Kakerineri Polu xe kuruwoteneai. Kakerineri xumurounarineri, puru ti erewese kisauira weteri purotai. 
\v 20 Kakeri Yesusure xoniki suwoteneai xuimiapimie ma tumuneri Polu koitauwori, xiyeri sarouna erewese minika manetai. Xurise kire asau xosa Parnapasi xeika Terpe erewese xowotai.
\s Parnapasino Polunoe Yesusure xonikisuwoteneai xuimiapimi xonikikemu sokisoki niketeneai
\p
\v 21 Poluno Parnapasinoe Terpe asinaku kuna uteiwoxeri xokupa xuiapue Yesusupo tataiwopi sayeteneai. Kakerinexeri xurise xiyerineri Listra xowoto, Aikoniamu xowoto, Antioku xowotouneri, 
\v 22 Yesusupo tataiwopi nikau xonikikemu sokisoki niketeneai. Sokisoki kuna ipaki kanikineri, “Tini sokisoki xotikisu xosa pura. Sini Xoiteue Yakunikepina Xuiapu Tutu xosa manepure xinukua, xokupa xu purotai ime xosa akeri marinukueye,” niketeneai. 
\v 23 Kakerinexeri pa xokupa erewesepu xuiapue Yesusure xonikisuwoteneai nikau tumu tumunikereteneai. Pani nio xoye xuri katieinexeri kunikuniwoxeteneai. Pa kapiarei Kokaipaure xoniki suwoteneai xuimiapimi, Kokaipa xuporo iyainikereteneai.
\s Parnapasino Polunoe Antioku tistiriki Siria xosa xiyeri xowoxeteneai
\p
\v 24 Xurise Parnapasino Polunoe Pisitia tistiriki xopu xoworinexeri, Pampilia propinsi putawoxeteneai. 
\v 25 Xoiteupo kuna Perka erewese uteieineri, xurise Atalia erewese munoxeteneai. 
\v 26 Ataliae kokouna xosa epixeri, sonikina Antioku xowotai, pa erewese paiya ekime Yesusure xonikisuwoteneaie nini sokisoki nikineri pa saina texepinerire Xoiteu xuporo iyainikeretenai. Kakeri saina tieinexeri Antioku xiyeri xowoxeteneai. 
\v 27 Utu putarinexeri, Yesusue xonikisuwoteneai xuiapu yainikeri kou kununuwoteneai. Kakeri, Xoiteue nini xupunikiro xokupa kapia kaketaire kaniketeneai. Ipaki kunaunexeri, “Xoiteue xetau xeteneai xuiapu nikau ime taiyerinikati xonikisuwoteneai,” niketeneai. 
\v 28 Kakerineri Yesusupo tataiwopi xeika Antioku xuwau yause puroteneai.
\c 15
\s Yesusure Xonikisuwoteneaipo kokaipa kununu Yerusalemu kaketeneai
\p
\v 1 Kireu Yutiapu apimie Antioku kouneri Yesusure xonikisuwoteneai xuimiapimi ipaki taitainikineri, “Tini Mosesipo tuxotapa taiwopu xuweuwari muputiki ipisa katiepu xuweuworia, Xoiteue xiyeri sotikepuwatixe,” niketeneai. 
\v 2 Poluno Parnapasinoe pa kuna apimie kunawoteneai iyeserineri, nini xeika kuna sari ere tuwatarineri, pani paire kuna ouwoteneai. Kakerineri, Yesusure xonikisuwoteneai xuimiapimie Poluno Parnapasino, nio xeika kireu apimi xeika Yerusalemu xouneri tum teu xeika Yesusupo tianutianuwopi xeika kuna kutuwopinerire tumunikereteneai.
\p
\v 3 Yesusure xonikisuwoteneaie xesanikeri, Ponisia tistiriki xeika Samaria tistiriki xeika xopu xosa xowoteneai. Pa aimore tistrikipo xuimiapimie Yesusure xonikisuwoteneai xosa xouneri ipaki akumenikepi saina tineri, “Xoiteue kakati kireu xeteneai xuiapu kinie xoniki pirixeteneai,” xeteneai. Kakeri, Yesusure xonikisuwoteneai xuiapue pa kuna iyeserineri xonikikemu xiri asinaku xetai.
\p
\v 4 Xouneri Yerusalemu putawori, Yesusure xonikisuwoteneai xokupa xuiapu xeika Yesusupo tianutianuwopi xeika tumu teu xeikae kusoniketeneai. Kakeri, Poluno Parnapasinoe Xoiteue nio xupunikiro xokupa saina tetaire kaniketeneai. 
\v 5 Pana Parisi kini nikau kireu Yesusure xonikisuwoteneaie sari ipaki kunauneri, “Xetau apimi xeteneai apimie siko xopu mopure xineria, mupuniki ipisa kakatieinari, kanikari Mosesipo tu taiwopineri,” niketeneai.
\p
\v 6 Kakeri,Yesusupo tianutianuwopi teu xeika tumu teu xeikae pa kuna kutuwopure kununuwoteneai. 
\v 7 Xokupa kuna kunauweineri, Pitae sarouna ipaki kanikina, “Yewapu xura, tini sipa, ekime Xoiteue saina uteina sikeyai, yepa xetau xeteneai apimie asinaku kuna tinikiti iyeserineri xonikisuwopinerire tumuyereyai. 
\v 8 Xoiteue xokupa xuiapu nikau xonikikemu sipauweina, siko sikeyai sie Xoiteupo Supo Youya tiniketai. Nu xoukemu nimaririrei tinikepure pa kapia atarisiketai. 
\v 9 Nue kire kapia siko xosa kakina nini xosa xetau kapia kakatixe. Xuwe. Nure xonikisuwori, pa xonikisuwopi imerei sore xunu xesauwerinikati ekero asinaku xeteneai. 
\v 10 Pa xati tini ama Xoiteu eruruwopure xinukuna? Tini kaki xanari mua xu sapi Yesusure xonikisuwoteneai xuiapu xauranikiro tawaku. Ekime asisikimana xeika siko xeika rania mua xu xemeropu itou xuwe. 
\v 11 Pana pa apimi rania xiyeri tiniketai sie, Kokaipa Yesusupo xousuwarei tianisikati sini Xoiteue xiyeri tisikepina xi xosikisunuku,” niketai.
\p
\v 12 Pitae ipaki kunawatia, apimi kununu puroteneaie kire kuna xapa tepu xuwe. Nini Parnapasino Poluno niau kuna xosa xakuniki iyareteneai. Kakeri, xetau xeteneai xuiapu kini xopu xosa Xoiteue nio xupuniro xumu xonuxonu kapia eretaire kunawoxeteneai.
\p
\v 13 Ninie kunauwexeria, Yemsie ipaki kunauna, “Yewapu xura, tini yeu kuna iyesa. 
\v 14 Saimonie tini katikina ximuximu yause Xoiteue xetau xeteneai xuiapu xosa kouna, ninipo xuiapu kini ikou xuiapu xi tinikati nukou xuiapu sayeteneai xetai. 
\v 15 Kunatureture nikau kuna rania panumuni. Ninie ipaki kuna xayauneri, 
\v 16 ‘Kokaipae kunauna, “Tepitipo apu kini paiya kire kesia ata suruwotai sie. Pana xurise ye xiyeri kouneia xiyeri sarepine. Mua atoropu xuru xoxixetaia, yei xiyeri atineia, pa ata xiyeri sarepine. 
\v 17-18 Kakitia xetau xeteneai xuiapue ye Kokaipa xirekiyepineri. Paiya xetau xeteneai xokupa xuiapu, ikouni tumunikieitiai.” Muaiya Kokaipapu kuna. Ekimeni kutu kunauna mua kapia akipa xepineri xeyai.’
\p
\v 19 “Pa xati yeu nanunanu muai, sini mua xetau xeteneai xuiapue xoniki pirixineri Xoiteu xosa xowoteneai xu tinikepuxe. Xuwe. 
\v 20 Mua kuna nakau xosa xayaunuku xesau ipaki kanikinuku, apue xorei xoiteu xouiwoteneai xoye sapi nini texeni, pa kapia paie nu Xoiteu ekero xunu tuku xina. Nini kakixaneri xoxixoxi ayaka kapia kakexeni. Nini kakixaneri apue noto paru muri tineri ouweri xumotai nexeni. Pa amure noto xosa yawi purati nexeni. 
\v 21 Siko sipa, ekimeni kouna mua xosapa xetau xeteneai nikau xokupa erewese xosa Mosesipo tuxotapa uteirouneri apu tuku. Ninie xokupa Yuta nikau arikepi yause xosa nupo kuna kununu ata yau ninaxirouneri.”
\s Ninie Yesusure xonikisuwoteneai xetau xuiapu xosa nakau xesariniketeneai
\p
\v 22 Yesusupo tianuwopi xeika tumu teu xeikae Yesusure xonikisuwoteneai xuiapu xeika kuna ouworineri, aimore apu tumunikereteneai. Kire nu Yutasi, nupo kire wenumu Parsapasi, kire Sailasi. Ninie Yesusure xonikisuwoteneai xuiapu xopu tumu puroxeteneai. Nini axiri Poluno Parnapasino tuku xesanikeri erewese Antioku xowoteneai. 
\v 23 Nini xupunikiro kire nakau mua kuna tuku xesauneri, “Sini Yesusupo tianutianuwopi xeika tumu teu xeika, sini takipo xatatikimana, sinie mua nakau xayaunuku, tini xetau xeteneai xatasikimana kini erewese Antioku xeika propinsi Siria xeika Silisia xeikapu xokupa sanawa yau purikiriai xosa mua nakau aiyau xesaunuku. Yewapu xura asinaku asau.
\p
\v 24 “Sini kuna ipaki iyesikiria, siniropu kireu apimie tini xosa utuneri kuna xotiki xuseri tini xouxou wakiriai. Kakineri tinipo nanunanu puruporowopi saina teteneai. Paiya sinie panumu kakanikepu xuwe. 
\v 25 Pa kapia kaketeneaire kuna sinie iyeserinuku, xatasikimana aimore xesanikikiri tini xosa kopinerire xosiki tumaxi kuna ouwori tumunikeri, emesikimana axiri xiri xosikienikirounuku, nini Parnapasino Poluno tuku xesanikinuku. 
\v 26 Nini xumopineri sieni kutu itouna, nini sikou kokaipapu wenumu Yesusu Kristusure kunawopi ximikerixe. 
\v 27 Pa xati sinie Yutasino Sailasino xesanikikiri tini xosa utuneri, mua kuna niou supunieni tini katikepineri. 
\v 28 Xoiteupo Supo Youyae sini xeika purati ipaki kuna ounuku tini xosa sini xokupa xu soxepi xiraxinuku. Pa xati tini mua kapia kireni taiwa. 
\v 29 Tini kakixanari xorei xoiteu xoniki iwopure noto ouwoteneai naku. Tini kakixanari noto xosa yawi purati naku, kaki xanari apue noto paru muri tineri ouweri xumotai naku. Pa xeika tini xokupa ayaka kapia emeseriwakuai. Tini ati epinari pa kapia kapia emeserinari paiya asinaku. Sinipo kuna pa kireni. Tini asinaku puropi pura,” niketeneai.
\p
\v 30 Yesusue xonikisuwoteneai xuiapue pa apimi xesanikeri toupa Antioku xowoteneai. Antioku pa xosa Yesusue xonikisuwoteneai xuiapu kunununikerineri pa nakau tiniketeneai. 
\v 31 Xuiapue ninaieineri, niko sokisokinikepina kuna asinaku tiei nimaririwoteneai. 
\v 32 Yutasino Sailasino nini kunatureture. Pa xati xokupa kuna asinaku Yesusure xonikisuwoteneai xuiapu tinikineri, pa kapiae ninipo xonikikemu sokisokiniketeneai. 
\v 33-34 Nini xayakaxayaka xuwau yause Antioku puroxeteneaie, Yesusure xonikisuwoteneai xuiapue nini kusonikineri xoniki kururei xesanieri, koteneai apimi xosa xiyeri xowoxeteneai. 
\v 35 Poluno Parnapasino paiya nini Antioku puroxeteneai. Kireu xokupa apimi xeika Xoiteupo kuna xuiapu taitainikete, Kokaipapu kuna uteiwopi saina tetewoxeteneai.
\s Poluno Parnapasinoe xoniki tumaxepu xuwe
\p
\v 36 Kireteu asau xouwatia, Polue Parnapasi ipaki kauna, “Sini xokupa erewese xiyeri xounuai, ekime sioe Kokaipapu kuna xatasikimana tinikianiai xekexekenikaxau. Kakinuai, nini asinaku purinerire, e xuwerauna sipawaxau,” wotai. 
\v 37 Kakati Parnapasie Yoni, nupo kire wenumu Maki, nio xeika xowopinaure sowopure xetai. 
\v 38 Kakati Polue kunauna, “Pa apue ekime propinsi Pampilia weisiterina, sini xeika xou saina tepi xirexetai, pa xati sini xuweu xowaxau,” wotai. 
\v 39 Paire ere kawataxeteneai. Kakerineri xetaxetau uteieineri kirenini saina tepu xuwe. Parnapasie Yoni Maki sou xouna kire kokouna xosa epineri Saiprusi sou xosa xowoxeteneai. 
\v 40 Kakati Polue Sailasi sowotai. Nini xowopuxeri yause paiya, Yesusure xonikisuwoteneai xuiapue nini kanikinexeri, “Kokaipae xousuwawati tiani tikirounae tini xeika purina,” niketenai. 
\v 41 Poluno Sailasinoe propinsi Siria xeika Silisia xeika teixanaunexeri, Yesusure xonikisuwoteneai xuiapu payau puroteneai Polue sokisokiniketai.
\c 16
\s Timotie Polu xeika xowotai
\p
\v 1 Polue Terpe xeika Listra xeika xosa utu putawotai. Pa erewese xosa kire Yesusure xousuwotai apu, nupo wenumu Timoti, nue purototai. Nu kire Yutapu Yesusure xousuwotai xuipo nirau. Nupo omo paiya nu Kriki nikau. 
\v 2 Listrapu xuiapu Yesusure xonikisuwoteneai xeika Aikoniamupo xuiapu xeikae nupo kapiaure ipaki kunauneri, Timoti nu asinaku apu xeteneai. 
\v 3 Polue Timoti sou xowopure, tina mupo ipisa katieruwotai. Yuta apimie pa sanawa yau purori, nanuworina pa kapia kaketai. Pa amure, xokupa Yuta nini sipa, Timotipo omo paiya nu Kriki. 
\v 4 Erewese xouxanauneri, mua kuna ekime Yesusupo tianutianuwopi xeika tumu teu xeikae Yerusalemu ouwoneai, Yesusure xonikisuwoteneai xuimiapimi tiniketeneai. Kunauneri, “Tini mua kuna taiwa,” niketeneai. 
\v 5 Kakeri Yesusure xonikisuwoteneai xuiapu teu nikau xonikisu xiri sokisoki xati, xokupa asau xosa ninipo xoka xiri kokaipa xetai.
\s Polue Mesetoniapu apu xiniwepirei xekotai
\p
\v 6 Polu xura Sailasi xura Timoti xurae propinsi Esia kuna uteiwopineria, Xoiteupo Supo Youyae taiyerinikati, Prikia tistiriki xeika Kalesia tistiriki xeika xopurei xowoteneai. 
\v 7 Misia tistiriki xexe xoworineri, propinsi Pitiniaro manepineria, Yesusupo Supo Youyae taiyeriniketai. 
\v 8 Pa xati Misia emeserineri toupa erewese Troasi xowoteneai. 
\v 9 Ukumani Polue kire sapi xiniwepi sie xekotai. Xekoatia kire apu propinsi Mesetoniapue tumu puri ipaki yauna, “Ne xasi xusanau Mesetonia kounau tianisike,” wotai. 
\v 10 Polue pa kapia xekerati, sini sapauni Mesetonia xowopure ime xirekiriai. Sini sipa, nini xosa kuna uteiwopinukure Xoiteue yaisiketai.
\s Litiae Yesusure xousuwotai
\p
\v 11 Pa xati Troasie tauro xosa epitikiri, kokounae Samotresi souni kutu munauti mautipa xowotai. Kire asau xosa paiya kokounae Neapolisi xowotai. 
\v 12 Pa wese wetinuku Pilipai utu putaukiriai. Paiya kire erewese ekime Romue kou poro miseniai, paiya tistiriki Mesetoniapu akereki erewese. Pa erewese xosa kireu asau purikiriai. 
\v 13 Yuta nikau arikepi yause xosa erewesepu sepuripo isima kisauira munanuku, kire enero xoukiriai. Sinie nanukiriaia, pa ene tomuro kire kunikunirouneri iri purina xikiriai. Pa enero kireu xuimie kununu purori xekenikerinuku, nini xeika misinuku kunaukiriai. 
\v 14 Kire xui nupo wenumu Litia, nue pa kuna iyesetai. Nue Xoiteu xosa muris tirouna. Nu Taiataira erewesepu xui, nu mari ewou xosa xe saina tirouna. Kokaipae xoukemu pirierati, Polue kunawotai kuna xosa xaku iyaretai. 
\v 15 Nuko Yesusupo wenumurei ene isati, ata emeumana rania kaketeneai. Nuko Yesusupo wenumurei ene isieinapa sini kasikina, “Tini nanunuku ye Kokaipaure xiri xousuna xinaria, manari yeu atoro pura,” niketai. Kakerina xiri sokisoki xati nupo kuna taikiriai.
\s Poluno Sailasinoe Pilipai kakauya ata puriteneai
\p
\v 16 Kire asau xosa sinie kunikuniwopure kire iri xosa xoukiria, kire aipu xuie imero tutumasiketai. Pa xui nu kire yaniyani tuku purati, paie xurise akipa xepina sapire kunaurouna. Kakati pa xui yakuwoteneai apimie nupo saina xosa kokaipa xe tirouneri. 
\v 17 Pa xuie Polu xeika sini xeika taisikinani ipaki yaxina, “Mua apimia nini Xoiteu Xouropu saina apimini kutu. Xoiteue xiyeri titikepina ime nini katikirouneri,” niketai. 
\v 18 Xokupa asau pa xuie kaketai. Kakati Polue nupo uru iyesepi xiri xirari, pirixina pa yaniyani kauna, “Yesusu Kristusupo wenumurei, ye kanine, ne mua xui wetinau xouwo,” wotai. Kakati pa yaniyanie sapauni pa xui wetina xowotai.
\p
\v 19 Pa xuipo yayakue xekoria ninipo xe tepineri ime xiri xuwexetai. Paire Poluno Sailasino xoroniki tinikineri, kununu wesepu tumu xosa puruniki xowoteneai. 
\v 20 Kuna xekexeke xosa soniki xouneri ipaki kanikineri, “Mua apu aimore nini Yuta kinipo. Ninie sikou erewese xosa poripori sarepi saina tinexeri. 
\v 21 Kakineri, siko Romu sanawapue kireu xeseu kapia kakepi xeseu paiya, xuiapue nini tainikepinerire purunikepure xineri,” niketeneai. 
\v 22 Xuiapu kou kununuwoteneaie rania nini xosauni kuna suwoteneai. Kakeri kuna xekexeke apimie ninipo nekei unonorinikineri, sina pokae ounikepinerire kireu apimi kaniketeneai. 
\v 23 Ninie xoxi ouounikeri, kuna xekexekei kakauya ata xosa iyainikereteneai. Kakerineri, ati yakuniepinaure kakauya ata yakuwotai apu sokisoki kuna kawoteneai. 
\v 24 Kakauya yayakue kuna xekexeke nikau kuna iyeserina, kakauya ata kama minikani kutu xosa iyainieretai. Kakerina ninipo sieniki namasae sokisoki taretai.
\p
\v 25 Xinepiniki Poluno Sailasinoe Xoiteure kunikunineri siri woropi saina texeteneai. Kakeri kireu kakauya apimie iyesi puroteneai. 
\v 26 Kukupuni kire kokaipa mimie mana, kakauya atapu xokupa xai litowotai. Kakati kakauya atapu xokupa isima taixanauwati, xokupa kakauya apimi nikau sokisoki xume xuxurexetai. 
\v 27 Kakauya apimi yayakue sarouna xekoatia, kakauya atapu xokupa isima tatai purati, nanuna xokupa kakauya apimi ximi xouweteneai xetai. Pa xati nukou sawaruwaru puru tina nukoini nuko ouwepure xetai. 
\v 28 Kakati Polue sokisoki uru yaxina, “Ne kakixanau nakieni naki xoxixoxiwou. Sini xokupa purinuku,” wotai. 
\v 29 Kakauya apimi yayakue naku timopinerire apimi iyainikerina keikei Poluno Sailasino puroxeteneai ata kamoro manetai. Xiri ximikeri urerina Poluno Sailasino niau siani sakoro utu ukurowotai. 
\v 30 Kakerina kisau soniki munana, ipaki kotonikina, “Kokaipa apu axiri, ye amu amakiti Xoiteue ye xiyeri tiyepinana?” niketai.
\p
\v 31 Kakati ninie ipaki kunauneri, “Ne Kokaipa Yesusure xonisuwaua, Xoiteue naki xeika neu kinianimana xeika titikatia tini nukou xakuai,” woteneai. 
\v 32 Kakerineri Kokaipapu kuna nuko xeika nukou kiniaumana xeika xosa uteiwoteneai. 
\v 33 Kakexeri, xinepiniki pa kakauya yayakue ninipo usi kurorinietai. Kakerina nuko xeika nukou kiniaumana xeika Yesusupo wenumurei ene iseteneai. 
\v 34 Kakerineria kakauya yayakue, nupo atoro soniki xouna xoye tinietai. Pa kakauya yayaku xeika nupo xokupa xuimiapimi kini xeikae Xoiteure xonikisuneri xiri nimaririwoteneai.
\p
\v 35 Xoripesau kuna xekexekei xokai teu xesanikeri, kou kauya yayaku ipaki kauneri, “Kuna xekexeke teue kunauneri, ne pa apu aimore weinikitau xowoxepineri,” woteneai. 
\v 36 Kakeri kakauya yayakue Polu xona kawotai. Ipaki kauna, “Tini kakauya weu xowaxakuaire kuna xekexekei kuna xesawoteneai. Pa xati tini kakauya weti xounaxari, xotiki asinakurei puraxa,” nietai. 
\v 37 Paire Polue xokai teu ipaki kanikina, “Sini Romu sanawapu apu axiri. Amakati kuna xekexekeipa sinipo kuna ati xekerineri nini pa kapia xoreiereteneai re xuwesikepu xuwena? Xuiapu ekinikiro ai ousiketeneai. Kakineri kakauyaro iyaisikereteneai. Paire rau yopini ximiarei xesasieri xowopinua, wo? Xuweni kutu. Nikoini maneri kisau xesasikepineri,” niketeneai.
\p
\v 38 Polupo kuna xokaie kuna xekexeke xosaniki tixowoteneai. Poluno Sailasino nini Romupo xeri kuna xekexekei pa kuna iyeserineri, ximiketeneai. 
\v 39 Kuna xekexekei kakauya ata xouneri eiyo kuna kanikerineri, kisau muna yataniketeneai. Kakeri kanikineri tini mua erewese weti xouwa niketeneai. 
\v 40 Nini kakauya ata wetineri, Litiapu atoro xowoxeteneai. Yesusure xonikisuwoteneai xuiapu xekenikerineri xonikikemu sokisoki nikepure kireu kuna tiniketeneai. Kakerineri erewese wetineri xowoxeteneai.
\c 17
\s Tesalonaika apimie Poluno Sailasino ouniepure xeteneai
\p
\v 1 Polue emeumanapu erewese Ampipolisi teipa xowoteneai. Pa erewese wetineri erewese Apolonia xowoteneai. Pa erewese rania wetineri erewese Tesalonaika xou putawoteneai. Yuta nikau kire kununu ata pa erewese purina. 
\v 2 Polu nuko kakirouna sie kapia kaketai. Yuta apimi xeika pa kununu atoro mana, xeimore asau Yuta nikau arikepi yause xosa Xoiteupo kuna nakau xosa purotaire nini xeika kunawotai. 
\v 3 Xoiteupo kuna xotapa ipaki piteu kanikina, “Mua apu Xoiteue nukou xuiapu xiyeri tinikepinaure tumuworeyai, nu tatau tina xumopinae sewai xiyeri saropina,” niketai. Kakeri ipaki kanikina, “Mua Yesusu, nupo kuna ye uteiyeyeritikitiaia, pa apu nu sore Xoiteue nupo xuiapu tinikepure tumuworetai,” niketai. 
\v 4 Kakati kireu xuiapue xonikisuneri Poluno Sailasino tainiketeneai. Kakeri, xokupa Kriki kinie Xoiteure muris tirounerie rania nini tainiketeneai. Kakeri xokupa xui nini ere weniniki tukue rania tainiketeneai.
\p
\v 5 Yuta apimie pa xuimiapimi xekenikeria, nini tainikeri xonikikemu tatauwotai. Paire kireu xoxi apimi kununu wese yau purirouneri tiniketeneai. Kakerineri xokupa xuiapuni kutu kunununikerineri, pa erewesepu xuimiapimi xonikikemu sareri, ninie xouneri Yesonupo ata isima kerewoteneai. Kakineri Poluno Sailasino kisau soniki xouneri, xuimiapimi xupunikiro iyainikerepure xirekinikepi saina teteneai. 
\v 6 Pana nini xekenikepu xuwe. Yesonu xeika kireu Yesusure xonikisuwoteneai xuiapu xeika purunikineri pa erewesepu tumu xosa xowoteneai. Kakineri ipaki yaxineri, “Mua apimie xokupa sanawa texineri xoxi kapia kakirounerie ximine mua kou purineri. 
\v 7 Yesonue nupo atoro soniki xou purotai. Pa xokupa apimie Sisaripo tu taiworixe. Kunauneri, ‘Kire kokemu purina nupo wenumu Yesusu xirouneri,’ ” xeteneai. 
\v 8 Xuiapu xeika erewesepu tumu teu xeikae pa kuna iyeserineri ureri xiraxarawoteneai. 
\v 9 Kakerineri tumu teue Yesonu xeika kireu apimi xeika kanikati xei kuna isayaxeri weinikiteri xowoteneai.
\s Poluno Sailasinoe Peria erewese xou saina texeteneai
\p
\v 10 Xori euti moati, Yesusure xonikisuwoteneai xuiapue Poluno Sailasino xesanikeri Peria erewese xowoxeteneai. Peria utu putauneri, Yuta nikau kununu atoro manexeteneai. 
\v 11 Yuta xuimiapimi Peria puroteneai nikau kapia paiya, Tesalonaika puroteneai nikau kapia xiri emeseriniketeneai. Ninie Polupo kuna iyeserineri xiri xonikiewoteneai. Kakineri Polupo kuna suaure xoreire xi sipawopure, xokupa asau Xoiteupo kuna nakau xosa purotai ninaxineri uteirouneri. 
\v 12 Kakineri Yuta xuimiapimi xokupae xonikisuwoteneai. Kakeri xokupa Kriki xuimi weniniki tukue rania xonikisuwori, apimie rania xonikisuwoteneai.
\p
\v 13 Xurise Tesalonikapu Yuta apimie, Polue Xoiteupo kuna Peria utei purina kuna iyeseteneai. Paire pa erewese xouneri xuimiapimi xoniki xusineri nanunanu puruporo niketeneai. 
\v 14 Kakeri, Yesusure xonikisuwoteneai xuiapue sapauni Polu xesawori toupa usiemaro xowotai. Sailasino Timotinoe Peria puroxeteneai. 
\v 15 Polu yatawopu koteneai xuimiapimie, Atens xexe Polu yatawoteneai. Xiyeri xowopurexeria, Polue Sailasino Timotino ipaki kuna xesarinikina, “Tini sapauni kouyeyaxakuai xi kuna xesari,” nietai.
\s Polue Atens kuna uteiwotai
\p
\v 16 Polue Sailasino Timotino Atens yakuniki purina, xokupa xoreixorei xoiteu nikau xeniroroi xekotai. Paie kakati xoukemu xiri xoxixoxixetai. 
\v 17 Pa xati Yuta nikau kununu ata xosa xouna, Yuta apimi xeika xetau xeteneai xeikae Xoiteure muris tirouneri xosa kunawotai. Kireni kireni asau xosa kununu wese xouna xuiapue pa wese kou purori kuna kanikirouna. 
\v 18 Kakati kireu Epikurian kinipo sipa apimi xeika Stoikipo sipa apimi xeikae nu xeika kuna tuwata xeteneai. Kireue kunauneri, “Mua apu peroroipa nu amu kuna kunawopure xinana?” xeteneai. Kakeri kireue kunauneri, “Kireu wese wesepu xoiteupo kuna uteina rau,” xeteneai. Polue Yesusupo asinaku kuna kanikepure, Yesusure kanikina xumunuku kopa upurei xiyeri saropi kapiaure kanikete wati, ninie pa kuna kunawoteneai. 
\v 19 Polu tineri Areopakusi siriro kununurouneri kaunsolu xosa sou xowoteneai. Ipaki kauneri, “Mua oma kuna nei xuiapu tinikiroune sini sipawopure xinuku. 
\v 20 Sinie neu kuna iyesikiria, xiri xetauni kutu. Pa xati ne kunautia kuna xotapa sini sipawopure xinuku,” woteneai. 
\v 21 Xokupa Atensi musimore xeika kireropue kouneri Atensi erewese puroteneai xeika nini kire sapi tirouworixe. Xuwe. Nini sipesi oma nanunanure kunani kutu iyesepure xirouneri. Kakineri nikoniko xetau kuna iyeseteneaire kunaurouneri.
\p
\v 22 Polue Areopakusi siriro kaunsolu teu xopuro sarou ipaki kunauna, “Tini Atensipo apimi, tinie muris tepi xokupa sokisoki kapia kakari xeketikine. 
\v 23 Ye ximuximu teipa xoune, tinie muris tirounuku xuru xekeutiai. Kire alta xosa mua kuna ipaki xayareniai, ‘Mua alta paiya kire xoiteu sini sipa xuweupo xi xayareneai rania xekeutia.’ Pa Xoiteu tini sipa xuweu ai nure muris tikiriaire, ye tini xosa kuna uteiwopurexine.
\p
\v 24 “Xoiteue mena xeika ou xeika iyarina xokupa sapi pa xosa iyarati puroyai, pa Xoiteu nu mena xeika ou xeikapu Kokaipa. Pa xati, nu apimie xuwoteneai muris ata xosa misirouwatixe. 
\v 25 Nu amu sapire xuwe xati apu xupusikie kire sapi iyari nu tuwopuxe. Xuwe. Nukoini xokupa xuiapu ekinikioma tinikina, youya tinikina, xokupa sapi tinikinaurouna. 
\v 26 Xoiteue kakati kireni asisiki piourei xokupa xuiapu ekinikiposi ouwoyai. Kakina xokupa ouyau soinikati purineri. Nukoini nini puropineri yause iyarina, ninipo oupo atu sorinikeyai. 
\v 27 Xuiapue maneri Xoiteu nuko xiri sipawopineri paire xina, pa xati nu xirekepi saina tepinerire, iyainikerati purineri. Pana siko xokupa kireni kireni weisikiteri xetauro puratixe. 
\v 28 ‘Sini nu xosa ekisikioma tinuku nuko kirenie sokisoki sikati texirounuku.’ Paiya takipo kireu sipa apimie kunauneri, ‘Siko rania nukou nono purinuku,’ xeneai sie. 
\v 29 Sini Xoiteupo nono purinukuna, Xoiteu nu kolu sie silwa sie xe sie xinuku nanuwopuxe. Nu siko apu xupusikie, nanusikie erirounuku sapi sie xinuku nanuwopu xana xuwe.
\p
\v 30 “Ekimepu apimi nini sipa xuwe xati, pa yause kakirouneri kapiaure Xoiteue xekepi kunaurouwati xana xuwe. Pana muaiya xokupa wesepu apu xotiki pirixa xina sokisoki kunauna. 
\v 31 Nue xuiapu kuna xosa iyainikerepinaure kire yause itou iyaretai. Nukou kutu kapiarei, ouropu xokupa xuiapu nikau kapia uteiwopina. Pa kuna yakuwopina apu itou tumuworetai. Pa apua xumati Xoiteue kopa upuropu xiyeri saretai. Pa xati Xoiteue pa saina tuwotaire sini xiri xosikisuwopu,” niketai.
\p
\v 32 Apu upurei xiyeri saropi kuna ninie iyeserineri, kireue Polu pirewoteneai. Kakeri kireue kunauneri, “Pa kuna xiyeri kunawau sini iyesepure xinuku,” woteneai. 
\v 33 Kakeri Polue weniki xowotai. 
\v 34 Kakati kireu apimie taineri xonikisuwoteneai. Kire nu Tionisiusu, nu kaunsolu teu xopuropu Areopakusi siriro kununurouna. Kire xui nupo wenumu Tamarisi, nue xousuwati, kireu xuimiapimie rania xonikisuwoteneai.
\c 18
\s Polue erewese Korini kuna uteiwotai
\p
\v 1 Xurise Polue Atensi wetina Korini xouna, 
\v 2 kire Yuta tutumawotai. Nupo wenumu Akuila. Akuilapu weseni kutua propinsi Pontusu. Ekimenini, nupo xui Prisilano Itali sanawa wetineri koniai, pa amure, xokupa Yutae erewese Romu wetineri kire sanawa xowopinerire Sisari Klotiusue kunawoyai sie kaketeneai. Polue xouna nini xekenietai. 
\v 3 Ninie saina tirounexeri sieni nu saina tina kesia ata tatamaxirouna. Polue nini axiri xeika purina saina tipurirouneri. 
\v 4 Xokupa Yuta nikau arikepi yause xosa Polue Yuta nikau kununu atoro xouna nini xeika kunaurouna. Yuta xeika Kriki xeika nikau nanunanu saroati Yesusure xoniki suwopinerire kakirouna.
\p
\v 5 Sailasino Timotinoe Mesetonia wetineri koxeria, Polue xokupa asau Xoiteupo kuna uteiwopi saina tetai. Yuta xosaniki ipaki sokisoki kuna uteina, “Yesusu nu Xoiteue nukou xuiapu xiyeri tinikepure tumuworetai apu,” niketai. 
\v 6 Pana Yuta apimie nupo kuna iyesepu xirarineri, pirewoteneai. Pa kakeri nukou nekei xosa inaina purotai pokuweina ipaki kanikina, “Tini xuwexinaria, takipo xuni. Ye paire xu xuwe. Muaiya xetau xeteneai apimi xosa xounei kuna uteiwopine,” niketai. 
\v 7 Polue kakerina pa kununu ata wetina, kire apu wenumu Titiusu Yastusu, nupo atoro xowotai. Pa apue Xoiteure muris tirouna, nupo ata paiya Yuta nikau kununu ata tomuroni kutu purina. 
\v 8 Yuta nikau kununu atapu tumupo wenumu Krispusu. Nupo xui xeika nono momuko xeika, nini Kokaipaure xonikisuwoteneai. Kakeri, Korinipo xokupa xuiapue Polupo kuna iyesineri, ninie rania xonikisuneri Yesusupo wenumurei ene iseteneai.
\p
\v 9 Kire ukumu xosa Kokaipae Polu xosa kire xiniwepi sie sapie maieuna, ipaki kauna, “Ne kaki xanau ximikeu. Xuwe. Ne kunauweye. Ne supuni xotoxeu. 
\v 10 Ye ne xeika purinena, kire apue sarouna ne xoxixoxinepu wati xana xuwe, pa amure, yeu xuiapu xokupa mua erewese purineri,” wotai. 
\v 11 Kakati Polue kireni xitosani 6-teu poita Korini purina, Xoiteupo kuna uworiniketai.
\p
\v 12 Pana Kalioe Akaia propinsipo akereki kapmani tumuwotai yause xosa, Yutapue xirini saneri Polu xiwaixiwaiwoteneai. Kakineri kuna xosa sou xouneri, ipaki kunauneri, 
\v 13 “Mua apue xuiapu taitainikina tini kaki xanari tu taiwaku nikinani kireu kapiarei Xoiteure muris tirouna,” xeteneai. 
\v 14 Polue ninipo kuna xapa kanikepure xetai sorena, Kalioe Yuta ipaki kanikina, “Tini Yuta, mua apue tu opokaiwatire e kire kapia xoxi kakati xoia, ye tinipo kuna iyesepine itou. 
\v 15 Muaiya tini takipo kunaure, wenitikire, tu xeikaure eiyorinuku ye xosa kounuku. Xeuxana takieni mua kuna kutuwa. Ye panumu sapire kuna xekopixe,” niketai. 
\v 16 Kakerina kuna xosa xesaniketai. 
\v 17 Kakati Yutapu apimie Sostenesi xorou teteneai. Nu Yuta nikau kununu atapu tumu xati, kuna wese tomuro ouwoteneai. Kakeria Kalioe pa kaketeneai kapiaure ei xepu xuwe.
\s Polue Korini wetina Antioku xiyeri xowotai
\p
\v 18 Polue xokupa asau Korini purotaie, Yesusure xonikisuwoteneai xuiapu xupuniki tina kusoniketai. Kakerina Senkria erewese xouna tistriki Siria xowopure kire kokouna xosa manetai. Prisilano Akuilanoe nu xeika xowoxeteneai. Polue Senkria purotai yause xosa tapa uri asiwotai, pa amure, Xoiteu sokisoki kuna kawoyai xati kaketai. 
\v 19 Epesesi erewese utu putarineri, Polue poro weinikitetai. Nukoni Yuta nikau kununu atoro mana nini xeika kunakunawotai. 
\v 20 Ninie ipaki kauneri, “Sini xeika xayaka xayaka xuwau yause puro,” woteneai. Kakeri kanikina, “Ye kakepixe,” niketai. 
\v 21 Xurise xupuniki tina kusonikipuri kanikina, “Xoiteue xouweyati xoia ye tini xosa xiyeri kopine,” niketai. Kakerina kokouna xosa xiyeri xouna Epesesi wetetai. 
\v 22 Kokounae xouna Sisaria erewese putawatia, Polue kokouna wetina pipa Yerusalemu xouna Yesusure xonikisuwoteneai xuimiapimi kusoniketai. Kakerina xurise weinikiterina toupa erewese Antioku xowotai.
\p
\v 23 Polue xayakaxayaka xuwau yause Antioku purotaie xurise xowotai. Tistriki Kalesia xeika Prikia xeikapu oupo wesewese puroteneai xosa teipa xouna, Yesusure xonikisuwoteneai xokupa xuiapu nikau xonikisu sokisoki niketai.
\s Apolosie Epesesi kuna uteiwotai
\p
\v 24 Kire Yuta, nu erewese Aleksantriapue kouna Epesesi purotai. Nupo wenumu Apolosi. Nu asinaku kuna tua, nu Xoiteupo nakau sipani kutu. 
\v 25 Kokaipapu Ime uworuwoniai xati, xuiapu uworinikepure nupo xoukemu xiri sokisoki xati, Yesusue kaketai kapiaureni kutu kanikirouna. Pana nu Yonie ene iserinikirouna xotapa kireni sipa. 
\v 26 Yuta nikau kununu atoro xouna kuna uteiwotai. Nu xuimi apimi ximikinikepu xuwe. Kakati Prisilano Akuilanoe nupo kuna iyeserinexeri, sou xouneri Xoiteu ati sipawopinaure nupo Ime kawoxeteneai. 
\v 27 Xurise Apolosie propinsi Akaia xowopure xatia, Epesesipo xuiapu Yesusure xonikisuwoteneaie xowopina nanunanu sokisokiwoteneai. Akaiapu xuiapu Yesusure xonikisuwoteneaie sowopinerire nakau xayauneri kaniketeneai. Apolosie Akaia putauna, pa xuimiapimi Xoiteue xoukurunikina xonikisu tinikeyai xiri tianiketai. 
\v 28 Yuta kinie xoreixorei kuna kunawoteneai kuna xapa tina xiri xuweyerinikepure, xuiapu ekinikiro kuna uteina xiri sokisoki xetai. Yesusu nu apu Xoiteue nukou xuiapu xiyeri tinikepure tumuworetai xina, Xoiteupo nakaupo kunarei atina kuna pitewotai.
\c 19
\s Polue Epesesi kuna uteiwotai
\p
\v 1 Apolosie Korini purotai yause xosa, Polu nu siriro purixanauwoteneai weseweseni texetaie, xurise erewese Epesesi kouna putawotai. Kireu Yesusupo tataiwopi Epesesi tutumanikerina, 
\v 2 ipaki kotonikina, “Tini xotikisunukua, Xoiteupo Supo Youya tinukure, e xuwe?” niketai. Kakati ninie kunauneri, “Xuwe. Sini kire Xoiteupo Supo Youya purina kuna iyesepu xuwe,” woteneai. 
\v 3 Kakeri Polue ipaki kanikina, “Pa xati tini amukau ene isepi isikiriaina?” niketai. Kakati ninie kunauneri, “Sini Yonipo ene isepi isikiriai,” woteneai.
\p
\v 4 Kakeri Polue ipaki kunauna, “Ekime Yonie xuiapu ene iserinikipuri ipaki kunauna, ‘Tini xotiki pirixinari ene isa. Kakinari pa apu iko tuiro kotai apure xotikisuwa,’ xeyai. Pa apure Yonie kunawotaia nu Yesusu,” niketai. 
\v 5 Ninie pa kuna iyeserineri Kokaipa Yesusupo wenumurei ene iseteneai. 
\v 6 Polue xosaniki xupo iyarati. Xoiteupo Supo Youyae nini xosa koati, xetaxetau kunarei kunauneri, kunatureturei kuna uteiyewoteneai. 
\v 7 Pa apimi nini 12-teu siei kaketeneai.
\p
\v 8 Polue Yuta nikau kununu atoro mana asinaku kunaure sokisoki kunawotai. Nini xeika kunaupuri Xoiteue xuiapu yakunikirouna yausepu sapire ninipo nanunanu saretai. Nu xeimore poita panumu saina kaketai. 
\v 9 Pana kireue xonikikemu xiri ukumuworeki xati xonikisuwopu xuwe. Xuiapu ekinikiro kokaipapu Ime niniawoteneai. Kakeri Polu xeika Yesusure xonikisuwoteneai kini xeikae Yuta nikau kununu atoro pani manepu xuwe. Xokupa asau Polue Tiranesipo xaya atoro xouna kuna uteirouna. 
\v 10 Aimore xitosani panumu kaketai. Kakati Yuta xeika Kriki xeikapu xuiapu propinsi Esia puroteneaie Kokaipapu kuna iyeseteneai.
\s Skepapu niraumanae xoxi yaniyani xesawopure xeteneai
\p
\v 11 Polupo xuporo, Xoiteue sokisoki xumu xonuxonu kapia eretai. 
\v 12 Xuiapue nesikiki xeika mari xaku xeika Polupo muporo sorineria, pa xuru ti xouneri supa apimi tinikirouneri. Supa apimie teri, ninipo supa xuwe xatia, xoxi yaniyanie weniki xourouneri.
\p
\v 13 Kireu Yutae texineri xoxi yaniyani xesauneri xe saina tirouneri. Kireue, Kokaipa Yesusu wenumu tineri pa imerei eruruneri xoxi yaniyani xesawopure xeteneai. Ipaki kunauneri, “Pa Yesusupo wenumurei, Polue nupo kuna uteirouna paie, ye sokisoki kuna kunaune tini xouwa xine,” xirouneri. 
\v 14 Kire Yuta nikau ere xuriatiti, nupo wenumu Skepa. Nupo niraumana 7-teue panumu kuna xoxi yaniyani xosa kunaurouneri. 
\v 15 Kire asau xosa pa kuna kunawori xoxi yaniyanie ipaki kuna xapa kanikina, “Ye Yesusu sipa ye Polu sipa. Pana tini yuxunani kutuena?” niketai. 
\v 16 Kakati pa apu xoxi yaniyani nu xosa purotaie, nini xosa potirouna, nueni xiri ouniketai. Ninipo mupuniki xiri xoxixoxieina, nekei kirakaraieri niketai. Kakati pa ata wetineri mari xuweu xuweu keikei xowoteneai. 
\v 17 Xokupa Yuta xeika Kriki xeika Epesesi puroteneaie pa kapia yaraxetaire kuna iyeserineri, kokaipa ximi ximiketeneai. Paire Kokaipa Yesusupo wenumu xouroreteneai. 
\v 18 Xokupa xuiapu xonikisuwoteneaie kouneri, xetau xuimiapimi ekinikiro, ekime xoxixoxi kapia nikoe kakirounerire kunawoteneai. 
\v 19 Xokupa xuiapu osaurounerie, xokupa osapu nakau xokupa kunununeri xokupa xuiapu ekinikiro eseteneai. Pa xokupa nakaupo xe paiya 50,000 xe silwa waxi ninaxeteneai. 
\v 20 Pa kapiarei Kokaipapu kuna xuiapu xosa sokisoki saina tati, ninipo misepi asinaku sokisoki xetai. Kakati texineri xokupa sanawa kuna uteiwoteneai.
\s Epesesi apimie Polure kisamaira nikati xiraxarawoteneai.
\p
\v 21 Epesesi saina sokisokiati, Xoiteupo Supo Youyae nanunanu taitaiwati, propinsi Mesetonia xeika Akaia xeika xoworina xurise Yerusalemu xowopure kuna ouwotai. Ipaki kunauna, “Pareira masa xou xekerineia, xurise xounei Romu rania xekopine,” xetai. 
\v 22 Kakerina tianurouneri apu aimore, Timotino Erastusuno xesaniati Mesetonia akeri xowoxeteneai. Polu nuko paiya xayakaxayaka xuwau yause Esia propinsi purotai.
\p
\v 23 Pa yause xosa kireu apimie Kokaipapu Ime xiwaixiwaineri ere kuna tuwata xeteneai. 
\v 24 Kire apu purotai nupo wenumu Temitriusi, nue silwa paie xuru erirouna. Nu xoiteu xui Artemisipo muris atapu xeniroroi erirouna xe saina tuku. Silwa sapi erineri kokaipa xe tirouneri apimi xokupa saina tiniketai. 
\v 25 Temitriusie pa apimi xeika, xetaxetau sapi erirouneri apimi xeika kunununikeri, ipaki kanikina, “Yewapu xura, tini sipa, sinipo asinaku xe mua xepu saina tirounuku xosa marouna. 
\v 26 Mua apu Polue kokaipa xuiapu kini purunikina ninipo nanunanu poronikati, tini xekoto iyeseteukiriai. Nu erewese Epesesi kireni muanumu kapia kakatixe. Xuwe. Esia propinsi inainauwepure xina. Nue kunauna, ‘Xupusikie erikiriai xoiteu, nini xoiteuni kutu xuwe,’ xirouna. 
\v 27 Polupo mua kunae sinipo xepu saina wenumu touwerisikepina. Pani kire kuna muanumu. Nupo kunae kokaipa xoiteu xui Artemisipo muris ata paiya, xuiapu nikau nanunanu xosa xoxi sapi xepina. Ximuximua xokupa xuiapu propinsi Esia xeika xokupa sanawa yaupo xeikae mua xoiteu xuire muris tirouneri. Pana Polupo kunae nupo ere wenumu xoxixepure xina,” niketai.
\p
\v 28 Apue pa kuna iyeserineri, xiri kisamaira niketai. Kakati ipaki sokisoki xiraxarauneri, “Siko Epesesi sikau Artemisi nu akereki,” xeteneai. 
\v 29 Kakineri pani pa ere wese xosa ere xiraxarawori, xuiapue ere kunauxanauwoteneai. Kakineri xirini saneri kununu wese keikei woxoteneai. Mesetoniapu apu aimore Kaiusino Aristakusuno, nini Polu xeika texirouneri purunikeri niko xeika xowoteneai. 
\v 30 Polu nuko xuiapu xopu xowopure xetai sorena, Yesusure xonikisuwoteneai xuiapue taiyeruwoteneai. 
\v 31 Pa xeika, kireu Esiapu kapmani nini Polupo marou xati kuna xesaruwoteneai. Ne kakixanau kununu wese xowouneri sokisoki kuna xesaruwoteneai.
\p
\v 32 Pa kokaipa xuiapu kinipo, nanunanu tururutararawotai. Kakati xiraxarauneri xetaxetau kuna kunauxanauwoteneai. Xokupa xuiapu nini amu xotapaure kou kununuwoteneai nini paiya sipa xuweni kutu. 
\v 33 Yuta apimie Aleksantari suweri xuiapu ekinikiro xona tumuratia, kireu apimie xekeri nanuneri, nue poripori xotapa xeteneai. Xuiapue kuna youweri kuna xapa tinikepure Aleksantarie xupo xourowarina korekorewotai. 
\v 34 Kakati xekerineri, nu Yuta kinipo apu xi sipawoteneai. Pa xati xokupa xuiapue supuniki turuneri ipaki ere urue yaxineri, “Siko Epesesi sikau Artemisi nu akerekini kutu,” xeteneai. Xuwau yause panumu uru kireni yexeteneai.
\p
\v 35 Xurise Epesesi erewesepu nakau xayaxayatuae xuiapu aunikeri, ipaki kanikina, “Tini Epesesipo apimi, iyesa. Epesesi erewese nu kokaipa xoiteu xui Artemisipo muris ata yakuwoto, mena xouropu xeseu xe, uraki koyai xeika yakuwotouna. Paia tini sipa. 
\v 36 Pa xati, apue mua kuna xasese manepuwati xana xuwena youweiya. Tini kaki xanari sapauni kire kapia kakaku. 
\v 37 Takie pa apu aimoro soniki makiriai. Pana ninie sikou muris atoropu sapi tepu xuwe. Pa xeika ninie sikou xoiteu xui pirewopu xuwe. 
\v 38 Temitriusi nu nupo saina apimi xeikae kire apure kuna tuku xatia, kuna iyesepi yause purina. Akereki kapmani purineri. Ninipo kuna, kuna xosa kutuwopineri. 
\v 39 Tini pani kireu kuna tuku xatia, kununu yauseni kutuworakuai. 
\v 40 Pa xati iyesa. Sini mua kapia kakikiriaire kapmanipo akereki saina apue iyesineria, sini kokaipa poripori sarepure xinuku xineria, sini kuna xosauni kutu iyaisikerepineri. Sini mua kapia kakikiriaia xiri xotapa xuweu. Sini kotosikineri amakati kou kunununuku xiraxaraunukunaxeria, sini kire kuna xapa tepuxe,” niketai. 
\v 41 Nakau xayaxayatuae kunarina, xuiapu xesanikati xowoteneai.
\c 20
\s Polue Mesetonia xeika Kriki xeika xosa teipa xowotai
\p
\v 1 Xuiapu nikau punisi xuweiroatia, Polue Yesusure xonikisuwoteneai xuiapu yainikati kouneri kirero tutumawoteneai. Xonikikemu sokisokinikepi kuna tinikerina, kusonikeri, Mesetonia propinsi xowotai. 
\v 2 Pa yau texina Yesusure xonikisuwoteneai xuiapu nikau xonikikemu sokisokinikepure, xokupa kuna tiniketai. Kakerina xurise Kriki sanawa xowotai. 
\v 3 Xeimore poita Kriki purotaie kokouna tina Siria tistriki xowopurexetai. Yuta apimie ouwepure kuna ouwoteneai kuna iyeserina, nanunanu purieina Mesetonia xiyeri xowotai. 
\v 4 Kire apu Peria ere wesepu, nu Sopateri, Pirusi nirau, nue Polu xeika xowotai. Tesalonaika erewesepu apu aimore, nini Aristakusuno Sekuntusuno, Terpe erewesepu Kaiusi xeika, Timoti xeika, pa xeika Esia propinsipo apu axiri, nini Tikikusuno, Tropimusino, ninie rania Polu xeika xowoteneai. 
\v 5 Pa apimie akeri xouneri Troasi erewese yakusiketeneai. 
\v 6 Sini Pilipai purikiri Tupumoru Pususu Xuweupo Kokaipa Yause xuwexeri, kokouna xosa epinuku Pilipai wetikiriai. Autapa asau xuwexatia, Troasi yakusiketeneai apimi xosa xou putaunuku, kireni muris Troasi purikiriai.
\s Polue Troasi Yutikusu xiyeri ekemiri kusawetai
\p
\v 7 Murisipo akereki asau xosa Yesusure xonikisuwoteneai xuiapu xeika xoye nepure kununukiriai. Polue iyati xowopinaro xati xuiapu xosa kuna uteiwotai. Kunaupa xouna xouna xinepi nikietai. 
\v 8 Sini kununukiriai ata kama paiya xouroni kutu tureture ata xosa purati xokupa nakue u purotai. 
\v 9 Pa ata kama paiya xouro turetureuneri xeimore iri xuwoki xosa purati, kire nono tenemai, nupo wenumu Yutikusu, nue kire xupeuisima xosa misi purotai. Polue pani kuna suworisuworiwati, Yutikusue xinimewati ekutawotai. Xurise xiri xouiritina oro uraki kotai. Munaneri teteneaia xiri xumuroki. 
\v 10 Polue rania munana pa nono tenemai xosau xinina xoniketai. Xuiapu ipaki kanikina, “Tini kaki xanari eisekurowaku. Nu ekeoma purina,” niketai. 
\v 11 Polue xouro xiyeri mana, tupumoru poroporouna, xuimiapimi xeika netai. Kakerina nini xeika kunau xinati, xumietai. Xumiatia Polue xowotai. 
\v 12 Kakati pa nono tenemaie ekeoma purati, xoniki merurei souxowoteneai.
\s Polue Troasi wetina Miletusu xowotai
\p
\v 13 Sinie Polu wetinuku kokouna xosa epinuku erewese Asosi xou putaunuku poro Polu yakukiriai. Polu nuko imerei kopure, tini akeri xouwasikati kakikiriai. 
\v 14 Nu kouna Asosi tutumasikatia, kokouna xosa souxounuku, erewese Mitilini xoukiriai. 
\v 15 Mitilini wetinuku, kire asau xuwexatia Kiosi sou tomuro putaukiriai. Pani kire asau xuwexatia Samosi sou xosa putaukiriai. Pani kire asau xuwexatia erewese Miletusu xou putaukiriai. 
\v 16 Polue Epesesi emeseriwopure nanunanu ouwotai, pa amure, nu xuwau yause Esia propinsi puropi xirarina kaketai. Itou xatia Pentikosipo Kokaipa Yause Yerusalemu xekopure, nu sapauwopure xetai.
\s Polue Epesesi Yesusure xonikisuwoteneai xuiapu nikau tumu teu kusoniketai
\p
\v 17 Sinie erewese Miletusu putaunuku Polue Epesesi Yesusure xonikisuwoteneai xuiapu nikau tumu teue xekopinerire kuna xesarinikati, kouneri xekoteneai. 
\v 18 Kouneri xekoria, ipaki kanikina, “Ye ximuximu Esia putaune xokupa yause tini xeika purine, kapia kapia kakitiai takieni sipa.
\p
\v 19 “Tini sipa, xokupa yause Yuta kinie yeu saina ororepure kuna ouwori, paie xoikemu tatau xeika eruru xeika sieki sieki wati xokupa yause muriroune. Kakeri ikou wenimi xiri ororine, Kokaipapu saina titiai. 
\v 20 Ye ximirei tini tianitikepi sie asinaku kuna uteiwopu xuwe. Xuiapu nikau kununu xosa xeika takipo xokupa atoro xeika rania, tini taitaitikitiai, paiya tini sipa. 
\v 21 Sini Xoiteu xosa xosiki pirixirounuku, sikou Kokaipa Yesusure xosikisuwopu xeikaure, sipesi Yuta xeika Kriki xeika xosa sokisoki kuna uteiyai. 
\v 22 Paina iyesa. Muaiya Xoiteupo Supo Youya paie kakati Yerusalemu xoune. Yerusalemu ye xosai amu wau akipa xepina, ye sipa xuwe. 
\v 23 Xokupa wese ye xoutia xosa paiya, Xoiteupo Supo Youyae ipaki kuna utei kairouna, kakauya xeika xokupa xu xeika yakunina xirouna. Ye pa kireni sipa.
\p
\v 24 “Ye ikou ekioma akereki sapi xine nanui xana xuwe. Ye ikou ekioma sokisoki tepure sokisoki xitixe. Xuwe. Ye mua ime xoutiai tainei mua saina Yesusu Kokaipa xosaupo titiai xuweiyepure xine. Mua saina paiya Xoiteupo xoukurure asinaku kuna uteiwopire saina.
\p
\v 25 “Paina Yewapu xura, iyesa. Ye ekime tini xopu purine, Xoiteu xuiapu yakunikepina yausepu kuna uteitiai. Pana muaiya ye sipa, sewai tini xokupae yeu muaikemu pani xekoakuai xana xuwe. 
\v 26 Pa xati ye ximine atinei tini kuna katikepure xine. Kire apu tini xopuropu xuwe xinari paiya, yeu xu xuwe, 
\v 27 pa amure, Xoiteupo xokupa nanunanu ye ximirei tini xosa uteiwopu xuwe. 
\v 28 Tini ati sosopani epinari, Xoiteupo xuiapu Yesusure xonikisuwoteneai yakunikinariwa, pa xuimiapimi paiya nukou Nonopu yawieni kutu isayaniketai. Xoiteupo Supo Youyae pa Xoiteupo sipsipu teupo yayaku tini tumutikerati purinuku. 
\v 29 Ye sipa, ye tini wetiki xouroutia, mamumamu xoxini kutue tini xopu maneria, sipsipu xoxixoxinikepineri. 
\v 30 Takipo kireu apimieni Xoiteupo xuiapu purunikeri niko tainikepinerire, saneri xoreixorei kuna, kunau xanauwopineri. 
\v 31 Pa xati xokupa yause tini atinari sosopa epixakuai. Ye kakiai kapia kaki xanari nanunanu wetaku. Xeimore xitosani xosa asau xeika ukumu xeika xosa tini kireni kireni apu asinaku nanunanu tikepi ye wetepu xuwe. Ye tini taitaitikitia yeu ekiropu morepi kiririwotai.
\p
\v 32 “Yei tini Xoiteu xuporo iyaitikeriti purinukuna, tini xoukurutiketaipo kuna nanuwakuaire xine. Pa xoukurue sokisokitikina, Xoiteue xokupa sapi nukou xuiapuni kutu tumunikeretai tinikirouna paia tini tikepina.
\p
\v 33 “Yei kire apupo silwaurere kolurere e mari sapire ekie nepu xuwe. 
\v 34 Takieni sipa, ye ikoini ikoure saina tete ye xeika purianiyeteneai apimi xeikaure saina teteuroune. 
\v 35 Ye xokupa saina tinepa, ipaki ataritikiyai, sini sokisoki saina tepu kapia taiwopu. Kakinukua apimi nikoini niko tianikepu xuweu woteneai tianikepu. Sini mua kuna Kokaipa Yesusu nukoini kunawoyai nanuwopu. Ipaki kunauna, ‘Apue kireu apimi sapi tiniketaipo nimariri paiya, apue nukou sapini tetaipo nimariri emeserina xeyai,’ ” niketai.
\p
\v 36 Polue pa kuna kunarina, xoutapa ukurouna xokupa tumu teu xeika kunikuni wotai. 
\v 37 Kakati xokupae ere murineri, Polu xonikineri uritokowoteneai. 
\v 38 Polue kanikina yeu muaikemu pani xekoakuai xana xuwenikati, nure xiri xonikisuaxetai. Kakerineri kokouna xosa sou xouneri yatawoteneai.
\c 21
\s Polue kokouna xosa mana Yerusalemu xowotai
\p
\v 1 Tumu weniki xounuku kokouna xosa makiri, kokounae muri wetetai. Kakati sou Kosi xosauni kutu xoukiriai. Kire asau xuwexatia sou Rotesi xosa putaukiriai. Rotesi wetinuku Patara erewese xou putaukiriai. 
\v 2 Patarae kire kokouna xekeukiri Ponisia tistriki xowopurexati, pa kokouna xosa epikiri muri xurexetai. 
\v 3 Saiprusi sou xekerinuku sakipaira emeserukiriai. Kokounae xuru Tairi erewese wetepure xati, Siria propinsi putarinuku erewese Tairi kokouna putawotai. Pa amure, pa erewese xosa kokounae xuru wetepure xati kakikiriai. 
\v 4 Yesusure xonikisuwoteneai xuiapu utu xekenikerinuku, pa erewese 7-teu asau purikiriai. Xoiteupo Supo Youyae kanikati, Polu kauneri, ne Yerusalemu xowouna wete woteneai. 
\v 5 Kokounae Tairi wetepure xatia, erewese wetinuku teipa xoukiriai. Yesusure xonikisuwoteneai apimie ninipo inenikimana xeika nono xeikani sini sosiki xouneri erewese kisauira yatasiketeneai. Utunuku usie maro xosikitapa ukurounuku kunikunikiriai. 
\v 6 Kakerinuku sikosiko kusowataieinuku, sini kokouna xouro epikiria, nini nikou atoro xiyeri xowoteneai.
\s Kunatureture Akapusue Sisaria Polu kuna tuwotai
\p
\v 7 Tairi wetinuku erewese Tolemesu xounuku putaukiriai. Yesusure xonikisuwoteneai xuiapu kusonikerinuku, nini xeika kireni asau purikiriai. 
\v 8 Kire asau xuwe xatia, Tolemesu wetinuku Sisaria erewese xouputaukiriai. Pilipupo atoro xounuku nu xeika purikiriai. Nue asinaku kuna xuiapu xosa uteirouna. Nu Yesusupo tianuwopi teu tianikirouneri apimi 7-teu xosaupo. 
\v 9 Nu momuko makuna 4-teu tuku nini apu xuweu. Ninie Xoiteupo kuna kunatureture siei kuna uteirouneri.
\p
\v 10 Sinie Sisaria kireu asau pani purikiri, kire kunatureture, nupo wenumu Akapusu, nue Yutia tistriki wetina Sisaria kotai. 
\v 11 Sini xosa kouna Polupo kikai tina nukoini nukou siau xeika xupo xeika taretai. Kakerina ipaki kunauna, “Xoiteupo Supo Youyae ipaki kunauna, ‘Muanumu kapiarei Yerusalemu puroteneai Yutae mua kikaipo omo tarineria, Xetau apimi xeteneai apimi xupunikiro tinikepineri,’ ” niketai.
\p
\v 12 Sinie pa kuna iyeserinuku, pa erewesepu xuimi apimi xeikae Polu kaunuku ne kakixanau Yerusalemu xowouna wete xinuku, sokisoki kuna kaukiriai. 
\v 13 Pana Polue xiyeri ipaki kunauna, “Tini ama yeure morepi morepinuku xotikemu xotikikemu tutumurikinukuna? Ye kakauya xosa iyaiyerepinerire ireine. Ye Kokaipa Yesusupo wenumurei Yerusalemu xumopineure rania ireine,” siketai. 
\v 14 Polu xekeukiria xowopure sokisoki xati, pani nupo nanunanu porowopi wetikiriai. Kunaunuku, “Kokaipae pa kapia akipa xepina xetaia, akipa xepina,” xikiriai.
\ms Polue Yutia kakauya xosa purati nupo kuna iyeseteneai
\mr YT 21.15—26.32
\s Polue Yerusalemuni xou putawotai
\p
\v 15 Kireu asau xuwexatia, xuru ireinuku Yerusalemu xoukiriai. 
\v 16 Kakikiri kireu Yesusupo tataiwopi Sisaria puroteneaie xirini xoukiriai. Saiprusipo apu Nasoni, nupo atoro sosiki xowoteneai. Nu ekimeni Yesusupo tataiwopi sayetai. 
\v 17 Yerusalemu putaukiria, Yesusure xonikisuwoteneai xuiapue nimaririrei tisiketeneai.
\p
\v 18 Kire asau xuwexatia, Polue Yemusu xekopure xati xirini xoukiriai. Yesusure xonikisuwoteneai nikau xokupa tumue rania pa yause kou kununuwoteneai. 
\v 19 Polue kusonikerina, xetau xeteneai apimi xopuro Xoiteue nu xuporo xokupa kapia kaketaire atina perariniketai.
\s Tumu teue Polu kauneri Xoiteupo Atoro xouwo woteneai
\p
\v 20 Tumu teue Polupo kuna iyeserineri, Xoiteupo wenumu xouroreteneai. Kakeri kauneri, “Yewapu, ne sipa, xokupa tauseni Yutae Yesusure xonikisuweteneai. Pa xokupa xuimi apimie Mosesipo tu xotapa taiwopi xiri sokisokineri. 
\v 21 Pana kireu apimie neure, ipaki kanikineri, ‘Polue Yuta apimi xetau xeteneai apimi xopu puroteneai, Mosesipo tu xotapa weta xina kanikirouna. Ipaki kanikina, “Tini kakixanari tinipo nonomi nikau mupuniki ipisa kakatiwaku xirouna. Pani kaki xanari ekimepu kapia pani taiwaku xina kaniketai xineri,” ’ kawoteneai. 
\v 22 Siko sipa, ne kouroutiai kuna iyesepineri. Pa xati sini amu amakepuna? 
\v 23 Paina ne kire kapia taiwowaire sini kanepure xinuku. Sini apu 4-teu tuku, ninie Xoiteu xosa sokisoki kuna kunawoniai. 
\v 24 Nei pa apimi tinikinau taki xokupa Xoiteu ekero ekitikipitiwopi kapia taiwa. Kakinari Xoiteu xouiwopineri asinaku sapi isayarinikau paiye Xoiteu xouineri tapuniki uri korowopineri. Nei panumu kakauwa, mua kuna ninie kaneteneai paiya, ai xorei kuna xineria, xokupa apue sipawopineri. Ne rania, tu xotapa tairoune xineria sipawopineri. 
\v 25 Xetau xuimiapimie Yesusure xonikisuwoteneai xosa paiya, ekime oukiniai kuna nakau xayaunuku nini xosa xesarinikikiniai. Kanikinuku ati purinari, apue xorei xoiteu xouiwopure ouwoteneai noto naku, yawi tuku noto nete, apue paru muri kiritiwori xumotai noto neteunari, ayaka kapia kakaku,” xinuku nakau xesarinikikiniai. 
\v 26 Polue pa apimi Xoiteu xosa sokisoki kuna kunauwoteneai tinikina, xurise kire asau xosa nuko eke pitiwopi kapia taina nini xeika eke pitiwotai. Kakerina anakiserau ekiniki pitieineria, niko xetaxetauni Xoiteu xou iwopi sapi xuru tikopinerire xuriatiti kanikepure Xoiteupo ata tumau manetai.
\s Yuta kinie Xoiteupo ata tumau Polu soki xorou teteneai
\p
\v 27 7-teu asau xuwe xepure xatia, Yuta kinie Esia propinsi koniaie Xoiteupo Ata Tumau Polu purati xekerineri, xokupa xuimiapimi xoniki xuseri Polu xosa makawoteneai. Kakerineri Polu soki xoroutineri, 
\v 28 ipaki uru yaxineri, “Tini Israili apimi tianisika. Mua apue sikou xatasikimana nikau weniniki ororina Mosesipo tu ororina Xoiteupo Atapu wenumu ororeteuna wesewesepu xokupa apimi kanikirouna. Mua kapia kireni kakati xana xuwe. Kriki apimi Xoiteupo Ata Tumau xosa xuruniki koati Xoiteue mua wese ikou xetai wese Xoiteu ekero xunu titouneri,” xeteneai. Mua kuna kunawoteneaia, 
\v 29 pa amure, ekime erewese Epesesipo Tropimusue Polu xeika Yerusalemu erewese purati xekoniairo, Polue Xoiteupo Ata Tumau sou motai xi nanuwoteneai.
\p
\v 30 Xuiapue pa kuna iyeseri, xokupa Yerusalemue xiri urerineri, xuiapue keikei kouneri kununuwoteneai. Kakerineri Polu soki xorou tineri Xoiteupo Ata Tumau kisau puru munoteneai. Pani sapauni Xoiteupo Ata Tumaupo xokupa isima nanakieteneai.
\s Romupo Xomatuae Polu teteneai
\p
\v 31 Apimie Polu ouwopi saina teri, Romupo xomatua nikau akereki saina apue muanumu kuna iyesetai, “Xokupa Yerusalemue makarineri waraixanauneri,” kuna iyesetai. 
\v 32 Pa xati sapauni xokupa xomatua kini xeika xomatua nikau tumu xeika tinikina xomatua nikau ata wetineri xuimiapimi puroteneai iri xosa keikei munoteneai. Akereki saina apue xomatua xeika munori, Yuta apimie xekerineri Polu ouwopi weteteneai. 
\v 33 Xomatua nikau akereki tumue Polu nutiemu mana soki xoroutina, aimore xumei tarepinerire xomatua kaniketai. Kakeri Yuta apimi ipaki kotonikina, “Mua apu, nu yuna? Nue amu amaketaina?” niketai. 
\v 34 Kokaipa xuiapu kinie purineri, xiraxarauneri xetaxetau kuna kunawoteneai. Kakineri ere xakuririxeri, xomatua nikau akereki tumue ninipo kuna xotapa iyesepina itou xuwe xetai. Pa xati xomatuae nikou atoro Polu souneri xowopinerire kaniketai. 
\v 35 Pana Polue pa atapu apasiro mana putawatia, xuimiapimie xiri ouwepure sokisoki xeri xomatuae xekenikerineri xeme tineri xowoteneai. 
\v 36 Kakeri kokaipa xuimiapimi kinie tainikineri ipaki sokisoki yaxineri, “Ouwari xuma!” xeteneai.
\s Polue nupo xousu xotapaure Yuta kini kaniketai
\p
\v 37 Xomatuae nikou atoro Polu sou manepure xeria, Kriki kunairae xomatua nikau akereki tumu ipaki kauna, “Ye kire kuna ne xosa kunawopinere?” wotai. Kakati xomatua nikau akereki tumue kunauna, “Ne Kriki kuna sipare, wo?” wotai. 
\v 38 Kakeri kauna, “Nepa Isipu apue xayaka xayaka ekime kapmani xeika xoma sarina, sawaruwarue xomaxirouneri 4,000 apimi sonikina apu xuweu wese xowoyai apu xi nanune,” wotai. 
\v 39 Kakati Polue ipaki kunauna, “Ye Yuta kinipo apu. Ye tistriki Silisia erewese Tarsusupo apu. Yeu erewese nu kokaipa wenumu tuku. Wo, ye xuiapu kuna tinikepure xine,” wotai. 
\v 40 Kotowati xomatua nikau akereki tumue iyo wati, Polue pa apasi xosa tumuna xuiapue kuna youwepinerire xupo ouro warina korekore xetai. Kakati xokupae youweria, Polue nini Ipru kunae kaniketai. Ipaki kunauna,
\c 22
\nb
\v 1 “Xatai xura xauwa xura, tini iyesa. Ye kire kapia xoreierepu xuwena ximine ati katikepure xine,” niketai. 
\v 2 Kakerina Ipru kunae kunawati iyeserineri, youweineri peunini kutu puroteneai. Kakeri Polue pani ipaki kunauna,
\p
\v 3 “Yepa kire Yuta. Yeu anikae tistriki Silisia erewese Tarsusu xosa iyaiyeretaina pana, mua erewese xosa asaxitiai. Ye Kamalielipo makuna, nue ye xesina asisikimana nikau xokupa tu xotapa atinani kutu uworiyeyai. Pa xati tini mua kakikiriai sie, ye Xoiteue xouwewotai kapia sokisokine xiri irerei saina titiai. 
\v 4 Yei xuimi xeika apimi xeikae mua Ime taineri xonikisuwoteneai xoxixoxi nikepi saina tine ounikiepure xitiai. Kakine sokisoki xumei tainikine kakauya atoro xuruniki xouyai. 
\v 5 Ere xuriatiti xeika Yutapu tumu teu xeikae yei kakiyai kapia sipana nini paire katikepineri. Sikou xatasikimana Tamaskusu puroteneai xosa nakau xayawoteneai sieniai. Kakeri, pa wesepu xuiapue xonikisuneri pa Ime taiwoteneai, kakauya xosa soinikepure Tamaskusu xouyai. Yerusalemu soniki koutia kokaipa apimie xoxixoxi kapiani kutu nini xosa kakepinerire kakitiai,” niketai.
\s Polu nuko Yesusure xousuwotaire asiworotai
\r (YT 9.3-19; 26.12-18)
\p
\v 6 Polue pani ipaki kunauna, “Ye teipa xoune asauniki 12 kiloku sie xosa Tamaskusu tomuro matiai. Sapauni kire kokaipa memeremue mena xourei kouna ye xosai leiwotai. 
\v 7 Kakati oro titikiri xoutia kire apu supoe ipaki kotoyati iyesitia, ‘Solu, Solu, ama ne ye xoxixoxi yepi saina tinena?’ 
\v 8 Kakati kunaune, ‘Kokaipa, ne yuena?’ utiai. Kakitia kunauna, ‘Ye Nasaretipo Yesusu, ne ye xoxixoxi yepi saina tine,’ yetai. 
\v 9 Ye xeika puroteneai apimie memeremu xekoteneaina pana, ye kuna sietai apupo kuna atineri iyesepu xuwe.
\p
\v 10 “Kakati yei kunaune, ‘Kokaipa ye amu amakepinena?’ utiai. Kakiti Kokaipae ipaki kaina, ‘Ne sarounau Tamaskusu erewese kamoro mane. Yei xokupa saina ne tinitiai poro kire apue kanepina,’ yetai. 
\v 11 Pa memeremue xiri una piririkati, ye kire sapi xekopine sie xuwe xitiai. Pa xati ye xeika puroteneai apimie xupi xaike tineri Tamaskusu soi xowoteneai.
\p
\v 12 “Kire apue Tamaskusu purotai, nupo wenumu Ananaiasi. Nue Xoiteu irue purina tuxotapa xiri atina tairouna apu. Xokupa Yuta apimi Tamaskusu purirounerie kunauneri, nu asinaku apu xirouneri. 
\v 13 Nue ye nutiemi ma tumuna ipaki kaina, ‘Xatai Solu, neu ekinikemu xiyeri pereuwopina,’ yetai. Pa yauseni kutu yeu eki xiyeri merukati, nuko xekeutiai. 
\v 14 Kakiti kunauna, ‘Sikou asisimana nikau Xoiteue ne tumuneretaina nukoe xouesiketai kapia nei sipaunauwa, asinaku kapia kaketai apu Yesusu xekoauwa nukou supoini kunawati iyesewai. 
\v 15 Nei nu xekerinau nupo kuna iyesinauwa xokupa xuiapu xosa nupo kuna naki xakunieni iyesitiai uteiwowai. 
\v 16 Paina ne amakati purixainena? Ne sanau ene ise. Nupo wenumu tauwa, nue Yesusupo wenumurei ene iserinina neu xunu xesauwerinepina, yetai,’ ” niketai.
\s Xoiteue xetau apimi xosa Polu xesawati xouna kuna uteiwotai
\p
\v 17 Polue xuiapu pani ipaki kanikina, “Xurise Yerusalemu xiyeri koune, ma Xoiteupo Atoro kunikuni puritia, xiniwepi sie 
\v 18 ye Kokaipa xekeutiai. Nue ipaki kaina, ‘Ne sapauni sanau Yerusalemu wetinau xouwo. Ne mua erewese xosa yeu kuna uteinauwa, ninie neu kuna iyesepuworixe yetai.’ 
\v 19 Kakati yei kunaune, ‘Kokaipa, nikoini sipa, ekime ye xokupa kununu ata yau texine xuiapu ne xosa xonikisuwoteneai, kakauya xosa soinikine, kasinikitiai. 
\v 20 Neu kuna uteiwoyai apu Stiweni ouweniai yause xosa, nutiemu tumuyai, yeu ekiro pa kapia kakeneaia asinaku.’ Yei Stiweni ouweteneai apimi nikau nekei xuwau yakuworinikitiai utiai. 
\v 21 Kakiti Kokaipae ipaki kaina, ‘Ne xouwo. Xetau xeteneai xuiapu xetauro wesewese puroteneai xosa xesanitia xowowai yetai,’ ” niketai.
\s Polue xomatua kanikina ye Romupo apu niketai
\p
\v 22 Yuta kinie iyeseria Polue xetau xuimiapimire kunawati, nupo kuna pani iyesepu xire xeteneai. Paire ere urue ipaki yaxineri, “Ouwari xuma! Panumu apue mua ouro puropuwatixe! Nu ekeoma puropuwatixe!” xeteneai. 
\v 23 Polue kunawotai kuna xiri xirarixineri uru yai xanauneri ninipo kumukumu xurexi purepareuneri, xouro mai purerewoteneai. 
\v 24 Pa xati akereki saina apue kunauwati, xomatua nikau akereki tumue nikou atoro Polu souneri xowoteneai. Kakeri, pa xu xotapa sipawopure kasiworinari kotowa xina kaniketai. Amakatirau xuiapue kisamaira nikati Polure sokisoki uru yaxeteneai, ati sipawopure kaketai. 
\v 25 Polupo xupo xeika siau xeika tawoteneai. Kakeri ninipo tumue nutiemu tumu purati Polue xekerina ipaki kotouna, “Tuxotapae kunauna Romu sanawapu apu xosa mua kapia tini kakakuaire e xuwe? Ye kuna xosa tumuyerepu xuweuni ye kasiyepurexinuku, pa kapia itoure, wo?” wotai.
\p
\v 26 Tumue pa kuna iyeserina, xou xomatua nikau akereki tumu ipaki kauna, “ ‘Sini amu amakepuna?’ Mua apua nu Romupo,” wotai. 
\v 27 Xomatua nikau akereki tumue Polu xosa mana kauna, “Ne ye kaye. Ne Romupo apure, wo?” wotai. Kakati Polue kunauna, “Iyo,” wotai. 
\v 28 Kakati xomatua nikau akereki tumue ipaki kunauna, “Ye Romupo apu xepure kokaipa xeni kutu wetitiai,” wotai. Kakati Polue kunauna, “Yepa xuwe. Anikae iyaiyerati ye Romu sanawapu apu purine,” wotai. 
\v 29 Xomatuae kasiwopure xeteneaia pa kuna iyeserineri sapauni kereuwoteneai. Polu nu Romupo xati xomatua nikau akereki tumue siparina, nue rania ximiketai, pa amure xomatua kanikati sokisoki xumei tawoteneairo ximiketai.
\s Polue Yuta nikau kaunsolu xosa kunawotai
\p
\v 30 Polue amu kapiani kutu rau xoreiyeretaire Yuta apimie nanuwori, xomatua nikau akereki tumue ati sipawopure xetai. Paire kire asau xosa Polu sokisoki xumei tareteneai xureiyeina, xokupa xuriatiti xeika Yuta nikau kaunsolu xeikae kou kununuwopinerire kuna xesariniketai. Kakerina Polu sou kouna nini nutieniki tumuworetai.
\c 23
\p
\v 1 Polue kaunsolu kukoniki puri ipaki kanikina, “Yewapu xura, ye Xoiteupo ekero texine asinaku kapia kakipa koune koune ximine yeu xoikemu itou xina. Ye kire kapia xoreiyerepu xuwexi nanune,” niketai. 
\v 2 Panumu kaki kunawati, ere xuriatiti Ananaiasie nuko nutiemu tumu puroteneai apimi kanikina supotumau puturuweiya niketai. 
\v 3 Kakati Polue ipaki kauna, “Xoiteue ne xemu ounepina, pa amure, nepa sepuri xoxi kore karaie umuweki, apimie sapi xoxi iruworo purotai xekopu xuweu wopineri sie. Ne pa tuxotapa taiwopi kapia nanu purine ye kuna xosa iyaiyerine, pa xati ne mane misipurine. Pana nakieni tuxotapa kereune, ouyepinerire kanikine,” wotai.
\p
\v 4 Nutiemu tumuwoteneai apimie, pa kuna iyeserineri Polu ipaki kotouneri, “Pa amakatina? Ne Xoiteupo ere xuriatiti niniawopure xinere, wo?” woteneai. 
\v 5 Kakeri Polue kunauna, “Yewapu xura, mua apu nu ere xuriatiti paiya, ye sipa xuwe. Ye xoreiyerine, pa amure, Xoiteupo nakau xosa mua kuna tuku, ‘Tini kaki xanari kire tinipo tumu niniawaku xetai,’ ” niketai.
\p
\v 6 Polu nu sipa, kireu kaunsolu nini Satusipona kireu nini Parisipo. Pa xati nue kaunsolu xosa ipaki yaxina, “Yewapu xura, ye Parisi kini nikau apu, ye Parisi nikau nono. Ye ipaki xoisune, apimi xumoteneaia xiyeri saropineri xiti, pa kuna xotapa paire ye kuna xosa iyaiyerineri,” niketai.
\p
\v 7 Polue pa kaki kunawati, Satusi xeika Parisi xeikae kuna tuwatarineri, kununu purieteneai. 
\v 8 Satusie ipaki kunauneri, apimie xiyeri kopa upurei saropuworixana xuwe, xenikorokoro xeika yaniyani xeika rania purori xana xuwe xirouneri. Pana Parisia nini paire xonikisuneri. 
\v 9 Pa xati ere uru xourei pani yaxepi saina teteneai. Kakeri kireu Parisipo tuxotapa sipa apimie ipaki sokisoki kunauneri, “Sinie mua apu xekeukiria nu xu xuwe. Nu suwau kunawopina tuku, kire yaniyaniere, e kire xenikorokoroe kuna tuwotai,” xeteneai. 
\v 10 Xomatua nikau akereki tumue xekoatia pani ere kuna tuwataxeri, panumu kakineria aimore tutue Polu puruneri kukeu kakeu xaneri mupo sirakieria xumopinarina ximiketai. Pa xati Yuta xupunikiropu Polu munaneri xesauweineri xomatua nikou atoro sou xowopinerire kaniketai.
\p
\v 11 Ukumani Kokaipae Polu nutiemu tumu puri ipaki kauna, “Ne sokisoki tumuwo, kaki xanau ximikeu. Ne Yerusalemu yeu kuna sokisoki uteitiai sie, panumu kapiani yeu kuna Romu uteiwowai,” wotai.
\s Yuta apimie Polu ouwepure kuna ouwoteneai
\p
\v 12 Yuta kinie Polu ouwepure xoripesau kuna ouwoteneai. Sokisoki kuna ipaki kunauneri, “Suwauni kutu suwau, Polu ouwepu. Sini ouweikiri xumopu xuweuwa, xoye ninuku ene nepuxe,” xeteneai. 
\v 13 Apimi pa sokisoki kuna kunawoteneaipo xoka paiya 40-teu emeseruwotai. 
\v 14 Pa apimie ere xuriatiti xeika Yuta nikau tumu xeika xosa xouneri ipaki kunauneri, “Sini xiri sokisoki kuna ipaki kunaunuku, sini xayaka xayaka xoye tepu xuweu utunuku, Polu ouwepinuku. 
\v 15 Pa xati tini xeika kaunsolu xeikae xomatua nikau akereki tumu xosa kuna xesawari, tini xosa Polu sou kopina. Ipaki xoreunari kaunaria Polupo kireu kuna xotapa ati xirekepure xakuai. Kakaria sini ireinukua yakutiki puropinuku. Kakikiri nu tini xosa munopu xuweu yauseni ouwepinuku,” niketeneai.
\p
\v 16 Pana Polupo ukopu nonoe pa kapia kakepure xeteneai kuna iyeserina, xomatua nikau atoro xouna Polu kawotai. 
\v 17 Kakati Polue kire xomatua nikau tumu yauwati moati ipaki kauna, “Mua apu tenemai nu xomatua nikau akereki tumu xosa sou xouwo. Nu kire kuna tuku xati nu tuwopure xina,” wotai. 
\v 18 Kakati xomatua nikau tumue xomatua nikau akereki tumu xosa, sou xou kunauna, “Kakauya apu Polue yaiyeri kaina mua apu tenemai ne xosa sou xouwo xetai. Nu kire kuna tuku xati ne tinepure xina,” wotai.
\p
\v 19 Kakati xomatua nikau akereki tumue xupo xaike tina, maro sou xonotai. Nioni purinexeri, apu tenemai ipaki kotouna, “Ne amu kuna ye siepurena?” wotai. 
\v 20 Kakati apu tenemaie ipaki kunauna, “Yuta kinie ne kotoneri iyati kaunsolu xosa Polu sou munowaire kuna ouwoteneai. Xoreinineri kunauneria, nupo kuna xotapa ati xirekepure xepineri. 
\v 21 Kakeria ne ninipo kuna taiwou. Apimi nikau xoka 40-teu, ninie sokisoki kuna kunauneri, xoye nineri ene xukoriwopu xuweu purineria Polu ouwepineri xeteneai. Muaiya nei ninipo kuna iyo xewaire yakuni purineri,” wotai. 
\v 22 Kakati xomatua nikau akereki tumue pa apu tenemai, ipaki sokisoki kuna kauna, “Yei mua kuna xomatua nikau akereki tumu kautiai xi kire apu kawouworina,” xesawotai.
\s Akereki kapmani Peliksi xosa Polu xesawoteneai
\p
\v 23 Xomatua nikau akereki tumue, xomatua nikau tumu aimore yainikeri ipaki kanikina, “Tinie 200 teu xomatua xeika 70 teu xomatua os xosa misirouneri xeika 200 teu xomatuae xori teteneai xeika tinika. Kakinari ukuman 9 kiloku Sisaria xowakuaire ireiwa. 
\v 24 Polupo os rania ireiyerunari, akereki kapmani Peliksi xosa ati sou utu yatawakuai,” niketai. 
\v 25 Xomatua nikau akereki tumue nakau ipaki xayauna,
\p
\v 26 “Ye Klotiusu Lisiasi ye mua nakau kokai apu xosa xayaune, nu akereki kapmani Peliksi. Asinaku yause. 
\v 27 Yuta kinie mua apu soki xorou tineri ouwepure xineri. Pana ye iyesitia nu Romupo apu xati, iko xeika xomatua teu xeikae xounuku nini xupunikiropu xiyeri tikiriai. 
\v 28 Mua apu xosa kuna xosau suwoteneai kuna xotapa sipawopure, nikou kaunsolu xosa sou munatiai. 
\v 29 Ye kotonikitia, nikou tuxotapapu kireu kuna kaineri pa kuna xosau suwoteneai. Sini ouwepure e kakauya xosa iyarepu sie imerei kuna xosa iyarepu xuwe. 
\v 30 Ye iyesitia mua apu ouwepure irue kuna ouwoteneai. Pa xati sapauni ne xosa xesauti utuna. Nu xosa kuna suwoteneai apimi kanikine, Peliksi moaroni kutu xounari kunawari, nu tumuworikiriaire kuna sipawopina nikitiai,” xi xayawotai.
\p
\v 31 Xomatuae nikou akereki tumupo kuna taineri pa ukumu xosa Polu sou xouneri erewese Antipatrisi yatawoteneai. 
\v 32 Xurise kire asau xosa os xosa misirouneri xomatuae, Sisaria erewese Polu sou xou yatawoteneai. Kireu xomatua paiya xomatua nikau atoro Yerusalemu xiyeri xowoteneai. 
\v 33 Os xosa misirouneri xomatuae Sisaria xou putauneri, akereki kapmani nakau tuworineri, Polu rania nutiemu sou maneri tumuworeteneai. 
\v 34 Akereki kapmanie nakau ninaiyeina, Polu ipaki kotouna, “Ne amu sanawapuna,” wotai. Kakati Polue kunauna, “Ye Silisiapu,” wotai. 
\v 35 Akereki kapmanie ipaki kunauna, “Kuna xosani suwoteneai, apimie koria, yei neu kuna iyesepine,” wotai. Kakeri kunauna, Erotipo kapmani ata xosa iyarari yakupineri niketai.
\c 24
\s Yutapu tumu teue Polu kuna xosa iyareteneai
\p
\v 1 5-teu asau xuwe xatia, ere xuriatiti Ananaiasie, tumu teu xeika, kire Romu nikau tuxotapa sipa apu wenumu Tertulusu xeika, erewese Sisaria kotai. Kouneri Polu kuna xosa iyarepure xeteneai kuna akereki kapmani kawoteneai. 
\v 2 Akereki kapmanie Polu yauwati moatia, Tertulusue kuna xotapa taina kuna xosau suwotai. Nue ipaki kunauna, “Kokaipa apu Peliksi, sini ati misepinukure ne tianisikau, kire xoma mopu xuwe. Neu asinaku nanunanue, ekime xokupa sapi ati puropu xuweuwotai paiya nei sinipo apimi tianikitiai. 
\v 3 Sinie pa xokupa sapi xekeunuku, sinipo xosikikemu xiri asinaku xati, ne xiri eiyaseninuku.
\p
\v 4 “Ye ere xuwau yause kuna sosoainepixe. Ne sinire xonikurunau sinipo kuna nuxuto iyeserisike. 
\v 5 Sinie mua apu xekeukiria, nu xokupa poripori sarepitua. Nue xokupa Yuta kini xopu xokupa sanawa xoma sarirouna. Nu paiya, apimie sini weisikiterineri xetau konikoni kapia sarineri, Nasareti kini xeteneai nikau tumu. 
\v 6-8 Nue Xoiteu ekero Xoiteupo ata rania xunu tutuwopure xetaina, sikoe soki xorou tikiriai. Pa xati nakieni mua apu, kotounau sini xokupa kapiaure kuna xosa tumuworikiriaire nukou suporopu kuna te,” wotai.
\p
\v 9 Yuta apimie rania Tertulusupo kuna tianuneri Polu kuna xosau suwoteneai. Ipaki kuna pereuneri, “Mua xokupa kuna paiya suwau,” xeteneai.
\s Polue Peliksi xosa kunawotai
\p
\v 10 Polue kunawopinaure akereki kapmanie xupo xourowari korekore xati, Polue ipaki kuna xapa kunauna, “Ye sipa, xokupa xitosani ne mua xuiapu nikau kunaxekexeke puriyai. Pa xati ne xosa kuna ye xapa kunawopure yeu xoikemu asinaku xina. 
\v 11 Ne kotokoto xinau, xirekinauwa yei 12-teu asau xowotai xosa Yerusalemu muris tepure, xoutiaire sipawowai. 
\v 12 Yuta apimie ye xekeyeri kire apu xeika Xoiteupo Ata Tumau kuna tuwata xepu xuwe. Nini xekeyeri yei kununu ata yaure e erewese xosa xuiapu nikau kununu saritiaixe. Xuwe. 
\v 13 Ye mua kuna xosa iyaiyereteneaia, suwau xuwe. Ninipo kuna suwau xi atarisikepineri ime xuwe.
\p
\v 14 “Suwau kuna paiya muanumu, ye mua xetau konikoni kini Ime xeteneai tairoune. Ye pa Ime taine sinipo asisikimana nikau Xoiteu xosauni muris tine. Xokupa kuna tuxotapa xosa purotai xeika kunatureturei xayawoniai xeika ye xoisune. 
\v 15 Xumuweteneai apimi, kutu xeika xoxi xeika Xoiteue xiyeri sainikerepinaure ye xoisune yakune. Xoiteue pa kakepinaure mua apimi rania xonikisuneri yakuneri. 
\v 16 Pa xati xokupa yause Xoiteu ekero xeika xuiapu ekinikiro xeika yeu xoikemu kutuni xu xuweu puropinaure ye sokisoki xine.
\p
\v 17 “Ye kireu xitosani xosa xetau wesewese puriyaie, xurise ikou kini xosa koutiai. Xuiapu xauna tianikepure xe ara tikoune, Xoiteu xouiwopi sapi tikotoutiai. 
\v 18 Xoiteupo ata tumau xowopure, Xoiteupo ekero ekisiki pitiwopi kapia taiyeine xoutiai. Kakerine Xoiteupo ata tumau puriti xekeyeria, eki pitieki puritiai. Xokupa apue ye xeika puropu xuwe, apimie punisi panisi xanauwopu xuwe. 
\v 19 Kireu Esia propinsipo Yutae maneri soki xoroi tiyeteneai. Pa apimi nini yeure kuna tuku xatia, nikoini muoro naki nutieni kouneri kuna xosa tumuyerepineri itou. 
\v 20 Xuwe xatia, mua apimie ye nikou kaunsolu xosa kuna tinikitia yause xosa puroniaina, amu kapia yei xoreiyeriti xekoneaia ninie kanepineri. 
\v 21 Ye kire kuna kireni kunauyaire rau nini nimaririworixe. Ye nini xopu tumutiai yause xosa, ipaki yaxine, ‘Ye ipaki xoisune, xumoteneai apimi xiyeri saropineri xiti, pa xotapaure kireni ximine tinipo kuna xosa soi koteneai,’ ” wotai.
\p
\v 22 Xuiapue Kokaipapu Ime taineri xonikusuwoteneai nikau kapia paiya, Peliksi nu xiri sipa xati, Polue kunauwatia, Yuta kanikina xemuna pura niketai. Ipaki kunauna, “Xomatua nikau akereki tumu Lisiasi koati yauseye, mua tinipo kuna kutuwopine,” niketai. 
\v 23 Kakerina xomatua nikau tumu kauna, Polu kakauya xosa iyarewaina, kaki xanau ere sokisoki kakauya xosa iyareu wotai. Polupo maroue xuru nanuwopinerire kaki xanau xuwe nikeu wotai.
\s Peliksie Polu aimore xitosani kakauya xosa iyaretai
\p
\v 24 Kireu asau xuwe xatia, Peliksie nupo xui Trusila tuku kotai. Trusila nu Yuta kinipo xui. Peliksie Polu yauworina nupo kireu kuna iyesetai. Polue Yesusu Kristusure xosikisuwopi kapiaure kawotai. 
\v 25 Pani asinaku kapiaure kauna, apue nukou ekeoma ati yakuwopire kauna, Xoiteue sewai kuna xosa tumusikerepinaure kauna wotai. Peliksie pa xokupa kuna iyeserina ximiketai. Kakeri kunauna, “Ne xouwo. Ye sewai yause tuku xatia, ye xiyeri yainepine,” wotai. 
\v 26 Peliksie kire sapire rania yakuwotai. Polu niraniraina xei xoi iwatia wetiti aini xowopina nanunanu tetai. Pa xati xokupa yause yauwati moatia nu xeika kunakuna wotai.
\p
\v 27 Aimore xitosani xuwe xatia, Porsiusu Pestusue Peliksipo iri tetai. Kakati Yutae Peliksi xurarauwopinerire Polu kakauya xosa wetati purotai.
\c 25
\s Polue kunauna Sisarie yeu kuna iyesepina xetai
\p
\v 1 Pestusue kouna Yutia tistrikipo akereki kapmani xetai. Xeimore asau purotaie Sisaria erewese wetina pipa Yerusalemu xowotai. 
\v 2 Kakati Yuta nikau ere xuriatiti xeika kokaipa apimi xeikae nu xosa xonaneri Polu kuna xosau suwoteneai. Pestusu ipaki sokisoki kuna kauneri, 
\v 3 “Ne sini tianisikinau mua apu xesawau Yerusalemu kopina,” woteneai. Ninie ipaki kunawoteneaia, pa amure, apimie imero ximiaki purokie Polu ouwepinerire kaniketeneairo kunawoteneai. 
\v 4 Kakeri Pestusue ipaki kuna xapa kanikina, “Polu nu Sisaria kakauya xosa purina. Ikoini Sisaria xowopine yause xuwau xuwe. 
\v 5 Kakitia tinipo tumu teue ye xeika munopineri. Pa apu nu kapia xoreyeretai xatia, ninie kuna xosa iyarepineri,” niketai.
\p
\v 6 Pestusue 8-teu asaure 10-teu asau sie, nini xeika purotaie Sisaria munotai. Kire asau xosa kuna atoro misina Polu sou mouwa niketai. 
\v 7 Polue moatia, Yuta kini Yerusalemu wetineri koteneaie, nu nutiemu tumuneri, xokupa kuna nu xosau suwoteneai. Kunauneri, nue xoxixoxi kapiani kutu kaketai xeteneaina pana, Pestusue ninipo kuna suwau xina ati sipawopu xuwe. 
\v 8 Ninie kunauweria, Polue ipaki kuna xapa ti kunauna, “Ye kire poripori erepu xuwe. Ye Yuta nikau tu purixepu xuwe, ye Xoiteupo Ata xosa kire kapia xoxi kakepu xuwe, ye Sisari xosa kapia xoxi kakepu xuwe,” niketai.
\p
\v 9 Pestusue Yuta kini nimaririwopinerire, Polu ipaki kotouna, “Ne Yerusalemu xounau kunawowaire? Pa xatia, ye neu kuna Yerusalemu iyeserinepine,” wotai. 
\v 10 Kakatia Polue ipaki kunauna, “Muoro mua ata, ximine tumutia xosa paiya Sisaripo kuna ata. Mua ata kireni yeu kuna iyesewai. Ne sipauweitiai, ye Yuta kini xosa kire xoxi kapia kakepu xuwe. 
\v 11 Ye kire xoxi kapia xoreiyeritiare xumopine xatia, ye xumopine. Pana nini ye kuna xosai iyareteneai kuna, xorei xatia, apu yue nini xupunikiro iyaiyerepuwatixe. Ye Sisari nukoini yeu kuna iyesepina,” niketai. 
\v 12 Kakati Pestusue nanunanu turouneri apimi xeika kunarina, Polu ipaki kauna, “Ne kunaune Sisarie neu kuna iyesepina xinena, paina Sisari xosa xouwo,” wotai.
\s Pestusue Kokemu Akripa Polure kotowotai
\p
\v 13 Kireu asau xouwatia, Kokemu Akripano nukou uko Pernaisinoe Pestusu kusowoxepure Sisaria koxeteneai. 
\v 14 Xokupa asau Sisaria purinexeri Pestusue Polupo kunaure kokemu xakume wotai. Ipaki kunauna, “Ekime kire apu Peliksie kakauyaro iyarati purotai, pani kakauya xosa purina. 
\v 15 Ye Yerusalemu puritia yause xosa Yuta nikau ere xuriatiti xeika tumu teu xeikae nu kuna xosau suneri, yei ipaki kunaunei, nu xu tukuna xomatuae manman tepineri xinei kunawopineure xeteneai. 
\v 16 Kakeri yei ninipo kuna xapa ipaki kanikine, ‘Sini Romua kire apu aini manman tepi kapia xuwe. Apu kuna tukua, nu kuna xosa iyareteneai apu muanikiro tumuwati paiyeye, amu sapire kuna xosa iyareteneaire kuna xapa terinikepina yause tuwopu nikitiai.’
\p
\v 17 “Ye Sisaria xiyeri koutiai yause xosa, pa apimie ye xeika koteneai. Kakeri ye xenenewopu xuwe. Kire asau xowatia kuna atoro misine pa apu sou mouwa nikitiai. 
\v 18 Kakeri, kuna xosa iyareteneai apimie tumuwoteneai. Ye nanutiaiya xoxi kapia kaketaire kunauneri xitiaina, xuwe. 
\v 19 Nikou murisipo kapiaure nu xeika kuna tuwata xete kire apu xumotai, nupo wenumu Yesusu, paire xeika kuna tuwata xeteneai. Polue kunauna, pa apu ekeoma purina xetai. 
\v 20 Ye pa kuna xotapa xirekepure xitiai sorena, nanaxitiai. Pa xati kotoune, ‘Ne Yerusalemu xowou, neu kuna Yerusalemu iyeserinepinere?’ utiai. 
\v 21 Kakiti Polue kunauna, ye kakauya xosa puriti, sewai Sisari nukoini yeu kuna iyesepina xetai. Kakati, yei kunaune kakauya xosa puratieye, ime xekeunei Sisari xosa xesauti xowopina xitiai,” xetai. 
\v 22 Akripae pa kuna iyeserina Pestusu ipaki kauna, “Ikoini mua apupo kuna iyesepure,” wotai. Kakati Pestusue kunauna, “Iyati ne iyesewai,” wotai.
\p
\v 23 Kire asau xosa Akripano Pernaisinoe ninipo asinaku nekei nekeiyeinexeri moxeteneai. Pa erewesepu xomatua nikau akereki tumu teu xeika kokaipa apimi xeikae kununu atoro xirini maneteneai. Kakerineri Pestusue kunawati, Polu sou moteneai. 
\v 24 Pestusue ipaki kunauna, “Kokemu Akripa xeika sini xeika purikiriai xokupa apimi xeika, tini mua apu xekoa. Yutapu xokupa xuimiapimie Yerusalemu kuna xosau suwoteneaie, muoro rania kuna xosau suwoteneai. Ninie ye xosa ipaki sokisoki yaxineri, ‘Ne pa apu ouweyewai. Nu ekeoma puroxete,’ xeteneai. 
\v 25 Kaketeneaina pana nu xumopina sie ime ye xekeuti kire kapia xoreiyerepu xuwe. Nu Sisarieni nupo kuna iyeseruwopinaure xina. Pa xati Sisari xosa xesauti xowopinaure kuna outiai. 
\v 26 Pana amu kunani kutu sikou kokaipa apu xosa xayaunei xesaruti, amu xotapaure pa apu kuna xosa iyareteneaire sipawopina paiya ye sipauixe. Pa xati Kokemu Akripa, naki xeika mua kireu apimi xokupa xeika xosa rania mua apu tini xosa sou mane. Sini nupo kuna atinuku iyeserinukueye, ye nakau xosa xayawopine kuna sipawopine. 
\v 27 Ye kire kakauya apu xesaune nu amurerau kuna xosa iyareteneaire kuna xeika xesawopu xuweuwa, pa asinaku kapia xuwe xi nanune,” niketai.
\c 26
\s Polue Akripa xosa kuna uteiwotai
\p
\v 1 Akripae Polu ipaki kauna, “Ne nakipo kunani kunawo,” wotai. Kakati Polue xupo xouro warina nupo kuna ipaki kunauna, 
\v 2 “Kokemu Akripa, Yuta kinie kuna xosai suwoteneai kuna xapa kunawopure nanutiaiya, ne xosa yeu mua kuna kunawopine itou. 
\v 3 Sini Yuta sikau xokupa kapia xeika, amu sapire kuna tuwata xirounuku xeikaure ne xiri sipa. Pa xati ne peuni misinau yeu xokupa kuna iyese.
\p
\v 4 “Xokupa Yutae ye ati sipayeteneai. Ye nono arani yeu xataimana xopu puriaiye, xurise ye Yerusalemu xoune puriyai nini sipa. 
\v 5 Ninie ye sipaiyeteneaina, kunawopure xineria, nikoini yeu kapiaure kanepineri. Ye tenemai yauseni, ye Parisi kini tuku purine ninipo kapia taiyai nini sipa. Parisi kini nini tu xokupani kutu xati taiwopu sie itou xuwe. Sini Yuta sikau kireu apimi kinia, nini Parisi nikau muanumu tu sokisoki tuku sie xuwe. 
\v 6 Ye mua tumuti, kuna xosa iyaiyerineri. Kuna xotapa muai. Ekime Xoiteue sinipo asisikimana kanikina ye saina tepine xeyai sie, kakepinaure ye xoisune yakune. 
\v 7 Sinipo apu kini 12-teue Xoiteure asau ukumu muris tineri pa sapi mopinaure kireni xonikisuneri yakuwoneai. Pa xati kokemu, ye rania xoisune pa sapi yakune. Pa kuna xotapaure Yuta kinie ye xosai kuna suneri. 
\v 8 Tini kireu apua ama nanunuku, apimi xumoteneaia Xoiteue xiyeri sainikepu watixana xuwena xosikisuwopuxe xinukuna?
\p
\v 9 “Ekime ikoyeni nanune Nasaretipo Yesusu wenumu ororepure xokupa kapia xoxi kakepine xiyai. 
\v 10 Kakine pa xokupa kapia Yerusalemu kakiyai. Ye ere xuriatiti xosa wenimi tuku saine, Xoiteupo xokupa xuiapu kakauya xosa soinikiyai. Xuiapu ounikiepure tumue kuna ouworia, yei rania, xumopinerire kunauyai. 
\v 11 Xokupa yause xoroniki tine xemekaskasi nikepure ninipo kununu ata yau maroune. Ninie Kokaipa nikiniki tuneri ninia wopinerire kokaipa saina tiyai. Ninire xiri kisamaira yati, xemekaskasi nikepure xetauro puroteneai erewese yau rania xoune xirekinikiyai,” wotai.
\s Polu nuko Yesusure xousuwotaire kunawotai
\r (YT 9.3-19; 22.6-16)
\p
\v 12 Polue pani kunauna, “Ere xuriatiti teu xosa kokai wenimi titi xesayeri xoune Tamaskusu erewese teipa xoutiai. 
\v 13 Paina Kokemu, 12 kiloku asauniki sie xosa imero teipa xoutia, kire kokaipa memeremue mena xourei koati xekeutiai. Pa memeremue xiri sokisoki una asaupo memeremu emeseriwotai. Iko xosa kou uwoto, xirini xoukiriai apimi xosa uwotowotai. 
\v 14 Kakati sini xokupa oro uraki xoukiria, kire apu supoe Ipru kunae ye ipaki kotoina, ‘Solu, Solu ne ama ye xoxixoxiyepi saina tinena? Ne ye xoxixoxiyepi saina tine xinena, pana, naki xoxixoxinepi saina tine yetai.’ 
\v 15 Kakati yei kunaune, ‘Kokaipa, ne yuena utiai.’ Kakiti Kokaipae ipaki kunauna, ‘Ye Yesusu, ne ye xoxixoxi yepi saina tine. 
\v 16 Pana ne sanau tumuwo. Ne yeu saina tewaire tumunerepure ye mane. Ne mua xekeutiai kapia xeika, sewai atarinepine kapia xeikaure kuna uteiwowai. 
\v 17-18 Ye ne weinititi nakipo xatanimana xeika xetau apu kini xeikae ne xoxixoxinepuworixe. Xuwe. Nini ekiniki perewopinerire ne xesaniti nini xosa xowauwa, ninie ukumu xosa nikiniki tuworineria xoniki pirixineri memeremu xosa kopineri. Nini Satanipo sokisoki weti Xoiteu xosa kopineri itou. Kakeri ninipo xunu weterinikitia, yeure xonikisuwoteneai xuiapu xeika weniniki tuku xineria, ikou xine tinikitiai xuiapu xopu puropineri,’ ” yetai.
\s Polu nuko Yesusupo wenumurei saina tetaire Akripa kawotai
\p
\v 19 Polue pani ipaki kunauna, “Kokemu Akripa, ye mena xouropu sapi xekerine, nupo supo worokixe. Xuwe. 
\v 20 Tamaskusu apimi xosa akeri kuna uteiyeine, xurise koune Yerusalemu xuiapu xosa uteiyeine, Yutia sanawa yau uteiyeine, xetau xuimiapimi xosa rania uteiyai. Ye ipaki kuna uteine, ‘Tini xotiki pirixinari Xoiteure xotikisunaria, takipo kapia paiye tini xotiki pirieikiriai kapia atarinikakuai.’ 
\v 21 Ye muanumu kuna kireni uteirouti, pa xotapaure Yuta apimie ouiyepure, Xoiteupo atoro xoroi tiyeteneai. 
\v 22 Xoiteue ye tianiyati ye ati puritiai xati pani mua purine. Pa xati ximine ye mua tumune xokupa aipu apimi kuna tinikete kokai apimi kuna tiniketeune. Ye xetau kuna uteixana xuwe. Ekime kunatureture teue kunawoniai, Mosesie rania paire kunawoyai kuna kireni sore uteine. 
\v 23 Ninie ipaki kunauneri, ‘Pa apu xuiapu xiyeri tinikepinaure Xoiteue tumuworetaia, nu tatau xemeropinae, sewai nu akeri kopa upurei saropina. Kakinapa Xoiteupo memeremupo kuna Israil xosaniki uteinapa xetau apimi xosa rania uteiwopina xi kayetai,’ ” wotai.
\s Polue kunauna Akripae xousuwopina xetai
\p
\v 24 Polue kunau xowatia, Pestusue ipakina ere xirayeina, “Polu, ne nanana. Ne ere xaya ata puritiaie, neu kokaipa sipae ne xiri nanana xine,” wotai. 
\v 25 Kakati Polue kunauna, “Kokaipa apu Pestusu, ye nanana xixe xuwe. Ye suwau kunaune, ye nanunanu tuku xati kunaune. 
\v 26 Ye mua xokupa sapire kunauweitiaia, Kokemu Akripa nu sipauwetai. Pa xati ye kutu nu kaunena, ye ximiki xana xuwe. Ye sipa pa xokupa kapia nupo ekei xakue emeseriwokixe. Xuwe. Nu itou sipanikiena, pa amure, pa xokupa kapia ximiarei yaraxepu xuwe. 
\v 27 Kokemu Akripa, ne kunatureture nikau kuna xonsunere, e xuwe? Ye sipauweine, ne xonsune,” wotai.
\p
\v 28 Kakati Akripae Polu ipaki kotouna, “Pa ama? Mua yause nuxuto xosapa, nei ye Kristusure xoisuwopine apu saiyerewaire?” wotai. 
\v 29 Kakati Polue kuna ipaki xapa kauna, “Yause nuxutore xuwau rania ye Xoiteu xosa ipaki kunikunine, naki xeika xuimi apimi xeika yeu kuna mua iyesikiriaia, tini xokupa iko sie xakuai. Tini ikou sie xosa sokisoki xume soxeri tini kakauya xosa puropi xiraxine,” wotai.
\p
\v 30 Kokemu xeika, akereki kapmani Pernaisi xeikae, niko xeika puroteneai apimi xeika saneri, ata kama wetineri xowoteneai. 
\v 31 Nikoniko ipaki kunauneri, “Mua apu nu kire kapia xoreiyeretairo, nu kakauya xosa puropinare e xumopina siexe xuwe,” xeteneai. 
\v 32 Kakerineri Akripae Pestusu ipaki kauna ne mua apu somo wetau xowopina itouna pana, “Nukoe kunauna Sisarie yeu kuna xekeriyepina xetai,” wotai.
\ms Polue Romu xowotai
\mr YT 27—28
\c 27
\s Romu xowopina kokouna xosa Polu iyareteneai
\p
\v 1 Sini Itali sanawa xowopinukure, ninie kuna ouweteneai. Kakerineri 100-teu xomatua nikau kire tumu xuporo kireu kakauya apimi xeika Polu iyareteneai. Pa tumupo wenumu Yuliusu, nu Sisaripo xomatua kini xosaupo. 
\v 2 Sini Atramitiumu ere wesepu kire kokouna xosa makiriai. Pa kokounae Esia sanawapu erewese yaupo au yau xowopure xetai. Kakati muri ureiyeri xoukiriai. Mesetonia sanawa xosa erewese Tesalonikapu Aristakusie sini xeika xowotai. 
\v 3 Kire asau xosa Saitoni erewese utu tuarinuku, Yuliusue Polu nakenake wotai. Polue xouna nupo marou xekenikina xoye tepinaure iyowotai. 
\v 4 Xurise Saiton wetikiria, xupeue porosikati, Saiprusi Sou nikereira kokouna xowotai. 
\v 5 Kakati Silisia sanawa xeika Pampilia sanawa xeika tomuro xasi xusanuku, xurise Lisia sanawapu erewese Maira xosa putaukiriai.
\p
\v 6 Pa erewese xosa xomatua nikau tumue erewese Aleksantriapu kokounae, Itali xowopure purati xekotai. Kakati pa kokouna xosa xona yatasiketai. 
\v 7 Muri ureiyeri kireni muris sie kokounae peuni peuni xowotai. Pa amure kokaipa xupeue porosiketai. Kokouna xosaupo saina apimie saina xiri irereiwori erewese Nitusu tomuro utu putaukiriaina pana, xupeue paraisikati, pani xowopu xuwe. Pa xati Salmone puau tomuro xosa pirixinuku, Kriti sou pira masani kutu xoukiriai. 
\v 8 Kokouna xosaupo saina apimie saina irereiwori Kritipo usie ma tai xoukiriai. Xurise kire wese wenuneri Asinaku Au xeteneai, pa wese paiya erewese Lasea purotai tomuro utu putaukiriai.
\p
\v 9 Xokupa asau xuwe xati, Yuta apimie xoye xurikirouneri yause, aini xuwe xetai. Xasie xiri xoxi xati, Polue nini ipaki kanikina, 
\v 10 “Tini apimi, iyesa, ye sipa, sini mua xounukua, sini xiri xoxixinukua, xokupa sapi wetepu. Xuru xeika kokouna xeika kireni xuwexepu watixana. Xuwe. Siko rania xumuwepu,” niketai. 
\v 11 Kakatia xomatua nikau tumue Polupo kuna iyesetaixe. Xuwe. Nu kokounatiti xeika kokouna xataku xeika nikau nanunanu taiwotai. 
\v 12 Pa au paiya kokounae kokaipa xupeure ximiaki puropina asinaku iri xuwe. Pa xati kokounaropu apimi xokupae pa wese weti xowopure kuna ouwoteneai. Nini itou xatia, Piniksi xou putauneria kokaipa xupeu yause xosa xeimore poita sie poro puropineri. Piniksi paiya Kriti soupo au, asau munarouna sanawa masaira purina. Nu asau munarouna masaira xekeu purina.
\s Xupeu xeika kokaipa xasi xeika sarotai
\p
\v 13 Asau munarouna masairapu xupeue sana, ere sokisoki xepu xuwe. Kakati kunawoteneai au xosa ati xowopinuku xineri nanuwoteneai. Kakineri kokouna soki titi naipa puruweineri Kriti usie ma tomuroni kutu munauti mauti xowoteneai. 
\v 14 Kakeria xenene xuwe, kire sokisoki xupeue sarotai. Pa xupeua asau marounairapu xupeu xi wenuwoteneai. Pa xupeua Kriti sou masairae mana, 
\v 15 kokouna sokau xiri sokisoki porowotai. Kokounapu saina apimie kokouna pirixineri xiyeri xowopure xeteneai sorena, itou xuwe xeteneai. Pa xati weteri xupeue kokouna sokau porowati xowotai. 
\v 16-17 Kire sou xayaka wenuneri Kauta xeteneai xosa, asau munarouna masaira kokounae ene xosa munauti mautiwati xoukiriai. Soue xupeu xayaxayaka parawati ouso kokouna nutiemu purunuku irereikiriai. Kokouna xosaupo saina apimie ouso puruweri kokouna xouro moati sokisoki tareteneai. Kakerineri sokisoki xume kokouna iruworo otuworineri kokouna sokisoki xepinaure sokisoki tareteneneai. Aprika tomuro purotai xasi xopu xosaupo usie xosa kitiwopina ximikepi xeikarineri, kesia ororeri xupeue kokouna porowati xowotai. 
\v 18 Xupeu xeika sokisoki xasi xeikae xiri sokisoki porosikati, kire asau xosa kokouna xosaupo saina apimie xotapa taineri xuru purerewoteneai. 
\v 19 Asau xeimore xosauwa, kokouna xosaupo saina apimie xoniki xoxixati kokouna xosaupo kesia xeika kireu sapi xeika purewoteneai. 
\v 20 Xokupa asau sini isa xeika pai xeika xekopu xuweukiri, xokupa yause kokaipa xupeuni kutue xiri porosiketai. Pa xati sini pani kakati puropinuku xi nanuwopu xuwe. Sini xokupa xuwe xepinuku xi nanukiriai.
\p
\v 21 Xokupa asau apimie xoye tepu xuweuwori, Polue nini xopu tumuna ipaki kunauna, “Tini apimi, tini yeu kuna tainuku Kriti sou wetepu xuweukiriai xakua, mua yause xoxi tinuku, xokupa xuru purere wakuxe. 
\v 22 Pana ye mua katikine, tini xotiki yorowa, pa amure, sini kire apu xuwe xepuxe. Kokouna kireni xuwe xepina. 
\v 23 Ye Xoiteupo apu, ye nure muris tiroune. Ximine ukumani Xoiteupo xenikorokoroe mana ye nutiemi tumuna, 
\v 24 ipaki kaina, ‘Polu ne kaki xanau ximikeu. Ne xounau Sisari moaro tumuwowai. Iyese. Xoiteue neu kunikuni iyesetaina, xokupa apimi kokouna xouro ne xeika puroteneai, nini xuwe xepuworixe.’ 
\v 25 Xenikorokoroe ipaki kunawotaina, tini apimi, tini kaki xanari ximikaku. Xoiteue ye kayetai sie xokupa kapia kakepina xati nure ye xoisune. 
\v 26 Pa xati sini kokouna wetikiri xowati, xupeue kokouna sokau porowati kire sou xosa utu kitiwopina,” niketai.
\p
\v 27 Xoka 14 ukumu xosa paiya kokaipa xasi Mititerenia xosa xusakiriai. Ukumani 12 kiloku tomuro xosa kokouna xosaupo saina apimie kokouna kire usie xosa putawopure xina xineri xonikie saina teteneai. 
\v 28 Pa xati xasi xiri minikare xuwere xi sipawopure mita xeteneai napoka otuneri, 40 mita xosa otuwoteneai. Kokounae pani xayaka xayaka xounati 30 mita xosa iyareteneai. 
\v 29 Kokounae xe tuku iri xosa munauti mauti xonana kitina xiri porouwexete xineri paire ximiketeneai. Pa xati kokouna soki titi naipa 4-teu kokouna xotaporo otuwoteneai. Kakerineri asau sapau mopinaure kunikuniwoteneai. 
\v 30 Kokouna xosaupo saina apimie kokouna wetepure ime xireketeneai. Kakerineri ouso iyososowori munati, xoreixineri kokouna soki titi naipa kokouna nuturo otuwopure xinuku xeteneai. 
\v 31 Polue xomatua nikau tumu xeika xomatua xeika ipaki kanikina, “Mua apimie kokouna xosa puropu xuweuworia, tini xuwexakuai,” niketai. 
\v 32 Pa xati xomatuae kokouna tipurotai sokisoki xume puromuweri ouso xasi xosa uraki xouna tiriri xowotai.
\p
\v 33 Asau mopure tomuro xatia, Polue xokupa apu kaniketai. Sainikeri xoye tinikepure ipaki kunauna, “Xuwau yause xotikikemu ati misepu xuweuwati tini xoye nepu xuwe. Tini aini kutu, 14 asau purikiriai. 
\v 34 Pa xati ye sokisoki kuna katikine, tini kireu xoye takuai. Kakaria sokisoki tikepina. Iyesa. Tini kirei xakusu xoxixakuaixe. Xuwe. Tini ati purakuai,” niketai. 
\v 35 Kaki kunarina, tupumoru tina ekinikiro Xoiteu eiyase wotai. Kakerina tupumoru porouweina netai. 
\v 36 Kakati xokupa apimi nikau xoniki asinaku xati, ninie rania kireu xoye neteneai. 
\v 37 Sini kokouna xosa purikiriai apimi, sini 276-teue apimi teue purikiriai. 
\v 38 Xoye itouni nieineri, kokouna xirikeu xepinaure, wit waxi xasi xosa purerewoteneai.
\s Kokouna xoxixetai
\p
\v 39 Asau putawati, kokouna xosaupo saina apimie siko putaukiriai usie ukau xekoteneaina pana, amu sanawapu usie ukau nini sipa xuwe. Kire au xiri xururoni kutu asinaku usie tuku xekoteneai. Paire nanuneri sini itou xatia kokouna xauwakiri pa usie ukau xosa xowopina xeteneai. 
\v 40 Kakerineri xokupa kokouna soki titi naipa xosaupo sokisoki xume kakatieineri xasi xosa weteri purotai. Pani kokouna tairouneri kasira kokai aimore, sokisoki xumei tareneai xureiyeteneai. Kakerineri xupeu tepure kesia xayaka xouropu puruweri, kokouna usiero xemeyouyou xowotai. 
\v 41 Pana kokounae kire usie, xasi ukauro purotai xosa xou nutu warina xiri sokisoki kiti purotai. Kakati xasie kokouna nikekemu ouna porouwotai. 
\v 42 Kakauya apimie xasi sopipineria ximi xowopineri xi, xomatuae nanuworineri ounikiepure xeteneai. 
\v 43 Kakeri xomatua nikau tumue Polu tianuwopurerina, kakixanari kakauya apimi ounikiaku niketai. Kakerina ene sopipirouneri apimie, xasi xosa potixineri pira putawopinerire kaniketai. 
\v 44 Kireu apimia na masamasa xeika kokouna porowotai masamasa xeika tineri, xasi sopipi xouneri putauwopineri xetai. Xomatua nikau tumue kunawotai sie kakeri, sini matotoni utu usie xosa putaukiriai. Kire apue xuwe xepu xuwe.
\c 28
\s Polue Malta sou xosa purotai
\p
\v 1 Sinie usie xosa asinakuni putarinuku, kire sou wenuneri Malta xeteneai xosa purinuku xi sipaukiriai. 
\v 2 Pa wesepu apimie asinaku kapiani kutu sini xosa kaketeneai. Ene moati wese ututua xati ninie xepi kararineri ututua woropinukure sini xokupa xepi tomu sosiki xonoteneai. 
\v 3 Polue kireu xepi mou kunununa karawotai. Kakati kire matu xepi teu xosa purotaia xepi omopue tati, kisau mana Polupo xupo xosa ma katotouna tua purotai. 
\v 4 Pa matue Polupo xupo katotouna tua purati wesapu xuimi apimie xekoteneai. Kakati nikoniko ipaki kunauneri, “Xekoa. Mua apu nu apu ouweirounarau. Nu xasi xosa xumopu xuwena pana muaiya, xoiteu nu wenuneri Xapa Tepina xeteneaie nu ekeoma puropi xiraxina,” xeteneai. 
\v 5 Polue pa matu putauwati xepiro munotaina pana, nuko amakepu xuwe. 
\v 6 Xuiapue nanuneri Polupo mupo orewopinare e sapauni titikiri xouna xumopina xineri xuwau yause yakuwoteneai sorena, nu amakepu xuwe. Pa xati nanunanu pirixi kunauneri, “Nu kire xoiteu,” xeteneai.
\p
\v 7 Pa wese tomuro purotai ou paiya, pa sou xosaupo akereki tumupo ou, nupo wenumu Pupliusi. Pa apue nupo atoro sosiki xouna, xeimore asau ati yakusiketai. 
\v 8 Pupliusipo omo supa purotai. Mupokemu xepie kerieuna pirawotai. Kakati Polue nu xosa xonana kunikuniwotai. Nu xosa xupo iyarati, xiyeri meruketai. 
\v 9 Polue panumu kakati, pa sou xosaupo kireu supa apimie nu xosa kori, nini rania atinikati meruketeneai. 
\v 10 Ninie sini atineri yakusiketeneai. Xurise sini weniki xowopure xikiriai yause xosa rania, sinipo xokupa xuru xuwexetai sikineri, kokouna xosa soxeteneai.
\s Polue Romu utu putawotai
\p
\v 11 Sinie xeimore poita Malta sou xosa purikiriai. Xurise kire kokouna, kokaipa xupeu yause xati pa sou xosa purotai xosa epixikiriai. Pa kokouna paiya Aleksantria erewesepu. Nupo moakemuropa xoiteu Susupo nono aimore etopu nikau xeniroroi kesiwoki tuku. Sinie Malta sou wetinuku pa xosa xoukiriai. 
\v 12 Sinie erewese Sirakyusu xou putaunuku, xeimore asau purikiriai. 
\v 13 Sirakyusu wetinuku Rekiumu erewese xou putaukiriai. Xurise kire asau xosa, asau munarouna masairapu xupeue saroati, Rekiumu wetikiriai. Asau xoka xeimore xosa paiya sini erewese Puteoli putaukiriai. 
\v 14 Pa erewese xosa kireu Yesusure xonikisuwoteneai xuiapu xekenikikiriai. Nini xeika puropinukure kasikeri, nini xeika 7-teu asau purikiriai. Nini weinikiterinuku, kokaipa erewese Romu xoukiriai. 
\v 15 Romupo Yesusure xonikisuwoteneai teue sini kounuku kuna iyeserineri, kamamu tutumasikepure koteneai. Kakeri sinie Apiusipo Maket xeika wenuneri Xeimore Toro Ata wese xeteneai xeika xosa tutumanikikiriai. Polue nini xekenikerina, Xoiteu eiyaseiworina nupo xoukemu sokisokixetai.
\p
\v 16 Romu minika makiria, kapmanie Polu nu nukoni kire atoro kire xomatuae yaku puropinaure iyo wotai.
\s Polue Romu asinaku kuna uteiwotai
\p
\v 17 Polue xeimore asau Romu purina, Yuta nikau tumu yainiketai. Ninie kou kununueria, ipaki kanikina, “Yewapu xura, yei sikou xuiapu oroinikepure re e asisikimana nikau kapia porowopure amu amakepu xuwe. Pana Yerusalemu kakauya xosa iyaiyerineri, Romu xupunikiro iyaiyereteneai. 
\v 18 Romue yeu kuna iyeseteneaia, ye ouiepineri sie xu xekopu xuwe xati weitepure xeteneai. 
\v 19 Yuta apimie sokisoki xeteneai. Pa xati ye kire ime xuweitauyetai. Sisarie yeu kuna xekeriyepina xi kunautiai. Ye ikou xuiapu rania kire sapire kuna xosa iyainikerepine sie xuwe. 
\v 20 Ye tini xeketikinei kuna tikepure, pa xotapaure kireni ye yaitikiti koukiriai. Siko Israili yakukiriai sapi ye xoisune yakune. Mua sokisoki xumei ye taiyeretaia pa xotapaure,” niketai.
\p
\v 21 Kakati ninie ipaki kauneri, “Kireu Yutiapu apimie neure kasikepure nakau xayau xesarisikepu xuwe. Pa xeika kire Yutapu apue sini xosa kouna perauna neure kireu xoxi kuna kunawopu xuwe. 
\v 22 Pa xati nakieni neu nanunanu uteiwau sini iyesepure xinuku, pa amure, sini sipa, xokupa wese paiya, mua oma apu tutu siko Yuta xopu xosa sarotaire xuiapue xoxixoxi kuna kunaurouneri,” woteneai.
\p
\v 23 Paire kire asau xosa kununu iyareri, xokupa apimie Polu nuko purotai ata xosa koteneai. Kakeri Xoiteue xuiapu yakunikirouna yauseure, xoripesauni kuna utei xouna xouna xoruwati xetai. Polue kireu kuna Mosesipo tuxotapa xosa puroto, kunatureture nikau xosa purotowotai kunae ninipo nanunanu sarati Yesusure xonikisuwopinerire, sokisoki saina tetai. 
\v 24 Kakati kireu apimie nanuneri mua kuna Polue kunawotaia, suwau xeteneai. Kireua nupo kunaure xonikisuwopu xuwe. 
\v 25 Nikoniko kuna tuwatarineri, xowoteneai. Xowopure xeria Polue kireu kuna ipaki kanikina, “Xoiteupo Supo Youyae suwauni kutu kuna kunatureture Aisaiapu suporei sikou asisikimana kanikeyai. Ipaki kunauna, 
\v 26 ‘Ne pa apimi xosa xounau ipaki kanike, “Tini xokupa yause kuna iyesakuai sorena, nupo xotapa sipawakuaixe. Tini xokupa yause oioiwakuai sorena, tini kire sapi xekeu sipawakuaixe,” xeyai. 
\v 27 Pa xuiapu nikau nanunanu parauwati, xakunikie kuna iyesepi xiraxineri, ekiniki sasauweteneai, kire sapi xekeri kuna iyeseri kuna xotapa sipauwei, xoniki pirixineri ye xosai kori, yei xiyeri atinikiti merukepi xiraxineri,’ ” niketai.
\p
\v 28-29 Polue pani ipaki kunauna, “Pa xati tini sipawa, Xoiteue xiyeri tisikepure asinaku saina teyai kuna paiya, Xoiteue xetau xuiapu xosaniki xesawoyai. Kakati ninie iyesepineri,” niketai.
\p
\v 30 Polue aimore xitosani kireni ata xosa purotai. Pa ata xosa puropure ata xataku apu xe turouna. Apimie nupo atoro koria xekenikeri nimaririrouna. 
\v 31 Kakina Xoiteu xuiapu yakunikirouna yauseure kuna uteina, Kokaipa Yesusu Kristusupo kuna xuiapu kanikirouna. Nu kuna uteiwopi ximikepu xuweuwati kire apue taiyeruwopu xuwe.