\id ROM - Macuna NT -Colombia 2012 (DBL -2013) \h ROMANOS \toc1 La carta de San Pablo a los Romanos \toc2 Romanos \toc3 Rom \mt2 La carta de San Pablo a los \mt1 Romanos \c 1 \s1 Roma cʉto gãnare Pablo ĩ papera cõare gaye \p \v 1 Ñati Roma gãna mʉa. Yʉ ña Pablo, adi mʉare papera cõagʉ̃. Jesucristore moa ĩsiri masʉ ña yʉ. Yʉre besecõri Cristo oca masare yʉ goti ucutoni yʉre cũñi Dios. “No Jesucristore tʉorʉ̃nʉgʉ̃re ĩre masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yi masare yʉ goti ucutoni yʉre cũñi Dios. \p \v 2 Jane mejejʉ, “Ado bajiro masare queno ejabʉagʉ yigʉja yʉ”, yirocʉ iti oca goti yucãyijʉ Dios. Ĩ gotiado bajiroti ĩ ocare uca rotiyijʉ ĩre goti ĩsiri masare. Ito bajiri iti oca quenarise uca warã ĩ oca tuti ucayijarã ĩna. \v 3 Iti oca Jesucristo gaye manire riasoa. Ĩti ñami Dios Macʉ, mani Ʉjʉ. Adi sitajʉ masʉ rujʉna rujeayijʉ ĩ. Ito yicõri David ñayorʉ janerãbatia janamiti ñayijʉ Jesucristo. \v 4 Ito bajibojagʉti Dios Macʉti ñayijʉ Jesucristo. Ĩ godaja bero Espíritu Santo ĩ masirisena, ĩre mʉcana tʉdi ĩ catiroca yiyijʉ. Itire masicõri, “Dios Macʉti ñami Jesucristo”, yi tʉoĩa mani ĩja. \p \v 5 Jesucristona sʉoriti queno yiñi Dios yʉre. Masa jeyaro Jesure ĩna tʉorʉ̃nʉtoni, ito yicõri yiro robo ĩna cʉditoni, yʉre cũñi Dios. Ito bajiri, “Rẽtoro quenagʉ̃ ñami Dios”, yi ĩre rʉ̃cʉbʉorã yirãji masa. \v 6 Mʉare cʉni beseñi Dios. Jesucristo ñarã mʉa ñatoni, mʉare beseñi ĩ. \v 7 Mʉa Roma gãna ñarocõreti adi papera cõa yʉ. Bʉto maiami Dios mʉare. Ĩ ñarã mʉa ñatoni mʉare beseñi Dios. Mani Jacʉ Dios ito yicõri Jesucristo mani Ʉjʉ mʉare queno yijaro. Ito yicõri mʉa ya ʉsijʉ queno mʉa wanʉ quenaroca yijaro ĩna. \s1 Roma cʉto gãnare Pablo ĩ ti ãmore gaye \p \v 8 Ado bajiro mʉare gotisʉoa yʉ. Co cʉto rʉyabeto mʉa Jesure tʉorʉ̃nʉre gayere mʉare bʉsisotiama masa jeyaro. Ito bajiro ĩna yija tʉocõri, “Queno ya Dios mʉ”, ya yʉ. Ito bajiro Diore bʉsia yʉ, Jesús yʉre ĩ ejabʉarisena. \v 9 Coji rʉyabeto Diore yʉ bʉsija, mʉare yiari bʉsisotia yʉ. Bʉto yʉ tʉoĩarise ñarocõnati ĩ yiro robo Diore cʉdia yʉ. Ĩre yiro robo cʉdigʉ, ĩ Macʉ Jesús oca masare goti ucua yʉ. “Roma gãnare yiari yʉre senisotiami Pablo”, yi masiguĩji Dios yʉre. \v 10 Diore yʉ bʉsija ito bajiro senisotia yʉ. Ĩ ãmoja mʉa tʉjʉ co rʉmʉ ejabogʉja yʉ, yirocʉ ito bajiro senisotia yʉ. Yoari mʉa tʉ warocʉ tʉoĩasotiboja yʉ. \v 11 Dios gayere mʉare riaso ãmoa yʉ, yʉre ĩ ejabʉado bajiro mʉare cʉni ĩ ejabʉatoni. Ito bajiro mʉare ĩ ejabʉaja, ĩ ocare masicõri bʉto bʉsa tʉoĩa oca sẽorã yirãji mʉa. Ito bajiri bʉto mʉare ti ãmoa yʉ. \v 12 Jesucristore tʉorʉ̃nʉrã ña mani. Ito bajiri mʉa tʉ ejacõri mʉa rãca baba cʉti ãmoa yʉ. “Queno Jesure tʉorʉ̃nʉama ĩna”, yi mʉare ti masicõri tʉoĩa oca sẽogʉ̃ yigʉja yʉ. Mʉa cʉni ito bajiroti yʉ rãca gãmeri bʉsicõri tʉoĩa oca sẽorã yirãji. \p \v 13 Mʉa tʉo masitoni adi mʉare gotia, yʉ mairã yʉ. Coji rʉyabeto mʉa tʉjʉ wa ãmosotiboja yʉ. Yoari mʉa tʉjʉ wa ãmobojagʉti, iti rʉmʉjʉ mʉa tʉjʉ eja masibiticʉ yʉ maji. Gaje cʉto gãnare yʉ riasoroca Jesure boca ãmiñi ĩna. Mʉa bajiroti judio masa meje ñarã ñacã ĩna cʉni. Mʉa tʉ ñarã cʉni Jesure ĩna masitoni ejabʉagʉ wa ãmosotia yʉ mʉa tʉjʉ. Ito bajibojarocati mʉa tʉjʉ ejabiticʉ yʉ maji. \v 14 Masa jeyarore riasore ña yʉre, Dios oca quenarise gayere. Yʉ ya moare ña, yʉ oca bʉsirãre riosore, ito yicõri yʉ oca bʉsimenare cʉni riasore gaye. Masirãre cʉni riasogʉ yigʉja yʉ, ito yicõri masimenare cʉni. \v 15 Ito bajicõri Romajʉ ejacõri, mʉa tʉ gãnare cʉni Jesús gaye oca quenarise riaso ãmosacõa yʉ. \s1 Jesucristo oca ñasarise ña, yire gaye \p \v 16 Iti oca masa ĩna tʉorʉ̃nʉja, jeamejʉ ĩna ʉabore ñaroca, ĩnare masoguĩji Dios. Iti oca judio masare riti ejasʉoyija maji. Ito bajibojarocati adocãtama no itire tʉorʉ̃nʉgʉ̃reti masogʉ̃ yiguĩji Dios ĩja. Ito bajiri itire masicõri, Jesús gayere bojobicʉti gotia yʉ. \v 17 Ado bajiro ña iti oca: “Jesure mani tʉorʉ̃nʉja, manire boca ãmicõri, ‘Queno yirã ñama. Ñe seti ma ĩnare’, yiguĩji Dios. Ado bajiro ucare ñayija jane mejejʉ gaye: No Diore tʉorʉ̃nʉgʉ̃re, ĩre boca ãmigʉ̃ yiguĩji Dios. ‘Ñe seti ma ĩre’, yi tigʉ yiguĩji Dios ĩre tʉorʉ̃nʉgʉ̃re. Ito bajiri catitĩñagʉ̃ yiguĩji ĩ”, yi gotia Dios oca tuti. \s1 Masa jeyaro seti cʉtirã ñama, yire gaye \p \v 18 Ado bajiro ña. Dios macãrʉcʉ̃rojʉ ñagʉ̃, masa ĩna ñeñaro yirise, ĩna riojo cʉdibitire cʉni, itire bʉto ti teguĩji Dios. Ito bajiro ĩna ñeñaro yija, Dios oca quenarisere gãjerã ĩna tʉobitiroca yirãji ĩna. Itire junisinicõri bʉto teguĩji Dios. \v 19 “Ito bajiro bajigʉ ñaguĩji Dios”, yi masi jedirãji masa. Ĩmasiti ito bajiro ĩna masiroca yiñi Dios. “Ñeñaro yʉ yire waja quenabeto yʉ tõbʉjaroca yigʉ yiguĩji Dios”, yi masi jedirãji masa. \v 20 Diore tibitibojarãti, “Bʉto masigʉ̃ ñami Dios”, yi tʉoĩa mani. Dios mani masiroca yami, ito bajigʉ ñari. Macãrʉcʉ̃ro ĩ rujeorajʉjʉ, jeyaro ĩ rujeore gaye ticõri, “Ito bajigʉ ñami Dios. Iti ña ĩ rujeogore”, yi masirãji masa jeyaro. Ito bajiri, “¿No bajigʉ ñati Dios? Ĩre ti bʉjabea yʉ. Ito bajiri yʉre seti ma”, yi masia ma masare. \v 21 “Ito bajigʉ ñami Dios”, yi masibojarãti, Diore queno rʉ̃cʉbʉobisijarã masa. Ito yicõri, “Queno ya mʉ”, yire gaye yibisijarã ĩre. Ado bajirojʉa yiyijarã ĩna. Rocati bajiro, tʉoĩabojayijarã masa. Ñeñarise riti ĩna tʉoĩa rẽtocũja, quenarise ĩna tʉoĩabojare gayere ãcabojayija ĩnare. Ito bajiro bajirã ñari rãitĩari ʉsi bajiro ʉsi cʉtiyijarã ĩna. \v 22 “Bʉto masirã ña gʉa”, yibojayijarã ĩna. Ito yibojarãti masimena ñayijarã ĩna. \v 23 Ito bajiro tʉoĩabojarãti, Dios catitĩñagʉ̃re queno rʉ̃cʉbʉobisijarã ĩna. Gajero bajirojʉa yiyijarã ĩna. Masʉ jogaroti rujʉ robo bajiro meni rujeocõri rʉ̃cʉbʉobojayijarã ĩna. Wʉtirãre, jinoare, ito yicõri waibʉcʉ bajirãre cʉni rʉ̃cʉbʉobojayijarã ĩna. \fig |src="cn01920b.tif" size="span" copy="© 1978 David C. Cook Publishing Co." ref="Romanos 1.23" \fig* \p \v 24 Itire ñeñarise gayere ĩna rʉ̃cʉbʉoja, “Yibesa”, yibisijʉ Dios. Riojoti ticõayijʉ ĩja. “Ĩna ãmoro bajicõato”, yiyijʉ Dios ĩnare. Ito bajiri ĩnamasiti ĩna ya rujʉ ñeñaro iti tʉoĩaro bajiroti ñeñaro yi ʉyayijarã ĩna. Ito bajiro yicõri ĩnamasiti gãmeri ñeñaro yiyijarã ĩna. \v 25 Dios oca ñasarisere tʉorʉ̃nʉbiticõri, rʉore ocajʉare tʉorʉ̃nʉyijarã ĩna. Diore rʉ̃cʉbʉoado õno yirã, Dios ĩ menire gayejʉare rʉ̃cʉbʉoyijarã masa. “Dise rʉyabeto rujeorʉ ña Dios mʉ. Mʉ ña rẽtoro queno yigʉ”, yi rʉ̃cʉbʉotĩñacõrʉja manire. Ito bajiro riti bajitĩñaja quena. \p \v 26 “Ĩna ñeñaro yirisere jidicã ãmobeama”, yi masicõri masare ticõayijʉ Dios ĩja. Romiajʉa cʉni, ʉ̃mʉa rãca ĩna yibojarere jidicãcõri, ĩna romia comasiti yiyijarã ĩna ĩja. \v 27 Ito bajiroti ʉ̃mʉa cʉni, romia rãca ĩna yibojarere wasoayijarã ĩna. Ito bajiri, ĩna ʉ̃mʉa comasiti, ruje josayijarã ĩna ĩja. Ito bajiri ĩna ʉ̃mʉa comasiti ñeñarise yiyijarã ĩna. Ito bajiri ñeñaro ĩna yirisere ĩna ya rujʉmasiti quenabisijʉ ĩnare. \p \v 28 Diore ĩna tʉo ãmobitiado bajiroti, ñeñarise ĩna yijare, “Yibesa mʉa”, yibisijʉ Dios. Riojoti ticõayijʉ. “Ĩna ãmoro bajicõato”, yiyijʉ Dios. Ito bajiri ĩna yi ãmoriseti ñeñaro yiyijarã ĩna ĩja. \v 29 Jeyaro ñeñarise, yi ʉyarã ñama masa. Jeyaro ñeñarise yirãji ĩna. Ado bajiro bajia. Tʉote mʉa. Dios rotirisere tʉo tecõri bʉto ñeñarise yirãji ĩna. Gãji ya gajeoni ãmotirã yirãji ĩna. Gãjire ñeñaro yirona tʉoĩarã yirãji ĩna. Gãji jai bʉsaro ĩ rʉcoja, ĩre ʉorãji ĩna. Sĩarãji ĩna. Gãmeri oca josarãji ĩna. Ito yicõri rocati socarãji ĩna. Ti tudirã yirãji ĩna. Gãjerãre oca menirã yirãji ĩna. \v 30 Bʉsiturãji ĩna. Diore ti terãji ĩna. Junisiorise cʉdirã yirãji ĩna. “Ñasagʉ ña yʉ”, yi tʉoĩarã yirãji ĩna. “Bʉto masigʉ̃ ña yʉ”, yi bʉsirãji ĩna. Ñeñarisere yirã, bʉto tʉoĩa rujeorã yirãji ĩna. Ĩna jacʉsabatiare yiro robo cʉdimenaji ĩna. \v 31 Tʉo masimena ñarã yirãji ĩna. Ĩna bʉsisʉoado bajiro yimenaji ĩna. Ito yicõri gãjerãre ti maimenaji ĩna. Gãjerã ñeñaro ĩna yirisere, ãcabojomenaji ĩna. \v 32 “Ito bajiro ñeñaro yirãre jeame ʉ̃jʉrojʉ cõacʉja yʉ”, yicãñi Dios, yi tʉoĩabojarãti ñeñaro ĩna yirisere jidicã ãmomenaji ĩna. Iti ñeñarise yi ʉyacõrã yirãji ĩna. Ito yicõri ĩna robo bajiro gãjerã cʉni ñeñaro ĩna yija ticõri, bʉto wanʉrã yirãji. “Quena ña iti”, yi tirã yirãji ĩna. \c 2 \s1 Masa ñeñaro ĩna yiado bajiroti waja senigʉ̃ yiguĩji Dios, yire gaye \p \v 1 Gãjerãre ti masicõri, “Ĩna ñama ñeñaro yirã”, yibesa. Ĩna robo bajiroti ñeñarise ya mʉa cʉni. Ito bajiri, “Seti ma gʉare”, yi masia ma mʉare. “Ĩnare seti ña”, mʉa yija, “Yʉre cʉni seti ña”, yiado bajiro ya mʉa. Ĩna yiro bajiroti ya mʉa cʉni. \v 2 Ñeñaro yirã ñabojarãti, “Ĩna ñama ñeñaro yirã”, mʉa yija, mʉare cʉni waja senigʉ̃ yiguĩji Dios. Masa jeyaro ñeñaro ĩna yirise waja, Dios ĩ senija, yiro robo yigʉ ñami Dios. “Riti bajia iti”, yi masi jedia mani. \v 3 Ĩna robo ñeñaro yirã ñabojarãti, “Ĩnare seti ña”, mʉa yija, ĩna robo bajiro ñeñaro yirãti ya mʉa cʉni. “Dios mani ñeñaro yirise waja, manire waja senibiquĩji”, yi tʉoĩabojarãji mʉa. Ito bajiro yi tʉoĩabojarocati mʉa ñeñaro yirise waja mʉare waja senigʉ̃ yiguĩji Dios. \v 4 Mʉa ñeñaro yibojarocati, mʉa ñeñaro yirise waja senirocʉ ʉsiriobiquĩji Dios. ¿Ito bajiri, “Yʉre waja senibiquĩji”, yi tʉoĩabojati mʉa? Ito bajiro meje bajia. Manire ti maicõri, mani ñeñaro yirise waja, waja senirocʉ ʉsirio yibiquĩji Dios. Ñeñaro yirise mani jidicãre ãmoami ĩ. Itire mani jidicãtoni yugʉ yami Dios. \v 5 Diore tʉo ãmobea mʉa. Ito bajiri ñeñaro mʉa yirisere tʉoĩa bojori bʉjabiticõri itire jidicãbea mʉa maji. Bʉto bʉsa ñeñarise mʉa yi rẽtocũja, bʉto ñeñarise mʉa tõbʉjaroca yigʉ yiguĩji Dios. Ito bajiro ĩ yija ticõri, “Yiro robo yigʉ ñami Dios”, yi masi jedirã yirãji masa jeyaro. \v 6 Masa jeyarore ñeñaro ĩna yirise waja ĩnare waja senigʉ̃ yiguĩji Dios. Ito yicõri quenaro yigoanare, queno yigʉ yiguĩji ĩ. \v 7 “Yʉ Macʉre tʉorʉ̃nʉcõri queno yirã ña mʉa. Ito bajiri yʉ rãca catitĩñarã yirãji mʉa”, Dios ĩ yire tʉo ãmorã, quenarise riti yisotirãji ĩna. Ito bajiro ĩna yija ticõri, ĩnare catitĩñare gaye ĩsigʉ̃ yiguĩji Dios. \v 8 Gãjerãma ito bajirã meje ñarãji. Gãjerãre tʉo maibiticõri ĩna rʉcorisere bʉto mairãji ĩna. Ito yicõri Dios oca quenarise tʉorʉ̃nʉmena, ñeñarise yi ʉyarãji ĩna. Ito bajiro ĩna yija bʉto ti junisinicõri, ĩnare waja senigʉ̃ yiguĩji Dios. \v 9 Ñeñaro yirã jeyaro bʉto tʉoĩa bʉjatobiticõri ñeñaro tõbʉjarã yirãji ĩna. Cajero judio masa ñeñaro ĩna yirise waja tõbʉjasʉorã yirãji ĩna. Judio masa meje cʉni ito bajiroti ñeñaro ĩna yirise waja tõbʉjarã yirãji ĩna. \v 10 Gãjerã quenaro yigoanareama, “Quenaro yirã ñañi”, yigʉ yiguĩji Dios. Ito bajiri ĩnareama gãjerã rʉ̃cʉbʉorã yirãji. Ito yicõri ñe ʉsiriobeto ñarã yirãji ĩna. Ĩna ya ʉsijʉ queno wanʉ quenarã yirãji ĩna. Ito bajiro, bajiro yiroja judio masare, ito yicõri judio masa mejere cʉni, Jesucristore tʉorʉ̃nʉcõri quenarise riti ĩna yijama. \p \v 11 Mani yi ñasotigore ticõri, manire bese masigʉ̃ yiguĩji Dios. Judio masa, judio masa mejere cʉni coro bajiroti ti maiguĩji Dios. \v 12 Masa jeyaro ñeñaro yirãji ĩna. Coriarã Dios ĩ rotirisere masimenati ñeñaro yirãji ĩna. Ĩna ñeñaro yija, ĩna ñeñaro yirise waja, waja senigʉ̃ yiguĩji Dios, ĩ rotirisere masimena ñabojarocati. Gãjerãma Dios ĩ rotirisere masirã ñabojarãti, ñeñarise yirãji ĩna. Ito bajiri ĩna cʉdibitire waja, ĩnare waja senigʉ̃ yiguĩji Dios. \v 13 Ĩ rotirise tʉobojarãti ĩna cʉdibeja, “Queno yirã ñama”, yibiquĩji Dios. “Quenarã ñama ĩna”, yiguĩji Dios, ĩ rotirise yiro robo cʉdirãreama. \v 14 Judio masa meje cʉni, Dios ĩ rotirisere masibitibojarãti, coriajʉri quenarise yisotirãji ĩna. Ito bajiro ĩna yisotija, Dios rotirise ucara tuti manibojarocati, ĩna masirisena Dios rotirise ña ĩnare. \v 15 Ĩna rʉ̃cʉbʉogore ticõri, “Ĩna masirisena Dios ĩ rotirise ña ĩnare”, yi tʉoĩa mani. Ñeñaro ĩna yija, yoari meje, “Ñeñaro ya yʉ”, yirãji ĩna, ĩna masirisena. “¿No yija ñeñaro yati yʉ?” yi tʉoĩarãji ĩna. Quenarise ĩna yija, “Quenarise yibʉ yʉ”, yi masirãji ĩna. \v 16 Mani tʉoĩarisere masicãguĩji Jesucristo. Ito yicõri yeyorojʉ mani yibojarisere masicõguĩji ĩ. Ito bajiri Dios, Jesure waja senitoni ĩ cõari rʉmʉ, masa quenarãre bese masigʉ̃ yiguĩji Jesús. Ĩ oca quenarise mʉare yʉ riasoja, ito bajiroti iti oca mʉare riasoa yʉ. \s1 Moisés rotirisere cʉdirã ñari Dios ñarã ña gʉa, judio masa ĩna yire gaye \p \v 17 Ado bajiro tʉoĩabojarãji judio masa mʉa: “Judio masa ñari Moisés ñayorʉre Dios ĩ rotirise ĩ cũre rʉ̃cʉbʉoa gʉa. Ito bajiri Dios ñarã ña gʉa”, yi tʉoĩabojarãji mʉa. \v 18 Dios ĩ yiro robo yire gayere masirãji mʉa. “Dios ĩ rotirise masicõri, quenarisere yi masia gʉa”, yirãji mʉa. \v 19 Mʉa itire tʉoĩarã, “Dios gaye masimenare riaso masia gʉa”, yi tʉoĩarãji mʉa. “Ñeñaro yirãre quenarise gaye riaso masia gʉa”, yi tʉoĩarãji mʉa. \v 20 “Tʉo masimenare, ito yicõri rĩaca bajiro tʉoĩarãre cʉni riaso masia gʉa”, yi tʉoĩarãji mʉa. “Dios rotirise masicõri, jeyaro ñasarise masia gʉa”, yi tʉoĩabojarãji mʉa. \v 21 Gãjerãre queno riasobojarãti, ¿no yija ĩnare mʉa riasoado bajiroti yibeati mʉa? “Rinire, quenarise gaye meje ña”, yi riasobojarãti, ¿no yija mʉamasiti riniati mʉa? \v 22 “Manojo cʉtibojarãti, gãjerãre yire meje ñaroja”, yibojarãti, ¿no yija mʉamasiti itire yati mʉa? Masa ĩna meni rujeorʉre ti tebojarãti, ¿no yija iti wi gaye gajeoni riniati mʉa? \v 23 “Dios ĩ rotirisere masia gʉa”, yibojarãti, ĩre cʉdibea mʉa. Diore cʉdimena ñari, ĩre rʉ̃cʉbʉorã meje ña mʉa. Ito bajiro mʉa yija ticõri, gãjerã cʉni Diore rʉ̃cʉbʉomena yirãji ĩna. \v 24 Dios oca gotirise bajiro bajia mʉare. Ado bajiro goti iti: “Judio masa ñabojarãti, Dios rotirise gayere cʉdibea mʉa. Mʉa ito bajija ti masicõri, judio masa meje cʉni Diore ñeñaro bʉsituama ĩna. Ito bajiri mʉare seti ña”, yi gotia Dios oca tuti. \p \v 25 “Dios ñarã ña gʉa”, yi tʉoĩacõri pĩ gaja wiro tasotirãji judio masa. “Diore mʉa cʉdija ĩ ñarã ñarãji mʉa”, ya yʉ. Ito bajibojarocati, wiro tagoana ñabojarãti Diore mʉa cʉdibeja ĩ ñarã meje ña mʉa. \v 26 No Dios rotirisere cʉdigʉti, wiro taya macʉ ñabojagʉti, “Yʉ yagʉ ñami ĩ”, yigʉ yiguĩji Dios. \v 27 Mʉa judio masa Dios rotirise ucara tutire rʉcorã ñabojarãti, ito yicõri wiro tagoana ñabojarãti Diore cʉdibea mʉa. Coriarã judio masa meje ñarã, wiro tamena ñabojarãti Dios ĩ rotirisere cʉdirã ñama ĩna. Ito bajiro ĩna yija ticõri, “Dios ĩ tiro riojo ñeñaro yirã ña gʉa”, yi tʉoĩarã yirãji mʉa. \v 28 Judio masʉ goro ĩ ñarise mʉare gotigʉ ya yʉ. Sĩgʉ̃ wiro tarʉ ñabojagʉti Diore rʉ̃cʉbʉobicʉ, judio masʉ goro meje ñami ĩocʉ̃. \v 29 No Dios bajiro ʉsi cʉtigʉ, ito yicõri Dios ĩ rotirise yiro robo cʉdigʉ judio masʉ goro ñaguĩji ĩocʉ̃. Judio masa bajiro wiro tacõacõri, ĩ ñeñaro yirisere jidicãgʉ̃ yiguĩji ĩ. Ito bajiro bajigʉ ñaguĩji Dios rotirisere yiro robo cʉdigʉ. Ito bajiro bajigʉre, “Quenagʉ̃ ñami. Ñe seti ma ĩre”, yiguĩji Dios. Masa ĩna, “Quenagʉ̃ ñami”, ĩna yibitibojarocati, “Quenagʉ̃ ñami”, yiguĩji Dioama. \c 3 \p \v 1 Itire tʉocõri, ¿no bajiro tʉoĩati mʉa? Judio masʉ ñaja, ¿ñasagʉ ñare ñati? wiro tare gaye, ¿ĩna yiado bajiro yija quenati? “Judio masʉ ña yʉ”, ¿sĩgʉ̃ ĩ yija quenati? ¿No yibeati? \v 2 “Judio masʉ ña yʉ”, ĩ yi tʉoĩaja quena ña. Jaje gotirena sʉoriti judio masʉ ñasagʉ ñare ña. Cajero goroama judio masare ĩ oca cõañi Dios. \v 3 Ĩ oca rʉ̃cʉbʉobojarãti judio masa coriarã Diore yiro robo ĩna cʉdibeja, ¿no bajirojada? Yiro robo Dios rotirise ĩna yibitibojarocati Dioama yiro robo yigʉ ñami. “Ĩ yiro robo yibiquĩji Dios”, ĩna yi tʉoĩaja, ¿ĩ yiro robo yibiquĩjida Dios? \v 4 Meje, bajibea. Ĩ yiro robo yisotigʉ yiguĩji Dios. Masa jeyaro ĩna socabojarocati, Dioama socagʉ meje ñami. Jane mejejʉ Diore goti ĩsiri masʉ ado bajiro ucayoñi: \q1 Dios mʉ ña coji rʉyabeto yiro robo yigʉ. “Ado bajiro yicʉja yʉ”, mʉ yiro bajiroti ya mʉ. Ito bajigʉ mʉ ñajare, “Diore seti ña”, yi masimenaji masa. “Socagʉ meje ñami Dios”, yi masi jedirã yirãji masa jeyaro, yi ucayoñi Diore goti ĩsiri masʉ. \p \v 5 Coriarã ado bajiro tʉoĩabojarãji: “Bʉto ñeñarise yʉ yi rẽtocũja ticõri, ‘Dios sĩgʉ̃ti ñami quenagʉ̃’, yi tʉoĩarã yirãji gãjerã”, yi tʉoĩabojama coriarã. Ito bajiro tʉoĩacõri, “Ñeñaro yʉ yirise waja, waja Dios ĩ senija, ñeñaro yiguĩji ĩ cʉni”, yi tʉoĩabojarãji coriarã. \v 6 Ito bajiro meje ña. Masa ĩna ñeñaro ĩna yirise waja Dios ĩ senija, ñeñaro yigʉ meje yami Dios. Ñeñarise ma Diore. Ito bajiri masa jeyarore, ñeñaro ĩna yirise waja seni masiguĩji Dios. \p \v 7 Gajero bajirojʉa tʉoĩabojarãji masa: “Yʉ rʉoja ticõri, ‘Rʉogʉ meje ñami Dios’, yi rʉ̃cʉbʉorã yirãji gãjerã. Ito bajiri, ¿no yija yʉ rʉojati yʉre waja seniati Dios?” yi tʉoĩabojarãji coriarã. \v 8 “Ñeñaro mani yija ticõri, ‘Dios sĩgʉ̃ti ñami queno yigʉ’, yi rʉ̃cʉbʉorã yirãji gãjerã. Ito bajiri ñeñaro yito mani”, yi tʉoĩabojarãji coriarã. Gʉare masa tʉorʉ̃nʉme yirona, “Ito bajiroti rʉore gaye riasoama Pablo mesa cʉni”, yi rʉoama gãjerã gʉare. Ito ĩna yire waja, quenabeto ĩna tõbʉjaroca yirʉjami Dios. \s1 Mani ñarocõti seti cʉtirã ña, yire gaye \p \v 9 ¿No bajiro tʉoĩati mʉa? Mani judio masa, ¿gãjerã rẽto bʉsaro ñasari masa bajiro bajiati mani? Ñena sʉori bajibea mani. Mani judio masa, judio masa meje ñarã cʉni, seti cʉtirã riti ña mani. Ito bajiro riti masare riasocʉ yʉ. \v 10 Dios oca tuti ado bajiro gotia: \q1 Sĩgʉ̃ quena bʉsagʉ maquĩji. \q1 \v 11 Ñimʉjʉa tʉoĩa masigʉ̃ maquĩji, ito yicõri Dios robo bajiro ʉsi cʉti ãmogʉ̃ maquĩji. \q1 \v 12 Masa jeyaro Dios oca quenarisere jidicãñi, ito yicõri ñeñarise riti yirãji. Nijʉa sĩgʉ̃ quenarise yigʉ maquĩji. \q1 \v 13 Ĩna ya riseri, masari cuma janado bajiro bajiroja. Ĩna bʉsija masari cuma ʉ̃niro bajiro bajiroja, rʉore oca riti ĩna bʉsija. Ĩna bʉsija, ãña rima robo bajiro junirise budiroja, ĩna ya oca. \q1 \v 14 Gãjerãre bʉsiturã, oca junisiorise bʉsiturã ñarãji ĩna. Ito bajiro yicõri gãjerãre rojarã yirãji ĩna. \q1 \v 15 Rocati tʉoĩamenati, gãjire sĩarãji ĩna. \q1 \v 16 Ĩna warojʉ ñeñarise yirãji ĩna. Ñeñaro yicõri, gãjerã bʉjato mano ĩna tõbʉjaroca yirãji ĩna. \q1 \v 17 Gãjerã rãca queno ñare gaye ña masimenaji ĩna. \q1 \v 18 “Sẽogʉ̃ ñami Dios”, yi tʉoĩabojarãti, ĩre rʉ̃cʉbʉomenaji ĩna, yi gotia Dios oca tuti. \p \v 19 Dios ĩ rotirise gaye, mani judio masare cũñi, ĩ rotirisere mani cʉditoni. Dios ĩ rotirise masibojarãti, itire mani yibeja, “Yʉre seti ma”, yi masimenaji mani. Ito bajiri, “Masa jeyarore ĩna ñeñaro yirise waja, waja senigʉ̃ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩa mani. \v 20 Nijʉa sĩgʉ̃ maquĩji, “Dios ĩ rotirise ñarocõti cʉdi jeoa yʉ”, yi tʉoĩagʉ̃. Ito bajiri, “ ‘Queno yigʉ ña mʉ’, yigʉ yiguĩji Dios yʉre”, yi tʉoĩagʉ̃ maquĩji. Dios ĩ rotirise masicõri, “Ñeñaro yigʉ ña yʉ”, yi masi jedia mani ĩja. \s1 Jesucristore mani tʉorʉ̃nʉja ticõri, manire masogʉ̃ yiguĩji Dios, yire gaye \p \v 21 “Yʉ rotirisere masibitibojarãti queno yirã ñama yʉre tʉorʉ̃nʉrã. Ñe seti ma ĩnare”, yi gotiami Dios adi rʉmʉri ĩja. Jane mejejʉ cʉni ito bajiroti gotisʉoyija ĩ rotirise, ĩre goti ĩsiri masa ĩna ucare cʉni. \v 22 “No Jesucristore tʉorʉ̃nʉgʉ̃, ĩ ñami quenagʉ̃”, yigʉ yiguĩji Dios. Judio masa, judio masa meje cʉni Jesucristore ĩna tʉorʉ̃nʉja ticõri, coro bajiroti ti maiguĩji Dios. \v 23 Mani jeyaro ñeñarise yiana riti ña mani. Ñimʉjʉa maquĩji, Dios ĩ ãmorise yigʉ. \v 24 Ito bajibojarocati manire ti maiguĩji Dios. Jesure mani tʉorʉ̃nʉja, “Yʉre waja ruyuriobeama ĩna, ĩna ñeñaro yirise waja yi jeocõñi yʉ Macʉ”, yigʉ yiguĩji Dios. \v 25 Dios cõayijʉ Jesucristore, manire ĩ goda ĩsitoni. Mani rʉ̃cʉbʉore rãca, “Ñeñaro yʉ yirisere waja yi ĩsiñi Jesús ĩ ya rína”, mani yija, mani ñeñaro yirisere ãcabojogʉ yiguĩji Dios. Iti masicõri, “Yiro bajiroti yigʉ ñami Dios”, yi tʉoĩa mani. Jane mejejʉ masa ĩna ñeñaro yirisere waja seni ʉsirio yibisijʉ Dios. “Ĩna ñeñaro yirise waja goda ĩsigʉ̃ yiguĩji yʉ Macʉ”, yire gaye masi yucãyijʉ Dios. \v 26 Ito bajiro rẽtayija, “Yiro robo yigʉ ñami Dios”, mani yitoni. No Jesure tʉorʉ̃nʉgʉ̃reti, “Queno yigʉ ñami”, yigʉ yiguĩji Dios, ñeñaro mani yirise Jesús ĩ waja yija bero ñajare. \p \v 27 “Queno yigʉ ña yʉ”, Dios ĩ tiro riojo yi masibea mani. Adocãta Dios rotirise yiro robo mani cʉdija, “Queno yigʉ ña yʉ”, ¿yi masiati mani? Meje itioni yi masimenaji mani. Itire mani yi masibitibojarocati Jesure mani tʉorʉ̃nʉja, “Queno yirã ñama”, yi tiguĩji Dios manire. \v 28 Dios rotirise mani cʉdi ãmorã josabojarocati, “Queno yirã ñama”, yibiquĩji Dios. Ito bajibojarocati, “Yʉ ñeñaro yirisere waja yi ĩsiñi Jesús”, mani yi tʉoĩaja, “Ĩna ñama quenarã”, yigʉ yiguĩji Dios. \p \v 29 Mani judio masa Ʉjʉ riti meje ñaguĩji Dios. Judio masa mejere cʉni ĩna Ʉjʉti ñami Dios. \v 30 Ito bajiri sĩgʉ̃ ñabojagʉti masa jeyaro Ʉjʉ ñami Dios. Ito bajiri sĩgʉ̃ judio masʉ, Jesure ĩ tʉorʉ̃nʉja ticõri, “Quenagʉ̃ ñami”, yigʉ yiguĩji Dios. Ito yicõri judio masʉ meje cʉni Jesure ĩ tʉorʉ̃nʉja ticõri, “Ĩ ñami quenagʉ̃”, yigʉ yiguĩji Dios. Wiro mani tabeja, wiro mani taja cʉni ñasarise meje ña Dios ĩ tija. \v 31 Itire tʉoĩacõri, ¿Dios ĩ rotirise jidicãrʉjati mani? No yicõri jidicãmenaji mani. Mani Jesure tʉorʉ̃nʉrã bʉto bʉsa Dios ĩ rotirisere cʉdirã yirãji mani. \c 4 \s1 Ado bajiro bajiyijʉ Abraham ñayorʉ, yire gaye \p \v 1 Mani ñicʉ Abraham ñayorʉre tʉoĩacõri, ¿no bajiro yi tʉoĩati mani? Ito yicõri, ¿no bajiro ĩ yija ticõri, ĩre boca ãmiyijari Dios? \v 2 Queno ĩ yirise ticõri, ¿ĩre boca ãmiyijari Dios? Ito bajiro meje ña. Ito bajiro bajijama, “Queno yigʉ ña yʉ”, yiborʉ Abraham. Dios ĩ tiro riojo, “Queno yigʉ ña yʉ”, yi tʉoĩabisijʉ Abraham. \v 3 Dios oca ado bajirojʉa gotia: “Abraham Diore queno tʉorʉ̃nʉyijʉ. Ito bajiri, ‘Queno yigʉ ñami’, yi boca ãmiyijʉ Dios Abrahamre”, yi gotia Dios oca. \v 4 Ado bajiro mʉare goti masiogʉ̃ ya yʉ. Sĩgʉ̃ ĩ moaja, ĩre moare rotigʉ rocati meje waja yiguĩji ĩ. Ĩ moare ticõri waja yiguĩji ĩ. \v 5 Diore tʉorʉ̃nʉre gayeama, ito bajiro meje bajia. Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre queno boca ãmiguĩji Dios. Ĩna queno yire waja, waja yirocʉ meje ĩnare boca ãmigʉ̃ yiguĩji Dios. Ĩre ĩna tʉorʉ̃nʉjare, ĩnare boca ãmigʉ̃ yiguĩji Dios. Ĩre ĩna tʉorʉ̃nʉja ticõri, “Queno yirã ñama”, yigʉ yiguĩji Dios. Ĩna queno yire waja, waja yirocʉ meje ito bajiro yigʉ yiguĩji Dios. Ĩre ĩna tʉorʉ̃nʉjare, ĩnare boca ãmigʉ̃ yiguĩji Dios. \v 6 Itire tʉoĩagʉ̃ David ñayorʉ cʉni ado bajiro yiyijʉ: “Jeyaro ĩna yigore tʉoĩabicʉti, ‘Queno yirã ñama. Ñe seti ma ĩnare’, yigʉ yiguĩji Dios ĩre tʉorʉ̃nʉrãre. Ito bajiro Dios ĩnare ĩ boca ãmija, wanʉ quenarã yirãji ĩna”, yiyijʉ David ñayorʉ. “Wanʉ quenarã yirãji”, yirocʉ, \v 7 ado bajiro yiyijʉ David: \q1 Ñeñaro ĩna yirisere Dios ĩ ãcabojoja, ito yicõri iti ñeñarisere ĩ ruyurioja bero queno wanʉ quenarã yirãji ĩna. \q1 \v 8 No ñeñaro ĩ yirisere waja Dios ĩ senibeja, queno wanʉ quenagʉ̃ ñaguĩji, yiyijʉ David ñayorʉ. \p \v 9 Iti wanʉ quenare, judio masa wiro tagoana gaye riti meje ñaroja iti. Judio masa meje ñarã cʉni wiro tabitibojarãti Diore ĩna tʉorʉ̃nʉja wanʉ quenarã yirãji. Abraham ñayorʉre mʉcana tʉdi tʉoĩate mʉa. “Yʉre tʉorʉ̃nʉgʉ̃ ñami Abraham”, yi ticõri, “Queno yigʉ ñami ĩ. Ñe seti ma ĩre”, yiyijʉ Dios. \v 10 Dios ito bajiro ĩ yija, ¿Abraham ĩ wiro taja bero ñayijari? Ito bajirojʉa meje bajiyija. Abraham ĩ wiro taroto riojʉa, “Queno yigʉ ñami Abraham”, yiyijʉ Dios. \v 11 Abraham ĩ tʉorʉ̃nʉja ticõri, “Queno yigʉ ñami”, yi ĩre boca ãmiyijʉ Dios. Ĩre ĩ boca ãmija berojʉa ĩre wiro ta rotiyijʉ Dios. “Riti Dios yagʉ ña yʉ”, yi tʉoĩacõri, Dios ĩ rotiado bajiro yigʉ wiro tayijʉ Abraham ñayorʉ. Ito bajiri Abrahamre ĩ wiro ta rotiroto riojʉa, “Queno yigʉ ñami Abraham”, yiyijʉ Dios, yi tʉoĩa masia mani. No Diore tʉorʉ̃nʉgʉ̃, judio masʉ meje ñabojagʉti, wiro ta ecorʉ meje ñabojagʉti, “Ĩ ñami quenagʉ̃”, yigʉ yiguĩji Dios. Dios ĩ boca ãmiana, Abraham janerãbatia robo bajiro bajirã ñarãji ĩna ĩja. \v 12 Wiro tagoana ñicʉ cʉni ñaguĩji Abraham. Wiro ĩ taroto riojʉa Diore tʉorʉ̃nʉyijʉ Abraham. Wiro ĩna tarajʉna sʉori meje ĩna ñicʉ ñaguĩji Abraham. Ĩ robo bajiro, Diore ĩna tʉorʉ̃nʉjare, judio masa ñicʉ ñaguĩji Abraham. Judio masa ñicʉ ñaguĩji ĩ. Judio masa ĩna ñare waja meje, Diore ĩna tʉorʉ̃nʉre waja judio masa ñicʉ ñaguĩji Abraham. Ito bajiri Abraham robo bajiro Diore tʉorʉ̃nʉrã, ĩ janerãbatia robo bajirã ñarãji ĩna. \s1 Jesure mani tʉorʉ̃nʉja Dios ĩ goticãdo bajiroti rẽtaro yiroja, yire gaye \p \v 13 Jane mejejʉ ado bajiro goticãyijʉ Dios Abrahamre: “Macãrʉcʉ̃ro sita ñarocõti mʉre, mʉ janerãbatiare cʉni ĩsigʉ̃ yigʉja yʉ”, yiyijʉ Dios. Ito bajiro gotiyijʉ Dios Abrahamre ĩ rotirisere yiro robo ĩ cʉdija ticõri meje. “Yʉre tʉorʉ̃nʉcõri, queno yigʉ ñami Abraham”, yi tʉoĩacõri ito bajiro cũyijʉ Dios Abrahamre. \v 14 “Dios ĩ rotirisere gʉa cʉdire waja, ‘Ado bajiro masare ĩsicʉja yʉ’, ĩ yiro bajiroti gʉare ĩsigʉ̃ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩabojama coriarã. Ĩre tʉorʉ̃nʉmenareti ĩ rotirise ĩna cʉdire waja Dios ĩ ĩsija ĩre tʉorʉ̃nʉbojarã ya mani. Ito yicõri, “Yʉre tʉorʉ̃nʉrãre ado bajiro ĩsicʉja yʉ”, yi Dios ĩ goticãre bʉroti bajiro bajia iti cʉni. \v 15 Ito bajiro meje ña. “Ĩ rotirisere masibojarãti ĩna cʉdibeja ticõri, ĩnare junisinigʉ̃ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩa mani. Dios ĩ rotirise manija, “Dios ĩ rotirisere cʉdibeama masa”, yi masibitiboana mani. \p \v 16 Abrahamre ti maicõri, “Yʉre mʉ tʉorʉ̃nʉja, rocati waja mano mʉre ĩsigʉ̃ yigʉja yʉ”, yiyijʉ Dios Abrahamre. Mani Diore tʉorʉ̃nʉja, mani ñicʉ bajiro bajigʉ ñaguĩji Abraham. Ito bajiri Dios rotirise cʉdirã riti meje, Abrahamre Dios ĩ goticãre boca ãmirã yirãji ĩna. No Abraham robo bajiro Diore tʉorʉ̃nʉrã Dios ĩ goticãre boca ãmirã yirãji ĩna. \v 17 Dios Abrahamre ĩ goticãdo bajiroti, ucare ñayijʉ jane mejejʉti. Ado bajiro bajiyijʉ: “Jaje sitari gãna ñicʉ ñarocʉ mʉre cũa yʉ”, yiyijʉ Dios Abraham ñayorʉre. Ito bajiro Dios ĩ yija tʉocõri, ĩ gotiro bajiroti rʉ̃cʉbʉoyijʉ Abraham. Ito bajiri mani ñicʉ ñarocʉ cũyijʉ Dios Abrahamre. Sẽogʉ̃ ñami Dios. Ĩti ñami godanare catiroca yigʉ, ito yicõri jeyaro rujeorʉ. \p \v 18 “Mʉ janerãbatia jãjarã ñarã yirãji”, Abrahamre Dios ĩ yiroca, rĩa macʉ ñayijʉ Abraham maji. “Dios ĩ gotire, rẽtaro yiroja”, yi tʉoĩa ñayijʉ Abraham, rĩa manibojagʉti. \v 19 Abraham cien rodoricõ tʉjabojagʉti, ito yicõri ĩ manojo Sara, bʉco ñabojarocati, “Rĩa macʉja yʉ”, yibisijʉ Abraham. Bʉcʉgʉ rĩa cʉtiado macʉ ñabojagʉti, “Ija rĩa cʉtibicʉja yʉ”, yi tʉoĩabisijʉ ĩ. “Dios ĩ gotirise riti ña”, yi tʉoĩa jidicãbisijʉ Abraham. \v 20 “Dios ĩ gotirise ñaro bajiroti rẽtaro yiroja”, yi tʉoĩayijʉ Abraham. “Ĩ gotiado bajiro yibicʉ yiguĩji Dios”, yire gaye tʉoĩabisijʉ Abraham. Ito bajiri bʉto bʉsa tʉoĩa oca sẽocõri, “Ĩ rotiado bajiroti yigʉ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩayijʉ ĩ. Ito bajiro tʉoĩacõri, “Rẽtoro masigʉ̃ ñami Dios”, yi rʉ̃cʉbʉoyijʉ Abraham, Diore tʉorʉ̃nʉgʉ̃. \v 21 “Dios bʉto masigʉ̃ ĩ ñajare, ĩ goticãdo bajiroti yigʉ yiguĩji”, yi tʉoĩasotiyijʉ Abraham. \v 22 Ito bajiro ĩ yija ticõri, “Queno yʉre tʉorʉ̃nʉgʉ̃ ñami Abraham, ito yicõri queno yigʉ ñami ĩ”, yiyijʉ Dios. Ito bajiro gotia Dios oca tuti. \p \v 23 Abraham ĩ sĩgʉ̃re yiari meje ucare ñayija iti. \v 24 Manire yiari cʉni ucare ñayija iti. Diore mani tʉorʉ̃nʉja manire boca ãmicõri, “Quenarã ñama ĩna. Ñe seti ma ĩnare”, yigʉ yiguĩji Dios. Ĩ Dioti ñami, mani Ʉjʉ Jesure, ĩ godaroca mʉcana tʉdi ĩ catiroca yirʉ. \v 25 Mani ñeñaro yirise ñarocõti waja yi jeorocʉ godañi Jesús. Ĩ godaja bero mʉcana tʉdi catiñi, “Ñe waja ruyuriobeama ĩna. Queno yirã ñama ĩna”, Dios ĩ yitoni. \c 5 \s1 Jesure mani tʉorʉ̃nʉja ñe seti mana ña mani, yire gaye \p \v 1 Jesure mani tʉorʉ̃nʉja, “Ĩna ñama quenarã. Yʉre waja ruyuriobeama ĩna”, yigʉ boca ãmiguĩji Dios manire. Ñarocõreti quenoyijʉ Jesús. Ito bajiri Dios rãca queno ñare gaye ña manire. \v 2 Jesure mani tʉorʉ̃nʉja, manire ti maicõri manire masogʉ̃ yiguĩji Dios. Ito bajiri ĩre tʉorʉ̃nʉcõri queno wanʉrãji mani. “Rẽtoro quenagʉ̃ ñami Dios. Ĩ quenaro yirise manire yiari jidicãgʉ̃ yiguĩji ĩ”, yi wanʉ quenarãji mani. \v 3 Iti gaye riti meje wanʉ quenarãji mani. Mani ñeñaro tõbʉjabojarijʉ cʉni wanʉcõrãji mani. “Ñeñaro yʉ tõbʉjabojaja cʉni Jesure masicõri bʉto bʉsa tʉoĩa oca sẽogʉ̃ yigʉja yʉ”, yi tʉoĩa mani. \v 4 Ito bajiro mani bajija ticõri, “Queno yʉre tʉorʉ̃nʉrã ñama ĩna”, yigʉ yiguĩji Dios. Ito bajiro Dios ĩ yija, “Yʉre masogʉ̃ yiguĩji”, yi tʉoĩa yucãrãji mani. \v 5 Ito bajiro tʉoĩa yucõri, bojori bʉjare gayere bʉjamenaji mani. “Dios manire masogʉ̃ yiguĩji”, yi tʉoĩacõa mani. Manire bʉto maiami Dios. Ito bajiri manire Espíritu Santore queo sãñi Dios. Espíritu Santo mani rãca ĩ ñatĩñajare, “Yʉre maiami Dios”, yi tʉoĩa mani ĩja. \p \v 6 Ñeñaro mani yirise mani jidicã masibeto, ito yicõri, “No yi masia ma yʉre”, mani yi tʉoĩaroca, itocõ Dios ãmoro bajiro ejayija, Cristo manire ĩ goda ĩsirijʉ. \v 7 Sĩgʉ̃ queno yigʉ ñabojarocati, ĩre goda ĩsigʉ̃ queno maquĩji. Sĩgʉ̃ queno yigʉ ĩre goda ĩsigʉ̃ ñaguĩji gajea. \v 8 Cristoama mani ñeñaro yirã ñabojarocati, manire goda ĩsiñi ĩ. Ito bajiri, “Manire bʉto maiami Dios”, yi tʉoĩa masia mani. \v 9 Jesús mani ñeñaro yirise waja, ĩ ya rína waja yi godañi. Ito bajiri itire ticõri, “Yʉre waja ruyuriobeama ĩna. Ñe seti ma ĩnare ĩja”, yiguĩji Dios manire. “Yʉre yiari bʉsigʉ yiguĩji Cristo. Ito bajiri, yʉre junisinibicʉ, ñeñaro yʉ tõbʉjaroca yibicʉ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩa masia mani. \v 10 Diore mani wajacʉ cʉtibojarocati maji, manire yiari goda ĩsiñi Cristo. Ito bajiro yiñi ĩ, Dios rãca mani queno ñatoni. Dios rãca queno mani ñaroca, adocãta Jesús mʉcana caticõri queno bʉsa manire yigʉ yiguĩji. Jeame ʉ̃jʉrojʉ mani wabore ñaroca, manire masogʉ̃ yiguĩji Jesús. \v 11 “Jeame ʉ̃jʉrojʉ wabore gaye manire masogʉ̃ yiguĩji”, yirona bʉto wanʉrãji mani. Ito yicõri, “Yʉ ñarã ñama. Ñe seti ma ĩnare”, yigʉ yiguĩji Dios. Ito bajiro yiguĩji Dios, mani Ʉjʉ Jesucristo manire ĩ goda ĩsire ñajare. \s1 Cristo ito yicõri Adán ñayorʉ ĩna bajire gaye \p \v 12 Dios ĩ cajero rujeosʉorʉ ĩ ñayijʉ Adán wame cʉtigʉ. Ĩ cajero ñeñarise yisʉoyijʉ. Ĩ ñeñaro yisʉorajʉna, jeyaro macãrʉcʉ̃ro gãna ñeñaro yisʉoyijarã. Ito yicõri godasʉoyijarã ĩna. Mani ñeñarise yirã ñari, goda jedirã yirãji mani jeyaro. \v 13 Dios ĩ rotirise, Moisésre ĩ jidicãroto riojʉa, masa ñeñarise yicãnajʉ ñayijarã ĩja. Ñeñaro ĩna yibojarocati, Dios ĩ rotirise manijare maji, “Yʉ rotirisere tʉorʉ̃nʉbeama ĩna”, yibisijʉ Dios maji. \v 14 Dios ĩ rotirise manijare, ñeñaro yiyijarã masa. Adán ĩ ñaratʉ̃ajʉ, ito yicõri Moisés ĩ ñarajʉjʉ cʉni, ito bajiroti bajicõyijʉ. Ito bajiri goda jedicoayijarã ĩna ñarocõti. Ĩna ñeñaro yire, Adán ĩ Diore cʉdibitire gaye bajiro meje yiyijarã ĩna. Adánti ñayijʉ cajero ñeñarise yire gayere mʉocõari masʉ. Mani ĩ bero gãna jeyaro ñeñaro yirã riti ña. Manire ticõri, “Ñeñaro yirã riti ñama”, yiguĩji Dios. Ito bajibojarocati Adán ĩ ñaja bero yoari sĩgʉ̃ ĩ robo bajiro bajigʉ meje quenarise riti yigʉ ñayijʉ. Ĩ ñayijʉ Jesucristo. Ĩ ñayijʉ cajero Dios rotirise cʉdi jeogʉ. Mani ñeñaro yirise waja ĩ waja yi ĩsirena sʉoriti, “Yʉre waja ruyuriobeama. Ñe seti ma ĩnare ĩja”, yi tisʉoyijʉ Dios manire. \p \v 15 Adán ñeñaro ĩ yigore, ito yicõri Dios manire queno ĩ yigore rãca babo masia ma. Masare Dios ĩ ti mairise, iti ña bʉto bʉsa quenarise. Adán sĩgʉ̃ ñabojagʉti ñeñaro ĩ yirajʉna sʉoriti masa jãjarã godayijarã. Dioama manire ti maicõri, Jesucristore cõañi manire ĩ goda ĩsitoni. Jesús sĩgʉ̃ ñabojagʉti jãjarãre jeamejʉ ʉaboanare masoyijʉ ĩ. Ito yicõri Jesús ĩ sĩgʉ̃ti manire ti maicõri, waja senibicʉ yiguĩji ĩ. Ĩama mani catitĩñaroca yigʉ yiguĩji. \v 16 Dios manire ĩ queno yigore ito yicõri Adán ĩ ñeñaro yigore rãca babo masia ma. Adán sĩgʉ̃ ĩ ñabojarocati ñeñaro ĩ yisʉore ticõri, “Masa jeyaro ñeñaro ĩna yirise waja tõbʉjarã yirãji ĩna”, yiyijʉ Dios. Ito bajibojarocati, masare ti maicõri, Jesure cõañi Dios, masare ĩ goda ĩsitoni. Ito bajiri ĩre mani tʉorʉ̃nʉja, ñeñaro mani yirisere ãcabojogʉ yiguĩji Dios. Ito bajiri ñeñaro yirã mani ñabojarocati, “Queno yirã ñama. Ñe seti ma ĩnare”, yigʉ yiguĩji Dios. \v 17 Adán sĩgʉ̃ ñabojagʉti, ĩ ñeñaro yijare, masa jeyaro godarã yirãji. Ito bajibojarocati Jesús manire ĩ goda ĩsirena sʉoriti mani ñeñaro yirisere ãcabojogʉ yiguĩji Dios. Ito yicõri manire ti maicõri, “Quenarã ñama ĩna. Ũmacʉ̃jʉ yʉ Macʉ Jesucristo rãca catitĩñarã yirãji ĩna”, yigʉ yiguĩji Dios. \p \v 18 Adán sĩgʉ̃ ñabojagʉti, ñeñaro ĩ yijare masa jeyaro ĩna tõbʉjaroca yigʉ yiguĩji Dios. Ito bajibojarocati Jesús sĩgʉ̃ ñabojagʉti queno ĩ yijare, “Ñeñaro yʉ yirisere itire ãcabojoya Dios mʉ”, yi masirãji masa jeyaro. Ito bajiro ĩna yi rʉ̃cʉbʉoja tʉocõri, “Quena ñama. Catitĩñarã yirãji”, yigʉ yiguĩji Dios. \v 19 Dios ĩ rotiro bajiro cʉdibisijʉ Adán. Adán sĩgʉ̃ ñabojagʉti, ito bajiro ĩ yija, jãjarã masa ñeñaro yisʉoyijarã ĩja. Ito bajibojarocati, Jesuama ñaro bajiroti cʉdiyijʉ Diore. Ito bajiro ĩ yija jãjarã masa ñeñaro ĩna yirise Dios ĩ cõa ĩsigoana ñama ĩja. Ito bajiri, “Queno yirã ñama”, yicõri ĩnare boca ãmigʉ̃ yiguĩji Dios. \p \v 20 Dios ĩ rotirise jidicãñi Moisésre, “Ñeñaro yirã ña gʉa”, mani yi tʉoĩa jeditoni. Ñeñaro mani yibojarocati, “Dioama bʉto bʉsa manire ti maiguĩji”, yi tʉoĩa mani ĩja. \v 21 Mani ñarocõreti ñeñaro mani yirise waja seti ña. Ito bajiri ñarocõti godarã yirãji mani ĩja. Ito bajibojarocati Dioama manire ti maiguĩji. Dios manire ti maicõri, Jesucristo mani Ʉjʉre cõañi, ñeñarise jeyaro ĩ quenotoni. Ito bajiri Dios manire ti maicõri, “Queno yirã ñama ĩna”, yicõri, manire boca ãmigʉ̃ yiguĩji. Ito bajiri catitĩñarã yirãji mani ĩja. \c 6 \s1 Ñeñarise jidicãna ñari Cristona sʉoriti catitĩñarã yirãji mani, yire gaye \p \v 1 Itire masicõri, ¿ñere yirʉja, yi tʉoĩati mʉa adocãta? ¿Ñeñaro yirejʉare yitĩñarʉjati manire, Dios ĩ mairise bʉto bʉsa manire ĩ ĩotoni? \v 2 Ñena sʉori yimenaji mani. Ñeñarisere jidicãgoana ña mani. Ito bajiri mani Cristo ñarã ñabojarãti, ¿ñeñarise yi ʉyarãjida mani? Meje ñeñarise yi ʉyamenaji mani. \v 3 ¿Idé gure gayere tʉo masiati mʉa? Idé gu roticʉ mani, “Cristo ñarã ñama”, gãjerã ĩna yi ti masitoni. Riti ĩ ñarã ña mani ĩja. Ito bajiri Cristo ĩ godacãre ñajare, ĩ robo bajiroti godacãna ña mani cʉni. \v 4 Mani idé gucatijʉ, Cristo rãca yuje cũado bajiro bajicʉ mani. Cristo ĩ godaja bero mʉcana tʉdi ĩ catiroca yiyijʉ mani Jacʉ Dios ĩ masirisena. Mani ñeñaro yirise jidicãtoni ito bajiro yiyijʉ Dios. Ito yicõri quenarise mani yitoni, ĩ masirisena manire ejabʉagʉ yiguĩji Dios. \p \v 5 Cristo ñarã mani ñaja, ĩ godarajʉ ĩ robo bajiro godana ña mani cʉni. Ito yicõri ĩ ñarã mani ñaja, mʉcana tʉdi ĩ catiado bajiroti, mani cʉni tʉdi caticõri ĩ rãca catitĩñarã yirãji. \v 6 Cristo yucʉtẽojʉ ĩ godado bajiroti, mani ñeñaro yi ãmorise godayija. Ito bajiri ñeñaro yi ãmorã meje ña mani ĩja. Ñeñaro mani yi ãmorisere jidicã masia mani. Ito bajiri ñeñarise yi ʉyamenaji mani ĩja. \v 7 Masa godarã, ñeñaro ĩna yibeto bajiro mani cʉni ñeñaro yi ʉyamenaji. \v 8 Ñeñarise jidicãgoana mani ñaja, Cristo rãca godacãna robo bajiro bajia mani. Ito bajiri, “Ĩ tʉdi catiado bajiroti, mani cʉni tʉdi catirã yirãji”, ya mani. \v 9 “Godabojagʉti mʉcana tʉdi ĩ catiroca yiyijʉ Dios Cristore. Mʉcana tʉdi jʉaji godabiquĩji Cristo”, yi tʉoĩa mani. Mʉcana tʉdi jʉaji godare manoja ĩre. \v 10 Cristo cojiti godañi, mani ñeñaro yirisere cõagʉ̃. Mʉcana tʉdi caticõri, Dios ĩ ãmoro bajiro yi ñagʉ̃ ñami ĩ ĩja. \v 11 Ito bajiro tʉoĩarʉja manire cʉni. “Yʉ ñeñaro yirisere jidicãcõri tʉdi itire yi ʉyabicʉja yʉ mʉcana. Cristo yagʉ ñacõri, Dios ĩ ãmoro bajiro yi ñagʉ̃ yigʉja yʉ”, yirʉja manire. \p \v 12 Ñatĩñaroti meje ña mani ya rujʉ. Ito bajiri mʉa ya rujʉ ñeñaro iti tʉoĩaro bajiroti ñeñaro yi ʉyabesa. Bʉto ñeñarise yiroto ãmobojarocati ñemecʉtirʉja manire. \v 13 Mʉa ya rujʉ ñeñaro iti tʉoĩaro bajiroti ñeñaro yibitirʉja mʉare. Mʉa ña, jeame ʉ̃jʉrojʉ mʉa wabore ñaroca Jesús ĩ masogoana. Ito bajiri Dios ĩ ãmoro bajiro riti mʉa ya rujʉna quenarise riti mʉa yitĩñaja quena. \v 14 Ĩre cʉdirã mani ñaja, ñeñarise yire gaye ãmobeto yiroja manire. “Dios ĩ rotirisere yʉ cʉdibeja, jeamejʉ yʉre cõagʉ̃ yiguĩji”, yi tʉoĩa güirã meje ña mani. “Jesure yʉ tʉorʉ̃nʉja, yʉre ti maicõri, yʉre masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩa wanʉrã ña mani. \s1 Ñeñarise riti mani yi ʉyaja mani Ʉjʉ robo bajirise ña, yire gaye \p \v 15 “Dios ĩ rotirisere yʉ cʉdibeja, jeame ʉ̃jʉrojʉ yʉre cõagʉ̃ yiguĩji ĩ”, yi tʉoĩa güicõri, ñeñarise yibitirʉja manire. “Yʉre ti maicõri, yʉre masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩarã ñari, Dios ĩ ãmoro bajiro riti cʉdirʉja manire. \v 16 Gãjire mʉa tʉorʉ̃nʉja, ĩ ñaguĩji mʉa ʉjʉ. Ito yicõri ĩre moa ĩsiri masa ñarãji mʉa. Ito bajiro ñeñarise riti mʉa yi ʉyaja, mʉa ʉjʉ robo bajiro tujaroja ñeñarise ĩja. Ito bajiro ñeñarise mʉa yija, ñeñarisere jidicã masimenaji mʉa. Ito bajiro mʉa yija, jeame ʉ̃jʉrojʉ warã yirãji mʉa. Ito bajibojarocati, Diore mʉa tʉorʉ̃nʉja, “Queno yirã ñama. Seti ma ĩnare”, yigʉ yiguĩji Dios. Itire masirãji mʉa. \v 17 Iti rʉmʉjʉ, ñeñarise mʉa yija, mʉa ʉjʉ robo bajiro bajiyija ñeñarise. Ito bajiri ñeñarise yi ʉyayija mʉa maji. Adocãtama Dios ocare riasoticõri itire cʉdia mʉa. Ito bajiri ĩre rʉ̃cʉbʉorã ña mʉa ĩja. Iti masicõri, “Queno ya Dios mʉ”, ya yʉ ĩre. \v 18 Ñeñaro yire gaye cʉdirã meje ña mʉa ĩja. Diore cʉdirã ñari quenarise riti yi ãmorã ña mʉa ĩja. \v 19 Queno cõĩa gotire rãca mʉare goticʉ yʉ, queno mʉa tʉo masitoni. Iti rʉmʉjʉ bʉto ñeñarise yirã ñayija mʉa maji. Adocãtama quenarise riti mʉa yi ñaja quena. Quenarise riti mʉa yija, Dios ĩ ãmorise yirã yirãji mʉa. \p \v 20 Iti rʉmʉjʉ ñeñarise riti yirã ñari quenarisere yibisija mʉa maji. Dios ĩ ãmoro bajiro yirã meje ñayija mʉa maji. \v 21 Itijʉjʉ, ñeñarise mʉa yirajʉjʉ, ¿ñeoni quenarise bʉjacati mʉa? Bʉjabisija mʉa. Adocãta, iti rʉmʉjʉ ñeñarise mʉa yigore, mʉa tʉoĩaja, bojoriseti bajia ĩja. No ñeñarise riti yirã, ĩna godaja bero jeame ʉ̃jʉrojʉ warã yirãji ĩna. \v 22 Mʉa adocãta ñeñarisere cʉdirã meje ña mʉa ĩja. Ñeñarise jidicãcõri Diore cʉdirã ña mʉa ĩja. Dios ĩ ãmoro bajiro riti ĩre cʉdirã ñari, bʉto bʉsa ĩre cʉdi ãmorã yirãji mʉa. Ito bajiro mani yija, ĩ rãca riti ñatĩñarã yirãji mani. \v 23 Mani ñeñaro yirise waja, waja yirã bajiro godarã yirãji mani. Ito bajiri seti cʉtirã ñari Dios tʉ queno eja masimenaji mani. Jesucristo mani Ʉjʉre mani tʉorʉ̃nʉjama, ñe waja manoti catitĩñare gaye ĩsigʉ̃ yiguĩji Dios manire. \c 7 \s1 Romio manʉjʉ cʉtigo, iso manʉjʉ rãca riti ñaja quena, yire gaye \p \v 1 Yʉ ñarã, mʉa ña rotire gaye masirã. Mani catirocõ rotire gaye cʉdirãona ña mani. Mani godaja berojʉama, no yicõri itire cʉdi masia manoja manire. \v 2 Rotire gaye ado robojʉa gotia manire: Romio manʉjʉ cʉtigo, iso manʉjʉ rãca riti ñaja quena, ĩ catirocõ. Iso manʉjʉ godaja bero, rotire gaye cʉdibeco meje yamo iso, gãjire iso manʉjʉ cʉtija. \v 3 Iso manʉjʉ ĩ catibojarocati, gãji rãca iso ñaja, manʉjʉ cʉtibojagoti ajeri maso ñamo isoõcõ. Ito bajibojarocati iso manʉjʉ godaja bero gãji rãca iso manʉjʉ cʉtija, Dios rotirise cʉdibeco meje yamo iso. Ito bajiro yigo manʉjʉ godagoro ñari ajegoõcõ meje ñamo iso. \p \v 4 Ito bajiroti yʉ ñarã Cristo ñarã ña mani ĩja. Iti rʉmʉ Cristo ĩ godaroto riojʉa mani ʉjʉ robo bajirise ñayijʉ rotire gaye maji. Adocãtama Jesucristo manire ĩ goda ĩsirajʉna sʉoriti mani ʉjʉ robo bajirise meje ña ĩja. Cristo ĩjʉa ñami mani Ʉjʉ ñasagʉ. Ito yicõri ĩ ñarã ña mani. Cristo ĩ godaja bero ĩ tʉdi catiroca yiñi Dios. Ito bajiro yiñi Dios ĩre mani queno moa ĩsi masitoni. \v 5 Jesure mani masiroto riojʉajʉ, mani ãmoriseti yicʉ mani maji. Dios ĩ rotirise masibojarãti itire cʉdi ãmobiticʉ mani. Ito bajiri mani ya rujʉ ñeñaro iti tʉoĩaro bajiroti ñeñaro yicʉ mani maji. Dios ĩ rotirisere cʉdimena ñari, bʉto bʉsa ñeñarise yicʉ mani. Ito bajiri jeame ʉ̃jʉrojʉ warona ñacʉ mani maji. \v 6 Adocãtama, “Dios ĩ rotirisere yʉ cʉdibeja, jeamejʉ yʉre cõagʉ̃ yiguĩji ĩ”, yi tʉoĩa güirã meje ña mani. Cristore bʉto tʉorʉ̃nʉa mani adocãta. “Cristore yʉ tʉorʉ̃nʉja yʉre masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩarã ña mani ĩja. Espíritu Santo mani ya ʉsijʉ ñagʉ̃, ñeñarise yire jidicãroca yami. Ito yicõri, quenarisejʉa wasoaroca yami ĩ. \s1 Manireti ña ñeñarise, yire gaye \p \v 7 Dios ĩ rotirise, ¿no bajiro yirã yati mani? “Ĩ rotirise ñeñarise ña”, ¿yirʉjati mani? Meje yibitirʉja manire. Dios ĩ rotirise manire gotia, “Iti ña ñeñaro yire gaye”, mani yi masitoni. Dios rotirise iti manija, “Iti ña ñeñaro yire gaye”, yi masibitiboana mani. Adi gaye tʉoĩate mʉa: “Gãji ya gajeonireti ʉobesa”, yi gotia Dios rotirise. Ito bajiro ĩ yibeja, “Gãji ya gajeoni ãmotire ñeñarise ñaroja”, yi masibitiborʉja yʉ. \v 8 Ito bajiri iti rotirise masicõri, ñeñaro yigʉ ñari bʉto bʉsa gãji ya gajeoni ãmoticʉ yʉ. Iti rotire masibiticõri bʉto gãji ya gajeoni ãmotibiticʉ yʉ maji. \v 9 Dios ĩ rotirise yʉ masiroto riojʉa maji, “Bʉto queno yigʉ ña yʉ”, yi tʉoĩabojacʉ yʉ maji. Dios ĩ rotirisere masigʉ̃ ñabojagʉti, bʉto bʉsa ñeñarise yi ãmocʉ yʉ maji. “Ñeñaro yigʉ ña yʉ. Ito bajiri jeame ʉ̃jʉrojʉ wacʉ yigʉja yʉ”, yi masibojacʉ yʉ, yi masirea. Ito bajiri bʉto bojori bʉja ñacʉ yʉ. \v 10 Ĩ rotirise cũñi Dios, masa ĩna queno ñatoni. Yʉama Dios ĩ rotirise masicõri, bʉto bojori bʉja ñacʉ. Ñeñarise yicõri, “Jeame ʉ̃jʉrojʉ wacʉ yigʉja yʉ”, yi tʉoĩacʉ yʉ. \v 11 Yʉ ñeñaro yirise tʉoĩacõri, bʉto ñeñaro yi ãmocʉ yʉ. Yʉ ñeñaro tʉoĩarise yʉre rʉoyija. Dios ĩ rotirisere cʉdi ãmobiticʉ yʉ. Iti rotirise masicõri, “Jeame ʉ̃jʉrojʉ wacʉ yigʉja yʉ”, yi masibojacʉ yʉ. Ito bajiri bʉto bojori bʉja ñacʉ yʉ. \p \v 12 Iti rʉmʉ maji ito bajiro tʉoĩabojacʉ yʉ. Adi rʉmʉri ado bajiro ya yʉ ĩja. Jeyaro Dios ĩ gotirise quenarise ña. Ito bajiri Dios ĩ rotirise riojo gotirise ñaroja, ito yicõri quenarise. \v 13 Adi rotirise quenarise ñabojaroti, ¿mani jeame ʉ̃jʉrojʉ waroca yirojada? Meje ito bajiro meje bajia. Mani ñeñaro yire, mani jeame ʉ̃jʉrojʉ waroca yiroja. Dios ĩ rotirise mani masija bero, ñeñaro mani yirise, “Ñeñaro ya yʉ”, yi tʉoĩa mani. Ñeñaro yire masicõri, “Jeame ʉ̃jʉrojʉ wacʉ yigʉja yʉ, ñeñaro yigʉ ñari”, yi tʉoĩa masia mani. Ito yija Dios rotirise masibojarãti, itire mani cʉdibeja, iti ña bʉto bʉsa ñeñarise. \p \v 14 Mani masia, Espíritu Santona sʉoriti ĩ rotirise cũñi Dios Moisés ñayorʉre. Manire Espíritu Santo ĩ ejabʉabeja, Dios ĩ rotirisere cʉdi masimenaji mani. Yʉ masia, ñeñaro yigʉ ña yʉ. Ito bajiri ñeñaro yitĩña yʉ. \v 15 ¿No yija, ito bajiro yigʉja yayʉa yʉ? Masibea yʉ itire. Queno yʉ yi ãmobojarise gaye yibea yʉ. Ñeñaro yʉ yi ãmobitibojarejʉare itijʉare ya yʉ. Masibea yʉ. ¿No yija itire yigʉja yayʉa yʉ? \v 16 Ito yija ñeñaro yi ãmobitibojagʉti, ñeñaro ya yʉ. Ito bajiro yʉ yija, “Dios ĩ rotirise quenarise ña”, yi tʉoĩa yʉ. \v 17 Ito bajiri adocãta, ñeñaro yʉ yirise yʉmasi meje ya. Ñeñaro tʉoĩare yʉre ñacõri, iti ña ñeñaro yiroca yʉre yirise. \v 18 Yʉ masia, yʉ tʉoĩarise quenarise ma yʉre. Quenarise yʉ yi ãmobojarocati, quenarise yire ma yʉre. \v 19 Quenaro yʉ yi ãmorisere, itire yibea yʉ. Ito bajibojarocati ñeñarise riti ya yʉ, yʉ ãmobitire. \v 20 Ito yija ñeñaro yʉ yi ãmobitire yʉ yija, yʉmasi meje ya. Ñeñaro yire gaye yʉre ñacõri iti ña ñeñaro yiroca yʉre yirise. \p \v 21 Ito bajiro riti bajisotia yʉre. Quenarise yʉ yi ãmobojaja, no masia ma yʉre, ñeñarise yʉrejʉ ñacõri. \v 22 Yʉ ya ʉsinama rujeguti Diore cʉdi ãmoboja yʉ. \v 23 “Queno yʉ yi ãmoja, ñeñarise yʉre ñacõri, queno canamʉobea iti”, yi tʉoĩa yʉ. Yʉ ya ʉsinama Diore cʉdi ãmoboja yʉ. Ito bajibojarocati yʉ ya rujʉti ñeñaro ya yʉre. Ito bajiri ñeñarise jidicã masibea yʉ. \p \v 24 Bʉjatoguti bajicõa yʉ. Yʉ ya rujʉna ñeñaro yʉ yirise waja jeame ʉ̃jʉrojʉ wacʉ yigʉja yʉ. ¿Ñimʉjʉa yʉre masogʉ̃ yiguĩjida? \v 25 Ado robojʉa bajia. Mani Ʉjʉ Jesucristo yʉre masocãñi. Yʉre yiari Jesucristore cõañi Dios. Ito bajiri, “Queno ya mʉ”, ya yʉ ĩre. Yʉ ya ʉsi ñarocõnati ruje Diore cʉdi ãmoa yʉ. Ito bajibojarocati ñeñaro tʉoĩare yʉre ñacõri, iti ña ñeñaro yiroca yʉre yirise. Queno yiñi Dios. Ñeñaro yʉ yibititoni Jesucristore cõañi ĩ. \c 8 \s1 Espíritu Santore mani cʉdija Dios ñarã ñarã yirãji mani, yire gaye \p \v 1 Cristo ñarã mani ñaja, ito yicõri ĩ rãca sĩgʉ̃re bajiro mani ʉsi cʉtija, manire waja senibicʉ yiguĩji Dios. Cristo ñarã ñari mani ya rujʉ ñeñaro iti tʉoĩaro bajiroti yi ãmomenaji. Ito yicõri Espíritu Santo ĩ rotiro bajirojʉa yisotirãji mani. \v 2 Mani ñeñaro yirise ñaroja mani godaroca yirise. Ito bajibojarocati Jesucristore mani tʉorʉ̃nʉja, Espíritu Santo mani catitĩñaroca yigʉ yiguĩji. Cristo yagʉ yʉ ñajare, Espíritu Santo yʉre ejabʉagʉ yiguĩji, ñeñaro yʉ yibititoni. Ito yicõri jeame ʉ̃jʉrojʉ yʉ wabore ñaroca yʉre masocãñi. \v 3 Dios rotirise ñarocõti cʉdi jeo masia ma manire. Ito bajiri, “Dios ĩ rotirisere yʉ cʉdire waja, yʉre masogʉ̃ yiguĩji”, yi masibea mani. Ado bajirojʉa bajia. Dios ĩ Macʉgorore adi macãrʉcʉ̃rojʉ cõañi. Mani ñeñaro yiri rujʉ bajiro rujʉ cʉtiñi. Mani robo rujʉ cʉtibojagʉti ñeñarise yibisĩ ĩ. Ĩ ya rujʉna ñeñaro yiĩabicʉ ñari, mani ñeñaro yirisere ñarocõti waja yi jeoñi ĩ. Ito bajiri, “Ĩ ejabʉarisena, ñeñaro yibicʉja yʉ”, yi masirãji mani. \v 4 Ito bajiro manire goda ĩsiñi ĩ, Dios rotirise bajiro quenarise mani yitoni. Adocãta ñeñaro mani tʉoĩarise rãca ñamenaji mani. Espíritu Santo ĩ ãmoro bajiro yirãji mani. \p \v 5 Ñeñaro tʉoĩacõri ĩna ñeñaro yirotire tʉoĩasotirã yirãji ĩna. Espíritu Santo ĩ ãmoro bajiro yirãma, ĩ ãmoro bajiro riti yirona tʉoĩasotirã yirãji ĩna. \v 6 Ĩna ya rujʉ ñeñaro iti tʉoĩaro bajiroti tʉoĩasotirã, ĩna godaja bero jeame ʉ̃jʉrojʉ warã yirãji ĩnaõna. Ito bajibojarocati, “Espíritu Santo ĩ ãmoro bajiro yicʉja yʉ”, yirã, catitĩñarã yirãji. Ito yicõri ĩna ya ʉsijʉ queno wanʉ quenarise rãca ñarã yirãji ĩna. \v 7 Ñeñaro yire tʉoĩarã, Diore tʉo terãji ĩna. Dios rotirise cʉdi ãmomenaji ĩna. Ito yicõri, no masia manoja ĩnare. \v 8 Ito bajiri, “Yʉ ñeñaro yirise riti yi wanʉ ñacʉja yʉ”, yirã, Dios ĩ ãmoro bajiro yi masimenaji ĩnaõna. \p \v 9 Mani ya ʉsijʉ Espíritu Santo ĩ ñaja, ĩ ãmoro bajiroti yirã yirãji mani. Ito yicõri mani ñeñaro tʉoĩarise bajiro meje yirãji mani. Espíritu Santo ĩ ya ʉsijʉ ñabeja Cristo yagʉ meje ñami ĩocʉ̃. \v 10 Riti ña, mani ñeñaro yiri rujʉ godaro yiroja. Ito bajibojarocati Cristo mani ya ʉsijʉ ĩ ñaja, catitĩñarã yirãji mani. “Quena ñama ĩna. Ñe seti ma ĩnare”, yi boca ãmigʉ̃ yiguĩji Dios manire. Ito bajiri catitĩñarã yirãji mani. \v 11 Espíritu Santona sʉoriti Cristo godarʉre mʉcana tʉdi ĩ catiroca yiñi Dios. Mʉcana ĩti ñami mani ya rujʉ godarotire mʉcana tʉdi catiroca yirocʉ. Ito bajiro yigʉ yiguĩji ĩ manire. Espíritu Santo mani ya ʉsijʉ ĩ ñaja, catitĩñare gaye ĩsigʉ̃ yiguĩji ĩ manire. \p \v 12 Ito bajiri yʉ ñarã, jʉaji ñeñaro yi ʉyabitirʉja manire, iti rʉmʉ mani yicato bajiro. Espíritu Santo ĩ ãmoro bajirojʉa yirãji mani. \v 13 Ñeñaro mani tʉoĩarise mani yija, godarã jeame ʉ̃jʉrojʉ warã yirãji mani. Ito bajibojarocati Espíritu Santona sʉoriti mani ñeñaro yirise mani jidicãja, catitĩñarã yirãji mani. \p \v 14 No Espíritu Santo ĩ rotiro bajiro yirã, Dios rĩa ñama ĩna. \v 15 Ado robojʉa bajia. Espíritu Santo manire queo sãñi Dios. Ito bajiri moari masa ĩna ʉjʉre güirã bajiro meje ña mani. Adocãta Dios rĩa ĩre queno cʉdirã ña mani. Ito bajiri, “Yʉ Jacʉ, Cʉna”, ya mani Diore. \v 16 Espíritu Santo mani masiroca yami, “Dios rĩa ña mani”, mani yitoni. \v 17 Ĩ rĩati ñacõri, quenarise ĩ goticãre boca ãmirã yirãji mani. Cristo rãca boca ãmirã yirãji mani, Dios ĩ goticãre gaye. Cristo robo mani tõbʉjaja, ĩ rãcati mani wanʉ quenaroca yigʉ yiguĩji Dios manire. \s1 Ija mani boca ãmiroti wanʉ quenare ñaro yiroja, yire gaye \p \v 18 Adi rʉmʉri ñeñaro mani tõbʉjaja, “¿No yicõri bʉjato tõbʉjati yʉ?” yi tʉoĩare ma. “Ñeñaro mani tõbʉjagore rẽtoro ñasarise ña ija ũmacʉ̃jʉ mani wanʉ quenaroti gaye”, yi tʉoĩa yʉ. \v 19 Co rʉmʉ Dios ado bajiro yigʉ yiguĩji: “Ãna ñama yʉ rĩa yʉre queno cʉdirã”, yigʉ yiguĩji Dios. Ĩ rujeore ñarocõti bʉto bocatia, ĩ ito bajiro yirotire. \v 20 Dios cajero gaye, ĩ rujeore gaye bajiro meje bajia adi rʉmʉri. Adi rʉmʉri jeyaro jogarise riti ña. Ito bajiro rẽtarotire cũsʉoyijʉ Dios, Adán ĩ ñeñaro yirajʉna sʉori. Ito bajiro riti bajitĩña yibetoja. \v 21 Co rʉmʉ Dios ĩ rujeore ñarocõti quenogʉ̃ yiguĩji ĩ mʉcana. Ito bajiri ĩ rĩa ñari mʉcana tʉdi jʉaji ñeñaro yimenaji mani. Adi rʉmʉri jeyaro jogarise riti ña. Ija ĩ wasoari rʉmʉ mʉcana tʉdi jʉaji jogabetoja iti. \v 22 Mani masia, adocãta Dios ĩ rujeore ñarocõti ñeñaro tõbʉja iti. Romio iso macʉ cʉtiro robo bajiro ñeñaro tõbʉja iti jeyaro. \v 23 Mani cʉni Jesure masirã, ñeñarise tõbʉja. Ito bajiri Espíritu Santo Dios manire queo sãre ñajare, “Ito bero jʉaji ñeñarise tõbʉja yibicʉja ĩja yʉ”, yi tʉoĩa mani. Ito bajiri Dios mama rujʉ manire ĩ ĩsiroti rujʉre, yurã yirãji mani. Iti rujʉ jogabeto yiroja, ito yicõri ñeñarise tõbʉjabeto yiroja. Ito bajiro ĩ yiri rʉmʉ, “Ãna ñama yʉ rĩa”, yigʉ yiguĩji. \v 24 Cristore mani tʉorʉ̃nʉrajʉna sʉoriti, manire masoñi Dios. Mani tʉoĩa yurise rẽtagore meje ña. Rẽtare gaye tʉoĩa yu masimenaji mani. Rẽtabiti gayereama tʉoĩa yurã yirãji mani. \v 25 Rẽtabiti gayere tʉoĩa yurã, “Ito bajiro rẽtaro yiroja”, yi tʉoĩa yucõri, ñe ʉsirioari meje, bocatirãji mani. Ito yicõri, ñe ʉsirioro meje mani bocatiroca ya iti. \p \v 26 Ito bajiroti Espíritu Santo manire ejabʉami, mani queno masimena ñajare. Diore queno seni rʉ̃cʉbʉo masibea mani. Ito bajiri Espíritu Santo manire yiari josa ĩsiguĩji Diore. “Diore yʉ seni ãmobojarise queno goti masibea yʉ”, yi mani tʉoĩarise masicõri, manire yiari bʉsi ĩsigʉ̃ yiguĩji ĩ Diore. \v 27 Mani tʉoĩarise tʉo masi jeogʉ ñari, Espíritu Santo gotirisere tʉo masi jeogʉ yiguĩji Dios. Dios ãmoro bajiroti seni masicõri manire yiari Diore senigʉ̃ yiguĩji Espíritu Santo. Ito bajiri Dios sĩgʉ̃ tʉo masire gaye bʉsi masigʉ̃ ñari manire yiari queno Diore bʉsigʉ yiguĩji Espíritu Santo. \s1 Cristore tʉorʉ̃nʉrã ñari ñeñarisere rẽtocũrãji mani, yire gaye \p \v 28 Riti Diore mani maija, “Ĩ ãmoro bajiro yʉ yisotitoni yʉre beseñi Dios”, yi tʉoĩa masia mani. “Jeyaro yʉre rẽtarise quenarise ña. Quenarise riti yʉre rẽtaroca yigʉ ñami Dios”, yi tʉoĩa masia mani. \v 29 Cajerojʉti mani ĩre tʉorʉ̃nʉronare masiñi Dios. Manire beseñi ĩ, ĩ Macʉ Jesucristo robo mani bajitoni. Ito bajiroti Dios rĩa ñarã, mani rĩjorʉ ñami Jesús. \v 30 Cajerojʉti ĩ rĩa ñaronare manire beseñi Dios. Manire besecõri, “Queno yirã ñama ĩna. Ñe seti ma ĩnare”, yi boca ãmiñi Dios. Manire boca ãmicõri, ĩ Macʉre ĩ yiado bajiro ñasarã mani ñaroca yigʉ yiguĩji Dios manire. \p \v 31 Iti oca quenarisere tʉocõri, ¿no bajiro yirãti mani? Ado bajiro yirʉja manire: “Dios manire ejabʉagʉ yiguĩji, ito yicõri manire jidicãbicʉ yiguĩji. Ito bajiri no yibea gãjerã manire ĩna ti teja”, yirʉja manire. \v 32 Ĩ Macʉre maibojagʉti, manire yiari goda ĩsi rotiñi Dios. Ito bajiri, “Riti ña. Ñe rʉyabeto, jeyaro quenarise manire yi ĩsigʉ̃ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩa masia mani. \v 33 Dios manire boca ãmi wacʉ, “Quenarã ñama ĩna. Ñe seti ma ĩnare”, yiñi Dios. Ito bajiro ĩ yija, noajʉa gãjerã, “Seti ña ĩnare”, yi masimenaji. \v 34 Nijʉa mami, “Ĩna ñeñaro yirise waja, waja ruyurioama ĩna”, yigʉ. Mani ñeñaro yirise waja, waja yi jeoñi Jesús. Ito bajiri, “Ĩnare seti ña”, yibiquĩji Jesús. Mʉcana caticõri, Dios ya riojocadʉja rʉ̃cʉbʉorajʉ ñaguĩji ĩ. Ito yicõri manire yiari Diore bʉsi ĩsiguĩji ĩ. \v 35 Manire bʉto maiguĩji Cristo. Ito bajiri ñimʉjʉa manire ĩ mairise jidicãroca yi masibiquĩji. Mani yija, ñeñaro tõbʉjarã yirãji gajea. Mani yija, güirã yirãji gajea. Ĩna yija, gãjerã manire ʉsirioro yi coderã yirãji gajea. Mani yija, ñiojogarã yirãji gajea. Iti yija, sãñare rʉyaro yiroja gajea, manire. Mani yija, guijorojʉ warã yirãji gajea. Ĩna yija, gãjerã manire sĩarã yirãji gajea. Iti jeyaro manire rẽtabojarocati manire jidicãbicʉ yiguĩji Jesús. Manire mai jidicãbicʉ yiguĩji. \v 36 Ado bajiro gotiyijʉ Dios oca goti ĩsiri masʉ, ĩ oca tuti uca wacʉ: \q1 Mʉ ñarã gʉa ñajare, co rʉmʉ rʉyabeto gʉare gãjerã sĩa ãmoama. Ovejare ĩna sĩarocʉ bajiro gʉare yama, yiyijʉ Dios oca goti ĩsiri masʉ. \p \v 37 Ñeñaro gʉa tõbʉjabojarocati, gʉare rẽtocũmena yirãji gãjerã. Cristo manire maigʉ̃ ĩ ejabʉaja, jeyaro manire rẽtarise ñemecʉti sẽorã yirãji mani. Cristore tʉorʉ̃nʉcõri bʉto bʉsa tʉoĩa oca sẽorã yirãji mani. \v 38 Disejʉa Dios manire ĩ mairise jidicãroca yibetoja. “Riti ñaroja iti”, yi tʉoĩa yʉ itire. Disejʉa mani catibojaja, mani godabojaja cʉni, Dios ĩ mairise manire camotabetoja. Dios ñaro gãna cʉni, rʉ̃mʉ́a cʉni, ʉ̃mʉa ñasari masa cʉni, Dios manire ĩ mairise jidicãroca yi masimenaji. Adocãta rẽtarise, ija rẽtaroti cʉni, Dios ĩ mairise camotaroca yibetoja manire. \v 39 Mani jubejʉ ñabojaja cʉni, ũmacʉ̃jʉ mani ñabojaja cʉni, no mani ñaroti Dios ĩ manire mairise jidicãroca yibetoja. Disejʉa Dios ĩ rujeore manire ĩ mairise camota masibetoja. “Cristo mani Ʉjʉ manire ĩ yi ĩsirajʉna sʉoriti bʉto maiami Dios manire”, yi tʉoĩa mani. \c 9 \s1 Israel sita gãnare Dios ĩ besere gaye \p \v 1 Yʉ gotirise riti ña. Cristore tʉorʉ̃nʉgʉ̃ ñari ĩ yagʉ ña yʉ. Ito bajiri socabea yʉ. “Espíritu Santo ĩ ejabʉarisena riojo oca gotia yʉ”, yi tʉoĩa yʉ. \v 2 “Jesucristore tʉorʉ̃nʉ ãmobeama yʉ ñarã”, yi tʉoĩacõri bʉto bojori bʉja yʉ. \v 3 Ĩnare maigʉ̃, jeame ʉ̃jʉrojʉ ĩna ware ãmobea yʉ. Ĩnare jeame ʉ̃jʉrojʉ Dios ĩ cõame yirocʉ, yʉjʉare ĩ cõa ãmojama camotabitibogʉja yʉ. \v 4 Ĩna ñama yʉ ñarã, Israel ñayorʉ janerãbatia. Jane mejejʉ ĩnare besebojayijʉ Dios ñarã ĩna ñatoni. Ĩ masirise, ĩoyijʉ Dios ĩnare. Ito yicõri ĩ rotirise cʉni ĩnare gotibojayijʉ ĩ. “Ado bajiro yicõri yʉre mʉa rʉ̃cʉbʉore ãmoa yʉ”, yiyijʉ Dios yʉ ñarã ñasʉoanare. “Queno mʉare yigʉ yigʉja yʉ”, yiari goti yucãyijʉ Dios yʉ ñarãre. \v 5 Yʉ ñarã bʉcʉrã ñasʉoana janerãbatia ñama ĩna. Cristo cʉni yʉ ya butu gagʉti rujeañi. Cristoti ñami Dios, masa ñarocõreti rotigʉ. Coji rʉyabeto ĩre rʉ̃cʉbʉotĩñarʉja manire. Ito bajiro riti bajitĩñajaro. \p \v 6 Yʉ ñarã, judio masare, Dios oca quenarise ĩ gotibojarocati coriarãti ñama ĩre bajiro tʉoĩarã. “Judio masare Dios ĩ goticãdo bajiroti yibeami”, yi tʉoĩabitirʉja manire. Judio masa rujeabojarãti jeyaro Dios ñarã meje ñarãji ĩna. \v 7 Abraham janerãbatia, ĩna ñarocõti, ĩ janerãbatia goro meje ñama, Dios ĩ tija. Ado bajiro Abrahamre gotiñi Dios: “Mʉ macʉ Isaac ĩ rĩa ĩna ñarã yirãji mʉ janerãbatia goro”, yiyijʉ Dios Abraham ñayorʉre. \v 8 Iti oca tʉocõri, “Abraham janerãbatia riti rujearã, Dios rĩa ñama ĩna, yireoni meje ña iti”, yi tʉoĩa mani. Ado bajirojʉa bajia: Dios ĩ goti cũrise tʉorʉ̃nʉrã, ĩna ñama mʉcana tʉdi rujeana, ito yicõri Dios rĩa. Ito bajicõri Abraham janerãbatia goro bajiro bajiama ĩna ĩja. \v 9 Ado bajiro goti yucãyijʉ Dios Abrahamre: “Ijaca rodo adocõ tʉjarocati wadigʉ yigʉja yʉ. Ito yicõri mʉ manojo Sara wame cʉtigo macʉ rʉcogo yigõji iso”, yiyijʉ Dios Abrahamre. \p \v 10 Adiacã riti meje ña. Ado bajiro bajia gaje. Ĩna macʉ Isaac jai tujacõri, Rebeca rãca manojo cʉtiyijʉ ĩ. Rĩa sʉ̃rʉ̃ayijo iso. Ito bajibojarocati jacʉama sĩgʉ̃ti ñayijʉ. \v 11-13 Iso rʉcoroto riojʉa, ado bajiro gotiyijʉ Dios isore: “Mʉ macʉ ñasʉogʉ ĩ ocabajire moa ĩsiri masʉ ñagʉ̃ yiguĩji ĩ”, yiyijʉ Dios, Rebecare gotigʉ. Jane mejejʉ ito bajiroti gotiyijʉ Dios ĩ oca tutina. Ado bajiro bajiyijʉ: “Esaú rẽto bʉsaro maia yʉ Jacobre”, yiyijʉ Dios ĩ ocana ĩna jʉ̃arã rujearoto riojʉa. Quenarise, ñeñarise cʉni ĩna yibetojʉ, gotiyijʉ Dios itire maji. Ito bajiri, “Dios ĩ tʉoĩaro bajiro beseami masare. Ĩna yigorena sʉori meje beseguĩji Dios. Ĩ ãmoro bajiroti beseguĩji”, yi tʉoĩa mani. \p \v 14 “Gãjerãre bese, gãjerãre besebiti ĩ yija, ñeñaro yami Dios”, yi tʉoĩabojama coriarã. Ito bajirojʉa meje bajia. \v 15 Dios sĩgʉ̃ti bese masiguĩji ĩ. Ito bajiri ado bajiro yiyijʉ Dios, Moisés ñayorʉre: “Yʉ ãmorãrecõti ĩnare ti maigʉ̃ yigʉja yʉ”, yiyijʉ Dios Moisés ñayorʉre. \v 16 Dios queno yami masare. Ĩ ti mairo roboti yami. Masa ĩna queno yire ãmoja meje, ito yicõri bʉto ĩna moaja meje, ĩ ti mairo bajiro queno yami Dios masare. \v 17 Ucara tutina ado bajiro yiyijʉ Dios Egipto gagʉ ʉjʉre: “Ʉjʉ mʉre cũcʉ yʉ, mʉna sʉoriti yʉ masirise masare ĩorocʉ. Ito bajiro yicʉ yʉ masa jeyaro yʉ gayere ĩna tʉo jeditoni”, yiyijʉ Dios, Egipto gagʉ ʉjʉre. \v 18 Iti tʉocõri, “Ĩ ti mairãre riti ti maiguĩji Dios. Ito yicõri, ‘Yʉre cʉdibicʉre ĩre cʉdibitiroca yigʉ yigʉja yʉ’, yicõri, ĩ ãmoro bajiro yigʉ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩa mani. \p \v 19 Ito bajiro bajija tʉocõri, “¿No yija, ‘Mʉare seti ña’, yigʉ yiguĩjida Dios manire?” yirãji mʉa coriarã. “ ‘Dios ĩ ãmoro bajiro yibicʉja yʉ’, yi masigʉ̃ mami”, yirãji mʉa. Ito bajiro yʉre mʉa bʉsija, ado bajiro mʉare cʉdicʉja yʉ: \v 20 Ito bajiro bʉsibitirʉja mʉare. “Dios ĩ yire quenabea”, yiado ma mʉare. Riri sotʉ, “¿No yija yʉre ito bajiro yʉre meniri mʉ?” yibetoja iti sotʉ menirore. \fig |src="HK00139B.TIF" size="col" copy="Horace Knowles ©The British & Foreign Bible Society, 1954, 1967, 1972, 1995." ref="Romanos 9.20-21" \fig* \v 21 Riri sotʉ meniri maso iso ãmoro bajiroti menigõji. Iti ririnati quenari sotʉ iso meni ãmoja, menigõji. Itinati ejori iso meni ãmoja rocati bʉsa bajiro menigõji iso ãmoro bajiroti. \p \v 22 Iso yiado bajiroti ĩ ãmoro bajiro yigʉ yiguĩji Dios cʉni. Ĩ masirise ĩo ãmobojagʉti ito yicõri masa ĩna tõbʉjaroca yi ãmobojagʉti, itire yibisijʉ Dios. Ado robojʉa bajia. “Ĩnare ruyuriorʉja yʉre”, yibojagʉti, ñeñaro ĩna tõbʉjaroca yi ʉsiriobisijʉ Dios. \v 23 Ito bajiro yiñi Dios, mani ĩ ti mairãre, “Ĩti ñami rẽtoro masigʉ̃”, mani yi tʉoĩatoni. Cajerojʉti manire ti maicõri beseñi Dios, ĩ masirise manire ĩsirocʉ. \v 24 Mani ĩre tʉorʉ̃nʉtoni, manire beseñi Dios. Mani coriarã judio masa ña. Gãjerã judio masa meje ñama. Ito bajibojarocati mani ñarocõreti beseñi Dios. \v 25 Ado bajiro bajia Dios ĩ yire, Oseas ñayorʉ ĩ ucare jane mejejʉ gaye: \q1 Yʉ ñarã mejere cʉni, “Yʉ ñarã ña mʉa”, yigʉ yigʉja yʉ. “Cajero mʉare ti maibiticʉ yʉ. Adocãta mʉare ti maia yʉ”, yigʉ yigʉja yʉ. \q1 \v 26 “Yʉ rĩa meje ñama”, Dios ĩ yiadojʉ, ĩnati Dios rĩa ñarã yirãji. Dios catitĩñagʉ̃ rĩa ñarã yirãji. Ito bajiro ucayoñi Oseas jane mejejʉ. \m \v 27 Isaíasjʉa, ado bajiro bʉsiyoyijʉ, Israel sita gãnare tʉoĩa yugʉ: “Israel gãna jãjarã bʉsa bʉjʉama. Jai rẽtocũcõri, ja sitacõ jãjarã ñama ĩna. Jãjarã ĩna ñabojarocati coriarãreti masogʉ̃ yiguĩji Dios. \v 28 Dios ĩ goticãdo bajiroti yigʉ yiguĩji. Jãjarã adi macãrʉcʉ̃ro gãna masa, ĩna ñeñaro yirise waja, ĩnare waja senigʉ̃ yiguĩji Dios. Ito yicõri cojisiti ĩnare ruyuriogʉ yiguĩji”, yi ucañi Isaías. \v 29 Ito yicõri, ucagʉti ado bajiro yiyijʉ Isaías: \q1 Dios masa jeyaro ʉjʉ ñagʉ̃, mani rĩa sĩgʉ̃re ĩ masobeto bajija, mani judio masa jeyaro maniboana mani. Dios Sodoma, Gomorra gãnare ĩ ruyurioado bajiro, manire yiborʉ, manire sĩgʉ̃ ĩ masobeto bajija. Ito bajiro yiari ucañi Isaías. \s1 Cristo ocare judio masa ĩna tʉo ãmobitire gaye \p \v 30 Riti ña. Itire tʉocõri ado bajiro yi tʉoĩa masia mani: “¿No bajiro yirʉjati gʉare, Dios riojo, ‘Quena ña mʉa’, ĩ yitoni?” yi tʉoĩabisijarã judio masa meje ñarã. Ito bajibojarocati, “Queno yirã ñama. Ñe seti ma ĩnare”, yigʉ yiguĩji Dios, Cristore ĩna tʉorʉ̃nʉja, yi tʉoĩa masia mani. \v 31 Yʉ ñarã, judio masama ado bajiro yi tʉoĩabojayijarã: “Queno gʉa yija, ‘Queno yirã ñama’, yigʉ yiguĩji Dios gʉare”, yi tʉoĩabojayijarã ĩna. Dios ĩ rotirise ñarocõti, ĩna cʉdibejare, “Queno yirã ñama ĩna”, yi masibisijʉ Dios. \v 32 Ado bajiro bajia. Judio masa Diore tʉorʉ̃nʉrã meje ñayijarã. “Quenaro gʉa yirise ticõri, ‘Queno yirã ñama ĩna’, yigʉ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩabojayijarã ĩna. Cristore boca ãmimena ñari, masa ĩna camota cũado bajiro Dios tʉ eja masibisijarã ĩna. Cristore ĩna boca ãmi ãmobeja, gʉ̃tagã camotado bajiro bajiami ĩ. \v 33 Itire ĩ oca tutina ado bajiro bʉsiami Dios: \q1 Sión wame cʉtiri cʉtojʉ Cristore cũa yʉ. Gʉ̃tagã camotado bajiro bajigʉ Cristore cũa yʉ. Ĩre ĩna tʉorʉ̃nʉbeja camotagʉ yiguĩji ĩ. Ito bajiri yʉ tʉ eja masimena yirãji ĩna. No Cristore tʉorʉ̃nʉgʉ̃ti bojori bʉjabicʉ yiguĩji. Wanʉ quenagʉ̃ yiguĩji ĩ. Ito bajiroti gotiyijʉ ĩ oca tutina, jane mejejʉti. \c 10 \p \v 1 Tʉoya, Jesure tʉorʉ̃nʉrã mʉa. Gãjerã yʉ ñarã, Dios jeame ʉ̃jʉrojʉ ĩ cõabore, ĩ masoja, bʉto itire wanʉ quenagʉ̃ja yʉ. Iti ña Diore yʉ seni tʉoĩarise. \v 2 Yʉ ñarã, Israel gãna, Dios ĩ ãmorise ĩna tʉoĩarisena bʉto yi ãmobojama ĩna. Ito bajibojarocati, “Iti ña ĩ ãmorise”, yi tʉoĩa masibeama ĩna. \v 3 “Cristo mani ñeñaro yirise waja yicãñi. Ito bajiri Dios ĩ tija, seti ma manire”, yi tʉoĩabeama ĩna. “Ĩ rotirise gʉa cʉdija, ‘Queno yirã ñama ĩna’, yigʉ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩabojama ĩna. Ito bajibojarocati Dios ĩ ãmoro bajiro yibeama ĩna. Ito yicõri Diore queno tʉorʉ̃nʉbeama ĩna. Ito bajiri, “Queno yirã ñama ĩna”, yibiquĩji Dios. \v 4 Cristo ĩ ejaja bero, ĩ́na sʉoriti manire masogʉ̃ yiguĩji Dios. Adi rʉmʉri, no Cristore tʉorʉ̃nʉgʉ̃ti, “Ĩ ñami queno yigʉ. Seti macʉ ñami”, yiguĩji Dios. Cristo ĩ goda ĩsirajʉna sʉoriti manire masoguĩji Dios. Ito bajiri, “Dios rotirise mani cʉdirajʉna sʉoriti manire masogʉ̃ yiguĩji”, yire ma ĩja. \p \v 5 Moisés ñayorʉ jane mejejʉ ado bajiro bʉsiyijʉ: “No Dios rotirise ñarocõti cʉdigʉ catitĩñare bʉjagʉ yiguĩji”, yi ucayijʉ Moisés ñayorʉ. \v 6 Ito bajibojarocati, sĩgʉ̃jʉa mami Dios rotirisere ñarocõti cʉdigʉ. Cristore masa ĩna tʉorʉ̃nʉja ticõri, “Queno yirã ñama ĩna. Seti ma ĩnare”, yigʉ yiguĩji Dios. Iti ocare ado bajiro gotia manire, Dios oca: “¿Ñimʉ ũmacʉ̃jʉ tigʉ ejayijari? ‘Itojʉ gagʉ wadirʉ ñami Cristo’, yi masiana”, yirona. Ito bajiro tʉoĩabitirʉja mʉare. \v 7 “¿Ñimʉ godana tʉjʉ ejarʉda Cristo ĩ tujaja tirocʉ?” yi tʉoĩabiticõrʉja mʉare. \v 8 Dios oca ado bajiro gotia: “Dios riasore gaye ñacã mʉare. Ito bajiri iti riasore gaye masicã mʉa. Ĩ riasore gayere bʉsiyija mʉa”, yi gotia Dios oca. “Cristore masa tʉorʉ̃nʉre ãmoguĩji Dios”, yire gaye ña iti oca. Ito bajiro masare riasoa gʉa iti oca. \v 9 “Jesús ĩ godaja bero mʉcana tʉdi ĩ catiroca yiñi Dios”, mani yi tʉoĩaja, ito yicõri “Jesús ñami yʉ Ʉjʉ”, mani yija, jeame ʉ̃jʉrojʉ mani wabore ñaroca manire masoguĩji Dios. \v 10 Cristore mani tʉorʉ̃nʉja ticõri, “Queno yirã ñama ĩna. Ĩnare seti ma”, yigʉ yiguĩji Dios. Ito yicõri, “Jesure tʉorʉ̃nʉgʉ̃ ña yʉ”, yi gãjerãre mani goti rẽtobuja, riti Dios ĩ masoana ñarã yirãji mani ĩja. \p \v 11 Ado bajiro gotia Dios oca tuti: “No ĩre tʉorʉ̃nʉrã, ‘Bʉjato bajia yʉre’, yirã mama”, yi gotia Dios oca. \v 12 Dios ĩ tija judio masa, judio masa mejere cʉni, coro bajiroti tiguĩji ĩ. Mani Ʉjʉ ñami ĩ, ito yicõri jeyaro Ʉjʉ. No ĩre senigʉ̃re queno yigʉ yiguĩji Dios. \v 13 Dios oca tuti ado bajiro gotia: “No Jesure, ‘Yʉ Ʉjʉ ña mʉ. Yʉ ñeñaro yirisere ãcabojoya. Jeame ʉ̃jʉrojʉ yʉ wabore ñaroca yʉre masoña’, yirã masoana ñarã yirãji”, yi gotia Dios oca. \v 14 Cristore ĩna tʉorʉ̃nʉbeja, ĩre seni masimenaji ĩna. Ito yicõri Cristo gayere ĩna tʉobeja, ĩre tʉorʉ̃nʉ masimenaji ĩna. Sĩgʉ̃ ĩnare Cristo oca riasobeja, masimena yirãji ĩna. \v 15 Ĩ oca gotirona mani cõabeja, ĩ oca riasorã manaji. Ado bajiro gotia Dios oca: “Dios oca quenarise riasorã, no ĩna gotirojʉ masa ĩna tʉoja, wanʉ quenarã yirãji ĩna”. Ito bajiro ucare ñayija jane mejejʉti. \p \v 16 Masa jãjarã oca quenarise tʉobojarãti itire tʉorʉ̃nʉbeama ĩna. Jane mejejʉ Isaías ĩ ucado bajiroti bajia: “Yʉ Ʉjʉ, coriarãti ñama mʉ ocare tʉorʉ̃nʉrã”, yiyijʉ Isaías Diore gotigʉ. \v 17 Cristo oca quenarise ĩna tʉobeja, itire tʉorʉ̃nʉmenaji ĩna. Cristo ocajʉare tʉosʉorʉja, ĩna tʉorʉ̃nʉroto riojʉa. \p \v 18 Adire mʉare seniĩagʉ̃ ya yʉ: ¿Israel sita gãna Dios oca tʉobitianada? Tʉobojana tʉorea. Dios oca tuti ado bajiro gotia: \q1 Dios oca gotiri masa, masa jeyarore goti jeoñi. Ito yicõri ĩna oca cojʉ rʉyabeto, tʉore ña. \m \v 19 Mʉcana mʉare jabeto seniĩa tʉogʉ ya yʉ. ¿Dios oca tʉobojarãti, queno tʉo masibisijari Israel sita gãna? Tʉo masibisijarã ĩna. Moisés ñayorʉ ĩti ñami cajero iti oca gayere ucasʉorʉ. Dios ĩ gotiro bajiroti ucayijʉ ĩ. Israel sita gãnare Dios ĩ tʉoĩare gaye gotigʉ ado bajiro ucayijʉ Moisés ñayorʉ: \q1 “ ‘Tʉo rẽtobubeama ĩna’, mʉa yirãre, ‘Yʉ ñarã ña mʉa’, yigʉ yigʉja yʉ ĩnare. Ito bajiro yʉ yija, bʉto rorã yirãji mʉa. Ito yicõri bʉto junisinirã yirãji mʉa”, yiyijʉ Dios, yi ucayijʉ Moisés ñayorʉ. \m \v 20 Moisés ĩ ucaja bero bʉto oca sẽocõri, ucayijʉ Isaías. Dios ĩ yiro bajiroti ucayijʉ ĩ cʉni: \q1 “Yʉre ãmabitibojanajʉa yʉre bʉjama. Ito yicõri yʉre masi ãmomenajʉare, yʉre ĩna masiroca yicʉ yʉ”, yiyijʉ Dios judio masa meje ñarãre cʉni tʉoĩagʉ̃, yi ucayijʉ Isaías ñayorʉ. \m \v 21 Israel sita gãna ĩna bajirisejʉa, Dios ĩ gotirisere ucayijʉ Isaías: “Co rʉmʉ rʉyabeto ĩnare jisotiboja yʉ, ĩna ñeñaro yirisere ĩna jidicãtoni. Ito bajibojarocati yiro robo cʉdirã meje ñama ĩna. Ito yicõri yʉre ti terã, tudiama ĩna”, yiyijʉ Dios, yi ucayijʉ Isaías ñayorʉ. \c 11 \s1 Coriarã Israel sita gãnare Dios ĩ masore gaye \p \v 1 “Dios ñarã Israel sita gãna ĩnare jidicãcõrʉ”, yire ¿tʉoĩati mʉa? Meje ĩnare jidicãbeami. Israel sita gagʉti ña yʉ cʉni. Ito bajiri yʉ ñicʉ ñasʉorʉti ñami Abraham ñayorʉ. Ito yicõri Benjamín ya butu gagʉti ña yʉ. Ito yicõri Benjamín janerãbatia janamiti ña yʉ. \v 2 Jane mejejʉ gʉa Israel gãnare beseñi Dios, ĩ ñarã ĩna ñatoni. Ito yicõri gʉare jidicãbeami ĩ. Dios oca tutijʉ Elías ñayorʉ ĩ oca gayere tiyija mʉa. Dios rãca bʉsigʉ, “Israel gãnare seti ña”, yire gaye yiyijʉ Elías ñayorʉ. Tite. Ado bajiro yiyijʉ ĩ, Diore bʉsigʉ: \v 3 “Yʉ Ʉjʉ, mʉre goti ĩsiri masare sĩayijarã Israel sita gãna. Mʉre rʉ̃cʉbʉorã ĩna soe ĩsisotira casabo cʉni ruyurioñi ĩna. Ito yirã ñari, yʉre cʉni sĩa ãmocã ĩna. Yʉ sĩgʉ̃ti mʉ oca gotiri masʉ catia maji”, yiyijʉ Elías Diore. \v 4 Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiyijʉ Dios: “Mʉ sĩgʉ̃ meje ña. Siete mil ñarã masa ñama maji yʉre rʉ̃cʉbʉorã. Gãjerã ĩna meni rujeorʉ Baal wame cʉtigʉre ñini rũjũ rʉ̃cʉbʉo yibiticã ĩna”, yiyijʉ Dios Elías ñayorʉre. \v 5 Elías ĩ ñaratʉ̃a, Dios ĩ beseado bajiroti adocãta cʉni Israel gãna coriarãre beseguĩji Dios, ĩ ñarã ĩna ñatoni. Ĩnare ti maicõri ĩnare beseñi Dios. \v 6 Ĩna queno yirena sʉori meje beseñi Dios. Ĩnare ti maicõri beseñi ĩ. Ĩna queno yirena sʉori ĩ besero bajija, ĩnare waja yirocʉ robo beseborʉ ĩ. Quenarise ĩna yibitibojarocati, ĩnare ti maicõri beseñi Dios. \p \v 7 Ado robojʉa bajia. Israel sita gãna, “Queno yirã ñama ĩna”, ĩ yire ĩna ãmobojarocati, “Queno yirã ñama ĩna”, yibisijʉ Dios. Coriarãti Dios ĩ beseana, “Ĩna ñama queno yirã”, yiyijʉ Dios. Gãjerãma Dios oca tʉo ãmomena ñayijarã ĩna. \v 8 Ĩna gayere bʉsia Dios oca tuti. Ado bajiro gotia: “Ĩre ãmomenare ĩ oca ĩna tʉo masibitiroca yiyijʉ Dios ĩnare. Ito bajiri gãjerã ĩ ocare ĩna gotibojarocati tʉo masibisijarã ĩna. Ito bajiroti bajia adi rʉmʉri cʉni”, yi gotia Dios oca tuti. \v 9 Ado bajiro yiñi David ñayorʉ Diore: \q1 Israel gãna wanʉ quenarã, basa ĩna menirise bojori bʉjaroca yiya. Ĩna tʉoĩa bʉjatobitiroca yiya. Ito yicõri ĩna ñeñaro yirise waja, ĩnare waja seniña. \q1 \v 10 Ĩna tʉo masibitiroca yiya. Sĩgʉ̃ rʉ̃cʉrise ãmi wacʉ robo bajiro, ĩna ñeñaro yirise tãniroca yiya mʉ, yiyijʉ David ñayorʉ Diore. \s1 Judio masa mejere cʉni Dios ĩ masore gaye \p \v 11 ¿No bajiro tʉoĩati mʉa? Dios judio masare, ĩre ĩna ãmobejare, ¿ĩnare jidicã ruyuriogʉ yiguĩjida? Meje ĩnare jidicã ruyuriobiquĩji Dios. Judio masa Diore ĩna ãmobeja, judio masa mejereama masogʉ̃ yiguĩji Dios. Ito bajiro gãjerãre ĩ masoja ti masicõri, ãmotirã yirãji judio masa cʉni. \v 12 Judio masa Diore ĩna cʉdibejare, jaje quenarise gaye masa jãjarãre ejayijʉ. Judio masa Cristore ĩna tʉorʉ̃nʉbejare judio masa mejere cʉni jaje quenarise gaye ejayijʉ. Ito bajiri Cristore tʉorʉ̃nʉsʉoyijarã ĩna cʉni ĩja. Judio masa cʉni Cristore ĩna tʉorʉ̃nʉja, bʉto bʉsa masa jeyarore quenarise ejaro yiroja. \p \v 13 Mʉa judio masa mejere cʉni bʉsigʉ ya yʉ. Mʉare Dios oca gotire ña yʉre. Mʉare yʉ riasotoni yʉre cũñi Dios. “Iti ña moare ñasarise”, yi tʉoĩa yʉ. \v 14 Yʉ ñarã judio masa, mʉare bajiro ĩna bajire ãmogʉ̃, itire gotia yʉ. Dios mʉare masoja masicõri, ãmotirã yirãji ĩna cʉni. Ito yija Cristore tʉorʉ̃nʉrã yirãji gajea. Ito bajiro ĩna yija ticõri, ĩnare masogʉ̃ yiguĩji Dios. \v 15 Judio masare Dios ĩ jabeto jidicãrajʉ, masa jeyarore oca quenarise cũyijʉ Dios, ĩ rãca ĩna queno ñatoni. Ito bajiro ĩ oca cũyijʉ Dios judio masa mejere cʉni. Ito bajiri Cristore ĩna tʉorʉ̃nʉja Dios ñarã ñarãji ĩna cʉni. Bʉto bʉsa quenaroja, judio masa cʉni Cristore ĩna tʉorʉ̃nʉja. Jeame ʉ̃jʉrojʉ ĩna wabore ñaroca ĩnare masogʉ̃ yiguĩji Dios. Ito bajiri godabojarãti mʉcana tʉdi catirã robo bajirã yirãji ĩna. \v 16 Ado bajiro bajia. Jabeto cʉjabʉra gaye, boca ãmicõri, Dios ĩ quenoja, ñarocõti cʉjabʉra quena jedicoaro yiroja. Yucʉgʉ ñe, jeyaro iti quenaja, jeyaro rʉjʉri cʉni quena jediroja. Ito bajiro bajiyijʉ Abraham ñayorʉ. Queno yigʉ ñari, Diore tʉorʉ̃nʉyijʉ ĩ. Ito bajiri ĩ janerãbatia Diore ĩna tʉorʉ̃nʉja, queno yirã ñarã yirãji ĩna cʉni. \p \v 17 Cogʉ yucʉgʉ, olivo wame cʉtiricʉ, rʉjʉ jatacõacõri, rocati judiragʉ rʉjʉ ãmicõri wõja, cogʉ gaye bajiroti bajiroja. Ito bajiroti Dios cʉni judio masare cõacõri, judio masa mejere cʉni, mʉare ĩ ñarã ñatoni cũñi ĩ. Ito bajiri Dios ye quenarise bʉjacõri gʉa judio masa rãca sĩgʉ̃re bajiro bajirã ña mʉa. \v 18 Ito bajiro Dios ĩ yija, “Judio masa rẽto bʉsaro queno yirã ña gʉa”, yi tʉoĩabitirʉja mʉare. “Judio masare mani riojʉajʉ beseñi Dios”, yire gayere tʉoĩaña mʉa. Cristo judio masʉ ĩ rujearena sʉoriti mʉare masoñi Dios. Ito bajiri, “Judio masa rẽto bʉsaro queno yirã ña mani”, yiado ma mʉare. \p \v 19 Mʉa judio masa meje ñarã, ado bajiro yiborãji gajea: “Judio masare jidicãyijʉ Dios, ĩ ñarã mani ñatoni. Ito bajiri ñasari masa ña mani”, yi tʉoĩabojarãji gajea mʉa. \v 20 Riti ña, judio masare Dios ĩ jidicãre. Cristore ĩna tʉorʉ̃nʉbejare, ito bajiro yiñi ĩ, ĩnare. Cristore mʉa tʉorʉ̃nʉbeja, mʉare cʉni cõacõborʉ ĩ. Ito bajiri, “Judio masa rẽto bʉsaro ñari masa ña mani”, yi tʉoĩabesa mʉa. “Ñasarã meje ña mani”, yi tʉoĩaña mʉa. Ito bajiro tʉoĩacõri, “Queno ya Dios mʉ”, yiya, ĩre rʉ̃cʉbʉorã. \v 21 Dios judio masare, cajero ĩ beseanare ĩ cõaja, mʉare cʉni cõa masiguĩji ĩ. \v 22 “Jaje quenarise gaye yami Dios masare. Ito yicõri masare bʉto ĩna tõbʉjaroca cʉni yami Dios”, yi tʉoĩaña mʉa. Ado bajiro bajia. Ĩre rʉ̃cʉbʉomenare bʉto ĩna tõbʉjaroca yibojagʉti mʉare queno yami. Ito bajibojarocati mʉa ĩre rʉ̃cʉbʉotĩñabeja, mʉare cʉni cõacõborʉ ĩ. \v 23 Judio masa ĩ cõana, Cristore ĩna tʉorʉ̃nʉja ĩ ñarã ñaroca yigʉ yiguĩji ĩ mʉcana. Ĩ masirisena, ĩ ñarã ñaroca yi masiguĩji mʉcana. \v 24 Judio masa meje mʉa ñabojarocati ĩ ñarã bajiro mʉare cũñi Dios. Judio masa ñama cajero Dios ĩ beseana. Cajero ĩ beseana meje mʉa ñabojarocati josari ĩ ñarã mʉa ñaroca yiñi Dios. Judio masa cajero ĩ beseana mʉcana ĩ ñarã ñaroca ĩ yija, josari mejeti ñaroja. \s1 Israel sita gãnare Dios ĩ masosʉsare gaye \p \v 25 Yʉ ñarã, masa ĩna masibiticati gayere, mʉare gotigʉ ya yʉ. Dios ĩ beseana ña mani. “Jeyaro masirã ña mani”, mʉa yi tʉoĩabititoni, iti gaye ocare mʉare gotia yʉ. Adocãta judio masa jãjarã ñama Diore tʉo ãmomena. Ito bajiro bajitĩñamenaji ĩna. Judio masa meje ñarã, Dios ĩ besecãna, Jesure ĩna tʉorʉ̃nʉja ticõri, judio masa cʉni Diore ãmorã yirãji ĩna. \v 26 Ito bajiro judio masa Diore ĩna ãmoja, jeame ʉ̃jʉrojʉ ĩna wabore ñaroca ĩnare masogʉ̃ yiguĩji ĩ. Ito bajiro ucare ña Dios oca tutijʉ: \q1 Sión wame cʉtiri cʉtojʉ ejagʉ yiguĩji masare masori masʉ. Jacob janerãbatiare ĩna ñeñaro yirisere coegʉ yiguĩji ĩ. \q1 \v 27 Ito bajicõri, ñeñaro ĩna yirise yʉ ãcabojoja, jane mejejʉ yʉ goticãdo bajiroti yigʉ yigʉja yʉ, yi gotia Dios oca tuti. \p \v 28 Adocãta judio masa jãjarã Cristo oca quenarise rʉ̃cʉbʉomena jaicoama. Ito bajiri Dios wajana ñama ĩna. Ito bajiro ĩna bajijare, mʉa judio masa mejejʉa tʉorʉ̃nʉsʉoa mʉa. Judio masa ĩna Diore ãmobitibojarocati, ĩjʉama ĩnare ti maiguĩji maji. Ĩna ñicʉsabatiare cʉni ti maiñi ĩ. Ito bajiri adi rʉmʉri gãna judio masare cʉni ti maiami ĩ maji. \v 29 “Ĩnare besecʉ yʉ. Ito bajiri ĩnare queno yigʉ yigʉja yʉ”, yiyijʉ Dios. Ĩ goticãdo bajiroti yigʉ yiguĩji ĩ. Ĩ goticãdo bajiroti jidicãbicʉ yiguĩji Dios. \v 30 Cajero Diore cʉdibisija mʉa. Judio masa Diore ĩna cʉdibeja ticõri, mʉajʉare maicõri, mʉare masoñi ĩ. \v 31 Adocãta judio masa Diore cʉdirã meje ñama. Ito bajiro ĩna bajibojarocati, mʉare ĩ ti mairo bajiroti, ija ĩnare cʉni ti maigʉ̃ yiguĩji ĩ. \v 32 Mani jeyaro Diore cʉdimena riti ñacʉ mani maji. Ñeñaro mani yi ãmoja manire camotabisĩ Dios. Ito bajiro yiñi, ñeñaro mani yija bero, “Bʉto yʉre maisacõguĩji Dios. Ĩre yʉ ñeñaro yirise yʉ goti rẽtobuja, yʉre ãcabojogʉ yiguĩji”, mani yi tʉoĩa masitoni. \p \v 33 Quenasacõa. Quenoguti yigʉ ñami mani Jacʉ Dios. Jeyaro masigʉ̃ ñami ĩ, ito yicõri jeyaro tʉo masigʉ̃. Ĩ tʉoĩarisere masibea mani. Ito yicõri ĩ yirisere ti masibea mani. \v 34 Ado bajiro gotia Dios oca tuti: “Ñimʉjʉa Dios ĩ tʉoĩarise tʉoĩagʉ̃ mami. Ñimʉjʉa Diore riasogʉ mami. \v 35 Ñimʉjʉa mami, ‘Diore ĩsicʉ yʉ. Ito bajiri yʉre waja ruyurioami ĩ’, yigʉ”. Ito bajiro ucare ñayija jane mejejʉti. \v 36 Adi sita ñarotire jeyaro rujeoñi Dios. Ĩ́na sʉoriti jeyaro ña. Ito yicõri ĩ ye riti ña. Ito bajiro ĩ bajijare ĩre rʉ̃cʉbʉotĩñacõrʉja manire. Ito bajiro riti bajitĩñajaro. \c 12 \s1 Dios ĩ ãmorise riti mani yija quena, yire gaye \p \v 1 Dios manire ti maicõri jaje mani yerotire yiñi. Ito bajiri yʉ ñarã Dios ĩ ãmorise riti yirã ñaña mʉa. Quenarise riti yiya, ñeñarise yimenati. Mʉa ito bajiro yija, Dios wanʉ quenagʉ̃ yiguĩji mʉa rãca. Diore mani rʉ̃cʉbʉorise ĩre ĩorona ito bajiro yirʉja mani. Ito bajiro mʉa yitoni, oca sẽoro mʉare rotia yʉ. \v 2 Diore masimena ĩna yiro bajiro yibesa. Mame tʉoĩare gaye wasoacõri, quenarise riti tʉoĩaña mʉa. Ito bajiro tʉoĩacõri Dios ĩ ãmorise masirã yirãji mʉa. “Diore quena ña”, yire gaye masirã yirãji mʉa. Ito yicõri ĩ wanʉroti gaye cʉni masirã yirãji mʉa. “Iti ña yʉre ñasarise”, Dios ye yire gaye masirã yirãji mʉa. \p \v 3 Yʉre ti maicõri ĩ oca mʉare gotirocʉre yʉre cũñi Dios. Ito bajiri ado bajiro mʉare gotia yʉ. Mani ĩre tʉorʉ̃nʉrã ñajare manire moare cũñi ĩ. “Ĩre yʉ moa ĩsi masitoni yʉre ejabʉagʉ yiguĩji Dios”, mani yi tʉoĩaroca yami Dios. Ito bajiri, “Yʉmasi queno Diore moa ĩsia yʉ”, yi tʉoĩabitirʉja manire. Ado bajirojʉa mani tʉoĩaja quena. “Dios ĩ ejabʉarisena riti queno moa masia yʉ”, yi tʉoĩarʉja manire. \v 4 Mani ya rujʉ jaje ña. Tite mʉa. Ãmo, cajea, gãmoro, gʉbo jaje ña mani ya rujʉ. Co rujʉ gaye ricati riti moare cʉtia mani ya rujʉ. Tite mʉa. Cajeana ti, gãmorona tʉo, ãmona ãmi, gʉbona wa ya mani. \v 5 Ito bajiroti bajia mani Jesucristore tʉorʉ̃nʉrã. Ĩre tʉorʉ̃nʉrã ñari ĩ ya rujʉ robo bajirã ña mani. Ito bajiri jãjarã ñabojarãti sĩgʉ̃re bajiro tʉoĩacõri gãmeri ejabʉa mani. Ito yicõri mani yagʉ sĩgʉ̃ ĩ manija gãmeri godo cʉtia mani. \p \v 6 Ĩ ãmoro bajiro mani jeyarore, ricati riti mani moa masirotire jidicãñi Dios. Dios manire jidicãre mani moa masirisena ĩre queno moa ĩsirʉja manire. Dios ĩ oca gotiroti gayere mʉare ĩ jidicãja, Cristore mʉa tʉorʉ̃nʉrocõ gotija quena. \v 7 Gãjerãre ejabʉare gaye manire Dios ĩ jidicãja, gãjerãre queno ejabʉaja quena. Ito yicõri, no riasore gaye boca ãmigʉ̃ gãjerãre queno riasoja quena. \v 8 Gãjerã oca sẽoroca yi masigʉ̃, queno yija quena. No gãjerãre ĩ ĩsi ãmoja, queno wanʉ quenaro jairo ĩsija quena. No rotigʉ quenoti rotija quena. No bojori bʉjarãre ejabʉagʉ, wanʉ quenare rãca ejabʉaja quena. \s1 Cristore tʉorʉ̃nʉrã ado bajiro ñaja quena, yire gaye. \p \v 9 Bʉgʉti gãjerãre mai rʉobesa. Gãjerãre maisagʉti maija quena. Ñeñaro yirere ti tecõri jidicãña. Quenarise riti yi ãmoña. \v 10 Cristore tʉorʉ̃nʉrã ñari sĩgʉ̃ rĩa robo bajiro gãmeri queno ti maiña. Ito bajiro yicõri queno gãmeri rʉ̃cʉbʉoya mʉa. \p \v 11 Dios moare gaye mʉare ĩ cũre tʉoĩa wanʉcõri moaja quena. Diore wanʉrã ĩ ãmoro bajiroti ĩre queno moa ĩsiña mʉa. \p \v 12 “Gʉare queno yigʉ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩa yurã ñari, queno wanʉ quenaro ñaña mʉa. Mʉa tõbʉjaja, ñemecʉtiya. Mʉare oca ñaja, ʉsiriobeja. Ito yicõri Diore bʉsi jidicãbeja mʉa. Ĩre mʉa bʉsisotija quena. \p \v 13 Cristore masirã ĩna bojoro bʉjaja, ĩnare ĩsima. Mʉa ya wi ejarãre queno boca ãmima. \p \v 14 Jesure masirã mʉa ñajare gãjerã ñeñaro mʉare ĩna yija, ñeñaro ĩnare bʉsitubeja. Dios ĩnare queno yitoni, Diore senima mʉa. \p \v 15 Gãjerã queno ĩna wanʉ quenaja, queno corocõ ĩna rãca wanʉma mʉa cʉni. Gãjerã ĩna bojori bʉjaja, cocati bojori bʉjaba mʉa cʉni. \p \v 16 Gãjerã jeyarore queno ti mai ñaña mʉa. “Ĩna rẽto bʉsaro queno yirã ña mani”, yi tʉoĩabesa mʉa. “Ñasamena ñama ĩna”, gãjerã yianare cʉni baba cʉticõri, queno wanʉ quena ña mʉa. “Gãjerã rẽto bʉsaro masia yʉ”, yi tʉoĩabesa. \p \v 17 Gãjerã ñeñaro mʉare ĩna yija, ĩnare gãmebeja mʉa. Quenarise riti yiya mʉa, gãjerã, “Ñeñaro yirã ñama”, ĩna yibititoni. \v 18 Gãjerã rãca gãmeri ti tudibesa mʉa. Ado bajirojʉa mʉa yija quena. Queno mʉa yi masirise yiya, masa jeyaro rãca queno mʉa ñatoni. \v 19 Queno tʉoya yʉ ñarã mʉa. Gãjerã ñeñaro mʉare ĩna yibojarocati ĩnare ñeñaro yibeja mʉa. Mʉare ñeñaro yirãre ñeñaro ĩna tõbʉjaroca yi masiami Dios, ĩnaõnare. Ĩ oca tutina ado bajiro gotiami Dios: “Yʉ ña, masa ĩna ñeñaro yire waja, ñeñaro ĩna tõbʉjaroca yiri masʉ. Ĩna ñeñaro yire waja, ĩnare waja senigʉ̃ yigʉja yʉ”, yiari gotiami mani Ʉjʉ ĩ oca tutina. \v 20 Gaje ado bajiro gotia Dios oca: “Mʉa wajacʉ ĩ ñiocõja, ĩre bare ecaya. Ĩ idi ãmoja, ĩre ioya. Ito bajiro mʉa yija, mʉa wajacʉ ñeñaro yi ãmogʉ̃, mʉare bojobʉja tigʉ yiguĩji”, yi gotia Dios oca tuti. \v 21 Gãjerã ñeñaro mʉare ĩna yibojarocati ĩnare ñeñaro yibeja mʉama. Ĩnare quenarise riti yiya mʉa. Ito bajiro mʉa yija ticõri, ĩna ñeñaro yirisere jidicãrã yirãji gajea. \c 13 \p \v 1 Dioti ñami mani ʉjarãre cũri masʉ. Dios ĩ cũana ñajare, mani ʉjarãre yiro robo cʉdirʉja manire. \v 2 Ʉjarãre ti tujabicʉ, ĩna rotitoni Dios ĩ cũanare cʉdigʉõcʉ̃ meje ñami ĩocʉ̃. Ito bajiro cʉdimenare, ĩna tõbʉjaroca yigʉ yiguĩji Dios. \v 3 Queno yiri masare güiri masa meje ñama rotiri masa. Ñeñaro yiri masajʉare güiri masa ñama rotiri masa. Ito bajiri quenarise riti yiya mʉa. Quenarise riti mʉa yija ticõri, mʉare ti wanʉrã yirãji mʉa ʉjarã. \v 4 Mani queno ñatoni rotiri masare cũñi Dios. Mani ñeñaro yija, güirã yirãji mani. “Yʉ ñeñaro tõbʉjaroca yigʉ yiguĩji”, yi tʉoĩacõri güirã yirãji mani. Ñeñaro yirãre ĩna tõbʉjaroca yironare rotiri masare cũñi Dios. \v 5 Ito bajiri jʉaji tʉoĩare gaye tʉoĩacõri rotiri masare ĩna yiro bajiroti cʉdirona ña mani. “Yʉ cʉdibeja ticõri, yʉ tõbʉjaroca yigʉ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩarã cʉdija quena. Ito yicõri, “Yʉ cʉdija iti ña queno yire gaye”, yi tʉoĩacõri, ĩna yiro bajiroti cʉdirʉja manire. \v 6 Rotiri masa ĩna moarise yiro robo ĩna moaja, Diore yiari moa ĩsirã yama ĩna. Ito bajiro ĩna yitoni ĩnare cũñi Dios. Ito bajiri rotiri masa ĩna waja senija, ĩnare waja yija quena. \p \v 7 Mʉa waja ruyuriorãre cʉni waja yiya. Ʉjarã ye niyeru seni ĩsiri masare waja yiya. Gaje ʉjarã ĩna waja yirotija, ĩna rotiro bajiroti waja yiya. Ito yicõri ĩna yiro bajiroti yiya mʉa. Mʉa ʉjarã ñarocõreti rʉ̃cʉbʉoya. \v 8 Gãjerãre waja ruyuriobesa. Sĩgʉ̃re rʉyabeto gãmeri ti maisotiya. Ito bajiro gãmeri mʉa ti mairise jidicãbeja mʉa. No ĩ tʉ gãnare ti maigʉ̃, Dios ĩ rotirise cʉdigʉti ñami ĩocʉ̃ ĩja. \v 9 Dios ĩ rotirise ado bajiro gotia: “Gãji manojore ajebesa. Gãjerãre sĩabesa. Rinibesa. Ito yicõri gãji ya gajeonire ti ʉobesa”, yi gotia Dios ĩ rotire. Dios ĩ rotirise ñarocõti ado bajiro riti gotia: Gãjerãre mʉa ti maija, ĩnare ñeñaro yimenaji mʉa. Ito yicõri ĩnare mʉa ti maija, Dios ĩ rotirisere cʉdi jeorã ñarã yirãji mʉa. Ito bajiri mʉamasiti mʉa mairo bajiroti, mʉa tʉ gãnare cʉni ti maiña. \v 10 No ĩ tʉ gãnare ti maigʉ̃, ĩnare ñeñaro yibicʉ yiguĩji. Ito bajiri mani tʉ gãnare mani ti maija, ñarocõti Dios ĩ rotirise cʉdirã ñarã yirãji mani. \p \v 11 Dios ĩ rotiro bajiro riti yirʉja manire. Ñamicajʉ ña ĩja. Nocõ mejeti mani Ʉjʉ ejagʉ yiguĩji manire ãmi warocʉ. Ito bajiri ña yucãrʉja manire. Cajero ĩ oca mani tʉorʉ̃nʉja, “Co rʉmʉ tʉdi ejagʉ yiguĩji Jesús”, yi tʉoĩacʉ mani. Ito bajibojarocati adi rʉmʉ, “Nocõ mejeti rʉya manire ĩ masogʉ̃ ejaroto”, yi tʉoĩa masia mani ĩja. \v 12 Adocãta ñami bajiro bajia, masa ñeñaro ĩna yija. Ñami rẽta wajʉ, nocõ mejeti mani Ʉjʉ ĩ tʉdi ejaroti rʉmʉ ejaro yiroja. Itocõti ejagʉ yiguĩji ĩ. Ito bajiri ñeñaro mani yire gayere jidicãrʉja manire. Gãjerã rãitĩarojʉ ñeñaro ĩna yiro bajiro yibitirʉja manire. Ado bajirojʉa yirʉja manire. Quenarise riti yirʉja, busuro ñarã queno ĩna yiro bajiro. \v 13 Quenarise riti yirʉja manire, masa ĩna tiro riojo queno mani yiro bajiro. Basa ĩna menirojʉ wabitirʉja manire. Ñeñaro ĩna ajerojʉ mecʉbitirʉja manire. Gãji manojore ajebitirʉja manire. Mani ya rujʉ ñeñaro iti tʉoĩaro bajiroti ñeñaro yibitirʉja manire. Gãjerãre tudibitirʉja manire. Gãjerã mani rẽtoro ĩna masija ticõri, ĩnare ti junisinibitirʉja manire. \v 14 Ado bajirojʉa mani yija quena. Mani Ʉjʉ Jesucristore tʉorʉ̃nʉrʉja manire. Ĩti ñami manire ejabʉagʉ, mani ñeñaro yibititoni. Ito bajiri ĩ ejabʉarisena mani ya rujʉ ñeñaro iti tʉoĩaro bajiroti yi ʉyabitirʉja manire. \c 14 \s1 Cristore tʉorʉ̃nʉrãre bʉsitubesa, yire gaye \p \v 1 Queno Jesure tʉorʉ̃nʉsabicʉ ñabojagʉti sĩgʉ̃ mʉa rãca ĩ ña ãmoja, ĩre boca queno ãmiña mʉa. “Ito bajiro bajigʉ ñami”, yi ti masicõri ĩ rãca gãmeri bʉsi tʉoĩabeja ñasabitire. \v 2 Ado robojʉa bajia ñasabiti gaye. Coriarã Jesure masirã, “Jeyaro mani baja cʉni quena ña”, yi tʉoĩama ĩna. Gãjerã queno Jesure masisamenama, “Waibʉcʉ ri ba jidicãrʉja. Ote gaye riti mani baja quena”, yi tʉoĩama ĩna. \v 3 Ñarocõti jeyaro barã, gãjerã ba jidicãrãre bʉsitubiticõrʉja ĩnare. Ito bajiroti ba jidicãrãjʉa cʉni, jeyaro barãre bʉsitubiticõrʉja. Cristore tʉorʉ̃nʉcõri, Dios ñarã ñama ĩna ĩja. Ito bajiri ĩnare bʉsiture ma. \v 4 Jesure tʉorʉ̃nʉrã, Diore moa ĩsiri masa ñama ĩnaõna. Ĩna ʉjarã meje ña mʉa. Dios ñami ĩna ʉjʉ. Ito bajiri Dios ĩna ʉjʉ ñari, “Queno ya mʉa yʉre”, ito yicõri, “Queno yibea mʉa yʉre”, yiguĩji ĩ. Dios sĩgʉ̃ti ĩre moa ĩsiri masare ĩna queno yitoni yi masiami. \p \v 5 Coriarã Jesure masirã ado bajiro tʉoĩama: “Adi rʉmʉ Diore rʉ̃cʉbʉora rʉmʉ ñasari rʉmʉ ña gaje rʉmʉ rẽtoro”, yi tʉoĩama ĩna. Gãjerãma ado bajiro tʉoĩama: “Co rʉmʉ rʉyabeto corocõ Diore rʉ̃cʉbʉorʉja mani”, yi tʉoĩama ĩna. Mani jeyaro sĩgʉ̃ rʉyabeto, “Yʉ yisotire, ñeñarise meje ña”, yi masirʉja manire. \v 6 Sĩgʉ̃, “Adi rʉmʉ ña ñasari rʉmʉ”, yi tʉoĩagʉ̃, ito bajiro yami mani Ʉjʉre rʉ̃cʉbʉogʉ. Gãji, “Co rʉmʉ rʉyabeto corocõti ña”, yi tʉoĩagʉ̃, ĩ cʉni Diore rʉ̃cʉbʉore gayeti ito bajiro yami. Gãji jeyaro bagʉ, Diore rʉ̃cʉbʉorocʉti bami ĩocʉ̃ cʉni. Ĩ baja, “Queno ya Dios mʉ”, yiguĩji ĩ. Gãji waibʉcʉ ri ĩ ba jidicãja, ito bajiro yami ĩ cʉni Diore rʉ̃cʉbʉogʉ. “Queno ya Dios mʉ”, yiguĩji ĩ cʉni. \p \v 7 Mani Cristore masirã, mani tʉoĩarise riti yi ãmorã meje ña mani. Ito bajiri, “Yʉ ãmori rʉmʉ godacʉja yʉ”, yimenaji mani. \v 8 Mani catirocõ, mani Ʉjʉ Cristo ĩ ãmoro bajiro yirona ña mani. Ito yicõri ĩ ãmorocõ godarãji mani, ĩ rãca ñarona. Ito bajiri mani catija cʉni, mani godaja cʉni Cristo ñarã ña mani. \v 9 Ado robojʉa bajia. Cristo godacõri mʉcana tudi catiñi godarã ʉjʉ ñarocʉ, ito yicõri catirã ʉjʉ ñarocʉ cʉni. \p \v 10 ¿No yija gãjerã Jesure masirãre seti yiati mʉa? ¿No yija gãjerã Jesure masirãre ñeñaro tʉoĩa bʉsiati mʉa? Mani ñarocõti Cristo riojo ñarã yirãji mani, mani queno yigore, mani ñeñaro yigore cʉni, ĩ cõĩatoni. Iti masicõri mani ñarãre, “Ĩnare seti ña”, yibitirʉja manire. \v 11 Ado bajiro gotia Dios oca tuti: \q1 Catia yʉ. Ito bajiri yʉ gotirise riti ña. Masa jeyaro yʉ riojo, rijomunigãna ñini rũjũrã yirãji, yʉre rʉ̃cʉbʉorona. Sĩgʉ̃ rʉyabeto, “Dios ña mʉ”, yirã yirãji, yi gotia Dios oca tuti. \m \v 12 Iti tʉocõri, “Mani jeyaro sĩgʉ̃ rʉyabeto, jeyaro mani yigorore Diore goti rẽtorã yirãji mani”, yi tʉoĩa mani. \s1 Cristore tʉorʉ̃nʉrãre ĩna jidicãroca yibesa, yire gaye \p \v 13 Ito bajiri gãmeri bʉsitubiticõrʉja manire. Ado bajirojʉa quenarise riti yirʉja manire. Ito yicõri mani rãca gãna Cristore masirã, ĩna ñeñaro yiroca yimenaji mani. \v 14 Yʉama Cristore masigʉ̃ ñari, “Jeyaro yʉ baja quena ña”, yi tʉoĩa yʉ. “Iti yʉ baja, ñeñarise ña”, yi tʉoĩabojagʉti ĩ baja, ñeñaro yigʉ yami ĩocʉ̃. \v 15 Sĩgʉ̃ Cristore masigʉ̃, “Rẽore gaye ña”, ĩ yi tʉoĩarise mani baja ticõri, bojori bʉjagʉ yiguĩji gajea. Ito bajiri ĩ bojori bʉjaroca mani yija, ĩre ti mairã meje ña mani. Ĩnaõnare yiari cʉni goda ĩsiñi Cristo. Ito bajiri sĩgʉ̃ Cristore masigʉ̃ mani baja ticõri, Cristore ĩ jidicã ãmoja, babiticõrʉja itire. \v 16 “Gʉa yirise quena ña”, yi mʉa tʉoĩabojarocati, “Ñeñaro yama ĩna”, yi gãjerã mʉare ĩna bʉsituja, yibeja itire. \v 17 Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre riti ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios. Ito bajiri mani barise cʉni, mani idirise cʉni ñasarise meje ña. Mani Ʉjʉ ĩ rotiro bajiro mani cʉdija, iti ña ñasarise. Ito yicõri gãjerã rãca queno mani ñaja, iti ña ñasarise. Espíritu Santo mani wanʉ quenaroca ĩ yija, iti cʉni ñasarise ña. \v 18 Cristo ĩ ãmoro bajiroti mani yija, “Queno yirã ñama ĩna”, yigʉ yiguĩji Dios. Ito yicõri masa cʉni ito bajiroti yirã yirãji. \p \v 19 Ito bajiro yirʉja mani, gãjerã rãca ñe oca manoti queno mani ñatoni. Ito yicõri gãmeri ejabʉato mani, Cristore bʉto bʉsa tʉorʉ̃nʉana yirona. \v 20 Sĩgʉ̃, “Rẽore gaye bama ĩna”, yi wacʉ Diore ĩ jidicã ãmoja, babitirʉja mani. Bare jeyaro mani baja quenarise ñaroja. Ito bajibojarocati gãji, “Rẽore ña iti”, yi wacʉ, mani baja ticõri, Cristore ĩ jidicã ãmoja, babitirʉja mani itire. \v 21 Gãji Cristore masigʉ̃, rẽore gaye mani baja ticõri, ito yicõri ʉyé ide mani idija ticõri, Cristore jidicãgʉ̃ yiguĩji gajea. Ito bajiri Cristore ĩ jidicãbititoni, jeyaro rẽore gaye babitirʉja manire. Ito yicõri idire idibitirʉja manire. Mani yirise ticõri, Cristore ĩ jidicã ãmoja, yibitirʉja mani itire. \v 22 “Jeyaro yʉ baja quenaroja”, mani yi tʉoĩaja, Diore riti gotija quena. No, “Yʉ yisotirise quena ña Dios ĩ tiro riojo”, yi masigʉ̃, wanʉ quenagʉ̃ ñami ĩocʉ̃. \v 23 No, “Yʉ baja quenabetoja iti”, yi masibojagʉti, ĩ baja, seti ñaroja ĩre. “Yʉ baja quenabetoja gajea”, yibojagʉti, ĩ bajare seti ñaroja ĩre. “Yʉ yija quenabetoja gajea”, yibojarãti, mani yija, seti ñaroja manire. \c 15 \s1 Mani ñaroti gaye riti meje tʉoĩaja quena, yire gaye \p \v 1 Mani Diore queno tʉorʉ̃nʉrã, gãjerã queno Diore tʉorʉ̃nʉsamenare ejabʉarʉja manire, ñeñaro ĩna yibititoni. “Rẽore ña”, ĩna yi tʉoĩare gaye yibiticõrʉja mani. Ito yicõri mani wanʉroti gaye riti yibitirʉja manire. \v 2 Ado bajirojʉa yirʉja manire. Mani tʉ ñarãre ĩna wanʉ quenaroca yirʉja manire. Ito yicõri ĩnare queno yirʉja mani, Diore bʉto bʉsa ĩna tʉorʉ̃nʉtoni. \v 3 Cristo cʉni ĩ rioti ĩ wanʉroti gayere yibisĩ ĩ. Ado robojʉa bajiyija. Dios oca tuti ucare bajiroti rẽtayija. Ado bajiro yiyijʉ Cristo, ĩ Jacʉre: “Jeyaro ñeñarise mʉre ĩna bʉsigoreti, yʉre rẽtacʉ ĩja”, yi ucare ñayija jane mejejʉti. \v 4 Jane mejejʉ Dios ĩ bʉsigore ucare ñayija. Quenarisejʉa mani yi riasotitoni bajiyija iti. Ito bajiri itire mani riasotija, ñeñaro tõbʉjabojarãti ʉsiriomenati ñemecʉticõrãji mani. Ito yicõri queno wanʉ quenarã yirãji mani. “Dios ĩ goticãdo bajiroti jeyaro rẽtaro yiroja”, yi tʉoĩa yucõri, queno wanʉ quenarã yirãji mani. \v 5 Dios ñami mani ñemecʉtiroca yigʉ, ito yicõri mani tʉoĩa oca sẽoroca yigʉ. Sĩgʉ̃re bajiro mʉa tʉoĩa wanʉroca yijaro ĩ, Cristo ĩ ãmoro bajiro. \v 6 Mani Ʉjʉ Jesucristo Jacʉ Diore mʉa rʉ̃cʉbʉotoni, ito bajiro yijaro Dios mʉare. Ito yicõri sĩgʉ̃re bajiro ʉsi cʉticõri, “Ĩ ñami rẽtoro masigʉ̃”, mʉa yi tʉoĩatoni, ito bajiro yijaro Dios mʉare. \s1 Judio masa mejere cʉni Pablo Cristo oca ĩ gotire gaye \p \v 7 Cristo manire ĩ boca ãmiado bajiroti, gãjerãre boca ãmiña mʉa cʉni. Ito bajiro mʉa yija, masa mʉare tirã riti, “Queno yigʉ ñami Dios”, yirã yirãji ĩna. \v 8 “Adi macãrʉcʉ̃rojʉre judio masare ejabʉagʉ wadiñi Cristo”, ya yʉ mʉare. Ito bajiro yiñi Cristo, “Jane mejejʉ gãnare Dios ĩ goticãdo bajiroti yiñi”, mani yi masitoni. \v 9 Gaje ado bajiro wadiñi Cristo. “Masare ti maigʉ̃ ñari rẽtoro queno yigʉ ñami Dios”, judio masa meje cʉni ĩna yi masitoni, ado wadiñi Cristo. Dios oca tuti iti gotiado bajiroti ado bajiro gotiñi Cristo Diore: \q1 Judio masa meje tʉoro riojo, “Mʉ ña rẽtoro masigʉ̃”, yi mʉre rʉ̃cʉbʉogʉ yigʉja yʉ. Mʉre rʉ̃cʉbʉogʉ mʉ wame basa sẽacʉja yʉ, yiyijʉ Cristo Diore. Ito bajiro yi ucare ñayija jane mejejʉti. \m \v 10 Ito yicõri gaje ado bajiro ucare ña: \q1 Mʉa judio masa meje cʉni, Dios ñarã judio masa rãca wanʉ quena ña mʉa, yiari ucare ñayija. \m \v 11 Ito yicõri ado bajiro ucare ñayija gaje: \q1 Judio masa meje, ito yicõri masa jeyaro, “Rẽtoro queno masigʉ̃ ñami Dios, ito yicõri rẽtoro queno yigʉ ñami Dios”, yi rʉ̃cʉbʉojaro ĩna, yi ucare ñayija. \m \v 12 Isaías ñayorʉ ado bajiro ucañi: \q1 Isaí ñayorʉ janerãbatia janami sĩgʉ̃ rujeagʉ yiguĩji. Judio masa meje ʉjʉ ñagʉ̃ yiguĩji ĩ. Ĩre tʉorʉ̃nʉcõri, “Manire masogʉ̃ yiguĩji”, yirã yirãji ĩna, yi ucare ñayija. \p \v 13 “Dioti ñami manire masorocʉ”, yi tʉoĩa mani. Ĩre senia yʉ, mʉa ĩre tʉorʉ̃nʉcõri queno corocõ mʉa wanʉ quenatoni, ito yicõri queno corocõ mʉa ñatoni. Gaje ĩre senia yʉ. “Espíritu Santona sʉoriti manire masogʉ̃ yiguĩji”, yi mʉa tʉoĩa wanʉtoni Diore senia yʉ. \p \v 14 Yʉ ñarã, queno yirã ña mʉa, ito yicõri Cristo gayere queno masirã ña mʉa. Ito bajiri gãmeri riaso masia mʉa. Yi tʉoĩasacõa yʉ itire. \v 15 Ito bajibojarocati adi paperana mʉare oca sẽo bʉsaro gotia yʉ. Ito bajiro mʉare ya yʉ, mʉa tʉogore mʉa tʉo bʉjatoni, ito yicõri mʉa ãcabojabititoni. Sẽoro mʉare papera cõa yʉ, Dios yʉre ti maicõri ito bajiro ĩ cũjare. \v 16 Mʉa judio masa mejere cʉni Cristo oca quenarise riasotoni yʉre cũñi Dios. Cristore tʉorʉ̃nʉjaro ĩna, yirocʉ mʉare riasocʉ yʉ. Adocãta ĩre tʉorʉ̃nʉrã ñari Espíritu Santona sʉoriti Dios ñarã ña mʉa ĩja. Ito bajiri queno wanʉ quenacõri mʉare boca ãmigʉ̃ yiguĩji Dios. Itire tʉoĩagʉ̃ mʉare riasoa yʉ. \p \v 17 Jesucristore tʉorʉ̃nʉcõri Diore moa ĩsia yʉ. Ito bajiri wanʉ quenacõri, “Jesucristo ĩ ejabʉarisena Diore queno moa ĩsia yʉ”, yi tʉoĩa yʉ. \v 18-19 Iti riti mʉare gotia yʉ. Yʉre ejabʉañi Cristo, mʉa judio masa mejere cʉni ĩre mʉa cʉdiroca yʉ yitoni. Yʉ riasore gaye tʉocõri, queno yʉ yire gaye ticõri, ito yicõri Espíritu Santona sʉoriti tiyamani yʉ yija ticõri, Cristore tʉorʉ̃nʉyija mʉa ĩja. Ñaro bajiroti Cristo oca quenarise riasocʉ yʉ. Jerusalénjʉna yʉ goti wadija, gaje cʉtori jeyaro goticõri, Iliriajʉ goti ejacʉ yʉ itire. \v 20 Cristo gaye ĩna tʉoĩamena ñarojʉ, Cristo masare ĩ masore gaye ĩnare riasogʉ wasoticʉ yʉ. Gãjerã ĩna riasocãdojʉre, riasogʉ wa ãmobiticʉ yʉ. \v 21 Ito bajiro yʉ yija, Dios oca tuti iti ucado bajiroti bajicʉ. Ado bajiro gotia: \q1 Ĩ oca tʉobitiana tʉorã yirãji. Ito yicõri tʉo rẽtoburã yirãji, yi ucare ñayija. \s1 Romajʉ Pablo ĩ wa ãmore gaye \p \v 22 Jaje cʉtori yʉ riaso ucure ñajare mʉa tʉ wa ãmobojagʉti wa masibiticʉ yʉ maji. \v 23 Adi sitajʉre moare tĩocoa yʉ ĩja. Canʉ meje mʉa tʉ wa ãmobojagʉti, wa masibiticʉ yʉ maji. Ito bajiri adocãta mʉa tʉ wacʉ ya yʉ ĩja. \v 24 Españajʉ wacʉ, mʉare ti rẽta wacʉ yigʉja yʉ. Mʉa rãca yʉ wanʉ quenaja bero yʉre mʉa ejabʉare ãmoa yʉ, España yʉ eja masitoni. \v 25 Ito bajibojarocati cajero Jerusalénjʉ wacʉ ya yʉ maji, Cristore tʉorʉ̃nʉri masare niyeru ãmi wacʉ. \v 26 Macedonia sita gãna, ito yicõri Acaya sita gãna cʉni, ado bajiro tʉoĩayijarã ĩna: “Jerusalén gãna Jesure masirã, bojoro bʉjarã yirãji coriarã. Ito bajiri niyeruna ĩnare ejabʉarʉja mani”, yi tʉoĩayijarã ĩna. Niyeru miojucõri yʉre ĩsicã ĩna. Ito bajiri iti niyeru Jerusalén gãnare ĩsigʉ̃ wacʉ ya yʉ. \v 27 Macedonia sita gãna, ito yicõri Acaya sita gãna, judio masa meje ñabojarãti, “Jerusalén gãna judio masare, ĩnare ejabʉarʉja mani”, yi tʉoĩayijarã ĩna. Cajero maji judio masa mejere cʉni Dios masare ĩ masore gaye riasoyijarã judio masa maji. Ito bajiri adocãta judio masa meje ñarã judio masa bojoro bʉjarãre, ejabʉaja quena. \v 28 Jerusalén gãna Jesure masirãre iti niyeru yʉ ĩsija bero, Españajʉ wacʉ mʉare ti rẽta wacʉ yigʉja yʉ. \v 29 Mʉa tʉ ejacõri Cristo gayere yʉ riasoja, mʉa wanʉroca yigʉ yiguĩji Cristo. \p \v 30 Yʉ ñarã Cristore tʉorʉ̃nʉrã ña mʉa. Ito yicõri Espíritu Santona sʉoriti gãmeri ti maia mʉa. Ito bajiri yʉre yiari Diore mʉa senitoni mʉare ʉsirio codea yʉ. \v 31 Judea gãna Jesure masimena yʉre ñeñaro ĩna yibititoni, Diore bʉsi ĩsiña mʉa, yʉre yiari. Ito yicõri gaje ado bajiro Diore seniña, Jerusalén gãna Cristore masirã, bʉto wanʉ quenacõri, yʉ niyeru ãmi warise ĩna boca ãmitoni. \v 32 Ito bajiro yʉre yiari mʉa bʉsi ĩsija, Dios ĩ ãmoro bajiroti mʉa tʉ wanʉ ejagʉ yigʉja yʉ. Ito yicõri queno ʉsi cʉticõri gãmeri ejabʉarã yirãji mani. \v 33 Mani sajari oca cʉtiroca yigʉ ñami Dios. Mʉa rãca ñatĩñajaro Dios, ya yʉ. Ito bajiro riti bajitĩñajaro. \c 16 \s1 Quenajaro masa, Pablo ĩ yi ñucare gaye \p \v 1 Mani yago Febe wame cʉtigo mʉ tʉ ejago yigõji. Queno yigo ñamo iso. Cencrea wame cʉtiri cʉto gãna Jesure masirã rãca Diore yiari moa ĩsiri maso ñamo iso. \v 2 Jãjarãre ejabʉañi iso. Ito yicõri yʉre cʉni ejabʉacõ iso. Mani Ʉjʉre tʉo mairã ñari, isore queno boca ãmima mʉa. Mani Cristore masirã ñari, gãjerã Cristore masirãre mani gãmeri boca ãmija quena. Ito bajiri isore boca ãmicõri, jeyaro mʉa ejabʉarocõ isore ejabʉaba. \p \v 3 Quenajaro Aquila, ito yicõri ĩ manojo Priscila cʉni. Jesucristo gaye yʉ riasotoni, queno yʉre ejabʉacã ĩna. \v 4 Yʉre gãjerã sĩa ãmorã ĩna josaja, yʉre ejabʉabojari godacobocã ĩna. Ito bajiri, “Quenoguti yicã ĩna”, ya yʉ ĩnare. Yʉ sĩgʉ̃ meje, “Queno yicã”, ya yʉ. Judio masa meje cʉni Cristore masirã, ito bajiroti yama ĩna cʉni. \v 5 Quenajaro, Diore rʉ̃cʉbʉorona Aquila ya wi minijuarã. Quenajaro yʉ rãca gagʉ yʉ baba, Epeneto cʉni. Ĩ ñami cajero Asia sita gagʉ Cristore tʉorʉ̃nʉsʉorʉ. \v 6 Quenajaro mani yago María cʉni. Yoari mʉa rãca moañi iso. \v 7 Gʉa comasi ñarã cʉni, Andrónico, ito yicõri Junias cʉni, Quenajaro. Ĩna rãca tubiara wijʉ ñacʉ gʉa. Ito yicõri yʉ riojʉa bʉsa Cristore tʉorʉ̃nʉsʉoñi ĩna. “Queno yirã ñama Andrónico, ito yicõri Junias cʉni”, yama Cristo ĩ cũana. \p \v 8 Quenajaro yʉ baba Ampliato cʉni. Mani Ʉjʉ yagʉ ĩ ñajare bʉto ĩre maia yʉ. \v 9 Quenajaro Urbano cʉni. Mani rãca Cristore moa ĩsigʉ̃ ñami ĩ. Quenajaro yʉ baba yʉ maigʉ̃ Estaquis cʉni. \v 10 Quenajaro Apeles cʉni. Jeyaro ĩ moagore ticõri, “Cristore queno tʉorʉ̃nʉgʉ̃ ñami ĩ”, yi tʉoĩa mani. Quenajaro Aristóbulo cʉni, ĩ ya wi gãna ñarocõti. \v 11 Quenajaro gʉa comasi, Herodión cʉni. Quenajaro Narciso cʉni, ĩ ya wi gãna ñarocõ Cristore masirã cʉni. \v 12 Quenajaro Trifena, ito yicõri Trifosa cʉni. Ĩna romia jʉ̃arã ruje moacã mani Ʉjʉ Jesure yiari. Quenajaro mani yago Pérsida cʉni. Iso cʉni ruje mani Ʉjʉre yiari moacõ. \v 13 Quenajaro Rufo cʉni. Masa jeyaro, “Bʉto Cristore tʉorʉ̃nʉgʉ̃ ñami ĩ”, yama ĩna. Quenajaro ĩ jaco. Yʉ jacoõcõti ñamo iso cʉni yʉre. \v 14 Quenajaro Asíncrito, Flegonte cʉni, Hermas cʉni, Patrobas cʉni, Hermes cʉni. Ito yicõri ĩna rãca Cristore tʉorʉ̃nʉrã ĩnacõti quenajaro. \v 15 Quenajaro Filólogo, Julia cʉni, Nereo cʉni, ito yicõri ĩ ocabajio cʉni, Olimpas cʉni. Ito yicõri ĩna rãca Cristore tʉorʉ̃nʉrã ĩnacõti quenajaro. \p \v 16 Mani comasi Cristore masirãre queno wanʉcõri gãmeri boca ãmima mʉa. Cristore tʉorʉ̃nʉrã ñarocõti, “Quenajaro”, yama mʉare. \p \v 17 Yʉ ñarã ado bajiro gaje mʉare gotigʉ ya yʉ. Coriarã ñama masa batatoni oca menirã. Ito yicõri Jesús gayere ĩna riasoja, mʉa tʉogore bajiro meje riasoama ĩna. Ĩnare mʉa tʉoja, “Roya”, yirocʉ mʉare gotia yʉ. Ĩnare camotadiya mʉa. \v 18 Mani Ʉjʉ Cristore yiari meje moama ĩna. Ĩna tʉoĩaro bajiroti yama ĩna. Ĩna bʉsija, bʉroti quenarise bajiro ruyua. Quenarise meje ña iti. Ito bajiri queno tʉo masimena ĩna bʉsirisere tʉorʉ̃nʉbojama ĩna. \v 19 “Dios oca queno cʉdirã ñama ĩna”, yama masa jeyaro mʉare. Ito bajiri mʉare wanʉa yʉ. Quenarise gaye riti mʉa yire ãmoa yʉ. Ito yicõri cojirea ñeñarise mʉa yimena ñare ãmoa yʉ. \v 20 Dioti ñami mani queno corocõ ñaroca yigʉ. Nocõ mejeti rʉ̃mʉ́a ʉjʉ Satanásre mʉa rẽtocũroca yigʉ yiguĩji Dios mʉare. Mani Ʉjʉ Jesucristo queno mʉare yijaro. \p \v 21 Yʉ rãca moagʉ̃ Timoteo, “Quenajaro”, yami mʉare. Ito yicõri gʉa comasi Lucio, Jasón cʉni ito yicõri Sosípater, “Quenajaro”, yama ĩna mʉare. \p \v 22 Yʉ Tercio, Pablo ĩ rotiro bajiro adi papera menia. Yʉ Jesure masigʉ̃ ñari, mʉa Jesure masirãre, “Quenajaro”, ya yʉ. \p \v 23 Gayo cʉni, “Quenajaro”, yami mʉare. Ĩ rãca ĩ ya wijʉ ña yʉ. Ado ĩ ya wijʉ Jesure masirã minijuasotiama ĩna. Ĩna cʉni, “Quenajaro”, yama mʉare. Ito yicõri Erasto, adi cʉto gagʉ niyeru seori masʉ, “Quenajaro”, yami mʉare. Ito yicõri mani rãca gagʉ Cristore masigʉ̃ Cuarto wame cʉtigʉ “Quenajaro”, yami mʉare. \p \v 24 Mani Ʉjʉ Jesucristo, mʉa ñarocõ jeyarore queno mʉa ñaroca yijaro. Ito bajiro riti bajitĩñajaro. \s1 Diore rʉ̃cʉbʉorʉja manire, Pablo ĩ yisʉsare gaye \p \v 25 Diore rʉ̃cʉbʉorã ñari, “Queno yigʉ ñami ĩ. Rẽtoro masigʉ̃ ñami ĩ”, Diore yi rʉ̃cʉbʉorʉja mani. Ĩ ocare queno mʉa tʉorʉ̃nʉja, mʉa tʉoĩa oca sẽoroca yi masiguĩji Dios. Iti oca ña, Cristo masare ĩ masore gaye, yʉ riasorise. Cajerojʉti jane mejejʉ masare riasore meje ñayija iti. \v 26 Ito bajibojarocati adocãta masirãji masa itire, Dios oca gotiri masa itire ĩna ucajare. Masa jeyaro iti oca tʉorʉ̃nʉcõri ĩna cʉditoni, Dios catitĩñagʉ̃, iti oca riasore gaye cõañi. \p \v 27 Jesucristore tʉorʉ̃nʉrã ñari, “Bʉto masigʉ̃ ñami Dios. Ĩ sĩgʉ̃ti ñami jeyaro masigʉ̃”, yi rʉ̃cʉbʉotĩñarʉja manire. Itocõ ña.