\id ROM \h ROMANOS \toc1 Idi oojai ooji Paavora ʌvaavoitudadami Roomʌrʌ oidacami \toc2 ROMANOS \toc3 Ro. \mt1 Idi oojai ooji Paavora ʌvaavoitudadami Roomʌrʌ oidacami \c 1 \p \v 1 Aanʌ ʌrPaavora Suusi Cristo piooñigadʌ. Dai gʌnoojidi aanʌ aapimʌ vaavoitudadami Roomʌrʌ oidacami. Diuusi giñmaa sʌʌlicami ansaidʌ ʌrootosicamicana aanʌ dai ʌcovai giñvusaitu ansaidʌ gaaagidiña aanʌ sai Diuusi cʌʌgacʌrʌ gavuvaidi. \p \v 2 Ʌʌquioma Diuusi ñiñiooquituldiadamigadʌ ooja Diuusi ñiooquidʌrʌ sai Diuusi aagai sai poduucai ʌpʌduñia agaitadai. \v 3 Ʌgai aagai sai divia agai gʌrtʌaanʌdamiga Suusi Cristo Diuusi maradʌ ismacʌdʌ tʌvai tʌvaagiañdʌrʌ. Ʌgai oodami duucai vuusai daidʌ ʌrʌraí Davicaru cajiudadʌ. \v 4 Suusi Cristo muu dai ʌpamu duaaca coidadʌ saagidaiñdʌrʌ. Gomaasicʌdʌ cʌʌga gʌmaí issʌʌlicʌdʌ ʌrDiuusi maradʌ dai viaa guvucadagai dai tomali ʌmo imidagai maisoimaasi idui. \v 5 Cristo cʌʌgacʌrʌ giññʌidi cascʌdʌ giñaagidi ansaidʌ ʌrootosicamicana aanʌ, Diuusi ipʌli cascʌdʌ. Dai giñootoi ʌgai ansaidʌ gaaagidiña Diuusi ñiooquidʌ sai poduucai vʌʌsi naana maasi oodami saagida oidacana sioorʌ vaavoitudadagi dai ʌʌgiadagi. \v 6 Dai aapimʌ ʌrʌmo oodami ismaacʌdʌ Diuusi ʌcovai vuvaitu mʌsaidʌ ʌrmamaatʌrdamigadʌcana Suusi Cristo. \p \v 7 Diuusi gʌnoigʌdai daidʌ ʌcovai gʌnvuvaitu mʌsaidʌ ʌrmaamaradʌcana. Aanʌ ipʌlidi isDiuusi gʌrooga ʌʌmadu gʌrtʌaanʌdamiga Suusi Cristo cʌʌgacʌrʌ gʌnnʌijadagi dai gʌniibʌstudacan taadacagi. \s1 ――― \p \v 8 Suusi Cristo cʌʌgacʌrʌ giñvusaitu cascʌdʌ viaa aanʌ sʌʌlicami isñioocadagi Diuusi ʌʌmadu. Dai aagidi aanʌ Diuusi isaliʌ baigiñʌlidi aanʌ vʌʌsi aapimʌcʌdʌ. Tomasiaaco siaaco aimʌrai aanʌ gʌaagai gʌnvaavoidaraga cascʌdʌ. \v 9 Aanʌ ivueeyi Diuusi aa duiñdadʌ vʌʌsi giñguvucadagacʌdʌ maioojodaitai gaaagidi aanʌ isSuusi Cristo Diuusi maradʌ ʌrcʌʌgacʌrʌ vuviadami. Diuusi cʌʌ maatʌ iñsaanʌ aliʌsi gʌntʌtʌgitoi vʌʌscʌrʌ siuu duucu gamamadadagi. \v 10 Ʌʌqui abiaadʌrʌ daanʌi aanʌ Diuusi sai giñmaacana oigaragai isʌgai ipʌliadagi sai aanʌ istuidʌna ismʌʌca gʌndividagi. \v 11 Gʌnnʌida iñʌlidi aanʌ, dai vaamioma gʌnsoiña iñʌlidi mai vaamioma cʌʌga oidaca isducatai Diuusi ipʌlidi mai vaamioma cʌʌga vaavoituda aapimʌ. \v 12 Siʌʌscadʌ nʌida aanʌ mʌsʌʌ cʌʌga vaavoitudai aapimʌ dai aapimʌ nʌida siʌʌ cʌʌga vaavoitudai aanʌ aipaco baigʌrʌʌliatudamu aatʌmʌ. \p \v 13 Giñaaduñi aanʌ ipʌlidi ismaatʌca aapimʌ ismuiyoco imidagai gʌnnʌidamua iñʌlidiña aanʌ dʌmos maiquia istui. Aanʌ ipʌlidi ismuidutai aapimʌ Roomʌrʌ oidacami vaavoitudagi Suusi Cristo dai ʌʌgiadagi ʌpan duucai sibʌacoga oidacami siaaco gaaagidiña aanʌ Diuusi ñiooquidʌ ʌʌpʌ, cascʌdʌ imia iñʌlidi aanʌ dai gʌnnʌida iñʌlidi. \v 14 Aanʌ viaa isaagidagi Diuusi ñiooquidʌ ʌgiliego dai aa ʌma maasi ñioocadami, dai sastuduacami dai maisastuduacami. \v 15 Poduucai ʌʌpʌ sʌʌlicʌdʌ ipʌlidi aanʌ isgʌnaagidagi aapimʌ Roomʌrʌ oidacami isSuusi Cristo ʌrcʌʌgacʌrʌ vuviadami. \s1 ――― \p \v 16 Aanʌ maisiaa ʌrai isgaaagiadagi isSuusi Cristo ʌrcʌʌgacʌrʌ vuviadami. Siʌʌscadʌ gaaagiadagi aanʌ gomaasi vʌʌscatai sioorʌ vaavoitudai cʌʌgacʌrʌ vuvacʌi Diuusi guvucadadʌcʌdʌ. Ʌpʌga Diuusi ñiooquidʌ ʌrjudidíu vʌʌtarʌcatadai dʌmos sivi ʌrvʌʌscatai vʌʌtarʌ. \v 17 Diuusi ñiooquidʌrʌ aagai sai sioorʌ vaavoitudagi isSuusi Cristo ʌrcʌʌgacʌrʌ vuviadami Diuusi cʌʌgacʌrʌ nʌidiña ducami istomali ʌmo imidagai maisoimaasi ivuaadamudai. Ʌʌquioma poduucai ooja Diuusi ñiñiooquituldiadamigadʌ dai pocaiti: “Sioorʌ vaavoitudagi Diuusi, Diuusi cʌʌgacʌrʌ nʌidiña ducami istomali ʌmo imidagai maisoimaasi ivuaadamudai, dai ʌgai vʌʌscʌrʌ oidacamu Diuusi ʌʌmadu”. \s1 ――― \p \v 18 Cʌʌga gʌmaatʌ isDiuusi aliʌ soimaa taatamituldi vʌʌsi soimaasi ivuaadami. Ʌgai soimaasi ivueeyi dai poduucai maidadagitoi aa isvaavoitudagi istumaasi ʌrvaavoi. \v 19-20 Ʌsoimaasi ivuaadami cʌʌga maatʌ isoidaga Diuusi. Tomasioorʌ nʌidi vʌʌsi istumaasi oidaga oidi daama dai poduucai cʌʌ maatʌ isoidaga Diuusi tomasi mainʌidi oodami Diuusi. Aidʌsi abiaadʌrʌ Diuusi idui oidigi cʌʌga gʌmaatʌ isoidaga Diuusi, dai isʌgai tomastuigaco viaa guvucadagai, cascʌdʌ ʌgai ismaacʌdʌ maivaavoitudai ʌgai ʌʌgi ʌrduñidʌ isDiuusi soimaasi taatatuldagi. \v 21 Tomasi cʌʌga maatʌ ʌsoimaasi ivuaadami isoidaga Diuusi vʌʌscʌrʌ maisiaa duutudaiña isducatai gʌaagai, tomali maipocaitiña ʌgai sai baigʌnʌlidi Diuusicʌdʌ. Baiyoma ʌgai tʌtʌgitoi istumaasi maicʌcʌʌgaducami dai vaamioma maimaatʌ caʌcana istumaasi cʌcʌʌgaducami. \v 22 Tomasi poʌlidi ʌgai isaliʌ sastuduga dʌmos vaamioma vupuiirutu. \v 23 Dai ʌgai gʌaagai isiaa duutuadagi Diuusi ismaacʌdʌ tomastuigaco oidaga dai vʌʌscʌrʌ maisiaa duutudai baiyoma idui ʌgai momoono uusicʌdʌ dai ojoodaicʌdʌ ʌʌpa maasi oodami, dai ʌʌpa maasi ujuurugi, dai ʌʌpa maasi cʌcʌisi, dai ʌʌpa maasi coocoyi, dai siaa duutudaiña poʌliditai isʌgai ʌrdidiuusi. \p \v 24 Cascʌdʌ Diuusi gajiaadʌrʌ viaa ʌgai dai dagito saidʌ ivuaadana ʌgai istumaasi sigal nanaascami istumaasi ʌʌgi ʌgai ipʌli isivuaadagi, dai sai googosi gʌnducamicana. \v 25 Ʌgai maivaavoitudai istumaasi aagai Diuusi tomasi cʌʌ maatʌcatadai isiʌrvaavoi. Baiyoma vaavoitudai istumaasi maitʌrvaavoi. Diuusi idui oodami, dai ujuurugi, dai coocoyi, dʌmos ʌoodami idui moono ismaacʌdʌ ʌʌpa maasi oodami dai ujuurugi dai coocoyi dai siaa duutudaiña. Dai maisiaa duutudaiña Diuusi sioorʌ aliʌsi gʌaagai issiaa duutuadagi vʌʌscʌrʌ. \p \v 26 Cascʌdʌ Diuusi gajiaadʌrʌ viaa ʌgai dai dagito sai googosi gʌnducamicana. Asta ooqui dagito cʌcʌʌli dai ʌʌgi googosi gʌnducamicana. \v 27 Dai cʌcʌʌli ʌʌgi poduucai ivueeyi ʌʌpʌ dai Diuusi aliʌ soimaasi taatamituldi cascʌdʌ coocorʌi poduucai ivuaadatai. \p \v 28 Aidʌsidʌ ʌsoimaasi ivuaadami camaitipʌli isvaavoitudagi Diuusi tai Diuusi gajiaadʌrʌ viaa dai dagito sai tʌtʌgitoiña naana maasi maicʌcʌʌgaducami daidʌ ivuaadana mui naana maasi istumaasi maitʌaagai isivuaadagi. \v 29 Ʌgai ʌrsoimaasi ivuaadami dai googosi gʌnducami dai maicʌʌ tuutuiga dai viaaca ʌlidiña mui naana maasi istumaasi viaa aa dai coimudadʌ tuutuiga, daidʌ ʌrgacoodacami, dai oomaliga, dai yaatavoga, dai naana caiti nʌidiña aa \v 30 dai aagatʌraga istumaasi maitʌrvʌʌtarʌ, dai cʌʌdai ʌgai Diuusi, dai gʌgʌrducʌdʌ gʌnʌlidiña, dai maisiaa duutudaiña aa, dai vʌʌscʌrʌ tʌtʌgitoiña isducatai soimaasi ivuaadagi, dai maisiaa duutudaiña gʌndʌʌdʌ, \v 31 dai maimaatʌ caʌ istumaasi cʌcʌʌgaducami, dai maitivueeyi istumaasi aagai, dai maioigʌdai oodami, dai maioigʌldi aa, dai maisoigʌnʌlidi aacʌdʌ. \v 32 Tomasi cʌʌ maatʌ ʌgai istumaasi Diuusi tʌjai oodami saidʌ ivuaadana dai maatʌ ʌgai sai sioorʌ soimaasi ivuaadagi maitistutuidi isiimiagi Diuusi ʌʌmadu dai vʌʌscʌrʌ apiasoimaasi ivueeyi dai baigʌnʌlidiña ʌgai siʌʌscadʌ aa pomaasi ivuaadagi ʌʌpʌ. \c 2 \s1 ――― \p \v 1 Cascʌdʌ isʌmaadutai pocaitiadagi sai aliʌsi ʌrsoimaasi ivuaadami ʌoodami ismaacʌdʌ gʌaagai tami sai gʌaagai issoimaasi taatagi ducami ispocaitiadagi sai ʌgai ʌʌpʌ gʌaagai issoimaasi taatagi. Ʌgai ʌrsoimaasi ivuaadami ʌʌpʌ ʌpan duucai ʌgai cascʌdʌ. \v 2 Dai cʌʌ maatʌ aatʌmʌ iscʌʌga ivueeyi Diuusi siʌʌscadʌ soimaasi taatamituldiadagi ismaacʌdʌ soimaasi ivueeyi. \v 3 Sioorʌ pocaitiadagi sai aliʌsi ʌrsoimaasi ivuaadami aa dai vʌʌscʌrʌ ʌpan duucai ivueeyi maitʌaagai ispoʌliadagi sai Diuusi maisoimaasi taatatulda agai ʌgai ʌpan duucai soimaasi taatatulda agai ʌgaa soimaasi ivuaadami. \v 4 Oodami maitʌaagai istʌtʌgitodagi ismaicʌʌga ivueeyi Diuusi baiyoma aliʌsi gʌaagai istʌtʌgitodagi isDiuusi maiquia soimaasi taatatuli dai aliʌ cʌʌ tuiga vui sai ʌma duucai tʌtʌgitona. \v 5 Dʌmos iscatʌvʌpi daivuñiagi vai ʌgai vʌʌscʌrʌ ʌma duucai gʌntʌtʌgitua Diuusi vaamioma soimaasi taatatuldamu, siʌʌscadʌ diviagi ʌgai dai nʌidagi ismaacʌdʌ ʌrcʌʌga ivuaadami dai ismaacʌdʌ ʌrmaicʌʌga ivuaadami. \v 6 Siʌʌscadʌ diviagi Diuusi ʌgai baiduñia agai vʌʌscatai ʌʌmadu. \v 7 Sioorʌ apiaivuaadagi istumaasi Diuusi ipʌlidi ipʌliditai isDiuusi baigʌʌliadagi ʌgai vui dai isvʌʌscʌrʌ oidaca agai Diuusi ʌʌmadu, Diuusi maaquia agai oigaragai sai vʌʌscʌrʌ oidacana ʌgai ʌʌmadu. \v 8 Dʌmos Diuusi aliʌsi soimaasi taatatuldamu ʌgai ismaacʌdʌ vuidʌrʌ vʌʌtʌ Diuusi dai maivaavoitudai Diuusi ñiooquidʌ baiyoma soimaasi ivueeyi ʌgai. \v 9 Sʌʌlicʌdʌ soimaasi taatamu vʌʌscatai ismaacʌdʌ soimaasi ivueeyi, ʌpʌga ʌjudidíu dai gooquiʌrʌ ʌgai ismaacʌdʌ maitʌrjudidíu. \v 10 Dʌmos ʌgai ismacʌdʌ ivueeyi istumaasi Diuusi ipʌlidi, Diuusi baigʌʌliadamu ʌgaicʌdʌ dai iibʌstudacan tadacamu, ʌpʌga ʌjudidíu dai gooquiʌrʌ ʌgai ismaacʌdʌ maitʌrjudidíu. \p \v 11 Diuusi nʌida agai vʌʌsi oodami ismaacʌdʌ ʌrcʌʌga ivuaadami dai ismaacʌdʌ ʌrmaicʌʌga ivuaadami. Dai Diuusi soimaasi taatamitulda agai vʌʌsi ʌsoimaasi ivuaadami. \v 12-15 Diuusi soimaasi taatatuldamu ʌgai ismaacʌdʌ maitʌrjudidíu soimaasi ivuaadamicatai ʌgai tomasi maimaí ʌgai Moseesacaru sʌʌlicamigadʌ ismaacʌdʌ maa Diuusi. Cʌʌ maatʌ ʌgai istumaasi ʌrcʌʌgaducami dai istumaasi ʌrmaicʌʌgaducami, vʌʌsi oodami cʌʌga maatʌcana siʌʌscadʌ soimaasi ivuaadagi. Dai Diuusi soimaasi taatatuldamu ʌjudidíu soimaasi ivuaadamicatai ʌgai. Ʌgai maatʌ Moseesacaru sʌʌlicamigadʌ ismaacʌdʌ maa Diuusi dai vʌʌscʌrʌ maiʌʌgidi cascʌdʌ. Cʌʌga maatʌ ʌgai istumaasi ʌrcʌʌgaducami dai vʌʌscʌrʌ maitivueeyi. Ismaacʌdʌ ʌʌgidi Diuusi ñiooquidʌ ʌgai gia cʌʌgacʌrʌ vuvaidi Diuusi. Dai ʌgai ismaacʌdʌ maiʌʌgidi Diuusi ñiooquidʌ tomasi maatʌ ʌgai gia maicʌʌgacʌrʌ vuvaidamu Diuusi. \v 16 Ʌmo imidagai Diuusi otosa agai Suusi Cristo sai nʌidana ismaacʌdʌ ʌrcʌʌga ivuaadami dai ismaacʌdʌ ʌrmaicʌʌga ivuaadami. Ʌgai maatʌ asta istumaasi tʌtʌgitoiña oodami. Vʌʌsi gomaasi ʌgai ismaacʌdʌ gaaagidi aanʌ. \s1 ――― \p \v 17 Diuusi maa Moseesacaru judidíu aduñdʌ gʌsʌʌlicamiga cascʌdʌ ʌjudidíu povʌnʌlidi sai Diuusi cʌʌgacʌrʌ nʌidi dai cascʌdʌ gʌgʌrducʌdʌ gʌnʌlidi. \v 18 Ʌgaicʌdʌ ismaacʌdʌ ooja Moseesacaru cʌʌ maatʌ ʌgai istumaasi Diuusi ipʌlidi isivuaadagi oodami dai cʌʌ maatʌ istumaasi ʌrcʌʌgaducami dai istumaasi ʌrmaicʌʌgaducami. \v 19-20 Ʌgai maatʌ vʌʌsi istumaasi aagai Moseesacaru sʌʌlicamigadʌrʌ cascʌdʌ poʌlidi ʌgai saidʌ istutuidi ismamaatʌtuldagi ʌgai ismaacʌdʌ maimaatʌ Diuusi ñiooquidʌ. \v 21 Dai ismaacʌdʌ poʌlidi saidʌ istutuidi ismamaatʌtuldiagi aa ʌgai gʌaagai isivuaadagi poduucai isducatai gamamaatʌtulda ʌliadagi. Ismaacʌdʌ gamamaatʌtuldi sai maitʌaagai isgaʌʌsiadagi ʌgai maitʌaagai isgaʌʌsiadagi ʌʌpʌ. \v 22 Dai ismaacʌdʌ gamamaatʌtuldi sai maitʌaagai isgoogosi gʌnducamicagi ʌgai maitʌaagai isgoogosi gʌnducamicagi ʌʌpʌ. Dai ismaacʌdʌ cʌʌdai momoono ismaacʌdʌ siaa duutuadagi oodami maitʌaagai isgaʌʌsiadagi istumaasi oidaga quiquiuupiʌrʌ siaaco oidaga ʌmomoono. \v 23 Dai ʌgai ismaacʌdʌ gʌgʌrducʌdʌ gʌnʌlidi pocaititai sai Diuusi aagidi aduñdʌ Moseesacaru istumaasi ooja ʌgai dai cʌʌ maatʌ ʌgai istumaasi aagai sʌʌlicamiʌrʌ dai vʌʌscʌrʌ maiʌʌgidi poduucai aliʌ soiduucai nʌidi Diuusi. \v 24 Pocaiti Diuusi ñiooquidʌrʌ: “Aapimʌ ismaacʌdʌ ʌrjudidíu soimaasi ivueeyi cascʌdʌ ʌgai ismaacʌdʌ maitʌrjudidíu vui ñioocai Diuusi”. \p \v 25 Vaavoava saidʌ ʌrcʌʌgai isiʌrjudidíucagi isʌʌgiadagi ʌgai Moseesacaru sʌʌlicamigadʌ dʌmos ismaiʌʌgiada ʌgai aidʌ gia ducami ismaitʌrjudidíucagi ʌgai. \v 26 Dʌmos isʌgai ismaacʌdʌ maitʌrjudidíu ʌʌgiadagi Moseesacaru sʌʌlicamigadʌ Diuusi cʌʌgacʌrʌ nʌijadamu ʌgai ducami isiʌrjudidíucagi. \v 27 Siʌʌscadʌ ʌjudidíu maiʌʌgiadagi Moseesacaru sʌʌlicamigadʌ tomasi caoojisicami viaa ʌgai dai ismaacʌdʌ maitʌrjudidíu ʌʌgiadagi Moseesacaru sʌʌlicamigadʌ poduucai gʌmaatʌ isʌjudidíu maicʌʌga ivueeyi. \v 28 Maisiu vʌʌsi ʌjudidíu ʌrDiuusi maamaradʌ tomasi iquitʌqui ʌgai tuutucugadʌ poduucai isduucai aagai Moseesacaru sʌʌlicamigadʌrʌ. \v 29 Baiyoma Diuusi maamaradʌ ʌrʌgai ismaacʌdʌ Diuusi maacai ibʌdagai utudui dai poduucai ʌgai camaitivuaada ʌlidi istumaasi soimaasi dai Diuusi Ibʌadʌ ʌʌmadu daja ʌgai ismaacʌdʌ vaavoitudai dai ʌʌgidi Diuusi. Dai Diuusi cʌʌgacʌrʌ nʌijadamu ʌgai tomasi oodami maicʌʌgacʌrʌ nʌidi. \c 3 \p \v 1 Vʌʌscʌrʌ aliʌsi ʌrsoiñi isʌrjudidíucagi oodami daidʌ ʌrsoiñi isʌjudidíu iquitʌquicagi tuutucugadʌ. \v 2 Diuusi ʌcovai vuvaitu ʌjudidíu sai ʌgai oojana ñiooquidʌ dai nuucadacana ʌoojai. \v 3 Vaavoava sai ʌʌmadutai ʌjudidíu maivaavoitu Diuusi, dʌmos Diuusi gia vʌʌscʌrʌ iduuñimu istumaasi aagai. \v 4 Ʌgai vʌʌscʌrʌ ivueeyi istumaasi aagai, tomasi vʌʌsi oodami yaatavoga. Pocaiti Diuusi ñiooquidʌrʌ: \q1 Tomasi oodami poʌlidi ismaitʌrvaavoi istumaasi aagai Diuusi, \q1 Vʌʌscʌrʌ nʌidamu ʌgai isiʌrvaavoi istumaasi aagai Diuusi. \m Ascaiti Diuusi ñiooquidʌrʌ. \p \v 5-6 Dʌmos isʌmaadutai pocaitiadagi sai siʌʌscadʌ soimaasi ivuaadagi oodami sai poduucai gʌmaatʌ isDiuusi cʌʌ tuiga dai cascʌdʌ maitʌaagai issoimaasi gʌrtaatamituldiada ʌgai, tomasi pocaiti ʌʌmoco vʌʌscʌrʌ maitʌrvaavoi. Diuusi vʌʌscʌrʌ cʌʌga ivueeyi siʌʌscadʌ soimaasi taatatuldi oodami. \p \v 7-8 Ʌʌmo oodami giñiooquidi dai pocaiti ansai gamamaatʌtuldi aanʌ sai gʌaagai issoimaasi ivuaada oodami sai poduucai siooma cʌʌga gʌmaatʌ isDiuusi maitʌrsoimaasi ivuaadami. Ʌgai pocaiti ansai gamamaatʌtuldi aanʌ sai isyaatagʌda ʌmoco poduucai siooma cʌʌga gʌmaatʌ isDiuusi maitʌrsoimaasi ivuaadami. Diuusi maiyaatagʌi cascʌdʌ. Sai cascʌdʌ Diuusi maitʌaagai issoimaasi taatamituldiagi ismaacʌdʌ soimaasi ivueeyi. Dʌmos Diuusi cʌʌga iduuñimu siʌʌscadʌ soimaasi taatatuldiagi ʌgai ismaacʌdʌ pocaitiadagi. \s1 ――― \p \v 9 Aatʌmʌ judidíu maivaamioma cʌʌga tuutuiga siaa oodami. Camaatʌ aatʌmʌ isvʌʌsi oodami oidigi daama oidacami ʌrsoimaasi ivuaadami. \v 10 Pocaiti Diuusi ñiooquidʌrʌ: \q1 Tiipu tomali ʌmaadutai maisoimaasi ivuaadami. \q1 \v 11 Tiipu tomali ʌmaadutai ismaacʌdʌ maatʌ caʌcagi Diuusi ñiooquidʌ. \q1 Dai tomali ʌmaadutai maimaatʌca ʌlidi iscaiti Diuusi ñiooquidʌrʌ. \q1 \v 12 Vʌʌscatai gajiaadʌrʌ vipieeyi Diuusi, \q1 Dai vʌʌscatai ʌrsoimaasi ivuaadami. \q1 Tomali ʌmaadutai maitivueeyi istumaasi Diuusi ipʌlidi. \q1 \v 13-14 Vʌʌscatai ʌryaatavogami daidʌ ʌroomaligami. \q1 Dai mosʌʌgi soimaasi ñiooqui aagaiña ʌgai. \q1 \v 15 Tomastucʌdʌ gʌncoodaiña oodami. \q1 \v 16 Gomaasicʌdʌ soiduucai gʌnnʌidiña oodami aipacoga. \q1 \v 17 Dai mosgʌncocoda ʌlidiña ʌgai. \q1 \v 18 Maiʌʌbʌidi ʌgai Diuusi. \m Ascati Diuusi ñiooquidʌrʌ. \p \v 19 Cʌʌ maatʌ aatʌmʌ isDiuusi maa Moseesacaru ʌsʌʌlicami sai oodami ʌʌgiditai caʌcana. Diuusi sʌʌlicʌdʌ soimaasi taatulda agai sioorʌ maiʌʌgiadagi dai ʌgai maiviaacamu isducatai gʌnsoiñagi. Dai poduucai ʌʌpʌ vʌʌsi oodami oidigi daama oidacami ʌrsoimaasi ivuaadami Diuusi vuitapi. \v 20 Moseesacaru sʌʌlicamigadʌcʌdʌ maatʌ aatʌmʌ isiʌrsoimaasi ivuaadami. Diuusi cʌʌgacʌrʌ nʌidi oodami ducami istomali ʌmo imidagai maisoimaasi ivuaadamudai vaavoitudaitai ʌgai Suusi Cristo maisiu ʌʌgiditai caʌcatai Moseesacaru sʌʌlicamigadʌ. \s1 ――― \p \v 21 Aidʌsi maiquiaa divia ʌCristo tami oidigi daama ʌjudidíu gʌnaajagʌiña iscʌʌgacʌrʌ oidacagi dai ʌʌgiadagi vʌʌsi Moseesacaru sʌʌlicamigadʌ, ʌgai poʌlidiña sai poduucai istutuidi isiimiagi Diuusi ʌʌmadu. Dai gooquiʌrʌ Diuusi ootoi ʌCristo tami oidigi daama sai ʌgai maatʌtuldana ʌoodami isducatai istutuidi Diuusi iscʌʌgacʌrʌ nʌijadagi oodami ducami istomali ʌmo imidagai maisoimaasi ivuaadamudai. Diuusi ñiñiooquituldiadamigadʌ casi gaaagiditadai isDiuusi poduucai iduñia agaitadai. \v 22 Tomasioorʌ ismaacʌdʌ vaavoitudai isSuusi Cristo ʌrcʌʌgacʌrʌ vuviadami. Diuusi cʌʌgacʌrʌ nʌijadamu ʌgai ducami istomali ʌmo imidagai maisoimaasi ivuaadamudai. \v 23 Tomali ʌmo oodami maitivueeyi istumaasi Diuusi ipʌlidi vʌʌscatai soimaasi ivueeyi cascʌdʌ. \v 24 Diuusi oigʌldi ʌgai ismaacʌdʌ vaavoitudai isSuusi Cristo ʌrʌcʌʌgacʌrʌ vuviadami dai cʌʌgacʌrʌ nʌidi ducami istomali ʌmo imidagai maisoimaasi ivuaadamudai. Diuusi poduucai ivueeyi oigʌdaitai ʌgai. Diuusi maitataanʌi namʌgadʌ cʌʌgacʌrʌ vuvaidaragai. \v 25 Vʌʌsi oodami aliʌsi soimaasi ivueeyi cascʌdʌ gʌaagaitadai isDiuusi soimaasi taatatuldagi dʌmos Diuusi ootoi ʌSuusi Cristo tami oidigi daama sai muucuna curusiaba dai soimaasi taatatuli dai poduucai ʌoodami camaitʌaagai issoimaasi taatagi soimaasi ivuaadatai. Diuusi cʌʌgacʌrʌ vuvaidi ʌgai ismaacʌdʌ vaavoitudai gomaasi. Vʌʌsi gomaasi idui Diuusi sai poduucai maatʌna ʌoodami isDiuusi cʌʌga idui oigʌldacai ʌʌquidʌ soimaasi ivuaadami. \v 26-28 Dai isDiuusi apiacʌʌga ivueeyi sivi oigʌlditai dai cʌʌgacʌrʌ nʌiditai vʌʌscatai ismaacʌdʌ vaavoitudai isSuusi Cristo ʌrcʌʌgacʌrʌ vuviadami maisiu ʌgai ismaacʌdʌ pocaiti sai cʌʌga ʌʌgidi Moseesacaru sʌʌlicamigadʌ cascʌdʌ maitiipu istuisidʌ gʌgʌrducʌdʌ gʌnʌliadagi tomali ʌmaadutai. \p \v 29 Diuusi ʌrDiuusigadʌ ʌjudidíu dai ʌgai ismaacʌdʌ maitʌrjudidíu ʌʌpʌ. \v 30 Mosali ʌmo Diuusi oidaga dai ʌgai oigʌldi dai cʌʌgacʌrʌ nʌidi vʌʌscatai ismaacʌdʌ vaavoitudai isSuusi Cristo ʌrcʌʌgacʌrʌ vuviadami tomasi ʌrʌmoco ismaacʌdʌ iquitʌa gʌtuucuga ischo ʌʌpʌ. \v 31 Tomasi ʌrvaavoi iscʌʌgacʌrʌ vuvacʌi oodami vaavoitudaitai isʌSuusi Cristo ʌrcʌʌgacʌrʌ vuviadami vʌʌscʌrʌ aliʌsi gʌaagai isʌʌgiadagi Diuusi sʌʌlicamigadʌ. \c 4 \s1 ――― \p \v 1 Avraañicaru ʌrgʌrʌʌqui aduñicaru. Sivi nʌidamu aatʌmʌ isducatai Diuusi cʌʌgacʌrʌ nʌidi ʌgai ducami istomali ʌmo imidagai maisoimaasi ivuaadamudai. \v 2-3 IsAvraañi iduuñimudai ʌmo istumaasi cʌʌgaducami sicascʌdʌ cʌʌgacʌrʌ nʌijadamudai Diuusi aidʌ gia viaacamudai Avraañi istuisidʌ gʌducʌdʌ gʌʌliadagi. Dʌmos Diuusi ñiooquidʌrʌ pocaiti: “Avraañi vaavoitu Diuusi cascʌdʌ Diuusi cʌʌgacʌrʌ nʌidi ʌgai”. Cascʌdʌ Avraañi maiviaa istuisidʌ gʌducʌdʌ gʌʌliadagi. \v 4 Isʌmoco iduuñiagi ʌmo aa duiñdagai aamudʌ gʌaagai isaa namʌquidagi, mʌstumaasi aa namʌquidagi maitʌroidicami. \v 5 Diuusi ipʌlidi isʌoodami cʌʌgacʌrʌ oidacagi dʌmos maisiu poduucai oigʌldi dai cʌʌgacʌrʌ nʌidi Diuusi ʌoodami baiyoma Diuusi oigʌldi dai cʌʌgacʌrʌ nʌidi ʌmo soimaasi ivuaadami ismaacʌdʌ vaavoitudagi Diuusi. \v 6 Davicaru aagai sai aliʌ baigʌʌlidiña ʌmo oodami siʌʌscadʌ Diuusi oigʌldagi dai cʌʌgacʌrʌ nʌijadagi vaavoitudacai ʌgai Diuusi. Dai pocaiti Davicaru: \q1 \v 7 Baigʌnʌlidi ʌoodami ismaacʌdʌ Diuusi oigʌldi soimaascamigadʌ. \q1 \v 8 Baigʌnʌlidi ʌoodami ismaacʌdʌ Diuusi camaisoimaasi taatatulda agai. \m Ascaiti Davicaru. \p \v 9-10 Avraañi sʌʌlicʌdʌ baigʌʌli aidʌsi Diuusi oigʌli ʌgai dai cʌʌgacʌrʌ nʌidi ducami istomali ʌmo imidagai maisoimaasi ivuaadamudai vaavoitudacai ʌgai Diuusi maiquiaa iquitʌcai ʌgai gʌtuucuga. Pouduucai cʌʌga gʌmaatʌ isDiuusi oigʌldi dai cʌʌgacʌrʌ nʌidi ʌgai ismaacʌdʌ iquitʌcʌi gʌtuucuga siʌʌsi ʌgai ismaacʌdʌ maiiquitʌcʌi gʌntuucuga. \v 11 Avraañicaru cavaavoitu Diuusi dai gooquiʌrʌ iquitʌ gʌtuucuga sai poduucai nʌidiña aa isDiuusi cacʌʌgacʌrʌ nʌidi ʌgai, vaavoitu ʌgai Diuusi cascʌdʌ. Dai poduucai Avraañicaru ʌraduñdʌcatadai ʌgai ismaacʌdʌ vaavoitudai Diuusi maiiquitʌcai gʌtuucuga dai poduucai ʌʌpʌ gʌmaatʌ isDiuusi oigʌldi dai cʌʌgacʌrʌ nʌidi ʌgai. \v 12 Avraañicaru ʌraduñdʌcatadai ʌgai ismaacʌdʌ iquitʌcʌi gʌntuucuga vaavoitudacai Diuusi ʌpan duucai Avraañicaru vaavoitudaitadai. \s1 ――― \p \v 13 Diuusi aagidi ʌAvraañicaru sai vʌʌsi oidigi ʌrtuidadʌca agaitadai, ʌgai ʌʌmadu cajiudadʌ, Diuusi poduucai aagidi Avraañicaru vaavoitudacai ʌgai dai maisiu ʌʌgidacai Diuusi sʌʌlicamigadʌ. \v 14 Ʌʌmoco pocaiti sai vʌʌsi oidigi ʌrtuidadʌca agai ʌgai ismaacʌdʌ ʌʌgidi Diuusi sʌʌlicamigadʌ dai maisiu ʌgai ismaacʌdʌ vaavoitudai Diuusi dʌmos gomaasi maitʌrvaavoi. Isiʌrpoduucaicamudai aidʌ gia maitʌrsoiñicamudai vaavoidaragai, tomali maitʌrsoiñicamudai ismaacʌdʌ aagai Diuusi. \v 15 Siʌʌscadʌ aatʌmʌ gʌraajagʌdagi isʌʌgiadagi Diuusi sʌʌlicamigadʌ sai ʌgai cʌʌgacʌrʌ gʌrnʌidiña dai sai cʌʌgacʌrʌ gʌrvuvaidana ʌgai viaa issoimaasi gʌrtaatamituldiadagi maicʌʌga ʌʌgiditai aatʌmʌ. Ismaitiipucamudai sʌʌlicami aidʌ gia maitiipucamudai oodami maiʌʌgidaracami. \p \v 16 Diuusi cʌʌgacʌrʌ nʌidi ʌoodami vaavoitudacai ʌgai daidʌ ʌoodami maigamaitʌcʌi cʌʌgacʌrʌ vuvaidaragai. Cʌʌga maatʌ aatʌmʌ isDiuusi cʌʌgacʌrʌ gʌrnʌidi tomasi ivueeyi aatʌmʌ judidíu viituldaragadʌ ischo ʌʌpʌ, isvaavoitudada aatʌmʌ Diuusi ʌpan duucai Avraañicaru. Poduucai ʌgai ʌrgʌraduñicaru, \v 17 cascʌdʌ pocaiti Diuusi sai Avraañicaru ʌroogadʌ ducami mui oodami naana maasi ñioocadami. Diuusi cʌʌgacʌrʌ nʌidi tomastuma oodami isvaavoitudagi Diuusi ʌpan duucai Avraañicaru. Diuusi aliʌ viaa guvucadagai dai ʌgai duduaacaldi coidadʌ dai siʌʌscadʌ Diuusi aagadagi saidʌ ʌpʌdunia agai ʌmo istumaasi ismaacʌdʌ maiquiaa ʌpʌdui ducami iscaasi ʌʌpʌ duuñimudai. \p \v 18 Cascʌdʌ aidʌsi Diuusi aagidi Avraañicaru sai ooñigadʌ marata agaitadai saidʌ ʌmaradʌ cajiudadʌ sʌʌlicʌdʌ muiduca agaitadai taidʌ Avraañicaru cʌʌga vaavoitu tomasi maibaigaca maascatadai gomaasi. \v 19 Tomasi Avraañicaru viaacatadai ʌmo siento uumigi daidʌ Saara ʌrooñigadʌ dai viaacatadai maaco coobai dan baivustaama uumigi aliʌsi ʌrcʌcʌʌliocoidadʌcatadai ʌgai dai camaibaigaca maascatadai ismaamaracagi. \v 20 Dʌmos Avraañicaru apiacʌʌga vaavoitudaitadai Diuusi dai asta vaamioma vaavoitu. Dai tomasi maiquiaa viaacatadai ʌgai istumaasi aagidi Diuusi vʌʌscʌrʌ cʌʌga ñioo ʌgai Diuusi vʌʌtarʌ. \v 21 Sʌʌlicʌdʌ cʌʌga vaavoitudai ʌgai isDiuusi istutuidi isiduñiagi istumaasi aagai. \v 22 Cascʌdʌ Diuusi oigʌldi Avraañicaru soimaascamigadʌ dai Diuusi pocaiti sai camaitʌrsoimaasi iducami Avraañicaru. \v 23 Aidʌsi Diuusi aagidi Avraañicaru sai oigʌli ʌgai dai cʌʌgacʌrʌ nʌidi ducami istomali ʌmo imidagai maisoimaasi iduuñimudai mosvaavoitudacai ʌgai Diuusi, maisiu mosʌcaasi Avraañicaru aagidi ʌgai gomaasi. \v 24 Diuusi gʌraagidi aatʌmʌ ʌʌpʌ. Diuusi gʌroigʌldi dai cʌʌgacʌrʌ gʌrnʌidi aatʌmʌ ʌʌpʌ ismaacʌdʌ vaavoitudai Diuusi ismaacʌdʌ duaacali gʌrtʌaanʌdamiga Suusi Cristo coidadʌ saagidaiñdʌrʌ. \v 25 Ʌgai muu dai poduucai gʌroigʌldi gʌrsoimaascamiga dai duaaca dai poduucai Diuusi pocaiti sai camaitʌrsoimaasi iducami aatʌmʌ. \c 5 \s1 ――― \p \v 1 Poduucai Diuusi cʌʌgacʌrʌ gʌrnʌidi ducami istomali ʌmo imidagai maisoimaasi ivuaadamudai vaavoitudacai aatʌmʌ dai poduucai gʌniibʌstacan tadacagi gʌriibʌdaga. Suusi Cristo muu dai poduucai gʌroigʌldi gʌrsoimaascamiga cascʌdʌ. \v 2 Dai poduucai istutuidi aatʌmʌ ismamadadagi dai poduucai apiacʌʌgacʌrʌ gʌrnʌidi Diuusi. Dai aliʌ baigʌrʌlidi aatʌmʌ nʌnʌracatai siʌʌscadʌ Diuusi gʌrvaidaquiagi tʌvaagiamu tʌsai ʌʌmadu daraajana. \v 3 Dai gʌaagai isbaigʌrʌliadagi aatʌmʌ siʌʌscadʌ soimaa taatamadagi, gomaasi gʌrsoicʌi aatʌmʌ issoimaa taatamadagi dai maivui ñioocadagi Diuusi dai tʌsai vaamioma ivuaada ʌrʌlidiña istumaasi Diuusi ipʌlidi. \v 4 Dai siʌʌscadʌ soimaasi taatamadagi dai maivui ñioocadagi poduucai baigʌʌlidi Diuusi aatʌmʌcʌdʌ. Dai siʌʌscadʌ Diuusi baigʌliadagi aatʌmʌcʌdʌ gomaasi gʌrsoicʌi tʌsai nʌnʌracana aatʌmʌ siʌʌscadʌ Diuusi gʌrvaidaquiagi tʌvaagiamu dai sʌʌlicʌdʌ vaavoitudai aatʌmʌ isDiuusi sʌʌlicʌdʌ iduñia agai istumaasi aagai ñiooquidʌrʌ. \v 5 Dai siʌʌscadʌ vaavoitudai aatʌmʌ Diuusi tomali ʌmo imidagai maisiaa gʌrʌʌratudadamu ʌgai, ʌgai vʌʌscʌrʌ ivueeyi istumaasi aagai cascʌdʌ. Diuusi ootoi gʌIbʌdaga sai gʌrʌʌmadu daacana dai Diuusi Ibʌadʌ gʌrmamaatʌtuldi sai Diuusi aliʌsi gʌroigʌdai. \p \v 6 Aatʌmʌ maitistutuiditadai isʌʌgi cʌʌgacʌrʌ gʌrvuvaidagi. Tai Suusi Cristo divia aidʌsi Diuusi ipʌli dai muu sai cʌʌgacʌrʌ vuvacʌna soimaasi ivuaadami. \v 7 Baitoma maitiipu tomali ʌmaadutai oidigi daama sioorʌ muquia ʌliadagi sai cʌʌgacʌrʌ vuusaiña ʌmai tomasi cʌʌ tuiga ismaacʌdʌ gʌmuaatuda agadagi. Dʌmos isaliʌ cʌʌ tuigacagi ʌmo oodami ismaacʌdʌ gʌmuaatuda agadagi aidʌ gia oidacan tada ʌmaadutai sioorʌ muquia ʌliadagi ʌgai vʌʌtarʌ. \v 8 Dʌmos Cristo muu tʌsai aatʌmʌ cʌʌgacʌrʌ vuvacʌna tomasi quiaa ʌrsoimaasi ivuaadamicatadai aatʌmʌ \v 9 dai poduucai Diuusi gʌrtʌʌgi isaliʌsi gʌroigʌdai dai cʌʌgacʌrʌ gʌrnʌidi ducami istomali ʌmo imidagai maisoimaasi ivuaadamudai cascʌdʌ aatʌmʌ camaiviaa issoimaa taatagi Diaavora ʌʌmadu. \v 10 Aidʌsi maiquiaa vaavoitu aatʌmʌ Diuusi, ʌgai gʌrvuidʌrʌ caatʌcatadai soimaasi ivuaadatai aatʌmʌ dʌmos Suusi Cristo muu tʌsai aatʌmʌ cʌʌgacʌrʌ vuvacʌna dai poduucai Diuusi camaitʌrvuidʌrʌ caatʌ. Sivi siooma cʌʌga istutuidi Diuusi iscʌʌgacʌrʌ gʌrvuvaidagi duaacacai Suusi Cristo dai camaivuidʌrʌ vʌʌtʌ aatʌmʌ Diuusi. \v 11 Cascʌdʌ aliʌ baigʌrʌlidi aatʌmʌ Diuusi vui. \s1 ――― \p \v 12 Adánacaru ʌrʌpʌgadadʌ oodami ismaacʌdʌ oidacatadai oidigi daama dai soimaasi idui ʌgai dai cascʌdʌ muu cascʌdʌ vʌʌsi oodami soimaasi ivueeyi dai cooyi. \v 13 Ismaitiipucamudai sʌʌlicami tomali ʌmaadutai maitistutiadamudai ispocaitiadagi ismaiʌʌgidi sʌʌlicami vʌʌscʌrʌ aidʌsi maiquiaa maa Diuusi gʌsʌʌlicamiga Moseesacaru ʌoodami casoimaasi ivuaadatadai. \v 14 Dʌmos ʌoodami vʌʌscʌrʌ coodana ʌʌpʌ aidʌsi abiaadʌrʌ oidacatadai Adánacaru asta aidʌ uucami sioidacatadai Moseesacaru poduucai isduucai cooyi Moseesacaru abiaadʌrʌ dai sivi quiaa cooyi cascʌdʌ gʌmaatʌ issoimaasi ivuaadana ʌgai tomasi maiʌpan duucai soimaasi ivuaadana ʌgai Adánacaru. Maiʌʌpan tuutuiga Adánacaru ʌʌmadu Cristo ismaacʌdʌ divia agaitadai. \p \v 15 Adánacaru soimaasi idui dai cascʌdʌ muu ʌgai dai vʌʌsi cajiudadʌ coi ʌʌpʌ dʌmos Suusi Cristo muu dai poduucai Diuusi oigʌldi dai cʌʌgacʌrʌ nʌidi muidutai. Poduucai maiʌpan dui Suusi Adán. \v 16 Ʌsoimaascami ismaacʌdʌ idui Adán maiʌpa maasi cʌʌgacʌrʌ vuvaidaragai ismaacʌdʌ gʌrmaacai Diuusi. Adánacaru soimaasi idui dai cascʌdʌ soimaasi ivueeyi vʌʌsi oodami vai Diuusi soimaasi taatamituldi dʌmos Cristo muu vai cascʌdʌ Diuusi cʌʌgacʌrʌ nʌidi ducami istomali ʌmo imidagai maisoimaasi ivuaadamudai, dai cʌʌgacʌrʌ vuvaidi tomasi ʌoodami aliʌsi ʌrsoimaasi ivuaadami. \v 17 Adánacaru soimaasi idui dai cascʌdʌ vʌʌsi oodami viaa iscoiyagi, Suusi Cristo muu dai vʌʌscatai ismaacʌdʌ Diuusi cʌʌgacʌrʌ nʌidi ducami istomali ʌmo imidagai maisoimaasi iduuñimudai ʌgai oidacamu Suusi Cristo ʌʌmadu tʌvaagiʌrʌ tomastuigaco. \p \v 18 Adánacaru soimaasi idui dai cascʌdʌ soimaasi ivueeyi vʌʌscatai vai Diuusi soimaasi taatamituldi. Dʌmos Suusi Cristo idui ʌmo istumaasi cʌʌgaducami vai cascʌdʌ Diuusi cʌʌgacʌrʌ nʌidi ʌoodami ducami istomali ʌmo imidagai maisoimaasi iduuñimudai dai poduucai tomastuigaco oidacamu Diuusi ʌʌmadu. \v 19 Adánacaru maiʌʌgi Diuusi vai cascʌdʌ vʌʌscatai soimaasi ivueeyi dʌmos Suusi Cristo ʌʌgi Diuusi vai Diuusi cʌʌgacʌrʌ nʌidi oodami ducami istomali ʌmo imidagai maisoimaasi ivuaadamudai. \p \v 20 Diuusi maa oodami gʌsʌʌlicamiga sai poduucai maatʌna oodami isaliʌ maiʌʌgidi Diuusi. Dʌmos aidʌsi ʌoodami vaamioma soimaasi ivuaadatadai vaamioma oigʌldi Diuusi ʌgai dai oigʌdai. \v 21 Ʌoodami apiasoimaasi ivuaadatadai dai cascʌdʌ viaacatadai iscoiyagi. Dʌmos Suusi Cristo muu sai poduucai ʌoodami cʌʌgacʌrʌ vuvacʌna dai tomastuigaco oidacana Diuusi ʌʌmadu dai cascʌdʌ Diuusi cʌʌgacʌrʌ nʌidi ʌoodami ducami istomali ʌmo imidagai maisoimaasi iduuñimudai dai poduucai tʌʌgi ʌgai oodami isaliʌ oigʌdai. \c 6 \s1 ――― \p \v 1-3 Dʌmos maitʌaagai isapiasoimaasi ivuaadagi vai poduucai Diuusi oigʌldiadagi dai poduucai gʌmaatʌ issʌʌlicʌdʌ oigʌdai ʌgai oodami. Gʌntʌgitovurai isvʌʌscatai aatʌmʌ ismaacʌdʌ casi gʌrvapacoi Suusi Cristo guvucadadʌcʌdʌ poduucai ʌrʌpan ducami iscoimudai aatʌmʌ ʌgai ʌʌmadu dai viaa aatʌmʌ guvucadadʌ ʌgai dai istutuidi aatʌmʌ iscamaisoimaasi ivuaadagi. Suusi Cristo vaamioma viaa guvucadagai isʌDiaavora, cascʌdʌ maitʌaagai issoimaasi ivuaadagi. \p \v 4-5 Aatʌmʌ quiaa ʌrsoimaasi ivuaadamicatadai dai aidʌsi gʌrvapacoi aatʌmʌ ducami isyaasapicamudai ʌʌmadu Cristo dai ducami isduduaacamudai aatʌmʌ coidadʌ saagidaiñdʌrʌ ʌʌmadu Cristo Diuusi guvucadadʌcʌdʌ dai poduucai viaa aatʌmʌ ibʌdagai utudui. \v 6 Dai ducami iscoi aatʌmʌ curusiaba Suusi Cristo ʌʌmadu dai poduucai camaitivueeyi aatʌmʌ mosʌcaasi istumaasi ipʌlidi aatʌmʌ poduucai isduucai ivuaadana ʌʌquioma, \v 7 ʌmo muuquiadʌ camaisoimaasi ivueeyi cascʌdʌ. \v 8 Ducami iscacoi aatʌmʌ Cristo ʌʌmadu sʌʌlicʌdʌ ducami iscaduduaaca Cristo ʌʌmadu dai caviaa ibʌdagai utudui. \v 9 Cʌʌ maatʌ aatʌmʌ sai Cristo duaaca coidadʌ saagidaiñdʌrʌ dai camaimuquia agai tomali ʌmo imidagai cascʌdʌ. \v 10 Oodami soimaasi ivueeyi cascʌdʌ Cristo curusiaba muu poduucai Diuusi soimaasi taatatuli Suusi Cristo dai camaiviaa isʌpamu muquiagi. Dʌmos sivi Suusi Cristo tomastuigaco oidaga Diuusi ʌʌmadu ivueeyi Diuusi aa duiñdadʌ. \v 11 Siʌʌscadʌ soimaasi iduñia ʌliada aapimʌ gʌaagai mʌspoʌliada aapimʌ mʌsaidʌ ʌrcoidadʌ ducami dʌmos isiduñia ʌliada aapimʌ Diuusi aa duiñdadʌ Suusi Cristo ʌʌmadu gʌaagai mʌspoʌliadagi mʌsai maitʌrcoidadʌ. \p \v 12 Casiavʌr maitʌndadagitoda isʌDiaavora soimaasi gʌnduiñtuldagi dai poduucai camaisoimaasi ivuaadamu aapimʌ. \v 13 Maitavʌr ivuaada istumaasi ʌDiaavora ipʌliadagi baiyomavʌr ivuaada istumaasi Diuusi ipʌliadagi ducami iscacoimudai aapimʌ dai ʌpamu duduaaca. \v 14 ɅDiaavora camaitʌntʌaanʌdamu. Aapimʌ camaiviaa isʌʌgiadagi vʌʌsi ismaacʌdʌ aagai Moseesacaru sʌʌlicamigadʌrʌ dai cʌʌgacʌrʌ vuvaquiagi, mosgʌaagai isvaavoitudagi Suusi Cristo vai poduucai Diuusi gʌnoigʌldi dai cʌʌgacʌrʌ gʌnnʌidi. \s1 ――― \p \v 15 Vʌʌscʌrʌ maitʌaagai isapiasoimaasi ivuaadagi tomasi maiviaa isʌʌgiadagi vʌʌsi ismaacʌdʌ aagai Moseesacaru sʌʌlicamigadʌrʌ. \v 16 Cʌʌ maatʌ aapimʌ sai isʌmaadutai baiduñiagi dai gaaata duñia agadagi ʌmo piooñi duucai ʌgai gia viaa isʌʌgiadagi gʌaamu. Poduucai ʌʌpʌ sioorʌ ʌʌgiadagi ʌDiaavora gʌaamu duucai tomali ʌmo imidagai maiimia agai Diuusi ʌʌmadu. Dʌmos sioorʌ ʌʌgiadagi Diuusi cʌʌgacʌrʌ oidacamu dai imi agai Diuusi ʌʌmadu. \v 17 Dʌmos baigiñʌlidi aanʌ Diuusicʌdʌ isaapimʌ ismaacʌdʌ ʌʌquioma ʌʌgidiña ʌDiaavora gooquiʌrʌ cavaavoitu Diuusi dai sivi ʌʌgiditai caʌ Diuusi ñiooquidʌ. \v 18 Dai sivi camaitʌrpipiooñigadʌ aapimʌ ʌDiaavora baiyoma ʌrpipiooñigadʌ aapimʌ Diuusi dai cʌʌgacʌrʌ oidaga. \v 19 Aagai aanʌ gapipiooñiga dai gaaamu mai poduucai siooma cʌʌga maatʌ caʌca aapimʌ. Ʌʌquioma ʌʌgidiña aapimʌ ʌDiaavora daidʌ ivuaadana mui naana maasi soimaascami dʌmos sivi gʌaagai isʌʌgiada aapimʌ Diuusi daidʌ ivuaadagi istumaasi cʌʌgaducami. \p \v 20 Aidʌsi quiaa ʌʌgidiña aapimʌ ʌDiaavora maiviaacana aapimʌ isivuaadagi istumaasi cʌʌgaducami. \v 21 Istumaasi ivuaadana aapimʌ maitʌrsoiñi poduucai baiyoma mosmaitistutuiditadai aapimʌ isiimiagi Diuusi ʌʌmadu mossiaa ʌʌrai aapimʌ sivi ʌgaicʌdʌ ismaacʌdʌ ivuaadana. \v 22 Dʌmos sivi camaiʌʌgidi aapimʌ ʌDiaavora baiyoma ʌʌgidi aapimʌ Diuusi gomaasi gia ʌrsoiñi dai poduucai aapimʌ ʌrʌcovai vuvaidadʌ Diuusi dai tomastuigaco oidacamu aapimʌ Diuusi ʌʌmadu. \v 23 Ʌgai ismaacʌdʌ ʌʌgidi ʌDiaavora maiimia agai Diuusi ʌʌmadu dʌmos ʌgai ismaacʌdʌ ʌʌgidi Diuusi, Diuusi maaquimu ʌgai oigaragai istomastuigaco oidacamu Diuusi ʌʌmadu vaavoitudaitai ʌgai Suusi Cristo. \c 7 \s1 ――― \p \v 1 Giñaaduñi aapimʌ cʌʌga maatʌ isʌmo oodami istutuidi isivuaadagi istumaasi aagai sʌʌlicamiʌrʌ siʌʌsi uucami oidacagi siʌʌscadʌ coiyagi amaasi gia cho. \v 2 Ʌmo ooqui cunacami viaa isʌʌmadu oidacagi gʌcuna siʌʌsi uucami oidacagi cunadʌ, poduucai aagai sʌʌlicamiʌrʌ cascʌdʌ. Dʌmos siʌʌscadʌ muquiagi cunadʌ ʌooqui camaiviaa isʌʌgiadagi gosʌʌlicami ismaacʌdʌ poduucai aagai sai ʌmo ooqui cunacami viaa isʌʌmadu oidacagi gʌcuna. \v 3 Dʌmos isʌooqui vʌʌnagi ʌmai cʌʌli quiaa oidacatai cunadʌ ʌgai soimaasi ivueeyi. Dai ismuquiagi cunadʌ ʌgai istutuidi isvʌʌnagi ʌmai cʌʌli dai maisoimaasi ivueeyi. \p \v 4 Giñaaduñi poduucai ʌʌpʌ aidʌsi muu Suusi Cristo camaiviaa isivuaadagi istumaasi aagai Moseesacaru sʌʌlicamigadʌ dai aidʌsi vaavoitudai Suusi Cristo poduucai ʌrducami iscoimudai aapimʌ Suusi Cristo ʌʌmadu curusiaba dai cascʌdʌ maiviaa isivuaadagi istumaasi aagai Moseesacaru sʌʌlicamigadʌ dai cʌʌgacʌrʌ vuvaquiagi, dai ducami isduduaacamudai aapimʌ coidadʌ saagidaiñdʌrʌ ʌʌmadu Cristo Diuusi guvucadadʌcʌdʌ dai poduucai viaa ibʌdagai utudui dai Cristo ʌʌmadu oidaga daidʌ ivueeyi Diuusi aa duiñdadʌ. \v 5 Aidʌsi quiaa ivuaadatadai aapimʌ istumaasi ʌDiaavora ipʌlidi aidʌsi maí aapimʌ Moseesacaru sʌʌlicamigadʌ vaamioma soimaasi ivuaada ʌliditadai dai poduucai camaiiimia agaitadai aapimʌ Diuusi ʌʌmadu. \v 6 Dʌmos sivi ducami iscacoimudai Cristo ʌʌmadu cascʌdʌ maiviaa isivuaadagi istumaasi aagai Moseesacaru sʌʌlicamigadʌ. Ʌʌquioma ivuaadatadai aapimʌ Diuusi aa duiñdadʌ ʌʌgiditai Moseesacaru sʌʌlicamigadʌ. Ʌgai ʌrcʌʌlimudadʌ sʌʌlicami. Dʌmos sivi ivueeyi aapimʌ Diuusi aa duiñdadʌ viaacatai ibʌdagai utudui Diuusi Ibʌadʌ guvucadadʌcʌdʌ. \s1 ――― \p \v 7 Cʌʌ maatʌ aapimʌ isMoseesacaru sʌʌlicamigadʌ maitʌrsoimaascami. Vʌʌscʌrʌ ismaioidacamudai sʌʌlicami maimaatʌcamudai aanʌ istumaasi ʌrsoimaascami. Issʌʌlicamiʌrʌ maiaagadamudai sai maitʌaagai isviaaca ʌliadagi gavustuidaga aidʌ gia maimaatʌcamudai aanʌ gomaasi. \v 8 Aidʌsi maiquiaa maatʌcatadai aanʌ ʌsʌʌlicami maimaatʌcatadai aanʌ istumaasi ʌrsoimaascami dʌmos aidʌsi maí aanʌ ʌsʌʌlicami aidʌ gia aanʌ viaaca iñʌliditadai gavustuidaga aanʌ ʌrsoimaasi ivuaadamicatadai cascʌdʌ. Ismaioidacamudai sʌʌlicami maimaatʌcamudai oodami istumaasi ʌrsoimaascami. \v 9 Aidʌsi maiquiaa maatʌ caʌcatadai aanʌ ʌsʌʌlicamigadʌ Moseesacaru aanʌ aliʌ baigiñʌlidiña dʌmos aidʌsi camaí aanʌ istumaasi aagai Moseesacaru sʌʌlicamigadʌrʌ aidʌ gia maí aanʌ ismaiʌʌgiditadai ʌsʌʌlicami daidʌ ʌrsoimaasi ivuaadamicatadai, dai poduucai maiimia iñagaitadai aanʌ Diuusi ʌʌmadu. \v 10 Dai poduucai ʌsʌʌlicamiʌrʌ gʌaagaitadai ismaatʌmudai aanʌ isducatai cʌʌgacʌrʌ oidacagi baiyoma maí aanʌ ismaiimia iñagaitadai Diuusi ʌʌmadu. \v 11 Poduucai ʌDiaavora giñyaatagi giñtʌgitoli ansaidʌ istutuidi aanʌ isʌʌgiadagi vʌʌsi Moseesacaru sʌʌlicamigadʌ dai cʌʌgacʌrʌ vuusiagi dʌmos maitistui aanʌ isʌʌgidagi vʌʌsi Moseesacaru sʌʌlicamigadʌ dai cascʌdʌ maiimia iñagaitadai Diuusi ʌʌmadu. \p \v 12 Sʌʌlicamiʌrʌ maiaagai tomali ʌmo istumaasi soimaascami vʌʌsi istumaasi gʌaagai ami ʌrcʌʌgaducami. \v 13 Ʌsʌʌlicami maitʌrduñidʌ ismaiimi iñagaitadai aanʌ Diuusi ʌʌmadu, ʌDiaavora ʌrduñidʌ, ʌgai soimaasi iduiñtuldi oodami cascʌdʌ. Ʌoodami maiʌʌgidi Diuusi sʌʌlicamigadʌ dai poduucai soimaasi ivueeyi dai maiiimia agai Diuusi ʌʌmadu dai poduucai gʌmaatʌ ismaicʌʌgadu issoimaasi ivuaadagi. \p \v 14 Diuusi maa ʌsʌʌlicami Moseesacaru dai ʌsʌʌlicami aliʌ cʌʌgadu. Dʌmos aanʌ piooñigadʌ giñducami ʌDiaavora dai cascʌdʌ soimaasi ivuaada iñʌlidi aanʌ. \v 15 Aanʌ sʌʌlicʌdʌ ivuaada iñʌlidi istumaasi cʌʌgaducami, dʌmos maitistutuidi, baiyoma ivueeyi aanʌ istumaasi maioojoidi. \v 16 Cʌʌ maatʌ aanʌ ismaicʌʌga ivueeyi dai maatʌ aanʌ isʌsʌʌlicami aliʌ cʌʌgadu tomasi maiʌʌgidi aanʌ. \v 17 Poduucai aanʌ maisoimaasi ivuaada iñʌlidi dʌmos ʌDiaavora soimaasi giñduiñtuldi cascʌdʌ maitʌrgiñduñi aanʌ. \v 18 Dai cʌʌ maatʌ aanʌ iñsaanʌ ʌrsoimaasi ivuaadami maitiñʌʌmadu daacatai Diuusi. Aanʌ cʌʌga ivuaada iñʌlidi dʌmos maitistutuidi. \v 19 Aanʌ maitivueeyi istumaasi cʌʌgaducami tomasi cʌʌga ivuaada iñʌlidi baiyoma apiasoimaasi ivueeyi aanʌ tomasi maisoimaasi ivuaada iñʌlidi. \v 20 Poduucai isivuaada aanʌ istumaasi maitipʌlidi, ʌDiaavora ʌgai dai soimaasi giñduiñtuldi. \p \v 21 Gomaasi ʌpʌvueeyi aanʌcʌdʌ siʌʌscadʌ cʌʌga ivuaada iñʌliada aanʌ baiyoma soimaasi ivueeyi. \v 22 Aanʌ oojoidi Diuusi sʌʌlicamigadʌ \v 23 dʌmos oidaga ʌmo istumaasi ismaacʌdʌ giñsobicʌi isʌʌgiada aanʌ Diuusi sʌʌlicamigadʌ. Ʌgai ʌrʌDiaavora ismaacʌdʌ soimaasi giñduiñtuldi dai giñmaisacan duu. \p \v 24 Sʌʌlicʌdʌ soigiñʌlidi aanʌ. Sioorʌ ʌrpipiooñigadʌ Diaavora maiajioopai Diuusi ʌʌmadu cascʌdʌ aliʌsi tʌgito aanʌ sioorʌ cʌʌgacʌrʌ giñvusaidagi vai giñdagituagi ʌDiaavora nai camaisoimaasi ivuaada aanʌ. \v 25 Baigiñʌlidi aanʌ Diuusicʌdʌ isSuusi Cristo gʌrtʌaanʌdamiga istutuidi iscʌʌgacʌrʌ giñvuusaidagi. Aanʌ ʌʌgiada iñʌlidi Diuusi sʌʌlicamigadʌ dʌmos ʌDiaavora soimaasi giñduiñtuldi. \c 8 \s1 ――― \p \v 1 Sioorʌ vaavoitudai Suusi Cristo dai camaisoimaasi ivueeyi isduucai ivuaadana maiquiaa vaavoitudacai Suusi Cristo baiyoma ivueeyi istumaasi Diuusi Ibʌadʌ ipʌlidi, ʌgai gia Diuusi caoigʌli dai maisoimaasi taatatuldamu. \v 2 Sioorʌ vaavoitudai Suusi Cristo ʌgai viaa guvucadadʌ Diuusi Ibʌadʌ ismaacʌdʌ gʌrmaacai ibʌdagai utudui. Diuusi Ibʌadʌ guvucadadʌ cʌʌgacʌrʌ giñvusaitu taidʌ ʌDiaavora giñdagito nai imia iñagai aanʌ Diuusi ʌʌmadu cascʌdʌ camaitʌaagai issoimaasi ivuaada aanʌ. \v 3 Ʌoodami maitistutuidi iscʌʌgacʌrʌ vuvaquiagi Moseesacaru sʌʌlicamigadʌcʌdʌ, maiʌʌgidi ʌgai sʌʌlicami cascʌdʌ. Dʌmos Diuusi ootoi gʌmara sai ʌgai cʌʌgacʌrʌ vuvaidana ʌoodami. Suusi Cristo ʌrDiuusi maradʌ dai oodami duucai vuusai dʌmos tomali ʌmo imidagai maisoimaasi idui ʌgai. Oodami ʌrsoimaasi ivuaadami cascʌdʌ Suusi Cristo curusiaba gʌmuaatu ducami isʌgai ʌrsoimaasi ivuaadamicamudai dai oodami camaisoimaasi ivuaadami duucai vii. \v 4 Diuusi idui gomaasi tʌsai poduucai istutuidiña aatʌmʌ isʌʌgiadagi istumaasi aagai sʌʌlicamiʌrʌ camaitivueeyi aatʌmʌ istumaasi aatʌmʌ ʌʌgi ipʌlidi baiyoma ivueeyi aatʌmʌ istumaasi ipʌlidi Diuusi Ibʌadʌ. \p \v 5-6 Sioorʌ ivueeyi istumaasi ʌʌgi ʌgai ipʌlidi ʌgai mostʌtʌgitoiña istumaasi iduñia ʌlidi. Ʌgai maiviaa ibʌdagai utudui. Dʌmos sioorʌ ivueeyi istumaasi ipʌlidi Diuusi Ibʌadʌ ʌgai mostʌtʌgitoiña istumaasi Diuusi Ibʌadʌ ipʌlidi isivuaada ʌgai. Dai ʌgai gia viaa ibʌdagai utudui dai gʌniibʌstacan taadacana. \v 7-8 Sioorʌ ivueeyi istumaasi ʌʌgi ʌgai ipʌlidi vui vʌʌtʌ Diuusi. Ʌgai maitipʌlidi tomali maitistutuidi isʌʌgiadagi Diuusi sʌʌlicamigadʌ cascʌdʌ Diuusi maitistutuidi isbaigʌliadagi ʌgaicʌdʌ. \p \v 9 Dʌmos Diuusi Ibʌadʌ aapimʌ gʌnʌʌmadu daja cascʌdʌ maitivueeyi aapimʌ istumaasi ʌʌgi ipʌlidi baiyoma ivueeyi aapimʌ istumaasi ipʌlidi Diuusi Ibʌadʌ. IsDiuusi Ibʌadʌ maiʌʌmadu daacagi oodami ʌgai maivaavoitudai Suusi Cristo. \v 10 Dʌmos isʌCristo ʌʌmadu daacagi oodami Diuusi cʌʌgacʌrʌ nʌijadamu ʌgai ducami istomali ʌmo imidagai maisoimaasi ivuaadamudai cascʌdʌ tomastuigaco oidacamu ibʌadʌ. \v 11 Diuusi duaacali Suusi Cristo coidadʌ saagidaiñdʌrʌ daidʌ isDiuusi Ibʌadʌ gʌnʌʌmadu daacagi aidʌ gia siʌʌscadʌ coiya aapimʌ Diuusi gʌnduduaacaldamu. Diuusi Ibʌadʌ gʌnʌʌmadu daja cascʌdʌ. \p \v 12 Giñaaduñi aatʌmʌ viaa isivuaadagi istumaasi Diuusi Ibʌadʌ ipʌlidi dai maisiu istumaasi aatʌmʌ ʌʌgi ipʌliadagi. \v 13 Dʌmos isaapimʌ ivuaadagi istumaasi aapimʌ ʌʌgi ipʌliadagi aidʌ gia maiiimimu aapimʌ Diuusi ʌʌmadu. Baiyoma isDiuusi Ibʌadʌ guvucadadʌcʌdʌ ivuaada aapimʌ istumaasi Diuusi Ibʌadʌ ipʌlidi aidʌ gia camaisoimaasi ivuaadamu aapimʌ. \p \v 14 Sioorʌ vaavoitudadagi isDiuusi Ibʌadʌ soicʌi sai cʌʌga tʌtʌgitoiña, ʌgai ʌrDiuusi maamaradʌ. \v 15 Diuusi Ibʌadʌ divia dai gʌnʌʌmadu daaca agai cascʌdʌ maitʌaagai isʌʌbiada aapimʌ Diuusi ʌpan duucai ʌmo piooñi ʌʌbʌidiña gʌaamu. Aapimʌ ʌrmaamaradʌ Diuusi, Diuusi Ibʌadʌ ipʌlidi cascʌdʌ. Cascʌdʌ gʌaagai isgʌrooga aagada aatʌmʌ Diuusi. \v 16 Dai Diuusi Ibʌadʌ gʌrmaatʌtuli sai aatʌmʌ sʌʌlicʌdʌ ʌrDiuusi maamaradʌ. \v 17 Aatʌmʌ ʌrDiuusi maamaradʌ cascʌdʌ gʌrmaaquimu ʌgai istumaasi viaa poduucai isduucai maacai ʌgai Suusi Cristo. Aatʌmʌ vʌʌscʌrʌ oidaca ragai Suusi Cristo ʌʌmadu tʌvaagiʌrʌ cascʌdʌ viaa aatʌmʌ issoimaa taatamadagi poduucai isduucai soimaa taata ʌgai. \p \v 18 Vʌʌscʌrʌ siʌʌscadʌ tʌtʌgitoda aatʌmʌ isDiuusi gʌrmaquia agai mui naana maasi cʌcʌʌgaducami dai istumaasi soimaa taatamai aatʌmʌ sivi maitʌristumaasi. \v 19-21 Aidʌsi Adánacaru soimaasi idui Edeenʌrʌ aidʌ abiaadʌrʌ divia ʌDiaavora oidigʌrʌ dai Diuusi soimaa taatatuli Adánacaru dai ootoi oidigʌrʌ muuquigami dai darai uuparai dai mui naana maasi istumaasi maicʌcʌʌgaducami. Siʌʌscadʌ Suusi Cristo diviagi ʌpamu tami oidigi daama dai vʌʌsi vaavoitudadami ʌʌmadu daraajamu poduucai gʌmaatʌmu isʌvaavoitudadami sʌʌlicʌdʌ ʌrDiuusi maamaradʌ amaasi ugitimu uuparai, dai vʌʌsi soimaascami, dai muuquigami dai vʌʌsi istumaasi maicʌʌgadu oidigi daama, ʌDiaavora camaitʌaanʌda agai cascʌdʌ. Daidʌ ʌvaavoitudadami camaisoimaasi ivuaadamu tomali ʌmo imidagai. \v 22 Cʌʌ maatʌ aatʌmʌ iscoocodagai, dai soimaa taataragai, dai muuquigami dai vʌʌsi istumaasi soimaascami oidaga oidigi daama. \v 23 Dai aatʌmʌ ismaacʌdʌ vaavoitudai Suusi Cristo soimaa taatamai ʌʌpʌ tomasi Diuusi Ibʌadʌ gʌrʌʌmadu daja dai apiasoimaasi taatamai dai nʌnʌra siʌʌscadʌ gʌmaatʌmu isvʌʌsi vaavoitudadami sʌʌlicʌdʌ ʌrmaamaradʌ tʌvaagiʌrʌ dai aatʌmʌ casi ipʌlidi isajiagi siʌʌscadʌ Diuusi gʌrmaaquiagi ibʌdagai utudui dai camaicoocorda ragai dai camaicoodamu aatʌmʌ. \v 24 Sioorʌ cʌʌgacʌrʌ vuvaquia ʌliadagi gʌaagai isvaavoitudadagi dai nʌnʌracagi siʌʌscadʌ Diuusi cʌʌgacʌrʌ vuvaidagi soimaasi ivuaadami saagidaiñdʌrʌ dʌmos istumaasi canʌijada oodami maitʌaagai isapianʌnʌracagi. \v 25 Baiyoma istumaasi mainʌijada ʌgai gia gʌaagai isnʌnʌracagi dai isnʌnʌracagi vaavoitudaitai ʌmo istumaasi gomaasi gʌrsoicʌi isnʌnʌracagi maivui ñioocaitai Diuusi. \p \v 26 Dai Diuusi Ibʌadʌ gʌrsoicʌi ʌʌpʌ ismamadadagi aatʌmʌ maimaatʌ isducatai dai maimaatʌ istumaasi aagidagi Diuusi. Diuusi Ibʌadʌ daanʌi Diuusi aatʌmʌ gʌrvʌʌtarʌ maiñiooquicʌdʌ mosaijigʌi ʌgai. \v 27 Diuusi cʌʌ maatʌ istumaasi tʌtʌgitoi oodami dai cʌʌ maatʌ istʌiya ʌlidi Diuusi Ibʌadʌ siuu duucu ʌgai daanʌi Diuusi ʌvaavoitudadami vʌʌtarʌ istumaasi Diuusi ipʌlidi. \s1 ――― \p \v 28 Cʌʌ maatʌ aatʌmʌ sai isoigʌada aatʌmʌ Diuusi dai isivuaada istumaasi Diuusi ipʌlidi aidʌ gia vʌʌsi istumaasi ʌpʌvuaadagi aatʌmʌcʌdʌ ʌrsoiñi aatʌmʌ ʌʌgi gʌrvʌʌtarʌ. Diuusi poduucai ipʌlidi saidʌ ʌrsoiñicana aatʌmʌ gʌrvʌʌtarʌ cascʌdʌ. \v 29 Tucamidʌrʌ abiaadʌrʌ Diuusi maatʌ sioorʌ ʌcovai vuvaituda agai saidʌ ʌrʌmaamaradʌcana. Diuusi ʌʌqui abiaadʌrʌ aagai sai sioorʌ vaavoitudagi ʌpan tuutiaca agai Diuusi maradʌ ismaacʌdʌ tʌvai tʌvaagiaiñdʌrʌ dai poduucai Diuusi maradʌ ʌrsiʌʌgidʌ ducamica agai. \v 30 Dai ʌcovai vuvaidacai aagidi sai ʌʌgiditai caʌcana istumaasi aagiadagi ʌgai dai sioorʌ ʌʌgiditai caʌca istumaasi aagai Diuusi. Diuusi cʌʌgacʌrʌ nʌidi ʌgai ducami istomali ʌmo imidagai maisoimaasi ivuaadamudai. Dai Diuusi aagai sai ʌmo imidagai oidacamu ʌgai ʌʌmadu tʌvaagiʌrʌ tomastuigaco. \p \v 31 Vʌʌsi gomaasicʌdʌ cʌʌ maatʌ aatʌmʌ isDiuusi sʌʌlicʌdʌ gʌrsoicʌi dai tomali ʌmaadutai maivaamioma istutuidi isDiuusi. \v 32 Diuusi ootoi gʌmara tami oidigi daama dai dagito sai soimaa taatana muucucai curusiaba tʌsai poduucai cʌʌgacʌrʌ vuvacʌna aatʌmʌ dai Diuusi sʌʌlicʌdʌ gʌrmaquia agai vʌʌsi istumaasi tʌgito aatʌmʌ poduucai isduucai ootoi ʌgai gʌmara sai cʌʌgacʌrʌ gʌrvuvaidana. \v 33 Diuusi casi ʌcovai gʌrvuvaitu dai cʌʌgacʌrʌ gʌrnʌidi ducami istomali ʌmo imidagai maisoimaasi iduuñimudai aatʌmʌ cascʌdʌ maitiipu sioorʌ istutiadagi isgʌpiʌrʌ gʌrvuupiadagi Diuusi vuitapi tʌssoimaasi ivueeyi. \v 34 Cascʌdʌ maitiipu sioorʌ gatʌaañiagi mʌsai soimaasi gʌrtaatatuldana. Suusi Cristo muu dai gooquiʌrʌ ʌpamu duaaca dai sivi sʌʌlisa padʌrʌ daja Diuusi dai daanʌi Diuusi aatʌmʌ gʌrvʌʌtarʌ. \v 35 Aliʌsi gʌroigʌdai Suusi Cristo dai tomastuigaco gʌroigʌada agai, tomasi soigʌrʌlidi aatʌmʌ, siʌpʌ coococoñicagi, siʌpʌ soimaa taatamadagi, siʌpʌ ʌrsoituutuigamicagi siʌpʌ gʌrgʌgʌvia agadagi aa, siʌpʌ gʌrcooda agadagi aa, \v 36 poduucai oojisi Diuusi ñiooquidʌrʌ: \q1 Sioorʌ ivuaadagi istumaasi Diuusi ipʌlidi aa ʌoodami cooda agaiña. \q1 Ʌgai poʌlidiña saidʌ ʌrcʌʌgai iscoodadagi ʌpan duucai vustaqui. \m Asduu oojisi Diuusi ñiooquidʌrʌ. \v 37 Dʌmos vʌʌscʌrʌ vʌʌsi gomaasi maitʌrsobicʌi isvaavoitudadagi aatʌmʌ baiyoma gʌrsoicʌi isvaamioma cʌʌga vaavoituda aatʌmʌ dai Suusi Cristo gʌroigʌdai daidʌ gʌrsoicʌi ʌʌpʌ. \v 38 Tomali ʌmo istumaasi maisobicʌi Diuusi isgʌroigʌadagi tomali Diuusi tʌtʌaañicarudʌ, tomali ʌDiaavora tʌtʌaañicarudʌ, tomali istumaasi ʌpʌvueeyi sivi tomali istumaasi ʌpʌduñia agai gooquiʌrʌ, tomali ʌDiaavora \v 39 tomali ʌmo istumaasi ismaacʌdʌ oidaga tʌvaagiʌrʌ tomali ʌmo istumaasi ismaacʌdʌ oidaga oidigi daama, tomasi coi aatʌmʌ vʌʌscʌrʌ Diuusi gʌroigʌdai cascʌdʌ ootoi gʌmara Suusi Cristo tami oidigi daama sai ʌgai cʌʌgacʌrʌ gʌrvuvaidana. \c 9 \s1 ――― \p \v 1-3 Giñaaduñi judidíu aliʌsi ipʌlidi aanʌ isvaavoitudagi aapimʌ Suusi Cristo. Tucarʌ dai tasʌrʌ aliʌ soigiñʌlidiña aanʌ aapimʌcʌdʌ. Suusi Cristo ʌʌmadu Diuusi Ibʌadʌ cʌʌga maatʌ issʌʌlicʌdʌ ʌrvaavoi ansai aanʌ ipʌlidi isDiuusi gajiaadʌrʌ giñviaagi isgomaasi ʌrsoiñicagi iscʌʌgacʌrʌ vuvaquia aapimʌ. \v 4 Aapimʌ ʌrjudidíu dai Diuusi gʌmaamara duucai gʌnnʌidi dai gʌnaaduñicaru nʌidiña isducatai Diuusi dadadacʌi gʌnsaagida. Diuusi aagidi gʌnaduñi Avraañicaru dai Davicaru saidʌ iduñia agai mui naana maasi cʌcʌʌgaducami cajiudadʌ vʌʌtarʌ, dai Diuusi maa sʌʌlicami Moseesacaru, dai Diuusi aagidi isducatai gʌaagai issiaa duutuadagi Diuusi, dai Diuusi aagidi isʌmo imidagai ootosa agaitadai ʌmo cʌʌgacʌrʌ vuviadami. \v 5 Avraañicaru dai Isaacaru dai Jacocaru ʌrgʌnaaduñicaru. Ʌgai ismaacʌdʌ Diuusi ootoi saidʌ ʌrcʌʌgacʌrʌ vuviadamicana ʌgai ʌrjudíu ʌʌpʌ daidʌ ʌrDiuusi dai ʌgai tʌaanʌi vʌʌsi istumaasi oidaga oidigi daama dai tʌvaagiʌrʌ. Dai aanʌ ipʌlidi isoodami cʌʌga ñioocadagi Diuusi vʌʌtarʌ tomastuigaco. \p \v 6 Tomasi maivaavoitudai muidutai judidíu dai maitʌrDiuusi maamaradʌ, vʌʌscʌrʌ vʌʌsi istumaasi aagadagi Diuusi vʌʌsi ʌpʌvueeyi. \v 7 Maisiu vʌʌsi Avraañicaru cajiudadʌ vaavoitudai ʌpan duucai ʌgai dai maisiu vʌʌscatai viaaca agai istumaasi Diuusi aagidi Avraañicaru sai maquia agai, mosʌca Avraañicaru cajiudadʌ ismaacʌdʌ vuvaja Isaaiñdʌrʌ. \v 8 Poduucai gʌmaatʌ sai maisiu vʌʌsi Avraañicaru cajiudadʌ ʌrDiuusi maamaradʌ mosʌcaasi ʌgai ismaacʌdʌ vaavoitudai ismaacʌdʌ Diuusi aagidi Avraañicaru, ʌgai ʌrDiuusi maamaradʌ. \v 9 Diuusi aagidi Avraañicaru sai ʌmo uumigicʌdʌ divia agaitadai ʌpamu sai amaasi Saara marata agaitadai. \p \v 10-13 Aidʌsi Reveca nonoacatadai Diuusi aagidi sai cucuatai maamaraca agai sai ʌmoco Esaú tʌʌgiduca agai dai ʌgʌmai Jaco daidʌ ʌgʌducʌdioma ʌrpiooñigadʌca agaitadai aliducʌdʌ tomasi maiquiaa vuvaja dai maiquiaa ivuaadana tomali ʌmo istumaasi cʌʌgaducami tomali soimaascami. Daidʌ Isaa ʌroogadʌ ʌaali. Dai Diuusi aagidi sai oigʌdai Jaco dai cʌʌdai Esaú. Poduucai gʌmaatʌ isDiuusi istutuidi isʌcovai vuvaidagi sioorʌ ipʌliadagi. \p \v 14 Vʌʌscʌrʌ vʌʌsi gomaasicʌdʌ maitʌaagai isaatʌmʌ pocaitiadagi sai Diuusi maicʌʌga ivueeyi. \v 15 Diuusi potʌtʌdai Moseesacaru: “Aanʌ soigiñʌliadamu dai cʌʌgacʌrʌ nʌijadamu sioorʌ ipʌliada aanʌ”. \v 16 Poduucai gʌmaatʌ isDiuusi cʌʌgacʌrʌ nʌidi oodami maisiu mosipʌliditai oodami sai cʌʌgacʌrʌ nʌidiña tomali cʌʌgacʌrʌ oidacatai baiyoma Diuusi soigʌʌlidi oodamicʌdʌ cascʌdʌ cʌʌgacʌrʌ nʌidi. \v 17 Diuusi ñiooquidʌrʌ pocaiti sai Diuusi potʌtʌdai ʌraígadʌ Ejiipitʌrʌ oidacami: “Aanʌ gʌdagito isiʌrraíca aapi vai poduucai gʌmaatʌna iñsaanʌ aliʌ viaa guvucadagai dai poduucai gʌmaatʌna vʌʌsi oidigi daama sioorʌ aanʌ”. \v 18 Dai Diuusi soigʌʌlidi sioorʌcʌdʌ ipʌlidi ʌgai dai Diuusi maidadagitoi isʌʌgiadagi sioorʌ ipʌliada ʌgai. \p \v 19 Isʌmaadutai giñtʌcacagi: “IsDiuusi maidadagitoi isʌʌgiadagi oodami tuisi gʌpiʌrʌ vuupai Diuusi oodami ismaiʌʌgiadagi”. \v 20-21 Ducami isajaayi ñioocadamudai vʌʌscʌrʌ maitʌaagai ispotʌtʌada ʌgai ʌajaatadami: “¿Tuipʌsi poduucai idui giñuusu?” Dʌmos oodami maitʌaagai isñiooquiadagi Diuusi. Diuusi idui oodami cascʌdʌ viaa sʌʌlicami isivuaadagi oodamicʌdʌ isducatai ipʌliadagi. Cʌʌ maatʌ vʌʌscatai isDiuusi idui oodami cascʌdʌ oodami maiviaa sʌʌlicami ispotʌtʌadagi Diuusi: “¿Tuipʌsi poduucai giñdui?” \p \v 22 Tucamidʌrʌ cʌquivacai oidigi abiaadʌrʌ Diuusi maivui baamucui ismaacʌdʌ soimaasi ivueeyi dai maisoimaasi taatamituldi vʌʌscʌrʌ ʌmo imidagai soimaa taatatuldamu poduucai gʌmaatʌ isDiuusi aliʌ viaa guvucadagai. \v 23 Vai poduucai gʌmaatʌ isaliʌsi gʌroigʌdai Diuusi aatʌmʌ ismaacʌdʌ ʌcovai gʌrvuvaitu ʌgai dai cʌʌgacʌrʌ gʌrnʌidi daidʌ gʌrvuuquia agai tʌvaagiamu. \v 24 Diuusi ʌcovai vuvaitu ʌʌmoco ʌjudidíu saagidaiñdʌrʌ dai aa ismaacʌdʌ maitʌrjudidíu saagidaiñdʌrʌ. \v 25 Osea ooja Diuusi ñiooquidʌrʌ istumaasi aagai Diuusi sai pocaiti: \q1 Ismaacʌdʌ maitʌrjudidíu saagida gaagamu aanʌ aa vaidʌ ʌrgiñmaamaracana. \q1 Dai oigʌadamu aanʌ ʌgai tomasi ʌʌquioma tomali ʌmaadutai maioigʌdaiña. \q1 \v 26 Dai ismaacʌdʌ ʌʌquioma potʌtʌdai aapimʌ maitʌrgiñmaamara. \q1 Sivi povʌntʌʌdamu aanʌ aapimʌ ʌrgiñmaamara. Aanʌ ʌrʌgai dai tomastuigaco oidaga. \m Ascaiti Diuusi. \v 27 Isaía pocaiti aagaitai ʌjudidíu: “Tomasi judidíu aliʌ muidu vʌʌscʌrʌ chiʌʌqui cʌʌgacʌrʌ vuvaquimu. Poduucai isduucai maibaiga isʌcaldi ʌorai poduucai ʌʌpʌ maitistutuidi isʌcaldi ʌjudidíu ismaacʌdʌ oidaga oidigi daama sʌʌlicʌdʌ muidu ʌgai cascʌdʌ. \v 28 Siʌʌscadʌ Diuusi gʌaagacai soimaa taatatulda agadagi oodami oidigi daama ʌgai otoma naatomu”. \v 29 Dai ʌʌquioma pocaiti ʌʌpʌ Isaía: \q1 Diuusi ʌgai dai tʌaanʌi vʌʌsiaʌcatai. \q1 Isʌgai maicʌʌgacʌrʌ vuvaidamudai chiʌʌqui aidʌ gia aatʌmʌ ʌpan duuñimudai Sodoomʌrʌ oidacami dai Gomorʌrʌ oidacami. \m Ascaiti Isaía. \s1 ――― \p \v 30 Vʌʌsi gomaasicʌdʌ gʌmaatʌ sai tomasi ismaacʌdʌ maitʌrjudidíu maivuam ʌnʌlidiña isvaavoitudagi Diuusi sai ʌgai cʌʌgacʌrʌ nʌidiña dai todian duucai vaavoitu vai Diuusi cʌʌgacʌrʌ nʌidi. \v 31 Vaidʌ ʌjudidíu gʌnaajagʌiña isʌʌgiadagi vʌʌsi Moseesacaru sʌʌlicamigadʌ sai poduucai Diuusi cʌʌgacʌrʌ nʌidiña ʌgai ducami istomali ʌmo imidagai maisoimaasi ivuaadamudai vʌʌscʌrʌ ʌgai maitistui iscʌʌga ʌʌgiadagi Moseesacaru sʌʌlicamigadʌ. \v 32 Ʌgai maitʌtʌgitoiña ismosvaavoitudacai Suusi Cristo Diuusi cʌʌgacʌrʌ nʌidiña ducami istomali ʌmo imidagai maisoimaasi ivuaadamudai, baiyoma poʌlidiña ʌgai sai ʌʌgiditai Moseesacaru sʌʌlicamigadʌ Diuusi cʌʌgacʌrʌ nʌidiña ducami istomali ʌmo imidagai maisoimaasi ivuaadamudai cascʌdʌ vui baacoi ʌgai Suusi Cristo. \v 33 Dai Isaía ooja isduucai aagidi Diuusi: \q1 Ootosdamu aanʌ ʌCristo ʌjudidíu dai muidutai ʌgai vui baacoimu ʌCristo. \q1 Dʌmos sioorʌ vaavoitudagi maiviaacamu istuisi siaa ʌradagi. \m Poduu ooja Isaía isduucai aagidi Diuusi. \c 10 \p \v 1 Giñaaduñi sʌʌlicʌdʌ ipʌlidi aanʌ iscʌʌgacʌrʌ vuvaquiagi ʌjudidíu cascʌdʌ mamadai aanʌ sai Diuusi cʌʌgacʌrʌ vuvaidana. \v 2 Cʌʌ maatʌ aanʌ isʌgai sʌʌlicʌdʌ siaa duutudai Diuusi dai gʌnaajagʌi isivuaadagi istumaasi Diuusi ipʌlidi dʌmos maimaatʌ. \v 3 Ʌgai maimaatʌ caʌ isCristo muu curusiaba sai Diuusi oigʌldana soimaascamigadʌ dai cʌʌgacʌrʌ nʌidiña ducami istomali ʌmo imidagai maisoimaasi ivuaadamudai cascʌdʌ maivaavoitudai Suusi Cristo. Baiyoma gʌnaajagʌi isʌʌgiadagi vʌʌsi Moseesacaru sʌʌlicamigadʌ poʌliditai sai poduucai Diuusi cʌʌgacʌrʌ nʌijada agai ducami istomali ʌmo imidagai maisoimaasi ivuaadamudai. \v 4 Maiquiaa diviacai Cristo ʌjudidíu gʌnaajagʌitadai isʌʌgiadagi vʌʌsi Diuusi sʌʌlicamigadʌ ʌgai poʌlidiña isʌʌgiditai sʌʌlicamigadʌ Diuusi cʌʌgacʌrʌ nʌidi ducami istomali ʌmo imidagai maisoimaasi ivuaadamudai. Dʌmos Diuusi ootoi Cristo tami oidigi daama sai ʌgai cʌʌgacʌrʌ nʌidiña oodami ducami istomali ʌmo imidagai maisoimaasi ivuaadamudai dai sivi gʌaagai isvaavoitudagi Cristo maisiu sʌʌlicami. \p \v 5 Moseesacaru poduucai ooja sai isʌmaadutai istutiadagi isʌʌgiadagi vʌʌsi sʌʌlicami dai maisoimaasi ivuaadagi tomali ʌmo imidagai sai poduucai istutuidi iscʌʌgacʌrʌ vuvaquiagi. \v 6 Dʌmos Diuusi cʌʌgacʌrʌ vuvaidi oodami mosvaavoitudacai Suusi Cristo. Gʌntʌgitovurai isSuusi Cristo cadivia tʌvaagiaiñdʌrʌ, \v 7 daidʌ ismuu ʌgai dai ʌpan duaaca coidadʌ saagidaiñdʌrʌ. \v 8 Dai aanʌ gaaagidi aipacoga sai Diuusi cʌʌgacʌrʌ vuvaidi oodami mosvaavoitudacai Suusi Cristo dai tomasioorʌ istutuidi isvaavoitudagi siuu duucu ipʌliadagi. \v 9 Sioorʌ pocaitiadagi sai Suusi Cristo ʌrtʌaanʌdamigadʌ daidʌ isvaavoitudadagi sai Diuusi duaacali Suusi Cristo coidadʌ saagidaiñdʌrʌ Diuusi cʌʌgacʌrʌ vuvaidi. \v 10 Mosvaavoitudacai Diuusi cʌʌgacʌrʌ nʌidi oodami ducami istomali ʌmo imidagai maisoimaasi ivuaadamudai, dai sioorʌ aagiadagi aa sai vaavoitudai Diuusi cʌʌgacʌrʌ vuvaidi. \p \v 11 Pocaiti Diuusi ñiooquidʌrʌ sai sioorʌ vaavoitudagi Suusi Cristo maiviaacamu istuisi siaa ʌradagi. Cristo ivueeyi istumaasi aagai cascʌdʌ. \v 12 Diuusi ʌmadugan duucai cʌʌgacʌrʌ vuvaidi ʌjudidíu dai ismaacʌdʌ maitʌrjudidíu. Diuusi ʌmadugan duucai tʌaanʌi dai nuucada ʌjudidíu dai ismaacʌdʌ maitʌrjudidíu dai soigʌʌlidi vʌʌsicʌdʌ sioorʌ aagiadagi sai oigʌldana soimaascamigadʌ. \v 13 Pocaiti Diuusi ñiooquidʌrʌ: “Vʌʌscatai sioorʌ vaavoitudagi dai daanʌdagi Diuusi, Diuusi cʌʌgacʌrʌ vuvaidamu”. \v 14 Dʌmos ismaacʌdʌ maiquia vaavoitudai Diuusi siaadʌrʌ aagidiña sai oigʌldana soimaascamigadʌ. Dai ismaacʌdʌ maiquia caʌ Diuusi ñiooquidʌ siaadʌrʌ vaavoitudana. Dai ismaitiipucagi sioorʌ aagiadagi Diuusi ñiooquidʌ, ¿ducatai caʌcana ʌgai? \v 15 Dai ismaitiipucagi sioorʌ ootosagi oodami saidʌ gaaagidiña Diuusi ñiooquidʌ poduucai tiipu sioorʌ gaaagiadagi. Dʌmos Diuusi gia caootoi gʌñiñiooquituldiadamiga. Cascʌdʌ pocaiti Diuusi ñiooquidʌrʌ: “Baigʌnʌlidiña oodami siʌʌscadʌ tʌʌgiagi ʌmo Diuusi ñiooquituldiadamigadʌ ismaacʌdʌ gaaagiadagi sai Diuusi iibʌstudacan tadatuda ʌlidi oodami iibʌadʌ”. \p \v 16 Dʌmos maisiu vʌʌscatai vaavoitu Diuusi ñiooquidʌ. Isaíacaru potʌtʌdai Diuusi: “GiñDiuusiga baitoma tomali ʌmaadutai maivaavoitu aidʌsi aagidi aatʌmʌ gʌñiñiooquituldiadamiga gʌñiooqui ʌoodami”, astʌtʌdai Isaíacaru. \v 17 Tomali ʌmaadutai maitistutuidi isvaavoitudagi Suusi Cristo asta siʌʌscadʌ caʌ isDiuusi ñiñiooquituldiadamigadʌ aagiadagi isSuusi Cristo cʌʌgacʌrʌ gavuvaidi. \p \v 18 Dʌmos ʌjudidíu gia caʌ Diuusi ñiooquidʌ. Pocaiti Diuusi ñiooquidʌrʌ: \q1 Tomasiaacoga gʌaagai Diuusi ñiooquidʌ. \m \v 19 Daidʌ ʌjudidíu sʌʌlicʌdʌ maatʌ Diuusi ñiooquidʌ pocaiti Moseesacaru: \q1 Diuusi cʌʌgacʌrʌ vuvaidamu ismaacʌdʌ maitʌrjudidíu dai maimaatʌcatadai Diuusi ñiooquidʌ vai poduucai baacoiña ʌjudidíu. \m \v 20 Dai Isaía maiduaadicuitai ñioo dai aagai istumaasi aagidi Diuusi: \q1 Tomasi maitatʌcacai ismaacʌdʌ maitʌrjudidíu isducatai istutuidi isgiñmatiagi vʌʌscʌrʌ ootoi aanʌ giññiooquituldiadamiga sai aagidana isducatai istutuidi isgiñmatiagi tai ʌgai giñmaí. \m Ascaiti Diuusi. \v 21 Dai aagai Isaía istumaasi aagidi Diuusi aagaitai ʌjudidíu: \q1 Vʌʌscʌrʌ oigʌdai aanʌ giñmaamara dai daanʌi sai ʌma duucai gʌntʌtʌgitona sai camaisoimaasi ivuaada agai dai siaa giñduutudana. \q1 Dʌmos ʌgai gajiaadʌrʌ giñviaa dai maitiñʌʌgi. \m Ascaiti Diuusi. \c 11 \s1 ――― \p \v 1 Aanʌ maipocaiti sai Diuusi gajiaadʌrʌ viaa ʌjudidíu. Siaadʌrʌ pocaitiña aanʌ. Aanʌ ʌʌpʌ ʌrjudíu di. Dai aanʌ ʌrcajiudadʌ giñaaduñicaru Avraañi dai Benjamín. \v 2 Diuusi ʌʌqui abiaadʌrʌ ʌcovai vuvaitu ʌjudidíu cascʌdʌ maigajiaadʌrʌ vipieeyi. Tʌgitovurai isducatai oojisi Diuusi ñiooquidʌrʌ. Eliiasi gamamadai dai pocaiti: \v 3 “GiñDiuusiga ʌjudidíu aliʌ soimaasi ivueeyi. Ʌgai coi gʌñiñiooquituldiadamiga dai suuli ʌaltar siaaco siaa gʌduutudaiña ʌgai dai mosʌca aanʌ vii dai giñmuaa ʌlidi ʌgai aanʌ ʌʌpʌ”, ascaiti Eliiasi. \v 4 Dʌmos Diuusi potʌtʌdai: “Quiaa oidaga cuvaracami mil oodami ismaacʌdʌ giñsiaa duutudai. Aanʌ nuucada ʌgai dai ʌgai maisiaa duutudai ʌmoono ismaacʌdʌ Baal tʌʌgidu”, ascaiti Diuusi. \v 5 Dai sivi ʌʌpʌ oidaga ʌʌmoco ismaacʌdʌ siaa duutudai Diuusi. Diuusi cʌʌgacʌrʌ nʌidi ʌgai cascʌdʌ ʌcovai vuvaitu. \v 6 Ʌgai maitivueeyi tomali istumaasi cʌʌgaducami istucʌdʌ cʌʌgacʌrʌ nʌijadagi Diuusi. Baiyoma Diuusi ipʌli cascʌdʌ cʌʌgacʌrʌ nʌidi. \p \v 7 Gʌnaagidamu aanʌ istumaasi ʌpʌdui. Ʌjudidíu matia ʌliditadai isducatai cʌʌgacʌrʌ vuvaquiagi dʌmos chiʌʌquiatai maí, mosʌca ʌgai ismaacʌdʌ Diuusi ʌcovai vuvaitu. Dai Diuusi dagito isʌgaa maimaatʌ caʌcana dai cascʌdʌ maimaí ʌgai. \v 8 Pocaiti Diuusi ñiooquidʌrʌ: “Diuusi dagito sai ʌgai maimaatʌ caʌcana istumaasi aagai ñiñiooquituldiadamigadʌ cascʌdʌ maimaí ʌgai dai sivi maiquiaa maatʌ caʌ ʌgai”, ascaiti Diuusi ñiooquidʌrʌ. \v 9-10 Pocaiti Davicaru ʌʌpʌ: \q1 Ʌgai cueeyi cʌʌgaducami cuaadagai cascʌdʌ poʌlidi sai Diuusi cʌʌgacʌrʌ nʌidi, dʌmos maitʌrvaavoi. \q1 Dai ʌgai maimaatʌ isDiuusi soimaa taatatulda agai. Ʌgai soimaasi ivueeyi cascʌdʌ. \q1 Dai tomastuigaco soimaa taatacamu ʌgai. \m Ascaiti Davicaru. \s1 ――― \p \v 11 Dai vʌʌscʌrʌ Diuusi maigajiaadʌrʌ viaa ʌjudidíu, tomasi soimaa taatamai. Dʌmos ʌjudidíu gia gajiaadʌrʌ viaa Suusi Cristo aidʌsi divia ʌgai dai cʌʌgacʌrʌ vuvaida agaitadai dai cascʌdʌ ismaacʌdʌ maitʌrjudidíu saagida gʌaagai isSuusi Cristo ʌrcʌʌgacʌrʌ vuviadami dai muidutai vaavoitudai saidʌ ʌjudidíu nʌiditai gomaasi vaavoituda ʌlidiña ʌʌpʌ. \v 12 Aidʌsi ʌjudidíu soimaasi ivuaadatadai dai gajiaadʌrʌ viaa Suusi Cristo poduucai aidʌ abiaadʌrʌ Diuusi cʌʌgacʌrʌ nʌidi ʌgai ismaacʌdʌ maitʌrjudidíu vʌʌsi oidigʌrʌ oidacami dai siʌʌscadʌ ʌpamu vaavoitudagi ʌjudidíu Diuusi sʌʌlicʌdʌ aliʌsi cʌʌgacʌrʌ nʌijadamu vʌʌsi oodami oidigi daama oidacami. \p \v 13 Sivi gʌnaagidamu aanʌ ʌmo ñiooqui aapimʌ ismaacʌdʌ maitʌrjudidíu. Cʌʌ maatʌ aapimʌ isDiuusi giñootoi ansai aanʌ aagidana ismaacʌdʌ maitʌrjudidíu sai Suusi Cristo ʌrcʌʌgacʌrʌ vuviadami. Istumaasi gʌnaagidi sʌʌlicʌdʌ gʌaagai mʌsmaatʌcagi. \v 14 Dai sʌʌlicʌdʌ ipʌlidi aanʌ isgiñaaduñi judidíu vaavoitudagi Suusi Cristo dai poduucai cʌʌgacʌrʌ vuvaquiagi nʌiditai isaapimʌ vaavoitudai. \v 15 Diuusi gajiaadʌrʌ viaa ʌjudidíu ismaacʌdʌ maivaavoitudai dai aidʌ abiaadʌrʌ ootoi gʌñiñiooquituldiadamiga ismaacʌdʌ maitʌrjudidíu saagida cascʌdʌ ʌgai casi istutuidi isʌrmaamaradʌcagi Diuusi. Dai siʌʌscadʌ ʌjudidíu ʌpamu vaavoitudagi Diuusi vai Diuusi cʌʌgacʌrʌ nʌijadagi ducami isduduaacamudai ʌgai. \v 16 Diuusi ʌcovai vuvaitu ʌjudidíu aaduñdʌcardu cascʌdʌ vʌʌsi ʌjudidíu ʌrʌcovai vuvaidadʌ Diuusi ʌʌpʌ. \p \v 17 Diuusi cagajiaadʌrʌ viaa ʌʌmoco judidíu cajiudadʌ ismaacʌdʌ maivaavoitu dai ʌʌmoco aapimʌ ismaacʌdʌ maitʌrjudidíu ismaacʌdʌ cavaavoitudai casi ʌrDiuusi maamaradʌ vai cʌʌgacʌrʌ gʌnnʌidi poduucai isduucai cʌʌgacʌrʌ nʌidi ʌgai ʌjudidíu ismaacʌdʌ vaavoitudai. \v 18 Diuusi ñiñiooquituldiadamigadʌ ismaacʌdʌ gʌnaagidi Diuusi ñiooquidʌ ʌrjudidíu daidʌ ʌcʌʌgacʌrʌ vuviadami ʌrjudíu ʌʌpʌ cascʌdʌ aapimʌ ismaacʌdʌ maitʌrjudidíu maitʌaagai issoiduucai nʌijadagi ʌjudidíu. \p \v 19 Dʌmos isaapimʌ ismaacʌdʌ maitʌrjudidíu pocaitiadagi sai Diuusi gajiaadʌrʌ viaa ʌjudidíu sai poduucai aapimʌ ʌrmaamaradʌcana Diuusi \v 20 gʌaagai istʌtʌgitodagi aapimʌ sai ʌjudidíu maivaavoitudai sai cascʌdʌ Diuusi gajiaadʌrʌ viaa ʌgai. Dʌmos aapimʌ ʌrDiuusi maamaradʌ vaavoitudaitai. Cascʌdʌ aapimʌ maitʌaagai isgʌgʌrducʌdʌ gʌnʌliadagi. Baiyoma gʌaagai issiaa duutuadagi Diuusi vai ʌgai maigajiaadʌrʌ gʌnviaagi aapimʌ. \v 21 Diuusi gajiaadʌrʌ viaa ʌjudidíu daidʌ istutuidi isgajiaadʌrʌ gʌnviaagi aapimʌ ʌʌpʌ. \v 22 Sʌʌlicʌdʌ cʌʌ tuiga Diuusi dʌmos vʌʌscʌrʌ soimaa taatamituldi oodami. Diuusi soimaa taatamituldi ʌgai ismaacʌdʌ maivaavoitudai dʌmos Diuusi cʌʌ tuiga aapimʌ gʌnvui. Dʌmos aapimʌ aliʌsi gʌaagai isapiavaavoitudadagi Diuusi vai poduucai ʌgai maigajiaadʌrʌ gʌnviaagi. \v 23 Dai isaa judidíu vaavoitudagi Diuusi aidʌ gia ʌrmaamaradʌcamu Diuusi ʌʌpʌ. Diuusi istutuidi iscʌʌgacʌrʌ vuvaidagi tomasioorʌ sioorʌ vaavoitudagi. \v 24 Isaapimʌ ismaacʌdʌ maitʌrjudidíu cʌʌga istutuidi isʌrmaamaradʌcagi Diuusi tomasi ʌʌquioma maitʌrmaamaradʌcatadai Diuusi, vaamioma cʌʌga istutuidi ʌjudidíu Diuusi ʌco vuvaidadʌ siʌrmaamaradʌcagi Diuusi. \s1 ――― \p \v 25 Giñaaduñi, aanʌ ipʌlidi ismaatʌca aapimʌ ʌmo istumaasi istumaasi maiquiaa maatʌ tomali ʌmaadutai vai poduucai maigʌgʌrducʌdʌ gʌnʌliada aapimʌ poʌliditai sai vaamioma sastuduga aapimʌ siʌjudidíu. Ʌʌmoco ʌjudidíu saagida vupuiirutu dai momaascamu ʌgai asta siʌʌscadʌ Diuusi cʌʌgacʌrʌ vuvaitu vʌʌsi ismaacʌdʌ maitʌrjudidíu ismaacʌdʌ cʌʌgacʌrʌ vuvaida agai Diuusi. \v 26 Siʌʌscadʌ poduucai ʌʌpʌ duñiagi amaasi Diuusi cʌʌgacʌrʌ vuvaida agai vʌʌsi ʌjudidíu. Pocaiti Diuusi ñiooquidʌrʌ ʌʌpʌ: \q1 Ʌcʌʌgacʌrʌ vuviadami vuusia agai ʌjudidíu saagidaiñdʌrʌ. \q1 Dai ʌgai ʌma duucai tʌtʌgitoitulda agai ʌjudidíu sai camaisoimaasi ivuaadana. \q1 \v 27 Dai oigʌldamu ʌgai vʌʌsi soimaascamigadʌ poduucai isduucai aagidi Diuusi ʌjudidíu. \m Ascaiti Diuusi ñiooquidʌrʌ. \p \v 28 Muidutai ʌjudidíu maioojoidi iscaʌcagi isSuusi Cristo ʌrcʌʌgacʌrʌ vuviadami dai ʌgai vui vʌʌtʌ Diuusi dai poduucai aapimʌ ismaacʌdʌ maitʌrjudidíu istutuidi iscʌʌgacʌrʌ vuvaquiagi. Dʌmos vʌʌscʌrʌ Diuusi quiaa oigʌdai ʌjudidíu, Diuusi ʌco vuvaitu aaduñdʌcardu cascʌdʌ. \v 29 Ʌʌquioma Diuusi ʌco vuvaitu ʌjudidíu sai ʌgai ʌrmaamaradʌcana. Dai aagai sai cʌʌgacʌrʌ nʌijada agai vʌʌsi ʌjudidíu tomastuigaco dai Diuusi vʌʌscʌrʌ ivueeyi istumaasi aagai. \v 30 Ʌʌquioma aapimʌ maiʌʌgidiña Diuusi dʌmos sivi ʌjudidíu maiʌʌgidi Diuusi dai poduucai Diuusi cʌʌgacʌrʌ gʌnnʌidi vaavoitudaitai aapimʌ. \v 31 Dai Diuusi soigʌliadamu ʌjudidíucʌdʌ dai oigʌldamu soimaascamigadʌ ʌgai ʌʌpʌ siʌʌscadʌ ʌgai ʌma duucai gʌntʌtʌgitoi. \v 32 Dai Diuusi ñiooquidʌ pocaiti isvʌʌsi oodami ʌrsoimaasi ivuaadami dai ʌʌgi oodami cʌʌ maatʌ isʌrsoimaasi ivuaadami dai poduucai cʌʌ maatʌ oodami isaliʌsi tʌgito isDiuusi oigʌli soimaascamigadʌ. \p \v 33 Sʌʌlicʌdʌ cʌʌ tuiga Diuusi. Aliʌsi saituduga ʌgai dai maatʌ vʌʌsiaʌcatai. Oodami maimaatʌ vʌʌsi istumaasi ivueeyi Diuusi dai istumaasi tʌtʌgitoi. \v 34 “Tomali ʌmaadutai maitistutuidi ismaatiagi istumaasi tʌtʌgitoi Diuusi. Tomali ʌmaadutai maimaatʌtuli Diuusi tomali ʌmo istumaasi. \v 35 Tomali ʌmaadutai maitistutuidi isoidagi Diuusi ʌmo istumaasi sai poduucai Diuusi cʌʌgacʌrʌ nʌidiña”. \v 36 Diuusi idui vʌʌsiaʌcatai dai Diuusi guvucadʌcʌdʌ quiaa cʌʌca oidigi. Vʌʌsi oodami aliʌsi gʌaagai iscʌʌga ñioocadagi Diuusi vui tomastuigaco. \c 12 \s1 ――― \p \v 1 Giñaaduñi Diuusi casoigʌʌli aapimʌcʌdʌ dai oigʌli gʌnsoimaascamiga cascʌdʌ aanʌ gʌndaanʌi mʌsai potʌtʌdaiña Diuusi mʌsaidʌ ivuaada ʌlidi istumaasi ʌgai ipʌlidi. Dai cʌʌgacʌrʌ avʌr oidaca dai camaisoimaasi ivuaada. Cʌʌgadu ispoduucai tʌtʌgitodagi aapimʌ dai poduucai ivuaadagi. Poduucai gʌaagai issiaa duutuada aapimʌ Diuusi. \v 2 Maitavʌr ʌpan duucai oidaca ʌsoimaasi ivuaadami baiyomavʌr ʌma duucai gʌntʌtʌgito dai poduucai ʌma duucai oidacamu aapimʌ. Dai poduucai maatʌcamu aapimʌ istumaasi Diuusi ipʌlidi isivuaada aapimʌ. Diuusi baigʌʌlidi ispoduucai ivuaada aapimʌ daidʌ ʌrcʌʌgai aapimʌ gʌmvʌʌtarʌ poduucai vaamioma cʌʌga vaavoitudamu aapimʌ. Gomaasi ʌrvaamioma cʌʌga ducami siʌ tomastumaasi istumaasi isivuaadagi aapimʌ. \p \v 3 Diuusi cʌʌgacʌrʌ giñnʌidi dai giñmaa sʌʌlicami ansai gamamaatʌtuldiña istumaasi ʌgai ipʌlidi cascʌdʌ gʌnaagidi aanʌ sai maitʌaagai isgʌgʌrducʌdʌ gʌnʌliadagi. Cʌʌgavʌr gʌntʌtʌgitoda. Tʌtʌgitodavurai istumaasi ʌrvaavoi istumaasi istutuidi aapimʌ isivuaadagi dai tʌtʌgitodavurai siʌʌsi vaavoitudai aapimʌ Diuusi. \v 4 Ʌmo oodami moo dai noonovʌ dai ʌʌcaso dai maisiu mosʌcaasi gomaasi. Gʌmoocʌdʌ maitivueeyi istumaasi ivueeyi gʌnoonovicʌdʌ dai gʌnoonovicʌdʌ maitivueeyi istumaasi ivueeyi gʌʌʌcasocʌdʌ. \v 5 Poduucai ʌʌpʌ aatʌmʌ vaavoitudadami tomas muidu vʌʌscʌrʌ aatʌmʌ ʌrʌmo adunumʌ ducami vaavoitudaitai Suusi Cristo dai Suusi Cristo ʌrgʌrtʌaanʌdamiga. \p \v 6 Vʌʌscatai istutuidi isivuaadagi ʌmo istumaasi Diuusi gʌrmaacai guvucadagai isducatai ʌgai ipʌlidi. Istumaasi istutiada aatʌmʌ isivuaadagi gʌaagai iscʌʌga ivuaadagi. IsDiuusi maaquiagi guvucadagai ʌʌmadutai aapimʌ sai aagiña istumaasi ʌgai gʌnaagiadagi, gʌaagai mʌsaagadagi poduucai isduucai gʌnmamaatʌtuli aatʌmʌ. \v 7 IsDiuusi maaquiagi guvucadagai aa sai soicʌiña oodami, gʌaagai iscʌʌga soicʌdagi. Isʌmaadutai maatʌtai gamamaatʌtuldiadagi Diuusi ñiooquidʌ, gʌaagai iscʌʌga gamamaatʌtuldiadagi. \v 8 Sioorʌ maatʌ soicʌdagi aa sai vaamioma vaavoitudana ʌgai, gʌaagai ispovuaadagi. Sioorʌ mui gamaacadagi tumiñsi Diuusi aa duiñdadʌ vʌʌtarʌ maitʌaagai isgʌducʌdʌ ʌliadagi mui gamaacaitai. Sioorʌ gatʌaanʌdagi gʌaagai iscʌʌga gatʌaanʌdagi isduucatai baigʌliadagi Diuusi sioorʌ daiviadagi ʌcococoidadʌ daidʌ ʌsoituutuigami gʌaagai isbaigʌnʌliadagi. \s1 ――― \p \v 9 Sʌʌlicʌdʌ avʌr gʌnoigʌada aipacoga. Dai gajiaadʌrʌ avʌr viaa vʌʌsi istumaasi soimaascami dai mosʌcaasi istumaasi cʌʌgaducami ivuaada. \v 10 Gʌnoigʌadavurai aapimʌ gʌnsiʌʌgʌmʌ duucai. Gʌaagai issiooma gʌgʌrducʌdʌ duucai nʌijada aapimʌ aa isaapimʌ ʌʌgi. \p \v 11 Maitavʌr paparʌaca. Ivuaadavurai istumaasi Diuusi ipʌlidi baigʌnʌliaragacʌdʌ. \p \v 12 Baigavʌr ʌnʌliada aapimʌ nʌnʌracatai mʌsiʌʌscadʌ iimi agai tʌvaagiamu dai ʌʌmadu oidaca agai Diuusi. Maitavʌr vui ñioocada Diuusi mʌsiʌʌscadʌ soimaa taatamadagi. Vʌʌscʌrʌ avʌr daanʌda Diuusi. \p \v 13 Oidadavurai aa vaavoitudadami soituutuigami mʌstumaasi viaacagi. Dai cʌʌgavʌr miaadʌgiada iimʌdami ismaacʌdʌ gʌndaiviadagi. \p \v 14 Siʌʌscadʌ soimaasi gʌntaatamituldiadagi aa, daanʌdavurai aapimʌ Diuusi sai ʌgai oigʌldiana soimascamigadʌ dai cʌʌgacʌrʌ vuvaidana. Dai maigalnaasi ñioocada aapimʌ ʌgai vui. \p \v 15 Siʌʌscadʌ gʌnaaduñi baigʌnʌliadagi aapimʌ ʌʌpʌ gʌaagai mʌsbaigʌnʌliadagi, dai siʌʌscadʌ gʌnaaduñi soigʌnʌliadagi aapimʌ ʌʌpʌ gʌaagai mʌssoigʌnʌliadagi. \p \v 16 Cʌʌgacʌrʌ avʌr gʌnnʌijada aipacoga. Maitavʌr gʌgʌrducʌdʌ gʌnʌliada. Cʌʌgacʌrʌ avʌr nʌijada soituutuigami. Maitavʌr povʌnʌliada aapimʌ mʌsialiʌ sastudaga. \v 17 Maitavʌr soimaasi ivuiidiada sioorʌ soimaasi gʌnvuiidiada aapimʌ. Mosgoʌʌgi istumaasi cʌʌgaducami avʌr ivuaada aapimʌ vʌʌscatai vuitapi. \v 18 Maitavʌr vuidʌrʌ vʌʌtʌca aa oodami tomasi ʌgai gʌnvuidʌrʌ vʌʌtʌ. \v 19 Giñaaduñi isʌmaadutai soimaasi gʌnduiñdagi aapimʌ maitʌaagai issoimaasi taatatuldiagi. Diuusi soimaasi taatatuldiamu. Diuusi ñiooquidʌrʌ pocaiti: “Aanʌ ʌgai dai soimaasi taatamituldi soimaasi ivuaadami”, ascaiti Diuusi. \v 20 Dai pocaiti ʌʌpʌ: “Isgʌnsasaayu biuugicoñicagi, bibiadavurai aapimʌ, dai istonocoñicagi, oidavurai suudagi. Ispoduucai ivuaada aapimʌ siaa ʌratudamu aapimʌ”, ascaiti Diuusi ñiooquidʌrʌ. \v 21 Maitavʌr vuidʌrʌ vʌʌtʌca aa oodami baiyoma cʌʌgacʌrʌ oidaca aapimʌ dai poduucai ʌDiaavora camaitistuidimu issoimaasi gʌnduiñtuldiagi. \c 13 \p \v 1 Vʌʌscatai aliʌsi gʌaagai isʌʌgiadagi ʌtʌtʌaanʌdami. Diuusi darai vʌʌsi tʌtʌaanʌdami, tomali ʌmaadutai maiviaa sʌʌlicami ʌʌgi, Diuusi ʌgai dai maacai. \v 2 Poduucai ismaacʌdʌ maiʌʌgidi ʌtʌtʌaanʌdami ʌgai vuidʌrʌ vʌʌtʌ istumaasi gatʌaanʌi Diuusi, dai Diuusi soimaasi taatatuldiamu. \v 3 Tʌtʌaanʌdami maiʌʌbʌcatai sioorʌ maisoimaasi ivueeyi mosʌcaasi ismaacʌdʌ soimaasi ivueeyi. Sioorʌ maiʌʌbiada ʌliadagi ʌtʌtʌaanʌdami maitʌaagai issoimaasi ivuaadagi, sidʌ ʌtʌtʌaanʌdami cʌʌga ñioocadamu gʌvui. \v 4 Ʌgai ʌrpipiooñigadʌ Diuusi daidʌ ivueeyi istumaasi cʌʌgaducami aapimʌ gʌmvʌʌtarʌ. Dʌmos sioorʌ soimaasi ivuaadagi gʌaagai isʌʌbiada ʌtʌtʌaanʌdami. Ʌgai viaa sʌʌlicami issoimaasi taatatuldiagi ʌsoimaasi ivuaadami. \v 5 Cascʌdʌ gʌaagai isʌʌgiadagi ʌtʌtʌaanʌdami maisiu mosmaisoimaasi taatamada ʌliditai gomaasi gʌaagai isipʌliadagi isivuaadagi cascʌdʌ. \v 6 Ʌtumiñsi vuudami ʌrpipiooñigadʌ ʌtʌtʌaanʌdami cascʌdʌ maacai aapimʌ tumiñsi, vʌʌsi uumigi istuigaco gataanʌi ʌgai. \p \v 7 Anamʌquidavurai istumaasi vuaatuldi. Siaavʌr duutuada ʌtʌtʌaanʌdami ʌʌpʌ. \v 8 Maitʌaagai isapiagʌvuaatuliadagi. Gʌnoigʌadavurai aipacoga. Sioorʌ oigʌada aa ʌgai ivueeyi istumaasi gatʌaanʌi Diuusi. \v 9 Diuusi aagidi gʌsʌʌlicamiga Moseesacaru dai potʌtʌdai: “Maitavʌr googosi gʌnducamica, dai maitavʌr gacoodada, dai maitavʌr ʌʌsivuaca, maitavʌr yaatagʌda tomali ʌmaadutai, maitavʌr viaaca ʌliada gavustuidaga”. Sioorʌ aliʌsi oigʌada aa oodami dai sʌʌlicʌdʌ ipʌliadagi sai Diuusi soicʌiña isoigʌada aa oodami ʌpan duucai ʌʌgi ʌgai gʌoigʌada, poduucai ʌgai gia ʌʌgidi vʌʌsi istumaasi gatʌaanʌi Diuusi. \v 10 Sioorʌ oigʌadagi aa oodami ʌgai maisoimaasi ivueeyi baiyoma ivueeyi vʌʌsi istumaasi Diuusi gatʌaanʌi. \p \v 11 Dai vʌʌsi gomaasi ivuaada aapimʌ tʌtʌgitoitai isotoma dʌgavuscʌi gotasai dai sivi cavaamioma miaadimi istuigaco iimia ragai aatʌmʌ tʌvaagiamu cascʌdʌ gʌaagai isvaamioma cʌʌga ivuaadagi Diuusi aa duiñdadʌ. \v 12 Cayoga ugidagai siʌʌsi oidaca ragai aatʌmʌ tami oidigi daama siaaco aliʌsi soimaasi ivueeyi oodami. Dai miaadimi istuigaco oidaca ragai aatʌmʌ Diuusi ʌʌmadu siaaco tomali ʌmaadutai maisoimaasi ivueeyi. Cascʌdʌ gʌaagai isgajiaadʌrʌ viaagi vʌʌsi soimaascami. Daidʌ ivuaadagi istumaasi cʌʌgaducami. \v 13 Maitavʌr navacorʌda, dai maitavʌr googosi gʌnduucamica dai maitavʌr oomaliaca, maitavʌr ʌʌgacoitʌraca, baiyoma cʌʌgacʌrʌ oidaca aapimʌ duucami iscaʌʌmadu oidacamudai Diuusi. \v 14 Ʌpan duucai avʌr oidaca aapimʌ Suusi Cristo maitavʌr ivuaada ʌliada istumaasi soimaascami tomali maitʌtʌgitoda gomaasi. \c 14 \s1 ――― \p \v 1 Isʌmo vaavoitudadami maicʌʌ maatʌ caʌcagi vʌʌsi istumaasi gamamaatʌtuldi aanʌ ʌʌmadu aa ojootosadʌ Suusi Cristo vʌʌscʌrʌ cʌʌgavʌr miaadʌgiada. Dʌmos maitavʌr gʌnvupui ñioocada aagaitai ismaicʌʌga maatʌ caʌ ʌgai ʌʌmo istumaasi. \v 2 Ʌʌmoco vaavoitudai saidʌ istutuidi iscuaadagi tomastuma cuaadagai vai aa ismaacʌdʌ maicʌʌga maatʌ caʌ istumaasi gamamaatʌtuldi aatʌmʌ maicueeyi baabaidi. \v 3 Ismaacʌdʌ cueeyi baabaidi maitʌaagai issoiduucai nʌijadagi ʌgai ismaacʌdʌ maicueeyi. Dai ismaacʌdʌ maicueeyi baabaidi maitʌaagai ispotʌtʌadagi ʌgai ismaacʌ cueeyi sai maicʌʌga ivueeyi, Diuusi cʌʌgacʌrʌ nʌidi vʌʌscatai cascʌdʌ. \v 4 Tomali ʌmaadutai maiviaa sʌʌlicami ispotʌtʌadagi gapipiooñiga sai maicʌʌga ivueeyi. Ʌʌgi aamudʌ viaa sʌʌlicami isaagiadagi iscʌʌga ivueeyi ismaicʌʌga ʌʌpʌ. Vʌʌsi ʌvaavoitudadami ʌrDiuusi pipiooñigadʌ dai Diuusi istutuidi iscʌʌga iduiñtuldiagi. \p \v 5 Ʌʌmoco vaamioma siaa duutudai ʌmo tasai siaa tasai dai aa poʌlidi sai vʌʌs tasai ʌrʌgai vaa. Vʌʌscatai gʌaagai iscʌʌga maatʌcagi istumaasi ipʌlidi isivuaadagi sai gʌaagai isivuaadagi. \v 6 Sioorʌ siaa duutudai ʌmo tasai ʌgai povueeyi siaa duutuada ʌliditai Diuusi. Dai sioorʌ maisiaa duutudai tomali ʌmo tasai ʌgai povueeyi siaa duutudai ʌliditai Diuusi. Dai sioorʌ cueeyi baabaidi ʌgai povueeyi siaa duutuada ʌliditai Diuusi dai baigʌlidi ʌgai Diuusi vui. Dai sioorʌ maicueeyi baabaidi ʌgai povueeyi siaa duutuada ʌliditai Diuusi dai baigʌlidi ʌgai Diuusi vui. \p \v 7 Ʌvaavoitudadami maitivueeyi mosʌcaasi istumaasi ʌʌgi ipʌlidi tomali maimaatʌ siʌʌscadʌ tomali isduucatai coi agai. \v 8 Vʌʌsi vaavoitudadami ʌrpipiooñigadʌ Suusi Cristo quiaa oidacatai tami oidi daama dai coocai ʌʌpʌ. \v 9 Suusi Cristo muu tai Diuusi duaacali saidʌ ʌrtʌaanʌdamigadʌcana vaavoitudadami ismaacʌdʌ quiaa oidaga dai ismaacʌdʌ cacoi. \p \v 10 Dʌmos aapimʌ maitʌrtʌtʌaanʌdami cascʌdʌ maitʌaagai ispotʌtʌdagi aa ismaicʌʌga ivueeyi, tomali maitʌaagai issoiduucai nʌijadagi. Vʌʌscatai viaa aatʌmʌ isvuidʌrʌ quiquivagi Suusi Cristo siʌgai aagamu istumaasi cʌʌga ivuaadana aatʌmʌ dai istumaasi maicʌʌga ivuaadana aatʌmʌ. \v 11 Diuusi ñiooquidʌrʌ pocaiti: \q1 Sʌʌlicʌdʌ ʌrvaavoi isʌmo imidagai vʌʌscatai maatʌmu iñsaanʌ ʌrʌgai ismaacʌdʌ vaamioma tʌaanʌi daidi giñsiaa duutuadamu. \q1 Dai vʌʌscatai cʌʌga ñioocadamu aanʌ gimvʌʌtarʌ. \m Ascaiti Diuusi ñiooquidʌrʌ. \p \v 12 Poduucai vʌʌscatai aatʌmʌ aagidamu Diuusi istumaasi ivuaadana. \s1 ――― \p \v 13 Amaasi camaitʌrñiooquiadamu aatʌmʌ aipacoga baiyoma maitʌaagai isivuaadagi aatʌmʌ tomali ʌmo istumaasi istucʌdʌ soimaasi duiñtuldiagi aa. \v 14 Cʌʌ maatʌ aanʌ istomali ʌmo cuaadagai maidaidarsi vaavoitudacai Suusi Cristo. Dʌmos sioorʌ poʌliadagi sai daidarsi ʌmo cuaadagai ʌgai gia maitʌaagai iscuaadagi. \v 15 Isʌmaadutai cuaadagi ʌmo istumaasi vuitapi ʌgai ismaacʌdʌ poʌlidi sai daidarsi dai vʌʌscʌrʌ uugiagi ʌʌpʌ, ismaacʌdʌ ʌpʌga uugiagi ducami ismaioigʌadagi ʌgaa. Maitʌaagai mʌssoimaasi iduiñtuldiadagi aa mosugia ʌliditai ʌmo istumaasi. Suusi Cristo muu ʌgai vʌʌtarʌ vʌʌsi. \v 16 Maitavʌr dagitu aa ispocaitiadagi mʌsai maicʌʌga ivueeyi tomasi aapimʌ gimvʌʌtarʌ maitʌrsoimaascami. \v 17 Diuusi ʌrʌgai dai tʌaanʌi vʌʌsi vaavoitudadami. Diuusi maisi vuaamʌ ʌlidi istumaasi cuaadagi oodami tomali istumaasi yʌʌdagi vaamioma ipʌlidi ʌgai iscʌʌgacʌrʌ oidacagi oodami, dai maitʌncoocoadagi dai sai baigʌnʌlidiña. Diuusi Ibʌadʌ gʌrsoicʌi sai poduucai ivuaadana. \v 18 Ismaacʌdʌ poduucai oidaga ʌʌgiditai Suusi Cristo, ʌgai ivueeyi istumaasi Diuusi ipʌli vaidʌ ʌoodami cʌʌga ñioocada ʌgai vʌʌtarʌ. \p \v 19 Cascʌdʌ gʌraajagʌi aatʌmʌ isivuaadagi ʌʌgi istumaasi gʌrsoicʌi ismaitʌrcoocoadagi dai vaamioma cʌʌga maatʌcagi dai ʌʌgiadagi Diuusi ñiooquidʌ. \v 20 Sʌʌlicʌdʌ maitʌaagai iscuaadagi baabaidi ispoduucai soimaasi iduiñtuldi aapimʌ aa vaavoitudadami vai ʌgai vaamioma maicʌʌga maatʌ caʌcagi dai vaamioma maicʌʌga ʌʌgiadagi Diuusi ñiooquidʌ. Vaavuava sai tomali ʌmo cuaadagai maidaidarsi. Dʌmos vʌʌscʌrʌ maicʌʌgadu isʌmaadutai cueeyi baabaidi ispoduucai soimaasi iduiñtuldiadagi aa. \v 21 Aliʌsi ʌrcʌʌgai ismaicuaadagi baabaidi, tomali maitayʌʌdagi, tomali maitivuaadagi tomali ʌmo istumaasi istucʌdʌ soimaasi iduiñtuldiagi aa vai ʌgai vaamioma maicʌʌga maatʌ caʌcagi dai vaamioma maicʌʌga ʌʌgiadagi Diuusi ñiooquidʌ. \v 22 Ismaacʌdʌ vaavoitudai sai maidaidarsi tomali ʌmo cuaadagai maitʌaagai isaagiadagi oodami mosʌcaasi Diuusi. Aliʌsi baigʌlidi ʌgai ismaacʌdʌ ivuaadatai istumaasi ʌlidi ʌgai isʌrcʌʌgaducami maivuaamʌ ʌlidi tomasi aa ʌlidi ismaitʌrcʌʌgaducami. \v 23 Dʌmos sioorʌ cuaadagi baabaidi maicʌʌga vaavoitudaitai ismaidaidarsi baabaidi soimaasi ivueeyi. Vʌʌsi istumaasi ivuaadagi gʌaagai isivuaadagi isduucatai vaavoitudadagi. Ismaacʌdʌ maipovueeyi ʌgai soimaasi ivueeyi. \c 15 \s1 ――― \p \v 1 Aatʌmʌ ismaacʌdʌ vaavoitudai sai maidaidarsi tomali ʌmo cuaadagai aliʌsi gʌaagai ismaivui ñioocada ʌgaa ismaacʌ vaavoitudai sai daidarsi ʌʌmo cuaadagai, dai maisiu ivuaadagi mosʌcaasi istumaasi ipʌlidi aatʌmʌ maitʌtʌgitoitai istumaasi vaavoitudai ʌgaa. \v 2 Vʌʌscatai aatʌmʌ aliʌsi gʌaagai isivuaadagi istumaasi oojoidi gʌraaduñi vaavoitudadami vai poduucai soicʌida aatʌmʌ ʌgaa sai vaamioma cʌʌga maatʌ caʌcana Diuusi ñiooquidʌ dai vaamioma cʌʌga oidacagi. \v 3 Poduucai idui ʌCristo. Ʌgai maitidui mosʌcaasi istumaasi oojoidi cascʌdʌ Diuusi ñiooquidʌrʌ pocaiti: “Vʌʌscatai ismaacʌ gʌcʌʌdai aapi giñcʌʌdai aanʌ ʌʌpʌ”, astʌtʌdai ʌCristo Diuusi. \v 4 Vʌʌsi istumaasi gʌooja ʌʌquioma Diuusi ñiooquidʌrʌ ʌraatʌmʌ gʌrvʌʌtarʌ, tʌsai poduucai maatʌna istumaasi Diuusi ipʌlidi isivuaada aatʌmʌ. Siʌʌscadʌ nʌʌniada aatʌmʌ oojai istumaasi oojisi Diuusi ñiooquidʌrʌ maamatʌrʌi aatʌmʌ isducatai nuucada Diuusi ʌoodami ʌʌquidʌ dai isducatai soimaa taatamaiña ʌgai dai maiñioocaiña Diuusi vui. Gomaasi gʌrsoicʌi isapiavaavoitudada isDiuusi gʌrsoicʌi. \v 5 Diuusi ʌrʌgai dai gʌrsoicʌi sai maiñioocaiña ʌgai vui tomasi soimaasi taatamai daidʌ gʌrsoicʌi isapiavaavoitudadagi isʌgai gʌrnuucada. Dai aanʌ ipʌlidi isʌgai gʌnsoicʌda mai maitʌncoocoada aapimʌ aipacoga baiyoma siaa gʌnduutuada aapimʌ aipacoga. Suusi Cristo ipʌlidi ispovuaada aapimʌ cascʌdʌ. \v 6 Vai poduucai aapimʌ ʌmo tʌgitoidagai viaacagi dai cʌʌga ñioocada Diuusi vui. Diuusi ʌroogadʌ gʌrtʌaanʌdamiga Suusi Cristo. \s1 ――― \p \v 7 Cʌʌgacʌrʌ avʌr gʌnnʌijada aapimʌ aipacoga poduucai isduucai Suusi Cristo cʌʌgacʌrʌ gʌrnʌidi aatʌmʌ vai poduucai cʌʌga ñioocadagi aa Diuusi vui. \v 8 ɅCristo divia dai ʌjudidíu saagida oidaga cʌʌgacʌrʌ vuvaida ʌliditai ʌjudidíu. Poduucai ʌpʌdui istumaasi aagidi Diuusi ʌjudidíu ʌʌqui aaduñdʌcardu sai ʌmo imidagai divi agaitadai ʌmo cʌʌgacʌrʌ vuviadami. Dai poduucai maatʌtuldi Diuusi ʌgai sai istumaasi aagai Diuusi sʌʌlicʌdʌ ʌrvaavoi. \v 9 Daidʌ ʌCristo divia vaidʌ ʌgai ismaacʌdʌ maitʌrjudidíu cʌʌga ñioocaiña Diuusi vui. Diuusi cʌʌgacʌrʌ nʌidi ʌgai dai cʌʌgacʌrʌ vuvaidi ʌgai cascʌdʌ. Pocaiti Diuusi ñiooquidʌrʌ: \q1 Cascʌdʌ cʌʌga ñioocadamu aanʌ aapi gʌvʌʌtarʌ ʌgai ismaacʌdʌ maitʌrjudidíu saagida. \q1 Dai ganʌʌdamu aanʌ siaa gʌduutudaitai. \m Potʌtʌdai Davicaru Diuusi. \p \v 10 Dai pocaiti ʌʌpʌ Diuusi ñiooquidʌrʌ: \q1 Baigavʌr ʌnʌliada aapimʌ ismaacʌdʌ maitʌrjudidíu ʌpan duucai aa ismaacʌdʌ ʌrDiuusi maamaradʌ. \m Ascaiti Diuusi ñiooquidʌrʌ. \p \v 11 Dai pocaiti ʌʌpʌ Diuusi ñiooquidʌrʌ: \q1 Cʌʌgavʌr ñioocada Diuusi vui vʌʌscatai aapimʌ ismaacʌdʌ maitʌrjudidíu. \q1 Dai vʌʌsi oodami gʌaagai iscʌʌga ñioocadagi Diuusi vui. \q1 Dai gʌaagai ispocaitiadagi sai Diuusi sʌʌlicʌdʌ viaa guvucadagai. \m Ascaiti Diuusi ñiooquidʌrʌ. \p \v 12 Dai pocaiti Isaía ʌʌpʌ aagaitai ʌCristo: \q1 Dai ʌmoco ʌcajiudadʌaiñdʌrʌ Isaía divimu dai tʌaanʌdamu ʌgai ismaacʌdʌ maitʌrjudidíu. \q1 Daidi ʌgai ismaacʌdʌ maitʌrjudidíu vaavoitudamu isʌgai cʌʌgacʌrʌ vuvaidamu. \m Ascaiti Isaía. \p \v 13 Diuusi ʌrʌgai ismaacʌdʌ gʌrsoicʌi isvaavoitudadagi istumaasi ʌrvaavoi. Dai aanʌ ipʌlidi isʌgai baigʌnʌliatuda dai gʌnibʌstudacan tadacatuda vaavoitudacai aapimʌ Diuusi vai Diuusi Ibʌadʌ guvucadʌcʌdʌ aapimʌ sʌʌlicʌdʌ vaavoitudada isDiuusi gʌnnucada. \p \v 14 Giñaaduni cʌʌ maatʌ aanʌ isaapimʌ cʌʌ tuutuiga dai sastuduga dai cʌʌga istutuidi isgʌnmamaatʌtuldiadagi aipacoga istumaasi Diuusi ipʌlidi isivuaadagi. \v 15-16 Dʌmos idi oojai maiduadicuitai gʌnoojidi aanʌ dai ʌpamu gʌnaagidi aanʌ naana maasi. Diuusi giñmaa sʌʌlicami ansaidʌ ʌrootosadʌcana Suusi Cristo cascʌdʌ. Diuusi cʌʌgacʌrʌ giññʌidi dai giñootoi ismaacʌdʌ maitʌrjudidíu saagida ansai aagidana sai Diuusi cʌʌgacʌrʌ vuvaida ʌlidi. Ʌpapaali judidíu vuaapai naana maasi dai dadasdi Diuusi dai aanʌ ipʌlidi isDiuusi nʌijadagi ʌvaavoitudadami ismaacʌdʌ maitʌrjudidíu ʌpan duucai istumaasi dadasdi aanʌ Diuusi. Diuusi Ibʌadʌ ʌco vuvaitu ʌgai cascʌdʌ Diuusi cʌʌgacʌrʌ nʌidi ʌgai. \p \v 17 Suusi Cristo giñsoicʌi idi aa duiñdaga ismaacʌdʌ ivueeyi aanʌ Diuusi vʌʌtarʌ cascʌdʌ istutuidi aanʌ ispocaitiadagi sai cʌʌgadu. \v 18 Dai maisiaa ʌrai aanʌ isgaaagiadagi vʌʌsi istumaasi giñsoicʌi Suusi Cristo isivuaada aanʌ. Vʌʌsi istumaasi gaaagidi aanʌ ʌgai giñaagidi dai ʌgai giñmaa guvucadagai ansaidʌ ivuaadana naana maasi istumaasi sai ʌgai ismaacʌdʌ maitʌrjudidíu ʌʌgidiña Diuusi. \v 19 Siʌʌscadʌ ʌoodami nʌijadagi vʌʌsi istumaasi gʌgʌrducami ismaacʌ ivueeyi aanʌ cʌʌga maatʌ ʌgai isDiuusi Ibʌadʌ guvucadadʌcʌdʌ ivueeyi aanʌ gomaasi. Poduucai caaagidi aanʌ ʌoodami Jerusaleenaiñdʌrʌ abiaadʌrʌ asta Iliricooʌrʌ isSuusi Cristo ʌrʌcʌʌgacʌrʌ vuviadami. \v 20 Aanʌ giñaajagʌi isgaaagiadagi gomaasi siaaco maiquiaa caʌ oodami isoidaga Suusi Cristo. Maitaaagiada iñʌlidi aanʌ siaaco casi gaaagidi aa. \v 21 Vai poduucai ʌpʌduuna istumaasi aagai Diuusi ñiooquidʌrʌ siaaco pocaiti Isaía: \q1 Maatʌmu ismaacʌdʌ tomali ʌmo imidagai maiquiaa caʌ isoidaga ʌCristo. \q1 Dai maatʌ caʌcamu isʌgai ʌrʌcʌʌgacʌrʌ vuviadami. \m Ascaiti Isaía. \s1 ――― \p \v 22 Ʌʌqui abiaadʌrʌ gʌnnʌida iñʌlidiña aanʌ dʌmos maitistutuidiña. Viaacatadai aanʌ isaagiadagi ismaacʌdʌ maiquiaa maatʌcatadai isSuusi Cristo ʌrʌcʌʌgacʌrʌ vuviadami. \v 23 Dʌmos sivi caaagidi aanʌ vʌʌscatai ismaacʌdʌ maimaatʌcatadai siaaco gaaata vuaadana aanʌ cascʌdʌ casistutuidi aanʌ ismʌʌca gʌnnʌidagi. \v 24 Modaivana iñʌlidi aanʌ siʌʌscadʌ imiagi Espaañiamu. Dai siʌʌscadʌ gʌndivida aanʌ baigiñʌliadamu aanʌ gʌntʌʌgacai. Aanʌ ipʌlidi isgiñsoiña aapimʌ istucʌdʌ imi aanʌ baitʌquioma. \v 25 Dʌmos quiaa imia iñagai Jerusaleenamu dai vuidaquia iñagai tumiñsi ʌvaavoitudadami Jerusaleenʌrʌ oidacami. \v 26 Ʌvaavoitudadami Masedooniʌrʌ oidacami dai Acaayʌrʌ oidacami baigʌnʌlidi ʌmpaidacai tumiñsi dai ootosda agai ʌvaavoitudadami soituutuigami Jerusaleenʌrʌ oidacami. \v 27 Ʌgai soi ʌMasedooniʌrʌ oidacami dai ʌAcaayʌrʌ oidacami sai maatʌna isSuusi Cristo ʌrʌcʌʌgacʌrʌ vuviadami cascʌdʌ ʌMasedooniʌrʌ oidacami dai ʌAcaayʌrʌ oidacami gʌaagaitadai issoiñiagi tumiñsicʌdʌ dai vʌʌscʌrʌ baigʌnʌlidi caʌmpaidacai. \v 28 Cascʌdʌ siʌʌscadʌ vuidaquia aanʌ gotumiñsi ʌvaavoitudadami Jerusaleenʌrʌ oidacami casistutuidi aanʌ isimiagi Espaañiamu dai modaivunucai gʌndividagi. \v 29 Siʌʌscadʌ ai aanʌ mʌsiaaco daraaja aapimʌ cʌʌ maatʌ aanʌ isSuusi Cristo giñbaiʌliatuda agai. Aanʌ gʌnmamaatʌtulda iñagai vaamioma Suusi Cristo mamaatʌtuldiaragadʌ. \p \v 30 Aapimʌ siaa duutudai Suusi Cristo daidʌ Diuusi Ibʌadʌ gʌrsoicʌi isgʌroigʌada aatʌmʌ cascʌdʌ gʌndaanʌi aanʌ mʌsai mamadaiña aanʌ imvʌʌtarʌ. \v 31 Vai Diuusi maidagitona Judeeʌrʌ oidacami ismaacʌdʌ maivaavoitudai issoimaasi giñtaatatuldiagi. Dai daanʌdavurai Diuusi ʌʌpʌ vaidʌ ʌvaavoitudadami Jerusaleenʌrʌ oidacami baigʌrʌliaracʌdʌ vuuna ʌtumiñsi ismaacʌdʌ vuidiaquia iñagai aanʌ. \v 32 Vai poduucai isDiuusi ipʌlidagi baigiñʌliatugada aanʌ siʌʌscadʌ gʌndividagi dai giñibʌstagi gʌdividacai. \v 33 Diuusi gʌriibʌstudacan tadatudai dai aanʌ ipʌlidi isʌgai gʌnʌʌmadu daacagi. \c 16 \s1 ――― \p \v 1 Gaamucu imi agai Peve. Goovʌ ʌrgʌraduñi vaavoitudadami. Dai goovai soicʌi ʌooqui vaavoitudadami coococoidadʌ dai soituutuigami Sencreeʌrʌ oidacami. \v 2 Aanʌ ipʌlidi isaapimʌ cʌʌga miaadʌgiadagi siʌʌscadʌ ajia goovai, poduucai isduucai gʌaagai mʌsmiaadʌgiadagi vʌʌsi ʌvaavoitudadami. Dai maacadavurai istumaasi tʌgitoca goovai. Goovai soicʌiña muidutai dai aanʌ ʌʌpʌ giñsoicʌiña goovai cascʌdʌ. \p \v 3 Diuuscʌdʌ avʌr viaatulda Prisila ʌʌmadu Aquila. Goovai ʌrgiñaaduñi ismaacʌ giñsoiñacai gaaagidi isSuusi Cristo ʌrʌcʌʌgacʌrʌ vuviadami. \v 4 Goovai baitoma gʌncooditu dai cʌʌgacʌrʌ gimvusaitu aidʌmʌsi giñmuaa aagaitadai cascʌdʌ aliʌsi baigiñʌlidi aanʌ goovaicʌdʌ. Dai maisiu mosʌcaasi aanʌ baigiñʌlidi vʌʌscatai vaavoitudadami ismaacʌdʌ maitʌrjudidíu baigʌnʌlidi ʌʌpʌ. \v 5 Diuuscʌdʌ avʌr viaatulda ʌʌpʌ vʌʌscatai ʌvaavoitudadami ismaacʌdʌ gʌnʌmpaidi Prisila ʌʌmadu Aquila quiidʌrʌ. Diuuscʌdʌ avʌr viaatulda Epeneto goovai ʌrʌpʌgadadʌ ismaacʌdʌ vaavoitu Suusi Cristo Acaayʌrʌ. \v 6 Diuuscʌdʌ avʌr viaatulda María. Goovai aliʌsi aata vueeyi aapimʌ gʌnsaagida. \v 7 Diuuscʌdʌ avʌr viaatulda giñaaduñi Andrónico ʌʌmadu Juniiasi. Goovai giñʌʌmadu maisapicatadai. Daidʌ ʌojootosicami cʌʌga maatʌ goovai, dai aliʌ siaa duutudai. Dai goovai ʌpʌga vaavoitu Suusi Cristo iñsaanʌ. \p \v 8 Diuuscʌdʌ avʌr viaatulda Ampliiasi ʌgai ʌrʌmai vaavoitudadami dai aliʌ oigʌdai aanʌ. \v 9 Diuuscʌdʌ avʌr viaatulda Urvano goovai gʌrʌʌmadu aata vuaadana Suusi Cristo aa duiñdadʌrʌ. Dai Diuuscʌdʌ avʌr viaatulda Estaaquisi. Goovai aliʌ oigʌdai aanʌ. \v 10 Diuuscʌdʌ avʌr viaatulda Apeelesi. Goovai aliʌ soimaa taatamai dai apiavaavoitudai Suusi Cristo. Diuuscʌdʌ avʌr viaatulda Aristóbulo aaduiñdʌ. \v 11 Diuuscʌdʌ avʌr viaatulda giñaduñi Erodiono ʌʌmadu Narsiso aaduiñdʌ ʌgai vaavoitudai Suusi Cristo. \v 12 Diuuscʌdʌ avʌr viaatulda Tripena ʌʌmadu Triposa. Goovai aata vueeyi Suusi Cristo aa duiñdadʌrʌ. Diuuscʌdʌ avʌr viaatulda gʌraduñi Pérsida. Goovai aliʌ oigʌdai aanʌ dai aliʌsi aata vueeyi Suusi Cristo aa duiñdadʌrʌ. \v 13 Diuuscʌdʌ avʌr viaatulda Rupo. Goovai gia cʌʌga vaavoitudai dai cʌʌgacʌrʌ oidaga. Diuuscʌdʌ avʌr viaatulda Rupo dʌʌdʌ. Goovai ʌrgiñdaada ducami. \v 14 Diuuscʌdʌ avʌr viaatulda Asíncrito ʌʌmadu Flegonte ʌʌmadu Ermasi ʌʌmadu Patroovasi ʌʌmadu Ermesi ʌʌmadu ʌvaavoitudadami ismaacʌdʌ ʌʌmadu daraaja. \v 15 Diuuscʌdʌ avʌr viaatulda Filólogo ʌʌmadu Julia ʌʌmadu Nereo ʌʌmadu suculidʌ ʌʌmadu Oliimpasi ʌʌmadu vʌʌscatai ʌvaavoitudadami ismaacʌdʌ ʌʌmadu daraaja. \p \v 16 Cocomitucudavurai dai viaatuldiada gʌnaaduñi vaavoitudadami. Vʌʌsi aipacoga siaaco aimʌrai aanʌ vʌʌscatai ismaacʌdʌ vaavoitudai Suusi Cristo Diuuscʌdʌ gʌmviaatuldi. \p \v 17 Gʌnnuucadacavurai ʌgaicʌdʌ ismaacʌdʌ daivui dai gamamaatʌtuldiña istumaasi maitʌrvaavoi dai poduucai cocotuldi ʌvaavoitudadami dai soimaasi iduiñtuldi. Maitavʌr urapʌcʌda ʌgai. \v 18 Ʌgai maitivueeyi istumaasi ipʌlidi Suusi Cristo. Ʌgai baiyoma ivueeyi istumaasi ʌʌgi ʌgai ipʌlidi. Ʌgai vuaamunaiña oodami ismaacʌdʌ poʌlidi ismaitiipu yaatavogami dai poduucai vupuiirumadaiña. \v 19 Vʌʌscatai cʌʌ maatʌ isduucatai ʌʌgidiña aapimʌ istumaasi gʌnmaatʌtuldi aanʌ cascʌdʌ baigiñʌlidi aanʌ. Dai aanʌ ipʌlidi issastuduaca aapimʌ daidʌ ivuaadagi istumaasi cʌʌgaducami dai maisiu istumaasi maicʌʌgaducami. \v 20 Diuusi gʌrsoicʌi iscʌʌgacʌrʌ oidacagi maitʌrcocodaitai aipacoga dai ʌgai ootoma aadaimu ʌDiaavora vai camaisoimaasi gʌrtaatamituldiña. Aanʌ ipʌlidi isSuusi Cristo gʌrtʌaanʌdamiga cʌʌgacʌrʌ gʌnnʌijadagi. \p \v 21 Diuuscʌdʌ gʌmviaatuldi Timoteo. Goovai giñsoiñacai ivueeyi iñaa duiñdaga. Dai Diuuscʌdʌ gʌmviaatuldi ʌʌpʌ Jasoñi ʌʌmadu Sosípater. Goovai ʌrgiñaaduñi. \p \v 22 Aanʌ Tersio ivuiididi idi oojai Paavora dai Diuuscʌdʌ gʌmviaatuldi ʌʌpʌ. Aanʌ vaavoitudai Suusi Cristo ʌʌpʌ. \p \v 23 Diuuscʌdʌ gʌmviaatuldi Gaayo. Goovai quiidʌrʌ giñuuliñaca aanʌ. Dai taañiupidiña goovai gʌquii ʌvaavoitudadami sai ami gʌnʌmpaidiña. Diuuscʌdʌ gʌmviaatuldi Erasto ʌʌpʌ. Goovai ʌrtumiñsi vuudami tanai. Diuuscʌdʌ gʌmviaatuldi Cuarto ʌʌpʌ. \p \v 24 Aanʌ ipʌlidi isSuusi Cristo cʌʌgacʌrʌ gʌnnʌijadagi aapimʌ vʌʌscatai. \s1 ――― \p \v 25 Diuusi istutuidi isgʌnsoiñagi mai vaamioma cʌʌga vaavoituda aapimʌ istumaasi gʌnmaatʌtuldi aanʌ. Aanʌ gʌnmaatʌtuldi isSuusi Cristo ʌrʌcʌʌgacʌrʌ vuviadami dai naana maasi istumaasi Suusi Cristo ipʌlidi ismaatʌca aapimʌ. Gomaasi maitʌmaatʌcatadai ʌʌquioma \v 26 dʌmos sivi Diuusi gʌrmaatʌtuldi vʌʌsi gomaasi vai aatʌmʌ istutuidi isgʌnmaatʌtulda aapimʌ. Tomasi Diuusi ñiñiooquituldiadamigadʌ ʌʌquioma ooja isdivia agaitadai ʌCristo dʌmos ʌoodami maicʌʌga maatʌ caʌcatadai. Dai sivi cadivia Suusi Cristo dai gʌrmaatʌtuldi aatʌmʌ ismaacʌdʌ ʌrojootosadʌ vʌʌsi gomaasi. Dai aatʌmʌ gʌnmaatʌtuldi istuiya ʌlidi ismaacʌdʌ ooja Diuusi ñiñiooquituldiadamigadʌ. Diuusi poduucai gatʌjai vai poduucai ʌoodami vʌʌsi oidigi daama oidacami vaavoitudana isSuusi Cristo ʌrʌcʌʌgacʌrʌ vuviadami dai ʌʌgidiña. Diuusi tomastuigaco oidagai. \p \v 27 Aanʌ ipʌlidi isaapimʌ dai vʌʌsi oodami siaa duutuadagi Diuusi dai cʌʌga ñioocadagi giñʌpan duucai. Diuusi ʌgai dai maatʌ vʌʌsiaʌcatai. Poduucai ivueeyi aatʌmʌ vaavoitudaitai isSuusi Cristo ʌrʌcʌʌgacʌrʌ vuviadami. \p Mosʌcaasi.