\id MAT \h MATAIVO \toc1 Mataivo ooja istumaasi ivuaadana ʌSuusi Cristo aidʌsi aimʌraitadai tami oidigi daama \toc2 MATAIVO \toc3 Mt. \mt1 Mataivo ooja istumaasi ivuaadana ʌSuusi Cristo aidʌsi aimʌraitadai tami oidigi daama \c 1 \p \v 1 Potʌʌtʌgiducatadai ʌʌqui aaduñdʌcarudʌ Suusi Cristo ismaacʌdʌ ʌrcajiudadʌ ʌraí Davicaru dai Davicaru ʌrcajiudadʌ Avraañicaru. \p \v 2 Avraañicaru ʌroogadʌ Isaacaru, Isaacaru ʌroogadʌ Jacocaru, Jacocaru ʌroogadʌ Judacaru dai aa ismaacʌdʌ maamarai ʌgai. \v 3 Judacaru ʌroogadʌ Paaresicaru daidʌ Saaracaru daidʌ ʌdʌʌdʌ Tamara tʌʌgiducatadai, Paaresicaru ʌroogadʌ Esinomicaru, Esinomicaru ʌroogadʌ Aramacaru. \v 4 Aramacaru ʌroogadʌ Aminadabacaru, Aminadabacaru ʌroogadʌ Naasonacaru, Naasonacaru ʌroogadʌ Salmonacaru, \v 5 Salmonacaru ʌroogadʌ Boosocaru daidʌ ʌdʌʌdʌ Raaba tʌʌgiducatadai, Boosocaru ʌroogadʌ Obedicaru daidʌ ʌdʌʌdʌ Ruuta tʌʌgiducatadai, Obedicaru ʌroogadʌ Isaícaru. \v 6 Isaícaru ʌroogadʌ ʌraí Davicaru, daidʌ ʌraí Davicaru ʌroogadʌ Salomoñicaru daidʌ ʌdʌʌdʌ ʌrUriiasicaru ooñigadʌ. \p \v 7 Daidʌ Salomoñicaru ʌroogadʌ Roboamicaru, Roboamicaru ʌroogadʌ Aviiasicaru, Aviiasicaru ʌroogadʌ Asacaru, \v 8 Asacaru ʌroogadʌ Josapaatacaru, Josapaatacaru ʌroogadʌ Joramacaru, Joramacaru ʌroogadʌ Usiasicaru, \v 9 Usiasicaru ʌroogadʌ Jotamacaru, Jotamacaru ʌroogadʌ Acasicaru, Acasicaru ʌroogadʌ Esequiiasicaru, \v 10 Esequiiasicaru ʌroogadʌ Manaseesicaru, Manaseesicaru ʌroogadʌ Amoñicaru, Amoñicaru ʌroogadʌ Josiiasicaru, \v 11 Josiiasicaru ʌroogadʌ Jeconiiasicaru dai aa ismaacʌdʌ maamarai ʌgai. Ʌgai oidacatadai aidʌsi ʌraígadʌ Bavilooniana oidacami divia dʌvʌʌragadʌana ʌjudidíu dai maisapicami vuucai mui gʌdʌvʌʌragamu. \p \v 12 Dai gooquiʌrʌ Jeconiiasicaru ʌroogadʌ Salatielicaru, Salatielicaru ʌroogadʌ Sorovaveelicaru, \v 13 Sorovaveelicaru ʌroogadʌ Aviudicaru, Aviudicaru ʌroogadʌ Eliaquiimicaru, Eliaquiimicaru ʌroogadʌ Asoracaru, \v 14 Asoracaru ʌroogadʌ Sodocaru, Sodocaru ʌroogadʌ Aquimicaru, Aquimicaru ʌroogadʌ Eliudacaru, \v 15 Eliudacaru ʌroogadʌ Eleasaracaru, Eleasaracaru ʌroogadʌ Matanacaru, Matanacaru ʌroogadʌ Jacocaru, \v 16 Jacocaru ʌroogadʌ Osee ismaacʌdʌ ʌrcunadʌ María dai María ʌrdʌʌdʌ Suusi ismaacʌdʌ ʌrʌCristo. \p \v 17 Tami gʌaagai baivustaama dan maacova oodami ismaacʌdʌ oidacatadai aidʌsi oidacatadai Avraañicaru abiaadʌrʌ asta aidʌsi oidacatadai Davicaru uucami tomasi maivʌʌsi ʌʌpana oidacatadai dai ʌʌpʌ baivustaama dan maacova Davicaru abiaadʌrʌ asta aidʌsi ʌraí Bavilooniʌrʌ oidacami maisapicami vuucai ʌjudidíu Bavilooniamu ʌgai maivʌʌscatai ʌʌpana oidacatadai dai ʌʌpʌ baivustaama dan maacova aidʌ abiaadʌrʌ asta aidʌsi vuusai ʌCristo, ʌgai maivʌʌscatai ʌʌpana oidacatadai. \s1 ――― \p \v 18 Aduucai ʌpʌdui tai divia Suusi Cristo: María ʌrdʌʌdʌ dai casi ʌrgʌncuucunacamicatadai ʌgai ʌʌmadu ʌOsee dʌmos maiquia ʌmapai oidacatadai, taidʌ María nonoatu guvucadadʌcʌdʌ Diuusi Ibʌadʌ. \v 19 ɅOsee ʌrʌmo cʌʌli cʌʌga tuigacami dai maitipʌliditadai ismatiagi ʌoodami isnonoacatadai ʌMaría, baiyoma ipʌliditadai ʌgai isʌstocai dagituagi sai maisoimaa taatatuldana ʌtʌtʌaanʌdamigadʌ. \v 20 Dai aidʌsi quiaa tʌtʌgitoitadai ʌOsee gomaasi, tai coosigadʌrʌ gʌmaasitu ʌmo Diuusi tʌaañicarudʌ daidʌ itʌtʌdai: \p ―Osee Davicaru cajiudadʌ, maitiduaadicuda vʌʌnañi ʌMaría vaidʌ ʌrgʌooñiacana, Diuusi Ibʌadʌ guvucadadʌcʌdʌ viaaca agai ʌgai ʌali oodami. \v 21 Ʌgai marata agai ʌmo ali gʌʌli pai Suusi tʌʌtʌ. ɅSuusi cʌʌgacʌrʌ vuvaida agai oodami soimaascamigadʌaiñdʌrʌ ismaacʌdʌ vaavoitudagi cascʌdʌ potʌʌgiduca agai ʌgai ―astʌtʌdai. \p \v 22 Aidʌsi ʌpʌdui gomaasi aidʌ ʌpʌdui ismaacʌdʌ aagai Diuusi gʌñiooquituldiadamigacʌdʌ saidʌ icaiti: \q1 \v 23 Ʌmo ali tʌji nonoatumu dai maratamu ʌmo ali gʌʌli dai Emanuel aagadamu oodami. \m Ascaiti Diuusi. Emanuel itʌiya ʌlidi: Diuusi gʌrʌʌmadu daacana. \p \v 24 Dai aidʌsi nʌnʌa ʌOsee poduucai idui isducatai aagidi ʌDiuusi tʌaañicarudʌ, vʌʌna ʌgai ʌMaría. \v 25 Dʌmos maiaabana voo ʌgai asta aidʌsi marai ʌMaría. Ʌgai ʌrtuucamidʌrʌ maradʌ tai Suusi tʌʌtʌ. \c 2 \s1 ――― \p \v 1 ɅSuusi Beleenʌrʌ vuusai Judeea dʌvʌʌriʌrʌ, aidʌsidʌ ʌEroodʌsi ʌrraícatadai ami dʌvʌʌriʌrʌ. Tai ami Jerusaleenʌrʌ Judeea dʌvʌʌriʌrʌ dada chiʌʌqui cʌcʌʌli. Jerusaleenʌrʌ siooma muidu oidacami siaa ʌʌmapʌcʌrʌ Judeea dʌvʌʌriʌrʌ. Ʌcʌcʌʌli ismaacʌdʌ ami dada cʌʌ maatʌ nʌidi sisiaavugai. Siaalico padʌrʌ dada ʌcʌcʌʌli, \v 2 dai gatʌcacaimi daidʌ icaitimi: \p ―Vaaco daja aapimʌ judidíu gʌnraíga ismaacʌdʌ vuusai, nʌidi aatʌmʌ siaavugaigadʌ cascʌdʌ dada aatʌmʌ dai siaa duutuda ragai ―ascaiti ʌcʌcʌʌli. \p \v 3 Dai aidʌsidʌ ʌraí Eroodʌsi maí gomaasi aliʌ duaadimu ʌgai. Ʌgai poʌliditadai isoidaca agai ʌmai raí siʌgai camaitatʌaanʌda agaitadai. Dai vʌʌsi ʌoodami Jerusaleenʌrʌ oidacami aliʌ duduaadimu ʌʌpʌ. Ʌgai poʌliditadai isʌtʌtʌaanʌdami istutuiditadai isgʌncocodagi. \v 4 Taidʌ ʌEroodʌsi ʌmpagi vʌʌsi ʌpapaali baitʌguucacamigadʌ, ʌʌmadu ʌmamaatʌtuldiadami Diuusi sʌʌlicamigadʌ dai tʌcacai saaco vuusia agaitadai ʌCristo. \v 5 Tai ʌgai aa noragi daidʌ itʌtʌdai: \p ―Beleenʌrʌ tami Judeea dʌvʌʌriʌrʌ, dai Diuusi ñiooquituldiadamigadʌ ooja sai pocaiti Diuusi: \q1 \v 6 Ismaacʌdʌ Beleenʌrʌ oidaca agai Judeea dʌvʌʌriʌrʌ aa judidíu vaamioma siaa duutuadamu siaa judidíu. \q1 Ʌgai saagida vuusia agai ʌmo gʌʌ tʌaanʌdami. \q1 Dai ʌgai tʌaanʌdamu ʌjudidíu. \m Ascaiti Diuusi ―astʌtʌdai ʌgai. \p \v 7 Taidʌ ʌEroodʌsi ʌstocai vaí ʌcʌcʌʌli ismaacʌdʌ dada siaalico padʌrʌ, dai cʌʌga tʌcacai suu duucu gʌmaasitu ʌsiaavugai. \v 8 Dai gooquiʌrʌ ootoi ʌEroodʌsi ʌcʌcʌʌli Beleenamu daidʌ itʌtʌdai: \p ―Iimivurai dai gaaga ʌali siʌʌñi dai mʌsiʌʌscadʌ tʌgiagi vʌrai dadacai giñaagida nai aanʌ ʌʌpʌ mʌʌ siaa duutudagi ―astʌtʌdai ʌEroodʌsi. \p \v 9-10 Potʌtʌdai ʌraí taidʌ ʌcʌcʌʌli iji. Daidʌ ʌsiaavugai ismaacʌdʌ tʌʌ ʌgai vaasʌquioma mosbaitʌqui imʌitadai. Taida cʌquiva ʌsiaavugai daama siaaco daacatadai ʌali siʌʌñi. Dai aidʌsi ʌcʌcʌʌli tʌʌ ʌsiaavugai aliʌ baigʌnʌʌli. \v 11 Dai vaapacʌcai ami quiiyʌrʌ tʌʌ ʌgai ʌali siʌʌñi ʌʌmadu ʌdʌʌdʌ. Dai gʌntootonacʌdʌ guuquiva dai siaa duutuli ʌgai ʌali siʌʌñi dai gooquiʌrʌ cuupioco ʌgai gʌncajojooñiga dai oi ooro, dai cubimadali dai mirra. Mirra ʌrʌmo istumaasi chigian uuvadami. \v 12 Dai gooquiʌrʌ Diuusi aagidi ʌcʌcʌʌli coosigadʌrʌ sai camaiiimʌna siaaco daacatadai ʌEroodʌsi tai cascʌdʌ ʌmai voiyamu sʌʌli noonora ʌgai. \s1 ――― \p \v 13 Dai aidʌsi canoonora ʌcʌcʌʌli, ʌmo Diuusi tʌaañicarudʌ gʌmaasitu coosigadʌrʌ ʌOsee daidʌ itʌtʌdai: \p ―Vañigiñi dai vaidacai goali siʌʌñi ʌʌmadu godʌʌdʌ voopoivurai Ejiipituamu dai momʌʌca avʌr daraaja asta siʌʌscadʌ gʌnaagida aanʌ. ɅEroodʌsi gaaga agai goali siʌʌñi dai muaa ʌlidi ―astʌtʌdai ʌDiuusi tʌaañicarudʌ. \p \v 14 Taidʌ ʌOsee vañi dai tucarʌ vaidacai ʌali siʌʌñi ʌʌmadu ʌdʌʌdʌ Ejiipituamu. \v 15 Dai anaasi daraaja ʌgai asta aidʌsi muu ʌEroodʌsi. Aidʌsi poduucai idui ʌgai poduucai ʌpʌdui ismaacʌdʌ aagai Diuusi ʌʌquioma gʌñiooquituldiadamigacʌdʌ dai pocaiti: “Aagidamu aanʌ giñmara sai vuusaiña Ejiipituaiñdʌrʌ”, ascaiti Diuusi. \s1 ――― \p \v 16 Dai aidʌsi maí ʌEroodʌsi isyaatagi ʌcʌcʌʌli aliʌ baamu, dai gatʌjai coodaragai vʌʌsi aali ismaacʌdʌ viaacatadai googo uumigi coidamacoga ismaacʌdʌ Beleenʌrʌ oidacatadai dai vʌʌsi sicoli Beleena oidacami. Ʌcʌcʌʌli sastuduacʌdʌ caaagidi ʌEroodʌsi siʌʌquidʌ tʌʌtadai ʌgai ʌsiaavugai dai poduucai ʌʌsitu ʌEroodʌsi siʌjudidíu raígadʌ ismaacʌdʌ gaagai ʌgai cayoga viaacatadai gooca uumigi. Dai cascʌdʌ gatʌjai coodaragai vʌʌsi aali ismaacʌdʌ viaacatadai googo uumigi coidamacoga. \v 17 Poduucai ʌpʌdui ismaacʌdʌ ooja gʌraduñicaru Jeremiiasi Diuusi ñiooquituldiadamigadʌ dai poduucai ooja: \q1 \v 18 Muidutai judidíu ooqui suaanʌda agai muiyapʌrʌ oidacami. \q1 Ʌooqui suaanʌda agai gʌcooditudacai maamaradʌ. \q1 Dai maitipʌliadamu ʌooqui isaa baiʌʌliatudagi. \q1 Cacoimu maamaradʌ cascʌdʌ. \m Ascaiti Jeremiiasicaru. \p \v 19 Dai aidʌsi camuu ʌEroodʌsi, tai ʌmo Diuusi tʌaañicarudʌ gʌmaasitu ʌOsee coosigadʌrʌ Ejiipitʌrʌ daidʌ itʌtʌdai: \p \v 20 ―Vañigiñi dai vaidacai goali siʌʌñi ʌʌmadu dʌʌdʌ ʌpamu avʌr iimi gʌndʌvʌʌragamu casi atcoi ʌgai ismaacʌdʌ muaa ʌliditadai goali siʌʌñi ―astʌtʌdai ʌDiuusi tʌaañicarudʌ. \p \v 21 Taidʌ ʌOsee vañi dai vuaa ʌali siʌʌñi ʌʌmadu ʌdʌʌdʌ tami Isireli dʌvʌʌriʌrʌ. \v 22 Dʌmos aidʌsi maí ʌOsee siʌʌArquelao ʌrtʌaanʌdamicatadai Judeeʌrʌ gʌooga Eroodʌsi vʌʌtarʌ, duaadicuitadai ʌgai isimiagi gaamucu, tai coosigadʌrʌ aagidi Diuusi tʌaañicarudʌ sai Galileeamu iimʌna. \v 23 Dai aʌcai Galileeʌrʌ dʌvʌʌriʌrʌ Nasareeta oidatu. Aidʌsi poduucai idui ʌgai poduucai ʌpʌdui ismaacʌdʌ aagai Diuusi ñiñiooquituldiadamigadʌ saidʌ ʌoodami pocaitiada agai saidʌ ʌSuusi ʌrNasareetʌrʌ oidacami. \c 3 \s1 ――― \p \v 1 Aidʌ tuigaco oidigana Judeea dʌvʌʌriʌrʌ divia ʌVuaana ismaacʌdʌ vapaconai ʌoodami, \v 2 daidʌ itʌtʌdai: \p ―Ʌma duucai avʌr gʌntʌtʌgito dai camaisoimaasi ivuaada casia miaadʌimi istuigaco Diuusi soiña agai oodami sai cʌʌgacʌrʌ oidacana ―astʌtʌdai. \p \v 3 Idi Vuaana ʌgai ismaacʌdʌ aagai ʌDiuusi ñiooquituldiadamigadʌ Isaíacaru aduucai ooja ʌgai: \q1 Diuusi ootosa agai ʌmo cʌʌli sai oidigana gamamaatʌtuldiña dai poduucai gaaagidamu ʌgai: \q1 “Caotoma divia agai gʌrtʌaanʌdamiga cascʌdʌ ʌma duucai avʌr gʌntʌtʌgito dai camaisoimaasi ivuaada”. \m Asduu ooja Isaía. \p \v 4 ɅVuaana yuucusidʌ cameyu vopodʌcʌdʌ duñisicatadai dai givuradʌ ogicʌdʌ duñisicatadai, dai soosoyi cuaadana ʌVuaana ʌʌmadu saivoli. \v 5 Vai daivʌiña oodami vʌʌsi Judeea dʌvʌʌriaiñdʌrʌ Jerusaleenaiñdʌrʌ dai aa ʌʌmapʌcʌrʌaiñdʌrʌ caʌca ʌliditai istumaasi aagai ʌVuaana dai ismaacʌdʌ miaanai oidacatadai ʌaqui Jordán ʌʌpʌ. \v 6 Dai ismaacʌdʌ daanʌiña Diuusi sai oigʌldana soimaascamigadʌ ʌVuaana vapaconaiña ami ʌgʌʌ Jordán aquiʌrʌ. \p \v 7 Dʌmos aidʌsi tʌʌ ʌVuaana ismuidutai fariseo ʌʌmadu saduseo daivimi sai ʌgai vapaconana tai ʌgai itʌtʌdai: \p ―Aapimʌ ismaacʌdʌ daivʌi tami ansai gʌnvapaaconana ʌpan ducami coocoyi ismaacʌdʌ vopooyi siuu duucu camʌʌjidagi vasoi, poʌliditai sai poduucai Diuusi camaisoimaasi gʌntaatatulda agai. Ʌʌpʌga gʌaagai issʌʌlicʌdʌ ʌma duucai gʌntʌtʌgituagi aapimʌ dai camaisoimaasi ivuaadagi. \v 8 Cʌʌgacʌrʌavʌr oidaca vai nʌidiña aa mʌssʌʌlicʌdʌ caʌma duucai gʌntʌtʌgito dai camaisoimaasi ivuaada agai. \v 9 Dai maitavʌr povʌnʌliada aapimʌ mʌsaidʌ ʌrAvraañicaru cajiudadʌ sai cascʌdʌ cʌʌgacʌrʌ gʌnnʌidi Diuusi. Sʌʌlicʌdʌ angʌnaagidi sai Diuusi istutuidi isiduñiagi Avraañicaru cajiudadʌ asta idi ojoodiaiñdʌrʌ isipʌliadagi. \v 10 Diuusi cabaigʌduu issoimaa taatatuldagi maicʌʌga tuutiacʌdʌ ʌpan duucai ʌmo cʌʌli ismaacʌdʌ guicutai uusi ismaacʌdʌ maicʌʌgadu iibiadʌ dai mʌmʌidi. Poduucai Diuusi ootosamu ʌoodami ismaacʌdʌ soimaasi ivueeyi mʌʌca siaaco tomastuigaco mʌʌcana taí. \v 11 Aanʌ gia suudagicʌdʌ gʌnvapaconai sai nʌidiña aa mʌsai caʌma duucai gʌntʌtʌgito dai camaisoimaasi ivuaada agai. Dʌmos divia agai ʌmai ismaacʌdʌ gʌnvapacona agai Diuusi Ibʌadʌcʌdʌ sai gʌnʌʌmadu daacana Diuusi Ibʌadʌ. Dai ʌgai vaa nʌida agai oodami ismaacʌdʌ ʌrcʌʌga ivuaadami dai ismaacʌdʌ ʌrmaicʌʌga ivuaadami. Ʌgai vaamioma viaa guvucadagai iñsaanʌ. Aanʌ maitistutuidi siʌʌsi istutuidi ʌgai. \v 12 Ʌmo cʌʌli ismaacʌdʌ cʌlivai tʌligi bai tueeyi ʌtʌligi daidʌ ʌcosadʌ mʌmʌidi. Poduucai iduñia agai ʌgai ismaacʌdʌ divia agai ʌoodamicʌdʌ. Ismaacʌdʌ vaavoitudai ʌgai iimia agai tʌvaagiamu dai ismaacʌdʌ maivaavoitudai Diaavora ʌʌmadu iimia agai ʌgai siaaco tomastuigaco mʌʌcana taí ―astʌtʌdai ʌVuaana ʌoodami. \s1 ――― \p \v 13 Vaidʌ ʌSuusi Galilea dʌvʌʌri amaadʌrʌ imʌitadai dai aayi ami ʌgʌʌ Jordán aquiʌrʌ siaaco daacatadai ʌVuaana sai ʌgai vacuaanana. \v 14 ɅVuaana maitipʌlidimi tuucamidʌrʌ isvacuaanagi daidʌ itʌtʌdai ʌgai ʌSuusi: \p ―Aanʌava ʌgai dai gʌaagai pʌsgiñvacuaanagi. ¿Tuipʌsi aapi ipʌlidi isaanʌ gʌvacuaanagi? ―astʌtʌdai ʌVuaana. \p \v 15 Dʌmos ʌSuusi itʌtʌdai: \p ―Casi maiñioocada sioomʌ ʌrcʌʌgai tʌsiduñiagi istumaasi Diuusi ipʌlidi ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p Taidʌ ʌVuaana ipʌli. \v 16 Dai aidʌsi mosvacoi ʌVuaana ʌSuusi taidʌ ʌSuusi vuusai suudagiaiñdʌrʌ. Tai otoma gʌcupiooco ʌtʌvaagi taidʌ ʌSuusi tʌʌ Diuusi Ibʌadʌ vai tʌvai siaaco uucami daacatadai ʌgai ʌpa maasi ʌmo tugu. \v 17 Tai caidatu ʌmo ñiooqui tʌvaagiaiñdʌrʌ daidʌ icaiti: \p ―Idiavʌr giñmara nai aliʌ oigʌdai aanʌ. Dai aanʌ aliʌ baigiñʌlidi goocʌdʌ ―ascaiti ʌñiooqui. \c 4 \s1 ――― \p \v 1 Taidʌ Diuusi Ibʌadʌ vaidacai ʌSuusi oidigamu, sabai ʌDiaavora iduiñtuldana ʌmo istumaasi istumaasi Diuusi maitipʌlidi. \p \v 2 Daidʌ Suusi maitauu goo coobai tasai dai goo coobai tucagi dai cascʌdʌ biuugimucatadai. \v 3 Taidʌ ʌDiaavora miaadʌrʌ cʌquiva siaaco daacatadai ʌSuusi nʌida ʌliditai sabai iduiñtuldana ʌmo istumaasi istumaasi Diuusi maitipʌlidi daidʌ itʌtʌdai: \p ―Pʌsaapi ʌrDiuusi maradʌ di, tʌaañiñi goojoodai vai tascali gʌnaatona ―astʌtʌdai ʌDiaavora. \p \v 4 Dʌmos ʌSuusi itʌtʌdai: \p ―Diuusi ñiooquidʌrʌ icaiti: “Maisiu mosʌca tascalicʌdʌ istutuidi oodami isoidacagi, gʌaagiava Diuusi ñiooquidʌ ʌʌpʌ”, ascaiti Diuusi ñiooquidʌrʌ ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 5 Taidʌ ʌDiaavora vaidacai ʌSuusi Jerusaleenamu dai ami ʌgʌʌ quiuupaigadʌrʌ ʌjudidíu daama tʌsagi, \v 6 daidʌ itʌtʌdai: \p ―Pʌsaapi ʌrDiuusi maradʌ di, tabiaadʌrʌ mʌtana gʌʌsi tuduidʌ. Pocaiti Diuusi ñiooquidʌrʌ di: \q1 Diuusi ootosamu gʌtʌtʌaañicaru vaidʌ gʌnuucaticana. \q1 Sigʌdaagiadamu ʌgai gʌnnoonovicʌdʌ pai maisaraana aapi gʌʌʌcaso ʌmo odiana. \m Ascaiti Diuusi ñiooquidʌrʌ ―astʌtʌdai ʌDiaavora. \p \v 7 Taidʌ ʌSuusi itʌtʌdai: \p ―Pocaiti ʌʌpʌ Diuusi ñiooquidʌrʌ di: “Maitʌaagai pʌsaagiadagi Diuusi saidʌ iduuna ʌmo istumaasi mosnʌida ʌliditai sabai giduuna”, ascaiti Diuusi ñiooquidʌrʌ ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 8 Tai ʌpamu ʌDiaavora vaidacai ʌSuusi ʌmo gʌʌ tuvidacamu dai abiaadʌrʌ tʌtʌʌgidi vʌʌsi gʌgʌr tʌtʌaanʌdami ismaacʌdʌ oidaga oidigi daama dai vʌʌsi oodami ismaacʌdʌ tʌaanʌi ʌtʌtʌaanʌdami, \v 9 daidʌ itʌtʌdai: \p ―Aanʌ angʌmaquiagi oigaragai pai tʌaanʌda vʌʌsi goovai pʌsgiñvuidʌrʌ gʌtootonacʌdʌ cʌquivagi dai giñsiaa duutudagi ―astʌtʌdai ʌDiaavora. \p \v 10 Taidʌ ʌSuusi itʌtʌdai: \p ―Imʌdañi tabiaadʌrʌ Diaavora, pocaiti Diuusi ñiooquidʌrʌ: “Aliʌsi gʌaagai issiaa duutuadagi Diuusi dai mosʌca ʌgai ʌʌgiadagi”, ascaiti Diuusi ñiooquidʌrʌ ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 11 Taidʌ ʌDiaavora ii abiaadʌrʌ, tai dada Diuusi tʌtʌaañicarudʌ dai nuucagi ʌSuusi. \s1 ――― \p \v 12 Aidʌsi maí ʌSuusi ismaisapicatadai ʌVuaana ii Galilea dʌvʌʌriamu. \v 13 Dʌmos camaivii ʌgai Nasareetʌrʌ baiyoma Capernauumamu ii ʌgai dai mʌʌca oidaca agai. Capernauuma ʌrgʌʌ suudagi ugidiana. Ʌgʌʌ suudagi ugidiana ʌrNepatalicaru dʌvʌʌragadʌcatadai dai abaana Nepatalicaru dʌvʌʌragadʌ ʌrSebulonacaru dʌvʌʌragadʌcatadai. \v 14 Aidʌsi ʌSuusi ii gamucu aidʌ ʌpʌdui ismaacʌdʌ ooja Diuusi ñiooquituldiadamigadʌ Isaíacaru daidʌ icaiti: \q1 \v 15 Mui oodami sibʌaadʌrʌ oidacami oidaca agai Galileeʌrʌ \q1 Sebulonacaru dʌvʌʌragadʌrʌ dai Nepatalicaru \q1 dʌvʌʌragadʌrʌ ʌgʌʌ suudagi abaana Jordán aqui maigovai. \q1 \v 16 Dai ʌgai maimaatʌcamu Diuusi ñiooquidʌ dai aliʌ soimaasi ivuaadamu. \q1 Dʌmos gooquiʌrʌ caʌcamu ʌgai istumaasi gamamaatʌtulda agai ʌcʌʌgacʌrʌ vuviaadami dai baigʌnʌliadamu ʌgai. \m Ascaiti Isaíacaru. \p \v 17 Aidʌ abiaadʌrʌ ʌSuusi potʌtʌdaiña ʌoodami: \p ―Ʌma duuquiavʌr gʌntʌtʌgito dai camaisoimaasi ivuaada. Casia miaadimi istuigaco soiña agai Diuusi oodami sai cʌʌgacʌrʌ oidacana ―astʌtʌdaiña ʌSuusi. \s1 ――― \p \v 18 ɅSuusi gʌʌ suudagi ugidiamu sʌʌli imʌitadai Galileeʌrʌ, dai tʌʌ gooca gʌnsiʌʌgʌmʌ. Ʌmoco Simuñi Piiduru tʌʌgidu, dai ʌgʌmai Aandʌrʌsi. Ʌgai ʌrvatopa vuudamicatadai, dai suudarʌ dadaitudai gʌnvatopa vuicaru. \v 19 Taidʌ ʌSuusi itʌtʌdai: \p ―Giñoidávurai nai aanʌ gʌnmaatʌtuldana mʌsducatai gaagada aapimʌ oodami vaidʌ giñvaavoitudana ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 20 Tai ʌgai otoma anaasi viaa gʌnvatopa vuicaru dai oí ʌSuusi. \p \v 21 Dai baitʌquiooma tʌʌ ʌSuusi ʌʌpʌ gooca gʌnsiʌʌgʌmʌ. Jacovo ʌʌmadu Vuaana Sevedeo maamaradʌ. Vai ʌmo vaarcu ʌraana daraajatadai ʌʌmadu oogadʌ dai daraasdi gʌnvatopa vuicaru. Taidʌ ʌSuusi vaí. \v 22 Tai ʌgai otoma anaasi viaa ʌvaarcu ʌʌmadu gʌnooga dai oí ʌSuusi. \s1 ――― \p \v 23 ɅSuusi vʌʌsi Galilea dʌvʌʌriana aimʌraitadai, dai vʌʌsi judidíu quiquiuupaigadʌrʌ gaaagidimi isDiuusi soiña agai oodami sai cʌʌgacʌrʌ oidacana. Vʌʌsi istumaasi gaaagidiña ʌSuusi sʌʌlicʌdʌ ʌrcʌʌgaducami. Dai Suusi duduaaidimi mui oodami naana maasi coocodagai viaacami. \v 24 Tai otoma maí vʌʌsi Siria dʌvʌʌriʌrʌ oidacami istumaasi ivuaadana ʌSuusi, dai otoma vuaapi ʌgai ʌSuusi vʌʌsi ʌcoococoidadʌ sai duduaaidana tomastuma coocodagai viaacami dai ismaacʌdʌ maitistutuiditadai isoiñʌdagi vaidʌ ʌSuusi duduaaidiña vʌʌscatai dai vuvaitu Diaavora tʌtʌaañicarudʌ oodamiaiñdʌrʌ. \v 25 Tai oí mui oodami ʌSuusi Galileeaiñdʌrʌ, dai Decapolisi dʌvʌʌriaiñdʌrʌ, dai vʌʌsi Judeea dʌvʌʌriaiñdʌrʌ Jerusaleenaiñdʌrʌ dai aa ʌʌmapʌcʌrʌaiñdʌrʌ, ʌgʌʌ aqui Jordán vasoñiomaiñdʌrʌ. \c 5 \s1 ――― \p \v 1 Dai aidʌsi tʌʌ ʌSuusi vʌʌsi ʌoodami, tʌsai ʌmo giidiana dai ami daiva. Taidʌ ʌmamaatʌrdamigadʌ gʌnʌmpagi ʌSuusi sicoli dai vʌʌsi ʌoodami. \v 2 Vaidʌ ʌSuusi mamaatʌtuldi daidʌ itʌtʌdai: \s1 ――― \p \v 3 ―Diuusi cʌʌgacʌrʌ nʌidi vʌʌscatai ismaacʌdʌ maatʌ istʌgito isDiuusi soiñagi vaidʌ ivuaada ʌgai istumaasi Diuusi ipʌlidi. Diuusi soiñamu vai ʌgai ivuaadana istumaasi Diuusi ipʌlidi. \p \v 4 Diuusi cʌʌgacʌrʌ nʌidi ʌgai ismaacʌdʌ sivi soigʌʌlidi soimaasi ivuaadatai ʌgai Diuusi bai ʌʌliatudamu. \p \v 5 Diuusi cʌʌgacʌrʌ nʌidi ʌgai ismaacʌdʌ maigʌgʌrducʌdʌ gʌnʌlidi, ʌgai tʌaanʌdamu oidigi utudiʌrʌ siʌʌscadʌ ugitiagi idi oidigi. \p \v 6 Diuusi cʌʌgacʌrʌ nʌidi ʌgai ismaacʌdʌ sʌʌlicʌdʌ cʌʌgacʌrʌ oidaca ʌlidi, Diuusi soiña agai ʌgai vai poduucai oidacana. \p \v 7 Diuusi cʌʌgacʌrʌ nʌidi ʌgai ismaacʌdʌ soigʌnʌlidi aacʌdʌ, Diuusi soigʌʌliadamu ʌgaicʌdʌ ʌʌpʌ. \p \v 8 Diuusi cʌʌgacʌrʌ nʌidi ʌgai ismaacʌdʌ maisoimaasi ivuaada ʌlidi. Ʌgai Diuusi ʌʌmadu iimimu. \p \v 9 Diuusi cʌʌgacʌrʌ nʌidi ʌgai ismaacʌdʌ soicʌi ʌcocoadami sai camaitʌncocodaiña. Diuusi gʌmaamara duucai nʌijadamu. \p \v 10 Diuusi cʌʌgacʌrʌ nʌidi ʌgai ismaacʌdʌ aa soimaa taatamituldi ivuaadatai ʌgai istumaasi Diuusi ipʌlidi. Diuusi soiñamu vaidʌ apiaivuaada ʌgai istumaasi Diuusi ipʌlidi. \p \v 11 Diuusi cʌʌgacʌrʌ gʌnnʌijadamu aapimʌ siʌʌscadʌ ʌoodami gʌnaagiadagi soimaasi ñiooqui dai soimaasi gʌntaatamituldiadagi dai mʌsiʌʌscadʌ gʌnyaatagʌdagi, giñvaavoitudaitai aapimʌ. \v 12 Dʌmos baigavʌr ʌnʌliada aapimʌ Diuusi gʌnmaaquimu ʌmo istumaasi cʌʌgaducami tʌvaagiʌrʌ, poduucai ʌʌpʌ soimaa taata ʌDiuusi ñiñiooquituldiadamigadʌ ismaacʌdʌ ʌʌpʌga dada isaapimʌ. \s1 ――― \p \v 13 Ismaicʌʌgacʌrʌ oidaca aapimʌ oodami maitipʌliadamu isvaavoitudagi Diuusi ñiooquidʌ poduucai isduucai ʌmo oodami maitipʌlidiña iscuaadagi cuaadagai maiyoovicami. Cascʌdʌ aliʌsi gʌaagai iscʌʌgacʌrʌ oidaca aapimʌ. Nʌiditai aa iscʌʌgacʌrʌ oidaga aapimʌ poduucai ipʌliadamu ʌgai isvaavoitudagi Diuusi ñiooquidʌ dʌmos ismaicʌʌgacʌrʌ oidaca aapimʌ aidʌ gia maisoicʌi aapimʌ oodami dai Diuusi gajiaadʌrʌ gʌnviaamu aapimʌ. \p \v 14-16 Aliʌsi ʌrsoiñi cuudagi tucarʌ. Poduucai ʌʌpʌ aliʌsi ʌrsoiñi aapimʌ cʌʌgacʌrʌ oidacatai vai poduucai maatʌna aa isducatai Diuusi ipʌlidi isoidacagi. Vʌʌsi oodami gʌntʌgito nʌidi isaapimʌ ʌrvaavoitudadami. Daidʌ ʌoodami nʌiditai iscʌʌgacʌrʌ oidaga aapimʌ siaa duutuadagi Diuusi gʌrooga ismaacʌdʌ tʌvaagiʌrʌ daja. \s1 ――― \p \v 17 Maitavʌr povʌnʌliada aapimʌ iñsaanʌ divia dai maiʌʌgiada iñagai Diuusi sʌʌlicamigadʌ dai mamaatʌtuldiaragadʌ ismaacʌdʌ aagidi ʌgai Moseesacaru dai gʌñiñiooquituldiadamiga, baiyoma divia aanʌ dai ʌʌgiada iñagai. \v 18 Sʌʌlicʌdʌ angʌnaagidi sai siʌʌsi uucami cʌaacagi oidigi vʌʌsi istumaasi aagai Diuusi moduucai imʌda agai maitʌviaa agai tomalaachi tomali ʌmo oojai maimaigovai gʌdaasa agai asta siʌʌscadʌ ʌpʌdui vʌʌsi ismaacʌdʌ viaa siʌpʌduñiagi. \v 19 Cascʌdʌ sioorʌ ʌmapiadʌrʌ viaagi ʌmo istumaasi Diuusi sʌʌlicamigadʌaiñdʌrʌ, tomasi ʌgai poʌlidi ismaisi gʌaagai isiduñiagi dai poduucai mamaatʌtuldiadagi ʌoodami sai poduucai ivuaadana ʌgai maicʌʌga ivueeyi istumaasi Diuusi ipʌlidi. Dʌmos ʌgai ismaacʌdʌ ʌʌgiadagi Diuusi sʌʌlicamigadʌ dai poduucai mamaatʌtuldiadagi ʌoodami sai poduucai ivuaadana ʌgai gia cʌʌga ivueeyi istumaasi Diuusi ipʌlidi. \v 20 Aanʌ angʌnaagidi aapimʌ sai ʌmamaatʌtuldiadami Diuusi sʌʌlicamigadʌ ʌʌmadu ʌfariseo poʌlidi iscʌʌgacʌrʌ oidaga dʌmos maitʌrvaavoi. Aapimʌ aliʌsi gʌaagai issʌʌlicʌdʌ cʌʌgacʌrʌ oidacagi maisiu ʌpan duucai ʌgai. Dʌmos istʌtʌgitoda aapimʌ ʌpan duucai ʌgai, Diuusi maitʌnsoiñamu iscʌʌgacʌrʌ oidaca aapimʌ. \s1 ――― \p \v 21 Aapimʌ cajioma mʌsaidʌ itʌtʌdai gʌnʌʌqui aaduñicaru: “Maitavʌr gacoodada, isʌmaadutai gamuaagi ʌdudunucami gʌaagai isgatʌaañiagi muaaragai ʌgai ʌʌpʌ”. \v 22 Dʌmos aanʌ angʌnaagidi sai tomasioorʌ sioorʌ baamuagi gʌaduñi vui, dai sioorʌ galnaasi ñioocadagi gʌaduñi vui, dai sioorʌ vuiirugami aagadagi gʌaduñi Diuusi soimaa taatatuldamu tomasi gʌnmamaatʌtuldiadamiga maipoduucai gʌnmamaatʌtuldiadagi. \p \v 23 Poduucai isʌmaadutai imiagi ʌgʌʌ quiuupiamu dai siaa duutuda agadagi Diuusi dai ami tʌgituagi saidʌ idui ʌmo istumaasi soimaascami gʌaduñi vui vai cascʌdʌ vui baamucagi ʌaduñdʌ, \v 24 gʌaagai isvuusia ʌgai abiaadʌrʌ dai mʌʌ nʌidagi gʌaduñi dai baiduñiagi ñiooqui ʌgai ʌʌmadu. Dai aidʌ gia ʌpamu imiagi ʌgai ʌgʌʌ quiuupiamu dai ami siaa duutudagi Diuusi. \p \v 25 Isʌmaadutai soimaasi iduñiagi gʌaduñi vui vaidʌ ʌaduñdʌ vaidaquiagi dudunucamiʌrʌ dʌmos baiyoma gʌaagai isbai duñia ʌgai ñiooqui ʌgai ʌʌmadu voiyamu vai ʌgai maivaidaquiagi dudunucamiʌrʌ vaidʌ ʌdudunucami tʌʌgidan tada ʌsandaaru vaidʌ ʌsandaaru maisagi. \v 26 Aanʌ gia gʌnaagidi sai maivuusian tada ʌgai abiaadʌrʌ asta siʌʌscadʌ gaaa namʌqui vʌʌsi mʌsiʌʌsi tañiagi. \s1 ――― \p \v 27 Aapimʌ cajioma sai ʌʌqui abiaadʌrʌ aduucai gʌaa: “Sai maitʌaagai isgoogosi gʌnducamicagi oodami”. \v 28 Dʌmos aanʌ angʌnaagidi sai tomasioorʌ sioorʌ galnaasi gʌntʌtʌgitodagi ʌmo ooqui vui tomasi mʌʌcasdʌrʌ nʌidi ʌgai, ʌgai caʌpan ʌʌsi soimaasi ivueeyi isʌʌmadu voimudai. \p \v 29 Isʌmaadutai nʌijadagi ʌmo istumaasi dai gaʌʌsida ʌliadagi siʌʌpʌ ʌma maasi soimaascami baiyoma gʌaagai ismainʌijadagi dai Diuusi ʌʌmadu imiagi dai maisiu ʌDiaavora ʌʌmadu imiagi. \v 30 Isʌmaadutai iduñia ʌliadagi ʌmo istumaasi soimaascami gʌnoonovicʌdʌ baiyoma gʌaagai ispoʌliadagi ʌgai ismainoonovʌ dai Diuusi ʌʌmadu imiagi dai maisiu ʌDiaavora ʌʌmadu imiagi. Poduucai aagai ʌSuusi sai ʌoodami camaisoimaasi ivuaadana. \s1 ――― \p \v 31 Ʌʌqui aduucai gʌaagai ʌʌpʌ: “Tomasioorʌ sioorʌ dagituagi gʌooñiga gʌaagai ismaquiagi ʌmo oojai siaaco aagadagi iscadagito”. \v 32 Dʌmos aanʌ angʌnaagidi sai isʌmo cʌʌli dagituagi gʌooñiga, maiviaacatai istuisidʌ dagituagi, oodami poʌliadamu isʌooqui gogoosi gʌducami sai cascʌdʌ dagito ʌcʌʌli dʌmos ʌcʌʌli ʌrduñidʌ ispoduucai tʌtʌgitodagi ʌoodami, dai sioorʌ vʌʌnagi ʌmo ooqui dagitobarui ʌgai soimaasi ivueeyi ʌʌpʌ. \s1 ――― \p \v 33 Aapimʌ cajioma ʌʌpʌ mʌsaidʌ itʌtʌdai gʌnʌʌqui aaduñicaru: “Siʌʌscadʌ ʌmaadutai pocaitiadagi sai maatʌ Diuusi sai sʌʌlicʌdʌ iduñia agai ʌmo istumaasi Diuusi vʌʌtarʌ aliʌsi gʌaagai isiduñiagi”. \v 34 Dʌmos aanʌ angʌnaagidi sai maitʌaagai isaagadagi Diuusi tomastumaasicʌdʌ. Gʌaagai isaagadagi Diuusi mosʌcaasi siʌʌscadʌ sʌʌlicʌdʌ gʌaagadagi dai sai siʌʌscadʌ aagadagi isʌmo istumaasi ʌrvaavoi maiaagadagi tʌvaagi mʌʌca gatʌaanʌi Diuusi cascʌdʌ, \v 35 tomali maiaagadagi dʌvʌʌrai ami daja Diuusi cascʌdʌ, tomali Jerusaleena ami gatʌaanʌda agai Diuusi gʌrbaitʌcʌaacamiga cascʌdʌ. \v 36 Dai tomali maiaagadagi gʌnmoomo aapimʌ maitistutuidi istojatudagi siʌʌpʌ tucutudagi tomali ʌmo cuupai. \v 37 Mosavʌr cho caitiada siʌʌpʌ ʌjʌ dai maitʌrcʌʌgai isvaamioma aagadagi. \s1 ――― \p \v 38 Aapimʌ cajioma isʌʌqui gʌaagai aduucai: “Isʌmaadutai gʌgʌgʌʌviagi gʌvuji pai camainʌaada aapi gʌvujicʌdʌ ʌdudunucami viaa ispoduucai iduñiagi ʌgaicʌdʌ ʌʌpʌ dai isʌmaadutai gʌgʌgʌʌviagi dai daitudagi gʌtaatamu ʌdudunucami viaa ispoduucai iduiñiagi ʌʌpʌ ʌgaicʌdʌ”. \v 39 Dʌmos aanʌ angʌnaagidi: Maitʌaagai pʌsvui gʌsia aapi ʌoomaligami baiyoma isʌmoco gʌgʌgʌʌviagi gʌvuivasana dagitoñi vai ajadʌrʌ gʌgʌgʌna ʌʌpʌ. \v 40 Isʌmoco vaama gʌcʌʌsagi dai gʌyaatagʌdagi gʌvoopoida ʌliditai gʌvaasaraga dagitoñi vai bʌʌcaiña gʌdaan vaasaraga ʌʌpʌ. \v 41 Isʌmaadutai gʌaagidagi issoiña bʌʌquia aapi cusuvidʌ tomasi daan duucu uucami soiñañi asta uruunoco uucami. \v 42 Tomasioorʌ sioorʌ gʌtaanʌdagi ʌmo istumaasi maacañi aapi, dai sioorʌ gʌtaanʌdagi ʌmo istumaasi tañiuvidicami tañiuvidañi. \s1 ――― \p \v 43 Aapimʌ cajioma ʌʌpʌ sai aduucai gʌaa ʌʌqui: “Oigʌadañi gʌaduuñi dai cʌʌdada gʌsaayu”. \v 44 Dʌmos aanʌ angʌnaagidi: Oigʌadavurai gʌnsasayu, cʌʌgavʌr ñioocada vui ʌgai ismaacʌdʌ gʌnñiooquidi, cʌʌgavʌr ivuiidiada sioorʌ gʌncʌʌdadagi, gamamadadavurai ʌgai vʌʌtarʌ ismaacʌdʌ soimaasi ñiooqui gʌnsuuligiadagi dai soimaasi gʌntaatamituldiadagi. \v 45 Poduucai gʌmaatʌ isaapimʌ ʌrmaamaradʌ gʌrooga ismaacʌdʌ tʌvaagiʌrʌ daja. Ʌgai ootosdi tonoli cʌʌga tuutiacami dai maicʌʌga tuutiacami, dai ʌgai ootosdi duuqui ismaacʌdʌ siaa duutudai dai ismaacʌdʌ maisiaa duutudai. \v 46 Dai isaapimʌ oigʌadagi mosʌca ʌgai ismaacʌdʌ gʌnoigʌdai aapimʌ poduucai siaadʌrʌ gʌnoidana Diuusi ʌmo istumaasi. Asta maicʌʌga tuutiacami ʌʌpʌ poduucai ivueeyi di. \v 47 Dai isviaatuldiada aapimʌ mosʌca gʌnaaduñi tuma cʌʌga ivueeyi aapimʌ asta ʌgai ismaacʌdʌ maivaavoitudai Diuusi ʌʌpʌ poduucai ivueeyi di. \v 48 Cʌʌgavʌr ivuaada aapimʌ ʌpan duucai gʌrooga ismaacʌdʌ tʌvaagiʌrʌ daja. \c 6 \s1 ――― \p \v 1 Siʌʌscadʌ aapimʌ siaa duutuadagi Diuusi maitavʌr poduucai ivuaada mosipʌliditai isgʌnnʌijadagi ʌoodami dai cʌʌga ñioocadagi aapimʌ gʌnvui, mʌspovuaada aapimʌ aidʌ gia gʌrooga ismaacʌdʌ tʌvaagiʌrʌ daja maitʌnoidamu tomali ʌmo istumaasi. \v 2 Cascʌdʌ mʌsiʌʌscadʌ oidiadagi soituutuigami ʌmo istumaasi maitavʌr poduucai ivuaada mosipʌliditai isgʌnnʌijadagi oodami poduucai isduucai ivueeyi ʌgai ismaacʌdʌ aagaiña ʌmo istumaasi dai ʌma maasi ivuaadana. Quiquiuupiʌrʌ dai cacaayana poduucai ivuaadana ʌgai sai cʌʌga ñioocaiña oodami ʌgai vʌʌtarʌ. Dʌmos aanʌ angʌnaagidi sai ʌgai ismaacʌdʌ povuaadagi gʌrooga ismaacʌdʌ tʌvaagiʌrʌ daja maioidamu tomali ʌmo istumaasi. \v 3 Dʌmos mʌsiʌʌscadʌ aapimʌ oidiadagi ʌmo istumaasi soituutuigami maitavʌr poduucai ivuaada ipʌliditai isgʌnnʌijadagi aa. \v 4 Dai Diuusi gʌrooga ismaacʌdʌ nʌidi mʌstumaasi ivueeyi ʌgai gʌnoidamu ʌmo istumaasi aapimʌ. \s1 ――― \p \v 5 Dai mʌsiʌʌscadʌ gamamadada aapimʌ, maitavʌr ʌpan duucai ivuaada ʌgai ismaacʌdʌ aagai ʌmo istumaasi dai ʌma maasi ivueeyi, ʌgai oojoidi isgugucaitai gamamadadagi quiquiuupiʌrʌ dai cacaayana sai nʌidiña ʌoodami. Sʌʌlicʌdʌ angʌnaagidi sai gʌrooga ismaacʌdʌ tʌvaagiʌrʌ daja maitʌnoidamu tomali ʌmo istumaasi. \v 6 Dʌmos aapimʌ mʌsiʌʌscadʌ gamamadadagi iimivurai siaaco maitiipu oodami dai gamamadada. Dai Diuusi gʌrooga ismaacʌdʌ nʌidi mʌstumaasi ivueeyi ʌstocai ʌgai gʌnsoicʌdamu. \p \v 7 Mʌsiʌʌscadʌ gamamadadagi maitavʌr muiyoco aagada ʌmo istumaasi isduucai ivueeyi ʌgai ismaacʌdʌ maivaavoitudai Diuusi dai poʌlidiña ʌgai sai ʌmomoono caʌca agai aliʌ tʌvʌpi ñioocaitai ʌgai tomasi maicaʌ. \v 8 Maitavʌr potuutiaca aapimʌ, Diuusi gʌrooga maiquiaa aagidacai aapimʌ abiaadʌrʌ camaatʌcana mʌstumaasi tʌgito aapimʌ. \v 9 Cascʌdʌ aduuquiavʌr gamamadada: \q1 Gʌrooga aapi pʌsmaacʌdʌ tʌvaagiʌrʌ daja, aatʌmʌ ipʌlidi isʌoodami gʌsiaa duutuadagi. \q1 \v 10 Vai otoma aʌna istuigaco gatʌaanʌda agai aapi ʌʌgi tami oidigi daama. \q1 Vaidʌ ʌpʌduuna pʌstumaasi aapi ipʌlidi tami oidigi daama poduucai isduucai ʌpʌvueeyi tʌvaagiʌrʌ. \q1 \v 11 Gʌrsoiñañi tʌtai viaaca aatʌmʌ cuaadagai tʌsiʌʌsi tʌgito sivi vʌʌtarʌ. \q1 \v 12 Gʌroigʌldañi gʌrsoimaascamiga tʌsmaacʌdʌ ivueeyi poduucai tʌsduucai oigʌldi aatʌmʌ ʌgai ismaacʌdʌ soimaasi gʌrvuiididi. \q1 \v 13 Maiti dagito isʌDiaavora gʌraagiadan taadacagi isiduñia aatʌmʌ soimaasi. \q1 Cʌʌ maatʌ aatʌmʌ isaapi ʌrʌgʌʌ baitʌcʌaacami tʌvaagiʌrʌ dai oidi daama tomastuigaco, dai aapi vaamioma viaa guvucadagai tomastuigaco istomali ʌmo ʌmai dai isaliʌsi gʌaagai isvʌʌsi oodami gʌsiaa duutuadagi tomastuigaco. \q1 Vʌʌsi gomaasi sʌʌlicʌdʌ ʌpʌduñia agai poduuquiavʌr gamamadada. \p \v 14 Mʌsaapimʌ oigʌldiadagi aa siʌʌscadʌ soimaasi gʌnvuiidiada ʌgai, Diuusi gʌrooga ismaacʌdʌ tʌvaagiʌrʌ daja gʌnoigʌldiadamu aapimʌ gʌnsoimaascamiga ʌʌpʌ, \v 15 dai mʌsaapimʌ maioigʌldiadagi aa aidʌ gia tomali Diuusi gʌrooga maitʌnoigʌldiadamu gʌnsoimaascamiga. \s1 ――― \p \v 16 Mʌsiʌʌscadʌ aapimʌ gayunandudagi maitavʌr soigʌnʌliadan vuaada ʌpan duucai ʌgai ismaacʌdʌ aagai ʌmo istumaasi dai ʌma maasi ivueeyi, ʌgai soigʌnʌliadan vuaadana sai nʌidiña oodami isyunandui ʌgai. Sʌʌlicʌdʌ angʌnaagidi sai gʌrooga ismaacʌdʌ tʌvaagiʌrʌ daja maioidamu tomali ʌmo istumaasi. \v 17 Dʌmos aapimʌ mʌsiʌʌscadʌ gayunandudagi maitʌaagai mʌssoigʌnʌliadan vuaadagi, \v 18 vai maimaatʌna oodami mʌsgayunandui. Vai mosʌca Diuusi gʌrooga maatʌcana dai poduucai ʌgai gʌnoidamu ʌmo istumaasi cʌʌgaducami. \s1 ――― \p \v 19 Maitʌaagai istʌtʌgitodagi oodami isʌmpaidiadagi mui naana maasi tami oidigi daama siaaco maamaradʌ uugiugai dai siaa gʌvueeyi istumaasi dai tami siaaco ʌʌsivogami vapacʌi dai gaʌʌsidi. \v 20 Baiyoma gʌaagai isivuaadagi vʌʌsi istumaasi Diuusi ipʌlidi dai ʌgai maaquimu istumaasi tʌgito tʌvaagiʌrʌ. \v 21-23 Isʌmpaidiada oodami mui naana maasi dai riricutuagi aidʌ gia mostʌtʌgitodamu ʌgai gʌnvustuidaga dai poduucai ʌʌgi gʌnvupuiirumadai dai maisoicʌi aa dai maitistutiadamu istʌtʌgitodagi istumaasi Diuusi ipʌlidi isivuaada ʌgai. Dai camaitʌtʌgitoi istumaasi aagai Diuusi ñiooquidʌrʌ dai apiasoimaasi ivuaadana. Baiyoma gʌaagai istʌtʌgitodagi oodami istumaasi Diuusi ipʌlidi isivuaadagi poduucai gia soicʌi ʌgai aa. \s1 ――― \p \v 24 Sioorʌ mostʌtʌgitodagi isducatai gamaitʌcʌdagi mui tumiñsi ʌgai gia maitistutuidi isʌʌgiadagi Diuusi. \s1 ――― \p \v 25 Gʌnaagidiana maitavʌr vuam ʌnʌliada cuaadagaicʌdʌ mʌsmaacʌdʌ ugia agadagi siʌʌpʌ mʌstumaasi iiya agadagi dai oidacagi, tomali yuucusicʌdʌ mʌsmaacʌdʌ gʌnaada agadagi. Diuusi gʌndui aapimʌ Diuusi gʌnmaa iibʌdagai ʌgai gʌnsoiñamu isviaacagi cuaadagai dai yuucusi. \v 26 Nʌidavurai ujuurugi. Goovai maita ʌsai tomali maita yoovai, tomali maibai tueeyi gʌnyoova troojʌrʌ, vai vʌʌscʌrʌ Diuusi gʌrooga ismaacʌdʌ tʌvaagiʌrʌ daja maacai cuaadagai. Ʌoodami vaamioma namʌga siujuurugi. \v 27 Cascʌdʌ maitʌrsoiñi isnaana maasi tʌtʌgitodagi oodami. Tomali maitistutuidi istaajucami metro vaamioma gʌtʌcavaldiagi, tomasi naana maasi gʌtʌtʌgitoi. \p \v 28 ¿Tuisidʌ mosʌʌsi tʌtʌgitoiña oodami yuucusi? ʌoodami gʌaagai isnʌijadagi isducatai gʌʌrai yoosigai oidigana maita aata vuaadatai dai tomali maita iilutaitai. \v 29 Dai vʌʌscʌrʌ gʌnaagidi aanʌ sai tomali ʌraí Salomoñicaru ismaacʌdʌ viaacatadai yuucusi cʌcʌʌgaducami vʌʌscʌrʌ yuucusidʌ maiʌpan ʌʌsi chigiamaasi yoosigai. \v 30 Gʌaagai isgʌntʌgito nʌijadagi oodami vasoi. Chiʌʌqui tasai dʌjiana guucacana dai gaacʌcai gʌmʌmʌidi ooroñiʌrʌ maitiipucatai cuaagi vai vʌʌscʌrʌ Diuusi sigia maastudai, vʌʌsi vaamioma soiñana ʌgai oodami isyuucustada. Vʌʌscʌrʌ ʌoodami maicʌʌga vaavoitudai isDiuusi nuucada. \v 31 Cascʌdʌ gʌaagai ismaivuam ʌnʌliadagi oodami dai maitʌaagai ispocaitiadagi: “¿Istumaasi ugimu aatʌmʌ?” Siʌʌpʌ: “¿Istumaasi iimu aatʌmʌ?” Siʌʌpʌ: “¿Istumaasi gʌraadamu aatʌmʌ?” \v 32 Vʌʌsi ʌoodami ismaacʌdʌ maivaavoitudai Diuusi mosʌca gomaasi gʌntʌtʌgitoiña, dʌmos gʌrooga ismaacʌdʌ tʌvaagiʌrʌ daja camaatʌ isvʌʌsi gomaasi tʌgito aatʌmʌ. \v 33 Baiyoma gʌaagai isipʌliadagi oodami sai Diuusi soiñana vai cʌʌgacʌrʌ oidaca ʌgai isducatai Diuusi ipʌlidi, siDiuusi soicʌdamu siviaacamu ʌgai istumaasi tʌgitocagi. \v 34 Maitʌaagai issoimaasi gʌntaatamituldiadagi oodami naana maasi gʌntʌtʌgitoitai. Vʌʌs tasai naana maasi oidacana dai vʌʌscʌrʌ Diuusi gʌrnuucada aatʌmʌ. \c 7 \s1 ――― \p \v 1 Maitavʌr pocaitiadai: “Dañi tʌʌ soimaasi idui ʌgai maiviaacatai istuisidʌ pocaitiadagi”. Ispocaitiada aapimʌ Diuusi potʌimu sai maicʌʌga ivueeyi aapimʌ pocaititai. \v 2 Isʌmaadutai gʌtʌgito nʌijadagi ʌsoimaasi ismaacʌdʌ ivuaadagi ʌaduñdʌ aidʌ gia Diuusi gʌtʌgito nʌijadamu ʌsoimaasi ismaacʌdʌ ivuaadana ʌgai ʌʌpʌ. \v 3 ¿Tuipʌsi gʌtʌgito nʌidi issoimaasi ivueeyi gʌaduñi dai maitʌtʌgito nʌidi isaapi vaamioma soimaasi ivueeyi? \v 4 ¿Tuipʌsi maisiaa ʌrai aapi?, sai potʌtʌdai gʌaduñi: “Dañi aliʌ soimaasi ivueeyi aapi”, tʌtʌdai. \p Dai maitʌtʌgito nʌidi isvaamioma soimaasi ivueeyi aapi. \v 5 Aapi ʌrʌmoco ismaacʌdʌ aagai ʌmo istumaasi dai ʌma maasi ivueeyi. Ʌʌpʌga gʌaagai iscamaisoimaasi ivuaada aapi dai gooquiʌrʌ aagidagi gʌaduñi sai camaisoimaasi ivuaadana. Mʌsapiaaagiadamudai aapimʌ Diuusi ñiooquidʌ ʌoodami ismaacʌdʌ cʌʌdai Diuusi mosgalnasi ñioocadamudai ʌgai Diuusi vui dai soimaasi ivuiidiadamudai Diuusi ñiñiooquituldiadamigadʌ. \p \v 6 Cascʌdʌ maitʌaagai mʌsapiaaagiada Diuusi ñiooquidʌ ʌoodami ismaacʌdʌ cʌʌdai Diuusi dai maivaavoituda ʌlidi. \s1 ――― \p \v 7 Aliʌsi gʌaagai mʌsiapiataanʌdagi Diuusi istumaasi tʌgitocagi siʌgai gʌnsoicʌdamu sai viaacana istumaasi tʌgitocagi. \v 8 Sioorʌ apiataanʌdagi Diuusi istumaasi tʌgitocagi Diuusi sʌʌlicʌdʌ soicʌdamu ʌgai sai viaacana istumaasi tʌgitocagi. \p \v 9 ¿Baisoidaga ʌmaadutai aapimʌ isgʌntaañiagi gʌnmara ʌmo paana baisoidana aapimʌ ʌmo odai? \v 10 ¿Siʌʌpʌ isbaioidana aapimʌ ʌmo cooyi isgʌntaañia ʌgai vatopa? \v 11 Mʌsaapimʌ ismaacʌdʌ maicʌʌ tuutuiga maatʌ oidi gʌnmaamara istumaasi cʌʌgaducami, siooma cʌʌga gʌrooga ismaacʌdʌ tʌvaagiʌrʌ daja ʌgai maacai istumaasi cʌcʌʌgaducami sioorʌ taanʌdagi. \p \v 12 Pocaiti Diuusi sʌʌlicamigadʌrʌ dai pocaiti ʌʌpʌ Diuusi ñiñiooquituldiadamigadʌ. Mʌstumaasi ipʌliada aapimʌ isgʌnvuiidiadagi aa poduuquiavʌr ivuiidiada aapimʌ ʌgai ʌʌpʌ. \s1 ――― \p \v 13-14 Sʌʌlicʌdʌ avʌr ipʌliada aapimʌ isDiuusi gʌnsoicʌdagi isʌʌgiada aapimʌ. Muidutai maitipʌlidi isDiuusi soicʌdagi. Siooma maisijaiga isʌgai ivuaadagi istumaasi ipʌlidi dʌmos ʌgai gia iimimu Diaavora ʌʌmadu. Aliʌ sijaiga oodami vʌʌtarʌ isipʌliadagi isDiuusi soicʌdagi isʌʌgiada ʌgai Diuusi, dai vaamioma chiʌʌquidu sioorʌ ʌʌgidi Diuusi dai ʌgai gia iimimu Diuusi ʌʌmadu. \s1 ――― \p \v 15 Gʌnnuucadacavurai dai maitivuaada istumaasi gʌnaagiadagi ʌmamaatʌtuldiadami yaatavogami. Ʌgai gʌnʌʌmadu gʌnʌmpaidi ducami isvaavoitudadagi Diuusi ñiooquidʌ dʌmos maitʌrvaavoi isvaavoitudai ʌgai. Ʌgai ipʌlidi isgʌnvupuiirumadagi mʌsaidʌ ʌrmamaatʌrdamigadʌcana dai oidiña mui naana maasi mʌstumaasi viaacagi. \v 16 Aapimʌ istutuidi ismatiagi isbai sʌʌlicʌdʌ ʌrDiuusi ñiñiooquituldiadamigadʌ ʌgai ischo ʌʌpʌ, ʌgaicʌdʌ ismaacʌdʌ ivuaada ʌgai. Cʌʌga maatʌ aapimʌ ismaitʌyoovai uuvasi uupariaiñdʌrʌ, tomali iigosi uuvasi dʌʌdʌdʌaiñdʌrʌ, poduucai ʌʌpʌ ʌoodami yaatavogami maitistutuidi iscʌʌgacʌrʌ oidacagi. \v 17 Poduucai ʌʌpʌ oidaga uusi ismaacʌdʌ yoovi iibiadʌ dai oidaga aa uusi ismaacʌdʌ maiyoovi iibiadʌ. \v 18 Ʌmo uusi cʌʌgaducami maitistutuidi issoimaascagi iibiadʌ, dai ʌmo uusi maicʌʌgaducami maitistutuidi iscʌʌgaducagi iibiadʌ. \v 19 Vʌʌsi uusi ismaacʌdʌ maicʌcʌʌgaducagi iibiadʌ tami gʌrdʌvʌʌragʌrʌ gʌguicumai dai taiyʌrʌ gʌmʌmʌidi. Poduucai ʌʌpʌ Diuusi soimaa taatatuldamu ʌmamaatʌtuldiadami yaatavogami ʌgʌʌ taiyʌrʌ ʌDiaavora ʌʌmadu. \v 20 Nʌiditai issoimaasi ivueeyi ʌgai poduucai gʌmaatʌ isʌgai ʌryaatavogami. \s1 ――― \p \v 21 Maisiu vʌʌscatai ismaacʌdʌ pocaitiadagi sai aanʌ ʌrtʌaanʌdamigadʌ iimia agai siaaco gatʌaanʌi Diuusi mosʌca ʌgai ismaacʌdʌ ivueeyi istumaasi ipʌlidi Diuusi gʌrooga ismaacʌdʌ tʌvaagiʌrʌ daja. \v 22 Siʌʌscadʌ ajiagi istuigaco nʌida iñagada aanʌ vʌʌsi oodami ismaacʌdʌ ʌrcʌʌga ivuaadami dai ismaacʌdʌ ʌrmaicʌʌga ivuaadami amaasi muidutai povai iñtʌtʌadamu: “Tʌaanʌdami aatʌmʌ gamamaatʌtuldiña gʌñiooqui, dai gʌguvucadagacʌdʌ vuvaidiña Diaavora tʌtʌaañicarudʌ oodamiaiñdʌrʌ, dai gʌguvucadagacʌdʌ ivuaadana aatʌmʌ mui naana maasi gʌgʌrducami”, iscaitiadamu ʌgai. \v 23 Dʌmos aanʌ potʌʌdamu: “Aapimʌ tomali ʌmo imidagai maitiñvaavoitu. Iimivurai tabiaadʌrʌ. Aapimʌ ʌrsoimaasi ivuaadami”, antʌʌdamu aanʌ ―astʌtʌdai Suusi. \s1 ――― \p \v 24 Daidʌ itʌtʌdai ʌʌpʌ: \p ―Sioorʌ giñcaʌcagi daidʌ ivuaadagi istumaasi aagai aanʌ ʌgai ʌrʌpan ducami ʌmo cʌʌli ismaacʌdʌ aliʌ saituduga daidʌ idui ʌmo vaaqui dʌmos ʌʌpʌga cʌʌga cooco dʌvʌʌrai dai cʌʌgaducami darai simientogadʌ. \v 25 Tai duudu dai gʌʌpi daivusai suudagi dai cavami ʌvʌ tai vʌʌscʌrʌ maigʌi ʌvaaqui cʌʌgaducatadai ʌgai simientogadʌ cascʌdʌ. \v 26 Dʌmos sioorʌ giñcaʌcagi dai maitivuaadagi istumaasi aagai aanʌ ʌgai ʌrʌpan ducami ʌmo cʌʌli vuiirugami ismaacʌdʌ mosoorai daama idui ʌmo quii. \v 27 Tai duudu dai gʌʌpi daivusai suudagi dai cavami ʌvʌ tai gʌi ʌvaaqui dai camaitʌrsoiñi ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 28 Aidʌsi canaatocai ñioo ʌSuusi, vaidʌ ʌoodami camaitʌʌ isducatai gʌntʌtʌgituagi caʌcatai siʌʌ cʌʌga ñioocai ʌSuusi. \v 29 Ʌmo sʌʌlicami viaacami duucai mamaatʌtuldi ʌgai dai maisiu ʌpan duucai ʌmo mamaatʌtuldiadami Diuusi sʌʌlicamigadʌ ismaacʌdʌ aagai ʌmo istumaasi dai ʌma maasi ivueeyi cascʌdʌ. \c 8 \s1 ――― \p \v 1 Aidʌsi ʌSuusi tʌvai giidiaiñdʌrʌ tai oí mui oodami. \v 2 Tai miaadʌrʌ cʌquiva ʌmo cʌʌli ismaacʌdʌ viaacatadai ʌmo coocodagai ismaacʌdʌ duvaaldi gatuucuga dai siaa duutuli ʌSuusi, daidʌ itʌtʌdai: \p ―Tʌaanʌdami pʌsipʌliadagi istutuidi aapi isgiñduaaidagi ―astʌtʌdai ʌcʌʌli. \p \v 3 Taidʌ ʌSuusi taata gʌnovicʌdʌ daidʌ itʌtʌdai: \p ―Ipʌlidiana isgʌduaaidagi, duaadicami ivii ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p Mospotʌi ʌSuusi taidʌ ʌcoocoadʌ duaadicami vii. \v 4 Taidʌ ʌSuusi itʌtʌdai: \p ―Dañi, maitiaagiada tomali ʌmaadutai pʌsducatai dueeyi mosaiimi dai mʌʌ vuidʌrʌ cʌquiva ʌpaali dai oida istumaasi aagai Moseesacaru sʌʌlicamigadʌ vai nʌidiña ʌoodami pʌscadueeyi ―astʌtʌdai ʌSuusi. \s1 ――― \p \v 5 Aidʌsi mosaayi ʌSuusi Capernauumʌrʌ tai miaadʌrʌ cʌquiva ʌmo sandaaru tʌaanʌdamigadʌ. Ʌgai ʌrromanu dai daañimi, \v 6 daidʌ itʌtʌdai: \p ―Tʌaanʌdami giñmara quiiyʌrʌ caatʌ maitistutuidi isaimʌrdagi dai aliʌ soimaa taataca coocodagai ―astʌtʌdai. \p \v 7 Taidʌ ʌSuusi itʌtʌdai: \p ―Aanʌ gaamu imimu dai duaaidamu ―astʌtʌdai. \p \v 8 Taidʌ ʌsandaaru tʌaanʌdamigadʌ aa noragi daidʌ itʌtʌdai: \p ―Tʌaanʌdami aapi vaamioma tʌaanʌi iñsaanʌ cascʌdʌ maitʌaagai pʌssoigʌvuaadagi mosai potʌi sai duaadʌna giñmara siʌgai duaadimu. \v 9 Aanʌ viaa giñtʌaanʌdamiga, dai aanʌ viaa ʌʌpʌ giñsandaaruga ismaacʌdʌ tʌaanʌi aanʌ, siʌʌscadʌ aagida aanʌ ʌmoco sai imʌna vai aimʌrai, dai siʌʌscadʌ aagida aanʌ ʌmai sai diviana vai didivai, dai siʌʌscadʌ tʌaañia aanʌ ʌmo istumaasi giñpiooñiga vaidʌ ivueeyi ―astʌtʌdai ʌsandaaru tʌaanʌdamigadʌ. \p \v 10 Aidʌsi caʌ ʌSuusi imaasi, maitʌʌ istumaasi gʌtʌgituagi daidʌ itʌtʌdai ʌjudidíu ismaacʌdʌ oiditadai: \p ―Sʌʌlicʌdʌ angʌnaagidi, sai gʌraaduñi saagida maiquiaa nʌidi aanʌ tomali ʌmoco ispocaasi vaavoitudadagi siʌʌsi vaavoitudai idi cʌʌli. \v 11 Aanʌ angʌnaagidi sai mui ismaacʌdʌ maitʌrjudidíu aipaco oidacami vaavoituda agai Diuusi ñiooquidʌ. Dai ʌgai iimia agai tʌvaagiamu mʌʌca siaaco gatʌaanʌi Diuusi dai ʌʌmadu daraaja agai Avraañicaru dai Isaacaru, dai Jacocaru. \v 12 Dʌmos ʌjudidíu ʌgai ismaacʌdʌ poʌlidi sai iimia agai mʌʌca siaaco gatʌaanʌi Diuusi Avraañicaru cajiudadʌcatai, ʌgai gia maiviaacamu oigaragai isiimiagi. Diuusi ootosa agai ʌgai mʌʌca siaaco tomastuigaco tucamuga dai suaanʌda agai ʌgai dai aliʌ soimaa taataca agai ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 13 Dai amaasi ʌSuusi itʌtʌdai ʌsandaaru tʌaanʌdamigadʌ: \p ―Imʌdañi gʌquiiyamu dai pʌstumaasi vaavoitudai poduucai ʌpʌduuñimu ―astʌtʌdai. \p Dai mospotʌi ʌSuusi tai dueeyi maradʌ ʌsandaaru tʌaanʌdamigadʌ. \s1 ――― \p \v 14 Taidʌ ʌSuusi ii Piiduru quiidiamu vai ami caatʌcatadai ʌPiiduru tuumudʌ aliʌ oiditadai toiñdagai. \v 15 Taidʌ ʌSuusi mostaata novidʌ tai dagito toiñdagai tai otoma vañi ʌgai dai bibi gʌdadidacami. \s1 ――― \p \v 16 Dai aidʌsi catuca taidʌ ʌoodami vuaapi ʌSuusi mui oodami ismaacʌdʌ viaacatadai Diaavora tʌtʌaañicarudʌ, taidʌ ʌSuusi mosali ʌmo ñiooquicʌdʌ vuvaitu vʌʌsi ʌDiaavora tʌtʌaañicarudʌ dai duduaadi vʌʌsi ʌcoococoidadʌ. \v 17 Aidʌsi ʌpʌdui imaasi poduucai ʌpʌdui ismaacʌdʌ aagai Isaía Diuusi ñiooquituldiadamigadʌ dai poduucai ooja aagaitai ʌCristo: “Ʌgai gʌrduduaaidamu”, ascaiti Isaía. \s1 ――― \p \v 18 Aidʌsi tʌʌ ʌSuusi isaliʌ muidu oodami ʌgai sicoli, aagidi ʌgai gʌmamaatʌrdamiga sai daivuñdana vaasadʌrʌ ʌgʌʌ suudagi Galilea. \v 19 Tai ʌmo mamaatʌtuldiadami Diuusi sʌʌlicamigadʌ miaadʌrʌ cʌquiva daidʌ itʌtʌdai ʌSuusi: \p ―Mamaatʌtuldiadami aanʌ gʌoidatucuda iñʌlidi tomasiaaco siaaco aimʌrda aapi ―astʌtʌdai. \p \v 20 Taidʌ ʌSuusi aa noragi daidʌ itʌtʌdai: \p ―Cacaasiocai viaa gʌntʌʌtʌjoga dai ujuurugi viaa gʌncoocosa, dʌmos aanʌ ismaacʌdʌ viaa ʌmo sʌʌlicami maivaacʌ ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 21 Dai ʌmai ismaacʌdʌ ʌrʌSuusi mamaatʌrdamigadʌcatadai potʌtʌdai ʌgai ʌSuusi: \p ―Tʌaanʌdami giñdagitoñi nai ʌʌpʌga mʌʌ yaasa aanʌ giñooca dai gooquiʌrʌ gʌoidatucudagi ―astʌtʌdai. \p \v 22 Taidʌ ʌSuusi aa noragi daidʌ itʌtʌdai: \p ―Giñoidañi dai dagito vai ʌgai ismaacʌdʌ ʌrʌpan ducami coidadʌ maitiñʌʌgiditai yaasana gʌncoidadʌga ―astʌtʌdai ʌSuusi. \s1 ――― \p \v 23 Amaasi ʌSuusi tʌsai ʌmo vaarcuʌrʌ ʌʌmadu aatʌmʌ mamaatʌrdamigadʌ ʌgai. \v 24 Dai aidʌsi gʌʌ suudagi daama iimʌitadai ʌgai tai aliʌ cavami ʌvʌ vai tai tʌʌsadʌi suudagi dai vaarcu ʌraana vaacʌi. Vaidʌ ʌSuusi coosocatadai. \v 25 Tʌtai aatʌmʌ mamaatʌrdamigadʌ ʌgai iji dai mʌʌ nʌnʌitu daidʌ itʌtʌdai: \p ―Tʌaanʌdami cʌʌgacʌrʌ igʌrvuvaida casiatʌ yooga duudupi ―astʌtʌdai aatʌmʌ. \p \v 26 Taidʌ ʌSuusi aa noragi daidʌ itʌtʌdai: \p ―¿Tuimʌsi duduaadimuca? Aapimʌ maivaavoitudai iñsaanʌ istutuidi isgʌnnuucadacagi ―gʌrtʌtʌdai ʌSuusi. \p Dai vañi dai dodoligitu ʌʌvʌʌli ʌʌmadu ʌgʌʌ suudagi tai vʌʌsi dodoli vii. \v 27 Tʌtai aatʌmʌ maitʌʌ isducatai gʌrtʌtʌgituagi daidʌ icaiti: \p ―¿Istuma cʌʌli idi vai asta ʌʌvʌʌli dai gogʌʌ suudagi ʌʌgidi? ―caiti aatʌmʌ. \s1 ――― \p \v 28 Dai amaasi vaasadʌrʌ dʌgavusai ʌgai ʌgʌʌ suudagi dai aayi Gadara dʌvʌʌriʌrʌ, tai vuvaaja gooca cʌcʌʌli camposantuaiñdʌrʌ ʌgai viaacatadai Diaavora tʌtʌaañicarudʌ dai aliʌ oomaliga tomali oodami maitistutuidiña ismiaanai dʌgavuscʌdagi. \v 29 Amaasi miaadʌrʌ guuquiva ʌgai siaaco cʌaacatadai ʌSuusi dai iiñaquimi daidʌ icaitimi: \p ―¿Tuipʌsi gʌrʌʌmadu vapacʌi aapi Suusi Diuusi maradʌ maitiquiaa aʌcai istuigaco soimaasi gʌrtaatatulda agai aapi? ―ascaiti ʌgai. \p \v 30 Dai bai miaanai abiaadʌrʌ ajioopaitadai mui tataisoli, \v 31 vaidʌ ʌDiaavora tʌtʌaañicarudʌ daañimi ʌSuusi daidʌ itʌtʌdai: \p ―Pʌsgʌrvuvaidagi idi cʌcʌʌliaiñdʌrʌ pai gʌrdagito tʌtai vaapaquia aatʌmʌ gotataisoliʌrʌ ―astʌtʌdai ʌDiaavora tʌtʌaañicarudʌ. \p \v 32 Taidʌ ʌSuusi itʌtʌdai: \p ―Iimivurai tudu ―astʌtʌdai. \p Taidʌ ʌDiaavora tʌtʌaañicarudʌ vuvuaaja ʌcʌcʌʌliaiñdʌrʌ dai tataisoliʌrʌ vaapa, taidʌ ʌtataisoli koidam voopoi dai gʌʌ suudarʌ suuli dai vʌʌsi baicoi. \p \v 33 Taidʌ ʌnuucadacami tataisoli voopoi dai duduaadimutugai, dai mʌʌca gaaagidi quiiquiana vʌʌsi istumaasi ʌpʌdui, dai isducatai ʌpʌdui ʌcʌcʌʌlicʌdʌ ismaacʌdʌ viaacatadai ʌDiaavora tʌtʌaañicarudʌ. \v 34 Tai vʌʌscatai ʌoidacami iji siaaco daacatadai ʌSuusi, dai tʌʌgacai daañimi sai imʌna ami dʌvʌʌriaiñdʌrʌ. \c 9 \s1 ――― \p \v 1 Tai amaasi ʌSuusi tʌsai ʌmo vaarcuʌrʌ, dai daivusai vaasadʌrʌ ʌgʌʌ suudagi dai ʌpamu aayi ʌʌgi gʌdʌvʌʌragʌrʌ. \v 2 Mʌtai uusiʌrʌ vuaapi ʌmo cʌʌli ismaacʌdʌ maitistutuiditadai isoiñʌdagi. Dai aidʌsi tʌʌ ʌSuusi isaliʌ vaavoitudai ʌoodami potʌtʌdai ʌgai ʌcʌʌli coocoadʌ: \p ―Maiti soigʌʌliada giñaduñi, casiant oigʌli aanʌ vʌʌsi istumaasi soimaascami ismaacʌdʌ ivuaadana aapi ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 3 Amaasi ʌʌmoco ʌmamaatʌtuldiadami Diuusi sʌʌlicamigadʌ aduucai gʌntʌtʌgitoitadai: “Idi cʌʌli poʌlidi isʌrDiuusi”, asʌnʌlidi. \v 4 Vaidʌ ʌSuusi maatʌcatadai istumaasi gʌntʌtʌgitoi ʌgai daidʌ itʌtʌdai: \p ―¿Tuimʌsi mosʌʌ soimaasi gʌntʌtʌgitoi? \v 5-6 Aanʌ viaa ʌmo sʌʌlicami dai cascʌdʌ viaa guvucadagai isoigʌldiadagi vʌʌsi soimaascamigadʌ oodami. Dʌmos maisijaiga ispoduucai aagagi tomasioorʌ cascʌdʌ sivi gʌntʌʌgidamu aanʌ issʌʌlicʌdʌ viaa aanʌ guvucadagai isduaaidagi idi cʌʌli ―astʌtʌdai ʌSuusi ʌmamaatʌtuldiadami Diuusi sʌʌlicamigadʌ. \p Dai amaasi itʌtʌdai ʌSuusi ʌcʌʌli coocoadʌ: \p ―Vañigiñi dai bʌi gʌvaacosi dai noragi gʌquiiyamu ―astʌtʌdai. \p \v 7 Taidʌ ʌcoocoadʌ vañi dai nora gʌquiiyamu. \v 8 Aidʌsi tʌʌ ʌoodami imaasi, aliʌ duduaadimu dai siaa duutuli Diuusi, maacacai ʌgai guvucadagai ʌmo cʌʌli. \s1 ――― \p \v 9 Taidʌ ʌSuusi ii abiaadʌrʌ dai giñtʌʌ iñsaanʌ daacatai gavuuyi tumiñsi, dai povai iñtʌtʌdai: \p ―Mataivo, giñoidañi ―iñtʌtʌdai. \p Antai aanʌ cʌquiva dai oí. \p \v 10 Dai ʌmo imidagai gacuaadatadai ʌSuusi ʌmo quiiyʌrʌ tai mui tumiñsi vuudami dai aa soimaasi ivuaadami dada dai ami meesa vuidʌrʌ daraaja Suusi ʌʌmadu dai aatʌmʌ mamaatʌrdamigadʌ ʌSuusi ʌʌpʌ. \v 11 Dʌmos tʌʌgacai ʌfariseo gʌrtʌcacai aatʌmʌ ʌSuusi mamaatʌrdamigadʌ dai povʌrtʌtʌdai: \p ―¿Tuisidʌ gacueeyi gʌnmamaatʌtuldiadamiga tumiñsi vuudami dai soimaasi ivuaadami ʌʌmadu? ―gʌrtʌtʌdai. \p \v 12 Vaidʌ ʌSuusi caʌ gomaasi daidʌ itʌtʌdai: \p ―Ʌʌgi coococoidadʌ tʌgito gaduduaaidiadami ʌmaicoococoidadʌ maitʌgito. \v 13 Maatʌvurai aapimʌ istʌiya ʌlidi idi ñiooqui Diuusi ñiooquidʌrʌ: “Aanʌ maitipʌlidi isʌoodami giñoidiadagi naana maasi tomali maitipʌlidi aanʌ isʌoodami coodadagi tutuuru tomali sisiivatu aanʌ giñvʌʌtarʌ, baiyoma ipʌlidi aanʌ sai soigʌnʌlidiña oodami aacʌdʌ”. Aanʌ andivia tami oidigi daama vai ʌsoimaasi ivuaadami ʌma duucai gʌntʌtʌgitona dai camaisoimaasi ivuaadana. Ismaacʌdʌ poʌlidi ismaisoimaasi ivueeyi siaadʌrʌ ʌma duucai gʌntʌtʌgitona ―astʌtʌdai ʌSuusi. \s1 ――― \p \v 14 Amaasi ʌmamaatʌrdamigadʌ ʌVuaana miaadʌrʌ guuquiva siaaco daacatadai ʌSuusi dai potʌtʌdai: \p ―Aatʌmʌ ʌʌmadu ʌfariseo duudatai maitacueeyi. ¿Tuisidʌ aapi gʌmamaatʌrdamiga gacueeyi? ―astʌtʌdai. \p \v 15 Taidʌ ʌSuusi aa noragi daidʌ itʌtʌdai: \p ―Aanʌ gia ʌʌmadu aimʌrai giñmamaatʌrdamiga cascʌdʌ gacueeyi goovai, dʌmos siʌʌscadʌ ʌgai ismaacʌdʌ giñvuidʌrʌ vʌʌtʌ giñmuaagi aidʌ gia maitaugimu giñmamaatʌrdamiga. \p \v 16-17 Tomali ʌmaadutai maitistutuidi isvaavoitudagi istumaasi gamamaatʌtuldi aanʌ dai apiavaavoitudadagi gʌvaavoidaraga ―astʌtʌdai ʌSuusi. \s1 ――― \p \v 18 Aidʌsidʌ ʌSuusi aagaitadai imaasi tai ami divia ʌmo judidíu tʌaanʌdamigadʌ dai gʌtootonacʌdʌ cʌquiva ʌSuusi vuidʌrʌ daidʌ itʌtʌdai: \p ―Giñmara ooqui utudama muu dai isaapi imiagi dai daama daasagi gʌnovi ʌpamu duaacan tada ʌgai ―astʌtʌdai ʌjudidíu tʌaanʌdamigadʌ. \p \v 19 Taidʌ ʌSuusi cʌquiva dai ii ʌgai ʌʌmadu dai aatʌmʌ mamaatʌrdamigadʌ ʌʌpʌ oí. \v 20 Amaasi ʌmo ooqui ismaacʌdʌ cabaivustaama dan gooca uumigi soimaascatadai masaadaigadʌ miaadʌrʌ cʌquiva ʌgai ʌSuusi abaana dai gooquiamadʌrʌ mostaata ugidiana daama vaasaradʌ. \v 21 Povʌʌliditadai ʌgai: “Tomasi mosʌca daama vaasaradʌ taata aanʌ cascʌdʌ caduaadian tada aanʌ”, asʌʌlidi ʌooqui. \v 22 Dʌmos ʌSuusi gooquiamaco nʌnʌava daidʌ itʌtʌdai ʌooqui: \p ―Baigi gʌʌliada giñmara giñvaavoitu aapi cascʌdʌ dueeyi ―astʌtʌdai. \p Dai aidʌ todian duucai ʌooqui dueeyi. \p \v 23 Aidʌsi aayi ʌSuusi quiidiʌrʌ ʌtʌaanʌdami tʌʌ ʌgai ʌiivadami cabaigʌnducacatadai dai iivitulda agaitadai aidʌmʌsi yaasa agaitadai ʌali tʌji dai tʌʌ mui oodami vai gʌgʌrʌ suaanʌitadai. \v 24 Taidʌ ʌSuusi itʌtʌdai: \p ―Vuvaaquivurai tabiaadʌrʌ, goali tʌji maitʌrmuuquiadʌ mosacooso goovai ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p Dʌmos ʌoodami mosasʌi pocaititai ʌSuusi. \v 25 Aidʌsi cavʌʌsi vuvaja ʌoodami taidʌ ʌSuusi vaa dai bʌi ʌmuuquiadʌ novidʌ tai ʌgai vañi. \v 26 Dai vʌʌsi aipacoga sicoli oidacami maí istumaasi ʌpʌdui. \s1 ――― \p \v 27 Aidʌsi vuusai ʌSuusi abiaadʌrʌ gooca mainʌnʌaadami oí ʌgai dai iiñaquimi daidʌ icaitimi: \p ―Aapi Davicaru cajiudadʌ ismaacʌdʌ Diuusi maa ʌmo sʌʌlicami soigi gʌʌlda aatʌmʌcʌdʌ ―tʌtʌdai ʌmainʌnʌaicʌdʌ. \p \v 28 Dai aidʌsidʌ ʌSuusi vaa ʌmo quiiyʌrʌ taidʌ ʌmainʌnʌaicʌdʌ abaana guuquiva taidʌ ʌSuusi tʌcacai daidʌ itʌtʌdai: \p ―¿Vaavoitudaimʌsi aapimʌ iñsaanʌ istutuidi isgʌnduduaaidagi? ―tʌtʌdai. \p Tai ʌgai aa noragi daidʌ itʌtʌdai: \p ―Ʌjʌ ―tʌtʌdai. \p \v 29 Amaasi ʌSuusi taata ʌgai vuupuidʌ daidʌ itʌtʌdai: \p ―Povʌduñia agai isducatai vaavoitudai aapimʌ ―tʌtʌdai. \p \v 30 Tai povʌdui caduduaadicami vii. Amaasi ʌSuusi cʌʌga aagidi daidʌ itʌtʌdai: \p ―Maitavʌr aagiada aapimʌ tomali ʌmaadutai istumaasi idui aanʌ ―tʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 31 Dai mosutudama vuvacʌcai abiaadʌrʌ tomasioorʌ aagidimi aipacoga istumaasi iduitadai ʌSuusi. \s1 ――― \p \v 32 Aidʌsi quiaa vuvaquimi ʌcʌcʌʌli tai aa vuaa ʌmo cʌʌli muudugami sai duaaidana ʌSuusi. Ʌgai viaacatadai ʌmo Diaavora tʌaañicarudʌ. \v 33 Dai vuvaidacai ʌSuusi ʌDiaavora tʌtʌaañicarudʌ tai bovasdʌrʌ gʌaagacai ñioo ʌcʌʌli. Taidʌ ʌjudidíu maitʌʌ istumaasi gʌntʌtʌgituagi daidʌ icaiti: \p ―Tomali ʌmo imidagai maitʌnʌidiña ʌmo istumaasi pomaasi vʌʌsi gʌrdʌvʌʌragʌrʌ ―caiti ʌjudidíu. \p \v 34 Dʌmos ʌfariseo vui ñioocai ʌSuusi daidʌ icaiti: \p ―Gocʌʌli vuvaidi Diaavora tʌtʌaañicarudʌ guvucadadʌcʌdʌ ʌbaitʌcʌaacamigadʌ ʌDiaavora tʌtʌaañicarudʌ ―caiti. \s1 ――― \p \v 35 Vaidʌ ʌSuusi aimʌraiña vʌʌsi aali quiiquiana dai aipaco ami dʌvʌʌriʌrʌ uugidiana mamaatʌtuldiña ʌgai ʌoodami judidíu quiquiuupaigadʌrʌ. ɅSuusi aagidiña ʌoodami sai Diuusi soicʌda ʌlidi oodami sai cʌʌgacʌrʌ oidacana. Dai duduaaidiña ʌSuusi tomastuma coocodagai viaacagi oodami. \v 36 Tʌʌgacai ʌSuusi mui oodami aliʌ soigʌʌli ʌgaicʌdʌ. Ʌgai aliʌ soigʌʌli vaamioma gatʌaanʌitai ʌromamano dai maitiipu sioorʌ soiñagi vai ʌʌgi gatʌaanʌdagi ʌgai. Ʌgai ʌpan ducami cañiiru maipastutuuruacami, maiviaacatai sioorʌ nuucadacagi. \v 37 Amaasi ʌSuusi povʌrtʌtʌdai aatʌmʌ ismaacʌdʌ ʌrmamaatʌrdamigadʌ: \p ―Tami oidigi daama oidaga mui oodami ismaacʌdʌ vaavoituda ʌlidi Diuusi ñiooquidʌ, dʌmos maitiipu sioorʌ aagidagi, chiʌʌquidu oodami ismaacʌdʌ gaaagidi Diuusi ñiooquidʌ cascʌdʌ. Vai ismaacʌdʌ caʌca ʌlidi ʌpan ducami gʌʌpi yoovaragai dai yoovadami chiʌʌquidu. \v 38 Cascʌdʌ daanʌdavurai aapimʌ Diuusi ismaacʌdʌ ʌrtʌaanʌdami vai ootosana aa gʌñiñiooquituldiadamiga vai aagidana ʌgai ñiooquidʌ ʌoodami ―gʌrtʌtʌdai ʌSuusi. \c 10 \s1 ――― \p \v 1 Amaasi ʌSuusi gʌrvaí aatʌmʌ baivustaama dan gooca tʌsaidʌ ʌrmamaatʌrdamigadʌcana dai gʌrmaa sʌʌlicami sai vuvaidiña aatʌmʌ Diaavora tʌtʌaañicarudʌ oodamiaiñdʌrʌ dai duduaaididana oodami tomastuma coocodagai viaacami. \p \v 2 Dai potʌʌtʌgidu aatʌmʌ baivustaama dan gooca ʌSuusi ojootosadʌ. Ʌʌpʌgadadʌ ʌrSimuñi mʌsmaacʌdʌ Piiduru aagaiña ʌʌpʌ, dai Aandʌrʌsi Piiduru suculidʌ, dai Jacovo ʌʌmadu Vuaana Sevedeo maamaradʌ, \v 3 dai Piili, dai Bartolomé, dai Tomás, dai aanʌ Mataivo ismaacʌdʌ ʌrvuudamicatadai tumiñsi, dai Jacovo Alfeo maradʌ, dai Leveo mʌsmaacʌdʌ Tadeo aagaiña ʌʌpʌ, \v 4 dai Simuñi ʌgai ʌrʌmoco ismaacʌdʌ vuidʌrʌ caatʌcana ʌromamano, dai Uudasi Iscaliote ismaacʌdʌ gooquiʌrioma gatʌʌgi ʌSuusi. \s1 ――― \p \v 5 Daidʌ ʌSuusi gʌrootoi vʌʌscatai aatʌmʌ tʌsai gaaagidana Diuusi ñiooquidʌ dai povʌrtʌtʌdai ʌgai: \p ―Maitavʌr iimi siaaco oidaga ʌgai ismaacʌdʌ maitʌrjudidíu, tomali maivapacʌda quiiquidʌrʌ Samaalia dʌvʌʌriʌrʌ oidacami, \v 6 baiyomavʌr iimi gʌraaduñi judidíu ʌʌmadu. Ʌjudidíu camaiʌʌgidi Diuusi ñiooquidʌ cascʌdʌ ʌjudidíu ʌrʌpan ducami cañiiru sibʌ iimiadʌ. \v 7 Iimivurai dai aagida sai camiaadimi istuigaco Diuusi soicʌda ʌlidi oodami sai cʌʌgacʌrʌ oidacana. \v 8 Aanʌ gʌnmaa guvucadagai mʌsai duduaaidiña ismaacʌdʌ viaacagi ʌcoocodagai ismaacʌdʌ duvaldi gatuucuga dai ismaacʌdʌ ʌma maasi coocodagai viaacagi ʌʌpʌ dai duduaacaldavurai coidadʌ dai vuvaidavurai Diaavora tʌtʌaañicarudʌ oodamiaiñdʌrʌ. Aanʌ gʌnmaa idi guvucadagai dai maitʌntai tumiñsi, cascʌdʌ aapimʌ avʌr maitaanʌda ʌʌpʌ mʌsmaacʌdʌ duduaaidagi. \p \v 9 Dai maitavʌr vuucai tumiñsi, \v 10 tomali maivuucai gʌnmoraraaliga gaamu voiyamu. Mosali ʌʌmo vaapasaragai avʌr vuucai dai maitavʌr vuucai aa susuusacai tomali giicai. Ʌaata vuaadami viaa sʌʌlicami mʌsbibiaadagi. \p \v 11 Mʌsiʌʌscadʌ ajiagi aapimʌ ʌmo ali quiiyʌrʌ vʌrai gaaga ʌmo oodami cʌʌ tuigacami ismaacʌdʌ vʌʌsi oodami siaa duutuadagi dai ami quiidiʌrʌ ʌgai avʌr gʌnuuliña asta mʌsiʌʌscadʌ iji aapimʌ abiaadʌrʌ. \v 12 Mʌsiʌʌscadʌ aiya ʌmo quiiyʌrʌ vʌrai aagida ʌoidacami sai Diuusi ipʌlidi isiibʌstudacan taadacagi ʌgai iibʌadʌ. \v 13 Dai isami oidacami caʌca ʌliadagi Diuusi ñiooquidʌ dai sʌʌlicʌdʌ ipʌliadagi isDiuusi soiñagi vai gʌniibʌstacan tadacagi ʌgai aidʌ gia gʌniibʌstacan tadacamu ʌgai. Dai ismaicaʌca ʌliada ʌgai aidʌ gia maitʌniibʌstacan tadacamu ʌgai. \v 14 Dai mʌsiaaco maitʌnmiaadʌgida agadagi dai tomali maitʌncaʌca ʌliadagi vʌrai vuvaaqui abiaadʌrʌ dai gigigida ʌdʌvʌʌrai gʌnʌʌcasuaiñdʌrʌ vai poduucai maatʌna ʌoodami ismaicʌʌga idui. \v 15 Sʌʌlicʌdʌ angʌnaagidi sai siʌʌscadʌ Diuusi nʌidagi ismaacʌdʌ ʌrcʌʌga ivuaadami dai ismaacʌdʌ ʌrmaicʌʌga ivuaadami vaamioma soimaasi taatatuldamu ʌgai ʌoodami ismaacʌdʌ maitʌnmiaadʌgidagi siʌoodami ismaacʌdʌ Sodoomʌrʌ dai Gomoorʌrʌ oidacatadai. \s1 ――― \p \v 16 Gʌnootosai aanʌ ʌoodami saagida dai ʌʌmoco aliʌ oomaliga dai soimaasi gʌntaatatulda agai poduucai isduucai sʌʌsʌyi soivueeyi cañiiru. Cʌʌga avʌr gʌntʌtʌʌgitoca dai cʌʌga tuutiaca vʌʌscatai vui. \v 17 Dʌmos aapimʌ gʌaagai mʌsʌjʌʌgi gʌnnuucadacagi, gʌntʌʌgida magai dudunucami dai gʌngʌgʌʌgʌtudamu aapimʌ quiquiuupiʌrʌ. \v 18 Dai asta vaama gʌntutusadamu oodami tʌtʌaanʌdami vuidʌrʌ dai raraí vuidʌrʌ giñvaavoitudaitai aapimʌ, poduucai istutiadamu aapimʌ isgiñaagadagi ʌgai vuitapi dai ʌgai ismaacʌdʌ maitʌrjudidíu vuitapi ʌʌpʌ. \v 19-20 Dʌmos mʌsiʌʌscadʌ vaama gʌntutusadagi aapimʌ dudunucamiʌrʌ maitavʌr vuaam ʌnʌliada maimaatʌcatai istʌiyagi. Diuusi Ibʌadʌ gʌnsoicʌdamu vʌrai aagada mʌstumaasi tʌgitocagi amaasi. \p \v 21 Dai oodami gatʌtʌgiada agai ʌʌgi gʌnsusuuculi dai gʌnsiisiʌgi dudunucamiʌrʌ mʌsai coodaiña, dai dʌʌdʌdʌ gatʌtʌgiada agai ʌʌgi gʌnmaamara, dai maamaradʌ vuidʌrʌ vʌʌtʌca agai gʌndʌʌdʌ dai gatʌaanʌdamu coodaragai ʌʌpʌ. \v 22 Dai vʌʌsi oidigi daama oidacami gʌncʌʌdada agai giñvaavoitudaitai aapimʌ. Dʌmos sioorʌ apiagiñvaavoitudadagi siʌʌscadʌ uucami oidacagi oidigi daama ʌgai cʌʌgacʌrʌ vuvaaquimu. \v 23 Mʌsiʌʌscadʌ soimaasi gʌntaatamituldiadagi ʌmo ali quiiyʌrʌ iimivurai sibʌaacoga ʌmai ali quiiyʌrʌ. Sʌʌlicʌdʌ angʌnaagidi sai maiquiaa naatocai iimia agai aapimʌ vʌʌsi aali quiiquidʌrʌ ʌjudidíu sidivimu aanʌ ismaacʌdʌ viaa ʌmo sʌʌlicami. \p \v 24 Tomali ʌmo mamaatʌrdami maivaamioma maatʌ siʌmaatʌ gamamaatʌtuldiadami dai tomali ʌmo piooñi maivaamioma gatʌaanʌi siʌʌsi gatʌaanʌi gatʌaanʌdami. \v 25 Isoimaasi taatamadagi ʌmamaatʌtuldiadami ʌmamaatʌrdamigadʌ ʌʌpʌ soimaa taatamaiña. Dai issoimaasi taatamadagi gatʌaanʌdamiga ʌpiooñigadʌ soimaasi taatamaiña ʌʌpʌ cascʌdʌ aapimʌ soimaasi taatamadamu ʌʌpʌ ʌpan duucai aanʌ. Ʌoodami Diaavora giñaagaiña dai vaamioma galnaasi ñiooqui gʌnaagiadamu ʌgai aapimʌ giñmamaatʌrdamiga. \s1 ――― \p \v 26 Dʌmos maitavʌr ʌʌbiada ʌoodami ismaacʌdʌ soimaasi gʌnduiñda ʌliadagi. Cʌʌ maatʌ Diuusi vʌʌsi istumaasi iduñia ʌliada ʌgai aapimʌ gʌnvui dai Diuusi maasiuldamu vʌʌsi gomaasi siʌʌscadʌ nʌidagi ʌgai ismaacʌdʌ ʌrcʌʌga ivuaadami dai ismaacʌdʌ ʌrmaicʌʌga ivuaadami. \v 27 Vʌʌsi ismaacʌdʌ gʌnaagidi aanʌ ʌʌgi daraajatai aatʌmʌ aagidavurai aapimʌ ʌoodami vʌʌsi aipacoga oidacami. \v 28 Maitavʌr ʌʌbiada ʌgai ismaacʌdʌ mumueeyi gatuucuga dʌmos maitistutuidi ismuaagi gaibʌdaga. Baiyomavʌr ʌʌbiada Diuusi ismaacʌdʌ istutuidi isootosagi gaibʌdaga ʌʌmadu gatuucuga mʌʌca siaaco oidaga ʌDiaavora. \p \v 29-31 Cʌʌ maatʌ aapimʌ isgʌgaagarai gooca ujuurugi ʌmo sintaavucʌdʌ dʌmos Diuusi vʌʌscʌrʌ nuucadacana. Ʌoodami maitistutuidi ismuaagi tomali ʌmo urugi maimaacacai oigaragai Diuusi. Dai Diuusi vaamioma gʌnnuucada aapimʌ siʌ ujuurugi cascʌdʌ maitavʌr duduaadicuda Diuusi gʌnnuucadaca agai. Diuusi maatʌ vʌʌscatai asta siʌʌjʌquidu ʌʌmadutai cuucupadʌ. \s1 ――― \p \v 32 Vʌʌscatai ismaacʌdʌ gʌnmaasiuldagi oodami vuitapi isgiñvaavoitudai aanʌ ʌʌpʌ aagamu giñooga vuitapi ismaacʌdʌ tʌvaagiʌrʌ daja isʌgai ʌrgiñmaamara. \v 33 Dai ismaacʌdʌ giñʌstocadagi oodami vuitapi aanʌ aagamu Diuusi gʌrooga vuitapi ismaacʌdʌ tʌvaagiʌrʌ daja sai ʌgai maitʌrgiñmaamara. \s1 ――― \p \v 34 Maitavʌr povʌnʌliada aapimʌ ansai aanʌ divia sai siooma oidacana vʌʌsi oodami maitavʌr vaavoi baiyoma divia aanʌ vai oidacana cocodi. Ismaacʌdʌ maitiñvaavoitudai cocoadamu ʌgai ismaacʌdʌ giñvaavoitudai. \v 35 Isʌmo cʌʌli giñvaavoitudagi maradʌ vuidʌrʌ caatʌcamu. Dai isʌmo ooqui giñvaavoitudagi ooqui maradʌ vuidʌrʌ caatʌcamu. Dai isʌmo ooqui giñvaavoitudagi caasdʌʌdʌ vuidʌrʌ caatʌcamu. \v 36 Dai poduucai aipaco gʌnvupui vʌʌtʌcamu ʌoodami ʌʌgi gʌnaadunumʌ. \p \v 37 Tomasioorʌ sioorʌ maitiñvaavoituda ʌliadagi baamucai dʌʌdʌ maimaaquimu aanʌ oigaragai isʌrgiñmamaatʌrdamicagi dai tomasioorʌ sioorʌ maitiñvaavoituda ʌliadagi baacoicai maamaradʌ maitipʌliditai isgiñvaavoitudagi oogadʌ maimaaquimu aanʌ oigaragai isʌrgiñmamaatʌrdamicagi. \v 38 Dai sioorʌ maibaigʌducagi isoimaa taatagi dai asta muquiagi ʌmo curusiaba giñvaavoitudaitai maimaaquimu aanʌ oigaragai isʌgai ʌrgiñmamaatʌrdamicagi. \v 39 Dai sioorʌ giñvaavoitudadagi vai cascʌdʌ ʌoodami muaagi ʌgai Diuusi ʌʌmadu oidacamu tomastuigaco dʌmos sioorʌ duaadicudagi mʌsmuaagi dai cascʌdʌ pocaitiadagi sai maitiñvaavoitudai ʌgai gia maiimimu Diuusi ʌʌmadu tʌvaagiamu. \s1 ――― \p \v 40 Dai sioorʌ ʌʌgiditai gʌncaʌcagi aapimʌ ʌgai ʌʌgiditai giñcaʌ aanʌ ʌʌpʌ dai sioorʌ ʌʌgiditai giñcaʌ aanʌ ʌgai ʌʌgiditai caʌ gʌrooga ismaacʌdʌ giñootoi. \v 41 Dai sioorʌ ʌʌgiditai caʌ ʌmo Diuusi ñiooquituldiadamigadʌ Diuusi ootosadʌcatai ʌgai, ʌgai ismaacʌdʌ ʌʌgiditai caʌ Diuusi maaquimu ʌmo istumaasi ʌpan duucai gʌñiooquituldiadamiga. Dai sioorʌ ʌʌgiditai caʌ ʌmoco ismaacʌdʌ siaa duutudai Diuusi, siaa duutudaitai ʌgai Diuusi, Diuusi maaquimu ʌmo istumaasi cʌʌgaducami poduucai isduucai maa ʌgai ismaacʌdʌ siaa duutudai Diuusi. \v 42 Dai tomasioorʌ sioorʌ baigʌʌliaracʌdʌ vasidagi ʌmo avʌsi suudagi ʌmoco ismaacʌdʌ giñvaavoitudai, giñʌʌgiditai caʌ ʌgai sʌʌlicʌdʌ Diuusi maaquimu ʌgai ʌmo istumaasi cʌʌgaducami, tomasi mosvasidagi ʌmo avʌsi suudagi ―gʌrtʌtʌdai ʌSuusi. \c 11 \s1 ――― \p \v 1 Dai aidʌsi naatocai gʌrmaamatʌtuli ʌSuusi aatʌmʌ mamatʌrdamigadʌ iji abiaadʌrʌ dai aagida ragai Diuusi ñiooquidʌ vʌʌsi aipaco sicoli oidacami. \p \v 2 ɅVuaana ismaacʌdʌ vapaconaitadai ʌoodami ʌgʌʌ aqui Jordáñiʌrʌ maisacariʌrʌ daacatadai dai maí vʌʌsi istumaasi ivuaadatadai ʌSuusi. Amaasi ootoi gooca gʌmamaatʌrdamiga siaaco daacatadai ʌSuusi \v 3 sai tʌcacana sabai ʌgai sʌʌlicʌdʌ ʌrʌCristo ismaacʌdʌ viaacatadai isdiviagi sabai gʌaagai isnʌnʌracagi ʌmai. \p \v 4 Taidʌ ʌSuusi aa noragi daidʌ itʌtʌdai: \p ―Mʌʌcavʌr aagida ʌVuaana vʌʌsi mʌstuma nʌidi dai caʌ. \v 5 Dai aagidavurai isducatai ismaacʌdʌ mainʌnʌaitadai casi istutuidi isnʌaadagi dai ismaacʌdʌ maiajioopaitadai caajioopai, dai ismaacʌdʌ viaacatadai gocoocodagai ismaacʌdʌ duvaldi gatuucuga duduaadʌi, dai ismaacʌdʌ maitʌtʌcaidacatadai catʌtʌcaidaga, dai coidadʌ duduaacarʌi dai soituutuigami vʌʌsi gʌmamaatʌtuldi isducatai cʌʌgacʌrʌ gʌvuvacʌi. \v 6 Baigʌʌliadamu sioorʌ apiagiñvaavoitudadagi ―tʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 7 Dai aidʌsi caiji ʌgai ismaacʌdʌ ootoi ʌVuaana taidʌ ʌSuusi gʌaagacai aagidi ʌoodami aagaitai ʌVuaana dai potʌtʌdai ʌgai ʌoodami: \p ―Aapimʌ iji mʌʌ oidigana siaaco daacatadai ʌVuaana. Aapimʌ maatʌcatadai sai ʌgai maitʌrʌmoco ismaacʌdʌ aagai ʌmo istumaasi dai ʌma maasi ivueeyi. \v 8 Aapimʌ iji mʌʌca siaaco daacatadai ʌVuaana. Aapimʌ maatʌcatadai sai ʌgai maitʌrʌmoco ismaacʌdʌ cʌʌga dadapacami yuucustai. Aapimʌ cʌʌga maatʌ sai ismaacʌdʌ cʌʌga dadapacami yuucustai cʌcʌʌgaducami quiiquiʌrʌ oidaga gʌgʌr raí baabaquidʌrʌ. \v 9 Aapimʌ iji mʌʌ oidigana nʌida ʌliditai ʌmo Diuusi ñiooquituldiadamigadʌ dai sʌʌlicʌdʌ angʌnaagidi sai Vuaana aa duiñdadʌ vaamioma namʌga siʌ aa duiñdadʌ vʌʌsi ʌgaa Diuusi ñiñiooquituldiadamigadʌ. \v 10 Diuusi ñiooquidʌrʌ pocaiti aagaitai ʌVuaana: \q1 Ootosamu aanʌ ʌmo ootosicami aapi Cristo gʌbaitʌqui vai ʌgai aagidana ʌoodami sai divia agai aapi daidʌ ʌoodami ʌma duucai gʌntʌtʌgitomu dai camaisoimaasi ivuaadamu. \m Ascaiti Diuusi. \v 11 Sʌʌlicʌdʌ angʌnaagidi sai vʌʌsi oodami saagidaiñdʌrʌ ʌVuaana ismaacʌdʌ vapaconaitadai ʌoodami viaa goaa duiñdagai ismaacʌdʌ vaamioma namʌga sitomasmaascʌdʌ oodami aa duiñdadʌ, dʌmos vaamioma baigʌnʌlidi ʌgai ismaacʌdʌ giñnʌidi dai giñvaavoitudai siʌVuaana. \p \v 12 Aidʌsi divia ʌVuaana ismaacʌdʌ vapacoi ʌoodami abiaadʌrʌ ʌoodami gʌnaajagʌi vaavoituda ʌliditai gocʌʌgaducʌdʌ ñiooqui isducatai Diuusi soicʌi oodami sai cʌʌga gʌntʌtʌgitocana. \v 13 Aidʌsi maiquia divia ʌVuaana Moseesacaru ʌʌmadu ʌgaa Diuusi ñiñiooquituldiadamigadʌ aagidi gʌrʌʌqui aaduñicaru dai ooja liivruʌrʌ isducatai Diuusi divia agaitadai dai gatʌaanʌda agaitadai tami oidigi daama ʌmo imidagai. \v 14 Dai isaapimʌ vaavoitudagi istumaasi gʌnaagidi aanʌ aidʌ gia maatʌmu aapimʌ isʌrvaavoi isʌVuaana ʌʌpʌga divia iñsaanʌ dai gaaagidimi ansai aanʌ gooquiʌrioma divia iñagaitadai. Ʌgai idui ʌaa duiñdagai ismaacʌdʌ Diuusi ñiñiooquituldiadamigadʌ aagidi ʌʌquioma Eliiasicaru isiduñia agaitadai. \v 15 Cʌʌgavʌr gʌntʌgito caʌca aapimʌ istumaasi gʌnaagidi aanʌ. \p \v 16 Sivi gʌnaagidamu aanʌ istumaasi ʌpan ducami ʌoodami sividadʌ. Ʌgai ʌpan ducami ʌaali ismaacʌdʌ plaasʌrʌ gatʌtʌvʌiña dai iiñoquidiña gʌaaduñi daidʌ itʌtʌdaiña: \v 17 “Iiva aatʌmʌ muusicocʌdʌ mʌtai maitatuutudai. Susuañi aatʌmʌ mʌtai aapimʌ maisoigʌnʌʌli”, astʌtʌdaiña. \v 18 Diviacai Vuaana ʌgai ismaacʌdʌ vapaconai ʌoodami dai ʌgai aliʌ duudatai gayunanduiña dai tomali ʌmo imidagai maitayʌʌdana istumaasi navamudaga. Mai aapimʌ pocaitiña sai ʌgai viaa ʌmo Diaavora tʌaañicarudʌ. \v 19 Dai diviacai aanʌ ismaacʌdʌ viaa ʌmo sʌʌlicami dai maiduudatai gayunandui dai gayiʌʌyi mai pocaiti aapimʌ giñparunaitai ansaidʌ ʌrtuu naacʌdami dai iitʌracami tomasi tomali ʌmo imidagai mainavamucurui aanʌ, dai ansaidʌ ʌraduuñdʌ tumiñsi vuudami dai aa soimaasi ivuaadami. Vʌʌscʌrʌ maimaatʌ nʌidi aapimʌ isducatai Diuusi gʌrsoi Vuaana ʌʌmadu aanʌ sai maatʌna aatʌmʌ istumaasi gʌaagai tʌsiduñiagi ―tʌtʌdai ʌSuusi. \s1 ――― \p \v 20 Amaasi ʌSuusi gʌaagacai aagidi ʌoodami siʌʌ soimaasi ivuaadana Corasiiñiʌrʌ oidacami dai Betasaidʌrʌ oidacami dai siʌʌ soimaa taata agai ʌgai. Ʌsuusi ivuaadana mui naana maasi gʌgʌrducami Corasiiñiʌrʌ dai Betasaidʌrʌ tai vʌʌscʌrʌ maiʌma duucai gʌntʌtʌgito dai apiasoimaasi ivueeyi ami oidacami cascʌdʌ ʌSuusi bagaimi daidʌ itʌtʌdai: \p \v 21 ―Soogigi aapimʌ Corasiiñiʌrʌ oidacami dai Betasaidʌrʌ oidacami siʌʌ soimaa taatamu aapimʌ. Ʌoodami ismaacʌdʌ Tiiroʌrʌ dai Sidooniʌrʌ oidacatadai maitʌrjudidíu dai maivaavoitudai Diuusi. Istʌʌgimudai ʌgai istumaasi gʌgʌrducami mʌsmaasi tʌʌ aapimʌ ʌgai gia ʌma duucai gʌntʌtʌgitomudai dai camaisoimaasi ivuaadamudai dai gʌnaadamudai yuucusi tutuucucami dai gʌncocomaivadamudai mataicʌdʌ dai poduucai tʌʌgidamudai aa oodami iscaʌma duucai gʌntʌtʌgito dai camaisoimassi ivuaada agai. \v 22 Dʌmos siʌʌscadʌ Diuusi nʌidagi ismaacʌdʌ ʌrcʌʌga ivuaadami dai ismaacʌdʌ ʌrmaicʌʌga ivuaadami vaamioma soimaasi gʌntaatatuldamu ʌgai aapimʌ siʌTiiroʌrʌ dai Sidooniʌrʌ oidacami. \v 23 Dai aapimʌ judidíu Capernauumʌrʌ oidacami povai ʌnʌlidi mʌsai iimia agai Diuusi ʌʌmadu baiyoma mʌiimia agai Diaavora ʌʌmadu. Ʌoodami ismaacʌdʌ Sodoomʌrʌ oidaga maitʌrjudidíu dai maivaavoitudai Diuusi dʌmos isʌgai tʌʌgimudai istumaasi gʌgʌrducami mʌsmaasi tʌʌ aapimʌ aidʌ gia Diuusi maiugititudamudai Sodoomʌrʌ oidacami quiaa oidacamudai oodami Sodoomʌrʌ. \v 24 Dʌmos siʌʌscadʌ Diuusi nʌidagi ismaacʌdʌ ʌrcʌʌga ivuaadami dai ismaacʌdʌ ʌrmaicʌʌga ivuaadami vaamioma soimaasi gʌntaatatuldamu ʌgai aapimʌ siʌSodoomʌrʌ oidacami ―tʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 25 Amaasi ʌSuusi potʌtʌdai Diuusi gʌooga: \p ―Giñooca aanʌ gia sʌʌlicʌdʌ siaa gʌduutudai aapi apʌrbaitʌcʌaacami tʌvaagiʌrʌ dai oidigi daama. Aapi apʌtmaimaatʌtuli idi maasi ismaacʌdʌ poʌlidi isʌrsastudugami, aapi maatʌtuli mosʌca ʌgai ismaacʌdʌ maatia ʌlidi gʌmamaatʌtuldaraga. \v 26 Cʌʌgaduava giñooca poduucai ipʌli aapi dai poduucai idui ―tʌtʌdai ʌSuusi gʌooga. \p \v 27 Dai apiamamaatʌtuldi ʌSuusi ʌoodami dai potʌtʌdai: \p ―Giñooca giñmaa vʌʌsiaʌcatai. Aanʌ ʌrDiuusi maradʌ dai tomali ʌmaadutai maicʌʌga giñmaatʌ mosʌca giñooca dai tomali ʌmaadutai maicʌʌga maatʌ giñooca mosʌca aanʌ ismaacʌdʌ ʌrmaradʌ ʌgai. Dai vʌʌscʌrʌ oidaga aa ismaacʌdʌ maatʌ giñooca mosʌca ʌgai ismaacʌdʌ aanʌ ipʌlidi sai maatʌna. \v 28-29 Vʌʌscatai aapimʌ ismaacʌdʌ caoojogi ʌʌgiditai mamaatʌtuldaragadʌ ismaacʌdʌ gamamaatʌtuldi quiquiuupiʌrʌ, aapimʌ maitʌniibʌstacan tadaga gʌniibʌdaga gomaasicʌdʌ, giñvaavoitudavurai dai giñdagito nai aanʌ gʌnmamaatʌtuldiadagi dai ʌʌgiadavurai istumaasi gʌnmamaatʌtuldiada aanʌ. Aanʌ maioojodai giñmamaatʌrdamiga dai maigʌʌducʌdʌ giñʌlidi aanʌ dai gʌniibʌstacan taadacamu aapimʌ. \v 30 Maisijaiga isʌʌgiada aapimʌ giñmamaatʌtuldaraga ―tʌtʌdai ʌSuusi. \c 12 \s1 ――― \p \v 1 Ʌmo imidagai ibʌstaragai tasʌrʌ ʌsicami saagida imʌitadai ʌSuusi tʌtai aatʌmʌ mamaatʌrdamigadʌ vaiñcumaimi tʌligi muuradʌ dai gʌrnoonovicʌdʌ cʌlivaimi aatʌmʌ dai cuumimi. \v 2 Vai ʌʌmoco ʌfariseo tʌʌgacai gomaasi potʌtʌdai ʌgai ʌSuusi: \p ―Dañi gʌmamaatʌrdamiga ivueeyi aa duiñdagai ismaacʌdʌ maitiipu oigaragai isivuaadagi ibʌstaragai tasʌrʌ ―tʌtʌdai ʌfariseo. \p \v 3 Dʌmos ʌSuusi potʌtʌdai: \p ―Canʌidi aapimʌ ʌoojai siaaco aagai ismaasi idui Davicaru ʌmo imidagai aidʌsi ʌgai ʌʌmadu aaduñdʌ biuugicoi. \v 4 Vaa ʌgai ʌquiiyʌrʌ siaaco siaa duutudaiña gʌrʌʌqui aaduñicaru Diuusi dai uu ʌpaana daasdaradʌ Diuusi ismaacʌdʌ ʌʌgi papaali viaacatadai oigaragai iscuaadagi ʌʌgi poduucai viituli Moseesacaru cascʌdʌ. Tai vʌʌscʌrʌ vui Davicaru dai uu dai gomaasi maitʌrsoimaascami. \v 5 Siʌpʌ canʌidi aapimʌ oojai siaaco oojisi Moseesacaru sʌʌlicamigadʌ saidʌ ʌpapaali ʌgʌʌ quiuupaigadʌrʌ judidíu aata vuaadana ibʌstaragai tasʌrʌ dai gomaasi maitʌrsoimaascami. \v 6 Dʌmos aanʌ angʌnaagidi sai aanʌ cadivia dai vaamioma gʌaagai aanʌ siʌdudunucami ʌgʌʌ quiuupiʌrʌ. \v 7 Aapimʌ maimaatʌ caʌ istʌiya ʌlidi idi ñiooqui Diuusi ñiooquidʌrʌ ismaacʌdʌ pocaiti: “Aanʌ ipʌlidi isaapimʌ soigʌnʌliadagi aacʌdʌ maisiu mosʌcaasi giñdadaadiadagi naana maasi istumaasi dai coodadagi tutuuru dai sisiivatu dai giñdadasdiadagi”, ascaiti Diuusi. Ismaatʌ caʌcamudai aapimʌ gomaasi aidʌ gia maigʌʌpiʌrʌ vuupadamudai giñmamaatʌrdamiga. Goovai maitivueeyi tomali ʌmo istumaasi soimaascami. \v 8 Aanʌ viaa ʌmo sʌʌlicaami cascʌdʌ viaa aanʌ sʌʌlicami isaagagi istumaasi ʌpʌduñiagi ibʌstaragai tasʌrʌ ―tʌtʌdai ʌSuusi. \s1 ――― \p \v 9 Amaasi ii ʌSuusi abiaadʌrʌ dai vaa ʌgʌʌ quiuupaigadʌrʌ judidíu. \v 10 Vai ami cʌaacatadai ʌmo cʌʌli ismaacʌdʌ gaquisapicatadai ʌmo novidʌ, vaidʌ ʌfariseo gaagaitadai istuucʌdʌ gʌʌpiʌrʌ vuaajagi ʌSuusi dai tʌcacai dai potʌtʌdai: \p ―¿Oidagasi oigaragai isduaaidagi ʌmo coocoadʌ ibʌstaragai tasʌrʌ cho sio?― tʌtʌdai ʌfariseo. \p \v 11 Taidʌ ʌSuusi aa noragi dai potʌtʌdai: \p ―¿Maacʌdʌ aapimʌ maiotoma vañigidana gʌnsoiga cañiiru issibʌcai dʌʌcarʌ gʌsiagi ʌgai tomasi ʌribʌstaragai tasʌrʌ? \v 12 Dai ʌmo oodami vaamioma namʌga isʌmo cañiiru. Poduucai tudu oidaga oigaragai isivuaadagi ʌmo istumaasi cʌʌgaducami ibʌstaragai tasʌrʌ ―tʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 13 Amaasi potʌtʌdai ʌSuusi ʌcʌʌli: \p ―Giñuuliñdañi gʌnovi ―ʌtʌdai. \p Dai mosuuliñi ʌgai gʌnovi tai cacʌʌga duaadicami vii ʌpan duucai ʌgʌmai novidʌ. \v 14 Amaasi vuvaaja ʌfariseo abiaadʌrʌ daidʌ icaiti: \p ―Isducatai iduuñimu aatʌmʌ dai muaamu goSuusi ―ascaiti. \s1 ――― \p \v 15 Dai aidʌsi maí ʌSuusi gomaasi, ii abiaadʌrʌ tai mui oodami oí. Taidʌ ʌSuusi duduaadi vʌʌsi ʌcoococoidadʌ. \v 16 Dai aagidi ʌgai ʌoodami sai maiaagaiña sioorʌ ʌgai. \v 17 Aidʌsi ʌpʌdui gomaasi aidʌ ʌpʌdui ismaacʌdʌ ooja Isaía sai pocaiti Diuusi: \q1 \v 18 Idi ʌrgiñpiooñiga ismaacʌdʌ ʌco vuusaitu aanʌ. \q1 Dai aliʌ oigʌdai aanʌ goovai dai baigiñʌlidi goocʌdʌ. \q1 GiñIbʌdaga imia agai goovai ʌʌmadu. \q1 Dai goovai aagida agai ʌoodami ismaacʌdʌ maitʌrjudidíu sai Diuusi oigʌldi ʌsoimaasi ivuaadami. \q1 \v 19 Dai goovai maicocoaada agai oodami dai maiiiñacada agai caayana. \q1 \v 20 Dai duduaaidiada agai ʌcoococoidadʌ dai cʌʌgacʌrʌ vuvaida agai ʌsoimaasi ivuaadami. \q1 Dai ʌmo imidagai goovai taiyʌrʌ daituda agai ʌDiaavora siaaco tomastuigaco mʌʌcana. \q1 \v 21 Dai ʌgai ismaacʌdʌ maitʌrjudidíu vaavoituda agai istumaasi aagai giñpiooñiga dai poduucai tomastuigaco Diuusi ʌʌmadu daraaja agai. \m Ascaiti Diuusi, asduu ooja Isaía. \s1 ――― \p \v 22 Amaasi mʌtai vaidacai ʌmo cʌʌli mainʌaadami dai muudugami mʌʌca siaaco daacatadai ʌSuusi. Ʌcʌʌli viaacatadai ʌmo Diaavora tʌaañicarudʌ taidʌ ʌSuusi duaadi ʌmuudu tai ʌgai istui isñiooquiagi. \v 23 Taidʌ ʌoodami maitʌʌ isducatai gʌntʌtʌʌgituagi tʌʌgacai gomaasi, daidʌ icaiti: \p ―Davicaru cajiudadʌ lienʌ goovai ismaacʌdʌ catʌvʌpi ʌpʌdui isnʌnʌra aatʌmʌ, ismaacʌdʌ Diuusi daasa agai saidʌ ʌrraícana ʌpan duucai gʌraduuñi Davicaru ʌrraícatadai ―ascaiti ʌoodami. \p \v 24 Dʌmos aidʌsi ʌfariseo caʌ gomaasi pocaiti: \p ―Idi cʌʌli vuvaidi Diaavora tʌtʌaañicarudʌ Diaavora guvucadadʌcʌdʌ ―ascaiti ʌfariseo. \p \v 25 Dʌmos ʌSuusi maatʌcatadai istumaasi gʌntʌtʌgitoitadai ʌgai dai potʌtʌdai: \p ―Isʌdudunucami mosaipaco gʌncocoadagi camaitistutuidi isapiagatʌaanʌdagi, isaipaco gʌncocoadagi ʌmapʌcʌrʌ oidacami ugitimu ʌoodami dai baabaquidʌ suuligimu. Dai isaipaco gʌncocoadagi ʌmo adunumʌ vʌʌsi ugitimu ʌgai. \v 26 Poduucai ʌʌpʌ isʌDiaavora ʌʌgi vuvaidagi Diaavora tʌtʌaañicarudʌ poduucai isduucai icaiti aapimʌ ʌgai poduucai ʌʌgi gʌcocodagi otoma camaitatʌaanʌdan tada ʌgai. \v 27 Aapimʌ pocaiti ansai aanʌ vuvaidi Diaavora tʌtʌaañicarudʌ Diaavora guvucadadʌcʌdʌ. Siʌrvaavoicamudai isDiaavora guvucadadʌcʌdʌ vuvaidi aanʌ Diaavora tʌtʌaañicarudʌ aidʌ gia aapimʌ gʌnaaduñi vuvaidi Diaavora tʌtʌaañicarudʌ Diaavora guvucadadʌcʌdʌ ʌʌpʌ. Ʌʌgi ʌgai gʌnaagidamu ismaitʌrvaavoi isDiaavora guvucadadʌcʌdʌ vuvaidi Diaavora tʌtʌaañicarudʌ aanʌ ʌʌmadu ʌgai. \v 28 Baiyoma Diuusi Ibʌadʌ guvucadadʌcʌdʌ vuvaidi aanʌ Diaavora tʌtʌaañicarudʌ dai poduucai cʌʌ maatʌ aapimʌ iscaaayi istuigaco Diuusi soicʌda agai oodami sai cʌʌgacʌrʌ oidacana. \p \v 29 Suusi Cristo vaamioma viaa guvucadagai isʌDiaavora cascʌdʌ istui isvuvaidagi Diaavora tʌtʌaañicarudʌ oodamiaiñdʌrʌ. \p \v 30 Sioorʌ maitiñvaavoitudadagi ʌgai giñvuidʌrʌ vʌʌtʌ, sioorʌ maitiñsoiña aagiadagi ʌoodami isducatai cʌʌgacʌrʌ vuvaquia ʌgai, ʌgai sobicʌi sai maivaavoitudana dai maicʌʌgacʌrʌ vuvacʌna. \p \v 31 Cascʌdʌ aanʌ angʌnaagidi sai vʌʌsi istumaasi soimaascami ismaacʌdʌ ivueeyi ʌoodami gʌoigʌldi dai vʌʌsi istumaasi galnaasi ismaacʌdʌ aagadagi oodami gʌoigʌldi dʌmos sioorʌ soimaasi ñiooqui aagadagi Diuusi Ibʌadʌ vui ʌgai gia maiviaa gʌoigʌldaraga. \v 32 Dai tomasioorʌ ismaacʌdʌ giñvui ñioocadagi aanʌ ismaacʌdʌ viaa ʌmo sʌʌlicami ʌgai gʌoigʌldi dʌmos sioorʌ soimaasi ñiooqui aagadagi Diuusi Ibʌadʌ vui ʌgai gia maiviaa gʌoigʌldaraga tomali ʌmo imidagai. \s1 ――― \p \v 33 Ispoʌlidi aapimʌ ansai aanʌ ivueeyi Diaavora aa duiñdadʌ mosavʌr gʌntʌgito nʌijada aapimʌ istumaasi ivueeyi aanʌ dai poduucai maatʌmu aapimʌ sai istumaasi ivueeyi aanʌ ʌrDiuusi aa duiñdadʌ maisiu ʌDiaavora aa duiñdadʌ. Poduucai isduucai ʌmo uusi cʌʌgaducami cʌʌgaducami iibiatai dai ʌmo uusi maicʌʌgaducami maicʌʌgaducami iibiatai. Vʌʌsi uusi cʌʌga gʌmaatʌ iibiadʌrʌ. \v 34 Aapimʌ ivuaadana naana maasi soimaascami. Siaadʌrʌ istuidʌna aapimʌ isaagagi ʌmo istumaasi cʌʌgaducami soimaasi ivuaadatai. Vʌʌsi ismaacʌdʌ aagai ʌmo oodami ibʌadʌaiñdʌrʌ vusacʌi. \v 35 Ʌmo cʌʌli cʌʌ tuigacami viaa naana maasi cʌcʌʌgaducami gʌibʌdagʌrʌ cascʌdʌ aagai naana maasi cʌcʌʌgaducami. Dai ʌmo cʌʌli maicʌʌ tuigacami viaa naana maasi soimamaascami gʌibʌdagʌrʌ cascʌdʌ aagaiña ʌgai naana maasi soimamaascami. \v 36-37 Dai aanʌ angʌnaagidi sai siʌʌscadʌ Diuusi nʌidagi ismaacʌdʌ ʌrcʌʌga ivuaadami dai ismaacʌdʌ ʌrmaicʌʌga ivuaadami ʌgai soimaa taatatuldamu vʌʌscatai ismaacʌdʌ galnaasi ñioocai, dai Diuusi maisoimaa taatatuldamu ismaacʌdʌ cʌʌga ñioocai ―tʌtʌdai ʌSuusi. \s1 ――― \p \v 38 Amaasi ʌʌmoco ʌfariseo ʌʌmadu ʌmamaatʌtuldiadami Diuusi sʌʌlicamigadʌ potʌtʌdai ʌgai ʌSuusi: \p ―Mamaatʌtuldiadami nʌida ʌrʌlidi aatʌmʌ siduñia aapi ʌmo istumaasi gʌducami ―tʌtʌdai. \p \v 39 Taidʌ ʌSuusi aa noragi daidʌ itʌtʌdai: \p ―Ʌoodami maicʌʌga tuutiacami giñaagidi ansaidʌ iduuna ʌmo istumaasi gʌducami ʌgai vuitapi dʌmos maitʌʌgimu ʌgai ʌmai istumaasi gʌducami mosʌca ʌistumaasi gʌducʌdʌ ismaacʌdʌ idui Diuusi ootosacai Joonasi gaamu Ñiñiviamu. \v 40 Dai poduucai isduucai Joonasi ʌraana daacatadai ʌvatopa gʌducʌdʌ vaica tasai dai vaica tucagi poduucai aanʌ ismaacʌdʌ viaa ʌmo sʌʌlicami yaasapicamu vaica tasai dai vaica tucagi. \v 41 Dai siʌʌscadʌ caaiyagi istuigaco Diuusi nʌida agadagi oodami sividadʌ ismaacʌdʌ ʌrcʌʌga ivuaadami dai ismaacʌdʌ ʌrmaicʌʌga ivuaadami amaasi aagamu Diuusi sai ismaacʌdʌ Ñiñiviʌrʌ oidacatadai ʌʌqui maitʌrgʌpiʌrʌ vʌʌtʌcami dʌmos aapimʌ gia sʌʌlicʌdʌ gʌpiʌrʌ vʌʌtʌ, ʌÑiñiviʌrʌ oidacami ʌma duucai gʌntʌtʌgito dai camaisoimaasi ivuaada agai aidʌsi Joonasi aagidi Diuusi ñiooquidʌ cascʌdʌ. Dai tami daja aanʌ sivi dai vaamioma ʌrtʌaanʌdami aanʌ siJoonasi dai aapimʌ maitiñʌʌgiditai caʌ. \v 42 Dai siʌʌscadʌ caaiyagi istuigaco Diuusi nʌida agadagi oodami sividadʌ ismaacʌdʌ ʌrcʌʌga ivuaadami dai ismaacʌdʌ ʌrmaicʌʌga ivuaadami amaasi aagamu Diuusi isʌooqui ʌʌquidʌ ismaacʌdʌ ʌrbaitʌcʌaacamicatadai mʌʌ Siipʌrʌ cʌʌga gʌtʌgito ʌgai mʌʌcasdʌrʌ divia dai caʌca agai istumaasi aagai ʌSalomoñi ismaacʌdʌ ʌrʌmo tʌaanʌdami saitudugami. Dai tami daja aanʌ sivi dai vaamioma ʌrtʌaanʌdami aanʌ siʌSalomoñi mai aapimʌ maitiñʌʌgiditai caʌ ―tʌtʌdai ʌSuusi. \s1 ――― \p \v 43-45 Ʌoodami sividadʌ soimaasi ivuaadami ʌrʌpan ducami ʌmo cʌʌli ismaacʌdʌ ibʌadʌrʌ daja ʌmo Diaavora tʌaañicarudʌ. Siʌʌscadʌ ʌDiaavora tʌaañicarudʌ vuusiagi ʌcʌʌliaiñdʌrʌ oidigana aimʌraiña dai gaagaiña siaaco gʌibʌstagi dai siʌʌscadʌ maitʌʌgia ʌgai siaaco povʌ ʌʌlidiña: “Ʌpamu animiagi giñquiiyamu iñsiaadʌrʌ vuusai”, asʌʌlidiña. Dai siʌʌscadʌ ʌpamu ami divia ʌgai dai tʌtʌʌgaiña ʌcʌʌli ʌpan duucai ʌmo quii siaaco maitiipu oidacami dai cʌʌga voisiquicami dai cʌʌga baiduñisicami. Dai amaasi ʌgai aimʌraiña dai vuaapaiña ʌʌpʌ cuvaracami Diaavora tʌtʌaañicarudʌ, ismaacʌdʌ ʌrvaamioma soimaascami siʌgai. Dai ʌgai ʌʌmadu vʌʌsi ʌgaa vapacʌiña ami cʌʌliʌrʌ dai ami oidacana dai poduucai vaamioma soigʌ vuaadana ʌgai isvaasʌquioma. Poduucai ʌpʌduuñimu ʌʌpʌ idi oodamicʌdʌ sividadʌ soimaasi ivuaadami, ʌgai maitiñʌʌgiditai caʌ cascʌdʌ ―tʌtʌdai ʌSuusi. \s1 ――― \p \v 46 Daidʌ ʌSuusi quiaa ñiooquiditadai ʌoodami aidʌsi ami dada ʌSuusi dʌʌdʌ ʌʌmadu susuuculidʌ. Dʌmos quiidigana guucacatadai ʌgai dai nʌida ʌliditadai ʌSuusi. \v 47 Tai ʌmoco aagidi ʌSuusi dai potʌtʌdai: \p ―Gʌdaada ʌʌmadu gʌsusuuculi quiidigaiñdʌrʌ guuca dai gʌaatagida ʌlidi ―tʌtʌdai. \p \v 48 Taidʌ ʌSuusi aa noragi dai potʌtʌdai: \p ―Vʌʌscatai cʌʌgacʌrʌ vuvacʌi giñvaavoitudaitai tomasi ʌrgiñdaada dai giñsusuuculi ―tʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 49 Amaasi gʌrvui nʌnʌava ʌSuusi aatʌmʌ mamaatʌrdamigadʌ daidʌ itʌtʌdai ʌoodami: \p ―Idi ʌʌpʌ ʌrgiñaaduñi. \v 50 Tomasioorʌ sioorʌ ivuaadagi istumaasi ipʌlidi gʌrooga ismaacʌdʌ tʌvaagiʌrʌ daja ʌgai ʌʌpʌ ʌrgiñaaduñi ―tʌtʌdai ʌSuusi. \c 13 \s1 ――― \p \v 1 Ʌgai vaa tasʌrʌ ii ʌgai ami quiiyaiñdʌrʌ dai mʌʌ gʌʌ suudagi ugidiana daiva. \v 2 Tai mui oodami gʌnʌmpagi ami siaaco daacatadai ʌSuusi. Taidʌ ʌSuusi ʌmo vaarcu ʌraana vaa dai ami daiva. Tai vʌʌsi ʌoodami anaasi gʌʌ suudagi ugidiana vii. \v 3 Tai naana maasi istumaasi mamaatʌtuli ʌSuusi cuentocʌdʌ dai potʌtʌdai: \p ―Ʌmo ʌsadami gaʌsimu \v 4 dai gaʌsaimi ʌgai tai chiʌʌqui tʌligi voiyʌrʌ suuli tai dada ujuurugi dai uu. \v 5 Tai aa tʌligi ojoodai saagida suuli siaaco maitiipucatadai gʌʌpi dʌvʌʌrai. Tai otoma vuvaja ʌtʌligi maituucavi dʌvʌʌracatadai ʌdʌvʌʌrai cascʌdʌ. \v 6 Tai mosvuusai tasai tai gaquisa maitatacatadai ʌgai cascʌdʌ. \v 7 Aa tʌligi vasoi saagida suuli taidʌ ʌvasoi maidagito isgʌʌliagi. \v 8 Tai aa tʌligi cʌʌgaducami dʌvʌʌriʌrʌ suuli dai gʌʌ dai cʌʌga iibaji asta ʌmo siento litro vuvaja ali ʌmo litroaiñdʌrʌ. Dai aa vaicobai litro vuvaja ʌmo litroaiñdʌrʌ. Dai aa asta ʌmo coobai dan baivustaama litro vuvaja ʌmo litroaiñdʌrʌ. \v 9 Cʌʌgavʌr gʌntʌgito caʌca aapimʌ istumaasi gʌnaagidi aanʌ ―tʌtʌdai ʌSuusi. \s1 ――― \p \v 10 Amaasi aatʌmʌ mamaatʌrdamigadʌ ʌSuusi miaadʌrʌ guuquiva dai tʌcacai daidʌ itʌtʌdai: \p ―¿Tuipʌsi ñiooquidi gooodami cuentocʌdʌ? ―tʌtʌdai aatʌmʌ mamaatʌrdamigadʌ. \p \v 11 Tai ʌgai gʌraa noragi dai povʌrtʌtʌdai: \p ―Diuusi gʌnmaatʌtuldamu aapimʌ mʌstumaasi maimaatʌ isducatai ipʌlidi Diuusi issoicʌdagi oodami sai cʌʌgacʌrʌ oidacana dʌmos gogaa maiviaa oigaragai ismatiagi. \v 12 Sioorʌ bʌʌjʌi giññiooqui dai giñʌʌgidi ʌgai vaamioma maatʌtuldamu aanʌ, dai sioorʌ maibʌʌjʌi giññiooqui dai maitiñʌʌgidi tomasi palʌʌpi maatʌ ʌgai aanʌ vʌʌscʌrʌ maitʌgitoldamu istumaasi maatʌ ʌgai. \v 13 Cascʌdʌ gʌnñiooquidi aanʌ cuentocʌdʌ. Ʌgai canʌidiña istumaasi ivuaadana aanʌ dai maitipʌlidi isgiñvaavoitudagi dai cacaʌcana istumaasi gamamaatʌtuldi aanʌ dai maitipʌlidi ismaatʌ caʌcagi. \v 14 Ʌgaicʌdʌ casi ʌpʌdui ismaacʌdʌ ooja Isaíacaru Diuusi ñiooquituldiadamigadʌ dai pocaiti: \q1 Caʌcamu aapimʌ Diuusi ñiooquidʌ dʌmos tomali ʌmo imidagai maimaatʌ caʌcamu. \q1 Nʌijadamu aapimʌ istumaasi ivueeyi Diuusi dʌmos maimaatʌ nʌijadamu. \q1 Ducami iscuupicagi gʌnvuupuji. Aapimʌ maitipʌlidi isvaavoitudagi cascʌdʌ. \q1 \v 15 Aapimʌ vuidʌrʌ vʌʌtʌ Diuusi. \q1 Tomali maitʌntʌgito caʌ aapimʌ Diuusi ñiooquidʌ. \q1 Mainʌijada ʌlidi aapimʌ tomali maicaʌca ʌlidi tomali maiʌma duucai gʌntʌtʌgitua ʌlidi dai camaisoimaasi ivuaadagi isaanʌ cʌʌgacʌrʌ gʌnvuvaidana. \m Astʌtʌdai Diuusi Ibʌadʌ ʌIsaía sai potʌʌna. \p \v 16 Dʌmos Diuusi gʌnmaa oigaragai mʌsai aapimʌ giñmamaatʌrdamiga gia nʌidiña naana maasi istumaasi ismaacʌdʌ ivueeyi aanʌ dai mʌsai caʌcana istumaasi gamamaatʌtuldi aanʌ cascʌdʌ baigʌnʌlidi aapimʌ. \v 17 Sʌʌlicʌdʌ gʌnaagidi aanʌ sai mui Diuusi ñiñiooquituldiadamigadʌ dai aa oodami cʌʌ tuutiacami nʌida ʌliditadai istumaasi nʌidi aapimʌ dʌmos mainʌidi. Ʌgai caʌca ʌliditadai dʌmos maicaʌ. \s1 ――― \p \v 18 Caʌcavurai aapimʌ istʌiya iñʌlidi aanʌ aagaitai ʌsadami. \v 19 Ismaacʌdʌ caʌ Diuusi ñiooquidʌ ismaacʌdʌ aagai istumaasi Diuusi ipʌlidi issoiñagi oodami sai cʌʌgacʌrʌ oidacana dai maimaatʌ caʌ ʌgai vaa ʌrʌgai daidʌ ʌrʌpan ducami ʌtʌligi ismaacʌdʌ voiyʌrʌ suuli. ɅDiaavora didivai dai maitʌgitoldi Diuusi ñiooquidʌ. \v 20 Daidʌ ʌtʌligi ismaacʌdʌ ojoodai saagida suuli ʌpan ducami ʌoodami ismaacʌdʌ caʌcana Diuusi ñiooquidʌ dai cʌʌga baigʌnʌliaracʌdʌ ʌʌgidiña, \v 21 dʌmos maisiguupuacana ʌgai vaavoidaragadʌ. Vaavoitudaiña chiʌʌqui tasai dai siʌʌscadʌ parunadagi aa vaavoitudaitai ʌgai Diuusi ñiooquidʌ vai cadadagitoi gʌnvaavoidaraga. \v 22 Daidʌ ʌtʌligi ismaacʌdʌ vasoi saagida suuli ʌgai ʌpan ducami ʌoodami ismaacʌdʌ caʌcana Diuusi ñiooquidʌ dai mostʌgitocana tumiñsiʌrʌ dai istumaasi tʌgito vʌʌsi tasai dai mui aa naana maasiʌrʌ dai poduucai maitivueeyi ʌgai istumaasi Diuusi ipʌlidi dai ʌpan ducami ʌtʌligi ismaacʌdʌ maiiibiatai. \v 23 Dʌmos ʌtʌligi ismaacʌdʌ cʌʌga dʌvʌʌriʌrʌ suuli ʌgai ʌrʌpan ducami ʌoodami ismaacʌdʌ maatʌ caʌ Diuusi ñiooquidʌ dai mamaatʌtuldi aa ʌgai ismaacʌdʌ vʌtʌmʌ mamaatʌrʌi ʌgai ʌgai daidʌ ʌrʌpan ducami iibiadʌ. Ʌʌmoco ʌrʌpan ducami ʌtʌligi ismaacʌdʌ cʌʌga iibaji asta ʌmo siento litro vuvaja ʌmo litroaiñdʌrʌ dai aa ʌrʌpan ducami ʌtʌligi ismaacʌdʌ iibaji vaicobai litro dai aa ʌrʌpan ducami ʌtʌligi ismaacʌdʌ iibaji ʌmo coobai dan baivustaama litro ―gʌrtʌtʌdai ʌSuusi. \s1 ――― \p \v 24 Daidʌ ʌSuusi gʌraagidi ʌmai ñiooqui cuentocʌdʌ dai potʌtʌdai: \p ―Diuusi soicʌi oodami sai cʌʌga gʌntʌtʌgitocana. Gomaasi ʌpan ducami aidʌsi ʌmo oodami ʌi tʌligi cʌʌgaducami gʌdʌvʌʌragʌrʌ. \v 25 Dai gooquiʌrʌ coi ʌgai ʌʌmadu gʌpipiooñiga tai tucarʌ divia ʌmo saayudʌ ʌʌsʌcami dai tʌligi saagida ʌi ʌgai vasoi dai ʌpamu nora. \v 26 Dai aidʌsi cagʌʌ ʌtʌligi dai muuradagai moguucacatadai ʌvasoi ʌʌpʌ. \v 27 Amaasi iji ʌpipiooñigadʌ dai mʌʌ aagidi gʌaamu dai potʌtʌdai: “Cʌliodami ʌi aapi tʌligi cʌʌgaducami. ¿Siaadʌrʌ vuvaja idi vasoi?” astʌtʌdai. \v 28 Taidʌ ʌaamudʌ itʌtʌdai: “Ʌmoco giñsaayu ʌi gomaasi”, astʌtʌdai. Amaasi ʌpipiooñigadʌ itʌtʌdai: “¿Ipʌlidipʌsi isiimia aatʌmʌ dai vooponagi ʌvasoi?” astʌtʌdai ʌpipiooñigadʌ. \v 29 “Cho”, astʌtʌdai ʌgai. “Isvoopona aapimʌ ʌvasoi vooponan tada aapimʌ ʌtʌligi ʌʌpʌ. \v 30 Baiyomavʌr dagito vai vʌʌsi baigʌduuna vʌrai amaasi iimi dai ʌʌpʌga voopona ʌvasoi dai mʌida dai gooquiʌrʌ voopona ʌtʌligi dai baitua giñtroojogʌrʌ”, astʌtʌdai ʌaamudʌ gʌpipiooñiga ―tʌtʌdai ʌSuusi. \s1 ――― \p \v 31 Daidʌ ʌSuusi gʌraagidi ʌmai ñiooqui cuentocʌdʌ sai poduucai maatʌna ʌoodami isducatai Diuusi ñiooquidʌ aipacoga imʌi oidigi daama dai potʌtʌdai: \p ―Diuusi soicʌi oodami sai cʌʌga gʌntʌtʌgitocana. Gomaasi ʌrʌpan ducami istumaasi ʌpʌvueeyi ʌcaidʌ ʌmo uusi ismaacʌdʌ ʌpa maasi coravi caidʌ ismaacʌdʌ ʌi ʌmo oodami gʌdʌvʌʌragana. \v 32 Goovai ʌraliducʌdioma uusi caidʌ oidigi daama ismaacʌdʌ gʌʌsai. Vai gʌgʌrʌ dai gʌgʌrʌ mamartai. Dai asta ujuurugi daivʌi dai ami maamaradʌrʌ coocosatai ―gʌrtʌtʌdai ʌSuusi. \s1 ――― \p \v 33 Daidʌ ʌSuusi gʌraagidi ʌmai ñiooqui cuentocʌdʌ ʌʌpʌ sai poduucai maatʌna ʌoodami isducatai Diuusi ñiooquidʌ aipaco imʌi oidigi daama, dai potʌtʌdai: \p ―Diuusi soicʌi oodami sai cʌʌga gʌntʌtʌgitocana, gomaasi ʌrʌpan ducami navaiti ismaacʌdʌ vʌʌnagi ʌmo ooqui vaica muuli tʌligi tuicami tai copoda. Vʌʌsi tui saagida ii ʌnavaiti dai poduucai vʌʌsi aipacoga oidigi daama imʌi Diuusi ñiooquidʌ ―gʌrtʌtʌdai ʌSuusi. \s1 ――― \p \v 34 Vʌʌsi gomaasi aagidi ʌSuusi ʌoodami cuentocʌdʌ dai tomastuigaco mamaatʌtuldiña ʌSuusi ʌoodami cuentocʌdʌ. \v 35 Aidʌsi poduucai ivuaadana ʌSuusi poduucai ʌpʌdui ismaacʌdʌ ooja Diuusi ñiñiooquituldiadamigadʌ istumaasi aagai Diuusi dai pocaiti: \q1 Ñiooquidamu aanʌ ʌoodami cuentocʌdʌ. \q1 Aagidamu aanʌ naanʌ maasi istumaasi ismaacʌdʌ maimaatʌ tomali ʌmo oodami mosʌʌgi aanʌ. \m Ascaiti Diuusi. \s1 ――― \p \v 36 Amaasi ʌSuusi diosagi ʌoodami dai vaa ʌmo quiiyʌrʌ tʌtai ami miaadʌrʌ guuquiva aatʌmʌ mamaatʌrdamigadʌ daidʌ itʌtʌdai aatʌmʌ: \p ―Gʌraagidañi aapi istʌiya ʌlidi gocuento ʌvasoi ismaacʌdʌ gʌʌi tʌligi saagida ―tʌtʌdai aatʌmʌ. \p \v 37 Amaasi ʌSuusi povai gʌrtʌtʌdai: \p ―Aanʌ ismaacʌdʌ viaa ʌmo sʌʌlicami ʌrʌpan ducami ʌgai ismaacʌdʌ ʌi ʌtʌligi. \v 38 Daidʌ ʌdʌvʌʌrai ʌrʌpan ducami ʌoidigi. Daidʌ ʌtʌligi ʌrʌpan ducami ʌoodami ismaacʌdʌ gʌndagito sai Diuusi soicʌiña iscʌʌga gʌntʌtʌgitoca ʌgai daidʌ ʌvasoi ʌrʌpan ducami ʌgai ismaacʌdʌ iimia agai mʌʌca siaaco oidaga ʌDiaavora. \v 39 Daidʌ giñsaayu ismaacʌdʌ ʌi ʌvasoi ʌrʌpan ducami ʌDiaavora. Ʌyoovaragai ʌrʌpan ducami siʌʌscadʌ ugitiagi oidigi. Dai ʌpipiooñi ismaacʌdʌ voopoi ʌtʌligi ʌrʌpan ducami Diuusi tʌtʌaañicarudʌ. \v 40 Poduucai isduucai ʌvasoi gʌvoopo dai gʌmʌmʌji poduucai ʌʌpʌ ʌpʌduñia agai siʌʌscadʌ ugitiagi oidigi. \v 41 Aanʌ ismaacʌdʌ viaa ʌmo sʌʌlicami ootosamu giñtʌtʌaañicaru siʌmpaidamu ʌgai vʌʌsi soimaasi ivuaadami dai vʌʌscatai ismaacʌdʌ soimaasi iduiñtuldi aa vai ʌcovai vuvaidana ʌgai sai camaiʌʌmadu daraajana ʌgai ismaacʌdʌ aanʌ soicʌi sai cʌʌga gʌntʌtʌgitocana. \v 42 Dai mʌʌca taiyʌrʌ siaaco oidaga ʌDiaavora ootosamu Diuusi ʌgai sisuaanʌdamu ʌgai dai aliʌ soimaa taatacamu. \v 43 Amaasi vʌʌscatai ismaacʌdʌ ivueeyi istumaasi Diuusi ipʌlidi dadadacʌda agai ʌgai ʌpan duucai tasai mʌʌca siaaco gatʌaanʌi Diuusi gʌrooga. Cʌʌgavʌr gʌntʌgito caʌca istumaasi gʌnaagidi aanʌ dai ʌʌgiadavurai. \s1 ――― \p \v 44 Ʌgai ismaacʌdʌ ipʌlidi sai Diuusi soicʌiña sai cʌʌga gʌntʌtʌgitocana ʌrʌpan ducami ʌcʌʌli ismaacʌdʌ tʌʌ tumiñsi yaasapicami ʌmo dʌvʌʌriʌrʌ, dai ʌpamu yaasa anaasi. Dai baigʌʌliditai imʌi dai gagara vʌʌsi istumaasi viaacatadai dai gasavʌʌli ʌdʌvʌʌrai. \s1 ――― \p \v 45 Ʌgai ismaacʌdʌ ipʌlidi sai Diuusi soicʌiña sai cʌʌga gʌntʌtʌgitocana ʌrʌpan ducami ʌmo riicugami ismaacʌdʌ gaagaimi soorʌ viaa aali ojoodai namʌacami. \v 46 Dai aidʌsi tʌʌ ʌmoco ismaacʌdʌ viaacatadai ʌmo odai vaamioma namʌacami sivʌʌsi ʌgaa ii ʌgai dai gagaara vʌʌsi gʌvustuidaga dai gasavʌli ʌali odai. \s1 ――― \p \v 47 Diuusi soicʌi oodami sai cʌʌga gʌntʌtʌgitocana dai gomaasi ʌrʌpan ducami ʌmo gʌʌ vatopa vuicarui ismaacʌdʌ dadaitudai ʌvatopa vuudami ʌgʌʌ suudarʌ dai vuuyi mui naana maasi vatopa. \v 48 Siu duucu suudagi ʌvatopa vuicarui ʌvatopa vuudami bʌʌ ajioopai gʌʌ suudagi ugidiana dai ami dadarʌi dai ʌcovai vuvaidi ʌvatopa cʌcʌʌgaducʌdʌ dai asarʌrʌ tueeyi dai maigovai suuligai ʌvatopa maicʌcʌʌgaducʌdʌ. \v 49 Poduucai ʌpʌduñia agai ugitʌcai oidigi. Diuusi tʌtʌaañicarudʌ dadimu dai ʌcovai vuvaidamu ʌoodami soimaasi ivuaadami dai ʌgai ismaacʌdʌ camaitʌrsoimaasi ivuaadami. \v 50 Dai maigovai suuligamu ʌsoimaasi ivuaadami taiyʌrʌ siaaco oidaga ʌDiaavora sisuaanʌdamu ʌgai dai soimaa taatacamu ―gʌrtʌtʌdai ʌSuusi. \s1 ――― \p \v 51 Amaasi ʌSuusi gʌrtʌcacai dai povʌrtʌtʌdai: \p ―¿Maatʌmʌs caʌ aapimʌ vʌʌsi gomaasi? ―gʌrtʌtʌdai ʌSuusi. \p Tai aa noragi aatʌmʌ daidʌ itʌtʌdai: \p ―Ʌjʌ tʌaanʌdami ―tʌtʌdai aatʌmʌ. \p \v 52 Amaasi ʌSuusi gʌraa noragi dai povʌrtʌtʌdai: \p ―Ʌmoco ismaacʌdʌ cʌʌ maatʌ istumaasi aagai judidíu sʌʌlicamigadʌrʌ dai cʌʌ maatʌ ʌʌpʌ ismaacʌdʌ gamamaatʌtuldi aanʌ isducatai Diuusi soicʌi oodami sai cʌʌga gʌntʌtʌgitocana ʌgai gia cabai gʌnduuduna isaagidagi aa Diuusi ñiooquidʌ ―gʌrtʌtʌdai ʌSuusi. \s1 ――― \p \v 53 Aidʌsi naato gʌraagidi ʌSuusi ʌcuento ii abiaadʌrʌ \v 54 gaamucu siaaco gʌʌ ʌgai. Dai judidíu quiuupaigadʌrʌ gʌaagacai gamamaatʌtuldi ʌgai Diuusi ñiooquidʌ. Taidʌ ʌoodami camaitʌʌ isducatai gʌntʌtʌgituagi daidʌ icaiti: \p ―¿Ducatai istutuidi goovai ismosʌʌ cʌʌga tʌtʌgitodagi daidʌ ivueeyi goovai istumaasi gʌgʌrducami? \v 55 Idiavʌr ʌuusi ivisumadami maradʌ dai María ʌrdʌʌdʌ. Dai susuuculidʌ ʌrJacovo, dai Osee, dai Simuñi, dai Uudasi. \v 56 Dai susuuculidʌ ooqui ʌʌpʌ tami gʌrsaagida oidaga. ¿Siaacoga maí goovai vʌʌsi imaasi? ―caiti ʌoodami. \p \v 57 Aliʌ mui naana maasi maatʌcatadai ʌSuusi cascʌdʌ baacoican tada ʌoodami ʌgai vui. Dʌmos ʌSuusi itʌtʌdai: \p ―Vʌʌsi oodami cʌʌgacʌrʌ nʌidiña ʌmo Diuusi ñiooquituldiadamigadʌ mosʌca ʌʌgi dʌvʌʌragadʌana oidacami gia maisiaa duutudaiña tomali aaduñdʌ ―tʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 58 Daidʌ ʌSuusi maitidui mui naana maasi gʌgʌrducami ami. Ʌoodami maivaavoitudaiña ʌgai cascʌdʌ. \c 14 \s1 ――― \p \v 1 Aidʌ tuigaco ʌEroodʌsi ʌrcaigicatadai Galileeʌrʌ dai maí istumaasi ivuaadatadai ʌSuusi. \v 2 Daidʌ ʌEroodʌsi aagidi ʌgai ismaacʌdʌ ʌʌmadu daraajatadai dai potʌtʌdai: \p ―Gooviava ʌrVuaana ismaacʌdʌ vapaconaitadai ʌoodami dai caduaaca ʌgai coidadʌ saagidaiñdʌrʌ cascʌdʌ viaa ʌgai guvucadagai daidʌ ivueeyi naana maasi gʌgʌrducami ―astʌtʌdai ʌEroodʌsi. \p \v 3 ɅEroodʌsi ʌʌquioma gatʌjaitadai mʌsai bʌʌcaiña ʌVuaana dai maisacarui vuurana cadeenacʌdʌ. ɅErodiiasi ʌrduñidʌcatadai. ɅErodiiasi ʌrooñigadʌcatadai ʌPiili ʌEroodʌsi suculidʌ. Dʌmos ʌEroodʌsi ʌʌsi gʌsuculi ooñigadʌ. \v 4 Taidʌ ʌVuaana itʌtʌdai ʌEroodʌsi: \p ―Maitavʌaagai pʌsʌʌsiadagi gʌsuculi Piili ooñigadʌ ―astʌtʌdai ʌVuaana. \p \v 5 Eroodʌsi aidʌ otoma muaa ʌliditadai ʌVuaana dʌmos ʌʌbʌiditadai ʌgai ʌoodami. Ʌoodami vaavoitudai isʌVuaana ʌrDiuusi ñiooquituldiadamigadʌ cascʌdʌ. \v 6 Dʌmos tasagadʌrʌ ʌEroodʌsi idui ʌgai ʌmo vagimi dai ʌmo ali tʌji Erodiiasi maradʌ vaa dai gatuudai ʌvapaidadʌ vuitapi vaidʌ ʌEroodʌsi aliʌ oojoidi tuudaidadʌ ʌali tʌji. \v 7 Daidʌ itʌtʌdai ʌEroodʌsi ʌali tʌji: \p ―Maatʌ Diuusi nai gʌmaquiagi pʌstumaasi giñtañiagi ―astʌtʌdai. \p \v 8 Amaasi ii ʌgai siaaco daacatadai ʌdʌʌdʌ taidʌ ʌdʌʌdʌ aagidi istumaasi tañia ʌgai ʌEroodʌsi. Dai ʌpamu divia ʌgai daidʌ itʌtʌdai ʌEroodʌsi: \p ―Giñmaacañi ʌmo aasocoliʌrʌ moodʌ ʌVuaana ismaacʌdʌ vapaconaiña ʌoodami ―astʌtʌdai ʌali tʌji. \p \v 9 Taidʌ ʌraí sʌʌlicʌdʌ soi gʌʌli. Dʌmos caaagiditadai ʌgai sai maatʌ Diuusi sai maquia agai ʌʌgi istumaasi tañia ʌgai. Daidʌ ʌvapaidadʌ caʌcatadai ʌʌpʌ cascʌdʌ. \v 10 Amaasi gatʌjai ʌEroodʌsi mʌsai guicutana ʌVuaana cusivodʌ amʌʌ maisacariʌrʌ. \v 11 Boodʌrʌ ʌmo aasocoliʌrʌ vuaa dai maa ʌali tʌji, taidʌ ʌali tʌji maa gʌdʌʌ. \p \v 12 Amaasi dada ʌVuaana mamaatʌrdamigadʌ dai mʌʌ bʌi ʌVuaana tuucugadʌ dai bʌʌcai dai yaasa. Dai gooquiʌrʌ iji siaaco daacatadai ʌSuusi dai aagidi istumaasi ʌpʌdui. \s1 ――― \p \v 13 Aidʌsi maí ʌSuusi gomaasi ii abiaadʌrʌ ʌmo vaarcuʌrʌ ʌmapʌcʌrʌ siaaco maitiipu oidacami. Dʌmos ʌoodami maí isii ʌSuusi, gooquiʌrʌ iji aali quiiquiaiñdʌrʌ. Dʌmos ʌgai dʌvʌʌrapi sʌʌli iji. \v 14 Dai aidʌsi tʌvai ʌSuusi vaarcuaiñdʌrʌ tʌʌ ʌgai mui oodami dai soigʌʌldan tada ʌgaicʌdʌ, dai duduaadi ʌcoococoidadʌ ismaacʌdʌ vaidaticatadai ʌgai. \v 15 Dai aidʌsi casi ʌrurunococatadai miaadʌrʌ guuquiva aatʌmʌ ʌSuusi mamaatʌrdamigadʌ daidʌ itʌtʌdai: \p ―Casiat urui dai tomali ʌmaadutai maioidaga tanai. Ootosañi gooodami vai iimʌna aali quiiquiamu siaaco miaaga vai gasavʌdana cuaadagai dai gaugaana ―tʌtʌdai aatʌmʌ ʌSuusi. \p \v 16 Taidʌ ʌSuusi povʌrtʌtʌdai: \p ―Maita viaa goovai isiimiagi. Bibidavurai aapimʌ ―gʌrtʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 17 Tʌtai aatʌmʌ itʌtʌdai: \p ―Mosʌca taama paana dai gooca vatopa viaa aatʌmʌ ―tʌtʌdai aatʌmʌ. \p \v 18 Taidʌ ʌSuusi povʌrtʌtʌdai: \p ―Baigovai avʌr giñvuaapida ―gʌrtʌtʌdai. \p \v 19 Dai amaasi ʌgai aagidi ʌoodami sai vasoi saagida daraivana. Dai amaasi ʌSuusi vui ʌtaama paana dai tai nʌnʌava tʌvaagiamu dai gamamagi dai saasasacai gʌrmaa aatʌmʌ mamaatʌrdamigadʌ tʌsai taacogidana ʌoodami. \v 20 Dai vʌʌscatai gauu dai tataascovai. Dai gooquiʌrʌ ʌmpagi baivustaama dan gooca aasarai susudacami saasaquigadʌ ʌpaana ʌʌmadu vatopa. \v 21 Daidʌ ʌoodami ismaacʌdʌ gauu ʌrtaama milicatadai, dai ʌcovai ooqui dai aali. \s1 ――― \p \v 22 Taidʌ ʌSuusi gʌraagidi aatʌmʌ mamaatʌrdamigadʌ tʌsai tʌʌtʌidʌna vaarcuʌrʌ dai dʌgavunʌna vaasadʌrʌ ʌgʌʌ suudagi ʌʌpʌga isʌgai dai ʌgai dioosaidimi ʌoodami quiaa. \v 23 Dai aidʌsi cadioosagi ʌgai ii ʌmo tuvidacamu dai ʌʌgi gamamada agai. Dai aidʌsi cadidiaimi ʌSuusi quiaa ʌʌgi daacatadai amʌʌca. \v 24 Daidʌ ʌvaarcu caʌran ʌʌsi imʌitadai ʌgʌʌ suudagi. Daidʌ ʌvaarcu vuidʌrʌ vustai ʌʌvʌʌli dai tai vapañigʌi suudagi dai mʌʌ vaarcuaba astʌcʌi. \v 25 Dai casiaalimodʌ ʌSuusi cayoga gʌraayitadai aatʌmʌ mamaatʌrdamigadʌ mossuudagi daama imʌitadai ʌgai. \v 26 Dai aidʌsi tʌʌ aatʌmʌ issuudagi daama imʌitadai ʌgai aliʌ duduaadimu aatʌmʌ dai ijiiña daidʌ icaiti: \p ―Gooviava ʌrʌmo suiñali ―caiti aatʌmʌ. \p \v 27 Dʌmos ʌSuusi gʌrñiooqui dai povʌrtʌtʌdai: \p ―Maitavʌr vuaam ʌnʌliada aanʌana. Maitavʌr duduaadicuda ―gʌrtʌtʌdai ʌgai. \p \v 28 Amaasi ʌPiiduru ñiooqui daidʌ itʌtʌdai: \p ―Tʌaanʌdami isʌraapi giñtʌaañiñi isimia aanʌ suudagi daama dai mʌʌca gʌajiagi ―tʌtʌdai Piiduru. \p \v 29 Taidʌ ʌSuusi itʌtʌdai: \p ―Giimi tudu ―tʌtʌdai. \p Amaasi tʌvai ʌPiiduru vaarcuaiñdʌrʌ dai gʌaagacai aimʌrai suudagi daama dai mʌʌ vuidʌrʌ ajia agai ʌSuusi. \v 30 Dai aidʌsi tʌʌ ʌgai isaliʌ cavami ʌvʌʌlimi aliʌ duaadimu, dai casuudagi uta vaaquimi dai iiña daidʌ itʌi: \p ―Tʌaanʌdami cʌʌgacʌrʌ igiñvuusaida ―caiti ʌgai. \p \v 31 Taidʌ ʌSuusi otoma bʌi novidʌ daidʌ itʌtʌdai: \p ―Sʌʌlicʌdʌ maicʌʌga giñvaavoitudai aapi. ¿Tuipʌsi maicʌʌga giñvaavoitudai? ―tʌtʌdai ʌgai. \p \v 32 Aidʌsi tʌʌtʌsai vaarcuʌrʌ ʌPiiduru ʌʌmadu ʌSuusi otoma gʌʌʌpitu ʌvʌʌli. \v 33 Amaasi aatʌmʌ ismaacʌdʌ vaarcuʌrʌ daraajatadai gʌrtootonacʌdʌ guuquiva ʌSuusi vuidʌrʌ daidʌ itʌtʌdai: \p ―Sʌʌlicʌdʌ aapi apʌrmaradʌ Diuusi ―tʌtʌdai aatʌmʌ. \s1 ――― \p \v 34 Dai vaasadʌrʌ dʌgavusai aatʌmʌ ʌgʌʌ suudagi dai aayi Genesareta dʌvʌʌriʌrʌ. \v 35 Dai aidʌsi maí ʌoodami isʌgai ʌrSuusi otoma aagidi vʌʌsi ami dʌvʌʌriʌrʌ oidacami. Taidʌ ʌoodami otoma vuaa vʌʌsi ʌcoococoidadʌ ami siaaco daacatadai ʌSuusi. \v 36 Daidʌ ʌoodami daañimi ʌSuusi daidʌ itʌtʌdai: \p ―Gʌdagitoñi tʌtai taata aatʌmʌ gʌyuucusi tomasi ugidiana gʌyuucusi taata aatʌmʌ ―tʌtʌdai ʌoodami. \p Dai vʌʌscatai ismaacʌdʌ taata yuucusidʌ duduaadicami vii. \c 15 \s1 ――― \p \v 1 Amaasi miaadʌrʌ guuquiva ʌfariseo ʌʌmadu ʌmamaatʌtuldadami Diuusi sʌʌlicamigadʌ siaaco daacatadai ʌSuusi. Ʌgai Jerusaleenaiñdʌrʌ dada, daidʌ itʌtʌdai: \p \v 2 ―¿Tuisidʌ maitivueeyi gʌmamaatʌrdamiga istumaasi gʌrviituli gʌrʌʌqui aaduñicaru dai maitʌrʌpan duucai vapaconai gʌnnoonovi siuu duucu gaugia aagadagi? ―tʌtʌdai ʌgai. \p \v 3 Taidʌ ʌSuusi tʌcacai daidʌ itʌtʌdai: \p ―¿Tuimʌsi aapimʌ maiʌʌgidi istumaasi ipʌlidi Diuusi baiyoma ʌʌgidi aapimʌ istumaasi gʌnviituli gʌnʌʌqui aaduñicaru? \v 4 Mospoduucai icaiti Diuusi: “Siaavʌr duutuada gʌndʌʌdʌ”, dai pocaiti ʌʌpʌ: “Sioorʌ maicʌʌga ñioocadagi gʌooga siʌpʌ gʌdʌʌ vui, ʌgai gʌaagai isdudunucami muaagi”, ascaiti Diuusi. \v 5 Dʌmos aapimʌ pocaitiña sai ʌmo oodami istutuidi isitʌʌdagi gʌooga siʌpʌ gʌdʌʌ: “Maitan istutuidi isgʌnsoiñagi tomali istumaasicʌdʌ vʌʌsi istuma viaa aanʌ ʌrDiuusi aa duiñdadʌ vʌʌtarʌ”. \v 6 Dai ispotʌiya ʌmaadutai mai aapimʌ pocaitiña sai camaiviaa ʌgai issoicʌdagi gʌooga siʌpʌ gʌdʌʌ. Dai poduucai aapimʌ mosgajiaadʌrʌ vipieeyi istumaasi ipʌlidi Diuusi ducami isiʌrʌmo istumaasi maicʌʌgaducamicagi. Dai baiyoma ivueeyi aapimʌ itumaasi gʌnviituli gʌnaaduñicaru. \v 7 Aapimʌ aagai ʌmo istumaasi dai ʌma maasi ivueeyi. Sʌʌlicʌdʌ ʌrvaavoi istumaasi aagai Isaíacaru Diuusi ñiooquituldiadamigadʌ gʌnaagaitai aapimʌ dai ʌgai ooja istumaasi aagidi Diuusi dai poduucai ooja: \q1 \v 8 Aapimʌ pocaiti mʌsai giñsiaa duutudai dai maisiaa giñduutudai. \q1 \v 9 Gomaasi gia maitʌrsoiñi tomali ʌmaadutai vʌʌtarʌ. \q1 Aapimʌ maigamamaatʌtuldi giññiooqui baiyoma gamamaatʌtuldi aapimʌ istumaasi oodami gʌnviituli. \m Ascaiti Diuusi sai ooja Isaíacaru. \p \v 10 Amaasi ʌSuusi aagidi ʌoodami sai miaadʌrʌ guuquivana daidʌ itʌtʌdai: \p ―Giñcaʌcavurai dai cʌʌga maatʌ caʌca: \v 11 Tomali ʌmo istumaasi ismaacʌdʌ cueeyi oodami maivapacʌi tʌgitoidadʌrʌ cascʌdʌ cuaadagai maisoimaasi iduiñtuldi oodami. Baiyoma tʌgitoidagadʌaiñdʌrʌ vusacʌi mui naana maasi soimaascami dai poduucai gʌmaatʌ isiʌrsoimaasi ivuaadami ―tʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 12 Amaasi aatʌmʌ mamaatʌrdamigadʌ ʌSuusi miaadʌrʌ guuquiva daidʌ itʌtʌdai: \p ―¿Maatʌpʌsi isaliʌ baacoi ʌfariseo caʌcai istumaasi aagai aapi? ―tʌtʌdai aatʌmʌ. \p \v 13 Dʌmos ʌgai povʌrtʌtʌdai: \p ―Tomastuma mamaatʌtuldiaragai istumaasi gamamaatʌtuldiadagi oodami ismaacʌdʌ maitʌrDiuusi mamaatʌtuldaragadʌ vʌʌsi gomaasi ugitimu. \v 14 Dagitovurai aapimʌ ʌgai ismaacʌdʌ gamamaatʌtuldi gomaasi. Ʌgai ʌpan ducami ʌmoco mainʌaadami ismaacʌdʌ vaidaquia ʌlidi ʌmai mainʌaadami, isvaidaquia ʌgai vʌgoocatai sibʌ dʌʌcarʌ suuligian tada ʌgai ―gʌrtʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 15 Amaasi ʌPiiduru itʌtʌdai: \p ―Gʌraagidañi aapi istʌiya ʌlidi gocuento ―tʌtʌdai ʌPiiduru. \p \v 16 Taidʌ ʌSuusi itʌtʌdai: \p ―¿Tomali aapimʌ mʌsmaimaatʌ caʌ? \v 17 ¿Maitamʌsmaatʌ aapimʌ sai vʌʌsi cuaadagai ismaacʌdʌ cueeyi oodami gavoocʌrʌ vapacʌi dai gooquiʌrʌ vusacʌi? \v 18 Dʌmos istumaasi aagai oodami ʌgai gia gatʌgitoidagaiñdʌrʌ vusacʌi, gomaasi ʌgai dai soimaasi iduiñtuldi oodami. \v 19 Gatʌgitoidagaiñdʌrʌ vusacʌi gosoimaasi tʌgitoidagai cascʌdʌ, dai gomuaaragai, dai goʌʌmadu voidagai aa ooqui, dai goʌʌsidaragai, dai goyaatagidaragai, dai goñiooquidaragai. \v 20 Vʌʌsi gomaasi ʌristumaasi soimaascami. Dʌmos isʌmo oodami maivacuanagi gʌnoonovi poduucai isduucai ivueeyi ʌfariseo siuu duucu gaugia agadagi gomaasi maitʌrsoimaasi ―gʌrtʌtʌdai ʌSuusi. \s1 ――― \p \v 21 Daidʌ ʌSuusi ii abiaadʌrʌ gamu Tiiroamu dai Sidooniamu. \v 22 Tai ʌmo ooqui Cananeeaiñdʌrʌ divia siaaco daacatadai ʌSuusi dai iiña ʌgai daidʌ itʌtʌdai: \p ―Tʌaanʌdami, aanʌ anvaavoitudai sai aapi ʌrDavicaru cajiudadʌ ismaacʌdʌ ʌʌqui abiaadʌrʌ nʌnʌracatadai aatʌmʌ daidʌ ʌrraícamu aapi. Ali tʌji giñmara sʌʌlicʌdʌ soimaa taataca viaacatai ʌmo Diaavora tʌaañicarudʌ. Soigi gʌʌlda dai duaaida ―tʌtʌdai ʌooqui. \p \v 23 Dʌmos ʌSuusi maiaa noragi tomali ʌmo ñiooqui. Amaasi aatʌmʌ ʌSuusi mamaatʌrdamigadʌ dada dai daañimi daidʌ itʌtʌdai: \p ―Ootosañi idi ooqui mosʌrgooquiʌrʌ aimʌraiña goovai dai iiñacaiña ―tʌtʌdai aatʌmʌ. \p \v 24 Amaasi ʌSuusi itʌtʌdai ʌooqui: \p ―Diuusi giñootoi ansai aagidana aanʌ ʌgai ñiooquidʌ mosʌca judidíu. Ʌgai ʌrʌpan ducami cañiiru sibʌ iimiadʌ ―tʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 25 Taidʌ ʌooqui miaadʌrʌ cʌquiva dai gʌtootonacʌdʌ cʌquiva ʌSuusi vuidʌrʌ daidʌ itʌtʌdai: \p ―Tʌaanʌdami giñsoiñañi ―tʌtʌdai ʌgai. \p \v 26 Taidʌ ʌSuusi itʌtʌdai: \p ―Maitavʌr cʌʌgai isʌʌsiadagi oodami gʌmaamara tascalidʌ dai oidiadagi googosi ―tʌtʌdai ʌgai. \p \v 27 Taidʌ ʌooqui itʌtʌdai: \p ―Vaavuava isʌjudidíu googosi gʌraagai dʌmos vʌʌscʌrʌ ʌgoogosi cuaadana vʌʌsi istumaasi gʌʌsʌi meesagadʌaiñdʌrʌ sosiaacami, cascʌdʌ tomasi maitʌrjudíu aanʌ giñsoiñañi aapi sivi ―tʌtʌdai ʌooqui. \p \v 28 Amaasi ʌSuusi itʌtʌdai: \p ―Aapi ooqui aliʌ cʌʌga vaavoitudai, cascʌdʌ ʌpʌduuñia agai istumaasi ipʌlidi aapi ―tʌtʌdai. \p Dai aidʌ todian duucai ʌooqui maradʌ dueeyi. \s1 ――― \p \v 29 Taidʌ ʌSuusi ii abiaadʌrʌ dai ugidiana daivusai ʌgʌʌ suudagi dai ʌmo giidian tʌsai dai ami daiva. \v 30 Tai ami aayi mui oodami dai vaidaticatadai chuchuecogami dai momochugami dai mainʌnʌaadami dai mumuudugami dai mui naana maasi coococoidadʌ. Daidʌ ʌSuusi ʌʌcasodʌ abaana tuaa ʌcoococoidadʌ tai ʌgai duduaadi. \v 31 Dai poduucai ʌoodami maitʌʌ istumaasi gʌntʌtʌgituagi tʌʌgacai isʌmumuudu ñioocai dai duduaadʌcai ʌmomosiucʌdʌ ʌʌpʌ, dai ajioopaitai ʌchuchuecocʌdʌ, dai nʌnʌaavacai ʌmainʌaadami. Daidʌ ʌoodami gʌnaagacai siaa duutudai gʌrDiuusiga. \s1 ――― \p \v 32 Amaasi ʌSuusi gʌrvai aatʌmʌ mamaatʌrdamigadʌ ʌgai daidʌ ʌpʌrtʌtʌdai: \p ―Soigiñʌlidi aanʌ idi oodamicʌdʌ caaayi vaica tasai istami giñʌʌmadu daraaja goovai dai maiviaa istuma ugiagi. Dai maiootosa iñʌlidi aanʌ sai noonoigʌna goovai maitaugacai, susuiquituan tada goovai voiyamu ―gʌrtʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 33 Tʌtai aatʌmʌ mamaatʌrdamigadʌ itʌtʌdai ʌSuusi: \p ―Ducatai tʌʌgimu aatʌmʌ cuaadagai mosʌʌqui oodami vʌʌtarʌ, dai tami maioidaga tomali ʌmo oodami ―tʌtʌdai aatʌmʌ. \p \v 34 Taidʌ ʌSuusi povʌrtʌtʌdai: \p ―Mʌʌqui paana viaa aapimʌ ―gʌrtʌtʌdai. \p Tʌtai aatʌmʌ itʌtʌdai: \p ―Cuvaracami paana dai chiʌʌqui vatopa ―tʌtʌdai aatʌmʌ. \p \v 35 Tai amaasi ʌSuusi aagidi ʌoodami sai dʌvʌʌrapi daraivana. \v 36 Dai ʌgai vui ʌcuvaracami paana dai ʌvatopa dai gamamagi dai gooquiʌrʌ saasarai dai gʌrmaa aatʌmʌ mamaatʌrdamigadʌ ʌgai tʌtai aatʌmʌ taacogi ʌoodami. \v 37 Tai vʌʌscaitai gauu dai tatascovai. Dai gooquirʌ ʌmpagi cuvaracami aasarai ismaacʌdʌ baivito. \v 38 Daidʌ ʌoodami ismaacʌdʌ gauu ʌrmaacova miilicatadai, dai ʌcovai ooqui dai aali. \v 39 Dai gooquirʌ ʌSuusi dioosagi ʌoodami dai vaarcuʌrʌ vaa dai iji aatʌmʌ gamu Magadaalamu. \c 16 \s1 ――― \p \v 1 Taidʌ ʌfariseo ʌʌmadu ʌsaduseo mʌʌ nʌidamu ʌSuusi mosnʌijada ʌliditai astuma duuna ʌSuusi gaagaitadai ʌgai isducatai gʌpiʌrʌ vuaajagi dai aagidi saidʌ iduuna ʌmo istumaasi gʌducami Diuusi guvucadadʌcʌdʌ. \v 2 Tai ʌgai aa noragi daidʌ itʌtʌdai: \p ―Siʌʌscadʌ urunoco vʌʌgicagi icomai aapimʌ icaitiña sai cʌʌgaduca agai tasai. \v 3 Dai siʌʌscadʌ quiaamoco vʌʌgicagi icomai aapimʌ icaitiña sai maicʌʌgaduca agai tasai. Aapimʌ aagaiña ʌmo istumaasi dai ʌmamaasi ivuaadana. Cʌʌga maatʌ nʌidi aapimʌ oidigi siʌʌscadʌ duuduquia aagadagi dai siʌʌscadʌ maiduuduquia agadagi dʌmos maimaatʌ nʌidi aapimʌ istumaasi ʌpʌvueeyi sivi oidigi daama. \v 4 Aapimʌ sivi oidacami ʌrsoimaasi ivuaadami dai maivaavoitudadami dai giñtʌaanʌi aapimʌ isiduñia aanʌ ʌmo istumaasi gʌducami dai poduucai nʌijada ʌlidi aapimʌ sabai aanʌ ʌrʌCristo ismaacʌdʌ nʌnʌra aapimʌ dʌmos maitʌʌgimu aapimʌ ʌmai istumaasi gʌducami mosʌcaasi ʌistumaasi gʌducʌdʌ ismaacʌdʌ idui Diuusi ootosacai Joonasi gamu Ñiñiviamu ―tʌtʌdai ʌSuusi. \p Dai anaasi viaa ʌgai dai ii. \s1 ――― \p \v 5 Dai aidʌsi aatʌmʌ ʌSuusi mamaatʌrdamigadʌ vaasmocoradʌrʌ dʌgavusai tʌgito ismaivuucaticatadai paana. \v 6 Amaasi ʌSuusi povʌrtʌtʌdai: \p ―Gofariseo navaitigadʌ dai gosaduseo navaitigadʌ maicʌʌgadu ―gʌrtʌtʌdai. \p \v 7 Tʌtai aatʌmʌ gʌraagacai aipaco gʌraatagidimi daidʌ icaiti: \p ―Maivuucati aatʌmʌ paana cascʌdʌ pocaiti goovai ―caiti aatʌmʌ. \p \v 8 Taidʌ ʌSuusi maí istumaasi aatagaitadai aatʌmʌ dai povʌrtʌtʌdai: \p ―¿Tuimʌsi pocaiti mʌsai maivuucati paana? Sʌʌlicʌdʌ maicʌʌga vaavoitudai aapimʌ. \v 9 ¿Maitamʌsquiaa maatʌ nʌidi tomali maitʌgito aapimʌ aidʌñsi bibi aanʌ ʌtaama mil oodami taama paanacʌdʌ mʌtʌʌqui aasarai ʌmpagi saasaquigadʌ? \v 10 ¿Tomali maitamʌstʌgito aapimʌ aidʌñsi bibi aanʌ ʌmaacova mil oodami cuvaracami paanacʌdʌ mʌtʌʌqui aasarai ʌmpagi saasaquigadʌ? \v 11 ¿Ducatai maitʌntʌgito caʌ aapimʌ aidʌsi gʌnaagidi aanʌ mʌsai gʌnnuucadacana ʌfariseo navaitigadʌ dai ʌsaduseo navaitigadʌ aanʌ maiaagaitadai paana? ―gʌrtʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 12 Amaasi gia maatʌ caʌ aatʌmʌ isʌSuusi maiaagaitadai navaiti paana vʌʌtarʌ baiyoma aagaitadai ʌgai ʌmamaatʌtuldaragadʌ ʌfariseo dai ʌsaduseo sai maicʌʌgadu. \s1 ――― \p \v 13 Dai aidʌsidʌ ʌSuusi aayi Sesarea Filiposi dʌvʌʌriʌrʌ gʌrtʌcacai daidʌ pʌrtʌtʌdai: \p ―Aanʌ ʌrʌgai ismaacʌdʌ viaa ʌmo sʌʌlicami dʌmos ʌoodami, ¿voorʌ giñaagai? ―gʌrtʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 14 Tʌtai aatʌmʌ aa noragi daidʌ itʌtʌdai: \p ―Ʌʌmoco pocaiti pʌsaidʌ ʌrʌVuaanacaru ismaacʌdʌ vapaconaitadai ʌoodami, dai aa pocaiti pʌsaidʌ ʌrEliiasicaru, dai aa pocaiti pʌsaidʌ ʌrJeremiiasicaru siʌʌpʌ ʌmai Diuusi ñiooquituldiadamigadʌ ―tʌtʌdai aatʌmʌ mamaatʌrdamigadʌ. \p \v 15 Amaasi ʌSuusi povʌrtʌtʌdai: \p ―¿Dai aapimʌ moorʌ giñaagai? ―gʌrtʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 16 Amaasi ʌSimuñi Piiduru itʌtʌdai: \p ―Aapi apʌrʌCristo ʌgai ismaacʌdʌ viaa ʌmo sʌʌlicami. Dai aapi ʌrDiuusi maradʌ ismaacʌdʌ tomastuigaco oidaga ―tʌtʌdai ʌPiiduru. \p \v 17 Taidʌ ʌSuusi itʌtʌdai: \p ―Diuusi cʌʌgacʌrʌ gʌnʌidi aapi Simuñi, Joonasi maradʌ tomali ʌmo oodami maitʌmaatʌtuli gomaasi mosʌca Diuusi gʌrooga ismaacʌdʌ tʌvaagiana daja ʌgai gia gʌmaatʌtuli gomaasi. \v 18 Dai aanʌ angʌaagidi sai aapi Piiduru aagiada agai oodami ansai aanʌ ʌrcʌʌgacʌrʌ vuviaadami dai muidutai giñvaavoituda agai dai ʌgai gia cʌʌgacʌrʌ vuvaidamu aanʌ, dai tomasi coiyagi vʌʌscʌrʌ ʌmo imidagai ʌpamu duduaacamu vʌʌscatai. \v 19 Dai aanʌ gʌmaaquimu ʌmo sʌʌlicami pai aagida ʌoodami sai sioorʌ giñvaavoitudagi soicʌda aagai sai cʌʌga gʌntʌtʌgitocana Diuusi vai poduucai tomasioorʌ sioorʌ maitiñvaavoitudagi aagiditai aapi tami oidigi daama maidagitomu aanʌ isvaquia ʌgai tʌvaagiʌrʌ dai tomasioorʌ sioorʌ giñvaavoitudagi aagiditai aapi tami oidigi daama ʌgai gia dagitomu aanʌ isvaquia tʌvaagiʌrʌ ―tʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 20 Amaasi ʌSuusi sʌʌlicʌdʌ gʌrdaí aatʌmʌ mamaatʌrdami sai maiaagidiña tomali ʌmaadutai siʌgai ʌrʌCristo. \s1 ――― \p \v 21 Aidʌ abiaadʌrʌ ʌSuusi gʌaagacai gʌraagidi aatʌmʌ mamaatʌrdami sai ʌgai viaacatadai isimiagi Jerusaleenamu dai sai soimaa taatatulda agai ʌtʌtʌaanʌdamigadʌ judidíu ʌʌmadu ʌbaitʌguucacamigadʌ ʌpapaali ʌʌmadu ʌmamaatʌtuldiadami Diuusi sʌʌlicamigadʌ. Dai gʌraagidi ʌSuusi sai ʌgai muaa agaitadai dʌmos bovaica tasaicʌdʌ ʌpamu duaaca agaitadai. \v 22 Amaasi ʌPiiduru ʌcovai vaidacai dai vui ñiooquimi daidʌ itʌtʌdai: \p ―Chu cʌliodami Diuusi maitipʌldana dai maitʌdagitona. Tomali ʌmo imidagai maitiʌpʌduuna imaasi ―tʌtʌdai ʌPiiduru. \p \v 23 Taidʌ ʌSuusi ajaco cʌquiva daidʌ itʌtʌdai ʌPiiduru: \p ―Maitigiñʌʌmadu aimʌrda aapi Diaavora giñsobicʌi aapi. Aapi pocaiti sai maitʌaagai isivuaadagi aanʌ istumaasi Diuusi ipʌlidi ―tʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 24 Amaasi ʌSuusi povʌrtʌtʌdai aatʌmʌ: \p ―Isʌmaadutai giñʌʌgiada ʌliada maitʌaagai isʌʌgi gʌtʌgitocagi dai gʌaagai isvʌʌs tasai baigʌducagi siʌduñiada gʌmuaatuda ʌgai giñvaavoitudaitai daida giñʌʌgiadagi. \v 25 Sioorʌ ivuaadagi ʌʌgi istumaasi ipʌliadagi ʌgai gia imimu Diaavora ʌʌmadu, dʌmos sioorʌ baigʌducagi dai muquiagi giñvaavoitudaitai ʌgai gia cʌʌgacʌrʌ vuusaimu. \v 26 ¿Tumaasi ʌrsoiñi ʌmo oodami vʌʌtarʌ isgamaitʌagi vʌʌsi istumaasi oidaga oidigi daama vai iibʌadʌ imiagi Diaavora ʌʌmadu? Tomali ʌmaadutai maitistutuidi isgaaanamʌquidagi dai cʌʌgacʌrʌ vuusiagi. \v 27 Dai aanʌ ismaacʌdʌ viaa ʌmo sʌʌlicami divimu ʌmaadu mui Diuusi tʌtʌaañicarudʌ dai giñooca dadadaquigadʌ gʌrsicoli dadadaquida agai. Siʌʌscadʌ diviagi Diuusi ʌgai nʌidamu vʌʌscatai ismaacʌdʌ ʌrcʌʌga ivuaadami dai ismaacʌdʌ ʌrmaicʌʌga ivuaadami. \v 28 Sʌʌlicʌdʌ oidaga ʌʌmoco ismaacʌdʌ tami guuca dai maicoiya agai asta siʌʌscadʌ tʌʌ goovai ismaasca iñagai aanʌ ismaacʌdʌ viaa ʌmo sʌʌlicami siʌʌscadʌ gatʌaanʌdagi Diuusi ʌʌmadu ―gʌrtʌtʌdai ʌSuusi. \c 17 \s1 ――― \p \v 1 Daidʌ ʌSuusi bonaadami tasaicʌdʌ vaidacai ʌPiiduru ʌʌmadu ʌJacovo ʌʌmadu ʌVuaana Jacovo suculidʌ ʌmo tʌca giidiana. \v 2 Dai ami ʌSuusi ʌmapʌdui vuitapi gʌmamaatʌrdamiga. Dai vuivasadʌ dadadaquitu ʌpamaastu tasai, dai yuucusidʌ cʌʌga tootuatu. \v 3 Dai todian duucai tʌʌ ʌgai Eliiasicaru ʌʌmadu Moseesacaru vai gaaatagaitadai ʌʌmadu ʌSuusi. \v 4 Amaasi ʌPiiduru itʌtʌdai ʌSuusi: \p ―Tʌaanʌdami vʌʌsi ʌrcʌʌgai istami daraaja aatʌmʌ isipʌliada aapi tʌtai duuñi vaica uucusai, ʌmoco aapi gʌvʌʌtarʌ dai ʌmai Moseesa vʌʌtarʌ dai ʌmai Eliiasi vʌʌtarʌ ―astʌtʌdai ʌPiiduru. \p \v 5 Dai quiaa ñioocaitadai ʌgai tai divia ʌmo icomai dadadacʌdami dai iiña vʌʌscatai ismaacʌdʌ ami daraajatadai. Tai icomiaiñdʌrʌ caidatu ʌmo ñiooqui daidʌ icaiti: \p ―Idi Suusiava ʌrgiñmara nai aanʌ aliʌ oigʌdai dai baigiñʌlidi aanʌ goovaicʌdʌ. Ʌʌgiadavurai aapimʌ ―ascaiti ʌñiooqui. \p \v 6 Moscaʌcai ʌmamaatʌrdami ʌñiooqui dʌvʌʌrapi cuiiqui dai aliʌ duduaadimu. \v 7 Amaasi ʌSuusi miaadʌrʌ cʌquiva daidʌ itʌtʌdai: \p ―Vaapaigivurai aapimʌ maitavʌr duduaadimu ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 8 Dai aidʌsi aipaco nʌnʌaava ʌgai camaitʌʌ ʌgai ʌcʌcʌʌli mosʌca ʌʌgi ʌSuusi. \p \v 9 Dai aidʌsi tʌaapañimi ʌgai ʌgʌʌ giidiaiñdʌrʌ ʌSuusi dai ʌmamaatʌrdamigadʌ daidʌ itʌtʌdai: \p ―Maitavʌr aagiada tomali ʌmaadutai istumaasi tʌʌ aapimʌ asta siʌʌscadʌ aanʌ ismaacʌdʌ viaa ʌmo sʌʌlicami caduaacagi coidadʌ saagidaiñdʌrʌ ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 10 Amaasi ʌmamaatʌrdamigadʌ tʌcacai ʌSuusi daidʌ itʌtʌdai: \p ―¿Tuisidʌ icaiti ʌmamaatʌtuldiadami Diuusi sʌʌlicamigadʌ saidʌ ʌEliiasicaru viaacatadai isdiviagi ʌʌpʌga isaapi? ―astʌtʌdai ʌmamaatʌrdamigadʌ. \p \v 11 Taidʌ ʌSuusi aa noragi daidʌ itʌtʌdai: \p ―Vaavoava istumaasi aagai ʌmamaatʌtuldiadami Diuusi sʌʌlicamigadʌ sai Eliiasi viaacatadai isʌʌpʌga diviagi dai baiduñiagi oodami iibʌadʌ. \v 12 Dʌmos aanʌ angʌnaagidi sai cadivia Eliiasi dai ʌmamaatʌtuldiadami Diuusi sʌʌlicamigadʌ maimaí dai soimaa taatatuli ʌgai isducatai ipʌli. Poduucai ʌʌpʌ ʌoodami sividadʌ soimaasi giñtaatatuldamu aanʌ ismaacʌdʌ viaa ʌmo sʌʌlicami ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 13 Amaasi ʌmamaatʌrdamigadʌ maatʌ caʌ isʌSuusi aagaitadai ʌVuaana ismaacʌdʌ vapaconaitadai ʌoodami. \s1 ――― \p \v 14 Dai aidʌsi aayi ʌgai mʌʌca siaaco daraajatadai ʌoodami ʌmo cʌʌli miaadʌrʌ cʌquiva ʌSuusi daidʌ itʌtʌdai: \p \v 15 ―Tʌaanʌdami soigi gʌʌlda aapi giñmaracʌdʌ. Susuiquitʌrʌi ʌgai dai aliʌ soimaa taatamai. Muiyoco imidagai taiyʌrʌ gʌgʌsʌi dai suudarʌ. \v 16 Tami vuaapi aanʌ gʌmamaatʌrdamiga ismaacʌdʌ tami vii tai goovai maitistui isduaaidagi ―tʌtʌdai ʌcʌʌli. \p \v 17 Taidʌ ʌSuusi povʌrtʌtʌdai: \p ―Aapimʌ oodami maivaavoitudadami dai soimaasi ivuaadami catʌvʌpi gʌnʌʌma daja aanʌ mai aapimʌ vʌʌscʌrʌ maitiñvaavoitudai. Aliʌsi ʌroojodaragai aapimʌ. Baigovai avʌr giñvuaapidi goali gʌʌli ―gʌrtʌtʌdai. \p \v 18 Dʌmos ʌSuusi aagidi ʌDiaavora tʌaañicarudʌ sai dagitona ʌali gʌʌli dai camaiʌʌmadu daacana. Tai ʌgai vuusai ʌali gʌʌliaiñdʌrʌ, tai ʌali gʌʌli todian duucai duaadicami vii. \p \v 19 Dai gooquiʌrʌ aatʌmʌ mamaatʌrdamigadʌ ʌSuusi aatagi ʌgai ʌʌgi dai tʌcacai daidʌ itʌtʌdai: \p ―¿Tuisidʌ maitistui aatʌmʌ isvuusaidagi ʌDiaavora tʌaañicarudʌ? ―tʌtʌdai aatʌmʌ. \p \v 20 Taidʌ ʌSuusi povʌrtʌtʌdai: \p ―Aapimʌ maicʌʌga giñvaavoitudai cascʌdʌ. Ismaacʌdʌ gʌnaagidi aanʌ ʌrvaavoi. Sai iscʌʌga giñvaavoitudadamudai aapimʌ aidʌ gia istutiadamudai aapimʌ isivuaadagi istumaasi tomasi sʌʌlicʌdʌ sijaiga. \v 21 Gomaa Diaavora tʌtʌaañicarudʌ aliʌ sijaiga vuvaidaragai oodamiaiñdʌrʌ cascʌdʌ avʌnacai maitaugacai gamamadagi vai poduucai vuvacʌi goovai ―gʌrtʌtʌdai ʌSuusi. \s1 ――― \p \v 22 Dai aatʌmʌ mamaatʌrdamigadʌ ʌSuusi gʌrʌmpaidimi Galileeʌrʌ taidʌ ʌSuusi povʌrtʌtʌdai: \p ―Aanʌ ismaacʌdʌ viaa ʌmo sʌʌlicami mʌgiñtʌʌgida aagai aa oodami \v 23 siʌgai giñmuaamu dʌmos vaica tasaicʌdʌ duaacamu aanʌ ―gʌrtʌtʌdai ʌSuusi. \p Tʌtai aliʌ soigʌrʌʌli aatʌmʌ imaasicʌdʌ. \s1 ――― \p \v 24 Aidʌsi aayi ʌSuusi ʌʌmadu aatʌmʌ Capernauumʌrʌ ʌtumiñsi vuudami ʌgʌʌ quiuupaigadʌrʌ judidíu iji siaaco daacatadai ʌPiiduru daidʌ itʌtʌdai: \p ―¿Gʌmamaatʌtuldadamiga isgamaacai ʌʌpʌ tumiñsi ʌgʌʌ quiuupai vʌʌtarʌ? ―astʌtʌdai ʌtumiñsi vuudami. \p \v 25 Taidʌ ʌPiiduru aa noragi daidʌ itʌtʌdai: \p ―Ʌjʌ ―astʌtʌdai. \p Amaasi utudama vaacʌcai ʌPiiduru quiiyʌrʌ ʌSuusi ʌʌpʌga ñiooqui daidʌ itʌtʌdai: \p ―¿Tuma tʌtʌgitoi aapi? ¿Maacʌdʌ oodami taanʌi ʌtʌtʌaanʌdami tumiñsi, ʌʌgi gʌnaaduñi sisibʌacoga oidacami? ―tʌtʌdai. \p \v 26 Taidʌ ʌPiiduru aa noragi daidʌ itʌtʌdai: \p ―Ʌsibʌadʌrʌ oidacami ―tʌtʌdai. \p Taidʌ ʌSuusi itʌtʌdai: \p ―Amaasi aaduñdʌ maitʌaagai ismamaacadagi tumiñsi. \v 27 Dʌmos vʌʌscʌrʌ maaquimu aanʌ tumiñsi vai poduucai maibaacuagi ʌtumiñsi vuudami. Imiñi aapi ʌgʌʌ suudagi ugidiamu dai daituda ʌmo babaidacarui dai vuusaida ʌvatopa ismaacʌdʌ ʌʌpʌga bʌiya gobabaidacarui. Ʌgai vatopa tʌñiʌrʌ tʌʌgimu aapi tumiñsi. Ʌtumiñsi gʌraimu isgaaanamʌquida aanʌ dai aapi ʌʌpʌ. Bʌcaiñi aapi dai mʌʌca aa namʌquida ―tʌtʌdai ʌSuusi. \c 18 \s1 ――― \p \v 1 Amaasi aatʌmʌ mamaatʌrdamigadʌ ʌSuusi miaadʌrʌ guuquiva dai tʌcacai daidʌ itʌtʌdai: \p ―¿Siʌʌscadʌ gatʌaanʌdagi aapi vʌʌsi oidigi daama maascʌdʌ aatʌmʌ gʌmamaatʌrdamiga vaamioma gatʌaanʌda ragai? ―tʌtʌdai aatʌmʌ. \p \v 2 Amaasi ʌSuusi vaí ʌmo ali dai gʌrsaagida cʌi, \v 3 dai povʌrtʌtʌdai: \p ―Sʌʌlicʌdʌ ʌrvaavoi isaapimʌ maiʌma duucai gʌntʌtʌgituagi dai camaigʌgʌrducʌdʌ gʌnʌliadagi ʌpan duucai idi ali poduucai gia maiiimimu aapimʌ siaaco tʌaanʌi Diuusi. \v 4 Poduucai gia ʌgai ismaacʌdʌ vaamioma gatʌaanʌi mʌʌca siaaco gatʌaanʌi Diuusi ʌrʌgai ismaacʌdʌ maigʌgʌrducʌdʌ gʌnʌlidi ʌpan duucai idi ali. \v 5 Tomasioorʌ sioorʌ vaavoitudai giñmamaatʌtuldaraga dai cascʌdʌ oigʌdai idi ali oodami ʌgai gia giñoigʌdai aanʌ. \s1 ――― \p \v 6 Tomasioorʌ sioorʌ soimaasi iduiñtulda ʌliadagi ʌmoco ismaacʌdʌ utudama giñvaavoitudagi siooma ʌrcʌʌgai ʌgai vʌʌtarʌ mʌscusivuana vulidagi ʌmo gʌʌ mauturui dai gʌʌ suudarʌ daitudagi. \v 7 Sʌʌlicʌdʌ maicʌʌgadu oodami vʌʌtarʌ isoidacagi naana maasi ismaacʌdʌ soimaasi iduiñtuldiadagi ʌoodami. Vʌʌscʌrʌ oidacamu istumaasi isducatai soimaasi ivuaadagi oodami dʌmos soimaasi taatamu ʌgai ismaacʌdʌ soimaasi iduiñtuldiadagi ʌoodami. \p \v 8 Isʌmaadutai iduñia ʌliadagi ʌmo istumaasi soimaascami gʌnovicʌdʌ siʌʌpʌ gʌʌcasocʌdʌ baiyoma gʌaagai ispoʌliada ʌgai ismainovʌ siʌʌpʌ maiʌcaso dai maisiu Diaavora ʌʌmadu imiagi. \v 9 Dai isʌmaadutai iduñia ʌliada ʌmo istumaasi soimaascami gʌvuupujicʌdʌ baiyoma gʌaagai ispoʌliada ʌgai ismaivuupuju. Siooma ʌrcʌʌgai ispoʌliada ʌgai ismaivuupuju dai maisiu Diaavora ʌʌmadu imiagi. \s1 ――― \p \v 10 Cʌʌgacʌrʌ avʌr nʌijada aapimʌ vʌʌscatai ismaacʌdʌ giñvaavoitudagi. Aanʌ angʌnaagidi sai Diuusi tʌtʌaañicarudʌ ismaacʌdʌ tʌvaagiʌrʌ daraaja Diuusi ʌʌmadu cʌʌga nuucada ʌgai ismaacʌdʌ giñvaavoitudai tami oidigi daama. \v 11 Dai aanʌ ismaacʌdʌ viaa ʌmo sʌʌlicami divia dai cʌʌgacʌrʌ vuvaida iñagai soimaasi ivuaadami ʌgai ʌrsibʌ iimiadʌ Diuusi vʌʌtarʌ. \p \v 12 Isʌmaadutai viaacagi ʌmo siento cañiiru vai sibʌ imiagi ʌmoco siaadʌrʌ maianaasi viaana ʌgai ʌgaa maaco coobai dan baivustaama dan tustaama dai gaagamuna ʌsibʌimiaadʌ. \v 13 Dai istʌgiagi sʌʌlicʌdʌ vaamioma baigʌʌliatugadagi ʌgaicʌdʌ siʌgaa ismaacʌdʌ maisibʌ iimiagi. \v 14 Poduucai ʌʌpʌ Diuusi gʌrooga tʌvaagiʌrʌ daja dai ʌgai maitipʌlidi isiimiagi Diaavora ʌʌmadu tomali ʌmoco ismaacʌdʌ giñvaavoitudai. \s1 ――― \p \v 15 Isʌmaadutai soimaasi duiñdagi ʌmai, ʌgai gʌaagai isaagidagi ʌʌgi ʌgai sai soimaasi duñi. Dai isʌgai cʌʌga baiduñia ʌliadagi ñiooqui aidʌ gia ʌrgʌnaadunumʌcamu ʌgai. \v 16 Dai isʌgai maibaiduñia ʌliadagi aidʌ gia gʌaagai isvaidaquiagi ʌmoco siʌʌpʌ gooca gʌaaduñi vai poduucai oidacana nʌijadami ismaitipʌlidi ʌgai isbaiduñiagi ñiooqui. \v 17 Dai isapiaquiaa maibaiduñia ʌliada ʌgai aidʌ gia gʌaagai isaagidagi vʌʌsi ʌvaavoitudadami, dai isapiaquiaa maibaiduñia ʌliada ʌgai aidʌ gia gʌaagai isʌpan duucai nʌijadagi ʌgai ismaacʌdʌ maivaavoitudai siʌʌpʌ ʌpan duucai tumiñsi vuudami. \p \v 18 Dai aanʌ angʌnaagidi sai siʌʌscadʌ aagiada aapimʌ Diuusi ñiooquidʌ ʌoodami tomasioorʌ sioorʌ maitiñvaavoitudagi aagiditai aapimʌ ʌgai maidagitomu aanʌ isvaquiagi tʌvaagiʌrʌ, dai tomasioorʌ sioorʌ giñvaavoitudagi aagiditai aapimʌ ʌgai gia dagitomu aanʌ isvaquiagi tʌvaagiʌrʌ. \p \v 19 Dai aanʌ angʌnaagidi ʌʌpʌ sai isgoocatai aapimʌ gʌnaagidagi dai daañiagi isDiuusi gʌnsoiñagi, Diuusi gʌrooga gʌnsoiñamu. \v 20 Tomasiaaco siaaco gʌnʌmpaidadagi gooca siʌʌpʌ vaica dai giñsiaa duutuada agadagi dai gamamadada agadagi ami daacamu aanʌ ʌʌpʌ ―gʌrtʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 21 Amaasi ii ʌPiiduru dai tʌcacai ʌSuusi daidʌ itʌtʌdai: \p ―Tʌaanʌdami, ¿vʌʌquiojo imidagai gʌaagai isoigʌldada aanʌ ʌmoco giñaduñi ismaacʌdʌ soimaasi giñvuiidadagi? ¿Parʌ cuvaracamiojo? ―tʌtʌdai ʌPiiduru. \p \v 22 Taidʌ ʌSuusi aa noragi daidʌ itʌtʌdai: \p ―Chu aanʌ anmaitʌaagidi sai cuvaracamiojo baiyoma angʌaagidi aanʌ sai maiʌcaldacai gaoigʌliada. \s1 ――― \p \v 23 Isducatai ʌpʌvueeyi siʌʌscadʌ Diuusi soicʌdagi oodami iscʌʌga gʌntʌtʌgitocagi ʌpan ducami istumaasi idui ʌmo tʌaanʌdami. Ʌtʌaanʌdami ipʌliditadai isʌpipiooñigadʌ aa namʌquidagi. \v 24 Utudama gʌaagacai taañimi ʌgai gʌpipiooñiga ismaacʌdʌ vupuaatulditadai mʌtai vuaapi ʌmo piooñigadʌ ismaacʌdʌ mui mil vuaatulditadai. \v 25 Daidʌ ʌpiooñigadʌ maiviaacatadai istucʌdʌ aa namʌquidagi. Taidʌ ʌaamudʌ aagidi sai gagaarana vʌʌsi gʌvustuidaga dai gʌmaamara dai gʌooñiga dai ʌʌgi ʌgai dai vuvaidana tumiñsi dai ʌcʌdʌ aa namʌquidana. \v 26 Amaasi ʌpiooñigadʌ gʌtootonacʌdʌ cʌquiva gʌaamu vuidʌrʌ dai daañimi daidʌ itʌtʌdai: “Giñaamu giñnʌnʌracañi aapi gʌaa namʌquidamu aanʌ vʌʌsi”, astʌtʌdai. \v 27 Taidʌ ʌaamudʌ soigʌʌʌli dai oigʌli dai camaitaí aidʌ, dai dagito isimiagi ʌgai. \v 28 Tai ii ʌgai dai moo maigovai tʌʌ ʌmoco gʌaduñi ismaacʌdʌ vuaatulditadai chiʌʌqui tumiñsi. Dai cuchivuana bʌi dai cayoga vuliji daidʌ itʌtʌdai: “Aata giñnamʌquida pʌsmaacʌdʌ giñvuaatuli”, astʌtʌdai. \v 29 Amaasi ʌaduñdʌ gʌtootonacʌdʌ cʌquiva ʌgai vuidʌrʌ dai daañimi daidʌ itʌtʌdai: “Giñnʌnʌracañi aapi gʌaa namʌquidamu aanʌ vʌʌsi”, astʌtʌdai. \v 30 Taidʌ ʌgʌmai maitipʌli, baiyoma vaidacai dai gatʌjai maisaragai dai gaaagidi mʌsai anaasi maisacana asta siʌʌscadʌ aa namʌqui ʌgai vʌʌsi. \v 31 Amaasi ʌgaa pipiooñigadʌ ʌgʌʌ tʌaanʌdami tʌʌ gomaasi dai sʌʌlicʌdʌ soigʌnʌʌli dai iji dai mʌʌ aagidi ʌtʌaanʌdami vʌʌsi istumaasi ʌpʌdui. \v 32 Amaasi ʌtʌaanʌdami gatʌjai mʌsai mʌʌ vaidana ʌgai daidʌ itʌtʌdai: “Aapi gia sʌʌlicʌdʌ maicʌʌ tuiga. ¿Duucaidʌ aanʌ gʌoigʌli vʌʌsi pʌsmaacʌdʌ giñvuaatulditadai aapi, giñdaañimi aapi cascʌdʌ? \v 33 ¿Duucaidʌ aapi maisoigʌʌli gʌaduñicʌdʌ, poduucai isduucai soigiñʌli aanʌ aapicʌdʌ?” astʌtʌdai. \v 34 Dai sʌʌlicʌdʌ baamu ʌaamudʌ dai gatʌjai maisaragai dai gaaagidi mʌsai anaasi maisacana asta siʌʌscadʌ aa namʌqui ʌgai ―tʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 35 Cuugatʌrʌ povʌrtʌtʌdai ʌSuusi: \p ―Poduucai iduñia agai gʌrooga tʌvaagiʌrʌ aapimʌcʌdʌ issʌʌlicʌdʌ maitʌnoigʌliada aapimʌ aipacoga ―gʌrtʌtʌdai. \c 19 \s1 ――― \p \v 1 Caaagacai ʌSuusi imaasi ii ami Galileeaiñdʌrʌ dai aayi mʌʌ Judeea dʌvʌʌriʌrʌ vaasadʌrʌ Jordán aqui. \v 2 Dai mui oodami oiditadai tai ami duduaadi ʌSuusi coococoidadʌ. \p \v 3 Amaasi ʌʌmoco fariseo miaadʌrʌ guuquiva siaaco daacatadi ʌSuusi dai mossoimaasi ñiooquituda ʌlidi ʌgai cascʌdʌ tʌcacai daidʌ itʌtʌdai: \p ―¿Oidagasi oigaragai siʌmo cʌʌli dagituagi gʌooñiga tomastucʌdʌ? ―tʌtʌdai ʌfariseo. \p \v 4 Tai ʌgai aa noragi daidʌ itʌtʌdai: \p ―Aapimʌ canʌidi Diuusi ñooquidʌ siaaco oojisi sai aidʌsi Diuusi idui oodami idui ʌgai cʌʌli dai ooqui. \v 5 Dai Diuusi ñiooquidʌrʌ icaiti ʌʌpʌ: “Cascʌdʌ cʌcʌʌli dagitomu gʌndʌʌdʌ dai ʌʌmadu oidacamu gʌooñiga dai vʌgoocatai ʌmo oodami gʌnducamicamu ʌgai”, asduucai oojisi Diuusi ñiooquidʌrʌ. \v 6 Cascʌdʌ ʌmo cʌʌli maitʌaagai isdagituagi gʌooñiga tomali ʌmo ooqui gʌcuuna. Diuusi ipʌlidi isʌmapai oidaca ʌgai asta siʌʌscadʌ coi ―tʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 7 Amaasi tʌcacai ʌfariseo daidʌ itʌtʌdai: \p ―¿Tuisidʌ Moseesacaru gamaa oigaragai isʌmo cʌʌli dagitua ʌliada gʌooñiga saidʌ istutuidi isbaiduñiagi ʌmo oojai dudunucamiʌrʌ dai poduucai dagituagi? ―tʌtʌdai ʌfariseo. \p \v 8 Taidʌ ʌSuusi itʌtʌdai: \p ―Gʌnʌʌqui aaduñicaru vuidʌrʌ vʌʌtʌcana Diuusi cascʌdʌ Moseesacaru maa ʌgai oigaragai isdadagitoda gʌnooñiga dai poduucai gʌnviituldi ʌgai. Dʌmos tucamʌrʌ maitiipucatadai oigaragai poduucai. \v 9 Dai aanʌ angʌnaagidi sioorʌ dagituagi gʌooñiga maigogoosi gʌducamicatai ʌgai dai vʌʌnagi ʌmai ooqui ʌgai gia gogoosi gʌducami ―tʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 10 Amaasi aatʌmʌ mamaatʌrdamigadʌ tʌtʌdai: \p ―Siʌrvaavoi ismaitiipu oigaragai isdagituagi ʌmo cʌʌli gʌooñiga aidʌ gia siooma ʌrcʌʌga ismaicuucuntadagi oodami ―tʌtʌdai aatʌmʌ. \p \v 11 Taidʌ ʌSuusi povʌrtʌtʌdai: \p ―Maisiu vʌʌscatai istutuidi ismaiooñtadagi mosʌca ʌgai ismaacʌdʌ Diuusi soicʌi. \v 12 Ʌʌmo cʌcʌʌli maiooñtai soimaa vuvacʌi ʌgai cascʌdʌ dai aa mʌscacaapuñtudagi maiooñtai, dai aa maiooñtai aipaco ajioopaitai gaaagiada ʌliditai isducatai Diuusi soicʌi oodami sai cʌʌga gʌntʌtʌgitocana. Tomasioorʌ sioorʌ istutiadagi ismaiooñtadagi cʌʌgadu ismaiooñiacatai oidaca ʌgai ―gʌrtʌtʌdai ʌSuusi. \s1 ――― \p \v 13 Mʌtai aidʌ vuaapi ʌSuusi chiʌʌqui aali sai taatana ʌgai moomodʌ dai mamatuldana. Taidʌ aatʌmʌ mamaatʌrdamigadʌ ʌgai bagaidimi ʌoodami ismaacʌdʌ vuaapaimi ʌaali. \v 14 Taidʌ ʌSuusi povʌrtʌtʌdai: \p ―Dagitovurai goaali vai dadana siaaco daja aanʌ dai maitavʌr daidiada. Ismaacʌdʌ ʌpan ducami aali ʌgai gia Diuusi soicʌi ʌgai sai cʌʌga gʌntʌtʌgitocana ―gʌrtʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 15 Daidʌ ʌSuusi taata ʌaali moomodʌ dai gooquiʌrʌ ii abiaadʌrʌ. \s1 ――― \p \v 16 Ʌmo gʌʌli ii dai mʌʌ nʌidamu ʌSuusi daidʌ itʌtʌdai: \p ―Mamaatʌtuldadami cʌʌ tuigacʌdʌ. ¿Tumaasi istutuidi aanʌ isiduñiagi dai vʌʌscʌrʌ oidacagi Diuusi ʌʌmadu? ―tʌtʌdai ʌgai. \p \v 17 Taidʌ ʌSuusi itʌtʌdai: \p ―¿Tuipʌsi cʌʌ tuigacʌdʌ giñaagai? Aliʌmadugava cʌʌ tuigacami dai ʌgai ʌrDiuusi. ¿Ipʌlidipʌsi isimiagi Diuusi ʌmaadu? ʌʌgiditai caʌca vʌʌsi istumaasi aagai Diuusi ñiooquidʌrʌ ―tʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 18 Taidʌ ʌgʌʌli itʌtʌdai: \p ―¿Tumaasi ʌgai? ―tʌtʌdai. \p Taidʌ ʌSuusi itʌtʌdai: \p ―Maitavʌr gacoodada, dai maitavʌr googosi gʌnducamica, dai maitavʌr gaʌʌsiada gavustuidaga, dai maitavʌr yaatavoaca, \v 19 dai siaa duutuada gʌndʌʌdʌ dai oigʌadavurai gʌnaaduñi poduucai mʌsduucai gʌnoigʌdai aapimʌ ʌʌgi ―tʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 20 Taidʌ ʌgʌʌli itʌtʌdai: \p ―Vʌʌsi gomaasi ansiaa duutudai aanʌ aliducatai abiaadʌrʌ. ¿Tumaasi viʌʌga isiduñia aanʌ? ―tʌtʌdai ʌgʌʌli. \p \v 21 Taidʌ ʌSuusi itʌtʌdai: \p ―Ipʌlidipʌsi isiduñiagi vʌʌsi istumaasi Diuusi ipʌlidi aidʌ gia imiñi dai gagaara vʌʌsi pʌstumaasi viaa dai oida ʌtumiñsi ʌsoituutuigami dai poduucai viaacamu aapi mui naana maasi tʌvaagiʌrʌ dai gooquiʌrʌ divia dai giñoidatucuda ―tʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 22 Dai aidʌsi moscaʌ ʌgʌʌli gomaasi aliʌ soigʌʌli dai soigʌʌliatugai aliʌsi ʌrgʌviidacamicatadai ʌgai cascʌdʌ. \p \v 23 Amaasi ʌSuusi povʌrtʌtʌdai aatʌmʌ mamaatʌrdami: \p ―Gia sijaiga isgʌnviipidacami dagituagi isDiuusi soicʌdagi iscʌʌga gʌntʌtʌgitocagi. \v 24 Dai aanʌ angʌnaagidi ʌʌpʌ sai siooma maisijaiga ʌmo muura vʌʌtarʌ isvaquiagi ʌmo oi dʌgadʌamu sʌʌli isʌmo gʌviidacami dagitoagi isDiuusi soicʌdagi iscʌʌga gʌtʌgitocagi ―gʌrtʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 25 Mosaagai ʌSuusi gomaasi tʌtai aatʌmʌ mamaatʌrdami maitʌʌ isducatai gʌrtʌtʌgituagi dai aipaco gʌrtʌcacai daidʌ icaiti: \p ―¿Voorʌ istutuididʌo iscʌʌgacʌrʌ vuvaquiagi? ―caiti aatʌmʌ. \p \v 26 Taidʌ ʌSuusi gʌrvui nʌnʌava dai povʌrtʌtʌdai: \p ―Oodami gia maitistutuidi isiduñiagi imaasi dʌmos Diuusi gia istutuidi isiduñiagi. Diuusi vʌʌsiaʌcatai istutuidi isiduñiagi ―gʌrtʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 27 Amaasi ʌPiiduru itʌtʌdai: \p ―Tʌaanʌdami, aatʌmʌ viaa vʌʌsi tʌstumaasi viaacatadai gʌoidatucuda ʌrʌliditai, ¿tumaasi viaacamu aatʌmʌ? ―tʌtʌdai ʌPiiduru. \p \v 28 Taidʌ ʌSuusi aa noragi dai povʌrtʌtʌdai: \p ―Ismaacʌdʌ gʌnaagidi aanʌ ʌrvaavoi, siʌʌscadʌ Diuusi utuldagi vʌʌsi istumaasi dai siʌʌscadʌ aanʌ ismaacʌdʌ viaa ʌmo sʌʌlicami gatʌaanʌdagi daacatai ʌmo daicarui dadadacʌdamiʌrʌ aapimʌ ʌʌpʌ ismaacʌdʌ giñoidatucudagi gatʌaanʌdamu ʌʌpʌ ʌchigiamaasi daraicarʌrʌ daraajatai. Aapimʌ baivustaama dan goocadu dai ʌmoco tʌaanʌdamu Ruvenicaru cajiudadʌ, dai gʌmai tʌaanʌdamu Danacaru cajiudadʌ, dai gʌmai tʌaanʌdamu Gadacaru cajiudadʌ, dai gʌmai tʌaanʌdamu Nefatalicaru cajiudadʌ, dai gʌmai tʌaanʌdamu Aseracaru cajiudadʌ, dai gʌmai tʌaanʌdamu Isaacaru cajiudadʌ, dai gʌmai tʌaanʌdamu Judacaru cajiudadʌ, dai gʌmai tʌaanʌdamu Zavulonicaru cajiudadʌ, dai gʌmai tʌaanʌdamu Simioñicaru cajiudadʌ, dai gʌmai tʌaanʌdamu Benjamiñicaru cajiudadʌ, dai gʌmai tʌaanʌdamu Efraíñicaru cajiudadʌ, dai gʌmai tʌaanʌdamu Manaasesicaru cajiudadʌ. \v 29 Dai tomasioorʌ sioorʌ dagituagi gʌvustuidaga siʌʌpʌ gʌaaduñi ivuaadatai giñaa duiñdaga ʌgai viaacamu ʌmo siento vaamioma dai siʌʌscadʌ imiagi ʌgai idi oidigiaiñdʌrʌ vʌʌscʌrʌ oidacamu ʌgai Diuusi ʌʌmadu. \v 30 Dai mʌʌca siaaco tʌaanʌi Diuusi muidutai ismaacʌdʌ vaamioma tʌaanʌi tami, mʌʌca siooma maitʌaanʌdamu dai ismaacʌdʌ siooma maitʌaanʌi tami mʌʌca vaamioma tʌaanʌdamu. \c 20 \s1 ――― \p \v 1 Isducatai ʌpʌvueeyi siʌʌscadʌ Diuusi soicʌdagi oodami sai cʌʌga gʌntʌtʌgitocana ʌrʌpan ducami istumaasi idui ʌmo cʌʌli ismaacʌdʌ gʌʌpi viaacatadai dʌvʌʌrai ʌʌqui quiaamoco ii ʌgai dai gaaga agai pipiooñi sai yoovana uuvasi. \v 2 Dai baidui ʌgai gʌpipiooñiga ʌʌmadu sai ʌmo coobai piisu aa namʌquida agai ʌmo tasaicʌdʌ. Dai otoma ootoi sai mʌʌca gayoovana. \v 3 Dai laascʌdioma ii ʌcʌʌli plaasamu dai mʌʌca tʌʌ aa oodami mosdaraacami, \v 4 daidʌ itʌtʌdai: “Iimʌdavurai dai gaaata duñi giñʌʌsiʌrʌ dai aanʌ gʌnaa namʌquidamu siʌʌsi cʌʌgaducagi”, astʌtʌdai. Tai ʌgai iji. \v 5 Dai dan duucu ʌpamu ii ʌʌsʌcami dai ʌpua ootoi aata vuaadami, dai coi gʌʌsʌcai tasai ii ʌgai dai ʌpua ootoi. \v 6 Dai cauruñimodʌ ii ʌgai plaasamu dai mʌʌca tʌʌ aa oodami ismosdaraaja daidʌ itʌtʌdai: “¿Tuimʌsi mosdaraaja ʌmo tasai dai maitaaata vueeyi?” astʌtʌdai. \v 7 Taidʌ ʌoodami itʌtʌdai: “Tomali ʌmaadutai maitʌrmamacai aa duiñdagai cascʌdʌ”, astʌtʌdai. Amaasi itʌtʌdai ʌʌʌsʌcami: “Iimʌdavurai aapimʌ vʌʌsi dai mʌʌca aata duuñi giñʌʌsiʌrʌ dai aanʌ gʌnaa namʌquidamu siʌʌsi cʌʌgaducagi”, astʌtʌdai. \v 8 Dai caaʌcai siuu duucu gʌnʌʌpidagi ʌpipiooñi taidʌ ʌʌʌsʌcami aagidi ʌgai ismaacʌdʌ tʌaanʌi ʌpipiooñi daidʌ itʌtʌdai: “Baigovai vaida goaata vuaadami dai aa namʌquida. Gʌaagacai aa namʌquida ʌʌpʌga ismaacʌdʌ gooquiʌrʌ gʌnaaga dai ismaacʌdʌ ʌʌpʌga gʌnaaga vʌʌsia gooquiʌrʌ aa namʌquida aapi”, astʌtʌdai. \v 9 Amaasi dada ʌgai ismaacʌdʌ gooquiʌrʌ gʌnaagacai gaaata dui mʌtai ʌʌmo coobai piisu aa namʌqui. \v 10 Dai gooquiʌrʌ caaa namʌquida agai ismaacʌdʌ ʌʌpʌga gʌnaagacai gaata dui vai ʌgai povʌnʌliditadai mʌsi vaamioma aa namʌquida agaitadai, mʌtai ʌgai ʌʌmo coobai piisu aa namʌqui ʌʌpʌ. \v 11 Dai aidʌmʌsi mosaa namʌqui vai ʌgai ñiooquimi ʌʌʌsʌcami vui. \v 12 Daidʌ itʌtʌdai: “Goovai ismaacʌdʌ gooquiʌrʌ gʌnaaga ali ʌmo oora aata dui mʌtai vʌʌscʌrʌ gʌrʌpan ʌʌsi aa namʌqui dai aatʌmʌ ʌmo tasai soimaa taata toiñdagai”, astʌtʌdai. \v 13 Taidʌ ʌaamudʌ aa noragi daidʌ itʌtʌdai ali ʌmoco ʌʌgi ʌgai: “Giñaduñi aanʌ maisoimaasi gʌvuiididi. ¿Maitasiʌrvaavoi iñsaanʌ gʌnaagidi sai ʌmo coobai piisu gʌnaa namʌquiada iñagaitadai isgaaata duñia aapimʌ giñʌʌmadu? \v 14 Naa, gʌaa namʌquidaraga imʌdañi. Aanʌ ipʌlidi isgʌnʌʌpan ʌʌsi maquiagi goovai ismaacʌdʌ gooquiʌrʌ gʌnaaga. \v 15 ¿Maitisviaa aanʌ sʌʌlicami isiduñia giñtumiñsigacʌdʌ istumaasi ipʌliadagi? ¿Tuipʌsi muuquimudadʌ caiti aapi nʌiditai iscʌʌga dui aanʌ gogaa vʌʌtarʌ?” astʌtʌdai ʌaamudʌ. \v 16 Poduucai ismaacʌdʌ ʌoodami soi duu nʌidi tami oidigi daama vaamioma namʌga mʌʌca siaaco tʌaanʌi Diuusi, dʌmos ismaacʌdʌ poʌlidi isvaamioma namʌga tami oidigi daama ʌgai gia maisii namʌacamu siaaco tʌaanʌi Diuusi. Diuusi ñiniooquituldadamigadʌ aagidi mui oodami saidʌ istutuidi iscʌʌgacʌrʌ vuvaquiagi dʌmos Diuusi chiʌʌqui ʌʌco vuvaitu ―gʌrtʌtʌdai ʌSuusi. \s1 ――― \p \v 17 Dai ʌmo imidagai voiyamu imʌitadai ʌSuusi catʌsadimi Jerusaleenamu daidʌ ʌSuusi ʌcovai gʌrvaí aatʌmʌ baivustaama dan gooca mamaatʌrdamigadʌ ʌgai dai povʌrtʌtʌdai: \p \v 18 ―Aapimʌ nʌidi tʌscatʌʌtʌidimi aatʌmʌ Jerusaleenʌrʌ mʌsiaaco giñtʌʌgida agai aanʌ ismaacʌdʌ viaa ʌmo sʌʌlicami giñtʌʌgida magai ʌbaitʌguucacamigadʌ papaali ʌʌmadu ʌmamaatʌtuldiadami sʌʌlicami isʌgai gatʌaañimu mʌsaidʌ giñmuaana, \v 19 dai giñtʌʌgidamu ʌgai aa sibʌadʌrʌ oidacami ismaacʌdʌ maitʌrjudidíu siʌgai giñparunadamu dai saasasamu giñtuucuga dai giñsiisamu curusiaba. Dai bovaica tasaicʌdʌ ʌpamu duaacamu aanʌ coidadʌ saagidaiñdʌrʌ ―gʌrtʌtʌdai ʌSuusi. \s1 ――― \p \v 20 Amaasi ʌJacovo dai ʌVuaana ʌʌmadu ʌdʌʌdʌ miaadʌrʌ guuquiva siaaco daacatadai ʌSuusi. ɅJacovo dai ʌVuaana ʌrSevedeo maamaradʌ. Taidʌ ʌdʌʌdʌ gʌtootonacʌdʌ cʌquiva ʌSuusi vuidʌrʌ. \v 21 Taidʌ ʌSuusi tʌcacai daidʌ itʌtʌdai: \p ―¿Tumaasi aagai aapi? ―tʌtʌdai ʌgai. \p Tai ʌgai itʌtʌdai: \p ―Siʌʌscadʌ aapi vʌʌsia daama ʌrgabaitʌcʌaacamicagi giñoigʌdacai darasa aapi giñmaamara vaidʌ ʌrtʌtʌaanʌdamicana goovai ―tʌtʌdai ʌgai. \p \v 22 Taidʌ ʌSuusi aa noragi daidʌ itʌtʌdai: \p ―Aapimʌ maimaatʌ mʌstumaasi giñaagidi. ¿Baisistuidʌna aapimʌ issoimaa taatagi siʌʌ soimaa taata iñagai aanʌ? ―tʌtʌdai ʌSuusi. \p Tai ʌgai itʌtʌdai: \p ―Istutuidiatʌta ―tʌtʌdai ʌgai. \p \v 23 Taidʌ ʌSuusi itʌtʌdai: \p ―Sʌʌlicʌdʌ ʌrvaavoi. Aapimʌ gia soimaa taatamu siʌʌsi soimaa taata iñagai aanʌ dai vʌʌscʌrʌ aanʌ maitistutuidi isdaraasagi tʌtʌaanʌdami baiyoma ʌʌgi Diuusi gʌrooga daraasamu tʌtʌaanʌdami ―tʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 24 Aidʌsi aatʌmʌ baivustaama cai gomaasi aliʌ baacoi aatʌmʌ ʌgaa gooca gʌraaduñi vui. \v 25 Taidʌ ʌSuusi gʌrvaí aatʌmʌ dai povʌrtʌtʌdai: \p ―Cʌʌ maatʌ aapimʌ sai ismaacʌdʌ maitʌrjudidíu saagida ʌbaitʌcʌaacami gʌpipiooñiga duucai nʌidi gʌaaduñi dai ismaacʌdʌ vaamioma gatʌaanʌi sʌʌlicʌdʌ tʌtʌaañicui. \v 26-27 Dʌmos aapimʌ gʌnsaagida maitʌaagai ispoduucai ivuaadagi baiyoma sioorʌ ʌrbaitʌcʌaacamicagi gʌaagai issoicʌdagi vʌʌscatai. \v 28 Poduucai isduucai ivueeyi aanʌ ismaacʌdʌ viaa ʌmo sʌʌlicami. Aanʌ gia divia oidigʌrʌ maisiu isgiñsoicʌdagi aa baiyoma divia aanʌ dai soicʌdʌ iñagai oodami dai muquia iñagai vai poduucai cʌʌgacʌrʌ vuvacʌna mui oodami ―gʌrtʌtʌdai ʌSuusi. \s1 ――― \p \v 29 Aidʌsi vuvaquimi aatʌmʌ Jericooaiñdʌrʌ mui oodami oí ʌSuusi. \v 30 Vai voi ugidiana daraajatadai gooca mainʌnʌaadami. Dai maí ʌgai isami daivusai ʌSuusi dai iiñoqui daidʌ itʌtʌdai: \p ―Davi cajiudadʌ ismaacʌdʌ Diuusi maa ʌmo sʌʌlicami soigi gʌʌlda aapi aatʌmʌcʌdʌ ―tʌtʌdai ʌgai. \p \v 31 Taidʌ ʌoodami bagaimi sai camaiiiñacaiña vaamioma. Dʌmos ʌgai vaamioma iiñacai daidʌ itʌtʌdai: \p ―Tʌaanʌdami, Davi cajiudadʌ ismaacʌdʌ Diuusi maa ʌmo sʌʌlicami soigi gʌʌlda aatʌmʌcʌdʌ ―tʌtʌdai ʌgai. \p \v 32 Amaasi ʌSuusi cʌquiva dai vaí ʌmainʌnʌaadami dai tʌcacai daidʌ itʌtʌdai: \p ―¿Tumaasi ipʌlidi aapimʌ isgʌnduiñda aanʌ? ―tʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 33 Tai ʌgai aa noragi daidʌ itʌtʌdai: \p ―Tʌaanʌdami, nʌada ʌrʌlidi aatʌmʌ ―tʌtʌdai ʌgai. \p \v 34 Amaasi ʌSuusi soigʌʌli ʌgaicʌdʌ dai taata vuupuidʌ. Tai bovasdʌrʌ ʌismaacʌdʌ mainʌnʌaitadai istui isnʌnʌavagi dai oí ʌSuusi. \c 21 \s1 ――― \p \v 1 Aidʌsi camiaadimitadai ʌSuusi Jerusaleenʌrʌ aayi Betapagiʌrʌ miaanai ʌgiidi siaaco Oliivosi tʌʌgidu, ʌSuusi ootoi gooca gʌmamaatʌrdamiga, \v 2 dai potʌtʌdai: \p ―Iimivurai mʌʌ aali quiiquiʌrʌ ismaacʌdʌ mʌʌmojoro guuca dai aʌcai tʌʌgimu aapimʌ ʌmo asñiitu maracami vulicami vʌrai uupana dai vuaapa vʌgoocai. \v 3 Dai isʌmaadutai gʌnaagidagi mʌsai maiuupanana vʌrai potʌʌda ansai aanʌ tʌgito dai ansai otoma ʌpamu ootosda iñagai ―tʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 4 Poduucai ʌpʌdui saidʌ ʌpʌduuna ismaacʌdʌ aagai Diuusi ñiooquituldadamigadʌ dai poduucai ooja: \q1 \v 5 Aagidavurai Jerusaleenʌrʌ oidacami dai potʌʌda: \q1 “Dañi bʌrimʌi gʌraí. Maigʌducʌdʌ gʌʌlidi goovai, \q1 ʌmo asñiitu mara daama daitugai”, astʌʌda. \m Asduucai ooja Diuusi ñiooquituldiadamigadʌ. \p \v 6 Amaasi ʌmamaatʌrdamigadʌ iji daidʌ idui isducatai aagidi ʌSuusi. \v 7 Dai vuaa ʌasñiitu ʌʌmadu ʌmaradʌ dai ʌgai daama darai gʌnsosuaa dai daama daí ʌSuusi. \v 8 Dai voiyʌrʌ ajioopaitadai mui oodami ismaacʌdʌ voiyʌrʌ ʌʌligaimi gʌnsosuaa dai aa guicuma uusi maamaradʌ dai voiyʌrʌ tuajaimi sai daama daivunʌna ʌSuusi. \v 9 Dai ʌgai ismaacʌdʌ baitʌqui iimʌitadai dai ismaacʌdʌ gooquiʌrʌ iimʌitadai iiñaquimi daidʌ icaitimi: \p ―Aliʌ cʌʌ tuiga goraí Davi cajiudadʌ ismaacʌdʌ Diuusi maa ʌmo sʌʌlicami. Diuusi aliʌ cʌʌgacʌrʌ nʌidi goovai ismaacʌdʌ divia Diuusi guvucadadʌcʌdʌ. Sʌʌlicʌdʌ cʌʌga tuiga Diuusi ―caitimi ʌoodami. \p \v 10 Aidʌsidʌ ʌSuusi vaa Jerusaleenʌrʌ vʌʌsi ʌoodami sisioli dai muidutai aipaco gʌntʌcacai daidʌ icaiti: \p ―¿Sioorʌ goovai? ―caiti. \p \v 11 Vai aa aagidi daidʌ itʌtʌdai: \p ―Gooviava ʌrSuusi Diuusi ñiooquituldadamigadʌ daidʌ ʌrNasareetʌrʌ oidacami Galilea dʌrʌʌriʌrʌ ―tʌtʌdai. \s1 ――― \p \v 12 Tai gooquirʌ vaa ʌSuusi ʌgʌʌ quiuupaigadʌ tuisicʌrʌ siaaco siaa duutudai Diuusi dai vuvaitu ʌjudidíu ismaacʌdʌ ami gagaagaraitadai dai ismaacʌdʌ gasaapʌdaitadai. Dai aipaco suuli memesagadʌ ʌgai ismaacʌdʌ cambiando ʌjudidíu quiuupaigadʌ tumiñsigadʌ dai aipaco suuli daraicarudʌ ismaacʌdʌ gagaagaraitadai tutuugu. \v 13 Daidʌ itʌtʌdai: \p ―Diuusi ñiooquidʌrʌ aduucai oojisi: “Ʌgʌʌ quii ismaacʌdʌ idui ʌoodami dai ami giñsiaa duutuada agai itʌʌgiducamu quii mamaadaragai vʌʌtarʌ”, mai aapimʌ ʌʌsivogami tʌjogadʌ duucai nʌidi ―tʌtʌdai ʌSuusi ʌoodami. \p \v 14 Tai ami ʌgʌʌ quiuupaigadʌrʌ judiuíu ʌʌmoco mainʌnʌaadami ʌʌmadu chuchuecogami miaadʌrʌ guuquiva siaaco daacatadai ʌSuusi tai ʌgai duduaadi. \v 15 Dai aidʌsi ʌbaitʌguucacamigadʌ papaali ʌʌmadu ʌmamaatʌtuldiadami Diuusi sʌʌlicamigadʌ nʌidi ʌistumaasi gʌʌducʌdʌ ismaacʌdʌ idui ʌSuusi dai aidʌsi caʌ isducatai iiñacai ʌaali ʌgʌʌ quiuupiʌrʌ daidʌ icaiti: “Aliʌ cʌʌ tuiga goraí Davi cajiudadʌ ismaacʌdʌ Diuusi maa ʌmo sʌʌlicami”, caiti ʌaali. Ʌbaitʌguucacamigadʌ papaali ʌʌmadu ʌmamaatʌtuldadami Diuusi sʌʌlicamigadʌ sʌʌlicʌdʌ baacoi ʌSuusi vui, \v 16 daidʌ itʌtʌdai ʌgai ʌSuusi: \p ―¿Maitapʌscaʌ istumaasi aagai goaali? Dodoligitudañi aapi ―tʌtʌdai. \p Taidʌ ʌSuusi aa noragi daidʌ itʌtʌdai: \p ―Ʌjʌ caʌana. Dai canʌidi aapimʌ isduucai oojisi Diuusi ñiooquidʌrʌ daidʌ icaiti: \q1 Aali aliʌ cʌʌga ñioocada agai Diuusi vui. \m Ascaiti Diuusi ñiooquidʌrʌ ―tʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 17 Amaasi ʌSuusi anaasi viaa dai ii Jerusaleenaiñdʌrʌ Betaaniamu dai anaasi siaa. \s1 ――― \p \v 18 Dai siaadiqui caʌpamu ajacoga imʌitadai ʌSuusi Jerusaleenamu dai biuugimu. \v 19 Dai tʌʌ ʌmo iigosi dʌʌdʌ voi ugidiana dai abaana cʌquiva dai maitʌʌ iigosi mosʌca aagadʌ. Daidʌ ʌSuusi itʌtʌdai ʌiigosi dʌʌdʌ: \p ―Aapi gia tomali ʌmo imidagai maiiibiatamu ―tʌtʌdai ʌSuusi. \p Tai otoma gaquisa ʌiigosi dʌʌdʌ. \v 20 Dai aidʌsi tʌʌ aatʌmʌ mamaatʌrdami gomaasi camaitʌʌ istumaasi gʌrtʌtʌgituagi dai tʌcacai ʌSuusi daidʌ itʌtʌdai: \p ―Ducatai mosʌʌ otoma gaquisa goiigosi dʌʌdʌ ―tʌtʌdai aatʌmʌ. \p \v 21 Taidʌ ʌSuusi gʌraa noragi dai povʌrtʌtʌdai: \p ―Ismaacʌdʌ gʌnaagidi aanʌ ʌrvaavoi. Iscʌʌga vaavoitudadagi aapimʌ maisiu mosʌcaasi istutiadamudai isiduñia gomaasi ismaacʌdʌ idui aanʌ goiigosi dʌʌdʌcʌdʌ asta istutiadamudai aapimʌ ʌʌpʌ isivuaadagi naana maasi istumaasi sʌʌlicʌdʌ sijiacami. \v 22 Dai vʌʌsi istumaasi taanʌi aapimʌ Diuusi mamadaitai issʌʌlicʌdʌ vaavoitudada aapimʌ Diuusi gʌnmaaquimu ―gʌrtʌtʌdai ʌSuusi. \s1 ――― \p \v 23 Amaasi ʌSuusi vaa ʌgʌʌ quiuupaigadʌrʌ judidíu dai ami gamamaatʌtulditadai Diuusi ñiooquidʌ tai miaadʌrʌ guuquiva ʌbaitʌguucacamigadʌ papaali daidʌ ʌtʌtʌaanʌdami judidíu dai tʌcacai daidʌ itʌtʌdai: \p ―¿Tuma sʌʌlicamicʌdʌ vuvaitu aapi ʌjudidíu tabiaadʌrʌ? ¿Toorʌ gʌmaa gosʌʌlicami? ―tʌtʌdai ʌgai. \p \v 24 Taidʌ ʌSuusi aa noragi daidʌ itʌtʌdai: \p ―Aanʌan ʌʌpʌ gʌntʌcacagi ʌmo istumaasi mʌscʌʌga giñaa noragidagi istumaasi gʌntʌcaca iñagai aanʌ nai aanʌ ʌʌpʌ gʌnaagidagi istumaasi sʌʌlicamicʌdʌ ivueeyi aanʌ gomaasi. \v 25 ¿Toorʌ ootoi ʌVuaana sai vapaconana oodami Diuusi oodami sio? Aago vʌrai iñnoragida ―tʌtʌdai ʌSuusi. \p Vai ʌgai ʌʌgi aipaco gʌnaatagidi dai pocaiti: \p ―Ispotʌʌda aatʌmʌ sai Diuusi ootoi goovai gʌraa noragidamu dai povʌrtʌʌdamu: “¿Tuimʌsi maivaavoitu?” \v 26 Dai ispotʌʌda aatʌmʌ sai oodami ootoi, gʌrvui baacoimu gooodami. Goovai sʌʌlicʌdʌ vaavoitudai siʌVuaana ʌrDiuusi ñiooquituldiadamigadʌ cascʌdʌ ―caiti. \p \v 27 Dai amaasi itʌtʌdai ʌgai ʌSuusi: \p ―Maitatʌmaatʌ aatʌmʌ ―tʌtʌdai ʌgai. \p Amaasi ʌSuusi itʌtʌdai: \p ―Tomali aanʌ anmaitʌnaagidagi istumaasi sʌʌlicamicʌdʌ ivueeyi aanʌ gomaasi ―tʌtʌdai ʌSuusi. \s1 ――― \p \v 28 Daidʌ ʌSuusi itʌtʌdai: \p ―Ʌmo cʌʌli maamaracatadai gooca, daidʌ itʌtʌdai ʌmoco gʌmara: “Giñmara imʌdañi sivi dai mʌʌ yoova uuvasi giñʌʌsi”, astʌtʌdai. \v 29 Taidʌ ʌmaradʌ aa noragi daidʌ itʌtʌdai: “Aanʌ maiimia iñʌlidi”, astʌtʌdai. Dai gooquiʌrioma gia caʌma duucai gʌtʌgito ʌgai dai mʌʌca aata duñimu. \v 30 Taidʌ ʌoogadʌ ii dai mʌʌ aagidi ʌgʌmai gʌmara dai potʌtʌdai ʌʌpʌ. Tai ʌgai itʌtʌdai: “Ʌjʌʌ”, astʌtʌdai. Dai maiii. \v 31 ¿Maacʌdʌ vʌgoocatai idui istumaasi tʌgitocatadai ʌoogadʌ? ―tʌtʌdai ʌSuusi. \p Tai ʌgai itʌtʌdai: \p ―Ʌʌpʌgadadʌ ―tʌtʌdai ʌgai. \p Amaasi ʌSuusi itʌtʌdai: \p ―Ismaacʌdʌ aanʌ gʌnaagidi ʌrvaavoi. Sai ʌtumiñsi vuudami daidʌ ʌooqui taatacaligami caʌma duucai gʌntʌtʌgito dai camaisoimaasi ivuaada aagai vaavoitudacai istumaasi aagai ʌVuaana. Diuusi soicʌiña ʌgai sai cʌʌga gʌntʌgitocana. Dai aapimʌ gia cho. \v 32 ɅVuaana ismaacʌdʌ vapaconaitadai ʌoodami gʌnmamaatʌtuldi isducatai gʌaagai isoidacagi mʌtai aapimʌ maiʌma duucai gʌntʌtʌgito maivaavoitudacai tomasi nʌidi aapimʌ isʌgaa oodami sʌʌlicʌdʌ vaavoitu. Poduucai aapimʌ maidadagitoi isDiuusi gʌnsoicʌidagi iscʌʌga gʌntʌgitocagi aapimʌ. \s1 ――― \p \v 33 Caʌcavurai aapimʌ idi cuento: Ʌmo oodami ismaacʌdʌ viaacatadai dʌvʌʌrai ʌi uuvasi dai sicoli curarai daidʌ idui siaaco vuusiadagi uuvasi varagadʌ daidʌ idui ʌʌpʌ ʌmo vaaqui tʌcavacami dai abiaadʌrʌ nuucadaca agai vʌʌsi gʌʌʌsi. \p Dai gooquiʌrʌ taajucamicʌdʌ maa gʌʌʌsi aa oodami dai mʌʌcasi ii. \v 34 Dai aʌcai yoovaragai ootoi ʌgai chiʌʌqui gʌpipiooñiga sai mʌʌ taanʌna ʌoodami ʌyoovi siʌʌqui aʌcatadai. \v 35 Taidʌ ʌoodami vui ʌpipiooñigadʌ dai saasarai tuucugadʌ ʌmoco, dai ʌmai muaa, dai ʌmai maicacarai. \v 36 Taidʌ ʌaamudʌ vaamioma muiyoma ootoi situcamidʌrʌ taidʌ ʌoodami poduucai idui ʌgaicʌdʌ ʌʌpʌ. \p \v 37 Dai mʌʌ gooquiʌrʌ ootoi ʌgai gʌmara dai povʌ ʌliditadai: “Goovai gia siaa duutudan taada ʌgai”, asʌʌlidi. \v 38 Amaasi tʌʌgacai ʌoodami ʌmaradʌ aipaco gʌnaagidi daidʌ icaiti: “Gooviava ʌrʌgai ismaacʌdʌ ajiagai vʌʌsi vustuidadʌ ʌoogadʌ gʌaagai tʌsmuaagi dai poduucai aatʌmʌ ʌrtutuidacamicamu”, ascaiti ʌoodami. \v 39 Dai bʌi dai dʌjoi ugidiana vuusaitu dai muaa ―tʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 40 Amaasi ʌSuusi tʌcacai ʌoodami daidʌ itʌtʌdai: \p ―¿Siʌʌscadʌ diviagi ʌtuidacami ʌdʌvʌʌrai istumaasi iduuñimu ʌgai? ―tʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 41 Tai ʌgai itʌtʌdai: \p ―Coodamu ʌgai ʌmaicʌʌga tuutiacʌdʌ maisoigʌʌliaracʌdʌ dai taajucamicʌdʌ maaquimu ʌmai gʌdʌvʌʌraga siʌgai gia cʌʌga maacadamu siʌʌsi aajʌdagi ʌgai ―tʌtʌdai ʌtʌtʌaanʌdamigadʌ ʌjudidíu. \p \v 42 Amaasi ʌSuusi itʌtʌdai: \p ―Aapimʌ cʌʌ maatʌ isduucai oojisi Diuusi ñiooquidʌrʌ daidʌ icaiti: \q1 Ʌsʌʌlicami viaacami ismaacʌdʌ daasi aagai Diuusi ʌtʌtʌaanʌdamigadʌ ʌjudidíu gajiaadʌrʌ viaa agai. \q1 Dai ʌgai ʌrʌgai vaa ismaacʌdʌ vaamioma gatʌaanʌda agai \q1 Diuusi iduñia gomaasi. \q1 Dai gomaasi ʌrʌmo istumaasi cʌʌgaducamicamu ʌgai vʌʌtarʌ ismaacʌdʌ vaavoitudagi. \m Ascaiti Diuusi ñiooquidʌrʌ. \v 43 Cascʌdʌ aanʌ angʌnaagidi sai Diuusi camaitʌnsoiña agai mʌsai cʌʌga gʌntʌtʌgitocana. Aapimʌ vuidʌrʌ vʌʌtʌ ʌgai cascʌdʌ. Baiyoma soiña agai ʌgai sai cʌʌga gʌntʌtʌgitocana ʌoodami ismaacʌdʌ ʌʌgiadagi. \v 44 Dai sioorʌ giñvui vʌʌtʌcagi soimaa taatamu dai aanʌ vui caatʌcamu ʌgai aidʌ gia iimimu ʌgai ʌDiaavora ʌʌmadu ―tʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 45 Aidʌsi ʌbaitʌguucacamigadʌ ʌpapaali ʌʌmadu ʌfariseo cai ʌcuento ismaacʌdʌ aa ʌSuusi, dai gʌntʌgito cai siʌgai aagada mʌʌlidi ʌSuusi ʌcuentocʌdʌ. \v 46 Dai cascʌdʌ bʌiya ʌliditadai ʌgai ʌSuusi dʌmos ʌʌbʌiditadai ʌgai ʌoodami. Ʌoodami povʌnʌliditadai siʌSuusi ʌrDiuusi ñiooquituldadamigadʌ. \c 22 \s1 ――― \p \v 1 Taidʌ ʌSuusi aagidi ʌʌpʌ ʌmo ñiooqui cuentocʌdʌ daidʌ itʌtʌdai: \p \v 2 ―Diuusi soicʌi oodami sai cʌʌga gʌntʌtʌgitocana. Gomaasi ʌrʌpan ducami isducatai idui ʌmo raí ismaacʌdʌ idui ʌmo vagimi aidʌsi ooñigai maradʌ. \v 3 Ootoi ʌgai gʌpipiooñiga sai vuaapana ʌvapaidadʌ taidʌ ʌvapaidadʌ maitipʌli isdadiagi. \v 4 Tai ʌgai ʌpamu ootoi aa gʌpipiooñiga daidʌ itʌtʌdai: “Aagidavurai giñvapaida sai casi gatʌjai aanʌ coodaragai giñsosoiga giicoligadʌ dai sai cuaadagai cavʌʌsi baigʌduu vai otoma baigovai iimʌna idi cunataragʌrʌ”, astʌtʌdai. \v 5 Dai vapaidadʌ maitaʌʌgi. Ʌmoco mʌʌ nʌidamu gʌdʌvʌʌraga dai ʌmai viaacatadai ʌma maasi isnʌidagi. \v 6 Daidʌ ʌgaa vui ʌpipiooñigadʌ ʌraí dai soi vuujimi dai vʌʌsi coi. \v 7 Taidʌ ʌraí aliʌ baamu dai ootoi gʌsandaaruga sai mʌʌ coodana ʌgai ʌgacoodacami dai mʌmʌidana baabaquidʌ. \v 8 Amaasi ʌraí itʌtʌdai aa gʌpipiooñiga: “Quiaa baigʌduu gocunataragai dai giñvapaida camaiviaa sʌʌlicami isdadiagi. \v 9 Iimʌdavurai caayamu dai vapaida vʌʌsi mʌsioorʌ tʌʌgiagi vai dadana idi cunataragʌrʌ”, astʌtʌdai ʌraí. \v 10 Taidʌ ʌpipiooñigadʌ aipaco voiyamu iji dai ʌʌmpagi vʌʌsi siʌʌqui tʌʌ oodami cʌʌga tuutiacami dai maicʌʌga tuutiacami dai poduucai suuda ami gʌʌ tuucavi oodami. \p \v 11 Taidʌ ʌraí vaa dai nʌnʌidi gʌvapaida dai gʌtʌgito tʌʌ siami cʌaacatadai ʌmoco ismaacʌdʌ maitʌ aadaca yuucusi ismaacʌdʌ maa ʌraí gʌvapaida sai gʌnaadana cunataragʌrʌ. \v 12 Daidʌ itʌtʌdai: “¿Ducatai vaa aapi maitʌaadacatai yuucusi ismaasi gʌaadai cunataragʌrʌ?” astʌtʌdai ʌraí. Taidʌ ʌgai maiñiooqui. \v 13 Taidʌ ʌraí itʌtʌdai ʌgai ismaacʌdʌ gabibiditadai: “Vuravurai noonovidʌ dai ʌʌcasodʌ dai quiidigana daasa siaaco tucagamu siami aliʌ soimasi taatacamu goovai dai suaacadamu”, astʌtʌdai ʌraí. \v 14 Diuusi ñiñiooquituldiadamigadʌ aagidi mui oodami saidʌ istutuidi iscʌʌgacʌrʌ vuvaaquiagi dʌmos Diuusi chiʌʌqui ʌʌco vuvaitu ―tʌtʌdai ʌSuusi. \s1 ――― \p \v 15 Taidʌ ʌfariseo iji dai gʌnaagi sabai aagatudana ʌgai ʌSuusi ʌmo istumaasi vai poduucai viaaca ʌgai isducatai gʌʌpiʌrʌ vuaajagi dudunucamiʌrʌ. \v 16 Dai cascʌdʌ ootoi ʌfariseo gʌnaaduñi ʌʌmadu ʌʌmoco ʌEroodʌsi aaduñdʌ sai mʌʌ aatagidana ʌSuusi vai ʌgai itʌtʌdai: \p ―Mamaatʌtuldiadami cʌʌga maatʌ aatʌmʌ sai istumaasi gaaagidi aapi dai gamamaatʌtuldi ʌrvaavoi. Dai maivuaamʌ ʌlidi aapi oodamicʌdʌ siʌrgʌnviipidacami siʌrsoituutuigami ʌʌpʌ, mosgamamaatʌtuldi aapi istumaasi Diuusi ipʌlidi. \v 17 Gʌraagidañi: ¿Cʌʌgaisi tʌsaa namʌquiada aatʌmʌ gocuota ʌgʌʌ baitʌcʌaacamigadʌ ʌromamano chio sio? ―tʌtʌdai ʌgai. \p \v 18 Dʌmos ʌSuusi maatʌ tʌʌ isʌgai vuiirumada ʌliditadai dai potʌtʌdai: \p ―Aapimʌ aagai ʌmo istumaasi dai ʌmamaasi ivueeyi. ¿Tuimʌsi giñvuiirumada ʌlidi aapimʌ? \v 19 Giñtʌʌgidavurai ʌmo tumiñsi ismaacʌdʌcʌdʌ aa namʌquidi aapimʌ ʌcuota ʌgʌʌ baitʌcʌaacamigadʌ romamano ―tʌtʌdai ʌSuusi. \p Tai ʌgai tʌʌgi ʌmo tumiñsi. \v 20 Taidʌ ʌSuusi mostʌʌ dai tʌcacai daidʌ itʌtʌdai: \p ―¿Voorʌ moodʌ dai voorʌ tʌʌtʌaradʌ tumiñsiʌrʌ daja? ―tʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 21 Tai ʌgai aa noragi daidʌ itʌtʌdai: \p ―Ʌgʌʌ baitʌcʌaacami moodʌ dai tʌʌtʌaragadʌava ―tʌtʌdai ʌgai. \p Taidʌ ʌSuusi itʌtʌdai: \p ―Maacavurai ʌgʌʌ baitʌcʌaacami istumaasi ʌrtuidadʌ dai iduuñivurai istumaasi Diuusi ipʌlidi isivuaadagi ʌʌpʌ, ʌgai ʌrʌgʌʌ baitʌcʌaacami tʌvaagiʌrʌ dai oidigʌrʌ ʌʌpʌ cascʌdʌ ―tʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 22 Amaasi caʌ ʌgai imaasi dai maitʌʌ istumaasi gʌntʌtʌgituagi dai dagito dai iji. \s1 ――― \p \v 23 Ʌgai vaa tasʌrʌ ʌʌmoco saduseo iji siaaco daacatadai ʌSuusi. Ʌsaduseo pocaiti sai maioidaga coidadʌ duaacaradʌ cascʌdʌ potʌtʌdai ʌgai ʌSuusi: \p \v 24 ―Mamaatʌtuldiadami, ʌMoseesacaru oojisicami gʌrvii gʌsʌʌlicamiga vai pocaiti sai ismuquiagi ʌmo cʌʌli dai viaagi gʌooñiga maiquiaa maratacai abaana, saidʌ ʌsuculidʌ ʌcʌʌli gʌaagai isvʌʌnagi ʌviuudu dai maratagi abaana ʌsiʌʌgidʌ vʌʌtarʌ ismaacʌdʌ muu. \v 25 Dai tami gʌrsaagida oidacatadai cuvaracami ʌmo siʌʌgʌmʌ. Dai ʌʌpʌgadadʌ ooñigai dai muu maiquiaa maamatacai. Tai gooquiʌrʌ ʌgʌmai vʌʌna ʌviuudu dai muu ʌʌpʌ maiquiaa maamatacai. \v 26 Tai gooquiʌrʌ ʌgʌmai vʌʌna ʌgai vaa ooqui dai muu ʌʌpʌ maiquiaa maamatacai. Vʌʌ cuvaracami podui dai vʌʌsi coi maimaamatacai tomali ʌmaadutai. \v 27 Dai amaasi muu ʌooqui ʌʌpʌ. \v 28 Dai duduaacacai coidadʌ saagidaiñdʌrʌ. ¿Ismaacʌdʌ ʌrcunadʌcamu ʌooqui vʌʌsi ʌrcuucunadʌcatadai ʌgai di? ―tʌtʌdai ʌsaduseo. \p \v 29 Taidʌ ʌSuusi aa noragi daidʌ itʌtʌdai: \p ―Maicʌʌga gʌntʌtʌgitoi aapimʌ maimaatʌcatai iscaiti Diuusi ñiooquidʌ dai tomali maimaatʌcatai siʌʌsi guvucadagai viaa Diuusi. \v 30 Siʌʌscadʌ duduaacagi coidadʌ camaicuucuntada agai tomali maiooñtada agai mosʌpan ducamicana ʌgai Diuusi tʌtʌaañicarudʌ tʌvaagiʌrʌ. \v 31 Canʌidi aapimʌ oojai istumaasi gʌnaagidi Diuusi sai oidaga duaacaragai coidadʌ vʌʌtarʌ. \v 32 Tomasi catʌvʌpi ʌpʌdui sicoi Avraañicaru dai Isaacaru dai Jacocaru vʌʌscʌrʌ pocaiti Diuusi: “Aanʌ anʌrDiuusigadʌ Avraañi dai Isaa dai Jaco dai aa ʌʌpʌ”, astʌtʌdai Diuusi. Ʌgai Diuusi ʌʌmadu daraaja tʌvaagiʌrʌ. Diuusi ʌrDiuusigadʌ ismaacʌdʌ catʌvaagiʌrʌ daraaja dai ismaacʌdʌ iimia agai tʌvaagiamu ―tʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 33 Moscaʌcai ʌoodami imaasi vʌʌscatai maitʌʌ istumaasi gʌntʌtʌgituagi ʌSuusi mamaatʌtuldaragadʌcʌdʌ. \s1 ――― \p \v 34 Aidʌsi ʌfariseo maí siʌSuusi cʌʌga aa noragi ʌsaduseo tai ʌgai maitʌʌ isducatai aa noragidagi ʌfariseo ʌʌgi gʌnʌmpagi. \v 35 Dai ʌmoco ʌgai saagidaiñdʌrʌ ismaacʌdʌ ʌrmamaatʌtuldadamicatadai Diuusi sʌʌlicamigadʌ vuiirumada ʌliditadai ʌgai ʌSuusi daidʌ itʌtʌdai: \p \v 36 ―¿Mamaatʌtuldadami vʌʌsi ismaacʌdʌ ipʌlidi Diuusi tʌsivuaadagi tumaasi vaamioma gʌaagai tʌsivuaadagi? ―tʌtʌdai ʌgai. \p \v 37 Taidʌ ʌSuusi itʌtʌdai: \p ―“Oigʌadañi ʌcʌliodami gʌDiuusiga vʌʌsi gʌibʌdacʌdʌ dai vʌʌsi gʌguvucadagacʌdʌ dai vʌʌsi gʌtʌgitoidagacʌdʌ. \v 38 Gooviava ʌgai dai siooma gʌaagai isivuaadagi”. \v 39 Dai gooquiʌrdadʌ baitoma pocaidaga ʌʌpʌ: “Oigʌadañi gʌaaduñi poduucai pʌsduucai gʌoigʌdai aapi ʌʌgi”. \v 40 Tomasioorʌ sioorʌ sʌʌlicʌdʌ ʌʌgidi idi ñiooqui ʌgai gia vʌʌscʌrʌ ivueeyi vʌʌsi istumaasi aagai Diuusi sʌʌlicamigadʌrʌ dai istumaasi aagai Diuusi ñiñiooquituldadamigadʌ ―tʌtʌdai ʌSuusi. \s1 ――― \p \v 41 Vai quiaa ʌmapai guucacatadai ʌfariseo \v 42 taidʌ ʌSuusi tʌcacai daidʌ itʌtʌdai: \p ―¿Ducatai tʌtʌgitoi aapimʌ voorʌ cajiudadʌ ʌCristo? ―tʌtʌdai ʌSuusi. \p Tai ʌgai itʌtʌdai: \p ―Davicaru cajiudadʌava ―tʌtʌdai ʌgai. \p \v 43 Taidʌ ʌSuusi itʌtʌdai: \p ―Tuisidʌ ʌgai vaa Davicaru aagai isducatai aagidi Diuusi Ibʌadʌ daidʌ icaiti: “ɅCristo ʌrgiñDiuusiga”. Daidʌ Davicaru icaiti ʌʌpʌ: \q1 \v 44 Diuusi potʌtʌdai ʌCristo: \q1 “Gʌmaaquimu aanʌ ʌmo sʌʌlicami ismaacʌdʌ vaamioma namʌga. \q1 Dai ugititudamu aanʌ vʌʌsi ismaacʌdʌ gʌvuidʌrʌ vʌʌtʌcagi”. \m Ascaiti Davicaru aagaitai ʌCristo. \v 45 ¿Ducatai istutuidi ʌCristo siʌrcajiudadʌcagi ʌDavicaru vai ʌʌgi ʌDavicaru giñDiuusiga aagai? ―tʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 46 Dai tomali ʌmaadutai maitistutuiditadai isaa noragidagi tomali ʌmo ñiooqui dai aidʌ abiaadʌrʌ vʌʌscatai ʌʌbʌidiña istʌcacadagi ʌmo istumaasi. \c 23 \s1 ――― \p \v 1 Taidʌ ʌSuusi itʌtʌdai ʌoodami dai aatʌmʌ mamaatʌrdamigadʌ: \p \v 2 ―Ʌmamaatʌtuldiadami Diuusi sʌʌlicamigadʌ ʌʌmadu ʌfariseo povʌnʌlidi siʌgai vaamioma cʌʌga maatʌ caʌ istumaasi ooja Moseesacaru dai siʌʌgi ʌgai viaa sʌʌlicami isgamamaatʌtuldiadagi sʌʌlicamigadʌ Moseesacaru. \v 3 Cʌʌgadu isʌʌgiada aapimʌ dʌmos mosʌcaasi siʌʌscadʌ gʌnaagiada ʌgai mosʌcaasi istumaasi aagai Moseesacaru dʌmos maitivuaada aapimʌ ismaasi ivueeyi ʌgai. Ʌgai aagai ʌmo istumaasi dai ʌmamaasi ivueeyi. \v 4 Pocaiti ʌgai sai gʌaagai isiduñiagi mui naana maasi istumaasi dai ʌgai ʌʌgi maitivueeyi isduucai aagai. \v 5 Ʌgai aliʌ oojoidi isoojadagi Diuusi ñiooquidʌ papepeeliʌrʌ dai ali cajiitʌrʌ daraasaiña dai gʌncovana vupuraiña dai gʌnʌʌcana. Ʌgai maisiaa duutudai Diuusi mospovuaadana ʌgai sai pocaitiña ʌoodami isʌgai aliʌ siaa duutudai Diuusi. Dai ʌgai oojoidi isgʌnaadadagi yuucusi ismaacʌdʌ tʌʌtʌvʌdu naanacadʌ uugidiana. Ʌʌgi poduucai gʌnaadaiña sioorʌ siaa duutudagi Diuusi dʌmos ʌmamaatʌtuldiadami Diuusi sʌʌlicamigadʌ ʌʌmadu ʌfariseo maisiaa duutudai Diuusi mosgʌnaadaiña ʌgai ʌyuucusi sai pocaitiña ʌoodami isʌgai aliʌ siaa duutudai Diuusi. \v 6 Dai ʌgai vʌʌscʌrʌ gagaagai cʌcʌʌgaducʌdioma daraicarui siu duucu gaugia agadagi muidutai dai quiquiuupiʌrʌ. \v 7 Dai oojoidi sioodami cucuaasada gʌnvapanamu dai viaatuldiada cacaayana dai siaa duutuadagi dai ʌgai aadʌrʌ maioojoidi ispoduucai ivuaadagi. \p \v 8-10 Aapimʌ mosʌmo aadunumu duucami dai mosʌca aanʌ Cristo ʌrgʌnbaitʌcʌaacamiga cascʌdʌ maitʌaagai isaagiada aapimʌ oodami sai siaa gʌnduutudaiña tʌtʌaanʌdami duucai. Diuusi gʌrooga vʌʌsia daama ʌrgabaitʌcʌaacami cascʌdʌ gʌaagai isvaamioma siaa duutuadagi ʌgai sioodami. \v 11 Ismaacʌdʌ soicʌdagi aa ʌgai ʌrgʌducʌdʌcamicamu aapimʌ gʌnsaagida. \v 12 Ʌgai ismaacʌdʌ siooma gʌducʌdʌ gʌʌliadagi ʌgai gia siooma maitʌrgʌducʌdʌcamicamu dai ʌgai ismaacʌdʌ siooma maigʌducʌdʌ gʌʌliadagi ʌgai gia siooma ʌrgʌducʌdʌcamicamu. \p \v 13 Siʌʌ soimaasi taatamu aapimʌ mamaatʌtuldadami Diuusi sʌʌlicamigadʌ dai aapimʌ fariseo siʌʌ soimaa taatamu aapimʌ. Aapimʌ aagai ʌmo istumaasi dai ʌma maasi ivueeyi. Aapimʌ mamaatʌtuldi oodami Diuusi sʌʌlicamigadʌ dai vʌʌscʌrʌ aapimʌ maitivueeyi istumaasi Diuusi ipʌlidi. Aapimʌ mamaatʌtuldadami maitipʌlidi isDiuusi gʌnsoicʌdagi mai cʌʌga gʌntʌtʌgitoca aapimʌ dai aapimʌ sobicʌi aa oodami sai maitipʌlidiña isDiuusi soicʌdagi vai cʌʌga gʌntʌtʌgitoca ʌgai tomasi ʌgai gia ipʌlidi isDiuusi soicʌdagi sai cʌʌga gʌntʌtʌgitocana. \p \v 14 Siʌʌ soimaasi taatamu aapimʌ mamaatʌtuldiadami Diuusi sʌʌlicamigadʌ dai aapimʌ fariseo siʌʌ soimaa taatamu aapimʌ. Aapimʌ aagai ʌmo istumaasi dai ʌma maasi ivueeyi. ¿Tuimʌsi voopoidi baabaquidʌ ʌvipiuudu? Dai tʌvʌpi gamamadaiña aapimʌ sai pocaitiña ʌoodami isaliʌ siaa duutudai aapimʌ Diuusi dʌmos maitʌrvaavoi. Cascʌdʌ aapimʌ aliʌ soimaasi gʌntaatatuldamu Diuusi. \p \v 15 Siʌʌ soimaasi taatamu aapimʌ mamaatʌtuldiadami Diuusi sʌʌlicamigadʌ dai aapimʌ fariseo. Aapimʌ aagai ʌmo istumaasi dai ʌma maasi ivueeyi. Aapimʌ tomasiaaco ajioopai dai gaagai oodami dai vaavoitulda ʌlidi gʌnʌpan duucai dai siʌʌscadʌ vaavoituda ʌgai gʌnʌpan duucai ʌgai vaamioma soimaasi ivueeyi isaapimʌ dai aapimʌ ʌrgʌnduñi. \p \v 16 Siʌʌ soimaa taatamu aapimʌ. Aapimʌ mamaatʌtuldi ʌoodami Diuusi ñiooquidʌ dʌmos tomali aapimʌ maimaatʌ istʌiya ʌlidi. Dai gamamaatʌtuldi aapimʌ sai isʌmo oodami aagadagi isiduñia ʌmo istumaasi sai ispocaitiadagi sai sʌʌlicʌdʌ ʌrvaavoi istumaasi aagai poduucai isduucai ʌrvaavoi isoidaga ʌgʌʌ quiuupai aidʌ gia maiviaaca isiduñia istumaasi aagai, dʌmos ispocaitiadagi sai sʌʌlicʌdʌ ʌrvaavoi istumaasi aagai poduucai isduucai ʌrvaavoi isoidaga ooro ʌgʌʌ quiuupiʌrʌ aidʌ gia sʌʌlicʌdʌ viaaca isiduñia istumaasi aagai. \v 17 Vupuiiruga aapimʌ dai maimaatʌ istumaasi Diuusi ipʌlidi isivuaada aapimʌ. Vaamioma ʌrsoiñi ʌgʌʌ quiuupai siʌooro ismaacʌdʌ ʌgʌʌ quiuupiʌrʌ daja. Ʌooro quiuupai ʌrana daja cascʌdʌ siaa duutudi ʌgai. \v 18 Dai aapimʌ gamamaatʌtuldi ʌʌpʌ sai isʌmo oodami aagadagi isiduñia ʌmo istumaasi sai ispocaitiadagi sai sʌʌlicʌdʌ ʌrvaavoi istumaasi aagai poduucai isduucai ʌrvaavoi isoidaga ʌmo altar ʌgʌʌ quiuupiʌrʌ aidʌ gia maiviaaca isiduñia istumaasi aagai, dʌmos ispocaitiadagi sai sʌʌlicʌdʌ ʌrvaavoi istumaasi aagai poduucai isduucai ʌrvaavoi isoidaga istumaasi Diuusi daasdaradʌ ʌaltar daama aidʌ gia sʌʌlicʌdʌ viaaca isiduñia istumaasi aagai. \v 19 Vupuiiruga aapimʌ dai maimaatʌ istumaasi Diuusi ipʌlidi isivuaada aapimʌ. Vaamioma ʌrsoiñi ʌaltar siDiuusi daasdaradʌ. Diuusi daasdaradʌ ʌaltar daama daja cascʌdʌ siaa duutudi ʌgai. \v 20 Isʌmo oodami aagadagi isiduñia ʌmo istumaasi dai pocaitiadagi sai sʌʌlicʌdʌ ʌrvaavoi istumaasi aagai poduucai isduucai ʌrvaavoi isoidaga ʌmo altar ʌgʌʌ quiuupiʌrʌ dai poduucai aagai ʌgai vʌʌsi istumaasi oidaga ʌaltar daama. \v 21 Isʌmo oodami aagadagi isiduñia aagai ʌmo istumaasi dai pocaitiadagi sai sʌʌlicʌdʌ ʌrvaavoi istumaasi aagai poduucai isduucai ʌrvaavoi isoidaga ʌgʌʌ quiuupai dai poduucai aagai ʌgai vʌʌsi Diuusi, ʌgai quiuupiʌrʌ daja cascʌdʌ. \v 22 Isʌmo oodami aagadagi isiduñia aagai ʌmo istumaasi dai pocaitiadagi sai sʌʌlicʌdʌ ʌrvaavoi istumaasi aagai poduucai isduucai ʌrvaavoi isoidaga tʌvaagi dai poduucai aagai ʌgai vʌʌsi Diuusi, ʌgai tʌvaagiʌrʌ daja cascʌdʌ. \p \v 23 Siʌʌ soimaasi taatamu aapimʌ mamaatʌtuldiadami Diuusi sʌʌlicamigadʌ dai aapimʌ fariseo. Aapimʌ aagai ʌmo istumaasi dai ʌmamaasi ivueeyi. Vʌʌsi istumaasi viaa aapimʌ aa oidiña oodami Diuusi aa duiñdadʌ vʌʌtarʌ asta ivaagi mʌsmaacʌdʌ bʌʌjʌi. Cʌʌgadu isoidiada aapimʌ oodami Diuusi aa duiñdadʌ vʌʌtarʌ mʌstumaasi viaacagi dʌmos maitivueeyi aapimʌ istumaasi Diuusi ipʌlidi gomaasi gia maicʌʌgadu. Aapimʌ maicʌʌga oidaga tomali maisoigʌnʌlidi aapimʌ aacʌdʌ tomali maicʌʌga vaavoitudai aapimʌ Diuusi ñiooquidʌ poduucai aliʌ soimaasi ivueeyi aapimʌ. \v 24 Aapimʌ ʌrʌpan ducami mainʌnʌaadami ismaacʌdʌ vaidaquia ʌlidi oodami ʌmapʌcʌrʌ. Aapimʌ ivueeyi istumaasi maisi gʌaagai dai maitivueeyi istumaasi vaamioma gʌaagai. \p \v 25 Siʌʌ soimaasi taatamu aapimʌ mamaatʌtuldadami Diuusi sʌʌlicamigadʌ dai aapimʌ fariseo. Aapimʌ cʌʌ tuutiacami gʌnvueeyi oodami vuitapi dʌmos aliʌ soimaasi ivueeyi aapimʌ. Ʌʌsivuacatai dai coimudadʌ tuutiacatai. \v 26 Aapimʌ sʌʌlicʌdʌ maicʌʌga maatʌ caʌ Diuusi ñiooquidʌ aliʌsi gʌaagai isʌʌpʌga daanʌda aapimʌ Diuusi vai ʌgai gʌnoigʌlda gʌnsoimaascamiga dai poduucai camaitʌrsoimaasi iduucamicamu aapimʌ. \p \v 27 Siʌʌ soimaasi taatamu aapimʌ mamaatʌtuldiadami Diuusi sʌʌlicamigadʌ dai aapimʌ fariseo. Aapimʌ aagai ʌmo istumaasi dai ʌma maasi ivueeyi. Aapimʌ ʌrʌpan ducami siaaco gʌyaasapai coidadʌ dai aliʌ cʌʌga baiduñisi daamadʌrʌ dai ʌrana aliʌ sigalnaasi. \v 28 Pomaasi aapimʌ aliʌ cʌʌga tuutiacami gʌnvueeyi oodami vuitapi dai gʌntʌgitoidagʌrʌ aliʌ soimaasi aagaiña ʌmo istumaasi dai ʌma maasi ivuaadana. \p \v 29 Siʌʌ soimaasi taatamu aapimʌ mamaatʌtuldiadami Diuusi sʌʌlicamigadʌ dai aapimʌ fariseo. Aapimʌ aagai ʌmo istumaasi dai ʌma maasi ivueeyi. Aapimʌ ivuiididi baabaquidʌ Diuusi ñiñiooquituldiadamigadʌ ismaacʌdʌ coi gʌnʌʌqui aaduñicaru dai siaaco yaasapi dai gʌnaaduñicaru coi ʌʌpʌ aa oodami cʌʌ tuutiacami ʌgai ami daama ʌsai aapimʌ yoosigai. \v 30 Dai pocaiti aapimʌ: “Isoidacamudai aatʌmʌ ʌʌquioma aidʌsi oidacatadai gʌrʌʌqui aaduñicaru maisoiña coodamudai aatʌmʌ Diuusi ñiñiooquituldiadamigadʌ”. \v 31 Poduucai ʌʌgi aapimʌ aagai mʌsidʌ ʌrcajiudadʌ dai ʌpan tuutuiga aapimʌ ʌgai ismaacʌdʌ coi Diuusi ñiñiooquituldiadamigadʌ. \v 32 Isapiasoimaasi ivuaada aapimʌ otoma ʌpan ʌʌsi gʌpiʌrʌ vʌʌtʌcamu aapimʌ gʌnʌʌqui aaduñicaru. \p \v 33 Sʌʌlicʌdʌ ʌrsoimaasi ivuaadami aapimʌ. Aapimʌ gia maicʌʌgacʌrʌ vuvaquimu baiyoma iimimu aapimʌ mʌʌca siaaco oidaga ʌDiaavora. \v 34 Cascʌdʌ ootosamu aanʌ Diuusi ñiñiooquituldiadamigadʌ dai oodami sastuduacami, dai mamaatʌtuldiadami. Dʌmos aapimʌ coodamu ʌʌmoco dai aa curusiaba siisisamu dai aa gʌviarsamu quiquiuupiʌrʌ, dai aa soimaa taatatuldamu aali quiiquiʌrʌ. \v 35 Dai poduucai aapimʌ gʌpiʌrʌ vʌʌtʌcamu vʌʌsi gocʌʌ tuutiacamicʌdʌ ismaacʌdʌ gʌncooditu. Aidʌsi abiaadʌrʌ gʌmuaatu Aveelicaru cʌʌ tuigacʌdʌ asta aidʌsi gʌmuaatu Zacaríasi Berequiiasi maradʌ ʌgai ismaacʌdʌ muaa ʌgai ʌgʌʌ quiuupai vuidʌrʌ ʌaltar abaana. \v 36 Ismaacʌdʌ gʌnaagidi aanʌ ʌrvaavoi. Aapimʌ sivi oidacami gʌpiʌrʌ vʌʌtʌcamu vʌʌsi gomaasicʌdʌ. \s1 ――― \p \v 37 Aapimʌ Jerusaleenʌrʌ oidacami aapimʌ mʌsmaacʌdʌ coodai Diuusi ñiñiooquituldiadamigadʌ ojoodaicʌdʌ, mosʌʌ muiyoco imidagai ipʌliditadai aanʌ isgʌnʌmpaidagi dai gʌnnuucadacagi ʌpan duucai ʌtacucu ʌmpaidi gʌmaamara gʌaana uta mʌtai maitipʌli aapimʌ. \v 38-39 Dañi aapimʌ sivi gʌndagitomu aanʌ dai camaitiñtʌʌgimu aapimʌ ʌpamu asta siʌʌscadʌ aiyagi istuigaco potʌiya aapimʌ: “Aliʌ siaa duutudai aatʌmʌ ismaacʌdʌ borimʌi Diuusi guvucadadʌcʌdʌ” ―tʌtʌdai ʌSuusi. \c 24 \s1 ――― \p \v 1 Daidʌ ʌSuusi vuusai ʌgʌʌ quiuupaigadʌaiñdʌrʌ ʌjudidíu dai caimia agaitadai tai miaadʌrʌ guuquiva aatʌmʌ mamaatʌrdamigadʌ ʌgai dai aagidi sai aliʌ chigiamaasi ʌgʌʌ quiuupai. \v 2 Taidʌ ʌSuusi gʌraa noragi dai povʌrtʌtʌdai: \p ―¿Nʌidimʌsi aapimʌ vʌʌsi idi? Ismaacʌdʌ gʌnaagidi aanʌ ʌrvaavoi sai tomali ʌmo odai maiviiya agai ʌmai daama, vʌʌsi siaa gʌduuñimu goovai ―gʌrtʌtʌdai ʌSuusi. \s1 ――― \p \v 3 Amaasi iji aatʌmʌ Oliivosi giidiamu dai ami daiva ʌSuusi. Mosʌcaasi ʌSuusi ʌʌmadu aatʌmʌ mamaatʌrdamigadʌ ʌgai ami daacatadai tʌtai aatʌmʌ itʌtʌdai: \p ―Aatʌmʌ ipʌlidi pʌsgʌraagida aapi siʌʌscadʌ ʌpʌduñia agai gomaasi ismaacʌdʌ aagai aapio. ¿Duucatai maatʌcamu oodami iscayo divi agai aapi dai cayo ugitimu oidigi? ―tʌtʌdai aatʌmʌ. \p \v 4 Amaasi ʌSuusi povʌrtʌtʌdai: \p ―Gʌnnuucadacavurai vai tomali ʌmaadutai maitʌnvupuiirumadaiña. \v 5 Muidutai dadia agai daidi caitiadamu ʌgai: “Aanʌ anʌrCristo”, dai muidutai vupuiirumadadamu ʌgai. \v 6 Cajiomacamu ʌoodami muiyapʌrʌ cocodi, dai aa cayo gʌncocoda ʌʌpʌ, maitavʌr duduaadicuda gomaasi ʌpʌduñia agai ʌpʌga, dʌmos maiquia aayi cuugatʌrʌ tasʌrʌ. \v 7 Ʌmo dʌvʌʌriʌrʌ oidacami cocuadamu ʌmai dʌvʌʌriʌrʌ oidacami dai oidacamu biuugigai dai coocodagai aipacoga dai aliʌ cavami gigivucudamu ʌʌmapʌcʌrʌ gooidigi. \v 8 Vʌʌsi gomaasicʌdʌ utudama gʌaagacai soimaasi taatamu oidigi daama oidacami. \p \v 9 Dai amaasi ʌoodami tʌʌgidamu ʌvaavoitudadami dudunucamiʌrʌ mʌsaidʌ gʌʌgʌna dai coodana. Dai vʌʌsi oidigi daama oidacami cʌʌdadamu giñvaavoitudaitai ʌgai. \v 10 Siʌʌscadʌ aiyagi amaasi tasʌrʌ muidutai camaitiñvaavoitudada agai, dai aipaco gʌncʌʌdadamu dai aipaco gʌntʌtʌgiadamu dudunucamiʌrʌ. \v 11 Dai oidacamu mui yaatavogami ismaacʌdʌ pocaitada agai saidʌ ʌrDiuusi ñiñiooquituldiadamigadʌ dai vupuiirumadadamu mui oodami. \v 12 Dai sʌʌlicʌdʌ oidacamu soimaasi dai cascʌdʌ mui oodami camaitʌnoigʌadamu aipacoga. \v 13 Dʌmos ʌgai ismaacʌdʌ apiagiñvaavoitudadagi siʌʌsi uucami oidacagi oidigi daama ʌgai gia cʌʌgacʌrʌ vuvaquimu. \v 14 Dai vʌʌsi oidigʌrʌ gʌaagadamu gocʌʌ caidacʌdʌ isducatai Diuusi soicʌi oodami sai cʌʌga gʌntʌtʌgitocana sipoduucai vʌʌsi oidigi daama oidacami maatʌcamu. Dai amaasi gia caugitimu oidigi. \p \v 15-16 Tai Daniel ʌmo Diuusi ñiooquituldiadamigadʌ poduucai ooja sai divia aagai ʌmoco ismaacʌdʌ sʌʌlicʌdʌ soimaasi iduñia agai ʌmo istumaasi ʌgʌʌ quiuupaigadʌrʌ judidíu ʌrana. Siʌʌscadʌ nʌijada oodami ispomaasi ʌpʌvuimi, amaasi ʌgai ismaacʌdʌ tami Judeeʌrʌ daraajagi gʌaagai isvoopiagi gigiidiamu ―gʌrtʌtʌdai ʌSuusi. \p Sioorʌ nʌijadagi idi oojai gʌaagai ismaatʌ caʌcagi. \v 17 Daidʌ ʌSuusi potʌtʌdai ʌʌpʌ: \p ―Sioorʌ vaaqui daama daacagi aidʌ tasʌrʌ aliʌsi gʌaagai isotoma voopiagi maivuvaidacai gʌvustuidaga tuucavidʌrʌ, \v 18 dai sioorʌ dʌjiana ajioopadagi maitʌaagai isʌpamu iimiagi gʌnquiiquiamu dai vuiyagi gʌnyuucusi. \v 19 Siʌʌ soimaa taatamu ʌooqui ismaacʌdʌ noonoacagi siʌʌpʌ viaacagi aali siisiʌdami, aidʌ tasʌrʌ. \v 20 Aliʌsi gʌaagai isdaanʌdagi Diuusi vai maitʌrtoomococana mʌsiʌʌscadʌ voopiagi, tomali maitʌrʌmo ibʌstaragai tasʌrʌcana. \v 21 Aliʌ soima taata agai ʌvaavoitudadami cascʌdʌ. Vaamioma soimaasi gʌtaatamu amaasi sitomali ʌmo imidagai aidʌsi abiaadʌrʌ Diuusi idui oidigi dai gooquiʌrʌ tomali ʌmo imidagai maipomaasi gʌtaatamu. \v 22 Isbai tʌvʌpi ʌpʌduñiagi gomaasi aidʌ gia vʌʌsi coiyantada oodami dʌmos Diuusi maidagitomu istʌvʌpi ʌpʌduñia gomaasi ʌgai aliʌ oigʌdai ismaacʌdʌ ʌcovai vuvaitu cascʌdʌ. \p \v 23 Amaasi isʌmaadutai povʌntʌtʌadagi: “Dañi tami daja ʌCristo”, mʌsiʌpʌ povʌtʌtʌadagi: “Dañi mʌʌca daja”, maitavʌr vaavoitudada. \v 24 Dadia vagai yaatavogami dai pocaitiada agai saidʌ ʌrʌCristo dai pocaitiada agai saidʌ ʌrDiuusi ñiñiooquituldiadamigadʌ, daidʌ ivuaada agai naana maasi gʌgʌrducami dai poduucai vupuiirumadada agai asta ʌgai ismaacʌdʌ Diuusi ʌʌgi ʌcovai vuvaitu isistutiadagi. \v 25 Dʌmos aanʌ ʌʌquiasdʌrʌ abiaadʌrʌ gʌaagidi. \v 26 Cascʌdʌ isaagiada ʌgai dai povʌtʌtʌadagi: “Dañi mʌʌca oidigana daja ʌCristo”. Maitʌaagai isiimiagi ʌoodami daida isaagiadagi ʌgai dai povʌtʌtʌdai: “Dañi tami quiiyʌrʌ daja”, maitʌaagai isvaavoitudadagi. \v 27 Poduucai ismaascana siʌʌscadʌ vʌpʌdocʌdagi oidigi poduucai ʌʌpʌ vʌʌsi oodami giññʌida agai siʌʌscadʌ ajiagi istuigaco diviagi aanʌ ismaacʌdʌ viaa ʌmo sʌʌlicami. \v 28 Tomasiaaco siaaco caatʌcagi baabaidi duvaligadʌ ami gʌnʌmpaidiña nuunui, poduucai ʌrvaavoi ʌʌpʌ saidʌ ʌpʌduuñi agai vʌʌsi istumaasi aagai aanʌ. \s1 ――― \p \v 29 Dai amaasi siʌʌscadʌ cadaivuñiagi gosoimaa taataragai tasai tucapi viiya agai dai masaadai gʌiiña agai, dai sisiaavugai suuligia agai tʌvaagiaiñdʌrʌ, dai vʌʌsi istumaasi oidaga tʌvaagiʌrʌ gigivucudamu. \v 30 Dai amaasi tʌʌgimu oodami tʌvaagiʌrʌ ʌmo istumaasi dai poduucai maatʌmu iscadivia aanʌ ismaacʌdʌ viaa ʌmo sʌʌlicami dai vʌʌsi oidigi daama oidacami suaanʌda agai daidʌ giñtʌʌgimu ʌgai istʌvaagiaiñdʌrʌ imʌdamu aanʌ icomai saagidaiñdʌrʌ guvucadagaicʌdʌ dai Diuusi dadadaquigadʌ ʌʌmadu. \v 31 Dai ootosamu aanʌ giñtʌtʌaañicaru vai ʌgai cavami iivana trompeetacʌdʌ dai poduucai ʌmpaida aagai vʌʌsi ʌoodami ismaacʌdʌ Diuusi ʌcovai vuvaitu vʌʌsi oidigiaiñdʌrʌ dai vʌʌsi tʌvaagiaiñdʌrʌ. \p \v 32 Maatʌvurai aapimʌ idi ñiooqui ismaacʌdʌ gʌnaagidia iñagai aanʌ aagaitai ʌiigosi. Siʌʌscadʌ momiacagi iigosi maamaradʌ dai iipoidagi aagadʌ poduucai camaatʌca iscamiaadimi taaco. \v 33 Poduucai ʌʌpʌ mʌsiʌʌscadʌ nʌijadagi iscasi ʌpʌvuidagi gomaasi ismaacʌdʌ caaagidi aanʌ camaatʌca iscayoga ugidagai oidigi. \v 34 Ismaacʌdʌ gʌnaagidi aanʌ ʌrvaavoi sai gomaasi ʌpʌduñia agai maiquiaa ugitʌcai oodami sivi oidacami. \v 35 Tʌvaagi dai dʌvʌʌrai ugitimu dʌmos giññiooqui maiugitimu. \p \v 36 Dʌmos tomali ʌmaadutai maimaatʌ siʌʌscadʌ tomali siuu duucu tomali Diuusi tʌtʌaañicarudʌ tʌvaagiʌrʌ daraajatai maimaatʌ, tomali aanʌ Diuusi maradʌcatai. Mosʌʌgi gʌrooga Diuusi ʌgai dai maatʌ. \p \v 37 Poduucai isduucai ʌpʌdui aidʌsi oidacatadai ʌNoé poduucai ʌpʌduuñimu ʌʌpʌ siʌʌscadʌ cadivia iñagada aanʌ ismaacʌdʌ viaa ʌmo sʌʌlicami. \v 38 Ʌʌqui aidʌsi maiquiaa cavami duudu dai maiquiaa gʌiiña oidigi suudagicʌdʌ ʌoodami gacuaadana dai gayʌʌdana dai cuucuntaiña, dai gamamaacaiña gʌnmaamara ooqui mʌsai ooñtaiña asta aidʌ uucami sivaa ʌNoé gʌvaarcugʌrʌ. \v 39 Sai moduu maimaí ʌgai asta aidʌsi caduuquimi tai vʌʌsi ʌoodami coi. Poduucai ʌpʌduuñimu ʌʌpʌ siʌʌscadʌ divia aanʌ ismaacʌdʌ viaa ʌmo sʌʌlicami. \v 40 Dai amaasi gooca cʌcʌʌli oidigana daraajamu siDiuusi vaidacaimu ʌmoco dai ʌgʌmai viaamu. \v 41 Dai gooca ooqui gatuaadamu siDiuusi vaidacaimu ʌmoco dai ʌgʌmai viaamu. \p \v 42 Vʌʌscʌrʌ gʌaagai isbaigʌnduca aapimʌ maimaatʌcatai tomali siuu duucu divia aagai ʌtʌaanʌdami. \v 43 Dʌmos cʌʌga maatʌ aapimʌ sai isʌmo oodami maatʌcagi siuu duucu ami quiidiʌrʌ divia agadagi ʌmo ʌʌsivogami maicosian tada ʌgai nuucadacatai sai maivaacʌna quiidiʌrʌ dai ʌʌsidana. \v 44 Poduucai ʌʌpʌ aapimʌ aliʌsi gʌaagai mʌsbaigʌn ducagi, siuu duucu siooma maitʌgitoca aapimʌ iñsidivimu aanʌ ismaacʌdʌ viaa ʌmo sʌʌlicami ―tʌtʌdai ʌSuusi. \s1 ――― \p \v 45 Daidʌ ʌSuusi itʌtʌdai ʌʌpʌ: \p ―Ʌmoco gaaamu vʌʌscʌrʌ gaagaiña ʌmoco ʌʌgidaracami dai saituduacami saidʌ ʌrtʌaanʌdamigadʌcana pipiooñigadʌ dai bibidiña siuu duucu gʌaagadagi. \v 46 Baigʌʌliadamu ʌtʌaanʌdami ismaacʌdʌ iducagi vʌʌsi cʌʌga siuu duucu diviagi ʌaamudʌ. \v 47 Sʌʌlicʌdʌ angʌnaagidi saidʌ ʌaamudʌ tʌaanʌdami duucai viituldamu vʌʌsi istumaasi viaacagi. \v 48 Dʌmos siʌpiooñi ismaacʌdʌ tʌaanʌdami duucai viaagi ʌaamudʌ maicʌʌga tuigacagi dai povʌʌldagi siʌaamudʌ maiotoma divia aagai \v 49 dai gʌaagacai soivuaadagi ʌgaa pipiooñi dai ʌgai gacuaadagi dai gayʌʌdagi dai navamuagi aa navacoidadʌ ʌʌmadu. \v 50 Dai poduucai ʌaamudʌ diviagi siuu duucu ʌpiooñigadʌ siooma mainʌnʌracagi dai siuu duucu ʌgai maimaatʌcagi. \v 51 Dai sʌʌlicʌdʌ soima taatatuldamu ʌgai daidʌ iduuñimu ʌgaicʌdʌ isducatai ʌpʌvueeyi ʌgaicʌdʌ ismaacʌdʌ aagai ʌmo istumaasi dai ʌma maasi ivueeyi. Amaasi susuaaquimu ʌgai dai aliʌ soimaasi taata agai. \c 25 \s1 ――― \p \v 1 Isducatai ʌʌpʌ vueeyi siʌʌscadʌ Diuusi soicʌdagi oodami sai cʌʌga gʌntʌgitocana ʌrʌpan ducami istumaasi idui baivustaama aali tʌtʌʌji ismaacʌdʌ iimi agaitadai ʌmo cunataragiamu dai bʌʌ iimʌi gʌncuucudacaru. Dai ʌgai ajia agai ʌnoovio ʌmapʌcʌrʌ. \v 2 Dai taamatai ʌgai maicʌʌga gʌntʌtʌgito dai taamatai ʌgai aliʌ cʌʌga gʌntʌtʌgito. \v 3 Ʌgai ismaacʌdʌ maicʌʌga gʌntʌtʌgito maibʌcai asaiti istucʌdʌ suusudadagi gʌncuucudacaru siuu duucu caugitiagi asaitigadʌ ʌcuucudacarui. \v 4 Dai ʌgai ismaacʌdʌ cʌʌga gʌntʌtʌgito ʌgai gia bʌcai asaiti istucʌdʌ suusudadagi gʌncuucudacaru. \v 5 Daidʌ ʌnoovio camaiotoma divia sai cavʌʌscatai sʌʌlicʌdʌ coocosimu dai coocoi. \v 6 Sai caʌran tucarʌ sibʌ iiña istumaasi saidʌ icaiti: “Casibʌdʌrʌ imʌi lienʌ ʌnoovio, mʌcavʌr vuidʌrʌ aji”, ascaiti. \v 7 Tai vʌʌscatai ʌaali tʌtʌʌji vaapañi dai baidui gʌncuucudacaru. \v 8 Daidʌ ʌtaama ismaacʌdʌ maicʌʌga gʌntʌtʌgito itʌtʌdai ʌgaa ismaacʌdʌ cʌʌga gʌntʌtʌgito: “Gʌrcuucudacaru cayoga tuu gʌrmaacavurai laalachi asaiti”, astʌtʌdai. \v 9 Sai aa noragi ʌgai ismaacʌdʌ cʌʌga gʌntʌtʌgito daidʌ itʌtʌdai: “Chu, aidʌ gia maitʌrajia goovai dai tomali aapimʌ ʌʌpʌ. Baiyoma avʌr iimi aapimʌ mʌʌca siaaco gʌgaagarai dai savʌda aapimʌ gʌnvʌʌtarʌ”, astʌtʌdai. \v 10 Dai aidʌsi utudama mʌʌca gasavʌdamu ʌgai ʌasaiti sai aayi ʌnoovio. Dai ʌaali tʌtʌʌji ismaacʌdʌ cʌʌga gʌntʌtʌgito vaapa ʌnoovio ʌʌmadu ami cunataragiʌrʌ, dai cuu ʌcuuparagai. \v 11 Sai gooquiʌrʌ dada ʌgaa aali tʌtʌʌji daidʌ icaiti: “Cʌliodami, cʌliodami gʌrcupioquidañi”, astʌtʌdai. \v 12 Sai ʌgai aa noragi daidʌ itʌtʌdai: “Maitanʌnmaatʌ”, astʌtʌdai ʌgai ―tʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 13 Taidʌ ʌSuusi povʌrtʌtʌdai aatʌmʌ mamaatʌrdami: \p ―Cascʌdʌ baigavʌr gʌnduca aapimʌ maitamʌmaatʌ siʌʌscadʌ tomali siuu duucu divia iñagai aanʌ ismaacʌdʌ viaa ʌmo sʌʌlicami. \s1 ――― \p \v 14 Siʌʌscadʌ Diuusi soicʌdagi oodami sai cʌʌga gʌntʌgitocana gomaasi ʌrʌpan ducai isduucai idui ʌmo cʌʌli ismaacʌdʌ imia agaitadai ʌmai dʌvʌʌriamu dai vaí gʌpipiooñiga dai maa tumiñsi. \p \v 15 Ʌmoco maa ʌgai taama mil piisu, dai ʌgʌmai goo mil, dai ʌgʌmai ʌmo mil. Ʌʌpʌgadagʌ siooma saituduga cascʌdʌ vaamioma mui maa ʌgai tumiñsi daidʌ ʌgaa siooma maisastuduga cascʌdʌ vaamioma chiichiʌqui maa ʌgai tumiñsi. Dai ii ʌgai ʌmai dʌvʌʌriamu. \v 16 Ʌpiooñigadʌ ismaacʌdʌ viaacatadai taama mil piisu gamaitʌ ʌʌpʌ taama mil piisu ʌtumiñsicʌdʌ. \v 17 Poduucai ʌʌpʌ ʌgʌmai ismaacʌdʌ viaacatadai goo mil gamaitʌ ʌʌpʌ goo mil. \v 18 Tai ʌgai ismaacʌdʌ viaacatadai ʌmo mil ii dai ʌsto ʌtumiñsigadʌ gʌaamu dʌvʌʌrai uta. \p \v 19 Tʌvʌpicʌdʌ ʌpamu divia ʌaamudʌ dai vaí ʌgai gʌpipiooñiga dai maatʌca aagai sʌʌjʌqui gamaitʌ ʌʌmadutai. \v 20 Ʌʌpʌga divia ʌgai ismaacʌdʌ viaacatadai taama mil piisi dai tʌʌgi ʌtumiñsi ismaacʌdʌ gamaitʌ daidʌ itʌtʌdai: “Giñaamu, aapi giñmaa taama mil piisu dai tami daja ʌʌpʌ taama mil piisu ismaacʌdʌ gamaitʌ aanʌ”, astʌtʌdai. \v 21 Taidʌ ʌaamudʌ itʌtʌdai: “Cʌʌgaduava, aapi ʌrʌmo cʌʌ piooñi cacʌʌga idui aapi laachicʌdʌ sivi gia gʌmaaquimu aanʌ gʌʌpioma. Miaadʌi dai baigʌʌliada aanʌ giñʌʌmadu”, astʌtʌdai. \v 22 Tai gooquiʌrʌ ami divia ʌpiooñigadʌ ismaacʌdʌ viaacatadai goo mil piisu daidʌ itʌtʌdai: “Giñaamu giñmaa aapi goo mil piisu dai tami daja ʌʌpʌ goo mil ismaacʌdʌ gamaitʌ aanʌ”, astʌtʌdai. \v 23 Taidʌ ʌaamudʌ itʌtʌdai: “Cʌʌgaduava, aapi apʌrʌmo cʌʌ piooñi cacʌʌga idui aapi laachicʌdʌ sivi gia gʌmaaquimu aanʌ gʌpioma. Miaadʌi dai baigʌʌliada giñʌʌmadu”, astʌtʌdai. \v 24 Tai gooquiʌrʌ ami divia ʌgʌmai piooñigadʌ ismaacʌdʌ viaacatadai ʌmo mil piisu, ʌgai itʌtʌdai gʌaamu: “Giñaamu cʌʌ maatʌ aanʌ sialiʌ oomaliga aapi dai aa gʌʌsituldiña pai aapi mosvuudana yoovisicami dai maita aata vueeyi aapi dai vʌʌscʌrʌ vuuyi tumiñsi. \v 25 Cascʌdʌ gʌʌʌbʌñi aanʌ dai ii dai ʌsto gʌtumiñsiga dʌvʌʌrai uta dai tami daja”, astʌtʌdai. \v 26 Taidʌ ʌaamudʌ aa noragi daidʌ itʌtʌdai: “Aapi ʌrʌmo piooñi maicʌʌ tuigacami dai parʌgami camaatʌcatadai aapi isaa giñʌsituldi dai iñsaanʌ mosvuuyi yoovisicami dai ismaita aata vueeyi aanʌ dai vʌʌscʌrʌ vuuyi tumiñsi. \v 27 Cascʌdʌ sibʌaco gamaaquimudai aapi gotumiñsi mʌsiaaco maitʌtuldamudai simuiyoma vuimudai aanʌ diviacai”, astʌtʌdai ʌaamudʌ. \v 28 Daidʌ itʌtʌdai ʌgai ʌgaa ismaacʌdʌ ami guucacatadai: “Bʌivurai gotumiñsi dai maaca ʌgai ismaacʌdʌ viaa baivustaama mil”, astʌtʌdai ʌaamudʌ. \v 29 “Tomasioorʌ cʌʌga aata vueeyi istucudʌ Diuusi gʌroidi vaamioma viaaca aagai. Dai sioorʌ maicʌʌga aata vueeyi istucʌdʌ viaa, ʌgai gia ootoma maiviaaca agai. \v 30 Dai idi giñpiooñiga maicʌʌ tuigacʌdʌ vuusaidavurai quiidigamu dai poduucai ʌʌpʌ Diuusi ootosamu vʌʌsi ʌsoimasi ivuaadami mʌʌca siaaco oidacagi ʌDiaavora sisuaanʌdamu ʌgai dai aliʌ soimaasi taata agai”, ascaiti ʌaamudʌ. \s1 ――― \p \v 31 Siʌʌscadʌ divia aanʌ ismaacʌdʌ viaa ʌmo sʌʌlicami vʌʌsi giñtʌtʌaañicaru ʌʌmadu daidʌ ʌrraícamu aanʌ amaasi. Diuusi giñdaasamu baitʌcʌaacami sitʌaanʌdamu aanʌ vʌʌsi oodami oidigi daama oidacami. \v 32-33 Dai vʌʌsi oidacami gʌnʌmpaidamu giñabaana dai ʌcovai vuvaidamu aanʌ ʌvaavoitudadami dai sʌʌlisapadʌrʌ daraasamu dai ʌsoimaasi ivuaadami oogisapadʌrʌ poduucai isduucai ʌmo pastuuru judidíu ʌcovai vuvaidiña cañiiru sisiivatu saagidaiñdʌrʌ. \v 34 Amaasi aanʌ ismaacʌdʌ ʌrraí aagidamu ismaacʌdʌ sʌʌlisa padʌrʌ daraaja: “Aapimʌ ismaacʌdʌ Diuusi gʌrooga cʌʌgacʌrʌ nʌidi giñʌʌmadu daraajamu dai aanʌ gʌnmaaquimu sʌʌlicami isaapimʌ giñʌʌmadu tʌaanʌdagi. Aidʌsi abiaadʌrʌ idui Diuusi oidigi aagai sai aapimʌ gatʌaanʌda agai aanʌ iñʌʌmadu. \v 35 Biuugimu aanʌ mʌtaidʌ imbii. Tonomu aanʌ mʌtaidʌ iñvasiibi suudagi. Aanʌ aimʌraitadai mai aapimʌ maitiñmaatʌcatadai dai vʌʌscʌrʌ giñmaa aapimʌ oigaragai isgʌnquiiyʌrʌ tiñuuliña aanʌ. \v 36 Dai camaiviaacatadai aanʌ yuucusi mʌtai aapimʌ giñmaa yuucusi, dai coococatadai aanʌ mʌtai aapimʌ giñdadiji, dai maisapicatadai aanʌ mʌtai aapimʌ giñdadiji ʌʌpʌ”, povʌntʌtʌaadamu aanʌ. \v 37 Amaasi ʌvaavoitudadami giñaa noragidamu dai povai iñtʌʌdamu: “¿Tʌaanʌdami, vʌquidʌ gʌnʌidi aatʌmʌ isbiuugimucatadai aapi siaatʌmʌ gʌbii? ¿Vʌquidʌ gʌnʌidi aatʌmʌ istonomucatadai aapi siaatʌmʌ gʌvasiibi suudagi? \v 38 ¿Vʌquidʌ daivusai aapi siaatʌmʌ maitʌmaatʌcatadai dai vʌʌscʌrʌ gʌmaa oigaragai isgʌrquiiyʌrʌ coi aapi? ¿Vʌquidʌ gʌnʌidi aatʌmʌ ismaiyuucusu aapi dai gʌmaa yuucusi? \v 39 ¿Vʌquidʌ coococatadai aapi dai vʌquidʌ maisapicatadai aapi sigʌdadiji aatʌmʌ?” Povai iñtʌtʌadamu ʌvaavoitudadami. \v 40 Dai aanʌ aa noragidamu daidʌ itʌʌdamu: “Ismaacʌdʌ gʌnaadidi aanʌ ʌrvaavoi tomastumaasi cʌʌgaducami ismaacʌdʌ aapimʌ giñaaduñi gʌnvuiididiña aipacoga gʌnsoicʌitai ducami isgomaasi iduuñimudai aapimʌ aan imvʌʌtarʌ”, povʌntʌʌdamu aanʌ. \p \v 41 Amaasi aanʌ gʌʌ raí, itʌʌdamu ʌgai ismaacʌdʌ giñoogisa padʌrʌ guuca: “Iimʌdavurai aapimʌ tabiaadʌrʌ Diuusi maicʌʌgacʌrʌ gʌnnʌidi aapimʌ, iimʌdavurai siaaco tomastuigaco mʌʌcana taí, mʌʌca siaaco baidui Diuusi ʌDiaavora vʌʌtarʌ dai ʌDiaavora tʌtʌaañicarudʌ vʌʌtarʌ: \v 42 Biuugimu aanʌ mʌtai maitiñbii, tonomu aanʌ mʌtai maitiñvasiibi suudagi, \v 43 dai gʌndiviji aanʌ maiaapimʌ maitiñmaatʌcatadai dai casʌcʌdʌ maitiñmaa oigaragai isgʌnquiiyʌrʌ giñuuliña aanʌ. Dai maiyuucusucatadai aanʌ mʌtai maitiñoi yuucusi, coococatadai aanʌ mʌtai maitiñdadiji, maisapicatadai aanʌ mʌtai maitiñdadiji”, potʌʌdamu aanʌ. \v 44 Amaasi ʌgai povaiñtʌtʌadamu: “Tʌaanʌdami, ¿vʌquidʌ biuugimu aapi, dai tonomu, dai gʌrdiviji, dai maiyuucusu, dai cooco, dai maisapicatadai simaitʌ soi aatʌmʌ?” povaiñtʌtʌadamu ʌgai. \v 45 Siaanʌ gʌʌ raí aa noragidamu daidʌ itʌʌdamu: “Ismaacʌdʌ gʌnaagidi aanʌ ʌrvaavoi tomastumaasi cʌʌgaducami ismaacʌdʌ maitidui aapimʌ govaavoitudadami vʌʌtarʌ tomasi maisi gʌaagai goovai gomaasi maitidui aapimʌ aanʌ giñvʌʌtarʌ”, potʌtʌadamu aanʌ. \v 46 Daidʌ ʌsoimaasi ivuaadami iimia agai siaaco tomastuigaco Diuusi soimaasi taatamituldiadamu daidʌ ʌcʌʌga tʌgitocami iimia agai tʌvaagiamu siaaco oidacamu Diuusi ʌʌmadu tomastuigaco ―tʌtʌdai ʌSuusi. \c 26 \s1 ――― \p \v 1 Aidʌsi canaato aa ʌSuusi vʌʌsi gomaasi, ʌgai povʌrtʌtʌdai aatʌmʌ mamaatʌrdami: \p \v 2 ―Cʌʌ maatʌ aapimʌ sigoo tasaicʌdʌ aiya agai ʌsiaa duudagai ismaacʌdʌ pascua tʌʌgidu, siamaasi giñbʌimu ʌoodami dai mʌʌca iñtʌʌgidamu mʌsaidʌ giñsiisana curusiaba poduucai iñmuaamu aanʌ ismaacʌdʌ viaa ʌmo sʌʌlicami ―gʌrtʌtʌdai ʌgai. \p \v 3 Amaasi ʌbaitʌguucacamigadʌ ʌpapaaligadʌ ʌjudidíu daidʌ ʌmamaatʌtuldiadami Diuusi sʌʌlicamigadʌ ʌʌmadu ʌpipiscaligadʌ ʌjudidíu Caifási quiidiana tuisicana gʌnʌmpagi. Ʌgai ʌrbaitʌcʌaacamigadʌcatadai papaaligadʌ ʌjudidíu. \v 4 Dai vʌʌscatai ʌgai gʌnaatagi isducatai yaatagidagi ʌSuusi dai bʌjiagi dai muaagi. \v 5 Daidʌ icaiti: \p ―Baiyoma nʌnʌraca aatʌmʌ vai daivuñiagi gosiaa duudagai tʌtaida bʌiya aatʌmʌ vai maitʌrvui baacoagi oodami ―ascaiti. \s1 ――― \p \v 6 Vaidʌ ʌSuusi Betaaniʌrʌ daacatadai Simuñi quiidiʌrʌ. ɅSimuñi ʌʌquioma viaacatadai ʌmo coocodagai ismaacʌdʌ duvaldi gatuucuga dʌmos cadueeyi ʌgai. \v 7 Tai ami divia ʌmo ooqui dai bʌʌcati ʌmo tucayu alavastrocʌdʌ duñisicami suudacami asaiti sigian uuvadami sʌʌlicʌdʌ namʌacami. Daacatadai ʌSuusi mesa abaana taidʌ ʌooqui tʌi ʌasaiti moodʌrʌ. \v 8 Aidʌsi tʌʌ aatʌmʌ ʌSuusi mamaatʌrdamigadʌ gomaasi aliʌ baacoi aatʌmʌ dai aipaco gʌraatagidimi daidʌ icaiti: \p ―¿Istuisidʌ siaa doodai goovai goasaiti? \v 9 Cʌʌga gʌgagaramudai goovai mui tumiñsicʌdʌ dai ʌcʌdʌ soiñamudai soitutuigami ―caiti aatʌmʌ. \p \v 10 Vaidʌ ʌSuusi caʌ istumaasi aagai aatʌmʌ mamaatʌrdamigadʌ ʌgai daidʌ povʌrtʌtʌdai: \p ―¿Tuimʌsi pocai nʌidi aapimʌ idi ooqui? Gomaasi ismaacʌdʌ giñduñi goovai ʌrʌmo istumaasi cʌʌgaducami. \v 11 Soitutuigami vʌʌscʌrʌ viaacamu aapimʌ gʌnsaagida dai aanʌ gia maisiu vʌʌscʌrʌ giñnʌijadamu aapimʌ. \v 12 Idi ooqui giñtʌi asaiti giñmooana otoma muquia iñagai aanʌ cascʌdʌ. \v 13 Ismaacʌdʌ gʌnaagidi aanʌ ʌrvaavoi sai tomasiaacoga siaaco gaagiadagi Diuusi ñiñiooquituldiadamigadʌ Diuusi ñiooquidʌ vʌʌsi oidigi daama gaaagiadamu ʌʌpʌ istumaasi idui idi ooqui sipoduucai vʌʌsi oodami maatʌcamu ―gʌrtʌtʌdai ʌSuusi. \s1 ――― \p \v 14 Tai amaasi ʌUudasi Iscaliote, ʌmoco ʌbaivustaama dan gooca mamaatʌrdamigadʌ ʌSuusi ii dai gaaataga ʌgai ʌbaitʌguucacamigadʌ ʌpapaaligadʌ ʌjudidíu ʌʌmadu, \v 15 daidʌ itʌtʌdai: \p ―¿Mʌʌqui giñmaquiagi tumiñsi isgʌntʌʌgida aanʌ ʌSuusi? ―astʌtʌdai. \p Tai ʌgai aa namʌqui ʌmo coobai dan baivustaama piisu plata. \v 16 Aidʌ abiaadʌrʌ ʌUudasi gaagai isducatai gatʌʌgidagi ʌSuusi. \s1 ――― \p \v 17 Tai aayi ʌsiaa duudagai istuigaco gʌtʌgitoi ʌjudidíu aidʌsi Diuusi cʌʌgacʌrʌ vuvaidi Ejiipituaiñdʌrʌ. Tai aatʌmʌ ʌSuusi mamaatʌrdamigadʌ miaadʌrʌ guuquiva ʌSuusi dai tʌcacai daidʌ itʌtʌdai: \p ―Vaacoga ipʌlidi aapi tʌsbaiduñiagi cuaadagai idi siaa duudagai vʌʌtarʌ ―tʌtʌdai aatʌmʌ. \p \v 18 Tai ʌgai povʌrtʌtʌdai: \p ―Iimivurai mʌʌca gʌgʌr quiiquiʌrʌ dai aagida ʌcʌʌli ismaacʌdʌ caaagidi aanʌ dai aagidavurai sai aanʌ pocaiti sai camiaadimi mʌsiʌʌscadʌ giñmua aagai sai quiidiʌrʌ gaugia ragai aatʌmʌ aanʌ ʌʌmadu aapimʌ idi siaa duudagʌrʌ cuaadagai ―gʌrtʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 19 Tʌtai aatʌmʌ mamaatʌrdamigadʌ ʌgai idui isducatai gʌraagidi ʌSuusi dai baidui ʌcuaadagai siaa duudagʌrʌ vʌʌtarʌ. Idi siaa duudagʌrʌ tʌtʌgitoi ʌjudidíu aidʌsi Diuusi cʌʌgacʌrʌ vuvaitu Ejiipituaiñdʌrʌ. \p \v 20 Dai aidʌsi catuca mesa vuidʌrʌ daacatadai ʌSuusi ʌʌmadu aatʌmʌ ʌbaivustaama dan gooca mamaatʌrdamigadʌ ʌgai. \v 21 Dai gacuaadatadai aatʌmʌ taidʌ ʌSuusi povʌrtʌtʌdai: \p ―Ismaacʌdʌ gʌnaagidi aanʌ ʌrvaavoi, ʌmaadutai aapimʌ giñtʌʌgida agai ʌdudunucami siʌgai giñmuaamu ―gʌrtʌtʌdai ʌgai. \p \v 22 Tʌtai aatʌmʌ aliʌ soigʌrʌʌli dai aipaco gʌraagidimi dai pocaitimi aatʌmʌ. \p ―Tʌaanʌdami, aanʌ gia cho ―tʌtʌdai aatʌmʌ. \p \v 23 Taidʌ ʌSuusi gʌraa noragi dai povʌrtʌtʌdai: \p ―Ismaacʌdʌ giñʌʌmadu gacueeyi ʌgai vaa plaatʌrʌ gooviava ʌgai daidʌ giñtʌʌgida agai dudunucami. \v 24 Aanʌ ismaacʌdʌ viaa ʌmo sʌʌlicami ivueeyi istumaasi aagai Diuusi ñiooquidʌrʌ dʌmos siʌʌ soimaa taatamu gocʌʌli ismaacʌdʌ giñtʌʌgida agai siooma ʌrcʌʌgaicamudai gocʌʌli vʌʌtarʌ ismaivuusaimudai tami oidigi daama ―gʌrtʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 25 Amaasi ñioo ʌUudasi ismaacʌdʌ gatʌʌgida agaitadai ʌSuusi daidʌ itʌtʌdai ʌgai ʌSuusi: \p ―Giñmamaatʌtuldiadamiga, aanʌ gia cho ―tʌtʌdai ʌgai. \p Taidʌ ʌSuusi aa noragi daidʌ itʌtʌdai: \p ―Ʌjʌ aapiapa ―tʌtʌdai ʌsuusi. \p \v 26 Dai aidʌsi gacuaadatadai aatʌmʌ, taidʌ ʌSuusi bʌi ʌpaana dai gamamagi dai saasarai dai gʌrmaa aatʌmʌ mamaatʌrdami daidʌ povʌrtʌtʌdai: \p ―Ugavurai. Idi ʌrgiñtuucuga ―gʌrtʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 27 Dai bʌi ʌʌpʌ ʌmo vaasu uuvasi varagadʌ dai gamamadacai gʌrmaa ʌʌpʌ daidʌ povʌrtʌtʌdai: \p ―Iivurai idi vʌʌscatai aapimʌ. \v 28 Idi ʌrʌpan ducami giñʌʌra ismaacʌdʌ aastia agai muucucai aanʌ sipoduucai gʌoigʌldamu soimaascamigadʌ, tomasioorʌ sioorʌ vaavoitudagi. Iñsiʌʌscadʌ muquiaagi vai aastiagi giñʌʌra aidʌ abiaadʌrʌ gʌaagamu goñiooqui utudui ismaacʌdʌ gaaagidi isduucatai gaoigʌldi soimascami dai cʌʌgacʌrʌ vuvaquiagi. \v 29 Dai aanʌ angʌnaagidi ansai camaiyʌʌda iñagai aanʌ uuvasi varagadʌ asta iñsiʌʌscadʌ iiyagi utudui aapimʌ gʌnʌʌmadu mʌʌca siaaco gatʌaanʌi gʌrooga Diuusi ―gʌrtʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 30 Dai canʌʌcai ʌmo Diuusi nʌidadʌ siaa duutudaitai Diuusi, iji aatʌmʌ Oliivosi giidiamu. \v 31 Taidʌ ʌSuusi povʌrtʌtʌdai: \p ―Vʌʌscatai aapimʌ voopoimu dai ʌʌgi giñdagitomu sivi tucarʌ, pocaiti Diuusi ñiooquidʌrʌ: “Dagitomu aanʌ isgʌmuaatudamu pasturu sicañiirugadʌ aipaco iimimu”, caiti Diuusi ñiooquidʌrʌ. \v 32 Dʌmos siʌʌscadʌ ʌpamu duaaca aanʌ ʌʌpʌga aimu aanʌ Galileeʌrʌ isaapimʌ ―gʌrtʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 33 Taidʌ ʌPiiduru aa noragi daidʌ itʌtʌdai: \p ―Tomasi vʌʌscatai gogaa voopiagi dai ʌʌgi gʌdagituagi aanʌ gia maiʌʌgi gʌdagituagi ―tʌtʌdai ʌPiiduru. \p \v 34 Taidʌ ʌSuusi itʌtʌdai: \p ―Ismaacʌdʌ gʌaagidi aanʌ ʌrvaavoi sai sivi tucarʌ maiquiaa cuujuicai tacucu aapi vaicojo potʌiya agai pʌsai maitiñmaatʌ ―tʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 35 Taidʌ ʌPiiduru itʌtʌdai: \p ―Tomañsi aapi gʌʌmadu muu maitanpotʌiyagi iñsmaitʌmaatʌ ―tʌtʌdai ʌPiiduru. \p Tʌtai vʌʌscatai aatʌmʌ potʌi ʌʌpʌ. \s1 ――― \p \v 36 Dai amaasi aayi ʌSuusi ʌʌmadu aatʌmʌ mamaatʌrdamigadʌ ʌgai ʌmapʌcʌrʌ siaaco Getasemani tʌʌgidu taidʌ ʌSuusi povʌrtʌtʌdai: \p ―Tamiavʌr daraaja naida aanʌ mʌʌca gamamadagi ―gʌrtʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 37 Dai vaidacai ʌPiiduru ʌʌmadu ʌgooca Sevedeo maamaradʌ dai aliʌ soigʌʌlidi dai camostʌgitocan tada isdadiagi ʌtʌtʌaanʌdami dai bʌʌquiagi. \v 38 Daidʌ itʌtʌdai: \p ―Camuquiadan tada aanʌ soigiñʌliditai. Tanasiavʌr vii aapimʌ dʌmos maitavʌr coocosi ―tʌtʌdai. \p \v 39 Dai baitʌquioma ii dai cupulia voi dʌvʌʌrapi dai daanʌi Diuusi dai potʌtʌdai: \p ―Giñooca isbaigaca ismaisii soimaa taata aanʌ dʌmos vai maitʌʌpʌ duuna istumaasi aanʌ ipʌlidi mosʌcaasi istumaasi aapi ipʌldagi ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 40 Dai amaasi ʌpamu ii ʌgai mʌʌca siaaco daraajatadai ʌmamaatʌrdamigadʌ vai ʌgai coocosʌcatadai, daidʌ potʌtʌdai ʌgai ʌPiiduru: \p ―¿Maitapʌs istui isnʌaagagi tomasi ʌmo oora aanʌ giñʌʌmadu? \v 41 Maitavʌr coocosi dai gamamadada vai maisoimaasi gʌnduiñtuldana ʌDiaavora. Aapimʌ iduñia ʌlidi istumaasi Diuusi ipʌlidi dai vʌʌscʌrʌ maiquiaa cʌʌga vaavoitudai cascʌdʌ maitivueeyi ―astʌtʌdai. \p \v 42 Dai imʌcai gamamagi ʌSuusi ʌpamu dai poduucai gamamagi: \p ―Giñooca ismaibaigacagi ismaisoima taata aanʌ isducatai cabaidui aatʌmʌ aidʌ gia ʌpʌduuna isducatai aapi ipʌliadagi ―asduucai gamamadai. \p \v 43 Dai otoma ʌpamu ii siaaco daraajatadai ʌmamaatʌrdamigadʌ vai ʌpamu coocosʌcatadai aliʌ coocosimucatadai ʌgai mossusuligʌi vuupuidʌ. \v 44 Dai dagito ʌgai dai imʌcai gamamagi ʌpamu ʌgai vaa ñiooquicʌdʌ. \v 45 Amaasi ʌpamu ii ʌgai siaaco daraajatadai ʌmamaatʌrdamigadʌ daidʌ itʌtʌdai: \p ―Siviavʌr gia coocosi daidʌ gʌniibʌsta. Casiat aayi mʌsiuu duucu giñtʌʌgida agai aanʌ ismaacʌdʌ viaa ʌmo sʌʌlicami. Giñtʌʌgida mʌaagai soimaasi ivuaadami. \v 46 Vaapaigivurai. Tiimʌda. Casia boodʌrʌ imʌi ismaacʌdʌ giñtʌʌgida agai ―astʌtʌdai ʌSuusi. \s1 ――― \p \v 47 Dai quiaa ñioocaitadai ʌSuusi tai ami divia ʌUudasi. Ʌgai ʌrʌmoco gʌraduñi aatʌmʌ baivustaama dan gooca mamaatʌrdamigadʌ ʌSuusi vai oiditadai mui oodami dai vuucati mamaastai dai uusi. Ʌgai ʌrojootosadʌcatadai ʌbaitʌguucacamigadʌ papaaligadʌ ʌjudidíu dai ʌpipiscaligadʌ ʌjudidíu. \v 48 Uudasi ismaacʌdʌ gatʌʌgida agaitadai ʌSuusi casi itʌtʌdai ʌʌquioma ʌgai ʌoodami: \p ―Ismaacʌdʌ usupiga aanʌ ʌgiava ʌgai vʌrai bʌi ―tʌtʌdai ʌUudasi. \p \v 49 Amaasi miaadʌrʌ cʌquiva ʌgai ʌSuusi daidʌ itʌtʌdai: \p ―Baiga giñmamaatʌtuldiadamiga ―tʌtʌdai ʌUudasi. \p Dai usupi. \p \v 50 Taidʌ ʌSuusi aa noragi daidʌ itʌtʌdai: \p ―¿Giñaduñi pʌtuma duñia agai dai divia? ―tʌtʌdai ʌgai. \p Amaasi miaadʌrʌ guuquiva ʌoodami dai bʌi ʌSuusi. \p \v 51 Amaasi ʌmaadutai ismaacʌdʌ ami guucacatadai Suusi ʌʌmadu vuusaitu gʌcusiru dai iquitʌ ʌmo naacadʌ ʌbaitʌcʌaacami papaali piooñigadʌ. \v 52 Taidʌ ʌSuusi itʌtʌdai: \p ―Gʌcuviertagʌrʌ icʌʌsa gʌcusiru. Vʌʌscatai sioorʌ gacocoadagi cusiruicʌdʌ cusiruicʌdʌ coimu ʌgai. \v 53 ¿Maitapʌs maatʌ aapi iñsaanʌ istutuidi istaañiagi giñooca ʌmo soiñi vai ʌgai cʌʌga istutuidi isgiñootosdagi mui mil gʌsandaaruga tʌvaagiaiñdʌrʌ? \v 54 Isʌgai giñootosdagi aidʌ gia camaitʌʌpʌduñia go ismaacʌdʌ aagai Diuusi ñiooquidʌrʌ ―tʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 55 Amaasi ʌSuusi itʌtʌdai ʌoodami: \p ―¿Tuimʌsi dada aapimʌ dai vuucati uusi dai mamaastai? ¿Dai tuimʌsi giñbʌʌquia agai ducami siaanʌ ʌrʌmo ʌʌsivogamicagi? Vʌʌs tasai gʌnsaagida daacana aanʌ ʌgʌʌ quiuupaigadʌrʌ judidíu dai gʌnmamaatʌtuldiña Diuusi ñiooquidʌ mʌtai tomali ʌmo imidagai maimaisapicami giñbʌi. \v 56 Dai vʌʌsi gomaasi idui aapimʌ vaidʌ ʌpʌduuna isducatai ooja Diuusi ñiñiooquituldiadamigadʌ Diuusi ñiooquidʌrʌ ―tʌtʌdai ʌSuusi. \p Tʌtai vʌʌscatai aatʌmʌ mamaatʌrdamigadʌ voopoi dai ʌʌgi viaa ʌSuusi. \s1 ――― \p \v 57 Tai ʌgai ismaacʌdʌ bʌi ʌSuusi bʌʌcai mʌʌca siaaco daacatadai ʌCaifási. Ʌgai ʌrbaitʌcʌaacamigadʌ papaaligadʌ ʌjudidíu. Ami casi gʌnʌmpaidacatadai ʌmamaatʌtuldiadami Diuusi sʌʌlicamigadʌ ʌʌmadu ʌpipiscaligadʌ ʌjudidíu. \v 58 Vaidʌ ʌPiiduru mosmʌʌcasdʌrʌ oiditadai ʌgʌʌ baitʌcʌaacamigadʌ papaaligadʌ ʌjudidíu tuisiquigadʌrʌ ucami dai amaasi vaa dai daiva ʌsandaaru ʌʌmadu dai nʌijada aagai istumaasi iduñia ʌgai ʌSuusicʌdʌ. \p \v 59 Taidʌ ʌtʌtʌaanʌdamigadʌ ʌpapaali ʌʌmadu ʌpipiscali vʌʌscatai ʌvaamioma tʌtʌaanʌdamigadʌ uusi dadagʌcʌdʌ dudunucami ʌjudidíu gaagai ʌmo istumaasi istucʌdʌ gʌpiʌrʌ vuaajagi tomasi maitʌrvaavoi dai poduucai gatʌaañia agai muaaragai. \v 60 Dai vʌʌscʌrʌ maitʌʌ tomali ʌmo istumaasi istucʌdʌ gʌpiʌrʌ vuaajagi tomasi muidutai dada dai yaatagʌi. Dai cuugatʌrʌ dada gooca nʌijadami yaatavogami \v 61 daidʌ icaiti: \p ―Gocʌʌli icaiti: “Aanʌ istutuidi isdaitudagi ʌgʌʌ quiuupai dai vaica tasaicʌdʌ ʌpamu vañigidagi”, caiti gocʌʌli ―ascaiti gonʌijadami. \p \v 62 Amaasi ʌbaitʌcʌaacamigadʌ ʌpapaali judidíu cʌquiva daidʌ itʌtʌdai ʌSuusi: \p ―¿Maitapʌs gaaa noragida agai tomali ʌmo istumaasi? ¿Tumaasi goovai ismaacʌdʌ aagai goovai gʌvui? ―astʌtʌdai. \p \v 63 Taidʌ ʌSuusi maiñioocacai vii. Taidʌ ʌbaitʌcʌaacamigadʌ ʌpapaali judidíu itʌtʌdai: \p ―Aanʌ angʌaagidi pʌsaidʌ gʌraagidana Diuusi vuitapi ismaacʌdʌ tomastuigaco oidaga pʌsabai aapi ʌrʌCristo Diuusi maradʌ siʌʌpʌ cho ―astʌtʌdai. \p \v 64 Taidʌ ʌSuusi itʌtʌdai: \p ―Ʌjʌ Diuusi maradʌana poduucai isducatai aagai aapi. Dai aapimʌ giñtʌʌgimu aanʌ ismaacʌdʌ viaa ʌmo sʌʌlicami siDiuusi sʌʌlisa padʌrʌ daacamu aanʌ dai giñtʌʌgimu aapimʌ siʌʌscadʌ tʌvaagiaiñdʌrʌ imʌda aanʌ icomai saagida ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 65 Taidʌ ʌbaitʌcʌaacamigadʌ papaali judidíu saasarai gʌyuucusi. Aliʌ baamu ʌgai caʌcatai istumaasi aagai ʌSuusi. Daidʌ itʌtʌdai ʌbaitʌcʌaacami: \p ―Gocʌʌli poʌlidi isʌrDiuusi maradʌ di. Dai vui ñioocai Diuusi camaitʌgito aatʌmʌ vaamioma nʌijadami. Aapimʌ cacaʌ isducatai vui ñioocai goovai Diuusi. \v 66 ¿Tʌtuma duuna gocʌʌlicʌdʌ? ―astʌtʌdai. \p Tai ʌgai itʌtʌdai: \p ―Gʌpiʌrʌ caatʌcamiava goovai gatʌaañivurai muaaragai ―astʌtʌdai. \p \v 67 Daidʌ ʌoodami sisividimi ʌSuusi vuivasadʌ dai capiacarai. Dai aa vuivasana capiacarai. \v 68 Daidʌ itʌtʌdai: \p ―Aapi poʌlidi isDiuusi gʌmaa ʌmo sʌʌlicami. Maatʌñi toorʌ gʌʌgʌ ―astʌtʌdai. \s1 ――― \p \v 69 Vaidʌ ʌPiiduru maigovai tuisicana daacatadai tai ʌmo cusñiirugadʌ ʌbaitʌcʌaacamigadʌ ʌpapaali ami divia daidʌ itʌtʌdai ʌgai ʌPiiduru: \p ―Aapiapa ʌʌpʌ ʌʌmadu aimʌraiña ʌSuusi Galileeʌrʌ oidacami ―astʌtʌdai ʌcusñiiru. \p \v 70 Dʌmos ʌPiiduru yaatagi daidʌ itʌtʌdai: \p ―Maitan maatʌ aanʌ pʌsioorʌ aagai aapi ―astʌtʌdai. \p \v 71 ɅPiiduru cavuusaimi maigo quiidigamu, tai ʌʌpʌ ʌmai ʌgai vaa cusñiirugadʌ tʌʌ ʌPiiduru ʌʌpʌ daidʌ itʌtʌdai ismaacʌdʌ ami daraajatadai: \p ―Gocʌʌli ʌʌpʌ ʌʌmadu aimʌraiña ʌSuusi Nasareetʌrʌ oidacami ―astʌtʌdai ʌali tʌji. \p \v 72 Dʌmos ʌPiiduru ʌpamu yaatagi daidʌ itʌtʌdai: \p ―Maatʌ Diuusi ismaimaatʌ aanʌ gocʌʌli ―astʌtʌdai ʌPiiduru. \p \v 73 Dai laachicʌdʌ ʌgai ismaacʌdʌ ami daraajatadai abaana guuquiva ʌPiiduru daidʌ itʌtʌdai: \p ―Sʌʌlicʌdʌ aapiapʌ ʌrʌmoco ʌSuusi mamaatʌrdamigadʌ ʌʌpʌ. Asta ʌpamaasi ñioocai aapi ʌSuusi ―astʌtʌdai. \p \v 74 Vaidʌ ʌPiiduru galñaasi ñiooquimi daidʌ icaitimi: \p ―Maatʌ Diuusi nai aanʌ maimaatʌ gocʌʌli ―ascaiti. \p Tai aidʌ otoma cuujui ʌtacucu. \v 75 Taidʌ ʌPiiduru tʌgito istʌtʌdai ʌSuusi sai maiquiaa cuujuicai ʌtacucu ʌgai vaicojo itʌiya agaitadai sai maimaatʌ ʌSuusi. Daidʌ ʌPiiduru ii abiaadʌrʌ dai soigʌʌldacai sosua. \c 27 \s1 ――― \p \v 1 Dai mosmaasicai vʌʌsi ʌtʌtʌaanʌdamigadʌ ʌpapaali ʌʌmadu ʌpipiscali judidíu gʌnaatagi isducatai muaagi ʌSuusi. \v 2 Dai vulicami bʌʌcai ʌSuusi dai mʌʌ tʌʌgi ʌPilaato, ʌgai ʌrtʌaanʌdamigadʌ Judeeʌrʌ oidacami. \s1 ――― \p \v 3 Aidʌsidʌ ʌUudasi ismaacʌdʌ gatʌʌgi ʌSuusi tʌʌ mʌscamuaa agaitadai ʌSuusi aliʌ soigʌʌli dai ʌma duucai gʌtʌgito. Dai ʌpamu vuidacai vʌʌsi goʌmo coobai dan baivustaama piisu ʌbaitʌguucacamigadʌ papaali judiuíu ʌʌmadu ʌpipiscali. \v 4 Daidʌ itʌtʌdai: \p ―Aliʌ soimaasi idui aanʌ gatʌʌgidacai ʌmo cʌʌli maigʌpiʌrʌ caatʌcami mʌsai muaana ―astʌtʌdai ʌUudasi. \p Dʌmos ʌgai aa noragi daidʌ itʌtʌdai: \p ―¿Dai gomaasi tumaasi ʌrgʌrvʌʌtarʌ aatʌmʌ? Aapi ʌʌgi ʌrgʌduñi ―astʌtʌdai. \p \v 5 Taidʌ ʌUudasi ami ʌgʌʌ quiuupai ʌrana suuli ʌtumiñsi, dai ii dai gʌvuliji. \p \v 6 Taidʌ ʌbaitʌguucacami ʌpapaali ʌmpagi ʌtumiñsi daidʌ itʌtʌdai: \p ―Maibaiga isvʌʌnaida aatʌmʌ gogaa tumiñsi ismaacʌdʌ gʌoidi oodami Diuusi aa duiñdadʌ vʌʌtarʌ. Idi tumiñsi ʌrnamʌgadʌ ʌʌrai cascʌdʌ ―astʌtʌdai. \p \v 7 Dai aipaco gʌnaagi sai ʌgai tumiñsicʌdʌ savʌda agai ʌmo dʌvʌʌrai siaaco Aajatadami tʌʌgidu dai ami viaaca aagai siaaco yaasapadagi ismaacʌdʌ maitʌroidacami ami. \v 8 Dai Dʌvʌʌrai ʌʌrai tʌʌgidu asta sivi ucami. \v 9 Poduucai ʌpʌdui ismaacʌdʌ ʌʌquioma aagai Jeremiiasicaru Diuusi ñiooquituldiadamigadʌ daidʌ icaiti: “Ʌjudidíu tʌtʌaanʌdamigadʌ vuuquia agai goʌmo coobai dan baivʌstaama piisu plaata ismaacʌdʌ baiga duu dai aa namʌquida gocʌʌli ismaacʌdʌ gatʌʌgi gogʌmai cʌʌli. \v 10 Dai ʌgaicʌdʌ gasavʌli agai ʌdʌvʌʌrai ismaacʌdʌ Aajatadami tʌʌgidu, poduucai isduucai giñaagidi giñtʌaanʌdamiga”, ascaiti Jeramiiasicaru. \s1 ――― \p \v 11 Tai vaidacai ʌgai ʌSuusi ʌgʌʌ tʌaanʌdami vuitapi tai ʌgai tʌcacai daidʌ itʌtʌdai: \p ―¿Aapipʌsi ʌrraígadʌ judidíu? ―astʌtʌdai. \p Taidʌ ʌSuusi itʌtʌdai: \p ―Vaavuava, ʌjʌ ―astʌtʌdai. \p \v 12 Taidʌ ʌbaitʌguucacamigadʌ ʌpapaali ʌʌmadu ʌpipiscali gʌpiʌrʌ vuupai dʌmos ʌSuusi maiaa noragi tomali ʌmo ñiooqui. \v 13 Taidʌ ʌPilaato itʌtʌdai: \p ―¿Maitapʌs caʌ aapi vʌʌsi goovai mʌsmaacʌdʌ aagai gʌvui? ―astʌtʌdai. \p \v 14 Taidʌ ʌSuusi vʌʌscʌrʌ maiaa noragi tomali ʌmo istumaasi, dai poduucai ʌgʌʌ tʌaanʌdami maitʌʌ istumaasi gʌtʌgituagi. \s1 ――― \p \v 15 Vaidʌ ʌPilaato dadagitoiña ʌmo maisapicami aidʌ siaa duudagʌrʌ ʌʌgi poduucai gʌviidacatadai ʌgai isdadagitoldiadagi ʌoodami ʌʌgi ismaacʌdʌ ipʌliadagi ʌgai. \v 16 Vai ami maisacariʌrʌ cuupicatadai ʌmo cʌʌli Baraavási tʌʌgiducami ismaacʌdʌ tomasioorʌ cajiomacatadai. \v 17 Tai aidʌsi ʌoodami gʌnʌʌmpagi ʌPilaato tʌcacai daidʌ itʌtʌdai: \p ―¿Maacʌdʌ ipʌlidi aapimʌ isdagitua aanʌ Baraavási siʌSuusi ismaacʌdʌ Cristo aagai? ―astʌtʌdai. \p \v 18 Ʌgai maatʌcatadai ismoscoimudadʌ tadacatadai ʌbaitʌguucacamigadʌ ʌpapaali dai cascʌdʌ gatʌʌgi ʌSuusi. \p \v 19 ɅPilaato quiaa daacatadai ʌdudunucamiʌrʌ taidʌ ʌooñigadʌ ootosi ñiooqui daidʌ itʌtʌdai: \p ―Maitigʌvapasada aapi gocʌʌli cʌʌ tuigacami ʌʌmadu. Tuucarʌ tʌʌtʌquimi aanʌ ʌmo istumaasi soimasi ʌgai vʌʌtarʌ ―asducai ootosi ñiooqui Pilaato ooñigadʌ. \p \v 20 Dʌmos ʌbaitʌguucacamigadʌ ʌpapaali ʌʌmadu ʌpipiscali avʌnaqui ʌoodami sai baiyoma gataanʌna mʌsdagituagi Baraavási dai sai muaana ʌSuusi. \v 21 Taidʌ ʌgʌʌ tʌaanʌdami ʌpamu ñioo dai tʌcacai ʌoodami daidʌ itʌtʌdai: \p ―¿Maacʌdʌ goovai vʌgoocai siooma ipʌlidi aapimʌ isgʌndagitolda aanʌ? ―astʌtʌdai. \p Tai ʌgai aa noragi daidʌ itʌtʌdai: \p ―Baraavási ―astʌtʌdai. \p \v 22 Taidʌ ʌPilaato tʌcacai daidʌ itʌtʌdai: \p ―¿Dai goSuusi mʌismaacʌdʌ Cristo aagai ducatai iduuna aanʌ? ―astʌtʌdai. \p Tai vʌʌscatai aa noragi daidʌ itʌtʌdai: \p ―Siisañi curusiaba vai poduu muucuna ―astʌtʌdai. \p \v 23 Taidʌ ʌPilaato itʌtʌdai: \p ―¿Tumaasi soimaasi iducami goovio? ―astʌtʌdai. \p Tai ʌgai ʌpamu ijiña daidʌ itʌtʌdai: \p ―Siisañi curusiaba, vai poduu muucuna ―astʌtʌdai. \p \v 24 Aidʌsi ʌPilaato catʌʌ iscamaitistui ʌoodamicʌdʌ cavaamioma galcaititai ʌgai, dai gatai suudagi dai gʌico vʌʌsi ʌoodami vuitapi daidʌ itʌtʌdai: \p ―Aanʌ gia maitʌrgiñduñi gocʌʌlicʌdʌ. Goovai gia maitʌrgʌʌpiʌrʌ caatʌcami, goovai gia ʌʌgi aapimʌ ʌrgʌnaa duiñdaga ―astʌtʌdai ʌPilaato. \p \v 25 Tai vʌʌscatai ʌoodami aa noragi daidʌ itʌtʌdai: \p ―Aatʌmʌ ʌʌmadu gʌrmaamara tʌrgʌʌpiʌrʌ vʌʌtʌcamicagi ―astʌtʌdai. \p \v 26 Taidʌ ʌPilaato dagitoli Baraavási daidʌ ʌPilaato gatʌjai mʌsai gʌicarsana iquisanaicʌdʌ ʌSuusi dai tʌʌgi ʌoodami sai curusiaba siisana sai poduu muucuna. \p \v 27 Tai gooquiʌrʌ ʌgʌʌ tʌaanʌdami sandaarugadʌ vaidacai ʌSuusi gamu Pilaato quiidiamu dai vaí vʌʌsi ʌsandaaru dai ami siaaco cʌacatadai ʌSuusi vʌʌsi sicoli guuquiva. \v 28 Mʌtai uupasi yuucusidʌ ʌSuusi dai aadi aa yuucusi vʌpʌgicami sai ʌpʌa maascamu ʌmo raí, \v 29 dai moo daama daí ʌmo cooronai uuparaicʌdʌ duñisicami dai maa ʌmo tʌʌvʌli sʌʌlisa padʌrʌ noviʌrʌ. Daidʌ gʌntootonacʌdʌ guuquiva ʌSuusi vuidʌrʌ dai parunai daidʌ icaiti: \p ―Sivi gia tʌvʌpi oidacamu aapi raígadʌ ʌjudidíu ―ascaiti. \p \v 30 Dai sisividimi ʌʌpʌ dai bʌbʌyi tʌʌvʌli dai ʌgaicʌdʌ moodʌana gʌvai. \v 31 Dai canaato parunacai ʌpamu uupasi ʌyuucusi vʌpʌgicʌdʌ dai ʌpamu aadi ʌʌgi yuucusidʌ. Dai boodʌrʌ vaidacai dai mʌʌ siisa agai curusiaba sai poduu muucuna. \s1 ――― \p \v 32 Dai aidʌsi utudama iji ʌgai abiaadʌrʌ vuidʌrʌ aayi ʌmo cʌʌli Simuñi tʌʌgiducami Sireñiʌrʌ oidacami mʌtai aagidi sai bʌʌcaiña ʌgai ʌcurusigadʌ ʌSuusi. \p \v 33 Dai poduucai aayi mʌʌca siaaco Gólgota tʌʌgidu. Gólgota icaidaga moodʌ muuquiadʌ. \v 34 Dai ami oidi uuvasi varagadʌ vʌʌnagʌcami ʌmo doadigami aliʌ ʌʌcocami sai ʌgaicʌdʌ palʌpioma soimaa taatana. Taidʌ ʌSuusi mosdʌʌ dai camaitipʌli isiiyagi. \p \v 35 Dai casiisacai curusiaba dʌmos maiquiaa muu ʌgai tai gooquiʌrʌ nʌʌnʌitudai volao dai poduucai nʌida agai isioorai ajia agai yuucusidʌ ʌSuusi. Dai poduucai ʌpʌdui istumaasi aagai Diuusi ñiooquituldiadamigadʌ daidʌ icaiti: “Sai nʌʌnʌituda agai volao dai poduucai nʌida aagai isioorai ajiagi ʌyuucusidʌ”. \v 36 Dai ami daraajatai nuucada. \v 37 Dai curusiaba moo daama daí ʌmo oojai ismaacʌdʌ gatʌjai ʌPilaato dai aagai mʌstuisidʌ gatʌjai muaaragai daidʌ icaiti: “Idiava ʌrʌSuusi, raígadʌ judidíu”, ascaiti ʌoojai. \p \v 38 Dai abaana ʌSuusi siisisa gooca ʌʌsivogami ʌmoco sʌʌlisa padʌrʌ ʌmai curusiaba dai ʌgʌmai oogisa padʌrʌ ʌmai curusiaba. \v 39 Dai ismaacʌdʌ amui dʌgavusai galnaasi ñiooqui suuligidi ʌSuusi dai gidai gʌnmoomo, \v 40 daidʌ itʌtʌdai: \p ―Epa aapi pʌsmaacʌdʌ dadaitudai ʌgʌʌ quiuupaigadʌ ʌjudidíu dai vaica tasaicʌdʌ ivueeyi ʌpamu cʌʌgacʌrʌ igʌvuusaida aapi ʌʌgi. Siaapi ʌrDiuusi maradʌ tʌvañiñi bocurusiaiñdʌrʌ ―astʌtʌdai. \p \v 41 Poduucai ʌʌpʌ parunai ʌbaitʌguucacamigadʌ ʌpapaali ʌʌmadu ʌmamaatʌtuldiadami Diuusi sʌʌlicamigadʌ ʌʌmadu ʌfariseo ʌʌmadu ʌpipiscali dai aipaco gʌnaagidi daidʌ icaiti: \p \v 42 ―Cʌʌgacʌrʌ vuvaitu goovai aa dai goovai ʌʌgi gia maitistutuidi iscʌʌgacʌrʌ gʌvuusaidagi. Issʌʌlicʌdʌ ʌrvaavoi isʌgai ʌrgʌrraíga aatʌmʌ judidíu vai tʌvanʌna curusiaiñdʌrʌ tʌtai poduucai vaavoituda aatʌmʌ ʌʌpʌ. \v 43 Goovai povʌʌlidi siDiuusi nuucada. SiDiuusi sʌʌlicʌdʌ oigʌdai cʌʌgacʌrʌ vuusaidana tuduidʌ sivi. Gocaasi gʌraagidi goovai saidʌ ʌrDiuusi maradʌ ―ascaiti ʌgai. \p \v 44 Dai asta ʌʌʌsivogami ismaacʌdʌ cucurusiaba siisisapicatadai ami sonuana ʌSuusi galnaasi ñioocai ʌgai vui vʌʌsi. \s1 ――― \p \v 45 Dai dan duucu vʌʌsi oidigi tucapi vii vaic oora. \v 46 Dai aidʌ coi gʌʌsʌco gʌgʌrʌ iiña ʌSuusi daidʌ icaiti: \p ―Eloi, Eloi, lama sabactani ―ascaiti. Asmaacʌdʌ itʌiya ʌlidi giñDiuusiga, giñDiuusiga ¿tuipʌsi giñdagito? astʌiya ʌlidi. \p \v 47 Dai ʌʌmoco ismaacʌdʌ ami daraajatadai caʌ ispocaiti ʌgai daidʌ icaiti: \p ―Dañi vapaidi goovai ʌDiuusi ñiooquituldiadamigadʌ Eliiasi ―ascaiti. \p \v 48 Tai otoma ʌmaadutai mʌʌ dai bʌi ʌmo visiocoli dai vadʌitu uuvasi varagadʌ ʌʌcocamicʌdʌ dai ʌmo tootoicami cuugʌrʌ daí ʌvisiocoli dai miaadʌrʌ dadasdi ʌSuusi sai visiusuna. \v 49 Dʌmos aa itʌtʌdai: \p ―Tʌdagito sabai diviana Eliiasi dai cʌʌgacʌrʌ vuusaidana ―astʌtʌdai. \p \v 50 Taidʌ ʌSuusi gʌgʌrʌ iiña dai muu. \v 51 Vaidʌ ʌgʌʌ icusi ismaacʌdʌ ʌgʌʌ quiuupaigadʌrʌ judidíu sagiʌcatadai ʌpan ʌʌsi covocami ʌmo sueeyi dai ʌraana sʌʌli sarai tʌcavidʌrʌ abiaadʌrʌ mʌtana ucami. Dai dʌvʌʌrai gigivuli dai ojoodai taatapai. \v 52 Daidʌ gʌcuucupioco siaaco yaasapicatadai ʌcoidadʌ dai mui oodami ismaacʌdʌ vaavoitudaitadai Diuusi duduaca ʌcoidadʌ saagidaiñdʌrʌ. \v 53 Dai caduaacacai ʌpamu ʌSuusi coidadʌ saagidaiñdʌrʌ daidʌ ʌgaa vʌʌsi vuvaja coidadʌ saagidaiñdʌrʌ dai mʌʌ Jerusaleenʌrʌ vaapa tai mui oodami tʌʌ. \p \v 54 Tai amaasi ʌtʌaanʌdamigadʌ sandaaru ʌʌmadu ʌgaa ismaacʌdʌ nuucadacatadai ʌSuusi aidʌsi tʌʌ ʌgai isgigivuli dʌvʌʌrai dai tʌʌ vʌʌsi ismaacʌdʌ ʌpʌdui sʌʌlicʌdʌ duduaadimu, daidʌ icaiti: \p ―Baivaavoi idi cʌʌli sʌʌlicʌdʌ ʌrDiuusi maradʌcatadai ismaacʌdʌ tʌvai tʌvaagiaiñdʌrʌ ―ascaiti. \p \v 55 Dai ami guucacatadai mui ooqui mʌʌcasdʌrʌ nʌiditadai ʌʌpʌ ismaacʌdʌ Galileeaiñdʌrʌ oidatucuitadai ʌSuusi dai soicʌitadai. \v 56 Ʌgai saagida daraajatadai María Madaliña, dai María Jacovo dʌʌdʌ dai Osee dʌʌdʌ, dai Zevedeo maradʌ dʌʌdʌ. \s1 ――― \p \v 57 Dai caurui tai ami divia ʌmo cʌʌli gʌviidacami Osee tʌʌgiducami. Ʌgai ʌrArimateeʌrʌ oidacami, ʌgai ʌrvaavoitudadami ʌSuusi ʌʌpʌ. \v 58 Dai amaasi ʌgai nʌidamu ʌPilaato dai taí ʌSuusi tuucugadʌ. Taidʌ ʌPilaato gatʌjai mʌsai tʌʌgidana. \v 59 Dai tʌvañdacai ʌSuusi ami curusiaiñdʌrʌ dai ʌmo icusi maitucuracamiʌrʌ biisa. \v 60 Daidʌ ʌOsee casi gatʌjaitadai coocodagai ʌmo vavuana mʌsai ami yaasana siʌʌscadʌ muquiagi ʌgai dʌmos ʌSuusi ami tʌʌ ʌgai. Dai cacuupacai ʌquitaagiña ʌmo gʌʌ odaicʌdʌ daivunu ii. \v 61 Vai ami daacatadai ʌMaría Madaliña ʌʌmadu ʌgʌmai María siaaco yaasapicatadai ʌSuusi sonuana. \s1 ――― \p \v 62 Aidʌ ʌrʌtasaicatadai istuigaco baivuaadana ʌgai vʌʌsi dai siaadiqui ʌribʌstaragaicatadai istuigaco maitistuma vuaadana ʌgai. Dai siaadiqui ʌbaitʌguucacamigadʌ ʌpapaali judidíu, ʌʌmadu ʌfariseo mʌʌ nʌidamu ʌPilaato \v 63 daidʌ itʌtʌdai: \p ―Tʌgito aatʌmʌ ʌyaatavogami Suusi aidʌsi quiaa oidacatadai ʌgai iscaititadai sai vaica tasaicʌdʌ duaaca agaitadai ʌgai coidadʌ saagidaiñdʌrʌ. \v 64 Cascʌdʌ gatʌaañiñi mʌsai cʌʌga nuucadacana mʌʌca siaaco yaasapi ʌSuusi vaica tasai uucami vai poduucai maidadana ʌSuusi mamaatʌrdamigadʌ tucarʌ vai maibʌʌna ʌtuucugadʌ vai gooquiʌrʌ maipocaitiada ʌgai iscaduaaca. Dai poduucai ʌgooquiʌrdadʌ yaatagi vaamioma maicʌʌgaducagi siʌtuucamidʌrʌ ―astʌtʌdai. \p \v 65 Daidʌ ʌPilaato itʌtʌdai: \p ―Moguuca giñsandaaruga. Vaidacai aapimʌ dai mʌʌca siaaco cayaasa ʌSuusi cʌʌ bai duñia isistutuidi di vai poduucai maibʌʌna ʌmuuquiadʌ ―astʌtʌdai ʌPilaato. \p \v 66 Dai iji dai mʌʌ cʌʌga baidui siaaco yaasapicatadai ʌSuusi dai seeracʌdʌ bidasa dai ami seeraba daí ʌseeyogadʌ ʌgʌʌ baitʌcʌaacamigadʌ ʌromamano. Vai ami daraajatadai ʌsandaaru ʌʌpʌ. \c 28 \s1 ――― \p \v 1 Dai cadaivunucai ʌibʌstaragai tasʌrʌ dai camaasimi oidigi tumiñoco daidʌ ʌMaría Madaliña ʌʌmadu ʌgʌmai María iji mʌʌca siaaco yaasapicatadai ʌSuusi. \v 2 Tai todian duucai gigivuli dʌvʌʌrai, ʌmo Diuusi tʌaañicarudʌ tʌvai tʌvaagiaiñdʌrʌ cascʌdʌ. Dai aʌcai mʌʌca siaaco yaasapicatadai ʌSuusi maigovai daitu ʌodai istucʌdʌ cuupicatadai ʌgai dai daama daiva ʌodai. \v 3 Dadadacʌi ʌgai ʌpan duucai pʌpʌdocʌdami dai yuucusidʌ ʌpan ʌʌsi tootuaja cʌvai. \v 4 Mostʌʌgacai ʌsandaaru ʌDiuusi tʌaañicarudʌ giigivuli duduaadimucai dai camoscoidadʌ duucai vii. \v 5 Dai amaasi ʌDiuusi tʌaañicarudʌ itʌtʌdai ʌooqui: \p ―Maitavʌr duduaadicuda. Aanʌ cʌʌga maatʌ isgaagai aapimʌ ʌSuusi ismaacʌdʌ curusiaba gʌsiisatu. \v 6 Dai ʌgai maitiipu tami casiat duaaca isduucai aagaitadai ʌgai. Baigovai avʌr iimi dai ñʌida siaaco caatʌcatadai ʌgai. \v 7 Iimʌdavurai otoma dai mʌʌ aagida ʌmamaatʌrdamigadʌ iscaduaaca ʌgai coidadʌ saagidaiñdʌrʌ dai sivi imia agai ʌgai gʌnbaitʌqui Galileeamu dai ami tʌʌgimu aapimʌ. Goovai ʌrvʌʌsi ismaacʌdʌ gʌnaagida iñagai aanʌ ―astʌtʌdai. \p \v 8 Taidʌ ʌooqui otoma iji abiaadʌrʌ baigʌnʌliatugai dai duduaadimutugai. Dai voopoigi dai mʌʌ gʌraagida agai aatʌmʌ mamaatʌrdamigadʌ ʌSuusi vʌʌsi istumaasi aagidi ʌDiuusi tʌaañicarudʌ. \v 9 Dai aidʌsi voopoigitadai ʌgai tai vuidʌrʌ aayi ʌSuusi dai viaatuli. Tai ʌgai abaana gʌntootonacʌdʌ guuquiva ʌSuusi dai siaa duutuli dai taata ʌʌcasodʌ. \v 10 Tai ʌgai itʌtʌdai: \p ―Maitavʌr duduaadicuda. Iimivurai dai mʌʌ aagida giñaaduñi vai iimʌna Galileeamu dai ami giñtʌʌgimu ʌgai ―astʌtʌdai. \s1 ――― \p \v 11 Aidʌsi ʌooqui gamu iimʌitadai taidʌ ʌsandaaru chiʌʌqui caayamu iji dai aagidi ʌbaitʌguucacamigadʌ ʌpapaligadʌ ʌjudidíu vʌʌsi istumaasi ʌpʌdui. \v 12 Taidʌ ʌbaitʌguucacamigadʌ iji dai mʌʌ aatagi ʌgai ʌpipiscali ʌʌmadu dai nʌida aagai isducatai iduñiagi. Dai gooquiʌrʌ aa namʌqui ʌgai mui tumiñsi ʌsandaaru \v 13 daidʌ itʌtʌdai: \p ―Aagidavurai aapimʌ situcarʌ coocosʌcatadai aapimʌ sai dada ʌSuusi mamaatʌrdamigadʌ dai bʌʌcai ʌtuucugadʌ ʌSuusi. \v 14 Isʌgʌʌ tʌaanʌdami maatia goovai aatʌmʌ atʌbai duñiagi ʌgai ʌʌmadu cascʌdʌ maitʌsiʌnduñia ʌgai ―astʌtʌdai. \p \v 15 Taidʌ ʌsandaaru vui ʌtumiñsi dai iji dai mʌʌ aagidi istumaasi aagidi ʌgai. Dai poduucai aagai ʌjudidíu asta sivi ucami. \s1 ――― \p \v 16 Dai poduucai iji aatʌmʌ baivustaama dan ʌmoco mamaatʌrdamigadʌ ʌSuusi gamu Galileeamu ʌmo quiidiamu siaaco aagai ʌSuusi. \v 17 Dai aidʌsi tʌʌ aatʌmʌ ʌSuusi siaa duutuli dʌmos ʌʌmoco gʌraaduñi maicʌʌga vaavoitudaitadai. \v 18 Taidʌ ʌSuusi abaana cʌquiva aatʌmʌ dai povʌrtʌtʌdai: \p ―Aanʌ via ʌmo sʌʌlicami dai vaamioma gatʌaanʌi tʌvaagiʌrʌ dai tami oidigʌrʌ. \v 19 Iimʌdavurai aapimʌ dai aagida oodami vʌʌsi oidigʌrʌ oidacami sai aliʌsi gʌaagai isvaavoitudai iñsaanʌ ʌrʌcʌʌgacʌrʌ vuviadami dai poduucai ʌrgiñmamaatʌrdamicagi. Ismaacʌdʌ vaavoitudai ʌgai gia vapaconavurai Diuusi gʌrooga guvucadadʌcʌdʌ dai giñguvucadagacʌdʌ, aanʌ ʌrDiuusi maradʌ, dai Diuusi Ibʌadʌ guvucadadʌcʌdʌ vai poduucai maatiagi aa iscavaavoitudai ʌgai. \v 20 Dai maatʌtuldavurai sai ʌʌgidiña vʌʌsi istumaasi gʌnaagidi aanʌ. Maatʌcavurai aapimʌ iñsaanʌ gʌnʌʌmadu daaca iñagai vʌʌs tasai ugitʌcai oidigi ucami ―gʌrtʌtʌdai ʌSuusi. \p Mosʌcaasi.