\id MRK \h MARCUSI \toc1 Marcusi ooja istumaasi ivuaadana ʌSuusi Cristo aidʌsi aimʌraitadai tami oidigi daama. \toc2 MARCUSI \toc3 Mr. \mt1 Marcusi ooja istumaasi ivuaadana ʌSuusi Cristo aidʌsi aimʌraitadai tami oidigi daama. \c 1 \p \v 1 Ʌʌquioma ooja Isaíacaru ʌmo ñiooqui Diuusi ñiooquidʌrʌ ismaacʌdʌ istutuidi isbaiʌliatuda oodami aagaitai ʌSuusi Cristo Diuusi maradʌ. \p \v 2 Isaía ʌrñiooquituldiadamigadʌcatadai Diuusi dai aagai sai Diuusi pocaiti: \q1 Ootosamu aanʌ ʌmo ootosicami aapi Cristo gʌbaitʌqui \q1 Vai ʌgai aagidana ʌoodami sai divia agai aapi. \q1 Daidʌ ʌoodami ʌma duucai gʌntʌtʌgitodamu \q1 Dai camaisoimaasi ivuaadamu. \q1 \v 3 Diuusi ootosa agai ʌmo cʌʌli sai oidigana gamamaatʌtuldiña dai poduucai aagidamu ʌgai oodami: \q1 “Caotoma divia agai gʌrtʌaanʌdamiga cascʌdʌ ʌma duucai avʌr gʌntʌtʌgito dai camaisoimaasi ivuaada”. \m Asduu ooja Isaía. \v 4 Tai divia ʌVuaana dai oidigana vapaconaimi ʌoodami, dai aagidi sai gʌaagai isʌma duucai gʌntʌtʌgituagi dai isgʌnvapaconacagi dai camaisoimaasi ivuaadagi sai poduucai Diuusi oigʌldana soimaascamigadʌ. \v 5 Tai ami oidigʌrʌ dada vʌʌsi Judeea dʌvʌʌriʌrʌ oidacami dai Jerusaleenʌrʌ oidacami dai caʌca agai istuma aagaiña ʌVuaana; vaidʌ ʌVuaana vapaconaiña ami ʌgʌʌ aqui Jordánʌrʌ ismaacʌdʌ aagaiña ʌsoimaascami ismaacʌdʌ ivuaadana sai Diuusi oigʌldana. \p \v 6 Daidʌ ʌVuaana yuucusidʌ cameyu vopodʌcʌdʌ duñisicatadai dai givuradʌ ogicʌdʌ duñisicatadai dai cuaadana ʌgai soosoyi dai saivoli. \v 7 Dai aagidiña ʌgai ʌoodami Diuusi ñiooquidʌ daidʌ itʌtʌdaiña: \p ―Gooquiʌrʌ divia agai ʌmai ismaacʌdʌ vaamioma viaa guvucadagai iñsaanʌ. Aanʌ tomali maiviaa sʌʌlicami iscuiquiagi dai uupasdagi susuusacadʌ gigiaragadʌ, aanʌ maitistutuidi siʌʌsi istutuidi ʌgai dai ʌgai vaamioma namʌga iñsaanʌ cascʌdʌ. \v 8 Aanʌ gʌnvapaconai aapimʌ suudagicʌdʌ dʌmos ʌgai divimu dai maaqui agai oodami guvucadadʌ Diuusi Ibʌadʌ ―astʌtʌdaiña ʌVuaana. \s1 ――― \p \v 9 Tai aidʌ tuigaco ii ʌSuusi Nasareetaiñdʌrʌ Galilea dʌvʌʌriaiñdʌrʌ mʌʌca siaaco daacatadai ʌVuaana taidʌ ʌVuaana vacoi ʌSuusi ami ʌaqui Jordánʌrʌ. \v 10 Amaasi mosvuusai ʌSuusi suudagiaiñdʌrʌ dai tʌʌ tʌvaagi taidʌ gʌcupioco dai Diuusi Ibʌadʌ ʌmo tugu maasi tʌvai ʌgai daama. \v 11 Tai caidatu ʌmo ñiooqui tʌvaagiaiñdʌrʌ daidi caiti: \p ―Aapiapʌ ʌrgiñmara ismaacʌdʌ aliʌ oigʌdai aanʌ dai aliʌ baigiñʌlidi aanʌ aapicʌdʌ ―ascaiti ʌñiooqui. \s1 ――― \p \v 12 Tai gooquiʌrʌ Diuusi Ibʌadʌ vaidacai ʌSuusi oidigamu. \v 13 Tai ʌgai ii dai oidigana daja goo coobai tasai cʌcʌisi saagida vaidʌ ʌDiaavora soimaasi iduiñtulda ʌliditadai ʌSuusi. Tai dada Diuusi tʌtʌaañicarudʌ dai nuucada ʌSuusi sai maisoimaasi iduiñtuldana ʌDiaavora. \s1 ――― \p \v 14 Aidʌ tuigaco sidʌ ʌEroodʌsi maisa ʌVuaana, ii ʌSuusi Galileeamu, dai gaaagidimi Diuusi ñiooquidʌ dai isducatai gatʌaanʌi Diuusi. \v 15 Daidʌ itʌtʌdai ʌgai ʌʌpʌ ʌoodami: \p ―Casi atyoga aayi istuigaco soiña agai Diuusi oodami sai cʌʌgacʌrʌ oidacana cascʌdʌ ʌma duucai avʌr gʌntʌtʌgito vuitapi Diuusi dai vaavoituda isDiuusi cʌʌgacʌrʌ vuvaida agai oodami ―astʌdai Suusi. \s1 ――― \p \v 16 Ʌgʌʌ suudagi ismaacʌdʌ Galilea tʌʌgidu ugidiana sʌʌli imʌitadai ʌSuusi dai tʌʌ gooca gʌnsiʌʌgʌmʌ Simuñi ʌʌmadu Aandʌrʌsi. Ʌgai ʌrvatopa vuudamicatadai dai suudarʌ dadaitudai gʌnvatopa vuicaru. \v 17 Taidʌ ʌSuusi itʌtʌdai: \p ―Giñoidávurai nai aanʌ gʌnmaatʌtuldana mʌsducatai gaagadagi oodami vaidʌ giñvaavoitudaiña ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 18 Tai ʌgai otoma anaasi viaa gʌnvatopa vuicaru dai oí ʌSuusi. \p \v 19 Vaidʌ ʌSuusi apiaimʌi dai baitʌquioma tʌʌ ʌJacovo Sevedeo maradʌ dai Vuaana Jacovo suculidʌ, vai ʌmo vaarcu ʌrana daraajatai darasdi gʌnvatopa vuicaru. \v 20 Taidʌ ʌSuusi vaí ʌgai sai oidana tai ʌgai anaasi vaarcu ʌrana viaa gʌnooga ʌʌmadu ʌpipiooñigadʌ dai oí ʌSuusi. \s1 ――― \p \v 21 Amaasi aayi ʌgai Capernauumʌrʌ; dai mosaayi ibʌstaragai tasʌrʌ tai vaa ʌSuusi ʌjudidíu quiuupaigadʌrʌ dai gʌaagacai gamamaatʌtuldimi Diuusi ñiooquidʌ. \v 22 Dai vʌʌscatai ismaacʌdʌ caʌ maitʌʌ isducatai gʌntʌtʌgituagi caʌcatai siʌʌ cʌʌga ñioocai ʌSuusi. Ʌmo sʌʌlicami viaacami duucai gamamaatʌtuldi ʌgai dai maisiu ʌpan duucai ʌmo mamaatʌtuldiadami Diuusi sʌʌlicamigadʌ. \v 23 Dai ami ʌjudidíu quiuupaigadʌrʌ daacatadai ʌmo cʌʌli ismaacʌdʌ viaacatadai ʌmo Diaavora tʌaañicarudʌ daidʌ ʌDiaavora tʌaañicarudʌ iiñaquitu ʌcʌʌli daidʌ itʌtʌdai ʌgai Suusi: \p \v 24 ―¿Tuipʌsi gʌrsaagida vapacʌi aapi Suusi Nasareetʌrʌ oidacami? ¿Gʌrcoodapʌsi agai dai divia? Aanʌan gia cʌʌga gʌmaatʌ dai maatʌ aanʌ pʌsiʌrDiuusi maradʌ ismaacʌdʌ tomali ʌmo imidagai maisoimaasi ivueeyi ―astʌtʌdai ʌcʌʌli ismaacʌdʌ viaacatadai ʌDiaavora tʌaañicarudʌ. \p \v 25 Taidʌ ʌSuusi bagaimi ʌDiaavora tʌaañicarudʌ daidʌ itʌtʌdai: \p ―Maitiñioocada mosaivuusai dai dagito gocʌʌli ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 26 Tai amaasi ʌDiaavora tʌaañicarudʌ suiquituli ʌcʌʌli dai gʌgʌrʌ iiñaquimi dai vuusai ʌcʌʌliaiñdʌrʌ. \v 27 Tai vʌʌscatai ismaacʌdʌ ami daraajatadai aliʌ duduaadimu, dai aipaco gʌntʌcacaimi daidʌ icaitimi: \p ―¿Tumaasi goovai? ¿Tuma utudui gʌrmamaatʌtuldi goovai? Gocʌʌli gia sʌʌlicʌdʌ viaa guvucadagai asta ʌDiaavora tʌtʌaañicarudʌ ʌʌpʌ ʌʌgidi dai vuuvacʌi oodamiaiñdʌrʌ ―ascaiti ʌoodami. \p \v 28 Tai otoma gʌmaí vʌʌsi Galilea dʌvʌʌriʌrʌ istumaasi ivuaadatadai ʌSuusi. \s1 ――― \p \v 29 Aidʌsi vuvaja ʌjudidíu quiuupaigadʌaiñdʌrʌ ʌSuusi ʌʌmadu ʌJacovo ʌʌmadu ʌVuaana oí ʌgai ʌSimuñi dai ʌAandʌrʌsi quiidiamu. \v 30 Vaidʌ ʌSimuñi tuumudʌ aliʌ coococatadai oiditai toiñdagai dai caatʌcatadai, mʌtai aagidi ʌSuusi sai ʌgai coococatadai. \v 31 Taidʌ ʌSuusi miaadʌrʌ cʌquiva dai noviaiñdʌrʌ bʌi dai vañigi. Mospodui ʌgai tai dagito ʌtoiñdagai, dai ʌgai vaa ooqui ʌgai dai bibi. \s1 ――― \p \v 32 Dai aidʌsi catuca, mʌtai vuaapi ʌSuusi vʌʌsi ʌcoococoidadʌ dai ismaacʌdʌ viaacatadai ʌDiaavora tʌtʌaañicarudʌ ʌʌpʌ. \v 33 Dai vʌʌsi ʌoodami gʌnʌmpagi ami quitaagiña. \v 34 Taidʌ ʌSuusi duduaadi muidutai naana maasi coocodagai viaacami dai vuvaitu oodamiaiñdʌrʌ mui Diaavora tʌtʌaañicarudʌ. ɅDiaavora tʌtʌaañicarudʌ gia maatʌcatadai ʌSuusi dʌmos ʌgai maidadagitoiña isñioocada ʌgai sai maimaasico vuajana ʌoodami vuitapi sioorʌ ʌgai. \s1 ――― \p \v 35 ɅSuusi siaalimodʌ vañi quiaa tucagamucatai dai ii oidigamu dai mʌʌca gamamada agai. \v 36 Taidʌ ʌSimuñi ʌʌmadu ʌaaduñdʌ gaagamu ʌSuusi. \v 37 Dai aidʌsi tʌʌ ʌgai potʌtʌdai: \p ―Vʌʌsi oodamiava ʌgaagai ―astʌtʌdai. \p \v 38 Dʌmos ʌSuusi itʌtʌdai: \p ―Timʌda sibʌacoga dai ami gaaagida ʌʌpʌ Diuusi ñiooquidʌ. Gomaasi ivuaada iñagai aanʌ dai divia tami oidigi daama ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 39 Dai ii vʌʌsi ʌjudidíu quiquiuupaigadʌrʌ Galilea dʌvʌʌriʌrʌ dai ami gamamaatʌtuldimi Diuusi ñiooquidʌ dai vuvaidimi Diaavora tʌtʌaañicarudʌ oodamiaiñdʌrʌ. \s1 ――― \p \v 40 Taidʌ ʌSuusi miaadʌrʌ cʌquiva ʌmo cʌʌli ismaacʌdʌ viaacatadai ʌmo coocodagai ismaacʌdʌ duvaldi gatuucuga, dai gʌtootonacʌdʌ cʌquiva daidʌ itʌtʌdai: \p ―Pʌsipʌliadagi istutuidi aapi isgiñduaaidagi ―astʌtʌdai ʌcʌʌli coocoadʌ ʌSuusi. \p \v 41 Taidʌ ʌSuusi soigʌʌldan tadatu dai taata gʌnovicʌdʌ daidʌ itʌtʌdai: \p ―Ipʌlidiana isgʌduaaidagi, duaadicami ivii ―astʌtʌdai. \p \v 42 Mospotʌi ʌSuusi tai maigo ii ʌcʌʌli coocodadʌ dai cacʌʌ duaadicami vii. \v 43 Taidʌ ʌSuusi ootoi dai sʌʌlicʌdʌ daí isaagada ʌgai gomaasi daidʌ itʌtʌdai: \p \v 44 ―Dañi, maitiaagiada tomali ʌmaadutai pʌsducatai dueeyi mosai imi dai mʌʌ vuidʌrʌ cʌquiva ʌpaali dai oida istumaasi aagai Moseesacaru sʌʌlicamigadʌ vai nʌidiña ʌoodami pʌscadueeyi ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 45 Taidʌ ʌcʌʌli mosii dai otoma aagidimi vʌʌscatai isducatai ʌpʌdui. Cascʌdʌ ʌSuusi maitistutuiditadai isvaquiagi tomali ʌmapʌcʌrʌ vʌʌsi oidacami vuitapi dai baiyoma mosugidiana aimʌraiña siaaco maitiipucatadai oidacami, vai vʌʌscʌrʌ muidutai aipadʌrʌ ajioopaiña siaaco ucami daaca ʌgai. \c 2 \s1 ――― \p \v 1 Dai bochiʌʌqui tasaicʌdʌ ʌSuusi ʌpamu ii Capernauumamu; tai otoma maí ʌoidacami isgʌquiiyʌrʌ daacatadai ʌgai. \v 2 Dai otoma sʌʌlicʌdʌ mui gʌnʌmpagi oodami tomali maiaʌcatadai siaa sʌʌli vaapaquiagi aa; vai ʌgai gamaatʌtulditadai Diuusi ñiooquidʌ. \v 3 Amaasi aayi maacova cʌcʌʌli dai uusiʌrʌ bʌcaiticatadai ʌmo cʌʌli ismaacʌdʌ maitistutuiditadai isoiñiagi. \v 4 Dʌmos maitʌtʌgaitadai ʌgai isducatai aitudagi ʌcoocoadʌ siaaco daacatadai ʌSuusi mosʌʌ muiducatai oodami, dai amaasi vaaqui daama tʌʌtʌsai dai siaaco daacatadai ʌSuusi sʌʌli daama cupioco dai amui sʌʌli tʌvañi ʌcoocoadʌ uusiʌrʌ. \v 5 Dai aidʌsidʌ ʌSuusi tʌʌ siʌʌ cʌʌga vaavoitudaitadai ʌgai, itʌtʌdai ʌgai ʌcoocoadʌ: \p ―Giñmara gʌsoimaascamiga caoigʌldi ―astʌtʌdai. \p \v 6 Dʌmos ʌʌmoco mamaatʌtuldiadami sʌʌlicami ismaacʌdʌ ami daraajatadai ʌpʌnʌlidi: \v 7 “¿Istuisidʌ poduucai ñioocai gocʌʌli? Parundan caiti goovai Diuusi, tomali ʌmaadutai maitistutuidi isgaoigʌliadagi gasoimaascamiga mosʌʌgi Diuusi”, asʌnʌlidi ʌmamaatʌtuldiadami sʌʌlicami. \v 8 Dʌmos ʌSuusi maatʌcatadai istumaasi gʌntʌtʌgitoitadai ʌgai daidʌ itʌtʌdai: \p ―¿Tuimʌsi poduucai gʌntʌtʌgitoi aapimʌ? \v 9 ¿Tumaasi siooma maisijaiga isaagidagi gocoocoadʌ: “Gʌsoimaascamiga caoigʌldi”, siʌpʌ potʌʌdagi: “Vañigiñi dai bʌi gʌvaacosi dai imʌda”? \v 10 Gʌntʌʌgidamu aanʌ iñsaanʌ ismaacʌdʌ viaa ʌmo sʌʌlicami viaa guvucadagai ʌʌpʌ tami oidigi daama isgaoigʌldiada gasoimaascamiga ―astʌtʌdai ʌSuusi ʌmamaatʌtuldiadami sʌʌlicami. \p Dai amaasi itʌtʌdai ʌgai ʌcʌʌli coocoadʌ: \p \v 11 ―Aapi angʌaagidi vañigiñi dai bʌi gʌvaacosi dai noragi gʌquiiyamu ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 12 Taidʌ ʌcoocoadʌ otoma vañi; dai bʌi gʌvaacosi dai vuusai abiaadʌrʌ vʌʌscatai vuitapi. Tai vʌʌscatai camaitʌʌ isducatai gʌntʌtʌgitoagi tʌʌgacai goomasi dai cʌʌga ñiooquimi Diuusi vʌʌtarʌ daidʌ icaiti: \p ―Tomali ʌmo imidagai mainʌidiña aatʌmʌ gomaasi ―ascaitimi ʌoodami. \s1 ――― \p \v 13 Dai gooquiʌrʌ ii ʌSuusi ʌpamu ʌgʌʌ suudagi ugidiana; dai aidʌsi vʌʌsi ʌoodami miaadʌrʌ guuquiva siaaco daacatadai ʌSuusi tai ʌgai mamaatʌtuli Diuusi ñiooquidʌ. \v 14 Dai aidʌsi daivusquimi ʌSuusi ʌmapʌcʌrʌ tʌʌ ʌmo cʌʌli Leví tʌʌgiducami Alfeo maradʌ vai daacatadai ami siaaco gavuudana ʌgai tumiñsi. Ʌgai ʌrtumiñsi vuudamicatadai, taidʌ ʌSuusi itʌtʌdai: \p ―Giñoidáni ―astʌtʌdai. \p Taidʌ ʌLeví otoma cʌquiva dai oí. \p \v 15 Dai aidʌsidʌ gacuaadatadai ʌSuusi Leví quiidiʌrʌ ʌʌmadu muidutai tumiñsi vuudami ʌʌmadu aa soimaasi ivuaadami. Vʌʌscatai mesa vuidʌrʌ daraajatadai ʌʌmadu ʌSuusi dai vʌʌsi ʌSuusi mamaatʌrdamigadʌ ʌʌpʌ. Aliʌ muiducatadai ismaacʌdʌ oidatucuiña. \v 16 Dʌmos ʌmamaatʌtuldiadami sʌʌlicami ʌʌmadu ʌfariseo tʌʌgacai isʌSuusi vʌʌscatai ʌʌmadu gacuaadatadai itʌtʌdai ʌgai ʌmamaatʌrdamigadʌ: \p ―¿Tuisidʌ gʌnmamaatʌtuldiadamiga ʌʌmadu gacueeyi daidʌ yʌʌyi tumiñsi vuudami dai soimaasi ivuaadami ʌʌmadu? ―astʌtʌdai. \p \v 17 Dʌmos aidʌsi caʌ ʌSuusi imaasi itʌtʌdai: \p ―Ismaacʌdʌ maicoococoñi maitʌgito duduaaidiadami mosʌcaasi ismaacʌdʌ coococoñi. Dai poduucai aanʌ maisiu cʌʌga ivuaadami vʌʌtarʌ divia. Aanʌ divia dai cʌʌgacʌrʌ vuvaida iñagai soimaasi ivuaadami ―astʌtʌdai ʌSuusi. \s1 ――― \p \v 18 Ʌmo imidagai gayunanducai ʌVuaana mamaatʌrdamigadʌ ʌʌmadu ʌfariseo mamaatʌrdamigadʌ, tai dada ʌʌmoco oodami siaaco daacatadai ʌSuusi dai tʌcacai daidʌ itʌtʌdai: \p ―¿Tuisidʌ gayunandui ʌVuaana mamaatʌrdamigadʌ ʌʌmadu ʌfariseo mamaatʌrdamigadʌ, vai aapi gʌmamaatʌrdamiga vʌʌscʌrʌ gacuadana? ―astʌtʌdai ʌgai ʌSuusi. \p \v 19 Taidʌ ʌSuusi aa noragi daidʌ itʌtʌdai: \p ―¿Istutuidisi isgayunanduagi ʌvapaidarsicʌdʌ ʌmo cunataragiʌrʌ siʌʌscadʌ quiaa daraajagi ʌcucuntadami? Siʌʌscadʌ quiaa daraajagi ʌcucuntadami maitʌaagai isgayunandudagi ʌvapaidarsicʌdʌ. \v 20 Dʌmos istodian duucai gʌmuaatudagi ʌcʌʌli aidʌ gia gayunanduan tada ʌvapaidarsicʌdʌ ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 21-22 Dai vaamioma aagidi daidʌ itʌtʌdai: \p ―Tomali ʌmaadutai maitistutuidi isvaavoitudagi istumaasi gamamaatʌtuldi aanʌ dai apiavaavoitudadagi gʌvaavoitudaraga ―astʌtʌdai ʌSuusi. \s1 ――― \p \v 23 Ʌmo imidagai ibʌstaragai tasʌrʌ tʌligi ʌsicami saagida imʌitadai ʌSuusi; vaidʌ ʌmamaatʌrdamigadʌ vaiñcumaimi tʌligi muuradʌ saagida iimʌitai. \v 24 Vaidʌ ʌfariseo itʌtʌdai ʌSuusi: \p ―Dañi ¿tuisidʌ ivueeyi gʌmamaatʌrdamiga aa duiñdagai ismaacʌdʌ Moseesacaru sʌʌlicamigadʌ aagai sai maitiipu oigaragai isivuaadagi ibʌstaragai tasʌrʌ? ―astʌtʌdai ʌfariseo. \p \v 25 Dʌmos ʌSuusi itʌtʌdai: \p ―¿Tomali ʌmo imidagai mʌsmaiquiaa nʌidi aapimʌ ʌoojai siaaco aagai istumaasi idui ʌDavi ʌʌmadu ʌaaduñdʌ ʌmo imidagai aliʌ oidacai biuugigai? \v 26 Siaaco aagai sai vaa ʌDavi quiuupiʌrʌ aidʌsidʌ ʌAbiaataʌrʌ ʌbaitʌcʌaacamigadʌcatadai papaali, dai bʌi ʌgai ʌcuaadagai Diuusi dasdaradʌ ismaacʌdʌ ʌʌgi papaali viaacatadai oigaragai isugiagi tai ʌgai uu dai aa oí gʌaaduñi ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 27 Daidʌ itʌtʌdai ʌʌpʌ ʌSuusi ʌfariseo: \p ―Ibʌstaragai tasai ʌrsiaa duutudaragai Diuusi vʌʌtarʌ. Vaamioma namʌga oodami siʌibʌstaragai tasai. \v 28 Cascʌdʌ aanʌ iñsmaacʌdʌ viaa ʌmo sʌʌlicami ʌʌpʌ viaa guvucadagai isgaaagiadagi istumaasi gʌaagai isivuaadagi ibʌstaragai tasʌrʌ ―astʌtʌdai ʌSuusi. \c 3 \s1 ――― \p \v 1 Taidʌ ʌSuusi vaa ʌpamu ʌmo quiuupaigadʌrʌ ʌjudidíu vai ami daacatadai ʌmo cʌʌli ismaacʌdʌ gaquisapi ʌmo novidʌ. \v 2 Vai aa soobidacatadai ʌSuusi dai nʌida agai sabai duaaidana ʌgai ʌcʌʌli ibʌstaragai tasʌrʌ vai poduucai viaaca ʌgai istucʌdʌ gʌʌpi ʌrvuaajagi. \v 3 Amaasi ʌSuusi itʌtʌdai ʌcʌʌli ismaacʌdʌ gaquisapi ʌcadʌ: \p ―Vañigiñi dai ʌran ʌʌsi cʌquiva ―astʌtʌdai. \p \v 4 Dai amaasi itʌtʌdai ʌSuusi ʌoodami ismaacʌdʌ ami daraajatadai: \p ―¿Tumaa aagai Moseesacaru sʌʌlicamigadʌrʌ? ¿Isoidaga oigaragai isivuaadagi ibʌstaragai tasʌrʌ ʌmo istumaasi cʌʌgaducami maicʌʌgaducami sio? ¿Cʌʌgacʌrʌ vuusaidagi ʌmo oodami muaagi sio? ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p Dʌmos ʌgaa maiñiooca vii. \v 5 Vaidʌ ʌSuusi baamudacʌdʌ nʌnʌidi dai soiʌliaragaicʌdʌ maimaatʌ caʌcatai ʌgai istumaasi aagidi ʌSuusi. Amaasi ʌSuusi itʌtʌdai ʌcʌʌli ismaacʌdʌ gaquisapicatadai noovidʌ: \p ―Sʌʌliñañi gʌnovi ―astʌtʌdai. \p Tai ʌgai sʌʌli dai cacʌʌga duaadicami vii. \v 6 Tai amaasi otoma vuvaja ʌfariseo abiaadʌrʌ dai avʌnaquida agai ʌEroodʌsi aaduñdʌ dai muaa agai ʌSuusi. \s1 ――― \p \v 7 Dʌmos ii ʌSuusi ʌʌmadu ʌmamaatʌrdamigadʌ ʌgʌʌ suudagi ugidiamu, tai mui oodami Galileeʌrʌ oidacami oí. \v 8 Dai aidʌsi aa oodami maí ʌʌpʌ isivuaadatadai ʌSuusi istumaasi gʌgʌrducami muidutai dada siaaco daacatadai ʌgai dai nʌida agai Judeeaiñdʌrʌ, dai Jerusaleenaiñdʌrʌ, dai Idumeaiñdʌrʌ dai vasmocoradʌrʌ ʌgʌʌ aqui Jordán dai Tiiro dʌvʌʌriaiñdʌrʌ dai Sidooniaiñdʌrʌ. \v 9 Vaidʌ ʌSuusi caʌʌquiasdʌrʌ abiaadʌrʌ aagidi gʌmamaatʌrdamiga sai baiduiñdacana ʌmo vaarcu, vai ami daaca agai ʌgai sai mainuituscʌiña mosʌʌqui oodami. \v 10 ɅSuusi casʌʌlicʌdʌ mui duduaadi oodami gʌguvucadacʌdʌ vai cascʌdʌ aa coococoidadʌ aipaco nuituscʌiña ʌSuusi vʌʌscatai taata ʌliditai. \v 11 Vaidʌ ʌoodami ismaacʌdʌ viaacatadai Diaavora tʌtʌaañicarudʌ mostʌtʌʌgaiña ʌSuusi dai vuidʌrʌ gʌtootonacʌdʌ guguucaiña vaidʌ ʌDiaavora tʌtʌaañicarudʌ iiñaquitudaiña vai ʌgai itʌtʌdaiña: \p ―Aapiapʌ ʌrDiuusi maradʌ ―astʌtʌdaiña. \p \v 12 Dʌmos ʌSuusi sʌʌlicʌdʌ daí ʌDiaavora tʌtʌaañicarudʌ ismaasiuldagi sioorʌ ʌgai. \s1 ――― \p \v 13 Dai gooquiʌrʌ tʌsai ʌSuusi ʌmo giidiamu, dai vaidacai ismaacʌdʌ ʌgai ipʌli tai ʌgai oí. \v 14 Dai amaasi ʌcovai vuvaitu baivustaama dan gooca ʌoodami saagidaiñdʌrʌ sai ʌʌmadu ajioopaiña, dai sai gooquiʌrʌ gaaagidiña ʌgai Diuusi ñiooquidʌ. \v 15 Dai maa guvucadagai sai duduaaidiña coococoidadʌ dai sai vuvaidiña Diaavora tʌtʌaañicarudʌ oodamiaiñdʌrʌ. \v 16 Ʌcovai vusaitu ʌSuusi, Simuñi Piiduru, dai \v 17 Jacovo dai siʌʌgidʌ ismaacʌdʌ Vuaana tʌʌgidu ʌgai ʌrSevedeo maamaradʌ, dai Suusi Boanerges aagai ʌgai ismaacʌdʌ tʌiya ʌlidi cʌcʌʌli ismaacʌdʌ cavami ñioocai ʌpan duucai covoñdami. \v 18 Dai Aandʌrʌsi, dai Piili, dai Bartolomé, dai Mataivo, dai Tomás, dai Jacovo. Alfeo maradʌ dai Tadeo, dai Simuñi ismaacʌdʌ ʌrʌmoco ismaacʌdʌ vuvaida ʌliditai ʌromamano. \v 19 Dai Uudasi Iscaliote ismaacʌdʌ gooquiʌrʌ gatʌʌgi ʌSuusi mʌsai muaana. \s1 ――― \p Dai gooquiiʌrʌ vaa ʌSuusi ʌmo quiiyʌrʌ ʌʌmadu ismaacʌdʌ ʌcovai vuvaitu ʌgai. \v 20 Tai ʌpamu sʌʌlicʌdʌ mui gʌnʌmpagi oodami ami quiiyʌrʌ vai ʌgai tomali maitistutuiditadai isgaugiagi. \v 21 Dai aidʌsi maí ʌSuusi aaduñdʌ gomaasi dada dai vaidaquia agai pocaititai sai vuiirutu ʌgai. \p \v 22 Vaidʌ ʌmamaatʌtuldiadami sʌʌlicami ismaacʌdʌ Jerusaleenaiñdʌrʌ dada icaiti: \p ―Idi cʌʌli viaa Beelsevú ismaacʌdʌ ʌrDiaavora vai ʌgai guvucadadʌcʌdʌ vuvaidi goovai Diaavora tʌtʌaañicarudʌ ―ascaiti ʌmamaatʌtuldiadami sʌʌlicami. \p \v 23 Tai amaasi ʌSuusi vaí ʌoodami dai aagidi ʌmo ñiooqui cuentocʌdʌ daidʌ itʌtʌdai: \p ―¿Siaadʌrʌ istuidʌna ʌDiaavora isʌʌgi gʌvusaidagi oodamiaiñdʌrʌ? \v 24 Isʌmapʌcʌrʌ oidacami ʌʌgi gʌncocodagi otoma aipacoga gʌncoodian tada ʌgai. \v 25 Isʌmo quiiyʌrʌ oidacami ʌʌgi gʌncocodagi otoma aipaco gʌncoodian tada ʌgai. \v 26 Dai siʌDiaavora ʌʌgi gʌvui gʌsiaa ʌliada siaadʌrʌ istuidʌna ʌgai, baiyoma mosugitian tada ʌgai. \p \v 27 Tomali ʌmaadutai maivaquian tada ʌmo cʌʌli omaligami quiidʌrʌ dai ʌʌsidagi, ismaivuliagi ʌʌpʌgʌ; avʌnacai isvulia gia gʌdagituan tada ʌgai mʌsʌʌsdagi. \p \v 28 Sʌʌlicʌdʌ aan gʌnaagidi sai baiga isoigʌldagi oodami vʌʌsi soimaascamigadʌ dai issoimaasi ñiooqui ñioocada ʌgai ʌʌpʌ; \v 29 Dʌmos sioorʌ vui ñioocadagi Diuusi Ibʌadʌ ʌgai gia maiviaa oigʌldaragai tomali ʌmo imidagai poduucai ʌgai ʌrduñidʌ tomastuigaco ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 30 ɅSuusi poduucai aagidi ʌoodami pocaititai ʌgai saidʌ ʌSuusi viaa ʌmo Diaavora tʌaañicarudʌ. \s1 ――― \p \v 31 Tai gooquiʌrʌ ami dada ʌSuusi susuculidʌ ʌʌmadu ʌdʌʌdʌ, dʌmos quiidigaiñdʌrʌ vii ʌgai dai abiaadʌrʌ ootosi ñiooqui ʌSuusi sai diviana. \v 32 Vai ʌgai ismaacʌdʌ sonuana daraajatadai ʌSuusi itʌtʌdai: \p ―Quiidigaiñdʌrʌ daraaja gʌdaada ʌʌmadu gʌsusuculi daidʌ gʌgaagai ―astʌtʌdai. \p \v 33 Dʌmos ʌSuusi itʌtʌdai: \p ―¿Voorʌ ipʌlidi aapimʌ isʌrgiñdaada daidʌ giñsusuculi? ―astʌtʌdai. \p \v 34 Dai amaasi nʌnʌidi vʌʌscatai ismaacʌdʌ ami sicoli daraajatadai siaaco daacatadai ʌgai daidi tʌi: \p ―Idi ʌʌpʌ ʌrʌpan ducami giñdaada dai giñsusuculi. \v 35 Tomasioorʌ sioorʌ ivuaadagi istumaasi Diuusi ipʌlidi ʌgai ʌʌpʌ ʌrʌpan ducami giñdaada ʌʌmadu giñsusuculi ―ascaiti ʌSuusi. \c 4 \s1 ――― \p \v 1 Ʌʌpʌ ʌmo imidagai gamamaatʌtulditadai ʌSuusi ʌgʌʌ suudagi ugidiana, tai sʌʌlicʌdʌ mui gʌnʌmpagi oodami ami siaaco daacatadai ʌgai. Dai sʌʌlicʌdʌ muiducatadai ʌgai tai cascʌdʌ ʌSuusi ʌmo vaarcu ʌraana daiva gʌʌ suudagi daama. Tai vʌʌsi ʌoodami ooratana vii. \v 2 Taidʌ ʌSuusi aagidi mui naana maasi cuentocʌdʌ dai aidʌsi mamaatʌtuldi ʌgai itʌtʌdai: \p \v 3 ―Caʌcavurai aapimʌ imaasi: Ʌmo imidagai ʌmo oodami gaʌi, \v 4 tai chiʌʌqui ʌstucai voiyʌrʌ suuli; tai dada ujuurugi dai cuucu. \v 5 Tai aa ʌstucai ojoodai saagida suuli, siaaco maisi tiipu dʌvʌʌrai; dai otoma vuvaja maisi tuucavi suuli ʌgai cascʌdʌ. \v 6 Dai mosvuusai tasai tai vuaama dai maisi tataaca ʌgai cascʌdʌ mosgaquisa. \v 7 Dai aa ʌstucai uuparai saagida suuli taidʌ ʌuuparai gʌʌ dai mosvuaamatu, tai poduucai ʌtʌligi maiiibaji. \v 8 Tai aa ʌstucai cʌʌgaducami dʌvʌʌriʌrʌ suuli dai vuvaja dai cʌʌga gʌʌ, dai cʌʌga iibaji. Ʌmo caidʌaiñdʌrʌ ʌmo coobai dan baivustaama vuvaja, dai ʌmiaiñdʌrʌ vaicoobai, dai ʌmiaiñdʌrʌ ʌmo siento. \v 9 Cʌʌgavʌr gʌntʌgito caʌca aapimʌ istumaasi gʌnaagidi aanʌ ―astʌtʌdai ʌSuusi ʌoodami. \s1 ――― \p \v 10 Amaasi caiimʌcai ʌoodami tai ʌʌgi vii ʌSuusi ʌbaivustaama dan gooca gʌmamaatʌrdamiga ʌʌmadu. Dai ʌgai ismaacʌdʌ sonuana daraajatadai ʌSuusi tʌcacai astʌiya ʌlidi ʌgai ʌcuentocʌdʌ. \v 11 Taidʌ ʌSuusi itʌtʌdai: \p ―Diuusi gʌnmaatʌtuldamu aapimʌ mʌstumaasi maimaatʌ isducatai ipʌlidi Diuusi issoicʌdagi oodami sai cʌʌgacʌrʌ oidacana dʌmos gogaa mamaatʌtuldi aanʌ cuentocʌdʌ. \v 12 Ʌgai canʌidiña istumaasi ivuaadana aanʌ dai maitipʌlidi isgiñvaavoitudagi dai caʌcana istumaasi gamamaatʌtuldi aanʌ dai maitipʌlidi ismaatʌ caʌcagi, cascʌdʌ Diuusi maioigʌldi soimaascamigadʌ dai maicʌʌgacʌrʌ vuvaidamu ʌgai ―astʌtʌdai ʌSuusi. \s1 ――― \p \v 13 Daidʌ itʌtʌdai ʌgai ʌʌpʌ: \p ―¿Maitamʌsmaatʌ caʌ aapimʌ idi cuento? ¿Ducatai maatʌ caʌca agaidʌ aapimʌ ʌgaa cuentoo? \v 14 ʌcʌʌli ʌsadami ʌrʌpan ducami ʌmoco ismaacʌdʌ aagidiña oodami Diuusi ñiooquidʌ. \v 15 Ʌʌmoco oodami ʌpan ducami ʌʌstucai ismaacʌdʌ voiyʌrʌ suuli ismaacʌdʌ caʌcana Diuusi ñiooquidʌ vai didivai ʌDiaavora dai maigovai dadasai ʌñiooqui ibʌadʌaiñdʌrʌ sai maivaavoitudana. \v 16 Dai aa oodami ʌpan ducami ʌʌstucai ismaacʌdʌ ojoodai saagida suuli ismaacʌdʌ baigʌnʌliaracʌdʌ caʌcana Diuusi ñiooquidʌ dai vaavoitudaiña, \v 17 dʌmos maiquiaa sigupucatʌrdan vuaadana ʌgai vaavoidaragadʌ cascʌdʌ mosparunaiña aa ʌñiooquicʌdʌ dai soimaa taatamituldiña vai ʌgai caugiatʌi vaavoidaragadʌ. \v 18 Dai aa oodami ʌpan duucami ʌʌstucai ismaacʌdʌ uuparai saagida suuli caʌcana ʌgai Diuusi ñiooquidʌ, \v 19 dʌmos aliʌ tʌtʌgitoiña ʌgai istumaasiʌrʌ ismaacʌdʌ oidaga tami oidigi daama, tumiñsiʌrʌ dai vʌʌsiaʌcatai viaaca ʌlidiña ʌgai dai mosgomaasiʌrʌ tʌtʌgitoiña dai camaitʌtʌgitoiña Diuusi ñiooquidʌ cascʌdʌ maitivueeyi istumaasi Diuusi ipʌlidi dai maicʌʌgacʌrʌ vuvacʌi. \v 20 Daidʌ ʌʌstucai ismaacʌdʌ cʌʌgaducami dʌvʌʌriʌrʌ suuli ʌpan ducami ʌoodami ismaacʌdʌ baigʌnʌliaracʌdʌ caʌcana Diuusi ñiooquidʌ dai vaavoitudaiña daidʌ ivuaadana istumaasi Diuusi ipʌlidi. Ʌʌmoco ʌrʌpan ducami ʌʌstucai ismaacʌdʌ ʌmo coobai dan baivustaama vuvaja ʌmo caidʌaiñdʌrʌ dai ʌmiaiñdʌrʌ vaicoobai dai ʌmiaiñdʌrʌ ʌmo siento ―astʌtʌdai ʌSuusi. \s1 ――― \p \v 21 Dai gooquiʌrʌ itʌtʌdai ʌʌpʌ: \p ―Tomali ʌmo oodami maicucuudagʌi ʌmo cuudacarui dai gooquiʌrʌ iiñapai tomali maivoicarui uta dadasai. Baiyoma tʌcavi gʌdadasai vai cʌʌga maasicagi. \v 22 Poduucai istumaasi aanʌ gamamaatʌtuldi vʌʌsi gʌmaasiuldi, sivi maiquiaa cʌʌga maatʌ caʌ ʌoodami dʌmos gooquiʌrioma gia vʌʌsi maatʌ caʌcamu ʌgai. \v 23 Cʌʌgavʌr gʌntʌgito caʌca aapimʌ istumaasi gʌnaagidi aanʌ ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 24 Daidʌ itʌtʌdai ʌʌpʌ: \p ―Ʌʌgiditai avʌr caʌca aapimʌ vʌʌsi mʌstuma caʌ. Iscʌʌga ʌʌgiditai caʌca aapimʌ giñmamaatʌtuldaraga vaamioma cʌʌga maatʌ caʌcamu vʌʌsi istumaasi gʌnaagidi aanʌ. \v 25 Sioorʌ bʌʌjʌi giññiooqui dai giñʌʌgidi ʌgai vaamioma maatʌtuldamu aanʌ, dai sioorʌ maibʌʌjʌi giññiooqui dai maitiñʌʌgidi voopoidamu aanʌ istumaasi maatʌ gʌʌlidi ʌgai ―astʌtʌdai ʌSuusi. \s1 ――― \p \v 26 Daidʌ ʌSuusi itʌtʌdai ʌʌpʌ ʌoodami: \p ―Diuusi soicʌi oodami sai cʌʌga gʌntʌtʌgitona. Gomaasi ʌrʌpan ducami aidʌsi ʌmo oodami ʌi tʌligi. \v 27 Dai gooquiʌrʌ nonoragʌi dai cocosʌi, vaidʌ chiʌʌqui tasaicʌdʌ vuvacʌi ʌtʌligi dai gʌʌrai, vaidʌ ʌcʌʌli maimaatʌcana isducatai. \v 28 Ʌdʌvʌʌrai ʌʌgi baivueeyi cuaadagai ʌcʌʌli mosʌcaasi nuucada ʌʌsicami. Ʌʌpʌga vuvacʌi aagadʌ dai gooquiʌrʌ muuradʌ, dai gooquiʌrʌ ibiadʌ. \v 29 Dai siʌʌscadʌ cacaibia ʌgai vai aiyagi yoovaragai otoma gʌyoovai ―astʌtʌdai ʌSuusi. \s1 ――― \p \v 30 Daidʌ itʌtʌdai ʌʌpʌ ʌSuusi ʌoodami: \p ―Diuusi soicʌi oodami sai cʌʌga gʌntʌtʌgitocana. Dai aanʌ cuentocʌdʌ gamamaatʌtuldi isducatai ivueeyi gomaasi. \v 31 Gomaasi ʌrʌpan ducami istumaasi ʌpʌvueeyi ʌcaidʌ ʌmo uusi ismaacʌdʌ ʌpʌa maasi coravi caidʌ. Goovai ʌraliducʌdioma uusi caidʌ oidigi daama \v 32 ismaacʌdʌ gʌʌsai vai gʌgʌrʌ dai gʌgʌrʌ mamartai vaidʌ ʌujuurugi ʌʌcagidʌrʌ gʌniibʌstaiña ―astʌtʌdai ʌSuusi ʌoodami. \s1 ――― \p \v 33 Poduucai mamaatʌtuldiña ʌSuusi Diuusi ñiooquidʌ ʌoodami goʌʌ cuentocʌdʌ tomasi maimaatʌ caʌcana ʌgai. \v 34 Maitiipucana ʌmo imidagai ismaiaagiada ʌSuusi ʌmo istumaasi cuentocʌdʌ dʌmos gooquiʌrʌ vʌʌsi aagidiña ʌgai gʌmamaatʌrdamiga istʌiya ʌlidi cuento. \s1 ――― \p \v 35 Dai ʌgai vaa tasʌrʌ aidʌsi catucaimi ʌSuusi itʌtʌdai gʌmamaatʌrdamiga: \p ―Tiimʌda vaasadʌrʌ gogʌʌ suudagi ―astʌtʌdai. \p \v 36 Taidʌ ʌmamaatʌrdamigadʌ anaasi viaa ʌoodami dai vaidacai ʌSuusi ʌvaarcuʌrʌ ismaacʌdʌrʌ daacatadai ʌgai, tai aa oodami oí ʌʌpʌ aa vaarcuʌrʌ. \v 37 Tai caavami ʌvʌ daidʌ ʌʌvʌli nuituscʌi suudagi vai vaarcu ʌraana vaacʌi dai cayoga suuda ʌvaarcu suudagicʌdʌ. \v 38 Vaidʌ ʌSuusi ʌvaarcu gooquiamadʌrʌ coosocatadai. Taidʌ ʌmamaatʌrdamigadʌ nʌñitu ʌgai daidʌ itʌtʌdai: \p ―Mamaatʌtuldiadami, ¿maitapʌs vuaamʌ ʌlidi tʌsbaicoagi? ―astʌtʌdai. \p \v 39 Tai vañi ʌSuusi dai dodoligitu ʌʌvʌʌli ʌʌmadu ʌgʌʌ suudagi daidʌ itʌtʌdai: \p ―Gʌʌʌpidañi ―astʌtʌdai. \p Taidʌ ʌʌvʌʌli gʌʌʌpitu tai vʌʌsi dodoli vii \v 40 amaasi ʌSuusi itʌtʌdai gʌmamaatʌrdamiga: \p ―¿Tuimʌsi duduaadimuca dai maivaavoitudai iñsaanʌ istutuidi isgʌnnuucadajagi? ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 41 Vai ʌgai aliʌ duduaadimuca dai aipaco gʌnaagidi daidʌ icaiti: \p ―¿Sioorʌ idi cʌʌli vai asta ʌʌvʌʌli dai gogʌʌ suudagi ʌʌgidi? ―ascaiti. \c 5 \s1 ――― \p \v 1 Dai amaasi vaasadʌrʌ dʌgavusai ʌgai ʌgʌʌ suudagi dai aayi Gadara dʌvʌʌriʌrʌ. \v 2 Dai aidʌsi tʌvai ʌSuusi vaarcuaiñdʌrʌ tai otoma ami divia ʌmo cʌʌli caposantuaiñdʌrʌ. Ʌcʌʌli viaacatadai ʌmo Diaavora tʌaañicarudʌ. \v 3 Ʌcʌʌli moscaposantuana oidacana vai tomali ʌmaadutai maitistutuidiña isvuracagi tomali cadeenacʌdʌ. \v 4 Muiyoco imidagai vupuraiña aa oodami cadeenacʌdʌ noonovidʌ dai ʌʌcasodʌ dʌmos ʌgai otoma ʌʌquitudaiña vai tomali ʌmaadutai maitistutuidiña isdodoli daasacagi. \v 5 Dai tasʌrʌ dai tucarʌ oidigana dai caposantuana aimʌraitai iiñacaiña ʌgai dai saasasaiña gʌtuucuga ojoodaicʌdʌ. \v 6 Dʌmos aidʌsi tʌʌ ʌgai ʌSuusi mʌcasdʌrʌ vuidʌrʌ mʌʌ dai vuidʌrʌ gʌtootonacʌdʌ cʌquiva. \v 7 Dai iiñaquidatai itʌtʌdai: \p ―¿Tuipʌsi divia aapi Suusi tami siaaco aimʌrai aanʌ? Aapi ʌrDiuusi baitʌcʌaacami maradʌ. Gʌdaanʌi aanʌ Diuusi guvucadadʌcʌdʌ pai maitiñoiñiada ―astʌtʌdai ʌcʌʌli. \p \v 8 Pocaiti ʌgai itʌtʌdaitai ʌSuusi: \p ―Aapi Diaavora tʌaañicarudʌ dagitoñi idi cʌʌli ―astʌtʌdai ʌSuusi ʌDiaavora tʌaañicarudʌ. \p \v 9 Daidʌ ʌSuusi tʌcacai ʌDiaavora tʌaañicarudʌ daidʌ itʌtʌdai: \p ―¿Tʌʌgidu aapi? ―astʌtʌdai. \p Tai ʌgai aa noragi daidʌ itʌtʌdai: \p ―Legión antʌʌgidu aanʌ. Muidu aatʌmʌ cascʌdʌ ―astʌtʌdai. \p \v 10 Daidʌ ʌDiaavora tʌtʌaañicarudʌ daañimi ʌSuusi sai ʌgai maiootosana ami dʌvʌʌriaiñdʌrʌ. \v 11 Vai muiducatadai tataisoli ami giidʌrʌ daida cuaayitadai. \v 12 Taidʌ ʌDiaavora tʌtʌaañicarudʌ itʌtʌdai ʌSuusi: \p ―Gʌrdagitoñi tʌtai vaapaquia aatʌmʌ gotataisoliʌrʌ ―astʌtʌdai ʌDiaavora tʌtʌaañicarudʌ. \p \v 13 Taidʌ ʌSuusi maa oigaragai isvaapaquia ʌgai tataisoliʌrʌ, taidʌ ʌDiaavora tʌtʌaañicarudʌ vuvuaaja ʌcʌʌliaiñdʌrʌ dai tataisoliʌrʌ vaapa. Ʌtataisoli ʌrgoo milʌcatadai dai coidam voopoi dai gʌʌ suudarʌ suuli dai baicoi. \p \v 14 Taidʌ ʌnuucadacami ʌtataisoli aliʌ dudaadimu dai voopoi dai mʌʌca gaaagidi quiiquiana dai dʌjiana. Tai dada ʌoodami dai nʌida agai astumaasi ʌpʌduitadai. \v 15 Dai aidʌsi aayi ʌgai ami siaaco daacatadai ʌSuusi, tʌʌ ʌcʌʌli ismaacʌdʌ viaacatadai ʌDiaavora tʌtʌaañicarudʌ vai cacʌʌga dodoli daacatadai dai cacʌʌga yuucusu taidʌ ʌoodami aliʌ duduaadamu. \v 16 Dai ʌgai ismaacʌdʌ nʌiditadai isducatai ʌpʌdui ʌcʌʌlicʌdʌ ismaacʌdʌ viaacatadai ʌDiaavora tʌtʌaañicarudʌ daidʌ ʌtataisolicʌdʌ aagidi ʌoodami gomaasi. \v 17 Taidʌ ʌoodami goguama oi ʌSuusi sai imʌna abiaadʌrʌ. \p \v 18 Dai aidʌsi tʌsai ʌSuusi ʌpamu vaarcuʌrʌ vaidʌ ʌcʌʌli ismaacʌdʌ viaacatadai ʌDiaavora tʌtʌaañicarudʌ daañimi ʌSuusi sai dagitona isoidagi. \v 19 Dʌmos ʌSuusi maimaa oigaragai, baiyoma itʌtʌdai: \p ―Imʌdañi gʌquiiyamu siaacoga daraaja gʌaaduñi dai aagida vʌʌsi istuma idui aanʌ aapicʌdʌ dai isducatai soigiñʌʌli aanʌ aapicʌdʌ ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 20 Taidʌ ʌcʌʌli ii dai mʌʌca gaaagidi Decápolisi dʌvʌʌriʌrʌ vʌʌsi istumaasi idui ʌSuusi ʌgaicʌdʌ vai vʌʌscatai maitʌtʌgaitadai isducatai gʌntʌtʌgitoagi caʌcatai istumaasi aagidi ʌgai. \s1 ――― \p \v 21 Dai aidʌsi vaasadʌrʌ ʌgʌʌ suudagi divia ʌSuusi ʌpamu tai ami dada mui oodami siaaco daacatadai ʌgai. Taidʌ ʌSuusi anaasi vii ʌgʌʌ suudagi ugidiana. \v 22 Tai amaasi ami divia ʌmo baitʌcʌaacami ʌjudidíu quiuupaigadʌrʌ Jairo tʌʌgiducami; dai aidʌsi mostʌʌ ʌgai ʌSuusi gʌtootonacʌdʌ cʌquiva ʌSuusi ʌʌcasodʌ abaana. \v 23 Dai sʌʌlicʌdʌ daañimi daidʌ itʌtʌdai: \p ―Giñmara ooqui atcayooga muu. Tinda pai daama daraasa gʌnoonovi vai duaadʌna ʌgai dai oidacana ―astʌtʌdai ʌJairo. \p \v 24 Taidʌ ʌSuusi oi ʌJairo; vai mui oodami oidatucuitadai ʌSuusi, dai asta nuitusquimi ʌgai ʌSuusi. \v 25 Daidʌ ʌoodami saagida imʌitadai ʌmo ooqui ismaacʌdʌ cabaivustaama dan gooca uumigi coococatadai gʌʌʌracʌdʌ. \v 26 Dai sʌʌlicʌdʌ soimaa taatacatadai ʌgai mosʌʌ mui duduaaidiadami ʌʌmadu aimʌraitai dai casiaa dodai vʌʌsi istuma viaacatadai. Dai vʌʌscʌrʌ maidueeyi, baiyoma vaamuimi ʌgai. \v 27 Aidʌsi cajioma ʌooqui siʌSuusi gaduduaaidiña, miaadʌrʌ cʌquiva ʌoodami saagida dai gooquiamadʌrʌ taata ʌgai ʌSuusi yuucusidʌ. \p \v 28 Dai poʌlidi ʌooqui: “Tomasi mosʌca yuucusidʌ taata aanʌ cascʌdʌ caduaadian tada aanʌ”, asʌliditadai ʌooqui. \v 29 Dai aidʌsi mostaata ʌgai otoma uu ʌʌradʌ dai otoma maatʌ taata ʌgai gʌtuucugʌrʌ iscamaigo ii coocodadʌ. \v 30 Taidʌ ʌSuusi maí isduaadi ʌgai ʌmaadutai gʌguvucadacʌdʌ dai amaasi gooquiamaco nʌnʌaava ʌgai daidʌ icaiti: \p ―¿Toorʌ taata giñyuucusi? ―ascaiti. \p \v 31 Taidʌ ʌmamaatʌrdamigadʌ itʌtʌdai: \p ―Canʌidi aapi isaipadʌrʌ gʌnuituscʌi gooodami pai vʌʌscʌrʌ gatʌcacai soorʌ gʌtaata ―astʌtʌdai. \p \v 32 Dʌmos ʌSuusi aipaaco nʌʌjimi dai nʌida agai soorʌ taata. \v 33 Vaidʌ ʌooqui gigivuquimi duaadimucai dai maatʌcatadai ʌgai isducatai ʌpʌduitadai ʌgaicʌdʌ, ii dai gʌtootonacʌdʌ cʌquiva ʌSuusi vuidʌrʌ, dai aagidi vʌʌsi isducatai ʌpʌduitadai. \v 34 Taidʌ ʌSuusi itʌtʌdai ʌooqui: \p ―Giñvaavoitu aapi cascʌdʌ dueeyi. Imʌdañi dai maivuaamʌ ʌliatugada dai caduaadicami vii ―astʌtʌdai ʌSuusi ʌooqui. \p \v 35 Dai quiaa ñioocaitadai ʌSuusi tai dada ojootosicami Jairo quiidiaiñdʌrʌ daidʌ itʌtʌdai ʌali ooqui oogadʌ: \p ―Casi atmuu gʌmara. Casi maivaidacai gomamaatʌtuldiadami ―astʌtʌdai ʌojootosicami. \p \v 36 Dʌmos ʌSuusi moscaʌ istumaasi aagaitadai ʌgai daidʌ itʌtʌdai ʌgai ʌbaitʌcʌaacami ʌjudidíu quiuupaigadʌrʌ: \p ―Maitiduaadicuda; mosai giñvaavoituda ―astʌtʌdai. \p \v 37 Daidʌ ʌSuusi maidagito ʌoodami isoidagi mosʌcaasi ʌPiiduru dai Jacovo daidʌ ʌVuaana Jacovo suculidʌ. \v 38 Dai aidʌsi aayi ʌgai ʌbaitcʌcʌaacami quiidiʌrʌ, caí ʌgai ʌoodami vai siaa caiti gʌgʌrʌ suaanʌi dai iiñacai. \v 39 Taidʌ ʌSuusi vaa daidʌ itʌtʌdai ʌoodami: \p ―¿Tuimʌsi mosʌʌ sisiocai dai tuimʌsi mosʌʌ gʌgʌrʌ suaanʌi? Goali ooqui maitʌrmuuquiadʌ mosacooso ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 40 Vaidʌ ʌoodami parunai pocaititai ʌSuusi. Taidʌ ʌSuusi vuvaitu vʌʌsi ʌoodami abiaadʌrʌ, dai mosʌca ʌali ooqui dʌʌdʌdʌ dagito isvaapaquiagi ʌʌmadu ʌcʌcʌʌli ismaacʌdʌ vaidaticatadai ʌgai. Dai vaapa siaaco caatʌcatadai ʌali ooqui. \v 41 Taidʌ ʌSuusi noviaiñdʌrʌ bʌi ʌali ooqui daidʌ itʌtʌdai: \p ―Talita cumi ―astʌtʌdai. Gomaasi itʌiya ʌlidi: Ali ooqui, aapi angʌaagidi vañigiñi. \p \v 42 Tai otoma vañi ʌali ooqui dai gʌaagacai aimʌrai. Baivustaama dan gooca uumigi viaacatadai ʌgai. Taidʌ ʌoodami maitʌʌ isducatai gʌntʌtʌgitoagi. \v 43 Taidʌ ʌSuusi sʌʌlicʌdʌ daí ʌoodami sai maiaagidiña tomali ʌmaadutai gomaasi. Dai gatʌjai biidaragai ʌali ooqui. \c 6 \s1 ――― \p \v 1 Taidʌ ʌSuusi ii abiaadʌrʌ gʌdʌvʌʌragamu, ʌʌmadu gʌmamaatʌrdamiga. \v 2 Dai aidʌsi aayi ibʌstaragai tasʌrʌ, ʌSuusi gʌaagaca gamamaatʌtuldimi Diuusi ñiooquidʌ ʌjudidíu quiuupaigadʌrʌ. Dai muidutai ismaacʌdʌ caʌcatadai camaitʌʌ istumaasi gʌntʌtʌgitoagi daidʌ icaiti: \p ―¿Siaaco maí goovai vʌʌsi imaasi? ¿Ducatai istutuidi goovai ismosʌʌ cʌʌga tʌtʌgitodagi daidʌ ivueeyi goovai istumaasi gʌgʌrducami? \v 3 Dai idiava ʌrʌuusi ivisumadami, María maradʌ daidʌ ʌrsiʌʌgidʌ ʌJacovo daidʌ ʌOsee daidʌ ʌUudasi ʌʌmadu ʌSimuñi, daidʌ ʌsusuculidʌ ooqui ʌʌpʌ tami gʌrsaagida oidaga ―ascaiti ʌoodami. \p Aliʌ mui naana maasi maatʌcatadai ʌSuusi cascʌdʌ baacoican tada ʌoodami ʌgai vui. \v 4 Dʌmos ʌSuusi itʌtʌdai: \p ―Vʌʌsi oodami cʌʌgacʌrʌ nʌidiña ʌmo Diuusi ñiooquituldiadamigadʌ mosʌca ʌʌgi dʌvʌʌragadʌana oidacami gia maisiaa duutudaiña tomali aaduñdʌ ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 5 Dai maitidui mui istumaasi gʌgʌrducami ami mosdaama daarai gʌnoonovi chiʌʌqui coococoidadʌ dai duduaadi. \v 6 Daidʌ ʌSuusi maitʌtʌgaitadai istumaasi gʌtʌgitoagi nʌiditai isʌoodami maivaavoitudai. Dai gooquiʌrʌ ii ʌSuusi vʌʌsi ami dʌvʌʌriʌrʌ aipaco uugidiana dai gaaagidimi Diuusi ñiooquidʌ. \s1 ――― \p \v 7 Dai amaasi vai ʌbaivustaama dan gooca gʌmamaatʌrdamiga, dai aipaco ootoi mosgoogocatai, dai maa guvucadagai sai vuvaididana Diaavora tʌtʌaañicarudʌ oodamiaiñdʌrʌ. \v 8 Dai aagidi sai maivuucaiña tomali istumaasi voiyʌrʌ vʌʌtarʌ, mosʌca gʌngigiica sai maivuucaiña tomali morarali, tomali biitugai tomali tumiñsi. \v 9 Dai sai gʌnadacaiña sususacai maisiu sasaputusi, dai sai maivuucaiña aa yuucusi. \v 10 Daidʌ itʌtʌdai: \p ―Mʌsiʌʌscadʌ ajiagi ʌmo quiiyʌrʌ vʌrai anaasi gʌnuuliñaca asta mʌsiʌʌscadʌ iimiagi ʌgai dʌvʌʌriañdʌrʌ. \v 11 Dai mʌsajiagi ʌmapʌcʌrʌ mʌsiaaco maitʌnmiaadʌgidagi dai tomali maitʌncaʌca agadagi, vʌrai vuvaqui abiaadʌrʌ dai gigigida ʌdʌvʌʌrai gʌnʌcasuaiñdʌrʌ vai poduucai nʌijada ʌgai ismaicʌʌga idui. Sʌʌlicʌdʌ angʌnaagidi sai siʌʌscadʌ Diuusi nʌida agadagi ismaacʌdʌ ʌrcʌʌga ivuaadami dai ismaacʌdʌ maitʌʌrcʌʌga ivuaadami vaamioma soimaasi taatatuldamu ʌgai ʌoodami ismaacʌdʌ maitʌnmiaadʌgidagi siʌSodoomʌrʌ ʌʌmadu Gomoorʌrʌ oidacami ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 12 Taidʌ ʌmamaatʌrdamigadʌ iji dai aagidimi ʌoodami sai gʌaagai isʌma duucai gʌntʌtʌgitoagi vuitapi Diuusi. \v 13 Dai vuvaitu ʌʌpʌ mui Diaavora tʌtʌaañicarudʌ oodamiaiñdʌrʌ, dai mui duduaadi coococoidadʌ mostʌiditai asaiti. \s1 ――― \p \v 14 Taidʌ ʌgʌʌ baitʌcʌaacami Eroodʌsi maí gomaasi aidʌsi cavʌʌsi aipaco gʌaagaitadai ʌSuusi. Vaidʌ ʌEroodʌsi icaiti: \p ―Duaacatiqui ʌVuaana ismaacʌdʌ vapaconaitadai oodami cascʌdʌ viaa ʌgai guvucadagai ―ascaiti ʌEroodʌsi. \p \v 15 Vai aa icaiti: \p ―Eliiasicaru lienʌ ʌgai ʌDiuusi ñiooquituldiadamigadʌ ―ascaiti. \p Vai aa icaiti: \p ―Ʌmo Diuusi ñiooquituldiadamigadʌava ʌpan duucai ʌʌquidʌ Diuusi ñiñiooquituldiadamigadʌ ―ascaiti. \p \v 16 Dai aidʌsidʌ ʌEroodʌsi caʌ imaasi icaiti: \p ―Gooviava ʌrVuaana di, ʌgai ismaacʌdʌ gatʌjai aanʌ cuicutaragai moodʌ, dai sivi duaaca ʌgai coidadʌ saagidaiñdʌrʌ ―ascaiti ʌEroodʌsi. \p \v 17 ɅEroodʌsi ʌʌquioma gatʌjaitadai mʌsai bʌʌcaiña ʌVuaana dai maisacarui ʌrana vuunana cadeenacʌdʌ. ɅErodiiasi ʌrduñidʌcatadai. ɅErodiiasi ʌrooñigadʌcatadai ʌPiili Eroodʌsi suculidʌ. Dʌmos ʌEroodʌsi ʌʌsi gʌsuculi ooñigadʌ. \v 18 Taidʌ ʌVuaana itʌtʌdai ʌEroodʌsi: \p ―Maitavʌaagai pʌsʌʌsiadagi gʌsuculi Piili ooñigadʌ ―astʌtʌdai. \p \v 19 Vai cascʌdʌ ʌErodiiasi cʌʌdaitadai ʌVuaana dai muaa ʌliditadai dʌmos maitistutuiditadai. \v 20 ɅEroodʌsi cʌʌga maatʌcatadai isʌVuaana ʌrʌmoco cʌʌ tuigacami dai maitʌrsoimaasi ivuaadami. Dai ʌgai ʌʌbʌiditadai ʌVuaana cascʌdʌ maidadagitoitadai ʌgai issoimaasi iduiñdagi ʌErodiiasi ʌVuaana, tomasi maicʌʌga maatʌ caʌcatadai ʌEroodʌsi istumaasi aagaitadai ʌVuaana vʌʌscʌrʌ baigʌʌliaragacʌdʌ caʌcatadai. \v 21 Dʌmos ʌErodiiasi ʌmo imidagai tʌʌ isducatai muaagi ʌVuaana. Ʌmo imidagai tasagadʌrʌ ʌEroodʌsi, tai ʌgai idui ʌmo vagimi daidʌ idui cʌʌgaducami cuaadagai dai vapai gʌsonʌrguucacamiga, ʌʌmadu baitʌguucacamigadʌ ʌsandaaru, ʌʌmadu aa gʌnviipidacami Galileeʌrʌ oidacami. \v 22 Taidʌ ʌErodiiasi maradʌ ooqui vaa ami siaaco gacuaadatadai ʌvapaidarsicʌdʌ dai gatuudai. Taidʌ ʌEroodʌsi ʌʌmadu ismaacʌdʌ ʌʌmadu gacuaadatadai oojoida tʌʌ ʌali ooqui. Taidʌ ʌEroodʌsi itʌtʌdai ʌali ooqui: \p ―Giñtaañiñi pʌstumaasi ipʌliadagi iñsaanʌ gʌmaaquimu ―astʌtʌdai. \p \v 23 Daidʌ itʌtʌdai ʌpamu: \p ―Maatʌ Diuusi naidʌ gʌmaquiagi pʌstumaasi giñtaañiagi tomapʌs giñtaí tajucami dʌvʌʌrai ismaacʌdʌ tʌaanʌi aanʌ ―astʌtʌdai ʌEroodʌsi ʌali ooqui. \p \v 24 Taidʌ ʌali ooqui vuusai daidʌ itʌtʌdai gʌdʌʌ: \p ―¿Istumaasi taanʌna aanʌ? ―astʌtʌdai. \p Taidʌ ʌdʌʌdʌ itʌtʌdai: \p ―Taañiñi ʌVuaana moodʌ ismaacʌdʌ vapaconaiña oodami ―astʌtʌdai ʌdʌʌdʌ. \p \v 25 Taidʌ ʌali ooqui otoma vaa ʌpamu siaaco daacatadai ʌraí Eroodʌsi, daidʌ itʌtʌdai: \p ―Ipʌlidiana pʌsisivi otoma giñmaquiagi ʌmo aasocoliʌrʌ ʌVuaana moodʌ ―astʌtʌdai ʌali ooqui. \p \v 26 Taidʌ ʌraí sʌʌlicʌdʌ soigʌʌʌli. Dʌmos caaagaitadai sai maatʌ Diuusi gʌvapaida vuitapi cascʌdʌ maitistutuiditadai ʌgai ismaimaquiagi istumaasi taanʌi ʌali ooqui. \v 27 Taidʌ ʌraí otoma ootoi ʌmo sandaaru dai aagidi sai vuaapidana ʌVuaana moodʌ. \v 28 Taidʌ ʌsandaaru ii maisacaruamu, dai mʌʌ guicuta ʌVuaana moodʌ dai ʌmo aasocoliana vuaa. Taidʌ ʌraí maa ʌali ooqui, taidʌ ʌali ooqui tʌʌgi gʌdʌʌ. \p \v 29 Dai aidʌsidʌ ʌVuaana mamaatʌrdamigadʌ maí imaasi, mʌʌ bʌi ʌVuaana tuucugadʌ dai bʌcai dai yaasa. \s1 ――― \p \v 30 Tai gooquiʌrʌ ʌSuusi ojootosadʌ ʌpamu aayi siaaco daacatadai ʌSuusi dai aagidi vʌʌsi istumaasi idui, dai istumaasi gamamaatʌtuli ʌgai ʌoodami saagida. \v 31 Taidʌ ʌSuusi itʌtʌdai gʌmamaatʌrdamiga: \p ―Tinda dai gʌriibʌsta siaaco maitiipu oodami ―astʌtʌdai. \p Aliʌ mui oidatucuitadai oodami cascʌdʌ ʌgai maiajʌitadai tasai tomali ugidagai vʌʌtarʌ. \v 32 Taidʌ ʌSuusi ʌʌmadu gʌmamaatʌrdamiga ʌʌgi iji ʌmo vaarcuana ʌmapʌcʌrʌ siaaco maitiipu oidacami. \v 33 Dʌmos muidutai tʌʌ isiji ʌgai dai maí isʌrʌSuusi dai mosdʌvʌʌrapi sʌʌli voopai vʌʌsi aipadʌrʌ oidacami, dai ʌpʌga aayi isʌgai. \v 34 Dai aidʌsi tʌvai ʌSuusi vaarcuaiñdʌrʌ tʌʌ mui oodami dai soigʌʌldan tadatu ʌgaicʌdʌ, ʌgai tʌgitocatadai sioorʌ aagidagi duucatai gʌaagai isoidacagi. Dai gʌaagacai mamaatʌtuldimi mui naana maasi. \v 35 Dai aidʌsi casi ʌrurunococatadai taidʌ ʌmamaatʌrdamigadʌ ʌSuusi miaadʌrʌ guuquiva daidʌ itʌtʌdai: \p ―Casiat urui dai tomali ʌmo oodami maioidaga tanai. \v 36 Ootosañi gooodami vai iimʌna aali quiiquiamu siaaco miaaga dai savʌdana cuaadagai daida ugana, maitavuucati goovai istuma ugiagi ―astʌtʌdai mamaatʌrdamigadʌ ʌSuusi. \p \v 37 Dʌmos ʌSuusi aa noragi daidʌ itʌtʌdai: \p ―Bibidavurai aapimʌ ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p Tai ʌgai itʌtʌdai: \p ―¿Savʌdatʌsi ʌragai goo siento piisu aʌcami paana gooodami vʌʌtarʌ? ―astʌtʌdai. \p \v 38 Taidʌ ʌSuusi itʌtʌdai: \p ―Mʌcavʌr nʌida mʌsʌʌqui paana viaa ―astʌtʌdai. \p Dai aidʌsi camaí ʌgai siʌʌquidu itʌtʌdai: \p ―Taama tʌviaa paana dai gooca vatopa ―astʌtʌdai ʌmamaatʌrdamigadʌ. \p \v 39 Tai amaasi ʌgai tʌjai ʌoodami sai vasoi saagida daraivana chʌchʌʌquiatai aipaco; \v 40 Taidʌ ʌoodami daraiva ʌʌmo siento dai tataucami siento. \v 41 Tai amaasi ʌSuusi vui ʌtaama paanʌ ʌʌmadu ʌgooca vatopa dai taí nʌnʌaava dai gamamagi dai saasasacai paana maa gʌmamaatʌrdamiga sai taacogidana ʌoodami. Dai ʌgooca vatopaiñdʌrʌ ʌʌpʌ taacogi vʌʌscatai. \v 42 Dai vʌʌscatai gauu dai tatascovai. \v 43 Dai gooquiʌrʌ ʌmpagi baivustaama dan gooca aasarai susudacami paana saasaquigadʌ ʌʌmadu vatopa. \v 44 Daidʌ ismaacʌdʌ gauu ʌtaama paanaiñdʌrʌ ʌrtaama mil cʌcʌʌli. \s1 ――― \p \v 45 Taidʌ ʌSuusi aagidi gʌmamaatʌrdamiga sai tʌtʌidʌna vaarcuʌrʌ dai dʌgavunʌna vaasadʌrʌ ʌgʌʌ suudagi dai aʌna Betasaida dʌvʌʌriʌrʌ ʌʌpʌga isʌgai. Dai ʌgai diosaidimi ʌoodami quiaa. \v 46 Dai aidʌsi cadiosagi ʌgai ii ʌmo giidiamu dai gamamada agai. \v 47 Dai aidʌsi cadidiaimi ʌvaarcu caʌran ʌʌsi imʌitadai ʌgʌʌ suudagi vaidʌ ʌSuusi ʌʌgi ugidiana cʌaacatadai. \v 48 Dai tʌʌ ʌgai siʌmamaatʌrdamigadʌ camaitistutuiditadai isimitudagi ʌvaarcu vuidʌrʌ vustaitai ʌʌvʌʌli. Dai casiaalimodʌ ʌSuusi caaijimitadai gʌmamaatʌrdamiga mossuudagi daama imʌitai dai mosdaivuñia ʌliditadai. \v 49 Dai aidʌsi tʌʌ ʌmamaatʌrdamigadʌ issuudagi daama imʌitadai ʌgai poʌliditadai ʌgai sidʌ ʌrʌmo suiñali dai vʌʌscatai ijiña tʌʌgacai. \v 50 Vʌʌscatai tʌʌ ʌgai cascʌdʌ aliʌ duduaadimu. Dʌmos ʌSuusi ñiooqui daidʌ itʌtʌdai: \p ―Maitavʌr vuaamʌ ʌnʌliada aanʌana maitavʌr duduaadicuda ―astʌtʌdai. \p \v 51 Dai tʌsai ʌvaarcuʌrʌ ismaacʌdʌrʌ iimʌitadai ʌgai tai otoma gʌʌpitu ʌʌvʌʌli. Vaidʌ ʌmamaatʌrdamigadʌ maitʌtʌʌgaitadai isducatai gʌntʌtʌgitoagi. \v 52 Dai aidʌ maiquiaa tʌtʌʌgaitadai ʌgai isducatai idui ʌSuusi ʌpaanacʌdʌ, aidʌ maiquiaa cʌʌga vaavoitudai ʌgai cascʌdʌ. \s1 ――― \p \v 53 Dai vaasadʌrʌ dʌgavusai ʌgai ʌgʌʌ suudagi dai aayi Genesareta dʌvʌʌriʌrʌ, dai ʌgʌʌ suudagi ugidiana vuu ʌgai ʌvaarcu. \v 54 Dai aidʌsi mostʌaapai ʌgai ʌvaarcuaiñdʌrʌ, taidʌ ʌoodami maí ʌSuusi. \v 55 Dai ootoma voopoi dai uusiʌrʌ vuaapaimi ʌcoococoidadʌ siaaco cajiomacatadai ʌgai isdaacatadai ʌSuusi. \v 56 Dai tomasiaaco siaaco daacagi ʌSuusi gʌgʌrʌ quiiquiana siʌpʌ ali quiiquiana siʌpʌ dʌjiana ʌoodami vuvaidiña ʌcoococoidadʌ cacaayana dai daanʌiña ʌgai ʌSuusi sai gʌdagitona istaatagi ʌcoococoidadʌ tomasi mosʌcaasi yuucusidʌ, dai vʌʌscatai ismaacʌdʌ mostaata dodoi. \c 7 \s1 ――― \p \v 1 Amaasi miaadʌrʌ guuquiva siaaco daacatadai ʌSuusi ʌfariseo ʌʌmadu ʌmamaatʌtuldiadami sʌʌlicami. Ʌgai Jerusaleenaiñdʌrʌ dada. \v 2 Dai ʌgai gʌntʌgito tʌʌ isʌʌmoco ʌmamaatʌrdamigadʌ ʌSuusi maitʌniicomai poduucai isduucai ivuaadana ʌgai siuu duucu gaugia agadagi cascʌdʌ ñiooquidi ʌgai. \v 3 Ʌfariseo ʌʌmadu vʌʌsi ʌgaa ʌjudidíu ʌpan duucai gʌnviidacatadai gʌnʌqui aaduñicaru. Ʌʌpʌga gʌniicomaiña ʌgai muioco dai gooquiʌrʌ gacuaadana. \v 4 Dai siuu duucu dadiagi ʌgai plaasaiñdʌrʌ, maitacuaadana asta siuu duucu vapacoi gʌnnoonovi isducai gʌnviidacatadai ʌgai. Dai quiaa ivueeyi ʌgai mui naana maasi gʌnviituldaraga duucami isducatai vacuanai ʌgai gʌnajaasocoli dai gʌnajaa dai gʌniidoracaru dai gʌnvopoicaru. \v 5 Tai amaasi ʌmamaatʌrdami sʌʌlicami ʌʌmadu ʌfariseo tʌcacai ʌSuusi daidʌ itʌtʌdai: \p ―¿Tuisidʌ gʌmamaatʌrdamiga maitivueeyi mʌsducatai gʌrviituli dai maitʌrʌpan duucai vacuanai gʌnnoonovi siuu duucu gaugia agadagi? ―astʌtʌdai. \p \v 6 Taidʌ ʌSuusi aa noragi daidʌ itʌtʌdai: \p ―Aapimʌ aagai ʌmo istumaasi dai ʌma maasi ivueeyi. Sʌʌlicʌdʌ ʌrvaavoi istumaasi aagai Isaíacaru Diuusi ñiooquituldiadamigadʌ gʌnaagaitai aapimʌ dai ooja istumaasi aagidi Diuusi dai poduucai ʌooja: \q1 Aapimʌ pocaiti mʌsai giñsiaa duutudai dai maisiaa giñduutudai. \q1 \v 7 Gomaasi gia maitʌrsoiñi tomali ʌmaadutai vʌʌtarʌ. \q1 Aapimʌ maigamamaatʌtuldi giññiooqui \q1 baiyoma gamamaatʌtuli aapimʌ istumaasi oodami gʌnviituli. \m Ascaiti Diuusi sai ooja Isaíacaru. \v 8 Aapimʌ maitivueeyi istumaasi Diuusi ipʌlidi, ivuaada ʌliditai istumaasi oodami gʌnviituli, isducatai vacuanadagi gʌnajaa ʌʌmadu gʌnajaasocoli, dai mui aa naana maasi. \p \v 9 Daidʌ itʌtʌdai ʌʌpʌ: \p ―Mosivuaada ʌlidi aapimʌ gʌnviituldaraga cascʌdʌ maitivueeyi istumaasi Diuusi ipʌlidi. \v 10 Moseesacaru icaititadai: “Siaavʌr duutuada gʌnooga ʌʌmadu gʌndʌʌ”, dai “Sioorʌ maicʌʌga ñioocadagi gʌooga siʌpʌ gʌdʌʌ vui ʌgai gʌaagai isdudunucami muaagi”, ascaiti Moseesacaru. \v 11 Dʌmos aapimʌ pocaitiña sai ʌmo oodami istutuidi isitʌʌdagi gʌooga siʌpʌ gʌdʌʌ: “Maitan istutuidi isgʌsoiñagi tomali istumaasicʌdʌ. Vʌʌsi istumaasi viaa aanʌ ʌrcorvan”, ismaacʌdʌ itʌiya ʌlidi vʌʌsi ʌrDiuusi aa duiñdadʌ vʌʌtarʌ. \v 12 Dai ispotʌiyagi ʌmaadutai mai aapimʌ pocaitiña sai camaiviaa ʌgai issoicʌdagi gʌooga siʌpʌ gʌdʌʌ. \v 13 Dai poduucai aapimʌ mosgajiaadʌrʌ vipieeyi istumaasi ipʌlidi Diuusi ducami ismaicʌʌgaducagi, mosvuaada ʌliditai gʌnviituldaraga dai mui naana maasi pomaasi ivuaadana aapimʌ ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 14 Taidʌ ʌSuusi ʌpamu vaí ʌoodami daidʌ itʌtʌdai: \p ―Giñcaʌcavurai vʌʌscatai dai gʌntʌgito caʌca: \v 15 Tomali ʌmo istumaasi ismaacʌdʌ cueeyi oodami maivapacʌi tʌgitoidadʌrʌ cascʌdʌ cuaadagai maisoimaasi iduiñtuldi oodami. Baiyoma tʌgitoidagadʌaiñdʌrʌ vusacʌi mui naana maasi soimaascami dai poduucai gʌmaatʌ isiʌrsoimaasi ivuaadami. \v 16 Cʌʌgavʌr gʌntʌgito caʌca aapimʌ istumaasi gʌnaagidi aanʌ ―astʌtʌdai ʌSuusi ʌoodami. \p \v 17 Dai aidʌsi anaasi viaa ʌSuusi ʌoodami dai quiiyʌrʌ vaa ʌmamaatʌrdamigadʌ tʌcacai astʌiya ʌlidi ʌcuento. \v 18-19 Taidʌ ʌSuusi itʌtʌdai: \p ―¿Tomali aapimʌ mʌsmaimaatʌ caʌ sai istumaasi ismaacʌdʌ cueeyi oodami maivapacʌi tʌgitoidadʌrʌ cascʌdʌ cuaadagai maisoimaasi iduiñtuldi oodami? Gomaa cuaadaga. Mosgavoocʌrʌ vapacʌi dai gooquiʌrʌ vusacʌi gatuucugaiñdʌrʌ ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p Poduucai aagidi ʌgai aagidi ʌliditai sai cuaadagai maisoimaasi iduiñtuldi oodami. \v 20 Daidʌ itʌtʌdai ʌSuusi ʌʌpʌ: \p ―Gatʌgitoidagaiñdʌrʌ vusacʌi gosoimaasi \v 21 tʌgitoidagai cascʌdʌ, dai goʌʌmadu voidagai aa ooqui, dai oodami ipʌlidiña isivuaadagi mosʌcaasi istumaasi ipʌlidi, gomuaaragai, \v 22 dai goʌʌsidaragai, dai viaaca ʌlidiña gavustuidaga, dai yaatagidaragai, dai muuquimudagai, dai ñiooquidaragai, dai soiducai nʌijadagi soitutuigami, dai maicʌʌga tʌtʌgitoiña oodami, dai aa naana maasi istumaasi soimaascami. \v 23 Vʌʌsi gomaasi gatʌgitoidagaiñdʌrʌ vusacʌi dai soimaasi iduiñtuldi oodami ―astʌtʌdai ʌSuusi. \s1 ――― \p \v 24 Tai amaasi ii ʌSuusi abiaadʌrʌ Tiiroamu dai Sidooniamu dai ami vaa ʌmo quiiyʌrʌ dai maitipʌliditadai ismatiagi oodami isami daacatadai ʌgai, dʌmos maitistui isgʌʌstuagi. \v 25 Otoma maí ʌmo ooqui dʌʌdʌ ʌmo ali tʌji ismaacʌdʌ viaacatadai ʌmo Diaavora tʌaañicarudʌ dai divia siaaco daacatadai ʌSuusi dai ʌʌcasodʌ abaana gʌtootonacʌdʌ cʌquiva. \v 26 Daidʌ ʌooqui ñioocaitadai giliego ñiooquidʌ daidʌ ʌrSiropeniisiʌrʌ oidacamicatadai. Divia ʌgai dai daañimi ʌSuusi sai vusaidana ʌDiaavora tʌaañicarudʌ maradʌaiñdʌrʌ. \v 27 Dʌmos ʌSuusi itʌtʌdai: \p ―Aliʌsi gʌaagai isoodami dagitoagi ismaamaradʌ tatascoñiagi ʌʌpʌga maitavʌr cʌʌgai isʌʌsiadagi oodami gʌmara tascaldʌ dai maacadagi googosi ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 28 Taidʌ ʌooqui aa noragi daidi tʌtʌdai: \p ―Vaavuava isʌjudidíu googosi gʌraagai dʌmos vʌʌscʌrʌ ʌgoogosi ismaacʌdʌ mesa uta vʌʌtʌcana cuaadana ʌsaasaquigadʌ ismaacʌdʌ suuligaiña aali ―astʌtʌdai ʌooqui. \p \v 29 Taidʌ ʌSuusi itʌtʌdai: \p ―Cʌʌga pʌaagai. Dai casi istutuidi aapi pʌsnoragiagi ʌDiaavora tʌaañicarudʌ atcavuusai gʌmaraiñdʌrʌ ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 30 Dai aidʌsi aayi ʌooqui gʌquiiyʌrʌ ʌmaradʌ caatʌcatadai daidʌ ʌDiaavora tʌaañicarudʌ cavuusai ʌgiaiñdʌrʌ. \s1 ――― \p \v 31 Taidʌ ʌSuusi ii Tiiroaiñdʌrʌ dai Sidooniamu sʌʌli daivusai dai ʌmapʌcʌrʌ Decápolisia dʌvʌʌriʌrʌ sʌʌli dai aayi ʌgʌʌ suudagi siaaco Galilea tʌʌgidu. \v 32 Mʌtai ami vuaapi ʌmo cʌʌli maitʌcaidacami dai sasaimʌliacami, dai daañimi sai daama daasana ʌSuusi gʌnovi. \v 33 Taidʌ ʌSuusi ʌcovai vaidacai siaaco maitiipucatadai oodami dai naanacadʌ ʌraana vaapai gʌmamasquiga dai sisivi gʌnovi dai taata nʌnʌdʌ. \v 34 Dai tʌvaagiamu nʌnʌaava dai sobʌvʌi daidʌ itʌtʌdai: \p ―Efata ―astʌtʌdai. Gomaasi itʌiya ʌlidi gʌcupiocoñi. \p \v 35 Mospotʌi ʌgai taidʌ ʌmaitʌcaidacʌdʌ naanacadʌ gʌcupioco, dai nʌʌnʌdʌ cacʌʌga gʌdui dai ʌgai cacʌʌga istui isñiooquiagi. \v 36 Taidʌ ʌSuusi sʌʌlicʌdʌ daí ʌoodami sai maiaagidiña tomali ʌmaadutai. Dʌmos siʌʌscadʌ vaamioma daidiada ʌgai ʌoodami vaamioma aipaco aagaiña. \v 37 Vaidʌ ʌoodami maitʌtʌgaiña isducatai gʌntʌtʌgitoagi daidʌ iscaitiña: \p ―Vʌʌsiaʌcatai cʌʌga ivueeyi goovai asta maitʌtʌcaidacʌdʌ tʌtʌcaidatudai dai mumudu ñiooquitudai ―ascaitiña ʌoodami. \c 8 \s1 ――― \p \v 1 Dai aidʌ tuigaco mui gʌnʌmpagi oodami siaaco daacatadai ʌSuusi dai maiviaacatadai istuma ugiagi. Tai amaasi ʌSuusi vaí gʌmamaatʌrdamiga daidʌ itʌtʌdai: \p \v 2 ―Soigiñʌlidi aanʌ idi oodamicʌdʌ, caaayi vaica tasai istami giñʌʌmadu daraaja goovai dai maiviaa istuma ugiagi. \v 3 Dai ismaitaugacai ootosa aanʌ sai noonoigʌna goovai susuiquituan tada goovai voiyamu. Ʌʌmoco aliʌ mʌcasdʌrʌ dada di ―ascaiti ʌSuusi. \p \v 4 Taidʌ ʌmamaatʌrdamigadʌ aa noragi daidʌ itʌtʌdai: \p ―¿Voorʌ bibidana mosʌʌqui oodami tanai siaaco maitiipu istumaasi dai tomali oidacami? ―astʌtʌdai ʌmamaatʌrdamigadʌ. \p \v 5 Taidʌ ʌSuusi tʌcacai daidi tʌtʌdai: \p ―¿Mʌʌqui paana viaa aapimʌ? ―astʌtʌdai. \p Taidʌ ʌmamaatʌrdamigadʌ itʌtʌdai: \p ―Cuvaracami atʌviaa ―astʌtʌdai. \p \v 6 Tai amaasi ʌSuusi tʌjai ʌoodami sai dʌvʌʌrapi daraivana, dai ʌgai vui ʌpaana dai gamamagi. Dai gooquiʌrʌ saasarai dai maa ʌgai gʌmamaatʌrdamiga tai ʌgai taacogi ʌoodami. \v 7 Dai viaacatadai ʌgai chiʌʌqui vatopa ʌʌpʌ taidʌ ʌSuusi pocaiti sai baigʌʌlidi Diuusicʌdʌ dai gatʌjai taacogidaragai ʌʌpʌ. \v 8 Vʌʌscatai gauu dai tatascovai. Dai gooquiʌrʌ ʌmpagi cuvaracami aasarai saasaquigadʌ ismaacʌdʌ baivito. \v 9 Daidʌ ʌoodami ismaacʌdʌ gauu ʌrparʌ maacova milʌcatadai. Taidʌ ʌSuusi ootoi sai noonoigʌna. \v 10 Dai ʌgai tʌsai vaarcuʌrʌ ʌʌmadu gʌmamaatʌrdamiga dai iji Dalmanuta dʌvʌʌriamu. \s1 ――― \p \v 11 Tai amaasi dada ʌfariseo siaaco daacatadai ʌSuusi dai gaaatagaimi ʌʌmadu ʌSuusi. Daidʌ ʌfariseo mosnʌida ʌliditadai sabaig ʌrvaavoi isʌSuusi istutuidi isivuaadagi istumaasi aagai oodami saidʌ ivueeyi ʌgai, dai aagidi sai tʌʌgidana ʌmo istumaasi gʌducami tʌvaagiaiñdʌrʌ. \v 12 Taidʌ ʌSuusi gʌgʌrʌ sobʌvʌi daidʌ itʌi: \p ―¿Tuimʌsidʌ giñtaanʌi aapimʌ istumaasi gʌgʌrducami? Sʌʌlicʌdʌ angʌnaagidi sai maitʌʌgimu aapimʌ tomali ʌmo istumaasi gʌducami ―astʌi ʌSuusi. \p \v 13 Dai anaasi viaa ʌgai ʌoodami dai ʌpamu tʌsai vaarcuʌrʌ dai ii vaasadʌrʌ ʌgʌʌ suudagi. \s1 ――― \p \v 14 Dai maitʌgito ʌgai isbʌquiagi cuaadagai dai mosaliʌmo paana bʌcaiticatadai vaarcuʌrʌ. \v 15 Taidʌ ʌSuusi itʌtʌdai gʌmamaatʌrdamiga: \p ―Gofariseo navaitigadʌ dai Eroodʌsi navaitigadʌ maicʌʌgadu ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 16 Vaidʌ ʌmamaatʌrdamigadʌ aipaco gʌnaatagidimi daidi caiti: \p ―Maiviaa aatʌmʌ paana cascʌdʌ pocaiti goovai ―ascaiti. \p \v 17 Taidʌ ʌSuusi maí istumaasi aatagaitadai ʌgai daidʌ itʌtʌdai: \p ―¿Tuimʌsi pocaiti mʌsai maiviaa paana? ¿Maitamʌsquiaa maatʌ caʌ istumaasi gʌnaagidi aanʌ? ¿Tomali maitʌntʌgito nʌidi istumaasi ivueeyi aanʌ? Sʌʌlicʌdʌ maicʌʌga vaavoitudai aapimʌ. \v 18 ¿Maitamʌsnʌnʌeeyi aapimʌ dai maitamʌstʌtʌcaidaga? \v 19 ¿Maitamʌstʌgito aidʌñsi bibi aanʌ ʌtaama mil oodami ʌtaama paana mʌtʌʌqui aasarai ʌmpagi saasaquigadʌ? ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p Taidʌ ʌmamaatʌrdamigadʌ itʌtʌdai: \p ―Baivustaama dan gooca ―astʌtʌdai. \p \v 20 ―Dai aidʌñsi bibi aanʌ ʌmaacova mil oodami cuvaracami paanacʌdʌ, ¿mʌtʌʌqui aasarai susudacami ʌmpagi? ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p Taidʌ ʌgai itʌtʌdai: \p ―Cuvaracami ―astʌtʌdai ʌmamaatʌrdamigadʌ. \p \v 21 Taidʌ ʌSuusi itʌtʌdai: \p ―¿Vʌʌscʌrʌ mʌsmaiquiaa maatʌ caʌ? ―astʌtʌdai. \p Suusi maiaagaitadai navaiti paana vʌʌtarʌ baiyoma aagaitadai ʌgai ʌmamaatʌtuldaragadʌ ʌfariseo dai Eroodʌsi sai maicʌʌgadu. \s1 ――― \p \v 22 Dai gooquiʌrʌ aayi ʌgai Betasaidʌrʌ, mʌtai ami vuaapi ʌSuusi ʌmo cʌʌli mainʌaadami, dai daañimi sai taatana. \v 23 Taidʌ ʌSuusi noviaiñdʌrʌ bʌi ʌcʌʌli dai vaidacai ugidiana ʌBetasaida. Dai ami vuupujiana tʌi gʌsisivaraga dai vuupuidʌ daama darai gʌnoonovi, dai tʌcacai sabaig istuiditadai isnʌaadagi tomasi palʌpi. \v 24 Taidʌ ismaacʌdʌ mainʌaadatadai nʌnʌaava daidʌ itʌtʌdai: \p ―Nʌidi aanʌ oodami ʌpa maasi uusi dʌmos ajioopai ―ascaiti. \p \v 25 Taidʌ ʌSuusi ʌpamu vuupuidʌ daama darai gʌnoonovi, vaidʌ ʌcʌʌli cʌʌga gʌtʌgito nʌnʌʌnai dai cacʌʌga istui isnʌnʌaavagi dai cʌʌga nʌidi vʌʌsiaʌcatai. \v 26 Taidʌ ʌSuusi ootoi ʌcʌʌli sai noragʌna daidʌ itʌtʌdai: \p ―Maiti vaaqui Betasaidʌrʌ, dai tomali maiaagiada imaasi tomali ʌmaadutai ―astʌtʌdai. \s1 ――― \p \v 27 Dai gooquiʌrʌ ii ʌSuusi ʌʌmadu gʌmamaatʌrdamiga vʌʌsi ʌmapʌcʌrʌ Sesareeʌrʌ Filiposi dʌvʌʌriʌrʌ. Dai voiyamu tʌcacai ʌSuusi gʌmamaatʌrdamiga daidʌ itʌtʌdai: \p ―¿Voorʌ giñaagai ʌoodami? ―astʌtʌdai. \p \v 28 Tai ʌgai aa noragi daidʌ itʌtʌdai: \p ―Ʌʌmoco pocaiti pʌsaidʌ ʌrʌVuaana ismaacʌdʌ vapaconaiña oodami dai aa pocaiti pʌsaidʌ ʌrEliiasicaru, dai aa pocaiti pʌsaidʌ ʌrʌmo Diuusi ñiooquituldiadamigadʌ ―astʌtʌdai ʌmamaatʌrdamigadʌ. \p \v 29 Tai amaasi ʌSuusi itʌtʌdai: \p ―¿Dai aapimʌo moorʌ giñaagai? ―astʌtʌdai. \p Taidʌ ʌPiiduru itʌtʌdai: \p ―Aapiapʌ ʌrʌCristo dai Diuusi gʌootoi ―astʌtʌdai. \p \v 30 Dʌmos ʌSuusi sʌʌlicʌdʌ daí sai maiaagidiña tomali ʌmaadutai. \s1 ――― \p \v 31 Dai amaasi ʌSuusi gʌaagacai mamaatʌtuldimi dai aagidi sai ʌgai viaacatadai ʌmo sʌʌlicami dai viaacatadai issʌʌlicʌdʌ soimaa taatagi dai aagidi sai mosgajiaadʌrʌ viaa agaitadai ʌtʌtʌaanʌdami ʌʌmadu ʌpapaali tʌtʌaanʌdamigadʌ dai ʌʌmadu ʌmamaatʌtuldiadami sʌʌlicami. Dai aagidi ʌʌpʌ mʌsai muaa agaitadai dai aagidi sai bovaica tasaicʌdʌ duaaca agaitadai. \v 32 Vʌʌsi gomaasi cʌʌ sʌʌli aagidi ʌgai gʌmamaatʌrdamiga. Taidʌ ʌPiiduru ʌcovai vaidacai dai bagaidimi. \v 33 Taidʌ ʌSuusi ajaco cʌquiva dai nʌnʌidi gʌmamaatʌrdamiga dai bagaimi ʌPiiduru aduucai: \p ―Maitigiñʌʌmadu aimʌrda aapi Diaavora. Aapi pocaiti sai maitʌaagai isivuaadagi aanʌ istumaasi Diuusi ipʌlidi ―astʌtʌdai. \p \v 34 Dai amaasi vaí ʌSuusi gʌmamaatʌrdamiga ʌʌmadu ʌoodami daidʌ itʌtʌdai: \p ―Isʌmaadutai giñoidatucuda ʌliada maitʌaagai isʌʌgi gʌtʌgitocagi, dai gʌaagai isvʌʌscʌrʌ baigʌducagi siʌduñiada gʌmuaatuda giñvaavoitudaitai daida giñoidatucuda. \v 35 Dʌmos sioorʌ ivuaadagi istumaasi ʌʌgi ʌgai ipʌlidi, ʌgai gia imimu Diaavora ʌʌmadu. Dʌmos sioorʌ baigʌduu dai muquiagi giñvaavoitudaitai dai ʌʌgidi Diuusi ñiooquidʌ ʌgai gia cʌʌgacʌrʌ vusaimu. \v 36 Tumaasi ʌrcʌʌgai oodami vʌʌtarʌ isgamaitʌagai vʌʌsi istumaasi oidaga oidigi daama vai ibʌadʌ Diaavora ʌʌmadu imiagi. \v 37 Tomali ʌmaadutai maitistutuidi isgaaa namʌquidagi dai cʌʌgacʌrʌ vuusiagi. \v 38 Isʌmaadutai siaa ʌradagi isgʌmaasiuldagi oodami vuitapi dai soimaasi ivuaadami vuitapi isgiñvaavoitudai dai ismaatʌ giññiooqui aanʌ iñsmaacʌdʌ viaa ʌmo sʌʌlicami ʌʌpʌ siaa ʌrogiadamu ʌgaicʌdʌ siʌʌscadʌ giñooga tʌʌgidagi isaliʌsi viaa aanʌ guvucadagai dai diviagi aanʌ ʌtʌtʌaañicarudʌ ʌʌmadu ―astʌtʌdai ʌSuusi. \c 9 \p \v 1 Daidʌ ʌSuusi itʌtʌdai ʌʌpʌ: \p ―Sʌʌlicʌdʌ aangʌnaagidi sai oidaga ʌʌmadutai tami ismaacʌdʌ maicoiya agai asta siʌʌscadʌ tʌʌ ismaasi siaaco tʌaanʌi Diuusi gʌguvucadacʌdʌ ―astʌtʌdai ʌSuusi. \s1 ――― \p \v 2 Daidʌ ʌSuusi bonaadami tasaicʌdʌ vaidacai ʌPiiduru, ʌʌmadu ʌJacovo, ʌʌmadu ʌVuaana, ʌmo tʌca tuvidacʌrʌ dai ami ʌSuusi ʌmapʌdui vuitapi gʌmamaatʌrdamiga. \v 3 Daidʌ ʌyuucusidʌ dadadaquitu dai cʌʌga tootoatu ʌpa maastu cʌvai tomali ʌmo vacuandami oidigi daama maipocasi tootoatudai yuucusi. \v 4 Dai ʌmamaatʌrdami tʌʌ ʌEliiasicaru ʌʌmadu Moseesacaru vaidʌ gaaatagai ʌSuusi ʌʌmadu. \v 5 Taidʌ ʌPiiduru itʌtʌdai ʌSuusi: \p ―Mamaatʌtuldiadami, vʌʌsi ʌrcʌʌgai istami daraaja aatʌmʌ tʌtai duuñi vaica uucusai ʌmoco aapi gʌvʌʌtarʌ dai ʌmai Moseesa vʌʌtarʌ dai ʌmai Eliiasi vʌʌtarʌ ―astʌtʌdai ʌPiiduru. \p \v 6 Ʌmamaatʌrdami aliʌ duduaadimucatadai, daidʌ ʌPiiduru maimaatʌcatadai istumaasi aagaitadai. \v 7 Tai amaasi divia ʌmo icomai dai iiña, daidʌ ʌicomai saagida caidatu ʌmo ñiooqui ismaacʌdʌ icaiti: \p ―Idiavʌr giñmara ismaacʌdʌ aliʌ oigʌdai aanʌ cʌʌgavʌr ʌʌgiada ―ascaiti ʌñiooqui. \p \v 8 Dai otoma aipaco nʌnʌaava ʌgai dai camaitʌʌ ʌcʌcʌʌli mosʌca ʌSuusi ʌʌgi. \p \v 9 Dai aidʌsi tʌaapañimi ʌgai ʌtuvidacaiñdʌrʌ, ʌSuusi daí gʌmamaatʌrdamiga sai maiaagidiña tomali ʌmaadutai istuma tʌʌ ʌgai asta siʌʌscadʌ duaacagi ʌgai coidadʌ saagidaiñdʌrʌ. \p \v 10 Cascʌdʌ maiaagidi ʌgai tomali ʌmaadutai, dʌmos aipaco gʌntʌcacaitadai ʌgai istʌiya ʌlidi ʌSuusi aagaitai isduaaca agai coidadʌ saagidaiñdʌrʌ. \v 11 Dai amaasi tʌcacai ʌgai ʌSuusi daidʌ itʌtʌdai: \p ―¿Tuisidʌ icaiti ʌmamaatʌtuldiadami sʌʌlicami saidʌ ʌEliiasi ʌʌpʌga viaacatadai isdiviagi isaapi? ―astʌtʌdai ʌmamaatʌrdami. \p \v 12 Taidʌ ʌSuusi aa noragi daidʌ itʌtʌdai: \p ―Vaavuava istumaasi aagai ʌmamaatʌtuldiadami Diuusi sʌʌlicamigadʌ sai ʌEliiasi viaacatadai isʌʌpʌga diviagi dai soiñagi oodami sai vaavoitudana Diuusi. Dai pocaiti Diuusi ñiooquidʌrʌ giñaagaitai aanʌ ismaacʌdʌ viaa ʌmo sʌʌlicami ansai aliʌ soimaa taata iñagai dai mʌsai ʌmapiadʌrʌ giñviaa agai. \v 13 Dʌmos aanʌ angʌnaagidi saidʌ ʌEliiasi cadivia, mʌtaidʌ idui ʌgaicʌdʌ vʌʌsi istumaasi ipʌli, poduucai isduucatai aagai Diuusi ñiooquidʌrʌ mʌsaidʌ iduñia agaitadai ʌgaicʌdʌ ―astʌtʌdai ʌSuusi gʌmamaatʌrdamiga. \s1 ――― \p \v 14 Dai gooquiʌrʌ ʌpamu aayi ʌgai siaaco daraajatadai ʌgaa mamaatʌrdami, dai tʌʌ mui oodami ʌgai sicoli. Dai ami ʌʌmadu gaaatagaitadai ʌʌpʌ ʌmamaatʌtuldiadami sʌʌlicami. \v 15 Dai aidʌsidʌ ʌoodami tʌʌ ʌSuusi vʌʌscatai maitʌʌ isducatai gʌntʌtʌgitoagi dai vui voopoi dai viaatulda agai. \v 16 Taidʌ ʌSuusi tʌcacai daidʌ itʌtʌdai: \p ―¿Mʌtumaasi aatagai aapimʌ ʌʌmadʌ giñmamaatʌrdamiga? ―astʌtʌdai. \p \v 17 Tai ʌmaadutai ismaacʌdʌ ami daraajatadai aa noragi daidʌ itʌtʌdai: \p ―Mamaatʌtuldiadami, gʌvuaapianta giñmara ismaacʌdʌ viaa ʌmo Diaavora tʌaañicarudʌ dai goDiaavora tʌaañicarudʌ muudutuli. \v 18 Tomasiaaco dʌvʌʌrapi dadaitudaiña goDiaavora tʌaañicarudʌ dai totostudai tʌñidʌ dai cʌcʌrʌntudai taatamudʌ, vai cascʌdʌ goovai maiviaa gʌguvucadaga dai aanʌ caaagidi gʌmamaatʌrdamiga sai vusaidana goDiaavora tʌaañicarudʌ tai maitistui ―astʌtʌdai ʌcʌʌli. \p \v 19 Taidʌ ʌSuusi baamuan tada daidʌ itʌtʌdai: \p ―Aapimʌ oodami maivaavoidaracami, ¿asta siʌʌscadʌ uucami viaacamu aanʌ isgʌnʌʌmadu daacagi? Giñvuaapidavurai goali gʌʌli ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 20 Mʌtai vuaapi siaaco daacatadai ʌgai. Dai aidʌsidʌ ʌDiaavora tʌaañicarudʌ tʌʌ ʌSuusi suiquituli ʌgai ʌali gʌʌli taidʌ ʌali gʌʌli dʌvʌʌrapi gʌi, dai aipaco yaalimi, dai totostuimi tʌñidʌ. \v 21 Taidʌ ʌSuusi tʌcacai ʌoogadʌ daidʌ itʌtʌdai: \p ―¿Vʌquiidʌ abiaadʌrʌ povʌvueeyi goovai? ―astʌtʌdai. \p Taidʌ ʌoogadʌ itʌtʌdai: \p ―Aliducatai abiaadʌrʌ. \v 22 Dai goDiaavora tʌaañicarudʌ muiyoco imidagai taiyʌrʌ dadaitudaiña dai suudarʌ muaa ʌliditai. Dai pʌsaapi istutiadagi isiduñiagi istumaasi goovai vʌʌtarʌ, soigi gʌʌlda aatʌmʌcʌdʌ dai gʌrsoiña ―astʌtʌdai ʌoogadʌ. \p \v 23 Taidʌ ʌSuusi itʌtʌdai: \p ―Pʌsistutiadagi isvaavoitudagi di, vaavoitudadami vʌʌtarʌ tomali ʌmo istumaasi maisijaiga ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 24 Taidʌ ʌali gʌʌli oogadʌ gʌgʌrʌ iiña daidʌ itʌtʌdai: \p ―Vaavoitudiana. Giñsoiñañi nai vaamioma vaavoituda aanʌ ―astʌtʌdai. \p \v 25 Dai aidʌsi tʌʌ ʌSuusi isami gʌnʌmpaidimi mui oodami ʌgai bagaimi ʌDiaavora tʌaañicarudʌ daidʌ itʌtʌdai: \p ―Diaavora tʌaañicarudʌ maiñioocadami dai maitʌcaidacami aanʌ angʌtʌaanʌi pʌsai vusaiña. Dagitoñi idi ali gʌʌli dai camaivapacʌda ʌpamu idiʌrʌ ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 26 Taidʌ ʌDiaavora tʌaañicarudʌ gʌgʌrʌ iiña dai ʌpamu suiquituli ʌali gʌʌli, dai vuusaicai muuquiadʌ ducai viaa ʌgai ʌali gʌʌli vai muidutai pocaitimi sai casi ʌrmuuquiadʌcatadai. \v 27 Dʌmos ʌSuusi noviaiñdʌrʌ bʌi dai vañigi taidʌ ʌali gʌʌli cʌquiva. \p \v 28 Taidʌ ʌSuusi vaa ʌmo quiiyʌrʌ, taidʌ ʌmamaatʌrdamigadʌ ʌcovai tʌcacai daidʌ itʌtʌdai: \p ―Tuisidʌ maitistui aatʌmʌ isvusaidagi ʌDiaavora tʌaañicarudʌ ―astʌtʌdai. \p \v 29 Taidʌ ʌSuusi itʌtʌdai: \p ―Idi Diaavora tʌtʌaañicarudʌ aliʌ sijaiga vusaidaragai cascʌdʌ avʌnacai maitaugacai gamamaadagi vai poduucai vuvacʌi goovai ―astʌtʌdai ʌSuusi. \s1 ――― \p \v 30 Dai aidʌsi iji ʌgai abiaadʌrʌ Galileeamu sʌʌli dʌgavusai dʌmos ʌSuusi maitipʌliditadai ismatiagi tomali ʌmo oodami, \v 31 mamaatʌtulditadai ʌgai gʌmamaatʌrdamiga cascʌdʌ dai aagiditadai sai ʌgai viaacatadai ʌmo sʌʌlicami dai mʌsai tʌʌgida agaitadai aa oodami sai ʌgai muaa agaitadai sai vʌʌscʌrʌ ʌgai bovaica tasaicʌdʌ duaaca agaitadai. \v 32 Dʌmos ʌmamaatʌrdamigadʌ maimaatʌ caʌcatadai istumaasi aagidi ʌSuusi dai duduaadicuitadai ʌgai iscʌʌga tʌcacagi. \s1 ――― \p \v 33 Dai amaasi aayi ʌgai Capernauumʌrʌ. Dai aidʌsi caʌmo quiiyʌrʌ daraajatadai ʌgai, taidʌ ʌSuusi itʌtʌdai gʌmamaatʌrdamiga: \p ―¿Mʌtumaasi aatagaimi aapimʌ voiyaiñdʌrʌ iimʌtai? ―astʌtʌdai. \p \v 34 Dʌmos ʌmamaatʌrdamigadʌ mosdodoli vii, voiyamu aagaimitadai ʌgai sai ismaacʌdʌ vaamioma namʌga cascʌdʌ. \v 35 Tai amaasi daiva ʌSuusi dai vaí ʌbaivustaama dan gooca gʌmamaatʌrdamiga daidʌ itʌtʌdai: \p ―Isʌmaadutai vaamioma namʌaca ʌliadagi ʌgai gʌaagai ismaigʌducʌdʌ ʌliadagi dai gʌaagai issoicʌdagi vʌʌscatai ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 36 Amaasi bʌi ʌSuusi ʌmo ali gʌʌli daidʌ gʌmamaatʌrdamiga saagida cʌi dai gooquiʌrʌ mootoi daidʌ itʌtʌdai gʌmamaatʌrdamiga: \p \v 37 ―Tomasioorʌ sioorʌ vaavoitudai giñmamaatʌtuldiaraga dai cascʌdʌ oigʌdai idi ali oodami, ʌgai giñoigʌdai aanʌ ʌʌpʌ. Dai ʌgai ismaacʌdʌ giñoigʌdai aanʌ ʌgai oigʌdai ʌgai ismaacʌdʌ giñootoi ―astʌtʌdai ʌSuusi. \s1 ――― \p \v 38 Amaasi ʌVuaana itʌtʌdai: \p ―Mamaatʌtuldiadami, tʌʌ aatʌmʌ ʌmo cʌʌli vai aagai gʌtʌtʌaaraga dai poduucai vuvaidi Diaavora tʌtʌaañicarudʌ oodamiaiñdʌrʌ. Dʌmos maigʌrʌʌmadu aimʌrai ʌgai tʌtai cascʌdʌ daí ―astʌtʌdai ʌVuaana. \p \v 39 Dʌmos ʌSuusi itʌtʌdai: \p ―Maitavʌr daidiada. Maitatiipu tomali ʌmaadutai isivuaadagi istumaasi gʌgʌrducami aagaitai giñtʌʌtʌaraga dai gooquiʌrʌ giññiooquiadagi. \v 40 Sioorʌ maitʌrvui caatʌcagi ʌgai gʌrʌpa maasi tʌgito. \v 41 Tomasioorʌ sioorʌ baigʌʌliaragacʌdʌ gʌnoidagi tomasi ʌmo avʌsi suudagi giñvaavoitudaitai aapimʌ sʌʌlicʌdʌ Diuusi maaquimu ʌgai ʌmo istumaasi cʌʌgaducami. \s1 ――― \p \v 42 Tomasioorʌ sioorʌ soimaasi iduiñtulda ʌliadagi ʌmoco ismaacʌdʌ utudama giñvaavoitudagi sioomʌ ʌrcʌʌgai ʌgai vʌʌtarʌ mʌscusivuan vulidagi ʌmo gʌʌ mouturui dai gʌʌ suudarʌ daitudagi. \v 43-48 Dai isʌmaadutai iduñia ʌliadagi ʌmo istumaasi soimaascami gʌnoonovicʌdʌ siʌpʌ gʌʌʌcasocʌdʌ siʌpʌ gʌvuupujicʌdʌ baiyoma gʌaagai ispoʌliada ʌgai ismainoonovʌ siʌpʌ maiʌʌcaso siʌpʌ maivuupuju dai maisiuu ʌDiaavora ʌʌmadu imiagi siaaco tomastuigaco soimaasi gʌtaatacana dai tomastuigaco mʌʌcana tai baiyoma isimiagi Diuusi ʌʌmadu. \v 49 Dai tomasioorʌ sioorʌ cʌʌgacʌrʌ oidaca ʌliadagi aliʌsi soimaasi taatatuldia agai aa oodami. \v 50 Aliʌsi gʌaagai aapimʌ iscʌʌgacʌrʌ oidacagi vai aa oodami ipʌliadagi isvaavoitudagi Diuusi ñiooquidʌ poduucai isduucai ʌmo oodami siooma cueeyi cuaadagai yoovicami ―astʌtʌdai ʌSuusi gʌmamaatʌrdamiga. \c 10 \s1 ――― \p \v 1 Tai amaasi ʌSuusi ii Capernauumaiñdʌrʌ. Judeea dʌvʌʌriamu vaasadʌrʌ ʌaqui Jordán. Tai ʌpamu gʌnʌmpagi oodami siaaco daacatadai ʌSuusi vai ʌgai mamaatʌtuldimi poduucai isduucai ivuaadana ʌgai vʌʌscʌrʌ. \v 2 Tai ʌʌmoco ʌfariseo miaadʌrʌ guuquiva siaaco daacatadai ʌSuusi dai mossoimaasi ñiooquituda ʌlidi ʌgai ʌSuusi cascʌdʌ tʌcacai sabai oidaga oigaragai isʌmo cʌʌli dagitoagi gʌooñiga. \v 3 Taidʌ ʌSuusi aa noragi daidʌ itʌtʌdai: \p ―¿Tumaasi gʌntʌjai Moseesacaru? ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 4 Taidʌ ʌfariseo itʌtʌdai: \p ―ɅMoseesacaru gʌrmaa oigaragai isdadagitodagi ooqui dʌmos sai gʌaagai ismamaacadagi ʌmo oojai siaaco aagadagi iscadagito ―astʌtʌdai ʌfariseo. \p \v 5 Taidʌ ʌSuusi itʌtʌdai: \p ―Aliʌsi ʌrsoimaasi ivuaadami oodami cascʌdʌ poduucai aagidi ʌgai ʌMoseesacaru. \v 6 Dʌmos aidʌsi tucamidʌrʌ idui Diuusi gooidigi, idui cʌʌli dai ooqui, \v 7 cascʌdʌ ʌcʌʌli viaa isdagitoagi gʌooga ʌʌmadu gʌdʌʌ dai vʌʌnagi ʌmo ooqui. \v 8 Dai poduucai ducami si ʌraliʌmo oodamicagi ʌgai. \v 9 Cascʌdʌ ismaacʌdʌ ʌmapagidi Diuusi ʌoodami maitʌagai isdadagitodagi ―astʌtʌdai ʌSuusi ʌfariseo. \p \v 10 Dai aidʌsi aayi ʌSuusi ʌmo quiiyʌrʌ taidʌ ʌmamaatʌrdamigadʌ ʌpamu tʌcacai astʌiya ʌlidi ʌgai ismaacʌdʌ aagaitadai ʌgai. \v 11 Taidʌ ʌSuusi itʌtʌdai: \p ―Sioorʌ dagitoagi gʌooñiga dai vʌʌnagi ʌmai ooqui ʌgai soimaasi ivueeyi gʌooñiga ʌpʌgadadʌ vui. \v 12 Dai isʌmo ooqui dagitoagi gʌcuna dai vʌʌnagi ʌmai cʌʌli ʌgai ʌʌpʌ soimaasi ivueeyi ―astʌtʌdai ʌSuusi. \s1 ――― \p \v 13 Mʌtai aidʌ vuaapi ʌSuusi chiʌʌqui aali sai taatana. Dʌmos ʌmamaatʌrdamigadʌ bagaidimi ʌoodami ismaacʌdʌ vuaapaimi ʌaali. \v 14 Dai aidʌsi tʌʌ ʌSuusi aliʌ baamu daidʌ itʌtʌdai ʌgai gʌmamaatʌrdamiga: \p ―Dagitovurai goaali vai dadana siaaco daja aanʌ dai maitavʌr daidiada. Siaaco gatʌaanʌi Diuusi ʌrʌgai vʌʌtarʌ ismaacʌdʌ ʌpan ducami aali. \v 15 Sʌʌlicʌdʌ angʌnaagidi sai sioorʌ maivaavoitudagi Diuusi ʌpan ducai ʌmo aliducami ʌgai maiimimu siaaco gatʌaanʌi Diuusi ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 16 Dai moomotoi ʌgai ʌaali dai daama darai gʌnoonovi dai siaa duutuli. \s1 ――― \p \v 17 Dai aidʌsi apiaimʌitadai ʌSuusi, tai voiyʌrʌ mʌraitai aayi ʌmo cʌʌli dai vuidʌrʌ gʌtootonacʌdʌ cʌquiva daidʌ itʌtʌdai: \p ―Mamaatʌtuldiadami cʌʌ tuigacami, ¿tuma duuna aanʌ dai vʌʌscʌrʌ oidacana Diuusi ʌʌmadu? ―astʌtʌdai. \p \v 18 Taidʌ ʌSuusi itʌtʌdai: \p ―¿Tuipʌsi cʌʌ tuigacami giñaagai? Aliʌmadugava cʌʌ tuigacami dai ʌgai ʌrDiuusi. \v 19 Aapi cʌʌga maatʌ istumaasi ipʌlidi Diuusi isivuaadagi oodami maitigaʌʌsiada gaooñiga, dai maitigacoodadai, dai maitigaʌʌsiada gavustuidaga, dai maitiyaatagʌda, dai maitigavupuiirumadada dai siaa iduutuada gʌooca dai gʌdaada ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 20 Taidʌ ʌcʌʌli aa noragi daidʌ itʌtʌdai: \p ―Mamaatʌtuldiadami, vʌʌsi gomaasi ansiaa duutudai aanʌ aliducatai abiaadʌrʌ ―astʌtʌdai. \p \v 21 Taidʌ ʌSuusi baigʌʌliaragacʌdʌ nʌnʌidi ʌcʌʌli daidi tʌtʌdai: \p ―Ʌmo istumaasi aviʌʌga pʌsiduñiagi. Imiñi dai gagara vʌʌsi pʌstuma viaa dai oida ʌtumiñsi ʌsoitutuigami dai poduucai viaacamu aapi mui naana maasi tʌvaagiʌrʌ. Dai gooquiʌrʌ divia daidʌ iñooida. Dʌmos ʌʌpʌga gʌaagai pʌsbaigʌducagi siʌduñiada gʌmuaatudagi giñvaavoitudaitai ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 22 Dʌmos aidʌsi caʌ ʌcʌʌli imaasi aliʌ soigʌʌli dai imʌcai soigʌʌliatugai aliʌsi ʌrgʌvidacamicatadai ʌgai cascʌdʌ. \p \v 23 Tai amaasi ʌSuusi aipaco nʌnʌaava daidʌ itʌtʌdai gʌmamaatʌrdamiga: \p ―Gia sijaiga isgʌnviipidacami gʌndagituagi isDiuusi tʌaanʌdagi dai soicʌdagi sai cʌʌga gʌntʌtʌgitocana ―astʌtʌdai. \p \v 24 Taidʌ ʌmamaatʌrdamigadʌ maitʌʌ isducatai gʌntʌtʌgitoagi pocaititai ʌSuusi, dʌmos ʌSuusi itʌtʌdai ʌpamu: \p ―Giñaaduñi gia sijaiga isʌgai ismaacʌdʌ mosʌcaasi gʌnvustuidagʌrʌ tʌtʌgitoi dagituagi isDiuusi soicʌdagi iscʌʌga gʌntʌtʌgitocagi aliʌsi gʌnviipidacatai ʌgai. \v 25 Siooma maisijaiga ʌmo muura vʌʌtarʌ isvaquiagi ʌmo oyi dʌgadʌamu sʌʌli isʌmo gʌviidacami dagituagi isDiuusi soicʌdagi iscʌʌga gʌtʌgitocagi ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 26 Dai aidʌsi caʌ ʌgai imaasi maitʌʌ isducatai gʌntʌtʌgitoagi dai aipaco gʌntʌcacai daidʌ icaiti: \p ―¿Voorʌ istutuididʌo iscʌʌgacʌrʌ vuvaquiagi? ―ascaiti. \p \v 27 Taidʌ ʌSuusi vui nʌnʌava daidʌ itʌtʌdai: \p ―Oodami gia maitistutuidi isiduñia imaasi, dʌmos Diuusi gia istutuidi. Diuusi vʌʌsiaʌcatai istutuidi isiduñiagi ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 28 Tai amaasi itʌtʌdai ʌPiiduru: \p ―Mamaatʌtuldiadami, aatʌmʌ viaa vʌʌsi tʌstuma viaacatadai gʌoidatucuda ʌrʌliditai ―astʌtʌdai. \p \v 29 Taidʌ ʌSuusi aa noragi daidʌ itʌtʌdai: \p ―Sʌʌlicʌdʌ angʌnaagidi sai tomasioorʌ sioorʌ dagitoagi gʌquii dai gʌsisiʌʌgi, dai gʌsusuculi, dai gʌooga, dai gʌdʌʌ, dai gʌooñiga, dai gʌmaamara, dai gʌdʌvʌʌraga giñvaavoitudaitai aanʌ dai vaavoitudaitai Diuusi ñiooquidʌ, \v 30 ʌgai viaacamu idi oidigʌrʌ ʌmo siento vaamioma baabaqui, dai siisiʌʌgi, dai susuculi, dai dʌʌdʌcamu, dai maamaracamu, dai dʌdʌʌvʌracamu, tomasi soimaa taatamaitai. Dai siʌʌscadʌ imiagi ʌgai idi oidigaiñdʌrʌ vʌʌscʌrʌ oidacamu Diuusi ʌʌmadu. \v 31 Dʌmos mʌʌca siaaco gatʌaanʌi Diuusi muidutai ismaacʌdʌ vaamioma tʌaanʌi tami mʌʌca siooma maitʌaanʌdamu dai ismaacʌdʌ siooma maitʌaanʌi tami, mʌʌca vaamioma tʌaanʌdamu ―astʌtʌdai ʌSuusi. \s1 ――― \p \v 32 Dai ʌmo imidagai voiyamu iimʌitadai ʌgai catʌʌtʌidimi Jerusaleena ʌSuusi baitʌqui imʌitadai gʌmamaatʌrdamiga, vaidʌ ʌmamaatʌrdamigadʌ maitʌtʌgaitadai istumaasi gʌntʌtʌgitoagi dai duduaadimutugaitai oidi. Taidʌ ʌSuusi ʌpamu ʌcovai vuvaitu ʌbaivustaama dan gooca gʌmamaatʌrdamiga, dai aagidi isducatai ʌpʌduñia agaitadai ʌgaicʌdʌ. \v 33 Daidʌ itʌtʌdai: \p ―Aapimʌ nʌidi tʌscatʌtʌidimi Jerusaleenʌrʌ, mʌsiaaco giñtʌʌgida agai aanʌ ismaacʌdʌ viaa ʌmo sʌʌlicami. Giñtʌʌgida magai ʌbaitʌguucacamigadʌ papaali ʌʌmadu ʌmamaatʌtuldiadami sʌʌlicami isʌgai gatʌaañimu mʌsaidʌ giñmuaana. Giñtʌʌgidamu ʌgai aa sibʌadʌrʌ oidacami. \v 34 Dai giñparundada magai dai saasasa magai giñtuucuga dai giñsisiviada magai dai giñmuaa magai. Dʌmos bovaica tasaicʌdʌ ʌpamu duaacamu aanʌ coidadʌ saagidañdʌrʌ ―astʌtʌdai ʌSuusi. \s1 ――― \p \v 35 Tai amaasi ʌJacovo ʌʌmadu ʌVuaana ʌSevedeo maamaradʌ miaadʌrʌ guuquiva siaaco daacatadai ʌSuusi daidʌ itʌtʌdai: \p ―Mamaatʌtuldiadami, aatʌmʌ ipʌlidi pʌsiduñiagi tʌsducatai gʌaagida ragai ―astʌtʌdai. \p \v 36 Taidʌ ʌSuusi itʌtʌdai: \p ―¿Tumaasi ipʌlidi aapimʌ isiduñia aanʌ? ―astʌtʌdai. \p \v 37 Tai ʌgai itʌtʌdai: \p ―Siʌʌscadʌ aapi vʌʌsia daama ʌrgabaitʌcʌaacamicagi gʌrmaacañi oigaragai tʌtaidʌ ʌrtʌtʌaanʌdamica aatʌmʌ ―astʌtʌdai. \p \v 38 Tai amaasi ʌSuusi itʌtʌdai: \p ―Aapimʌ maimaatʌ mʌstumaasi giñaagidi. ¿Baisi istutuidʌna aapimʌ issoimaasi taatagi siʌʌ soimaa taata iñagai aanʌ? ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 39 Tai ʌgai aa noragi daidʌ itʌtʌdai: \p ―Istutuidiatʌta ―astʌtʌdai. \p Taidʌ ʌSuusi itʌtʌdai: \p ―Sʌʌlicʌdʌ ʌrvaavoi. Aapimʌ gia soimaa taatamu siʌʌsi soimaa taata iñagai aanʌ. \v 40 Dʌmos aanʌ maitistutuidi isdaraasagi tʌtʌaanʌdami baiyoma ʌʌgi Diuusi gʌrooga daraasamu tʌtʌaanʌdamicagi ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 41 Dai aidʌsidʌ ʌgaa baivustaama mamaatʌrdami cai gomaasi baacoi ʌJacovo ʌʌmadu ʌVuaana vui. \v 42 Dʌmos ʌSuusi vaí ʌgai daidʌ itʌtʌdai: \p ―Cʌʌ maatʌ aapimʌ sai ismaacʌdʌ maitʌrjudidíu saagida ʌbaitʌcʌaacami gʌpipiooñiga duucai nʌidi gʌaaduñi dai ismaacʌdʌ vaamioma gatʌaanʌi sʌʌlicʌdʌ tʌtʌaañicui. \v 43-44 Dʌmos aapimʌ gʌnsaagida maitʌaagai ispoduucai ivuaadagi baiyoma sioorʌ ʌrbaitʌcʌaacamicagi gʌaagai issoicʌdagi vʌʌscatai. \v 45 Poduucai isduucai ivueeyi aanʌ iñsmaacʌdʌ viaa ʌmo sʌʌlicami. Aanʌ gia divia oidigʌrʌ maisiu isgiñsoicʌdagi aa baiyoma divia aanʌ dai soicʌda iñagai oodami dai muquia iñagai vai poduucai cʌʌgacʌrʌ vuvacʌna mui oodami ―astʌtʌdai ʌSuusi. \s1 ――― \p \v 46 Amaasi aayi ʌgai Jericooʌrʌ dai aidʌsi cavuvaquimi abiaadʌrʌ ʌSuusi ʌʌmadu ʌmamaatʌrdamigadʌ dai muidutai aa oodami, vai ʌmo cʌʌli mainʌaadami Vatimeo tʌʌgiducami Timeo maradʌ, voi ugidiana daacatai gataanʌi oidicami. \v 47 Dai aidʌsi caʌ ʌcʌʌli ismiaadimi ami ʌSuusi otoma iiñoquidimi daidʌ itʌtʌdai: \p ―Suusi Davi cajiudadʌ soigigʌʌlda aanʌcʌdʌ ―astʌtʌdai. \p \v 48 Tai muidutai bagaimi sai maitadacana, dʌmos ʌcʌʌli vaamioma iiñacai daidʌ icaiti: \p ―Davi maradʌ soigigʌʌlda aanʌcʌdʌ ―ascaiti. \p \v 49 Taidʌ ʌSuusi cʌquiva, daidʌ itʌtʌdai gʌaaduñi: \p ―Baigovai avʌr vaida ―astʌtʌdai. \p Taidʌ ʌoodami vaí ʌmainʌaadami dai avʌnaquidimi daidʌ itʌtʌdai: \p ―Baigi gʌʌliada, otoma icʌquiva, gʌvaidiava ʌSuusi ―astʌtʌdai. \p \v 50 Taidʌ ʌcʌʌli otoma maigovai daitu gʌsuaa dai otoma cʌquivacai ii siaaco daacatadai ʌSuusi. \v 51 Taidʌ ʌSuusi itʌtʌdai: \p ―¿Tumaasi ipʌlidi aapi isgʌduiñda aanʌ? ―astʌtʌdai. \p Taidʌ ʌmainʌaadacʌdʌ aa noragi daidʌ itʌtʌdai: \p ―Mamaatʌtuldiadami, nʌada iñʌlidi aanʌ ―astʌtʌdai. \p \v 52 Taidʌ ʌSuusi itʌtʌdai: \p ―Casi aapi istutuidi isimʌdagi, giñvaavoitu aapi cascʌdʌ canʌnʌaava ―astʌtʌdai. \p Mospotʌi ʌgai taidʌ ʌcʌʌli istui isnʌnʌaavagi, dai oí ʌSuusi voiyamu. \c 11 \s1 ――― \p \v 1 Dai aidʌsi camiaadimi ʌgai Jerusaleenʌrʌ ugidana iimʌitai Betapagi dai Betania vuidʌrʌ ʌOliivosi giidi, taidʌ ʌSuusi ootoi gooca gʌmamaatʌrdamiga. \v 2 Daidʌ itʌtʌdai: \p ―Iimivurai mʌmocoro ali quiiyʌrʌ, dai mʌsiuu duucu aiyagi tʌʌgimu aapimʌ ʌmo asñiitu vulicami. Ʌgai maiquiaa dadaʌjʌi tomali ʌmaadutai. Upanavurai dai vuaapa. \v 3 Dai isʌmaadutai gʌntʌcacagi mʌstuisidʌ povueeyi vʌrai aagida ansai aanʌ tʌgito, ansai otoma ʌpamu ootsoda iñagai ―astʌtʌdai ʌSuusi gʌmamaatʌrdamiga. \p \v 4 Tai ʌgai iji, dai tʌʌ ʌasñiitu vai ʌmo quitaagiña vulicatadai voiyʌrʌ, dai uupai. \v 5 Tai ʌʌmadutai ismaacʌdʌ ami daraajatadai itʌtʌdai: \p ―¿Mʌtuma vueeyi? ¿Tuimʌsi uupaisai goasñiitu? ―astʌtʌdai. \p \v 6 Tai ʌgai aa noragi dai aagidi istʌtʌdai ʌSuusi tai ʌgai dagito mʌsbʌquiagi ʌasñiitu. \v 7 Tai ʌgai otoma bʌidacai ʌasñiitu ʌSuusi. Dai asñiitu daama darai gʌnsusuaa, taidʌ ʌSuusi daamioma daiva. \v 8 Tai muidutai aa oodami voiyʌrʌ ʌligaimi gʌnsusuaa dai aa guicuta uusi maamaradʌ dai voiyʌrʌ tuajaimi dai poduucai tʌtʌgidi ʌgai ʌSuusi isaliʌ siaa duutudai. \p \v 9 Dai ʌgai ismaacʌdʌ baitʌqui iimʌitadai dai ismaacʌdʌ gooquiʌrʌ iimʌitadai iiñaquimi daidʌ icaitimi: \p ―Aliʌ siaa duutudai aatʌmʌ Diuusi. Aatʌmʌ ipʌlidi sai Diuusi cʌʌgacʌrʌ nʌijadana goovai ismaacʌdʌ divia Diuusi guvucadadʌcʌdʌ. \v 10 Dai aliʌ baigʌnʌliadamu vʌʌscatai ismaacʌdʌ tʌaanʌda goovai. Goovai ʌrʌraí Davicaru cajiudadʌ. Sʌʌlicʌdʌ siaa duutudai aatʌmʌ Diuusi gʌrbaitʌcʌaacamiga ―ascaitimi ʌgai. \p \v 11 Taidʌ ʌSuusi aayi Jerusaleenʌrʌ, dai vaa ʌgʌʌ quiuupaigadʌrʌ ʌjudidíu. Dai aipaco nʌnʌaava dai nʌnʌidi istumaasi oidaga ami, dai gooquiʌrʌ ii Betaaniamu ʌʌmadu ʌbaivustaama dan gooca mamaatʌrdamigadʌ, casi ʌrurunococatadai cascʌdʌ. \s1 ――― \p \v 12 Dai siaadico aidʌsi iji ʌgai Betaaniaiñdʌrʌ tai aayi biuugigai ʌSuusi. \v 13 Dai ʌgai mʌcasdʌrʌ tʌʌ ʌmo iigosi dʌʌdʌ cʌʌga tʌtʌdogi aagadʌ. Dai ʌgai ii dai nʌnʌidi sabai ibaidaga, dʌmos maitʌʌ tomali ʌmo iibiadʌ mosgoʌʌgi aagadʌ maiquiaa aayi istuigaco ibiatai ʌgai cascʌdʌ. \v 14 Amaasi ʌSuusi itʌtʌdai ʌiigosi dʌʌdʌ: \p ―Tomali ʌmo imidagai camaiugimu tomali ʌmaadutai gʌibaidaga ―astʌtʌdai. \p Vaidʌ ʌmamaatʌrdamigadʌ caʌ. \s1 ――― \p \v 15 Dai gooquiʌrʌ aayi ʌgai Jerusaleenʌrʌ. Dai aidʌsi vaa ʌSuusi ʌgʌʌ quiuupaigadʌrʌ ʌjudidíu, dai vuvaidimi vʌʌscatai ismaacʌdʌ ami gagaagarai dai ismaacʌdʌ gasaapʌdai. Dai aipaco suuli memesagadʌ ismaacʌdʌ cambiando ʌjudidíu quiuupaigadʌ tumiñsigadʌ ʌʌmadu daraicarudʌ ismaacʌdʌ gagaagarai tutugu; \v 16 Dai maidagito tomali ʌmaadutai iscucuuspʌticagi gʌvustuidaga quiuupai ʌraana. \v 17 Dai gʌaagacai mamaatʌtuldimi daidʌ itʌtʌdai: \p ―Diuusi ñiooquidʌrʌ aduucai oojisi: “Giñquii itʌʌgiducamu quii mamaadaragai vʌʌtarʌ tomastuma oodami ami gamamaadadamu”, ascaiti Diuusi ñiooquidʌrʌ. Dʌmos aapimʌ ʌpan duucai ivueeyi ʌʌsivogami tami Diuusi quiidʌrʌ ―astʌtʌdai Suusi ʌoodami. \p \v 18 Taidʌ ʌbaitʌguucacamigadʌ ʌpapaali ʌʌmadu ʌmaatʌtuldiadami sʌʌlicami caʌ iscaiti ʌSuusi, dai otoma gaagaimi isduucatai muaagi, poʌliditadai isvʌʌsi oodami vaavoituda aagaitadai. Vaidʌ ʌoodami vʌʌscatai maitʌtʌgaitadai isducatai gʌntʌtʌgitoagi caʌcatai isducatai mamaatʌtuldi ʌSuusi. \v 19 Dʌmos ʌSuusi mostuca tai ii abiaadʌrʌ. \s1 ――― \p \v 20 Dai siaadico quiamoco dʌgavusai ʌgai dai tʌʌ ʌiigosi dʌʌdʌ vai cagaquisapi tatacadʌaiñdʌrʌ abiaadʌrʌ. \v 21 Taidʌ ʌPiiduru tʌgito daidʌ itʌtʌdai ʌgai ʌSuusi: \p ―Mamaatʌtuldiadami, dañi goiigosi dʌʌdʌ ismaacʌdʌ ñiooquidi aapi tacavo ticagaquisa ―astʌtʌdai. \p \v 22 Taidʌ ʌSuusi aa noragi daidʌ itʌtʌdai: \p ―Vaavoitudadavurai Diuusi. \v 23 Sʌʌlicʌdʌ angʌnaagidi, sai tomasioorʌ sioorʌ sʌʌlicʌdʌ cʌʌga giñvaavoitudadagi cʌʌga istutuidi isivuaadagi naana maasi istumaasi sʌʌlicʌdʌ sijiacami. \v 24 Cascʌdʌ angʌnaagidi sai mʌsiʌʌscadʌ taanʌdagi Diuusi ʌmo istumaasi gʌnmamaadiʌrʌ dai mʌssʌʌlicʌdʌ vaavoitudadagi isʌgai istutuidi isgʌnmaquiagi viaacamu aapimʌ mʌstumaasi taañiagi. \v 25 Dai mʌsiʌʌscadʌ gamamadadagi mʌsviaacagi ʌmoco gʌnsaayu oigʌldavurai, vai giñooga ismaacʌdʌ tʌvaagiʌrʌ daja gʌnoigʌldana gʌnsoimaascamiga ʌʌpʌ. \v 26 Dai mʌsiaapimʌ maioigʌldagi, tomali gʌnooga ismaacʌdʌ tʌvaagiʌrʌ daja maitʌnoigʌldamu ʌʌpʌ ―astʌtʌdai. \s1 ――― \p \v 27 Dai amaasi aayi ʌgai ʌpamu Jerusaleenʌrʌ. Dai aidʌsidʌ ʌSuusi ʌgʌʌ quiuupaigadʌrʌ ʌjudidíu ʌrana aimʌraitadai, tai miaadʌrʌ guuquiva ʌbaitʌguucacamigadʌ ʌpapaali ʌʌmadu ʌmamaatʌtuldiadami sʌʌlicami, ʌʌmadu ʌsonʌrʌ guucacami, \v 28 daidʌ itʌtʌdai: \p ―¿Tuma sʌʌlicamicʌdʌ ivueeyi aapi imaasi? ¿Toorʌ gʌmaa sʌʌlicami pʌsai pomaasi ivuaadana? ―astʌtʌdai. \p \v 29 Taidʌ ʌSuusi aa noragi daidʌ itʌtʌdai: \p ―Aanʌan ʌʌpʌ gʌntʌcacagi ʌmo istumaasi mʌscʌʌga giñaa noragidagi dai giñaagidagi istumaasi giñtʌcaca iñagai, nai aana ʌʌpʌ gʌnaagidagi istuma sʌʌlicamicʌdʌ ivueeyi aanʌ gomaasi. \v 30 ¿Toorʌ ootoi ʌVuaana sai vapaconana oodami, Diuusi, oodamisio? Aagavʌrai, noragida ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 31 Vaidʌ ʌcʌcʌʌli aipaco gʌnaagidimi daidʌ icaiti: \p ―Ispotʌiya aatʌmʌ sai Diuusi ootoi ʌVuaana goovai povʌrtʌʌdan tada tʌsai tuisi maivaavoitu. \v 32 Isbai potʌʌna aatʌmʌo sai oodami ootoi ―ascaiti ʌtʌtʌaanʌdami. \p Aliʌ ʌbʌiditadai ʌgai ʌoodami cascʌdʌ. Cʌʌga maatʌcatadai ʌgai siʌoodami sʌʌlicʌdʌ vaavoitudai siʌVuaana ʌrDiuusi ñiooquituldiadamigadʌcatadai. \p \v 33 Dai amaasi itʌtʌdai ʌgai ʌSuusi: \p ―Maitatʌmaatʌ sioorʌ ootoi ʌVuaana ―astʌtʌdai. \p Taidʌ ʌSuusi itʌtʌdai: \p ―Tomali aanʌ anmaitʌnaagidagi tuduidʌ istuma sʌʌlicamicʌdʌ ivueeyi aanʌ gomaasi ―astʌtʌdai ʌSuusi. \c 12 \s1 ――― \p \v 1 Amaasi ʌSuusi gʌaagacai mamaatʌtuldimi cuentocʌdʌ daidʌ itʌtʌdai: \p ―Ʌmo imidagai oidacatadai ʌmo cʌʌli dai ʌi uuvasi gʌdʌvʌʌragana, dai sicoli curarai. Daidi idui siaaco vusiadagi uuvasi varagadʌ. Daidʌ idui ʌʌpʌ ʌmo vaaqui tʌcavacami dai abiaadʌrʌ nuucadaca agai vʌʌsi gʌʌʌsi. \p Dai gooquiʌrʌ taajucamicʌdʌ maa gʌʌʌsi aa oodami dai mʌcasi ii. \v 2 Dai aidʌsi aayi yoovaragai ootoi ʌgai ʌmoco gʌpiooñiga sai mʌtaanʌna ʌaata vuadami ʌuuvasi varagadʌ siʌʌqui aʌcatadai. \v 3 Dʌmos ʌaata vuadami bʌi ʌootosicami dai soidoodai dai saasarai tuucugadʌ dai maimaa toma laachi dai ootoi. \v 4 Taidʌ ʌaamudʌ ootoi ʌmai piooñi, mʌtai ʌgai maicacarai, dai saasarai moodʌ dai galnaasi ñiooqui aagidi dai mosootoi ʌʌpʌ. \v 5 Taidʌ ʌaamudʌ ootoi ʌmai gʌpiooñiga, mʌtai ʌgai muaa. Dai gooquiʌrʌ ʌaamudʌ ootoi mui aa pipiooñi mʌtai ʌʌmoco soidoodai dai saasarai tuutucugadʌ dai aa coi. \p \v 6 Dai maracatadai ʌcʌʌli ʌmo cʌʌli dai aliʌ oigʌdaitadai dai cuugatʌrʌ ootoi poʌliditai: “Giñmara gia siaadʌrʌ maisiaa duutudana ʌgai”, asʌʌlidi. \v 7 Dʌmos ʌaata vuadami tʌʌgacai, aipaco gʌnaatagidimi daidʌ icaiti: “Gooviava ʌgai ismaacʌdʌ ajiagai vʌʌsi oogadʌ vustuidadʌ gʌaagai tʌsmuaagi dai poduucai aatʌmʌ ʌrtutuidacamicamu”, ascaiti. \v 8 Dai bʌi dai muaa dai dʌjoi ugidiana daitu ʌtuucugadʌ ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 9 Dai amaasi ʌSuusi tʌcacai ʌtʌtʌaanʌdami daidʌ itʌtʌdai: \p ―¿Isduuñimu ʌtuidacami ʌdʌvʌʌrai ʌpipiooñi? Divimu ʌgai dai codimu ʌaata vuadami dai maaquimu ʌgai ʌdʌvʌʌrai aa oodami. \p \v 10 Aapimʌ cʌʌ maatʌ isduucai oojisi Diuusi ñiooquidʌrʌ daidʌ icaiti: \q1 Ʌsʌʌlicami viaacami ismaacʌdʌ daasa aagai Diuusi ʌtʌtʌaanʌdamigadʌ ʌjudidíu gajiaadʌrʌ viaa agai. \q1 Dai ʌgai ʌrʌgai vaa ismaacʌdʌ vaamioma gatʌaanʌda agai. \q1 \v 11 Diuusi iduñia gomaasi. Dai gomaasi ʌrʌmo istumaasi cʌʌgaducamicamu ʌgai vʌʌtarʌ ismaacʌdʌ vaavoitudagi. \m Ascaiti Diuusi ñiooquidʌrʌ ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 12 Dai maatʌ caʌ ʌtʌtʌaanʌdami isʌgai aagada mʌʌlidi ʌSuusi cascʌdʌ aagai ʌcuento. Dai bʌiya ʌliditadai ʌtʌtʌaanʌdami ʌSuusi dai maisagi dʌmos ʌbʌiditadai ʌgai ʌoodami dai dagito dai iji. \s1 ――― \p \v 13 Dai gooquiʌrʌ ootoi ʌtʌtʌaanʌdami ʌʌmoco ʌfariseo ʌʌmadu ʌʌmoco ʌEroodʌsi aaduñdʌ sai nʌidana sabai aagatudana ʌgai ʌSuusi ʌmo istumaasi istumaasi vui caatʌcagi ʌjudidíu vaavoidaragadʌ vai poduucai gʌʌpiʌrʌ vuaajagi ʌgai dudunucamiʌrʌ. \v 14 Tai ʌgai aayi siaaco daacatadai ʌSuusi daidʌ itʌtʌdai: \p ―Mamaatʌtuldiadami, maatʌ aatʌmʌ sai istumaasi aagai aapi ʌrvaavoi. Dai maivuaamʌ ʌʌlidi aapi oodamicʌdʌ siʌrgʌnviipidacami siʌrsoituutuigami ʌʌpʌ. Mosgamamaatʌtuldi aapi istumaasi Diuusi ipʌlidi. ¿Cʌʌgaisi tʌsaa namʌquiada aatʌmʌ gocuota ʌgʌʌ baitʌcʌaacamigadʌ ʌromamanu cho sio? ―astʌtʌdai ʌgai ʌSuusi. \p \v 15 Dʌmos ʌSuusi maatʌcatadai ismosvuiirumada ʌliditadai ʌgai daidʌ itʌtʌdai: \p ―Aapimʌ aagai ʌmo istumaasi dai ʌma maasi ivueeyi. ¿Tuimʌsidʌ giñvuiirumada ʌlidi? Giñtʌʌgidavurai ʌmo tumiñsi ismaacʌdʌcʌdʌ gaaa namʌquidi aapimʌ ʌcuota nai nʌida aanʌ ―astʌtʌdai. \p \v 16 Mʌtai tʌʌgi. Vaidʌ ʌSuusi nʌnʌidi daidʌ itʌtʌdai: \p ―¿Voorʌ moodʌ dai voorʌ tʌʌtʌaragadʌ viaa gotumiñsi? ―astʌtʌdai. \p Taidʌ ʌgaa aa noragi daidʌ itʌtʌdai: \p ―Ʌgʌʌ maitʌcʌaacami moodʌ dai tʌtʌaragadʌava ―astʌtʌdai. \p \v 17 Taidʌ ʌSuusi itʌtʌdai: \p ―Maacavurai ʌbaitʌcʌaacami istumaasi ʌrtuidadʌ, dai iduuñivurai istumaasi Diuusi ipʌlidi isivuaadagi ʌʌpʌ, ʌgai ʌrʌgʌʌ baitʌcʌaacami tʌvaagiʌrʌ cascʌdʌ ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p Taidʌ ʌcʌcʌʌli maitʌʌ istumaasi gʌntʌtʌgitoagi caʌcatai isducatai aa noragidi ʌSuusi. \s1 ――― \p \v 18 Tai amaasi iji ʌʌmoco saduseo siaaco daacatadai ʌSuusi. Ʌsaduseo pocaiti sai maioidaga duaacaragai coidadʌ vʌʌtarʌ, cascʌdʌ itʌtʌdai ʌgai ʌSuusi: \p \v 19 ―Mamaatʌtuldiadami, Moseesacaru oojisicami gʌrvii vai pocaiti sai isʌmo cʌʌli muquiagi dai viaagi gʌooñiga maiquiaa maamatacai abaana, saidʌ ʌsuculidʌ gʌaagai isvʌʌnagi ʌviuudu dai maamatagi abaana ʌgai ismaacʌdʌ muu vʌʌtarʌ. \v 20 Cuvaracamicatadai gʌnsiʌʌgʌmʌ. Taidʌ ʌvʌʌsi gasiʌʌgi ooñigai dai muu maiquiaa maamatacai. \v 21 Tai ʌmo suculidʌ vʌʌna ʌviuudu dai muu ʌʌpʌ maiquiaa maamatacai. Taidʌ ʌgʌmai suculidʌ vʌʌna dai podui ʌʌpʌ. \v 22 Vʌʌ cuvaracami podui ʌgai vaa ooqui dai vʌʌsi coi maimaamatacai, taida muu ʌooqui ʌʌpʌ. \v 23 Dai siʌʌscadʌ duduaacagi ʌgai dai ʌpamu oidacagio ismaacʌdʌ ʌrcunadʌcamu ʌooqui vʌʌ cuvaracami ʌrcucunadʌcatai tami oidi daama ―astʌtʌdai ʌsaduseo. \p \v 24 Tai amaasi ʌSuusi aa noragi daidʌ itʌtʌdai: \p ―Maicʌʌga gʌntʌtʌgitoi aapimʌ maimaatʌcatai iscaiti Diuusi ñiooquidʌ dai tomali maimaatʌcatai isDiuusi viaa guvucadagai. \v 25 Siʌʌscadʌ duduaacagi coidadʌ camaicucuntai tomali maiooñtai, mosʌpan ducamicana ʌgai Diuusi tʌtʌaañicarudʌ tʌvaagiʌrʌ. \v 26 Gʌnaagidamu aanʌ ʌmo istumaasi aagaitai goduaacaragai. Canʌidi aapimʌ Moseesacaru oojadʌ siaaco ooja ʌgai istumaasi aagidi Diuusi ʌmo uusi iipoadʌaiñdʌrʌ siaaco mʌʌcatadai taí dai aagidi sai oidaga duaacaragai. Tomasi catʌvʌpi ʌpʌdui sicoi Avraañicaru dai Isaacaru dai Jacocaru vʌʌsicʌrʌ pocaiti Diuusi: “Aanʌ anʌrDiuusigadʌ Avraañi dai Isaa dai Jaco dai aa ʌʌpʌ” ―astʌtʌdai Diuusi. \v 27 Ʌgai Diuusi ʌʌmadu daraaja tʌvaagiʌrʌ Diuusi ʌrDiuusigadʌ ismaacʌdʌ catʌvaagiʌrʌ daraaja dai ismaacʌdʌ iimia agai tʌvaagiamu. Cascʌdʌ gʌnaagidi aanʌ mʌsai maicʌʌga gʌntʌtʌgitoi aagaitai sai maioidaga duaacaragai coidadʌ ―astʌtʌdai ʌSuusi ʌsaduseo. \s1 ――― \p \v 28 Tai ami divia ʌʌpʌ siaaco daacatadai ʌSuusi ʌmoco ʌmamaatʌtuldiadami sʌʌlicami, ʌgai caʌ istumaasi aatagaitadai ʌSuusi ʌʌmadu ʌsaduseo dai maatʌcatadai ʌgai isʌSuusi cʌʌga aa noragi, cascʌdʌ itʌtʌdai ʌgai ʌSuusi: \p ―Vʌʌsi ismaacʌdʌ ipʌlidi Diuusi tʌsivuaadagi ¿tumaasi vaamioma gʌaagai tʌsivuaadagi? ―astʌtʌdai ʌmamaatʌtuldiadami sʌʌlicami. \p \v 29 Taidʌ ʌSuusi itʌtʌdai: \p ―Pocaiti Diuusi ñiooquidʌrʌ: “Giñcaʌcavurai Isireliʌrʌ oidacami ʌcʌliodamiava ʌrgʌrDiuusiga dai mosʌca ʌmadugava Diuusi. \v 30 Oigʌadañi ʌcʌliodami gʌDiuusi vʌʌsi gʌibʌdacʌdʌ, dai vʌʌsi gʌtʌgitoidacʌdʌ, dai vʌʌsi gʌguvucadacʌdʌ”. Goovai ʌrʌgai ismaacʌdʌ vaamioma gʌaagai isivuaadagi. \v 31 Dai gotordadʌ baitoma pocaidaga ʌʌpʌ. “Oigʌadañi gʌaaduñi poduucai pʌsduucai gʌoigʌdai aapi ʌʌgi”. Goovai vʌgoocai ʌgai dai vaamioma gʌaagai isʌʌgiadagi ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 32 Taidʌ ʌmamaatʌtuldiadami sʌʌlicami itʌtʌdai: \p ―Gia cʌʌga aagai aapi mamaatʌtuldiadami. Vaavuava ismaacʌdʌ aagai aapi, sai mosʌca ʌmaduga Diuusi sai maitiipu ʌmai mosʌca ʌmoco. \v 33 Dai sai gʌaagai tʌsoigʌadagi Diuusi vʌʌsi gʌribʌdacʌdʌ, dai vʌʌsi gʌrtʌgitoidacʌdʌ, dai vʌʌsi gʌrguvucadacʌdʌ, dai tʌsai oigʌdaiña gʌraaduñi poduucai tʌsduucai gʌroigʌdai aatʌmʌ ʌʌgi. Vʌʌsi gomaasi vaamioma namʌga isʌvustaqui dai aa naana maasi ismaacʌdʌ coodaiña oodami dai mʌmʌidiña Diuusi vʌʌtarʌ siaa duutudaitai Diuusi ―astʌtʌdai ʌmamaatʌtuldiadami sʌʌlicami. \p \v 34 Dai aidʌsi caʌ ʌSuusi iscʌʌga aa noragi ʌmamaatʌtuldiadami sʌʌlicami itʌtʌdai: \p ―Baitoma maatʌ caʌcan caiti aapi isducatai gatʌaanʌi Diuusi ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p Tai tomali ʌmaadutai camaitʌpʌʌli istʌcacagi vaamioma. \s1 ――― \p \v 35 ɅSuusi mamaatʌtulditadai ʌoodami ʌgʌʌ quiuupaigadʌrʌ ʌjudidíu, daidʌ itʌtʌdai: \p ―¿Tuisidʌ pocaiti mamaatʌtuldiadami sʌʌlicami, saidʌ ʌCristo ʌrDavi cajiudadʌ? \v 36 Vai ʌgai vaa Davi aagai isducatai aagidi Diuusi Ibʌadʌ daidʌ icaiti: “ɅCristo ʌrgiñDiuusiga”, ascaiti. \q1 Diuusi potʌtʌdai ʌCristo: \q1 “Gʌmaaquimu aanʌ ʌmo sʌʌlicami ismaacʌdʌ vaamioma namʌga. \q1 Dai ugititudamu aanʌ vʌʌsi ismaacʌdʌ gʌvuidʌrʌ vʌʌtʌcagi”, astʌtʌdai Diuusi. \m Ascaiti Davicaru aagaitai ʌCristo. \p \v 37 ¿Ducatai istutuidi ʌCristo siʌrDavi cajiudadʌcagi vai ʌʌgi ʌDavi giñDiuusiga aagadagi? ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p Daidʌ ʌoodami sʌʌlicʌdʌ muiducatadai dai baigʌnʌliaragacʌdʌ caʌcatadai istumaasi aagai ʌSuusi. \s1 ――― \p \v 38 Daidʌ itʌtʌdai ʌSuusi ʌoodami aidʌsi mamaatʌtulditadai: \p ―Maitavʌr ʌpan duucai ivuaada aapimʌ gomamaatʌtuldiadami sʌʌlicamicʌdʌ, ismaacʌdʌ oojoidi iscʌcʌʌgaducami gʌnaadadagi yuucusi, dai oojoidi mʌscucuanadagi gʌnvapanamu dai viaatuldiadagi cacayana. \v 39 Dai goovai gaagaiña cʌcʌʌgaducʌdioma daraicarui ʌjudidíu quiquiuupaigadʌrʌ, dai siaaco gacuaada goovai cʌcʌʌgaducʌdioma daraicarui oojoidi isdadarʌdagi. \v 40 Dai ʌʌsidiña goovai vipiuudu baabaquidʌvio dai tʌvʌpi gamamaadaiña sai maimaatʌcana oodami issoimaasi ivueeyi ʌgai. Goovai tuduidʌ ʌgai dai vaamioma soimaa taatatuldamu Diuusi ―astʌtʌdai Suusi ʌoodami. \s1 ――― \p \v 41 Ʌmo imidagai ʌgʌʌ quiuupaigadʌrʌ ʌjudidíu daacatadai ʌSuusi vuidʌrʌ ʌcajojoñi siaaco gʌtuaadana tumiñsi Diuusi aa duiñdadʌ vʌʌtarʌ. Daacatai nʌidi ʌgai vaidʌ ʌgʌnviipidacʌdʌ muumuji tueeyi tumiñsi ami cajojoñiʌrʌ. \v 42 Tai ami aayi ʌʌpʌ ʌmo viuudu soitigami dai ʌmo cajoñiʌrʌ tuaa goo sintavo. \v 43 Tai amaasi ʌSuusi vaí gʌmamaatʌrdamiga daidʌ itʌtʌdai: \p ―Sʌʌlicʌdʌ angʌnaagidi sai idi viuudu soitigami siooma mui motuaa tumiñsi sivʌʌscatai gogaa ismaacʌdʌ muumuji motueeyi tumiñsi. \v 44 Vʌʌscatai goovai motueeyi ismaacʌdʌ cababaivitocʌi, dʌmos goooqui soitigamicatai motuaa vʌʌsi ismaacʌdʌ viaacatadai istucʌdʌ oidacagi ―astʌtʌdai ʌSuusi. \c 13 \s1 ――― \p \v 1 Dai aidʌsi vuusai ʌSuusi ʌgʌʌ quiuupaigadʌaiñdʌrʌ ʌjudidíu tai ʌmaadutai ʌmamaatʌrdamigadʌ itʌtʌdai: \p ―Mamaatʌtuldiadami, dañi vʌʌ sigiamaasi goojoodai ismaacʌdʌ ʌcʌdʌ duñisi gogʌʌ quiuupai dai gogʌgʌrʌ baabaqui ―astʌtʌdai. \p \v 2 Dʌmos ʌSuusi itʌtʌdai: \p ―Canʌidi aapimʌ idi gʌgʌrʌ baabaqui tami. Maiviimu tomali ʌmo odai daama ʌmai. Vʌʌsi siaa gʌduuñimu goovai ―astʌtʌdai ʌSuusi. \s1 ――― \p \v 3 Amaasi iji ʌgai Oliivosi giidiamu, ʌgai ʌrvuidʌrʌ ʌgʌʌ quiuupaigadʌ ʌjudidíu. Dai aidʌsi ami daiva ʌSuusi, taidʌ ʌPiiduru, ʌʌmadu ʌJacovo, ʌʌmadu ʌVuaana, ʌʌmadu ʌAandʌrʌsi, ʌcovai itʌtʌdai ʌgai ʌSuusi: \p \v 4 ―Aatʌmʌ ipʌlidi pʌsgʌraagidagi aapi siʌʌscadʌ ʌpʌduñia agai gomaasi. ¿Ducatai maatʌcamu aatʌmʌ isvʌʌsi gomaasi casi ʌpʌduñia agadagi? ―astʌtʌdai. \p \v 5 Taidʌ ʌSuusi aa noragi daidʌ itʌtʌdai: \p ―Gʌnnuucadacavurai, vai tomali ʌmaadutai maitʌnvupuiirumadaiña. \v 6 Muidutai dadia agai daidi caitidamu: “Aanʌ anʌrʌCristo”, dai muidutai vupuiirumadamu ʌgai. \p \v 7 Dʌmos mʌsiʌʌscadʌ cajiomacagi aapimʌ cocodi muiyapʌrʌ maitavʌr duduaadicuda. Vʌʌsi gomaasi gʌaagai isʌpʌduñiagi. Dʌmos gomaasi maiquiaa ʌrcuugadʌ. \v 8 Ʌmo oodami cocoda agai aa oodami, dai ʌmo dʌvʌʌriʌrʌ oidacami cocoda agai ʌmai dʌvʌʌriʌrʌ oidacami. Dai muiyapʌrʌ gigivucudamu dʌvʌʌrai. Dai oidacamu biuugigai, dai siaa caitadamu cocoadami. Vʌʌsi gomaasicʌdʌ utudama gʌaagacai soimaasi taatamu oidigi daama oidacami. \p \v 9 Dʌmos aapimʌ gʌaagai mʌsʌjʌʌgi gʌnnuucadacagi; gʌntʌʌgida magai baitʌguucacami, dai gʌngʌgʌgʌtudadamu aapimʌ quiquiuupiʌrʌ. Dai viaacamu aapimʌ isvan guguucadagi dudunucami vuidʌrʌ dai raraí vuidʌrʌ giñvaavoitudaitai aapimʌ. Poduucai istuidimu aapimʌ isgiñagadagi ʌgai vuitapi. \v 10 Dʌmos maiquiaa aʌcai cuugatʌrʌ tasʌrʌ gʌaagai isaagidagi vʌʌsi oidigi daama oidacami isducatai Diuusi cʌʌgacʌrʌ vuvaidi oodami. \v 11 Dai mʌsiʌʌscadʌ vaama gʌntuutusagi aapimʌ dudunucamiʌrʌ, maitavʌr vuaamʌ ʌnʌliada maimaatʌcatai istʌiyagi, tomali maitʌaagai mʌstʌtʌgitodagi. Diuusi gʌnsoicʌdamu vʌrai aagada mʌstumaasi tʌgitocagi aidʌpʌcʌ. Aapimʌ maiñiooquia agai mosʌʌgi Diuusi Ibʌadʌ gʌnñiooquitudamu. \v 12 Dai oodami gatʌtʌgiada agai ʌʌgi gʌnsusuculi dai gʌnsisiʌʌgi mʌsai coodaiña. Dai dʌʌdʌdʌ gatʌtʌgiada agai ʌʌgi gʌnmaamara. Dai maamaradʌ vui vʌʌtʌcamu gʌndʌʌdʌ dai asta gatʌaanʌdamu coodaragai. \v 13 Dai vʌʌsi oidigi daama oidacami gʌncʌʌdada agai giñvaavoitudaitai aapimʌ. Dʌmos sioorʌ moʌʌ cʌʌga giñvaavoitudadagi siʌʌsi ucami oidacagi oidigi daama ʌgai cʌʌgacʌrʌ vuvaquimu. \p \v 14 ɅDiuusi ñiooquituldiadamigadʌ Daniel ooja sai divia agai ʌmoco ismaacʌdʌ sʌʌlicʌdʌ soimaasi iduñia agai ʌmo istumaasi ʌmapʌcʌrʌ siaaco maiviaa ʌgai oigaragai isvapacʌdagi (sioorʌ nʌidagi idi oojai gʌaagai ismaatʌ caʌcagi). Siʌʌscadʌ nʌijada oodami ispomaasi ʌpʌvuimi, amaasi ʌgai ismaacʌdʌ tami Judeeʌrʌ daraajagi gʌaagai isvoopiagi gigiidamu. \v 15 Dai amaasi sioorʌ vaaqui daama daacagi aidʌ tasʌrʌ aliʌsi gʌaagai isotoma voopiagi maivuvaidacai gʌvustuidaga tuucavidʌrʌ. \v 16 Dai sioorʌ dʌjiana ajioopadagi, maitʌaagai isʌpamu iimiagi gʌnquiiyamu dai vuiyagi gʌnyuucusi. \v 17 Siʌʌ soimaa taatamu ʌooqui ismaacʌdʌ noonoacagi siʌpʌ viaacagi aali sisiʌdami aidʌ tasʌrʌ. \v 18 Aliʌsi gʌaagai isdaanʌdagi Diuusi vai maitʌrtoomococana mʌsiʌʌscadʌ voopiagi. \v 19 Aliʌ soimaa taata agai oodami cascʌdʌ. Vaamioma soimaasi gʌtaatamu amaasi sitomali ʌmo imidagai aidʌsi abiaadʌrʌ idui Diuusi oidigi, dai gooquiʌrʌ tomali ʌmo imidagai maipomaasi gʌtaatama. \v 20 Isbai tʌvʌpi ʌpʌduñiagi gomaasi aidʌ gia vʌʌsi coiyantada oodami dʌmos Diuusi maidagitomu istʌvʌpi ʌpʌduñi gomaasi ʌgai aliʌ oigʌdai ismaacʌdʌ ʌcovai vuvaitu cascʌdʌ. \p \v 21 Amaasi isʌmaadutai povʌntʌtʌdagi: “Dañi tami daja ʌCristo”, mʌsiʌpʌ povʌntʌtʌadagi: “Dañi mʌca daja”, maitavʌr vaavoitudada. \v 22 Dadiav agai yaatavogami dai pocaitiada agai saidʌ ʌrʌCristo dai pocaitiada agai saidʌ ʌrDiuusi ñiñiooquituldiadamigadʌ, daidʌ ivuaada agai naana maasi gʌgʌrducami dai poduucai vupuiirumadada agai asta ʌgai ismaacʌdʌ Diuusi ʌʌgi ʌcovai vuvaitu isistuidiagi. \v 23 Dʌmos aapimʌ avʌr baigʌnduca cascʌdʌ ʌʌquiasdʌrʌ abiaadʌrʌ gʌnaagidi aanʌ gomaasi. \s1 ――― \p \v 24 Dai amaasi siʌʌscadʌ cadaivuñiagi gosoimaa taataragai, tasai tucapi viiya agai dai masaadai gʌiiña agai. \v 25 Dai sisiaavugai suuligia agai tʌvaagiañdʌrʌ, dai vʌʌsi istumaasi oidaga tʌvaagiʌrʌ gigivucudamu. \v 26 Dai amaasi giñtʌʌgimu oodami aanʌ iñsimaacʌdʌ viaa ʌmo sʌʌlicami, iñsimʌʌcadʌrʌ imʌʌdamu icomai saagida guvucadagaicʌdʌ, dai Diuusi dadadaquigadʌ ʌʌmadu. \v 27 Dai ootosamu aanʌ giñtʌtʌaañicaru sai ʌgai ʌmpaidana vʌʌsi ʌoodami ismaacʌdʌ Diuusi ʌcovai vuvaitu vʌʌsi oidigiaiñdʌrʌ dai vʌʌsi tʌvaagiaiñdʌrʌ. \p \v 28 Maatʌvurai aapimʌ idi ñiooqui iñsmaacʌdʌ gʌnaagidia iñagai aanʌ aagaitai ʌiigosi: Siʌʌscadʌ momiacagi mamaaradʌ dai iipoidagi aagadʌ poduucai camaatʌca iscamiaadimi taaco. \v 29 Poduucai ʌʌpʌ mʌsiʌʌscadʌ nʌijadagi iscasi ʌpʌvuidagi gomaasi ismaacʌdʌ caaagidi aanʌ camaatʌca iscayoga ugidagai oidigi. \v 30 Iñsmaacʌdʌ gʌnaagidi aanʌ ʌrvaavoi sai gomaasi ʌpʌduñia agai maiquiaa ugitʌcai oodami sivi oidacami. \v 31 Tʌvaagi dai dʌvʌʌrai ugitimu, dʌmos giññiooqui maiugitimu. \p \v 32 Dʌmos tomali ʌmaadutai maimaatʌ siʌʌscadʌ tomali siuu duucu, tomali ʌDiuusi tʌtʌaañicarudʌ tʌvaagiʌrʌ daraajatai maimaatʌ, tomali aanʌ Diuusi maradʌcatai. Mosʌʌgi gʌrooga Diuusi ʌgai dai maatʌ. \p \v 33 Cascʌdʌ gʌaagai mʌsbaigʌnducagi, dai gamamadadagi maitavʌmaatʌ siʌʌscadʌ ajia agai ʌcaa duucu. \v 34 Gomaasi ʌrʌpan ducami ʌmo cʌʌli siʌʌscadʌ imiagi sibʌcai mʌʌcasi. Maiquiaa imʌcai vipiidiña ʌgai gʌpipiooñiga ʌʌmadutai aa duiñdagai, dai quitaagiña vipieeyi nuucadacami. \v 35 Dai aanʌ ʌʌpʌ imia iñagai dai maimaatʌ siuu duucu divia iñagai cascʌdʌ baigavʌr gʌnduca maimaatʌcatai siuu duucu divia iñagai aanʌ siʌmo imidagai urunuco, siʌpʌ ʌran tucarʌ, siʌpʌ cuujuicai tacucu, siʌpʌ maasicai. \v 36 Todian duucai divimu aanʌ dai cascʌdʌ gʌaagai mʌsbaigʌnducagi. \v 37 Istumaasi gʌnaagidi aanʌ aapimʌ ʌrvʌʌscatai vʌʌtarʌ. Baigavʌr gʌnduca ―astʌtʌdai ʌSuusi gʌmamaatʌrdamiga. \c 14 \s1 ――― \p \v 1 Dai gooca tasai viʌʌgacatadai gopascua vʌʌtarʌ. Gopascua ʌrʌsiaa duudagai istuigaco ʌjudidíu tʌtʌgitoiña aidʌsi Diuusi cʌʌgacʌrʌ vuvaitu Ejiipituaiñdʌrʌ. Vaidʌ ʌbaitʌguucacamigadʌ ʌpapaali ʌʌmadu ʌmamaatʌtuldiadami sʌʌlicami gaagaitadai isducatai yaatagidacai bʌjiagi ʌSuusi dai muaagi. \v 2 Dʌmos icaititadai ʌgai: \p ―Baiyoma asta siʌʌscadʌ daivuñiagi gosiaa duudagai vai poduucai maitʌrvui baacoagi ʌoodami ―ascaiti. \s1 ――― \p \v 3 Vaidʌ ʌSuusi Betaaniʌrʌ daacatadai Simuñi quiidiʌrʌ. ɅSimuñi ʌʌquioma viaacatadai ʌcoocodagai ismaacʌdʌ duvaldi gatuucuga dʌmos cadueeyi ʌgai. Dai aidʌsi mesa vuidʌrʌ daacatadai ʌSuusi, tai ami divia ʌmo ooqui dai bʌʌcati ʌmo tucayu alavastrocʌdʌ duñisicami suudacami asaiti sigian uuvadami sʌʌlicʌdʌ namʌacami. Dai taapai ʌtucayu dai ʌSuusi moodʌrʌ tʌi ʌasaiti sigian uuvaicʌdʌ. \v 4 Tai ʌʌmoco ismaacʌdʌ ami daraajatadai aliʌ baacoi dai aipaco gʌnaatagidimi daidʌ icaiti: \p ―¿Istuisidʌ siaa doodai goovai goasaiti sigian uuvadami? \v 5 Cʌʌga gʌgagaramudai goovai vaamiomacʌdʌ isvaica siento piisu dai ʌcʌdʌ soiñamudai soitutuigami ―ascaiti. \p Dai sʌʌlicʌdʌ baacoi ʌooqui vui. \p \v 6 Dʌmos ʌSuusi itʌtʌdai: \p ―Casiavʌr maiñioocada aapimʌ gooqui vui. Goovai ismaacʌdʌ iñduñi goovai ʌrʌmo istumaasi cʌʌgaducami. \v 7 Soitutuigami vʌʌscʌrʌ viaacamu aapimʌ gʌnsaagida, daidʌ istutuidi aapimʌ iscʌʌga iduiñdagi mʌsiʌʌscadʌ ipʌliadagi. Dʌmos aanʌ gia maisiuu vʌʌscʌrʌ giñnʌijada agai aapimʌ. \v 8 Idi ooqui giñduñi istumaasi istui. Tʌi goovai giñtuucuga sigian uuvadami otoma muquia iñagai aanʌ cascʌdʌ. \v 9 Ismaacʌdʌ gʌnaagidi aanʌ ʌrvaavoi sai tomasiaacoga siaaco gʌaagadagi Diuusi ñiooquidʌ vʌʌsi oidigi daama gʌagada agai ʌʌpʌ istumaasi idui idi ooqui vʌrai poduucai tʌtʌgitoda ―astʌtʌdai ʌSuusi. \s1 ――― \p \v 10 Tai amaasi ʌUudasi Iscaliote, ʌmoco ʌbaivustaama dan gooca mamaatʌrdamigadʌ ʌSuusi, ii daidʌ gaaataga agai ʌbaitʌguucacamigadʌ ʌpapaali ʌʌmadu dai baiduñia agai ñiooqui dai tʌʌgida agai ʌgai ʌSuusi. \v 11 Dai aidʌsidʌ caʌ ʌbaitʌguucacami imaasi aliʌ baigʌnʌʌli dai aagidi ʌgai ʌUudasi sai aa namʌquida agai. Taidʌ ʌUudasi gʌaagacai gaa isducatai gatʌʌgidagi ʌSuusi mʌsai muaana. \s1 ――― \p \v 12 Tai aayi ʌtucamidʌrʌ tasʌrʌ ʌsiaa duudagai istuigaco tʌtʌgitoiña ʌjudidíu aidʌsi Diuusi cʌʌgacʌrʌ vuvaitu Ejiipituaiñdʌrʌ dai istuigaco gʌcuaadana paana maicopodatudicami, dai gʌmumueeyiña ʌmo ali cañiiru dai aa gʌdadaasdiña Diuusi. Taidʌ ʌSuusi mamaatʌramigadʌ itʌtʌdai ʌSuusi: \p ―Vaacoga ipʌlidi aapi tʌsbaiduñiagi cuaadagai idi siaa duudagai vʌʌtarʌ ―astʌtʌdai. \p \v 13 Taidʌ ʌSuusi ootoi gooca gʌmamaatʌrdamiga daidʌ itʌtʌdai: \p ―Iimivurai mʌʌca gʌgʌrʌ quiiquiana, dai ami tʌʌgimu aapimʌ ʌmo cʌʌli vai vaigʌtica agai ʌmo aayi suudagi vʌrai oida. \v 14 Dai siaaco vaquiagi ʌgai vʌrai ami itʌʌda ʌquiʌʌcami: “Ʌmamaatʌtuldiadami icaiti saaco cʌʌca ʌtucavi siaaco gaugia agai ʌgai idi siaa duudagʌrʌ cuaadagai ʌʌmadu aatʌmʌ avʌr tʌʌda”. \v 15 Siʌgai gʌntʌʌgidamu ʌmo tuucavi gʌducami gocua daama vaquiʌrʌ tʌcaviacoga, cabaiduñisicami, vʌrai ami baiduuñi ʌcuaadagai ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 16 Taidʌ ʌmamaatʌrdamigadʌ iji dai aayi ʌgʌgʌrʌ quiiquiʌrʌ, dai vʌʌsi tʌʌ isducatai aagidi ʌSuusi. Dai baidui ʌcuaadagai ʌsiaa duudagai vʌʌtarʌ. \p \v 17 Dai aidʌsi cadidia ami divia ʌSuusi ʌʌmadu gʌmamaatʌrdamiga. \v 18 Dai aidʌsi mesa vuidʌrʌ daraajatai gacueeyi ʌgai, taidʌ ʌSuusi itʌtʌdai: \p ―Sʌʌlicʌdʌ angʌnaagidi sai ʌmaadutai aapimʌ ismaacʌdʌ giñʌʌmadu gacueeyi giñtʌʌgida agai dudunucami siʌgai giñmuaamu ―astʌtʌdai ʌSuusi gʌmamaatʌrdamiga. \p \v 19 Taidʌ ʌmamaatʌrdamigadʌ aliʌ soigʌnʌʌli, dai vʌʌscatai tʌcacaimi daidʌ itʌtʌdaimi: \p ―¿Aanʌnsi ʌʌpʌ? ―astʌi ʌmoco. \p Tai ʌmai potʌi ʌʌpʌ: \p ―¿Aanʌnsio? ―astʌi ʌgʌmai. \p \v 20 Taidʌ ʌSuusi aa noragi daidʌ itʌtʌdai: \p ―Ʌmaadutai aapimʌ baivustaama dan goocaiñdʌrʌava. Goovai ismaacʌdʌ giñsoiña cueeyi ʌgai vaa asocoliʌrʌ. \v 21 Aanʌ iñsmaacʌdʌ viaa ʌmo sʌʌlicami ivueeyi istumaasi aagidi Diuusi ñiooquidʌrʌ dʌmos siʌsoimaa taatamu gocʌʌli ismaacʌdʌ giñtʌʌgida agai sioomʌ ʌrcʌgaicamudai gocʌʌli vʌʌtarʌ ismaivuusaimudai tami oidigi daama ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 22 Dai aidʌsi gacuaadatadai ʌgai, taidʌ ʌSuusi bʌi ʌpaana dai gamamagi dai saasasacai maa gʌmamaatʌrdamiga daidʌ itʌtʌdai: \p ―Ugavurai idi paana. Idi ʌrgiñtuucuga ―astʌtʌdai. \p \v 23 Dai bʌi ʌʌpʌ ʌmo viaacami uuvasi varagadʌ dai gamamadacai maa ʌʌpʌ tai vʌʌscatai ii ʌvaasuaiñdʌrʌ. \v 24 Daidʌ ʌSuusi itʌtʌdai: \p ―Idi ʌrgiñʌʌra ismaacʌdʌ aastia agai muucucai aanʌ sipoduucai gʌoigʌldamu soimaascamigadʌ tomasioorʌ sioorʌ vaavoitudagi. Dai gomaasicʌdʌ canamʌaca agai Diuusi ñiooquidʌ gooquirdadʌ. \v 25 Sʌʌlicʌdʌ angʌnaagidi, ansai camaiyʌʌda iñagai uuvasi varagadʌ asta iñsiʌʌscadʌ iiyagi utudui mʌʌca siaaco gatʌaanʌi Diuusi ―astʌtʌdai ʌSuusi gʌmamaatʌrdamiga. \s1 ――― \p \v 26 Dai canʌʌcai ʌmo nʌidagai iji Oliivosi giidiamu. \v 27 Taidʌ ʌSuusi itʌtʌdai: \p ―Vʌʌscatai aapimʌ ʌʌgi giñviaa agai sivi tucarʌ. Pocaiti Diuusi ñiooquidʌrʌ: “Gʌmuaatudamu pastuuru sicañiirugadʌ aipaco iimimu”. \v 28 Dʌmos siʌʌscadʌ ʌpamu duaaca aanʌ ʌpʌga aimu aanʌ Galileeana isaapimʌ ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 29 Tai amaasi ʌPiiduru itʌtʌdai: \p ―Tomasi vʌʌscatai gʌdagito aanʌan gia maitʌdagitoagi ―astʌtʌdai. \p \v 30 Dʌmos ʌSuusi itʌtʌdai: \p ―Sʌʌlicʌdʌ angʌaagidi sai sivi tucarʌ maiquiaa goocuaja cuujuicai tacucu aapi vaicojo maimaasi aag agai pʌsgiñmaatʌ ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 31 Dʌmos ʌPiiduru vaamioma guvucamicʌdʌ ñioo daidʌ icaiti: \p ―Tomañsi aapi gʌʌmadu muu maitanʌstuagi iñsigʌmaatʌ ―astʌtʌdai. \p Tai vʌʌscatai potʌi ʌʌpʌ. \s1 ――― \p \v 32 Dai amaasi aayi ʌgai ʌmapʌcʌrʌ siaaco Getasemani tʌʌgidu, taidʌ ʌSuusi itʌtʌdai gʌmamaatʌrdamiga: \p ―Tami avʌr daraiva naida aanʌ mʌʌca gamamaadagi ―astʌtʌdai. \p \v 33 Dai vaidacai ʌPiiduru, ʌʌmadu ʌJacovo, ʌʌmadu ʌVuaana, dai duaadicudan tadatuimi dai soigʌʌlidi. \v 34 Daidʌ itʌtʌdai ʌgai gʌmamaatʌrdamiga: \p ―Sʌʌlicʌdʌ soigʌʌlidi giñibʌdaga muquiadan tada. Tanasi avʌr vii aapimʌ, dʌmos maitavʌr coocosi ―astʌtʌdai. \p \v 35 Dai baitʌquioma ii, dai cupuliaco voi dʌvʌʌrapi daanʌi Diuusi sai isbaigacamudai iducai maisoimaa taatamudai ʌgai istumaasi casi ʌpʌduñia agaitadai aidʌ. \v 36 Daidʌ aduucai gamamadai ʌSuusi: \p ―Giñooga, aapi vʌʌsiaʌcatai istutuidi isiduñiagi maitidagito issoimaa taata aanʌ dʌmos vai maitʌpʌduna iducatai aanʌ ipʌliadagi mosʌca isducatai aapi ipʌlidi ―astʌtʌdai ʌSuusi gʌooga. \p \v 37 Dai amaasi ii ʌgai siaaco daraajatadai ʌmamaatʌrdamigadʌ vai coocosʌcatadai, daidʌ itʌtʌdai ʌgai ʌPiiduru: \p ―Simuñi, ¿coosopʌsi? ¿Maitapʌsistui isnʌaadagi tomas ʌmo ora? \v 38 Maitavʌr coocosi dai gamamadadavurai vai maisoimaasi gʌnduiñtuldana ʌDiaavora. Aapimʌ iduñia ʌlidi istumaasi Diuusi ipʌlidi dai vʌʌscʌrʌ maitistui isnʌaadagi dai maidaanʌi aapimʌ Diuusi sai gʌnsoiñana ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 39 Dai imʌcai gamamagi ʌSuusi ʌpamu ʌgai vaa ñiooquicʌdʌ. \v 40 Dai ʌpamu ii siaaco daraajatadai ʌmamaatʌrdamigadʌ vai ʌpamu coocosʌcatadai, aliʌ coocosimucatadai ʌgai mossusuligʌi vupuidʌ. Dai maimaatʌcatadai ʌgai isducatai aa noragidagi ʌSuusi. \v 41 Dai ʌpamu gamamada agai ʌSuusi daidʌ itʌtʌdai gʌmamaatʌrdamiga: \p ―Siviavʌr gia coocosi daidʌ gʌniibʌsta. Casia cʌʌgadu, casi ataayi mʌsiuu duucu giñtʌʌgida agai aanʌ ismaacʌdʌ viaa ʌmo sʌʌlicami giñtʌʌgida magai soimaasi ivuaadami. \v 42 Vaapaigivurai, timʌda. Casia bodʌrʌ imʌi ismaacʌdʌ giñtʌʌgida agai ―astʌtʌdai ʌSuusi. \s1 ――― \p \v 43 Dai quiaa ñioocaitadai ʌSuusi tai ami divia ʌUudasi. Ʌgai ʌrʌmoco ʌbaivustaama dan gooca mamaatʌrdamigadʌ ʌSuusi vai oiditadai mui oodami dai vuucati mamastai dai uusi. Ʌgai ʌrojootosadʌcatadai ʌpapaali baitʌguucacamigadʌ ʌʌmadu ʌmamaatʌtuldiadami sʌʌlicami, ʌjudidíu sonʌrguucacamigadʌ ʌʌmadu. \v 44 Daidʌ ʌUudasi ismaacʌdʌ gatʌʌgida agaitadai ʌSuusi caaagiditadai ʌgai ʌoodami: \p ―Ismaacʌdʌ usupiga aanʌ ʌgiava ʌgai vʌrai bʌi dai cʌʌga vulicami bʌcai ―astʌtʌdai. \p \v 45 Dai mosaayi siaaco daacatadai ʌSuusi daidʌ itʌtʌdai: \p ―Mamaatʌtuldiadami, mamaatʌtuldiadami ―astʌtʌdai. \p Dai usupi. \v 46 Mʌtai otoma bʌi dai vulicami bʌʌcai. \p \v 47 Dʌmos ʌmaadutai ismaacʌdʌ ami daraajatadai vusaitu gʌcusiru dai iquitʌ ʌmo naacadʌ ʌbaitʌcʌaacamigadʌ papaali piooñigadʌ. \v 48 Taidʌ ʌSuusi itʌtʌdai ʌoodami: \p ―¿Tuimʌsi dada aapimʌ dai vuucati uusi dai mamaastai? ¿Dai tuimʌsi giñbʌquia agai, ducami siaanʌ ʌrʌmo ʌʌsivogamicagi? \v 49 Vʌʌs tasai gʌnsaagida daacana aanʌ ʌgʌʌ quiuupagadʌrʌ ʌjudidíu dai gʌnmamaatʌtuldiña Diuusi ñiooquidʌ, mʌtai tomali ʌmo imidagai maitimbʌi. Dʌmos poduucai idui aapimʌ vaidʌ ʌpʌduuna isducatai oojisi Diuusi ñiooquidʌrʌ ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 50 Tai vʌʌscatai ʌmamaatʌrdamigadʌ voopoi dai ʌʌgi viaa ʌSuusi. \s1 ――― \p \v 51 Dʌmos ʌmo gʌʌli apiaoiditadai ʌSuusi dai maitʌaadacatadai yuucusi mosʌmo icuusi tʌigigi mʌtai bʌi ʌgai ʌicusdʌaiñdʌrʌ. \v 52 Tai ʌgai anaasi viaa gʌicuusi dai mosmʌʌ. \s1 ――― \p \v 53 Mʌtai bʌidacai ʌSuusi ʌbaitʌcʌaacamigadʌ ʌpapaali, taidʌ gʌnʌmpagi vʌʌsi ʌpapaali tʌtʌaanʌdamigadʌ ʌʌmadu ʌsonʌrguucacamigadʌ ʌjudidíu ʌʌmadu ʌmamaatʌtuldiadami sʌʌlicami. \v 54 Vaidʌ ʌPiiduru mosmʌʌcasdʌrʌ oiditadai ʌgʌʌ baitʌcʌaacamigadʌ papaali tuisiquigadʌrʌ ucami. Anaasi tuisicana vii ʌgai ʌʌmadu sandaaru gʌucada taí. \p \v 55 Vaidʌ ʌtʌtʌaanʌdamigadʌ papaali ʌʌmadu vʌʌs ʌsonʌrguucacamigadʌ ʌjudidíu ʌʌmadu dudunucami gatʌcacaitadai astuma soimaasi idui ʌSuusi daida gatʌaañia agai muaragai. Dʌmos maitʌʌ ʌgai istumaasi soimaascami vui ʌSuusi. \v 56 Vai muidutai mosyaatagʌi ʌSuusi, dai maiʌmadugan duucai aagai. \v 57 Vai aa mosyaatagʌi daidi caiti: \p \v 58 ―Aatʌmʌ caʌ vaidi icaiti goovai: “Aanʌan daitudagi gogʌʌ quiuupagadʌ ʌjudidíu ismaacʌdʌ idui oodami dai vaica tasaicʌdʌ ʌpamu iduñimu aanʌ ʌmai quiuupai dai ʌgai maitʌroodami duñidʌca agai”, pocaiti goovai ―ascaiti ʌoodami. \p \v 59 Dʌmos vʌʌscʌrʌ maiʌmaduga maasi ñioocai ʌoodami. \p \v 60 Tai amaasi ʌgʌʌ baitʌcʌaacamigadʌ ʌpapaali cʌquiva vʌʌscatai saagida daidʌ itʌtʌdai ʌgai ʌSuusi: \p ―¿Tumaasi goovai ismaacʌdʌ aagai goovai gʌvui? ¿Maitapʌs gaaa noragida agai? ―astʌtʌdai. \p \v 61 Dʌmos ʌSuusi maiñioocacai vii, dai apiamaitadaga. Taidʌ ʌbaitʌcʌaacamigadʌ papaali ʌpamu tʌcacai daidʌ itʌtʌdai: \p ―¿Aapipʌsi ʌrʌCristo Diuusi maradʌ? Diuusi gia siaa duutadai aatʌmʌ ―astʌtʌdai. \p \v 62 Taidʌ ʌSuusi itʌtʌdai: \p ―Ʌjʌʌ Diuusi maradʌana. Dai aapimʌ giñtʌʌgimu aanʌ siʌʌscadʌ Diuusi ismaacʌdʌ sʌʌlicʌdʌ viaa guvucadagai giñmaaquiagi ʌmo sʌʌlicami dai giñtʌʌgimu aapimʌ siʌʌscadʌ tʌvaagiaiñdʌrʌ imʌda aanʌ iicomai saagida ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 63 Taidʌ ʌbaitʌcʌaacamigadʌ papaali saasarai gʌyuucusi baamucai caʌcatai istumaasi aagai ʌSuusi daidʌ itʌi: \p ―¿Tuisidʌ gaagaiña aatʌmʌ vaamioma nʌijadami? \v 64 Aapimʌ cacaʌ isducatai caiti goovai sai ʌpan tuiga Diuusi. ¿Mʌtumaasi tʌtʌgitoi? ―astʌtʌdai. \p Vai vʌʌscatai aagidi sai gatʌaanʌna muaaraga. \p \v 65 Vai ʌʌmoco sisividimi, dai iiñapai vuivasadʌ dai gʌvai daidʌ itʌtʌdai: \p ―Maatʌñi toorʌ gʌgʌgʌ ―astʌtʌdai. \p Vaidʌ ʌsandaaru vuivasana gʌvai. \s1 ――― \p \v 66 Vaidʌ ʌPiiduru maigotana tuisicana daacatadai, tai ami divia ʌmo cusñirugadʌ ʌbaitʌcʌaacamigadʌ papaali. \v 67 Dai nʌiditai istaicovai daja ʌPiiduru cʌʌga gʌtʌgito nʌnʌidi daidʌ itʌtʌdai: \p ―Aapiapʌ ʌʌpʌ ʌʌmadu aimʌraiña ʌSuusi Nasareetʌrʌ oidacʌdʌ ―astʌtʌdai. \p \v 68 Dʌmos ʌPiiduru ʌsto daidʌ itʌtʌdai: \p ―Maitan maatʌ aanʌ ʌgai, tomali maimaatʌ aanʌ pʌstumaasi agai aapi ―astʌtʌdai. \p Dai ii ʌPiiduru abiaadʌrʌ dai quitaagiña cʌquiva. Tai cuujui ʌmo tacu cʌliadʌ. \v 69 Taidʌ ʌcusñiru ʌpʌpʌ vui nʌnʌaava ʌPiiduru daidʌ itʌtʌdai ʌgai ismaacʌdʌ ami daraajatadai: \p ―Gooviavʌr aduñdʌ gomaisapicʌdʌ ―astʌtʌdai. \p \v 70 Dʌmos ʌPiiduru ʌsto. Tai bolaascʌdʌ ʌgai ismaacʌdʌ ami daraajatadai ʌpamu itʌtʌdai ʌgai ʌPiiduru: \p ―Sʌʌlicʌdʌ pʌraduñdʌ aapi goSuusi. Galileeʌrʌ oidacami aapi ʌʌpʌ di, dai ʌpa maasi ñioocai aapi goSuusi aaduñdʌ ―astʌtʌdai. \p \v 71 Vaidʌ ʌPiiduru galnaasi ñiooquimi daidʌ icaiti: \p ―Maatʌ Diuusi nai aanʌ maimaatʌ gocʌʌli ismaacʌdʌ agai aapimʌ ―astʌtʌdai. \p \v 72 Tai ʌpʌpʌ cuujui tacu cʌliadʌ, taidʌ ʌPiiduru tʌgito istʌtʌdai ʌSuusi sai maiquiaa cuujuicai tacucu goocuaja ʌgai vaicojo itʌiya agaitadai sai maimaatʌ ʌSuusi. Dai tʌgito ʌgai gomaasi dai sosua. \c 15 \s1 ――― \p \v 1 Dai mosmaasicai gʌnʌmpagi ʌtʌtʌaanʌdamigadʌ ʌpapaali, ʌʌmadu ʌsonʌrguucacamigadʌ ʌjudidíu ʌʌmadu ʌmamaatʌtuldiadami sʌʌlicami, ʌʌmadu vʌʌscatai tʌtʌaanʌdami. Dai vulicami bʌcai ʌSuusi dai tʌʌgi ʌPilaato. \v 2 Taidʌ ʌPilaato tʌcacai daidʌ itʌtʌdai: \p ―¿Aapipʌsi ʌrraígadʌ ʌjudidíu? ―astʌtʌdai. \p Taidʌ ʌSuusi itʌtʌdai: \p ―Ʌjʌ, poduuquiava pʌsducatai agai ―astʌtʌdai. \p \v 3 Vaidʌ ʌtʌtʌaanʌdamigadʌ ʌpapaali naana maasicʌdʌ gʌpiʌrʌ vuupaimi. \v 4 Vaidʌ ʌPilaato ʌpamu itʌtʌdai ʌSuusi: \p ―¿Maitapʌs gaaa noragida agai tomali ʌmo ñiooqui? Dañi vʌʌ naana maasicʌdʌ gʌpiʌrʌ gʌvuupai goovai ―astʌtʌdai. \p \v 5 Dʌmos ʌSuusi maiaa noragi tomali ʌmo ñiooqui. Cascʌdʌ ʌPilaato maitʌtʌgaitadai istumaasi tʌgitoagi. \s1 ――― \p \v 6 Vaidʌ ʌPilaato dadagitoiña ʌmo maisapicami aidʌ siaa duudagʌrʌ ʌʌgi poduucai gʌviidacatadai ʌgai isdadagitoldiadagi ʌoodami ʌʌgi ismaacʌdʌ ipʌliadagi ʌgai. \v 7 Vai ami maisacariʌrʌ cuupicatadai ʌmo cʌʌli Baraavási tʌʌgiducami ʌʌmadu aa ismaacʌdʌ coitadai oodami ʌmo cocodiʌrʌ. \v 8 Tai ami dada ʌoodami dai aagidimi ʌPilaato saidʌ iduuna poduucai isduucai ivuaadana ʌgai vʌʌsi uumigi. \v 9 Taidʌ ʌPilaato aa noragi daidʌ itʌtʌdai: \p ―¿Ipʌlidimʌsi isgʌndagitolda aanʌ gʌnraíga? ―astʌtʌdai. \p \v 10 ɅPilaato maatʌcatadai isʌtʌtʌaanʌdamigadʌ ʌpapaali vui baacoicatadai ʌSuusi. Ʌgai cʌʌdaitadai ʌSuusi oidatucuitai mui oodami dai cascʌdʌ gatʌʌgi ʌSuusi. \v 11 Dʌmos ʌtʌtʌaanʌdamigadʌ ʌpapaali avʌnaqui ʌoodami sai baiyoma gataanʌna ʌBaraavási. \v 12 Taidʌ ʌPilaato tʌcacai daidi tʌtʌdai: \p ―¿Dai tumaasi ipʌlidi aapimʌ isiduñia aanʌ goocʌdʌ ismaacʌdʌ ʌjudidíu raígadʌ aagai aapimʌ? ―astʌtʌdai ʌPilaato. \p \v 13 Tai ʌgai ijiña daidʌ itʌtʌdai: \p ―Siisañi curusiaba ―astʌtʌdai. \p \v 14 Taidʌ ʌPilaato itʌtʌdai: \p ―¿Tumaasi soimaasi iducami goovaio? ―astʌtʌdai. \p Tai ʌgai ʌpamu ijiña daidʌ itʌtʌdai: \p ―Siisañi curusiaba ―astʌtʌdai. \p \v 15 Vaidʌ ʌPilaato maitipʌliditadai isvui baacoagi ʌoodami cascʌdʌ dagitoli Baraavási, dai gatʌjai mʌsai gʌicarsana ʌSuusi dai gooquiʌrʌ gatʌjai curusiaba siisaragai. \p \v 16 Taidʌ ʌsandaaru vaidacai ʌSuusi tuisicamu dai ami ʌmpagi vʌʌsi ʌsandaaru. \v 17 Dai aadi yuucusi moraduacami daidʌ iduñi ʌmo cooronai uuparaicʌdʌ dai cʌʌsi sai ʌpa maascana ʌmo raí dai poduucai parunai. \v 18 Dai vʌʌscatai iiñacai daidʌ icaiti: \p ―Tan cʌʌca ʌraígadʌ ʌjudidíu ―ascaiti. \p \v 19 Dai ʌmo ali uusicʌdʌ moodʌrʌ gʌvai. Dai sisividi, dai gʌntootonacʌdʌ guguucai dai siaa duutudadan vueeyi. \v 20 Vʌʌsi poduucai parunai ʌgai dai gooquiʌrʌ uupasi ʌyuucusi moraduacʌdʌ dai ʌʌgi yuucusidʌ aadi. Dai gooquiʌrʌ vusaitu abiaadʌrʌ dai curusiaba siisa agai. \s1 ――― \p \v 21 Vai ʌmo cʌʌli Sireñiʌrʌ oidacami Simuñi tʌʌgiducami ʌgai ʌroogadʌ Lejandro ʌʌmadu Rufo. Dai oidigaiñdʌrʌ imʌitadai ʌgai dai amui daivusai mʌtai goguama cusuvi ʌcurusi ismaacʌdʌ cusuvaticatadai ʌSuusi. \p \v 22 Mʌtai bʌʌcai ʌSuusi ʌmapʌcʌrʌ siaaco Gólgota aagaiña saidʌ itʌiya ʌlidi oodami moodʌ. \v 23 Dai oida agaitadai ʌgai uuvasi varagadʌ ʌʌcocami vʌʌnacami miira taidʌ ʌSuusi maitipʌli isiiyagi. \v 24 Mʌtai curusiaba siisa. Vaidʌ ʌsandaaru nʌʌnʌitudai volao dai nʌida agai sooriatai vuiya agai ʌSuusi yuucusidʌ dai astumaasi ajia agai ʌʌmadutai. \p \v 25 Quiaa ʌrquiaamococatadai aidʌmʌsi curusiaba siisa ʌSuusi. \v 26 Daidʌ ʌoojai mʌsmaacʌdʌ ooja curusiaba dai agai mʌstuisidʌ gatʌjai muaaragai, icaiti ʌʌpʌ: “Raígadʌ judidíu”. \v 27 Dai abaana ʌSuusi ticurusiaba siisisa gooca ʌʌsivogami ʌʌpʌ ʌmoco sʌʌlisa padʌrʌ ʌmai curusiaba dai ʌgʌmai oogisa padʌrʌ ʌmai curusiaba. \v 28 Poduucai ʌpʌdui saidʌ ʌpʌduuna ismaacʌdʌ aagai oojiʌrʌ ismaacʌdʌ icaiti: “Oodami soimaasi ivuaadami duucai nʌidi ʌCristo”. \p \v 29 Dai ismaacʌdʌ amui dʌgavuscʌi galnaasi ñiooqui suuligidi ʌSuusi dai gidai gʌnmoomo parunaitai ʌSuusi daidʌ itʌtʌdai: \p ―Epa aapi pʌsmaacʌdʌ pocaiti pʌsaidʌ istutuidi isdaitudagi ʌgʌʌ quiuupagadʌ ʌjudidíu dai vaica tasaicʌdʌ ivueeyi ʌpamu, \v 30 cʌʌgacʌrʌ igʌvuusaida aapi ʌʌgi dai tʌvañi curusiaiñdʌrʌ ―astʌtʌdai. \p \v 31 Poduucai ʌʌpʌ parunai ʌtʌtʌaanʌdamigadʌ papaali ʌʌmadu ʌmamaatʌtuldiadami sʌʌlicami dai aipaco gʌnaagidi daidʌ icaiti: \p ―Cʌʌgacʌrʌ vuvaitu goovai aa dai goovai ʌʌgi gia maitistutuidi iscʌʌgacʌrʌ gʌvuusaidagi. \v 32 Isnʌijada aatʌmʌ goCristo raígadʌ ʌjudidíu issivi tʌvañiagi curusiaiñdʌrʌ, aidʌ gia vaavoitudan tada aatʌmʌ ―ascaiti. \p Dai asta ʌcʌcʌʌli ismaacʌdʌ saigiʌcatadai soimaasi ñiooqui suuligidi ʌSuusi. \s1 ――― \p \v 33 Dai dan duucu vʌʌsi oidigi tucapi vii coigʌsʌco tasai uucami. \v 34 Dai aidʌ uruno tadaco gʌgʌrʌ iiña ʌSuusi daidi caiti: \p ―Eloi, Eloi, ¿Lama sabactani? ―ascaiti. \p Sai ʌgai itʌiya ʌlidi: GiñDiuusiga, giñDiuusiga, ¿Tuipʌsidʌ giñdagito? \p \v 35 Dai ʌʌmoco ismaacʌdʌ ami daraajatadai caʌ ispocaiti ʌgai daidʌ icaiti: \p ―Dañi, vapaidi goovai ʌDiuusi ñiooquituldiadamigadʌ Eliiasi ―ascaiti. \p \v 36 Tai ʌmaadutai mʌʌ dai bʌi ʌmo visocli dai vadʌitu uuvasi varagadʌ ʌʌcocamicʌdʌ, dai ʌmo uusi tʌvʌducami cuugʌrʌ daí ʌvisocoli dai miaadʌrʌ dadasdi ʌSuusi sai visiusuna daidʌ icaiti: \p ―Tʌdagito sabai diviana Eliiasi dai tʌvaiñdana ―ascaiti. \p \v 37 Taidʌ ʌSuusi gʌgʌrʌ iiña daida muu. \v 38 Vaidʌ ʌgʌʌ icuusi ismaacʌdʌ ʌgʌʌ quiuupagadʌrʌ ʌjudidíu sagiʌcatadai ʌpan ʌʌsi covoca ʌmo sueeyi dai ʌrana sʌʌli sarai tʌcavidʌrʌ abiaadʌrʌ mʌtana ucami. \v 39 Daidʌ ʌcapitán romanu ismaacʌdʌ vuidʌrʌ cʌaacatadai ʌSuusi tʌʌgacai isducatai iiña ʌgai dai isducatai muu icaiti: \p ―Sʌʌlicʌdʌ qui ʌrDiuusi maradʌcatadai gocʌʌli ―ascaiti. \p \v 40 Ʌʌmoco ooqui mʌcasdʌrʌ nʌiditadai ʌʌpʌ. Ʌgai saagida daraajatadai María Madaliña, dai María ismaacʌdʌ ʌrdʌʌdʌ Jacovo ʌʌmadu Osee. Vai ali Jacovo aagaiña oodami Jacovo. Dai modaja ʌʌpʌ Salomé. \v 41 Idi ooqui oidatucuiña ʌSuusi dai soicʌiña aidʌsi Galileeana aimʌraiña ʌgai. Dai muiducatadai aa ooqui ismaacʌdʌ oiditadai ʌSuusi Jerusaleenʌrʌ uucami. \s1 ――― \p \v 42 Dai caurui dai aidʌ baivuaadana ʌjudidíu vʌʌsiaʌcatai dai siaadico ibʌstaragaicatai maitistuma vuaadana. \v 43 Tai ami divia Osee Arimateeʌrʌ oidacami, dai ʌgai ʌrʌmo gʌʌ tʌaanʌdamicatadai ʌʌpʌ. Dai ʌgai nʌnʌracatadai siʌʌscadʌ gatʌaanʌda agai Diuusi. Dai maiduaadicuitai vaa siaaco daacatadai Pilaato dai taí oigaragai dai tʌvaiñda agai ʌSuusi tuucugadʌ dai yaasa agai. \v 44 Taidʌ Pilaato maitʌʌ isducatai tʌgituagi maicʌʌga maatʌcatai isbai camuu ʌgai. Dai vaí ʌcapitán dai tʌcaca agai sabai camuu. \v 45 Vaidʌ ʌcapitán aagidi sai camuu. Taidʌ Pilaato maa oigaragai ʌOsee isyaasagi ʌSuusi. \v 46 Taidʌ Osee savʌli ʌmo icuusi namʌacami dai tʌvañi ʌmuuquiadʌ dai ʌicuusiʌrʌ biisa. Dai ʌmo aitʌana siaaco cadʌgarsicatadai ami tʌʌ. Dai taagiña daí ʌmo gʌʌ odai. \v 47 Vaidʌ María Madaliña ʌʌmadu María Osee dʌʌdʌ nʌidi mʌsiaaco tʌʌ ʌSuusi. \c 16 \s1 ――― \p \v 1 Dai cadaivunucai ʌibʌstaragai tasʌrʌ, taidʌ María Madaliña ʌʌmadu María Jacovo dʌʌdʌ ʌʌmadu Salomé, ʌgai savʌli sigian uuvadami dai toida agai ʌmuuquiadʌ. \v 2 Dai tumiñoco ʌʌqui iji ʌgai siaaco yaasapicatadai ʌSuusi. Tasai vusaico aayi ʌgai. \v 3 Dai aipaco gʌnaagidimi ʌgai daidʌ icaitimi: \p ―¿Sioorʌ maigovai daasamu ʌgʌʌ odai sivaapaquimu aatʌmʌ? ―ascaitimi. \p \v 4 Dai nʌnʌaavacai tʌʌ ʌgʌʌ odai vai camaianaasi daacatadai. \v 5 Tai ʌgai vaapa siaaco yaasapicatadai ʌSuusi, dai ami tʌʌ ʌmo Diuusi tʌaañicarudʌ. Ʌgai ʌpa maasi ʌmo gʌʌli vai sʌʌlisa padʌrʌ daacatadai, dai mʌtana ugurui yuucusidʌ dai tootoaja. Taidʌ ʌooqui aliʌ duduaadimu. \v 6 Dʌmos ʌDiuusi tʌaañicarudʌ itʌtʌdai: \p ―Maitavʌr duduaadicuda. Aapimʌ gaagai ʌSuusi ismaacʌdʌ Nasareetʌrʌ oidacatadai, ʌgai mʌsmaacʌdʌ curusiaba siisa. Dʌmos ʌgai caduaaca maitatiipu tami. Nʌidavurai movai mʌsiaaco tʌʌ. \v 7 Iimivurai dai aagida ʌPiiduru ʌʌmadu ʌgaa mamaatʌrdamigadʌ ʌSuusi saidʌ ʌSuusi ʌpʌga ajiagai Galileeʌrʌ isaapimʌ. Ami tʌʌgimu aapimʌ poduucai isduucai gʌnaagidi ʌgai ―astʌtʌdai ʌDiuusi tʌaañicarudʌ. \p \v 8 Taidʌ ʌooqui voopoi abiaadʌrʌ duduaadimucai dai giigivuquimi. Dai maiaagidi ʌgai tomali ʌmaadutai aliʌ duduaadimucai. \s1 ――― \p \v 9 Aidʌsi duaaca ʌSuusi ʌʌpʌga gʌmaasitu ʌgai María Madaliña vuitapi ismaacʌdʌaiñdʌrʌ vuvaitu ʌgai cuvaracami Diaavora tʌtʌaañicarudʌ. \v 10 Tai ʌgai ii dai aagidi ʌgai ismaacʌdʌ ʌʌmadu ajioopaiña ʌSuusi. Ʌgai aliʌ soigʌnʌliditadai dai suaanʌitadai. \v 11 Dai aidʌsi caʌ ʌgai isduaaca ʌSuusi, dai isnʌidi ʌooqui ʌgai maivaavoitu. \s1 ――― \p \v 12 Dai gooquiʌrʌ ʌSuusi gʌmaasitu ʌma duucai gooca gʌoidatucudami vuitapi. Ʌgai oidigamu iimʌitadai. \v 13 Tai ʌgai iji dai aagidi ʌgaa, dai tomali poduucai maivaavoitu ʌgai. \s1 ――― \p \v 14 Tai gooquiʌrʌ gʌmaasitu ʌSuusi ʌbaivustama dan ʌmoco mamaatʌrdami vuitapi aidʌsi mesa vuidʌrʌ daraajatadai ʌgai. Daidʌ ʌSuusi bagaimi gʌmamaatʌrdamiga maivaavoidaracatai ʌgai maivaavoitudacai ʌgai ʌgaa ismaacʌdʌ aagidi isnʌidi isduaaca. \v 15 Daidʌ itʌtʌdai: \p ―Iimivurai vʌʌsi oidigi daama dai aagida vʌʌsi oidigi daama oidacami sai casi istutuidi iscʌʌgacʌrʌ vuvaquiagi. \v 16 Dai sioorʌ vaavoitudagi dai gʌnvapaconagi ʌgai cʌʌgacʌrʌ vuvaquimu. Dai sioorʌ maivaavoitudagi ʌgai Diaavora ʌʌmadu iimimu. \v 17 Dai naana maasi istumaasi gʌgʌrducami ivuaadamu sioorʌ giñvaavoitudagi. Vuviadamu ʌgai oodamiaiñdʌrʌ Diaavora tʌtʌaañicarudʌ giñguvucadacʌdʌ dai ʌmamaasi ñiooqui ñioocadamu ismaacʌdʌ maimaatʌcana ʌgai. \v 18 Dai gʌnnoonovicʌdʌ vuudamu ʌgai gʌgʌrʌ coocoyi. Dai isyʌʌda ʌgai muuquigami maigalvuaadamu. Dai coococoidadʌ daama daraasadamu ʌgai gʌnnoonovi sidʌ ʌcoococoidadʌ duduaadʌdamu ―astʌtʌdai ʌSuusi gʌmamaatʌrdamiga. \s1 ――― \p \v 19 Dai aidʌsi canaatocai ñiooqui gʌrtʌaanʌdamiga Suusi gʌmamaatʌrdamiga, taidʌ Diuusi vaidacai tʌvaagiamu dai maa ʌmo gʌʌ sʌʌlicami. \v 20 Taidʌ ʌmamaatʌrdamigadʌ aipaco iji dai aagidi oodami sai casi istutuidi iscʌʌgacʌrʌ vuvaquiagi vaavoitudacai gʌrtʌaanʌdamiga Suusi Cristo. Dai ʌgai vaa Suusi Cristo soicʌiña aa duiñdadʌrʌ vai ʌgai naana maasi gʌgʌrducami ivuaadana dai poduucai maasiuldi sai ismaacʌdʌ aagaiña ʌgai ʌrvaavoi. \p Dai mosʌcaasi.