\id LUK Obo Manobo Luke Roy Bugcal Nov 2003 Updated Nov 2005; revised per consultant check Jan 2006 / Sedited MRB 29‑MAR‑11 \rem Consultant checked Nov. 2006; Reflects edits made concording with Mark Synoptic portions (ch 1; 8:1-9:1; 11:27-12:44) 9/21-29/10. Reflects edits made to remainder of Luke completed 12/7/10; BT update finished 12/18/10; reflects edits made after Donna's supplementary mtls check 12/23/10. Reflects edits made after Vera's input on ch 11-24 January, 10, 2011. Reflects changes after Final Read Thru Feb. 26-27, 2011. \h LUCAS \toc1 Dos Moppiyon Dinoggan no id Sulat ni LUCAS \toc2 Lucas \toc3 Lucas \mt2 Dos Moppiyon Dinoggan no id Sulat ni \mt1 LUCAS \is1 Unna nod Bosan \ip Iddos id sulat ka‑ay, si Lucas no sokkad no doktor woy mooggot kos kopomakoy rin ki Disas Krays. Sikandin mandad kos mid sulat to libru nod ngoranan no Pinuungan amoy id posuppay ka‑ay'n libru. Konna Judio si Lucas su iddos tribu rin, Griego woy id pomon sikandin diyot Antioquia no dakkoon bonuwa no sakup to Siria. \ip Dos id sulatan ni Lucas, si Teofilo nod ikohiyon no sokkad taddot mgo ponguu no id oubpa riyot bonuwa to Roma. \ip Id sulat ni Lucas inin libru, su amoy od kosorollan ni Teofilo iddos kovonnaan moka‑atag ki Disas Krays. Id kopi‑i rin no iddos langun no minuvu, labbi ron en iddos konna mgo Judio, od pokosaddoo ko ondoy si Disas Krays. Id kopi‑i rin mandad no od kosorollan dan iddos id puungan woy id nonaw ni Disas Krays, woy dos po‑ukit to kod‑undini rin to ampow't ingod amoy od tobbus to langun nod pomakoy kandin. \is1 Dos mgo Nokota‑aw: \io1 Dos dontulon to kodsulat ka‑ay (1:1-4) \io1 Dos kodtobbow woy dos ko‑onakoy ni Juan no Tohodboutismu woy ki Disas (1:5 taman to 2:52) \io1 Dos pinuungan ni Juan no Tohodboutismu (3:1-20) \io1 Dos kodboutismu woy kodgeddam ki Disas (3:1 taman to 4:13) \io1 Dos nonaw woy dos mokososoobbun pinuungan ni Disas diyot Galilea (4:14 taman to 9:50) \io1 Dos kod‑undiyon ni Disas to Galilea taman diyot Jerusalem (9:51 taman to 19:27) \io1 Dos nonaw woy pinuungan ni Disas diyot Jerusalem (19:28 taman to 23:56) \io1 Dos kodbadnow, dos kodpokita woy dos kodbatun tod Longaggon (24:1-53) \c 1 \s1 Dos Dontulon to Kodsulat Ka‑ay \p \v 1 Diyon to kikow, Teofilo no oraroy nod rispituwon. \m Mo‑uraan minuvu kos id boggoy to dakkoon timpu to kodsulat taddot mgo notomanan dinit keta. \v 2 Id sulat dan iddos id ponudtuu keta taddot mgo minuvu no nokokita ron en to pinuungan ni Disas Krays pomon to tigkonayan, woy sikandan don en kos id ponudtuu to kahi tod Longaggon. \v 3 Na Teofilo, id ooyyaran ku ini tid pohinonaw pomon to tigkonayan, su nopuhawang ku mandad nod sulaton iddos moka‑atag ka‑ay'n mgo notomanan, woy id ooyyaran ku ini tid tapid atag kikow. \v 4 Id puungan ku ini amoy'd kosorollan du no mooggot en iddos mgo notomanan no id nonaw kikow. \s1 Dos Kodponudtuu Tapoy Moka‑atag to Kodtobbow ni Juan no Tohodboutismu \p \v 5 Na iddot timpu no si Herodes kos hari to Judea, duwon minuvu no id ngoranan ki Zacarias no sokkad no tohodbuwis no id pomon to koubbaran ni Abias. Dos sawa rin no si Elisabet, lubbad mandad to mgo tohodbuwis no koubbaran dad en ni Aaron.\f * \fr 1:5 \ft Ini si Aaron, sikandin kos id pomonnan to langun no koubbaran to mgo tohodbuwis.\f* \v 6 Sikandan no toosawa, paanan motallong diyot kod‑ontong to Monama. Woy riyot kodtuman dan to langun no suhu woy bola‑ud to Monama, waa en id pokosawoy kandan. \v 7 Piru waa anak dan, su dii en od poko‑anak si Elisabet woy buyyag don mandad sikandan. \p \v 8 Sokkad no timpu, si Zacarias woy dos mgo duma rin no koubbaran ni Abias, id suvaa ran nod bovuwis diyon to templo. \v 9 Na, duwon botasanon to mgo tohodbuwis no od bunutbunut\f * \fr 1:9 \ft Inis kodbunutbunut, od puungan dangan to mgo Judio amoy'd kosorollan dan iddos id kopi‑it Monama.\f* amoy'd kosorollan ko ondan kos pinuungan to ipat sokkad kandan. De‑en si Zacarias kos na‑aam nod poko‑usok diyot templo amoy od loow to insenso.\f * \fr 1:9 \ft Pomon to oray'n mo‑uraa kos tohodbuwis, kosokkad da sikandan od pokopuung daom to tivuk no ko‑ontayan dan, woy duwon en duma no diid pokopuung ka‑ay ahad kosokkad dobbo.\f* \v 10 Laggun tid loow sikandin to insenso riyot daom, duwon mo‑uraan minuvu no nolivuung diyot leggua no mid dasaa. \p \v 11 Na idda ron en, duwon id pokita kandin no ponolihan to Monama no id lohinat lomig diyot kowanan taddot buwisanan to insenso. \v 12 To nokita ni Zacarias iddos ponolihan, notigkawan sikandin woy no‑oratan. \v 13 Piru mid ikahi iddos ponolihan to, “Yo kod kovaakki, Zacarias! Id tavak to Monama iddos dosalon du, oyyos si Elisabet no sawa ru, od anak to mama woy ngoraniyu sikandin ki Juan. \v 14 Oraroy ka en nod kahaa pomon kandin, woy mo‑uraa mandad kos od kahaa to kodtobbow rin. \v 15 Su dakkoo kos koru‑anon din diyot kod‑ontong to Monama. Konna sikandin od inom to binu o ahad ondan nod pokohubug no inommon. Od ko‑iroomman sikandin to Uhis no Ispiritu ahad diyon pa sikandin to gottok to inoy rin. \v 16 Od polivoddon din iddos mo‑uraan koubbaran ni Israel\f * \fr 1:16 \ft Dos koubbaran ni Israel, od ngoranan mandad no mgo Judio.\f* nod pomakoy riyot Monama no od simba‑anon to kovuyyahan dan. \v 17 Od unna sikandin tod Longaggon woy duwon kotuusan din nod ponudtuu to kahit Monama iling ki Elias no propeta. Od pod‑uliyon din kos koroniyan taddot mgo amoy woy mgo anak. Woy dos mgo minuvu no diid dumoruma to id kopi‑it Monama, od tanan sikandan to mgo saa ran woy od moraom kos koovottan dan iling to motallong no minuvu ukit to nonaw rin. Na ukit mandad kandin, mo‑uraan minuvu nod kopanoy atag to kod‑inguma tod Longaggon.” \p \v 18 Piru mid ikahi si Zacarias diyot ponolihan to, “Momonnu ku od kosorollan nod kotuman kos id oseng du? Oyyos sikami no toosawa, buyyag koyd man.” \p \v 19 Mid tavak iddos ponolihan to, “Siyak si Gabriel no sinuhuwan to Monama, woy id suhu a nikandin amoy od posaddoo kikow ka‑ay't moppiyon dinoggan. \v 20 Piru pomon to waa ru man pomokaya inis id ponudtuu ku kikow, ini ron en, od ko‑ommow ka taman tod inguma iddos allow no od kotuman don kos langun nid ponudtuu ku.” \p \v 21 Na iddos mgo minuvu nid aangat ki Zacarias diyot leggua, oray'n nosoobbuwan su nouhoy sikandin diyot daom to templo. \v 22 To kodleggua rin, konnad sikandin od poko‑ooseng diyot mgo minuvu, de‑en id sinyas dobbo sikandin. Pomon ka‑ay, noovottan dan no duwon id pokita kandin to Monama riyot daom. \p \v 23 To nopongnga ron iddos mgo allow to pinuungan ni Zacarias diyot templo, id uli ron sikandin. \p \v 24 Waa nouhoy pomon tadda, movoddos don iddos sawa rin no si Elisabet. Woy daom to limmon buwan, waa sikandin id leggua riyot baoy ran. \v 25 Mid ikahi si Elisabet to, “No‑eruwan en koddi iddos Monama, su id awa rin don kos id ko‑ilawi ku riyot mgo minuvu no dii a od poko‑anak.” \s1 Dos Kodponudtuu Tapoy Moka‑atag to Kodtobbow ni Disas \p \v 26 Na, to annom don no buwan dos kodmovoddos ni Elisabet, id suhu mandon to Monama iddos ponolihan no si Gabriel nod undiyon to Nazaret no sokkad taddot mgo bonuwa no sakup to Galilea. \v 27 Id undiyonnan din iddos mongovay no id ngoranan ki Maria. Na ini si Maria, id posoyuran don ni Jose no sokkad taddot koubbaran ni Harin David. \v 28 To kod‑inguma taddot ponolihan, mid ikahi sikandin to, “Maria, kahaa ka oraroy, su id pokita tod Longaggon iddos kopiyannoy rin kikow woy od dumannan ka nikandin.” \p \v 29 To norinog idda ni Maria, oray sikandin no notaong woy waa nokaabbot ko ondan kos kohulugan tadda. \v 30 Piru mid ikahi iddos ponolihan to, “Yo kod kovaakki, Maria! Id aam ka to Monama su nahaa sikandin kikow. \v 31 Od movoddos ka woy'd anak to mama woy ngoraniyu sikandin ki Disas. \v 32 Oraroy sikandin od kovantug woy od kilaannon sikandin no Anak to Monama no Lampas to Langun. Id boggoy kandin to Monama nod Longaggon iddos kohoriyan taddot kovuyyahan din no si David. \v 33 Od hari sikandin to koubbaran ni Jacob taman to waad tomanon, oyya su iddos kodhari rin, dii en od kotaman.” \p \v 34 Na mid ikahi si Maria to, “Od monnuwon man, su mongovay a pa?” \p \v 35 Mid tavak iddos ponolihan to, “Od ko‑iroomman ka to Uhis no Ispiritu, woy od koheddam du iddos kotuusan to Monama no Lampas to Langun. De‑en iddos anak nid pototobbow ru, uhis woy'd kilaannon sikandin no Anak to Monama. \v 36 Poomdommow man iddos ig‑agaw ru no si Elisabet. Ahad id popoomdom kos duma no konnad sikandin od poko‑anak pomon to buyyag don, piru ko‑ungkay, annom don no buwan iddos kodmovoddos din. \v 37 Oyya su atag to Monama, waa en ahad ondan no dii rin od kopuungan.” \p \v 38 Kahin Maria to, “Sudsuhuwon a to Monama. Muopa nod kotuman ka‑ay't koddi iddos langun no id oseng du.” Na id tanan don kandin iddos ponolihan. \s1 Id Lowwi si Maria ki Elisabet \p \v 39 Waa nouhoy pomon tadda, id logkiyat si Maria nid lukut po‑undiyon to bonuwa no id ubpan onni Zacarias, no riyon lomig to buvunganon no sakup to Judea. \v 40 To kod‑inguma rin diyot baoy ran, id ponguras sikandin ki Elisabet. \v 41 To norinog ni Elisabet iddos kodponguras ni Maria, noheddam din no ayas id waong dos anak diyot gottok din. Idda ron en, no‑iroomman sikandin to Uhis no Ispiritu. \v 42 Na, id ooseng sikandin to monokkaa pomon to kahaan, kahi rin to, “Moppiya ka to langun no ba‑ay woy moppiya mandad kos anak duwot gottok du! \v 43 Oraroy a no nahaa, su ondoy a man nod lowwiyon du no inoy tod Longaggon ku. \v 44 Oyyos to norinog ku kos kodponguras du, ayas id waong inis anak ka‑ay't gottok ku pomon to kahaan. \v 45 Moppiya kod kotomanan du, su id pomakoy ka man no od kotuman en iddos id ikahi tod Longaggon.” \s1 Dos Koddoong ni Maria riyon to Monama \p \v 46 Kahin Maria to, \q1 “Od doongon ku en kos Monama nod Longaggon diyot tivuk no pusung ku! \q1 \v 47 Woy oray'd kahaa kos ginawa ku taddot Monama no Tohodtobbus ku. \q1 \v 48 Oyyos waa a en nikandin lingawi, \q2 ahad moobbava a ra no sudsuhuwon din. \q1 Pomon ko‑ungkay, od osengon to langun no minuvu no moppiya kod kotomanan ku. \q1 \v 49 Oyya su Motuus kos Monama woy mokososoobbu kos id puungan din koddi. \q1 Motallong sikandin woy uhis kos ngaran din. \q1 \v 50 Pomon poron to unnon linubbaran taman ko‑ungkay woy taman to waad tomanon, \q1 eeruwon sikandin to langun no minuvu no duwon allak kandin. \q1 \v 51 Id pokita rin kos kandin no kotuusan ukit to pinuungan din. \q1 Id podsuwoysuwoy rin iddos mgo minuvu nod poratasdatas woy'd pobporoong. \q1 \v 52 Id pa‑awa rin iddos mgo hari riyot kodponguu ran, \q1 woy od porotason din iddos od poobbava. \q1 \v 53 Id ivuung din iddos id ponggutasan to kopiyannan, \q1 piru id pa‑awa rin iddos pongkoruwonnan no waa en nopiyod. \q1 \v 54 Id tovangan ki nikandin no koubbaran ni Israel no uripon din, \q1 woy dii en sikandin od kolingow taddot tandu rin nod ko‑eruwan keta. \q1 \v 55 Oyya su id tandu rin no id ko‑eru‑i rin si Abraham woy dos koubbaran din taman to waad tomanon.” \p \v 56 Na, id oubpa pa si Maria riyot ongki Elisabet daom to mgo otollun buwan woy nopongnga, id uli ron sikandin. \s1 Dos Kodtobbow ni Juan no Tohodboutismu \p \v 57 To id inguma ron kos timpu nod pototobbow ron si Elisabet, id aanak sikandin to mama. \v 58 Na, norinog taddot mgo sumbaoy woy korumannan onni Elisabet no dakkoo kos eru to Monama kandin, woy nahaa sikandan duma kandin. \p \v 59 To wau ron no allow iddos anak pomon to kodtobbow, id lolivuung sikandan amoy'd tupuwan\f * \fr 1:59 \ft Ini en kos botasanon to mgo Judio. Od kovasa ini riyot Genesis 17:10-14.\f* dos anak. Na, id posangoy ran nanoy iddos anak ki Zacarias no amoy rin. \v 60 Piru mid ikahi si Elisabet to, “Konnod kopakoy! Juan kos id ngaran kandin.” \p \v 61 Kahi ran ki Elisabet to, “Mambo man? Waa man moho ahad sokkad no korumannan dow no id ngoranan to Juan.” \v 62 Na, id sinyasan dan iddos amoy ko ondan kos id kopi‑i rin no id ngaran taddot anak. \v 63 Id sinyas sikandin no od boggayan to popii amoy'd sulatan, woy id sulat sikandin no mid ungketen to, “Juan kos ngaran din.” De‑en nosoobbuwan sikandan langun. \v 64 Na idda ron en, noko‑ooseng don sikandin woy id doong din kos Monama. \v 65 Nosoobbuwan iddos langun no sumbaoy ran pomon to ponudtulon moka‑atag taddon notomanan, woy nokoso‑ob idda riyot mgo minuvu no id pon‑ubpa riyot buvunganon no sakup to Judea. \v 66 Na iddos langun no minuvu no nokorinog tadda, id popoomdom woy id po‑inturoy. Kahi ran to, “Ondan ayu kod ingumannon ka‑ay'n anak otid dakkoo ron sikandin? Oyyos od kokita man, no riyon en to kandin iddos kotuusan to Monama.” \s1 Dos id Poposaddoo to Monama ki Zacarias \p \v 67 Na si Zacarias no amoy taddot anak, no‑iroomman to Uhis no Ispiritu, woy id oseng din iddos id poposaddoo kandin to Monama. Kahi rin to, \q1 \v 68 “Od doongon ta iddos od Longaggon no Monama to koubbaran ni Israel, \q1 su id undini sikandin amoy'd tobbus to mgo minuvu rin. \q1 \v 69 Id po‑undini rin iddos Tohodtobbus no motuus no id pomon to koubbaran ni Harin David no sudsuhuwon din. \q1 \v 70 Ini en mandad kos id ikahi rin dangan ukit taddot mgo propeta no id aam din. \q1 \v 71 Id tandu sikandin no od polegguangon ki nikandin pomon diyot bollad tod pongkuntra keta \q2 woy pomon diyot langun nod kolingasa keta. \q1 \v 72 Id ikahi mandad sikandin no id ko‑eru‑i rin iddos kovuyyahan ta, \q1 woy dii rin od lingawan iddos uhis no kodpotonduwoy rin kandan. \q1 \v 73 Su ini en kos kodpotonduwoy no id pongulivottan din diyot ko‑opuwan ta no si Abraham, \q1 \v 74 no od polegguangon ki nikandin pomon diyot bollad taddot od pongkuntra keta, \q1 su amoy od pokopuung ki atag to Monama no waa id kovaakki ta. \q1 \v 75 Woy amoy od molinis woy'd komotallong ki riyot kod‑ontong din taman tod kovudtus kos songnga ta. \q1 \v 76 Na sikkow mandad no anak ku, od ngoranan ka no propeta to Monama no Lampas to Langun. \q1 Od unna ka tod Longaggon, su amoy od panoy to mgo minuvu taddot kod‑inguma rin. \q1 \v 77 Od nonaw ka to mgo minuvu rin no od kotobbus sikandan ukit to kodposinsya to Monama taddot mgo saa ran. \q1 \v 78 Oyya su iddos Monama ta, eeruwon woy mohingginawa. \q1 De‑en id popiyod din iddos Tohodtobbus pomon diyot datas to langit iling to se‑aa to lammid bottun allow. \q1 \v 79 Inin se‑aa, od boggoy to ko‑owangan to mgo minuvu no riyot mosukirom woy dos novaakkan to kopotayan. \q1 Id potuntuu ki nikandin no od pokod‑uli kos koroniyan ta riyot Monama woy riyon to duma.” \p \v 80 Na, id dakkoo si Juan woy id mosalig kos kopomakoy rin diyon to Monama. Id oubpa sikandin diyot noka‑awoy‑awoy'n lugaa taman tid tigkanoy ron sikandin to kodnonaw to mgo Judio. \c 2 \s1 Dos Kodtobbow ni Disas \r (Mateo 1:18-25) \p \v 1 Na iddon timpu, si Augusto no hari to Roma, id poponog to suhu no iddos langun no minuvu riyon to intirut kohoriyan din, ko‑ilangan nod polista. \v 2 Idda en kos unnon kodlista iddot timpu no si Cirenio pa kos gubernador riyot prubinsya to Siria. \v 3 De‑en posid‑uli iddos langun no minuvu riyot bonuwa to kovuyyahan dan amoy'd polista. \p \v 4 Si Jose mandad, id ipanow pomon diyot bonuwa to Nazaret no sakup to Galilea po‑undiyon to Betlehem no sokkad no bonuwa to Judea, su idda en kos bonuwa ni Harin David no kovuyyahan din. \v 5 Id poruma rin si Maria nod osowan din no movoddos don iddon timpu. \v 6 To riyon don sikandan to Betlehem, nokosasang no id pototobbow si Maria. \v 7 Id aanak sikandin to mama no ponganoy rin. Id bukusan din to lamping iddos anak woy id po‑ilogga rin diyot pokannan to oyama, su worad man lugaa riyot baoy nod oowottan to mgo moholiyug. \s1 Id Posaddoo to Ponolihan diyot mgo Tohodtamong to Karnero iddos Moka‑atag to Kodtobbow ni Disas \p \v 8 Iddon bulli, duwon mgo tohodtamong to karnero riyot posobsavan no morani rutun no id tamong to mgo karnero ran. \v 9 Na, tigkow duwon ponolihan tod Longaggon no id pokita kandan, woy nolingkus dan to se‑aa to kotuusan tod Longaggon woy oraroy ran no novaakkan. \v 10 Piru mid ikahi iddos ponolihan to, “Yo kow'd kovaakki, su id undini a amoy'd posaddoo koniyu to moppiyon dinoggan no od pokovoggoy to dakkoon kahaan to langun no minuvu. \fig Nokita taddot mgo tohodtamong to karnero iddos anak no riyot pokannan to oyama Lucas 2:8-20|src=" ubsn115.tif " size="span" ref="Lucas 2:10" \fig* \v 11 Oyya su inin bulli, id tobbow ron diyot bonuwa ni Harin David iddos Tohodtobbus no idda en so Mesiyas nod Longaggon. \v 12 Dos patow no mooggot en inis ikahi ku, oyyos od kokita row iddos anak no id bukusan to lamping woy id po‑ilogga riyot pokannan to oyama.” \p \v 13 Nopongnga idda osenga to ponolihan, tigkow id loppow iddos duma rin no maanmaan no ponolihan pomon diyot datas to langit. Id doong dan kos Monama, kahi ran to, \v 14 “Od posivontuhan ta iddos Monama riyot datas to langit, woy ka‑ay to ampow't ingod, duwon kosunayan to mgo minuvu no id kahaa‑i rin.” \p \v 15 To id livod don iddos mgo ponolihan diyot datas to langit, id po‑ikohiyoy iddos mgo tohodtamong to karnero to, “Kuo kid, od undiyon kid to Betlehem amoy'd kokita ta iddos notomanan no id posaddoo keta to Monama nod Longaggon.” \p \v 16 De‑en id lukutlukut dan nid undiyon, woy rutun, nokita ran si Maria woy si Jose woy dos anak no riyot pokannan to oyama. \v 17 To nokita ran don iddos anak, id ponudtuu ran diyot langun iddos id ikahi kandan tat ponolihan moka‑atag taddot anak. \v 18 Na, iddos langun no nokorinog taddot id ikahi to mgo tohodtamong to karnero, nosoobbuwan. \v 19 Piru si Maria, id tota‑aw rin diyot poomdom din iddos langun no notomanan woy inaayun din idda od oonongngon. \v 20 Na, id uli iddos mgo tohodtamong to karnero no mid doong woy id posivantug to Monama pomon taddot langun no norinog woy nokita ran. Oyyos bonnaa en iddos id ponudtuu to ponolihan kandan. \s1 Dos Kodpiyod ki Disas diyot Templo \p \v 21 Na, to wau ron no allow iddos anak, id potupuwan sikandin woy id ngoranan ki Disas. Ini en kos ngaran no id ponudtuu taddot ponolihan to waa pa sikandin diyot gottok to inoy rin. \p \v 22 To id inguma ron iddos allow to kodtuman onni Jose woy Maria taddot suhu ni Moises moka‑atag to botasanon to kodlinis to ba‑ay no lammi tobbawi,\f * \fr 2:22 \ft Od kovasa ini riyot Levitico 12:1-8.\f* mid undiyon sikandan to Jerusalem amoy'd bovuwis. Id piyod dan si Disas amoy id po‑ossa atag to Monama nod Longaggon. \v 23 Oyya su ini en kos nosulat diyot Suhu tod Longaggon no mid ungketen to, “Ko‑ilangan no iddos ponganoy no anak no mama, id po‑ossa atag tod Longaggon.”\f * \fr 2:23 \ft Od kovasa ini riyot Exodo 13:2, 12, 15.\f* \v 24 Na moka‑atag taddot botasanon to kodlinis, id bovuwis sikandan iling taddot no‑ikahi riyot Suhu tod Longaggon no, “Ko‑ilangan no id buwis iddos oruwon limukon o oruwon pispis to soopati.”\f * \fr 2:24 \ft Od kovasa ini riyot Levitico 12:8.\f* \p \v 25 Iddon timpu, duwon sokkad no buyyag diyot Jerusalem no id ngoranan ki Simeon no id aangat to kod‑inguma taddot Tohodtobbus amoy'd tovangan iddos koubbaran ni Israel. Motallong sikandin no minuvu woy mopompomakoy woy no‑iroomman to Uhis no Ispiritu. \v 26 Tapoy id posaddoo kandin to Uhis no Ispiritu, no konna pa sikandin od patoy taman tod kokita rin iddos Mesiyas no id tandu to Monama. \v 27 Ukit to kodpomandu kandin to Uhis no Ispiritu, id usok sikandin diyot templo. Nokosasang en mandad no id piyod onni Jose si Disas amoy'd puungan dan iddos no‑ikahi riyot Suhu moka‑atag kandin. \v 28 To nokita ni Simeon iddos anak, id sopipi rin woy id doong din kos Monama. Kahi rin to, \q1 \v 29 “Longaggon, notuman don iddos tandu ru koddi no uripon du. \q1 Nopanoy ad ahad kannu ru od ongayon kos umuu ku, oyyos id lonna ron kos ginawa ku. \q1 \v 30 Su matamata kud en tid kita ka‑ay't id popiyod du no Tohodtobbus \q1 \v 31 no id panoy ru atag to langun no minuvu to intirut ingod. \q1 \v 32 Sikandin en iddos od poma‑awang to poomdom to konna mgo Judio no waa poron id kilaa kikow. \q1 Woy ukit kandin, od posivontuhon iddos minuvu ru no koubbaran ni Israel.” \p \v 33 De‑en nosoobbuwan iddos amoy woy inoy ni Disas taddot id ikahi ni Simeon moka‑atag kandin. \v 34 Na id dasaa si Simeon, no iddos Monama od pokita to kopiyannoy rin diyot kandan. Nopongnga, id osengan din iddos inoy no si Maria, kahi rin to, \q1 “Inin anak, id aam to Monama \q1 su amoy ukit kandin, mo‑uraa kos minuvu to Israel nod kotobbus, piru mo‑uraa mandad kos od silutan. \q1 Od kilaannon sikandin no patow pomon diyot Monama, piru mo‑uraa mandad kos od kolingasa kandin. \q1 \v 35 Ukit kandin, od kosorollan iddos poomdom to mo‑uraan minuvu. Woy sikkow Maria, pomon to lampas no kodlanu ru, od geddamon du no iling tid pillak kos pusung du.” \p \v 36 Na riyot templo, duwon mandad ba‑ay'n propeta no id ngoranan ki Ana no anak ni Fanuel no lubbad ni Aser. Buyyag don sikandin, woy noko‑osawa sikandin daom da to pittun lahun. \v 37 Nopongnga, novau ron sikandin taman ko‑ungkay no waumpuu‑oppat kos idad din. Inaayun sikandin diyot templo su allow bulli, od simba sikandin, od dasaa woy'd puasa. \v 38 To idda ra en no timpu, id porani si Ana ki Jose woy ki Maria woy id posolamat sikandin diyot Monama. Id ponudtuu rin iddos moka‑atag taddot anak diyot langun no id aangat to allow to kodtobbus to Monama to mgo minuvu riyot Jerusalem. \p \v 39 To notuman don onni Jose woy Maria iddos langun no no‑ikahi riyot Suhu tod Longaggon, id uli ron sikandan diyot kandan no bonuwa to Nazaret no sakup to Galilea. \v 40 Na, id tuvu iddos anak woy id monokkaa sikandin, id moraom pe‑en kos koovottan din woy id kahaa‑i sikandin to Monama. \s1 Si Disas diyon to Templo \p \v 41 Na ipat lahun, od undiyon to Jerusalem iddos amoy woy inoy ni Disas amoy'd sakup to pista to Kodlihad to Ponolihan.\f * \fr 2:41 \ft Od kovasa ini riyot Exodo 12:21-27; 23:15; Deuteronomio 16:1-8.\f* \v 42 To sopuu‑oruwa ron kos idad ni Disas, id sakup sikandan taddon pista, su idda me‑en kos noyaami ran nod puungan. \v 43 Nopongnga iddos pista, id logkiyat don si Jose woy si Maria amoy'd uli, piru waa saddoo ran no id polintotuwos bos si Disas. \v 44 Kunan dan ko nokoruma rad si Disas taddot ko‑urallan to duma ran nid ipanow. To sokkad don no allow to kod‑ipanow ran, idda pa sikandan nokosaddoo no waa vos dutun si Disas. De‑en id ponaap dan sikandin diyot mgo korumannan dan woy riyot mgo oukuy ran. \v 45 Pomon to waa ran sikandin nokita, id poolivod sikandan diyot Jerusalem amoy'd ponaap kandin. \v 46 To otollu ron no allow kos mid lihad, idda pa nokita ran sikandin no id ounsad diyot templo duma to mgo tohodnonaw to Suhu ni Moises. Id pominog sikandin woy mid ointud kandan. \v 47 Na iddos langun no nokorinog kandin, nosoobbuwan taddot sinorollan woy mgo tavak din. \p \v 48 To nokokita ki Disas iddos amoy woy inoy rin, oraroy ran no nosoobbuwan. Kahi taddot inoy rin to, “Anak ku, mambot id puungan du ini konami? Siyak woy inis amoy ru, oraroy koyd no no‑ipong to kodponaap kikow.” \p \v 49 Mid tavak si Disas to, “Mambot id ponaap kow pa koddi? Waa row vo nosorolli no ko‑ilangan en no ka‑ay a to baoy't Amoy ku?” \p \v 50 Piru waa ran nokaabbot taddot kohulugan to id ikahi rin. \p \v 51 Nopongnga idda, id duma si Disas kandan nid uli riyot Nazaret, woy id dumoruma sikandin to langun no suhu ran kandin. Na iddos langun no notomanan, id tota‑aw ni Maria riyot poomdom din. \v 52 Na id tuvu si Disas, woy id moraom pe‑en kos koovottan din, woy id kahaa‑i sikandin to Monama woy to mgo minuvu. \c 3 \s1 Dos Nonaw ni Juan no Tohodboutismu \r (Mateo 3:1-12; Marcos 1:1-8; Juan 1:19-28) \p \v 1-2 Na riyot iko‑sopuu‑limmon lahun don to kodponguu ni Tiberio no hari to Roma, duwon ponudtulon to Monama ki Juan no anak ni Zacarias. Id oubpa si Juan diyot noka‑awoy‑awoy'n lugaa. To idda ra en no timpu, si Poncio Pilato kos gubernador diyot prubinsya to Judea, si Harin Herodes kos ponguu riyot prubinsya to Galilea woy dos ari rin no si Felipe kos ponguu riyot prubinsya to Iturea woy Trakonite. Na si Harin Lisanias mandad, sikandin kos ponguu riyot prubinsya to Abilene. Si Anas woy si Caifas mandad kos mowwet no mgo ponguu to tohodbuwis. \v 3 Pomon to ponudtulon to Monama ki Juan, mid undiyon sikandin to langun no lugaa no moranit Oweg to Jordan amoy od ponudtuu to kahit Monama. Kahi rin diyot mgo minuvu to, “Sondit kow woy tanan kowd to mgo saa row, woy poboutismu kow amoy'd posinsyan kow to Monama.” \v 4 Ukit ka‑ay't id puungan ni Juan, notuman iddos id sulat ni propeta Isaias no, \q1 “Duwon monokkaan bawos diyot noka‑awoy‑awoy'n lugaa no mid ungketen to, \q1 ‘Ponaya row kos pusung dow atag tod Longaggon, woy tulidda row kos od ukitan din. \q1 \v 5 Iddos ipat sobbong no lugaa, od bunbunan, woy dos ipat lovuntud woy buvungan, od potaddon. \q1 Dos bengkog no daan, od tuliddon woy dos botuwon, od upiyannan. \q1 \v 6 Na, od kokita to langun no minuvu iddos po‑ukit to Monama to kodtobbus kandan.’ ”\f * \fr 3:6 \ft Od kovasa ini riyot Isaias 40:3-5.\f* \p \v 7 Mo‑uraan minuvu kos mid undiyon to ki Juan amoy'd poboutismu. Kahi rin kandan to, “Sikiyu, iling kow to mgo uwod nod laas! Kunan dow ayu kod pokolegguang kowd taddot od ingumon kodsilut to Monama otid koboutismuwan kowd! \v 8 Otik bonnaa en no id sondit woy id tanan kowd to mgo saa row, posivonnali row ini ukit to koniyun pinuungan. Yo kow'd pososalig no dii kow od silutan to Monama pomon to koubbaran kow ni Abraham. Od ikohiyan ku sikiyu, no ahad inis mgo batu, od kovovallan to Monama no koubbaran ni Abraham. \v 9 Pomotawi row! Dos kodsilut to Monama koniyu, noko‑iling to porokuu no nopanoy ron nid tampod to kayu. Woy dos ipat kayu no diid bovunga to moppiya, od tompoddon woy'd lumbag diyot apuy.” \p \v 10 Na mid intud ki Juan iddos mo‑uraan minuvu, kahi ran to, “Ko ungketen, ondan man kos od puungan doy?” \p \v 11 Mid tavak si Juan to, “Iddos duwon oruwon umpak, ko‑ilangan no id boggoy rin kos sokkad diyot waa umpak. Idda mandad so duwon koka‑an, ko‑ilangan nod boggoy riyot waa koka‑an.” \p \v 12 Duwon mandad mgo tohodsukut to buhis no id porani ki Juan amoy'd poboutismu. Kahi ran to, “Tohodnonaw, ondan kos od puungan doy?” \p \v 13 Mid tavak si Juan to, “Yo kow'd ponukut to buhis no lampas taddot id posukut koniyu to guberno.” \p \v 14 Duwon mandad mgo sundau nid intud kandin, kahi ran to, “Na sikami, ondan mandad kos od puungan doy?” \p Mid tavak si Juan to, “Yo kow'd pongimallak woy yo kow'd ampoo to mgo minuvu amoy'd ponoopi. Kahaa kowd taddot bayad koniyu.” \p \v 15 Na pomon taddot id pon‑ikahi ni Juan, notimulan pe‑en iddos kod‑imman to mgo minuvu no sikandin don en kos Mesiyas no nouhoy ran don od oongatan. Woy kohingginawa ran no sikandin don en ayu kos Mesiyas. \v 16 Piru kahin Juan kandan to, “Od boutismuwan ku sikiyu to oweg, patow no id sondit woy id tanan kowd to mgo saa row. Piru konnod kouhoy, duwon od tundug koddi no lampas pa koddi, su konna a ollog ahad kod‑akas da to sandalyas din. Uhis no Ispiritu woy apuy kos id boutismu rin koniyu. \v 17 Od pod‑ossan din iddos mgo minuvu no moppiya woy morat iling to minuvu nod oottap to trigu. Dos moppiyon trigu, id ta‑aw rin diyon to budiga, piru iddos mgo ottap, od tirukkan din diyot apuy no konnod ko‑ovukkan.” \p \v 18 Na, mo‑uraa pe‑en kos nonaw ni Juan moka‑atag to Moppiyon Dinoggan, woy id ikohiyan din iddos mgo minuvu no ko‑ilangan nod sondit woy od tanan sikandan to mgo saa ran. \p \v 19 Ahad si Herodes no gubernador, id sugga rin su id ahaw rin si Herodias no sawa taddot ari rin, woy id sugga rin mandad sikandin taddot duma pon morat no pinuungan din. \v 20 Piru si Herodes, ayas da en baling id puung to morat, oyyos id poprisu rin si Juan. \s1 Dos Kodboutismu ki Disas \r (Mateo 3:13-17; Marcos 1:9-11) \p \v 21 To waa pa noprisu si Juan, mo‑uraa kos id poboutismu kandin, woy id poboutismu mandad kandin si Disas. Laggun tid dasaa pa si Disas, nopokes kos langit. \v 22 Woy id lonna riyot kandin iddos Uhis no Ispiritu no iling to soopati. Na duwon bawos pomon diyot datas to langit no mid ungketen to, “Sikkow en kos Anak ku no id dokollan ku to ginawa woy oraroy ku nid kahaa‑i.” \s1 Dos mgo Kovuyyahan ni Disas \r (Mateo 1:1-17) \p \v 23 To mgo otollumpuu ron kos lahun ni Disas, id tigkanoy sikandin to pinuungan din. Diyot poomdom to mgo minuvu, anak sikandin ni Jose. \q3 Si Jose, anak ni Eli. \q1 \v 24 Si Eli, anak ni Matat. \q3 Si Matat, anak ni Levi. \q3 Si Levi, anak ni Melqui. \q3 Si Melqui, anak ni Janai. \q3 Si Janai, anak ni Jose. \q1 \v 25 Si Jose, anak ni Matatias. \q3 Si Matatias, anak ni Amos. \q3 Si Amos, anak ni Nahum. \q3 Si Nahum, anak ni Esli. \q3 Si Esli, anak ni Nagai. \q1 \v 26 Si Nagai, anak ni Maat. \q3 Si Maat, anak ni Matatias. \q3 Si Matatias, anak ni Semei. \q3 Si Semei, anak ni Josec. \q3 Si Josec, anak ni Juda. \q1 \v 27 Si Juda, anak ni Joana. \q3 Si Joana, anak ni Resa. \q3 Si Resa, anak ni Sorobabel. \q3 Si Sorobabel, anak ni Salatiel. \q3 Si Salatiel, anak ni Neri. \q1 \v 28 Si Neri, anak ni Melqui. \q3 Si Melqui, anak ni Adi. \q3 Si Adi, anak ni Cosam. \q3 Si Cosam, anak ni Elmadam. \q3 Si Elmadam, anak ni Er. \q1 \v 29 Si Er, anak ni Josue. \q3 Si Josue, anak ni Eliezer. \q3 Si Eliezer, anak ni Jorim. \q3 Si Jorim, anak ni Matat. \q3 Si Matat, anak ni Levi. \q1 \v 30 Si Levi, anak ni Simeon. \q3 Si Simeon, anak ni Juda. \q3 Si Juda, anak ni Jose. \q3 Si Jose, anak ni Jonan. \q3 Si Jonan, anak ni Eliakim. \q1 \v 31 Si Eliakim, anak ni Melea. \q3 Si Melea, anak ni Mena. \q3 Si Mena, anak ni Matata. \q3 Si Matata, anak ni Natan. \q3 Si Natan, anak ni David. \q1 \v 32 Si David, anak ni Isai. \q3 Si Isai, anak ni Obed. \q3 Si Obed, anak ni Boas. \q3 Si Boas, anak ni Salmon. \q3 Si Salmon, anak ni Naason. \q1 \v 33 Si Naason, anak ni Aminadab. \q3 Si Aminadab, anak ni Admin. \q3 Si Admin, anak ni Arni. \q3 Si Arni, anak ni Esrom. \q3 Si Esrom si Fares. \q3 Si Fares, anak ni Juda. \q1 \v 34 Si Juda, anak ni Jacob. \q3 Si Jacob, anak ni Isaac. \q3 Si Isaac, anak ni Abraham. \q3 Si Abraham, anak ni Tera. \q3 Si Tera, anak ni Nahor. \q1 \v 35 Si Nahor, anak ni Serug. \q3 Si Serug, anak ni Ragau. \q3 Si Ragau, anak ni Peleg. \q3 Si Peleg, anak ni Eber. \q3 Si Eber, anak ni Sala. \q1 \v 36 Si Sala, anak ni Cainan. \q3 Si Cainan, anak ni Arfaxad. \q3 Si Arfaxad, anak ni Sem. \q3 Si Sem, anak ni Noe. \q3 Si Noe, anak ni Lamec. \q1 \v 37 Si Lamec, anak ni Metusela. \q3 Si Metusela, anak ni Enoc. \q3 Si Enoc, anak ni Jared. \q3 Si Jared, anak ni Mahalaleel. \q3 Si Mahalaleel, anak ni Cainan. \q1 \v 38 Si Cainan, anak ni Enos. \q3 Si Enos, anak ni Set. \q3 Si Set, anak ni Adan. \q3 Si Adan, anak to Monama. \c 4 \s1 Dos Kodgeddam ni Moivuyan ki Disas \r (Mateo 4:1-11; Marcos 1:12-13) \p \v 1 Na, to noboutismuwan don si Disas, id tanan sikandin diyot Oweg to Jordan. No‑iroomman sikandin to Uhis no Ispiritu woy id piyod sikandin diyot noka‑awoy‑awoy'n lugaa. \v 2 Woy rutun, daom to oppat‑no‑puun allow, id geddaman sikandin ni Moivuyan kod kopiyod sikandin nod puung to saa. Iddon timpu, waa sikandin id ka‑an, de‑en oray sikandin id gutasan diyot kotompusan. \v 3 Na kahin Moivuyan kandin to, “Otik mooggot ka en no Anak to Monama, suhuwow inis batu nod kovovallan no paan.” \p \v 4 Piru mid tavak si Disas to, “No‑ikahi riyot Nosulat no Kahit Monama no, \q1 ‘Konna ra koka‑an kos od poko‑uyag to minuvu.’ ”\f * \fr 4:4 \ft Od kovasa ini riyot Deuteronomio 8:3.\f* \p \v 5 Nopongnga idda, id piyod sikandin ni Moivuyan diyot oray'n mowwet no buvungan. Woy id pokita rin iddos langun to kohoriyan ka‑ay to ampow't ingod to songo‑kodpollokpollok da. \v 6 Kahin Moivuyan to, “Id boggoy ku kikow kos kotungud to kodponguu ka‑ay't langun no kohoriyan woy dos kodpongomunoy to korotuwan dan. Su inis langun, id boggoy koddi, de‑en id pokovoggoy ku mandad ini riyot ahad ondoy no id kopi‑i ku nod boggayan. \v 7 Na otid simba ka koddi, kikow ron ini langun.” \p \v 8 Piru mid tavak si Disas to, “No‑ikahi riyot Nosulat no Kahit Monama no, \q1 ‘Iyon du ra simba‑ana iddos Monama nod Longaggon du woy sikandin da kos duurumanniyu.’ ”\f * \fr 4:8 \ft Od kovasa ini riyot Deuteronomio 6:13.\f* \p \v 9 Nopongnga idda, id piyod sikandin ni Moivuyan diyon to Jerusalem woy id poohinat din sikandin diyot oray'n motikang no sakup to templo. Kahi rin to, “Otik sikkow en kos Anak to Monama, timballu ka riyot dosiyung. \v 10 Su no‑ikahi riyot Nosulat no Kahit Monama no, \q1 ‘Od suhuwon to Monama iddos mgo ponolihan din to kodtavang kikow amoy dii ka od komonnu. \q1 \v 11 Od saakon ka nikandan amoy ahad ikos pa‑a ru, diid kohisgisan to batu.’ ”\f * \fr 4:11 \ft Od kovasa ini riyot Salmo 91:11-12.\f* \p \v 12 Piru mid tavak si Disas to, “No‑ikahi mandad diyot Nosulat no Kahit Monama no, \q1 ‘Yo ru geddami kos Monama nod Longaggon du.’ ”\f * \fr 4:12 \ft Od kovasa ini riyot Deuteronomio 6:16.\f* \p \v 13 To nopongnga iddos langun no po‑ukit ni Moivuyan to kodgeddam ki Disas, id tonanan din pa sikandin tahad woy id puhawang din no duwon dad allow nod geddaman din si Disas. \p \v 14 Na, id livod si Disas diyot Galilea no no‑iroomman to Uhis no Ispiritu, woy nokoso‑ob iddos dinoggan moka‑atag kandin diyon to langun no bonuwa no morani rutun. \v 15 Id nonaw sikandin diyot mgo simba‑an to Judio woy id doong sikandin to langun. \s1 Waa id Pomakoy ki Disas iddos Toho Nazaret \r (Mateo 13:53-58; Marcos 6:1-6) \p \v 16 Na, id undiyon si Disas to bonuwa to Nazaret, dos lugaa no id dokollan din. Diyon to Allow't Kod‑imolloy, mid undiyon sikandin to simba‑an to mgo Judio, su idda me‑en kos nooyami rin nod puungan. Id lohinat sikandin diyot isowwan to mgo minuvu amoy od basa to kahit Monama. \v 17 Id toyawwan sikandin taddot id luun no popii no id sulat ni propeta Isaias. Na id bollat din idda woy to nokita rin don, id basa rin no mid ungketen to, \q1 \v 18 “No‑iroomman a to Ispiritu to Monama nod Longaggon, \q1 su id aam a nikandin amoy od ponudtuu to Moppiyon Dinoggan diyot mgo worowora. \q1 Id popiyod a nikandin amoy'd posaddoo no duwon don kolegguangan taddot nongo‑uripon, \q1 amoy od pokokita ron iddos mgo butud woy amoy od tavang taddot od pon‑ooyuwon. \q1 \v 19 Id popiyod a mandad nikandin amoy'd posaddoo to mgo minuvu no id inguma ron kos timpu nid pokita to Monama kos kopiyannoy rin kandan.”\f * \fr 4:19 \ft Od kovasa ini riyot Isaias 61:1-2.\f* \p \v 20 Nopongnga ni Disas tid basa iddos Nosulat no Kahit Monama, id luun din idda woy id po‑uli riyot sinolihan dutun. Mid unsad sikandin amoy'd nonaw woy langun to mgo minuvu rutun, id totongtong nid pominog kandin. \v 21 Na id tigkanoy sikandin nid nonaw kandan, kahi rin to, “Iddos no‑ikahi riyot Nosulat no Kahit Monama nid basa ku, notuman don ko‑ungkay to norinog dow ini.” \p \v 22 Id doong kandin iddos langun no minuvu woy nosoobbuwan dan taddot kotuihan din to kod‑ooseng. Kahi ran to, “Konna vo anak da man sikandin ni Jose?” \p \v 23 Kahin Disas kandan to, “Nokosaddoo a nid kopi‑i row nod ikahi koddi ka‑ay't ponunggelengan no mid ungketen to, ‘Sikkow no doktor, unna‑aw pa tod bawi kos ko‑ugolingun du.’ Woy id kopi‑i row nod ikahi koddi to, ‘Iddos norinog doy nid puungan du riyot bonuwa to Capernaum, ko‑ilangan mandad nod puungan du ka‑ay't kikow ron en no bonuwa.’ \v 24 Bonnaavonnaa nod ikohiyon ku koniyu, no waa propeta nod tonggapon diyot kandin da en no ingod. \v 25 Sompotta row iddos notomanan iddot timpu ni propeta Elias. Daom to mgo otollu woy'd tongngot lahun, waa id uran woy duwon dakkoon gutas. Iddon timpu, mo‑uraan bau ka‑ay to Isael no id ponggutasan. \v 26 Piru iddos Monama, waa rin po‑undiyonna si Elias nod tavang to ahad ondoy kandan, ko konna, id po‑undiyon din sikandin to Sarepta\f * \fr 4:26 \ft Inis Sarepta, bonuwa to konna mgo Judio.\f* no sakup to Sidon amoy od tavang taddot ba‑ay'n bau no konna Judio. \v 27 Woy iddot timpu ni propeta Eliseo, mo‑uraa mandad no minuvu riyot Israel no duwon bohok no et‑et. Piru waa ahad sokkad kandan no no‑uliyan, ko konna, idda ra en so konna Judio no si Naaman no toho Siria.” \p \v 28 Na, to norinog idda to langun no minuvu riyot simba‑an to mgo Judio, oraroy ran no nolingasa. \v 29 Posidlohinat sikandan woy id pohos dan sikandin nid poleggua riyot bonuwa, woy id goyod dan po‑undiyot ibpit to daama to buvungan no id poohinatan taddot bonuwa ran, su amoy od uuhon dan sikandin dutun. \v 30 Piru id baya si Disas diyot tongannan to mo‑uraan minuvu woy ponayun don id ipanow. \s1 Dos Kodpoleggua ni Disas to Busow no id Lasud diyot Sokkad no Mama \r (Mateo 13:53-58; Marcos 1:21-28) \p \v 31 Na, id undiyon si Disas to bonuwa to Capernaum no sakup to Galilea. Woy riyon to Allow't Kod‑imolloy, id nonaw sikandin diyot mgo minuvu. \v 32 Nosoobbuwan dan taddot kodnonaw rin, su duwon en kotuusan to kod‑ooseng din. \v 33 Na riyot simba‑an to mgo Judio, duwon sokkad no minuvu no id losuran to busow, woy id pomehes sikandin no mid ungketen to, \v 34 “Disas no toho Nazaret, ondak lavut du konami? Id undini ka vo amoy'd silutan koy nikkow? Id kilaa a kikow, su sikkow en kos Uhis no Anak to Monama.” \p \v 35 Na id sugga ni Disas iddos busow, kahi rin to, “Po‑onong‑onong ka! Leggua kad kandin!” Idda ron en, to kodleggua taddot busow, id buntug din iddos minuvu riyot isowwan to ko‑urallan, piru waa sikandin nomonnu. \v 36 Nosoobbuwan iddos langun no mgo minuvu woy id po‑ikohiyoy ran to, “Eh, ondan man inin mgo nonaw? Duwon kotuusan woy kotungud din nod sugga to mgo busow, woy id leggua en.” \p \v 37 Pomon tadda, nokoso‑ob iddos moka‑atag ki Disas diyon to langun no mgo lugaa rutun. \s1 Id Bowiyan ni Disas iddos Mo‑uraan Novohokan \r (Mateo 8:14-17; Marcos 1:29-34) \p \v 38 Na, to id leggua si Disas diyot simba‑an to mgo Judio, mid undiyon sikandin to baoy ni Simon.\f * \fr 4:38 \ft Inin Simon, sikandin en si Pedro.\f* Dutun, iddos ba‑ay'n onuhang ni Simon, oray'n id momonit. De‑en id nganoy ran ki Disas amoy'd ko‑uliyan sikandin. \v 39 Id poroniyan din iddos novohokan woy id sugga rin iddos kodmomonit, woy idda ron en, no‑uliyan sikandin. Na, id onnow sikandin woy id sondad kandan to koka‑an. \p \v 40 To od kosagkup don, id piyod to mgo minuvu riyot ki Disas iddos langun nod kovohokan. Id somaddan ni Disas kos uu taddot ipat sokkad woy no‑uliyan sikandan. \v 41 Na, id poleggua rin mandad iddos mgo busow no id lasud taddot mo‑uraan minuvu. To id leggua iddos mgo busow, id pomehes sikandan no mid ungketen to, “Sikkow en kos Anak to Monama!” \p Piru id sugga sikandan ni Disas woy waa rin po‑osenga, su nosorollan dan man no sikandin en kos Mesiyas. \s1 Nonaw si Disas diyot Galilea \r (Marcos 1:35-39) \p \v 42 To na‑allow ron, mid undiyon si Disas to noka‑awoy‑awoy'n lugaa. Id nonangkap kandin iddos mgo minuvu, woy to nokita ran don sikandin, id owiran dan sikandin no diid awa riyot bonuwa ran. \v 43 Piru kahin Disas kandan to, “Ko‑ilangan no id pokoponudtuu ku riyot osson mgo bonuwa iddos Moppiyon Dinoggan moka‑atag to kodharit Monama. Oyya su ini en kos dontulon to kodpopiyod koddi.” \p \v 44 Na, id ponayun sikandin nid ponudtuu to kahit Monama riyot mgo simba‑an to Judio no riyot mgo bonuwa to sakup to Judea. \c 5 \s1 Dos Kod‑umow ni Disas ongki Pedro \r (Mateo 4:18-22; Marcos 1:16-20) \p \v 1 Sokkad no allow to riyon si Disas to ibpit to Lanow't Genesaret,\f * \fr 5:1 \ft Inis Lanow't Genesaret, osson ngaran to Lanow't Galilea.\f* id pososokoy iddos mo‑uraan minuvu no id porani kandin amoy'd pominog to kahit Monama. \v 2 Na rutun, nokita ni Disas iddos oruwon bollangay no id tonanan to mgo tohodngongaap su id loinis to mgo pukut dan. \v 3 Id penek si Disas taddot sokkad no bollangay no si Simon kos komunoy. Woy id ikohiyan din sikandin to, “Usungow ve‑en boyow inis bollangay riyot oweg.” Na, mid unsad si Disas woy id nonaw riyot mgo minuvu. \p \v 4 Nopongnga id nonaw si Disas, id ikohiyan din si Simon to, “Od ossud ki riyot moraom, woy uuha row kos mgo pukut amoy'd poko‑utoo kow.” \p \v 5 Kahin Simon to, “Tohodnonaw, nouggat koy laroy't bulli nid ngongaap, piru waad en no‑utoo roy. Onggad su sikkow man kos id suhu konami, od puungan doy kos suhu ru.” \p \v 6 Na, to id uug dan iddos mgo pukut, doddohusun ngaap kos mid sahad woy disok sama novendas iddos mgo pukut dan. \v 7 De‑en id kamoy ran iddos mgo duma ran no riyot osson bollangay amoy od dubpu woy'd tavang kandan. Na, id iponnu ran to ngaap iddos tapad bollangay woy asow ran don od koonnod. \v 8 To nokita idda ni Simon Pedro, id lingko‑od sikandin diyot isowwan ni Disas woy mid ikahi to, “Longaggon, poriyu ka koddi su mosaasaa a no minuvu.” \p \v 9 Id oseng idda ni Pedro, oyyos sikandin woy dos mgo duma rin, oray'n nosoobbuwan taddot doddohusun ngaap no no‑utoo ran. \v 10 Nosoobbuwan mandad iddos mgo duma ni Pedro no si Santiago woy si Juan no mgo anak ni Sebedeo. Na kahin Disas ki Simon to, “Yo kod kovaakki, oyyos pomon ko‑ungkay, konnad ngaap kos od ingutollon du, ko konna, mgo minuvu ron.” \p \v 11 De‑en id po‑ibpit dan iddos mgo bollangay, woy id tonanan dan kos langun woy mid duma ran ki Disas. \s1 Id Bowiyan ni Disas iddos Minuvu no duwon Bohok no Et‑et \r (Mateo 8:1-4; Marcos 1:40-45) \p \v 12 Sokkad no allow, to riyon si Disas to sokkad no bonuwa, duwon minuvu nid inguma no noso‑ob to et‑et.\f * \fr 5:12 \ft Atag to mgo Judio, od pokolibmit woy oray'd alin iddos bohok no et‑et. De‑en iddos duwon iling ka‑ay'n bohok, ko‑ilangan no od ubpa riyot noka‑awoy‑awoy amoy'd poriyu to dumon minuvu.\f* To nokita rin si Disas, mid lingko‑od sikandin woy id ounduk diyot isowwan din woy id po‑eru‑eru. Kahi rin to, “Longaggon, nokosaddoo a nod poko‑uli ka ka‑ay't molibmit no bohok ku otik id kopi‑i ru.” \p \v 13 Na, id somaddan ni Disas iddos minuvu woy id ikohiyan din to, “Oyya, id kopi‑i ku en. Od ko‑uliyan kad.” \p Idda ron en, worad iddos et‑et din. \p \v 14 Kahin Disas kandin to, “Yo ru vo id ponudtuu ini riyot ahad ondoy, ko konna, undiyon ka to tohodbuwis amoy'd ontongngan din kos lawa ru. Woy boggoy ka to buwis no id suhu ni Moises amoy'd posivonnaa riyot mgo minuvu no no‑uliyan kad.” \p \v 15 Piru ahad ungketen kos id ikahi ni Disas, ayas da en baling id so‑ob iddos dinoggan moka‑atag kandin. De‑en oray'n mo‑uraan minuvu kos mid undiyot kandin amoy od pominog woy amoy'd ko‑uliyan iddos mgo bohok dan. \v 16 Piru si Disas, inaayun od undiyon to noka‑awoy‑awoy'n lugaa amoy'd dasaa. \s1 Id Bowiyan ni Disas iddos Minuvu no id Patoy kos Lawa \r (Mateo 9:1-8; Marcos 2:1-12) \p \v 17 Sokkad no allow to id nonaw si Disas, duwon id ounsad no mgo Pariseo woy mgo tohodnonaw to Suhu ni Moises no id pomon diyot ipat bariyu no sakup to Galilea, Judea woy Jerusalem. Na riyot ki Disas iddos kotuusan to Monama nod Longaggon, oyyos od pokovawi sikandin tod pongkovohokan. \v 18 Iddon timpu, duwon mgo minuvu nid inguma no id sayung to minuvu nid patoy kos lawa no id ilogga riyot ikam. Id po‑usok dan nanoy sikandin diyot baoy amoy id poonna riyot isowwan ni Disas. \fig Id akas dan kos pilon atop woy id tuntun dan iddos minuvu nid patoy kos lawa riyot isowwan ni Disas Lucas 5:17-26|src=" CNT5253.tif " size="span" ref="Lucas 5:18" \fig* \v 19 Piru pomon to mo‑uraan minuvu, waad kovoyan dan nod usok. De‑en id pomenek dan diyot atop\f * \fr 5:19 \ft Dos mgo baoy iddot timpu ni Disas, pattad kos atop, woy duwon geddan diyot leggua to kodpenek dutun.\f* woy id akas dan kos pilon atop, woy id tuntun dan sikandin diyot tongannan to mgo minuvu riyot isowwan ni Disas. \v 20 To nokita rin no dakkoo kos kodsalig dan, mid ikahi sikandin to, “Suwod, id posinsyan don kos mgo saa ru.” \p \v 21 To norinog idda taddot mgo tohodnonaw to Suhu ni Moises woy taddot mgo Pariseo, kohingginawa ran to, “Te, ondoy man moho ikon minuvu nod sumpalit to Monama? Oyyos waa minuvu nod pokoposinsya to saa, ko konna, Monama ra en.” \p \v 22 Piru nosorollan ni Disas kos diyot poomdom dan, de‑en id ikohiyan din sikandan to, “Mambot ungketen kos poomdom dow? \v 23 Ingkon man musing kos moomok nod osengon? Idda vo so od ikahi no, ‘Id posinsyan don kos mgo saa ru,’ o iddos od ikahi no, ‘Lohinat ka woy ipanow ka’?\f * \fr 5:23 \ft Moomok da iddos kod‑oseng to, “Id posinsyan don kos saa ru,” oyyos dii od kokita kos undahon ka‑ay. Piru iddos kod‑oseng to, “Lohinat kad,” od kokita to langun. Nokod‑iling da en inis oruwon osengan, su idda ra en so kotuusan to Monama kos od pokopuung to ahad ingkon ka‑ay.\f* \v 24 Piru id pokita ku koniyu no siyak no Anak to Minuvu, duwon kotungud ka‑ay to ampow't ingod no od posinsya to mgo saa.” \p Na id osengan din iddos minuvu no id patoy kos lawa, kahi rin to, “Lohinat ka, piyoddow kos ikam du woy uli kad bo.” \p \v 25 Idda ron en, mid lohinat sikandin diyot isowwan to langun, id piyod din iddos ikam woy id uli sikandin no id doong din kos Monama. \v 26 Na, nosoobbuwan iddos langun woy id doong dan kos Monama duma to allak, kahi ran to, “Kuu! Oray'n mokososoobbu kos nokita ta ko‑ungkay!” \s1 Dos Kod‑umow ni Disas ki Levi \r (Mateo 9:9-13; Marcos 2:13-17) \p \v 27 Nopongnga idda, id ipanow si Disas woy nokita rin iddos tohodsukut to buhis no id ngoranan ki Levi.\f * \fr 5:27 \ft Inis Levi, osson ngaran ni Mateo.\f* Id unsad sikandin diyot od boovoyaran to buhis. Na kahin Disas to, “Duma ka koddi.” \p \v 28 De‑en mid lohinat si Levi, id tonanan din kos langun woy id duma kandin. \p \v 29 Na, id pista si Levi riyot baoy rin atag ki Disas. Duwon mandad mo‑uraan tohodsukut to buhis woy duma pon mgo minuvu no mid ka‑an duma kandan. \v 30 Duwon mgo Pariseo woy mgo tohodnonaw to Suhu ni Moises dutun. Id sawoy ran iddos mgo tinodduwan ni Disas. Kahi ran to, “Mambo moho to id lommung kow nid ka‑an woy'd inom duma ruwot mgo tohodsukut to buhis woy dumon mosaasaa?” \p \v 31 Piru mid tavak si Disas kandan ukit to ponunggelengan, kahi rin to, “Iddos mgo minuvu no waa bohok, konna od ko‑ilangan to doktor, ko konna, idda ra en so duwon bohok. \v 32 Iling mandad tadda, waa a mid undini amoy'd nangkap to mgo motallong, ko konna, idda en so mgo mosaasaa, su amoy od sondit woy'd tanan sikandan to mgo saa ran.” \s1 Dos Intud Moka‑atag to Kodpuasa \r (Mateo 9:14-15; Marcos 2:18-20) \p \v 33 Na, duwon mgo minuvu no mid ikahi ki Disas to, “Iddos mgo tinodduwan ni Juan no Tohodboutismu, inaayun od puasa woy'd dasaa, woy ungketen dad en mandad iddos mgo tinodduwan to mgo Pariseo. Piru ikos mgo tinodduwan du, od ka‑an moho woy'd inom.” \p \v 34 Mid tavak si Disas to, “Otik duwon kosaa, od puasa vo iddos korumannan taddot lammid osawa laggun to duma ran pa sikandin? Konna en! \v 35 Ungketen dad en mandad iddos mgo tinodduwan ku. Piru od inguma en kos timpu no od puasa ran otid ongayon don pomon diyot kandan iddos id osawa.” \s1 Dos Ponunggelengan Moka‑atag to Tapoy woy Lammin Nonaw \r (Marcos 2:21-22; Mateo 9:16-17) \p \v 36 Na, duwon mandon ponunggelengan ni Disas, kahi rin to, “Waa minuvu nod bendas diyot lammin umpak amoy id tapong diyot tapoy. Oyya su otid puungan din idda, od kovendas en iddos lammin tapong woy dos lammi, diid dappan taddot tapoy. \v 37 Iling mandad tadda, waa minuvu no od ta‑aw to lammin binu nod bovuwak poron diyot tapoy'n tootawwan no binovallan pomot kindaa to oyama, oyyos od bottu en moho idda. Na od korattan da en iddos tootawwan woy'd ko‑uwakkan dos binu.\f * \fr 5:37 \ft Dos lammin tootawwan no binovallan pomot kindaa to kambing, od kokanat pa, de‑en od kotawwan to lammin binu nod bovuwak poron. Piru iddos tapoy ron no tootawwan no kindaa, od bottu en otid tawwan to lammin binu, oyyos dii ron man idda od kokanat.\f* \v 38 Purisu ko‑ilangan no iddos lammin binu, diyon en mandad id ta‑aw to lammin tootawwan. \v 39 Na, waa en minuvu no od kopiyan pa od geddam to lammin binu otik naayam don sikandin taddot tapoy, oyya su atag kandin, idda ra en so tapoy kos monanam.”\f * \fr 5:39 \ft Dos dumon Judio, diid kopiyan to lammin nonaw ni Disas su iyon dan id kopi‑i nod ikulon, iddos tapoy'n botasanon dan.\f* \c 6 \s1 Dos Nonaw Moka‑atag to Allow't Kod‑imolloy \r (Mateo 12:1-8; Marcos 2:23-28) \p \v 1 Sokkad no timpu to Allow't Kod‑imolloy, nokovaya onsi Disas diyot kamot no duwon pinomuwon trigu.\f * \fr 6:1 \ft Inis trigu, od poko‑iling to ommoy.\f* Laggun tid ipanow ran, id pomadti iddos mgo tinodduwan din to mgo trigu, woy id kusukusu ran idda woy id sungit. \v 2 Piru duwon mgo Pariseo no nokokita taddot id puungan dan, woy kahi ran ki Disas to, “Mambot id puungan dow iddos id diiyan diyon to Allow't Kod‑imolloy?” \p \v 3 Mid tavak si Disas to, “Waa kow vo nokovasa taddot id puungan ni Harin David woy taddot mgo duma rin iddot timpu no id gutasan sikandan? \v 4 Id usok sikandin diyon to baoy't Monama woy id ka‑an din iddos paan no id buwis diyot Monama, woy id boggayan din mandad iddos mgo duma rin. Iddon paan, id diiyan nod kannon to ahad ondoy su iyon da od pokoka‑an tadda, iddos mgo tohodbuwis.”\f * \fr 6:4 \ft Od kovasa ini riyot 1 Samuel 21:1-6.\f* \p \v 5 Woy id ikahi pe‑en si Disas to, “Na, siyak no Anak to Minuvu kos duwon kotungud ko ondak od puungan ahad diyon to Allow't Kod‑imolloy.” \s1 Id Bowiyan ni Disas diyon to Allow't Kod‑imolloy iddos Minuvu no id Patoy kos Bollad \r (Mateo 12:9-14; Marcos 3:1-6) \p \v 6 Sokkad mandon no timpu to Allow't Kod‑imolloy, mid usok si Disas diyot simba‑an to mgo Judio woy id nonaw. Na rutun, duwon minuvu no id patoy kos kowanan no bollad. \v 7 Duwon mandad mgo tohodnonaw to Suhu ni Moises woy mgo Pariseo no od nangkap to po‑unayan amoy'd ko‑uug dan si Disas no nokopuung to saa. De‑en id ponulan dan sikandin kod bowiyan din iddos minuvu riyon to Allow't Kod‑imolloy. \v 8 Piru nosorollan ni Disas kos diyot poomdom dan, woy id osengan din iddos minuvu no id patoy kos bollad, kahi rin to, “Lohinat ka rinit isowwan to langun.” \p De‑en id lohinat sikandin woy id porani. \v 9 Na, id inturan ni Disas iddos mgo minuvu rutun. Kahi rin to, “Ingkon musing ka‑ay kos noko‑ikuu to mgo Suhu ni Moises diyon to Allow't Kod‑imolloy? Idda vo so kodpuung to moppiya o iddos kodpuung to morat? Idda vo so kodtavang to minuvu o iddos kod‑imatoy?” \p \v 10 Id tongtongngan dan langun ni Disas, woy id ikohiyan din iddos minuvu to, “Kotongngow kos bollad du.” \p Na, id kottong din idda woy idda ron en, no‑uliyan sikandin. \v 11 Piru oray'n nolingasa iddos mgo tohodnonaw to Suhu ni Moises woy dos mgo Pariseo, de‑en id pomuhawang sikandan ko ondan kos od puungan dan ki Disas. \s1 Dos Kod‑aam ni Disas to Sopuu‑oruwon Apostoles \r (Mateo 10:1-4; Marcos 3:13-19) \p \v 12 Waa nouhoy pomon tadda, mid tikoddog si Disas diyot buvungan amoy'd dasaa. Laroy't bulli, id dasaa sikandin diyon to Monama. \v 13 Na, to na‑allow ron, id livuung din iddos langun no tinodduwan din, woy id aam din pomon diyot kandan iddos sopuu‑oruwa no id ngoranan din no mgo apostoles. \v 14 Dos ngaran dan, si Simon no id ngoranan ni Disas ki Pedro woy dos suwod din no si Andres, dos toosuwod no si Santiago woy si Juan. Dos duma, si Felipe, si Bartolome,\f * \fr 6:14 \ft Inis Bartolome, angga ni Natanael.\f* \v 15 si Mateo, si Tomas, si Santiago no anak ni Alfeo woy si Simon no id ngoranan no Patriota su mohingginawa sikandin to ingod din. \v 16 Id aam din mandad si Judas no anak taddot sangoy ni Santiago, woy si Judas Iscariote nod boligya ki Disas. \s1 Dos Kodnonaw woy Kodbawi ni Disas \r (Mateo 4:23-25) \p \v 17 Na, id potupang si Disas duma to mgo apostoles taman to id inguma ran diyot pattad. Woy rutun, nolivuung iddos mo‑uraan minuvu nod pondumoruma kandin, woy dos oray'n mo‑uraan minuvu no id pomon diyon to intirut Judea woy riyot Jerusalem. Duwon mandad id pomon diyot bonuwa to Tiro woy Sidon no riyot ibpit to dahat. \v 18 Mid undiyon iddon mgo minuvu amoy'd pominog to nonaw ni Disas, woy amoy od ko‑uliyan kos bohok dan. Idda mandad so mgo minuvu no id posupittan to mgo busow nid lasud kandan, no‑uliyan oyyos id poleggua ni Disas iddos mgo busow. \v 19 Id nokkaanokkaa iddos langun no minuvu amoy'd pokosomad ki Disas, su duwon kotuusan no id pomon diyot kandin no nokovawi kandan langun. \s1 Dos mgo Minuvu no Moppiya kod Kotomanan \r (Mateo 5:1-12) \p \v 20 Nopongnga idda, id tongtongngan ni Disas iddos mgo tinodduwan din, woy kahi rin to, \q1 “Moppiya kod kotomanan dow, sikiyu no worowora, \q1 oyyos od pokolonug kow to kodharit Monama. \q1 \v 21 Moppiya kod kotomanan dow, sikiyu no id gutasan ko‑ungkay, \q2 oyyos od ivuungon kow rad. \q1 Moppiya kod kotomanan dow, sikiyu no id sinoggow ko‑ungkay, \q1 oyyos od kosu‑at kow rad kangkan pomon to kahaan. \q1 \v 22 Moppiya kod kotomanan dow otik id kolingasa‑i kow to mgo minuvu, \q1 id pa‑awa kow, id sumpalit woy id doddorattan pomon to koddumoruma row koddi no Anak to Minuvu. \p \v 23 “De‑en otik od puungan dan ini koniyu, kahaa kow woy sayow kow to kahaan, oyya su dakkoo kos ganti no id panoy atag koniyu riyot datas to langit. Su iddos id puungan dan koniyu, ungketen dad en mandad kos id puungan to kovuyyahan dan diyot mgo propeta. \s1 Dos mgo Minuvu no Moka‑arat‑arat kod Kotomanan \q1 \v 24 Piru sikiyu no noratu ko‑ungkay, moko‑eru‑eru kow, \q1 su notanggap dowd kos kahaan ka‑ay to ampow't ingod. \q1 \v 25 Moka‑arat‑arat kod kotomanan dow, sikiyu no novuung ko‑ungkay, \q1 oyyos od inguma en kos timpu nod gutasan kow. \q1 Moka‑arat‑arat kod kotomanan dow, sikiyu nod kosu‑at ko‑ungkay, \q1 oyyos od inguma kos timpu nod kaanu woy'd pondaawit kow. \q1 \v 26 Moka‑arat‑arat kod kotomanan dow, sikiyu no od doongon ko‑ungkay to mgo minuvu, \q1 su ungketen dad en mandad kos id puungan to kovuyyahan dan diyot od po‑uvag‑uvag no mgo propeta. \s1 Ginowanni Row iddos od Pongkuntra Koniyu \r (Mateo 5:38-48; 7:12) \p \v 27 “Piru od ikohiyan ku sikiyu no id pominog koddi, ginowanni row kos od kuntra koniyu woy puungi row to moppiya iddos nolingasa koniyu. \v 28 Buyu kow riyot Monama no od pokita sikandin to kopiyannoy taddot od doddora‑at koniyu, woy dasaa kow atag taddot od ayu‑ayu koniyu. \v 29 Otik duwon od tabpit bonnong dow, potabpi row mandad kos divauy. Otik duwon od ahaw to lapid no umpak dow, boggoy row ahad iddos umpak dow. \v 30 Boggayi row iddos langun nod bovuyu koniyu, woy otik duwon od ahaw to mgo koruwonnan dow, yo rowd idda owiya. \v 31 Puungi row riyot duma iddos id kopi‑i row nod puungan dan koniyu. \p \v 32 “Otik iyon dow ra od ginowannon iddos id ginawa koniyu, ondan man kos nokomoppiya tadda? Su ahad iddos mgo mosaasaa, od ginawa man taddot id ginawa kandan. \v 33 Woy otik iyon dow ra od puungan to moppiya iddos od puung to moppiya koniyu, ondan man kos nokomoppiya tadda? Su ahad iddos mgo mosaasaa, od puung man mandad to ungketen. \v 34 Otik iyon dow ra od posombayon iddos duwon id pokovullas, ondan man kos nokomoppiya tadda? Su ahad iddos mgo mosaasaa, od posamboy man mandad diyot od pokovullas kandan. \v 35 Piru sikiyu, ginowanni row iddos od kuntra koniyu woy puungi row iddos od pokomoppiya kandan. Posamboy kow woy yo kow'd angat to bullas. Na, ko ungketen kos od puungan dow, dakkoo kos ganti nod kotanggap dow, woy od kokita no mgo anak kow en to Monama no Lampas to Langun. Su moppiya sikandin ahad taddot diid kotuig nod posolamat woy riyot morat no mgo minuvu. \v 36 De‑en ko‑ilangan no eeruwon kow iling taddot Monamon Amoy ta no eeruwon. \s1 Dos Moka‑atag to Kodhukum to Duma \r (Mateo 7:1-5) \p \v 37 “Yo kow'd hukum to duma amoy dii kow mandad od hukuman to Monama. Yo kow'd oseng no ko‑ilangan en sikandan od silutan, su amoy konna kow mandad od silutan to Monama. Posinsya‑i row iddos duma amoy'd posinsyan kow mandad to Monama. \v 38 Boggoy kow woy od boggayan kow mandad to Monama. Oray'n dakkoo kos id boggoy rin koniyu, oyyos iling to boggas no id lasud diyot saku, od dosokkon idda woy kopongnga, od timulan taman tod koponnuponnu. De‑en iddos korokolloy no id boggoy row riyot duma, ungketen dad en mandad kos id boggoy to Monama koniyu.” \p \v 39 Na, duwon mandon ponunggelengan ni Disas, kahi rin to, “Waa en butud nod poko‑inahak to iling din no butud, su od pokodtapik dan da en nod ko‑uug diyot moraom no bobbo. \v 40 Waa tinodduwan nod pokolampas to tohodnonaw rin. Piru od pokoloppa ra kos tinodduwan taddot kandin no tohodnonaw, otik notuihan din don iddos langun no sinorollan tat tohodnonaw rin. \p \v 41 “Mambot oray kow'd kita to disok no possok diyot mata to duma, piru id podtohon dow kos batang duwot mata row? \v 42 Na momonnu kow man od poko‑oseng diyot duma no, ‘Suwod, od ongayon ku kos possok to mata ru,’ no waa row man nokita kos batang duwot mata row? Od po‑uvag‑uvag kow! Unna‑a row pa man ongaya kos batang duwot mata row amoy oraroy row od kokita tod angoy iddos possok to duma. \s1 Dos Pinuungan to Minuvu, od Poko‑iling to Bunga to Kayu \r (Mateo 7:16-20; 12:33-35) \p \v 43 “Iddos moppiyon kayu, konna en od bovunga to morat woy iling mandad tadda, dos morat no kayu, konnod bovunga to moppiya. \v 44 Dos ipat kayu, od kokilaa ukit to bunga tadda. Ponunggeleng, iddos kayu no duhiyon, waa od kopupu no igera pomon tadda, woy waa od ka‑angoy no ubas pomon diyot baahon. \v 45 Na iling mandad tadda, od kokilaa ta kos minuvu ukit to osengan din. Dos moppiyon minuvu, moppiya kos pusung din, de‑en moppiya mandad kos osengan din. Piru iddos morat no minuvu, morat kos pusung din, de‑en morat mandad kos osengan din. Oyyos ko ondan kos diyot pusung to minuvu, idda en mandad kos od leggua riyot bivig din.” \s1 Dos Ponunggelengan Moka‑atag to Oruwon Tohodbovaoy \r (Mateo 7:24-27) \p \v 46 “Mambot od ngoranan a nikiyu no, ‘Longaggon,’ no waa kow man id tuman tod osengon ku koniyu? \v 47 Id paabbotlabbot ku koniyu iddos minuvu nod porani koddi, dos id pominog to koddin mgo osengan woy dos od tuman tadda. \v 48 Noko‑iling sikandin to minuvu no id poohinat to baoy. Id po‑unsad din iddos tuddok diyot moraom no duwon mosalig no batu. To id lonoggan iddon baoy, waa en nomonnu su mosalig man kos po‑unsaran. \v 49 Na, idda mandad so minuvu no nokorinog to koddin mgo osengan, piru waa id tuman, noko‑iling sikandin to minuvu no mid poohinat to baoy no waa po‑unsaran. To id lonoggan iddon baoy, idda ron en, nopiloy idda woy nohobbahobba en.” \c 7 \s1 Id Bowiyan ni Disas iddos Sudsuhuwon to Kopitan to mgo Sundau \r (Mateo 8:5-13) \p \v 1 Nopongnga ni Disas tid oseng idda langun diyon to mgo minuvu, mid undiyon sikandin to Capernaum. \v 2 Na rutun, duwon sokkad no kopitan to mgo sundau to Roma. Duwon sudsuhuwon din no id dokollan din to ginawa no novohokan woy asow ron od patoy. \v 3 To norinog taddot kopitan iddos moka‑atag ki Disas, id popiyod din iddos od pombuyyahon to mgo Judio amoy'd nganoy ki Disas no od undiyonnan din woy'd bowiyan iddos sudsuhuwon din. \v 4 To kod‑inguma ran, id po‑eru‑eru sikandan ki Disas. Kahi ran to, “Kolimulimu, tovangiyu iddos kopitan su ollog en sikandin nod tovangan, \v 5 oyyos dakkoo kos ginawa rin keta no mgo Judio, woy sikandin kos id povovaa to simba‑an doy ka‑ay'n lugaa.” \p \v 6 De‑en id duma si Disas kandan. Piru to morani ron sikandin diyot baoy, id suhu taddot kopitan iddos mgo oukuy rin no od tommuwon dan si Disas woy'd po‑osengan to, “Longaggon, yo kad od luggatluggat nod allus, su konna a ollog nod po‑usok kikow riyot baoy ku. \v 7 Konna a ollog ahad kodtommu ra en kikow. Osengow robbo woy od ko‑uliyan en iddos sudsuhuwon ku. \v 8 Nokosaddoo a ka‑ay, oyyos ahad siyak, no‑iraom a to kotungud taddot mowwet pa koddi, woy duwon mandad mgo sundau no no‑iraom to koddin kotungud. Otid ikahi a riyot sokkad no, ‘Ipanow kad,’ na od ipanow en sikandin. Woy otid ikahi a riyot sokkad no, ‘Undini ka,’ na od undini en sikandin. Woy otid ikohiyan ku iddos koddin uripon no, ‘Puungiyu ini,’ na od puungan din en.” \p \v 9 To norinog idda ni Disas, nosoobbuwan sikandin woy id isau riyot mgo minuvu no id tintinundug kandin, kahi rin to, “Od ikohiyan ku sikiyu, no waa poron nokita ku no minuvu no dakkoo kos kodsalig iling ka‑ay, ahad dini to Israel.” \p \v 10 Na, to id uli ron iddos id popiyod taddot kopitan, nokita ran no no‑uliyan don iddos sudsuhuwon. \s1 Id Badnow ni Disas iddos Anak to Bau \p \v 11 Waa nouhoy pomon tadda, mid undiyon si Disas to bonuwa no id ngoranan to Nain. Id duma mandad kandin iddos mgo tinodduwan din woy dos oray'n mo‑uraan minuvu. \v 12 To morani ron sikandan diyot sobbangan to bonuwa, nokosuggung dan to mgo minuvu nid sayung to minatoy amoy id lobbong. Dos id patoy, budtung no anak to ba‑ay'n bau. Mo‑uraa kos mgo minuvu no id duma taddot bau amoy'd loobbong. \v 13 To nokita ni Disas iddos bau, no‑eruwan sikandin woy id ikohiyan din to, “Yo kad od sinoggow.” \p \v 14 Na, id porani si Disas woy id somaddan din iddos id soyungan taddot minatoy, de‑en id soro iddos id ponsayung. Kahin Disas to, “Oto, onnow kad.” \p \v 15 Idda ron en, id livod kos songnga taddot konakan, woy id onnow sikandin woy noko‑ooseng don. Nopongnga, id ikohiyan ni Disas dos inoy to, “No‑uyag don kos anak du, ini rad sikandin.” \p \v 16 To nokita idda taddot mgo minuvu, oraroy ran no nosoobbuwan woy id doong dan kos Monama. Kahi ran to, “Id po‑undini to Monama ka‑ay't keta inis motuus no propeta, su amoy od tavang keta no mgo minuvu rin!” \p \v 17 Na iddos dinoggan moka‑atag taddot id puungan ni Disas, nokoso‑ob diyot langun no lugaa no sakup to Judea woy riyot morani no mgo bonuwa. \s1 Id Suhu ni Juan no Tohodboutismu iddos mgo Tinodduwan Din nod Undiyon to ki Disas \r (Mateo 11:2-19) \p \v 18 Na iddos mgo tinodduwan ni Juan no Tohodboutismu, id undiyon to prisuwan amoy od ponudtuu kandin moka‑atag taddot langun no pinuungan ni Disas. \v 19 To norinog idda ni Juan, id po‑undiyon din to ki Disas iddos oruwon tinodduwan din amoy od intud ko sikandin don be‑en kos Mesiyas o od angat pa to ossa? \v 20 To id inguma ron sikandan diyot ki Disas, mid intud dan kandin, kahi ran to, “Id po‑undini koy ni Juan no Tohodboutismu amoy od intud ko sikkow ron be‑en kos Mesiyas o od angat koy pa to ossa?” \p \v 21 Na daom to iddon allow, id bowiyan ni Disas dos mo‑uraan od kovohokan. Id poleggua rin iddos mgo busow no id lasud to mgo minuvu woy id bowiyan din iddos mgo butud. \v 22 Id osengan ni Disas iddos id suhu ni Juan, kahi rin to, “Livod kow riyot ki Juan, woy ponudtuu row kandin iddos langun no nokita woy norinog dow. Oyya su iddos mgo butud nokokita ron, dos mgo pungku od poko‑ipanow ron, iddos duwon bohok no et‑et no‑uliyan don, dos diid dinog nokorinog don woy dos id poomatoy nongovadnow woy noponudtulan don mandad to Moppiyon Dinoggan iddos mgo worowora. \v 23 Ponudtuu row mandad kandin no moppiya kod kotomanan taddot minuvu no waa kodduworuwa koddi.” \s1 Dos Osengan ni Disas Moka‑atag ki Juan no Tohodboutismu \r (Mateo 11:7-19) \p \v 24 Na, to id ipanow ron iddos mgo minuvu no id suhu ni Juan, mid ooseng si Disas moka‑atag ki Juan diyon to mo‑uraan minuvu. Kahi rin to, “To kod‑undiyon dow to ki Juan to riyon pa sikandin to noka‑awoy‑awoy'n lugaa, ondan man kos id imman dow nod kokita? Idda vo so minuvu no od kopalinpalin kos poomdom iling to aggi nod kopiyodpiyod to kaamag? \v 25 Na, ondan man kos id kopi‑i row nod kokita rutun? Idda vo so minuvu no id oumpak to mahaa? Konna en! Su iddos od oumpak to ungketen, diyon da id oubpa to polasyu. \v 26 Ondan kos id kopi‑i row nod kokita rutun? Idda vo so propeta? Oyya en, woy od ikohiyan ku sikiyu, no lampas pa sikandin to dumon mgo propeta. \v 27 Oyyos sikandin en iddos no‑ikahi riyot Nosulat no Kahit Monama no mid ungketen to, \q1 ‘Id popiyod ku iddos koddin tohodponudtuu no od unna kikow amoy'd panoy to kod‑inguma ru.’ ”\f * \fr 7:27 \ft Od kovasa ini riyot Malaquias 3:1.\f* \p \v 28 Na ponayun mid ikahi si Disas to, “Od ikohiyan ku sikiyu, no waa poron minuvu no id tobbow ka‑ay to ampow't ingod no lampas pa ki Juan. Piru iddos minuvu no moobbava to langun no no‑iraom to kodharit Monama, lampas pa sikandin ki Juan.” \p \v 29 To norinog idda to langun no minuvu, labbi ron en iddos mgo tohodsukut to buhis, id tanggap dan no ollog en iddos puhawang to Monama, oyyos id poboutismu ron man sikandan ki Juan. \v 30 Piru iddos mgo Pariseo woy mgo tohodnonaw to Suhu ni Moises, waa ran id poboutismu ki Juan, su id elleyan dan man iddos puhawang to Monama atag kandan. \p \v 31 Na mid ikahi mandon si Disas to, “Ondan man kos od koponunggelengan ku to mgo minuvu to inin timpu? \v 32 Noko‑iling sikandan to mgo anak nod ponggaaw riyot plasa, woy id po‑ikohiyoy ran diyot mgo duma ran to, ‘Id totogunggu koy atag koniyu, piru waa kow man sayow. Id pondaawit koy, piru waa kow man id sinoggow.’ \v 33 Dos mgo minuvu to inin timpu, od poko‑iling en mandad taddon mgo anak, oyyos si Juan no Tohodboutismu no inaayun od puasa woy waa id inom tod pokohubug, od ikohiyon dow moho no id losuran sikandin to busow. \v 34 Woy siyak no Anak to Minuvu, diyot kod‑undini ku, nokita row no id ka‑an woy id inom a. De‑en od ikohiyon dow moho no sopeton a woy polohubug, woy oukuy a kun to mgo tohodsukut to buhis woy dumon mosaasaa. \v 35 Piru ahad ungketen, od kosorollan no ollog iddos nonaw ku woy dos nonaw ni Juan, oyyos od koposivonnalan idda riyon to ko‑ontayan taddot mgo minuvu no id pomakoy.” \s1 Id Doddasan si Disas to Pomammut \r (Mateo 26:6-13; Marcos 14:3-9; Juan 12:1-8) \p \v 36 Duwon sokkad no Pariseo no id ngoranan ki Simon no mid inggat ki Disas nod ka‑an diyot baoy rin. De‑en id undiyon sikandin. \v 37 Na rutun no bonuwa, duwon sokkad no ba‑ay'n mosaasaa. To nosorollan din no riyon si Disas to baoy taddot Pariseo, mid undiyon sikandin woy id piyod to pomammut no nokota‑aw riyot tootawwan no id bovallan pomot batu nod ngoranan to alabastro. \v 38 Id porani sikandin diyot inoyyuhan ni Disas woy mid lingko‑od diyon lomig to pa‑a rin. Id sinoggow sikandin no id lommos din to dayas iddos pa‑a ni Disas. Na, id punasan din idda to bowvuut uu rin woy id oorokkan. Nopongnga, id doddasan din idda to pomammut. \fig Id doddasan si Disas to pomammut Lucas 7:36-39|src=" CNT5521.tif " size="span" ref="Lucas 7:38" \fig* \p \v 39 To nokita taddot Pariseo nid inggat ki Disas iddos id puungan taddot ba‑ay, kohingginawa rin to, “Te, otik mooggot no propeta inin minuvu, od kosorollan din nanoy ko ondan ikon ba‑ay, su oray mohon mosaasaa ika.” \p \v 40 Piru nosorollan ni Disas kos diyot poomdom din, de‑en mid ikahi sikandin to, “Simon, duwon od osengon ku kikow.” \p Mid tavak si Simon to, “Ondan man, Tohodnonaw?” \p \v 41 Kahin Disas to, “Duwon oruwon minuvu no noko‑utang to soopi riyot tohodposamboy. Dos sokkad, id outang to limmon gatus woy dos sokkad, limmompuu. \v 42 To nosorollan taddot tohodposamboy no waa en id pokovayad dan tadda, id podwora rin don iddos utang dan. Na, ondoy musing kandan kos duwon lampas pa no ginawa taddot tohodposamboy?” \p \v 43 Mid tavak si Simon to, “Idda ayu so dakkoo kos no‑utang.” \p Kahin Disas to, “Ollog kos tavak du.” \p \v 44 Na id loingoy si Disas diyot ba‑ay, woy kahi rin ki Simon to, “Ontongngiyu man inis ba‑ay. To kod‑inguma ku ka‑ay't baoy ru, waa a nikkow boggayi to oweg nid unab to pa‑a ku, piru sikandin, id lommos din to dayas kos pa‑a ku woy id punasan din to bowvuut uu rin. \v 45 Waa ka id olit‑olit koddi ukit to kod‑arok, piru inis ba‑ay, pomon to kod‑usok ku, waa soroan din to kod‑arok to pa‑a ku. \v 46 Waa ru doddasi to lana kos uu ku, piru sikandin, id doddasan din to pomammut kos pa‑a ku. \v 47 De‑en od ikohiyan ku sikkow, no ahad dakkoo kos saa ka‑ay'n ba‑ay, id posinsyan don idda to Monama, de‑en dakkoo kos ginawa rin koddi. Piru iddos minuvu no noposinsyan to disok no saa, disok mandad kos ginawa rin.” \p \v 48 Na id ikohiyan ni Disas iddos ba‑ay to, “Id posinsyan don kos mgo saa ru.” \p \v 49 Iddos mgo minuvu no id ka‑an duma ki Disas, kohingginawa ran to, “Te, inin minuvu, dii od pokoposinsya to mgo saa, oyyos Monama ra en kos od pokopuung tadda!” \p \v 50 Piru id osengan mandon ni Disas iddos ba‑ay, kahi rin to, “Notobbus kad pomon to kopomakoy ru. Na, uli kad bo duma to kosunayan.” \c 8 \s1 Dos mgo Ba‑ay no mid Tavang ki Disas \p \v 1 Waa nouhoy pomon tadda, id lingkus ni Disas iddos mgo bonuwa woy mgo bariyu amoy od ponudtuu to Moppiyon Dinoggan moka‑atag to kodharit Monama. Id duma kandin iddos sopuu‑oruwon tinodduwan din. \v 2 Duwon mandad mgo ba‑ay nid duma kandin no id bowiyan din pomon to mgo bohok dan, woy dos duma, id poleggua rin iddos mgo busow no id lasud kandan. Dos sokkad tadda, si Maria no toho Magdala no duwon pittun busow nid lasud kandin no id poleggua rin. \v 3 Id duma mandad kandan si Juana no sawa ni Cusa no sinolihan diyot polasyu ni Harin Herodes. Iddos duma, si Susana woy mo‑uraa pon mgo ba‑ay no id potommu to mgo ko‑ilonganon onni Disas ukit to kandan no soopi. \s1 Dos Ponunggelengan Moka‑atag to Livuta no id Sovuran to Bonni \r (Mateo 13:1-9; Marcos 4:1-9) \p \v 4 Sokkad no allow, mid undiyot ki Disas iddos mo‑uraan minuvu no id pomon diyon to nokod‑osso‑osson mgo bonuwa. To nolivuung don sikandan, id itulan dan ni Disas to ponunggelengan. \v 5 Kahi rin to, “Duwon sokkad no minuvu no id undiyon to kamot amoy'd savud to bonni. Na, duwon mgo bonni no nongo‑uug diyot daan, de‑en noheddan idda to mgo minuvu woy id ponuktuk to mgo manuk nod layanglayang. \v 6 Dos duma, nongo‑uug diyot botuwon. Id tuvu rad idda, piru naanos su motokkang kos livuta. \v 7 Dos duma, nongo‑uug diyot sopiniton. To id tuvu iddos bonni woy sopinit, nokubmutan iddos lammid lottob no bonni. \v 8 Piru iddos duma, nongo‑uug diyot moppiyon livuta. Na, moppiya kos tuvu tadda woy oray'n dakkoo kos nokottu.” \p Na kahin Disas to, “Sikiyu, su duwon man tolinga row, pa‑ayyad kow pominog.” \s1 Dos Dontulon to mgo Ponunggelengan \r (Mateo 13:10-13; Marcos 4:10-12) \p \v 9 Na, id intud iddos mgo tinodduwan ni Disas ko ondan kos kohulugan taddot ponunggelengan din. \v 10 Mid tavak si Disas to, “Sikiyu, id boggayan kowd to Monama to koovottan taddot waa rin id posaddoo dangan moka‑atag to kodhari rin. Piru riyot duma, id po‑ukit ku to mgo ponunggelengan, su amoy ahad od totongtong dan, dii ran od pokokita woy ahad od pominog dan, dii ran od pokaabbot.”\f * \fr 8:10 \ft Od kovasa ini riyot Isaias 6:9.\f* \s1 Dos Kodpaabbotlabbot taddot Ponunggelengan Moka‑atag to Livuta no id Sovuran to Bonni \r (Mateo 13:18-23; Marcos 4:13-20) \p \v 11 Na, id paabbotlabbot ni Disas iddos kohulugan taddon ponunggelengan. Kahi rin to, “Iddos bonni, idda en so kahit Monama. \v 12 Dos daan no no‑uuhan to bonni, idda en so mgo minuvu no nokorinog to kahit Monama. Piru id undiyon si Moivuyan woy id ahaw rin iddos kahi no nokopomuwa riyot pusung dan amoy dii ran od pokopomakoy woy diid kotobbus. \v 13 Na iddos botuwon no no‑uuhan to bonni, idda en so nokorinog to kahit Monama woy idda ron en, nahaa ran to kodtanggap tadda, piru waa goli nokodoralig diyot pusung dan woy sinsinahaw ra kos kopomakoy ran. Oyya su otid inguma kos kodgeddam pomon to kodtanggap dan to kahit Monama, konnad sikandan od ponayun. \v 14 Dos sopiniton no no‑uuhan to bonni, idda en so mgo minuvu no id pomakoy rad, piru iling tid kubmutan iddos kahit Monama taddot mgo sowkuu moka‑atag to kod‑oubpa ran, kodginawa to soopi woy dos kahaan ka‑ay to ampow't ingod, de‑en waa idda nokobovunga. \v 15 Piru iddos moppiyon livuta no no‑uuhan to bonni, idda en so id pominog to kahit Monama woy id pomuwa ran idda riyot pusung dan. Od kosolihan sikandan woy moppiyon minuvu, woy id ponayun dan nid pomakoy taman tid undag to moppiyon mgo bunga.” \s1 Dos Ponunggelengan Moka‑atag to Suu \r (Marcos 4:21-25) \p \v 16 Na duwon mandon ponunggelengan ni Disas, kahi rin to, “Waa minuvu nod loottom to suu woy od poongkobban din idda to lobban o id ta‑aw rin diyot silob to katri, ko konna, id ta‑aw rin idda riyot od sopatan amoy'd kotorawwan iddos od usok to baoy. \v 17 Iling mandad tadda, iddos ahad ondan no noko‑ollos woy diid koovottan ko‑ungkay, od kosorollan woy'd koovottan en diyot mori. \v 18 De‑en pa‑ayyad kow pominog, su iddos minuvu no nokaabbot taddot norinog din, od duhangan pe‑en kos koovottan din. Piru iddos waa id pa‑ayyad id pominog, od ongayon pe‑en ahad iddos disok no kunan din ko noovottan din.” \s1 Dos Inoy woy mgo Suwod ni Disas \r (Mateo 12:46-50; Marcos 3:31-35) \p \v 19 Na, id inguma iddos inoy woy mgo suwod ni Disas su duwon od osengon dan, piru waa ran nokoporani kandin pomon to ko‑uralloy to minuvu. \v 20 De‑en duwon id ikahi kandin to, “Sir, iddos inoy woy mgo suwod du, id aangat diyot leggua su id kopi‑i ran nod pokidkita kikow.” \p \v 21 Mid tavak si Disas to, “Oyya, piru iddos inoy ku woy mgo suwod ku, idda en so mid pominog to kahit Monama woy'd tuman tadda.” \s1 Dos Kodposoro ni Disas to Kaamag woy Baud \r (Mateo 8:23-27; Marcos 4:35-41) \p \v 22 Sokkad no allow, mid ikahi si Disas diyot mgo tinodduwan din to, “Od undiyon ki to dipaa to lanow.” \p De‑en id sakoy ran to bollangay. \v 23 Laggun tid pomollangay ran, nokotinuhon si Disas. Todtahad, id doppot kos monokkaan kaamag diyon to lanow, de‑en od koponnu ron asow to oweg iddos bollangay woy disok sama od koonnod. \v 24 Na id porani ki Disas iddos mgo tinodduwan woy id sukaa ran sikandin, kahi ran to, “Tohodnonaw, tovangi koy! Od koonnod kid man moho ini!” \p Na, id onnow si Disas woy id sugga rin iddos kaamag woy dos monokkaan mgo baud. Idda ron en, id soro iddos kaamag woy id tivonok kos langun. \v 25 Kahin Disas kandan to, “Ingkon don man kos kopomakoy row?” \p Novaakkan sikandan woy nosoobbuwan, woy id po‑ikohiyoy ran to, “Ondoy moho inin minuvu no ahad iddos kaamag woy mgo baud, id dumoruma kandin!” \s1 Dos Kodpoleggua ni Disas to mgo Busow riyot Sokkad no Minuvu \r (Mateo 8:28-34; Marcos 5:1-20) \p \v 26 Na, ponayun id pomollangay onsi Disas taman to id dunggu ran diyot lugaa to mgo toho Gerasa no riyot dipaa to Lanow't Galilea. \v 27 To id ponog si Disas pomon diyot bollangay, duwon minuvu nid losuran to mgo busow no id sinuggung kandin. Nouhoy ron no timpu no waa sabpong to lawa rin, woy worad sikandin id oubpa riyot baoy su riyon dobbo en sikandin id oubpa to lovongngan. \v 28 To nokita si Disas taddot minuvu, id lingko‑od sikandin diyot isowwan din woy id pehes no mid ungketen to, “Disas, Anak to Monama no Lampas to Langun, ondan man kos lavut du koddi? Kolimulimu, yo a siluti!” \p \v 29 Id oseng din idda, su id suhu man ni Disas iddos busow no od leggua pomon kandin. Iddot id lihad no timpu, id tomongngan sikandin to mgo minuvu woy id baku ran to kodina kos bollad din woy id pasung pe‑en kos pa‑a rin, piru id dorattan din da en idda. Woy id pohos sikandin taddot busow no od oubpa riyot noka‑awoy‑awoy'n lugaa. \p \v 30 Na id inturan sikandin ni Disas, kahi rin to, “Ondoy kos ngaran du?” \p Mid tavak sikandin to, “Maanmaan kos ngaran ku.” \p Id oseng din idda, su mo‑uraa man no busow kos id lasud kandin. \p \v 31 Id po‑eru‑eru ki Disas iddos mgo busow no konna rin sikandan od uuhon diyot bobbo no waad tomanan kos koroomman. \p \v 32 Na riyot londig, duwon mo‑uraan bavuy nid ponuwaa. De‑en id po‑eru‑eru ran no od po‑olinon nod lasud diyot mgo bavuy, woy id aman si Disas. \v 33 Idda ron en, id ponleggua iddos mgo busow pomon diyot minuvu woy id losuran dan iddos mgo bavuy. Id pouharus idda riyot daama woy nongo‑uug diyot lanow woy nongoonnod. \p \v 34 Na, to nokita idda to mgo tohodtamong to bavuy, id lungkossu ran, woy id ponudtuu ran iddos notomanan diyot mgo minuvu no id ubpa riyot bonuwa woy riyot mgo lugaa no nokolingkus dutun. \v 35 De‑en id undiyon iddos mgo minuvu amoy'd kokita ran ko ondan kos notomanan. To kod‑inguma ran diyot ki Disas, nokita ran iddos minuvu no id losuran to mgo busow. Id ounsad sikandin diyot isowwan ni Disas, noko‑oumpak don woy motallong don kos poomdom din. De‑en oraroy ran no novaakkan. \v 36 Na, iddos mgo minuvu no nokokita taddon notomanan, id ponudtuu ran diyot duma ko momonnu no no‑uliyan iddos minuvu no id losuran to mgo busow. \v 37 Iddos langun no minuvu no id oubpa riyot nokolingkus no lugaa to mgo toho Gerasa, id ikohiyan dan si Disas no od awa riyot lugaa ran pomon to oraroy ran no novaakkan. De‑en id livod si Disas diyot bollangay amoy'd awa. \v 38 To id penek don sikandin, id po‑eru‑eru kandin iddos minuvu no no‑uliyan don no od porumannon sikandin ni Disas. Piru id ikohiyan din iddos minuvu to, \v 39 “Iyon moppiya, uli kad diyot koniyu woy ponudtuu ru kos langun no id puungan to Monama atag kikow.” \p De‑en id uli sikandin, woy id ponudtuu rin diyon to intirut bonuwa iddos langun nid puungan ni Disas kandin. \s1 Id Bowiyan ni Disas dos Ba‑ay woy id Badnow Rin iddos Anak ni Jairo \r (Mateo 9:18-26; Marcos 5:21-43) \p \v 40 To id inguma onsi Disas diyot dipaa to lanow, nahaa iddos mo‑uraan minuvu su id aangat dan kandin. \v 41 Na, duwon id inguma no sokkad no ponguu to simba‑an to mgo Judio no id ngoranan ki Jairo. Mid lingko‑od sikandin diyot isowwan ni Disas woy id po‑eru‑eru nod undiyon si Disas to baoy rin, \v 42 oyyos od oumasoy ron iddos budtung no anak din no ba‑ay no mgo sopuu‑oruwa ron kos idad. \p To id duma ron si Disas kandin, id tinundug mandad iddos mo‑uraan minuvu no id pososokoy riyot kandin. \p \v 43 Dutun, duwon mandad sokkad no ba‑ay no duwon bohok nod longossan no diid soro daom don to sopuu‑oruwon lahun. Na‑amin don kos langun no koruwonnan din amoy'd ko‑uliyan, piru waa en ahad sokkad no nokovawi kandin. \v 44 Na, id lotlot sikandin diyot inoyyuhan ni Disas amoy'd somad taddot ubpu to umpak din. Idda ron en, id soro iddos bohok din nod longossan. \v 45 Id inturan sikandan ni Disas, kahi rin to, “Ondoy kos id somad to umpak ku?” \p Id tavak sikandan to, “Tovo, waa saddoo roy.” Kahin Pedro to, “Tohodnonaw, diid kosorollan ko ondoy su mo‑uraa man kos od sosok kikow.” \p \v 46 Piru mid ikahi si Disas to, “Duwon en id somad koddi, su noheddam ku no duwon kotuusan no id leggua pomon koddi.” \p \v 47 To nosorollan taddot ba‑ay no waa noko‑ollos iddos id puungan din, id porani sikandin nid kookoo woy mid lingko‑od diyot isowwan din. Na, id ponudtuu rin ki Disas diyot isowwan to mgo minuvu iddos unayan no id somad sikandin taddot umpak din, woy dos tigkow sikandin no‑uliyan. \v 48 De‑en mid ikahi si Disas to, “Uri, no‑uliyan kad pomon to kopomakoy ru. Na, uli kad bo duma to kosunayan.” \p \v 49 Laggun tid oseng din idda, duwon minuvu no id inguma pomon diyot baoy ni Jairo. Kahi rin to, “Poonna ruk ginawa ru, worad iddos anak du. Yo rud lewanga kos tohodnonaw.” \p \v 50 Piru to norinog idda ni Disas, id ikohiyan din si Jairo to, “Yo kod kaanu. Salig ka ra, oyyos od ko‑uliyan dad iddos anak du.” \p \v 51 To id inguma ron si Disas diyot baoy, iyon da id poruma rin nod usok, si Pedro, si Juan, si Santiago woy idda mandad so amoy woy inoy tat anak. \v 52 Langun taddot mgo minuvu no riyot daom, id pondaawit. Kahin Disas to, “Yo kow'd sinoggow, oyyos waa id patoy inis anak, ko konna, id tinuhon da.” \p \v 53 Piru id kosu‑atan dan da en sikandin, su nosorollan dan no id patoy ron iddos anak. \v 54 Na, id somaddan ni Disas iddos bollad taddot anak woy mid ikahi sikandin to, “Idi, onnow kad.” \p \v 55 Idda ron en, id livod kos songnga taddot anak woy id onnow sikandin. Nopongnga, id ikohiyan dan ni Disas no od pokannon iddos anak. \v 56 Nosobbuwan iddos inoy woy amoy taddot anak, piru id loglohottan dan ni Disas no konna ran id ponudtuu riyon to ahad ondoy iddon notomanan. \c 9 \s1 Dos Kodsuhu ni Disas to Sopuu‑oruwon Tinodduwan Din \r (Mateo 10:5-15; Marcos 6:7-13) \p \v 1 Na id umow ni Disas iddos sopuu‑oruwon tinodduwan din, woy id boggayan din sikandan to kotuusan woy kotungud to kodpoleggua to mgo busow woy to kodbawi tod pongkovohokan. \v 2 Id suhu rin sikandan amoy'd ponudtuu to langun moka‑atag to kodharit Monama woy amoy od bawi tod pongkovohokan. \v 3 Na id pomonduwan ni Disas iddos mgo tinodduwan din, kahi rin to, “Yo kow'd piyod to ahad ondan diyot iponawon dow, iling to tukod, kavii,\f * \fr 9:3 \ft Dangan diyot mgo Judio, inis kavii, od piipiyoddon to mokililimus.\f* koka‑an, soopi ahad ilisan. \v 4 Otik duwon od inggat koniyu nod oubpa riyot baoy rin, yo kow'd alin diyot osson baoy taman tod awa kow taddon bonuwa. \v 5 Piru otid poko‑inguma kow riyot lugaa no waad tanggap koniyu o konnod pominog to nonaw row, na tonani row idda woy podpara row kos boubbuk to livuta riyot pa‑a row to kod‑awa row, patow no waa id pokosondit dan koniyu riyot timpu nod silutan sikandan to Monama.” \p \v 6 Na, id ipanow ran woy undiyon to mgo bariyu amoy'd ponudtuu to Moppiyon Dinoggan woy id bowiyan dan iddos od pongkovohokan. \s1 Notaong si Harin Herodes Moka‑atag ki Disas \r (Mateo 14:1-12; Marcos 6:14-29) \p \v 7 To norinog ni Herodes no gubernador to Galilea iddos moka‑atag taddot pinuungan ni Disas, oray sikandin no notaong. Oyyos duwon mgo minuvu nid ikahi no sikandin kun si Juan no Tohodboutismu no novadnow pomon diyot kopotayan. \v 8 Woy duwon duma nid ikahi no sikandin si Elias. Duwon mandad duma no id ikahi no sokkad sikandin taddot mgo propeta dangan no novadnow ron. \v 9 Piru mid ikahi si Herodes to, “Id potompoddan kud man to liyog si Juan. Ondoy ayu inis minuvu nod tommanon dan?” \p Pomon tadda, id nangkap si Herodes to po‑ukit no od kokita rin si Disas. \s1 Dos Kodpoka‑an ni Disas to Limmon Maan (5,000) no Minuvu \r (Mateo 14:13-21; Marcos 6:30-44; Juan 6:1-14) \p \v 10 Na, to id livod don diyot ki Disas iddos mgo apostoles, id ponudtuu ran kandin iddos langun no pinuungan dan. Nopongnga, id duma rin sikandan diyot bonuwa to Betsaida no siksikandan da. \v 11 Piru to nosorollan taddot mo‑uraan minuvu no nokologkiyat don onsi Disas, id tundug dan kandin. Na, id olit‑olit dan ni Disas woy id ponudtuu rin kandan iddos moka‑atag to kodharit Monama. Id bowiyan din mandad iddos od pongkovohokan. \p \v 12 To od komapun don, id porani ki Disas iddos sopuu‑oruwon tinodduwan din woy mid ikahi to, “Iyon ayu moppiya no od po‑undiyonnon du to mgo bariyu inis mo‑uraan minuvu amoy od pokonangkap to koka‑an woy'd ko‑owottan, su noka‑awoy‑awoy inin lugaa.” \p \v 13 Piru kahin Disas kandan to, “Sikiyu kos od poka‑an kandan.” \p Kahi ran to, “Eh, toonaw ra man limmon paan woy oruwon ngaap inis ka‑ay't keta. Momonnu koy man od pokovolli to koka‑an atag ka‑ay't langun no minuvu?” \p \v 14 Id oseng dan idda su iddos ko‑uralloy to mgo mama, mgo limmon maan (5,000). Na kahin Disas diyot mgo tinodduwan din to, “Po‑unsara row sikandan woy livuunga row to tinlimmompuu.” \p \v 15 De‑en id pon‑unsad iddos mgo minuvu. \v 16 Na, id angoy ni Disas iddos limmon molison no paan woy oruwon ngaap, woy id langngag sikandin diyot datas to langit woy id posolamat diyot Monama. Nopongnga, id pontoppiktoppik din idda woy id boggoy rin diyot mgo tinodduwan din amoy id sondad diyot mgo minuvu. \v 17 Na, nokoka‑an dan langun woy nongovuung. Nopongnga idda, id temmos taddot tinodduwan din iddos nongosama no nokoponnu pe‑en to sopuu‑oruwon bukag. \s1 Dos Tavak ni Pedro no si Disas kos Mesiyas \r (Mateo 16:13-19; Marcos 8:27-29) \p \v 18 Sokkad no allow, id dasaa si Disas no siksikandin da. Nopongnga, id inturan din iddos mgo tinodduwan din, kahi rin to, “Ondoy a man diyot poomdom to mgo minuvu?” \p \v 19 Mid tavak sikandan to, “Duwon mid ikahi no sikkow kun si Juan no Tohodboutismu. Dos duma mid ikahi no sikkow si Elias, woy duwon duma nid ikahi no sokkad ka taddot mgo propeta dangan no novadnow ron.” \p \v 20 Kahin Disas to, “Piru atag koniyu, ondoy a man?” \p Mid tavak si Pedro to, “Sikkow en kos Mesiyas no id popiyod to Monama.” \p \v 21 Na, id loglohottan ni Disas dos mgo tinodduwan din no dii ran id ponudtuu riyot ahad ondoy iddos moka‑atag kandin. \s1 Dos Unnon Kodponudtuu ni Disas Moka‑atag to Kopotayan Din \r (Mateo 16:21-28; Marcos 8:30-9:1) \p \v 22 Na mid ikahi si Disas to, “Siyak no Anak to Minuvu, ko‑ilangan nod ukit to mo‑uraan kodposuppit woy od elleyan a taddot od pombuyyahon to mgo Judio, dos mgo ponguu to tohodbuwis woy dos mgo tohodnonaw to Suhu ni Moises. Od imotayan a, piru riyot iko‑otollun allow, od kovadnow a.” \p \v 23 Na id osengan ni Disas iddos mo‑uraan minuvu, kahi rin to, “Iddos ahad ondoy no od kopiyan nod kovovallan no tinodduwan ku, ko‑ilangan nod inoyyuhan din kos kandin nid kopi‑i, woy od tiyangon din iddos kandin no krus\f * \fr 9:23 \ft Dos kohulugan to kahi no, \fk od tiyang to krus,\ft idda en so kodtuman to suhu ni Disas ahad ondan pa kos od kotomanan.\f* amoy'd dumoruma koddi. \v 24 Su iddos minuvu nod konuhunan to umuu rin, od koworan da en baling tadda. Piru iddos ahad ondoy nod patoy pomon to koddumoruma rin koddi, duwon umuun waad tomanon. \v 25 Oyyos ahad od kokomunoy to minuvu kos langun no korotuwan ka‑ay to ampow't ingod, waa en koru‑anon otid koworan sikandin to umuun waad tomanon, su iddos od ingumannon din, idda en so linow't apuy. \v 26 Na, iddos ahad ondoy nod ko‑ilow koddi woy taddot mgo nonaw ku, siyak no Anak to Minuvu, id ko‑ilow ku mandad sikandin init kodlivod ku. Od posivontuhan a woy'd kokita to langun iddos se‑aa to kotuusan ku, woy dos se‑aa to kotuusan to Amoy ku woy idda mandad so uhis no mgo ponolihan. \v 27 Bonnaavonnaa nod ikohiyon ku koniyu, no duwon duma ka‑ay no dii pa od patoy taman to dii ran pa od kokita iddos kodharit Monama.” \s1 Nopalin kos Boyo ni Disas \r (Mateo 17:1-8; Marcos 9:2-8) \p \v 28 Na, to id lihad don kos sokkad no simana nopongnga mid oseng si Disas tadda, id poruma rin si Pedro, si Juan woy si Santiago po‑undiyon to buvungan amoy'd dasaa. \v 29 Laggun tid dasaa si Disas, id se‑aa kos bonnong din, tigkow nopalin kos boyo rin woy dos umpak din, id sella‑sella pomon to koputiyoy. \v 30 Na idda ron en, nokita ran iddos oruwon minuvu no id tongko ki Disas. Sikandan, si Moises woy si Elias. \v 31 Woy id sella‑sella mandad kos boyo ran. Dos tongkoanan dan, moka‑atag taddot od ingumon kopotayan ni Disas diyot Jerusalem amoy od kotuman iddos puhawang to Monama. \v 32 Na onsi Pedro, nokotintinuhon. To nokohimata ron sikandan, nokita ran si Disas no id se‑aa woy idda mandad so oruwon minuvu nid lohinat duma kandin. \v 33 To od tanan don onsi Moises, kahin Pedro ki Disas to, “Tohodnonaw, moppiya en no ka‑ay ki. Od sosabbong koy to otollu, sokkad atag kikow, sokkad atag ki Moises woy sokkad atag ki Elias.” \p Id oseng ni Pedro idda pomon to waa rin nonongnongngi ko ondan kos od osengon din. \v 34 Laggun tod ooseng poron sikandin, duwon souhapun no id tambun kandan woy oraroy ran no novaakkan. \v 35 Na, duwon bawos no id pomon diyot souhapun no mid ungketen to, “Ini en kos Anak ku no id aam ku. Pominogga row sikandin.” \p \v 36 To id soro ron iddos bawos, si Disas dobbo kos nokita ran. To nouhoy'n timpu, waa ran id ponudtuu riyot ahad ondoy iddos nokita ran. \s1 Dos Kodpoleggua ni Disas to Busow no id Lasud diyot Anak \r (Mateo 17:14-18; Marcos 9:14-27) \p \v 37 So‑op no allow, id potupang don onsi Disas pomon diyot buvungan woy mo‑uraan minuvu nid sinuggung kandin. \v 38 Duwon sokkad kandan no id umow ki Disas, kahi rin to, “Tohodnonaw, kolimulimu, ko‑eruwan ka ka‑ay't budtung no anak ku. \v 39 Inaayun sikandin od uriponnon to busow woy tigkow ron od pomehes, od pongookoo woy'd bovuwak kos bivig din. Woy od pomiliton sikandin taddot busow woy dii en od tokasan. \v 40 Id nganoy ad diyot mgo tinodduwan du no od polegguangon dan iddos busow, piru waa ran man noko‑uli kandin.” \p \v 41 Kahin Disas to, “Sikiyu no mgo minuvu to inin timpu, waa en kopomakoy row woy ebbaw kow! Momonnu kouhayyoy kos koddumoruma ku koniyu, woy kannu pa ayu od kotaman inis kodti‑is ku koniyu? Piyoddow kos anak du ka‑ay't koddi.” \p \v 42 To id porani ron iddos anak diyot ki Disas, id buntug sikandin taddot busow woy id pokookoo. Piru id poleggua ni Disas iddos busow woy idda ron en, no‑uliyan dos anak. Na, id boggoy ni Disas dos anak diyot amoy rin. \v 43 Nosoobbuwan iddos langun no minuvu pomon to kotuusan to Monama. \s1 Dos Iko‑oruwon Kodponudtuu ni Disas Moka‑atag to Kopotayan Din \r (Mateo 17:22-23; Marcos 9:30-32) \p Piru laggun to nosoobbuwan iddos mgo minuvu taddot id puungan ni Disas, mid ikahi sikandin diyot mgo tinodduwan din to, \v 44 “Poomdomma row inis od osengon ku koniyu. Siyak no Anak to Minuvu, id boggoy a riyot bollad taddot od pongkuntra koddi.” \v 45 Piru waa ran nokaabbot to kohulugan taddot id ikahi ni Disas, su iling to notombunan kos poomdom dan woy od kovaakkan dan nod intud kandin moka‑atag tadda. \s1 Dos Mowwet to Langun diyon to Kodharit Monama \r (Mateo 18:1-5; Marcos 9:33-37) \p \v 46 Sokkad no allow, id po‑opuloy iddos mgo tinodduwan ni Disas ko ondoy kandan kos mowwet to langun. \v 47 Piru nosorollan ni Disas kos diyot poomdom dan, de‑en id poporani rin iddos disok no anak woy id poohinat din diyot duug din. \v 48 Kahi rin to, “Iddos ahad ondoy nod tanggap ka‑ay't anak pomon to kopomakoy rin koddi, siyak kos id tanggap din. Woy dos ahad ondoy nod tanggap koddi, id tanggap din mandad iddos id popiyod koddi. Oyya su iddos mopoobbava to langun koniyu, sikandin kos mowwet to langun.” \s1 Dos Konnod Supak Koniyu, od Poomig Koniyu \r (Marcos 9:38-40) \p \v 49 Na mid ikahi si Juan ki Disas to, “Tohodnonaw, nokokita koy to sokkad no minuvu no nokopoleggua to mgo busow ukit to ngaran du. Id sugga roy sikandin, oyyos konna ta man duma.” \p \v 50 Piru kahin Disas to, “Yo row sikandin sugga‑a, su iddos konnod supak koniyu, od poomig koniyu.” \s1 Waa Tonggapa si Disas diyot Sokkad no Bariyu no Sakup to Samaria \p \v 51 Na, to asow ron kos timpu to kodbatun ki Disas diyot datas to langit, id oggot din kos ginawa rin nod undiyon to Jerusalem. \v 52 Duwon mgo sinuhuwan nid po‑unna rin diyot sokkad no bariyu no sakup to Samaria, su amoy od pokopanoy ran atag to kod‑inguma rin. \v 53 Piru iddos mgo minuvu rutun, waa id tanggap kandin, oyyos nosorollan dan man no od undiyon sikandin to Jerusalem.\f * \fr 9:53 \ft Dos mgo Judio woy dos mgo toho Samaria, waa moppiyon koroniyan pomon poron to timpu to kovuyyahan dan. Dos mgo toho Samaria, dii od pokotanggap no riyon to Jerusalem iddos lugaa nod simba‑anan to Monama, su bonuwa man idda to mgo Judio.\f* \v 54 To norinog idda taddot mgo tinodduwan din no si Santiago woy si Juan, mid ikahi sikandan to, “Longaggon, id kopi‑i ru vo nod buyu koy riyot Monama no od popiyod sikandin to apuy pomon diyot datas to langit amoy'd kotutung sikandan?” \p \v 55 Piru mid isau si Disas diyot kandan woy id sugga rin. \v 56 Nopongnga idda, id ponayun don sikandan nid undiyon to osson bariyu. \s1 Dos Kodti‑is to Kosupittan Pomon to Koddumoruma ki Disas \r (Mateo 8:19-22) \p \v 57 Na laggun tod ipanow sikandan, duwon minuvu no id ikahi ki Disas to, “Od duma a kikow ahad ingkon ka od undiyon.” \p \v 58 Piru mid tavak si Disas to, “Moppiya pa kos mgo lokivot su duwon luyung to kayu nod ko‑ubpan, woy moppiya pa iddos mgo manuk nod layanglayang su duwon saag. Piru siyak no Anak to Minuvu, waa noto‑oo nod ko‑imooyyan ku.” \p \v 59 Na mid oseng mandon si Disas diyot ossa pa no minuvu, kahi rin to, “Duma ka koddi.” \p Piru mid tavak sikandin to, “Longaggon, od uli a pa woy otik nolobbong\f * \fr 9:59 \ft Diyot botasanon to mgo Judio, od temosson dan iddos tullan taddot minuvu no id patoy to sokkad don no lahun sasang to ugkas din, idda pa id lobbong dan.\f* don iddos amoy ku, od duma a kikow.” \p \v 60 Piru kahin Disas kandin to, “Podtohonowd iddos minatoy no od lobbong taddot mgo minuvu no waa umuun waad tomanon. Piru sikkow, ipanow ka woy ponudtuu ru riyot mgo minuvu iddos moka‑atag to kodharit Monama.” \p \v 61 Duwon pe‑en ossa no mid ikahi ki Disas to, “Longaggon, od duma a kikow, piru po‑uliya a pa amoy'd poko‑obisu a to mgo korumannan ku.” \p \v 62 Piru mid tavak si Disas to, “Iddos od tigkanoy ron nod somad to dadu no od loloingoy poron, konna ollog nod lonug to pinuungan to kodponudtuu moka‑atag to kodharit Monama.” \c 10 \s1 Dos Kodsuhu ni Disas to Pittumpuu‑oruwon Minuvu \p \v 1 Nopongnga idda, id aam tod Longaggon iddos pittumpuu‑oruwon minuvu no id pondumoruma kandin, woy id suhu rin sikandan nod unna kandin to tinduwa riyon to ipat bonuwa nod undiyonnan din. \v 2 Kahin Disas kandan to, “Iddos mgo minuvu, od poko‑iling to ommoy no ollog don nod kottuwon. Oray'n dakkoo kos od kottuwon, piru disok da kos mgo tohodkottu. De‑en buyuwa row riyot Monama no komunoy taddot ommayon amoy'd popiyod sikandin to mgo tohodkottu. \v 3 Na ipanow kowd. Piru pa‑ayyad‑ayyad kow, oyyos od poko‑iling kow to mgo karnero nod isau riyot movuut no mgo tuyyang. \v 4 Yo kow'd piyod to soopi, kavii, sandalyas woy yo kow mandad od sambang od totongko to ahad ondoy nod kotommu row riyot daan. \v 5 Diyot kod‑usok dow to sokkad no baoy, unna kow vo oseng to, ‘Muopa nod pokotanggap to kosunayan iddos id ubpa ka‑ay'n baoy.’ \v 6 Na otik moppiya kos kodtanggap koniyu taddot id ubpa tadda, od pokotanggap en sikandan to kosunayan. Piru ko dii ran od tanggap koniyu, konna en mandad idda od puungan to Monama riyot kandan. \v 7 Otik duwon od tanggap koniyu, diyon kow vo tahad oubpa to baoy rin taman tod awa kowd taddon bonuwa. Tonggapa row iddos ahad ondan no koka‑an woy'd inommon no id sondad koniyu, oyya su iddos minuvu nod puung, ollog en nod boggayan to langun no ko‑ilonganon din. \v 8 Iddos ahad ingkon no bonuwa nod undiyonnan dow woy moppiya kos kodtanggap dan koniyu, kanna row iddos ahad ondan no id sondad dan koniyu. \v 9 Bowi‑i row iddos od pongkovohokan woy ponudtuli row iddos mgo minuvu no asow ron kos kodharit Monama. \v 10 Piru ko iddos ahad ingkon no bonuwa nod undiyonnan dow, dii od tanggap koniyu, undiyon kow to doraanon woy osengi row iddos mgo minuvu rutun no, \v 11 ‘Ahad iddos boubbuk to bonuwa row no ka‑ay't pa‑a roy, od podparon doy pe‑en, patow no waa id pokosondit dow konami. Piru ko‑ilangan nod kosorollan dow no asow ron kos kodharit Monama.’ \v 12 Od ikohiyan ku sikiyu, no riyot allow to kodhukum, movoggat pa kos silut taddot id oubpa taddon bonuwa kuntra taddot mgo toho Sodoma.” \s1 Dos mgo Bonuwa no Waa id Sondit woy'd Tanan to mgo Saa Ran \r (Mateo 11:20-24) \p \v 13 “Moka‑arat‑arat kod kotomanan dow no mgo toho Corazin woy sikiyu mandad no mgo toho Betsaida! Su mo‑uraa kos id puungan ku no mokososoobbu ruwot koniyu, piru waa kow en id sondit woy'd tanan to mgo saa row. Otik diyon ku pa idda puungi to Tiro woy Sidon, nouhoy ran don nanoy id oumpak to saku woy id ounsad diyot ibmukon, patow to kodsondit woy kodtanan dan to mgo saa ran. \v 14 Diyot allow to kodhukum, otik movoggat man kos silut taddot mgo toho Tiro woy Sidon, lampas kow pe‑en. \v 15 Woy sikiyu mandad no mgo toho Capernaum, kunan dow ayu kod inguma kow taman to langit. Piru id subbuk kow ra vos en baling diyon to linow't apuy.” \p \v 16 Na mid ikahi si Disas diyot mgo tinodduwan din to, “Iddos ahad ondoy nod pominog koniyu, id pominog a mandad nikandan. Woy dos ahad ondoy nod elle koniyu, id elleyan a mandad nikandan. Iddos ahad ondoy nod elle koddi, id elleyan dan mandad kos Monama nid popiyod koddi.” \s1 Dos Kodlivod taddot Pittumpuu‑oruwa no id Suhu ni Disas \p \v 17 To id livod don iddos pittumpuu‑oruwa no id suhu ni Disas, oraroy ran no nahaa no mid ponudtuu kandin moka‑atag taddot iponawon dan. Kahi ran to, “Longaggon, ahad iddos mgo busow, id dumoruma konami to id poleggua roy ukit to kikow'n ngaran.” \p \v 18 Kahin Disas kandan to, “Nokita ku en si Moivuyan no no‑uug iling to kilat pomon diyot datas to langit. \v 19 Yo kow'd kolingow! Id boggayan kud sikiyu to kotungud, amoy ahad od koheddan dow kos mgo uwod woy mgo topilak, dii kow en od komonnu, woy dii kow mandad od kotalu taddot kuntra row no si Moivuyan. \v 20 Piru yo kow'd kahaa no id tuman iddos mgo busow to id poleggua row sikandan, ko konna, kahaa kow su iddos ngaran dow, nokosulat don diyot datas to langit.” \s1 Nahaa si Disas \r (Mateo 11:25-27; 13:16-17) \p \v 21 To iddon timpu, nahaa si Disas ukit to Uhis no Ispiritu woy mid ikahi sikandin to, “Amoy ku, sikkow en kos Monama no komunoy to langit woy livuta. Od doongon ku sikkow, su iddos kovonnaan no waa ru id posaddoo riyot mgo minuvu nod ikahi no mopandoy woy moraom kos koovottan, diyon du id posaddoo to mgo minuvu no movavow kos koovottan iling to mgo anak. Oyya en, Amoy ku, od doongon ku sikkow su ini me‑en kos kikow'n id kopi‑i.” \p \v 22 Na mid ikahi si Disas diyot mgo minuvu to, “Id sanna koddi to Amoy ku iddos langun. Oyyos waa osson nokokilaa koddi, idda ra en so Amoy ku, su anak a man nikandin. Woy waa mandad osson nokokilaa to Amoy ku, siyak da en woy dos mgo minuvu no id kopi‑i ku nod pokokilaa kandin.” \p \v 23 Nopongnga idda, mid isau si Disas diyot mgo tinodduwan din woy id osengan din no siksikandan da, kahi rin to, “Moppiya kod kotomanan to mgo minuvu no nokokita taddot nokita row.” \v 24 Oyyos od ikohiyan ku sikiyu, no mo‑uraan propeta woy mgo hari no od kopiyan nod pokokita taddot nokita row, piru waa ran en idda nokita. Id kopi‑i ran nod pokorinog taddot norinog dow, piru waa ran en idda norinog.” \s1 Dos Eeruwon no Toho Samaria \r (Mateo 22:34-40; Marcos 12:28-31) \p \v 25 Na, duwon tohodnonaw to mgo Suhu ni Moises no id lohinat su id kopi‑i rin nod posaharon si Disas ukit to intud. Kahi rin to, “Tohodnonaw, ondan kos od puungan ku amoy'd kotanggap ku kos umuun waad tomanon?” \p \v 26 Mid tavak si Disas to, “Ondan man kos no‑ikahi riyot mgo Suhu ni Moises no novasa ru?” \p \v 27 Kahi taddot tohodnonaw to, \q1 “ ‘Ginowanniyu kos Monama nod Longaggon du riyot tivuk no pusung du, diyot tivuk no umuu ru, diyot tivuk no konokkaan du woy riyot tivuk no poomdom du. \q1 Woy ginowanniyu kos duma iling to kodginawa ru to ko‑ugolingun du.’ ” \f * \fr 10:27 \ft Od kovasa ini riyot Deuteronomio 6:5; Levitico 19:18.\f* \p \v 28 Kahin Disas to, “Ollog kos tavak du. Na, puungiyu ini amoy'd pokotanggap ka to umuun waad tomanon.” \p \v 29 Piru iddon tohodnonaw, diid kopiyan nod potalu, de‑en id intud pe‑en sikandin ki Disas, kahi rin to, “Ondoy man bos kos duma no ollog nod ginowannon?” \p \v 30 Mid tavak si Disas kandin ukit to ponunggelengan, kahi rin to, “Duwon sokkad no minuvu no id undiyon to Jerico pomon diyot Jerusalem. Diyon to daan, id oyanan sikandin to mgo tulisan, id pomodasan sikandin woy id angoy pe-en, ahad iddos sabpong to lawa rin. Nopongnga, id tonanan dan sikandin no asow ron od patoy. \v 31 Na, duwon tohodbuwis no id baya rutun. To nokita rin iddos minuvu, id olihuwan din da en. \v 32 Iling mandad tadda, id baya rutun iddos sokkad no Levita.\f * \fr 10:32 \ft Dos mgo Levita, mgo Judio sikandan no id pomon to lubbad ni Levi. Sikandan iddos tohodtavang to mgo tohodbuwis diyot templo.\f* To nokita rin iddos minuvu, id olihuwan din mandad. \v 33 Todtahad, duwon minuvu no toho Samaria\f * \fr 10:33 \ft Dos mgo Judio woy dos mgo toho Samaria, konna moppiya kos koroniyan dan pomon poron to kovuyyahan dan.\f* no id baya, woy to nokita rin iddos minuvun nopaddoo, iling tid kommos kos pusung din pomon to eru. \v 34 Id poroniyan din idda, woy id bowiyan din to lana woy binu iddos mgo paddoo rin woy id bukusan. Nopongnga, id posakoy rin sikandin to asnu amoy od piyoddon diyot baoy nod oowottan. Na rutun, id tuhanuu rin pe‑en sikandin. \v 35 So‑op no allow, id boggayan din to soopi iddos komunoy taddot baoy, woy id ikohiyan din to, ‘Tuhonulow vo sikandin woy od boyaran ku sikkow init kodlivod ku otik duwon od kogastu ru kandin.’ ” \fig Id ponunggelengan ni Disas iddos minuvun toho Samaria no no‑eruwan taddot id tulis Lucas 10:30-35|src=" ubsn136.tif " size="span" ref="Lucas 10:35" \fig* \p \v 36 Na mid intud si Disas diyot tohodnonaw to mgo Suhu ni Moises, kahi rin to, “Diyot kikow'n poomdom, ondoy musing ka‑ay't otollu kos id pokita to ginawa riyot duma?” \p \v 37 Mid tavak sikandin to, “Iddos no‑eruwan kandin.” \p Purisu id ikohiyan sikandin ni Disas to, “Na, ungketen be‑en mandad kos ko‑ilangan nod puungan du.” \s1 Dos Kodlowwi ni Disas ki Marta woy ki Maria \p \v 38 Na, to id ponayun onsi Disas to iponawon dan, id inguma ran diyot sokkad no bariyu no id ubpan taddot ba‑ay no id ngoranan ki Marta. Id pa‑allus din onsi Disas diyon to baoy rin. \v 39 Duwon ari ni Marta nid ngoranan ki Maria no id unsad diyot morani to pa‑a ni Disas amoy'd pominog to nonaw rin. \v 40 Piru si Marta, nolewang nod panoy to koka‑an atag ongki Disas. De‑en id porani sikandin ki Disas woy kahi rin to, “Longaggon, imman to waa ron diyot kikow no id podtohon a to ari ku nod puung to langun? Suhuwow sikandin nod tavang koddi!” \p \v 41 Piru mid tavak iddos Longaggon to, “Ooy kikow, Marta! Oraroy ka nod kaanu woy od kolewang to mo‑uraan pinuungan. \v 42 Sokkad da kos duwon dakkoon koru‑anon, woy ini en kos na‑aam ni Maria woy worad en od poko‑angoy tadda pomon diyot kandin.” \c 11 \s1 Dos Moka‑atag to Koddasaa \r (Mateo 6:9-13; 7:7-11) \p \v 1 Sokkad no allow, nopongnga id dasaa si Disas, id porani kandin iddos sokkad taddot mgo tinodduwan din woy mid ikahi sikandin to, “Longaggon, si Juan no Tohodboutismu, id nonaw taddot mgo tinodduwan din moka‑atag to koddasaa, de‑en nonawwi koy mandad.” \p \v 2 Kahin Disas kandan to, “Otid dasaa kow, ungketenna row to, \q1 “ ‘Amoy roy, muopa nod posivontuhon kos ngaran du. \q1 Muopa no iddos kodhari ru, od inguma ka‑ay to ampow't ingod. \q1 \v 3 Boggayi koy to koka‑an nod ko‑ilonganon doy inin allow,\f * \fr 11:3 \ft Inin dosalon, iling taddot dosalon no od kovasa riyot Panultihon 30:8.\f* woy \q1 \v 4 posinsya‑i koy to mgo saa roy iling to kodposinsya roy taddot nokosaa konami. \q1 Woy tovangi koy no dii koy'd kopiyod to kodpuung to saa.’ ” \p \v 5 Mid ikahi pe‑en si Disas to, “Ponunggeleng, sokkad koniyu nod undiyon to baoy't oukuy rin to tongngovulli, woy od ikahi to, ‘Oh suwod, posombaya a pa to otollun molison no paan. \v 6 Su duwon oukuy ku no lammid inguma no waa en id pokoposabpot ku kandin.’ \v 7 Na od tavak iddos oukuy rin nod ungketen to, ‘Yo ad somuka, su nookobban don kos sobbangan woy sikami duma to mgo anak doy, id ilogga koyd. De‑en dii ad onnow nod boggoy kikow to ahad ondan.’ \v 8 Od ikohiyan ku sikiyu, no ahad pe‑en oukuy sikandan, dii ron nanoy sikandin od onnow. Piru pomon to waa soroan din nod buyu, id onnow ron sikandin woy od boggoy to ahad ondan nod ko‑ilonganon din. \v 9 De‑en od ikohiyan ku sikiyu, no bovuyu kow riyot Monama woy od kovoggayan kow, nangkap kow woy'd pokokita kow, ponoktok kow woy od kolukatan kow. \v 10 Su iddos ahad ondoy nod bovuyu, od pokotanggap en woy dos od nangkap, od pokokita en, woy idda mandad so od ponoktok, od lukatan en. \v 11 Sikiyu no mgo amoy, otid bovuyu kos anak dow to ngaap, od boggayan dow vo sikandin to uwod? \v 12 Woy otid bovuyu sikandin to soo, od boggayan dow vo sikandin to topilak? Dii en! \v 13 Na otik sikiyu no mgo mosaasaa, od kotuig nod boggoy to moppiya riyot mgo anak dow, iyon pobbo iddos Amoy row no riyot datas to langit, od boggoy en to Uhis no Ispiritu riyot od buyu kandin.” \s1 Dos Kotuusan ni Disas to Kodpoleggua to mgo Busow \r (Mateo 12:22-30; Marcos 3:20-27) \p \v 14 Sokkad no allow, id poleggua ni Disas iddos busow no id lasud taddot sokkad no minuvu unayan no no‑ommow sikandin. To id leggua ron iddos busow, noko‑ooseng don iddon minuvu. De‑en nosoobbuwan iddos nolivuung dutun. \v 15 Piru duwon duma kandan no mid ikahi to, “Te! Od pokopoleggua sikandin to mgo busow su iyon id boggoy kandin to kotuusan, si Moivuyan\f * \fr 11:15 \ft Otik diyot Griego no kinohiyan, \fk Belsebul.\f* no ponguu to mgo busow.” \v 16 Idda mandad so duma, id kopi‑i ran nod posaharon si Disas. De‑en id buyu ran kandin no od puung sikandin to mokososoobbu nod posivonnaa no id popiyod en sikandin to Monama. \p \v 17 Piru nosorollan ni Disas kos diyot poomdom dan, de‑en mid ikahi sikandin to, “Iddos ahad ondoy no hari to sokkad no kohoriyan nod po‑unayoy od povunuwoy taddot mgo sakup din, konnod kouhoy, od kohobba en kos kohoriyan din. Woy dos mgo sakup to sokkad no pomilya, otid po‑unayoy nod po‑imotayoy, od pokodsuwoysuwoy en sikandan. \v 18 Na ungketen mandad si Moivuyan. Otid po‑unayoy od po‑imotayoy si Moivuyan taddot mgo sakup din, od kohobba en kos kohoriyan din. Od ikahi kow no nokopoleggua a to mgo busow ukit to kotuusan ni Moivuyan. \v 19 Otik bonnaa idda, dos mgo tinodduwan dow, ukit bo mandad to kotuusan ni Moivuyan iddos kodpoleggua ran to mgo busow? Ahad sikandan, od pokoposivonnaa en no soyup kos id oseng dow. \v 20 Piru pomon to id poleggua ku man iddos mgo busow ukit to kotuusan to Monama, posivonnaa ini no iddos kodharit Monama, ka‑ay ron to koniyu. \p \v 21 “Noko‑iling si Moivuyan to monokkaan minuvu no mid panoy to langun no goggot to kodpo‑imotayoy. Otid tomongngan din kos baoy rin, waa en od poko‑ahaw to korotuwan din. \v 22 Piru kod lusuran sikandin taddot lampas pa kandin no monokkaa, od kotalu en sikandin. Na iddos id solihan din no mgo goggot, od ahawon woy dos korotuwan din, od ba‑adba‑addon.” \p \v 23 Nopongnga idda, mid ikahi si Disas to, “Iddos ahad ondoy no diid poomig koddi, id supak koddi, woy dos diid tavang koddi nod limud to mgo minuvu to Monama, od podsuwoy kandan.” \s1 Dos Kodlivod to Busow riyot id Losuran Din \r (Mateo 12:43-45) \p \v 24 Na ponayun mid nonaw si Disas ukit to ponunggelengan, kahi rin to, “Otid leggua kos busow riyot minuvu, od lo‑uklo‑uk idda riyot noka‑awoy‑awoy'n lugaa amoy od nonangkap tod ko‑imooyyan din, piru waa od kokita rin. De‑en od ikahi sikandin to, ‘Od livod a ron baling diyot id ubpan ku.’ \v 25 Na riyot kod‑inguma rin, od kokita rin no waa id ubpa rutun, id lemasan idda woy noto‑oo ron. \v 26 Od ipanow sikandin woy od pongakat to pittun busow no lampas pa kos komorattoy kandin. Od losuran dan iddos minuvu woy'd ubpan dan don. Na iddos od kotomanan taddon minuvu, lampas pe‑en no morat taddot unna.” \s1 Dos Moka‑atag to mgo Minuvu no Moppiya kod Kotomanan \p \v 27 Laggun tid ooseng poron si Disas tadda, duwon ba‑ay no id ooseng to monokkaa pomon diyot mo‑uraan minuvu no mid ungketen to, “Moppiya kod kotomanan taddot inoy no id anak woy id posusu kikow.” \p \v 28 Piru kahin Disas to, “Lampas no moppiya kod kotomanan taddot mgo minuvu nod pominog to kahit Monama woy od tuman tadda.” \s1 Id Kopi‑i to mgo Minuvu no od Pokita si Disas to Mokososoobbu \r (Mateo 12:38-42) \p \v 29 Na, laggun tid mo‑uraa pe-en iddos nolivuung no mgo minuvu riyot ki Disas, mid ikahi sikandin to, “Sikiyu no mgo minuvu to inin timpu, oraroy kowd no morat, oyyos id kopi‑i row nod pokokita to mokososoobbu. Piru waa id pokita ku koniyu, ko konna, idda ra en so mokososoobbun notomanan ni Jonas no propeta. \v 30 Su iddos notomanan din, kilaannan idda no id popiyod en sikandin to Monama atag taddot mgo toho Ninive. Na iling mandad tadda, siyak no Anak to Minuvu, id popiyod to Monama atag to mgo minuvu to inin timpu. \p \v 31 “Diyot allow to kodhukum, od lohinat iddos Rayna to Siba woy'd ooseng no iddos mgo minuvu to inin timpu, ollog en nod silutan. Su ahad oray'n moriyu iddos id ubpan din, piru mid undiyon sikandin to ki Harin Solomon amoy od pominog da en taddot osengan to hari no moraom kos koovottan.\f * \fr 11:31 \ft Od kovasa ini riyot 1 Hari 10:1-10.\f* Piru ko‑ungkay, dini ron kos lampas pa ki Solomon no moraom kos koovottan, piru waa kow man id pominog to nonaw rin. \v 32 Na ungketen dad en mandad iddos mgo toho Ninive, od lohinat sikandan diyot allow to kodhukum woy'd ooseng no iddos mgo minuvu to inin timpu, ollog en nod silutan. Oyyos dangan to norinog dan iddos kodponudtuu ni Jonas,\f * \fr 11:32 \ft Od kovasa ini riyot Jonas 3:5.\f* id sondit sikandan woy id tanan to mgo saa ran. Piru ko‑ungkay, dini ron kos lampas pa ki Jonas, piru waa kow man id sondit woy id tanan to mgo saa row.” \s1 Dos Suu no Ka‑ay't Keta \r (Mateo 5:15; 6:22-23) \p \v 33 Kahi mandon ni Disas to, “Waa minuvu nod loottom to suu woy kopongnga, id ollos din o od poongkobban din to lobban, ko konna, id ta‑aw rin idda riyot od sopatan amoy'd kotorawwan kos langun diyon to baoy. \v 34 Na inis mata, noko‑iling to suu to lawa. Otik ma‑awang kos kod‑ontong du, ma‑awang mandad kos tivuk no lawa ru. Piru otik mosukirom kos kod‑ontong du, mosukirom mandad kos tivuk no lawa ru. \v 35 De‑en od ooyyaran du no ma‑awang kos poomdom du, su saddook iddos id oseng du no ma‑awang, iyon bonnaa, mosukirom bos. \v 36 De‑en otik id poma‑awang tod Longaggon kos poomdom ta taman to waa en ahad disok no mosukirom diyot keta, dos umuu ta, iling to baoy nod kotorawwan kos langun diyot daom.” \s1 Id Sawoy ni Disas iddos mgo Pariseo woy dos mgo Tohodnonaw to mgo Suhu ni Moises \r (Mateo 23:1-36; Marcos 12:38-40) \p \v 37 Nopongnga osenga ni Disas idda, duwon sokkad no Pariseo no id inggat kandin nod ka‑an. De‑en id undiyon sikandin. \v 38 Nosoobbuwan iddos Pariseo, su nokita rin nid ka‑an si Disas no waa id ounab to bollad amoy od ikuu to botasanon atag to kodlinis.\f * \fr 11:38 \ft Diyot botasanon to mgo Judio dangan, ko‑ilangan en nod ounab to bollad, idda pa od ka‑an to kodpokita no molinis sikandan diyot kod‑ontong to Monama.\f* \v 39 Na kahin Disas kandin to, “Sikiyu no mgo Pariseo, noko‑iling kow to minuvu no idda ra en so leggua to pokawan woy oyyug to pinggan kos id linisan din, piru iddos diyot daom, molibmit poron. Oyya su id pokitakita kow ra to moppiyon botasan, piru iddos pusung dow, noponnut kodloupig woy kororattan. \v 40 Waa en mgo utok dow! Waa kow vo nokosaddoo no iddos Monama no id bovaa to lawa ta, sikandin en mandad kos mid bovaa to poomdom ta? \v 41 De‑en boggoy kow riyot worowora no mahan kos ginawa row. Su otid puungan dow idda, molinis kow riyot kod‑ontong to Monama. \p \v 42 “Moka‑arat‑arat kod kotomanan dow no mgo Pariseo! Su od boggoy kow to koniyun iko‑sopuu, ahad pa iddos id pomon to pinomuwa row no mgo loggu. Piru id podtohon dow man iddos mgo Suhu ni Moises no ko‑ilangan nod puung kow to motallong woy od ginawa kow to Monama. Ollog en no id boggoy row kos iko‑sopuu, piru yo row podtohona iddos kodpuung taddot dumon suhu no lampas pa kos koru‑anon. \p \v 43 “Moka‑arat‑arat kod kotomanan dow, sikiyu no mgo Pariseo! Su iyon dow id dokollan to ginawa, iddos kod‑unsad diyot isowwan to mgo minuvu riyot simba‑an to mgo Judio, woy od kotoosan kow nod kumustan woy'd rispituwon diyon to kolivuungan. \v 44 Moka‑arat‑arat kod kotomanan dow, sikiyu no mgo Pariseo! Su noko‑iling kow to mgo lobbong no waa kilaannan, de‑en od koheddan to mgo minuvu no waa saddoo no lobbong bos idda. Oyya su molinis kow riyot leggua, piru diid kokita no no‑obbuu kos diyot daom.” \p \v 45 Na, duwon sokkad no tohodnonaw to mgo Suhu ni Moises no mid ikahi ki Disas to, “Tohodnonaw, to kod‑oseng du ka‑ay, id po‑ilawan koy mandad nikkow.” \p \v 46 Kahin Disas to, “Moka‑arat‑arat en mandad kod kotomanan dow, sikiyu no mgo tohodnonaw to Suhu ni Moises! Su id povoggatan dow kos mgo minuvu nod tuman taddot id podluntudluntud no mgo suhu no id pohos dow nod ikulon. Piru sikiyu, waa kow man id tavang kandan nod tuman tadda, ahad disok da. \v 47 Moka‑arat‑arat kod kotomanan dow! Su id povovallan dow to lovongngan iddos mgo propeta no id imotayan to kovuyyahan dow. \v 48 Piru ukit taddot id puungan dow, id posivonnaa no nahaa kow taddot id puungan to kovuyyahan dow. Oyyos sikandan kos id imatoy to mgo propeta, woy sikiyu kos id bovaa to lovongngan dan. \v 49 Na pomon ka‑ay, iddos Monama no duwon moraom no koovottan, id ikahi moka‑atag koniyu no mid ungketen to, ‘Od popiyoddan ku sikandan to mgo propeta woy mgo apostoles. Piru iddos duma, od imotayan dan woy dos duma, od posupittan.’ \v 50 De‑en sikiyu no mgo minuvu to inin timpu kos od sukutan to Monama taddot kod‑imatoy to mgo propeta pomon poron to kodbovaa to ingod. \v 51 Id tigkanoy idda taddot kod‑imatoy ki Abel taman to kod‑imatoy ki Zacarias no id imotayan diyot ollot to buwisanan woy riyot templo. Oyya, od ikohiyan ku sikiyu, no od sukutan en to Monama iddos mgo minuvu to inin timpu. \p \v 52 “Moka‑arat‑arat kod kotomanan dow, sikiyu no mgo tohodnonaw to Suhu ni Moises! Su iling tid lokobban dow kos sobbangan amoy diid poko‑usok kos mgo minuvu riyon to kodharit Monama. Id elle kow nod lonug taddot kodhari rin woy id boovahan dow iddos od kopiyan nod lonug.” \p \v 53 Na, to id tanan don si Disas taddon baoy, id morat don kos songnga taddot mgo tohodnonaw to Suhu ni Moises woy mgo Pariseo. De‑en id tigkanoy ran don to kodsupak woy kod‑intud kandin to ahad ondan. \v 54 Oyyos id kopi‑i ran nod posaharon si Disas ukit to tavak din, su id imman dan nod kosoyup sikandin woy duwon saa no id poko‑uug dan kandin. \c 12 \s1 Waa id Tombunan no Konna od Kokita \r (Mateo 10:26-27) \p \v 1 Na iddon timpu, id porani ki Disas iddos maanmaan no minuvu nid pososokoy. Id unnan din tid oseng iddos mgo tinodduwan din to, “Bantoy kow no konna kow od kopiyod taddot pinuungan to mgo Pariseo no noko‑iling to potuvu to paan nod so‑ob, su id po‑uvag‑uvag dan no motallong kos pinuungan dan. \v 2 Oyyos waa id tombunan no konnod kokita woy waa id ollos no konnod kosorollan. \v 3 De‑en ahad ondan nod osengon dow no waa osson nokorinog, od korinog en diyot ko‑owangan, woy dos ahad ondan no id nona‑as dow riyot kwartu, od peheson en idda riyot atop no iddos kohulugan, id posaddoo riyot langun.” \s1 Dos Monama kos Ollog nid Kovaakki \r (Mateo 10:28-31) \p \v 4 “Od ikohiyan ku sikiyu no mgo oukuy ku, yo row id kovaakki kos mgo minuvu no od imatoy ra to lawa, su taman da en tadda kos od kopuungan dan. \v 5 Piru od ponudtulan ku sikiyu, no idda ra en so Monama kos ollog nid kovaakki row. Su kopongnga rin od ongayon kos songnga row, duwon en kotuusan din to kodlumbag koniyu riyon to linow't apuy.” \p \v 6 Mid ikahi pe‑en si Disas to, “Iddos limmon maya, od kovolli ra to oray'n disok no kontidad. Piru waa ahad sokkad kandan no id lingawan to Monama. \v 7 De‑en yo kow'd kovaakki, oyyos lampas pe‑en kos koru‑anon dow taddot mo‑uraan maya, su ahad iddos bowvuut uu row, nosorollan din kos ko‑uralloy.” \s1 Dos Kodponudtuu riyot Isowwan to mgo Minuvu no si Disas kos od Longaggon \r (Mateo 10:32-33; 12:32; 10:19-20) \p \v 8 “Na od ikohiyan ku sikiyu, no iddos ahad ondoy nod ponudtuu riyot isowwan to mgo minuvu no siyak kos od Longaggon din, siyak no Anak to Minuvu, id ponudtuu ku mandad diyot isowwan to mgo ponolihan to Monama no sikandin, id dumoruma koddi. \v 9 Piru iddos ahad ondoy nod elle koddi riyot isowwan to mgo minuvu, od elleyan ku mandad sikandin diyot isowwan to mgo ponolihan to Monama. \p \v 10 “Woy dos ahad ondoy nod oseng to morat moka‑atag koddi no Anak to Minuvu, od koposinsyan pa, piru iddos od sumpalit to Uhis no Ispiritu, konna en od koposinsyan. \p \v 11 “Na otid omotton woy'd piyoddon kow riyot isowwan to mgo ponguu to simba‑an to Judio, riyot mgo gubernador woy riyot dumon mgo ponguu, yo kow'd kaaggow ko ondan kos id tavak dow, \v 12 oyyos to idda ra en no uras, od tuntulan kow to Uhis no Ispiritu ko ondan kos ollog nod osengon dow.” \s1 Dos Ponunggelengan Moka‑atag to Minuvu no id Salig to Korotuwan Din \p \v 13 Na, duwon sokkad no minuvu no mid oseng ki Disas pomon diyot mo‑uraan minuvun nolivuung. Kahi rin to, “Tohodnonaw, osengiyu pa iddos kakoy ku no mama amoy'd ba‑addan a taddot korotuwan to amoy roy no id patoy ron.” \p \v 14 Piru kahin Disas kandin to, “Te, kotungud ku vo nod usoy amoy ollog iddos kodba‑ad taddot korotuwan no id tuwos koniyu? Konna en!” \v 15 Na kahin Disas diyot mo‑uraan minuvu to, “Bantoy kow taddot ahad ondan no id ko‑ima‑i row, oyyos konna iddos dakkoon korotuwan kos od pokomoppiya to umuu to minuvu.” \p \v 16 Nopongnga idda, id itulan dan ni Disas to ponunggelengan, kahi rin to, “Duwon sokkad no minuvun noruwonnan no iddos langun to pinomuwa rin, id bovunga to moppiya. \v 17 Kohingginawa rin to, ‘Ondan kos od puungan ku, su worad man od kotawwan to langun no bunga to pinomuwa ku?’ \v 18 Na mid ikahi sikandin to, ‘Oyya vos en, iling ka‑ay kos od puungan ku. Od gobban ku iddos koddin mgo budiga amoy'd poohinat a to dakkoo pa atag to langun no bunga to koddin pinomuwa woy taddot duma pon mgo koruwonnan ku. \v 19 Ini pobbo moho, su od ikohiyan ku kos ko‑ugolingun ku to, ‘Moppiya inis kotomanan ku, oyyos dakkoo ron kos nolimud ku nod poko‑uyag koddi daom to mo‑uraan lahun. De‑en od pongiikii a robbo, od ka‑an, od oinom woy'd kahaa.’ \v 20 Piru mid ikahi iddos Monama kandin to, ‘Bangog ka! Su ini ra en no bulli, od kovudtus kos songnga ru. Na, ondoy pa man kos od pokokomunoy to langun nid limud du no korotuwan no id panoy ru atag da en to ko‑ugolingun du?’ ” \v 21 Nopongnga idda, mid ikahi si Disas to, “Na, iling en mandad ka‑ay kos od kosahapan to minuvu nod loimud to mgo korotuwan atag to ko‑ugolingun din, piru worowora riyot kod‑ontong to Monama.” \s1 Dos Monama kos Ollog nod Solihan \r (Mateo 6:25-34) \p \v 22 Na kahin si Disas diyot mgo tinodduwan din to, “De‑en od ikohiyan ku sikiyu, no yo kow'd kaaggow to mgo ko‑ilonganon dow ko ondan kos od kannon woy'd umpakon dow. \v 23 Su iddos koniyun umuu, lampas pa kos koru‑anon taddot koka‑an woy dos lawa row, lampas pa kos koru‑anon taddot umpak. \v 24 Poomdomma row man iddos mgo uwak. Waa ran mid pomuwa, waa id kottu woy waa mandad budiga ran, piru id boggayan sikandan to Monama to koka‑an. Na, iyon kow pobbo no lampas pa kos koru‑anon taddot mgo manuk nod layanglayang. \v 25 Woy sokkad pa, ondoy man koniyu kos od pokopoowwet to umuu row ahad sokkad da no uras ukit to laggow? Waa en! \v 26 De‑en, su konna kow man od pokopoowwet to ahad sokkad dobbon uras to umuu row, mambot od kaaggow kow to ahad ondan no ko‑ilonganon dow? \v 27 Poomdomma row man iddos mgo bulak no id pontuvu. Waa ran id puung woy waa id ponobbii tod umpakon dan. Piru od ikohiyan ku sikiyu, no ahad si Harin Solomon no novantug to korotuwan din,\f * \fr 12:27 \ft Od kovasa ini riyot 1 Hari 10:4-7.\f* waa en noko‑umpak iling to kogolingoy to ahad sokkad ka‑ay'n mgo bulak. \v 28 Na, otik id pomogoling man to Monama kos mgo sabbot nod ko‑uyag da ko‑ungkay, piru simag od tirukkan don, konna vo lampas kow pa nod umpakan din? Ooy koniyu! Oray'n disok kos kopomakoy row! \v 29 Yo kow'd kaaggow no iyon dobbo en od poomdommon ko ondan kos od kannon woy'd inommon dow. \v 30 Oyya su iddos inaayun od kaaggow tadda, idda en so mgo minuvu no waa id kilaa to Monama. Piru sikiyu, yo kow'd kaaggow, su iddos Amoy row no riyot datas to langit, nokosaddoo no od ko‑ilonganon dow en idda. \v 31 De‑en iyon dow unna‑a tod nangkap, iddos kodharit Monama woy dos kod‑ikuu to kandin nid kopi‑i, woy id potommu rin kos langun no ko‑ilonganon dow.” \s1 Dos Kodlimud to Korotuwan diyot Datas to Langit \r (Mateo 6:19-21) \p \v 32 “Na sikiyu no mgo tinodduwan ku, yo kow'd kovaakki ahad pilopila kow ra, su id kahaa‑i to Monama no od lonug kow riyon to kodhari rin. \v 33 Boligya row kos koniyun korotuwan woy boggoy row riyot worowora iddos bayad tadda. Na ukit ka‑ay, od pokolimud kow riyot datas to langit to korotuwan no diid korattan woy diid kowora, oyyos dutun, waa en minuvu nod ponakow woy waa od kotkot. \v 34 Su otik ingkon nokota‑aw kos koniyun korotuwan, diyon en mandad kos ginawa row.” \s1 Dos Sudsuhuwon no Inaayun Nopanoy \p \v 35 Na mid ungketen pe‑en si Disas to, “Ko‑ilangan no nopanoy kow inaayun iling to mgo sudsuhuwon no waa ran ovukki kos mgo suu ran. \v 36 Ilingi row iddos mgo sudsuhuwon no nopanoy to kod‑inguma to amu ran no pomon diyot kosalan, amoy ahad kannu sikandin od inguma woy'd ponoktok, go‑os dan sikandin od kolukatan. \v 37 Moppiya kod kotomanan taddot mgo sudsuhuwon no diid tintinuhon nod aangat to kod‑inguma to amu ran. Bonnaavonnaa nod ikohiyon ku koniyu, no od po‑unsaron taddot amu iddos mgo sudsuhuwon woy sikandin kos od sondad kandan. \v 38 Ahad tongngovulli o asow ron od ka‑allow nod ko‑umannan din iddos mgo sudsuhuwon no waa id tintinuhon, moppiya kod kotomanan dan. \p \v 39 “Poomdomma row ini. Otid kosorollan to komunoy to baoy ko kannu od inguma kos tokawon, od bantoy en sikandin amoy dii od poko‑usok iddon tokawon. \v 40 De‑en sikiyu mandad, ko‑ilangan no nopanoy kow, su siyak no Anak to Minuvu, od inguma en diyot timpu no waa kow id imman nod inguma a.” \s1 Dos Ponunggelengan Moka‑atag tod Kosolihan woy taddot Diid Kosolihan no Sudsuhuwon \r (Mateo 24:45-51) \p \v 41 Na kahin Pedro to, “Longaggon, moka‑atag taddot ponunggelengan no id nonaw ru, atag da vo idda konami o atag to langun?” \p \v 42 Mid tavak si Disas ukit to ponunggelengan, kahi rin to, “Iddos sudsuhuwon nod kosolihan woy moraom kos koovottan, sikandin kos od solihan to amu to kodtamong to duma rin no mgo sudsuhuwon woy to kodtaadtaad to koka‑an dan diyot ollog no timpu. \v 43 Moppiya kod kotomanan taddot sudsuhuwon, no riyot kodlivod to amu rin, od kokita no id puung sikandin taddot langun nid popuungan kandin. \v 44 Bonnaavonnaa nod ikohiyon ku koniyu, no id salig en taddot amu iddos langun no koruwonnan din diyot od kosolihan no sudsuhuwon. \v 45 Piru ko morat iddon sudsuhuwon, od popoomdom sikandin to, ‘Kouhoy pa od uli kos amu ku.’ Na, od pomodasan din iddos duma rin no mgo sudsuhuwon ahad iddos mgo ba‑ay woy iyon din da en od puungan, iddos kodka‑an woy kod‑oinom duma to mgo polohubug. \v 46 Na, od inguma iddos amu rin diyot allow woy uras no waa rin immana. Iyon din od ingumannon, iddos moka‑arat‑arat no kodsilut woy id poommung sikandin taddot mgo minuvu no diid pomakoy no riyot lugaa no waad tomanon kos koosayan. \p \v 47 “Dos sudsuhuwon no nokosaddoo taddot id suhu to amu rin, piru waa rin puungi, od ingumannon din iddos movoggat no silut. \v 48 Piru iddos sudsuhuwon no waa nokosaddoo taddot id kopi‑i to amu rin woy nokopuung sikandin to saa, mahan da kos silut kandin. Dos ahad ondoy no id solihan to dakkoo, od sukutan mandad to dakkoo. Woy iddos id solihan to lampas pe‑en no dakkoo, lampas pe‑en mandad kos od sukuton kandin.” \s1 Od Kova‑ad kos mgo Minuvu Pomon ki Disas \r (Mateo 10:34-36) \p \v 49 Na mid ikahi mandon si Disas to, “Id undini a to ampow't ingod nid piyod to apuy woy id kopi‑i ku nod lotomman don en ini. \v 50 Piru od ukit a to mo‑uraan kodposuppit woy diid lonna kos ginawa ku taman tod kopongnga idda. \v 51 Yo row poomdomma no mid undini a amoy duwon kosunayan ka‑ay to ampow't ingod! Su iyon bonnaa, od kova‑ad iddos mgo minuvu pomon koddi. \v 52 Pomon ko‑ungkay, od kova‑ad kos pomilya. Ponunggeleng, iddos pomilya no duwon limmon sakup, dos otollu, od supak taddot oruwa woy dos oruwa, od supak tat otollu. \v 53 Dos amoy, od pokodsupak taddot anak din no mama, ungketen dad en mandad iddos inoy woy dos anak din no ba‑ay. Idda mandad so onuhang no ba‑ay woy dos moka‑amung din no ba‑ay, od pokodsupak.” \s1 Dos Kodlabbotlabbot taddot od Ingumon Kotomanan \r (Mateo 16:2-3) \p \v 54 Na mid ikahi mandon si Disas diyot mgo minuvu to, “Otid kokita row nod mosukirom kos souhapun lomig tid saop, od ikahi kow no, ‘Asow ron od uran.’ Na diid kouhoy, od uran en. \v 55 Otid kokaamag pomon diyot boovahan, od oungketen kow to, ‘Od tollak be‑en moho ko‑ungkay,’ woy od kovonnaa en idda. \v 56 Sikiyu no oray'd po‑uvag‑uvag! Od kotuig kow nod otuk to timpu ukit to kod‑ontong dow to livuta woy ko‑oowayan, piru mambot dii kow moho od kotuig nod otuk to kohulugan to mgo kotomanan to inin timpu?” \s1 Dos Kodpo‑uli to Koroniyan \r (Mateo 5:25-26) \p \v 57 “Mambot dii kow moho od poko‑anong‑anong ko ondan kos ollog nod puungan dow? \v 58 Ponunggeleng, otik duwon minuvu nod popenek to kasu kuntra kikow, noonokkaliyu nod pokod‑uli kow to dii kow pa od inguma riyot tohodhukum. Su otid poko‑uma kowd dutun, saddook od goyoron ka nikandin po‑undiyot hukumanan, woy id boggoy ka to tohodhukum diyot pulis woy id poprisu ka. \v 59 Od ikohiyan ku sikkow, no dii ka en od pokolegguang otik dii ru od kovoyaran kos langun no multa ru. \c 13 \s1 Dos Kodsondit woy Kodtanan to mgo Saa \p \v 1 Na, to id nonaw ni Disas idda, duwon mgo minuvu nid inguma woy id posaddoo kandin no duwon id po‑imotayan ni Pilato no mgo toho Galilea laggun tid sosumbali ran to mgo oyama riyot templo amoy id buwis. \v 2 Kahin Disas kandan to, “Pomon to ungketen kos kopotayan dan, id popoomdom kow ayu no movoggat pa kos mgo saa ran taddot dumon toho Galilea. \v 3 Konna en! Su od ikohiyan ku sikiyu, no otik dii kow od sondit woy'd tanan to mgo saa row, od silutan kow mandad langun to kopotayan. \v 4 Na, moka‑atag mandad taddot sopuu‑wau nid poomatoy no nopilayan to motikang no baoy riyot Siloe, id popoomdom kow ayu no movoggat pa kos mgo saa ran kuntra taddot dumon toho Jerusalem. \v 5 Konna en! Su od ikohiyan ku sikiyu, no otik dii kow od sondit woy'd tanan to mgo saa row, od silutan kow mandad langun to kopotayan.” \s1 Dos Ponunggelengan Moka‑atag to Kayu no Waa id Bovunga \p \v 6 Na id itulan dan ni Disas to sokkad ponunggelengan, kahi rin to, “Duwon sokkad no minuvu no id pomuwa to kayu no igera riyot kamot din. Id lowwi rin idda su kunan din ko id bovunga ron, piru waa vos. \v 7 De‑en id osengan din iddos tohod‑okudi taddot kamot din, kahi rin to, ‘Iko‑otollu ron no lahun nid livodlivod a ka‑ay amoy'd ontong ko id bovunga ron inin igera, piru waa en. Na pilayow ika, su od konuhunan da en kos koomboggan to livuta.’ \v 8 Piru mid tavak iddos tohod‑okudi to, ‘Sir, od podtohonon ta poron inin kayu ahad ini robbo no lahun. Od koliyan ku pa kos polingut ka‑ay woy'd obunuwan. \v 9 Na onggad od bovunga ini riyot so‑op no lahun, moppiya. Piru otik konna, popiloy rud.’ ” \s1 No‑uliyan iddos Ba‑ay'n Bokkut Timpu to Allow't Kod‑imolloy \p \v 10 Na riyon to Allow't Kod‑imolloy, id nonaw si Disas diyot simba‑an to mgo Judio. \v 11 Dutun, duwon ba‑ay'n novokkut pomon to id losuran sikandin to busow daom don to sopuu‑waun lahun. Dii ron en sikandin od pokotullid nod lohinat ahad boyow ra. \v 12 To nokita sikandin ni Disas, id poporani rin sikandin, kahi rin to, “Tiya, no‑uliyan kad to bohok du.” \p \v 13 Na, id somaddan ni Disas dos ba‑ay woy idda ron en, tullid don kos kodlohinat din woy id doong din kos Monama. \v 14 Piru iddos ponguu to simba‑an to mgo Judio, nolingasa, su id bovawi si Disas diyon to Allow't Kod‑imolloy. Kahi rin diyot mgo minuvu to, “Duwon annom no allow nod pokopuung ki. De‑en undini kow taddon mgo allow amoy'd povawi, piru konna timpu to Allow't Kod‑imolloy.” \p \v 15 Mid tavak si Disas to, “Sikiyu no oray'd po‑uvag‑uvag! Mambo sikiyu, od alin kow man to mgo oyama row woy'd po‑inommon dow ahad diyon to Allow't Kod‑imolloy. \v 16 Iyon pobbo inin ba‑ay, su lubbad mandad sikandin ni Abraham no id baku ni Moivuyan daom don to sopuu‑waun lahun. Mambo, konna vo lampas pe‑en no ko‑ilangan nod okasan sikandin ahad diyon to Allow't Kod‑imolloy?” \p \v 17 To kod‑ikahi ni Disas tadda, no‑ilawan iddos id pongkuntra kandin. Piru iddos duma, nahaa pomon taddot mokososoobbun pinuungan din. \s1 Dos Ponunggelengan Moka‑atag to Oray'n Disok no Bonni \r (Mateo 13:31-32; Marcos 4:30-32) \p \v 18 Na ponayun mid ikahi si Disas to, “Ondan man kos od ko‑ilingan to kodharit Monama? Ondan man kos od koponunggelengan ka‑ay? \v 19 Iddos kodharit Monama, noko‑iling to oray'n disok no bonni no id pomuwa riyot kamot. Id tuvu idda woy novovallan no kayu, woy od ponsosaag diyot mgo panga tadda iddos mgo manuk nod layanglayang.” \s1 Dos Ponunggelengan Moka‑atag to Potuvu to Paan \r (Mateo 13:33) \p \v 20 Na mid ikahi mandon si Disas to, “Ondan man kos od ko‑ilingan to kodharit Monama? \v 21 Noko‑iling idda to potuvu to paan no id angoy to ba‑ay woy id podsambut din to sokkad no poonggana no horina taman tid tuvu iddos tivuk no horina.” \s1 Dos Moliggot no Sobbangan \r (Mateo 7:13-14; 21-23) \p \v 22 To id ponayun si Disas nid undiyon to Jerusalem, id tuuy sikandin diyot mgo bonuwa woy mgo bariyu no od ukitan din amoy'd nonaw. \v 23 Na duwon mid intud ki Disas, kahi rin to, “Longaggon, pilopila ra vo kos od kotobbus?” \p Mid tavak si Disas ukit to ponunggelengan, kahi rin to, \v 24 “Nokkaanokkaa kow nod poko‑usok diyot moliggot no sobbangan. Od ikohiyan ku sikiyu, no mo‑uraa kos od kopiyan nod poko‑usok dutun, piru dii en od poko‑usok. \v 25 Oyya su iddos komunoy to baoy, od lookkob don to sobbangan. Ahad pe‑en od umow kow riyot leggua woy'd nganoy nod ungketen to, ‘Longaggon, kolimulimu, lukati koy,’ piru od tavak sikandin to, ‘Waa a mid kilaa koniyu woy waa saddoo ku ko ingkon kow pomon!’ \v 26 Na od ikahi kow to, ‘Nolingow kad ayu no nokodduma ki pa man nid ka‑an, woy sikkow en kos id nonaw riyot bonuwa roy.’ \v 27 Piru od tavak sikandin to, ‘Id osengan kud sikiyu, no waa a nokokilaa koniyu! Poriyu kow koddi, sikiyu langun nid puung to morat!’ \v 28 Na otid kokita rowd onsi Abraham, si Isaac, si Jacob woy dos langun no propeta riyon to kodharit Monama, mopet dobbo kos sinoggawon dow woy'd pogkihot kow to ngipon, oyyos dii kow od po‑usokkon. \v 29 Duwon od inguma rutun no mgo minuvu no id pomon diyon tid tollak woy pomon diyon tid saop, woy pomon diyon tid boovahan lomig to ivang woy kowanan no od unsad to kodlonug to pista riyon to kodharit Monama. \v 30 Na, iddos moobbava ko‑ungkay riyot kod‑ontong to minuvu, od porotason, woy dos mowwet ko‑ungkay riyot kod‑ontong to minuvu, od poobbovan.” \s1 Dos Sowkuu ni Disas atag to Toho Jerusalem \r (Mateo 23:37-39) \p \v 31 To idda ra en no timpu, duwon mgo Pariseo nid inguma woy id ikohiyan dan si Disas to, “Ko‑ilangan nod awa kad ka‑ay, su id kopi‑i ni Harin Herodes nod imatoy kikow.” \p \v 32 Piru mid tavak si Disas to, “Ipanow kow woy ponudtuu row ki Herodes no od kotuigtuig nod aakaa, no ko‑ungkay woy simag, od ponayun kos pinuungan ku to kodpoleggua to mgo busow no id lasud to mgo minuvu woy ponayun a nod bawi tod pongkovohokan. Woy riyot iko‑otollun allow, od ipongngan kud kos pinuungan ku. \v 33 Ko‑ilangan en nod ponayun a to pinuungan ku ko‑ungkay, simag woy riyot iko‑otollun allow. Waa en od pokomonnu koddi ka‑ay, su riyon da en to Jerusalem od imotayan kos propeta.” \p \v 34 “Koyoy koniyu no toho Jerusalem, oraroy a nod kosowkuu koniyu! Su id ponlumbag dow to batu iddos mgo propeta, woy id pon‑imotayan dow sikandan woy dos duma nid po‑unduwon to Monama to koniyu. Kopila kud nanoy tod kupkup koniyu iling to mommiyak, piru dii row ini id kopi‑i. \v 35 Sikiyu nod pon‑oubpa ka‑ay'n bonuwa, pomotawi row! Od inguma en kos timpu nod inoyyuhan kowd to Monama. Od ikohiyan ku sikiyu, no dii ad en nikiyu od kokita taman tod poko‑ikahi kow to, ‘Od posivontuhon ta iddos id popiyod to Monama nod Longaggon.’ ”\f * \fr 13:35 \ft Od kovasa ini riyot Salmo 118:26.\f* \c 14 \s1 Id Bowiyan ni Disas diyon to Allow't Kod‑imolloy iddos Minuvu no id Ponlobbag \p \v 1 Sokkad no timpu to Allow't Kod‑imolloy, id inggat si Disas to sokkad no ponguu to Pariseo amoy od ka‑an diyot baoy rin. Dutun, duwon id panuu kandin. \v 2 Diyot isowwan din, duwon minuvu no id ponlobbag kos bollad woy pa‑a rin. \v 3 Na, id inturan ni Disas iddos mgo Pariseo woy dos mgo tohodnonaw to Suhu ni Moises, kahi rin to, “Noko‑ikuu vo riyot mgo Suhu ni Moises iddos kodbawi riyon to Allow't Kod‑imolloy?” \p \v 4 Piru id po‑onong‑onong da en sikandan. Na id somaddan ni Disas iddos minuvu woy no‑uliyan don sikandin, nopongnga, id po‑ipanow rin don. \v 5 Na kahin Disas kandan to, “Ponunggeleng, otid ko‑uug kos anak dow o ahad baka riyot moraom no bolun, od podtohonon dow ra vo su Allow't Kod‑imolloy?” \p \v 6 Piru waa en sikandan nokotavak. \s1 Dos Ponunggelengan Moka‑atag to Kodporatasdatas woy Kodpoobbava \p \v 7 Na, nokita ni Disas iddos mgo minuvu no id unna‑unna nid unsad diyot id panoy no unsaran atag to mgo minuvu nod rispituwon. De‑en id itulan din sikandan to sokkad no ponunggelengan. \v 8 Kahi rin to, “Otid inggaton ka nod sakup to kosaa, yo kod unna‑unna nod unsad diyot id panoy atag to mgo minuvu nod rispituwon, su saddook duwon pa od posokupon no lampas pa kikow nod rispituwon. \v 9 Na, od poroniyan ka taddot id inggat kikow woy'd ikohiyan ka to, ‘Awa ka pobbo ruwon su ikon unsaran, id panoy atag ka‑ay'n minuvu.’ De‑en od ko‑ilawan ka, oyyos od popo‑ibpiton ka robbo. \v 10 Otid inggaton ka, moppiya pa kod pobpo‑ibpit ka ra. De‑en otid kokita ka taddot id inggat kikow, od ikohiyan ka nikandin to, ‘Suwod, alin ka unsad ka‑ay't id panoy atag to mgo minuvu nod rispituwon.’ Na, od koposivontuhan ka riyot isowwan to langun nid pon‑inggat. \v 11 Su iddos ahad ondoy nod poratasdatas to ko‑ugolingun din, od poobbovan, piru iddos od poobbava, od porotason.” \p \v 12 Na id osengan mandad ni Disas iddos id inggat kandin, kahi rin to, “Otid poka‑an ka to poni‑udtu o lavung diyot baoy ru, yo ru inggata iddos mgo oukuy ru, mgo korumannan o mgo sumbaoy ru nod pongkoruwonnan, su od pokobalus dan kikow. \v 13 Piru kod panoy ka to pista, iyon du inggata, iddos mgo worowora, dos mgo pungku, dos mgo pe‑oo woy dos mgo butud. \v 14 Na, ko ungketen kos od puungan du, moppiya kod kotomanan du, su iddos Monama kos od balus kikow riyot timpu nod bodnawon don kos mgo motallong.” \s1 Dos Ponunggelengan Moka‑atag to Dakkoon Kodpoka‑an diyot Kosaa \r (Mateo 22:1-10) \p \v 15 Na laggun tod ka‑an dan, sokkad taddot id pon‑inggat no nokorinog tat id oseng ni Disas, mid ikahi to, “Moppiya kod kotomanan taddot minuvu nod sakup to pista riyon to kodharit Monama.” \p \v 16 Mid tavak si Disas ukit to ponunggelengan, kahi rin to, “Duwon minuvu nid panoy to dakkoon kodpoka‑an, woy mo‑uraa kos id inggat din nod sakup tadda. \v 17 Na, to id inguma ron iddos allow to dakkoon kodpoka‑an, id po‑undiyonnan din to sudsuhuwon din iddos mgo minuvu no no‑inggat amoy'd ikohiyan to, ‘Na undiyon kowd, su nopanoy ron kos langun.’ \v 18 Piru id bolivad dan da en langun. Kahi taddot sokkad to, ‘Posinsya‑i a no dii a od pokosakup, su lammi a nokovolli to livuta woy ko‑ilangan en nod lowwiyon ku idda.’ \v 19 Duwon mandad sokkad nid ikahi to, ‘Posinsya‑i a no dii a od pokosakup, su lammi a nokovolli to limmon porisan no baka, de‑en od geddaman ku pa ko moppiya rad bo idda nid dadu.’ \v 20 Duwon pe‑en mid ikahi to, ‘Lammi a pa no noko‑osawa, de‑en dii a od pokosakup.’ \v 21 Na, id uli iddos sudsuhuwon woy id ponudtuu rin diyot amu rin iddos mgo bolivad dan. Oray'n nolingasa iddos amu, woy kahi rin diyot sudsuhuwon din to, ‘Na lukut ka, undiyon ka to mgo doraanon woy riyot suksuk no mgo lugaa to bonuwa, woy po‑undiniyow iddos mgo worowora, dos mgo pungku, dos mgo butud woy dos mgo pe‑oo.’ \v 22 Waa nouhoy, id livod iddos sudsuhuwon diyot amu rin woy mid ikahi to, ‘Sir, nopuungan kud kos suhu ru, piru waa pa noponnu kos baoy ru.’ \v 23 De‑en id suhu mandon taddot amu iddos sudsuhuwon din, kahi rin to, ‘Undiyonniyu iddos mgo minuvu no riyot mgo doraanon woy riyot suksuk no mgo lugaa, woy loglohottiyu sikandan nod undini amoy od koponnu inis baoy ku. \v 24 Od ikohiyan ku sikiyu, no iddos id pombolivad to kod‑inggat ku, dii kud en od pokannon, ahad songo‑sungit dobbo ka‑ay't id panoy ku.’ ” \s1 Dos Kodtanan to Langun pomon to Koddumoruma ki Disas \r (Mateo 10:37-38) \p \v 25 Na, ponayun mid ipanow si Disas woy oray'n mo‑uraan minuvu kos id duma kandin. Id isau sikandin diyot kandan woy mid ikahi to, \v 26 “Iddos ahad ondoy nod kopiyan nod dumoruma koddi, ko‑ilangan no iddos kodginawa rin koddi, lampas pa taddot kodginawa rin to amoy woy inoy rin, sawa woy mgo anak din, mgo suwod woy tobboy rin. Ahad iddos kodginawa rin to ko‑ugolingun din, konna od lampas taddot kodginawa rin koddi. Su otik konna, dii ku en sikandin tinodduwan. \v 27 Dos ahad ondoy no diid tiyang to kandin no krus\f * \fr 14:27 \ft Dos kohulugan to kahi no, \fk od tiyang to krus,\ft idda en so kodtuman to suhu ni Disas ahad ondan pa kos od kotomanan.\f* amoy'd dumoruma koddi, dii ku en sikandin tinodduwan. \p \v 28 “Ko‑ilangan no od poomdommon dow pa iddos kosupittan nod ko‑ukitan to mgo tinodduwan ku. Ponunggeleng, otik duwon sokkad koniyu nod pomuhawang od poohinat to dakkoon baoy, ko‑ilangan nod bolonsiyon din pa ko pila kos od kahastu amoy'd kosorollan ko ollog bo kos soopi rin nod poko‑ipongnga tadda. \v 29 Su otik nokopoohinat dow ra en iddos mgo tuddok, piru dii vos od kopongnga, od kosu‑atan kow to mgo minuvu. \v 30 Od oungketen sikandan to, ‘Ette, od tigkanoy ra en moho od poohinat inin minuvu, piru waa vos id poko‑ipongnga rin.’ \p \v 31 “Na iling mandad tadda, otik duwon sokkad no hari no od pokidgira to osson hari, od puhawangon din pa kod pokoponalu vo sikandin no duwon da man sopuun maan (10,000) no sundau rin nod atu taddot hari no duwon oruwompuun maan (20,000) no sundau. \v 32 Otik dii sikandin od pokogaha, od popiyod sikandin to mgo minuvu rin diyot kuntra rin to moriyu pa iddos mgo sundau taddon hari amoy'd pokod‑usoy. \v 33 Iling mandad tadda, iddos waa nopanoy nod tanan to langun no id dokollan din to ginawa, konna ku en tinodduwan.” \s1 Dos Assin no Motabbang don \r (Mateo 5:13; Marcos 9:50) \p \v 34 Na ponayun mid ikahi si Disas to, “Moppiya kos assin su od pokovoggoy to nanam to koka‑an ta, piru kod motabbang don ini, dii ron en id pokopolivod kos nanam. \v 35 Konnad mandad ini od kahamit, ahad pa id paambog diyot kamot woy id sowela robbo. Na sikiyu, su duwon man tolinga row, pa‑ayyad kow pominog.” \c 15 \s1 Dos Ponunggelengan Moka‑atag to Karnero no Notarin \r (Mateo 18:12-14) \p \v 1 Na, mo‑uraan tohodsukut to buhis woy duma pa nod ngoranan to mgo Judio no mosaasaa no id porani ki Disas amoy'd pominog kandin. \v 2 Piru iddos mgo Pariseo woy mgo tohodnonaw to Suhu ni Moises, id pommivig no mid ungketen to, “Te! Inin minuvu, od oukuy to mgo mosaasaa woy id lommung pe‑en kandan nid ka‑an.” \p \v 3 De‑en id itulan dan ni Disas to ponunggelengan. \v 4 Kahi rin to, “Otik duwon sokkad koniyu no duwon mahatus no karnero nod kotorinan to sokkad, ondan ayu kos od puungan din? Id tuwos din en iddos siyowmpuu‑siyow riyot od posobsavan amoy'd nongkapon din iddos sokkad no notarin taman tod kokita rin. \v 5 Na, to nokita rin don idda, od tiyangon din duma to dakkoon kahaan. \v 6 To kod‑inguma rin diyot baoy, od umawon din kos mgo oukuy woy mgo sumbaoy rin nod ungketen to, ‘Na od kahaa kid, su nokita kud iddos karnero ku no notarin.’ \v 7 Ungketen dad en mandad kos diyot datas to langit. Lampas pa kos kahaan dutun otik iddos sokkad no mosaasaa, od sondit woy'd tanan to mgo saa rin, kuntra taddot siyowmpuu‑siyow no motallong no konnad ko‑ilangan nod sondit woy'd tanan to mgo saa ran.” \fig Nokita ron taddot komunoy iddos notarin no karnero rin Lucas 15:4-7|src=" HK005C.tif " size="span" ref="Lucas 15:7" \fig* \s1 Dos Ponunggelengan Moka‑atag to Plata no Soopi no Notarin \p \v 8 “Ponunggeleng, duwon sokkad no ba‑ay no duwon sopuun molison no soopi no plata\f * \fr 15:8 \ft Dos aaha taddot plata no soopi, mgo sokkad no allow no bayad to kod‑urunaa.\f* woy notarin kos sokkad. Ondan bo kos od puungan din? Od loottom sikandin to suu woy od ooyyaran tod lemas kos baoy amoy od nongkapon idda taman tod kokita rin. \v 9 To nokita rin don idda, od umawon din kos mgo oukuy woy mgo sumbaoy rin nod ungketen to, ‘Na od kahaa kid, su nokita kud iddos soopi ku no plata no notarin.’ ” \v 10 Ungketen dad en mandad kos diyot datas to langit. Lampas pa kos kahaan taddot mgo ponolihan to Monama otik iddos sokkad no mosaasaa, od sondit woy'd tanan to mgo saa rin.” \s1 Dos Ponunggelengan Moka‑atag taddot Anak no Timbang Notarin \p \v 11 Na duwon mandon ponunggelengan ni Disas, kahi rin to, “Duwon minuvu no oruwa kos anak din no paanan mama. \v 12 Kahi taddot ari riyot amoy rin to, ‘Ama, boggayi ad to koddin taad to korotuwan no id tuwos du konami.’ \p “De‑en id ba‑ad taddot amoy iddos langun no korotuwan din diyot oruwon anak din. \v 13 Waa nouhoy pomon tadda, id boligya moho tat ari iddos taad din woy id undiyon sikandin to moriyun ingod. Dutun, id uuwakkan din kos soopi rin. \v 14 To no‑ominan don sikandin to soopi, timpu en mandad idda to dakkoon gutas taddon ingod, woy ka‑ay en pantok, oray'n mosuppit kos kotomanan din su worad po‑ukit nod kotommu iddos langun no ko‑ilonganon din. \v 15 De‑en mid undiyon sikandin to sokkad no mohingod dutun, woy id popuung dobbo sikandin nod poka‑an to mgo bavuy riyot kamot. \v 16 Na pomon to lampas no gutas, od ka‑an don nanoy sikandin taddot laug to mgo bavuy, piru waa minuvu nid boggoy kandin to ahad ondan. \p \v 17 “Diyot mori, noko‑anong‑anong sikandin, kahi rin to, ‘Moppiya pa iddos mgo sudsuhuwon to amoy ku, su dii ran od ko‑ominan to koka‑an, piru siyak, od patoy ad moho to gutas. \v 18 Moppiya pa od uli ad baling diyot amoy ku, woy od ikohiyan ku sikandin to, ‘Ama, nokosaa a en diyot isowwan to Monama woy riyot kikow. \v 19 Konnad ollog nod ngoranan a pa nikkow no anak du, de‑en tonggapa a robbo no sokkad taddot mgo sudsuhuwon du.’ \v 20 De‑en id logkiyat sikandin woy id uli ron diyot amoy rin. \p “Piru ahad moriyu poron sikandin pomon diyot baoy ran, nokita ron sikandin taddot amoy rin woy oray sikandin no no‑eruwan kandin. Na, id lungkossu iddos amoy to kodsinuggung kandin woy id kopkoppan sikandin tat amoy rin duma to kod‑arok. \p \v 21 “Kahi taddot anak diyot amoy rin to, ‘Ama, nokosaa a riyot isowwan to Monama woy riyot kikow. Konnad ollog nod ngoranan a pa nikkow no anak du.’ \v 22 Piru id umow ra en baling taddot amoy iddos mgo sudsuhuwon din, kahi rin to, ‘Lukut kow! Piyodda row ka‑ay kos oray'n motoos no umpak woy id po‑umpak dow kandin. Sukuvi row mandad sikandin to sising woy sopotusi row. \v 23 Ongaya row mandad iddos oray'n maambog no natin baka woy sumboliya row, su od pista woy'd kahaa ki. \v 24 Oyya su inis anak ku, timbang id patoy ron, piru ko‑ungkay, no‑uyag mandon. Timbang notarin sikandin, piru ko‑ungkay, nokita ron.’ De‑en id tigkonayan dan don iddos kahaan. \p \v 25 “Na iddon timpu, idda mandad so anak din no kakoy, diyon poron to kamot. Piru to morani ron sikandin diyot baoy, norinog din iddos mgo porohingon woy mgo kodsayow. \v 26 De‑en id umow rin iddos sokkad taddot mgo sudsuhuwon amoy'd inturan ko ondan kos notomanan diyot baoy. \p \v 27 “Mid ikahi iddos sudsuhuwon to, ‘Id uli ron iddos ari ru no moppiya kos kodlolaawa woy waa morat no notomanan. De‑en id posumbali konami taddot amoy ru iddos id paambog no natin baka.’ \v 28 To idda ra en kos norinog taddot kakoy, id langot sikandin woy dii ron od kopiyan nod usok. Na, id leggua iddos amoy su od imumu kandin. \v 29 Piru id ikohiyan din iddos amoy rin to, ‘Ama, yo kod kolingow no pila ron no lahun no id puung a robbo en iling to uripon du, woy waa ahad sokkad no suhu ru no waa ku puungi. Piru ahad natit kambing dobbo, waa ad en nikkow boggayi amoy'd kahaa a duma to mgo oukuy ku. \v 30 Piru to kod‑inguma ruwot anak du nid uwak‑uwak to korotuwan du pomon to ivog din to mgo ba‑ay nod bovoligya to lawa, id posumboliyan du moho to id paambog no natin baka.’ \v 31 Na kahi taddot amoy to, ‘Oto, inaayun ka man duma koddi, woy kikow en kos langun no korotuwan ku. \v 32 Piru ollog en nod kahaa ki, su iddos ari ru, timbang id patoy ron, piru ko‑ungkay, no‑uyag mandon. Timbang notarin sikandin, piru ko‑ungkay, nokita ron.’ ” \c 16 \s1 Dos Ponunggelengan Moka‑atag to Mopandoy no Sinolihan \p \v 1 Na, id itulan mandon ni Disas to ponunggelengan iddos mgo tinodduwan din. Kahi rin to, “Duwon sokkad no minuvu nod koruwonnan no id salig din kos langun no korotuwan din diyot sinolihan din. Na, duwon id uug kandin to saa no id uuwakkan din kun iddos mgo korotuwan taddot amu rin. \v 2 De‑en id po‑umow sikandin taddot amu rin woy id ikohiyan to, ‘Ondan man inis norinog ku moka‑atag kikow? Piyoddow rini kos listahan to soopi no id salig ku kikow, oyyos pomon ko‑ungkay, dii kud sikkow sinolihan.’ \v 3 Kohingginawa taddot sinolihan to, ‘Pomon to dii ad sinolihan to amu ku, ondan ayu kos od puungan ku? Konna a man moho od pokogaha nod puung to movoggat iling tod kokali to livuta, woy od ko‑ilow a mandad nod pokilimus. \v 4 Oyya vos en! Iling ka‑ay kos od puungan ku, su amoy kod po‑owan ad to amu ku, duwon pa mgo minuvu nod tanggap koddi riyot ubpan dan.’ \v 5 De‑en id po‑umow rin iddos ipat minuvu no noko‑utang diyot amu rin. Kahi rin diyot unna to, ‘Pila man kos no‑utang du to amu ku?’ \p \v 6 “Mid tavak sikandin to, ‘Songo‑hatus no lata to lana to olibo.’ Kahi taddot sinolihan to, ‘Ini rad kos risibu. Na, unsad ka woy sulat du no limmompuu ra no lata.’ \v 7 Kopongnga tadda, id ikohiyan din iddos iko‑oruwa woy id inturan to, ‘Sikkow, pila man kos no‑utang du to amu ku?’ Mid tavak sikandin to, ‘Sokkad no gatus no saku no trigu.’ Kahi taddot sinolihan to, ‘Ini rad kos risibu. Na, sulat du no waumpuu ra no saku.’ \p \v 8 “To nosorollan tat amu iddos id puungan taddot id loimbung no sinolihan, id doong din sikandin, kahi rin to, ‘Od kotuig en moho iddon sinolihan nod panoy atag to kod‑oubpa rin.’ ” \p Na ponayun mid ikahi si Disas to, “Iddos waa id pomakoy, lampas pa nod kotuig od po‑umid‑umid diyot iling dan, kuntra taddot id pomakoy no riyon don to ko‑owangan. \v 9 De‑en od ikohiyan ku sikiyu, no gomita row kos korotuwan dow ka‑ay to ampow't ingod atag to kodtavang to duma, su otid inguma ron kos allow nod tanan kowd to mgo korotuwan dow, duwon od tanggap koniyu riyot ubpan no waad tomanon. \p \v 10 “Dos od kosolihan to disok, od kosolihan mandad to dakkoo. Iling mandad tadda, iddos diid kosolihan to disok, dii mandad od kosolihan to dakkoo. \v 11 Na, otik dii kow od kosolihan to mgo korotuwan ka‑ay to ampow't ingod, dii kow mandad od kosolihan to bonnaan korotuwan no riyot datas to langit. \v 12 Woy otik dii kow od kosolihan to korotuwan to duma, dii kow mandad od kovoggayan to korotuwan no atag nanoy koniyu. \p \v 13 “Waa minuvu nod po‑uripon to oruwon amu, oyyos od dokollan din to ginawa kos sokkad woy dos sokkad, id kolingasa‑i rin. Od dumoruma sikandin taddot sokkad woy dos sokkad, id podtohon din. Na iling mandad tadda, otik od po‑uripon kow to soopi, dii kow en od pokopo‑uripon to Monama.” \s1 Dos Nonaw ni Disas Moka‑atag to mgo Suhu to Monama \r (Mateo 11:12-13; 5:31-32; Marcos 10:11-12) \p \v 14 Na, to norinog taddot mgo Pariseo iddon nonaw ni Disas, id yangyang dan da en sikandin su bonnong man sikandan to soopi. \v 15 Piru kahin Disas kandan to, “Id pokitakita kow riyot mgo minuvu no motallong kow, piru nosorollan to Monama kos diyot ginawa row. Su iddos duwon dakkoon koru‑anon diyot kod‑ontong to minuvu, id kolingasa‑i riyot kod‑ontong to Monama. \p \v 16 “To waa pa si Juan no Tohodboutismu, id ikuu to mgo minuvu iddos mgo Suhu ni Moises woy dos id sulat to mgo propeta. Piru to ka‑ay ron si Juan, id tigkanoy ron iddos kodponudtuu to Moppiyon Dinoggan moka‑atag to kodharit Monama, woy dos ipat sokkad, od nokkaanokkaa nod pokolonug ka‑ay. \v 17 Piru konna kohulugan no worad koru‑anon taddot mgo Suhu ni Moises. Moomok pa nod kowora kos langit woy livuta, kuntra tod kowora iddos ahad songo‑kolet diyot mgo Suhu.” \p \v 18 Na ponayun mid ikahi si Disas to, “Iddos ahad ondoy'n mama nod suwoy to sawa rin woy'd osawa to duma, nokoloivug sikandin taddot unnon sawa rin. Woy idda mandad so mama nod osawa to ba‑ay no id suwayan to sawa rin, nokoloivug mandad.” \s1 Dos Minuvu nod Koruwonnan woy dos Worowora no si Lazaro \p \v 19 Na mid ikahi mandon si Disas to, “Duwon sokkad no minuvu nod koruwonnan no allow‑allow od oumpak to oray'n mahaa, moppiya kos koka‑an woy worad od nongkapon din. \v 20 Duwon mandad sokkad no minuvu no worowora no id ngoranan ki Lazaro. Noso‑ob to koggang kos lawa rin, woy id po‑ilogga sikandin diyot sobbangan to baoy taddot minuvu nod koruwonnan. \v 21 Pomon to lampas no gutas, id kopi‑i rin nanoy nod ka‑an ahad mumu robbo nod pongko‑uug pomon diyot lomisa taddot minuvu nod koruwonnan. Piru waa en, ko konna, noruhangan da en baling, su iyon moho id porani kandin iddos mgo tuyyang nid delot to koggang din. \p \v 22 “Na riyot mori, id patoy si Lazaro woy id piyod sikandin to mgo ponolihan diyot ki Abraham no riyot datas to langit. Id patoy mandad iddos minuvu nod koruwonnan woy id lobbong. \v 23 To riyon don sikandin to Hades no ingod tid poomatoy, id po‑ilosayan sikandin. Na, to kodlangngag din, nokita rin si Abraham diyon to moriyu woy si Lazaro no riyot duug din. \v 24 De‑en id nganoy ki Abraham iddos minuvu nod koruwonnan. Kahi rin to, ‘Apu Abraham, ko‑eru‑i a! Kolimulimu, pa‑aggom du pa ki Lazaro kos tintoddu rin diyot oweg amoy id potaddu rin ka‑ay't dila ku, su lampas kos koosayan ku ka‑ay't apuy.’ \p \v 25 “Piru mid tavak si Abraham to, ‘Sompottow man iddos timpu no riyon ka pa to ampow't ingod. Oray'n moppiya kos kod‑oubpa ru woy si Lazaro, oray'n maasoy kos notomanan din. Piru ko‑ungkay, od kahaa ron sikandin ka‑ay, woy sikkow ron mandon kos od koosayan. \v 26 Ossa pa tadda, duwon oray'n mowwag no daama no noko‑ollot keta no diid ko‑ukitan to ahad ondoy ka‑ay't konami nod unduwon, woy waa mandad od ko‑ukitan dow nod undini.’ \p \v 27 “Kahi taddot koruwonnan to, ‘Apu, ko ungketen, od nganoy a kikow no od po‑undiyonnon du baling si Lazaro to baoy't amoy ku. \v 28 Oyyos duwon pa limmon suwod ku rutun woy id kopi‑i ku nod koponudtulan sikandan, amoy dii ran mandad od poko‑undini to lugaa to lampas no koosayan.’ \p \v 29 “Piru mid tavak si Abraham to, ‘Diyon don man to kandan iddos id ponsulat ni Moises woy taddot mgo propeta. Idda en kos ko‑ilangan nod pomokayon dan.’ \p \v 30 “Kahi rin to, ‘Oyya en, Apu, piru dii sikandan od pomakoy tadda! Piru ko duwon od kovadnow nod undiyon to kandan, od sondit woy'd tanan en sikandan to mgo saa ran.’ \p \v 31 “Piru kahin Abraham kandin to, ‘Otik dii sikandan od pomakoy taddot id ponsulat ni Moises woy taddot mgo propeta, na dii en mandad sikandan od pomakoy ahad duwon pe‑en od kovadnow woy'd ponudtuu kandan.’ ” \c 17 \s1 Dos Moka‑atag to Minuvu nod Okoy to Duma riyot Kodpuung to Saa \r (Mateo 18:6-7, 21-22; Marcos 9:42) \p \v 1 Na mid ikahi si Disas diyot mgo tinodduwan din to, “Duwon en unayan nod pokopuung to saa kos minuvu. Piru moka‑arat‑arat kod kotomanan taddot ahad ondoy nod poko‑okoy to duma riyot kodpuung to saa. \v 2 Moppiya pa nod ikottan kos liyog din to oray'n dakkoon gilingan no batu woy id lumbag diyon to dahat, su amoy dii sikandin od poko‑okoy to duma riyot kodpuung to saa, ahad pe‑en ka‑ay't disok no mgo anak. \v 3 De‑en pa‑ayyad‑ayyad kow. \p “Otik iddos suwod du riyot kopomakoy, nokosaa kikow, sugga‑aw sikandin. Otid sondit woy'd tanan sikandin to saa rin, posinsya‑iyu. \v 4 Otik nokosaa sikandin kikow to kopittu daom to sokkad no allow, woy kopittu mandad sikandin od buyu kikow to posinsya, posinsya‑iyu sikandin.” \s1 Moka‑atag to Kopomakoy \p \v 5 Na id osengan si Disas taddot mgo apostoles, kahi ran to, “Longaggon, pomosolihow pe‑en kos kopomakoy roy.” \p \v 6 Kahin Disas kandan to, “Otik duwon kopomakoy row ahad iling da to korisokkoy to bonnit mustasa, od pokosuhu kow ruwot dakkoon kayu nod ungketen to, ‘Od kookkat ka woy alin ka riyot dahat.’ Na, od tuman en ini koniyu.” \s1 Dos Kotundanan to Sudsuhuwon \p \v 7 Na mid ikahi mandon si Disas to, “Ponunggeleng, duwon sudsuhuwon dow no id dadu riyot kamot o id tamong to mgo oyama. Otik lammi pa sikandin id inguma pomon to kodpuung, dii row en sikandin od osengan to, ‘Na undini ka, woy ka‑an kad.’ \v 8 Konna en! Od ikohiyan dow baling sikandin to, ‘Na ilis kad, woy oilutu kad atag koddi woy kopongnga, sondari a. Otid pokopongnga ad, suvaa kad bo ka‑an.’ \v 9 Konnad ko‑ilangan nod posolomatan dow iddon sudsuhuwon, oyyos id puungan din da me‑en kos kotundanan din. \v 10 Na ungketen dad en mandad koniyu. Otik nopuungan dowd iddos id popuungan to Monama koniyu, osenga row ra no, ‘Mgo sudsuhuwon koy ra no konna ollog nod doongon, oyyos id puungan doy ra kos kotundanan doy.’ ” \s1 Dos Sopuun Minuvu no duwon Bohok no Et‑et no No‑uliyan \p \v 11 Na, to id ponayun si Disas nid undiyon to Jerusalem, id ukit sikandin diyot ollot to Samaria woy Galilea. \v 12 To kod‑inguma rin diyot sokkad no bariyu, mid sinuggung kandin iddos sopuun minuvu no duwon bohok no et‑et\f * \fr 17:12 \ft Inis et‑et, moka‑arat‑arat no bohok no moomok nod alin diyot duma. Iddos duwon bohok no iling ka‑ay, diid geddam to mosakit ahad od kooddak don kos sapu rin. Od kovasa ini riyot Levitico 13:45-46.\f* woy id soro sikandan diyot moriyu boyow. \v 13 Id nganoy sikandan ki Disas, kahi ran to, “Disas nod Longaggon, ko‑eruwan ka konami!” \p \v 14 To nokita sikandan ni Disas, mid ikahi sikandin to, “Undiyon kow to mgo tohodbuwis amoy'd ontongngan dan ko no‑uliyan kowd.” \p Woy to riyon pa sikandan to daan, no‑uliyan dan don. \v 15 Na iddos sokkad kandan, to nokita rin no no‑uliyan don sikandin, id poolivod sikandin diyot ki Disas woy id pehes to koddoong to Monama. \v 16 Mid lingko‑od sikandin diyot isowwan ni Disas woy id posolamat kandin. Iddon minuvu, toho Samaria. \v 17 Na mid intud si Disas kandin, kahi rin to, “Konna vo sopuu man kos no‑uliyan? Ingkon don man kos siyow? \v 18 Mambo man to ini ra so konna Judio kos id livod amoy'd posolamat to Monama?” \p \v 19 Na kahin Disas kandin to, “Lohinat ka woy uli kad bo. No‑uliyan ka pomon to kopomakoy ru.” \s1 Dos Kod‑inguma to Kodharit Monama \r (Mateo 24:23-28, 37-41) \p \v 20 Sokkad no timpu, duwon mgo Pariseo nid intud ki Disas ko kannu od tigkanoy iddos kodharit Monama. Mid tavak si Disas to, “Waa mgo kilaannan nod kokita row otid tigkanoy ron kos kodharit Monama. \v 21 Waa mandad od poko‑ikahi to, ‘Ontongngi row, ini rad’ o ‘Idda rad‑i,’ oyya su iddos kodharit Monama, ka‑ay en to koniyu.” \p \v 22 Na kahin Disas diyot mgo tinodduwan din to, “Od inguma en kos timpu no od ingowollon dow nod pokokita to ahad sokkad da taddot mgo allow to kodhari ku no Anak to Minuvu, piru dii row pa idda od kokita. \v 23 Duwon mgo minuvu nod ikahi koniyu to, ‘Diyon dad sikandin lomig’ o ‘Ini rad sikandin.’ Na, yo kow ron en od pomakoy kandan. \v 24 Oyya su iddos kodlivod ku no Anak to Minuvu, od kokita to langun ka‑ay to ampow't ingod iling to tigkow no kodse‑aa to kilat. \v 25 Piru to dii pa ini od kotomanan, ko‑ilangan nod ukit a pa to mgo kodposuppit woy'd elleyan a to mgo minuvu to inin timpu. \v 26 Iddos pinuungan to mgo minuvu riyot kodlivod ku no Anak to Minuvu, od poko‑iling taddot pinuungan to mgo minuvu iddot timpu ni Noe. \v 27 Su iddon timpu, iyon id pompuungan to mgo minuvu, iddos kodka‑an, kod‑oinom woy kodpo‑osoway taman to allow nid usok si Noe riyot arka. Na, id inguma iddos dakkoon lanog woy langun dan, nongoonnod.\f * \fr 17:27 \ft Od kovasa ini riyot Genesis 6:5.\f* \v 28 Ungketen dad en mandad kos pinuungan to mgo minuvu iddot timpu ni Lot. Su mid ka‑an sikandan, id oinom, id bovolli, id bovoligya, id pomuwa woy id bovaoy. \v 29 Piru to id awa onsi Lot pomon diyot Sodoma, tigkow idda id po‑uranan to apuy woy asupre no id pomon diyot datas to langit, woy id poomatoy kos langun.\f * \fr 17:29 \ft Od kovasa ini riyot Genesis 18:20 taman to 19:29.\f* \v 30 Na, ungketen dad en mandad kos od kotomanan to mgo minuvu riyot allow nod pokita ad no Anak to Minuvu. \p \v 31 “Otid inguma ron iddon allow, iddos minuvu no riyot atop to baoy rin, ko‑ilangan no dii ron od usok diyot baoy amoy'd ponemmos pa. Idda mandad so minuvu no riyot kamot din, ko‑ilangan no dii ron od uli. \v 32 Sompotta row iddos notomanan to sawa ni Lot.\f * \fr 17:32 \ft Od kovasa ini riyot Genesis 19:1-26.\f* \v 33 Dos ahad ondoy nod konuhunan to umuu rin, od koworan da en baling tadda. Piru iddos od dumoruma koddi ahad od undag idda to kopotayan din, duwon umuun waad tomanon. \v 34 Od ikohiyan ku sikiyu, no iddon bulli, otik duwon oruwon minuvu nid poruuhoy to kodtinuhon, dos sokkad od ongayon woy dos sokkad, od kotuwos. \v 35 Otik duwon oruwon ba‑ay nod gohiling, dos sokkad, od ongayon woy dos sokkad, od kotuwos. \v 36 [Otik duwon oruwon mama nod puung diyot kamot, dos sokkad od ongayon woy dos sokkad, od kotuwos.”] \p \v 37 Na mid intud kandin iddos mgo tinodduwan din, kahi ran to, “Longaggon, ingkon man ini od kotomanan?” \p Mid tavak si Disas ukit to ponunggelengan no mid ungketen to, “Otid kokita nod lolivuung iddos mgo uwak, od kosorollan no morani kos bangkoy. Iling mandad tadda, otid kokita iddos mgo kilaannan, od kosorollan no morani ron kos kotompusan to ingod.” \c 18 \s1 Dos Ponunggelengan Moka‑atag to Bau no id Buyu to Tavang diyot Tohodhukum \p \v 1 Na, id itulan ni Disas iddos mgo tinodduwan din to ossa pa no ponunggelengan amoy'd nonaw kandan no ko‑ilangan no inaayun sikandan od dasaa woy dii ran od ko‑obbod. \v 2 Kahi rin to, “Diyot sokkad no lugaa, duwon tohodhukum no waa allak to Monama woy id podtohon din da en kos mgo minuvu. \v 3 Duwon mandad sokkad no ba‑ay'n bau no id livodlivod taddon tohodhukum amoy od buyu to tavang nod poponoluwon sikandin to kasu, su duwon minuvu nid ayu‑ayu kandin. \v 4 Daom to mowwet no timpu, id bolivad iddos tohodhukum. Piru riyot mori, kohingginawa rin to, ‘Ahad waa allak ku to Monama woy id podtohon ku ra en kos mgo minuvu, \v 5 od tovangan ku iddon bau su id sumpuu ad moho taddot kodlivodlivod din.” \p \v 6 Kahin Disas to, “Poomdomma row iddos id puungan taddot dii motallong no tohodhukum. Id tovangan din iddos bau. \v 7 Na lampas pe‑en nod tavang kos Monama, oyyos dii rin en od podtohonon iddos mgo minuvu no id aam din nod nganoy kandin allow bulli. \v 8 Od ikohiyan ku sikiyu, no go‑os en od tavang iddos Monama kandan. Piru otik siyak no Anak to Minuvu, od livod don, duwon pobbo ayu od pomakoy?” \s1 Dos Koddasaa to Pariseo woy taddot Tohodsukut to Buhis \p \v 9 Na, duwon mgo minuvu rutun nid pososalig no motallong sikandan woy id poddisokkan dan to kod‑ontong kos duma. De‑en id itulan dan ni Disas to ponunggelengan. \v 10 Kahi rin to, “Duwon oruwon minuvu no id undiyon to templo amoy'd dasaa. Dos sokkad, Pariseo woy dos sokkad, tohodsukut to buhis. \v 11 Id lohinat iddos Pariseo woy mid dasaa moka‑atag da en to ko‑ugolingun din. Kahi rin to, ‘Monama, od posolamat a kikow to koddin botasan, su konna a iling to dumon mgo minuvu. Konna a bonnong to soopi, konna a od loimbung woy konna a od loivug. Od posolamat a mandad no konna a iling duwot tohodsukut to buhis. \v 12 Ko‑oruwa a od puasa to ipat simana, woy id boggoy a mandad to iko‑sopuu no id pomon to langun no notanggap ku.’ \v 13 Piru iddos tohodsukut to buhis, id po‑ibpit sikandin woy ahad kodlangngag dobbo riyot datas to langit, waad en. Iyon din da id puungan, id ounduk sikandin woy id pukpuk din kos kabpa rin pomon to kodsondit din to mgo saa rin. Kahi rin to, ‘Monama, ko‑eruwan ka koddi no mosaasaa.’ ” \v 14 Na kahin Disas to, “Od ikohiyan ku sikiyu, no to id uli ron iddos tohodsukut to buhis, sikandin kos id podmotallong to Monama, konna iddos Pariseo. Su iddos ahad ondoy nod poratasdatas, od poobbovan. Piru iddos od poobbava, od porotason.” \s1 Id Pokita ni Disas kos Kopiyannoy Rin diyot mgo Anak Ukit to Koddasaa \r (Mateo 19:13-15; Marcos 10:13-16) \p \v 15 Sokkad no allow, id piyod to mgo minuvu iddos disok no mgo anak dan diyon to ki Disas. Id kopi‑i ran no id pokita ni Disas kos kopiyannoy rin diyot mgo anak ukit to kodtoddung din to bollad din taddot uu ran diyon to koddasaa. To nokita idda taddot mgo tinodduwan din, id sugga ran sikandan. \v 16 Piru id poporani ni Disas iddos mgo anak diyot kandin, woy id ikohiyan din iddos mgo tinodduwan din to, “Podtohona row ron ikos mgo anak nod porani koddi woy yo row sikandan sugga‑a. Su iddos mgo minuvu nod salig to Monama iling to kodsalig to mgo anak, sikandan en kos no‑iraom diyon to kodharit Monama. \v 17 Bonnaavonnaa nod ikohiyon ku koniyu, no iddos ahad ondoy no diid salig to Monama iling to kodsalig to anak, dii en od kolonug diyon to kodharit Monama.” \s1 Dos Minuvu no Dakkoo kos Korotuwan \r (Mateo 19:16-30; Marcos 10:17-30) \p \v 18 Na, duwon sokkad no ponguu to mgo Judio no mid intud ki Disas, kahi rin to, “Moppiyon Tohodnonaw, ondan kos ko‑ilangan nod puungan ku amoy'd pokotanggap a to umuun waad tomanon?” \p \v 19 Mid tavak si Disas to, “Mambot od ngoranan a nikkow to moppiya? Oyyos sokkad da kos moppiya, idda ra en so Monama.\f * \fr 18:19 \ft Konna kohulugan no id ikahi ni Disas ini, no konna sikandin Monama o konna moppiya kos kodbovotasan din. Iyon unayan no id ikahi rin ini, su id kopi‑i rin no iddos ahad ondoy nod ngaran kandin to “moppiya” iling taddot id ngaran kandin no “Moppiyon Tohodnonaw,” od oonongngon din pa unna. Oyya su idda ra en so Monama kos moppiya woy dos kohulugan tadda, Monama en si Disas.\f* \v 20 Na moka‑atag taddot intud du, nokosaddoo kad man taddot mgo suhu no mid ungketen to, ‘Yo kod loivug, yo kod imatoy, yo kod ponakow, yo kod posivonnaa to uhus woy rispitu ka to amoy woy inoy ru.’ ”\f * \fr 18:20 \ft Od kovasa ini riyot Exodo 20:12-16; Levitico 19:18; Deuteronomio 5:16-20.\f* \p \v 21 Kahi taddot minuvu to, “Langun duwon no suhu, id puungan kud pomon poron to ko‑onakoy ku.” \p \v 22 To norinog idda ni Disas, id ikohiyan din iddos minuvu to, “Duwon pa sokkad no kulang diyot kikow. Boligya ru kos langun no korotuwan du woy pomboggoy ru kos bayad diyot worowora. Na otid puungan du ini, duwon en korotuwan du riyot datas to langit. Kopongnga, livod ka woy duma ka koddi.” \p \v 23 Piru to norinog idda taddot ponguu, naanu sikandin, oyyos dakkoo man kos korotuwan din. \v 24 To nokita ni Disas no naanu iddos ponguu, mid ikahi sikandin to, “Mosuppit en taddot minuvu no dakkoo kos korotuwan nod kolonug diyon to kodharit Monama. \v 25 Moomok pa iddos kod‑usok to kamelyo riyon to bobbot simat kuntra to minuvu no dakkoo kos korotuwan nod lonug diyon to kodharit Monama.” \p \v 26 Na iddos nokorinog tadda, mid ikahi to, “Ko ungketen, ondoy pobbo kos od kotobbus?” \p \v 27 Mid tavak si Disas to, “Iddos diid kopuungan to minuvu, od kopuungan en to Monama.” \p \v 28 Kahin Pedro to, “Na sikami, id tonanan doyd kos langun pomon to koddumoruma kikow.” \p \v 29 Kahin Disas kandan to, “Bonnaavonnaa nod ikohiyon ku koniyu, no iddos ahad ondoy nod tanan to mgo korotuwan din, sawa rin, mgo suwod din, amoy rin, inoy rin woy mgo anak din atag da en to kodlonug to kodharit Monama, \v 30 od pokotanggap sikandin to lampas pa taddot id tonanan din. Woy init morin allow, od pokotanggap sikandin to umuun waad tomanon.” \s1 Dos Iko‑otollun Kodponudtuu ni Disas Moka‑atag to Kopotayan Din \r (Mateo 20:17-19; Marcos 10:32-34) \p \v 31 Na, id livuung ni Disas iddos sopuu‑oruwon tinodduwan din, woy id ikohiyan din to, “Pominog kow, od undiyon kid to Jerusalem. Dutun, od kotuman don iddos langun nid sulat to mgo propeta moka‑atag koddi no Anak to Minuvu. \v 32 Su id boggoy a nikandan diyot bollad to konna mgo Judio, od sumpoliton a, od po‑ilawan woy'd ilobban. \v 33 Od ponlompossan\f * \fr 18:33 \ft Diyot botasanon to mgo Judio, dii sikandan od lampas to otollumpuu siyow no kodlampos taddot od silutan dan. Dos lampos to mgo toho Roma, otollun toliyan no id ikot diyot baahon. Iddos ipat tali, duwon motaom no tullan o putow.\f* a nikandan woy kopongnga, od imotayan, piru riyot iko‑otollun allow, od kovadnow a.” \p \v 34 Piru waa en nokaabbot iddos mgo tinodduwan ni Disas taddot id ikahi rin, su noko‑ollos man kos kohulugan tadda. \s1 Id Bowiyan ni Disas iddos Minuvun Butud \r (Mateo 20:29-34; Marcos 10:46-52) \p \v 35 Na, to morani ron onsi Disas diyot bonuwa to Jerico, duwon butud no mid ounsad diyot ibpit to daan amoy'd pokilimus. \v 36 To nokorinog iddon butud no id lihad iddos mo‑uraan minuvu rutun, id intud sikandin ko ondan idda. \v 37 Kahi taddot mgo minuvu to, “Id lihad si Disas no toho Nazaret.” \p \v 38 To norinog din idda, id pehes sikandin no mid ungketen to, “Disas, lubbad ni David, ko‑eruwan ka koddi!” \v 39 Na iddos mgo minuvu nid unna ki Disas, id sugga kandin amoy'd po‑onong‑onong. Piru ayas da en baling sikandin id pehes nid ungketen to, “Lubbad ni David, ko‑eruwan ka koddi!” \p \v 40 Na id soro si Disas, woy id pa‑angoy rin iddos butud. To nokoporani ron idda kandin, mid intud sikandin to, \v 41 “Ondan man kos id kopi‑i ru nod puungan ku kikow?” \p Id tavak sikandin to, “Longaggon, id kopi‑i ku nod pokokita.” \p \v 42 Kahin Disas kandin to, “Od pokokita kad. No‑uliyan ka pomon to kopomakoy ru.” \p \v 43 Idda ron en, nokokita ron iddos butud woy id duma sikandin ki Disas. Na id doong din kos Monama, woy dos langun no minuvu no nokokita tadda, id doong dan mandad kos Monama. \c 19 \s1 Si Disas woy si Saqueo \p \v 1 Na id inguma onsi Disas diyot Jerico, su riyon man kos od ukitan po‑undiyon to Jerusalem. \v 2 Dutun, duwon sokkad no minuvu no id ngoranan ki Saqueo. Sokkad sikandin no ponguu to mgo tohodsukut to buhis woy dakkoo kos korotuwan din. \v 3 Id kopi‑i rin nod pokokita ki Disas, piru dii rin od kokita pomon to mo‑uraan minuvu woy molivutut sikandin. \v 4 De‑en id lungkossu sikandin diyot ko‑unnan, woy id pomenek diyot kayu no sikomoro amoy'd kokita rin si Disas, su riyon me‑en sikandin od ukit. \v 5 To nokopantok don si Disas taddon kayu, mid langngag sikandin woy id ikohiyan din sikandin to, “Saqueo, lukut ka ponog su ko‑ilangan en nod allus a riyot baoy ru ko‑ungkay'n allow.” \p \v 6 De‑en mid lukutlukut si Saqueo id ponog, woy nahaahaa sikandin nid piyod ki Disas diyot baoy rin. \v 7 To nokita taddot mgo minuvu no id porumannoy si Disas woy si Saqueo, id pommivig dan no mid ungketen to, “Mambot duwon moho sikandin od allus to baoy't mosaasaa?” \p \v 8 Na, to riyon don si Disas to baoy, id lohinat si Saqueo woy mid ikahi ki Disas to, “Longaggon, id boggoy ku kos kotongnga to korotuwan ku riyot mgo worowora. Woy otik nokoloimbung a to ahad ondoy, od ko‑oppaton ku pe‑en kos id po‑uli ku kandin.” \p \v 9 Kahin Disas to, “Ko‑ungkay'n allow, sikkow duma to pomilya ru, id tobbus don, su id pomakoy ka man iling taddot kopomakoy to kovuyyahan du no si Abraham. \v 10 Su siyak no Anak to Minuvu, mid undini to ampow't ingod amoy od nangkap taddot nongotarin woy'd tobbus kandan.” \s1 Dos Ponunggelengan Moka‑atag to mgo Sudsuhuwon no id Tuwossan to Soopi no Buawan \r (Mateo 25:14-30) \p \v 11 Na laggun to id pominog iddos mgo minuvu, id itulan dan ni Disas to ponunggelengan su morani ron man sikandan diyot Jerusalem, woy kunan dan ko otid inguma ran dutun, od tigkanoy ron kos kodharit Monama. \v 12 Kahin Disas kandan to, “Duwon sokkad no minuvu no oray nod rispituwon no mid undiyon to moriyun ingod amoy od boggayan to kotungud nod kovovallan no hari. Kopongnga, od livod don sikandin. \v 13 Piru to waa pa sikandin nokologkiyat, id po‑umow rin iddos sopuun sudsuhuwon din. Dos ipat sokkad, id tuwossan din to sokkad no soopin buawan.\f * \fr 19:13 \ft Otik diyot Griego no kinohiyan, \fk mina.\ft Dos sokkad ka‑ay'n soopi no buawan, od kontidad to mahatus no denario, no id pokovayad to mahatus no mgo minuvu nod urunaa daom to sokkad no allow.\f* Kahi rin kandan to, ‘Nigusyu row ikon soopi taman to kodlivod ku.’ \v 14 Na, duwon mgo mohingod no od kolingasa kandin. To noko‑ipanow ra en sikandin, id popiyod sikandan to mgo minuvu nod tundug amoy'd po‑osengon no dii ran od kopiyan no od ponguu kandan iddon minuvu. \v 15 Piru ahad ungketen, sikandin en kos id boggayan to kotungud nod kovovallan no hari. To kod‑uli rin diyot ingod din, id po‑umow rin iddos mgo sudsuhuwon no id tuwossan din to soopi amoy'd kosorollan ko pila kos gononsya tadda. \v 16 Na, id inguma iddos unnon sudsuhuwon woy mid ikahi to, ‘Sir, iddos sokkad no soopi ru no buawan, kosopuu pe‑en kos gononsya.’ \v 17 Kahi taddot hari to, ‘Moppiya kos id puungan du. Moppiya ka woy kosolihan no sudsuhuwon. Pomon tod kosolihan ka man to disok, od boggayan ku sikkow to kotungud nod ponguu to sopuun bonuwa.’ \v 18 To kod‑inguma mandad taddot iko‑oruwon sudsuhuwon, mid ikahi sikandin to, ‘Sir, dos sokkad no soopi ru no buawan, kolimma pe‑en kos gononsya.’ \v 19 Kahi taddot hari to, ‘Moppiya, od boggayan ku mandad sikkow to kotungud nod ponguu to limmon bonuwa.’ \v 20 Piru to kod‑inguma taddot iko‑otollun sudsuhuwon, mid ikahi sikandin to, ‘Sir, ini rad kos soopi ru. Id temmos ku ini woy id ooyyaran ku tid bukus. \v 21 Su novaakkan a kikow, oyyos nokosaddoo a no oraroy ka no istriktu. Od ongayon du pe‑en ahad iddos konna kikow woy od kottuwon du ahad iddos waa ru oiluggati tid pomuwa.’ \v 22 Na kahi taddot hari to, ‘Morat ka no sudsuhuwon. Od silutan ku sikkow ukit da en taddot id oseng du. Su nokosaddoo ka rad bos en no istriktu a, woy od ongayon ku pe‑en ahad iddos konna koddi woy od kottuwon ku ahad iddos waa ku oiluggati tid pomuwa. \v 23 Piru mambot waa ru moho id ta‑aw kos soopi ku riyot bangku amoy od kotanggap ku nanoy idda no duwon don tuvu?’ \v 24 Na id osengan taddot hari iddos mgo minuvu nid lohinat dutun, kahi rin to, ‘Ongaya row kos soopi ruwot kandin woy boggoy row riyot sudsuhuwon no nokogononsya to sopuu.’ \v 25 Kahi ran to, ‘Oyya, Sir, piru duwon don man sopuun soopi rin no buawan.’ \v 26 Mid tavak dos hari to, ‘Od ikohiyan ku sikiyu, no iddos od kosolihan, od duhangan pa en kos diyot kandin. Piru iddos diid kosolihan, od ongayon pe‑en ahad iddos disok dobbo no riyot kandin. \v 27 Na, moka‑atag taddot mgo minuvu nod kuntra koddi no diid kopiyan nod hari a kandan, piyodda row sikandan dini woy imotayi row ka‑ay't isowwan ku.’ ” \s1 Id Posivontuhan si Disas to mgo Minuvu to Kod‑inguma Rin diyot Jerusalem \r (Mateo 21:1-11; Marcos 11:1-11; Juan 12:12-19) \p \v 28 Nopongnga osenga ni Disas idda, id unna boyow sikandin nid ipanow taddot mgo tinodduwan din po‑undiyon to Jerusalem. \v 29 To morani ran don diyot bariyu to Betpahe woy Betania no riyot banod to Buvungan to mgo Olibo, id po‑unna rin dutun iddos oruwa taddot mgo tinodduwan din. \v 30 Kahi rin kandan to, “Unna kowd diyot bariyu no riyot ko‑unnan woy to kod‑inguma kow rutun, od kokita row kos natit asnu no waa pa nosokayi no id ikot. Okasa row vo idda woy tuyuka row rinit koddi. \v 31 Otik duwon od intud koniyu no, ‘Mambot od okason dow kos natit asnu?’ tovaka row sikandin to, ‘Od ko‑ilonganon ini tod Longaggon.’ ” \fig Ini en kos Buvungan to mgo Olibo Lucas 19:28-40|src=" HK059E.tif " size="span" ref="Lucas 19:31" \fig* \p \v 32 Na, id ipanow iddos id suhu ni Disas woy nokita ran en dutun iddos id oseng din kandan. \v 33 To id akas dan don iddos natit asnu, id inturan dan taddot mgo komunoy, kahi ran to, “Mambot id akas dow ika?” \p \v 34 Mid tavak sikandan to, “Od ko‑ilonganon ini tod Longaggon.” \p \v 35 Na, id tuyuk dan iddos natit asnu po‑undiyon to ki Disas. Id ompasan dan idda to mgo umpak dan, woy id sakoy ron si Disas. \v 36 To od po‑isau ron sikandin to Jerusalem, id ampas to mgo minuvu iddos mgo umpak dan diyot daan nod ukitan din to kodposivantug kandin. \p \v 37 Na, to morani ron si Disas diyot Jerusalem, no riyon don pantok tod tupang pomon to Buvungan to mgo Olibo, nahaahaa iddos mo‑uraan tinodduwan din woy id pehes dan to koddoong to Monama pomon taddot mgo mokososoobbun nokita ran. \v 38 Kahi ran to, \q1 “Od doongon ta kos Hari no id popiyod to Monama nod Longaggon.\f * \fr 19:38 \ft Od kovasa ini riyot Salmo 118:26.\f* \m Od posivontuhan ta sikandin, su nokod‑uli ron kos koroniyan ta riyon to Monama no riyot datas to langit. Od posivontuhan ta sikandin!” \p \v 39 Na riyot mo‑uraan minuvu, diyon en mandad iddos dumon mgo Pariseo no mid ikahi ki Disas to, “Tohodnonaw, posoro‑ow kos mgo tinodduwan du nod doong kikow.” \p \v 40 Piru mid tavak si Disas to, “Otid po‑onong‑onong sikandan, iddos mgo batu ron kos od pehes to koddoong koddi.” \s1 Dos Kodsinoggow ni Disas taddot mgo Toho Jerusalem \p \v 41 To morani ron si Disas diyot Jerusalem woy to kodpomantow rin taddon bonuwa, nokosinoggow sikandin to mattag eru rin to mgo minuvu rutun. \v 42 Kahi rin to, “Jerusalem, otik nosorollan dow nanoy ahad ko‑ungkay'n allow, ko ondan kos od puungan dow amoy'd kotanggap dow iddos kosunayan, piru dii row pa ini od kosorollan. \v 43 Od inguma en kos allow no od lingkusan ikos bonuwa row taddot od pongkuntra koniyu, woy od boovahan dan kos langun nod ukitan amoy dii kow od pokoleggua.\f * \fr 19:43 \ft Notuman ini to pittumpuun (70) lahun don kos mid lihad pomon tadda. Su idda en kos timpu to kod‑imatoy to mgo sundau to Roma taddot mgo toho Jerusalem.\f* \v 44 Od iponnason kow nikandan woy'd gobban dan kos bonuwa woy mgo baoy row, no waa ahad sokkad duwot mgo batu no id podluntudluntud nod kosama. Ini en kangkan kos od inguma no koosayan dow, oyyos waa row kilaanna no ko‑ungkay kos timpu nod undini kos Monama amoy'd tobbus koniyu.” \fig Id posivontuhan si Disas to mgo minuvu to kod‑inguma rin diyot Jerusalem Lucas 19:28-44|src=" CNT5541.tif " size="span" ref="Lucas 19:44" \fig* \s1 Id Pa‑awa ni Disas iddos id Pombovoligya riyot Templo \r (Mateo 21:12-17; Marcos 11:15-19; Juan 2:13-22) \p \v 45 Na, to kod‑inguma ran diyot Jerusalem, mid undiyon si Disas to templo woy id pa‑awa rin iddos id pombovoligya riyot lama. \v 46 Kahi rin kandan to, “No‑ikahi riyot Nosulat no Kahit Monama no, \q1 ‘Iddos koddin baoy, od ngoranan no baoy atag to koddasaa.’\f * \fr 19:46 \ft Od kovasa ini riyot Isaias 56:7; Jeremias 7:11.\f* \m Piru sikiyu, id bovallan dow moho ini nod oubpan to mgo tokawon.” \p \v 47 Na ipat allow, mid nonaw si Disas diyon to templo. Piru iddos mgo ponguu to tohodbuwis dutun, dos mgo tohodnonaw to Suhu ni Moises woy dos od pombuyyahon to mgo Judio, id pomuhawang dan nod imatoy kandin. \v 48 Piru waa nokita ran to po‑ukit, su oray'n notoosan iddos langun no minuvu to kodpominog taddot nonaw ni Disas. \c 20 \s1 Dos Intud Moka‑atag to Kotungud ni Disas \r (Mateo 21:23-27; Marcos 11:27-33) \p \v 1 Sokkad no allow, to id nonaw si Disas woy id ponudtuu moka‑atag to Moppiyon Dinoggan diyot mgo minuvu no riyot templo, id porani kandin iddos mgo ponguu to tohodbuwis, dos mgo tohodnonaw to Suhu ni Moises woy dos od pombuyyahon to mgo Judio. \v 2 Kahi ran ki Disas to, “Ondak kotungud du ka‑ay't langun nid puungan du? Woy ondoy kos id boggoy kikow ka‑ay'n kotungud?” \p \v 3 Mid tavak si Disas to, “To dii ku pa od tovakon kos intud dow, duwon intud ku koniyu. \v 4 Iddos kotungud ni Juan to kodboutismu, id pomon bo riyot Monama o riyot minuvu?” \p \v 5 Na, id posisipoy ran kod monnuwon dan idda tod tavak, kahi ran to, “Otid ikahi ki no, ‘Iddos Monama kos id boggoy kandin to kotungud,’ od ikahi sikandin to, ‘Mambot waa kow id pomakoy ki Juan?’ \v 6 Piru otid ikahi ki no, ‘Minuvu kos id boggoy kandin to kotungud,’ na od lumbahon ki to mgo minuvu to batu taman tod patoy, su id pomakoy ran no propeta en si Juan.” \p \v 7 De‑en mid tavak dan ki Disas to, “Waa koy nokosaddoo ko ingkon idda id pomon.” \p \v 8 Kahin Disas kandan to, “Ko ungketen, dii ku mandad sikiyu od ponudtulan ko ingkon id pomon kos kotungud ku to kodpuung ka‑ay.” \s1 Dos Ponunggelengan Moka‑atag to id Pomursintu to Ubasan \r (Mateo 21:33-46; Marcos 12:1-12) \p \v 9 Na id itulan ni Disas to ponunggelengan iddos mgo minuvu, kahi rin to, “Duwon sokkad no minuvu no id pomuwa to ubas diyot kamot din. Nopongnga, id popursintuwan din idda woy mid undiyon sikandin to osson ingod to mouhoy'n timpu. \v 10 To timpu ron to kodpomupu to ubas, id suhu rin kos sokkad taddot mgo sudsuhuwon din diyot id pomursintu amoy od angoy to kandin no taad. Piru to kod‑inguma taddot sudsuhuwon din, id pomodasan dan sikandin woy id po‑uli no waa nopiyod. \v 11 Na, id suhu mandon taddot komunoy iddos ossa pa no sudsuhuwon din. Piru to id inguma iddos sudsuhuwon dutun, id pomodasan dad en sikandin, id po‑ilawan woy id po‑uli no waa nopiyod. \v 12 Id suhu mandon taddot komunoy iddos iko‑otollun sudsuhuwon din, piru to kod‑inguma rin dutun, id poliyan dan sikandin woy id goyod nid poleggua pomon diyot ubasan. \v 13 De‑en kohingginawa taddot komunoy to, ‘Ondan pobbo kos od puungan ku? Moppiya pa, ini ron so budtung no anak ku no id dokollan ku to ginawa kos od suhuwon ku, su saddook od rispituwon dan don.’ \v 14 Piru to nokita taddot id pomursintu no idda ron so anak tat komunoy kos od inguma, id po‑ikohiyoy ran to, ‘Ika ron kos anak to komunoy. Na, od imotayan ta sikandin amoy siketa ron kos od pokokomunoy ka‑ay't ubasan!’ \v 15 De‑en id goyod dan sikandin nid poleggua pomon diyot ubasan woy id imotayan.” \p “Na, ondan ayu kos od puungan taddot komunoy to ubasan diyot id pomursintu? \v 16 Od undiyonnan din sikandan woy'd imotayan, woy od popursintuwan din to ossa iddos ubasan.” \p To norinog idda taddot mgo minuvu, mid ikahi sikandan to, “Muopa nanoy no id poporiyu idda to Monama.” \p \v 17 Piru id tongtongngan sikandan ni Disas woy id ikohiyan to, “Na ondan man kos koovottan dow taddot Nosulat no Kahit Monama no mid ungketen to, \q1 ‘Iddos batu no id oovoddan to tohodbovaoy su kunan dan ko waa koru‑anon, \q2 idda vos en kos batu no mosalig no po‑unsaran.’\f * \fr 20:17 \ft Od kovasa ini riyot Salmo 118:22.\f* \m \v 18 Dos ahad ondoy nod pokovuntug taddon batu, od kotoppuwan woy dos od ko‑uuhan tadda, od koubpot en.” \s1 Dos Intud Moka‑atag to Kodbayad to Buhis \r (Mateo 22:15-22; Marcos 12:13-17) \p \v 19 Na, to norinog taddot mgo tohodnonaw to Suhu ni Moises woy taddot mgo ponguu to tohodbuwis iddos ponunggelengan ni Disas, noovottan dan no sikandan kos id suhat din. De‑en od omotton dan nanoy sikandin to idda ra en no timpu, piru novaakkan dan taddot mo‑uraan minuvu. \v 20 Pomon taddon timpu, id nangkap dan to po‑ukit to kod‑ammot ki Disas. Duwon mgo minuvu no id poponi‑id dan kandin nod po‑uvag‑uvag no moppiya kos dontulon. Piru iyon id kopi‑i ran no od sahad si Disas ukit to osengan din, su amoy duwon unayan dan nod uug kandin to saa riyot gubernador no duwon kotungud nod hukum. \v 21 Na iddon mgo tohodponi‑id, mid intud ki Disas, kahi ran to, “Tohodnonaw, nokosaddoo koy no bonnaa en kos id oseng woy id nonaw ru. Woy nosorollan doy no ahad ondoy nod isowwon du, id pod‑iling du kos kodnonaw ru, oyyos waa od podmusingon du woy iyon du id nonaw, iddos kovonnaan moka‑atag to id kopi‑it Monama. \v 22 De‑en diyot mgo Suhu ni Moises, ollog bo iddos kodbayad to buhis diyot hari to Roma o dii?” \p \v 23 Piru nosorollan ni Disas iddos morat no dontulon dan, de‑en kahi rin to, \v 24 “Pokitanna a to soopi to Roma.” To id toyawwan dan si Disas to soopi, id ikahi sikandin to, “Ondoy man bonnong woy ngaran kos od kokita ka‑ay?” \p Mid tavak sikandan to, “Iddos hari to Roma.” \p \v 25 Kahin Disas to, “Ko ungketen, boggoy row riyot hari to Roma iddos kandin, woy boggoy row riyot Monama iddos kandin.” \p \v 26 Na, waa sikandin nokosahad ahad id kopi‑i ran nanoy nod sahad sikandin ukit to mgo osengan din diyot isowwan to mgo minuvu. Nosoobbuwan dan oraroy taddot tavak din, de‑en nokopo‑onong‑onong dan dobbo. \s1 Dos Intud Moka‑atag to Kodbadnow taddot id Poomatoy ron \r (Mateo 22:23-33; Marcos 12:18-27) \p \v 27 Na, duwon mgo Saduseo no id porani ki Disas. Inin mgo minuvu, konnod pomakoy nod bodnawon to Monama iddos id poomatoy ron. \v 28 Kahi ran to, “Tohodnonaw, nosulat diyot mgo Suhu ni Moises no otik duwon mama nod patoy no waa anak dan taddot sawa rin, ko‑ilangan no od pomoowwon idda to suwod din amoy'd poko‑anak dan atag taddot id patoy.\f * \fr 20:28 \ft Od kovasa ini riyot Deuteronomio 25:5.\f* \v 29 Ponunggeleng, duwon pittun toosuwod. Dos kinokokayan, id osawa piru id patoy no waa anak. \v 30 Na, id pomau taddot iko‑oruwon suwod din iddos ba‑ay. Id patoy mandad sikandin no waa anak. \v 31 Ungketen dad en mandad kos notomanan taddot iko‑otollun suwod taman to iko‑pittu, id poomatoy ran langun no waa anak. \v 32 Diyot mori, id patoy mandad iddos ba‑ay. \v 33 Na, init allow to kodbadnow taddot id poomatoy ron, ondoy musing kandan kos tullid no sawa taddot ba‑ay? Su iddos langun tat pittun toosuwod, noko‑osawa man kandin.” \p \v 34 Mid tavak si Disas to, “Ka‑ay to ampow't ingod, od po‑osoway kos mgo minuvu. \v 35 Piru iddos ahad ondoy no ollog nod bodnawon to Monama woy'd lonug kandin diyot datas to langit, dii ron od po‑osoway. \v 36 Dii ron mandad sikandan od poomatoy, oyyos od poko‑iling don sikandan to mgo ponolihan. Mgo anak don sikandan to Monama su id badnow rin man. \v 37 Na moka‑atag taddot mgo minuvu no id poomatoy ron, ahad si Moises, id posivonnaa nod bodnawon en sikandan to Monama. Su iddot mid pokita kandin iddos Monama riyot id loglog no sopinit, id ngoranan din iddos od Longaggon no, ‘Monama ni Abraham, ni Isaac woy ni Jacob.’ Na, ungketen kos no‑ikahi ahad nouhoy ron id poomatoy onsi Abraham. \v 38 De‑en pomon ka‑ay, od kosorollan ta, no od kovadnow en iddos poomatoy ron, oyya su iddos Monama, konna sikandin Monama taddot id poomatoy ron, ko konna, Monama taddot nongo‑uyag. Su riyot kod‑ontong din, nongo‑uyag kos langun.” \p \v 39 Na kahi taddot dumon tohodnonaw to mgo Suhu ni Moises to, “Tohodnonaw, ollog en kos tavak du.” \p \v 40 Pomon tadda, worad od poko‑aku nod intud ki Disas. \s1 Dos Intud Moka‑atag to Mesiyas \r (Mateo 22:41-46; Marcos 12:35-37) \p \v 41 Na mid intud si Disas kandan, kahi rin to, “Mambo man tid ikahi to mgo minuvu no lubbad ni Harin David iddos Mesiyas? \v 42 Oyyos si David don en kos id oseng diyot libru to mgo Salmo no mid ungketen to, \q1 ‘Mid ikahi iddos Monama riyon tod Longaggon ku no, \q1 Unsad ka lomig to kowanan ku, \q1 \v 43 taman tod kotalu kud iddos od pongkuntra kikow.’\f * \fr 20:43 \ft Od kovasa ini riyot Salmo 110:1.\f* \m \v 44 Na, su id oseng man ni David no Longaggon din iddos Mesiyas, de‑en konna ra sikandin lubbad ni David, ko konna, Longaggon din mandad.” \s1 Dos Pomandu ni Disas no od Bantoy taddot mgo Tohodnonaw to Suhu ni Moises \r (Mateo 23:1-12; Marcos 12:38-40) \p \v 45 Laggun tid pominog iddos mo‑uraan minuvu, id ikohiyan ni Disas iddos mgo tinodduwan din to, \v 46 “Bantoy kow taddot mgo tohodnonaw to Suhu ni Moises no od kotoosan nod oumpak to mowwet woy'd pokitakita. Id kopi‑i ran nod kumustan woy od rispituwon diyot od kolivuungan to mgo minuvu. Otik diyon sikandan to simba‑an to mgo Judio o riyot pista, id kopi‑i ran nod unsad diyot mgo unsaran no id panoy atag taddot od rispituwon no mgo minuvu. \v 47 Id okalan dan iddos mgo ba‑ay'n bau amoy'd ka‑ahaw ran iddos koruwonnan dan. Woy amoy od kotombunan kos morat no pinuungan dan, od poowetton dan kos dosalon dan no uvag kun to moppiya sikandan no mgo minuvu. Purisu lampas en no moka‑arat‑arat iddos silut to Monama kandan.” \c 21 \s1 Dos id Boggoy taddot Ba‑ay'n Bau riyon to Monama \r (Marcos 12:41-44) \p \v 1 Sokkad no allow to riyon si Disas to templo, nokita rin iddos od pongkoruwonnan no mid ta‑aw to soopi ran diyot tootawwan to soopi. \v 2 Woy nokita rin mandad iddos worowora no ba‑ay'n bau no id ta‑aw to oruwon pisus. \v 3 Kahin Disas to, “Bonnaavonnaa nod ikohiyon ku koniyu, no dakkoo pa kos id boggoy ka‑ay't worowora no bau kuntra taddot langun no nokovoggoy. \v 4 Su iddos id boggoy to dakkoon soopi, sama robbo idda taddot langun no koruwonnan dan. Piru inin bau, ahad worowora sikandin, id boggoy rin iddos sapuu uvag no soopi rin.” \s1 Dos mgo Kilaannan to Kotompusan to Ingod \r (Mateo 24:1-2; Marcos 13:1-2) \p \v 5 Na, duwon mgo tinodduwan din no id po‑ikohiyoy moka‑atag taddot oray'n motoos no templo, su iddot kodbovaa tadda, id gamit iddos mahaa no mgo batu woy duma pon mahaa no id pomboggoy rutun atag to Monama. Piru kahin Disas to, \v 6 “Od inguma en kos timpu nod gobban kos langun no nokita row. Oyya su wora ahad sokkad duwot mgo batu no id podluntudluntud nod kosama.” \p \v 7 Na mid intud ki Disas iddos mgo tinodduwan din, kahi ran to, “Tohodnonaw, kannu man od kotuman kos id oseng du, woy ondan kos kilaannan no asow ron ini od kotuman?” \p \v 8 Mid tavak si Disas to, “Bantoy kow no konna kow od ko‑okalan. Su mo‑uraa kos od loppow no od po‑uvag‑uvag nod piyod to koddin ngaran nod ikahi no, ‘Siyak en kos Mesiyas,’ woy od ikahi no asow ron kos kotompusan to ingod. Piru yo kow ron en od dumoruma kandan, su uhus kos osengan dan. \v 9 Otid pokorinog kow no duwon gira ka‑ay't morani woy riyot moriyu, yo kow'd kovaakki. Oyyos ko‑ilangan en nod kotuman ini langun, piru konna pa ini kos kotompusan to ingod.” \p \v 10 Na ponayun mid ikahi si Disas to, “Iddos sokkad no ingod, od pokidgira to osson ingod woy dos sokkad no kohoriyan, od pokidgira to osson kohoriyan. \v 11 Duwon monokkaan mgo linug woy duwon dakkoon gutas diyot nokod‑osso‑osson lugaa, woy mo‑uraa kos od poomatoy to bohok. Od kokita kow mandad iddos moka‑arat‑arat woy dos mgo mokososoobbu no id pomon diyot datas to langit. \v 12 Piru to dii pa ini od kotomanan, od omotton kow nikandan woy'd posupittan. Id boggoy kow riyot bollad to mgo ponguu to simba‑an to Judio woy'd prisuwon. Od piyoddon kow nikandan diyot isowwan to mgo hari woy riyot mgo gubernador pomon to kopomakoy row koddi. \v 13 Na, idda ron en kos timpu row no od pokoposivonnaa kow kandan moka‑atag koddi. \v 14 De‑en tota‑aw row riyot poomdom dow, no otid inguma ron iddon timpu, yo kow'd kaanu ko ondan kos od osengon dow. \v 15 Oyyos od boggayan ku sikiyu to kotuihan to kodtavak woy'd boggayan ku sikiyu to moraom no koovottan, su amoy iddos od pongkuntra koniyu, waa id poko‑apuu ran woy id pokosupak koniyu. \v 16 Ahad iddos amoy woy inoy row, mgo suwod, mgo korumannan woy mgo oukuy row, od boggoy koniyu riyot bollad to od pongkuntra koniyu woy dos duma koniyu, od imotayan. \v 17 Id kolingasa‑i kow to langun no minuvu pomon to kopomakoy row koddi. \v 18 Piru ahad ungketen kos kodposuppit koniyu, waa en od poko‑ahaw koniyu pomon diyot bollad to Monama.\f * \fr 21:18 \ft Otik diyot Griego no kinohiyan, \fk waa ahad songo‑silag to bowvuu row nod kowora.\f* \v 19 De‑en ponayun kow lohinat no mosalig diyot kopomakoy, su ukit tadda, od kotanggap dow kos umuun waad tomanon.” \s1 Dos Moka‑arat‑arat nod Kotomanan \r (Mateo 24:15-28; Marcos 13:14-23) \p \v 20 Na ponayun mid ikahi si Disas to, “Otid kokita row nod lingkusan don to mgo sundau iddos Jerusalem, od kosorollan dow no asow ron kos kororattan. \v 21 Otid inguma ron inin kotomanan, iddos id pon‑oubpa riyot Judea, ko‑ilangan nod paahuy riyot buvunganon. Idda mandad so riyot Jerusalem, ko‑ilangan od paahuy ron woy dos diyot kamot, ko‑ilangan dii ron od livod diyot Jerusalem. \v 22 Su ini en kos timpu nod silutan to Monama kos Jerusalem, woy od kotuman iddos langun no no‑ikahi riyot Nosulat no Kahit Monama. \v 23 Iddon timpu, moko‑eru‑eru iddos mgo movoddos woy dos duwon anak nod susu poron! Oyyos lampas en kos koosayan nod inguma taddon bonuwa, su lampas don kos langot to Monama kandan. \v 24 Dos duma kandan, od poomatoy to polihuma, dos duma, od omotton woy'd uriponnon diyot osson ingod. Na iddos bonuwa to Jerusalem, od dorattan en, woy idda ron so konna mgo Judio kos od ponguu taman tod kopongnga ron kos timpu to kodponguu ran.” \s1 Dos Kodlivod ni Disas Ka‑ay to Ampow't Ingod \r (Mateo 24:29-31; Marcos 13:24-27) \p \v 25 “Na, duwon mandad mokososoobbun mgo kilaannan nod kokita riyot allow, buwan woy riyot mgo bitu‑on. Od ko‑oratan woy'd kotaong kos mgo minuvu ka‑ay to ampow't ingod pomon to dohonoggon to dahat woy doorakkoon baud. \v 26 Od kovantang kos mgo minuvu pomon to allak dan tod kotomanan ka‑ay to ampow't ingod. Od pongo‑antog iddos duma pa no riyot datas to langit. \v 27 Na, od kokita to langun iddos lampas no se‑aa to kotuusan ku no Anak to Minuvu riyot kod‑inguma ku nod dumannan to souhapun. \v 28 De‑en otid tigkanoy ron inin kotomanan, ponokkala row kos ginawa row woy langngag kow riyot datas to langit, su konnod kouhoy, od inguma kos kodtobbus koniyu.” \s1 Dos Ponunggelengan Moka‑atag to Kayu no Igera \r (Mateo 24:32-35; Marcos 13:28-31) \p \v 29 Na id itulan dan ni Disas to ponunggelengan, kahi rin to, “Poomdomma row iddos kayun igera woy dos duma pon mgo kayu. \v 30 Otid bullas don idda to mgo do‑un, od kokita woy'd kosorollan ta no asow ron kos tintollak. \v 31 Iling mandad tadda, otid kokita rowd inin mgo kotomanan, od kosorollan dow no asow ron kos kodharit Monama. \p \v 32 “Bonnaavonnaa nod ikohiyon ku koniyu, no od kotuman inis langun nod kotomanan, to dii pa od poomatoy kos mgo minuvu no no‑uyag to inin timpu. \v 33 Od kowora kos langit woy livuta, piru inis mgo kahi ku, dii en od kowora.” \s1 Dos Kodpanoypanoy to Kodlivod ni Disas \p \v 34 Na ponayun mid ikahi si Disas to, “De‑en bantoy kow no dii kow od ko‑uripon to mgo ingowollon ka‑ay to ampow't ingod, iling to lampas no kodka‑an, kodhubughubug woy mgo sowkuu moka‑atag to kod‑oubpa. Su tigkow od inguma iddon allow woy'd kotingkommod kow iling to id sahad diyot lettag. \v 35 Oyyos iling taddot kosiyopatoy tod kopaus no lettag, ungketen dad en mandad iddos kod‑inguma taddon allow riyot langun no minuvu ka‑ay to ampow't ingod. \v 36 Purisu panoypanoy kow inaayun, woy dasaa kow nod pokoti‑is kow taddot mgo kosupittan nod inguma koniyu woy dasaa kow no waa allak dow to kod‑isau koddi no Anak to Minuvu.” \p \v 37 Na ipat allow, id nonaw si Disas diyot templo woy ipat bulli, id undiyon sikandin to Buvungan to mgo Olibo su riyon sikandin od tinuhon. \v 38 De‑en sollom poron, mid undiyon to templo iddos mgo minuvu amoy'd pominog kandin. \c 22 \s1 Dos Puhawang to Kod‑imatoy ki Disas \r (Mateo 26:1-5, 14-16; Marcos 14:1-2; 10-11; Juan 11:45-53) \p \v 1 Na, asow ron od inguma iddos pista to Paan no Waa Potuvu no id ngoranan mandad no pista to Kodlihad to Ponolihan. \v 2 Dos mgo ponguu to tohodbuwis woy dos mgo tohodnonaw to Suhu ni Moises, id nangkap dan to po‑ukit to kod‑imatoy ki Disas no waa od pokosaddoo, oyyos od kovaakkan dan to mgo minuvu. \p \v 3 Na, id losuran ni Moivuyan si Judas no id ngoranan ki Iscariote no sokkad taddot sopuu‑oruwon apostoles. \v 4 Mid undiyon sikandin to mgo ponguu to tohodbuwis woy riyot mgo ponguu to tohodtamong to templo amoy od pomuhawang to kodboligya ki Disas diyot kandan. \v 5 Oraroy ran no nahaa taddon puhawang woy id totandu ran nod boggoy to soopi riyot ki Judas. \v 6 De‑en id aman si Judas, woy id nangkap sikandin to ollog no timpu to kodboligya ki Disas no dii od pokosaddoo iddos mo‑uraan minuvu. \s1 Id Ka‑an si Disas to Kotompusan no Kodlavung Duma to mgo Tinodduwan Din \r (Mateo 26:17-30; Lucas 22:7-23; Juan 13:21-30; 1 Corinto 11:23-25) \p \v 7 Na, id inguma ron iddos unnon allow to pista to Paan no Waa Potuvu. Idda en no allow, ko‑ilangan nod buwis to natin karnero iddos mgo Judio atag to pista to Kodlihad to Ponolihan. \v 8 De‑en id pomonduwan ni Disas si Pedro woy si Juan. Kahi rin to, “Unna kowd bo woy panoy kow to lavung ta atag to pista to Kodlihad to Ponolihan.” \p \v 9 Mid intud sikandan to, “Longaggon, ingkon man kos id kopi‑i ru no id panoy roy idda?” \p \v 10 Kahin Disas to, “Otid inguma kow riyot bonuwa to Jerusalem, duwon mama nod kosinuggung dow no id tiyang to gunsu no duwon oweg. Tundug kow vo kandin diyot baoy nod undiyonnan din. \v 11 Osengi row iddos komunoy taddot baoy no, ‘Id intud iddos Tohodnonaw ko ingkon kos kwartu no od kannan din to kodlavung atag to pista to Kodlihad to Ponolihan duma to mgo tinodduwan din.’ \v 12 Na, id pokita rin koniyu iddos mowwag no kwartu riyot iko‑oruwon ondana no nopanoy ron tapoy iddos langun nod ko‑ilonganon ta. Ponaya row rutun iddos lavung ta.” \p \v 13 Purisu id ipanow onsi Pedro, woy nokita ran iddos langun nid ikahi ni Disas kandan woy id panoy ran iddos lavung atag to pista to Kodlihad to Ponolihan. \p \v 14 To id inguma ron iddos uras to kodlavung, mid unsad si Disas duma taddot mgo apostoles amoy'd ka‑an. \v 15 Kahin Disas kandan to, “Id kopi‑i ku nod pokodduma ki nod lavung atag to pista to Kodlihad to Ponolihan to dii a pa od ukit to kodposuppit. \v 16 Su od ikohiyan ku sikiyu, no dii ad od ka‑an ka‑ay'n koka‑an taman to od kotuman don iddos bonnaan kohulugan ka‑ay riyot timpu nod hari ron kos Monama.” \p \v 17 Na mid angoy sikandin to kupa woy id posolamat sikandin diyot Monama. Nopongnga, id ikohiyan din sikandan to, “Owata row ini woy inom kow langun ka‑ay. \v 18 Oyyos od ikohiyan ku sikiyu, no dii ad od inom to ammis to ubas taman tod inguma ron iddos timpu no od hari ron kos Monama.” \p \v 19 Na, mid angoy sikandin to paan woy id posolamat sikandin diyot Monama. Nopongnga, id toppiktoppik din idda woy id toyyow riyot kandan, kahi rin to, “Ini en kos lawa ku no id buwis atag koniyu. Puungi row ini to kodsampot koddi.” \p \v 20 To nokoka‑an don sikandan, mid angoy mandad sikandin to kupa woy kahi rin to, “Ini en kos patow to lammin kodpotonduwoy to Monama koniyu no od posivonnalan ukit to longossa ku nod tihis atag koniyu.\f * \fr 22:20 \ft Od kovasa ini riyot Jeremias 31:31-34.\f* \p \v 21 “Piru od ikohiyan ku sikiyu, no duma ta rad en ka‑ay no mid ka‑an iddos minuvu nod boligya koddi. \v 22 Oyyos siyak no Anak to Minuvu, od patoy en iling taddot tapoy'n puhawang to Monama. Piru moka‑arat‑arat kod kotomanan taddot minuvu nod boligya koddi.” \p \v 23 To norinog dan idda, id po‑inturoy ran ko ondoy kandan kos od puung to ungketen. \s1 Dos Kodpo‑opuloy to mgo Tinodduwan ni Disas ko Ondoy Kandan kos od Kilaannan no Mowwet \p \v 24 Na, id po‑opuloy iddos mgo tinodduwan ni Disas ko ondoy kandan kos od kilaannon no mowwet. \v 25 De‑en kahin Disas kandan to, “Ka‑ay to ampow't ingod, id pomohos taddot mgo hari iddos id kopi‑i ran nod puungan to mgo sakup dan, woy id kopi‑i ran mandad nod kilaannon no motavangtavang. \v 26 Piru sikiyu, konna kow iling kandan. Su iddos od kilaannon no mowwet koniyu, ko‑ilangan nod poobbava woy dos ponguu, ko‑ilangan no iling to sudsuhuwon kos botasan din. \v 27 Na, ondoy man kos od kilaannon no mowwet? Idda vo so id sondaran to koka‑an o iddos id sondad? Idda en so id sondaran. Piru siyak nod Longaggon dow, noko‑iling a to sudsuhuwon dow. \p \v 28 “Sikiyu en kos id duma koddi ahad diyot langun no kosupittan no no‑ukitan ku. \v 29 Na, su id boggayan a man to Amoy ku to kotungud nod hari, ungketen dad en mandad kos od puungan ku koniyu. \v 30 Od pokoruma kow koddi nod ka‑an init kodhari ku, woy od po‑unsaron ku sikiyu riyot trunu amoy od hukum to sopuu‑oruwon tribu to koubbaran ni Israel.” \s1 Id Ponudtuu Tapoy ni Disas iddos Kod‑elle ni Pedro Kandin \r (Mateo 26:31-35; Marcos 14:27-31; Juan 13:36-38) \p \v 31 Na kahin Disas ki Simon Pedro to, “Simon, bantoy ka. Id aman kos Monama ki Moivuyan no od geddaman kow. Dos kodgeddam din koniyu, noko‑iling to kodloyyak to ommoy amoy'd pod‑ossan iddos oppes woy tiparay, su saddook iling to oppes kos kopomakoy row. \v 32 Piru id dasaa ad atag kikow amoy diid kotalu kos kopomakoy ru. Od inoyyug ka en koddi, piru kod livod ka, inniyatow kos mgo suwod du riyot kopomakoy.” \p \v 33 Mid tavak si Pedro to, “Longaggon, nopanoy a en nod duma kikow ahad pa riyot prisuwan woy riyot kopotayan.” \p \v 34 Piru kahin Disas to, “Od ikohiyan ku sikkow, Pedro, no to dii pa od ukkaa kos manuk ko‑ungkay'n bulli, ko‑otollu rud tod elle no waa ka id kilaa koddi.” \s1 Dos Asow ron od Ingumon Kosupittan \p \v 35 Na kahin Disas diyot mgo tinodduwan din to, “Iddot id suhu ku sikiyu amoy'd ponudtuu to kahit Monama no waa ku sikiyu popiyodda to soopi, kavii o sandalyas, ondan, nokulangan kow vo?” \p Mid tavak sikandan to, “Wora en.” \p \v 36 Kahin Disas to, “Piru ko‑ungkay, ko‑ilangan no od piyod kowd to kavii woy soopi. Iddos ahad ondoy no waa polihuma, ko‑ilangan no id boligya rin kos umpak din amoy'd pokovolli sikandin tadda. \v 37 Oyyos ko‑ilangan en nod kotuman iddos no‑ikahi riyot Nosulat no Kahit Monama moka‑atag koddi no mid ungketen to, \q1 ‘Id polommung sikandin diyot mgo kriminal.’\f * \fr 22:37 \ft Od kovasa ini riyot Isaias 53:12.\f* \m Na, asow ron ini od kotuman.” \p \v 38 Kahi ran to, “Longaggon, ontongngiyu, duwon oruwon polihuma ka‑ay.” \p Kahin Disas to, “Ollog don.” \s1 Dos Koddasaa ni Disas diyot Buvungan to mgo Olibo \r (Mateo 26:36-46; Marcos 14:32-42) \p \v 39 Na mid tanan si Disas pomon dutun, woy id undiyon sikandin to Buvungan to mgo Olibo, su idda me‑en kos nooyami rin nod puungan. Id duma kandin iddos mgo tinodduwan din. \v 40 To id inguma ron sikandan dutun, mid ikahi sikandin to, “Dasaa kow amoy dii kow od kopiyod diyot kodpuung to saa.” \p \v 41 Na, id poriyu boyow sikandin woy rutun, mid lingko‑od sikandin amoy'd dasaa. \v 42 Kahi rin to, “Amoy ku, otid aman ka, yo ad po‑ukita tod ingumon koosayan. Piru konna inis id kopi‑i ku kos od kotuman, ko konna, idda rad en so kikow'n id kopi‑i.” \v 43 [Na, duwon ponolihan pomon diyot datas to langit no mid porani amoy'd ponokkaa kandin. \v 44 Pomon to oraroy sikandin id lanu, id monit pe‑en kos koddasaa rin no golid taddu kos ating din diyot livuta iling to longossa.] \p \v 45 To nopongnga sikandin mid dasaa, id livod sikandin diyot mgo tinodduwan din, woy nokita rin sikandan no nokotinuhon pomon tid moomet dan to mattag lanu. \v 46 Kahin Disas kandan to, “Mambot id tinuhon kow moho? Onnow kowd woy dasaa kow amoy dii kow od kopiyod diyot kodpuung to saa.” \s1 Dos Kod‑ammot ki Disas \r (Mateo 26:47-56; Marcos 14:43-50; Juan 18:3-11) \p \v 47 Laggun tod ooseng pa si Disas, id inguma iddos mo‑uraan minuvu. Iyon id ponguu kandan, si Judas no sokkad taddot sopuu‑oruwon tinodduwan din. Id porani sikandin ki Disas amoy'd pongumusta ukit to kod‑arok. \v 48 Piru mid ikahi si Disas to, “Judas, ukit bos to kod‑arok kos kodboligya koddi no Anak to Minuvu?” \p \v 49 To nokita taddot mgo tinodduwan ni Disas no od omotton sikandin, mid ikahi sikandan to, “Longaggon, od ponibbason doyd bo sikandan?” \p \v 50 Na, id tibbas to sokkad taddot mgo tinodduwan din iddos uripon to mowwet no ponguu to mgo tohodbuwis, de-en no-utas kos kowanan no tolinga rin. \v 51 Piru mid ikahi si Disas to, “Ollog don duwon!” \p Na, id somaddan ni Disas iddos tolinga taddon uripon woy idda ra en, no‑uliyan don sikandin. \p \v 52 Iddos mid undiyon amoy'd ammot ki Disas, idda en so mgo ponguu to tohodbuwis, dos mgo ponguu to tohodtamong to templo woy dos duma pon od pombuyyahon to mgo Judio. Kahin Disas kandan to, “Kriminal a vo su goli kow'd piyod to mgo polihuma woy mgo badas to kod‑ammot koddi? \v 53 Allow‑allow a man id nonaw riyot templo, piru waa a man nikiyu omotta. Piru ini ron en kos koniyun timpu woy timpu ni Moivuyan nod hari riyot mosukirom.” \s1 Dos Kod‑elle ni Pedro ki Disas \r (Mateo 26:57-58, 69-75; Marcos 14:53-54, 66-72; Juan 18:12-18, 25-27) \p \v 54 Na, id ammot dan si Disas woy id piyod diyot baoy to mowwet no ponguu to mgo tohodbuwis. Si Pedro, id tintinundug no moriyu boyow. \v 55 Diyot tongannan to lama, id totavun iddos mgo minuvu woy id ounsad amoy'd oinarang. Id porani mandad si Pedro amoy'd oinarang duma kandan. \v 56 Na rutun, duwon sokkad no ba‑ay no sudsuhuwon no nokokita ki Pedro no notorawwan to apuy. De‑en id totongtong sikandin woy mid ikahi to, “Inin minuvu, duma en sikandin duwot id ammot.” \p \v 57 Piru mid elle si Pedro, kahi rin to, “Te, Idi, waa a moho nokokilaa kandin.” \p \v 58 Waa nouhoy pomon tadda, duwon mandad sokkad no mama no nokokita ki Pedro woy mid ikahi to, “Ee, sikkow me‑en moho iddos sokkad taddot mgo duma rin.” \p Piru mid tavak si Pedro to, “Te, aawang ka ron od ooseng! Konna ku moho sikandin duma.” \p \v 59 To mgo sokkad don no uras kos id lihad, duwon don mandon mid ikahi to, “Bonnaa en no inin minuvu, duma en sikandin duwot na‑ammot, su toho Galilea man mandad sikandin.” \p \v 60 Piru mid tavak si Pedro to, “Te, waa ron en moho sinorollan ku ruwot id oseng du.” \p Laggun tod ooseng pa si Pedro, idda ron en, id ukkaa kos manuk. \v 61 Na, id loingoy dos od Longaggon woy id totongtong ki Pedro. Idda ron en, nosompottan din iddos id ikahi ni Disas no, “To dii pa od ukkaa kos manuk ko‑ungkay'n bulli, ko‑otollu rud tod elle no waa ka id kilaa koddi.” \v 62 Id leggua si Pedro woy oray'n mopet kos sinoggawon din. \s1 Dos Kodsumpalit ki Disas \r (Mateo 26:67-68; Marcos 14:65) \p \v 63 Na, id sumpalit si Disas woy id ponlompossan sikandin taddot mgo minuvu nid tamong kandin. \v 64 Id sobpongngan dan kos mata rin, woy id ikohiyan to, “Otik mooggot ka no propeta, otukow ve‑en ko ondoy kos id tabpi kikow!” \p \v 65 Na, mo‑uraa pa kos id sumpalit dan kandin. \s1 Dos Kod‑isau ni Disas diyot Hukumanan to mgo Judio \r (Mateo 26:59-66; Marcos 14:55-64; Juan 18:19-24) \p \v 66 To od ka‑allow ron, id lolivuung iddos od pombuyyahon to mgo Judio. Dos duma kandan, mgo ponguu to tohodbuwis woy mgo tohodnonaw to Suhu ni Moises. Id angoy ran si Disas amoy id po‑isau kandan. \v 67 Kahi ran ki Disas to, “Ponudtuli koy, sikkow ve‑en kos Mesiyas?” \p Mid tavak si Disas to, “Ahad od ponudtulan ku sikiyu, dii kow man od pongimbonnaa. \v 68 Woy otid boliyungan ku sikiyu tod intud, dii kow man od tavak. \v 69 Piru pomon ko‑ungkay, siyak no Anak to Minuvu, od unsad diyon lomig to kowanan to Monamon Motuus.” \p \v 70 Na langun dan, mid intud kandin, kahi rin to, “Ko ungketen, sikkow vo kos Anak to Monama?” \p Kahin Disas to, “No‑oseng dowd en.” \p \v 71 De‑en mid ikahi sikandan to, “Konnad ko‑ilangan nod angoy ki pa to duma amoy'd posivonnaa taddot saa rin, oyyos siketa ron en kos nokorinog taddot id oseng din.” \c 23 \s1 Dos Kodpiyod ki Disas diyot ki Pilato \r (Mateo 27:1-2, 11-14; Marcos 15:1-5; Juan 18:28-38) \p \v 1 Nopongnga idda, mid lohinat iddos langun no minuvu no nolivuung dutun woy id piyod dan si Disas diyot ki Pilato no gubernador. \v 2 Woy id uug dan kandin no nokopuung sikandin to saa, kahi ran to, “Inin minuvu, nokita roy no id sutsutan din iddos duma roy no mgo Judio nod supak to guberno. Su id diiyan din sikandan nod bayad to buhis diyot hari to Roma. Id ikahi rin pe‑en no sikandin kun iddos Mesiyas no hari.” \v 3 De‑en id inturan sikandin ni Pilato, kahi rin to, “Sikkow vo kos hari to mgo Judio?” \p Mid tavak si Disas to, “No‑oseng dud en.” \p \v 4 Na, id osengan ni Pilato iddos mgo ponguu to tohodbuwis woy dos mo‑uraan minuvu, kahi rin to, “Waa nokita ku no unayan nod silutan inin minuvu.” \p \v 5 Piru ayas pe‑en sikandan id pehes no mid ungketen to, “Sikandin en kos unayan no no‑ukag kos mgo minuvu ka‑ay to intirut Judea pomon to mgo nonaw rin. Id tigkanoy sikandin nid nonaw riyot prubinsya to Galilea woy id so‑ob ka‑ay't Jerusalem.” \s1 Id Intud‑inturan ni Herodes si Disas \p \v 6 Na, to norinog idda ni Pilato, mid intud sikandin ko toho Galilea vo si Disas. \v 7 To nosorollan ni Pilato no id pomon bos si Disas diyot Galilea, id popiyod din sikandin diyot ki Herodes su no‑iraom man idda to kodponguu rin, woy nokosasang mandad no riyon si Herodes to Jerusalem. \v 8 Nahaahaa si Herodes to nokita rin si Disas, su nouhoy ron no id kopi‑i rin nod kokita sikandin. Mo‑uraa kos norinog din moka‑atag ki Disas woy id kopi‑i rin nod pokitannon sikandin to mokososoobbu. \v 9 Na, id intud‑inturan ni Herodes si Disas, piru waa en sikandin mid tavak. \v 10 Iddos mgo ponguu to tohodbuwis woy dos mgo tohodnonaw to Suhu ni Moises no id ponloohinat dutun, id oyassan dan pe‑en tid uug si Disas to mgo saa. \v 11 Na, id sumpalit si Disas woy id po‑ilawan ni Herodes duma taddot mgo sundau rin. Id umpakan dan pe‑en sikandin to motoos no uvag kun to umpak to hari, woy id polivod din si Disas diyot ki Pilato. \v 12 To iddon allow, nokod‑oukuy ron si Herodes woy si Pilato, su nokodkuntra ran man iddot id lihad. \s1 Dos Kodsilut ki Disas to Kopotayan \r (Mateo 27:15-26; Marcos 15:6-15; Juan 18:39; 19:1-16) \p \v 13 Na, id po‑umow ni Pilato iddos ponguu to mgo tohodbuwis, dos dumon mgo ponguu to Judio woy dos mgo minuvu. \v 14 Kahin Pilato kandan to, “Id piyod dow rinit koddi inin minuvu no id uug dow no sikandin kos unayan nod ko‑ukag iddos mgo minuvu to kodsupak to guberno. Piru to id intud‑intud a kandin diyot isowwan dow, waa en nokita ku no unayan nod silutan sikandin. \v 15 Ungketen dad en mandad ki Herodes, su id polivod din man inin minuvu rinit keta. Na, waa en nopuungan din no saa no ollog sikandin nod silutan to kopotayan. \v 16 De‑en od polompossan ku ra sikandin woy kopongnga, od polegguangon.” \p \v 17 [Id oseng din idda, su ipat pista to Kodlihad to Ponolihan, nooyami rin don nod poleggua to sokkad no pinirisu.] \v 18 Piru to norinog taddot mgo minuvu iddos id oseng ni Pilato, id pehes dan no mid ungketen to, “Imotayiu ikon minuvu! Si Barabas kos polegguangow!” \fig Id silutan si Disas to kopotayan Lucas 23:13-25|src=" CNT5673.tif " size="span" ref="Lucas 23:18" \fig* \p \v 19 Ini si Barabas, id prisu, oyyos sokkad sikandin taddot id ponsupak to guberno riyot Jerusalem woy noko‑imatoy sikandin. \p \v 20 Id kopi‑i nanoy ni Pilato no si Disas kos od polegguangon din. De‑en id ovayan din poron tid oseng iddos mgo minuvu no waa saa ni Disas. \v 21 Piru ayas pe‑en sikandan id pehes no mid ungketen to, “Id pakpak sikandin! Id pakpak sikandin diyon to krus!” \p \v 22 Na riyot iko‑otollun timpu, mid ikahi si Pilato kandan to, “Mambo, ondan man kos saa no nopuungan din? Waa nokita ku no unayan nod silutan sikandin to kopotayan. De‑en od polompossan ku ra sikandin woy kopongnga, od polegguangon.” \p \v 23 Piru ayas pe‑en id pehes iddos mgo minuvu no id pakpak sikandin diyon to krus. Na riyot mori, notalu si Pilato. \v 24 De‑en id aman dobbo sikandin taddot id kopi‑i ran. \v 25 Iyon din id poleggua, iddos minuvu no id prisu pomon to kodsupak din to guberno woy kod‑imatoy. Piru si Disas, id boggoy ni Pilato riyot bollad to mgo sundau amoy'd kopuungan dan iddos id kopi‑i to mgo minuvu. \s1 Dos Kodpakpak ki Disas diyon to Krus \r (Mateo 27:32-44; Marcos 15:21-32; Juan 19:17-27) \p \v 26 Laggun tod piyoddon dan si Disas diyot lugaa nod pokpakan kandin, nokosuggung dan to sokkad no minuvu nod ngoranan ki Simon no toho Cirene no id pomon diyot bariyu. Id pohos dan sikandin nod tiyang taddot krus, woy id potinundug dan sikandin ki Disas. \p \v 27 Duwon mandad mo‑uraan minuvu no id tinundug ki Disas. Dos duma, mgo ba‑ay no ayas id sinoggow woy id pondaawit atag kandin. \v 28 Piru id loingoy si Disas kandan no mid ungketen to, “Sikiyu no mgo ba‑ay to Jerusalem, yo kow'd sinoggow atag koddi. Iyon dow sinoggawi kos ko‑ugolingun dow woy mgo anak dow. \v 29 Oyyos od inguma en kos timpu no od ikahi kos mgo minuvu to, ‘Moppiya kod kotomanan taddot mgo ba‑ay no diid poko‑anak woy waad posusuwon.’ \v 30 Woy to iddon timpu, od ikahi sikandan diyot mgo buvungan to, ‘Kounow kowd ka‑ay't konami,’ woy od ikahi ran pe‑en diyot mgo buvungan to, ‘Tombuni koyd!’\f * \fr 23:30 \ft Od kovasa ini riyot Oseas 10:8; Id Pokita 6:16.\f* \v 31 Su otik nopuungan dan man ini rinit koddi no waa saa, iyon pobbo riyot mgo minuvu no mosaasaa.”\f * \fr 23:31 \ft Otik diyot Griego no kinohiyan, id ponunggelengan ni Disas kos ko‑ugolingun din to kayu no no‑uyag, no iddos kohulugan, waa saa rin. Idda mandad so mgo minuvu, id ponunggelengan din to kayu no nahangu, no iddos kohulugan, mgo mosaasaa.\f* \p \v 32 Na, duwon oruwon kriminal no id piyod dan amoy'd silutan to kopotayan duma ki Disas. \v 33 To id inguma ron sikandan diyot lugaa nod ngoranan no Bongovongo, id pakpak taddot mgo sundau si Disas diyon to krus, woy idda mandad so oruwon kriminal. Dos sokkad, diyon lomig to kowanan ni Disas woy dos sokkad, diyon lomig to ivang. \v 34 Na id dasaa si Disas, kahi rin to, “Amoy ku, posinsya‑iyu sikandan, oyyos waa saddoo ran ko ondan kos id puungan dan.” \p Na iddos mgo sundau, id bunutbunut dan atag taddot ogget ni Disas ko ondan kos od kokomunoy to ipat sokkad kandan.\f * \fr 23:34 \ft Od kovasa ini riyot Salmo 22:18.\f* \v 35 Laggun tod loohinat dutun iddos mgo minuvu nod totongtong, id sumpalit kandin iddos mgo ponguu to Judio. Kahi ran to, “Id tovangan din kos duma, na od ontongngan ta ve‑en kod pokotavang sikandin to ko‑ugolingun din. Woy od kosorollan ta ko mooggot en no sikandin kos Mesiyas.”\f * \fr 23:35 \ft Od kovasa ini riyot Salmo 22:7.\f* \p \v 36 Id sumpalit mandad sikandin taddot mgo sundau. Id porani ran kandin woy id bullow ran iddos suka amoy id po‑inom kandin.\f * \fr 23:36 \ft Od kovasa ini riyot Salmo 69:21.\f* \v 37 Kahi ran to, “Otik sikkow en kos hari to mgo Judio, tovangiyu kos ko‑ugolingun du.” \p \v 38 Id oseng dan idda, su duwon man korotula no riyon lomig to datas to uu ni Disas no mid ungketen to, “Ini en kos Hari to mgo Judio.” \p \v 39 Ahad pe‑en iddos sokkad no id pakpak don diyot duug ni Disas, id sumpalit mandad kandin. Kahi rin to, “Otik mooggot en no sikkow kos Mesiyas, tovangiyu kos ko‑ugolingun du woy sikami mandad.” \p \v 40 Piru id sugga sikandin taddot duma rin no kriminal, kahi rin to, “Waa ka vo novaakki to Monama? Id silutan ki to nokod‑iling no silut. \v 41 Piru siketa no oruwa, ollog en nod silutan to iling ka‑ay, su nokopuung ki man to morat. Piru sikandin, id silutan no waa saa.” \p \v 42 Na kahi rin to, “Disas, yo a vo nikkow lingawi otid hari kad.” \p \v 43 Mid tavak si Disas to, “Bonnaavonnaa nod ikohiyon ku kikow, no inin allow, od koruma kud sikkow riyot langit.” \s1 Dos Kopotayan ni Disas \r (Mateo 27:45-56; Marcos 15:33-41; Juan 19:28-30) \p \v 44 Na, to moko‑untud don kos allow, tigkow id mosukirom kos intirut ingod daom to otollun uras. \v 45 Idda ron en, novendas iddos oray'n mokoppaan kurtina riyot templo. \v 46 Na id pehes si Disas to monokkaa no mid ungketen to, “Amoy ku, id salig kud diyot bollad du inis koddin ispiritu.”\f * \fr 23:46 \ft Od kovasa ini riyot Salmo 31:5.\f* \p Nopongnga rin osenga idda, novudtus don kos songnga rin. \p \v 47 To nokita taddot kopitan to mgo sundau iddon notomanan, id doong din kos Monama, kahi rin to, “Mooggot bos en no waa saa ka‑ay'n minuvu.” \p \v 48 Iddos langun nid totongtong taddon notomanan, id pon‑uli sikandan no immat id kommos kos pusung dan pomon to lampas no lanu. \v 49 Piru iddos langun no oukuy ni Disas, ahad iddos mgo ba‑ay nid duma kandin pomon poron diyot Galilea, id ponloohinat dan diyot moriyu boyow woy nokita ran en mandad iddos langun no notomanan. \s1 Dos Kodlobbong ki Disas \r (Mateo 27:57-61; Marcos 15:42-47; Juan 19:38-42) \p \v 50-51 Na, duwon minuvu no id ngoranan ki Jose no toho Arimatea no sakup to Judea. Moppiya sikandin woy motallong no minuvu. Id aangat sikandin to timpu to kodharit Monama. Ahad sakup sikandin to mowwet no hukumanan to mgo Judio, waa sikandin mid aman taddot puhawang to kod‑imatoy ki Disas. \v 52 Id undiyon sikandin to ki Pilato woy id buyu rin nod ongayon dos bangkoy ni Disas. \v 53 De‑en id angoy onni Jose iddos bangkoy ni Disas pomon diyon to krus. Id bukusan din idda to mahaa no ogget, woy id ta‑aw rin idda riyot lovongngan no waa poron ta‑aw. Iddon lovongngan, id bongbangan no pahang iling to langub. \v 54 To kodpuung dan tadda, od kosagkup don to Bernis no idda en kos kodpanoy to mgo Judio atag to Allow't Kod‑imolloy. \p \v 55 Iddos mgo ba‑ay no id duma ki Disas pomon diyot Galilea, id tinundug ki Jose woy nokita ran ko ingkon iddos id lovongngan ki Disas woy ko momonnu id ta‑aw iddos bangkoy rin. \v 56 Na, id uli ron sikandan woy id panoy to mgo pomammut no id bukbuk woy id daddas dan taddot bangkoy ni Disas. Nopongnga idda, id tigkanoy ron iddos Allow't Kod‑imolloy woy id oimolloy pa sikandan, su idda me‑en kos suhu atag to mgo Judio.\f * \fr 23:56 \ft Od kovasa ini riyot Exodo 20:10; Deuteronomio 5:14.\f* \c 24 \s1 Dos Kodbadnow ki Disas \r (Mateo 28:1-10; Marcos 16:1-8; Juan 20:1-10) \p \v 1 Na sollom poron oraroy to allow't Linggu, mid undiyon to lovongngan iddos mgo ba‑ay no id pompiyod tid panoy ran no mgo pomammut. \v 2 To kod‑inguma ran dutun, nokita ran no noko‑ibpit don iddos batu no id lokkob taddot lovongngan. \v 3 Na id usok dan diyot daom, piru waa ran nokita rutun iddos bangkoy ni Disas nod Longaggon. \v 4 Laggun to notaong dan poron taddot notomanan, tigkow duwon oruwon mama no mid lohinat diyot morani ran. Dos umpak dan, golid se‑aa to koputiyoy. \v 5 Pomon to lampas no allak dan, id ounduk sikandan no noko‑uma kos bonnong dan diyot livuta. Piru id ikohiyan sikandan taddot oruwon mama to, “Mambot od nangkap kow to ma‑antoy ka‑ay't lugaa tid poomatoy? \v 6 Worad ka‑ay si Disas, su id badnow ron. Nolingow kowd bo taddot id oseng din koniyu to riyon pa sikandin to Galilea no, \v 7 sikandin no Anak to Minuvu, ko‑ilangan no id boggoy pa riyot bollad to mgo mosaasaa woy od imotayan sikandin ukit to kodpakpak diyon to krus. Piru od kovadnow en sikandin diyot iko‑otollun allow.” \p \v 8 Na, to norinog dan idda, nosompottan taddot mgo ba‑ay iddos id oseng ni Disas. \v 9 Id uli sikandan woy id ponudtuu ran idda riyot sopuu‑sokkad no tinodduwan din woy riyot mgo duma ran. \v 10 Iddos ngaran taddon mgo ba‑ay, si Maria no toho Magdala, si Juana woy si Maria no inoy ni Santiago. Sikandan woy dos duma pon mgo ba‑ay kos id ponudtuu riyot mgo apostoles moka‑atag taddon notomanan. \v 11 Piru kunan taddot mgo apostoles ko waa koru‑anon tat ponudtulon dan, de‑en waa ran id pongimbonnaa. \v 12 Piru si Pedro, id lungkossu po‑undiyon to lovongngan. To kod‑inguma rin dutun, id lungaung sikandin woy iyon dobbo nokita rin, iddos ogget nid bodbod taddot bangkoy ni Disas. Na, id uli sikandin no nosoobbuwan taddon notomanan. \s1 Dos Kodpokita ni Disas diyot Oruwa taddot mgo Tinodduwan Din no id Undiyon to Emaus \r (Marcos 16:12-13) \p \v 13 To idda ra en no allow, mid undiyot bariyu to Emaus iddos oruwon tinodduwan ni Disas. Dos koriyuwoy to Emaus pomon diyot Jerusalem, mgo sopuu‑sokkad no kilometro. \v 14 To riyon pa sikandan to daan, iyon dan tongkoanan, iddos moka‑atag taddot langun no notomanan. \v 15 Laggun tid potongkooy ran, id porani si Disas woy id duma kandan. \v 16 Na nokita ran sikandin, piru iling to id soungan kos mata ran amoy dii ran od pokokilaa kandin. \v 17 Kahin Disas kandan to, “Ondan man kos tongkoanan dow?” \p Id soro ran sinahaw woy'd kokita riyot bonnong dan no id lanu ran. \v 18 Na iddos sokkad kandan no id ngoranan ki Cleopas, id tavak kandin no mid ungketen to, “Sikkow ra vos en ayu kos minuvu ka‑ay't Jerusalem no waa saddoo taddot nopilan pa no notomanan.” \p \v 19 Mid intud si Disas kandan, kahi rin to, “Mambo, ondan man bos kos notomanan?” \p Kahi ran to, “Iddos notomanan ki Disas no toho Nazaret. Motuus sikandin no propeta riyot kod‑ontong to Monama woy riyot kod‑ontong to mgo minuvu ukit to nonaw rin woy ukit to kodpuung din to mokososoobbu. \v 20 Dos mgo ponguu to tohodbuwis woy dos duma pon mgo ponguu, id boggoy kandin diyot bollad to gubernador woy id silut kandin to kopotayan ukit to kodpakpak diyon to krus. \v 21 Sikandin en nanoy kos ko‑immanan doy nod tobbus to koubbaran ni Israel. Piru ko‑ungkay, iko‑otollu ron no allow pomon taddot kod‑imatoy kandin. \v 22 Iyon doy pe‑en nosoobbu‑i, iddos duma roy no mgo ba‑ay no id undiyon gena to lovongngan to sollom poron. \v 23 Id poolivod dan nid ponudtuu konami no worad kun dutun iddos bangkoy ni Disas. Id ikahi pe‑en sikandan no duwon kun oruwon ponolihan nid pokita kandan no id ponudtuu no no‑uyag don kun si Disas. \v 24 To norinog doy idda, duwon mandad duma roy nid undiyon, woy nokita ran no mooggot en iddos ponudtulon taddot mgo ba‑ay.” \p \v 25 Na kahin Disas kandan to, “Ooy koniyu! Mambot motoggas kow moho nod pomakoy taddot id ponudtuu to mgo propeta? \v 26 Id sulat dan no iddos Mesiyas, ko‑ilangan nod ukit pa to mgo kodposuppit, idda pa od posivontuhan sikandin to Monama.” \p \v 27 Na, id paabbotlabbot ni Disas diyot kandan iddos langun moka‑atag kandin diyot Nosulat no Kahit Monama. Id tigkanoy sikandin diyot id ponsulat ni Moises woy riyot langun no nosulat to mgo propeta. \p \v 28 To id inguma ron sikandan diyot bariyu nod undiyonnan dan, id ponayun si Disas no uvag kun tod ipanow ron sikandin. \v 29 Piru id owiran dan en sikandin, kahi ran to, “Owwot kad ka‑ay duma konami, su od kosagkup don man ini.” De‑en id usok don si Disas diyon to baoy duma kandan. \p \v 30 To id unsad don sikandan nod ka‑an, id purut sikandin to paan woy id posolomatan din idda riyot Monama. Nopongnga, id toppiktoppik din idda woy id toyyow riyot kandan. \v 31 Idda ron en, nopokes kos poomdom dan woy nokilaa ran don no si Disas bos idda. Piru tigkow ron sikandin no nowora. \v 32 Na id po‑ikohiyoy ran to, “Kuu! Udtovos monit kos ginawa ta no iling to duwon apuy laggun to id paabbotlabbot din gena iddos Nosulat no Kahit Monama to riyon ki pa to daan.” \p \v 33 To idda ra en no timpu, id ipanow sikandan su od poolivod diyot Jerusalem. Dutun, no‑ingumannan dan iddos sopuu‑sokkad no tinodduwan woy dos duma pa nid lolivuung. \v 34 Na, sikandan don en kos unna nid ponudtuu riyot oruwa no lammid inguma, kahi ran to, “Mooggot en no novadnow ron iddos od Longaggon, su id pokita man sikandin ki Pedro!” \p \v 35 Id ponudtuu mandad taddot oruwa iddos notomanan to riyon pa sikandan to daan po‑undiyot Emaus, woy ko momonnu ran nokilaa si Disas iddot kodtoppiktoppik din to paan. \s1 Dos Kodpokita si Disas diyot mgo Tinodduwan Din \r (Mateo 28:16-20; Marcos 16:14-18; Juan 20:19-23; Pinuungan 1:6-8) \p \v 36 Laggun tod oituu pa sikandan moka‑atag taddon notomanan, tigkow id pokita si Disas kandan no mid lohinat diyot tongannan dan woy kahi rin to, “Iddos kosunayan, inaayun duwon to koniyu.” \p \v 37 Notigkawan sikandan woy novaakkan, su kunan dan ko gimukud iddos nokita ran. \v 38 Piru mid ikahi si Disas to, “Mambot novaakkan kow woy mambot id duworuwa no siyak ini? \v 39 Ontongngi row man inis bollad woy pa‑a ku. Somaddi a nikiyu amoy'd pongimbonnaa kow no konna a gimukud. Su iddos gimukud, waa lawa, piru siyak, nokita row no duwon lawa ku.” \p \v 40 Nopongnga rin osenga idda, id pokita rin kandan iddos bollad woy pa‑a rin. \v 41 Oray sikandan no nahaa woy nosoobbuwan taddot nokita ran. Piru dii ran pe‑en od pokopongimbonnaa ko si Disas en idda. Na id inturan din sikandan to, “Duwon koka‑an dow ruwon?” \p \v 42 Na, id boggayan dan sikandin to songo‑molison no tinuwog no ngaap. \v 43 Id tanggap din idda woy id ka‑an din diyot isowwan dan. \p \v 44 Kahi rin kandan to, “Ini en kos id oseng ku koniyu iddot nokodduma ki pa, no ko‑ilangan en nod kotuman iddos langun no nosulat moka‑atag koddi riyon to mgo Suhu ni Moises, riyot id sulat to mgo propeta woy riyot mgo Salmo.” \p \v 45 Na, id poma‑awang ni Disas kos mgo poomdom dan amoy od koovottan dan iddos Nosulat no Kahit Monama. \p \v 46 Kahin rin to, “No‑ikahi riyot Nosulat no Kahit Monama, no iddos Mesiyas, ko‑ilangan nod ti‑is to kodposuppit taman to kopotayan, piru od kovadnow sikandin diyot iko‑otollun allow. \v 47 Nosulat mandad dutun no, ko‑ilangan no id ponudtuu no ukit da en kandin, od posinsyan to Monama iddos langun no minuvu nod sondit woy'd tanan to mgo saa ran. Ko‑ilangan no unna idda id ponudtuu ka‑ay't Jerusalem woy id poso‑ob diyot langun no mgo tribu ka‑ay to ampow't ingod. \v 48 Pomon to sikiyu me‑en kos nokokita taddot langun no notomanan ku, sikiyu en kos od posivonnaa moka‑atag ka‑ay. \v 49 Id popiyod ku ka‑ay't koniyu iddos Uhis no Ispiritu no id tandu to Amoy ku, piru ko‑ilangan nod aangat kow ka‑ay't Jerusalem taman tod ko‑iroomman kow to kotuusan din no id pomon diyot datas to langit.” \s1 Dos Kodbatun ki Disas diyot Datas to Langit \r (Marcos 16:19-20; Pinuungan 1:9-11) \p \v 50 Nopongnga idda, id poruma ran ni Disas diyot bariyu to Betania. To id inguma ron sikandan dutun, id poratas din kos bollad din woy id dasaa sikandin amoy'd kotanggap dan kos kopiyannoy to Monama. \v 51 Laggun tid puungan din idda, enot‑enot don sikandin od kovatun sikandin diyot datas to langit. \v 52 Na, id simba ran kandin woy id livod sikandan diyot Jerusalem duma to dakkoon kahaan. \v 53 Ipat allow, od undiyon sikandan to templo woy id posivontuhan dan kos Monama.