\id HEB \h EBREOS \toc1 Idi oojai ʌrJudidíu vaavoitudadami vʌʌtarʌ \toc2 EBREOS \toc3 He. \mt1 Idi oojai ʌrJudidíu vaavoitudadami vʌʌtarʌ \c 1 \p \v 1 Ʌʌquioma Diuusi ñiooquidiña gʌraaduñicaru naana duucai dai muiyoco. Diuusi ootosi ñiooqui gʌraaduñicaru gʌñiñiooquituldiadamigacʌdʌ. \v 2 Dʌmos diviacai ʌCristo Diuusi maradʌ tʌvaagiaiñdʌrʌ ʌgai gʌraagidi vaamioma istumaasi Diuusi ipʌlidi ismaatʌca aatʌmʌ. Diuusi ʌʌmadu ʌCristo idui oidigi, dai Diuusi maa Cristo vʌʌsi istumaasi oidaga. \v 3 Diuusi maradʌ sʌʌlicʌdʌ cʌʌ tuiga. Ʌgai tomali ʌmo imidagai maisoimaasi ivueeyi daidʌ ʌgai ʌpan ducami gʌooga. Aatʌmʌ cʌʌga istutuidi ismaatʌcagi istuiga Diuusi maatʌcatai isducatai oidacatadai dai istumaasi ivuaadana Suusi Cristo. Ʌgai nuucada vʌʌsi istumaasi oidaga. Ʌgai vaamioma viaa guvucadagai istomasioorʌ dai vaamioma tʌaanʌi. Aidʌsi muu Suusi Cristo curusiaba oigʌli ʌgai gʌrsoimaascamiga sai poduucai camaigʌpiʌr vʌʌtʌcana aatʌmʌ dai gotorʌ ii ʌgai tʌvaagiamu dai daja Diuusi sʌʌlisia padʌrʌ. \s1 ――― \p \v 4 Dai Diuusi maa ʌgai ʌmo sʌʌlicami vaamioma namʌacami isDiuusi tʌtʌaañicarudʌ sʌʌlicamigadʌ. \v 5 Diuusi tomali ʌmo imidagai maipotʌtʌdai tomali ʌmoco gʌtʌaañicaru: \q1 Aapi apʌrgiñmara. Sivi gʌmaa aanʌ ʌmo sʌʌlicami. \q1 Dʌmos Diuusi gia potʌtʌdai gʌmara. \q1 Tomali ʌmo imidagai maiaagidi Diuusi tomali ʌmoco gʌtʌaañicaru saidʌ ʌroogadʌ. \m \v 6 Dai siʌʌscadʌ Diuusi ʌpamu ootosagi gʌmara tami oidigi daama saidʌ ʌrtʌaanʌdamigadʌcana oodami dai potʌʌdamu ʌgai vʌʌsi gʌtʌtʌaañicaru: \q1 Sai siaa duutudaiña maradʌ. \m \v 7 Dai Diuusi aagai gʌtʌtʌaañicaru dai pocaiti: \q1 Aanʌ idui giñtʌtʌaaʌñicaru dai ʌgai ʌvʌli gʌnducami dai otoma ivueeyi ʌgai istumaasi tʌaanʌi aanʌ. \m Ascaiti Diuusi. \v 8 Dai Diuusi potʌtʌdai gʌmara: \q1 Aapi ʌrDiuusi dai tomastuigaco viaacamu aapi gʌsʌʌlicamiga. \q1 Dai vʌʌscʌrʌ ivueeyi aapi istumaasi ʌrsʌʌlicami. \q1 \v 9 Aapi oojoidi istumaasi ʌrsʌʌlicami dai sʌʌlicʌdʌ maioojoidi istumaasi maitʌrsʌʌlicami. \q1 Cascʌdʌ vaamioma baigʌʌliatu aanʌ aapi siaa. \m Astʌtʌdai Diuusi. \v 10 Dai potʌtʌdai ʌʌpʌ gʌmara: \q1 Aapi apʌrgʌʌ tʌaanʌdami dai aapi idui oidigi dai tʌvaagi. \q1 \v 11 Oidigi dai tʌvaagi ugitimu dʌmos aapi tomastuigaco oidacamu. \q1 Oidigi dai tʌvaagi cʌcʌʌliocoimu ʌpan duucai yuucusi. \q1 \v 12 Dai aapi gajiaadʌrʌ viaamu ʌcʌcʌʌliocoidadʌ dai aa uutudui iduuñimu. \q1 Dʌmos aapi tomastuigaco momaascamu dai tomastuigaco oidacamu. \m Astʌtʌdai Diuusi. \v 13 Diuusi potʌtʌdai gʌmara: \q1 Daacañi giñsʌʌlisia padʌrʌ, asta siʌʌscadʌ aanʌ voopoidagi sʌʌlicamigadʌ vʌʌsi gʌntʌtʌaanʌdamiga ʌgai ismaacʌdʌ gʌvuidʌrʌ vʌʌtʌca. \q1 Dai ʌʌgi aapi gatʌaanʌda agai. \m Astʌtʌdai Diuusi. Dai Diuusi tomali ʌmo imidagai maipodu aagidi tomali ʌmoco gʌtʌtʌaañicaru. \v 14 Vʌʌsi Diuusi tʌtʌaañicarudʌ iibʌdaga ʌgai daidʌ ivueeyi vʌʌsi istumaasi Diuusi tʌaanʌi. Diuusi ootosai gʌtʌtʌaañicaru sai soicʌiña ismaacʌdʌ Diuusi cʌʌgacʌrʌ vuvaida agai. \c 2 \s1 ――― \p \v 1 Cascʌdʌ aliʌsi gʌaagai iscʌʌga ʌʌgiditai caʌcagi Diuusi ñiooquidʌ dai poduucai maigajiaadʌrʌ viaagi Diuusi mamaatʌtuldiaragadʌ. \v 2 Ʌñiooqui ismaacʌdʌ ootoi Diuusi ʌʌquioma gʌtʌtʌaañicarucʌdʌ ʌrvaavoi dai ismaacʌdʌ soimaasi ivuaadana dai maiʌʌgi ʌñiooqui Diuusi soimaasi taatatuli. Diuusi idui ʌgaicʌdʌ istumaasi ʌrsʌʌlicami. \v 3 Ʌʌpʌga Suusi Cristo gʌrtʌaanʌdamiga aagai sai Diuusi cʌʌgacʌrʌ vuvaidi oodami dai gooquiʌrʌ gʌraagidi ʌgai vaa ñiooqui aa ismaacʌdʌ caʌ. Ismaiʌʌgiditai caʌca aatʌmʌ ʌñiooqui ismaacʌdʌ aagai ʌgai maitiipucamu isducatai cʌʌgacʌrʌ vuvaquiagi. \v 4 Dai Diuusi ʌʌpʌ gʌrtʌtʌʌgidi isʌrvaavoi istumaasi aagai Cristo ivuaadatai naana maasi gʌgʌrducami. Dai Diuusi Ibʌadʌ gʌrmaacai guvucadagai saidʌ ivuaadana naana maasi istumaasi poduucai isduucai Diuusi ipʌlidi. \s1 ――― \p \v 5 Caaagai aatʌmʌ sai Diuusi iduuñia agai oidigi utudui dai tʌvaagi utudui dʌmos Diuusi maimaaquia agai sʌʌlicami gʌtʌtʌaañicaru sai gatʌaanʌiña oidigi utudiʌrʌ dai tʌvaagi utudiʌrʌ. \v 6 Davicaru ʌrʌmo Diuusi ñiooquituldiadamigadʌ dai potʌtʌdai ʌgai Diuusi: \q1 GiñDiuusiga vʌʌsi oodami coiya agai dai maiviaa ʌgai istuisi tʌtʌgitodagi sai aapi viaa iscʌʌgacʌrʌ nʌijadagi dai nuucadacagi. \q1 \v 7 Bai tʌvʌpi aapi ipʌli sai oodami palʌpioma gatʌaanʌiña sitʌtʌaañicaru. \q1 Dʌmos gooquiʌrʌ maa aapi oodami ʌmo sʌʌlicami ismaacʌdʌ vaamioma namʌga sitomasmaascʌdʌ. \q1 Dai Diuusi maa oodami sʌʌlicami sai tʌaanʌiña vʌʌsiaʌcatai istumaasi idui ʌgai. \q1 \v 8 Poduucai oodami vaamioma gatʌaanʌi tami oidi daama sivʌʌsi gomaasi ismaacʌdʌ idui Diuusi. \m Astʌtʌdai Davicaru. Aidʌsi Diuusi maa gosʌʌlicami oodami poduucai oodami tʌaanʌi vʌʌsiaʌcatai istumaasi oidaga oidigi daama. Dʌmos vʌʌscʌrʌ cʌʌga gʌmaatʌ ismaisiu vʌʌsi istumaasi oidaga ʌʌgidi oodami. \v 9 Dʌmos vʌʌsiaʌcatai ʌʌgidi ʌSuusi Cristo tomali cʌʌga gʌmaatʌ isDiuusi ipʌli sai bai tʌvʌpi palʌpioma gatʌaanʌiña Suusi Cristo istʌtʌaañicarudʌ. Diuusi cʌʌgacʌrʌ nʌidi oodami cascʌdʌ ipʌli ʌgai sai Suusi Cristo muucuna curusiaba sai poduucai vʌʌscatai istutuidi iscʌʌgacʌrʌ vuuvaquiagi. Dai muucucai Suusi Cristo dai ʌpamu duuaca Diuusi maa ʌmo sʌʌlicami vai cascʌdʌ vʌʌsi oodami dai Diuusi tʌtʌaañicarudʌ gʌaagai issiaa duutuadagi ʌgai. \p \v 10 Diuusi ʌgai daidʌ idui vʌʌsiaʌcatai dai tʌaanʌda agai ʌʌgi ʌgai. Dai aliʌsi ʌrcʌʌga isDiuusi ootoi gʌmara oidigi daama sai ʌgai soimaasi taatana dai poduucai istutuidi iscʌʌgacʌrʌ vuvaidiagi sioorʌ vaavoitudagi. Dai poduucai ʌgai ʌrbaitʌcʌaacamigadʌ vʌʌsi ʌvaavoitudadami. Dai poduucai Diuusi vaidaqui agai muidutai oodami tʌvaagiamu vaavoitudacai ʌgai Suusi Cristo. \v 11 Suusi Cristo ʌgai ismaacʌdʌ ʌco vuvaidi vaavoitudadami daidʌ Suusi ʌʌmadu ʌco vuvaidadʌ ʌmo oogacami. Cascʌdʌ Suusi Cristo maisiaa ʌrai isgʌaaduñi aagadagi vaavoitudadami. \v 12 Cascʌdʌ pocaiti ʌgai Diuusi ñiooquidʌrʌ: \q1 Aagidamu aanʌ giñaaduñi sai aliʌ cʌʌ tuiga Diuusi gʌrooga, \q1 dai ʌmapai nʌʌdamu aatʌmʌ Diuusi nʌidadʌ siaa duutudaitai Diuusi. \m Ascaiti Suusi Cristo. \v 13 Dai pocaiti ʌʌpʌ Diuusi ñiooquidʌrʌ: \q1 Aanʌ cʌʌ vaavoitudai sai Diuusi giñooga giñnuucada. \m Ascaiti Suusi Cristo. Dai pocaiti ʌʌpʌ Diuusi ñiooquidʌrʌ: \q1 Tan daja aanʌ daidʌ giñʌʌmadu daraaja mui aa Diuusi maamaradʌ ismaacʌdʌ cʌʌgacʌrʌ vuvaida aanʌ. \m Ascaiti Suusi Cristo. \p \v 14 Oodami ʌʌra dai tuucuga poduucai ʌʌpʌ Suusi Cristo ʌʌra dai tuucuga. Suusi muuquia agaitadai tami oidigi daama cascʌdʌ oodami duucai vuusai. Avʌnacai poduucai istui Suusi isvoopoidagi ʌDiaavora guvucadadʌ. ɅDiaavora ʌrduñidʌ iscooyi oodami. \v 15 Oodami ʌʌbʌidiña muuquigami dʌmos muucucai ʌSuusi casi istutuidi issoicʌdagi oodami sai camaiʌʌbʌidiña muuquigami. \v 16 Ʌgai divia dai soiña agai Avraañicaru cajiudadʌ maisiu Diuusi tʌtʌaañicarudʌ. \v 17 Cascʌdʌ gʌaagaitadai isoodami duucai vuusia ʌgai dai poduucai istuidiagi isʌrpapaali baitʌcʌaacami ducamicagi dai poduucai ʌgai soigʌʌlidi oodamicʌdʌ dai cʌʌga ivueeyi gʌaa duiñdaga. Ʌgai ivueeyi Diuusi aa duiñdadʌ. Ʌgai muuquia agaitadai cascʌdʌ oodami duucai vuusai dai muucucai poduucai istutuidi ʌgai isoigʌldiadagi oodami soimascamigadʌ. \v 18 Dai ʌgai soimaa taata daidʌ ʌDiaavora soimaasi iduiñtulda ʌliditadai dʌmos maitistui, cascʌdʌ Suusi istutuidi isgʌrsoicʌdagi siʌʌscadʌ ʌDiaavora soimaasi gʌrduiñtulda ʌliadagi. \c 3 \s1 ――― \p \v 1 Cascʌdʌ tʌtʌgitodavurai aapimʌ istuiga Suusi Cristo. Ʌgai ʌrDiuusi ootosadʌ daidʌ ʌgai ʌrgʌrpaaliga ducami ismaacʌdʌ vaamioma tʌaanʌi. Daidʌ aatʌmʌ vaavoitudai ʌgai. Giñaaduñi Diuusi ʌcovai gʌnvuvaitu aapimʌ mʌsai iimʌna tʌvaagiamu. \v 2 Diuusi ootoi Suusi Cristo tami oidigi daama saidʌ iduuna aa duiñdadʌ tai Suusi cʌʌga idui poduucai isduucai Moseesacaru cʌʌga idui Diuusi aa duiñdadʌ ʌjudidíu saagida. \v 3 Dʌmos Suusi vaamioma namʌga isMoseesacaru poduucai isduucai ismaacʌdʌ idui oodami vaamioma namʌga sioodami. Diuusi ʌgai daidʌ idui oodami. \v 4 Oodami dai vʌʌsi istumaasi oidaga maiʌʌgi ʌpʌdui. Diuusi ʌgai daidʌ idui. \v 5 Moseesacaru cʌʌga idui Diuusi aa duiñdadʌ ʌjudidíu saagida. Dai ʌgai aagai naana maasi istumaasi ʌpʌduñia agaitadai gooquiʌrʌ. Ʌgai mosʌrpiooñigadʌ Diuusi. \v 6 Dʌmos Suusi Cristo ʌrDiuusi maradʌ ismaacʌdʌ tʌvaagiaiñdʌrʌ divia dai ʌgai cʌʌga nuucada ʌvaavoitudadami. Dai vʌʌsi aatʌmʌ vaavoitudadami ʌrDiuusi maamaradʌ ʌʌpʌ isapiacʌʌga vaavoitudadagi siʌʌsi ucami oidacagi tami oidigi daama dai baigʌrʌliditai nʌnʌracagi istuigaco iimia ragai aatʌmʌ tʌvaagiamu. \s1 ――― \p \v 7 Cascʌdʌ aliʌsi gʌaagai iscʌʌga maatʌ caʌcagi aatʌmʌ istumaasi oojisi Diuusi ñiooquidʌrʌ ismaacʌdʌ aagai Diuusi Ibʌadʌ: \q1 Issivi caʌca aapimʌ isñioocadagi Diuusi \v 8 ʌʌgiadavurai dai maisiu vuidʌrʌ vʌʌtʌca poduucai isduucai idui ʌjudidíu oidagana siaaco soimaasi taatacatadai ʌgai. \m Ascaiti Diuusi Ibʌadʌ. \v 9 Dai pocaiti Diuusi: \q1 Ʌjudidíu idui naana maasi soimaascami nʌida ʌliditai sabai soimaasi taatatuldiana aanʌ. \q1 Tomasi nʌidi naana maasi gʌgʌrducami istumaasi ivuaadana aanʌ goo coobai uumigi. \q1 \v 10 Cascʌdʌ baamu aanʌ ʌoodami vui daidʌ itʌtʌdai: “Aapimʌ ivueeyi ʌʌgi istumaasi ipʌlidiña dai maisiu istumaasi aanʌ ipʌlidi”. Antʌtʌdai aanʌ. \q1 \v 11 Cascʌdʌ baamu aanʌ ʌgai vui daidʌ potʌtʌdai aanʌ ʌgai sai sʌʌlicʌdʌ maiiimi agai aan iñʌʌmadu siaaco istutuidi ʌgai isgʌniibʌstacan tadacagi. \m Ascaiti Diuusi. \p \v 12 Giñaaduñi gʌnnuucadacavurai dai maisoimaasi gʌntʌtʌgitoda. Baiyoma gʌaagai isapiavaavoitudadagi Diuusi ismaacʌdʌ tomastuigaco oidaga dai maigajiaadʌrʌ vipiaadagi. \v 13 Dai vʌʌs tasai avʌr gʌnmaacada ñiooqui aipacoga mʌsiʌʌsi uucami oidacagi tami oidigi daama vai poduucai ʌDiaavora maitʌnvupuiirumadadagi tomali ʌmaadutai aapimʌ mʌsai vuidʌrʌ vʌʌtʌcana Diuusi. \v 14 Isapiacʌʌga vaavoitudadagi aatʌmʌ Suusi Cristo siʌʌsi uucami oidacagi poduucai isduucai vaavoitudaiña tucamidʌrʌ aidʌ gia sʌʌlicʌdʌ ʌraaduñdʌ aatʌmʌ Suusi Cristo. \p \v 15 Pocaiti Diuusi ñiooquidʌrʌ: \q1 Issivi caʌca aapimʌ isñioocadagi Diuusi ʌʌgiadavurai \q1 dai maisiu vuidʌrʌ vʌʌtʌca poduucai isduucai idui ʌjudidíu oidigana siaaco soimaasi taatacatadai ʌgai. \m Ascaiti Diuusi ñiooquidʌrʌ. \v 16 Vʌʌsi ʌoodami ismaacʌdʌ vaidacai Moseesacaru Ejiipituaiñdʌrʌ caí Diuusi ñiooquidʌ dai vʌʌscʌrʌ vuidʌrʌ vʌʌtʌcana Diuusi. \v 17 Vai cascʌdʌ Diuusi goo coobai uumigi baamucatadai ʌgai vui. Ʌgai soimaasi ivuaadana cascʌdʌ coi oidigana. \v 18 Diuusi caaagiditadai ʌgai sai camaivaapaqui agaitadai Canaanʌrʌ. Ʌgai maiʌʌgidi Diuusi cascʌdʌ. \v 19 Cʌʌ maatʌ aatʌmʌ isʌgai maivaavoitu cascʌdʌ maivaapa. \c 4 \p \v 1 Dai sivi Diuusi gʌraagidi sai aatʌmʌ ʌʌpʌ istutuidi isiimiagi mʌʌca siaaco daja ʌgai dai ʌʌmadu oidacana dai aatʌmʌ aliʌsi gʌaagai isgʌrnuucadacagi iscʌʌga vaavoitudadagi Diuusi dai poduucai sʌʌlicʌdʌ iimiagi Diuusi ʌʌmadu. \v 2 Aatʌmʌ ʌʌpʌ caí ʌmo ñiooqui cʌʌgaducami poduucai isduucai caí ʌjudidíu ʌmo ñiooqui cʌʌgaducami isDiuusi cʌʌgacʌrʌ gʌrvuvaida ʌlidi dʌmos ʌgai moscaʌ ʌñiooqui dai maiʌʌgi cascʌdʌ maiaayi Canaanʌrʌ siaaco istutuiditadai ʌgai isoidacagi. \v 3 Dʌmos aatʌmʌ ismaacʌdʌ cavaavoitu Diuusi iimia ragai tʌvaagiamu siaaco gʌriibʌstacan tadacamu aatʌmʌ tomastuigaco. Dʌmos pocaiti Diuusi aagaitai ʌjudidíu ismaacʌdʌ maiaayi Canaanʌrʌ maiʌʌgidacai Diuusi: \q1 Aliʌ baamu aanʌ ʌgai vui maitiñʌʌgidacai ʌgai. \q1 Cascʌdʌ aagidi aanʌ sai tomali ʌmo imidagai maigʌniibʌstacan tadaca agai ʌgai tʌvaagiʌrʌ aanʌ iñʌʌmadu. \m Ascaiti Diuusi. \p Ʌgai cʌʌga istuidimudai isiimiagi tʌvaagiamu isʌʌgidamudai ʌgai Diuusi. Diuusi tʌvaagiʌrʌ daacatai nʌnʌra vaavoitudadami sai iimʌna dai ʌʌmadu daraajana. Ʌgai modaja ibʌstai aidʌsi abiaadʌrʌ idui oidigi. \v 4 Cʌʌ maatʌ aatʌmʌ istʌvaagiʌrʌ daja ibʌstai Diuusi. Diuusi ñiooquidʌ pocaiti sai naadami tasaicʌdʌ naato Diuusi oidigi: \q1 Dai cuvaracami tasaicʌdʌ camaitistuma dui, mosgʌibʌsi. \m Ascaiti Diuusi ñiooquidʌ. \v 5 Dai Diuusi ñiooquidʌrʌ pocaiti ʌʌpʌ: \q1 Ismaacʌdʌ maitiñʌʌgiada maiiimia agai tʌvaagiamu aanʌ iñʌʌmadu tomali maigʌniibʌstacan tadaca agai. \m Ascaiti Diuusi. \v 6 Dai muidutai vaavoituda agai quiaa dai iimia agai tʌvaagiamu siaaco gʌniibʌstacan tadacamu. Dʌmos ʌgai ismaacʌdʌ ʌpʌga caʌ sai Diuusi cʌʌgacʌrʌ vuvaidi oodami maiʌʌgi, cascʌdʌ maiiji tʌvaagiamu. \v 7 Dai tʌvʌpicʌdʌ Diuusi aagidi Davicaru sai cʌʌgacʌrʌ vuvaidi oodami poduucai isduucai aagidi ʌgai ʌjudidíu ʌʌquioma, dai potʌtʌdai: \q1 Issivi caʌca aapimʌ istumaasi gʌnaagiadagi aanʌ ʌʌgiadavurai. \m Astʌtʌdai Diuusi. \v 8 Aidʌsi Josué vaidacai ʌjudidíu Canaañiamu ʌgai ami oidatu. Dʌmos Josué gia maitistui isvaidaquiagi ʌjudidíu tʌvaagiamu siaaco gʌniibʌstacan tadacamudai ʌgai cascʌdʌ tʌvʌpicʌdʌ Diuusi ʌpamu aagai sai cʌʌgacʌrʌ vuvaidi oodami sai iimʌna tʌvaagiamu dai gʌniibʌstacan tadacana. \v 9 Poduucai cʌʌga gʌmaatʌ sai Diuusi maamaradʌ iimia agai tʌvaagiamu dai gʌniibʌstacan tadaca agai. \v 10 Sioorʌ iimiagi tʌvaagiamu mʌʌca camaitaaata vuaada agai ʌpan duucai tanai. Ʌgai gia gʌniibʌstacan tadaca agai. Ʌpan duucai Diuusi aidʌsi iduí oidigi naadami tasaicʌdʌ dai gotorʌ mosgʌibʌsi. \v 11 Cascʌdʌ aliʌsi gʌaagai iscʌʌga ʌʌgiadagi aatʌmʌ Diuusi dai poduucai iimiagi tʌvaagiamu dai mʌʌca gʌriibʌstacan tadacamu aatʌmʌ. Dai ismaiʌʌgiada aatʌmʌ ʌpan duucai ʌjudidíu ismaacʌdʌ maiʌʌgi Diuusi poduucai siaadʌrʌ iimʌna aatʌmʌ tʌvaagiamu. \p \v 12 Diuusi tomastuigaco oidaga dai istumaasi aagada ʌgai ʌpʌvueeyi, ʌgai aliʌ viaa guvucadagai cascʌdʌ. Diuusi ñiooquidʌ soicʌi oodami sai maatʌna isiʌrsoimaasi ivuaadami dai Diuusi ñiooquidʌ soicʌi oodami sai cʌʌgacʌrʌ oidacana. Diuusi tʌʌgida oodami vʌʌsi istumaasi tʌtʌgitoi ʌgai. \v 13 Diuusi maatʌ vʌʌsi istumaasi ivueeyi oodami dai ʌmo imidagai Diuusi nʌidamu ismaacʌdʌ ʌrcʌʌga ivuaadami dai ismaacʌdʌ ʌrmaicʌʌga ivuaadami. \s1 ――― \p \v 14 Suusi ʌrDiuusi maradʌ ismaacʌdʌ tʌvai tʌvaagiaiñdʌrʌ. Aatʌmʌ vaavoitudadami viaa ʌmoco ismaacʌdʌ papaali baitʌcʌaacamigadʌ gʌducami. Ʌgai ʌrSuusi. Ʌgai ii tʌvaagiamu dai Diuusi vuidʌrʌ cʌquiva. Cascʌdʌ aliʌsi gʌaagai isapiavaavoitudada aatʌmʌ Suusi. \v 15 Dai ʌgai sʌʌlicʌdʌ istutuidi issoigʌʌliada aatʌmʌcʌdʌ siʌʌscadʌ ʌDiaavora soimaasi gʌrduiñtuldia ʌliadagi. Tomasi soimaasi ivueeyi aatʌmʌ ʌgai vʌʌscʌrʌ soigʌʌlidi aatʌmʌcʌdʌ. ɅDiaavora soimaasi iduiñtuldia ʌliditadai Suusi ʌʌpʌ cascʌdʌ. Dai vʌʌscʌrʌ Suusi maisoimaasi iduí tomali ʌmo imidagai. \v 16 Cascʌdʌ aliʌsi gʌaagai isdaanʌdagi aatʌmʌ Diuusi gʌrooga vaavoitudaitai isʌgai cʌʌgacʌrʌ gʌrnʌidi dai gʌrsoicʌi siuu duucu tʌgitoca aatʌmʌ. Ʌgai soigʌʌlidi aatʌmʌcʌdʌ cascʌdʌ. Ʌgai tʌvaagiʌrʌ daja. \c 5 \p \v 1 Ʌmo papaali baitʌcʌaacamigadʌ maiʌʌgi gʌdadaasai. Diuusi ʌgai dai dadaasai oodami saagidiaiñdʌrʌ vai ʌgai daanʌdagi Diuusi sai oigʌldiana oodami soimaascamigadʌ. Ʌpapaali baitʌcʌaacamigadʌ coodai vustaqui dai dadaasdi Diuusi sai Diuusi oigʌldiana oodami soimaascamigadʌ. \v 2 Ʌgai ʌrsoimaasi ivuaadami ʌʌpʌ cascʌdʌ istutuidi ʌgai issoigʌʌliada oodamicʌdʌ ismaacʌdʌ soimaasi ivueeyi. \v 3 Dai cascʌdʌ viaa ʌgai iscoodadagi vustaqui dai dadaasdiadagi Diuusi sai Diuusi oigʌldiana soimaascamigadʌ ʌpan duucai ʌgaa oodami. \p \v 4 Tomali ʌmo papaali baitʌcʌaacamigadʌ maiʌʌgi gʌdadaasai. Diuusi ʌgai dai dadaasai. Poduucai isduucai daí ʌgai Aaróñicaru saidʌ ʌrpapaali baitʌcʌaacamigadʌcana. \v 5 Poduucai ʌʌpʌ Suusi Cristo maiʌʌgi gʌdaí papaali baitʌcʌaacamigadʌ duucai. Diuusi ʌgai dai daí. Dai Diuusi potʌtʌdai Suusi Cristo: \q1 Aapi apʌrgiñmara \q1 sivi gʌmaa aanʌ ʌmo sʌʌlicami. \m Astʌtʌdai Diuusi. \v 6 Dai gooquiʌrʌ potʌtʌdai: \q1 Aapi paali gʌducami tomastuigaco \q1 Melquisadeecacaru duucai. \m Ascaiti Diuusi. \v 7 Aidʌsi Suusi Cristo tami oidigi daama aimʌraiña, daanʌiña ʌgai Diuusi sai soicʌiña. Dai ʌʌmo imidagai asta suaacaiña dai iiñacaiña daanʌitai Diuusi. Dai Diuusi cʌʌga istutuiditadai isvaidaquiagi tʌvaagiamu maiquiaa muucucai ʌgai. Dai Diuusi iduí istumaasi aagidiña Suusi daanʌitai. Suusi vʌʌscʌrʌ iduñia ʌliditadai istumaasi Diuusi ipʌlidi cascʌdʌ. \v 8 Poduucai Suusi Cristo tomasi ʌrDiuusi maradʌ ismaacʌdʌ tʌvai tʌvaagiaiñdʌrʌ vʌʌscʌrʌ maí isʌʌgiadagi Diuusi, soimaasi taatamaiña ʌgai cascʌdʌ. \v 9 Poduucai sʌʌlicʌdʌ cʌʌga istutuidi iscʌʌgacʌrʌ vuviadagi sioorʌ ʌʌgiadagi vai poduucai oidacagi Diuusi ʌʌmadu tomastuigaco. \v 10 Diuusi daí Suusi Cristo saidʌ ʌrpapaali baitʌcʌaacamigadʌ ducamicana ʌpan duucai Melquisadeecacaru. \s1 ――― \p \v 11 Aanʌ ipʌlidi isgʌnaagidiagi mui naana maasi aagaitai gomaasi dʌmos aapimʌ maimaatʌ caʌ cascʌdʌ aliʌ sijaiga isgʌnmaatʌtuldiagi. \v 12 Aapimʌ caʌʌqui abiaadʌrʌ vaavoitu cascʌdʌ casi gʌaagai isgamamaatʌtuldiadamudai aapimʌ. Dʌmos aapimʌ quiaa tʌgito sioorʌ gʌnmamaatʌtuldiagi ʌgai vaa ñiooqui ismaacʌdʌ gʌnmaatʌtuli tucamidʌrʌ. \v 13 Aapimʌ ʌpan ducami aali ismaacʌdʌ maiquiaa cʌʌga maatʌ caʌ dai maiquiaa cʌʌga maatʌ istumaasi ʌrcʌʌgaducami dai istumaasi ʌrmaicʌʌgaducami. \v 14 Dʌmos Diuusi ñiooquidʌ ismaacʌdʌ vaamioma sijaiga ismaatʌ caʌcagi ʌrʌgai vʌʌtarʌ ismaacʌdʌ camaatʌ istumaasi ʌrcʌʌgaducami dai istumaasi ʌrmaicʌʌgaducami. Agai cʌʌgacʌrʌ oidaga cascʌdʌ. \c 6 \p \v 1 Aapimʌ casi gʌaagai mʌsgʌnmaatʌtuldiagi aa ñiooqui vaamioma sijiacami isʌgai ismaacʌdʌ gʌnmamaatʌtuli aatʌmʌ tucamidʌrʌ. Aatʌmʌ casi gʌnmaatʌtuli sai aliʌsi gʌaagai isʌma duucai gʌntʌtʌgitua aapimʌ dai camaisoimaasi ivuaadagi, dai sai gʌaagai mʌsvaavoitudagi Diuusi, \v 2 dai sai gʌaagai mʌsgʌnvapaconagi, dai sai gʌaagai mʌsdaama daraasa vaavoitudadami gʌnnoonovi sai Diuusi soicʌiña ʌgai, dai sai ʌmo imidagai duduaaca agai coidadʌ, dai sai ʌmo imidagai Diuusi nʌida agai ismaacʌdʌ ʌrcʌʌga ivuaadami dai ismaacʌdʌ ʌrmaicʌʌga ivuaadami. Dai ʌgai ismaacʌdʌ ʌrcʌʌga ivuaadami iimia agai tʌvaagiamu dai Diuusi ʌʌmadu daraaja agai tomastuigaco. Dai ʌgai ismaacʌdʌ ʌrmaicʌʌga ivuaadami iimia agai ʌDiaavora ʌʌmadu dai ʌʌmadu daraaja agai tomastuigaco. Vʌʌsi gomaasi camaitʌaagai isgʌnmaatʌtuldia aatʌmʌ ʌpamu. \v 3 Dai isDiuusi ipʌliadagi gʌnmaatʌtuldiamu aatʌmʌ ʌma maasi. \p \v 4 Ismaacʌdʌ camaatʌ Diuusi ñiooquidʌ dai maatʌ caʌ isducatai cʌʌgacʌrʌ vuvacʌi oodami dai Diuusi Ibʌadʌ soicʌi sai tʌtʌgitoiña vʌʌsi gomaasi, \v 5 dai cʌʌ maatʌ ʌgai isvʌʌsi gomaasi aliʌ cʌʌgadu, dai nʌidi naana maasi gʌgʌrducami ismaacʌdʌ ivueeyi vaavoitudadami Diuusi guvucadadʌcʌdʌ, \v 6 isʌgai gajiaadʌrʌ viaagi gomaasi camaitistutiadamu isʌpamu ʌma duucai gʌntʌtʌgituagi. Sioorʌ gajiaadʌrʌ viaa gomaasi ducami isʌpamu curusiaba sisapadamudai Suusi Cristo dai parunadamudai ʌgai vʌʌsi oodami vuitapi. \v 7 Diuusi ñiooquidʌ ʌrvʌʌsi oodami vʌʌtarʌ. Dʌmos ʌʌmoco gʌntʌgito caʌcana dai cʌʌgacʌrʌ oidacana. Dai Diuusi cʌʌgacʌrʌ nʌidi ʌgai. \v 8 Dai aa maitʌntʌgito caʌcana dai mosapiasoimaasi ivuaadana. Dai Diuusi soimaasi taatatuldiamu ʌgai. \s1 ――― \p \v 9 Tomaasi poduucai gʌnoojidi aanʌ vʌʌscʌrʌ aanʌ sʌʌlicʌdʌ vaavoitudai isaapimʌ maigajiaadʌrʌ viaagi Diuusi ñiooquidʌ. Aanʌ povai iñʌlidi siʌrvaavoi isaapimʌ cʌʌgacʌrʌ oidaga poduucai isduucai gʌaagai isoidacagi vʌʌsi vaavoitudadami. \v 10 Diuusi vʌʌscʌrʌ ivueeyi istumaasi ʌrsʌʌlicami cascʌdʌ ʌgai mostʌgitoca istumaasi ivueeyi aapimʌ soicʌitai aa vaavoitudadami poduucai cʌʌga gʌmaatʌ isaapimʌ oigʌdai Diuusi. \v 11 Dai aatʌmʌ ipʌlidi isaapimʌ apiaoigʌada aa vaavoitudadami siʌʌsi uucami oidacagi tami oidigi daama, dai isapiavaavoitudadagi isDiuusi gʌnvaidaquia agai tʌvaagiamu. \v 12 Poduucai maioojoadamu aapimʌ ivuaadatai istumaasi Diuusi ipʌlidi. Dai gʌaagai isʌpan duucai ivuaada aapimʌ ʌgai ismaacʌdʌ cʌʌga vaavoitudaiña istumaasi Diuusi aagidi isiduñia agai. Ʌgai maioojodaitadai nʌnʌracatai istumaasi Diuusi aagidi isiduñia agai. Cascʌdʌ caviaa ʌgai istumaasi Diuusi aagidi sai maquia agai. \p \v 13-16 Aidʌsi Diuusi aagidi Avraañicaru saidʌ iduñia agai mui naana maasi istumaasi ʌgai vʌʌtarʌ, potʌtʌdai: “Sʌʌlicʌdʌ iduuñimu aanʌ naana maasi istumaasi cʌcʌʌgaducami aapi gʌvʌʌtarʌ dai sʌʌlicʌdʌ muidamu gʌcajiudaga”. Dai potʌtʌdai ʌʌpʌ: “Istumaasi aagai aanʌ ʌrvaavoi”. Diuusi maitistutuidi ispotʌiyagi sai maatʌ Diuusi, ʌgai ʌʌgi ʌrDiuusi cascʌdʌ. Dai tiipu ʌmai vaamioma namʌacami isʌgai. Dʌmos Diuusi vaamioma namʌga sioodami cascʌdʌ oodami pocaitiña sai maatʌ Diuusi. Siʌʌscadʌ pocaitiadagi ʌmo oodami sai maatʌ Diuusi camaitʌrsoiñi isapiaaagadagi ʌgai vaa ñiooqui. Avraañicaru tʌvʌpi nʌnʌra sai Diuusi iduuna istumaasi aagidi maivui ñioocaitai Diuusi. Dai poduucai Diuusi maa ʌgai istumaasi aagidi sai maquia agaitadai. \v 17 Diuusi pocaiti sai istumaasi aagai ʌgai ʌrvaavoi. Diuusi ipʌliditadai sai cʌʌga maatʌna Avraañicaru ʌʌmadu cajiudadʌ sai ʌgai sʌʌlicʌdʌ iduñia agai istumaasi aagidi sai iduñia agaitadai cascʌdʌ. \v 18 Diuusi aagai sai iduñia agai ʌmo istumaasi Avraañicaru vʌʌtarʌ dai pocaiti ʌʌpʌ sai istumaasi aagai ʌgai ʌrvaavoi. Poduucai cʌʌ maatʌ aatʌmʌ sai sʌʌlicʌdʌ iduñia agai istumaasi aagai. Ʌgai maiyaatavoga cascʌdʌ. Dai poduucai aatʌmʌ ismaacʌdʌ vaavoitudai sai Diuusi cʌʌgacʌrʌ gʌrvuvaidi baigʌrʌlidi dai vaamioma cʌʌga vaavoitudai aatʌmʌ Diuusi. \v 19 Dai poduucai cʌʌ maatʌ aatʌmʌ isiimia ragai tʌvaagiamu dai Diuusi ʌʌmadu daraaja ragai mʌʌca siaaco daja ʌSuusi. \v 20 Dai Suusi Cristo ʌrpapaali baitʌcʌaacamigadʌ ducami tomastuigaco Melquisedeeca duucai. Suusi Cristo muu curusiaba dai aasi ʌʌradʌ dai gooquiʌrʌ ʌpan duaaca dai ii tʌvaagiamu dai Diuusi vuidʌrʌ cʌquiva sai poduucai Diuusi gʌroigʌldiana gʌrsoimaascamiga dai aatʌmʌ istutuidi isiimiagi tʌvaagiamu. \c 7 \s1 ――― \p \v 1 Melquisedeecacaru ʌrraicatadai Saleemʌrʌ. Daidʌ ʌgai ʌrpaalicatadai daidʌ ivuaadana Diuusi aa duiñdadʌ. Diuusi ʌgai dai vaamioma tʌaanʌi istomasioorʌ tʌvaagiʌrʌ dai oidigi daama. Avraañicaru sibʌaco cocoda aa tʌtʌaanʌdami dai vaamioma istui Avraañicaru dai aidʌsi nora ʌgai gʌdʌvʌʌragamu Saleemamu daivuñi agaitadai tai ii Melquisedeeca dai voiyʌrʌ aayi dai daañimi Diuusi sai cʌʌgacʌrʌ nʌidiña Avraañi. \v 2 Daidʌ Avraañi aa oí ʌgai istumaasi voopoji ʌgai ʌgaa tʌtʌaanʌdami. Melquisedeeca itʌiya ʌlidi ʌmo raí ismaacʌdʌ ivueeyi istumaasi ʌrsʌʌlicami. Dai ʌgai ʌrraicatadai Saleemʌrʌ. Dai Saleema itʌiya ʌlidi maiomaliga cascʌdʌ raí maiomaliacʌdʌ aagaiña oodami ʌMelquisedeeca. \v 3 Dai maitʌmaí sioorʌ ʌrdʌʌdʌdʌcatadai Melquisedeeca tomali sioorʌ ʌraaduñdʌcatadai tomali siʌʌquidʌ vuusai tomali siʌʌquidʌ muu. Diuusi maradʌ ismaacʌdʌ tʌvaagiaiñdʌrʌ divia ʌrpaali ducami tomastuigaco. Daidʌ tomali ʌmaadutai maiviaacatadai Melquisedeeca sʌʌlicamigadʌ cascʌdʌ tomali ʌmaadutai maitʌʌgi ʌgai gʌsʌʌlicamiga ʌʌpʌ. Daidʌ Melquisedeeca ʌrpaali tomastuigaco ʌpan duucai Diuusi maradʌ ismaacʌdʌ tʌvaagiaiñdʌrʌ divia. \p \v 4 Poduucai cʌʌga gʌmaatʌ isvaamioma namʌaacatadai Melquisedeeca siAvraañi. Gʌraduñi Avraañicaru aa oí Melquisedeecacaru istumaasi voopoji ʌgai ʌgaa tʌtʌaanʌdami ismaacʌdʌ cocoda. \v 5 Moseesacaru sʌʌlicamigadʌrʌ pocaiti saidʌ papaali Levícaru cajiudadʌ viaacatadai sʌʌlicami istaanʌdagi aa ʌoodami maitʌquidʌ tomasi vʌʌscatai ʌrAvraañicaru cajiudadʌ. \v 6 Dʌmos Melquisedeecacaru maitʌraduuñdʌcatadai Levícaru tai vʌʌscʌrʌ Avraañicaru aa oí istumaasi voopoji ʌgai ʌgaa tʌtʌaanʌdami. Dai Diuusi aagidi Avraañicaru sai cajiudadʌ muida agaitadai dai sai Diuusi iduñi agaitadai mui naana maasi ʌcajiudadʌ vʌʌtarʌ. Tai vʌʌscʌrʌ Melquisedeeca daañimi Diuusi sai cʌʌgacʌrʌ nʌidiña Avraañi. \v 7 Dai vʌʌscatai cʌʌga maatʌ sai ismaacʌdʌ vaamioma namʌga ʌcovai vuvaidi ismaacʌdʌ maisi namʌga. \v 8 Tami aatʌmʌ judidíu saagida ʌpapaali ismaacʌdʌ taanʌi aa maitʌquidʌ oodami ʌgai ʌroodami ismaacʌdʌ uugiatʌi dʌmos Diuusi ñiooquidʌrʌ aagai Melquisedeeca ducami istomastuigaco oidacamudai. \v 9-10 Aidʌsi Avraañicaru maa Melquisedeeca aa istumaasi vuucaticatadai, Leví ʌʌmadu vʌʌsi ʌcajiudadʌ ismaacʌdʌ vuvaqui agaitadai ducami isaa maaquimudai ʌʌpʌ gʌnvustuidaga. Ʌgai ʌrAvraañicaru cajiudadʌ cascʌdʌ, tomasi aidʌ maiquiaa vuusai Levícaru. Dai sivi ʌLevícaru cajiudadʌ ʌrpapaali dai gataanʌi aa maitʌquidʌ oodami. \p \v 11-12 Dʌmos ʌgai maitistui iscʌʌgacʌrʌ gʌrvuvaidagi gʌnsʌʌlicamigacʌdʌ. Cascʌdʌ Diuusi gajiaadʌrʌ viaa ʌpapaali Levícaru cajiudadʌ dai ootoi Suusi Cristo saidʌ ʌrcʌʌgacʌrʌ vuviadamicana dai paali ducamicana ʌpan duucai Melquisedeeca dai maisiu ʌpan duucai Aaróñi. Aaróñi ʌrʌmo paali Levícaru cajiudadʌ. Dai caootoscai Diuusi ʌmai paali cascʌdʌ aliʌsi gʌaagai ismaaquiagi Diuusi ʌoodami ʌmai sʌʌlicamiga. \v 13 Suusi Cristo maitʌrLevícaru cajiudadʌ ʌgai ʌrJudácaru cajiudadʌ dai tomali ʌmoco ʌmai Judácaru cajiudadʌ ʌrpaali mosʌca Suusi Cristo. \v 14 Cʌʌga gʌmaatʌ isSuusi Cristo ʌrJudácaru cajiudadʌ dai cʌʌga gʌmaatʌ ʌʌpʌ sai Moseesacaru maimaa sʌʌlicami tomali ʌmoco Judácaru cajiudadʌ saidʌ ʌrpaalicana. \p \v 15 Dai vaamioma cʌʌga gʌmaatʌ sai Diuusi gajiaadʌrʌ viaa ʌpapaali Levícaru cajiudadʌ maatʌcatai isSuusi Cristo divia dai paali gʌducamicatadai ʌpan duucai Melquisedeeca. \v 16 Moseesacaru sʌʌlicamigadʌ pocaiti sai mosʌca Levícaru cajiudadʌ ʌrpapaalicana dʌmos Suusi Cristo maitʌrLevícaru cajiudadʌ dai vʌʌscʌrʌ paali gʌducami. Ʌgai tomastuigaco oidaga dai aliʌ viaa guvucadagai cascʌdʌ paali gʌducami. \v 17 Cascʌdʌ pocaiti Diuusi aagaitai Suusi Cristo: \q1 Aapi paali gʌducami tomastuigaco, \q1 maisiu Levícaru cajiudadʌ duucai baiyoma Melquisedeeca duucai. \m Ascaiti Diuusi. \v 18-19 Papaali Levícaru cajiudadʌ sʌʌlicamigadʌ ismaacʌdʌ maa Moseesacaru maitʌrsoi iscʌʌgacʌrʌ vuvaquia aatʌmʌ tomali maitʌrsoi iscʌʌgacʌrʌ oidacagi cascʌdʌ Diuusi gajiaadʌrʌ viaa Moseesacaru sʌʌlicamigadʌ daidʌ gʌrmaa ʌmai sʌʌlicami vaamioma cʌʌgaducami ismaacʌdʌ gʌrsoicʌi issʌʌlicʌdʌ siaa duutuada aatʌmʌ Diuusi. \p \v 20-21 Ʌpapaali Levícaru cajiudadʌ viaacatadai sʌʌlicamigadʌ gʌnaaduñicaru. Ʌoodami tʌʌgida sʌʌlicamigadʌ ʌgai. Dʌmos Diuusi daí Suusi Cristo sai paali ducamicana dai pocaiti Diuusi ñiooquidʌrʌ sai Diuusi potʌtʌdai Suusi Cristo: \q1 Cʌʌ maatʌ aanʌ isʌrvaavoi isaapi paali gʌducami tomastuigaco, \q1 maisiu Levícaru cajiudadʌ duucai baiyoma Melquisedeeca duucai. \m Astʌtʌdai Diuusi. Dai Diuusi maiyaatagʌi. \v 22 Cascʌdʌ gʌmaatʌ sai vaamioma cʌʌgadu utuducʌdʌ sʌʌlicami. Suusi Cristo pocaiti saidʌ ʌsʌʌlicami utuducʌdʌ sʌʌlicʌdʌ cʌʌgadu dai ʌgai ʌrDiuusi ñiooquituldiadamigadʌ. \v 23 Ʌpapaali Levícaru cajiudadʌ muiducatadai. Cooyiña ʌʌmoco dai aa vuudana sʌʌlicamigadʌ. \v 24 Dʌmos Suusi Cristo tomastuigaco oidaga cascʌdʌ maitʌʌgi ʌgai ʌmai gʌsʌʌlicamiga. \v 25 Cascʌdʌ istutuidi iscʌʌgacʌrʌ vuviadagi vʌʌscatai ismaacʌdʌ vaavoitudai isiimia agai Diuusi ʌʌmadu dai tomastuigaco oidacagi vaavoitudaitai Suusi Cristo. Ʌgai tomastuigaco oidaga cascʌdʌ, dai daanʌi Diuusi sai soicʌiña vʌʌsi vaavoitudadami. \p \v 26 Poduucai tudu Suusi ʌrpapaali baitʌcʌaacamigadʌ ismaacʌdʌ tʌgitocatadai aatʌmʌ. Ʌgai tomali ʌmo imidagai maisoimaasi ivueeyi, vʌʌscʌrʌ ivueeyi mosʌcaasi istumaasi ʌrcʌʌgadu, dai Diuusi vaidacai tʌvaagiamu vai ʌgai vaamioma tʌaanʌi sivʌʌsi Diuusi tʌtʌaañicarudʌ. \v 27 Ʌpapaali baitʌguucacamigadʌ Levícaru cajiudadʌ ʌgai viaa iscoodadagi vustaqui dai dadasdiadagi Diuusi. Ʌgai povueeyi sai Diuusi oigʌldiana soimaascamigadʌ ʌgai ʌpʌga dai gotorʌ oodami soimaascamigadʌ. Dʌmos Suusi Cristo maiʌpan duucai ivueeyi ʌgai. Suusi Cristo tomali ʌmo imidagai maisoimaasi ivueeyi cascʌdʌ maiviaacatadai iscoodadagi vustaqui sai Diuusi oigʌldiana. Tomali maiviaa iscoodadagi vustaqui ʌoodami vʌʌtarʌ sai Diuusi oigʌldiana soimaascamigadʌ baiyoma ʌgai gʌmuaatu curusiaba vʌʌsi oodami vʌʌtarʌ. Ʌgai Diuusi dasdiaradʌ ducami. Mosʌmo imidagai podui Suusi Cristo. Daidʌ ʌpapaali baitʌguucacamigadʌ Levícaru cajiudadʌ ivuaadatai gʌaa duiñdagai vʌʌs tasai. \v 28 Moseesacaru sʌʌlicamigadʌrʌ aagai sioorʌ viaa isʌrpapaalicagi dʌmos vʌʌsi ʌrsoimaasi ivuaadami. Dʌmos gotorʌ Diuusi daí gʌmara Suusi Cristo papaali baitʌcʌaacamigadʌ duucai dai potʌtʌdai: “Cʌʌ maatʌ aanʌ isaapi ʌrpaali ducami tomastuigaco”, astʌtʌdai Diuusi. Dai Suusi Cristo tomali ʌmo imidagai maisoimaasi ivueeyi. \c 8 \s1 ――― \p \v 1 Vʌʌsi gomaasicʌdʌ cʌʌga gʌmaatʌ isSuusi Cristo vaamioma namʌga isʌpapaali baitʌguucacamigadʌ Levícaru cajiudadʌ. Dai Suusi Cristo tavaagiʌrʌ daja sʌʌlisia padʌrʌ Diuusi. \v 2 Mʌʌca tʌvaagiʌrʌ siaaco daja Diuusi Suusi Cristo ʌgai daidʌ ʌrgʌrpaaliga. Ʌgai ivueeyi aa duiñdadʌ papaali baitʌguucacamigadʌ. \v 3 Ʌpapaali baitʌguucacamigadʌ gʌdadaasai sai coodaiña vustaqui dai dadasdiña Diuusi. Dai dadasdiña ʌʌpʌ istumaasi vuaapaiña oodami. Cascʌdʌ gʌmaatʌ isSuusi Cristo viaacatadai isdasdagi ʌmo istumaasi Diuusi. \v 4 IsSuusi Cristo tami oidigi daama oidacamudai tomali maitʌrpaalicamudai ʌgai. Quiaa oidaga papaali tami oidi daama cascʌdʌ. Ʌpapaali coodai vustaqui dai dadasdi Diuusi poduucai isduucai aagai Moseesacaru sʌʌlicamigadʌrʌ ismaacʌdʌ maa Diuusi Moseesacaru. \v 5 Dai istumaasi ivueeyi ʌpapaali tami oidi daama ʌpʌa maasi istumaasi ivueeyi Suusi Cristo tʌvaagiʌrʌ. Gomaasi cʌʌga gʌmaatʌ. Aidʌsi Moseesacaru iduñia agaitadai ʌicuusi vaaqui Diuusi potʌtʌdai: “Cʌʌgai giduuñi goicuus vaaqui ʌpa maasi ʌgai ismaacʌdʌ gʌtʌʌgi aanʌ giidiana”, astʌtʌdai Diuusi. \v 6 Dʌmos vaamioma namʌga gʌrpaaliga. Ʌgai tʌvaagiʌrʌ ivueeyi gʌaa duiñdaga cascʌdʌ. Vai ʌgaa papaali tami oidi daama ivueeyi istumaasi aagai Moseesacaru sʌʌlicamigadʌrʌ. Dai vaamioma cʌʌgadu Suusi Cristo sʌʌlicamigadʌ isMoseesacaru sʌʌlicamigadʌ. Suusi Cristo ʌgai dai soicʌi oodami sai Diuusi oigʌldiana soimaascamigadʌ dai cʌʌgacʌrʌ oidacagi cascʌdʌ vaamioma cʌʌgadu Suusi Cristo sʌʌlicamigadʌ. \p \v 7 Ʌoodami maitistui iscʌʌgacʌrʌ vuvaquiagi Moseesacaru sʌʌlicamigadʌcʌdʌ cascʌdʌ Diuusi gajiaadʌrʌ viaa Moseesacaru sʌʌlicamigadʌ daidʌ maa oodami ʌmo ñiooqui utudui. \v 8 Daidʌ ʌjudidíu maiʌʌgidi Moseesacaru sʌʌlicamigadʌ cascʌdʌ Diuusi ñiooquidʌrʌ pocaiti aagaitai ʌjudidíu: \q1 Ʌmo imidagai ootosdamu aanʌ ʌjudidíu ʌmo sʌʌlicami utudui. \q1 \v 9 Ʌsʌʌlicami maiʌpaa maascamu ʌgai ismaacʌdʌ ootosi aanʌ aaduñdʌcardu, \q1 Aidʌsi cavuvaidia iñagaitadai aanʌ ʌgai Ejiipituaiñdʌrʌ. \q1 Dʌmos ʌgai maiʌʌgi ʌsʌʌlicami. \q1 Cascʌdʌ gajiaadʌrʌ viaa aanʌ ʌgai. \m Ascaiti Diuusi. \q1 \v 10 Dai vʌʌscʌrʌ ʌmo imidagai ootosdamu aanʌ ʌjudidíu ʌsʌʌlicami utudui dai poduucai ʌpʌduuñimu: \q1 Aliʌsi cʌʌga mamaatʌtuldiamu aanʌ ʌgai giñsʌʌlicamiga siʌgai sʌʌlicʌdʌ maatʌ caʌcamu dai ʌʌgiadamu. \q1 Poduucai aanʌ ʌrDiuusigadʌcamu dai ʌgai ʌrgiñmaamaracamu. \q1 \v 11 Vʌʌscatai giñmaatʌca agai aaliducami dai gʌgʌrducami cascʌdʌ tomali ʌmaadutai maiviaacamu: isaagiadagi aa istuiga aanʌ. \q1 \v 12 Dai aanʌ oigʌldiadamu soimaascamigadʌ. \q1 Dai tomali ʌmo imidagai maitʌtʌgitodamu aanʌ ʌsoimaascamigadʌ ismaacʌdʌ idui ʌgai. \m Ascaiti Diuusi. \v 13 Podu caiti Diuusi aagaitai goutudui sʌʌlicami dai poduucai maiñamʌacatu goʌʌquidʌ sʌʌlicami. \c 9 \s1 ――― \p \v 1 Aidʌsi Diuusi maa Moseesacaru ʌʌpʌgadadʌ sʌʌlicami, Diuusi aagidi Moseesacaru saidʌ iduuna ʌmo icuusi vaaqui dai ami siaa duutudaiña Diuusi. Dai aagidi isducatai siaa duutuada ʌgai. \v 2 Ʌicuusi vaaqui viaacatadai gooca tuutucavi dai maicuuparaga. Mosquitaagiña vʌʌ gooca tuutucavi saigiʌcatadai ʌmo icuusi ʌpʌan ʌʌsi covocami ʌmo sueeyi. Ʌtuucavi ismaacʌdʌ quiidiganioma cʌaacatadai mo ʌraana cʌaacatadai ʌmo vaiñomi siaaco gʌtutusaiña cuvaracami vela, dai ʌmo meesa vai daama darasaiña ʌpapaali ʌpaana Diuusi daasdaradʌ. \v 3-4 Dai tuucavioma ʌicuusi goquirdadʌ ʌbʌgi cʌaacatadai ʌgʌmai tuucavi ismaacʌdʌ vaamioma namʌga sigʌn tuucavi. Dai ami gia aliʌ ʌmojoco vapacʌiña papaali baitʌcʌaacamigadʌ vʌʌsi uumigi. Dai ami ʌraana cʌaacatadai ʌmo altar siaaco gʌmʌmʌidiña ʌcubimidali, ʌaltar oorocʌdʌ duñiisicatadai. Dai ami daacatadai ʌʌpʌ ʌcajoñi ismaacʌdʌ viaacatadai ʌojoodai ismaacʌdʌrʌ ooja Diuusi gʌmasaigacʌdʌ gʌsʌʌlicamiga, dai ʌmo ali aayi oorocʌdʌ duuñsicami ismaacʌdʌ viaacatadai ʌmaná, dai Aaróñi uuchadʌ ismaacʌ iipoi. Ʌcajoñi ʌrgoʌʌ oorocatadai quiidigamadʌrʌ. \v 5 Daidʌ ʌcajoñi daama guucacatadai gooca querubiiñisi oorocʌdʌ duuñisicami dai sʌʌlicʌdʌ dadadacʌitadai. Dai taranacatadai gʌnaana ʌcajoñi daama vai ami vausidiña ʌpapaali baitʌcʌaacamigadʌ cañiiru ʌʌradʌcʌdʌ sai Diuusi oigʌldiana oodami soimaascamigadʌ. Dʌmos maitistutuidi aanʌ isvaamioma gʌnaagidiagi gomaasi. \p \v 6 Poduucai idui Moseesacaru isducatai Diuusi ipʌli. Daidʌ ʌpapaali vʌʌs tasai vapaacʌiña ʌtuucavi quiidiganioma cʌaacʌdʌ dai ami ivuaadana Diuusi aa duiñdadʌ. \v 7 Dai tuucavioma mosʌca ʌpapaali baitʌcʌaacamigadʌ vapaacʌiña mosaliʌ ʌmojoco vʌʌsi uumigi. Dai ami vausidiña cañiiru ʌʌradʌcʌdʌ sai Diuusi oigʌldiana ʌgai soimaascamigadʌ ʌʌmadu oodami sai maascamigadʌ. \v 8 Gomaasicʌdʌ gʌrmamaatʌtuldi Diuusi Ibʌadʌ saidʌ ʌtuucavi quiidiganioma cʌaacʌdʌrʌ ivuaadana ʌpapaali Diuusi aa duiñdadʌ dʌmos tuucavioma mosʌca ʌpapaali baitʌcʌaacamigadʌ vapaacʌiña quiaa namʌacatai goʌʌquidʌ sʌʌlicami. \v 9 Vʌʌsi istumaasi ivuaadana ʌpapaali ʌʌmadu ʌbaitʌcʌaacamigadʌ ʌpan ducami istumaasi iduí Suusi Cristo diviacai tami oidi daama. Dʌmos vʌʌsi ʌgaicʌdʌ ismaacʌdʌ ivuaadana ʌpapaali icuusi vaaquiʌrʌ maitistui issoiñagi oodami sai gʌniibʌstacan tadacana. \v 10 Ʌoodami maacaiñi ʌpapaali naana maasi cuaadagai sai ʌgai dadasdiña Diuusi dai viaacana ʌgai sʌʌlicami istumaasi cʌʌgadu iscuaadagi dai istumaasi cʌʌgadu isyʌʌdagi dai isducatai vapaconadagi gʌnnoonovi dai gʌnyuucusi. Dai vʌʌsi gosʌʌlicami viaacatadai oodami isʌʌgiadagi asta aidʌ uucami sidivia Suusi Cristo dai maa Diuusi ʌsʌʌlicami utudui. \p \v 11 Dai sivi Suusi Cristo papaali baitʌcʌaacamigadʌ ducami. Dai ʌgai cʌʌgacʌrʌ gʌrnʌidi. Dai aidʌsi camuu Suusi Cristo tai aasi ʌʌradʌ gooquiʌrʌ ii ʌgai tʌvaagiamu dai vuidʌrʌ cʌquiiva Diuusi sai poduucai Diuusi oigʌldiana oodami soimaascamigadʌ. Dai poduucai gʌmaatʌ sai siaaco ivueeyi Suusi Cristo gʌaa duiñdaga vaamioma cʌʌgadu ismʌʌca siaaco ivuaadana ʌpapaali baitʌcʌaacamigadʌ gʌaa duiñdaga. \v 12 Suusi Cristo maibʌʌcai vustaaqui ʌʌradʌ ʌpan duucai ʌpapaali baitʌcʌaacamigadʌ. Ʌʌgi Suusi Cristo aasi gʌʌʌra cascʌdʌ. Dai mosʌmo imidagai podui dai ii tʌvaagiamu. Dai poduucai isduucai Suusi Cristo casistutuidi vʌʌsi oodami iscʌʌgacʌrʌ vuvaquiagi dai tomastuigaco oidacagi Diuusi ʌʌmadu. \v 13 Siʌʌscadʌ ʌjudidíu taatagi ʌmo muuquiedʌ siʌʌpʌ siaaco yaasapi coidadʌ maiviaacana oigaragai ʌgai issiaa duutuadagi Diuusi asta siʌʌscadʌ gʌnvausi ʌgai sivatu dai tuuru ʌʌradʌcʌdʌ dai vaacasi baabiedʌ maataigadʌcʌdʌ ʌʌgi poduucai gʌnviidacatadai ʌgai. Capovuaadatai ʌgai cavuaañicam vii duucami istomali ʌmo imidagai maisoimaasi ivuaadamudai dai casistutuidiña isʌpamu siaa duutuada Diuusi. \v 14 Suusi Cristo aasi ʌʌradʌ muucucai curusiaba Diuusi Ibʌadʌ guvucadadʌcʌdʌ gomaasi gʌdaasdaraga Diuusi vʌʌtarʌ. Tomali ʌmo imidagai maisoimaasi ivueeyi Suusi Cristo cascʌdʌ sioorʌ vaavoitudai ʌgai vaamioma cʌʌga istutuidi isgʌniibʌstacan tadacagi oigʌldacai Diuusi soimaascamigadʌ dai poduucai viaacana oigaragai issiaa duutuadagi Diuusi daidʌ ivuaadagi istumaasi Diuusi ipʌlidi. Diuusi tomastuigaco oidaga. \p \v 15 Poduucai Suusi Cristo ʌgai dai daanʌi Diuusi aatʌmʌ gʌrvʌʌtarʌ ootoscai Diuusi sʌʌlicami utudui ʌgaicʌdʌ. Dai poduucai vʌʌscatai ismaacʌdʌ vapaidi Diuusi istutuidi isiimiagi Diuusi ʌʌmadu dai viaacamu vʌʌsi istumaasi ismaacʌdʌ aagai Diuusi sai maquia agai vaavoitudadami. Suusi Cristo muu sai cʌʌgacʌrʌ vuvacʌna ʌvapaidadʌ ismaacʌdʌ soimaasi ivuaadana maiquiaa diviacai Suusi Cristo tomasi cacoi ʌgai, dai aidʌ quiaa namʌaacana Moseesacaru sʌʌlicamigadʌ. \v 16-17 Siʌʌscadʌ ʌmo oodami iduñiagi ʌmo oojai siaaco aagai sioorʌ vʌʌtarʌca agai vustuidadʌ siʌʌscadʌ muuquia ʌgai dʌmos tomali ʌmaadutai maitistutuidi isbʌiyagi tomali ʌmo istumaasi asta siʌʌscadʌ muuquiagi ismaacʌdʌ iduí ʌoojai. \v 18 Poduucai ʌʌpʌ aidʌsi Diuusi maa Moseesacaru gʌsʌʌlicamiga maiñamʌaacana gosʌʌlicami asta siʌʌscadʌ Moseesa coi vustaqui. \v 19 Aidʌsi Moseesacaru caaagidi ʌoodami vʌʌsi ʌsʌʌlicami ismaacʌdʌ maa Diuusi amaasi bʌí ʌgai voopoi vʌʌgicami dai ʌmo uusi isopo tʌʌgiducami maamaradʌ dai vadʌitu vustaqui ʌʌradʌcʌdʌ ʌʌmadu suudagi dai vausi ʌliivru ismaacʌdʌrʌ oojisicatadai ʌsʌʌlicami dai vʌʌsi oodami vausi ʌgai ʌʌpʌ. \v 20 Amaasi potʌtʌdai: “Idi ʌʌraicʌdʌ canamʌaacamu idi sʌʌlicami ismaacʌdʌ giñmaa Diuusi aapimʌ gʌnvʌʌtarʌ”, astʌtʌdai Moseesacaru. \v 21 Daidʌ Moseesacaru vausi ʌʌpʌ ʌicuusi vaaqui ʌʌmadʌ vʌʌsi istumaasicʌdʌ siaa duutudaiña ʌgai Diuusi. \v 22 Moseesacaru sʌʌlicamigadʌrʌ pocaiti sai baitoma vʌʌsi istumaasi gʌaagi isvausidicagi vustaqui ʌʌradʌcʌdʌ dai poduucai istutiadagi isʌcʌdʌ ivuaadagi Diuusi aa duiñdadʌ. Diuusi maioigʌldiña tomali ʌmaadutai soimaascamigadʌ asta siʌʌscadʌ coodaiña vustaqui vai bʌʌjʌiña ʌʌradʌ. Dai sivi Suusi Cristo aasi ʌʌradʌ muucucai dai poduucai Diuusi oigʌldi oodami soimaascamigadʌ. \s1 ――― \p \v 23 Poduucai gʌaagaitadai isbai vuaada ʌgai istucʌdʌ ivuaada Diuusi aa duiñdadʌ poduucai isduucai Diuusi aagai Moseesacaru dai aliʌsi gʌaagai ʌʌpʌ isiduñi agaitadai ʌmo istumaasi vaamioma namʌaacami sicoodai vustaqui vai poduucai oigʌldicagi oodami soimaascamigadʌ dai ʌgai iimiagi tʌvaagiamu dai siaa duutuada agai Diuusi tʌvaagiʌrʌ. Istumaasi iduí Suusi Cristo vaamioma namʌga sistumaasi ivuaadana ʌjudidíu coodaitai vustaqui. \v 24 Suusi Cristo maivapacʌiña ʌiicuusi vaaquiʌrʌ ismaacʌdʌ iduí oodami ʌgai tʌvaagiʌrʌ vaa dai vuidʌrʌ cʌquiva Diuusi dai daanʌi Diuusi aatʌmʌ gʌrvʌʌtarʌ. Ʌjudidíu coodaiña vustaqui ʌicuusi vaaquiʌrʌ dai bʌʌjʌiña ʌʌradʌ dai ʌgaicʌdʌ vausidiña tucavi siaaco ivuaadana Diuusi aa duiñdadʌ sai poduucai Diuusi oigʌldiana oodami poduucai isduucai Suusi Cristo gʌmuaatu dai ʌʌgi ʌgai ii tʌvaagiamu dai mʌʌca ivueeyi Diuusi aa duiñdadʌ sai poduucai Diuusi oigʌldiana oodami. \v 25 Ʌjudidíu papaali baitʌcʌaacamigadʌ vapacʌiña ali ʌmojoco vʌʌsi uumigi ʌtuucavi tuucavioma cʌaacʌdʌrʌ dai bʌʌcaticana vustaqui ʌʌradʌ dʌmos ʌSuusi Cristo mosaliʌ ʌmo imidagai muu maisiu muiyoco. \v 26 Dʌmos aidʌsi divia Suusi Cristo ugidagai Moseesacaru sʌʌlicamigadʌ. Dai Suusi Cristo muu tai aasi ʌʌradʌ mosʌmo imidagai sai poduucai Diuusi oigʌldiana oodami soimaascamigadʌ. \v 27 Oodami ali ʌmojoco cooyi dai gooquiʌrʌ Diuusi nʌidamu ismaacʌdʌ ʌrcʌʌga ivuaadami dai ismaacʌdʌ ʌrmaicʌʌga ivuaadami. \v 28 Poduucai ʌʌgi Suusi Cristo ali ʌmo imidagai muu tai aasi ʌʌradʌ sai poduucai Diuusi oigʌldiana oodami soimaascamigadʌ. Dai gooquiʌrʌ ʌpaamu divia agai Suusi Cristo dai vaidaquia agai vʌʌscatai ismaacʌdʌ nʌnʌra vaavoitudaitai. \c 10 \p \v 1 Vʌʌsi istumaasi ivuaadana ʌjudidíu ʌicuusi vaaquiʌrʌ ʌgai povuaadana sai maatʌna oodami tomasi palʌʌpi istumaasi iduñia agaitadai Suusi Cristo diviacai tami oidi daama. Ismaacʌdʌ vʌʌsi uumigi maacaiña vustaqui ʌpapaali sai coodaiña dai poduucai siaa duutudai Diuusi maicʌʌgacʌrʌ vuvacʌi gomaasicʌdʌ. \v 2 Isgomaasicʌdʌ istutiadamudai ʌoodami iscʌʌgacʌrʌ vuvaquiagi aidʌ gia aliʌmo imidagai vuaapamudai ʌgai vustaqui dai cascʌdʌ caoigʌldicamudai ʌgai soimaascamigadʌ dai camaisoigʌnʌliadamudai soimaasi ivuaadatai. \v 3 Dʌmos baiyoma coodaitai vustaqui vʌʌsi uumigi gʌntʌtʌgitoiña issoimaasi ivuaadana. \v 4 Vustaqui ʌʌradʌcʌdʌ maitomastuigaco oigʌldicana oodami soimaascamigadʌ. \p \v 5-6 Cascʌdʌ aidʌsi Suusi Cristo divia tami oidi daama potʌtʌdai ʌgai Diuusi gʌooga: \q1 Aapi maitipʌlidi isoodami moscoodadagi vustaqui dai gʌdadasdiagi naana maasi. \q1 Baiyoma aapi ipʌlidi saidʌ oodami ʌma duucai gʌntʌtʌgitona dai camaisoimaasi ivuaadana dai gʌʌʌgidiña. \q1 Cascʌdʌ giñootoi aapi tami oidi daama ansai oodami duucai vuusaiña aanʌ dai muucuna dai poduucai aapi oigʌldi oodami soimaascamigadʌ. \q1 \v 7 Tami daja aanʌ daidʌ iduñia iñagai aanʌ istumaasi aapi ipʌlidi. \q1 Aanʌ iduñia iñagai vʌʌsi istumaasi oojisi gʌñiooquiʌrʌ giñaagaitai aanʌ. \m Astʌtʌdai Suusi Cristo. \v 8 Moseesacaru sʌʌlicamigadʌrʌ pocaiti sai aliʌsi gʌaagai iscoodada vustaqui dai dadasdiagi Diuusi naana maasi dai vʌʌscʌrʌ potʌtʌdai Suusi Cristo gʌooga: “Aapi giñooga maitipʌlidi gomaasi”, astʌtʌdai. \v 9 Dai Suusi Cristo pocaiti ʌʌpʌ saidʌ iduñia agai istumaasi Diuusi ipʌlidi. Aidʌsi pocaiti ʌgai poduucai gajiaadʌrʌ viaa Moseesacaru sʌʌlicamigadʌ dai pocaiti sai ʌgai sʌʌlicamigadʌ ʌgai dai namʌga. \v 10 Suusi Cristo muu curusiaba ʌmo imidaga sai poduucai cʌʌgacʌrʌ vuvacʌna oodami. Suusi Cristo podui iduñia ʌliditai istumaasi Diuusi ipʌlidi. Cascʌdʌ Diuusi gʌroigʌldi dai ʌcovai gʌrvuvaitu tʌsai aatʌmʌ siaa duutudaiña. \p \v 11 Vʌʌsi ʌpapaali judidíu ivueeyi gʌnaa duiñdaga vʌʌs tasai dai mui imidagai coodai vustaqui tomasi vustaquicʌdʌ maitomastuigaco oigʌldicana oodami soimaascamigadʌ. \v 12 Dʌmos Suusi Cristo camuucucai dai aasi ʌʌradʌ sai poduucai Diuusi tomastuigaco oigʌldiana oodami soimaascamigadʌ ii tʌvaagiamu dai Diuusi vuitapi cʌquiva dai gooquiʌrʌ sʌʌlisia padʌrʌ Diuusi daiva. \v 13 Dai movasi nʌnʌraca agai Suusi asta siʌʌscadʌ Diuusi voopoidagi sʌʌlicamigadʌ vʌʌsi tʌtʌaanʌdamigadʌ ʌgai ismaacʌdʌ vuidʌrʌ vʌʌtʌca ʌSuusi dai ʌʌgi ʌgai gatʌaanʌda agai. \v 14 Iduucai Suusi Cristo vʌʌsi gomaasi poduucai cʌʌ tutiatu ʌgai ismaacʌdʌ Diuusi ʌcovai vuvaitu dai Diuusi tomastuigaco cʌʌgacʌrʌ nʌidi ʌgai ducami istomali ʌmo imidagai maisoimaasi ivuaadamudai. \v 15 Dai Diuusi Ibʌadʌ ʌrnʌijadami vʌʌsi istumaasi iduí Suusi Cristo daidʌ icaiti Diuusi Ibʌadʌ: \q1 \v 16 ʌmo imidagai ootosdamu aanʌ ʌjudidíu ʌmo sʌʌlicami utudui dai poduucai ʌpʌduuñimu. \q1 Aliʌsi cʌʌga mamaatʌtuldiamu aanʌ ʌgai giñsʌʌlicamiga siʌgai sʌʌlicʌdʌ maatʌ caʌcamu dai ʌʌgiadamu. \m Ascaiti Diuusi Ibʌadʌ. \v 17 Dai gooquiʌrʌ icaiti: \q1 Tomali ʌmo imidagai maitʌtʌgitodamu aanʌ ʌsoimaascamigadʌ ismaacʌdʌ iduí ʌgai. \m Ascaiti Diuusi Ibʌadʌ. \v 18 Caoigʌldicatai ʌsoimaascamigadʌ ʌjudidíu camaigʌaagai isapiacoodadagi vustaqui soimaasi ivuaadatai. \s1 ――― \p \v 19 Cascʌdʌ giñaaduñi casistutuidi aatʌmʌ isdaanʌdagi Diuusi maisiaa ʌʌraitai, vaavoitudaitai isSuusi Cristo muu curusiaba dai aasi ʌʌradʌ vai Diuusi gʌroigʌldi gʌrsoimaascamiga daidʌ ʌgai gʌrmaa ʌsʌʌlicami utudui. \v 20 Dai duaaca Suusi Cristo dai tʌvaagiʌrʌ daja dai cascʌdʌ istutuidi aatʌmʌ isdaanʌdagi Diuusi sai gʌrsoicʌiña. \v 21 Suusi Cristo ʌrpapaali baitʌcʌaacamigadʌ ducami tʌvaagiʌrʌ. Dai ʌgai aliʌ viaa guvucadagai. \v 22 Cascʌdʌ aliʌsi gʌaagai issiaa duutuadagi Diuusi cʌʌga vaavoitudaitai. Diuusi casi gʌroigʌli gʌrsoimaascamiga cascʌdʌ gʌriibʌstacan tada aatʌmʌ sivi. Dai cavapacoñi aatʌmʌ. \v 23 Dai aatʌmʌ aliʌsi gʌaagai isapiavaavoitudadagi Suusi Cristo. Diuusi ʌgai daidʌ gʌraagidi sai tomastuigaco oidaca agai vʌʌsi vaavoitudadami dai maiyaatavoga ʌgai cascʌdʌ aliʌsi gʌaagai isvaavoitudadagi aatʌmʌ Suusi Cristo. \v 24 Dai aliʌsi gʌaagai aatʌmʌ isgʌrsoicʌda aipacoga dai poduucai vaamioma gʌroigʌada aipacoga dai vaamioma cʌʌgacʌrʌ oidaca. \v 25 Maitʌaagai tʌsʌpan duucai ivuaadagi ʌgai ismaacʌdʌ maidaivʌi siaaco gʌrʌmpaidi aatʌmʌ dai siaa duutudai Diuusi. Baiyoma gʌaagai iscʌʌga gʌrmaacadagi ñiooqui aipacoga. Vaamioma cʌʌga sivi camiaadimi istuigaco divi agai Suusi Cristo cascʌdʌ. \p \v 26 Isapiasoimaasi ivuaada aatʌmʌ ʌʌgi poʌrʌliaracʌdʌ camaatʌcatai aatʌmʌ isSuusi Cristo ʌrʌcʌʌgacʌrʌ vuvaquiadami, camaitiipu isduucatai isgʌroigʌldi gʌrsoimaascamiga. Maitiipu tomali ʌmo ʌmai ismaacʌdʌ muu aatʌmʌ gʌrvʌʌtarʌ mosʌcaasi Suusi Cristo vai poduucai Diuusi gʌroigʌldi gʌrsoimaascamiga. \v 27 Sivi mosgʌaagai isnʌnʌʌracagi istuigaco Diuusi soimaasi gʌrtaatatuldi agai isducatai ʌrsʌʌlicami. Sʌʌlicʌdʌ ugitituda agai Diuusi vʌʌsi ismaacʌdʌ vuidʌrʌ vʌʌtʌcagi. \v 28 Siʌʌscadʌ ʌmaadutai maiʌʌgidagi Moseesacaru sʌʌlicamigadʌ dai isoidacagi gooca siʌpʌ vaica nʌijadami aidʌ gia ʌdunucami gatʌaanʌiña muaaragai dai maisoigʌʌlidiña ʌgaicʌdʌ. \v 29 Dʌmos gʌaagai isDiuusi vaamioma soimaasi taatatuldiagi ʌgai ismaacʌdʌ mosparunai dai gajiaadʌrʌ vipieeyi Suusi Cristo mamaatʌtuldiaragadʌ dai maivaavoitudai sai Suusi Cristo muu curusiaba sai cʌʌgacʌrʌ vuvaquiana oodami tomaasi Suusi Cristo ʌrDiuusi ʌcovai vusaidadʌ. Dai mosparunai Diuusi Ibʌadʌ ismaacʌdʌ cʌʌgacʌrʌ nʌidi vaavoitudadami. \v 30 Cʌʌ maatʌ aatʌmʌ iscaiti Diuusi: “Aanʌ ʌgai dai soimaasi taatamituldi soimaasi ivuaadami”, ascaiti Diuusi. Dai pocaiti ʌʌpʌ Diuusi: “Dai aanʌ nʌidamu oodami ismaacʌdʌ ʌrcʌʌga ivuaadami dai ismaacʌdʌ ʌrmaicʌʌga ivuaadami”, ascaiti Diuusi. \v 31 Siʌʌ duduaadimumu ʌsoimaasi ivuaadami siʌʌscadʌ ajiagi istuigaco Diuusi nʌidagi ismaacʌdʌ ʌrcʌʌga ivuaadami dai ismaacʌdʌ ʌrmaicʌʌga ivuaadami. \p \v 32 Dʌmos gʌntʌgitovurai aapimʌ issiʌʌquioma aidʌsi utudama maí aapimʌ Diuusi ñiooquidʌ dai vaavoitu, aa oodami aliʌ soimaasi gʌntaatatuli mai aapimʌ vʌʌscʌrʌ apiavaavoitudaiña. \v 33 Dai ʌʌmadutai aapimʌ gʌnparunai ʌgai dai aa soimaasi taatatuli vʌʌsi oodami vuitapi, dai aa soicʌiña ismaacʌdʌ soimaasi taatacatadai. \v 34 Dai soigʌnʌlidiña aapimʌ gʌnaaduñicʌdʌ ismaacʌdʌ maamaisapicatadai dai daividiña. Dai aidʌmʌsi gʌnʌʌsidiña gʌnvustuidaga maivui ñioocaiña aapimʌ Diuusi baiyoma baigʌnʌlidiña aapimʌ, maatʌcatai aapimʌ isviaaca agai ʌmo istumaasi cʌʌgaducamioma tʌvaagiʌrʌ ismaacʌdʌ maiugiatʌi tomali umo imidagai. \v 35 Gʌaagai mʌsapiavaavoitudadagi Diuusi, poduucai Diuusi gʌnmaaquimu naana maasi istumaasi tʌvaagiʌrʌ. \v 36 Dai gʌaagai mʌsapiaivuaadagi istumaasi Diuusi ipʌlidi maioojodaitai poduucai Diuusi gʌnmaaquimu istumaasi aagai ʌgai sai maquia agai vaavoitudadami. \v 37 Pocaiti Diuusi ñiooquidʌrʌ: \q1 Otoma divi agai ʌCristo. \q1 \v 38 Sioorʌ vaavoitudai isSuusi Cristo ʌrcʌʌgacʌrʌ vuviaadami \q1 Diuusi cʌʌgacʌrʌ nʌidiña ducami istomali ʌmo imidagai maisoimaasi ivuaadamudai. \q1 Dʌmos isʌmaadutai gajiaadʌrʌ viaagi gʌvaavoidaraga, \q1 Diuusi maibaigʌʌlidiña ʌgai vui. \m Ascaiti Diuusi ñiooquidʌrʌ. \v 39 Dʌmos aatʌmʌ maitʌrʌgai ismaacʌdʌ gajiaadʌrʌ vipieeyi gʌnvaavoidaraga dai poduucai ajioopai Diaavora ʌʌmadu, baiyoma aatʌmʌ ʌrʌgai ismaacʌdʌ apiavaavoitudai dai poduucai Diuusi cʌʌgacʌrʌ gʌrvuvaidi. \c 11 \s1 ――― \p \v 1 Ismaacʌdʌ vaavoitudai Diuusi cʌʌga maatʌ issʌʌlicʌdʌ viaaca agai istumaasi nʌnʌra dai issʌʌlicʌdʌ ʌpʌduñia agai istumaasi aagidi Diuusi isiduñia agaitadai tomasi maiquiaa nʌidi gomaasi. \v 2 Gʌraaduñicaru cʌʌga vaavoitudaiña Diuusi cascʌdʌ Diuusi cʌʌgacʌrʌ nʌidiña ʌgai. \p \v 3 Vaavoitudai aatʌmʌ isDiuusi iduí oidigi. Ʌgai mosaagai saidʌ ʌpʌduuna oidigi taidʌ ʌpʌduí. Nʌidi aatʌmʌ istumaasi Diuusi iduí tomasi mainʌidi aatʌmʌ istucʌdʌ Diuusi iduí oidigi. \p \v 4 Abeelicaru cʌʌga vaavoitudaiña Diuusi cascʌdʌ istumaasi daasi ʌgai Diuusi vaamioma cʌʌgadu siʌgai ismaacʌdʌ daasi Caínacaru. Cascʌdʌ Diuusi cʌʌgacʌrʌ nʌidiña Abeelicaru dai baigʌʌli Diuusi ʌgaicʌdʌ ismaacadʌ daasi ʌgai. Tomasi camuu Abeelicaru vʌʌscʌrʌ istumaasi iduí ʌgai gʌrsoicʌi tʌsai maatʌna aatʌmʌ isducatai gʌaagai isvaavoitudadagi Diuusi. \p \v 5 Enococaru cʌʌga vaavoitudaiña Diuusi tai Diuusi duaacami bʌʌcai tʌvaagiamu, cascʌdʌ maitʌʌ oodami oidigi daama. Dai pocaiti Diuusi ñiooquidʌrʌ sai Diuusi aliʌ baigʌʌlidiña Enoco vui ʌʌqui abiaadʌrʌ. \v 6 Dʌmos Diuusi maitistutuidi iscʌʌgacʌrʌ nʌijadagi sioorʌ maivaavoitudadagi. Dai sioorʌ siaa duutuada ʌliada Diuusi ʌpʌga gʌaagai isvaavoitudagi isoidaga Diuusi dai isDiuusi sʌʌlicʌdʌ soicʌi sioorʌ siaa duutuada ʌliadagi. \p \v 7 Noécaru cʌʌga vaavoitudaiña Diuusi cascʌdʌ aidʌsi Diuusi aagidi sai naana maasi istumaasi ʌpʌduñia agaitadai dai cascʌdʌ gʌaagaitadai isiduñia ʌgai ʌmo vaarcu gʌducami dai ʌgaicʌdʌ cʌʌgacʌrʌ vuusiagi ʌgai ʌʌmadu aaduñdʌ, Noécaru cʌʌga ʌʌgidiña Diuusi. Tomasi ʌoodami nʌiditadai aidʌsi Noé ivuaadatadai ʌgʌʌ vaarcu dai poduucai maí isʌNoé vaavoitudaiña Diuusi vʌʌscʌrʌ ʌoodami maivaavoitu dai poduucai gʌmaatʌ isʌgai ʌrsoimaasi ivuaadami dai cascʌdʌ baicoi ʌgai aidʌsi tʌvʌpi duudu. Dʌmos Diuusi cʌʌgacʌrʌ nʌidiña Noé. \p \v 8 Avraañicaru cʌʌga vaavoitudaiña Diuusi, cascʌdʌ aidʌsi Diuusi aagidi sai vuusaiña ʌgai gʌdʌvʌʌragaiñdʌrʌ, vuusai ʌgai dai ii sibʌacoga siaaco Diuusi maaquia agaitadai ʌmai dʌvʌʌrai tomasi Avraañi maimaatʌcatadai siaacoga. \v 9 Dai Avraañicaru aayi ʌdʌvʌʌriʌrʌ siaaco Diuusi vaidacai. Dai apiacʌʌga vaavoitudaiña Diuusi cascʌdʌ ami oidatu sibʌaadʌrʌ oidacami duucai. Dai icuusi vaaquiʌrʌ oidacatadai. Dai Isaacaru dai Jacocaru ʌʌpʌ poduucai oidacatadai. Dai Diuusi aagidi ʌgai ʌʌpʌ sai ʌdʌvʌʌrai ʌrʌgai vʌʌtarʌca agaitadai. \v 10 Avraañicaru ʌʌgidiña Diuusi vaavoitudaitai isʌmo imidagai iimi agaitadai tʌvaagiamu dai Diuusi ʌʌmadu daaca agai. \p \v 11 Saaracaru ooñigadʌ Avraañicaru cʌʌga vaavoitudaiña Diuusi cascʌdʌ marai tomasi casi ʌrooquimudadʌcatadai Diuusi aagidi Saara sai maraata agaitadai tai ʌgai vaavoitu cascʌdʌ marai. \v 12 Avraañicaru sʌʌlicʌdʌ ʌrcʌʌlimudadʌcatadai dai camaitistui ismaamatagi dʌmos vʌʌscʌrʌ maamarai dai sʌʌlicʌdʌ muidu cajiudadʌ ʌgai. Avraañicaru muidu cajiudadʌ ʌpan ʌʌquidu sisiaavugai. Tomali ʌmaadutai maitistutuidi isʌcaldagi. \p \v 13 Vʌʌsi ʌgai ismaacʌdʌ vaavoitudaiña Diuusi coi maiquiaa maacacai Diuusi vʌʌsi istumaasi aagai sai maaquia agaitadai. Vʌʌscʌrʌ ʌgai cʌʌga vaavoitudai vʌʌsi ismaacʌdʌ aagai Diuusi cascʌdʌ maatʌcatadai isiduñia agai Diuusi vʌʌsi istumaasi aagai isiduñia agaitadai. Daidʌ ʌoodami baigʌnʌliaracʌdʌ tʌtʌgitoiña. Dai ʌgai maatʌcatadai isʌmo imidagai iimia agaitadai sibʌacoga dai maisiu vʌʌscʌrʌ anaasi oidaca agaitadai. \v 14 Cʌʌga gʌmaatʌ sai sioorʌ poduucai vaavoitudadagi nʌnʌra istuigaco iimia agai tʌvaagiamu dai Diuusi ʌʌmadu oidaca agai tomastuigaco. \v 15 Istʌtʌgitodamudai ʌgai gʌndʌvʌʌraga siaadʌrʌ vuvaja cʌʌga istutiadamudai ʌgai isiimiagi ʌpamu mʌʌca. \v 16 Dʌmos ʌgai baiyoma ipʌliditadai isviaacagi ʌmo dʌvʌʌrai vaamioma cʌʌgaducami tʌvaagiʌrʌ. Cascʌdʌ Diuusi baigʌʌlidiña giñooga aagaitai ʌgai. Diuusi cabai duu siaaco oidaca ʌgai tʌvaagiʌrʌ. \p \v 17-18 Avraañicaru cʌʌga vaavoitudaiña Diuusi cascʌdʌ aidʌsi Diuusi aagidi sai muaana gʌmara dai daasdana, Avraañicaru gia muaa agaitadai gʌmara Isaa dai daasda agaitadai Diuusi tomasi mosʌca ʌmoco viaacatadai ʌgai. Dai Diuusi caaagiditadai Avraañi sai aliʌ muida agaitadai cajiudadʌ Isaaaiñdʌrʌ. Dʌmos Diuusi mosnʌida ʌliditadai sabai cʌʌga ʌʌgidi Avraañi dai maisiu issʌʌlicʌdʌ muaagi Avraañi gʌmara. \v 19 Avraañicaru vaavoitu isDiuusi istutuidi isduduaacaldiagi coidadʌ. Cascʌdʌ siaduucai isDiuusi duaacaldiamudai Isaa coidadʌ saagidiaiñdʌrʌ. \p \v 20 Isaacaru cʌʌga vaavoitudaiña Diuusi cascʌdʌ maiquiaa muucucai ʌgai aagidi gʌmaamara Jaco dai Esaú sai Diuusi cʌʌgacʌrʌ nʌijada agaitadai. \v 21 Jacocaru cʌʌga vaavoitudaiña Diuusi cascʌdʌ aidʌsi cayoga muu cʌʌlimucai aagidi gʌmara Osé maamaradʌ sai Diuusi cʌʌgacʌrʌ nʌijada agaitadai. Dai Jaco siaa duutuli Diuusi daagʌcatai gʌgiica. \v 22 Osécaru cʌʌga vaavoitudaiña Diuusi cascʌdʌ aidʌsi camuuquia agaitadai pocaiti sai gʌaaduñi ʌjudidíu vuvaaquia agaitadai gooquirioma Ejiipituaiñdʌrʌ. Dai aagai ʌʌpʌ mʌsiaaco vuuquiagi oodʌ camuucucai ʌgai. \p \v 23 Moseesacaru dʌʌdʌdʌ cʌʌga vaavoitudaiña Diuusi cascʌdʌ aidʌsi vuusai Moseesa maatʌ tʌʌ ʌgai sidi ʌrDiuusi ʌco vusaidadʌ. Cascʌdʌ vaica masaadai ʌstocatadai ʌgai, tomasi ʌraí gatʌjai coodaragai vʌʌsi aali utu vuvaquiadʌ ismaacʌdʌ ʌrcʌcʌʌlicatadai judidíu maamaradʌ. Vʌʌscʌrʌ Moseesa dʌʌdʌdʌ maiʌʌbʌñi ʌraí. \v 24 Moseesacaru cʌʌga vaavoitudaiña Diuusi cascʌdʌ aidʌsi cagʌʌ ʌgai maitipʌli isʌoodami ʌraí baabadʌ duucai nʌijadagi. \v 25 Baiyoma ipʌli ʌgai isʌoodami maatʌcagi isʌgai ʌrjudíu. Ʌjudidíu ʌrDiuusi maamaradʌ cascʌdʌ. Tomasi vʌʌsi ʌjudidíu ʌrpipiooñigadʌcatadai ʌraí Ejiipitʌrʌ oidacami dai soimaasi taatamituldiña. Moseesa baiyoma ipʌli issoimaasi taatagi dai maisiu baigʌʌliadagi chʌʌqui tasai ivuaadatai istumaasi ipʌlidi ʌsoimaasi ivuaadami ʌʌmadu. \v 26 ɅMoseesa vaavoitudaiña isDiuusi maquia agai ʌmo istumaasi vaamioma cʌʌgaducami tʌvaagiʌrʌ cascʌdʌ ipʌli isʌEjiipitʌrʌ oidacami soi duucai nʌijadagi poduucai mʌsduucai soi duucai nʌijada agaitadai ʌCristo goquiʌrʌ diviacai. Moseesa poʌliditadai sai poduucai vaamioma baigʌʌlidi isviaacatai vʌʌsi ʌraí Ejiipituaiñdʌrʌ vustuidadʌ. \v 27 Moseesacaru cʌʌga vaavoitudaiña Diuusi cascʌdʌ ii Ejiipituaiñdʌrʌ maiʌʌbʌñi ʌgai ʌraí tomasi ʌraí aliʌ baamu ʌMoseesa vui. Vʌʌscʌrʌ Moseesa iduí vʌʌsi istumaasi Diuusi tʌjai saidʌ iduuna ducami isnʌijadamudai ʌgai Diuusi tomasi maitʌrtʌʌgacarui. \p \v 28 Moseesa cʌʌga vaavoitu isDiuusi iduñia agai istumaasi aagi isiduñia agaitadai cascʌdʌ gatʌjai coodaragai cañiiru maamaradʌ dai aagidi sai vʌʌsi oodami vausidana gʌnquii quitaagiña sicoli cañiiru ʌʌradʌcʌdʌ sai poduucai maivaacʌna Diuusi tʌaañicarudʌ dai maicoodana judidíu maamaradʌ cʌcʌʌli ʌpʌgadadʌ. \v 29 Ʌjudidíu cʌʌga vaavoitu Diuusi cascʌdʌ dʌgavusai ʌgʌʌ suudagi ismaacʌdʌ vʌʌgicʌdʌ tʌʌgiducatadai ducami issiʌrdʌvʌʌrai gaquicamicamudai ʌgai. Dai aidʌsi ʌEjiipitʌrʌ oidacami dʌgavuñia ʌliditadai ʌʌpʌ baicoi. \p \v 30 Ʌjudidíu cʌʌga vaavoitu Diuusi cascʌdʌ gʌí ʌbidaviqui ismaacʌdʌ sicoli cuupicatadai Jericooʌrʌ. Cuvaracami tasai sicoli dʌgavuscʌiña ʌjudidíu Jericooʌrʌ bidaviqui ʌbʌgi, taida gʌí. \v 31 Raavacaru ʌrʌmo ooqui ismaacʌdʌ Jericooʌrʌ oidacatadai dai vaavoitu isDiuusi maaquia agaitadai ʌdʌvʌʌrai ʌjudidíu cascʌdʌ soí ʌgai ʌcʌcʌʌli judidíu ismaacʌdʌ vaapa Jericooʌrʌ dai nʌida agai ʌdʌvʌʌrai ismaasi cascʌdʌ maimuu ʌooqui aidʌsi coi ʌgaa ismaacʌdʌ maiʌʌgidi Diuusi. Raavacaru ʌrʌmo ooqui tatacaligamicatadai. \p \v 32 Camitistutuidi aanʌ isaagagi vaamioma. Camaitiñaajʌi tasai isaagagi istumaasi ivuaadana gʌraaduñicaru Jedeoona dai Baraca dai Sansona dai Jefete dai Davi dai Samueeli dai aa Diuusi ñiñiooquituldiadamigadʌ. \v 33 Ʌgai cʌʌga vaavoitudaiña Diuusi cascʌdʌ ivuaadana naana maasi. Ʌʌmoco vuvaidiña oidacami dai ʌʌgi ami dʌvʌʌragadʌrʌ oidacana. Daidʌ ʌtʌtʌaanʌdami cʌʌga ivuaadana gʌnaa duiñdaga. Dai Diuusi soí vʌʌscatai isducatai aagidi. Dai Diuusi nuucagi aa sai maiugaana mamavidi, \v 34 dai aa sai maimʌʌna aidʌmʌsi gʌʌ taiyʌrʌ suuli dai Diuusi soí aa mʌsai maicoodana. Dai Diuusi soí ismaacʌdʌ maiguupuacatadai sai guupucatuna. Dai Diuusi soí aa sai cʌʌga maatʌ cocodaiña dai voopoitudaiña gʌnsasaayu. \v 35 Dai ʌʌmo ooqui aaduñdʌ duduaaca. \p Dai ʌʌmoco gia soimaasi taatatuli sasaayudʌ dai coi. Dʌmos ʌgai baiyoma ipʌli mʌscoodagi dai maisiu gajiaadʌrʌ viaa gʌnvaavoidaraga. Ʌgai maatʌcatadai isʌmo imidagai duduaaca agai dai iimi agai Diuusi ʌʌmadu. Ʌgai maatʌcatadai isvaamioma siooma oidaca agai tʌvaagiʌrʌ istami oidi daama. \v 36 Dai ismaacʌdʌ maivaavoitudaiña Diuusi soi vuaadana ʌvaavoitudadami. Ʌʌmoco parunaiña ʌgai dai aa gʌvaiña dai aa mamaisapaiña dai vupuuraiña cadeenacʌdʌ. \v 37 Dai ʌʌmoco coodaiña ojoodaicʌdʌ dai aa seruuchucʌdʌ guicumaiña ʌgai dai aa aagidiña ʌgai sai gajiaadʌrʌ viaana gʌnvaavoidaraga sai poduucai camaisoimaasi taatamituldiada agai dai amaasi coodaiña mastaicʌdʌ. Dai aa mosaipaco ajioopaiña dai sisivatu oojogidʌcʌdʌ dai cañiiru oojogidʌcʌdʌ ivuaadana ʌgai gʌnyuucusi. Sʌʌlicʌdʌ ʌrsoituutuigami ʌgai daidʌ ʌoodami soi duucai nʌidiña dai soimaasi taatamituldiña. \v 38 Ʌgai ismaacʌdʌ maivaavoitudai Diuusi aliʌ soimaasi ivuaadana cascʌdʌ maitʌaagaitadai isʌgai vaa dʌvʌʌriʌrʌ oidaca ʌgai ʌʌmadu ʌvaavoitudadami ismaacʌdʌ oidigana ajioopaiña dai tʌtʌjovai oidacana. Ʌvaavoitudadami vaamioma namʌga cascʌdʌ. \v 39 Diuusi cʌʌgacʌrʌ nʌidiña vʌʌsi ʌgai ismaacʌdʌ vaavoitudaiña. Dʌmos vʌʌscʌrʌ maimaa ʌgai vʌʌsi istumaasi aagidi sai maquia agai. \v 40 Diuusi ipʌliditadai isʌgai nʌnʌracagi asta istuigaco ootosda agaitadai ʌgai ʌmo sʌʌlicami vaamioma cʌʌgaducami dai ʌgai ʌrʌsʌʌlicami ismaacʌdʌ gʌrootosi ʌgai aidʌsi divia Suusi Cristo. Dai poduucai Diuusi oigʌldi ʌgai soimaascamigadʌ dai aatʌmʌ ʌʌpʌ. Dai Diuusi vʌʌscatai ʌmapai gʌrmaquia agai vʌʌsi istumaasi aagai. \c 12 \s1 ――― \p \v 1 Maatʌcatai iscʌʌga vaavoitudaiña muidutai gʌraaduñicaru aatʌmʌ ʌʌpʌ gʌaagai iscʌʌga vaavoitudadagi dai cʌʌgacʌrʌ oidacagi dai gajiaadʌrʌ vipiaadagi vʌʌsi soimaascami dai vʌʌsi istumaasi maitʌrsoicʌi iscʌʌgacʌrʌ oidacagi. \v 2 Dai gʌaagai isapiatʌtʌgitoda aatʌmʌ isSuusi ʌrgʌrbaitʌcʌaacamiga dai sʌʌlicʌdʌ vaavoitudai ʌgai Diuusi. Suusi Cristo tʌvaagiʌrʌ daacatadai Diuusi ʌʌmadu dai aliʌ baigʌʌliditadai ʌgai mʌʌca. Dai vʌʌscʌrʌ divia tami oidigi daama ivuaadatai istumaasi Diuusi ipʌlidi dai muu curusiaba tomasi gomaasi aliʌsi ʌrsiaa ʌʌraragaicatadai ʌjudidíu vʌʌtarʌ. Dai gooquiʌrʌ ʌpamu ii tʌvaagiamu dai Diuusi sʌʌlisia padʌrʌ daja. Dai aatʌmʌ gʌaagai isvaavoitudai Diuusi ʌpan duucai Suusi vaavoitudai Diuusi. \p \v 3 Tʌtʌgitodavurai aapimʌ isducatai Suusi Cristo apiaivuaada istumaasi Diuusi ipʌlidi tomasi ʌsoimaasi ivuaadami soimaasi taatatuli cascʌdʌ aliʌsi gʌaagai isapiavaavoitudada aapimʌ tomamʌsi soimaasi taatamai. Dai maivui ñioocada Diuusi tomasi ʌoodami soi duucai gʌnnʌidi. \v 4 Aapimʌ maiquiaa gʌncooditu vuidʌrʌ vʌʌtʌcatai ʌDiaavora ʌʌmadu ʌsoimaasi ivuaadami. \v 5 Gʌaagai mʌsiapiatʌtʌgitodagi iscaiti Diuusi ñiooquidʌrʌ siaaco pocaiti Diuusi maacaitai ñiooqui vaavoitudadami gʌmaamara duucai: \q1 Giñmaamara maitʌaagai mʌsbacocodagi tomali maitʌaagai isdagituagi isivuaadagi istumaasi aanʌ ipʌlidi siʌʌscadʌ soimaasi gʌntaatamituldiada aanʌ soimaasi ivuaadatai aapimʌ. \q1 \v 6 Dai soimaasi taatamituldi aanʌ vʌʌsi giñmaamara, aliʌ oigʌdai aanʌ cascʌdʌ. \m Ascaiti Diuusi. \v 7 Siʌʌscadʌ Diuusi soimaasi gʌntaatamituldiada maamaradʌcatai aapimʌ maitʌaagai mʌsvui ñioocadagi. Vʌʌsi oodami ismaacʌdʌ oigʌdai gʌnmaamara soimaasi taatamituldi siʌʌscadʌ maicʌʌga ivuaadagi. \v 8 IsDiuusi maisoimaasi gʌntaatamituldiadagi siʌʌscadʌ soimaasi ivuaada aapimʌ poduucai isduucai soimaasi taatamituldi ʌgai gʌmaamara aidʌ gia aapimʌ maitʌrmaamaradʌ ʌgai. \v 9 Aidʌsi aaliducatadai aatʌmʌ soimaasi gʌrtaatamituldiña gʌrdʌʌdʌ soimaasi ivuaadatai aatʌmʌ dai vʌʌscʌrʌ siaa duutudaiña aatʌmʌ. Dʌmos vaamioma cʌʌga gʌaagai issiaa duutuadagi Diuusi tomasi soimaasi gʌrtaatamituldiadagi ʌgai soimaasi ivuaadatai aatʌmʌ vai poduucai maisoimaasi ivuaada aatʌmʌ dai tomastuigaco oidaca Diuusi ʌʌmadu. \v 10 Aidʌsi aaliducatadai aatʌmʌ soimaasi gʌrtaatamituldiña gʌrdʌʌdʌ isducatai cʌʌgadu ʌlidiña ʌgai. Dʌmos Diuusi soimaasi gʌrtaatamituldi, ʌgai sʌʌlicʌdʌ cʌʌga maatʌ istumaasi ʌrcʌʌgai aatʌmʌ gʌrvʌʌtarʌ, vai poduucai maisoimaasi ivuaada aatʌmʌ ʌpan duucai ʌgai tomali ʌmo imidagai maisoimaasi ivueeyi. \v 11 Sʌʌlicʌdʌ ʌrvaavoi sai tomali ʌmaadutai maioojoidi issoimaasi taatamituldiadagi dʌʌdʌdʌ dʌmos ismaacʌdʌ mamaatʌrʌi iscʌʌga tuutiacagi soimaasi taatamaitai ʌgai gia sʌʌlicʌdʌ cʌʌgacʌrʌ oidacana. \s1 ――― \p \v 12-13 Aliʌsi gʌaagai isapiadaanʌda aapimʌ Diuusi sai gʌnsoicʌiña dai cʌʌgacʌrʌ oidacagi isducatai Diuusi ipʌlidi vai poduucai aa oodami maigajiaadʌrʌ vipiaadana Suusi Cristo mamaatʌtuldiaragadʌ dʌmos baiyoma vaavoitudana ʌgai dai cʌʌgacʌrʌ vuvacʌna. Dai aliʌsi gʌaagai iscʌʌga gamamaatʌtuldiada aapimʌ Suusi Cristo mamaatʌtuldiaragadʌ vai poduucai aa oodami cʌʌga maatʌ caʌcana dai ʌʌgiditai caʌcana dai maisoimaasi ivuaadana. \p \v 14 Maitavʌr vuidʌrʌ vʌʌtʌca aa oodami tomasi ʌgai gʌnvuidʌrʌ vʌʌtʌ dai maitavʌr soimaasi ivuaada. Ismaacʌdʌ apiasoimaasi ivueeyi maitistutuidi isiimiagi Diuusi ʌʌmadu. \v 15 Gʌnnuucadacavurai aapimʌ aipacoga vai tomali ʌmaadutai maigajiaadʌrʌ viaana Suusi Cristo mamaatʌtuldiaragadʌ, isdagitua aapimʌ Diuusi maicʌʌgacʌrʌ gʌnnʌijadamu. Dai gʌnnuucadacavurai aapimʌ aipacoga vai tomali ʌmaadutai maitʌvʌpi bacocodagi poduucai baacoitudan tada aapimʌ muidutai ʌʌpʌ. \v 16 Dai gʌnnuucadacavurai aapimʌ aipacoga vai tomali ʌmaadutai maigoogosi gʌducamicana dai maigajiaadʌrʌ vipiaadana istumaasi aagai Diuusi poduucai isduucai idui Esaúcaru. Esaúcaru gajiaadʌrʌ viaa gʌsʌʌlicamiga ismaacʌdʌ viaacatadai gʌooga vustuidadʌrʌ. Vʌʌsi maa ʌgai gʌsuculi. Vaidʌ suculidʌ maaquiagi laachi cuaadagai. \v 17 Cʌʌ maatʌ aapimʌ isgooquiʌrʌ aidʌsi Esaú ipʌliditadai isʌoogadʌ daañiagi Diuusi sai cʌʌgacʌrʌ nʌidiña maitistui oogadʌ. Esaú ʌpamu viaaca ʌliditadai gʌsʌʌlicamiga dai asta suaacaitadai dʌmos camaibaigacatadai. \p \v 18 Ʌʌquioma aidʌsi Diuusi maa ʌjudidíu gʌsʌʌlicamiga ʌgiidi Siñaíʌrʌ aliʌ copoñimi oidigi dai ʌvʌʌrai dai tucagamu dai gʌʌpi mʌí taí ʌgiidiʌrʌ. \v 19 Dai cavami caidatu ʌmo piito dai caidatu Diuusi ñiooquidʌ taidʌ ʌoodami sʌʌlicʌdʌ duduaadimu dai daañimi Diuusi sai camaiñiooquidiña ʌpamu. \v 20 Ʌgai poʌliditadai ismaitistutuidi isʌʌgiadagi istumaasi aagidi Diuusi. Ʌgai potʌtʌdai sai isʌmaadutai siʌpʌ ʌmo istumaasi taatagi ʌgiidi gʌaagaitadai mʌsmuaagi ojodaicʌdʌ siʌpʌ uusicʌdʌ cascʌdʌ duduaadimu ʌgai. \v 21 Sʌʌlicʌdʌ sigalnascatadai oidigi cascʌdʌ asta Moseesa ʌʌgi pocaiti sai gigivuli duaadimucai. Vʌʌsi gomaasi tʌʌ dai caʌ ʌjudidíu, dʌmos aapimʌ gia cho. \p \v 22-24 Dʌmos Diuusi gʌnmaa aapimʌ ʌmo sʌʌlicami utudui. Ʌgai ʌrSuusi Cristo sʌʌlicamigadʌ dai aapimʌ cavaavoitu. Suusi Cristo ʌgai dai muu curusiaba dai aasi ʌʌradʌ vai poduucai oigʌldicana oodami soimaascamigadʌ tomastuigaco. Vaamioma cʌʌgadu istumaasi iduí Suusi Cristo sistumaasi iduí Aveelicaru. Aveelicaru muaa ʌmo cañiiru mara dai ʌʌradʌ daasi Diuusi. Dai aapimʌ vaavoitudai isDiuusi gʌnvaidaquia agai tʌvaagiamu siaaco daja ʌgai. Ʌgai tomastuigaco oidaga dai nʌida agai ismaacʌdʌ ʌrcʌʌga ivuaadami daidʌ ismaacʌdʌ ʌrmaicʌʌga ivuaadami. Dai modaraaja ʌʌpʌ mui miil tʌtʌaañicarudʌ dai vʌʌsi siaa duutudai Diuusi. Dai mui miil Diuusi maamaradʌ ami daraaja ʌʌpʌ, ʌgai vaa ismaacʌdʌ Diuusi ʌco vuvaitu. Ʌgai gia tomali ʌmo imidagai camaisoimaasi ivuaada agai. \p \v 25-26 Gʌnnuucadacavurai aapimʌ dai maigajiaadʌrʌ vipiaada Diuusi baiyoma ʌʌgiadavurai. Aidʌsi Diuusi ñiooqui ʌjudidíu Siñaíʌrʌ aidʌsi maa gʌsʌʌlicamiga gigivuli ʌdʌvʌʌrai dʌmos vʌʌscʌrʌ ʌjudidíu maiʌʌgi Diuusi tai cascʌdʌ Diuusi soimaasi taatatuli. Poduucai soimaasi gʌrtaatatuldia agai ʌgai ismaiʌʌgiadagi aatʌmʌ Suusi Cristo sʌʌlicamigadʌ. Cascʌdʌ pocaiti Diuusi sivi: “Ʌʌpʌ ʌmo imidagai gigivuquitudamu aanʌ dʌvʌʌrai dai tʌvaagi ʌʌpʌ”, ascaiti Diuusi. \v 27 Aidʌsi Diuusi pocaiti sai ʌʌpʌ ʌmo imidaga ʌpʌduñia agai gomaasi ʌgai potʌiya ʌlidi sai ugitituda agai vʌʌsi istumaasi idui ʌgai tami oidigi daama, dai tasai, dai masaadai dai sisiaavugai ʌʌpʌ, dai viaa agai mosʌcaasi istumaasi maiugiatʌi. \v 28 Aliʌsi gʌaagai isbaigʌrʌliada aatʌmʌ Diuusicʌdʌ. Ʌgai vʌʌscʌrʌ gʌroigʌdai dai gʌrnuucada dai gʌrsoicʌi tʌsai cʌʌgacʌrʌ oidacana cascʌdʌ. Dai vʌʌsi gomaasi maiugiatʌi. Cascʌdʌ gʌaagai tʌsbaigʌrʌliaracʌdʌ ivuaadagi Diuusi aa duiñdadʌ dai siaa duutuadagi Diuusi cʌʌgacʌrʌ oidacatai poduucai isduucai Diuusi ipʌlidi dai tʌtʌgitoitai isDiuusi vʌʌscʌrʌ soimaasi taatamituldi sioorʌ maiʌʌgidi. \v 29 Maatʌcatai isDiuusi gʌrooga sʌʌlicʌdʌ soimaasi taatamituldi vʌʌsi soimaasi ivuaadami. \c 13 \s1 ――― \p \v 1 Gʌaagai mʌsapiagʌnoigʌadagi aipacoga. Aapimʌ ʌrgʌnaadunumu vaavoitudadami cascʌdʌ. \v 2 Vʌʌscʌrʌ gʌaagai mʌsmiaadʌgiadagi gʌndaividacami. Ʌʌmoco camiaadʌgidiña Diuusi tʌtʌaañicarudʌ dai vʌʌscʌrʌ maimaatʌcana isʌrDiuusi tʌtʌaañicarudʌ. \p \v 3 Soicʌdavurai aapimʌ ʌvaavoitudadami ismaacʌdʌ maamaisapi ducami isaapimʌ ʌʌmadu maamaisapicagi. Dai soicʌdavurai aapimʌ ʌvaavoitudadami ismaacʌdʌ soimaasi taatamai, tʌtʌgitodavurai isaapimʌ ʌʌpʌ istutuidi issoimaasi taatagi. \p \v 4 Siaavʌr gʌnduutuada aapimʌ cuucunacami aipacoga dai cʌʌgavʌr gʌntʌtʌgitoca dai maisoimaasi ivuaada. Maitavʌr googosi gʌnducamica tomali cʌʌli tomali ooqui. Vʌʌscʌrʌ maisoimaasi ivueeyi sioorʌ mosʌcaasiga gʌooñiga ʌʌmadu voopodagi. Diuusi soimaasi taatatuldia agai vʌʌsi ismaacʌdʌ googosi gʌnducami. \p \v 5 Maitʌaagai mʌsmui ʌmpaidiada ʌliada tumiñsi. Baigavʌr gʌnʌliada aapimʌ ʌgaicʌdʌ mʌsmaacʌdʌ viaacagi, maatʌcatai sai Diuusi pocaiti: “Aanʌ vʌʌscʌrʌ gʌnsoicʌdamu dai gʌnʌʌmadu daacamu”, ascaiti Diuusi. \v 6 Cascʌdʌ aatʌmʌ istutuidi ispocaitiadagi vaavoitudaitai Diuusi: \q1 Diuusi ʌgai dai gʌrsoicʌi \q1 Cascʌdʌ maiʌʌbʌidi aatʌmʌ tomali ʌmaadutai. \m Iscaitiadamu aatʌmʌ. \p \v 7 Daanʌdavurai Diuusi sai soicʌiña ismaacʌdʌ gʌnmaatʌtuli Diuusi ñiooquidʌ tucamidʌrʌ. Ʌgai cʌʌgacʌrʌ oidacana dai cʌʌga ivuaadana Diuusi aa duiñdadʌ. Dai aapimʌ gʌaagai mʌsʌpan duucai ivuaada ʌgai dai ʌpan duucai vaavoitudada ʌgai. \p \v 8 Suusi Cristo ʌrʌgai vaa tomastuigaco. \v 9 Maitavʌr vaavoitudada aapimʌ itumaasi gʌmamaatʌtuldiadagi aa ismaacʌdʌ maiʌpa maasi ismaacʌdʌ gʌnmamaatʌtuli tucamidʌrʌ. Diuusi gʌroigʌdai dai cʌʌgacʌrʌ gʌrnʌidi poduucai istutuidi aatʌmʌ tʌscʌʌgacʌrʌ oidacagi. Dʌmos ʌʌmoco vaavoitudai sai maitʌaagai iscuaadagi ʌʌmo cuaadagai. Gomaasi maitʌrsoiñi. Cascʌdʌ aatʌmʌ maitʌaagai tʌsvaavoitudada gomaasi. \p \v 10-13 Ʌbaitʌcʌaacamigadʌ papaaligadʌ ʌjudidíu coodaiña vustaqui ʌmo altar daama dai bʌʌ aimʌraiña ʌʌradʌ iicusi vaaqui ʌraana tucavi tucavioma cʌaacʌdʌ dai dadaasdiña Diuusi sai poduucai Diuusi oigʌldiana oodami soimaascamigadʌ. Dai vustaqui tuucugadʌ bʌʌ aimʌraiña siaaco maitiipu baabaqui dai mʌmʌidiña. Dai poduucai ʌʌpʌ ʌSuusi gʌmuaatu siaaco maitiipu baabaqui. Suusi muu sai poduucai Diuusi oigʌldiana oodami soimaascamigadʌ gomaasi ʌrʌsʌʌlicami utudui ismaacʌdʌ gʌrmaa Diuusi ootosacai Suusi Cristo tami oidi daama. Dʌmos ʌgai ismaacʌdʌ apiavaavoitudadagi Moseesacaru sʌʌlicamigadʌ ʌgai maioigʌldicamu soimaascamigadʌ. Cascʌdʌ aatʌmʌ gʌaagai isgajiaadʌrʌ vipiaada Moseesacaru sʌʌlicamigadʌ dai apiavaavoitudadagi Suusi Cristo sʌʌlicamigadʌ tomasi soimaasi taatamai aatʌmʌ vaavoitudaitai. \v 14 Cʌʌ maatʌ aatʌmʌ sai istumaasi oidaga tami oidigi daama ugitia agai cascʌdʌ nʌnʌra aatʌmʌ istuigaco iimia ragai tʌvaagiamu siaaco daja Diuusi dai ʌʌmadu oidaca ragai tomastuigaco. \v 15 Cascʌdʌ gʌaagai isvʌʌscʌrʌ cʌʌga ñioocada aatʌmʌ Diuusi vʌʌtarʌ gʌrsoicʌitai Suusi Cristo. Ʌpapaali judidíu dadasdiña Diuusi naana maasi istumaasi dʌmos aatʌmʌ maitʌaagai isdadasdiagi tomali ʌmo istumaasi mosgʌaagai tʌscʌʌga ñioocada Diuusi vʌʌtarʌ. \v 16 Tʌtʌgitodavurai isgʌaagai iscʌʌgacʌrʌ oidacagi vʌʌscʌrʌ dai oidiadagi aa mʌstumaasi viaacagi. Poduucai baigʌʌlidiña Diuusi. \p \v 17 Ʌʌgiadavurai aapimʌ gʌntʌtʌaanʌdamiga. Ʌgai gʌnsoicʌda ʌlidi mʌsai cʌʌgacʌrʌ oidacana maatʌcatai isʌmo imidagai vuidʌrʌ guuquiva agai ʌgai Diuusi. Cʌʌgacʌrʌ avʌr oidaca vai maisoigʌnʌlidiña gʌntʌtʌaanʌdamiga. Issoigʌnʌʌliada ʌgai aapimʌ ʌʌpʌ soigʌnʌliadamu. \p \v 18 Daanʌdavurai Diuusi sai apiacʌʌgacʌrʌ oidacana aanʌ tomasi aanʌ poʌlidi isivueeyi istumaasi Diuusi ipʌlidi. \v 19 Dai vaamioma ipʌlidi aanʌ isdaanʌda aapimʌ Diuusi nai vaamioma otoma istuidia aanʌ ismʌʌca gʌndividiagi. \s1 ――― \p \v 20 Diuusi ʌgai dai gʌriibʌstudacan tadatudai. Dai Suusi Cristo gʌrtʌaanʌdamiga muu curusiaba dai aasi ʌʌradʌ dai gotorʌ Diuusi duaacali coidadʌ saagidiaiñdʌrʌ poduucai isduucai aagai Diuusi gʌsʌʌlicamiga utuducʌdʌrʌ ismaacʌdʌ maiugitia agai tomali ʌmo imidaga. Suusi Cristo ʌgai dai aliʌsi oigʌdai dai nuucada vʌʌsi ʌvaavoitudadami. \v 21 Aanʌ ipʌlidi sai Diuusi gʌnmaacana guvucadagai mai cʌʌga ivuaada aapimʌ istumaasi ʌgai ipʌlidi vaavoitudaitai aapimʌ Suusi Cristo. Dai aanʌ ipʌlidi ʌʌpʌ isaapimʌ dai vʌʌsi oodami siaa duutuadagi Diuusi dai cʌʌga ñioocadagi tomastuigaco. \p \v 22 Giñaaduñi gʌndaanʌi aanʌ mʌsai maitiñvui baacocoiña gʌnmaacaitai aanʌ ñiooqui idi ooji cavulicamiʌrʌ. \v 23 Gʌraduñi Timoteo cavuusai maisacaruaiñdʌrʌ. Isotoma divia ʌgai tami vaidacamu aanʌ siʌʌscadʌ mʌʌca gʌnnʌidamuagi. \p \v 24 Diuuscʌdʌ viaatuldi aanʌ vʌʌsi gʌntʌtʌaanʌdamiga ʌʌmadu aapimʌ vaavoitudadami. Govaavoitudadami ismaacʌdʌ tanai Itaaliʌrʌ oidaca Diuuscʌdʌ gʌnviaatuldi. \p \v 25 Aanʌ ipʌlidi sai Diuusi cʌʌgacʌrʌ gʌnnʌidiña vʌʌscatai aapimʌ. \p Mosʌcaasi.