\id TIT - Macuna NT -Colombia 2012 (DBL -2013) \h TITO \toc1 La carta de San Pablo a Tito \toc2 Tito \toc3 Tit \mt2 La carta de San Pablo a \mt1 Tito \c 1 \s1 Titore Pablo ĩ papera cõare gaye \p \v 1 Ñati Tito mʉ. Yʉ ña Pablo. Adi mʉre papera cõa yʉ. Diore moa ĩsiri masʉ ña yʉ. Ito yicõri Jesucristo oca riaso ucutoni ĩ cũrʉ ña yʉ. Ito bajiri Dios ñarã ĩ beseanare riasogʉ ya yʉ, Jesure bʉto bʉsa tʉorʉ̃nʉ wajaro, yirocʉ. “Iti ña oca riojo ñasarise”, mani yi tʉo rʉ̃cʉbʉorise masare yʉ riasotoni yʉre cũñi Dios. \v 2 Ito bajiri “Diore mani tʉorʉ̃nʉja, catitĩñarã yirãji mani”, masa ĩna yi tʉoĩa wanʉ yutoni ĩnare Dios oca riasoa yʉ. Jane mejejʉ adi macãrʉcʉ̃ro ĩ rujeoroto riojʉa ado bajiro yicãyijʉ Dios: “No yʉre tʉorʉ̃nʉrãti catitĩñarã yirãji”, yicãyijʉ Dios, socabicʉ ñari. \v 3 Adi rʉmʉri ĩja ĩ oca masare ĩna masiroca yi ãmoguĩji Dios. Ito bajiri ĩ oca masare riaso ucu rotiñi Dios yʉre. Ĩti ñami jeame ʉ̃jʉrojʉ mani wabore ñaroca manire masorʉ. \v 4 Tʉoya Tito mʉ. “Yʉ macʉ robo bajigʉ ñami”, yi tʉoĩa yʉ mʉre. “Yʉ riasocatina sʉoriti Jesure tʉorʉ̃nʉami Tito”, yi ticʉ yʉ mʉre. Ito bajiri, “macʉ”, ya yʉ mʉre, adi papera cõagʉ̃. Sĩgʉ̃re bajiro tʉoĩarã ña mani ĩja. Mani Jacʉ Diore, ito yicõri Jesucristo manire masorʉre cʉni senia yʉ, mʉre ĩna queno yitoni. Ñe oca manoti mʉ ya ʉsijʉ queno wanʉ quenaroca ĩna yire ãmoa yʉ. Ito bajiroti ĩnare senisotia yʉ mʉre yiari. \s1 Jesure tʉorʉ̃nʉrãre ũmatã ñarãre Tito ĩ besere gaye \p \v 5 Iti rʉmʉjʉ Creta wame cʉtiri yogajʉ mʉre cũcʉ yʉ. “Adojʉ yʉ riasobore Jesure tʉorʉ̃nʉrãre yʉre riaso ĩsima”, yicõri ware goticʉ yʉ mʉre. Yʉ waroto riojʉa ado bajiro gaje mʉre roticʉ yʉ: “Co cʉto rʉyabeto Jesure tʉorʉ̃nʉrãre ũmatã ñarona bʉcʉrãre beseya mʉ”, yi roticʉ yʉ mʉre. \v 6 Ito bajiri, “Ãni ñagʉ̃ yiguĩji ĩnare ũmatã ñagʉ̃”, mʉ yi bese masitoni adi mʉre gotia yʉ. Sĩgʉ̃ mʉ besegʉre ado bajiro ĩ ñaja quena: Ñe seti macʉ ĩ ñaja quena. Manojo cʉticõri gãjerã romiare ajebicʉ ĩ ñaja quena. Ĩ rĩa cʉni Jesure tʉorʉ̃nʉrã ĩna ñaja quena. Jesure tʉorʉ̃nʉrã ñari, ñeñaro yimenati, ĩna jacʉsabatiare queno cʉdirã yirãji ĩ rĩa. Ito bajiro bajigʉ ĩ ñaja quena, Jesure tʉorʉ̃nʉrãre ũmatã ñarocʉ mʉ besegʉ. \v 7 Jesure tʉorʉ̃nʉrãre ũmatã ñagʉ̃ Diore moa ĩsigʉ̃, ñe seti macʉ ĩ ñaja quena. “Gãjerã rẽtoro masigʉ̃ ña yʉ”, yi tʉoĩagʉ̃ meje ĩ ñaja quena. Gãjerãre ejori tʉo junisinigʉ̃ meje ĩ ñaja quena. Idire cʉni queagʉ meje ĩ ñaja quena. Gãjerã rãca ĩ gãmeri jagʉ meje ĩ ñaja quena. Niyerure tʉoĩa ãmosabicʉ ĩ ñaja quena. \v 8 Ado bajirojʉa bajigʉ ñaguĩji mʉ besegʉ: Wa ucurã ejarãre wanʉ quenaro ĩ boca ãmija quena. Quenarise tʉoĩagʉ̃ ñari, quenarise riti ĩ yi ñaja quena. Queno tʉoĩagʉ̃ ñari, ñeñaro yire ñemecʉtigʉ ĩ ñaja quena. Gãjerãre queno yigʉ ĩ ñaja quena. Diore queno tʉorʉ̃nʉgʉ̃ ĩ ñaja quena. Ñeñarise yi ãmobicʉ ñari, ñeñaro yire ñemecʉtigʉ yiguĩji ĩ. \v 9 Dios oca riojo ñasarise yʉ riasocatire tʉorʉ̃nʉ jidicãbicʉ ĩ ñaja quena. Ito bajigʉ ñari gãjerãre riasocõri ĩna oca sẽoroca yigʉ yiguĩji ĩ. Ito yicõri gãjerã Dios oca tʉo terã ñabojarãti ĩ queno gotija tʉocõri, “Wisa mani. Diore mani tʉorʉ̃nʉja quena”, yi tʉoĩarã yirãji ĩna cʉni. \p \v 10 “Jãjarã ñarãji mʉa tʉ ricati riti tʉoĩacõri mʉre cʉdi ãmomena”, yi tʉoĩa yʉ. Rocati bʉsicõri gãjerãre rʉorãji ĩna. “Judio masa bʉcʉrã rotire mani cʉdija, manire masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩarã ñama bʉto bʉsa masare rʉorã. \v 11 Ito bajiro rʉore oca riasocõri, jãjarã co wi gãna ñabojarãti ĩna gãmeri tudiroca yirãji ĩna. Ito bajiro ĩna yija quenabea. “Waja bʉjarãji mani”, yi tʉoĩacõri masare riasorãji ĩna. Rʉore oca riasorãji ĩna. Ito bajiri ĩna bʉsirisere mʉ bʉsi camotare ãmoa yʉ. \p \v 12 “Ñeñaro yama ĩna”, yʉ yiado bajiroti, yi gotiyijʉ Creta wame cʉtiri yoga gagʉ cʉni. Ĩna rʉ̃cʉbʉogʉ ñayijʉ ĩ. Ĩ ñarãre bʉsigʉ ado bajiro yiyijʉ ĩ: “Mani Creta gãna jãjarã ña soca jairã, ito yicõri rocati ñeñaro yirã. Mani wato jãjarã ñama moamenati rocati jairo barã”, yi gotiyijʉ Creta wame cʉtiri yoga gagʉ, ĩ ñarãre. \v 13 Riti gotiñi ĩ itire. Ito bajiri mʉ tʉ gãna ricati riti tʉoĩarãre oca sẽoro goti quenoña, itire ĩna jidicãtoni. Ito bajiro mʉ yija tʉocõri, queno Dios ocare tʉorʉ̃nʉrã yirãji ĩna. \v 14 Judio masa ĩna tʉoĩa rujeoyorere mʉ tʉ gãna ĩna tʉorʉ̃nʉbititoni, ĩnare oca sẽoro goti quenoña mʉ. Ito yicõri Jesure tʉorʉ̃nʉmena ĩna rotirisere mʉ tʉ gãna ĩna tʉorʉ̃nʉbititoni, ĩnare oca sẽoro bʉsiya mʉ. \p \v 15 Mʉ tʉ yʉ ñaja, ricati riti tʉoĩarãre ado bajiro gotiborʉja yʉ: No quenarise riti yigʉ quenarise riti tʉoĩagʉ̃ yiguĩji ĩ. No Diore tʉorʉ̃nʉbicʉ ñeñarise riti yigʉama quenarise ĩ tibojaja cʉni ñeñarise riti tʉoĩagʉ̃ yiguĩji ĩ. Ñeñarise riti tʉoĩagʉ̃, ito bajiro riti ñeñarise tʉoĩagʉ̃ yiguĩji ĩ. \v 16 “Diore masirã ña gʉa”, yibojarãti, gãjerãre ti terãji ĩna. Diore cʉdimenaji ĩna. Ito bajirã ñari disejʉa quenarise yimenaji ĩna. Ito bajiro ĩna bajija ticõri, “Diore masirã meje ñama ĩna”, yi ti masia mani. \c 2 \s1 Oca riojo ñasarise gaye \p \v 1 Tʉoya Tito mʉ. Dios yere queno riasoticõri riojo ĩnare riasoya mʉ, queno yijaro ĩna yirocʉ. \v 2 Ado bajiro ʉ̃mʉa bʉcʉrãre mʉ gotire ãmoa yʉ: Idire idi mecʉbesa mʉa. Gãjerã ĩna rʉ̃cʉbʉorã ñaña mʉa. Queno tʉoĩacõri ñeñarisere ñemecʉtiya mʉa. Dios oca riti tʉorʉ̃nʉrã ñaña mʉa. Gãjerãre ti maicõri ejabʉarã ñaña mʉa. Dios ocare riasoticõri itire jidicãmena ñaña mʉa, yi mʉ gotire ãmoa yʉ ʉ̃mʉa bʉcʉrãre. \v 3 Romia bʉcʉrãre cʉni ado bajiro mʉ gotire ãmoa yʉ: Diore tʉorʉ̃nʉrã ñari, queno yirã ñaña mʉa. Gãjerãre bʉsitubesa. Idire rĩarise idi mecʉbesa. Quenarise gãjerãre riasoya. \v 4 Ito bajiro yirã riti ado bajiro mame manʉjʉ cʉtirã romiare mʉa riasoja quena: Mʉa manʉjʉsabatiare queno maiña mʉa, mʉa rĩare ito bajiroti. \v 5 Queno tʉoĩacõri, ñeñarisere ñemecʉtiya mʉa. Quenarise riti tʉoĩacõri, ʉ̃mʉa rãca ajebesa. Mʉa rãca gãnare queno tirʉ̃nʉña. Masa jeyarore queno yiya. Mʉa manʉjʉsabatiare tʉo rʉ̃cʉbʉoya. Ito bajiro yiba mʉa, Dios ocare gãjerã ñeñaro bʉsibe yirona. Ito bajiroti mʉa rĩa romiare riasoya mʉa, mʉ yi gotire ãmoa yʉ romia bʉcʉrãre. \p \v 6 Mamarã ʉ̃mʉare cʉni ado bajiro mʉ gotire ãmoa yʉ: Queno tʉoĩacõri, ñeñarisere ñemecʉtiya mʉa, yi gotiya mʉ ĩnare cʉni. \v 7 Mʉreama ado bajiro gotia yʉ: Quenarise riti yisotiya. Ito bajiro mʉ yija ticõri, “Ĩre bajiro yirʉja mani cʉni”, yirã yirãji mʉ tʉ gãna. Gaje tʉoĩa wanʉbicʉti Dios oca riojo gotiya mʉ. Rʉ̃cʉbʉore rãca ĩnare mʉ riasoja quena. \v 8 Yʉ mʉre riasocato bajiroti ĩnare gotiya. Ito bajiro riojo Dios oca mʉ gotija tʉocõri, bojorã yirãji mʉ wajana. Ito bajiri, “Socagʉ ñami”, yi masimenaji ĩna mʉre. Ito yicõri mʉre bʉsitu masimena yirãji ĩna. \p \v 9 Jesure tʉorʉ̃nʉrã gãjerãre moa ĩsirãre ado bajiro mʉ gotire ãmoa yʉ: Mʉa ʉjarãre queno cʉdisotiya. “Dise rʉyabeto mani moa ĩsirise ticõri wanʉ quenajaro”, yi tʉoĩarã moa ĩsija quena. Mʉa ʉjarãre tudibesa. \v 10 Mʉa ʉjarã yere ãmi rudibesa. Ito bajiro mʉa yija mʉare queno tʉoĩa wanʉrã yirãji ĩna. Mʉa ʉjarãre rʉ̃cʉbʉocõri queno ĩnare cʉdisotiya mʉa. Mʉare queno masicõri, “Dios oca queno tʉorʉ̃nʉrã ñama ĩna”, yirã yirãji ĩna mʉare. Ito bajiri Dios jeame ʉ̃jʉrojʉ mani wabore ñaroca manire masorʉ ĩ gayere queno rʉ̃cʉbʉorã yirãji mʉa ʉjarã cʉni, yi gotiya mʉ tʉ gãna gãjerãre moa ĩsiri masare. \p \v 11 Jeame ʉ̃jʉrojʉ mani wabe yirocʉ ĩ oca mani masiroca yiñi Dios. Ito bajiro ĩ yijare, “Masa jeyarore ti maigʉ̃ ñari manire maso ãmoguĩji Dios”, yi tʉoĩa mani. \v 12 Itire masicõri ado bajiro yirʉja manire: Ñeñarisere ñarocõti mani jidicãja quena. Adi sita gãna ñeñaro ĩna yiado bajiro yibitirʉja manire. Ado bajirojʉa mani yija quena: Queno tʉoĩacõri, ñeñarisere ñemecʉtirʉja manire. Gãjerãre queno yirʉja manire. Ito yicõri Dios ñarã ñari ĩ yiro bajiroti cʉdirã yirãji mani. \v 13 Co rʉmʉ mani Ʉjʉ Jesucristo tʉdi ejagʉ yiguĩji. Ĩ goticato bajiroti tʉdi ejagʉ yiguĩji. Ito bajiri ĩ tʉdi ejaroti rʉmʉ tʉoĩa wanʉ yurã, quenarise riti yi ñarʉja manire. Ĩ tʉdi ejaroti rʉmʉ, “Ĩti ñami Dios mani rʉ̃cʉbʉogʉ, ito yicõri manire masorʉ”, yi wanʉrã yirãji mani. \v 14 Manire yiari goda ĩsiñi Jesucristo. Ñeñarisere mani ñemecʉti masitoni, ito yicõri quenarise mani yi masitoni, manire yiari ito bajiro godañi ĩ. Ito bajiro yicõri mani ñeñaro yirisere coe jeoñi ĩ. Ĩ ñarã mani ñatoni, ito yicõri quenarisejʉa mani yi ãmotoni, manire yiari ito bajiro godañi Cristo. \p \v 15 Ito bajiro mʉre yʉ gotirisere queno masare riasosotiya mʉ. Dios ocare queno cʉdijaro ĩna yirocʉ, oca sẽoro gotisotiya. “Dios ĩ cũrʉ ña yʉ”, yicõri, “Ado bajiro ñeñaro ya mʉa”, yi goti quenoña ĩnare. Ito bajiro gotiya ĩnare, “Ĩ riasobojarise ñasarise meje ña”, mʉre ĩna yi tʉoĩame yirocʉ. \c 3 \s1 Jesure tʉorʉ̃nʉrãre ado bajiro yi ñarʉja, Pablo ĩ yire gaye \p \v 1 Mʉ tʉ gãna Jesure tʉorʉ̃nʉrãre ado bajiro tʉdi mʉcana goti quenoña, ĩna ãcabojabititoni: Mʉa ʉjarã ñarocõreti, gobierno masare cʉni queno ĩnare tʉo rʉ̃cʉbʉoya. Ĩna rotirise masicõri queno cʉdiya mʉa. “Disejʉa rʉyabeto quenarise yiana mani”, yirona ña yucãña mʉa. \v 2 Gãjerãre ñeñaro bʉsitubesa. Gãjerãre tʉo junisinibesa, mʉa oca josabe yirona. “Gãmeri tudi ãmobea gʉa”, yirã, ado bajirojʉa mʉa yija quena: Gãjerãre corocõ ti maicõri queno yiya. Mʉare ñeñaro ĩna yibojaja cʉni mʉajʉama queno ĩnare yiba, yi gotiya Tito mʉ, mʉ tʉ gãna Jesure tʉorʉ̃nʉrãre. \p \v 3 Jesure mani masiroto riojʉa, ñeñaro yirã bajiroti ñabojacʉ mani cʉni maji. Tite. Tʉoĩa masimena ñabojacʉ mani maji. Diore cʉdimena ñabojacʉ mani. Ito bajiro bajirã ñari socarãre tʉorʉ̃nʉbojacʉ mani. Ñeñarise riti yi ãmosotibojacʉ mani maji. Ito bajiro yirã riti, “¿Ñe ñeñarise yirãti mani?” yi tʉoĩacʉ mani. Gãjerã ĩna rʉcorise ticõri ʉocʉ mani. Gãjerãre ti tecʉ mani. Ito yicõri manimasi cʉni gãmeri ti terã ñabojacʉ mani maji. \v 4-6 Ito bajirã mani ñabojarocati Dioama quenarise manire yi ĩsiñi, manire ti maicõri. Ito bajiro quenarise manire yi ĩsigʉ̃ ñari, mani Jesure tʉorʉ̃nʉrã jeame ʉ̃jʉrojʉ mani wabore ñaroca manire masoñi ĩ. Ĩre mani tʉorʉ̃nʉjare jeame ʉ̃jʉrojʉ mani wabore ñaroca manire masoñi Dios. Quenarise mani yirã meje ñabojarocati manire masoñi ĩ. Ĩjʉama masare ti maigʉ̃ ñari, Jesure mani tʉorʉ̃nʉjare manire masoñi ĩ. Manire queno yigʉ, Espíritu Santo manire queo sãñi Dios. Jesuna sʉoriti ito bajiro Espíritu Santo manire queo sãñi Dios. \v 7 Ito bajiroti manire ti maicõri mani Jesure tʉorʉ̃nʉrãre jeame ʉ̃jʉrojʉ mani wabore ñaroca manire masoñi ĩ. Ito bajiro manire ĩ yicãre ñajare, manire ticõri, “Ñe seti mana ñama ĩna”, yi tigʉ yiguĩji ĩ manire. Ito bajiro manire ĩ yicãre ñajare, mani godaja bero wanʉ quena ñarã yirãji mani. “Ĩ robo catitĩñarã yirãji mani”, yi tʉoĩa wanʉ yua mani. \p \v 8 Iti mʉre yʉ gotirise riojo gotia Tito yʉ mʉre. Ito bajiri ito gãna Diore tʉorʉ̃nʉrã adi ocare ĩnare mʉ cʉdi rotire ãmoa yʉ. Quenarise ña adi oca. Itire tʉorʉ̃nʉcõri, quenarise yi ãmorã yirãji ĩna. Iti oca mʉa cʉdija, quena ñaro yiroja mʉare. Ejabʉatĩñarise ña iti oca. \v 9 Rocati masa ĩna tʉoĩa bʉsirisere coca tʉoĩa bʉsibitirʉja manire. “Ado bajiro wame cʉtiyijarã bʉcʉrã masa, ito yicõri ado bajiro yisotiyijarã ĩna”, yi tʉoĩa bʉsibitirʉja manire. “Ado bajiro rotiyoyijʉ Moisés ñayorʉ”, yi tʉoĩa gãmeri bʉsibitirʉja manire. Ito bajiro mani tʉoĩa bʉsibojaja, oca ñasarise meje ña iti. Itioni mani tʉoĩa bʉsibojaja, quenabetoja manire. \p \v 10 Sĩgʉ̃ Jesure tʉorʉ̃nʉrãre ricati ĩna tʉoĩa batoroca yigʉre oca sẽoro, “Yibesa”, yiya ĩre. Jʉaji mʉ gotibojaja bero, ĩ cʉdibeja, ĩre bucõama. \v 11 Ito bajiro mʉ gotiroca cʉdibicʉre, “Ñeñaro yigʉ ñami”, yi masigʉ̃ yigʉja mʉ ĩre. Ito yicõri ĩmasiti, “Ñeñaro yigʉ ña yʉ”, yi tʉoĩa masigʉ̃ yiguĩji ĩ cʉni. Ito bajiri ĩre waja senigʉ̃ yiguĩji Dios. \s1 Titore Pablo ĩ goti ñucare gaye \p \v 12 Nicópolis wame cʉtiri cʉtojʉ juebʉcʉ rẽtare tʉoĩa yʉ. Sĩgʉ̃ mʉre ãmirocʉ Artemasre cõagʉ̃ yigʉja, yʉ yija, Tíquicojʉare cõagʉ̃ yigʉja gajea. Mʉ tʉ ĩ ejaja cojiti ĩ rãca wadiba. Nicópolisjʉ canamʉorã yirãji mani. \v 13 Apolosre ito yicõri masare oca quenori masʉ Zenasre mʉ masirocõ ĩnare ejabʉaba. Ĩna rẽta wa masitoni ĩnare rʉyarise ejabʉaba. \v 14 Mʉ tʉ ñarã Jesure tʉorʉ̃nʉrã gãjerãre ĩna ejabʉare ãmoa yʉ. Ito yicõri gãjerã ĩna bojoro bʉjaja ticõri, ĩnare ejabʉaja quena. Gãjerãre mani ejabʉaja, iti ña queno ñare gaye. \s1 Quenajaro masa, Pablo ĩ yi ñucare gaye \p \v 15 Yʉ rãca gãna ñarocõti, “Quenajaro”, yi ñucama mʉre. Mʉ tʉ ñarã Jesure tʉorʉ̃nʉcõri gʉare tʉo mairãre, “Quenajaro”, ya yʉ. Mʉacõreti Dios ĩ queno yitoni mʉare yiari seni ĩsisotia yʉ. Itocõ ña.