\id MAT - Olo NT [ong] -Papua New Guinea 1997 (web version -2014) \h Matyu \toc1 Il Matyu laptei \toc2 Matyu \toc3 Mat \mt1 Il Matyu laptei \c 1 \s1 Manre Yaire pite Jisas \p \v 1 Mete fei pepei pe manre pite Jisas Krais. Le ninge palyenelite Devit, le Devit le ninge paliene lite Abraham. \v 2-16 Nange pite yaire le eple men so pepei: Abraham le lila Aisak, le Aisak le lila Jekop le Jekop le lila Juda lire ilim re winkem pele. Leye lo Juda lotei le lilange eple winges nange pelnge Peres lire Sera le te rounge nimou pelnge nange pene Tamar. Peres le lila Esron, le Esron le lila Ram. Ram lila Aminadap, le Aminadap le lila Nason. Leye lo Nason le lila Salmon. Salmon le lila ninge lele Boas le nimou pele nange pene Rahap. Leye lo Boas le lila Obed le Obed nimou pele Rut. Obed lila Jesi. \p Jesi le yaitei lite metine ili liti lontoluwepe mete wuru nange lele Devit. Le Devit lila Solomon, le Solomon nimou pele nepe ne ninu naisi Uria. Solomon lila Rehoboam. Le Rehoboam lila Abisa, le Abisa le yaitei lite Asa. Le Asa le yaitei lite Jehosafat, le Jehosafat le yaitei lite Jehoram, le Jehoram le yaitei lite Usia. Leye le Usia le lila Jotam, le Jotam le lila Asas, le Asas le lila Hesekia. Le Hesekia lila Manase. Fei Manase le yaitei lite Emon. Leye lo Emon le lila Josaia, le Josaia le lila Jekonia lire winkem pele. Le wem fei lepe mete pite Babilon pau kesipe mete pite Israel pilape pe Bapilon. \p Pe paule kesipe pilape pe pe pratei Bapilon re fei, Jokonia le lila ninge lele Seltiel. Seltiel le lila Serupapel, le Serupapel le lila Abiut. Leye le Abiut le lila Eliakim, le Eliakim le yaitei lite Asor, le Asor le yaitei lite Setok leye le Setok le lila Akim, le Akim le lila Eliut, le Eliut le lila Eliyaisa. Eliyaisa le lila ninge lele Matan, le Matan le lila Jekop. Leye lo Jekop le lila Josep. Leye lo Josep le laisine Maria leye lo ne nila ninge lene Jisas pinawo Krais, wusoli Ma Ili lotei laisi laule. \p \v 17 Fei ku mulwepe manre fei pepei karipe maptei wai lelpe lelpe. Abraham pau fale metine ili liti lontoluwepe mete wuru nange lele Devit, pe esi plen le esi plen te winges te winges (14) manre. Ku koponape watafei pinu pepei re (14) pe peilo Devit pau fale wem pe pau kesipe pilape pe Bapilon pe re (14). Pile wem fei lepei le pe pau fale wem nimou nila ninge, nange lele Jisas pinawo Krais, manre pepe re pe koponape fale (14). \s1 Wem nimou nila Jisas Krais \p \v 18 Wem nimou nila Jisas Krais, il pato polpepei. Nimou pele Maria pe topwepe il papiri piti ne ma naisi Josep, wolo ne wala naisi Josep kolo, wolo olo, le ne nulu notei yofu piti ma nilape eple, wuso Riri Teingi laptene pratei yofu lene lepe. \v 19 Josep le metine wuso pe topwepe il papiri piti Maria ma naisi lepe, le metine piti wem oli oli lingiepe il teingipe tuwopou. Wolo le linaulo piti ma kesi topo tapune laltene Maria liso le onposi piti ma kotire lirpene lirpolo le olo linaulineye, ma laisine kolo. \v 20 Wem Josep wala kapi il laptei onposisi, riri lite Ma Ili fale lalpo yongou lirpowo Josep lolpepei, “Josep, ninge palyene lite Devit, ye ma turiye piti ma aisine Maria kolo. Wusoli Riri Teingi le watene eple piti ma nilape. \v 21 Ne ma nila ninge tulei le ye ma inawo Jisas, wusoli le ma kaniepe mete piti ma tounga pesipe il olpe pelpe.” \p \v 22 Fei il pepei fale piti ma paptei il wuso Ma Ili lirpei fale nemi lite metine nimou lepe, il pepe ma fale punkom. Il pirpei polo, \v 23 “Moto lainou nenpe ne ma yofu le ne ma nila ninge tulei le ninge fei lepe pe ma pinawo Emanuel.” Il pal piti nange fei lepei - Ma Ili lirouku ratei. \p \v 24 Liso wem Josep leilo, le lingiepe il wuso riri lite Ma Ili lirpowo pepe le le laisine Maria. \v 25 Wolo wem Maria wala yofu lultei piti ma nila ninge lepe, Josep olo lirine roum metei kolo. Wem Maria nila ninge lepe, Josep kali linawo Jisas. \c 2 \s1 Mete piti epli fale pe pinta Jisas Krais pau ma puluwo \p \v 1 Maria nila Jisas ratei uf kumpu Betlehem lato tef lite Juda. Maria nila Jisas wem Herot wala metine il piti luntoluwepe mete. Maria nila Jisas ne fei so mete ilepe piti epli fale, pe mete piti enke pire wuru, pe pau fale Jerusalem. \v 2 Lo pe pepletei mete pite Jerusalem, pepletei pirpeiye, “Ninge kumpu wuso pile piti ma fale lire metine ili piti luntoluwepe mete pite Juda pepe, le linei? Ku muluwo tauru lele fale loli teplai yuwei le liti epli fale le ku so mau pepei piti ma rautuwo.” \p \v 3-4 Wem Herot lingitepe il pepei, le onom onetei le le loteteiye kolo, mete piti ratei Jerusalem re pe yeflipiye enke olpe. Herot linape mete piti pinuwepe mete piti peptawio Ma Ili siye, le mete piti peptalo mete nemple pire il lipi pite Moses, Herot linape pau panfinemple le le lepleteiye, “Krais ma pila ratei fei linei?” \p \v 5 Pe namti pirpowoye, “Pe ma pila ratei uf kumpu Betlehem lato tef lite Juda. Metine nimou laptei il pepei, \p \v 6 ‘Betlehem, ye ato tef lite Juda, ye uf kumpu, nange neiyei kolo, wusoli ye ma metine nele ili fale le le ma luntoluwepe mete peiki Israel’.” \p \v 7 Liso Herot linape mete wuso pato tef liti epli fale le pe paule Jerusalem pepe, Herot linape pe poteteiye le le lepletei lire wem wuso tauru fale lepe. \v 8 Leye lo le laisipe pe Betlehem le le lirpepe lolpepei, “Ise ye le ise telpalo yintawo ninge kumpu lepe, le wem ise yerengawo, ise yirpeiki soma ki re ma ke rautuwo.” \p \v 9 Fei pe pingitepe il pite Herot re fei, pe peye, le wem pe wala pualo tisi, pe nou puluwo tauru. Tauru elpesi wuso pe puluwo fale loli le liti epli fale lepe le tauru lepe le linuwepe le. Tauru le le lultei lapuluwo tulum wuso Maria nila ninge kumpu Jisas ratei lepe. \v 10 Mete piti enke pire wuru le pe wuso paule tef liti epli fale pepe, pe enke teingipitei wem pe puluwo tauru lepe. \v 11 Pe pinki pe winem le pe puluwo ninge kumpu Jisas lire nimou Maria. Pe yaru yamkelem pratei le pe rautuwo. Leye lo pe nempipe tenge pelpe le pe nampli oweli yini watowo ninge kumpu Jisas, oweli yini watafei kol, le oweli nemple wopu piti pire yini. \p \v 12 Ma Ili lalpo yongou lirpei il polwepe piti pe ma nou pe falowo Herot kolo, liso pe pinge tisi nele nou pe uf tef lelpe. \s1 Josep re Maria kali ninge kumpu Jisas le pe pantu pe Isip \p \v 13 Wem mete piti epli fale pepe pe pe re fei, riri lite Ma Ili lalpo yongou lirpowo Josep lirpeiye, “Eifale kesine nimou nire ninge kumpu lepe le ise yantu ye Isip le ise ratei lepe ma wem ki kirpei soma ise yusa Isip. Herot ma lintawo ninge kumpu lepe piti letesi la. \p \v 14 Fei Josep leilo kesine moto re ninge kumpu lilame pire mulpou pusa Betlehem le pe pe Isip. \v 15 Le pe pratei Isip pe pe fale wem Herot la. Pe polpepei piti ma paptei il wuso Ma Ili lirpei fale nemi lite metine nimou le il pepe ma fale punkom. Il pirpei polo, “Ki kinawo ninge leiki lau tani Isip.” \s1 Mete pite Herot posiepe eple kumpu pite Juda pa \p \v 16 Wem Herot retai lolpepei mete wuso paule epli fale pepe pe pempesi wusoli pe nou pe falowo Herot kolo, pe peinei tisi nele pe, liso Herot onom kotu. Le lirpepe mete pele piti ma petesipe eple tuleingi pite Betlehem le uf walem pratei malfem pepe, pe ma petesipe yeflipiye pa. Eple kumpu eringi pelpe fale eringi twinges, le pe pitipi wusoli Herot nausi lasi wem wuso mete piti epli fale pe pirpowo pire wem wuso tauru fale lepe. \p \v 17 Herod lolpepei piti ma laptei il wuso metine nimou Jeremaia lirpei pepe, pe ma fale punkom. Le lirpeiye, \p \v 18 “Pe pingitowo ipli fale Rama, ipli liti pailolo re poutiti olpetei. Resel nouti onetei nire eple pene. Ne nouti le pe miso pailelene onom pene kolo wusoli eple olo yeflipiye pa.” \s1 Josep re Maria le ninge kumpu Jisas pe nou pau tani Isip \p \v 19 Herod la re fei liso riri lite Ma Ili lalpo yongou lirpowo Josep ratei Isip, \v 20 le le lirpowo Josep lolpepei, “Eifale kesi kumpu lepe lire nimou pele le ise ma nou ye tef lite Israel wusoli mete wuso pirpolo pe ma petesi la lepe, pe olo paye.” \v 21 Liso Josep leilo kesi ninge Jisas lire nimou pele Maria le pe nou pe Israel. \p \v 22 Wem Josep lingitei lolpepei, Arkelaus namti lesio towa lite yaitei lele Herot. Arkelaus namti fale lire metine ili piti luntoluwepe mete pite Juda liso Josep turuwo piti ratei tef fei lepe. Riri lite Ma Ili nou lalpo yongou lirpowo Josep le Josep le tef lite Galili. \v 23 Le Josep leila winem lele ratei uf pinawo Nasaret. Le lolpepei piti ma laptei il wuso mete emare pinu pirpei pepe, il pepe ma fale punkom. Il pirpei polo, “Mete ma pinawo pirpolo le metine lite Nasaret.” \c 3 \s1 Jon liti kaptetei mete, le leptalo il \p \v 1 Wem fei lepe Jon, le metine liti kaptetei mete, le le leptalo ilpite Ma Ili linge tef minim lite Juda. Tef oli era re telmane ye yawi. \v 2 Le le lirpeiye, “Ise yusape il olpe wusoli wem liti Ma Ili ma luntolise olo lau lire malfemye.” \v 3 Jon, le metine wuso metine nimou Aisaia sungoi liye lirpei liri lepe wem le lirpeiye, \q1 “Metine nele linanai linge tef oli era re telmane ye yawi, linanai lirpeiye, ‘Nali tisi lite Ma Ili, yaltei tisi tuwopou liti Ma Ili ma lingiyo.” \p \v 4 Jon lafo olongou olpetei pele lire kamel tipli lengleleipe, le le leltalo morou topo luwo pau, le lafo olongou pele liniyepe mete emarengi piti sungoi. Jon oweli pele teingipe kolo olo le laplei siye tinglape pire epe. \v 5 Mete pite Jerusalem le pite Juda le pite tef ili yefliye lite Jodan, pe karowo Jon pe. \v 6 Pe pirpei nomnaipe il olpe pelpe, le Jon kaptetei ratei wof Jodan. \p \v 7 Wolo wem Jon luluwepe mete wuru pite Farasi pire mete pite Sadyusi, pe pe fale piti le ma kaptetei, Jon luluwepe le le lirpeiye, “Ise mete piti nel loli ilo ilo, ise yirpolo ise miso yantu tani moingi fei Ma Ili ma watepe mete olpe lom? Ma olo. \v 8 Yesi towa men teingi ma kusauku ise olo yusape il olpe peiseye. \v 9 Le ise ma onposi piti ma yirpei nemple yirpolo ise eple palye pite Abraham le Ma Ili ma laileleise lom, ma olo. Ki kirpeise, Ma Ili miso liripe era fei pepei laptei fale pire eple palye pite Abraham. \v 10 Ma Ili olo loporo lotei piti ma leplele nimpe wuso pilape fouri teingipe kolo, le le ma liripe pualo weli. \p \v 11 Ise yusape il olpe peise, le ki kire tipe keiteteise. Wolo metine nele ma lingi lau, le le ma keiteteise lire Riri Teingi le lire weli. Le singetei, le ki olo, le ki olo teingi kolo piti ma kilape men kumpu watafei ire topungou pele kolo. \v 12 Le ma karipe mete teingipe taniepe piti olpe. Min watafei wit mete karipe le pe kapi wit fouri teingipe taniepe wit emare. Karipe paptei winem le emare yaupe pusape weli, weli ma loli wem oli oli laplei. \s1 Jon kaltetei Jisas \p \v 13 Wem fei lepe Jisas lato Galili so le, le le le falowo Jon ratei wof Jodan piti ma Jon kaltetei. \v 14 Wolo Jon lirpolo le miso weisine onom pite Jisas lirpeiye, “Ki onom nuwoye piti ye ma keiteteiki le ye aule ki lom?” \p \v 15 Jisas namti lirpeiye, “Fei, usape pato polpepe, pe poporo piti ku ma wingiepe il pite Ma Ili wailelepe.” Leye lo Jon lulpowo. \p \v 16 Wem Jon kaltetei Jisas re fei, Jisas lusa wof tipe le le fale le mingo, teplai lawo frou yo fei le le luluwo Riri Teingi lite Ma Ili watafei nafle malpu lualo lifowo oru lele. \v 17 Le il nemple fale teplai yuwei pirpeiye, “Fei lepei, le ninge leiki. Ki onom nuwowo le ki onom teinginetei kasio.” \c 4 \s1 Towa fale lempesesi Jisas \p \v 1 Leye lo Riri Teingi lite Ma Ili lunkuwo Jisas le le kesi Jisas lila le tef oli era re telmane ye yawi piti ma towa lempesesi, luluwo wai piti Jisas singe lo olo. \v 2 Jisas laplei oweli kolo, lato yawi le epli re mulpou wurutei (40) re fei, le nimpi nalei. \v 3 Leye lo towa le falowo Jisas le le lirpeiye, “Wuso ye ninge lite Ma Ili, ye irpepe era fei pepei, le pe ma weitei pire luom.” \p \v 4 Jisas namti lirpeiye, “Olo sungoi pe paptei il pite Ma Ili pirpei polpepei, luom yawi miso kanio metine kolo, olo. Wolo le ma lingiepe il piti fale nemi lite Ma Ili, le le soma ratei.” \p \v 5 Leye lo, towa kesi Jisas lila le uf ili Jerusalem le le laltei lile tupe lite winem lite Ma Ili. \v 6 Towa lirpowo Jisas-ye, “Wuso ye ninge lite Ma Ili, ye iri yotei ualo, wusoli il pite Ma Ili paptei pirpei polpepei, ‘Ma Ili ma lirpepe ririm pele lireye ye, le pe ma pire esi pelpe pesiye peilaiye soma ye eplangu ire peiye asi era kolo’.” \p \v 7 Jisas namti lirpowoye, “Il pite Ma Ili re, pe paptei pirpei polpepei, ‘Le metine minele le ma lempesesi Ma Ili piti kosawo singe pele kolo, olo le Ma Ili leise.” \p \v 8 Fei towa nou kesi Jisas lila le tumun yuweitei le le kusawo lire uf walem lipi lipi pinge tef pire oweli yini men nange teingipitei pelpe. \v 9 Le le lirpowo Jisas-ye, “Fei pepei yeflipiye, ki ma waiye wuso ye ma aute oru le ye rautuki.” \p \v 10 Jisas lirpowoye, “Towa, ye e taniki. Il pite Ma Ili paptei pirpei polpepei, ‘Ye ma rautuwo Ili, le Ma Ili leiye le ye ma esio towa lele loteteiye’.” \p \v 11 Leye lo towa lepe lusa Jisas-ye le ririm pite Ma Ili paule kanio Jisas. \s1 Jisas linu lesio towa lele ratei Galili \p \v 12 Wem Jisas lingitei lolpepei Jon olo paltei lifei winem oliye, Jisas nou le tef Galili. \v 13 Jisas lusa Nasaret le le le ratei Kaperneam lato malfem lire tuluple lite Galili, tef lite alpe lite Sebulun re Naptali. \v 14 Jisas le ratei Kaperneam piti ma il wuso metine nimou Aisaia sungoitei liye lirpei pepe ma fale punkom, \v 15 “Tef lite Sebulun le tef lite Naptali, tisi liti le peryai, lingio wof Jodan, Galili lite mete nemple, pe pite Israel kolo, olo. \v 16 Mete fei pepe wuso pratei munkunum pire il olpe ma puluwo weli ili lite Ma Ili luwalipe mete wuso pratei tef liti pire nemple olpe. Singe lite Ma Ili ma weisipe il olpe pelpe.” \p \v 17 Wem fei lepe, le le le Jisas leptalo il lirpeiye, “Yusape il olpe peise wusoli wem liti Ma Ili ma luntolise olo lau lire malfemye.” \s1 Jisas linu linape pupam twinges te twinges \p \v 18 Jisas wala le linge lunko liti tuluple ili lite Galili le le luluwo Saimon (pinawo Pita) lire winke Andru. Te rounge tireri taimere leingalo tuluple wusoli te tesio towa lelnge piti tengleipe ningu. \v 19 Jisas lirpengeye, “Rounge yau yulteiki le ki ma keitaloise rounge piti yengleipe mete.” \v 20 Saimon lire winke Andru frou tusape taimere pelnge pato, le te rounge tulsi Jisas. \p \v 21 Jisas wala lilele le le le luluwo line nele lire winke lele. Le luluwo Jems lire winke Jon, yaitei lelnge Sebedi. Te rounge tire yaitei Sebedi pepi pifei nimpe teingo lelpe le pe poporipe taimere pelpe. Jisas linange, \v 22 le te rounge frou tusa nimpe teingo lire yaitei lelnge le te rounge tulsi Jisas. \s1 Jisas leptalo il le le kapi kainu taniepe mete \p \v 23 Jisas lingio tef lite Galili le laltuye le le le angli pal pelpe le le leptalo mete lire il pite Ma Ili ma lailelepe re luntoluwepe, le le kapi kainu olpe polomen polomen re le kapi taniepe. \v 24 Il rofro pe tef lite Siria yefliye, le mete pilape wuru pelpe wuso kainu polomen polomen re, pilape pe Jisas. Pe wuso kainu pire flis lipitei, towa punkuwepe re wumun weisesipe re ire esi pa re, le Jisas kapi taniepe oloye. \v 25 Mete wurutei pite Galili, Dekapolis, Jerusalem, Juda le pite wof Jodan plen liti epli fale, pe pulsi Jisas. \c 5 \s1 Jisas lifei tef alo lupai linpei lifei le le leptalo il \p \v 1 Fei wem Jisas luluwepe mete wuso wurutei pepe, le lunwei lifei tef lupai linpei lifei. Pupam pele pe pirowo malfem, \v 2 le Jisas leptalo lire il pite Ma Ili lirpeiye, \v 3 “Mete piti pe enke pelpe kumputei, pe miso pingepe il pite Ma Ili, pe ma enke teingipe, Ma Ili lailelepe re luntoluwepe. \v 4 Mete piti enke olpe le pe pouti, pe ma enke teingipe, Ma Ili laptuwepe enke pelpe. \v 5 Mete piti pire yape, pe ma enke teingipe wusoli pe ma pratei poporo pingi wem wem. \v 6 Mete piti onom kerowo towa teingi liti Ma Ili piti ma pesio, pe ma enke teingipe, Ma Ili ma liripe teingipe. \v 7 Mete piti onom manepe re pailelepe mete nemple pe ma enke teingipe, Ma Ili ma namti onom manepe re lailelepe. \v 8 Mete pire wouye pretape il olpe kolo, pironom, pe ma enke teingipe, pe ma puluwo Ma Ili. \v 9 Mete piti pire il yaruwepe mete nemple le pe kete wem teingi paltei, pe ma enke teingipe, Ma Ili ma linape pe eple pele. \v 10 Mete piti pesio towa teingi liti Ma Ili wolo mete nemple watepe moingi, mete fei pila moingi pepe, pe ma enke teingipe, Ma Ili ma lailelepe re luntoluwepe ratei uf lele. \p \v 11 Ise ma enke teingipe wem mete paileleise kolo, pilaise re posise le pe pamtuse pirpolo ise mete olpe wusoli ise yulteiki. \v 12 Ise ma enke teingipe wusoli Ma Ili laptei men teingipetei peise puwo yuwei. Mete piripe nemple mete emarengi piti sungoi le ise re pe ma paileleise kolo. \s1 Tor le weli \p \v 13 Ise watafei tor liti mete palei pasi mere, le wuso tor fei lepe, le losio mere la kolo olo, tor fei lepe oli is. Tor ma nou fale teingi weli fei lolomen, olo olesa isye, le mete ma kali piri le pe poluwo rofrereiye. \p \v 14 Ise nongo weli piti nainuwepe mete watafei uf ili lifei tef lupai linpei lifei. Le miso kotire kolo, mete ma puluwo. \v 15 Mete ma peltei nongo weli le pe palingi lato poi tef kolo. Pe ma paltei luwo poi yuwei soma weli nainuwepe mete piti pifei winem leinginim. \v 16 Ise watafei nongo weli. Yusa weli leise lini luwo nainuwepe mete le pe ma puluwo towa teingi ise yesio, pe ma rautuwo Yaitei leise liti yuwei. \s1 Jisas leptalo il lire il lipi pite Moses \p \v 17 Ise ma onposi yirpolo ki kaule piti ma kiripe nemple il lipi pite Moses lo mete emarengi, olo; ki kaule ma kiripe nemple kolo, wolo ki kaule piti ma kingiepe il fei pepe ke kapuluye. \v 18 Ki kirpeise punkom, wem teplai yuwei lire tef wala tato, il lipi pite Moses, kumputeitei pelpe fei polomen re, miso kotire kolo, ma puwo polpepe pe pe ma il fei pepe ma fale punkomye. \v 19 Il lipi pite Moses, kumputeitei pelpe singe kolo, le metine nele lingiepe kolo, le le leptalo mete nemple piti ma pingepe il fei pepe kolo, metine fei lolpepe le ma Ma Ili liti yuwei leila nange lele kolo. Wolo metine minele le lingipe il lipi pite Moses le le leptalo mete nemple piti pe ma pingiepe, metine fei lepei Ma Ili ma leila nange lele. \v 20 Ki kirpeise, mete pite Farasi pire mete piti peptalo mete nemple pire il lipi pite Moses, pe olo pingiepe il lipi pepe poporo kolo, le wuso ise namti fale raptei le ise yingiepe il lipi fei pepe yoporotei, Ma Ili ma laileleise re luntolise. \s1 Jisas leptalo il lire mete piti pirpeilai nemple \p \v 21 Ise retai, mete sungoi pingitepe il pirpei polpepei, ‘Ise ma yetesi metine nele la kolo olo. Le wuso metine nele letesi metine nele la, metine fei lepe pe ma kesi pila pe falepe mete lipi, le pe ma kapi il paptei piri, le pe ma namti watowo moingi.’ \v 22 Wolo fei ki kirpeise, minele leise le onom kotu lire nele leise, metine fei onom kotu lepe le oli, le ma lila moingi. Le wuso minele leise le linawo nele leise lirpolo ‘Ye kowine oli,’ metine fei lirpei lepe, le ma le falepe mete lipi piti pingitepe moingi le pe ma kapi paptei. Le minele leise le lilawo koropowo nele leise, metine fei lilawo lepe, le moingi ma falowo, le le ma le weli oli. \v 23 Le wuso ye oporo yotei piti ma aptei oweli pifei tile piti ma watowo Ma Ili le ye ile tulum fei lepe onposio nele leiye, le le onom one lireye, \v 24 usape oweli peiye pratei tile onom le ye ma frou e yaruwepe il afo ire metine fei lepe wo, le ye so nou au le ye aptei oweli peiye watowo Ma Ili. \p \v 25 Wuso metine nele le lirpepe moli lipi lireye, le le ma keteiye lilaiye le piti pe ma pingitepe re kapi paptei pire il peise rounge, ye ma inu ire il yaruwo le ise rounge ma yaru il yafo taniye. Wuso olo, le keteiye lilaye le falepe moli lipi, le moli lipi ma peiteiye e esi pite yali pal, le pe ma peiteiye ifei winem oli. \v 26 Ki kirpeiye punkom, ye ma naro e towa yawi kolo, wala ma aptei mole ire aisipe il olpe peiye e ma yalipe wo, ye soma naro e towa yawi. \s1 Jisas leptalo il lire mete piti paulelipe nimoure ausi \p \v 27 Ise yingitepe il lipi pite Moses pirpei polpepei, ‘Ye ma auleline moto pite metine nele kolo.’ \v 28 Wolo fei ki kirpeise, wuso metine nele le luluwene moto nenpe yaune, le le onom falene, Ma Ili ma kapi il lusapowo lope lirpolo metine fei lepe olo lauleline moto fei nepe punkom. \v 29 Wuso lutepe leiye, lite eti tilpi, leiteiye uwalo tisi oli, kotuwo iri tani. Ye ma ailele yotei wuso ye kotuwo lutepe oli lepe iri tani, olo ma Ma Ili lireiye yefliye inki weli ili. \v 30 Le wuso eti tilpi leiye leiteiye uwalo tisi oli, alowi iri tani. Ye ma ailele yotei, wuso ye alowi eti oli lepe iri tani, olo ma Ma Ili leiteiye yefliye e weli ili. \s1 Jisas leptalo il lire mete piti paisipe nimoure pusasape \p \v 31 Il lipi pite Moses pirpei polpepei, ‘Wuso metine nele, le linauline moto pele le le lirpolo ma laisine ne tanio, metine fei lepe, le ma laptei il paitei yousi le le ma watene moto soma ne ne tanio.’ \v 32 Wolo ki kirpeise, wuso moto pite metine nele ne ne nire metine nele roum metei kolo, wolo munge lene laisine ne tanio, metine fei lepe le metine oli piti lantei moto pele nualo tisi oli wuso ne nou ne naisi munge nele. Le metine nele fei laisine moto fei nepe, le re lualo tisi oli, le laisine moto pite metine nele. \s1 Wai liti mete topwepe il papiri \p \v 33 Ise nou yingitepe il lipi pite Moses sungoi pirpepe manre pouku polpepei, ‘Il pite ye topwepe apiri ire Ma Ili, ye ma yaruwepe kolo wolo ye ma ingiepe il wuso eisi nange lite Ma Ili le ye topwepe apiri pepe.’ \v 34 Wolo fei ki kirpeise, wem ise topwepe il yapiri, ise ma yeisipe nange men lipi kolo olo. Ise ma yeisi yuwei kolo olo, wusoli lepe le tulum liti Ma Ili lifei, \v 35 lo yeisi yire tef re ma olo, wusoli tef le tulum liti Ma Ili laptei ire pele poli, wo Jerusalem re ma yeisi kolo wusoli Jerusalem le uf ili lite Ma Ili. \v 36 Le ise ma yeisi falo leise kolo wusoli ise miso weisine oru nenpe kumpu fale fiyu lo aroro kolo. \v 37 Ise ma yirpei iyoye le oloye, fei, il men nange piti yirpei reresipe, fei pepe ma pau towa oli. \s1 Wem mete nemple waiye moingi ye ma nou watepe moingi kolo \p \v 38 Ise yingitepe il lipi pite Moses pirpei polpepei, ‘Wuso metine nele letesi kotuwo lutepe leiye, ye ma namti etesi kotuwo lele lotei. Le wuso le letesi yaruwo nilpe leiye, le ye ma namti etesi yaruwo nilpe lele.’ \v 39 Wolo fei ki kirpeise, Minele piti waiye moingi, ye ma namti watowo moingi pato. Wuso metine nele leteteiye yifa pite eti tilpi, yifa plen pite eti enkau re ye ma usa letesipe lapwonou. \v 40 Le wuso metine nele lirpepe moli lipi lire olol leiye piti le ma kali, ye ma usa kali olol fei lepe wuso ire era kumpu aisi le nele piti ire era lipi aise re ye ma usa metine fei lepe kali lalwonou. \v 41 Le wuso yalu pau nele reituye piti ma ila tom lele e nele malfem lepei (1 kilomita), ye ma ila tom lele namti e fiyen taise (2 kilomita). \v 42 Wem metine nele leiteiye lire men piti ye ma watowo, ye watowo. Wem metine nele leiteiye piti ma kali menele leiye le liri lesio towa lele wo le so nou leiye lau waiye, ye kali watowo le liri wo, ye ma empesi pato, watowo. \s1 Ye ma kani onom antepe mete eringi peiye \p \v 43 Ise yingitepe il lipi pite Moses pirpei polpepei, ‘Ise ma enke puwope numuwi peise, le ise ma enke kotu yire mete piti yire nemple eringi.’ \v 44 Wolo fei ki kirpeise, Ise ma enke puwope mete piti yire nemple eringi le ise ma yeletei Ma Ili piti ma lailelepe mete wuso pireise olpe pepe. \v 45 Ise ma yolpepei soma ise fale yire eple pite Yaitei leise liti yuwei. Le laltei epli lele loli luwope mete piti prautuwo Ma Ili le le luwope mete piti prautuwepe weni ririm olpe. Le le lantei nef nualipe mete \p piti pailelepe mete nemple, le ne nualipe mete piti piripe olpe mete nemple. \v 46 Piti men ma Ma Ili laileleiye wuso ye onom puwope mete wuso pe namti onom puwoye pepe? Mete olpe re pe onom puwope potei wane watafei ise pepe. \v 47 Le wuso ise ma yiripe numuwi peise yaupe yepi yirpei, ise yesi menele wala yefli kolo olo. Mete piti pratuwepe weni ririm olpe, pe re, piripe ilepe wane pelpe pepi pirpei nemple watafei ise pepe. \v 48 Ise ma onom puwope mete eryai watafei Yaitei leise liti yuwei, le onom puwope mete eryai pepe. \c 6 \s1 Wai liti kaniepe mete wuso pe oweli yini nange naplei pepe \p \v 1 Wem ise yingiepe il pite Ma Ili leise, le ise kaniepe mete nemple yire oweli, ise ma kotopa isotei. Ise ma watepe yile alepe nimin le mete wuru ma pulise pato. Wuso ise kaniepe mete nemple yile alepe nimin, Yaitei leise liti yuwei ma laileleise kolo. \v 2 Le wem metine nele le oweli men nange olo le ye watowo, ye ma rautu yotei watafei mete piti nel loli ilo ilo kolo, wem pe pifei angli pau liti Ma Ili, le pe watowo metine lepe era, le wem pe pile tisi, pe pinape mete wuru pau puluwepe watowo metine lepe oweli. Pe prautu potei yaupe, pe pingio tisi lite Ma Ili poporo kolo, le ye ma rautu yotei watafei pe pepe kolo olo. Pe prautu potei soma mete peilape nange pelpe. Ki kirpeise punkom mete peilape nange pelpe fei, le Ma Ili ma nou watepe men kolo oloye. \v 3 Wolo wem ye watowo metine wuso le oweli men nange olo pepe, ye ma aplingi watowo soma line lo winke leiye re ma retai kolo. \v 4 Le fei pepe ma kotire pato, le Eiya leiye liti yuwei le luliye wuso ye aplingi men watowo metine nele lepe le le miso laileleye. \s1 Wai liti eletei Ma Ili \p \v 5 Wem ise yeletei Ma Ili, ise ma watafei mete piti nel noli ilo ilo pepe kolo, olo. Pe onom puwo piti ma pifei angli pau lite Ma Ili le pe ma peilo pile peletei Ma Ili le pe ma pe pile tisi angoleingi soma pe peletei Ma Ili le mete wuru ma pulwepe. Ki kirpeise punkom, mete pilape nange pelpe yaupe, Ma Ili ma lingitepe kolo, olo. \v 6 Le wem ye ma eletei Ma Ili, ye e elpeingo leiye, amsi wingi, le ye eletei Eiya leiye, ye uluwo kolo, le kotire. Le Eiya leiye lepe, ye esi menele kotire re le luliye fei, le le miso laileleye. \p \v 7 Wem ise yeletei Ma Ili, ise ma yire il wuru teingelem yaupe yaupe kolo, watafei mete piti pretawo Ma Ili kolo, pe onposi pirpolo Ma Ili ma lingitepe wusoli pe pire il ulepe peletei. \v 8 Ise ma watafei pe pepe kolo. Eiya leise le linu retape men piti ise ma yeletei yiri. \v 9 Ise ma yeletei Ma Ili yolpepei, \q1 ‘Ma Ili, ye Eiya louku liti yuwei. Mete ma kelelaiye kolo, le ku ma meila nange leiye, ye Ma Ili. \v 10 Ye ma au untoluku, ku ma mingepe il peiye watafei ririm piti yuwei, pe pingepe il peiye. \v 11 Ye wauku oweli piti fei ku ma maplei. \v 12 Ye ma onposiepe il olpe pouku kolo watafei ku re ma onposiepe il olpe pite mete nemple kolo. \v 13 Ye ma usauku mingio tisi oli kolo, wolo ye ma kanouku tanio towa.’ \p \v 14 Wuso ise onposiepe il olpe pite mete nemple kolo, Yaitei leise liti yuwei re miso onposiepe il olpe peise kolo. \v 15 Le wuso ise onposiepe il olpe pite mete nemple, Yaitei leise liti yuwei re, le ma onposiepe il olpe peise. \s1 Wai liti aplei oweli kolo, ato yawi \p \v 16 Le wem ise onposio Ma Ili le ise ma yaplei oweli kolo, masi peise ma olpe kolo, ma yiniepe mete piti nel loli ilo ilo pepe kolo. Pe pemtetei weisipe masi olpe soma mete wuru ma pulwepe pirpolo pe onposio Ma Ili le pe paplei oweli kolo. Ki kirpeise punkom, Ma Ili olo lailelepe kolo. \v 17 Wem ye aplei oweli kolo, ato yawi, ye ma kaltetei mati leiye le ye ketete oru, \v 18 soma mete nemple pretaiye pirpolo ye olo onposio Ma Ili le ye aplei oweli kolo, pe ma pretai fei polpepei kolo. Ma Ili, le Eiya leiye, le loteteiye ma retai le ye olo uluwo kolo. Le Ma Ili, le Eiya leiye wuso luliye olpepe le mete nemple pretai kolo, le ma laileleye. \s1 Men men teingipitei pifei yuwei \p \v 19 Ise ma kapi mole yini wuru yaptei isotei wem ise ratei tef fei lepei kolo. Oweli fei pepe ma olpe kerere, mou fale losiepe le nampringe fale lengleipe, le mete ma yaruwo winem, pinki pe pire ausi kapi. \v 20 Wolo ise ma yolpepe kolo, ise ma weisipe enke yaptowo Ma Ili, le ise yingiepe il pele, le le ma lapteise oweli fei pepe pifei yuwei soma pe olpe kerere kolo, mou ma fale losiepe kolo le nampringe fale lengleipe kolo le mete re ma yaru winem le pe pire ausi kapi kolo, olo. \v 21 Wusoli tulum liti oweli yini peiye pratei teingipe poporo tulum fei lepe soma ye onom puwowo lepe ko. \s1 Lutepe pe watafei weli piti nainu untolili \p \v 22 Lutepe, pe nongo weli pite topo tale. Wuso lutepe peiye pe teingipe, uluwo menele ye onom falowo kolo, topo tale leiye yefliye ma teingi lini. \v 23 Le wuso lutepe peiye pe olpe, uluwo menele teingi ye onom falowo frouye, topo tale leiye ma oli olfutuwo. Le wuso topo tale leiye lepe le teingi lini kolo, le oli olfutuwo, ye metine olitei piti onom kerepe il olpe. \s1 Ye ma esio towa lite moli twinges kolo olo \p \v 24 Metine niliyeye miso lesio towa lite moli twinges kolo. Le ma onom kotu lire nele le le onom puwol nele. Le ma laptowo mingim moli nele le moli nele lepe ma metine fei lepe ma linpim il pele. Ye miso esio towa lite moli twinges oporo kolo min watafei towa lite Ma Ili le towa liti inta mole yini wuru, ye ma esienge autuwonou kolo. \p \v 25 Min fei polpepei, ki kirpeise piti ma enke olpe kolo yire tipe re oweli piti yaplei le ise ma ya kolo, le olongou piti yafo. Ise ma enke olpe yiripe fei pepe kolo. Ise onposi men le teingitei, nempi liti ratei yingi wem wem lo oweli? Le topo tale peise, pe teingipetei lo olongou piti yafo, pe teingipetei? \v 26 Yulwepe naflepem peifalele eryai pinge teplai yuwei. Pe olo papiri oweli kolo, le pe olo kotuwepe oweli paptei pifei winangou kolo. Wolo Ma Ili, le Eiya leise liti yuwei, le luntoluwepe. Ma Ili luntoluwepe naflepem wolo ise, le luntolise loporotei. \v 27 Minele leise ma onom one lire wem piti le ma la, le le miso kete wem ulel laltei lotei piti le wala ma namin ratei, miso olotei. \p \v 28 Le piti men ma ise enke olpe yire olongou? Yulwepe wolo piti towa yawi, pe peilo lipi polomen? Pe pesi towa lo pe pengleleipe olongou pelpe, kuna olotei. \v 29 Wolo ki kirpeise, metine ili Solomon, le mole yini pele teingipe wolo pe teingipe watafei wolo tafe pepe kolo. \v 30 Le wuso Ma Ili lailelepe wolo piti towa yawi le pe pilape tafe teingipetei, pe fei ma nampir pile, le nolowi epli ma lapo paye le mete ma paplowi peplesi weli. Ma Ma Ili laileleise kolo lom? Ko ise mete piti yulpowo Ma Ili yirkilau kolo ise yirpolo Ma Ili miso laileleise kolo, olo le ma laileleise. \p \v 31 Ise onposi yirpolo, ‘ku ma kapi oweli, tipe le olongou pouku molomen?’ Olo ise ma onposi yolpepe kolo. \v 32 Mete piti prautuwepe weni ririm olpe, pe wem oli oli onposiepe oweli fei pepe. Ma Ili, le Eiya leise liti yuwei, le retai ise ma kapi oweli fei pepe. \v 33 Iso ise ma onposiepe tipe, oweli re olongou pato, ise ma onposio yirkilautei yire wem liti Ma Ili ma luntoluku, le ise ma onposio towa men Ma Ili waise piti yesio, le Ma Ili lotei miso waise oweli men nange, piti yafo, le piti yaplei. \v 34 Iso ise ma enke olpe yire moingi piti nolowi kolo. Moingi piti fei, fei, moingi piti nolowi, nolowi. Epli niliyeye niliyeye moingi ma fale, le ise ma yinu onposiepe kolo. \c 7 \s1 Ye ma kapi il aptei ire metine nele kolo, olo \p \v 1 Ye ma kapi il aptei ire mete nemple kolo soma ye re, Ma Ili ma namti kapi il laptei lireye kolo. \v 2 Wusoli Ma Ili ma kapi il laptei lireye linge tisi elpesi watafei ye kapi aptei ire mete nemple pepe. \p \v 3 Piti men ma ye kotuwene tuwi kumpu noli lutepe liti metine nele le ye usa nimpe talpe ili loli lutepe leiye yotei? \v 4 Olomen ma ye irpowo metine nele irpolo, ‘Usaiki kotuwene tuwi kumpu noli lutepe leiye wo,’ le ye yotei wem oli oli nimpe talpe ili loli lutepe leiye yotei. \v 5 Ye metine liti nel loli ilo ilo, ye ma inu kotuwo nimpe talpe ili loli lutepe leiye yotei wo, leye lo ye soma untoli oporo piti ma kotuwene tuwi kumpu noli lutepe liti metine nele. \p \v 6 Men men teingipetei pite Ma Ili le mete nemple pretape kolo, men men teingipetei fei pepe ye ma watepe mete piti pelem enke poluwepe pepe, ye ma watepe kolo, olo pe ma nou weitei pau posiye. Mangou peiye, ye ma ailelepe, ye ma iripe pratei pinuwepe songou kolo, songou ma pe poluwepe pasi tef. \s1 Tisi liti kapi men nange wuru \p \v 7 Eletei Ma Ili, le le ma waiye, intata le ye ma erengawo, amwewe wingi le le ma kamunuye wingi. \v 8 Wuso minemple peletei Ma Ili, le ma watepe, le minemple pintawo, pe ma perengawo, le minemple pamwewe wingi, le ma kamunuwepe wingi. \p \v 9 Ise minemple fei yire yaire pepe, ye ma watowo ninge leiye erau wem le leiteiye lire luom lom? \v 10 Lo ye ma watowo wirkiri wem le leiteiye lire ni lom? \v 11 Wuso ye metine piti ire il olpe, ye retai piti watepe eple peiye men men teingipe, Ma Ili, le Eiya leise liti yuwei, le re retai loporotei piti watepe mete wuso peletei pire men men teingipe. \p \v 12 Ye ma ailelepe mete watafei ye onom puwope piti pe ma namti paileleiye pepe. Fei pepei pe il pal pite il lipi pite Moses le il pal pite mete emarengi pelpe peptalo. \s1 Wingi kumpu piti e uf teingi \p \v 13 Ise ma yinki wingi kumpu, wusoli wingi piti pe uf oli, pe lipi pina, le tisi liti pingio pe re, le ili loporo le mete wuru pingio tisi fei lepe. \v 14 Wolo wingi piti pe uf teingi, pe kumpu paungei le tisi oli yumpru, le mete yaipiyeye perengawo tisi fei lepe. \s1 Nimpe le fouri lele \p \v 15 Ise ma yoporo isotei yire mete ma pemtetei pirpolo pe mete emarengi teingipe. Pe ma pau peptalo il watafei mete emarengi pepe wolo enke pelpe olo pretape il olpe pengleipetei, le pe ma pireise nemple. \v 16 Ise miso yuluwo retawo towa lelpe liti pesio. Foiye fape miso lilape foulungu kolo le menpeleingu singu miso pilape yumko kolo. \v 17 Nimpe teingi ma lilape fouri teingipe, wolo nimpe oli ma lilape fouri olpe. \v 18 Nimpe teingi ma lilape fouri olpe kolo, le nimpe oli ma lilape fouri teingipe kolo. \v 19 Le nimpe wuso pilape fouri teingipe kolo, Ma Ili ma leplele liripe pe weli. \v 20 Liso mete piti pemtetei peptalo il watafei mete emarengi pepe, ise miso retape yire towa lelpe liti pesio. \s1 Ki olo kretaiye kolo \p \v 21 Mete wurutetei wuso pinaiki ‘Apa, Apa’ pepe, ma yeflipiye pe pire Ma Ili pepi pratei pingi wem wem lom, ma olo. Wolo ilepe pelpe piti pingiepe il pite Ma Ili, le Eiya leiki liti yuwei, fei pepe miso pe pire Ma Ili pepi pratei pingi wem wem. \v 22 Wem liti Ma Ili lingitepe re kapi laptei liripe moingi pite mete pite tef, mete wuru ma pirpeiki pirpolo, ‘Apa, Apa, ku mire singe lite nange leiye, ku mirpei il pite Ma Ili. Ku mire singe lite nange leiye, ku maptu towa naro pe taniepe mete, le ku mirpei, men nange wuru potei pire tute fale.’ \v 23 Leye lo ki ma kirpepe kolpepei, ‘Ki olo kretaise kolo. Ise ye taniki, ise mete piti yire il olpe.’ \s1 Mete twinges titi tesio winem \p \v 24 Liso fei minemple piti pingitepe il peiki pepei le pe pingiepe, pe ma watafei metine liti onom nire wuru le le leila winem lele lifei tef mingo tangu. \v 25 Nef nalolo le esingu pa pinge nengeliom pelpe pe, le yuf lini singe laltetei winem fei lepe. Wolo winem fei lepe le lualo kolo, wusoli le lile tef mingo tangu. \p \v 26 Wolo minemple pingitepe il peiki pepei le pe pingiepe kolo, pe ma watafei metine piti lironom le le leila winem lifei nengeliom piti esingu pa pe. \v 27 Nef nalolo le esingu pa lipi pinge nengeliom lepe pe le yuf lini singe laltetei winem lepe. Le winem fei lepe le lualo laututu oliye. \s1 Jisas kusape mete, le metine ili \p \v 28 Wem Jisas lirpei il fei pepei re fei, mete wurutei pepe, pe pinlele potei pire il wuso Jisas leptalo pepe, \v 29 wusoli Jisas leptalo il watafei mete piti peptalo il lipi pite Moses kolo, le leptalo il lire singe pite Ma Ili. \c 8 \s1 Metine pape olpe poluwo le nou fale teingi \p \v 1 Wem Jisas lusa tulum wuso lifei laitei alu le le leptalo il pepe, mete wurutei pulsi pitipi alu lepe pe. \v 2 Metine nele, le pape olpe poluwo, le lau yaru yamkelem ratei linuwo kani onom lantowo Jisas le le lirpeiye, “Ili leiki, wuso ye onom maneiki, ye ma kapi pape fei pepei taniki.” \p \v 3 Jisas kete eti lele le lesio metine wuso pape poluwo lepe, le le namti lirpowoye, “Ki onom maneiye piti kaneiye, pape olpe ma pe taniye le ye topo leiye ma nou fale teingi.” Frou yo fei, pape olpe wuso poluwo metine lepe oloye le topo teingi falowoye. \v 4 Leye lo Jisas lirpowo metine lepeye, “Ingitei, ye ma irpepe mete nemple pato, ye ma karowo metine liti leptawio siye piti Ma Ili, ye ma karowo metine fei lepe e le ye kusawo le le ma luliye. Leye lo ye ma kusape mete wuru olpepei, ye topo leiye olo nou teingiye le ye ma watowo oweli piti leptawio Ma Ili, ingiepe il lipi pite Moses.” \s1 Jisas kapi kainu tanio ninge kumpu lite yalu pau ili \p \v 5 Wem Jisas le fale uf Kaperneam, metine nele piti luntoluwepe yali pal pite moli lipi pite Rom, le lau falowo Jisas le le leletei Jisas piti ma kanio. \v 6 Le lirpeiye, “Ili leiki, metine liti lesio towa leiki, le olo letei luwo winem, kainu lire meli, le ire re esi pele pa.” \p \v 7 Fei Jisas lirpeiye, “Ki ma kau kapi kainu pele tanio.” \p \v 8 Wolo metine piti luntoluwepe yali pal, le nou lirpowo Jisas-ye “Kyei olo, ki olo teingi kolo, le ye ma au winem leiki pato. Ye irpeiye le metine piti lesio towa leiki, le miso nou fale teingi. \v 9 Wusoli ki re, ki kesio towa leiki kunkunguwepe mete lipi nemple, le ki namti kuntoluwepe yali pal. Ki kirpowo yalu pau fei lepei piti le ma le, le le, le kirpowo nele piti le ma lau, le lau. Le ki kirpowo yalu pau piti le ma lesio towa fei lepei, le lesio.” \p \v 10 Jisas linlele lotei wem le lingitepe il fei pepei, le le lirpepe mete wuso pulsesi pe pepe, lirpepeye, “Ki kirpeise punkom, ki kerengawo metine nele lite Israel watafei metine fei lepei kolo, metine fei lepei le lulpope il peiki lirkilautei. \v 11 Le ki kirpeise, mete wuru piti epli fale le piti epli lautile pe pite alpe nemple nemple pe ma paule pire Abraham, Aisak re Jekop pepi paplei oweli lipi pifei uf lite Ma Ili. \v 12 Wolo eple palye pite Israel, potei piti ma pire Ma Ili pratei uf lele pepe, pe ma Ma Ili liripe pe towa yawi munkunum, le pe ma poutiti re paplei rofrereipe nilpe pelpe.” \p \v 13 Leye lo Jisas lirpowo metine piti luntoluwepe yali pal lepe, Jisas lirpowoye, “Ye nou e winem leiye. Metine liti lesio towa leiye lepe le miso nou fale teingi wusoli ye ulpope il peiki.” Le wem fei lepeye, metine wuso kainu lepe olo nou lironomye, kainu oloye. \s1 Jisas kapi kainu taniepe mete wuru \p \v 14 Wem Jisas linki le winem lite Saimon Pita, le lulwene nimou pite Pita moto pele, ne kainu, le ne netei nuwo poi. \v 15 Jisas lesiene eti lene le ne kainu olo, nironomye. Le ne neifale kapi oweli watowo Jisas laplei. \p \v 16 Wem epli lautile, mete pilape wuru pelpe wuso towa punkuwepe, pe pilape pe Jisas. Jisas lirpei le towa olpe pepe, pe naro pe taniepe mete wuso punkuwepe pepe, le mete wuso kainu polomen re, Jisas kapi kainu pelpe taniepe. \v 17 Jisas lolpepei piti ma laptei il pite metine nimou Aisaia fale punkom; metine nimou Aisaia sungoi liye lirpei lolpepei, “Ili lotei kapi kainu pouku lilape le tanuku.” \s1 Tisi liti ingowo Jisas \p \v 18 Wem nele, wem Jisas lulwepe mete wurutei pile neinowo, le lirpepe pupam pele piti ma pepi pe tuluple mingo plen. \v 19 Fei metine nele piti leptalo mete lire il lipi pite Moses, le le falowo Jisas, le le lirpowoye, “Ye metine ili, ki koporo kutei piti ma ye linei linei e, ki ma kulteiye ke.” \p \v 20 Jisas namti lirpowoye, “Morou seikir, pe era namplungu pelpe piti pinki puwo, le naflepem piti yuwei, pe onkotu pelpe piti pautile pawo, wolo Ninge lite Metine Wape, le tulum nele lele piti laltei falo lele luwo re kolo, olo.” \p \v 21 Fei metine nele, le pupam lite Jisas, le lirpowo Jisas lirpeiye, “Ili leiki, ki ma kulteiye, wolo ye ma inu usaiki nou ke kaltei eiya leiki wo.” \p \v 22 Wolo Jisas lirpowoye, “Ulteiki le ye usape mete pelpe piti ma pa, pe ma paptei pule pelpe potei.” \s1 Jisas lirpei le yuf nampune kere \p \v 23 Leye lo Jisas longlo nimpe teingo le pupam pele re pe pepi ponglo peye. \v 24 Yuf lire nampune fale frou yo fei losiepe le tipe loungongo leingalolo nimpe teingo lepe, mulfiye. Wolo Jisas letei luwo nimpe teingo lepe. \v 25 Pupam pele pe kumsasi le pe pirpowoye, “Ili louku, ye kanouku. Ku ma mautileye ko.” \p \v 26 Jisas namti lirpepeye, “Ise turise yire tekeke piti men? Ise yulpope il peiki yirkilau lo olo?” Leye lo Jisas leifale lirpei le yuf kere le tipe lirkir luwo. \v 27 Pupam wuruye pinlele potei le pe pirpeiye, “Metine men so lolpepei? Yuf re tipe wuso loungongo lepe pe paptowo mingim, yuf kere le tipe lirkir luwo.” \s1 Jisas laptu towa ririm tanienge mete twinges \p \v 28 Wem Jisas le fale tuluple mingo plen le liti epli fale, tef lite mete pite uf Gadara, mete twinges, towa punkuwenge, te rounge tato era namplungu piti paplingi towa puwo, te tato fei lepe so tau terengawo Jisas. Te rounge tirkirau tratei tulum fei lepe, le mete olo turwepe, le pe pingio tisi fei lepe pe kolo oloye. \v 29 Fei te rounge tailolo tirpeiye, “Ninge lite Ma Ili, ye ma kali men irouku? Wem liti Ma Ili ma wauku moingi wala olo, le ye au piti ma wauku moingi lom?” \p \v 30 Fei songou wurutei pile paplei oweli pe fiyen taise. \v 31 Le towa wuso tunkuwenge mete walem twinges tepe, te tirpowo Jisas tirpeiye, “Wuso ye ma eituku naro we tanienge mete walem fei tepei, ye eitouku we songou wurutei piye.” \p \v 32 Jisas lirpenge towa tepeye, “Rounge ye.” Liso towa tepe naro tusange mete walem twinges tepe le te te tunkuwepe songou wurutei wuso pile paplei oweli pepe. Songou wurutei pepe, yeflipiye pantu pufro nemple pitipi alu pe pautile tuluple, pa yalipeye, pa pratei tipe. \p \v 33 Mete piti puntoluwepe songou pepe pantutu pe fale uf pirpepe pire men wuso falepe songou pelpe pepe, le mete walem twinges wuso pretange te towa punkuwenge tepe. \v 34 Leye lo mete pite uf Gadara yefliye, naro pe perengawo Jisas. Le wem pe puluwo Jisas, pe pirpowo piti le ma le tani tef lelpe. \c 9 \s1 Jisas kanowo metine ire esi pa \p \v 1 Jisas longlo nimpe teingo le le nou le tuluple mingo plen liti epli lautile, le le fale uf lele Kaperneam. \v 2 Mete nemple pila metine nele, le ire re esi pele pa. Pe pila metine fei lepe luwo flenge, le pe pila pe falowo Jisas. Jisas lulwepe mete fei pepe, pe pulpope il pele pe so pila metine wuso ire re esi pele pa, le pe pila pe falowo Jisas. Jisas lirpowo metine wuso ire re esi pele pa pepe, Jisas lirpowoye, “Ninge leiki, ye onom teingine. Ki ma onposiepe il olpe peiye kolo olo.” \p \v 3 Leye lo mete piti peptalo mete nemple pire il lipi pite Moses, pe pirpei nempleiye, “Metine fei lepei, le lirpei kelelawo Ma Ili, wusoli Ma Ili loteteiye ma onposiepe il olpe pite mete kolo olo. Metine yawi ma olo.” \p \v 4 Jisas retape enke pelpe le le lirpepeye, “Piti men ise onposiepe il olpe? \v 5 Il flo fei polomen ma kirpei. Ki ma kirpei kolo, ‘ki onposiepe il olpe peiye kolo olo’, lo ki ma kirpei kolo, ‘eifale ilele e?’ \v 6 Wolo ki ma kusaise kire singe lite Ma Ili le ise ma retai yolpepei Ninge lite Metine Wape ma onposiepe il olpe kolo wusoli le lau lire singe pite Ma Ili.” Leso Jisas lirpowo metine wuso ire re esi pa lepe, Jisas lirpowoye, “Eifale kapi flenge peiye le ye e winem leiye.” \p \v 7 Le metine lepe leifale le winem lele leye. \v 8 Wem mete wurutei pepe pulwepe fei pepei, pe turwepe le pe rautuwo Ma Ili piti le watepe mete walem singe watafei le watowo Jisas. \s1 Jisas linawo Matyu \p \v 9 Jisas lusa tulum fei lepe le le wala lilele le, le le luluwo metine nele piti kapipi era ilepe pite mete wuso paptetei re paisesipe oweli, le le ma kapi era pepe ma watepe moli lipi pite Rom. Metine fei lepe le nange lele Matyu, le le lifei winem kumpu piti mete ma paule watotowo era pire kari towa lelpe liti pesio, le Jisas lirpowoye, “Ye ulteiki.” Le Matyu leifale lulsi Jisas leye. \p \v 10 Wem Jisas wala laplei oweli lifei winem lite Matyu, mete wuru wuso pesio towa watafei Matyu le mete nemple piti pire il olpe, pe pau pire Jisas re pupam pele pepi paplei. \v 11 Wem mete pite Farasi puluwo Jisas lolpepei, pe pepletei pupam peleye, “Piti men metine piti leitaleise, le liripe mete piti kapiepe mete era le mete piti pire il olpe, le liripe pepi paplei oweli?” \p \v 12 Jisas lingitepe le le lirpeiye, “Mete piti kainu kolo ma pe puluwo metine nimou kolo, pe piti kainuye miso pe puluwo. \v 13 Wolo ise ma ye yintape il pal piti il wuso pirpei polpepei, ‘Ma Ili onom natoise piti ise ma yeptawio siye kolo olo, le onom natoise piti ise ma kapi enke yaptepe mete nemple.’ Ki kaule piti ma kinape mete piti pire il olpe, le mete piti pirpei polo pe pingiepe il lipi pite Moses, pepe ma kinape kolo.” \s1 Il pite mete ma paplei oweli kolo, pato yaupe \p \v 14 Leye lo pupam pite Jon pele pe pe le pe peletei Jisas pirpeiye, “Piti polomen so ku mire mete pite Farasi, ku ma wem ku onposio Ma Ili, ku ma maplei oweli kolo, wolo pupam peiye pe paplei oweli?” \p \v 15 Jisas namti lirpepeye, “Wem metine nele ma lire moto pele roum maiteneme le le linape numuwi pele pau ma piri pepi paplei oweli, numuwi pele pepe ma pouti kolo, pe ma rautunemple. Wolo wem metine fei lire moto roum maiteneme meme, mete nemple ma petesi la, is numuwi pele ma poutuwo le pe pirowo nimpi, pato yaupe, paplei oweli kolo.” \s1 Il pite sungoi ma mesiepe masiepe piti teingipe pingi pepe kolo, olo \p \v 16 “Minele miso kali takor oli punko le le lalwewe lasi teingi namin, miso olo. Takor oli punko lepe ma kerere frou. \v 17 Le minele ma lire wengle tipio lire lalfo luom lali. Wuso le lolpepe, weli ma lalei kareri wengle tipio lepe le luom ma wala namin, weli lalei kolo. Olo ma metine lepe le ma lalfo luom wengle teingi yefli soma wem le lali weli, weli ma lalei wengle linge topo yuwei le luom ratei wengle leinginim miso weli lalei loporo.” \s1 Ningio kumpune na, le Jisas kaniene nire moto piti nilala teluwi \p \v 18 Wem Jisas wala lirpepe lire il fei pepe, metine nele ili lite Juda, le lau falowo Jisas le le yaru yamkelem ratowo Jisas onom le le lirpeiye, “Ningio peiki wala fei lepei na wolo ye ma au eptalo esi peiye puwone le ne ma nou neilo.” \p \v 19 Liso Jisas leifale le le pupam pele re pepi pe. \p \v 20 Moto nenpe, ne nilala notei ne eringi wuru (12). Ne ningowo Jisas tounga ne, le ne nesio um lite olol lite Jisas. \v 21 Ne nirpepei notei nolpepei, “Wuso ki kesio olol lele yawi, ki ma nou kilala teluwi kolo oloye.” \p \v 22 Jisas weitei luluwene moto fei nepe le le lirpeiye, “Ningio peiki, ye onom teingine. Ye ma nou teingine wusoli ye ulpope il peiki.” Le wem fei lepeye, moto fei nepe ne nou nilala teluwi kolo oloye. \p \v 23 Fei Jisas linki le winem lite metine ili lite Juda. Wem le luluwepe mete piti pireripe angelpuwi pire paplelene towa, le mete wuru wuso panfine towa le pe pire ipli pratei winem pepe, \v 24 Jisas lirpeiye, “Ise naro ye tani. Ningio kumpu nepei, ne olo na kolo, ne netei.” Wolo mete wuru pepe pe palwe oli le pe pinyalio Jisas. \v 25 Wem mete wuru pepe naro pe tani winem, Jisas linki le elpeingo lite ningio kumpu wuso na nuwo lepe, le le lesiene eti lene, le kumpu nepe nou neilo nile. \v 26 Il pene rufro pingene tef yefliye lite Galili. \s1 Jisas kanienge mete twinges lutepe olpe \p \v 27 Jisas lusa winem fei le leilane ningio kumpu nepe, le le wala lilele le. Mete twinges te lutepe pelnge olpe le te rounge tulsi Jisas te, le te rounge tailolo tirpeiye, “Ninge palyene lite Devit, onom manouku.” \p \v 28 Wem Jisas le linki winem, mete twinges wuso lutepe pelnge olpe pepe, te rounge te tirowo malfem, le le louteteiye, “Ise rounge yulpo yirpolo ki miso nenfaripe lutepe peise rounge lom?” “Iyo, ili louku.” Te namti tirpowo Jisas. \p \v 29 Leye lo Jisas lesiepe lutepe pelnge le le lirpeiye, “Wusoli ise rounge yulpo yirpolo ki miso nenfaripe lutepe peise rounge le fei ise rounge ma nou yuntolili.” \v 30 Le lutepe pelnge nenfaro le te rounge nou tuntolili. Jisas lire il singe lirpengeye, “Ise rounge ma yirpepe mete nemple yire isotei rounge fei nou yuntolili lepe, ma yirpepe pato.” \v 31 Wolo te rounge naro te tirpepe, le il rufro pinge tef yefliye lite Galili. \s1 Jisas kanowo metine piti lirpepei kolo \p \v 32 Wem mete twinges fei tepei, te naro te tani, mete nemple pila metine nele pau falowo Jisas. Metine fei lepe olo lirpepei kolo, towa kapi il namplio. \v 33 Wem Jisas laltu towa lepe naro le tanio metine wape lepe, metine lepe nou lirpepei. Mete wuru pepe pe pinlele potei le pe yafei pirpeiye, “Sungoi ku pite Israel, ku muluwo metine nele lesio towa watafei le lepei kolo.” \p \v 34 Wolo mete pite Farasi, pe pirpeiye, “Jisas, le lire singe pite towa nimou laptu towa kumpu pepe, pe so naro pe taniepe mete.” \s1 Jisas onom manepe mete \p \v 35 Jisas le uf walem lipi kumpu, le le leptalo mete lifei angli pal pelpe. Le leptalo lire il teingipe piti wem Ma Ili ma luntoluwepe, le le kapi kainu men nange taniepe mete. \v 36 Wem Jisas luluwepe mete wurutei, le onom manepetei wusoli pe enke olpe, le pe fupepletei pire tisi men ma pingio. Pe fupepletei watafei sipsip wem metine piti luntoluwepe, le lusape pratei ire pelpe le pe fupepletei pepe. \v 37 Leye lo Jisas lirpepe pupam pele lirpeiye, “Oweli piti poungo olo wurutei wolo mete piti kotuwepe oweli pepe, pe olo yaipiyeye. \v 38 Ise ma yeletei Ma Ili, le yaitei lite liom fei lepe le le ma laisipe mete pele pe kotuwepe oweli wuso poungo pepe.” \c 10 \s1 Pupam pire esi plen le plen te twinges, Jisas laisipe pe pesio towa \p \v 1 Jisas linape pupam pele pire esi plen le plen te twinges (12), le le watepe singe piti kapi kainu eryai pepe taniepe mete le le watepe singe piti paptu towa ririm olpe pepe le pe naro pe taniepe mete. \p \v 2 Pupam fei pepei Jisas keiniepe laptei lotei. Pe pire esi plen le plen te twinges, Jisas linu keinio Saimon (pinawo Pita) lire winke lele Andru, Jems lire winke lele Jon, te eple winge titi Sebedi. \v 3 Filip lire Bartolomyu le Tomas re Matyu (le metine piti kapiepe mete era piti watepe moli lipi pite Rom.) Jems le ninge lite Alfius, le Tadius, \v 4 Saimon Selot (le metine lite linaulipe mete pite Rom piti ma puntoluwepe mete pite Juda kolo), le Judas lite Iskariot, le laltei Jisas le eti pite mete, le pe penglei. \p \v 5 Pupam pire esi plen le plen te twinges wuso Jisas keiniepe pepe, le laisipe pe le le lirpepe lamtetepe lolpepei, “Ise ma ye uf kumpu pite mete pite Samaria kolo, le tef liti mete piti rautuwepe weni ririm olpe, mete fei pepe re ise ma ye falepe kolo, olo. \v 6 Ise ma ye falepe mete pite Israel wuso kotire watafei metine piti luntoluwepe sipsip wolo le lusape pe ire pelpe le pe kotire pepe. \v 7 Ise ma ye yeptalo il yolpepei, ‘Wem liti Ma Ili ma luntoluku olo lau lire malfemye.’ \v 8 Ise ma kapi kainu pelpe taniepe, mete pelpe pa ise ma nou yeilape, pape olpe poluwepe ise ma yaptu taniepe, towa olpe punkuwepe ise ma yaptu taniepe. Singe fei lepei ki waise yawi, le ise re ma kaniepe mete yaupe, pe ma paiteise kolo, olo. \v 9 Ise ma yilape mole pratei tenge eple peise kolo, \v 10 le ise ma yilape tenge lipi ye kolo, lo olol nele lo ire topungou lo efle, ma olo, yilape pepe ye kolo. Wusoli metine wuso lesio towa piti kaniepe pe ma namti pailelowo.” \p \v 11 “Wem ise ye fale uf kumpu lo ili, ye lupkarepe mete piti pe enke teingipe pireise le pe keteise pilaise pe winangou pelpe, ise ma yiripe ratei ye ye ma fale wem liti ise ma yusa uf fei lepe le ise ye nele. \v 12 Wem ise yinki ye winem lepe, ise ma yirpeiye, ‘Ma Ili laileleise.’ \v 13 Wuso mete pite winem lepe, pe paileleise, il wuso yinu yeisipe yirpolo Ma Ili lailelepe pepe, Ma Ili ma lupingiepe il fei pepe le le ma lailelepe mete fei pepe punkom. Le wuso mete pite winem lepe pe paileleise kolo, il wuso yinu yeisipe yirpolo Ma Ili lailelepe pepe, il fei pepe ma kere yaupe, Ma Ili ma lupingiepe le le lailelepe mete pepe kolo. \v 14 Le wuso mete pite winem lo uf nele, pe enke teingipe peireise le pe keteise pilaise pe winangou pelpe kolo, lo pe papteise mingim kolo, ise ma yapiri il teingipe pite Ma Ili ma yirpei kolo, wolo ise yirpepe Ma Ili ma watepe moingi ilitei, le ise ma ye taniepe le ise ma yusape pratei pire il olpe pelpe. \v 15 Ki kirpeise punkom, wem liti Ma Ili kapi il laptei lire moingi pite mete, mete pite uf fei ise ye le pe paileleise lo papteise mingim kolo pepe, pe ma pila moingi ilitei, le mete pite Sodom re Gomora, pe ma namti pila moingi kumpu.” \s1 Jisas lirpei piti moingi ma fale \p \v 16 “Ki kaiteise ye watafei sipsip, ye yeingalope pelem olpe nimin. Ise ma kotopa isotei watafei tutungu le ise ma yire yape watafei naflepem malpum. \v 17 Wolo ise ma kotopa isotei yire mete, pe ma pengleise pilaise pe fale moli lipi le pe ma pire foiye posise pifei angli pal pelpe. \v 18 Pe ma keteise pilaise pe falepe moli lipi piti puntoluwepe mete wusoli ise yulteiki ki, le ise yirpepe yire il teingipe piti wem Ma Ili ma luntolise. \v 19 Wem pe keteise pilaise pe falepe moli lipi piti ma pingitepe re kapi paptei pire il peise, ise ma enke olpe kolo yire il men piti yirpei, le piti ma yirpei yolomen, olo ise ma enke olpe kolo. \v 20 Wusoli il men piti yirpei il fei pepe ma peise kolo, Riri lite Eiya, le Ma Ili leise, le ma lirpei il fale nemi peise.” \p \v 21 “Ilim ilepe ma watepe winkem pelpe moingi, yaitei nele ma watowo ninge lele moingi, le eple ilepe ma pire yaire pelpe pepi pura nemple, le ilepe pelpe ma pa. \v 22 Mete wuru ma enke kotu pireise wusoli ise yulteiki ki, wolo minele piti lire lotei singe le le lila moingi le le fale wem liti Ma Ili ma luntolise, metine wuso lire lotei singe le le lila moingi lireiki, Ma Ili ma kanio metine fei lepe. \v 23 Wem mete pite uf nele pe waise moingi, ise ma yantu ye uf nele. Ki kirpeise punkom, ise wala ma yeptalo il pite Ma Ili yinge uf walem pite Israel wem Ninge lite Metine Wape ma nou lau.” \p \v 24 “Pupam nele ma namti fale raltei metine piti leltalo kolo, lo metine piti lesio towa, le ma namti fale raltei metine piti watowo towa lesio lepe kolo, ma olo. \v 25 Pupam lepe le ma kapi il pite metine wuso leltalo le le ma retape yo fei, rounge toparu nouteye. Le metine piti lesio towa, le re ma lesio towa fei lepe le le ma retawo fei, le ma fale watafei metine piti linu watowo towa piti lesio lepe, rounge toparu nouteye. Le wuso metine lila moingi pupane lele ma roungesye ma tila moingi. Wuso pe pinawo yaitei lite winem, pinawo pirpolo le ‘towa nimou’ eple pite metine fei lepe, pe ma pinape nange olpetei peptalipe.” \s1 Minele soma ku turuku miri \p \v 26 “Ise ma turise yiripe kolo. Il pite kotire pato, pe ma fale alepe nimin, le il kumpu piti loule piri nemple, il fei pepe, pe ma yirpei yirkilau le mete wuru ma pretape. \v 27 Il men piti ki kirpeise mulpou, ise ma yirpei epli. Il men piti ki kirpeise kafoise mingim, ise ma yile winangou tupelengi le ise yirpei il lipi.” \p \v 28 “Ise ma turise yiripe mete piti petesi topo yawi la wolo pe miso petesi riri la kolo, ise ma turise yiripe kolo. Ise ma turise yire Ma Ili, le ma letesi topo la lorworo le riri le ma liri le weli lalei. \v 29 Minemple re miso pire eifingu maltou twinges pire paisime nafle elalwongou wiem le nafle nenpe ma na yaune kolo, ma Ma Ili lirpei soma ne na. \v 30 Le Ma Ili, le retape oru fei polomen pe poli falo leiye. \v 31 So ise ma turise pato, Ma Ili litipise lirkilautei le naflepem olo, le litipiepe watafei ise pepe kolo olo.” \s1 Wai liti irpei eisi nange lite Krais, eisi irpei alepe nimin \p \v 32 “Minele lirpepe mete wuru lirpolo le lulteiki ki, ki re ma namti kirpowo Eiya leiki liti yuwei, kirpowo kire metine fei lepe. \v 33 Le minemple piti pulteiki ki, wolo pe pirpepe mete wuru kolo, pe peingi potei, ki re ma namti kolpepe. Ki ma kirpowo Eiya leiki liti yuwei kiripe mete fei pepe kolo, ma olo.” \s1 Jisas lau piti ma karipe mete laptei \p \v 34 “Ise ma onposi yirpolo ki kaule piti ma kalteise wem teingi lom? Olo, ki kaule piti ma kalteise wem teingi kolo, olo ki kila werau kau. \v 35 Ki kaule piti ma kaltei ninge tulei lire yaitei lele rounge ma tura noute, ningio feri ma nire nimou pene roum ma mura neme le ningio yenkio ma nire nimou piti nila munge lene, me roum ma mura neme. \v 36 Metine piti lulteiki, ilim winkem pele piti nimou yaitei nemiyeyeye ma weitei piri le pepi pire nemple eringi.” \p \v 37 “Metine minele piti le onom kereme nimou re yaitei pele lirkilautei le ki olo, le onom kereiki wisyauye, metine fei lepe ma ki kulpowo kolo. \v 38 Le metine minele piti lila moingi lele le le lingeiki kolo, le le linaulo piti ma la lire il peiki, ki ma kinawo metine fei lepe le pupam leiki kolo. \v 39 Metine minele piti litipi lotei le le lila moingi lireiki kolo, le ma lalingou nempi lele. Le metine minele piti lila moingi lireiki, metine fei lepe ma nou kali nempi lele piti ratei lingi wem wem.” \s1 Tisi liti Ma Ili ma laileleiye \p \v 40 “Metine minele piti kani onom lanteiye, le ma watafei le kani onom lanteiki ki, le le kani onom lantowo Metine piti laiteiki kau. \v 41 Metine minele piti kani onom lantowo metine liti leptalo il pite Ma Ili, wusoli le metine liti leptalo il pite Ma Ili, metine fei lepe lire metine liti leptalo il pite Ma Ili lepe, te roungesye ma Ma Ili lailelenge lautuwonou. Le metine minele piti kani onom lantowo metine nele piti lulpope il pite Ma Ili, le lingiepe, wusoli le lulpope il pite Ma Ili, te roungesye ma Ma Ili lailelenge lautuwonou. \v 42 Le wuso metine nele, le kali men kumputei watafei le lalfo wengle pau lire tipe, le le watowo metine nele kumpu fei lulteiki lepei, wusoli le pupam leiki, ki kirpeise pumkom Ma Ili ma lailolowo metine wuso lire fai, le le lalfo tipe watowo pupam leiki lepe.” \c 11 \s1 Pupam pite Jon pe fale puluwo Jisas \p \v 1 Wem Jisas il poluwepe pupam pele pire esi plen le plen te twinges, Jisas il poluwepe re fei, le lusa tulum fei lepe, le le leptalo il le uf nemple pingene tef lite Galili. \p \v 2 Wem Jon lifei winem oli le lingitepe pirpei pire towa wuso Krais lesio. Krais le metine wuso Ma Ili laltei lau lepe. Jon lingitepe le le laisipe pupam pele pe falowo Jisas, \v 3 Pe peletei Jisas polpepei, “Ye irpouku, ye lepe so Jon lirpouku lireye piti ye ma au lepe lo ku wala ma mungario nele?” \p \v 4 Jisas namti lirpepeye, “Ise nou yilape il ye yirpowo Jon yire men nange wuso ise yingitepe re yulwepe pepe. \v 5 Mete piti lutepe pelpe olpe wolo pe nou puntolili, mete ire pa wolo pe nou peifale pilele pe, mete wuso pape olpe poluwepe wolo pe nou fale teingipe, mete wuso mingim pelpe olpe wolo pe nou pingitei poporo, mete wuso pa wolo pe nou peilo le mete wuso pe oweli yini men nange olo pepe wolo pe pingitepe il teingipe pite Ma Ili. \v 6 Metine piti lulpope il peiki pire towa fei ki kesio, le le onom nenpe nenpe kolo, le ma onom teingine, Ma Ili ma lailolowo.” \p \v 7 Fei pupam pite Jon pele pe wala so pe le Jisas lirpepe mete wurutei pepe, lirpepe lire Jon. Jisas lirpepeye, “Ise naro ye tef oli era re telmane ye yawi lepe le ise ma yuluwo mi? Ise ma yuluwo metine le linge le yuwei yawi watafei wolo wuso yuf lini lalpopo lepe lom? \v 8 Wuso olo, le ise ye yuluwo men? Ise ma yuluwo metine lafo olongou teingipe lom? Mete piti pafo olongou teingipe, pe ma pratei winangou teingipe lipi. \v 9 Yirpeiki, ise naro ye yuluwo men? Ise yuluwo metine nimou lom? Iyo, ki kirpeise, ise yuluwo metine nimou lepei le namti linuwepe mete emarengi wuru pepe. \v 10 Jon lotei so il pite paitei yousi, pe pirpei piri polpepei, Ma Ili lirpeiye, ‘Ki ma kaltei metine piti lilape il linuye le, le ma linu le naliye tisi.’ \p \v 11 Ki kirpeise punkom, Jon liti kaptetei mete, le nange lele ili, metine nele le nange ili watafei le kolo. Wolo fei metine minele piti lulpope il peiki piti wem Ma Ili luntolise, metine fei lepe le namti fale linuwo Jon. \v 12 Wem Jon liti kaptetei mete, le le lau fale fei, il pite wem Ma Ili ma luntoluwepe mete pite tef olo rufro pirkilautei pe, le mete pirkilau pirpolo ma paploupe il fei pepe karipe. \v 13 Mete emarengi wuruye, le il lipi pite Moses pau pau fale wem liti Jon, pe pirpei pire wem liti Ma Ili ma luntoluwepe mete pite tef. \v 14 Le wuso ise yulpope il fei pepe wuso pirpei polo Ilaija ma nou lau, Jon so namti lau lepe. Le lilowo Ilaija tulum. \v 15 Wuso ise minemple piti mingim poli, ise ma yingitei.” \p \v 16-17 “Mete piti wala nampir pratei pepe, pe ma ki kaptei poungai mi? Pe ma watafei eple kumpu pratei uf nimin. Pe paptei nemple minim le wem pe pirpei nemple piti ma puro ilepe pelpe pinaulo. \p Le wem pe pirpei nemple piti ma pouti ilepe pelpe wala pinaulo. \v 18 Wusoli Jon laule le le laplei oweli teingipe kolo, le le lalei wain tipe kolo, le le lini lurungo kolo olo. Le mete wuru pinaulo pirpei polo, ‘Le towa lunkuwo.’ \v 19 Wolo Ninge lite Metine Wape, le lau laplei oweli re tipeluwi le mete pinaulo pirpeiye, ‘Le metine piti laplei oweli lipi le le laplei tipeluwi, lini lurungotei. Le numu liti mete piti kapiepe mete era piti watepe moli lipi pite Rom, le le liripe mete piti pire il olpe pepi panfo nemple pifei.’ Wolo mete piti Ma Ili watepe enke pire wuru, pe ma puluwepe matufwepe pe mete pite Ma Ili.” \s1 Uf lipi wuso pulpowo Ma Ili kolo pepe moingi ma falepe \p \v 20 Leye lo Jisas lingiepe il lirpei liripe uf lipi wuso le lirpei le men nange wuru potei pire tute fale yaupe. Jisas lirpei liripe wusoli mete pite uf lipi pepe pe pusape il olpe pelpe kolo, wala olo. Jisas lirpeiye, \v 21 “Ye uf ili Korasin, moingi ilitei ma faleiye. Ye uf ili Betsaida, ye re moingi ili ma faleiye. Wuso ki kirpei le men nange potei pire tute faleise pepe, pe ma faleise kolo oloye, le pe falepe mete pite uf lingi Saidon lire Tair, mete pite uf lingi tepe, pe ma sungoi liye pualo fanke le pe pouti pire il olpe pelpe le pe ma pusape il olpe pelpe patoye. \v 22 Wolo ise ma retai yolpepei, wem piti Ma Ili ma lingitepe le le kapi il laptei liripe moingi pite mete pite tef, ise mete pite uf lingi Korasin re Betsaida, ise ma yila moingi ilitei le mete pite Tair re Saidon, pe ma namti pila moingi kumpu. \v 23 Le ye uf Kaperneam, ye onom puwope men nange pite tef ma kapi aptei yotei le ye ma fale ili lom? Ma olo, Ma Ili ma lireiye uwalo weli. Wuso ki kirpei le men nange potei pire tute faleiye pepe, pe falepe mete pite uf Sodom, uf Sodom fei wala ma lato. \v 24 Ise mete pite Kaperneam, ise ma retai yolpepei wem liti Ma Ili ma lingitepe le le kapi il laptei liripe moingi pite mete pite tef, ye uf Kaperneam ma ila moingi ili, le uf Sodom ma lila moingi kumpu.” \s1 Ku me Jisas le ku ma mratei maltei yef \p \v 25 Wem fei lepe Jisas lirpeiye, “Eiya, ye ili liti yuwei re tef. Ki rautuye wusoli ye kusape mete piti pire wouye, ye kusape ire il men men wuso ye aplingi iripe mete pe enke pire wuru. \v 26 Iyo Eiya, ye onom peiye ye aptei men nange le ye onom teingine aisepe.” \p \v 27 “Eiya leiki le waiki men nange yeflipiye. Minele re retawo yaitei kolo, ninge loteteiye retawo le minele re retawo ninge kolo, Yaitei loteteiye retawo. Yaitei retawo ninge le mete wuso ninge lotei keiniepe piti pe ma pirpepe mete piri Yaitei lotei.” \p \v 28 “Ise wuruye wuso yila men ili moingi le ise yef ili yalfo nemi, le ise enke olpe, ise yau ki, le ki ma kali men ili moingi lepe tanise le ise ma yaltei yef. \v 29 Ise kapi il peiki yingiepe, le ise ma retape wusoli ki kire yape, le ki keitaloise kire il malye, le ise ma yerengawo tisi liti yingio ye, le ise ma ratei yaltei yef ratei lire enke malye. \v 30 Il peiki piti keitaloise kiripe olo pautu le ise retape frou, le towa leiki piti waise yesio olo flo, moingi kolo.” \c 12 \s1 Pe peletei Jisas pire wem piti mete ma pifei onposio Ma Ili, le pe ma pesio towa men lo ma olo \p \v 1 Wem nele Jisas lingio tisi linge liom liti pari wit. Wem fei lepe le wem liti mete pite Juda, pe ma pifei onposio Ma Ili. Fei Jisas pupam pele pe nimpi naplei, le pe karipe wit paplelei. \v 2 Wolo wem mete ilepe pite Farasi, pe pulwepe polpepei pe pirpowo Jisas-ye, “Untoli, pupam peiye pe yaruwepe il lipi pite Moses. Ku wem piti mifei onposio Ma Ili ku ma mesio towa men kolo, ma olo mifei yaupe.” \p \v 3 Jisas namti lirpepeye, “Ise yungunape il lipi pite Ma Ili ko? Il pite wem metine ili Devit liripe mete pele pe nimpi naplei le pe kali men? \v 4 Deifit liripe mete pele, le le linki winem lite Ma Ili, le le kali luom liti paltei watowo Ma Ili, le pe palei luom lepei. Mete piti peptawio Ma Ili siye, pe poteteiye ma palei luom fei lepe, wolo Devit liripe mete pele pe palei luom fei lepe, le pe yaruwepe il, wolo Ma Ili onom one liripe kolo. \v 5 Ise yungunape il lipi pite Moses ko? Il wuso pirpei polo wem liti pe ma pifei onposio Ma Ili pe ma pesio towa men kolo, wolo mete piti peptawio Ma Ili siye, pe pesio towa lelpe wem fei lepe, le pe yaruwepe il, wolo Ma Ili onom one liripe kolo. \v 6 Ki kirpeise, towa fei ki kesio lepei le ilitei linuwo towa liti ise yesio yifei winem lite Ma Ili. \v 7 Il lipi pite Ma Ili pe paptei pirpei polpepei, ‘Ki onom puwoise piti ise ma kapi enke yaptepe mete nemple le piti yeptawiki siye ma olo, ki onom puwoise piti ise ma yolpepe kolo.’ Wuso ise retape il fei pepei yailelepetei, ise ma yamtuwepe mete yaupe kolo. Wusoli wem Ma Ili onom manepe mete pepe fei, ise ma yamtuwepe yaupe kolo. \v 8 Wusoli Ninge lite Metine Wape, le ili piti luntoluwo wem liti ise yifei onposio Ma Ili.” \s1 Jisas kanowo metine eti lele oli \p \v 9 Jisas lusa tulum fei lepe le le le fale lifei angli pau nele lelpe. \v 10 Le metine nele ratei uf fei lepe, le eti tilpi lele la. Fei mete nemple, pe pinta tisi piti ma pamtuwo Jisas, pe peleteiye, “Il lipi pite Moses pe pirpei piti wem ku ma mifei yaupe onposio Ma Ili, le ku ma kapi kainu taniepe mete lo ma olo?” \p \v 11 Jisas namti lirpepeye, “Le wuso nele leise le sipsip lele lualo lautile oi wem liti ise yifei onposio Ma Ili. Ma metine fei lepe, le ma le nalwe sipsip lele tani oi wem fei lepe ko? \v 12 Ma Ili onom puwotei liri metine wape le sipsip olo, le onom puwowo kumputei. Min polpepei so il lipi pouku pirpei polo wem piti ku mifei onposio Ma Ili, ku ma kaniepe mete.” \p \v 13 Leye lo Jisas lirpowo metine wuso eti tilpi lele la lepe, Jisas lirpowoye, “Kesi eti leiye altei ire ulel.” Fei metine lepe kesi eti lele laltei, le eti lele nou fale teingiye watafei eti lele plen liti enkau lepe. \v 14 Wolo mete pite Farasi pe naro pe yaruwepe il pafo piti ma petesi Jisas la. \s1 Jisas le metine liti lesio towa lite Ma Ili \p \v 15 Wem Jisas retai pe ma polpepe, le le tani uf fei lepe. Mete wuru pulsi pe, le kainu men eryai pepe Jisas kapi taniepe, \v 16 le le lirpepe piti pe ma pirpepe mete nemple piri le pato. \v 17 Jisas lolpepe piti ma laptei il wuso Ma Ili lirpei fale nemi lite metine nimou Aisaia le il fei pepe ma fale punkom. Ma Ili lirpeiye, \v 18 “Ki keinio metine fei lepei, le le ma lesio towa leiki. Ki onom puwowo, le ki onom teingine kasio. Ki ma kaltei Riri Teingi leiki linkio, le le ma lirpepe mete eryai pingene tef, le ma lirpepe lire il tuwopou peiki piti kaniepe mete pite tef. \v 19 Le ma liripe mete pepei pire il pura nemple kolo, le le ma lailolo kolo, leptalo il lire tangu kolo, ma olo. Le le ma lile tisi lipi pepe kolo, ma olo. \v 20 Mete piti pire wouye lo piti pire yape, le ma lire il singe lirpepe kolo. Le ma lesio towa fei lepe, le le yo ma weisipe mete ma pingiepe il pite Ma Ili, \v 21 le mete eryai pite tef pe ma kani onom pantowo le loteteiye, le le ma kaniepe.” \s1 Mete pirpei pamtuwo Jisas pirpolo le lesio towa lire singe pite Towa \p \v 22 Leye lo mete nemple pila metine nele le lutepe olpe le le lirpepei kolo wusoli towa oli lunkuwo. Pe pila metine fei lepe, pila pe falowo Jisas. Jisas kapi kainu fei pepe tanio metine lepe, le le nou luntolili le le nou lirpepei. \v 23 Mete wurutei pepe pe pinlele le pe yafei pirpeiye, “Metine fei lepei, le ninge palyene lite Devit lom? \p \v 24 Wolo wem mete pite Farasi pingitepe pirpei polpepe, pe pirpeiye, “Le laptu towa kumpu pepe taniepe mete wusoli le lire singe pite towa nimou.” \p \v 25 Jisas retape enke pelpe le le lirpepeye, “Mete pite tef, wuso pe kere pusa nemple le pe plolpo, pe ma pile singe kolo olo. Le mete pite uf nele lo pite alpe nele pe kere pusa nemple le pe posinemple, uf lo alpe fei lepe ma pratei kolo ma pa pelengi. \v 26 Wuso towa leite lotei, le losi lotei. So towa fei lepe, le ma lile singe fei lolomen? \v 27 Le wuso ki kire singe pite towa nimou kaptu towa kumpu pepe, le mete peise pe pire singe pite mi so pe paptu towa taniepe mete pepe? Mete ilepe peise pite Farasi pe ma kusaise ise yamtuki yawi. \v 28 Olo, Riri Teingi lite Ma Ili le waiki singe piti kaptu towa taniepe mete le ise ma yuluwo retawo wem liti Ma Ili ma luntolise olo faleiseye. \p \v 29 Winem liti metine singetei le metine nele miso yaruwo winem lele le le linki le kapio oweli men nange pite metine singetei lepe lo ma olo? Ma olo. Le ma linu topuwo metine singetei lepe wo, le soma yaruwo winem lele le le kapio oweli men nange pite metine singetei lepe pele. \p \v 30 Minemple piti ki peiki kolo, pe ma pire ki mepi mire nemple eringi. Le minemple piti kaneiki mengleipe mete maptei nemple kolo, pe mete piti paptu mete pire fla. \v 31-32 Min fei polpepei so ki kirpeise, metine minele piti lirpei il olpe, le le kelelawo metine nele, lo le lirpei il olpe liri Ninge lite Metine Wape, le le kelalawo, wolo metine fei lirpei lepe le nou onposi lotei, le le leletei Ma Ili piti ma onposiepe il olpe wuso lirpei pepe kolo, Ma Ili ma onposiepe il olpe pite metine fei lepe kolo, ma olo. Wolo metine minele piti lirpowo il olpe re, kelelawo Riri Teingi lite Ma Ili, le metine fei lepe wuso le onposi lotei piti ma leletei Ma Ili piti ma onposiepe il olpe wuso lirpei pepe kolo, wolo Ma Ili ma lingitowo kolo, Ma Ili wala ma onposiepe il olpe pite metine fei lepe, le le ma watowo metine fei lepe moingi wem oli oli. \s1 Il kauro yuwei pirpei pire nimpe le fouri lele \p \v 33 Nimpe teingi, le ma lilape fouri teingipe piti maplei, le nimpe oli, le ma lilape fouri olpesa. Wusoli ise miso yulwepe fouri le ise retai nimpe fei lepe le teingi lo oli. \v 34 Ise mete piti yire il olpe yirkilautei, enke peise onposiepe il olpe le fei polomen ma il teingipe nou fale nemi peise. \v 35 Metine piti il teingipe pratei onom pele, le ma lirpei il teingipe fale nemi lele, le metine piti il olpe pratei onom pele, metine fei lepe ma lirpei il olpe fale nemi lele. \v 36 Ki kirpeise il fei pepei, wem piti Ma Ili ma lingitepe le le kapi il laptei lire moingi piti mete pite tef, mete yeflipi ma pirpei nomnaipe pire il karaitei pelpe wuso pirpei karaitei pepe. \v 37 Wusoli il peiye yotei soma Ma Ili kapi il laptei lireiye ye metine teingi lo ye metine oli.” \p \v 38 Leye lo mete ilepe piti peptalo mete pire il lipi pite Moses le mete pite Farasi, pe pirpowo Jisas pirpeiye, “Ye metine piti eptalo mete, ku muliye piti ye ma irpei le men men ma lotei lire tute fale.” \p \v 39 Fei Jisas yafeipe lirpeiye, “Ise mete piti fei, ise mete piti yire il olpe le ise tounga pesi Ma Ili. Ise yeiteiki piti ma kirpei le men men ma lotei lire tute fale lom? Olo, men men lotei wuso sungoi falowo metine nimou Jona lepe, soma ise retawo lepe le fei ma olo, ki ma kusaise kire men nele kolo. \v 40 Min watafei metine nimou Jona. Sungoi liye le ratei fango lite ni ili epli twinges niliyeye, le mulpou twinges niliyeye, le fei Ninge lite Metine Wape, le re ma la palingi luwo erau nample lato epli twinges niliyeye le mulpou twinges niliyeye le le ma nou leilo. \v 41 Wem piti Ma Ili ma lingitepe le le kapi il laptei lire moingi pite mete pite tef, mete pite uf Ninive ma pamtuse. Wusoli wem pe pingitepe il wuso metine nimou Jona leptalo pepe pe pulpope le pe pusape il olpe pelpe. Wolo fei metine nele, nange lele ilitei, le Jona olo, metine ili lepei le lau lirpeise, wolo ise yingitowo kolo. Liso mete pite Ninive ma pamtuse pirpei polpepei ‘Ise mete olpe. Wem Jona lau lirpouku ku yeflipiye weitei onom, le ku musape il olpe pouku. Wolo metine ilitei lau lirpeise, le ise yingitowo re yulpowo kolo, olo.’ \p \v 42 Wem piti Ma Ili ma lingitepe le le kapi il laptei lire moingi pite mete pite tef, moto ine ma namtuse. Ne moto ine sungoi ratei, le ne nuntoluwepe mete, ne pite tef minim. Wem fei lepe ne ma namtuse wusoli ne nusa uf lene, le ne naule tisi ulel piti ne ma ningitowo metine ili Solomon. Le Solomon le leptalo il pele piti onom nire wuru. Ne nau ma ningitowo Solomon. Wolo fei metine nele laule faleise, le nange ilitei, le Solomon olo. Le le lau lirpeise lire onom pele nire wurutetei. Le fei ise yingitowo kolo. Moto ine nepe ne ma namtuse nirpei ‘Ise mete olpe, ki kato fiyen kaule piti kingitowo Solomon, wolo ise yinau piti yingitowo metine ili fei wuso lileise malfem, le ise yingitowo kolo.’ \s1 Towa oli ma nou lau \p \v 43 Wem riri oli naro le tanio metine wape nele riri oli lepe ma le lato linge towa yawi linta tulum piti ratei. Wuso le lerengawo tulum nele piti ratei kolo, \v 44 le ma lirpei loteiye, ‘Ki ma nou ke winem leiki wuso kusa, le ki kau lepe.’ Liso riri oli lepe, le nou le winem wuso lepe le le luluwo winem fei lepe lato yawi potupuwo re pailolowo. \v 45 Leye lo riri oli lepe le naro le yawi le le lengleipe esi ririm olpe nemple, pe pire esi plen te twinges pe olpe singetei pinuwo riri oli piti linu lepe, le pe ma pau pepi pratei winem fei lepe. Metine fei lepei, linu lepe le wala ausi teingi, wolo fei ririm olpe pepe pe pau punkuwo pe pirowo nele olesatei. Min fei pepe miso falepe mete piti fei wala nampir pratei, le pe pingiepe il olpe.” \s1 Nimou re winkem pite Jisas \p \v 46 Jisas wala lirpepe mete wem nimou nire winkem pele pau fale. Pe pile towa yawi le pe pepletei mete pepe, pepletei piri Jisas piti ma piri le pepi pirpei. \v 47 Liso metine nele lepe le lirpowo Jisas lolpepei, “Untoli, nimou nire winkem peiye, pe pile towa yawi, le pe ma pire ye yepi yirpei.” \p \v 48 Wolo Jisas namti lirpeiye, “Minenpe ne ema peiki? Minemple pe winkem peiki?” \v 49 Leye lo Jisas eti tunongo lenesipe pupam pele le le lirpeiye, “Yuntoli ema nire winkem peiki min so pepei. \v 50 Minemple piti pingiepe il men pite Eiya leiki liti yuwei le pe pesio towa lele, mete fei pepe pe winkem peiki, pe eri peiki, pe ema peiki.” \c 13 \s1 Il kauro yuwei pirpei pire metine piti lapiri oweli \p \v 1 Epli elpesi fei lepe Jisas lusa winem wuso le lifei leptalo mete pepe, Jisas lusa winem fei lepe le le le lifei tuluple mingo. \v 2 Mete wurutei pau panfi le so longlo le lifei nimpe teingo nele wuso laitei tuluple linko lepe, le mete wurutei pepe, pe pile re pratei pingene tuluple mingo. \v 3 Jisas lire il kauro yuwei, le lirpepe mete wuso pratei pingene tuluple mingo pepe. Le lirpepe lire men nange wuru. Jisas lirpeiye, “Metine nele, le ma le lusasape wit fouri linge liom. \v 4 Wem metine fei lepe le lusasape wit fouri pepe, le lusape ilepe linge tisi piti linge liom, le le naflepem fale paplei wit fouri pepe, paplei yalipeye. \v 5 Wit fouri ilepe le lusape linge tef era le pe falele frou wusoli tef tale lepe olo kumpu luwo era yuwei yawi. \v 6 Wem epli fale lapo wit wuso falele pepe, pe talpelipe yo frou pire punkoye wusoli tef oli lire era le wit nalem olo, pe tef kolo, puwo pinge era yuwei. \v 7 Wit fouri ilepe lusape pingepe wolo singu le wit pepe, pe peilo wolo, wolo singu pepe fale pafo. \v 8 Wolo wit fouri ilepe lusape linge tef teingi, le pe peilo pilape fouri, ilepe pilape wurutei (100), ilepe pilape wuru (60) le ilepe pilape wuru taise (30).” \p \v 9 Le Jisas lirpei il lapulu lolpepei, “Ise ma yingitei wuso ise mingim poli.” \s1 Il pal piti Jisas liripe il kauro yuwei lirpei \p \v 10 Leye lo pupam pite Jisas pele pe pau le pe peletei Jisas, “Piti men ye ire il kauro yuwei irpepe mete wem ye irpepe pepe?’” \p \v 11 Jisas namti lirpepe pupam pele, Jisas lirpepeye, “Ma Ili waise enke piti ise ma retape il punkom piti wem Ma Ili ma luntoluwepe mete pite tef, le mete nemple, pe olo Ma Ili watepe enke piti pretape il punkom pepe kolo, olo. \v 12 Minele piti retape il yaipiyeye, Ma Ili ma watowo onom nire wuru le metine fei lepe ma retape wurutei. Le minele piti lironomtei, Ma Ili ma kani onom nanio le le ma onposiepe il men kumpu pite Ma Ili kolo, oloye. \v 13 Min fei polpepei so ki kirpepe kire il kauro yuwei yaupe pepe, pe piti lus pato, puntoli wolo pe puluwo matufuwo towa fei ki kesio lepe, pe puluwo matufuwo kolo olo. Le pe minkim pato, pingitei wolo pe pretai kolo, olo pironom. \v 14 Il pite Ma Ili lirpei falowo metine nimou Aisaia, il Ma Ili lirpei liripe mete fei pepe, il fei pepe ma fale punkom. Ma Ili lirpeiye, \q1 ‘Pe ma pingitei re pingitei wolo pe ma pretai kolo. Pe ma puntoli re puntoli wolo pe ma pulwepe kolo. \v 15 Wusoli mete fei pepei pe enke lipi le pe popopo mingim, le pe lus konti. Wuso olo lutepe pelpe ma pulwepe, mingim pelpe ma pingitei, enke pelpe ma onposiepe pretape le pe ma weisipe enke pelpe papteiki ki le ki ma kapi kainu, flis moingi re men nange taniepe.’ \p \v 16 Le ise olo, yoporotei, le ise enke teingipe, wusoli ise lutepe peise miso yulwepe le mingim peise miso yingitei. \v 17 Ise ma retape fei pepei, sungoi mete emarengi wuru pire mete wuru piti Ma Ili pele, pe onom keretei piti ma pulwepe men fei ise yulwepe pepei, wolo olo pe pinu paye, le pe pulwepe kolo. Le pe ma pingitepe il men ise fei yingitepe pepei, wolo pe olo, pe pinu paye, le pe pingitepe kolo. \s1 Jisas lirpei nomnaipe lire il kauro yuwei wuso lirpei pepe \p \v 18 Ise yingitei le ise ma retape il pal piti il kauro yuwei wuso kirpei kire metine piti laptetei wit fouri. \v 19 Mete wuso pingitepe il pite Ma Ili ma luntoluwepe mete pite tef, pe pingitepe wolo pe pretape kolo, pe ma watafei wit fouri wuso laptei linge tisi. Towa oli laule kapi il pite Ma Ili, kapi taniepe mete pepeye. \v 20 Wit fouri wuso laptei tef oli lire era, pe pilepe mete wuso pingitepe il pite Ma Ili pailelepetei le pe kapi frou wem pe pingitepe. \v 21 Wolo il pepe posiepe pengleipe enke pelpe kolo, le pe pile singe wem ulel kolo. Liso wem moingi fale wusoli pe pingitepe il pite Ma Ili, pe frou pusape il fei pepeye. \v 22 Wit fouri wuso laptei pingepe wolo singu, pe pilepe mete wuso pingitepe il pite Ma Ili, wolo pe onposiepe oweli men nange piti fei, le pe onom puwope mole yini le il pite Ma Ili olo pe pirepe onomye, le pe pesio towa men pite Ma Ili kolo olo. \v 23 Le wit fouri wuso laptei tef teingi, pe pilepe mete wuso pingitepe il pite Ma Ili le pe pretape. Pe pesio towa lite Ma Ili, ilepe pirkilautei pesio towa lite Ma Ili, ilepe pesio towa ili taise lite Ma Ili, le ilepe pesio towa lite Ma Ili wolo kumpu.” \s1 Jisas lirpei il kauro yuwei lirpei lire wolo olpe \p \v 24 Jisas nou lire il kauro yuwei lirpepeye, “Ma Ili ma luntoluwepe mete pite tef, le ma luntoluwepe watafei metine le laptei oweli fouri teingipe linge liom lele. \v 25 Mulpou nele mete olo petei oloye, le metine nele piti lire yaitei lite liom lepe te rounge tepi tire noute eringi, metine fei lepe le lau lusape wolo tafe pingepe oweli fouri pepe le le leye. \v 26 Wem oweli fouri pepe pe falele lipi pila yousi, wolo tafe pepe, pe re falele. \p \v 27 Fei mete piti pesio towa liti yaitei lite liom lepe, pe pau pirpowoye, ‘Ili louku, ye wuso aptei oweli fouri teingipe pepe le wolo peinei fei polomen so pau pile liom pepe?’ \v 28 ‘Metine piti wepi wire noute eringi, le lapiri wolo pile liom.’ Yaitei lite liom lepe le namti lirpepe mete pele piti pesio towa lele. Le pe nou peleteiye, ‘Ku ma me kotuwepe wolo olpe pepe lo ma olo?’ \v 29 Le namti lirpepeye, ‘Olo wusoli wem ise kotuwepe wolo olpe pepe ise ma rotopa kotowepe oweli ilepe teingipe pepe, ise kotuwepe yapwonou. \v 30 Yusape oweli pire wolo olpe pepe, yusape pepi peilo pileye ma wem oweli poungo wo. Wem fei lepe soma ki kirpepe mete piti kotuwepe oweli piti ma pinu kotuwepe wolo olpe tani wo, le pe ma topwepe pire tepu piti ma piripe pe weli. Le yo le ise ma tonwipe oweli kapi yaptei pifei winem leiki liti kaptei oweli pifei.” \s1 Jisas lirpei il kauro yuwei lirpei lire yire tingeni \p \v 31 Fei Jisas nou lirpepe pupam pele lire il nemple kauro yuwei, Jisas lirpepe lolpepei, “Ma Ili ma luntoluwepe mete pite tef, le ma luntoluwepe fale watafei nimpe fouri wuso metine nele le kali lari liom lele. \v 32 Nimpe fouri kumputei wolo wem le leilo le ili, le ma fale lire nimpe ilitei le naflepem ma paule paptei onkotu pelpe pultei ine piti nimpe fei lepe.” \s1 Jisas lirpei il kauro yuwei lirpei lire yis \p \v 33 Jisas nou lirpepe il nemple kauro yuwei. Jisas lirpeiye, “Wem teingi liti Ma Ili ma luntoluwepe mete pite tef, le ma luntoluwepe fale watafei yis. Moto nenpe ne kali yis lepe nire weisi luom ili, nire weisi ne ne yo luom lepe namti linpei le ilitei.” \s1 Piti men Jisas lirpei il kauro yuwei \p \v 34 Jisas lire il kauro yuwei yaupe lirpepe mete wurutei pepe, lirpepe lire men nange wuru. Il men piti lirpepe le ma lirpepe yaupe kolo, le ma lire il kauro yuwei soma lirpepe. \v 35 Jisas lirpei lirerim piti ma laptei il wuso metine nimou lirpei pepe, pe ma fale punkom. Metine nimou lirpeiye, \p “Wem ki kirpepe ki ma kire il kauro yuwei yaupe kirpepe. Ki ma kirpepe kire il men pe wala pretape kolo, il pite wem Ma Ili laltei tef le pe pau pau fale fei.” \s1 Jisas lirpei nomnaipe lire il kauro yuwei wuso lirpei lire wolo olpe pepe \p \v 36 Leye lo Jisas lusape mete wurutei pepe le le le winem. Pupam pele pe falowo le pe pirpeiye, “Ye irpouku il pal pite il wuso irpei kauro yuwei ire wolo olpe wuso fale pile liom pepe.” \p \v 37 Jisas namti lirpepeye, “Metine piti lusape oweli fouri teingipe pepe, le Ninge lite Metine Wape, \v 38 liom lepe le lilowo tef fei lepei, oweli fouri teingipe pepe pe pilepe mete piti Ma Ili pele ma luntoluwepe pratei uf teingi lele, wolo olpe pepe pe pilepe eple pite towa oli. \v 39 Le metine oli piti lapiri wolo olpe pepe, le towa. Wem piti kotuwepe oweli pepe, le lilowo wem piti Ma Ili ma lingitepe le le kapi laptei lire moingi pite mete pite tef. Le mete piti kotuwepe oweli, pe pilepe ririm pite Ma Ili. \v 40 Min watafei wolo olpe pe tonwipe paptei nemple le pe piripe pe weli laplei, pe ma watafei wem piti Ma Ili lingitepe le le kapi laptei lire moingi pite mete pite tef. \v 41 Ninge lite Metine Wape, le ma laisipe ririm pite Ma Ili pele pe, le pe ma pengleipe paptei nemple mete piti paptei mete nemple pualo tisi oli, le mete piti pire il olpe pepe, ririm pite Ma Ili pele, pe ma kesipe mete fei pepe paptei pe tani uf lite Ma Ili. \v 42 Le pe ma piripe mete olpe pepe, piripe pinki weli ili, le pe ma poutiti re paplelei nilpe pelpe. \v 43 Leye lo mete pite Ma Ili pele, pe ma pratei uf teingi lele le pe ma fale teingipetei pinini watafei epli linini lepe. Ise ma yingitei wuso ise mingim paitei.” \s1 Uf teingi lite Ma Ili le watafei mole lipitei pe paplingi pratei tef \p \v 44 “Ma Ili ma luntoluwepe mete pite tef, le il pele piti watepe pe teingipe ma watafei mole wurutei pe paplingi pratei tef. Metine nele lerengape le so nou laisi tef mulfipe. Metine fei lepe le onom teinginetei le le le laptei oweli men nange pele pe le mete nemple paisipe. Le kapi mole wuso le kapi piti oweli pele pepe le le nou le yaitei lite tef wuso mole wurutei kotire pratei lepe le le laisi tef fei lepe.” \s1 Uf teingi lite Ma Ili le watafei fouye malpim teingipetei \p \v 45 Jisas nou lirpei il nemple kauro yuwei. Le lirpeiye, “Ma Ili ma luntoluwepe mete pite tef, le il pele piti watepe, pe teingipe watafei fouye malpim teingipetei metine lintape, le lintape piti ma laisipe. \v 46 Wem metine fei lepe le le lerengawo fouye malpim nele, le watafei malpim nemple wuso pele lulwepe retape pepe kolo, fouye malpim fei le lerengawo lepei le kuna nele yeflitei. Metine lepe ma le laptei oweli pele wuruye le mete paisipe, le le kapi mole pite oweli pele pepe le liripe laisi fouye malpim yeflitei wuso luluwo lepe.” \s1 Jisas lirpei il kauro yuwei lirpei lire taimere \p \v 47 Il nemple nou kauro yuwei yaupe pe polpepei, “Ma Ili ma luntoluwepe mete pite tef watafei mete piri taimere pe tuluple le pe ma pengleipe ningu eryai pepe. \v 48 Wem ningu pautile taimere lepe pe fale, mete piti pesio towa liti pengleipe ningu, pe peipi taimere lire ningu pepe, peipi pila pe mingo le pe pungura pratei piti ma karipe ningu. Pe karipe ningu paptei teingipe pepe pe pafo pe ufal pelpe le olpesa pepe pe piripe tani. \v 49 Le ma watafei wem piti Ma Ili ma lingitepe le le kapi laptei lire moingi pite mete pite tef. Ma Ili ma laisipe ririm pele pe le pe ma pengleipe paptei nemple mete piti pire il olpe. Pengleipe taniepe mete piti pingiepe il pite Ma Ili. \v 50 Le ririm pite Ma Ili, pe ma piripe mete piti pire il olpe, pe ma piripe pe weli ili le pe ma poutiti re paplelei nilpe pelpe.” \s1 Mete pesiepe il teingipe piti pinu le piti pingi \p \v 51 Jisas lepletei pupam peleye, “Ise retape il fei pepe lo olo?” “Iyo” pe namti pirpowo. \p \v 52 Liso Jisas namti lirpeiye, “Il pal piti il fei pepe, pe pato polpepei. Mete wuru wuso peptalo mete nemple pire il lipi pite Moses, le pe fale pupam peiki, le pe kanio Ma Ili peptalo mete pite tef, pe ma watafei numu nele leise, ise ye fale yuluwo, le le ma lafoise siye punkelem piti nempis laptei pifei, le le ma lafoise siye piti wala fei lepei losiepe, le ma lafoise lapwonou.” \s1 Mete pite Nasaret pe pinauli Jisas \p \v 53 Wem Jisas lirpei il kauro yuwei pepe le lirpei le lapulu, le lusa winem fei lepe, \v 54 le le nou le uf lele, Nasaret. Le leptalo mete lifei angli pau lelpe le mete wuso pingitowo pepe pe pinlele potei le pe peite nempleiye, “Le lolomen so le onom nire wuru, le kapi il fei pepei pato fei linei? Le men nange wuso potei pire tute fale wem le lirpei pepe, pepe ma polomen? \v 55 Metine piti leilape winangou lepe, le ninge lele so lepei lepe lom? Maria, ne nimou pele lom? Le Jems, Josep, Saimon re Judas, pe winkem pele lo olo? \v 56 Eri pele yeflipi pepe, pe pratei lepei lo olo? Le kapi il fei pepe pato fei linei?” \v 57 Le pe pinauli. Jisas lirpepeye, “Mete pite uf walem nemple pe ma paptowo minkim pire il pite metine nimou lepe, le uf lite metine nimou lele lotei, mete pele pepe pe ma olo paptowo minkim kolo.” \p \v 58 Jisas lirpei le men nange potei pire tute fale uf Nasaret wolo pe olo wuru kolo, wusoli mete pite uf fei lepe pe olo pulpope il pite Jisas kolo, olo. \c 14 \s1 Jon liti kaptetei mete le la \p \v 1 Wem fei lepe Herot Antipas, le metine ili piti luntoluwepe mete piti Galili re Perea, le lingitepe il mete pirpei pire Jisas. \v 2 Fei Herot lirpepe mete pele piti kanio pesio towa lele piti puntoluwepe mete, Herot lirpepeye, “Metine fei lepei kuna Jon liti kaptetei mete wuso la lepe le le nou leilo. Min fei polpepei so le kapi singe piti lirpei le men men potei pire tute fale pepe.” \p \v 3 Tisi liti wem Jon la lolpepei, Herot lotei lirpepe mete pele le pe penglei Jon le pe topupuwo paltei lifei winem oli wusoli Jon lirpopowo Herot piti ma laisine Herodias pato. Herodias, ne moto piti Herot winke lele Filip, le Filip wala namin ratei. \v 4 Jon liti kaptetei wem oli oli lirpopowo Herot lolpepei, “Herot, ye ma aisine moto pite winke leiye pato, fei pepe olo pato tuwopou kolo.” \v 5 Herod onom natowo Jon piti ma letesi la wolo le turuwo lire mete pite uf walem pite Herot pele wusoli pe onposi pirpolo le metine nimou liti Ma Ili. \p \v 6 Wem nele, wem Herot ma onposio wem liti nimou nila, mete wuru pau pire Herot pepi pifei le Herodias ningio pene ne nuro nilepe onom pelpe. Herot onom teinginetei lirine, \v 7 le topwepe il lapiri lirine ne piti le ma watene menele eryai wuso ne ma neletei niri. \v 8 Fei nimou Herodias frou nirpene ningio pene piti ne ma neletei Herot nolpepei, “Fei lepei ye ma alowi falo lite Jon liti kaptetei le ye ma altei falo lele luwo waifile le ye waiki.” \p \v 9 Fei metine ili Herot, le onom one wolo le onposiepe il wuso linu topwepe lapiri lire Herodias ningio pene le mete wuru wuso pepi pifei pepe re pe pingitowo fei, liso Herot lirpepe mete pele piti ma pe palowio Jon falo lele, le pe ma paltei luwo waifile pila pau watene ningio pite Herodias. \v 10 Le mete pite Herot pele, pe pe fale winem oli le pe palowio Jon falo. \v 11 Pe paltei falo lite Jon luwo waifile le pe watene kumpu fei nepe le ne kali nila ne nimou pene Herodias. \v 12 Pupam pite Jon pele, pe pe kali pila pe paltei re fei pe so pila il pe pirpowo Jisas. \s1 Jisas watepe mete wurutei oweli (5,000) \p \v 13 Wem Jisas lingitepe il wuso Jon pupam pele, pe pirpowo pire Jon wuso mete pite Herot pe palowio falo le le la lepe, Jisas lusa tulum fei lepe le le lire pupam pele poteteiye ponglo nimpe teingo le pe pe towa nele yawi, mete pratei kolo. Mete pingitei polpepei, pe pusape uf pelpe le pe pulsi pingene tef tangu pe. \v 14 Wem Jisas lusa nimpe teingo le le kotu lualo le, le lulwepe mete wuso wurutei pepe, le onom manepe le le kapi kainu pelpe taniepe. \p \v 15 Ningli lepe pupam pele, pe pe falowo le pe pirpowoye, “Tulum fei lepei olo yawi, le mulpou olo lau lire malfemye. Aisipe mete fei pepei pe uf walem eryai pepe le pe ma paisipe oweli nemple pelpe.” \p \v 16 Wolo Jisas namti lirpepe pupam peleye, “Pe ma pe kolo. Ise ma watepe oweli men piti pe ma paplei.” \p \v 17 Pe namti pirpowoye, “Ku oweli olo wimye, lufe wengli pire eti plen poungo le ningu twinges.” \p \v 18 “Yilape yau waiki.” Jisas lirpei lepe. \v 19 Fei Jisas lirpepe mete wuru pepe piti ma pratei pinge wolo pepe. Leye lo le kapi lufe wengli pire eti plen poungo pepe le ningu twinges, le luntoli le teplai yuwei le le leletei Ma Ili liripe oweli fei pepe. Jisas yaruwepe lufe watepe pupam pele le pe pilape pe watetepe mete wuso pratei pingene wolo pepe. \v 20 Pe yeflipiye paplei oweli fei pepe le pe yefi tangupu. Leye lo Jisas pupam pele pe tonwipe oweli ilepe pepe, pe pafo porangou pire esi plen le plen te twinges, pora pire oweli pepe fale poparuye. \v 21 Oweli olo kumpu wimye wolo mete wurutei (5,000) pe paplei oweli fei pepe le pe yefi tangupu. Nimoure re eple kumpu pe pepi paplei wolo olo, pe koponape papwonou kolo. \s1 Jisas lilele le linge tipe yuwei \p \v 22 Leye lo Jisas laisipe pupam pele ponglo nimpe teingo le pe pinuwo pe tuluple mingo plen le Jisas lotei wala laptetei mete wuso paule pingitowo, le laptetei pe uf pelpe. \v 23 Jisas laptei mete pe tani re fei le loteteiye lunwei le tef nele alo linpei lifei le le leletei Ma Ili. Wem munkunum lirkilau Jisas wala loteteiye ratei leletei Ma Ili, \v 24 le nimpe teingo wuso lilape pupam pite Jisas pele pepe, pe olo pe fale tuluple nimin fiyinye le tipe weisesipe re, leilalape lusasape wusoli yuf lini lile onom lau. \v 25 Nolowi nau piti ma ifili Jisas lilele linge tipe yuwei le falepe pupam pele wuso pifei nimpe teingo pepe. \v 26 Wem pupam pele, pe puluwo Jisas wuso lilele linge tipe yuwei le lepe, pe turwepe olpe. Pe punwewipe le pe pailolo pirpeiye, “Kuna towa, towa.” \p \v 27 Wolo Jisas frou lirpepeye, “Singe, kuna ki Jisas. Ise turise pato.” Le lirpepe pepe. \p \v 28 Leye lo Pita lirpowo Jisas lolpepei, “Ili leiki, wuso ye Jisas yoteiye, ye irpei le ki re ma kolili kingi tipe yuwei kareiye ke.” \p \v 29 “Au,” Jisas namti lirpowo Pita. Liso Pita lusa nimpe teingo le le kotu lualo lolili linge tipe yuwei karowo Jisas le. \v 30 Wem Pita luluwo yuf, le turuwo liso le luwalolo lautile wisyau wisyau leingalo tipe. Le lailo lirpeiye, “Ili leiki, kaneiki.” \p \v 31 Jisas frou kesi eti lele laltei le lesio Pita le le lirpeiye, “Ye ulpope il peiki irkilau kolo. Piti men ye onposi irpolo ki ma kaneiye kolo lepe?” \p \v 32 Fei te roungesye tonglo nimpe teingo lepe le yuf kere. \v 33 Pupam yeflipi wuso pifei nimpe teingo pepe, pe rautuwo Jisas. Pe yafei pirpeiye, “Punkomtei, ye ninge lite Ma Ili.” \s1 Jisas kapi kainu taniepe mete pite Genesaret \p \v 34 Pe puwowo tipe pe fale tuluple mingo plen, pe fale uf Genesaret. \v 35 Mete pite uf fei lepe pe puluwo matufuwo Jisas. Pe so paptei il pe pirpepe mete pingene tef lite Genesaret piti ma pilape mete wuso kainu pepe, pe ma pilape pau puluwo Jisas. \v 36 Mete fei pepe pe peletei Jisas piti ma lusape mete wuso kainu pepe Jisas ma lusape pesio um lite olol lele le pe kainu pepe, minemple pelpe wuso pesio olol um lite Jisas le pe nou fale teingipeye. \c 15 \s1 Wai liti manre yaire pite mete pite Farasi \p \v 1 Leye lo mete ilepe pite Farasi le mete piti peptalo mete pire il lipi pite Moses, pe pato Jerusalem so paule le pe peletei Jisas polpepei, \v 2 “Piti men so ye pupam peiye pepe pe yaruwepe il lipi wuso manre piti sungoi, pe paptouku pato piti ku fei fei re ma mingiepe pepe? Pe ma pinu kaptetei esi pelpe wo pe soma paplei oweli wolo pe olo pingiepe fei pepe kolo olo.” \p \v 3 Jisas namti lirpepeye, “Le piti men ise yaruwepe il pite Ma Ili le ise yingiepe il wuso manre peise peitaloise pepe? \v 4 Wusoli Ma Ili le lirpei lolpepei, ‘Ye ma kanieme re rautuweme yaitei lire nimou meiye, le minele piti lirpei il olpe lirime yaitei lo nimou pele, pe ma petesi metine fei lepe la.’ \v 5 Wolo ise yeptalo mete yolpepei, ‘Wuso metine nele le kanio yaitei lo nimou pele, le ma kanieme lire oweli men nange pele, le wuso metine fei lepe le lirpeiye, ‘Oweli men wuso ki waise roum meme olo ki kaptei piti ma watowo Ma Ili le ki min so waise roum pepe? Ma olo.’ \v 6 Le onom puwo piti ma kanieme re rautuweme nimou re yaitei mele kolo, me roum ma ratei olme. Min fei polpepei so ise yusape il pite Ma Ili le ise yingiepe il wuso manre peise peitaloise pepe. \v 7 Ise mete piti nel loli ilo ilo. Il wuso Ma Ili lirpei fale nemi lite metine nimou Aisaia, le lirpei lireise pepe olo punkomye. \v 8 ‘Ma Ili lirpeiye, mete fei pepei pe pirpolo pe pingiepe il peiki, Wolo enke pelpe olo pato fiyen. \v 9 Pe pirpolo pe rautuki wolo ki kulpope kolo wusoli pe peitalo potei pire il pite mete pite tef. Pe pingiepe il pelpe potei le pe pirpolo il pite Ma Ili so pepe wolo olo, pepe na il pelpe potei’.” \s1 Il olpe piti pirowo metine wape oli \p \v 10 Leye lo Jisas linape mete wuru pepe linape paule le le lirpepeye, “Yingitei le ise retape. \v 11 Oweli re tipe wuso metine wape laplei le pe pautile pe pratei fango lele, pe ma pirowo metine wape lepe, pirowo oli kolo olo, wolo il men olpe wuso pratei onom pele le le lirpei, pepe soma pirowo metine wape fei lepe oli lepe ko.” \p \v 12 Leye lo Jisas pupam pele, pe pau pirpowoye, “Ye retai lo olo? Mete pite Farasi pe enke olpe pire il wuso irpei pepe.” \p \v 13 Le Jisas namti lirpepe pupam peleye, “Nimpe yeflipi wuso Eiya leiki liti yuwei, le lapiri kolo pepe le ma kotuwepe tani.” \v 14 Ise onposiepe pato, pe piti ma kusape mete nemple pire tisi wolo pe lutepe olpe. Le wuso metine nele le lutepe olpe le le linunuwo nele, le re lutepe olpe, te roungesye ma tualo tautile oi.” \p \v 15 Fei Pita lirpowo Jisas lolpepei, “Ye irpouku ire il pal piti il kauro yuwei wuso irpei pepe.” \p \v 16 Jisas lirpepeye, “Ise wala enke lipi watafei mete nemple pepe. \v 17 Ise retai lo olo? Oweli re tipe men nange piti yaplei nemi, pe pautile pe pratei fango ma fei ise yopyoyope re namtiri naro pe yaupe peye. \v 18 Wolo il pite yirpei fale nemi peise, pe fale onom peise le il fei pepe soma pirowo metine wape oli lepe ko. \v 19 Wusoli il olpe pe paitei onom peiye, ye inu onposiepe soma ye ingiepe piti etesi alwe metine nele la, auleline moto pite metine nele, ire ausi irpepe nimoure, ire ausi kapi oweli pite metine nele, empesipe mete le ye amtuwepe yaupe. \v 20 Il olpe fei pepei soma pirowo metine wape oli lepe ko. Wolo mete pite Farasi pe pirpolo pe ma pinu kaptetei esi wo pe soma paplei, wuso ise yaruwepe il pepei pite Farasi ise ma yaruwepe il pite Ma Ili kolo.” \s1 Moto pite Kainan ne nulpowo Jisas \p \v 21 Jisas lusa tef lite Genesaret lato le le tef lite uf lingi Tair re Saidon, te uf lingi tepe tite mete nemple. \v 22 Moto nenpe olo pite Israel kolo, ne pite mete nemple pinape Kainan, ne nratei nele fei lepe, ne nau falowo Jisas le ne nouti nirpowoye, “Ili leiki, ye ninge lite Devit, ye onom maneiki. Ningio peiki olo towa punkuwene pirkilautei.” \p \v 23 Wolo Jisas lingitene yauneye, il men re lirpene kolo. Liso pupam pele pau pirpowoye, “Aisene ne tani, ne nultotouku le ne kete ipli naltouku.” \p \v 24 Leye lo Jisas namti lirpeiye, “Ma Ili laiteiki piti ma karepe eple palyepe pite Israel wuso kotire watafei sipsip pepe, ki so karepe kau.” \p \v 25 Moto pite Kanan nepe ne ningitowo Jisas lirpei lolpepe, ne nusape il pele naule nualo ratei ire pele le ne nirpowoye, “Ili leiki, ye kaneiki.” \p \v 26 Jisas lirpeiye, “Pe olo tuwopou kolo piti ma kapi oweli pite eple kumpu pelpe le ku miripe maptepe pelem paplei.” \p \v 27 Ne namti nirpeiye, “Ili leiki, il fei pepe punkom. Wolo pelem re pe paplei oweli flengi piti puwalolo wem yaitei lelpe lifei ponu laplei le oweli flengi puwalolo pepe.” \p \v 28 Liso Jisas namti lirpeneye, “Ye moto piti ulpope il pite Ma Ili irkilautei. Ye onom natoiki piti ma kaneiye, le ningio peiye ma nou fale teingine.” Le wem fei lepeye ningio pene wuso towa punkuwene nepe olo towa naro pe taniene le ne nou fale teingineye. \s1 Jisas kapi kainu taniepe mete wuru \p \v 29 Jisas lusa tulum fei lepe le le lilele le linge mingo lite tuluple Galili. Le le lunwei tef nele lupai linpei lifei, le le lifei yuwei. \v 30 Mete wurutei pau falowo. Pe pilape ilepe pelpe wuso ire pa, lutepe olpe, ire esi poungo, mete piti pirpepei kolo pepe le mete piti kainu polomen polomen re, pe pilape mete fei pepe pe paptowo pratei Jisas malfem. Le Jisas kapi kainu pelpe taniepe le pe nou fale teingipe. \v 31 Mete fei pepe pe pinlele potei wem pe pulwepe mete wuso pinu pirpepei kolo pepe wolo pe nou pirpepei, mete ire esi pelpe wuso poungo wolo pe nou singe le pe pilele pe le mete wuso lutepe olpe wolo pe nou puntolili, mete fei pepe pe peila nange lite Ma Ili lite Israel. \s1 Jisas watepe mete wurutei oweli (4,000) \p \v 32 Jisas linape pupam pele pau pirowo malfem le le lirpeiye, “Ki onom manepe mete fei pepei wusoli pe pireiki mratei epli twinges le niliyeye le fei pe oweli piti paplei olo. Ki ma kaisipe pire nimpi pe kolo wusoli pe ma lus peinei le pe pualo tisi.” \p \v 33 Pupam pele peleteiye, “Tef oli era re telmaneye yawi fei lepei le ku ma kapi oweli wuru pratei fei linei soma ku watepe mete wurutei fei pepei pepe?” \p \v 34 “Ise lufe wengli polomen?” Jisas lepletei pupam pele. “Ku lufe wengli pire eti plen te twinges, le ningu kumpu yaipiyeye,” pupam pele namti pirpowo. \p \v 35 Liso Jisas lirpepe mete wurutei pepe piti ma pungura pratei pinge tef. \v 36 Leye lo Jisas kapi lufe wengli pire eti plen te twinges le ningu le le leletei Ma Ili liripe, le le yaruwepe watepe pupam pele le pe watetepe mete. \v 37 Mete wurutei pepe paplei le pe yefi tangupuye. Pupam pite Jisas, pe tonwipe oweli ilepe pepe pafo porangou pire eti plen te twinges fale. \v 38 Mete wurutei (4,000) pe paplei oweli fei pepe le nimoure re eple kumpu, pe pepi paplei wolo koponape papwonou kolo. \v 39 Jisas laisipe mete pepe pe tani re fei le longlo nimpe teingo, le le le tef lite Magadan. \c 16 \s1 Mete pite Farasi re Sadyusi pe pirpowo Jisas piti ma lirpei le men men ma lotei lire tute fale \p \v 1 Mete ilepe pite Farasi le pite Sadyusi pe pau falowo Jisas. Pe pemtetei peletei pirpolo le ma lirpei le men men ma potei pire tute fale, le pe ma puluwepe, le lire singe pite Ma Ili lo olo. \v 2 Wolo Jisas namti lirpepeye, “Wem epli le piti ma lautile le ise yuluwo teplai lire yalei ise yirpeiye, ‘Teplai olo lire yalei, nolowi ma epli teingi.’ \v 3 Le nolowi ire mul ye uluwo teplai lire yalei le aroro lire lalolowi, ye irpeiye, ‘Fei ma nef wusoli teplai olo lire yalei le aroro lire lalolowi.’ Ise yuluwo teplai le ise miso retai wem fei lepe le ma epli lo ma nef. Fei ise yulwepe men nange wuso potei pire tute fale pepe, wolo ise men faleise kolo olo. Ise yire moingi piti kapi yaptei. \v 4 Ise mete piti fei, ise mete piti yire il olpe le ise tounga pesi Ma Ili. Ise yeiteiki piti ma kirpei le men men ma lotei lire tute fale le ise ma yuluwo lom? Ma olo. Men wuso falowo Jona lepe, soma ile men watafei lepe ma nou faleiki, le ki ma kusaise kire men nele kolo. Liso Jisas lusape le le le taniepe. \s1 Il tipe pite mete pite Farasi re Sadyusi \p \v 5 Wem Jisas liripe pupam pele pe fale tuluple mingo plen, pupam pele onom pete il pire lufe piti pilape pe ma paplei. \v 6 Le Jisas lirpepeye, “Ise ma kotopa isotei yire yis piti mete pite Farasi re Sadyusi.” \p \v 7 Fei pupam pele kapi il paptei pirpei nempleiye, “Le lirpei il fei pepei wusoli ku olo milape oweli men maule kolo olo.” \p \v 8 Jisas retai il men wuso pupam pele pirpepei pepe liso lepleteiye, “Piti men ise kapi il yaptei yirpei nemple yire oweli olo pepe? Ise yulpope il pite Ma Ili yirkilau kolo olo. \v 9 Ise wala retai kolo olo lom? Ise onposi wem ki kapi lufe pire eti plen le ki karipe watepe mete wurutei (5,000) pepe le ise tonwipe oweli ilepe yafo porangou polomen? \v 10 Le lufe pire eti plen pongo te twinges wuso ki karipe watepe mete wurutei (4,000) pepe. Ise yafo oweli ilepe pire porangou polomen? \v 11 Piti yolomen ise wala yironom yire il pepe? Ki olo kirpeise kire luomtei lepe kolo olo. Le ise ma kotopa isotei yire yis pite mete pite Farasi re Sadyusi.” \v 12 Leye lo pupam pite Jisas, pe pretai Jisas lirpei lire yis liti pire weisi luom kolo, wolo le lirpei piti pe ma kotopa potei pire il wuso mete pite Farasi re Sadyusi pelpe peptalo. \s1 Pita lirpei nomnai lire Jisas \p \v 13 Jisas le tef malfem lire uf Sisaria lato tef ili pinawo Filipai le le lepletei pupam peleye, “Ise yingitepe mete pirpei piri Ninge lite Metine Wape, le minele?” \v 14 Pupam pele namti pirpowoye, “Mete ilepe pirpei pirpolo le Jon liti kaptetei, mete nemple pirpei polo le Ilaija le ilepe pirpei polo le Jerimaia lo mete emarengi eryai pepe.” \p \v 15 “Le ise?” Jisas lepletei pupam peleye. “Ise yirpei yolo ki minele?” \p \v 16 Saimon Pita namti lirpeiye, “Ye Krais, Ma Ili leiteiye au piti ma untoluwepe eple palye pite Israel. Ye ninge lite Ma Ili piti ratei lingi wem wem.” \p \v 17 Jisas namti lirpowo Saimon Pita lolpepei, “Saimon, ninge lite Jona. Ye ma onom teingine wusoli metine minele liti tef fei lepei le lirpeiye il fei pepe kolo, wolo Eiya leiki, le Ma Ili liti yuwei, le lirpeiye il fei pepe. \v 18 Le fei polpepei so ki kinaiye ye Pita, [Il pal piti nange Pita, mete pite Juda pe pinawo erau] le mete wuso pulpope il peiki pe ma pile erau fei lepei le pe ma pile singe. Singe pite towa miso weisipe kolo le pe re miso pa pelengi kolo olo. \v 19 Ki waiye singe piti keiniepe mete aptowo, mete wuso ye keiniepe piti Ma Ili ma luntoluwepe Ma Ili ma luntoluwepe. Le il wuso ye aptei piti mete ma pingiepe il pepei, Ma Ili re ma laptei pile singe. Le il wuso ye irpepe kolo Ma Ili re ma kapi il laptei liripe kolo. \p \v 20 Leye lo Jisas il poluwepe pupam pele piti ma pirpepe mete nemple pirpolo le Krais, olo, ma pirpepe kolo. \s1 Jisas linu lirpei piti le ma la \p \v 21 Wem fei lepe le le le Jisas lirpei lamtetepe pupam pele lirpeiye, “Ki ma ke Jerusalem le mete lipi pire mete piti pinuwepe mete piti peptawio Ma Ili siye le mete piti peptalo mete pire il lipi pite Moses, mete fei pepe pe ma waiki moingi ilitei. Pe ma peteteiki ka le epli twinges le niliye kareiki fei Ma Ili ma nauyou leilaiki.” \p \v 22 Fei Pita kesi Jisas lila le taniepe pupam wuru pepe le le lire il singe lirpowo Jisas lolpepei, “Apa, Ma Ili lirpei lolpepei kolo. Moingi fei lepe ma faleiye kolo.” \p \v 23 Jisas weitei lirpowo Pita lolpepei, “Ye metine eringi leiki, ye irpei il pite towa. Ye opopo tisi leiki, wusoli ye onposiepe il pite mete pite tef le il pite Ma Ili olo, ye onposiepe kolo. Le ki ma kingitepe il peiye kolo.” \p \v 24 Leye lo Jisas lirpepe pupam peleye, “Wuso metine minele le lirpolo le ma lulteiki ki, le ma onposi lotei kolo olo, le le ma lila moingi wem le lulteiki ki. \v 25 Wusoli metine minele piti kotopawo nempi lele, le le linaulo piti la lire il peiki, metine fei lepe le ma lalingou nempi lele. Le metine minele piti lulteiki ki le le lalingou nempi lele, le le la lire il peiki, metine fei lepe le ma nou lerengawo nempi lele. \v 26 Metine minele miso litipiepe oweli men nange piti tef fei lepei le le lirowo nele nempi lele le le ma nou kali menele teingi lo ma olo? Ma olo. Menele lato fei linei ma metine miso laltei watowo Ma Ili le le nou kali nempi lele, olotei. \v 27 Wusoli wem lire malfemye wem Ninge lite Metine Wape, le ma lau lire singe pite Yaitei lele liti yuwei, le Ma Ili, le liripe ririm pite Ma Ili, pe ma paule le Ninge lite Metine Wape le ma lailelepe mete lire towa pe pesio. \v 28 Ise ma onposiepe il fei pepei, mete ilepe piti fei pile lepei, pe wala ma pa kolo, wala pratei le pe ma puluwo Ninge lite Metine Wape le ma lesio towa lele piti luntoluwepe mete.” \c 17 \s1 Jisas weitei fale lire metine nele \p \v 1 Epli lire eti plen le niliyeye fei Jisas kesi Pita lire Jems re winke Jon, Jisas kesipe pe poteteiye pe le le linuwepe punwei tumun nele yuweitei. \v 2 Wem Pita lire Jems re winke Jon, pe puluwo Jisas le fale nele. Pe puluwo mati lele lini watafei epli, le olongou pele fale fiyutei watafei epli if. \v 3 Le frou yo fei pe pulwenge Moses lire Ilaija te fale tile tire Jisas pepi pirpei. \v 4 Liso Pita lirpowo Jisas lolpepei, “Apa, teingipe ku fei mau lepei, le wuso ye irpei ki ma kaptu winangou twinges le niliyeye, kaptu pratei lepei, nele leiye nele lite Moses le nele lite Ilaija.” \p \v 5 Wem Pita wala lirpepei, nopom lini luwowo lire Jems re winke Jon le il nemple pirpei fale nopom lepe pirpeiye, “Ninge fei lepei ki leiki le ki onom nuwoltei kiri. Ki onom teinginetei kasio. Ise ma yaptowo mingim.” \p \v 6 Wem pupam pingitepe il fei pepe pe turwepe re punwewipe olpetei le pe puwalo pratei paptei mi re mati poli tef. \v 7 Jisas lau falepe le le lesiepe lirpepeye, “Yeifale yile, ise turise pato.” \v 8 Pe so peila lus puntoli wolo pe puluwo Jisas loteteiye lile. \p \v 9 Wem pe wala pitipi tumun lepe pe, Jisas lirpepe Pita lire Jems re winke Jon, Jisas lirpepe lamtetepe lolpepei, “Men men fei ise yulwepe pepei, ise ma yirpepe mete nemple pato ma yungari wem Ninge lite Metine Wape la le Ma Ili ma nauyou leila wo, leilo wo, ise soma yirpepe.” \p \v 10 Leye lo pupam pepe pe namti peletei Jisas polpepei, “Piti polomen so mete piti peptalo mete pire il lipi pite Moses, pe pirpei polo ‘Ilaija ma linu lau lepe’?” \p \v 11 Jisas namti lirpepeye, “Pepe punkom, Ilaija linu lau fei le le lirpepe mete piti pe ma nou onposio Ma Ili. \v 12 Le ki kirpeise, Ilaija linu lau fei wolo mete puluwo matufuwo towa lele piti lesio kolo olo. Pe rotope il olpe piti ma pingiepe le pe namplio uru. Min fei polpepe, Ninge lite Metine Wape re pe ma watowo moingi ili.” \v 13 Leye lo pupam pele pe pretai polpepei Jisas lirpepe lire Jon liti kaptetei. \s1 Jisas laptu towa ririm olpe tanio ninge kumpu \p \v 14 Wem Jisas lire Pita le Jems re winke Jon, pe nou pe falepe mete wurutei pepe, metine nele le lau falowo Jisas le le yaru yamkelem ratei linuwo, \v 15 le le lirpeiye, “Ili leiki, ye onom manowo ninge leiki. Le towa wumun lunkuwo lirkilautei le kumpu lepe ma loli nele le tuwamou ma fale mi nemi lele, le le ma wem oli oli re weisesi kumpu lepe leltawi weli lo liri luwalo tipe. \v 16 Ki kila kumpu lepe kau falepe pupam peiye wolo pe kapi kainu pele tanio kolo.” \p \v 17 Jisas namti lirpeiye, “Ise mete fei pepei, piti yolomen ise yulpope il pite Ma Ili kolo, le ise wala onposiepe il tuwopou piti yirpei kolo olo? Wem fei polomen ma ki kireise ratei? Wem fei polomen ma ki onom maneise? Yila kumpu lepe yau yalteiki lepei.” \v 18 Jisas lire il singe lirpei laltu towa wumun lepe le le naro le tanio kumpu lepe. Liso kumpu lepe le nou fale teingi wem fei lepeye. \p \v 19 Leye lo pupam pite Jisas pe poteteiye pau le pe peletei Jisas polpepei, “Piti polomen so ku maltu towa wumun naro le tanio kumpu fei lepe kolo olo lepe?” \p \v 20 “Ise yolpepe kolo wusoli il pite Ma Ili ise yulpope kumputei.” Jisas namti lirpepe pupam pele. “Ise ma retai yolpepei, wuso ise yulpope il kumputei watafei yumko tingeni, ise ma yirpowo tumun fei lepei yirpolo, ‘Tintiri yotei e ifei liye.’ le tumun lepe ma tintiri le. Wuso ise yulpope il pite Ma Ili towa men ise ma yesio ise ma yesio yire wanketei kolo. \v 21 [Wolo ise ma yaplei oweli kolo, yato yaupe le ise yeletei Ma Ili piti ma kaneise soma towa wumun oli fei lolpepei re ise miso yaltu naro le taniepe mete. Men nange pepe ma kaneise kolo.]” \s1 Jisas nou lirpei piti le ma la \p \v 22 Wem pupam pite Jisas, pe yeflipiye pe pualo nemple uf Galili, Jisas lirpepeye, “Pe ma paltei Ninge lite Metine Wape le esi pite mete. \v 23 Pe ma petesi la wolo epli twinges niliyeye fei le Ma Ili ma nou leila.” Wem pe pingitowo pe enke olpe. \s1 Era piti paisi winem lite Ma Ili \p \v 24 Wem Jisas lire pupam pele pau fale uf Kaperneam, mete piti tonwipe era pite winem lite Ma Ili pe pau peletei Pita polpepei, “Metine piti leitaleise lepe le laisipe era pite winem lite Ma Ili lo olo?” \p \v 25 “Iyo, le laisipe ko.” Pita namti lirpepe. Wem Pita linki le winem, Jisas linu lirpeiye, “Saimon, ye onposi polomen? Minemple paisipe era pe moli lipi piti puntoluwepe mete pite tef fei lepei? Eple tuleingi pelpe lo mete nemple? \p \v 26 Pita namti lirpeiye, “Mete nemple.” Jisas namti lirpeiye, “Isou, fei polpepe ma eple pelpe ma paisipe era kolo olo. \v 27 Wolo ku ma minpipe il pelpe kolo. Pita ye e tuluple le ye ireri huk le ni wuso ye inu eipi lepe, ye nempe nemi lele le ye ma erengape era pratei nemi lele. Era fei pepe ma pirouku ku, piti ye le ki le ye ma kapi ilape e aite winem lite Ma Ili.” \c 18 \s1 Minele le metine ili? \p \v 1 Wem fei lepeye Jisas pupam pele pe pau peleteiye, “Wem piti Ma Ili ma luntoluwepe mete pite tef, minele ma fale lire metine ili?” \p \v 2 Jisas linawo ninge nele kumpu, le le laltei lilepe pupam pele nimin, \v 3 le Jisas lirpeiye, “Ise ma retai yolpepei, wuso ise fale watafei eple kumpu kolo, Ma Ili ma luntolise kolo olo. \v 4 Metine piti lire yape le le fale kumpu watafei ninge kumpu lepei, wem Ma Ili luntoluwepe mete pite tef le ma leila nange piti metine fei lepei. \v 5 Le metine minele piti lesio re luntoluwo ninge kumpu fei lolpepei, metine fei lepe le laileleiki ki. \s1 Il olpe piti weisi metine lualo tisi oli \p \v 6 Le wuso ninge kumpu fei lolpepei le lulpope il peiki wolo metine nele ma laltei lualo tisi oli, metine fei lolpepei lepe le ma olo, le miso laltei erau ili lultei ilyongo lele le le ma lualo lautile peryai krutei le fei pepe ma olpe. Wolo le laltei ninge kumpu fei lepei lualo tisi oli, moingi ili oli ma falowo. \v 7 Mete pite tef pe men olpe wusoli il olpe pite tef fei lepei, pe weisipe mete pualo tisi oli. Moingi fei lepei ma fale wolo mete piti weisipe mete nemple pualo tisi oli, mete fei polpepei pepe pe men olpe, pe ma pila moingi ilitei. \p \v 8 Wuso eti lo urou leiye, le leiteiye ualo tisi oli, alowi kotuwo le ye iri tani. Urou lo eti leiye wuso leiteiye ualo tisi oli lepe, alowi kotuwo le ye iri tani le ye ma ailele yotei piti ma e uf teingi liti ratei ingi wem wem. Le wuso urou lo eti leiye le leiteiye ualo tisi oli le ye itipiyo leiye loli Ma Ili ma lireiye inki weli piti loli wem oli oli. \v 9 Le wuso lutepe leiye le leiteiye ualo tisi oli, kotuwo le ye iri tani. Lutepe wuso leiteiye ualo tisi oli lepe, kotuwo iri tani le ye ma ailele yotei piti ma e uf teingi liti ratei ingi wem wem. Le wuso lutepe leiye le leiteiye ualo tisi oli le ye kotuwo kolo, ye itipiyo leiye loli, Ma Ili ma lireiye inki weli piti loli wem oli oli. \s1 Il kauro yuwei pirpei pire sipsip ninge kotire \p \v 10 Ise ma kotopa isotei piti ma kelelawo kumpu nele fei lolpepe lepe kolo olo. Ki kirpeise, kumpu fei polpepei pepe pe ririm pelpe wem oli oli pire Ma Ili pepi pratei uf lele yuwei. \v 11 [Ninge lite Metine Wape laule piti kaniepe mete wuso pingi tisi oli lepe, le ma weisipe laptei pingio tisi teingi.] \p \v 12 Ise onposi men? Wuso metine nele le sipsip pele wurutei (100), le sipsip nele le kotireye. Metine fei lepe, le ma lolomen? Le ma lusape sipsip wurutei (99) pepe, lusape palei wolo pile tef nele alo lupai linpei lifei le le ma le lintatawo sipsip nele wuso le kotire lepe. \v 13 Wem le lerengawo sipsip wuso kotire lepe, ki kirpeise, le ma onom teinginetei liri sipsip niliyeye wuso kotire le le nou lerengawo lepe le sipsip wuru pepe (99) olo, le ma onom teinginetei liripe fei lolpepe kolo wusoli pe olo pe kotire kolo. \v 14 Min watafei Yaitei leise, le Ma Ili liti yuwei le linaulo piti nele kumpu watafei ninge kumpu lepei le ma lingio tisi oli, ma lingio kolo, olo Ma Ili linau.” \s1 Line winke wuso lualo tisi oli lepe \p \v 15 Wuso line winke leiye le waiye moingi, ye e uluwo le ye kusawo ire tisi oli wuso le lualo liri lepe. Wolo ye ma kotire irpowo le loteteiye. Wuso line winke fei lepe le lapteiye mingim, ye olo kanowo lingowo tisi teingiye. \v 16 Le wuso le lapteiye mingim kolo olo, ye ma kesi metine niliyeye lo twinges yepi ye soma ise twinges lo twinges niliyeye pepe yepi yenete nemple le ise ma kusawo tisi oli wuso line winke fei lepe le lualo liri lepe, le le soma lapteise mingim. \v 17 Le wuso mete twinges tepe te re line winke fei lepe le laptenge mingim kolo olo, ise ma yirpepe ilim winkem wuru wuso pau panfi nemple, pe wuso pulpope il pite Ninge lite Metine Wape pepe. Le wuso pe re line winke fei lepe le laptepe mingim kolo olo, ise ma tounga pesi watafei le lite uf mete nemple lo watafei le metine piti kapise era.” \p \v 18 “Il wuso ise yulpope piti mete ma pingiepe Ma Ili ma lulpope. Le wuso ise il karipe yire men kolo Ma Ili ma karipe kolo. \p \v 19 Le ki ma nou kirpeise il nemple polpepei, wuso ise mete twinges, te ratei tef lepei le te rounge tulpope il nempleiyeye le te rounge teletei Ma Ili tire il fei pepe, Eiya leiki liti yuwei le ma kanienge. \v 20 Wusoli wem mete twinges lo twinges niliyeye, pe pau panfi nemple le pe pire nange leiki prautuwo Ma Ili, ki re keingalope nimin.” \s1 Il kauro yuwei pirpei pire metine piti wala onposiepe il olpe pite metine nele \p \v 21 Leye lo Pita lau falowo Jisas le le leleteiye, “Apa, wem line winke nele leiki le lireiki oli, wem fei polomen ma ki kirpowo kirpolo ki ma onposiepe il olpe pele kolo olo. Wem fei polomen ma ki kirpopowo? Wem pire eti plen poungo te twinges (7) lom?” \p \v 22 Jisas namti lirpowo Pita, “Olo, wem pire eti plen poungo te twinges pepe kolo olo. Wolo ye ma irpopowo wem oli oli. \v 23 Wusoli Ma Ili ma luntoluwepe mete le ma watafei metine ili nele le onposi piti ma laplowi mete tani towa lelpe wuso pe kanowo pesio lepe. \v 24 Metine ili lepe le loporo lotei piti ma laploupe mete pepe tani towa lelpe le pe pila nele lelpe pau falowo. Metine ili lepe le utu pele lipitei patowo metine fei pila pau lepe (10,000,000 kina). \v 25 Metine lepe le mole pele olo yaipiyeye, le ma nou watowo metine ili lepe utu pele kolo. Liso metine ili lepe le lirpei piti pe ma paltei le mete nemple paisi le metine fei lepe le ma lesio towa lelpe yawi. Metine fei lepe le lire moto re eple le tef re oweli men nange pele re mete nemple paisipe papwonou le pe weisipe era pepe watowo metine ili lepe. \p \v 26 Fei metine piti lesio towa lepe, le le yaru yamkelem lualo ratei onom pite metine ili lepe. Le le louti lirpeiye, ‘Ye onom malye ireiki le ki miso nou waiye men nange peiye yeflipiye.’ \v 27 Fei metine ili lepe le onom manowo metine fei lepe liso utu pele wuso patowo metine fei lepe wolo metine ili lepe le onposiepe kolo oloye le le lusa metine lepe le yawiye. \p \v 28 Wolo wem metine lepei naro le, le le luluwo metine nele piti pepi pesio towa niliyeye lepe. Le le lesio lari lirpei yeftutuwo metine fei lepe lire utu pele piti le ma nou watowo. Metine linu lepe le utu pele kumputei patowo metine wuso le lesio lari le le lirpei yeftutuwo lepe. Metine linu lepe le lire il singe lirpowo metine lingi lepe, ‘Utu peiki patoye pepe ye ma nou waiki.’ \p \v 29 Fei metine piti rounge kanowo metine ili pepi pesio towa lepe le yaru yamkelem lualo ratei le le louti lirpowo metine linu lepe lirpowoye, ‘Ye onom malye ireiki le ki miso nou waiye utu peiye.’ \p \v 30 Wolo metine linu lepe le linaulo. Le lirpepe kesi metine wuso utu pele patowo pepe pe kesi pila pe paltei lifei winem oli ma wem le nou watowo utu piti metine linu lepe tani wo, le soma naro le towa yawi. \v 31 Wem mete nemple wuso kanowo metine ili pepi pesio towa lele pepe, pe pulwenge te fei tolpepe pe pe nampli pirpowo metine ili lotei pire mete twinges tepe. \p \v 32 Leye lo metine ili lepe le linawo metine wuso utu lipitei patowo lepe, metine ili linawo metine fei lepe linki le. Le lirpeiye, ‘Ye metine oli fupeiteteiye. Utu lipitei peiki patoye wolo ye eiteiki piti ma onposiepe kolo olo, wusoli ye outi irpeiki piti ma kusaiye lope ye. \v 33 Ye ma onom manowo metine nele leise watafei ki onom maneiye lepe ko.’ \v 34 Metine ili lepe le onom kotu oli le le lirpepe kesi metine fei lepe pila pe paltei lifei winem oli ma wem le nou watowo metine ili lepe utu pele yeflipiye, le ma nou watowo tani wo le soma naro le yawi.” \p \v 35 Le Jisas lirpei il lapulu lolpepei, “Eiya leiki liti yuwei le re ma lolpepei lireise. Wuso ise onposiepe il olpe pite ilim winkem nemple peise le ise yusape kolo olo, Ma Ili re ma onposiepe il olpe peise. Ilim winkem peise ise ma onom manepe yeliwo yengleipetei. \c 19 \s1 Jisas leptalo il lire mete piti paisipe nimoure pusasape \p \v 1 Wem Jisas lirpei il fei pepe le lapulu, le lusa Galili le le le Juda lato wof Jodan plen le liti epli fale. \v 2 Mete wurutei pulsi pe le le kapi kainu pelpe taniepe. \p \v 3 Mete ilepe pite Farasi, pe pau falowo Jisas le pe pemtetei peletei polpepei, “Il lipi pouku pirpei polo il pal fei polomen re metine miso laisine moto pele ne tanio lo ma olo?” \p \v 4 Jisas namti lirpeiye, “Ise yungunape il paitei yousi lo olo? Wem linutei Ma Ili laltei metine le le lantei moto, \v 5 le le lirpeiye, ‘Il pal fei pepei so metine ma lusame nimou re yaitei le le ma lompetene moto pele le me roum ma maiteneme.’ \v 6 Liso fei me roum olo ire pelme kolo olo, ma roum nemiyeye. Menemple pite Ma Ili pele laptei lapwonou, metine ma karipe laptei kolo olo.” \p \v 7 Mete pite Farasi, pe peletei Jisas-ye, “Piti men Moses wauku il lipi pite metine ma laptei il paitei yousi le soma watene moto le le ma laisine tanio lepe?” \p \v 8 Jisas namti lirpeiye, “Moses waise il pite ise miso yaisipe nimoure peise pe tanise wusoli ise mete piti enke konowatei. Wolo wem Ma Ili linutei laptei men nange pepe, pe pingiepe fei polpepei pepe kolo olo. \v 9 Ki kirpeise, minele piti laisine moto pele ne tanio wolo ne nire metine nele roum metei kolo olo, le le laisine yaune, le munge nou laisine moto nenpe, metine fei lepe le metine oli piti laisipe nimoure lusasape.” \p \v 10 Fei pupam pite Jisas pirpowoye, “Wuso il fei pepei ma patome munge re moto, ku ma mailele kutou wuso ku ma maisipe nimoure kolo olo.” \p \v 11 Jisas namti lirpeiye, “Il fei keptalo pepei pepe mete wuru pepe pe ma paptepe mingim kolo olo. Mete pite Ma Ili pele keiniepe, pe poteteiye miso paptepe mingim. \v 12 Wusoli il pal olo pire wuru le polomen so mete ma paisipe nimoure kolo olo. Mete ilepe wusoli emare pilape le pe pal yaupe pe miso paisipe nimoure kolo, le mete ilepe wusoli mete nemple nampliepe yilfi le mete ilepe paisipe nimoure kolo olo, wusoli pe enke patowo Ma Ili piti ma luntoluwepe. Metine piti onposi lotei le miso lingowo tisi fei lepe le ma laptei mingim lire il wuso ki keptalo pepe.” \s1 Jisas leltei Ma Ili piti ma lailelepe eple kumpu \p \v 13 Leye lo mete ilepe pilape eple pelpe pau paptowo Jisas piti le ma leptalo esi pele puwope le le ma leletei Ma Ili piti ma lailelepe eple kumpu pepe wolo pupam pite Jisas pele, pe pirkilau pirpei il karipe mete pepe. \v 14 Fei Jisas lirpeiye, “Yusape eple kumpu pepe paule ki, le ise il karipe kolo olo, wusoli Ma Ili luntoluwepe mete watafei eple kumpu pepei.” \v 15 Jisas laptei esi puwope eple kumpu pepe le le leletei Ma Ili piti ma lailelepe. Jisas lolpepe re fei, le so le tani tulum fei lepe. \s1 Metine lainouwo le oweli yini pele wurutei \p \v 16 Fei metine nele le lau falowo Jisas le le leletei Jisas lolpepei, “Metine liti eptalo mete lepe, ko towa men teingi ma ki kesio soma ki namti kali nempi liti kratei kingi wem wem?” \p \v 17 Jisas namti lirpowoye, “Piti men ye eiteiki ire towa men teingi lepe? Ma Ili loteteiye le teingi. Wuso ye onom natowo nempi liti ratei ingi wem wem ye ma ingiepe il lipi pele.” \p \v 18 Metine lepe namti leletei Jisas-ye, “Il lipi pepe men?” Fei Jisas nou lirpowoye, “Ye ma etesi metine nele la kolo olo, ye ma irine moto pite metine nele pele roum yetei kolo olo, ye ma ire ausi kapi oweli men nange pite metine nele kolo olo, ye ma emtetei amtuwo metine nele yawi kolo olo, \v 19 ye ma aileleme nimou re yaitei meiye le ye ma kani onom antepe mete nemple watafei ye kani onom antei yotei.” \p \v 20 Metine lainouwo lepe le namti lirpowo Jisas-ye, “Il lipi fei pepei pepe ki kingiepe le menemple so ki wala olo pepe?” \p \v 21 Fei Jisas lirpowoye, “Wuso ye onposi piti ye ma fale metine teingi tuwopou, ye e aptetei oweli men nange wuru peiye pepe le mete nemple paisipe, ye kapi era fei pepe watepe mete wuso pe oweli yini olo pepe, le ye ma oweli yini peiye wurutei pifei uf teingi lite Ma Ili. Leye lo ye ma au ulteiki.” \p \v 22 Wem metine lainouwo lepe le lingitepe il fei pepei le onom one le le leye wusoli oweli yini pele wurutei. \p \v 23 Leye lo Jisas lirpepe pupam peleye, “Ki kirpeise punkom, metine piti oweli yini pele wurutei pepe le ma lire uru weli linta tisi piti Ma Ili ma luntoluwo. \v 24 Ki ma nou kirpeise kolpepei, nample kumpu pite si liti miri mengleleipe olongou pepe, nample kumpu fei nepe kamel miso linki wolo metine wuso oweli yini pele wurutei pepe le miso linki le uf teingi lite Ma Ili kolo olo, le ma lire uru weli piti ma le.” \p \v 25 Wem pupam pite Jisas pele pe pingitepe il fei pepei pe pinlele potei olpe le pe peletei Jisas, “Wuso mete piti oweli yini wuru pe ma pire uru weli pe, mete minemple ma pratei pingi wem wem?” \p \v 26 Jisas lus poluwepe le le namti lirpepe pupam peleye, “Mete walem miso pesio towa men pire wanketei wolo Ma Ili miso olo, lesio men lire wanketei kolo, olotei.” \p \v 27 Leye lo Pita namti lirpowo Jisas lolpepei, “Untoli, ku musape oweli men nange pouku, le ku multeiye. Menele ma ku louku?” \p \v 28 Fei Jisas lirpepeye, “Ki kirpeise punkom, wem Ma Ili nou laltei tef lire teplai yefli, wem fei lepe Ninge lite Metine Wape ma lifei flenge teingipetei piti luntoluwepe mete, leye lo ise piti yulteiki re miso yifei flenge pire esi plen le plen te twinges (12) le ise ma kapi il yaptei yiripe mete pite Israel, alpe pelpe pire esi plen le plen te twinges (12). \v 29 Le mete yeflipi wuso pusape winangou pelpe lo ilim winkem lo eri lo nimou lo yaitei lo eple lo liom pelpe wusoli pe pulteiki ki, men nange pelpe pepe Ma Ili miso nou watepe lasi le wem wurutei le pe ma kali nempi liti pratei pingi wem wem. \v 30 Wolo mete wuru wuso pinu pulteiki pepe pe ma weitei pingi le mete wuru wuso pingi pulteiki pepe pe ma namti fale pinu.” \c 20 \s1 Mete piti pesio towa lite liom wain \p \v 1 “Ma Ili ma luntoluwepe mete watafei yaitei lite liom, le ma naro lire mul ili le laisipe mete piti ma pesio towa lele lite liom. \v 2 Le lulpo piti le ma laisipe mete fei pepe era pantenemple (1 kina) piti epli niliyeye wem pe pesio towa lele. Leye lo le laisipe pe liom lele. \p \v 3 “Wem ulel taise yaitei lite liom lepe le le lulwepe mete ilepe pile tulum liti paptetei re paisesipe oweli. Pe pile yaupe. \v 4 Le lirpepeye, ‘Ise re ye yesio towa leiki liti liom le ki miso kaiteise koporo.’ \v 5 Pe so pe.” \p “Leye lo epli nimin le nou le tulum liti paptetei re paisesipe oweli le nou kesipe mete laptei pe karipe nemple wuso wala pesio towa lele liti liom. Le epli weitei le nou lolpepeye. \v 6 Epli weitei le lire malfem piti ma lautile, yaitei lite liom lepe le nou le tulum liti paptetei re paisesipe oweli le le lulwepe mete ilepe wala pile yaupe. Le lepleteiye, ‘Piti men ise yile yaupe pepe le ise kali epli yaltei yawi?’ \v 7 ‘Ku mile yaupe wusoli minemple ma wauku towa liti mesio, olo.’ Pe namti pirpowo. Fei yaitei lite liom lepe le lirpepeye, ‘Fei so ise re ye yesio towa leiki liti liom’.” \p \v 8 “Ningli fei yaitei lite liom lepe le lirpowo metine piti luntoluwepe mete wuso pesio towa pepe, lirpowoye, ‘Inape mete wuso pesio towa pepe le ye watepe era pelpe ire kare towa fei pe pesio. Ye ma aisipe ile mete wuso pingi pau pesio towa lepe soma ilape e e falepe piti pinu pau pesio towa.’ \v 9 Mete wuso wem epli weitei le lire malfem piti ma lautile le pe so fale pe pesio towa lepe, pe metine niliyeye niliyeye kapi era pantenemple (1 kina). \v 10 Liso wem mete wuso pinu pe pesio towa pepe pe pe piti ma kapi era pelpe, pe onposi pirpolo pe miso kapi era lipi, wolo olo. Pe re kapi era pantenemple (1 kina) metine niliyeye niliyeye. \v 11 Pe kapi era pelpe le pe pire yaitei lite liom lepe, pe pepi pire il pura nemple. \v 12 Pe pirpeiye, ‘Mete wuso ye ingi kesipe aptei piti ma pesio towa leiye pepe pe pesio towa wem kurau, le ku epli ulel lepe, ku mila meletei, epli weli lenke miri nemple wolo ye aisipe pe le ye aitouku ku era nempleiyeye mantei nemple.’ \p \v 13 Wolo yaitei lite liom lepe le namti lirpowo metine nele lelpe lolpepei, ‘Numu leiki ki kempeteiye kolo olo. Ye ulpo piti ye ma esio towa leiki epli niliyeye le ki ma waiye era pantenemple (1 kina) kire kare towa wuso ye esio lepe. \v 14 Fei ye kapi era peiye le ye e winem leiye. Metine wuso lingi lau lesio towa leiki lepe le ye piti inu esio towa leiki, ise roungesye ki ma kaiteise rounge era nempleiyeye yantei nemple. \v 15 Era peiki kutei le ki ma kolomen kolomen kirpe lo ma olo? Lo ye onom one wusoli ki teingi lom?’” \p \v 16 Le Jisas lirpei il lapulu lolpepei, “Mete piti pingi pe ma namti pinu le piti pinu pepe, pe ma namti weitei pingi.” \s1 Jisas nou lirpei piti le ma la \p \v 17 Jisas le Jerusalem le wem le wala le, le kesipe pupam pele pire esi plen le plen te twinges, Jisas kesipe pe ire pelpe le le lirpepeye, \v 18 “Ku ma munwei me Jerusalem, le Ninge lite Metine Wape ma pe paltei le esi pite mete lipi piti pinuwepe mete piti peptawio Ma Ili siye le mete piti peptalo mete pire il lipi pite Moses. Pe ma paptei il singe pirpei polo “Le oli le le ma la.” \v 19 Le pe ma kesi paltepe mete pite alpe nemple piti pe ma palwe oli piri, petesi le pe ma pire singu palwe paltei laitei nimpe. Le epli twinges le niliyeye fei Ma Ili ma nou leila.” \s1 Nimou pite Jems re Jon, ne neletei Jisas piti le ma watene menele teingi \p \v 20 Leye lo Sebedi moto pele nire eple winge, pe pe falowo Jisas, le pe yaru yamkelem le nimou notei neletei Jisas piti ma watene menele teingi. \p \v 21 Jisas leneteiye, “Ki ma waiye menele?” Le ne namti nirpowoye, “Ye ma topwepe il apiri ireiki ki olpepei, Wem ye fale ire metine ili liti untoluwepe mete, ye ma autetei eple winge teiki tepei, nele ye ma altei lifei eti tilpi le nele lepe ye ma altei lifei eti enkau.” \p \v 22 Jisas namti lirpepeye, “Ise yironom yire men wuso ise yeiteiki yiri lepe. Ise rounge miso yila moingi wuso ki ma kila lepe lo ma olo?” “Ku miso wila,” Jems lire Jon rounge namti tirpei. \p \v 23 Jisas lirpengeye, “Punkomtei ise rounge miso yila moingi leiki. Wolo ki ma keiniepe minemple piti ma pifei eti tilpi lo eti enkau leiki lepe kolo, olo, ki ma kolpepe kolo olo. Tulum fei pepei pe piti mete wuso Eiya leiki, le keiniepe piti pe ma pifei tulum fei pepe.” \p \v 24 Wem pupam nemple pire esi plen le plen, pe pingitei polpepei pe enke kotu piringe line re winke, Jems re Jon. \v 25 Liso Jisas linape pupam pele pau panfinemple le le lirpepeye, “Ise retai yolpepei, mete lipi piti puntoluwepe mete wuso pulpope il pite Ma Ili kolo olo pepe, il men mete lipi fei pepe pe pirpei mete yaupe pepe pe ma paptepe minkim le mete lipi pelpe pepe pe puntoluwepe. \v 26 Tisi fei lepei lepe ise ma yingio kolo, olo. Wuso nele leise le lirpei lolo le ma fale lire metine ili, metine fei lepe le ma linu lesio towa leise wo, le soma fale lire metine ili. \v 27 Le minele lirpolo le ma linu, metine fei lepe le ma lesio towa leise yawi. \v 28 Le ma watafei Ninge lite Metine Wape, le lau piti mete nemple ma pesio towa lele kolo olo, wolo le ma lesio towa lelpe le le ma la lungwipe mete wuru. \s1 Jisas kanienge mete twinges lutepe olpe \p \v 29 Wem Jisas lire pupam pele pe pusa Jeriko le pe pe, mete wurutei pulsi Jisas pe. \v 30 Mete twinges, te lutepe olpe. Te rounge tifei tisi lunko lepe, le wem te tingitei tolpepei Jisas ma le rautetei le, te tailo tirpeiye, “Ninge lite Devit, ili louku, ye onom manouku.” \p \v 31 Mete wurutei pepe pe pirpei lange le pe pirpenge piti te ma pos tato. Wolo te rounge tirkilau tailolo tirpeiye, “Ninge lite Devit, ili louku ye onom manouku.” \p \v 32 Jisas lile le le linange louteteiye, “Ise rounge yirpolo ki ma kolomen kireise rounge?” \p \v 33 Te rounge namti tirpowo Jisas-ye, “Ili louku, ku wirpeiye piti ye ma nenfaripe lutepe pouku.” \p \v 34 Jisas onom manenge le le lesiepe lutepe pelnge le frou yo fei te rounge tuntoliliye. Le te rounge teifale tulsi Jisas. \c 21 \s1 Mete rautuwo Jisas watafei le metine ili wem le le Jerusalem \p \v 1 Pe pe fale malfem pire Jerusalem le wem pe pe fale uf kumpu Betfasi lifei tef alo lupai linpei lifei liti nimpe oliv pile, Jisas laisinge pupam twinges tele tinuwo te, \v 2 le le lirpenge lolpepei, “Rounge ye uf kumpu lato linuse lepe le ise rounge miso frou yerengane donki nimou pe topuwene nile nire ninge kumpu lene. Nenfarime le ise rounge yeipime yilame yau waiki. \v 3 Le wuso minemple pirpei il men, ise rounge ma yirpowo yolpepei, ‘Apa ili lirpei ku so waule weipime wilame we ma wamtowo le le miso nou frou lamtei mau’.” \p \v 4 Fei pepei fale piti ma paptei il wuso metine nimou linu lirpei pepe pe ma fale punkom. Metine nimou lirpei il polpepei, \p \v 5 “Yirpepe uf ili Jerusalem, yuluwo metine ili leise laule ise. Le lire yape le le lifei donki lau, le lifei donki ninge kumpu.” \p \v 6 Fei pupam twinges wuso Jisas lirpenge lamtetenge tepe, te te tingiepe il wuso Jisas lirpei pepe. \v 7 Te tilane donki nimou nire ninge meme, tilame tau le te tiripe olongou pelnge piti tapiri pifei yuwei, te tiripe pifeme donki nimou nire ninge, le Jisas longlo lifei yuwei. \v 8 Mete wurutei nomplei olongou pelpe piti pafo pifei yuwei pepe, pe kesipe paptetei pinge tisi le mete ilepe pepe pe paploupe oflongelem le pe so paptetei pato pinge tisi. \v 9 Mete wurutei piti pinuwo Jisas pe le pe piti pulsesi pingi pepe, pe pailolo pirpeiye \p “Hosana, meila nange lite ninge lite Devit. Ma Ili ma kani onom lantowo re lailolowo piti laule lire nange lite Apa Ili. Meila nange lite Ma Ili.” \p \v 10 Wem Jisas le fale Jerusalem, mete piti uf ili lepe pe kete ipli ili paltei. Pe peite nempleiye, “Le minele?” \s1 Jisas le winem lite Ma Ili \p \v 11 Mete wurutei pepe pe namti pirpeiye, “Lepei lepe le metine nimou Jisas lite uf Nasaret lato tef lite Galili.” \p \v 12 Fei Jisas linki le winem lite Ma Ili le le laptu mete piti paptetei re paisesipe oweli pifei winem lite Ma Ili lepe. Jisas lesi weisipe ponu piti mete wuso kapi era pite uf mete nemple le pe ma namti watepe era pelpe pite uf tef lelpe potei le le lesi weisipe tile pite mete wuso paptetei naflepem malpum pite mete ma paisipe pepe. \v 13 Le Jisas lirpepeye, “Il pite Ma Ili lirpei le pe paptei paitei yousi, pe pirpei polpepei, \q1 ‘Winem leiki liti mete ma pifei peletei Ma Ili’, wolo fei ise weisi fale lire ‘winem liti mete wuso pire ausi le pe ma pau kotire pifei’.” \p \v 14 Mete wuso lutepe pelpe olpe le ire olpe, pe pau falowo Jisas lifei winem lite Ma Ili lepe le le kapi kainu pelpe taniepe. \v 15 Mete lipi piti pinuwepe mete piti peptawio Ma Ili siye, pe pire mete piti peptalo mete nemple pire il lipi pite Moses, mete fei pepe pe enke kotu pire Jisas wem pe pulwepe men men teingipetei le laptei fale, le eple kumpu pailolo re poutiti pratei winem lite Ma Ili leinginim, pailolo pirpeiye, “Meila nange lite ninge lite Devit.” \p \v 16 Mete lipi piti peptawio Ma Ili siye le mete piti peptalo mete nemple pire il lipi pite Moses, mete fei pepei pe pirpowo Jisas-ye, “Ye ingitepe il pite eple kumpu pepei lo olo?” “Iyo, ki kingitepe punkom.” Jisas namti lirpepe. “Le, il pepei paitei yousi le pe pirpei polpepei, \p ‘Ye eptalo eple lipi re kumpu piti pe ma peila nange lite Ma Ili poporotei’.” \p \v 17 Jisas lusape le le le tani uf ili lepe. Le le Betani le mulpou lepe Jisas letei lato Betani. \s1 Nimpe ifau la wem Jisas lirpelawo \p \v 18 Nolowi lire mul ili Jisas nou le uf ili Jerusalem le le nimpi nalei. \v 19 Le luluwo ifau lile tisi lunko le le karowo le fale luntoli wolo olo yawi, yumko olo pultei kolo. Liso Jisas lirpowo ifau lepe, lirpeiye “Ye nauyou ma ilape fouri kolo oloye.” Frou yo fei ifau lepe yousi weitei pire punko le ifau laye. \p \v 20 Pupam pite Jisas, pe puluwepe fei pepei le pe pinlele potei. Pe peletei Jisas polpepei, “Ifau yousi pire punko le le frou la lolomen?” \p \v 21 Jisas namti lirpepeye, “Ise ma onposiepe il pepei, wuso ise yulpope il pite Ma Ili le ise enke nemple nemple kolo olo, ise miso yesi menele watafei ki kolpepe kire ifau lepei. Le fei pepei poteteiye kolo, ise miso yirpowo tef alo lupai linpei lifei lepei yirpeiye, ‘Kotu e ire yotei autile peryai.’ Le le ma lolpepe. \v 22 Wuso ise yulpope il pite Ma Ili, ise ma yeletei yire men nange pepe le Ma Ili ma waise.” \s1 Pe peletei Jisas minemple pirpowo piti le ma lesio towa \p \v 23 Fei Jisas nou le winem lite Ma Ili le wem le wala leptalo mete lire il pite Ma Ili, mete lipi piti pinuwepe mete piti peptawio Ma Ili siye, pe pire mete lipi piti pinuwepe mete pite Juda, pe pepi pau peletei Jisas polpepei, “Minemple pirpeiye piti ye ma aptu mete piti paptetei re paisesipe oweli, ye ma aptu tani winem lite Ma Ili lepe? Minemple waiye il?” \p \v 24 Jisas namti lirpepeye, “Ki ma keiteise kire il nempleiyeye pepei, le wuso ise nou yirpeiki il pal so ki re ma kirpeise kire minemple so pe waiki il pite ki ma kaptu mete tani winem lite Ma Ili lepe. \v 25 Minemple pirpowo Jon piti ma kaptetei mete, il paule pinei? Il paule Ma Ili lo pe paule mete pite tef?” \p Pe pire il pura nempleiye, “Ku ma mirpei il men? Wuso ku nou mirpowo molpepei, ‘Il paule Ma Ili,’ le ma lirpouku lolpepei ‘Piti men ise yulpope il pite Jon kolo lepe?’ \v 26 Le wuso ku mirpeiye, ‘Il paule mete pite tef,’ ku turuku mire mete wusoli pe yeflipiye pe pesiepe il pirpolo Jon le metine nimou.” \v 27 Pe so namti pirpowo Jisas polpepei, “Ku olo mretai kolo.” \p Le Jisas lirpepeye, “Ki re ma kirpeise kolo, kirpeise kire minemple so pe waiki il pite ki ma kaptu mete tani winem lite Ma Ili lepe, ma olo, kirpeise kolo.” \s1 Jisas lirpei il kauro yuwei lirpei lire eple tuleingi twinges \p \v 28 “Ise fei onposi men? Metine nele le eple tuleingi tele twinges. Le le line oru lepe le le lirpowoye, ‘Ninge leiki, ye fei ma e esio towa liti liom wain.’ \v 29 Ninge namti lirpeiye, ‘Ki kinaulo.’ Wolo wem ulel re fei le nou weisine onom le le le liom wain lepe. \v 30 Leye lo yaitei le ninge nele lepe le le nou lirpowo il nempleiyeye watafei le linu lirpowo ninge oru lepe. Ninge lepe namti lirpeiye, ‘Iyo ili leiki, ki miso ke.’ Wolo le olo le liom wain kolo. \v 31 Te rounge, minele so lingiepe il pite yaitei lepe?” \p “Line oru,” pe namti pirpei. Fei Jisas lirpepeye, “Le ki kirpeise il pepei, mete piti kapiepe mete era le nimoure piti tisi, mete fei pepei Ma Ili ma linu lailelepe re luntoluwepe. \v 32 Jon liti kaptetei mete, le laule kusaise tisi piti ise ma ratei tuwopou wolo ise yulpowo kolo. Le mete piti kapiepe mete era le nimoure piti tisi, pe pulpowo. Le ise yulwepe re fei wolo enke peise olo weitei kolo le ise yulpowo kolo olo.” \s1 Jisas lirpei il kauro yuwei lirpei lire mete piti puntoluwo liom wain \p \v 33 Jisas lirpeiye, “Yingitepe il nemple kauro yuwei. Yaitei lite tef le lapiri wain, le lantei lom neinowo liom wain lepe le le lalwe oi liti kenpipi wain. Le le lire era leilape tile piti lifei rourepe mete piti ma paule pire ausi le naflepem piti ma paule paplei wain fouri. Leye lo yaitei lite liom wain lepe le laltei liom wain lepe le esi piti mete nemple piti pe ma puntoluwo le pe ma paisi era kumpu kumpu pire kari wain wuso pe ma kari lepe, le yaitei lite liom wain lepe le lusa uf lele le le laule le uf mete nemple leye. \v 34 Wem liti pe ma kari wain fouri, yaitei lite tef re liom wain lepe le laisipe mete pele piti pesio towa lele, le laisipe pe piti ma kapi wain fouri wuso mete piti puntoluwo liom wain lepe, pe ma paptei ilepe watowo yaitei lite tef re liom wain lepe. \v 35 Wolo mete piti puntoluwo liom wain lepe, pe pesiepe mete wuso yaitei lite tef re liom wain lepe le laisipe pe piti ma kapio wain fouri ilepe pele pepe. Mete wuso puntoluwo liom wain pepe, pe pesiepe mete fei pepe le pe petesi nele, pe petesi nele la, le pe pire era posio nele. \v 36 Yaitei lite tef re liom wain lepe le nou laisipe mete nemple pele piti pesio towa lele, le laisipe pe le wem fei lepei le laisipe wuru taise pe. Wem linu le laisipe yaipiyeye pe, le fei le laisipe wuru taise wolo mete piti puntoluwo liom wain lepe pe posiepe re petesipe watafei pe polpepe piripe nemple pinu pepe. \v 37 Linglitei yaitei lite tef re liom wain lepe le laisi ninge lele le. Le lirpeiye, ‘Pe miso pailolowo ninge leiki.’ \v 38 Wolo wem mete piti puntoluwo liom wain lepe pe puluwo ninge, pe pirpei nempleiye, ‘Yaitei lite tef re liom wain lepe, ninge lele min lepei. Iso, ku metesi la le ku ma kapio men nange pele.’ \v 39 Pe so pesio pari, pe piri le yawi tani liom wain le pe petesi la. \p \v 40 Fei, wem yaitei lite liom wain lepe le lau, le ma lolomen liripe mete wuso puntoluwo liom wain pepe?” Jisas lepletei mete piti pinuwepe mete piti peptawio Ma Ili siye le mete piti peptalo mete nemple pire il lipi pite Moses. \p \v 41 Pe namti pirpowo Jisas polpepei, “Yaitei lite liom wain lepe le ma lire punkom losiepe mete olpe pepe pa, le liom wain lepe le ma laltepe mete nemple puntoluwo, le wem pe karipe wain fouri pe miso paptei ilepe pele watowo.” \p \v 42 Jisas lirpepeye, “Ise yungunape il pite paitei yousi lo olotei? Il pirpei polpepei, \p ‘Nimpe lotei wuso mete piti peilape winangou pe pinauli lepe, wolo le nimpe teingitei. Ma Ili lotei kali lari lile lire tupe le fei pepe olo teingipitei’.” \p \v 43 “Le ki so kirpeise,” Jisas lirpei lapwonou lolpepei, “Wem teingi liti Ma Ili ma luntoluwepe mete, Ma Ili ma kali wem fei lepe tanise le le ma watepe mete nemple piti pe ma pesio towa lele poporo. \v 44 [Metine minele piti lualo letesi nimpe fei lepe, metine lepe ma laututu lire kumpu kumpu. Le wuso nimpe lepe le lualo letesi metine nele, le ma raltipi lire tuwiye.]” \p \v 45 Mete lipi piti pinuwepe mete piti peptawio Ma Ili siye le mete pite Farasi, pe pingitepe il kauro yuwei wuso Jisas lirpei pepe, le pe pretai Jisas lirpei liripe pe. \v 46 Pe so pinta tisi piti ma penglei. Wolo pe turwepe pire mete wurutei pepe wusoli pe pirpei polo Jisas le metine nimou. \c 22 \s1 Jisas lirpei il kauro yuwei lirpei lire oweli lipi pite metine lire moto roum maiteneme \p \v 1 Jisas nou lirpei il kauro yuwei lirpepe mete, Jisas lirpepeye \v 2 “Ma Ili ma luntoluwepe mete watafei metine nele ili, le lapli oweli piti ninge lele ma laisine moto. \v 3 Le laisipe mete pele piti pesio towa lele pepe, le laisipe pe pirpepe mete wuso pinu kapi il pite pe ma paule pire metine ili lepe pepi paplei oweli wuso le lapli pepe, wolo pe paule kolo oloye, pe pinaulo. \v 4 Liso metine ili lepe le laisipe mete ilepe pele piti pesio towa lele lepe, le laisipe pilape il polpepei pe, ‘Yirpepe mete wuso kirpepe piti pe ma pau pireiki mepi maplei oweli pepe. Ki kapli oweli fei. Bulmakau epem lipi le bulmakau eple teingipe piti ma kaptepe mete paisipe, pe olo fei kosiepe pa le ki kaptutu re kaploloupe elpesipe kaptei pifei le oweli men nange pepe olo fei elpesipe pifei. Ise yaule ma maplei oweli pepe.’ \v 5 Wolo mete wuso kapi il pite ma paule pire metine ili lepe pepi paplei oweli, mete pepe pe pingiepe il pite metine ili lepe kolo, olo, le pe pe pesiepe towa men pelpe fi fi peye. Metine nele le liom lele, le nele le lesio towa lele piti laptetei oweli le mete nemple paisipe. \v 6 Le mete ilepe pepe pe pesiepe mete piti pesio towa liti metine ili lepe le pe posiepe re petesipe paye. \v 7 Metine ili lepe le onom kotu oli, le laisipe mete pele piti plolpo, pe pe posiepe mete olpe pepe pa, le pe paltei weli lalei uf ili liti mete olpe pepe. \p \v 8 Leye lo metine ili lepe le linape mete pele piti pesio towa lele le le lirpepeye, ‘Oweli piti kaplio ninge leiki ma laisine moto, oweli olo fei elpesipe pifei wolo mete wuso kaptei il pe piti pe ma pau pepe olo ma pau paplei koloye. \v 9 Ise fei ma ye tisi lipi pepe le ise yirpepe mete wurutei wuso yerengape pepe le ise ma yirpepe paule paplei oweli pepei.’ \v 10 Liso mete piti pesio towa liti metine ili lepe, pe pe tisi lipi le pe kesipe mete paptei nemple, mete wurutei wuso pe perengape pepe. Mete olpe re teingipe pualo kari nemple le winem lite metine ili lepe, mete piri poungaiye. \p \v 11 Metine ili lepe le linki le piti ma lulwepe mete wuso linape paule pepe le le luluwo metine nele le lafo olongou piti ma rautuwo wem ili fei lepe kolo, olo, le lafo olongou nemple. \v 12 Fei metine ili lepe le leletei metine lepeye, ‘Numu leiki, ye afo olongou piti ma rautuwo wem fei lepei lepe kolo olo, ye einei fei olomen so inki au lepei?’ Wolo metine lepe lirpei il men re kolo olo. \v 13 Leye lo metine ili lepe le lirpepe mete pele piti pesio towa lele pepe, le lirpepeye, ‘Topuwo ire pire esi pele le ise yiri le towa yawi munkunum. Le ma loutiti re laplelei nilpe pele’.” \p \v 14 Le Jisas lirpei il lapulu lolpepei, “Ma Ili laptei il pe mete wuru wolo mete yaipiye le keiniepe.” \s1 Pe peletei Jisas pire era piti paisi moli ili Sisar \p \v 15 Fei mete pite Farasi, pe peye le pe onposi pirpolo pe ma peletei Jisas pire il nemple le le ma fupeletei lire il pepe. \v 16 Leye lo pe paisipe pupam ilepe pelpe pire mete ilepe piti pulsi metine ili Herot. Pe paisipe mete fei pepe pe falowo Jisas. Pe pirpeiye, “Ye metine liti eptalo mete, ku mretai ye metine piti irpei punkom. Ye ingio tisi lite Ma Ili le ye eptalo mete ire il punkom. \p \v 17 Mete miso weiteiye kolo olo wusoli ye uluwo matufuwo metine ile topo yuwei kolo olo, ye uluwo matufuwo ile onom pele leinginim. Ye onposiepe fei polomen ye ma irpouku. Wem ku maisipe era pe moli ili lite Rom, ku yaruwepe il lipi pite Ma Ili lo olo?” \p \v 18 Jisas retai pe onposiepe il olpe le so lirpepeye, “Ise mete piti nel loli ilo ilo. Ise onposi yirpolo ise ma weiteiki kualo tisi oli lom? \v 19 Kusaiki erau liti ma yaltei watowo moli ili lepe.” \p Pe pila erau lepe pau watowo Jisas, \v 20 le le lepleteiye, “Minele mati re nange lele so paitei pepei?” \p \v 21 Pe namti pirpeiye, “Pe pite moli ili lite Rom.” \p Liso Jisas lirpepeye, “Iso, menemple pite moli ili lite Rom pele, ise ma pele watowo le menemple piti Ma Ili pele, ise ma pele watowo.” \p \v 22 Wem pe pingitepe il pite Jisas, pe pinlele potei le pe pusa le pe pe tanio. \s1 Mete wuso pa pepe, wem pe nou peilo pe ma paitenemple lo ma olo? \p \v 23 Epli niliyeye lepe mete ilepe pite Sadyusi, pe paule falowo Jisas. Sadyusi, pe mete piti pirpei polo wem mete pa, pe ma nou peilo kolo olo. \v 24 Pe pirpeiye, “Ye metine piti eptalo mete. Moses lirpouku lirpolo wuso metine nele le lilape eple kolo, le le la yawiye, winke ma laisine towa moto nepe soma me roum milape eple pilowo tulum liti line wuso la lepe. \v 25 Sungoi liye, ilim winkem nemple, pe pire eti plen poungo te twinges, pe pratei lepei. Line oru laisine moto wolo le lilape eple kolo, la yawiye, le winke piti luwowo line oru lepe, le namti weisine laisine. \v 26 Winke piti luwol line oru lepe le re so lolpepeye, la yawi, eple olo. Winke nele piti luwol, le namti weisine towa moto elpesine nepe, wolo le re la, pa pe pe yalipeye. \v 27 Towa moto nepe ne na ningi. \v 28 Le wem pe ma nou peilo, ne ma moto piti minele lelpe? Pe yeflipiye wuso paisine nepe?” \p \v 29 Jisas namti lirpepeye, “Ise onposi yoporo kolo olo wusoli ise yironom yire il pite paitei yousi, le singe pite Ma Ili. \v 30 Wem mete wuso pinu pa pepe le pe nou peilo, pe ma watafei ririm piti yuwei pepe le mete re nimoure ma paite nemple kolo olo. \v 31 Le lire il pite mete wuso pinu pa le pe ma nou peilo ise re yironom. Ise yungunape il wuso Ma Ili lirpeise pepe lo olo? Le lirpeiye, \v 32 ‘Ki fei Ma Ili lite Abraham, Ma Ili lite Aisak, le Ma Ili lite Jekop.’ Il pepe pato polpepei, mete paye wolo pe pa pelengi kolo olo, wusoli Ma Ili lirpei, le Ma Ili lelpe. Wuso pe pa pelengi le ma wala Ma Ili lelpe kolo. Wolo le lirpei le wala Ma Ili lite pe, leso ku ma retai mete wuso pa pe ma nou peilo.” \p \v 33 Wem mete wurutei pepe pe pingitepe il pepe, pe pinlele potei pire il pele piti leptalo. \s1 Il lipitei piti ku ma mingiepe minu \p \v 34 Wem mete pite Farasi pingitei wuso Jisas lirpei le mete pite Sadyusi pe pos pato pepe, mete pite Farasi pepe pe pau panfi nemple. \v 35 Le nele lelpe, le metine piti leptalo mete nemple lire il lipi pite Moses, metine lepe le lirpolo le ma lemtetei leletei Jisas le Jisas ma fupeletei. \v 36 Le leletei Jisas-ye, “Ye metine liti eptalo mete, il lipi pite Moses pepe, il men so pe lipitei?” \p \v 37 Jisas namti lirpowoye, ‘ “Ise ma onom kerowo ili, le Ma Ili leise. Ise ma onom kerowo yire enke peise, singe peise, le ise ma onom kerowotei.’ \v 38 Il lipi pinu pepei pe lipitei le pe teingipetei. \v 39 Le il nemple teingipetei puwope piti pinu pepe pe pirpei polpepei, ‘Ise ma onom kerowo metine nele watafei ise onom kere isotei.’ \v 40 Il lipi yeflipiye, pite Moses le pite mete emare, pe poluwepe il lipitei twinges fei pepei.” \s1 Krais le ninge lite mi? \p \v 41 Wem mete pite Farasi pe pau peifonemple Jisas lepleteiye, \v 42 “Ise onposio Krais, le minele? Le ninge palyene lite mi?” Le pe namti pirpowoye, “Le ninge palyene lite Devit.” \p \v 43 Jisas nou lepleteiye, “Piti polomen so Riri Teingi lite Ma Ili lunkuwo Devit le le linawo Krais le ili lele? Wusoli Devit lirpei lolpepei, \p \v 44 ‘Ma Ili lirpowo ili leiki, ‘Ifei eti tilpi leiki lepei ungari wem ki ma kaptei mete eringi peiye pratei ire yepe peiye tef.’ \p \v 45 Le wuso Devit linawo Krais le ‘ili lele’ le polomen ma Krais le ninge palyene lite Devit?” \p \v 46 Minemple ma nou peletei Jisas pire il men, oloye, le wem fei lepe le le le, nele lelpe re nou leletei Jisas lire il men kolo oloye. \c 23 \s1 Jisas il polwepe mete pite Farasi, le mete piti peptalo mete nemple pire il lipi pite Moses \p \v 1 Leye lo Jisas lirpepe mete wurutei pepe le le lirpepe pupam pele lirpeiye, \v 2 “Mete piti peptalo mete nemple pire il lipi pite Moses le mete piti Farasi, pe pilowo Moses tulum le pe weisipe re pirpeise pire il lipi pepe. \v 3 So ise ma yaptepe mingim le ise yingiepe il men pe pirpei piti ise ma yingiepe. Wolo tisi men pe pingio piti pesio towa men, ise ma yingiepe pato wusoli il men pe peptalo wolo pe pingiepe kolo olo. \v 4 Pe kete moingi paltepe mete nemple le pe kete ire esi taniepe mete fei pepeye, pe ma nou kaniepe kolo oloye. \v 5 Pe pesiepe towa men wuru piti mete nemple ma pulwepe re yafeipe. Yulwepe morou topungou pe paptei il pite Ma Ili paitei le pe topwepe pifei masi re esi pelpe le olongou pelpe piti pafo pifei yuwei, mingelem pelpe pepe pe pengleipe pe ulepe. Pe polpepei wusoli mete ma pirpei polo ‘Pe pirkilau pingiepe il pite Ma Ili,’ wolo olo. \v 6 Pe onom kerepe tulum teingipe piti pe pifei wem mete papli oweli lipi le pe pinape pe le angli pal re pe ma pompetepe tulum teingipe soma pe pifei. \v 7 Pe onom kerepe mete wuso pratei tulum piti paptetei re paisesipe oweli piti pe ma peisipe poporo le mete ma pinape pe mete piti peptalo mete. \v 8 Ise ma yusape mete nemple pinaise pirpolo ise mete piti yeptalo mete nemple kolo olo, pe ma pinaise polpepe kolo wusoli ise ilim winkem le metine niliyeye le leitaleise. \v 9 Le ise ma yinawo metine nele lite tef fei lepei lepe, yinawo yirpolo eiya kolo, olo, wusoli ise Yaitei niliyeye leise le ratei yuwei. \v 10 Le pe ma pinaise pirpolo ise mete piti yinuwepe mete nemple pe ma pinaise polpepe kolo wusoli metine niliyeye piti linuse le Krais. \v 11 Metine ilitei leise le ma lesiepe towa leise. \v 12 Metine minele wuso leila lotei lirpolo le metine ili, Ma Ili ma kari laltei lire metine kumpu lire yape le metine minele wuso leite lotei lirpolo le metine kumpu lire yape, metine fei lepe Ma Ili ma laltei lire metine ili.” \s1 Jisas lirpelape pe mete piti nel loli ilo ilo \p \v 13 “Moingi ilitei ma faleise ise mete piti yeptalo mete nemple pire il lipi pite Moses le ise mete pite Farasi. Ise mete piti nel loli ilo ilo. Ise yamsi wingi karipe mete piti ma pe uf teingi lite Ma Ili. Ise isotei re miso yinki ye kolo olo, le mete nemple pirpolo pe ma pinki pe pepe wolo ise yusape pe kolo olo.” \p \v 14 [“Moingi ilitei ma faleise ise mete piti yeptalo mete nemple pire il lipi pite Moses le ise mete pite Farasi. Ise mete piti nel loli ilo ilo. Ise yempesipe towa nimoure le ise yire ausi kapiepe oweli men nange pelpe piti winangou pelpe le ise rautu isotei yaupe wem ise yire il ulepe tengelem yaupe yeletei Ma Ili. Wusoli ise fei yolpepei, Ma Ili ma waise moingi ilitei.]” \p \v 15 “Moingi ilitei ma faleise ise mete piti yeptalo mete nemple pire il lipi pite Moses le ise mete pite Farasi. Ise mete piti nel loli ilo ilo. Ise yinge peryai ye uf tef nemple nemple le ise yirkilau ma weisipe mete yaptei pulteise. Le wem pe papteise mingim ise isotei yingowo tisi oli wolo ise yingowo wisyauye le mete wuso ise weisipe pingeise pepe, pe pirkilautei pingowo tisi oli lepe pe weli ili peye.” \p \v 16 “Ise mete piti naliepe mete nemple tisi, wolo ise lutepe olpe, ise retawo tisi yoporo kolo, wolo yirpei yolo, ise ma naliepe tisi, moingi ili ma faleise. Ise yeptalo mete nemple yolpepei, ‘wuso metine nele le topwepe il lapiri le le leisi nange lite winem lite Ma Ili lele, il wuso le topwepe lapiri pepe pe ma pile singe kolo olo. Le wuso le leisipe kol wuso pifei winem lite Ma Ili leinginim pepe, il wuso linu topwepe lapiri pepe pe ma pile singe.’ \v 17 Ise lutepe olpe, fupeiteteise. Menemple pe teingipetei, gol lo winem lite Ma Ili wuso laptei gol fale teingipetei pepe? \v 18 Ise yeptalo yapwonou yolpepei, ‘Wuso metine nele le topwepe il lapiri le le leisi nange lite tile, il wuso le topwepe lapiri pepe, pe ma pile singe kolo olo. Le wuso le leisipe nange piti oweli men wuso pifei tile piti ma paptei watowo Ma Ili, il wuso linu topwepe lapiri pepe pe ma pile singe.’ \v 19 Ise lutepe olpe. Menemple pe teingipetei oweli piti paptei watowo Ma Ili lo tile wuso oweli pifei le pe fale teingipetei pepe? \v 20 So wem metine nele le topwepe il lapiri le le leisipe nange piti tile leptalipe, le leisipe tile yaupe kolo olo, le leisipe tile le wata pirpolo le leisipe lapwonou, tile le oweli piti pifei, le leisipe lapwonou. \v 21 Le wem metine nele le topwepe il lapiri le le leisi nange lite Ma Ili winem lele leptalipe, le leisi winem yawi kolo olo, le leisi Ma Ili winem lele wata pirpolo le leisinge lautuwonou Ma Ili lire winem lele, wusoli Ma Ili ratei winem lele. \v 22 Le wem metine leisi teplai yuwei, le leisi tulum liti Ma Ili lifei le le leisi Ma Ili lotei wuso lifei tulum fei lepe.” \p \v 23 “Moingi ili ma faleise ise mete piti yeptalo mete nemple le ise mete pite Farasi. Ise mete piti nel loli ilo ilo. Ise yingiepe il kumpu pite Moses watafei kapi oweli wopu watafei furfongou, le ise yaptei tulum pire esi plen le plen le oweli piti tulum niliyeye pepe ise yaptei watowo Ma Ili le piti pire esi plen le twinges te twinges pepe peise isotei. Ise yolpepe, wolo il teingipetei pite il lipi pite Moses pepe, il pite ratei teingi tuwopou, onom manepe mete nemple le piti empesipe mete nemple kolo olo. Il pepei ise yingiepe kolo olo. Wolo il pepei ise ma yingiepe yirkilau le il nemple pepe piti watowo Ma Ili oweli re ise ma yingiepe yapwonou. \v 24 Ise mete piti naliepe mete nemple tisi wolo ise lutepe olpe. Il kumpu flo le ise yingiepe yailelepetei wolo il lipi singe ise yingiepe kolo olo, ise yaruwepeye.” \p \v 25 “Moingi ili ma faleise ise mete piti yeptalo mete nemple pire il lipi pite Moses le ise mete pite Farasi. Ise mete piti nel loli ilo ilo. Minki paingelem peise ise kaptetei toungalemye, le leinginim olo wala pire oweli wuso yire ausi kapi le ise yire fila yasiepe. Oweli olpe pepe wala pratei leinginim. \v 26 Ise mete pite Farasi, ise lutepe olpe. Minki paingelem peise ise ma kaptetei leinginim yailelepe wo soma toungalem re miso fale teingipe.” \p \v 27 “Moingi ili ma faleise ise mete piti yeptalo mete nemple le ise mete pite Farasi. Ise mete piti nel loli ilo ilo. Ise watafei era namplungu piti paplingi towa puwo, le towa yawi pe teingipe fi le lus pulwepe pariepe wolo leinginim olo fale poparu pire towa emingelem re talu wuso porworo pepe. \v 28 Min watafei ise, mete nemple pulise topo yawi pe pirpolo ise mete teingipe wolo leinginim peise ise mete piti nel loli ilo ilo le il olpeye pirkilau pratei.” \p \v 29 “Moingi ili ma faleise ise mete piti yeptalo mete nemple pire il lipi pite Moses le ise mete pite Farasi. Ise mete piti nel loli ilo ilo. Ise yaploupe era namplungu yailelepetei piti ma yaptei mete emare le mete wuso pinu pratei teingipe tuwopou le wem pe pa, ise yaptei pato era namplungu le era namplungu pelpe pepe ise ma yiripe yini piti ise ma onposiepe. \v 30 Le ise yirpeiye, ‘Wuso ku minu mratei watafei eiya mani pouku pinu sungoi pepe, ku miso mosiepe mete emare pa watafei pe posiepe pa pepe kolo olo. Ku miso molpepe kolo olo.’ \v 31 Wolo wem ise yinape pe eiya mani, ise min so yirpei nomnaipe yire isotei yirpolo ise onom nenpeiyeye yire yaire manre peisi piti sungoi wuso pe posiepe mete emare pa pepe. \v 32 So ise wala ma yingiepe il olpe pite yaire manre peise wuso pe pinu papteise pato pepe le ise ma yingiepe ye yapuluye. \v 33 Ise eple pite tutungu. Ma Ili ma laiteise ye weli ili le ise miso yeinei nautowo moingi fei lepe yolomen? \v 34 Le ki min so kirpeise, ki ma kaisipe mete emare le mete piti enke pire wuru le mete piti peptalo mete nemple, ki ma kaisipe paule ise. Ise ma yetesipe ilepe pa, ilepe ise ma yire singu tingelipe paitei nimpe le ilepe pelpe ise ma yire foiye yetesipe pifei angli pal peise, le ise yaptu pe uf lepe lepe peye. \v 35 Ise fei yolpepei, ise ma yila moingi yiripe mete teingipe tuwopou wuso ise yetesipe yeflipiye pa pepe. Moingi ma yila yire Abel, le metine teingi tuwopou, yila yau yau fale Barakaiya ninge lele Sekaraia wuso ise yetesi la lato nimin liti winem lite Ma Ili le tile piti peptawio Ma Ili siye. \v 36 Ki kirpeise punkom, mete piti wem fei lepei pe ma pila moingi piripe mete teingipe tuwopou wuso yaire manre pelpe petesipe pa pepe.” \s1 Jisas louti lirpei liri uf ili Jerusalem \p \v 37 “Jerusalem, Jerusalem, mete peiye pe petesipe mete emare pa le pe piripe era posiepe mete wuso Ma Ili laisipe pilape il pele paule ise pepe. Wem wuru ki onposi piti ma kaungipe mete peiye yeflipiye watafei woflu nimou naungipe eple pene pratei flingu tef pepe wolo mete peiye pe ma pusaiki kolpepe kolo olo. \v 38 Le fei, uf leiye ma lato yawi. \v 39 Fei le wem lingi lingi re lepe, ki kirpeiye, mete peiye ma nou puliki kolo oloye, pe pe ma fale wem liti pe ma pirpei polo, ‘Ma Ili lailolowo metine wuso laule lire nange lite Ma Ili.’ Pe ma pirpei wo, ki so kau.” \c 24 \s1 Jisas lirpei piti winem lite Ma Ili ma laututu \p \v 1 Jisas lusape le le wala so le tani winem lite Ma Ili lele, wem pupam pele pe pau falowo le pe kusawo pire winem ili lepe. \v 2 Jisas lirpepeye, “Iyo, yuluwo yoporoye. Ki kirpeise punkom, era ma poli nemple polpepe kolo olo, pe ma paututu re poungongo pire kumpu kumpu pratei tefye.” \p \v 3 Wem Jisas le lifei tef alo lupai linpei lifei liti nimpe oliv pile, pupam pele poteteiye pe pe falowo. Pe peleteiye, “Ye irpouku wem liti men soma winem lite Ma Ili lepe le ma loungongo re laututu lire kumpu kumpu lepe, le men ma fale piti ma kusauku lire wem piti ye ma nou au le il wuso mete pite tef pingiepe ma pelesesa. Wem lepe ma fale lolomen?” \p \v 4 Jisas namti lirpepeye, “Ise ma kotopa isotei le ise ma yusape mete nemple pempeteise pato. \v 5 Wusoli mete wuru ma pau pirpei nomnaise pire nange leiki pirpeiye, ‘Ki Krais so lepei, Ma Ili laiteiki kau.’, le pe ma pempesipe mete wuru. \v 6 Ise ma yingitowo ipli liti mete plolpo uf tef malfem pireise le il pite mete plolpo uf tef nemple fiyen, wolo yingitei, ise ma enke olpe pato. Men nange fei pepe pe ma fale, wolo ki ma kau wala olo, le il wuso mete pite tef pingiepe ma pelesesa kolo olo, wala ma olo. \v 7 Mete pite uf tef nele ma plolpo piripe mete pite uf tef nele, mete pite alpe nele pe ma fale posiepe mete pite alpe nele. Oweli ma olotei, mete nimpi naplei kere pultetei le maiyene ma lini laptetei uf walem liye liye re le. \v 8 Men nange fei pepei pe ma watafei flis piti pinu falene moto le ne ma nilape eple pepe.” \p \v 9 “Leye lo pe ma pengleise pilaise ye piti pe ma waise moingi le pe ma peteteise ya. Mete walem eryai pite tef lepei lepe pe ma enke olpe pireise wusoli ise yirpei nomnaipe yire nange leiki. \v 10 Wem fei lepe mete wuso pinu pulteiki pepe, wuru pelpe ma nou pulpope il peiki kolo oloye. Pe ma wai nemple moingi le pe ma enke olpe pire potei wane. \v 11 Leye lo mete piti pemtetei pirpolo pe mete emare, pe ma fale pempesipe mete wuru. \v 12 Pe fei polpepei, il olpe ma rufro pe le mete ma onom kerowo Ma Ili kolo oloye. \v 13 Wolo metine minele piti onposio Ma Ili le le lile singe le le fale wem moingi pepe pe kere, metine fei lepe Ma Ili ma kanowo. \v 14 Le il teingipe piti wem Ma Ili ma luntoluwepe mete pite tef, il fei pepe ma yeptalo pe piri tef poparuye le mete ma pretape il fei pepe wo, soma il olpe wuso mete pite tef pingiepe pepe pe ma pelesesa oloye.” \s1 Men olitei ma fale \p \v 15 Jisas nou lirpepeye “Ise ma yuluwo men olitei wuso metine nimou Daniel lirpei liri lepe, le ma lile winem lite Ma Ili leinginim. Metine piti lungunape il pepei, le miso retai il pal pato polomen. \v 16 Leye lo mete wuso pratei Juda lepe, pe ma pantutu pe tef alo lupai linpei lifefei lepe peye. \v 17 Metine wuso lifei winem tupe lele, le ma nou litipi le kapi oweli men nange pele piti winem lepe kolo oloye. \v 18 Metine wuso lile liom lele, le ma nou le winem kali olol lele piti lalfo lifei yuwei lepe, le ma le kali kolo oloye. \v 19 Wem fei lepe ma olitei liti nimoure pire yefi le nimoure pire eple kumpu wala paplei nimer. \v 20 Yeletei Ma Ili yire wem piti ise ma yantutu ye pepe, wem fei lepe le ma nef is kolo olo, le le ma wem liti ise pos yifei uf peise onposio Ma Ili kolo olo, le ma wem yawi. \v 21 Wusoli moingi liti wem fei lepe le ma olitei. Wem Ma Ili linu laltei tef le le lau lau fale fei, moingi wuso falele pepe pe olo kumpu le moingi piti ma fale wem lingi lepe le olo ma olitei. Moingi olitei fei lepe ma fale yo oloye, nele lolpepe re ma nou fale kolo oloye. \v 22 Wolo Ma Ili laptei epli wem kuraupe le wuso le lolpepe kolo, minemple re miso nampir pratei kolo olo. Ma Ili laptei epli wem kuraupe piti moingi fei lepe ma fale wusoli le onposiepe mete pele wuso keiniepe pepe.” \p \v 23 “Leye lo wem metine nele ma lirpeise lolpepei, ‘Yuntoli, Krais min lepei,’ lo, ‘Le min liye.’ Ise ma yulpope il pele pato. \v 24 Wusoli mete piti pemtetei pirpolo pe Krais le pe pemtetei pirpolo pe mete emare, mete fei pepe ma fale. Pe ma pirpei le men nange ma potei pire tute fale piti ma pempesipe mete le mete wuso Ma Ili pele keiniepe pepe re wuso pe pualo, pe ma pualo. \v 25 Yingitei, wem lepe walo lato le ki kinu kirpeiseye.” \p \v 26 Le wuso mete ma pirpeise polpepei, ‘Yuntoli, Krais lau ratei tef oli era re telmane ye yawi liye.’ Ise ma ye lepe pato. Le wuso pe pirpei polpepei, ‘Yuntoli, Krais kotire lifei lepei.’ Ise ma yulpope pato. \v 27 Wusoli Ninge lite Metine Wape, le ma lau watafei teplai nesi mil ninge teplai, nile epli fale le ne nau ne liti epli lautile.” \p \v 28 Tulum liti metine la lato, naflepem tuwalfo ma pau panfi. \s1 Wem piti Ninge lite Metine Wape ma nou lau \p \v 29 “Wem moingi olitei liti wem fei lepe le kere, epli ma weitei lire munkunum, ane ma lini kolo olo, tauru ma pualo tani teplai yuwei le Ma Ili ma nenyeyipe men nange piti teplai yuwei le pe ma weitetei.” \p \v 30 “Leye lo men men ma fale laitei teplai yuwei piti ma kusaise Ninge lite Metine Wape ma lau. Mete pite alpe yeflipi pite tef lepei pe ma pouti le pe ma puluwo Ninge lite Metine Wape linge nopom lau lire singe lipi pele le ma lini watafei epli. \v 31 Le le ma laisipe ririm pele pau putupa wengle pinape mete pite tef, mete pele wuso keiniepe pepe. Tonwipe pile tef um ilo pe paltu um ilo, le tef yuwei pe paltu tef minim le pe ma paule panfi.” \s1 Ku ma mretai wem fei molomen? \p \v 32 “Ise yuluwo wengle le ise ma retai. Wengle ario lepe, lus pautu le upou ma falele ise miso retai le wem lire malfem piti epli ma loli. \v 33 Min so lolpepe, wem ise yulwepe moingi men nange pepe ise miso retai wem lire malfemye. \v 34 Ise ma retai yolpepei, moingi men nange fei pepei ma pinu fale wo soma mete piti fei pratei pepei pepe pe ma pa pingi. \v 35 Tef re teplai ma pelesesa le il peiki ma pelesesa kolo, pe ma pile pingi wem wem.” \s1 Minemple re pretai wem kolo \p \v 36 “Minemple re pretawo wem kolo olo. Ririm piti yuwei olo, le ninge re lironom, Yaitei loteteiye le retai. \v 37 Wem liti Ninge lite Metine Wape ma lau, le ma watafei wem piti Noa. \v 38 Min watafei epli wem pinu le so tipe ili fale walolo. Wem fei lepe mete paplei oweli tipeluwi re, mete nimoure paitenemple pe pe fale wem liti Noa linki nimpe teingo. \v 39 Wolo mete piti wem fei lepe pe pretai men re kolo, pironom pe pe yo tipe ili fale keraisipe, yeflipiye pa. Wem piti Ninge lite Metine Wape ma lau re le ma lolpepe. \v 40 Wem fei lepe, mete twinges ma tesio towa liti liom. Ririm pite Ma Ili ma kesi nele le nele ma pusa. \v 41 Nimoure wiem ma malwewe wit mile tulum liti palwewe wit. Ririm pite Ma Ili ma kesine nenpe le nenpe ma pusane nile. \v 42 Ise ma kotopa isotei wusoli wem piti Ili leise ma lau lepe ise olo retai kolo. \v 43 Ise ma retai yolpepei, wuso yaitei lite winem le retai wem piti metine oli piti lire ausi le ma lau, yaitei lite winem lepe le ma rapungo le le ma lusa metine oli lepe yaruwo winem lele kolo olo. \v 44 Il pal fei pepei so ise re ma yoporo isotei wusoli Ninge lite Metine Wape ma lau wem wai yawi, wem ise yoporo isotei kolo, wem fei lolpepe le ma lau.” \s1 Metine piti telpalo lesio towa le nele ma telpalo lesio towa loporo kolo \p \v 45 Metine minele wala lingiepe il pite ili lele, le le onom nire wuru? Metine fei lepe moli ili laltei luntoluwepe mete nemple piti pesio towa liti moli ili le wem piti le ma watepe oweli, le ma watepe. \v 46 Metine fei lepe le ma onom teinginetei wem moli ili nou lau luluwo wala lingiepe il pele. \v 47 Ki kirpeise punkomtei, metine fei lepe moli ili ma laltei luntoluwepe oweli men nange pele. \v 48 Le wuso metine fei lepe le metine oli, le ma lirpei lotei lolpepei, ‘moli ili wala ma lato wem ulel le soma nou lau.’ \v 49 Le metine fei lepe le ma losiepe mete ilepe piti pepi pesio towa liti moli ili le le le liripe mete nemple pepi paplei oweli re tipe luwi, le pe pini purungo. \v 50 Leye lo moli ili ma nou lau wem nele wem metine fei lepe le lironom. Metine fei lepe le lire wouye lire wem piti moli ili ma nou lau. \v 51 Moli ili ma losio olitei kere lultetei metine fei lepe, le le ma laltei le lila moingi liripe mete olpe piti nel loli ilo ilo pepe. Metine fei lepe ma ratei tulum oli lepe loutiti re laplelei nilpe pele.” \c 25 \s1 Jisas lirpei il kauro yuwei lirpei lire nimoure raine pire esi plen le plen \p \v 1 “Wem fei lepe Ma Ili ma linape re luntoluwepe watafei nimoure raine nemple pire esi plen le plen. Pe kapi nongo weli pelpe so pilape pe piti ma perengawo metine piti ma laisene moto. \v 2 Nimoure raine piti eti plen pepe pe fupepletei, le piti pire eti nemple plen pepe pe enke pire wuru. \v 3 Nimoure wuso fupepletei pepe pe kapi nongo weli elpesipe wuso weli loli pepeye, le nemple yeflipi olo pe kapi kolo. \v 4 Le nimoure wuso enke pelpe pire wuru pepe pe kapi nongo nemple yeflipi pelpe pilape pe. \v 5 Fei metine piti ma laisene moto nepe, le wala lato, le nimoure raine pepe, pe yepe paplei le pe peteiye.” \p \v 6 “Mulpou niminye wem mete pailo pirpei polpepei, ‘Metine piti ma laisene moto nepe min lepei, yaule yenglowo esi.’ \v 7 Fei nimoure raine pire esi plen le plen pepe, pe peifale pepletetei nongo weli pelpe. \v 8 Leye lo nimoure wuso fupepletei pepe, pe pepletei piti enke pire wuru pepe pepleteiye, ‘Ise wauku nongo ilepe peise, ku nongo olo le weli ma paye.’ \v 9 Wolo nimoure piti enke pire wuru pepe pe namti pirpepe piti fupepletei pepeye, ‘Olo ku nongo olo yaipiyeye. Ise ma ye yintape nemple peise.’ \v 10 Liso nimoure raine wuso fupepletei pepe pe pe pinta nongo nemple. Le wem pe wala pinta nongo pato, metine piti ma laisene moto nepe, le lau fale. Nimoure raine pire esi plen wuso pe poporo potei pepe, pe piri pepi pinki pe winem peye, le pe kete wingi pamsi.” \p \v 11 “Nimoure wuso pe pinta nongo pato pepe, pe pau fale le pe pirpeiye, ‘Ili louku, ye kapunuku winki.’ \v 12 Wolo metine piti ma laisene moto nepe, le lirpepeye, ‘Ki olo kireise onomtei’.” \p \v 13 Le Jisas lirpei il lapulu lolpepei “Ise ma kotopa isotei. Ise retai wem fei lepe kolo olo.” \s1 Jisas lirpei il kauro yuwei lirpei lire mete twinges niliyeye, pe kapi era piti ma piripe pesi towa \p \v 14 “Le ma watafei metine nele le ma lusa uf lele le le ma laulo le uf mete nemple. Le linape mete pele piti pesio towa lele le le laptei puntoluwepe oweli men nange pele. \v 15 Le karipe oweli watepe mete pele piti pesio towa lele pepe, watepe piripe singe pelpe fi fi. Watowo metine nele faiv tausen kina (K5,000), nele tu tausen kina (K2,000) le nele le watowo wan tausen kina (K1,000). Leye lo metine lepe le laulo leye. \v 16 Fei metine wuso kapi faiv tausen kina pepe, le le liripe lesio towa le le nou kapi faiv tausen kina nemple laptei lapwonou piti pinu pepe. \v 17 Le nele wuso kapi tu tausen kina pepe re, le lolpepe. Le liripe lesio towa le le so nou kapi tu tausen kina nemple, yeflipi. \v 18 Wolo nele wuso kapi wan tausen kina pepe, le le lalwe oi le le laplingi era piti metine ili pele pepe, le laplingi prateiye.” \p \v 19 “Wem ulel re fei metine ili lotei wuso laulo le lato lepe, le nou lau, le mete pele piti pesio towa lele pepe pe pau nampli pirpowo pire era pele wuso le watepe pepe, le pe piripe pesio towa men. \v 20 Metine wuso kapi faiv tausen kina pepe le linki le watowo metine ili lepe faiv tausen kina nemple yeflipi pepe. Le le lirpowo metine ili lele lepe lirpeiye, ‘Ili leiki, untoli, faiv tausen kina nemple yeflipi wuso ki kesio towa le ki kapi pepe min pepei.’ \v 21 Metine ili lepe le namti lirpowoye, ‘Teingipe, ye metine teingi le ye onposiki. Ye onposi le ye telpalo untoluwepe menemple kumpu le ki ma keiteiye untoluwepe menemple lipi. Inki aule le ye ireiki rautu noute.’ \v 22 Leye lo metine wuso kapi tu tausen kina pepe, le linki le, le le lirpeiye, ‘Ili leiki untoli, ye waiki tu tausen kina le ki kesio towa le ki nou kapi tu tausen kina nemple yeflipi min pepei.’ \v 23 Metine ili lele lepe lirpowoye, ‘Teingipe, ye metine teingi le ye onposiki. Ye onposi le ye untoluwepe menemple kumpu le ki ma keiteiye untoluwepe menemple lipi. Inki au ireiki rautu noute.’ \v 24 Leye lo metine wuso kapi wan tausen kina pepe le linki le lirpeiye, ‘Ili leiki, ki kretai, ye metine oli, onom kuraune. Ye kotuwepe oweli piti mete nemple pelpe papiri, le ye kapi oweli piti mete nemple pelpe paptei. \v 25 Ki turiki, ki so ke kaplingi era peiye pratei tef. Ulwepe era peiye pepe min pepei.’ \v 26 Fei metine ili lele lepe lirpowoye, ‘Ye metine oli kerin. Ye retai ko? Ki kotuwepe oweli piti mete nemple pelpe papiri le ki kapi oweli piti mete nemple pelpe paptei. \v 27 Fei polpepe re ye ma aptei era peiki pe benk le wem ki kau fei kolpepei ki miso nou kapi era peiki kutei, le benk ma waiki nemple yeflipi kaptei kapwonou peiki kutei pepe. \v 28 Le fei era pepe ma ki kapi taniye le ki ma watowo metine wuso lesiepe ten tausen kina pepe. \v 29 Wusoli metine minele piti lesiepe men kumpu, Ma Ili ma nou watowo nemple lipi laptei lapwonou le le ma lesiepe men nange wurutei. Le metine minele piti olotei lepe men kumputei pele re Ma Ili ma kapi tanio. \v 30 Le metine oli kowine yawi lepe, ise yiri le uf oli munkunum le le ma loutiti re laplelei nilpe pele’.” \s1 Wem piti Ninge lite Metine Wape le ma kapi il laptei liripe mete \p \v 31 “Wem Ninge lite Metine Wape laule watafei metine ili piti luntoluwepe mete, le ririm pele re pepi pau, le ma lifei tulum piti Ma Ili. \v 32 Le mete piti tef ma panfinemple pile onom pele. Leye lo le ma karipe laptei pe tulum twinges min watafei metine piti luntoluwepe sipsip, le karipe laptei pe taniepe meme pepe. \v 33 Le ma laptei sipsip pau pe eti tilpi lele, le le laptei meme pe eti enkau lele.” \p \v 34 “Leye lo metine ili piti luntoluwepe mete pepe, le ma lirpepe mete wuso pile eti tilpi lele pepe lirpeiye, ‘Ise eiya leiki le laileleise, yaule kali uf teingi wuso Ma Ili lalteise lepe, wem le wala laltei tef re teplai kolo olo, le linu lalteise uf teingi fei lepei. \v 35 Ki nimpi neiyeiki le ise waiki oweli kaplei, ki yif punko le ise waiki tipe kalei. Ki kau wata pirpolo ki liti mete nemple le ise keteiki yilaiki ye winangou peise, \v 36 ki pau yawi le ise waiki olongou kafo, ki kainu le ise yuntoliki, ki kifei winem oli le ise ye yuliki.’ \v 37 Le mete piti teingipe tuwopou pepe pe ma namti pirpowoye, ‘Ili louku, wem piti men ku muliye nimpi neiyei le ku waiye oweli aplei lo ye yif punko le ku waiye tipe alei lepe? \v 38 Wem piti men ku muliye wata pirpolo ye liti mete nemple le ku keteiye milaiye me winangou pouku lo ye pau yawi le ku waiye olongou afo pepe? \v 39 Wem piti men ku muliye kainu lo ye ifei winem oli le ku me muliye?’ \v 40 Le metine ili lepe le ma namti lirpepeye, ‘Ki kirpeise punkom, wem ise yolpepe yire ilim winkem peiki pepei, pe mete yaupe wolo ise yailelepe watafei ise yaileleiki ki’.” \p \v 41 “Leye lo le ma lirpepe piti pile eti enkau pepe lirpeiye, ‘Ye taniki, ise piti Ma Ili ma waise moingi. Ise ye weli ili piti loli wem oli oli wuso Ma Ili laltei liti towa lire ririm pele. \v 42 Ki nimpi neiyeiki wolo ise waiki oweli kolo. Ki yif punko wolo ise waiki tipe kalei kolo olo. \v 43 Ki liti mete nemple wolo ise keteiki yilaiki ye winangou peise kolo, ki pau yawi wolo ise waiki olongou kafo kolo. Ki kainu wolo ise yuntoliki kolo, le ki kifei winem oli wolo ise ye yuliki kolo olo.’ \v 44 Leye lo pe namti pirpowoye, ‘Ili louku, wem piti men ku muliye nimpi neiyei, lo yif punko, lo ye liti mete nemple, lo ye pau yawi, lo kainu, lo ye ifei winem oli, le ku kaneiye kolo olo lepe?’ \v 45 Le metine ili lepe le ma namti lirpepeye, ‘Ki kirpeise punkom, wem ise yinaulo piti ma kaniepe mete yaupe fei pepei, ise yinaulo piti ma kaneiki ki.’ \v 46 Mete fei polpepei, Ma Ili ma laisipe pe piti ma pila moingi wem oli oli, le mete piti teingipe tuwopou pepe pe pe uf teingi liti pratei pingi wem wem.” \c 26 \s1 Pe pinta tisi piti ma paltei Jisas la \p \v 1 Wem Jisas leptalo lire il fei pepe re fei, le lirpepe pupam pele lolpepei, \v 2 “Ise retai epli twinges wala tato wem mete piti Juda ma papli oweli lipi piti onposio wem Ma Ili kesipe manre yaire pelpe pe tani Isip. Le wem fei lepe pe ma kesi Ninge lite Metine Wape paltepe moli lipi piti Rom le pe ma pire singu tingeli laitei nimpe.” \p \v 3 Leye lo mete piti pinuwepe mete piti peptawio Ma Ili siye le mete piti pinuwepe mete piti Juda, pe pau panfi nemple pifei winem ili lite Kaiafas. Le metine ili piti linuwepe mete piti peptawio siye paptowo Ma Ili. Pe pau pifei winem lele. \v 4 Le pe pinta tisi piti ma penglei Jisas kotire le pe ma petesi la. \v 5 Pe pirpeiye, “Wem piti ku maplei oweli lipi pepe ku ma menglei pato waipiti mete ma kamio il le pe plolpo.” \s1 Moto nenpe nire nimpe wopu tipe kaltei Jisas lifei uf Betani \p \v 6 Wem Jisas wala lifei winem lite Saimon le metine pape poluwo le le ratei Betani. Jisas lifei winem lite Saimon lepe \v 7 wem moto nenpe ne nau falowo. Ne nila mili olo kumpu, lire tipe wopu teingitei liti pire yini le pe ma pire era lipitei paise tipe wopu fei lepe. Ne kalulu tipe wopu lepe neltali falo liti Jisas wem le wala laplei oweli. \v 8 Pupam pele pulwene ne fei nolpepei, pe enke kotu le pe peneteiye, “Piti men ye kalulu tipe wopu lepei yawi? \v 9 Tipe wopu lepei ye ma altepe mete paise le ye ma kapi era lipitei le era fei pepe ma ye weisipe watepe mete wuso pe oweli yini re olotei pepe.” \p \v 10 Jisas retai il men pupam pele pirpei pepe le le lirpepeye, “Piti men ise il karine moto nepei? Ne fei nolpepei nireiki nepe, pepe olo teingipetei poporo. \v 11 Mete piti oweli yini olotei pepe pe miso pireise ratei wem oli oli wolo ki miso kireise mepi ratei wem oli oli kolo olo. \v 12 Ne kalulu tipe wopu neltaleiki lepei lepe, ne rautuki, le ne nopori topo tale leiki piti ma peiteiki. \v 13 Fei ise ma onposiepe il pepei, tef ili yefliye, yeptalo il pite Ma Ili linei linei ye, ise ma onposi men wuso ne fei nolpepe nireiki lepei le ise ma nampli yirpepe yirine ne.” \s1 Judas lulpo piti le ma laltei Jisas le esi pite mete olpe \p \v 14 Leye lo pupam pite Jisas pele wuso pire esi plen le plen te twinges pepe, niliyeye lelpe nange lele Judas lite Iskariot, le le falepe mete piti pinuwepe mete piti peptawio Ma Ili siye. \v 15 Le le lepletei lolpepei, “Ise ma waiki menele wuso ki ma kaltei Jisas lau esi peise?” Pe koponape era fale watafei 30 kina, le pe watowo Judas. \v 16 Wem fei lepe le le le Judas lutepe patotowo Jisas piti ma laltei le esi pelpe. \s1 Jisas lire pupam pele paplei oweli piti onposio Ma Ili \p \v 17 Epli wem pire eti plen te twinges mete pite Juda ma papli oweli lipi piti ma onposiepe wem wuso Ma Ili kesipe manre yaire pelpe pe tani Isip le pe pali luom yawi, pire yis weisi kolo olo, epli piti linu fei lepe Jisas pupam pele pau falowo le pe peleteiye, “Oweli piti onposio wem piti Ma Ili kesipe manre yaire pouku pau tani Isip pepe, oweli fei pepe ma mapliye lope mifei fei linei?” \p \v 18 Fei Jisas lirpepeye, “Ise metine nele ratei uf ili lepe le ise ma yirpowo yolpepei ‘Metine piti leitalouku le lirpei lolpepei, wem lele olo fei lau lire malfemye le le ma lirouku mifei winem leiye mapli oweli lipi piti onposio wem wuso Ma Ili kesipe manre yaire pouku pau tani Isip pepe. Ku ma mapli re maplei oweli lipi fei pepe mifei winem leiye’.” \p \v 19 Liso pupam pele pepe pe pingiepe il pite Jisas le pe papli oweli lipi pepe. \p \v 20 Ninglitei so Jisas liripe pupam pele pepi pifei paplei. \v 21 Wem pe wala paplei Jisas lirpepeye, “Ki kirpeise, nele leise ma leiteiki ke esi piti mete olpe.” \p \v 22 Fei pupam pele pe enke olpetei le pe niliyeye niliyeye pulte nemple so peletetei polpepei, “Ili leiki, ye irpei punkom ireiki ki lom?” \p \v 23 Jisas namti lirpepeye, “Minele piti lireiki wepi walfo luom leingalo waifile lepe soma leiteiki ke esi piti mete olpe pepe. \v 24 Il paitei yousi pe pirpei piti Ninge lite Metine Wape ma la wolo metine minele wuso laltei Ninge lite Metine Wape le esi piti mete olpe pepe, metine fei lepe le ma lila moingi ili oli. Metine fei lepe wuso nimou nila kolo oloye, le miso lila moingi fei lepei kolo olo. \v 25 Fei Judas, le metine piti ma laltei Jisas le esi piti mete olpe pepe, le lirpeiye, “Ye metine piti eitalouku, ye irpei punkom ireiki ki lom?” le leletei Jisas. Le Jisas namti lirpowoye, “Iyo, ki kirpei kireye ye.” \s1 Jisas watepe pupam pele luom lire wain tipe \p \v 26 Pe wala paplei le Jisas kali luom le le leletei Ma Ili liri re fei, le so kareri watepe pupam pele. Le lirpepeye, “Kali le ise yalei. Lepei le topo tale leiki.” \p \v 27 Leye lo le kali wengle lire wain tipe le le leletei Ma Ili liri re fei le so watepe pupam pele. Le lirpepeye, “Ise yeflipiye yalei. \v 28 Lepei teluwi leiki piti ma topwepe il pite Ma Ili liripe mete piti tef. Teluwi leiki lungwise mete wuru piti tef piti ma kaptetei il olpe peise. \v 29 Ki kirpeise, ki ma nou kalei wain tipe fei lepei kolo olo, kato ke ke ma wem piti Ma Ili ma luntoluwepe mete piti tef, wem fei lepe soma ki kireise mepi malei wain tipe nele yefli, malei mratei uf teingi lite Eiya leiki.” \p \v 30 Leye lo Jisas lire pupam pele puro weni piti Ma Ili le pe naro pe tef alo lupai linpei lifei piti nimpe oliv pile. \s1 Jisas linu lirpei piti Pita ma tounga pesi \p \v 31 Leye lo Jisas lirpepeye, “Mulpou fei lepei ise yeflipiye ma yuru ye tani le ise yusaiki wusoli il pite paitei yousi pe pirpei polpepei, \p ‘Ma Ili ma letesi metine piti luntoluwepe sipsip le sipsip ma kere pire fla.’ \p \v 32 Wolo ki ma nou keilo re fei, ki ma kinuse ke Galili.” \p \v 33 Pita namti lirpowo Jisas lolpepei, “Ki miso kusaiye kolo olotei. Pupam wuru pepe miso pusaiye le ki ma kusaiye kolo.” \p \v 34 Fei Jisas lirpowo Pita lolpepei, “Ye ma onposiepe il pepei, fei mulpou wem woflu wala ma koro kolo olo, ye ma inu irpei wem twinges niliyeye irpolo ye ireiki onom.” \p \v 35 Wolo Pita nou lirpowoye, “Ki miso kirpei kirpolo ki kireye onom kolo olo, le wuso ki ma kireye rounge wa, ki miso rounge wa. Le pupam wuru pepe pe pirpei il nempleiyeye pepe. \s1 Jisas leletei Ma Ili ratei Getsemani \p \v 36 Leye lo Jisas liripe pupam pele pepi pe tulum pinawo Getsemani, le Jisas lirpepe pupam pele lolpepei, “Ratei lepei le ki ma ke liye keletei Ma Ili wo.” \v 37 Le kesi Pita le eple winge titi Sebedi, le kesipe pepi pe. Jisas onom one le le onom moingine. \v 38 Le le lirpepe Pita lire eple winge titi Sebedi tepe lirpepeye, “Ki onom onetei le ki ma ka kasiene. Ratei lepei le ise yireiki mepi meletei Ma Ili.” \p \v 39 Jisas le fiyen taise le le luwalo ratei mi noli tef le le leletei Ma Ili lolpepei, “Eiya leiki, wuso ye miso kaneiki, ye ma kali moingi fei lepei taniki. Wolo ye ma ingiepe il peiki kolo, ye ma ingiepe il ye onom peiye yotei.” \p \v 40 Leye lo le nou karepe Pita lire Jems re Jon lau wolo le lulwepe peteiye le le lirpowo Pita lolpepei, “Polomen so ise twinges niliyeye pepei ma yireiki mepi meletei Ma Ili wem kurau re kolo olo lepe? \v 41 Rapungo le ise yeletei Ma Ili soma ise yuwalo tisi oli kolo olo. Riri leilaise enke wolo topo tale peise olo toulipi.” \p \v 42 Jisas nou le taniepe le le leletei Ma Ili lolpepei, “Eiya leiki, wuso moingi fei lepei ki ma kila le ye miso kali taniki kolo, il peiye ma ki kingiepe.” \v 43 Le nou karepe lau le le lulwepe pupam pele pe nou petei. Pe olo rapungo kolo. \p \v 44 Jisas nou lusape le le le taniepe. Le nou leletei Ma Ili le le leletei lire il nempleiyeye wuso linu lirpei pepe. Wem twinges niliyeye Jisas le leletei Ma Ili. \p \v 45 Leye lo le nou karepe pupam pele lau le le lirpepeye, “Ise wala yetei yaltei yef lom? Yuntoli, wem fei lau lire malfemye piti Ninge lite Metine Wape ma paltei le esi piti mete olpe. \v 46 Yeilo le ku me. Yuntoli, metine piti leiteiki ke esi piti mete olpe pepe, le min liplau.” \s1 Pe penglei Jisas \p \v 47 Jisas wala lirpepei wem Judas, le pupam nele piti lire esi plen le plen te twinges, le le falowo Jisas lire Pita, Jems re winke Jon. Judas liripe mete wurutei wuso mete piti pinuwepe peptawio Ma Ili siye le mete piti Juda, pe paisipe pire Judas pepi pe pepe. Pe pilape werau re nimpe teingelem piti plolpo. \v 48 Judas linu lirpepe mete wurutei wuso piri pepi pe pepe, lirpepe lolpepei, “Metine wuso ki kenesi mi, metine fei lepe so ise ma yenglei.” \p \v 49 Wem Judas le fale le karowo Jisas le, le le lirpowoye, “Ye metine piti eptalo mete, onom malye.” Le Judas lenesi Jisas mi. \p \v 50 Jisas namti lirpowo Judas lolpepei, “Numu leiki, ire frou olpepe men wuso ye onom puwowo ye so au lepe.” Leye lo mete wurutei pepe fale pe pesio Jisas pari le pe penglei. \v 51 Fei pupam nele piti lire Jisas pepi pile pepe, le kesi werau lele liri lalowi mingi lite metine piti lesio towa, towa lite metine ili piti linuwepe peptawio Ma Ili siye. Le lalowi mingi kereye. \v 52 Leye lo Jisas lirpowo pupam lele lepe lirpeiye, “Nou alfo werau le tulum lele wusoli mete wuru wuso piripe werau plolpo pe ma pa piripe werau. \v 53 Ye retai lo olo? Ki miso kinawo Eiya leiki piti ma kaneiki le le ma frou laisipe ririm wurutetei piti plolpo, pe ma puwalo nemple pau kaneiki. \v 54 Wolo fei polpepe, il wuso paitei yousi pepe ma fale punkom polomen? Il wuso pirpei piti fei pepei pepe ma fale soma il pite paitei yousi pepe ma fale punkomye. \p \v 55 Leye lo Jisas lirpepe mete wurutei pepe lirpeiye, “Ise yilape werau re nimpe teingelem. Yau piti ma yengleiki wata pirpolo ki metine liti kapwe il yaruwepe lom? Epli wem oli wuso lepe ki kifei winem lite Ma Ili keptalo mete le ise yengleiki kolo olo. \v 56 Wolo fei pepei fale piti ma paptei il wuso mete emare paptei paitei yousi pepe pe ma fale punkom.” \p Leye lo pupam yeflipiye pusa Jisas le pe pantu tanioye. \s1 Pe pila Jisas pe falepe mete lipi \p \v 57 Mete wuso penglei Jisas pepe pe kesi pila pe fale winem lite Kaiafas, le metine ili piti linuwepe mete piti peptawio siye piti Ma Ili. Le mete piti peptalo mete pire il lipi pite Moses le mete lipi piti Juda, pe pau panfi nemple pifei winem lite Kaiafas. \v 58 Pita lulsesi Jisas lingingi wolo le le liri malfem kolo, le luwalolo fiyen taise, le so lus ye patotowo Jisas piti pe kesi pila pinunu pe. Pita lulsi le fale uf teingo lite winem ili lite Kaiafas. Le liripe yali pal piti winem lite Ma Ili, le liripe pepi pifei uf teingo yawi lepe piti ma lulwepe pe polomen piri Jisas. \v 59 Fei mete lipi piti pinuwepe mete piti peptawio Ma Ili siye, le mete wuru piti pifei pingitepe re kapi paptei pire moingi piti mete piti Juda, mete fei pepei pinta tisi piti ma pemtetei pamtuwo Jisas yawi le pe ma paltei la. \v 60 Wolo pe perengape il men piti pe ma pirpei pamtuwo yawi kolo olo, le mete wuru fale pe pemtetei pirpei pamtutuwo wolo olo. Pe pirpei re fei, mete twinges namti fale te, \v 61 le te tirpei tolpepei, “Metine fei lepei le lirpei lolpepei, ‘Ki miso kaltutu winem lite Ma Ili le epli wem twinges niliyeye ki ma nou keila’.” \p \v 62 Fei metine ili piti linuwepe mete piti peptawi siye paptowo Ma Ili, le leilo lile le le lirpowo Jisas lolpepei, “Il men ma ye nou irpei ire il wuso mete tepei te tirpei tamtuye lepe lo olo?” \v 63 Wolo Jisas pos lile. Fei metine ili piti linuwepe mete piti peptawi siye pepe le nou lirpowo Jisas lolpepei, “Ki fei kire nange lite Ma Ili piti ratei lingi wem wem ki kapi il kaptei kireye, Ye irpouku wuso ye Krais, ninge lite Ma Ili.” \p \v 64 Jisas namti lirpowo lolpepei, ‘Ye min irpei lepe. Wolo ki kirpeise ise wuruye, wem fei lepei le le le ise ma yuluwo Ninge lite Metine Wape lifei eti tilpi lite Ma Ili singetei, le le ma linge nopom lau teplai yuwei.” \p \v 65 Wem Kaiafas lingitepe il fei pepei, le lesi karipe olongou pele le le lirpeiye, “Le lirpei kelelawo Ma Ili. Ku ma nou mingitepe il nemple piti pirpei poluwo kolo olo, fei ise min yingitowo lile lepei lirpei il olpe pepe. \v 66 Ise onposi men?” \p Le mete wuru pepe pe namti pirpowo Kaiafas polpepei, “Le ma la lire il olpe pele.” \p \v 67 Leye lo pe paruwo tunku mati lele le pe yaruwepe esi palwe. Le ilepe wuso papowo lope pepe \v 68 pe pirpeiye, “Krais, wuso ye metine nimou, ye ma irpouku, minele leteteiye.” \s1 Pita tounga pesi Jisas \p \v 69 Fei Pita olo lifei uf teingo towa yawi lepe wem moto nenpe piti nesio towa lite Kaiafas ne nau falowo Pita le ne nirpeiye, “Ye re ye piti ire Jisas lite Galili.” \p \v 70 Wolo mete wuru pepe pe pifei le Pita lirine yef lirpeiye, “Ki kironom kire il men wuso ye irpei pepe.” Pita namti lirpene moto nepe. \v 71 Le Pita naro le towa yawi leye. Moto nenpe piti nesio towa lite Kaiafas lepe, ne re nuluwo Pita le ne nirpepe mete wuso pile pepe nirpeiye, “Ki kuluwo lire Jisas lite Nasaret.” \p \v 72 Pita nou lirine yef le le namti lirpeneye, “Ki keisi nange lite Ma Ili, metine fei lepe ki kirowo onom.” \p \v 73 Wem ulel re fei mete wuso pile pepe pe karowo Pita pau le pe pirpeiye, “Punkomtei, ye nele lelpe. Il re wai leiye piti irpei, ku mretaiye alepe nimin.” \p \v 74 Leye lo Pita leisi nange lite Ma Ili lirpeiye, Ma Ili waiki moingi wuso ki kirpei punkom kolo olo. Ki kretawo metine fei lepe kolo olo.” \p Fei woflu koroye, \v 75 le Pita onposi men wuso Jisas linu lirpowo lepe. Jisas linu lirpowo Pita lolpepei, “Woflu wala ma koro kolo le wem twinges niliyeye ye ma ire yef irpolo ye ireiki onom.” Pita naro le yawi le le louti olitei. \c 27 \s1 Pe kesi Jisas pile pe falowo Pailat \p \v 1 Nolowi mul ili mete piti pinuwepe mete piti peptawio Ma Ili siye, pe yeflipiye le mete lipi piti pinuwepe mete piti Juda, pe pepi pinta tisi piti ma paltei Jisas la. \v 2 Pe pire foiye kimplipitei pire topuwo Jisas le pe kesi pila pe fale paltowo Pailat. Le metine ili lite Rom laule piti ma luntoluwepe mete pite Juda, le le lesio towa liti moli lipi piti Rom. \s1 Judas lite Iskariot la \p \v 3 Wem Judas, le wuso laltei Jisas le esi piti mete olpe fei pepe, le luluwo Jisas wuso pe ma paltei la, Judas nou onposi le le onom manowo Jisas. Le nou kapi era watafei 30 kina pepe nou lilape le watepe mete piti pinuwepe mete piti peptawio Ma Ili siye pire mete lipi piti Juda. \v 4 Judas lirpeiye, “Ki kingiepe il olpe le ki kaltei metine teingi le esi piti mete olpe piti le ma la.” Le pe namti pirpowo Judas polpepei, “Ku ma molomen? Fei pepe ma ye peiye yotei.” \p \v 5 Fei Judas liripe era pe winem lite Ma Ili leinginim, le le le taniepe mete pepe. Leye lo Judas le kumkeri lotei lultei laye. \p \v 6 Mete piti pinuwepe mete piti peptawio Ma Ili siye, pe kapi era pepe le pe pirpeiye, “Era fei pepei olo piti mire maite teluwi le il lipi pouku pirpei polo era olpe fei polpepe ku ma mafo pratei mole ufau lite winem lite Ma Ili kolo, olo.” \v 7 Pe yaruwepe il pafo re fei, pe piripe era fei pepe paise tef lite metine piti lire tef lesiepe minki re men nange pepe. Pe paise tef fei lepe liti ma paptei towa piti mete alpe nemple le Juda potei ma olo. \v 8 Min fei polpepei so pe pinawo tef fei lepe pirpolo “Tef liti Teluwi” le fei re pe wala pinawo nange fei lepe. \p \v 9 Leye lo il wuso metine nimou Jeremaia sungoi lirpei pepe, pe fale punkom. Le lirpei lolpepei, \q1 “Pe kapi era watafei 30 kina wuso mete piti Israel pe pirpei piti pe ma paise piri lepe, \v 10 le pe piripe paise tef liti metine piti lire tef lesiepe minki re men nange pepe wusoli Ma Ili lirpei fei.” \s1 Pailat leletei Jisas \p \v 11 Jisas lile kani onom lantowo Pailat, le metine ili piti luntoluwepe mete le le leletei Jisas-ye, “Ye metine ili piti untoluwepe mete piti Juda lom?” Le Jisas namti lirpowoye, “Iyo il min ye irpei pepe.” \v 12 Le il wuso mete lipi piti pinuwepe mete piti peptawio Ma Ili siye le mete piti pinuwepe piti Juda, il pelpe wuso pirpei pamtutuwo Jisas pepe wolo olo, Jisas nou lirpepe lire il men re kolo olo. \p \v 13 Liso Pailat lirpowo Jisas lolpepei, “Ye ingitepe il men wuso pe pirpei pamtutuye pepei lo olo?” \p \v 14 Wolo Jisas linaulo piti ma nou lirpowo lire il men, liso Pailat wala linlele lotei. \s1 Pe topwepe il pite Jisas ma la \p \v 15 Eringi nempleiyeye nempleiyeye wem mete piti Juda papli oweli lipi piti onposio wem wuso Ma Ili kesipe manre yaire pelpe pe tani Isip, wem fei lepe, metine ili lelpe piti luntoluwepe pepe le ma kesi metine nele wuso lifei winem oli lepe le ma laltei naro le yawi. Metine ili lepe le ma lingiepe il wuso mete wuru pepe pe pirpei peisi nange lite metine minele wuso lifei winem oli lepe soma le lirpepe kesi metine fei lepe paltei naro le yawi leye. \v 16 Wem fei lepe metine nele lifei winem oli. Le nange lele Jisas Barabas, le metine olitei le mete wuru pretawo. \v 17 Liso wem mete wurutei pepe pe pau panfi nemple, Pailat lepleteiye, “Minele ma ki kesi kaltei le yawi? Jisas Barabas lo Jisas wuso pe pinawo Krais lepe?” \v 18 Pailet retai loporotei wuso pe pila Jisas pe paltowo lepe wusoli pe enke olpe piri Jisas. Pe enke olpe piri wusoli le nange lele olo fale ili. \p \v 19 Wem Pailat wala lifei tulum piti lingitepe le le kapi laptei lire moingi piti mete, le wala lifei tulum lepe wem moto pele naptei il nirpowo nolpepei, “Ye ma olomen ire metine fei lepe kolo, le metine teingi wusoli nemul mulpou ki ketei yongou le ki kulu kutei kila moingi ili kiri.” \p \v 20 Fei mete lipi piti pinuwepe mete piti peptawio Ma Ili siye le mete piti pinuwepe mete piti Juda, pe pirepe kilau mete wuru pepe piti pe ma peletei Pailat piti ma kesi Barabas laltei le yawi le le ma laltei Jisas la. \v 21 Wolo Pailat lepletei lolpepei, “Ise yirpei ma ki kaltei minele le yawi?” Le pe namti pirpowoye, “Barabas.” \p \v 22 “Le ki ma kolomen kire Jisas wuso pinawo pirpolo Krais lepe?” Pailat lepletei. Le pe yeflipiye namti pirpowo polpepei, “Ire singu tingeli laitei nimpe.” \p \v 23 Wolo Pailat lepleteiye, “Le lingiepe il men olpe?” Leye lo pe pirkilau pailolo pirpeiye, “Tingeli laitei nimpe.” \p \v 24 Wem Pailat luntoli wuso le miso weisipe enke pelpe kolo olo, le pe ma waipiti plolpo, le kali tipe kaptetei esi pele alepe nimin piti mete wuru pepe ma puluwo le le lirpepeye, “Metine fei lepei lepe ki kaltei la kolo olo. Ise isotei yaltei la.” \p \v 25 Le mete wurutei pepe pe nou pirpowo Pailat polpepei, “Moingi piti le la lepe ye ma usauku ku mire eple pouku mila.” \p \v 26 Leye lo Pailat kesi Barabas laltei naro le yawi le le lirpepe petesi Jisas le le laltei le esi pelpe piti pe ma tingeli laitei nimpe. \s1 Yali pal palwe oli piri Jisas \p \v 27 Leye lo Pailat mete pele piti plolpo, pe kesi Jisas pila pinki pe winem ili, le pe leinginim le pe wuruye pau pile neinowo. \v 28 Pe nomplei olongou pele tanio le pe palfowo olol nele teingitei yalei. \v 29 Leye lo pe yaruwepe foiye singu ponwipe pire wi le pe reptapowo pifei falo lite Jisas le pe watowo nimpe lesio lire eti tilpi lele. Pe polpepe piri piti ma kelelawo pirpolo le metine ili. Leye lo pe yaru yamkelem pratowo onom le pe palwe oli piri. Pe pirpei polpepei “Metine ili piti untoluwepe mete piti Juda, ye ma ratei wem ulel.” \v 30 Pe paruwo tunku le pe kali nimpe wuso lesio lepe pe piri petesi falo lele. \v 31 Wem pe palwe oli piri Jisas re fei, pe nou kotuwo olol teingi yalei wuso palfowo lepe le pe nou palfowo olongou pele lotei. Leye lo pe kesi pila pe towa yawi piti ma pire singu tingeli laitei nimpe. \s1 Pe tingeli Jisas laitei nimpe \p \v 32 Wem pe wala naro uf pe, pe perengawo metine nele nange lele Saimon. Le lite Sairini. Le pe yeftuwo kali nimpe lite Jisas. \v 33 Pe pe fale tulum pinawo Golgota, il pal piti nange fei lepe pirpei polo, ‘Tulum lite oru weingampi.’ \v 34 Tulum fei lepe pe watowo Jisas wain tipe piti ma lalei wolo pe pire menele le pire palupu wain tipe lepe, le le molou. Jisas lalei kumputei lingitowo wolo molou lolpepe, le olo lalei kolo, linauye wusoli ire esi pele ma pa, ma lingitei flis kolo. \p \v 35 Pe pire singu tingeli Jisas laitei nimpe re fei, pe so paptetei nimpe fouri piti ma kapi olongou piti Jisas pele, pe ma kapi wai nemple. \v 36 Pe polpepe re fei pe so pratei lupila Jisas. \v 37 Nimpe lite Jisas yuwei pe paptei il pirpei polpepei, “Metine lepei le Jisas, le metine ili piti luntoluwepe mete piti Juda.” Il pepei wuso pe pirpei pamtuwo Jisas pepe, le pe paptei paitei nimpe yuwei wuso Jisas laitei lepe. \v 38 Leye lo pe tingelinge mete twinges piti tire ausi. Nele paltei laitei nimpe lele lile plen lite eti tilpi lite Jisas le nele laitei nimpe nele lile eti enkau lite Jisas. \p \v 39 Mete pe pau praltetei Jisas le pe papleipe eri pelpe le pe pirpei kelelawo pirpeiye, \v 40 “Ye wuso ma altutu winem lite Ma Ili, le epli twinges niliyeye ye miso nou eila lepe. Ye kane yotei, wuso ye ninge lite Ma Ili so itipi au tani nimpe.” \p \v 41 Mete lipi piti pinuwepe mete piti peptawio Ma Ili siye, le mete piti peptalo mete nemple pire il lipi pite Moses le mete piti pinuwepe mete piti Juda, pe re palwe oli piri Jisas le pe pirpeiye, \v 42 “Le kaniepe mete nemple wolo le miso kane lotei kolo olo. Le metine ili piti luntoluwepe mete piti Israel lom? Wuso le fei litipi lau tani nimpe, ku ma mulpope il pele. \v 43 Le lulpowo Ma Ili, le le lirpei lolo le ninge lite Ma Ili. So ku fei ma muluwo Ma Ili ma kanowo lo olo.” \p \v 44 Le mete twinges piti tire ausi le pe tingelinge taitei nimpe tepe re te tolpepe, te kelelawo Jisas. \s1 Jisas la \p \v 45 Wem epli lile nimin, tef lite Juda yefliye munkunum fale keraisi le le fale ningli wem epli weitei le piti ma lautile. \v 46 Ningli lepe Jisas louti linai il lipi lirpeiye, “Eli, Eli, lama sabaktani?” Le il pal pepe pirpei polpepei, “Ma Ili leiki, Ma Ili leiki piti men ye usaiki?” \p \v 47 Mete ilepe wuso pile pepe pe pingitowo le pe pirpeiye, “Le linawo Ilaija.” \v 48 Fei nele lelpe frou lantu le kali namalou, lepe lelpe lite piri poltoto tipe le tipe ma lingio le wem pe pesi kenpi, tipe ma naroro. Metine nele lelpe lepe le le kali nele watafei namalou lire loltoto wain tipe yawi wala pulou le metine fei lepe leltei namalou lire tipe lepe, leltei loli nimpe um le le leila yeftuwo Jisas piti ma lalei. \p \v 49 Wolo mete wuru pepe pirpeiye, “Wala mungariwo, muntoli waipiti Ilaija ma lau kanowo lo olo.” \p \v 50 Fei Jisas nou louti linai il lipi le le kete yef. \p \v 51 Leye lo ranguwom ili piti lultei winem lite Ma Ili lepe lawo lile um yuwei le noro tef, plen kere le laitei le plen le laitei. Tef lintire le era poungongo, \v 52 tef wuso paptei towa pato pepe, tef lepe lungo le mete wuru piti Ma Ili pele wuso pinu pa pepe pe nou peilo. \v 53 Pe pusape tulum wuso pinu paptei pato pepe le wem Jisas nou leilo re fei, mete wuso pinu le pe nou peilo pepe pe pe Jerusalem le mete wuru pulwepe. \p \v 54 Wem metine piti luntoluwepe mete piti plolpo, le liripe mete pele piti plolpo pepe, pe wuso pile puntoluwo Jisas, pe puluwo maiene wuso lini lepe le men nange wuru wuso fale pepe, pe turwepe le pe pirpeiye, “Punkomtei, le ninge lite Ma Ili.” \p \v 55 Nimoure wuru pile fiyen pe so puntolili. Pe wuso pulsesi Jisas pato Galili so pau le pe kanowo. \v 56 Nimoure pepei pe peingalope nimin pile pe so puntolili, Maria Makdala, Maria, ne nimou piti Jems re Josep, le nimou piti Jems re Jon, te eple winge titi Sebedi. \s1 Pe paltei Jisas \p \v 57 Wem epli lautile, metine nele le oweli re yini pele wurutei, le ratei Arimatea, so lau. Le nange lele Josep, le le re le pupane lite Jisas. \v 58 Josep linki le falowo Pailat le le leletei liri topo lite Jisas. Fei Pailat lirpepe piti pe ma kali watowo Josep. \v 59 Liso Josep kali topo lite Jisas le le lire ranguwom teingi yefli lire weisi, \v 60 le le lalingi luwo erau nample lele. Josep wala nempisye lepei lalowi erau nample fei lepe. Leye lo Josep weisi erau ili lalfo lopopowo erau nample lepe le le leye. \v 61 Maria Makdala nire Maria nenpe, me roum mratei kani onom mantowo erau nample lepe. \s1 Yali pal pile puntoluwo erau nample wuso palingi Jisas luwo lepe \p \v 62 Nolowi, mete piti pinuwepe mete piti peptawio Ma Ili siye le mete piti Farasi, pe pe puluwo Pailat \v 63 le pe pirpeiye, “Ili louku, ku onposiepe il wuso metine piti lempesipe mete pepe, wem le wala namin ratei le lirpei lolo, ‘Epli wem twinges le niliyeye fei ki ma nou keilo.’ \v 64 Ye ma irpepe rourowo erau nample lepe poporo ma epli wem twinges le niliyeye lepe pe kere wo waipiti pupam pele ma pe pire ausi kali. Le pe ma pirpepe mete pirpolo le olo nou leiloye. Il pite fei pingi pempesipe mete pepe, pe ma olpetei le il pite pinu pepe olo olpe wisyauye. \p \v 65 Le Pailat lirpepe lolpepei, “Rourowo, kesipe yali pal yilape ye yuntoluwo re rourowo yailolowotei.” \p \v 66 Pe so pusa Pailat le pe pe prourowo erau nample lepe. Pe topuwo erau wuso loli wingi piti erau nample lepe le pe paptei mete pratei rourowo erau nample lepe. \c 28 \s1 Wem Jisas nou leilo \p \v 1 Pe pifei onposio Ma Ili re fei, if ili kerere Sandei mul Maria Makdala le Maria nenpe, me roum me muluwo erau nample lepe. \v 2 Frou you fei, maiene ili lini le riri lite Ma Ili lato yuwei so litipi lau. Le weisi erau wuso lufro lopopo erau nample lepe le le lualo lifei erau lepe. \v 3 Mati lele lini watafei teplai nesi mil le olongou pele fiyutei watafei nopom. \v 4 Le mete wuso pratei prourowo erau nample lepe pe turwepe olpe pire tekeke le pe naro punkuwo oloye watafei pe pa pepe. \p \v 5 Riri lepe lirpeme nimoure wiem meme lirpolo, “Ise roum turise pato ki kretai ise roum yintawo Jisas wuso tingeli laitei nimpe lepe. \v 6 Le olo luwo lepei kolo olo, le nou leiloye. Min watafei le linu lirpei lepe. Roum yau le ise roum yuluwo tulum wuso paltei luwo lepe. \v 7 Roum frou ye yirpepe pupam pele yolpepei le nou leiloye, le le fei linuse le Galili le ise miso ye yuluwo. Roum onposiepe il wuso ki kirpeise roum pepe.” \p \v 8 Me roum musa erau nample lepe le me roum turweme wolo me enke teingime le me mantu me mirpepe pupam pite Jisas. \p \v 9 Jisas piryo fei fale lerengame le le lirpeiye, “Roum enke maleye.” Me roum me falowo, mesiepe ire yepe pele le me roum rautuwo. \v 10 Fei Jisas lirpemeye, “Ise roum turise pato. Roum ye yirpepe ilim winkem peiki piti pe ma pe Galili le pe ma puliki lepe.” \s1 Yali pal wuso puntoluwo erau nample lepe pe pe pirpepe mete lipi \p \v 11 Wem nimoure wiem meme me wala me mato tisi, mete ilepe piti plolpo, pe wuso pratei rourowo erau nample lepe, pe nou pe uf ili lepe le pe pirpepe mete piti pinuwepe mete piti peptawio Ma Ili siye. Pe pirpepe pire men wuso fale pepe, pirpepe yalipeye. \v 12 Fei mete piti pinuwepe mete piti peptawio Ma Ili siye pepe, pe pe panfipe mete lipi piti Juda le pe pirpei pinta tisi. Pe watepe mete piti plolpo pepe, pe watepe era lipi, \v 13 le pe pirpepeye, “Ise ma yirpei yolpepei, pupam pele pau mulpou wem ise yetei le pe pire ausi kali. \v 14 Le wuso Pailat lingitepe il pepei, le le onom kotu ku miso weisi le ise ma enke olpe yire men re kolo, miso olo.” \p \v 15 Fei mete piti plolpo pepe pe kapi era pepe le pe pingiepe il wuso mete piti pinuwepe mete piti peptawio Ma Ili siye le mete lipi piti Juda, pe pirpepe pepe. Le il fei pepe, fei re mete piti Juda wala nampli pirpepei. \s1 Jisas falepe pupam pele \p \v 16 Fei pupam piti Jisas pele, pe pire esi plen le plen le niliyeye, pe pe tef alo lupai linpei lifei lite Galili wuso Jisas lirpei piti pe ma pe lepe. \v 17 Wem pe puluwo Jisas pe rautuwo wolo ilepe pelpe wala enke moingipe. \v 18 Jisas lau liripe malfem le le lirpepeye, “Ma Ili waiki singe piti kuntoluwepe men nange piti yuwei le piti tef. \v 19 Leso ise ma ye mete walem eryai piti tef ili yefliye le ise weisipe fale pire pupam peiki. Ise ma kaptetei yire nange lite Eiya, Ninge, le Riri Teingi, \v 20 le ise ma yeptalo piti pe ma pingiepe men nange yeflipi wuso ki kirpeise piti ma yingiepe pepe. Le ise ma retai punkomtei, ki ma kireise ratei wem oli oli ke ke fale wem il olpe pite mete pite tef ma pelesesa.”