\id COL Sursurunga [52colsgz.usfm UTF8 Colossians Sursurunga Hutchisson 11-Mar-09] \h KOLOSE \toc2 KOLOSE \toc1 Kolose \mt2 Buk ái Paulo a le on ​uri narsán bos tám ruruna á \mt1 KOLOSE \is1 Worwor táil \ip A mákmák ngoro ái Paulo a kis i rumán batbat kalar á Rom i pákánbung a le i buk minái ur singin bos Kolose (Apo 28:16-31). Bimán rum á Kolose a kis i balis á Esiá. Má i pákánbung sár erei, a le i aru buk ur si Pilimon má ur singin bos tám ruruna á Epeso mul. Ái Paulo sang kápate soi lain arbin anang Kolose. A mákmák ngoro ái Epapras a longrai lain arbin si Paulo adi Epeso, ki ák han uranang Kolose mák soi lain arbin iatung (Kol 1:7-8; Apo 19:1, 19:8-10). Ái Paulo a le i buk minái suri akeng i bos Kolose suri tan angagur án tám aratintin. Di lu angagur mai marán táit. Di lu obop pasi te tara támin bung (Kol 2:16) má di lu lotu uri narsán tan angelo (2:18). Dik nem ngo tan kálámul da kis sang i lalin nagogon (2:20-22) má i tatalen án kut aririu (2:11). Dik apakta pasi kándi holhol sang ngo ái á matngan mánán a lami kálámul uri liu (2:4, 2:8, 2:18). Mái sár ái Paulo a lala apakta pas Karisito ngo ái masik sár a arwat suri na aliwi tan kálámul. Ái Karisito á mámáhat i Káláu (1:15). Ái Káláu a aksimi bos táit no mai limán ái Karisito (1:16). Ái Karisito a kátlán á bos táit no (1:17). Ái Karisito ái a mulán kálámul suri aptur kaleng tili minat (1:18). Ái Karisito a Káláu sang (1:19, 2:9). Ái Karisito a kip kalengnai bos táit no ur si Káláu (1:20-22). Io, má ngorer ái Karisito a pakta sorliwi bos táit no má a arwat suri na aliu pas git, má ái á káplabin ák le i buk minái ái Paulo. Má a parai mul ngo da lu gagas palai bos sápkin tatalen, má dák áksái bos lain tatalen ngorer i rung ákte kára pas di ái Káláu (3:1-15). Má ák parai tatalen dáh da mur on á toltolom matngan kálámul ngorer i buturkus 3:16-4:4 er a parai. \c 1 \p \v 1 Buk minái iau Paulo iau siri, iau kesi apostolo si Iesu Karisito kabin i nemnem si Káláu ák ilwa pas iau. Mái Timoteo, buh git i Karisito, a kis tiklik mam iau, má giur no giur tarwai buk minái \v 2 uri narsá gam á matananu si Káláu gam kis i malar á Kolose, gam á boh tám ruruna er gam lu muswan uri narsán ái Karisito. Artangan má bál matau káián ái Káláu Kák git na kis tiklik mam gam. \s1 Sung si Paulo má kán ot kuluk \p \v 3 \x - \xo 1:3 \xt Epe 1:15-16\x*I kángiur bos pákánbung án sung, giur lu ot kuluk ur si Káláu er kákán ái kángit Konom Iesu Karisito. Giur lu ot kuluk sur gam \v 4 kabin giuráte longrai suri kamu ruruna i Iesu Karisito má kamu lain armámna uri narsán bos tám ruruna no. \v 5 \x - \xo 1:5 \xt Epe 1:13; 1Pe 1:4\x*Tungu, i mulán pákánbung pinpidan a támin a hut si gam, wa lain arbin sang, gamá ruruna on. Má gamá longrai mul suri tan táit ái Káláu ákte eran páksi ur kamu má ákte obop tumani mona gam imi bát, má gam lu ngangai ngo gama mák muswan on. Má ngorer kamu ruruna má kamu armámna a but pas tili kamu ngangai. \v 6 On á naul matmatngan pokon, lain arbin a arkaliut mák lu tari lain arasosah singin matananu. Wa a ngorer sang a longoi mul mam gam tili mulán bung gam ruruna má gamá longrai suri artangan si Káláu má gamá mánán muswan on. \v 7 \x - \xo 1:7 \xt Kol 4:12; Plm 23\x*Ái Epapras ákte soi arbin suri kán artangan ái Káláu narsá gam. Ái ái koner a lu him ngoro giur, má gimtul atul á tám toptop si Karisito, má giur ái Timoteo giur mámnai. Ái Epapras a tangan giur er ák lu muswan suri him narsá gam, \v 8 má ákte para talsai si giur suri kamu armámna er a but pas tili Tanián a Pilpil. \p \v 9 \x - \xo 1:9 \xt Epe 1:16-17\x*Má kabin ngorer, tili pákánbung er giur longrai arbin sur gam, giur lu balbal sung suri ái Káláu na tangan gam. Giur sung Káláu suri na asosah i gam mai matngan mánán er a lu tari, má ngorer na atalsai kamu hol má gamák mánán tusi kán nemnem ái Káláu. \v 10 Má ngo ái Káláu na asosah i gam ngorer, ki gama arwat suri gama mur artálár pasi nemnem si Konom má gamák balbal agasgas pasi bál. Má kamu liu na káhái tan lain tatalen, má kamu mánán sur Káláu na lu pakpakta hanhan. \v 11 \x - \xo 1:11 \xt Epe 1:19, 3:16\x*Má giur lu sung Káláu suri na arakrakai i bál gam mai kán tilik lain rakrakai, suri ngorer i pákánbung gam áslai taun, gama ekesi tur dik mai bál matau má káp gama te puplir. \v 12 \x - \xo 1:12 \xt Epe 1:11, 18\x*Má ngorer gama parai kamu ot kuluk mai laes ur si Kák git, koner ákte long artálár pas gam suri gama tamtam otoi arasosah er ákte obop páksi ur kándi á matananu si Káláu, ái rung di kis i talas. \v 13 \x - \xo 1:13 \xt Luk 22:53; Epe 2:2\x*Ái sang a sáras pas git tili lalin rakrakai káián kuron, mák aksim git uri lolsit si kán Kalik alal. \v 14 \x - \xo 1:14 \xt Epe 1:7\x*Má kán Kalik alal er, ái a asengsegeng i git er ák mat, suri ái Káláu na pah palai kángit tan sápkin tatalen. \s1 Kán ninas ái Karisito ​má kán him \p \v 15 \x - \xo 1:15 \xt Ioa 1:18; 2Ko 4:4\x*Ái Káláu kápte kes a artálár ngo na mákái, ái sár ái Karisito a tar kápán páplun mák apos tar Káláu singin matananu. Má ngo git mák Karisito, ngorer git mánán i Káláu ngo a ngoro dánih, kabin ái Karisito a ngoro Káláu sang. Ái a kis táil i bos akaksim má a pakta sorliwi bos táit no ái Káláu a aksimi, \v 16 kabin ái Káláu a aksimi bos táit on á naul bát má naul bim mai limán ái Karisito. A aksimi tan táit git lu mákái má tan táit kápgite arwat suri gita mákái, tan táit ngorer i bos pakpakta má bos tátáil mái rung a mon i kándi rakrakai iamuni armongoh. Ái Káláu a aksimi bos táit no mai limán ái Karisito, má bos táit no di kis suri da árngai ngisán ái Karisito. \v 17 \x - \xo 1:17 \xt Ioa 1:1, 8:58\x*Ái Karisito a mulán kis, má namur ák hut á akaksim, mái Karisito a oboi suri ngádáh di liu tiklik ngoi á tan akaksim. \v 18 \x - \xo 1:18 \xt Apo 26:23; Epe 1:22-23; Apa 1:5\x*Má ái á lul á kápán páplun, wa bos tám ruruna sang, má kándi liu a but pas til on. Ái á mulán kálámul a salaptur kaleng tili minat suri ngorer ái masik na kis táil i tan táit no. \v 19 \x - \xo 1:19 \xt Kol 2:9\x*A kabin ákte hol páksi ái Káláu ngo ái Karisito, káksiai ngo a kápán páplun sang, má a Káláu sang mul, má i bos kalkuir i Káláu a kis no i Karisito. \v 20 \x - \xo 1:20 \xt Epe 1:10\x*Má ák ngoi i bál ái Káláu ngo na pam arsakta kalengnai naul matmatngan pokon no uri narsán. Má pasi á ngorer, ák mat ái Natun iamuni kubau kus, má kán minat erei a kip pas kalengnai bos táit no tili naul bim má tili naul bát ur si Káláu. \p \v 21 \x - \xo 1:21 \xt Rom 5:10; Epe 2:12\x*Tungu gam kis tepák alar Káláu má gam ngoro kán tan kurtara kabin i tan sápkin táit gam lu longoi má kamu tan sápkin hol. \v 22 \x - \xo 1:22 \xt Rom 5:10; Epe 5:27\x*Ái sár onin, Natun ái Káláu a tar kápán páplun áng kálámul má, má namur ák mat mai kápán páplun. Má ngorer ái Káláu a artálár suri pam arsakta kalengna gam, má ákte pah palai kamu tan sápkin tatalen gamá pilpil má nokwan pagas, suri ngorer na árár pas gam uri narsán. \v 23 Áá, na ngorer sang ngo gama tur dik mai kamu ruruna. Má koion na gáugáu á kamu ngangai er ákte aposoi i lain arbin. Ái á lain arbin er á iau ái Paulo sang iau tám toptop singin, má ákte han arkaliut uri narsán matananu no i naul matmatngan pokon. \s1 Ái Paulo a tám toptop káián lain arbin \p \v 24 Má inái iau laes suri kak rangrangas iau áslai sur gam. Má ngo kápán páplun i iau a áslai rangrangas, ngorer iau lu hanhan iamunang uri arahrahi te mudán tili rangrangas erei a kis be i Karisito, má rangrangas a áslai suri kápán páplun sang, wa git á bos tám ruruna. \v 25 \x - \xo 1:25 \xt Epe 3:2, 7-8\x*Mái Káláu ákte ilwa pas iau mul mák tari kak talar suri ina toptop kamu á boh tám ruruna, má ina tangan gam ngorer. Má kak talar a ngoromin, ina para talsa noi midán ái Káláu. \v 26 \x - \xo 1:26 \xt Rom 16:25-26; Epe 3:5, 9\x*Má midán er, wa táit ái Káláu ákte punmai tili holhol káián kálámul til alhirá sang, mái sár onin ákte para aposoi singin kán matananu. \v 27 Má ur si di, ái Káláu a nem ngo na inngasi kán holhol taru a punpunam tungu, má ái á táit a tuan alal sang a duk i gam á boh matananu tili risán mul. Má a ngoromin: ái Karisito na mon pagas i gam. Má ái erei i gam má! Áá, ákte mon pagas i gam kabin gam ruruna on, má ngorer gam mánán páksi ngo gama kis tiklik mam Káláu ami bát. \v 28 Má gim tunga sopasun i arbin sur Karisito narsán matananu no. Gim lu inngas tari lain holhol, má gim lu akeng i di má gim lu atintin di mai. Gim lu longoi ngorer suri keskeskes tili di na matuk i kán hol má na kes mam Karisito, má ngorer gimák lam di uri mátán táil ái Káláu. \v 29 \x - \xo 1:29 \xt Epe 3:7, 20; Pil 4:13\x*Iau lu ngehngeh má risgos suri long artálár pasi kak talar erei mai tilik lala rakrakai ái Karisito a asosah i iau mai. Má ngorer kán lala arasosah ái Karisito a him tiklik mai kak songsong suri ina long artálár pasi sang. \c 2 \p \v 1 Má iau nem ngo gama mánán ngo iakte lala songsong suri tangan di ái rung káp di tini mák iau besang, ngorer á gam tara Kolose má tara Laodikia má di no kápte be dikte mák iau. \v 2 Iau lu songsong ngorer suri na rakrakai i bál gam no má gamák tur dik, má suri na tukes i kamu hol kabin gam lu armámna arliu. Ki ngorer kamu mánán suri kán hol taru ái Káláu na lala pakta má na hau kunlán, má ngorer gama talas muswan suri kán hol taru ái Káláu, wa ái Karisito sang! \v 3 \x - \xo 2:3 \xt 1Ko 1:24, 30\x*Ái Káláu ákte kebepta páksi i Karisito á boh lalain holhol má mánán a ngoro tan lalain minsik di punmai i matananu. \p \v 4 \x - \xo 2:4 \xt Rom 16:18\x*Iau parai si gam ngorer suri koion á tekes na lam bengtai kamu hol mai worwor án totor a lain tang kuluk uri kamu alalongra. \v 5 \x - \xo 2:5 \xt 1Ko 5:3\x*A támin ngo kápán páplun i iau a bokoh alar gam, mái sár kak lala ásásla a erei kalar gam sang. Má ák gas i balang mam gam kabin gam lu tur talum má kamu ruruna i Karisito kápate gángán, a tur dik pagas. \s1 Tatalen án kip kunlai ​liu muswan \p \v 6 Gamáte para aposoi ngo ái Iesu Karisito á kamu Konom, má ngorer kamu ninas na ngorer sang i rung di kes mam Karisito. \v 7 \x - \xo 2:7 \xt Epe 3:17\x*Gama soai nirwán i gam uradi sang nák sisip i Karisito. Má gama atri mul i kamu liu ami iátin i Karisito ngorer i kálámul a atri kán rum ami iátin tan leoron toros. Aratintin er ái Epapras ákte atintin gam mai, gama tunga akai kamu ruruna on, má gama lu balbal aposoi kamu ot kuluk uri narsán ái Káláu. \p \v 8 Gama ololoh kuluk suri kápte kes na pidir pas gam mai matngan aratintin er a páhngán má kápate támin. Arabitbit erei dikte kipi singin rang támin i di. Má mánán mul erei dikte kipi singin bos turngan di kátlán besang i naul matmatngan pokon. Matngan aratintin erei kápate hut tili Karisito. \p \v 9 \x - \xo 2:9 \xt Ioa 1:14, 16\x*Ái Karisito a hut áng kápán páplun ngoro git, má kán holhol má kán ninas má kán rakrakai ái Káláu a kis no i Karisito. \v 10 \x - \xo 2:10 \xt Epe 1:21‑22\x*Mái Káláu ákte akángái taniá gam mul ding kunlán má, kabin gam kes mam Karisito, koner a pakta sorliu di no á tan tátáil mái rung a mon i kándi rakrakai. \v 11 \x - \xo 2:11 \xt Rom 2:29\x*Má kabin gam kes mam Karisito, ái Karisito ákte kut aririu muswan i gam. Ái sár matngan arkut erei kápte di kuti kápán páplun i gam mai lim di, kápte. Kut aririu muswan, ái á matngan arkut uri bál git sang er ái Káláu a longoi. A longoi ngorer má ák asengsegeng pas git alari lalin rakrakai káián risán bál git a nem i mur i sápkin má a lu kátlán i git til tungu. \v 12 \x - \xo 2:12 \xt Rom 6:4\x*Má i pákánbung gam kipi arsiu, a ngoro gam mat má dik tahun gam tiklik mam Karisito, má namur ái Káláu a aptur kalengna gam tiklik mai mul. Ái Káláu a longoi ngorer kabin gam ruruna i kán rakrakai er a aptur Iesu mai tili tarang án minat. \p \v 13 \x - \xo 2:13 \xt Epe 2:1, 4-5\x*Tungu gam lu longoi sápkin tatalen kabin gam lu taram i kamu torahin holhol. Áá, kápte be gam kipi arkut uri bál gam, má ngorer taniá gam kápate liu. Ái sár ái Káláu ákte aliu pasi taniá gam tiklik mam Karisito má gamáte liu má. I pákánbung erei, ái Káláu a pah palai kángit bos sápkin tatalen. \v 14 \x - \xo 2:14 \xt Epe 2:14-16; 1Pe 2:24\x*A ngoro kángit bos sápkin tatalen dikte le páptai i kesá pákán ram kabin git sá kusi nagogon si Káláu, má pákán ram erei a ngoro kángit tinákum uri narsán ái Káláu. Ái sár ái Káláu kápate kebeptai kángit tinákum erei. Auh, a hol palai sár. A ngoro a kipi pákán ram erei mák bás páptai uri kubau kus si Karisito uri akiláng ngo kángit tinákum ákte rah. \v 15 Má kabin ái Karisito a mat iamuni kubau kus, ái Káláu a suka bámia sara noi kándi tan rakrakai á tan morsohsoh mái rung a mon i kándi rakrakai, mák arumrum di sang i mát di no, mák inngasi ngo di tu tan táit bia sár. \s1 Koion gama mur i aratintin káián kálámul sár \p \v 16 \x - \xo 2:16 \xt Rom 14:1-13\x*Má ngorer gama tu longlongra pala koner a tusi mát gam ngo gam longoi sápkin kabin i namnam gam ani ngo dánih gam ngin on, ngo kabin kápgamte pátpát mátán i tan támin bung má hutngin kalang má bungán aunges. \v 17 \x - \xo 2:17 \xt Eba 8:5\x*Tan tatalen án lotu erei a tártárwán sár á támin táit muswan na hut namur. Má onin ákte hut má, wa ái Karisito sang! \v 18 Gama longra pala koner a tusi mát gam kabin kálámul er a nem on ngo gama agengen pas gam sang má gama lotu uri narsán tan angelo. Kálámul er a kaiang pasi sang ngo ái a pakta, má ngo ákte mákái tatalen er i mihmih. Ái sár a tu tikbut tili kán hol masik, wa torahin holhol er a nem i sápkin, \v 19 \x - \xo 2:19 \xt Epe 2:21, 4:16\x*má ákte arsok tili Koner a lul i boh tám ruruna no. Lul a lu támri kápán páplun no mák tángni tan kalkuir ngorer i sosopas má pinsán ák tur dik máng kes on, suri kápán páplun na pakta má nák matuk ngorer ái Káláu a nem on. \p \v 20-21 \x - \xo 2:20-21 \xt Gal 4:3, 9; 1Ti 4:3\x*Kabin gam kes mam Karisito, a ngoro gamáte mat má mai, má ngorer gamáte sengsegeng tili bos turngan di kátlán besang i naul matmatngan pokon. Má suri dánih gam tungai mur on ngorer i kálámul kán tu kis besang i lalin i di? Suri dánih gam tungai mur i tatalen suri matngan namnam koion gama ani, ngo suri te táit koion gama top on, ngo te táit mul koion gama tu singli sár? \v 22 \x - \xo 2:22 \xt Mat 15:9\x*Bos tatalen erei a tur sár suri tan táit git lu him mai, má namur ák bokoh pas. Ngo gitáte ani mudán namnam, ákte rah sár, ki ngádáh má na tángni ngoi á liu án tanián? Wa, tan nagogon er a aptur tili holhol kán kálámul sár má dik lu atintin git mai. \v 23 A támin ngo bos tatalen erei a tangtang kuluk uri talngán kálámul ngo a lain tatalen án lotu, kabin a tur rakrakai suri lotu uri narsán tan táit di sang di hol on ngo a kuluk, má suri agengen pas di sang, má suri áslai arabilbiling i kápán páplun. Ái sár kápate tángni kálámul suri na kátlán i nemnem káián kápán páplun. \c 3 \s1 Kamu hutngin ninas ákte salaptur mai ái Karisito \p \v 1 \x - \xo 3:1 \xt Mar 12:36, 16:19; Epe 1:20\x*Ái Káláu ákte aptur pas gam mam Karisito má gamáte liu má. Má pasi á ngorer, gama atri kamu hol uri tan táit imi bát, i pokon er ái Karisito a kis ái i kán kiskis án kabisit i risán mingin ái Káláu. \v 2 \x - \xo 3:2 \xt Mat 6:33\x*Gama ekesi atri kamu nemnem má holhol nák tántán urami bát suri tan táit imi, má koion na tirtir uramudi bim, \v 3 kabin gamáte arsok tili ninas gam lu longoi á tungu ngorer i kálámul ákte mat. Má kamu liu a kis punam tiklik mam Karisito i narsán ái Káláu. \v 4 Mái sár namur, ngo na hut kaleng ái Karisito, koner kamu liu a but pas til on, ki gam mul gama kahra tiklik mai, má minmáir i gam sang na kes mul mai minmáir i Karisito. \p \v 5 \x - \xo 3:5 \xt Rom 6:6, 11; Epe 4:19, 5:3-6\x*Gama dungi kamu tan sápkin nemnem i tarang án minat má gamák tahun palai, tan tatalen ngorer i araturán sáksák, má bos durwán tatalen, má sursur suri longoi sápkin, má kon suri long noi ngat, má tatalen án gong kári táit, kabin kálámul a longoi ngorer, ki tan táit a lu gong suri, a keles pala Káláu tili bál. \v 6 Ngo tekes a nem i longoi matngan ngorer, ki a ngákngák i Káláu mái Káláu na atri kán togor ur on. \v 7 Má gam sang, gam lu mur i matngan nemnem ngorer tungu i pákánbung kápte be gam taram i Káláu. \p \v 8 \x - \xo 3:8 \xt Epe 4:25-29, 5:4\x*Ái sár onin, gama gagas palai tan sápkin tatalen ngoromin: togor, bál mos melek, nemnem suri long bengtai turán, ot bilingnai kálámul, sangnán worwor tili ngus gam, \v 9 \x - \xo 3:9 \xt Epe 4:22, 25\x*má koion gama angagur arliu i gam. Koion gama longoi ngorer kabin gamáte gagas palai kamu torahin holhol turán bos sápkin tatalen káián torahin holhol er, \v 10 \x - \xo 3:10 \xt Epe 4:24\x*má gamáte áksá pasi hutngin bál gam. Mái Káláu, koner a aksimi hutngin bál gam, ái a lu arkeles i gam má gamá kipi ninsin ái Káláu sang, má ngorer kamu mánán sur Káláu na sotáp. \v 11 \x - \xo 3:11 \xt Gal 3:28\x*Má pasi á ngorer, ái Káláu a tu mák arwat i git no, ngorer bos kakun Iudáiá di tukesá matngan mai rung tili risán. Mái rung di kut aririu i kápán páplun mái rung kápdite kipi arkut, di tukesá matngan sár. Káksiai ngo gam tara iát ngo kakun tas ngo gam tan temes, gam kesá matngan sár. Mái rung di tám toptop mái rung di sengsegeng a ngoi mul. Tan matngan timtimla ngorer kápate támin táit. Ái Karisito sang, ái á támin táit muswan sorliwi boh táit no, má a mon i git no. \p \v 12 \x - \xo 3:12 \xt 1Pe 2:9\x*Gam á bos matananu si Káláu, a mámna gam máng kára pas gam ngo gam káián sang. Má ngorer, gama áksá pasi tatalen án armámna, má tatalen án artangan, má hol agengen i gam sang, má arabálbál, má kis pau. \v 13 \x - \xo 3:13 \xt Epe 4:2, 32\x*Ngo tekes a togor mam gam, gama bál konmi má gamák hol palai, kabin a kuluk ngo gama hol palai sápkin di longoi uri narsá gam ngorer ái Konom ákte hol palai kamu sápkin á gam. \v 14 \x - \xo 3:14 \xt Rom 13:8-10\x*Bos tatalen er a kuluk, mái sár tatalen a pakta sorliu di no, wa armámna sang, kabin armámna na kabat talum gam gamá kesá kepwen mát sár. \v 15 \x - \xo 3:15 \xt 1Ko 12:27; Epe 4:4; Pil 4:7\x*Ái Káláu ákte kilkila pas gam suri gama kesá kepwen mát má gama kis tiklik mai moloh, mái Karisito ákte tari moloh er uri bál gam. Má ngorer, moloh er na kátlán i kamu ninas arliu i gam sang. Má gama tunga ot kuluk uri narsán ái Káláu. \v 16 \x - \xo 3:16 \xt Epe 5:19\x*Gama tunga aratintin mai lain arbin sur Karisito suri bál gam na káng mai. Gama atintin kalengna gam má akeng kalengna gam mai polon á hol suri gama mánán muswan i lain arbin. Má gama lu saki bos saksak tili pinpidan si Káláu, má bos saksak án parpara agas, má tan gárán pepe Tanián a Pilpil a tari si gam. Gama saksak uri narsán ái Káláu má ot kuluk mai kamu ásásla a aptur tili bál gam. \v 17 \x - \xo 3:17 \xt 1Ko 10:31; Epe 5:20\x*I bos táit no gam longoi má gam parai, kamu ninas na ngorer sang i rung er ái Konom Iesu a kátlán i di. Má gama tunga ot kuluk ur si Káláu, koner a Kák git, kabin ákte lala asosah i gam er a tarwa Karisito suri áng kamu tám artangan. \s1 Kiskis án aratámán \p \v 18 \x - \xo 3:18 \xt Epe 5:22\x*Gam á bos wák, kamu talar suri gama rusan tar gam i lalin kamu tan pup kabin tatalen er a nokwan uri mátán táil ái Konom. \p \v 19 \x - \xo 3:19 \xt Epe 5:25\x*Má gam á bos káláu, koion gama putai suk i ándi pogong i kamu tan wák, ái sár gama mámna di má abálbál pas di. \p \v 20 \x - \xo 3:20 \xt Epe 6:1\x*Gam á tan kalilik, kamu talar suri gama lu taram i rang kák gam má rang mám gam i tan táit no, kabin tatalen er a agasgas pasi bál ái Káláu. \p \v 21 \x - \xo 3:21 \xt Epe 6:4\x*Má gam á bos tamankak, koion gama lu balbal soksokoi bál rang nat gam mai marán aranokwa uri narsá di, da káp tabureng má káp da tini longoi lain tatalen. \s1 Tatalen káián ​tám toptop má tátáil \p \v 22 \x - \xo 3:22 \xt Epe 6:5-8\x*Gam á bos tám toptop, gama lu taram i kamu tan tátáil til main i bim i bos táit no. Te di tu long tumran on i pákánbung masik kándi tátáil a márásngin pagas i di suri da agasgas pasi bál ái kándi tátáil. Ái sár á gam, gama long muswan i kamu talar káksiai ngo kamu tátáil a mák gam ngo kápte. Gama muswan mai kunlán bál gam, kabin gam rumrum i Konom. \v 23 Matngan dánih gam longoi, gama himnai mai kunlán bál gam. Áá, gama him ngoro rung di him káián ái Konom, má koion gama him ngorer i rung di tu him ur singin kálámul sár. \v 24 Gama him ngorer kabin gam mánán ngo ái Karisito sang á kamu tátáil muswan, má ái na sua tari si gam á arsupan erei ái Káláu ákte oror tari ur singin kán matananu. \v 25 \x - \xo 3:25 \xt Rom 2:11\x*Mái sinih a lu balbal longoi sápkin, ái Káláu na supni mul suri sápkin er a longoi, kabin ái Káláu kápate taun i kán hol suri tan konom ngo suri tan tám toptop. A toh pas di no mai tukes sár á tintoh. \c 4 \p \v 1 \x - \xo 4:1 \xt Epe 6:9\x*Má gam á tan konom, gama ololoh kuluk i kamu tan toptop, ngorer gama lain supan di arwat mai kándi him má kándi ninas, kabin gam mánán ngo a mon á kamu Konom mul imi bát. \s1 Ot inau uri narsán tan Kolose \p \v 2 \x - \xo 4:2 \xt Epe 6:18; Pil 4:6\x*Gama rakrakai má monmon mai sung má koion gama merok kunán, má gama tungai ot kuluk uri narsán ái Káláu. \v 3 \x - \xo 4:3 \xt Rom 15:30; Epe 6:19\x*Má i pákánbung gam sung, gama lu tar gim mul uri limán ái Káláu, suri ái sang na pasbat i mátán sál pasi gimák arbin mai pinpidan sur Karisito er a tur punpunam til tungu, má onin ákte tur talas. Má iau in má i batbat kalar kabin iau lu arbin mai midán. \v 4 Gama sung suri ái Káláu na abánbán i ngudung suri ina atalsa timani midán er nák talas, kabin kak án talar sang a ngorer. \p \v 5 \x - \xo 4:5 \xt Epe 5:15-16\x*I bosbos bung gam kis i arliwán i di ái rung kápdite ruruna, gama ololoh kuluk i kamu láklák i mátán táil i di. \v 6 \x - \xo 4:6 \xt Epe 4:29; 1Pe 3:15\x*I bosbos bung kamu worwor na lu alal má nák lu namnamin uri talngán matananu no, má ngorer gama mánán kuluk i kos tuman di keskeskes mai lain kokos. \s1 Ái Tikikus mái Onesimo \p \v 7 \x - \xo 4:7 \xt Epe 6:21\x*Inái iau tarwa Tikikus suri na para talsai si gam á tan táit ákte kahra narsang. Ái a tám ruruna mul má iau lala mámnai. A lu muswan suri tangan iau, má giur lu songsong tiklik i him si Konom. \v 8 \x - \xo 4:8 \xt Epe 6:22\x*Má pasi á ngorer iak tarwai narsá gam suri nák para tumani si gam á kángim liu má suri nák arakrakai i bál gam mul. \v 9 \x - \xo 4:9 \xt Plm 10-12\x*Má ina dos pala Onesimo nák tiklik mam Tikikus. Gam mánán i tuá git ái Onesimo kabin ái tili gam sang. A lu muswan suri tangan iau má iak lala mámnai. Mái Tikikus diar ái Onesimo diara para talsai tan táit no ákte kahra narsang. \s1 Árár uri narsán tan Kolose \p \v 10 \x - \xo 4:10 \xt Apo 12:12, 13:13, 15:37-39; 2Ti 4:11\x*Ái Aristakus giur kis tiklik i rumán batbat kalar, a tarwai kán lain nas ur si gam, mái Marko mul a árár pas gam. Ái á kán sinat ái Banabas, má ái ái koner iakte parai si gam tungu suri na inngasi aur narsá gam, ki gama árár pasi sang. \v 11 Mái Iosua, koner di utngi mul mam Iastus, a tarwai kán lain nas mul narsá gam. Tili katbán matananu di him tiklik mam iau suri lolsit si Káláu, atul minái sár ditul kakun Iudáiá, má ditulá lala arakrakai i iau sang mul. \p \v 12 \x - \xo 4:12 \xt Kol 1:7; Plm 23-24\x*Lain nas mul narsá gam til main si Epapras, kes tili gam sang á boh tám ruruna til mainái, má a kesá tám toptop si Iesu Karisito mul. A lu sung mai kán kunlán ásásla no sur gam. A lu sung Káláu suri na amatuk i kamu hol gamák tur dik, má na amaras i kamu ruruna má nák tumran i kamu hol suri nemnem no si Káláu. \v 13 A lu sung ngorer kabin i kán tilik hol ngehngeh sur gam má suri boh matananu á Laodikia má Erapolis. Iakte mák tangra Epapras a longoi ngorer, má iak para talsai si gam. \v 14 Ái Luka, koner a lu him suri aliu pasi tan sasam má gim lu mámnai, a tarwai kán lain nas uri narsá gam. Mái Demas mul a árár pas gam. \p \v 15 Gama sopasun ngudung má alsai kak lain nas ur singin boh tám ruruna ida Laodikia má narsán ái Nimpa tiklik mai tan tám ruruna di lu hau talum anang i kán rum. \v 16 Má ngo á gam tara Kolose gamáte wás noi pákán ram min, ki koion gama barung suri tarwai uri narsán tan tám ruruna á Laodikia suri di mul da wásái. Má pákán ram iakte tarwai uri narsá di á bos Laodikia, gam mul gama kipi má gamák wásái. \v 17 \x - \xo 4:17 \xt Plm 2\x*Má gama parai si Arkipus ngo, “Una lain arah palai sang i talar er ái Konom ákte tari singim.” \p \v 18 \x - \xo 4:18 \xt 1Ko 16:21\x*Má inái á iau Paulo iau sir páptai mai limang sang á kak lain nas minái narsá gam. Koion gama balbalantahun suri kang kis main i batbat kalar. Má kak sung ngo ái Káláu na tangan gam mai kán lain artangan.