\id LUK \h RUUCASI \toc1 Ruucasi ooja istumaasi ivuaadana Suusi Cristo aimʌraitai oidi daama \toc2 RUUCASI \toc3 Lc. \mt1 Ruucasi ooja istumaasi ivuaadana Suusi Cristo aimʌraitai oidi daama \c 1 \p \v 1 Giñaduñi Teoopilo ʌmo istumaasi gʌoojidi aanʌ. Mui oodami caooja isducatai ʌpʌdui aatʌmʌ gʌrsaagida. \v 2 Ʌgai ooja ismaacʌdʌ aagidi aa ismaacʌdʌ ʌrnʌijadami. Ʌgai nʌidi isducatai ʌpʌdui tucamʌrʌ abiaadʌrʌ, dai ʌgai vaa ʌrgamamaatʌtuldiadamicatadai Diuusi ñiooquidʌ. \v 3 Aanʌ ʌʌpʌ cʌʌga giñtaatacai gatʌcacai isducatai ʌpʌdui tucamidʌrʌ abiaadʌrʌ, dai cʌʌgadu ʌlidi aanʌ isgʌoojidagi vʌʌsi gomaasi, \v 4 pai cʌʌga maatʌca aapi ismaacʌdʌ ʌrvaavoi dai sai maisiu vʌʌsi mʌsmaacʌdʌ gʌaagidiña ʌrvaavoi. \s1 ――― \p \v 5 Aidʌsidʌ ʌEroodʌsi ʌrgʌʌ tʌaanʌdamicatadai Judeeʌrʌ, vai ami oidacatadai ʌmo paali Zacaría tʌʌgiducami, daidʌ ʌraduñdʌcatadai ʌAviaasicaru. Daidʌ ʌooñigadʌ ʌZacaría Elisabeeta tʌʌgidu, dai vʌgoocatai ʌraaduñdʌ ʌpaali Aaróñicaru. \v 6 Dai vʌgoocatai aliʌ cʌʌ tuutuiga Diuusi vui, dai cʌʌga ʌʌgidiña daidʌ ivuaadana istumaasi Diuusi ipʌlidi, dai poduucai tomali ʌmaadutai maigʌpiʌrʌ vuupaiña tomali ʌmo istumaasicʌdʌ. \v 7 Dʌmos maimaamaracatadai ʌgai, ʌElisabeeta maitistutuiditadai ismaamatadagi cascʌdʌ. Casi ʌroocodamicatadai ʌgai daidʌ ʌcʌʌli casi ʌrcʌliodamicatadai. \p \v 8 Dai ʌmo imidagai aʌʌcatadai ʌZacaría ʌʌmadu ʌaaduñdʌ isiduñiagi gʌnaa duiñdaga ʌgʌʌ quiuupaigadʌrʌ ʌjudidíu. Diuusi pipiooñigadʌ ʌgai. \v 9 Dai tʌcavi daitu ʌmo tumiñsi ʌʌgi poduucai gʌviidacatadai ʌpapaali dai nʌida agai soorʌ vaacʌna ʌgʌʌ quiuupaigadʌrʌ ʌjudidíu siaaco siaa duutudai Diuusi dai mʌidana ʌcuubimidali. Taidʌ ʌZacaría aayi isvaquiagi ʌgʌʌ quiuupiʌrʌ dai mʌidagi ʌcuubimidali. \v 10 Dai aidʌsi mʌmʌiditadai ʌZacaría ʌcuubimidali vʌʌscatai ʌgaa quidigaiñdʌrʌ guucacatai gamamadai. \v 11 Tai todian duucai tʌʌ ʌZacaría ʌmo Diuusi tʌaañicarudʌ vai bo cʌaacatadai sʌʌlisia padʌrʌ siaaco gʌmʌmʌidi cuubimidali. \v 12 Dai aidʌsi ʌZacaría tʌʌ ʌDiuusi tʌaañicarudʌ maitʌʌ isducatai gʌduñiagi dai aliʌ duaadimu. \v 13 Dʌmos ʌDiuusi tʌaañicarudʌ itʌtʌdai: \p ―Zacaría, maitiduaadicuda cacaʌ Diuusi ismaacʌdʌ taanʌi aapi daanʌitai cascʌdʌ gʌooñiga maraata agai ʌmo ali gʌʌli vʌrai Vuaana tʌʌtʌi gʌnmara. \v 14 Dai baigʌnʌliadamu aapimʌ dai muidutai ʌʌpʌ diviacai ʌali oodami, \v 15 Diuusi tʌaanʌdami duucai nʌijada agai ʌgai cascʌdʌ. Dai ʌgai gia maitayʌʌda agai uuvasi varagadʌ tomali ʌma maasi ismaacʌdʌ navamudaga dai maiquiaa vuusaicai ʌgai aidʌ abiaadʌrʌ Diuusi Ibʌadʌ ʌʌmadu daacamu. \v 16 Dai ʌgai vaa aagida agai ʌjudidíu sai cʌʌga vaavoitudaiña Diuusi ʌpan duucai ʌʌqui aaduñdʌcardu dai muidutai ʌma duucai gʌntʌtʌgitomu dai camaisoimaasi ivuaadamu dai vaavoitudamu Diuusi. \v 17 Dai ʌgai ismaacʌdʌ ʌrVuaanaca agai ʌʌpʌga imimu ʌgai isʌtʌaanʌdami dai Diuusi Ibʌadʌ ʌʌmadu daacamu sipoduucai viaacamu ʌgai guvucadagai ʌpan duucai ʌDiuusi ñiooquituldiadamigadʌ Eliiasicaru dai aagidamu ʌgai vʌʌsi oodami dʌʌdʌdʌ sai ʌpamu oigʌdaiña gʌnmaamara dai ʌgai ismaacʌdʌ soimaasi ivueeyi sai ʌma duucai gʌntʌtʌgitona Diuusi vuitapi ʌpan duucai aa ismaacʌdʌ vaavoitudai Diuusi. Dai poduucai cabai gʌnducamu ʌoodami iibʌadʌ siʌʌscadʌ diviagi ʌtʌaanʌdami Cristo ―astʌtʌdai ʌDiuusi tʌaañicarudʌ ʌZacaría. \p \v 18 Amaasi ʌZacaría tʌcacai ʌDiuusi tʌaañicarudʌ daidʌ itʌtʌdai: \p ―Isducatai maatʌna aanʌ siʌrvaavoi ismaacʌdʌ giñaagidi aapi casi ʌrcʌcʌʌliocoidadʌ aatʌmʌ vʌgoocatai di ―astʌtʌdai ʌZacaría. \p \v 19 Taidʌ ʌDiuusi tʌaañicarudʌ aa noragi daidʌ itʌtʌdai: \p ―Aanʌ anʌrGavriel daidʌ ʌrootosadʌ Diuusi. Ʌgai giñootoi ansaidʌ gʌaagidana goñiooqui ismaacʌdʌ casi gʌaagidi aanʌ. \v 20 Dʌmos maivaavoitu aapi ismaacʌdʌ gʌaagidi aanʌ cascʌdʌ muudutumu aapi dai maiñiooquimu asta siʌʌscadʌ divia gʌmara. Idi gia povʌduñia agai ismaacʌdʌ gʌaagidi aanʌ siʌʌscadʌ Diuusi ipʌliadagi ―astʌtʌdai Gabriel. \p \v 21 Vaidʌ ʌoodami quiidigamadʌrʌ guucacatai nʌnʌra ʌZacaría dai maitʌtʌʌgaitadai isgʌnʌldagi maiootoma vuusaicai ʌZacaría ʌgʌʌ quiuupaigadʌaiñdʌrʌ judidíu. \v 22 Aidʌsi vuusai ʌZacaría maitistui isñiooquiadagi ʌoodami ismaacʌdʌ quiidigana guucacatadai. Dai poduucai maí ʌgai istʌʌ ʌgai ʌmo istumaasi ʌgʌʌ quiuupaigadʌrʌ judidíu dai cascʌdʌ muudutu. Dai seeñacʌdʌ ñiooquidi. \p \v 23 Aidʌsi caaitu ʌZacaría siʌʌqui tasai gaaata duñia agaitadai ʌgʌʌ quiuupiʌrʌ, nora gʌquiiyamu. \v 24 Dai bo chiʌʌqui tasaicʌdʌ tʌʌ Elisabeeta ʌmo ali siʌʌñi. Dai taama masaadai maivuusai ʌgai gʌquiiyaiñdʌrʌ. Dai poduucai gʌtʌgito ʌgai: \v 25 “Ʌʌgi poduucai giñduñi Diuusi dai sivi maraatamu aanʌ sicamaitiñcʌʌdadamu oodami”, asʌʌlidi Elisabeeta. \s1 ――― \p \v 26 Dai bo naadami masaadaicʌdʌ Diuusi ootoi ʌGavriel Nasareetamu Galilea dʌvʌʌriʌrʌ, \v 27 sai aagidana ʌmo ñiooqui ʌmo ali tʌji María tʌʌgiducami. Nasareetʌrʌ oidacatadai ʌmo cʌʌli Osee tʌʌgiducami dai ʌgai ʌrcajiudadʌ Davicaru. Casi ʌrgʌncuucunacamicatadai ʌgai dʌmos maiquiaa ʌmapai oidacatadai. \v 28 Aidʌsi aayi ʌGavriel mʌʌca siaaco daacatadai María itʌtʌdai: \p ―Baiga, Diuusi cʌʌgacʌrʌ gʌnʌidi dai vʌʌscʌrʌ gʌʌmadu daja, Diuusi vaamioma cʌʌgacʌrʌ gʌnʌidi aapi istomasmaascʌdʌ ooqui ―astʌtʌdai ʌGavriel. \p \v 29 Aidʌsi tʌʌ María ʌGavriel dai caí istumaasi aagidi ʌgai maitʌʌ isducatai gʌtʌgituagi. “Tuisi povai iñtʌtʌdai goovai sai Diuusi cʌʌgacʌrʌ giñnʌidi”, asʌʌlidi ʌMaría. \p \v 30 Tai amaasi itʌtʌdai ʌgai: \p ―María maitiduaadicuda, Diuusi cʌʌgacʌrʌ gʌnʌidi. \v 31 Aapi María maraatamu ʌmo ali gʌʌli dai Suusi tʌʌtʌmu aapi. \v 32 Dai siaa duutuadamu muidutai ʌSuusi. Dai pocaitiadamu gooviava ʌrDiuusi maradʌ ʌvaamioma gʌʌ baitʌcʌaacami. Dai Diuusi maaquimu ʌSuusi sʌʌlicamigadʌ gʌaduñi Davicaru. \v 33 Dai vʌʌscʌrʌ tʌaanʌdamu ʌgai ʌjudidíu. Dai tomali ʌmo imidagai maiugitimu ʌgai sʌʌlicamigadʌ ―astʌtʌdai Gavriel. \p \v 34 Tai amaasi ʌMaría tʌcacai ʌGavriel: \p ―¿Ducatai ʌpʌduñia agai goovai ismaacʌdʌ giñaagidi aapi? Maiquiaa ʌrvʌʌnacami aanʌ cʌʌli di ―astʌtʌdai María. \p \v 35 Tai aa noragi Gavriel daidʌ itʌtʌdai: \p ―Tʌvaañimu Diuusi Ibʌadʌ dai gʌʌmadu daacamu. Ʌgai sʌʌlicʌdʌ viaa guvucadagai. Cascʌdʌ siʌʌscadʌ vuusiagi ʌali gʌʌli ismaacʌdʌ Suusi tʌʌgiduca agai, pocaitiadamu oodami: “Gooviava ʌrDiuusi maradʌ ismaacʌdʌ tomali ʌmo imidagai maisoimaasi ivueeyi”. \v 36 Dañi gʌaduñi Elisabeeta maraata agai ʌmo ali gʌʌli casi ʌrooquimudadʌcatai ismaacʌdʌ pocaidacatadai sai maitistutuiditadai ismaamatagi vai sivi caviaa naadami masaadai istʌʌ ʌmo ali siʌʌñi. \v 37 Diuusi ivueeyi ʌʌgi istumaasi iduñia ʌliada ―astʌtʌdai Gavriel. \p \v 38 Taidʌ María itʌtʌdai: \p ―Aanʌ iduuñimu ʌʌgi istumaasi giñaagidagi Diuusi. Vai Diuusi iduuna aanʌcʌdʌ pʌstumaasi giñaagidi ―astʌtʌdai María. \p Bodʌrʌ daivunu ii Gabriel. \s1 ――― \p \v 39 Dai bo chiʌʌqui tasaicʌdʌ cavami ii María gaamu ucoidigamu ʌmo ali quiiyamu Judeea dʌvʌʌriʌrʌ. \v 40 Dai Zacaría quiidiʌrʌ vaa dai viaatuli Elisabeeta. \v 41 Aidʌsi María viaatuli Elisabeeta maatʌ taata ʌElisabeeta isoiñi maradʌ ʌraana. Dai aidʌ Diuusi Ibʌadʌ divia dai ʌʌmadu daaca agai. \v 42 Amaasi gʌgʌrʌ ñioo Elisabeeta dai potʌtʌdai: \p ―Diuusi vaamioma cʌʌgacʌrʌ gʌnʌidi aapi istomasmaascʌdʌ ooqui. Dai cʌʌgacʌrʌ nʌidi Diuusi gʌmara ʌʌpʌ. \v 43 Noorʌ aanʌ sidiviacai giñdiviji cʌʌgacʌrʌ giñvuviaadamiga dʌʌdʌ. \v 44 Mosiñviaatuli aapi antai otoma maatʌ taata aanʌ isoiñi giñmara giñʌraana baigʌʌldacai. \v 45 Aliʌ baigʌʌlidi aapi vaavoitudacai siʌpʌduñia agai ʌgai ismaacʌdʌ gʌaagidi Diuusi tʌaañicarudʌ ―astʌtʌdai Elisabeeta. \p \v 46 Amaasi icaiti María: \q1 Aliʌ siaa duutudai aanʌ Diuusi. \q1 \v 47 Dai aliʌ baigiñʌlidi aanʌ Diuusicʌdʌ ismaacʌdʌ cʌʌgacʌrʌ giñvusasdi. \q1 \v 48 Aanʌ ʌrsoitigami vai Diuusi vʌʌscʌrʌ cʌʌgacʌrʌ giñnʌidi. \q1 Dai sivi abiaadʌrʌ baitʌacoga vʌʌsi ʌoodami aduucai giñiimʌdamu “Ismaacʌdʌ Diuusi cʌʌgacʌrʌ nʌidi”. \q1 \v 49 Ʌgai ismaacʌdʌ sʌʌlicʌdʌ viaa guvucadagai idui mui naana maasi gʌgʌrducami aanʌ giñvʌʌtarʌ. \q1 Sʌʌlicʌdʌ tomali ʌmo imidagai maisoimaasi ivueeyi ʌgai. \q1 \v 50 Diuusi vʌʌscʌrʌ soigʌʌlidi vʌʌscataicʌdʌ ismaacʌdʌ siaa duutudai ʌgai. \q1 \v 51 Mui naana maasi gʌgʌrducami ivueeyi Diuusi gʌtʌgitoidacʌdʌ. \q1 Diuusi aliʌ siaa ʌʌratudai ʌgai ismaacʌdʌ gʌgʌrducʌdʌ gʌnʌlidi. \q1 \v 52 Diuusi camaitipʌli siʌrtʌtʌaanʌdamicagi ʌgai ismaacʌdʌ vaamioma gatʌaanʌi, dai cascʌdʌ maa ʌsʌʌlicamigadʌ ʌsoituutuigami. \q1 \v 53 Dai ʌsoituutuigami ismaacʌdʌ biuugicoñicatadai Diuusi maa mui naana maasi istuucʌdʌ tataasconʌca ʌgai. \q1 Daidʌ ʌriricu soituutuigamiʌrʌ viaa. \q1 \v 54 Diuusi cʌʌga nuucada ʌjudidíu ʌgai ʌrpipiooñigadʌ dai Diuusi aliʌ soigʌʌlidi ʌgaicʌdʌ cascʌdʌ. \q1 \v 55 Vʌʌsi gomaasi idui ʌgai poduucai bai duí ʌgai Avraañicaru dai ʌaaduñdʌ ʌʌmadu cascʌdʌ. \q1 Dai goñiooqui ismaacʌdʌ bai duí ʌgai ʌrtomastuigaco vʌʌtarʌ. \m Ascaiti María. \p \v 56 Daidʌ María vaica masaadai daja Zacaría quiidiʌrʌ daida ʌpamu nora gʌquiiyamu. \s1 ――― \p \v 57 Dai caaayi istuigaco maraata agai Elisabeeta dai marai ʌmo ali gʌʌli. \v 58 Aidʌsi marai ʌgai ʌaaduñdʌ ismaacʌdʌ miaanioma oidacatadai iji dai mʌʌ dadiji dai nʌnʌidi dai poduucai camaí ʌgai isDiuusi sʌʌlicʌdʌ cʌʌga tuiga Elisabeeta vuí. Dai baigʌnʌʌli vʌʌscatai. \v 59 Dai bo mamacova tasaicʌdʌ ʌpamu iji ʌgai dai mʌʌ iquitʌ tuucugadʌ ʌali gʌʌli dai ʌaaduñdʌ Zacaría tʌʌtʌa agaitadai potʌʌgidu ʌoogadʌ cascʌdʌ. \v 60 Taidʌ ʌdʌʌdʌ itʌtʌdai: \p ―Cho, Vuaana tʌʌtʌmu aatʌmʌ ―astʌtʌdai. \p \v 61 Taidʌ itʌtʌdai ʌaaduñdʌ: \p ―Tomali ʌmoco gʌaaduñi maipotʌʌgidu di ―astʌtʌdai. \p \v 62 Daidʌ ʌaaduñdʌ seeñamagi Zacaría maatʌca ʌliditai istʌʌgiduca agai ʌgai. \v 63 Taidʌ ʌZacaría seeñacʌdʌ taí gʌaaduñi ʌmo istumaasi istuucʌdʌ oojagi dai poduucai ooja: “Vuaana tʌʌgiducamu goovai”, asduucai ooja ʌgai. Tai camaitʌʌ ʌaaduñdʌ isducatai gʌntʌtʌgituagi tʌʌgacai ismaacʌdʌ ooja ʌZacaría. \v 64 Aidʌsi quiaa nʌnʌidi ʌaaduñdʌ ismaacʌdʌ ooja ʌZacaría taidʌ ʌZacaría ʌpamu ñioo dai sʌʌlicʌdʌ cʌʌga siaa duutuli Diuusi. \v 65 Taidʌ ʌaaduñdʌ sʌʌlicʌdʌ duduaadimu ʌpamu ñioocacai ʌZacaría, vai vʌʌsi ucoidigana Judeeʌrʌ vʌʌsi aipacoga gʌnaagidi ʌoodami isducatai ʌpʌdui ami Judeeʌrʌ. \v 66 Vʌʌsi ismaacʌdʌ caí isducatai ʌpʌdui naana maasi gʌntʌtʌgitoi dai aipaco gʌntʌcacai daidʌ icaiti: \p ―¿Sioor maatʌ istumaasicamu goovai? Sʌʌlicʌdʌ Diuusi cʌʌgacʌrʌ nʌidi goovai ―ascaiti ʌoodami. \s1 ――― \p \v 67 Dai Diuusi Ibʌadʌ divia dai ʌʌmadu daja Zacaría ʌVuaana oogadʌ. Aidʌ ʌZacaría aagidi ʌgaa oodami istʌtʌdai Diuusi Ibʌadʌ ʌZacaría dai potʌtʌdai: \q1 \v 68 Diuusi cadivia gʌrʌʌmadu dai casi cʌʌgacʌrʌ gʌrvuvaitu cascʌdʌ aliʌ siaa duutudai aanʌ Diuusi. \q1 Aatʌmʌ ʌrjudidíu Diuusi maamaradʌ cascʌdʌ. \q1 \v 69 Diuusi gʌrootosi ʌmo cʌʌgacʌrʌ gʌrvuviaadamiga ismaacʌdʌ sʌʌlicʌdʌ viaa guvucadagai. \q1 Dai ʌgai ʌrcajiudadʌ Davicaru ismaacʌdʌ cʌʌga ʌʌgiditadai Diuusi. \q1 \v 70 Poduucai ʌʌqui utu oidigʌrʌ idui Diuusi gʌaatagi gʌñiñiooquituldiadamiga ʌʌmadu. \q1 \v 71 Tai ʌgai aagidi gʌraaduñicaru iscʌʌgacʌrʌ gʌrvuvaida agai Diuusi. \q1 Dai maidagito agai issoigʌrvuaada agai gʌrsasaayu dai vʌʌsi ismaacʌdʌ maitʌroigʌdai. \q1 \v 72 Dai sai Diuusi soigʌʌliada agaitadai gʌraaduñicarucʌdʌ. \q1 Dai sai maiugu tʌgitoca agai Diuusi gʌaatagi ismaacʌdʌ idui tucamʌrʌ. \q1 \v 73 Goovai ʌrgoaatagi cʌʌgaducʌdʌ ismaacʌdʌ aagidi Diuusi gʌraduñi Avraañicaru dai pocaiti sai sʌʌlicʌdʌ ʌrvaavoi. \q1 \v 74 Dai sai Diuusi gʌrsoiña agai sai maisoimaasi gʌrtaatamituldiña gʌrsasaayu. \q1 Dai tʌsai siaa duutudaiña aatʌmʌ Diuusi maiduduaadicuitai. \q1 \v 75 Dai cʌʌ vuaadatai Diuusi vui. \q1 Dai cʌʌga ʌʌgiditai aatʌmʌ Diuusi siʌʌsi uucami oidacagi aatʌmʌ amaasi uucami. \q1 \v 76 Dai aapi giñmara poduucai gʌiimʌdamu oodami Diuusi ʌbaitʌcʌaacami ñiooquituldiadamigadʌ. \q1 Aapi baitʌqui imia agai ʌtʌaanʌdami dai mʌʌ aagida agai oodami sai bai gʌnduucana dai siʌʌscadʌ mʌʌ diviagi ʌtʌaanʌdami sai cʌʌgacʌrʌ miaadʌgidana. \q1 \v 77 Dai maatʌtulda agai aapi oodami sai Diuusi ʌgai dai cʌʌgacʌrʌ gʌrvuvaidi. \q1 Dai gʌroigʌldi vʌʌsi gʌrsoimaascamiga. \q1 \v 78 Diuusi gʌrooga sʌʌlicʌdʌ gʌroigʌdai dai soigʌʌlidi aatʌmʌcʌdʌ cascʌdʌ gʌrootosi gʌmara tʌvaagiaiñdʌrʌ. \q1 \v 79 Sai gʌraagidana isducatai Diuusi soicʌi oodami sai cʌʌga gʌntʌtʌgitocana tʌsai vaavoitudacai maiiimʌna Diaavora ʌʌmadu. \q1 Cascʌdʌ povueeyi Diuusi tʌsai ʌʌmadu ajioopaiña. \m Ascaiti Zacaría. \p \v 80 Dai gʌʌlimi ʌali gʌʌli dai vʌʌs tasai vaamioma bʌʌjimi gʌtʌgitoidaga. Dai aidʌsi cagʌʌ ʌgai oidigana oidatu asta aidʌsi gʌaagacai aagidi ʌgai Diuusi ñiooquidʌ ʌjudidíu. Dai mʌʌ diviacai aagidi ʌgai ismaacʌdʌ aagidi Diuusi isaagida ʌgai. \c 2 \s1 ――― \p \v 1 Aidʌsi vuusai Vuaana aidʌ Augusto ʌrgʌʌ baitʌcʌaacamicatadai Roomʌrʌ. Dai ʌgai tʌjai gʌsonʌrʌ guucacamiga sai ʌʌcaldana ʌoodami dai oojana istʌʌtʌgidu. \v 2 Aidʌ ʌrtucamidʌrʌcatadai mʌsiʌcalda agai vʌʌsi ʌoodami oidi daama oidacami. Aidʌmʌsi ʌcali ʌoodami aidʌ ʌSireñio ʌrcaigicatadai Siriana. \v 3 Mʌtai tʌjai ʌoodami sai iimʌna siaaco vuvaaja mʌsai ʌcaldana. \v 4 Cascʌdʌ ii ʌOsee Nasareetaiñdʌrʌ Galilea dʌvʌʌriaiñdʌrʌ Beleenamu Judeea dʌvʌʌriʌrʌ. Davicaru ʌrBeleenʌrʌ vuusaicami dai ʌOsee ʌrcajiudadʌ Davicaru cascʌdʌ ii ʌgai Beleenamu mʌsai ʌcaldana. \v 5 Dai ʌOsee vaidacai María Beleenamu. Casi ʌrgʌncuucunacamicatadai ʌgai dʌmos maiquiaa ʌmapai oidacatadai. Dai María cayoga dueeyitadai. \v 6-7 Aidʌsi aayi ʌgai Beleenʌrʌ camaitiipucatadai siaaco gʌnuuliña ʌgai cascʌdʌ caapayu quiidiʌrʌ gʌnuuli ʌgai. Dai aidʌsi quiaa mʌʌca daraajatadai ʌgai, tai caaayi istuigaco duaadia agaitadai María dai dueeyi. Ʌgai ʌrtuucamidʌrʌ maradʌcatadai tai biisa dai ami siaaco gacuaadana caapayu ami vooda. \s1 ――― \p \v 8 Dai Beleena maigovai oidigana ajioopaitadai pastutuuru dai nuucadacatadai gʌnsosoiga cañiiru tucarʌ. \v 9 Tai todian duucai gʌmaasitu ʌmo Diuusi tʌaañicarudʌ ʌpastutuuru vuitapi. Tai Diuusi gʌguvucadacʌdʌ cuudan duí ami siaaco daraajatadai ʌgai tai duduaadimu ʌpastutuuru. \v 10 Tai potʌtʌdai ʌDiuusi tʌaañicarudʌ: \p ―Maitavʌr duduaadicuda aapimʌ. Aanʌ angʌnbʌidati cʌʌga ñiooqui dai idi ñiooquicʌdʌ aliʌ baigʌnʌliadamu aapimʌ dai vʌʌsi ʌoidacami oidi daama. \v 11 Ʌʌquiapo moquiiyʌrʌ siaaco oidacatadai Davicaru ʌʌquioma movuusai ʌmo cʌʌgacʌrʌ gʌnvuviaadamiga. Ʌgai ʌrgʌntʌaanʌdamiga Cristo. ɅCristo icaidaga ʌmo gʌʌ tʌaanʌdami ismaacʌdʌ ʌcovai vuusaitu Diuusi sai cʌʌgacʌrʌ gavuvaidiña. \v 12 Mo siaaco gacuaadana ʌcaapayu mo caatʌcamu ʌali gʌʌli biisapicami sitʌʌgimu aapimʌ dai poduucai maatʌmu aapimʌ sai ismaacʌdʌ gʌnaagidi aanʌ sʌʌlicʌdʌ ʌrvaavoi ―astʌtʌdai ʌDiuusi tʌaañicarudʌ. \p \v 13 Mosai cuugaida ñioo ʌgai tai mui vaamioma gʌnmaasitu Diuusi tʌtʌaañicarudʌ daidʌ itʌtʌdai ʌgai ʌpastutuuru: \q1 \v 14 Mʌʌ tʌvaagiʌrʌ vʌʌsi Diuusi tʌtʌaañicarudʌ cʌʌga ñioocai Diuusi vui. \q1 Dai sivi tami oidigi daama Diuusi cʌʌgacʌrʌ nʌidi oodami. \q1 Cascʌdʌ sivi gia cacʌʌga gʌniibʌstacan taadacamu gooidacami. \m Ascaiti ʌDiuusi tʌtʌaañicarudʌ. \p \v 15 Aidʌsi iji ʌgai abiaadʌrʌ tʌvaagiamu vaidʌ ʌpastutuuru aipaco gʌnaagidi daidʌ icaiti: \p ―Tiimʌda gaamu moocoro Beleenamu dai nʌida istumaasi asducatai ʌpʌdui goovai ismaacʌdʌ gʌraagidi Diuusi ―ascaiti ʌpastutuuru. \p \v 16 Dai otoma iji dai cavami iji dai mʌʌca tʌʌ ʌgai ʌMaría dai ʌOsee dai ʌali siʌʌñi mo caatʌcatadai siaaco gacuaadana ʌcaapayu. \v 17 Mostʌʌgacai ʌpastutuuru ʌgai otoma aagidi ʌMaría ʌʌmadu ʌOsee iscaiti ʌDiuusi tʌtʌaañicarudʌ aagaitai ʌali siʌʌñi. \v 18 Dai vʌʌscatai ismaacʌdʌ caí ismaacʌdʌ aagai ʌpastutuuru camaitʌʌ isducatai gʌntʌtʌgituagi. \v 19 Dai ʌMaría maiugu tʌgitocana istumaasi ʌpʌdui. \v 20 Aidʌsi caʌpamu aa suuli ʌpastutuuru voiyamu iimʌitai siaa duutudaimi ʌgai Diuusi dai cʌʌga aatagi aatagaimi ʌgai Diuusi vʌʌtarʌ vʌʌsicʌdʌ ismaacʌdʌ tʌʌ ʌgai dai caʌ. Vʌʌsi povʌdui isducatai aagidi ʌDiuusi tʌtʌaañicarudʌ cascʌdʌ. \s1 ――― \p \v 21 Mʌtai bo mamacova tasaicʌdʌ iquitʌ tuucugadʌ ʌali siʌʌñi dai Suusi tʌʌtʌi. Maiquiaa nonoacatai María abiaadʌrʌ aagidi Diuusi tʌaañicarudʌ sai Suusi tʌʌtʌna cascʌdʌ Suusi tʌʌtʌ ʌgai. \p \v 22 Dai aidʌsi casi idui ʌgai vʌʌsi isducatai aagai Moseesacaru sʌʌlicamigadʌrʌ saidʌ ivuaadana vʌʌsi ʌooqui siʌʌscadʌ maamatadagi amaasi bʌʌcai ʌgai ʌali gʌʌli Jerusaleenamu. Dai ami ʌgʌʌ quiuupaigadʌrʌ judidíu itʌtʌdai ʌgai Diuusi: \p ―Aatʌmʌ ipʌlidi sai gʌrmara vʌʌscʌrʌ gʌʌʌgidiña ―astʌtʌdai. \p \v 23 Poduucai oojisi Diuusi ñiooquidʌrʌ sai vʌʌsi judidíu maamaradʌ tucamidʌrʌ isʌrcʌcʌʌlicagi sai viaacatadai isivuaadagi Diuusi aa duiñdadʌ. \v 24 Iji ʌgai dai dasda agai Diuusi gooca vautu dai gooca tutuugu poduucai isduucai oojisi Diuusi ñiooquidʌrʌ. \p \v 25 Mo Jerusaleenʌrʌ oidacatadai ʌmo cʌʌli Simuñi tʌʌgiducami. Dai cʌʌga ʌʌgidiña Diuusi dai siaa duutudai. Dai ʌgai ʌrʌmoco ʌʌpʌ ismaacʌdʌ nʌnʌracatadai isdiviagi ʌmaadutai dai soiñagi ʌjudidíu vai ʌgai ʌʌgi gatʌaanʌdagi gʌndʌvʌʌragʌrʌ. Dai Diuusi Ibʌadʌ ʌʌmadu daacatadai Simuñi. \v 26 Dai caaagiditadai Diuusi Ibʌadʌ Simuñi sai maiquiaa muucucai ʌgai tʌʌgia agaitadai ʌCristo ismaacʌdʌ ootosa agai Diuusi. \v 27 Dai Diuusi Ibʌadʌ ootoi Simuñi ʌgʌʌ quiuupaigadʌamu judidíu. Tai aidʌ ami dada Osee ʌʌmadu María dai bʌʌcati ʌali gʌʌli daidʌ iduñia agai isducatai viituli Moseesacaru. \v 28 Tai ʌSimuñi bʌi ʌali siʌʌñi dai siaa duutuli Diuusi dai potʌtʌdai ʌgai Diuusi: \q1 \v 29 Tʌaanʌdami, aanʌ ivueeyi vʌʌsi istumaasi giñaagidi aapi. Sivi gia cacʌʌga baigiñʌliaracʌdʌ muuquimu aanʌ. Casi iñtʌʌgi aapi ismaacʌdʌ giñaagidi cascʌdʌ. \q1 \v 30 Catʌʌ aanʌ idi cʌʌgacʌrʌ vuviaadami \v 31 Ismaacʌdʌ ootosi aapi vʌʌsi oidi daama oidacami. \q1 \v 32 Idi maatʌtuldamu ʌgai ismaacʌdʌ maitʌrjudidíu gʌñiooqui. Dai idi cʌʌga ñioocadamu gʌmaamara judidíu vʌʌtarʌ. \m Astʌtʌdai Simuñi. \p \v 33 Daidʌ ʌdʌʌdʌdʌ Suusi maitʌʌ isducatai gʌntʌtʌgituagi caʌcai istumaasi aagai Simuñi aagaitai ʌmaradʌ. \v 34 Taidʌ ʌSimuñi itʌtʌdai: \p ―Vai Diuusi cʌʌgacʌrʌ gʌnnʌidiña ―astʌtʌdai. \p Dai gooquiʌrʌ itʌtʌdai ʌgai ʌMaría ʌʌgi: \p ―Siʌʌscadʌ gʌʌliagi idi ali siʌʌñi ismaacʌdʌ ootoi Diuusi muidutai judidíu cʌʌgacʌrʌ vuvaaquimu idicʌdʌ dai aa mui maicʌʌgacʌrʌ vuvaaquimu dai muidutai vui ñioocadamu. \v 35 Dai poduucai gʌmaatʌmu isducatai gʌntʌtʌgitoi ʌoodami. Dai aapi sʌʌlicʌdʌ gʌaimu soiʌliaragai ―astʌtʌdai Simuñi ʌMaría. \p \v 36 Ami Jerusaleenʌrʌ oidacatadai ʌmo oocodami Aana tʌʌgiducami. Ʌgai ʌrPanuelicaru maradʌcatadai daidʌ ʌrcajiudadʌ Asielicaru. Dai ʌgai ʌrDiuusi ñiooquituldiadamigadʌcatadai. Aidʌsidʌ ʌrtʌjicatadai cunai ʌgai ʌmo cʌʌli. Dai bo cuvaracami uumigicʌdʌ viuudutu. \v 37 Dai aidʌ camaaco coobai dan maacova uumigi viaacatadai. Dai vʌʌs tasai maitacuaadatai aimʌraiña ʌgai ʌgʌʌ quiuupaigadʌamu ʌjudidíu dai daanʌiña Diuusi sai soicʌiña dai siaa duutudaiña Diuusi. \v 38 Aidʌsi quiaa ami ʌgʌʌ quiuupaigadʌrʌ judidíu guucacatadai Suusi dʌʌdʌdʌ ʌʌmadu Simuñi tai ami divia ʌAana dai ʌʌpʌga siaa duutuli Diuusi dai gooquiʌrʌ ii dai mʌʌ aagidi vʌʌsi ʌJerusaleenʌrʌ oidacami ismaacʌdʌ nʌnʌracatadai isDiuusi cʌʌgacʌrʌ vuvaidagi aagaitai ʌSuusi. \s1 ――― \p \v 39 Aidʌsi canaato Osee ʌʌmadu María vʌʌsi ismaacʌdʌ aagai Diuusi ñiooquidʌrʌ canoonora Nasareetamu Galilea dʌvʌʌriʌrʌ. \v 40 Vaidʌ ʌali gʌʌli gʌʌlimi dai cʌʌga bʌʌjimi gʌtʌgitoidaga dai Diuusi cʌʌgacʌrʌ nʌidi. \s1 ――― \p \v 41 Vʌʌsi uumigi mosaajʌiña ʌgʌʌ siaa duudagadʌ judidíu vai ajioopaiña dʌʌdʌdʌ ʌSuusi Jerusaleenamu. \v 42 Dai ʌmo imidagai caviaacatadai ʌSuusi baivustaama dan gooca uumigi aidʌsi aayi istuigaco ajioopaiña ʌgai Jerusaleenamu. \v 43 Dai cadaivunucai ʌgʌʌ siaa duudagai tai cavʌʌsi noonora ʌoodami tai ʌSuusi anaasi Jerusaleenʌrʌ vii. Daidʌ ʌdʌʌdʌdʌ maimaatʌcatadai ismomʌʌca vii ʌSuusi. \v 44 Povʌnʌliditadai ʌdʌʌdʌdʌ sidʌ ʌSuusi ʌoodami saagida imʌitadai dai ʌmo tasai iji. Dai gaa ʌgai ʌSuusi ʌoodami saagida dai tʌcacaimi gʌnaaduñi dai aa oodami ismaacʌdʌ maatʌcatadai ʌgai, \v 45 dai maitʌʌ. Dai ʌpamu aa suuli Jerusaleenamu dai gaaga agai. \p \v 46 Vaica tasai gaa daida tʌʌ vai ʌgʌʌ quiuupaigadʌrʌ ʌjudidíu daacatadai Suusi ʌʌmadu ismaacʌdʌ gamamaatʌtuldi Diuusi ñiooquidʌ. Dai cʌʌga gʌtʌgito caʌ dai tʌcacai ʌʌpʌ. \v 47 Dai vʌʌscatai ismaacʌdʌ caʌ ismaacʌdʌ aagai ʌSuusi camaitʌʌ isducatai gʌntʌtʌgituagi. Dai povʌnʌlidi ducatai mosʌʌ cʌʌgadu goovai moodʌ dai mosʌʌ cʌʌga gaaa nonoragidi mʌstumaasi tʌcacai, asʌnʌlidi. \v 48 Aidʌsi ʌdʌʌdʌdʌ tʌʌ ʌSuusi poduucai gʌntʌtʌgitoi: “¿Ducatai tanai daja goovai?” asduucai gʌntʌtʌgitoi. Daidʌ ʌdʌʌdʌ itʌtʌdai: \p ―¿Giñmara tuipʌsi povʌrduuñi? Gʌooca ʌʌmadu aanʌ aliʌ duduaadimucatadai gʌgaagaitai ―astʌtʌdai María. \p \v 49 Taidʌ ʌSuusi itʌtʌdai: \p ―¿Tuimʌsidʌ giñgaagai? ¿Maitamʌsmaatʌ aapimʌ isviaa aanʌ isiduñiagi istumaasi giñtʌjai giñooca? ―astʌtʌdai. \p \v 50 Taidʌ ʌdʌʌdʌdʌ maimaatʌ caí istumaasi aagidi ʌSuusi maimaatʌcatadai ʌgai isDiuusi gʌooga aagai ʌgai. \p \v 51 Taida oí ʌSuusi gʌdʌʌdʌ gaamu Nasareetamu dai apiamoʌʌsi cʌʌga ʌʌgidi gʌdʌʌdʌ. Daidʌ ʌdʌʌdʌ maiugu tʌgitocana vʌʌsi isducatai ʌpʌvueeyi dai istumaasi aagaiña ʌSuusi. \v 52 Daidʌ ʌSuusi gʌʌlimi dai vaamioma bʌʌjimi gʌtʌgitoidaga dai Diuusi cʌʌgacʌrʌ nʌidi ʌSuusi daidʌ ʌoodami ʌcaa cʌʌgacʌrʌ nʌidi ʌʌpʌ. \c 3 \s1 ――― \p \v 1 Aidʌsi ʌTiverio Sesara ʌrʌgʌʌ baitʌcʌaacamicatadai Roomʌrʌ. Cabaivustaama dan taama uumigi daacatadai ʌgai, vaidʌ Ponsio Pilaato ʌrcaigicatadai Judeeʌrʌ, vaidʌ Eroodʌsi ʌrcaigicatadai Galileeʌrʌ, vaidʌ ʌPiili Eroodʌsi suculidʌ ʌrcaigicatadai Itureeʌrʌ ʌʌmadu Traconiitʌrʌ, vaidʌ Lisaaniasi ʌrcaigicatadai Aviliiñiʌrʌ, \v 2 vaidʌ Aanasi ʌʌmadu Caifasi ʌrbaitʌguucacamigadʌcatadai ʌpapaali. Dai aidʌ ʌVuaana Zacaría maradʌ oidigana oidacatadai taidʌ Diuusi ootosi ʌmo ñiooqui. \v 3 Daidʌ ʌVuaana muiyapʌrʌ aimʌraiña ʌaqui Jordán ugidiana, dai aagidiña ʌoodami sai ʌma duucai gʌntʌtʌgitona dai camaisoimaasi ivuaadana sai Diuusi oigʌldana vʌʌsi soimaascamigadʌ dai sai gʌnvapaconana sai nʌidiña ʌoodami iscaʌma duucai gʌntʌtʌgito dai camaisomaasi ivuaada agai. \v 4 Isducatai aagaitadai Isaíacaru Diuusi ñiooquituldiadamigadʌ siduuñia agai Vuaana mospovʌdui. Ʌgai aduucai ooja: \q1 Diuusi ootosa agai ʌmo cʌʌli sai oidigana gamamaatʌtuldiña dai poduucai gaaagidamu ʌgai: \q1 “Siʌʌscadʌ ʌoodami nʌnʌracagi isdiviagi ʌmo baitʌcʌaacami gʌaagai isbaiduiñdiagi voogʌdʌ. \q1 Poduucai ʌʌpʌ gʌaagai mʌsbaiduiñdiagi gʌniibʌdaga caotoma divia agai gʌrtʌaanʌdamiga cascʌdʌ. \q1 \v 5 Siʌʌscadʌ baiduiñdiagi ʌbaitʌcʌaacami voogʌdʌ siaaco dʌdʌcagiga gʌaagai iscʌʌga tʌpaalicadagi. \q1 Dai siaacoga tuutuvidaca gʌaagai iscʌʌga tʌpaalicadagi. \q1 Dai siaacoga noonoliñicagi voi gʌaagai issʌʌli tʌquiagi. \q1 Dai poduucai ʌʌpʌ gʌaagai isbaiduiñdiagi ʌoodami gʌniibʌdaga. \q1 \v 6 Dai vʌʌsi ʌoodami oidi daama oidacami maatʌmu isDiuusi ʌrʌgai ismaacʌdʌ cʌʌgacʌrʌ gavuvaidi”. \m Ascaiti Isaía oojadʌ. \p \v 7 Aidʌsi vuvaaja ʌoodami gʌnquiiquiaiñdʌrʌ sai vapaconana ʌVuaana taidʌ ʌVuaana potʌtʌdai: \p ―Aapimʌ ismaacʌdʌ daivʌi tami ansai gʌnvapaconana ʌpan ducami coocoyi ismaacʌdʌ vopooyi siuu duucu camʌʌjidagi vasoi poʌliditai sai poduucai Diuusi camaisoimaasi gʌntaatatulda agai. Ʌʌpʌga gʌaagai issʌʌlicʌdʌ ʌma duucai gʌntʌtʌgituagi aapimʌ dai camaisoimaasi ivuaadagi. \v 8 Gʌaagai mʌscʌʌgacʌrʌ oidaca aapimʌ vai nʌidiña aa mʌscaʌma duucai gʌntʌtʌgito dai camaisoimaasi ivuaada agai. Dai maitavʌr gʌnaagiada aapimʌ aipacoga mʌsaidʌ ʌrAvraañicaru cajiudadʌ sai cascʌdʌ cʌʌgacʌrʌ gʌnnʌidi Diuusi. Aanʌ angʌnaagidi sai asta goojoodai ismaacʌdʌ modaraaja cʌʌga istutuidi Diuusi isiduñiagi Avraañicaru cajiudadʌ isipʌliadagi. \v 9 Diuusi cabai gʌduu issoimaa taatatuldagi maicʌʌ tuutiacʌdʌ ʌpan duucai ʌmo cʌʌli ismaacʌdʌ guicutai uusi ismaacʌdʌ maicʌʌgadu iibiadʌ dai mʌmʌidi. Poduucai Diuusi ootosamu ʌoodami ismaacʌdʌ soimaasi ivueeyi mʌʌca siaaco tomastuigaco mʌʌcana taí ―astʌtʌdai ʌVuaana. \p \v 10 Amaasi ʌoodami tʌcacai ʌVuaana daidʌ itʌtʌdai: \p ―¿Tuma duuna aatʌmʌ sividʌo? ―astʌtʌdai. \p \v 11 Taidʌ ʌVuaana aa noragi daidʌ itʌtʌdai: \p ―Ʌgai ismaacʌdʌ gʌviida gooca vaapasaragai gʌaagai isoidagi ʌmoco ʌgai ismaacʌdʌ maiviaa dai ʌgai ismaacʌdʌ gʌviidacagi cuaadagai gʌaagai isaa oidagi ismaacʌdʌ maitʌviida ―astʌtʌdai ʌVuaana. \p \v 12 Tai dada ʌʌmoco tumiñsi vuudami sai vapaconana ʌVuaana daidʌ itʌtʌdai: \p ―Mamaatʌtuldiadami, ¿tuma duuna aatʌmʌ? ―astʌtʌdai. \p \v 13 Taidʌ ʌVuaana aa noragi daidʌ itʌtʌdai: \p ―Maitavaamioma gʌtaanʌi tumiñsi mosʌcaasi siʌʌsi maigarsi mʌsgataanʌdagi ―astʌtʌdai ʌVuaana. \p \v 14 Tai dada sandaaru ʌʌpʌ dai tʌcacai ʌʌpʌ: \p ―¿Dai aatʌmʌ tuma duuna? ―astʌtʌdai. \p Taidʌ ʌVuaana itʌtʌdai: \p ―Maitavʌr ʌʌsiada aapimʌ ʌoodami tomali ʌmo istumaasi guvucadacʌdʌ tomali maitʌaagai mʌsgʌpiʌr vuupada ismaacʌdʌ maigʌpiʌrʌ vʌʌtʌ, baiyomavʌr baigʌnʌliada ʌgaicʌdʌ mʌsmaacʌdʌ gamaitʌcʌi ―astʌtʌdai. \p \v 15 Vʌʌsi ʌoodami camaatʌcatadai isDiuusi ootosa agai ʌCristo dai canʌnʌracatadai dai cascʌdʌ povʌnʌliditadai saidʌ ʌVuaana ʌrʌgai. \v 16 Dʌmos ʌVuaana potʌtʌdai vʌʌscatai: \p ―Aanʌ gia suudagicʌdʌ gʌnvapaconai dʌmos divia agai ʌmai ismaacʌdʌ gʌnvapacona agai Diuusi Ibʌadʌcʌdʌ sai gʌnʌʌmadu daacana Diuusi Ibʌadʌ. Dai ʌgai vaa nʌida agai oodami ismaacʌdʌ ʌrcʌʌga ivuaadami dai ismaacʌdʌ ʌrmaicʌʌga ivuaadami. Ʌgai vaamioma viaa guvucadagai iñsaanʌ. Aanʌ maitistutuidi siʌʌsi istutuidi ʌgai. Aanʌ tomali maiviaa sʌʌlicami isuupasdagi susuusacadʌ gigiaaragadʌ. \v 17 Ʌmo cʌʌli ismaacʌdʌ cʌlivai tʌligi bai tueeyi ʌtʌligi daidʌ ʌcosadʌ mʌmʌidi. Poduucai iduñia agai ʌgai ismaacʌdʌ divia agai ʌoodamicʌdʌ. Ismaacʌdʌ vaavoitudai ʌgai iimia agai tʌvaagiamu dai ismaacʌdʌ maivaavoitudai Diaavora ʌʌmadu iimi agai ʌgai siaaco tomali ʌmo imidagai maitutucui ʌtai ―astʌtʌdai ʌVuaana ʌoodami. \p \v 18 Dai poduucai dai mui vaamioma ñiooqui cʌʌgaducami aagidi ʌVuaana ʌoodami. \v 19 Dai aagidi ʌgai ʌʌpʌ ʌcaigi Eroodʌsi sai aliʌ soimaasi idui ʌgai ʌʌsidacai gʌsuculi Piili ooñigadʌ Erodiiasi, dai sai ʌma maasi soimaascami idui ʌgai ʌʌpʌ. \v 20 Gooquiʌrʌ vaamioma soimaasi idui ʌEroodʌsi maisacai ʌVuaana. \s1 ――― \p \v 21 Dʌmos aidʌsi maiquiaa gʌmaisatu ʌVuaana ʌgai vapacoi mui oodami dai vacoi ʌSuusi ʌʌpʌ. Vaidʌ ʌSuusi gadaanʌitadai Diuusi dai aidʌsi gadaanʌitadai ʌgai Diuusi tai gʌcupiooco ʌtʌvaagi, \v 22 tai Diuusi Ibʌadʌ tʌvai ʌSuusi daama ʌmo tugu maasi. Tai caidatu ʌmo ñiooqui tʌvaagiaiñdʌrʌ dai pocaiti: \p ―Aapiapʌ ʌrgiñmara nai aliʌsi gʌoigʌdai aanʌ dai aliʌ baigiñʌlidi aanʌ aapicʌdʌ ―ascaiti ʌñiooqui. \s1 ――― \p \v 23 Suusi viaacatadai parʌ ʌmo coobai dan baivustaama uumigi aidʌsi gʌaaga gʌaa duiñdaga. Dai poʌliditadai ʌoodami isʌgai ʌrOsee maradʌ. ɅOsee ʌrmaradʌ Elicaru, \v 24 ismaacʌdʌ ʌrmaradʌcatadai Maatatacaru, ismaacʌdʌ ʌrmaradʌcatadai Levícaru, ismaacʌdʌ ʌrmaradʌcatadai Melquicaru, ismaacʌdʌ ʌrmaradʌcatadai Anacaru, ismaacʌdʌ ʌrmaradʌcatadai Oseecaru, \v 25 ismaacʌdʌ ʌrmaradʌcatadai Matatiiasicaru, ismaacʌdʌ ʌrmaradʌcatadai Amoosicaru, ismaacʌdʌ ʌrmaradʌcatadai Naumacaru, ismaacʌdʌ ʌrmaradʌcatadai Eslicaru, ismaacʌdʌ ʌrmaradʌcatadai Nagaicaru, \v 26 ismaacʌdʌ ʌrmaradʌcatadai Maatacaru, ismaacʌdʌ ʌrmaradʌcatadai Matatiiasicaru, ismaacʌdʌ ʌrmaradʌcatadai Semeicaru, ismaacʌdʌ ʌrmaradʌcatadai Oseecaru, ismaacʌdʌ ʌrmaradʌcatadai Uudacaru, \v 27 ismaacʌdʌ ʌrmaradʌcatadai Oanacaru, ismaacʌdʌ ʌrmaradʌcatadai Resacaru, ismaacʌdʌ ʌrmaradʌcatadai Sorovaveelicaru, ismaacʌdʌ ʌrmaradʌcatadai Salatieelicaru, ismaacʌdʌ ʌrmaradʌcatadai Nelicaru, \v 28 ismaacʌdʌ ʌrmaradʌcatadai Melquicaru, ismaacʌdʌ ʌrmaradʌcatadai Adicaru, ismaacʌdʌ ʌrmaradʌcatadai Cosaamacaru, ismaacʌdʌ ʌrmaradʌcatadai Elimoodamacaru, ismaacʌdʌ ʌrmaradʌcatadai Eracaru, \v 29 ismaacʌdʌ ʌrmaradʌcatadai Osuecaru, ismaacʌdʌ ʌrmaradʌcatadai Elieesicaru, ismaacʌdʌ ʌrmaradʌcatadai Oorimacaru, ismaacʌdʌ ʌrmaradʌcatadai Mataatacaru, \v 30 ismaacʌdʌ ʌrmaradʌcatadai Levícaru, ismaacʌdʌ ʌrmaradʌcatadai Simeoñicaru, ismaacʌdʌ ʌrmaradʌcatadai Uudacaru, ismaacʌdʌ ʌrmaradʌcatadai Oseecaru, ismaacʌdʌ ʌrmaradʌcatadai Onanacaru, ismaacʌdʌ ʌrmaradʌcatadai Eliaaquimacaru, \v 31 ismaacʌdʌ ʌrmaradʌcatadai Meliacaru, ismaacʌdʌ ʌrmaradʌcatadai Mainanacaru, ismaacʌdʌ ʌrmaradʌcatadai Mataatacaru, ismaacʌdʌ ʌrmaradʌcatadai Nataanacaru, \v 32 ismaacʌdʌ ʌrmaradʌcatadai Davicaru, ismaacʌdʌ ʌrmaradʌcatadai Isaícaru, ismaacʌdʌ ʌrmaradʌcatadai Obedicaru, ismaacʌdʌ ʌrmaradʌcatadai Boosocaru, ismaacʌdʌ ʌrmaradʌcatadai Salimoonocaru, ismaacʌdʌ ʌrmaradʌcatadai Naasonocaru, \v 33 ismaacʌdʌ ʌrmaradʌcatadai Aminadaavacaru, ismaacʌdʌ ʌrmaradʌcatadai Araamacaru, ismaacʌdʌ ʌrmaradʌcatadai Esiroomacaru, ismaacʌdʌ ʌrmaradʌcatadai Pareesicaru, ismaacʌdʌ ʌrmaradʌcatadai Uudacaru. \v 34 Ismaacʌdʌ ʌrmaradʌcatadai Jacocaru, ismaacʌdʌ ʌrmaradʌcatadai Isaacaru, ismaacʌdʌ ʌrmaradʌcatadai Avraañicaru, ismaacʌdʌ ʌrmaradʌcatadai Tarecaru, ismaacʌdʌ ʌrmaradʌcatadai Nacoracaru, \v 35 ismaacʌdʌ ʌrmaradʌcatadai Serugacaru, ismaacʌdʌ ʌrmaradʌcatadai Raagaucaru, ismaacʌdʌ ʌrmaradʌcatadai Peleegacaru, ismaacʌdʌ ʌrmaradʌcatadai Eveelicaru, ismaacʌdʌ ʌrmaradʌcatadai Salacaru, \v 36 ismaacʌdʌ ʌrmaradʌcatadai Cainanacaru, ismaacʌdʌ ʌrmaradʌcatadai Arapaajadacaru, ismaacʌdʌ ʌrmaradʌcatadai Semicaru, ismaacʌdʌ ʌrmaradʌcatadai Noecaru, ismaacʌdʌ ʌrmaradʌcatadai Lamecaru, \v 37 ismaacʌdʌ ʌrmaradʌcatadai Matusaleenacaru, ismaacʌdʌ ʌrmaradʌcatadai Enoococaru, ismaacʌdʌ ʌrmaradʌcatadai Areedicaru, ismaacʌdʌ ʌrmaradʌcatadai Maalaleelicaru, ismaacʌdʌ ʌrmaradʌcatadai Cainanacaru, \v 38 ismaacʌdʌ ʌrmaradʌcatadai Enoosicaru, ismaacʌdʌ ʌrmaradʌcatadai Setacaru, ismaacʌdʌ ʌrmaradʌcatadai Adáñicaru, ismaacʌdʌ ʌrmaradʌcatadai Diuusi ʌgai idui Adáñi cascʌdʌ. \c 4 \s1 ――― \p \v 1 Taidʌ ʌSuusi ii ʌaqui Jordánaiñdʌrʌ vaidʌ Diuusi Ibʌadʌ ʌʌmadu daacatadai dai ʌgai vaa Diuusi Ibʌadʌ vaidacai oidigamu. \v 2 Amaasi aidʌsi mʌʌ oidigana divia ʌgai anaasi daja goo coobai tasai. Dai siʌʌqui tasai daja ʌgai camosaagidiña ʌDiaavora siduñia ʌgai soimaasi. Dai siʌʌqui tasai daja ʌgai oidigana ʌcaaqui tasai maitauu ʌgai. Dai asta ʌcaaqui tasaicʌdʌ aayi biuugigai. \v 3 Amaasi ʌDiaavora itʌtʌdai: \p ―Isaapi ʌrDiuusi maradʌ di aagidañi goojoodai vai tascali gʌnaatona ―astʌtʌdai ʌDiaavora. \p \v 4 Taidʌ ʌSuusi aa noragi daidʌ itʌtʌdai: \p ―Diuusi ñiooquidʌrʌ pocaiti: “Maisiu mosʌca tascalicʌdʌ istutuidi oodami isoidacagi, gʌaagiava Diuusi ñiooquidʌ ʌʌpʌ”, ascaiti Diuusi ñiooquidʌrʌ ―astʌtʌdai Suusi. \p \v 5 Aidʌ ʌDiaavora vaidacai ʌSuusi ʌmo gʌʌ tuvidacamu dai abiaadʌrʌ tʌtʌʌgidi vʌʌsi gʌgʌr tʌtʌaanʌdami ismaacʌdʌ oidaga oidigi daama dai vʌʌsi oodami ismaacʌdʌ tʌaanʌi ʌtʌtʌaanʌdami. \v 6 Daidʌ ʌDiaavora itʌtʌdai: \p ―Vʌʌsi goovai ismaacʌdʌ gʌtʌtʌgidi aanʌ, aanʌrgiñtuidaga. Aanʌ istutuidi ismaquia ʌʌgi sioorʌ maquia iñʌliada aanʌ. Aapi angʌmaquiagi vʌʌsi goovai paidʌ ʌrtʌaanʌdamica. \v 7 Isaapi gʌtootonacʌdʌ cʌquivagi giñvuidʌrʌ daidʌ giñsiaa duutudagi vʌʌsi ʌrgʌtuidacamu goovai ―astʌtʌdai ʌDiaavora. \p \v 8 Taidʌ ʌSuusi aa noragi daidʌ itʌtʌdai: \p ―Imʌdañi tabiaadʌrʌ aapi Diaavora poduucai oojisi Diuusi ñiooquidʌrʌ: “Siaavʌr duutuada aapimʌ gʌnDiuusiga dai mosʌca ʌgai ʌmoco avʌr ʌʌgiada” ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 9 Dai gooquiʌrʌ vaidacai ʌDiaavora ʌSuusi Jerusaleenamu. Dai ami ʌgʌʌ quiuupaigadʌrʌ ʌjudidíu daama tʌsagi daidʌ itʌtʌdai: \p ―Isaapi ʌrDiuusi maradʌ di, tabiaadʌrʌ mʌtana gʌʌsi tuduidʌ. \v 10 Poduucai oojisi Diuusi ñiooquidʌrʌ: \q1 Diuusi ootosamu gʌtʌtʌaañicaru vaidʌ gʌnuucaticana. \q1 \v 11 Sigʌdaagiadamu ʌgai gʌnnoonovicʌdʌ pai maisaraana gʌʌʌcaso ʌmo odiaba. \m Asduu oojisi Diuusi ñiooquidʌrʌ ―astʌtʌdai ʌDiaavora. \p \v 12 Taidʌ ʌSuusi aa noragi daidʌ itʌtʌdai: \p ―Poduucai oojisi Diuusi ñiooquidʌrʌ di: “Maitʌaagai pʌsaagiadagi Diuusi saidʌ iduuna ʌmo istumaasi mosnʌida ʌliditai sabai giduuna” ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 13 Amaasi ʌDiaavora camaitʌʌgacai isducatai soimaasi iduiñtuldagi ʌSuusi dagito chiʌʌqui tasai. \s1 ――― \p \v 14 Taidʌ ʌSuusi ʌpamu aa gʌi Galileeamu. Daidʌ Diuusi Ibʌadʌ ʌʌmadu daacatadai cascʌdʌ viaa ʌgai guvucadadʌ Diuusi. Dai vʌʌsi Galileeʌrʌ oidacami dai vʌʌsi ʌʌmapʌcʌrʌ sicoli Galilea oidacami maí istumaasi ivuaadatadai ʌgai. \v 15 Dai ami Galileeʌrʌ ʌSuusi aipaco aimʌraiña judidíu quiquiuupaigadʌrʌ dai gamamaatʌtuldiña Diuusi ñiooquidʌ dai vʌʌscatai goʌʌ cʌʌga ñiooqui aagaiña aagaitai ʌSuusi. \s1 ――― \p \v 16 Amaasi ʌSuusi aayi Nasareetana siaaco gʌʌ ʌgai. Dai aidʌsi aayi ibʌstaragai tasʌrʌ ii ʌgai judidíu quiuupaigadʌamu ʌʌgi poduucai gʌviidacatadai ʌgai cascʌdʌ. Dai cʌquiva dai aaga agai oojai. \v 17 Taidʌ ʌnuucadacami ʌliliivru maa ʌliivru ismaacʌdʌ ooja Isaíacaru Diuusi ñiooquituldiadamigadʌ. Vai ʌgai nʌnʌidi dai tʌʌ siaaco aduucai oojisi: \q1 \v 18 Diuusi Ibʌadʌ giñʌʌmadu daja. \q1 Diuusi ʌcovai giñvuusaitu ansai aanʌ imʌna dai aagidana ʌcʌʌgaducʌdʌ ñiooqui ismaacʌdʌ tʌgito sioorʌ soicʌdagi vaidʌ ivuaada ʌgai istumaasi Diuusi ipʌlidi. \q1 Dai ansai aagidana aanʌ ʌgai ismaacʌdʌ maamaisaca ʌDiaavora sai casi istutuidi isvuvaquiagi. \q1 Dai ansai nʌnʌaavatudana ismaacʌdʌ maiñʌnʌeeyi. \q1 Dai ansai soiñana mʌsmaacʌdʌ soi duucai nʌidi. \q1 \v 19 Dai ansai aagidana aanʌ ʌoodami sai caaayi istuigaco Diuusi cʌʌgacʌrʌ nʌijada agai vʌʌscatai. \m Ascaiti ʌoojai. \p \v 20 Amaasi ʌSuusi cuu ʌliivru dai gatʌʌgi dai daiva. Dai vʌʌscatai ismaacʌdʌ ami daraajatadai apianʌnʌidi ʌSuusi. \v 21 Tai ʌgai ñioo daidʌ itʌi: \p ―Siviat caaayi aapimʌ gʌnsaagida ismaacʌdʌ ooja Isaíacaru ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 22 Vai vʌʌscatai cʌʌga ñioocai aagaitai ʌSuusi dai maitʌʌ isducatai gʌntʌtʌgituagi caʌcatai ismosʌʌ cʌʌga ñioocai ʌSuusi. Dai aipaco gʌnaagidi daidʌ icaiti: \p ―Cʌʌ maatʌ aatʌmʌ idi cʌʌli sidʌ ʌrOsee maradʌ daidʌ ʌrtami oidacami ―ascaiti ʌoodami. \p \v 23 Taidʌ ʌSuusi itʌtʌdai: \p ―Sʌʌlicʌdʌ povai iñtʌtʌaadamu aapimʌ: “Pʌssʌʌlicʌdʌ istutuidi isiduñiagi gomaasi di, iduuñiñi”. Dai povai iñtʌtʌaadamu aapimʌ ʌʌpʌ: “Tami siaaco ʌrgʌʌracami aapi igiduuñi ʌʌpʌ istumaasi caʌ aatʌmʌ saidʌ idui aapi Capernauumʌrʌ”, iñtʌtʌaadamu aapimʌ ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 24 Daidʌ ʌSuusi vaamioma ñioo daidʌ itʌtʌdai: \p ―Sʌʌlicʌdʌava ʌrvaavoi ismaacʌdʌ gʌnaagidi aanʌ sai siʌʌscadʌ gamamaatʌtuldiadagi ʌmo Diuusi ñiooquituldiadamigadʌ ʌʌgi gʌdʌvʌʌragʌrʌ maiʌʌgiditai caʌcana ʌoodami. \v 25 Goovai ismaacʌdʌ gʌnaagidi aanʌ gia sʌʌlicʌdʌ ʌrvaavoi. Ʌʌquioma aliʌ ii biuugigai Isireli dʌvʌʌriʌrʌ, maiduudu vaica uumigi dan taaucami cascʌdʌ. Vai aidʌ oidacatadai Eliiasicaru dai muiducatadai vipiuudu ʌʌpʌ. \v 26 Taidʌ Diuusi maiootoi Eliiasicaru tomali ʌmo viuudu quiidiamu anaasi issoiñagi ʌgai dai baiyoma sibʌacoga ootoi ʌgai ʌmo viuudu quiidiamu Sareepatʌrʌ Sidóni dʌvʌʌriʌrʌ sai soiñana. \v 27 Dai aidʌsi quiaa oidacatadai Eliiasicaru mui judidíu viaacatadai ʌcoocodagai ismaacʌdʌ duvaldi gatuucuga. Tai vʌʌscʌrʌ tomali ʌmaadutai ʌgai maiduaadi Eliiasicaru dai baiyoma duaadi ʌmai sibʌaco oidacami Naamán tʌʌgiducami Siriʌrʌ oidacami ―ascaiti ʌSuusi. \p \v 28 Dai goovai ismaacʌdʌ aa ʌSuusi caʌ ʌoodami dai sʌʌlicʌdʌ baacoi vui. \v 29 Dai vʌʌscatai guuquiva dai goguaama vaidacai ʌSuusi dai vuusaitu Nasareetaiñdʌrʌ. Nasareeta ʌruranacatadai. Mʌtai tʌsagi ʌSuusi ʌmo vavuana dai abiaadʌrʌ mʌtana daituda agaitadai. \v 30 Taidʌ ʌSuusi mossaagida daivusai ʌoodami dai daivunu ii. \s1 ――― \p \v 31 Amaasi ii ʌSuusi Capernauumamu Galilea dʌvʌʌriʌrʌ. Dai ami mamaatʌtuldi ʌoodami Diuusi ñiooquidʌ ʌmo ibʌstaragai tasʌrʌ. \v 32 Tai camaitʌʌ ʌoodami isducatai gʌntʌtʌgituagi caʌcatai isducatai gamamaatʌtuldi ʌgai dai ʌpan ʌʌsi cʌʌga ñioocaitai ʌmo guvucadagai viaacami. \p \v 33 Dai ami judidíu quiuupaigadʌrʌ daacatadai ʌmo cʌʌli ismaacʌdʌ viaacatadai ʌmo Diaavora tʌaañicarudʌ dai gʌgʌrʌ iiña daidʌ icaiti: \p \v 34 ―Gʌrdagitoñi. ¿Tuipʌsi divia aapi dai gʌroojotuldi aapi Suusi Nasareetʌrʌ oidacami? ¿Gʌrugiuga pʌsiʌlidi aapi diviacai? Aanʌ gia cʌʌga gʌmaatʌ aapi. Aapiapʌ ʌrʌco vuusaidadʌ Diuusi ismaacʌdʌ tomali ʌmo imidagai maisoimaasi ivueeyi ―ascaiti ʌDiaavora tʌaañicarudʌ. \p \v 35 Taidʌ ʌSuusi bagaimi ʌDiaavora tʌaañicarudʌ daidʌ itʌtʌdai: \p ―Maitiñioocada. Dagitoñi gocʌʌli ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p Taidʌ ʌDiaavora tʌaañicarudʌ dʌvʌʌrapi daitu ʌcʌʌli vʌʌsi ʌoodami vuitapi dai vuusai ʌcʌʌliaiñdʌrʌ dai daivunu ii. Dai vʌʌscʌrʌ tomali ʌmo soimaasi maitiduuñi. \v 36 Tai vʌʌsi ʌoodami duduaadimu dai aipaco gʌnaagidi daidʌ icaiti: \p ―¿Ducatai istutuidi goovai ispoduucai ñioocadagi? Ducatai istutuidi gocʌʌli istʌaanʌdagi Diaavora tʌtʌaañicarudʌ mosʌʌ guvucadacʌdʌ vai goDiaavora tʌtʌaañicarudʌ ʌʌgidi dai otoma vuvacʌi ―ascaiti ʌoodami. \p \v 37 Daidʌ ʌoodami vʌʌsi aipaco oidacami aatagaiña dai aagaiña ʌSuusi. \s1 ――― \p \v 38 Amaasi ʌSuusi vuusai ami judidíu quiuupaigadʌaiñdʌrʌ dai ii Simuñi quiidiamu. Vaidʌ ʌSimuñi tuumudʌ sʌʌlicʌdʌ coococatadai oiditadai toiñdagai. Vaidʌ ʌaaduñdʌ ʌcoocoadʌ daañimi ʌSuusi sai duaaidana. \v 39 Taidʌ ʌSuusi miaadʌrʌ cʌquiva dai duaadi tai otoma dagito ʌtoiñdagai. Tai otoma vañi ʌooqui dai bibi gʌdadidacami. \s1 ――― \p \v 40 Dai aidʌ ʌcʌrʌ urunoco duupidatai tasai mʌtai mui vuaapi ʌSuusi coococoidadʌ mui naana maasi coocodagai viaacami. Vaidʌ ʌSuusi mostaatamai ʌcoococoidadʌ tuutucugadʌ gʌnoonovicʌdʌ vai duduaadʌi. \v 41 Dai muidutai ʌcoococoidadʌaiñdʌrʌ vuvaja Diaavora tʌtʌaañicarudʌ. Dai gʌgʌrʌ ñioocai ʌDiaavora tʌtʌaañicarudʌ daidʌ itʌtʌdai ʌSuusi: \p ―Aapiapʌ ʌrmaradʌ Diuusi ―astʌtʌdai. \p Taidʌ ʌSuusi bagaimi dai camaidagito isvaamioma ñioocada ʌgai. ɅDiaavora tʌtʌaañicarudʌ maatʌcatadai isʌgai ʌrʌCristo dʌmos ʌSuusi maitipʌliditadai isaaga ʌgai cascʌdʌ maidagito isvaamioma ñiooquiagi. \s1 ――― \p \v 42 Dai camaasidatai ii ʌSuusi ami Capernauumaiñdʌrʌ bai mʌʌcasi oidigana siaaco maioidaga oodami. Taidʌ ʌoodami gaagamu daidʌ aayi siaaco daacatadai ʌgai. Maitipʌliditadai ʌoodami isimia ʌgai. \v 43 Dʌmos ʌSuusi itʌtʌdai: \p ―Aliʌ tʌgito aanʌ isimiagi sibʌaco gʌgʌr quiiquiamu ʌʌpʌ dai aagidagi ʌoodami sai Diuusi soicʌi ʌoodami sai cʌʌgacʌrʌ oidacana, cascʌdʌ giñootoi Diuusi idi oidigʌrʌ ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 44 Daidʌ ʌSuusi gaaagidimi Diuusi ñiooquidʌ quiquiuupaigadʌrʌ ʌjudidíu Galileeʌrʌ. \c 5 \s1 ――― \p \v 1 Ʌmo imidagai ʌSuusi gʌʌ suudagi ugidiana daacatadai siaaco Genesareta tʌʌgidu ʌgʌʌ suudagi. Tai mui dada oodami dai camogʌvisa ʌoodami dai sʌʌlicʌdʌ abaana gugucai asta baitoma maioiñitudai caʌca ʌliditadai ʌgai Diuusi ñiooquidʌ cascʌdʌ. \v 2 Taidʌ ʌSuusi tʌʌ gooca vaarcu ʌgʌʌ suudagi ugidiana suudagi daama simosguuca. Ʌvatopa vuviadami cavuvajatadai abiaadʌrʌ dai vapaconaitadai gʌnvatopa vuicaru. \v 3 Taidʌ ʌSuusi ii dai tʌsai vaarcugadʌrʌ Simuñi dai potʌtʌdai ʌSuusi ʌSimuñi sai mʌʌcasioma imitudana ʌsuudagi ugidiaiñdʌrʌ. Taidʌ ʌSuusi ami vaarcuʌrʌ daiva dai abiaadʌrʌ mamaatʌtuldi ʌoodami Diuusi ñiooquidʌ. \v 4 Dai aidʌsi canaato ñioo ʌSuusi potʌtʌdai ʌgai ʌSimuñi: \p ―Imitudañi govaarcu siaaco vaamioma tuucavaga dai suudarʌ avʌr suuliga gʌnvatopa vuvaidacaru dai vuvaida vatopa ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 5 Taidʌ Simuñi aa noragi daidʌ itʌtʌdai: \p ―Mamaatʌtuldiadami ʌmo tucagi gʌraaga aatʌmʌ dai maivui tomali ʌmoco, isaapi pocaiti di vʌʌscʌrʌ atʌsuudarʌ suuligagi govatopa vuvaidacarui ―astʌtʌdai ʌSimuñi. \p \v 6 Dai mospodui ʌgai dai sʌʌlicʌdʌ mui vuvaitu vatopa asta saasaquimi ʌvatopa vuvaidacarui. \v 7 Tai mooguvidʌ ʌgai gʌnaaduñi ismaacʌdʌ ʌgʌmai vaarcuʌrʌ daraajatadai sai dadana dai soiñana. Tai ʌgai dada dai cʌʌga suusudagi vʌgoocai vaarcu dai asta baitoma dupiquimi ʌvaarcu vʌʌtʌcatai. \v 8 Tʌʌgacai imaasi ʌSimuñi Piiduru gʌtootonacʌdʌ cʌquivʌ ʌSuusi vuidʌrʌ daidʌ itʌtʌdai: \p ―Mamaatʌtuldiadami, iñdagitoñi, aanʌrʌmo cʌʌli soimaasi ivuaadami ―astʌtʌdai ʌSimuñi. \p \v 9 ɅSimuñi aliʌ duaadimucatadai cascʌdʌ. Dai vʌʌsi ʌgaa ʌʌpʌ ismaacʌdʌ ʌʌmadu daraajatadai vʌʌscatai duduaadimucatadai mosʌʌ mui tʌʌgacai vatopa. \v 10 Jacovo dai Vuaana Sevedeo maamaradʌ ʌraaduñdʌcatadai ʌSimuñi dai duduaadimucatadai ʌʌpʌ. Dʌmos ʌSuusi potʌtʌdai ʌSimuñi: \p ―Maiti duaadicuda sivi uucami ʌrvatopa vuudamicamu aapi dai sivi abiaadʌrʌ gaagadamu aapi oodami vaidʌ giñoidatucuiña aanʌ ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 11 Dai amaasi cavuvaidacai ʌvaarcu ʌgʌʌ suudagi ugidiana anaasi viaa vʌʌsiaʌcatai dai oí ʌSuusi. \s1 ――― \p \v 12 Ʌmo imidagai ʌSuusi ʌmo ali quiiyʌrʌ daacatadai tai ami aayi ʌmo cʌʌli ismaacʌdʌ viaacatadai ʌmo coocodagai ismaacʌdʌ duvaldi gatuucuga. Dai aidʌsi tʌʌ ʌgai ʌSuusi gʌtootonacʌdʌ cʌquiva dai dʌvʌʌrapi cuiqui dai daañimi daidʌ itʌtʌdai: \p ―Mamaatʌtuldiadami pʌsipʌliadagi istutuidi aapi isgiñduaaidagi ―astʌtʌdai ʌcoocoadʌ. \p \v 13 Taidʌ ʌSuusi taata gʌnoovicʌdʌ daidʌ itʌtʌdai: \p ―Ipʌlidiana isgʌduaaidagi. Duaadicami vii ―astʌtʌdai. \p Mospotʌi ʌgai tai maigo ii ʌcʌʌli coocodadʌ. \v 14 Taidʌ ʌSuusi potʌtʌdai sai maiaagidiña tomali ʌmaadutai imaasi dai potʌtʌdai: \p ―Mosai imi dai mʌʌ vuidʌrʌ cʌquiva ʌpaali dai oida istumaasi aagai Moseesacaru sipoduucai maatʌcamu ʌoodami iscadueeyi aapi ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 15 Dai aidʌsi duduaaidiña ʌSuusi ʌmo coocoadʌ vai vaamioma aipaco imimi goñiooqui vai vaamioma mui oodami gʌnʌmpaidimi vʌʌs tasai caʌca ʌliditai Diuusi ñiooquidʌ. Dai sai duduaaidana ʌgai coococoidadʌ ʌʌpʌ. \v 16 Dʌmos ʌSuusi ʌcovai vusacʌiña siaaco maitiipu oodami dai ami daanʌiña Diuusi sai soiñana. \s1 ――― \p \v 17 Ʌmo imidagai ʌSuusi gamamaatʌtulditadai Diuusi ñiooquidʌ vai ami daraajatadai ʌʌmoco fariseo ʌʌpʌ dai ʌʌmoco mamaatʌtuldiadami Diuusi sʌʌlicamigadʌ ismaacʌdʌ vʌʌsi ʌʌmapʌcʌrʌiñdʌrʌ Galilea dada dai vʌʌsi Judeeaiñdʌrʌ dai Jerusaleenaiñdʌrʌ. Taidʌ ʌSuusi Diuusi guvucadadʌcʌdʌ duduaadi ʌcoococoidadʌ. \v 18 Tai ami dada ʌʌmoco cʌcʌʌli dai bʌʌcaticatadai uusiʌrʌ ʌmo cʌʌli ismaacʌdʌ maitistutuiditadai isoiñiagi vai ʌgai vaasa ʌliditadai tuucavi siaaco daacatadai ʌSuusi. \v 19 Dʌmos maitʌtʌʌgaitadai siaa sʌʌli vaasagi ʌgai ʌcoocoadʌ gʌvistudicatadai oodami cascʌdʌ. Dai vaaqui daama tʌʌtʌsai dai abiaadʌrʌ cupiooco dai amui sʌʌli tʌvañi ʌcoocoadʌ sueeyiʌrʌ vʌʌsi ʌoodami saagida sʌʌli dai aitu siaaco daacatadai ʌSuusi. \v 20 Dai aidʌsi tʌʌ ʌSuusi siʌʌsi vaavoitudaitadai ʌgai, potʌtʌdai ʌgai ʌcoocoadʌ: \p ―Giñaduñi gʌsoimaascamiga caoigʌldi ―astʌtʌdai. \p \v 21 Amaasi ʌmamaatʌtuldiadami Diuusi sʌʌlicamigadʌ ʌʌmadu ʌfariseo ʌʌgi gʌntʌtʌgitoimi dai povʌnʌlidi: “Sioorʌ idi cʌʌli dai pomaasi ñioocai. Vui ñioocai Diuusi tomali ʌmaadutai maitistutuidi isgaoigʌldiadagi gasoimaascamiga mosʌʌgi Diuusi”, asʌnʌlidi ʌgai. \p \v 22 Dʌmos ʌSuusi maatʌcatadai ispomaasi gʌntʌtʌgitoitadai ʌgai dai potʌtʌdai: \p ―¿Tuimʌsi poduucai gʌntʌtʌgitoi aapimʌ? \v 23 ¿Tumaasi siooma maisijaiga isaagagi: “Gʌsoimaascamiga caoigʌldi”, siʌʌpʌ potʌʌdagi: “Cʌquivañi dai aimʌrda”? \v 24 Gʌntʌʌgidamu aanʌ aapimʌ iñsaanʌ viaa ʌmo sʌʌlicami dai viaa guvucadagai tami oidigi daama isgaoigʌldiadagi gasoimaascamiga ―astʌtʌdai ʌSuusi ʌoodami. \p Dai amaasi potʌtʌdai ʌgai ʌcʌʌli coocoadʌ: \p ―Aapi angʌaagidi vañigiñi dai bʌi gʌsuaa dai imʌda gʌquiiyamu ―astʌtʌdai. \p \v 25 Mospotʌi ʌSuusi tai otoma vañi ʌcoocoadʌ vʌʌscatai vuitapi dai bʌi gʌsuaa istuucʌrʌ caatʌcatadai dai nora gʌquiiyamu dai cʌʌga ñiooquimi Diuusi vui. \v 26 Dai vʌʌscatai ʌoodami maitʌʌ isducatai gʌntʌtʌgituagi dai cʌʌga ñiooquimi Diuusi vui. Dai duduaadimucatai pocaiti: \p ―Sivi gia tʌʌ aatʌmʌ istumaasi gʌgʌrducami ―ascaiti. \s1 ――― \p \v 27 Dai amaasi vuusai ʌSuusi abiaadʌrʌ dai tʌʌ ʌmo cʌʌli tumiñsi vuudami. Ʌgai Leví tʌʌgidu dai daacatadai quiiyʌrʌ siaaco gʌvuudana tumiñsi dai potʌtʌdai ʌSuusi: \p ―Giñoidañi ―astʌtʌdai. \p \v 28 Amaasi ʌLeví cʌquiva dai anaasi viaa vʌʌsiaʌcatai dai oí ʌSuusi. \p \v 29 Dai gooquiʌrʌ ʌLeví idui ʌmo gʌʌ vagimi gʌquiiyʌrʌ ʌSuusi vʌʌtarʌ dai ami daraajatadai mui tumiñsi vuudami dai aa oodami meesa vuidʌrʌ ʌgaa ʌʌmadu. \v 30 Vaidʌ ʌfariseo ʌʌmadu ʌmamaatʌtuldiadami Diuusi sʌʌlicamigadʌ aatagidi ʌSuusi mamaatʌrdamigadʌ dai potʌtʌdai: \p ―¿Tuimʌsidʌ gacueeyi dai gayʌʌyi aapimʌ gotumiñsi vuudami dai gosoimaasi ivuaadami ʌʌmadu? Aapimʌ maicʌʌga ivueeyi ―astʌtʌdai ʌgai ʌSuusi mamaatʌrdamigadʌ. \p \v 31 Taidʌ ʌSuusi aa noragi daidʌ itʌtʌdai: \p ―Ismaacʌdʌ maitʌrcoococoidadʌ maitʌgito duduaaidiadami mosʌʌgi coococoidadʌ. \v 32 Poduucai aanʌ ʌʌpʌ maicʌcʌʌgaducʌdʌ vʌʌtarʌ divia mosʌʌgi soimaasi ivuaadami vʌʌtarʌ antdivia aanʌ vai ʌmaa duucai gʌntʌtʌgitona ―astʌtʌdai ʌSuusi. \s1 ――― \p \v 33 Amaasi ʌgai tʌcacai ʌSuusi daidʌ itʌtʌdai: \p ―Tuisidʌ mosʌʌ maitacueeyi dai mosʌʌsi gamamadaiña ʌmamaatʌrdamigadʌ ʌVuaana daidʌ ʌmamaatʌrdamigadʌ ʌfariseo. Dai aapi gʌmamaatʌrdamiga vʌʌscʌrʌ gacueeyi dai gayʌʌyi ―astʌtʌdai ʌgai. \p \v 34 Taidʌ ʌSuusi aa noragi daidʌ itʌtʌdai: \p ―¿Istutuidisi ismaitaugiagi ʌvapaidarsicʌdʌ ʌmo cunataragiʌrʌ siʌʌscadʌ quiaa daraajagi ʌcuucuntadami? \v 35 Dʌmos todian duucai gʌmuaatudamu ʌcʌʌli amaasi maitaugimu ʌvapaidarsicʌdʌ ―astʌtʌdai ʌSuusi ʌoodami. \p \v 36 Dai apiamamaatʌtuldi dai potʌtʌdai: \p ―Tomali ʌmaadutai maisaranan tada ʌmo ipuurui utuudui dai ʌcʌdʌ daasdagi ʌmo ipuurui cʌliñdadʌ. Ispoduuñiagi ʌgai siaa tuidimu ʌipuurui utuuducʌdʌ dai vʌʌscʌrʌ ʌicuusi utuuducʌdʌ maicʌʌga viimu ʌipuurui cʌliñdadʌrʌ. \v 37 Tomali ʌmaadutai maitueeyi valienti utuudui ojoogi cʌcʌʌliocoidadʌrʌ ispoduuñiagi ʌvalienti utuudui cocopoñtudamu ʌojoogi dai siaa tuidimu vʌʌsi siʌʌsi ʌvalienti ʌcaasi ʌojoogi. \v 38 Cascʌdʌ gʌaagai isoojogi uutuducamiʌrʌ tuaadagi valienti utuudui dai poduucai maisiaa tuidʌrʌi ʌvalienti tomali ʌojoogi. \v 39 Vʌʌscatai ismaacʌdʌ yʌʌyi valienti cʌliñdadʌ gooquiʌrʌ maiaagaiña valienti utuudui pocaitiña sai siooma vʌʌñiga cʌliñdadʌ ―astʌtʌdai ʌSuusi ʌoodami. \p Gomaasi aagidi ʌSuusi ʌoodami cʌʌga maatʌcatai isʌoodami apiavaamioma cʌʌga vaavoitudai ʌʌquidʌ gʌnvaavoidaraga dai maisiu utuuducʌdʌ mamaatʌtuldaragadʌ ʌSuusi. \c 6 \s1 ――― \p \v 1 Ʌmo imidagai ibʌstaragai tasʌrʌ ʌʌsicami saagida imʌitadai ʌSuusi vaidʌ ʌmamaatʌrdamigadʌ vaiñcumaimi tʌligi muuradʌ dai gʌnnoonovicʌdʌ cʌlivaimi dai cuumimi. \v 2 Tai ʌmaadutai ʌfariseo itʌtʌdai: \p ―¿Tuimʌsidʌ ivueeyi aapimʌ aa duiñdagai ismaacʌdʌ maitiipu oigaragai isivuaadagi ibʌstaragai tasʌrʌ? ―astʌtʌdai. \p \v 3 Taidʌ ʌSuusi aa noragi daidʌ itʌtʌdai: \p ―¿Maitamʌsquiaa nʌidi aapimʌ oojai siaaco aagai ismaasi idui Davicaru ʌmo imidagai aidʌsi ʌgai ʌʌmadu aaduñdʌ biuugicoi? \v 4 Vaa ʌgai ʌquiiyʌrʌ siaaco siaa duutudaiña ʌjudidíu Diuusi dai vui ʌpaana daasdaradʌ Diuusi dai uu ʌgai dai oi gʌaaduñi ismaacʌdʌ ʌʌmadu daraajatadai. Daidʌ ʌpaana mosʌʌgi papaali viaacatadai oigaragai iscuaadagi ʌʌgi poduucai viituli Moseesacaru cascʌdʌ, tai vʌʌscʌrʌ vui ʌDavicaru dai uu. \p \v 5 Dai potʌtʌdai ʌʌpʌ: \p ―Aanʌ viaa ʌmo sʌʌlicami cascʌdʌ viaa aanʌ sʌʌlicami isaagagi istumaasi ʌpʌduuñiagi ibʌstaragai tasʌrʌ ―astʌtʌdai ʌSuusi. \s1 ――― \p \v 6 Ʌʌpʌ ʌmo ibʌstaragai tasʌrʌ judidíu quiuupaigadʌrʌ vaa ʌSuusi dai gʌaagacai mamaatʌtuldi ʌoodami Diuusi ñiooquidʌ. Tai ami vaa ʌmo cʌʌli ismaacʌdʌ gaquisapicatadai novidʌ sʌʌlisia padʌrʌ. \v 7 Vaidʌ ʌmamaatʌtuldiadami Diuusi sʌʌlicamigadʌ ʌʌmadu ʌfariseo soobidacatadai ʌSuusi sabai duaaidana ibʌstaragai tasʌrʌ dai poduucai viaacagi istucʌdʌ gʌpiʌrʌ vuaajagi ʌgai ʌSuusi. \v 8 Dʌmos ʌSuusi maatʌcatadai ismaasi gʌntʌtʌgitoitadai ʌgai daidʌ itʌtʌdai ʌcʌʌli ismaacʌdʌ gaquisapicatadai novidʌ: \p ―Cʌquivañi dai mʌʌ ʌran ʌʌsi cʌquiva ―astʌtʌdai. \p Taidʌ ʌcʌʌli cʌquiva dai ami cʌquiva siaaco aagidi ʌSuusi. \v 9 Amaasi ʌSuusi potʌtʌdai ʌgaa: \p ―Giñaagidavurai ʌmo istumaasi: ¿Tumaasi oidaga oigaragai isivuaadagi ibʌstaragai tasʌrʌ istumaasi cʌʌgaducami maicʌʌgaducami sio, cʌʌgacʌrʌ vuvaidagi oodami coodagi sio? ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 10 Amaasi ʌSuusi nʌnʌidi vʌʌscatai ismaacʌdʌ ami daraajatadai dai potʌtʌdai ʌgai ʌcʌʌli: \p ―Giñuuliñdañi gʌnovi ―astʌtʌdai. \p Taidʌ ʌcʌʌli uuliñi gʌnovi dai cacʌʌga duaadicami vii. \v 11 Taidʌ ʌgaa sʌʌlicʌdʌ baacoi dai aipaco gʌntʌcacaimi astumaasi istutuidi isiduuñiagi ʌSuusi vui. \s1 ――― \p \v 12 Amaasi ii ʌSuusi ʌmo giidiamu dai daañia agai Diuusi sai soiñana dai ʌmo tucagi anaasi siaa daanʌitai Diuusi. \v 13 Dai aidʌsi camaasi ʌgai vaí gʌmamaatʌrdamiga dai ʌcovai vuvaitu baivustaama dan gooca ʌgai saagidaiñdʌrʌ saidʌ ʌrojootosadʌcana. \v 14 Dai potʌʌtʌgidu ʌgai: Ʌmoco ʌrSimuñi taidʌ ʌSuusi Piiduru tʌʌtʌi ʌʌpʌ, dai Aandʌrʌsi ʌʌpʌ Simuñi suculidʌ, dai Jacovo, dai Vuaana, dai Piili, dai Bartolomé, \v 15 dai Mataivo, dai Tomás, dai Jacovo Alfeo maradʌ, dai Simuñi ʌgai ʌrʌmoco zelolote saagidaiñdʌrʌ, \v 16 daidʌ Uudasi Jacovo suculidʌ, daidʌ Uudasi Iscaliote ismaacʌdʌ gooquiʌrioma gatʌʌgi ʌSuusi. \s1 ――― \p \v 17 Daidʌ ʌSuusi tʌvai giidiaiñdʌrʌ vʌʌscatai ʌgai ʌʌmadu. Dai ʌmapʌcʌrʌ siaaco tʌpaalica cʌquiva ʌSuusi mui gʌmamaatʌrdamiga ʌʌmadu dai oidacatadai ʌʌpʌ mui oodami vʌʌsi Judeea dʌvʌʌriaiñdʌrʌ dai Jerusaleenaiñdʌrʌ dai coostaiñdʌrʌ siaaco Tiiro tʌʌgidu dai Sidóni ʌʌpʌ. Vʌʌsi idi ami dada caʌca ʌliditai Diuusi ñiooquidʌ dai duduaadia ʌliditai ʌʌpʌ cascʌdʌ dada ʌgai. \v 18 Dai ismaacʌdʌ soimaa taatacana viaacatai Diaavora tʌtʌaañicarudʌ vʌʌsi duduaadi ʌSuusi. \v 19 Vʌʌsi ʌoodami taata ʌliditadai ʌSuusi. Ʌgai duduaaidiña ʌcoococoidadʌ gʌguvucadacʌdʌ cascʌdʌ. \s1 ――― \p \v 20 Amaasi ʌSuusi vui nʌnʌava gʌmamaatʌrdamiga daidʌ itʌtʌdai: \p ―Diuusi cʌʌgacʌrʌ gʌnnʌidi aapimʌ giñmamaatʌrdamiga. Aapimʌ cʌʌga maatʌ istʌgito sioorʌ gʌnsoiñagi maidʌ ivuaada aapimʌ istumaasi Diuusi ipʌlidi. \p \v 21 Diuusi cʌʌgacʌrʌ gʌnnʌidi aapimʌ ismaacʌdʌ biuugicoñi sivi gooquiʌrʌ tatasconʌca agai aapimʌ cascʌdʌ. \p Diuusi cʌʌgacʌrʌ gʌnnʌidi aapimʌ ismaacʌdʌ suaanʌi sivi, gooquiʌrʌ asʌda agai aapimʌ cascʌdʌ. \p \v 22 Diuusi cʌʌgacʌrʌ gʌnnʌidi aapimʌ ismaacʌdʌ gʌncʌʌdai oodami dai siʌʌscadʌ maitʌnñiooquiadagi, daidʌ gʌnñiooquiadagi, dai tomali maicaʌca ʌliadagi gʌntʌʌtʌaraga vʌʌsi goovai povʌduuñimu giñoidatucuitai aapimʌ. \v 23 Vʌʌscʌrʌ sʌʌlicʌdʌavʌr baigʌnʌliada amaasi. Poduucai idui ʌʌqui aaduñdʌcardu gooodami maicʌʌ tuutiacʌdʌ Diuusi ñiñiooquituldiadamigadʌcʌdʌ. Mʌʌ tʌvaagiʌrʌ gʌnmaaquimu Diuusi mui naana maasi cʌcʌʌgaducami. \p \v 24 Dʌmos siʌʌ soimaa taatamu ʌriricu gooquiʌrʌ, sivi gia viaa ʌgai istucʌdʌ baigʌnʌliadagi. \p \v 25 Siʌʌ soimaa taatamu ʌgai ismaacʌdʌ tatasconʌ sivi, gooquiʌrʌ biuugicoñicamu ʌgai. Siʌʌ soimaa taatamu ʌgai ismaacʌdʌ sivi asʌi, gooquiʌrʌ suaanʌdamu ʌgai soiʌliaragaicʌdʌ. \p \v 26 Siʌʌ soimaa taatamu ʌgai siʌʌscadʌ vʌʌscatai cʌʌga ñioocadagi ʌgai vui, poduucai idui ʌʌqui aaduñdʌcardu ʌgaicʌdʌ ismaacʌdʌ poduucai yaatagʌi saidʌ ʌrDiuusi ñiñiooquituldiadamigadʌ. \s1 ――― \p \v 27 Dʌmos aapimʌ mʌsmaacʌdʌ giñcaʌ aapimʌ angʌnaagidi: Oigʌadavurai gʌnsasaayu, dai cʌʌgavʌr ivuiidiada ismaacʌdʌ gʌncʌʌdai. \v 28 Cʌʌgavʌr ñioocada ʌgai vui ismaacʌdʌ maicʌʌga ñioocai aapimʌ gʌnvui. Isʌmaadutai gʌnñiooquiadagi daanʌdavurai Diuusi ʌgai vʌʌtarʌ. \v 29 Isʌmaadutai gʌngʌʌgʌviagi ʌmapiadʌrʌ gʌnvuivasa vʌrai ajadʌrʌ vui daasa ʌʌpʌ. Dai isʌmaadutai bʌiyagi gʌsuaa dagitoñi vai bʌʌcaiña gʌvaasaraga ʌʌpʌ. \v 30 Dai sioorʌ gʌtaanʌdagi ʌmo istumaasi pai oidiada. Isʌmaadutai bʌiyagi istumaasi ʌrgʌtuidaga maititaanʌda. \v 31 Ivuiidiadavurai aa mʌstumaasi aapimʌ ipʌliadagi isgʌnvuiidiada ʌgai ʌʌpʌ. \p \v 32 Mʌsaapimʌ oigʌadagi mosʌcaasi ismaacʌdʌ gʌnoigʌdai aapimʌ, ¿tumaasi ʌrcʌʌgai poduucai? Asta ʌgai ismaacʌdʌ maicʌʌga tuutuiga ʌʌpʌ poduucai ivueeyi. \v 33 Mʌsiʌʌpʌ cʌʌga ivuiidiadagi mosʌcaa ʌgai ismaacʌdʌ cʌʌga gʌnvuiididi aapimʌ, ¿tumaa cʌʌga ivueeyi aapimʌ poduucai? Maicʌʌga tuutiacʌdʌ ʌʌpʌ poduucai ivueeyi. \v 34 Dai mʌstaañiupiadagi mosʌcaa ʌgai ismaacʌdʌ gʌnaa noragidadan tadacagi, ¿tumaasi cʌʌga ivueeyi aapimʌ poduucai? Maicʌʌga tuutiacʌdʌ ʌʌpʌ taañiupidi ʌgaa maicʌʌga tuutiacʌdʌ dai nʌnʌracana isaa noragidagi. \v 35 Dʌmos aapimʌ gʌaagai isoigʌadagi gʌnsasaayu dai cʌʌga ivuiidiadagi dai taañiupiadagi dai maitʌgitocagi mʌsaa gʌnnoragidagi. Poduucai Diuusi naana maasi gʌnmaaquimu dai poduucai aapimʌ maamaradʌ Diuusi ismaacʌdʌ ʌrʌvaamioma baitʌcʌaacami gʌnducamicamu. Diuusi cʌʌtuiga maicʌʌga ivuaadami vui dai ismaacʌdʌ maiDiuusiatʌnamʌquidana caitiña. \v 36 Oigʌldiadavurai aapimʌ aa poduucai isduucai Diuusi gʌnooga oigʌldi ʌmaicʌʌga tuutiacʌdʌ. \s1 ――― \p \v 37 Maitavʌr pocaitiada: “Dañi tʌʌ soimaasi idui ʌgai”, mʌsimaipovʌntʌtʌadamu aapimʌ ʌʌpʌ. Maitavʌr pocaitiada siʌrgʌpiʌr caatʌcami ʌgai mʌsimaipovʌntʌtʌadamu aapimʌ ʌʌpʌ. Oigʌldiadavurai aa mʌsaapimʌ gʌnoigʌldiadamu ʌʌpʌ. \v 38 Oidiadavurai aapimʌ aa mʌsiaapimʌ gʌnoidiadamu gʌnbaimocorʌrʌ ʌmo ʌpavidacarui cʌʌgaducamiʌrʌ cʌʌ suudacami gigigidicami, dai cʌʌ gʌisatudicami dai vʌʌtʌncʌacami. Ʌpavidacaruicʌdʌ ismaacʌdʌcʌdʌ gamaacai aapimʌ istumaasi ʌgai vaacʌdʌ gʌnmaaquimu ʌgai ʌʌpʌ ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 39 Dai ʌSuusi aduucai gamamaatʌtuldi: \p ―¿Istutuidisi ʌmo mainʌaadami isvaidaticagi ʌmai mainʌaadami? ¿Maisiu suuligia ʌgai vʌgoocatai sibʌ dʌʌcarʌ? \v 40 ʌmo mamaatʌrdami maivaamioma maatʌ isʌmamaatʌtuldiadamigadʌ, dai siʌʌscadʌ cacʌʌga maatia ʌgai ʌpan ʌʌsi maatʌcamu gʌmamaatʌtuldiadamiga. \p \v 41 ¿Tuipʌsi gʌtʌgito nʌidi aapi issoimaasi ivueeyi gʌaduñi dai maitʌtʌgito nʌidi isaapi vaamioma soimaasi ivueeyi? \v 42 Ducatai maisiaa ʌʌrai aapi ispotʌtʌadagi gʌaduñi: “Dañi aliʌ soimaasi ivueeyi aapi”. Dai maitʌtʌgito nʌidi isvaamioma soimaasi ivueeyi aapi. Aapi ʌrʌmoco ismaacʌdʌ aagai ʌmo istumaasi daidʌ ivueeyi ʌma maasi. Ʌʌpʌga gʌaagai iscamaisoimaasi ivuaada aapi dai gooquiʌrʌ aagidagi gʌnaduñi sai camaisoimaasi ivuaadana. \s1 ――― \p \v 43 Maioidaga uusi cʌcʌʌgaducami issoimaasi iibiatadagi dai ʌmo uusi maicʌʌgaducami maitistutuidi iscʌʌgaducagi iibiadʌ. \v 44 Vʌʌsi uusi gʌmaatʌ iibiadʌrʌ. Maitavʌyoovai iigosi tomali uuvasi uupariaiñdʌrʌ. \v 45 Ʌmo cʌʌli maisoimaasi ivuaadami maisoimaasi ñioocaiña, ibʌadʌrʌ daja gocʌʌ tʌgitoidagai cascʌdʌ. Dai ʌcʌʌli maicʌʌga ivuaadami goʌʌgi soimaasi ñioocaiña, ibʌadʌrʌ daja gosoimaasi tʌgitoidagai cascʌdʌ istumaasi aagai ʌgai gʌtʌñicʌdʌ vʌʌsi ibʌadʌaiñdʌrʌ vusacʌi. \s1 ――― \p \v 46 ¿Tuimʌsi pocaitiña ansai aanʌ ʌrgʌnaamu dai vʌʌscʌrʌ maitiñʌʌgidiña? \v 47 Gʌnaagidamu aanʌ sioorʌ ʌpan ducami ʌgai ismaacʌdʌ giñʌʌgiditai caʌ daidʌ ivueeyi istumaasi aagidi aanʌ. \v 48 Ʌgai ʌpan ducami ʌmo cʌʌli ismaacʌdʌ idui ʌmo vaaqui dʌmos ʌʌpʌga cʌʌga tuucavi cooco ʌgai dai cʌʌgaducami daí simiento dai aidʌsi gʌpi daivusai suudagi vʌʌscʌrʌ maioiñitu aliʌ cʌʌgaducatadai simientogadʌ cascʌdʌ. \v 49 Dai ismaacʌdʌ giñcaʌ dai maitivueeyi istumaasi tʌaanʌi aanʌ ʌgai ʌpan ducami ʌmo cʌʌli ismaacʌdʌ idui ʌmo vaaqui mosdʌvʌʌrapi maidarasacai ojoodai uta tai gooquiʌrʌ gʌpi daivusai suudagi dai daitu taidʌ ʌvaaqui camaicʌʌgaducami vii ―astʌtʌdai ʌSuusi ʌoodami. \c 7 \s1 ――― \p \v 1 Aidʌsidʌ ʌSuusi naato ñiooqui ʌoodami ii Capernauumamu. \v 2 Vai ami oidacatadai ʌmo sandaaru tʌaanʌdamigadʌ ʌgai ʌrromanu dai ʌgai viaacatadai ʌmo piooñi ismaacʌdʌ aliʌ oigʌdai ʌgai vai ʌgai aliʌ coococatadai cayoga muu. \v 3 Daidʌ ʌsandaaru tʌaanʌdamigadʌ cajioomacatadai isami aimʌraitadai ʌSuusi dai ootoi chiʌʌqui tʌtʌaanʌdamigadʌ judidíu sai mʌʌ daanʌna ʌSuusi sai diviana dai duaaidana ʌpiooñigadʌ. \v 4 Tai ʌgai miaadʌrʌ guuquiva siaaco daacatadai ʌSuusi dai sʌʌlicʌdʌ goguaama oidatucui dai potʌtʌdai: \p ―Idi sandaaru tʌaanʌdamigadʌ gia gʌaagai pʌssoiñagi. \v 5 Ʌgai gia siaa gʌrduutudai aatʌmʌ judidíu dai ʌgai vaa ʌgai dai gatʌjai duiñdagai gʌrquiuupaiga ―astʌtʌdai. \p \v 6 Taidʌ ʌSuusi ii ʌgai ʌʌmadu dʌmos aidʌsi cayoga aayi ʌgai quii taidʌ ʌtʌaanʌdamigadʌ sandaaru ootoi aa gʌaaduñi sai potʌʌdana ʌSuusi: \p ―Mamaatʌtuldiadami maitisoi gʌvuaada aanʌ tomali maiviaa sʌʌlicami pʌsvaquiagi giñquiiyʌrʌ, \v 7 cascʌdʌ maitipiñʌli aanʌ isʌʌgi mʌʌca gʌgaagamuagi. Mosai potʌi sai duaadʌna sidʌ giñpiooñiga caduaadimu, asduucai ootosi ʌsandaaru tʌaanʌdamigadʌ ñiooqui. \v 8 Aanʌan ʌʌpʌ viaa giñtʌtʌaanʌdamiga dai poduucai ʌʌpʌ viaa aanʌ giñsandaaruga ismaacʌdʌ tʌaanʌi aanʌ siuu duucu potʌʌda aanʌ ʌmoco sai imʌʌna vai aimʌrai dai siuu duucu potʌʌda aanʌ sai diviana vai didivai, dai siuu duucu tʌaañia aanʌ giñpiooñiga saidʌ iduuna ʌmo istumaasi vaidʌ ivueeyi. \p \v 9 Aidʌsi caʌ ʌSuusi imaasi maitʌʌ istumaasi gʌtʌgituagi ʌcʌʌli vui dai vui nʌnʌaava ʌoodami ismaacʌdʌ oiditadai dai potʌtʌdai: \p ―Sʌʌlicʌdʌ tomali judidíu saagida mainʌidi aanʌ tomali ʌmoco ispocaasi vaavoitudai siʌʌsi vaavoitudai idi cʌʌli ―astʌtʌdai. \p \v 10 Dai aidʌsidʌ ʌojootosicami quiiyʌrʌ dada vaidʌ ʌpiooñi coocoadʌ caduaadicatadai. \s1 ――― \p \v 11 Dai cadaivunucai imaasi vaidʌ ʌSuusi Naína amaco imʌitadai vaidʌ ʌmamaatʌrdamigadʌ oiditadai dai mui aa oodami ʌʌpʌ. \v 12 Dai aidʌsi cayoga aayi ʌgai ami Naínʌrʌ tʌʌ mʌsbʌʌcaticatadai ʌmo muuquiadʌ dai yaasa agai dai ʌgai ʌmaaduacatadai maradʌ ʌooqui viuudu vai mui oodami ami dʌvʌʌriʌrʌ oidacami oiditadai. \v 13 Dai aidʌsi tʌʌ ʌSuusi soigʌʌli ʌooquicʌdʌ dai potʌtʌdai: \p ―Maiti suaacada ―astʌtʌdai. \p \v 14 Dai miaadʌrʌ cʌquiiva dai taata ʌcajooñi tai guuquiva ʌgai ismaacʌdʌ bʌʌcaticatadai taidʌ ʌSuusi potʌtʌdai ʌgʌʌli muuquiadʌ: \p ―Gʌʌli aanʌ angʌaagidi vañigiñi ―astʌtʌdai. \p \v 15 Tai ʌgai ismaacʌdʌ ʌrmuuquiadʌcatadai sʌʌli daiva dai gʌaagacai ñioocai taidʌ ʌSuusi tʌʌgi ʌdʌʌdʌ. \v 16 Dai tʌʌgacai ʌoodami imaasi vʌʌscatai duduaadimu dai siaa duutudaimi Diuusi dai pocaitimi: \p ―Gʌrsaagida tigʌmaasitu ʌmo Diuusi ñiooquituldiadamigadʌ ―ascaiti. \p Daidʌ icaiti ʌʌpʌ: \p ―Diviatiqui Diuusi dai soiña agai gʌmaamara ―ascaiti ʌoodami. \p \v 17 Dai vʌʌsi Judeeʌrʌ dai vʌʌsi uugidiana gʌmaí istumaasi idui ʌSuusi. \s1 ――― \p \v 18 Taidʌ ʌVuaana maí vʌʌsi gomaasi, ʌmamaatʌrdamigadʌ aagidi cascʌdʌ. Taidʌ ʌVuaana vaí gooca gʌmamaatʌrdamiga. \v 19 Dai ootoi siaaco daacatadai ʌSuusi sai tʌcacana sabai ʌgai sʌʌlicʌdʌ ʌrʌCristo ismaacʌdʌ viaacatadai isdiviagi sabai gʌaagai isnʌnʌracagi ʌmai. \v 20 Taidʌ ʌmamaatʌrdamigadʌ ʌVuaana miaadʌrʌ guuquiva ʌSuusi daidʌ itʌtʌdai: \p ―ɅVuaana, ʌgai ismaacʌdʌ vapaconai ʌoodami, gʌrootoi tʌsai gʌtʌcacana pʌsabai aapi ʌrʌCristo ismaacʌdʌ viaa isdiviagi siʌʌpʌ sabai gʌaagai tʌsnʌnʌracagi ʌmai ―ascaiti ʌVuaana mamaatʌrdamigadʌ. \p \v 21 Dai aidʌsi mosaayi ʌgai ami ʌSuusi duduaadi mui oodami coococoidadʌ dai ismaacʌdʌ viaacatadai Diaavora tʌtʌaañicarudʌ duduaadi ʌʌpʌ dai mui ismaacʌdʌ mainʌnʌeeyitadai ʌgai nʌnʌaavatu. \v 22 Dai poduucai ʌSuusi aa noragi dai potʌtʌdai: \p ―Mʌʌcavʌr aagida ʌVuaana vʌʌsi mʌstumaa nʌidi dai caʌ. Dai aagidavurai isducatai ismaacʌdʌ mainʌnʌeeyitadai casi istutuidi isnʌaadagi dai ismaacʌdʌ maiajioopaitadai caajioopai, dai ismaacʌdʌ viaacatadai gocoocodagai ismaacʌdʌ duvaldi gatuucuga duduaadʌi, dai ismaacʌdʌ maitʌtʌʌcaidacatadai catʌtʌʌcaidaga, dai coidadʌ duduaacarʌi, dai soituutuigami vʌʌsi gʌmamaatʌtuldi ismaacʌdʌ ʌgai daidʌ ʌrcʌʌgacʌrʌ vuvaidaragai. \v 23 Baigʌʌliadamu sioorʌ apiagiñvaavoitudadagi ―ascaiti ʌSuusi. \p \v 24 Dai aidʌsi caiji ʌgai ismaacʌdʌ ootoi ʌVuaana taidʌ ʌSuusi gʌaagacai aagidi ʌoodami dai aagai ʌVuaana dai potʌtʌdai ʌoodami: \p ―¿Mʌtumaasi nʌidamu aapimʌ oidigamu? ¿Mʌsbai nʌidamu aapimʌ ʌvasoi ismaacʌdʌ mosaipaco oiñidi ʌvʌʌli? \v 25 ¿Mʌtumaa nʌidamu aapimʌ, ʌmo cʌʌli ismaacʌdʌ cʌʌga dadaapacami yuucustai? Aapimʌ cʌʌga maatʌ sai ismaacʌdʌ cʌʌga dadaapacami yuucustai cʌcʌʌgaducami quiiquiʌrʌ oidaga gʌgʌr raí baabaquidʌrʌ. \v 26 ¿Mʌtumaasi nʌidamu, ʌmo Diuusi ñiooquituldiadamigadʌ? ʌjʌʌ sʌʌlicʌdʌ angʌnaagidi, daidʌ ʌrasta vaamioma isʌmo Diuusi ñiooquituldiadamigadʌ. \v 27 Vuaana ʌrʌgai ismaacʌdʌ aagai Diuusi ñiooquidʌrʌ dai pocaiti: “Ootosamu aanʌ ʌmo ootosicami aapi gʌbaitʌqui vai ʌgai aagidana giññiooqui ʌoodami dai poduucai ʌgai cabai gʌnducamu dai vaavoitudamu ismaacʌdʌ aagida aapi”, ascaiti Diuusi. \v 28 Gʌnaagidiana aanʌ sai Vuaana vaamioma tʌaanʌi istomaliʌmaadutai Diuusi ñiñiooquituldiadamigadʌ dai vʌʌscatai ismaacʌdʌ gatʌaanʌda agai siaaco tʌaanʌi Diuusi vaamioma gatʌaanʌda agai isVuaana ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 29 Dai aidʌsi caʌ imaasi vʌʌsi ʌoodami ʌʌmadu ʌtumiñsi vuudami ismaacʌdʌ gʌnvapacoinaitadai ʌVuaana vacuanaragadʌcʌdʌ maatʌ tʌʌ sai istumaasi aagai Diuusi ʌrvaavoi. \v 30 Dʌmos ʌfariseo ʌʌmadu ʌmamaatʌtuldiadami Diuusi sʌʌlicamigadʌ ismaacʌdʌ maitʌnvapacoi Vuaana vacuanaragadʌcʌdʌ mosʌmaapiadʌrʌ viaa istumaasi Diuusi ipʌliditadai isiduñiagi ʌgai vʌʌtarʌ. \v 31 Vaidʌ ʌSuusi pocaiti: \p ―¿Tumaasi ʌpan ducami ʌoodami sividadʌ? \v 32 ʌpan ducami ʌaali ismaacʌdʌ plaasʌrʌ gatʌtʌʌvʌiña dai iiñoquidiña gʌnaaduñi daidʌ itʌtʌdaiña: “Iiva aatʌmʌ muusicocʌdʌ mʌtai maitatuutudai. Susuaañi aatʌmʌ mʌtai aapimʌ maisusuaañi”, astʌtʌdaiña. \v 33 Diviacai Vuaana ʌgai ismaacʌdʌ vapaconai ʌoodami dai maitacueeyi tascali tomali maitayʌʌyi istumaasi guvuucami, mai aapimʌ pocaiti sai viaa ʌmo Diaavora tʌaañicarudʌ. \v 34 Dai diviacai aanʌ ismaacʌdʌ viaa ʌmo sʌʌlicami dai gacueeyi dai gayʌʌyi mai pocaiti ansaidʌ ʌrtuu naacʌdami daidʌ ʌriitʌracami, dai ansaidʌ ʌraduñdʌ tumiñsi vuudami dai ʌmaicʌʌga ivuaadami. \v 35 Vʌʌscatai ismaacʌdʌ ʌʌgidi Diuusi cʌʌ maatʌ isaliʌ cʌʌgadu Diuusi maatʌdagadʌ ―astʌtʌdai ʌSuusi. \s1 ――― \p \v 36 Ʌmaadutai ʌfariseo vaí ʌSuusi sai quiidiʌrʌ gaugaana taidʌ ʌSuusi ii quiidiamu dai meesa vuidʌrʌ daiva. \v 37 Tai ʌmo ooqui ʌgai vaa dʌvʌʌriʌrʌ oidacami ismaacʌdʌ gogoosi gʌducamicana maí siʌSuusi ii fariseo quiidiamu dai ʌʌmadu gaugia agai. Ʌgai ami divia dai bʌʌcati ʌmo tucayu suudacami asaiti sigian uuvadami. Ʌtucayu alavastrocʌdʌ duñisi. Ʌgai ʌrodai namʌaacami. \v 38 Dai suaaquimi daidʌ ʌSuusi ʌʌcasodʌ abaana daiva dai vacuañdimi ʌʌcasodʌ gʌoogacʌdʌ dai gooquiʌrʌ gʌcuupacʌdʌ gaqui dai usupi dai gooquiʌrʌ tʌi ʌasaiti sigian uuvaicʌdʌ. \v 39 Aidʌsidʌ ʌfariseo ismaacʌdʌ vaí ʌSuusi tʌʌ imaasi povʌʌli: “Isidi cʌʌli sʌʌlicʌdʌ ʌrʌmo Diuusi ñiooquituldiadamigadʌcamudai maatʌmudai goovai ismaa ooqui goovai dai taatamai. Goovai gogoosi gʌducami”, asʌlidi ʌfariseo. \v 40 Taidʌ ʌSuusi potʌtʌdai ʌfariseo: \p ―Simuñi gʌaagida iñʌlidi aanʌ ʌmo istumaasi ―astʌtʌdai. \p Taidʌ ʌfariseo aa noragi daidʌ itʌtʌdai: \p ―Giñaagidañi ―astʌtʌdai. \p \v 41 Taidʌ ʌSuusi itʌtʌdai: \p ―Ʌmo cʌʌli tañiuuvi tumiñsi goocatai cʌcʌʌli. Ʌmaadutai tañiuuvi ʌgai taan siento daidʌ ʌgʌmai taajucan siento. \v 42 Dai tomali ʌmaadutai vʌgoocatai maitistutuiditadai isaa noragidagi taidʌ ismaacʌdʌ gatañiuuvi mosoi ismaacʌdʌ vuaatulditadai ʌgai. Sivi giñaagidañi ¿ismaacʌdʌ vʌgoocatai vaamioma oigʌdai? ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 43 Taidʌ ʌSimuñi aa noragi daidʌ itʌtʌdai: \p ―Poʌlidi aanʌ sai ismaacʌdʌ vaamioma mui oi ―astʌtʌdai ʌfariseo. \p Taidʌ ʌSuusi potʌtʌdai: \p ―Vaavuava ismaacʌdʌ aagai aapi ―astʌtʌdai. \p \v 44 Amaasi ʌSuusi vui nʌnʌaava ʌooqui dai potʌtʌdai ʌSimuñi: \p ―¿Nʌidipʌsi idi ooqui? Vaa aanʌ gʌquiiyʌrʌ pʌtai maitiñmaa suudagi istuucʌdʌ vacuana aanʌ giñʌʌcaso poduucai isduucai gʌrviida aatʌmʌ tai idi ooqui vapacoi giñʌʌcaso gʌoogacʌdʌ dai gʌcuupacʌdʌ gaqui. \v 45 Dai aapi maitiñusupi poduucai isduucai gʌrviida aatʌmʌ, vai goovai aidʌsi abiaadʌrʌ vaa aanʌ maidagitocai uusupigai giñʌʌcaso. \v 46 Dai aapi maitiñtʌi asaiti giñmooana poduucai isduucai gʌrviida aatʌmʌ tai goovai giñtʌi asaiti sigian uuvadami giñʌʌcasoana. \v 47 Cascʌdʌ angʌaagidi sai idi ooqui tʌtʌgidi vʌʌscatai isaliʌsi iñoigʌdai aliʌsi ʌrsoimaasi iducami goovai cascʌdʌ dai vʌʌsi soimaascamigadʌ caoigʌldi. Dʌmos ʌmai oodami ismaacʌdʌ ʌrmaisi soimaasi iducami gatʌtʌgidi ismaisi iñoigʌdai maitʌrgʌpi soimaascamigadʌ cascʌdʌ dai cavʌʌsi oigʌldi ―astʌtʌdai ʌSuusi ʌfariseo. \p \v 48 Amaasi potʌtʌdai ʌSuusi ʌooqui: \p ―Gʌsoimaascamiga caoigʌldi ―astʌtʌdai. \p \v 49 Vaidʌ ʌvapaidarsicʌdʌ ismaacʌdʌ ami daraajatadai ʌʌgi aipaco gʌnaagidimi daidʌ icaiti: \p ―¿Sioorʌ idi cʌʌli dai asta gasoimaascamiga oigʌldi? ―ascaiti. \p \v 50 Taidʌ ʌSuusi potʌtʌdai ʌooqui: \p ―Vaavoitu aapi cascʌdʌ cacʌʌgacʌrʌ vuusai, imʌʌdañi dai maivuamʌ ʌliatugada ―astʌtʌdai. \c 8 \s1 ――― \p \v 1 Dai cadaivunucai imaasi ii ʌSuusi mui ʌʌmapʌcʌrʌ ami dʌvʌʌriʌrʌ dai gamamaatʌtuldimi Diuusi ñiooquidʌ dai isDiuusi soicʌi oodami sai cʌʌgacʌrʌ oidacana. Dai vʌʌ baivustaama dan gooca mamaatʌrdamigadʌ oidatucuitadai ʌSuusi. \v 2 Dai oidatucuitadai ʌʌpʌ chiʌʌqui ooqui ismaacʌdʌ duduaadi ʌSuusi. Ʌʌmoco viaacatadai Diaavora tʌtʌaañicarudʌ dai aa ʌma maasi coocodagai. Dai ami ʌʌmadu imʌitadai María ismaacʌdʌ ʌrMadaliña ʌgai ooquiaiñdʌrʌ vuvaaja cuvaracami Diaavora tʌtʌaañicarudʌ, \v 3 dai Vuañiita ʌʌpʌ ooñigadʌ Chusa. Chusa ʌrʌmo tʌaanʌdamigadʌ Eroodʌsi pipiooñigadʌ, dai Susaana, dai mui aa ooqui ismaacʌdʌ soicʌitadai istucʌdʌ viaacatadai ʌSuusi. \s1 ――― \p \v 4 Muidutai oodami vuvaaja gʌndʌdʌʌvʌragaiñdʌrʌ dai nʌida agai ʌSuusi dai aidʌsi gʌnʌmpagi mui oodami taidʌ ʌSuusi ñiooqui daidʌ itʌtʌdai: \p \v 5 ―Ʌmo ʌsaadami gaʌsimu dai gaʌsaimi ʌgai tai chiʌʌqui ʌstucadʌ voiyʌrʌ suuli mʌtai cʌjiata tai dada ujuurugi dai uu. \v 6 Tai aa ʌstucai ojoodai saagida suuli dai aidʌsi vuvaaja ʌgai gaquiisa viʌʌgacatadai vaagidagai cascʌdʌ. \v 7 Tai aa ʌstucai uuparai saagida suuli dai vuvaaja taidʌ ʌuuparai ismaacʌdʌ ʌʌmadu vuvaaja gaquiistu. \v 8 Tai aa ʌstucai cʌʌgaducami dʌvʌʌriʌrʌ suuli dai gʌʌ dai cʌʌga iibaji asta ʌmo siento litro vuvaaja aliʌmo litroaiñdʌrʌ. \p Dai aidʌsi capotʌi ʌSuusi gʌgʌrʌ ñioo dai potʌtʌdai: \p ―Mʌsaapimʌ tʌtʌcaidacagi vʌrai caʌca ―astʌtʌdai. \s1 ――― \p \v 9 Taidʌ ʌmamaatʌrdamigadʌ tʌcacai daidʌ itʌtʌdai: \p ―Tʌiya ʌlidi aapi idi cuentocʌdʌ ―astʌtʌdai. \p \v 10 Taidʌ ʌSuusi potʌtʌdai: \p ―Aapimʌ Diuusi gʌnmaatʌtuldamu istumaasi maimaatʌ aapimʌ isducatai Diuusi soicʌi oodami sai cʌʌga gʌntʌtʌgitocana, dʌmos gogaa poduucai ñiooquidi aanʌ vai nʌijada goovai dai ducami ismaiñʌijadagi dai caʌca dai ducami ismaicaʌcagi. \s1 ――― \p \v 11 Gʌnaagidamu aanʌ istʌiya ʌlidi gocuento: \p ―Goʌstucai ʌpan ducami Diuusi ñiooquidʌ. \v 12 Goʌstucai ismaacʌdʌ voiyʌrʌ suuli ʌgai ʌpan ducami ʌoodami ismaacʌdʌ caʌcana Diuusi ñiooquidʌ vai didivai ʌDiaavora dai maigovai dadasai ibʌadʌaiñdʌrʌ sai maivaavoitudaiña dai maicʌʌgacʌrʌ vuvaacʌna. \v 13 Daidʌ ʌstucai ismaacʌdʌ ojoodai saagida suuli ʌgai ʌpan ducami ʌoodami ismaacʌdʌ caʌcana Diuusi ñiooquidʌ dai cʌʌga baigʌnʌliaracʌdʌ ʌʌgidiña dʌmos maisi guupuacana ʌgai vaavoidaragadʌ. Vaavoitudaiña ʌgai chiʌʌqui tasai dai siʌʌscadʌ parunadagi aa vai cadadagitoiña gʌnvaavoidaraga. \v 14 Daidʌ ʌstucai ismaacʌdʌ uuparai saagida suuli ʌgai ʌpan ducami ʌoodami ismaacʌdʌ caʌcana Diuusi ñiooquidʌ dai maiʌʌgidiña momaasi gʌtʌgitocana dai gaquiistudai gʌnvaavoidaraga mosʌʌ tʌgitocatai tumiñsiʌrʌ dai gʌnvagimadagʌrʌ dai mui aa naana maasiʌrʌ dai poduucai maitivueeyi ʌgai istumaasi Diuusi ipʌlidi dai ʌpan ducami ʌstucai ismaacʌdʌ maiiibiatai. \v 15 Daidʌ ʌstucai ismaacʌdʌ cʌʌgaducami dʌvʌʌriʌrʌ suuli ʌgai ʌrʌoodami ismaacʌdʌ baigʌnʌliaracʌdʌ caʌca ʌlidiña Diuusi ñiooquidʌ dai vʌʌsi ʌʌgidiña istumaasi mamaatʌrʌi Diuusi ñiooquidʌrʌ dai ʌgai ismaacʌdʌ apiavaavoitudai dai mamaatʌtuldi aa ʌgai ismaacʌdʌ vʌtʌmʌ mamaatʌrʌi ʌgai ʌgai daidʌ ʌriibiadʌ gʌnducami. \s1 ――― \p \v 16 Tomali ʌmo oodami maicucuudagʌi ʌmo cuudacarui dai gooquiʌrʌ iiñapai tomali maivoicarui uta dadasai, baiyoma tʌcavi dadasai vai cuudagidaca ʌgai vʌʌscatai sioorʌ vapacʌdagi. \v 17 Poduucai istumaasi aanʌ gamamaatʌtuldi vʌʌsi gʌmaasiuldi, sivi maiquiaa cʌʌga maatʌ caʌ ʌoodami gooquiʌrioma gia vʌʌsi maatʌ caʌcamu ʌgai. \p \v 18 Poduucai tudu cʌʌgavʌr caʌca. Sioorʌ bʌʌjʌi giññiooqui dai giñʌʌgidi ʌgai vaamioma maatʌtuldamu aanʌ, dai sioorʌ maibʌʌjʌi giññiooqui dai maitiñʌʌgidi poopoidamu aanʌ istumaasi maatʌ gʌʌlidi ʌgai ―astʌtʌdai ʌSuusi. \s1 ――― \p \v 19 Amaasi ʌSuusi dʌʌdʌ ʌʌmadu susuuculidʌ ami dada siaaco daacatadai ʌgai dʌmos maitistutuiditadai ʌgai ismiaadʌrʌ ajiagi aliʌ muiducatai oodami. \v 20 Tai ʌmaadutai aagidi ʌSuusi daidʌ itʌtʌdai: \p ―Gʌdaada ʌʌmadu gʌsusuuculi quiidigaiñdʌrʌ guuca dai gʌnʌida ʌlidi ―astʌtʌdai. \p \v 21 Dʌmos ʌSuusi potʌtʌdai: \p ―Sioorʌ caʌcagi Diuusi ñiooquidʌ dai ʌʌgiditai caʌcagi ʌgiava ʌgai daidʌ ʌrgiñdaada ducami ʌʌmadu giñsusuuculi ducami ―astʌtʌdai. \s1 ――― \p \v 22 Ʌmo imidagai tʌsai ʌSuusi ʌmo vaarcuʌrʌ ʌʌmadu gʌmamaatʌrdamiga daidʌ itʌtʌdai ʌgai: \p ―Tiimʌda vaasadʌrʌ gogʌʌ suudagi ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p Tai bodʌrʌ iji. \v 23 Dai aidʌsi gʌʌ suudagi ʌraana iimʌitadai ʌgai taidʌ ʌSuusi coí. Tai todian duucai cavami ʌvʌ vai taí tʌʌsadʌi suudagi daidʌ ʌvaarcu casuudaimi suudagi dai asta cayoga duupi. \v 24 Tai ʌgai iji dai nʌnʌitu ʌSuusi daidʌ itʌtʌdai: \p ―Mamaatʌtuldiadami, Mamaatʌldiadami, casiatʌ yooga duudupi ―astʌtʌdai. \p Taidʌ ʌSuusi vañi dai ʌʌpitu ʌʌvʌʌli ʌʌmadu ʌsuudagi tai vʌʌsi gʌʌʌpitu dai vʌʌsi dodoli vii. \v 25 Amaasi ʌSuusi potʌtʌdai gʌmamaatʌrdamiga: \p ―¿Tʌdui gʌnvaavoidaraga? ―astʌtʌdai. \p Vai ʌgai duduaadimucatadai dai maitʌʌ istumaasi gʌntʌtʌgituagi dai aipaco gʌntʌcacai daidʌ icaiti: \p ―¿Sioorʌ idi cʌʌli dai tʌaanʌi ʌvʌʌli ʌʌmadu gosuudagi vai ʌʌgidi? ―ascaiti. \s1 ――― \p \v 26 Daida aayi ali quiiyʌrʌ. Gadarʌrʌ tʌʌgidu ali quii. Vaasadʌrʌ ʌgʌʌ suudagi ʌrGadara ajaadʌrʌ ʌrGalilea. \v 27 Mostuvanʌcai ʌSuusi dʌvʌʌrapi tai miaadʌrʌ cʌquiva ʌmo cʌʌli Gadarana oidaacami dai catʌvʌpi ʌpʌduitadai isʌcʌʌli viaacatadai Diaavora tʌtʌaañicarudʌ dai maitʌaadaiña yuucusi tomali maioidacatadai quiiyʌrʌ mosʌcaasi siaaco gʌyaasapai coidadʌ. \v 28 Dai mostʌʌgacai ʌgai ʌSuusi vuidʌrʌ gʌtootonacʌdʌ cʌquiva dai iiñaquimi dai potʌtʌdai: \p ―¿Tuipʌsidʌ giñʌʌmadu vapaacʌi aapi Suusi ʌgʌʌ baitʌcʌaacami maradʌ? Gʌdaanʌi aanʌ pai maitiñoiñiada ―astʌtʌdai. \p \v 29 Pocaiti ʌgai tʌaanʌitai ʌSuusi ʌDiaavora tʌtʌaañicarudʌ sai vuvaacʌna ʌgiaiñdʌrʌ. Muiyoco imidagai bʌbʌʌjʌiña ʌDiaavora tʌtʌaañicarudʌ vaidʌ ʌoodami vupuuraiña noonovidʌ dai ʌʌcasodʌ cadeenacʌdʌ sai maiuupanʌna vai ʌgai ʌʌquitudaiña ʌcadeena. Daidʌ ʌDiaavora tʌtʌaañicarudʌ mosmʌmʌlitudaiña ʌgai oidigamu. \v 30 Taidʌ ʌSuusi tʌcacai daidʌ itʌtʌdai: \p ―¿Tʌʌgidu aapi? ―astʌtʌdai. \p Tai ʌgai aa noragi dai potʌtʌdai: \p ―Legión antʌʌgidu aanʌ ―ascaiti. \p Poduucai aagai ʌgai aliʌ muiducatai ʌDiaavora tʌtʌaañicarudʌ ismaacʌdʌ ʌgiʌrʌ vaapa cascʌdʌ. \v 31 Daidʌ ʌDiaavora tʌtʌaañicarudʌ potʌtʌdai ʌSuusi sai maiootosana siaaco tuucavaga ami siaaco oidaga vʌʌsi ʌDiaavora tʌtʌaañicarudʌ. \v 32 Dai muiducatadai tataisoli ami giidiʌrʌ daida cueeyitadai. Daidʌ ʌDiaavora tʌtʌaañicarudʌ potʌtʌdai ʌSuusi sai dagitona isvaapaquiagi ʌtataisoliʌrʌ. Taidʌ ʌSuusi maa oigaragai. \v 33 Taidʌ ʌDiaavora tʌtʌaañicarudʌ vuvaaja ʌcʌʌliaiñdʌrʌ dai tataisoliʌrʌ vaapa. Tai vʌʌsi ʌgai gʌʌ vaapavuana sʌʌli suuli gaamu taana dai gʌʌ suudarʌ suuli dai baicoi. \p \v 34 Tai ʌgai ismaacʌdʌ nuucadacatadai ʌtataisoli aliʌ duduaadimu aidʌsi tʌʌ imaasi dai voopoi dai mʌʌca gaaagidi quiiquiana dai dʌjiana. \v 35 Taidʌ ʌoodami vʌʌscatai iji dai nʌida agai astumaasi ʌpʌdui dai aidʌsi aayi ʌgai siaaco daacatadai ʌSuusi tʌʌ ʌgai ʌcʌʌli ismaacʌdʌaiñdʌrʌ vuvaaja ʌDiaavora tʌtʌaañicarudʌ vai ʌʌcasodʌ abaana daacatadai ʌgai ʌSuusi cʌʌga yuucusu dai cacʌʌga dodoli daja tai ʌgai aliʌ duduaadimu. \v 36 Daidʌ ʌtataisoli nuucadacami ismaacʌdʌ nʌiditadai aagidi vʌʌsi isducatai dueeyi ʌcʌʌli ismaacʌdʌ viaacatadai ʌDiaavora tʌtʌaañicarudʌ. \v 37 Imaasicʌdʌ vʌʌsi ʌoodami ami Gadarʌrʌ oidacami gʌnaaga daañimi ʌSuusi sai imʌʌna abiaadʌrʌ aliʌ duduaadicuitadai ʌgai cascʌdʌ. Taidʌ ʌSuusi tʌsai vaarcuʌrʌ dai ii abiaadʌrʌ. \v 38 Daidʌ ʌcʌʌli ismaacʌdʌiñdʌrʌ vuvaaja ʌDiaavora tʌtʌaañicarudʌ goguaama oí sai dagitona isoidagi dʌmos ʌSuusi potʌtʌdai sai viʌʌna dai potʌtʌdai: \p \v 39 ―Noragiñi gʌquiiyamu dai mʌʌca gaaagida vʌʌsi istumaasi idui Diuusi aapicʌdʌ ―astʌtʌdai. \p Taidʌ ʌcʌʌli nora dai mʌʌca gaaagidi vʌʌsi ami dʌvʌʌriʌrʌ siʌ cʌʌga idui ʌSuusi ʌgai vʌʌtarʌ. \s1 ――― \p \v 40 Aidʌsidʌ ʌSuusi vaasadʌrʌ divia ʌpamu ʌgʌʌ suudagi tai vʌʌscatai baigʌnʌliaracʌdʌ miaadʌgi canʌnʌracatadai ʌgai cascʌdʌ. \v 41 Tai ami divia ʌmo cʌʌli Jairo tʌʌgiducami ʌgai ʌrtʌaanʌdamicatadai quiuupaigadʌrʌ judidíu dai gʌtootonacʌdʌ cʌquiva ʌSuusi vuidʌrʌ dai daañimi sai imʌʌna quiidiamu. \v 42 Ali ʌmaaduacatadai ʌgai maradʌ daidʌ ʌrooqui parʌ baivustaama dan gooca uumigi viaacatadai dai cayoga muutadai. Dai imʌcai ʌSuusi oí mui oodami dai asta gʌisatudaimi. \p \v 43 Dai ʌgai saagida imʌitadai ʌmo ooqui ismaacʌdʌ cabaivustaama dan gooca uumigi coococatadai gʌʌʌracʌdʌ dai casiaa doodai vʌʌsi istumaasi viaacatadai duduaadigamiʌrʌ vai tomali ʌmaadutai maitistutuiditadai isduaaidagi. \v 44 Tai ʌgai miaadʌrʌ cʌquiva ʌSuusi dai gooquiamadʌrʌ mostaata yuucusidʌ taidʌ ʌʌradʌ gʌʌʌpitu. \p \v 45 Vaidʌ ʌSuusi gatʌcacaimi daidʌ icaitimi: \p ―¿Toorʌ giñtaata? ―ascaiti ʌSuusi. \p Vai vʌʌscatai pocaiti sai tomali ʌmaadutai vaidʌ Piiduru ʌʌmadu ʌaaduñdʌ potʌtʌdai: \p ―Mamaatʌtuldiadami, mosʌʌquidu oodami dai gʌgʌgʌisatudai dai aipaco gʌnuituscʌi paidʌ gatʌcacai soorʌ gʌtaata ―astʌtʌdai. \p \v 46 Dʌmos ʌSuusi potʌi: \p ―Ʌmaadutai atgiñtaata, maiyanta aanʌ iñsiduaadi ʌmaadutai giñguvucadacʌdʌ ―ascaiti ʌSuusi. \p \v 47 Dai mostʌʌgacai ʌooqui iscamaasico vuaa ʌSuusi divia dai gigivuquimi dai gʌtootonacʌdʌ cʌquiva vuidʌrʌ ʌSuusi dai vʌʌsi oodami vuitapi aagidi istuisi taata dai isducatai caduaadicami vii mostaatacai. \v 48 Amaasi ʌSuusi potʌtʌdai: \p ―Giñaduñi vaavoitu aapi cascʌdʌ cadueeyi. Imʌʌdañi dai maivuamʌ ʌliatugada ―astʌtʌdai. \p \v 49 Dai quiaa ñioocaitadai ʌSuusi tai divia ʌmaadutai Jairo quiidiaiñdʌrʌ dai potʌtʌdai ʌgai ʌJairo: \p ―Casiatmuu gʌmara casi maisoi vuaada gomamaatʌtuldiadami ―astʌtʌdai. \p \v 50 Dʌmos aidʌsi caʌ ʌSuusi potʌtʌdai: \p ―Maitiduaadicuda mosai giñvaavoituda sigʌmara duaadimu ―astʌtʌdai. \p \v 51 Dai aidʌsi aayi ʌSuusi quiiyʌrʌ maidagito ʌgai ʌoodami isvaapaquiagi ʌʌmadu tuucavi mosʌcaa Piiduru dai Jacovo dai Vuaana ʌʌmadu ʌali ooqui dʌʌdʌdʌ. \v 52 Vʌʌscatai suaanʌitadai dai aliʌ soigʌnʌliditadai ʌali ooquicʌdʌ dʌmos ʌSuusi potʌtʌdai: \p ―Maitavʌr suaanʌda goali ooqui maitʌrmuuquiadʌ mosacooso ―astʌtʌdai. \p \v 53 Dʌmos ʌoodami mosparunai pocaititai ʌSuusi. Ʌoodami maatʌcatadai isiʌrmuuquiadʌ ʌgai cascʌdʌ parunai. \v 54 Taidʌ ʌSuusi bʌi novidʌ dai gʌgʌrʌ ñioo dai potʌtʌdai: \p ―Ali ooqui vañigiñi ―astʌtʌdai. \p \v 55 Tai ʌgai ʌpamu duaaca dai otoma vañi taidʌ ʌSuusi gatʌjai mʌsai biidana. \v 56 Daidʌ ʌdʌʌdʌdʌ maitʌtʌgaitadai istumaasi gʌntʌtʌgituagi. Dʌmos ʌSuusi potʌtʌdai sai maiaagidiña tomali ʌmaadutai istumaasi ʌpʌdui. \c 9 \s1 ――― \p \v 1 ɅSuusi ʌmapagi ʌbaivustaama dan gooca gʌmamaatʌrdamiga dai maa guvucadagai dai sʌʌlicami sai vuvaidiña vʌʌsi Diaavora tʌtʌaañicarudʌ oodamiaiñdʌrʌ dai sai duduaaididana gacoocodaga. \v 2 Dai Suusi ootoi ʌgai sai gaaagidana sai Diuusi soicʌi oodami sai cʌʌgacʌrʌ oidacana dai duduaaididana coococoidadʌ. \v 3 Dai potʌtʌdai: \p ―Maitavʌr vuucai tomali ʌmo istumaasi voiyʌrʌ vʌʌtarʌ tomali gʌngiica tomali gʌnmoraaliga tomali biitugai tomali tumiñsi dai mosaliʌʌmoco vaapasaragai avʌr gʌnaadatica maisiu googoca. \v 4 Tomastuma quiiyʌrʌ mʌsiaaco gʌnuuliñagi anaasiavʌr gʌnuuliñaca asta mʌsiʌʌscadʌ iji ʌgai dʌvʌʌriaiñdʌrʌ. \v 5 Dai mʌsiaaco maitʌnmiaadʌgidagi vʌrai vuvaaqui abiaadʌrʌ dai gigigida ʌdʌvʌʌrai gʌnʌʌcasoaiñdʌrʌ vai poduucai maatʌna ʌgai ismaicʌʌga idui ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 6 Tai iji ʌgai dai mosʌʌmapʌcʌrʌ iimʌi dai gaaagidimi Diuusi ñiooquidʌ dai duduaaidimi coococoidadʌ vʌʌsi aipacoga. \s1 ――― \p \v 7 Taidʌ ʌtʌaanʌdami Eroodʌsi maí vʌʌsi istumaasi ivuaadatadai ʌSuusi dai maitʌtʌgaitadai istumaasi gʌtʌgituagi. Dai ʌʌmoco pocaititadai saidʌ ʌVuaana duaaca coidadʌ saagidaiñdʌrʌ. \v 8 Dai aa pocaititadai saidʌ ʌrʌEliiasicaru Diuusi ñiooquituldiadamigadʌ daidʌ maasitu. Dai aa pocaititadai saidʌ ʌrʌmoco ʌʌquidʌ Diuusi ñiooquituldiadamigadʌ dai duaaca. \v 9 Dʌmos ʌEroodʌsi pocaiti: \p ―Aanʌ ʌʌgi antgatʌjai guicutaragai moodʌ ʌVuaana ¿dai idio sioorʌ ismaacʌdʌ mosʌʌ naana maasi caʌ aanʌ aatagi? ―ascaiti ʌEroodʌsi. \p Daidʌ ʌEroodʌsi gʌaajagʌi isnʌidagi. \s1 ――― \p \v 10 Dai aidʌsi dada ʌSuusi ojootosadʌ aagidi ʌgai ʌSuusi vʌʌsi istumaasi idui. Taidʌ ʌSuusi vaidacai ʌmaapʌcʌrʌ siaaco baitoma maitiipu oidacami Betasaidamacoga. \v 11 Dai aidʌsi maí ʌoodami isii ʌSuusi gooquiʌrʌ iji taidʌ ʌSuusi miaadʌgi dai aagidi sai Diuusi soicʌi oodami sai cʌʌgacʌrʌ oidacana daidʌ ʌSuusi duduaadi ʌcoococoidadʌ. \p \v 12 Dai aidʌsi cauruñimi ʌbaivustaama dan gooca mamaatʌrdami miaadʌrʌ guuquiva dai potʌtʌdai ʌgai ʌSuusi: \p ―Ootosañi gooodami vai gʌniibʌstana dai gaagana cuaadagai aali quiiquiana siaaco vaamioma miaagacagi. Tami siaaco daraaja aatʌmʌ maitiipu tomali istumaasi ―astʌtʌdai ʌmamaatʌrdami. \p \v 13 Taidʌ ʌSuusi potʌtʌdai: \p ―Bibidavurai aapimʌ ―astʌtʌdai. \p Taidʌ ʌmamaatʌrdamigadʌ aa noragi daidʌ itʌtʌdai: \p ―Maitatʌviaa vaamioma mosaltaama paana dai gooca vatopa. Siʌgisgiaa mʌʌca savʌʌda aatʌmʌ cuaadagai vʌʌsi idi oodami vʌʌtarʌ ―astʌtʌdai ʌmamaatʌrdamigadʌ. \p \v 14 Daidʌ ʌoodami parʌ taama miil aʌcatadai. Dʌmos ʌSuusi potʌtʌdai gʌmamaatʌrdamiga: \p ―Aagidavurai gooodami sai daraivana chiichiʌquiatai aipacoga parʌ taataucami siento ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 15 Tai podui vʌʌscatai daraiva. \v 16 Taidʌ ʌSuusi vui ʌtaama paana daidʌ ʌgooca vatopa dai tʌvaagiamu nʌnʌaava dai gamamagi dai gooquiʌrʌ saasarai ʌpaana dai ʌvatopa dai maa gʌmamaatʌrdamiga sai taacoidana ʌoodami. \v 17 Tai vʌʌscatai gauu dai tataascovai dai gooquiʌrʌ suusudagi baivustaama dan gooca aasarai saasaquigadʌ ismaacʌdʌ baivito. \s1 ――― \p \v 18 Ʌmo imidagai aidʌsi ʌcovai daanʌitadai Diuusi ʌSuusi vaidʌ ʌmamaatʌrdamigadʌ ʌʌmadu daraajatadai taidʌ ʌSuusi tʌcacai gʌmamaatʌrdamiga daidʌ itʌtʌdai: \p ―¿Voorʌ giñaagai ʌoodami? ―astʌtʌdai. \p \v 19 Tai ʌgai itʌtʌdai: \p ―Ʌʌmoco pocaiti pʌsaidʌ ʌrʌVuaana ʌgai ismaacʌdʌ vapaconaiña ʌoodami, dai aa pocaiti pʌsaidʌ ʌrEliiasi, dai aa pocaiti pʌsaidʌ ʌrʌʌquidʌ Diuusi ñiooquituldiadamigadʌ dai duaaca ―astʌtʌdai. \p \v 20 Taidʌ ʌSuusi potʌtʌdai: \p ―¿Dai aapimʌo mʌcaiti ansoorʌ aanʌ? ―astʌtʌdai. \p Taidʌ ʌPiiduru aa noragi daidʌ itʌtʌdai: \p ―Aapiapʌ ʌrDiuusi Cristogadʌ ismaacʌdʌ ʌgai ʌcovai vuusaitu ―astʌtʌdai. \s1 ――― \p \v 21 Dʌmos ʌSuusi sʌʌlicʌdʌ daí sai maiaagidiña imaasi tomali ʌmaadutai. \v 22 Dai potʌtʌdai: \p ―Aanʌ ismaacʌdʌ viaa ʌmo sʌʌlicami viaacamu issʌʌlicʌdʌ soimaa taatagi dai mosʌmapiadʌrʌ giñviaamu ʌtʌtʌaanʌdamigadʌ judidíu ʌʌmadu baitʌguucacamigadʌ papaali ʌʌmadu ʌmamaatʌtuldiadami Diuusi sʌʌlicamigadʌ. Dai giñmuaaa magai vʌʌsi dai vʌʌsʌcʌrʌ bo vaica tasaicʌdʌ ʌpamu duaacamu aanʌ ―astʌtʌdai. \p \v 23 Dai gooquiʌrʌ potʌtʌdai vʌʌscatai: \p ―Sioorʌ giñʌʌgiada ʌliada maitʌaagai isʌʌgi gʌtʌgitocagi dai vʌʌs tasai gʌaagai isbai gʌducagi siʌduñiada gʌmuaatuda giñvaavoitudaitai daida giñʌʌgiadagi. \v 24 Sioorʌ ivuaadagi ʌʌgi istumaasi ipʌlidi, ʌgai gia imimu Diaavora ʌʌmadu, dʌmos ʌgai ismaacʌdʌ bai gʌduu dai muquiagi giñvaavoitudaitai ʌgai gia cʌʌgacʌrʌ vuusaimu. \v 25 Tumaasi ʌrcʌʌgai ʌmo oodami vʌʌtarʌ isgamaitʌagi vʌʌsi istumaasi oidaga oidigi daama vai ibʌadʌ imiagi Diaavora ʌʌmadu. \v 26 Aanʌ ismaacʌdʌ viaa ʌmo sʌʌlicami tʌvaagiaiñdʌrʌ divia dai ʌpamu noragia iñagai dai gooquiʌrʌ ʌpamu divimu aanʌ ʌʌmadu mui Diuusi tʌtʌaañicarudʌ. Dai giñooga dadadaquigadʌ gʌrsicoli dadadaquida agai. Isʌmaadutai siaa ʌradagi giñvaavoitudaitai aanʌ ʌʌpʌ siaa ʌrogiadamu amaasi iñsiʌʌscadʌ diviagi. \v 27 Ismaacʌdʌ gʌnaagidi aanʌ ʌrvaavoi sai oidaga ʌmaadutai ismaacʌdʌ tami guuca sai maicoiya agai asta tʌʌgacai ismaasi siaaco tʌaanʌi Diuusi ―astʌtʌdai ʌSuusi. \s1 ――― \p \v 28 Dai aidʌsi potʌi ʌSuusi bo mamacova tasaicʌdʌ tʌsai ʌmo giidiʌrʌ dai gamamada agai dai ʌʌmadu iimʌitadai Piiduru dai Jacovo dai Vuaana. \v 29 Dai aidʌsi daanʌitadai Diuusi ʌSuusi vuivasadʌ ʌmapʌdui dai yuucusidʌ cʌʌga tootuatu dai dadadacʌdami gʌnaato. \v 30 Tai gʌmaasitu gooca cʌcʌʌli abaana ʌSuusi dai ʌʌmadu gaaatagitadai ʌgai ʌrMoseesacaru ʌʌmadu Eliiasi. \v 31 Dai sicolimadi ʌmo cuudagi dadadacʌdami dai aagaitadai issoimaa taata agai ʌSuusi dai isducatai muquia agai Jerusaleenʌrʌ. \v 32 Tomasi ʌPiiduru ʌʌmadu ʌaaduñdʌ aliʌ coocosimucatadai vʌʌscʌrʌ maicoocoi dai tʌʌ isducatai dadadacʌi ʌSuusi sicoli dai vʌgoocai cʌcʌʌli ismaacʌdʌ ʌʌmadu guucacatadai. \v 33 Dai aidʌsidʌ ʌcʌcʌʌli mʌʌcasioma iimimitadai ʌSuusi sonuaiñdʌrʌ taidʌ ʌPiiduru potʌtʌdai ʌSuusi: \p ―Mamaatʌtuldiadami, vʌʌsi ʌrcʌʌgai istami daraaja aatʌmʌ tʌtai duuñi vaica uucusai ʌmoco aapi gʌvʌʌtarʌ dai ʌmai Moseesa vʌʌtarʌ dai ʌmai Eliiasi vʌʌtarʌ ―astʌtʌdai. \p Dʌmos ʌPiiduru maimaatʌcatadai iscaititadai. \v 34 Dai quiaa ñioocaitadai ʌgai tai divia ʌmo icomai dai iiña vʌʌscatai tai ʌgai aliʌ duduaadimu tʌʌgacai isicomai saagida iji ʌcʌcʌʌli. \v 35 Tai icomiaiñdʌrʌ caidatu ʌmo ñiooqui ismaacʌdʌ icaiti: \p ―Idiavʌr giñmara dai aanʌ aliʌ oigʌdai. Ʌʌgiadavurai aapimʌ ―ascaiti ʌñiooqui. \p \v 36 Dai aidʌsi capotʌi ʌñiooqui ʌgai gʌntʌgito tʌʌ sidʌ ʌSuusi caʌʌgi cʌacatadai. Dai vʌvaicai mamaatʌrdamigadʌ maiaagidi tomali ʌmaadutai tomali ʌmo ñiooqui istumaasi tʌʌ ʌgai. \s1 ――― \p \v 37 Dai siaadiqui aidʌsi tʌaapai ʌgai giidiaiñdʌrʌ tai mui oodami vuvaaja dai vuidʌrʌ aayi ʌSuusi. \v 38 Tai ʌmo cʌʌli ʌoodami saagida gʌgʌrʌ ñiooqui daidʌ itʌtʌdai: \p ―Mamaatʌtuldiadami, giñoigʌdañi dai nʌida giñmara, idi caʌmaduga giñmara cʌʌli. \v 39 Vai ʌmo Diaavora tʌaañicarudʌ bʌbʌjʌi dai iiñaquitudai dai susuiquituldi dai totosacatudai tʌñidʌ dai soi vueeyi dai maidagitua ʌlidi. \v 40 Casiant goguama oí gʌmamaatʌrdamiga sai vuusaidana ʌgai goDiaavora tʌaañicarudʌ dʌmos ʌgai maitistui ―astʌtʌdai. \p \v 41 Tai aa noragi ʌSuusi dai potʌtʌdai: \p ―Dañi aapimʌ sivi oidacami maivaavoidaracami dai maiʌʌgidaracami siʌʌ tʌvʌpi vaamioma viaacamu aanʌ isgʌnʌʌmadu daacagi dai gʌnnʌijadagi ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p Dai potʌtʌdai ʌgai ʌoogadʌ: \p ―Baigovai vuaapa gʌmara ―astʌtʌdai. \p \v 42 Dʌmos aidʌsi ʌali gʌʌli miaadʌrʌ cʌquiva taidʌ ʌDiaavora tʌaañicarudʌ dʌvʌʌrapi daitu dai suiquituli. Dʌmos ʌSuusi dodoligitu ʌDiaavora tʌaañicarudʌ dai duaadi ʌali gʌʌli dai tʌʌgi oogadʌ. \v 43 Tai vʌʌscatai maitʌʌ istumaasi gʌntʌtʌʌgituagi tʌʌgacai istumaasi mosʌʌ gʌducami ismaacʌdʌ idui Diuusi. \s1 ――― \p Dai maiquiaa tʌtʌgaitadai ʌgai istumaasi gʌntʌtʌʌgituagi gomaasicʌdʌ ismaacʌdʌ idui ʌSuusi tai ʌgai potʌtʌdai gʌmamaatʌrdamiga: \p \v 44 ―Cʌʌgavʌr caʌca idi dai mostʌgitoca. Aanʌ ismaacʌdʌ viaa ʌmo sʌʌlicami mʌgiñtʌʌgida agai aa oodami ―ascaiti ʌSuusi. \p \v 45 Dʌmos ʌmamaatʌrdamigadʌ maimaatʌ caʌcatadai istumaasi aagidi ʌgai, maimaaquiarsicatadai ʌgai oigaragai ismaatʌ cajiagi cascʌdʌ, dai ʌgai duduaadicuitadai isaagidagi sai cʌʌga aagidana isducatai maatʌ cajiagi ʌgai istumaasi aagaitadai ʌgai. \s1 ――― \p \v 46 Vaidʌ ʌSuusi mamaatʌrdamigadʌ ʌʌgi gʌnaatagidi dai pocaiti sai sioorʌ ʌgiaiñdʌrʌ cʌʌgadu isvaamioma gatʌaanʌdagi. \v 47 Dʌmos ʌSuusi maí istumaasi gʌntʌtʌʌgitoitadai ʌgai dai bʌi ʌmo ali oodami dai gʌabaana cʌi \v 48 dai potʌtʌdai: \p ―Tomasioorʌ ismaacʌdʌ vaavoitudai giñmamaatʌtuldiaraga dai cascʌdʌ oigʌdai idi ali oodami ʌgai giñoigʌdai aanʌ ʌʌpʌ dai ʌgai ismaacʌdʌ giñoigʌdai aanʌ ʌgai oigʌdai ʌgai ismaacʌdʌ giñootoi. Ismaacʌdʌ poʌlidi ismaisi gatʌaanʌi ʌgai vaa ʌgai dai vaamioma gatʌaanʌi ―astʌtʌdai ʌSuusi. \s1 ――― \p \v 49 Taidʌ ʌVuaana potʌtʌdai: \p ―Mamaatʌtuldiadami, tʌʌ aatʌmʌ ʌmoco ismaacʌdʌ potʌi sai gʌguvucadacʌdʌ vuvaiditadai Diaavora tʌtʌaañicarudʌ tʌtai daí sai camaivuvaidiña maitʌrʌʌmadu aimʌraitai ʌgai ―astʌtʌdai ʌVuaana. \p \v 50 Dʌmos ʌSuusi potʌtʌdai: \p ―Maitavʌr daidiada. Ismaacʌdʌ maitʌrvui caatʌ ʌgai gʌrʌpa maasi tʌtʌgitoi ―astʌtʌdai ʌSuusi. \s1 ――― \p \v 51 Aidʌsi camiaadimi istuigaco tʌsadia agaitadai ʌSuusi tʌvaagiamu ʌgai pocaiti: \p ―Aanʌ angia imia iñagai Jerusaleenamu ―ascaiti ʌSuusi. \p \v 52 Dai baitʌqui ootoi ojootosicami tai ʌgai iji ʌmo ʌmapʌcʌrʌ Samaalia dai gaagida agai siaaco gʌuuliñagi ʌSuusi. \v 53 Dʌmos ʌSamaaliʌrʌ oidacʌdʌ maitipʌli ismiaanai daasagi maatʌcai isJerusaleenamaco imʌitadai ʌgai. \v 54 Aidʌsidʌ ʌmamaatʌrdamigadʌ ʌSuusi Jacovo ʌʌmadu Vuaana tʌʌ imaasi potʌtʌdai ʌgai ʌSuusi: \p ―Mamaatʌtuldiadami, ¿ipʌlidipʌsi tʌsgatañiagi taí tʌvaagiaiñdʌrʌ dai vʌʌsi ugititudagi gooodami poduucai isduucai idui Eliiasicaru Diuusi ñiooquituldiadamigadʌ? ―astʌtʌdai. \p \v 55 Taidʌ ʌSuusi vui nʌnʌaava dai bagaimi dai potʌtʌdai: \p ―Aapimʌ maimaatʌ ismaasi gʌniibʌdaga. \v 56 Aanʌ ismaacʌdʌ viaa ʌmo sʌʌlicami maidiviacai cooda iñagai oodami baiyoma moscʌʌgacʌrʌ vuvaida iñagai aanʌ ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p Dai amaasi iji sibʌaacoga. \s1 ――― \p \v 57 Dai aidʌsi voiyʌrʌ iimʌitadai ʌgai tai ʌmo cʌʌli potʌtʌdai ʌSuusi: \p ―Mamaatʌtuldiadami, gʌoidatucuda iñʌlidi aanʌ vʌʌsi pʌsiaaco aimʌrdagi ―astʌtʌdai. \p \v 58 Taidʌ ʌSuusi aa noragi daidʌ itʌtʌdai: \p ―Cacaasiocai viaa gʌntʌʌtʌjoga vaidʌ ʌujuurugi gʌncoocosa, dʌmos aanʌ ismaacʌdʌ viaa ʌmo sʌʌlicami maiviaa tomali siaaco mootagi ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 59 Daidʌ ʌSuusi potʌtʌdai ʌmai cʌʌli: \p ―Giñoidañi ―astʌtʌdai. \p Dʌmos ʌcʌʌli potʌtʌdai: \p ―Mamaatʌtuldiadami, giñdagitoñi quiaa ʌʌpʌga anmʌʌ yaasagi giñooca ―astʌtʌdai. \p \v 60 Dʌmos ʌSuusi aa noragi daidʌ itʌtʌdai: \p ―Dagitoñi vai ʌgai ismaacʌdʌ ʌpan ducami coidadʌ maiʌʌgiditai Diuusi yaasana gʌncoidadʌga, dai aapi imi dai gaaagida sai Diuusi soicʌi oodami sai cʌʌgacʌrʌ oidacana ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 61 Tai ʌmai cʌʌli potʌtʌdai: \p ―Mamaatʌtuldiadami, gʌoida iñʌlidi aanʌ dʌmos giñdagitoñi quiaa nai mʌʌ diosagidagi giñaaduñi ―astʌtʌdai. \p \v 62 Dʌmos ʌSuusi itʌtʌdai: \p ―Sioorʌ gasicuandagi dai aa nʌʌjidagi maisʌʌli sicuanai, poduucai ʌʌpʌ ʌgai ismaacʌdʌ giñoidatucuda ʌliada dai otoma imia ʌlidi gʌquiiyamu ʌgai maitʌrcʌʌga aata vuaadami Diuusi aa duiñdadʌrʌ ―astʌtʌdai ʌSuusi. \c 10 \s1 ――― \p \v 1 Dai cadaivunucai imaasi taidʌ ʌSuusi ʌcovai vuvaitu ʌʌpʌ vaic coobai dan baivustaama oodami dai mosgoogocatai baitʌqui ootoi vʌʌsi ʌʌmapʌcʌrʌ siaaco viaacatadai ʌgai isimiagi. \v 2 Dai potʌtʌdai: \p ―Mʌsiaaco iimia agai aapimʌ mui oodami cabaigʌnduuduna iibʌadʌ dai caʌca agai Diuusi ñiooquidʌ ʌpan duucai gʌpi ʌsicami ismaacʌdʌ casi gʌaagai yoovaragai. Dai Diuusi ñiñiooquituldiadamigadʌ chiʌʌquidu cascʌdʌ daanʌdavurai aapimʌ Diuusi ismaacʌdʌ ʌrʌpan ducami ʌʌsʌcami vai ootosana aa gʌñiñiooquituldiadamiga ismaacʌdʌ ʌrʌpan ducami pipiooñi vai aagida ʌgai ñiooquidʌ ʌoodami ismaacʌdʌ baigʌnduuduna iibʌadʌ ʌgai ʌpan ducami ʌsicami. \v 3 Iimivurai aapimʌ. Dañi aanʌ ʌpan duucai gʌnootosai cañiiru sʌʌsʌyi saagida. \v 4 Maitavʌr vuucai gʌnmoraraaliga tomali gʌntumiñsi daraasacaru tomali aa susuusacai, dai maitavʌr guguquida voiyʌrʌ mʌsiaaco ajiagi oodami. \v 5 Mʌsiʌʌscadʌ ajiagi ʌmo quiiyʌrʌ vʌrai aagida ʌoidacami sai Diuusi ipʌlidi isiibʌstudacan tadacagi ʌgai iibʌadʌ. \v 6 Dai isami daacagi ʌmaadutai dai nʌnʌracagi isDiuusi soiñagi vai gʌiibʌstacan tadaca ʌgai ibʌadʌ aidʌ gia gʌiibʌstacan tadacamu ʌgai. Dai ismaitiipucagi tomali ʌmaadutai ami isnʌnʌracagi isDiuusi soiñagi vai gʌiibʌstacan tadacagi ʌgai vʌʌscʌrʌ aapimʌ gʌaagai isaagididagi gomaasi aa oodami. \v 7 Dai anaasi mʌsiaaco cʌʌga gʌnmiaadʌgidagi ʌgai vaa quiiyʌrʌ avʌr gʌnuuliña dai ugaavurai dai ii istumaasi viaacagi ʌgai, ʌmo piooñi viaa sʌʌlicami mʌsaa namʌquidagi. Dai maitavʌr mosquiiquiʌrʌ ajioopada. \v 8 Dai mʌsiʌʌscadʌ ajiagi ʌmapʌcʌrʌ mʌsicʌʌga gʌnmiaadʌgidagi ugaavurai mʌstumaasi gʌnbiidagi. \v 9 Dai duduaaidavurai ʌcoococoidadʌ ismaacʌdʌ ami oidacagi dai poviavʌr tʌʌda ʌoidacami: “Cadivia Diuusi dai gʌnʌʌmadu daaca agai daidʌ ipʌlidi isgʌnsoiñagi mai cʌʌgacʌrʌ oidaca aapimʌ”. \v 10 Dai mʌsajiagi ʌmapʌcʌrʌ mʌsiaaco maitʌnmiaadʌgidagi vʌrai vuvaqui caayʌrʌ dai potʌʌda: \v 11 “Asta dʌvʌʌragadʌ gʌnoidaga ismaacʌdʌ gʌrʌʌcasuana saí gigigidamu aatʌmʌ vʌrai poduucai maatʌca aapimʌ mʌsmaicʌʌga idui. Dʌmos maatʌcavurai sicayooga aayi siʌʌscadʌ gatʌaanʌda agai Diuusi”. \p \v 12 Dai quiaa ñioocai ʌSuusi dai potʌtʌdai: \p ―Aanʌ angʌnaagidi sai siʌʌscadʌ Diuusi nʌidagi ismaacʌdʌ ʌrcʌʌga ivuaadami dai ismaacʌdʌ ʌrmaicʌʌga ivuaadami ʌgai soimaasi taatatulda agai ʌoodami ismaacʌdʌ maitʌnmiaadʌgidagi vaamioma soimaasi taatatuldamu ʌgai siʌ Sodoomʌrʌ oidacami. \s1 ――― \p \v 13 Aapimʌ Corasiiñiʌrʌ oidacami dai Betasaidʌrʌ oidacami siʌ soimaa taatamu aapimʌ. IsTiiroʌrʌ dai Sidooniʌrʌ oidacami tʌʌgimudai istumaasi gʌgʌrducami mʌsmaasi tʌʌ aapimʌ ʌgai gia caʌʌqui abiaadʌrʌ gʌnaadadamudai yuucusi tutucucami dai gʌncocoomaivadamudai mataicʌdʌ dai poduucai maasiuldamudai iscaʌma duucai gʌntʌtʌgito dai camaisoimaasi ivuaada agai. \v 14 Dʌmos siʌʌscadʌ Diuusi nʌidagi ismaacʌdʌ ʌrcʌʌga ivuaadami dai ismaacʌdʌ ʌrmaicʌʌga ivuaadami gʌngʌʌgʌvituldaraga vaamioma soimaascamu isʌTiiroʌrʌ dai Sidooniʌrʌ oidacami vʌʌtarʌ. \v 15 Dai aapimʌ Capernauumʌrʌ oidacami. ¿Povai mʌsiʌnʌlidi mʌstʌvaagiʌrʌ ucami tʌʌtʌidia agai? Baiyoma mʌtʌapañia agai dʌvʌʌrai utamacoga ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 16 Dai potʌtʌdai ʌgai gʌmamaatʌrdamiga: \p ―Ismaacʌdʌ ʌʌgiditai gʌncaʌ aapimʌ ʌgai giñʌʌgiditai caʌ aanʌ ʌʌpʌ dai ismaacʌdʌ gajiaadʌrʌ gʌnvipieeyi aapimʌ ʌgai gajiaadʌrʌ giñvipieeyi aanʌ ʌʌpʌ dai ismaacʌdʌ gajiaadʌrʌ giñvipieeyi aanʌ ʌgai gajiaadʌrʌ vipieeyi ʌʌpʌ ʌgai ismaacʌdʌ giñootoi ―astʌtʌdai ʌSuusi. \s1 ――― \p \v 17 Taidʌ ʌvaic coobai dan baivustaama ʌpamu dadacai baigʌnʌliatugai dai potʌtʌdai ʌgai ʌSuusi: \p ―Mamaatʌtuldiadami, asta Diaavora tʌtʌaañicarudʌ vʌʌsi gʌrʌʌgi aagaitai aatʌmʌ gʌtʌʌtʌaraga ―astʌtʌdai ʌojootosicami ʌSuusi. \p \v 18 Taidʌ ʌSuusi potʌtʌdai: \p ―Aanʌ annʌidi isducatai gʌi ʌDiaavora tʌvaagiaiñdʌrʌ ʌpan duucai ʌmo siitañi. \v 19 Aanʌ angʌnmaa guvucadagai aapimʌ mʌsai cʌcʌisapaiña gʌgʌr coocoyi dai nanacasʌrai dai poduucai vaamioma viaa aapimʌ guvucadagai isgʌrsaayu Diaavora. Dai aapimʌ maisoimaa taatamai tomali ʌmo istumaasicʌdʌ. \v 20 Maitavʌr baigʌnʌliada cascʌdʌ gʌnʌʌgiditai Diaavora tʌtʌaañicarudʌ. Baiyoma mosgʌaagai mʌsbaigʌnʌliadagi oojisicatai gʌntʌʌtʌaraga mʌʌ tʌvaagiʌrʌ ―astʌtʌdai ʌSuusi. \s1 ――― \p \v 21 Aidʌ otoma baiʌliatu Diuusi Ibʌadʌ ʌSuusi tai ʌgai potʌtʌdai: \p ―Giñooca aanʌ gia sʌʌlicʌdʌ siaa gʌduutudai, aapiapʌ ʌrbaitʌcʌaacami tʌvaagiʌrʌ dai oidigi daama. Aapi apʌtmaimaatʌtuli idi maasi ʌsastudugami tomali ʌgai ismaacʌdʌ naana maasi mamaatʌrʌi mosʌca ʌgai ismaacʌdʌ maisi sastuduga dai ismaacʌdʌ mainaana maasi mamaatʌrʌi. Cʌʌgaduava giñooca poduucai ipʌli aapi dai poduucai idui ―astʌtʌdai ʌSuusi gʌooga. \p \v 22 Dai apiamamaatʌtuldi ʌSuusi ʌoodami dai potʌtʌdai: \p ―Giñooca giñmaa vʌʌsiaʌcatai. Aanʌ ʌrDiuusi maradʌ ismaacʌdʌ tʌvai tʌvaagiaiñdʌrʌ dai tomali ʌmaadutai maicʌʌga giñmaatʌ mosʌca giñooca dai tomali ʌmaadutai maicʌʌga maatʌ giñooca mosʌca aanʌ ismaacʌdʌ ʌrmaradʌ ʌgai. Dai vʌʌscʌrʌ oidaga aa ismaacʌdʌ maatʌ giñooca mosʌca ismaacʌdʌ aanʌ ipʌlidi sai maatʌna. \p \v 23 Amaasi ʌgai vui nʌnʌava gʌmamaatʌrdamiga dai ʌʌgi ʌgai potʌtʌdai: \p ―Baigʌnʌlidi aapimʌ nʌiditai mʌstumaa nʌidi. \v 24 Aanʌ angʌnaagidi sai mui Diuusi ñiñiooquituldiadamigadʌ ʌʌmadu mui raraí nʌida ʌliditadai mʌstumaasi aapimʌ nʌidi dai maitʌʌ, dai ʌgai caʌca ʌliditadai mʌstumaasi aapimʌ caʌ dai maicaʌ ―astʌtʌdai ʌSuusi. \s1 ――― \p \v 25 Amaasi ʌmo mamaatʌtuldiadami Diuusi sʌʌlicamigadʌ cʌquiva dai ii dai mʌʌ aatagida agai ʌSuusi. Mosnʌida ʌliditadai ʌgai sabai aagana Suusi ʌmo istumaasi istumaasi vui caatʌcagi ʌvaavoidaragadʌ dai potʌtʌdai: \p ―Mamaatʌtuldiadami, ¿tumaasi istutuidi aanʌ isiduñiagi dai vʌʌscʌrʌ ʌʌmadu daacagi Diuusi? ―astʌtʌdai. \p \v 26 Taidʌ ʌSuusi aa noragi daidʌ itʌtʌdai: \p ―¿Tumaasi ʌgai dai oojisi sʌʌlicamiʌrʌ? Aapi nʌnʌidiña oojai vʌʌs tasai giñaagidañi iscaiti ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 27 Taidʌ ʌmamaatʌtuldiadami Diuusi sʌʌlicamigadʌ aa noragi daidʌ itʌtʌdai: \p ―“Oigʌadañi gʌDiuusiga vʌʌsi gʌiibʌdacʌdʌ, dai vʌʌsi gʌguvucadacʌdʌ dai vʌʌsi gʌtʌgitoidacʌdʌ, dai oigʌadañi gʌaaduñi poduucai pʌsduucai gʌoigʌdai aapi ʌʌgi” ―astʌtʌdai. \p \v 28 Taidʌ ʌSuusi itʌtʌdai: \p ―Cʌʌga pʌtgiñaa noragi isvʌʌsi gomaasi iduñia aapi, aapi vʌʌscʌrʌ oidacamu Diuusi ʌʌmadu ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 29 Vaidʌ ʌmamaatʌtuldiadami Diuusi sʌʌlicamigadʌ ʌʌgi gʌsoiña ʌliditadai dai potʌtʌdai ʌgai ʌSuusi: \p ―¿Voorʌ ʌrgiñaaduñi? ―astʌtʌdai. \p \v 30 Taidʌ ʌSuusi aa noragi daidʌ itʌtʌdai: \p ―Ʌmo imidagai ʌmo cʌʌli tʌvañimitadai ʌmo voi Jerusaleenaiñdʌrʌ Jericooamu tai voiyʌrʌ aayi ʌʌsivogami dai baitoma gʌviji dai ʌʌsi istumaasi vuucaticatadai ʌgai asta yuucusidʌ dai sʌʌlicʌdʌ soidoodai dai baitoma muuquiadʌ viaa dai iji. \v 31 Dai aidʌpʌcʌ amui imʌitadai ʌmo paaligadʌ judidíu ʌgai vaa voiyʌrʌ dai tʌʌgacai mossʌʌli daivusai. \v 32 Dai ʌmo leviita ʌʌpʌ amui sʌʌli daivusai dai aidʌsi tʌʌ ʌgai mosdaivusai ʌʌpʌ. \v 33 Dai ʌmai cʌʌli Samaaliaiñdʌrʌ ʌgai vaa voiyamu imʌitadai dai tʌʌgacai soigʌʌldian taada. \v 34 Dai miaadʌrʌ cʌquiva siaaco caatʌcatadai ʌcʌʌli dai duaadi istuidana saasaquicatadai asaiticʌdʌ dai valieenticʌdʌ, dai vipiosolicʌdʌ vuupuli dai ʌʌgi gʌsoiga daama daí dai bʌʌcai ʌmo quiiyamu dai ami gʌuuli ʌʌmadu dai nuucagi. \v 35 Dai siaadiqui aidʌsi caimia agaitadai ʌSamaaliʌrʌ oidacami vuuvaitu goo piisu dai maa ʌoidacami dai potʌtʌdai: “Nuucadacañi idi cʌʌli dai pʌsvaamioma siaa duadagi gʌaa namʌʌquidamu aanʌ iñsiʌʌscadʌ ʌpamu diviagi”, astʌtʌdai ʌSamaaliʌrʌ oidacʌdʌ ʌoidacami. \v 36 Dai sivi maacʌdʌ idi vʌvaicai cʌcʌʌli ʌraduñdʌ ʌcʌʌli ismaacʌdʌ baitoma gʌviji ʌʌsivogami ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 37 Taidʌ ʌmamaatʌtuldiadami Diuusi sʌʌlicamigadʌ itʌi: \p ―Ʌgai ismaacʌdʌ soigʌʌli tʌʌgacai ―astʌtʌdai. \p Taidʌ ʌSuusi potʌtʌdai: \p ―Imiñi aapi dai poduuñi ʌʌpʌ ―astʌtʌdai. \s1 ――― \p \v 38 Dai apiaimʌi ʌSuusi dai aayi ʌmaapʌcʌrʌ. Vai ami oidacatadai ʌmo ooqui Maaruta tʌʌgiducami dai miaadʌgi gʌquiiyʌrʌ. \v 39 Daidʌ ʌMaaruta siʌgʌcatadai ʌmai ooqui María tʌʌgiducami. Tai ʌgai vuidʌrʌ daiva ʌSuusi dai caʌca agai istumaasi aagaitadai ʌgai. \v 40 Dʌmos ʌMaaruta aliʌsi istumaa vuaadatadai cusiñiʌrʌ dai miaadʌrʌ cʌquiva siaaco daacatadai ʌSuusi daidʌ itʌtʌdai: \p ―Mamaatʌtuldiadami, ¿maitapʌsvuamʌ ʌlidi tomalaachi isgiñsiisi ʌʌgi giñvidagi mosʌʌsi aa duiñdagai? Aagidañi tudu vaidʌ giñsoiñana ―astʌtʌdai ʌMaaruta. \p \v 41 Taidʌ ʌSuusi aa noragi daidʌ itʌtʌdai: \p ―Maaruta, Maaruta, maitivuamʌ ʌliada aapi mosʌʌ naana maasicʌdʌ. \v 42 Mosaliʌmo istumaasi oidaga ismaacʌdʌ vaamioma gʌaagai dai goMaría gia bʌi cʌʌgaducʌdioma aa duiñdagai dai tomali ʌmaadutai maivoopoidamu ―astʌtʌdai ʌSuusi. \c 11 \s1 ――― \p \v 1 Ʌmo imidagai ʌSuusi gamamadaitadai ʌmo ʌmaapʌcʌrʌ. Dai aidʌsi canaato mamagi ʌgai tai ʌmaadutai ʌmamaatʌrdamigadʌ itʌtʌdai: \p ―Mamaatʌtuldiadami, gʌrmaatʌtuldañi mamadaragai poduucai isduucai ʌVuaana maatʌtuli gʌmamaatʌrdamiga ―astʌtʌdai. \p \v 2 Taidʌ ʌSuusi potʌtʌdai: \p ―Mʌsiʌʌscadʌ gamamadadagi vʌrai aduucai gamamadada: \q1 Gʌrooga aapi pʌsmaacʌdʌ tʌvaagiʌrʌ daja, aatʌmʌ ipʌlidi isʌoodami gʌsiaa duutuadagi, dai maatʌna isaapi maisoimaasi ivueeyi vai otoma aʌna istuigaco gatʌaanʌda agai aapi tami oidigi daama vaidʌ ʌpʌduuna pʌstumaasi aapi ipʌlidi tanai oidigi daama ʌpan duucai tʌvaagiʌrʌ. \q1 \v 3 Gʌrsoiñañi tʌtai viaaca aatʌmʌ cuaadagai siʌʌsi tʌgito sivi vʌʌtarʌ. \q1 \v 4 Dai gʌroigʌldañi vʌʌsi gʌrsoimaascamiga aatʌmʌ ʌʌpʌ oigʌldi vʌʌscatai ismaacʌdʌ soimaasi gʌrvuiididi. \q1 Maiti dagito isʌDiaavora gʌraagiadan tadacagi isiduñia aatʌmʌ soimaasi poduucai vʌrgamamadada. \m Astʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 5 Daidʌ ʌSuusi potʌtʌdai ʌʌpʌ: \p ―Ducami isʌmaadutai aapimʌ viaacagi ʌmoco gʌnaduñi pai aapi imiagi quiidiamu ʌrantucarʌ pai potʌʌda aapi: “Giñaduñi giñtañiuvidañi vaica tascali, \v 6 utudama giñdiviji ʌmoco giñaduñi mʌʌcasdʌrʌ imʌʌdami dai aanʌ maiviaa istumaasi biidagi”. \v 7 Dai ducami siʌgʌmai aa gʌnoragidagi tuucavidʌrʌ dai povʌtʌʌdagi: “Maitigiññiooquiada casia cuupi quitaagiña dai giñmaamara giñʌʌmadu vʌʌtʌ giñvaacosiʌrʌ nai cascʌdʌ maitistutuidi aanʌ isvañigʌcai gʌmaquiagi tomali ʌmo istumaasi”. \v 8 Aanʌ angʌnaagidi tomasi maivañigʌcai gʌmaa ʌgai istumaasi gʌaduñicatai baiyoma vañigian taada ʌgai dai gʌmaquiagi vʌʌsi istumaasi tʌgitoca aapi maicaʌca ʌliditai ñioocadami. \v 9 Cascʌdʌ aanʌ angʌnaagidi mʌsai daanʌiña Diuusi sai gʌnsoicʌiña mai viaaca aapimʌ tʌgitocagi dai gʌaagai mʌscʌʌga vaavoitudadagi sai Diuusi gʌnsoicʌda agai. \v 10 Sioorʌ daanʌdagi Diuusi sai soicʌiña gia soicʌiña. \p \v 11 Ʌmaadutai aapimʌ ismaacʌdʌ ʌrgaooga ¿mʌsbai oidana aapimʌ gʌnmara ʌmo odai isgʌntaanʌda ʌgai paana? ¿Siʌpʌ oidagi ʌmo cooyi isgʌntaanʌda ʌgai vatopa? \v 12 ¿Isgʌntaanʌda ʌgai ʌmo tacunono isbai oidana aapimʌ ʌmo nacasʌrai? \v 13 Mʌsaapimʌ ismaacʌdʌ maicʌʌ tuutuiga maatʌ oidi gʌnmaamara istumaasi cʌʌgaducami siooma cʌʌga gʌnooga ismaacʌdʌ tʌvaagiʌrʌ daja gʌnootosdamu gʌIbʌdaga vai gʌnʌʌmadu daacana vʌʌscatai sioorʌ ipʌliadagi isʌʌmadu daaca ʌgai ―astʌtʌdai ʌSuusi. \s1 ――― \p \v 14 ɅSuusi vusaasditadai ʌmo cʌʌliaiñdʌrʌ ʌmo Diaavora tʌaañicarudʌ. ɅDiaavora tʌaañicarudʌ muudutu ʌcʌʌli. Dai aidʌsi vuusai ʌDiaavora tʌaañicarudʌ taidʌ ismaacʌdʌ muudutu istui isñiooquiagi ʌpamu. Taidʌ ʌoodami maitʌʌ isducatai gʌntʌtʌgituagi tʌʌgacai imaasi. \v 15 Dʌmos ʌʌmoco pocaiti: \p ―Idi cʌʌli vuvaidi Diaavora tʌtʌaañicarudʌ Beelsevú guvucadadʌcʌdʌ ―ascaiti ʌoodami. Beelsevú ʌrDiaavora dai aliʌ guvuca. \p \v 16 Dai aa mosnʌijada ʌlidi astumaa duuna ʌSuusi dai cascʌdʌ potʌtʌdai sai tʌʌgidana ʌmo istumaasi gʌducami tʌvaagiaiñdʌrʌ. \v 17 Dʌmos ʌSuusi maatʌcatadai istumaasi gʌntʌtʌgitoitadai ʌgai dai potʌtʌdai: \p ―Isaipaco gʌncocodagi ʌmapʌcʌrʌ oidacami ugitimu ʌoodami dai baabaquidʌ suuligimu. \v 18 Poduucai ʌʌpʌ isʌDiaavora ʌʌgi gʌcocodagi otoma camaitatʌaanʌdan tada ʌgai cascʌdʌ poduucai gʌnaagidi aanʌ pocaititai aapimʌ ansai aanʌ vuvaidi Diaavora tʌtʌaañicarudʌ Beelsevú guvucadadʌcʌdʌ. \v 19 Siʌrvaavoicamudai isDiaavora guvucadadʌcʌdʌ vuvaidi aanʌ Diaavora tʌtʌaañicarudʌ aidʌ gia aapimʌ gʌnaaduñi vuvaidi Diaavora tʌtʌaañicarudʌ Diaavora guvucadadʌcʌdʌ ʌʌpʌ. Ʌʌgi ʌgai gʌnaagidamu ismaitʌrvaavoi isDiaavora guvucadadʌcʌdʌ vuvaidi aanʌ ʌʌmadu ʌgai. \v 20 Baiyoma Diuusi guvucadadʌcʌdʌ vuvaidi aanʌ Diaavora tʌtʌaañicarudʌ dai poduucai cʌʌ maatʌ aapimʌ iscaaayi istuigaco Diuusi soicʌda agai oodami sai cʌʌgacʌrʌ oidacana. \p \v 21 Siʌʌscadʌ ʌmo oodami guvuacami dai cʌʌga gagatocami nuucadacagi gʌquii dai vʌʌsi istumaasi oidaga ami poduucai maitiipu sioorʌ gaʌʌsidagi ami. \v 22 Dʌmos isdiviagi ʌmai vaamioma guvuacami dai vaamioma istuidiagi dai ʌʌsidagi vʌʌsi gagatodʌ istuucʌdʌ gʌtʌgitocatadai ʌgai isgʌsoiñagi dai gataacogida ʌgai vʌʌsi istumaasi gaʌʌsidagi. \p \v 23 Sioorʌ maitʌrgiñʌʌmaducagi ʌgai giñvuidʌrʌ caatʌ sioorʌ maitiñsoiña aagiadagi ʌoodami isducatai cʌʌgacʌrʌ vuvaqui ʌgai sobicʌi sai maivaavoitudana dai maicʌʌgacʌrʌ vuvaacʌna. \s1 ――― \p \v 24 Siʌʌscadʌ ʌmo Diaavora tʌaañicarudʌ vusiagi ʌmo cʌʌliaiñdʌrʌ oidigana aimʌraiña dai gaagaiña siaaco gʌibʌʌstagi dai siʌʌscadʌ maitʌgia ʌgai siaacoga povʌ ʌʌlidiña: “Ʌpamu animiagi giñquiiyamu iñsiaadʌrʌ vuusai”, asʌʌlidiña. \v 25 Dai siʌʌscadʌ ʌpamu ami diviagi ʌgai dai tʌtʌʌgaiña ʌcʌʌli ʌpan duucai ʌmo quii cʌʌga voisiquicami dai cʌʌga bai duñisicami. \v 26 Dai amaasi ʌgai aimʌrai dai vuaapai ʌʌpʌ cuvaracami Diaavora tʌtʌaañicarudʌ. Dai ʌgai ʌʌmadu vʌʌsi ʌgaa vapacʌiña ami cʌʌliʌrʌ dai ami oidacana dai poduucai ʌcʌʌli vaamioma soi gʌvuaadana isvaasʌquioma ―ascaiti ʌSuusi. \s1 ――― \p \v 27 Aidʌsidʌ ʌSuusi aagaitadai imaasi, tai ʌmo ooqui oodami saagida iiña dai pocaiti: \p ―Siʌ cʌʌgacʌrʌ nʌidi Diuusi ʌgai ismaacʌdʌ gʌmarai dai gʌsiitu ―astʌtʌdai ʌooqui ʌSuusi. \p \v 28 Dʌmos ʌSuusi potʌtʌdai: \p ―Ʌcaasi cʌʌgacʌrʌ nʌidi ʌgai ʌʌpʌ vʌʌsi oodami ismaacʌdʌ caʌ Diuusi ñiooquidʌ dai ʌʌgiditai caʌ ―astʌtʌdai ʌSuusi. \s1 ――― \p \v 29 Daidʌ ʌoodami apiagʌnʌmpaidimi ami ʌSuusi sicoli taidʌ ʌSuusi gʌaagacai mamaatʌtuldimi Diuusi ñiooquidʌ dai potʌtʌdai: \p ―Oodami sivi oidacami aliʌ maicʌʌga tuutuiga dai giñaagidi ansaidʌ iduuna ʌmo istumaasi gʌducami ʌgai vuitapi, dʌmos maitʌʌgimu ʌgai ʌmai istumaasi gʌducami mosʌcaasi ʌistumaasi gʌducʌdʌ ismaacʌdʌ idui Diuusi ootosacai Joonasi Ñiñiviamu vai ʌgai aagidi ʌoidacami sai ugitia agai ʌgai ismaiʌma duucai gʌntʌtʌgituagi dai camaisoimaasi ivuaadagi. \v 30 Poduucai ʌʌpʌ giñootoi Diuusi. Aanʌ ʌrʌgai ismaacʌdʌ viaa ʌmo sʌʌlicami dai aagidamu aanʌ sivi oidacami sai ugitia agai ʌʌpʌ ismaiʌma duucai gʌntʌtʌgituagi dai camaisoimaasi ivuaadagi. \v 31 Siʌʌscadʌ caaiyagi istuigaco Diuusi nʌidagi oodami sividadʌ ismaacʌdʌ ʌrcʌʌga ivuaadami dai ismaacʌdʌ ʌrmaicʌʌga ivuaadami, daidʌ ʌooqui ismaacʌdʌ ʌrbaitʌcʌaacamicatadai Siipʌrʌ divimu dai gʌpiʌrʌ suuligamu ʌoodami sivi oidacami. Ʌgai sʌʌlicʌdʌ mʌʌcasdʌrʌ divia dai caʌca agai istumaasi aagai ʌSalomoñi. Ʌgai ʌrʌmo tʌaanʌdami saitudugami dai tami daja aanʌ sivi dai vaamioma ʌrtʌaanʌdami aanʌ siSalomoñi mai aapimʌ maitiñʌʌgiditai caʌ. \v 32 Ismaacʌdʌ Ñiñiviʌrʌ oidacatadai dadimu siʌʌscadʌ Diuusi nʌida agadagi sivi oidacami ismaacʌdʌ ʌrcʌʌga ivuaadami dai ismaacʌdʌ ʌrmaicʌʌga ivuaadami, daidʌ ʌÑiñiviʌrʌ oidacami gʌpiʌrʌ suuligamu ʌoodami sivi oidacami ʌʌpʌ mai aapimʌ maitiñʌʌgiditai caʌ ʌgai gia caʌma duucai gʌntʌtʌgito dai camaisoimaasi ivuaada agai aidʌsi ʌJoonasicaru aagidi Diuusi ñiooquidʌ, dai tami daja aanʌ dai vaamioma ʌrtʌaanʌdami aanʌ siJoonasi. \s1 ――― \p \v 33 Tomali ʌmaadutai cucuudagʌi ʌmo cuudacarui dai gooquiʌrʌ ʌstoquicʌrʌ dadasai tomali ʌmo cajooñi uta baiyoma tʌcavacamiʌrʌ gʌdadasai vai sioorʌ vapacʌdagi istutiadagi isnʌaadagi. \v 34 Gavuupuji ʌrʌpan ducami ʌmo cuudacarui gatuucuga vʌʌtarʌ isgʌvuupuji cʌcʌʌgaducagi vʌʌsi gʌtuucuga ʌʌpʌ viaa cuudagi, dai isgʌvuupuji maicʌcʌʌgaducagi gʌtuucuga ʌʌpʌ ducami istucagamucagi. \v 35 Goovai ismaacʌdʌ maatʌ aapimʌ Diuusicʌdʌ ʌpan ducami ʌmo cuudagi gʌntʌgitoidagʌrʌ gʌnnuucadacavurai aapimʌ vai maituucuna dai poduucai tucapi viimu aapimʌ. \v 36 Iscʌʌga cuudagʌcagi vʌʌsi gʌntʌgitoidagʌrʌ dai maitiipucagi tomalaachi tucapi dai poduucai cʌʌga maatʌ caʌcamu aapimʌ ʌpan duucai mʌsduucai nʌidi ʌmo tuucavi siaaco cʌʌga cuudagʌcagi ―astʌtʌdai ʌSuusi ʌoodami. \s1 ――― \p \v 37 Dai aidʌsi cadagito ñioo ʌSuusi tai ʌmo fariseo vaí sai quiidiʌrʌ gaugana. Taidʌ ʌSuusi ii dai meesa vuidʌrʌ daiva. \v 38 Taidʌ ʌfariseo maitʌʌ istumaasi gʌtʌgituagi tʌʌgacai siʌSuusi maivacoi gʌnoonovi isducatai viituli Moseesacaru ʌjudidíu. \v 39 Tai amaasi ʌSuusi potʌtʌdai: \p ―Aapimʌ fariseo vuaanai gʌnajaasocoli ʌʌbʌadʌrʌ dʌmos aapimʌ tuculimadai gʌnʌranaga muuquimudagaicʌdʌ dai soimaascamicʌdʌ. \v 40 Vupuiiruga aapimʌ, ¿maitamʌs maatʌ tʌtʌgitoi maitamʌs maatʌ sai sioorʌ idui ʌʌbʌadʌrʌ idui ʌʌpʌ ʌraviadʌrʌ? \v 41 Gaoidiadavurai oidicami baigʌnʌliaracʌdʌ dai poduucai maitʌrsoimaasi iducamicamu aapimʌ. \p \v 42 Siʌ soimaa taatamu aapimʌ fariseo vʌʌsi istumaasi viaa aapimʌ aa oidi oodami Diuusi aa duiñdadʌ vʌʌtarʌ, asta ivaagi mʌsmaacʌdʌ bʌʌjʌi. Cʌʌgadu isoidiada aapimʌ oodami Diuusi aa duiñdadʌ vʌʌtarʌ mʌstumaasi viaacagi dʌmos aliʌ soi duucai nʌidi aapimʌ gʌnaaduñi dai maioigʌdai Diuusi gomaasi gia maicʌʌgadu. \p \v 43 Siʌ soimaa taatamu aapimʌ fariseo. Oojoidi aapimʌ iscʌcʌʌgaducʌdioma daraicariʌrʌ dadaarʌdagi judidíu quiquiuupaigadʌrʌ dai oojoidi aapimʌ isvʌʌsi oodami siaa gʌnduutuadagi. \p \v 44 Siʌ soimaa taatamu aapimʌ fariseo dai aapimʌ mamaatʌtuldiadami Diuusi sʌʌlicamigadʌ. Aagai aapimʌ ʌmo istumaasi dai ʌma maasi ivueeyi. Aapimʌ ʌrʌpan ducami siaaco gʌyaasapai coidadʌ dai camaimaatʌgia maasi daamadʌrʌ vaidʌ ʌoodami daama dʌgavuscʌiña maimaatʌcatai siʌ sigalnaasi uta, pomaasi aapimʌ ʌraviadʌrʌ ʌʌpʌ ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 45 Tai ʌʌmoco ʌmamaatʌtuldiadami Diuusi sʌʌlicamigadʌ aa noragi dai potʌtʌdai: \p ―Mamaatʌtuldiadami, aagaitai aapi imaasi asta aatʌmʌ vʌʌsi gʌrñiooquidi ―astʌtʌdai ʌgai ʌSuusi. \p \v 46 Dʌmos ʌSuusi potʌtʌdai: \p ―Siʌ soimaa taatamu aapimʌ mamaatʌtuldiadami Diuusi sʌʌlicamigadʌ ʌʌpʌ. Aapimʌ pocaiti sai gʌaagai siduñiagi mui naana maasi istumaasi maiaagai Moseesacaru. Ducami isvaamioma cucuspiada aapimʌ asta siʌʌsi uucami maitistutuidi ʌoodami dai aapimʌ maicucuspʌi tomalaachi. \p \v 47 Siʌ soimaa taatamu aapimʌ. Aapimʌ ivuiididi baabaquidʌ Diuusi ñiñiooquituldiadamigadʌ ismaacʌdʌ coi gʌnʌʌqui aaduñicaru. \v 48 Cʌʌga maatʌ aapimʌ vʌʌsi gomaasi dai soicʌdʌ mʌnʌlidi aapimʌ gʌnaaduñicaru. Ʌgai coi Diuusi ñiñiooquituldiadamigadʌ mai aapimʌ ivuiididi baabaquidʌ. \p \v 49 Cascʌdʌ Diuusi ismaacʌdʌ maatʌ vʌʌsiaʌcatai pocaiti: “Gʌnootosdamu aanʌ giñiñiooquituldiadamiga ʌʌmadu giñojootosa mʌsiaapimʌ coodamu ʌʌmoco dai aa soimaa taatatuldamu”, ascaiti Diuusi. \v 50 Diuusi soimaasi gʌntaatatulda agai aapimʌ sivi oidacami vʌʌsicʌdʌ ʌñiñiooquituldiadamigadʌ ismaacʌdʌ gʌncooditu aidʌsi abiaadʌrʌ cʌquiva gooidigi. \v 51 Aidʌsi abiaadʌrʌ gʌmuaatu Aveelicaru asta aidʌsidʌ gʌmuaatu Zacariiasicaru ʌgai ismaacʌdʌ gʌmuaatu ʌgʌʌ quiuupai abaana vai ajadʌrʌ cʌʌca ʌooroñi mʌsiaaco mʌmʌidiña vustaaqui isducatai gatʌjai Diuusi. Sʌʌlicʌdʌ angʌnaagidi sai Diuusi gʌpiʌrʌ gʌnsuuliga agai aapimʌ sivi oidacami ʌʌpʌ. \p \v 52 Siʌ soimaa taatamu aapimʌ mamaatʌtuldiadami Diuusi sʌʌlicamigadʌ. Ducami iscuupaca aapimʌ candaadocʌdʌ siaaco oidaga Diuusi mamaatʌtuldaragadʌ, dai aapimʌ viaa yaavigadʌ dai maivapacʌi aapimʌ dai tomali maidadagitoi aa isvaapaquiagi tomasi vaapaquia ʌlidi ʌgai ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 53 Aidʌsi aagidi ʌSuusi imaasi taidʌ ʌmamaatʌtuldiadami Diuusi sʌʌlicamigadʌ ʌʌmadu ʌfariseo aliʌ baacoi ʌgai vui dai gʌnaagacai tʌcacaimi mui naana maasi, \v 54 sabai aagana ʌgai ʌmo istumaasi vaavoidaragadʌ vui vai poduucai gʌpiʌrʌ vuaaja ʌgai. \c 12 \s1 ――― \p \v 1 Tai amaasi mui miil oodami gʌnʌmpagi sʌʌlicʌdʌ muidu dai asta gʌncʌcʌisapai aipacoga. Taidʌ ʌSuusi gʌaagacai aagidi ʌʌpʌga gʌmamaatʌrdamiga dai potʌtʌdai: \p ―Cʌʌgavʌr gʌntʌtʌgitoca aapimʌ. Maitavʌr ʌpan duucai ivuaada gofariseo. Goovai aagai ʌmo istumaasi dai ʌma maasi ivueeyi vai aa nʌidiña dai poduucai ivuaada ʌlidiña ʌʌpʌ dʌmos aapimʌ maitʌaagai ispoduucai ivuaadagi. \v 2 Maioidaga tomali ʌmo istumaasi ʌstoquicami tomasi duudusali gʌaagai vʌʌscʌrʌ vʌʌsi gʌmamaatʌi, dai maioidaga tomali ʌmo istumaasi ʌstoquicami ismaitʌmaasiuldagi. \v 3 Vʌʌsi mʌsmaacʌdʌ aagai aapimʌ tucarʌ vʌʌsi gomaasi gʌcaʌcamu tasʌrʌ, dai mʌsmaacʌdʌ duudusali aagai aapimʌ cuupacatai quitaagiña goovai vʌʌsi iiñacaitai gʌaagadamu baabaqui daamadʌrʌ. \s1 ――― \p \v 4 Aapimʌ giñaaduñi angʌnaagidi sai maitʌaagai mʌsʌʌbiadagi ʌgai ismaacʌdʌ mumueeyi gatuucuga, dai gooquiʌrʌ ʌgai camaitistutuidi isiduñiagi vaamioma. \v 5 Dʌmos gʌnaagidamu aanʌ sioorʌ gia gʌaagai mʌsʌʌbiadagi. Ʌʌbiadavurai ʌgai ismaacʌdʌ viaa guvucadagai isbʌʌquiagi muuquiadʌ ibʌadʌ Diaavor ʌʌmadu. Ʌjʌ, ʌgai gia gʌaagai mʌsʌʌbiadagi. \p \v 6-7 Diuusi vaamioma gʌnoigʌdai aapimʌ siʌ ujuurugi cascʌdʌ maitavʌr duduaadicuda cʌʌ maatʌ aapimʌ isgʌgaagarai taama ujuurugi gooca sintaavucʌdʌ vai Diuusi vʌʌscʌrʌ nuucadacana. Diuusi maatʌ vʌʌsiaʌcatai asta siʌʌjʌquidu ʌʌmadutai cuupadʌ. \s1 ――― \p \v 8 Gʌnaagidiana sai vʌʌscatai ismaacʌdʌ gʌnmaasiuldi oodami vuitapi isgiñvaavoitudai aanʌ ʌʌpʌ ismaacʌdʌ viaa ʌmo sʌʌlicami maiʌstocadamu Diuusi tʌtʌaañicarudʌ vuitapi mosaagamu aanʌ isʌgai ʌrgiñmaamara. \v 9 Dai ismaacʌdʌ giñʌstocadagi oodami vuitapi aanʌ ʌʌpʌ ʌstocadamu ʌgai Diuusi tʌtʌaañicarudʌ vuitapi. \p \v 10 Dai tomasioorʌ ismaacʌdʌ giñvui ñioocadagi aanʌ ismaacʌdʌ viaa ʌmo sʌʌlicami istutuidi isoigʌldagi. Dʌmos sioorʌ soimaasi ñiooqui aagadagi Diuusi Ibʌadʌ vui ʌgai gia maiviaa gʌoigʌldaraga. \p \v 11 Mʌsiʌʌscadʌ vaama gʌntuutusa agadagi ʌmo quiuupaigadʌrʌ judidíu siʌʌpʌ baitʌguucacami dai aa sʌʌlicami viaacami vuidʌrʌ, maitavʌr vuamʌ ʌnʌliada Diuusi Ibʌadʌ gʌnsoiñamu. \v 12 Mʌsiuu duucu caviaacagi isñiooquiagi mʌsducatai gaaa noragidagi dai mʌstʌiyagi ―astʌtʌdai ʌSuusi gʌmamaatʌrdamiga. \s1 ――― \p \v 13 Tai ʌmaadutai ʌoodami saagidaiñdʌrʌ potʌtʌdai ʌSuusi: \p ―Mamaatʌtuldiadami, aagidañi giñsiisi tʌtaidʌ ʌrtaacoida aatʌmʌ gʌrvustuidaga ―astʌtʌdai. \p \v 14 Dʌmos ʌSuusi potʌtʌdai: \p ―Giñaduñi, ¿toorʌ giñdaí aanʌ dunucami duucai siʌʌpʌ taacogiadami aapimʌ gʌnvʌʌtarʌ? ―astʌtʌdai. \p \v 15 Dai potʌtʌdai ʌʌpʌ: \p ―Dañi gʌnnuucadacavurai dai maicoimudadʌ tuutiaca tomasi naana maasi viaa ʌmo oodami maimosʌca ʌgaicʌdʌ duaaca ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 16 Dai amaasi aagidi ʌSuusi ʌmo ñiooqui ʌoodami cuentocʌdʌ dai potʌtʌdai: \p ―Oidacatadai ʌmo cʌʌli riicuacami, daidʌ ʌʌsidʌ sʌʌlicʌdʌ cʌʌga gʌduitadai. \v 17 Vaidʌ ʌriicu gʌtʌtʌgitoi dai povʌʌlidi: “Istumaa duuñimu aanʌ maiviaa aanʌ siaaco baituagi giñyoova”. \v 18 Daida povʌʌli: “Casian maatʌ istumaa duñiagi. Suuligamu aanʌ gotroojo daidʌ iduuñimu aa gʌgʌrducamioma dai ami baituamu aanʌ vʌʌsi giñyoova dai vʌʌsi iñstumaa viaa. \v 19 Dai amaasi povaiñtʌʌdamu aanʌ”, ascaiti ʌriicu. “Mui naana maasi apʌviaa baidarajami mui uumigi vʌʌtarʌ sivi gia gʌibʌstañi gacuaadañi dai baigʌliada”, ascaiti ʌriicu. \v 20 Dʌmos Diuusi potʌtʌdai: “Vuiirugami aapi idi vaa tucarʌ pʌmuquia agai dai vʌʌsi istumaasi viaa aapi, ¿sioorʌ vʌʌtarʌ viimu goovai?” astʌtʌdai Diuusi. \v 21 Ʌʌgi poduucai ʌpʌvueeyi ʌoodamicʌdʌ isʌmpaidiadagi mui naana maasi ʌʌgi gʌvʌʌtarʌ ʌgai mossoitigamiʌrʌ vipiʌʌyi Diuusi vuitapi ―astʌtʌdai ʌSuusi. \s1 ――― \p \v 22 Dai gooquiʌrʌ potʌtʌdai ʌSuusi gʌmamaatʌrdamiga: \p ―Gʌnaagidiana maitavʌr vuamʌ ʌnʌliada cuaadagaicʌdʌ mʌsmaacʌdʌ ugia agai dai oidaca agai, tomali yuucusicʌdʌ mʌsmaacʌdʌ gʌnaada agai. \v 23 Gaibʌdaga vaamioma gʌaagai sicuaadagai, dai gatuucuga vaamioma gʌaagai siyuucusi. \v 24 Gʌntʌgitovʌr nʌida coocoñiʌrʌ, ʌgai maitaʌsai tomali maitayoovai tomali maiviaa gʌntroojoga, dʌmos Diuusi ʌgai dai maacai cuaadagai. Sʌʌlicʌdʌ vaamioma namʌʌga aapimʌ siujuurugi. \v 25 ¿Dai voorʌ aapimʌ tomasiʌʌsi naana maasi gʌntʌtʌgitoi istutuidimʌsi istaajucami metro vaamioma gʌntʌcavaldagi? \v 26 Mʌsmaitistutuidi isiduñiagi istumaasi maisijaiga maitavʌr vuamʌ ʌnʌliada ʌma maasicʌdʌ. \p \v 27 Gʌntʌgitovʌr nʌida yoosigiʌrʌ ducatai gʌʌrai maitaaata vuaadatai tomali maitaiilutaitai, dai vʌʌscʌrʌ gʌnaagidi aanʌ sai tomali ʌraí Salomoñi ismaacʌdʌ viaacatadai yuucusi cʌcʌʌgaducami vʌʌscʌrʌ maiʌpa maasi gʌai goyoosigai. \v 28 Gʌntʌgitovʌr nʌida yoosigiʌrʌ ʌmo imidagai oidigana guucacana dai siaadiqui mʌicana, vai vʌʌscʌrʌ Diuusi sigia maasi yuucustudai, vʌʌsi vaamioma gʌnyuucustudana ʌgai aapimʌ tomasi maicʌʌga vaavoitudai aapimʌ. \v 29 Cascʌdʌ avʌr maivuamʌ ʌnʌliada gaagaitai istumaasi ugiagi dai istumaasi iiyagi. \v 30 Vʌʌsi ʌoodami oidigi daama oidacami mosʌca gomaasiʌrʌ gʌntʌtʌgitoiña, dʌmos aapimʌ viaa ʌmoco gʌnooga ismaacʌdʌ camaatʌ istʌgito aapimʌ vʌʌsi gomaasi. \v 31 Baiyomavʌr ipʌliada aapimʌ sai Diuusi gʌnsoicʌiña vai cʌʌgacʌrʌ oidaca aapimʌ siDiuusi gʌnsoicʌdamu siviaacamu aapimʌ istumaasi tʌgitocagi. \s1 ――― \p \v 32 Maitavʌr duduaadicuda aapimʌ ʌrʌpan ducami giñsosoiga cañiiru dai chiʌʌquidu aapimʌ. Dai aliʌ baigʌʌlidi Diuusi gʌnmaacacai oigaragai isgatʌaanʌda aapimʌ siaaco tʌaanʌi ʌgai. \v 33 Gaagardavurai aapimʌ mʌstumaa viaa dai oidiada soituutuigami poduucai ivuaadamu aapimʌ Diuusi aa duiñdadʌ vai gʌntumiñsiga maisiaa gʌvueeyi dai poduucai ʌʌpʌ bai darasaidamu aapimʌ gʌnvustuidaga tʌvaagiʌrʌ siaaco maiuugiatʌi dai siaaco maivapacʌi ʌʌsivogami tomali vatopadagai isugiugagi. \v 34 Ami siaaco ʌmpaidiada aapimʌ gʌnvustuidaga mosami gʌntʌgitocana. \s1 ――― \p \v 35 Aanʌ imia iñagai tʌvaagiamu ʌmo imidagai dai ʌpamu divimu aanʌ. Baigavʌr ʌnduuca dai giñnʌnʌraca. \v 36 Ʌpan duucai ʌpipiooñi nʌnʌracana gʌnaamu isdiviagi ʌmo cunataragiaiñdʌrʌ vai cupioquidagi ʌgai quitaagiña mosaʌcai ʌgai dai quitaagiña ñiooquiagi. \v 37 Siʌʌ baigʌnʌliadamu ʌpipiooñi ismaacʌdʌ maicoocosʌcagi aʌcai aamudʌ. Sʌʌlicʌdʌ angʌnaagidi sai ʌʌgi gaaamu bai gʌduuñimu dai meesa vuidʌrʌ daraasamu gʌpipiooñiga dai bibidamu. \v 38 Tomasi ʌran tucarʌ divia ʌgai siʌpʌ sialimadʌ, siʌʌ baigʌnʌliadamu ʌpipiooñi ismaacʌdʌ nʌaadagi vai diviagi ʌaamudʌ. \v 39 Dai maatʌcavurai aapimʌ idi ʌʌpʌ ―ascaiti ʌSuusi―. Ducami isʌmo oidacami ʌmo quiiyʌrʌ ismaatʌcagi isiuu duucu ami quiidiʌrʌ divia agadagi ʌmo ʌʌsivogami maicosian tada ʌgai nuucadacatai sai maivaacʌna quiidiʌrʌ dai ʌʌsidana. \v 40 Poduucai ʌʌpʌ aapimʌ gʌaagai mʌsbai gʌnducagi siuu duucu aapimʌ siooma maitʌgitocagi divimu aanʌ ismaacʌdʌ viaa ʌmo sʌʌlicami ―astʌtʌdai ʌSuusi gʌmamaatʌrdamiga. \s1 ――― \p \v 41 Tai amaasi ʌPiiduru tʌcacai dai potʌtʌdai: \p ―Mamaatʌtuldiadami, ¿voorʌ vʌʌtarʌ aagai aapi idi cuento mosʌca aatʌmʌ vʌʌscatai sio? ―astʌtʌdai. \p \v 42 Taidʌ ʌSuusi itʌi: \p ―Ʌmoco gaaamu vʌʌscʌrʌ gaagaiña ʌmoco ʌʌgidaracami dai saituduacami saidʌ ʌrtʌaanʌdamigadʌcana pipiooñigadʌ dai bibidiña siuu duucu gʌaagadagi. \v 43 Baigʌʌliadamu ʌtʌaanʌdami ismaacʌdʌ ivueeyi vʌʌsi cʌʌga siuu duucu diviagi ʌaamudʌ. \v 44 Sʌʌlicʌdʌ angʌnaagidi saidʌ ʌaamudʌ tʌaanʌdami duucai vituldamu vʌʌsi istumaasi viaaca ʌgai. \v 45 Dʌmos siʌpiooñi ismaacʌdʌ tʌaanʌdami duucai viaagi ʌaamudʌ povʌʌldagi siʌaamudʌ maiotoma divia agai, dai gʌaagacai soi vuaadagi ʌgaa pipiooñi ʌʌmadu ʌcusñiñiru dai ʌgai gacuaadagi dai gayʌʌdagi dai navamuagi. \v 46 Dai poduucai ʌaamudʌ divimu siuu ducuu ʌpiooñigadʌ siooma mainʌnʌracagi, dai siuu duucu ʌgai maimaatʌcagi dai sʌʌlicʌdʌ soimaa taatatuldamu ʌgai daidʌ iduuñimu ʌgaicʌdʌ isducatai ʌpʌvueeyi ʌmaiʌʌgidaracʌdʌ ʌʌmadu. \p \v 47 Daidʌ ʌpiooñi ismaacʌdʌ maatʌ istumaasi ʌaamudʌ ipʌlidi isiduñiagi dai maibai gʌducagi dai maiʌʌgidagi vʌʌsi ismaacʌdʌ tʌjai ʌaamudʌ, ʌgai soimaa taatamu gʌgʌʌgʌtudacai. \v 48 Dʌmos ʌpiooñi ismaacʌdʌ maimaatʌcagi daidʌ iduñiagi istumaasi soimaascami ʌgai vʌʌscʌrʌ maisi soimaa taatamu. Dai ʌgai ismaacʌdʌ vaamioma maatʌ Diuusi ñiooquidʌ dai maiʌʌgidi ʌgai vaamioma soimaasi taatatuldamu Diuusi. \s1 ――― \p \v 49 Divia aanʌ dai cʌʌgacʌrʌ vuvaida iñagai vʌʌsi oidi daama oidacami vʌʌscatai ismaacʌdʌ giñvaavoitudagi oigʌldamu aanʌ vʌʌsi soimaascamigadʌ dai ʌgai ismaacʌdʌ maitiñvaavoitudagi ugitimu. Sʌʌlicʌdʌ canʌijada iñʌlidi aanʌ idi cʌʌgacʌrʌ vuvaidaragai iscaaipaco imʌdagi ʌpan duucai taí. \v 50 Aliʌ soimaa taatamu aanʌ chiʌʌqui tasai, dai soigiñʌliadamu asta siʌʌscadʌ ajiagi istuigaco soimaa taata iñagai aanʌ. \v 51 Aapimʌ povʌnʌlidi ansai aanʌ divia sai siooma oidacana vʌʌsi oodami, maitavʌr vaavoi baiyoma divia aanʌ vai oidacana cocodi aanʌcʌdʌ. \v 52 Dai sivi baitʌacoga oidacamu taama ʌmo quiiyʌrʌ oidacami dai vaica vuidʌrʌ vʌʌtʌcamu gooca. \v 53 Ʌoogadʌ vuidʌrʌ caatʌcamu gʌmara cʌʌli daidʌ ʌmaradʌ gʌooga, daidʌ ʌdʌʌdʌ vuidʌrʌ caatʌcamu gʌmara ooqui daidʌ maradʌ gʌdʌʌ, daidʌ tuumudʌ vuidʌrʌ caatʌcamu gʌcaa dʌʌ daidʌ ʌcaa dʌʌdʌ gʌtuumu ―astʌtʌdai ʌSuusi. \s1 ――― \p \v 54 Daidʌ ʌSuusi potʌtʌdai ʌʌpʌ ʌoodami: \p ―Siuu duucu nʌijada aapimʌ iicomai isuruñi amadʌrʌ vuvacʌi otoma pocaitiña aapimʌ sai duuduquia agai, vai povʌ vuaadana. \v 55 Dai siʌʌscadʌ dʌvʌʌrai toñiamadʌrʌ ʌvʌrdagi pocaitiña aapimʌ sai toñica agai, vai povʌ vuaadana. \v 56 Aapimʌ ismaacʌdʌ aagaiña ʌmo istumaasi dai ʌma maasi ivuaadana. ¿Ducatai maatʌ aapimʌ ismaasca agai oidigi mosnʌiditai mʌstumaa nʌidi? Dai vʌʌscʌrʌ maimaatʌ nʌidi tomali maimaatʌ caʌ istumaasi ʌpʌvueeyi sivi aapimʌ gʌnsaagida. \s1 ――― \p \v 57 ¿Tuimʌsi maitʌntʌtʌgitoi aapimʌ istumaasi ʌrcʌʌgaducami? \v 58 Isʌmaadutai gʌpiʌrʌ gʌvuupadagi dai gʌvaidaquiagi dunucamiʌrʌ baigi duuñi ñiooqui ʌgai ʌʌmadu voiyamu vai ʌgai maitʌvaidaquiagi dunucamiʌrʌ vaidʌ ʌdunucami gʌtʌʌgidagi ʌsandaaru vaidʌ ʌsandaaru gʌmaisagi. \v 59 Dai abiaadʌrʌ gia siaadʌrʌ vuusaiña aapi asta pʌsiʌʌscadʌ gaaa namʌqui vʌʌsi mʌsiʌʌsi gʌtañiagi ―astʌtʌdai ʌSuusi ʌoodami. \c 13 \s1 ――― \p \v 1 Amaasi tuigaco ami dada chiʌʌqui cʌcʌʌli siaaco daacatadai ʌSuusi dai aagidi isducatai ʌPilaato coi chiʌʌqui cʌcʌʌli Galileeana oidacami dai bʌi ʌʌradʌ dai saagida vʌʌnagi vustaaqui ʌʌradʌ ismaacʌdʌ coitadai ʌcʌcʌʌli Galileeana oidacʌdʌ maiquiaa gʌncooditudacai ismaacʌdʌ daasda agaitadai ʌgai Diuusi. \v 2 Dʌmos ʌSuusi potʌtʌdai: \p ―¿Povai mʌsiʌnʌlidi aapimʌ ispomaasi ʌpʌdui ʌcʌcʌʌlicʌdʌ Galileeʌrʌ oidacami vaamioma soimaasi ivuaadamicatai ʌgai siʌgaa anaasi oidacami? \v 3 Aanʌ angʌnaagidi sai cho, dai mʌsaapimʌ maiʌma duucai gʌntʌtʌgituagi dai camaisoimaasi ivuaadagi vʌʌscatai ugitimu aapimʌ ʌʌpʌ. \v 4 ¿Povai mʌsiʌnʌlidi aapimʌ siʌbaivustaama dan mamacova ismaacʌdʌ coi daama gʌʌsʌcai ʌgʌʌ vaaqui tʌcavacʌdʌ Siloeʌrʌ siʌgai vaamioma ʌrduñidʌcatadai isʌgaa Jerusaleenʌrʌ oidacʌdʌ? \v 5 Aanʌ angʌnaagidi sai cho dai mʌsaapimʌ maiʌma duucai gʌntʌtʌgituagi dai camaisoimaasi ivuaadagi vʌʌscatai ugitimu aapimʌ ʌʌpʌ ―astʌtʌdai ʌSuusi. \s1 ――― \p \v 6 Daidʌ ʌSuusi aagidi ʌmo ñiooqui cuentocʌdʌ dai potʌtʌdai: \p ―Ʌmo cʌʌli ʌʌsʌcatadai ʌmo iigosi gʌdʌvʌʌragana, dai ʌmo imidagai mʌʌ nʌidamu sabai iibaidaga, dʌmos maitʌʌ tomali ʌmo iibiadʌ. \v 7 Dai amaasi potʌtʌdai ʌgai ʌcʌʌli ismaacʌdʌ nuucatuldacatadai ʌgai gʌdʌvʌʌraga: “Dañi cavaica uumigi miaad oidacai didivai aanʌ dai gaagaiña goiigosi iibiadʌ dai maitʌtʌgai mosʌʌgi cʌʌca goovai maiiibiataliacatai”, astʌtʌdai ʌʌʌsʌcami gʌpiooñiga. “Daitudañi”, astʌtʌdai. \v 8 Dʌmos ʌnuucadacami aa noragi dai potʌtʌdai: “Dagitoñi quiaa tomasi mosʌca idi uumigi, moicadagena godʌvʌʌragadʌ dai daasdagi ʌpua dʌvʌʌrai duaadidicami. \v 9 Sabai poduucai iibiatana, dai ismaiiibiatagi aidʌ gia daitudagi”, astʌtʌdai ʌnuucadacami. \s1 ――― \p \v 10 Dai ʌmo ibʌstaragai tasʌrʌ ʌSuusi gamamaatʌtulditadai Diuusi ñiooquidʌ ʌmo judidíu quiuupaigadʌrʌ. \v 11 Vai ami daacatadai ʌmo ooqui ismaacʌdʌ cabaivustaama dan mamacova uumigi coococatadai. Ʌmo Diaavora tʌaañicarudʌ topostudacatadai vai ʌgai maitistutuiditadai isgʌsʌʌliñagi tomali palʌpi. \v 12 Dai aidʌsi tʌʌ ʌSuusi ʌooqui vaí dai potʌtʌdai: \p ―Giñaduñi casiapʌt duaadicami vii ―astʌtʌdai. \p \v 13 Mosdaama darai ʌgai gʌnoonovi taidʌ ʌooqui gʌsʌʌli, dai gʌaagacai cʌʌga ñioo Diuusi vui. \v 14 Dʌmos ʌtʌaanʌdami judidíu quiuupaigadʌrʌ sʌʌlicʌdʌ baamu duaaidacai ʌSuusi ʌooqui ibʌstaragai tasʌrʌ, dai potʌtʌdai ʌgai ʌoodami: \p ―Oidagava naadami tasai aa duiñdagai vʌʌtarʌ dai istutuidi aapimʌ isdadacai gʌnduduaaidagi, dai maisiu ibʌstaragai tasʌrʌ ―astʌtʌdai ʌtʌaanʌdami ʌoodami. \p \v 15 Tai amaasi ʌSuusi aa noragi dai potʌtʌdai: \p ―Aapimʌ ismaacʌdʌ aagai ʌmo istumaasi dai ʌma maasi ivueeyi. ¿Istutuidimʌsi aapimʌ ismaiuupanagi gʌnsoiga vooyisi siʌpʌ gʌnsoiga asñiitu ibʌstaragai tasʌrʌ dai iitudagi suudagi? \v 16 Dai idi ooqui ismaacʌdʌ ʌrcajiudadʌ Avraañicaru vaidʌ ʌDiaavora vuracatadai idi coocodagaicʌdʌ cabaivustaama dan mamacova uumigi. ¿Dai maitisbaiga tomali isduaaidagi coocodadʌ ibʌstaragai tasʌrʌ? ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 17 Dai aidʌsi capotʌi ʌSuusi, vʌʌscatai ismaacʌdʌ vuidʌrʌ vʌʌtʌcatadai siaa ʌʌran tadatu dʌmos vʌʌsi ʌoodami baigʌnʌliditadai nʌiditai istumaasi gʌgʌrducami ismaacʌdʌ ivuaadatadai ʌSuusi. \s1 ――― \p \v 18 Amaasi potʌi ʌSuusi: \p ―Siuu duucu Diuusi soicʌi oodami sai cʌʌgacʌrʌ oidacana \v 19 gomaasi ʌrʌpan ducami istumaasi ʌpʌvueeyi ʌcaidʌ ʌmo uusi ismaacʌdʌ coravi tʌʌgidu ismaacʌdʌ ʌmo cʌʌli gʌdʌjoogana ʌi. Taidʌ ʌali caidʌ gʌʌ dai gʌʌ uusi gʌnaato. Vaidʌ ʌujuurugi maamaradʌrʌ dadarʌiña dai ami gacoocosatai. Poduucai siʌ otoma gʌʌ ʌali caidʌ poduucai otoma gʌmaatʌmu aipacoga isducatai soicʌi Diuusi oodami sai cʌʌgacʌrʌ oidacana ―astʌtʌdai ʌSuusi. \s1 ――― \p \v 20 Dai potʌi ʌSuusi ʌʌpʌ: \p ―Siuu duucu Diuusi soicʌi oodami sai cʌʌgacʌrʌ oidacana \v 21 gomaasi ʌrʌpan ducami istumaasicʌdʌ ʌooqui avocamadai tʌligi tuicami dai gooquiʌrʌ ivueeyi paana. Ʌmo ooqui vʌʌnaidi gocopodacarui vaica muuli tʌligi tuicami vai copodarʌi. Vʌʌsi tui saagida aimʌrai gocopodacarui dai poduucai vʌʌsi oidigi daama imʌi Diuusi ñiooquidʌ ―astʌtʌdai ʌSuusi ʌoodami. \s1 ――― \p \v 22 Vaidʌ ʌSuusi apiaimʌitadai Jerusaleenamu dai aijimi quiiquiʌrʌ dai gamamaatʌtuldimi Diuusi ñiooquidʌ. \v 23 Tai ʌmaadutai tʌcacai dai potʌtʌdai: \p ―Mamaatʌtuldiadami, ¿maitasmuidu ismaacʌdʌ cʌʌgacʌrʌ vuvacʌi? ―astʌtʌdai. \p Taidʌ ʌSuusi aa noragi daidʌ itʌtʌdai: \p \v 24 ―Gʌnaagavurai dai vaapaqui goquitaagiña ismaacʌdʌ alidu gajiaacoga. Aanʌ angʌnaagidi sai muidutai vaapaquia ʌliadamu dai maitistuidimu aliʌ sijaiga isvaapaquiagi siaaco tʌaanʌi Diuusi cascʌdʌ. \v 25 Dai siuu duucu ʌquiʌʌcami cacuupagi gʌquii, dai aapimʌ mʌsmaacʌdʌ quiidigana guuca ñiooquiadamu aapimʌ dai potʌtʌadamu: “Cʌliodami gʌrcupioquidañi”. Dʌmos ʌgai gʌnaa noragidamu dai povʌntʌʌdamu: “Maitanmaatʌ aanʌ mʌsiaadʌrʌ aapimʌ”. \v 26 Mʌsi aapimʌ potʌʌdamu: “Gʌʌʌmadu gacuaadana aatʌmʌ dai gayʌʌdana dai aapi gamamaatʌtuldiña tʌsiaaco oidaga aatʌmʌ”. \v 27 Dʌmos ʌgai gʌnaa noragidamu dai povʌntʌʌdamu: “Casian gʌnaagidi ansai maimaatʌ mʌsiaadʌrʌ aapimʌ. Ʌcovai avʌr iimi giñabaiñdʌrʌ, vʌʌscatai aapimʌ mʌsmaacʌdʌ soimaasi ivueeyi”, astʌʌdamu ʌgai. \v 28 Dai ami suaanʌdamu aapimʌ dai aliʌ soimaa taata agai, nʌiditai ʌAvraañi ʌʌmadu Isaa, dai Jaco dai vʌʌsi Diuusi ñiñiooquituldiadamigadʌ ʌʌmadu daraaja Diuusi siaaco gatʌaanʌi ʌgai, mai aapimʌ quiidigamu gʌnvuvaidagi. \v 29 Aipadʌrʌ dadimu oodami dai daraivacai gaugimu ami siaaco gatʌaanʌi Diuusi. \v 30 Amaasi ʌʌmadutai ismaacʌdʌ vaamioma namʌga tami oidigi daama mʌʌca siooma maiñamʌacamu dai ʌʌmadutai ismaacʌdʌ maiñamʌga tami oidigi daama mʌʌca siooma namʌacamu ―astʌtʌdai ʌSuusi. \s1 ――― \p \v 31 Dai ʌgai vaa tasʌrʌ ami dada ʌʌmoco fariseo siaaco daacatadai ʌSuusi dai potʌtʌdai: \p ―Imʌdañi tabiaadʌrʌ ʌEroodʌsi gʌmuaa ʌlidi ―astʌtʌdai ʌfariseo. \p \v 32 Dʌmos ʌSuusi aa noragi dai potʌtʌdai: \p ―Iimivurai dai mʌʌ aagida ʌcʌʌli ismaacʌdʌ aliʌ saituduga mosʌca soimaasi iduiñdagai vʌʌtarʌ. Quiaa anvuvaidagi Diaavora tʌtʌaañicarudʌ oodamiaiñdʌrʌ dai duduaaidagi coococoidadʌ dai asta naatomu aanʌ giñaa duiñdaga daida apiaimʌdamu Jerusaleenamu. \v 33 Tomali ʌmaadutai Diuusi ñiñiooquituldiadamigadʌ maitʌcooditudai sibʌaacoga mosʌca Jerusaleenʌrʌ cascʌdʌ aliʌsi gʌaagai isimia aanʌ Jerusaleenamu. \p \v 34 Aapimʌ Jerusaleenʌrʌ oidacʌdʌ, aapimʌ mʌsmaacʌdʌ coodai Diuusi ñiñiooquituldiadamigadʌ dai maisai ojootosicami ismaacʌdʌ gʌnootosdi ʌgai. Mosʌ muiyoco imidagai ipʌliditadai aanʌ isgʌnʌmpaidagi dai gʌnnuucadacagi ʌpan duucai ʌtacucu ʌmpaidi gʌmaamara gʌaana uta mʌtai maitipʌli. \v 35 Aapimʌ sivi gʌndagitomu aanʌ dai camaitiñtʌʌgimu aapimʌ ʌpamu asta siʌʌscadʌ aayi istuigaco potʌiya aapimʌ: “Aliʌ baigʌʌlidi goovai ismaacʌdʌ borimʌi Diuusi guvucadadʌcʌdʌ”, astʌiya aapimʌ ―astʌtʌdai ʌSuusi. \c 14 \s1 ――― \p \v 1 Ʌmo ibʌstaragai tasʌrʌ ii ʌSuusi ʌmo fariseo baitʌcʌaacami quiidiamu dai ʌʌmadu gaugia agai, vaidʌ ʌgaa fariseo soobidacatadai sabai giduuna ʌmo istumaasi istucʌdʌ istutiada ʌgai isgʌpiʌrʌ vuaajagi. \v 2 Vai ami ʌSuusi vuidʌrʌ daacatadai ʌʌpʌ ʌmo coocoadʌ ismaacʌdʌ vaiguuguñicatadai. \v 3 Tai amaasi ʌSuusi tʌcacai ʌmamaatʌtuldiadami Diuusi sʌʌlicamigadʌ ʌʌmadu ʌfariseo dai potʌtʌdai: \p ―¿Oidagasi oigaragai ʌmo ibʌstaragai tasʌrʌ isduaaidagi ʌmo coocoadʌ chio sio? ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 4 Dʌmos ʌgaa mosdodoli vii. Tai amaasi ʌSuusi bʌi ʌcoocoadʌ dai duaadi dai potʌtʌdai sai noragʌna. \v 5 Dai potʌtʌdai ʌSuusi ʌfariseo: \p ―¿Maacʌdʌ aapimʌ maiotoma vañigidana gʌnsoiga asñiitu siʌpʌ gʌnsoiga vooyisi issibʌcai dʌʌcarʌ gʌsiagi ʌgai tomasi ʌribʌstaragai tasʌrʌ? ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 6 Taidʌ ʌfariseo tomali ʌmaadutai maitʌʌ istʌʌdagi. \s1 ――― \p \v 7 Tʌʌgacai ʌSuusi siʌvapaidarsicʌdʌ cʌcʌʌgaducʌdioma daraicariʌrʌ daraivaimi meesa vuidʌrʌ, aagidi idi ñiooqui cuentocʌdʌ dai potʌtʌdai: \p \v 8 ―Siʌʌscadʌ ʌmaadutai gʌnvaidagi ʌmo cunataragiʌrʌ maitavʌr cʌcʌʌgaducʌdioma daraicariʌrʌ daraiva. Divian tada ʌmai vaidarsicami ismaacʌdʌ vaamioma namʌga isaapimʌ. \v 9 Vai ʌgai ismaacʌdʌ gʌnvapai divian tada dai povʌntʌʌdagi ʌmaadutai aapimʌ: “Maacañi godaicarui idi gʌmai”. Amaasi ʌgai siaa ʌratugaitai cʌquivan tada dai cugatʌrʌ daicariʌrʌ daivagi. \v 10 Baiyoma mʌsiʌʌscadʌ gʌnvaidagi vʌrai soimaascʌdioma daraicariʌrʌ daraiva, dai poduucai divimu ʌgai ismaacʌdʌ gʌnvapai dai povʌntʌʌdamu: “Giñaaduñi vaamioma cʌcʌʌgaducʌdioma daraicariʌrʌ avʌrdaraiva”. Dai poduucai vaamioma gʌducʌdʌ gʌʌldamu ʌgai vuitapi ismaacʌdʌ ʌʌmadu daraajagi meesa vuidʌrʌ. \v 11 Ʌgai ismaacʌdʌ siooma gʌducʌdʌ gʌʌliadagi ʌgai siooma maitʌrgʌducʌdʌcamicamu dai ʌgai ismaacʌdʌ siooma maigʌducʌdʌ gʌʌliadagi ʌgai siooma ʌrgʌducʌdʌcamicamu ―astʌtʌdai ʌSuusi ʌoodami. \p \v 12 Daidʌ ʌSuusi potʌtʌdai ʌʌpʌ ʌgai ismaacʌdʌ vaí: \p ―Pʌsiʌʌscadʌ gabibida ʌliada maitivapiada gʌaaduñi tomali gʌsiisiʌgi tomali gʌsusuuculi, tomali gʌaaduñi riricu ʌgai ʌʌpʌ gʌvaidan tada dai poduucai viaacamu aapi gʌaa noragidaraga. \v 13 Baiyoma pʌsiʌʌscadʌ gabibida ʌliada pai vapaida soituutuigami ismaacʌdʌ maiviaa istumaasi, dai ismaacʌdʌ maitistutuidi isgaaata vuaadagi, dai ismaacʌdʌ maitistutuidi isajioopadagi, dai ismaacʌdʌ maiñʌnʌeeyi. \v 14 Dai baigʌʌliadamu aapi maitistutuiditai ʌgai isgʌaa noragidagi. Viaacamu aapi gʌaa noragidaraga siʌʌscadʌ duduaacagi coidadʌ saagidaiñdʌrʌ ʌgai ismaacʌdʌ ʌʌgidi Diuusi ―astʌtʌdai ʌSuusi. \s1 ――― \p \v 15 Dai caʌcai imaasi ʌmaadutai ismaacʌdʌ meesa vuidʌrʌ daacatadai potʌtʌdai ʌgai ʌSuusi: \p ―Baigʌʌliadamu ʌgai ismaacʌdʌ gacuaadagi mʌʌca siaaco gatʌaanʌi Diuusi ―astʌtʌdai. \p \v 16 Taidʌ ʌSuusi potʌtʌdai: \p ―Ʌmo cʌʌli idui gʌpi cuaadagai, dai ootoi sioorʌ vapaidagi mui oodami. \v 17 Dai aidʌsi caayi siuu duucu gʌugia agai, taidʌ ʌcʌʌli ootoi ʌmoco gʌpiooñiga sai potʌʌdana ʌvapaidarsicʌdʌ sai cadadana sai cabaigʌduu vʌʌsiaʌcatai. \v 18 Dʌmos vʌʌsi ʌvapaidarsicʌdʌ maiiimia ʌlidi cascʌdʌ potʌtʌdai sai oigʌldana. Ʌʌpʌgadadʌ potʌtʌdai: “Utudama savʌʌli aanʌ ʌmo dʌvʌʌrai dai viaa ismʌʌ nʌidagi aagidañi vaidʌ giñoigʌldana siviʌrʌ”, astʌtʌdai. \v 19 Taidʌ ʌgʌmai potʌtʌdai: “Savʌʌli aanʌ taama vuupulicami vopooyisi dai viaa aanʌ isnʌidagi sabai cʌcʌʌgadu aagidañi vaidʌ giñoigʌldana”, astʌtʌdai. \v 20 Tai ʌmai potʌtʌdai: “Utudama antooñigai dai cascʌdʌ maitistutuidi isimiagi”, astʌtʌdai. \v 21 Dai aidʌsidʌ ʌpiooñi ʌpamu quiiyʌrʌ divia dai aagidi vʌʌsi imaasi gʌaamu tai ʌgai sʌʌlicʌdʌ baamu dai potʌtʌdai gʌpiooñiga: “Imiñi otoma cacayamu dai plaasamu dai baigovai vuaapa vʌʌsi ʌsoituutuigami ismaacʌdʌ maiviipia istumaasi dai ʌgai ismaacʌdʌ maitistutuidi isgaaata vuaadagi dai ʌgai ismaacʌdʌ maitistutuidi isajioopadagi dai ismaacʌdʌ maiñʌnʌeeyi”, astʌtʌdai ʌaamudʌ gʌpiooñiga. \v 22 Tai bo laascʌdʌ potʌtʌdai ʌpiooñigadʌ: “Casiant idui pʌsducatai giñaagidi, vai quiaa oidaga siaacoga aa vʌʌtarʌ”, astʌtʌdai ʌpiooñigadʌ. \v 23 Tai amaasi ʌaamudʌ potʌtʌdai gʌpiooñiga: “Imiñi ʌpamu voiyamu dai dʌjiamu dai goguama vapaida aa vai vaapacʌna, vai poduucai suudana giñquii. \v 24 Gʌnaagidiana sai tomali ʌmaadutai ismaacʌdʌ vapai aanʌ ʌʌpʌga maiugimu giñcuaadagaiga”, astʌtʌdai ʌaamudʌ gʌpiooñiga ―astʌtʌdai ʌSuusi ʌoodami. \s1 ――― \p \v 25 Mui oodami oidatucuitadai ʌSuusi, dai ʌgai aa nʌnʌaava dai potʌtʌdai: \p \v 26 ―Isʌmaadutai giñoidatucuda ʌliada dai vaamioma oigʌadagi gʌooga dai gʌdʌʌ, dai gʌooñiga, dai gʌmaamara, dai gʌsusuuculi, dai gʌsiisiʌgi, dai asta ʌʌgi gʌibʌdaga isaanʌ, ʌgai maitistutuidi isʌrgiñmamaatʌrdamicagi. \v 27 Dai sioorʌ maibaigʌ ducagi issoimaa taatagi dai asta muquiagi curuusiaba giñvaavoitudaitai maitistutuidi isiʌrgiñmamaatʌrdamicagi. \v 28 Isʌmaadutai aapimʌ iduñia ʌliada ʌmo quii siaadʌrʌ maiʌʌsitudana aapimʌ ʌʌpʌga siʌʌsi gʌaagai mʌsabai aitudadan tada ʌcaasi. \v 29 Ʌma duucai isdarasa aapimʌ ojoodagadʌ dai maiviaacagi istuucʌdʌ naatuagi dai vʌʌscatai sioorʌ nʌijadagi gʌnparunadamu \v 30 dai pocaitiadamu: “Gocʌʌli mosgʌaaga gʌquii dai maitistui isnaatuagi”, caitiadan tada oodami. \v 31 Siʌpʌ ʌmo raí cocoda agadagi ʌmai raí siaadʌrʌ maiʌʌsitudana ʌgai ʌʌpʌga sabai istuidiadan tada iscocodagi baivustaama miil sandaarucʌdʌ vui ʌgʌmai ismaacʌdʌ viaa ʌmo coobai miil. \v 32 Dai ismaitistuidiadan tadaca ʌgai ootosan tada ʌgai ojootosicami siʌʌscadʌ quiaa mʌʌcasdʌrʌ imʌdagi ʌgʌmai, sai baiduuna ñiooqui. \v 33 Poduucai ʌʌpʌ sioorʌ maidagituagi vʌʌsi istumaasi viaa maitistutuidi isʌrgiñmamaatʌrdamicagi ―astʌtʌdai ʌSuusi. \s1 ――― \p \v 34 Daidʌ itʌtʌdai ʌʌpʌ: \p ―Gomaa onai aliʌ vʌʌñiga dʌmos iscamaiyoovica ʌgai, ¿ducatai yoovituna ʌgai ʌpamu? \v 35 Camaicʌʌgaducamu ʌgai duaaidaragai dʌvʌʌrai vʌʌtarʌ mosʌ daituda ʌgai. Aapimʌ mʌsmaacʌdʌ tʌtʌcaidaga caʌcavurai ―astʌtʌdai ʌSuusi. \c 15 \s1 ――― \p \v 1 Vʌʌscatai ʌtumiñsi vuudami ʌʌmadu ʌgai ismaacʌdʌ maivaavoitudai vaavoidaragadʌ ʌfariseo miaadʌrʌ guuquiva siaaco daacatadai ʌSuusi dai caʌca agai istumaasi aagaitadai ʌgai, \v 2 vai cascʌdʌ ʌfariseo ʌʌmadu ʌmamaatʌtuldiadami Diuusi sʌʌlicamigadʌ ñiooquidi ʌgai ʌSuusi dai pocaiti: \p ―Idi cʌʌli miaadʌgidi soimaasi ivuaadami dai ʌʌmadu gacueeyi ―ascaiti. \p \v 3 Taidʌ ʌSuusi aagidi ʌmo ñiooqui cuentocʌdʌ dai potʌtʌdai: \p \v 4 ―Voorʌ aapimʌ isviaacagi ʌmo siento cañiiru vai sibʌ imiagi ʌmoco siaadʌrʌ maianaasi viaana aapimʌ ʌgaa maaco coobai dan baivustaama dan tustaama dai gaagamuna ʌsibʌ imiaadʌ asta siuu duucu tʌʌ. \v 5 Dai tʌʌgacai bʌiyagi dai baigʌʌliatugaitai mootiagi dai bʌʌquiagi. \v 6 Dai aʌcai gʌquiiyʌrʌ ʌmpaidagi gʌaaduñi dai potʌʌdagi: “Baigavʌr ʌnʌliada giñʌʌmadu casiantʌʌ giñsoiga ismaacʌdʌ sibʌ iitadai”. \v 7 Aanʌ angʌnaagidi sai poduucai ʌʌpʌ vaamioma oidaga baiʌliaragai mʌʌ tʌvaagiʌrʌ ʌmo soimaasi ivuaadamicʌdʌ ismaacʌdʌ ʌma duucai gʌtʌgituagi dai camaisoimaasi ivuaadagi isbai maaco coobai dan baivustaama dan tustaamacʌdʌ ismaacʌdʌ maitʌrsoimaasi ivuaadami dai maitʌaagai isʌma duucai gʌntʌtʌgituagi dai camaisoimaasi ivuaadagi ―astʌtʌdai ʌSuusi. \s1 ――― \p \v 8 Daidʌ ʌSuusi itʌtʌdai ʌʌpʌ: \p ―Siʌpʌ ʌmo ooqui viaacagi ʌgai ali baivustaama piisu dai sibʌ vuaajagi ʌmoco siaadʌrʌ maicuudana ʌgai ʌmo cuudagi dai voisicana dai cʌʌga gʌtaatacai gaagana asta siuu duucu tʌʌ. \v 9 Dai tʌʌgacai ʌmpaidagi gʌaaduñi dai potʌʌdagi: “Giñʌʌmadu avʌr baigʌnʌliada casiantʌʌ ʌtumiñsi ismaacʌdʌ sibʌ vuaatadai aanʌ”. \v 10 Aanʌ angʌnaagidi sai poduucai ʌʌpʌ aliʌ baigʌnʌlidiña Diuusi tʌtʌaañicarudʌ ʌmo soimaasi ivuaadamicʌdʌ siʌʌscadʌ ʌma duucai gʌtʌgituagi ʌgai dai camaisoimaasi ivuaadagi ―astʌtʌdai ʌSuusi. \s1 ――― \p \v 11 Daidʌ ʌSuusi potʌtʌdai ʌʌpʌ: \p ―Ʌmo cʌʌli maamaracatadai gooca cʌcʌʌli, \v 12 taidʌ ʌgooquiʌrdadʌ potʌtʌdai gʌooga: “Giñooca giñmaacañi gʌvustuidaga siʌʌsi giñajʌga”, astʌtʌdai. Taidʌ ʌoogadʌ maa gʌvustuidaga siʌʌsi aʌcatadai. \v 13 Tai bo chiʌʌqui tasaicʌdʌ ʌmaradʌ gooquiʌrdadʌ ʌmpagi vʌʌsi gʌvustuidaga dai daivunu ii mʌʌcasi ʌmai dʌvʌʌriʌrʌ, dai ami vʌʌsi soimaasiʌrʌ siaa doodai gʌvustuidaga. \v 14 Dʌmos aidʌsi cavʌʌsi siaa doodai ʌgai tai divia gʌʌ biuugigai ami dʌvʌʌriʌrʌ, vai ʌgai bibiuugʌi. \v 15 Dai amaasi gaagamu aa duiñdagai ʌmo cʌʌli ami dʌvʌʌriʌrʌ oidacami ʌʌmadu, tai ʌgai ootoi sai nuucadana tataisoli. \v 16 Tascoñia ʌliditadai ʌuuparai iibiadʌcʌdʌ ismaacʌdʌ cuaadatadai ʌtataisoli dai tomali ʌmaadutai maibibiditadai tomalaachi. \v 17 Tai amaasi divia tʌgitoidadʌ dai ʌgai povʌʌli: “Mosʌʌ muidu giñooca quiidiʌrʌ pipiooñi vai vʌʌscʌrʌ babaivitocʌi cuaadagai, dai aanʌ tanai cayooga muu biuugimucai. \v 18 Imimu aanʌ giñooca quiidiamu dai potʌʌdamu: Giñooca, soimaasi idui aanʌ Diuusi vui dai aapi gʌvui, \v 19 camaiviaa aanʌ sʌʌlicami siʌrgʌmaracagi, tomasi ʌmoco gʌpiooñiga duucai giñnʌijada aapi istʌʌdamu aanʌ”, asʌʌlidi. \v 20 Dai amaasi voiyʌrʌ cʌquiva dai ii gʌooga quiidiamu. \p Dai quiaa mʌʌcasdʌrʌ imʌi tai tʌʌ ʌoogadʌ dai aayi soiʌliaragai tʌʌgacai gʌmara dai mʌʌ dai mʌʌ vuidʌrʌ aayi dai coomitu dai usupi. \v 21 Taidʌ ʌmaradʌ potʌtʌdai gʌooga: “Giñooca, soimaasi idui aanʌ Diuusi vui dai aapi gʌvui, camaiviaa aanʌ sʌʌlicami siʌrgʌmaracagi”, astʌtʌdai. \v 22 Dʌmos ʌoogadʌ potʌtʌdai gʌpipiooñiga: “Otomavʌr vuvaida cʌcʌʌgaducʌdioma yuucusi dai aadida dai daasdavurai ʌmo aniyu noviʌrʌ, dai aadidavurai sasapatusi ʌʌpʌ. \v 23 Dai vuaapavurai ʌvaaca mara giʌcʌdioma dai muaa tʌtaidʌ iduuñi vagimi. \v 24 Idi giñmara casi ʌrmuuquiadʌcatadai dai ʌpamu duaaca casi ʌrsibʌ imiadʌcatadai goovai tʌtai ʌpamu tʌʌ”, ascaiti ʌoogadʌ daidʌ idui vagimi. \p \v 25 Vaidʌ ʌmaradʌ gʌducʌdioma dʌjiana aimʌraitadai dai aidʌsi divia ʌgai cayoga aijimitadai quii dai cai iivaragai dai tuutudacʌdami. \v 26 Dai amaasi vaí ʌgai ʌmaadutai ʌgʌgʌʌli dai tʌcacai astumaasi ʌpʌduitadai. \v 27 Taidʌ ʌgʌʌli potʌtʌdai: “Casi atdivia gʌsucuuli cascʌdʌ gʌooca gatʌjai muaaragai ʌvaaca mara giʌcʌdioma cʌʌgacʌrʌ diviacai ʌgai dai maicoocotugaitai”, astʌtʌdai ʌgʌʌli. \v 28 Dʌmos ʌsiʌʌgidʌ sʌʌlicʌdʌ baamu, dai maitipʌliditadai isvaquiagi taidʌ ʌoogadʌ vuusai dai goguama oí sai vaacʌna. \v 29 Tai ʌgai potʌtʌdai gʌooga: “Aapi cʌʌga maatʌ iscamui uumigi vaa gʌsoi aanʌ dai vʌʌscʌrʌ gʌʌʌgidiña pai tomali ʌmo imidagai maiquiaa giñoidi tomali ʌmo sivatu isʌʌmadu iduñia aanʌ vagimi giñaaduñi. \v 30 Dʌmos sivi diviacai gʌmara ismaacʌdʌ soimaasiʌrʌ siaa doodai gʌtumiñsiga ooqui taatacaligami ʌʌmadu pʌtai muí ʌvaaca mara giʌcʌdioma”, astʌtʌdai ʌmaradʌ gʌducʌdioma gʌooga. \v 31 Amaasi ʌoogadʌ potʌtʌdai: “Giñmara aapi vʌʌscʌrʌ giñʌʌmadu daacana dai vʌʌsi istumaasi viaa aanʌ vʌʌsi ʌraapi gʌvʌʌtarʌ. \v 32 Dʌmos sivi sʌʌlicʌdʌ gʌaagaitadai isiduñia aatʌmʌ vagimi dai baigʌrʌliadagi, gʌsucuuli ismaacʌdʌ casi ʌrmuuquiadʌcatadai ʌpamu duaaca casi ʌrsibʌ imiadʌcatadai tʌtai ʌpamu tʌʌ”, astʌtʌdai ʌoogadʌ gʌmara ―astʌtʌdai ʌSuusi ʌoodami. \c 16 \s1 ――― \p \v 1 Daidʌ ʌSuusi potʌtʌdai ʌʌpʌ gʌmamaatʌrdamiga: \p ―Oidacatadai ʌmoco gaaamu gʌviidacami dai viaacatadai mui pipiooñi dai ʌmoco ʌrpipiooñi tʌaanʌdamigadʌ. Dai amaasi maí ʌaamudʌ siʌpipiooñi tʌaanʌdamigadʌ siaa vuiididi vustuidadʌ. \v 2 Amaasi ʌaamudʌ vaí dai potʌtʌdai: “¿Tumaasi idi mʌsmaacʌdʌ giñaagidi pʌsaidʌ ivueeyi? Giñaagidañi pʌstumaasi idui aapi vaa giñvustuidagacʌdʌ casiapʌ maitʌrgiñtʌaañicaruca agai”, astʌtʌdai ʌaamudʌ. \v 3 Amaasi ʌpipiooñi tʌaanʌdamigadʌ aduucai gʌtʌgito: “¿Istuma duuñimu aanʌ giñvuusaidacai giñaamu idi aa duiñdagiaiñdʌrʌ? Maiguvuca aanʌ isaata vuaadagi dʌjiana, dai siaa ʌrai aanʌ isgataanʌdagi oidicami. \v 4 Casian maatʌ istuma duñiagi dai viaacagi sioorʌ giñmiaadʌgidagi iñsiʌʌscadʌ maiviaaca aanʌ aa duiñdagai”, asʌʌlidi. \v 5 Amaasi vaí mosʌʌmadutai ismaacʌdʌ vupuaatulditadai ʌaamudʌ. Dai tʌcacai ʌpʌgadadʌ dai potʌtʌdai: “¿Pʌʌsi vuaatuldi aapi giñaamu?” astʌtʌdai. \v 6 Tai ʌgai aa noragi dai potʌtʌdai: “Ʌmo siento vopoti giigi”, astʌtʌdai. Taidʌ ʌtʌaanʌdami potʌtʌdai: “Tanai daja siaaco oojisi pʌsiʌʌsi vuaatuldi. Bʌiñi dai siaa duaada dai ʌpamu ooja dai poduucai ooja pʌsai altaajucami siento vuaatuldi”, astʌtʌdai. \v 7 Amaasi vaí ʌgai ʌmai dai potʌtʌdai: “¿Aapio pʌʌsi vuaatuldi?” astʌtʌdai. Tai ʌgai potʌtʌdai: “Ʌmo baimocoroi tʌligi”, astʌtʌdai. Taidʌ ʌtʌaanʌdami potʌtʌdai: “Tami daja siaaco oojisi pʌsiʌʌsi vuaatuldi. Bʌiñi dai siaa duada dai ʌpamu ooja dai poduucai ooja pʌsai ali maaco coobai vuaatuldi”, astʌtʌdai. \v 8 Taidʌ ʌaamudʌ maatʌ tʌʌ isaliʌ saituduacatadai ʌtʌaanʌdami ʌʌsivuaacʌdʌ. Ʌoodami ismaacʌdʌ ivueeyi istumaasi ʌʌgi ʌgai ipʌlidi siooma sastuduga isgaagadagi istumaasi ipʌlidi isʌgai ismaacʌdʌ ivueeyi istumaasi Diuusi ipʌlidi. \p \v 9 Dʌmos aanʌ angʌnaagidi sai tomamʌs saagida daraaja ʌgai ismaacʌdʌ gamaitʌcʌi gʌnvustuidaga vupuiirumadaitai aa dʌmos aapimʌ gʌaagai mʌssoicʌdagi aa gʌnvustuidagacʌdʌ isducatai Diuusi ipʌlidi siʌʌscadʌ coiyagi aapimʌ gʌnvustuidaga camaitʌnsoiñamu dai Diuusi gʌnmiaadʌgidamu tʌvaagiʌrʌ dai gʌnmaaquimu baabaqui ismaacʌdʌ tomali ʌmo imidagai maiuugiatʌi. \p \v 10 Sioorʌ ivueeyi laachi istumaasi isducatai aagai poduucai iduñian tada ʌgai gʌpi ʌʌpʌ, dai isʌʌsivuaca ʌgai laachicʌdʌ poduucai ʌʌsivuacan tada ʌgai ʌʌpʌ gʌpicʌdʌ. \v 11 Mʌsmaitivueeyi mʌstumaasi aagai gʌnvustuidagacʌdʌ tami oidi daama Diuusi maitʌnmaaquimu istumaasi vʌʌscʌrʌ namʌacana. \v 12 Mʌsmaitivueeyi mʌstumaasi aagai gavustuidagacʌdʌ voorʌ gʌnmaquia agai istumaasi aapimʌ ʌʌgi gʌnvʌʌtarʌ. \p \v 13 Tomali ʌmo piooñi maitistutuidi isgoocaducagi aamudʌ, cʌʌdadan tada ʌgai ʌmoco dai oigʌadagi ʌgʌmai, ʌʌgiadan tada ʌgai ʌmoco dai maiʌʌgiadagi ʌgʌmai. Sioorʌ oigʌadagi gʌvustuidaga maitistutuidi isʌʌgiadagi Diuusi ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 14 Ʌfariseo ismaacʌdʌ aliʌ oojoidi isʌmpaidiada mui tumiñsi caʌcai vʌʌsi imaasi ʌgai mosparunai ʌSuusi. \v 15 Amaasi ʌSuusi potʌtʌdai: \p ―Aapimʌ cʌʌ tuutiacami gʌnaagai oodami vuitapi, dʌmos Diuusi cʌʌ maatʌ gʌniibʌdaga. Ʌʌmo istumaasi istumaasi ʌoodami cʌʌgadu ʌlidi Diuusi aliʌ cʌʌdai. \s1 ――― \p \v 16 Aidʌsi maiquiaa divia ʌVuaana ismaacʌdʌ vapacoi ʌoodami oidacatadai Moseesacaru sʌʌlicamigadʌ ismaacʌdʌ maa Diuusi dai oidacatadai ʌʌpʌ Diuusi ñiñiooquituldiadamigadʌ mamaatʌtuldaragadʌ. Dai aidʌsi divia ʌVuaana aidʌ abiaadʌrʌ gʌaagai sai Diuusi soicʌda ʌlidi oodami sai cʌʌgacʌrʌ oidacana, dai vʌʌscatai gʌnaajagʌi vaavoituda ʌliditai sai Diuusi soicʌda ʌlidi oodami sai cʌʌgacʌrʌ oidacana. \p \v 17 Siooma maisijaiga isugitiagi tʌvaagi ʌʌmadu dʌvʌʌrai siugitiagi ʌmo ñiooqui sʌʌlicamigadʌ Diuusi. \s1 ――― \p \v 18 Tomastuma cʌʌli isdagituagi gʌooñiga dai vʌʌnagi ʌmai ʌgai aliʌ soimaasi ivueeyi, dai ʌgai ismaacʌdʌ vʌʌnagi ʌmo ooqui dagitobarui ʌgai aliʌ soimaasi ivueeyi ʌʌpʌ. \s1 ――― \p \v 19 Ʌmo imidagai oidacatadai ʌmo cʌʌli gʌviidacami dai cʌʌga dadapacami gʌaadaiña yuucusi dai cʌʌga titiodicami, dai vʌʌs tasai ivuaadana vagimi gʌgʌrducami. \v 20 Dai oidacatadai ʌʌpʌ ʌmo soitigami Lázaru tʌʌgiducami, ismaacʌdʌ iivosicatadai vʌʌsi tuucugadʌ dai mosdʌvʌʌrapi dadaʌjʌiña ʌgʌviidacʌdʌ quitaagiñagadʌrʌ. \v 21 Vaidʌ ʌsoitigami tascoñia ʌliditadai ʌcuaadagai viigiadʌcʌdʌ ismaacʌdʌ gʌʌsʌi ʌgʌviidacʌdʌ meesagadʌaiñdʌrʌ, vai asta ʌgoogosi viñiumiditadai iivoidadʌ. \v 22 Tai ʌmo imidagai muu ʌsoitigami, tai dada Diuusi tʌtʌaañicarudʌ dai bʌʌcai sai ʌʌmadu daacana Avraañicaru siaaco ajioopai ʌcoidadʌ. Dai bo chiʌʌqui tasaicʌdʌ muu ʌgʌviidacʌdʌ ʌʌpʌ mʌtai yaasa. \v 23 Dai aidʌsidʌ ʌgʌviidacʌdʌ soimaa taatacatadai mʌʌca siaaco ajioopai maicʌʌga tuutiacʌdʌ, dai taí nʌnʌaava dai mʌʌcasdʌrʌ tʌʌ ʌgai ʌAvraañi, daidʌ ʌLázaru ʌʌmadu daja. \v 24 Dai amaasi iiña dai potʌi: “Avraañi soigi gʌʌlda aanʌcʌdʌ dai baigovai ootosa goLázaru vai vadʌidana gʌmasaiga cuugadʌ suudarʌ dai diviana dai ʌvogidana giñnʌʌnʌ alianʌ soimaa taataca aanʌ tami taiyʌrʌ”, astʌtʌdai ʌgʌviidacʌdʌ. \v 25 Dʌmos ʌAvraañi potʌtʌdai: “Giñmara, gʌtʌgitoñi pʌsiaapi cʌʌgacʌrʌ oidacatadai maiquiaa muucucai, dai goLázaru aliʌ soimaa taata. Dai sivi goovai baigʌʌlidi tami pai aapi soimaa taataca. \v 26 Dai tomasducatai maibaiga isducatai oidagava ʌmo gʌʌ dʌʌcagi tuucavacami dai poduucai sioorʌ imia ʌliada tabiaadʌrʌ gaamucu maitistutuidi tomali mʌʌcadʌrʌ baigovaco maibaiga”, astʌtʌdai ʌAvraañi. \v 27 Amaasi ʌgʌviidacʌdʌ potʌtʌdai: “Gʌdaanʌi aanʌ tuduidʌ aapi, cʌliodami Avraañi, pai ootosa goLázaru giñooca quiidiamu, \v 28 ami siaaco daraaja taama giñsusuuculi dai giñsiisiʌgi vai aagidana goovai isducatai maidadiagi ʌgai ʌʌpʌ tami siaaco mosʌʌ soimaasi gʌtaatamai”, astʌtʌdai. \v 29 Dʌmos ʌAvraañi potʌtʌdai: “Ʌgai viaa ʌgai ismaacʌdʌ ooja Moseesacaru ʌʌmadu Diuusi ñiñiooquituldiadamigadʌ, vai ʌʌgiditai caʌcana”, astʌtʌdai Avraañi. \v 30 Taidʌ ʌgʌviidacʌdʌ aa noragi dai potʌtʌdai: “Dañi aapi Avraañi, siaadʌrʌ ʌʌgidana ʌgai Avraañi dʌmos isimiagi ʌmaadutai coidadʌ saagidaiñdʌrʌ mʌʌca siaaco daraaja ʌgai poduucai gia ʌma duucai gʌntʌtʌgituan tada ʌgai dai camaisoimaasi ivuaadagi”, astʌtʌdai. \v 31 Dʌmos ʌAvraañi potʌtʌdai: “Ismaiʌʌgida ʌliada ʌgai ʌMoseesacaru ʌʌmadu Diuusi ñiñiooquituldiadamigadʌ poduucai ʌʌpʌ siaadʌrʌ ʌʌgidana ʌgai tomasi ʌmaadutai duaacagi coidadʌ saagidaiñdʌrʌ”, astʌtʌdai ʌAvraañi ―astʌtʌdai ʌSuusi ʌfariseo. \c 17 \s1 ――― \p \v 1 Amaasi ʌSuusi potʌtʌdai gʌmamaatʌrdamiga: \p ―Vʌʌscʌrʌ oidacamu istumaasi isducatai soimaasi ivuaadagi oodami dʌmos siʌʌ soimaa taatamu ʌgai ismaacʌdʌ soimaasi iduiñtulda ʌliada oodami. \v 2 Sioomʌ ʌrcʌʌgai ʌgai vʌʌtarʌ mʌscusivuana vulidagi ʌmo mauturui dai gʌʌ suudarʌ daitudagi baiyoma issoimaasi iduiñtuldada ʌgai ʌmaadutai idi ismaacʌdʌ utudama vaavoitu. \v 3 Cʌʌgavʌr gʌntʌtʌgitoca aapimʌ isʌmaadutai soimaasi iduñia gʌvui aagidavurai aapimʌ ʌgai issoimaasi idui ʌgai gʌvui. Dai isʌma duucai gʌtʌgituagi ʌgai dai camaisoimaasi ivuaada agadagi oigʌldavurai. \v 4 Tomasi muiyoco soimaasi gʌvuiidiada ʌgai dai vʌʌsi vuidagʌrʌ didivadagi dai povai gʌntʌtʌadagi: “Casian maipovuaadagi”, vʌʌscʌrʌ gʌaagai mʌsoigʌnʌldiadagi ―astʌtʌdai ʌSuusi. \s1 ――― \p \v 5 Ʌojootosicami potʌtʌdai ʌSuusi: \p ―Gʌrsoiñañi tʌtai vaamioma vaavoituda aatʌmʌ ―astʌtʌdai. \p \v 6 Amaasi ʌSuusi potʌtʌdai: \p ―Isviaacamudai aapimʌ tomasi lʌʌchi vaavoidaragai tomasi ʌpan ʌʌsi isuiduru ʌmo caidʌ coravi istutiadamudai aapimʌ ispotʌʌdagi idi iigosi: “Gʌvaiñcumañi dai gʌʌ suudarʌ cʌquiva”, idi iigosi gia gʌnʌʌgidamudai ―astʌtʌdai ʌSuusi. \s1 ――― \p \v 7 Isʌmaadutai aapimʌ viaacagi ʌmo piooñi vai ʌgai gasicuandagi dʌjiana siʌʌpʌ nuucadacagi vustaqui, dai siuu duucu divia ʌgai ¿bais potʌʌdana aapimʌ giimi dai gauga? \v 8 Maipotʌʌdan tada aapimʌ baiyoma potʌʌdan tada aapimʌ: “Baigi tua gocuaagi nai aanʌ gaugiagi quiaa pai gooquiʌrʌ gauga aapi”. \v 9 ¿Bais Diuusiatʌnamʌquidana tʌʌdana aapimʌ ʌpiooñi iduucai ʌgai mʌstumaasi tʌjai? Cho lienʌ. \v 10 Poduucai aapimʌ ʌʌpʌ mʌsiʌʌscadʌ naatuagi vʌʌsi istumaasi ismaacʌdʌ gʌntʌaanʌi Diuusi, gʌaagai mʌspotʌʌdagi: “Aatʌmʌ ʌpan ducami tomastuma pipiooñi idui aatʌmʌ mosʌcaasi istumaasi viaacatadai isiduñiagi cascʌdʌ” ―astʌtʌdai ʌSuusi. \s1 ――― \p \v 11 Dai apiaimʌitadai ʌSuusi Jerusaleenamu ʌmapiadʌrʌ ʌrSamaalia dai ajadʌrʌ ʌrGalilea tai ʌgai ʌrana sʌʌli daivusai. \v 12 Dai aʌcai ʌgai ʌmo ʌmapʌcʌrʌ vai vuidʌrʌ iimʌitadai baivustaama cʌcʌʌli ismaacʌdʌ viaacatadai ʌcoocodagai ismaacʌdʌ duvaldi gatuucuga dʌmos bai mʌʌcasdʌrʌ guuquiva ʌgai \v 13 dai ijiña daidʌ icaiti: \p ―Suusi mamaatʌtuldiadami soigi gʌʌlda aatʌmʌcʌdʌ ―ascaiti ʌcʌcʌʌli. \p \v 14 Dai aidʌsi tʌʌ ʌSuusi potʌtʌdai: \p ―Iimivurai dai mʌʌ vuidʌrʌ guuquiva ʌpapaaligadʌ ʌjudidíu ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p Dai aidʌsi iimʌitadai ʌgai todian duucai duduaadicami vii. \v 15 Amaasi ʌmaadutai ʌgai mostʌʌ iscadueeyi aa gʌi dai iiñaquitadai siaa duutudaimi Diuusi. \v 16 Dai gʌtootonacʌdʌ cʌquiva ʌSuusi vuidʌrʌ dai dʌvʌʌrapi cuiqui dai potʌtʌdai: “Diuusiatʌnamʌquidana”, astʌtʌdai. Dai idi cʌʌli ʌrSamaaliʌrʌ oidacamicatadai. \v 17 Amaasi ʌSuusi pocaiti: \p ―¿Bais maivʌʌ baivustaama dudueeyi? ¿Siaaco daraaja ʌgaa tuustaama? \v 18 Mosʌca idi ismaacʌdʌ maitʌrjudíu aa gʌi dai siaa duutuda agai Diuusi ―ascaiti ʌSuusi. \p \v 19 Dai amaasi potʌtʌdai ʌgai ʌcʌʌli: \p ―Cʌquivañi dai imʌda. Giñvaavoitu aapi cascʌdʌ dueeyi ―astʌtʌdai ʌSuusi. \s1 ――― \p \v 20 Taidʌ ʌfariseo tʌcacai ʌSuusi sʌʌscadʌ ʌgai sigatʌaanʌda agai Diuusi tami oidigi daama, taidʌ ʌSuusi aa noragi dai potʌtʌdai: \p ―Siʌʌscadʌ gatʌaanʌdagi Diuusi tami maitʌrʌmo istumaasi ismaacʌdʌ maasi. \v 21 Maita povʌcaitiada agai: “Tamia daja”, siʌʌpʌ “Mʌʌca daja”; Diuusi catanai gʌnsaagida gatʌaanʌi ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 22 Dai amaasi potʌtʌdai ʌSuusi gʌmamaatʌrdamiga: \p ―Aimu istuigaco aapimʌ ipʌliadamu isgatʌaanʌda aanʌ ismaacʌdʌ viaa ʌmo sʌʌlicami tami tomasi ʌmo tasai dʌmos maiaimu amaasi. \v 23 Dai aa povʌntʌtʌadamu: “Tamia daja”, siʌʌpʌ “Mʌʌca daja”. Dʌmos maitavʌr ajioopada, tomali maioidatucuda. \v 24 Poduucai ismaascana siʌʌscadʌ vʌpʌdocʌdagi oidigi pomaascamu siʌʌscadʌ ajiagi istuigaco diviagi aanʌ ismaacʌdʌ viaa ʌmo sʌʌlicami. \v 25 Dʌmos ʌʌpʌga viaa aanʌ issʌʌlicʌdʌ soimaa taatagi, daidʌ ʌoodami sivi oidacami gajiaadʌrʌ giñviaamu. \v 26 Poduucai isducatai ʌpʌdui aidʌsi oidacatadai ʌNoee, poduucai ʌpʌduuñimu ʌʌpʌ siʌʌscadʌ cadivia iñaagada aanʌ ismaacʌdʌ viaa ʌmo sʌʌlicami. \v 27 Ʌoodami gacuaadana dai gayʌʌdana, dai cuucuntaiña, dai gamamaacaiña gʌnmaamara ooqui mʌsai ooñtaiña, asta aidʌ uucami sivaa ʌNoee gʌvaarcugʌrʌ tai sʌʌlicʌdʌ tʌvʌpi duudu tai vʌʌsi ʌoodami coi. \v 28 Dai poduucai ʌpʌdui ʌʌpʌ aidʌsi oidacatadai ʌLota ʌoodami gacuaadana, dai gayʌʌdana, dai gasaapʌdaiña dai gaagaraiña, dai gaʌsaiña, daidʌ ivuaadana baabaqui. \v 29 Dʌmos aidʌsi ii ʌLota Sodoomaiñdʌrʌ taí duudu tai ʌʌmadu asufre tʌvaagiaiñdʌrʌ, tai vʌʌsi oodami coi. \v 30 Poduucai ʌpʌduuñimu ʌʌpʌ siʌʌscadʌ diviagi aanʌ ismaacʌdʌ viaa ʌmo sʌʌlicami. \p \v 31 Amaasi isʌmaadutai vaaqui daama daacagi dai tuucavi viaacagi gʌvustuidaga maitʌaagai istʌvañiagi ʌgai dai vuvaidagi, dai isʌmaadutai dʌjiana aimʌrdagi maitʌaagai isimiagi ʌgai gʌquiiyamu. \v 32 Gʌntʌgitovurai Lota ooñigadʌ isducatai muu vaamioma oigʌdatai gʌvustuidaga tami oidi daama siDiuusi. \v 33 Sioorʌ mostʌtʌgitodagi isducatai cʌʌgacʌrʌ oidacagi tami oidigi daama ʌgai tomali ʌmo istumaasi maiviaacamu gooquiʌrʌ, dai sioorʌ maitʌtʌgitodagi mosʌcaasi isducatai cʌʌgacʌrʌ oidacagi tami oidigi daama ʌgai sʌʌlicʌdʌ baigʌʌliadamu. \p \v 34 Gʌnaagidiana sai amaasi tucarʌ goocatai abaana vʌʌtʌcamu siDiuusi bʌʌcaimu ʌmoco dai ʌgʌmai viaamu. \v 35 Dai gooca ooqui ʌmapai gatuaadamu siDiuusi bʌʌcaimu ʌmoco dai ʌgʌmai viaamu. \v 36 Dai gooca cʌcʌʌli dʌjiana daraajamu siDiuusi bʌʌcaimu ʌmoco dai ʌgʌmai viaamu ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 37 Moscaʌcai ʌgaa imaasi tʌcacai dai potʌtʌdai: \p ―¿Vaaco ʌpʌduñia agai imaasi? ―astʌtʌdai. \p Tai ʌgai aa noragi daidʌ itʌtʌdai: \p ―Tomasiaaco siaaco caatʌcagi baabaidi duvaligadʌ ami gʌnʌmpaidiña nunui poduucai ʌrvaavoi ʌʌpʌ saidʌ ʌpʌduuñia agai istumaasi aagai aanʌ ―astʌtʌdai ʌSuusi. \c 18 \s1 ――― \p \v 1 ɅSuusi aagidi ʌoodami ʌmo ñiooqui cuentocʌdʌ dai aagidi sai gʌaagai ismaiugutai daanʌdagi Diuusi dai maiiibiocorʌitai. \v 2 Dai potʌtʌdai: \p ―Ʌmapʌcʌrʌ oidacatadai ʌmo dunucami ismaacʌdʌ maisiaa duutudaitadai Diuusi dai tomali maivuamʌ ʌliditadai tomaliʌ ʌmaadutaicʌdʌ. \v 3 Dai amaasi ʌgai vaa dʌvʌʌriʌrʌ oidacatadai ʌʌpʌ ʌmo ooqui viuudu, ismaacʌdʌ cocodacatadai ʌmai dai aliʌ duudatai aimʌraiña ʌgai ʌdunucami quiidiamu dai potʌtʌdaiña sabai baiduiñdana ñiooqui ʌsaayudʌ ʌʌmadu. \v 4 Tʌvʌpi mospovuaadana ʌgai vaidʌ ʌdunucami moscaʌcana. Dʌmos gooquiʌrʌ povʌʌli: “Tomasi maisiaa duutudai aanʌ Diuusi dai maivuamʌ iñʌlidi tomali ʌmaadutaicʌdʌ, \v 5 dʌmos idi ooqui viuudu apiagiñoojotuldi soiñamu aanʌ vai camaididivaitai giñoojotuldiña vaamioma”, ascaiti ʌdunucami ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 6 Dai potʌtʌdai ʌSuusi: \p ―Poduucai aagai ʌdunucami maicʌʌ tuigacʌdʌ. \v 7 ¿Isbai maisoiñana Diuusi ʌʌpʌ ismaacʌdʌ ʌcovai vuvaitu ʌgai ismaacʌdʌ maiugutai taanʌdagi soiñi? ¿Isbai tʌvʌpicʌdʌ soiñana ʌgai? \v 8 Aanʌ angʌnaagidi sai ʌgai gia otoma soiñamu. Dʌmos siʌʌscadʌ diviagi aanʌ ismaacʌdʌ viaa ʌmo sʌʌlicami, ¿isbai quiaa tʌʌgimu aanʌ oodami vaavoitudadami tami oidigi daama? \s1 ――― \p \v 9 Daidʌ ʌSuusi aagidi ʌmai cuento chiʌʌquiatai vʌʌtarʌ ismaacʌdʌ siooma cʌʌga tuutiacami gʌnʌlidi siaa dai soiduucai nʌidi ʌgaa. Dai potʌtʌdai: \p \v 10 ―Gooca cʌcʌʌli iji ʌgʌʌ quiuupaigadʌamu judidíu dai gamamada agai. Ʌmoco ʌrfariseocatadai dai ʌgʌmai ʌrvuudamicatadai tumiñsi. \v 11 Ʌfariseo cʌacatai gamamadai dai aduucai gamamadai: “GiñDiuusiga, aliʌ baigiñʌlidi aanʌ maitʌrʌpan ducamicatai aa ismaacʌdʌ ʌrʌʌsivogami dai ismaacʌdʌ ʌrsoimaasi ivuaadami, dai ismaacʌdʌ googosi gʌnducami aanʌ tomali maitʌrʌpan ducami idi vuudami tumiñsi. \v 12 Dai aanʌ maitacueeyi gocuaja ʌmo ʌcaldiʌrʌ, dai aa gʌoidi aanʌ iñsmaacʌdʌ gamaitʌcʌi”. \v 13 Dʌmos ʌvuudami tumiñsi baimʌʌcasdʌrʌ vii dai tomali maitʌpʌʌli tomali istaí nʌnʌaavagi tʌvaagiamu, mosgʌvai gʌmoo dai pocaiti: “GiñDiuusiga soigi gʌʌlda aanʌcʌdʌ aliʌsi ʌrsoimaasi ivuaadami aanʌ”, ascaiti ʌvuudami tumiñsi. \v 14 Aanʌ angʌnaagidi sai idi vuudami tumiñsi nora gʌquiiyamu caoigʌldicami soimaascamigadʌ dai ʌgʌmai gia chio. Tomasioorʌ ismaacʌdʌ gʌducʌdʌ gʌʌliadagi ʌgai maitʌrgʌducʌdʌcamicamu dai sioorʌ maigʌducʌdʌ gʌʌliadagi ʌgai ʌrgʌducʌdʌcamicamu. \s1 ――― \p \v 15 Dai aa oodami vuapaimi ʌʌpʌ aali siaaco daacatadai ʌSuusi, sai ʌgai taatana. Dʌmos aidʌsidʌ ʌmamaatʌrdamigadʌ ʌSuusi tʌʌ imaasi, bagaidimi ʌgai ismaacʌdʌ vuaapaimi ʌaali. \v 16 Dʌmos ʌSuusi vaí gʌmamaatʌrdamiga dai potʌtʌdai: \p ―Dagitovurai vai dadana goaali siaaco daja aanʌ, dai maitavʌr daidiada. Ismaacʌdʌ ʌpan ducami idi aaliducʌdʌ ʌgai ʌgai ismaacʌdʌ ajioopai mʌʌca siaaco gatʌaanʌi Diuusi. \v 17 Aanʌan sʌʌlicʌdʌ gʌnaagidi sioorʌ iimia ʌliada siaaco gatʌaanʌi Diuusi ʌgai gʌaagai siʌpan ducamica ʌmo ali dai ismaipoducamica ʌgai siaadʌrʌ vaacʌna ―astʌtʌdai ʌSuusi gʌmamaatʌrdamiga. \s1 ――― \p \v 18 Ʌmaadutai ʌtʌtʌaanʌdami tʌcacai ʌSuusi dai potʌtʌdai: \p ―Mamaatʌtuldiadami cʌʌ tuigacʌdʌ, ¿tumaasi istutuidi aanʌ siduñiagi dai vʌʌscʌrʌ oidacagi Diuusi ʌʌmadu? ―astʌtʌdai. \p \v 19 Taidʌ ʌSuusi potʌtʌdai: \p ―Mosʌca Diuusi cʌʌ tuiga dai tomali ʌmo imidagai maisoimaasi ivueeyi. Dai aapi maivaavoitudai iñsaanʌ ʌrDiuusi. Mosʌʌgi pocaiti aapi ansai aanʌ ʌrcʌʌ tuigacami dai tomali ʌmo imidagai maisoimaasi ivueeyi. \v 20 Aapi cʌʌga maatʌ istumaasi gatʌaanʌi Diuusi: “Maitavʌr googosi gʌnducamica, maitavʌr gacoodada, maitavʌr gaʌʌsiada, maitavʌr yaatagʌda aa, dai siaavʌr duutuada gʌnooga ʌʌmadu gʌndʌʌ”, podu gatʌaanʌi Diuusi ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 21 Taidʌ ʌcʌʌli potʌtʌdai: \p ―Vʌʌsi gomaasi aan aliducatai abiaadʌrʌ ʌʌgidi ―astʌtʌdai ʌcʌʌli. \p \v 22 Amaasi caʌcai ʌSuusi imaasi potʌtʌdai: \p ―Dʌmos quiaa viʌʌga ʌmo istumaasi pʌsiduñiagi, gagarañi vʌʌsi pʌstumaasi viaa dai oida ʌsoituutuigami ʌtumiñsi, dai poduucai viaacamu aapi vaamioma tʌvaagiʌrʌ. Imiñi dai poduuñi dai diviacai giñoidatucuda ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 23 Dai aidʌsi caʌ ʌcʌʌli imaasi, aliʌ soigʌʌli, aliʌsi ʌrgʌviidacamicatadai ʌgai cascʌdʌ. \v 24 Dai tʌʌgacai ʌSuusi isaliʌ soigʌʌli ʌgai potʌtʌdai: \p ―Gia sijaiga isgʌnviipidacami iimiagi siaaco gatʌaanʌi Diuusi. \v 25 Siooma maisijaiga ʌmo muura vʌʌtarʌ isdaivuñiagi ʌmo oi dʌgadʌamu sʌʌli isʌmo gʌviidacami imiagi siaaco gatʌaanʌi Diuusi ―astʌtʌdai. \p \v 26 Dai ʌgai ismaacʌdʌ caʌ imaasi potʌtʌdai: \p ―¿Vooriatai istutuidido iscʌʌgacʌrʌ vuvaquiagi? ―ascaiti. \p \v 27 Taidʌ ʌSuusi potʌtʌdai: \p ―Istumaasi oodami maitistutuidi isiduñiagi Diuusi gia istutuidi ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 28 Taidʌ ʌPiiduru potʌtʌdai: \p ―Mamaatʌtuldiadami, aatʌmʌ viaa vʌʌsi tʌstumaasi viaacatadai, gʌoidatucuda ʌrʌliditai ―astʌtʌdai. \p \v 29 Amaasi ʌSuusi aa noragi dai potʌtʌdai: \p ―Sʌʌlicʌdʌ angʌnaagidi tomasioorʌ ismaacʌdʌ viaagi gʌquii, siʌʌpʌ gʌdʌʌdʌ, siʌʌpʌ gʌsusuuculi, siʌʌpʌ gʌooñiga, siʌʌpʌ gʌmaamara iduñia ʌliditai Diuusi aa duiñdadʌ, \v 30 ʌgai sioon mui viaacamu idi oidi daama dai gooquiʌrʌ ʌgʌmai oidigʌrʌ vʌʌscʌrʌ oidacamu ―astʌtʌdai. \s1 ――― \p \v 31 ɅSuusi ʌcovai vaí ʌbaivustaama dan gooca gʌmamaatʌrdamiga dai potʌtʌdai: \p ―Siviatʌ iimiagi Jerusaleenamu, siaaco gʌaagai isʌpʌduñiagi vʌʌsi istumaasi ooja ʌDiuusi ñiñiooquituldiadamigadʌ giñaagaitai aanʌ ismaacʌdʌ viaa ʌmo sʌʌlicami. \v 32 Giñtʌʌgida magai aa sibʌadʌrʌ oidacami, dai giñparunada magai, dai soimaasi ñiooqui giñsuuligiada agai, dai giñsisiviada agai. \v 33 Dai giñgʌicarsa magai, dai gooquiʌrʌ giñmuaamu, dʌmos bo vaica tasaicʌdʌ ʌpamu duaacamu aanʌ coidadʌ saagidaiñdʌrʌ ―astʌtʌdai ʌSuusi gʌmamaatʌrdamiga. \p \v 34 Dʌmos ʌmamaatʌrdamigadʌ maimaatʌ caʌ tomali ʌmo istumaasi idi maasi, tomali maimaatʌcatadai ʌgai istumaasi aagidi ʌSuusi, goovai ʌrʌmo istumaasicatadai istumaasi maitistutuiditadai ʌgai ismaatʌ caʌcagi cascʌdʌ. \s1 ――― \p \v 35 Aidʌsidʌ ʌSuusi caaijimitadai Jericooʌrʌ vai voi ugidiana daacatadai ʌmo maiñʌaadami daidʌ gataanʌitadai oidicami. \v 36 Dai aidʌsi caʌ ʌgai ismui iimʌdan caitimi oodami, ʌmaiñʌaadami gatʌcacai astumaasi ʌpʌduitadai. \v 37 Mʌtai potʌtʌdai sai amui imʌitadai ʌSuusi Nasareetʌrʌ oidacʌdʌ. \v 38 Tai ʌgai iiña dai pocaitimi: \p ―Suusi Davi maradʌ soigi gʌʌlda aanʌcʌdʌ ―ascaiti ʌcʌʌli. \p \v 39 Dʌmos ʌgai ismaacʌdʌ baitʌqui iimʌitadai bagaimi sai camaiiiñacaiña vaamioma. Dʌmos ʌgai apiaiiñacai dai pocaiti: \p ―Davi maradʌ soigi gʌʌlda aanʌcʌdʌ ―ascaiti. \p \v 40 Amaasi ʌSuusi cʌquiva dai ootoi sioorʌ vuaapagi ami siaaco daacatadai ʌgai. Dai aidʌmʌsi caami vuaa taidʌ ʌSuusi tʌcacai dai potʌtʌdai: \p \v 41 ―¿Tumaasi ipʌlidi aapi iñsiʌduiñda aanʌ? ―astʌtʌdai. \p Taidʌ ʌcʌʌli ismaacʌdʌ maiñʌaadatadai aa noragi dai potʌtʌdai: \p ―Mamaatʌtuldiadami, nʌada iñʌlidi aanʌ ―astʌtʌdai. \p \v 42 Taidʌ ʌSuusi potʌtʌdai: \p ―Nʌaadañi, vaavoitu aapi cascʌdʌ nʌnʌaava ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 43 Mospotʌi ʌgai taidʌ ʌismaacʌdʌ maiñʌaadatadai istui isnʌnʌaavagi, dai oí ʌSuusi dai siaa duutudaimi Diuusi. Dai vʌʌsi ʌoodami ismaacʌdʌ tʌʌ imaasi siaa duutuli Diuusi. \c 19 \s1 ――― \p \v 1 Taidʌ ʌSuusi aayi ami Jericooʌrʌ dai amui daivusquimi ʌgai. \v 2 Vai ami oidacatadai ʌmo cʌʌli gʌviidacami Zaqueo tʌʌgiducami, dai ʌgai ʌrbaitʌcʌaacamigadʌcatadai tumiñsi vuudami. \v 3 Daidʌ ʌZaqueo matia ʌliditadai ʌSuusi, dʌmos maitistutuiditadai istʌgiagi aliʌ maitʌcavacatadai ʌZaqueo cascʌdʌ dai oodami aliʌ muiducatadai. \v 4 Vai ʌgai maitʌtʌgaitadai isducatai matiagi dai amaasi baitʌqui mʌʌ dai tʌsai ʌmo uusi tʌcavacamiʌrʌ voiyʌrʌ siaaco viaacatadai ʌSuusi isdaivuñiagi. \v 5 Dai aidʌsi amui daivusquimi ʌSuusi tʌcavi nʌnʌaava dai potʌtʌdai: \p ―Zaqueo otoma itʌvañi boodʌrʌ sivi anviaa aanʌ isgʌquiiyʌrʌ giñuuliñagi ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 6 Taidʌ ʌZaqueo otoma tʌvai, dai baigʌʌliaracʌdʌ miaadʌgi ʌgai ʌSuusi. \v 7 Amaasi tʌʌgacai ʌoodami imaasi vʌʌscatai ñiooquidimi ʌSuusi dai pocaitimi saidʌ ʌSuusi ʌmo soimaasi ivuaadami quiidiʌrʌ gʌuuli. \v 8 Amaasi ʌZaqueo cʌquiva dai potʌtʌdai ʌSuusi: \p ―Dañi, mamaatʌtuldiadami oidamu aanʌ ʌsoituutuigami taajucami vʌʌsi giñvustuidaga iñsmaacʌdʌ viaa dai iñsiʌmaadutai ʌʌsi aanʌ vuiirumadacai aa noragidamu aanʌ asta macovaco vaamioma ismaacʌdʌ ʌʌsi aanʌ ―astʌtʌdai ʌZaqueo. \p \v 9 Taidʌ ʌSuusi potʌtʌdai: \p ―Idi cʌʌli cavaavoitu Diuusi isduucai vaavoitu aduñdʌ Avraañicaru cascʌdʌ siviat aayi cʌʌgacʌrʌ vuvaidaragai idi quiiyʌrʌ. \v 10 Aanʌ ismaacʌdʌ viaa ʌmo sʌʌlicami divia dai gaaga iñagai dai cʌʌgacʌrʌ vuvaida iñagai soimaasi ivuaadami ʌgai ʌrsibʌiimiadʌ Diuusi vʌʌtarʌ ―astʌtʌdai ʌSuusi. \s1 ――― \p \v 11 Dai camiaanai daacatadai ʌgai Jerusaleena daidʌ ʌoodami povʌnʌliditadai iscaotoma gatʌaanʌda agai Diuusi oidi daama cascʌdʌ aidʌsi quiaa tʌtʌgitoitadai ʌoodami ismaacʌdʌ aagidi ʌSuusi, ʌgai aagidi ʌmo ñiooqui cuentocʌdʌ, \v 12 dai potʌtʌdai: \p ―Ʌmo imidagai oidacatadai ʌmo cʌʌli dai vʌʌsi ʌaaduñdʌ ʌrtʌtʌaanʌdamicatadai daidʌ ʌrgʌnviipidacamicatadai. Dai mʌʌcasi ii ʌgai ʌmai dʌvʌʌriʌrʌ mʌsiaaco daasa agaitadai raí dai gooquiʌrʌ ʌpamu divia agaitadai. \v 13 Dai maiquiaa imʌcai vaí baivustaama gʌpipiooñiga dai vʌʌscatai ʌʌmadutai maa tumiñsi dai potʌtʌdai: “Aa duiñtuldavurai idi tumiñsi asta siʌʌscadʌ divia aanʌ”, astʌtʌdai. \v 14 Dʌmos ʌgʌmai dʌvʌʌriʌrʌ oidacami aliʌ cʌʌdaitadai dai imʌcai ʌgai tai ʌgaa gooquiamu ootoi chiʌʌqui cʌcʌʌli sai potʌʌdana: “Maitatʌta ipʌlidi aatʌmʌ isaapi ʌrgʌrtʌaanʌdamicagi”, astʌtʌdai. \v 15 Mʌtai vʌʌscʌrʌ daí ʌgai gatʌaanʌdami duucai tai ʌpamu nora. Amaasi aʌcai gʌquiiyʌrʌ vaí ʌgai gʌpipiooñiga ismaacʌdʌ vii ʌgai tumiñsi dai maatʌca agai sʌʌjʌqui gamaitʌ ʌʌmadutai. \v 16 Ʌʌʌpʌgadadʌ divia dai potʌtʌdai: “Giñaamu, gʌtumiñsiga gamaitʌ baivustaamaojo vaamioma”, astʌtʌdai. \v 17 Taidʌ ʌraí aa noragi dai potʌtʌdai: “Cʌʌgaduava aapiapʌ ʌrʌmo cʌʌ piooñi cacʌʌga idui aapi laachicʌdʌ sivi gia gʌdaasamu aanʌ caigi pai tʌaanʌda baivustaama quiiqui”, astʌtʌdai. \v 18 Tai gooquiʌrʌ divia ʌmai dai potʌtʌdai: “Giñaamu, gʌtumiñsiga gamaitʌ taamojo vaamioma”, astʌtʌdai. \v 19 Taidʌ ʌaamudʌ aa noragi dai potʌtʌdai: “Aapi ʌrcaigicamu ʌʌpʌ dai tʌaanʌdamu taama quiiqui”, astʌtʌdai. \v 20 Tai gooquiʌrʌ divia ʌmai dai potʌtʌdai: “Giñaamu, tanai daja gʌtumiñsiga giñpañiitugʌrʌ vuraca aanʌ dai baidasaca. \v 21 Gʌʌʌbʌñi aanʌ. Maatʌ aanʌ isaliʌ oomaliga aapi cascʌdʌ. Dai maita aata vueeyi dai vʌʌscʌrʌ vuuyi tumiñsi, dai aa gʌʌsituldi pai aapi mosvuuyi yoovisicami”, astʌtʌdai. \v 22 Amaasi ʌraí potʌtʌdai: “Aapiapʌ ʌrʌmo piooñi maicʌʌ tuigacami. Gʌñiooquicʌdʌ maatʌ aanʌ isaapi ʌrgʌduñi dai maicʌʌ dui. Iscamaatʌcatadai aapi siaanʌ ʌroomaligami dai ismaitaaata vueeyi aanʌ dai vʌʌscʌrʌ vuuyi tumiñsi dai isaa giñʌsituldi dai isaanʌ mosvuuyi yoovisicami. \v 23 Camaatʌcatadai aapi ¿tuipʌsi maitamaa gotumiñsi sibʌacoga mʌsiaaco gamaitʌmudai vaamioma ʌtumiñsicʌdʌ simuiyoma vuimudai aanʌ diviacai?” astʌtʌdai aamudʌ. \v 24 Amaasi potʌtʌdai ʌgai ʌgaa ismaacʌdʌ ami daraajatadai: “Bʌivurai gotumiñsi dai maaca ʌgai ismaacʌdʌ viaa baivustaama”, astʌtʌdai ʌraí. \v 25 Tai ʌgai potʌtʌdai: “Gʌraamu, ʌgai caviaa baivustaama”, astʌtʌdai. \v 26 Taidʌ ʌraí aa noragi dai potʌtʌdai: “Aanʌ angʌnaagidi sai ismaacʌdʌ viaa vaamioma gʌmaacai dai ismaacʌdʌ maiviaa gʌvoopoidi tomasi ʌlaachi ismaacʌdʌ viaaca ʌgai. \v 27 Dai ʌoodami ismaacʌdʌ giñvui vʌʌtʌ dai maitipʌliditadai isiʌrtʌaanʌdamica aanʌ, vuaapavurai dai giñvuitapi cooda”, astʌtʌdai ʌraí gʌpipiooñiga. \s1 ――― \p \v 28 Dai amaasi caaagacai ʌSuusi imaasi ʌpamu apiaimʌitadai Jerusaleenamu. \v 29 Dai aidʌsi caaijimitadai ʌSuusi Betapagiʌrʌ dai Betaaniʌrʌ miaanai ʌgiidi siaaco Oliivosi tʌʌgidu, ʌSuusi ootoi gooca gʌmamaatʌrdamiga, \v 30 dai potʌtʌdai: \p ―Iimivurai mʌʌ aali quiiquiʌrʌ ismaacʌdʌ miaaga tabiaadʌrʌ dai aʌcai tʌʌgimu aapimʌ ʌmo asñiitu vulicami ismaacʌdʌ tomali ʌmaadutai maiquiaa dadaʌjʌi vʌrai uupana dai vuaapa. \v 31 Dai isʌmaadutai gʌntʌcacagi mʌstuisi uupasai vʌrai potʌʌda ansai aanʌ tʌgito ―astʌtʌdai ʌSuusi gʌmamaatʌrdamiga. \p \v 32 Amaasi ʌmamaatʌrdamigadʌ iji dai tʌʌ vʌʌsi isducatai aagidi ʌSuusi. \v 33 Dai aidʌsi uupasaitadai ʌgai ʌasñiitu taidʌ ʌsoigacami tʌcacai dai potʌtʌdai: \p ―¿Tuimʌsi uupasai goasñiitu? ―astʌtʌdai. \p \v 34 Tai ʌgai aa noragi dai potʌtʌdai: \p ―Ʌmamaatʌtuldiadami tʌgito cascʌdʌ ―astʌtʌdai. \p \v 35 Amaasi bʌidacai ʌgai ʌasñiitu ʌSuusi, dai asñiitu daama darai gʌnsosua dai daama daí ʌSuusi. \v 36 Dai aidʌsi asñiitu daama imʌitadai ʌSuusi ʌoodami voiyʌrʌ ʌʌligaimi gʌnsosua. \v 37 Dai aidʌsi camiaadimi ʌgai coidama gʌʌsʌcʌrʌ ʌOliivosi giidiaiñdʌrʌ, vai vʌʌscatai ʌvaavoitudadami ismaacʌdʌ oiditadai iiñaquimi baigʌnʌliatugaitai dai siaa duutudaimi Diuusi vʌʌsi ʌismaacʌdʌ gʌgʌrducamicʌdʌ ismaacʌdʌ tʌʌtadai ʌgai. \v 38 Dai pocaitimi: \p ―Diuusi aliʌ cʌʌgacʌrʌ nʌidi goovai ismaacʌdʌ divia Diuusi guvucadadʌcʌdʌ. Vʌʌscatai gʌniibʌstacan tada tʌvaagiʌrʌ aatʌmʌ aliʌ siaa duutudai Diuusi ―ascaitimi ʌvaavoitudadami. \p \v 39 Amaasi ʌʌmoco ʌfariseo ismaacʌdʌ ʌoodami saagida daraajatadai potʌtʌdai ʌgai ʌSuusi: \p ―Mamaatʌtuldiadami bagaidañi gʌmamaatʌrdamiga ―astʌtʌdai. \p \v 40 Dʌmos ʌSuusi aa noragi dai potʌtʌdai: \p ―Aanʌ angʌnaagidi sai isidi maiiiñacadagi sʌʌlicʌdʌ goojoodai iiñacadamu ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 41 Dai aidʌsi caaijimitadai ʌgai Jerusaleenʌrʌ dai tʌʌgacai Jerusaleena ʌSuusi sosua ʌoidacamicʌdʌ \v 42 dai pocaiti: \p ―Gia ipʌlidi aanʌ issivi maatʌ caʌcagi gooidacami isducatai istutuidi isgʌniibʌstacan tadacagi dʌmos maitistutuidi goovai ismaatʌ caʌcagi. \v 43 Aimu istuigaco sicolimagi sasaayudʌ dai sicoli curartamu, dai vʌʌsi aipadʌrʌ cocodamu, \v 44 vʌʌsi dʌvʌʌrapi suuligamu dai coodamu dai vʌʌsi Jerusaleenʌrʌ maiviimu tomali ʌmo odai ʌmai daama. Aidʌsi diviji aanʌ ismaacʌdʌ ʌrDiuusi tai maitiñmiaadʌgi gooidacami cascʌdʌ ―ascaiti ʌSuusi. \s1 ――― \p \v 45 Amaasi ʌSuusi vaa ʌgʌʌ quiuupaigadʌrʌ judidíu dai vuvaitu ismaacʌdʌ ami gagaagaraitadai dai ismaacʌdʌ gasaapʌdaitadai, \v 46 dai potʌtʌdai: \p ―Diuusi ñiooquidʌrʌ pocaiti: “Giñquiiavʌr mamadaragai vʌʌtarʌ”. Mai aapimʌ tʌjogadʌ ʌʌsivogami duucai nʌidi ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 47 ɅSuusi vʌʌs tasai gamamaatʌtuldiña Diuusi ñiooquidʌ ʌgʌʌ quiuupaigadʌrʌ judidíu, dʌmos ʌbaitʌguucacamigadʌ ʌpapaaligadʌ judidíu ʌʌmadu ʌmamaatʌtuldiadami Diuusi sʌʌlicamigadʌ, dai ʌʌmadu ʌdudunucamigadʌ ʌoodami gaagaitadai isducatai muaagi ʌSuusi. \v 48 Dʌmos vʌʌsi ʌoodami cʌʌga gʌntʌgito caʌcatadai iscaiti ʌSuusi cascʌdʌ maitʌtʌgaitadai ʌgai isducatai muaagi. \c 20 \s1 ――― \p \v 1 Ʌmo imidagai ʌgʌʌ quiuupaigadʌrʌ judidíu daacatadai ʌSuusi dai mamaatʌtulditadai ʌoodami Diuusi ñiooquidʌ ʌʌmadu cʌʌgacʌrʌ vuvaidaragai, tai ami dada ʌbaitʌguucacamigadʌ papaaligadʌ ʌjudidíu ʌʌmadu ʌmamaatʌtuldiadami Diuusi sʌʌlicamigadʌ, ʌʌmadu aa baitʌguucacami, \v 2 dai potʌtʌdai ʌgai ʌSuusi: \p ―Gʌraagidañi, ¿tuma sʌʌlicamicʌdʌ pomaasi ivueeyi aapi? ¿Toorʌ gʌmaa gosʌʌlicami? ―astʌtʌdai. \p \v 3 Amaasi ʌSuusi potʌtʌdai: \p ―Aanʌan ʌʌpʌ gʌntʌcacagi ʌmo istumaasi vʌrai giñaagida: \v 4 ¿Toorʌ ootoi ʌVuaana sai gavapaconana? ¿Diuusi oodami sio? ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 5 Dʌmos vʌʌsi ʌbaitʌguucacami ʌʌgi aipaco gʌnaatagidimi dai pocaiti: \p ―¿Istʌʌdamu aatʌmʌ? Ispotʌʌda aatʌmʌ sai Diuusi ootoi goovai otoma gʌraa noragidamu dai povʌrtʌʌdamu: “¿Tuimʌsi maivaavoitu?” \v 6 Dai ispotʌʌda aatʌmʌ sai oodami ootoi, vʌʌscatai gooodami gʌrcoodian tada ojoodaicʌdʌ, vʌʌscatai goovai sʌʌlicʌdʌ vaavoitudai siʌVuaana ʌrDiuusi ñiooquituldiadamigadʌ ―ascaiti ʌbaitʌguucacami. \p \v 7 Dai amaasi aa noragi ʌgai ʌSuusi dai potʌtʌdai sai maimaatʌ sioorʌ ootoi ʌVuaana sai gavapaconana. \v 8 Amaasi ʌSuusi potʌtʌdai: \p ―Tomali aanʌan maitʌnaagidagi istuma sʌʌlicamicʌdʌ ivueeyi aanʌ imaasi ―astʌtʌdai ʌSuusi. \s1 ――― \p \v 9 Amaasi ʌSuusi gʌaagacai aagidi ʌoodami, dai aagidi ʌmo ñiooqui cuentocʌdʌ dai potʌtʌdai: \p ―Oidacatadai ʌmo cʌʌli ismaacʌdʌ ʌi uuvasi gʌdʌvʌʌragana, dai gooquiʌrʌ taajucamicʌdʌ maa ʌgai aa oodami gʌʌʌsi dai ii abiaadʌrʌ sibʌaco dai tʌvʌpi daja. \v 10 Dai aidʌsi aayi yoovaragai ʌgai ootoi ʌmoco gʌpiooñiga sai taanʌna ʌgai ʌoodami ʌyoovi siʌʌsi aʌʌcatadai, dʌmos ʌoodami gʌicacarai dai soi doodai dai ootoi maimaacacai istumaasi. \v 11 Amaasi ʌtuidacami ootoi ʌmai piooñi, mʌtai ʌgai ʌʌpʌ aliʌ soimaasi ñiooqui aagidi dai gʌicacarai dai ootoi maimaacacai istumaasi aagaimi ʌgai. \v 12 Daidʌ ʌtuidacami ootoi ʌmai, dʌmos ʌoodami aliʌ soi doodai ʌgai ʌʌpʌ dai aadaji. \p \v 13 Dai cagooquiʌrʌ pocaiti ʌtuidacami ʌdʌvʌʌrai: “¿Isducatai iduuñimu aanʌ? Ootosamu aanʌ giñmara tomasi aliʌ oigʌdai aanʌ, siaadʌrʌ maisiaa duutudadan tadacana ʌgai siuu duucu tʌgiagi”, ascaiti ʌcʌʌli. \v 14 Dʌmos aidʌsidʌ ʌaata vuaadami tʌʌ gʌamo maradʌ aipaco gʌnaatagidimi dai pocaiti: “Idi ʌgai ismaacʌdʌ ʌrtuidacamica agai oogadʌ vustuidadʌ gʌaagai tʌsmuaagi dai poduucai aatʌmʌ ʌrtutuidacamicamu”, ascaiti ʌaata vuaadami. \v 15 Dai amaasi vuusaitu ami dʌjiaiñdʌrʌ dai muaa. Amaasi ʌSuusi tʌcacai ʌoodami dai potʌtʌdai: \p ―¿Isduuñimu ʌdʌvʌʌrai tuidacami ʌaata vuaadami? \v 16 Divimu ʌgai dai coodimu dai maaquimu ʌdʌvʌʌrai aa oodami ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p Moscaʌcai ʌgai imaasi maí isʌgai aagadamʌ ʌlidi ʌSuusi cascʌdʌ pocaiti ʌgai: \p ―Diuusi maidagitona ispovʌ duñiagi ―ascaiti. \p \v 17 Dʌmos ʌSuusi vui nʌnʌava dai potʌtʌdai: \p ―¿Tʌiya ʌlidi idʌ goovio ismaacʌdʌ oojisi Diuusi ñiooquidʌrʌ siaaco pocaiti?: \q1 Ʌodai ismaacʌdʌ gajiaadʌrʌ viaa ʌbaabaquitadami sivi ʌgai ʌrʌgai ismaacʌdʌ vaamioma gʌaagai ʌvaaqui vʌʌtarʌ. \m Asduu oojisi Diuusi ñiooquidʌrʌ. \v 18 Tomasioorʌ ismaacʌdʌ utuvagi ʌodiʌrʌ moslalachi daivamu, dai isʌodai daama gʌsiagi ʌmai ʌgai mosʌtuisamu ―astʌtʌdai ʌSuusi. \s1 ――― \p \v 19 Ʌbaitʌguucacamigadʌ ʌpapaaligadʌ judidíu ʌʌmadu ʌmamaatʌtuldiadami Diuusi sʌʌlicamigadʌ ipʌliditadai isaidʌ otoma bʌjiagi ʌSuusi, cʌʌga maatʌcatadai ʌgai isʌgai vʌʌtarʌ aagaitadai ʌSuusi ʌcuento cascʌdʌ, dʌmos ʌʌbʌiditadai ʌgai ʌoodami. \v 20 Dai amaasi ootoi sioorʌ soobidacagi vai ʌgai cʌʌ tuutiacami gʌnvueeyi, dai gaagai isducatai aagagi ʌSuusi ʌmo istumaasi istumaasi vui caatʌcagi ʌdudunucami vai poduucai tʌʌgida ʌgai ʌdudunucami. \v 21 Cascʌdʌ tʌcacai ʌgai dai potʌtʌdai: \p ―Mamaatʌtuldiadami, cʌʌ maatʌ aatʌmʌ sai ismaacʌdʌ gaaagidi aapi dai gamamaatʌtuldi ʌrvaavoi. Dai maivuaamʌ ʌlidi aapi oodamicʌdʌ siʌrgʌnviipidacami siʌrsoitutuigami ʌʌpʌ, mosgamamaatʌtuldi aapi istumaasi Diuusi ipʌlidi. \v 22 Gʌraagidañi, ¿cʌʌgaisi tʌsaa namʌʌquiadagi ʌgʌʌ baitʌcʌaacami romano cho sio? ―astʌtʌdai. \p \v 23 Dʌmos ʌSuusi maatʌ tʌʌ isʌgai vuiirumada ʌliditadai dai potʌtʌdai: \p ―¿Tuimʌsi giñvuiirumada ʌlidi aapimʌ? \v 24 Giñtʌʌgidavurai aapimʌ ʌmo tumiñsi. ¿Voorʌ moodʌ dai voorʌ tʌʌtʌaradʌ tumiñsiʌrʌ daja? ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p Tai ʌgaa aa noragi daidʌ itʌtʌdai: \p ―Ʌgʌʌ baitʌcʌaacami moodʌ dai tʌʌtʌaragadʌava ―astʌtʌdai. \p \v 25 Taidʌ ʌSuusi potʌtʌdai: \p ―Maacavurai ʌgʌʌ baitʌcʌaacami istumaasi ʌrtuidadʌ dai maacavurai Diuusi istumaasi ʌrDiuusi tuidadʌ ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 26 Tai ʌgai maitistui issoimaasi ñiooquitudagi oodami vuitapi baiyoma maitʌʌ ʌgai isducatai gʌntʌtʌgituagi caʌcatai isducatai ñioocai ʌSuusi dai cascʌdʌ maiñioocacai vii. \s1 ――― \p \v 27 Dai gooquiʌrʌ iji ʌʌmoco ʌsaduseo siaaco daacatadai ʌSuusi. Ʌsaduseo pocaiti sai maioidaga coidadʌ duaacaradʌ cascʌdʌ potʌtʌdai ʌgai ʌSuusi: \p \v 28 ―Mamaatʌtuldiadami, ʌMoseesacaru oojisicami gʌrvii vai pocaiti sai ismuquiagi ʌmo cʌʌli dai viaagi gʌooñiga maiquiaa maamatacai abaana, saidʌ ʌsucuulidʌ ʌcʌʌli gʌaagai isvʌʌnagi ʌviuudu dai maamatagi abaana ʌsiʌʌgidʌ vʌʌtarʌ ismaacʌdʌ muu. \v 29 Dai ʌmo imidagai oidacatadai cuvaracami ʌmo siʌʌgʌmʌ, ʌʌpʌgadadʌ ooñigai dʌmos muu maiquiaa maamatacai. \v 30 Amaasi ʌgooquiʌrdadʌ vʌʌna ʌviuudu, dai muu ʌʌpʌ maiquiaa maamatacai. \v 31 Tai gooquiʌrʌ ʌgʌmai vʌʌna ʌgai vaa ooqui, dai muu ʌʌpʌ maiquiaa maamatacai, vʌʌ cuvaracami podui dai vʌʌsi coi maimaamatacai tomali ʌmaadutai. \v 32 Dai amaasi muu ʌooqui ʌʌpʌ. \v 33 Dai duduaacacai coidadʌ saagidaiñdʌrʌ, ¿ismaacʌdʌ ʌrcunadʌcamu ʌooqui vʌʌsi ʌrcuucunadʌcatadai ʌgai di? ―astʌtʌdai ʌsaduseo. \p \v 34 Amaasi ʌSuusi aa noragi dai potʌtʌdai: \p ―Tami oidigi daama cʌcʌʌli dai ooqui cuucuntai dai ooñtai. \v 35 Dʌmos ʌgai ismaacʌdʌ Diuusi maaquiagi oigaragai isiimiagi tʌvaagiamu caduduaacacai coidadʌ saagidaiñdʌrʌ mʌʌca maitʌcuucuntai tomali maitʌmamacai gʌnmaamara cuucuntaragai vʌʌtarʌ, \v 36 mʌʌca camaitʌcooyi cascʌdʌ. Moscaduduaacacai ʌgai ʌpan ducamica agai Diuusi tʌtʌaañicarudʌ ʌgai ʌrDiuusi maamaradʌ. \v 37 Moseesa ʌʌpʌ gʌrmamaatʌtuldi sai duduaacarʌi coidadʌ siaaco gʌaagai ʌali uusi ismaacʌdʌrʌ mʌi taí daidʌ ʌuusi maimʌi ami gʌaagai ʌʌpʌ sai Diuusi ʌrAvraañicaru dai Isaacaru dai Jacocaru Diuusigadʌ. \v 38 Dʌmos Diuusi maitʌrDiuusigadʌ ʌgai ismaacʌdʌ ʌDiaavora ʌʌmadu ajioopai coocai, baiyoma ʌrDiuusigadʌ ʌgai ismaacʌdʌ ʌgai ʌʌmadu ajioopai ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 39 Amaasi ʌmamaatʌtuldiadami Diuusi sʌʌlicamigadʌ potʌtʌdai: \p ―Cʌʌga aagai aapi mamaatʌtuldiadami ―astʌtʌdai. \p \v 40 Dai camaitʌpʌnʌʌli isvaamioma tʌcacagi. \s1 ――― \p \v 41 Taidʌ ʌSuusi potʌtʌdai: \p ―¿Ducatai pocaiti aapimʌ saidʌ ʌCristo ʌrDavi maradʌ? \v 42 Vaidʌ ʌDavi aduucai ooja Salmosi liivrugadʌrʌ: \q1 Ʌtʌaanʌdami potʌtʌdai giñtʌaanʌdamiga: \q1 “Gʌmaaquimu aanʌ ʌmo sʌʌlicami ismaacʌdʌ vaamioma namʌga. \q1 \v 43 Dai ugititudamu aanʌ vʌʌsi ismaacʌdʌ gʌvuidʌrʌ vʌʌtʌ”. \m \v 44 ¿Dʌmos ducatai istutuidi ʌCristo siʌrmaradʌcagi ʌDavi vai ʌʌgi ʌDavi giñtʌaanʌdamiga aagai? ―astʌtʌdai ʌSuusi. \s1 ――― \p \v 45 Vʌʌsi ʌoodami caʌcatadai aidʌsi ʌSuusi potʌtʌdai gʌmamaatʌrdamiga: \p \v 46 ―Cʌʌgavʌr gʌntʌtʌgitoca aapimʌ. Maitavʌr ʌpan duucai ivuaada gomamaatʌtuldiadami Diuusi sʌʌlicamigadʌ. Goovai oojoidi iscʌcʌʌgaducami yuucustadagi, dai ipʌlidiña mʌscocoanadagi gʌnvapaanamu dai viaatuldiadagi cacaayana, dai cʌcʌʌgaducʌdioma daraicariʌrʌ oojoidi isdadarʌdagi judidíu quiquiuupaigadʌrʌ, dai siaaco gacuaada goovai cʌcʌʌgaducʌdioma daraicariʌrʌ oojoidi isdadarʌdagi ʌʌpʌ. \v 47 Dai ʌʌsidiña goovai ʌʌpʌ ʌvipiuudu baabaquidʌ dai tʌvʌpi gamamadaiña sai nʌidiña ʌoodami. Goovai ʌgai ismaacʌdʌ vaamioma soimaa taatatuldamu Diuusi ―astʌtʌdai ʌSuusi gʌmamaatʌrdamiga. \c 21 \s1 ――― \p \v 1 Dai ʌSuusi tʌʌ ʌgʌʌ quiuupaigadʌrʌ judidíu ʌgʌnviipidacʌdʌ ismaacʌdʌ tueeyi tumiñsi cajojooñiʌrʌ ismaacʌdʌrʌ gʌʌmpaidi tumiñsi Diuusi aa duiñdadʌ vʌʌtarʌ. \v 2 Dai tʌʌ ʌʌpʌ ʌmo viuudu soitigami ismaacʌdʌ ami cajooñiʌrʌ darai goo sintaavu, \v 3 tai potʌi ʌSuusi: \p ―Sʌʌlicʌdʌ angʌnaagidi sai idi viuudu soitigami vaamioma daí isvʌʌscatai. \v 4 Vʌʌscatai gogaa darai ismaacʌdʌ cababaivitocʌi, dʌmos goooqui soitigamicatai modaí vʌʌsi ismaacʌdʌ viaacatadai istuucʌdʌ oidacagi ―astʌtʌdai ʌSuusi ʌoodami. \s1 ――― \p \v 5 Dai ʌʌmadutai aagai ʌgʌʌ quiuupaigadʌ judidíu dai pocaiti sai aliʌ sigia maasi ʌquiuupai ʌojoodaicʌdʌ sigia maascamicʌdʌ dai aa ʌmamaasicʌdʌ ismaacʌdʌ aa ami darai sai sigia maascana ʌquiuupaigadʌ judidíu. Tai amaasi ʌSuusi potʌtʌdai: \p \v 6 ―Aimu siʌʌscadʌ vʌʌsi idi mʌsmaacʌdʌ nʌidi aapimʌ vʌʌsi siaa gʌduuñimu, dai maiviimu tomali ojoodai goocua daama ―astʌtʌdai ʌSuusi. \s1 ――― \p \v 7 Tai ʌgai tʌcacai dai potʌtʌdai: \p ―Mamaatʌtuldiadami, ¿vʌʌscadʌ ʌpʌduñia agai imaasi? ¿Ducatai maatʌmu aatʌmʌ isimaasi casiʌpʌduñia agai? ―astʌtʌdai ʌgai ʌSuusi. \p \v 8 Taidʌ ʌSuusi potʌtʌdai: \p ―Gʌntʌgitovʌr nʌijada, dai maitavʌr gʌndagito mʌsgʌnvupuiirumadadagi, dadiava agai muidutai giñtʌʌtʌaaragacʌdʌ dai pocaitiadamu ʌgai: “Aanʌ anʌrʌCristo”, dai “Casiat aayi istuigaco ugitia agai oidigi”. Dʌmos maitavʌr oidatucuda. \v 9 Dai mʌsiʌʌscadʌ cajiomacagi muiyapʌrʌ cocoodi, maitavʌr duduaadicuda gomaasi daivuñia agai ʌʌpʌga, dʌmos maiquiaa aayi cugatʌrʌ tasʌrʌ. \p \v 10 Dai bodʌrʌ apiaaatagidimi vaamioma dai potʌtʌdai: \p ―Ʌmo dʌvʌʌriʌrʌ oidacami cocoaadamu ʌmai dʌvʌʌriʌrʌ oidacami. \v 11 Dai aliʌ cavami gigivucudamu ʌʌmapʌcʌrʌ gooidigi, dai oidacamu biuugigai dai coocodagai aipacoga, dai tʌvaagiʌrʌ duaadimudaca maascamu istumaasi dai naana maasi gʌgʌrducami maascamu ʌʌpʌ. \p \v 12 Dʌmos ʌʌpʌga gʌnsasaayu gʌnvuimu dai soimaasi gʌntaatatuldamu, dai vaama gʌntuutusada agai ʌgai ʌtʌtʌaanʌdami vuidʌrʌ ʌgai vaa ismaacʌdʌ gatʌaanʌi quiquiuupaigadʌrʌ judidíu, dai gʌnmaamaisapada agai dai vaama gʌntutusada agai ʌraraí vuidʌrʌ dai moomoyi vuidʌrʌ giñvaavoitudaitai aapimʌ. \v 13 Amaasi tuigaco istutiaadamu aapimʌ isaagadagi ʌgai vuitapi isvaavoitudai aapimʌ istumaasi gamamaatʌtuldi aanʌ. \v 14 Dai maibai vuaada ʌʌquiasdʌrʌ isducatai aa noragidagi ʌgai ismaacʌdʌ gʌpiʌrʌ gʌnsusuuligadagi. \v 15 Aanʌ gʌnmaaquimu maatʌdagai dai ñiooqui isducatai gʌnsoiña aapimʌ dai poduucai gʌnsasaayu maiviaacamu isducatai gʌnaa noragidagi tomali maitʌnvui ñioocadamu. \v 16 Dai asta gʌndʌʌdʌ dai gʌnsusuuculi dai gʌnsiisiʌgi dai gʌnaaduñi aagiada agai gʌnsasaayu mʌsiaaco daraaja aapimʌ. Dai gʌncooditudamu aapimʌ ʌʌmadutai. \v 17 Dai vʌʌsi oidacami gʌncʌʌdadamu giñvaavoitudaitai aapimʌ, \v 18 dʌmos maisibʌ imimu tomali ʌmo cuupai gʌnmooaiñdʌrʌ. \v 19 Dʌmos aapimʌ apiavaavoitudadamu dai mʌsiʌʌscadʌ dʌgavuñiagi vʌʌsi gosoimaa taataragai gooquiʌrʌ vʌʌscʌrʌ oidacamu aapimʌ Diuusi ʌʌmadu. \p \v 20 Mʌsiʌʌscadʌ nʌijadagi iscasicoolimadi sandaaru Jerusaleenʌrʌ, maatʌcamu aapimʌ iscaotoma vʌʌsi siaa gʌduuñimu. \v 21 Amaasi ismaacʌdʌ Judeeʌrʌ daraajagi gʌaagai isvoopiagi gigiidiamu, dai sioorʌ Jerusaleenʌrʌ daraajagi gʌaagai isvuvaaquiagi abiaadʌrʌ, dai sioorʌ dʌjiaadana ajioopadagi maitʌaagai isʌpamu iimiagi gʌnquiiquiamu. \v 22 Amaasi ʌgai istuigaco soimaasi taatatulda agai Diuusi ʌjudidíu ismaacʌdʌ vuidʌrʌ vʌʌtʌcagi Diuusi. Poduucai ʌpʌduñia agai ismaacʌdʌ oojisi Diuusi ñiooquidʌrʌ. \v 23 Siʌ soimaa taatamu ʌooqui ismaacʌdʌ amaasi noonoacagi siʌʌpʌ viaacagi aali siisiʌdami aliʌ oidacamu soimaa taataragai oidi daama, dai sʌʌlicʌdʌ soimaasi gʌʌgʌvituldaragai idi oodami Jerusaleenʌrʌ oidacami vʌʌtarʌ. \v 24 Ʌʌmoco coimu cocodiʌrʌ, dai aa sibʌadʌrʌ oidacami maamaisapicami vuimu aa dai vuucaimu. Dai ismaacʌdʌ maitʌrjudidíu gatʌaanʌda agai Jerusaleenʌrʌ asta siʌʌscadʌ uucami Diuusi maquiagi oigaragai. \s1 ――― \p \v 25 Dai amaasi oidacamu maasidaragai tasiʌrʌ dai masaadiʌrʌ dai sisiaavugiʌrʌ, dai tami oidigi daama vʌʌsi oidacami maitʌtʌgadamu isducatai gʌntʌtʌgitodagi aliʌ duduaadicudamu ʌgai aliʌ sigal caititai ʌgʌʌ suudagi. \v 26 Ʌoodami susuiiquitʌrdamu duduaadicuitai dai tʌtʌgitoitai istumaasiʌrʌ istumaasi daivuñia agai oidigi daama, asta tʌvaagi gigivucudamu. \v 27 Dai amaasi giñtʌʌgimu aapimʌ aanʌ ismaacʌdʌ viaa ʌmo sʌʌlicami iñsiboodʌrʌ imʌdamu ʌmo icomai saagida guvucadagaicʌdʌ dai sʌʌlicʌdʌ dadadaquidatai. \v 28 Siʌʌscadʌ casi ʌpʌvuiidagi imaasi vʌrai taí nʌnʌnda moscamiaadʌidatai mʌstuigadʌ cʌʌgacʌrʌ gʌnvuvaida agai ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 29 Dai aagidi ʌʌpʌ ʌmo ñiooqui cuentocʌdʌ dai potʌtʌdai: \p ―Nʌidavurai goiigosi siʌpʌ tomastuma ʌmai uusi. \v 30 Mʌsiʌʌscadʌ nʌijadagi iscaiipoidagi aagadʌ, aapimʌ camaatʌcana iscamiaadimi toiñdagai. \v 31 Dai poduuquiavʌr maatʌca ʌʌpʌ mʌsiʌʌscadʌ nʌijadagi gomaasi vʌrai maatʌca iscamiaadimi istuigaco gatʌaanʌda agai Diuusi tami oidi daama. \p \v 32 Sʌʌlicʌdʌ angʌnaagidi sai vʌʌsi imaasi ʌpʌduñia agai maiquiaa ugitʌcai idi oodami. \v 33 Tʌvaagi ʌʌmadu oidigi ugitimu, dʌmos ismaacʌdʌ aagai aanʌ goovai gia ʌpʌduñia agai. \p \v 34-35 Todian duucai aimu Diuusi ʌpan duucai isduucai gʌcucuupai ʌmo trampa dai vʌʌsi oidi daama oidacami maatʌmu imaasi, cascʌdʌ gʌntʌgitovʌr nʌijada dai maigajiaadʌrʌ vipiaada Diuusi mosgayʌʌdatai dai tʌtʌgitoitai istumaasi oidaga oidi daama. \v 36 Baigavʌr ʌnduca aapimʌ tudu, dai tomastuigaco avʌr gamamadada dai poduucai istuidimi aapimʌ iscʌʌgacʌrʌ vuvaaquiagi vʌʌsi gomaasiaiñdʌrʌ ismaacʌdʌ ʌpʌduñia agai, dai poduucai istuidimu isgiñvuidʌrʌ guuquivagi aapimʌ aanʌ ismaacʌdʌ viaa ʌmo sʌʌlicami ―astʌtʌdai ʌSuusi ʌoodami. \p \v 37 ɅSuusi gamamaatʌtuldiña tasʌrʌ ʌgʌʌ quiuupaigadʌrʌ judidíu dai tucarʌ aimʌraiña dai giidiana cocosʌiña siaaco Oliivosi tʌʌgidu. \v 38 Dai vʌʌsi ʌoodami ʌʌqui quiamoco ʌgʌʌ quiuupaigadʌrʌ judidíu daivʌiña caʌca ʌliditai istumaasi aagidiña ʌSuusi. \c 22 \s1 ――― \p \v 1 Aidʌ camiaadimitadai ʌsiaa duudagai istuigaco tʌtʌgitoiña ʌjudidíu aidʌsi Diuusi cʌʌgacʌrʌ vuvaitu Ejiipituaiñdʌrʌ. Ʌsiaa duudagai pascua tʌʌgidu. \v 2 Vaidʌ ʌpapaaligadʌ ʌjudidíu baitʌguucacamigadʌ ʌʌmadu ʌmamaatʌtuldiadami Diuusi sʌʌlicamigadʌ gaagaitadai isducatai muaagi ʌSuusi, dʌmos aliʌ ʌʌbʌiditadai ʌgai ʌoodami. \p \v 3 Tai amaasi ʌDiaavora vaa ʌUudasiʌrʌ, mʌsmaacʌdʌ Iscaliote aagaiña ʌʌpʌ, ʌgai ʌrʌmoco ʌbaivustaama dan gooca ismaacʌdʌ ʌrʌSuusi ojootosadʌ. \v 4 Daidʌ ʌUudasi nʌidamu ʌpapaaligadʌ ʌjudidíu baitʌguucacamigadʌ ʌʌmadu sandaaru ʌgʌʌ quiuupaigadʌrʌ judidíu dai ʌgʌʌ quiuupiʌrʌ sandaaru dai ʌʌmadu gaaataga dai aagidi isducatai istutuiditadai ʌgai istʌʌgidagi ʌSuusi. \v 5 Tai ʌgai aliʌ baigʌnʌʌli dai aagidi ʌgai ʌUudasi sai maquia agai tumiñsi, \v 6 taidʌ ʌUudasi bai aa dai gʌaagacai gaa isducatai gatʌʌgidagi ʌSuusi siʌʌscadʌ maitiipucagi aa oodami. \s1 ――― \p \v 7 Tai amaasi aayi ʌsiaa duudagai istuigaco tʌtʌgitoiña ʌjudidíu aidʌsi Diuusi cʌʌgacʌrʌ vuvaitu Ejiipituaiñdʌrʌ dai aidʌ coodaiña ʌjudidíu cañiiru dai dadasdiña Diuusi. \v 8 Taidʌ ʌSuusi ootoi ʌPiiduru ʌʌmadu ʌVuaana, dai potʌtʌdai: \p ―Iimivurai dai bai duuñi cuaadagai idi siaa duudagai vʌʌtarʌ ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 9 Tai ʌgai tʌcacai dai potʌtʌdai: \p ―¿Vaaco ipʌlidi aapi tʌsbai duñiagi? ―astʌtʌdai. \p \v 10 Taidʌ ʌSuusi aa noragi dai potʌtʌdai: \p ―Mʌsiuu duucu ajiagi ʌquiiquiʌrʌ, tʌʌgimu aapimʌ ʌmo cʌʌli ismaacʌdʌ vaigʌtica agai ʌmo aayi suudagi vʌrai oida siaaco vaquia ʌgai. \v 11 Dai tʌcacavurai ʌquiʌʌcami saaco cʌʌca ʌtuucavi siaaco gaugia iñagai aanʌ idi siaa duudagʌrʌ ʌʌmadu aapimʌ. \v 12 Siʌgai gʌntʌʌgidamu ʌmo tuucavi gʌducami goocua daama vaaquiʌrʌ tʌcaviacoga cabai duñisicami vʌrai ami bai duuñi cuaadagai ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 13 Tai ʌgai iji dai tʌʌ vʌʌsiaʌcatai isducatai aagidi ʌSuusi, dai bai dui ʌcuaadagai siaa duudagai vʌʌtarʌ. \p \v 14 Dai caaʌcai ugidagai, taidʌ ʌSuusi meesa vuidʌrʌ daiva ʌʌmadu gʌojootosa. \v 15 Taidʌ ʌSuusi potʌtʌdai gʌojootosa: \p ―Gia ipʌliditadai aanʌ isgʌnʌʌmadu gaugiagi idi siaa duudagʌrʌ maiquiaa muucucai. \v 16 Aanʌ angʌnaagidi ansai sivi gaugia iñagai idi siaa duudagʌrʌ cuaadagai dai camaitacuaada iñagai idi siaa duudagʌrʌ cuaadagai asta siʌʌscadʌ idui Diuusi vʌʌsi istumaasi iduñia agai dai cʌʌgacʌrʌ vuvaidagi oidi daama oidacami diviacai ʌgai dai gatʌaanʌda tami oidigi daama. \p \v 17 Amaasi bʌi ʌmo tucayu uuvasi varaagadʌ dai gamamagi dai gooquiʌrʌ maa gʌmamaatʌrdamiga daidʌ itʌtʌdai: \p ―Vʌʌscatai avʌr ii idi tucayuaiñdʌrʌ. \v 18 Sʌʌlicʌdʌ angʌnaagidi ansai camaitayʌʌda iñagai uuvasi varaagadʌ asta siʌʌscadʌ aiyagi istuigaco diviagi Diuusi dai nʌidagi oodami ismaacʌdʌ ʌrcʌʌga ivuaadami dai ismaacʌdʌ ʌrmaicʌʌga ivuaadami ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 19 Dai gooquiʌrʌ bʌi ʌpaana dai gamamagi dai gooquiʌrʌ saasarai dai maa gʌmamaatʌrdamiga, daidʌ itʌtʌdai: \p ―Idiav ʌrʌpan ducami giñtuucuga mʌsmaacʌdʌ gatʌʌgida agai mʌsai muaana mʌsai aapimʌ cʌʌgacʌrʌ vuvacʌna. Poduuquiavʌr ivuaada daidʌ giñtʌtʌgitoda ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 20 Dai cauugitocai ʌSuusi bʌi ʌtucayu dai potʌtʌdai gʌmamaatʌrdamiga: \p ―Idi uuvasi varaagadʌ ismaacʌdʌ idi tucayuana daja ʌpan ducami giñʌʌra ismaacʌdʌ aastia agai mʌsai aapimʌ cʌʌgacʌrʌ vuvacʌna. Iñsiʌʌscadʌ muquiaagi vai aastia giñʌʌra aidʌ abiaadʌrʌ gʌaagadamu goñiooqui utudui ismaacʌdʌ Diuusi ootosda agai ʌoodami. \p \v 21 Dʌmos sivi gocʌʌli ismaacʌdʌ giñtʌʌgida agai ʌdudunucami tami meesa daama caatʌ novidʌ giñʌpan duucai. \v 22 Aanʌ ismaacʌdʌ viaa ʌmo sʌʌlicami cabʌʌcaiti govoi ismaacʌdʌ gʌaa ʌʌqui abiaadʌrʌ dʌmos siʌʌ soimaa taatamu ʌcʌʌli ismaacʌdʌ giñtʌʌgida agai ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 23 Amaasi ʌmamaatʌrdamigadʌ aipaco gʌntʌcacaimi soorʌ ʌgai dai gatʌʌgida agai. \s1 ――― \p \v 24 Amaasi ʌmamaatʌrdami ʌʌgi gʌnvupui ñiñio aagaitai sai ismaacʌdʌ vaamioma ʌrtʌaanʌdamica agai siʌʌscadʌ iimiagi siaaco gatʌaanʌi Diuusi. \v 25 Dʌmos ʌSuusi potʌtʌdai: \p ―Ismaacʌdʌ maitʌrjudidíu saagida ʌbaitʌcʌaacamigadʌ gʌpipiooñiga duucai nʌidiña ʌoodami, dai ʌgai aadʌrʌ ipʌlidi mʌscʌʌga tuutiacami duucai nʌijadagi. \v 26 Dʌmos aapimʌ maitʌaagai mʌspoduucai ivuaadagi, baiyoma ismaacʌdʌ ʌrbaitʌcʌaacamicagi gʌaagai isvaamioma gʌʌli gʌvuaadagi dai piooñi duucai. \v 27 ¿Maacʌdʌ ʌrvaamioma tʌaanʌdami ismaacʌdʌ meesa vuidʌrʌ daja ismaacʌdʌ gabiaajai sio? ¿Maitasi ʌrvaavoio sai ismaacʌdʌ meesa vuidʌrʌ daja? Dʌmos aanʌ gʌnsaagida daja ʌmo piooñi duucai. \p \v 28 Aapimʌ vʌʌscʌrʌ giñʌʌmadu daraajana aidʌsi soimaa taatamaiña aanʌ. \v 29 Cascʌdʌ aanʌ gʌnmaaquia iñagai ʌmo sʌʌlicami poduucai isduucai giñooca giñmaa aanʌ. \v 30 Dai aapimʌ giñʌʌmadu gacuaadamu mʌʌca siaaco gatʌaanʌda iñagai aanʌ dai giñsoiña tʌaanʌdamu aapimʌ Diuusi maamaradʌ ―astʌtʌdai ʌSuusi gʌmamaatʌrdamiga. \s1 ――― \p \v 31 Amaasi potʌi ʌʌpʌ ʌSuusi: \p ―Simuñi, Simuñi, ʌDiaavora taí oigaragai Diuusi isgʌduiñdagi mui naana maasi soimaascami mʌsai camaitiñvaavoitudaiña. \v 32 Dʌmos aanʌ daanʌi Diuusi aapimʌ gʌnvʌʌtarʌ vai maivʌʌsi ugitʌna gʌnvaavoidaraga, dai siʌʌscadʌ ʌpamu cʌʌga giñvaavoituda aapi pai soiña gʌaaduñi vai vaamioma cʌʌga giñvaavoitudana ―astʌtʌdai. \p \v 33 Taidʌ ʌSimuñi aa noragi daidʌ itʌtʌdai: \p ―Mamaatʌtuldiadami, baigan giñduu isgʌoidagi maisacaruamu dai asta muquiaagi gʌʌʌmadu ―astʌtʌdai Simuñi. \p \v 34 Taidʌ ʌSuusi potʌtʌdai: \p ―Piiduru, sʌʌlicʌdʌ angʌaagidi sai sivi maiquiaa cuujuicai tacucu pʌaapi vaicojo potʌiya agai pʌsai maitiñmaatʌ ―astʌtʌdai ʌSuusi. \s1 ――― \p \v 35 Taidʌ ʌSuusi potʌtʌdai: \p ―Aidʌsidʌ gʌnootoi aanʌ maimoraraaliacami dai tomali tumiñsi daraasacarucami, dai tomali aa sususacaicʌdʌ ¿isbai viʌʌgacatadai aapimʌ istumaasi? ―astʌtʌdai ʌSuusi gʌmamaatʌrdamiga. \p Tai ʌgai aa noragi dai potʌtʌdai: \p ―Tomali ʌmo istumaasi ―astʌtʌdai. \p \v 36 Tai amaasi ʌSuusi potʌtʌdai: \p ―Sivi angʌnaagidi sai sioorʌ viaacagi moraali gʌaagai isbʌʌ aimʌrdagi, dai tumiñsi darasacarui ʌʌpʌ, dai sioorʌ maiviaacagi maastai vai gagarana ʌmoco gʌvaasaraga dai savʌdana. \v 37 Aanʌ angʌnaagidi sai gʌaagai siʌpʌduñiagi isducatai ooja Isaíacaru Diuusi ñiooquidʌrʌ siaaco icaiti: “Soi duucai mʌnʌijada agai tomastuma soimaasi iducami duucai”. Istumaasi oojisi giñaagaitai gʌaagai siʌpʌduñiagi ―astʌtʌdai ʌSuusi gʌmamaatʌrdamiga. \p \v 38 Tai ʌgai potʌtʌdai: \p ―Mamaatʌtuldiadami, tami vʌʌtʌ gooca mamaastai ―astʌtʌdai. \p Tai ʌgai aa noragi dai potʌtʌdai: \p ―Cascʌdʌ ―astʌtʌdai. \s1 ――― \p \v 39 Amaasi ʌSuusi vuusai dai ii Oliivosi giidiamu poduucai isduucai ivuaadana ʌgai taidʌ ʌmamaatʌrdamigadʌ oí. \v 40 Amaasi aʌcai ami giidiʌrʌ, taidʌ ʌSuusi potʌtʌdai gʌmamaatʌrdamiga: \p ―Daanʌdavurai aapimʌ Diuusi vai ʌgai maidagitona ʌDiaavora issoimaasi gʌnduiñtuldagi ―astʌtʌdai. \p \v 41 Taidʌ ʌSuusi ʌcovai ii maisi mʌʌcasi ʌpan ʌʌ mʌʌcasi siʌʌsi vuupai ʌmoco ʌmo odai, dai gʌtootonacʌdʌ cʌquiva dai gamamada agai. \v 42 Dai aduucai gamamagi: \p ―Giñooca isbaigacamudai ismaisoimaa taata aanʌ poduucai isducatai ʌpʌduñia agai dʌmos vaidʌ ʌpʌduuna pʌsducatai aapi ipʌliadagi. Dai maisiu istumaasi aanʌ ipʌliadagi ―asduucai gamamagi ʌSuusi. \p \v 43 Tai amaasi vuitapi gʌmaasitu ʌmo Diuusi tʌaañicarudʌ tʌvaagiaiñdʌrʌ dai vaamioma maquia agai guvucadagai. \v 44 Dai aliʌ soimaa taatacatai vaamioma daanʌi Diuusi dai vaajurdadʌ ʌpan duucai ootai ʌʌrai dai dʌvʌʌrapi gʌʌsʌi. \p \v 45 Dai aidʌsi canaato mamagi ʌgai cʌquiva dai ii siaaco daraajatadai ʌmamaatʌrdamigadʌ dai coocosʌcami tʌʌ, gamaitʌ soiʌliaragai cascʌdʌ. \v 46 Daidʌ ʌSuusi potʌtʌdai: \p ―¿Tuimʌsi coocosʌ? Vaapaigivurai, dai daanʌda Diuusi vai ʌgai maidagitona ʌDiaavora issoimaasi gʌnduiñtuldagi ―astʌtʌdai. \s1 ――― \p \v 47 Dai quiaa ñiooquiditadai ʌSuusi, tai ami aayi mui oodami. Dai ismaacʌdʌ Uudasi tʌʌgiducatadai ʌbaivustaama dan gooca mamaatʌrdamiaiñdʌrʌ, ʌgai baitʌqui imʌitadai ʌoodami, dai miaadʌrʌ cʌquiva dai usupiga agai ʌSuusi. \v 48 Amaasi ʌSuusi potʌtʌdai: \p ―Uudasi, ʌmo ¿usupigaicʌdʌ pʌsgiñtʌʌgida agai aapi aanʌ ismaacʌdʌ viaa ʌmo sʌʌlicami? ―astʌtʌdai. \p \v 49 Tai ʌgai ismaacʌdʌ ʌʌmadu daraajatadai ʌSuusi dai nʌiditai istumaasi iduñia agaitadai ʌgai tʌcacai ʌSuusi dai potʌtʌdai: \p ―Mamaatʌtuldiadami, ¿vuidʌrʌ tʌssuuligʌna mamaastaicʌdʌ? ―astʌtʌdai. \p \v 50 Dai ʌmaadutai ʌgai iquitʌ sʌʌlisia padʌrʌ naacadʌ ʌpiooñigadʌ ʌbaitʌcʌaacamigadʌ papaaligadʌ ʌjudidíu. \v 51 Dʌmos ʌSuusi potʌtʌdai: \p ―Dagitovurai casia cʌʌgadu ―astʌtʌdai. \p Taidʌ ʌSuusi mostaata ʌpiooñi naacadʌ tai dueeyi. \v 52 Dai amaasi ʌSuusi potʌtʌdai ʌbaitʌguucacamigadʌ papaaligadʌ ʌjudidíu, ʌʌmadu ʌgʌʌ quiuupiʌrʌ sandaaru, ʌʌmadu ʌsonʌrʌ guucacami judidíu ʌgai ismaacʌdʌ dada dai bʌʌquia agai: \p ―¿Ducatai dada aapimʌ mamaastaicʌdʌ dai uusicʌdʌ ducami iñsaanʌr ʌmo ʌʌsivogamicagi? \v 53 Aidʌsi gʌnʌʌmadu daacatadai aanʌ vʌʌs tasai ʌgʌʌ quiuupaigadʌrʌ judidíu tomali maitiñtaata aapimʌ, dʌmos sivi casigʌnajʌga aapimʌ tucagi ʌrDiaavora aa duiñdadʌ vʌʌtarʌ cascʌdʌ ―astʌtʌdai ʌSuusi. \s1 ――― \p \v 54 Tai amaasi ʌgai maisapicami bʌi ʌSuusi, dai bʌʌcai ʌbaitʌcʌaacamigadʌ papaali quiidiamu, vaidʌ ʌPiiduru mosmʌʌcasdʌrʌ oidi. \v 55 Tai aa ami tuisiqui ʌraana ganai, dai taicovai daraiva, taidʌ ʌPiiduru saagida daiva ʌʌpʌ. \v 56 Tai amaasi ʌmo cusñiiru tʌʌgacai istaicovai daacatadai ʌgai, gʌtʌgito nʌnʌidi daidʌ itʌtʌdai: \p ―Idi cʌʌli ʌʌpʌ ʌʌmadu aimʌraiña gomaisapicʌdʌ ―astʌtʌdai ʌcusñiiru. \p \v 57 Dʌmos ʌPiiduru ʌsto, daidʌ itʌtʌdai: \p ―Maitanmaatʌ aanʌ gocʌʌli di ―astʌtʌdai ʌPiiduru. \p \v 58 Tai gooquiʌrioma, ʌmai cʌʌli tʌʌ daidʌ itʌtʌdai: \p ―Aapiapʌ ʌrʌmoco gomaisapicʌdʌ aduñdʌ ʌʌpʌ ―astʌtʌdai. \p Dʌmos ʌPiiduru itʌtʌdai: \p ―Cho, maitanmaatʌ aanʌ gocʌʌli di ―astʌtʌdai. \p \v 59 Tai bo laascʌdʌ ʌmai itʌi: \p ―Sʌʌlicʌdʌ idi cʌʌli ʌʌmadu aimʌraiña gomaisapicʌdʌ ʌʌpʌ daidʌ ʌrGalileeʌrʌ oidacami ʌʌpʌ ―astʌtʌdai ʌcʌʌli. \p \v 60 Taidʌ ʌPiiduru itʌi: \p ―Cho, aanʌ tomali maimaatʌ mʌsioorʌ aagai aapimʌ ―astʌtʌdai ʌPiiduru. \p Dai quiaa ñioocaitadai ʌgai tai cuujui tacucu. \v 61 Taidʌ ʌSuusi vui nʌnʌaava ʌPiiduru, taidʌ ʌPiiduru tʌgito istumaasi aagidi ʌmamaatʌtuldiadami, sai maiquiaa cuujuicai tacucu ʌgai vaicojo ʌstua agaitadai ismaatʌ ʌSuusi. \v 62 Taidʌ ʌPiiduru vuusai abiaadʌrʌ dai soigʌʌldacai sosua. \s1 ――― \p \v 63 Daidʌ ʌcʌcʌʌli ismaacʌdʌ nuucadacatadai ʌSuusi parunai dai saasarai tuucugadʌ. \v 64 Dai iiña vuupuidʌ dai vuivasana gʌvai, daidʌ itʌtʌdai: \p ―¿Maatʌñi toorʌ gʌgʌʌgʌ? ―astʌtʌdai. \p \v 65 Dai aagidi mui naana maasi ñiooqui sigalnascami. \s1 ――― \p \v 66 Dai aidʌsi casi ʌrtasʌrʌcatadai, gʌnʌmpagi ʌjudidíu sonʌrʌ guucacamigadʌ, ʌʌmadu ʌbaitʌguucacamigadʌ ʌpapaaligadʌ ʌjudidíu, ʌʌmadu ʌmamaatʌtuldiadami Diuusi sʌʌlicamigadʌ, mʌtai vaan cʌi ʌSuusi dudunucami vuidʌrʌ mʌtai ami tʌcacai, daidʌ itʌtʌdai: \p \v 67 ―¿Gʌraagidañi povai pʌscaiti aapi pʌsaidʌ ʌrʌCristo ismaacʌdʌ Diuusi ʌcovai vuusaitu pʌsai cʌʌgacʌrʌ gʌrvuvaidana? ―astʌtʌdai. \p Tai ʌgai aa noragi daidʌ itʌtʌdai: \p ―Ispovʌntʌʌda aanʌ sai ʌjʌ, siaadʌrʌ giñvaavoitudana aapimʌ. \v 68 Dai isgʌntʌcaca aanʌ ʌmo istumaasi siaadʌrʌ giñaa noragidana aapimʌ tomali maitiñdagituan taada aapimʌ. \v 69 Dai aanʌ ismaacʌdʌ viaa ʌmo sʌʌlicami caotoma imimu Diuusi ʌʌmadu dai ʌʌmadu gatʌaanʌda iñagai, ismaacʌdʌ vaamioma viaa guvucadagai istomali ʌmo ʌmai ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 70 Tai amaasi vʌʌscatai tʌcacai ʌSuusi daidʌ itʌtʌdai: \p ―¿Aidʌ gia aapi ʌrDiuusi maradʌ? ―astʌtʌdai. \p Taidʌ ʌSuusi aa noragi daidʌ itʌtʌdai: \p ―Ʌjʌ Diuusi maradʌana poduucai mʌsduucai aagai aapimʌ ―astʌtʌdai. \p \v 71 Tai ʌgai itʌi: \p ―¿Tuisidʌ nʌnʌracana aatʌmʌ vaamioma nʌijadami cacaʌcatai isʌʌgi gʌtʌñicʌdʌ gʌraagidi goovai? ―ascaiti ʌbaitʌguucacami. \c 23 \s1 ――― \p \v 1 Amaasi vʌʌscatai ʌbaitʌguucacami bʌʌcai ʌSuusi dai Pilaato vuidʌrʌ cʌi. \v 2 Dai ami gʌpiʌrʌ vuupaimi daidʌ icaiti: \p ―Tʌʌ aatʌmʌ idi cʌʌli vai sisioquitudai gʌraaduñi daidʌ icaiti sai maitʌaagai tʌsaa namʌquiadagi ʌgʌʌ baitʌcʌaacami romano, daidʌ icaiti ʌʌpʌ sai sʌʌlicʌdʌ ʌrʌCristo goovai ismaacʌdʌ ʌrraí ʌʌpʌ ―astʌtʌdai. \p \v 3 Amaasi ʌPilaato tʌcacai daidʌ itʌtʌdai: \p ―¿Aapipʌsi ʌrʌjudidíu raígadʌ? ―astʌtʌdai. \p Taidʌ ʌSuusi aa noragi daidʌ itʌtʌdai: \p ―Ʌjʌ poduuquiava pʌsducatai aagai aapi ―astʌtʌdai. \p \v 4 Amaasi ʌPilaato itʌtʌdai ʌbaitʌguucacamigadʌ papaali ʌʌmadu ʌoodami: \p ―Maitantʌtʌgai tomali ʌmo istumaasi soimaascami idi cʌʌliʌrʌ ―astʌtʌdai. \p \v 5 Dʌmos ʌoodami vaamioma gʌgʌrʌ aagidi daidʌ itʌtʌdai: \p ―Goovai sisioquitudai vʌʌsi Judeeʌrʌ oidacami gʌmamaatʌtuldaragacʌdʌ, Galileeaiñdʌrʌ abiaadʌrʌ gʌaaga goovai dai asta tami ―astʌtʌdai. \s1 ――― \p \v 6 Dai aidʌsi caʌ ʌPilaato imaasi gatʌcacai sabaigʌ ʌrGalileeʌrʌ oidacami ʌcʌʌli. \v 7 Dai aidʌmʌsi aagidi sai ʌjʌ, tai ʌgai ootosi ʌEroodʌsi ismaacʌdʌ ʌrtʌaanʌdamicatadai Galileeʌrʌ dʌmos aidʌ Jerusaleenʌrʌ daacatadai ʌgai. \v 8 Taidʌ ʌEroodʌsi aliʌ baigʌʌli tʌʌgacai ʌSuusi ʌʌquioma abiaadʌrʌ nʌida ʌliditadai ʌgai cajioomacatadai ʌgai dai nʌida ʌlidiña isivuaada ʌgai ʌmo istumaasi gʌgʌrducami. \v 9 Daidʌ ʌEroodʌsi naana maasi tʌcacai, dʌmos ʌSuusi maiaa noragi tomali ʌmo istumaasi. \v 10 Dai ami daraajatadai ʌʌpʌ ʌbaitʌguucacamigadʌ ʌpapaaligadʌ ʌjudidíu ʌʌmadu ʌmamaatʌtuldiadami Diuusi sʌʌlicamigadʌ, ʌgai aliʌ goguama gʌpiʌrʌ vuupai. \v 11 Amaasi ʌEroodʌsi ʌʌmadu ʌsandaarugadʌ soi duucai nʌidi ʌSuusi, dai mosparunda ʌlidi ʌgai dai cʌʌga dadapacami aadi yuucusi ʌmo raí duucai. Amaasi ʌEroodʌsi ootosi ʌpamu ʌPilaato. \v 12 Dai aidʌ tasʌrʌ gʌnaaduñta ʌPilaato ʌʌmadu ʌEroodʌsi ʌʌquioma ʌrgʌnsasaayumʌcatadai ʌgai. \s1 ――― \p \v 13 Amaasi ʌPilaato ʌmpagi ʌbaitʌguucacamigadʌ papaali ʌʌmadu ʌtʌtʌaanʌdami ʌʌmadu ʌoodami, \v 14 daidʌ itʌtʌdai: \p ―Aapimʌ mʌtaiñvuaapi idi cʌʌli pocaititai sai goovai sisioquitudai oodami, nai aanʌ catʌcacai aapimʌ gʌnvuitapi dai canʌidi aapimʌ iñsmaitʌtʌgai istumaasicʌdʌ gʌpiʌrʌ caatʌcagi goovai tomali ʌmo istumaasicʌdʌ mʌstuucʌdʌ gʌpiʌrʌ vuupai aapimʌ. \v 15 Tomali ʌEroodʌsi baiyoma ʌpamu gʌrootosi ʌgai canʌidi aapimʌ ismaitʌristuma ducami goovai tomali maiviaa aatʌmʌ istuisidʌ muaagi. \v 16 Mossoimaa taatatuldamu aanʌ dai gooquiʌrʌ dagitomu ―astʌtʌdai ʌPilaato. \p \v 17 Pilaato aidʌ siaa duudagʌrʌ viaacatadai isdagitoldagi ʌoodami ʌmaadutai ʌmaamaisapicʌdʌ poduucai ivuaadana ʌgai vʌʌsi uumigi cascʌdʌ. \v 18 Tai vʌʌsi ʌoodami ʌmapai ijiña dai pocaiti: \p ―Vaidacaivurai goovai dai muaa dai dagito Baraavási ―ascaiti ʌoodami. \p \v 19 Baraavási ʌmpagi oodami dai cocotuli ʌbaitʌguucacami ʌʌmadu daidʌ ʌrgamuaacamicatadai ʌʌpʌ mai cascʌdʌ maisacatadai. \v 20 Vaidʌ Pilaato dagitua ʌliditadai ʌSuusi, dai aagidi ʌoodami ʌpamu. \v 21 Dʌmos ʌgai vaamioma ijiña daidʌ icaiti: \p ―Siisañi curusiaba. Siisañi curusiaba ―ascaiti ʌoodami. \p \v 22 Dai amaasi cavaicʌrʌ itʌtʌdai ʌPilaato: \p ―¿Tuma soimaasi iducami goovio? Aanʌ maitʌtʌgai istuisi muaagi, soimaa taatatuldamu aanʌ dai dagitomu ―astʌtʌdai ʌPilaato. \p \v 23 Dʌmos ʌoodami vaamioma gʌgʌr ñiooquimi daidʌ icaiti mʌsai curusiaba siisana, dai mosʌʌ gʌgʌr ñiooquimi ʌgai mʌsai siisana curusiaba mʌtai poduucai idui isducatai aagai ʌgai. \v 24 Taidʌ ʌPilaato ipʌli isiduñiagi mʌsducatai aagidi, \v 25 dai dagito ʌcʌʌli ismaacʌdʌ ʌoodami ipʌli, ʌgai ismaacʌdʌ maisapicatadai gamuaacamicatai dai cocotuldacai ʌoodami. Taidʌ ʌPilaato tʌʌgi ʌSuusi ʌoodami saidʌ iduuna ʌgaicʌdʌ istumaasi ipʌliadagi. \s1 ――― \p \v 26 Dai aidʌsi vaidaticatadai ʌgai ʌSuusi dai curusiaba siisa agai, dai caayana aayi ʌmo cʌʌli Sireñiʌrʌ oidacami ismaacʌdʌ dʌjiaiñdʌrʌ imʌitadai Simuñi tʌʌgiducami, mʌtai bʌi dai tʌjai sai gooquiʌrʌ imʌiña ʌSuusi dai bʌʌcaticana ʌcurusi. \p \v 27 Dai oiditadai mui oodami dai mui ooqui ʌʌpʌ oiditadai dai gʌgʌrʌ suaañimi dai iiñaquimi soigʌnʌliditai nʌiditai ʌSuusi. \v 28 Dʌmos ʌSuusi vui nʌnʌaava daidʌ itʌtʌdai: \p ―Ooqui Jerusaleenʌrʌ oidacami maitavʌr suaanʌda soimaa taatacatai aanʌ baiyomavʌr suaanʌda mʌsiʌʌscadʌ soimaa taatacagi aapimʌ ʌʌmadu gʌnmaamara giñvaavoitudaitai. \v 29 Aimu istuigaco aliʌ soimaasi gʌtaatamu dai povʌcaitiada agai: “Siʌʌ baigʌnʌlidi ʌooqui ismaacʌdʌ maitistutuidi ismaamatadagi dai ʌgai ismaacʌdʌ tomali ʌmo imidagai maimaamatai”. \v 30 Dai amaasi ʌoodami ipʌliadamu isdaama suuligiagi ʌgigiidi dai sai iiñana. \v 31 Canʌidi aapimʌ siʌ soimaasi giñtaatamituldi gooodami maitʌristuma ducamicatai aanʌ, dʌmos nʌidamu aapimʌ siʌ soimaa taatamu goovai ismaacʌdʌ ʌrsoimaasi iducami ―astʌtʌdai ʌSuusi ʌoodami. \p \v 32 Dai vaidaticatadai ʌʌpʌ gooca ʌʌsivogami dai ʌʌmadu coodia agai ʌSuusi. \v 33 Dai amaasi aʌcai mʌʌca siaaco Calavera tʌʌgidu ami curusiaba siisa ʌSuusi, ʌʌmadu ʌvʌgoocai gʌpiʌrʌ vʌʌtʌcami. Ʌmoco ʌmo curusiaba sʌʌlisia padʌrʌ ʌSuusi dai ʌgʌmai ʌmai curusiaba oogisia padʌrʌ. \v 34 Dai aidʌmʌsi curusiaba siisapaitadai ʌSuusi tai ʌgai itʌi: \p ―Giñooca oigʌldañi idi oodami maitamaatʌ goovai istuma vueeyi ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p Daidʌ ʌsandaaru tʌcavi dadaitudai tumiñsi dai nʌida agai sooriatai gʌntaacoida agai ʌSuusi yuucusdʌ. \v 35 Vaidʌ ʌoodami nʌiditadai ami daraajatai, dai asta ʌtʌtʌaanʌdami parunaitadai ʌSuusi daidʌ icaiti: \p ―Cʌʌgacʌrʌ vuvaitu goovai aa dai sivi ¿tuisidʌ maicʌʌgacʌrʌ gʌvuusaida ʌlidi goovai ʌʌgi? Issʌʌlicʌdʌ ʌrʌCristo goovai di daidʌ ʌrDiuusi ʌcovai vuusaidadʌ ―ascaiti ʌtʌtʌaanʌdami. \p \v 36 Daidʌ ʌsandaaru ʌʌpʌ parunai dai miaadʌrʌ gugucai dai iituda agaitadai valienti maisi cʌʌgaducami \v 37 daidʌ itʌtʌdai ʌʌpʌ: \p ―Pʌsaapi ʌrraígadʌ judidíu di cʌʌgacʌrʌ igʌvuusaida aapi ʌʌgi ―astʌtʌdai ʌsandaaru. \p \v 38 Dai moodʌ daanioma oojisicatadai gilieegocʌdʌ dai latiiñicʌdʌ dai evreocʌdʌ, siaacoga icaiti: “Idiavʌr raígadʌ judidíu”, ascaiti ʌoojai. \p \v 39 Ʌmaadutai ʌgʌpiʌrʌ vʌʌtʌcʌdʌ ismaacʌdʌ ami saigiʌcatadai parunai ʌgai cascʌdʌ itʌtʌdai: \p ―Pʌsaapi ʌrCristo cʌʌgacʌrʌ igʌvuusaida aapi ʌʌgi dai cʌʌgacʌrʌ gʌrvuvaida aatʌmʌ ʌʌpʌ ―astʌtʌdai. \p \v 40 Dʌmos ʌgʌmai bagaimi gʌaduñi daidʌ itʌtʌdai: \p ―¿Maitapʌs ʌʌbʌidi Diuusi? Aapi ʌʌpʌ soimaasi taataca ʌpan duucai goovai. \v 41 Dʌmos aatʌmʌ gia viaa istucʌdʌ soimaasi taatacagi, soimaasi idui aatʌmʌ cascʌdʌ. Dʌmos idi cʌʌli maitidui tomali ʌmo soimaasi ―astʌtʌdai. \p \v 42 Dai amaasi itʌtʌdai ʌgai ʌSuusi: \p ―Pʌsiʌʌscadʌ aiyagi pʌsiaaco gatʌaanʌda agai pai giñtʌgito ―astʌtʌdai. \p \v 43 Taidʌ ʌSuusi aa noragi daidʌ itʌtʌdai: \p ―Sʌʌlicʌdʌ angʌaagidi pʌsai sivi giñʌʌmadu daaca agai tʌvaagiʌrʌ ―astʌtʌdai ʌSuusi. \s1 ――― \p \v 44 Aidʌsi casi ʌrdaan duucucatadai vʌʌsi oidigi tucapi vii uruno taadaco uucami. \v 45 Tasai mostucapi vii, taidʌ ʌgʌʌ icuusi vaamioma covoocami siʌmo sueeyi ismaacʌdʌ ʌgʌʌ quiuupaigadʌrʌ judidíu sagiʌcatadai ʌran sʌʌli sarai sʌʌliacoga tʌcavidʌrʌ abiaadʌrʌ. \v 46 Amaasi ʌSuusi gʌgʌrʌ iiña daidʌ itʌi: \p ―Giñooca gʌviituldagena giñibʌdaga ―astʌtʌdai. Dai mospotʌi ʌgai dai muu. \p \v 47 Dai aidʌsidʌ ʌsandaaru tʌaanʌdamigadʌ ismaacʌdʌ ʌrromano nʌiditai istumaasi ʌpʌduitadai, siaa duutuli Diuusi daidʌ icaiti: \p ―Sʌʌlicʌdʌ ʌrvaavoi isidi cʌʌli maitʌrsoimaasi iducamicatadai ―ascaiti. \p \v 48 Dai vʌʌsi ʌoodami ismaacʌdʌ ami daraajatadai dai nʌidi istumaasi ʌpʌdui, iji abiaadʌrʌ dai gʌvimi gʌnmoomo. \v 49 Dʌmos vʌʌscatai ismaacʌdʌ maatʌcatadai ʌSuusi mʌʌcasdʌrʌ guucacatai nʌidi imaasi ʌʌmadu ʌooqui ismaacʌdʌ oiditadai Galileeaiñdʌrʌ abiaadʌrʌ. \s1 ――― \p \v 50 Dai oidacatadai ʌmo cʌʌli cʌʌ tuigacami dai maitʌrsoimaasi ivuaadami, Osee tʌʌgiducami, Arimateeʌrʌ oidacami Judeea dʌvʌʌriʌrʌ. Dai ʌgai ʌrʌmo tʌaanʌdami ismaacʌdʌ tʌcacaiña mʌsmaacʌdʌ vaan tutusaiña. \v 51 Ʌgai nʌnʌracatadai istuigaco gatʌaanʌda agai Diuusi, cascʌdʌ maibai aagaitadai ʌgai isducatai idui ʌgaa baitʌguucacami. \v 52 Dai amaasi ʌgai nʌidamu ʌPilaato dai taí ʌSuusi tuucugadʌ. \v 53 Dai tʌvaañdacai curusiaiñdʌrʌ ʌmo icuusi tuaacamiʌrʌ biisa dai ʌmo tʌjoovai tʌʌ mʌsiaaco tomali ʌmaadutai maiquiaa yaasa ʌmai muuquiadʌ. \v 54 Aidʌ ʌrʌtasaicatadai istuigaco bai vuaadana ʌgai vʌʌsi dai siaadiqui ʌribʌstaragaicatadai istuigaco maitistuma vuaadana ʌgai. \p \v 55 Daidʌ ʌooqui ismaacʌdʌ oiditadai ʌSuusi Galileeaiñdʌrʌ abiaadʌrʌ iji dai nʌnʌidi ʌtʌjoi dai gʌntʌgito nʌnʌidi mʌsducatai tʌʌ ʌmuuquiadʌ. \v 56 Dai aidʌsi quiiyana dada ʌgai bai dui asaiti sigian uuvadami dai siaadiqui ibʌstaragʌrʌ gʌniibʌsi poduucai isducatai gʌnviidacatadai ʌgai. \c 24 \s1 ――― \p \v 1 Dai siaadiqui tuucamidʌrʌ tasʌrʌ ʌʌcaldiʌrʌ, ʌooqui ʌʌqui quiaamoco iji siaaco caatʌcatadai ʌSuusi tuucugadʌ dai vuucaticatadai ʌsigian uuvaicʌdʌ ismaacʌdʌ bai duitadai ʌgai dai tʌida agaitadai ʌmuuquiadʌ dai aa ooqui ʌʌpʌ oiditadai. \v 2 Dai aidʌsi aayi ʌgai gʌntʌgito tʌʌ isʌodai ismaacʌdʌ ʌcʌdʌ cuupicatadai ʌtʌjoi iscamaianaasi daacatadai, \v 3 tai ʌgai vaapa dʌmos maitʌʌ ʌgai ʌSuusi tuucugadʌ. \v 4 Dai ʌgai aliʌ duduaadimucatadai dai tomali maimaatʌcatadai istuma duñiagi, dai tʌʌ gooca cʌcʌʌli vai sonuana guucacatadai dai dadadacʌi yuucusidʌ. \v 5 Daidʌ ʌooqui cuicʌsacatadai duduaadimucai taidʌ ʌcʌcʌʌli itʌtʌdai: \p ―¿Tuimʌsi gaagai coidadʌ saagida ʌgai ismaacʌdʌ duaaca? \v 6 Maita tami daja ʌgai duaacata. Gʌntʌgitovurai isducatai gʌnaagidi ʌgai aidʌmʌsi quiaa Galileeʌrʌ daraajatadai. \v 7 Aidʌsi povʌntʌtʌdai ʌgai sai ʌgai ismaacʌdʌ viaa ʌmo sʌʌlicami gʌaagaitadai mʌstʌʌgidagi soimaasi ivuaadami, dai sai bo vaica tasaicʌdʌ duaaca agaitadai ―astʌtʌdai ʌcʌcʌʌli. \p \v 8 Tai ʌgai gʌntʌgito ʌñiooqui ismaacʌdʌ aagidi ʌSuusi. \v 9 Dai iimʌcai abiaadʌrʌ ʌooqui iji dai mʌʌ aagidi vʌʌsi imaasi ʌbaivustaama dan ʌmoco ʌSuusi ojootosadʌ ʌʌmadu vʌʌscatai ʌgaa. \v 10 Ʌooqui ismaacʌdʌ aagidi ʌojootosicami ʌrMaría Madaliña, ʌʌmadu Vuañiita, ʌʌmadu María Jacovo dʌʌdʌ, dai aa ooqui. \v 11 Dʌmos ʌojootosicami mosvuiirugami duucai caʌ ʌñiooqui ismaacʌdʌ aagidi ʌooqui dai maivaavoitu. \p \v 12 Dʌmos ʌPiiduru mʌraitai vuusai dai mʌʌ nʌnʌidi siaaco caatʌcatadai ʌSuusi, dai aʌcai tuucavi nʌnʌaava dai tʌʌ ʌicuusi tuaacʌdʌ ismaacʌdʌrʌ biisapicatadai ʌmuuquiadʌ vai mosgajiaadʌrʌ daacatadai, tai ʌgai ʌpamu aa gʌi dai duaadimutugaitai ʌgaicʌdʌ ismaacʌdʌ ʌpʌduitadai. \s1 ――― \p \v 13 Dai ʌgai vaa tasʌrʌ goocatai ʌSuusi mamaatʌrdamigadʌ Emausamaco iimʌitadai, Emausa maisi mʌʌcoraga Jerusaleenaiñdʌrʌ parʌ goo oora imidagai. \v 14 Dai iimʌitai aatagaimi dai aagaimi ʌgai vʌʌsi istumaasi daivusai Jerusaleenʌrʌ. \v 15 Dai aidʌsi aipaco gʌnaatagidimi ʌgai, tai ʌʌgi ʌSuusi miaadʌrʌ cʌquiva dai oí. \v 16 Daidʌ ʌcʌcʌʌli nʌiditadai dʌmos Diuusi maimaa oigaragai ismatiagi sioorʌ ʌgai. \v 17 Taidʌ ʌSuusi tʌcacai daidʌ itʌtʌdai: \p ―¿Tumaasi aatagaimi aapimʌ iimʌitai? ¿Tuimʌsi soigʌnʌlidi? ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 18 Tai ʌmaadutai ʌcʌcʌʌli ismaacʌdʌ Cleoofasi tʌʌgidu aa noragi daidʌ itʌtʌdai: \p ―Vʌʌsi oidacami maatʌ istumaasi ʌpʌdui Jerusaleenʌrʌ, ¿mosʌca aapipʌs maimaí, ami gʌuuliñacatai ʌʌpʌ? ―astʌtʌdai. \p \v 19 Amaasi ʌSuusi itʌtʌdai: \p ―¿Tumaasi ʌpʌduio? ―astʌtʌdai. \p Tai ʌgai itʌtʌdai: \p ―Ʌgai ismaacʌdʌ ʌpʌdui ʌSuusi Nasareetʌrʌ oidacamicʌdʌ, ismaacʌdʌ ʌrʌmo Diuusi ñiooquituldiadamigadʌcatadai daidʌ ivuaadana mui naana maasi gʌgʌrducami asta gʌñiooquicʌdʌ Diuusi vuitapi dai ʌoodami vuitapi. \v 20 Dai isduucai ʌbaitʌguucacamigadʌ ʌpapaaligadʌ ʌjudidíu ʌʌmadu gʌrtʌtʌaanʌdamiga gatʌʌgi mʌsai gatʌaanʌna muaaragai dai curusiaba siisana. \v 21 Aatʌmʌ poʌliditadai isʌgai ʌgai dai cʌʌgacʌrʌ vuvaida agaitadai judidíu. Dʌmos sivi casiʌpʌdui vaica tasai siʌpʌdui gomaasi. \v 22 Dʌmos ʌʌmoco ooqui aatʌmʌ gʌrsaagidaiñdʌrʌ gʌrʌʌbʌcatai. Aliʌ ʌʌqui iji ʌgai siaaco caatʌcatadai ʌSuusi, \v 23 dai maitʌʌ ʌgai ʌtuucugadʌ, dai dadacai pocaitimi sai vuitapi gʌnmaasitu Diuusi tʌtʌaañicarudʌ sai potʌtʌdai sai ʌSuusi duaaca. \v 24 Tai ʌʌmadutai gʌraaduñi iji siaaco caatʌcatadai ʌgai dai tʌʌ vʌʌsi isducatai aagai ʌooqui dʌmos ʌSuusi gia maitʌʌ ʌgai ʌʌpʌ ―astʌtʌdai ʌcʌcʌʌli. \p \v 25 Amaasi ʌSuusi itʌtʌdai: \p ―Gia maimaatʌ caʌ aapimʌ dai mosʌʌ tʌvʌpicʌdʌ maiquiaa vaavoitudai ismaacʌdʌ aagai ʌDiuusi ñiñiooquituldiadamigadʌ. \v 26 ¿Maitasi viaacatadai ʌCristo issoimaa taatagi vʌʌsi gomaasi vai gooquiʌrʌ siaa duutuadagi vʌʌscatai tʌvaagiʌrʌ? ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 27 Amaasi ʌSuusi aagidi istʌiya ʌlidi vʌʌsi ʌoojai ismaacʌdʌ oojisi Diuusi ñiooquidʌrʌ siaaco ooja Diuusi ñiñiooquituldiadamigadʌ aagaitai ʌSuusi. Ʌʌpʌga aagai ʌgai ismaacʌdʌ ooja Moseesacaru dai gooquiʌrʌ aagai ismaacʌdʌ ooja ʌgaa Diuusi ñiñiooquituldiadamigadʌ. \p \v 28 Dai aidʌsi aayi ʌcʌcʌʌli siaacoga iimia agaitadai vaidʌ ʌSuusi mosdaivuñia agaitadai abiaadʌrʌ. \v 29 Dʌmos ʌcʌcʌʌli goguama oí sai viʌʌna daidʌ itʌtʌdai: \p ―Gʌrʌʌmadu ivii casia uruñimi oidigi dai catucaimi vʌʌsi ―astʌtʌdai. \p Taidʌ ʌSuusi ami aayi ʌʌpʌ dai ʌʌmadu viiya agai. \v 30 Dai aidʌsi gaugia agaitadai ʌgai ʌcʌcʌʌli ʌʌmadu meesa vuidʌrʌ taidʌ ʌSuusi bʌi ʌpaana dai gamamagi dai saasarai dai maa ʌcʌcʌʌli. \v 31 Mospodui ʌgai tai Diuusi maa oigaragai ʌcʌcʌʌli sai maatʌna isʌgai ʌrʌSuusi. Dʌmos aidʌ otoma ʌSuusi maitʌmaasitu abiaadʌrʌ. \v 32 Vaidʌ ʌcʌcʌʌli povai gʌntʌtʌdai aipacoga: \p ―¿Maitasi ʌrvaavoi tʌsaliʌ baigʌrʌliditadai aatʌmʌ aidʌsi gʌroiditadai ʌgai voiyaiñdʌrʌ dai gʌraagidimi isducatai icaiti Diuusi ñiooquidʌ? ―astʌtʌdai ʌcʌcʌʌli. \p \v 33 Dai amaasi ʌgai mainʌnʌra vaamioma mosotoma ʌpamu aa suuli Jerusaleenamu, vai ami gʌnʌmpaidacatadai ʌbaivustaama dan ʌmoco ojootosicami ʌʌmadu ʌaaduñdʌ. \v 34 Daidʌ ʌojootosicami potʌtʌdai ʌgaa gooca cʌcʌʌli: \p ―Sʌʌlicʌdʌ ʌrvaavoi isduaaca ʌmamaatʌtuldiadami goSimuñi catʌʌ ―astʌtʌdai. \p \v 35 Amaasi ʌvʌgoocai cʌcʌʌli aagidi isducatai ʌpʌdui voiyʌrʌ, dai isducatai maí ʌgai ʌSuusi aidʌsi saasarai ʌgai ʌpaana. \s1 ――― \p \v 36 Amaasi quiaa aagaitadai ʌgai imaasi, taidʌ ʌSuusi saagida cʌquiva dai aduucai viaatuli: \p ―¿Baigamʌsi ʌnʌlidi? ―astʌtʌdai. \p \v 37 Tai ʌgai aliʌ duduaadimu dai povʌnʌliditadai siʌrʌmo suiñali ismaacʌdʌ nʌidi ʌgai. \v 38 Dʌmos ʌSuusi itʌtʌdai: \p ―¿Tuimʌsi duduaadimucu? ¿Tuimʌsi maicʌʌga vaavoitu aapimʌ? \v 39 Nʌidavurai giñnoonovi ʌʌmadu giñʌʌcaso ʌgai vaa Suusiana. Giñtaatavurai dai nʌida. Ʌmo suiñali maioo tomali maituucuga poduucai mʌsducatai giñnʌidi aapimʌ ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 40 Dai potʌʌcai tʌtʌgidi gʌnoonovi ʌʌmadu gʌʌʌcaso. \v 41 Dʌmos ʌgai maiquiaa vaavoitudaitai baigʌnʌldacai dai maitʌtʌgaitai istumaasi gʌntʌtʌgituagi. Cascʌdʌ ʌSuusi potʌtʌdai: \p ―¿Viaamʌsi istumaa ugia aanʌ? ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 42 Tai ʌgai maa laachi vatopa gaicami dai ʌmo mʌʌmʌvai. \v 43 Taidʌ ʌSuusi bʌi dai uu ʌgai vuitapi. \v 44 Dai gooquiʌrʌ itʌtʌdai ʌSuusi: \p ―Vʌʌsi istumaasi ismaacʌdʌ soimaa taata aanʌ ʌrʌgai isducatai gʌnaagidi aanʌ aidʌsi quiaa gʌnʌʌmadu daacatadai, sai viaacatadai siʌpʌduñiagi vʌʌsi gomaasi ismaacʌdʌ gʌaagai ʌliivroʌrʌ ismaacʌdʌ ooja Moseesacaru dai ismaacʌdʌ ooja ʌDiuusi ñiñiooquituldiadamigadʌ dai ismaacʌdʌ oojisi Salmosi liivrugadʌrʌ giñaagaitai ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 45 Dai soi ʌSuusi ʌgai sai maatʌ caʌcana. \v 46 Daidʌ itʌtʌdai: \p ―Poduucai oojisi saidʌ ʌCristo viaacatadai ismuquiaagi dai bo vaica tasaicʌdʌ viaacatadai isduaacagi coidadʌ saagidaiñdʌrʌ. \v 47 Dai gomaasi ismaacʌdʌ soimaa taata aanʌ gʌaagai mʌsaagidagi vʌʌsi oidigi daama oidacami Jerusaleenaiñdʌrʌ abiaadʌrʌ gʌnaagacai dai sai gʌaagai isʌma duucai gʌntʌtʌgituagi dai camaisoimaasi ivuaadagi vai poduucai oigʌldica ʌgai vʌʌsi soimaascamigadʌ. \v 48 Dai aapimʌ ʌrnʌijadami vʌʌsi imaasi. \v 49 Dai aanʌ gʌnootosdamu vʌʌsi istumaasi aagai giñooca, dʌmos tanasi Jerusaleenʌrʌ avʌr daraaja asta siʌʌscadʌ diviagi Diuusi guvucadadʌ tʌvaagiaiñdʌrʌ aapimʌ gʌnʌʌmadu ―astʌtʌdai ʌSuusi. \s1 ――― \p \v 50 Daidʌ ʌSuusi vaidacai gʌojootosa abiaadʌrʌ Betaaniamu, dai vañigidacai gʌnoonovi siaa duutuli. \v 51 Dai siaa duutuldacai ʌcovai ii dai tʌvaagiamu tʌsai. \v 52 Daidʌ ʌojootosicami casiaa duutudacai aa suuli Jerusaleenamu dai aliʌ baigʌnʌliatugai, \v 53 dai vʌʌscʌrʌ ʌgʌʌ quiuupaigadʌrʌ ʌjudidíu daraajatai siaa duutudaiña Diuusi. \p Mosʌcaasi.