\id ACT - Obo Manobo Acts - Ena Vandermolen - 16-APR-01 / edited MRB 17-mar-11 / 08-APR-11 \rem Reflects changes post Vera's check and final consultant check; reflects changes after final read thru 1/6/11. \h PINUUNGAN \toc1 PINUUNGAN to mgo Apostoles ni Disas Krays \toc2 Pinuungan \toc3 Pinuungan \mt1 PINUUNGAN \mt2 to mgo Apostoles ni Disas Krays \is1 Unna nod Bosan \ip Inin libru, id sulat ni Lucas no sokkad no doktor woy mooggot kos kandin no kopomakoy. Id ponudtuu rin ka-ay iddos langun no mokososoobbun pinuungan to mgo apostoles nid puungan dan ukit to kotuusan to Uhis no Ispiritu no id popiyod ni Disas, nopongnga sikandin novatun diyot datas to langit. Inin libru, suppay taddot unnon libru no id ngoranan to ‘Lucas’ no idda en so Moppiyon Dinoggan moka-atag ki Disas Krays. \ip Duwon timpu no id dumoruma si Lucas to mgo apostoles ahad ingkon sikandan od undiyon, de-en nosodsorollan din iddos id sulat din ka-ay. Idda mandad so dumon notomanan no id ituu rin ka-ay, waa rin nokita, piru id posivonnalan idda to mgo apostoles. \ip Id ponudtuu rin ka-ay iddos moka-atag to kodposo-ob to Moppiyon Dinoggan pomon diyot Jerusalem, po-undiyon to Judea woy Samaria taman tid inguma riyot moriyun mgo lugaa. Na ka-ay ta en pantok od kosorollan no inin nonaw, ko-ilangan nod tonggapon to langun no nokod-osso-osson minuvu ka-ay to ampow't ingod, konna ra iddos mgo Judio. \ip Iyon dakkoon koru-anon no id sulat ni Lucas ka-ay, idda en so pinuungan to Ispiritu to Monama no id po-ubpa rin diyon tod pompomakoy. Idda ra en so Ispiritu to Monama kos od poko-inahak tod pompomakoy woy id pomon mandad diyot Ispiritu to Monama iddos kotuihan to kodpuung to id popuungan kandan to Monama. Od kovasa ta mandad ka-ay'n libru iddos moka-atag to kodtigkanoy ni Pablo to kodpomakoy ki Disas woy dos mgo kod-ipanow rin amoy od poso-ob to Moppiyon Dinoggan. Sokkad no duma rin, ini en si Lucas. Waa rin tonani si Pablo ahad pa noprisu sikandin diyon to Roma. \is1 Dos mgo Nokota-aw: \io1 Dos tigkonayan to id lolivuung nod pompomakoy riyot Jerusalem (1:1 taman to 7:60) \io1 Dos kodso-ob to Moppiyon Dinoggan diyot mgo prubinsya to Samaria woy Judea (8:1 taman to 12:25) \io1 Dos unnon iponawon ni Pablo (13:1 taman to 14:28) \io1 Dos kolivuungan diyon to Jerusalem (15:1-35) \io1 Dos iko-oruwon iponawon ni Pablo (15:36 taman to 18:22) \io1 Dos iko-otollun iponawon ni Pablo (18:23 taman to 21:16) \io1 Dos kodprisu ki Pablo riyot Jerusalem woy riyot Cesarea (21:17 taman to 26:32) \io1 Dos kod-undiyon ni Pablo to Roma (27:1 taman to 28:31) \c 1 \p \v 1 Diyon to kikow, Teofilo. \p Iddot unnon sulat ku kikow, id ponudtuu ku iddos langun no pinuungan ni Disas woy dos kodnonaw rin pomon taddot kodtigkanoy to kandin no pinuungan, \v 2-3 taman taddot allow no novatun sikandin diyot datas to langit. Iling ka-ay kos notomanan. Nopongnga iddos kopotayan ni Disas diyon to krus woy dos kodbadnow kandin, komo-uraa sikandin id pokita riyot mgo apostoles daom to oppat-no-puun allow amoy id posivonnaa rin no no-uyag en sikandin. Woy id nonaw mandad sikandin diyot mgo apostoles moka-atag to kodharit Monama. To waa pa sikandin id batun, duwon mgo ponaannon din diyot id pon-aam din no mgo apostoles ukit to kotuusan to Uhis no Ispiritu. \v 4 Sokkad no ponaannon din kandan laggun tid porumannoy ran nid ka-an, mid ikahi sikandin to, “Yo kow'd awa riyot bonuwa to Jerusalem.\f * \fr 1:4 \ft Od kovasa ini riyot Lucas 24:49.\f* Ongati row iddos kod-inguma to Uhis no Ispiritu no id tandu to Amoy ku, no idda en so id ikahi kud dangan koniyu. \v 5 Oyyos si Juan, oweg kos id boutismu rin to mgo minuvu, piru pilon allow pomon ko-ungkay, Uhis no Ispiritu kos id boutismu koniyu.” \s1 Dos Kodbatun ki Disas diyot Datas to Langit \r (Lucas 24:44-53) \p \v 6 Na sokkad no timpu, id lolivuung kos mgo apostoles duma ki Disas woy mid intud sikandan, kahi ran to, “Longaggon, od po-owan du vo ko-ungkay no timpu iddos mgo minuvu no id hari\f * \fr 1:6 \ft Dos mgo minuvu no id hari to mgo Judio dangan, iddos toho Roma.\f* keta amoy'd poohinaton mandon iddos kohoriyan to Israel?” \p \v 7 Mid tavak si Disas to, “Idda ra en so Amoy ku kos nokosaddoo to timpu nod puungan din iddos id kopi-i rin ka-ay to ampow't ingod. Piru sikiyu, konna atag koniyu inin sinorollan ko kannu ini od kopuungan. \v 8 Piru otik od ko-iroomman kowd to Uhis no Ispiritu, od pokotanggap kowd to kotuusan. Woy od pokoposivonnaa kowd moka-atag koddi riyon to Jerusalem woy riyot langun no lugaa no sakup to Judea, ahad diyot bonuwa to Samaria woy ahad ingkon ka-ay to intirut ingod.” \v 9 Nopongnga mid ooseng si Disas tadda, id batun don sikandin diyot datas to langit laggun tid pon-ontong kandin iddos mgo apostoles taman to worad od kokita ran su nosoungan don man sikandin to souhapun. \p \v 10 Laggun tod totongtong dan diyot datas to langit, tigkow ron duwon oruwon mama no moputi kos umpak no id lohinat diyot morani ran. \v 11 Na mid ikahi iddos oruwon mama to, “Sikiyu no mgo toho Galilea, mambot od loohinat kow nod langngag diyot datas to langit? Si Disas no id batun don, od livod dad sikandin ka-ay to ampow't ingod iling taddot kodbatun kandin.” \s1 Dos Kodsuvaa ki Judas \p \v 12 Na, id tanan don iddos mgo apostoles diyot Buvungan to mgo Olibo woy mid livod sikandan diyot Jerusalem. Iddon buvungan, mgo sokkad no kilometro kos koriyuwoy pomon diyot Jerusalem. \v 13 To noko-inguma ran don dutun, id penek dan diyot kwartu nid oubpan dan. Sikandan onsi Pedro, si Juan, si Santiago, si Andres, si Felipe, si Tomas, si Bartolome, si Mateo, si Santiago no anak ni Alfeo, si Simon no mohingginawa to ingod din woy si Judas no anak ni Santiago.\f * \fr 1:13 \ft Ini si Judas no anak ni Santiago, konna iddos Judas no Iscariote. Id ngoranan mandad sikandin ki Tadeo. Od kovasa ini riyot Mateo 10:3; Marcos 3:18. Idda mandad so amoy rin no si Santiago, waa ta nosorolli ko ondoy sikandin.\f* \v 14 Langun dan, inaayun od posokaddoy to koddasaa riyot Monama, woy mid lonug kandan si Maria no inoy ni Disas woy dos duma pon mgo molitan woy mgo suwod ni Disas. \p \v 15 Sokkad no allow, id lolivuung dan. (Iddos ko-uralloy tod pompomakoy rutun, mgo sokkad no gatus woy oruwompuu.) Na id lohinat si Pedro woy id osengan din sikandan, kahi rin to, \v 16 “Mgo suwod, ko-ilangan nod kotuman iddos id posulat dangan to Monama ki David ukit to Uhis no Ispiritu moka-atag ki Judas no id piyod taddot mgo minuvu nid ammot ki Disas. \v 17 Si Judas, sokkad sikandin dangan no duma ta no apostoles woy id aam tod Longaggon amoy'd lonug to pinuungan din.” \p \v 18 (Na, iddos soopi no id bayad ki Judas taddot morat nid puungan din ki Disas, id bolli idda to livuta. Diyon en mandad no livuta, no-uug sikandin no noko-unna kos uu woy id bossot kos gottok din woy novukayat pe-en kos bituka rin.\f * \fr 1:18 \ft Od kovasa ini riyot Mateo 27:3-8.\f* \v 19 De-en to norinog inin notomanan taddot langun no toho Jerusalem, id ngoranan dan iddon livuta no, ‘Akeldama’ riyot kinohiyan dan no Aramaic, no iddos kohulugan, Livuta no id Boyaran to Longossa.) \p \v 20 Na ponayun mid ikahi si Pedro to, “Oyya su no-ikahi riyot libru to Salmo no, \q1 “ ‘Ko-ilangan en nod tonanan dos ubpan din woy \q2 worad od poko-oubpa tadda.’\f * \fr 1:20 \ft Od kovasa ini riyot Salmo 69:25.\f* \m Woy duwon mandad nosulat dutun no mid ungketen to, \q1 ‘Ko-ilangan no duwon sokkad nod suvaa to kotundanan din.’\f * \fr 1:20 \ft Od kovasa ini riyot Salmo 109:8.\f* \m \v 21-22 “Purisu ko-ilangan nod aam ki to sokkad no minuvu nod suvaa ki Judas amoy od lonug keta to kodposivonnaa taddot kodbadnow ki Disas. Iddos minuvu nod aamon ta, ko-ilangan no id dumoruma keta daom to timpu no ka-ay pa si Disas nod Longaggon, pomon taddot timpu nid boutismu si Juan taman tid batun don sikandin diyot datas to langit.” \p \v 23 De-en duwon oruwon ngaran no id boggoy ran amoy'd aaman taddot od pokosuvaa ki Judas. Iddos sokkad, si Jose no id ngoranan ki Barsabas (no id ngoranan mandad ki Justo) woy dos sokkad, si Matias. \v 24 Nopongnga idda, id dasaa sikandan no mid ungketen to, “Longaggon, nosorollan du iddos diyot pusung to langun no minuvu. Pokita ru konami ko ondoy musing ka-ay to oruwa kos id aam du \v 25 no id suvaa ki Judas taddot id tonanan din no kotundanan no apostoles, su id undiyon sikandin to lugaa no ollog kandin.” \v 26 To nopongnga ran id dasaa, id bunutbunut sikandan woy dos na-aam, si Matias. Na pomon tadda, sokkad don sikandin taddot sopuu-oruwon apostoles. \c 2 \s1 Dos Kod-inguma to Uhis no Ispiritu \p \v 1 Na, to id inguma ron iddos allow to Pentecostes, id lolivuung diyot sokkad no baoy iddos langun tod pompomakoy. \v 2 Woy tigkow ron duwon dahing pomon diyot datas to langit no iling to monokkaan kaamag nod gohonugguu, woy dos dohingon tadda, nokoso-ob diyot daom to baoy nid lolivuungan dan. \v 3 Nokokita ran to immat dila no mgo loglog to apuy no id mo-uraa woy id latun idda riyot uu to ipat sokkad kandan. \v 4 Langun dan, no-iroomman to Uhis no Ispiritu woy id tigkanoy no posid-ooseng to nokod-osso-osson kinohiyan no waa ran nopohinonawwi, su idda man so Uhis no Ispiritu kos id boggoy kandan to kogahan. \fig Diyot allow to Pentecostes, no-iroomman to Uhis no Ispiritu iddos od pompomakoy woy posid-ooseng dan to mgo kinohiyan no waa ran nopohinonawwi Pinuungan 2:1-4|src=" CNT5881.tif " size="span" ref="Pinuungan 2:4" \fig* \p \v 5 Na iddon timpu, duwon mgo Judio no mid oubpa riyot Jerusalem no duwon allak to Monama. Id pomon sikandan diyot nokod-osso-osson ingod. \v 6 To norinog dan iddos dohingon, id pondupak dan diyon tod pompomakoy. Woy oraroy ran no nongotaong su iddos ipat sokkad kandan, nokorinog no iddos od pompomakoy, noko-ooseng moho taddot ipat sokkad no kinohiyan dan. \v 7 Purisu oraroy ran no nosoobbuwan woy id pon-ikahi ran to, “Mambo moho tod poko-ooseng don to nokod-osso-osson kinohiyan inin mgo minuvu no toho Galilea man nanoy sikandan? \v 8 Mambo ayu tod poko-ooseng don sikandan taddot ipat sokkad no kinohiyan to lugaa nid pomonnan ta? \v 9 Oyya su duwon duma ta ka-ay no toho Partia, toho Media, toho Elam, toho Mesopotamia, toho Judea, toho Capadocia, toho Ponto woy pomon diyot Asia. \v 10 Woy duwon mandad toho Frigia, toho Pamfilia, toho Ehipto woy duwon id pomon diyot mgo lugaa no sakup to Libya no moranit bonuwa to Cirene woy duwon pe-en id pomon diyot Roma no mgo Judio woy konna mgo Judio no nongopiyod tod pomokayon to mgo Judio. \v 11 Woy duwon pe-en mandad id pomon diyot Creta woy riyot Arabia. Ahad waa nokod-iling kos keton mgo kinohiyan, piru noovottan ta rad man iddos langun no id ikahi ran moka-atag to mgo mokososoobbun pinuungan to Monama.” \v 12 Na pomon to nosoobbuwan woy notaong dan, id po-inturoy ran no mid ungketen to, “Ondan ayu kos kohulugan ka-ay?” \v 13 Piru duwon duma no id yangyang dan iddos od pompomakoy, kahi ran to, “Nongohubug da ikon mgo minuvu!” \s1 Dos Kodnonaw ni Pedro Moka-atag ki Disas \p \v 14 Piru si Pedro, mid lohinat duma taddot dumon sopuu-sokkad no apostoles diyot isowwan to mo-uraan minuvu woy id ooseng sikandin to monokkaa no mid ungketen to, “Sikiyu no duma roy no mgo Judio woy langun no mid oubpa ka-ay't Jerusalem, ooyyari row tod pominog inis od ikohiyon ku koniyu. \v 15 Id popoomdom kow no od pongkohubug inis mgo duma ku, piru waa moho minuvu nod kohubug to alas nuwebe poron to sollom! \v 16 Inin notomanan, ini en iddos id poposaddoo dangan to Monama ki propeta Joel no mid ungketen to, \q1 \v 17 ‘Init morin allow, id busbus ku riyot langun no minuvu iddos koddin Ispiritu. \q1 Na ukit tadda, id poposaddoo ku iddos koddin kahi taddot mgo anak dow no mama woy ba-ay. \q1 Duwon id pokita ku riyot mgo konakan dow. Woy dos mgo buyyag dow no mama, duwon mandad id potohenop ku kandan. \q1 \v 18 Iddon mgo allow, ahad pa iddos mgo uripon ku no mama woy ba-ay, id boggoy ku kandan iddos koddin Ispiritu amoy'd pokoponudtuu ran to koddin kahi. \q1 \v 19 Woy duwon id pokita ku no mgo mokososoobbu riyot datas to langit woy ka-ay to ampow't ingod, oyya su duwon od kokita no longossa woy apuy woy mokoppaan obboo. \q1 \v 20 Od mosukirom kos allow woy dos buwan, od moollutu iling to longossa. Na idda pa, od inguma iddos moka-arat-arat no allow to kodhukum tod Longaggon. \q1 \v 21 Iddos ahad ondoy nod nganoy tod Longaggon, od kotobbus.’ ”\f * \fr 2:21 \ft Od kovasa ini riyot Joel 2:28-32.\f* \p \v 22 Na mid ikahi pe-en si Pedro to, “Sikiyu no mgo duma ku no toho Israel, pominogga row inis od osengon ku koniyu. Si Disas no toho Nazaret, id popiyod to Monama rinit keta, woy id posivonnalan din ini to mgo mokososoobbun pinuungan ni Disas. Nokosaddoo kowd ka-ay su id puungan me-en ini ka-ay't koniyu. \v 23 Ini si Disas, id boggoy row riyot bollad to mgo mosaasaan minuvu amoy'd po-imotayan ukit to kodpakpak diyon to krus. Na langun ka-ay, nopuungan don, su id ikuu ini to puhawang to Monama woy tapoy rin don nosorolli. \v 24 Piru id badnow si Disas to Monama woy id polegguang sikandin pomon diyot kotuusan to kopotayan, oyyos konnod kopakoy nod kotalu sikandin to kopotayan. \v 25 Poomdomma row iddos id ikahi dangan ni Harin David moka-atag kandin no mid ungketen to, \q1 ‘Inaayun id duma koddi iddos Monama nod Longaggon, \q1 de-en konna a od kovaakkan, su rini man sikandin to tokeleran ku amoy'd tavang koddi. \q1 \v 26 Ini en kos unayan no dakkoo kos kahaan ku, woy od kanta kos pusung ku to koddoong diyot Monama. \q1 Ahad pa od patoy a, duwon en ko-immanan ku. \q1 \v 27 Oyyos nosorollan ku en no konna a nikkow od podtohonon diyot lovongngan. \q1 Dii ka od aman nod ko-obbuu kos lawa to uhis no uripon du. \q1 \v 28 Id pokita ru koddi iddos daan nod po-undiyon to umuun waad tomanon. \q1 De-en oraroy a nod kahaa su inaayun ka man duma koddi.’ ”\f * \fr 2:28 \ft Od kovasa ini riyot Salmo 16:8-11.\f* \p \v 29 Na ponayun mid ikahi si Pedro to, “Mgo suwod, id paabbotlabbot ku koniyu no si Harin David no keton kovuyyahan, waa sikandin id ooseng ka-ay moka-atag to ko-ugolingun din, su nosorollan ta no id patoy woy id lobbong sikandin. Woy dos lobbong din, duwon poron taman ko-ungkay. \v 30 Pomon to si David sokkad man no propeta, tapoy rin don nosorolli iddos tandu to Monama no od pohoriyon iddos sokkad taddot koubbaran din. \v 31 Nosorollan din don tapoy iddos kodbadnow taddot Mesiyas,\f * \fr 2:31 \ft Otik diyot kinohiyan no Griego, \fk Cristo\ft .\f* de-en mid ikahi si David to, \q1 ‘Waa sikandin podtohona to Monama riyot lovongngan woy waa en mandad no-obbuu kos lawa rin.’\f * \fr 2:31 \ft Od kovasa ini riyot Salmo 16:10.\f* \m \v 32 Id badnow to Monama si Disas woy sikami langun, od pokoposivonnaa, oyya su nokita roy ron en moho no no-uyag sikandin. \v 33 Na id batun si Disas to Monama, woy id posivontuhan ukit to kodpo-unsad diyon lomig to kowanan din. Woy notanggap din iddos Uhis no Ispiritu nid tandu to Amoy rin. Iddos mokososoobbun nokita woy norinog dow ko-ungkay, ini en kos pinuungan to Uhis no Ispiritu no id boggoy ni Disas woy id popiyod din ka-ay't konami. \v 34 Nosorollan ta no iddos id oseng ni David, konna en moka-atag kandin, su konna man si David kos novatun diyot datas to langit, ko konna, si Disas en. Oyyos duwon id sulat ni David no mid ungketen to, \q1 ‘Dos Monama, mid ikahi riyon tod Longaggon ku, \q1 Unsad ka lomig to kowanan ku, \q1 \v 35 taman tid po-iraom kud to kikow'n kodponguu iddos od pongkuntra kikow.’\f * \fr 2:35 \ft Od kovasa ini riyot Salmo 110:1.\f* \m \v 36 De-en sikiyu langun no koubbaran ni Israel, ko-ilangan nod pokosaddoo kow no si Disas no id pakpak dow riyon to krus, id aam sikandin to Monama amoy od kovovallan no Mesiyas woy'd Longaggon!” \p \v 37 Na, to norinog to mgo minuvu iddos osengan ni Pedro, nokobbit kos pusung dan. De-en id inturan dan si Pedro woy dos duma rin no mgo apostoles, kahi ran to, “Mgo suwod, ondan man kos ollog nod puungan doy?” \p \v 38 Mid tavak si Pedro to, “Sondit kow woy tanan kowd to mgo saa row, woy ko-ilangan no ipat sokkad koniyu, od poboutismu, su ini en kos kodposivonnaa no nosokkad kowd diyot ki Disas Krays. Puungi row ini amoy'd koposinsyan kow woy od kotanggap dow iddos Uhis no Ispiritu no id boggoy to Monama koniyu. \v 39 Su ini en kos id tandu to Monama koniyu woy riyot koubbaran dow, ahad pa iddos id pon-oubpa riyot moriyu woy dos ahad ondoy nod umawon to Monama nod Longaggon ta.” \p \v 40 Na, mo-uraa pa iddos mgo osengan ni Pedro kandan woy id loglohottan din sikandan no mid ungketen to, “Poriyu kow to mgo minuvu to inin timpu nod puung to morat su mooggot en nod silutan sikandan to Monama.” \v 41 Iddon allow, mo-uraa kos mid pomakoy taddot ponudtulon ni Pedro woy id poboutismu sikandan. Duwon otollun maan (3,000) no minuvu no nokotimuu riyon tod pompomakoy. \v 42 Na, id boggoy ran langun kos kandan no timpu to kodpominog taddot nonaw to mgo apostoles, ponayun dan nid porumannoy woy id ka-an taddot id toppiktoppik no paan atag to kodsampot to kopotayan ni Disas woy ponayun dan mid dasaa. \s1 Dos Ko-ubpa tod Pompomakoy \p \v 43 Na, mo-uraa kos mgo mokososoobbun pinuungan to Monama ukit to mgo apostoles. De-en iddos langun no minuvu, duwon don allak dan to Monama. \v 44 Ponayun nid lolivuung iddos langun nod pompomakoy woy id povoggayoy ran diyot ahad ondoy no duwon ko-ilonganon. \v 45 Id boligya ran iddos mgo koruwonnan dan woy dos bayad tadda, id ba-adba-ad dan diyot mgo suwod dan to kopomakoy no duwon ko-ilonganon. \v 46 Ipat allow, ponayun dan id lolivuung diyot templo. Na riyon mandad to baoy ran, id pontoppiktoppik dan to paan woy mid ka-an sikandan nid dumannan to bonnaavonnaan kahaan. \v 47 Ponayun dan to koddoong to Monama woy mowwet kos kod-ontong kandan to langun no minuvu. Ipat allow, id timuu pe-en tod Longaggon iddos ko-uralloy to minuvu no notobbus. \c 3 \s1 No-uliyan dos Pungku \p \v 1 Sokkad no allow, to mgo alas tres to mapun, mid undiyon to templo si Pedro woy si Juan, su idda en kos timpu to koddasaa to mgo Judio. \v 2 Diyot sobbangan to templo nod ngoranan no Motoos no Sobbangan, duwon sokkad no minuvun pungku pomon poron to kodtobbow rin. Na ipat allow, duwon od sayung kandin woy od ta-aw kandin taddon sobbangan amoy'd pokilimus taddot od pon-usok diyon to templo. \v 3 To nokokita sikandin ki Pedro woy ki Juan no od usok don diyot templo, id bovuyu sikandin to soopi. \v 4 Na, id tongtongngan ni Pedro woy Juan iddos pungku, woy id ikohiyan ni Pedro to, “Ontong ka konami.” \v 5 De-en mid ontong kandan iddos pungku su id aangat sikandin no duwon od kotanggap din. \p \v 6 Piru mid ikahi si Pedro to, “Waa soopi ku, piru duwon ka-ay't koddi no id pokovoggoy ku kikow. Ukit to kotuusan to ngaran ni Disas Krays no toho Nazaret, ipanow ka.” \v 7 Na, id somaddan ni Pedro iddos kowanan no bollad taddot pungku woy id poohinat din. Woy idda ron en, id monokkaa kos pa-a rin. \v 8 De-en id lohinat sikandin woy id oipanow, woy id duma ron kandan nid usok diyot templo. Laggun tid ipanow ran, id oumbottut sikandin pomon to kahaan woy id doong din kos Monama. \v 9 Na langun to mgo minuvu rutun, nokita ran iddos pungku no noko-ipanow ron woy id doong diyon to Monama. \v 10 De-en oraroy ran no nosoobbuwan taddot notomanan din, oyyos nokilaa ran man no sikandin en iddos laayun od ounsad nod pokilimus diyot Motoos no Sobbangan. \fig Dos lammi no-uliyan no pungku, id oumbottut pomon to kahaan woy id doong din kos Monama Pinuungan 3:1-10|src=" CNT5902.tif" size="span" ref="Pinuungan 3:10" \fig* \s1 Dos Nonaw ni Pedro Moka-atag ki Disas Krays \p \v 11 Na, diyot lugaa nod ngoranan no Balkon ni Solomon, waa id pitas nid somad ongki Pedro iddos pungku pomon to kahaan no no-uliyan don sikandin. Dos mo-uraan minuvu, posidlungkossu no id porani kandan su oraroy ran no nosoobbuwan. \v 12 To nokita ni Pedro iddos mgo minuvu, id ikohiyan din sikandan to, “Mgo duma ku no koubbaran ni Israel, mambot od kosoobbuwan kow tadda woy mambot od totongtong kow konami? Id popoomdom kow vo no sikami kos nokopo-ipanow kandin pomon to konamin kotuusan woy pomon to morumoruma koy to Monama? \v 13 Konna! Su iddos Monama to keton kovuyyahan no si Abraham, si Isaac woy si Jacob, sikandin en kos id puung ka-ay amoy'd koposivontuhan iddos uripon din no si Disas. Piru sikiyu, id boggoy row moho sikandin diyot bollad to mgo ponguu woy id inoyyuhan dow pe-en sikandin diyot isowwan ni Pilato no gubernador ahad nopuhawang din don nanoy nod sovukan sikandin. \v 14 Uhis sikandin woy Motallong, piru id inoyyuhan dow. Woy iyon dow baling id buyu riyot ki Pilato nod sovukan iddos minuvun mongimatoy. \v 15 Id imotayan dow iddos id pomonnan to umuun waad tomanon, piru id badnow sikandin to Monama, woy sikami, od pokoposivonnaa en ka-ay. \v 16 Na, idda en no kotuusan ni Disas kos id ponokkaa ka-ay'n minuvu no nokita woy nokilaa row. Ukit to kopomakoy rin ki Disas, no-uliyan sikandin no matamata row ron en tid kita. \p \v 17 “Mgo suwod, nokosaddoo a no sikiyu woy iddos mgo ponguu row, to id po-imotayan dow si Disas, waa row nosorolli ko ondoy sikandin. \v 18 Piru id posaddoo ron tapoy to Monama ukit to langun no propeta, no ko-ilangan nod ti-is to mgo kodposuppit iddos Mesiyas. Na pomon taddot id puungan dow kandin, notuman en iddos id ikahi to Monama ukit kandan. \v 19 De-en sondit kow woy tanan kowd to mgo saa row, woy livod kowd diyot Monama amoy'd ka-awa ron kos koniyun mgo saa, na od ma-awang kos ginawa row. \v 20 Woy od popiyod din mandon si Disas Krays no Mesiyas no id aam din nod hari keta. \v 21 Piru ko-ilangan nod oubpa pa sikandin diyot datas to langit taman tod lommiyon don to Monama iddos langun iling taddot id posaddoo rin ukit to mgo propeta rin dangan. \v 22 Oyyos duwon id ikahi ni Moises no mid ungketen to, ‘Od popiyod kos Monama to propeta nod pomon da en dinit keta, iling taddot kodpopiyod din koddi ka-ay't koniyu. Ko-ilangan nod dumoruma kow to langun nod osengon din koniyu. \v 23 Dos ahad ondoy no konnod dumoruma taddot osengan din, od po-owan pomon diyot mgo minuvu to Monama amoy'd silutan to kopotayan no waad tomanon.’ ”\f * \fr 3:23 \ft Od kovasa ini riyot Deuteronomio 18:15, 18-19.\f* \p \v 24 Na kahin Pedro to, “Ungketen dad en mandad iddos mgo propeta no pomon poron to timpu ni Samuel woy dos langun no nokotundug kandin, id ponudtuu mandad moka-atag to kotomanan inin mgo allow. \v 25 Oyyos duwon id tandu dangan to Monama riyot keton kovuyyahan ukit to mgo propeta, woy siketa no mgo Judio, apii taddon tandu. Oyya su mid ikahi sikandin ki Abraham to, \q1 ‘Ukit to kikow'n lubbad, od boggayan ku to kopiyannan iddos langun no minuvu ka-ay to ampow't ingod.’\f * \fr 3:25 \ft Od kovasa ini riyot Genesis 26:4.\f* \m \v 26 De-en id aam to Monama iddos uripon din no si Disas Krays, woy id popiyod din unna rinit keta no mgo Judio, su amoy od kotovangan ki nod sondit woy'd tanan to morat no pinuungan ta.” \c 4 \s1 Si Pedro woy si Juan diyot Isowwan to mgo Ponguu to Judio \p \v 1 Na, laggun tod ooseng pa si Pedro woy si Juan diyot mgo minuvu, id poroniyan sikandan to mgo tohodbuwis duma to kopitan to mgo tohodtamong to templo woy ahad iddos mgo Saduseo. \v 2 Nolingasa ran, su id nonaw iddos oruwon apostoles diyon to mgo minuvu no novadnow en si Disas, woy id ponudtuu ran no idda en kos id posivonnaa no od kovadnow mandad iddos langun nid poomatoy. \v 3 De-en id ammot dan si Pedro woy si Juan woy id prisu pa tahad sikandan taman to sollom su od kovulli ron man iddot kod-ammot kandan.\f * \fr 4:3 \ft Diyot botasanon to mgo Judio dangan, od diiyan dan nod intud-inturan iddos minuvun na-ammot dan otik od kovulli ron. Od aangat dan taman tod ka-allow ron.\f* \v 4 Piru ahad iling tadda, dos mo-uraan nokorinog taddot nonaw ni Pedro, mid pomakoy ran. Woy iddos ko-uralloy taddot mgo mama ra no id pomakoy, id inguma to mgo limmon maan (5,000). \p \v 5 So-op no allow, id lolivuung diyot Jerusalem iddos mgo ponguu to Judio duma tod pombuyyahon dan woy dos mgo tohodnonaw to Suhu ni Moises. \v 6 Id lonug kandan si Anas no mowwet no ponguu to mgo tohodbuwis, si Caifas, si Juan, si Alejandro woy dos duma pon korumannan ni Anas. \v 7 Na, id pa-angoy ran si Pedro woy si Juan woy id piyod diyot isowwan dan amoy'd inturan, kahi ran to, “Ingkon pomon kos kotuusan dow no noko-uli ka-ay't pungku? Ondoy man kos id boggoy koniyu ka-ay'n kotungud?” \p \v 8 Na si Pedro no no-iroomman to Uhis no Ispiritu, mid ikahi to, “Mgo ponguu woy od pombuyyahon, \v 9 otik iyon dow od inturon konami iddos moppiya nid puungan doy ka-ay't pungku woy ko momonnu sikandin no-uliyan, \v 10 ini kos od ko-oseng doy koniyu. Sikiyu woy dos langun no koubbaran ni Israel, ko-ilangan nod koovottan dow no inis minuvu nid lohinat ka-ay't isowwan dow ko-ungkay, no-uliyan pomon to kotuusan ni Disas Krays no toho Nazaret. Sikandin kos id pakpak dow riyon to krus, piru id badnow sikandin to Monama. \v 11 Si Disas iddos batu nod ikohiyon diyot Nosulat no Kahit Monama no mid ungketen to, \q1 ‘Iddos batu nid oovoddan to mgo tohodbovaoy, \q2 idda vos en kos batu no mosalig no po-unsaran.’\f * \fr 4:11 \ft Od kovasa ini riyot Salmo 118:22.\f* \m \v 12 Waa ossa nod pokotobbus keta, oyyos ka-ay to intirut ingod, waa ossa no id popiyod to Monama nod tobbus keta, ko konna, si Disas da en.” \p \v 13 Na, pomon to waa kod-aang-aang no kod-ooseng ni Pedro woy Juan, nosoobbuwan iddos mgo ponguu to Judio, su nosorollan dan man no moobbava ra kos no-iskwilan dan woy waa goli nokilaa kos ngaran dan. Woy noponulan dan no inis oruwa, id dumoruma ki Disas. \v 14 Pomon to nokita ran no no-uliyan don iddos minuvun pungku nid lohinat diyot duug ni Pedro woy Juan, worad id poko-oseng taddot mgo ponguu. \v 15 De-en id poleggua ran pa tahad si Pedro woy si Juan pomon diyot Mowwet no Hukumanan, amoy od potongkooy pa sikandan. \v 16 Kahi ran to, “Ondan man kos od puungan ta ka-ay'n mgo minuvu? Su nosorollan to langun ka-ay't Jerusalem no nokopuung dan to mokososoobbu. De-en dii ki od poko-oseng no konna mooggot iddon notomanan. \v 17 Piru amoy konnod pokoso-ob inis notomanan, od diiyan tad sikandan nod nonaw moka-atag ki Disas.” \v 18 De-en id po-umow ran si Pedro woy si Juan woy id loglohottan no dii ron en od ikahi woy od nonaw moka-atag ki Disas. \p \v 19 Piru mid tavak si Pedro woy si Juan, kahi ran to, “Podtiitimbanga row ve-en ko ingkon musing kos ollog diyot kod-ontong to Monama. Idda vo sod dumoruma koy taddot koniyun id kopi-i o iddos id kopi-it Monama? \v 20 Su atag konami, konna koy en od pokosoro nod ponudtuu taddot langun no nokita woy norinog doy pomon ki Disas.” \v 21 To norinog idda taddot mgo ponguu, id kotasan dan pe-en si Pedro woy si Juan. Piru id sovukan dan dad, oyyos waa man ollog no unayan to kodsilut kandan, woy novaakkan dos mgo ponguu to mo-uraan minuvu no mid doong to Monama pomon taddot mokososoobbun notomanan. \v 22 Oyya su inis minuvu no no-uliyan don ukit to mokososoobbun pinuungan, lampas don to oppat-no-puu kos idad din. \s1 Dos Dosalon tod Pompomakoy \p \v 23 Na, to id sovukan don si Pedro woy si Juan, id tollus dan diyot duma ran nod pompomakoy. Woy id ponudtuu ran iddos langun nid ikahi taddot mgo ponguu to tohodbuwis woy'd pombuyyahon to mgo Judio. \v 24 To norinog idda to mgo duma ran, id posokaddoy sikandan nid dasaa riyot Monama, kahi ran to, “Longaggon no Motuus, sikkow kos mid bovaa to langit, livuta, dahat woy ahad iddos langun no nokota-aw ka-ay. \v 25 Ukit to Uhis no Ispiritu, id po-oseng du iddos kovuyyahan doy no si David no uripon du no mid ungketen to, \q1 ‘Mambot oraroy nod kolingasa kos konna mgo Judio? \q2 Mambot od popoomdom dan taddot waa koru-anon no mgo puhawang? \q1 \v 26 Su iddos mgo hari ka-ay to ampow't ingod woy dos mgo ponguu, nolivuung don \q2 amoy'd supak to Monama nod Longaggon woy taddot id aam din no Mesiyas.’ ”\f * \fr 4:26 \ft Od kovasa ini riyot Salmo 2:1-2.\f* \m \v 27 “Monama, notuman don iddos id posulat du ki David, oyyos ka-ay to Jerusalem, nolivuung don onsi Harin Herodes woy dos gubernador no si Poncio Pilato. Nokodsokkad don sikandan duma to langun no Judio woy taddot konna mgo Judio amoy'd supak ki Disas no uhis no uripon nid aam du no Mesiyas. \v 28 Iddos langun no id puungan dan, id ikuu taddot tapoy'n puhawang du ukit to kikow'n kotuusan woy id kopi-i. \v 29 Na ko-ungkay, od Longaggon, nosorollan du iddos kodkatas dan konami. Tovangi koy no mgo uripon du amoy dii koy od aang-aang nod nonaw to kikow'n kahi. \v 30 Pokita ru kos kikow'n kotuusan amoy'd ko-uliyan iddos od pongkovohokan, woy puungiyu iddos mgo mokososoobbu ukit to kotuusan to ngaran ni Disas no uhis no uripon du.” \p \v 31 To nopongnga ran don id dasaa, nouva iddos baoy nid lolivuungan dan. Langun dan, id po-iroomman to Uhis no Ispiritu, woy to waa kod-aang-aang, id nonaw ran kos kahit Monama. \s1 Dos Kodposokaddoy tod Pompomakoy \p \v 32 Na langun tod pompomakoy, nosokkad dos poomdom woy ginawa ran. Woy waa ahad sokkad kandan no noohoddan taddot koruwonnan dan, ko konna, inaayun dan od potovangoy. \v 33 Iddos mgo apostoles, ponayun dan id posivonnaa moka-atag taddot kodbadnow ki Disas nod Longaggon ukit to dakkoon kotuusan no id boggoy kandan. Woy id busbus to Monama dos kopiyannoy rin diyot langun nod pompomakoy. \v 34 Waa sokkad kandan no nokulangan to ko-ilonganon dan, oyyos duwon man duma nod pompomakoy no id boligya to mgo livuta woy baoy ran, \v 35 woy dos bayad tadda, id piyod dan diyot mgo apostoles amoy id pomboggoy riyot duwon mgo ko-ilonganon. \p \v 36 Na, iling dad en mandad tadda kos id puungan ni Jose no toho Cipre no sokkad taddot koubbaran ni Levi. Id ngoranan sikandin to mgo apostoles ki Bernabe no iddos kohulugan, tohod-inniyat to ginawa. \v 37 Mid bovoligya sikandin to livuta woy id piyod din iddos bayad tadda riyot mgo apostoles. \c 5 \s1 Si Ananias woy si Safira \p \v 1 Na, duwon toosawa no id boligya mandad to livuta ran. Iddos mama, id ngoranan ki Ananias woy dos sawa rin, si Safira. \v 2 To novoligya ran don idda, id piyod ni Ananias iddos bayad diyot mgo apostoles, piru waa rin id amin id boggoy. Woy dos sawa rin, nokosaddoo rad tadda. \v 3 Na kahin Pedro to, “Ananias, mambot id aman ka nod po-iraom to kotuusan ni Moivuyan woy id uhusan du kos Uhis no Ispiritu? Su iddos dumon soopi no id bayad taddot koniyun livuta, id ollos dow moho. \v 4 To waa row pa novoligya iddon livuta, koniyu me-en idda. Woy to novoligya rowd, koniyu rad en mandon kos bayad tadda. Na, mambo moho tid pomuhawang kow nod puung to morat no iling ka-ay? Konna ra sikami kos id uhusan dow, ko konna, ahad iddos Monama.” \v 5-6 To norinog idda ni Ananias, idda ron en nopiloy sikandin woy id patoy. Na, id porani iddos sudduwan no mgo mama woy id bukusan dan iddos minatoy woy id sayung dan po-undiyot leggua amoy id lobbong. Pomon tadda, oray'n novaakkan iddos langun no nokorinog moka-atag taddon notomanan. \p \v 7 Na mgo otollun uras pomon tadda id inguma iddos sawa ni Ananias, piru waa saddoo rin taddon notomanan. \v 8 Mid intud si Pedro kandin, kahi rin to, “Ponudtuu ka koddi to bonnaa. Ini ra ve-en langun kos bayad taddot livuta row?” \p Mid tavak si Safira to, “Oyya, ika ra en langun.” \p \v 9 Kahin Pedro kandin to, “Mambot nokod-iling kow no toosawa nod geddam to Uhis no Ispiritu? Ontongngiyu! Ika ron to sobbangan kos mid loobbong to sawa ru, su id lobbong ka rad en mandad nikandan!” \v 10 Na idda ron en, nopiloy sikandin diyot isowwan ni Pedro woy id patoy. To kod-usok taddot sudduwan no mgo mama, nokita ran no id patoy ron mandad sikandin, de-en id sayung dan idda po-undiyot leggua amoy id lobbong duug taddot sawa rin. \v 11 Na, no-od-oratan iddos langun no id lolivuung nod pompomakoy woy dos langun no nokorinog taddon notomanan. \s1 Dos Mokososoobbun Pinuungan to Monama ukit to mgo Apostoles \p \v 12 Na, mo-uraa kos mokososoobbun pinuungan to mgo apostoles diyot mgo minuvu. Iddos langun nod pompomakoy, inaayun od lolivuung diyot Balkon ni Solomon. \v 13 Ahad mowwet kos kod-ontong to mgo minuvu kandan, duwon en duma no waa id pongaku nod lonug kandan pomon to allak dan. \v 14 Piru ahad iling tadda, ayas pe-en id mo-uraa kos id pomakoy diyon tod Longaggon, mgo mama woy mgo ba-ay. \v 15 Na, pomon to mokososoobbun pinuungan to mgo apostoles, id piyod to mgo minuvu iddos od pongkovohokan po-undiyot ibpit to doraanon woy id po-ilogga ran diyot katri woy ikam amoy otid ukit si Pedro, od kovoyan sikandan ahad od kopontokkan dobbot aung din iddos duma. \v 16 Woy id pon-inguma iddos mo-uraan minuvu nid pomon diyot mgo bonuwa no nokolingkus to Jerusalem no id pompiyod mandad tod pongkovohokan woy ahad iddos id ponlosuran to busow, nongo-uliyan dan langun. \s1 Id Prisu iddos mgo Apostoles \p \v 17 Piru iddos mowwet no ponguu to mgo tohodbuwis woy dos langun no duma rin no Saduseo, oray'n nosina taddot mgo apostoles. \v 18 De-en id pa-ammot dan iddos mgo apostoles woy id prisu. \v 19 Piru iddon bulli, id lukatan to ponolihan tod Longaggon iddos lokkob taddot prisuwan woy id poleggua rin iddos mgo apostoles. \v 20 Woy id ikohiyan din sikandan to, “Undiyon kow to templo woy ponudtuu row riyot mgo minuvu rutun iddos moka-atag taddot lammin umuu no id pomon diyot ki Disas.” \v 21 De-en id dumoruma iddos mgo apostoles taddot id ikahi to ponolihan. To sollom poron tadda, mid undiyon dan to templo woy id nonaw. \p Na, idda mandad so mowwet no ponguu to mgo tohodbuwis woy dos mgo duma rin, id po-umow ran iddos langun no ponguu to mgo Judio duma taddot od pombuyyahon dan amoy'd kolivuung diyot Mowwet no Hukumanan. Na, id pa-angoy ran iddos mgo apostoles diyot prisuwan. \v 22 Piru to kod-inguma taddot id ponsuhu riyot prisuwan, worad dutun iddos mgo apostoles. Purisu id poolivod dan diyon to mgo ponguu woy mid ikahi sikandan to, \v 23 “To kod-inguma roy rutun, nokita roy no id ponoggasan tid lokkob iddos prisuwan, woy dos langun no tohodtamong, dutun dad man id ponloohinat to sobbangan, piru to id lukatan doy iddos lokkob, worad dutun iddos mgo pinirisu nid pa-angoy row nanoy konami!” \v 24 To norinog idda to kopitan to mgo tohodtamong to templo woy taddot mgo ponguu to tohodbuwis, nongotaong sikandan taddon notomanan to mgo apostoles. \v 25 Na, duwon id inguma riyot kandan no mid ikahi to, “Dos mgo minuvu no id prisu row, diyon don to templo woy mid nonaw to mgo minuvu.” \v 26 Idda ron en, iddos kopitan to mgo tohodtamong to templo duma taddot mgo minuvu rin, id undiyon woy id ammot dan mandon iddos mgo apostoles. Piru waa ran posokiti, su od kovaakkan dan to mgo minuvu kod ponlumbahon dan to batu.\f * \fr 5:26 \ft Diyot botasanon to mgo Judio, ini en kos kodsilut dan taddot minuvu nod puung to dakkoon saa. Od ponlumbahon dan sikandin to mgo batu taman tod patoy.\f* \p \v 27 Na, id piyod dan iddos mgo apostoles diyot isowwan to mgo ponguu to Judio, woy id sugga sikandan taddot mowwet no ponguu to mgo tohodbuwis. \v 28 Kahi rin to, “Id loglohottan doyd man nanoy sikiyu no diid nonaw moka-atag taddon minuvu! Piru ayas dow ra en moho id so-ob kos nonaw row ka-ay to intirut Jerusalem, woy iyon dow id kopi-i no sikami kos od sonditan dow taddot kandin no kopotayan!” \p \v 29 Piru mid tavak si Pedro woy dos dumon mgo apostoles, kahi ran to, “Ko-ilangan no iyon doy'd dumannan iddos id kopi-it Monama, konna id kopi-it mgo minuvu. \v 30 Dos Monama to keton kovuyyahan, sikandin kos id badnow ki Disas nid imotayan dow ukit to kodpakpak diyon to krus. \v 31 Nopongnga sikandin novadnow, id batun don to Monama woy id posivontuhan ukit to kodpo-unsad diyon lomig to kowanan din, su amoy sikandin kos od hari woy od tobbus keta. Id puungan din idda amoy siketa no koubbaran ni Israel, od sondit woy od tanan to mgo saa amoy'd koposinsyan. \v 32 Na, od posivonnalan doy no inis langun ka-ay, bonnaa en woy id posivonnalan mandad ini to Uhis no Ispiritu no id boggoy to Monama riyot mgo minuvu nid dumoruma kandin.” \p \v 33 To norinog idda taddot mgo ponguu to Judio, ayas pe-en sikandan id langot woy kopi-i ran nod imotayan iddos mgo apostoles. \v 34 Piru duwon sokkad no Pariseo no tohodnonaw to mgo Suhu ni Moises woy mowwet kos kod-ontong kandin to langun no minuvu. Iddos ngaran din, si Gamaliel. Mid lohinat sikandin woy id suhu to mgo minuvu nod polegguangon pa tahad iddos mgo apostoles. \v 35 To nokoleggua ron sikandan, mid ikahi si Gamaliel to, “Mgo duma ku no koubbaran ni Israel, ayyad-ayyad kow tod puungan dow taddon mgo minuvu. \v 36 Su dangan, duwon sokkad no minuvu nid ngoranan ki Teudas no mid pokita woy id pokilaa nod bontuhon kun sikandin no minuvu, woy duwon mgo oppat no gatus no minuvu no sakup din. Piru to id imotayan don sikandin, iddos langun taddot mgo minuvu rin, nokodsuwoysuwoy woy dos pinuungan din, nowora. \v 37 Woy riyot timpu no id suhu to gubernador no id polista kos mgo minuvu, id loppow si Judas no toho Galilea. Duwon mo-uraan minuvu no nopiyod din, piru id imotayan dad sikandin, woy nokodsuwoysuwoy rad en mandad iddos mgo minuvu rin. \v 38 De-en ko-ungkay, ini kos od osengon ku koniyu. Yo row monnuwa iddon mgo minuvu woy podtohona row ron sikandan, oyya su otik iddos pinuungan dan, puhawang da to minuvu, konna en idda od pokoponayun. \v 39 Piru ko iddos pinuungan dan, puhawang to Monama, dii kow en od pokoposoro kandan. Konna ra idda, od pokosupak kow pe-en to Monama.” \v 40 De-en to norinog taddot mgo ponguu to Judio iddos id ikahi ni Gamaliel, id dumoruma sikandan. Na, id po-umow ran iddos mgo apostoles woy id polompossan. Nopongnga, id diiyan dan don sikandan nod nonaw moka-atag ki Disas, idda pa id sovukan. \v 41 Na, id leggua iddos mgo apostoles no duwon dakkoon kahaan, su riyot kod-ontong to Monama, od pokogaha ran nod ti-is to kodpo-ilow pomon to ngaran ni Disas. \v 42 Na, ipat allow riyot templo woy riyon mandad to mgo baoy ran, id ponayun sikandan nid nonaw woy id ponudtuu to Moppiyon Dinoggan moka-atag ki Disas no sikandin en iddos Mesiyas. \c 6 \s1 Dos Kod-aam to Pittun Tohodtavang to mgo Apostoles \p \v 1 Na iddon timpu, to mid enot-enot don id mo-uraa kos od pompomakoy, id langot iddos mgo Judio no Griego kos kinohiyan diyon to mgo Judio no Hebreo kos kinohiyan. Oyya su iddos mgo bau no molitan to Judio no Griego, waa novoggayi to allow-allow no koka-an dan. \v 2 De-en id po-umow taddot sopuu-oruwon apostoles iddos langun nod pompomakoy. Kahi ran to, “Konna moppiya nod tonanan doy iddos kodponudtuu to kahit Monama amoy'd possi to mgo bau no molitan. \v 3 De-en mgo suwod, aam kow pomon ka-ay't koniyu to pittun mama no waa id pokosawoy woy no-iroomman to Uhis no Ispiritu woy moraom kos koovottan, oyyos sikandan don kos od tuwossan doy to kotungud taddon pinuungan. \v 4 Woy sikami no mgo apostoles, od kahamit doy kos langun no timpu riyot koddasaa woy kodponudtuu to kahit Monama.” \p \v 5 Na iddos langun nod pompomakoy, nahaa taddon puhawang, de-en id aam dan si Esteban no mopompomakoy woy no-iroomman to Uhis no Ispiritu. Woy dos duma no id aam dan, onsi Felipe, si Procoro, si Nicanor, si Timon, si Parmenas woy si Nicolas no toho Antioquia no konna Judio, piru nopiyod sikandin to pomokayon to mgo Judio. \v 6 Nopongnga, id poohinat sikandan diyot isowwan to mgo apostoles. Na, id dasaa iddos mgo apostoles laggun tid torungngan dan to bollad dan iddos uu taddot pittun mama, patow no sikandan en kos id tuwossan to kotungud. \p \v 7 De-en ponayun no nokoso-ob kos kahit Monama. Id mo-uraa pe-en iddos mgo tinodduwan diyot Jerusalem woy mo-uraa mandad kos mgo tohodbuwis no id pomakoy ron to Moppiyon Dinoggan. \s1 Dos Kod-ammot ki Esteban \p \v 8 Na ini si Esteban, noponnu to eru to Monama woy id boggayan din to kotuusan. De-en mo-uraa kos mokososoobbu no id puungan din diyot isowwan to mgo minuvu. \v 9 Piru duwon dumon mgo minuvu nod pon-apuu to nonaw ni Esteban. Mgo sakup sikandan to simba-an to mgo Judio nod ngoranan no Nokolegguang Pomon diyot Kod-uripon. Inin mgo Judio, toho Cirene, toho Alejandria woy duwon mandad toho Cilicia woy toho Asia. \v 10 Piru waa ran en nokogaha to kod-apuu ki Esteban, oyya su id boggayan man sikandin to moraom no koovottan pomon to Uhis no Ispiritu ukit to kod-ooseng din. \v 11 De-en duwon id boyaran dan no mgo minuvu amoy'd ooseng to uhus no uvag kun to norinog dan no si Esteban, id sosumpalit ki Moises woy riyot Monama. \v 12 Pomon tadda, no-ukag iddos mgo minuvu, dos od pombuyyahon to mgo Judio woy dos mgo tohodnonaw to Suhu ni Moises. Id ammot dan si Esteban woy id piyod diyot isowwan tod pombuyyahon to mgo Judio. \v 13 Na, id umow ran kos dumon mgo minuvu amoy od posivonnaa to uhus moka-atag ki Esteban. Kahi ran to, “Ikon minuvu, inaayun od ooseng to morat no od pokosumpalit ka-ay't uhis no templo woy ahad taddot mgo Suhu ni Moises. \v 14 Norinog doy no mid ikahi sikandin, no od gobban ni Disas no toho Nazaret inis templo woy od buwassan iddos mgo botasanon no id po-ikuu ni Moises keta.” \v 15 Na, ayas tongtongngi si Esteban taddot langun no sakup to mgo tohodhukum no id pon-unsad dutun, woy nokita ran no iddos bonnong din, id se-aa iling to bonnong to ponolihan. \c 7 \s1 Dos Osengan ni Esteban diyot mgo Tohodhukum to Judio \p \v 1 Na iddos mowwet no ponguu to mgo tohodbuwis, mid intud ki Esteban, kahi rin to, “Mooggot bo inis langun no id ponudtuu ka-ay'n mgo minuvu moka-atag kikow?” \p \v 2 Mid tavak si Esteban to, “Mgo suwod woy od pombuyyahon to mgo Judio, pominogga row pa inis od osengon ku koniyu. Dangan, to riyon pa to prubinsya to Mesopotamia iddos keton kovuyyahan no si Abraham, id pokita kandin iddos Monama no Motuus to Langun to waa pa sikandin id alin diyot bonuwa to Haran. \v 3 Mid ikahi iddos Monama ki Abraham to, ‘Tonaniyu inis ingod du woy dos mgo korumannan du, woy undiyon ka to ingod no id pokita ku kikow.’ \v 4 De-en id tanan sikandin diyot ingod to Caldea, woy id alin nid oubpa riyot Haran. To id patoy ron kos amoy rin, id pa-alin mandon sikandin to Monama ka-ay't ingod no id ubpan ta ko-ungkay. \v 5 Iddon timpu, waa pa boggayi to Monama si Abraham to livuta, ahad songo-paad dobbo. Piru id tandu to Monama no inin livuta, id boggoy rin en amoy sikandin kos od pongomunoy woy dos koubbaran din. Piru iddon timpu to kodtandu to Monama ki Abraham ka-ay, waa pa anak din.\f * \fr 7:5 \ft Od kovasa ini riyot Genesis 12:1-7.\f* \v 6 Mid ikahi iddos Monama kandin to, ‘Dos koubbaran du, od ubpa riyot konna kandan no ingod woy rutun, od uriponnon sikandan woy'd pon-ooyuwon daom to oppat no gatus no lahun. \v 7 Piru od silutan ku en iddos ingod nod uripon kandan. Woy kopongnga, od polegguangon ku sikandan taddon ingod woy od livod mandon ka-ay'n lugaa amoy dini ran od simba koddi.’\f * \fr 7:7 \ft Od kovasa ini riyot Genesis 15:13-14.\f* \p \v 8 Na, id suhu to Monama si Abraham no od tupuwan iddos langun no mama su idda en kos patow taddot tandu rin. De-en id tupuwan ni Abraham si Isaac to iko-waun allow pomon to kodtobbow rin. Id tupuwan mandad ni Isaac si Jacob woy ungketen dad en mandad kos id puungan ni Jacob taddot sopuu-oruwon anak din no keton kovuyyahan.\f * \fr 7:8 \ft Od kovasa ini riyot Genesis 17:9-14.\f* \p \v 9 “Na, si Jose no sokkad taddot mgo anak ni Jacob, nosina moho kandin iddos mgo suwod din, de-en id boligya ran sikandin diyot mgo minuvu nod undiyot ingod to Ehipto amoy'd uriponnon. Piru id dumannan dad sikandin to Monama, \v 10 su id polegguang sikandin pomon taddot langun no kosupittan woy id boggayan mandad sikandin to Monama to moraom no koovottan, de-en oray'n nahaa iddos harit Ehipto kandin. Id aam din si Jose nod ponguu riyon to intirut Ehipto, woy ahad pa iddos langun no korotuwan to hari, no-iraom to kandin no kodponguu.\f * \fr 7:10 \ft Od kovasa ini riyot Genesis 37-41.\f* \v 11 “Na, id inguma iddos dakkoon gutas diyon to Ehipto woy ahad diyot Canaan, de-en oray'n nosupittan iddos keton kovuyyahan, oyya su worad od ko-ongayan dan to koka-an. \v 12 Piru to norinoggan ni Jacob no duwon koka-an diyot Ehipto, id po-undiyon din iddos mgo anak din no keton kovuyyahan amoy'd bovolli to koka-an. Idda en kos unnon kod-undiyon dan to Ehipto. \v 13 Na riyot iko-oruwon kod-undiyon dan, id pokilaa ron si Jose riyot mgo suwod din, woy id posaddoo rin mandad diyot hari iddos moka-atag to mgo korumannan din. \v 14 Na, id pa-angoy ni Jose iddos amoy rin no si Jacob duma taddot langun no korumannan din, woy dos ko-uralloy ran, pittumpuu limma langun. \v 15 De-en id undiyon si Jacob to Ehipto duma iddos keton kovuyyahan, woy riyon dan id pon-ubpa woy rutun dan en mandad id poomatoy. \v 16 Piru iddos mgo bangkoy ran, id piyod dad diyot bonuwa to Siquem\f * \fr 7:16 \ft Inin bonuwa, od ngoranan mandad no Sicar. Od kovasa ini riyot Juan 4:5.\f* no sakup to ingod to Canaan su riyon id lobbong to lovongngan no id bolli dangan ni Abraham pomon diyot mgo anak ni Hamor.\f * \fr 7:16 \ft Od kovasa ini riyot Genesis 42-50.\f* \p \v 17 “To asow ron iddos timpu nod puungan to Monama iddos tandu rin ki Abraham, ayas pe-en id mo-uraa kos koubbaran taddot keton kovuyyahan diyot Ehipto. \v 18 Na, id inguma kos allow no duwon id suvaa no hari riyot Ehipto no waa sinorollan moka-atag ki Jose. \v 19 Id okalan taddon hari iddos keton kovuyyahan woy ayas din sikandan id posupittan, woy id pohos din sikandan nod tanan taddot mgo anak dan no lammi pa id tobbow amoy'd poomatoy. \p \v 20 “To idda en mandad no timpu, id tobbow si Moises no anak no oray'n motoos diyot kod-ontong to Monama. Na, id tuhanuu sikandin to inoy woy amoy rin diyot baoy ran daom to otollun buwan. \v 21 To nopohos don sikandan nod tanan ki Moises diyot leggua, nokita sikandin to ba-ay no anak to hari. Id onnat din idda woy id uyag din iling to kandin don en no anak. \v 22 Na, id nonawwan sikandin to langun no sinorollan to mgo toho Ehipto. Woy novantug sikandin pomon to kotuihan to kod-ooseng woy pinuungan din.\f * \fr 7:22 \ft Od kovasa ini riyot Exodo 1:1-2:10.\f* \p \v 23 “To oppat-no-puun lahun don si Moises, nokopuhawang sikandin nod lowwi to iling din no koubbaran ni Israel.\f * \fr 7:23 \ft Sikandan kos koubbaran ni Jacob no apu ni Abraham. Id buwassan to Monama iddos ngaran ni Jacob to ngaran no Israel, no iddos kohulugan, ‘Koponoluwan to Monama.’ Id ngoranan mandad to koubbaran ni Israel iddos mgo Judio o Hebreo.\f* \v 24 To kod-inguma rin dutun, nokita rin iddos iling din no lubbad ni Israel no id ayu-ayu taddot sokkad no toho Ehipto. De-en id ponovangan din idda, woy id imotayan din iddos toho Ehipto. \v 25 Kunan ni Moises kod koovottan to iling din no tribu no ukit kandin, od polegguangon sikandan to Monama pomon diyot kod-uripon, piru waa ran bos nokaabbot. \v 26 So-op no allow, nokita ni Moises iddos oruwon koubbaran ni Israel no id po-imotayoy. Id porani sikandin amoy'd gollangon woy'd pod-uliyon din nanoy. Kahi rin to, ‘Mgo suwod, mambot od po-imotayoy kow moho no tooruma kow man!’ \p \v 27 Piru iddos minuvun id ayu-ayu tat duma rin, id osikoy rin da en baling si Moises woy id ikohiyan din to, ‘Eh, ondoy ka man nod ponguu woy od hukum konami? \v 28 Ondan, id kopi-i ru ayu nod imatoy koddi iling taddot id puungan du taddot toho Ehipto govoni?’\f * \fr 7:28 \ft Od kovasa ini riyot Exodo 2:11-14.\f* \v 29 To norinog idda ni Moises, id paahuy sikandin woy id oubpa ron diyot ingod to Midian no konna kandin no ingod. Na, dutun don sikandin noko-osawa, woy riyon en mandad id tobbow iddos oruwon anak din no mama. \p \v 30 “To id lihad kos oppat-no-puun lahun, duwon ponolihan to Monama no mid pokita ki Moises diyot id loglog no sopinit laggun to riyon pa sikandin to noka-awoy-awoy'n lugaa no moranit Buvungan to Sinai. \v 31 Oray'n nosoobbuwan si Moises taddot nokita rin, de-en id poroniyan din iddos sopinit amoy'd ontongngan din. Piru to riyon don sikandin to morani, norinog din kos bawos tod Longaggon no mid ungketen to, \v 32 ‘Siyak kos Monama to kovuyyahan du no onsi Abraham, si Isaac woy si Jacob.’ To norinog idda ni Moises, id pongookoo sikandin to mattag allak din woy dii sikandin od pokogaha nod tongtong tadda. \v 33 Na mid ikahi iddos Monama kandin to, ‘Lusutow kos sandalyas du, su uhis no lugaa inis id lohinatan du. \v 34 Nokita ku iddos mopet no notomanan to koddin mgo minuvu no id uripon diyot Ehipto. Woy norinog ku iddos kodnganoy ran, de-en id undini a su od polegguangon ku sikandan pomon diyot kod-uripon. Na, undini kad su sikkow kos id popiyod ku riyot Ehipto.’\f * \fr 7:34 \ft Od kovasa ini riyot Exodo 3:2-8.\f* \p \v 35 “Na, si Moises en kos id elleyan taddot iling din no koubbaran ni Israel no id pon-ooseng to, ‘Eh, ondoy ka man nod ponguu woy od hukum konami?’ Piru sikandin en kos id aam to Monama nod ponguu woy od polegguang kandan pomon diyot kod-uripon ukit to kodtavang taddot ponolihan no id pokita kandin diyot id loglog no sopinit. \v 36 Si Moises en kos id ponguu taddot keton kovuyyahan to kodleggua pomon diyot Ehipto. Mo-uraa kos mokososoobbun pinuungan din dutun, ahad diyot kod-ukit dan to Moollutun Dahat woy riyon mandad to noka-awoy-awoy'n lugaa daom to oppat-no-puun lahun. \v 37 Woy sikandin en kos id oseng diyot keton kovuyyahan no mid ungketen to, ‘Od popiyod kos Monama to propeta nod pomon da en dinit keta, iling dad en to kodpopiyod din koddi ka-ay't koniyu.”\f * \fr 7:37 \ft Od kovasa ini riyot Deuteronomio 18:15.\f* \v 38 Si Moises en kos duma to keton kovuyyahan iddot nolivuung pa sikandan diyot noka-awoy-awoy'n lugaa. Woy sikandin en kos id tongko taddot ponolihan diyot Buvungan to Sinai, woy sikandin kos id tanggap taddot kahit Monama no od pokovoggoy to umuu amoy id boggoy mandad keta. \p \v 39 “Piru waa id dumoruma ki Moises iddos keton kovuyyahan, ko konna, id elleyan dan da en baling sikandin, su iyon od nongkapon to ginawa ran, iddos kodlivod diyot Ehipto. \v 40 Na, laggun to riyon pa si Moises to Buvungan to Sinai, id oseng iddos mgo minuvu ki Aaron no kakoy ni Moises, kahi ran to, ‘Bovaa kad moho to mgo monama nod ponguu keta. Su ini si Moises nid piyod keta pomon diyot Ehipto, waa tad nosorolli ko ondan don kos notomanan din.’ \v 41 De-en id bovaa ran don to konna bonnaan monama no iddos boyo, iling to natit baka. Nopongnga, id buwisan dan idda woy id pista ran, oyya su nahaa ran taddot id bovallan dan.\f * \fr 7:41 \ft Od kovasa ini riyot Exodo 32.\f* \v 42 Piru pomon taddot id puungan dan, id inoyyuhan sikandan to Monama. Id podtohon din sikandan nod simba to mgo bitu-on diyot datas to langit, su ini en kos id sulat taddot mgo propeta no mid ungketen to, \q1 ‘Sikiyu no koubbaran ni Israel, to riyon kow pa to noka-awoy-awoy'n lugaa daom to oppat-no-puun lahun, \q2 id bovuwis kow to mgo oyama row, piru konna atag koddi. \q1 \v 43 Iyon dow od piipiyoddon, iddos tolda nod simba-anan dow to konna bonnaan monama row no si Moloc, woy \q2 iddos konna bonnaan monama row no si Repan no binovallan pomot boyo to bitu-on. \q1 Ini en kos unayan no id pa-ammot woy \q2 id popiyod ku sikiyu riyot lugaa no lomig pa riyot ingod to Babilonia.’\f * \fr 7:43 \ft Od kovasa ini riyot Amos 5:25-27.\f* \p \v 44 “Dangan, to riyon pa to noka-awoy-awoy no lugaa iddos keton kovuyyahan, id piyod sikandan to tolda no simba-anan.\f * \fr 7:44 \ft Dos tolda no simba-anan, ka-ay en id ta-aw iddos kavan nid tawwan to Sopuun Suhu to Monama to waa pa nopoohinat ni Solomon iddos templo.\f* Idda en kos patow taddot tandu to Monama no inaayun en sikandin od duma kandan. Id bovallan dan iddon tolda ukit to ikulan no id pokita to Monama riyot ki Moises. \v 45 To notanggap taddot koubbaran dan iddos tolda, id piyod dan idda to kod-undini ran timpu to kodponguu ni Josue no nokosuvaa ki Moises. Su id popa-awa to Monama iddos mgo minuvu no id pon-oubpa ka-ay'n livuta, su amoy idda en so keton kovuyyahan kos od pokokomunoy tadda. Iddon tolda, dutun poron to iddon lugaa taman to timpu no id hari si David. \v 46 Na, id buyu ni David diyot Monama no od poohinat sikandin to noto-oo no baoy atag to Monama amoy diyon od simba iddos koubbaran ni Jacob. Piru ahad id kahaa-i si David to Monama, waa en sikandin omani, \v 47 ko konna, si Solomon no anak din kos id poohinat tadda. \p \v 48 “Piru iddos Monama no Lampas to Langun, dii en sikandin od oubpa riyot mgo baoy no binovallan da to mgo minuvu. Oyyos duwon id sulat taddot sokkad no propeta no mid ungketen to, \m \v 49 ‘Iddos langit kos unsaran ku to kodhari \q2 woy dos livuta kos od unturan to pa-a ku. \q2 De-en konnod kopakoy nod poohinat kow to baoy nod oubpan ku woy \q1 konna en mandad od kopakoy nod poohinat kow tod imooyyan ku. \m \v 50 Oyyos siyak en kos id bovaa to langit woy \q1 livuta, ahad iddos langun no nokota-aw ka-ay.’ ”\f * \fr 7:50 \ft Od kovasa ini riyot Isaias 66:1-2.\f* \p \v 51 Na ponayun mid ikahi si Esteban to, “Sikiyu, mgo motoggas kos uu row woy noko-iling kow to mgo minuvu no waa sinorollan to kahit Monama su od povovongoo kow to kahi rin. Waa en moho od suwayan dow to koniyun kovuyyahan no inaayun od supak to Uhis no Ispiritu! \v 52 Waa en ahad sokkad taddot mgo propeta no waa posuppiti taddot kovuyyahan dow. Oyya su id pon-imotayan dan iddos langun no propeta nid nonaw moka-atag to kod-undini taddot Motallong no uripon din no si Disas. Woy sikiyu en kos id boligya kandin diyot od pongkuntra kandin woy id imotayan dow pe-en sikandin. \v 53 Woy sikiyu iddos nokotanggap taddot mgo Suhu to Monama ukit to mgo ponolihan, piru waa kow id tuman tadda.” \s1 Dos Kodlumbag to Batu ki Esteban \p \v 54 Na, to norinog taddot sakup to mgo tohodhukum iddon mgo osengan ni Esteban, id pongongitoo sikandan to mattag langot dan. \v 55 Piru si Esteban no no-iroomman to Uhis no Ispiritu, id langngag diyot datas to langit. Nokita rin iddos se-aa to kotuusan to Monama no oray'n mosella woy nokita rin mandad si Disas no id lohinat diyon lomig to kowanan to Monama. \v 56 Kahin Esteban to, “Ontongngi row! Nokita ku iddos langit no nopokesan woy dos Anak to Minuvu no id lohinat lomig to kowanan to Monama!” \fig Id lumbahan si Esteban to batu taman tid patoy. Pinuungan 7:54-60|src=" CNT5972.tif" size="span" ref="Pinuungan 7:56" \fig* \p \v 57 To norinog dan idda, id pomehes sikandan woy id sosabpong to tolinga ran amoy diid pokorinog taddot osengan ni Esteban. Woy idda ron en, id porongnganoy ran nid dubpu kandin. \v 58 Na, id goyod dan sikandin po-undiyot leggua to bonuwa woy rutun, id ponlumbahan dan sikandin to batu. Woy idda mandad so mgo minuvu no id posivonnaa to uhus moka-atag ki Esteban, id ponlousut to umpak dan no mowwet so bollad amoy moomok kandan nod lumbag to batu. Woy id potomongngan dan iddon umpak to sokkad no sudduwan nod ngoranan ki Saulo. \v 59 Laggun tid ponlumbahan dan si Esteban to batu, id dasaa sikandin no mid ungketen to, “Disas nod Longaggon, tonggapow inis gimukud ku.” \v 60 Na, id lingko-od sikandin woy id oseng to monokkaa no mid ungketen to, “Longaggon, yo ru sikandan sukuti ka-ay't saa ran.” To noko-oseng da en si Esteban tadda, novudtus kos songnga rin. \c 8 \p \v 1-2 Na, id lobbong si Esteban to mgo minuvu no mopompomakoy to Monama woy oraroy ran id pondaawit taddot kopotayan din. Piru si Saulo, nahaa taddot kod-imatoy ki Esteban. \s1 Dos Kodposuppit tod Pompomakoy \p Pomon taddot allow to kodpatoy rin, id tigkanoy kos dakkoon kodposuppit tod pompomakoy riyot Jerusalem. Idda en kos unayan no iddos langun nod pompomakoy, nokodsuwoysuwoy riyot mgo prubinsya to Judea woy riyot Samaria. Piru iddos mgo apostoles, waa id tanan dutun. \p \v 3 Na, ayas id posupittan ni Saulo iddos od ponlolivuung nod pompomakoy. Id ipan din pon-usokki iddos mgo baoy woy id ammot din iddos mgo mama, ahad iddos mgo ba-ay woy id poprisu. \s1 Dos Kodponudtuu ni Felipe to Kahit Monama riyot Samaria \p \v 4 Na, iddos od pompomakoy no nokodsuwoysuwoy, id ponudtuu ran iddos kahit Monama riyot ahad ingkon no lugaa nod ko-ingumannan dan. \v 5 Sokkad kandan, si Felipe.\f * \fr 8:5 \ft Sokkad sikandin taddot pittu no na-aam no tohodtavang to mgo apostoles. Od kovasa ini riyot Pinuungan 6:5.\f* Mid undiyon sikandin to bonuwa to Samaria woy id ponudtuu rin iddos moka-atag to Mesiyas. \v 6 To norinog taddot mo-uraan minuvu iddos ponudtulon din woy to nokita ran iddos mgo mokososoobbu nid puungan din, id ooyyaran dan sikandin tid pominog. \v 7 Oyyos duwon mgo minuvu no id losuran to mgo busow no no-uliyan. Id pomomehes to monokkaa iddos mgo busow laggun to id ponleggua riyot id ponlosuran dan. Mo-uraa mandad kos mgo minuvu no id patoy kos lawa woy ahad iddos mgo pungku no no-uliyan don. \v 8 De-en oray'n nahaa iddos mgo minuvu riyot Samaria. \p \v 9 To idda ra en no bonuwa, duwon sokkad no minuvu no od kotuig nod madyik no id ngoranan ki Simon. Woy nouhoy ron, oray'd kosoobbuwan iddos langun no toho Samaria pomon to kandin no kotuihan. Id pobporoong sikandin no duwon kotuusan din. \v 10 Langun to worowora woy'd koruwonnan to iddon bonuwa, od pominoggon dan sikandin. Kahi ran to, “Saddook sikandin en iddos duwon kotuusan to Monama no id ngoranan to Dakkoon Kotuusan.” \v 11 Idda en kos unayan no oraroy sikandin od pominoggon taddot mgo toho Samaria, su nouhoy ron no timpu no id kosoobbu-i ran sikandin taddot kodmadyik din. \v 12 Piru to id inguma si Felipe no mid ponudtuu to Moppiyon Dinoggan moka-atag to kodharit Monama woy moka-atag ki Disas Krays, id pomakoy sikandan woy id poboutismu ron iddos mgo mama woy mgo ba-ay. \v 13 Na ahad si Simon, id pomakoy woy id poboutismu ron mandad, de-en inaayun don sikandin id dumoruma ki Felipe ahad ingkon. Woy nosoobbuwan sikandin taddot nokita rin no mokososoobbun pinuungan ni Felipe. \p \v 14 To norinog to mgo apostoles diyot Jerusalem no id pomakoy ron to kahit Monama iddos mgo toho Samaria, id po-undiyon dan si Pedro woy si Juan. \v 15 To kod-inguma ran dutun, id dasaa ran atag tod pompomakoy amoy'd kotanggap dan iddos Uhis no Ispiritu. \v 16 Oyyos waa ran poron notanggap iddos Uhis no Ispiritu to noboutismuwan sikandan ukit da to ngaran ni Disas Krays nod Longaggon. \v 17 Na, id torungngan onni Pedro woy Juan to bollad dan iddos uu taddot od pompomakoy, woy idda ron en, notanggap dan iddos Uhis no Ispiritu. \p \v 18 To nokita ni Simon no nokotanggap don to Uhis no Ispiritu iddos od pompomakoy ukit to kodtoddung to mgo apostoles to bollad dan diyot uu ran, od boggayan din nanoy to soopi si Pedro woy si Juan. \v 19 Kahi rin to, “Boggayi a ruwon no kotuusan, su amoy iddos ahad ondoy nod kotorungngan to koddin bollad diyot ampow to uu ran, od pokotanggap mandad to Uhis no Ispiritu.” \p \v 20 Piru mid tavak si Pedro to, “Od pokosahap ka nanoy duma ikos kikow'n soopi riyon to linow't apuy, su kunan du kod kovolli ru kos kotuusan no id boggoy to Monama! \v 21 Waa lavut du ka-ay't id popuungan to Monama konami, oyya su ikos poomdom du, konna motallong diyot kod-ontong to Monama. \v 22 De-en sondit ka woy tanan kad to morat no puhawang du woy dasaa ka riyon tod Longaggon, su saddook od posinsyan din pa kos morat no ingowollon du. \v 23 Su nosorollan ku no oraroy ka en no nosina woy no-uripon ka to saa.” \p \v 24 Na kahin Simon kandan to, “Dasaa kow riyon tod Longaggon atag koddi amoy konna ku od kosahapan iddos id ikahi row.” \p \v 25 To nopongnga id posivonnaa woy id ponudtuu to kahi tod Longaggon si Pedro woy si Juan diyot bonuwa to Samaria, id livod sikandan diyot Jerusalem. Na, id ponudtuu ran iddos Moppiyon Dinoggan diyot mo-uraan bariyu no nongovoyan dan no sakup to Samaria. \s1 Si Felipe woy dos Sinolihan to Rayna to Etiopia \p \v 26 Na, duwon ponolihan tod Longaggon no id pokita ki Felipe woy id ikohiyan sikandin to, “Porava ka ko-ungkay woy ikuu ka to daan no pomon diyot Jerusalem po-undiyon to Gaza.” (Iddon daan, konna oraroy od kovoyan.) \v 27 Purisu mid ipanow si Felipe. \p To riyon pa sikandin to daan, nokita rin iddos sokkad no minuvu no toho Etiopia nod uli ron pomon to kodsimba riyot Jerusalem. Iddon minuvu, sinolihan sikandin to Rayna to Etiopia nod ngoranan no Candace, woy mowwet kos kotundanan din su tohodtamong man sikandin to langun no korotuwan taddot Rayna. \v 28 Laggun tid sakoy sikandin to kolisa rin, id basa rin iddos libru ni propeta Isaias. \v 29 Na iddos Uhis no Ispiritu, mid ikahi ki Felipe to, “So-utow iddos kolisa woy daag ka tadda.” \v 30 De-en id lupug ni Felipe iddos kolisa, woy to noso-utan din don idda, norinog din no id basa taddot sinolihan iddos libru ni propeta Isaias. Na mid intud si Felipe kandin, kahi rin to, “Noovottan du vo kos id basa ru?” \p \v 31 Mid tavak iddos sinolihan to, “Waa en, oyyos waa man od paabbotlabbot koddi.” Na, id posakoy rin si Felipe riyot kolisa woy id po-unsad diyot duug din. \v 32 Iddos nokota-aw taddot id basa rin diyot Nosulat no Kahit Monama, mid ungketen to, \q1 “Noko-iling sikandin to karnero no od tuyukon amoy'd sumboliyon, \q2 woy noko-iling mandad sikandin to natit karnero no diid pomehes laggun tod bongulan, \q2 su od tivunok sikandin. \q1 \v 33 Id po-ilawan sikandin woy konna ollog kos kodhukum kandin. \q1 Wora od poko-oituu moka-atag to koubbaran din, \q2 oyya su id poobbavan da man iddos umuu rin ka-ay to ampow't ingod.”\f * \fr 8:33 \ft Od kovasa ini riyot Isaias 53:7-8.\f* \p \v 34 Na mid ikahi iddos sinolihan diyot ki Felipe to, “Ponudtuu ru koddi ko ondoy inis minuvu nod tommanon ni Isaias ka-ay't id sulat din. Moka-atag bo ini to ko-ugolingun din o riyot ossa?” \v 35 Pomon dad en diyon tid basa rin, id paabbotlabbot ni Felipe kandin iddos Moppiyon Dinoggan moka-atag ki Disas. \v 36 Todtahad, id inguma ran diyot lugaa no duwon oweg. Kahi taddot sinolihan diyot ki Felipe to, “Na, duwon man oweg iko-i. Kopakoy vo nod boutismuwan a nikkow?” \v 37 [Mid tavak si Felipe to, “Otik mooggot kos kopomakoy ru ki Disas Krays no waa kodduworuwa, kopakoy nod boutismuwan ka.” Kahi taddot sinolihan to, “Id pomakoy a en no si Disas Krays kos Anak to Monama.”] \p \v 38 Na, id posoro taddot sinolihan kos kolisa, woy id ponog dan nid undiyot oweg, woy id boutismuwan sikandin ni Felipe. \v 39 To id go-un dan don pomon diyot oweg, tigkow ron no nowora si Felipe su id piyod don to Uhis no Ispiritu. Worad sikandin nokita taddot sinolihan, piru id ponayun don sikandin nid uli duma to dakkoon kahaan. \v 40 Na si Felipe, nokotaud to riyon don sikandin to bonuwa to Asoto. Woy id ponudtuu rin iddos Moppiyon Dinoggan diyot langun no bonuwa no id boyan din taman tid inguma sikandin diyot Cesarea. \c 9 \s1 Id Pomakoy si Saulo ki Disas \r (Pinuungan 22:6-16; 26:12-18) \p \v 1 Na iddon timpu, id ayas pe-en iddos lingasa ni Saulo taddot od pompomakoy tod Longaggon, woy id kotasan din sikandan nod imotayan. Id undiyon sikandin to mowwet no ponguu to mgo tohodbuwis, \v 2 amoy od buyu to mgo sulat diyot mgo ponguu to simba-an to Judio no riyot Damasco. Iddon mgo sulat, id boggoy kandin to kotungud nod ammot to ahad ondoy nod kokita rin nod ikuu taddot nonaw moka-atag ki Disas, mama man o ba-ay, woy od piyoddon din diyot Jerusalem amoy'd prisuwon. \p \v 3 Na, to od po-undiyon don si Saulo to Damasco woy asow ron sikandin od inguma, tigkow duwon se-aa pomon diyot datas to langit no nokotaddow kandin. \v 4 Nopiloy sikandin woy duwon bawos no norinog din no mid ungketen to, “Saulo, Saulo, mambot id posupittan a nikkow?” \p \v 5 Mid ikahi si Saulo to, “Sir, ondoy ka man?” \p Id tavak iddos bawos no mid ungketen to, “Siyak si Disas no id posupittan du. \v 6 Na, lohinat ka woy ponayun ka undiyon taddon bonuwa su rutun, duwon od ponudtuu kikow ko ondak od puungan du.” \p \v 7 Iddos mgo duma ni Saulo, nokoloohinat da en to mattag allak dan, su nokorinog sikandan piru waa ran man nokita ko ondoy iddos id ooseng. \v 8 Na, mid lohinat si Saulo piru to kodgimollat din, dii ron sikandin od pokokita. De-en id pikit dobbo sikandin taddot mgo duma rin taman diyot Damasco. \v 9 Daom to otollun allow, dii sikandin od pokokita woy waa sikandin id ka-an ahad id inom. \fig Tigkow ron duwon se-aa pomon diyot datas to langit no nokotaddow ki Saulo. Pinuungan 9:1-19|src=" CNT6233.tif" size="span" ref="Pinuungan 9:9" \fig* \p \v 10 Na riyot Damasco, duwon sokkad no tinodduwan ni Disas nod ngoranan ki Ananias. Id pokita iddos od Longaggon kandin woy mid ikahi to, “Ananias!” \p Id tavak si Ananias to, “Longaggon, ini a rad.” \p \v 11 Kahi tod Longaggon to, “Undiyon ka to daan nod ngoranan no Motullid, woy ointud ka riyot baoy ni Judas moka-atag taddot minuvu no toho Tarso no id ngoranan ki Saulo. Ini en no timpu, id dasaa sikandin dutun, \v 12 woy id pokita ku kandin iddos iling to tohenoppon no od usok ka riyot id ubpan din, woy id ta-aw ru kos bollad du riyot mata rin amoy'd pokokita mandon sikandin.” \p \v 13 Piru kahin Ananias to, “Longaggon, duwon mo-uraan nokoponudtuu koddi moka-atag taddon minuvu woy dos langun no morat no pinuungan din diyot mgo minuvu ru nid oubpa riyot Jerusalem. \v 14 Woy ko-ungkay, dini ron kun sikandin to Damasco no id boggayan to kotungud to mgo ponguu to tohodbuwis amoy'd omotton koy langun no id simba kikow.” \p \v 15 Piru kahi tod Longaggon ki Ananias to, “Undiyon kad, su sikandin en kos id aam ku amoy'd nonaw moka-atag koddi riyot konna mgo Judio, diyot mgo hari ran woy riyot koubbaran ni Israel. \v 16 Woy id pokita ku kandin no ko-ilangan nod poko-ukit sikandin to mo-uraan koosayan atag da en koddi.” \p \v 17 De-en id undiyonnan ni Ananias iddos baoy no riyon en si Saulo. Woy to kod-usok din dutun, id ta-aw rin kos bollad din diyot mata ni Saulo woy kahi rin to, “Suwod ku no Saulo, iddos od Longaggon no si Disas no id pokita kikow riyot daan to kod-undini ru, sikandin en kos id popiyod koddi ka-ay't kikow amoy'd pokokita ka mandon woy od ko-iroomman ka to Uhis no Ispiritu.” \v 18 Idda ron en, duwon no-uug no immat mgo onnii pomon diyot mata ni Saulo, woy nokokita ron mandon sikandin. Na, id lohinat sikandin woy id poboutismu. \v 19 Nopongnga idda, id ka-an sikandin woy id livod don iddos konokkaa rin. \s1 Dos Kodnonaw ni Saulo riyot Damasco \p Na daom to pilon allow, id oubpa pa si Saulo riyot Damasco duma tod pompomakoy. \v 20 Mid undiyon sikandin to mgo simba-an to Judio woy id ponudtuu rin iddos moka-atag ki Disas no sikandin en kos Anak to Monama. \v 21 Na, iddos langun no nokorinog kandin, nosoobbuwan woy id po-inturoy, kahi ran to, “Konna vo ika me-en no minuvu kos id posuppit taddot id pomakoy ki Disas diyot Jerusalem? Saddook idda en kos dontulon din to kod-undini amoy'd omotton kos od pompomakoy woy'd piyoddon din diyot mgo ponguu to tohodbuwis.” \v 22 Piru iddos komonitoy to kodponudtuu ni Saulo to kahit Monama, id ayas pe-en woy oray'n oggot kos kodposivonnaa rin no si Disas en kos Mesiyas. Purisu iddos mgo Judio no id pon-oubpa riyot Damasco, waa nokotavak kandin. \p \v 23 To nouhoy'n timpu no id oubpa sikandin dutun, nosokkad kos puhawang to mgo Judio nod imotayan si Saulo. \v 24 Allow bulli, id oyanan dan si Saulo riyot mgo sobbangan taddon bonuwa amoy'd imotayan otid kokita ran sikandin. Piru duwon nokoponudtuu ki Saulo moka-atag taddon puhawang. \v 25 De-en sokkad no bulli, id lasud dan si Saulo riyot dakkoon bukag woy id tuntun taddot mgo tinodduwan din diyot divauy to motikang no aavat no nokolingkus tat bonuwa. \s1 Si Saulo riyot Jerusalem \p \v 26 Na, mid undiyon si Saulo to Jerusalem woy to kod-inguma rin dutun, id kopi-i rin nanoy nod lonug tod pompomakoy. Piru waa ran id pongimbonnaa no id pomakoy ron sikandin, de-en langun dan, novaakkan kandin. \v 27 Piru id tovangan sikandin ni Bernabe ukit to kodpiyod kandin diyot mgo apostoles, woy id paabbotlabbot din kandan iddos kodpokita tod Longaggon ki Saulo woy dos kod-oseng kandin to riyon pa sikandin to daan. Id ituu mandad ni Bernabe kandan no riyot Damasco, waa kod-aang-aang ni Saulo to kodponudtuu moka-atag ki Disas. \v 28 De-en pomon tadda, duma ron si Saulo taddot od pompomakoy ahad ingkon no lugaa riyot Jerusalem, woy waa kod-aang-aang din nod ponudtuu moka-atag ki Disas nod Longaggon. \v 29 Na, id pabbotlabbot ni Saulo taddot mgo Judio no Griego kos kinohiyan iddos moka-atag ki Disas, woy id tavak din iddos kod-apuu ran. Piru id ponlangot da en sikandan woy id pomuhawang nod imatoy kandin. \v 30 To nosorollan taddot mgo suwod to kopomakoy iddon puhawang, id piyod dan sikandin diyot bonuwa to Cesarea, woy id popo-uli ran diyot Tarso. \p \v 31 Na iddon timpu, id soro ron iddos kodposuppit tod pompomakoy riyot langun no lugaa no sakup to Judea, Galilea woy riyot Samaria. Inaayun sikandan id tovangan to Uhis no Ispiritu, woy idda en kos unayan no mosalig kos kopomakoy ran. Diyot kandan no ko-ubpa, id posivontuhan dan kos od Longaggon duma to allak. Woy ukit mandad to tavang to Uhis no Ispiritu, id timuu pe-en iddos ko-uralloy ran. \s1 Dos Kod-undiyon ni Pedro to mgo Bonuwa to Lida woy Jope \p \v 32 Na si Pedro, id undiyonnan din iddos nokod-osso-osson lugaa amoy'd lowwi to mgo minuvu to Monama. Sokkad nid undiyonnan din, iddos bonuwa to Lida. \v 33 Dutun, nokita rin iddos minuvu nod ngoranan ki Eneas. Daom don to waun lahun, id patoy kos lawa rin woy diid poko-onnow pomon taddot bohok din. \v 34 Na kahin Pedro kandin to, “Eneas, id bowiyan kad ni Disas Krays. Lohinat kad woy luunow kos ikam du.” Idda ron en, mid lohinat si Eneas. \v 35 Nokita taddot langun no id ubpa riyot Lida woy Saron no no-uliyan don sikandin, de-en id pomakoy sikandan tod Longaggon. \s1 Dos Kodbadnow ki Dorcas \p \v 36 Na riyot bonuwa to Jope, duwon sokkad nod pompomakoy nod ngoranan ki Tabita. (Diyot Griego no kinohiyan, Dorcas kos ngaran din, no iddos kohulugan, saarong.) Mo-uraa kos moppiyon nopuungan din woy kodtavang to mgo worowora. \v 37 Iddon timpu, novohokan sikandin woy idda en kos unayan to kopotayan din. Na, ukit to kod-ikuu to botasanon to mgo Judio, id dihus dan iddos minatoy woy id popooyyas dan diyot datas no kwartu. \v 38 Inis bonuwa to Jope, morani ra pomon diyot Lida. De-en to norinog taddot od pompomakoy no toho Jope no riyon si Pedro to Lida, id posugkawan dan sikandin to oruwon minuvu amoy go-os od undiyon to Jope. \p \v 39 Purisu id duma si Pedro taddot oruwon minuvu. To kod-inguma ran dutun, id piyod dan si Pedro riyot datas no kwartu no id pooyyasan taddot minatoy. Na iddos langun no ba-ay'n bau, id porani kandin no posidsinoggow, woy id pokita ran ki Pedro iddos mgo tinobbilan ni Dorcas no mgo umpak to no-uyag pa sikandin. \p \v 40 Kahin Pedro kandan to, “Leggua kow pobbo sinahaw.” To sokkad din dobbo riyot daom, mid lingko-od sikandin woy id dasaa. Nopongnga, id isau sikandin diyot minatoy, kahi rin to, “Tabita, onnow kad!” Idda ron en, id gimollat iddos molitan, woy id unsad to nokita rin si Pedro. \v 41 Id somaddan ni Pedro dos bollad din woy id tovangan din nod lohinat. Na, id umow rin iddos mgo ba-ay'n bau woy dos dumon od pompomakoy, woy id pokita rin kandan si Dorcas no no-uyag don. \v 42 Nokoso-ob diyon to intirut bonuwa to Jope iddos dinoggan moka-atag taddon notomanan. Pomon tadda, mo-uraa kos id pomakoy tod Longaggon. \v 43 Na si Pedro, nouhoy id oubpa riyot bonuwa to Jope riyot baoy ni Simon no tohodtina to kindaat oyama.\f * \fr 9:43 \ft Inin od puungan, diyot kod-ontong to mgo Judio, molibmit diyon to pomokayon dan.\f* \c 10 \s1 Dos Kodpa-angoy ni Pedro ki Cornelio \p \v 1 Na riyot bonuwa to Cesarea, duwon sokkad no minuvu nod ngoranan ki Cornelio. Kopitan sikandin to mgo sundau nod ngoranan to Batalyon to Italia. \v 2 Inin minuvu, morumoruma woy duwon allak to Monama, woy ungketen dad en iddos langun no sakup din diyot kandin no baoy. Movoggoyvoggoy sikandin to mgo Judio no worowora woy morasaarasaa. \v 3 Sokkad no allow to mgo alas tres to mapun, duwon ponolihan to Monama no id pokita kandin woy mid ikahi to, “Cornelio!” \p \v 4 Na, id totongtong sikandin taddot ponolihan duma to dakkoon allak woy kahi rin to, “Sir, ondan man?” \p Mid tavak dos ponolihan to, “Norinog to Monama iddos mgo dosalon du woy nahaa sikandin taddot kodtavang du to mgo worowora, de-en dii ka nikandin od kolingawan. \v 5 Ko-ungkay, po-undiyonnow kos mgo minuvu ru to Jope amoy'd angoy ki Simon no id ngoranan mandad ki Pedro. \v 6 Diyon sikandin tahad id oubpa to baoy ni Simon no tohodtina to kindaat oyama. Iddos ubpan din, diyon lomig to ibpit to dahat.” \p \v 7 To id tanan don iddos ponolihan, id umow ni Cornelio dos oruwa taddot sudsuhuwon din woy dos sokkad nod kosolihan no sundau no duwon mandad allak to Monama. \v 8 Id ponudtuu rin kandan iddos langun no notomanan woy nopongnga, id po-undiyon din sikandan to bonuwa to Jope. \p \v 9 So-op no allow, to asow ron od inguma iddos id po-undiyon ni Cornelio to Jope, si Pedro mandad, id penek diyot pattad no atop to baoy\f * \fr 10:9 \ft Iddos atop to baoy to mgo Judio, pattad.\f* amoy'd dasaa. Iddon timpu, moko-untud don kos allow. \fig Laggun tid imolloy si Pedro riyot atop Pinuungan 10:9|src=" HK015A.tif" size="span" ref="Pinuungan 10:9" \fig* \v 10 Todtahad, id gutasan don sikandin woy od kopiyan don nanoy nod ka-an, piru laggun tod oilutu pa iddos mgo duma rin, duwon id pokita to Monama kandin. \v 11 Na nokita rin no nopokesan kos langit, woy duwon id tuntun diyot morani rin no immat kesay no mowwag no id pinidbagkos dos tapad ibpit. \v 12 Diyot daom tadda, nokota-aw dos langun no nokod-osso-osson monnanap, dos od pomonanap woy duwon mandad mgo manuk nod layanglayang. \v 13 Na, duwon bawos no norinog din no mid ungketen to, “Pedro, lohinat ka woy sosumbali ka amoy'd pokoka-an ka.” \fig Laggun tid imolloy ni Pedro diyot atop to baoy, nokita rin no nopokesan dos langit, woy duwon id tuntun diyot morani rin no immat kesay no duwon nokota-aw no nokod-osso-osson monnanap. Pinuungan 10:9-16|src=" CNT6041.tif" size="span" ref="Pinuungan 10:13" \fig* \p \v 14 Piru kahin Pedro to, “Eh, Longaggon, konna a! Su pomon poron to ko-onakoy ku, waa a en nokoka-an to ahad ondan no molibmit no id diiyan diyot pomokayon doy no mgo Judio.”\f * \fr 10:14 \ft Duwon mgo suhu no id boggoy to Monama ki Moises no iddos mgo Judio, od kopakoy nod ka-an to mgo oyama, iling to karnero, kambing, baka woy manuk. Piru diid kopakoy nod ka-an to osson mgo monnanap, iling to bavuy, mgo monnanap to puwaason woy mgo manuk nod layanglayang. Od kovasa ini riyot Levitico 11:1-47.\f* \p \v 15 Mid ungketen mandon iddos bawos to, “Yo ru osenga no molibmit iddos id podlinis don to Monama.” \v 16 Ko-otollu ulita iddos nokita woy norinog ni Pedro woy nopongnga, id polivod idda riyot datas to langit. \p \v 17 Laggun tod popoomdom si Pedro to kohulugan taddot id pokita kandin to Monama, to idda ra en mandad no timpu, notuntulan don iddos baoy ni Simon taddot mgo minuvu no id suhu ni Cornelio, woy riyon dan don to sobbangan. \v 18 Na, id ponguras dan woy id ointud, kahi ran to, “Ka-ay vo id oubpa si Simon no id ngoranan mandad ki Pedro?” \p \v 19 Laggun tid popoomdom pa si Pedro to kohulugan taddot id pokita kandin to Monama, mid ikahi iddos Uhis no Ispiritu kandin to, “Duwon otollun minuvu nid nonangkap kikow. \v 20 Ponog ka woy yo kod ka-aang-aang nod duma kandan, oyyos siyak kos id po-undini kandan.” \v 21 Purisu id ponog si Pedro woy mid ikahi riyot mgo minuvu to, “Siyak kos od nongkapon dow. Na, ondan man kos dontulon dow koddi?” \p \v 22 Mid tavak sikandan to, “Id po-undini koy ni Cornelio no kopitan to mgo sundau. Motallong sikandin, woy duwon allak to Monama woy mowwet kos kod-ontong to langun no Judio kandin. Na, duwon ponolihan to Monama nid ponudtuu kandin no od po-undiyonnon ka to baoy rin su od pominog sikandin tod osengon du.” \v 23 Na, id pa-allus ni Pedro iddos mgo minuvu woy riyon dan don en noomaggi. \p To so-op no allow, id duma ron si Pedro kandan woy id dumannan mandad sikandin to dumon suwod diyon to kopomakoy no toho Jope. \v 24 Na, id inguma sikandan diyot Cesarea nopongnga iddos sokkad no allow no kod-ipanow. Si Cornelio mandad, id aangat kandan duma taddot mgo korumannan woy mgo oukuy rin no id lolivuung diyot baoy rin. \v 25 To riyon don si Pedro to sobbangan, id tommu kandin si Cornelio woy mid lingko-od no id ounduk diyot isowwan din. \v 26 Piru id poohinat sikandin ni Pedro woy id ikohiyan din to, “Eh konna! Yo kod lingko-od ka-ay't isowwan ku, su minuvu a ra mandad.” \p \v 27 Na, id potongkooy ran nid usok diyot daom woy rutun, nokita ni Pedro iddos mo-uraan minuvu nid lolivuung. \v 28 Kahi rin kandan to, “Nokosaddoo kowd man no riyot konamin pomokayon no mgo Judio, id diiyan koy nod lommung ahad od lowwi ra to konna mgo Judio. Piru id pokita to Monama koddi no konna ollog nod podlibmiton iddos ahad ondoy no minuvu. \v 29 De-en to id pa-angoy a nikiyu, waa ad en mid aang-aang nid undini. Na ko-ungkay, ponudtuu row koddi iddos unayan to kodpo-umow row koddi.” \p \v 30 Mid tavak si Cornelio to, “Iddot otollun allow ron nid lihad, id dasaa a rinit baoy ku to iling dad en ka-ay'n uras to alas tres to mapun. Na, tigkow ron duwon minuvu nid lohinat diyot isowwan ku no oray'n mosella kos umpak. \v 31 Woy kahi rin to, ‘Cornelio, norinog to Monama iddos mgo dosalon du, woy dii rin od kolingawan dos pinuungan du nod tavang to mgo worowora. \v 32 Pa-angoy ru riyot Jope iddos sokkad no minuvu nod ngoranan ki Simon no id ngoranan mandad ki Pedro. Id oubpa sikandin diyot ubpan ni Simon no tohodtina to kindaat oyama, woy dos ubpan din, diyon lomig to ibpit to dahat.’ \v 33 De-en id pa-angoy ku sikkow go-os woy solamat su mid undini ka en. Id lolivuung koy langun ka-ay't isowwan to Monama amoy'd pominog to langun nid po-ikahi tod Longaggon kikow.” \s1 Dos Kodponudtuu ni Pedro to Kahit Monama riyot ongki Cornelio \p \v 34 Na kahin Pedro kandan to, “Ko-ungkay, nosorollan kud no waa en minuvu nod podmusingon to Monama. \v 35 Oyya su iddos ahad ondoy no minuvu nid pomon to ahad ingkon no ingod no duwon allak kandin woy'd puung to motallong, od tonggapon din en. \v 36 Nosorollan dowd iddos Moppiyon Dinoggan no id popiyod to Monama riyot koubbaran ni Israel no duwon moppiyon koroniyan to mgo minuvu riyot kandin ukit ki Disas Krays nod Longaggon to langun. \v 37 Nosorollan dowd mandad iddos notomanan no id tigkanoy riyot Galilea woy riyot langun no ingod to koubbaran ni Israel, nopongnga iddos kodnonaw ni Juan moka-atag to boutismu. \v 38 Nosorollan dowd mandad no id aam to Monama si Disas no toho Nazaret woy id boggayan to Uhis no Ispiritu woy kotuusan. Id so-ob sikandin nid puung to moppiya woy id tovangan din iddos langun nid posupittan ni Moivuyan, oyyos id dumannan man sikandin to Monama. \p \v 39 “Od pokoposivonnaa koy taddot langun no pinuungan ni Disas diyot Jerusalem woy riyot dumon ingod to mgo Judio. Id imotayan dan sikandin ukit to kodpakpak diyon to krus. \v 40 Piru id badnow sikandin to Monama riyot iko-otollun allow woy id pokita rin konami no no-uyag sikandin. \v 41 Waa sikandin id pokita riyot langun no minuvu, ko konna, diyon da en to konami, su id aam koy man to Monama nod posivonnaa atag kandin. Oyya su laggun to ka-ay pa si Disas, noruma roy pa sikandin nid ka-an nopongnga iddos kodbadnow. \v 42 Id suhu koy nikandin nod ponudtuu to Moppiyon Dinoggan, woy od posivonnalan doy no sikandin en iddos id aam to Monama nod hukum to langun no minuvu no no-uyag woy dos id poomatoy ron. \v 43 Iddos langun no propeta, id posivonnaa moka-atag ki Disas. Id ikahi ran no iddos ahad ondoy nod pomakoy kandin, od posinsyan kos mgo saa ran.” \s1 Dos Kodpo-iraom to Uhis no Ispiritu ongki Cornelio \p \v 44 Na laggun tid oseng pa si Pedro, no-iroomman to Uhis no Ispiritu iddos langun nid pominog kandin. \v 45 Iddos od pompomakoy no mgo Judio no toho Jope nid duma ki Pedro, nosoobbuwan, oyya su ahad iddos konna mgo Judio, no-iroomman don mandad to Uhis no Ispiritu. \v 46 Su iddos kovonnaan tadda, norinog dan no noko-ooseng onsi Cornelio to mgo kinohiyan no waa ran nopohinonawwi, woy id doong dan kos Monama. \p Na kahin Pedro riyot mgo duma rin to, \v 47 “Inis mgo minuvu no konna mgo Judio, nokotanggap to Uhis no Ispiritu iling mandad keta no mgo Judio. Waa minuvu nod pokobaavag nod boutismuwan sikandan ukit to oweg.” \v 48 Purisu id poboutismuwan ni Pedro onsi Cornelio ukit to ngaran ni Disas Krays. Nopongnga sikandan boutismu-i, id owiran dan si Pedro nod oubpa pa to pilon allow riyot kandan. \c 11 \s1 Dos Ponudtulon ni Pedro tod Pompomakoy riyot Jerusalem \p \v 1 Na, iddos mgo apostoles woy dos mgo duma ran nod pompomakoy riyot prubinsya to Judea, norinoggan dan no iddos konna mgo Judio, id pomakoy ron mandad to kahit Monama. \v 2 To id livod si Pedro riyot Jerusalem, iddos od pompomakoy no mgo Judio no oray'd ikuu to mgo botasanon dan, id sawoy kandin. \v 3 Kahi ran to, “Mambo moho tid undiyon ka to konna mgo Judio no waa pontupu-i woy mid ka-an ka duma kandan?” \p \v 4 De-en id amin ni Pedro tid ituu kandan iddos langun no notomanan pomon to tigkonayan. \v 5 Kahi rin to, “Laggun tid dasaa a to riyon a pa to bonuwa to Jope, duwon id pokita to Monama koddi. Nokita ku iddos immat kesay no mowwag no id pinidbagkos dos tapad ibpit, woy id tuntun idda pomon diyot datas to langit taman diyot morani ku. \v 6 To id ontongngan ku idda, nokita ku no duwon nokota-aw no mgo oyama, mgo monnanap to puwaason, dos od pomonanap woy duwon mandad mgo manuk nod layanglayang. \v 7 Woy duwon bawos no norinog ku no mid ungketen to, ‘Pedro, lohinat ka woy sosumbali ka amoy'd pokoka-an ka!’ \v 8 Piru kahi ku to, ‘Eh, Longaggon, konna a! Su pomon poron to ko-onakoy ku, waa a en nokoka-an to ahad ondan no molibmit no id diiyan diyot konamin botasanon.’ \v 9 Na, norinog kud mandon iddos bawos no id pomon diyot datas to langit no mid ungketen to, ‘Yo ru osenga no molibmit iddos id podlinis don to Monama.’ \v 10 Ko-otollu ulita iddos nokita woy norinog ku, woy nopongnga, id polivod mandon idda riyot datas to langit. \p \v 11 “Na idda ra en mandad no timpu, duwon otollun minuvu no id pomon diyot Cesarea no noko-inguma riyot id ubpan ku amoy'd angoy koddi. \v 12 Id osengan a to Uhis no Ispiritu no konna a od aang-aang nod duma kandan. Inis annom no suwod ta no toho Jope, mid duma mandad koddi. To noko-inguma koyd diyot Cesarea, id usok koy riyot baoy ni Cornelio. \v 13 Id ituu ni Cornelio konami no duwon ponolihan to Monama no id pokita kandin diyot baoy rin. Id ikohiyan si Cornelio taddot ponolihan to, ‘Suhu ka to mgo minuvu ru nod undiyon to Jope amoy'd angoy ki Simon no id ngoranan mandad ki Pedro. \v 14 Duwon ponudtulon din no ukit tadda, od kotobbus ka woy ahad iddos langun no sakup du ka-ay't kikow'n ubpan.’ \p \v 15 “To id tigkanoy a pa nod oseng, no-iroomman don sikandan to Uhis no Ispiritu iling taddot siketa no mgo Judio iddot unna. \v 16 Na, nosompottan ku iddos id ikahi ni Disas nod Longaggon no, ‘Si Juan, oweg kos id boutismu rin to mgo minuvu, piru pilon allow pomon ko-ungkay, Uhis no Ispiritu kos id boutismu koniyu.’ \v 17 De-en otik id boggayan man sikandan to Monama to Uhis no Ispiritu iling taddot id boggoy rin keta iddot timpu nid pomakoy kid ki Disas Krays nod Longaggon, na ondoy a man nod baavag to Monama?” \p \v 18 To norinog dan iddos id ikahi ni Pedro, worad sikandan id sawoy, ko konna, id doong dan iddos Monama. Kahi ran to, “Na, ko ungketen, ahad iddos konna mgo Judio no id sondit woy'd tanan to mgo saa ran, id posinsyan mandad sikandan to Monama woy id boggayan to umuun waad tomanon.” \s1 Dos od Pompomakoy riyot Antioquia \p \v 19 Na iddot timpu no id imotayan si Esteban, id posupittan iddos langun nod pompomakoy, de-en nokodsuwoysuwoy sikandan diyot nokod-osso-osson lugaa. Iddos duma, noko-inguma riyot prubinsya to Fenicia, riyot isla to Cipre woy riyot bonuwa to Antioquia. Na, ahad ingkon dan od poko-inguma, id ponudtuu ran iddos Moppiyon Dinoggan moka-atag ki Disas Krays, piru riyon da to mgo Judio. \v 20 Duwon mandad duma nod pompomakoy no toho Cipre woy toho Cirene no id undiyon to bonuwa to Antioquia amoy'd ponudtuu riyot konna mgo Judio to Moppiyon Dinoggan moka-atag ki Disas Krays nod Longaggon. \v 21 Iddos kotuusan to Monama kos id tavang kandan, de-en oray'n mo-uraan minuvu riyot Antioquia no id pomakoy woy id salig don tod Longaggon. \p \v 22 To norinog idda tod pompomakoy riyot Jerusalem, id po-undiyon dan si Bernabe. \v 23 Na, to kod-inguma rin diyot Antioquia, nokita rin iddos kopiyannoy to Monama riyot kandan. Purisu oraroy sikandin no nahaa woy id inniyat din sikandan no od ponoyunon iddos mosalig no kopomakoy ran tod Longaggon diyot tivuk no ginawa ran. \v 24 Ini si Bernabe, moppiyon minuvu, no-iroomman to Uhis no Ispiritu woy mosalig kos kopomakoy rin. De-en mo-uraa no toho Antioquia kos id pomakoy riyon tod Longaggon. \p \v 25 Na, id undiyon si Bernabe to bonuwa to Tarso amoy'd nangkap taddot id oubpan ni Saulo. \v 26 To notuntulan din don si Saulo, id duma rin sikandin nid livod po-undiyon to Antioquia. Daom to sokkad no lahun, id oubpa sikandan dutun duma tod pompomakoy woy mo-uraa kos id nonawwan dan. Woy dos od pompomakoy riyot Antioquia, sikandan kos unnon id ngoranan no Kristuhanun. \p \v 27 Iddon timpu, duwon mgo propeta nid inguma riyot Antioquia no id pomon diyot Jerusalem. \v 28 Na iddos sokkad kandan no id ngoranan ki Agabo, id lohinat woy ukit to kotuusan to Uhis no Ispiritu, id ponudtuu rin no duwon dakkoon gutas nod inguma riyon to intirut ingod. (Inin timpu to gutas, notomanan laggun to si Claudio pa kos hari to Roma.) \v 29 De-en nokodsokkad iddos od pompomakoy riyot Antioquia nod boggoy to tavang atag to mgo suwod to kopomakoy riyot Judea. Dos ipat sokkad kandan, id boggoy ko ondan kos od kogaha ran. \v 30 Na, idda en kos id puungan dan woy id popiyod dan iddos kandan no tavang diyot od pombuyyahon tod pompomakoy riyot Jerusalem ukit ki Bernabe woy ki Saulo. \c 12 \s1 Dos Kodposuppit ni Harin Herodes tod Pompomakoy \p \v 1 Na iddon timpu, id tigkanoy si Harin Herodes\f * \fr 12:1 \ft Ini si Harin Herodes, dos ngaran din si Herodes Agripa. Sokkad sikandin no apu ni Harin Herodes. Od kovasa ini riyot Lucas 1:5.\f* to kodposuppit to dumon od pompomakoy. \v 2 Id potompoddan din to liyog si Santiago no suwod ni Juan. \v 3 To nosorollan din no id kahaa-i to mgo Judio iddos id puungan din, id pa-ammot din mandon si Pedro. Na inin notomanan, nokosasang to pista to Paan no Waa Potuvu.\f * \fr 12:3 \ft Inin pista, nokosasang to pista to mgo Judio nod ngoranan to pista to Kodlihad to Ponolihan.\f* \v 4 To na-ammot don si Pedro, id poprisu woy id potomongngan din to sopuu-annom no sundau no tinggoppat no id posuusuvaloy nid tamong kandin. Oyyos duwon puhawang ni Herodes nod hukuman si Pedro riyot isowwan to mgo minuvu kopongnga iddos pista to Kodlihad to Ponolihan. \v 5 Laggun to noprisu si Pedro, idda mandad so od lolivuung nod pompomakoy, waa soroan nod dasaa atag kandin. \s1 Dos Kodpoleggua to Ponolihan ki Pedro pomon diyot Prisuwan \p \v 6 Na iddon bulli, to waa pa hukumi ni Herodes si Pedro, id tinuhon sikandin no noko-ollot to oruwon sundau. Id baku sikandin to oruwon kodina woy duwon pe-en mgo sundau nid tamong diyot sobbangan to prisuwan. \v 7 Tigkow ron, id loppow kos sokkad no ponolihan tod Longaggon woy no-ompon to se-aa kos daom to prisuwan. Id sukaa taddot ponolihan si Pedro woy mid ikahi sikandin to, “Go-os ka onnow!” Idda ron en, nongo-akas kos kodina riyot bollad ni Pedro. \v 8 Kahi taddot ponolihan to, “Oumpak kad woy sukub du kos sandalyas du.” Na, id puungan ni Pedro iddos id ikahi to ponolihan. Mid ikahi mandon iddos ponolihan to, “Sukub du kos umpak du no mowwet so bollad woy tinundug ka koddi.” \v 9 Purisu id tinundug si Pedro kandin no id leggua pomon diyot prisuwan, piru waa saddoo rin ko bonnaa vo iddon notomanan su kunan din ko tohenoppon da idda. \v 10 Na, id lihad sikandan diyot unnon sundau nid tamong woy riyot iko-oruwa. To id inguma ran don diyot sobbangan no putow nod isau lomig diyot bonuwa, noukatan bos idda ahad waa id lukat taddot lokkob. Woy id leggua ran don no mid baya riyot sokkad no daan woy dos ponolihan, tigkow no nowora. \v 11 Na, nokotanud don si Pedro no konna vos tohenoppon da iddos notomanan din. Kahi rin to, “Ko-ungkay nokosaddoo ad no bonnaa vos en no id popiyod tod Longaggon iddos kandin no ponolihan amoy'd polegguang koddi pomon diyot bollad ni Herodes woy amoy iddos morat no id kopi-i to mgo Judio nod kopuungan ka-ay't koddi, konna en od kotuman.” \p \v 12 To nopokes don kos poomdom ni Pedro, id undiyon sikandin to baoy ni Maria no inoy ni Juan nod ngoranan mandad ki Marcos. Na rutun, duwon mo-uraan od pompomakoy no id lolivuung amoy'd dasaa. \v 13 To kod-inguma ni Pedro, id ponguras sikandin woy id ponoktok diyot sobbangan. Na si Roda no sudsuhuwon no mongovay, id ponog amoy'd ontongngan ko ondoy idda. \v 14 To nokilaa rin no bawos idda ni Pedro, oray sikandin no nahaa, de-en worad diyot poomdom din no od lukatan kos lokkob, su id poolivod baling nid lukutlukut diyot daom amoy'd posaddoo taddot mgo duma rin. Kahi rin to, “Si Pedro iddot leggua!” \p \v 15 Piru iyon id oseng dan kandin, kahi ran to, “Te, od busawon ka ayu!” \p Piru mid ikahi pe-en sikandin to, “Mooggot en no sikandin idda!” \p De-en mid tavak sikandan to, “Saddoo ayu ko ponolihan din idda.”\f * \fr 12:15 \ft Duwon mgo Judio no id pomakoy no iddos ipat sokkad no minuvu, duwon ponolihan no od bantoy kandin. Od kovasa ini riyot Mateo 18:10; Hebreo 1:14.\f* \v 16 Piru si Pedro, ponayun poron nid ponoktok. Na, to id lukatan dan don idda, oraroy ran no nosoobbuwan, oyya su nokita ran no mooggot bos en no duwon si Pedro. \v 17 Diyot kod-usok din, id sinyasan din sikandan nod po-onong-onong, woy id ituu rin ko monnu sikandin id poleggua tod Longaggon pomon diyot prisuwan. Kahi rin to, “Ponudtuu row ki Santiago\f * \fr 12:17 \ft Inin Santiago, suwod ni Disas diyon to inoy. Sokkad sikandin taddot mgo apostoles woy ponguu tod pompomakoy riyot Jerusalem.\f* iddos moka-atag ka-ay woy dos dumon mgo suwod ta riyot kopomakoy.” Nopongnga, id ipanow ron sikandin woy id undiyon to osson lugaa. \p \v 18 To nosollom don, nongo-ukag iddos mgo sundau no id tamong diyot prisuwan su worad diyon si Pedro, woy waa ran nosorolli ko ingkon don sikandin. \v 19 Id ponangkap ni Herodes sikandin piru waa ran en nokita. De-en id intud-inturan din iddos mgo sundau no id tamong diyot prisuwan, woy pomon to waa en id pokotavak dan, id po-imotayan din sikandan. \p Na, id undiyon si Herodes to bonuwa to Cesarea pomon diyot prubinsya to Judea woy riyon pa sikandin tahad id oubpa. \s1 Dos Kodpatoy ni Harin Herodes \p \v 20 Laggun tid oubpa si Harin Herodes dutun, tapoy ron no duwon dakkoon langot din to mgo minuvu no toho Tiro woy Sidon. De-en id posokaddoy iddon mgo minuvu nod porani kandin, piru unna ran pa id oukuy si Blasto no sinolihan to polasyu. Na, id porumannoy ran po-undiyon to hari su amoy od po-eru-eru nod ka-awa ron kos langot din kandan, oyya su iddos od solihan dan to ko-uyahan to kandan no ingod, diyon od pomon to Judea no lugaa taddot hari. \p \v 21 To id inguma ron iddos allow no id tandu ni Harin Herodes amoy od kolivuung dan diyot kandin, id oumpak sikandin to umpak to hari woy mid unsad sikandin diyot unsaran to hari woy id ooseng sikandin diyot isowwan to mgo minuvu. \v 22 Na nopongnga iddos osengan din, id doong kandin iddos mgo minuvu ukit to monokkaa no kod-ooseng no mid ungketen to, “Konna ini bawos to minuvu, ko konna, bawos to monama!” \p \v 23 Idda ron en, id silutan si Harin Herodes taddot ponolihan tod Longaggon ukit to bohok, su id tanggap din iddos koddoong to mgo minuvu woy waa rin id polivod iddos bantug diyot Monama. De-en id tagkoy sikandin woy id patoy. \p \v 24 Piru iddos kahit Monama, ponayun nid so-ob, de-en notimulan pe-en iddos ko-uralloy tod pompomakoy. \v 25 Na si Bernabe woy si Saulo, id uli ran don diyot bonuwa to Antioquia to nopongnga ron iddos pinuungan dan diyot Jerusalem. Id duma ran si Juan no id ngoranan mandad ki Marcos. \c 13 \s1 Dos Kod-aam woy dos Kodpopiyod ki Bernabe woy ki Saulo \p \v 1 Na, diyot id lolivuung nod pompomakoy riyot bonuwa to Antioquia, duwon mgo propeta woy mgo tohodnonaw. Sikandan onsi Bernabe, si Simon no iddos angga rin, Metom, si Lucio no toho Cirene, si Saulo woy si Manaen no id dakkoo riyot baoy ni Herodes\f * \fr 13:1 \ft Inin Herodes, si Herodes Antipas no sokkad taddot mgo anak ni Harin Herodes. Sikandin kos id potampod to liyog ni Juan no Tohodboutismu.\f* no gubernador amoy id po-oukuy kandin to anak pa sikandan. \v 2 Sokkad no allow, laggun tid puasa ran woy id simba riyon tod Longaggon, mid ikahi iddos Uhis no Ispiritu kandan to, “Ossa-a row si Bernabe woy si Saulo oyyos duwon od popuungan ku kandan.” \v 3 To nopongnga ran mid puasa woy id dasaa, id torungngan dan to bollad dan iddos uu\f * \fr 13:3 \ft Patow ini no id boggayan sikandan to kotundanan.\f* ni Bernabe woy Saulo, woy id pologkiyat don sikandan. \s1 Si Bernabe woy si Saulo riyot Cipre \p \v 4 Na si Bernabe woy si Saulo no id popiyod to Uhis no Ispiritu, id potupang diyot bonuwa to Seleucia. Pomon dutun, id sakoy ran to bollangay po-undiyot isla to Cipre. \v 5 To nokorunggu ran diyot bonuwa to Salamina no sakup to Cipre, id nonaw ran to kahit Monama riyot mgo simba-an to Judio. Id duma ran si Juan no id ngoranan mandad ki Marcos amoy'd tavang kandan. \p \v 6 Na, id undiyon dan to dumon mgo lugaa no sakup to Cipre taman to noko-inguma ran diyot bonuwa to Papos. Dutun, notommu ran iddos sokkad no Judio nod ngoranan ki Bar-Jesus no sokkad no tohodmadyik woy id po-uvag-uvag no propeta. \v 7 Oukuy sikandin to gubernador taddon isla no id ngoranan ki Sergio Paulo no mowwet kos sinorollan. Id po-umow rin si Bernabe woy si Saulo su od kopiyan sikandin nod pominog to kahit Monama. \v 8 Piru id supak kandan iddos tohodmadyik no si Elimas. (Ini en kos ngaran ni Bar-Jesus diyot Griego no kinohiyan). Id nangkap sikandin to po-ukit nod baavag taddot gubernador amoy diid pomakoy ki Disas. \v 9 Na, si Saulo no id ngoranan mandad ki Pablo no no-iroomman to Uhis no Ispiritu, ayas id totongtong taddot tohodmadyik, \v 10 woy id ikohiyan din sikandin to, “Anak ka ni Moivuyan woy kuntra ka to langun no moppiya. Noponnu ka to uhus woy kororattan. Mambot inaayun du od polin-uhuson iddos mooggot no kahi tod Longaggon? \v 11 Ko-ungkay, od silutan ka nikandin su od kovutud ka no ahad iddos se-aa to allow, dii ru od kokita to mouhoy'n timpu.” Na idda ron en, id mosukirom kos kod-ontong ni Elimas woy id ponamsam dobbo sikandin to minuvu nod pokopikit kandin. \v 12 To nokita taddot gubernador iddos notomanan ni Elimas, id pomakoy sikandin ki Disas woy oray sikandin no nosoobbuwan taddot nonaw moka-atag tod Longaggon. \s1 Si Pablo woy si Bernabe riyot Antioquia no Sakup to Pisidia \p \v 13 Na si Pablo woy dos mgo duma rin, mid sakoy to bollangay pomon diyot Papos amoy od undiyot bonuwa to Perga no sakup to prubinsya to Pamfilia. Piru to kod-inguma ran dutun, id tanan kandan si Juan nid ngoranan mandad ki Marcos woy id uli riyot Jerusalem. \v 14 Pomon diyot Perga, id allus si Pablo woy si Bernabe riyot Antioquia no sakup to prubinsya to Pisidia. Na riyon to Allow't Kod-imolloy, id undiyon dan to simba-an to mgo Judio woy mid unsad dutun. \v 15 Na rutun, duwon id basa to mgo Suhu ni Moises woy dos id sulat to mgo propeta. Nopongnga, id po-osengan onsi Pablo taddot mgo ponguu to simba-an to mgo Judio. Kahi ran to, “Mgo suwod, otik duwon id nonaw row nod poko-inniyat ka-ay't mgo minuvu, na osenga rowd me-en.” \v 16 De-en mid lohinat si Pablo woy id sinyas amoy'd po-onong-onong iddos mgo minuvu, woy mid ikahi sikandin to, “Mgo duma ku no koubbaran ni Israel woy sikiyu mandad no konna mgo Judio no duwon allak to Monama, pominog kow. \v 17 Nokosaddoo ki no iddos Monama kos id aam to keton kovuyyahan no koubbaran ni Israel. Laggun tid oubpa pa sikandan diyot Ehipto no konna ran ingod, dos Monama id tavang kandan woy id mo-uraa ran. Ukit to kotuusan din, id polegguang din sikandan pomon diyot Ehipto. \v 18 To kod-ipanow ran diyot noka-awoy-awoy'n lugaa daom to oppat-no-puun lahun, id poowwet to Monama kos posinsya rin ahad waa ran id dumoruma to kandin no kahi. \v 19 Nopongnga idda, id pohobba rin iddos pittun kohoriyan diyot ingod to Canaan, woy id boggoy rin iddon livuta riyot kovuyyahan ta amoy sikandan kos od pongomunoy. \v 20 Mgo oppat no gatus woy limmompuun lahun iddos kouhayyoy to kod-oubpa to keton kovuyyahan diyot Ehipto idda ran pa nokomunoy iddon livuta. \p “Nopongnga, mid aam kos Monama to mgo tohodhukum nod ponguu kandan taman to timpu ni Samuel no propeta. \v 21 Na, id buyu sikandan diyot Monama to hari nod ponguu kandan. De-en id aam din si Saul no anak ni Cis no sokkad taddot koubbaran ni Benjamin. Id hari si Saul kandan daom to oppat-no-puun lahun. \v 22 To id popa-awa sikandin to Monama, id posuvaa rin si David nod hari kandan. Na, ini kos id posivonnaa to Monama moka-atag ki David, kahi rin to, ‘Si David no anak ni Isai, nokita ku no morumoruma sikandin to langun nid kopi-i ku, de-en oraroy ku sikandin id kahaa-i.’ \v 23 “Na pomon taddot koubbaran ni David, id popiyod to Monama si Disas dinit keta no koubbaran ni Israel amoy od tobbus keta, oyyos sikandin en kos id tandu rin. \v 24 To waa pa mid inguma si Disas, si Juan no Tohodboutismu, id ponudtuu ron diyot langun no toho Israel no ko-ilangan nod sondit woy od tanan sikandan to mgo saa ran woy'd poboutismu. \v 25 To asow ron od kopongnga iddos pinuungan no id boggoy to Monama ki Juan, mid ikahi sikandin diyot mgo minuvu to, ‘Id popoomdom kow ayu no siyak don en kos Mesiyas. Piru konna, su duwon od tundug koddi no ahad iddos kodlusut da to sandalyas din, konna a en ollog.’ \p \v 26 “Mgo duma ku no koubbaran ni Abraham woy sikiyu no konna mgo Judio no duwon allak to Monama, siketa en kos id popiyoddan to Monama to Moppiyon Dinoggan moka-atag to kodtobbus. \v 27 Su iddos id pon-oubpa riyot Jerusalem woy dos kandan no mgo ponguu, waa ran kilaanna no si Disas kos Tohodtobbus. Woy waa ran mandad nokaabbot taddot id sulat to mgo propeta nod bosan dan diyon to ipat Allow't Kod-imolloy. Piru ukit to kodsilut dan ki Disas to kopotayan, notuman iddos nosulat to mgo propeta. \v 28 Ahad waa ollog no unayan no nokita ran nod silutan si Disas to kopotayan, piru id buyu ran da en ki Pilato nod imotayan sikandin. \v 29 Nopongnga ran nopuungi iddos langun nid sulat to mgo propeta moka-atag ki Disas, id angoy tod pompomakoy iddos bangkoy rin pomon diyon to krus amoy id lobbong. \v 30 Piru id badnow sikandin to Monama. \v 31 Woy daom to mo-uraan allow, id pokita sikandin taddot id pondumoruma kandin pomon diyot prubinsya to Galilea taman diyot Jerusalem. Na, sikandan don en ko-ungkay kos id posivonnaa moka-atag kandin diyot mgo duma ta no koubbaran ni Israel. \p \v 32 “Idda en kos unayan no id undini koy amoy'd ponudtuu koniyu to Moppiyon Dinoggan moka-atag taddot id tandu to Monama riyot keton kovuyyahan. \v 33 Iddon tandu, notuman don dinit keta no koubbaran dan ukit to kodbadnow to Monama ki Disas. Oyya su duwon id posulat to Monama riyot iko-oruwon kopitulu to Salmo no mid ungketen to, \q1 ‘Sikkow en kos Anak ku, \q2 woy ko-ungkay, id pokita ku no siyak kos Amoy ru.’\f * \fr 13:33 \ft Od kovasa ini riyot Salmo 2:7.\f* \m \v 34 Na, duwon mandad id tandu to Monama moka-atag taddot kodbadnow rin ki Disas no diid ko-obbuu kos lawa rin, kahi rin to, \q1 ‘Id boggoy ku koniyu iddos mgo kopiyannan no id tandu ku ki David, woy od kotuman en idda.’\f * \fr 13:34 \ft Od kovasa ini riyot Isaias 55:3.\f* \m \v 35 Duwon pa mandad id posulat to Monama ki David diyot Salmo no mid ungketen to, \q1 ‘Dii ka od aman nod ko-obbuu kos lawa to uhis no uripon du.’\f * \fr 13:35 \ft Od kovasa ini riyot Salmo 16:10.\f* \p \v 36 “Oyya su nosorollan ta no iddot timpu ni David, nopongnga rin puungi iddos dontulon to Monama kandin, id patoy woy id lobbong sikandin diyot id lovongngan taddot kovuyyahan din woy no-obbuu en kos lawa rin. \v 37 Piru si Disas, waa en no-obbuu kos lawa rin su id badnow sikandin to Monama. \p \v 38 “Purisu mgo suwod, ko-ilangan nod kosorollan dow inis id ponudtuu roy koniyu no ukit ki Disas Krays, od posinsyan to Monama kos mgo saa ta. \v 39 Oyya su iddos ahad ondoy nod pomakoy ki Disas, motallong sikandin diyot kod-ontong to Monama. Piru waa ahad sokkad keta nod komotallong diyot kod-ontong din ukit to kodtuman to mgo Suhu ni Moises. \v 40 De-en ayyad-ayyad kow no konna row od kosaharan iddos id ikahi to Monama no id posulat din to mgo propeta no mid ungketen to, \q1 \v 41 ‘Pomotawi row, sikiyu no mosuusumpalit. \q2 Duwon od puungan ku ruwot koniyu no oraroy row id kosoobbu-i. \q2 Woy od poomatoy kow en su konna kow man od pongimbonnaa nod kotuman idda, ahad pa duwon od paabbotlabbot koniyu.’ ”\f * \fr 13:41 \ft Od kovasa ini riyot Habacuc 1:5.\f* \p \v 42 Na, to nopongnga id oseng si Pablo woy si Bernabe, id leggua ran don diyot simba-an to mgo Judio, woy id ikohiyan sikandan to mgo minuvu nod livod mandon init so-op no Allow't Kod-imolloy amoy'd paabbotlabbot pe-en taddot id ikahi ran. \v 43 Nopongnga iddos kolivuungan, id tinundug kandan dos mo-uraan Judio woy ahad iddos konna mgo Judio no nopiyod tod pomokayon to mgo Judio. Id inniyat sikandan onni Pablo nod ponayun to kodsalig to tavang to Monama. \p \v 44 To so-op don mandon no Allow't Kod-imolloy, ko-urallan taddot mgo minuvu riyot bonuwa to Antioquia, id lolivuung diyot simba-an to mgo Judio amoy'd pominog to kahit Monama. \v 45 Piru to nokita to mgo Judio iddos mo-uraan minuvu, oraroy ran no nosina. De-en id supak dan iddos osengan ni Pablo woy id sumpalit dan pe-en sikandin. \v 46 Piru si Pablo woy si Bernabe, waa kod-aang-aang dan nod tavak, kahi ran to, “Ko-ilangan no unna en id ponudtuu riyot koniyu iddos kahit Monama. Piru pomon to id elleyan dow ini, id pokita row no konna kow ollog nod tanggap to umuun waad tomanon. De-en od undiyon koyd baling to konna mgo Judio. \v 47 Su ini en kos id suhu tod Longaggon konami no id posulat din. Kahi rin to, \q1 ‘Id ta-aw ku sikkow iling to suu nod pokotaddow riyot konna mgo Judio amoy ukit kikow, od ko-owangan kos poomdom to langun no minuvu ka-ay to intirut ingod ko momonnu ran od kotobbus.’ ”\f * \fr 13:47 \ft Od kovasa ini riyot Isaias 49:6.\f* \p \v 48 Na, to norinog idda taddot konna mgo Judio, oraroy ran no nahaa woy id doong dan kos kahit Monama. Woy id pomakoy ki Disas Krays iddos langun no id aam to Monama nod boggayan to umuun waad tomanon. \p \v 49 Purisu iddos kahit Monama moka-atag tod Longaggon, nokoso-ob diyot langun no lugaa no sakup taddon lugaa. \v 50 Piru id sutsutan to mgo Judio iddos ponguu riyot Antioquia woy dos mgo bo-i no duwon allak to Monama amoy'd posupittan dan si Pablo woy si Bernabe, woy od po-owan dan diyot kandan no lugaa. \v 51 Piru to waa pa sikandan mid tanan, id pomadpad dan kos boubbuk to livuta riyot pa-a ran patow no iddos mgo minuvu rutun, kuntra ron to Monama, oyyos waa ran man id pomakoy to kahi rin. Nopongnga idda, id tollus dan po-undiyot bonuwa to Iconio. \v 52 Na, iddos od pompomakoy riyot Antioquia, noponnu to kahaan woy no-iroomman to Uhis no Ispiritu. \c 14 \s1 Si Pablo woy si Bernabe riyot Iconio \p \v 1 Na riyon mandad to bonuwa to Iconio, id undiyon si Pablo woy si Bernabe to simba-an to mgo Judio amoy'd nonaw to kahit Monama. Pomon to oray'n id uddok dos nonaw riyot pusung taddot id pompominog, mo-uraan Judio woy konna Judio no id pomakoy ki Disas. \v 2 Piru iddos mgo Judio no waa id pomakoy, id sutsutan dan iddos konna mgo Judio amoy'd ko-iluwan kos poomdom dan moka-atag taddot od pompomakoy. \v 3 Ahad ungketen, nouhoy'n timpu id oubpa si Pablo woy si Bernabe rutun no waa kod-aang-aang nod ponayun to kodponudtuu moka-atag tod Longaggon. Woy id posivonnalan tod Longaggon no bonnaa en iddos ponudtulon moka-atag to eru rin, su id boggayan din man sikandan to kotuusan to kodpuung to mokososoobbu. \v 4 Piru iddos mgo minuvu riyot Iconio, nongova-ad sikandan, su iddos duma, id poomig diyot mgo Judio woy idda mandad so duma, diyon to mgo apostoles. \v 5 Na, iddos konna mgo Judio woy dos mgo Judio duma to mgo ponguu ran, id pomuhawang dan nod posokitan woy od lumbahon to batu si Pablo woy si Bernabe taman tod patoy. \v 6 Piru to nosorollan idda to mgo apostoles, id paahuy ran po-undiyot mgo bonuwa to Listra woy riyot Derbe no sakup to prubinsya to Licaonia woy riyot mgo lugaa no morani tadda. \v 7 Woy rutun, id ponayun dan nid ponudtuu to Moppiyon Dinoggan. \s1 Si Pablo woy si Bernabe riyot Listra woy riyot Derbe \p \v 8 Na riyot Listra, duwon sokkad no minuvu no pungku no dii en od poko-ipanow pomon poron to kodtobbow rin. \v 9 Laggun tid pominog sikandin taddot osengan ni Pablo, id tongtongngan sikandin ni Pablo woy nokita rin no duwon kopomakoy tat pungku nod ko-uliyan. \v 10 De-en id oseng si Pablo to monokkaa no mid ungketen to, “Lohinat ka!” Na idda ron en, id lohinat woy id umbottut iddos pungku woy noko-ipanow ron. \p \v 11 To nokita to mo-uraan minuvu iddos id puungan ni Pablo, id pon-ooseng dan to monokkaa riyot kandan no kinohiyan no Licaonia, kahi ran to, “Eh, id ponog dinit keta iddos mgo monama no novauy'n minuvu!” \v 12 Purisu id ngoranan dan onsi Pablo taddot ngaran to mgo monama ran. Si Bernabe, id ngoranan dan ki Seus woy si Pablo, id ngoranan dan mandad ki Hermes, oyyos Pablo man kos timbang bivig.\f * \fr 14:12 \ft Dos kohulugan to ngaran no Seus, \fk hari to konna bonnaan mgo monama,\ft woy dos kohulugan to ngaran no Hermes, \+fk timbang bivig to bonnaan mgo monama.\f* \v 13 Diyot morani to bonuwa to Listra, duwon simba-an to monama ran no si Seus. Na iddos tohodbuwis taddon simba-an, id inguma riyot sobbangan taddon bonuwa. Id totuyuk sikandin to mgo turu no baka no id boliyoggan to bulak, oyya su kopi-i rin duma taddot mgo minuvu rutun no id buwis idda taddot oruwon apostoles. \p \v 14 Piru to nokosaddoo si Bernabe woy si Pablo taddot od puungan to mgo minuvu, id bendas dan kos kandan no umpak amoy'd pokita no waa ran nahaa tadda. Woy id lungkossu ran po-undiyot mgo minuvu woy id oseng to monokkaa no mid ungketen to, \v 15 “Mgo suwod, mambot id puungan dow ini su mgo minuvu koy ra man mandad iling koniyu! Id undini koy amoy'd ponudtuu koniyu to Moppiyon Dinoggan, su amoy od tanan kowd taddot waa koru-anon no mgo monama woy od porani kow taddot ma-antoy'n Monama no mid bovaa to langit, livuta, dahat woy dos langun no nokota-aw ka-ay. \v 16 Dangan, id podtohon da to Monama iddos langun no konna mgo Judio nod puung to ahad ondan nid kopi-i ran. \v 17 Piru ahad ungketen, inaayun din id pokita kos kopiyannoy rin amoy'd posivonnaa keta no duwon en Monama. Oyya su id boggayan kow nikandin to uran woy moppiyon bunga to mgo pinomuwa riyot ollog no timpu amoy duwon ko-uyahan woy kahaan dow.” \v 18 Ahad iling tadda kos id ikahi onni Pablo, noosayan dan pe-en nid tohoo taddot mgo minuvu nod buwis atag kandan. \p \v 19 Na, duwon mgo Judio nid inguma pomon diyot Iconio woy riyot Antioquia no sakup to Pisidia. Id sutsutan dan iddos mgo minuvu nod poomig kandan. Woy pomon tadda, id ponlumbahan dan si Pablo to batu, woy id goyod dan po-undiyot leggua to sobbangan taddon bonuwa su kunan dan ko id patoy ron sikandin. \v 20 Piru todtahad to nokolingkus kandin iddos od pompomakoy, id onnow sikandin su duwon don tanud din woy nopongnga, id livod sikandin diyot Listra. So-op no allow, id undiyon sikandin woy si Bernabe to bonuwa to Derbe. \s1 Dos Kodlivod onni Pablo woy Bernabe riyot Antioquia no Sakup to Siria \p \v 21 Na riyot Derbe, id ponudtuu onni Pablo iddos Moppiyon Dinoggan woy mo-uraa kos id pomakoy ki Disas. Nopongnga idda, id livod dan diyon to Listra, Iconio woy riyot Antioquia no sakup to Pisidia. \v 22 Diyon to ipat bonuwa nod undiyonnan dan, id ponokkaa ran iddos od pompomakoy woy id inniyat dan nod ponayun diyot kopomakoy. Kahi ran to, “Ko-ilangan nod poko-ukit ki to mo-uraan kosupittan, idda pa od pokolonug ki riyon to kodharit Monama.” \v 23 Na, riyon to ipat lugaa no duwon id lolivuung nod pompomakoy, mid aam si Pablo woy si Bernabe to od pombuyyahon tod pompomakoy. Duma to koddasaa woy kodpuasa, id salig dan sikandan diyon tod Longaggon no id solihan dan. \p \v 24 Nopongnga idda, id poolivod dan no mid baya riyot prubinsya to Pisidia taman to noko-inguma ran diyot prubinsya to Pamfilia. \v 25 Woy id ponudtuu ran iddos kahit Monama riyot bonuwa to Perga no sakup to Pamfilia. Na, id potupang dan po-undiyot bonuwa to Atalia. \v 26 Pomon dutun, id sakoy ran to bollangay woy mid livod mandon sikandan diyot Antioquia no sakup to Siria. Su riyon en no lugaa id tigkanoy kos kandan no pinuungan woy riyon en id dasaa iddos od pompomakoy no iddos Monama, od tavang ongki Pablo riyot pinuungan dan, no ko-ungkay nopongnga ran don. \v 27 To id dunggu ran don diyot Antioquia, id livuung dan iddos od pompomakoy woy id ituu ran iddos langun no id puungan to Monama ukit kandan, woy dos kodboggoy rin to daan nod pomakoy mandad iddos konna mgo Judio. \v 28 Na rutun, id oubpa pa sikandan to nouhoy'n timpu duma tod pompomakoy. \c 15 \s1 Dos Kodlolivuung to od Pombuyyahon tod Pompomakoy riyot Jerusalem \p \v 1 Na, duwon mgo Judio nod pompomakoy no pomon diyot prubinsya to Judea no id pon-undiyot bonuwa to Antioquia woy id nonawwan dan iddos od pompomakoy no konna mgo Judio. Kahi ran to, “Otik dii kow od potupu iling taddot botasanon no id nonaw ni Moises, dii kow en od kotobbus.” \v 2 Piru iddon nonaw, ayas id apuu ni Pablo woy Bernabe. De-en iddos od pompomakoy riyot Antioquia, id aam ongki Pablo woy taddot duma nod pompomakoy no od undiyon to Jerusalem amoy'd potongkooy to mgo apostoles woy taddot od pombuyyahon dan moka-atag taddon nonaw. \p \v 3 De-en id pologkiyat sikandan taddot od lolivuung nod pompomakoy. Id tuuy ran diyot prubinsya to Fenicia woy riyot Samaria amoy'd ponudtuu ran no mo-uraa kos konna mgo Judio no id pomakoy ron to Monama. Iddon ponudtulon, oray'n nokopahaa taddot mgo suwod to kopomakoy rutun. \v 4 Na, to kod-inguma ran diyot Jerusalem, nahaa nid tommu kandan iddos od pompomakoy, dos od pombuyyahon dan woy dos mgo apostoles. Woy id ituu onni Pablo iddos langun no id puungan to Monama ukit kandan. \v 5 Piru duwon od pompomakoy no sakup to mgo Pariseo no id lohinat woy mid ikahi to, “Ko-ilangan en nod potupu kos konna mgo Judio woy od tuman to mgo Suhu ni Moises.” \p \v 6 Purisu iddos mgo apostoles woy dos od pombuyyahon tod pompomakoy, id polivuungoy amoy'd unsaran iddon opulanan. \v 7 To mowwet don iddos kandan no kodpo-opuloy, id lohinat si Pedro woy mid ikahi to, “Mgo suwod, nokosaddoo kowd no id aam a dangan to Monama pomon ka-ay't keta amoy'd ponudtuu to Moppiyon Dinoggan diyot konna mgo Judio, su amoy od pokorinog sikandan woy'd pomakoy. \v 8 Iddos Monama no nokosaddoo ko ondan kos diyot ginawa to mgo minuvu, id pokita no id tanggap din mandad iddos konna mgo Judio ukit to kodboggoy kandan to Uhis no Ispiritu iling taddot id puungan din keta. \v 9 Id pokita to Monama no siketa no mgo Judio woy sikandan no konna mgo Judio, waa id podmusing din, oyya su ukit to kopomakoy ran, id posinsyan din sikandan iling taddot kodposinsya rin keta. \v 10 De-en mambo man tod poongotton dow kos Monama, su id povoggatan dow iddos od pompomakoy ukit to nonaw row no ko-ilangan nod ikuu ran to mgo botasanon ta? Su ahad siketa woy dos keton kovuyyahan, waa en nokogaha nid tuman tadda. \v 11 Poomdomma row no id pomakoy ki nod kotobbus ki ukit to eru tod Longaggon no si Disas Krays, woy ungketen dad en mandad iddos konna mgo Judio.” \p \v 12 Na nopongnga dos osengan ni Pedro, id po-onong-onong da iddos mgo minuvu amoy'd pominog ki Bernabe woy ki Pablo. Id ponudtuu ran iddos moka-atag to langun no mokososoobbun id puungan to Monama ukit kandan diyot konna mgo Judio. \v 13 To nokopongnga ran don id ooseng, mid ikahi si Santiago\f * \fr 15:13 \ft Ini si Santiago, sokkad sikandin taddot mgo suwod tod Longaggon.\f* to, “Mgo suwod, pominogga row inis od osengon ku. \v 14 No-ituu ron gena ni Pedro iddos unnon kodpokita to Monama to ginawa rin diyot konna mgo Judio ukit to kod-aam din to mgo minuvu pomon diyot kandan, su amoy od kovovallan sikandan no mgo minuvu rin. \v 15 Ini en iddos no-ikahi riyot Nosulat no Kahit Monama ukit to mgo propeta no mid ungketen to, \q1 \v 16 ‘Kopongnga ka-ay, od livod a woy od poohinaton ku mandon iddos kohoriyan ni David no iling to baoy no nohobba. \q2 Od upiyannan ku iddos nongorattan woy od poohinaton ku en mandon idda,\f * \fr 15:16 \ft Dos kohulugan ka-ay, si Disas no lubbad ni Harin David kos od pohoriyon to Monama. Id pokita rin kos eru rin diyot mgo Judio woy od ponokkalon din mandon.\f* \q1 \v 17 amoy iddos langun no konna mgo Judio no id aam ku, od kovovallan no mgo minuvu ku. \q1 \v 18 Ini en kos id ikahi tod Longaggon no id posaddoo rin pomon poron dangan.’ ”\f * \fr 15:18 \ft Od kovasa ini riyot Amos 9:11-12.\f* \p \v 19 Na ponayun mid ikahi si Santiago to, “De-en diyot koddin poomdom, konna ta od povoggatan iddos konna mgo Judio nid pomakoy ron to Monama. \v 20 Iyon moppiya, od sulatan ta sikandan no dii ran od ka-an taddot id buwis don diyot konna bonnaan mgo monama, woy dii ran od laayuk to konna ran sawa woy dii od ka-an to monnanap no nopollong, oyyos waa nokoleggua kos longossa woy dii ran mandad od ka-an to longossa. \v 21 De-en moppiya no od tuman dan ka-ay amoy diid kolibmit kos mgo Judio kandan. Oyyos pomon poron dangan, id nonaw ron inin mgo Suhu ni Moises ipat Allow't Kod-imolloy riyot mgo simba-an to Judio riyon to ipat bonuwa.” \s1 Dos Sulat atag to Konna mgo Judio nod Pompomakoy \p \v 22 Na, iddos mgo apostoles woy dos od pombuyyahon ahad iddos langun no nolivuung nod pompomakoy rutun, id pomuhawang sikandan nod aam to mgo duma ran no id poruma ki Pablo woy ki Bernabe nod undiyon to Antioquia. Na iddos na-aam, si Silas woy si Judas no id ngoranan mandad ki Barsabas. Inin mgo minuvu, mowwet kos kod-ontong kandan to mgo suwod diyot kopomakoy. \v 23 Na, id piyod dan iddos sulat no iling ka-ay kos nokota-aw. \p “Atag tod pompomakoy no konna mgo Judio no mid oubpa ruwot Antioquia, riyot prubinsya to Siria woy riyot Cilicia. Sikami no mgo suwod dow to kopomakoy, dos mgo apostoles woy dos od pombuyyahon tod pompomakoy ka-ay't Jerusalem, od intud koniyu ko momonnu kow rad duwon. \v 24 Norinoggan doy no duwon kun mgo Judio no pomon dinit konami no nokopo-ukag duwot koniyu ukit to id nonaw ran no konna ollog, woy idda en kos nokotaong koniyu. Piru waa roy sikandan suhuwa. \v 25 De-en nosokaddan to puhawang doy nod aam to od po-unduwonnon to koniyu. Woy od duma ron sikandan taddot id ginowannan ta no si Bernabe woy si Pablo \v 26 no id buwis to umuu ran, ahad pa riyot kopotayan atag to pinuungan tod Longaggon ta no si Disas Krays. \v 27 Purisu id po-unduwon doy si Judas woy si Silas amoy od paabbotlabbot ka-ay't nokota-aw to sulat doy koniyu. \v 28 Ukit to kodpomandu to Uhis no Ispiritu, nokodsokkad koy no dii roy en sikiyu od povoggatan ukit to kod-ikuu taddot duma pon mgo botasanon doy. Iyon da ko-ilangan nod tumanon dow, ini en so, \v 29 yo kow en od ka-an taddot id buwis don diyot konna bonnaan mgo monama, yo kow od ka-an to monnanap no nopollong, oyyos waa nokoleggua kos longossa, woy yo kow mandad od ka-an to longossa woy yo kow od laayuk to konna row sawa. Otid olihuwan dow ini langun, moppiya kos id puungan dow. Na, ka-ay ra en taman kos sulat doy.” \p \v 30 De-en id pologkiyat don iddos id ponsuhu po-undiyot Antioquia, woy to kod-inguma ran dutun, id livuung dan iddos langun nod pompomakoy woy id boggoy ran iddon sulat. \v 31 To kodbasa ran tadda, oraroy ran no nahaa taddot moko-inniyat no mgo pomandu. \v 32 Na si Judas woy si Silas no mgo propeta, mo-uraa kos id nonaw ran amoy'd inniyat woy od tavang nod mosalig kos kopomakoy to mgo suwod. \v 33 Nopongnga ran id oubpa riyot Antioquia to pilon simana, id pologkiyat sikandan to mgo suwod to kopomakoy rutun. To waa ran pa id ipanow, id dosalan pa sikandan taddot od pompomakoy no iddos Monama, od boggoy to moppiyon iponawon dan to kodlivod diyot id ponsuhu kandan. \v 34-35 Piru si Pablo, si Bernabe woy si Silas, id polintotuwos pa riyot Antioquia. Na, duma to mo-uraan od pompomakoy rutun, id nonaw woy id paabbotlabbot dan iddos kahi tod Longaggon. \s1 Dos Kodpo-opuloy ni Pablo woy Bernabe \p \v 36 Na waa nouhoy pomon tadda, mid ikahi si Pablo ki Bernabe to, “Od lowwiyon ta iddos mgo suwod ta riyot kopomakoy no riyon to ipat bonuwa no noponudtulan tad to kahi tod Longaggon. Od ontongngan ta ko momonnu ron sikandan dutun.” \v 37 Id aman si Bernabe tadda, woy id kopi-i rin nod porumannon si Juan no id ngoranan mandad ki Marcos. \v 38 Piru si Pablo, dii rin id kopi-i nod porumannon iddos minuvu no id tanan kandan laggun to riyon dan to prubinsya to Pamfilia, oyyos waa sikandin id ponayun nid tavang to pinuungan dan. \v 39 Pomon tadda, duwon dakkoon kodpo-opuloy ran, de-en id posuwayoy ran. Na, id duma ni Bernabe si Marcos woy id sakoy ran to bollangay po-undiyot isla to Cipre. \v 40 Si Pablo mandad, id poruma rin si Silas. To waa pa sikandan id ipanow, id dasaa iddos od pompomakoy no iddos od Longaggon, od tavang diyot kandan no iponawon. \v 41 Id tuuyan onni Pablo iddos nokod-osso-osson bonuwa riyot prubinsya to Siria woy Cilicia amoy'd ohotton kos kopomakoy taddot id lolivuung nod pompomakoy rutun. \c 16 \s1 Id Duma si Timoteo ki Pablo woy ki Silas \p \v 1 Na, ponayun si Pablo woy si Silas to iponawon dan po-undiyot bonuwa to Derbe woy riyot Listra. Duwon sokkad nod pompomakoy riyot Listra no id ngoranan ki Timoteo. Judio iddos inoy rin no od pomakoy mandad, piru Griego\f * \fr 16:1 \ft Iddos tribu no Griego, od ngoranan mandad no konna mgo Judio.\f* iddos amoy rin. \v 2 Iddos mgo suwod to kopomakoy no toho Listra woy Iconio, id doong ki Timoteo no moppiya sikandin no minuvu. \v 3 Id kopi-i ni Pablo nod dumannon si Timoteo, de-en id potupuwan\f * \fr 16:3 \ft Dos mgo Griego, konna ran botasanon iddos kodpotupu, piru id potupuwan ni Pablo si Timoteo amoy waa baavag to kodnonaw rin to mgo Judio.\f* din sikandin amoy diid kosawoy to dumon mgo Judio riyot mgo lugaa nod pon-undiyonnan dan. Oyya su iddos langun no Judio no id pon-ubpa rutun, nokosaddoo no Griego iddos amoy rin. \v 4 Na riyon to ipat bonuwa nod undiyonnan dan, id paabbotlabbot dan tod pompomakoy iddos mgo suhu no nosokaddan to puhawang taddot mgo apostoles woy taddot od pombuyyahon tod pompomakoy riyot Jerusalem. Id ikohiyan dan no ko-ilangan en nod tumanon dan idda. \v 5 De-en id mosalig pe-en kos kopomakoy taddot nongolivuung nod pompomakoy woy ipat allow, od kotimulan kos ko-uralloy ran. \s1 Dos id Pokita to Monama ki Pablo riyot Troas \p \v 6 Na, diyon dan id baya to prubinsya to Frigia woy riyot Galacia, oyyos waa man id aman kandan iddos Uhis no Ispiritu no od ponudtuu ran to kahit Monama riyot prubinsya to Asia.\f * \fr 16:6 \ft Ini en kos prubinsya no morani riyot Metom no Dahat woy Dakkoon Dahat no od ngoranan don to Turkey koungkay'n timpu.\f* \v 7 To morani ron sikandan diyot prubinsya to Misia, od suwoy nanoy sikandan po-undiyot prubinsya to Bitinia, piru waad aman iddos Ispiritu no id pomon ki Disas. \v 8 De-en id ukit dan baling diyot prubinsya to Misia woy id potupang dan po-undiyot bonuwa to Troas. \v 9 Na iddon bulli, duwon id pokita to Monama ki Pablo. Nokita rin iddos sokkad no minuvu no toho Macedonia no mid lohinat woy id po-eru-eru kandin, kahi rin to, “Allus ka rinit Macedonia woy tovangi koy!” \v 10 Nopongnga idda, id panoypanoy koyd\f * \fr 16:10 \ft Iddos unayan no duwon kahi no ‘koyd’ oyyos si Lucas nid sulat ka-ay'n libru, id duma ongki Pablo to kod-ipanow ran pomon diyot Troas.\f* nod undiyon to Macedonia, su noheddam doy no id umow koy en to Monama amoy'd ponudtuu to Moppiyon Dinoggan diyot kandan. \s1 Dos Kodpomakoy ni Lydia ki Disas \p \v 11 Na pomon diyot Troas, id logkiyat koy nid sakoy to bollangay woy id tollus koy po-undiyot isla to Samotrasia. So-op no allow, noko-inguma koy riyot bonuwa to Neapolis. \v 12 Pomon diyot Neapolis, id logkiyat koy mandon po-undiyot Filipos. Novantug inin bonuwa riyot prubinsya to Macedonia. Mgo toho Roma kos ko-urallan to mid oubpa rutun, woy ahad iddos mgo ponguu ran, id pomon en mandad diyot Roma. Na, id oubpa koy pa rutun daom to pilon allow. \p \v 13 Na riyon to Allow't Kod-imolloy, id leggua koy pomon diyot sobbangan taddon bonuwa woy id undiyon koy to ibpit to oweg su riyot poomdom doy, duwon lugaa rutun nod lolivuungan to mgo Judio amoy'd dasaa. Dutun, duwon mgo molitan no id lolivuung, de-en id unsad koy woy id ponudtuu kandan moka-atag to kahit Monama. \v 14 Sokkad taddot id pominog konami, id ngoranan ki Lydia no toho Tiatira no tohodboligya to mahaa no ogget nod momoollutu.\f * \fr 16:14 \ft Inin batok o kolor, od sukuvon to mgo hari woy taddot mgo noruwonnan.\f* Inin molitan, duwon allak din to Monama. Laggun tid pominog dan konami, id kobbit to Monama nod Longaggon kos pusung din no od tonggapon iddos id nonaw ni Pablo. \v 15 Purisu sikandin woy dos langun to sakup din diyot kandin no baoy, id poboutismu. Nopongnga idda, id inggat koy nikandin nod allus diyot baoy rin, kahi rin to, “Otik duwon kodsalig dow no mooggot a nid pomakoy tod Longaggon, diyon kow pa tahad to baoy ku.” Na, pomon to dii en sikandin od povolivad, id duma koy kandin. \s1 Dos Kodprisu ki Pablo woy ki Silas diyot Filipos \p \v 16 Sokkad no allow laggun tid undiyon koy to lolivuungan to koddasaa, nokotommu koy to sokkad no uripon no mongovay. Id losuran sikandin to busow no id boggoy kandin to kotuihan to kod-otuk tod inguma pa nod pongkotomanan. Ukit taddot kotuihan din, nokoponoopi to dakkoo iddos id pon-uripon kandin. \v 17 Na, id tintinundug ki Pablo woy konami iddon mongovay woy id pehes sikandin no mid ungketen to, “Inin mgo minuvu, mgo uripon to Monama no Lampas to Langun. Id ponudtuu ran koniyu ko momonnu kow od kotobbus!” \v 18 Daom to mo-uraan allow, idda en kos id puungan din taman to no-oppos si Pablo. De-en id isau rin iddos mongovay woy id ikohiyan din iddos busow no mid lasud kandin to, “Ukit to kotuusan ni Disas Krays, leggua ka pomon duwot mongovay!” Na idda ron en, id leggua iddos busow. \p \v 19 To nosorollan taddot id pon-uripon tat mongovay no dii ran don od pokoponoopi ukit kandin, id ammot dan si Pablo woy si Silas woy id goyod po-undiyot mgo ponguu taddon bonuwa. \v 20 To id po-isau ran don onsi Pablo riyot mgo tohodhukum to Roma, mid ikahi iddos id pon-uripon tat mongovay to, “Inin mgo Judio, id bovaa ra en to ukahan ka-ay't keton bonuwa. \v 21 Oyya su id nonaw ran to botasanon no id diiyan ta no mgo toho Roma, de-en konna ta od tonggapon idda.” \v 22 Na iddos mo-uraan minuvu no nolivuung dutun, id lonug to kodposakit kandan woy id pombendas taddot mgo ponguu iddos umpak ni Pablo woy Silas woy id povodasan sikandan. \v 23 Nopongnga ran ponamantamani tid badas, idda pa id poprisu woy id po-upiyannan sikandan tid tamong diyot prisuwan amoy diid pokolegguang. \v 24 De-en id piyod sikandan taddot tohodtamong to prisuwan diyot oray'n nokosungguk no kwartu woy id pasung kos pa-a ran. \p \v 25 To mgo tongngovulli ron, id dasaa si Pablo woy si Silas woy id kanta ran atag to koddoong to Monama. Woy idda mandad so mgo pinirisu rutun, id pominog kandan. \v 26 Na, tigkow ron duwon monokkaan linug woy nouva kos prisuwan, woy idda ron en, nongoukatan kos langun no lokkob woy nongo-akas kos kodina taddot langun no pinirisu. \v 27 To nokohimata iddos tohodtamong to prisuwan woy to nokita rin no noukatan don iddos mgo lokkob, kunan din ko nokopaahuy ron sikandan. De-en id tadnus din kos polihuma rin su od pongoggot nanoy. \v 28 Piru id pehes si Pablo kandin, kahi rin to, “Iya! Yo kod pongoggot, su ini koy rad langun!” \v 29 Na iddos tohodtamong to prisuwan, id pa-angoy to suu woy id lukutlukut sikandin id usok woy mid lingko-od diyot isowwan onni Pablo no id pongookoo to mattag allak. \v 30 Nopongnga, id piyod din sikandan diyot leggua woy mid ikahi sikandin to, “Sir, ondan man kos od puungan ku amoy'd kotobbus a?” \p \v 31 Mid tavak onsi Pablo to, “Pomakoy ka tod Longaggon no si Disas Krays amoy'd kotobbus ka woy dos langun no sakup du riyot kikow'n baoy.” \v 32 Na, id ponudtuu ran kandin iddos kahit Monama woy riyot langun no sakup din diyot kandin no baoy. \p \v 33 Na ahad moraom don no bulli, id piyod pe-en taddot tohodtamong to prisuwan si Pablo woy si Silas diyon to oweg amoy'd unavan din kos mgo pali ran. Woy id poboutismu sikandin ahad iddos langun no sakup din diyot kandin no baoy. \v 34 Nopongnga idda, id piyod din onsi Pablo riyot baoy rin amoy od pokannon. Oray'n nahaa iddos tohodtamong to prisuwan woy dos langun no sakup din diyot kandin no baoy, su id pomakoy ran don to Monama. \v 35 Na, to sollom don, id suhu taddot mgo tohodhukum to Roma iddos mgo pulis no od undiyon to tohodtamong to prisuwan amoy'd sovukan don si Pablo woy si Silas. \v 36 De-en id ponudtulan onsi Pablo taddot tohodtamong to prisuwan, kahi rin to, “Id suhu iddos mgo ponguu to Roma no od polegguangon kowd. Na ipanow kowd bo, woy muopa no moppiya kos kod-ipanow row.” \p \v 37 Piru id osengan ni Pablo iddos id ponsuhu no mgo pulis, kahi rin to, “Te! Id povodasan koy nikandan diyot isowwan to mgo minuvu ahad waa koy pa intud-inturi, woy id prisu koy pe-en nikandan ahad mgo mohingod koy rad mandad to Roma. Na ko-ungkay, id ollos koy ra nikandan tid poleggua. Konnod kopakoy ika! Ko-ilangan en no sikandan kos od undini amoy'd poleggua konami.” \p \v 38 Na, id poolivod iddos mgo pulis woy id ponudtuu ran iddos id ikahi ni Pablo riyot mgo tohodhukum. To nosorollan dan no si Pablo woy si Silas, mgo mohingod bos mandad to Roma, novaakkan sikandan. \v 39 De-en id undiyon dan to prisuwan amoy'd buyu kandan to posinsya. Nopongnga idda, id piyod dan onsi Pablo riyot leggua to prisuwan woy id buyu ran nod awa sikandan taddon bonuwa. \v 40 De-en to nokoleggua ron si Pablo woy si Silas diyot prisuwan, mid undiyon sikandan to baoy ni Lydia. No-ingumannan dan dutun iddos mgo suwod to kopomakoy, woy id inniyat dan sikandan amoy'd mosalig kos kopomakoy ran. Nopongnga idda, id ipanow sikandan. \c 17 \s1 Si Pablo woy si Silas diyot Tesalonica \p \v 1 Na pomon diyot Filipos, id baya si Pablo woy si Silas diyot bonuwa to Ampipolis woy riyot Apolonia, woy noko-inguma ran diyot bonuwa to Tesalonica. Dutun, duwon simba-an to mgo Judio. \v 2 Woy iling taddot nooyami rin nod puungan, id usok si Pablo rutun woy id paabbotlabbot diyot mgo minuvu taddot Nosulat no Kahit Monama daom to otollun Sobodu. \v 3 Id paabbotlabbot woy id posivonnaa sikandin no ko-ilangan en nod ukit si Disas Krays to kosupittan woy'd kovadnow. Kahin Pablo to, “Si Disas no id ponudtuu ku koniyu, sikandin en kos Mesiyas.” \v 4 Duwon dumon mgo Judio no id pomakoy woy id dumoruma ki Pablo woy ki Silas. Mo-uraa mandad kos id pomakoy no Griego no duwon allak to Monama woy idda mandad so mgo bo-i. \p \v 5 Piru nongosina iddos mgo Judio no waa id pomakoy, de-en id ponlivuung dan iddos morat no mgo minuvu no waad kopuungan. To mo-uraa ron kos nolivuung dan, id tigkanoy ran nid bovaa to ukahan taddon bonuwa woy id lusuran dan iddos baoy ni Jason su od nangkap sikandan ki Pablo woy ki Silas amoy'd piyoddon diyot isowwan to mgo minuvu. \v 6 Piru pomon to waa ran man nokita onsi Pablo, iyon dan baling id ammot, si Jason woy dos dumon suwod to kopomakoy, woy id ponggoyod dan sikandan amoy'd po-isowwon diyot mgo ponguu to iddon bonuwa. Pomon to lingasa ran, id oseng dan to monokkaa no mid ungketen to, “Iddon mgo minuvu no id bovaat ukahan ka-ay to intirut ingod, ka-ay ron ko-ungkay to keton bonuwa! \v 7 Woy id po-ubpa pe-en mandad sikandan ni Jason diyot baoy rin. Langun dan, id supak to mgo suhu to hari to Roma, su mid ikahi sikandan no duwon pa kun osson hari no id ngoranan ki Disas.” \v 8 To norinog idda taddot mgo ponguu woy taddot mgo minuvu taddon bonuwa, nongo-ukag sikandan. \v 9 Na si Jason woy dos duma nod pompomakoy, id povayad pa sikandan to piyansa, idda pa id polegguang sikandan. \s1 Si Pablo, si Silas woy si Timoteo riyot Berea \p \v 10 Na, to novulli ron, id pologkiyat to mgo suwod to kopomakoy si Pablo woy si Silas po-undiyot bonuwa to Berea. To kod-inguma ran dutun, id undiyon dan to simba-an to mgo Judio. \v 11 Moppiya pa kos mgo toho Berea kuntra taddot mgo toho Tesalonica, oyya su oraroy ran od kopiyan nod pominog taddot id paabbotlabbot ni Pablo. Ipat allow, od basa ran taddot Nosulat no Kahit Monama amoy'd kosorollan dan ko mooggot en iddos id nonaw ni Pablo. \v 12 De-en mo-uraa kandan kos id pomakoy ahad iddos mgo Griego no mama woy idda mandad so mgo bo-i. \p \v 13 Piru to nosorollan to mgo Judio no toho Tesalonica no id nonaw si Pablo to kahit Monama riyot Berea, id undiyon mandad sikandan, su amoy od sutsutan dan iddos mgo minuvu rutun nod bovaa to ukahan. \v 14 De-en go-os id po-ipanow to mgo suwod to kopomakoy si Pablo po-undiyon to ibpit to dahat. Piru si Silas woy si Timoteo, id polintotuwos poron diyot Berea. \v 15 Iddos mgo minuvu no mid duma ki Pablo, id dullung kandin taman diyot bonuwa to Atenas. Nopongnga, id uli ran diyot Berea woy id ponudtuu ran ki Silas woy ki Timoteo iddos ponaannon ni Pablo no go-os sikandan od potunduhon. \s1 Si Pablo riyot Atenas \p \v 16 Na laggun tid aangat si Pablo kandan diyot bonuwa to Atenas, id momorat kos ginawa rin to nokita rin iddos oray'n mo-uraa no konna bonnaan mgo monama rutun. \v 17 De-en id undiyon sikandin to simba-an to mgo Judio woy id paabbotlabbot din kos kahit Monama riyot mgo Judio woy riyon mandad to konna mgo Judio no duwon allak to Monama. Ipat allow, id undiyon mandad sikandin to od lolivuungan to mgo minuvu amoy'd pabbotlabbot to ahad ondoy nod pokosasang kandin. \v 18 Duwon mandad mgo tohodnonaw no sakup to pomokayon no id ngoranan to Epikureo\f * \fr 17:18 \ft Inis Epikureo, id pomakoy no iddos dakkoon dontulon to ko-ontayan, od kahaa woy dii sikandan od pomakoy no duwon umuu kopongnga od patoy.\f* woy dos duma, sakup to Estoiko\f * \fr 17:18 \ft Inis Estoiko, id pomakoy no ko-ilangan nod podtohonon iddos mosakit woy kahaan, su iyon duwon koru-anon diyot kandan, iddos kodsalig to ko-ugolingun.\f* no id apuu ki Pablo. Iddos duma, mid ikahi to, “Ondan ayu kos id kopi-i nod osengon ka-ay'n minuvu no uvag kun tod kotuig?” Dos duma mandad, mid ikahi to, “Imman to osson mgo monama kos id ponudtuu rin.” Id oseng dan idda su id ponudtuu man ni Pablo iddos moka-atag ki Disas woy dos moka-atag to kodbadnow. \v 19 Na, id piyod dan si Pablo riyot od lolivuungan to mgo ponguu nod ngoranan to Areopago.\f * \fr 17:19 \ft Inis Areopago, sikandan kos sopuu-oruwon tohodhukum nod oubpa riyot Atenas.\f* Kahi ran ki Pablo to, “Id kopi-i roy no id paabbotlabbot du pe-en iddos lammin nonaw, \v 20 su duwon ossa no id nonaw ru no lammi konami. De-en id kopi-i roy nod kosorollan kos kohulugan tadda.” \v 21 Id ikahi ran idda, su iyon id kopi-i nod puungan to langun no toho Atenas woy ahad taddot pomon diyot nokod-osso-osson ingod no riyon don id pon-oubpa, idda ra en so kodponudtuu woy kodpominog to lammin mgo nonaw. \p \v 22 De-en id lohinat si Pablo riyot isowwan taddot mgo ponguu no sakup to Areopago woy mid ikahi sikandin to, “Sikiyu no mgo toho Atenas, noponulan ku no oray kow od simba taddot id pomokayan dow. \fig Id lohinat si Pablo riyot isowwan to mgo ponguu no sakup to Areopago Pinuungan 17:22|src=" CNT6162.tif" size="span" ref="Pinuungan 17:22" \fig* \v 23 Su laggun to id livonglivong a ka-ay't koniyun lugaa, noponulan ku no mo-uraa kos id simba row, woy nokita ku mandad iddos nosulat diyot buwisanan no mid ungketen to, ‘Atag taddot monama no waa poron nokilaa.’ Na, inis monama no id simba row no waa row poron nokilaa, ini en kos Monama no id ponudtuu ku koniyu. \v 24 Iddos Monama no mid bovaa to intirut ingod woy taddot langun no nokota-aw ka-ay, sikandin en kos od Longaggon diyot datas to langit woy ka-ay to ampow't ingod. De-en waa sikandin id oubpa riyot mgo simba-an no binovallan da to mgo minuvu. \v 25 Waa rin mandad ko-ilongana kos tavang pomon diyot mgo minuvu, oyyos sikandin man kos mid boggoy to umuu woy to langun no ko-ilonganon ta. \v 26 Pomon to sokkad da no minuvu, id bovallan to Monama kos langun no nokod-osso-osson minuvu, woy id poso-ob din sikandan diyot nokod-osso-osson lugaa ka-ay to intirut ingod. Pomon poron to tigkonayan, id puhawang din don tapoy iddos kouhayyoy woy dos tomanan to mgo lugaa nod ubpan dan. \v 27 Id puungan din inis langun, su amoy iddos mgo minuvu, od nangkap kandin woy od pa-aaw-aaw nod kokita sikandin. Piru iyon bonnaa, iddos Monama, konna moriyu to ipat sokkad keta. \v 28 Oyyos duwon osengan dangan no mid ungketen to, \q1 ‘Sikandin kos id pomonnan to keton umuu, unayan nod pokowaong ki woy nominuvu ki.’ \p Iling mandad taddot id ikahi taddot duma ruwot koniyu no od pongkotuig nod oseng no mid ungketen to, \q1 ‘Siketa, mgo anak ki to Monama.’ \p \v 29 Na, su mgo anak ki man to Monama, konna ki od popoomdom no iddos Monama, iling to konna bonnaan monama no binovallan pomon to buawan, plata o batu ukit to poomdom woy bollad to minuvu. \v 30 Dangan, to waa pa nokokilaa to Monama kos mgo minuvu, id podtohon din pa iddos morat no pinuungan dan. Piru ko-ungkay, id suhu rin iddos langun no minuvu ahad ingkon ka-ay to ampow't ingod no od sondit woy'd tanan sikandan to mgo saa ran. \v 31 Su duwon allow no id panoy to Monama nod hukuman din iddos langun no minuvu ka-ay to intirut ingod, woy ollog dos kandin no kodhukum ukit to sokkad no minuvu no id aam din. Id posivonnalan din ini riyot langun ukit to kodbadnow rin taddon minuvu.” \p \v 32 Na, to norinog dan iddos id ikahi ni Pablo moka-atag to kodbadnow, id sosumpalit kandin iddos duma. Piru iddos duma, mid ikahi to, “Livod ka pobbo rini su od kopiyan koy pe-en nod pominog to kodpaabbotlabbot du moka-atag ka-ay.” \v 33 Nopongnga idda, id tanan si Pablo riyot od lolivuungan dan. \v 34 Na, duwon dad dumon mgo minuvu rutun no id dumoruma ki Pablo woy id pomakoy ki Disas. Sokkad kandan, si Dionisio no sakup to Areopago, woy duwon mandad molitan nod ngoranan ki Damaris woy duwon pe-en duma nid pomakoy. \c 18 \s1 Si Pablo riyot Corinto \p \v 1 Na nopongnga idda, id tanan si Pablo riyot Atenas woy mid undiyon to bonuwa to Corinto. \v 2 Dutun, nokilaa rin iddos sokkad no mama no Judio no toho Ponto no id ngoranan ki Aquila woy dos sawa rin no si Priscila. Lammi pa sikandan id inguma pomon diyot ingod to Italia oyyos duwon suhu ni Harin Claudio no iddos langun no Judio, ko-ilangan nod awa riyot Roma. Na, id undiyon si Pablo to kandan amoy'd lowwi. \v 3 Woy pomon to nokod-iling man sikandan no tohodbovaa to mgo tolda, diyon don sikandin id oubpa woy id potovangoy ran to kodbovaa tadda. \v 4 Na ipat Allow't Kod-imolloy, id paabbotlabbot pe-en ni Pablo iddos kahit Monama riyot simba-an to mgo Judio amoy od kopiyod diyot kopomakoy iddos mgo Judio woy dos mgo Griego. \p \v 5 To kod-inguma ni Silas woy Timoteo pomon diyot prubinsya to Macedonia, iyon id puungan ni Pablo, idda ra en so kodponudtuu to kahit Monama, woy id posivonnalan din diyot mgo Judio no si Disas en kos Mesiyas. \v 6 Piru id supak dan ki Pablo woy id doddorattan dan da en sikandin. De-en id pomadpad din iddos boubbuk diyot umpak din amoy'd kosorollan dan no worad lavut din otid silutan sikandan. Kahi rin to, “Otid silutan kow to Monama, koniyu ron no saa. Konna ad od kosonditan. Pomon ko-ungkay, diyon ad od nonaw to konna mgo Judio.” \v 7 De-en id tanan si Pablo riyot mgo Judio, woy riyon sikandin id oubpa to baoy ni Tito Justo no konna Judio no duwon allak to Monama. Iddos baoy rin, morani ra en to simba-an to mgo Judio. \v 8 Na si Crispo no ponguu taddon simba-an, id pomakoy riyon tod Longaggon woy ahad iddos langun no sakup din diyot kandin no baoy. Mo-uraa mandad no toho Corinto no nokorinog to Moppiyon Dinoggan no id nonaw ni Pablo, woy dos langun taddot id pomakoy, id poboutismu. \p \v 9 Sokkad no bulli, id pokita kos Longaggon ki Pablo ukit to tohenoppon, woy kahi rin to, “Yo kod kovaakki. Ponayun ka to kodponudtuu to koddin kahi ka-ay't bonuwa to Corinto woy yo kod soro. \v 10 Oyyos siyak kos od duma kikow woy waa en od pokoposakit kikow, su duwon pa mo-uraa nod pomakoy koddi ka-ay'n bonuwa.” \v 11 Purisu daom to sokkad no lahun woy'd tongnga, id oubpa si Pablo riyot Corinto woy ponayun sikandin nid nonaw to kahit Monama. \p \v 12 Na, to si Galio ron kos gubernador to Acaya,\f * \fr 18:12 \ft Dangan, to na-ahaw to mgo toho Roma iddos ingod to Grecia, nova-ad ini to oruwon prubinsya no idda en so Macedonia woy Acaya. Si Galio kos gubernador to Acaya.\f* id posokaddoy iddos mgo Judio nid ammot ki Pablo, woy id piyod dan sikandin diyot gubernador amoy'd hukuman. \v 13 Kahi ran diyot ki Galio to, “Inin minuvu, id piyod to mgo minuvu nod simba to Monama riyot po-ukit no supak to keton pomokayon!” \p \v 14 To od ooseng don nanoy si Pablo, idda ron en, mid ikahi si Galio riyot mgo Judio to, “Otik nokopuung pa inin minuvu to morat woy movoggat no saa, ollog nanoy nod pominoggon ku sikiyu. \v 15 Piru pomon to inin ukahan, moka-atag da man to mgo osengan, mgo ngaran to minuvu woy moka-atag da to koniyun pomokayon, de-en tohon dowd! Su konna a od kopiyan nod usoy to iling duwon no samuk!” \v 16 Na, id pa-awa rin sikandan diyot hukumanan. \v 17 Nopongnga, id ammot to mgo minuvu si Sostenes no ponguu to simba-an to mgo Judio, woy id lompossan dan sikandin diyot leggua to hukumanan. Piru si Gubernador Galio, id podtohon din da en idda. \s1 Dos Kodlivod ni Pablo riyot Antioquia \p \v 18 Na, nouhoy pa id oubpa si Pablo duma taddot mgo suwod to kopomakoy riyot Corinto. Nopongnga, id undiyon sikandin to bonuwa to Cencrea duma iddos toosawa no si Aquila woy si Priscila. Dutun, id popogung si Pablo, patow no iddos id tandu rin diyot Monama, notuman din don. Pomon diyot Cencrea, id sakoy ran to bollangay po-undiyot prubinsya to Siria. \v 19 Id tuuy sikandan diyot bonuwa to Efeso woy rutun, id polintotuwos don si Aquila woy si Priscila. To waa pa id ponayun si Pablo to iponawon din, id undiyon pa sikandin to simba-an to mgo Judio woy mid nonaw. \v 20 Na, id owiran sikandin tod pompomakoy no od oubpa pa rutun, piru id elle si Pablo. \v 21 To kod-ipanow rin, mid ikahi sikandin to, “Od livod a rinit koniyu otik id kopi-it Monama.” Nopongnga rin osenga idda, id sakoy sikandin to bollangay pomon diyot Efeso. \p \v 22 To id inguma sikandin diyot bonuwa to Cesarea, id ponayun sikandin nid undiyon to Jerusalem amoy'd lowwi tod pompomakoy rutun. Nopongnga, id ponayun sikandin diyot Antioquia. \v 23 To pilon simana to kod-oubpa ni Pablo rutun, id ipanow ron mandon sikandin, woy id pontuuyan din iddos od pompomakoy riyot prubinsya to Galacia woy riyot Frigia. Id inniyat din iddos langun nod pompomakoy rutun no od mosalig diyon to kopomakoy ran. \s1 Si Apolos diyot Efeso \p \v 24 Na iddon timpu, duwon sokkad no Judio no toho Alejandria nod ngoranan ki Apolos no id inguma riyot Efeso. Oraroy sikandin od kotuig nod ooseng woy dakkoo kos sinorollan din moka-atag to Nosulat no Kahit Monama. \v 25 Duwon id nonaw rin dangan moka-atag tod Longaggon no si Disas Krays. Oraroy sikandin od kopiyan nod nonaw woy ollog en kos id nonaw rin. Piru iddos boutismu no nosorollan din, idda ra en so boutismu no id nonaw ni Juan. \v 26 To waa kod-aang-aang, id ponudtuu rin kos kahit Monama riyot simba-an to mgo Judio no riyon to Efeso. Na, to norinog ni Aquila woy Priscila iddos nonaw rin, id piyod dan sikandin diyot kandan no baoy woy id paabbotlabbot dan pe-en kandin iddos moka-atag to po-ukit to Monama to kodtobbus to minuvu. \v 27 To nopuhawang ni Apolos nod undiyot prubinsya to Acaya, id tovangan sikandin tod pompomakoy riyot Efeso. Woy id popiyod sikandan to sulat diyot mgo suwod to kopomakoy no riyon to Acaya amoy'd tonggapon dan si Apolos. Na, to kod-inguma rin, dakkoo kos notavang din taddot mgo minuvu no id pomakoy pomon to eru to Monama. \v 28 Oyya su riyot isowwan to mgo minuvu, notalu rin iddos langun no kod-apuu to mgo Judio. Ukit to kodpaabbotlabbot din taddot Nosulat no Kahit Monama, mosalig iddos kodposivonnaa rin no si Disas en kos Mesiyas. \c 19 \s1 Dos Kod-undiyon ni Pablo to Efeso \m \v 1 Na laggun to riyon pa si Apolos to bonuwa to Corinto,\f * \fr 19:1 \ft Inis bonuwa to Corinto, sakup to prubinsya to Acaya.\f* si Pablo mandad, id ipanow nid pommuvung woy id poundava sikandin taman to id inguma riyot bonuwa to Efeso. Dutun, duwon nokita rin no pilopila nod pompomakoy. \v 2 Woy id inturan din sikandan, kahi rin to, “To id pomakoy kow, no-iroomman kowd bo taddot Uhis no Ispiritu?” \p Mid tavak sikandan to, “Wora, oyyos waa koy man nokorinog no duwon bos Uhis no Ispiritu.” \p \v 3 Kahi ni Pablo to, “Ondan man bos kos noovottan dow to kodboutismu koniyu?” \p Id tavak sikandan to, “Iddos noovottan doy, iling taddot po-ukit to kodboutismu no id nonaw ni Juan.” \p \v 4 Kahin Pablo to, “Iddos boutismu ni Juan, posivonnaa idda no id sondit kos mgo minuvu woy id tanan to mgo saa ran. Piru id nonaw rin mandad no ko-ilangan nod pomakoy ran taddot od tundug kandin no si Disas.” \p \v 5 Na, to norinog dan iddos id ikahi ni Pablo, id poboutismu ran, patow no id pomakoy ran tod Longaggon no si Disas. \v 6 Nopongnga ran id boutismuwan, id torungngan ni Pablo to bollad din iddos uu ran. Na idda ron en, no-iroomman dan to Uhis no Ispiritu woy noko-ooseng dan to nokod-osso-osson kinohiyan no waa ran nopohinonawwi, woy id ponudtuu ran iddos id posaddoo to Monama kandan. \v 7 Iddos ko-uralloy ran, mgo sopuu-oruwa. \p \v 8 Na daom to otollun buwan, ponayun si Pablo no id undiyon to simba-an to mgo Judio. To waa kod-aang-aang, id paabbotlabbot din iddos moka-atag to kodharit Monama amoy od kopiyod din kos mgo minuvu nod pomakoy. \v 9 Piru iddos duma, motoggas en kos pusung woy diid pomakoy. Woy riyot isowwan to ko-urallan, id podmorat dan da en iddos nonaw moka-atag ki Disas no od ikulon tod pompomakoy. De-en id tanan si Pablo rutun duma taddot od pompomakoy. Na ipat allow, id paabbotlabbot din iddos kahit Monama riyon to mgo minuvu no riyot iskwilahan ni Tirano. \v 10 Daom to oruwon lahun, idda en kos id puungan din. Pomon tadda, iddos langun no Judio woy konna mgo Judio no id pon-oubpa riyot prubinsya to Asia, nokorinog sikandan to kahit Monama moka-atag tod Longaggon no si Disas Krays. \s1 Dos mgo Anak ni Esceva \p \v 11 Na, mo-uraa kos mokososoobbun pinuungan to Monama ukit ki Pablo. \v 12 Ahad iddos id gamit din no mgo panyu woy ogget no od piyoddon diyon tod pongkovohokan, od ko-uliyan en sikandan woy od ponleggua kos mgo busow nid lasud kandan. \p \v 13 Duwon mandad mgo Judio no id livonglivong nod po-uvag-uvag no duwon kotuusan dan nod pokopoleggua to mgo busow, woy id geddaman dan tid gamit iddos ngaran tod Longaggon no si Disas. Od oungketen sikandan to, “Od ikohiyan ku sikkow, ukit to kotuusan to ngaran ni Disas no id ponudtuu ni Pablo, leggua ka!” \v 14 Na, duwon pittun toosuwod no iling en tadda kos id puungan dan. Iddos amoy ran, si Esceva no sokkad no Judio woy ponguu to mgo tohodbuwis. \v 15 Id geddaman dan tid poleggua iddos busow ukit to ngaran ni Disas, piru mid ikahi iddos busow to, “Nokokilaa a ki Disas woy nosorollan ku iddos minuvu nod ngoranan ki Pablo, piru sikiyu, ondoy kow man?” \v 16 Idda ron en, id lurog sikandan taddot id losuran, woy nongovendas kos umpak dan woy langun dan, waa en nokogaha. De-en id pomaahuy ran pomon diyot baoy no paanan waa umpak woy nongopoliyan. \v 17 Iddon notomanan, norinog to langun no Judio woy konna mgo Judio no id pon-oubpa riyot Efeso, de-en novaakkan dan woy ayas pe-en novantug kos ngaran ni Disas nod Longaggon. \v 18 Na, mo-uraa kos od pompomakoy no id sondit woy id ponudtuu ran diyot isowwan to mgo minuvu iddos morat no pinuungan dan.\f * \fr 19:18 \ft Id diiyan to Monama iddos kodpuung to ahad ondan no madyik. Od kovasa ini riyot Deuteronomio 18:10-14.\f* \v 19 Mo-uraa mandad no tohodmadyik no id pompiyod to libru ran to kodmadyik amoy'd loowon diyot isowwan to langun. To kod-iyap dan to kontidad taddot mgo libru, noko-inguma idda to mgo limmompuun maan (50,000) diyot kandan no soopi. \v 20 De-en ukit tadda, nokoso-ob kos kahit Monama woy id timuu pe-en kos ko-uralloy tod pompomakoy. \s1 Dos Ukahan diyot Efeso \p \v 21 Nopongnga iddon notomanan, nopuhawang ni Pablo nod baya riyot prubinsya to Macedonia woy riyot Acaya to dii pa sikandin od undiyon to Jerusalem. Woy mid ikahi sikandin no pomon dutun, ko-ilangan nod undiyon sikandin to Roma. \v 22 Na, id po-unna rin diyot Macedonia si Timoteo woy si Erasto no oruwa taddot id tavang kandin. Woy sikandin, id polintotuwos pa riyot prubinsya to Asia. \p \v 23 Laggun to riyon pa si Pablo to Efeso, duwon dakkoon ukahan pomon to iddos dumon mgo minuvu rutun, diid kopiyan taddot nonaw moka-atag ki Disas no od ikulon tod pompomakoy. \fig Ini en si Diana no monama to mgo toho Efeso Pinuungan 19:23-41|src=" HK031G.tif" size="col" ref="Pinuungan 19:23" \fig* \v 24 Iddon ukahan, id tigkonayan to sokkad no minuvu no id ngoranan ki Demetrio no od kotuig nod totunow to plata. Ukit tadda, sikandin woy dos mgo tohodpuung din, id bovaa to moollimot no uvag kun to simba-an. Iddos boyo tadda, id po-iling dan taddot simba-an ni Diana\f * \fr 19:24 \ft Otik diyot Griego no kinohiyan, \fk Artemis\ft kos id ngaran dan ki Diana.\f* no monama ran. Woy pomon tadda, nokoponoopi ran to dakkoo. \v 25 De-en id po-umow ni Demetrio iddos mgo tohodpuung din woy dos duma pa nod pongkotuig nod totunow to plata. Id ikohiyan din sikandan to, “Mgo duma ku, nosorollan dow no noratu ki pomon da en ka-ay'n pinuungan. \v 26 Nokita woy norinog dow iddos id puungan taddot id ngoranan ki Pablo. Id nonaw rin moho no konna kun bonnaa iddos mgo monama no binovallan da to minuvu. Mo-uraa ron iddos id pomakoy woy nopiyod din, konna ra ka-ay't Efeso, ko konna, ahad diyon to intirut prubinsya to Asia. \v 27 De-en worad od koponoopiyan ta woy od korattan kos bantug to keton pinuungan. Konna ra idda, od kowora ron iddos koru-anon taddot simba-an tod bontuhon no monama ta no si Diana. Ko-ungkay, od simba kandin iddos langun diyot prubinsya to Asia woy ahad ka-ay to intirut ingod, piru saddook konnod kouhoy, dii ron sikandin od kilaannon.” \p \v 28 To norinog idda to mgo minuvu no nongolivuung dutun, oraroy ran no nolingasa woy id pomehes no mid ungketen to, “Od povontuhon en si Diana no monama ta no id simba to langun no toho Efeso!” \v 29 De-en nongo-ukag iddos langun nid ubpa taddon bonuwa. Id ammot dan iddos mgo duma ni Pablo no si Gayo woy si Aristarco no toho Macedonia, woy id lungkossu ran nid goyod iddos oruwa po-undiyon to dakkoon od lolivuungan taddon bonuwa. \v 30 Na si Pablo, od kopiyan nanoy nod undiyon amoy'd ooseng diyot isowwan to mgo minuvu, piru waa id aman iddos mgo duma rin nod pompomakoy. \v 31 Duwon mandad mgo ponguu taddon bonuwa no mgo oukuy ni Pablo. Id loglohottan dan sikandin no konna en od undiyon to dakkoon lolivuungan. \v 32 Iddon timpu, ayas pe-en nongo-ukag kos mgo minuvu. Ossa kos peheson to sokkad, woy ossa mandad kos duma, oyya su iddos ko-urallan kandan, waa nokosaddoo to unayan no nolivuung sikandan dutun. \v 33 Na, duwon sokkad no minuvu nod ngoranan ki Alejandro no kunan to mgo minuvu rutun ko sikandin kos unayan taddon ukahan, oyyos nokita ran no id usung sikandin to mgo Judio. Id undiyon sikandin to isowwan woy id sinyas nod po-onong-onong dos mgo minuvu, su amoy id paabbotlabbot din no waa lavut to mgo Judio taddot id puungan onni Pablo. \v 34 Piru to nosorollan to mgo minuvu no Judio sikandin, ayas dan pe-en id pomehes daom to oruwon uras no mid ungketen to, “Od povontuhon en si Diana no monama ta no od simba-anon to mgo toho Efeso!” \p \v 35 Todtahad, nopotivonok dad to sokkad no ponguu taddon bonuwa iddos mgo minuvu. Kahi rin to, “Mgo duma ku no toho Efeso, nokosaddoo iddos langun no minuvu ka-ay to intirut ingod no siketa no toho Efeso, tohodtamong to simba-an taddot novantug no monama ta no si Diana, woy taddot uhis no batu no no-uug pomon diyot langit. \v 36 Waa od poko-ikahi no konna bonnaa ini, de-en pohonnawa row kos uu row woy yo kod aawang od puung to ahad ondan. \v 37 Su inis mgo minuvu no id pompiyod dow ka-ay, waa man sikandan id ponakow riyot simba-an ta, woy waa ran mandad id sosumpalit to keton monama no si Diana. \v 38 Otik duwon ukahan no id po-usoy ni Demetrio woy dos mgo duma rin, duwon man ollog no hukumanan woy mgo tohodhukum ta. Diyon dan en ollog id po-uma iddos mgo ukahan. \v 39 Piru otik duwon pa me-en ossa nod ko-oseng dow, ongati row kos allow nod usayon idda riyot nooyami ta no timpu to kodpolivuungoy. \v 40 Su saddook od ko-inturan ki ka-ay'n ukahan ko-ungkay'n allow, woy waa ollog no id pokotavak ta moka-atag ka-ay.” \v 41 To nopongnga sikandin mid ikahi tadda, id popo-uli rin don iddos mgo minuvu. \c 20 \s1 Dos Kod-ipanow ni Pablo Po-undiyon to Macedonia woy riyot Grecia \p \v 1 Nopongnga iddon ukahan, id po-umow ni Pablo iddos od pompomakoy woy id inniyat din sikandan nod mosalig diyot kopomakoy ran. Na, id obisu sikandin no od undiyon to Macedonia, idda pa id ipanow. \v 2 Id pontuuyan din iddos mgo lugaa no sakup to Macedonia woy id inniyat din iddos od pompomakoy rutun ukit to kahit Monama. Nopongnga, id ponayun sikandin nid ipanow taman tid inguma riyot ingod to Grecia.\f * \fr 20:2 \ft Inis Grecia, id ngoranan mandad no Acaya.\f* \v 3 Woy rutun, id ubpa si Pablo daom to otollun buwan. Na, nopanoy ron sikandin nod sakoy nanoy to bollangay po-undiyot prubinsya to Siria. Piru to nosorollan ni Pablo no duwon puhawang to mgo Judio nod imatoy kandin, id poolivod sikandin nid baya riyot prubinsya to Macedonia. \v 4 Id duma kandin si Sopater no anak ni Pirro no toho Berea. Id duma mandad si Aristarco woy si Segundo no mgo toho Tesalonica, si Gayo no toho Derbe, si Tiquico woy si Trofimo no mgo toho Asia woy si Timoteo. \v 5 To kod-inguma ran diyot Filipos, id unna ron sikandan konami riyot bonuwa to Troas, woy riyon don sikandan id aangat. \v 6 Sikami mandad, to nopongnga ron iddos pista to Paan no Waa Potuvu, id sakoy koy mandon to bollangay daom to limmon allow, idda pa noko-inguma koy riyot Troas woy riyon koyd en nokodtommutommu. Na, id oubpa koy pa rutun daom to pittun allow. \s1 Dos Kodbadnow ki Eutico riyot Troas \p \v 7 Diyot unnon allow to simana, id lolivuung koy amoy'd sampot to kopotayan ni Disas Krays ukit to kodka-an to id toppiktoppik no paan. Na, id ponudtuu si Pablo to kahit Monama riyot mgo minuvu taman to tongngovulli, su od ipanow man sikandin to so-op no allow. \v 8 Na, diyot iko-otollun ondana to baoy no id lolivuungan doy, duwon mo-uraan suu. \v 9 Dutun, duwon sokkad nod kongkonakan don no id ngoranan ki Eutico no id ounsad diyot bintana. Pomon to oray'n mowwet kos kodponudtuu ni Pablo to kahit Monama, nokotinuhon moho si Eutico, de-en no-uug sikandin diyot livuta. To od tovangan don nanoy sikandin to mgo minuvu, id patoy ron sikandin. \v 10 Na id ponog si Pablo, woy id longkobban din si Eutico woy'd kopkoppan. Woy kahi rin diyot mgo minuvu to, “Yo kow'd kaanu, su no-uyag don sikandin!” \v 11 Nopongnga idda, id livod si Pablo riyot datas to baoy woy id pontoppiktoppik sikandin to paan woy id pongka-an koy. Na, ponayun sikandin nid ponudtuu to kahit Monama taman to nosollom. Nopongnga, id logkiyat don sikandin. \v 12 Na iddos od kongkonakan, id atod to mgo minuvu riyot baoy rin woy id lonna kos ginawa ran, su no-uyag man sikandin. \s1 Dos Kod-ipanow ni Pablo Po-undiyot Mileto \p \v 13 Na, nopuhawang ni Pablo no od pomantok da sikandin nod ipanow po-undiyot bonuwa to Ason. Purisu id unna koy kandin, woy id sakoy koy to bollangay woy'd tuuyon doy sikandin dutun su idda man kos ponaannon din. \v 14 To kodbaak din konami riyot Ason, id posakoy roy sikandin woy id ponayun koy po-undiyot bonuwa to Mitilene. \v 15 Pomon dutun, id sakoy koy mandon taddot bollangay woy id inguma koy to so-op don no allow riyot pantok to isla to Quio. So-op no allow, diyon koyd to isla to Samo. So-op mandon no allow, noko-inguma koyd diyot bonuwa to Mileto. \v 16 Wora koyd id tuuy riyot bonuwa to Efeso, su konna od kopiyan si Pablo nod kolewang pa riyot prubinsya to Asia. Oyyos id kopi-i rin no otid kopakoy, od poko-inguma go-os diyot Jerusalem to dii pa od inguma iddos allow to Pentecostes. \s1 Dos Ponaannon ni Pablo to od Pombuyyahon tod Pompomakoy riyot Efeso \p \v 17 Na, to riyon don si Pablo to Mileto, id po-umow rin iddos od pombuyyahon tod pompomakoy riyot Efeso. \v 18 To id inguma ron sikandan, mid ikahi si Pablo kandan to, “Nosorollan dow iddos id puungan ku riyot langun no timpu to duma a pa nikiyu pomon poron to unnon allow to kod-inguma ku rinit Asia. \v 19 Id puungan ku en iddos id popuungan koddi to Monama duma to kodpoobbava woy kodsinoggow timbang uripon tod Longaggon. Id ti-is ku ahad pa iddos mgo kosupittan pomon to puhawang to mgo Judio nod imotayan a. \v 20 Nosorollan dow mandad no waa en kod-aang-aang ku nod ponudtuu koniyu to kahit Monama riyot ko-urallan woy riyot baoy row. Id amin ku tid nonaw iddos od pokomoppiya to koniyun kopomakoy. \v 21 Id paabbotlabbot ku riyot mgo Judio woy riyot konna mgo Judio, no ko-ilangan en nod sondit woy'd tanan sikandan to mgo saa ran woy od pomakoy riyon tod Longaggon no si Disas Krays. \p \v 22 “Na ko-ungkay, od undiyon ad to Jerusalem su ini en kos id suhu koddi to Uhis no Ispiritu, woy waa ku nosorolli ko ondan kos od kotomanan ku rutun. \v 23 Piru iyon ku ra nosorollan no ipat bonuwa nod undiyonnan ku, id ponudtuu koddi to Uhis no Ispiritu no od koprisu a woy od ko-ukitan ku kos dakkoon kosupittan. \v 24 Konna ku id konuhuni inis umuu ku ka-ay to ampow't ingod, su iyon ku ra en id kopi-i no od kopongnga iddos id popuungan koddi tod Longaggon no si Disas Krays, no idda en so kodponudtuu to Moppiyon Dinoggan moka-atag to eru to Monama. \p \v 25 “No-undiyonnan kud sikiyu langun to kodponudtuu moka-atag to kodharit Monama, woy ko-ungkay, nosorollan ku no dii kid en od pokodkitakita. \v 26 De-en od ikohiyan ku sikiyu ko-ungkay, no otik duwon ahad sokkad koniyu nod silutan to Monama, koniyu ron no saa. Konna ad od kosonditan diyot isowwan to Monama. \v 27 Oyyos waa en kod-aang-aang ku to kodponudtuu koniyu taddot langun no dontulon woy id kopi-it Monama. \v 28 Ayyad-ayyad kow to koniyun kopomakoy woy bontayi row iddos langun nod pompomakoy no id potomongngan to Uhis no Ispiritu koniyu. Oyyos sikiyu me-en kos timbang tohodtamong to mgo karnero no idda en so od pompomakoy to Monama no id tobbus ukit to longossa taddot soosokkad no Anak din. \v 29 Su nosorollan ku no otid tanan ad, duwon od loppow pomon duwot koniyu no od po-uvag-uvag no mgo tohodnonaw to kahit Monama. Iling sikandan to movuut no tuyyang diyot puwaason no waa eru nod dora-at to kopomakoy to mgo minuvu no id tomongngan dow. \v 30 Od inguma kos timpu no ahad iddos mgo duma row ra en, od nonaw to uhus amoy'd kopiyod iddos od pompomakoy no od posakup kandan. \v 31 De-en bantoy kow! Yo kow'd kolingow no allow bulli, waa soroan ku to kodpomandu to ipat sokkad koniyu daom to otollun lahun duma to kodtihis to dayas ku. \p \v 32 “Na ko-ungkay mgo suwod, id salig ku sikiyu riyon to Monama woy riyot kandin no kahi moka-atag to ginawa woy eru rin. Su iddos kandin no kahi, od pokoponokkaa to koniyun kopomakoy, woy od pokotanggap kow mandad to kopiyannan no id boggoy rin diyot langun nid ossa rin no novovallan no mgo minuvu rin. \p \v 33 Laggun to riyon a pa to koniyu, waa a no-ima to soopi to dumon minuvu, ahad iddos buawan o mgo umpak dan. \v 34 Nosorollan dow en no id potaddu a to ating amoy'd kotommu ra en kos mgo ko-ilonganon ku, ahad iddos ko-ilonganon to mgo duma ku. \v 35 De-en diyot langun nod puungan ku, id amin ku kos koddin konokkaan amoy id pokita koniyu no ko-ilangan en nod tovangan iddos mgo worowora. Od sompotton ta inaayun iddos id ikahi tod Longaggon no si Disas Krays no mid ungketen to, ‘Lampas pa no moppiya kod kotomanan taddot od boggoy, kuntra taddot od tanggap.’ ” \p \v 36 Na, to nopongnga id ooseng si Pablo, mid lingko-od sikandin woy id dasaa duma iddos langun. \v 37 Id posinoggawoy ran, woy id kopkoppan dan si Pablo woy id orokkan. \v 38 Iyon dan oray'n naanu-i, iddos id ikahi ni Pablo no dii ran don od pokodkitakita. Nopongnga, id atod dan sikandin diyot bollangay nod sokayan din. \c 21 \s1 Dos Kod-undiyon ni Pablo to Jerusalem \p \v 1 Na nopongnga koy id obisu, id sakoy koy to bollangay woy'd tollus diyot isla to Cos. Woy so-op no allow, id undiyon koy to isla to Rodas, woy pomon mandon dutun, mid ponayun koy po-undiyot bonuwa to Patara. \v 2 To koddunggu roy riyot Patara, nokoso-ut koy to bollangay po-undiyot Fenicia no sakup to prubinsya to Siria, de-en id sakoy koy tadda. \v 3 Na, nokovaya koy riyot pantok to isla to Cipre no od kopantow lomig to ivang. Id ponayun koy taman tid dunggu koy riyot bonuwa to Tiro no sakup to prubinsya to Siria. Id ponog koy riyot Tiro su riyon man id poponog kos mgo luwan. \v 4 Id nangkap doy rutun iddos od pompomakoy, woy riyon koy en mid oubpa to kandan daom to pittun allow. Na, ukit to id ponudtuu to Uhis no Ispiritu riyon tod pompomakoy, id osengan dan si Pablo no konna od allus diyot Jerusalem, oyya su od posupittan sikandin dutun. \v 5 Piru riyot allow to kod-ipanow roy, id atod koy taddot langun nod pompomakoy rutun duma to sawa ran ahad iddos mgo anak dan taman diyot ibpit to dahat. Woy rutun, mid lingko-od koy langun amoy'd dasaa. \v 6 Nopongnga idda, id sakoy koyd to bollangay woy id pon-uli ron mandad sikandan. \p \v 7 Pomon diyot Tiro, id ponayun koy po-undiyot bonuwa to Tolemaida. To kod-inguma roy rutun, id olit-olit koy taddot mgo suwod to kopomakoy woy id owwot koy riyot kandan to sokkad no allow. \v 8 So-op no allow, id logkiyat koy mandon po-undiyot bonuwa to Cesarea. To koddunggu roy rutun, mid oubpa koy pa tahad diyot baoy ni Felipe no tohodponudtuu to Moppiyon Dinoggan. Sikandin en dangan dos sokkad taddot pittu no id aam no tohodtavang to mgo apostoles diyot Jerusalem. \v 9 Duwon oppat no anak din no mongovay no duwon kogahan to kodponudtuu taddot id poposaddoo kandan to Monama. \v 10 Laggun tid oubpa koy rutun to pilon allow, duwon id inguma no sokkad mandad no propeta nod ngoranan ki Agabo no id pomon diyot prubinsya to Judea. \v 11 Id porani sikandin konami woy id angoy rin iddos ollon ni Pablo, woy id unoy rin idda tid ikot diyot pa-a woy bollad din. Na mid ikahi sikandin to, “Iling en ka-ay kos ponudtulon to Uhis no Ispiritu no iddos komunoy ka-ay'n ollon, od ikottan to mgo Judio riyot Jerusalem, woy id boggoy sikandin diyot bollad to konna mgo Judio.” \p \v 12 To norinog doy idda, sikami woy dos dumon mgo minuvu rutun, id loglohottan doy si Pablo no konnad od allus diyot Jerusalem. \v 13 Piru mid ikahi si Pablo to, “Mambo moho tod sinoggow kow woy od posakit to ginawa ku? Su nopanoy ad konna ra to kodpoprisu, ko konna, ahad pe-en od patoy a riyot Jerusalem atag tod Longaggon no si Disas.” \p \v 14 Na, pomon to nosorollan doy no konna en sikandin od pa-awid, de-en id ikahi koyd baling to, “Muopa no iddos id kopi-i tod Longaggon kos od kotuman.” \p \v 15 To id lihad don kos pilon allow, id ponemmos koy woy mid logkiyat po-undiyon to Jerusalem. \v 16 Na, duwon od pompomakoy nid pomon diyot Cesarea no id duma konami riyot Jerusalem woy id atod koy nikandan diyot od ubpan doy no baoy ni Mnason no toho Cipre. Sokkad sikandin taddot tapoy nod pompomakoy ki Disas to iddon lugaa. \s1 Dos Kodlowwi ni Pablo ki Santiago \p \v 17 Na, to id inguma koyd diyot Jerusalem, oray'n nahaa iddos mgo suwod to kopomakoy no id olit-olit konami. \v 18 So-op no allow, sikami duma ki Pablo, id lowwi ki Santiago. Diyon en mandad nolivuung iddos langun nod pombuyyahon tod pompomakoy. \v 19 Na, id pongumusta si Pablo kandan woy id ipan din tid ituu iddos id puungan to Monama riyot konna mgo Judio ukit kandin. \v 20 To norinog dan iddos id ikahi ni Pablo, id doong dan kos Monama. Na, id ikohiyan dan si Pablo to, “Suwod, nosorollan dud no ka-ay't Jerusalem, maanmaan kos Judio nid pomakoy woy monit kos ginawa ran nod ikuu to mgo Suhu ni Moises. \v 21 Norinog dan no id nonaw ka kun to langun no Judio no id pon-oubpa riyot lugaa to konna mgo Judio, no dii ran don ko-ilangan nod ikuu taddot mgo Suhu ni Moises. Id ikahi ka kun no dii ron ko-ilangan nod potupuwan iddos mgo anak dan, woy dii ran don mandad od ikuu taddot duma pon botasanon to mgo Judio. \v 22 Na, ondan ayu ko-ungkay kos moppiya nod puungan ta? Su od kosorollan dan en no ka-ay ka. \v 23 Iyon moppiya no od dumannan du kos pomandu roy. Duwon oppat no mama ka-ay no id totandu riyot Monama.\f * \fr 21:23 \ft Iyon dan od puungan amoy'd tuman to id tandu to Monama, dii ran od geddam to binu woy dii ran od ka-an to bunga to ubas. Woy dii ran od somad to bangkoy, ahad iddos no-obbuu no mgo monnanap. Woy dii ran od potampod to bowvuut uu ran taman tod kotuman dos tandu ran.\f* \v 24 Duma ka kandan diyot templo woy lonug ka tod puungan to kodlinis no od ikuu to botasanon to mgo Judio. Boyariyu iddos od kahastu ran atag to mgo oyama no id buwis amoy'd pokopopogung don sikandan.\f * \fr 21:24 \ft Mahaa iddos bayad taddot mgo oyama no ko-ilangan nid buwis diyot Monama amoy'd pokita riyot mgo Judio no id tuman dan iddos id tandu ran diyot Monama. Id popogung dan, patow no id tuman dan iddos tandu ran. Od kovasa ini riyot Numeros 6:1-21.\f* Ini ra en kos po-ukit nod kosorollan to langun no minuvu no iddos soupot moka-atag kikow, konna bonnaa su od kokita ran man no id ikuu ka en to mgo Suhu ni Moises. \v 25 Na, moka-atag taddot od pompomakoy no konna mgo Judio, nokodsokkad koyd woy nopopiyoddan doyd sikandan to sulat\f * \fr 21:25 \ft Inin sulat, od kovasa riyot Pinuungan 15:23-29.\f* to mgo suhu no ko-ilangan nod tumanon dan. Dii ran od ka-an taddot id buwis don diyot konna bonnaan mgo monama, woy dii ran od ka-an to monnanap no nopollong, oyyos waa nokoleggua kos longossa woy dii ran od ka-an to longossa, woy dii ran mandad od laayuk to konna ran sawa.” \p \v 26 De-en so-op no allow, id duma si Pablo taddot oppat no mama woy id tigkanoy ran don taddot od puungan to kodlinis nod ikuu to botasanon dan. Nopongnga idda, mid undiyon si Pablo to templo amoy id posaddoo rin diyot tohodbuwis ko kannu od kopongnga iddos timpu to kodlinis, su otid kopongnga idda, iddos ipat sokkad kandan, od pokobuwis don diyon to Monama. \s1 Dos Kod-ammot ki Pablo riyot Templo \p \v 27 Na, to asow ron od kopongnga iddos pittun allow to kodlinis nod ikuu to botasanon dan, duwon mgo Judio no id pomon diyot prubinsya to Asia no nokokita ki Pablo riyot templo. Id sutsutan dan iddos nolivuung no mgo minuvu no od bovaa to ukahan woy'd omotton dan si Pablo. \v 28 Id pomehes sikandan no mid ungketen to, “Mgo duma roy no koubbaran ni Israel, tovangi koy! Ini en iddos minuvu no ahad ingkon od poko-undiyon, iddos nonaw rin, od supak keta woy riyot mgo Suhu ni Moises, ahad pa ka-ay to templo. Konna ra idda, id libmitan din pe-en inis Uhis no Lugaa, su id piyod din ka-ay't daom to templo iddos konna mgo Judio!” \v 29 (Id ikahi ran idda, su nokita ran man si Trofimo no toho Efeso no konna Judio no id duma ki Pablo riyot Jerusalem, de-en kunan dan ko id piyod sikandin ni Pablo riyot daom to templo.) \p \v 30 Na, to nongo-ukag iddos mgo minuvu riyon to intirut bonuwa to Jerusalem, id ponlungkossu ran po-undiyot ki Pablo, id ammot dan sikandin woy id goyod poleggua riyot templo. Idda ron en, id lokobban dan iddos langun no sobbangan. \v 31 To od imotayan dan don nanoy si Pablo, duwon nokoponudtuu taddot ponguu to mgo sundau to Roma no nongo-ukag iddos mgo minuvu riyon to intirut Jerusalem. \v 32 Na idda ron en, iddos ponguu to mgo sundau, id piyod din iddos duma rin no mgo sundau woy dos mgo kopitan din, woy id lukutlukut dan id undiyon to nongo-ukag no mgo minuvu. To nokita taddot mgo minuvu iddos ponguu to mgo sundau woy dos mgo duma rin, id soroan dan tid badas si Pablo. \v 33 Na, id poroniyan taddot ponguu to mgo sundau si Pablo, woy id pa-ammot din woy id povaku sikandin to oruwon kodina. Id inturan din iddos mgo minuvu, kahi rin to, “Ondoy man inin minuvu woy ondan kos saa no nopuungan din?” \v 34 Piru nokod-osso-ossa kos peheson dan to kodtavak. Na, pomon to oray'n boosengon kos mgo minuvu, waa nokaabbot iddos ponguu to mgo sundau ko ondan en kos mooggot no notomanan. De-en id suhu rin iddos mgo sundau no od piyoddon si Pablo riyot kampu ran. \v 35 To id inguma ran diyot geddan to kampu, id onnat dan dobbo si Pablo amoy diid ka-apput taddot id pontinundug no od kopiyan nod posakit kandin. \v 36 Woy ayas dan id pomehes no mid ungketen to, “Od imotayan ikon minuvu!” \s1 Dos Tavak ni Pablo taddot id Ampoo Kandin \p \v 37 Na, to id po-usok dan don nanoy si Pablo riyot kampu, mid ikahi sikandin diyot ponguu to mgo sundau to, “Duwon nanoy od osengon ku kikow.” \p Id tavak iddos ponguu to mgo sundau, kahi rin to, “Kotuig ka vos od ooseng to kinohiyan no Griego! \v 38 Na, ko ungketen, konna vos sikkow iddos toho Ehipto no lammi pa id supak to guberno! Id ponguu sikandin to oppat no maan (4,000) no minuvun mongimatoy, woy id piyod din sikandan diyot noka-awoy-awoy'n lugaa!” \p \v 39 Mid tavak si Pablo to, “Konna. Sokkad a no Judio woy nominuvu a riyot Tarso, dos novantug no bonuwa no sakup to prubinsya to Cilicia. Otid kopakoy, boggayi a to timpu nod ooseng ka-ay't mgo minuvu.” \p \v 40 Na id aman iddos ponguu to mgo sundau, de-en id lohinat si Pablo riyot geddan woy id sinyas sikandin amoy'd po-onong-onong iddos mgo minuvu, idda pa id oseng sikandin diyot Hebreo no kinohiyan. \c 22 \p \v 1 Kahi rin to, “Mgo suwod woy'd pombuyyahon to mgo Judio, pominogga row pa inis tavak ku taddot id ampoo row koddi.” \v 2 To norinog dan no id oseng si Pablo to kinohiyan no Hebreo, id po-onong-onong dan pe-en. \p Na ponayun sikandin mid ikahi to, \v 3 “Sokkad a no Judio no nominuvu riyot bonuwa to Tarso no sakup to prubinsya to Cilicia, piru ka-ay a mid dakkoo to Jerusalem. Id pohinonaw a ka-ay woy si Gamaliel kos koddin tohodnonaw. Id po-ooyyaran a nikandin nonawwi taddot langun no Suhu woy botasanon to keton kovuyyahan. Iling en mandad koniyu ko-ungkay, monit kos ginawa ku no id puung taddot kunan ku ko id kopi-it Monama. \v 4 Waa ku tokasi tid posuppit iddos mgo mama ahad iddos mgo ba-ay no id ikuu taddot nonaw moka-atag ki Disas. Dos duma, id pa-ammot woy id poprisu ku, woy duwon pa duma nid poomatoy pomon to kodposuppit ku kandan. \v 5 Iddos mowwet no ponguu to mgo tohodbuwis woy dos langun nod pombuyyahon ta, od pokoposivonnaa no mooggot inis id ikahi ku koniyu. Oyyos sikandan pe-en dangan kos id boggoy koddi to mgo sulat amoy id pokita riyot duma ta no mgo Judio no riyot bonuwa to Damasco. Na ukit taddon mgo sulat, duwon kotungud ku nod ammot taddot od pompomakoy rutun woy od piyod kandan ka-ay't Jerusalem amoy'd silutan. \s1 Dos Kodponudtuu ni Pablo ko Momonnu Sikandin id Pomakoy ki Disas \r (Pinuungan 9:1-19; 26:12-18) \p \v 6 “Na, to morani ad diyot Damasco to moko-untud don kos allow, tigkow duwon se-aa pomon diyot datas to langit no nokotaddow koddi. \v 7 Nopiloy a woy nokorinog a to bawos no mid ungketen to, ‘Saulo, Saulo, mambot id posupittan a nikkow?’ \v 8 Na, id intud a kandin to, ‘Ondoy ka man, Sir?’ Mid tavak sikandin to, ‘Siyak si Disas no toho Nazaret no id posupittan du.’ \v 9 Iddos mgo duma ku, nokokita taddot se-aa, piru waa ran nokorinog\f * \fr 22:9 \ft Kopakoy mandad no iddos kohulugan ka-ay riyot Griego no kinohiyan, \fk waa ran nokaabbot taddot bawos.\f* taddot bawos. \v 10 “Na mid intud a mandon, kahi ku to, ‘Longaggon, ondan man kos ollog nod puungan ku?’ Mid tavak sikandin to, ‘Lohinat ka woy ponayun ka undiyon to Damasco. Dutun, duwon od ponudtuu kikow ko ondan kos id popuungan to Monama kikow.’ \v 11 Pomon taddot lampas no se-aa nod pokoselang, novutud a, de-en id pikit a robbo taddot mgo duma ku po-undiyon to Damasco. \p \v 12 “Na rutun, duwon sokkad no minuvu no id ngoranan ki Ananias. Inin minuvu, oray'd ikuu to mgo Suhu ni Moises woy mowwet kos kod-ontong kandin to langun no Judio no id pon-oubpa rutun. \v 13 Id porani sikandin koddi woy mid ikahi to, ‘Suwod ku no Saulo, od pokokita kad!’ Idda ron en, no-uliyan ad woy nokita ku si Ananias. \v 14 “Na kahi rin to, ‘Iddos Monama to keton kovuyyahan, id aam kikow amoy'd kosorollan du iddos kandin nid kopi-i woy amoy od kokita ru iddos motallong no uripon din no si Disas, woy od korinog du iddos bawos din. \v 15 Oyyos sikkow en kos od posivonnaa riyot langun no minuvu moka-atag taddot nokita woy norinog du. \v 16 Na, yo kad od lewanglewang. Lohinat ka woy poboutismu ka, woy umow ka riyon tod Longaggon amoy'd koposinsyan kos mgo saa ru.’ \p \v 17 “Nopongnga idda, id livod a riyot Jerusalem, woy laggun to id dasaa a riyot templo, duwon id pokita koddi to Monama iling to tohenoppon. \v 18 Nokita ku iddos od Longaggon no mid ungketen to, ‘Go-os ka awa ka-ay't Jerusalem su iddos mgo minuvu, diid tanggap taddot kodposivonnaa ru moka-atag koddi.’ \v 19 Na kahi ku kandin to, ‘Piru od Longaggon, mambo man to konna ran od pomakoy, su nosorollan dan man no nolingkus ku dangan iddos langun no simba-an to mgo Judio amoy id poprisu woy id povodasan iddos od pompomakoy. \v 20 Woy iddot timpu nid imotayan si Esteban no id posivonnaa moka-atag kikow, nahaa a tadda, woy siyak pe-en kos id tamong to umpak taddot id imatoy kandin.’ \v 21 Piru mid ikahi iddos od Longaggon to, ‘Ipanow kad en, su od po-undiyonnon ku sikkow to moriyun lugaa amoy od ponudtuu to koddin mgo kahi riyot konna mgo Judio.’ ” \p \v 22 Na, to noko-ikahi ra en si Pablo nod poponudtulon sikandin to kahit Monama riyot konna mgo Judio, worad sikandan id pominog woy id pomehes dan no mid ungketen to, “Od imotayan ika! Ollog en no diid uyahon kos iling duwon no minuvu!” \v 23 Na, id ayas pe-en sikandan id pomehes no id ponlousut to umpak dan, woy id ponsovuwak sikandan to boubbuk to livuta riyot davow, patow to kodbovunnis dan. \v 24 De-en id suhu to ponguu to mgo sundau iddos mgo duma rin no od po-usokkon don si Pablo riyot kampu, woy od povodasan sikandin amoy'd pokoponudtuu to unayan no id pomehes iddos mgo Judio kandin. \v 25 Piru to id ikottan dan don si Pablo amoy'd bodasan, mid intud sikandin diyot kopitan to sundau no id loohinat morani kandin. Kahi rin to, “Kopakoy vos nod bodasan kos sokkad no minuvu no mohingod to Roma no waa pa intud-inturi?” \p \v 26 To norinog idda to kopitan, id undiyonnan din iddos ponguu to mgo sundau woy id ikohiyan din to, “Monnuwon ta vo ini, su mohingod bos to Roma inin minuvu!” \p \v 27 De-en id undiyonnan taddot ponguu to mgo sundau si Pablo woy id inturan din, kahi rin to, “Ponudtuu ka koddi, mooggot be-en no toho Roma ka?” \p Mid tavak si Pablo to, “Oyya.” \p \v 28 Na mid ikahi iddos ponguu to mgo sundau to, “Dakkoo kos id bayad ku amoy'd kovovallan a ra en no mohingod to Roma.” \p Kahi mandad ni Pablo to, “Piru siyak, mohingod ad en moho to Roma pomon poron to ko-onakoy ku.” \m \v 29 Na idda ron en, id pon-awa iddos mgo sundau nod badas nanoy kandin woy novaakkan mandad iddos ponguu to mgo sundau, oyyos si Pablo no id povaku rin to kodina, mohingod bos to Roma. \s1 Si Pablo riyot Isowwan to mgo Tohodhukum to Judio \p \v 30 Na, id kopi-i taddot ponguu to mgo sundau nod kosorollan iddos bonnaan unayan no id ikahi iddos mgo Judio no nokopuung kun si Pablo to saa. De-en so-op no allow, id pa-akas din iddos kodina ni Pablo, woy id po-umow rin iddos langun no ponguu to mgo tohodbuwis woy dos mgo tohodhukum. Nopongnga, id piyod din si Pablo riyot isowwan dan. \c 23 \p \v 1 Na, id tongtongngan ni Pablo iddos mgo sakup to tohodhukum woy kahi rin to, “Mgo suwod, nokosaddoo a no ollog kos pinuungan ku riyot isowwan to Monama taman ko-ungkay.” \v 2 To no-oseng ni Pablo idda, si Ananias no mowwet no ponguu to mgo tohodbuwis, id suhu rin iddos id ponlohinat diyot morani ni Pablo no od tobpiyon sikandin. \v 3 Na mid ikahi si Pablo to, “Sikkow kos od tobpiyon to Monama! Id umpak du ra kos kopiyannoy ru, piru morat kos pusung du. Id unsad ka ruwon amoy'd hukum koddi ukit to mgo Suhu ni Moises, piru sikkow rad man kos id supak tadda pomon to kodpotabpi ru koddi!” \p \v 4 Na, iddos mgo minuvu no riyot morani ni Pablo id pon-ikahi to, “Eh, od poko-aku-aku ka moho nod sosumpalit to mowwet no ponguu to mgo tohodbuwis no id aam to Monama!” \p \v 5 Mid tavak si Pablo to, “Mgo suwod, waa saddoo ku no sikandin bos kos mowwet no ponguu to mgo tohodbuwis. Oyyos duwon no-ikahi riyot Nosulat no Kahit Monama no mid ungketen to, \q1 ‘Yo kow od ooseng to morat diyot od ponguu koniyu.’ ”\f * \fr 23:5 \ft Od kovasa ini riyot Exodo 22:28.\f* \p \v 6 Na, nosorollan ni Pablo no diid pokodsokkad iddos mgo tohodhukum su iddos duma, mgo Saduseo woy dos duma, mgo Pariseo. De-en mid ikahi sikandin to monokkaa riyot isowwan dan no mid ungketen to, “Mgo suwod, sokkad a no Pariseo woy dos kovuyyahan ku, mgo Pariseo mandad, de-en dakkoo kos kodsalig ku no od kovadnow en iddos id poomatoy ron. Ini en kos unayan no id intud-inturan a ko-ungkay.” \v 7 To no-oseng din da en idda, id po-opuloy iddos mgo Pariseo woy dos mgo Saduseo, woy nokodba-adba-ad sikandan. \v 8 Oyya su iddos mgo Saduseo, mid ikahi no konnod kovadnow iddos id poomatoy, woy dii ran mandad od pomakoy no duwon ponolihan woy ispiritu to minuvu. Piru iddos mgo Pariseo, id pomakoy ran langun ka-ay. \v 9 De-en ayas dan pe-en id po-opuloy woy id popehesoy. Na, duwon id lohinat no mgo tohodnonaw to Suhu ni Moises no sakup to Pariseo woy ayas id apuu, kahi ran to, “Waa saa no nokita roy ka-ay'n minuvu. Otik duwon ispiritu o ponolihan no id ooseng diyot kandin, konna man saa idda.” \p \v 10 To lampas don oraroy kos kodpo-opuloy ran, novaakkan iddos ponguu to mgo sundau kod oohawon dan tod goyod si Pablo, de-en id pa-angoy rin go-os to mgo sundau woy id polivod diyot kampu. \p \v 11 Na, to iddon bulli, id pokita ki Pablo iddos od Longaggon woy mid ikahi to, “Yo kod kovaakki! Su iling to kodposivonnaa ru moka-atag koddi ka-ay't Jerusalem, ko-ilangan nod puungan du rad mandad ini riyot Roma.” \s1 Dos Puhawang to Kodlipong ki Pablo \p \v 12 To nosollom don, duwon mgo Judio no id polivuungoy amoy od pomuhawang ko ondan kos od puungan dan. Id sosapa ran no diid ka-an woy diid inom taman to od ko-imotayan dan si Pablo. \v 13 Lampas sikandan to oppat-no-puun Judio no nokodsokkad ka-ay'n puhawang. \v 14 Id undiyon sikandan tod pombuyyahon to mgo Judio woy riyot mgo ponguu to tohodbuwis. Woy mid ikahi sikandan to, “Id sosapa koy no diid ka-an to ahad ondan taman tod ko-imotayan doyd si Pablo. \v 15 De-en sikiyu woy dos mgo tohodhukum, posorolla row iddos ponguu to mgo sundau to Roma amoy id popiyod din mandon si Pablo rinit koniyu. Po-uvag-uvag kow ra nod po-undiniyon dow sikandin amoy'd intud-inturan dow pe-en. Piru iyon bonnaa, od lipongngon doyd moho sikandin diyot daan.” \p \v 16 Piru inin puhawang, norinog taddot onakon ni Pablo no anak taddot tobboy rin, de-en id undiyon sikandin to kampu woy id ponudtulan din si Pablo. \v 17 Na, id umow ni Pablo iddos sokkad taddot kopitan to mgo sundau woy id ikohiyan din to, “Atod du pa inis od kongkonakan diyot ponguu row, su duwon id ponudtuu rin.” \v 18 De-en id atod sikandin taddot kopitan to mgo sundau riyot ponguu ran, woy to kod-inguma ran, mid ikahi sikandin to, “Iddos pinirisu no si Pablo, id umow koddi woy id pa-atod din inis od kongkonakan su duwon kun ponudtulon din kikow.” \p \v 19 Na, id somaddan to ponguu to mgo sundau iddos bollad taddot od kongkonakan woy id piyod din diyot ibpit no waa od pokorinog kandan. Id inturan din sikandin, kahi rin to, “Oto, ondan man kos ponudtulon du koddi?” \p \v 20 Mid tavak iddos od kongkonakan to, “Nokodsokkad kos mgo Judio nod buyuwon kikow no id popiyod du simag iddos anggam ku no si Pablo riyot Mowwet no Hukumanan, woy od po-uvag-uvag da kun sikandan nod intud-inturan dan pe-en sikandin. \v 21 Piru yo kod pominog kandan, su duwon lampas to oppat-no-puun minuvu no od lipong kandin diyot daan. Id sosapa ran no diid ka-an woy'd inom taman to od ko-imotayan dan sikandin. Nopanoy ron sikandan woy od aangat dobbo kod aman ka.” \v 22 Na iddos ponguu to mgo sundau, mid ikahi to, “Oto, yo ru vo ponudtuu riyot ahad ondoy no id ikohiyan a nikkow moka-atag ka-ay.” Nopongnga, id popo-uli rin don iddos od kongkonakan. \s1 Dos Kodpopiyod ki Pablo riyot ki Gubernador Felix \p \v 23 De-en go-os id po-umow taddot ponguu to mgo sundau iddos oruwa taddot mgo kopitan din, woy id ikohiyan to, “Panoy kow to oruwon gatus no mgo sundau duma to pittumpuun tohodponguda woy oruwon gatus no sundau no od piyod to pongassu amoy'd po-undiyonnon to Cesarea kangkan to alas nuwebe to bulli. \v 24 Panoy kow mandad to mgo kuda no od posokayan ki Pablo taman tod poko-inguma sikandin diyot ki Gubernador Felix. Ooyyari row no waa morat nod kotomanan din diyot daan.” \v 25 Nopongnga idda, id sosulat iddos ponguu to mgo sundau woy ini kos nokota-aw. \p \v 26 “Od bontuhon no Gubernador Felix, siyak si Claudio Lisias kos mid sulat ka-ay. Momonnu ka rad duwon. \v 27 Inis minuvu no id popiyod ku ruwot kikow, id ammot sikandin to mgo Judio woy od imotayan dan don nanoy. Moppiya ra en su go-os ku nosorollan no mohingod bos sikandin to Roma, de-en id tovangan ku sikandin duma to koddin mgo sundau amoy konna od imotayan. \v 28 Pomon to id kopi-i ku nod pokosaddoo to unayan to id ikahi ran no nokopuung kun sikandin to saa, id piyod ku sikandin diyot mgo tohodhukum to Judio. \v 29 Woy rutun, nosorollan ku no waa en nopuungan din no saa no ko-ilangan nod imotayan o od prisuwon. Su iddos ikohiyon dan no nokopuung sikandin to saa, toonaw moka-atag to kodsupak to kandan no pomokayon. \v 30 To duwon id ponudtuu koddi no od lipongngon sikandin to mgo Judio, nokopuhawang a no go-os ku sikandin id popiyod duwot kikow. Woy id osengan kud iddos mgo minuvu nod ikahi no nokopuung kun sikandin to saa, no duwon don to kikow od po-usoy. Na, ka-ay ra en taman kos sulat ku.” \p \v 31 Na, id puungan taddot mgo sundau iddos id suhu kandan. De-en to novulli ron, id atod dan si Pablo taman to id inguma ran diyot bonuwa to Antipatris. \v 32 So-op no allow, id livod iddos dumon mgo sundau riyot kampu. Woy idda mandad so mgo sundau no id ponguda, id ponayun sikandan nid atod ki Pablo. \v 33 To id inguma ran don diyot Cesarea, id boggoy ran si Pablo riyot bollad ni Gubernador Felix, woy id toyyow ran kandin iddos sulat. \v 34 To novasa rin idda, id inturan din si Pablo ko toho ingkon sikandin. Na, to nosorollan taddot gubernador no toho Cilicia si Pablo, \v 35 mid ikahi sikandin to, “Od usayon ku kos ukahan dow otid inguma ron dini iddos id pon-ikahi no nokopuung ka to saa.” Nopongnga, id potomongngan din to mgo sundau si Pablo riyot polasyu ni Harin Herodes. \c 24 \s1 Dos Kod-ampoo to mgo Judio ki Pablo \p \v 1 To id lihad don kos limmon allow, iddos mowwet no ponguu to mgo tohodbuwis no si Ananias duma taddot dumon od pombuyyahon to mgo Judio woy dos obugadu no si Tertulo, mid undiyon sikandin to ki Gubernador Felix amoy'd popenek to kasu ki Pablo. \v 2 De-en to kodpo-umow ni Gubernador Felix ki Pablo, id tigkanoy si Tertulo nid ponudtuu taddot saa no nopuungan kun ni Pablo. Kahi rin to, “Od bontuhon no Gubernador, iddos kotuihan du to kodponguu, nokovoggoy konami to mosunay no ko-ubpa daom to mowwet no timpu. Mo-uraa mandad kos nopuungan du no nokopo-udsuu ka-ay'n ingod. \v 3 De-en dakkoo kos kodposolamat doy kikow woy dii roy en ini od kolingawan ahad kannu. \v 4 Na, pomon to konna koy od kopiyan nod pokolewang kikow, od buyuwon doy nod pominoggon du pa sinahaw inis moobbava nod osengon doy. \v 5 Su nokita roy no inin minuvu, oray'd pokosamuk woy sikandin kos id bovaa to langun no ukahan diyot mgo Judio ka-ay to intirut ingod. Sikandin mandad kos ponguu to mgo minuvu no id ikuu taddot pomokayon nod ngoranan no Nazareno.\f * \fr 24:5 \ft Sokkad ini no ngaran taddot od pompomakoy dangan pomon to ngaran to Nazaret no ingod ni Disas. Woy inin Nazareno, id lomottan to mgo ponguu to Roma, su kunan dan ko duwon ingowollon taddot id sakup tadda nod suvaa kandan.\f* \v 6 Konna ra idda, ahad pa iddos templo, od libmitan din nanoy, piru id ammot doy sikandin. [Na, od hukuman doyd nanoy sikandin ukit to konamin pomokayon, \v 7 piru id inguma si Lisias no ponguu to mgo sundau woy id ahaw rin si Pablo ka-ay't konami. \v 8 Woy id ikahi sikandin no ko ondoy iddos duwon id popenek no saa no nopuungan ni Pablo, ko-ilangan no ka-ay kun to kikow od po-usoy.] Otid intud-inturan du inin minuvu, od kosorollan du no mooggot en iddos langun nid ikahi roy no nokopuung sikandin to saa.” \v 9 Na iddos duma rin no mgo Judio, id lonug mandad to kod-ampoo ki Pablo, woy id ikahi no mooggot en idda langun. \s1 Dos Kodtavak ni Pablo taddot Kod-ampoo Kandin \m \v 10 Nopongnga idda, id sinyasan taddot gubernador si Pablo nod ooseng. De-en mid ikahi si Pablo to, “Gubernador, nokosaddoo a no sikkow kos ponguu woy tohodhukum konami no mgo Judio daom to mo-uraa ron no lahun. De-en oray a no nahaa nod poko-ooseng ka-ay't isowwan du amoy'd pokotavak taddot id ampoo ran koddi. \v 11 Otid intud-intud ka, od kosorollan du no konna pa lampas to sopuu-oruwon allow pomon to kod-undiyon ku to Jerusalem amoy'd simba. \v 12 Na rutun, konna bonnaa no nokita a to inin mgo Judio no id apuu a to ahad ondoy riyot templo, woy waa a mandad id bovaa to ukahan diyot mgo simba-an to Judio o ahad ingkon no sakup taddon bonuwa. \v 13 Waa en id pokopokita ran kikow no posivonnaa taddot id ampoo ran koddi. \v 14 Piru iyon id pokoponudtuu ku no id simba a en diyot Monama to konamin kovuyyahan ukit to kod-ikuu to nonaw moka-atag ki Disas, woy idda en kos ikohiyon dan no uhus no nonaw. Id pomakoy a mandad taddot langun no Suhu ni Moises woy dos id sulat dangan to mgo propeta. \v 15 Iddos ko-immanan ku riyot Monama, nokod-iling da en taddot ko-immanan ka-ay'n mgo minuvu no od bodnawon din iddos langun nid poomatoy, motallong man o mosaasaa. \v 16 Ini en kos unayan no od nokkaanokkaa a inaayun nod puung to moppiya, su amoy od kosorollan ku no ollog kos koddin pinuungan diyot isowwan to Monama woy riyot langun no minuvu. \p \v 17 “Na, iddos unayan no id undiyon a to Jerusalem su pila ron man no lahun no waa a nokolowwi rutun. De-en id livod a rutun amoy'd piyod to mgo soopi no id tavang to mgo worowora woy amoy od boggoy a to buwis diyot templo. \v 18 To nopongnga ku puungi riyot templo iddos od puungan atag to kodlinis, id inguma kos mgo Judio laggun tid bovuwis a rutun. Woy iddon timpu, waa samuk woy disok da kos mgo minuvu. \v 19 Iddon mgo minuvu, mgo Judio no toho Asia. Sikandan nanoy kos ollog nod undinit kikow woy od popenek to kasu ko duwon man nokita ran no saa no nopuungan ku. \v 20 Piru pomon to waa man sikandan dini, po-osengow inis mgo minuvu no ka-ay ko-ungkay ko ondan kos saa no nokita ran iddot timpu no id intud-inturan a riyot isowwan to mgo tohodhukum. \v 21 Oyyos waa ossa nod ko-oseng dan no nopuungan ku no saa, idda ra en so laggun to id lohinat a riyot isowwan dan, mid ikahi a no, ‘Iddos unayan no id intud-inturan a ko-ungkay, su id pomakoy a nod bodnawon to Monama iddos id poomatoy ron.’ ” \p \v 22 Na si Gubernador Felix, dakkoo kos sinorollan din taddot nonaw moka-atag ki Disas no od ikulon tod pompomakoy. De-en id tampod din iddos kodpominog to kasu, woy kahi rin to, “Gali kud od ipongngan kos kodhukum to kasu row otid inguma ron si Lisias no ponguu to mgo sundau.” \v 23 Nopongnga idda, id suhu rin iddos kopitan to mgo sundau no od tomongngan si Pablo, piru od boggayan dad sikandin to disok no kolegguangan, woy dii mandad od suggan iddos mgo oukuy rin nod atod to mgo ko-ilonganon din. \s1 Si Pablo riyot Isowwan ni Felix woy Drusila \p \v 24 To id lihad kos pilon allow pomon tadda, id livod diyot polasyu si Gubernador Felix duma taddot sawa rin no si Drusila\f * \fr 24:24 \ft Ini si Drusila, id ahaw ni Felix pomon diyot unnon sawa rin.\f* no sokkad no Judio. Na, id po-umow rin si Pablo, woy id pominog sikandin taddot kodpaabbotlabbot ni Pablo moka-atag to kopomakoy ki Disas Krays. \v 25 Piru laggun tid ooseng si Pablo moka-atag to motallong no kodbovotasan, woy dos kodtohoo to ingowollon to lawa woy moka-atag taddot od ingumon allow to kodhukum, no-od-oratan sikandin woy id osengan din si Pablo to, “Ollog pa ruwon! Otid pokolugaa a, id po-umow ku rad mandon sikkow.” \v 26 Piru iyon bonnaa tadda, id aangat sikandin nod boggayan ni Pablo to soopi amoy'd pokolegguang don sikandin diyot prisuwan. De-en inaayun din id po-umow si Pablo amoy'd totongko kandin. \p \v 27 Na, to id lihad kos oruwon lahun, si Gubernador Felix novuwassan don ki Porcio Festo. Piru pomon to id kopi-i ni Gubernador Felix no id kahaa-i sikandin taddot mgo ponguu to Judio, waa rin polegguanga si Pablo riyot prisuwan.\f * \fr 24:27 \ft Iddos pinirisu, otid dungguwan don to oruwon lahun no waa nohukumi, ko-ilangan nod polegguangon.\f* \c 25 \s1 Dos Kod-aput ni Pablo riyot Hari to Roma \p \v 1 Na iddos lammin gubernador no si Festo, id inguma riyot prubinsya to Judea. To id lihad kos otollun allow, id logkiyat sikandin pomon diyot Cesarea po-undiyon to Jerusalem. \v 2 Dutun, iddos mgo ponguu to tohodbuwis woy dos od pombuyyahon to mgo Judio, id popenek taddot od ikohiyon dan no saa no nopuungan kun ni Pablo. \v 3 Woy id buyu ran ki Gubernador Festo no od po-undiyonnon si Pablo to Jerusalem. Piru iddos kovonnaan, duwon puhawang dan nod lipongngon si Pablo riyot daan. \v 4 Id tavak si Gubernador Festo, kahi rin to, “Noprisu poron si Pablo riyot Cesarea woy diid kouhoy pomon ko-ungkay, od livod a rutun. \v 5 De-en porumanna row koddi riyot Cesarea iddos mgo ponguu row woy riyon dowd id popenek iddos od ikohiyon dow no saa no nopuungan din.” \p \v 6 Na, lampas to sokkad no simana iddos kod-oubpa ni Gubernador Festo riyot Jerusalem, idda pa id livod sikandin diyot Cesarea. So-op no allow, id po-umow rin iddos duma rin no mgo tohodhukum woy id pa-angoy rin si Pablo riyot prisuwan. \v 7 To id inguma ron si Pablo, id livuungan sikandin to mgo Judio no id pomon diyot Jerusalem, woy mo-uraa iddos movoggat no saa no id ampoo ran kandin no waa id pokoposivonnaa ran. \p \v 8 Na, id tavak ni Pablo iddos id ampoo ran kandin, kahi rin to, “Waa nopuungan ku no nokosupak to pomokayon to mgo Judio woy riyot templo, ahad diyot hari to Roma.” \p \v 9 Pomon to id kopi-i ni Gubernador Festo no id kahaa-i to mgo Judio, id inturan din si Pablo, kahi rin to, “Od aman ka vo no id popiyod ku sikkow riyot Jerusalem amoy riyon kud od hukuman iddos id popenek dan no id puungan du kun no saa?” \p \v 10 Mid tavak si Pablo to, “Id lohinat a ko-ungkay rinit isowwan du, woy ka-ay a en ollog nod hukuman, oyyos sikkow man kos id boggayan to hari to Roma to kotungud nod hukum. Nokosaddoo ka oraroy no waa en nopuungan ku no saa riyot mgo Judio. \v 11 Otik nokosupak a to guberno to Roma, woy nokopuung a to ahad ondan no saa no ollog nod silutan to kopotayan, od tonggapon ku en idda. Piru pomon to waa man kovonnaan taddot id popenek dan no nopuungan ku kun no saa, konna en ollog no id boggoy a riyot bollad dan. De-en od aput a riyot hari to Roma!” \p \v 12 Na, id potongkooy si Gubernador Festo to mgo duma rin no tohodhukum, woy nopongnga idda, id ikohiyan din si Pablo to, “Pomon to id kopi-i ru man no riyon od pohukum to harit Roma, od po-undiyonnon ku en baling sikkow.” \s1 Dos Kodponudtuu ni Festo ki Harin Agripa taddot Kasu ni Pablo \p \v 13 Na waa nouhoy, id inguma riyot Cesarea si Harin Agripa duma taddot sawa rin no si Bernice amoy'd pongumusta ki Festo no lammin id unsad no gubernador. \v 14 Laggun tid oubpa pa sikandan dutun to pilon allow, id ponudtulan ni Gubernador Festo iddos hari moka-atag ki Pablo. Kahi rin to, “Duwon sokkad no pinirisu ka-ay no waa polegguanga ni Felix iddot timpu no id unsad pa sikandin no gubernador. \v 15 To kod-undiyon ku to Jerusalem, iddos mgo ponguu to tohodbuwis woy dos od pombuyyahon to mgo Judio, id popenek dan iddos od tommanon dan no saa no nopuungan din, woy id buyu ran koddi nod silutan sikandin to kopotayan. \v 16 Piru id ikohiyan ku sikandan no konna botasan to mgo toho Roma no od silut to minuvu no waa pa nokod-isau taddot od pon-ikahi no nokopuung sikandin to saa, woy waa sikandin novoggayi to timpu nod pokotavak. \v 17 De-en id duma sikandan koddi no id undini to Cesarea. Woy waa ku uwakki kos timpu oyyos so-op no allow tadda, id tigkonayan ku iddos kodhukum woy id pa-angoy ku iddon minuvu. \v 18 Na, kunan ku moho ko movoggat iddos saa no nopuungan din. Piru to id ooseng don iddos id pon-ikahi no nokopuung to saa inin minuvu, idda ku pa nosorolli no waa vos morat no nopuungan din. \v 19 Iyon da en opulanan dan, iddos moka-atag to pomokayon dan woy toonaw moka-atag taddot sokkad no minuvu no id ngoranan ki Disas no id patoy ron, piru inaayun od osengon ni Pablo no novadnow kun en sikandin. \v 20 Pomon to waa goli sinorollan ku moka-atag ka-ay, de-en id inturan ku si Pablo kod aman sikandin no diyon don od hukuman to Jerusalem. \v 21 Piru mid ikahi si Pablo no od aput don baling sikandin diyot hari to Roma amoy riyon don od ipongngan iddos kodhukum. De-en id poprisu ku pa sikandin taman to id pokopopiyod kud sikandin dutun.” \p \v 22 Na kahin Harin Agripa to, “Id kopi-i ku nod korinog inin minuvu.” \p Id tavak si Gubernador Festo nid ungketen to, “Oyya, simag od korinog du sikandin.” \p \v 23 So-op no allow, id inguma onsi Harin Agripa woy si Bernice diyon to hukumanan. To kod-usok dan, id pokitakita ran iddos bantug dan amoy'd doongon to mgo minuvu. Woy id duma kandan iddos mgo kopitan to sundau woy dos mgo minuvu no novantug to iddon bonuwa. Na, id pa-angoy ni Gubernador Festo si Pablo. \v 24 To riyon don sikandin, id ooseng si Gubernador Festo, kahi rin to, “Harin Agripa woy langun dow no ka-ay ko-ungkay, ini en kos minuvu no nokopuung kun to saa no id popenek ka-ay't koddi to mgo Judio no rinit Cesarea woy riyot Jerusalem. Id pomehes dan no ollog en nod imotayan inin minuvu. \v 25 Atag koddi, waa nokita ku no id puungan din no morat no unayan nod silutan sikandin to kopotayan. Woy pomon to id kopi-i rin man nod pohukum diyot hari to Roma, de-en nopuhawang ku no id popiyod sikandin dutun. \fig Si Pablo riyot isowwan ni Harin Agripa Pinuungan 25:23-27|src=" CNT6264.tif" size="span" ref="Pinuungan 25:25" \fig* \v 26 Piru waa en ollog no id pokosulat ku no unayan amoy id popiyod ku inin minuvu riyot hari to Roma. De-en id po-undini ku sikandin ka-ay't koniyu, labbi ron en kikow, Harin Agripa, su otid kopongnga ron sikandin od ko-intud-inturan, duwon don id pokosulat ku. \v 27 Oyya su riyot koddin poomdom, konna ollog no id popiyod iddos sokkad no pinirisu riyot hari to Roma, otik waa pa id paabbotlabbot iddos saa no nopuungan din.” \c 26 \s1 Si Pablo riyot Isowwan ni Harin Agripa \p \v 1 Na kahi ni Harin Agripa ki Pablo to, “Timpu rud nod ooseng amoy'd pokotavak ka taddot saa no id ikahi ran no nopuungan du.” De-en id sinyas si Pablo nod ooseng don sikandin, kahi rin to, \v 2 “Harin Agripa, id poomdom ku no dakkoon kahaan atag koddi inis kod-oseng ku ka-ay't isowwan du amoy od pokotavak taddot langun nid ampoo koddi to mgo Judio. \v 3 Oyyos duwon dakkoon sinorollan du taddot langun no botasanon woy pomokayon to mgo Judio. Na, od buyuwon ku no dii ka od ko-obbod nod pominog koddi. \p \v 4 “Nosorollan to langun no Judio ko ondan kos koddin ko-ubpa pomon poron to ko-onakoy ku riyot konamin ingod, woy ahad mandad diyon to Jerusalem. \v 5 Otid ooseng da nanoy sikandan to mooggot, od pokoposivonnaa ran no pomon poron dangan, nosakup a to mgo Pariseo no oray'n oggot nod ikuu to keton pomokayon no mgo Judio. \v 6 Na, id po-isau a ko-ungkay ka-ay't koniyu, pomon to id imman a taddot tandu to Monama to keton kovuyyahan dangan no od bodnawon din iddos id poomatoy ron. \v 7 Woy siketa langun no Judio, duwon mandad ko-immanan ta nod kotuman en inin tandu. De-en allow bulli, id simba ki to Monama. Na ko-ungkay, od bontuhon no hari, pomon da en ka-ay'n ko-immanan, id bovallan to mgo Judio inin unayan amoy id ampoo koddi. \v 8 Na sikiyu no mgo duma ku no Judio, mambo man to dii kow en od pokopomakoy no iddos Monama, od pokovadnow taddot id poomatoy ron? \p \v 9 “Oyya, ahad siyak, kunan ku mandad dangan ko ko-ilangan nod puungan ku iddos langun no morat nod kogaha ku amoy od pokosupak a ra en taddot id pompomakoy ki Disas no toho Nazaret. \v 10 Woy ini en kos id puungan ku to riyon a pa to Jerusalem. Ukit to kotungud no id boggoy koddi taddot mgo ponguu to tohodbuwis, mo-uraa kos id poprisu ku no mgo minuvu to Monama. Woy sokkad a mandad taddot id aman nod silutan sikandan to kopotayan. \v 11 Mo-uraan timpu no id undiyonnan ku iddos langun no simba-an to mgo Judio amoy'd bodasan iddos ahad ondoy nod ko-ingumannan ku rutun, woy od pohoson ku sikandan no od soro nod pomakoy ki Disas. Pomon to lampas no lingasa ku kandan, id ponlupug ku sikandan ahad diyot moriyun mgo ingod amoy'd posupittan.” \s1 Dos Kodponudtuu ni Pablo ko Momonnu Sikandin id Pomakoy ki Disas \r (Pinuungan 9:1-19; 22:6-16) \p \v 12 Na ponayun mid ikahi si Pablo to, “Ini en kos unayan no id undiyon a to Damasco pomon to kotungud woy suhu no id boggoy koddi to mgo ponguu to tohodbuwis amoy'd ammot to ahad ondoy no id pomakoy ki Disas. \v 13 Harin Agripa, laggun tid undiyon a to Damasco to moko-untud don kos allow, duwon se-aa no id pomon diyot datas to langit no mose-aa pa to allow no nokotaddow koddi woy riyot mgo duma ku. \v 14 Nongopiloy koy langun woy norinog ku iddos bawos no id ooseng diyot kinohiyan no Hebreo no mid ungketen to, ‘Saulo, Saulo, mambot id posupittan a nikkow? Noko-iling ka taddot minuvu no id sosipa to mo-irung no kayu, oyyos sikkow ra en kos od kosokitan tid puungan du.’ \v 15 Na mid ikahi a to, ‘Ondoy ka man, Sir?’ Mid tavak iddos Longaggon to, ‘Siyak si Disas no id posupittan du. \v 16 Onnow ka woy lohinat ka. Id pokita a kikow su id aam kud sikkow no koddin uripon. Woy id posivonnaa ru iddos id pokita ku kikow ko-ungkay, woy dos od pon-inguma pa. \v 17 Od polegguangon ku sikkow pomon diyot bollad to mgo Judio woy riyon mandad to konna mgo Judio no od po-undiyonnan ku kikow. \v 18 Ukit to nonaw ru, od kopokesan kos mata ran woy idda en kos od potuntuu kandan nod tanan to morat no pinuungan no timbang mosukirom. Na pomon diyot kotuusan ni Moivuyan, od porani sikandan to Monama. Woy ukit to kopomakoy ran koddi, od koposinsyan kos mgo saa ran woy'd kosokkad don sikandan taddot mgo minuvu no id aam to Monama.’ \p \v 19 “De-en, Harin Agripa, id puungan ku iddos id pokita koddi no iling to tohenoppon pomon diyot datas to langit. \v 20 Id tigkanoy a nid ponudtuu moka-atag tod Longaggon, unna riyot Damasco, riyon mandon to Jerusalem woy riyot langun no bonuwa to Judea, ahad diyot konna mgo Judio. Id nonawwan ku sikandan no ko-ilangan no od sondit woy'd tanan sikandan to mgo saa ran woy od porani to Monama. Ko-ilangan en mandad no id pokita ran iddos mooggot no kodsondit ukit to moppiyon pinuungan. \v 21 Na, ini en kos unayan no id ammot a to mgo Judio riyot templo woy od imotayan a nanoy nikandan. \v 22 Piru id tovangan a inaayun to Monama taman ko-ungkay, de-en ka-ay a amoy'd posivonnaa riyot langun nod pombontuhon woy riyot waa novantug. Woy iddos id oseng ku, nokod-iling da en taddot no-ikahi ni Moises woy taddot mgo propeta moka-atag tod ingumon kotomanan. \v 23 Oyyos id ikahi ran no iddos Mesiyas, ko-ilangan en nod ukit to kosupittan woy'd patoy. Woy id ikahi ran mandad no sikandin en kos unnon novadnow amoy'd posivonnaa riyot mgo Judio woy riyon mandad to konna mgo Judio moka-atag to ko-owangan to poomdom amoy od kosorollan dan ko momonnu sikandan id tobbus to Monama.” \p \v 24 Laggun tid ooseng pa si Pablo, id ooseng to monokkaa si Gubernador Festo no mid ungketen to, “Od busawon kad ayu, Pablo! Ikos lampas no kotuihan du, ika en kos od pokovusow kikow!” \p \v 25 Piru mid tavak si Pablo to, “Od bontuhon no Gubernador, konna a od busawon. Mooggot en kos id pon-ikahi ku woy motallong kos koddin poomdom. \v 26 Nosorollan ni Harin Agripa ini langun, de-en waa kod-aang-aang ku nod ooseng diyot isowwan din, su nokosaddoo a no duwon sinorollan din taddot langun nid ikahi ku, oyya su iddon mgo notomanan moka-atag ki Disas, waa noko-ollos. \v 27 Na Harin Agripa, od pomakoy ka vo taddot langun nid sulat to mgo propeta? Nokosaddoo a no id pomakoy ka!” \p \v 28 Mid ikahi si Harin Agripa to, “Id popoomdom ka ayu no go-os a ra nikkow od kopiyod to kodpomakoy ki Disas?” \p \v 29 Mid tavak si Pablo to, “Od kouhoy man o go-os, ini kos koddin dosalon diyot Monama, no konna ra sikkow, ko konna, ahad iddos langun nid pominog koddi ko-ungkay, od kovovallan nod pompomakoy iling koddi, piru dii a od kopiyan nod bokuwon kow to kodina iling koddi.” \p \v 30 Na nopongnga idda, si Harin Agripa, si Gubernador Festo, si Bernice woy dos langun no id pon-unsad dutun, id lohinat su od pon-uli ron. \v 31 To id ponleggua ran don, id po-ikohiyoy sikandan to, “Inin minuvu, waa morat no nopuungan din, de-en konna ollog nod silutan sikandin to kopotayan o od prisuwon.” \v 32 Id osengan mandad ni Harin Agripa si Gubernador Festo, kahi rin to, “Od polegguangon nanoy sikandin diyot prisuwan otik waa id aput diyot hari to Roma.” \c 27 \s1 Dos Kodlogkiyat ni Pablo Po-undiyon to Roma \p \v 1 To nopuhawang onni Festo nod po-undiyonnon koy to ingod to Italia, id boggayan dan to kotungud si Julio nod bantoy ki Pablo woy taddot duma rin no mgo pinirisu. Na ini si Julio, sokkad no kopitan to mgo sundau to Roma no od ngoranan no Batalyon to hari to Roma. \v 2 Diyot Cesarea, id sakoy koy to bollangay no id pomon diyot Adramitio nod logkiyat don po-undiyot od ponduurungguwan to bollangay no riyot prubinsya to Asia. Id duma konami si Aristarco no toho Tesalonica no sakup to prubinsya to Macedonia. \v 3 So-op no allow, id inguma koy riyot bonuwa to Sidon. Oray'n moppiya si Julio riyot ki Pablo, woy id aman sikandin nod undiyot kandin iddos mgo suwod to kopomakoy amoy'd kotovangan to mgo ko-ilonganon din. \v 4 Na, id tanan koy riyot Sidon no id sakoy mandon to bollangay. Pomon to od kosuggung doy kos kaamag, id liyu koy riyot divauy to isla to Cipre no od pokosinaung taddot kaamag. \v 5 Id baya koy pantok to prubinsya to Cilicia woy riyot Pamfilia taman to noko-inguma koy riyot bonuwa to Mira no sakup to prubinsya to Licia. \v 6 Na rutun, duwon bollangay no id pomon diyot bonuwa to Alejandria no nokita ni Julio no kopitan to mgo sundau. Iddon bollangay, od po-undiyot Italia, de-en id pa-alin koy nikandin tid posakoy tadda. \p \v 7 Daom to pilon allow, oray'n monanoy iddos id sokayan doy, su od pokosuggung koy to kaamag woy noosayan koy no noko-inguma riyot pantok to bonuwa to Nido. Na, amoy od pokoposinaung koy taddot kaamag, id liyu koy riyot divauy to isla to Creta, woy riyon koy id baya to pantok to bonuwa to Salmon. \v 8 Noosayan koy rad en ahad id pongulibpit koy ra taman to noko-inguma koy riyot lugaa nod ngoranan to Moppiya nod Duurungguwan. Inin lugaa, konna moriyu pomon diyot bonuwa to Lasea. \fig Ini en kos lugaa nod ngoranan to Moppiya nod Duurungguwan Pinuungan 27:8|src=" HK022C.tif" size="span" ref="Pinuungan 27:8" \fig* \p \v 9 Pomon to oray'n nolewang kos iponawon doy, noso-utan koy to timpu no mosuppit don nod pomollangay su timpu ron to bagyu.\f * \fr 27:9 \ft Otik diyot Griego no kinohiyan, \fk su id lihad kos timpu to puasa.\ft Dos kohulugan ka-ay, id lihad don kos Dakkoon Allow to Kolegguangan. Ipat lahun, od sompotton to mgo Judio iddos kolegguangan to kovuyyahan dan pomon diyot Ehipto. Dii sikandan od ka-an, diid puung, woy od bovuwis sikandan atag to mgo saa ran. Id puungan dan ini riyot kotompusan to buwan to Septembre woy riyot unnon simana to Oktobre.\f* De-en id ikohiyan dan ni Pablo to, \v 10 “Mgo duma ku, nosorollan ku no mosuppit kos od kotomanan ta otik od ponayun ki nod pomollangay. Woy nosorollan ku mandad no konna ra inis mgo luwan woy inis bollangay kos od korattan, ko konna, saddook ahad pa inis keton umuu, od kowora pe-en.” \v 11 Piru iddos kopitan to mgo sundau, waa rin pomokaya iddos id ikahi ni Pablo. Iyon din baling pomokaya, iddos id ikahi taddot kopitan to bollangay woy dos komunoy tadda. \v 12 Pomon to iddos od duurungguwan to bollangay rutun, konna moppiya nod tahaddan timpu to bagyu, de-en ko-urallan to duma roy, od kopiyan nod ponayun, su saddook od poko-inguma koy rad diyot prubinsya to Fenice woy riyon koy pa tahad od ubpa. Su iddos Fenice no sakup to isla to Creta, od duurungguwan to bollangay no moppiya nod tahaddan timpu to bagyu oyyos dii idda od kosuhat to kaamag. \s1 Dos Monokkaan Kaamag diyot Dahat \p \v 13 Na iddon timpu, monanoy ra kos kaamag pomon diyot boovahan lomig to kowanan, woy riyot poomdom to mgo duma roy, kopakoy rad od pomollangay. De-en id tuntun dan iddos timboggat no batu woy nopongnga, id pongulibpit koy riyot isla to Creta. \v 14 Piru to waa nouhoy, id inguma kos oray'n monokkaan kaamag pomon diyot boovahan lomig to ivang no id baya riyot davow to iddon isla. \v 15 Nokosuhat idda to bollangay roy, woy pomon tadda, dii koy od pokosogsog, de-en id poti-ayun koy'd baling. \v 16 To nokopantok koy riyot disok no isla to Cauda, nokoposinaung koy sinahaw rutun, de-en id polimokutan doy tid popenek iddos disok no bollangay\f * \fr 27:16 \ft Inis disok no bollangay, od piipiyoddon to dakkoon bollangay amoy'd sokayan otid pokorunggu ron diyot ibpit to dahat, oyya su iddos dakkoon bollangay, diid poka-allus diyot ibpit to dahat su od pokosungkuu to paokkon.\f* amoy diid koonnod. \v 17 Nopongnga idda, id ponoggasan doy tid lambod to ikot iddos bollangay amoy diid kohobba. Woy pomon to allak dan nod pokosagged iddos bollangay riyot paok no pantok to ibpit to ingod to Libya, id luun dan iddos layag woy id poti-ayun dan dobbo. \v 18 Ayas id gusonggusong to monokkaan kaamag iddos bollangay woy id soombiyug idda to doorakkoon baud. De-en to so-op no allow, id tigkonayan dan don tid pon-uug iddos dumon luwan amoy'd mahan dos bollangay. \v 19 Na riyot so-op pe-en no allow, idda ron mandon so dumon kosongkapan taddot bollangay kos id pon-uug dan. \v 20 Daom to mo-uraan allow, waa se-aa to allow no nokita roy, ahad iddos mgo bitu-on woy id ponayun pe-en iddos monokkaan kaamag. Iddon timpu, wora koyd id imman nod ko-uyag pa. \p \v 21 Na pomon to pila ron no allow no waa koy nokoka-an, id lohinat si Pablo woy mid ikahi to, “Mgo duma ku, otik id pominog kow ra nanoy taddot id ikahi ku no dii ki pa od logkiyat pomon diyot isla to Creta, waa ta nanoy no-ukiti inis kosupittan woy waa noratti kos mgo luwan. \v 22 Piru ko-ungkay, iyon ku od buyuwon koniyu no yo kow'd kaanu, oyyos waa ahad sokkad koniyu nod patoy, ini ra en so bollangay kos od kohobba. \v 23 Su genot bulli, iddos Monama nid pongomunoy koddi woy id simba-anan ku, id po-undini rin ka-ay't koddi iddos sokkad taddot mgo ponolihan din. \v 24 Mid ikahi iddos ponolihan to, ‘Yo kod kovaakki, Pablo! Su ko-ilangan en nod poko-isau ka riyot hari to Roma. Woy pomon da en kikow, od tovangan to Monama iddos langun no duma ru ka-ay'n bollangay.’ \v 25 De-en mgo suwod, ohotta row kos koniyun ginawa, su id salig a to Monama no od tumanon din en iddos id ikahi rin koddi. \v 26 Piru od piyoddon to kaamag inin bollangay woy od kohobba riyot sokkad no isla.” \p \v 27 Na, sopuu-oppat don no bulli no id poti-ayun koy ra en to monokkaan kaamag diyot dahat to Mediteraneo. To tongngovulli ron, diyot poomdom taddot mgo tohodpomollangay, morani koyd diyot ibpit to dahat. \v 28 De-en id toppong dan iddos koroommoy to dahat ukit to tali. Woy ukit tadda, nosorollan dan no oruwompuun leppa robbo kos koroommoy. Waa nouhoy pomon dutun, id toppong dan mandon idda woy nosorollan dan no sopuu-limma robbon leppa. \v 29 Pomon to allak dan no od kopiyod woy'd kohobba iddos bollangay riyot botuwon, id uug dan iddos oppat no timboggat no batu riyon lomig to lobbut taddot bollangay amoy'd soro, woy id pondasaa ran nod ka-allow ron. \v 30 Na iddos mgo tohodpomollangay, id nangkap to po-ukit nod pokopaahuy pomon diyot bollangay, de-en id tigkonayan dan tid poponog diyot dahat iddos disok no bollangay, su id po-uvag-uvag dan nod ta-aw to mgo timboggat no putow riyon lomig to isowwan taddot bollangay. \v 31 Piru id osengan ni Pablo iddos kopitan to mgo sundau woy dos mgo sakup din, kahi rin to, “Otik dii sikandan od polintotuwos dinit bollangay, dii kow en od ko-uyag.” \v 32 De-en id gottas taddot mgo sundau iddos mgo ikot taddot disok no bollangay woy id podtohon dan idda riyot dahat. \p \v 33 To od ka-allow-allow ron, id inggat dan ni Pablo nod ka-an. Kahi rin to, “Sopuu-oppat don ko-ungkay no allow no id ti-is kow no waa en ka-an woy inaayun dow od poomdommon ko kannu od soro kos kaamag. \v 34 De-en od buyuwon ku koniyu no ka-an kow pa amoy'd monokkaa kow, su langun dow, waa ahad songo-silag to bowvuu to uu row nod kowora, oyyos waa en od komonnu koniyu.” \v 35 Nopongnga osenga ni Pablo idda, mid angoy sikandin to paan woy id posolamat to Monama riyot isowwan to langun. Nopongnga, idda id pontoppiktoppik din idda woy mid ka-an sikandin. \v 36 Na, id moppiya kos songnga ran woy mid ka-an dan langun. \v 37 Langun doy nid sakoy taddon bollangay, oruwon gatus woy pittumpuu-annom. \v 38 To nongovuung don iddos langun, id pon-uug dan diyot dahat iddos mgo luwan no trigu amoy'd mahan pe-en iddos bollangay. \s1 Nohobba iddos Bollangay \p \v 39 Na, to nosollom don, waa nosorolli taddot mgo tohodpomollangay ko ingkon don sikandan lomig, piru duwon nopantow ran no nokosoksok no ibpit to dahat no paokkon. De-en nopuhawang dan no riyon dan id po-isau dos bollangay. \v 40 Purisu id ponggottas dan iddos ikot taddot mgo timboggat no batu woy id podtohon dobbo riyot dahat. Id pon-akas dan mandad iddos mgo tali taddot timun. Nopongnga, id bollat dan iddos layag amoy od kopoled sikandan to kaamag po-undiyot ibpit to dahat. \v 41 Piru waa koy noko-inguma rutun, su nokopudsong man iddos bollangay riyot movavow no paokkon, de-en dii ron od pokowaong su nokopallok man kos suungan tadda. Idda mandad so lomig diyot lobbut taddot bollangay, nohobba ron pomon to doorakkoon baud nod pokora-ag. \p \v 42 Na, id pomuhawang don nanoy iddos mgo sundau nod imotayan iddos mgo pinirisu amoy waa ahad sokkad kandan nod pokolanguy po-undiyot ibpit woy'd pokopaahuy. \v 43 Pomon to diid kopiyan iddos kopitan to mgo sundau nod ka-apii si Pablo taddot puhawang dan, id toholan din sikandan nod imatoy taddot mgo pinirisu. Na, id po-unna rin iddos langun no od pongkotuig nod languy no od timballu woy'd ponlanguy po-undiyon to ibpit. \v 44 Woy idda mandad so diid pongkotuig, od tinundug da nod kapot taddot id ponggampung no kayu no nongowengkas pomon diyot bollangay. Woy ukit tadda, noko-inguma koy langun diyot ibpit to dahat no waa nomonnu. \c 28 \s1 Si Pablo riyot Isla to Malta \p \v 1 Na, to nokogo-un koyd pomon diyot dahat, nosorollan doy no Malta vos kos ngaran to isla no norungguwan doy. \v 2 Iddos mgo mohingod dutun, oray'n no-eruwan konami. Pomon to id uran woy oray'n mohonnow, id totavun sikandan amoy'd pokita to kod-olit-olit dan konami. \v 3 Na si Pablo, id poningkayu amoy id tavun, piru to kodta-aw rin tadda, tigkow ron duwon uwod nod laas no id leggua, pomon ayu to nomonitan woy mid tuktuk idda to bollad din. \v 4 To nokita taddot mgo mohingod dutun iddos uwod nid bitinbitin poron diyot bollad din, mid ikahi sikandan to, “Noko-imatoy en inin minuvu. Ahad nokolegguang don sikandin pomon to kosupittan diyot dahat, od patoy en. Su iddos id poko-id kandin ko-ungkay, dii en od aman nod ko-uyag pa sikandin!” \v 5 Piru id pomiligpilig ni Pablo iddos uwod diyot apuy, woy waa en sikandin nomonnu. \v 6 Id oongatan dan kod lobbag bo iddos bollad ni Pablo woy tigkow sikandin od patoy, piru to notahadtahad don, nokita ran no waa sikandin nomonnu. De-en nopalin kos poomdom dan woy kahi ran to, “Sokkad sikandin no monama.” \p \v 7 Na, morani riyot ibpit to dahat no id go-unan doy, duwon dakkoon livuta no id pongomunayan ni Publio no ponguu taddon isla. Id pa-allus koy nikandin diyot baoy rin woy dutun koy pa id po-ubpa daom to otollun allow. \v 8 Laggun to riyon koy, nokosasang en mandad no novohokan iddos amoy ni Publio no id momonit woy'd pongindos to longossa. De-en id undiyonnan sikandin ni Pablo amoy'd dosalan woy id torungngan din to bollad din iddos uu to amoy ni Publio, woy no-uliyan sikandin. \v 9 Na pomon tadda, iddos langun nod pongkovohokan taddon isla, id undiyot ki Pablo woy nongo-uliyan en mandad sikandan. \v 10 De-en mo-uraa kos kopiyannan no id pomboggoy ran konami. Woy riyot kodlogkiyat doy, id popiyoddan koy pe-en nikandan to langun nod ko-ilonganon doy to kod-ipanow. \s1 Dos Kodlogkiyat onni Pablo Po-undiyon to Roma \p \v 11 To id lihad kos otollun buwan, idda koy pa noka-awa riyot isla to Malta. Na, id logkiyat koy nid sakoy to bollangay no id aangat mandad nod lihad iddos timpu to bagyu. Iddon bollangay, id pomon diyot Alejandria no id ngoranan to, ‘sopping no monama.’\f * \fr 28:11 \ft Dos kohulugan taddot sopping no monama, si Castor woy si Pollux. Sikandan kos od pomokayon to mgo tohodpomollangay no timbang Gamowhamow.\f* \v 12 Na, id dunggu koy riyot bonuwa to Siracusa woy id oubpa koy pa rutun daom to otollun allow. \v 13 Pomon dutun, id ponayun koy nid pomollangay woy noko-inguma koy riyot bonuwa to Regio. So-op no allow tadda, id poled koy to kaamag no id pomon diyot boovahan lomig to kowanan. De-en to so-op mandon no allow, go-os koy nokorunggu riyot bonuwa to Puteoli. \v 14 Dutun, nokita roy iddos mgo suwod to kopomakoy woy id owiran koy pa nikandan daom to sokkad no simana. Nopongnga, id tollus koyd nid ipanow po-undiyon to Roma. \v 15 Na, nokorinog iddos mgo suwod to kopomakoy riyot Roma no id inguma koyd, de-en id undiyon dan to Polingki ni Apio woy riyot sokkad no lugaa nod ngoranan to, Otollun Oimollayan amoy od tommu ra en konami. To nokita ran ni Pablo, id posolamat sikandin diyot Monama woy nahaa kos ginawa rin. \s1 Si Pablo riyon to Roma \p \v 16 Na, to id inguma koyd diyot Roma, waa id ta-aw si Pablo riyot prisuwan, ko konna, id boggayan sikandin to kolegguangan nod poko-oubpa no siksikandin da, piru duwon sokkad no sundau nod bantoy kandin. \p \v 17 To id lihad kos otollun allow, id po-umow ni Pablo iddos mgo ponguu to Judio riyot Roma. To nolivuung don sikandan, mid ikahi si Pablo to, “Mgo suwod, waa nopuungan ku no saa riyot mgo duma ta no Judio woy waa ku mandad id supak iddos botasanon to keton kovuyyahan, piru id poprisu a moho nikandan diyot Jerusalem, woy id boggoy riyot bollad to mgo toho Roma. \v 18 Nopongnga a intud-inturi to mgo toho Roma, od sovukan ad nanoy nikandan, su nokita ran no waa en nopuungan ku no saa no unayan nod silutan to kopotayan. \v 19 Piru pomon to diid aman iddos dumon mgo Judio nod sovukan a, de-en nopohos a nid aput ka-ay't hari to Roma ahad waa id popenek ku no saa to mgo duma ta no Judio, oyyos waa man morat no songnga ku kandan. \v 20 Purisu ini en kos unayan no id buyu a nod pokitannoy woy'd potongkooy ki. Su no-ikottan a ko-ungkay to kodina pomon da en to id pomakoy a no id inguma ron iddos Mesiyas nod oongatan pa to koubbaran ni Israel.” \p \v 21 Na kahi ran ki Pablo to, “Waa man notanggap doy no sulat pomon diyot Judea moka-atag kikow. Woy dos mgo duma ta no Judio nid inguma pomon diyon, waa man sokkad kandan nid posaddoo o id ooseng no duwon morat nid puungan du. \v 22 Piru id kopi-i roy nod korinog ko ondan kos kikow'n poomdom, su nosorollan doy no ahad ingkon no lugaa, od supak en kos mgo minuvu taddot pomokayon no id nonaw ru.” \p \v 23 De-en id aam sikandan to sokkad no allow nod pominog ki Pablo. To id inguma ron iddon allow, mo-uraan minuvu nid undiyon to ubpan no id tahaddan ni Pablo. Na pomon to sollom taman to novulli, id paabbotlabbot din kandan iddos moka-atag to kodharit Monama, dos id sulat to mgo propeta woy dos mgo Suhu ni Moises amoy'd pomakoy ran ki Disas. \v 24 Duwon mgo minuvu nid pongimbonnaa taddot id ikahi ni Pablo woy duwon en mandad iddos wora. \v 25 Na pomon to waa nokodsokkad kos poomdom dan, id pon-uli sikandan. Piru to waa ran pa noko-ipanow, mid ikahi si Pablo to, “Bonnaa en iddos id oseng to Uhis no Ispiritu riyot keton kovuyyahan ukit ki propeta Isaias no mid ungketen to, \q1 \v 26 ‘Undiyon ka woy osengiyu kos mgo minuvu to, ahad od monnuwon dow tod pominog, dii kow en od pokaabbot \q2 woy ahad od monnuwon dow tod totongtong, dii kow en od pokokita. \q1 \v 27 Su inin mgo minuvu, mgo motoggas kos uu. Duwon tolinga ran, piru diid pokorinog. \q2 Id sobpongngan dan kos mata woy tolinga ran \q2 su otik dii ran od puungan idda, od pokorinog woy'd pokokita sikandan no idda en kos unayan nod pokaabbot dan nanoy ko ondan kos motallong. \q2 Na, ko ungketen, od aput sikandan dinit koddi woy'd bowiyan ku sikandan.’ ”\f * \fr 28:27 \ft Od kovasa ini riyot Isaias 6:9-10.\f* \p \v 28 Ponayun pe-en mid ikahi si Pablo to, “De-en ko-ilangan nod kosorollan dow no iddos ponudtulon to Monama moka-atag to kodtobbus, atag en mandad to konna mgo Judio woy sikandan, od pominog en.” \v 29 [To nopongnga osenga ni Pablo idda, id pon-uli iddos mgo Judio woy id ayas pe-en iddos kodpo-opuloy ran.] \p \v 30 Na, id oubpa si Pablo riyot baoy no id boyaran din ipat buwan daom to oruwon lahun. Id olit-olit din iddos langun nid pongumballoy kandin. \v 31 To waa kod-aang-aang, id ponudtuu rin iddos moka-atag to kodharit Monama, woy id nonaw rin mandad iddos moka-atag tod Longaggon no si Disas Krays woy waa id baavag kandin.