\id ACT \h HECHOS \toc1 Ruucasi ooja istumaasi ivuaadana Suusi Cristo ojootosadʌ caimʌcai Suusi Cristo tʌvaagiamu \toc2 HECHOS \toc3 Hch. \mt1 Ruucasi ooja istumaasi ivuaadana Suusi Cristo ojootosadʌ caimʌcai Suusi Cristo tʌvaagiamu \c 1 \p \v 1 Giñaduñi Teoopilo aanʌ ʌrRuucasi dai casiant gʌooji aanʌ dai gʌaagidi vʌʌsi istumaasi idui ʌʌmadu istumaasi mamaatʌtuldiña ʌSuusi oodami. Dai gʌaagidi aanʌ isducatai gʌaaga ʌSuusi gʌaa duiñdaga dai isducatai ivuaadana \v 2 asta aidʌsi tʌsai ʌgai tʌvaagiamu. Aidʌsi maiquiaa ii ʌSuusi tʌvaagiamu aagidi ʌgai guvucadadʌcʌdʌ Diuusi Ibʌadʌ gʌojootosa istumaasi gʌaagai isiduñiagi. Ʌgai ʌrʌgai vaa ismaacʌdʌ ʌco vuvaitu ʌSuusi ʌʌquioma abiaadʌrʌ. \v 3 Aidʌsi muu ʌSuusi ʌpamu duaaca dai ʌgai vaa divia dai vuidʌrʌ cʌquiva gʌojootosa dai goo coobai tasai aitu didividitai. Poduucai maasitu ʌSuusi isduaaca. Dai aagadi ʌSuusi gʌojootosa ismaasi siaaco tʌaanʌi Diuusi. \p \v 4 Aidʌsi quiaa daacatadai ʌSuusi gʌojootosa ʌʌmadu aagidi sai maiiimʌna Jerusaleenaiñdʌrʌ, dai potʌtʌdai: \p ―Nʌnʌracavurai aapimʌ asta siʌʌscadʌ ʌpʌdui ismaacʌdʌ gʌnaagidi Diuusi giñooga isiʌpʌduñiagi, ʌgai vaa ismaacʌdʌ gʌnaagidi aanʌ. \v 5 Sʌʌlicʌdʌ ʌVuaana gʌnvapacoi suudagicʌdʌ mosʌʌpʌ chiʌʌqui tasaicʌdʌ vapacoñicamu aapimʌ Diuusi Ibʌadʌcʌdʌ sai ʌgai gʌnʌʌmadu daaca agai. Poduucai divimu Diuusi Ibʌadʌ dai vʌʌscʌrʌ gʌnʌʌmadu aimʌrdamu ―astʌtʌdai ʌSuusi. \s1 ――― \p \v 6 Dai aidʌsi gʌnʌmpaidacatadai ʌgai Oliivosi giidiʌrʌ taidʌ ʌojootosicami itʌtʌdai ʌSuusi: \p ―Mamaatʌtuldiadami, ¿sivisi ʌrsiʌʌscadʌ vuvaida agai aapi ʌromamano vai camaitatʌaanʌiña ʌgai tanai Isireli dʌvʌʌriʌrʌ dai baiyoma aapi tʌaanʌdagi? ―astʌtʌdai ʌojootosicami. \p \v 7 Taidʌ ʌSuusi aa noragi daidʌ itʌtʌdai: \p ―Aapimʌ maitʌrʌnvʌʌtarʌ mʌsmaatʌcagi siʌʌscadʌ tomali istuigaco iduñiagi giñooca istumaasi ʌʌgi ʌgai viaa sʌʌlicami siduñiagi. \v 8 Siʌʌscadʌ tʌvañiagi Diuusi Ibʌadʌ aapimʌ gʌnʌʌmadu viaacamu aapimʌ guvucadadʌ dai ñiooquimu giñvʌʌtarʌ siʌʌsi tami Jerusaleenʌrʌ ʌcaasi aipacoga sicooli Jerusaleena, siaaco Judeea tʌʌgidu, dai gʌmai dʌvʌʌriʌrʌ vʌʌsi siaaco Samaalia tʌʌgidu dai asta mʌʌcasi oidigi ugidʌrioma ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 9 Aidʌsi caaagidi ʌSuusi imaasi tʌsai tʌvaagiamu. Dai quiaa tʌʌgigi ʌojootosicami tai divia ʌmo icomai dai iiña ʌSuusi tai camaivaamioma tʌʌ ʌgai. \v 10 Dai quiaa tʌʌgigi ʌgai tʌvaagiamu dai todian duucai tʌʌ gooca cʌcʌʌli tooto yuucuscami vai abaana guuca. Ʌgai dada aidʌsi quiaa tʌsadimi ʌSuusi tʌvaagiamu. \v 11 Dai potʌtʌdai: \p ―Cʌcʌʌli Galileeʌrʌ oidacami, ¿tuimʌsi mosguucacatai tʌvaagiamu nʌeeyi? ʌgai vaa Suusi ismaacʌdʌ tʌsai tʌvaagiamu aapimʌ gʌnsaagidaiñdʌrʌ ʌpamu divimu poduucai isducatai tʌʌgigi aapimʌ aidʌsi tʌsai ʌgai tʌvaagiamu ―astʌtʌdai ʌcʌcʌʌli. \s1 ――― \p \v 12 Tai iji ʌojootosicami ami giidiaiñdʌrʌ Jerusaleenamu. Ʌgiidi miaanai cʌʌca Jerusaleena parʌ goo miil vaan cʌisapi ʌʌsi. \v 13 Aidʌsi caaayi ʌgai Jerusaleenʌrʌ goocua daama vaaquiʌrʌ tʌcaviaco tʌʌtʌsai. Ami gʌnuuliñacatadai ʌPiiduru, Jacovo, Vuaana, Aandʌrʌsi, Piili, Tomás, Bartolomé, Mataivo, ʌʌmadu Jacovo Alfeo maradʌ, ʌʌmadu Simuñi ismaacʌdʌ vuvaida ʌliditadai ʌromamano, ʌʌmadu Uudasi Jacovo suculidʌ. \v 14 Vʌʌscatai ʌgai gʌnʌmpaidiña mamaadaragai vʌʌtarʌ, Suusi susuuculidʌ ʌʌmadu dai María Suusi dʌʌdʌ ʌʌmadu dai aa ooqui ʌʌpʌ. \p \v 15 Ʌmo imidagai aidʌsi gʌnʌmpagi ʌvaavoitudadami tai saagida cʌquiva ʌPiiduru, ami daraajatadai ʌmo siento dan ʌmo coobai oodami. Taidʌ ʌPiiduru potʌtʌdai: \p \v 16 ―Giñaaduñi, poduucai gʌaagaitadai siʌpʌduñiagi ismaacʌdʌ ʌʌquioma aagai Davicaru guvucadadʌcʌdʌ Diuusi Ibʌadʌ. Davicaru aagai Uudasicaru. Uudasicaru ʌrʌgai ismaacʌdʌ vuaa ʌgai ismaacʌdʌ maisapicami bʌʌcai ʌSuusi. \v 17 Daidʌ ʌrʌmoco gʌraduñicatadai dai viaacatadai sʌʌlicami gʌraa duiñdagʌrʌ. \v 18 Dai gasavʌʌli ʌmo dʌvʌʌrai ʌtumiñsicʌdʌ ismaacʌdʌ aa namʌqui ʌbaitʌguucacami ʌUudasicaru soimaasi iduucai ʌgai. Tai Uudasicaru gʌsagia dai vaiguugu dai taapai voocadʌ tai vuvaaja ijidʌ. \v 19 Aidʌsi maí Jerusaleenʌrʌ oidacami Aselidama tʌʌtʌi ʌdʌvʌʌrai ismaacʌdʌ itʌiya ʌlidi oodamicʌdʌ Dʌvʌʌrai ʌʌracʌrʌ. \v 20 Poduucai ooja Davicaru liivruʌrʌ Salmosi tʌʌgiducʌrʌ aagaitai Uudasicaru: \q1 Ʌʌgi viʌʌna vaaquidʌ. Maitiipucana sioorʌ ami oidacagi. \q1 Dai siʌmai bʌimu sʌʌlicamigadʌ. \m Asduucai ooja Davicaru. \p \v 21 Tanai aatʌmʌ gʌrsaagida oidaga ʌʌmoco cʌcʌʌli ismaacʌdʌ gʌrʌʌmadu ajioopaiña vʌʌs tasai aidʌsi daacatadai ʌSuusi aatʌmʌ gʌrʌʌmadu. \v 22 Aidʌsi abiaadʌrʌ ʌVuaana vacoi ʌSuusi gʌrʌʌmadu ajioopaiña goovai asta aidʌsi tʌsai ʌgai tʌvaagiamu aatʌmʌ gʌrsaagidaiñdʌrʌ. Aliʌsi gʌaagai isgaaga aatʌmʌ ʌmoco goovai saagidaiñdʌrʌ ismaacʌdʌ nʌidi isduaaca Suusi vaidʌ ʌraagiadamicana Suusi duaacaradʌ aatʌmʌ gʌrʌʌmadu ―astʌtʌdai Piiduru. \p \v 23 Amaasi ʌco vuvaitu gooca. Ʌmoco Osee Barsavasi tʌʌgidu mai Justo aagaiña ʌʌpʌ. Dai ʌgʌmai Matiia tʌʌgidu. \v 24 Dai aduucai gamamagi: \p ―Aapi cʌliodami Diuusi gʌrooga, cʌʌ maatʌ vʌʌscatai iibʌadʌ. Gʌrtʌʌgidañi ismaacʌdʌ idi vʌgoocai ʌco vuusaitu aapi \v 25 sai bʌʌna sʌʌlicamigadʌ Uudasicaru dai gʌrsoicʌiña idi aa duiñdagiʌrʌ ismaacʌdʌ gʌrmaa aapi. Ʌgai ʌrDiuusi ootosadʌcatadai dai dagito gʌsʌʌlicamiga dai ii ami siaaco aʌcatadai aliʌ soimaasi iduucai ―asduucai gamamagi. \p \v 26 Dai tʌcavi daitu ʌmo tumiñsi tai gamaitʌ Matiia. Dai otoma vʌʌna ʌbaivustaama dan ʌmoco ojootosicami. \c 2 \s1 ――― \p \v 1 Aidʌsi aayi ʌgʌʌ siaa duudagai Pentecostési tʌʌgiducʌdʌ mosʌmapʌcʌrʌ daraajatadai ʌvaavoitudadami vʌʌscatai ʌmapai. \v 2 Tai todian duucai gʌʌ caidatu tʌvaagiaiñdʌrʌ ʌpan caiti siʌʌscadʌ cavami ʌvʌʌrdagi dai vʌʌsiaʌcatai gigiduli ami quiiyʌrʌ siaaco daraajatadai ʌgai. \v 3 Amaasi gʌmaasitu ʌmo istumaasi taí maascami dai aipaco daama daraiva ismaacʌdʌ ami daraajatadai. \v 4 Tai divia Diuusi Ibʌadʌ dai vʌʌscatai ʌvaavoitudadami ʌʌmadu daaca agai tai ʌgai gʌnaagacai ñiñio ʌma maa ñiooqui. Vʌʌscatai ñiñio ʌʌmo ñiooqui ismaacʌdʌ maimaatʌcatadai ismaacʌdʌ maa Diuusi Ibʌadʌ. \p \v 5 Aidʌ Jerusaleenʌrʌ oidacatadai judidíu vʌʌsi aipadʌrʌ dai maiʌmo ñiooqui ñioocaitadai dai aliʌ siaa duutudai Diuusi. \v 6 Aidʌsi caʌ ʌgai isgʌʌ caidatu gʌnʌmpagi ami siaaco daraajatadai ʌvaavoitudadami dai maitʌʌ isducatai gʌntʌtʌʌgituagi caʌcatai isʌʌmadutai ñioocai ñiooquidʌcʌdʌ. \v 7 Dai vʌʌscatai vupuiirutuan tada dai aipaco gʌnaagidi: \p ―Goovai ismaacʌdʌ pomaa ñioocai ʌrGalileeʌrʌ oidacami. \v 8 ¿Dai ducatai aatʌmʌ ʌʌmadutai caʌ ʌʌgi gʌrñiooqui? \v 9 Tami daraaja oodami Partiaiñdʌrʌ, dai Meediaiñdʌrʌ, dai Elamaiñdʌrʌ, dai Mesapotaamiaiñdʌrʌ, dai Judeeaiñdʌrʌ, dai Capadusiaiñdʌrʌ, dai Poontoaiñdʌrʌ, dai Aasiaiñdʌrʌ, \v 10 dai Filijiaiñdʌrʌ, dai Panfiiliaiñdʌrʌ, dai Ejiipituaiñdʌrʌ, dai ʌʌmapʌcʌrʌaiñdʌrʌ Apilica vaasoñiomaiñdʌrʌ Sireñi. Tami daraaja ʌʌmoco Romaiñdʌrʌ ʌʌpʌ dai ʌʌmoco ʌrjudidíu vaavoitudaitai vaavoidaragadʌ ʌjudidíu dai aa gia ʌrjudidíu dʌʌdʌdʌ cascʌdʌ ʌrjudidíu goovai. \v 11 Tami daraaja ʌʌpʌ oodami Cʌrʌtʌaiñdʌrʌ, dai Araaviaiñdʌrʌ dai vʌʌscatai aatʌmʌ caʌ isgʌrñiooquicʌdʌ aagai gocʌcʌʌli istumaasi gʌgʌrducami istumaasi ʌʌgi Diuusi ivueeyi ―ascaiti ʌjudidíu ismaacʌdʌ ami dada. \p \v 12 Dai vupuiirutuan tada dai aipaco gʌntʌcacai daidʌ icaiti: \p ―¿Istuisi ʌpʌdui gomaasi? ―ascaiti. \p \v 13 Dai aa mosparunai daidʌ icaiti: \p ―Aliʌ navaacoñi goovai cascʌdʌ pomaa ñioocai ―ascaiti ʌoodami. \s1 ――― \p \v 14 Amaasi guuquiva ʌbaivustaama dan gooca ojootosicami taidʌ ʌPiiduru gʌgʌrʌ ñioo daidʌ itʌtʌdai: \p ―Judeeʌrʌ oidacami ʌʌmadu vʌʌscatai ismaacʌdʌ Jerusaleenʌrʌ oidaga maatʌvurai aapimʌ idi dai cʌʌgavʌr caʌca ismaacʌdʌ gʌnaagida iñaagai aanʌ. \v 15 Aatʌmʌ maitʌrnavaacoidadʌ mʌsducatai gʌntʌtʌʌgitoi aapimʌ. Tami oidacami mainavaacorʌi ʌʌqui quiaamoco tuustaamʌrʌ. \v 16 Idi ʌrʌgai ismaacʌdʌ aagidi Joeelicaru gʌrʌʌqui aaduñicaru. Ʌgai ʌrDiuusi ñiooquituldiadamigadʌcatadai dai pocaiti: \q1 \v 17 Pocaiti Diuusi: “Cayoga ugitʌcai oidigi divimu giñIbʌdaga dai ʌʌmadu daacamu vʌʌsi oodami aipaco oidacami. \q1 Vʌʌsi gʌnmaamara ñiooquimu aanʌ giñvʌʌtarʌ. \q1 Dai gʌnmaamara cʌcʌʌli tʌʌgimu mui naana maasi istumaasi mainʌidi aa oodami. \q1 Dai ñiooquida iñagai aanʌ ʌcʌcʌʌliocoidadʌ coosigadʌrʌ. \q1 \v 18 Amaasi ootosamu aanʌ giñIbʌdaga vai ʌʌmadu daacana giñpipiooñiga. \q1 Siʌgai ñiooquimu aanʌ giñvʌʌtarʌ. \q1 \v 19 Tʌcavi tʌvaagiana gʌntʌʌgidamu aanʌ mui naana maasi istumaasi. \q1 Dai oidigi daama gʌntʌʌgidamu aanʌ mui naana maasi ʌʌrai ʌʌmadu taí, ʌʌmadu gʌpi cuubusi dai poduucai maatʌmu aapimʌ iscaugitia agai oidigi. \q1 \v 20 Tucaagamucamu gotasai. Dai masaadai moʌʌrai gʌduuñimu dai gooquiʌrʌ aimu istuigaco divia agai ʌtʌaanʌdami. \q1 Dai vʌʌscatai siaa duutuada agai. \q1 \v 21 Amaasi vʌʌscatai ismaacʌdʌ giñdaanʌdagi cʌʌgacʌrʌ vuvaidamu aanʌ”, ascaiti Diuusi. \m Ascaiti Joeelicaru. \p \v 22 Caʌcavurai aapimʌ judidíu ismaacʌdʌ gʌnaagida iñagai aanʌ. Suusi ʌrNasareetʌrʌ oidacamicatadai dai ʌgai ʌrʌmo cʌʌli ismaacʌdʌ maa Diuusi gʌʌ guvucadagai saidʌ iduuna mui naana maasi gʌgʌrducami aapimʌ gʌnvuitapi dai idi maasicʌdʌ Diuusi gʌntʌʌgi isootoi ʌSuusi. Vʌʌsi imaasi cʌʌ maatʌ aapimʌ. \v 23 Vʌʌscʌrʌ aidʌmʌsi gʌntʌʌgi ʌSuusi maisatugai aapimʌ dai tʌʌgi ʌcʌcʌʌli ismaacʌdʌ maisiaa duutudai Diuusi sai curusiaba siisana dai poduucai gatʌjai aapimʌ muaaragai. Vʌʌsi imaasi camaatʌcatadai Diuusi. Ʌʌgi ʌgai capomaasi gʌtʌgito ʌʌqui abiaadʌrʌ sai poduucai ʌpʌduuna. \v 24 Ʌgai vaa Diuusi ʌpamu duaacali ʌSuusi. Tomali ʌmo istumaasi maitistui issoobidagi ʌSuusi isduaacagi, tomali muuquigami. \v 25 Dai aagai Davicaru ʌSuusi dai poduucai ooja: \q1 Vʌʌscʌrʌ nʌidi aanʌ ʌcʌliodami Diuusi aanʌ giñʌʌmadu daja giñsʌʌlisa padʌrʌ. \q1 Giñnuucada ʌgai vai tomali ʌmaadutai maisoimaasi giñvuiididi. \q1 \v 26 Cascʌdʌ aliʌ baigiñʌlidi aanʌ dai aagai ansai baigiñʌlidi. \q1 Cascʌdʌ maiduaadicui aanʌ istuma daivuñiagi giñtuucugacʌdʌ siʌʌscadʌ muuquia aanʌ. \q1 \v 27 Dʌmos aapi giñDiuusiga maiviaamu giñibʌdaga aa coidadʌ ibʌadʌ saagida. \q1 Dai maitidagito issiaa tuidiagi giñtuucuga. \q1 Aanʌ ʌrʌgai ismaacʌdʌ oigʌdai aapi. \q1 \v 28 Giñduaacaldamu aapi. \q1 Aanʌ giñʌʌmadu aimʌrai aapi cascʌdʌ aliʌ baigiñʌlidi aanʌ. \m Asduucai ooja Davicaru. \p \v 29 Giñaaduñi cʌʌga maatʌ aapimʌ siʌʌqui muu gʌraduñi Davicaru dai quiaa maasi mʌsiaaco yaasa. \v 30 Davicaru ʌrDiuusi ñiooquituldiadamigadʌcatadai dai cʌʌga maatʌcatadai isDiuusi aagidi vʌʌsi gʌibʌdacʌdʌ sai ʌmaadutai cajiudadʌ ʌrCristoca agai dai bʌjia agai Davicaru sʌʌlicamigadʌ. \v 31 Idi vaa cʌʌga maatʌcatadai Davicaru nʌijadacan caitiña ʌʌquioma abiaadʌrʌ cascʌdʌ aagaitadai ʌgai ʌSuusi duaacaradʌ daidʌ icaiti maiviimu Cristo Ibʌadʌ coidadʌ saagida tomali maisiaa tuidimu tuucugadʌ. \v 32 Diuusi duaacali ʌgai vaa Suusi dai vʌʌscatai aatʌmʌ ʌrnʌijadami vʌʌsi imaasi. \v 33 Diuusi vaidacai ʌSuusi tʌvaagiamu sai sonuana daacana dai poduucai maa ʌmo gʌʌ sʌʌlicami. Dai sivi ootoi ʌSuusi Diuusi Ibʌadʌ, poduucai isducatai gʌnaagidi ʌSuusi oogadʌ. Vʌʌsi idi ismaacʌdʌ nʌidi aapimʌ dai caʌ Diuusi Ibʌadʌ idui. \v 34 Davicaru maitʌrʌgai ismaacʌdʌ tʌsai tʌvaagiamu. Ʌʌgi Davicaru icaiti: \q1 Ʌcʌliodami Diuusi itʌtʌdai giñtʌaanʌdamiga: \q1 “Daacañi giñsʌʌlisa padʌrʌ \v 35 asta siʌʌscadʌ cabaidui aanʌ vai camaitistuidiagi vaamioma gʌsasaayu”. \m Ascaiti Davicaru. \p \v 36 Vʌʌsi judidíu sʌʌlicʌdʌ gʌaagai ismaatʌcamudai isʌgai vaa Suusi ismaacʌdʌ siisa aapimʌ curusiaba cadaí Diuusi ʌgai saidʌ ʌrCristocana ismaacʌdʌ vaamioma tʌaanʌda agai oidigi daama ―astʌtʌdai Piiduru. \p \v 37 Aidʌsi caʌ ʌgaa gomaasi aayi soiʌliaragai dai tʌcacai ʌgai ʌPiiduru ʌʌmadu ʌgaa ojootosicami: \p ―¿Tʌtumaa duuna? ―ascaiti ʌoodami. \p \v 38 Amaasi ʌPiiduru aa noragi daidʌ itʌtʌdai: \p ―Ʌma duucaiavʌr gʌntʌtʌgito dai camaisoimaasi ivuaada vai Diuusi gʌnoigʌldana vʌʌsi gʌnsoimaascamiga. Gʌnvapaconavurai aapimʌ vʌʌscatai Suusi sʌʌlicamigadʌcʌdʌ siDiuusi ootosamu gʌIbʌdaga vai gʌnʌʌmadu daacana. \v 39 Idi ñiooqui ʌraapimʌ gʌnvʌʌtarʌ ʌʌmadu gʌnmaamara dai ʌgai ismaacʌdʌ mʌʌcasi daraaja dai vʌʌscatai ismaacʌdʌ ʌcʌliodami gʌrDiuusiga vapaida ʌlidio ―astʌtʌdai ʌPiiduru. \p \v 40 Idi ñiooquicʌdʌ ʌʌmadu vaamioma aa ñiooquicʌdʌ ñioo ʌPiiduru dai cʌʌga maa ñiooqui dai potʌtʌdai: \p ―Cʌʌgacʌrʌavʌr vuvaaqui gʌʌgʌvituldaragadʌaiñdʌrʌ ʌoodami soimaasi ivuaadami ―astʌtʌdai ʌPiiduru. \p \v 41 Poduucai tudo vʌʌscatai ismaacʌdʌ ʌʌgi ñiooquidʌ gʌnvapacoi. Aidʌ tasʌrʌ urava parʌ vaica miil oodami ʌgaa ismaacʌdʌ vaavoitudai. \v 42 Dai vʌʌscatai apiavaavoitudai istumaasi mamaatʌtuldiña ʌojootosicami. Dai ʌmo tʌgitoidagai viaacana dai gamamadaiña gʌnʌʌmpaiditai siuu duucu gaugia agadagi. \s1 ――― \p \v 43 Daidʌ ivuaadana ʌojootosicami mui naana maasi gʌgʌrducami vai vʌʌscatai duduaadicuiña. \v 44 Dai vʌʌscatai ismaacʌdʌ vaavoitudaitadai sʌʌlicʌdʌ cʌʌga gʌnuraavacatadai dai ʌmapai viaacatadai gʌnvustuidaga. \v 45 Dai gaagaraiña gʌnvustuidaga dai ʌtumiñsi ʌrvʌʌscatai vʌʌtarʌcana. Isʌmaadutai vaamioma tʌgitocagi vaamioma maacaiña ʌgai. \v 46 Dai vʌʌs tasai gʌnʌmpaidiña ʌgʌʌ quiuupaigadʌrʌ judidíu. Dai ʌmapai gacuaadana quiiquiʌrʌ baigʌnʌliaracʌdʌ dai tomali ʌmoco maivaamioma gʌducʌdʌ gʌʌlidiña. \v 47 Dai vʌʌscatai siaa duutudaiña Diuusi dai vʌʌsi oodami cʌʌgacʌrʌ nʌidiña dai vʌʌs tasai ʌmpaidimi Diuusi ismaacʌdʌ cacʌʌgacʌrʌ vuvaidimi ʌʌmadu ʌgaa ismaacʌdʌ cavaavoitudai. \c 3 \s1 ――― \p \v 1 Ʌmo imidagai coi gʌʌsʌco tasai tʌʌtʌidimitadai Piiduru ʌʌmadu Vuaana ʌmapai ʌgʌʌ quiuupaigadʌrʌ judidíu. Caaayi siuu duucu gamamadaiña ʌgai. \v 2 Vʌʌs tasai ami dadaʌjʌiña ʌmo cʌʌli. Ʌgai maitistutuidiña isaimʌrdagi poduucai vuusai ʌgai. Ʌgʌʌ quiuupaigadʌamu judidíu bʌʌ ajioopaiña aa, dai dadaasaiña quitaagiña cʌʌ tioodicʌrʌ tʌʌgiducana sai gataanʌiña tumiñsi oidicami ismaacʌdʌ vaapaquidagi ami. \v 3 Aidʌsi tʌʌ ʌcʌʌli soimaascʌdʌ ʌPiiduru ʌʌmadu ʌVuaana aidʌsi vaapaquia agaitadai ʌgai ʌgʌʌ quiuupaigadʌrʌ judidíu taí ʌmo oidicami. \v 4 Amaasi vui nʌnʌaava ʌPiiduru ʌʌmadu ʌVuaana ʌcʌʌli taidʌ ʌPiidiru potʌtʌdai: \p ―Gʌrvuidʌrʌ iñʌnʌaava ―astʌtʌdai. \p \v 5 Amaasi vui nʌnʌaava ʌcʌʌli poʌliditai isoida agai istumaasi. \v 6 Dʌmos ʌPiiduru potʌtʌdai: \p ―Maitan viaa tumiñsi vʌʌscʌrʌ gʌoidamu aanʌ istuma viaa. Suusi Cristo ismaacʌdʌ Nasareetʌrʌ oidacatadai guvucadadʌcʌdʌ cʌquivañi dai aimʌrda ―astʌtʌdai ʌPiiduru. \p \v 7 Amaasi bʌi ʌPiiduru ʌcoocoadʌ novidʌ sʌʌlisa padʌrʌ dai vañigi. Tai bovasdʌrʌ guupucatu ʌʌcasodʌ ʌʌmadu tʌtʌaanasigadʌ. \v 8 Amaasi tʌca tual daa ʌgai dai cʌquiva. Dai gʌaagacai aimʌrai dai vaa ʌgaa ʌʌmadu ʌgʌʌ quiuupaigadʌrʌ judidíu. Dai tuali dadaimi. Dai aliʌ cʌʌga ñiooquimi Diuusi vui. \v 9 Dai canʌiditai vʌʌscatai iscaaimʌrai dai cʌʌga ñioocai Diuusi vui aliʌ duduaadimu, \v 10 dai camaitʌʌ isducatai gʌntʌtʌʌgituagi tomali istʌiyagi nʌiditai iscadueeyi ʌcoocoadʌ. Cʌʌga maatʌcatadai ʌgai isʌgai ʌrʌgai vaa ismaacʌdʌ dadaʌjʌiña daida taanʌiña oidicami ʌgʌʌ quiuupaigadʌrʌ judidíu quitaagiña tioodicʌrʌ. \s1 ――― \p \v 11 Caduaadʌcai ʌcʌʌli ismaacʌdʌ maitistutuiditadai isaimʌrdagi mosʌʌmadu aimʌraiña ʌgai ʌPiiduru ʌʌmadu ʌVuaana. Dai vʌʌsi ʌoodami camaitʌʌ istumaasi gʌntʌtʌʌgituagi dai voopoi ami ʌgʌʌ quiuupaigadʌamu judidíu siaaco Solomoñi portaaligadʌ tʌʌgidu. \v 12 Dai tʌʌgacai ʌPiiduru isgʌnʌmpagi vʌʌscatai potʌtʌdai: \p ―Aapimʌ judidíu, ¿tuimʌsi gʌrnʌnʌidi ducami isaatʌmʌ ʌʌgi duaaidamudai idi cʌʌli dai imitu gʌrguvucadagacʌdʌ siʌpʌ cʌʌ tuutiacatai? \v 13 Baiyoma Suusi guvucadadʌcʌdʌ atdueeyi idi cʌʌli. Diuusi maa gʌmara Suusi ʌdaasicami ismaacʌdʌ vaamioma viaa guvucadagai. Dai ʌgai vaa Diuusi ʌrDiuusigadʌcatadai ʌʌpʌ gʌraduñi Avraañicaru dai Isaacaru dai Jacocaru. Dai Suusi ʌrʌgai vaa ismaacʌdʌ tʌʌgi aapimʌ dudunucami. Dai aidʌsi dagitua agaitadai Pilaato ʌSuusi mosgajiaadʌrʌ vipieeyi aapimʌ. \v 14 Maiaagidi aapimʌ isdagitomudai ʌgai ismaacʌdʌ cʌʌ tuiga dai maitʌrgʌpiʌr caatʌcami baiyoma aagidi aapimʌ isdagitua ʌgai ʌmo gamuaacami. \v 15 Poduucai muaa aapimʌ ismaacʌdʌ gamaacai ibʌdagai utudui. Taidʌ Diuusi duaacali ʌgai coidadʌ saagidaiñdʌrʌ, vʌʌsiaʌcatai idi aatʌmʌ daraaja nʌijadami. \v 16 Ʌgai vaa Suusi guvucadadʌcʌdʌ bʌi guvucadagai idi cʌʌli ismaacʌdʌ nʌidi dai maatʌ aapimʌ. Vaavoitudai aatʌmʌ dai idi cʌʌli Suusi guvucadadʌrʌ cascʌdʌ cacʌʌga dueeyi goovai. Canʌidi aapimʌ iscadueeyi. \p \v 17 Giñaaduñi judidíu cʌʌga maatʌ aanʌ isaapimʌ ʌʌmadu gʌnbaitʌguucacamiga muaa ʌSuusi maicʌʌga maatʌcatai mʌstuma vueeyi. \v 18 Poduucai baidui Diuusi ismaacʌdʌ ʌʌquiacoga aagai ñiñiooquituldiadamigadʌ. Ʌgai vaa aagaitadai isaliʌ soimaa taata agaitadai ʌCristo. \v 19 Cascʌdʌ ʌma duucaiavʌr gʌntʌtʌʌgito aapimʌ dai aagoavʌr suuligi gosoimaa voiyaiñdʌrʌ. Vaavoitudavurai Diuusi vai ʌgai gʌnoigʌldana vʌʌsi gʌnsoimaascamiga amaasi ʌcʌliodami Diuusi baigʌnʌʌliatudamu. \v 20 Dai gʌnootosdamu Diuusi Suusi ʌpamu. Ʌgai vaa ʌrCristo ismaacʌdʌ ʌʌquiacoga ʌco vuusaitu Diuusi aapimʌ gʌnvʌʌtarʌ. \v 21 Vʌʌscʌrʌ tʌvaagiʌrʌ viimu Suusi Cristo asta siʌʌscadʌ baidui Diuusi vʌʌsiaʌcatai istumaasi isducatai aagaitadai ʌʌquiacoga ʌñiñiooquituldiadamigadʌ ismaacʌdʌ ʌʌgi ʌgai ʌco vuvaitu. \v 22 Poduucai tudu ʌʌquiacoga potʌtʌdai Moseesacaru gʌraaduñicaru: “Ootosamu Diuusi ʌmo ñiooquituldiadami aapimʌ gʌnvʌʌtarʌ vʌʌscatai aapimʌ gʌnaadunumʌ saagidaiñdʌrʌ poduucai isducatai giñootoi ʌgai aanʌ. Ʌʌgiadavurai vʌʌsiaʌcatai istumaasi ʌgai gʌnaagiadagi. \v 23 Vʌʌscatai ismaacʌdʌ maiʌʌgidi Diuusi ñiooquituldiadamigadʌ ugititudamu Diuusi dai ʌco vuvaidamu judidíu saagidaiñdʌrʌ”, astʌtʌdai Moseesacaru. \p \v 24 Poduucai tudu vʌʌsi Diuusi ñiñiooquituldiadamigadʌ Samueli baigovacoga aagai istumaasi daivuñia agaitadai sivi. \v 25 Aapimʌ ʌrcajiudadʌ vʌʌsi Diuusi ñiñiooquituldiadamigadʌ. Dai vʌʌsi ʌñiooqui ismaacʌdʌ ootoi Diuusi gʌñiñiooquituldiadamigacʌdʌ ʌraapimʌ gʌnvʌʌtarʌ. Dai vʌʌsi istumaasi ismaacʌdʌ Diuusi baidui gʌnaaduñicaru ʌʌmadu ʌraapimʌ gʌnvʌʌtarʌ. Dai asta ismaacʌdʌ aagidi Diuusi gʌraduñi Avraañicaru aidʌsi potʌtʌdai: “Aanʌ baiʌʌliatudamu vʌʌsi oodami oidigi daama oidacami aapi gʌcajiudagacʌdʌ”. \v 26 Aidʌsi duaacali Diuusi gʌmara ʌʌpʌga gʌnootosi aapimʌ sai baigʌnʌʌliatudana mʌsai aapimʌ camaisoimaasi ivuaadana ―astʌtʌdai Piiduru. \c 4 \s1 ――― \p \v 1 Quiaa ñiooquiditadai ʌPiiduru ʌʌmadu ʌVuaana ʌoodami tai dada ʌpapaali judidíu ʌʌmadu ʌbaitʌcʌaacamigadʌ ʌgʌʌ quiuupiʌrʌ sandaaru ʌʌmadu ʌsaduseo. Ʌsaduseo ʌrʌgai ismaacʌdʌ maivaavoitudai duaacaragai. \v 2 Dai aliʌ baacoi vʌʌscatai mamaatʌtulditai ʌPiiduru ʌʌmadu ʌVuaana ʌoodami isduaacaradʌcʌdʌ ʌSuusi camaatʌ vʌʌscatai isoidaga duaacaragai coidadʌ vʌʌtarʌ. \v 3 Amaasi vui ʌgai ʌPiiduru ʌʌmadu ʌVuaana dai casi ʌrurunococatadai dai camaiaʌcatadai uruñi isbai duñiagi dudunucamiʌrʌ cascʌdʌ cuu ʌgai asta siaadiqui. \v 4 Muidutai ʌgai ismaacʌdʌ gʌntʌgito caʌ ʌñiooqui vaavoitu. Vʌʌsi ismaacʌdʌ vaavoitu baitoma aayi taan miil, gocaaqui aayi goʌʌ cʌcʌʌli. \p \v 5 Dai siaadiqui gʌnʌmpagi Jerusaleenʌrʌ vʌʌsi ʌdudunucamigadʌ ʌjudidíu ʌʌmadu ʌpipiscali ʌʌmadu ʌmamaatʌtuldiadami Diuusi sʌʌlicamigadʌ. \v 6 Dai ami daacatadai ʌʌpʌ Aanasi baitʌcʌaacamigadʌ papaali, judidíu ʌʌmadu Caifási, ʌʌmadu Vuaana, ʌʌmadu Alijandʌro, ʌʌmadu vʌʌsi ismaacʌdʌ ʌraaduñdʌ ʌbaitʌcʌaacamigadʌ papaali. \v 7 Dai vaí ʌPiiduru ʌʌmadu ʌVuaana dai ʌraana tuutui dai tʌcacai: \p ―¿Tuma guvucadagaicʌdʌ dai voorʌ sʌʌlicamigadʌcʌdʌ ivueeyi aapimʌ gomaasi? ―astʌtʌdai ʌgai. \p \v 8 Amaasi Diuusi Ibʌadʌ ʌʌmadu daacatadai ʌPiiduru taidʌ ʌPiiduru itʌtʌdai: \p ―Dudunucamigadʌ dai pipiscaligadʌ judidíu \v 9 sivi casi gʌrtʌcacai aapimʌ isducatai cʌʌgacʌrʌ vuusai idi cʌʌli coocoadʌ dai isducatai dueeyi goovai. \v 10 Aapimʌ gʌnvuitapi aagamu aatʌmʌ vai maatʌna vʌʌscatai Isireliʌrʌ oidacami. Idi cʌʌli vʌʌscatai aapimʌ gʌnvuitapi cʌʌca caduaadʌcatai Suusi Cristo guvucadadʌcʌdʌ. Ʌgai ʌrʌgai vaa ismaacʌdʌ Nasareetʌrʌ oidacatadai dai aapimʌ siisa curusiaba tai Diuusi duaacali coidadʌ saagidaiñdʌrʌ. \v 11 ɅSuusi ʌpan ducami ʌodai ismaacʌdʌ siooma gʌaagai ʌmo vaaqui vʌʌtarʌ dai aapimʌ ʌpan ducami ʌbaabaquitadami ismaacʌdʌ gajiaadʌrʌ viaa ʌodai. \v 12 Diuusi ootoi ʌSuusi Cristo oidi daama sai ʌʌgi ʌgai viaacana guvucadagai iscʌʌgacʌrʌ vuviaadagi vʌʌsi oodami oidi daama oidacami. Maitiipu ʌmai vʌʌsi oidigʌrʌ ismaacʌdʌ viaa guvucadagai iscʌʌgacʌrʌ vuviaadagi oodami ―astʌtʌdai ʌPiiduru. \p \v 13 Amaasi tʌʌ ʌdudunucami ʌPiiduru ʌʌmadu ʌVuaana dai maatʌ tʌʌ isʌcʌcʌʌli maitʌvʌpi daraiva oojiʌrʌ dai maitʌrmamaatʌtuldiadami dai vʌʌscʌrʌ maiduduaadimu ñiñio. Daidʌ ʌdudunucami maitʌʌ istumaasi gʌntʌtʌgituagi. Dai amaasi maatʌ tʌʌ sidi ʌrʌgai ismaacʌdʌ ʌʌmadu ajioopaiña ʌSuusi. \v 14 Dai ʌcʌʌli ismaacʌdʌ cadueeitadai ami ʌʌmadu cʌaacatadai ʌPiiduru ʌʌmadu ʌVuaana cascʌdʌ maitistutuiditadai ʌdudunucami isvuidʌrʌ ñioocada tomali ʌmo ñiooqui. \v 15 Daidʌ ʌdudunucami ʌʌgi gaaataga ʌliditadai cascʌdʌ ootoi ʌojootosicami sai vuvaacʌna ʌmpaidaragiaiñdʌrʌ, \v 16 daidʌ icaiti: \p ―¿Tʌduuna gocʌcʌʌli? Cʌʌ maatʌ vʌʌscatai Jerusaleenʌrʌ oidacami sidʌ idui gocʌcʌʌli idi istumaasi gʌducami dai maitistutuidi aatʌmʌ ispotʌiyagi ismaitʌrvaavoi. \v 17 Ʌbʌʌcatamu aatʌmʌ vai sivi abiaadʌrʌ camaiaagidiña goovai tomali ʌmaadutai istumaasi ivuaadana ʌSuusi dai istumaasi gamamaatʌtuldiña ʌgai vai camaivaamioma aipaco imʌna idi maasi ―ascaiti ʌdudunucami. \p \v 18 Amaasi vaí ʌdudunucami ʌPiiduru ʌʌmadu ʌVuaana dai aagidi sai camaiaagaiña istumaasi ivuaadana ʌSuusi dai mamaatʌtuldiña. \v 19 Dʌmos aa noragi ʌPiiduru ʌʌmadu ʌVuaana daidʌ itʌtʌdai: \p ―¿Tuma tʌtʌgitoi aapimʌ baisi ʌrcʌʌgai Diuusi vʌʌtarʌ isgʌnʌʌgida aatʌmʌ aapimʌ dai maiʌʌgidagi Diuusi? \v 20 Mosmaibaiga ismaiaaga aatʌmʌ tʌstuma nʌidi aatʌmʌ dai caʌ ―astʌtʌdai ʌPiiduru ʌʌmadu ʌVuaana. \p \v 21 Baitoma vʌʌsi ʌoodami cʌʌga ñiñio Diuusi vʌʌtarʌ duaadʌcai ʌcoocoadʌ cascʌdʌ ʌdudunucami aliʌ ʌʌbʌiditadai ʌoodami cascʌdʌ maitʌpʌnʌʌlidi isgʌviaarsagi ʌPiiduru ʌʌmadu ʌVuaana dai mosʌbʌqui dai dagito sai iimʌna. \v 22 Ʌcʌʌli ismaacʌdʌ cadueeyi Diuusi guvucadadʌcʌdʌ viaacatadai vaamioma isgoo coobai uumigi. \s1 ――― \p \v 23 Amaasi cadagitocai ʌgai ʌPiiduru ʌʌmadu ʌVuaana ʌgai mosiji mʌʌca siaaco daraajatadai ʌaaduñdʌ dai vʌʌsi aagidi istʌtʌdai ʌbaitʌguucacamigadʌ papaali ʌʌmadu judidíu pipiscali. \v 24 Aidʌsi caʌ ʌgai imaasi vʌʌscatai ʌmapai daanʌi Diuusi daidʌ icaiti: \p ―Gʌrcʌliodamiga Diuusi, aapiapʌ ʌrDiuusi ismaacʌdʌ idui tʌvaagi dai dʌvʌʌrai dai gʌʌ suudagi dai vʌʌsi istumaasi. \v 25 Gʌpiooñiga Davicaru aagai istumaasi aagidi aapi sai aagana dai pocaiti: \q1 ¿Tuisidʌ bacocoi vʌʌsi oodami naana maasi ñioocadami Diuusi vui? \q1 ¿Dai tuisi tʌtʌgitoi ʌoodami mui naana maasi maicʌcʌʌgaducami? \q1 \v 26 ʌraraí oidigi daama oidacami ʌʌmadu aa baitʌguucacami gʌnʌmpagi dai ñiooquiada agai Diuusi ʌʌmadu Cristogadʌ. \p \v 27 Sʌʌlicʌdʌ ʌrvaavoi istanai Jerusaleenʌrʌ gʌnʌmpagi Eroodʌsi ʌʌmadu Ponsio Pilaato ʌʌmadu judidíu dai aa ismaacʌdʌ maitʌrjudidíu dai vuidʌrʌ suuli gʌmara Suusi ismaacʌdʌ maisoimaasi idui dai ʌco vuusaitu aapi gʌrDiuusiga. \v 28 Gomaasicʌdʌ idui ʌgai vʌʌsiaʌcatai ismaacʌdʌ ipʌli aapi gʌrDiuusiga siʌpʌduñiagi. \v 29 Sivi gʌrgʌviarsa agaitadai ʌdudunucami cascʌdʌ gʌrmaacañi aatʌmʌ gʌpipiooñiga guvucadagai tʌtai ñioocadagi gʌñiooqui maisiu duaadimudacʌdʌ. \v 30 Dai duduaaididagi ʌcoococoidadʌ gʌguvucadagacʌdʌ daidʌ ivuaadagi istumaasi gʌgʌrducami gʌmara Suusi guvucadadʌcʌdʌ. Ʌgai vaa Suusi ʌrgʌʌco vuusaida aapi ―ascaiti ʌaaduñdʌ vaavoitudadami. \p \v 31 Aidʌsi canaato mamagi ʌgai gigivuli ʌquii siaaco daraajatadai ʌgai tai divia Diuusi Ibʌadʌ vʌʌscatai ʌʌmadu dai poduucai maiduduaadicuitai aagaiña ʌgai Diuusi ñiooquidʌ. \s1 ――― \p \v 32 Dai camuiducatadai vaavoitudadami dai vʌʌscatai viaacatadai ʌmo tʌgitoidagai. Dai vʌʌscatai ʌmapai viaacatadai gʌnvustuidaga cascʌdʌ tomali ʌmaadutai maiaagaiña siʌgai ʌrtuidadʌ ʌmo istumaasi. \v 33 Vʌʌscatai ʌojootosicami apiaaagaiña siooma guvucadagaicʌdʌ Suusi duaacaragadʌ vai Diuusi cʌʌgacʌrʌ nʌidiña vʌʌscatai. \v 34-35 Vʌʌscatai ismaacʌdʌ viaacatadai dʌdʌʌvʌrai isbaabaqui ʌʌpʌ gaagaraiña ʌgai dai vuaapaiña ʌtumiñsi. Dai maacaiña ʌgai ʌojootosicami ʌtumiñsi. Ʌtumiñsi ʌrvʌʌscatai vʌʌtarʌcana. Isʌmaadutai vaamioma tʌgitocagi vaamioma maacaiña ʌgai cascʌdʌ vʌʌscatai viaacana istumaasi tʌgito. \v 36 Dai ami ʌgai ʌʌmadu daacatadai ʌmo cʌʌli Levícaru cajiudadʌ ʌgai Osee tʌʌgiducatadai. Ʌgai ʌrSipiliʌrʌ vuusaicami. Taidʌ ʌojootosicami Bernabé tʌʌtʌi ismaacʌdʌ itʌiya ʌlidi ʌmo baiʌliatudadami. \v 37 Ʌgai gagaara ʌmo dʌvʌʌrai ismaacʌdʌ viaacatadai ʌgai dai vuaapi ʌtumiñsi ʌojootosicami. \c 5 \s1 ――― \p \v 1 Dai ami daacatadai ʌʌpʌ ʌmai cʌʌli Ananiiasi tʌʌgiducami dai Safira tʌʌgiducatadai ooñigadʌ. Dai vʌgoocatai viaacatadai ʌgai ʌmo dʌvʌʌrai dai gagaara. \v 2 Ʌcʌʌli aa maa ʌtumiñsi ʌojootosicami ducami iscavʌʌsi tʌʌgidamudai dai viidadʌ viaa ʌʌgi gʌvʌʌtarʌ. Dai ʌooñigadʌ maatʌcatadai ʌʌpʌ. \v 3 Amaasi itʌi ʌPiiduru: \p ―¿Ananiiasi tuipʌsi dagito isvaquiagi ʌDiaavora gʌibʌdagʌrʌ dai gʌyaatagitu Diuusi Ibʌadʌ vui? Aapi aa viaa tumiñsi ʌʌgi gʌvʌʌtarʌ mʌsmaacʌdʌ gʌaa namʌqui gʌdʌvʌʌragacʌdʌ. \v 4 ¿Maitisi ʌrvaavoi isaapi ʌrgʌtuidacatadai ʌdʌvʌʌrai? Dai aidʌpʌsi gagaara ʌdʌvʌʌrai ¿maitisi ʌrvaavoi isaapi ʌrgʌtuidacatadai ʌtumiñsi? ¿Tuipʌsi podui? Yaatagi aapi Diuusi maisiu oodami ―astʌtʌdai ʌPiiduru. \p \v 5 Moscaʌ ʌAnaniiasi gomaasi dai muucucatai gʌi. Dai vʌʌscatai ismaacʌdʌ maí gomaasi sʌʌlicʌdʌ duduaadimu. \v 6 Amaasi dada ʌʌmoco gʌgʌʌli dai cʌʌga biisa ʌmuuquiadʌ dai bʌʌcai dai yaasa. \p \v 7 Vaica ooracʌdʌ vaa Ananiiasi ooñigadʌ maimaatʌcatai ʌgai istumaasi ʌpʌdui cunaadʌcʌdʌ. \v 8 Taidʌ ʌPiiduru itʌtʌdai: \p ―Giñaagidañi, ¿ʌcaaquicʌdʌ mʌsgagaara ʌdʌvʌʌrai? ―astʌtʌdai ʌPiiduru. \p ―Ʌjʌ, ʌcaaquicʌdʌ ―astʌtʌdai ʌooqui. \p \v 9 Amaasi ʌPiiduru itʌtʌdai: \p ―¿Tuimʌsi pomaasi gʌntʌtʌgito aapimʌ isyaatagidagi Diuusi Ibʌadʌ? Quiidigaiñdʌrʌ iimʌi ismaacʌdʌ bʌʌcai dai yaasa gʌcuna. Dai sivi aapi gʌbʌʌquia agai ʌʌpʌ ―astʌtʌdai ʌPiiduru. \p \v 10 Tai ʌgai otoma muu dai ʌʌcasodʌ abaana gʌi ʌgai ʌPiiduru. Amaasi vaapa ʌgʌgʌʌli dai tʌʌ ʌooqui muuquiadʌ dai vuusaitu dai mʌʌ yaasa cunadʌ abaana. \v 11 Tai aliʌ duduaadimu ʌvaavoitudadami ʌʌmadu vʌʌscatai ismaacʌdʌ maí gomaasi. \s1 ――― \p \v 12 Mui istumaasi gʌgʌrducami ivuaadana ʌojootosicami ʌoodami saagida dai vʌʌscatai gʌnʌmpagi ami ʌgʌʌ quiuupiʌrʌ siaaco Salomoñi portaaligadʌ tʌʌgidu. \v 13 Tomasi tomali ʌmaadutai maitipʌliditadai isgʌnʌmpaidagi ʌvaavoitudadami ʌʌmadu vʌʌscʌrʌ cʌʌga ñioocaitadai ʌgai vʌʌtarʌ. \v 14 Muidutai cʌcʌʌli ʌʌmadu ooqui vaavoitu isSuusi Cristo ʌrcʌʌgacʌrʌ vuviaadami. \v 15 Amaasi vuvaitu ʌoodami coococoidadʌ caayana dai vopoicariʌrʌ tuaa dai vapaacosiʌrʌ sai siuu duucu daivuñiagi ʌPiiduru sai tomasi mosʌcaasi ʌʌcagidʌ aʌna tomasi ʌmaadutai daama. \v 16 Vʌʌsi miimianai aali quiiquiaiñdʌrʌ daivimi muidutai Jerusaleenʌrʌ vuucati coococoidadʌ ʌʌmadu aa ismaacʌdʌ aliʌ soimaa taatamituldi ʌDiaavora tʌtʌaañicarudʌ tai vʌʌscatai dudueeyi Diuusi guvucadadʌcʌdʌ. \s1 ――― \p \v 17 Amaasi ʌbaitʌcʌaacamigadʌ papaali judidíu ʌʌmadu vʌʌsi ʌsaduseo ismaacʌdʌ uraavacatadai ʌbaitʌcʌaacamigadʌ papaali vui baacoi ʌojootosicami. \v 18 Dai vui ʌgai dai maamaisa. \v 19 Dʌmos tucarʌ divia ʌmo Diuusi tʌaañicarudʌ dai cuucupioco cuucuparagadʌ ʌmaisacarui dai vuvaitu ʌojootosicami daidʌ itʌtʌdai: \p \v 20 ―Iimivurai dai ʌgʌʌ quiuupaigadʌrʌ judidíu guuquiva dai ami aagida ʌoodami isducatai istutuidi ʌgai isoidacagi vʌʌscʌrʌ Diuusi ʌʌmadu ―astʌtʌdai. \p \v 21 Amaasi caʌcai ʌojootosicami imaasi, siaadiqui ʌʌqui vaapa ʌgʌʌ quiuupaigadʌrʌ judidíu dai aagidi ʌoodami Diuusi ñiooquidʌ. \s1 ――― \p Vaidʌ ʌbaitʌcʌaacamigadʌ papaali ʌʌmadu ismaacʌdʌ uraavacatadai poʌliditadai isquiaa maisacariʌrʌ daraajatadai ʌojootosicami cascʌdʌ ʌmpagi ʌgai ʌvaamioma tʌtʌaanʌdami. Ʌgai ʌrpipiscali judidíu. Dai gooquiʌrʌ ootoi sandaaru sai vuaapana maisacaruiñdʌrʌ ʌojootosicami. \v 22 Aidʌsi aayi ʌsandaaru maisacariʌrʌ maitʌʌ ʌojootosicami, \v 23 dai ʌpamu aa suuli dai mʌʌ potʌtʌdai: \p ―Cʌʌga cuucupi vʌʌsi cuucuparagadʌ ʌmaisacarui dai vuidʌrʌ guuca ʌsandaaru dai nuucada. Amaasi cupioco ʌgai tʌtai tomali ʌmoco maitʌʌ tuucavi ―astʌtʌdai ʌsandaaru. \p \v 24 Amaasi caʌcai imaasi ʌbaitʌcʌaacamigadʌ ʌgʌʌ quiuupiʌrʌ sandaaru ʌʌmadu ʌbaitʌcʌaacamigadʌ papaali judidíu ʌʌmadu aa papaali tʌtʌaanʌdami aipaco gʌntʌcacai daidʌ icaiti: \p ―¿Istumaasi daivuñia agai vʌʌsi gomaasicʌdʌ? ―ascaiti. \p \v 25 Tai amaasi divia ʌmo cʌʌli dai potʌtʌdai: \p ―Ʌcʌcʌʌli ismaacʌdʌ maamaisa aapimʌ ʌgʌʌ quiuupaigadʌrʌ judidíu guucacatai mamaatʌtuldi ʌoodami ―astʌtʌdai ʌcʌʌli. \p \v 26 Amaasi ii ʌbaitʌcʌaacamigadʌ ʌgʌʌ quiuupiʌrʌ sandaaru ʌʌmadu sandaaru dai vuaa. Dʌmos aliʌ ʌʌbʌiditadai ʌsandaaru ʌoodami ismaicarsagi ʌgai cascʌdʌ maisoi vuimi ʌojootosicami. \v 27 Amaasi vuaa dai vuitapi tuutui ʌvaamioma tʌtʌaanʌdami taidʌ ʌbaitʌcʌaacamigadʌ papaali judidíu potʌtʌdai: \p \v 28 ―Sʌʌlicʌdʌ gʌndaí aatʌmʌ mʌsai camaitaaagidiña Suusi Cristo mamaatʌtuldaragadʌ. ¿Mostuma dui aapimʌ? Camaatʌtuli aapimʌ vʌʌsi Jerusaleenʌrʌ oidacami gʌnmamaatʌtuldaraga. Dai aatʌmʌ gʌpiʌrʌ gʌrsusuuligai gʌmuaatudacai ʌcʌʌli ismaacʌdʌ Suusi aagai aapimʌ ―astʌtʌdai ʌbaitʌcʌaacami. \p \v 29 Amaasi ʌPiiduru ʌʌmadu aa ojootosicami ismaacʌdʌ oi ʌgʌʌ quiuupiaiñdʌrʌ ñiñio daidʌ itʌtʌdai: \p ―Aliʌsi gʌaagai isʌʌgida aatʌmʌ Diuusi ʌʌpʌga sioodami. \v 30 Aatʌmʌ quiaa vaavoitudai gʌraaduñicaru Diuusigadʌ. Ʌgai ʌpamu duaacali ʌSuusi. ɅSuusi ʌrʌgai ismaacʌdʌ gatʌjai aapimʌ curusiaba siisaragai dai muaaragai. \v 31 Tai tʌvaagiamu vañigi Diuusi ʌSuusi dai sʌʌlisa padʌrʌ daí saidʌ ʌrtʌaanʌdamicana daidʌ ʌrcʌʌgacʌrʌ vuviadamicana vaidʌ istuidʌna aatʌmʌ judidíu isʌma duucai gʌrtʌtʌgituagi dai camaisoimaasi ivuaadagi dai poduucai gʌroigʌldamu Diuusi gʌrsoimaascamiga. \v 32 Dai vʌʌsi imaasi ʌrnʌijadami aatʌmʌ ʌʌmadu Diuusi Ibʌadʌ ismaacʌdʌ ootoi Diuusi sai vʌʌscatai ʌʌmadu daacana ismaacʌdʌ ʌʌgiditai caʌ ―astʌtʌdai ʌPiiduru. \p \v 33 Amaasi caʌcai ʌgaa gomaasi aliʌ baacoi dai cooda ʌliditadai. \v 34 Amaasi cʌquiva ʌmo sonʌrʌ cʌaacami Gamalieli tʌʌgiducami. Ʌgai ʌrʌmo fariseo daidʌ ʌrmamaatʌtuldiadami Diuusi sʌʌlicamigadʌ. Dai vʌʌsi ʌoodami aliʌ siaa duutudaiña. Dai ʌgai gatʌjai mʌsai vuvaidana laachi ʌojootosicami. \v 35 Dai otoma potʌtʌdai ʌgai ʌgaa tʌtʌaanʌdami: \p ―Giñaaduñi, aatʌmʌ ʌrjudidíu, gʌntʌgitovʌr nʌida mʌsduñiagi gocʌcʌʌli. \v 36 Gʌntʌgitovurai aapimʌ catʌvʌpi ʌpʌdui isoidacatadai ʌmo cʌʌli Teudasi tʌʌgiducami. Dai pocaititadai saidʌ ʌrʌmo cʌʌli gʌʌ guvucadagai viaacami tai oí maaco siento cʌcʌʌli. Mʌtai muaa. Tai vʌʌscatai ismaacʌdʌ oidatucuitadai vʌʌsi aipaco iji. Dai vʌʌsi ugidagai. \v 37 Dai gooquiʌrʌ aidʌsi gatʌjai ʌgʌʌ tʌaanʌdami ʌcaldaragai oodami oidacatadai ʌmai cʌʌli Uudasi tʌʌgiducami ʌgai ʌrGalileeʌrʌ oidacamicatadai. Tai muidutai oí. Mʌtai muaa ʌʌpʌ. Dai vʌʌscatai ismaacʌdʌ oidatucuitadai aipaco iji. \v 38 Cascʌdʌ aanʌ angʌnaagidi mʌsai dagitona idi cʌcʌʌli. Maitavʌr oiñiada. Siʌduñiada gomaasi ʌrʌmo istumaasi ismaacʌdʌ ivueeyi oodami vʌʌsi ugitimu goovai. \v 39 Siʌduñiaada gomaasi ʌrʌmo istumaasi ismaacʌdʌ ivueeyi Diuusi siaadʌrʌ istuidʌcai ugititudana aapimʌ. Gʌntʌgitovʌr nʌida maisiu soimaasi ivuaada Diuusi vui ―ascaiti Gamalieli. \p \v 40 Tai vʌʌscatai bai aa isducatai aagidi ʌGamalieli. Amaasi vaí ʌgai ʌojootosicami. Dai gʌviaacarai sai camaivaamioma ñioocaiña Suusi vʌʌtarʌ. Dai gooquiʌrʌ dagito sai iimʌna. \v 41 Ʌojootosicami vuvaacʌcai vuitapiaiñdʌrʌ ʌvaamioma tʌtʌaanʌdami baigʌnʌliatugai dagitocai Diuusi issoimaa taatagi ʌgai gaaagiditai ʌSuusi mamaatʌtuldaragadʌ. \v 42 Dai vʌʌs tasai gamamaatʌtuldiña ʌgʌʌ quiuupaigadʌrʌ judidíu dai quiiquiʌrʌ dai gaaagidiña isSuusi Cristo ʌrʌgai ismaacʌdʌ Diuusi ʌco vuusaitu saidʌ ʌrʌcʌʌgacʌrʌ vuviadamicana. \c 6 \s1 ――― \p \v 1 Amaasi tuigaco vaamioma muidaimi ʌvaavoitudadami dai ʌgai ismaacʌdʌ ñioocaitadai giliego ñiooquidʌ aagidi ʌojootosicami sai ʌgai ismaacʌdʌ ñioocaitadai judidíu ñiooquidʌ maicʌʌga oidi cuaadagai ʌvipiuudu giliego gataacogiditai cuaadagai vʌʌs tasai. \v 2 Taidʌ ʌbaivustaama dan gooca ojootosicami aagidi ʌvaavoitudadami sai gʌnʌmpaidana dai potʌtʌdai: \p ―Maitʌaagai isdagitocai gaaagiada aatʌmʌ Diuusi ñiooquidʌ, cascʌdʌ maitistutuidi aatʌmʌ isgʌntaacogiadagi cuaadagai. \v 3 Cascʌdʌ gʌraaduñi, gaagavurai aapimʌ cuvaracami cʌcʌʌli gʌnsaagidaiñdʌrʌ ismaacʌdʌ sastuduga dai ʌʌgiadagi Diuusi Ibʌadʌ dai vʌʌscatai siaa duutuadagi dai nuucatulda idi aa duiñdagai. \v 4 Aatʌmʌ apiagamamadada ragai dai apiagamamaatʌtuldiada ragai Diuusi ñiooquidʌ ―astʌtʌdai ʌgai. \p \v 5 Tai vʌʌscatai bai aa dai nʌidacai ʌco vuusaitu Tiivañi ʌgai aliʌ cʌʌga vaavoitudai dai ʌʌgidi Diuusi Ibʌadʌ ʌʌmadu Piili, ʌʌmadu Porocoro, ʌʌmadu Nicanoro, ʌʌmadu Tiimoñi, ʌʌmadu Parameenasi, ʌʌmadu Micuraasi ʌmo cʌʌli Antioquiiʌrʌ oidacami ismaacʌdʌ ʌʌquioma vaavoitudaiña judidíu vaavoidaragadʌ dai sivi cavaavoitudai Suusi Cristo. \v 6 Mʌtai vʌʌscatai vaidacai siaaco daraajatadai ʌojootosicami tai ʌgai gamamaagi dai daama darai gʌnnoonovi. \p \v 7 Dai vʌʌsi aipaco ii Diuusi ñiooquidʌ. Jerusaleenʌrʌ vaamioma muidaimi ʌvaavoitudadami dai muidutai ʌpapaali judidíu vaavoitu ʌʌpʌ. \s1 ――― \p \v 8 Tiivañi ʌrʌmo cʌʌli ismaacʌdʌ Diuusi cʌʌgacʌrʌ nʌiditadai. Dai ʌgai viaacatadai guvucadadʌ Diuusi Ibʌadʌ. Cascʌdʌ ivuaadana ʌgai mui naana maasi gʌgʌrducami ʌoodami saagida. \v 9 Amaasi dada ʌʌmoco cʌcʌʌli ʌmo judidíu quiuupaigadʌaiñdʌrʌ. Ʌquiuupai ʌrcʌcʌʌli vʌʌtarʌcatadai ismaacʌdʌ ʌʌquioma aa oodami gʌnsosoiga duucai viaacana dai sivi camosajioopaitadai ʌgai, dai aa Sireñiaiñdʌrʌ, dai Alijandʌriaiñdʌrʌ dai Silisiaiñdʌrʌ, dai Aasiaiñdʌrʌ dai aliʌ ñiñio ʌTiivañi vui. \v 10 Tiivañi ñioocaitadai maatʌdagaicʌdʌ ismaacʌdʌ maa Diuusi Ibʌadʌ, cascʌdʌ camaitistutuiditadai ʌgaa isvaamioma vuidʌrʌ suuligiagi. \v 11 Amaasi ʌgaa aa namʌqui aa sai potʌʌna sai caʌ ʌgai isTiivañi soimaa ñioocai Moseesacaru mamaatʌtuldaragadʌ vui dai Diuusi vui. \v 12 Dai poduucai sisiolitu ʌgai ʌoodami ʌʌmadu ʌpipiscali, ʌʌmadu ʌmamaatʌtuldiadami Diuusi sʌʌlicamigadʌ. Dai vʌʌscatai vuidʌrʌ suuli ʌTiivañi. Dai bʌi. Dai bʌʌcai ʌvaamioma tʌtʌaanʌdamigadʌ ʌjudidíu vuidʌrʌ. \v 13 Amaasi ʌʌpʌpʌ gaa ʌgai aa yaatavogami saidʌ itʌʌna: \p ―Idi cʌʌli vʌʌscʌrʌ vui ñioocaiña ʌgʌʌ quiuupai siaaco siaa duutudai aatʌmʌ Diuusi. Dai vʌʌscʌrʌ vuidʌrʌ caatʌcana Moseesacaru sʌʌlicamigadʌ. \v 14 Caʌatʌta aatʌmʌ iscaiti Tiivañi sai ʌSuusi ismaacʌdʌ Nasareetʌrʌ oidacatadai daituda agaitadai ʌgʌʌ quiuupai. Dai gʌrmaatʌtulda ʌlidi ʌmamaasi vaavoidaragai ismaacʌdʌ maiʌpa maasi ismaacʌdʌ gʌrvii Moseesacaru ―ascaiti ʌyaatavogami. \p \v 15 Amaasi ʌtʌtʌaanʌdami ʌʌmadu vʌʌscatai ismaacʌdʌ ami daraajatadai tʌʌgacai ʌTiivañi gʌntʌgito tʌʌ isʌpa maasi vuivasadʌ ʌmo Diuusi tʌaañicarudʌ. \c 7 \s1 ――― \p \v 1 Amaasi ʌbaitʌcʌaacamigadʌ papaali judidíu itʌtʌdai ʌTiivañi: \p ―¿Baisi ʌrvaavoi vʌʌsiʌcatai imaasi? ―astʌtʌdai. \p \v 2 Tai ʌgai aa noragi daidʌ itʌtʌdai: \p ―Cʌʌga baigiñʌliaracʌdʌ gʌnnʌidi aanʌ aapimʌ giñaaduñi ʌʌmadu tʌtʌaanʌdami. Giñcaʌcavurai. Diuusi gʌrooga ʌrʌgai ismaacʌdʌ vaamioma viaa guvucadagai istomali ʌmo ʌmai. Dai gʌmaasitu gʌraduñi Avraañicaru vuitapi aidʌsi quiaa oidacatadai ʌgai Mesopotaamiʌrʌ aidʌsi maiquiaa ii ʌgai Araanamu dai mʌʌca oidaca agai. \v 3 Dai potʌtʌdai: “Dagitoñi gʌdʌvʌʌraga ʌʌmadu vʌʌsi gʌaaduñi dai imi nai aanʌ gʌtʌʌgidana oidigi pʌsiaaco oidacagi”, astʌtʌdai Diuusi ʌAvraañicaru. \v 4 Taidʌ ʌAvraañi vuusaidʌ Calideeaiñdʌrʌ dai ii Araanamu dai ami oidaca agai. Tai gooquiʌrʌ muuidʌ oogadʌ. Tai vuaa Diuusi ʌAvraañi tami idi dʌvʌʌriʌrʌ siaaco oidaga aapimʌ sivi. \v 5 Dai maioi tomalaachi dʌvʌʌrai tami tomali siaaco cʌisa ʌgai. Dai vʌʌscʌrʌ caaagiditadai Diuusi isoida agai. Sai siʌʌscadʌ muquiaa ʌgai saidʌ ʌrcajiudadʌ vʌʌtarʌca agai. Aidʌ ʌAvraañi maiquiaa maamaracatadai. \v 6 Dai aagidi ʌʌpʌ Diuusi ʌAvraañi sai cajiudadʌ oidaca agai mʌʌcasdʌrʌ oidacami duucai gadʌvʌʌragana dai sai soiduucai oidaca agai dai mʌsai soiduucai nʌijada agai ʌgai maaco siento uumigi. \v 7 Dai potʌtʌdai Diuusi ʌʌpʌ: “Soimaa taatatuldamu aanʌ ʌgai ismaacʌdʌ tʌaañia agai aa duiñdagai gʌnsosoiga duucai dai gooquiʌrʌ vuvaaquimu gʌcajiudaga abiaadʌrʌ dai giñsiaa duutuadamu ʌgai idi dʌvʌʌriʌrʌ”, astʌtʌdai Diuusi. \v 8 Diuusi baidui ʌmo ñiooqui Avraañicaru ʌʌmadu. Dai tʌjai sai iquiitʌna gʌtuucuga dai poduucai tʌgitocana ismaacʌdʌ aagidi Diuusi. Cascʌdʌ aidʌsi vuusai Isaacaru Avraañicaru maradʌ bo mamacova tasaicʌdʌ poduucai iquiitʌ Avraañicaru Isaa ʌʌpʌ, dai poduucai idui ʌʌpʌ Isaacaru gʌmara Jacocaru dai Jacocaru podui ʌʌpʌ ʌbaivustaama dan gooca gʌmaamara ismaacʌdʌaiñdʌrʌ vuvaaja vʌʌsi judidíu. \p \v 9 Gʌraduñi Jacocaru maamaradʌ aliʌ cʌʌdai gʌnsuculi Osee cascʌdʌ gagaali ʌgai ʌOsee aa cʌcʌʌli sibʌaadʌrʌ oidacami tai ʌgai bʌʌcai ʌOsee Ejiipitu dʌvʌʌriamu dai gagaali Potifara. \v 10 Dai ʌgai aliʌ soimaa taatamituldiña ʌOsee dai maisa. Dai vʌʌscʌrʌ Diuusi ʌʌmadu daacatadai ʌOsee dai cʌʌgacʌrʌ vuusaitu maisacaruaiñdʌrʌ, dai maa saituducami tʌgitoidagai. Paraoñi cʌʌgacʌrʌ nʌiditadai ʌOsee, Diuusi poduucai ipʌli cascʌdʌ. Paraoñi ʌrraí Ejiipitʌrʌ dai daí ʌgai ʌOsee ali mooyi sai soiña tʌaanʌiña ami dʌvʌʌriʌrʌ dai Paraoñi quiidiʌrʌ ʌʌpʌ. \p \v 11 Amaasi divia gʌʌ biuugigai tai aliʌ soimaa taata Ejiipitʌrʌ oidacami ʌʌmadu Canaanʌrʌ oidacami. Dai gʌraaduñicaru ʌʌqui oidacami ismaacʌdʌ Canaanʌrʌ oidacatadai camaitʌtʌgaitadai istumaa ugiagi. \v 12 Aidʌsi maí Jacocaru isoidacatadai tʌligi Ejiipitʌrʌ gaamucu ootoi gʌmaamara. Ʌgai ʌrgʌrʌʌqui aaduñicaru. Dai ʌgai tomali ʌmo imidagai maiquiaa ajioopaiña Ejiipituamu. Dai aidʌsi tʌʌ ʌgai ʌOsee Ejiipitʌrʌ maimaí sidʌ ʌrsuculidʌcatadai. \v 13 Dai gooquiʌrʌ ʌpaamu iji ʌgai taida aagidi ʌOsee sioorʌ ʌgai. Dai poduucai maí ʌParaoñi istuma oodamicatadai ʌOsee. \v 14 Amaasi ʌOsee ootosi ñiooqui gʌooga Jaco sai dividana vʌʌsi maamaradʌ ʌʌmadu, vʌʌsicʌdʌ ʌrvai coobai dan baivustaama dan taamacatadai ʌgai. \v 15 Poduucai ii Jaco Ejiipitʌrʌ oidatu. Dai gooquiʌrʌ movaasi muu. Dai movaasi coi ʌʌpʌ aa gʌraaduñicaru. \v 16 Tai gooquiʌrʌ ʌcajiudadʌ vuucai gʌnaaduñicaru oodʌ Siqueemamu dai yaasa ʌtʌjoovai ismaacʌdʌ savʌʌli ʌAvraañicaru ʌAmori maamaradʌ Siqueemʌrʌ. \p \v 17 Aidʌ tuigaco cayooga aayitadai istumaasi ismaacʌdʌ bai duitadai Diuusi Avraañicaru ʌʌmadu vʌʌsi gʌtʌgitoidacʌdʌ. Dai ʌjudidíu ismaacʌdʌ Ejiipitʌrʌ oidacatadai aliʌ muidaimi dai sʌʌlicʌdʌ muida. \v 18 Aidʌ utuudama daiva Ejiipitʌrʌ ʌmo baitʌcʌaacami dai ʌgai maimaatʌcatadai ʌOsee. \v 19 Dai idi baitʌcʌaacami naana duucai vupuiirumada ʌliditadai gʌraaduñicaru dai aliʌ soimaasi ivuiididitadai dai dadaagitoldi cʌcʌʌli maamaradʌ dʌʌdʌdʌaiñdʌrʌ utu vuvaaquiadʌ sai coona. \v 20 Aidʌsi gatʌaanʌitadai ʌbaitʌcʌaacami maicʌʌ tuigacʌdʌ aidʌ vuusai Moseesa. Aliducatai abiaadʌrʌ baigʌʌldacai tʌʌ Diuusi. Taidʌ ʌdʌʌdʌdʌ nuucagi gʌnquiiyʌrʌ vaica masaadai. \v 21 Aidʌsi caviaacatadai ʌdʌʌdʌdʌ isvuusaidagi ʌMoseesa quiidiaiñdʌrʌ camaitistutuiditai isʌstuagi taidʌ ʌooqui Paraoñi maradʌ bʌi dai gʌʌli gʌmara duucai. \v 22 Cascʌdʌ mamaatʌtuldiña Ejiipitʌrʌ mamaatʌtuldiadami ʌMoseesa vʌʌsi istumaasi mamaatʌcatadai Ejiipitʌrʌ oidacami. Dai cʌʌga maatʌ ñioocai ʌMoseesa dai aliʌ saituduga ʌʌpʌ. \p \v 23 Aidʌsi caviaacatadai ʌMoseesa goo coobai uumigi diviji ʌgai ʌjudidíu Goosiena, ʌgai ʌrjudíucatadai ʌʌpʌ cascʌdʌ. \v 24 Dai ami tʌʌ ʌMoseesa ʌmo cʌʌli Ejiipitʌrʌ oidacami ismaacʌdʌ soi vuaadatadai ʌmo judíu. Dai soiña ʌliditadai ʌMoseesa ʌjudíu cascʌdʌ muaa ʌgai ʌcʌʌli Ejiipitʌrʌ oidacami tai aduucai aa noragi ismaacʌdʌ soimaasi ivuaadatadai ʌgai. \v 25 Moseesa poʌliditadai isʌjudidíu camaatʌcatadai isDiuusi ootosa agai ʌgai sai vuvaidana ʌoodami Ejiipituaiñdʌrʌ dai vʌʌscʌrʌ maimaatʌcatadai ʌgai. \v 26 Dai siaadiqui tʌʌ ʌMoseesa gooca judidíu vai aliʌsi gʌncocoodaitadai dai ʌgai baiʌʌliatuda ʌlidi cascʌdʌ itʌtʌdai: “Aapimʌ ʌrʌmo oodami ¿tuimʌsi soi gʌnvueeyi?” astʌtʌdai. \v 27 Amaasi ʌgai ismaacʌdʌ soi vueeyi ʌgʌmai nuituca Moseesa daidʌ itʌtʌdai: “¿Toorʌ gʌdaí aapi tʌaanʌdami duucai dai dunucami duucai aatʌmʌ gʌrvʌʌtarʌ? \v 28 ¿Giñmuaa pʌsiʌlidi aanʌ ʌʌpʌ poduucai pʌsduucai muaa aapi tacavo ʌEjiipitʌrʌ oidacʌdʌ?” astʌtʌdai. \v 29 Tai mʌʌidʌ ʌMoseesa caʌcai iscaiti ʌcʌʌli. Dai vuusai Ejiipituaiñdʌrʌ dai mʌʌcasi ii Madianamu. Dai ami oidacatu mʌʌcasdʌrʌ oidacami duucai. Dai maamarai gooca. \p \v 30 Dai cadaivunucai goo coobai uumigi, ami oidigana miaanai ʌgiidi siaaco Siñaí tʌʌgidu, gʌmaasitu ʌmo Diuusi tʌaañicarudʌ ʌMoseesa vuitapi taiyʌrʌ ismaacʌdʌ mʌʌcatadai ʌmo uusi iipuadʌrʌ. \v 31 Taidʌ ʌMoseesa maitʌʌ isducatai gʌtʌgituagi tʌʌgacai gomaasi. Dai aidʌsi miaadʌrʌ cʌquiva ʌgai dai cʌʌgioma nʌida agai, caʌ ʌgai Diuusi ñiooquidʌ ismaacʌdʌ itʌtʌdai: \v 32 “Aanʌanʌ ʌrDiuusigadʌ gʌʌʌqui aaduñicaru Avraañicaru ʌʌmadu ʌIsaacaru ʌʌmadu Jacocaru”, ascaiti ʌñiooqui. Amaasi ʌMoseesa gigivuquimi duaadimucai dai camaitʌpʌʌli isvui nʌnʌavagi vaamioma. \v 33 Taidʌ Diuusi itʌtʌdai ʌMoseesa: “Movai pʌsiaaco cʌʌca aapi godʌvʌʌrai ʌrʌcovai giñvuusaida cascʌdʌ uupasañi gʌsusuusaca dai poduucai siaa giñduutuda. \v 34 Aanʌ cʌʌ maatʌ siʌʌ soimaa taataca vʌʌsi giñmaamara Ejiipitʌrʌ oidacami, aanʌ caʌ isaijigʌi ʌgai cascʌdʌ tʌvai aanʌ dai cʌʌgacʌrʌ vuvaida iñagai. Imiñi tudu gʌootosamu aanʌ Ejiipituamu”, astʌtʌdai Diuusi ñiooquidʌ ʌMoseesa. \p \v 35 Tomasi ʌMoseesa aaduñdʌ maicʌʌgacʌrʌ nʌiditadai ʌMoseesa dai potʌtʌdai: “¿Toorʌ dunucami dai tʌaanʌdami duucai gʌdaí?” astʌtʌdai. Vʌʌscʌrʌ Diuusi ootoi ʌMoseesa tʌaanʌdami duucai dai cʌʌgacʌrʌ vuviadami, poduucai ootosi ʌgai ñiooqui gʌtʌaañicarucʌdʌ ismaacʌdʌ gʌmaasitu ʌtaiyʌrʌ. \v 36 Dai Moseesa ʌrʌgai ismaacʌdʌ vuvaitu gʌraaduñicaru Ejiipituaiñdʌrʌ dai idui mui naana maasi gʌgʌrducami Diuusi guvucadadʌcʌdʌ ami dʌvʌʌriʌrʌ dai siaaco Gʌʌ Suudagi Vʌgicʌrʌ tʌʌgidu ʌʌpʌ dai oidigana ʌʌpʌ goo coobai uumigi pomaasi ivueeyi ʌgai. \v 37 Dai ʌMoseesa ʌgai daidʌ itʌtʌdai ʌjudidíu: “Diuusi gʌnootosda agai ʌmoco ismaacʌdʌ ñioocada agai ʌgai vʌʌtarʌ ʌʌgi aapimʌ gʌnaadunumʌ saagidaiñdʌrʌ, poduucai isduucai giñootoi ʌgai aanʌ. Dai ʌʌgiadavurai ʌgai”, astʌtʌdai Moseesa. \v 38 Dai ʌMoseesa ʌgai ismaacʌdʌ oidigana aimʌraitadai ʌʌmadu ʌoodami, dai ʌgai ñiooqui Diuusi tʌaañicarudʌ ʌgiidi Siñaíʌrʌ dai ʌʌmadu daacatadai gʌraaduñicaru ʌʌpʌ dai Diuusi aagidi Moseesa ñiooqui sai gʌraagidana isducatai gʌaagai isoidaca aatʌmʌ. \p \v 39 Dʌmos gʌraaduñicaru maitipʌli isʌʌgidagi, baiyoma mosgajiaadʌrʌ vipieeyi ʌgai ismaacʌdʌ mamaatʌtuldi Moseesa dai ʌpamu noonoigia ʌliditadai Ejiipituamu. \v 40 Amaasi itʌtʌdai ʌgai ʌAaróñi: “Aatʌmʌ ipʌlidi pʌsgʌrduiñdagi didiuusi vai gʌrnuucadacana aatʌmʌ maimaatʌ siaaco dui ʌMoseesa ismaacʌdʌ gʌrvuvaitu Ejiipituaiñdʌrʌ”, ascaiti ʌoodami. \v 41 Amaasi idui ʌgai ʌmo ali cʌisi vaaca mara maasi, dai coi vustaaqui dai dadasdiña ʌvaaca mara ismaacʌdʌ idui ʌgai dai diuusi aagaiña. Dai aliʌ baigʌnʌliditadai ʌgai ʌgaicʌdʌ ismaacʌdʌ idui ʌgai gʌnnoonovicʌdʌ. \v 42 Amaasi Diuusi ʌcovai ii ʌgai saagidaiñdʌrʌ, dai dagito sai siaa duutudaiña ʌgai sisiaavugai gʌndiuusiga duucai, dai ʌmo Diuusi ñiooquituldiadamigadʌ ooja iscaiti Diuusi sai pocaiti: \q1 ¿Coimʌsi aapimʌ judidíu vustaaqui dai giñdadasdiña aidʌsi goo coobai uumigi oidigana ajioopaitadai aapimʌ? \q1 \v 43 Baiyoma bʌʌ ajioopaiña aapimʌ gʌndiuusiga Moloqui ʌmo icuusi vaaquiʌrʌ daidʌ idui aapimʌ ʌmo istumaasi ʌmo siaavugai maasi dai Rempañi tʌʌtʌi, ʌgai ʌrdidiuusi ismaacʌdʌ aapimʌ ʌʌgi idui dai siaa duutudaiña. \q1 Cascʌdʌ gʌnvuvaidamu aanʌ gʌndʌvʌʌragaiñdʌrʌ dai gʌnootosamu mʌʌcasi Bavilonia baitʌqui. \m Ascaiti Diuusi. \p \v 44 Gʌraaduñicaru viaacatadai oidigana ʌmo icuusi vaaqui siaaco bai daraasacana ʌgai ʌojoodai caacaparacʌdʌ ismaacʌdʌrʌ ooja Diuusi ismaacʌdʌ ʌrsʌʌlicami. Diuusi tʌjai ʌMoseesa ʌicuusi vaaqui sai poduucai iduuna isducatai nʌiditadai ʌgai ʌmai sibʌacoga siaaco tʌʌgi Diuusi. \v 45 Dai gʌraaduñicaru vii ʌicuusi vaaqui ismaacʌdʌ idui Moseesacaru aa gooquiʌrdadioma gʌraaduñicaru, dai ʌgai ismaacʌdʌ oiditadai ʌJosue bʌʌcaticatadai ʌicuusi vaaqui aidʌsi voopoji ʌgai dʌvʌʌragadʌ aa ʌma maa ñioocadami. Diuusi vuvaitu ʌgai ismaacʌdʌ ami oidacatadai sai ami oidacana ʌJosue ʌʌmadu ʌgaa oodami. Daidʌ ʌicuusi vaaqui movaasi viaacatadai ʌoodami dai ami siaa duutudaiña Diuusi asta aidʌsi gatʌjai ʌbaitʌcʌaacami Davicaru. \v 46 Diuusi aliʌ cʌʌgacʌrʌ nʌiditadai Davicaru vaidʌ ʌDavicaru iduñia ʌliditadai ʌmo vaaqui Diuusi vʌʌtarʌ. Gʌraduñi Jacocaru vaavoitu Diuusi gʌrooga ʌʌpʌ. \v 47 Dʌmos ʌSalomoñi ʌgai daidʌ idui Diuusi vaaquidʌ. \v 48 Tomasi Diuusi ismaacʌdʌ ʌrʌbaitʌcʌaacami maioidaga quiquiuupiʌrʌ ismaacʌdʌ ivueeyi oodami. Poduucai isducatai aagai Diuusi ñiooquituldiadamigadʌ sai pocaiti Diuusi: \q1 \v 49 Aanʌana ʌgai ismaacʌdʌ tʌaanʌi tʌvaagi dai vʌʌsi oidigi ʌʌpʌ. \q1 ¿Maasca agai ʌvaaqui ismaacʌdʌ giñduiñda agai aapimʌ? \q1 Aanʌ anmaitʌgito siaaco giñibʌstagi. \q1 \v 50 ¿Maitansi ʌʌgi idui aanʌ vʌʌsi gomaasio? \m Ascaiti Diuusi. \p \v 51 Daidʌ ʌTiivañi apiañiooquidi ʌoodami daidʌ itʌtʌdai: \p ―Aapimʌ aasñiñitu gʌnducami maitʌtʌʌcaidaga ʌpan ducami aapimʌ ismaacʌdʌ maivaavoitudai Diuusi. Dai vʌʌscʌrʌ vuidʌrʌ vʌʌtacana aapimʌ Diuusi Ibʌadʌ ʌpan tuutuiga aapimʌ gʌnʌʌqui aaduñicaru. \v 52 Gʌnaaduñicaru soimaa taatatuli dai asta coi vʌʌsi Diuusi ñiñiooquituldiadamigadʌ ismaacʌdʌ ʌʌquioma dada dai aagidi Diuusi ñiooquidʌ. Ʌgai vaa ñiñiooquituldiadami aagai isdivia agai ʌcʌʌ tuigacʌdʌ ismaacʌdʌ tomali ʌmo imidagai maisoimaasi ivueeyi. Dai aidʌsi divia ʌgai aapimʌ gatʌʌgi mʌsai muaana. \v 53 Diuusi gʌnaagidi gʌtʌtʌaañicarucʌdʌ isducatai gʌaagai mʌsoidacagi mai aapimʌ maiʌʌgidi ―astʌtʌdai Tiivañi. \s1 ――― \p \v 54 Dai aidʌsi caʌ ʌoodami imaasi sʌʌlicʌdʌ baacoi ʌTiivañi vui dai cʌcʌrʌñdimi gʌntaatamu. \v 55 Dʌmos Diuusi Ibʌadʌ ʌʌmadu daacatadai ʌTiivañi tai ʌgai tʌvaagiamu nʌnʌava dai tʌʌ Diuusi isvaamioma dadadacʌi sitasai dai ʌSuusi sʌʌlisa padʌrʌ cʌʌca Diuusi. \v 56 Amaasi itʌtʌdai ʌTiivañi ʌoodami: \p ―Dañi nʌidi aanʌ tʌvaagi vai cupioquiñi dai ʌgai ismaacʌdʌ viaa ʌmo sʌʌlicami sʌʌlisa padʌrʌ cʌʌca Diuusi ―astʌtʌdai Tiivañi. \p \v 57 Amaasi ʌoodami cuu gʌnnaanaca maicaʌca ʌliditai, dai vʌʌscatai gʌgʌrʌ iiñaquimi dai vui voopoi ʌTiivañi \v 58 dai bʌi dai vuusaitu ami Jerusaleenaiñdʌrʌ dai maicacarai. Dai ʌgai ismaacʌdʌ maisai nuucatuli gʌnsosoa ʌmo gʌʌli Saulo tʌʌgiducami. \v 59 Dai aidʌsi quiaa maisaitadai ʌoodami taidʌ ʌTiivañi aduucai daanʌgi ʌSuusi: \p ―Suusi bʌʌcaiñi giñiibʌdaga ―ascaiti. \p \v 60 Dai gooquiʌrʌ gʌtootonacʌdʌ cʌquiva dai gʌgʌrʌ iiña daidʌ icaiti: \p ―Tʌaanʌdami maiti gʌpiʌrʌ vuupada gooodami idi soimaascamicʌdʌ ―ascaiti. \p Dai mospotʌi dai muu. \c 8 \s1 ――― \p \v 1 Daidʌ ʌSaulo baiaa ʌʌpʌ mʌsmuaagi ʌTiivañi. Dai aidʌ ʌcʌrʌ sigʌmuaatu ʌTiivañi ʌJerusaleenʌrʌ oidacʌdʌ vui suuli ʌvaavoitudadami dai soimaa taatatuli. Tai vʌʌsi ʌvaavoitudadami aipaco iji Judeeamu dai Samaaliamu mosʌcaasi ʌojootosicami maiiji abiaadʌrʌ. \v 2 Dai ʌʌmoco cʌcʌʌli ismaacʌdʌ siaa duutudaitadai Diuusi yaasa ʌTiivañi dai sʌʌlicʌdʌ sosuaañi ʌgaicʌdʌ. \v 3 Vaidʌ ʌSaulo apiasoi vuaadatadai ʌvaavoitudadami, dai vʌʌsi quiiquiʌrʌ vapaacʌiña dai tʌvaimʌticatai vuvaidiña cʌcʌʌli dai ooqui gatʌaañia ʌliditai maamaisaragai. \s1 ――― \p \v 4 Dʌmos ʌvaavoitudadami ismaacʌdʌ iji Jerusaleenaiñdʌrʌ tomasiaaco siaaco ajioopaitadai ʌgai gaaagidimi isSuusi Cristo ʌrcʌʌgacʌrʌ vuviaadami. \v 5 Ʌmaadutai ʌvaavoitudadami Piili tʌʌgiducatadai dai ii ʌmapʌcʌrʌ Samaalia dʌvʌʌriʌrʌ. Dai ami gaaagidi isSuusi Cristo ʌrcʌʌgacʌrʌ vuviaadami. \v 6 Vaidʌ ʌoodami gʌnʌmpaidiña dai cʌʌga gʌntʌgito caʌcana istumaasi aagidiña ʌPiili. Dai nʌidi ʌgai ʌʌpʌ istumaasi gʌgʌrducami ismaacʌdʌ ivuaadatadai ʌPiili Diuusi guvucadadʌcʌdʌ. \v 7 Muidutai ʌgai ismaacʌdʌ viaacatadai Diaavora tʌtʌaañicarudʌ duduaadi ʌPiili vaidʌ ʌDiaavora tʌtʌaañicarudʌ vuvacʌiña oodamiaiñdʌrʌ iiñaquidatai, dai muidutai ismaacʌdʌ maitistutuiditadai isoiñiadagi ʌʌmoco gʌnʌʌca siʌʌpʌ ʌʌmoco gʌncaacaji vʌʌsi duduaadi ʌgai. Dai ʌʌmoco ismaacʌdʌ maitistutuiditadai isajioopadagi vʌʌsi duduaadi ʌgai. \v 8 Dai poduucai vʌʌsi ʌoodami baigʌnʌʌli. \p \v 9 Dai ami oidacatadai ʌmo cʌʌli Simuñi tʌʌgiducami, ismaacʌdʌ ʌʌquioma ʌrcʌʌdaracamicatadai dai mosyaatagidiña ʌgai ʌoodami potʌtʌdaitadai saidʌ ʌrmaatʌcami. \v 10 Vai vʌʌsi ʌoodami ʌmaduga mʌʌsi aaliducami dai gʌgʌrducami vʌʌsi gʌntʌgito caʌcana istumaasi aagaiña ʌgai daidʌ icaitiña: \p ―Goovai gia viaa Diuusi guvucadadʌ ―ascaitiña ʌoodami. \p \v 11 Tʌvʌpi yaatagidiña ʌSimuñi gʌcʌʌdaragacʌdʌ cascʌdʌ gʌntʌgito caʌcana ʌoodami dai ʌʌgidiña. \v 12 Dai aidʌsi vaavoitu ʌoodami aagiditai ʌPiili isDiuusi soicʌi oodami sai cʌʌgacʌrʌ oidacana dai isSuusi Cristo ʌrcʌʌgacʌrʌ vuviaadami, muidutai ooqui dai cʌcʌʌli gʌnvapacoi. \v 13 Dai asta ʌSimuñi ismaacʌdʌ ʌrcʌʌdaracamicatadai vaavoitu dai gʌvacoi, dai ʌʌmadu aimʌraiña ʌPiili dai maitʌtʌgaiña isducatai gʌtʌgituagi nʌiditai ʌPiili isivuaadana naana maasi gʌgʌrducami Diuusi guvucadadʌcʌdʌ. \p \v 14 Aidʌsi maí ʌojootosicami ismaacʌdʌ Jerusaleenʌrʌ daraajatadai isSamaaliʌrʌ oidacami vaavoitu Diuusi ñiooquidʌ, gaamucu ootoi ʌPiiduru ʌʌmadu ʌVuaana. \v 15 Dai aidʌsi aayi ʌgai Samaaliʌrʌ gamamagi ʌvaavoitudadami vʌʌtarʌ, sai Diuusi Ibʌadʌ diviana ʌvaavoitudadami ʌʌmadu. \v 16 Tomali ʌmaadutai ʌgai maiquiaa ʌʌmadu daacatadai Diuusi Ibʌadʌ. Mosvapacoñicatadai ʌgai Suusi sʌʌlicamigadʌcʌdʌ. \v 17 Cascʌdʌ ʌPiiduru ʌʌmadu ʌVuaana daama darai gʌnnoonovi tai poduucai divia Diuusi Ibʌadʌ ʌvaavoitudadami ʌʌmadu. \p \v 18 Dai aidʌsidʌ ʌSimuñi tʌʌ isdivia Diuusi Ibʌadʌ ʌvaavoitudadami ʌʌmadu aidʌsi daama darai ʌojootosicami gʌnnoonovi, \v 19 amaasi ʌSimuñi itʌtʌdai: \p ―Aanʌ gʌnmaquiaagi tumiñsi vʌrai aapimʌ giñmaaca guvucadagai nai siʌʌscadʌ aanʌ daama darasadagi giñnoonovi tomastuma oodami vai didivadagi Diuusi Ibʌadʌ ʌgai ʌʌmadu ―astʌtʌdai ʌSimuñi. \p \v 20 Amaasi ʌPiiduru itʌtʌdai: \p ―Poʌlidi aapi sai istumaasi gaoidi Diuusi gʌsaapʌdai tumiñsicʌdʌ cascʌdʌ ugitʌna gʌtumiñsiga aapi gʌʌmadu. \v 21 Aapi maiviaa tomalaachi sʌʌlicami idi guvucadagiʌrʌ maitacʌʌgadu gʌibʌdaga Diuusi vuitapi. \v 22 Dagitoñi vʌʌsi gʌsoimaascamiga dai daañi Diuusi sabai gʌoigʌldana ʌgai gʌsoimaascamiga ismaacʌdʌ viaa aapi gʌibʌdagʌrʌ. \v 23 Giñtʌgito nʌidi aanʌ isaliʌsi ʌrsoimaasi iducami aapi dai gʌsoimaascamiga gʌmaisacan duu ―astʌtʌdai ʌPiiduru. \p \v 24 Amaasi ʌSimuñi aa noragi daidʌ itʌtʌdai: \p ―Daanʌdavurai aapimʌ Diuusi aanʌcʌdʌ nai maipovai iñduñia aanʌ mʌsducatai aagai aapimʌ ―astʌtʌdai ʌSimuñi. \p \v 25 Amaasi ʌPiiduru ʌʌmadu ʌVuaana aatagi ʌoodami dai aagidi ʌʌpʌ Diuusi ñiooquidʌ, dai gooquiʌrʌ iji muiyapʌrʌ Samaalia dʌvʌʌriʌrʌ dai gaaagidimi isSuusi Cristo ʌrcʌʌgacʌrʌ vuviaadami dai gooquiʌrʌ noonora Jerusaleenamu. \s1 ――― \p \v 26 Amaasi cadaivunucai imaasi ʌmo Diuusi tʌaañicarudʌ ñiooqui ʌPiili daidʌ itʌtʌdai: \p ―Cʌquivañi dai imi govoiyamu ismaacʌdʌ Jerusaleenaiñdʌrʌ caatʌ Gaasamaco dai idi vaa voi ʌgai dai oidigana daivunuga siaaco maitiipu oidacami ―astʌtʌdai ʌDiuusi tʌaañicarudʌ. \p \v 27 Taidʌ ʌPiili cʌquiva dai ii dai voiyʌrʌ aayi ʌmo cʌʌli Etiopiiʌrʌ oidacami. Ʌgai ʌrtʌaanʌdamicatadai daidʌ ʌrnuucadacamicatadai ʌCandaasi tumiñsigadʌ. ɅCandaasi ʌrʌmo ooqui daidʌ ʌrbaitʌcʌaacamicatadai Etiopiiʌrʌ dai vʌʌsi cʌcʌʌli ismaacʌdʌ aata vuaadana Candaasi vʌʌtarʌ cacaapuñicatadai cascʌdʌ ʌcʌʌli capuuñicatadai ʌʌpʌ. Daidʌ ʌcʌʌli cagʌquiiyamaco imʌitadai Jerusaleenaiñdʌrʌ siaaco siaa duutudaitadai ʌgai Diuusi. \v 28 Vaidʌ ʌcʌʌli ʌmo careeta ʌraana daitugaitadai dai aagaimi oojai ismaacʌdʌ ooja Isaíacaru Diuusi ñiooquituldiadamigadʌ. \v 29 Amaasi Diuusi Ibʌadʌ itʌtʌdai ʌPiili: \p ―Imiñi dai abaan cʌquiva gocareeta ―astʌtʌdai. \p \v 30 Dai aidʌsi miaadʌrʌ cʌquiva ʌPiili caʌ ʌgai ʌcʌʌli isaagaimi oojai ismaacʌdʌ ooja Isaía tai ʌgai tʌcacai daidʌ itʌtʌdai: \p ―¿Maatʌpʌs caʌ gooojai pʌsmaacʌdʌ aagai? ―astʌtʌdai ʌPiili. \p \v 31 Taidʌ ʌcʌʌli aa noragi daidʌ itʌtʌdai: \p ―¿Ducatai maatʌ caʌcana aanʌ maitiipucatai sioorʌ giñaagidagi istʌiya ʌlidi goovai? ―astʌtʌdai ʌcʌʌli. \p Dai vaí ʌPiili sai abaana daivana. \p \v 32 Vaidʌ ʌcʌʌli aagaitadai ʌoojai Diuusi ñiooquidʌrʌ siaaco icaiti: \q1 Aidʌmʌsi bʌʌcai dai muaa agai maiaijigʌi ʌpan duucai ʌmo cañiiru ismaacʌdʌ maisuaacai mʌsiuu duu muaagi. \q1 Dai ʌpan duucai cañiiru mara ismaacʌdʌ maisuaacaiña mʌsiuu duuca iicadagi, \q1 Poduucai ʌgai maisosua dai muu. \q1 \v 33 Soi dui ʌgai maiviaacatai ʌgai istuisi soimaa taatagi. ¿Sioorʌ istuidʌcai ʌcaldana siʌʌquiatai vaavoituda agai? \m Ascaiti Diuusi ñiooquidʌrʌ. \p \v 34 Taidʌ ʌtʌaanʌdami tʌcacai ʌPiili daidʌ itʌtʌdai: \p ―Giñoigʌdacai giñaagida, ¿voorʌ aagai goDiuusi ñiooquituldiadamigadʌ ʌʌgi ʌgai ʌmai sio? ―astʌtʌdai. \p \v 35 Amaasi ʌPiili gʌaagacai aagidi ʌñiooqui ismaacʌdʌ aagai ʌcʌʌli oojiʌrʌ dai aagidi ʌma maasi ʌʌpʌ aagaitai ʌSuusi. \v 36 Dai aidʌsi aayi ʌgai ʌmapʌcʌrʌ siaaco daacatadai suudagi, taidʌ ʌtʌaanʌdami itʌi: \p ―Tami daja suudagi. ¿Baisi ʌrcʌʌgai isvacuañica aanʌ? ―astʌtʌdai ʌgai ʌPiili. \p \v 37 Taidʌ ʌPiili itʌtʌdai: \p ―Pʌssʌʌlicʌdʌ vaavoitudadagi aidʌ gia istutuidi aapi ―astʌtʌdai ʌPiili. \p Taidʌ ʌcʌʌli aa noragi daidʌ itʌtʌdai: \p ―Aanʌ angia vaavoitudai isSuusi Cristo ʌrDiuusi maradʌ ―ascaiti ʌcʌʌli. \p \v 38 Amaasi ʌcʌʌli gatʌjai cʌʌsaragai ʌcareeta, dai vʌgoocatai tʌaapai siaaco daacatadai ʌsuudagi, taidʌ ʌPiili vacoi ʌcʌʌli. \v 39 Dai aidʌsi ʌpaamu tʌʌtʌsai ʌgai abiaadʌrʌ taidʌ Diuusi Ibʌadʌ vaidacai ʌPiili, taidʌ ʌtʌaanʌdami camaitʌʌ vaamioma, dʌmos apiaimʌi ʌgai gʌvoogʌamu baigʌʌliatugaitai. \v 40 Amaasi ʌPiili aayi Asootʌrʌ dai vʌʌsi ʌʌmapʌcʌrʌ aijimi dai gaaagidimi ʌcʌʌgacʌrʌ vuvaidaragai mospovuimi dai aayi Sesareeʌrʌ. \c 9 \s1 ――― \p \v 1 ɅSaulo maidagitocai soi vueeyi ʌvaavoitudadami. Dai pocaitiña sai coodia agai cascʌdʌ nʌidamu ʌgai ʌbaitʌcʌaacamigadʌ papaali judidíu \v 2 dai taí oojai ismaacʌdʌrʌ maa ʌgai oigaragai sai imʌna ʌgai judidíu quiquiuupaigadʌamu Damascʌrʌ dai gaagana ismaacʌdʌ apiavaavoitudai Suusi Cristo mamaatʌtuldaragadʌ dai sai maamaisapicamu vuaapana Jerusaleenʌrʌ vʌʌsi ʌmaduga mʌʌsi ooqui dai cʌcʌʌli. \v 3 Dʌmos aidʌsi voiyamu imʌitadai ʌgai camiaadʌrʌ Damasco, tai todian duucai vʌpʌdoli sicoli ʌgai ʌmo cuudagi tʌvaagiaiñdʌrʌ. \v 4 Taidʌ ʌSaulo dʌvʌʌrapi gʌi, dai caʌ ʌmo ñiooqui ismaacʌdʌ itʌtʌdai: \p ―Saulo, Saulo, ¿tuipʌsi soi giñvueeyi? ―astʌtʌdai. \p \v 5 Amaasi ʌSaulo itʌtʌdai: \p ―¿Poorʌ aapi tʌaanʌdami? ―astʌtʌdai. \p Taidʌ ʌñiooqui aa noragi daidʌ itʌtʌdai: \p ―Aanʌanʌ ʌrSuusi ʌgai vaa ismaacʌdʌ soi vueeyi aapi. Ʌʌgi gʌtomitʌscʌi aapi ʌpan duucai ʌmo vooyisi ismaacʌdʌ cuituscʌi tootoicami cuugadʌ ―astʌtʌdai ʌñiooqui. \p \v 6 Amaasi ʌSaulo gigivuquimi duaadimucai daidʌ itʌtʌdai: \p ―Tʌaanʌdami, ¿tumaasi ipʌlidi aapi isiduñia aanʌ? ―astʌtʌdai. \p Taidʌ ʌtʌaanʌdami itʌtʌdai: \p ―Cʌquivañi dai ai Damascʌrʌ mʌsimʌʌca gʌaagidamu istumaasi gʌaagai pʌsiduñiagi ―astʌtʌdai ʌtʌaanʌdami. \p \v 7 Ʌcʌcʌʌli ismaacʌdʌ ʌʌmadu iimʌitadai ʌSaulo aliʌ duduaadimu caʌcacai ʌñiooqui dai maitʌʌgacai tomali ʌmaadutai. \v 8 Amaasi ʌSaulo cʌquiva dʌvʌʌrapidʌrʌ, dʌmos maitistui isnʌnʌavagi tomalaachi. Taidʌ ʌaaduñdʌ vaidacai Damascoamu. \v 9 Daidʌ ʌSaulo vaica tasai maitistui isnʌnʌavagi dai maitauu dai maitaii tomalaachi istumaasi. \p \v 10 Dai ami Damascʌrʌ oidacatadai ʌmo vaavoitudadami Ananiiasi tʌʌgiducami tai ʌgai vuitapi gʌmaasitu ʌSuusi daidʌ itʌtʌdai: \p ―Ananiiasi ―astʌtʌdai. \p Tai ʌgai aa noragi daidʌ itʌtʌdai: \p ―Tʌaanʌdami tami andaja ―astʌtʌdai Ananiiasi. \p \v 11 Amaasi ʌtʌaanʌdami itʌtʌdai: \p ―Cʌquivañi dai imi siaaco caayi Sʌʌliñicʌrʌ tʌʌgidu dai Uudasi quiidiʌrʌ nʌida ʌmo cʌʌli Tarsuaiñdʌrʌ Saulo tʌʌgiducami gamamadiava. \v 12 Gʌtʌʌtʌquiʌrʌ tʌʌ ʌgai ʌmo cʌʌli Ananiiasi tʌʌgiducami sai vaa dai daama darai gʌnoonovi saidʌ istui ʌgai isnʌnʌavagi ʌpamu ―astʌtʌdai ʌSuusi. \p \v 13 Taidʌ ʌAnaniiasi moscaʌ imaasi daidʌ itʌtʌdai: \p ―Tʌaanʌdami muidutai giñaagidiña gocʌʌli dai vʌʌsi soimaascami ismaacʌdʌ ivuiididiña goovai ismaacʌdʌ gʌvaavoitudai Jerusaleenʌrʌ. \v 14 Dai sivi divia goovai tami ʌpapaali baitʌguucacamigadʌ sʌʌlicamigadʌcʌdʌ, dai maamaisapicami vuuquia agai vʌʌscatai ismaacʌdʌ gʌvaavoitudai aapi ―astʌtʌdai Ananiiasi. \p \v 15 Amaasi ʌtʌaanʌdami itʌtʌdai: \p ―Imiñi casiant ʌco vuusaitu aanʌ ʌSaulo vai aagidana ʌgai aa ʌma maasi ñioocadami dai raraí dai judidíu ʌʌpʌ iñsaanʌ cʌʌgacʌrʌ vuvaidi oodami. \v 16 Aanʌ tʌʌgidamu isaliʌ viaa ʌgai issoima taatagi giñvaavoitudaitai ―ascaiti ʌSuusi. \p \v 17 Amaasi ii Ananiiasi ʌquiiyamu siaaco daacatadai ʌSaulo dai ami vaacʌcai daama darai gʌnoonovi daidʌ itʌtʌdai: \p ―Giñaduñi Saulo, ʌSuusi ismaacʌdʌ gʌmaasitu aapi gʌvuitapi voiyaiñdʌrʌ ʌgai atgiñootoi pʌsai ʌpamu nʌnʌavana dai sai Diuusi Ibʌadʌ gʌʌmadu daaca agai ―astʌtʌdai Ananiiasi. \p \v 18 Tai otoma suuli vatopa coocomidʌ maasi vuupujiaiñdʌrʌ dai casi istui ʌgai isnʌnʌavagi. Dai otoma cʌquiva dai gʌvacoi sai nʌidiña ʌoodami iscaʌma duucai gʌtʌgito ʌgai dai camaisoimaasi ivuaada agai. \v 19 Dai gooquiʌrʌ gauu dai bʌi gʌguvucadaga ʌpamu dai anaasi daja chiʌʌqui tasai ʌvaavoitudadami ʌʌmadu Damascʌrʌ. \s1 ――― \p \v 20 Otoma gʌaagacai gamamaatʌtuldimi ʌSaulo judidíu quiquiuupaigadʌrʌ Diuusi ñiooquidʌ dai gaaagidi sai Suusi ʌrDiuusi maradʌ. \v 21 Dai vʌʌscatai ismaacʌdʌ caʌ maitʌtʌgaitadai isducatai gʌntʌtʌgituagi daidʌ icaiti: \p ―¿Maitasi ʌrʌcʌʌli goovai ismaacʌdʌ Jerusaleenʌrʌ aimʌraiña dai gaagaiña ʌvaavoitudadami dai soi vuaadana? ¿Dai maitasi ʌrʌgai vaa ismaacʌdʌ tami divia dai maamaisapicami vuuquia agaitadai vaavoitudadami ʌʌpʌ dai tʌʌgida agai ʌbaitʌguucacamigadʌ papaali Jerusaleenʌrʌ? ―ascaiti ʌoodami. \p \v 22 Dʌmos ʌSaulo vaamioma maiduaadicuitai gaaagidi Diuusi ñiooquidʌ dai gaaagidiña ʌʌpʌ saidʌ ʌSuusi ʌrʌCristo, taidʌ ʌjudidíu Damascʌrʌ oidacʌdʌ camaitʌʌ isducatai gʌntʌtʌgituagi. \s1 ――― \p \v 23 Dai bai tʌvʌpicʌdʌ ʌjudidíu gʌnaagi dai muaa agai ʌSaulo. \v 24 Dʌmos ʌSaulo maí. Dai Damasco sicoli cuupicatadai gʌʌ bidaaviquicʌdʌ vaidʌ ʌjudidíu ʌbidaaviqui cuucuparagadʌrʌ soobidacana tasʌrʌ dai tucarʌ siaaco vuusiagi sai muaa agaitadai. \v 25 Dʌmos ʌvaavoitudadami gʌʌ asaarai ʌraana daí ʌSaulo dai bidaaviquiamu sʌʌli tʌvaañi ʌmo imidagai tucarʌ tai poduucai cʌʌgacʌrʌ vuusai ʌSaulo. \s1 ――― \p \v 26 Aidʌsi aayi ʌSaulo Jerusaleenʌrʌ ʌgai urava ʌliditadai ʌvaavoitudadami dʌmos ʌvaavoitudadami ʌʌbʌidiña vʌʌscʌrʌ maivaavoitudaiña ʌgai siʌSaulo casi ʌrvaavoitudadami ʌʌpʌ cascʌdʌ. \v 27 Dʌmos ʌBernabé gia vaidacai dai vaan cʌʌsi ʌojootosicami dai aagidi isducatai tʌʌ ʌSaulo ʌSuusi Cristo voiyʌrʌ, dai isducatai ñiooqui ʌSuusi, dai isducatai ʌSaulo maiduaadimudacʌdʌ aagidi Diuusi ñiooquidʌ Damascʌrʌ oidacami. \v 28 Taidʌ ʌSaulo anaasi Jerusaleenʌrʌ vii dai ʌʌmadu aimʌraiña ʌvaavoitudadami. \v 29 Dai maiduaadicuitai gaaagidiña Diuusi ñiooquidʌ, dai ʌʌmadu gaaatagaiña ʌgai ʌjudidíu ismaacʌdʌ ñioocaitadai giliego ñiooquidʌ, dʌmos ʌjudidíu gaagaitadai isducatai muaagi ʌSaulo. \v 30 Dai aidʌsidʌ ʌvaavoitudadami maí gomaasi otoma vaidacai ʌgai ʌSaulo Sesareeamu dai abiaadʌrʌ ootoi Tarsuamu. \p \v 31 Aidʌ camaitiipucatadai sioorʌ soi duucai nʌijadagi ʌvaavoitudadami Judeeʌrʌ dai Galileeʌrʌ dai Samaaliʌrʌ oidacami cascʌdʌ baigʌnʌliditai oidaga ʌgai dai vaamioma cʌʌga vaavoitudaimi dai siaa duutudaiña Diuusi. Dai Diuusi Ibʌadʌ ʌʌmadu daacatadai vai vaamioma muidaimi vaavoitudadami. \s1 ――― \p \v 32 Aidʌsidʌ ʌPiiduru didividitadai ʌvaavoitudadami diviji ʌgai ʌʌpʌ ʌvaavoitudadami Liidiʌrʌ oidacʌdʌ. \v 33 Vai ami oidacatadai ʌʌpʌ ʌmo cʌʌli Eneeasi tʌʌgiducami ismaacʌdʌ caparʌ mamacova uumigi moscaatʌcatadai maitistutuidiña ʌgai isaimʌrdagi cascʌdʌ. \v 34 Taidʌ ʌPiiduru itʌtʌdai: \p ―Eneeasi casiapʌtdueeyi Suusi Cristo guvucadadʌcʌdʌ, vañigiñi dai bai duuñi gʌvaacosi ―astʌtʌdai ʌPiiduru. \p Taidʌ Eneeasi otoma vañi. \v 35 Dai vʌʌscatai Liidiʌrʌ oidacʌdʌ dai Saroñiʌrʌ oidacʌdʌ tʌʌgacai imaasi dagito ʌʌquidʌ gʌnvaavoidaraga dai vaavoitu Diuusi. \s1 ――― \p \v 36 Aidʌ Jopʌrʌ oidacatadai ʌmo ooqui vaavoitudadami Tavita tʌʌgiducami dai giliego ñiooquicʌdʌ ʌrDoorcasi. Idi ooqui vʌʌscʌrʌ cʌʌga ivuaadana dai soicʌiña ʌsoituutuigami. \v 37 Dai ʌmo imidagai aliʌ cooco ʌooqui dai muu, mʌtai vaʌtʌsi dai gooquiʌrʌ goocua daama vaaquiʌrʌ tʌcaviaco tʌʌ. \v 38 Dai Jopaiñdʌrʌ miaaga Liidiamu siaaco daacatadai ʌPiiduru, taidʌ ʌvaavoitudadami maí isami daacatadai ʌPiiduru dai ootoi gooca cʌcʌʌli sai mʌʌ aagidana ʌPiiduru sai otoma diviana. \p \v 39 Taidʌ ʌPiiduru otoma oí ʌcʌcʌʌli. Aidʌsi aayi ʌgai mʌtai otoma vaidacai siaaco caatʌcatadai ʌmuuquiadʌ, tai vʌʌsi ʌvipiuudu sicoli guuquiva dai suaañimi dai vuvaitu yuupurui dai vaapasaragai ismaacʌdʌ idui ʌDoorcasi maiquiaa muucucai dai tʌtʌgidi ʌPiiduru. \v 40 Amaasi ʌPiiduru quiidigamu ootoi vʌʌscatai ismaacʌdʌ ami daraajatadai dai gʌtootonacʌdʌ cʌquiva dai gamamagi, dai vui nʌnʌava ʌgai ʌooqui muuquiadʌ daidʌ itʌtʌdai: \p ―Tavita vañigiñi ―astʌtʌdai ʌPiiduru ʌooqui. \p Tai ʌgai cupioco gʌvuupuji dai tʌʌ ʌPiiduru dai sʌʌli daiva. \v 41 Taidʌ ʌPiiduru noviaiñdʌrʌ bʌi dai vañigi, dai otoma vaí ʌaaduñdʌ ʌʌmadu ʌvipiuudu dai vaan cʌʌsi duaacami. \v 42 Vʌʌsi gomaasi maí vʌʌscatai Jopʌrʌ oidacami dai muidutai vaavoitu Suusi Cristo. \v 43 Taidʌ ʌPiiduru anaasi Jopʌrʌ vii bai tʌvʌpi ʌmo vaqueetatadami quiidiʌrʌ Simuñi tʌʌgiducami. \c 10 \s1 ――― \p \v 1 Sesareeʌrʌ oidacatadai ʌmo cʌʌli Cornelio tʌʌgiducami ismaacʌdʌ tʌaanʌitadai ʌmo siento sandaaru mʌsmaacʌdʌ Italianu aagaiña. \v 2 Dai Cornelio ʌʌmadu vʌʌsi aaduñdʌ aliʌ siaa duutudaiña Diuusi, dai ʌgai soicʌiña mui tumiñsicʌdʌ ʌjudidíu dai vʌʌscʌrʌ gamamadaiña. \v 3 Dai ʌmo imidagai coi gʌʌsʌco tasai cʌʌga tʌʌ ʌCornelio ʌmo Diuusi tʌaañicarudʌ ismaacʌdʌ vaa siaaco daacatadai ʌgai daidʌ itʌtʌdai: \p ―Cornelio ―astʌtʌdai ʌDiuusi tʌaañicarudʌ. \p \v 4 Vaidʌ ʌCornelio mosnʌidi ʌDiuusi tʌaañicarudʌ duaadimucai. Dai amaasi tʌcacai daidʌ itʌtʌdai: \p ―¿Tumaasi tʌgito aapi? ―astʌtʌdai Cornelio. \p Amaasi ʌDiuusi tʌaañicarudʌ itʌtʌdai: \p ―Diuusi aliʌ baigʌʌlidi gʌmamadaragacʌdʌ dai vʌʌsicʌdʌ ismaacʌdʌ ivueeyi aapi soicʌitai soituutuigami. \v 5 Ootosañi cʌcʌʌli Jopamu vai vaidana Simuñi Piiduru, \v 6 ismaacʌdʌ ʌmai Simuñi quiidiʌrʌ gʌuuliñaca. Ʌgai ʌrvaqueetatadami dai gʌʌ suudagi ugidiana oidaga. ɅPiiduru gʌaagidamu istumaasi gʌaagai pʌsiduñiagi ―astʌtʌdai ʌDiuusi tʌaañicarudʌ. \p \v 7 Aidʌsi ii ʌDiuusi tʌaañicarudʌ taidʌ ʌCornelio vaí gooca gʌpipiooñiga dai ʌmo sandaaru ismaacʌdʌ siaa duutudai Diuusi vaidʌ ʌCornelio baigʌʌliditai nʌidiña. \v 8 Dai aagidi vʌʌsi istumaasi tʌʌ ʌgai. Dai gooquiʌrʌ ootoi Jopamu. \p \v 9 Dai siaadiqui aidʌsi camiaadimitadai ʌgai Jopʌrʌ dan duucu ʌʌsi tʌsai ʌPiiduru vaaqui daama daida mamada agai. \v 10 Dai ʌgai aliʌ biuugimucatadai dʌmos quiaa bai vuiididitadai cuaadagai, tai gʌmaasitu ʌgai vuitapi ʌmo istumaasi. \v 11 Tʌʌ ʌgai isgʌcupioco tʌvaagi dai dʌvʌʌrapi uucami tʌaapanʌi ʌmo istumaasi ʌpa maasi ʌmo gʌʌ tua icuusi vʌmaacova siisisodʌ vuupuli. \v 12 Dai ami tua icuusiʌrʌ daraitugai naana maasi cʌcʌisi maaco taataracami dai gʌgʌr coocoyi dai ujuurugi ʌʌpʌ. \v 13 Dai amaasi caʌ ʌgai ʌmo ñiooqui ismaacʌdʌ itʌtʌdai: \p ―Cʌquivañi Piiduru dai cooda dai uga ―astʌtʌdai ʌñiooqui. \p \v 14 Taidʌ ʌPiiduru aa noragi daidʌ itʌtʌdai: \p ―Chio tʌaanʌdami, tomali ʌmo imidagai maitʌrugacami aanʌ istumaasi judidíu maiviaa oigaragai iscuaadagi ―astʌtʌdai ʌPiiduru. \p \v 15 Taidʌ ʌñiooqui ʌpamu ñioo daidʌ itʌtʌdai: \p ―Istumaasi Diuusi aagai saidʌ ʌrcuaadagai maitʌaagai pʌspocaitiadagi sai maicʌʌgadu ―astʌtʌdai ʌñiooqui. \p \v 16 Ʌtua icuusi vaicojo tʌvai daida tʌsai tʌvaagiamu ʌpamu. \v 17 Aidʌsidʌ ʌPiiduru tʌtʌgitoitadai istʌiya ʌlidi ʌgai ismaacʌdʌ gʌmaasitu vuitapi, tai quitaagiña aayi ʌcʌcʌʌli Cornelio ojootosadʌ gatʌcacaimi ʌgai siaaco oidaga Simuñi daida aayi. \v 18 Dai aʌcai gʌgʌrʌ gatʌcacai sabai ami gʌuuliñacatadai ʌmo cʌʌli Simuñi Piiduru tʌʌgiducami. \v 19 Dai quiaa tʌtʌgitoitadai ʌPiiduru ʌgiʌrʌ ismaacʌdʌ vuitapi gʌmaasitu, taidʌ Diuusi Ibʌadʌ itʌtʌdai: \p ―Dañi gʌgaagiava vaica cʌcʌʌli. \v 20 Tʌvañiñi dai oida dai maivuaamʌ ʌliatugada aanʌanta ootoi ―astʌtʌdai Diuusi Ibʌadʌ. \p \v 21 Taidʌ ʌPiiduru tʌvai dai ii siaaco guucacatadai ʌcʌcʌʌli Cornelio ojootosadʌ daidʌ itʌtʌdai: \p ―Aanʌana ʌgai mʌsmaacʌdʌ gaagai aapimʌ. ¿Mʌtumaasi aagaimi? ―astʌtʌdai. \p \v 22 Taidʌ ʌcʌcʌʌli aa noragi daidʌ itʌtʌdai: \p ―Gʌrbaitʌcʌaacamiga Cornelio atgʌrootoi. Ʌgai ʌrʌmo cʌʌli cʌʌ tuigacami dai siaa duutudai Diuusi. Dai vʌʌsi ʌjudidíu cʌʌgacʌrʌ nʌidi dai oigʌdai. Tai ʌmo Diuusi tʌaañicarudʌ aagidi ʌCornelio sai gʌvaidana pʌsai aapi imʌna quiidiamu sai ʌgai caʌcana pʌstumaasi viaaca isaagidagi ―astʌtʌdai ʌcʌcʌʌli. \p \v 23 Taidʌ ʌPiiduru miaadʌgi, tai ʌgai anaasi vii aidʌ tucarʌ ʌPiiduru ʌʌmadu. Dai siaadiqui iji tai oí ʌPiiduru dai oí ʌʌpʌ ʌʌmoco ʌvaavoitudadami Jopʌrʌ oidacami. \p \v 24 Dai siaadiqui aayi ʌgai Sesareeʌrʌ siaaco nʌnʌracatadai ʌCornelio ʌʌmadu muidutai aaduñdʌ dai aa ismaacʌdʌ cʌʌga ʌʌmaducatadai ʌgai vʌʌsi vapai. \v 25 Aidʌsi aayi ʌPiiduru quiiyʌrʌ tai vuusai ʌCornelio dai miaadʌgida agai dai vuidʌrʌ gʌtootonacʌdʌ cʌquiva dai siaa duutuda agaitadai. \v 26 Dʌmos ʌPiiduru cʌquivatu daidʌ itʌtʌdai: \p ―Cʌquivañi. Aanʌ anʌʌpʌ ʌrcʌʌli gʌʌpan duucai ―astʌtʌdai. \p \v 27 Dai apiaaatagaimi ʌgai ʌCornelio ʌʌmadu dai vaa tuucavi dai ami tʌʌ mui oodami ismaacʌdʌ gʌnʌmpaidacatadai. \v 28 Amaasi ʌPiiduru itʌtʌdai ʌoodami: \p ―Aapimʌ cʌʌga maatʌ isjudidíu vaavoidaragadʌ maitamaacai oigaragai isuurapʌcʌdagi ʌma maa ñioocadami tomali isvapacʌdagi quiidiʌrʌ. Dʌmos Diuusi giñmaatʌtuli ansai dagitona aanʌ govaavoidaragai. Dai sioorʌ Diuusi cʌʌgacʌrʌ nʌidi aanʌ maiviaa istuisi gajiaadʌrʌ vipiaadagi. \v 29 Cascʌdʌ mosgiñvaí antai maiñioocacai mʌʌcadʌrʌ ii. Dai maatʌca iñʌlidi aanʌ tʌimʌsidʌ giñvaí ―astʌtʌdai ʌPiiduru. \p \v 30 Taidʌ ʌCornelio aa noragi daidʌ itʌtʌdai: \p ―Casi ʌpʌdui maacova tasai icaduucu lienʌ coi gʌʌsʌco tasai tanasi giñquiiyʌrʌ daacatadai aanʌ dai gamamadaitadai maitaugacai, dai tʌʌ aanʌ ʌmo cʌʌli vai dadadacʌi yuucusidʌ. \v 31 Vaidʌ ipiñtʌtʌdai: “Cornelio, Diuusi caʌ gʌmamadaraga dai maatʌ ʌʌpʌ istumaasi ivueeyi aapi soicʌital soituutuigami. \v 32 Ootosañi tudu Jopamu sioorʌ vaidagi ʌSimuñi Piiduru ʌmai Simuñi quiidiʌrʌ avʌuuliñaca. Ʌgai ʌrvaqueetatadami dai gʌʌ suudagi ugidiana oidaga. Dai siʌʌscadʌ divia ʌgai gʌaagidamu ʌmo istumaasi iñtʌtʌdai ʌcʌʌli”, ascaiti ʌCornelio. \v 33 Cascʌdʌ otoma ootoi aanʌ mʌsai gʌgaagana, dai aapi cʌʌga dui diviacai. Dai sivi tami daraaja aatʌmʌ dai siaa duutudai Diuusi dai caʌca ʌrʌlidi ʌñiooqui ismaacʌdʌ gʌrootosi Diuusi aapicʌdʌ ―astʌtʌdai ʌCornelio. \s1 ――― \p \v 34 Amaasi gʌaagacai ñioo ʌPiiduru daidʌ itʌtʌdai: \p ―Sivi camaatʌ nʌidi aanʌ isDiuusi maivaamioma cʌʌgacʌrʌ nʌidi ʌʌmoco, ʌgai vʌʌscatai ʌmadugan duucai nʌidi. \v 35 Diuusi aliʌ cʌʌgacʌrʌ nʌidi tomastuma oodami ismaacʌdʌ siaa duutudai dai maisoimaasi ivuaadagi. \v 36 Diuusi ootosi ʌmo ñiooqui ʌjudidíu Suusi Cristocʌdʌ sai cʌʌgacʌrʌ oidacana Diuusi vuitapi dai oodami vuitapi daidʌ Suusi Cristo ʌrbaitʌcʌaacamigadʌ vʌʌsi oidi daama oidacami. \v 37 Aapimʌ cʌʌga maatʌ istumaasi ʌpʌdui judidíu dʌvʌʌragadʌrʌ, aidʌsi casi gaaagidi ʌVuaana Diuusi ñiooquidʌ dai casi gavapaconacai vʌʌsi gomaasi Galileeaiñdʌrʌ gʌaaga. \v 38 Dai cʌʌga maatʌ aapimʌ ʌʌpʌ isducatai maa Diuusi ʌSuusi ismaacʌdʌ Nasareetʌrʌ oidacatadai guvucadadʌ Diuusi Ibʌadʌ, dai isducatai aimʌraitai cʌʌga ivuaadana ʌgai dai duduaaidiña vʌʌscatai ismaacʌdʌ soimaa taatacana Diaavora tʌtʌaañicarudʌcʌdʌ. Diuusi Ibʌadʌ ʌʌmadu daacatadai ʌSuusi cascʌdʌ pomaasi ivuaadana ʌgai. \v 39 Dai aatʌmʌ ʌrnʌijadami vʌʌsi istumaasi ivuaadana ʌSuusi siʌʌsi Judeea dʌvʌʌriʌrʌ ʌcaasi Jerusaleenʌrʌ ʌʌpʌ mʌtai gooquiʌrʌ curusiaba siisa dai muaa. \v 40 Dʌmos Diuusi bo vaica tasaicʌdʌ duaacali ʌpamu, dai gʌrmaa oigaragai tʌstʌgiagi. \v 41 Dʌmos maisiu vʌʌsi oodami maa ʌgai oigaragai istʌgiagi mosʌca aatʌmʌ ismaacʌdʌ Diuusi ʌcovai vuvaitu ʌʌquioma abiaadʌrʌ tʌsaidʌ ʌrnʌijadamicana dai aatʌmʌ ʌʌmadu gauu dai gaii caduaacacai ʌgai coidadʌ saagidaiñdʌrʌ. \v 42 Dai ʌgai gʌrtʌjai tʌsai aagidana oidigi daama oidacami Diuusi ñiooquidʌ dai aagidana ʌʌpʌ tʌstumaasi nʌidiña dai tʌstumaa caʌcana sai Diuusi aagidi ʌSuusi sai ʌgai nʌidana ʌcoidadʌ dai ʌduduaacʌdʌ ismaacʌdʌ ʌrcʌʌga ivuaadami dai ismaacʌdʌ ʌrmaicʌʌga ivuaadami. \v 43 Ʌʌquioma abiaadʌrʌ aagai vʌʌsi ʌDiuusi ñiñiooquituldiadamigadʌ ʌSuusi dai pocaiti sai sioorʌ vaavoitudagi isʌSuusi ʌrcʌʌgacʌrʌ vuviadami Diuusi oigʌlda agai vʌʌsi soimaascamigadʌ. \s1 ――― \p \v 44 Quiaa ñioocaitadai ʌPiiduru, tai divia Diuusi Ibʌadʌ dai ʌʌmadu daaca agai vʌʌscatai ismaacʌdʌ caʌ istumaasi aagaitadai ʌPiiduru. \v 45 Taidʌ ʌjudidíu vaavoitudadami ismaacʌdʌ oiditadai ʌPiiduru camaitʌʌ isducatai gʌntʌtʌgituagi nʌiditai isDiuusi Ibʌadʌ divia dai ʌʌmadu daaca agai ʌʌpʌ ʌgai ismaacʌdʌ maitʌrjudidíu. \v 46 Dai caʌ ʌgai isnaana maasi ñiooqui ñioocai ʌgai dai siaa duutudai Diuusi. \v 47 Amaasi ʌPiiduru itʌi: \p ―¿Baigas potʌʌna aapimʌ isidi oodami maitistutuidi isvapacoñicagi canʌidi aapimʌ isdivia Diuusi Ibʌadʌ vʌʌscatai ʌʌmadu poduucai isduucai divia aatʌmʌ gʌrʌʌmadu? ―ascaiti ʌPiiduru. \p \v 48 Amaasi tʌjai ʌPiiduru ʌoodami sai gʌnvapaconana isduucai gatʌjai Suusi Cristo. Dai gooquiʌrʌ ʌgai goguaama oi ʌPiiduru sai anaasi viʌʌna chiʌʌqui tasai. \c 11 \s1 ――― \p \v 1 Amaasi ʌojootosicami ʌʌmadu ʌvaavoitudadami ismaacʌdʌ Judeeʌrʌ daraajatadai maí isʌgai ismaacʌdʌ maitʌrjudidíu vaavoitu Diuusi ñiooquidʌ ʌʌpʌ. \v 2 Dai aidʌsi ʌpamu ii ʌPiiduru Jerusaleenamu vaidʌ ʌjudidíu ismaacʌdʌ ʌrvaavoitudadami ñiooquidi, \v 3 daidʌ itʌtʌdai: \p ―¿Tuipʌsi diviji ismaacʌdʌ maitʌrjudidíu dai ʌʌmadu gauu? ―astʌtʌdai ʌjudidíu vaavoitudadami ʌPiiduru. \p \v 4 Taidʌ ʌPiiduru aagidi vʌʌsi isducatai ʌpʌdui daidʌ itʌtʌdai: \p \v 5 ―Aanʌ Jopʌrʌ daacatadai, dai aidʌsi gamamadaitadai aanʌ tʌʌ aanʌ ʌmo istumaasi ʌpa maasi ʌmo gʌʌ tua icuusi, vai tʌvaagiaiñdʌrʌ tʌaapanʌi dai aajʌi mʌʌca siaaco daacatadai aanʌ dai vʌʌ maacova siisisodʌ vuupuli ʌtua icuusi. \v 6 Dai aidʌsi cʌʌga nʌnʌidi aanʌ astumaasi oidaga ʌraana, vai ami daraajatadai cʌcʌisi maaco taataracami, dai coocoyi dai ujuurugi ʌʌpʌ. \v 7 Dai caʌ aanʌ ʌmo ñiooqui vaidʌ ipiñtʌtʌdai: “Cʌquivañi Piiduru dai cooda dai uga”. \v 8 Dʌmos aanʌ itʌtʌdai: “Chio tʌaanʌdami tomali ʌmo imidagai anmaivapasai aanʌ giñtʌñiʌrʌ istumaasi judidíu maiviaa oigaragai iscuaadagi”, antʌtʌdai aanʌ. \v 9 Tai amaasi ʌñiooqui tʌvaagiaiñdʌrʌ ʌpamu giññiooqui daidʌ ipiñtʌtʌdai: “Istumaasi Diuusi aagai saidʌ ʌrcuaadagai maitʌaagai pʌspocaitiadagi sai maicʌʌgadu”, caiti ʌñiooqui. \v 10 Taidʌ ʌtua icuusi vaicoojo tʌvai dai ʌpamu tʌsai tʌvaagiamu. \v 11 Dai quiaa vaaqui daama daacatadai aanʌ tai ami dada vaica cʌcʌʌli daidʌ giñgaagaimi ʌgai ʌrojootosicami Sesareeaiñdʌrʌ. \v 12 Taidʌ Diuusi Ibʌadʌ giñaagidi ansai oidana maivuaam iñʌliatugaitai, tai idi naadami vaavoitudadami giñoí ʌʌpʌ dai vʌʌscatai aatʌmʌ vaapa ʌmo cʌʌli quiidiʌrʌ, \v 13 ismaacʌdʌ gʌraagidi isducatai tʌʌ ʌgai ʌmo Diuusi tʌaañicarudʌ sai cʌʌca daidʌ itʌtʌdai: “Ootosañi cʌcʌʌli Jopamu vai mʌʌ vaidana Simuñi Piiduru. \v 14 Siʌgai gʌaagidamu isducatai cʌʌgacʌrʌ vuusia aapi ʌʌmadu vʌʌsi gʌaaduñi”, astʌtʌdai ʌDiuusi tʌaañicarudʌ. \v 15 Dai aidʌsi giñaagacai ñiooqui aanʌ divia Diuusi Ibʌadʌ vʌʌscatai ʌgai ʌʌmadu poduucai isducatai divia aatʌmʌ gʌrʌʌmadu tuucamidʌrʌ. \v 16 Amaasi antai tʌgito aanʌ iscaiti gʌrtʌaanʌdami: “Vaavuava sidʌ ʌVuaana suudagicʌdʌ gavapacoi dʌmos vapacoñicamu aapimʌ Diuusi Ibʌadʌcʌdʌ sai ʌgai gʌnʌʌmadu daaca agai”. \v 17 IsDiuusi maa ʌgai ʌʌpʌ istumaasi gʌrmaa aatʌmʌ ismaacʌdʌ vaavoitu Suusi Cristo ¿noorʌ aanʌ sivuidʌrʌ ñioocaiña Diuusi? ―astʌtʌdai ʌPiiduru. \p \v 18 Aidʌsi caʌ imaasi ʌvaavoitudadami ismaacʌdʌ Jerusaleenʌrʌ daraajatadai camaiñiñio ʌPiiduru vui. Mossiaa duutudaimi Diuusi daidʌ icaiti: \p ―Iscapovʌdui di isDiuusi maa oigaragai ismaacʌdʌ maitʌrjudidíu ʌʌpʌ isʌma duucai gʌntʌtʌgituagi ʌgai dai poduucai vʌʌscʌrʌ oidacagi Diuusi ʌʌmadu ―ascaiti ʌjudidíu. \s1 ――― \p \v 19 Aidʌsi muaa ʌoodami ʌTiivañi, gʌnaagacai soi vuimi ʌʌpʌ ʌgaa vaavoitudadami, tai ʌʌmoco dʌgavunu voopoi asta Penisiʌrʌ uucami dai aa Sipiliamu dai aa Antioquiiʌrʌ uucami dai ami aagidi Diuusi ñiooquidʌ mosʌca ʌjudidíu dai aa oodami gia chio. \v 20 Dʌmos ami Antioquiiʌrʌ dada aa vaavoitudadami Sipiliaiñdʌrʌ dai Sireñiaiñdʌrʌ dai aagidi ʌoodami dai ismaacʌdʌ maitʌrjudidíu ʌʌpʌ isSuusi Cristo ʌrcʌʌgacʌrʌ vuviadami. \v 21 Diuusi Ibʌadʌ ʌʌmadu daacatadai ʌvaavoitudadami dai poduucai muidutai ʌgaa dagito gʌnʌʌqui vaavoidaraga dai vaavoitu isSuusi Cristo ʌrcʌʌgacʌrʌ vuviadami. \p \v 22 Dai aidʌsi maí ʌvaavoitudadami Jerusaleenʌrʌ imaasi ootoi ʌBernabé asta Antioquiiʌrʌ uucami. \v 23 Dai aʌcai Bernabé tʌʌ isducatai Diuusi aliʌ cʌʌgacʌrʌ nʌiditadai ʌvaavoitudadami dai aliʌ baigʌʌli, dai maa ñiooqui daidʌ itʌtʌdai sai vʌʌsi gʌnibʌdacʌdʌ apiavaavoitudaiña Diuusi. \v 24 Bernabé ʌrʌmo cʌʌli cʌʌ tuigacami dai vʌʌsi gʌibʌdacʌdʌ vaavoitudaiña ʌgai vai Diuusi Ibʌadʌ ʌʌmadu daacatadai dai poduucai muidutai vaavoituli ʌgai Diuusi ñiooquidʌ. \p \v 25 Dai gooquiʌrʌ ii Bernabé Tarsuamu dai gaaga agai ʌSaulo, dai tʌʌgacai vaidacai Antioquiiamu. \v 26 Dai anaasi daraaja ʌgai ʌvaavoitudadami ʌʌmadu ʌmo uumigi suudacami dai gamamaatʌtuldi Diuusi ñiooquidʌ. Antioquiiʌrʌ ʌgai siaaco ʌʌpʌga gʌaaga goñiooqui iscristianu aagadagi vaavoitudadami. \p \v 27 Aidʌ tuigaco iji ʌʌmoco Diuusi ñiñiooquituldiadamigadʌ Jerusaleenaiñdʌrʌ Antioquiiamu. \v 28 Tai ʌmoco Agavo tʌʌgiducami cʌquiva ʌvaavoitudadami saagida daidʌ itʌtʌdai sai imia agai ʌmo gʌʌ biuugigai vʌʌsi oidigi daama. Gomaasi maatʌcatadai ʌgai aagiditai Diuusi Ibʌadʌ, tai sʌʌlicʌdʌ povʌdui aidʌsidʌ ʌrbaitʌcʌaacamicatadai ʌClaudio. \v 29 Taidʌ ʌvaavoitudadami Antioquiiʌrʌ gʌnaagi dai ootosda agai soiñi ʌgaa vaavoitudadami Judeeʌrʌ, dai ʌmpagi vʌʌscatai siʌʌjʌsi istui. \v 30 Dai ootosi ʌtʌtʌaanʌdamigadʌ ʌvaavoitudadami Judeeʌrʌ Bernabécʌdʌ dai Saulocʌdʌ. \c 12 \s1 ――― \p \v 1 Aidʌ tuigaco ʌraí Eroodʌsi gʌaagacai soi vuaadatadai ʌvaavoitudadami. \v 2 Dai gatʌjai muaaragai ʌJacovo Vuaana siʌʌgidʌ ʌmo mastaicʌdʌ. \v 3 Dai aidʌsi tʌʌ ʌgai isaliʌ baigʌnʌʌli ʌjudidíu pomaasi iduucai ʌgai maisapicami bʌi ʌʌpʌ ʌPiiduru. Gomaasi ʌpʌdui siaa duudagʌrʌ istuigaco tʌtʌgitoiña ʌjudidíu aidʌsi Diuusi cʌʌgacʌrʌ vuvaitu Ejiipituaiñdʌrʌ. \v 4 Aidʌsi cabʌi ʌgai ʌPiiduru maisacariʌrʌ cuu siaacoga sʌʌlicʌdʌ cʌʌga nuucadicatadai maamacova ʌmapai ajioopaitadai ʌsandaaru maacovapʌrʌ dai nuucada ʌmaamaisapicʌdʌ. Cadaivunucai ʌsiaa duudagai ʌEroodʌsi vuusaida ʌliditadai ʌPiiduru maisacaruaiñdʌrʌ dai vʌʌsi ʌoodami vuitapi gatʌaañia agaitadai muaaragai. \v 5 Vaidʌ ʌPiiduru maisapicatadai dai cʌʌga nuucadicatadai. Vaidʌ ʌvaavoitudadami sʌʌlicʌdʌ gamamadaitadai ʌgai vʌʌtarʌ. \s1 ――― \p \v 6 Aidʌsi vuusaida agaitadai ʌEroodʌsi ʌPiiduru ʌoodami vuitapi aidʌ tacavioma tucarʌ coosocatadai ʌPiiduru vai aipadʌrʌ guucacatadai gooca sandaaru nuucadacami vaidʌ ʌPiiduru vulicatadai gooca cadeenacʌdʌ ʌvʌgoocai sandaaruaiñdʌrʌ, dai aa sandaaru quiidigamadʌrʌ guucacatadai dai nuucadacatadai ʌmaamaisapicʌdʌ. \v 7 Tai todian duucai gʌmaasitu ʌmo Diuusi tʌaañicarudʌ ʌPiiduru vuitapi dai vʌʌsi maasiuli ʌmaisacarui daidʌ ʌDiuusi tʌaañicarudʌ taata ʌPiiduru ʌmaapiadʌrʌ dai nʌnʌitu daidʌ itʌtʌdai: \p ―Otoma ivañigi ―astʌtʌdai. \p Tai otoma uupai ʌcadeena ismaacʌdʌ ʌcʌdʌ vulicatadai ʌPiiduru noonovidʌ. \v 8 Taidʌ ʌDiuusi tʌaañicarudʌ itʌtʌdai: \p ―Gʌisatudañi gʌgivuura dai gʌaada gʌsusuusaca ―astʌtʌdai. \p Dai aidʌsi capodui ʌPiiduru taidʌ itʌtʌdai ʌDiuusi tʌaañicarudʌ: \p ―Gʌtuiñi gʌsuaa daidʌ iñoida ―astʌtʌdai. \p \v 9 Amaasi vuusai ʌDiuusi tʌaañicarudʌ vaidʌ ʌPiiduru oidi maimaatʌcatai siʌrvaavoi ischio ʌʌpʌ ʌgai ismaacʌdʌ ivuiididi ʌDiuusi tʌaañicarudʌ. Baiyoma tʌʌtʌqui ʌliditadai ʌgai. \v 10 Dʌmos dʌgavusai ʌgai siaaco guucacatadai ʌtuucamidʌrʌ nuucadacami dai gooquiʌrʌ siaaco guucacatadai ʌgaa nuucadacami dai aidʌsi aayi ʌgai siaaco cʌʌca ʌmo gʌʌ vaiñomi cuuparagai caayamacoga cʌacʌdʌ ʌcuuparagai ʌʌgi gʌcupioco, tai vuvaja ʌgai dai ʌmapai iji laachi dai amaasi ʌʌgi viaa ʌDiuusi tʌaañicarudʌ ʌPiiduru. \v 11 Amaasi ʌPiiduru maí siʌrvaavoi daidʌ itʌi: \p ―Sivi gia camaí aanʌ siʌrvaavoi isootoi Diuusi gʌtʌaañicaru sai cʌʌgacʌrʌ giñvuusaidana ʌEroodʌsi maisacarduaiñdʌrʌ dai vʌʌsi ʌsoimaascamiaiñdʌrʌ ismaacʌdʌ iduñia agaitadai ʌjudidíu aanʌcʌdʌ ―ascaiti ʌPiiduru. \p \v 12 Amaasi quiaa povʌʌliditadai ʌgai dai ii ʌMaría quiidiamu dʌʌdʌ ʌVuaana Marcusi. Vai ami mui gʌnʌmpaidacatadai oodami dai gamamadaitadai ʌPiiduru vʌʌtarʌ. \v 13 Dai aidʌsi aayi ʌPiiduru soosoi ʌcuuparagai caayamadʌrʌ cʌacʌdʌ tai vuusai ʌmo ali tʌji Rooda tʌʌgiducami dai nʌida agai soorʌ ʌgai. \v 14 Dai maatʌcai ʌPiiduru ñiooquidʌ maicupioqui baigʌʌldacai baiyoma ʌpamu tuucavi mʌʌ dai aagida agai ʌgaa sai quitaagiña cʌʌca ʌPiiduru. \v 15 Amaasi ʌgai itʌtʌdai: \p ―Vuiirutupʌtiqui aapi ―astʌtʌdai. \p Dʌmos ʌali tʌji apiaaagidi saidʌ ʌrvaavoi. Amaasi ʌgai icaiti: \p ―Siaadʌrʌ ʌrPiidurucana goovai, ibʌadʌ lienʌ goovai ―ascaiti. \p \v 16 Vaidʌ ʌPiiduru apiasooñiditadai amaasi cupioco ʌgai dai tʌʌgacai sidʌ ʌrPiiduru aliʌ duduaadimu. \v 17 Dʌmos ʌPiiduru gʌnovicʌdʌ aagidi sai dodoligicana dai aagidi isducatai vuusaitu Diuusi maisacaruaiñdʌrʌ daidʌ itʌtʌdai ʌgai ʌoodami: \p ―Aagidavurai imaasi ʌJacovo dai ʌgaa vaavoitudadami ʌʌpʌ ―astʌtʌdai. \p Dai amaasi ii abiaadʌrʌ sibʌacoga. \p \v 18 Dai camaasicai ʌsandaaru camaitʌʌ isducatai gʌntʌtʌgituagi maimaatʌcai siʌdui ʌPiiduru. \v 19 Amaasi ʌEroodʌsi tʌjai ʌsandaaru sai gaagana ʌPiiduru dai aidʌsi camaitʌʌ ʌgai taidʌ ʌEroodʌsi vapai ʌsandaaru ismaacʌdʌ nuucadacatadai ʌmaamaisapicʌdʌ dai tʌcacai istuma dui dai gooquiʌrʌ gatʌjai coodaragai. Dai gooquiʌrʌ ii ʌEroodʌsi Judeeaiñdʌrʌ dai Sesareeʌrʌ oidaca agai. \s1 ――― \p \v 20 ɅEroodʌsi vui baamucatadai ʌTiiroʌrʌ oidacami, amaasi ʌgai gʌnaagi dai vaan guuquiva agai ʌEroodʌsi vuidʌrʌ, dʌmos ʌʌpʌga aa namʌqui ʌgai tumiñsicʌdʌ ʌmo sonʌrʌ cʌaacamigadʌ ʌEroodʌsi sai aagidana ʌgai ʌEroodʌsi sai camaibaamucana vui, ʌgai cucuuspʌiña cuaadagai ʌEroodʌsi dʌvʌʌragadʌaiñdʌrʌ cascʌdʌ ipʌliditadai isbai duñiagi ñiooqui. \v 21 Taidʌ ʌEroodʌsi ootosi ñiooqui dai aagidi ismaa tasʌrʌ iimia ʌgai. Daidʌ ʌEroodʌsi aidʌ tasʌrʌ gʌai cʌcʌʌgaducʌdioma gʌyuucusi dai raí daicarduʌrʌ daiva. Dai sidʌ tʌvʌpi aatagi. \v 22 Taidʌ ʌoodami gʌnaagacai ijiña daidʌ icaiti: \p ―Idi ismaacʌdʌ ñioocai maitavʌrʌmo cʌʌli, ʌmo diuusiava ―ascaiti ʌoodami. \p \v 23 Dʌmos aidʌsi quiaa iiñacaitadai ʌgai tai divia ʌmo Diuusi tʌaañicarudʌ dai coocotuli ʌEroodʌsi maisiaa duutudacai ʌgai Diuusi cascʌdʌ vatopadagai ʌgai dai muu. \p \v 24 Muiyapʌrʌ gaaagidi ʌvaavoitudadami Diuusi ñiooquidʌ dai muidutai vaavoitudaimi. \p \v 25 Aidʌsidʌ ʌBernabé ʌʌmadu ʌSaulo canaato gʌnaa duiñdaga iji Jerusaleenaiñdʌrʌ Antioquiiamu dai vaidaticatadai ʌʌpʌ ʌVuaana Marcusi. \c 13 \s1 ――― \p \v 1 Antioquiiʌrʌ ʌvaavoitudadami saagida oidacatadai Diuusi ñiñiooquituldiadamigadʌ dai aa ʌrmamaatʌtuldiadamicatadai. Ʌgai ʌrBernabé dai Simuñi tucucʌdʌ, dai Luusio Sireeñiʌrʌ oidacami, dai Manameena ismaacʌdʌ ʌʌmadu gʌʌ ʌEroodʌsi ismaacʌdʌ ʌrcaigi Galileeʌrʌ, dai Saulo. \v 2 Dai ʌmo imidagai siaa duutudaitadai ʌgai Diuusi maitaugacai taidʌ Diuusi Ibʌadʌ itʌtʌdai: \p ―Ʌcovai avʌr giñvuusaitulda Bernabé ʌʌmadu Saulo vaidʌ iduuna goovai ʌaa duiñdagai ismaacʌdʌ viaa aanʌ goovai vʌʌtarʌ ―ascaiti ʌDiuusi Ibʌadʌ. \p \v 3 Amaasi ʌgai gamamagi maitaugacai dai daama darai gʌnnoonovi dai diosagi dai ootoi. \s1 ――― \p \v 4 Dai gooquiʌrʌ Diuusi Ibʌadʌ ootoi ʌBernabé ʌʌmadu ʌSaulo Seliisiamu tai ʌgai iji. Dai ami tʌʌtʌsai ʌmo vaarcuʌrʌ dai iji Sipiliamu ʌgai ʌrʌmo ʌmapʌcʌrʌ sicolimadicami gʌʌ suudagi. \v 5 Amaasi aʌcai ʌdʌvʌʌrai ugidiana siaaco Salamiña tʌʌgidu, ʌgai gʌnaagacai mamaatʌtuldi ʌoodami Diuusi ñiooquidʌ judidíu quiquiuupaigadʌana, vaidʌ ʌVuaana ʌʌpʌ oiditadai ʌmo piooñi duucai. \v 6 Dai vʌʌsi aipacoga iji ʌgai ʌdʌvʌʌriʌrʌ siaaco sicolimadi ʌsuudagi dai aayi ʌmapʌcʌrʌ siaaco Pafosi tʌʌgidu dai ami tʌʌ ʌmo judidíu Barsuusi tʌʌgiducami dai ʌgai ʌrʌmo cʌʌdaracami. Dai ʌgai mosyaatagidiña ʌoodami dai pocaitiña saidʌ ʌrʌmo Diuusi ñiooquituldiadamigadʌ. \v 7 Daidʌ ʌcʌʌdaracʌdʌ ʌʌmadu daacatadai ʌcaigi Serjio Paulo, ismaacʌdʌ ʌrʌmo cʌʌli saitudugami gʌtʌgitoidagʌrʌ. Daidʌ ʌcaigi ootosi ñiooqui ʌBernabé ʌʌmadu ʌSaulo sai iimʌna quiidiamu caʌca ʌliditadai ʌgai Diuusi ñiooquidʌ cascʌdʌ. \v 8 Amaasi ʌcʌʌdaracʌdʌ Barsuusi Elimasi vui ñiooquimi Bernabé ʌʌmadu Saulo daida ʌliditai ʌcaigi isvaavoituda ʌgai. \v 9 Amaasi ʌSaulo mʌsmaacʌdʌ Paavora aagaiña ʌʌpʌ Diuusi Ibʌadʌ ʌʌmadu daacatadai ʌgai, vai ʌgai gʌtʌgito nʌnʌidi ʌcʌʌdaracʌdʌ \v 10 daidʌ itʌtʌdai: \p ―Yaatagidaracami maicʌʌga ivuaadami, Diaavora aduñdʌ dai vuidʌrʌ caatʌcami vʌʌsi gocʌʌgaducʌdʌ. ¿Dai tuipʌsi sobicʌi oodami sai maivaavoitudana Diuusi? \v 11 Sivi Diuusi gʌgʌʌgʌmu simainʌijadamu aapi tomali tasai cuudagidʌ ―astʌtʌdai ʌSaulo. \p Mospotʌi ʌgai taidʌ ʌcʌʌdaracʌdʌ mainʌnʌava mostuca oidigi ʌgai vʌʌtarʌ, dai gaagaiña ʌgai sioorʌ bʌʌ aimʌrdagi noviaiñdʌrʌ mainʌaadana ʌgai cascʌdʌ. \v 12 Aidʌsi tʌʌ ʌcaigi imaasi vaavoitu Diuusi ñiooquidʌ maitʌtʌgaitadai ʌgai siʌʌldagi caʌcatai istumaasi gamamaatʌtuldi ʌcʌcʌʌli. \s1 ――― \p \v 13 Amaasi ʌPaavora ʌʌmadu ʌaaduñdʌ tʌʌtʌsai ʌmo vaarcuʌrʌ Pafosiʌrʌ dai iji Perjiamu, Panfilia dʌvʌʌriʌrʌ, taidʌ ʌVuaana anaasi viaa gʌaaduñi dai aagʌi Jerusaleenamu. \v 14 Tai gooquiʌrʌ ʌgai iji Perjiaiñdʌrʌ Antioquiiamu Pisidia dʌvʌʌriʌrʌ. Dai ami ʌmo imidagai ibʌstaragai tasʌrʌ vaapa ʌgai judidíu quiuupaigadʌrʌ dai ami daraiva. \v 15 Amaasi casi gʌaagacai oojai siaaco ooja Moseesacaru gʌsʌʌlicamiga dai ismaacʌdʌ ooja Diuusi ñiñiooquituldiadamigadʌ taidʌ ʌbaitʌguucacami quiuupaigadʌrʌ judidíu ootosi ñiooqui ʌdadidacami ami quiuupiʌrʌ mʌsaidʌ itʌʌdana: \p ―Gʌraaduñi mʌsmaquia ʌliada aapimʌ gooidacami ñiooqui istutuidiana ismaquiagi ―astʌtʌdai. \p \v 16 Tai otoma cʌquiva ʌPaavora dai gʌnovicʌdʌ aagidi sai dodoligicana daidʌ itʌtʌdai: \p ―Giñcaʌcavurai aapimʌ judidíu dai vʌʌscatai ismaacʌdʌ siaa duutudai Diuusi. \v 17 Diuusigadʌ ʌjudidíu ʌcovai vuvaitu gʌrʌʌqui aaduñicaru dai muidali aidʌsi quiaa Ejiipitʌrʌ oidacatadai ʌgai mʌʌcasdʌrʌ oidacami duucai dai gooquiʌrʌ vuvaitu ʌgai ami dʌvʌʌriaiñdʌrʌ gʌguvucadacʌdʌ. \v 18 Dai goo coobai uumigi oidigana oidacatadai ʌgai tomasi soimaasi ivuaadana ʌgai Diuusi vʌʌscʌrʌ maioojogi. \v 19 Dai Diuusi ugititu cuvaracami naana maasi ñioocadami ismaacʌdʌ Canaanʌrʌ oidacatadai dai maa ʌdʌvʌʌrai gʌrʌʌqui aaduñicaru. \v 20 Dai gooquiʌrʌ maaco siento uumigi dan taajucami Diuusi darasdiña dudunucami gʌraaduñicaru asta aidʌ uucami sioidacatadai ʌDiuusi ñiooquituldiadamigadʌ Samueli. \v 21 Tai aidʌ uumiʌrʌ gʌraaduñicaru gataí sai Diuusi daasagi ʌmoco saidʌ ʌrraícana dai tʌaanʌiña ʌgai, dai sai camaitʌaanʌiña ʌdudunucami. Tai Diuusi daí ʌSaul saidʌ ʌrraícana dai gatʌaanʌiña goo coobai uumigi ʌgai ʌrSisi maradʌ Benjamín cajiudadʌ. \v 22 Dai gooquiʌrʌ Diuusi vuusaitu Saúl sai camaitatʌaanʌiña dai maa ʌsʌʌlicami ʌDavi dai ʌgai gatʌaanʌiña daidʌ icaiti Diuusi: “Baigiñʌliditai nʌidi aanʌ goDavi Isaí maradʌ dai goovai ivuaadamu istumaasi ipʌlidi aanʌ”, ascaiti Diuusi. \v 23 Dai Suusi ʌrcajiudadʌ ʌgai vaa Davicaru, ʌSuusi ismaacʌdʌ ʌcovai vuusaitu Diuusi sai cʌʌgacʌrʌ vuvaidana ʌjudidíu poduucai isducatai bai dui ʌgai ñiooqui gʌraaduñicaru ʌʌmadu. \v 24 Dai aidʌsi maiquiaa divia ʌSuusi, ʌVuaana aagidi vʌʌsi judidíu dai potʌtʌdai sai gʌaagai isvapacoñicagi dai ʌma duucai gʌntʌtʌgituagi dai camaisoimaasi ivuaadagi. \v 25 Aidʌsi cayoga aayi istuigaco muquia agai ʌVuaana ʌgai itʌtʌdai ʌoodami: “Aanʌan maitʌrʌgai mʌsmaacʌdʌ aapimʌ tʌtʌgitoi, giñgooquiʌrʌ divia agai ʌmai ismaacʌdʌ aanʌ tomali maiviaa sʌʌlicami isuupasdagi susuusacadʌ gigiaragadʌ”, astʌtʌdai ʌVuaana. \p \v 26 Aapimʌ giñaaduñi Avraañicaru cajiudadʌ ʌʌmadu aapimʌ mʌsmaacʌdʌ siaa duutudai Diuusi, aapimʌ gʌnvʌʌtarʌava idi ñiooqui cʌʌgacʌrʌ vuvaidaragai. \v 27 Ismaacʌdʌ Jerusaleenʌrʌ oidacatadai ʌʌmadu dudunucamigadʌ maimaatʌcatadai sioorʌ ʌrSuusi. Dai tomali maimaatʌ caʌcana ʌñiooqui ismaacʌdʌ gʌaagaiña quiquiuupiana vʌʌscʌrʌ ibʌstaragai tasʌrʌ oojai ismaacʌdʌ ooja ʌDiuusi ñiñiooquituldiadamigadʌ, dai poduucai aidʌsi gatʌjai ʌdudunucamigadʌ ʌJerusaleenʌrʌ oidacami muaaragai ʌSuusi poduucai ʌpʌdui isducatai aagaitadai ʌʌquidʌ Diuusi ñiñiooquituldiadamigadʌ. \v 28 Tomasi maitʌʌ ʌgai tomali ʌmo istumaasi soimaascami ʌSuusi vui, vʌʌscʌrʌ aagidi ʌgai ʌPilaato sai gatʌaanʌna muaaragai. \v 29 Dai aidʌsi casi idui ʌgai vʌʌsi isducatai ooja ʌDiuusi ñiñiooquituldiadamigadʌ aagaitai ʌSuusi, tʌvañi ʌgai curusiaiñdʌrʌ dai yaasa. \v 30 Dʌmos Diuusi duaacali coidadʌ saagidaiñdʌrʌ. \v 31 Daidʌ ʌSuusi caduaacacai mui tasai gʌmamasdiña vuitapi ʌgai ismaacʌdʌ oidatucuiña Galileeaiñdʌrʌ Jerusaleenamu, dai sivi ʌgai vaa mamaatʌrdamigadʌ aagidi ʌoodami istumaasi ivuaadana dai mamaatʌtuldiña ʌSuusi. \p \v 32 Dai poduucai ʌʌpʌ aatʌmʌ gʌnaagidi ʌcʌʌgaducʌdʌ ñiooqui ismaacʌdʌ aagidi Diuusi gʌrʌʌqui aaduñicaru. \v 33 Dai aatʌmʌ ʌrcajiudadʌ ʌgai. Dai aidʌsi Diuusi duaacali ʌSuusi aidʌ casi idui ʌgai aatʌmʌ gʌrvʌʌtarʌ ismaacʌdʌ aagidi ʌgai gʌrʌʌqui aaduñicaru poduucai isducatai oojisi Salmosi goocʌrʌ siaaco icaiti: “Aapiapʌ ʌrgiñmara dai sivi vaamʌ cʌi aanʌ vʌʌsi oodami vuitapi vai maatʌcana isaapi ʌrgiñmara”, ascaiti Diuusi. \v 34 Diuusi aagidi ʌSuusi sai duaacalda agai coidadʌ saagidaiñdʌrʌ sai maiduvana tuucugadʌ, daidʌ icaiti Diuusi ñiñiooquituldiadamigadʌ: “Gʌnmaaquimu aanʌ ʌistumaasi cʌʌgaducʌdʌ ismaacʌdʌ aagidi aanʌ Davicaru”, ascaiti. \v 35 Cascʌdʌ poduucai aagai Cristo ʌmai Salmosiʌrʌ: “Maidagitomu aapi isduvagi tuucugadʌ gʌpiooñiga ismaacʌdʌ aliʌ oigʌdai aapi”. \v 36 ɅDavicaru gia soi ismaacʌdʌ oidacatadai aidʌsi oidacatadai ʌgai, poduucai isducatai tʌjai Diuusi, dai gooquiʌrʌ muucucai ʌgai taidʌ ʌibʌadʌ ii mʌʌca siaaco daraajatadai ʌaaduñdʌcardu dʌmos tuucugadʌ gia duva. \v 37 Dʌmos ʌgai ismaacʌdʌ duaacali Diuusi ʌgai gia maiduva tuucugadʌ. \v 38 Giñaaduñi aapimʌ gʌaagai ismaatʌcagi isSuusi Cristocʌdʌ ismaacʌdʌ muu curusiaba ʌgaicʌdʌ Diuusi oigʌldi vʌʌsi oidigi daama oidacami soimaascamigadʌ. \v 39 Ʌgaicʌdʌ ʌgai vai Diuusi oigʌldi soimaascamigadʌ sioorʌ vaavoitudagi isSuusi Cristo ʌrcʌʌgacʌrʌ vuviadami. Moseesacaru sʌʌlicamigadʌrʌ maitiipucatadai oigʌldaragai. \v 40 Gʌnnuucadacavurai aapimʌ, vai maipoduucai ʌpʌduuna aapimʌcʌdʌ isducatai ooja ʌDiuusi ñiñiooquituldiadamigadʌ aidʌsidʌ icaiti: \q1 \v 41 Dañi aapimʌ parunadami, gʌntʌgitovʌr nʌijada ugitivurai. \q1 Aanʌanʌ ʌrDiuusi daidʌ iduuñimu aanʌ mui naana maasi gʌgʌrducami quiaa oidacatai aapimʌ. \q1 Dai maitʌʌgimu aapimʌ istʌiyagi dai vʌʌscʌrʌ maivaavoitudamu tomamʌsi gʌnaagidi. \m Ascaiti ʌDiuusi ñiñiooquituldiadamigadʌ ―astʌtʌdai ʌPaavora ʌoodami quiuupiʌrʌ. \p \v 42 Dai aidʌsi vuvaja ʌPaavora ʌʌmadu ʌaaduñdʌ judidíu quiuupaigadʌaiñdʌrʌ, tai ʌgai ismaacʌdʌ maitʌrjudidíu aagidi sai ʌgʌmai ibʌstaragai tasʌrʌ aagidana Paavora ʌpamu gomaasi ñiooqui. \v 43 Aidʌsi caugidagai ʌmpaidaragai quiuupiʌrʌ tai muidutai judidíu ʌʌmadu aa ismaacʌdʌ maitʌrjudidíu dʌmos vaavoitu judidíu vaavoidaragadʌ oí ʌPaavora ʌʌmadu Bernabé, vai ʌgai mamaacaiña ñiooqui dai aagidiña sai gʌaagai isapiavaavoitudadagi isDiuusi aliʌ oigʌdai. \p \v 44 Dai ʌgʌmai ʌcaldiʌrʌ ibʌstaragai tasʌrʌ baitoma vʌʌsi Antioquiiʌrʌ oidacami gʌnʌmpagi dai caʌca agai Diuusi ñiooquidʌ. \v 45 Dʌmos aidʌsi tʌʌ ʌjudidíu isgʌnʌmpagi mosʌʌqui oodami aliʌ ʌʌgacoi dai vui ñiooquimi ʌgai ʌPaavora dai sigalnaasi ñiooqui suuligidimi. \v 46 Tai amaasi ʌPaavora ʌʌmadu Bernabé maiduduaadicuitai ñiñio daidʌ itʌtʌdai: \p ―Aliʌsi gʌaagaitadai isgʌnaagida aatʌmʌ Diuusi ñiooquidʌ ʌʌpʌga aapimʌ ismaacʌdʌ ʌrjudidíu, dʌmos aapimʌ sivi caʌmapiadʌrʌ vipieeyi Diuusi ñiooquidʌ cascʌdʌ camaiviaa aapimʌ sʌʌlicami isvʌʌscʌrʌ oidacagi Diuusi ʌʌmadu, sivi iimimu aatʌmʌ ʌgai ʌʌmadu ismaacʌdʌ maitʌrjudidíu. \v 47 Ʌʌgi poduucai gʌrtʌjai gʌrtʌaanʌdamiga Suusi Cristo daidʌ ʌpʌrtʌtʌdai: \q1 Aanʌant gʌnootoi ʌmo cuudagi duucai ʌgai vʌʌtarʌ ismaacʌdʌ maitʌrjudidíu \q1 Mai mamaatʌtulda isducatai cʌʌgacʌrʌ vuvaquia ʌgai vʌʌscatai \q1 Asta oidigi ugidiʌrioma oidacami vʌʌsi. \m Astʌtʌdai gʌrtʌaanʌdamiga ―astʌtʌdai ʌPaavora. \p \v 48 Dai aidʌsi caʌ imaasi ʌgai ismaacʌdʌ maitʌrjudidíu aliʌ baigʌnʌʌli daidʌ icaitimi sai Diuusi ñiooquidʌ aliʌ cʌʌgadu, dai vʌʌscatai vaavoitu ismaacʌdʌ Diuusi ʌcovai vuvaitu sai vʌʌscʌrʌ oidacana ʌgai ʌʌmadu. \v 49 Dai poduucai vʌʌsi ʌgai dʌvʌʌriʌrʌ gʌaa Diuusi ñiooquidʌ. \v 50 Dʌmos ʌjudidíu aataga ʌʌmadu ʌmo ooqui ismaacʌdʌ cʌʌga vaavoitudai ʌjudidíu vaavoidaragadʌ dai vʌʌsi ʌoodami siaa duutudaiña ʌgai dai aataga ʌʌpʌ ʌcʌcʌʌli ʌʌmadu ismaacʌdʌ tʌaanʌi ami Antioquiiʌrʌ. Ʌjudidíu aapʌnaquidi sai soimaasi taatatuldana ʌgai ʌPaavora ʌʌmadu Bernabé dai sai adaiña abiaadʌrʌ. \v 51 Amaasi ʌPaavora ʌʌmadu Bernabé gigigi dʌvʌʌrai gʌnʌʌcasoaiñdʌrʌ sai maatʌcana ʌoodami ismaacʌdʌ adaji ismaicʌʌga idui ʌʌgi poduucai gʌnviidacatadai ʌgai. Dai iji Iconiamu. \v 52 Dʌmos ʌvaavoitudadami Antioquiiʌrʌ aliʌ baigʌnʌliditai vii ʌʌmadu daacatai Diuusi Ibʌadʌ. \c 14 \s1 ――― \p \v 1 Amaasi ʌPaavora ʌʌmadu Bernabé vaapa judidíu quiuupaigadʌrʌ Iconiʌrʌ, dai aliʌ cʌʌga ñiñio ʌgai tai muidutai vaavoitu vʌʌsi mosʌmaduga mʌʌsi judidíu ʌʌmadu ismaacʌdʌ maitʌrjudidíu. \v 2 Dʌmos ʌjudidíu ismaacʌdʌ maivaavoitu soimaasi aapʌnaquidi ʌgai ismaacʌdʌ maitʌrjudidíu dai soimaasi tʌtʌgitoituldiña vui ʌvaavoitudadami. \v 3 Cascʌdʌ ʌPaavora ʌʌmadu Bernabé anaasi vii bai tʌvʌpi. Dai maiduduaadicuitai ñioocaiña ʌgai vaavoitudaitai Diuusi. Dai Diuusi apiamaacaiña guvucadagai saidʌ ivuaadana mui naana maasi gʌgʌrducami. Dai poduucai Diuusi tʌtʌgidi ʌoodami siʌrvaavoi ismaacʌdʌ aagidi ʌPaavora ʌʌmadu Bernabé isDiuusi cʌʌgacʌrʌ vuvaida ʌlidi. \v 4 Dʌmos Iconiʌrʌ oidacami aipaco gʌnvupui vʌʌtʌcatadai. Ʌʌmoco vuidʌrʌ vʌʌtʌcatadai ʌjudidíu dai cʌʌga ñioocaiña ʌojootosicami vʌʌtarʌ vai aa vuidʌrʌ vʌʌtʌcana ʌojootosicami dai cʌʌga ñioocaiña ʌjudidíu vʌʌtarʌ. \v 5 Amaasi ʌjudidíu ʌʌmadu ismaacʌdʌ maitʌrjudidíu vʌʌscatai ismaacʌdʌ vuidʌrʌ vʌʌtʌcatadai ʌojootosicami gʌnaagi ʌʌmadu ʌbaitʌguucacami dai soimaasi ñiooqui aagida agai dai maicarsa agai ojoodaicʌdʌ. \v 6 Dʌmos aidʌsi maí ʌPaavora ʌʌmadu Bernabé voopoi abiaadʌrʌ Listiramu dai Derviamu, Licaonia dʌvʌʌriʌrʌ, dai vʌʌsi sicolo \v 7 siaaco gʌaagaiña ʌʌpʌ isSuusi Cristo ʌrcʌʌgacʌrʌ vuviadami. \s1 ――― \p \v 8 Listʌrʌ oidacatadai ʌmo cʌʌli ismaacʌdʌ maitistutuiditadai isaimʌrdagi. Ʌʌgi poduucai vuusai ʌgai dai mosdaacana. Dai tomali ʌmo imidagai maitʌrimʌcami ʌgai. \v 9 Dai ʌgai daacatai caʌcatadai istumaasi aagai ʌPaavora. Amaasi ʌPaavora gʌtʌgito tʌʌ isvaavoitudai ʌgai isDiuusi istutuidi isduaaidagi. \v 10 Dai amaasi gʌgʌrʌ itʌtʌdai: \p ―Sʌʌli cʌquiva ―astʌtʌdai ʌPaavora. \p Taidʌ ʌcʌʌli tʌcavi tuali tuudai dai cʌquiva dai gʌaagacai aimʌrai. \v 11 Dai aidʌsi tʌʌ ʌoodami ismaacʌdʌ idui ʌPaavora iiñaquimi gʌnñiooquicʌdʌ daidʌ icaitimi: \p ―Didiuusi ʌpa maasi cʌcʌʌli titʌaapai aatʌmʌ gʌrsaagida ―ascaiti ʌoodami. \p \v 12 Daidʌ icaiti saidʌ ʌBernabé ʌrdiuusi ismaacʌdʌ Upiteli aagaiña ʌgai, daidʌ ʌPaavora ʌrʌdiuusi ismaacʌdʌ Mercurio aagaiña ʌgai. ɅPaavora ñiooquiditadai ʌoodami cascʌdʌ Mercurio tʌʌtʌi ʌgai. \v 13 Taidʌ ʌUpiteli paaligadʌ ismaacʌdʌ mosvaacʌcʌrʌ Listirʌrʌ cʌacatadai quiuupaigadʌ, ʌgai vuaa tuturu ʌʌmadu yoosigai dai ʌgai ʌʌmadu ʌoodami cooda agaitadai ʌtuturu ʌPaavora ʌʌmadu Bernabé vʌʌtarʌ dai poduucai siaa duutuda agaitadai. \v 14 Dʌmos aidʌsidʌ ʌojootosicami ʌPaavora ʌʌmadu Bernabé maí gomaasi, saasasaimi gʌnyuucusi ʌʌgi poduucai ivuaadana ʌgai sai nʌidiña ʌoodami ismaitʌrcʌʌgai issiaa duutuadagi oodami didiuusi duucai, dai vaapa ʌgai ʌoodami saagida dai iiñaquimi daidʌ icaitimi: \p \v 15 ―¿Cʌcʌʌli, tuimʌsi povueeyi? Aatʌmʌ ʌrcʌcʌʌli ʌʌpʌ gʌnʌpan duucai, dai cascʌdʌ dada aatʌmʌ dai gʌnaagida ragai sai gʌaagai mʌsdagituagi gomaasi ismaacʌdʌ maitʌrsoiñi, dai gʌaagai mʌsvaavoitudagi ʌDiuusi ismaacʌdʌ duaaca ʌgai ismaacʌdʌ idui tʌvaagi ʌʌmadu dʌvʌʌrai ʌʌmadu ʌgʌʌ suudagi dai vʌʌsi istumaasi oidaga. \v 16 Ʌʌquioma Diuusi dagito ʌoodami saidʌ ivuaadana istumaasi ipʌlidi. \v 17 Tomasi vʌʌscʌrʌ tʌtʌgidiña ʌgai sioorʌ ʌistumaasi cʌcʌʌgaducamicʌdʌ ismaacʌdʌ ivuaadana ʌgai ʌoidacami vʌʌtarʌ, ʌgai gʌrootosdi duuqui dai cʌʌga gʌrmaacai cuaadagai dai tʌstuucʌdʌ vagiam ʌrʌliadagi ―ascaitimi. \p \v 18 Dʌmos tomasi aagidi ʌgai vʌʌsi imaasi maitistui isdaidagi ʌoodami iscoodagi ʌgai ʌtuturu ismaacʌdʌcʌdʌ siaa duutuda agaitadai ʌgai ʌPaavora ʌʌmadu Bernabé. \p \v 19 Tai amaasi ami dada ʌʌmoco judidíu Antioquiiaiñdʌrʌ dai Iconiaindʌrʌ dai avʌnaqui ʌoodami dai maicacarai ʌPaavora. Dai aidʌsi poʌliditadai ʌgai iscamuaa tʌvaimʌcai mʌʌcasi dai Listira ugidiana viaa. \v 20 Dai aidʌsidʌ ʌvaavoitudadami gʌnʌmpagi ʌPaavora sicoli tai ʌgai vañi dai ii ʌpamu Listiramu dai siaadiqui iji abiaadʌrʌ ʌgai ʌʌmadu Bernabé Derviamu. \p \v 21 Dai ami gaaagidi Diuusi ñiooquidʌ dai sioorʌ ʌrcʌʌgacʌrʌ vuviaadami tai muidutai vaavoitu, tai ʌgai ʌpamu iji Listiramu dai Iconiamu dai Antioquiiamu. \v 22 Dai vʌʌsi amui vaamioma baiʌʌliatudaimi ʌgai ʌvaavoitudadami dai maacaimi ñiooqui daidʌ itʌtʌdaimi sai gʌaagai isapiavaavoitudadagi dai sai viaacatadai issoimaa taatagi mui naana maasi dai poduucai istuidʌcai iimiagi siaaco gatʌaanʌi Diuusi. \v 23 Dai vʌʌsi aipacoga siaaco ajioopaitadai ʌgai ʌvaavoitudadami saagida daraasaimi ʌʌmoco tʌtʌaanʌdami ʌvaavoitudadami vʌʌtarʌ dai aidʌsi darasaiña ʌgai maitaugacai gadaanʌiña Diuusi dai potʌtʌdaiña saidʌ ivuaadana istumaasi Diuusi ipʌlidi. \s1 ――― \p \v 24 Dai gooquiʌrʌ iji dai Pisidia dʌvʌʌriamu sʌʌli dʌgavusai dai aayi Panfilia dʌvʌʌriʌrʌ. \v 25 Dai gaaagidimi Diuusi ñiooquidʌ Pelijiʌrʌ, dai amaasi iji Ataliamu. \v 26 Dai ami tʌʌtʌsai ʌmo vaarcuʌrʌ dai iji Antioquiiamu Siria dʌvʌʌriʌrʌ, siaadʌrʌ vuvaaja ʌgai aidʌsi iji taidʌ ʌvaavoitudadami gadaanʌdagi Diuusi sai nuucaticana aa duiñdadʌrʌ vai sivi canaatoli. \v 27 Dai aidʌsi aayi ʌgai Antioquiiʌrʌ ʌmpagi vʌʌsi vaavoitudadami dai aagidi vʌʌsi istumaa dui Diuusi ʌgaicʌdʌ aidʌsi gamamaatʌtulditadai ʌgai Diuusi ñiooquidʌ, dai isducatai Diuusi soi isaagida ʌgai Diuusi ñiooquidʌ ʌgai ismaacʌdʌ maitʌrjudidíu dai isducatai ʌgai vaavoitu ʌʌpʌ. \v 28 Daidʌ ʌPaavora ʌʌmadu Bernabé anaasi vii ʌvaavoitudadami ʌʌmadu tʌvʌpi. \c 15 \s1 ――― \p \v 1 Aidʌ tuigaco ʌʌmoco cʌcʌʌli ismaacʌdʌ iji Judeeaiñdʌrʌ Antioquiiamu aagidimi ʌvaavoitudadami sai sioorʌ cʌʌgacʌrʌ vuvaaquia ʌliada sai gʌaagaitadai isiquitʌagi gʌntuucuga poduucai isducatai viituli Moseesacaru. \v 2 Taidʌ ʌPaavora ʌʌmadu Bernabé aliʌ ñiñio ʌcʌcʌʌli ʌʌmadu aagaitai gomaasi, dai aagidi sai camaipoduucai gʌntʌtʌgitoiña, mʌtaita ʌcovai vuvaitu Paavora ʌʌmadu Bernabé dai aa sai iimʌna Jerusaleenamu dai mʌʌ bai duuna idi ñiooqui ʌojootosicami dai ʌbaitʌguucacamigadʌ ʌvaavoitudadami ʌʌmadu. \p \v 3 Ʌvaavoitudadami Antioquiiʌrʌ ʌgai dai ootoi, dai voiyamu iimʌitai Penisia sai Samaalia dʌdʌʌvʌriamu sʌʌli dʌgavusai ʌgai dai aagidimi ʌvaavoitudadami isducatai ʌgai ismaacʌdʌ maitʌrjudidíu dagito gʌnʌʌqui vaavoidaraga dai vaavoitu Diuusi, tai vʌʌscatai ʌvaavoitudadami aliʌ baigʌnʌʌli caʌcai gomaasi. \p \v 4 Aidʌsi aayi ʌPaavora ʌʌmadu Bernabé Jerusaleenʌrʌ taidʌ ʌvaavoitudadami ʌʌmadu ʌojootosicami ʌʌmadu ʌbaitʌguucacami baigʌnʌliaracʌdʌ miaadʌgi, daidʌ ʌPaavora ʌʌmadu Bernabé aagidi vʌʌsi istumaasi idui Diuusi aipaco siaaco ajioopaitadai ʌgai. \v 5 Dʌmos ʌʌmoco ʌfariseo ismaacʌdʌ vaavoitu guuquiva daidʌ itʌi: \p ―Gʌaagiava isiquitʌagi tuutucugadʌ vʌʌscatai vaavoitudadami ismaacʌdʌ maitʌrjudidíu dai gʌaagai istʌaañiagi vai ʌʌgidiña vʌʌsi istumaasi viituli Moseesacaru ―ascaiti ʌfariseo. \p \v 6 Tai gʌnʌmpagi ʌojootosicami ʌʌmadu ʌbaitʌguucacami dai bai duñia agai ʌñiooqui. \v 7 Dai catʌvʌpi gaaataga ʌgai tai cʌquiva ʌPiiduru daidʌ itʌi: \p ―Giñaaduñi cʌʌga maatʌ aapimʌ sai bai ʌʌqui Diuusi ʌcovai giñvuusaitu aanʌ aapimʌ gʌnsaagidaiñdʌrʌ ansai aagidana aanʌ ʌgai ismaacʌdʌ maitʌrjudidíu Diuusi ñiooquidʌ sai ʌgai vaavoitudana ʌʌpʌ. \v 8 Dai Diuusi maatʌ vʌʌscatai iibʌadʌ dai ootoi gʌIbʌdaga sai ʌʌmadu daacana ʌgai ismaacʌdʌ maitʌrjudidíu ʌʌpʌ poduucai isduucai gʌrootosi ʌgai aatʌmʌ vʌʌscatai dai poduucai Diuusi gʌrtʌʌgi isoigʌdai ʌgai ʌʌpʌ. \v 9 Diuusi mosʌmadugan duucai gʌrnʌidi aatʌmʌ ʌʌmadu ʌgai ismaacʌdʌ maitʌrjudidíu cascʌdʌ oigʌldi ʌgai soimaascamigadʌ ʌʌpʌ vaavoitudacai ʌgai. \v 10 Sivi tuimʌsi maivaavoitudai aapimʌ ismaacʌdʌ idui Diuusi, dai tuimʌsi poduucai tʌaanʌi aapimʌ ʌgai istumaasi tomali aatʌmʌ maitistutuidi isgʌnʌʌgidagi tomali gʌrʌʌqui aaduñicaru maitistui. \v 11 Maitavʌr poduucai. Aatʌmʌ vaavoitudai isDiuusi cʌʌgacʌrʌ gʌrvuvaitu dai cʌʌgacʌrʌ gʌrnʌidi dai Suusi gʌroigʌdai ʌpan duucai ʌgai ―astʌtʌdai ʌPiiduru. \p \v 12 Tai vʌʌscatai ʌgaa mosdodoli vii, vaidʌ ʌPaavora ʌʌmadu Bernabé aagidi vʌʌsi istumaasi idui ʌgai Diuusi guvucadadʌcʌdʌ ʌgai ismaacʌdʌ maitʌrjudidíu saagida. \v 13 Dai aidʌsi canaato ñioo ʌPaavora ʌʌmadu Bernabé taidʌ ʌJacovo itʌi: \p ―Giñaaduñi, giñcaʌcavurai. \v 14 Casi gʌraagidi goSimuñi Piiduru siʌʌquidʌ abiaadʌrʌ cʌʌgacʌrʌ nʌidi Diuusi ʌgai ismaacʌdʌ maitʌrjudidíu dai ʌcovai vuvaitu ʌʌmoco ʌgai saagidaiñdʌrʌ sai siaa duutudaiña Diuusi daidʌ ʌrmaamaradʌcana. \v 15 Bai ʌʌqui poduucai ooja Diuusi ñiñiooquituldiadamigadʌ cascʌdʌ gʌaagaitadai siʌpʌduñiagi caʌcavurai aapimʌ isducatai ooja ʌmaadutai Diuusi ñiooquituldiadamigadʌ: \p \v 16 Pocaiti Diuusi: \q1 Ʌʌpʌga naana maasi dʌgavuñia agai dai gooquiʌrʌ ʌpamu divimu aanʌ judidíu saagida. \q1 Ʌgai ʌrismaacʌdʌ ʌʌqui abiaadʌrʌ ʌcovai vuvaitu aanʌ. \q1 Dai gooquiʌrʌ mui uumigicʌdʌ camaitiñsiaa duutudaiña ʌgai cascʌdʌ aagidamu aanʌ sai ʌpamu giñsiaa duutudaiña poduucai isducatai giñsiaa duutudaiña ʌgai aidʌsi oidacatadai Davicaru. \q1 \v 17 Ʌpamu divimu aanʌ dai aagidamu sai giñʌʌgidiña. \q1 Poduucai iduñimu aanʌ vai vʌʌsi oodami ismaacʌdʌ maitʌrjudidíu giñtʌtʌgitoiña daidʌ ʌrgiñmaamaracana dai giñʌʌgidiña. \q1 \v 18 Pocaiti Diuusi ismaacʌdʌ gʌrmaatʌtuli vʌʌsi idi istumaasi ʌʌqui abiaadʌrʌ. \m Ascaiti Diuusi. \p \v 19 Cascʌdʌ aanʌ pocaiti maitʌaagai issoi vuaadagi ismaacʌdʌ maitʌrjudidíu. Ʌgai cadagito ʌʌquidʌ gʌnvaavoidaraga dai vaavoitu Diuusi. \v 20 Mosʌcaasi gʌaagai tʌsoojidagi sai camaicuaadana baabaidi ismaacʌdʌ dadasdi ʌmoono ismaacʌdʌ siaa duutudai oodami Diuusi duucai, dai sai maigoogosi gʌnducamicana, dai camaicuaadana baabiadʌ vustaaqui baicuadʌ ismaacʌdʌ maivuusanʌi ʌʌradʌ siʌʌscadʌ coiyagi, dai tomali maicuaadana ʌʌradʌ. \v 21 Ʌʌqui abiaadʌrʌ aipacoga oidaga sioorʌ gamamaatʌtuldi Moseesacaru sʌʌlicamigadʌ vʌʌscʌrʌ ibʌstaragai tasʌrʌ judidíu quiquiuupaigadʌrʌ gʌaagaiña gomaasi ―astʌtʌdai Jacovo. \p \v 22 Amaasi ʌojootosicami ʌʌmadu ʌbaitʌguucacami ʌʌmadu vʌʌscatai ʌvaavoitudadami ʌpʌnʌʌli isʌcovai vuvaidagi ʌʌmoco ʌʌgi gʌnsaagidaiñdʌrʌ dai ootosagi Antioquiiamu ʌʌmadu Paavora dai Bernabé. Dai ʌco vuusaitu Uudasi mʌsmaacʌdʌ Barsavasi aagaiña ʌʌpʌ, dai ʌco vuusaitu Siilasi ʌʌpʌ ʌgai ʌrbaitʌcʌaacamigadʌ ʌvaavoitudadami. \v 23 Dai ʌgaicʌdʌ ootoi ʌmo oojai ismaacʌdʌ icaiti: \p “Aatʌmʌ ojootosicami ʌʌmadu baitʌguucacami ʌʌmadu gogaa vaavoitudadami gʌnviaatuldi aapimʌ gʌraaduñi ismaacʌdʌ maitʌrjudidíu ismaacʌdʌ Antioquiiʌrʌ oidaga dai Siria dai Silisia dʌdʌʌvʌriʌrʌ oidaga. \v 24 Maí aatʌmʌ sai ʌʌmo oodami iji tabiaadʌrʌ ismaacʌdʌ aatʌmʌ maiootoi. Dai ʌgai gʌnsoobi gʌnñiooquicʌdʌ mʌsi aapimʌ maimaatʌ isducatai gʌntʌtʌgituagi. Ʌgai povai gʌntʌtʌdai sai gʌaagai mʌsiquitʌagi gʌntuutucuga dai ʌʌgidagi Moseesacaru sʌʌlicamigadʌ. \v 25 Cascʌdʌ cʌʌgadu ʌʌli aatʌmʌ isʌco vuvaidagi ʌʌmoco aatʌmʌ gʌrsaagidaiñdʌrʌ sai mʌʌca gʌnnʌidana aapimʌ ʌʌmadu gʌraaduñi Paavora dai Bernabé ismaacʌdʌ aliʌ oigʌdai aatʌmʌ. \v 26 Paavora dai Bernabé muiyapʌrʌ ajioopaiña mʌsiaaco cooda agaiña gamamaatʌtulditai goovai isSuusi Cristo ʌrcʌʌgacʌrʌ vuviadami. \v 27 Cascʌdʌ gʌnootosi aatʌmʌ Uudasi ʌʌmadu Siilasi vai ʌʌgi goovai gʌnaagidana vʌʌsi idi ismaacʌdʌ gʌnooji aatʌmʌ. \v 28 Gʌraagidi Diuusi Ibʌadʌ tʌstuma duñiagi. Aatʌmʌ gʌrvʌʌtarʌ ʌʌpʌ cʌʌgadu cascʌdʌ maitʌntʌaanʌi aatʌmʌ mui naana maasi, mosʌcaasi chiʌʌqui istumaasi ismaacʌdʌ gʌaagai. \v 29 Mʌsai maicuaadana baabaidi ismaacʌdʌ gʌdadasdi ʌmoono ismaacʌdʌ siaa duutudai oodami Diuusi duucai, tomali maicuaadagi ʌʌradʌ, tomali baabiadʌ vustaaqui baicuadʌ ismaacʌdʌ maivuusanʌi ʌʌradʌ siʌʌscadʌ coiyagi, dai tomali maigoogosi gʌnducamicagi. Mʌsʌʌgiadagi vʌʌsi idi istumaasi aidʌ gia cacʌʌga ivueeyi aapimʌ. Gʌrtʌʌgadamu”, ascaiti ʌbaitʌcʌaacamigadʌ. \p \v 30 Mʌtai ootoidʌ tai iji vʌmaacova Antioquiiamu. Dai ami ʌmpagi vʌʌsi ʌvaavoitudadami dai maa ʌoojai. \v 31 Taidʌ ʌvaavoitudadami aliʌ baigʌnʌʌli nʌidacai ʌoojai. \v 32 Uudasi ʌʌmadu Siilasi ʌrDiuusi ñiñiooquituldiadamigadʌ dai baiʌʌliatu ʌvaavoitudadami gʌnñiooquicʌdʌ tai ʌgai vaamioma vaavoitu. \v 33 Bai tʌvʌpi anaasi daraaja vʌmaacova dai aidʌsi caiimia agaitadai ʌgai taidʌ ʌvaavoitudadami diosagi dai potʌtʌdai: “Diuuscʌdʌ avʌr viaatulda Jerusaleenʌrʌ oidacami ʌgai ismaacʌdʌ gʌnootoi”, astʌtʌdai. \v 34 Dʌmos ʌSiilasi ipʌli isviiagi. \v 35 Daidʌ ʌPaavora ʌʌmadu Bernabé ʌʌpʌ anaasi vii Antioquiiʌrʌ. Dai muidutai aa ʌʌmadu anaasi gaaagidiña Diuusi ñiooquidʌ. \s1 ――― \p \v 36 Cabai tʌvʌpicʌdʌ Paavora potʌtʌdai ʌBernabé: \p ―Tinda ʌpamu mʌʌ dadida gʌraaduñi aipacoga tʌsiaaco casi gaaagidi Diuusi ñiooquidʌ. Dai nʌida asducatai daraaja ―astʌtʌdai. \p \v 37 Bernabé vaidaquia ʌliditadai ʌVuaana Marcusi \v 38 ʌgai ismaacʌdʌ oí aidʌsi tuucamidʌrʌ iji ʌgai aipacoga dai gaaagidimi Diuusi ñiooquidʌ dai Panfiliaiñdʌrʌ aa gʌi dai camaisoicʌiña cascʌdʌ ʌPaavora maitipʌliditadai isvaidaquiagi. \v 39 Dai aliʌ cavaami ñiñio dai maibai dui dai ʌjʌcovai iji. Bernabé vaidacai Marcusi dai tʌʌtʌsai ʌmo vaarcuʌrʌ dai iji Sipiliamu. \v 40 Taidʌ ʌPaavora vaidacai Siilasi. Taidʌ ʌvaavoitudadami gadaanʌi Diuusi sai nuucaticana taida iji. \v 41 Dai Siiliana dai Silisiana dʌgavusai dai vaamioma baiʌʌliatudaimi ʌvaavoitudadami. \c 16 \s1 ――― \p \v 1 Paavora ʌʌmadu Siilasi Derviʌrʌ aayi dai Listirʌrʌ. Dai ami tʌʌ ʌmo vaavoitudadami Timoteo tʌʌgiducami. Ʌgai ʌrmaradʌcatadai ʌmo ooqui judíu daidʌ ʌrvaavoitudadami ʌʌpʌ daidʌ ʌoogadʌ ʌrgiliego. \v 2 Ʌvaavoitudadami ismaacʌdʌ Listirʌrʌ dai Iconiʌrʌ oidacatadai cʌʌga ñioocaitadai Timoteo vʌʌtarʌ. \v 3 ɅPaavora ipʌli isvaidaquiagi ʌTimoteo dʌmos tʌjai sai iquitʌna gʌtuucuga maibaacoituda ʌliditai ʌjudidíu ismaacʌdʌ ami oidacatadai tomasi vʌʌscatai maatʌcatadai siʌrgiliego oogadʌ. \v 4 Tomasiaaco siaaco dʌgavusquimi ʌPaavora ʌʌmadu Siilasi aagidimi ʌgai ʌvaavoitudadami isducatai ooji ʌojootosicami ʌʌmadu ʌbaitʌguucacami Jerusaleenaiñdʌrʌ ʌvaavoitudadami Antioquiiʌrʌ vʌʌtarʌ sai vʌʌscatai ʌvaavoitudadami ʌʌgidiña. \v 5 Dai poduucai ʌvaavoitudadami siooma cʌʌga vaavoitu, dai vʌʌs tasai vaamioma muidaimi ʌvaavoitudadami. \s1 ――― \p \v 6 Dai Diuusi Ibʌadʌ maidagito isgaaagida ʌgai Diuusi ñiooquidʌ Aasia dʌvʌʌriʌrʌ. Cascʌdʌ mosdʌgavusai ʌgai Pilijia dai Galasia dʌdʌʌvʌriamu. \v 7 Dai ugidiana Misia aayi dai abiaadʌrʌ Bitiñiamaco iimia ʌliditadai dʌmos Diuusi Ibʌadʌ maidagito isgaamu iimia ʌgai. \v 8 Dai Misia ugidiana sʌʌli dʌgavusai, dai tʌaapai siaaco Troasi tʌʌgidu gʌʌ suudagi ugidiana siaaco aajʌi vaarcu. \v 9 Dai ami ʌmo imidagai tucarʌ tʌʌtʌquimi ʌPaavora ʌmo cʌʌli Masedoniaiñdʌrʌ sai vuidʌrʌ cʌʌca dai daanʌi daidʌ itʌtʌdai: “Diimi Masedoniamu dai gʌrsoiña”, astʌtʌdai. \v 10 Cascʌdʌ otoma bai gʌrdui aatʌmʌ dai iimia ragai Masedoniamu, cacʌʌga vaavoitu aatʌmʌ isgʌrvaidi Diuusi tʌsai gaaagidana ami dʌvʌʌriʌrʌ ñiooquidʌ. \s1 ――― \p \v 11 Anaasi Troasiʌrʌ ʌmo vaarcuʌrʌ tʌʌtʌsai aatʌmʌ dai sʌʌli iji Samotrasia dʌvʌʌriamu siaaco sicolimadi suudagi. Dai gʌn siaadiqui Neápolisiʌrʌ aayi aatʌmʌ dai ami tʌaapai vaarcuaiñdʌrʌ. \v 12 Dai abiaadʌrʌ iji aatʌmʌ Pilipoosiamu ami ʌrromamanu dʌvʌʌragadʌ, ʌgai ʌrʌmapʌcʌrʌ Masedoniʌrʌ siaaco oidaga mui quiiqui. Dai ami daraaja aatʌmʌ chiʌʌqui tasai. \v 13 Ʌmo imidagai ibʌstaragai tasʌrʌ vuvaaja aatʌmʌ Pilipoosiaiñdʌrʌ maisi mʌʌcasi gʌʌ aqui ugidiana, siaaco duudatai gamamadaiña ʌoodami anaasi daraiva aatʌmʌ dai aagidi aatʌmʌ Diuusi ñiooquidʌ ʌooqui ismaacʌdʌ gʌnʌmpagi ami. \v 14 Ʌmoco Lidia tʌʌgiducatadai. Ʌgai ʌrTiatiirʌrʌ oidacami daidʌ ʌrgaagardami yuucusi moraduacami. Dai idi ooqui aliʌ siaa duutudai Diuusi. Dai caʌcatadai ʌgai ʌñiooqui tai Diuusi soi sai ʌʌgidana ʌgai ismaacʌdʌ aagidi Paavora. \v 15 Dai gʌvacoi ʌgai ʌʌmadu vʌʌscatai ismaacʌdʌ quiidiʌrʌ oidacatadai dai gooquiʌrʌ gʌrdaañimi ʌgai dai povʌrtʌtʌdai: \p ―Mʌsi aapimʌ sʌʌlicʌdʌ vaavoitudadagi isvaavoitudai aanʌ Diuusi, vʌrai iimi dai giñquiiyana daraaja asta mʌsiʌʌscadʌ iji tabiaadʌrʌ ―astʌtʌdai ʌgai. \p Dai maitʌrdagito tʌscho tʌiyagi. \p \v 16 Ʌmo imidagai caiimʌitadai aatʌmʌ siaaco gamamadaiña dai vuidʌrʌ aayi aatʌmʌ ʌmo ali ooqui ismaacʌdʌ viaacatadai ʌmo Diaavora tʌaañicarudʌ dai ʌgai ʌʌquiasdʌrʌ maatʌcana istumaasi daivuñia agai. Dai viaacatadai ʌgai gʌtutuidacami dai ʌali ooqui mui gamaitʌcʌiña tumiñsi gʌtutuidacami vʌʌtarʌ. \v 17 Idi ali ooqui gʌroidatucuiña Paavora ʌʌmadu aatʌmʌ dai iiñaquidana daidʌ icaitidana: \p ―Idi cʌcʌʌli ʌrpipiooñigadʌ Diuusi ismaacʌdʌ ʌrʌbaitʌcʌaacami, dai goovai gʌnaagidi aapimʌ isducatai cʌʌgacʌrʌ vuvaquiagi ―caitidana ʌali ooqui. \p \v 18 Mui tasai povueeyi ʌgai tai ʌmo imidagai oojogi Paavora dai ajaco cʌquiva daidʌ itʌtʌdai ʌDiaavora tʌaañicarudʌ ismaacʌdʌ viaacatadai ʌali ooqui: \p ―Suusi Cristo guvucadadʌcʌdʌ angʌaagidi vuusaiñi goooquiaiñdʌrʌ ―astʌtʌdai. \p Taidʌ ʌDiaavora tʌaañicarudʌ otoma vuusai. \p \v 19 Dai aidʌsi ʌali ooqui tutuidacami maatʌ tʌʌ iscamaitistutuidi isgamaitʌcʌdagi tumiñsi ʌgaicʌdʌ vui ʌgai ʌPaavora ʌʌmadu Siilasi dai vuucai dai vaan tuutui dudunucamiʌrʌ plaasana. \v 20-21 Daidʌ itʌtʌdai ʌgai ʌdudunucami: \p ―Idi cʌcʌʌli ismaacʌdʌ ʌrjudidíu gʌrdʌvʌʌragana dada dai gʌraagidi tʌsviaa siduñiagi istumaasi aatʌmʌ maitistutuidi. Aatʌmʌ ʌrromamanu dai gʌrdaidi gʌrtʌtʌaanʌdamiga gomaasi. Dai poduucai baacoitudai goovai oodami gʌnñiooquicʌdʌ ―astʌtʌdai. \p \v 22 Tai vʌʌsi ʌoodami vui baacoi, taidʌ ʌdudunucami gatʌjai sai uupasdana yuucusidʌ dai gʌviaarsana uusicʌdʌ. \v 23 Dai catʌvʌpi gʌviacarai dai maamaisa. Dai tʌjai ʌmaisacarui nuucadacami sai cʌʌga nuucadacana. \v 24 Aidʌmʌsi potʌtʌdai ʌmaisacarui nuucadacami ʌgai tuucavi vavaisanana uucami vaapai maisacariʌrʌ. Dai uusi maisacariʌrʌ vaapai ʌʌcasodʌ dai anaasi viaa. \p \v 25 Ʌran tucarʌ aidʌsi ʌPaavora ʌʌmadu Siilasi gamamadai dai siaa duutudai Diuusi gʌnnʌidagacʌdʌ vaidʌ ʌgaa maamaisapicʌdʌ moscaʌcatadai. \v 26 Tai todian duucai cavami gigiduli dʌvʌʌrai dai oiñitu bibidaviqui ojoodagadʌ utioma daraajʌdʌ. Tai gocʌdʌ gʌcucupioco vʌʌsi cucuparagadʌ ʌmaisacarui, dai uupai vʌʌsi ʌmaamaisapicʌdʌ cadeenagadʌ ismaacʌdʌ ʌcʌdʌ vuupulicatadai ʌgai. \v 27 Dai aidʌsi nʌnʌa ʌmaisacarui nuucadacami tʌʌ iscucupioquiñi ʌmaisacarui cucuparagadʌ vuusaitu gʌmastaga dai ʌcʌdʌ ʌʌgi gʌmuaa agaitadai poʌliditai isvuvaja ʌmaamaisapicʌdʌ. \v 28 Dʌmos ʌPaavora iiñoqui daidʌ itʌtʌdai: \p ―Maitigʌmuaa tamiatʌ daraaja vʌʌscatai ―astʌtʌdai. \p \v 29 Taidʌ ʌmaisacarui nuucadacami gatai ʌmo cuudagi dai mʌraitai vaa duaadimutugaitai dai gigivuquimi dai vuidʌrʌ gʌtootonacʌdʌ cʌquiva ʌgai ʌPaavora ʌʌmadu Siilasi. \v 30 Dai otoma vuvaitu dai tʌcacai daidʌ itʌtʌdai: \p ―¿Cʌcʌʌli tuma duuna aanʌ dai cʌʌgacʌrʌ vuusaiña? ―astʌtʌdai. \p \v 31 Taidʌ ʌPaavora ʌʌmadu Siilasi aa noragi daidʌ itʌtʌdai: \p ―Vaavoitudañi aapi isSuusi Cristo ʌrcʌʌgacʌrʌ vuviadami dai poduucai cʌʌgacʌrʌ vuusaimu aapi ʌʌmadu vʌʌscatai ismaacʌdʌ gʌquiiyʌrʌ oidaga ―astʌtʌdai. \p \v 32 Daidʌ ʌPaavora ʌʌmadu Siilasi aagidi Diuusi ñiooquidʌ vʌʌscatai ismaacʌdʌ ʌmaisacarui nuucadacami quiidiʌrʌ oidacatadai. \v 33 Dai quiaa ʌrtucarʌcatadai vaidʌ ʌmaisacarui nuucadacami vacuañdi tuutucugadʌ mʌsiaaco saasarai uusicʌdʌ. Dai otoma ʌgai ʌʌmadu vʌʌscatai ismaacʌdʌ quiidiʌrʌ oidacatadai gʌnvapacoi. \v 34 Dai gooquiʌrʌ vaidacai gʌquiiyamu dai bibi. Dai ʌgai ʌʌmadu vʌʌscatai ismaacʌdʌ quiidiʌrʌ oidacatadai aliʌ baigʌnʌliditadai vaavoitudacai. \p \v 35 Siaadiqui quiaamoco ʌdudunucami ootosi ñiooqui sandaarucʌdʌ ʌmaisacarui nuucadacami sai dagitona ʌgai ʌPaavora ʌʌmadu Siilasi. \v 36 Taidʌ ʌmaisacarui nuucadacami potʌtʌdai ʌPaavora: \p ―Ʌdudunucami casi giñootosi ñiooqui ansaidʌ gʌndagitona. Diuusi gʌnnuucaticana ―astʌtʌdai. \p \v 37 Dʌmos ʌPaavora itʌtʌdai ʌsandaaru: \p ―Aatʌmʌ ʌrromamanu ʌʌpʌ mʌtai vʌʌscʌrʌ vʌʌsi oodami vuitapi gʌrgʌviaacarai maitʌrdagitocai tʌsñiooquia aatʌmʌ, dai gʌrmaamaisa. Dai sivi ʌstocai gʌrdagitua ʌlidi ʌgai poduucai gia cho. Vai ʌʌgi dadana ʌgai dai gʌrvuvaidana ―astʌtʌdai ʌPaavora ʌsandaaru. \p \v 38 Taidʌ ʌsandaaru mʌʌ aagidi idi ñiooqui ʌdudunucami tai ʌgai aliʌ duduaadimu maatʌcai isʌgai ʌrromamanu ʌʌpʌ. \v 39 Dai cascʌdʌ iji ʌgai mʌʌca siaaco daraajatadai ʌcʌcʌʌli dai daañimi sai oigʌldana. Dai vuvaitu dai daañimi sai vuvacʌna Piliposiaiñdʌrʌ. \v 40 Tai ʌgai vuvaja maisacaruaiñdʌrʌ dai iji Lidia quiidiamu dai aagidi ʌvaavoitudadami isducatai vuvaitu ʌdudunucami maisacaruaiñdʌrʌ sai camaiduduaadicuiña ʌvaavoitudadami, dai gooquiʌrʌ iji ʌgai abiaadʌrʌ. \c 17 \s1 ――― \p \v 1 Dai iimʌcai ʌPaavora ʌʌmadu Siilasi Ampipoliisiana dai Apolooniana sʌʌli dʌgavusai dai boodʌrʌ aayi Tesalonicʌrʌ ami cʌaacatadai ʌmo judidíu quiuupaigadʌ. \v 2 Taidʌ ʌPaavora ii ʌjudidíu quiuupaigadʌamu poduucai isduucai ivuaadana ʌgai vʌʌscʌrʌ. Dai vaica ʌcaldi anaasi daraaja ʌgai. Dai vʌʌscʌrʌ ibʌstaragai tasʌrʌ ʌʌmadu gaaatagaiña ʌgai ʌjudidíu isducatai icaiti Diuusi ñiooquidʌrʌ \v 3 isʌCristo viaacatadai issoimaa taatagi, dai muquiaagi dai ʌpamu duaacagi. Dai potʌtʌdaiña ʌgai: \p ―Ʌgai vaa Suusi ismaacʌdʌ gʌnaagidi aanʌ ʌrʌCristo, ʌgai vaa ismaacʌdʌ ʌʌqui abiaadʌrʌ nʌnʌra aapimʌ ―astʌtʌdai ʌPaavora. \p Vai ʌʌmoco judidíu pocaitiña sai maitʌrvaavoi. \p \v 4 Tai ʌʌmoco vaavoitu dai uraava ʌPaavora dai Siilasi. Dai mui giliego ismaacʌdʌ siaa duutudai Diuusi vaavoitu ʌʌpʌ, dai mui ooqui ʌʌpʌ ismaacʌdʌ ʌoodami aliʌ siaa duutudaiña. \v 5 Cascʌdʌ aliʌ baacoi ʌjudidíu ismaacʌdʌ maivaavoitu. Dai ʌmpagi cʌcʌʌli soimaasi ivuaadami ismaacʌdʌ mosajioopaiña caayana dai aliʌ siaa caitimi ʌgai gʌnʌmpaidacai vaidʌ ʌoidacami maisiooma daraajatadai caʌcacai. Taidʌ ʌcʌcʌʌli soimaasi ivuaadami ʌʌmadu ʌjudidíu Jasoñi quiidiʌrʌ dada dai daitu cuuparagai dai vaapa dai gaagaimi ʌPaavora ʌʌmadu Siilasi dai vuvaida agaitadai abiaadʌrʌ dai tʌʌgida agaitadai ʌgai ʌoodami. \v 6 Dai maitʌʌ ʌgai ami dai cascʌdʌ tʌvaimʌcai Jasoñi ʌʌmadu aa vaavoitudadami dai vuucai dudunucamiʌrʌ, dai ami ijiña daidʌ icaiti: \p ―Ʌcʌcʌʌli ismaacʌdʌ naana dui vʌʌsi oidigi gʌnñiooquicʌdʌ caaayi tami Tesalonicʌrʌ ʌʌpʌ. \v 7 Tai goJasoñi miaadʌgi gʌquiiyʌrʌ. Dai vʌʌsi ʌgai ivueeyi mui naana maasi istumaasi ʌgʌʌ tʌaanʌdami romanu maitamaacai oigaragai. Ʌgai pocaiti sai oidaga ʌmai gʌʌ baitʌcʌaacami Suusi tʌʌgiducami ―ascaiti. \p \v 8 Taidʌ ʌoodami ʌʌmadu ʌdudunucami moscaʌ goñiooqui dai sisioli. \v 9 Dai taí ʌdudunucami Jasoñi ʌʌmadu ʌgaa vaavoitudadami tumiñsigadʌ dai potʌtʌdai sai ʌpamu maquia agaitadai siʌʌscadʌ vuvaaquiagi abiaadʌrʌ ʌPaavora dai Siilasi, tai ʌgai gamaa mʌtaida dagito isiimiagi. \s1 ――― \p \v 10 Taidʌ ʌvaavoitudadami otoma vuvaitu ʌPaavora ʌʌmadu Siilasi tucarʌ dai ootoi Bereamaco. Tai ʌgai mosaayi Bereʌrʌ dai iji judidíu quiuupaigadʌamu. \v 11 Ʌjudidíu ami oidacʌdʌ vaamioma cʌʌga tuutuiga siʌgaa Tesalonicʌrʌ oidacʌdʌ ʌgai mosbaigʌnʌliaracʌdʌ caʌcana istumaasi aagidiña ʌPaavora ʌʌmadu Siilasi. Dai vʌʌs tasai gaagaiña Diuusi ñiooquidʌrʌ dai nʌida agaiña sabaigʌ ʌrvaavoi ismaacʌdʌ aagidiña ʌPaavora ʌʌmadu Siilasi. \v 12 Dai poduucai muidutai judidíu ʌʌmadu giliego vaavoitu, vʌʌsi ʌmaduga mʌʌsi cʌcʌʌli ʌʌmadu ooqui ismaacʌdʌ ʌoodami aliʌ siaa duutudaiña. \v 13 Dai aidʌsi maí ʌjudidíu Tesalonicʌrʌ oidacami siʌPaavora gaaagidi Diuusi ñiooquidʌ Bereʌrʌ ʌʌpʌ, gaamu iji dai sisiolitu ʌoidacami. \v 14 Dʌmos ʌvaavoitudadami otoma ootoi ʌPaavora coostamu, taidʌ ʌSiilasi ʌʌmadu Timoteo anaasi vii. \v 15 Ʌgai ismaacʌdʌ oí ʌPaavora Ateenasiʌrʌ uucami dagito dai aa suuli. Taidʌ ʌPaavora ootosi ñiooqui ʌgaicʌdʌ ʌSiilasi ʌʌmadu Timoteo sai gaamu iimʌna siʌotoma istutiadagi. \s1 ――― \p \v 16 Dai aidʌsi Ateenasiʌrʌ daacatadai ʌPaavora dai nʌnʌracatadai ʌSiilasi ʌʌmadu Timoteo ami nʌidi ʌgai mui ʌmoono ismaacʌdʌ siaa duutudai oodami Diuusi duucai cascʌdʌ aliʌ soigʌʌliditadai ʌgai dai baamucan tada. \v 17 Cascʌdʌ ʌPaavora aagidiña Diuusi ñiooquidʌ ʌjudidíu ismaacʌdʌ gʌnʌmpaidiña quiuupiʌrʌ dai aa ʌʌpʌ ismaacʌdʌ ami siaa duutudaiña Diuusi. Dai vʌʌs tasai aagidiña ʌgai Diuusi ñiooquidʌ ʌgai ismaacʌdʌ plaasana daraajagi. \v 18 Dai ʌʌmoco ʌgai ʌrepicureo mamaatʌrdamigadʌ dai aa ʌrʌgai ismaacʌdʌ mamaatʌrʌi estotoico mamaatʌtuldaragadʌ. Dai gʌnaagacai ñiñio ʌgai ʌʌmadu ʌPaavora dai ʌʌmoco icaiti: \p ―¿Istumaasi goovai ismaacʌdʌ aagai goaatagaracʌdʌ? ―ascaiti. \p Vai aa icaiti: \p ―Gʌraagiadan caiti goovai sibʌaadʌrʌ didiuusi ―ascaiti. \p ɅPaavora aagaiña ʌSuusi dai duaacaradʌ cascʌdʌ pocaiti ʌgai. \v 19 Dai bʌi ʌgai ʌPaavora dai bʌʌcai mʌʌca siaaco Aliopago tʌʌgidu, ami siaaco bai vuaadana ñiooqui ʌdudunucami daidʌ itʌtʌdai ʌgai ʌPaavora: \p ―Maatʌca ʌrʌlidi aatʌmʌ istumaasi utuducami gʌrmaatʌtulda ʌlidi aapi. \v 20 Gʌraagidañi istumaasi maimaatʌ aatʌmʌ dai cascʌdʌ maatʌca ʌrʌlidi aatʌmʌ istʌiya ʌlidi aapi goocʌdʌ ―astʌtʌdai. \p \v 21 Vʌʌscatai Ateenasiʌrʌ oidacami dai sibʌadʌrʌ vuvacʌcami ismaacʌdʌ anaasi oidacatadai, maitivuaadana ʌma maasi moscaʌcana istumaasi utuducami dai gaaagidiña ʌʌpʌ. \p \v 22 Amaasi ʌPaavora cʌquiva vʌʌscatai saagida ami Aliopagʌrʌ daidʌ itʌi: \p ―Cʌcʌʌli Ateenasiʌrʌ oidacami vʌʌsiaʌcatai nʌidi aanʌ mʌsaliʌ siaa duutudai aapimʌ gʌndidiuusiga. \v 23 Aidʌsi aimʌraiña aanʌ dai nʌnʌidiña vʌʌsi ʌʌmapʌcʌrʌ siaaco oidaga moomono, tʌʌ aanʌ ʌmapʌcʌrʌ siaaco aduucai oojisi: “Tami ʌrʌDiuusi vʌʌtarʌ ismaacʌdʌ maimaatʌ aatʌmʌ”. Idi vaa ismaacʌdʌ siaa duutudai aapimʌ maimaatʌcatai gooviava ʌrʌDiuusi ismaacʌdʌ gʌnaagidi aanʌ. \p \v 24 Ʌgai ʌrʌDiuusi ismaacʌdʌ idui oidigi dai vʌʌsiaʌcatai istumaasi oidaga ʌgai ʌrbaitʌcʌaacami ismaacʌdʌ tʌaanʌi tʌvaagi dai vʌʌsi oidigi. Ʌgai maiquiquiuupiana oidaga ismaacʌdʌ ivueeyi oodami. \v 25 Ʌgai maitʌgito isivuaadagi oodami tomali ʌmo istumaasi ʌgai vʌʌtarʌ. Ʌgai vaa ʌrʌgai ismaacʌdʌ gʌrmaacai ibʌdagai dai ʌvʌʌli dai vʌʌsi istumaasi. \p \v 26 Vʌʌsi naana maasi oodami vuvaaja ʌoodamiaiñdʌrʌ ismaacʌdʌ idui Diuusi ʌʌpʌga. Dai Diuusi tʌjai sai vʌʌsi oidigi daama oidacana, dai vʌʌscʌrʌ aagaiña siaacoga dai siʌʌscadʌ. \v 27 Daidʌ icaiti Diuusi: “Aanʌ andarai ʌoodami oidigi daama sai matia ʌlidiña sabai oidaga Diuusi”, ascaiti Diuusi. Vʌʌscʌrʌ maimʌʌcasi daja Diuusi mosaliʌ miaanai daja ʌgai vʌʌscatai. \v 28 Diuusicʌdʌ duduaaca aatʌmʌ dai ajioopai dai oidaga. Gʌnʌʌqui aaduñicaru sastuduacʌdʌ pocaiti: “Aatʌmʌ ʌrmaamaradʌ Diuusi”, ascaiti. \v 29 Vaavoava siʌrDiuusi maamaradʌ aatʌmʌ cascʌdʌ maitʌaagai tʌspoduucai tʌtʌgitoda aatʌmʌ isʌmo moono istutuidi siʌrDiuusicagi ismaacʌdʌ ivueeyi oodami isducatai gʌntʌtʌgitoi ʌgai oorocʌdʌ, isplaatacʌdʌ isodaicʌdʌ. \v 30 Ʌʌquioma pocaiti Diuusi: “Oidacatadai oodami ismaacʌdʌ maitiñmaatʌ cascʌdʌ maitiñʌʌgidiña antai aanʌ vʌʌscʌrʌ maioojogi dai sivi tʌaanʌi aanʌ vʌʌscatai aipaco oidacami sai ʌma duucai gʌntʌtʌgitona dai camaisoimaasi ivuaadana”, ascaiti Diuusi. \v 31 Ʌmo imidagai ʌmo dunucami nʌida agai vʌʌsi oodami ismaacʌdʌ ʌrcʌʌga ivuaadami dai ismaacʌdʌ ʌrmaicʌʌga ivuaadami gomaasi iduñia agai ʌgai Diuusi vʌʌtarʌ dai cʌʌga iduñia agai. Diuusi aagai siʌʌscadʌ. Ʌgai ʌrSuusi ismaacʌdʌ ʌcovai vuusaitu Diuusi. Diuusi duaacali ʌSuusi coidadʌ saagidaiñdʌrʌ dai poduucai cʌʌga maatʌ vʌʌscatai siʌrvaavoi ismaacʌdʌ aagai Diuusi ―astʌtʌdai ʌPaavora. \p \v 32 Aidʌsi caʌ ʌgai coidadʌ duaacaradʌ ʌʌmoco mosparunai dai aa icaiti: \p ―Baiyoma isʌpʌdaamʌrʌ gʌraagida gomaasi ―ascaiti ʌoodami. \p \v 33 Amaasi ʌPaavora anaasi viaa dai ii. \v 34 Tai ʌʌmoco cʌcʌʌli oí ʌPaavora dai vaavoitu. Dai ʌgai saagida imʌitadai Dionisio ismaacʌdʌ ʌrʌmo dunucami Aliopagʌrʌ, dai ʌmo ooqui Dámalisi tʌʌgiducami, dai aa ʌʌpʌ. \c 18 \s1 ――― \p \v 1 Dai gooquiʌrʌ ii ʌPaavora Ateenasiaiñdʌrʌ Coriintoamu. \v 2 Dai ami tʌʌ ʌgai ʌmo judidíu Aquilasi tʌʌgiducami. Ʌgai ʌrPonto dʌvʌʌriʌrʌ oidacamicatadai. Aidʌ vaasʌquioma ami divia ʌAquilasi ʌʌmadu ooñigadʌ Prisiilasi Italiaiñdʌrʌ. Ʌgʌʌ baitʌcʌaacami Claudio tʌjai sai vuvacʌna vʌʌsi ʌjudidíu Roomaiñdʌrʌ cascʌdʌ ʌgai viaacatadai isvuvaquiagi ʌʌpʌ. Taidʌ ʌPaavora ii dai diviji. \v 3 Dai tʌʌ ʌPaavora isʌgai viaacatadai ʌgai vaa aa duiñdagai ismaa viaacatadai ʌPaavora isivuaadagi icuusi baabaqui cascʌdʌ anaasi ʌʌmadu vii ʌgai dai ʌʌmadu gaaata vuaada agai. \v 4 Daidʌ ʌPaavora vʌʌscʌrʌ ibʌstaragai tasʌrʌ aimʌraiña ʌjudidíu quiuupaigadʌamu. Dai ami gaaagidiña Diuusi ñiooquidʌ tai muidutai vaavoitu siʌʌsi judidíu ʌcaasi ʌgai ismaacʌdʌ maitʌrjudidíu ʌʌpʌ. \p \v 5 Aidʌsi Siilasi ʌʌmadu Timoteo aayi Masedoniʌrʌ aidʌ abiaadʌrʌ ʌPaavora maiti vuaadana ʌma maasi mosgaaagidiña Diuusi ñiooquidʌ. Dai sʌʌli aagidiña ʌPaavora ʌjudidíu daidʌ itʌtʌdaiña: \p ―ɅSuusi ismaacʌdʌ gʌnaagidi aanʌ ʌrʌCristo ismaacʌdʌ nʌnʌra aapimʌ ―astʌtʌdai ʌPaavora. \p \v 6 Tai ʌgai vui baacoi dai sigalnaasi ñiooqui aagidi taidʌ ʌPaavora itʌtʌdai: \p ―Ʌʌgi aapimʌ ʌrgʌnduñi mʌsiʌʌscadʌ coiya aapimʌ maiiimimu Diuusi ʌʌmadu. Aanʌ gia camaitʌrgiñduñi ―astʌtʌdai ʌPaavora. \p Cascʌdʌ ʌPaavora gigigi gʌyuucusi ʌʌgi poduucai gaaagidiña ʌgai ismaitʌrduñidʌ. Dai ʌpamu ñioo ʌPaavora daidʌ itʌtʌdai: \p ―Sivi baitʌqui imimu aanʌ ʌgai ismaacʌdʌ maitʌrjudidíu ʌʌmadu ―astʌtʌdai. \p \v 7 Daidʌ ʌPaavora vuusai ʌjudidíu quiuupaigadʌaiñdʌrʌ dai ii ʌmo cʌʌli quiidiamu Justo tʌʌgiducami ismaacʌdʌ aliʌ siaa duutudai Diuusi. Ʌgai quiuupai abaana oidacatadai. \v 8 Dai ʌmo cʌʌli Cʌlisipo tʌʌgiducami ismaacʌdʌ ʌrbaitʌcʌaacami quiuupiʌrʌ, vaavoitu isSuusi Cristo ʌrcʌʌgacʌrʌ vuviadami. Dai vʌʌscatai ismaacʌdʌ quiidiʌrʌ oidacatadai vaavoitu ʌʌpʌ. Dai muidutai Coriintoʌrʌ oidacami moscaʌ dai vaavoitu dai gʌnvapacoi. \v 9 Dai ʌmo imidagai tucarʌ ʌPaavora gʌcoosigʌrʌ nʌidi Diuusi saidʌ itʌtʌdai: \p ―Maitiduaadicuda apiaigaaagidida giññiooqui maitidagitocai aagada. \v 10 Aanʌ angʌʌmadu daja dai tomali ʌmaadutai maisoimaasi gʌtaatatuldamu, aanʌ viaa mui oodami tami Coriintoʌrʌ ―astʌtʌdai Diuusi. \p \v 11 Tai cascʌdʌ ʌPaavora Coriintoʌrʌ vii ʌmo uumigi dan taajucami dai gaaagidiña Diuusi ñiooquidʌ ʌoodami saagida. \p \v 12 Aidʌsi Galioñi ʌrtʌaanʌdamicatadai Acaayʌrʌ ʌjudidíu vui baacoi ʌPaavora dai bʌʌcai ami siaaco daacatadai ʌtʌaanʌdami \v 13 daidʌ itʌtʌdai: \p ―Idi cʌʌli gaaagidiña sai gʌaagai issiaa duutuadagi Diuusi dʌmos daidarsi isducatai ivueeyi goovai ―astʌtʌdai ʌgai ʌtʌaanʌdami. \p \v 14 Paavora cañiooquia agaitadai taidʌ ʌGalioñi itʌtʌdai ʌjudidíu: \p ―Dañi siʌrsoimaasi iducamicamudai goovai aidʌ gia bai gʌnduiñdamudai aanʌ. \v 15 Dʌmos aapimʌ aagai istumaasi aapimʌ ʌʌgi gʌndaidi, ʌʌgiavʌr bai duuñi aapimʌ. Aanʌ anmaivapacʌi gomaasiʌrʌ ―astʌtʌdai. \p \v 16 Dai vuvaitu abiaadʌrʌ. \v 17 Tai vʌʌscatai ʌgiliego bʌi Sostiña ismaacʌdʌ baitʌcʌaacami judidíu quiuupaigadʌrʌ dai anaasi vuitapi ʌtʌaanʌdami gʌicacarai vaidʌ ʌtʌaanʌdami mosnʌidi dai maivuamʌ ʌlidi. \s1 ――― \p \v 18 ɅPaavora quiaa anaasi vii mui tasai. Dai gooquiʌrʌ diosagi ʌgai ʌvaavoitudadami dai iji Paavora ʌʌmadu Prisiilasi dai Aquiilasi Sincʌʌliamu. Dai ami ivisu ʌPaavora gʌmoo sai nʌidiña ʌoodami isʌʌgidi ʌgai istumaasi bai dui vaasʌquioma Diuusi ʌʌmadu. Dai abiaadʌrʌ tʌʌtʌsai ʌmo vaarcuʌrʌ dai iimia agai Siilia dʌvʌʌriamu. \v 19 Dai aidʌsi aayi ʌgai Efeesiʌrʌ taidʌ ʌPaavora anaasi viaa Prisiilasi ʌʌmadu Aquiilasi dai ii judidíu quiuupaigadʌamu dai aagidi Diuusi ñiooquidʌ ʌjudidíu ismaacʌdʌ ami gʌnʌmpaidiña dai ʌgai aliʌ ñiñio ʌPaavora ʌʌmadu aagaitai imaasi. \v 20 Daidʌ ʌjudidíu daañimi ʌPaavora sai viʌʌna tʌvʌpioma dʌmos ʌgai maivii. \v 21 Dai diosagi daidʌ itʌtʌdai: \p ―Viaa aanʌ isJerusaleenʌrʌ daacagi siaa duudagʌrʌ ismaacʌdʌ camiaadimi, vʌʌscʌrʌ ʌpamu divimu aanʌ dai gʌnnʌidamu isDiuusi ipʌliadagi ―astʌtʌdai. \p Dai tʌsai ʌmo vaarcuʌrʌ dai Efeesiaiñdʌrʌ ii. \v 22 Dai aidʌsi aayi ʌgai Sesareeʌrʌ taidʌ ʌPaavora ii Jerusaleenamu dai viaatulda agai ʌvaavoitudadami, dai otoma tʌvai Antioquiiamu. \v 23 Dai anaasi vii ʌPaavora bai tʌvʌpi. Amaasi ʌpamu ii dai divida agai vʌʌsi ʌvaavoitudadami vʌʌsi ʌʌmapʌcʌrʌ Galaasiʌrʌ dai Pilijiʌrʌ. Dai aagidimi ʌpamu Diuusi ñiooquidʌ dai poduucai soiquimi sai vaamioma cʌʌga ʌʌgidiña Diuusi. \s1 ――― \p \v 24 Aidʌ aayi Efeesiʌrʌ ʌmo judíu Apoolosi tʌʌgiducami. Ʌgai ʌrAlejandʌʌliʌrʌ oidacami dai ʌgai cʌʌga maatʌ ñioocai dai cʌʌga maatʌ Diuusi ñiooquidʌ. \v 25 Aliʌ cʌʌga maatʌtuldicatadai ʌgai Diuusi ñiooquidʌ. Dai baiʌliaracʌdʌ ñioocaiña. Dai sʌʌli aagaiña istumaasi idui ʌSuusi. Dai maimaatʌcatadai ʌgai ʌmai vacuanaragai mosʌcaasi ʌVuaana vacuanaragadʌ maatʌcatadai ʌgai. \v 26 Daidʌ ʌApoolosi maiduaadicuitai ñioocaiña judidíu quiuupaigadʌrʌ. Aidʌsi caʌ Prisiilasi ʌʌmadu Aquiilasi ʌcovai vuusaitu dai siooma cʌʌga maatʌtuli Diuusi ñiooquidʌ. \v 27 Aidʌsi imia agaitadai Apoolosi Acaaya dʌvʌʌriamu taidʌ ʌvaavoitudadami soi dai ootosi ʌmo oojai ʌgaa vaavoitudadami dai potʌtʌdai sai baigʌnʌliaracʌdʌ miaadʌgidana ʌApoolosi. Dai aidʌsi ʌApoolosi aayi Acaayʌrʌ cʌʌga soi ʌgai ʌvaavoitudadami ismaacʌdʌ Diuusi aliʌ oigʌdai dai vaavoituli. \v 28 Daidʌ ʌApoolosi aagidi vʌʌscatai vuitapi isducatai maicʌʌga ivueeyi ʌjudidíu gʌnvaavoidaragʌrʌ. Dai aliʌ ñioo dai mamaatʌtuldi iscaiti Diuusi ñiooquidʌrʌ isSuusi Cristo ʌrʌgai vaa ismaacʌdʌ nʌnʌracatadai ʌgai. Cascʌdʌ ʌgai maitistutuiditadai isvui ñioocadagi. \c 19 \s1 ――― \p \v 1 Apoolosi quiaa Coriintoʌrʌ daacatadai taidʌ ʌPaavora ʌʌmapʌcʌrʌ ucoidigana daivusai dai Efeesiʌrʌ aayi dai ami tʌʌ chiʌʌqui vaavoitudadami. \v 2 Daidʌ itʌtʌdai ʌgai ʌvaavoitudadami: \p ―¿Aidʌsi vaavoitu aapimʌ diviasi Diuusi Ibʌadʌ dai gʌnʌʌmadu daaca agai? ―astʌtʌdai. \p Tai ʌgai aa noragi daidʌ itʌtʌdai: \p ―Tomali maicajiomacatadai aatʌmʌ isoidaga Diuusi Ibʌadʌ ―astʌtʌdai. \p \v 3 Taidʌ ʌPaavorai itʌtʌdai: \p ―¿Maacʌdʌ vacuanaragaicʌdʌ gʌnvapacoi aapimʌ? ―astʌtʌdai. \p Tai ʌgai aa noragi daidʌ itʌtʌdai: \p ―ɅVuaana vacuanaragadʌcʌdʌ ―astʌtʌdai. \p \v 4 Taidʌ ʌPaavora itʌtʌdai: \p ―ɅVuaana vapaconaiña oodami sai nʌidiña aa isʌgai caʌma duucai gʌntʌtʌgito dai camaisoimaasi ivuaada agai. Dai ʌgai potʌtʌdaiña ʌʌpʌ sai gʌaagai isvaavoitudagi ismaacʌdʌ gooquiʌrioma divia agaitadai. Ʌgai ʌrSuusi Cristo ―astʌtʌdai ʌPaavora. \p \v 5 Aidʌsi caʌ ʌgai gʌnvapacoi sai nʌidiña aa isʌgai vaavoitu Suusi Cristo mamaatʌtuldaragadʌ. \v 6 Aidʌsidʌ ʌPaavora daama darai gʌnoonovi divia Diuusi Ibʌadʌ ʌgai ʌʌmadu. Tai ʌgai gʌnaagacai ñiñio ʌma maasi ñiooquicʌdʌ ismaacʌdʌ maimaatʌcatadai ʌgai dai aagai istumaasi aagidi Diuusi. \v 7 Vʌʌsicʌdʌ ʌrparʌ baivustaama dan gooca ʌgai. \p \v 8 Daidʌ ʌPaavora vaica masaadai aitu aimʌraitai judidíu quiquiuupaigadʌamu dai maiduaadicuitai gaaagidiña isDiuusi soicʌi oodami sai cʌʌgacʌrʌ oidacana. Tai ʌʌmoco gia vaavoitu. \v 9 Dʌmos aa maivaavoitu maiʌma duucai gʌntʌtʌgitua ʌliditai. Dai sigalnaasi ñioocai idi mamaatʌtuldaragai vui ʌoodami vuitapi. Amaasi ʌPaavora ʌcovai ii dai vaidacai ʌvaavoitudadami ʌmo escueelamu siaaco gamamaatʌtuldiña Tirano. Dai vʌʌs tasai mosvusacʌiña Tirano vai amaasi ʌPaavora ʌʌmadu ʌgaa anaasi aatagaiña dai aagaiña Diuusi ñiooquidʌ. \v 10 Poduucai idui ʌgai goo uumigi dai poduucai vʌʌsi Aasia dʌvʌʌriʌrʌ oidacami caʌ Diuusi ñiooquidʌ vʌʌsi ʌmaduga mʌʌsi judidíu dai ismaacʌdʌ maitʌrjudidíu. \v 11 Dai Diuusi maa guvucadagai ʌPaavora saidʌ iduuna mui naana maasi gʌgʌrducami. \v 12 Taidʌ ʌoodami vuidacai ʌcoococoidadʌ gʌnpañiñituga dai gʌntaagiñagiacaru ismaacʌdʌ ʌcʌdʌ taata ʌgai ʌPaavora tuucugadʌ tai mosʌgaicʌdʌ dudueeyi ʌcoococoidadʌ dai asta Diaavora tʌtʌaañicarudʌ vuvacʌiña oodamiaiñdʌrʌ. \p \v 13 Dai ʌʌmoco judidíu ismaacʌdʌ mosaipaco ajioopaiña vuvaidimi Diaavora tʌtʌaañicarudʌ oodamiaiñdʌrʌ vuvaida ʌliditadai ʌgai Suusi guvucadadʌcʌdʌ dai potʌtʌdai ʌjudidíu ʌDiaavora tʌtʌaañicarudʌ: \p ―Gʌntʌaanʌi aatʌmʌ Suusi guvucadadʌcʌdʌ ʌgai vaa ismaacʌdʌ aagaiña ʌPaavora mʌsai vuvacʌna ―astʌtʌdai. \p \v 14 Poduucai ivuaadana cuvaracami cʌcʌʌli ʌgai ʌrmaamaradʌ ʌmo cʌʌli Isiiquiva tʌʌgiducami. Ʌgai ʌrʌmo baitʌcʌaacamigadʌ tʌtʌaanʌdami judidíu quiuupaigadʌrʌ. \v 15 Aidʌsi potʌtʌdai ʌcʌcʌʌli ʌDiaavora tʌtʌaañicarudʌ tai ʌgai aa noragi daidʌ itʌtʌdai: \p ―Maatʌ aanʌ ʌSuusi dai maatʌ sioorʌ ʌrPaavora. ¿Dʌmos aapimo moorʌ? ―astʌtʌdai. \p \v 16 Cascʌdʌ ʌcʌʌli ismaacʌdʌ viaacatadai ʌDiaavora tʌtʌaañicarudʌ vuidʌrʌ gʌi ʌcʌcʌʌli dai vaamioma istui isvʌʌscatai dai cavami capiacarai ʌgai taidʌ ʌcʌcʌʌli maiyuucustugaitai voopoi ami quiiyaiñdʌrʌ dai saasaquitugai tuutucugadʌ. \v 17 Dai vʌʌsi Efeesiʌrʌ oidacami maí gomaasi judidíu dai ismaacʌdʌ maitʌrjudidíu ʌʌpʌ cascʌdʌ vʌʌscatai aliʌ duduaadimu, dai aliʌ siaa duutudaimi Suusi Cristo. \p \v 18 Dai muidutai ismaacʌdʌ vaavoitu dada dai gaaagidimi istumaasi soimaascami ismaacʌdʌ ivuaadana ʌgai ʌʌquioma. \v 19 Dai muidutai ismaacʌdʌ ʌrcʌcʌʌdaracamicana vuaa gʌnlilivruga dai vʌʌscatai vuitapi mʌmʌʌji. Dai gooquiʌrʌ ʌʌsitu ʌlilivru namʌgadʌ sai aayi parʌ taajucami siento miil piisu. \v 20 Dai poduucai muidutai tʌʌ gomaasi dai muiyapʌrʌ maí oodami Diuusi ñiooquidʌ. \p \v 21 Cadaivunucai vʌʌsi gomaasi taidʌ ʌPaavora ʌpʌʌli isimiagi Masedoniamu dai Acaayamu dai abiaadʌrʌ Jerusaleenamu. Daidʌ icaiti: \p ―Cadaivunucai amui gʌaagai isimia aanʌ Roomamu ʌʌpʌ ―ascaiti. \p \v 22 Dai caootosacai gooca gʌaaduñi ismaacʌdʌ soicʌiña aa duiñdadʌrʌ Masedoniamu ʌgai ʌrTimoteo ʌʌmadu Erastusi, dai ʌgai anaasi vii Aasiʌrʌ bai tʌvʌpi. \s1 ――― \p \v 23 Aidʌ aliʌ sisioli Efeesiʌrʌ oidacami Diuusi ñiooquidʌcʌdʌ. \v 24 Ʌmo cʌʌli Demetrio tʌʌgiducami sisiolitu ʌoodami. Ʌgai ivuaadana plaata quiquiuupai aaliducami ʌpa maasi ismaasi Diana quiuupaigadʌ dai ʌraana daasaca Diana. Diana ʌrʌmo odai uvisi ismaacʌdʌ siaa duutudai Efeesiʌrʌ oidacami Diuusi duucai. Dai vʌʌscatai ismaacʌdʌ ʌʌmadu gaaata vuaadana ʌcʌʌli aliʌ mui gamaitʌcʌiña tumiñsi. \v 25 Dai ʌgai ʌmpagi vʌʌsi gʌpipiooñiga ʌʌmadu aa ismaacʌdʌ viaacatadai pomaasi aa duiñdagai ʌʌpʌ, daidʌ itʌtʌdai: \p ―Giñaaduñi, cʌʌga maatʌ aapimʌ isaliʌ cʌʌgacʌrʌ oidaga aatʌmʌ idi aa duiñdagaicʌdʌ. \v 26 Dai cʌʌga nʌidi aapimʌ dai caʌ siʌPaavora gaaagidiña sai idi moono ismaacʌdʌ ivueeyi oodami maitʌrdidiuusi. Dai poduucai vaavoituldi ʌgai muidutai, maisiuu mosʌca tami Efeesiʌrʌ oidacami vʌʌsi Aasia dʌvʌʌriʌrʌ oidacami ʌʌpʌ. \v 27 Vʌʌsi idi aliʌsi ʌrduaadimudagai maisiuu mosʌca gʌraa duiñdaga siaa gʌduuñian tada dai vʌʌsi oodami camaitʌgitomu goquiuupaigadʌ gʌducʌdʌ gʌrdiuusiga Diana. Vʌʌsi Aasiʌrʌ oidacami ʌʌmadu vʌʌscatai vʌʌsi oidigi daama oidacami siaa duutudai idi gʌducʌdʌ gʌrdiuusiga Diana. Dai sivi siaa gʌduñian tada gogʌducamigadʌ goovai ―astʌtʌdai Demetrio gʌaaduñi. \p \v 28 Dai moscaʌcacai ʌoodami gomaasi aliʌ baacoi dai iiñaquimi daidʌ icaitimi: \p ―Gʌducʌdʌ gʌrdiuusiga Diana, gʌducʌdʌ ―ascaiti. \p \v 29 Dai vʌʌsi Efeesiʌrʌ oidacami aliʌ siaa caitimi. Dai vui Gaayo ʌʌmadu Aristarco ʌgai ʌrgooca cʌcʌʌli ismaacʌdʌ Masedoniʌrʌ oidaga dai oiditadai ʌPaavora. Taidʌ ʌoodami cavami gʌnaagacai tʌvaimʌcai mʌʌca uucami siaaco gʌnʌmpaidiña ʌoodami. \v 30 Daidʌ ʌPaavora vaquia ʌliditadai dai ñiooquida agaitadai ʌoodami dʌmos ʌvaavoitudadami maidagito. \v 31 Ʌʌmoco ismaacʌdʌ ʌrdudunucami Aasiʌrʌ ismaacʌdʌ amiigugadʌ ʌPaavora ʌgai ʌʌpʌ ootosi ñiooqui dai daañimi sai maivaacʌna ami. \v 32 Dai ami siaaco gʌnʌmpagi ʌoodami ʌʌmoco iiñacai ʌmo istumaasi vai aa ʌma maasi dai aliʌ siaa caiti vʌʌsi oodami dai baitoma vʌʌscatai maimaatʌcatadai istuisidʌ gʌnʌmpagi. \v 33 Dʌmos ʌʌmoco ismaacʌdʌ ʌoodami saagida guucacatadai aagidi ʌAlejandro astuisidʌ ami gʌnʌmpagi. Taidʌ ʌjudidíu baitʌqui cʌi ʌAlejandro. Vai ʌgai ñiooquia agaitadai cascʌdʌ vañigi gʌnovi sai dodoligicana vʌʌscatai. \v 34 Dai aidʌsi maí ʌgai isAlejandro ʌrjudíu vʌʌscatai ijiña parʌ goo oora daidʌ icaiti: \p ―Gʌducʌdʌ gʌrdiuusiga Diana, gʌducʌdʌ ―ascaiti. \p \v 35 Amaasi ʌmo dunucami anaasi Efeesiʌrʌ oidacami cadodoligitudacai vʌʌscatai itʌtʌdai: \p ―Giñaaduñi Efeesiʌrʌ oidacami, cʌʌga maatʌ vʌʌsi oidi daama oidacami isaatʌmʌ nuucada goodai moono ismaacʌdʌ tʌvaagiaiñdʌrʌ gʌi. Ʌgai ismaacʌdʌ Diana tʌʌgidu. Ʌgai ʌrgʌrdiuusiga. Dai nuucada aatʌmʌ quiuupaigadʌ ʌʌpʌ. \v 36 Cʌʌga maatʌ aapimʌ istomali ʌmaadutai maitistutuidi ispotʌiyagi ismaitʌrvaavoi vʌʌsi gomaasi, cascʌdʌ dodoligivurai. Maitavʌr istuma vuaada mʌsmaicʌʌga gʌntʌtʌgitodagi ʌʌpʌga. \v 37 Idi cʌcʌʌli mʌsmaacʌdʌ vuaa aapimʌ maitagaʌʌsidi goovai tomali ʌmo istumaasi goquiuupiaiñdʌrʌ dai tomali maisigalnaasi ñioocai gʌrdiuusiga vui. \v 38 SiʌDemetrio ʌʌmadu ʌgaa aata vuaadami viaacagi ʌmo istumaasi ʌmo oodami vui cascʌdʌ oidaga dudunucami sioorʌ bai duñiagi gomaasi. Dai cʌʌga istutuidi isvan cʌʌsagi. Dai ami dudunucamiʌrʌ istutuidi isaipaco gʌpiʌrʌ gʌnvuupadagi. \v 39 Dai siʌrʌma maasicagi ismaacʌdʌ tʌgito aapimʌ ʌʌpʌdaamʌrʌ avʌr bai duuñi ʌoodami ʌmpaidaragadʌrʌ. \v 40 Mʌsgʌrtʌcacagi istuisidʌ siaa caitimi aatʌmʌ sivi maitiipu istumaasi gaaagida aatʌmʌ cascʌdʌ aliʌsi ʌrduaadimudagai. Daidʌ ʌdudunucami cʌʌga istutuidi isvaama gʌrtuutusagi dai potʌiyagi tʌsai aatʌmʌ vui baacoi ―astʌtʌdai ʌdunucami. \p \v 41 Dai capotʌʌcai ootoi vʌʌscatai sai noonoigʌna. \c 20 \s1 ――― \p \v 1 Mosugitʌcai ʌsisioligai taidʌ ʌPaavora ootosi ñiooqui ʌvaavoitudadami sai gʌnʌmpaidana sai ʌgai maquia agai ñiooqui. Dai gooquiʌrʌ coocomitu dai dioosagi dai ii ʌʌmapʌcʌrʌ Masedoniʌrʌ. \v 2 Dai gadiviji muiyapʌrʌ Masedonia dʌvʌʌriʌrʌ dai aagidimi ʌvaavoitudadami ʌpamu Diuusi ñiooquidʌ dai poduucai soiquimi sai vaamioma cʌʌga ʌʌgidiña Diuusi. Dai abiaadʌrʌ Gilisia dʌvʌʌriʌrʌ aayi. \v 3 Dai anaasi daja vaica masaadai dai gooquiʌrʌ catʌsadia agaitadai ʌmo vaarcuʌrʌ dai imia agaitadai Siriamu, dʌmos maí isʌjudidíu cabai duitadai ñiooqui dai soobida agai cascʌdʌ ʌpʌʌli ʌgai isaa gʌsiagi dʌvʌʌrapi sʌʌli ʌpamu Masedoniamu sʌʌli. \v 4-5 Dʌmos ʌʌmoco ismaacʌdʌ oiditadai Paavora baitʌqui iji dai Trooasiʌrʌ gʌrnʌnʌracatadai. Ʌgai ʌrSópatera Bereeʌrʌ oidacami, ʌʌmadu Aristarco, dai Segundo, Tesalonicʌrʌ oidacami, ʌʌmadu Gaayo Deliviʌrʌ oidacami, ʌʌmadu Timoteo, ʌʌmadu Tíquico, dai Trófimo ʌʌpʌ ʌgai ʌrAasia dʌvʌʌriʌrʌ oidacami. \v 6 Cadaivunucai ʌsiaa duudagai istuigaco gʌcuaadana ʌpaana maicopodatudicami tʌʌtʌsai aatʌmʌ vaarcuʌrʌ dai Pilipoosiaiñdʌrʌ iji. Dai bo taama tasaicʌdʌ aayi aatʌmʌ ʌgaa Trooasiʌrʌ dai anaasi daraaja aatʌmʌ cuvaracami tasai. \s1 ――― \p \v 7 Dai tumiñoco gʌnʌmpagi ʌvaavoitudadami dai gaugia agai. Aidʌ ʌristuigaco tʌtʌgitoiña ʌgai isducatai muu Suusi Cristo curusiaba. Vaidʌ ʌPaavora mamaatʌtuldi Diuusi ñiooquidʌ. Aliʌsi gʌaagaitadai isimiagi ʌgai siaadiqui cascʌdʌ apiañioocai ʌgai ʌran tucarʌ uucami. \v 8 Dai ʌmo vaaqui vaico daama tuutucaviacamiʌrʌ tʌcaviaco gʌnʌmpaidacatadai ʌvaavoitudadami dai muiducatadai cuucudagi. \v 9 Dai ʌmo gʌʌli Eutico tʌʌgiducami ʌmo ali quitaagiña daacatadai dai aliʌ tʌvʌpi gañiooqui ʌPaavora vaidʌ ʌgʌʌli aliʌ coosimucatadai dai coi dai abiaadʌrʌ mʌtan gʌi. Dai aidʌmʌsi vañigi ʌgai camuucucatadai. \v 10 Tai otoma tʌvai ʌPaavora dai cuiqui ʌgʌʌli daama dai coomitu dai potʌtʌdai ʌgai ʌoodami: \p ―Maitavʌr duduaadicuda duaacava ―astʌtʌdai ʌPaavora. \p \v 11 Dai ʌpamu tʌsai tʌcavi dai gasaasasi paana dai gauu dai apiañioocai maasico uucami daida ii. \v 12 Mʌtai bʌʌcai ʌgʌʌli duaacami dai aliʌ baigʌnʌldacai vii ʌoodami. \p \v 13 Tʌtai aatʌmʌ baitʌqui iji ʌmo vaarcuʌrʌ Asoonʌrʌ uucami. Dai ami vʌʌna ragai aatʌmʌ ʌpamu ʌPaavora. Ʌgai ʌpʌʌli isdʌvʌʌrapi sʌʌli imiagi cascʌdʌ ʌʌgi poduucai gʌraagidi ʌgai. \v 14 Dai aidʌsi aayi aatʌmʌ Asoonʌrʌ ami daacatadai ʌPaavora dai gʌrʌʌmadu tʌsai vaarcuʌrʌ tʌtai iji Mitiliiñiamu. \v 15 Dai iji aatʌmʌ abiaadʌrʌ dai siaadiqui miaanai dʌgavusai aatʌmʌ Quiiyosi. Dai gʌn siaadiqui aayi aatʌmʌ Samoosiʌrʌ dai Trojiiliʌrʌ gʌriibʌsi. Dai gʌn siaadiqui Mileetʌrʌ aayi aatʌmʌ. \v 16 Aliʌ otoma aiya ʌliditadai ʌPaavora Jerusaleenʌrʌ dai ami daaca ʌliditadai Pentecosteesico sistuidiagi. Amaasi ʌrʌmo siaa duudagadʌ judidíu. Cascʌdʌ maitipʌliditadai ʌPaavora istʌvʌpi daacagi Aasiʌrʌ dai maiaayi Efeesiʌrʌ. \s1 ――― \p \v 17 Aidʌsi quiaa Mileetʌrʌ daacatadai ʌPaavora ootosi ʌgai ñiooqui Efeesiʌrʌ vaavoitudadami baitʌguucacamigadʌ sai dadana. \v 18 Dai aidʌsi dada ʌgai taidʌ ʌPaavora itʌtʌdai: \p ―Cʌʌga maatʌ aapimʌ isducatai daacatadai aanʌ vʌʌscatai oidacami ʌʌmadu, aidʌsi tuucamidʌrʌ abiaadʌrʌ divia aanʌ Aasiʌrʌ. \v 19 Vʌʌscʌrʌ aidʌsi gʌnsaagida daacatadai aanʌ ʌrpiooñigadʌcatadai Diuusi. Dai maigʌducʌdʌ giñʌlidiña aanʌ. Dai aliʌ suaacaiña aanʌ nʌiditai oodami ismaivaavoitudai. Dai tomasiaacoga siaaco aimʌraiña aanʌ giñsobicʌiña ʌjudidíu cascʌdʌ aliʌ soimaa taatacana aanʌ. \v 20 Dai maidagitocai aagaiña aanʌ vʌʌsi istumaasi ismaacʌdʌ ʌrcʌʌgaducami aapimʌ gʌnvʌʌtarʌ. Dai gamamaatʌtuldiña aanʌ vʌʌsi oodami vuitapi dai gʌnquiiquiana vʌʌsi ʌmaduga mʌʌsi judidíu dai ismaacʌdʌ maitʌrjudidíu. \v 21 Dai aanʌ gʌnaagidiña sai gʌaagai isʌma duucai gʌntʌtʌgituagi dai camaisoimaasi ivuaadagi dai vaavoitudagi isSuusi Cristo ʌrcʌʌgacʌrʌ vuviadami. \v 22 Sivi imimu aanʌ Jerusaleenamu. Giñootosai Diuusi Ibʌadʌ. Dai maimaatʌ aanʌ istumaasi iñduñiagi. \v 23 Mosʌcaasi maatʌ aanʌ istomasiaaco iñsiaaco aimʌrdagi giñaagidiña Diuusi Ibʌadʌ mʌsai giñmaisa agai Jerusaleenʌrʌ dai sai aliʌ soimaa taata iñagai aanʌ. \v 24 Dʌmos aanʌ gia maivuam iñʌlidi gomaasicʌdʌ. Aanʌ gia maisoigiñʌlidi giñtuucugacʌdʌ. Mosʌcaasi istumaasi ʌrgiñvʌʌtarʌ ʌrnaatuagi ʌaa duiñdagai ismaacʌdʌ giñmaa gʌrtʌaanʌdamiga Suusi Cristo daidʌ iduñiagi vʌʌsi istumaasi giñvii ʌgai ansaidʌ iduuna. Ʌaa duiñdagai ismaacʌdʌ giñvii ʌgai ʌrgaaagidagi cʌʌgaducʌdʌ ñiooqui isDiuusi oigʌdai vʌʌscatai. \p \v 25 Casi gaaagidi aanʌ aapimʌ gʌnsaagida idi ñiooqui isDiuusi soicʌi oodami sai cʌʌgacʌrʌ oidacana dai sivi cʌʌga maatʌ aanʌ sai tomali ʌmaadutai aapimʌ camaitiñtʌgia agai ʌpamu. \v 26 Cascʌdʌ angʌnaagida iñʌlidi aanʌ sivi sai camaitʌrgiñduñi mʌsmaiiimiagi Diuusi ʌʌmadu mʌsiʌʌscadʌ coiyagi. \v 27 Casi gʌnaagidi aanʌ maiʌstocai tomali ʌmo istumaasi mosvʌʌsi gʌnaagidi aanʌ istumaasi ipʌlidi Diuusi tʌsmaatʌcagi daidʌ ivuaadagi. \v 28 Cascʌdʌ gʌnnuucadacavurai aapimʌ ʌʌgi dai nuucadacavurai vʌʌscatai ʌvaavoitudadami ʌʌpʌ ʌpan duucai cañiiru pastuurugadʌ cʌʌga nuucadacana gʌsosoiga. Cʌʌga maatʌ aapimʌ isDiuusi Ibʌadʌ gʌndarai mʌsai nuucadacana ʌvaavoitudadami ismaacʌdʌ ʌcovai vuvaitu Diuusi cascʌdʌ cʌʌgavʌr mamaatʌtulda. Suusi Cristo Diuusi maradʌ muu dai aasi ʌʌradʌ ʌgai vʌʌtarʌ dai poduucai cʌʌgacʌrʌ vuvaitu saidʌ ʌrʌmo siʌʌgʌmʌ ducamicana. \v 29 Cʌʌga maatʌ aanʌ sai iñsiʌʌscadʌ imiagi dadimu aa dai siaa duñia agadamu ʌgai vaavoidaragadʌ ʌpan duucai sʌʌsʌyi omaligami daivʌi dai maivieeyi cañiiru. \v 30 Todian duucai aapimʌ gʌnsaagidaiñdʌrʌ baitʌqui guuquivamu ʌʌmoco dai gamamaatʌtuldiadamu yaatagi baiyoma siismaacʌdʌ ʌrvaavoi. Dai poduucai iduuñimu ʌgai sai oidatucuiña aa daidʌ ʌrmamaatʌrdamigadʌcana. \v 31 Gʌnnuucadacavurai tudu. Gʌntʌgitovurai aapimʌ iñsaanʌ aitu vaica uumigi gʌnmaacaitai ñiooqui tasʌrʌ dai tucarʌ. Maidagitocai gʌnmaacaiña aanʌ ñiooqui vʌʌscatai ʌʌmadutai dai suaacaiña aanʌ aapimʌcʌdʌ. \p \v 32 Sivi giñaaduñi gʌnviaamu aanʌ Diuusi ʌʌmadu vai ʌgai gʌnnuucadacana dai Diuusi ñiooquidʌ ʌʌmadu ʌʌpʌ ismaacʌdʌ gʌraagidi isgʌroigʌdai Diuusi. Idi vaa ñiooqui guvucadaliga dai ʌgaicʌdʌ siooma cʌʌga ʌʌgidi aapimʌ Diuusi. Dai ʌgaicʌdʌ ʌʌpʌ viaa aatʌmʌ mui naana maasi cʌcʌʌgaducami ismaacʌdʌ maacai Diuusi ʌgai ismaacʌdʌ ʌcovai vuvaidi ʌgai. \v 33 Aidʌsi gʌnʌʌmadu aimʌraiña aanʌ maitataanʌiña aanʌ tumiñsi tomali yuucusi. \v 34 Baiyoma cʌʌga maatʌ aapimʌ iñsaanʌ ʌʌgi gaaata vuaadana dai gaagaiña istumaasi tʌgito aanʌ giñvʌʌtarʌ dai ismaacʌdʌ giñʌʌmadu ajioopaiña ʌʌpʌ. \v 35 Vʌʌscʌrʌ gʌnmamaatʌtuldiña aanʌ ispoduucai gʌaagai isgaaata vuaadagi dai soicʌdagi soituutuigami. Vʌʌscʌrʌ avʌr tʌtʌgitoda istumaasi caiti Suusi Cristo: “Siooma baigʌʌlidiña ismaacʌdʌ gamaacai siismaacʌdʌ bʌʌjʌi mʌstumaasi oidi”, ascaiti Suusi Cristo ―astʌtʌdai Paavora. \p \v 36 Mosaagacai ʌPaavora gomaasi gʌtootonacʌdʌ cʌquiva vʌʌscatai ʌʌmadu dai gamamagi. \v 37 Dai vʌʌscatai suaañimi dai cocomituquimi dai uusupigaimi diosaidacai. \v 38 Dai aliʌ soigʌnʌʌli potʌʌdacai ʌPaavora sai camainʌijada agai vaamioma. Dai oí asta siaaco cʌʌca ʌvaarcu. \c 21 \s1 ――― \p \v 1 Dai anaasi viaacai ʌvaavoitudadami tʌʌtʌsai aatʌmʌ vaarcuʌrʌ dai sʌʌli iji Coosiamu. Dai siaadiqui iji aatʌmʌ Roodasiamu dai abiaadʌrʌ Paataramu. \v 2 Paatarʌrʌ tʌʌ aatʌmʌ ʌmai vaarcu Penisiamaco imʌdami tʌtai ʌgiʌrʌ tʌʌtʌsai aatʌmʌ dai iji. \v 3 Dai dʌgavusai aatʌmʌ ʌmapʌcʌrʌ siaadʌrʌ maasi Sipiliamu, Sipili ʌrʌmapʌcʌrʌ siaaco sicolimadi suudagi. Dai dʌgavusai aatʌmʌ tai Sipili oogisa padʌrʌ vii. Dai apiaiimʌi aatʌmʌ Siiliʌrʌ uucami. Tiiroana viaa agaitadai istumaasi cusuvuti ʌvaarcu cascʌdʌ ami aayi ʌgai. \v 4 Tʌtai anaasi tʌaapai aatʌmʌ dai tʌʌ ʌʌmoco vaavoitudadami. Dai anaasi vii aatʌmʌ cuvaracami tasai. Tai Diuusi Ibʌadʌ ñiooqui ʌvaavoitudadami tai ʌgai potʌtʌdai ʌPaavora sai maitʌaagai isimia ʌgai Jerusaleenamu. \v 5 Dai mosaʌcai cuvaracami tasai iji aatʌmʌ. Tai vʌʌsi ʌvaavoitudadami dai ooñigadʌ dai maamaradʌ gʌroi gʌʌ suudagi ugidiʌrʌ uucami dai anaasi ooratana gʌrtootonacʌdʌ guuquiva aatʌmʌ dai gamamagi. \v 6 Amaasi coocomitu aatʌmʌ ʌvaavoitudadami dai dioosagi dai tʌʌtʌsai aatʌmʌ vaarcuʌrʌ tai ʌgai iji gʌnquiiquiamu. \p \v 7 Dai Tiiroaiñdʌrʌ apiaiimʌi aatʌmʌ vaarcuʌrʌ Tolemaidʌrʌ uucami dai ami tʌaapai aatʌmʌ dai viaatuli gʌraaduñi dai anaasi daraaja ʌmo tasai ʌgai ʌʌmadu. \v 8 Dai siaadiqui Paavora ʌʌmadu aatʌmʌ ismaacʌdʌ oiditadai iji abiaadʌrʌ dai aayi Sesareeʌrʌ. Dai ami iji Piili quiidiamu ʌgai ʌrʌmoco ismaacʌdʌ gaaagidiña Diuusi ñiooquidʌ. Dai ʌgai ʌrʌmoco tatacogiadami ʌcuvaracamiaiñdʌrʌ ʌʌpʌ. Tʌtai anaasi vii aatʌmʌ ʌgai ʌʌmadu. \v 9 Daidʌ ʌPiili maamaracatadi maacova ooqui. Dai ʌgai maiquiaa ʌrcuucunacami. Daidʌ ʌooqui aagaiña istumaasi aagidiña Diuusi. \v 10 Cadaraajatadai aatʌmʌ chiʌʌqui tasai tai ami divia ʌmo cʌʌli Agavo tʌʌgiducami. Ʌgai Judeeaiñdʌrʌ divia dai ʌgai aagai istumaasi aagidiña Diuusi. \v 11 Dai ʌgai bʌi Paavora givuradʌ dai ʌcʌdʌ vuupu gʌʌʌcaso dai gʌnoonovi daidʌ itʌi: \p ―Pocaiti Diuusi Ibʌadʌ sai Jerusaleenʌrʌ ʌjudidíu aduucai vulia agai idi givurai tuidacami dai tʌʌgida agai ismaacʌdʌ maitʌrjudidíu ―ascaiti ʌAgavo. \p \v 12 Dai moscaʌcai aatʌmʌ ʌʌmadu Sesareeʌrʌ oidacami gomaasi vʌʌscatai daañimi aatʌmʌ ʌPaavora sai maiimʌna Jerusaleenamu. \v 13 Dʌmos ʌPaavora gʌraa noragi dai povai gʌrtʌtʌdai: \p ―¿Tuimʌsi suaanʌi dai soigʌñʌʌliatudai? ¿Ducatai ipʌlidi aapimʌ isʌma duucai giñtʌgitoituldagi? Mʌsiñvuliagi isgiñmuaagi ʌʌpʌ Jerusaleenʌrʌ gaaagiditai aanʌ isSuusi Cristo ʌrcʌʌgacʌrʌ vuviadami. Aanʌ gia maivuam iñʌlidi ―ascaiti ʌPaavora. \p \v 14 Aidʌsi tʌʌ aatʌmʌ ismaitistui isʌma duucai tʌgitoituldagi dagito aatʌmʌ daidʌ icaiti: \p ―Ʌpʌduuna istumaasi ipʌliadagi Diuusi ―caiti aatʌmʌ. \p \v 15 Cadaivunucai chiʌʌqui tasai bai gʌrdui aatʌmʌ dai iji Jerusaleenamu. \v 16 Tai gʌroí ʌʌmoco vaavoitudadami Sesareeaiñdʌrʌ. Dai ʌmaadutai ʌgai ʌrʌmo cʌʌli Nasooñi tʌʌgiducami. Ʌgai ʌrSipiliʌrʌ oidacami dai ʌʌqui abiaadʌrʌ ʌrvaavoitudadami. Dai ʌgai quiidiʌrʌ viiya ragaitadai aatʌmʌ. \s1 ――― \p \v 17 Aidʌsi aayi aatʌmʌ Jerusaleenʌrʌ gʌraaduñi baigʌnʌliaracʌdʌ gʌrviaatuli. \v 18 Siaadiqui Paavora gʌroí aidʌsi dividamu aatʌmʌ Jacovo. Ami daraajatadai vʌʌsi baitʌguucacamigadʌ ʌvaavoitudadami ʌʌpʌ. \v 19 Taidʌ ʌPaavora viaatuli dai aagidi vʌʌsi istumaasi idui ʌgai Diuusi guvucadadʌcʌdʌ ismaacʌdʌ maitʌrjudidíu saagida. \v 20 Dai aidʌsi caʌ ʌgai gomaasi cʌʌga ñioocai Diuusi vʌʌtarʌ. Tai amaasi ʌbaitʌguucacami potʌtʌdai ʌPaavora: \p ―Gʌraduñi, dʌmos cʌʌga maatʌ aapi siʌʌquidu vaavoitudadami judidíu saagida dai vʌʌscatai pocaiti sai aliʌsi gʌaagai isvʌʌsi vaavoitudadami apiaʌʌgiadagi vʌʌsi Moseesacaru sʌʌlicamigadʌ. \v 21 Dai ʌʌmo oodami aspocaitiña pʌsai aapi mamaatʌtuldi vʌʌsi judidíu ismaacʌdʌ sibʌaco oidaga sai maiʌʌgidiña Moseesacaru sʌʌlicamigadʌ, dai poviapʌs caitiña ʌʌpʌ sai maitʌaagai isiquiacadagi gʌnmaamara cʌcʌʌli tuutucugadʌ, tomali maiʌʌgidiña gʌrviituldaraga. \v 22 ¿Istumaasi ʌpʌduuñimu? Mosmaatʌmʌ ʌoodami iscadivia aapi dai gʌnʌmpaidamu ʌgai dai maatʌca ʌliadamu isducatai gamamaatʌtuldiña aapi. \v 23 Sivi mosgʌaagidamu aatʌmʌ istumaasi gʌaagai pʌsiduñiagi. Tanai daraaja gʌraaduñi saagida maacova cʌcʌʌli ismaacʌdʌ bai dui ʌmo ñiooqui Diuusi ʌʌmadu dai maiquiaa naatocai idui. \v 24 Vaidacaiñi aapi judidíu quiuupaigadʌamu daidʌ iduuñi istumaasi gʌaagai isiduñiagi siʌʌscadʌ bai duñiagi ʌmo istumaasi Diuusi ʌʌmadu poduucai isduucai gʌrmaatʌtuli Moseesacaru dai gaaata iñamʌquida aapi ʌgai vʌʌtarʌ quiuupiʌrʌ. Dai gooquiʌrʌ casi iduucai gomaasi casi istutuidi ʌgai isiicagi gʌncuucupa poduucai tʌsduucai ivueeyi aatʌmʌ. Dai casi iduucai aapi gomaasi maatʌmu vʌʌscatai ismaitʌrvaavoi mʌscaiti gʌnʌidi, baiyoma mosaapi ʌʌpʌ ʌʌgida mamaatʌtuldaragadʌ Moseesacaru. \v 25 Moscaooji aatʌmʌ ʌmo oojai ʌvaavoitudadami ismaacʌdʌ maitʌrjudidíu dai poduucai ooji aatʌmʌ sai camaivuam ʌnʌlidiña mamaatʌtuldaragadʌcʌdʌ Moseesacaru tomali judidíu viituldaragadʌcʌdʌ, dai sai maicuaadana ʌʌpʌ baabaidi ismaacʌdʌ gʌdadasdi uuvisi ismaacʌdʌ siaa duutudai oodami Diuusi duucai, tomali ʌʌradʌ, dai tomali ʌmo cʌisi baabiadʌ baimuadʌ ismaacʌdʌ gʌcueeyi dai sai maigoogosi gʌnducamicana ―astʌtʌdai ʌbaitʌguucacami ʌPaavora. \s1 ――― \p \v 26 Taidʌ ʌPaavora vaidacai ʌmaacova cʌcʌʌli judidíu quiuupaigadʌamu dai siaadiqui Paavora ʌʌmadu ʌgaa maacova idui istumaasi gʌaagaitadai siduñiagi siʌʌscadʌ bai duñiagi ʌmo istumaasi Diuusi ʌʌmadu. Dai gooquiʌrʌ vaa Paavora ʌgʌʌ quiuupaigadʌrʌ judidíu dai aagida agai ʌtʌaanʌdami ʌgʌʌ quiuupaigadʌrʌ judidíu istuigaco naatocai iduñia agai ismaacʌdʌ bai dui ʌgai Diuusi ʌʌmadu, dai amaasi vuaapa agai ʌgai ʌʌpʌ ʌʌmadutai istumaasi daasda agai Diuusi. \p \v 27 Dai cayoga aʌcai cuvaracami tasai tai ʌʌmoco judidíu Aasia dʌvʌʌriʌrʌ oidacami tʌʌ ʌPaavora ʌgʌʌ quiuupaigadʌrʌ judidíu dai sisiolitu vʌʌsi oodami dai bʌi ʌPaavora. \v 28 Dai ijiña daidʌ icaitimi: \p ―Aapimʌ judidíu, gʌrsoiñavurai. Idi ʌrʌcʌʌli ismaacʌdʌ aipaco aimʌraiña dai vui ñioocaiña judidíu dai mamaatʌtuldaragadʌ Moseesacaru dai idi judidíu quiuupaigadʌ vui ʌʌpʌ dai sivi asta vaapai goovai aa oodami ismaacʌdʌ maitʌrjudidíu ʌgʌʌ quiuupaigadʌrʌ judidíu dai poduucai maisiaa duutuli idi quiuupai siaaco siaa duutudai judidíu Diuusi ―ascaiti ʌjudidíu. \p \v 29 Ʌjudidíu Aasia dʌvʌʌriʌrʌ oidacami Jerusaleenʌrʌ nʌiditadai ʌPaavora vaasʌquioma Trófimo ʌʌmadu. Trófimo ʌrEfeesiʌrʌ oidacami. Ʌjudidíu Aasia dʌvʌʌriʌrʌ oidacami poʌliditadai isʌPaavora vaidacai cascʌdʌ pocaiti. \p \v 30 Tai vʌʌsi oidacami sisioli dai voopoigitai dada ami dai bʌi ʌPaavora dai tʌvaimʌcai quiidigamu dai otoma cuu cuucuparagadʌ quiuupai. \v 31 Dai camuaa agaitadai sai ʌmaadutai aagidi ʌgʌʌ tʌaanʌdamigadʌ sandaaru sai vʌʌsi Jerusaleenʌrʌ oidacami siaa caiti. \v 32 Tai ʌgai otoma vaidacai gʌsandaaruga ʌʌmadu ʌtʌtʌaanʌdami dai voopoigitai tʌapai ami siaaco daraajatadai ʌoodami. Dai aidʌsidʌ ʌoodami tʌʌ ʌgʌʌ tʌaanʌdami ʌʌmadu sandaarugadʌ camaigʌʌgʌ vaamioma ʌPaavora. \v 33 Taidʌ ʌgʌʌ tʌaanʌdami mʌʌ dai maisapicami bʌi ʌPaavora dai gatʌjai mʌsai vurana gooca cadeenacʌdʌ dai gooquiʌrʌ gatʌcacai sioorʌ ʌgai dai astuma dui. \v 34 Vaidʌ ʌoodami aliʌ sisiocai dai ʌʌmoco aagai ʌmo istumaasi vai aa ʌma maasi dai poduucai maitistutuidi ʌgʌʌ tʌaanʌdami iscaʌcagi dai matiagi astuma siʌdui cascʌdʌ tʌjai ʌgai gʌsandaaruga sai bʌʌcaiña ʌPaavora mʌdana siaaco oidaga ʌgai. \v 35-36 Dai mosaʌcai tʌsadicarudʌ sandaaru quiidʌ, aliʌ muidutugaitai oodami dai bʌiya agai Paavora dai iiñaquimi daidʌ icaitimi: \p ―Muaavurai, muaavurai ―ascaitimi vʌʌscatai. \p Cascʌdʌ ʌsandaaru viaacatadai ismootiadagi ʌPaavora sai maibʌʌna ʌgaa. \s1 ――― \p \v 37 Dai aidʌmʌsi cavaasa agaitadai ʌPaavora tuucavi ʌgai itʌtʌdai ʌgʌʌ tʌaanʌdamigadʌ ʌsandaaru: \p ―¿Giñmaquiagipʌsi oigaragai isñiooquia aanʌ? ―astʌtʌdai ʌPaavora. \p Taidʌ ʌtʌaanʌdami itʌtʌdai: \p ―¿Ñioocaipʌsi aapi giliego? \v 38 ¿Aidʌ gia aapi maitʌrʌcʌʌli Ejiipitʌrʌ oidacʌdʌ ismaacʌdʌ ʌʌquioma gʌaagacai cocoda dudunucami dai gooquiʌrʌ vaidacai maaco miil gacoodacami oidigamu? ―astʌtʌdai ʌgʌʌ tʌaanʌdami. \p \v 39 Taidʌ ʌPaavora itʌtʌdai: \p ―Aanʌ ʌrjudíu. Tarsʌrʌ vuusaicami aanʌ dai anaasi ʌroidacami. Ʌgai ʌrʌmapʌcʌrʌ gʌducami Silisia dʌvʌʌriʌrʌ. Dʌmos giñmaacañi oigaragai nai ñiooquida aanʌ gooodami ―astʌtʌdai ʌPaavora. \p \v 40 Taidʌ ʌgʌʌ tʌaanʌdami maa oigaragai. Taidʌ ʌPaavora cʌquiva tʌsadicariʌrʌ. Dai vañigi gʌnovi sai dodoligicana vʌʌscatai. Dai aidʌsi cadodoli vii ʌgai taidʌ ʌPaavora ñioo evreocʌdʌ daidʌ itʌtʌdai: \c 22 \p \v 1 ―Giñaaduñi, caʌcavurai aapimʌ istumaasi gʌnaagida iñagai aanʌ dai poduucai giñsoiña iñagai ―astʌtʌdai Paavora. \p \v 2 Dai moscaʌcai ʌoodami isñiooquidi ʌgai evreocʌdʌ vaamioma dodoli vii taidʌ ʌPaavora itʌtʌdai: \p \v 3 ―Aanʌ ʌrjudíu. Tarsʌrʌ vuusaicami aanʌ. Ʌgai ʌrʌmapʌcʌrʌ Silisia. Dʌmos tanai Jerusaleenʌrʌ gʌʌ aanʌ. Gamalieli ʌrgiñmamaatʌtuldiadamicatadai. Ʌgai cʌʌ sʌʌli giñmaatʌtuli sʌʌlicamigadʌ gʌrʌʌqui aaduñicaru. Dai aanʌ vʌʌscʌrʌ giñaajagʌi isiduñiagi vʌʌsi giñguvucadacʌdʌ istumaasi ipʌlidi Diuusi, poduucai isducatai gʌnaajagʌi aapimʌ siduñiagi sivi. \v 4 Aanʌ ʌʌquioma aliʌ soi vuaadana vʌʌscatai ismaacʌdʌ vaavoitudai isSuusi Cristo ʌrcʌʌgacʌrʌ vuviadami. Dai coodaiña aanʌ ʌʌmoco dai aa vuuyiña aanʌ dai vupuraiña cadeenacʌdʌ dai maamaisapaiña vʌʌsi ʌmaduga mʌʌsi ooqui dai cʌcʌʌli. \v 5 Dai cʌʌga maatʌ ʌbaitʌcʌaacamigadʌ papaali judidíu dai vʌʌsi ʌdudunucami quiuupiʌrʌ dai ʌgai ʌrnʌijadami isʌgai vaa giñmaa oojai gʌraaduñi judidíu Damascʌrʌ oidacami vʌʌtarʌ. Ʌoojiʌrʌ giñmaa ʌgai oigaragai ansai imʌna Damascamu dai gaagana vaavoitudadami dai vuaapa iñagaitadai aanʌ tanai Jerusaleenʌrʌ mʌsai soimaa taatatuldana. \s1 ――― \p \v 6 Mosimʌitadai aanʌ dai camiaadimi Damascʌrʌ dai cayoga danduucu tai todian duucai giñsicoli vʌpʌdolian dui ʌmo gʌʌ cuudagi tʌvaagiaiñdʌrʌ. \v 7 Antai aanʌ dʌvʌʌrapi gʌi dai cai aanʌ ʌmo ñiooqui vai povaiñtʌtʌdai: “Saulo, Saulo, ¿tuipʌsi soi giñvueeyi?” iñtʌtʌdai ʌñiooqui. \v 8 Antai tʌcacai aanʌ daidʌ itʌtʌdai: “¿Poorʌ aapi?” Tai ʌgai povaiñtʌtʌdai: “Aanʌ anʌrSuusi Nasareetʌrʌ oidacami ʌgai vaa ismaacʌdʌ soi vueeyi aapi”, iñtʌtʌdai ʌtʌaanʌdami. \v 9 Ʌgai ismaacʌdʌ giñʌʌmadu iimʌitadai tʌʌ ʌcuudagi dai aliʌ duduaadimu dʌmos maimaatʌ cai ʌgai ʌñiooqui ismaacʌdʌ giñaagidi ʌgai. \v 10 Antai aanʌ potʌi: “¿Tumaa duuna aanʌ?” Taidʌ ʌtʌaanʌdami ipiñtʌtʌdai: “Vañigiñi dai apiaimʌda Damascamu siami gʌaagidamu aa vʌʌsi pʌstumaasi viaa siduñiagi”, iñtʌtʌdai. \v 11 Daidʌ ʌgʌʌ cuudagicʌdʌ mainʌaadatai vii aanʌ cascʌdʌ giñaaduñi viaacatadai isgiñnoviana bʌʌcaticagi Damascʌrʌ uucami. \p \v 12 Dai ami oidacatadai ʌmo cʌʌli Ananiiasi tʌʌgiducami. Ʌgai ʌrʌmo cʌʌli ismaacʌdʌ cʌʌga ʌʌgidi Moseesacaru mamaatʌtuldaragadʌ. Dai vʌʌsi ʌjudidíu ismaacʌdʌ Damascʌrʌ oidacatadai aliʌ cʌʌga ñioocaiña ʌgai vʌʌtarʌ. \v 13 Ananiiasi divia dai giñnʌida agai. Dai mosaayi dai povaiñtʌtʌdai: “Giñaduñi Saulo casi istutuidi aapi isnʌaadagi ʌpamu”, mospotʌi ʌgai antai otoma nʌnʌava aanʌ dai tʌʌ ʌcʌʌli ismaacʌdʌ giñaagiditadai. \v 14 Tai ʌgai povaiñtʌtʌdai: “Ʌgai vaa Diuusi ismaacʌdʌ siaa duutuli gʌrʌʌqui aaduñicaru ʌʌqui abiaadʌrʌ ʌcovai gʌvuusaitu aapi pʌsai maatʌcana istumaasi ʌgai iduñia ʌlidi tanai oidigi daama, dai pʌsai nʌidana ʌʌpʌ ʌgai ismaacʌdʌ tomali ʌmo imidagai maisoimaasi idui, dai pʌsai caʌcana ʌʌpʌ isʌgai vaa gʌñiooqui. \v 15 Dai sivi catʌʌ aapi dai cacaʌ dai sivi cʌʌga ñiooquimu aapi ʌgai vʌʌtarʌ vʌʌsi oodami vuitapi dai aagidamu aapi pʌstuma tʌʌ dai pʌstuma caí. \v 16 ¿Dai sivi tʌtumaa nʌnʌra aatʌmʌ? Cʌquivañi dai vaavoituda Suusi Cristo vai ʌgai gʌoigʌldana gʌsoimaascamiga nai gʌvacuanana”, iñtʌtʌdai ʌcʌʌli. \s1 ――― \p \v 17 Dai aidʌsi divia aanʌ tami Jerusaleenʌrʌ ii aanʌ quiuupiamu dai gamamagi tai ami Diuusi giñtʌʌgi ʌmo istumaasi. \v 18 Tʌʌ aanʌ ʌtʌaanʌdami Suusi vaidʌ ipiñtʌtʌdai: “Siʌʌscadʌ cʌʌga ñiooquia aapi aanʌ giñvʌʌtarʌ tanai Jerusaleenʌrʌ maivaavoituda agai ʌoodami cascʌdʌ otoma cavami gʌaagacai vuusai tanai Jerusaleenaiñdʌrʌ”, iñtʌtʌdai ʌtʌaanʌdami Suusi Cristo. \v 19 Antai aanʌ potʌtʌdai: “Dañi tʌaanʌdami cʌʌga maatʌ ʌgai iñsaanʌ vʌʌsi quiquiuupaigadʌana judidíu aimʌraiña dai maamaisapicami vuudana ismaacʌdʌ gʌvaavoitudai dai gʌvaiña aanʌ. \v 20 Dai aidʌmʌsi mumueeyi gʌñiooquituldiadamiga Tiivañi ʌgai ismaacʌdʌ cʌʌga ñioocaiña aapi gʌvʌʌtarʌ aanʌ ʌʌpʌ ami daacatadai dai bai aagaitadai aanʌ mʌsmuaagi dai asta nuucada aanʌ sosoadʌ ʌgai ismaacʌdʌ mumueeyitadai”, antʌtʌdai aanʌ. \v 21 Dʌmos ʌtʌaanʌdami povaiñtʌtʌdai: “Imiñi aapi gʌootosana iñagai aanʌ mʌʌcasi ismaacʌdʌ maitʌrjudidíu saagida”, iñtʌtʌdai ʌtʌaanʌdami ―astʌtʌdai ʌPaavora. \s1 ――― \p \v 22 Cʌʌga caʌcatadai ʌoodami asta aagacai ʌgai isDiuusi ootosa agai ismaacʌdʌ maitʌrjudidíu saagida taida gʌnaagacai ijiiña daidʌ icaitimi: \p ―Muaavurai gocʌʌli. Sioomʌ ʌrcʌʌgai ismaioidaca goovai ―ascaiti ʌoodami. \p \v 23 Dai aliʌ baacoicatadai ʌgai cascʌdʌ apiaiiñacai dai tʌcavi susuligai gʌnvaapasaraga dai tʌcavi daitudai dʌvʌʌrai. \v 24 Taidʌ ʌgʌʌ tʌaanʌdamigadʌ sandaaru gatʌjai mʌsai tuucavi vaasana ʌPaavora dai gʌicarsana sai ñioocana dai aagana istuisidʌ vui baacoi ʌoodami. \v 25 Dʌmos aidʌsi cavuracatadai ʌgai dai gʌicarsa agaitadai taidʌ ʌPaavora itʌtʌdai ʌmai tʌaanʌdamigadʌ ʌsandaaru ismaacʌdʌ ami cʌaacatadai: \p ―Viaamʌsi aapimʌ sʌʌlicami isgʌicarsagi ʌmo romano dai tomali maitʌcacacai dudunucamiʌrʌ istuma dui ―astʌtʌdai ʌPaavora. \p \v 26 Dai moscaʌcacai ʌtʌaanʌdami gomaasi ii dai mʌʌ aagidi ʌgʌʌ tʌaanʌdami daidʌ itʌtʌdai: \p ―Gʌnuucadacañi gomaasicʌdʌ ismaacʌdʌ iduñia agai. Idi cʌʌliava ʌrromano ―astʌtʌdai. \p \v 27 Taidʌ ʌgʌʌ tʌaanʌdami divia siaaco daacatadai ʌPaavora daidʌ itʌtʌdai: \p ―¿Vaavoisi siʌrromano aapi? ―astʌtʌdai ʌgʌʌ tʌaanʌdami. \p Taidʌ ʌPaavora itʌtʌdai: \p ―Ʌjʌ ―astʌtʌdai ʌPaavora. \p \v 28 Taidʌ ʌgʌʌ tʌaanʌdami potʌtʌdai: \p ―Gaaa namʌqui aanʌ mui tumiñsi dai romanutu ―astʌtʌdai ʌgʌʌ tʌaanʌdami. \p Taidʌ ʌPaavora aa noragi daidʌ itʌtʌdai: \p ―Aanʌ gia ʌrromamano giñdʌʌdʌ ―astʌtʌdai ʌPaavora. \p \v 29 Gomaasicʌdʌ ʌgai ismaacʌdʌ gʌicarsa agaitadai ʌPaavora dagito dai maigovioma iji. Dai camaatʌcai ʌgʌʌ tʌaanʌdami isvuu ʌmo cʌʌli ismaacʌdʌ ʌrromano aliʌ duaadimu. \s1 ――― \p \v 30 Siaadiqui ʌgʌʌ tʌaanʌdami cʌʌga maatʌca ʌliditadai istucʌdʌ gʌpiʌrʌ vuupai ʌjudidíu ʌPaavora cascʌdʌ uupai cadeena ismaacʌdʌ ʌcʌdʌ vuracatadai dai tʌjai ʌbaitʌguucacamigadʌ papaali judidíu ʌʌmadu vʌʌsi ismaacʌdʌ vaamioma tʌaanʌi sai gʌnʌmpaidana dai vuusaitu ʌPaavora dai vʌʌscatai vuitapi cʌi. \c 23 \p \v 1 Taidʌ ʌPaavora vui nʌnʌava vʌʌsi ʌbaitʌguucacami ismaacʌdʌ gʌnʌmpagi daidʌ itʌtʌdai: \p ―Giñaaduñi, ʌʌqui abiaadʌrʌ oidaga aanʌ dai cʌʌga ivueeyi Diuusi vuitapi asta sivi uucami cascʌdʌ cʌʌga bai tadaga giñibʌdaga ―astʌtʌdai ʌPaavora. \p \v 2 Taidʌ ʌAnaniiasi ismaacʌdʌ ʌrbaitʌcʌaacamigadʌ papaali judidíu tʌjai ʌgai ismaacʌdʌ miaadʌrioma guucacatadai ʌPaavora sai tʌñiana gʌʌgʌna. \v 3 Dʌmos ʌPaavora itʌtʌdai: \p ―Diuusi soimaasi gʌtaatatuldamu aapi. Aapi aagai ʌmo istumaasi dai ʌma maasi ivueeyi. Mosdaja aapi dai nʌida agai isbai maicʌʌga idui aanʌ isducatai aagai Moseesacaru sʌʌlicamigadʌrʌ dai vʌʌscʌrʌ gatʌaanʌi aapi mʌsaidʌ giñgʌʌgʌna dai gomaasi daidarsi sʌʌlicamiʌrʌ ―astʌtʌdai ʌPaavora. \p \v 4 Tai ʌgai ismaacʌdʌ ami guucacatadai potʌtʌdai: \p ―¿Ducatai vui ñioocai aapi baitʌcʌaacamigadʌ papaali ismaacʌdʌ ivueeyi Diuusi aa duiñdadʌ? ―astʌtʌdai. \p \v 5 Taidʌ ʌPaavora potʌtʌdai: \p ―Giñaaduñi, maimaatʌcatadai aanʌ isgoovai ʌrbaitʌcʌaacamigadʌ papaali judidíu mospocaiti Diuusi ñiooquidʌrʌ: “Maitavʌr vui ñioocada gʌndudunucamiga”, caiti Diuusi ―astʌtʌdai ʌPaavora. \p \v 6 Daidʌ ʌPaavora maatʌ tʌʌ isʌʌmoco ʌdudunucami ʌrsaduseo dai aa ʌrfariseo, dai gʌgʌrʌ ñioo daidʌ itʌi: \p ―Giñaaduñi, aanʌ ʌrfariseo aanʌ vaavoitudai fariseo vaavoidaragadʌ cascʌdʌ. Dai giñdʌʌdʌ ʌrfariseo. Dai aanʌ vaavoitudai coidadʌ duaacaradʌ cascʌdʌ giñvuaa aapimʌ tanai dai vaama giñcʌi ―astʌtʌdai ʌPaavora. \p \v 7 Aidʌsi potʌi ʌgai ʌfariseo ʌʌmadu ʌsaduseo ʌʌgi gʌnvupui ñiooquimi. \v 8 Ʌsaduseo pocaiti sai maioidaga duaacaragai, dai maitiipu Diuusi tʌtʌaañicarudʌ dai ismaiiibʌdaga oodami. Dʌmos ʌfariseo vaavoitudai vʌʌsi gomaasi cascʌdʌ ʌʌmoco aagai ʌmo istumaasi vai aa ʌma maasi. \v 9 Dai vʌʌscatai iiñacai. Tai guuquiva ʌʌmoco mamaatʌtuldiadami Diuusi sʌʌlicamigadʌ ismaacʌdʌ vaavoitudai ʌgai vaa vaavoidaragai ismaacʌdʌ vaavoitudai ʌfariseo, daidʌ icaiti. \p ―Idi cʌʌli maitʌrsoimaasi iducami siʌrvaavoi isñiooqui ʌmo Diuusi tʌaañicarudʌ isʌmo ibʌadʌ ʌʌpʌ maitʌrcʌʌgai tʌsvuidʌrʌ vʌʌtʌcagi Diuusi ―ascaiti ʌmamaatʌtuldiadami Diuusi sʌʌlicamigadʌ. \p \v 10 Dai idi aatagiʌrʌ aliʌ baacoicatadai ʌoodami cascʌdʌ ʌgʌʌ tʌaanʌdamigadʌ sandaaru aliʌ duaadicuitadai mʌssoi duñiagi ʌPaavora, cascʌdʌ ootosi ʌgai ñiooqui sandaaru sai dadana dai vuusaidana ʌPaavora ʌoodami saagidaiñdʌrʌ dai bʌʌcaiñi ʌpamu sandaaru quiidiamu. \p \v 11 Siaadiqui tucarʌ divia Diuusi dai sonuana cʌquiva ʌPaavora dai potʌtʌdai: \p ―Maitiduaadicuda Paavora poduucai pʌsduucai cʌʌga ñioo aapi aanʌ giñvʌʌtarʌ tanai Jerusaleenʌrʌ poduucai ʌʌpʌ pʌñiooquia agai Roomʌrʌ ―astʌtʌdai Diuusi. \s1 ――― \p \v 12 Siaadiqui ʌʌmoco judidíu bai dui ñiooqui dai muaa agai ʌPaavora. Dai poduucai bai dui sai maidʌʌca agai cuaadagai tomali suudagi asta siʌʌscadʌ muaa ʌPaavora sai Diuusi gʌʌgʌvia agai ismaipoduñia ʌgai. \v 13 Ʌcʌcʌʌli ismaacʌdʌ poduucai bai dui ʌrvaamioma isgoo coobai. \v 14 Dai ʌgai iji siaaco daraajatadai ʌbaitʌguucacamigadʌ papaali ʌʌmadu aa tʌtʌaanʌdamigadʌ judidíu daidʌ itʌtʌdai: \p ―Cabai dui aatʌmʌ tʌsai maidʌʌca ragai cuaadagai asta tʌsiʌʌscadʌ muaa ʌPaavora sai Diuusi gʌrgʌʌgʌna tʌsmaipoduñiagi. \v 15 Daidi sivi aapimʌ ʌʌmadu aa ismaacʌdʌ ʌrvaamioma tʌtʌaanʌdamigadʌ judidíu aagidavurai ʌgʌʌ tʌaanʌdamigadʌ romamano sai baigovai vuaapana Paavora dai poviavʌr tʌʌda mʌsai vaamioma cʌʌga maatʌca agai istuma dui ʌgai. Tʌtai aatʌmʌ soobidaca ragai maiquiaa aʌna tʌtai muaa ragai ―astʌtʌdai ʌcʌcʌʌli. \p \v 16 Dʌmos ʌmaradʌ Paavora siʌʌgidʌ maí gomaasi dai ii sandaaru quiidiamu dai aagida agai ʌPaavora. \v 17 Taidʌ ʌPaavora vai ʌmo sandaaru tʌaanʌdamigadʌ daidʌ itʌtʌdai: \p ―Vaidacaiñi idi ali gʌʌli mʌʌca siaaco daja ʌgʌʌ tʌaanʌdami aagidasa agai goovai ʌmo ñiooqui ―astʌtʌdai ʌPaavora. \p \v 18 Taidʌ ʌtʌaanʌdami vaidacai siaaco daacatadai ʌgʌʌ tʌaanʌdami daidʌ itʌtʌdai: \p ―Paavora maisapicʌdʌ giñaagidi ansai gʌvuapidana idi ali gʌʌli gʌaagidasa ʌlidi goovai ʌmo ñiooqui ―astʌtʌdai. \p \v 19 Taidʌ ʌgʌʌ tʌaanʌdami noviaiñdʌrʌ bʌi ʌali gʌʌli dai ʌcovai vaidacai daidʌ itʌtʌdai: \p ―¿Tumaasi giñaagida ʌlidi aapi? ―astʌtʌdai ʌgʌʌ tʌaanʌdami. \p \v 20 Taidʌ ali gʌʌli itʌtʌdai: \p ―Ʌjudidíu cabai dui sai gʌaagida agai pʌsai sioroco bʌʌcaiña goPaavora mʌʌca siaaco daraaja ʌtʌtʌaanʌdamigadʌ judidíu sai siooma cʌʌga maatʌca agai istuma dui ʌgai. \v 21 Dʌmos maitivaavoituda. Vaamioma isgoo coobai cʌcʌʌli assoobidaca agai voiyʌrʌ dai maiquiaa aʌna sai muaa agai dai poduucai bai dui sai maidʌʌca agai cuaadagai tomali suudagi asta siʌʌscadʌ muaa sai Diuusi gʌʌgʌvia agai ismaipoduñia ʌgai. Dai sivi cabai gʌnduuduna dai mosnʌnʌra istʌiya aapi ―astʌtʌdai ʌali gʌʌli. \p \v 22 Taidʌ ʌgʌʌ tʌaanʌdami dioosagi ʌali gʌʌli dai potʌtʌdai sai maiaagidiña tomali ʌmaadutai iscaaagidi gomaasi. \s1 ――― \p \v 23 Taidʌ ʌgʌʌ tʌaanʌdami vaí gooca sandaaru tʌtʌaanʌdamigadʌ dai tʌjai sai bai duuna gooca siento sandaaru gʌntaataracʌdʌ ajioopadami, dai vaicoobai dan baivustaama sandaaru caapayu daama ajioopadami, dai goo siento sandaaru ismaacʌdʌ vuu ajioopai lalansa sai iimʌna ʌʌmadu ʌPaavora Sesareeamu aidʌ tucarʌ tustaamʌrʌ. \v 24 Dai gatʌjai ʌʌpʌ sai bai duuna caapayu sai daitugaiña ʌPaavora dai tʌjai ʌʌpʌ sai cʌʌgaducami tʌʌgidana ʌgʌʌ dunucami Pailisi. \v 25 Dai ʌgaicʌdʌ ootoi ʌmo oojai dai oojiʌrʌ itʌtʌdai: \p \v 26 “Gʌʌ dunucami Pailisi, aanʌ ʌrCʌlaudio Liisiasi dai aanʌ aliʌsi siaa gʌduutudai dai gʌviaatuldi. \v 27 Ʌjudidíu camaisapicami bʌi idi cʌʌli dai muaa agaitadai antai maí aanʌ isgoovai ʌrromano cascʌdʌ otoma ii aanʌ ʌʌmadu giñsandaaruga dai mʌʌ soi. \v 28 Dʌmos aanʌ maatʌca iñʌliditadai mʌstuucʌdʌ gʌpiʌrʌ vuupai cascʌdʌ vaidacai aanʌ dudunucamigadʌ judidíu ʌmpaidaragadʌamu, \v 29 dai mosotoma maí aanʌ mʌsai gʌpiʌrʌ vuupai maivaavoitudaitai goovai viituldaragadʌ, dai mosmaitiipucatadai istuisi muaagi tomali istuisi maisagi. \v 30 Dʌmos maí aanʌ isʌjudidíu cabai dui dai muaa agai cascʌdʌ antotoma gʌootosi, dai caaagidi aanʌ ʌʌpʌ ʌgai ismaacʌdʌ gʌpiʌrʌ vuupai sai gaamu iimʌna dai gʌaagidana istuma viaaca ʌgai goPaavora vui. Mosʌcaasi”, astʌtʌdai oojiʌrʌ. \p \v 31 Taidʌ ʌsandaaru bʌi ʌPaavora tucarʌ poduucai mʌsduucai aagidi dai bʌʌcai Antipatrisiʌrʌ uucami. \v 32 Siaadiqui ʌsandaaru gʌntaataracʌdʌ ajioopadami ʌpamu dada gʌnquiiʌrʌ daidʌ ʌcaapayu daama iimʌicʌdʌ apiavaidaticatadai ʌPaavora. \v 33 Dai aʌcai Sesareeʌrʌ maa ʌoojai ʌdunucami dai bo tʌʌgi ʌPaavora ʌʌpʌ. \v 34 Taidʌ ʌdunucami ʌʌpʌga nʌnʌidi ʌoojai dai gooquiʌrʌ tʌcacai ʌPaavora saaco oidacami, dai camaatʌcai isiʌrSiliisiʌrʌ oidacami \v 35 potʌtʌdai: \p ―Gʌcaʌcamu aanʌ siʌʌscadʌ dadiagi ʌgai ismaacʌdʌ gʌpiʌrʌ gʌvuupai ―astʌtʌdai ʌdunucami. \p Dai gatʌjai mʌsai nuucadacana ʌgʌʌ raí Eroodʌsi quiidiʌrʌ. \c 24 \s1 ――― \p \v 1 Bo taama tasaicʌdʌ ami divia Ananiiasi ʌgai ʌrbaitʌcʌaacamigadʌ papaali judidíu. Dai ʌʌmadu iimʌitadai ʌʌpʌ ʌʌmoco ʌjudidíu baitʌguucacamigadʌ dai ʌmai ismaacʌdʌ ʌrñiooquituldiadami ʌgai Tértulo tʌʌgidu. Dai vʌʌscatai vuidʌrʌ guuquiva ʌgʌʌ tʌaanʌdami dai gʌpiʌrʌ vuaaja agai ʌPaavora. \v 2 Mʌtai mosvuaa ʌPaavora vaidʌ ʌTértulo gʌpiʌrʌ vuupaimi dai potʌtʌdai Tértulo ʌPailisi: \p ―Aliʌ baigʌrʌlidi aatʌmʌ aapi gʌrbaitʌcʌaacamigacʌdʌ aliʌ saituduga aapi cascʌdʌ cʌʌgaʌcʌrʌ oidaga aatʌmʌ, dai vʌʌsiaʌcatai siooma cʌʌgadu vʌʌsi oodami vʌʌtarʌ tʌaanʌdamicatai aapi, \v 3 cascʌdʌ sʌʌlicʌdʌ baigʌrʌlidi aatʌmʌ vʌʌscatai aipaco oidacami. \v 4 Maisi tʌvʌpi gʌsoobida ʌrʌlidi aatʌmʌ, cascʌdʌ gʌdaanʌi aanʌ pʌsai gʌroigʌdana dai gʌrcaʌcana laachi. \v 5 Moscamaí aatʌmʌ isidi cʌʌli ʌrcʌisi imisʌliacami gʌducami dai vʌʌsi aipaco sisioquitudai judidíu. Dai goovai ʌrbaitʌcʌaacamigadʌ ʌoodami ismaacʌdʌ vaavoitudai mamaatʌtuldaragadʌ ʌSuusi Cristo Nasareetʌrʌ oidacʌdʌ cascʌdʌ nasareno aagai ʌgai. \v 6 Dai gocʌʌli vaapasa ʌliditadai ʌʌmoco ismaacʌdʌ maitʌrjudidíu ʌgʌʌ quiuupaigadʌrʌ judidíu dai poduucai maisiaa duutuli goovai gʌrquiuupaiga, tʌtai aatʌmʌ bʌi dai van cʌʌsa ragaitadai gʌrdudunucamiga vuidʌrʌ. \v 7 Dʌmos ʌLiisiasi ʌgʌʌ tʌaanʌdamigadʌ sandaaru anai divia dai guvucadagaicʌdʌ gʌrvoopoji. \v 8 Daidʌ icaiti sai sioorʌ gʌpiʌrʌ vuupadagi sai dadana aapi gʌʌmadu. Mostʌcacañi aapi ʌʌgi dai poduucai cʌʌga maatʌcamu aapi isiʌrvaavoi vʌʌsi ismaacʌdʌ gʌaagidi aatʌmʌ ―astʌtʌdai Tértulo. \p \v 9 Taidʌ ʌjudidíu ismaacʌdʌ ami guucacatadai potʌtʌdai ʌʌpʌ sai vʌʌsi gomaasi ʌrvaavoi. \v 10 Amaasi ʌgʌʌ tʌaanʌdami sisigi ʌPaavora sai ñioocana taidʌ ʌPaavora potʌi: \p ―Cʌʌga maatʌ aanʌ isaapi ʌrdunucamigadʌ idi oodami ʌʌqui abiaadʌrʌ cascʌdʌ baigiñʌliaracʌdʌ ʌʌgi giñsoiñamu aanʌ aapi gʌvuitapi. \v 11 Cʌʌga istutuidi aapi ismatiagi ismaiquiaa baivito baivustaama dan gooca tasai isaayi aanʌ Jerusaleenʌrʌ dai siaa duutuda iñagai Diuusi. \v 12 Dai aanʌ maivui ñioocai tomali ʌmaadutai tomali maisisiolitudai aanʌ oodami ʌgʌʌ quiuupaigadʌrʌ judidíu tomali aali quiquiuupiʌrʌ tomali ʌmapʌcʌrʌ Jerusaleenʌrʌ. \v 13 Idi oodami maitistutuidi isvuusaidagi tomali ʌmo nʌijadami ispotʌiyagi sidʌ ʌrvaavoi gomaasi istucʌdʌ gʌpiʌrʌ giñvuupai goovai. \v 14 Dʌmos ʌmo istumaasi sʌʌlicʌdʌ gʌnaagidi aanʌ. Aanʌ anʌʌgidi Diuusi ʌgai vaa ismaacʌdʌ ʌʌgidiña giñʌʌqui aaduñicaru. Ʌʌgidi aanʌ Diuusi ʌpan duucai ʌgai ismaacʌdʌ vaavoitudai Suusi Cristo mamaatʌtuldaragadʌ. Ʌjudidíu pocaiti sai maitʌrvaavoi idi vaavoidaragai. Aanʌ vaavoitudai ʌʌpʌ vʌʌsi ismaacʌdʌ ooja Moseesacaru dai ismaacʌdʌ ooja Diuusi ñiñiooquituldiadamigadʌ. \v 15 Aanʌ ʌʌpʌ vaavoitudai ʌpan duucai ʌjudidíu isduduaaca agai vʌʌsi coidadʌ cʌʌga tuutiacʌdʌ dai maicʌʌga tuutiacʌdʌ ʌʌpʌ. \v 16 Cascʌdʌ gaagai aanʌ isducatai cʌʌgacʌrʌ oidacagi dai maisiaa ʌradagi Diuusi vuitapi dai oodami vuitapi. \p \v 17 Chiʌʌqui uumigi sibʌaco aimʌraiña aanʌ dai ʌpamu divia giñdʌvʌʌragana dai vuaapida iñagai ʌoidacami tumiñsi ismaacʌdʌ ootosi aa sibʌadʌrʌ oidacami dai aanʌ ʌʌpʌ gamaquia iñagai soiñi. \v 18 Gomaasi ivuaadatadai aanʌ ʌgʌʌ quiuupaigadʌrʌ judidíu aidʌsidʌ giñtʌʌ ʌʌmoco judidíu Aasia dʌvʌʌriʌrʌ oidacami. Dai casi iduitadai aanʌ istumaasi gʌaagai siduñiagi siʌʌscadʌ bai duñiagi ʌmo istumaasi Diuusi ʌʌmadu poduucai isduucai gʌrviituli Moseesacaru. Dai maitiipucatadai mui oodami giñʌʌmadu dai tomali maisisiocaitadai oodami. \v 19 Ʌgai vaa Aasia dʌvʌʌriʌrʌ oidacami ismaacʌdʌ pocaiti ansai aanʌ maisiaa duutuli ʌgʌʌ quiuupai tudu gʌaagai isdadimudai dai gʌpiʌrʌ giñvuajamudai tami isviaacagi ʌgai ʌmo istumaasi giñvui. \v 20 Mʌʌca Jerusaleenʌrʌ vaama giñcʌi ʌjudidíu gʌnbaitʌguucacamiga vuidʌrʌ. Dai sivi vai aagana idi ismaacʌdʌ Jerusaleenaiñdʌrʌ dada sabai tʌʌ nʌijadami issoimaasi idui aanʌ. \v 21 Maatʌs pocaiti ʌgai ʌʌpʌ issoimaasi idui aanʌ aidʌsi gʌgʌrʌ ñioo aanʌ dai potʌi: “Aanʌ anvaavoitudai coidadʌ duaacaradʌ cascʌdʌ vaama giñcʌcʌsai aapimʌ sivi”, antʌtʌdai aanʌ ―caiti Paavora. \p \v 22 ɅPailisi cacʌʌga maatʌcatadai vʌʌsi istumaasi ismaacʌdʌ vaavoitudai ʌgai ismaacʌdʌ vaavoitudai Suusi Cristo cascʌdʌ aidʌsi moscaʌ istumaasi aagai ʌPaavora camaivaamioma tʌcacai dai potʌtʌdai: \p ―Siʌʌscadʌ diviagi ʌgʌʌ tʌaanʌdamigadʌ sandaaru Liisiasi bai gʌnduiñdamu aanʌ idi ñiooqui ―astʌtʌdai. \p \v 23 Daidʌ ʌPailisi tʌjai ʌmo sandaaru tʌaanʌdamigadʌ sai apianuucadacana ʌPaavora dai vʌʌscʌrʌ dagitona saidʌ ivuaadana istumaasi ipʌliada ʌgai dai dagitona ʌʌpʌ sai daividiña aaduñdʌ dai soicʌiña istumaasicʌdʌ tʌgitocagi ʌPaavora. \p \v 24 Dai bo chiʌʌqui tasaicʌdʌ ʌpamu divia ʌPailisi dai vaidati gʌooñiga Durusila. Ʌgai ʌrjudíu. Daidʌ ʌPailisi ootosi ñiooqui ʌPaavora sai diviana dai aagidana Suusi Cristo mamaatʌtuldiaragadʌ. \v 25 Aidʌsi Paavora aagidi isducatai gʌaagai iscʌʌgacʌrʌ oidacagi sai gʌnnuucadacana dai maisoimaasi ivuaadana, dai aagidi ʌʌpʌ sai ʌmo imidagai Diuusi nʌida agai vʌʌsi oodami ismaacʌdʌ ʌrcʌʌga ivuaadami dai ismaacʌdʌ ʌrmaicʌʌga ivuaadami. Taidʌ ʌPailisi aidʌsi caʌ ʌgai gomaasi aliʌ duaadimu daidʌ itʌtʌdai: \p ―Imʌdañi, ʌʌpʌ daamʌrʌ iñsiʌʌscadʌ istutiadagi nai gʌootosdagi ñiooqui ―astʌtʌdai ʌPailisi. \p \v 26 Daidʌ ʌPailisi povʌʌliditadai ʌʌpʌ siʌPaavora maquia agai tumiñsi sai dagitona isimiagi cascʌdʌ duudatai vapaidiña ʌgai dai aatagidiña. \v 27 Dai poduucai aitu goo uumigi. Taida aayi istuigaco gatʌʌgi ʌPailisi gʌsʌʌlicamiga mʌtai daí Poolisio Festo. Daidʌ ʌPailisi ipʌliditadai iscʌʌgacʌrʌ nʌijadagi ʌjudidíu cascʌdʌ maisapicami viaa ʌgai ʌPaavora. \c 25 \s1 ――― \p \v 1 Taidʌ ʌFesto aayi Judeeʌrʌ dai bʌiya agai gʌsʌʌlicamiga. Dai bo vaica tasaicʌdʌ Sesareeaiñdʌrʌ tʌsai Jerusaleenamu. \v 2 Dai ami ʌbaitʌguucacamigadʌ papaali judidíu ʌʌmadu ʌtʌtʌaanʌdamigadʌ judidíu aagidi Festo sai Paavora ʌrgʌpiʌrʌ caatʌcami. \v 3 Dai daañimi dai potʌtʌdai sai oigʌdana dai ootosana sioorʌ vuaapagi ʌPaavora ami Jerusaleenʌrʌ. Ʌgai cabai duitadai dai soobida agai ʌPaavora voiyʌrʌ dai muaa agai cascʌdʌ potʌtʌdai ʌgai ʌFesto. \v 4 Taidʌ ʌFesto aa noragi daidʌ itʌtʌdai: \p ―Paavora maisapi Sesareeʌrʌ dai aanʌ gaamucu imia iñʌlidi chiʌʌqui tasaicʌdʌ, \v 5 cascʌdʌ aapimʌ mʌsmaacʌdʌ viaa sʌʌlicami gʌaagai mʌsgiñoidagi Sesareeamu. Dai siʌ Paavora ʌrsoimaasi iducami ami istutuidi aapimʌ isgʌpiʌrʌ vuaajagi ―astʌtʌdai Festo. \p \v 6 Daidʌ ʌFesto anaasi Jerusaleenʌrʌ vii parʌ mamacova tasai dai ʌpamu ii Sesareeamu dai siaadiqui vaa dudunucami quiidiʌrʌ siaaco gatʌaanʌda agai ʌgai dai gatʌjai mʌsai vuaapana ʌPaavora. \v 7 Aidʌsi ʌPaavora vaa ami taidʌ ʌjudidíu ismaacʌdʌ dada Jerusaleenaiñdʌrʌ miaadʌrʌ guuquiva dai gʌpiʌrʌ vuupaimi sai naana maasi idui aliʌ soimaascami. Dʌmos maitiipucatadai tomali ʌmo nʌijadami. \v 8 Taidʌ ʌPaavora cʌquiva dai ʌʌgi gʌsoiña agai dai pocaiti: \p ―Aanʌ gia maisoimaasi ivueeyi sʌʌlicamigadʌ judidíu vui tomali ʌgʌʌ quiuupaigadʌ judidíu vui, tomali ʌbaitʌcʌaacamigadʌ romamano vui ―astʌtʌdai ʌPaavora. \p \v 9 Vaidʌ ʌFesto ipʌliditadai iscʌʌgacʌrʌ nʌijadagi ʌjudidíu cascʌdʌ itʌtʌdai ʌgai ʌPaavora: \p ―¿Imiapʌsi ʌlidi Jerusaleenamu nai mʌʌca gʌtʌcaca naana maasi istumaasi dai nʌidamu aanʌ isgʌpiʌr gʌduñi ischo ʌʌpʌ? ―astʌtʌdai ʌFesto. \p \v 10 Taidʌ ʌPaavora aa noragi daidʌ itʌtʌdai: \p ―Tamian cʌʌca siaaco gatʌaanʌi dudunucami ismaacʌdʌ daraasai ʌbaitʌcʌaacamigadʌ romamano dai tami ʌgai mʌsiaaco istutuidi isgiñtʌcacagi. Cʌʌga maatʌ aapi iñsaanʌ maitivueeyi tomali ʌmo istumaasi soimaascami ʌjudidíu vui. \v 11 Siʌduñiada ʌrvaavoica issoimaasi idui aanʌ mʌscascʌdʌ giñmuaa ʌliada tomamʌs giñmuaa. Dai ismaitʌrvaavoicagi gomaasi istumaasi gʌpiʌrʌ giñvuupai tomali ʌmaadutai maiviaa sʌʌlicami isgiñtʌʌgidagi ʌjudidíu. Aanʌ ipʌlidi mʌsvaama giñcʌʌsagi ʌgʌʌ baitʌcʌaacamigadʌ romamano vuidʌrʌ ―astʌtʌdai ʌPaavora. \p \v 12 Taidʌ ʌFesto gaaataga ʌʌmadu gʌmaacadamiga ñiooqui daida aa noragi ʌPaavora daidʌ itʌtʌdai: \p ―Capocaiti aapi pʌsaidʌ ipʌlidi isgʌtʌcacagi ʌgʌʌ baitʌcʌaacami ʌgai ʌʌmadu tudu imimu aapi ―astʌtʌdai. \s1 ――― \p \v 13 Cadaivunucai chiʌʌqui tasai tai ii ʌmai raí ʌʌmadu ooñigadʌ Berenisa Sesareeamu dai viaatulda agai Festo. \v 14 Dai anaasi daraaja bai tʌvʌpi taidʌ ʌraí Festo aagidi Agilipo sai maisaca ʌmo cʌʌli Paavora tʌʌgiducami dai potʌtʌdai: \p ―Govaa cʌʌli ʌrʌgai ismaacʌdʌ maisapicami viaa ʌPailisi. \v 15 Aidʌsi Jerusaleenʌrʌ daacatadai aanʌ taidʌ ʌbaitʌcʌaacamigadʌ papaali ʌʌmadu ʌtʌtʌaanʌdamigadʌ judidíu giñaagidi sai Paavora ʌrgʌpiʌrʌ caatʌcami dai giñaagidi ansai gatʌaanʌna muaaragai. \v 16 Antai aanʌ aa noragi dai potʌtʌdai sai ʌdudunucamigadʌ romamano maita maacai oigaragai ismuaagi ʌmo gʌpiʌrʌ caatʌcami asta siʌʌscadʌ vupuidʌrʌ guuquiva ʌgʌpiʌrʌ caatʌcʌdʌ ʌʌmadu ismaacʌdʌ gʌpiʌrʌ vuupai, dai poduucai ʌgʌpiʌrʌ caatʌcʌdʌ ʌʌgi istutuidi isgʌsoiñagi. \v 17 Cascʌdʌ aidʌsi dada ʌgai mainʌnʌra aanʌ vaamioma mossiaadiqui vaa aanʌ dudunucami quiidiʌrʌ dai gatʌjai aanʌ mʌsai vuaapana ʌcʌʌli. \v 18 Dʌmos ʌgai ismaacʌdʌ dada dai gʌpiʌrʌ vuaaja agai maigʌpiʌrʌ vuaa tomali ʌmo istumaasi poduucai isduucai tʌtʌgitoitadai aanʌ. \v 19 Mosʌcaasi ismaacʌdʌ aagaitadai ʌgai mosʌʌgi gʌnvaavoidaraga sai Paavora maisiaa duutuli vaavoidaragadʌ judidíu. Dai mosaagaitadai ʌʌpʌ ʌcʌʌ Suusi ismaacʌdʌ camuu sai Paavora pocaiti sai duaaca. \v 20 Dai camaimaí aanʌ isducatai iduñiagi ʌmo istumaasi pomaasi, dai tʌcacai aanʌ ʌPaavora sabai imia ʌlidi Jerusaleenamu ansai mʌʌca tʌcacana aanʌ gomaasi. \v 21 Dʌmos ʌgai ipʌlidi mʌsvan cʌʌsagi ʌgʌʌ baitʌcʌaacami Augusto vuidʌrʌ, cascʌdʌ gatʌjai aanʌ mʌsai apiamaisacana asta siʌʌscadʌ istui aanʌ isootosdagi ʌgʌʌ baitʌcʌaacami ―astʌtʌdai Festo. \p \v 22 Taidʌ ʌAgilipo potʌtʌdai Festo: \p ―Aanʌ ʌʌpʌ caʌca iñʌlidi ʌcʌʌli ―astʌtʌdai ʌAgilipo. \p Taidʌ ʌFesto aa noragi daidʌ itʌtʌdai: \p ―Sioroco caʌcamu aapi ―astʌtʌdai Festo. \p \v 23 Dai siaadiqui aidʌsi aayi Agilipo ʌʌmadu Berenisa dai dudunucami quiidiʌrʌ vaapa dai gʌgʌr raí gʌntuidigi. Dai ʌgai ʌʌmadu iimʌitadai ʌʌpʌ ʌbaitʌguucacamigadʌ sandaaru dai ʌvaamioma tʌtʌaanʌdami Sesareeʌrʌ. Taidʌ ʌFesto gatʌjai mʌsai vuaapana ʌPaavora \v 24 dai potʌi: \p ―Aapi gʌʌ raí Agilipo dai vʌʌsi cʌcʌʌli ismaacʌdʌ tanai gʌrʌʌmadu gʌnʌmpagi, tami nʌidi aapimʌ idi cʌʌli. Idi ʌrʌgai ismaacʌdʌ gʌpiʌrʌ vuupai muidutai ʌjudidíu vʌʌsi ʌpanʌʌsi Jerusaleenʌrʌ siʌʌsi tanai Sesareeʌrʌ dai maidagitocai giñaagidi sai idi cʌʌli casi gʌaagai ismuquiagi. \v 25 Dʌmos aanʌ poʌlidi istiipu istuisi muaagi. Dai ʌʌgi goovai ipʌli mʌsvan cʌʌsagi ʌgʌʌ baitʌcʌaacami Augusto vuidʌrʌ, cascʌdʌ capoduucai tʌgito aanʌ iñsiootosdagi. \v 26 Dai aanʌ maimaatʌ istumaasi oojidagi ʌbaitʌcʌaacami cascʌdʌ gatʌjai aanʌ mʌsai vuaapana tami aapimʌ gʌnvuitapi. Siooma cʌʌga aapicʌdʌ raí Agilipo pai aapi tʌcaca istuma dui goovai dai poduucai viaacamu aanʌ istumaasi oojidagi ʌgʌʌ baitʌcʌaacami. \v 27 Aliʌ vuiirugami ʌlidi aanʌ ismosapiaduucai ootosagi ʌmo maisapicami dai maiaagidagi mʌstuisi gʌpiʌrʌ vuupai ―astʌtʌdai Festo. \c 26 \s1 ――― \p \v 1 Taidʌ Agilipo potʌtʌdai Paavora: \p ―Casi istutuidi aapi isñiooquiagi ʌʌgi gʌvʌʌtarʌ ―astʌtʌdai Agilipo. \p Taidʌ ʌPaavora vañigi gʌnovi dai gʌaagacai ñioo dai pocaiti: \p \v 2 ―Aliʌ baigiñʌlidi aanʌ istutuiditai isgʌʌmadu gaaatagagi aapi raí. Dai giñsoiñagi vʌʌsiaʌcatai istumaasi gʌpiʌrʌ giñvuupai ʌjudidíu. \v 3 Dai cʌʌga maatʌ aapi ʌʌpʌ vʌʌsi viituldaragadʌ judidíu dai vʌʌsi tʌstuucʌdʌ gʌrvupui ñioocaiña, cascʌdʌ gʌdaanʌi aanʌ pʌsai maioojodaitai giñcaʌcana. \s1 ――― \p \v 4 Vʌʌsi ʌjudidíu maatʌ isducatai oidacatadai aanʌ aliducatai abiaadʌrʌ ʌʌgi ʌgai saagida giñdʌvʌʌragana dai Jerusaleenʌrʌ. \v 5 Dai maatʌ vʌʌsi isgʌʌlicatai abiaadʌrʌ ʌrfariseo aanʌ. Gomaa fariseo vaamioma cʌʌga ʌʌgidi judidíu vaavoidaragadʌ. Dai vʌʌsi ʌjudidíu cʌʌga istutuidi isaagagi vʌʌsi gomaasi isipʌliadagi. \v 6 Dai Diuusi bai ʌʌqui aagidi gʌrʌʌqui aaduñicaru sai duduaacalda agai coidadʌ nai aanʌ vaavoitudai gomaasi cascʌdʌ gʌpiʌrʌ giñvuupai sivi. \v 7 Dai vʌʌsi ʌcajiudadʌ ʌbaivustaama dan gooca cʌcʌʌli maamaradʌ Isirelicaru ʌgai vaa ʌrgʌrʌʌqui aaduñicaru dai ʌgai quiaa nʌnʌra ispoduucai iduñiagi Diuusi cascʌdʌ siaa duutudai ʌgai dai ʌʌgidi Diuusi tasʌrʌ dai tucarʌ. Dañi tudu aapi raí Agilipo gomaasi vaavoidaragaicʌdʌ gʌpiʌrʌ giñvuupai ʌgai vaa judidíu. \v 8 Tuimʌsi poduucai tʌtʌgitoi aapimʌ ismaibaiga isvaavoitudagi isDiuusi istutuidi isduduaacaldagi coidadʌ. \s1 ――― \p \v 9 Ʌʌquioma aanʌ ʌʌpʌ poduucai tʌtʌgitoiña isgʌaagai isiduñiagi mui naana maasi Suusi Nasareetʌrʌ oidacami vui. \v 10 Dai poduucai idui aanʌ Jerusaleenʌrʌ. Sʌʌlicamigadʌcʌdʌ ʌbaitʌguucacamigadʌ papaali maamaisa aanʌ mui vaavoitudadami. Dai aidʌmʌsi coodaiña aanʌ cʌʌga bai aagaiña. \v 11 Dai muiyoco imidagai aanʌ soi vuaadana ʌvaavoitudadami sai potʌʌna sai camaivaavoitudai. Gomaasi ivuaadana aanʌ judidíu quiquiuupaigadʌrʌ. Dai aliʌ oomaliacana aanʌ ʌgai vui dai asta aimʌraiña aanʌ aa dʌdʌʌvʌriamu dai soi vuaadana. \s1 ――― \p \v 12 Gomaasiʌrʌ imʌitadai aanʌ Damascamu. Ʌbaitʌguucacamigadʌ papaali giñmaa oojai asta ʌʌgi ʌgai giñootoi. \v 13 Dañi aapi raí, voiyʌrʌ imʌitadai aanʌ dan duucu tʌʌ aanʌ ʌmo gʌʌ cuudagi vaamioma dadadacʌdami sitasai vai gʌrsicoli dadadacʌi aanʌ ʌʌmadu ismaacʌdʌ giñʌʌmadu iimʌitadai. \v 14 Tʌtai vʌʌscatai dʌvʌʌrapi suuli aatʌmʌ antai aanʌ caʌ ʌmo ñiooqui evreocʌdʌ vai povaiñtʌtʌdai: “Saulo, Saulo, ¿tuipʌsi soi giñvueeyi? gʌtomitʌscʌi aapi ʌʌgi ʌpan duucai ʌmo vooyisi ismaacʌdʌ cuituscʌi tootoicami cuugadʌ”, iñtʌtʌdai ʌñiooqui. \v 15 Antai aanʌ potʌi: “¿Poorʌ aapi?” antʌtʌdai aanʌ. Tai ʌgai poviñtʌtʌdai: “Aanʌ anʌrSuusi ʌgai vaa ismaacʌdʌ soi vueeyi aapi. \v 16 Vañiñi tudu. Divia aanʌ aapi gʌʌmadu pai giñsoiña dai aagada pʌstumaasi tʌʌ sivi dai pʌstuma tʌgiagi siʌʌscadʌ divia aanʌ ʌpamu gʌʌmadu. \v 17 Sivi angʌootosai ismaacʌdʌ maitʌrjudidíu saagida dai mʌsiʌʌscadʌ gʌmuaa agadagi aanʌ gʌsoiñamu dai siʌʌscadʌ judidíu saagida aimʌrda aapi gʌnuucadacamu aanʌ ʌʌpʌ. \v 18 Gʌootosai aanʌ ismaacʌdʌ maitʌrjudidíu saagida pai maatʌtulda sai camaisoi duucai oidacana vai baiyoma cʌʌgacʌrʌ oidacana, vai camaitivuaadana isducatai gatʌaanʌi Diaavora vai baiyoma ivuaadana isducatai gatʌaanʌi Diuusi. Vai ʌgai vaavoitudana iñsaanʌ ʌrcʌʌgacʌrʌ vuviadami dai poduucai Diuusi oigʌldamu soimaascamigadʌ dai maaquimu sʌʌlicami vai ʌʌmadu daraajana ismaacʌdʌ Diuusi ʌcovai vuvaitu”, iñtʌtʌdai ʌSuusi. \s1 ――― \p \v 19 Dañi aapi raí Agilipo, poduucai ʌʌgi aanʌ istuma caʌ tʌvaagiaiñdʌrʌ aidʌsi divia Suusi aanʌ giñʌʌmadu. \v 20 Dai ʌpʌga aagidi aanʌ gomaasi Damascʌrʌ oidacami dai gooquiʌrʌ Jerusaleenʌrʌ oidacami, dai vʌʌsi Judeea dʌvʌʌriʌrʌ dai ismaacʌdʌ maitʌrjudidíu ʌʌpʌ. Aagidiña aanʌ sai gʌaagai isʌma duucai gʌntʌtʌgituagi dai camaisoimaasi ivuaadagi dai ʌʌgidagi Diuusi, dai sai cʌʌgacʌrʌ oidacana sai nʌidiña aa iscaʌma duucai gʌntʌtʌgito ʌgai dai camaisoimaasi ivuaada agai. \v 21 Mosgomaasicʌdʌ giñbʌi ʌjudidíu ʌgʌʌ quiuupaigadʌrʌ judidíu dai giñmuaa agaitadai. \v 22 Diuusi giñsoicʌi nai apiaquiaa aagidi aanʌ vʌʌscatai istumaasi Diuusi giñmaatʌtuli vʌʌsi ʌtʌtʌaanʌdami dai ismaacʌdʌ maitʌrtʌtʌaanʌdami. Aanʌ mosʌcaasi aagai ismaacʌdʌ ooja Diuusi ñiñiooquituldiadamigadʌ ʌʌmadu Moseesacaru istuma daivuñia agai. \v 23 Ʌgai poduucai ooja sai gʌaagaitadai issoimaa taatagi Suusi, dai muquiagi dai saidʌ ʌrʌpʌgadadʌca agai ismaacʌdʌ duaaca agai coidadʌ saagidaiñdʌrʌ, dai gaaagida agai sai cʌʌgacʌrʌ vuvaidaragai ʌrvʌʌscatai vʌʌtarʌ vʌʌsi ʌmaduga mʌʌsi gʌraaduñi ʌʌmadu aa oodami ―astʌtʌdai ʌPaavora. \s1 ――― \p \v 24 Mospotʌi Paavora ʌʌgi gʌsoicʌitai, taidʌ ʌFesto gʌgʌrʌ ñioo daidʌ itʌtʌdai: \p ―Vuiirutupʌtiqui aapi Paavora. Mosʌʌsi mamaatʌrʌi aapi cascʌdʌ cavuiirutu ―astʌtʌdai Festo. \p \v 25 Dʌmos ʌPaavora aa noragi daidʌ itʌtʌdai: \p ―Maitant vuiirutu aanʌ baiyoma goovai ismaacʌdʌ aagai aanʌ sʌʌlicʌdʌ ʌrvaavoi. \v 26 Tami daja goraí Agilipo dai goovai cʌʌga maatʌ vʌʌsi gomaasi cascʌdʌ maiduaadicuitai aagai aanʌ goovai vuitapi. Aanʌ sʌʌlicʌdʌ vaavoitudai isgoovai cʌʌga maatʌ vʌʌsi gomaasi. Goovai maitʌrʌmo istumaasi ʌstoquicami. \v 27 Raí Agilipo, ¿vaavoitudaipʌsi aapi ismaacʌdʌ aagai Diuusi ñiñiooquituldiadamigadʌ? Cʌʌga maatʌ aanʌ isvaavoitudai aapi ―astʌtʌdai Paavora. \p \v 28 Taidʌ ʌAgilipo potʌtʌdai: \p ―Moschiʌʌqui ñiooquicʌdʌ baitoma giñvaavoituli aapi isSuusi Cristo ʌrcʌʌgacʌrʌ vuviadami ―astʌtʌdai Agilipo. \p \v 29 Taidʌ ʌPaavora potʌtʌdai: \p ―Chiʌʌqui ismuicʌdʌ daanʌda iñʌlidi aanʌ Diuusi sai maisiu mosʌca aapi vaavoitudadana isducatai vaavoitudai aanʌ mosvʌʌscatai ismaacʌdʌ giñcaʌ sivi poduucai vaavoitudana ʌʌpʌ, dʌmos maivuupulicagi cadeenacʌdʌ giñʌpan duucai ―ascaiti ʌPaavora. \p \v 30 Aidʌsi potʌi ʌPaavora cʌquiva ʌraí ʌʌmadu Festo ʌʌmadu Berenisa ʌʌmadu vʌʌscatai ismaacʌdʌ ami daraajatadai. \v 31 Dai ʌcovai iji dai ʌʌgi gaaataga agai dai pocaiti: \p ―Idi cʌʌli maitʌrsoimaasi iducami maitiipu mʌstuisi muaagi, tomali maitʌaagai ismaisapica goovai ―ascaiti. \p \v 32 Taidʌ ʌAgilipo potʌtʌdai Festo: \p ―Idi cʌʌli cʌʌga baigacamudai mʌsdagituagi ismaipotʌimudai goovai saidʌ ipʌlidi mʌsvan cʌʌsagi ʌgʌʌ baitʌcʌaacami vuidʌrʌ ―astʌtʌdai. \c 27 \s1 ――― \p \v 1 Aidʌsi povʌnʌʌli ʌgai isgʌrootosagi Italiamu mʌtai tʌʌgi ʌPaavora ʌʌmadu ʌgaa maamaisapicʌdʌ ʌmo tʌaanʌdamigadʌ sandaaru Julio tʌʌgiducami. Ʌgai ʌrtʌaanʌdamigadʌ sandaarugadʌ ʌgʌʌ baitʌcʌaacami Augusto. \v 2 Dai tʌʌtʌsai aatʌmʌ ʌmo vaarcuʌrʌ ismaacʌdʌ ʌrAdaramitʌrʌ oidacami dai casi ʌrimʌdamicatadai muiyapʌrʌ Aasia. Dai Aristarco gʌroiditadai ʌʌpʌ, ʌgai Tesalonicʌrʌ oidaga. \v 3 Siaadico Sidooniʌrʌ gʌruuli aatʌmʌ. Dai Julio cʌʌgacʌrʌ nʌidi Paavora dai dagito sai mʌʌ nʌidana gʌaaduñi. Daidʌ ʌaaduñdʌ baigʌnʌliaracʌdʌ miaadʌgi tai ami gʌibʌʌsi ʌgai. \v 4 ɅVaarcu ʌvʌʌlicʌdʌ aimʌrai. Dai abiaadʌrʌ iimʌcai gʌrvuidʌrʌ vustaimi ʌvʌʌli cascʌdʌ Sipili ʌʌbʌgi dʌgavusai aatʌmʌ. Ʌgai ʌrʌmapʌcʌrʌ sicolimadicami suudagi. \v 5 Dai dʌgavunucai aatʌmʌ ʌgʌʌ suudagi Silisia abaana dai Panfilia abaana sʌʌli dai Miriʌrʌ aayi Lisia dʌvʌʌriʌrʌ. \p \v 6 Tai ami ʌtʌaanʌdamigadʌ sandaaru tʌʌ ʌmai vaarcu Alijandʌliaiñdʌrʌ imʌdami dai Italia amaco imʌitadai. Dai ami gʌrtʌʌtʌitu tʌsai apiaiimʌiña. \v 7 Bai mui tasai moscʌʌ duucai iimʌi aatʌmʌ dai aliʌ sijaitai aayi Gʌnido abaana. Vai quiaa gʌrvuidʌrʌ vustai ʌvʌʌli cascʌdʌ dʌgavusai aatʌmʌ Salomoñi dai Cʌlieta ʌʌbʌgi sʌʌli iji. Ʌgai ʌrʌmapʌcʌrʌ sicolimadicami suudagi. \v 8 Dai apiaquiaa sijaitai iimʌi Cʌlieta abaana aayi aatʌmʌ ʌmapʌcʌrʌ siaaco Cʌʌga Uuliñacarui tʌʌgidu Lasea abaana. \p \v 9 Camui tasai ʌpʌdui tʌsi mosiimʌitadai dai camiaadimi toomoco cascʌdʌ aliʌsi ʌrduaadimudagai isapiaiimʌdagi, cascʌdʌ Paavora maa ñiooqui, \v 10 dai potʌtʌdai: \p ―Cʌcʌʌli aanʌ poʌlidi isgʌrimidaga aliʌsi ʌrduaadimudagaica agai dai siaa gʌduuñimu siʌʌsi govaarcu moduucai cusuuvidʌ, dai asta aatʌmʌ istutuidi iscoiyagi ―astʌtʌdai Paavora. \p \v 11 Dʌmos ʌsandaaru tʌaanʌdamigadʌ vaamioma ʌʌgi ʌvaarcu soigacami dai ʌvaarcu tʌaanʌdamigadʌ siʌPaavora. \v 12 Dai ami maicʌʌgaducatadai isdaivuñdagi toomoco dai baitoma vʌʌscatai povʌnʌliditadai issiooma ʌrcʌʌgai isiimiagi abiaadʌrʌ dai nʌida agai sabaig istuidʌcai aʌna Peiñisiʌrʌ dai ami daivuñdagi toomoco. Ami ʌrʌmai ʌmapʌcʌrʌ siaaco gugucai vaarcu Cʌlieta dʌvʌʌriʌrʌ. Dai ami maisi aajʌi ʌvʌʌli. \s1 ――― \p \v 13 Caʌvʌ ʌpamu maisi cavami sur amacoaiñdʌrʌ vai cascʌdʌ povʌnʌliditadai ʌgai issistutuidi isapiaiimʌdagi. Tʌtai iji dai Cʌlieta dʌvʌʌrai abaana sʌʌli iimʌi. \v 14 Dʌmos otoma aliʌ cavami ʌvʌ dʌvʌʌri amadʌrʌ. \v 15 Dai gʌʌ suudagi amaco gʌrnuituscʌi. Dai camaitʌrdagito tʌsbaitʌaco iimiagi cascʌdʌ mosdagito ʌgai sai gʌrbʌʌcaiña. \v 16 Dai ʌmapʌcʌrʌ sicolimadi suudagi Cʌlauda tʌʌgidu tʌtai ʌʌbʌgi dʌgavusai aatʌmʌ. Dai aliʌ sijaita tʌsagi aatʌmʌ ʌali vaarcu ismaacʌdʌ tʌvaimʌticatadai ʌvaarcu gʌducʌdʌ. \v 17 Aidʌtʌsi cacʌʌga vuu ʌali vaarcu gooquiʌrʌ gʌgʌr tʌʌtʌropiñdicʌdʌ vuu ʌgʌʌ vaarcu sai maisiaa gʌduuna. Dai duduaadicuitadai aatʌmʌ isgʌrbʌʌquiagi ʌvʌʌli Silite amacoga siaaco oidaga oorai duupiacami cascʌdʌ tʌvañi aatʌmʌ ʌicuusi ismaacʌdʌ ʌcʌdʌ nuituscʌi ʌvʌʌli ʌvaarcu. Dai mosapiaduucai dagito aatʌmʌ sai gʌrbʌʌcaiña ʌʌvʌʌli. \v 18 Dai siaadico apiaquiaa aliʌ cavami vustai ʌʌvʌʌli cascʌdʌ gʌʌ suudagi ʌrana suuligaimi ʌgai cuaadagai sai maisi vʌʌtʌtugaiña ʌvaarcu dai camaidupiquidana suudarʌ. \v 19 Dai gʌnsiaadico vʌʌscatai aatʌmʌ suudarʌ suuli vʌʌsi istumaasi oidacatadai vaarcu ʌrana. \v 20 Dai catʌvʌpi ʌpʌdui tʌsi mainʌidi tasai tomali sisiaavugai. Dai aliʌ cavami ʌvʌrai quiaa cascʌdʌ camaitʌgitocatadai aatʌmʌ isvuvaquiagi. \p \v 21 Dai catʌvʌpi ʌpʌdui tʌsi maitacueeyi aatʌmʌ taidʌ ʌPaavora cʌquiva vʌʌscatai saagida daidʌ itʌi: \p ―Cʌcʌʌli siooma ʌrcʌʌgaicamudai isgiñʌʌgidamudai aapimʌ dai maivuvaquimudai Cʌlietaiñdʌrʌ simaisoi gʌduuñimudai govaarcu dai tomali aatʌmʌ maisoimaa taatamudai dai maisiaa gʌduuñimudai mosʌʌqui istumaasi. \v 22 Dai sivi aanʌ gʌnaagidi mʌsai maisoigʌnʌlidiña. Tomali ʌmaadutai aapimʌ maimuquiaa agai. Tomasi govaarcu siaa gʌdui. \v 23 Aanʌ ʌrDiuusi maradʌ dai ʌʌgidi aanʌ, dai tucarʌ tʌʌ aanʌ ʌmo Diuusi tʌaañicarudʌ \v 24 vai povaiñtʌtʌdai: “Paavora maitiduaadicuda viaapa isvuidʌrʌ cʌquivagi ʌgʌʌ baitʌcʌaacamigadʌ romamano. Cascʌdʌ aapi ʌʌmadu vʌʌscatai ismaacʌdʌ gʌʌʌmadu iimʌi cʌʌgacʌrʌ vuvaquia agai”, iñtʌtʌdai ʌDiuusi tʌaañicarudʌ. \v 25 Cascʌdʌ baigavʌr gʌnʌliada aapimʌ vʌʌscatai. Aanʌ gia vaavoitudai Diuusi dai cʌʌga maatʌ aanʌ ispovai gʌduñia agai isducatai giñaagidi ʌDiuusi tʌaañicarudʌ. \v 26 Siaa gʌduuñimu govaarcu dai aatʌmʌ ʌmapʌcʌrʌ sicolimadicamiʌrʌ suudagi viimu ―astʌtʌdai Paavora. \p \v 27 Dai cagooca ʌcaldi gʌʌ suudarʌ iimʌitadai aatʌmʌ dai Adʌliana iimʌitadai aatʌmʌ gʌʌ tucarʌ vai aipaco gʌrbʌʌ ajioopai ʌvʌʌli. Dai ʌran tucarʌ maatʌ tʌʌ ʌgai ismaacʌdʌ nuucati ʌvaarcu iscayoga aayi dʌvʌʌrai. \v 28 Dai ʌpavi ʌgai suudagi sʌʌ tuucavaga saidʌ ʌrʌmo coobai dan baivustaama dan naadami metro dai baitʌquioma ʌpamu ʌpavi sai casi ʌrʌmo coobai dan cuvaracami metro. \v 29 Dai ʌgai duduaadicuitadai isʌvaarcu gʌʌgʌviagi ojoodai gʌʌ suudagi ugidiana cascʌdʌ gooquiamadʌrʌ ʌvaarcu tʌaapañi maacova gʌgʌr vapaiñomi vʌpʌtʌcami suudarʌ sai cʌquivana. Dai aliʌsi ipʌliditadai isotoma masiagi. \v 30 Dai ʌʌmoco ʌgai ismaacʌdʌ nuucati ʌvaarcu vuvaquia ʌliditadai ʌvaarcuaiñdʌrʌ cascʌdʌ catʌvañdimi ʌali vaarcu suudarʌ, duucami istuvañda agadagi ʌgʌgʌr vapaiñomi vʌpʌtʌcʌdʌ baitʌadʌrʌ. \v 31 Dʌmos ʌPaavora aagidi ʌgʌʌ tʌaanʌdamigadʌ sandaaru ʌʌmadu ʌsandaaru dai potʌtʌdai: \p ―Ismaiviiyagi idi cʌcʌʌli vaarcuʌrʌ aapimʌ maitistuidimu iscʌʌgacʌrʌ vuvaquiagi ―astʌtʌdai Paavora. \p \v 32 Taidʌ ʌsandaaru iquiaca ʌali vaarcu tʌʌtʌropiñdadʌ dai dagito sai suudarʌ gʌʌsʌna. \p \v 33 Dai sialimadʌ ʌPaavora daañimi vʌʌscatai saida ugaana dai potʌtʌdai: \p ―Caaayi gooca ʌcaldi ismaicʌʌga gacueeyi aapimʌ nuucaticatai govaarcu. \v 34 Gʌndaanʌi aanʌ mʌsai ugaana tomasi laachi. Aliʌsi gʌaagai isgaugiagi dai cʌʌgacʌrʌ vuvaquiagi. Maitavʌr vuam ʌnʌliada tomali ʌmaadutai maitʌsiʌduuñimu ―astʌtʌdai Paavora. \p \v 35 Dai mospotʌi dai bʌi ʌmo paana dai gamamagi vʌʌscatai vuitapi dai saasarai dai gauu. \v 36 Dai vʌʌscatai bai gʌnʌʌli dai gauu ʌʌpʌ. \v 37 Vʌʌscatai aatʌmʌ ʌrgoo siento dan vaicoobai dan baivustaama dan naadamicatadai vaarcuʌrʌ. \v 38 Dai aidʌsi gauu vʌʌscatai gʌʌ suudarʌ suuli ʌtʌligi ismaacʌdʌ baivito sai vaamioma maivʌʌtʌtuna ʌvaarcu. \s1 ――― \p \v 39 Dai aidʌsi camaasi ʌnuucadacami vaarcu camaimaí tʌsiaaco daraajatadai. Dʌmos nʌidi ʌgai ʌmo aqui maasi dai ooraga ugidiana dai ami imituda agaitadai ʌvaarcu isistuidiagi. \v 40 Dai iquiaca ʌgʌgʌr tʌʌtʌropiñdadʌ ʌgʌgʌr vapaiñomi vʌpʌtʌcʌdʌ ismaacʌdʌ ʌcʌdʌ cʌʌcai ʌvaarcu dai anaasi suudarʌ viaa. Dai uupai ʌtʌʌtʌropiñdi ismaacʌdʌ ʌcʌdʌ vupurai ʌtavla ismaacʌdʌ ʌcʌdʌ imitudai ʌgai ʌvaarcu siajacoga ipʌliadagi. Dai vañigi ʌgʌʌ icuusi baitʌadʌrʌ saidʌ ʌʌvʌʌli imitudana dʌvʌʌri amacoga. Daidʌ ʌvaarcu dʌvʌʌri amacoga imimi. \v 41 Dai todian duucai aayi ʌmapʌcʌrʌ siaacoga goocapadʌrʌ imʌi suudagi dai ooratana saí baitʌadʌrʌ dai anaasi vii dai camaitistui isoiñiagi dai gooquiamadʌrʌ cataataquimi guvuacatai ʌsuudagi. \v 42 Vaidʌ ʌsandaaru cooda agaitadai ʌmaamaisapicʌdʌ sai maicʌʌgacʌrʌ vuvacʌna susuligidatai suudarʌ dai noonoigʌna. \v 43 Dʌmos ʌgʌʌ tʌaanʌdami cʌʌgacʌrʌ vuusaida ʌliditadai ʌPaavora cascʌdʌ maidagito mʌscoodagi. Dai tʌjai vʌʌscatai ismaacʌdʌ susuligicui sai ʌʌpʌga suudarʌ suuligʌna dai aʌna dʌvʌʌrai. \v 44 Sai ʌgaa tavla daama iimʌna siʌpʌ laalachi vaarcu oomiquigadʌ daama. Dai poduucai vʌʌscatai cʌʌgacʌrʌ aayi dʌvʌʌrai. \c 28 \s1 ――― \p \v 1 Dai cʌʌgacʌrʌ vuvacʌcai maí aatʌmʌ isami sicolimadicʌrʌ suudagi Malta tʌʌgidu. \v 2 Dai ami oidacami cʌʌga tuutuiga. Dai aliʌ ʌʌpidicatadai dai duucui cascʌdʌ gʌʌpi ganai ʌgai dai gʌrmiaadʌgi tʌsai gʌruucadana. \v 3 Taidʌ ʌPaavora vui chiʌʌqui cuaagi gaquiadʌ dai taiyʌrʌ tuaajaimi tai vuusai ʌmo cooyi cuaagiaiñdʌrʌ toñdacai dai noviana bʌi ʌPaavora. \v 4 Aidʌsi tʌʌ ʌoodami isnoviaiñdʌrʌ sagigi ʌcooyi aipaco gʌnaagidimi daidʌ icaiti: \p ―Idi cʌʌli gia sʌʌlicʌdʌ ʌrgamuaacami. Tomasi cʌʌgacʌrʌ vuusai goovai suudagiaiñdʌrʌ vʌʌscʌrʌ Diuusi maidagitomu isoidaca goovai ―ascaiti ʌoidacami. \p \v 5 Taidʌ ʌPaavora taiyʌrʌ gigigi gʌnovi sai gʌʌsʌna ʌcooyi dai maitʌsiʌdui. \v 6 Vʌʌscatai nʌnʌracatadai isvaiguuguagi siʌpʌ todian duucai muquiaagi. Dai catʌvʌpi nʌnʌracadatai tai maitʌsiʌdui tai cascʌdʌ vʌʌscatai ʌma duucai gʌntʌtʌgito dai pocaiti sai Paavora ʌrʌmo diuusi. \p \v 7 Dai maisi mʌʌcasi abiaadʌrʌ oidacatadai ʌgʌʌ tʌaanʌdami Maltʌrʌ. Ʌgai Puvulio tʌʌgidu. Ʌgai cʌʌga gʌrmiaadʌgi tʌtai siooma daraaja aatʌmʌ vaica tasai anaasi. \v 8 Vaidʌ Puvulio oogadʌ coococatadai dai caatʌcatadai oiditai toñdagai dai ʌʌrai bitavigai. Taidʌ ʌPaavora dividamu dai ʌʌpʌga gamamagi dai daama darai gʌnoonovi tai ʌgai dueeyi. \v 9 Dai aidʌsi capovʌdui tai ʌgaa coococoidadʌ ismaacʌdʌ anaasi Maltʌrʌ oidacatadai dada dai vʌʌsi dudueeyi. \v 10 Dai aliʌsi gʌrsiaa duutuli dai gooquiʌrʌ aidʌtʌsi caiimia ragaitadai gʌrmaa ʌgai vʌʌsiaʌcatai istumaasi gʌaagai voiyʌrʌ. \s1 ――― \p \v 11 Dai cavaica masaadai daraaja aatʌmʌ Maltʌrʌ daida tʌʌtʌsai ʌmo vaarcuʌrʌ ismaacʌdʌ anaasi daivuñtu toomoco. Ʌvaarcu Alejandʌliaiñdʌrʌ divia dai Cocoatai tʌʌgidu. \v 12 Dai aayi aatʌmʌ Siracuusiana dai ami daraaja vaica tasai. \v 13 Dai abiaadʌrʌ apiaiimʌi aatʌmʌ dʌvʌʌrai sonuana daida aayi Rejiʌrʌ. Dai siaadico cacʌʌga ʌvʌ dai gʌrgooquiamadʌrʌ vustai ʌʌvʌʌli, dai gʌn siaadiqui aayi aatʌmʌ Puteoliʌrʌ. \v 14 Dai ami tʌʌ aatʌmʌ chiʌʌqui vaavoitudadami tai ʌgai gʌrvaí tʌsai ʌʌmadu daraajana ʌmo ʌcaldi. Dai gooquiʌrʌ abiaadʌrʌ iji aatʌmʌ Roomamu. \v 15 Aidʌsi maí gʌraaduñi Roomʌrʌ tʌsaajimi, vuvaja dai voiyʌrʌ gʌraayi. Dai Apiporʌrʌ tʌʌgidu ʌmapʌcʌrʌ tai ami gʌraayi ʌʌmoco dai aa gʌraayi siaaco Vaica Tavernasi tʌʌgidu. Taidʌ ʌPaavora aliʌ baigʌʌli tʌʌgacai dai siaa duutuli Diuusi. \v 16 Dai aidʌtʌsi aayi Roomʌrʌ taidʌ ʌgʌʌ tʌaanʌdamigadʌ sandaaru tʌʌgi ʌmaamaisapicʌdʌ ʌmai sandaaru tʌaanʌdamigadʌ. Dai Paavora gia dagito sai ʌcovai oidacana ʌʌmadu ʌmo sandaaru ismaacʌdʌ nuucada. \s1 ――― \p \v 17 Dai bo vaica tasaicʌdʌ ʌPaavora ootosi ñiooqui ʌbaitʌguucacamigadʌ judidíu sai gʌnʌmpaidana. Dai aidʌsi casi gʌnʌmpagi ʌgai taidʌ ʌPaavora ñiooqui dai potʌtʌdai: \p ―Giñaaduñi, tomasi maitistuma dui aanʌ ʌjudidíu vui tomali gʌrʌʌqui aaduñicaru viituldaragadʌ vui taidʌ ʌjudidíu vʌʌscʌrʌ giñtʌʌgi romamano Jerusaleenʌrʌ, dai vaama giñcʌi. \v 18 Taidʌ ʌtʌtʌaanʌdami maitʌʌ tomali ʌmo soimaascami istuisidʌ giñmuaagi cascʌdʌ giñdagitua ʌliditadai. \v 19 Dʌmos ʌjudidíu vui baacoi dai viaacatadai aanʌ ispotʌʌdagi sai ʌgʌʌ baitʌcʌaacamigadʌ romamano giñtʌcacana, tomasi maiviaa aanʌ istuisidʌ gʌpiʌrʌ vuupadagi giñaaduñi. \v 20 Cascʌdʌ gʌnvaí aanʌ sivi dai gʌnnʌida iñagai dai gʌnaatagida iñagai. Aanʌ anvaavoitudai gʌnʌpan duucai ʌʌmadu vʌʌsi gʌraaduñi judidíu isʌʌqui abiaadʌrʌ Diuusi pocaiti sai ootosa agai ʌmo cʌʌgacʌrʌ vuviadami dai vaavoitudai aanʌ vʌʌsi isDiuusi duduaacalda agai coidadʌ cascʌdʌ vuli aanʌ idi cadeenacʌdʌ ―astʌtʌdai Paavora. \p \v 21 Tai ʌgai potʌtʌdai: \p ―Tami maididivai tomali ʌmo oojai Judeeaiñdʌrʌ isgʌaagadagi aapi, tomali ʌmaadutai gʌraaduñi judidíu ismaacʌdʌ daivʌi mʌʌcadʌrʌ maitʌraagidiña tomali ʌmo istumaasi soimaasi aapi gʌvui. \v 22 Cʌʌ maatʌ aatʌmʌ istomasiaacoga ñiooquidiña oodami idi utuducʌdʌ vaavoidaragai cascʌdʌ ʌmo imidagai gʌcaʌca ʌrʌlidi aatʌmʌ pʌsiʌʌlidi aapi ―astʌtʌdai ʌjudidíu. \p \v 23 Dai poduucai tudu bai dui istuigaco gʌnʌmpaidagi. Dai aidʌsi aayi istuigaco bai dui ʌgai tai gʌnʌmpagi mui oodami ami siaaco gʌuuliñacatadai ʌPaavora. Tai ʌgai ñiooqui quiamoco abiaadʌrʌ urunoco uucami. Dai aagidi isducatai Diuusi soicʌi oodami sai cʌʌgacʌrʌ oidacana Paavora aagidi ismaacʌdʌ ooja Moseesacaru ʌʌmadu aa Diuusi ñiñiooquituldiadamigadʌ dai gomaasicʌdʌ ipʌliditadai isvaavoituldagi isSuusi ʌrcʌʌgacʌrʌ vuviadami. \v 24 Dai ʌʌmoco vaavoitu ismaacʌdʌ aagidi ʌPaavora dai aa gia maivaavoitu. \v 25 Dai maiʌmo tʌgitoidagai viaacatadai dai iimimi. Taidʌ ʌPaavora potʌtʌdai: \p ―Aliʌsi ʌrvaavoi ismaacʌdʌ aagidi Diuusi ñiooquituldiadamigadʌ Isaía gʌrʌʌqui aaduñicaru. Ʌgai aagidiña istumaasi Diuusi Ibʌadʌ aagidiña ismaacʌdʌ pocaiti: \q1 \v 26 Imʌdañi aapi dai potʌʌda ʌoodami: \q1 Caʌcamu aapimʌ dai maimaatʌ caʌcamu. \q1 Nʌijadamu aapimʌ dai maimaatʌ nʌijadamu ducami iscuupicagi gʌnvuupuji. \q1 \v 27 Maitʌntʌgito caʌ aapimʌ. \q1 Mainʌijada ʌlidi aapimʌ tomali maicaʌca ʌlidi, \q1 Tomali maiʌma duucai gʌntʌtʌgitua ʌlidi iñsaanʌ cʌʌgacʌrʌ gʌnvuvaidana. \m Ascaiti Diuusi Ibʌadʌ Isaía sai potʌʌna. \v 28 Ipʌlidi aanʌ mʌsmaatʌcagi ―ascaiti Paavora―, sai sivi baitʌqui ismaacʌdʌ maitʌrjudidíu viaacamu isducatai maatiagi isDiuusi cʌʌgacʌrʌ vuvaida ʌlidi ʌgai ʌʌpʌ dai ʌgai gia cʌʌga gʌntʌgito caʌcamu ―ascaiti Paavora. \p \v 29 Aidʌsi potʌi ʌPaavora taidʌ ʌjudidíu iji dai aipaco gʌnaatagidimi. \p \v 30 Taidʌ ʌPaavora anaasi vii gooca uumigi ʌmo quii rentagidicamiʌrʌ. Dai ami miaadʌgidiña vʌʌscatai sioorʌ daividiña. \v 31 Tomali ʌmaadutai maidaidiña isgaaagiada ʌgai isDiuusi soicʌi oodami sai cʌʌgacʌrʌ oidacana dai isSuusi Cristo ʌrcʌʌgacʌrʌ vuviadami cascʌdʌ maiduaadicuitai gaaagidiña ʌgai gomaasi. \p Mosʌcaasi.