\id MRK New Alpha - June 11, 2007 \ide UTF-8 \h MARCOS \toc3 Mr \toc2 Marcos \toc1 RI UTZ LAJ TZIJ RE RI JESÚS RI XUTZꞌIBꞌAJ RI MARCOS \mt RI UTZ LAJ TZIJ RE RI JESÚS RI XUTZꞌIBꞌAJ RI MARCOS \imt2 Majibꞌal re \ip Ri utz laj tzij re ri wuj rech Marcos xtzꞌibꞌaxik pa ri junabꞌ 60 are alaxinaq chi ri Cristo. Are ri Juan Marcos xtzꞌibꞌan we wuj riꞌ. Are waꞌ ri nabꞌe wuj ri xtzꞌibꞌaxik rech ri Kꞌakꞌ Testamento. We wuj riꞌ are nabꞌe xtzꞌibꞌax cho ri wuj rech Mateo xuqujeꞌ Lucas. Kutzijoj jas xkꞌulmatajik are xchapleꞌtaj loq ri utz laj tzij rech ri Jesucristo. Ri \w Cristo\w* qas are wi ukꞌojol ri Dios ri xux achi cho ri uwachulew. \ip Ri xtzꞌibꞌan we wuj riꞌ kumajij utzijoxik ri xkꞌulmatajik rukꞌ ri Juan Bꞌanal qasanaꞌ che taq riꞌ are xutzijoj ri utz laj tzij pa ri ulew ri katzꞌinowik. \ip We kꞌulmatajik riꞌ kachapleꞌtaj loq pa ri qꞌat 1:1-8. \ip Are kꞌu ri qꞌat 1:9-13 kutzijoj rij ri uqasanaꞌ ri Jesús. \ip Ri qꞌat 1:14 katoꞌtaj pa ri qꞌat 9:50 kutzijoj rij ri majibꞌal re ri uchak ri Jesús ri xubꞌan pa Galilea. Ri nimalaj uloqꞌanik qukꞌ uj ri uj winaq xuqujeꞌ kutzijoj chi ri Dios sibꞌalaj uloqꞌ ri Jesús. \ip Pa ri qꞌat 11:1-11 kutzijoj rij jas xubꞌan ri Jesús are xopan pa ri tinimit Jerusalén. \ip Pa ri qꞌat 11:15-33 Kutzijoj jas ri xubꞌan ri Jesús pa ri tinimit Jerusalén. \ip Pa ri qꞌat 14:61-62 Ri nim kꞌamal kibꞌe ri e chꞌawenelabꞌ cho ri Dios (ri tzujul re ri sipanik cho ri Dios) kuta che ri Jesús we qas are ralkꞌwaꞌl ri Dios. \ip Pa ri qꞌat 16:1-19 Kutzijoj rij chi ri Jesús xqꞌat tzij puꞌwiꞌ xuqujeꞌ xkamisaxik, kꞌa te riꞌ xkꞌastaj uwach xpaqiꞌ pa ri kaj. \c 1 \s Ri Juan Bꞌanal qasanaꞌ kusukꞌumaj ri bꞌe \r (Mateo 3:1-12; Lucas 3:1-9, 15-17; Juan 1:19-28) \p \v 1 Jewaꞌ xkꞌulmatajik are xchapleꞌtaj loq utzijoxik ri utz laj tzij rech ri Jesucristo, ukꞌojol ri Dios. \p \v 2 Xkꞌulmatajik jetaq ri utzꞌibꞌam loq ri qꞌalajisal rech ri utzij ri Dios Isaías, are xubꞌij: \m \qt Kintaq na bꞌik ri \qt* nutaqoꞌn \qt kanabꞌej na chawach, rech kusukꞌumaj apanoq ri abꞌe,\qt* \m \v 3 \qt Uchꞌabꞌal jun winaq ri kasikꞌinik pa ri katzꞌinow ulew, kubꞌij:\qt* \m \qt Chisukꞌumaj ri ubꞌe ri Ajawxel, sukꞌum chibꞌana che ri ubꞌe.\qt* \p \v 4 Jeriꞌ xubꞌan ri Juan are xutzijoj ri qasanaꞌ rech kꞌexbꞌal kꞌuꞌx rech kuybꞌal mak pa ri katzꞌinow ulew. \v 5 Konojel ri winaq aꞌj Judea, aꞌj Jerusalén xoꞌpan rukꞌ. Ri Juan xubꞌan kiqasanaꞌ ri winaq pa ri nimaꞌ Jordán, are xtzujutaj kibꞌ che ri kimak. \p \v 6 Ri ratzꞌyaq ri Juan che rismal \w kamey\w* bꞌantal wi, ri jatꞌibꞌal upam jun tzꞌuꞌm, are xutij che uwa ri e sakꞌ rachiꞌl ri juyubꞌil kabꞌ. \v 7 Jewaꞌ xubꞌij are xutzijoj ri utzij ri Dios: Kape chi na jun ri sibꞌalaj kꞌo ukwinem chinuwach in, man taqal ta chwe kinkir ri uxajabꞌ. \v 8 In xinbꞌan iqasanaꞌ rukꞌ jaꞌ, are kꞌu ri kape na kubꞌan na iqasanaꞌ pa ri Tyoxalaj Uxlabꞌixel. \s Kabꞌan uqasanaꞌ ri Jesús \r (Mateo 3:13-17; Lucas 3:21-22) \p \v 9 Pa taq ri qꞌij riꞌ xopan ri Jesús, upetik pa Nazaret rech Galilea, xbꞌan kan uqasanaꞌ rumal ri Juan pa ri nimaꞌ Jordán. \v 10 Ri Jesús are xel loq pa ri nimaꞌ, xril ri kaj xjaqajobꞌik, xqaj loq ri Tyoxalaj Uxlabꞌixel jer xubꞌan jun palomax. \v 11 Xtataj xuqujeꞌ jun chꞌabꞌal upetik pa ri kaj xubꞌij: At, at loqꞌalaj nukꞌojol, kakiꞌkot na nukꞌuꞌx awukꞌ. \s Ri Itzel kutaqchiꞌj ri Jesús pa mak \r (Mateo 4:1-11; Lucas 4:1-13) \p \v 12 Kꞌa te riꞌ xkꞌam bꞌik ri Jesús rumal ri Uxlabꞌixel pa ri katzꞌinow ulew. \v 13 Kawinaq qꞌij xkꞌojiꞌk chilaꞌ chikixoꞌl juyubꞌil taq aꞌwaj, xkoj kꞌaꞌmabꞌal pa ri ubꞌe rumal ri Itzel rech kaqaj pa mak. Xepe kꞌu ri angelibꞌ chupatanixik. \s Ri Jesús kuꞌsikꞌij ri nabꞌe utijoxelabꞌ \r (Mateo 4:12-17; Lucas 4:14-15) \p \v 14 Are xokisataj ri Juan pa cheꞌ, ri Jesús xeꞌ chutzijoxik ri utz laj utzij ri Dios pa Galilea. \v 15 Xubꞌij: Xopan ri qꞌij ri utzujum loq ri Dios, xnaqajir loq ri rajawarem, chikꞌexa ikꞌuꞌx, chikojo ri utz laj tzij. \r (Mateo 4:18-22; Lucas 5:1-11) \p \v 16 Are xikꞌow bꞌik ri Jesús chuchiꞌ ri cho pa Galilea, xeꞌril ri Simón rachiꞌl ri Andrés ri rachalal, tajin kakikꞌyaq ri kikꞌat pa ri cho, rumal cher e chapal taq kar. \v 17 Ri Jesús xubꞌij chike: Chixanloq, chinitereneꞌj, kinbꞌan na chiꞌwe chikikꞌam loq achyabꞌ wukꞌ. \p \v 18 Aninaq xkitzaq kanoq ri kikꞌat, xeteriꞌ bꞌik chirij ri Jesús. \p \v 19 Ri Jesús are bꞌininaq chi apanoq jubꞌiqꞌ xeꞌril ri Jacobo rachiꞌl ri Juan e ralkꞌwaꞌl ri Zebedeo, e kꞌo apanoq pa ri jukubꞌ bꞌinibꞌal puꞌwiꞌ ri jaꞌ, tajin kakisalabꞌaj ri kikꞌat puꞌwiꞌ ri jaꞌ. \v 20 Ri Jesús xuꞌsikꞌij apanoq ri achyabꞌ, ri achyabꞌ xkiya kan ri kitat Zebedeo kukꞌ ri e kajchakibꞌ pa ri jukubꞌ bꞌinibꞌal, kꞌa te riꞌ xebꞌe rukꞌ ri Jesús. \s Ri Jesús karesaj bꞌik jun itzel uxlabꞌal \r (Lucas 4:31-37) \p \v 21 Are xoꞌpan pa ri tinimit Capernaúm, pa ri qꞌij rech uxlanem, ri Jesús xok bꞌik pa ri \w Sinagoga,\w* xuchapleꞌj uyaꞌik kꞌutuꞌn. \v 22 Ri winaq kemayijan che taq ri ukꞌutuꞌn, rumal cher man kuxiꞌj ta ribꞌ chukꞌutik. Man je ta kubꞌano jetaq kakibꞌan ri aꞌjtijabꞌ rech ri taqanik. \v 23 Xaq kꞌa teꞌ xwaꞌjil jun achi pa ri Sinagoga ri kꞌo jun itzel uxlabꞌal che, xuraq uchiꞌ xubꞌij: \v 24 Jesús aj Nazaret, ¿jas che kanim awibꞌ chiqaxoꞌl? ¿La xa at petinaq chiqatukixik? In wetaꞌm at jachinaq. At riꞌ ri at chaꞌtal rumal ri Dios. \p \v 25 Ri Jesús xubꞌij che: Chatuxlanoq, chatel bꞌik che we achi riꞌ. \p \v 26 Ri itzel uxlabꞌal xutzaq ri achi pa ri ulew rukꞌ chuqꞌabꞌ, kꞌa te riꞌ xuraqaqej uchiꞌ, xel bꞌik che ri achi. \v 27 Konojel ri winaq xkixiꞌj kibꞌ, kakitatabꞌela chibꞌil taq kibꞌ: ¿Jas waꞌ we riꞌ? ¡Jun kꞌakꞌ kꞌutuꞌn waꞌ rumal laꞌ qas rukꞌ chuqꞌabꞌ kubꞌano! Pune aꞌre itzel taq uxlabꞌal keniman che. \p \v 28 Rumal waꞌ aninaq xel utzijoxik ri Jesús pa ronojel Galilea. \s Ri Jesús kuꞌkunaj e kꞌi yawabꞌibꞌ \r (Mateo 8:14-15; Lucas 4:38-39) \p \v 29 Ri Jesús are xeꞌl bꞌik pa ri Sinagoga e rachiꞌl ri Jacobo xuqujeꞌ ri Juan xebꞌe cho rachoch ri Simón xuqujeꞌ ri Andrés. \v 30 Aninaq xkibꞌij che ri Jesús chi ri ujiꞌ ixoq ri Simón yawabꞌ, qꞌoyol pa ri usok, kꞌo qꞌaqꞌ che. \v 31 Ri Jesús xqebꞌ rukꞌ ri ixoq, xuchap che ri uqꞌabꞌ, xutoꞌo xwaꞌjilik. Aninaq kꞌut xel bꞌik ri qꞌaqꞌ che ri ixoq. Aninaq xwaꞌjilik xuchapleꞌj kipatanixik. \r (Mateo 8:14-15; Lucas 4:38-39) \p \v 32 Are xqaj ri qꞌij, ri winaq xeꞌkikꞌam bꞌik ri e yawabꞌibꞌ xuqujeꞌ ri e kꞌo itzel taq uxlabꞌal chike rukꞌ ri Jesús. \v 33 Jeriꞌ konojel ri winaq xkimulij kibꞌ chuchiꞌ ri uchiꞌ ja. \v 34 Ri Jesús xuꞌkunaj e kꞌi yawabꞌibꞌ. Xeꞌresaj xuqujeꞌ itzel taq uxlabꞌal, man xuya ta bꞌe chike ri uxlabꞌal xechꞌawik rumal cher ri itzel taq uxlabꞌal ketaꞌm uwach ri Jesús. \s Ri Jesús kubꞌan chꞌawem utukel pa jun leꞌaj \r (Lucas 4:42-44) \p \v 35 Sibꞌalaj aqꞌabꞌil kꞌa kamuquq na, xwaꞌjil bꞌik ri Jesús xel bꞌi cho ri ja, xeꞌ pa jun leꞌaj utukel, chilaꞌ xuchapleꞌj wi chꞌawem. \v 36 Ri Simón e rachiꞌl jujun tijoxelabꞌ chik xebꞌe chutzukuxik ri Jesús. \v 37 Are xkiriqo xkibꞌij che: Konojel ri winaq tajin kakitzukuj la. \p \v 38 Ri Jesús xubꞌij chike: Chujel bꞌik waral, joꞌ chi pa taq nikꞌaj leꞌaj chik, rech jeriꞌ keꞌntzijoj ri utzij ri Dios, rumal cher are waꞌ nupatan in petinaq. \p \v 39 Xaq jeriꞌ, xbꞌinik pa ronojel Galilea, xutzijoj ri utz laj tzij pa ri Sinagoga, xuqujeꞌ xeꞌresaj ri itzel taq uxlabꞌal chike ri winaq. \s Ri Jesús kukunaj jun \w chꞌaꞌk\w* achi \r (Mateo 8:1-4; Lucas 5:12-16) \p \v 40 Xopan jun chꞌaꞌk achi rukꞌ ri Jesús, xqebꞌ rukꞌ xukiꞌk choch, kꞌa te riꞌ xuta toqꞌobꞌ che xubꞌij: We kaj la, chinchꞌajchꞌobꞌej la. \p \v 41 Salabꞌataj ri ranimaꞌ ri Jesús xuyuq ri uqꞌabꞌ xuchap ri achi, xubꞌij: Jeꞌ kawaj, chatchꞌajchꞌobꞌetajoq. \p \v 42 Ri achi aninaq xutzirik, xel bꞌik ri chꞌaꞌk che. \v 43 Ri Jesús xutaq bꞌik ri achi, xupixabꞌaj bꞌik, xubꞌij che: \v 44 Qas chataꞌ, mabꞌij chi che jun winaq ri xkꞌulmataj awukꞌ, xaq xwi jat jakꞌutu awibꞌ choch ri \w chꞌawenel pa kiwiꞌ ri winaq\w*, chakꞌama bꞌik ri sipanik ri kubꞌij ri utaqanik ri Moisés, rech kakil ri winaq chi xatutzirik. \p \v 45 Are xel bꞌik ri achi rukꞌ ri Jesús, xuchapleꞌj utzijoxik chike ri winaq ri xkꞌulmatajik. Rumal riꞌ man xkwin ta chi ri Jesús xok pa taq ri tinimit, pune jeriꞌ e kꞌi winaq aꞌj jaljoj taq tinimit xoꞌpan rukꞌ. \c 2 \s Ri Jesús kukunaj jun achi ri cheꞌarinaq utyoꞌjal \r (Mateo 9:1-8; Lucas 5:17-26) \p \v 1 Ikꞌowinaq chi jun janipa qꞌij, ri Jesús xok chi bꞌi junmul pa Capernaúm, aninaq xtukin utzijoxik chi xopan ri Jesús pa ri utinimit. \v 2 Ri winaq aninaq xkimulij kibꞌ, xkinojisaj ri ja. Ri Jesús xuchapleꞌj utzijoxik ri utz laj tzij chike. \v 3 Xoꞌpan xuqujeꞌ e kajibꞌ achyabꞌ kukꞌam bꞌik jun achi cheꞌarinaq ri utyoꞌjal. \v 4 Man kekwin ta kꞌut keqebꞌ rukꞌ ri Jesús rumal ri kikꞌyal ri winaq, rumal riꞌ xkesaj ri uwiꞌ ri ja jawjeꞌ kꞌo wi ri Jesús, xkiqasaj bꞌik ri achi ri cheꞌarinaq ri ubꞌaqil, qꞌoyol pa ri uchꞌat. \v 5 Are xril ri Jesús ri kikojobꞌal ri achyabꞌ, xubꞌij che ri achi ri cheꞌarinaq utyoꞌjal: Nukꞌojol, ri amak xekuyutajik. \p \v 6 Jujun chike ri aꞌjtijabꞌ rech ri taqanik ri e tꞌuyul chilaꞌ xkichomaj: \v 7 ¿Jas che jewaꞌ katzijon we achi riꞌ? Awas ri tajin kubꞌij: “¿Jachin riꞌ ri kakwinik kukuy makaj, we man xaq xwi ri Dios?” \p \v 8 Qas che riꞌ ri qꞌotaj riꞌ, ri Jesús xretaꞌmaj ri tajin kakichomaj ri aꞌjtijabꞌ rech ri taqanik. Xubꞌij chike: ¿Jas che jeriꞌ kixchomanik? \v 9 ¿Jas ri man kꞌax ta ubꞌixik che we achi ri cheꞌarinaq utyoꞌjal, “xkuyutaj ri amak” o are “chatwaꞌjiloq, chakꞌama bꞌik ri achꞌat, jat cho awachoch”? \v 10 Rech kiwilo chi ri uKꞌojol ri Achi kꞌo ukwinem chukuyik makaj cho ri uwachulew. Xuchꞌabꞌej ri achi ri cheꞌarinaq ubꞌaqil xubꞌij che, \v 11 Kinbꞌij chawe: Chatwaꞌjiloq, chakꞌama bꞌik ri achꞌat, jat cho awachoch. \p \v 12 Ri achi xwaꞌjilik, chikiwach konojel ri winaq xukꞌam bꞌi ri uchꞌat, kabꞌinik xeꞌek. Konojel ri winaq xkichapleꞌj uqꞌijilaꞌxik ri Dios. Xkibꞌij: Man qilom ta wi jun jastaq jetaq we riꞌ. \s Ri Jesús kusikꞌij ri Leví rech kok che utijoxel \r (Mateo 9:9-13; Lucas 5:27-32) \p \v 13 Junmul chik xeꞌ ri Jesús chuchiꞌ ri plo. Xuya kꞌutuꞌn chike konojel ri winaq ri xoꞌpan rukꞌ. \v 14 Are xuchapleꞌj bꞌinem chilaꞌ, xril ri \w Leví\w* ukꞌojol ri Alfeo tajin kutoqꞌij alkabal rech ri tinimit Roma, ri Jesús xubꞌij che: Chinatereneꞌj. \p Ri Leví\f + \fr 2:14 \fr*\ft Ri Leví, Mateo xuqujeꞌ ubꞌiꞌ pa \ft*\xt Mateo 9:9.\xt*\f* xwaꞌjilik, xteriꞌ bꞌik chirij ri Jesús. \p \v 15 Ri Jesús xkꞌojiꞌ puꞌwiꞌ ri mexa cho rachoch ri Leví, e kꞌi toqꞌil taq alkabal xuqujeꞌ aꞌjmakibꞌ xetꞌuyiꞌk rukꞌ xuqujeꞌ ri utijoxelabꞌ, sibꞌalaj e kꞌi chik ri e teren chirij ri Jesús. \v 16 Are xkil ri e fariseos aꞌjtijabꞌ rech ri taqanik chi ri Jesús tajin kawaꞌ kukꞌ ri winaq riꞌ, xkita chike ri utijoxelabꞌ: ¿La kawaꞌ kꞌu we achi riꞌ kukꞌ ri aꞌjmakibꞌ xuqujeꞌ kukꞌ ri e toqꞌil taq alkabal? \p \v 17 Are xuta ri Jesús ri xkibꞌij, xubꞌij: ¿La man are kajawataj ajkun chike ri e yawabꞌibꞌ? In man xinpe taj chikisikꞌixik ri e sukꞌ xane xinpe chikisikꞌixik ri aꞌjmakibꞌ. \s Kakita che ri Jesús jas ubꞌanik ri qꞌipoj waꞌim \r (Mateo 9:14-17; Lucas 5:33-39) \p \v 18 Jun qꞌijal ri winaq xkilo chi ri utijoxelabꞌ ri Juan xuqujeꞌ ri e fariseos man kewaꞌ taj, e jujun xeqet rukꞌ ri Jesús, xkita che: ¿Jas che ri utijoxelabꞌ ri Juan xuqujeꞌ ri kitijoxelabꞌ ri fariseos man kewaꞌ taj, are kꞌu le tijoxelabꞌ la man je taj kakibꞌano? \p \v 19 Ri Jesús xubꞌij chike: ¿La kuya kꞌu riꞌ man kewaꞌ ta ri e rech chꞌabꞌeꞌn ri jiꞌatz are kꞌo kukꞌ? Man kuya ta riꞌ. \v 20 Kuꞌriqa kꞌu na qꞌij are kesax ri jiꞌatz kukꞌ, che ri qꞌij riꞌ qas man kewaꞌ ta wi. \p \v 21 Man kꞌo ta jun kukoj jun chꞌaqaꞌp kꞌakꞌ atzꞌyaq chukꞌojoxik jun qꞌeꞌl atzꞌyaq. We jeriꞌ kubꞌano katꞌoqopin la riꞌ ri chꞌaqaꞌp kꞌakꞌ atzꞌyaq ri xukoj chukꞌojoxik ri qꞌeꞌl atzꞌyaq, xuqujeꞌ kanimar na ri teqꞌ che ri kꞌakꞌ atzꞌyaq. \v 22 Xuqujeꞌ maj jun kuya kꞌakꞌ vino pa ri qꞌeꞌl tzꞌuꞌm kꞌolibꞌal. We jeriꞌ kubꞌano, ri tzꞌuꞌm kꞌolibꞌal katꞌoqopinik, katix na ri vino xuqujeꞌ ketꞌoqopinik ri tzꞌuꞌm. Are utz kaya ri kꞌakꞌ vino pa ri kꞌakꞌ tzꞌuꞌm kꞌolibꞌal.\f + \fr 2:22 \fr*\ft Xkitꞌis utzꞌuꞌmal awajibꞌ rech xkibꞌan alaj taq tzꞌuꞌm kꞌolibꞌal uwaꞌl uva. Ri qꞌeꞌl tzꞌuꞌm are kanoj che ri uwaꞌl uva, katꞌoqopinik je ta ne chi xa xtꞌoqopixik. Rumal riꞌ xwi kakoj ri kꞌakꞌ tzꞌuꞌm kꞌolibꞌal chuyakik ri uwaꞌl ri uva.\ft*\f* \s Ri Jesús katzijon chirij ri qꞌij rech uxlanem \r (Mateo 12:1-8; Lucas 6:1-5) \p \v 23 Pa jun qꞌij rech uxlanem xikꞌow bꞌi ri Jesús chuxoꞌl ri tikoꞌn, ri utijoxelabꞌ xkichapleꞌj utzukuxik ri ujolom ri tiriko. \v 24 Ri fariseos xkibꞌij che ri Jesús: Chawilampeꞌ, ¿jas che ri atijoxelabꞌ kakibꞌan ri man yaꞌtal taj kabꞌan pa ri qꞌij rech uxlanem? \p \v 25 Ri Jesús xubꞌij chike: ¿La man isikꞌim ri xubꞌan junmul ri David, e rachiꞌl ri rajchꞌoꞌjabꞌ are xenumik? \v 26 Xok bꞌik pa ri Templo, xuꞌtija ri tyoxalaj kaxlan wa ri xaq xwi yaꞌtal chike ri chꞌawenelabꞌ cho ri Dios kakitijo, xuqujeꞌ xuya ke ri rachiꞌl, che riꞌ are ri Abiatar chꞌawenel cho ri Dios pa kiwiꞌ ri winaq.\x + \xo 2:26 \xo*\xt 1 Samuel 21:1-6.\xt*\x* \p \v 27 Ri qꞌij rech uxlanem xbꞌanik rech kukoj ri achi, man are ta ri qꞌij rech uxlanem kakojow ri achi, \v 28 xaq jeriꞌ ri uKꞌojol ri Achi, are kabꞌan rech puꞌwiꞌ ronojel pune are ri qꞌij rech uxlanem. \c 3 \s Ri Jesús kukunaj jun yawabꞌ pa ri qꞌij rech uxlanem \p \v 1 Junmul chik xok bꞌik ri Jesús pa ri Sinagoga, chilaꞌ kꞌo wi jun achi cheꞌarinaq jun uqꞌabꞌ. \v 2 Kꞌo kꞌu jujun winaq kakaj kakimol umak ri Jesús, xaq jeriꞌ xaq kikꞌakꞌaleꞌm we kukunaj kanoq ri achi pa ri qꞌij rech uxlanem. \v 3 Ri Jesús xubꞌij che ri achi, ri cheꞌarinaq uqꞌabꞌ: Chattakꞌal chikiwach konojel. \p \v 4 Kꞌa te riꞌ xubꞌij chike winaq ri e kꞌakꞌaleꞌninaq: ¿Jas yaꞌtalik kabꞌan pa ri qꞌij rech uxlanem? ¿La yaꞌtalik kabꞌan utzilal o etzelal, la utz kakol jun winaq o are utz kakamisaxik? \p Maj jun chike ri winaq xchꞌawik. \v 5 Ri Jesús xuꞌkaꞌyej ri winaq, xyojtajik, xuqujeꞌ xbꞌisonik rumal ri ukowil ri kanimaꞌ, kꞌa te riꞌ xubꞌij che ri achi: Chayuqu ri aqꞌabꞌ. \p Are xuyuq ri uqꞌabꞌ ri achi, xutzirik. \p \v 6 Xaq xeꞌl loq ri fariseos pa ri Sinagoga, xkichapleꞌj uchomaxik kukꞌ ri herodianos jas kakibꞌan chukamisaxik ri Jesús. \s E kꞌi winaq kakitereneꞌj ri Jesús \p \v 7 Ri Jesús e rachiꞌl ri utijoxelabꞌ xeꞌ chuchiꞌ ri cho, sibꞌalaj e kꞌi winaq xeteriꞌ bꞌi chirij. \v 8 Are xetaꞌmataj ri kubꞌan ri Jesús, e kꞌi winaq aꞌj Judea, Jerusalén, Idumea, ri kepe chꞌaqaꞌp che ri Jordán, xuqujeꞌ ri kepe pa ri tinimit Tiro xuqujeꞌ Sidón xoꞌpan rukꞌ. \v 9 Ri Jesús xubꞌij chike ri utijoxelabꞌ chi kakisukꞌumaj jun jukubꞌ bꞌinibꞌal puꞌwiꞌ ri jaꞌ rech kakꞌojiꞌ ri Jesús chupam jeriꞌ man katakꞌaleꞌx taj kumal ri winaq. \v 10 Jeriꞌ rumal e kꞌi xuꞌkunaj xuqujeꞌ konojel ri e yawabꞌibꞌ kakaj kakichap ri Jesús. \v 11 Ri itzel taq uxlabꞌal are xkil ri Jesús xexukiꞌk choch, xkibꞌij che: ¡At at uKꞌojol ri Dios! \p \v 12 Ri Jesús xubꞌij chike ri itzel taq uxlabꞌal chi man kakibꞌij taj jachin ri areꞌ. \s Ri Jesús kuꞌchaꞌ ri e kabꞌlajuj uꞌtaqoꞌn \r (Mateo 10:1-4; Lucas 6:12-16) \p \v 13 Ri Jesús xpaqiꞌ puꞌwiꞌ jun juyubꞌ, xuꞌsikꞌij bꞌik ri xraj xebꞌe rukꞌ. \v 14 Chilaꞌ xuꞌchaꞌ wi ri kabꞌlajuj uꞌtaqoꞌn, rech kuꞌx e rachiꞌl xuqujeꞌ rech kuꞌtaq bꞌik chutzijoxik ri utz laj tzij. \v 15 Xuqujeꞌ xuya kwinem chike rech keꞌkesaj itzel taq uxlabꞌal. \v 16 Are waꞌ ri kibꞌiꞌ ri e kabꞌlajuj ri xuꞌchaꞌo: ri Simón ri xubꞌij Pedro che, \v 17 ri Jacobo rachiꞌl ri rachalal Juan e ralkꞌwaꞌl ri Zebedeo ri xbꞌix Boanerges chike rumal ri Jesús,\f + \fr 3:17 \fr*\ft Boanerges kel kubꞌij \ft*\em E ralkꞌwaꞌl ri kaqulja.\em* \f* \v 18 ri Andrés, ri Felipe, ri Bartolomé, ri Mateo, ri Tomás, ri Jacobo ukꞌojol ri Alfeo, Tadeo, ri Simón ri kabꞌix Zelote, \v 19 xuqujeꞌ ri Judas Iscariote, ri xjachow ri Jesús pa kamikal. \s Ri Jesús xuqujeꞌ ri \w Beelzebú\w* \r (Mateo 12:22-32; Lucas 11:14-23; 12:10) \p \v 20 Kꞌa te riꞌ xok bꞌi ri Jesús pa jun ja, ri winaq junmul chik xkimulij kibꞌ rukꞌ, rumal riꞌ ri Jesús xuqujeꞌ ri utijoxelabꞌ man xekwin taj xewaꞌik. \v 21 Are xkita ri rachalal ri Jesús ri tajin kakꞌulmatajik, xeꞌl bꞌi chi rilik, xkibꞌij: Xkonar le Jesús. \p \v 22 Ri aꞌjtijabꞌ rech ri taqanik ri xoꞌpan pa Jerusalén xkibꞌij: Kꞌo ri Beelzebú che we achi riꞌ, kakwinik karesaj ri itzel taq uxlabꞌal rumal kꞌo ri kinimal ri itzel rukꞌ. \p \v 23 Ri Jesús xuꞌsikꞌij ri winaq, xubꞌij we jun kꞌambꞌejabꞌal noꞌj chike: ¿Jas kubꞌan ri Itzel chi resaxik bꞌik ri itzel? \v 24 Ri winaq pa jun tinimit we xaq chikixoꞌl aꞌreꞌ kechꞌoꞌjin wi, ketukin na riꞌ xuqujeꞌ kasach na kiwach riꞌ. \v 25 We kꞌo jun ja winaq xaq kechꞌoꞌjin chikixoꞌl aꞌreꞌ, we ja winaq riꞌ kasach na kiwach. \v 26 Je xuqujeꞌ we kubꞌan chꞌoꞌj ri itzel chibꞌil ribꞌ, man kajeqiꞌ ta riꞌ, xane kasach riꞌ uwach. \v 27 Qilampeꞌ, maj jun kakwinik kelaqꞌ pa rachoch jun achi ri kꞌo uchuqꞌabꞌ we man nabꞌe kujatꞌij ri achi ajchoqꞌe ri ja. Kꞌa te riꞌ kakwinik kareleqꞌaj bꞌik ri jastaq. \p \v 28 Qas tzij kinbꞌij chiꞌwe ronojel ri makaj, xuqujeꞌ ri bꞌim awas taq jastaq kakuyutaj na. \v 29 Xaq xwi man kakuyutaj taj ri winaq ri kubꞌij awas taq tzij che ri Tyoxalaj Uxlabꞌixel. We winaq riꞌ man kakuyutaj ta wi, ajmak chibꞌe qꞌij saq. \p \v 30 Ri Jesús xubꞌij we tzij riꞌ rumal cher ri winaq xkibꞌij: Kꞌo jun itzel uxlabꞌal che. \s Ri unan ri Jesús rachiꞌl ri e rachalal \r (Mateo 12:46-50; Lucas 8:19-21) \p \v 31 Kꞌa te riꞌ xoꞌpan ri unan xuqujeꞌ ri e rachalal ri Jesús. Xekanaj kanoq cho ri ja ri kꞌo wi ri Jesús, xkitaq bꞌi jun winaq chusikꞌixik ri Jesús. \v 32 Jeriꞌ rumal sibꞌalaj e kꞌi winaq e remel chirij, xkibꞌij che: Ri anan rachiꞌl ri aꞌwachalal e kꞌo cho we ja, tajin katkitzukuj. \p \v 33 Ri Jesús xubꞌij: ¿Jachin riꞌ ri nunan, jachin riꞌ ri e wachalal? \p \v 34 Kꞌa te riꞌ xuꞌkaꞌyej konojel ri winaq ri e tꞌuyulik kisutim rij, xubꞌij: Chi riꞌ kꞌo wi ri nunan rachiꞌl ri e wachalal. \v 35 Are wachalal, are wanabꞌ, are nunan ri winaq ri kubꞌan ri karaj ri nutat. \c 4 \s Kꞌambꞌejabꞌal noꞌj chirij ri ajtikolobꞌ \p \v 1 Junmul chik ri Jesús xuchapleꞌj uyaꞌik kꞌutuꞌn chuchiꞌ ri plo. Sibꞌalaj e kꞌi winaq xkimulij kibꞌ chutayik ri kꞌutuꞌn rumal riꞌ xaqꞌan ri Jesús pa jun jukubꞌ bꞌinibꞌal puꞌwiꞌ ri jaꞌ. Konojel ri winaq xekꞌojiꞌ chuchiꞌ ri plo. \v 2 Xuchapleꞌj ukꞌutik sibꞌalaj kꞌi jastaq rukꞌ kꞌambꞌejabꞌal taq noꞌj jewaꞌ xubꞌij: \v 3 ¡Chitampeꞌ! Jun ajtikolobꞌ xeꞌ pa tikoꞌnijik. \v 4 Are xuchikoj ri ijaꞌ, nikꞌaj xqaj chuchiꞌ ri bꞌe, xoꞌpan ri chochiꞌ xkitijo. \v 5 Nikꞌaj ijaꞌ chik xqaj chuxoꞌl ri abꞌaj, jawjeꞌ man nim taj ulew kꞌolik. Aninaq xkꞌiy loq ri tikoꞌn rumal man naj taj qajinaq ri ulew. \v 6 Are xel loq ri qꞌij, xechaqiꞌjar ri tikoꞌn rumal man naj taj qajinaq ri ukꞌaꞌmal pa ri ulew. \v 7 Nikꞌaj ijaꞌ chik xqaj chuxoꞌl ri kꞌix, are xekꞌiy loq xejiqꞌ chuxoꞌl ri kꞌix, man xewachin taj. \v 8 Ri nikꞌaj ijaꞌ chik xeqaj pa ri utz ulew. Are xkꞌiy loq, xenimaꞌqirik, xewachinik e jujun xkiya juwinaq lajuj, e nikꞌaj oxkꞌal e nikꞌaj chik jun ciento. \p \v 9 Kꞌa te riꞌ xubꞌij ri Jesús: Ri kꞌo uxikin chutatabꞌexik, chutatabꞌej. \p \v 10 Are xebꞌe konojel ri winaq, xeqet ri kabꞌlajuj utijoxelabꞌ rukꞌ ri Jesús, xkita che jas ubꞌanik ri kꞌambꞌejabꞌal noꞌj. \v 11 Ri Jesús xubꞌij: Yaꞌtal chiꞌwe ix kiwetaꞌmaj ri ajawarem rech ri Dios; are kꞌu ri man e qachiꞌl taj rukꞌ kꞌambꞌejabꞌal noꞌj kinbꞌij chike. \v 12 Jeriꞌ rumal cher pune kekaꞌyik man kakichꞌobꞌ taj ri kakilo, pune kakito man kakichꞌobꞌ taj ri kakitatabꞌej. Rech man kakikꞌex taj kikꞌuꞌx xuqujeꞌ man kekuyutaj taj. \v 13 ¿Man kichomaj taj we jun kꞌambꞌejabꞌal noꞌj riꞌ? Man kixkwin ta bꞌa ri kichomaj ronojel ri nikꞌaj chik. \v 14 Ri ajtikolobꞌ kutik ri utzij ri Dios. \v 15 E kꞌo winaq kejunumataj rukꞌ ri ulew ri kꞌo chuchiꞌ ri bꞌe. Are katatabꞌetaj ri tzij kumal kape ri itzel karesaj pa kanimaꞌ. \v 16 E jujun chik kejunumataj rukꞌ ri abꞌaj ulew. Sibꞌalaj kekiꞌkotik are kakitatabꞌej ri tzij. \v 17 Man katikiꞌ ta kꞌu ri tzij pa kanimaꞌ, man naj taj kuqꞌiꞌo. Are kape kꞌaxkꞌolal, o kabꞌan kꞌax chike xa rumal ri utz laj tzij, kakijelechꞌuj kanoq kibꞌe. \v 18 E nikꞌaj chik kejunumataj rukꞌ ri kꞌix ulew: kakitatabꞌej ri tzij. \v 19 Are kꞌu ri kirajawaxik rech we kꞌaslemal rech uwachulew, ri subꞌunik, xuqujeꞌ ri qꞌinomal, itzel taq rayinik, kakijiqꞌisaj ri utz laj tzij, man kawachin taj. \v 20 Nikꞌaj chik kejunumataj rukꞌ ri utz ulew. Kakitatabꞌej ri tzij, kakikꞌamawaꞌj pa kanimaꞌ, kewachinik kakiya juwinaq lajuj, kakiya oxkꞌal, kakiya jun ciento kiwach. \s Jun lámpara katunanik \p \v 21 Xubꞌij xuqujeꞌ ri Jesús chike: ¿La katzij jun lámpara kꞌa te riꞌ kaya chuxeꞌ jun chꞌat o chuxeꞌ jun cajon? ¿La man xa kaya pa jun kꞌolibꞌal chikaj rech katunanik? \v 22 Maj jun jastaq awatalik ri mat kariqitaj na, xuqujeꞌ maj jun jastaq ri xaq pa awal bꞌiꞌtalik ri mat ketaꞌmataj na. \v 23 Ri kꞌo uxikin chutatabꞌexik, chutatabꞌej. \p \v 24 Ri Jesús xuqujeꞌ xubꞌij: Chichajij iwibꞌ che ri kito. Rukꞌ ri pajbꞌal ri kixpajanik, rukꞌ riꞌ kapaj na ri jastaq iwe, kayaꞌtaj ne na uwiꞌ. \v 25 Ri kꞌo rukꞌ kayaꞌtaj nim che, are kꞌu ri maj kꞌo rukꞌ kamaj na che ri nitzꞌ ri kꞌo rukꞌ. \s Kꞌambꞌejabꞌal noꞌj chirij ri ijaꞌ ri kakꞌiyik \p \v 26 Ri Jesús xubꞌij: Ri ajawarem rech ri Dios kajunumataj rukꞌ ri ajtikolobꞌ ri kuchikoj ri ijaꞌ pa ri ulew. \v 27 Ri ajtikolobꞌ pune kawarik o man kawar taj, ri ijaꞌ chi paqꞌij chi chaqꞌabꞌ tajin kakꞌiyik. Pune jeriꞌ man retaꞌm ta kꞌut jas kubꞌan ri ijaꞌ che ukꞌiyem. \v 28 Ri ijaꞌ kawachinik pa utukel: nabꞌe katuxar loq, kꞌa te riꞌ kakꞌiy loq ri ujolom, kꞌisbꞌal rech kakꞌiy loq ri uwach. \v 29 Are kutzir ri tikoꞌn, kaqꞌatik, rumal cher xopan ri qꞌij rech yakoj. \s Kꞌambꞌejabꞌal noꞌj chrij ri uwach ri moxtansia \p \v 30 Xubꞌij xuqujeꞌ ri Jesús: ¿Jas rukꞌ kaqajunamaj wi ri ajawarem rech ri Dios? ¿Jas kꞌambꞌejabꞌal noꞌj kaqakoj chutzijoxik rij? \v 31 Kajunumataj rukꞌ jun uwach moxtansia. Nitzꞌ chikiwach konojel ri ijaꞌ are katikik. \v 32 Are kakꞌiy loq sibꞌalaj nim keꞌek, kux jun nimalaj cheꞌ chikiwach ri nikꞌaj e tikoꞌn chik. Nimaꞌq kebꞌe ri uqꞌabꞌ, chilaꞌ kakibꞌan wi kisok ri aꞌwaj ri kerapinik. \p \v 33 Rukꞌ jaljoj kꞌambꞌejabꞌal taq noꞌj xuya uchꞌobꞌik ri Jesús ri kꞌutuꞌn chike ri winaq. Jas na kꞌu ri xkwin ri kichomabꞌal chuchꞌobꞌik. \v 34 Rukꞌ kꞌambꞌejabꞌal taq noꞌj xubꞌij chike ri winaq ronojel ri jastaq. Are xaq xwi ri utijoxelabꞌ e kꞌo rukꞌ, xubꞌij chike jas jeꞌ kel kubꞌij ri kꞌambꞌejabꞌal taq noꞌj. \s Ri Jesús kutanabꞌaꞌ ri kyaqiqꞌ jabꞌ \p \v 35 Chaqꞌabꞌ che ri qꞌij riꞌ xubꞌij ri Jesús chike ri utijoxelabꞌ: Chujqꞌax chꞌaqaꞌp. \p \v 36 Ri tijoxelabꞌ xeꞌl bꞌik kukꞌ ri winaq, xebꞌek rukꞌ ri Jesús pa ri jukubꞌ bꞌinibꞌal puꞌwiꞌ ri jaꞌ, e kꞌo chi nikꞌaj winaq xaqꞌan bꞌik pa nikꞌaj taq jukubꞌ chik, xebꞌe kukꞌ. \v 37 Are e kꞌo chi puꞌwiꞌ ri plo, xwaꞌjil aqꞌanoq jun nimalaj kyaqiqꞌal jabꞌ, ri jaꞌ xuchapleꞌj okem pa ri jukubꞌ bꞌinibꞌal karaj kasach kanoq chuxeꞌ ri plo. \v 38 Ri Jesús tajin kawarik pa ri kꞌisbꞌal tꞌuyulibꞌal ri kꞌo pa ri jukubꞌ bꞌinibꞌal, ri e tijoxelabꞌ aninaq xkikꞌasuj xkibꞌij che: ¡Ajtij! ¿la man kil la chi raj kujkamik? \p \v 39 Xwaꞌjilik ri Jesús, xuyaj ri kyaqiqꞌ, kꞌa te riꞌ xubꞌij che ri plo: Chatuxlanoq. \p Ri plo xjoriꞌk xuta chꞌabꞌexik. \v 40 Ri Jesús xuta chike ri utijoxelabꞌ: ¿Jas che sibꞌalaj kixiꞌj iwibꞌ? ¿Maj ikojobꞌal? \p \v 41 Ri tijoxelabꞌ sibꞌalaj xkixiꞌj kibꞌ kakibꞌij chibꞌil taq kibꞌ: ¿Jachin we achi riꞌ, ri plo rachiꞌl ri kyaqiqꞌ keniman che? \c 5 \s Ri Jesús karesaj bꞌik jun itzel uxlabꞌal che jun achi \p \v 1 Xoꞌpan chꞌaqaꞌp rech ri cho pa ri kulew ri winaq gerasenos. \v 2 Are xqaj ri Jesús pa ri jukubꞌ bꞌinibꞌal puꞌwiꞌ ri jaꞌ, xkꞌulax rumal jun achi, kꞌo jun itzel uxlabꞌal che, elem loq rech chuxoꞌl ri e muqbꞌal taq kaminaqibꞌ. \v 3 Ri achi chikixoꞌl taq ri muqbꞌal kaminaqibꞌ kakꞌojiꞌ wi chi paqꞌij chi chaqꞌabꞌ, man kabꞌan ta uyutik rukꞌ chꞌichꞌ jatꞌibꞌal. \v 4 Kutꞌoqopij taq ri chꞌichꞌ jatꞌibꞌal ri kajatꞌibꞌex rech, maj jun kakwin chuchapik. \v 5 Chi chaqꞌabꞌ chi paqꞌij ri achi kakꞌojiꞌ chikixoꞌl ri muqbꞌal taq kaminaqibꞌ xuqujeꞌ puꞌwiꞌ taq ri juyubꞌ, kuraqaqej uchiꞌ xuqujeꞌ kuchꞌey ribꞌ rukꞌ taq abꞌaj. \v 6 Naj kꞌo wi ri achi are xril apanoq ri Jesús, kaxikꞌanik xeꞌek xeꞌxukuloq choch. \v 7 Rukꞌ chuqꞌabꞌ xuraq uchiꞌ, xubꞌij: Jesús ralkꞌwaꞌl ri nimalaj Dios ¿jas che kape la waral? Bꞌana la toqꞌobꞌ man kabꞌan ta la kꞌax chwe. \p \v 8 Jewaꞌ xubꞌij ri itzel uxlabꞌal rumal cher ri Jesús xubꞌij che: Chatel bꞌik che we achi riꞌ. \p \v 9 Ri Jesús xuta che: ¿Jas abꞌiꞌ? \p Ri itzel uxlabꞌal xubꞌij: Legión nubꞌiꞌ, rumal sibꞌalaj uj kꞌi.\f + \fr 5:9 \fr*\ft Ri tzij Legión kel kubꞌij \ft*\em Kꞌi.\em* Legión kibꞌiꞌ ri jun wok winaq ajchꞌoꞌjabꞌ pa ri tinimit Roma. Wine e kꞌo 3,000, o 6,000 pa jun legión.\f* \p \v 10 Ri itzel sibꞌalaj xuta toqꞌobꞌ che ri Jesús rech man kesax taj bꞌik pa ri tinimit riꞌ. \v 11 E kꞌo sibꞌalaj e kꞌi aq tajin keyuqꞌux apanoq puꞌwiꞌ ri juyubꞌ rumal riꞌ, ri itzel taq uxlabꞌal xkibꞌij che ri Jesús: \v 12 Ya la bꞌe chaqe kujok chike le aq leꞌ. \p \v 13 Ri Jesús xuya bꞌe chike. Ri itzel taq uxlabꞌal xeꞌl bꞌik che ri achi, xoꞌk chike ri kebꞌ mil aq ri tajin keyuqꞌuxik. Ri aq xechꞌuꞌjarik, xetzaq bꞌik pa ri plo, xejiqꞌik. \p \v 14 Ri e yuqꞌul taq aq xaꞌnimaj bꞌik, xebꞌe pa taq ri leꞌaj chutzijoxik ri xkꞌulmatajik, konojel kꞌu ri winaq xebꞌe chi rilik ri xkꞌulmatajik. \v 15 Are xoꞌpan ri winaq jawjeꞌ ri kꞌo wi ri Jesús xkixiꞌj kibꞌ rumal xkilo ri achi ri xeꞌl bꞌik itzel uxlabꞌal chike, tꞌuyulik, utz uwach. \v 16 Ri xiꞌlow ri xkꞌulmatajik xkitzijoj chike ri winaq jas xkꞌulmataj rukꞌ ri achi ri xeꞌl bꞌik itzel uxlabꞌal che xuqujeꞌ jas xkꞌulmataj kukꞌ ri itzel taq uxlabꞌal. \v 17 Ri winaq xkita toqꞌobꞌ che ri Jesús chi kel bꞌik pa ri leꞌaj riꞌ. \p \v 18 Are tajin kaqꞌan ri Jesús pa ri jukubꞌ bꞌinibꞌal are xpe ri achi ri xeꞌsax itzel uxlabꞌal che, xubꞌij che ri Jesús chi karaj kꞌa te riꞌ chirij. \v 19 Ri Jesús man xraj taj, xane xubꞌij che: Jat cho awachoch, jat rukꞌ ri awixoqil xuqujeꞌ kukꞌ ri awalkꞌwaꞌl jaꞌtzijoj chike jas xubꞌan ri Dios awukꞌ, xel ukꞌuꞌx chawe. \p \v 20 Jeriꞌ xeꞌ ri achi pa ri tinimit Decápolis\f + \fr 5:20 \fr*\ft Decápolis kel kubꞌij \ft*\em Lajuj tinimit.\em* \f* chutzijoxik ri xubꞌan ri Jesús rukꞌ. Konojel ri winaq xemayijanik. \s Ri Jesús kukꞌastajisaj jun ali xuqujeꞌ xukunaj jun ixoq \p \v 21 Sibꞌalaj e kꞌi winaq xoꞌpan rukꞌ ri Jesús are xopan chuchiꞌ ri plo, rumal riꞌ xaq chuchiꞌ ri plo xkanaj wi. \v 22 Xopan kꞌut jun kꞌamal bꞌe rech ri Sinagoga rukꞌ ri Jesús ubꞌiꞌnam Jairo. Ri Jairo are xrilbꞌej uwach ri Jesús xukiꞌ pa ri ulew. \v 23 Xuta toqꞌobꞌ che, xubꞌij: Raj kakam ri kꞌin laj numiꞌal, oj la wukꞌ jeꞌ ya ri qꞌabꞌ la puꞌwiꞌ rech kutzirik xuqujeꞌ kakꞌasiꞌk. \p \v 24 Ri Jesús xeꞌ rukꞌ ri Jairo, sibꞌalaj e kꞌi winaq xeteriꞌ bꞌik chrij, kakipaqchiꞌ la kibꞌ. \v 25 Kꞌo jun ixoq ri xeꞌ kabꞌlajuj junabꞌ xaq katuruw ukikꞌel. \v 26 Bꞌenaq kukꞌ sibꞌalaj e kꞌi ajkunabꞌ usachom ronojel ri urajil, man kꞌo xutayij ri xubꞌano rumal cher xa xnimataj ri yabꞌil che. \v 27 Are xuto katzijoxik ri Jesús, xok bꞌik chikixoꞌl ri winaq, xuꞌchapa ri umanta. \v 28 Jewaꞌ xubꞌano rumal xubꞌij: Kinkunatajik we kinkwinik kinchap ri ratzꞌyaq ri Jesús. \v 29 Aninaq xtaniꞌk ri kikꞌ che ri ixoq, kꞌa te xunaꞌo xtaniꞌk ri qꞌoxom che. \v 30 Qas che riꞌ xunaꞌ xuqujeꞌ ri Jesús chi xel bꞌik chuqꞌabꞌ che, rumal riꞌ xuta chike ri winaq: ¿Jachin xchapow ri watzꞌyaq? \p \v 31 Ri utijoxelabꞌ xkibꞌij che: Kꞌa kata na la jachin xchapow la ¿la man kil la chi sibꞌalaj e kꞌi winaq kepaqchiꞌn la? \p \v 32 Ri Jesús xkaꞌyilobꞌik rech karilo jachin ri xchapowik. \v 33 Are xril ri ixoq chi xretaꞌmaj ri Jesús ri xkꞌulmatajik, aninaq xukiꞌk choch, xubꞌij che jas ubꞌantajik ri jastaq. \v 34 Ri Jesús xubꞌij che: Xatutzirik numiꞌal, jat pa jaꞌmaril, xatutzir che ri qꞌoxom. \p \v 35 Tajin katzijon ri Jesús are xoꞌpan nikꞌaj achyabꞌ, kipetik cho rachoch ri Jairo, kꞌamal bꞌe pa ri Sinagoga, xkibꞌij che: Xkam ri amiꞌal, man kaya ta chi latzꞌ che le ajtij. \p \v 36 Ri Jairo man are ta xrilij ri xbꞌix che. Ri Jesús xubꞌij che ri Jairo: Man kaxiꞌj taj awibꞌ, xaq xwi chatkojon chwe. \p \v 37 Ri Jesús man xraj taj, xebꞌe sibꞌalaj e kꞌi winaq rukꞌ, xaq xwi xuꞌsikꞌij bꞌik ri Pedro, ri Jacobo rachiꞌl ri Juan ri rachalal ri Jacobo. \v 38 Are xoꞌpan cho rachoch ri kꞌamal bꞌe pa ri Sinagoga, ri Jesús xeꞌril ri winaq tajin kakiraqaqej kichiꞌ koꞌqꞌik. \v 39 Xok bꞌik pa ri ja, xubꞌij chike: ¿Jas che sibꞌalaj kixel chꞌuꞌj chiroqꞌexik le ali? Le ali man kaminaq taj, xaq kawarik. \p \v 40 Konojel ri winaq xkitzeꞌj ri Jesús, ri Jesús xeꞌresaj loq konojel ri winaq ri e kꞌo pa ri ja, xaq xwi xekanaj kanoq ri utat unan ri akꞌal rachiꞌl ri e tijoxelabꞌ, xebꞌe jawjeꞌ ri kꞌo wi ri ali. \v 41 Ri Jesús xuchap ri ali che ri uqꞌabꞌ, xubꞌij che: ¡Talita, kum! ri kel kubꞌij \em Ali, kinbꞌij chawe: Chatwaꞌjiloq.\em* \p \v 42 Ri ali ri kabꞌlajuj ujunabꞌ aninaq xwaꞌjilik, xuchapleꞌj bꞌinem. Konojel ri winaq xemayijanik are xkil ri xkꞌulmatajik. \v 43 Ri Jesús xubꞌij chike ri winaq chi man kakitzijoj taj ri xkꞌulmatajik, kꞌa te riꞌ xtaqanik katzuq ri ali. \c 6 \s Maj uqꞌij ri qꞌalajisal utzij ri Dios chkiwach ri winaq pa ri utinimit \r (Mateo 13:53-58; Lucas 4:16-30) \p \v 1 Xel bꞌik ri Jesús chilaꞌ, e rachiꞌl ri utijoxelabꞌ xeꞌ pa ri utinimit ri xkꞌiy wi. \v 2 Are xuriq ri qꞌij rech uxlanem, xuchapleꞌj uyaꞌik kꞌutuꞌn pa ri Sinagoga, ri winaq ri xetowik xemayijanik, xkibꞌij: ¿Jawjeꞌ xukꞌamawaꞌj wi we kꞌutuꞌn we achi riꞌ? ¿Jachin yoꞌwinaq laꞌ le etaꞌmabꞌal che? ¿Jawjeꞌ kape wi che ri kwinem chubꞌanik ronojel ri mayijabꞌal taq jastaq? \v 3 ¿La man are waꞌ ri ajanel, ral ri María, kachalal ri Jacobo, ri José, ri Judas xuqujeꞌ ri Simón? ¿La man are e ranabꞌ ri e kꞌo qukꞌ chanim? Xkitatabꞌelaꞌ kꞌotbꞌal taq chiꞌ rumal rech ri Jesús. \p \v 4 Ri Jesús xubꞌij chike: Sibꞌalaj nim kil jun qꞌalajisal utzij ri Dios pa kꞌi tinimit, xaq xwi man nim taj kilik pa ri utinimit, xuqujeꞌ man nim taj kilik kumal ri utat unan xuqujeꞌ ri rachalal. \p \v 5 Rumal riꞌ man kꞌi taj mayijabꞌal taq jastaq xubꞌan ri Jesús pa ri utinimit, xwi xekunataj jujun yawabꞌibꞌ are xuya ri uqꞌabꞌ pa kiwiꞌ. \v 6 Sibꞌalaj xmayijanik rumal chi ri winaq man xekojon taj. Ri Jesús xikꞌow pa ronojel ri tinimit ri e kꞌo naqaj, xuya kꞌutuꞌn. \s Ri Jesús kutaq bꞌik ri e kabꞌlajuj utijoxelabꞌ chutzijoxik ri utzij ri Dios \r (Mateo 10:5-15; Lucas 9:1-6) \p \v 7 Xuꞌsikꞌij ri e kabꞌlajuj utijoxelabꞌ, pa kakabꞌ xuꞌtaq bꞌik chutzijoxik ri utzij ri Dios. Xuya bꞌik kwinem chike pa kiwiꞌ ronojel itzel uxlabꞌal. \v 8 Xubꞌij chike chi man kakikꞌam ta bꞌik kiwa, kichim, kirajil pa ri kiximbꞌal kipam, xane xaq xwi ri kichꞌamiꞌy. \v 9 Xuqujeꞌ xubꞌij chike: Chikꞌama bꞌik ixajabꞌ, man kikꞌam ta bꞌik kebꞌ wok iwatzꞌyaq. \p \v 10 Kꞌa te riꞌ xubꞌij: Chixkꞌol kanoq pa ri ja ri kixkꞌamawaꞌx wi, kꞌa kixel na bꞌik pa ri tinimit. \v 11 We man kixkꞌamawaꞌx pa jun kꞌolibꞌal, o we ne man kakitatabꞌej ri kibꞌij, chitota kanoq ri ulew ri kꞌo che ri iwaqan, rech jeriꞌ kaqꞌalajinik chi man utz taj ri kakibꞌano. \p \v 12 Ri kabꞌlajuj tijoxelabꞌ xkichapleꞌj utzijoxik chike ri winaq chi rajawaxik kakikꞌex kikꞌuꞌx. \v 13 Xeꞌkesaj xuqujeꞌ itzel taq uxlabꞌal, xkikoj aceite rech olivo chike ri e yawabꞌibꞌ rech kekunatajik. \s Ri ukamikal ri Juan Bꞌanal qasanaꞌ \r (Mateo 14:1-12; Lucas 9:7-9) \p \v 14 Ri taqanel Herodes xretaꞌmaj ri tajin kubꞌan ri Jesús. E jujun xkibꞌij xkꞌastaj loq ri Juan Bꞌanal qasanaꞌ rumal riꞌ kꞌo ukwinem chubꞌanik mayijabꞌal taq jastaq. \p \v 15 E nikꞌaj winaq chik xkibꞌij: Are Elías. \p E nikꞌaj chik xkibꞌij: Jun qꞌalajisal utzij ri Dios jetaq ri xekꞌojiꞌ ojer. \p \v 16 Are xuta ri Herodes ri kakibꞌij ri winaq, xubꞌij: Xkꞌastaj loq ri Juan ri xintaqan chukutixik ri ujolom. \p \v 17 Jeriꞌ xubꞌij rumal are ri Herodes xtaqan chutzꞌapixik ri Juan pa che, rumal ri Herodes xkꞌuliꞌk rukꞌ ri Herodías, rixoqil ri rachalal Felipe. \v 18 Ri Juan xubꞌij che ri Herodes: Ri taqanik kubꞌij chi man yaꞌtal ta chawe katkꞌuliꞌ rukꞌ ri rixoqil ri awachalal. \p \v 19 Rumal riꞌ ri Herodías sibꞌalaj royawal che ri Juan, are karaj kukamisaj. Man kwininaq ta kꞌu che. \v 20 Ri Herodes kuxiꞌj ribꞌ cho ri Juan, rumal riꞌ uchajim, retaꞌm chi sukꞌ xuqujeꞌ maj umak. Kutatabꞌej ronojel ri kubꞌij ri Juan pune kakꞌaxir ranimaꞌ. \v 21 Jun qꞌijal, are xutzꞌaqatisaj ujunabꞌ ri Herodes, xubꞌan jun nimalaj nimaqꞌij, xuꞌsikꞌij konojel ri e rajchakibꞌ, e rajchꞌoꞌjabꞌ xuqujeꞌ ri e winaq ri nim kibꞌanik pa Galilea. \v 22 Ri ral ri Herodías xojow pa ri nimaqꞌij, ri Herodes xuqujeꞌ ri e rajchakibꞌ sibꞌalaj jeꞌl xkilo. Ri Herodes xubꞌij che ri ali: Chata chwe ri kawaj, qas kinya wi chawe. \p \v 23 Ri Herodes xubꞌan jun chꞌekom tzij, xubꞌij che: Xapakux ri kata chwe kinya chawe, pune pa nikꞌaj che ri tinimit. \p \v 24 Ri ali xuta che ri unan: ¿Jas kinto? \p Ri Herodías xubꞌij che ri ral: Chata ri ujolom ri Juan Bꞌanal qasanaꞌ. \p \v 25 Aninaq xeꞌ ri ali, xubꞌij che ri taqanel ri karaj: Chanim kawaj kaya la chwe pa jun palaꞌt ri ujolom ri Juan Bꞌanal qasanaꞌ. \p \v 26 Ri taqanel xkꞌaxir ranimaꞌ, rumal kꞌu ri chꞌekom tzij ri xubꞌano chikiwach ri e rajtobꞌom, man xraj taj xuyak royawal ri ali. \v 27 Aninaq xuꞌtaq bꞌik jun rajchꞌoꞌj ri kꞌo uchuqꞌabꞌ chukutixik ri ujolom ri Juan. Ri achi xeꞌek, xuꞌkutij loq ri ujolom ri Juan ri kꞌo pa cheꞌ. \v 28 Are xtzalij loq rukꞌaꞌm loq ri ujolom ri Juan pa jun palaꞌt, xuya che ri ali, ri ali xuꞌjacha che ri unan. \p \v 29 Ri utijoxelabꞌ ri Juan are xketaꞌmaj ri xkꞌulmatajik, xeꞌkikꞌama loq ri utyoꞌjal ri Juan, xeꞌkimuqu kanoq. \s Ri Jesús kuꞌtzuq jobꞌ mil winaq \r (Mateo 14:13-21; Lucas 9:10-17; Juan 6:1-14) \p \v 30 Ri tijoxelabꞌ xetzalij rukꞌ ri Jesús, xeꞌkitzijoj che ri xkibꞌano xuqujeꞌ ri xkikꞌutu. \v 31 Man kekwin ta kꞌut kakitij kiwa rumal ri kikꞌiyal ri winaq ri xoꞌpan rukꞌ ri Jesús. Rumal riꞌ ri Jesús xubꞌij chike ri utijoxelabꞌ: Chixanloq, joꞌ pa jun kꞌolibꞌal, xaq uj wi, rech kixuxlan jubꞌiqꞌ. \p \v 32 Xebꞌe kꞌut kitukel pa jun jukubꞌ bꞌinibꞌal puꞌwiꞌ ri jaꞌ, pa jun kꞌolibꞌal jawjeꞌ kubꞌe kꞌol wi kitukel. \v 33 Sibꞌalaj kꞌi winaq xiꞌlowik are xebꞌek rumal riꞌ xeꞌkitereneꞌj bꞌik chkaqan, nabꞌe chik xoꞌpan chikiwach. \v 34 Are xqaj ri Jesús pa ri jukubꞌ bꞌinibꞌal, xeꞌril sibꞌalaj kꞌi winaq, xeꞌl ukꞌuꞌx chike rumal je ri e kꞌo chij ri maj kajyuqꞌ. Xuchapleꞌj ukꞌutik sibꞌalaj kꞌi jastaq chikiwach. \v 35 Are xqaj ri qꞌij, xeqet ri tijoxelabꞌ rukꞌ ri Jesús, xkibꞌij che: Xeꞌ le qꞌij, xuqujeꞌ sibꞌalaj naj uj kꞌo wi che ri tinimit. \v 36 Cheꞌtaqa la bꞌi le winaq kebꞌe pa ri tinimit ri kꞌo chi qanaqaj rech keꞌkiloqꞌo jastaq ketijowik rij. \p \v 37 Ri Jesús xubꞌij chike: Chiya ix kiwa. \p Ri tijoxelabꞌ xkibꞌij: Pwaq re jun junabꞌ chak waꞌ kukꞌam bꞌik ¿la kaj kꞌu la kaqasach ronojel ri pwaq riꞌ rech keꞌqatzuq we winaq riꞌ?\f + \fr 6:37 \fr*\ft Jesús xubꞌij 200 denario. Jun denario tojbꞌal re jun qꞌij chak ojer.\ft*\f* \p \v 38 ¿Janipa kaxlan wa kꞌo iwukꞌ? xcha ri Jesús chike. \p Ri tijoxelabꞌ xeꞌkila janipa kꞌa te riꞌ xkibꞌij che: Jobꞌ kaxlan wa kꞌo qukꞌ rachiꞌl kebꞌ kar. \p \v 39 Xtaqan kꞌu ri Jesús rech ketꞌuyubꞌax ri winaq cho ri saq pa taq wokaj. \v 40 Ri winaq xkimulij kibꞌ pa taq nikꞌaj ciento xuqujeꞌ pa taq jujun ciento. \v 41 Ri Jesús xukꞌam ri jobꞌ kaxlan wa rachiꞌl ri kebꞌ kar, xkaꞌy chikaj, xutewechiꞌj. Kꞌa te riꞌ xupirij ri kaxlan wa, xuya chike ri utijoxelabꞌ rech kakiya chike ri winaq. Xujach xuqujeꞌ ri kar chikiwach konojel. \v 42 Konojel ri winaq xewaꞌik, sibꞌalaj xenojik. \v 43 Ri tijoxelabꞌ xkisikꞌ ronojel ri chꞌaqaꞌp taq kaxlan wa ri xkanajik rachiꞌl ri kar, xkimulij kꞌu kabꞌlajuj chakach. \v 44 Jobꞌ mil winaq ri xetzuqik. \s Ri Jesús kabꞌin puꞌwiꞌ ri jaꞌ \r (Mateo 14:22-27; Juan 6:16-21) \p \v 45 Ri Jesús tajin katzijon na kanoq kukꞌ winaq, xuꞌtaq bꞌik ri utijoxelabꞌ rech kebꞌe pa jun jukubꞌ bꞌinibꞌal puꞌwiꞌ ri jaꞌ, kenabꞌej apanoq kebꞌe Betsaida. \v 46 Are xechꞌabꞌetaj kanoq ri winaq rumal xeꞌ pa ri juyubꞌ, xubꞌana chꞌawem. \v 47 Xok chaqꞌabꞌ, ri jukubꞌ bꞌinibꞌal puꞌwiꞌ ri jaꞌ kꞌo pa ri unikꞌajil ri plo. Ri Jesús kꞌo na kanoq utukel chuchiꞌ ri plo. \v 48 Kꞌa kamuquq na are xeꞌril ri tijoxelabꞌ tajin kakibꞌinisaj ri jukubꞌ bꞌinibꞌal rukꞌ chuqꞌabꞌ rumal ri kyaqiqꞌ tajin kuꞌpuyij, ri Jesús kabꞌinik puꞌwiꞌ ri jaꞌ xqebꞌ kukꞌ raj xikꞌow bꞌik chikiwach. \v 49 Ri tijoxelabꞌ are xkilo chi tajin kabꞌin puꞌwiꞌ ri jaꞌ, xkiraq kichiꞌ, pa kikꞌuꞌx chi jun subꞌunel. \v 50 Sibꞌalaj xkixiꞌj kibꞌ rumal ri xkilo. Ri Jesús aninaq xuꞌchꞌabꞌej, xubꞌij chike: Chixuxlanoq, In waꞌ. Man kixiꞌj ta iwibꞌ. \p \v 51 Xaqꞌan kukꞌ pa ri jukubꞌ bꞌinibꞌal, ri kyaqiqꞌ xtaniꞌk, ri tijoxelabꞌ sibꞌalaj xemayijanik. \v 52 Rumal sibꞌalaj kꞌaxirinaq kikꞌuꞌx chuchomaxik jas ri xbꞌan chukꞌiyirisaxik ri kaxlan wa. \r (Mateo 14:34-36) \p \v 53 Are xqꞌaxetaj ri jaꞌ kumal, xoꞌpan pa ri tinimit Genesaret, xkiya kanoq ri jukubꞌ bꞌinibꞌal chuchiꞌ ri jaꞌ. \v 54 Xeqaj pa ri jukubꞌ bꞌinibꞌal, ri winaq aninaq xkichꞌobꞌ uwach ri Jesús. \v 55 Ri winaq xkitereneꞌj ri Jesús pa ronojel ri leꞌaj ri xeꞌ wi. Are xkita konojel ri winaq jawjeꞌ kꞌo wi ri Jesús xeꞌkikꞌam bꞌik ri e yawabꞌibꞌ cho ri kichꞌat rech kuꞌkunaj kanoq. \v 56 Pa taq ri nimaꞌq taq tinimit, nitzꞌ taq tinimit, leꞌaj ri xikꞌow wi ri Jesús, ri winaq xeꞌkiya ri e yawabꞌibꞌ pa taq ri kꞌayibꞌal. Xkita toqꞌobꞌ che ri Jesús rech kuya bꞌe chike kakichap ri umanta. Konojel ri xkichapo kuꞌtzir kanoq. \c 7 \s Ri chꞌajchꞌoj xuqujeꞌ chꞌuluj taq jastaq \p \v 1 Ri fariseos e kachiꞌl ri aꞌjtijabꞌ rech ri taqanik ri kipetik pa Jerusalén xkimulij kibꞌ chrij ri Jesús. \v 2 Xkilo chi ri tijoxelabꞌ man xkichꞌaj taj ri kiqꞌabꞌ jetaq ri kinaqꞌatajibꞌal, are xewaꞌik. \v 3 Are kꞌu ri fariseos xuqujeꞌ ri winaq aꞌj Israel jeꞌ kakibꞌan chuchꞌajik kiqꞌabꞌ jetaq ri kubꞌij ri naqꞌatajibꞌal kech ri e riꞌjabꞌ taq winaq. \v 4 Are ketzalij loq pa ri kꞌayibꞌal kakichꞌaj nabꞌe ri kiqꞌabꞌ we kakitij jun jastaq. Xuqujeꞌ kakichꞌaj ri qumubꞌal, ri xaruꞌ xuqujeꞌ ri palaꞌt ri e bꞌantal che chꞌichꞌ. \v 5 Rumal riꞌ, ri fariseos e kachiꞌl ri aꞌjtijabꞌ rech ri taqanik xkita che ri Jesús: ¿Jas che man kakinimaj ta le atijoxelabꞌ ri kubꞌij ri naqꞌatajibꞌal ke ri nimaꞌq taq winaq, man kakichꞌaj ta le kiqꞌabꞌ are kewaꞌik? \p \v 6 Ri Jesús xubꞌij chike: Qas tzij ri xubꞌij ri Isaías are xutzꞌibꞌaj: \m \qt We tinimit riꞌ xaq che uchiꞌ kubꞌij chi kinuqꞌijilaꞌj, ri ranimaꞌ naj kꞌo wi chwe.\qt* \m \v 7 \qt Maj kutayij kinkiqꞌijilaꞌj, ri kikꞌutuꞌn xaq kech achyabꞌ.\qt* \x + \xo 7:7 \xo*\xt Isaías 29:13.\xt*\x* \p \v 8 Ri ix iwetzelam ri utaqanik ri Dios, are kꞌu tajin kinimaj ri kitaqanik ri achyabꞌ. \p \v 9 Kꞌa te riꞌ xubꞌij: Jeꞌl kibꞌan chunimaxik ri inaqꞌatajibꞌal, are ijelechꞌum kanoq iwibꞌ chunimaxik ri utaqanik ri Dios. \v 10 Chiwilampeꞌ, ri Moisés xubꞌij: \m \qt Nim chiꞌwila ri itat inan, ri winaq ri keꞌretzelaj ri utat unan kakamisax na.\qt*\x + \xo 7:10 \xo*\xt Éxodo 20:12; Deuteronomio 5:16.\xt*\x* \m \v 11 \qt Ri ikꞌutuꞌn ix kubꞌij chi ri alkꞌwaꞌlaxel kuyaꞌo kubꞌij chike ri utat unan: \qt* \m \qt “Ri tobꞌanik ri kawaj xinya che alaq xinya che ri Dios.”\qt* \m \v 12 \qt We jeriꞌ kubꞌij ri alkꞌwaꞌlaxel man kakwin ta chi riꞌ kuꞌtoꞌ ri utat unan.\qt* \m \v 13 \qt Jeriꞌ kakꞌulmataj iwukꞌ ix rumal ri naqꞌatajibꞌal ri kikꞌutu,\qt* \m \qt man kinimaj ta chik ri utzij ri Dios, kꞌi jastaq jetaq we riꞌ kibꞌano.\qt* \p \v 14 Junmul chik ri Jesús xuꞌsikꞌij ri winaq, xubꞌij chike: Chinitatabꞌej iwonojel xuqujeꞌ chichꞌobꞌo we riꞌ: \v 15 Man are ta kachꞌulujisan ri winaq ri jastaq ri kutijo xane are kachꞌulujisan ri etzelal ri kel loq pa ranimaꞌ. \p \v 16 Ri Jesús xubꞌij: Qas chichomaj rij we tzij riꞌ we xinbꞌij chiꞌwe. \p \v 17 Are xtoꞌtaj chubꞌixik we riꞌ, xel bꞌik kukꞌ ri winaq, xok bꞌik pa ri ja, ri utijoxelabꞌ xkita che jas kel kubꞌij chomanik ri xubꞌij. \v 18 Ri Jesús xubꞌij chike: ¿Man kichomaj ta xuqujeꞌ ne lo ix ri kinbꞌij? ¿La man kichomaj chi maj jun jastaq ri kutij ri winaq kakwin chuchꞌulujisaxik? \v 19 Rumal cher man pa ri ranimaꞌ taj keꞌ wi ri kutijo xane chupam, kꞌa te riꞌ kuꞌchuluj kanoq. \p Rukꞌ we riꞌ ri Jesús xubꞌij chi ronojel ri jastaq tijowik rij, chꞌajchꞌoj. \v 20 Xuqujeꞌ xubꞌij: Are kachꞌulujisan ri kel loq che ri winaq. \v 21 Pa ri ranimaꞌ ri winaq kape wi ri itzel taq chomanik, qꞌoyolem kukꞌ taq achyabꞌ xuqujeꞌ kukꞌ taq ixoqibꞌ, ri kamisanik, ri utzukuxik e kebꞌ ixoqibꞌ. \v 22 Ri jiqꞌjatik, ri etzelal, ri subꞌunik, ri ubꞌanik etzelal maj uqꞌatexik, ri kꞌax ri kunaꞌ chi jun chirij jun rech winaq, ri bꞌanoj tzij, ri nimal, xuqujeꞌ are man kuya ta ribꞌ ri winaq pa sukꞌumaxik. \v 23 Ronojel we etzelal riꞌ pa ranimaꞌ ri winaq kape wi, are waꞌ ri kachꞌulujin ri ranimaꞌ ri winaq. \s Ri ukojobꞌal ri jun ixoq ri man aj Israel taj \r (Mateo 15:21-28) \p \v 24 Xel bꞌik ri Jesús chilaꞌ, xeꞌ pa jun leꞌaj ri kꞌo pa ri tinimit Tiro rachiꞌl Sidón. Xok bꞌik pa jun ja, are xraj maj jun ketaꞌmanik jawjeꞌ kꞌo wi, man xkwin ta kꞌut rawaj ribꞌ. \v 25 Kꞌo jun ixoq aninaq xretaꞌmaj chi xopan ri Jesús chilaꞌ. Ri ixoq kꞌo jun ral ali, kꞌo jun itzel uxlabꞌal che, xopanik xeꞌxukul cho ri Jesús. \v 26 Ri ixoq aj Fenicia rech ri tinimit Siria xuta toqꞌobꞌ che ri Jesús rech kakunax ri ral. \v 27 Ri Jesús xubꞌij che: Nabꞌe chaya bꞌe chike ri alkꞌwaꞌlaxelabꞌ kewaꞌik, rumal man kuya taj kamaj ri kiwa ri alkꞌwaꞌlaxelabꞌ kakꞌyaq chkiwach ri tzꞌiꞌ.\f + \fr 7:27 \fr*\ft Ri Jesús xtaq loq kukꞌ ri winaq aꞌj Israel, ri uꞌwinaq ri Dios. Ri winaq ri aꞌj Sirofenicia, ri winaq ri aꞌj Canaán, man aꞌj Israel taj. Ri aꞌj Israel kakibꞌij tzꞌiꞌ chike ri man aꞌj Israel taj, rumal riꞌ jeriꞌ xubꞌan ri Jesús chuchꞌabꞌexik we ixoq ri, pune cho ri Dios e junam konojel ri winaq.\ft*\f* \p \v 28 Ri ixoq xubꞌij: Jeꞌ tat, ri tzꞌiꞌ kakitij xuqujeꞌ ri uxeꞌr taq kiwa ri alkꞌwaꞌlaxelabꞌ ri katzaq chuxeꞌ ri mexa. \p \v 29 Ri Jesús xubꞌij che: Rumal jeriꞌ xabꞌan chutzalixik uwach ri xinbꞌij chawe, ri itzel xel bꞌik che ri awal. Jat pa jororemal. \p \v 30 Are xopanik ri ixoq cho rachoch, xuꞌriqa ri akꞌal qꞌoyol pa ri uchꞌat. Elinaq chi bꞌik ri itzel uxlabꞌal che. \s Ri Jesús kukunaj jun achi ri man kachꞌaw taj xuqujeꞌ man kuta taj \p \v 31 Xel loq ri Jesús pa ri tinimit Tiro, xeꞌ pa Sidón chuxukut ri plo pa Galilea, xkanaj kanoq pa ri tinimit Decápolis.\f + \fr 7:31 \fr*\ft Decápolis kel kubꞌij \ft*\em Lajuj tinimit.\em* \f* \v 32 Ri Jesús are kꞌo chilaꞌ, xkikꞌam bꞌik jun achi rukꞌ katakꞌtoꞌman kachꞌawik, xkita toqꞌobꞌ che kuya ri uqꞌabꞌ puꞌwiꞌ. \v 33 Ri Jesús xukꞌam bꞌik ri achi utukel, xujut ri uwiꞌ uqꞌabꞌ pa ri uxikin, kꞌa te riꞌ xukoj uchubꞌ cho ri raqꞌ. \v 34 Kꞌa te riꞌ xkaꞌyik cho ri kaj, xujiqꞌaj nim kyaqiqꞌ, kꞌa te riꞌ xubꞌij che ri achi: ¡Efatá! ri kel kubꞌij \em ¡Chatjaqatajoq\em*! \p \v 35 Rukꞌ we riꞌ xjaqataj ri uxikin ri achi xuqujeꞌ xjaqataj ri uchꞌabꞌal, xuchapleꞌj chꞌawem jetaq kachꞌaw jun utz winaq. \v 36 Ri Jesús xubꞌij chike ri winaq chi man kuya taj kakitzijoj ri xkꞌulmatajik, pune xuꞌpixibꞌaj, ri winaq rukꞌ chuqꞌabꞌ xkitzijoj ri xkꞌulmatajik. \v 37 Ri winaq sibꞌalaj xemayijanik, xkibꞌij: Utz kubꞌan chubꞌanik taq le jastaq, kuꞌkunaj ri e tꞌoꞌyabꞌ xuqujeꞌ kuya kichꞌabꞌal ri e memabꞌ. \c 8 \s Ri Jesús kuya kiwa e kajibꞌ mil winaq \r (Mateo 15:32-39) \p \v 1 Pa taq ri qꞌij riꞌ, sibꞌalaj e kꞌi winaq xkimulij kibꞌ. Rumal ri maj kakitijo, ri Jesús xuꞌsikꞌij riꞌ utijoxelabꞌ xubꞌij chike: \v 2 Sibꞌalaj kintoqꞌobꞌisaj kiwach we winaq riꞌ rumal xeꞌ oxibꞌ qꞌij e kꞌo wukꞌ maj kiwa kitijom. \v 3 We keꞌntaq bꞌik cho taq kachoch kekam waꞌ che numik pa ri bꞌe, rumal maj kiwa kitijom e kꞌo jujun chike naj kepe wi. \p \v 4 Ri tijoxelabꞌ, xkibꞌij che: ¿Jawjeꞌ keqakꞌama wi kiwa konojel we winaq riꞌ? Naj uj kꞌo wi che ri tinimit. \p \v 5 Ri Jesús xuta chike: ¿Janipa kaxlan wa kꞌo iwukꞌ? \p \v 6 Ri Jesús xubꞌij chike ri winaq chi ketꞌuyiꞌ pa ri ulew. Xukꞌam ri wuqubꞌ kaxlan wa, xutyoxij che ri Dios, kꞌa te riꞌ xuya chike ri utijoxelabꞌ rech kakijach chikiwach ri winaq. Jeriꞌ xkibꞌan ri tijoxelabꞌ. \v 7 Xuqujeꞌ kꞌo kebꞌ oxibꞌ alaj taq nitzꞌ kar kukꞌ. Xutyoxij xuqujeꞌ ri Jesús che ri Dios, kꞌa te riꞌ xubꞌij chike ri utijoxelabꞌ chi kakijach chikiwach ri winaq. \v 8 Ri winaq xewaꞌik, sibꞌalaj xenojik. Ri tijoxelabꞌ xkimulij na wuqubꞌ chakach chꞌaqaꞌp kaxlan wa. \v 9 E kajibꞌ mil ri winaq ri xewaꞌik. Kꞌa te riꞌ xel bꞌik kukꞌ ri winaq. \v 10 Xeꞌ kukꞌ ri utijoxelabꞌ pa jun jukubꞌ bꞌinibꞌal, xeꞌbꞌe pa ri tinimit Dalmanuta. \r (Mateo 16:1-4; Lucas 12:54-56) \p \v 11 Ri fariseos xoꞌpanik rukꞌ ri Jesús, xkichapleꞌj ukꞌotik uchiꞌ, xkita che jun kꞌutbꞌal rech chikaj. \v 12 Ri Jesús naj xujiqꞌaj ri kyaqiqꞌ, kꞌa te riꞌ xubꞌij: ¿Jas che we winaq riꞌ kakita jun kꞌutbꞌal rech chikaj? Qas tzij kinbꞌij maj kꞌutbꞌal kayaꞌtaj na chike. \p \v 13 Kꞌa te riꞌ xel bꞌik kukꞌ, xeꞌ pa jun jukubꞌ bꞌinibꞌal, xeꞌ chꞌaqaꞌp che ri kꞌo wi. \s Ri Jesús kuya kꞌutuꞌn puꞌwiꞌ ri kikꞌutuꞌn ri fariseos \r (Mateo 16:5-12) \p \v 14 Xsachan chike ri tijoxelabꞌ xkikꞌam bꞌik kiwa, xa jun kaxlan wa kꞌo bꞌik pa ri jukubꞌ bꞌinibꞌal puꞌwiꞌ ri jaꞌ. \v 15 Ri Jesús xubꞌij chike: Qas chichajij iwibꞌ che ri chꞌam kech ri fariseos xuqujeꞌ ri Herodes. \p \v 16 Ri tijoxelabꞌ xkibꞌij: Jeriꞌ la kubꞌij rumal maj qawa xqakꞌam loq. \p \v 17 Ri tijoxelabꞌ man xkichꞌobꞌ taj chi are tajin kabꞌix chike ri kꞌutuꞌn kech ri fariseos. Are xril ri Jesús we riꞌ, xubꞌij chike: ¿Jas che kibꞌij chi maj iwa? ¿La man kixkaꞌyik, man kixchomanik? ¿La xa qꞌeqarinaq ri ichomabꞌal? \v 18 ¿La xa maj ibꞌoqꞌoch chi rilik, o xa maj ixikin chutayik? ¿La man kanaꞌtaj chiꞌwe? \v 19 Are xinjach ri kaxlan wa chikiwach ri jobꞌ mil winaq ¿janipa chakach chꞌaqaꞌp ximulij? \p Kabꞌlajuj, xecha ri tijoxelabꞌ. \p \v 20 Are xinjach chik ri wuqubꞌ kaxlan wa chike ri kajibꞌ mil winaq ¿Janipa chakach chꞌaqaꞌp ximulij? \p Wuqubꞌ, xecha ri tijoxelabꞌ. \p \v 21 Kꞌisbꞌal rech xubꞌij: ¿La xaq jeꞌ man kichꞌobꞌ taj jas kel kubꞌij ri chꞌam kech ri fariseos? \s Ri Jesús kukunaj jun moy achi pa ri tinimit Betsaida \p \v 22 Are xopan ri Jesús pa ri tinimit Betsaida, nikꞌaj winaq xkikꞌam bꞌik jun moy achi rukꞌ xkita toqꞌobꞌ che kuchap kanoq. \v 23 Ri Jesús xukꞌam bꞌik ri moy achi che ri uqꞌabꞌ xel bꞌik pa ri tinimit. Xuchubꞌaj pa ri ubꞌoqꞌoch, xuya ri uqꞌabꞌ puꞌwiꞌ kꞌa te riꞌ xuta che: ¿La kawil chik? \v 24 Ri achi xuwaꞌjilisaj ri ukaꞌyebꞌal xubꞌij: Jeꞌ, keꞌnwil chi ri winaq jer kebꞌantaj cheꞌ kebꞌinik. \p \v 25 Ri Jesús xuya chik junmul ri uqꞌabꞌ puꞌwiꞌ ri uꞌbꞌoqꞌoch ri achi, kꞌa te riꞌ xkunatajik. Ri achi xkꞌayik xuchapleꞌj rilik ri jastaq jacha kubꞌan jun utz uwach winaq. \v 26 Ri Jesús xutaq bꞌik ri achi cho rachoch, xubꞌij bꞌik che: Man katok ta chi bꞌik pa le tinimit xuqujeꞌ man katzijoj ta chike ri winaq jas ri xkꞌulmataj awukꞌ. \s Ri Pedro kuqꞌalajisaj chi ri Jesús are \w Cristo\w* \r (Mateo 16:13-20; Lucas 9:18-21) \p \v 27 Ri Jesús e rachiꞌl ri utijoxelabꞌ xebꞌe pa taq ri leꞌaj rech Cesarea rech Filipo. E bꞌenaq pa ri bꞌe are xuta chike: ¿In jachin in kakibꞌij ri winaq? \p \v 28 Ri tijoxelabꞌ xkibꞌij: E jujun kakibꞌij chi lal Juan Bꞌanal qasanaꞌ, e jujun chik kakibꞌij chi lal lal Elías, e nikꞌaj chik kakibꞌij chi lal la jun chike ri e qꞌalajisal taq utzij ri Dios. \p \v 29 Ri Jesús xubꞌij chike: ¿Jas kibꞌij ix? ¿In jachin ri in? \p Ri Pedro xubꞌij: Lal, lal Mesías.\f + \fr 8:29 \fr*\ft Ri Pedro xubꞌij Mesías che. Jeriꞌ kubꞌij pa ri tzijobꞌal hebreo. Pa ri tzijobꞌal griego Cristo kabꞌix che. Kikobꞌchal we tzij riꞌ kubꞌij chi are wa ri kolonel. \ft*\f* \p \v 30 Ri Jesús xubꞌij chike chi man kakitzijoj ta chik che jun winaq jachin ri areꞌ. \s Ri Jesús kutzijoj ri ukamikal \r (Mateo 16:21-28; Lucas 9:22-27) \p \v 31 Kꞌa te riꞌ xuchapleꞌj uyaꞌik kꞌutuꞌn, xubꞌij: Ri uKꞌojol ri Achi kuriq na kꞌax, ketzelax na uwach kumal ri kꞌamal taq kibꞌe ri winaq, kumal ri kinimaꞌqil ri e chꞌawenelabꞌ cho ri Dios xuqujeꞌ ri aꞌjtijabꞌ rech ri taqanik. Sibꞌalaj choqꞌaqꞌ kꞌu wi kakamisax na, xuqujeꞌ kakꞌastaj na uwach churox qꞌij. \p \v 32 Ri Jesús qas kꞌyaqal xubꞌan chubꞌixik, rumal riꞌ ri Pedro xusikꞌij bꞌik pa utukel pa jun kꞌolibꞌal xuchapleꞌj uyajik. \v 33 Xtzalqꞌomij ri Jesús, xuꞌkaꞌyej ri utijoxelabꞌ, kꞌa te riꞌ xuyaj ri Pedro xubꞌij: Itzel, chatel chinuwach. Man are ta kachomaj at ri jastaq rech ri Dios xane are ri kech ri achyabꞌ. \p \v 34 Kꞌa te riꞌ xuꞌsikꞌij ri winaq rachiꞌl ri utijoxelabꞌ xubꞌij chike: We kꞌo ne jun karaj kuxik nutijoxel, chukꞌekꞌej ribꞌ, reqaj ri cheꞌ ripbꞌal xuqujeꞌ chinutereneꞌj. \v 35 Jeriꞌ rumal ri winaq ri karaj kukol ri ukꞌaslemal, kutzaq na riꞌ, are kꞌu ri kutzaq ri ukꞌaslemal xa rumal we xuqujeꞌ rumal rech ri utz laj tzij, kukol na riꞌ ri ukꞌaslemal. \v 36 ¿Jas kutayij che ri winaq kuchꞌek ronojel ri qꞌinomal rech uwachulew, we man kakwinik kukol ri ukꞌaslemal? \v 37 ¿Jas kakwin jun kuya cho ri ukꞌaslemal? \v 38 We kꞌo jun kukꞌixibꞌej nuqꞌalajisaxik xuqujeꞌ utzijoxik ri nutzij chike we itzel taq winaq aꞌjmakibꞌ rech we qꞌij kamik. Ri uKꞌojol ri Achi kakꞌix na che we winaq riꞌ are kape pa ri ujuluwem ri utat e rachiꞌl ri tyoxalaj taq rangelibꞌ. \c 9 \p \v 1 Te kꞌu riꞌ xubꞌij: Qas tzij kinbꞌij chiꞌwe, e kꞌo jujun chike ri e kꞌo chanim man kekam ta na we man nabꞌe kakil ri rulik ri ajawarem rech ri Dios ri kape na rukꞌ kwinem. \s Kakꞌexetaj ri ukaꞌyebꞌal ri Jesús \r (Mateo 17:1-13; Lucas 9:28-36) \p \v 2 Ikꞌowinaq chi waqibꞌ qꞌij che we riꞌ, ri Jesús xusikꞌij bꞌik ri Pedro, ri Jacobo, ri Juan, xebꞌe rukꞌ puꞌwiꞌ jun nimalaj juyubꞌ. Chilaꞌ xkꞌexkꞌobꞌ wi ri ukaꞌyibꞌal ri Jesús chikiwach ri xebꞌe rukꞌ. \v 3 Ri ratzꞌyaq sibꞌalaj xrepqꞌunik, maj jun winaq choch ri uwachulew ri xkwin ta ne chubꞌanik we riꞌ. \v 4 Xuqujeꞌ xkikꞌut kibꞌ ri Elías rachiꞌl ri Moisés tajin ketzijon rukꞌ ri Jesús. \v 5 Ri Pedro xubꞌij che ri Jesús: Ajtij, utz uj kꞌo waral, kujkwinik kaqabꞌan oxibꞌ alaj taq ja: jun e la, jun rech le Moisés, xuqujeꞌ jun rech le Elías. \p \v 6 Xubꞌij we riꞌ xa rumal xibꞌin ibꞌ, man qas ta xuchomaj ri xubꞌij. \v 7 Kꞌa te riꞌ xpe jun sutzꞌ, xuꞌchꞌuq konojel. Xpe jun chꞌabꞌal chupam, xubꞌij: Are waꞌ ri loqꞌalaj nukꞌojol. Chitatabꞌej. \p \v 8 Are xekaꞌylobꞌik, xaq xwi xkil chi uwach ri Jesús. \p \v 9 Are tajin keqaj loq puꞌwiꞌ ri juyubꞌ, ri Jesús xubꞌij chike chi man kakitzijoj ta chi che jun winaq ri xkilo, kꞌa te kuyaꞌo kakitzijoj are kakꞌastaj ri uKꞌojol ri Achi chikixoꞌl ri kaminaqibꞌ. \v 10 Xkikꞌol pa kanimaꞌ, xa kꞌu kakitatabꞌela la chibꞌil taq kibꞌ jas kel kubꞌij are xubꞌij chi kawaꞌjil chikixoꞌl ri kaminaqibꞌ. \v 11 Ri tijoxelabꞌ xkita che ri Jesús: ¿Jas che ri aꞌjtijabꞌ rech ri taqanik kakibꞌij chi nabꞌe kape na ri Elías? \p \v 12 Ri Jesús xubꞌij: Qas tzij wi, ri Elías are kape nabꞌe chusukꞌumaxik ronojel ri jastaq. ¿Jas ta kꞌu che tzꞌibꞌatalik chi ri uKꞌojol ri Achi kuriq na kꞌax xuqujeꞌ ketzelax na uwach? \v 13 Kinbꞌij chiꞌwe chi ri Elías xpe kanoq, ri winaq xkibꞌan che ronojel ri xkaj, jetaq ri tzꞌibꞌatalik. \s Ri Jesús kukunaj jun ala ri kꞌo itzel uxlabꞌal che \r (Mateo 17:14-21; Lucas 9:37-43) \p \v 14 Are xoꞌpan kukꞌ ri nikꞌaj tijoxelabꞌ chik, xeꞌkil sibꞌalaj e kꞌi winaq xuqujeꞌ aꞌjtijabꞌ rech ri taqanik tajin kakibꞌan chꞌoꞌj pa tzij kukꞌ. \v 15 Ri winaq are xkil ri Jesús kexikꞌanik xebꞌe chuyaꞌik rutzil uwach. \v 16 Ri Jesús xuta chike: ¿Jas tajin kichꞌoꞌjij kukꞌ? \p \v 17 Jun achi kꞌo chikixoꞌl ri winaq xubꞌij che ri Jesús: Ajtij, xinkꞌam loq ri nukꞌojol choch la rumal kꞌo jun itzel uxlabꞌal che, man kuya ta bꞌe che kachꞌawik. \v 18 Are kukoj uchuqꞌabꞌ ri itzel uxlabꞌal che, katzaq pa ri ulew, kawusuw upuꞌchiꞌ, kuqutꞌutꞌej ri uware. Xinbꞌij chike le tijoxelabꞌ la kakesaj bꞌik ri itzel uxlabꞌal che, man xekwin ta che. \p \v 19 Ri Jesús xubꞌij: ¡kꞌax iwe ix winaq ri maj ikojobꞌal che ri Dios, naj chik in kꞌo iwukꞌ! ¿Jampaꞌ xaq in kꞌo iwukꞌ? ¿La xaq kinkochꞌ in ri kibꞌano? Chikꞌama loq ri ala. \p \v 20 Xkikꞌam bꞌik ri ala rukꞌ. Ri itzel uxlabꞌal xutzaq ri ala pa ri ulew, xuchapleꞌj bꞌalkaꞌtik, kawusuw ri upuꞌchiꞌ. \v 21 Ri Jesús xuta che ri utat ri ala: ¿Jampaꞌ xuchapleꞌj we kꞌax riꞌ che we ala? \p Ri achi xubꞌij: Pa ri ralkꞌaꞌlal. \v 22 Ri itzel uxlabꞌal kꞌi mul raj ukamisam we ala. Utzaqom pa ri qꞌaqꞌ xuqujeꞌ pa ri jaꞌ. We kakwin la, kujtoꞌ la. Cheꞌl kuꞌx la chaqe. \p \v 23 Ri Jesús xubꞌij: ¿Jamo riꞌ kabꞌij we kakwin laꞌ? Ronojel keꞌ ubꞌanik rukꞌ ri winaq ri kakojon che ri Dios. \p \v 24 Ri utat ri ala aninaq xubꞌij: Kinkojonik che ri Dios, chintoꞌ la rukꞌ ri nukojobꞌal. \p \v 25 Are xril ri Jesús chi tajin kakimulij kibꞌ kꞌi winaq, xubꞌij che ri itzel uxlabꞌal: At uxlabꞌal ri kabꞌan tꞌoꞌy, mem che we ala riꞌ, chatel bꞌik, man katok ta chik che. \p \v 26 Ri uxlabꞌal xuraqaqej uchiꞌ, xubꞌirirej ri ala rukꞌ chuqꞌabꞌ, kꞌa te riꞌ xel bꞌik che. Ri ala raj xkamik cher xbꞌantajik, e kꞌi winaq xkibꞌij: Xkam le ala. \p \v 27 Ri Jesús kꞌut xuchap ri ala che ri uqꞌabꞌ, xuwaꞌjilisaj. Ri ala xwaꞌjilik, xtakꞌiꞌk. \p \v 28 Are xok bꞌik ri Jesús pa ri ja e rachiꞌl ri utijoxelabꞌ, xkita che xaq pa utukel: ¿Jas che man xujkwin taj uj xqesaj bꞌik ri itzel uxlabꞌal? \p \v 29 Xubꞌij ri Jesús chike: We itzel uxlabꞌal riꞌ xwi kel bꞌik we kibꞌan chꞌawem. \r (Mateo 17:22-23; Lucas 9:43-45) \p \v 30 Xel bꞌik pa ri leꞌaj riꞌ, xiꞌkꞌow bꞌik pa Galilea. Are karaj ri Jesús maj jachin ketaꞌmanik jawjeꞌ kꞌo wi. \v 31 Jeriꞌ rumal tajin kubꞌij chike ri utijoxelabꞌ: Ri uKꞌojol ri Achi kajach na pa kiqꞌabꞌ ri achyabꞌ. Kakamisax na, churox qꞌij kꞌut kakꞌastaj na. \p \v 32 Ri tijoxelabꞌ man xkichomaj taj jas xraj xubꞌij rukꞌ we riꞌ, xkixiꞌj kibꞌ xkita che jas xraj xubꞌij. \s Jachin ri nim uqꞌij \r (Mateo 18:1-5; Lucas 9:46-48) \p \v 33 Xoꞌpan pa Capernaúm. Are kꞌo chi pa ri ja, xuta ri Jesús chike: ¿Jas ri tajin kitzijoj loq are ix petinaq pa ri bꞌe? \p \v 34 Ri tijoxelabꞌ man xechꞌaw taj, rumal pa ri bꞌe are xkitzijoj la rij jachin ri nim uqꞌij. Rumal pa kijujunal kakinaꞌo chi e nimaꞌq chikiwach ri e kachiꞌl. \v 35 Ri Jesús xtꞌuyiꞌk, xusikꞌij ri kabꞌlajuj utijoxelabꞌ, xubꞌij chike: We kꞌo jun karaj kok che nabꞌe chike konojel ri winaq, rajawaxik kux na kꞌisbꞌal chike konojel xuqujeꞌ patanil ke konojel. \p \v 36 Kꞌa te riꞌ xukꞌam jun akꞌal xuya chikixoꞌl, kꞌa te riꞌ xuqꞌaluj xubꞌij chike: \v 37 Ri kukꞌamawaꞌj jun chike we akꞌalabꞌ riꞌ pa nubꞌiꞌ, in kinukꞌamawaꞌj, ri kinukꞌamawaꞌj in, man in taj kinukꞌamawaꞌj xane are kukꞌamawaꞌj ri xintaqow loq. \r (Mateo 10:42; Lucas 9:49-50) \p \v 38 Ri Juan xubꞌij: Ajtij, xqil jun winaq tajin keꞌresaj itzel taq uxlabꞌal pa ri bꞌiꞌ la, xqaqꞌil kanoq rumal man qachiꞌl taj. \p \v 39 Ri Jesús xubꞌij: Man kiqꞌil taj, maj jun winaq kubꞌan mayijabꞌal taq jastaq pa ri nubꞌiꞌ, kꞌa te riꞌ itzel katzijon chwe. \v 40 Ri man qakꞌulel taj qachiꞌl riꞌ. \v 41 Qas tzij kinbꞌij chiꞌwe, xapachin ri kusipaj juqubꞌ jaꞌ pa ri nubꞌiꞌ, katoj na ukꞌaxel che. \s Ri winaq ri kutaqchiꞌj chi jun pa mak \r (Mateo 18:6-9; Lucas 17:1-2) \p \v 42 We kꞌo jun kutaqchiꞌj pa mak jun chike we alaj taq nitzꞌ riꞌ, are katanik kajatꞌix jun abꞌaj kebꞌal chuqul, kakꞌyaq bꞌik kꞌa pa ukꞌuꞌx ri plo.\f + \fr 9:42 \fr*\ft Ri abꞌaj kebꞌal sibꞌalaj nim, jun kej o jun wakax kasalabꞌanik.\ft*\f* \v 43 Je xuqujeꞌ we are ri aqꞌabꞌ katutaqchiꞌj pa mak, chasakꞌij. Are katanik katok pa ri jun alik kꞌaslemal, xa jun aqꞌabꞌ cho ri kateꞌ pa ri tyoꞌnel qꞌaqꞌ ri man kachup taj, rukꞌ ukobꞌchal aqꞌabꞌ. \v 44 /Ri tyoꞌnel qꞌaqꞌ man kachup ta wi xuqujeꞌ ri winaq man kakam taj chupam./ \v 45 We are ri awaqan kattaqchiꞌn pa mak, chasakꞌij. Are katanik katok pa ri kaj, maj jun awaqan cho ri kakꞌyaq bꞌik pa ri tyoꞌnel qꞌaqꞌ rukꞌ ukobꞌchal awaqan. \v 46 /Chilaꞌ kꞌut man kakam ta wi ri winaq xuqujeꞌ man kachup taj ri qꞌaqꞌ./ \v 47 We are ri abꞌoqꞌoch kattaqchiꞌn pa mak, chawesaj. Are katanik katok pa ri ajawarem rech ri Dios xa jun abꞌoqꞌoch cho ri katkꞌyaq bꞌik pa ri tyoꞌnel qꞌaqꞌ rukꞌ ukobꞌchal abꞌoqꞌoch. \v 48 Chilaꞌ man kakꞌis ta wi ri kꞌaxkꞌolal che ri winaq xane kuriq kꞌax chibꞌe qꞌij saq, rumal man kachup ta wi ri qꞌaqꞌ. \m \v 49 Ri qꞌaqꞌ are je kel ri atzꞌam ri kayoꞌw utzayil ronojel. \v 50 Utz ri atzꞌam, are kꞌu we kelik ri utzayil ¿jas kabꞌan riꞌ chutzalixik ri utzayil? Man kakꞌis ta bꞌa ri iwatzꞌamil rech kixkꞌojiꞌk pa jaꞌmaril kukꞌ konojel ri winaq. \c 10 \s Ri Jesús kuya kꞌutuꞌn chrij ri jukꞌulaj winaq ri kakijach kibꞌ \r (Mateo 19:1-12; Lucas 16:18) \p \v 1 Xel bꞌik ri Jesús pa ri tinimit ri kꞌo wi, xeꞌ pa ri tinimit ri kꞌo pa Judea chꞌaqaꞌp che ri Jordán. Junmul chik xkimulij kibꞌ winaq, ri Jesús xuchapleꞌj chik uyaꞌik kꞌutuꞌn chikiwach jacha ri naqꞌatal che kubꞌano. \v 2 Xoꞌpan nikꞌaj fariseos, xeqet rukꞌ ri Jesús chubꞌixik jun kꞌaꞌmabꞌal che, xkibꞌij: ¿La yaꞌtal che jun achi kujach ri rixoqil? \p \v 3 Ri Jesús xubꞌij chike: ¿Jas kubꞌij ri utaqanik ri Moisés rajawaxik kibꞌano? \p \v 4 Ri fariseos xkibꞌij: Ri Moisés xuya bꞌe chi utz katzꞌibꞌax jun wuj jawjeꞌ kubꞌij wi chi xjach ri ixoq, kꞌa te riꞌ kesax bꞌik ri ixoq rumal ri achi.\x + \xo 10:4 \xo*\xt Deuteronomio 24:1.\xt*\x* \p \v 5 Ri Jesús xubꞌij: Ri taqanik riꞌ are ri Moisés xtzꞌibꞌanik rumal man kiwaj taj kixnimanik. \v 6 Man je ta riꞌ ubꞌanik are xtiktaj loq ronojel, ri Dios xutik ri achi xuqujeꞌ ri ixoq. \x + \xo 10:6 \xo*\xt Génesis 1:27; Génesis 5:2.\xt*\x* \v 7 “Rumal riꞌ, ri achi kuya kanoq ri utat xuqujeꞌ ri unan keꞌ rukꞌ ri rixoqil, \v 8 rech xa jun tyoꞌjal kuꞌxik.” Jeriꞌ man e kebꞌ ta chik xane xa e jun chik.\x + \xo 10:8 \xo*\xt Génesis 2:24.\xt*\x* \v 9 Xaq jeriꞌ ri xunukꞌ ri Dios man kuya taj kujach ri achi. \p \v 10 Are xoꞌpan cho ri ja, ri tijoxelabꞌ xkita che ri Jesús jas kel kubꞌij we jastaq riꞌ. \v 11 Ri Jesús xubꞌij: Ri kujach rixoqil kꞌa te riꞌ kakꞌuliꞌk chik rukꞌ jun ixoq chik e kebꞌ rixoqil xuqujeꞌ xmakunik rukꞌ ri nabꞌe. \v 12 We are ri ixoq kujach rachajil kꞌa te riꞌ kakꞌuliꞌk chik rukꞌ jun achi chik, kamakunik. \s Ri Jesús kuꞌtewechiꞌj ri akꞌalabꞌ \r (Mateo 19:13-15; Lucas 18:15-17) \p \v 13 Ri winaq xeꞌkikꞌam bꞌik akꞌalabꞌ rukꞌ ri Jesús rech kuꞌchapo, ri e tijoxelabꞌ kꞌut xeꞌkiyaj ri e kꞌamowinaq bꞌik. \v 14 Are xril ri Jesús ri xkꞌulmatajik, xyojtajik xubꞌij chike ri utijoxelabꞌ: Man kiꞌqꞌatej ta ri akꞌalabꞌ kepe wukꞌ, chiya bꞌe chike, rumal aꞌreꞌ kechꞌabꞌen na ri ajawarem rech ri Dios ri kakubꞌiꞌ kikꞌuꞌx chirij ri Dios jetaq ri kakibꞌan ri akꞌalabꞌ kakubꞌiꞌ kikꞌuꞌx chirij ri kitat kinan. \v 15 Qas tzij kinbꞌij chiꞌwe, ri man kukꞌamawaꞌj ta ri ajawarem rech ri Dios jetaq kabꞌan chukꞌamawaꞌxik jun laj nitzꞌ akꞌal man kakwin ta riꞌ kok chilaꞌ. \p \v 16 Ri Jesús xuqꞌaluj ri akꞌalabꞌ, kꞌa te riꞌ xuya ri uqꞌabꞌ pa kiwiꞌ xuꞌtewechiꞌj. \s Ri qꞌinom ala \r (Mateo 19:16-30; Lucas 18:18-30) \p \v 17 Bꞌenam kubꞌan ri Jesús are kaxikꞌan jun achi xopan rukꞌ, xukiꞌk choch, xubꞌij: Utz laj ajtij, ¿jas rajawaxik kinbꞌano rech kinwechabꞌej ri jun alik kꞌaslemal? \p \v 18 Ri Jesús xubꞌij che ri ala: ¿Jas che kabꞌij utz chwe? ¡Man kꞌo ta jun qas utz, xane xaq xwi ri Dios! \v 19 Awetaꞌm chik ri taqanik kubꞌij: \qt Matkamisanik, matzukuj kebꞌ awixoqil, man katelaqꞌ taj, man kabꞌan ta bꞌanoj tzij chirij jun chik, man kabꞌan ta etzelal che jun winaq chik, nim chaꞌwila ri atat anan.\qt*\x + \xo 10:19 \xo*\xt Éxodo 20:12-16; Deuteronomio 5:16-20.\xt*\x* \p \v 20 Xubꞌij ri achi: Ronojel we riꞌ nuchapleꞌm loq ubꞌanik pa ri walkꞌaꞌlal. \p \v 21 Ri Jesús ko xukaꞌyej ri achi, kꞌa te riꞌ rukꞌ loqꞌanik xubꞌij che: Xa jun jastaq chik kajawatajik kabꞌano: jaꞌkꞌayij ronojel ri kꞌo awukꞌ, kꞌa te riꞌ chasipaj ri pwaq chike ri e mebꞌaibꞌ rech kayaꞌtaj aqꞌinomal chilaꞌ chikaj, kꞌa te riꞌ chatan loq chinatereneꞌj xuqujeꞌ chawetaꞌmaj awe ri kinbꞌano. \p \v 22 Ri achi are xuta we riꞌ xkꞌaxkꞌobꞌ ranimaꞌ, kabꞌisonik xeꞌ cho rachoch rumal sibꞌalaj kꞌi uqꞌinomal kꞌolik. \p \v 23 Xkaꞌyilobꞌ ri Jesús, kꞌa te riꞌ xubꞌij chike ri utijoxelabꞌ sibꞌalaj kꞌax kakiriq ri qꞌinomabꞌ koꞌk pa ri ajawarem rech ri Dios. \p \v 24 Ri tijoxelabꞌ xemayijanik che ri xubꞌij ri Jesús. Junmul chik xubꞌij: Walkꞌwaꞌl, sibꞌalaj kꞌax okem pa ri ajawarem rech ri Dios. \v 25 Are man kꞌax taj kubꞌan jun \w kamey\w* kok pa ri ujolom ri bꞌaq tꞌisoꞌmabꞌal cho jun qꞌinom kok pa ri ajawarem rech ri Dios. \p \v 26 Xnimataj ri kimayijanik ri tijoxelabꞌ rumal riꞌ xkichapleꞌj ubꞌixik chibꞌil taq kibꞌ we jeriꞌ ¿jachin kakwinik kukol ribꞌ? \p \v 27 Ri Jesús ko xuꞌkaꞌyej xubꞌij chike: Ri Dios kakwinik chubꞌanik ri man kekwin ta ri achyabꞌ che. \p \v 28 Xubꞌij ri Pedro che ri Jesús: ¿Jas kakꞌulmataj qukꞌ uj, ri qayaꞌom kanoq ronojel ri qajastaq rumal tereneꞌxik la? \p \v 29 Ri Jesús xubꞌij: Qas tzij kinbꞌij chiꞌwe: ri utzaqom kanoq rachoch, e rachalal, e ranabꞌ, utat unan, e ralkꞌwaꞌl xuqujeꞌ rulew xa rumal ri utz laj tzij \v 30 kukꞌamawaꞌj na ciento mul ukꞌaxel pa taq we qꞌij junabꞌ riꞌ rachoch, e rachalal, e ranabꞌ, uꞌnan, uꞌkꞌojol, e rulew pune kuriq kꞌax rukꞌ. Xuqujeꞌ pa ri qꞌotaj ri kape na, kukꞌamawaꞌj ri jun alik kꞌaslemal. \v 31 E kꞌi winaq sibꞌalaj nimaꞌq kakinaꞌo choch ri uwachulew xa kꞌu maj kiqꞌij kaya na pa ri ajawarem rech ri Dios xuqujeꞌ e kꞌo man nimaꞌq taj kakinaꞌo are e kꞌo cho ri uwachulew xa kꞌu nimaꞌq na kiꞌlik pa ri ajawarem rech ri Dios. \s Ri Jesús kutzijoj chik junmul ri ukamikal \r (Mateo 20:17-19; Lucas 18:31-34) \p \v 32 E bꞌenaq pa ri bꞌe, e paqal pa Jerusalén, ri Jesús xnabꞌej bꞌik chikiwach. Ri e tijoxelabꞌ sibꞌalaj xemayijanik, ri nikꞌaj chik ri e teren loq xkixiꞌj kibꞌ. Ri Jesús xuꞌsikꞌij ri e kabꞌlajuj utijoxelabꞌ xaq kitukel xubꞌij chike ri kakꞌulmatajik, xubꞌij: \v 33 Chanim kujeꞌ pa Jerusalén, chilaꞌ kajach wi na ri uKꞌojol ri Achi pa kiqꞌabꞌ ri e kꞌamal taq kibꞌe ri e chꞌawenelabꞌ cho ri Dios pa kiwiꞌ ri winaq xuqujeꞌ ri aꞌjtijabꞌ rech ri taqanik. Kakiqꞌat na tzij puꞌwiꞌ rech kakamisaxik xuqujeꞌ kajach na pa kiqꞌabꞌ ri winaq ri man aꞌj Israel taj. \v 34 Ketzelax na uwach, kachubꞌax na upalaj, karapux na xuqujeꞌ kakamisax na. Churox qꞌij kꞌut kakꞌastaj na. \s Ri Jacobo rachiꞌl ri Juan kakita jun toqꞌobꞌ che ri Jesús rech kekꞌojiꞌ rukꞌ \r (Mateo 20:20-28) \p \v 35 Ri Juan xuqujeꞌ ri Jacobo e ralkꞌwaꞌl ri Zebedeo, xeqet rukꞌ ri Jesús xkibꞌij che: Ajtij, kaqaj chi kaya la chaqe ri kaqata che la. \p \v 36 Ri Jesús xubꞌij: ¿Jas kiwaj kinbꞌan iwukꞌ? \p \v 37 Jun chike xubꞌij: Ya la bꞌe chaqe chi pa ri ajawarem la ri kajuluwik jun chaqe katꞌuyiꞌ na pa ri wiqiqꞌabꞌ la xuqujeꞌ jun pa ri mox la. \p \v 38 Ri Jesús xubꞌij: Man iwetaꞌm taj ri kitoqꞌij ¿La kiqꞌiꞌ ix ri kꞌax ri kinriq na in? ¿La kiqꞌiꞌ ix ri kamikal ri kinriq na in? \p \v 39 Ri aꞌreꞌ xkibꞌij: Kujkwinik. \p Ri Jesús xubꞌij chike: Kixkwin riꞌ kiqꞌiꞌ ri kꞌaxal ri kinriq in xuqujeꞌ ri kamikal ri kinriq na in \v 40 are kꞌu ri uyaꞌik chiꞌwe chi kixtꞌuyiꞌk pa ri nuwiqiqꞌabꞌ xuqujeꞌ pa ri numox man in taj kabꞌan we puꞌwiꞌ. Chomatal chi riꞌ nabꞌe kanoq jachin ajchoqꞌe ri kꞌolibꞌal riꞌ. \p \v 41 Are xkita ri e lajuj ri xkꞌulmatajik xeyojtaj chikij ri Jacobo xuqujeꞌ ri Juan. \v 42 Ri Jesús xuꞌsikꞌij xubꞌij chike: Iwetaꞌm ix, ri winaq ri kakinaꞌo e kꞌamal taq bꞌe kech ri tinimit xuqujeꞌ ri nimaꞌq kibꞌanik pa ri tinimit keꞌkibꞌan kꞌax chike ri e kiwinaq. \v 43 Man yaꞌtal ta kꞌut jeriꞌ kakꞌulmataj iwukꞌ ix, ri karaj kux nabꞌyal chiꞌxoꞌl are rajawaxik kux patanil iwe. \v 44 Xuqujeꞌ ri karaj kux nim uqꞌij chike konojel rajawaxik kux kajchak konojel. \v 45 Jeriꞌ, rumal man ne xpe ta ri uKꞌojol ri Achi rech kapatanixik xane xpetik chuyaꞌik ri ukꞌaslemal che kikolik sibꞌalaj e kꞌi winaq. \s Ri Jesús kukunaj ri moy achi Bartimeo \p \v 46 Kꞌa te riꞌ xoꞌpan pa ri tinimit Jericó. Bꞌenam kubꞌan ri qꞌij are xel bꞌik ri Jesús pa Jericó e rachiꞌl ri utijoxelabꞌ xuqujeꞌ sibꞌalaj e kꞌi winaq. Kꞌo jun moy kuta ulimoxna ubꞌiꞌ Bartimeo (ralkꞌwaꞌl ri Timeo) tꞌuyul chuchiꞌ ri bꞌe. \v 47 Are xuto chi petinaq ri Jesús aj Nazaret, xuchapleꞌj uraqik uchiꞌ xubꞌij: Jesús, Ralkꞌwaꞌl ri David,\f + \fr 10:47 \fr*\ft Ralkꞌwaꞌl ri David are waꞌ ri jun ubꞌiꞌ chik ri Jesús Cristo. Pa ri Ojer Tyoxalaj Wuj kubꞌij chi ri Mesías kux na jun rijaꞌl ri Taqanel David. \ft*\f* cheꞌl kuꞌx la chwe. \p \v 48 E kꞌi xkiyajo rech kataniꞌk, man xtaniꞌ ta kꞌut xane ko xuraq uchiꞌ xubꞌij: Ralkꞌwaꞌl ri David, cheꞌl kuꞌx la chwe. \p \v 49 Xtakꞌiꞌ ri Jesús, xubꞌij: Chichꞌabꞌej apanoq. \p Xaq jeriꞌ xkichꞌabꞌej apanoq. Xkibꞌij che: Chatkiꞌkotoq, katusikꞌij le Jesús. \p \v 50 Ri achi xukꞌyaq kanoq ri uqꞌuꞌ, xchꞌoplajik, xqebꞌ loq rukꞌ ri Jesús. \v 51 Ri Jesús xuta che: ¿Jas kawaj kinbꞌan awukꞌ? \p Ri moy achi xubꞌij: Ajtij, kawaj kinkaꞌyik. \p \v 52 Ri Jesús xubꞌij che: Ri akojobꞌal xatukunaj, utz chik kateꞌek. \p Aninaq xkaꞌy chi junmul ri achi, xuchapleꞌj utereneꞌxik ri Jesús pa ri bꞌe. \c 11 \s Kok ri Jesús pa ri tinimit Jerusalén \r (Mateo 21:1-11; Lucas 19:28-40; Juan 12:12-19) \p \v 1 Are xoꞌpan pa Betfagé xuqujeꞌ pa Betania, chunaqaj ri tinimit Jerusalén puꞌwiꞌ ri juyubꞌ Olivos, ri Jesús xuꞌtaq bꞌik e kebꞌ chike ri utijoxelabꞌ. \v 2 Xubꞌij chike: Jix pa ri leꞌaj ri kꞌo apanoq chiqawach. Chilaꞌ kiꞌriqa wi jun laj nitzꞌ bꞌur, jatꞌital kanoq ri maj jun winaq kejeninaq. Chikiraꞌ, kꞌa te riꞌ chikꞌama loq. \v 3 We kꞌo jun katow chiꞌwe: “¿Jas che je laꞌ kibꞌano?” chibꞌij che “Xa kajawataj che ri Ajawxel, kꞌa te kutzalij.” \p \v 4 Ri tijoxelabꞌ xeꞌkiriqa ri bꞌur jatꞌital kanoq pa ri bꞌe chuchiꞌ jun nim uchiꞌ ja, xkikir loq. \p \v 5 Jujun chike ri e kꞌo chilaꞌ xkita chike: ¿Jas che tajin kikir le bꞌur? \p \v 6 Ri tijoxelabꞌ xkibꞌij chike jas ri ubꞌim bꞌik ri Jesús chike, jeriꞌ xya bꞌe chike kumal ri winaq xkikir loq ri bꞌur. \v 7 Xkikꞌam bꞌik ri kꞌin laj nitzꞌ bꞌur rukꞌ ri Jesús, xkiya ri e kimanta chrij ri bꞌur, kꞌa te riꞌ xkejen ri Jesús chirij. \v 8 E kꞌi xkilikꞌ ri kimanta pa ri bꞌe, e nikꞌaj chik xkiya uqꞌabꞌ taq cheꞌ pa ri bꞌe ri kikꞌamom loq pa taq ri juyubꞌ.\f + \fr 11:8 \fr*\ft Ri winaq ojer kakiya ri uqꞌabꞌ taq cheꞌ pa ri xuqujeꞌ ri kiperaj pa ri bꞌe rech jeriꞌ kakikꞌutu chi kekiꞌkotik kayeꞌm apanoq ri nim taqanel ri petinaq.\ft*\f* \p \v 9 Ri winaq ri e nabꞌe xuqujeꞌ ri e terenik xkiraq kichiꞌ xkibꞌij: \qt ¡Hosanna! ¡Tewchiꞌtal ubꞌiꞌ ri petinaq pa ri ubꞌiꞌ ri Ajawxel!\qt* \x + \xo 11:9 \xo*\xt Salmos 118:25, 26.\xt*\x* \v 10 ¡Tewchiꞌtal ri ajawarem rech ri qatat David ri petinaq pa taq we qꞌij riꞌ! \qt ¡Yoꞌq nimal uqꞌij!\qt* \p \v 11 Are xok bꞌik ri Jesús pa Jerusalén, xeꞌ pa ri Templo. Are xiltaj kanoq ronojel rumal, bꞌenaq chik ri qꞌij, xeꞌ pa ri tinimit Betania e rachiꞌl ri kabꞌlajuj utijoxelabꞌ. \s Ri Jesús kuchꞌajchꞌobꞌej ri \w Templo\w* \p \v 12 Chukabꞌ qꞌij, are kelik loq pa Betania, ri Jesús xnumik. \v 13 Xril apanoq jun ucheꞌal higuera ri kꞌo uxaq, xeꞌrilaꞌ kꞌut we kꞌo uwach.\f + \fr 11:13 \fr*\ft Ri tinimit Israel, kꞌi mul kajunumax rukꞌ ri ucheꞌal ri higuera.\ft*\f* Are xopan rukꞌ ri cheꞌ xaq xwi uxaq xuꞌriqaꞌ, maj uwach rumal majaꞌ kuriq ri qꞌij kawachin ri higos. \v 14 Ri Jesús xubꞌij che ri ucheꞌal higos: Maj chi jun kutzukuj higos chawe, ri tijoxelabꞌ xkita ri xubꞌij ri Jesús. \p \v 15 Are xoꞌpan pa ri tinimit Jerusalén, ri Jesús xok bꞌik pa ri Templo, xuchapleꞌj kesaxik loq ri winaq ri aꞌjkꞌayibꞌ xuqujeꞌ ri tajin keloqꞌoꞌmanik. Xuwolqotij bꞌik ri kimexa ri tajin kakikꞌex pwaq xuqujeꞌ ri kikꞌolibꞌal ri aꞌjkꞌayibꞌ taq palomax.\f + \fr 11:15 \fr*\ft Ri aꞌwaj ri kekꞌayix pa ri Templo are waꞌ ri keporox cho ri Dios. Ri pwaq ri kakꞌex pa ri Templo are waꞌ ri pwaq ri xwi pa ri Templo kariqitaj wi. E kꞌi man xtzꞌaqatisax ri kirajil rumal man sukꞌ ta kenoꞌjin ri e kꞌexol taq re.\ft*\f* \v 16 Man xuya ta bꞌe che xa ta ne jun kukoj bꞌik ukꞌay pa ri Templo. \v 17 Xuqujeꞌ xubꞌij chike we tzij riꞌ: La man iwetaꞌm ri tzꞌibꞌatalik kubꞌij: \qt Ri wachoch bꞌanbꞌal chꞌawem kech konojel ri winaq ri kepe pa ronojel ri uwachulew.\qt* \x + \xo 11:17 \xo*\xt Isaías 56:7.\xt*\x* \qt Ix kꞌut ibꞌanom kijul eleqꞌomabꞌ che. \qt*\x + \xo 11:17 \xo*\xt Jeremías 7:11.\xt*\x* \p \v 18 Are xkita ri e kꞌamal taq kibꞌe ri e chꞌawenelabꞌ cho ri Dios pa kiwiꞌ ri winaq xuqujeꞌ ri aꞌjtijabꞌ rech ri taqanik, xkitzukuj jas jeꞌ kakibꞌan chukamisaxik, rumal kakixiꞌj kibꞌ choch jeriꞌ rumal ri winaq kemayijanik che ronojel ri ukꞌutuꞌn. \v 19 Are xeꞌ ri qꞌij, ri Jesús e rachiꞌl ri utijoxelabꞌ xeꞌl bꞌik pa ri tinimit. \s Xchaqiꞌjar ri ucheꞌal ri higuera \r (Mateo 21:20-22) \p \v 20 Che ri aqꞌabꞌil are xiꞌkꞌow bꞌik chuxukut ri ucheꞌal ri higos, xkilo chi xchaqiꞌjar ri ukꞌaꞌmal ri cheꞌ. \v 21 Xnaꞌtaj che ri Pedro ri ubꞌim kanoq ri Jesús, xubꞌij che: Ajtij, chilampe la, xchaqiꞌjar le ucheꞌal le higos le xetzelaj la kanoq uwach. \p \v 22 Ri Jesús xubꞌij chike ri utijoxelabꞌ: ¡Chixkojonoq che ri Dios! \v 23 Qas tzij kinbꞌij chiꞌwe, we kꞌo jun kubꞌij che we jun juyubꞌ riꞌ: “Chatel bꞌik chilaꞌ, jat pa le plo, qas kukojo ri kubꞌij man kakabꞌalaj ta ukꞌuꞌx che, kakꞌulmataj na ri kubꞌij.” \v 24 Rumal riꞌ kinbꞌij chiꞌwe are kibꞌan chꞌawem, chikojo chi xikꞌamawaꞌj ri tajin kito rech kayaꞌtaj na chiꞌwe. \v 25 We iwoyawal che jun are tajin kibꞌan chꞌawem, chixkuyunoq rech ri iTat ri kꞌo chilaꞌ chikaj kukuy xuqujeꞌ na ri imak ix. \v 26 /We kꞌu man kikuy ix kimak nikꞌaj chik, ri iTat ri kꞌo chikaj man kukuy ta ri imak ix./ \s Kꞌo taqanik pa uqꞌabꞌ ri Jesús \r (Mateo 21:23-27; Lucas 20:1-8) \p \v 27 Junmul chik ri Jesús e rachiꞌl ri utijoxelabꞌ xoꞌpan pa Jerusalén. Are tajin kabꞌin ri Jesús pa ri Templo, xeqet ri e kꞌamal taq kibꞌe ri chꞌawenelabꞌ cho ri Dios pa kiwiꞌ ri winaq rukꞌ xuqujeꞌ ri aꞌjtijabꞌ rech ri taqanik e kachiꞌl ri e kꞌamal taq bꞌe kech ri winaq aꞌj Israel. \v 28 Xkibꞌij che: ¿Jachin xyoꞌw kwinem chawe chubꞌanik we jastaq riꞌ? ¿Jachin yoꞌwinaq kwinem chawe rech jewaꞌ kabꞌano? \p \v 29 Xubꞌij ri Jesús chike: In xuqujeꞌ ri kinta jun jastaq chiꞌwe, we kixkwinik kibꞌij chwe, kinbꞌij chiꞌwe jachin yoꞌwinaq kwinem chwe chubꞌanik we jastaq riꞌ: \v 30 ri qasanaꞌ ri xubꞌan ri Juan, ¿la pa ri kaj upetik wi o rech uwachulew? \p \v 31 Xkichapleꞌj utayik chibꞌil kibꞌ, xkibꞌij: We kaqabꞌij chi rech pa ri kaj, ¿jas che man xikoj taj kacha laꞌ chaqe? \v 32 Man kujkwin ta kꞌut kaqabꞌij chi jun winaq xyoꞌw kwinem che. \p Jewaꞌ xkibꞌij rumal xkixiꞌj kibꞌ chubꞌixik chi rech uwachulew rumal ketaꞌm ri winaq chi ri Juan jun qꞌalajisal utzij ri Dios. \v 33 Xaq jeriꞌ xkibꞌij che ri Jesús: Man qetaꞌm taj. \p Ri Jesús xubꞌij chike: Man kinbꞌij ta xuqujeꞌ in chiꞌwe jachin yoꞌwinaq kwinem chwe chubꞌanik we jastaq riꞌ. \c 12 \s Kꞌambꞌejabꞌal noꞌj chikij ri itzel taq ajchakibꞌ \r (Mateo 21:33-46; Lucas 20:9-19) \p \v 1 Ri Jesús xuchapleꞌj tzijonem kukꞌ ri winaq rukꞌ kꞌambꞌejabꞌal taq noꞌj, xubꞌij: Kꞌo jun achi xutik nikꞌaj uvas.\f + \fr 12:1 \fr*\ft Pa ri Ojer Tyoxalaj Wuj, ri winaq aꞌj Israel kejunumax rukꞌ ri ucheꞌal ri uva. Chawila pa \ft*\xt Isaías 5:1-7.\xt*\f* Xukoralij rij, xukꞌot jun nimalaj pichꞌbꞌal uvas, kꞌa te riꞌ xuyak jun nimalaj ja jawjeꞌ kakꞌojiꞌ wi ri chajinel. Xuya pa qajik chike e nikꞌaj ajchakibꞌ, kꞌa te riꞌ xeꞌ pa jun utaqkil. \v 2 Are xopan ri qꞌij rech yakoj, xutaq bꞌik jun rajchak kukꞌ ri ajchakibꞌ chutoqꞌixik nikꞌaj rech ri yakoj. \v 3 Ri ajchakibꞌ xkichap ri \w taqoꞌn\w*, xkichꞌayo, maj xkiya bꞌik che, xkitaq bꞌik cho ja. \v 4 Ri ajchoqꞌe ri ulew xutaq chi bꞌik jun rajchak. Ri ajchakibꞌ xkibꞌan kꞌax che xkiya pa ukꞌixibꞌal xuqujeꞌ xkiraqij loq ri ujolom. \v 5 Xutaq chi kꞌu bꞌi jun ajchak, ri ajchakibꞌ kꞌut xkikamisaj loq we ajchak riꞌ. E kꞌi xuꞌtaq chi na bꞌik, e kꞌo xechꞌay loq chike, nikꞌaj chik xekamisax loq. \v 6 Kꞌisbꞌal rech, ri ajchoqꞌe ri ulew xutaq bꞌik ri xa jun ukꞌojol ri sibꞌalaj kuloqꞌaj, xubꞌij: “Kakinimaj waꞌ we nukꞌojol.” \v 7 Ri ajchakibꞌ are xkil ri ukꞌojol ri ajchoqꞌe ri ulew xkibꞌij chibꞌil taq kibꞌ: “Are waꞌ ri kechꞌabꞌen kanoq ri ulew, qakamisaj, rech kaqechabej kanoq ri ulew.” \p \v 8 Are xopanik ri kꞌojolaxel, xkichapo, xkikamisaj, xkesaj bꞌik pa ri ulew. \v 9 ¿Jas kꞌu kubꞌan riꞌ ri ajchoqꞌe ri ulew are katzalij loq? Kuꞌkamisaj na ri ajchakibꞌ xuqujeꞌ kuya na ri ulew tikbꞌal uvas chike nikꞌaj chik. \p \v 10 ¿La man isikꞌim ri tzꞌibꞌatalik ri kubꞌij? \m \qt Ri abꞌaj ri xketzelaj ri e yakol taq jaꞌ xuxik ri abꞌaj ri qas kꞌo kutayij\qt*. \m \v 11 \qt Are waꞌ ri uchak ri Ajawxel, ri kuyak qamayijanik.\qt*\x + \xo 12:11 \xo*\xt Salmos 118:22, 23.\xt*\x* \p \v 12 Ri kinimaꞌqil ri winaq aꞌj Israel are xkichꞌobꞌo chi are katzijox kij pa ri kꞌambꞌejabꞌal noꞌj, xkaj xkichap ri Jesús. Man xkibꞌan ta kꞌut rumal cher kakixiꞌj kibꞌ chikiwach ri e winaq, jeriꞌ xkitzaq kanoq xebꞌek. \s Ri tojoj alkabal che ri César pa ri tinimit Roma \r (Mateo 22:15-22; Lucas 20:20-26) \p \v 13 Kꞌa te riꞌ xeꞌkitaq bꞌik e jujun fariseos e kachiꞌl e jujun herodianos\f + \fr 12:13 \fr*\ft Ri winaq ri kitoꞌom ri Herodes rachiꞌl ri e ralkꞌwaꞌl are kakaj ketaqan pa kiwiꞌ ri winaq aꞌj Israel, are kꞌu ri kiwinaq ri e fariseos man kakaj taj.\ft*\f* rukꞌ ri Jesús rech kakikoj jun kꞌaꞌmabꞌal che rukꞌ ri tzij ri tajin kubꞌij. \v 14 Are xoꞌpanik xkibꞌij che: Ajtij, qetaꞌm chi lal jun tzꞌaqat achi. Man kaya ta la bꞌe chi jun winaq chik kabꞌin che la ri rajawaxik kabꞌan la, rumal man are ta kil la ri kekaꞌy ri winaq. Xane qas are kakꞌut la ri utz laj bꞌe ri keꞌ rukꞌ ri Dios, bꞌij la chaqe ¿la yaꞌtalik katoj che ri César ri alkabal o man yaꞌtal taj? \v 15 ¿La choqꞌaqꞌ kaqatojo o man choqꞌaqꞌ taj? \p Ri Jesús retaꞌm jas che tajin kakibꞌij che we riꞌ, xubꞌij chike: ¿Jas che kikoj kꞌaꞌmabꞌal pa chwe? Chikꞌama loq jun pwaq rech Roma, rech kaqilo. \p \v 16 Xkikꞌam bꞌik ri pwaq choch ri Jesús, xubꞌij chike: ¿Jachin ajchoqꞌe we tzꞌibꞌ riꞌ le kꞌo choch xuqujeꞌ le palajaj? \p Rech ri César, xecha ri winaq. \p \v 17 Ri Jesús xubꞌij: Chiya che ri César ri rech ri César, xuqujeꞌ chiya che ri Dios ri rech ri Dios. Konojel ri winaq xemayijanik che ri xubꞌij ri Jesús. \s Ri kꞌulanem are kakꞌastaj jun pa ri jun kꞌaslemal chik \p \v 18 Are kꞌu ri saduceos ri man kakikoj taj chi kꞌo kꞌastajibꞌal wach xoꞌpan rukꞌ ri Jesús, xeꞌkibꞌij che: \v 19 Ajtij, ri Moisés xukꞌut chiqawach pa ri wuj ri xutzꞌibꞌaj chi are kakam jun achi xuqujeꞌ kakanaj kanoq ri rixoqil maj ral. Choqꞌaqꞌ wi ri rachalal ri achi ri xkamik, kakꞌuliꞌk rukꞌ ri ixoq ri xkanaj kanoq rech kekꞌojiꞌk rijaꞌl ri rachalal ri xkamik.\x + \xo 12:19 \xo*\xt Deuteronomio 25:5-10.\xt*\x* \v 20 E kꞌo kꞌu wuqubꞌ alaxik. Ri nabꞌe xkꞌuliꞌk, maj e ralkꞌwaꞌl xekanaj kanoq are xkamik. \v 21 Ri ukabꞌ xkꞌuliꞌk rukꞌ ri malkaꞌn ixoq, xkam xuqujeꞌ bꞌik maj e ralkꞌwaꞌl xekanaj kanoq, je xubꞌan xuqujeꞌ ri urox. \v 22 Je xkꞌulmataj kukꞌ konojel kꞌa xkam na bꞌik ri kꞌisbꞌal chike ri wuqubꞌ, kꞌisbꞌal rech, xkam xuqujeꞌ bꞌik ri ixoq. \v 23 Pa ri kꞌastajibꞌal wach, ¿jachin chike ri achyabꞌ qas rachajil ri ixoq, rumal konojel xekꞌuliꞌ rukꞌ? \p \v 24 Ri Jesús xubꞌij chike: Ri ix, ix sachinaq, xa man iwetaꞌm ta riꞌ ri tzꞌibꞌatalik xuqujeꞌ man iwetaꞌm taj ri utzij ri Dios xuqujeꞌ ri ukwinem. \v 25 Are kekꞌastaj ri kaminaqibꞌ, man kekꞌuliꞌ taj xuqujeꞌ man keya taj pa kꞌulanem, xane je kuꞌx ri angelibꞌ ri e kꞌo pa ri kaj. \v 26 Are kꞌu ri kꞌastajibꞌal wach kech ri kaminaqibꞌ, ¿la man isikꞌim ri uwuj ri Moisés, jawjeꞌ ri kutzijoj wi rij ri kꞌix, ri Dios xubꞌij che: \qt In in uDios ri Abraham, ri Isaac, xuqujeꞌ ri Jacob\qt*\x + \xo 12:26 \xo*\xt Éxodo 3:6.\xt*\x*? \v 27 Ri Dios man kiDios ta kaminaqibꞌ xane kiDios e kꞌaslik winaq. Ri ix sibꞌalaj ix sachinaq. \s Ri taqanik ri sibꞌalaj nim uqꞌij \r (Mateo 22:34-40) \p \v 28 Jun chike ri aꞌjtijabꞌ rech ri taqanik xqebꞌ rukꞌ ri Jesús, are xuto tajin ketzijonik xuqujeꞌ xuta ri xubꞌij ri Jesús, xuta che: ¿Jachin chike ri taqanik ri nim uqꞌij chike konojel? \p \v 29 Ri Jesús xubꞌij: Ri nim taqanik chike konojel are we jun riꞌ: \qt Winaq aꞌj Israel, chitatabꞌej chi ri Dios are xa jun Ajawxel.\qt* \v 30 \qt Chaloqꞌaj ri awAjaw Dios rukꞌ ronojel awanimaꞌ, rukꞌ ronojel akꞌuꞌx, xuqujeꞌ rukꞌ ronojel achuqꞌabꞌ.\qt*\x + \xo 12:30 \xo*\xt Deuteronomio 6:4, 5.\xt*\x* Are wa riꞌ taqanik ri sibꞌalaj nim uqꞌij chike konojel. \v 31 Ri ukabꞌ taqanik are we jun riꞌ: \qt Chaloqꞌaj ri ajil tzꞌaqat, jetaq ri kabꞌan chuloqꞌaxik awibꞌ at.\qt*\f + \fr 12:31 \fr*\ft Levitíco 19:18\ft*\f* \p \v 32 Utz ri xbꞌan la chubꞌixik, ri achi xubꞌij: Ajtij, qas tzij ri xbꞌij la, ri Dios xa jun, man kꞌo ta chi jun Dios xaq xwi ri areꞌ. \v 33 Uloqꞌaxik ri Dios rukꞌ ronojel animaꞌaj, rukꞌ ronojel kuꞌx xuqujeꞌ rukꞌ ronojel chuqꞌabꞌ. Xuqujeꞌ uloqꞌaxik ri kꞌulja jetaq kubꞌan chuloqꞌaxik ribꞌ jun, kꞌo na choch ri utzujik poron sipanik xuqujeꞌ ri utzujik ri kaminaq taq awaj choch ri Dios. \f + \fr 12:33 \fr*\ft Deuteronomio 6:5\ft*\f* \p \v 34 Ri Jesús are xrilo chi ri achi xutzalij uwach ri xubꞌij ri Jesús rukꞌ etaꞌmanik xubꞌij che: Naqaj at kꞌo wi che ri ajawarem rech ri Dios. \p Kꞌa te riꞌ man kꞌo ta chik jun winaq xubꞌij jun jastaq che ri Jesús. \s Ri Cristo are uKꞌojol ri Dios \p \v 35 Are tajin kuya kꞌutuꞌn ri Jesús pa ri Templo, xubꞌij chike ri winaq: ¿Jas che kakibꞌij ri aꞌjtijabꞌ rech ri taqanik chi ri Cristo ukꞌojol ri David? \v 36 Ri David nojinaq che ri Tyoxalaj Uxlabꞌixel che are xubꞌij: \qt Ri Ajawxel xubꞌij che ri wAjaw: Chattꞌuyul pa ri nuwiqiqꞌabꞌ,\qt* \f + \fr 12:36 \fr*\ft Ri winaq ri katꞌuyiꞌ pa uwiqiqꞌabꞌ jun nim taqanel, we are ri Dios o jachin jun ri kꞌo taqanik pa uqꞌabꞌ, kel kubꞌij chi ri winaq riꞌ kayaꞌtaj na nim taqanik pa uqꞌabꞌ.\ft*\f* \qt kꞌa kinya na pa awaqan konojel ri akꞌulel.\qt*\x + \xo 12:36 \xo*\xt Salmos 110:1.\xt*\x* \v 37 Ri David we kubꞌij \em Ajawxel\em* che ri Cristo, ¿jas ta kꞌu che riꞌ ukꞌojol? \p Ri winaq sibꞌalaj utz xkibꞌan chutatabꞌexik ri xubꞌij ri Jesús. \r (Mateo 23:1-36; Lucas 11:37-54; 20:45-47) \p \v 38 Ri Jesús pa ri ukꞌutuꞌn xubꞌij: Chichajij iwibꞌ chike ri aꞌjtijabꞌ rech ri taqanik. Utz kakinaꞌo kewaꞌkat pa taq ri kꞌayibꞌal kikojom ri katzꞌyaq ri karepqꞌunik, xuqujeꞌ utz kakinaꞌo kaya rutzil kiwach.\f + \fr 12:38 \fr*\ft Kꞌo alaj taq nitzꞌ kaxa bꞌantal che tzꞌuꞌm ubꞌiꞌnam Filacteria. Pa taq riꞌ ri alaj taq kaxa riꞌ kꞌo jujun paj tzij rech ri utaqanik ri Moisés. We alaj taq kaxa riꞌ kajatꞌix chikipalaj ri fariseos o che ri kimox qꞌabꞌ xuqujeꞌ kakikoj alaj taq chixchiꞌy che ri katzꞌyaq jeriꞌ kakikꞌutu chi tajin kakichomaj rij ri utzij ri Dios.\ft*\f* \v 39 Utz kakinaꞌo ketꞌuyiꞌk pa taq ri nabꞌe taq tꞌuyulibꞌal pa ri Sinagoga, xuqujeꞌ are kakichaꞌ ri tꞌuyulibꞌal ri nim ubꞌantajik pa taq ri nimaqꞌij ri kesikꞌix wi. \v 40 Kakimaj ri kijastaq ri e malkaꞌnibꞌ taq ixoqibꞌ xuqujeꞌ kakibꞌan chꞌawem rech ketataj kumal nikꞌaj winaq chik. Nimalaj ri kꞌaxkꞌolal ri kape pa kiwiꞌ we achyabꞌ riꞌ kꞌo na chikiwach nikꞌaj chik. \s Ri usipanik ri malkaꞌn ixoq \r (Lucas 21:1-4) \p \v 41 Ri Jesús xtꞌuyiꞌk chunaqaj ri kꞌolibꞌal rech ri sipanik, xuchapleꞌj kikaꞌyexik ri winaq are kakiya ri kisipanik pa ri kꞌolibꞌal rech, ri kꞌo pa ri Templo. Sibꞌalaj e kꞌi qꞌinomabꞌ xkiya nimaꞌq taq pwaq. \v 42 Xopan kꞌut jun malkaꞌn ixoq, xuꞌya kanoq kebꞌ qꞌana taq pwaq ri man nim taj kilitajik. \v 43 Ri Jesús xusikꞌij ri utijoxelabꞌ, xubꞌij chike: Qas tzij kinbꞌij chiꞌwe, we malkaꞌn ixoq riꞌ are nim xuya chikiwach konojel. \v 44 We nikꞌaj winaq xkiya ri jubꞌiqꞌ che ri nim ri kꞌo kukꞌ, are kꞌu we ixoq riꞌ xuya ronojel ri kꞌo rukꞌ. \c 13 \s Ri kakꞌulmataj na pa taq ri kꞌisbꞌal taq qꞌij choch ri uwachulew \r (Mateo 24:1-2; Lucas 21:5-6) \p \v 1 Elem loq rech ri Jesús pa ri Templo, jun chike ri utijoxelabꞌ xubꞌij che: Ajtij, chilampe sibꞌalaj jeꞌl kakaꞌy le nimaꞌq taq abꞌaj le kojtal che le Templo. \p \v 2 Ri Jesús xubꞌij che: ¿La kawil ronojel we nimaq taq ja riꞌ? Man jun abꞌaj kakanaj chi kanoq puꞌwiꞌ jun abꞌaj, ronojel katukix na. \r (Mateo 24:3-28; Lucas 21:7-24; 17:22-24) \p \v 3 Are xeꞌ ri qꞌij, ri Jesús xtꞌuyiꞌk puꞌwiꞌ ri juyubꞌ Olivos, ri kꞌo apanoq choch ri Templo. Ri Pedro, ri Jacobo, ri Juan, xuqujeꞌ ri Andrés xkita che ri Jesús xaq pa utukel, xkibꞌij che: \v 4 Bꞌij la chaqe ¿jampaꞌ kakꞌulmataj le xbꞌij la? ¿Jas kakꞌutuwik chi xa jubꞌiqꞌ karaj kakꞌulmatajik? \p \v 5 Ri Jesús xubꞌij chike: Qas chichajij iwibꞌ, kꞌo mixsubꞌuwik. \v 6 E kꞌi winaq kepe na pa ri nubꞌiꞌ kakibꞌij: “In riꞌ,” xuqujeꞌ keꞌkisubꞌ na e kꞌi. \p \v 7 Are kito chi kꞌo chꞌoꞌj kabꞌanik xuqujeꞌ katzijoxik chi kabꞌan na chꞌoꞌj. Man kixtontiꞌr taj. Choqꞌaqꞌ wi kakꞌulmataj we riꞌ, man are ta na kꞌisbꞌal rech ri uwachulew. \v 8 Kechꞌoꞌjin na jun tinimit rukꞌ jun tinimit chik, xuqujeꞌ kechꞌoꞌjin na jun wok tinimit rukꞌ jun wok chik. Kubꞌan na kabꞌraqan pa ronojel ri uwachulew, kape na numik. Are waꞌ ri majibꞌal rech ri qꞌoxom. \p \v 9 ¡Chichajij iwibꞌ! Kixjach na cho ri qꞌatbꞌal taq tzij, chixchꞌay na pa taq ri Sinagoga. Rumal we kixkꞌam na bꞌik chikiwach ri nimaꞌq taq taqanelabꞌ rech kiniqꞌalajisaj chikiwach. \v 10 Nabꞌe na rajawaxik katzijox ri utz laj tzij pa ronojel tinimit. \v 11 Man kakꞌaxir taj iwanimaꞌ chuchomaxik ri kibꞌij are kixkꞌam bꞌik rech kaqꞌat tzij pa iwiꞌ, xaq xwi chibꞌij ri kabꞌix chiꞌwe kibꞌij pa ri qꞌotaj riꞌ, rumal man ix taj riꞌ kixchꞌawik xane are ri Tyoxalaj Uxlabꞌixel. \v 12 Ri aꞌlaxik xaq aꞌreꞌ kakijach na kibꞌ pa kamikal, ri tataxel kujach na ri ralkꞌwaꞌl pa kamikal. Ri alkꞌwaꞌlaxelabꞌ man keꞌkinimaj ta chi na ri kitat kinan, keꞌkikamisaj na. \v 13 Konojel ri winaq rech ri uwachulew kaketzelaj na iwach rumal ri nubꞌiꞌ, are kꞌu ri ko kakꞌojiꞌk, kakolotaj na. \p \v 14 Are kiwil na ri itzel laj awas kakꞌojiꞌk jawjeꞌ ri man taqal ta wi, /jetaq ri xutzꞌibꞌaj ri qꞌalajisal tzij Daniel/ (ri kusikꞌij uwach ri wuj, chuchꞌobꞌo ri kubꞌij ri kusikꞌij) ri winaq ri e kꞌo pa Judea chaꞌnimaj bꞌik chebꞌoꞌj pa ri juyubꞌ.\x + \xo 13:14 \xo*\xt Daniel 9:27; 11:31; 12:11.\xt*\x* \v 15 Ri kꞌo pa ri jaꞌ ri kꞌo puꞌwiꞌ ri rachoch, maqaj bꞌik ikim chukꞌamik jun ujastaq. \v 16 Xuqujeꞌ ri kꞌo cho ri saq, matzalij loq chukꞌamik ri uqꞌuꞌ xane chanimajoq. \v 17 Che ri qꞌij riꞌ, ¡kꞌax ke ri ixoqibꞌ ri yawabꞌ taq winaq xuqujeꞌ ri keꞌkitubꞌisaj kal! \v 18 Chibꞌana chꞌawem rech man we riꞌ man kakꞌulmataj taj pa ri qꞌalaj. \v 19 Rumal ri kꞌax ri kakꞌulmatajik, man kꞌulmatajinaq ta wi loq pa ri majibꞌal rech ri uwachulew xuqujeꞌ man kakꞌulmataj ta chi na. \v 20 We ta mat kukoꞌpij ri Dios we qꞌij riꞌ, maj jun riꞌ kakꞌasiꞌ, xa kꞌu kumal ke ri e chaꞌtalik, kakꞌopix na ri qꞌij. \p \v 21 We kꞌo jun kubꞌij chiꞌwe: “¡Chiwilampeꞌ, chi riꞌ kꞌo wi ri Cristo!” o “¡Chiwilampeꞌ, je leꞌ kꞌo wiꞌ!” man kikoj taj. \v 22 Kepe na winaq kakijaluj chi aꞌreꞌ e Cristo, xuqujeꞌ kakijaluj chi e qꞌalajisal taq utzij ri Dios, kakibꞌan na kꞌutbꞌal xuqujeꞌ mayijabꞌal taq jastaq rech keꞌkisubꞌ ri winaq pune are ri e chaꞌtalik. \v 23 Rumal riꞌ qas kinbꞌij chiꞌwe: “Chichajij iwibꞌ.” \r (Mateo 24:29-35, 42-44; Lucas 21:25-36) \p \v 24 Pa taq ri qꞌij riꞌ are kikꞌow ri nimalaj kꞌaxal, kachup na ri qꞌij xuqujeꞌ ri ikꞌ. \v 25 Ketzaq na loq ri chꞌumil ri e kꞌo cho ri kaj xuqujeꞌ kasach na uwach ri kaj.\x + \xo 13:25 \xo*\xt Isaías 13:10; 34:4.\xt*\x* \v 26 Kiwil kꞌu na ri uKꞌojol ri Achi kape pa ri sutzꞌ rukꞌ kwinem xuqujeꞌ juluwem. \v 27 Kuꞌtaq kꞌu na loq ri rangelibꞌ ri Dios chikimulixik konojel ri e chaꞌtalik pa ronojel ri uwachulew. \p \v 28 Chichꞌobꞌo ri kꞌutuꞌn chirij ri ucheꞌal ri higos. Are keraxar ri uqꞌabꞌ, kekꞌiy loq ri uxaq, iwetaꞌm chi xqebꞌ loq ri qꞌalaj.\f + \fr 13:28 \fr*\ft Pa kaxlaꞌn tzij ri tzij verano are ri saqꞌij man kajunumataj ta kꞌu kukꞌ ri kitzijobꞌal ri aꞌj Israel rumal chi ri verano are ri qꞌalaj.\ft*\f* \x + \xo 13:28 \xo*\xt Mateo 24:36; Hechos 1:6-7.\xt*\x* \v 29 Jeriꞌ xuqujeꞌ are kiwilo kakꞌulmatajik we jastaq riꞌ, chiwetaꞌmaj chi xqebꞌ loq ri nupetibꞌal. \v 30 Qas tzij kinbꞌij chiꞌwe chi man kekam ta na we winaq riꞌ rech we qꞌij kamik, kꞌa kꞌulmataj na we jastaq riꞌ. \v 31 Ri kaj xuqujeꞌ ri uwachulew kasach na, are kꞌu ri nutzij maj usachik. \p \v 32 Are kꞌu ri qꞌij xuqujeꞌ ri qꞌotaj, maj jun etaꞌmaninaq, man ne ketaꞌm taj ri angelibꞌ, in xuqujeꞌ man wetaꞌm taj, xane xaq xwi ri Tataxel. \v 33 Chixkꞌasloq, xuqujeꞌ chibꞌana chꞌawem rumal man iwetaꞌm taj are kopan ri qꞌotaj rech ri nupetibꞌal. \v 34 Kajunumataj rukꞌ jun achi are keꞌ pa jun utaqkil, kuꞌya kanoq ri e rajchakibꞌ kakichajij apanoq ri rachoch, kuya kanoq kitaqkil konojel, xuqujeꞌ kutaq kanoq ri chajil uchiꞌ ja rech man kawar taj. \v 35 Rumal riꞌ chixkꞌasloq, man iwetaꞌm taj jampaꞌ katzalij loq ri ajchoqꞌe ri ja, wine are kaqaj qꞌij, wine pa nikꞌaj aqꞌabꞌ, o wine are koqꞌ ri amaꞌ akꞌ, o are ne kasaqirik. \v 36 Rech man kixwar taj are kuꞌriqa ri nupetibꞌal. \v 37 Ri kinbꞌij chiꞌwe ix, kinbꞌij chike konojel: ¡Chixkꞌasloq! \c 14 \s Jun ixoq kutix jun kꞌokꞌ kunabꞌal chirij ri Jesús pa ri tinimit Betania \r (Mateo 26:1-5; Lucas 22:1-2; Juan 11:45-53) \p \v 1 Xa kebꞌ qꞌij chik karaj che ri nimaqꞌij Pascua, xuqujeꞌ ri nimaqꞌij are katij ri \w kaxlan wa ri maj chꞌam rukꞌ\w*. Ri e kꞌamal taq bꞌe kech ri chꞌawenelabꞌ cho ri Dios pa kiwiꞌ ri winaq e kachiꞌl ri aꞌjtijabꞌ rech ri taqanik tajin kachichomaj jas kakibꞌan chuchapik ri Jesús, rech kakikamisaj. \v 2 Xkibꞌij: Man kaqachap taj pa le nimaqꞌij rech man ketukin ta bꞌik le winaq. \r (Mateo 26:6-13; Juan 12:1-8) \p \v 3 Are kꞌo ri Jesús pa ri tinimit Betania pa rachoch ri Simón, ri kabꞌix chꞌaꞌk achi che, xopan jun ixoq rukꞌaꞌm bꞌik jun kꞌokꞌ laj kunabꞌal.\f + \fr 14:3 \fr*\ft Ri alabastro jun abꞌaj ri sibꞌalaj chꞌuchꞌuj. Are waꞌ ri kabꞌan limeꞌt rukꞌ kaya kꞌokꞌ taq kunabꞌal chupam.\ft*\f* ri bꞌantal che jun ri qꞌayes ubꞌiꞌ \w nardo\w*, ri sibꞌalaj paqal rajil. Ri ixoq xupaxij ri kꞌolibꞌal ri kꞌo wi bꞌik ri kunabꞌal, kꞌa te riꞌ xuqꞌij pa ujolom ri Jesús.\f + \fr 14:3 \fr*\ft Ri nardo are jun kiꞌ uwaꞌl jun cheꞌ ri kꞌo pa ri tinimit India, xa kꞌu rumal che ri naj kape wi rumal riꞌ sibꞌalaj paqal rajil, yaktal pa jun limeꞌt ri man rech man xaq ta katixik.\ft*\f* \v 4 E kꞌo kꞌu jujun chike ri e kꞌo chilaꞌ xkibꞌij: ¿Jas che xaq xtix we kunabꞌal riꞌ? \v 5 La man xa xkꞌayix we jastaq riꞌ rech kachꞌek nimalaj pwaq che jeriꞌ kaya chike ri mebꞌaibꞌ. \p Sibꞌalaj kꞌax kakibꞌan chuyajik ri ixoq. \p \v 6 Ri Jesús xubꞌij: ¿Jas che kꞌax kixtzijon che we ixoq riꞌ? Man kiyaj taj. Sibꞌalaj utz ri chak ri xubꞌan wukꞌ. \v 7 Ronojel qꞌij e kꞌo ri e mebꞌaibꞌ iwukꞌ rech kiꞌtoꞌo, ri in kꞌut man in kꞌo taj ronojel qꞌij iwukꞌ. \v 8 We ixoq riꞌ xubꞌano ri xkwin chubꞌanik naꞌtabꞌal rech chi kinmuqiꞌk na. \v 9 Qas tzij kinbꞌij chiꞌwe pa ronojel ri uwachulew jawjeꞌ ri katzijox wi na ri utz laj tzij, katzijox na we xubꞌano we ixoq riꞌ. \r (Mateo 26:14-16; Lucas 22:3-6) \p \v 10 Ri Judas Iscariote, jun chike ri kabꞌlajuj utijoxelabꞌ ri Jesús, xopan chukꞌayixik ri Jesús kukꞌ ri e kꞌamal taq bꞌe kech ri chꞌawenelabꞌ cho ri Dios pa kiwiꞌ ri winaq. \v 11 Sibꞌalaj xekiꞌkotik are xkitabꞌej rech ri xbꞌix chike, xkitzuj pwaq che ri Judas. Jeriꞌ ri Judas xuchapleꞌj utzukuxik jas kubꞌan chujachik ri Jesús pa kiqꞌabꞌ. \s Ri kꞌisbꞌal rekeqꞌij ri xbꞌanik rukꞌ ri Jesús \r (Mateo 26:17-29; Lucas 22:7-23; Juan 13:21-30; 1 Corintios 11:23-26) \p \v 12 Pa ri nabꞌe qꞌij rech ri nimaqꞌij, are katij ri \w kaxlan wa ri maj chꞌam rukꞌ\w*, \f + \fr 14:12 \fr*\ft “Ri kaxlan wa ri maj chꞌam rukꞌ.” Chasikꞌij pa Hechos 12:3.\ft*\f* xuqujeꞌ are kakamisax ri chij rech ri Pascua, ri tijoxelabꞌ xkita che ri Jesús: ¿Jawjeꞌ kaj wi la kaqabꞌan wi ri waꞌim rech Pascua? \p \v 13 Ri Jesús xubꞌij chike e kebꞌ chike ri utijoxelabꞌ: Jix pa le tinimit. Chilaꞌ kel wi loq jun achi rukꞌaꞌm jun qꞌebꞌal jaꞌ, chitereneꞌj bꞌik. \v 14 Jawjeꞌ ri kok wi bꞌik ri achi, chibꞌij che: “Ri ajtij kuto: ¿Jawjeꞌ kꞌo wi ri ja ri kinwikꞌowisaj wi ri nimaqꞌij Pascua, kukꞌ ri nutijoxelabꞌ?” \v 15 Ri achi kukꞌut na chiꞌwach jun nim ja ri kꞌo chikaj, sukꞌumatal chik. Chibꞌana ri qarekeqꞌij chilaꞌ. \p \v 16 Xebꞌek ri tijoxelabꞌ, xoꞌk bꞌik pa ri tinimit, xkiriq ri achi jetaq ri xubꞌij bꞌik ri Jesús chike. Jeriꞌ xkibꞌano ri rekeqꞌij rech Pascua. \p \v 17 Are xok aqꞌabꞌ, xopan ri Jesús e rachiꞌl ri kabꞌlajuj utijoxelabꞌ. \v 18 Are e qꞌaꞌlik tajin kewaꞌ puꞌwiꞌ ri mexa, ri Jesús xubꞌij chike: Qas tzij kinbꞌij chiꞌwe, jun chiꞌwe ri tajin kawaꞌ wukꞌ kinukꞌayij na. \p \v 19 Ri tijoxelabꞌ sibꞌalaj xebꞌisonik, xkichapleꞌj utatabꞌeloꞌxik chibꞌil kibꞌ: ¿Teꞌq in riꞌ? \p \v 20 Ri Jesús xubꞌij: Jun chike ri kabꞌlajuj ri kumuꞌ ri ukaxlan wa wukꞌ pa ri palaꞌt. \v 21 Qas tzij kinbꞌij chiꞌwe, kakꞌulmataj na rukꞌ ri uKꞌojol ri Achi, jetaq ri tzꞌibꞌatal loq, xa kꞌu kꞌax rech ri kꞌayinel, are katanik we ta mat xalaxik. \p \v 22 Are tajin kewaꞌik, ri Jesús xukꞌam ri kaxlan wa, xutewechiꞌj. Kꞌa te riꞌ xujach chike ri utijoxelabꞌ, xubꞌij chike: Riꞌ chikꞌamaꞌ, are waꞌ ri nutyoꞌjal. \p \v 23 Kꞌa te riꞌ xukꞌam jun qumubꞌal, xutyoxij che ri Dios, kꞌa te riꞌ xuya chike ri utijoxelabꞌ, konojel xequmunik. \v 24 Xubꞌij chike: Are waꞌ ri nukikꞌel rech ri kꞌakꞌ chꞌekom tzij, ri katixtobꞌ kumal ke e kꞌi winaq.\f + \fr 14:24 \fr*\ft Kakituruwisaj ukikꞌel jun awaj chukꞌutik chi ri chꞌekom tzij kakibꞌano, qas tzij wiꞌ. \ft*\xt Éxodo 24:8.\xt*\f* \v 25 Qas tzij kinbꞌij chiꞌwe, man kinqumuj ta chi na we vino xane kꞌa te kinqumuj chik pa ri ajawarem rech ri Dios ri kꞌakꞌ vino. \s Ri Jesús kutzijoj chi ri Pedro karawaj na ubꞌixik ri Jesús \r (Mateo 26:30-35; Lucas 22:31-34; Juan 13:36-38) \p \v 26 Are xbꞌixotaj ri Salmos\f + \fr 14:26 \fr*\ft Ri bꞌix ri xkibꞌixoj pa ri Pascua wine are ri kubꞌij pa \ft*\xt Salmos 115; 118.\xt*\f* kumal, xebꞌe pwiꞌ ri juyubꞌ Olivos. \r (Mateo 26:30-35; Lucas 22:31-34; Juan 13:36-38) \p \v 27 Kꞌa teꞌ ri xubꞌij ri Jesús: Iwonojel kinitzaq na kanoq, jeriꞌ rumal tzꞌibꞌatalik: \qt Kinbꞌan na kꞌax che ri ajyuqꞌ xuqujeꞌ ketukin na bꞌik ri chij.\qt*\x + \xo 14:27 \xo*\xt Zacarías 13:7.\xt*\x* \v 28 Are kinkꞌastajik, kinnabꞌej na bꞌik chiꞌwach kineꞌ je laꞌ pa Galilea. \p \v 29 Ri Pedro xubꞌij: In man kantzaq ta la kanoq pune konojel ri nikꞌaj jeriꞌ kakibꞌano. \p \v 30 Ri Jesús xubꞌij che: Qas tzij kinbꞌij chawe, che we chaqꞌabꞌ kamik oxmul awawam nuwach are koqꞌ ri akꞌ chukamul. \p \v 31 Ri Pedro ko xubꞌij: Pune rajawaxik kinkam ukꞌ la, man kinwawaj ta wi qꞌalajisaxik la. Konojel ri nikꞌaj tijoxelabꞌ chik je xkibꞌij jacha ri xubꞌij ri Pedro. \s Kubꞌan chꞌawem ri Jesús pa Getsemaní \r (Mateo 26:36-46; Lucas 22:39-46) \p \v 32 Xoꞌpan pa jun kꞌolibꞌal ubꞌiꞌ Getsemaní, ri Jesús xubꞌij chike ri utijoxelabꞌ: Chixtꞌuyul kanoq waral, xa keꞌnbꞌana na apanoq chꞌawem. \p \v 33 Xuꞌkam bꞌik ri Pedro, ri Jacobo, ri Juan rukꞌ. Xuchapleꞌj bꞌisonem xuqujeꞌ xuxiꞌj ribꞌ \v 34 Xubꞌij chike ri e kꞌo rukꞌ: Sibꞌalaj kabꞌison ri wanimaꞌ, raj kinkamik kinnaꞌo. \p Kꞌa te riꞌ xubꞌij chike: Chixkanaj kanoq waral, chixkꞌasloq. \p \v 35 Xbꞌin chi na apanoq jubꞌiqꞌ, xukiꞌk pa ri ulew, xuchapleꞌj ubꞌanik chꞌawem are xuto we ta kꞌo bꞌanom wi mat kuriq ri kꞌaxal. \v 36 Xubꞌij: ¡Tat! lal kakwin la chubꞌanik ronojel. Man kaya ta la bꞌe chwe kinriq we kꞌax riꞌ, man are ta kꞌu kabꞌan we in, xane are bꞌanoq ri kaj lal. \p \v 37 Kꞌa te riꞌ xtzalij kukꞌ ri utijoxelabꞌ, are xopan kukꞌ tajin kewarik. Xubꞌij: ¡Simón! ¿Tajin ne lo katwarik? ¿Man xatkwin taj xatkꞌasiꞌk xa ta ne jun hora? \v 38 Chixkꞌasloq, chibꞌana chꞌawem rech man kixqaj taj pa ri mak. Ri uxlabꞌal sibꞌalaj karaj ri chꞌawem are kꞌut ri ityoꞌjal maj uchuqꞌabꞌ. \p \v 39 Xeꞌ chi junmul ri Jesús, xubꞌana chꞌawem. \v 40 Are xtzalij loq kukꞌ ri tijoxelabꞌ, junmul chik tajin kewarik, rumal sibꞌalaj kꞌax kiwaram. Man xkiriq taj jas xkibꞌij che ri Jesús. \v 41 Churox mul xtzalij loq kukꞌ ri utijoxelabꞌ, xubꞌij chike: Chixwaroq, chixuxlanoq, waral xkꞌis wi. Chiwilampeꞌ, xopan ri qꞌotaj are kajach ri uKꞌojol ri Achi pa kiqꞌabꞌ ri aꞌjmakibꞌ. \v 42 ¡Chixwaꞌjiloq! ¡Joꞌ! Xul le kinjachowik. \s Ri Judas kujach ri Jesús \r (Mateo 26:47-56; Lucas 22:47-53; Juan 18:2-11) \p \v 43 Tajin kachꞌaw na ri Jesús are xaq kꞌa te xopan ri Judas, jun chike ri kabꞌlajuj tijoxelabꞌ, e rachiꞌl sibꞌalaj e kꞌi winaq ri e taqtal bꞌik kumal ri e chꞌawenelabꞌ cho ri Dios pa kiwiꞌ ri winaq, aꞌjtijabꞌ rech ri taqanik xuqujeꞌ e kꞌamal taq bꞌe kech ri winaq aꞌj Israel, kukꞌam cheꞌ rachiꞌl sakꞌibꞌal. \v 44 Ri Judas ubꞌim chike ri winaq: Ri achi ri kintzꞌumaj are riꞌ, chichapaꞌ, chikꞌama bꞌik rukꞌ chuqꞌabꞌ. \p \v 45 Are xopanik ri Judas, xqebꞌ rukꞌ ri Jesús, xubꞌij che: Ajtij. \p Kꞌa te riꞌ xutzꞌumaj. \p \v 46 Ri achyabꞌ xkichap ri Jesús. \v 47 Jun chike ri e kꞌo chilaꞌ xresaj jun sakꞌibꞌal, xusakꞌij ri uxikin ri patanil rech ri kꞌamal kibꞌe ri e chꞌawenelabꞌ cho ri Dios. \v 48 Ri Jesús xubꞌij chike: ¿La in jun elaqꞌom kꞌut che ri ix petinaq chwij rukꞌ cheꞌ rachiꞌl sakꞌibꞌal? \v 49 Man xinichap ta kꞌut pa taq ri qꞌij are xinkꞌojiꞌk iwukꞌ pa ri Templo. Xkꞌulmataj kꞌu we riꞌ rumal cher rajawaxik wi kakꞌulmataj na ri tzꞌibꞌatal loq. \p \v 50 Kojonel ri utijoxelabꞌ xaꞌnimaj bꞌik, xkitzaq kanoq utukel. \p \v 51 Xkichap kꞌut jun ala ri utereneꞌm bꞌik ri Jesús, uqꞌuꞌm jun atzꞌyaq. \v 52 Ri ala xutzaq kanoq ri atzꞌyaq, chꞌanalik, xanimaj bꞌik. \s Kopan ri Jesús chkiwach ri kinimaꞌqil ri chꞌawenelabꞌ cho ri Dios \r (Mateo 26:57-68; Lucas 22:54-55, 63-71; Juan 18:12-24) \p \v 53 Xkikꞌam bꞌik ri Jesús choch ri kꞌamal kibꞌe ri chꞌawenelabꞌ cho ri Dios, chilaꞌ xkimulij wi kibꞌ ri e kꞌamal taq bꞌe kech wi e chꞌawenelabꞌ cho ri Dios, ri aꞌjtijabꞌ rech ri taqanik xuqujeꞌ ri e kꞌamal taq kibꞌe ri winaq aꞌj Israel. \v 54 Ri Pedro naj kꞌo wi kanoq utereneꞌm bꞌik ri Jesús, xok bꞌik cho rachoch ri kinimaꞌqil ri chꞌawenelabꞌ cho ri Dios. Xtꞌuyiꞌk kukꞌ ri ajchꞌoꞌjabꞌ chajinelabꞌ kumiqꞌ ribꞌ chuchiꞌ ri qꞌaqꞌ. \p \v 55 Ri e kꞌamal taq kibꞌe ri chꞌawenelabꞌ cho ri Dios xuqujeꞌ ri e yaꞌl taq noꞌj kakitzukuj jas kakibꞌan chuqꞌalajisaxik chi ri Jesús ajmak, jeriꞌ kekwinik kakikamisaj, maj kꞌu umak xkiriqo. \v 56 E kꞌi winaq xkibꞌan bꞌanoj tzij chirij ri Jesús, man saq ta kꞌut ri kakibꞌij. \v 57 E kꞌo kꞌu nikꞌaj winaq xkibꞌan we bꞌanoj tzij riꞌ chirij ri Jesús, xkibꞌij: \v 58 Uj xqato are xubꞌij: Kintukij we Templo ri kiqꞌabꞌ achyabꞌ yakowinaq, kinyak kꞌu na jun man uqꞌabꞌ ta achi kayakowik. \p \v 59 Man rukꞌ ta waꞌ xjunamataj uwach ri kakibꞌij. \p \v 60 Xwaꞌjil ri kꞌamal bꞌe kech ri chꞌawenelabꞌ cho ri Dios, xubꞌij che ri Jesús: ¿La maj jas kabꞌij che le kakibꞌij chawe? ¿Jas kel kubꞌij waꞌ we mak riꞌ, ri kabꞌixik xabꞌano? \p \v 61 Ri Jesús maj jas xubꞌij. Ri kꞌamal kibꞌe ri chꞌawenelabꞌ cho ri Dios xuta che: ¿La at, at Cristo, uKꞌojol ri tewchiꞌtal laj Dios? \p \v 62 Jeꞌ, in riꞌ, xcha ri Jesús. Kiwil na ix ri uKꞌojol ri Achi, katꞌuyiꞌ na pa ri uwiqiqꞌabꞌ ri kwinel laj Dios are kape pa ri sutzꞌ rech chilaꞌ chikaj. \p \v 63 Ri kꞌamal bꞌe kech ri chꞌawenelabꞌ cho ri Dios xutꞌoqopij ri ratzꞌyaq\f + \fr 14:63 \fr*\ft Kakitꞌoqopij ri katzꞌyaq chukꞌutik chi itzel xkita ri xbꞌixik o are ne ri tajin kabꞌanik. Xkibꞌij we riꞌ rumal xkito chi awas taq tzij ri xbꞌixik.\ft*\f*, xubꞌij: ¿Jas kakitayij chi na chaqe ri e qꞌalajisanelabꞌ? \v 64 ¡Qas ix xixtow rukꞌ ixikin ri awas ri xubꞌij! ¿Jas kita che? \p Konojel ri winaq xkibꞌij chi taqal che kakamisaxik. \v 65 E kꞌi xkichapleꞌj uchubꞌaxik ri upalaj, xkichꞌuq ri ubꞌoqꞌoch, xkikoj tꞌoyom qꞌabꞌ che, xkibꞌij: ¡Chaqꞌalajisaj ri utzij ri Dios chiqawach! \p Ri ajchꞌoꞌjabꞌ chajinelabꞌ xkilaqꞌij qꞌabꞌ chupalaj. \s Ri Pedro karawaj uqꞌalajisaxik ri Jesús \r (Mateo 26:69-75; Lucas 22:56-62; Juan 18:15-18, 25-29) \p \v 66 Ri Pedro are kꞌo cho ri ja, xikꞌow bꞌik jun aj ikꞌ rech ri kꞌamal kibꞌe ri chꞌawenelabꞌ cho ri Dios. \v 67 Are xrilo chi ri Pedro tajin kumiqꞌ ribꞌ chuchiꞌ ri qꞌaqꞌ, ko xukaꞌyej, xubꞌij che: Xuqujeꞌ at at kꞌo rukꞌ ri Jesús ri aj Nazaret. \p \v 68 Ri Pedro xubꞌij: Man wetaꞌm taj uwach, man ne wetaꞌm taj jachin tajin katzijoj rij. \p Kꞌa te riꞌ xel bꞌik chuchiꞌ ri qꞌaqꞌ, xeꞌ chuchiꞌ ri uchiꞌ ja. \v 69 Ri aj ikꞌ are xril ri Pedro xubꞌij chike ri e kꞌo chilaꞌ: We jun achi riꞌ kachiꞌl we winaq riꞌ. \p \v 70 Ri Pedro junmul chik xubꞌij chi man retaꞌm taj uwach ri Jesús. Maj naj taj ikꞌowinaq, are nikꞌaj winaq chik xkibꞌij che ri Pedro: Qas tzij wi laꞌ at kachiꞌl rumal at at aj Galilea. \p \v 71 Ri Pedro xuchapleꞌj ubꞌixik etzelal chibꞌil ribꞌ. Xubꞌij: Qas tzij kinbꞌij chiꞌwe chi man wetaꞌm taj uwach ri Jesús. \p \v 72 Xaq kꞌa teꞌ xoqꞌ jun amaꞌ akꞌ chukamul. Xnaꞌtaj che ri Pedro ri xbꞌix che rumal ri Jesús: Oxmul awawam nuwach are koqꞌ chukamul ri amaꞌ akꞌ. \p Ri Pedro xuchapleꞌj oqꞌej. \c 15 \s Ri Jesús kopan choch ri Pilato \r (Mateo 27:1-2, 11-14; Lucas 23:1-5; Juan 18:28-38) \p \v 1 Are xsaqirik, ri kinimaꞌqil ri chꞌawenelabꞌ cho ri Dios, ri e kꞌamal taq kibꞌe ri winaq aꞌj Israel xuqujeꞌ ri e yoꞌl taq noꞌj xkichomaj jas kakibꞌano. Xkiyut bꞌik ri Jesús, xkikꞌam bꞌik choch ri Pilato. \v 2 Ri Pilato xuta che ri Jesús: ¿La at ri at kirey ri winaq aꞌj Israel? \p Ri Jesús xubꞌij che: Lal xbꞌin la in jachinaq. \p \v 3 Ri e kꞌamal taq kibꞌe ri e chꞌawenelabꞌ cho ri Dios pa kiwiꞌ ri winaq xkichapleꞌj utzujuxik ri Jesús che kꞌi jastaq. \v 4 Ri Pilato xubꞌij che ri Jesús: ¿La maj jas kabꞌij che le tajin kakibꞌij chawe? Sibꞌalaj kꞌi ri amakum, jeriꞌ kakibꞌij. \p \v 5 Pune jeriꞌ xbꞌix che ri Jesús, maj xa ta ne jun tzij xubꞌij, rumal riꞌ ri Pilato sibꞌalaj xmayijanik. \r (Mateo 27:15-31; Lucas 23:13-25; Juan 18:38; 19:16) \p \v 6 Pa ri nimaqꞌij, naqꞌatal che ri Pilato kutzoqopij jun itzel winaq ri kꞌo pa che, xapachin na kꞌu ri kakita ri winaq. \v 7 Kꞌo kꞌu jun achi ubꞌiꞌ Barrabás, tzꞌapital pa ri cheꞌ kukꞌ ri itzel taq winaq, rumal ukꞌulel ri nim taqanel pa Roma xuqujeꞌ rumal ri kamisanik ri ubꞌanom. \v 8 Xkimulij kibꞌ ri winaq choch ri Pilato, xkita che kutzoqopij ri jun itzel winaq jetaq ri naqꞌatalik kubꞌano pa ri nimaqꞌij. \v 9 Ri Pilato xuta chike: ¿La are kiwaj kintzoqopij bꞌik le kirey le winaq aꞌj Israel? \p \v 10 Jeriꞌ xubꞌij rumal xuchꞌobꞌo chi ri e kꞌamal taq kibꞌe ri e chꞌawenelabꞌ cho ri Dios xkijach ri Jesús rumal kꞌax kakinaꞌ che. \v 11 Ri e kinimaꞌqil ri e chꞌawenelabꞌ cho ri Dios xeꞌkitaqchiꞌj ri winaq are kakito katzoqopix ri Barrabás. \v 12 Ri Pilato xuta chike: ¿Jas kꞌu kinbꞌan che le achi le kibꞌij ix chi are kirey ri winaq aꞌj Israel? \p \v 13 Ri winaq ko xkiraq kichiꞌ, xkibꞌij: ¡Ripoq! \p \v 14 Ri Pilato xuta chike: ¿Jas che? ¿Jas xumakuj we achi riꞌ? \p Ri winaq ko xkiraq kichiꞌ, xkibꞌij: ¡Ripoq! \p \v 15 Xraj kꞌu ri Pilato xuya chike ri winaq ri kakaj xtaqanik katzoqopixik ri Barrabás, xuqujeꞌ xtaqan churapuxik ri Jesús, kꞌa te riꞌ xujach bꞌik chike rech kakiripo. \p \v 16 Ri ajchꞌoꞌjabꞌ xkikꞌam bꞌik ri Jesús choch ri ja ri kakꞌojiꞌ wi ri nim qꞌatal tzij, xeꞌkimulij konojel ri kachiꞌl. \v 17 Xkikoj jun kyaq manta chirij ri Jesús, kꞌa te riꞌ xkikem jun kꞌix korona, xkikoj pa ujolom, \v 18 xuqujeꞌ xkibꞌij: ¡Nim uqꞌij ri kirey ri winaq aꞌj Israel! \p \v 19 Xkichꞌay chujolom rukꞌ jun aj, xkichubꞌaj, xexukiꞌk choch, kakijaluj kakiya uqꞌij. \v 20 Are xetoꞌtaj chuyakik kitzeꞌ chirij ri Jesús, xkesaj ri manta chrij, xkikoj ri ratzꞌyaq. Kꞌa te riꞌ xkikꞌam bꞌik pa ripik. \s Karip ri Jesús \r (Mateo 27:32-44; Lucas 23:26-43; Juan 19:17-27) \p \v 21 Kꞌo jun achi ubꞌiꞌ Simón aj Cirene, utat ri Alejandro Rufo, tzalijem loq rij pa ri uchak cho ri saq, xkitaq bꞌik chi reqaxik ri ripbꞌal. \p \v 22 Xkikꞌam bꞌik ri Jesús pa ri ulew ubꞌiꞌnam Gólgota, ri kel kubꞌij \em Ubꞌaqilal jolomaj. \em* \v 23 Xkiyujaꞌj vino rukꞌ \w mirra,\w* kꞌa te riꞌ xkitzuj che, ri Jesús man xraj taj xutijo. \v 24 Kꞌa te riꞌ xkiripo, ri ajchꞌoꞌjabꞌ xeꞌtzꞌanik rech kakilo jachin kachꞌekow bꞌik ri ratzꞌyaq ri Jesús. \p \v 25 Pa ri bꞌelejebꞌ hora rech ri qꞌij, xkirip ri Jesús. \v 26 Xkikoj we tzꞌibꞌatalik riꞌ puꞌwiꞌ ri cheꞌ ripbꞌal: ARE WAꞌ RI KIREY RI WINAQ AꞌJ ISRAEL. \v 27 Xerip xuqujeꞌ e kebꞌ eleqꞌomabꞌ chuxukut, jun pa umox, jun pa uwiqiqꞌabꞌ. \v 28 Xkꞌulmataj kꞌut ri tzꞌibꞌatal loq chirij kubꞌij: \qt Xajilax chikixoꞌl ri aꞌjmakibꞌ.\qt* \x + \xo 15:28 \xo*\xt Isaías 53:12.\xt*\x* \p \v 29 Konojel ri kiꞌkꞌow bꞌik kakisutusa kanoq ri kijolom xuqujeꞌ kakibꞌij kanoq che ri Jesús: At ri katukij ri Templo kꞌa te riꞌ pa oxibꞌ qꞌij kayak ukꞌaxel. \v 30 ¡Chatqaj loq cho ri ripbꞌal, chakolo awibꞌ! \p \v 31 Ri e kꞌamal taq bꞌe kech ri chꞌawenelabꞌ cho ri Dios, e kachiꞌl ri aꞌjtijabꞌ rech ri taqanik xkitzeꞌj uwach ri Jesús xkibꞌij che: Xkwinik xuꞌkol nikꞌaj winaq chik, man kakwin ta kꞌut kukol ribꞌ. \p \v 32 Chuqasaj loq ribꞌ choch ri ripbꞌal, we are Cristo kirey ri winaq aꞌj Israel rech jeriꞌ kaqilo xuqujeꞌ kujkojon che. Ri achyabꞌ ri xerip rukꞌ kakibꞌij apanoq kꞌax taq tzij che. \s Ri ukamikal ri Jesús \r (Mateo 27:45-56; Lucas 23:44-49; Juan 19:28-30) \p \v 33 Pa ri unikꞌajil qꞌij xqꞌequꞌmataj ri uwachulew kꞌa te xtaniꞌ pa ri urox hora rech bꞌenaq qꞌij. \v 34 Ri Jesús xuraq uchiꞌ pa ri urox hora rech bꞌenaq qꞌij, xubꞌij: Eloi, Eloi, ¿lama sabactani?\f + \fr 15:34 \fr*\ft We tzij riꞌ xbꞌix pa ri tzijobꞌal hebreo. Qilampe pa \ft*\xt Salmos 22:1.\xt*\f* ri kel kubꞌij: \em NuDios, nuDios ¿jas che xinya la kanoq nutukel?\em* \p \v 35 Jujun chike ri e kꞌo chilaꞌ, are xkita ri xubꞌij ri Jesús, xkibꞌij: Chitampeꞌ, tajin kuchꞌabꞌej apanoq ri Elías. \p \v 36 Kaxikꞌan jun chike ri achyabꞌ xuꞌchꞌaqabꞌa loq jun qꞌux pa vinagre kꞌa te riꞌ xuxekebꞌa bꞌik che jun aj, xutzuj apanoq che ri Jesús, xuqujeꞌ xubꞌij: Qilampeꞌ we qas kape ri Elías chuqasaxik. \p \v 37 Ri Jesús rukꞌ chuqꞌabꞌ xuraq uchiꞌ, kꞌa te riꞌ xkamik. \v 38 Ri atzꞌyaq tasbꞌal upam ri Tyoxalaj kꞌolibꞌal ri kꞌo pa ri Templo xjisjobꞌ pa kebꞌ upetik chikaj kꞌa pa ri ulew. \v 39 Are xuta ri kinimal ri ajchꞌoꞌjabꞌ chi xuraq uchiꞌ ri Jesús, xuqujeꞌ xrilo jas xubꞌan ri Jesús xkamik, xubꞌij: Qas tzij wi, we achi riꞌ are Ukꞌojol ri Dios. \p \v 40 E kꞌo kꞌu jujun ixoqibꞌ naj e kꞌo wi kekaꞌy apanoq. Chikixoꞌl e kꞌo ri María Magdalena, ri María ri unan ri Jacobo, xuqujeꞌ ri unan ri José, xuqujeꞌ ri Salomé. \v 41 We ixoqibꞌ riꞌ xeteriꞌk, xuqujeꞌ xkipatanij ri Jesús are kꞌo pa Galilea. E kꞌo xuqujeꞌ nikꞌaj ixoqibꞌ chik chilaꞌ ri xepaqiꞌ rukꞌ are xeꞌ pa Jerusalén. \s Kamuq ri Jesús \r (Mateo 27:57-61; Lucas 23:50-56; Juan 19:38-42) \p \v 42 Bꞌenaq chi qꞌij, (qꞌij ri kasukꞌumax kanoq ronojel ri katij pa ri qꞌij rech uxlanem) \v 43 ri José aj Arimatea, jun chike ri e yaꞌl taq noꞌj kech ri winaq aꞌj Israel, jun achi ri rayeꞌm ri ajawarem rech ri Dios, man xuxiꞌj taj ribꞌ, xopan rukꞌ ri Pilato chutayik ri utyoꞌjal ri Jesús rech kumuqu. \v 44 Ri Pilato sibꞌalaj xmayijanik are xuto chi aninaq xkam ri Jesús, xusikꞌij ri kinimal ri ajchꞌoꞌjabꞌ xuta che la naj chik kaminaq ri Jesús. \v 45 Are xkibꞌij che chi ri Jesús kaminaq chik, xuya bꞌe che ri José xukꞌam bꞌik. \v 46 Ri José xuqasaj bꞌik ri utyoꞌjal ri Jesús, xubꞌolqꞌotij bꞌik pa jun kꞌakꞌ atzꞌyaq ri xuloqꞌo, xuyaꞌ kanoq pa jun jul ri kꞌottal cho jun abꞌaj, kꞌa te riꞌ xuwolqotij kanoq jun abꞌaj rech kutzꞌapij ri uchiꞌ ri muqbꞌal. \v 47 Ri María Magdalena rachiꞌl ri María unan ri José xkilo jawjeꞌ xmuqiꞌ wi kanoq ri Jesús. \c 16 \s Ri kꞌastajibꞌal uwach ri Jesús \r (Mateo 28:1-10; Lucas 24:1-12; Juan 20:1-10) \p \v 1 Are xikꞌow ri qꞌij re uxlanem, ri María Magdalena, ri María unan ri Jacobo xuqujeꞌ ri Salomé xkiloqꞌ bꞌi kꞌokꞌ taq kunabꞌal rech keꞌkikojo kan che ri utyoꞌjal ri Jesús. \v 2 Sibꞌalaj kamuquq na pa ri nabꞌe qꞌij rech ri wuq qꞌij, ri ixoqibꞌ xebꞌe chuchiꞌ ri muqbꞌal. \v 3 Kakibꞌila chibꞌil taq kibꞌ pa ri bꞌe: ¿Jachin ta kꞌu kabꞌanow toqꞌobꞌ chaqe karesaj ri abꞌaj chuchiꞌ ri muqbꞌal? \p \v 4 Jeriꞌ kakibꞌij rumal ri abꞌaj ri kꞌo chuchiꞌ ri muqbꞌal sibꞌalaj nim. Are xoꞌpanik xkilo chi ri abꞌaj esatal chi kanoq chuchiꞌ ri muqbꞌal. \v 5 Xoꞌk bꞌi pa ri muqbꞌal, kꞌa te xkilo kꞌo jun ala tꞌuyulik pa ri uwiqiqꞌabꞌ rech ri xkꞌojiꞌ wi ri Jesús, sibꞌalaj saq ri ratzꞌyaq. Ri ixoqibꞌ sibꞌalaj xkixiꞌj kibꞌ. \v 6 Ri ángel xubꞌij chike: Man kixiꞌj ta iwibꞌ. Ix tajin kitzukuj ri Jesús ri xripik. Man kꞌo ta chi waral, xane xkꞌastaj uwach. Chixkaꞌyoq jawjeꞌ le xkꞌojiꞌ wi. \v 7 Jix kꞌut, jiꞌtzijoj chike ri tijoxelabꞌ xuqujeꞌ che ri Pedro: “Ri Jesús xnabꞌej apanoq chiꞌwach xeꞌ je laꞌ pa Galilea, je laꞌ kiwil wi na uwach, jetaq ri ubꞌim chiꞌwe.” \p \v 8 Ri ixoqibꞌ xebꞌiribꞌobꞌik, xaꞌnimaj bꞌik, xeꞌl bꞌik chuchiꞌ ri muqbꞌal rukꞌ xibꞌin ibꞌ. Maj xkitzijoj wi ri xkilo. \s Ri Jesús kukꞌut ribꞌ chikiwach e kꞌi winaq kꞌa te riꞌ kapaqiꞌ pa ri kaj \r (Juan 20:11-18) \p \v 9 /Are xkꞌastaj ri Jesús pa ri nabꞌe qꞌij rech ri wuq qꞌij, xukꞌut ribꞌ choch ri María Magdalena, ri xesax wuqubꞌ itzel uxlabꞌal che. \v 10 Ri María Magdalena xeꞌ chutzijoxik chike konojel ri xekꞌojiꞌ rukꞌ ri Jesús. Konojel tajin kebꞌisonik xuqujeꞌ koꞌqꞌik. \v 11 Are xubꞌij chike chi xril uwach ri Jesús kꞌastajinaq chik, man xkikoj taj. \r (Lucas 24:13-35) \p \v 12 Ri Jesús xukꞌut xuqujeꞌ ribꞌ chikiwach e kebꞌ chike ri tijoxelabꞌ are e bꞌenaq pa ri kibꞌe cho ri saq. \v 13 Ri e tijoxelabꞌ xeꞌkitzijoj chike ri nikꞌaj tijoxelabꞌ chik chi xkil ri Jesús, man xkikoj ta kꞌu ri xbꞌix chike. \r (Mateo 28:16-20; Lucas 24:36-49; Juan 20:19-23) \p \v 14 Kꞌisbꞌal re xukꞌut ribꞌ chikiwach ri e juꞌlajuj utijoxelabꞌ are tajin kewaꞌik, xuꞌyajo rumal cher man xeꞌkikoj ta ri xebꞌin chike chi xkꞌastaj uwach. \v 15 Xubꞌij chike ri utijoxelabꞌ: Jix pa ronojel ri uwachulew, jiꞌtzijoj ri utz laj taq tzij, chike konojel winaq. \v 16 Ri kakojonik xuqujeꞌ kabꞌan uqasanaꞌ kakolotajik, are kꞌu ri man kakojon taq, kaqꞌat na tzij puꞌwiꞌ. \v 17 Ri kekojon che ri nubꞌiꞌ, kekwin na. Keꞌkesaj itzel taq uxlabꞌal pa ri nubꞌiꞌ, ketzijon chi na pa juleꞌ taq tzijobꞌal. \v 18 Keꞌkichap na kumatz, xuqujeꞌ we kakiqumuj jaꞌ ri yaꞌtal kamisabꞌal rukꞌ, man kubꞌan ta kꞌax chike. We kakiya ri kiqꞌabꞌ pa kiwiꞌ ri yawabꞌibꞌ, kuꞌtzir na. \r (Lucas 24:50-53) \p \v 19 Are xtoꞌtaj ri Jesús che tzijonem kukꞌ ri tijoxelabꞌ, xkꞌam bꞌik pa ri kaj, xeꞌtꞌuyul pa ri uwiqiqꞌabꞌ ri Dios. \v 20 Ri tijoxelabꞌ xebꞌe chutzijoxik ri ukamikal xuqujeꞌ ri kꞌastajibꞌal uwach ri Jesús pa ronojel ri tinimit. Ri Ajawxel xuꞌtoꞌo chubꞌanik ri utz laj chak, xuqujeꞌ xukꞌutu chi qas kwinel wi ri utzij rumal xuꞌtoꞌo ri tijoxelabꞌ chubꞌanik ri mayijabꞌal taq jastaq./