\id HEB - Macuna NT -Colombia 2012 (DBL -2013) \h HEBREOS \toc1 La carta a los Hebreos \toc2 Hebreos \toc3 Heb \mt2 La carta a los \mt1 Hebreos \c 1 \s1 Ĩ Macʉna sʉoriti ĩ oca cõayijʉ Dios, yire gaye \p \v 1 Jane mejejʉ mani jacʉsabatiare ĩ oca goti ĩsiri masana sʉoriti coji meje oca cõayijʉ Dios. Jeyaro ĩ ãmoro bajiro ĩ oca goti ĩsiri masana sʉoriti ĩ oca cõayijʉ Dios masare. \v 2 Ito bero canʉ bʉsati ĩ Macʉna sʉoriti ĩ oca manire cõayijʉ Dios. Ũmacʉ̃jʉga tuti, jacajʉga tuti cʉni meniyijʉ Dios. Ito yicõri ĩ Macʉna sʉoriti jeyaro adi sita gaye rujeoyijʉ Dios. Jeyaro dise rʉyabeto ĩ rʉcotoni cũyijʉ Dios ĩ Macʉre. \v 3 Ũmacañi ĩ busuja ticõri, “Ito bajigʉ ñaguĩji ũmacañi”, yirãji mani. Iti bajiroti, Dios Macʉ ñasagʉre mani tija, “Ito bajigʉti ñaguĩji Dios cʉni”, yirãji mani. Ĩ Jacʉ robo bajigʉti ñami Jesús. Ĩ oca bʉto masire gaye ña. Ito bajiri ĩ ocana sʉoriti adi macãrʉcʉ̃ro gaye jeyaro ña jedia ĩja. Ĩti mani ñeñaro yirise waja, waja yi ĩsiyijʉ. Ito bajiro ĩ yija bero, ũmacʉ̃jʉ mʉja wacõri Dios ya riojocadʉja rʉ̃cʉbʉorajʉ rujiyijʉ ĩ. \s1 Ángel mesa rẽtoro ñasagʉ ñami Dios Macʉ, yire gaye \p \v 4 Dios rãca rotigʉ ñari, ángel mesa rẽtoro ñasagʉ ñami Dios Macʉ. Ángel mesa rẽto bʉsaro ĩ ñatoni ĩ Macʉre cũyijʉ Dios. Ito yicõri ĩna wame rẽto bʉsaro wame ñasarise ĩ Macʉre wõyijʉ Dios. \v 5 Ito bajiri ĩ Macʉre riti ado bajiro gotiyijʉ Dios: \q1 Yʉ Macʉ ña mʉ. Adi rʉmʉ masa ĩna tʉoro riojo, “Ãni yʉ Macʉ mʉa Ʉjʉ ñami”, yigʉ yigʉja yʉ, yiyijʉ Dios ĩ Macʉre. \m Ángel mesareama, “Ito bajiro bajirã yirãji mʉa”, yibisijʉ Dios. Ĩ Macʉre riti tʉoĩagʉ̃ mʉcana ado bajiro gotiyijʉ Dios: \q1 Ĩ Jacʉ ñagʉ̃ yigʉja yʉ. Ito yicõri yʉ Macʉ ñagʉ̃ yiguĩji ĩ, yi gotiyijʉ Dios, ĩ Macʉre tʉoĩagʉ̃. Ángel mesareama ito bajiro yibisijʉ Dios. \m \v 6 Ĩ Macʉ ñasagʉre ĩ cõara rʉmʉ ado bajiro bʉsiyijʉ Dios mʉcana: \q1 Ángel mesa ñarocõti mʉre rʉ̃cʉbʉo jedicoajaro, yi gotiyijʉ Dios. \m \v 7 Ángel mesare tʉoĩagʉ̃ ado bajiro bʉsiyijʉ Dios: \q1 Ángel mesare yʉ rotija, ejori mino iti wẽaro bajiro ejori yʉre cʉdirã yirãji. Jea queno ʉ̃jʉrise bajiro sẽo quenaro yʉre moa ĩsirã yirãji ĩna, yi gotiyijʉ Dios, ángel mesare tʉoĩagʉ̃. \m \v 8 Ĩ Macʉre bʉsigʉ ado bajiro yiyijʉ Dios: \q1 Dios ña mʉ. Masare rotitĩñagʉ̃ yigʉja mʉ. Ĩnare mʉ rotija queno yigʉ ñari riojo rotigʉ yigʉja mʉ. \q1 \v 9 Queno yire gayere riti queno wanʉa mʉ. Ñeñarisereama tʉo te ña mʉ. Ito bajigʉ mʉ ñajare Ʉjʉ ñasagʉ mʉre cũa yʉ. Mʉ baba mesa rẽtoro rʉ̃cʉbʉorʉ mʉ ñaroca ya yʉ. Ito yicõri bʉto mʉ wanʉroca ya yʉ, yi gotiyijʉ Dios ĩ Macʉre. \m \v 10 Gaje ado bajiro bʉsiyijʉ Dios ĩ Macʉre: \q1 Yʉre bajiroti Ʉjʉ ñasagʉ ña mʉ cʉni. Cajerojʉti adi sita ñarocõti rujeocʉ mʉ. Ito yicõri ũmacʉ̃jʉ gãna jeyarore rujeocʉ. \q1 \v 11 Iti mʉ rujeore ñarocõti jedicoaro yiroja. Yutabuju iti bʉcʉaro bajiro, bajiro yiroja iti ñarocõti. Ito bajibojarocati mʉáma ñatĩñacõgʉ̃ yigʉja. \q1 \v 12 Yutabuju ruacũcõri gaje ĩna wasoaro bajiro iti jeyarore wasoagʉ yigʉja mʉ. Mʉáma ñaro bajigʉti ñagʉ̃ yigʉja. Mʉreama godare gaye mano yiroja. Ito bajiri ñatĩñacõgʉ̃ yigʉja mʉ, yi gotiyijʉ Dios ĩ Macʉre. \m \v 13 Ĩ Macʉre riti ado bajiro gotiyijʉ Dios: \q1 Ado yʉ ya riojocadʉja rʉ̃cʉbʉorojʉ rujiya. Mʉ wajanare mʉ roti masiroca yigʉ yigʉja yʉ, yi gotiyijʉ Dios ĩ Macʉre. Ángel mesareama ito bajiro yibisijʉ Dios. \m \v 14 Ĩ Macʉ bajiro roti masirã meje ñama ĩna. Ʉsire bajiro ruyumena ñama ángel mesa. Diore moa ĩsiri masa ñama ĩna. Ĩ masoana mani ñajare jaje quenarise manire yigʉ yiguĩji Dios. Ito bajiri manire ĩna ejabʉatoni ángel mesare cõayijʉ Dios. \c 2 \s1 Ñasarise ña masare Dios ĩ maso ãmorise, yire gaye \p \v 1 Ito bajiri ángel mesa rẽtoro ñasagʉ Dios Macʉ ĩ ñaja, ĩ gotirise bʉto bʉsa mani tʉorʉ̃nʉja quena. Ĩre mani queno tʉobeja, ãcabojarã yirãji mani. Ito yicõri Dios ĩ rotiro bajiro cʉdibiticõri ĩre jidicãrã yirãji mani. \v 2 Jane mejejʉ Dios ĩ rotirise Moisés ñayorʉre gotiyijarã ángel mesa. Mani ñicʉsabatia ĩna cʉdiroti ñayijʉ Dios rotirise. Ĩ ocare cʉdibiticõri ñeñaro yirãreama ĩna tõbʉjaroca yiyijʉ Dios, ĩ goticãdo bajiroti. \v 3 Manire ti maicõri bʉto manire maso ãmoguĩji Dios. Ito bajiri ĩ oca ñasarisere mani tʉorʉ̃nʉbeja, mani tõbʉjaroca yigʉ yiguĩji Dios. “Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yire oca cajerojʉti goticãñi mani Ʉjʉ Jesucristo. Ĩre tʉogoana, “Riti bajia iti oca”, yirona manire goticã ĩna. Ito bajiri, “Riti bajia iti oca”, yi tʉoĩa mani cʉni. \v 4 “Riti bajia iti oca”, mani yitoni, jaje tiyamani ĩoyijʉ Dios manire. Espíritu Santona sʉoriti jaje quenarise mani yi masiroca yami Dios. Ĩ ãmoro bajiro ricati riti ĩre mani moa ĩsi masiroca yami Dios. \s1 Dios rĩa mani ñajare, “yʉ ocabajirã”, yami Jesús manire, yire gaye \p \v 5 Ijarijʉ bajiroti gaye mʉare bʉsigʉ ya yʉ. Ijarijʉ gayere ángel mesare rotibisijʉ Dios. Ado bajirojʉa yiyijʉ Dios. Ijarijʉ masa ĩna rotirotire cũñi Dios. \v 6 Tite mʉa. Dios oca tutijʉ ado bajiro ucañi sĩgʉ̃: \q1 ¿Dios, no yija gʉa ñasamena ñabojarocati, gʉare ãcabojabeati mʉ? Ito yicõri, ¿no yija ñasamena gʉa ñabojarocati, gʉare tirʉ̃nʉati mʉ? Ñasamena gʉa ñabojarocati gʉare bʉto tʉoĩa mʉ. \q1 \v 7 Adi sita gʉa ñaroca ángel mesa bero gãnajʉare cũyija mʉ maji. Ito bajibojarocati ija rʉ̃cʉbʉore gaye ʉjarãre bajiro gʉare cũgʉ̃ yigʉja mʉ. \q1 \v 8 Jeyaro mʉ rujeore gaye, jeyaro mʉ rujeoanare cʉni gʉa roti masiroca yigʉ yigʉja mʉ, yi ucañi sĩgʉ̃ Diore goti ĩsiri masʉ. \m Ito bajiri, “Yʉ rujeore masa ĩna rotiroca yigʉ yigʉja yʉ”, Dios ĩ yija tʉocõri, “Dise rʉyabeto gʉa rotiroca yigʉ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩa masia mani. Ito bajibojarocati jeyaro goroama manire cʉdi jedibea maji. \v 9 Jesure masia mani. “Ito bajiro bajiñi Jesús”, yi tʉoĩa mani. Adi sita Jesús ĩ ñaroca maji ángel mesa berojʉa ĩre cũñi Dios. Manire ti maicõri ĩ Macʉre goda ĩsi rotiyijʉ Dios. Manire yiari tõbʉjacõri ĩ goda ĩsire ñajare, Ʉjʉ ñasagʉ ĩre cũñi Dios. Ito yicõri masa jeyaro ĩre rʉ̃cʉbʉotoni ĩ Macʉre cũñi Dios. \p \v 10 Ito bajiro Dios ĩ yija queno yiñi. Ĩ ãmoro bajiroti yiñi ĩ. Jeyaro Dios ĩ menire ña. Jeyaro ĩ wanʉtoni ña iti ĩ rujeore. Mani Dios ñarã ĩ rãca mani roti ñare ãmoñi Dios. Ito bajiri ĩ tʉ mani eja masitoni ĩ Macʉ Jesucristore goda ĩsi rotiyijʉ Dios. Jesucristo ñami manire masori masʉ. Ñimʉ gãji manire maso masigʉ̃ maquĩji. Ito bajiri ĩ́na sʉoriti ũmacʉ̃jʉ ejarã yirãji mani. \v 11 Dios Macʉ ñami mani ñeñaro yirise waja, waja yi ĩsiri masʉ. Dios ñarã mani ñaroca yigʉ ñami Jesús. Ito bajiri Jesús rãca sĩgʉ̃ rĩa ña mani. Dios rĩa mani ñajare, “yʉ ocabajirã”, yi bojobeami Jesucristo. \v 12 Ito bajiro yiñi Jesús Dios oca tutina. Ado bajiro bajia iti. Tʉoĩate mʉa: \q1 Mʉ ñarise gayere yʉ ocabajirãre gotigʉ yigʉja yʉ. Ĩna minijuaroca mʉre wanʉgʉ̃, mʉre basa sẽa ñucagʉ̃ yigʉja yʉ, yiñi Jesús, Dios oca tutina \m \v 13 Gaje ado bajiro yiñi Jesús: \q1 Yʉ cʉni Diore riti bʉto tʉorʉ̃nʉcʉja yʉ, yiñi Jesús, Dios oca tutina. \m Gaje ado bajiro yiñi Jesús: \q1 Ĩ rĩare yʉre ĩsiquĩ Dios. Ito bajiri ado ĩna rãca ña yʉ, yiñi Jesús, Dios oca tutina. \p \v 14 Dios ñarã ñari, sĩgʉ̃ rʉyabeto rujʉ cʉtirã ña mani. Mani rãca ña ãmogʉ̃, manire bajiroti rujʉ cʉtiñi Jesús cʉni. Ito bajigʉ ñari manire goda ĩsiñi ĩ. Ito bajiri rʉ̃mʉ́a ʉjʉ manire ruyurioborʉre ruyuriogʉ yiguĩji Jesús. \v 15 Ito bajiro Jesús ĩ yijare, mani godaroti güire ma manire. Ito bajiri ĩre mani tʉorʉ̃nʉja, “Yʉ ñeñaro yirise waja yʉ tõbʉjaroca yigʉ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩa güirã meje ña mani ĩja. \v 16 Riti bajia. Adi sita Jesús ĩ wadija, ángel mesare ejabʉarocʉ meje wadiñi ĩ. Mani Abraham ñayorʉ bajiro Diore tʉorʉ̃nʉrãre ejabʉagʉ wadiñi ĩ. \v 17 Ito bajiri mani ĩ ocabajirãre ejabʉarocʉ Dios ĩ rotiro bajiroti yiñi Jesús. Manire bajiro rujʉ rujeacõri, manire goda ĩsiñi Jesús. Ito bajiri manire ti maicõri manire yiari Diore bʉsi ĩsisotiguĩji ĩ. Masare yiari paia mesa ĩna bʉsirise rẽtoro manire yiari bʉsi ejabʉasotigʉ yiguĩji Jesús. Mani ñeñaro yirisere Dios ĩ ãcabojatoni, manire yiari bʉsi ĩsisotiguĩji Jesús. \v 18 Mani robo rujʉ cʉticõri tõbʉjañi Jesús. Ĩre cʉni, ñeñaro ĩ yitoni ĩre rotiĩabojañi rʉ̃mʉ́a ʉjʉ Satanás. Ito bajiro ĩ yibojarocati ñeñaro yibisijʉ Jesús. Ito bajiri mani tõbʉjaja manire ejabʉaguĩji Jesús. Ito yicõri mani ñeñaro yitoni rʉ̃mʉ́ manire ĩ roti ãmoja manire ejabʉaguĩji Jesús. \c 3 \s1 Moisés ñayorʉ rẽtoro ñasagʉ ñami Jesús, yire gaye \p \v 1 Yʉ ñarã, Jesucristore tʉorʉ̃nʉrã ñari Dios ñarã ña mani ĩja. Ĩ ñarã mani ñatoni manire beseñi Dios. Ito bajiri Jesucristore riti mani tʉorʉ̃nʉja quena. Dios oca goti ucurona ĩ cõarã rẽtoro ñasagʉ ñami Jesucristo. Ito yicõri paia ʉjarã masare yiari Diore ĩna bʉsi ĩsire rẽtoro manire bʉsi ĩsigʉ̃ ñami Jesucristo. Ito bajiri Jesucristore riti tʉorʉ̃nʉrʉja manire. \v 2 Dios ĩ beserʉ ñari ĩ rotiado bajiroti yi ñañi Jesús. Dios ñarãre queno ejabʉañi ĩ. Moisés ñayorʉ cʉni Dios ĩ rotiado bajiroti yiyijʉ. Dios ñarãre queno ejabʉayijʉ ĩ. \v 3 Ito bajibojarocati Moisés ñayorʉre rẽto bʉsaro Jesure mani rʉ̃cʉbʉoja quena. Ado bajiro bajia. Sĩgʉ̃ ĩ wi menija, ĩ menira wi rẽtoro ĩre rʉ̃cʉbʉorã yirãji mani. Ito bajiri Moisés ñayorʉre rẽto bʉsaro Jesús manire rujeorʉre rʉ̃cʉbʉoja quena. \v 4 Wigoti iti ñaja, sĩgʉ̃ iti wire menirʉ ñaguĩji. Dios sĩgʉ̃ti ñaguĩji jeyarore rujeori masʉ. \v 5 Diore queno cʉdigʉ ñayijʉ Moisés ñayorʉ. Diore moa ĩsigʉ̃, Dios ñarãre queno ejabʉayijʉ Moisés ñayorʉ. Moisés ñayorʉre tʉocõri, “Ito bajiro yigʉ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩayijarã masa. Diore moa ĩsiri masʉ ñayijʉ Moisés ñayorʉ. \v 6 Cristoama Diore moa ĩsiri masʉre bajiro meje bajiñi ĩ. Ĩ ñami Dios Macʉ, queno ĩre cʉdigʉ. Ito bajicõri Dios ñarã Ʉjʉ ñami Jesucristo. “Tʉdi ejagʉ yiguĩji Cristo”, yi mani tʉoĩa wanʉja, ĩre tʉorʉ̃nʉcõri mani ĩre jidicãbeja, Dios ñarã, ñarã yirãji mani ĩja. \s1 Yʉre mʉa tʉorʉ̃nʉbeja quenari cʉtojʉ ware ma mʉare, Israel sita gãnare Dios ĩ yire gaye \p \v 7 Ito bajiri Jesucristore jidicãbitirʉja manire. Ito yicõri Espíritu Santo ĩ gotirere tʉorʉ̃nʉrʉja manire. Ado bajiro gotiami ĩ, Dios oca tutina: \q1 Adocãta mʉare Dios ĩ bʉsija, ĩ yiro bajiroti cʉdija quena. \q1 \v 8 Mʉa ñicʉsabatia ĩna ya ʉsijʉ Diore junisinicõri, ĩna cʉdibitiado bajiro bajibeja. Yucʉ manojʉ ñarã, “Mani ñeñaro yija, ¿no bajiro yigʉ yiguĩjida Dios manire?” yi tʉoĩa ñayijarã ĩna. \q1 \v 9 Mʉa ñicʉsabatiare jʉ̃arã masacõ rodori jaje quenarise yicʉ yʉ. Ito yʉ yibojarocati, “Mani ñeñaro yija, ¿no bajiro yigʉ yiguĩjida Dios manire?” yi tʉoĩañi ĩna. \q1 \v 10 Ito bajiri ĩnare junisinicʉ yʉ. Ado bajiro yicʉ yʉ ĩnare. “Mʉa ya ʉsijʉ yʉre bajiro tʉoĩabitisotia mʉa. Ito yicõri yʉ rotiro bajiro cʉdi ãmobea mʉa”, yicʉ yʉ ĩnare. \q1 \v 11 Ito bajiri ĩnare junisinigʉ̃ ado bajiro yicʉ yʉ: “Quenari cʉtojʉ yʉ mʉare ĩsi ãmobojacatojʉ jʉaji ejare ma mʉare. Yʉ rãca tujacãre mano yiroja mʉare”, yiari goticʉ yʉ ĩnare, yʉre ĩna tʉobejare, yi gotiami Espíritu Santo, Dios oca tutina. \p \v 12 Queno tʉoĩaña yʉ ñarã mʉa. Ĩna bajiro ñeñaro mʉa yibe yirona, queno tʉoĩaña. Mʉa ya ʉsijʉ queno tʉoĩaña mʉa. Mʉa ya ʉsijʉ ñeñaro tʉoĩaja, Dios ñatĩñagʉ̃re jidicãrã yirãji mʉa. Ito yicõri ĩre tʉorʉ̃nʉmenaji mʉa. \v 13 Ado bajirojʉa mani yija quena. Dios oca mani gãmeri gotija, corocõ oca sẽorãji mani ĩja. Co rʉmʉ rʉyabeto ito bajiro riti yitĩñarʉja manire. Dios gayere mani bʉsija, mani ñeñaro yitoni rʉ̃mʉ́ ĩ rotibojaja, ĩre tʉorʉ̃nʉmenaji mani. Ito yicõri, “Yʉ ãmoro yicʉja yʉ. Diore cʉdibicʉja yʉ”, yimenaji mani. Dios oca mani gãmeri bʉsija, oca sẽocõri corocõ wanʉrã yirãji mani. \v 14 Cajerojʉ Jesucristore mani tʉorʉ̃nʉcato bajiroti, mani godaroto riojʉa ĩre tʉorʉ̃nʉtĩñarʉja manire. Ito bajiro mani yija ũmacʉ̃jʉ Cristo rãca wanʉ quenarã yirãji mani. \p \v 15 Tite mʉa. Ado bajiro gotia Dios oca: \q1 Adocãta mʉare Dios ĩ bʉsija, ĩ yiro bajiroti cʉdija quena. Mʉa ñicʉsabatia ĩna ya ʉsijʉ Diore junisinicõri, ĩna cʉdibitiado bajiro bajibeja, yi gotia Dios oca. \m \v 16 Mʉa tija, ¿noa ñayijari Dios oca tʉoana ñabojarãti ĩna ãmoro bajiro yi ãmorã Diore cʉdibitiana? Ĩna ñayijarã Egipto sitajʉ ñarãre Moisés ĩ tʉ̃a wana. \v 17 Diore cʉdi ãmobiticõri ñeñarise riti yiyijarã ĩna. Ito bajiro ĩna yijare jʉ̃arã masacõ rodori ĩnare junisiniyijʉ Dios. Ito bajiri yucʉ manojʉ ĩna ña ucuroca yiyijʉ Dios. Itojʉ ña ucurã riti goda jedicoayijarã ĩna. \v 18 Ĩre ĩna cʉdibejare, ado bajiro yiyijʉ Dios. “Quenari cʉtojʉ mʉare yʉ ĩsi ãmobojacatojʉ jʉaji ejare ma mʉare. Yʉ rãca tujacãre mano yiroja mʉare”, yiyijʉ Dios mani ñicʉsabatiare. \v 19 Itire tʉocõri, “Diore ĩna tʉorʉ̃nʉbitire waja, quenari cʉto ĩnare ĩ cũ ãmobojara cʉto ejabisĩ ĩna”, yi tʉoĩa mani. \c 4 \p \v 1 “Mʉa tujacãroto mʉare meni ĩsicʉ yʉ”, mani ñicʉsabatiare Dios ĩ yiado bajiroti yami Dios adi rʉmʉri cʉni. Adi rʉmʉri manire cʉni tujacãre ñaroja. Ito bajiri itojʉ mani ejaroto riojʉa queno tʉoĩarʉja manire, mani eja jeditoni. Mʉa coriarã ĩre queno tʉorʉ̃nʉbiticõri queno ejamenaji. \v 2 “Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre riti masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yire oca tʉogoana ña mani. Mani tujaroto mani eja ãmoja, ĩre queno tʉorʉ̃nʉrãji mani. Itire tʉogoana ñayijarã mani ñicʉsabatia cʉni. Itire tʉogoana ñabojarãti queno tʉorʉ̃nʉbisijarã ĩna. Ito bajiri Dios ĩ tuja rotiadojʉ ejabisijarã ĩna. \v 3 Ĩre tʉorʉ̃nʉrã riti, Dios ĩ tujacã rotiadojʉ ejarã yirãji mani. Ado bajiro gotiñi Dios mani ñicʉsabatiare tʉoĩa yugʉ: \q1 Yʉre ĩna tʉorʉ̃nʉbejare ĩnare junisinicʉ yʉ. “Ĩnare yʉ tujacãrotirajaʉ ejamena yirãji ĩna”, yi goticã yʉ, yiñi Dios, mani ñicʉsabatiare tʉoĩa yugʉ. \m Adi macãrʉcʉ̃ro meni wacʉ, cojʉ tujacãrajʉ meniñi Dios. Ito ĩ yija bero mʉcana tʉdi gaje rujeobisijʉ Dios ĩja. Tujacãrajʉ ĩ menicãre ñabojarocati, ĩnare sãja rotibisijʉ ĩ, ĩre ĩna tʉorʉ̃nʉbejare. \v 4 Dios oca ado bajiro gotia, jʉa ãmojeno ñari rʉmʉ gaye: \q1 Co ãmojeno ñari rʉmʉri moacõri, jʉa ãmojeno ñari rʉmʉna tujacãyijʉ Dios, yi gotia Dios oca. \m \v 5 Mʉcana gaje ado bajiro gotia Dios oca: \q1 Yʉ rãca tujacãdojʉ tujacãmenaji ĩna, yiñi Dios, mani ñicʉsabatiare tʉoĩagʉ̃. \m \v 6 “Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre riti masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yire oca tʉosʉogoana ñabojarãti ĩre tʉorʉ̃nʉbiticõri tujacãdojʉ ejabisijarã mani ñicʉsabatia. Diore tʉorʉ̃nʉrã riti ejarã yirãji. Tujacãdojʉ ejarona eja jedibeama maji. \v 7 Ito bajiri adocãta ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ãmagʉ̃ yiguĩji Dios maji. Adocãta mani ĩre tʉorʉ̃nʉja, iti ña ñasarise. Yoari mani ñicʉsabatia ĩna cʉdibitija bero, Diore tʉocõri ucañi David ñayorʉ. Jĩjʉ yʉ mʉare gotigoriseti, David ñayorʉ ĩ ucare mʉcana mʉare gotia yʉ: \q1 Adocãta mʉare Dios ĩ bʉsija, ĩ yiro bajiroti cʉdija quena. Mʉa ñicʉsabatia ĩna ya ʉsijʉ Diore junisinicõri, ĩna cʉdibitiado bajiro bajibeja, yi ucañi David ñayorʉ. \m \v 8 Mani ñicʉsabatia rĩa masa ñayoanare tujacãrajʉ tʉ̃a wayijʉ Josué ñayorʉ. Ito bajiri tujacãre gaye Dios ĩ bʉsija, Josué ñayorʉ mani ñicʉsabatia rĩare ĩ tujacãre ãmi ejare gaye meje bʉsiguĩji ĩ. Ito bajiro iti bajijama, “Jane adi rʉmʉ yʉ tʉjʉ tujacãrã ejarã ya mʉa”, yibitiborʉ Dios. \v 9 Ito bajiri Diore mani tʉorʉ̃nʉja, ĩ ñarã ñacõri, ĩ tʉjʉ ñaroja mani tujacãrotijʉ. \v 10 No Diore tʉorʉ̃nʉrãti adi macãrʉcʉ̃rore meni tĩo wacʉ ĩ tujacãdo bajiroti ĩ rãca tujacãrã yirãji ĩna cʉni. \v 11 Ito bajiri bʉto bʉsa oca sẽocõri Diore tʉorʉ̃nʉrʉja manire, tujacãdo mani eja masitoni. Mani ñicʉsabatiare bajiro Diore cʉdimena robo bajiro bajimenaji mani. \p \v 12 Sẽorise ña Dios oca. Ito yicõri adi rʉmʉri mani tʉoroti ña Dios oca. Sarera jãi jʉa dʉja odiri jãi robo bajiro bajia Dios oca. Ito bajicõri, “Mani ya ʉsijʉ quedi sãjaroja Dios oca mani tʉorʉ̃nʉja. Jeyaro mani ya ʉsijʉ mani tʉoĩarisere masiguĩji Dios. Mani yeyoro mani tʉoĩarisere cʉni masiguĩji Dios. ‘Ija ito bajiro yicʉja yʉ’, mani yirise cʉni masi jeoguĩji Dios. Dios ocare mani tʉorʉ̃nʉja, ‘Ito bajiro bajia yʉ’ ”, yi tʉoĩa mani. \v 13 Disejʉa Dios ĩ rujeore yeyo masiña ma. Dise ĩ ti masibiti rʉyabetoja Diore. Ñe mani yigore ĩ masibiti ma. Ito yicõri ñe mani tʉoĩagore ĩ masibiti ma. Ito bajiri jeyaro masiguĩji ĩ. Dios ĩ tiro riojo, “Adocõ jaje ñeñarise yicʉ yʉ”, yi goti rẽtobu jedirã yirãji mani. \s1 Paia ʉjʉ rẽtoro ñasagʉ ñami Jesús, yire gaye \p \v 14 Paia ʉjʉ rẽtoro ñasagʉ ñami Jesús, Dios Macʉ. Ũmacʉ̃jʉ Dios tʉ ñaguĩji ĩ, manire yiari ĩre bʉsi ĩsisotigʉ. Ito bajiri, “Diore tʉorʉ̃nʉgʉ̃ ña yʉ”, mani yija, bʉto bʉsa ĩre mani tʉorʉ̃nʉja quena. Ĩre jidicãbitirʉja manire. \v 15 Ĩ ñami paia ʉjʉ rẽtoro manire ejabʉa masigʉ̃. Mani tõbʉjaja, manire ti maiguĩji ĩ. Mani ñeñaro yija, “Yʉre queno masibeama. Ito bajiri ñeñaro yama maji”, yi tʉoĩacõri, manire ti maiguĩji Jesús. Mani ñeñaro yitoni, rʉ̃mʉ́ ʉsirioro ĩ yi codero bajiro, Jesucristore cʉni ito bajiroti yibojayijʉ. Ito bajibojarocati ñeñarise yibisijʉ Cristo. Ito bajiri manire rʉ̃mʉ́ ʉsirioro yija, manire ejabʉa masiguĩji Cristo. \v 16 Ito bajiri Diore mani bʉsija, güire mano bʉsirãji mani. Manire bʉto ti maiguĩji Dios. Ito bajiri mani ĩre bʉsija, manire ti maiguĩji ĩ. No mani ejabʉare ãmorijʉ manire queno ejabʉagʉ yiguĩji Dios. \c 5 \p \v 1 Masare yiari paia ʉjʉ Diore ĩ bʉsi ĩsiado bajiro manire bʉsi ejabʉarocʉ Cristore cũñi Dios. “Riti bajia iti”, mʉa yi tʉoĩatoni adi mʉare gotia yʉ. Mani ñicʉsabatia ñayoana ĩna rãca gagʉ sĩgʉ̃re besecõri, “Mʉ ñagʉ̃ yigʉja pai gʉare bʉsi ĩsiri masʉ”, yi cũñi ĩna ĩre. Ĩ ya moare ado bajiro bajiyijʉ. Masa Diore ĩna ĩsiroti boca ãmicõri, itire Diore soe ĩsiyijʉ ĩ, masa ĩna ñeñaro yire waja, waja yi ĩsirocʉ. \v 2 Pai mani robo bajigʉ ñari, Dios ĩ rotirise ñarocõti cʉdi jeo masibiquĩji ĩ cʉni. Ito bajiri queno tʉoĩamenati ñeñaro masa ĩna yija, ĩnare junisinibiquĩji ĩ. Quenoti ĩnare goti quenogʉ̃ yiguĩji ĩ. \v 3 Ito bajiri Diore masa ĩna ĩsiroti soe ĩsi wacʉ, “Masa ĩna ñeñaro yirise ĩnare ãcabojaya”, yiguĩji ĩ Diore. Ito bajiroti yigʉ yiguĩji ĩ cʉni, ñeñaro ĩ yirise waja. \p \v 4 No paia ʉjʉ ña ãmobojagʉ ĩmasiti ña masibiquĩji ĩ. Dios sĩgʉ̃ti ñami, sĩgʉ̃re ti besecõri, “Mʉ ñama paia ʉjʉ”, ĩre yigʉ. Ito bajiroti Aarón ñayorʉre cũñi Dios. \v 5 Ito bajiroti bajiyijʉ Cristore cʉni. Ĩmasiti, “Paia ʉjʉ rẽtoro ñasagʉ ñacʉja yʉ”, yibisijʉ ĩ. Dioti ĩre cũyijʉ, ito bajigʉ ĩ ñatoni. Ado bajiro ĩre gotiyijʉ Dios: \q1 Yʉ Macʉ ña mʉ. Adi rʉmʉ masa ĩna tʉoro riojo, “Ãni yʉ Macʉ mʉa ʉjʉ ñami”, yigʉ yigʉja yʉ, yiyijʉ Dios ĩ Macʉ Cristore. \m \v 6 Ĩ oca tutina gaje ado bajiro gotiñi Dios ĩ Macʉre: \q1 Masare yiari mʉ bʉsi ĩsitoni mʉre cũa yʉ. Paia ʉjʉ Melquisedec ñayorʉre bajiro ñasagʉ mʉre cũa yʉ, yiyijʉ Dios ĩ Macʉre. \m \v 7 Adi macãrʉcʉ̃ro Jesús ĩ ñaroca ĩre ĩna sĩaroti ñami riojʉa Diore bʉsigʉ josayijʉ. Yago rãca oca sẽoro bʉsiyijʉ ĩ Jacʉre. “Cʉna, goda wacʉ ya yʉ. Yʉ catire mʉ ãmoja, camota masigʉ̃ja mʉ. Ito bajibojarocati mʉ ãmoro bajiro bajiatoja”, yiyijʉ Jesús ĩ Jacʉre. “Mʉre cʉdi ãmoa yʉ”, Jesucristo ĩ yijare tʉoyijʉ Dios. \v 8 Dios Macʉ ñabojagʉti tõbʉjayijʉ Cristo. Tõbʉja wacʉ jeyaro Dios ĩ rotiado bajiroti yiyijʉ Cristo. Ĩ Jacʉre queno cʉdigʉ ñari, manire yiari tõbʉja ĩsiyijʉ Cristo. \v 9 Ĩ Jacʉ ĩre rotiado bajiroti manire yiari goda ĩsiyijʉ Cristo. Ñimʉ gãji manire goda ĩsigʉ̃ maquĩji. Ito bajiri ĩre mani tʉorʉ̃nʉja ticõri, manire masogʉ̃ yiguĩji ĩ. Ito yicõri mani catitĩñaroca yigʉ yiguĩji ĩ. \v 10 Paia ʉjʉ ñasagʉ Melquisedec ñayorʉ ĩ ñado bajiro ĩ Macʉ Jesucristore cũyijʉ Dios. Ito bajiri manire maso masiguĩji Cristo. \s1 Jesucristore masirã ñabojarãti ĩre mani jidicãja guijo ña, yire gaye \p \v 11 Iti oca gotiroti jaje rʉya maji. Ito bajibojarocati iti ocare tʉo masi ãmobea mʉa. Ito bajiri josari ña iti mʉare gʉa goti rẽto ãmobojaja. \v 12 Yoari Cristore mʉa tʉorʉ̃nʉja bero ĩ oca riasori masa ñaboyija mʉa. Ito bajibojarocati Dios oca josari meje bʉsa gayere mʉcana tʉdi mʉare goti rẽtoburʉja gʉa. Waibʉcʉ ri ba masi wana ñabojarãti, mʉcana tʉdi ũjurãre bajiro bajirã ña mʉa. Macʉacã ũjugʉ̃re bajiro waibʉcʉ ri ĩ ba masibeto bajiro Dios oca josari ñarisere tʉo rẽtobu masibea mʉa. \v 13 Õjegõa idirã, macʉacã ũjugʉ̃re bajiro bajirã ña mʉa. Dios ocare queno masirã meje ña mʉa. Ĩ oca masibiticõri Dios ĩ ãmoro bajiro queno yire gayere masibea mʉa. \v 14 Bare jeyaro bʉti quenarise ña bʉcʉrã bare. Ĩna ñama queno sẽo quenarã. Ito bajiroti bajiama Dios oca queno tʉo masirã cʉni. Dios oca queno masicõri, “Iti ña ñeñarise, iti ña quenarise”, yi ti beserã yirãji ĩna. \c 6 \p \v 1 Bʉcʉrãre bajiro Cristore mani queno masi ãmoja, ĩ oca josari ñarisere mani riasotija quena. Josabiti gayere riasoticãcʉ mani. “Ñeñarise jidicãcõri, quenarise tʉoĩarʉja manire”, yire gaye riasoticãcʉ mani. “Queno yibojarãti Diore mani tʉorʉ̃nʉbeja jeame ʉ̃jʉrojʉ warã yirãji mani”, yire gaye riasoticãcʉ mani. \v 2 Idé gure gaye cʉni riasoticãcʉ mani. Gãjerã Diore masirãre yiari Diore bʉsirã wana ĩnare ãmo moa jeore gaye riasoticãcʉ mani. “Godabojarãti mʉcana tʉdi catirã yirãji mani”, yire gaye riasoticãcʉ mani. “Ñeñaro yirã ĩna ñeñaro yirise waja, tõbʉjatĩñarã yirãji ĩna”, yire gayere riasoticãcʉ mani. \v 3 Dios ĩ ejabʉarisena, josari gayere riasoti ũmatʉ̃arã yirãji mani. \p \v 4 Dios oca tʉogoana ña mani, ito yicõri Jesucristo ũmacʉ̃jʉ wadirʉre boca ãmiana ña mani. Espíritu Santo ĩ queo sãna ña mani ĩja. Ito bajiri Dios oca mani riasoti ũmatʉ̃abeja ãcabojarã yirãji mani. Ĩ ocare ãcabojacõri tʉdi ñeñaro yirãji mani. Ito bajiri mʉcana tʉdi ĩre tʉorʉ̃nʉ ãmomenaji mani. \v 5 Dios oca quenarise tʉogoana ña mani. Tiyamani Dios gayere tigoana ña mani. “Adi sita tʉdi ejagʉ yiguĩji Jesús”, yi tʉoĩarã ña mani. \v 6 Iti jeyarore masi jedirã ñabojarãti, Jesucristore mani jidicãja, tʉdi mani ñeñaro yirisere jidicã masimenaji mani. Dios Macʉre tʉorʉ̃nʉbojarãti mani jidicãja mʉcana tʉdi yucʉtẽojʉ ĩre jajurãre bajiro ya mani. Ito yicõri masa tiro riojo ĩre aja tudirãre bajiro ya mani. \v 7 Ado bajiro bajira sitare tʉoĩate mʉa. Sita joe ide iti quedija, sitajʉare ide sãjaroja. Iti sita ote queno judi, iti rica cʉtija ticõri, “Quenari sita ña adi sita”, yirã yirãji ĩna iti sita moari masa. “Queno yiñi Dios iti sitare”, yirã yirãji ĩna. Ito bajiroti Diore jidicãmenare cʉni queno yigʉ yiguĩji ĩ ĩnare. \v 8 Iti sita jota, ito yicõri ta widirise jeyaro iti judija, ñe waja ma iti wese. Ito bajiri sita iti ʉjarã itire soecõrã yirãji ĩna. “Adi sitare queno yibisĩ Dios”, yirã yirãji ĩna. Ito bajiroti ĩre jidicãrãre jeame ʉ̃jʉrojʉ cõagʉ̃ yiguĩji Dios. \s1 “Yʉre masogʉ̃ yiguĩji Cristo”, mani yi tʉoĩaja oca sẽoa mani, yire gaye \p \v 9 Yʉ mairã, “Mʉa ña Jesucristore jidicãrã”, yirocʉ meje mʉare itire bʉsia yʉ. “Mʉa ña Jesucristo ĩ masoana”, ya yʉ mʉare. Mʉa ña Dios ĩ ãmoro bajiro yirã. Ito bajiri, “Queno yami Dios mʉare”, yi tʉoĩa yʉ. \v 10 Riojo yigʉ ñami Dios, ito bajiri mʉa queno yigorere ãcabojabicʉ yiguĩji ĩ. Gãjerã Jesure tʉorʉ̃nʉrãre ti maicõri, ĩnare mʉa ejabʉagorisere ãcabojabicʉ yiguĩji ĩ. Ñaro bajiroti gãjerãre ejabʉarãji mʉa maji. Ito bajiro mʉa yirisere ãcabojabicʉ yiguĩji Dios. \v 11 Mʉa sĩgʉ̃ rʉyabeto wanʉ oca sẽocõri Diore mʉa cʉditĩñare ãmoa gʉa. Mʉa catirocõ mʉa ito bajiro yi ñaja, mʉa bocatirisere ñarocõti boca ãmirã yirãji mʉa. \v 12 Jesure mʉa tʉorʉ̃nʉ jidicãre ãmobea gʉa. Ito yicõri Dios oca tutire mʉa jidicãre ãmobea gʉa. Yoari Jesucristo ĩ tʉdi ejaroti bocaticõri, ĩre jidicãbisĩ coriarã. Ito bajiri ĩnare bajiro mʉa bajire ãmoa gʉa. Ĩnare bajiro mʉa yija, Dios ĩ goticãdo bajiro ñarocõti boca ãmirãji mʉa. \p \v 13-14 Abraham ñayorʉre tʉoĩate mʉa. Ado bajiro ĩre goti yucãyijʉ Dios: “Riti queno mʉre yisacõgʉ̃ yigʉja yʉ. Jãjarã mʉ janerãbatia cʉtiroca yigʉ yigʉja yʉ. ‘Ito bajiroti yicʉja yʉ’, yirocʉ yʉ wamena ya yʉ”, yiyijʉ Dios Abraham ñayorʉre. Ĩ wamenati yiyijʉ Dios. Gãji wamena meje ito bajiro yiyijʉ Dios Abrahamre. Ñimʉjʉa gãji Diore rẽtocũgʉ̃ maquĩji. Ito bajiri ĩ wamenati yiyijʉ Dios. \v 15 “Ĩ yiro robo bajiro yigʉ yiguĩji Dios”, yirocʉ ʉsirioro meje yuyijʉ Abraham ñayorʉ. Ito bajiri Dios ĩ goticãdo bajiroti rẽtayijʉ Abrahamre. \v 16 “Ado bajiro yicʉja yʉ”, ĩna yija, Dios wamena yama coriarã masa. Ĩ wamena yama ĩna, masa rẽtoro ñasagʉ ĩ ñajare. “Riti mʉare Dios wamena gotia yʉ”, ĩna yija, nojʉa gãjerã, “Bʉrãti yama”, yi masimenaji. \v 17 Ito bajiroti mani ñicʉsabatiare, “Ito bajiro yicʉja yʉ”, ĩ yire ñajare, yisacõyijʉ Dios. “Riti manire ĩ goticãdo bajiro ĩsigʉ̃ yiguĩji Dios. Ĩ goticãdo bajiroti gajero bajiro wasoabicʉ yiguĩji ĩ”, ĩna yi masitoni, ĩnare yisacõyijʉ Dios. “Mʉare socabea yʉ. Riojo yʉ wamena mʉare gotia yʉ”, yiyijʉ Dios mani ñicʉsabatiare. \v 18 “Riti mʉare queno yisagʉ yigʉja yʉ”, yiyijʉ Dios. Gaje ado bajiro yiyijʉ Dios: “Ito bajiroti yicʉja yʉ, yirocʉ yʉ wamena ya yʉ”, yiyijʉ Dios. Jʉaji Dios ĩ yijare, gajero bajirojʉa wasoabicʉ yiguĩji ĩ. Ito bajiri, “Ado bajiro yicʉja yʉ”, ĩ yicãre ñajare manire masogʉ̃ yiguĩji ĩ. Ito yicõri, “Ĩ rãca catitĩñarã yirãji mani”, yi tʉoĩa mani. Ĩ goticãre mani tʉorʉ̃nʉja wanʉ oca sẽorã yirãji mani. \v 19 Dios ĩ goticãre ñarocõti tʉorʉ̃nʉrʉja manire. “Mʉare masogʉ̃ yigʉja yʉ”, yiñi Dios manire. “Ĩ rãca catitĩñagʉ̃ yigʉja yʉ”, yi mani tʉo masija, mani ya ʉsi güibeto yiroja manire. Ito yicõri oca sẽorã yirãji mani. Jane mejejʉ masare yiari Diore senirona Dios ñari wi yobiado wajajʉa Dios ñari sõa wasotiyijarã paia mesa. \v 20 Ito bajiro yiñi Jesús cʉni. Ũmacʉ̃jʉ mʉjacõri manire yiari Diore bʉsiñi ĩ. Ito bajiri, “Manire masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩa mani. Paia ʉjʉ Melquisedec ñayorʉ ĩ ñasado bajiro ñasagʉ ñatĩñagʉ̃ yiguĩji Jesús. Manire yiari Diore bʉsi ĩsitĩñagʉ̃ yiguĩji Jesús. Ito bajiro ĩ bʉsi ĩsitĩñatoni cũñi Dios ĩre. \c 7 \s1 Paia ʉjʉ Melquisedec bajiro bajigʉti ñami Jesús cʉni, yire gaye \p \v 1 Ĩ Melquisedec, Salem cʉto gagʉ ʉjʉ ñayijʉ. Ito yicõri Dios ũmacʉ̃jʉ gagʉre moa ĩsiri masʉ ñayijʉ ĩ pai. Abraham ñayorʉ gaje cʉtori gãna ʉjarãre rẽtocũcõri, tʉdi wayijʉ ĩ ya cʉtojʉare. Ito bajiri ĩ tʉdi waroca ĩre boca wayijʉ Melquisedec. Ĩre bocacõri ĩre yiari Diore bʉsigʉ, “Dios queno yijaro mʉre”, yiyijʉ Melquisedec Abrahamre. \v 2 Gãjerã ʉjarãre rẽtocũcõri, ĩ bʉjare gayere cõĩacõri Dios ĩ rotiado bajiroti Melquisedecre jabeto ĩsiyijʉ Abraham. “Ʉjʉ queno yigʉ”, yireoni ña iti Melquisedec yire. Salem cʉto gagʉ ʉjʉ ñayijʉ Melquisedec. Ñe oca mani cʉto, yireoni ñayijʉ Salem yireoni. Ñe oca mana ʉjʉ ñayijʉ Melquisedec. \v 3 Melquisedec jacʉsabatia wame, ĩ ñarã wame cʉni ucare ma Dios oca tutijʉ. Ito yicõri ĩ rujeare, ĩ godare cʉni ucare goabea. “Ĩ godaja bero masare yiari Diore bʉsi jidicãyijʉ”, yire ma. Melquisedecre mani tʉoĩaja, “Masare yiari Diore ĩ bʉsi ĩsiado bajiro masare yiari Diore bʉsi ĩsitĩñagʉ̃ yiguĩji Cristo cʉni”, yi tʉoĩa mani. \p \v 4 Mani ñicʉ Abraham ñayorʉ rẽtoro ñasagʉ ñayijʉ Melquisedec. Tʉoĩate mʉa. Gaje cʉto gãna ʉjarãre rẽtocũcõri, ĩ bʉjarere cõĩacõri jabeto ĩsiyijʉ Abraham Melquisedecre. \v 5 Ito bajiroti Abraham janerãbatia judio masa jeyaro ĩna rʉcorisere cõĩacõri jabeto ĩsiyijarã paiare. Leví wame cʉtigʉ janerãbatia ñayijarã ĩna paia mesa. Ĩna ñarã judio masare jeyaro ĩna rʉcorisere cõĩacõri jabeto ãmiyijarã ĩna, Moisés ĩ rotiado bajiroti. Ĩna ñarã ñabojarocati ito bajiro yiyijarã ĩna, Moisés ĩ rotijare. \v 6 Leví janami meje ñabojagʉti, Abraham bʉjarere jabeto seniyijʉ ĩ Melquisedec. Itire boca ãmicõri ĩre yiari Diore bʉsiyijʉ Melquisedec. Abraham ñayijʉ, “Queno mʉre yigʉ yigʉja yʉ”, Dios ĩ yirʉ. Ñasagʉ ñayijʉ Abraham ñayorʉ. \v 7 “Dios mʉre queno yijaro”, yi ecorʉ rẽtoro ñami, “Dios mʉre queno yijaro”, yirʉ. Melquisedec ĩ, “Queno Dios mʉre yijaro”, yi ecorʉ ñayijʉ Abraham. Ito bajiri, “Abraham rẽtoro ñasagʉ ñayijʉ Melquisedec”, yi tʉoĩa mani. \v 8 Mani wato ñarã paia gãjerã rʉcorisere cõĩacõri jabeto ãmirã, manire bajiroti godarãji ĩna cʉni. Melquisedecreama Dios oca tuti iti gotija, “Itocõ godañi Melquisedec”, yire oca ma. Ito bajiri godabicʉ robo bajiro bajiguĩji ĩ. \v 9-10 Melquisedecre jabeto ĩsiroca ĩ janerãbatia ñarona ĩna rujeabitibojarocati ĩ ya rujʉjʉ ñayijarã ĩna maji Abrahamre. Abraham janami Leví wame cʉtigʉ janerãbatia ñayijarã, masa ĩna rʉcorisere cõĩacõri jabeto ãmirã. Abraham ya rujʉjʉ ñacõri Melquisedecre Abraham ĩ waja yija, ĩna cʉni waja yirãre bajiro yiyijarã, Abraham ya rujʉ ñacõri. Ito bajiri, “Ĩna ñarocõ rẽto bʉsaro ñasagʉ ñañi Melquisedec”, yi tʉoĩa mani. \p \v 11 Leví janerãbatiana sʉoriti ĩ rotirise cũyijʉ Dios, judio masare. Leví janerãbatiare paia ĩna ñaroca yiñi Dios. Sĩgʉ̃ Leví janami ñayijʉ pai ñasagʉ, Aarón wame cʉtigʉ. Aarón ĩ janerãbatia rãca masa ĩna Diore ĩsiroti boca ãmiyijarã ĩna. Boca ãmicõri Diore soe ĩsiyijarã ĩna, masa ĩna ñeñaro yirise waja yirã. Ito bajiro ĩna yibojarocati, “Seti ma mʉare. Queno yirã ña mʉa”, yibisijʉ Dios ĩnare. Ito bajiri Melquisedec ñasagʉre bajiro bajigʉre cõayijʉ Dios, masare ĩ goda ĩsitoni. Aarón mesa waibʉcʉrãre soe ĩsicõri, masa ĩna ñeñaro yirise waja, waja yi jeocõajama gãji masare bʉsi ĩsirocʉ cõabitiborʉ Dios. \v 12 Masare bʉsi ĩsirocʉ Jesure Dios ĩ cõaja bero mʉcana tʉdi paia mesare masare yiari bʉsi ĩsi rotibisijʉ Dios. Ito yicõri bʉcʉ oca jidicãcõri ĩ oca mame wasoa rotiyijʉ Dios paia mesare. \v 13 Mani Ʉjʉ Jesucristore cũñi Dios, paia ʉjʉ ñasagʉ ĩ ñatoni. Ito bajiri ĩ ñami manire yiari Diore bʉsi ĩsigʉ̃. Leví janerãbatia janami meje ñayijʉ Cristo. Judá janerãbatia janami ñayijʉ Cristo. Judá janerãbatia Cristo riojʉa sĩgʉ̃ pai mañijʉ. \v 14 Mani Ʉjʉ Jesucristo, Judá janerãbatia janami ñayijʉ ĩ. Leví janerãbatiare paia cũ wacʉ Judá janerãbatiareama ito bajiro yibisijʉ Moisés ñayorʉ. Itire queno tʉo masia mani. \p \v 15 Itire tʉocõri, “Bʉcʉ oca jidicãcõri oca mame wasoacõñi Dios”, yi tʉoĩa mani. Paia ʉjʉ Melquisedec ñasagʉ ĩ ñado bajiro manire yiari bʉsi ĩsigʉ̃re cũñi Dios. \v 16 Leví janerãbatiare riti, “Paia ñarã yirãji ĩna”, yi rotiyijʉ Moisés. Ito bajiri Moisés ĩ rotirena meje paia ʉjʉ Cristo ĩ ñaroca yiñi Dios. Tʉdi ĩ catija ticõri, ĩ Macʉre cũñi Dios manire yiari ĩ bʉsi ĩsitoni. Bʉto masigʉ̃ ñari jʉaji godabicʉ yiguĩji Cristo. \v 17 Ado bajiro gotiyijʉ Dios ĩ Macʉre: \q1 Masare mʉ bʉsi ĩsitĩñatoni mʉre cũa yʉ. Paia ʉjʉ Melquisedec ñasagʉ ĩ ñado bajiro ñatĩñagʉ̃ yigʉja mʉ, yiyijʉ Dios ĩ Macʉre. \m \v 18 Bʉcʉ oca iti rotiro bajiro queno cʉdi jeo masibisijarã mani ñicʉsabatia. Ito bajiri ĩnare seti ñayijʉ maji. Ito bajija ticõri, “Bʉcʉ oca quenabea. Ñe waja ma iti”, yi tʉoĩa wacʉ itire jidicãyijʉ Dios. \v 19 Bʉcʉ oca ĩna cʉdi jeoja ticõri, “Ĩnare seti ña maji”, yiyijʉ Dios. Ito bajiri bʉcʉ oca jidicãcõri, mame oca cũyijʉ Dios ĩja. Ado bajiro yiyijʉ Dios. Ĩ Macʉ Cristore cõayijʉ, mani ñeñaro yirisere ĩ waja yi ĩsitoni. Ito bajiri Cristore mani tʉorʉ̃nʉja ticõri, “Ñe seti ma mʉare”, yigʉ yiguĩji Dios ĩ tʉ mani ejari rʉmʉ. Iti mame oca tʉocõri, “Bʉcʉ oca ñasʉore rẽtoro quena mame oca”, yi tʉoĩa mani. \p \v 20 “Yʉ Macʉre cũa yʉ, masare yiari ĩ bʉsi ĩsitĩñatoni. Riti ya yʉ”, yi goticãyijʉ Dios. \v 21 Cristore Dios ĩ cũroto riojʉa, gãjerã paiare ĩ cũja, “Ñasagʉ ãnire cũa yʉ”, yibisijʉ Dios. Ĩ Macʉreama paia ʉjʉ cũ wacʉ, “Riti, ãni ñasagʉre cũa yʉ”, yiyijʉ Dios. Ĩ Macʉre ado bajiro gotiyijʉ Dios ĩ oca tutina: \q1 Yʉ ña Dios mʉ Ʉjʉ. “Ado bajiro yigʉ yigʉja yʉ”, yicõri yʉ tʉoĩarise tʉo riawʉsobicʉja yʉ. Masare yiari mʉ bʉsi ĩsitĩñatoni mʉre cũa yʉ. Paia ʉjʉ Melquisedec ñasagʉ ĩ ñado bajiro ñatĩñagʉ̃ yigʉja mʉ cʉni, yiñi Dios ĩ Macʉre, yi gotia Dios oca tutijʉ. \m \v 22 Iti mani tʉoja, “Riti manire masogʉ̃ yiguĩji Jesucristo. Bʉcʉ oca rẽtoro quenarise ña iti mame oca”, yi tʉoĩa mani. \v 23 Bʉcʉ oca iti ñaroca jãjarã paia ñayijarã. Ĩna godaja gãjerã ĩnare wasoarona ñayijarã. \v 24 Ito bajiro ĩna godabojarocati, Jesuama godagʉ meje ñami. Ñimʉjʉa gãji Jesure wasoarocʉ maquĩji. \v 25 Catitĩñagʉ̃ ñari manire yiari Diore bʉsi ĩsitĩñagʉ̃ yiguĩji ĩ. “Mʉ Macʉ yʉre goda ĩsiñi. Ito bajiri ĩ́na sʉoriti mʉ yagʉ ña ãmoa yʉ”, Diore mani yija, manire masogʉ̃ yiguĩji Cristo. Manire ĩ masoja bero ĩ rãca catitĩñarã yirãji mani. \p \v 26 Jesucristo rʉyabojañi maji, manire bʉsi ĩsirocʉ. Manire yiari Diore ĩ bʉsi ĩsibeja, Dios tʉ ejamenaji mani. Dios ĩ ñajare, ñeñarise ma ĩre. Ñeñaro yigʉ meje ñayijʉ ĩ. Ñe seti macʉ ñayijʉ ĩ. Masa ñeñaro yirãre bajiro meje bajigʉ ñami ĩ. Ũmacʉ̃jʉ gãna rẽtoro ñasagʉ ĩ ñaroca yiyijʉ Dios Jesure. \v 27 Gãjerã paia ʉjʉre bajiro bajigʉ meje ñaguĩji ĩ. Co rʉmʉ rʉyabeto waibʉcʉrãre sĩayijarã ĩna, Diore soe ĩsirona. Ito bajiro yicõri, “Gʉa ñeñaro yirisere ãcabojoya. Ito yicõri masa ĩna ñeñaro yirisere cʉni ãcabojoya”, yiyijarã ĩna. Coji meje ito bajiro yiyijarã ĩna. Jesuama cojiti godañi, masa ĩna ñeñaro yirise waja, waja yi ĩsigʉ̃. Mʉcana tʉdi waja yibicʉ yiguĩji ĩ, ĩ ya rína ĩ waja yi tĩocãre ñajare. \v 28 Moisés ñayorʉ ĩ rotirena sʉoriti manire bajirãreti paia ʉjarã ña rotiyijarã ĩna. Bʉcʉ oca jidicãcõri mame oca cũyijʉ Dios. “Riti ado bajiro yicʉja yʉ”, yirocʉ mame oca cũyijʉ Dios. “Yʉ Macʉ ñeñaro yibicʉre cũa yʉ, masare yiari ĩ bʉsi ĩsitoni”, yiyijʉ Dios ĩ oca tutina. \c 8 \s1 Mame oca goticõri manire bʉsi ĩsiri masʉ ñami Jesús, yire gaye \p \v 1 Yʉ gotisʉorise ado bajiro bajia ñasarise. Sĩgʉ̃ ñami manire yiari Diore bʉsi ĩsigʉ̃. Ĩ ñami ñasagʉ. Ũmacʉ̃jʉ Dios ya riojocadʉja rʉ̃cʉbʉorajʉ rujiguĩji ĩ. \v 2 Dios ya wi ñasari wi ñacõri manire yiari bʉsi ĩsigʉ̃ yiguĩji ĩ. Masa ĩna menira wi meje ñaroja iti wi. Dios ĩ menira wi ñaroja iti wi. \p \v 3 Masa ĩna ñeñaro yirise waja, waja yirona Diore waibʉcʉrã soe ĩsiri masa ñama paia ʉjarã. Ito bajiro ĩna yitoni ĩnare cũrã yirãji masa. Manire yiari ito bajiro yiñi mani Ʉjʉ Jesucristo cʉni. Mani ñeñaro yirise waja, waja yirocʉ manire goda ĩsiñi ĩ. Ito bajiro yicõri Diore bʉsi wacʉ ĩ ya rujʉ ĩsigʉ̃re bajiro yiñi ĩ. \v 4 Adi tuti ñarã paia, Moisés ñayorʉ ĩ rotiado bajiroti soe ĩsiama maji. Ito bajiri Cristo adi sita ĩ ñajama ĩnare bajiro yibitiboguĩji. Adocãta manire yiari ũmacʉ̃jʉ Diore bʉsi ĩsigʉ̃ yiguĩji ĩ. \v 5 Adojʉ paia ĩna moari wi ũmacʉ̃jʉ gagʉ Dios ya wi robo bajiro bajia. Moisés ñayorʉ Dios ya wi ĩ menigʉ̃ wagʉ yiroca, ado bajiro rotiyijʉ Dios ĩre: “Gʉ̃tagʉ̃ joejʉ yʉ mʉre goticato bajiroti tʉoĩacõri, ito bajiro menima”, yiyijʉ Dios Moisés ñayorʉre. Adi sita gãna paia ĩna moaja ũmacʉ̃jʉ gagʉ Dios ya wi robo bajiro quesoĩarã yirãji ĩna. \fig |src="co00844b.tif" size="span" copy="© 1978 David C. Cook Publishing Co." ref="Hebreos 8.5" \fig* \v 6 Cristo manire bʉsi ĩsiri masʉre moare ñasarise cũñi Dios. Paia ñayoana bʉcʉrã rotirere cʉdigoana ĩna yiado rẽtoro yigʉ ñami Cristo. “Masa yʉ Macʉre ĩna tʉorʉ̃nʉja, ĩnare queno yigʉ yigʉja yʉ. Ĩna ñeñaro yirisere ãcabojocõri, ĩnare masogʉ̃ yigʉja yʉ”, yami Dios ĩ oca tutina. \p \v 7 Bʉcʉ oca rẽtoro ñasarise ña mame oca. Bʉcʉ oca tʉo sʉyacõri Dios ñaro mani ejajama gaje mame oca cũbitiborʉ ĩ. \v 8 Bʉcʉ ocare masa ĩna cʉdi jeo masibeja tiyijʉ Dios. Ito bajiri ado bajiro yiyijʉ ĩ: \q1 Israel sita gãna rãca, Judá gãna rãca ija mame oca quenogʉ̃ yigʉja yʉ maji. \q1 \v 9 Ĩna ñicʉsabatiare yʉ goticato bajiro meje bajiro yiroja. Egiptojʉ ĩna ñaroca gajerojʉ ĩnare cũ wacʉ ĩnare gotibojacʉ yʉ. Yʉ goticato bajiro cʉdibiticã ĩna. Ito bajiri ĩnare tʉorʉ̃nʉbiticʉ yʉ. \q1 \v 10 Ija Israel sita gãnare yʉ oca quenoja, ado bajiro yigʉ yigʉja yʉ: Yʉ rotirise ĩna tʉoĩaroca yigʉ yigʉja yʉ. Ito bajiri ĩna ya ʉsijʉ yʉ rotirisere cʉdi ãmorã yirãji ĩna. Ito yicõri ĩna ʉjʉ ñagʉ̃ yigʉja yʉ. Ito bajiri ĩna ñarã yirãji yʉ ñarã. \q1 \v 11 Yʉ ñarã ñari ñarocõti yʉre ti masirã yirãji ĩna. Ito bajiri yʉre masirã riti ĩna ñajare ĩna baba mesare cʉni yʉre ĩna ti masitoni riasomena yirãji ĩna. Ĩna jeyaro yʉre ti masirã yirãji ĩna. Mʉtarã cʉni, bʉcʉrã cʉni yʉre ti masirã yirãji ĩna. Ito bajiri yʉre ĩna ti masitoni riasomena yirãji ĩna. \q1 \v 12 Ĩnare ti maicõri ĩna ñeñaro yirisere ãcabojogʉ yigʉja yʉ. Ito yicõri jʉaji ĩna ñeñaro yirisere tʉobicʉ yigʉja yʉ ĩja, yami mani Ʉjʉ Dios ĩ oca tutina. \m \v 13 Mame oca Dios manire ĩ bʉsija, “Bʉcʉ ocare jidicãcõgʉ̃ yiguĩji”, yi tʉoĩa mani. Bʉcʉa warise jedi wato ya. Ito bajiroti manire mame oca ĩ gotija, “Iti rʉmʉ gaye bʉcʉ oca jedi waro ya”, yi tʉoĩa masia mani. \c 9 \s1 Diore rʉ̃cʉbʉorã ado bajiro yiyijarã bʉcʉrã, yire gaye \p \v 1 Cajero Dios Moisés rotirotire cũgʉ̃ masa ĩre rʉ̃cʉbʉoroti gayere ĩre cũyijʉ Dios. “Adi sitajʉ yʉre rʉ̃cʉbʉorona mʉa minijuaroti wi menire ãmoa yʉ”, yi rotiyijʉ Dios Moisésre. \v 2 Ito bajiri ĩ rotiado bajiroti wi jʉa sõa, sõa cʉtiri wi meni ĩsiyijarã ĩna. Wi gʉdareco saya webʉtirona yobiara wi ñayijʉ iti wi. Cajero ejasʉorajʉ Diore rʉ̃cʉbʉora sõa ñayijʉ iti sõa. Iti sõajʉ jeobusuora tutu ñayijʉ. Ito yicõri casabo ñayijʉ, naju Diore ĩsiroti jesari casabo. \v 3 Yobiado gaje dʉja ñari sõa, Dios ĩ ñasari sõa wame cʉtiyijʉ iti sõa. \v 4 Itojʉ orona ĩna menira casabo ñayijʉ. Iti ñayijʉ Diore yiari queno sʉti quenarise ĩna soe ĩsisotira casabo. Ito yicõri orona ĩna menira jedo ñayijʉ. Dios ĩ bʉsigore ñari jedo ñayijʉ iti jedo. Iti jedo totijʉ adocõ jaje ñayijʉ. Iti jedojʉ oro sotʉ sãñayijʉ. Iti sotʉjʉ bare maná wame cʉtirise sãñayijʉ. Ito yicõri iti jedojʉ Aarón ñayorʉ ya turigʉ ñasãturagʉ sãñayijʉ. Ito yicõri iti jedojʉ gʉ̃ta jãiri Dios ĩ rotirise ucare ñayijʉ. \v 5 Iti jedo joe ángel mesa bajirã ĩna meni rujeoana jesayijarã. Ĩna ñayijarã masa ĩna ñeñaro yirise waja soe ĩsirajʉ weca caero ñujeorã. Ĩnare ticõri, “Adi sõa ña Dios ĩ ñasari sõa”, yi tʉoĩayijarã paia. Adocãta iti gaye ñarocõti goti masia ma maji. \fig |src="HK078D.tif" size="col" copy="Horace Knowles ©The British & Foreign Bible Society, 1954, 1967, 1972, 1995." ref="Hebreos 9.5" \fig* \p \v 6 Ito bajiro bajiyijʉ mani ñicʉsabatia Diore ĩna rʉ̃cʉbʉore gaye. Co rʉmʉ rʉyabeto ĩna moasotire ñajare, Diore rʉ̃cʉbʉorajʉ ñasʉori sõa ejasotiyijarã ĩna. \v 7 Ito bajibojarocati Dios ĩ ñasari sõareama paia ʉjʉ co rodo rʉyabeto cojiti sãjayijʉ ĩ co rodore. Itojʉ ĩ sãja waja, waibʉcʉrã rí rãca ãmi sãja wayijʉ ĩ. Iti ñayijʉ ĩ ñeñaro yirise waja, waja yiroti, ito yicõri masa ñeñaro yirise waja, waja yiroti. \v 8 “Mani ñicʉsabatia cajero Dios ĩ rotisʉore ĩna rʉ̃cʉbʉosʉoroca paia ʉjʉ sĩgʉ̃ti Dios ĩ ñasari sõa sãjasotiyijʉ. Masama ejasʉora sõa riti sãjasotiyijarã ĩna. Ito bajiri Dios ĩ ñarojʉ eja masibisijarã masa maji”, mani yi masiroca yami Espíritu Santo. \v 9 “Ricati bajia adi rʉmʉri”, mani yi tʉoĩaroca yami Espíritu Santo. Mani ñicʉsabatia Diore rʉ̃cʉbʉorona waibʉcʉrãre soe ĩsiyijarã ĩna. Ito bajiro yibojarãti ĩna tʉoĩarise, “Seti cʉti ña yʉ maji”, yi tʉoĩayijarã ĩna. \v 10 Bʉcʉrã rotire gaye ado bajiro bajiyija: “Adi ña bare, adi ña bare meje. Adi ña idiroti, adi ña idire meje. Ado bajiro guaja quena. Ado bajiro coeja quena. Ito yicõri ado bajiro rujʉre tirʉ̃nʉja quena”, yire gaye ñayijʉ bʉcʉrã ĩna rotire. Mani ñicʉsabatia itire cʉdi ãmorã ñabojarãti, ñarocõti cʉdi jeo masibisijarã ĩna. Mame oca Dios ĩ wasoaroto riojʉa bʉcʉ oca ñasarise ñayijʉ maji. \p \v 11 Ĩjama Cristo ejacoami. Ĩti ñami manire yiari Diore bʉsi ĩsigʉ̃ ñasagʉ. Ĩti ñami manire quenarise rẽtaroca yigʉ. Manire ĩ goda ĩsija bero ũmacʉ̃jʉ Dios ya wijʉ mʉja wayijʉ ĩ. Itojʉ Dios ya wi ñacõri manire yiari bʉsi ĩsisotiguĩji ĩ. Ʉ̃mʉa ĩna menira wi rẽtoro quenari wi ñaroja Dios ya wi. Adi sitaga wi meje ñaroja Dios ya wi. \v 12 Ũmacʉ̃jʉ Dios ĩ ñasari sõajʉ ñaguĩji Cristo adocãta. Itojʉ sãjacõri cabra macʉ rí, ta wecʉ macʉ rína Diore ĩsirocʉ meje sãjarʉ ĩ. Ĩ ya rínati Diore ĩsirocʉ sãjarʉ ĩ. Manire goda ĩsicõri mani ñeñaro yirise waja, waja yi tĩorʉ ĩ. Ito bajiri mʉcana jʉaji ĩ ya ríre Diore ĩsibiquĩji ĩ. Ĩ rãca mani ñatĩñatoni ñarocõti waja yiñi ĩ. \v 13 Ado bajiro bajiyijʉ Dios ĩ rotisʉore: Sĩgʉ̃ godarʉre ĩ moaĩaja ito yicõri rẽore gayere ĩ moaĩaja, ĩ ya rujʉ ʉeri jaigʉre bajiro bajiyijʉ ĩ. Ito bajiri itire coerona ta wecʉ rí, cabra macʉ rí cʉni, ito yicõri ta wecʉ macʉ rí ĩna soe abore rĩti ĩna ya rujʉre paiare wẽjabate gu rotiyijarã ĩna. Ito bajiro ĩna yija joe ʉeri coero bajiro bajiyijʉ iti. \v 14 Waibʉcʉrã rí rẽto bʉsaro ñasarise ña Cristo ya rí. Waibʉcʉrã ríama joe gayeti coeroja. Jesús ya ríama mani ñeñaro yirisere coe jeocõroja. Cojirea ñeñaro yiĩabicʉ ñari manire goda ĩsiñi ĩ, mani ñeñaro yirisere waja yi ĩsirocʉ. Ito bajiro yiñi Cristo manire, Espíritu Santo ñatĩñagʉ̃re tʉocõri. Jesús ya rína sʉoriti mani ñeñaro yirisere ãcabojogʉ yiguĩji Dios. Ito bajiri, “Yʉ queno yirise ticõri yʉre masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩabea mani. “Jesús ya ríre ticõri yʉ ñeñaro yirisere ãcabojoñi Dios”, yi tʉoĩa mani. Ito bajiri Dios catitĩñagʉ̃re wanʉrã ĩre moa ĩsitĩñarã yirãji mani. \p \v 15 Ito bajiri iti oca tʉocõri, “Jesucristo ĩti ñami mame oca manire gotitoni Dios ĩ cõarʉ”, ya mani. Cajero Dios ĩ rotisʉore gaye cʉdi jeo masibisija mani. Ito bajiri Dios ĩ rotisʉore mani cʉdi jeo masibejare, itire waja yi ĩsirocʉ manire yiari goda ĩsiñi Cristo. Ito bajiro Cristo ĩ yija ticõri, Dios ĩ goticãdo bajiroti yigʉ yiguĩji ĩ. Mani ñeñaro yirisere ãcabojocõri, ĩ rãca mani ñatĩñatoni manire ãmigʉ̃ yiguĩji Dios. \v 16 Ado robojʉa bajia. Tite. Sĩgʉ̃ ĩ godaroto riojʉa, “Yʉ ya gajeoni rʉco wasoarã yirãji yʉ ñarã”, yi menigʉ̃ yiguĩji ĩ. Ito bajiro ĩ yija bero, “Riti ña. Adi papera ĩ ucaja bero godacoañi”, oca quenori masʉ ĩ yiroto riojʉa, godarʉ ya gajeonire boca ãmi masimenaji ĩ ñarã. \v 17 Iti papera ucarʉ ĩ catija maji, ĩ ñarã ĩ ya gajeonire boca ãmi masimenaji maji. Ĩ godaja bero riti, ĩ uca gotiado bajiro boca ãmirã yirãji ĩna. \v 18 Ito bajiroti cajero ĩ rotire gotigʉ, Moisés ñayorʉre waibʉcʉ rí wẽjabate rotiyijʉ Dios. “Iti ríre ticõri, ‘Ija sĩgʉ̃ manire goda ĩsigʉ̃ yiguĩji’, yi tʉoĩarã yirãji masa”, yiñi Dios Moisésre. \v 19 Ito bajiro ĩ gotija tʉocõri, ñarocõti Dios ĩ rotire gaye masare goti jeoyijʉ Moisés ñayorʉ. Itire goti tĩocõri cabra macʉ rí, ta wecʉ macʉ rí idena jabeto wʉoyijʉ. Ito yicõri oveja joa sũarise ãmicõri hisopo wame cʉtiricʉ rʉjʉre siayijʉ. Iti gocore ríjʉ yosecõri, Dios ĩ rotira tutire ito yicõri masare cʉni rína wẽjabate guyijʉ Moisés ñayorʉ. \v 20 Ito yicõri masare ado bajiro yiyijʉ ĩ: “Adi ríre ticõri, ‘Ito bajiro yicʉja yʉ’, Dios ĩ yiado bajiroti yigʉ yiguĩji, yi tʉoĩa mani”, yiyijʉ Moisés masare. \v 21 Ĩna minijuara wijʉ cʉni rína wẽjabate guyijʉ Moisés ñayorʉ. Ito yicõri itijʉ minijuara wi ñarise ñarocõreti rína wẽjabate guyijʉ ĩ. \v 22 Ado bajiro gotia bʉcʉ oca: “Ʉeri cʉtirise jeyaro, rína coeja quenaroja. Sĩgʉ̃ ĩ rí budibeja mani ñeñaro yirise coeya maniboadoja”, yi gotia bʉcʉ oca. \s1 Cristo ĩ godarena sʉoriti mani ñeñaro yirise coeyijʉ, yire gaye \p \v 23 Ito bajiri mani ñicʉsabatia Dios ya wijʉ ĩna sãjaroto riojʉa, ĩna ya rujʉre ĩna ya gajeonire cʉni rí wẽjabate guyijarã ĩna. Rí wẽjabatecõri, “Ʉeri ma manire. Sãjarʉja manire”, yiyijarã ĩna. Ito bajiro ĩna yija, ũmacʉ̃jʉ Dios ĩ ñaro bajiro quesoĩayijarã ĩna. Ĩna yisotiado bajiro waibʉcʉrã rẽtoro ñasagʉ manire goda ĩsiñi Cristo. Ĩ ya rína sʉoriti Dios ya wijʉ ejarã yirãji mani. \v 24 Mani ñicʉsabatia ĩna menira wijʉ sãjabisijʉ Cristo. “Ado bajiro bajiroja Dios ya wi”, yiariti ĩna menira wi ñayijʉ iti wi. Cristoama ũmacʉ̃jʉ Dios ĩ ñarojʉ sãjañi. Ito bajiri adocãta itona ñacõri, manire yiari Diore bʉsi ĩsiguĩji ĩ. \v 25 Judio masa paia ʉjʉ co rodo rʉyabeto cojiti sãjayijʉ ĩ co rodore. Itojʉ sãjacõri, Diore yiari waibʉcʉ rí wẽjabateyijʉ ĩ. Cristoama cojiti ĩ ya rí ĩsiyijʉ Diore, masa ĩna ñeñaro yirise waja, waja yi ĩsirocʉ. \v 26 Co rodo rʉyabeto Cristo godare Dios ĩ ãmoja, biyaro godaborʉ, adi macãrʉcʉ̃ro iti rujearocajʉti. Ado bajirojʉa bajia. Adocãta macãrʉcʉ̃ro iti jediroto riojʉa, manire yiari cojiti goda ĩsiñi Cristo. Mani ñeñaro yirisere goda ĩsiñi ĩ. Ito bajiri ĩre mani tʉorʉ̃nʉja, manire ĩ yi ĩsigore ticõri, mani ñeñaro yirisere ãcabojogʉ yiguĩji Dios. \v 27 Sĩgʉ̃ rʉyabeto cojiti godarã yirãji mani. Ito yicõri mani queno yire, mani ñeñarise yire cʉni cõĩagʉ̃ yiguĩji Dios. \v 28 Cristo cʉni masa jeyarore ĩna ñeñaro yirise waja, waja yi ĩsirocʉ cojiti godañi. Mʉcana tʉdi ĩ goaja, masa ĩna ñeñaro yirisere waja yi ĩsirocʉ meje ejagʉ yiguĩji. Ĩre bocatirãre masorocʉ ejagʉ yiguĩji ĩ. \c 10 \p \v 1 Bʉcʉ ocana sʉoriti quenaro ĩnare Cristo ĩ yiroti gayere masisʉoyijarã masa. Ñarocõti ĩ queno yiroti masi jeobisijarã ĩna maji. Bʉcʉ oca cʉdirã co rodo rʉyabeto waibʉcʉrã sĩacõri Diore soe ĩsisotiyijarã ĩna. Ito bajiro ĩna yibojarocati, “Yʉ tija, seti ma ĩnare”, yibisijʉ Dios. Ito bajiri bʉcʉ ocare mani tʉo sʉyabojaja Dios tʉ ejamena yirãji mani. \v 2 Diore yiari waibʉcʉrã ĩna soe ĩsija bero ĩna ñeñaro yirisere ĩ coe jeoja, mʉcana waibʉcʉrã soe ĩsibitiboana ĩna. “Waja yi tĩomʉ yʉ. Yʉre seti ma ĩja”, yiboana. \v 3 Ito bajiro meje bajiyija. Co rodo rʉyabeto Diore waibʉcʉrã ĩna soe ĩsija, “Ñeñaro yigʉ ña yʉ”, yi tʉoĩa bʉjayijarã ĩna. \v 4 Ta wecʉ rí, cabra rí, masa ĩna ñeñaro yirisere coeroti meje ñaroja. \p \v 5 Ito bajiri adi sitajʉ wadigʉ, ado bajiro yiyijʉ Cristo Diore: \q1 Masa ĩna waibʉcʉrã soe ĩsire ãmobea mʉ. Ito bajiri ĩna ñeñaro yirise yʉ waja yi ĩsitoni, ĩna tʉ yʉ rujʉ cʉtiroca ya mʉ. \q1 \v 6 Masa ĩna ñeñaro yirise waja yirona waibʉcʉrã ĩna soe ĩsija queno wanʉbea mʉ, ya yʉ. \q1 \v 7 Gaje ado bajiro mʉre gotia yʉ: Dios mʉ ãmoro bajiro yirocʉ masa tʉjʉ wacʉ ya yʉ. “Dios ĩ rotiro bajiro yigʉ yiguĩji ĩ”, mʉ oca tuti iti gotiroto bajiroti, masa tʉjʉ wacʉ ya yʉ, yiyijʉ Cristo Diore. \m \v 8 Queno tʉoya yʉ ñarã mʉa. Ado bajiro gotiyijʉ Cristo: “Masa ĩna ñeñaro yirise waja yirona Diore yiari waibʉcʉrã ĩna soe ĩsi ãmobojaja, queno wanʉbeami. Moisés ñayorʉ ĩ rotire ñabojarocati, queno wanʉbeami Dios”, yi gotiyijʉ Cristo. \v 9 Gaje ado bajiro gotiyijʉ Cristo: “Dios, mʉ ãmoro bajiro yirocʉ, masa tʉjʉ wacʉ ya yʉ”, yiyijʉ Cristo Diore. Ĩ ito yija tʉocõri, “Bʉcʉrã waibʉcʉrã soe ĩsire jidicãcõri, ĩmasiti manire goda ĩsiñi”, yi tʉoĩa mani. \v 10 Dios ĩ ãmoro bajiro yiñi Jesucristo. Cojiti manire yiari goda ĩsiñi ĩ, ĩ ya rína mani ñeñaro yirisere waja yirocʉ. Ito bajiro ĩ yire ñajare, mani ñeñaro yirisere ãcabojocõri, “Seti ma mʉare”, yigʉ yiguĩji Dios manire. \p \v 11 Judio masa paia co rʉmʉ rʉyabeto ĩna ya moare ñajare, biyaro Diore waibʉcʉrã soe ĩsisotiama ĩna. Ito bajiro ĩna yibojarocati masa ĩna ñeñaro yirisere coebetoja. \v 12 Cristoama cojiti mani ñeñaro yirisere waja yi tĩorocʉ manire yiari goda ĩsiñi ĩ. Mani ñeñaro yirise waja yi tĩocõri ũmacʉ̃jʉ Dios ya riojocadʉja rʉ̃cʉbʉorajʉ rujiguĩji ĩ ĩja. \v 13 Itojʉ ñacõri ĩ wajanare rẽtocũroca Dios ĩ yitoni bocatigʉ yiguĩji maji. \v 14 Manire yiari cojiti goda ĩsiñi Cristo. Ito bajiro ĩ yijare manire ticõri, “Seti ma mʉare”, yigʉ yiguĩji Dios. Ito bajiri ĩ rãca catitĩñarã yirãji mani. \v 15 “Riti bajia iti oca”, mani yi masitoni, ado bajiro gotiñi Espíritu Santo: \q1 \v 16 Masa rãca mame oca quenogʉ̃ yigʉja yʉ. Ado robojʉa bajiro yiroja: \q1 Yʉ rotirise ĩna tʉoĩaroca yigʉja yʉ. Ito bajiri ĩna ya ʉsijʉ yʉ rotirisere cʉdi ãmorã yirãji ĩna. \q1 \v 17 Cristore ĩna tʉorʉ̃nʉja ticõri, ĩna ñeñaro yirise, ĩna seti cʉtirise jʉaji tʉdi tʉoĩabicʉja yʉ, yi gotiñi Espíritu Santo Dios oca tutina. \m \v 18 Ito bajiri mani ñeñaro yirisere Dios ĩ ãcabojoja bero, jʉaji mani ñeñaro yirisere waja yi masia ma. \s1 Diore mani tʉorʉ̃nʉja quena, yire gaye \p \v 19-20 Ito bajiri yʉ mairã, ado robojʉa bajia mame oca, adi rʉmʉri. Mani ñeñaro yirise waja, waja yi tĩoñi Cristo, ĩ ya rína. Godarʉ ñabojagʉti mʉcana caticõri ũmacʉ̃jʉ Dios ĩ ñarojʉ ñaguĩji manire yiari. Ito bajiri ĩre mani tʉorʉ̃nʉja ũmacʉ̃jʉ Dios ĩ ñasari sõajʉ güimenati sãjarã yirãji mani. Mani ñicʉsabatia Dios ĩ ñasari sõa yobiadore rẽta masibisijarã ĩna. Ito bajiro meje bajia adocãta. \v 21 Jesucristo sĩgʉ̃ti ñami paia ʉjʉ ñasagʉ. Manire yiari Diore bʉsi ĩsisotigʉ yiguĩji. Ito bajiro yisotiguĩji Cristo, Dios ya wina ñacõri. \v 22 Ito bajiri güimenati Diore rʉ̃cʉbʉorona ĩ tʉ warʉja manire. Ito yicõri, “Yʉre boca ãmigʉ̃ yiguĩji”, yi tʉoĩa rʉ̃cʉbʉorʉja manire. Mani ñeñaro yirisere coeñi Dios, Jesucristo ya rína. Ado bajiro bajia iti. Ide quenarisena mani guaja bero mani ya rujʉ ʉeri manoja ĩja. Iti bajiroti Jesucristo ya rína sʉoriti mani ñeñaro yirise Dios ĩ coeja bero, ʉeri mana bajiro ñarãji mani ĩja. Ito bajiri, “Ñeñaro ya yʉ. Seti ña yʉre”, yi tʉoĩabea mani. \v 23 Ĩre tʉorʉ̃nʉcõri, “Yʉre masogʉ̃ yiguĩji ĩ”, yirã ñari, ĩre tʉorʉ̃nʉ sʉyarʉja manire. Gajero bajiro tʉoĩabitirʉja manire. Dios manire ĩ goticãdo bajiroti yigʉ yiguĩji ĩ. \v 24 Gãjerãre mani queno yitoni, ito yicõri ĩnare mani ti maitoni, gãmeri ejabʉarʉja manire. \v 25 Jesucristore tʉorʉ̃nʉrã ñari, ĩre rʉ̃cʉbʉorona minijuatĩñarʉja manire. Coriarã minijua jidicãñi ĩna. Ĩnare bajiro yibitirʉja manireama. Jesucristore mani jidicãbititoni, bʉto bʉsa gãmeri oca sẽo rotirʉja manire. Ito bajiri adi rʉmʉri bʉto bʉsa oca sẽorʉja manire, yoari mejeti mani Ʉjʉ ĩ ejaroti ñajare. \p \v 26 Dios ocare masirã ñabojarãti, ñeñaro mani yi ʉyaja ñe waja yi remore manoja. Waja yicãñi Cristo. Ito bajiri ĩre mani tʉorʉ̃nʉbeja, tʉdi waja yibiquĩji ĩ ĩja. \v 27 Ito bajiri Cristore mani tʉorʉ̃nʉbeja ticõri, guijorise riti manire waja senigʉ̃ yiguĩji Dios. Ito yicõri jeame ʉ̃jʉrojʉ ĩ wajanare ruyuriorijʉjʉ manire cõagʉ̃ yiguĩji Dios. \v 28 Moisés ñayorʉ ĩ rotire gayere sĩgʉ̃ ĩ cʉdibeja ado bajiro bajiyijʉ. Jʉ̃arã, ʉdiarã, “Riti cʉdibeami ĩ”, ĩre yi coderã ñaja, jabeto ĩre ti mairã mejeti ĩre sĩacõyijarã ĩna. \v 29 Iti gayere mani tʉoĩaja, “Sĩgʉ̃ Dios Macʉre ti tecõri ĩ rʉ̃cʉbʉobeja, bʉto bʉsa ĩ tõbʉjaroca yigʉ yiguĩji Dios ĩre”, yi tʉoĩa mani. Masa jeyaro yiari Jesucristo ya rí budiyijʉ. Ĩ ya rína sʉoriti mani ñeñaro yirisere ãcabojoguĩji Dios. Iti ña oca mame Dios ĩ cũre. Ito bajiri, “Masare yiari ĩ goda ĩsibore ñe waja ma ĩ ya rí”, yigʉre bʉto ĩ tõbʉjaroca yigʉ yiguĩji Dios. Manire ti maigʉ̃ ñari queno manire ejabʉami Espíritu Santo. Ito bajiri no Espíritu Santore bʉsitugʉreti bʉto ĩ tõbʉjaroca yigʉ yiguĩji Dios. \v 30 Ado bajiro yiñi Dios: “Yʉ ña masa ĩna ñeñaro yirisere waja senirocʉ. Ito yicõri yʉti ña ĩna tõbʉjaroca yirocʉ”, yiñi Dios. Itire masia mani. Gaje ado bajiro gotia Dios oca: “Dios ñami ĩ ñarãre ĩna ñeñaro yirise waja, waja senirocʉ”, yi gotia Dios oca. \v 31 Ñeñaro yirãre ñiacõri Dios catitĩñagʉ̃ ĩ waja senija, bʉto guijorise ñaroja. \p \v 32 Ito bajiri, “Ĩre jidicãgʉ̃ yigʉja yʉ”, yi tʉoĩabesa mʉa. Jesucristo oca tʉocõri ĩre mʉa boca ãmicato bajiroti ĩre riti mʉa tʉorʉ̃nʉ sʉyaja quena. Ĩre mʉa tʉorʉ̃nʉja ticõri, mʉare tudiñi gãjerã. Mʉa tõbʉjaroca ĩna mʉare yibojarocati Cristore tʉorʉ̃nʉ jidicãbisija mʉa. \v 33 Mʉa coriarãre masa bʉsi tudiñi. Ito yicõri mʉa coriarãre masa ĩna tiro riojo ñeñaro yiñi ĩna. Mʉa baba mesare ñeñaro ĩna yija ticõri, ĩna rãca tõbʉjayija mʉa cʉni. \v 34 Mʉa baba mesare ĩna tubiaja ĩnare tʉo maiyija mʉa. Mʉa ya gajeonire ĩna ẽmabojaja cʉni bʉto bojori bʉjabisija mʉa. “Ũmacʉ̃jʉ Dios ĩ ñarojʉ jogabitire boca ãmirã yirãji mani. Ĩna manire ẽmarise rẽtoro quenarise bʉjarã yirãji mani”, yi wanʉre rãca tʉoĩayija mʉa. \v 35 Ito bajiro ñeñaro tõbʉjabojarãti Diore tʉorʉ̃nʉ jidicãbeja mʉa. Oca sẽoro wanʉre rãca bʉto bʉsa Diore tʉorʉ̃nʉña mʉa. Ito bajiro mʉa yija, iti waja queno yigʉ yiguĩji Dios mʉare. \v 36 Dios ĩ ãmoro bajiro mʉa yi ãmoja, ʉsiriobeja mʉa. Ito bajiro mʉa yija ticõri, ĩ gotiado bajiroti mʉare ĩ ĩsiroti ĩsigʉ̃ yiguĩji Dios. \v 37 Yoari goroama bocati yimenaji mʉa. Ado bajiro gotiami Dios ĩ oca tutina: \q1 Yoari mejeti yʉ cũrʉ ejagʉ yiguĩji. Yoari goroama godabetoja ĩ ejaroti. \q1 \v 38 No ĩ ñeñaro yirisere jidicãcõri Cristore tʉorʉ̃nʉgʉ̃reti ti wanʉgʉ̃ yigʉja yʉ. Ito bajiri ĩ catitĩñaroca yigʉ yigʉja yʉ. Yʉre jidicãrãreama ĩna rãca wanʉbicʉ yigʉja yʉ, yiñi Dios ĩ ocana. \m \v 39 Diore jidicãrã meje ña mani. Ito yicõri ĩ ruyuriorona meje ña mani. Diore tʉorʉ̃nʉrã ña mani. Ito bajiri ĩ masoana ñari ĩ rãca catitĩñarã yirãji mani. \c 11 \s1 Diore mani tʉorʉ̃nʉja catitĩñarã yirãji mani, yire gaye \p \v 1 Diore mani tʉorʉ̃nʉja ado bajiro tʉoĩarã yirãji mani. “Dios ĩ yiro bajiroti yʉre masogʉ̃ yiguĩji ĩ. Ija yʉre ĩ ĩsiroti itire tibitibojagʉti boca ãmigʉ̃ yigʉja yʉ”, ya mani Diore mani tʉorʉ̃nʉja. \v 2 Jane mejejʉ ĩre ĩna tʉorʉ̃nʉja ticõri, mani ñicʉsabatiare wanʉyijʉ Dios. \p \v 3 “Ĩ ya ocanati adi macãrʉcʉ̃rore rujeoñi Dios”, ya mani, ĩre mani tʉorʉ̃nʉja. “Rocati mani tigorena meje adi macãrʉcʉ̃rore rujeoñi Dios. Ĩ ya ocanati adi macãrʉcʉ̃rore rujeoñi Dios”, ya mani, ĩre mani tʉorʉ̃nʉja. \p \v 4 Mani ñicʉsabatia Diore ĩna tʉorʉ̃nʉgore gaye mʉare gotigʉ ya yʉ. Abel ñayorʉ Diore tʉorʉ̃nʉcõri ĩ rĩjorʉ Caín, Diore ĩ ĩsiroti rẽtoro quenarise ĩsiyijʉ Abel ñayorʉ. Ito bajiri, “Yʉ rotiro bajiroti yami”, yicõri ĩ ĩsiro bajiroti boca ãmiyijʉ Dios. Jane mejejʉ Abel ñayorʉ ĩ godabojarocati Diore ĩ tʉorʉ̃nʉre mani tʉoĩaja, bʉto bʉsa Dios gayere tʉo masirã yirãji mani. \p \v 5 Enoc ñayorʉ Diore ĩ tʉorʉ̃nʉjare ĩre wanʉyijʉ Dios. Ĩre ti wanʉcõri, catigʉreti ĩre ãmicoayijʉ Dios. Ito bajiri ĩre ãmabojarãti bʉjabisijarã masa, Dios ĩre ãmire ñajare. Dios oca tuti iti gotija, “Enoc ñayorʉ ĩ ãmi ecoroto riojʉa, ĩre queno wanʉyijʉ Dios”, yi gotia Dios oca tuti. \v 6 Diore mani tʉorʉ̃nʉbeja, manire wanʉbiguĩji ĩ. Dios rãca mani baba cʉti ãmoja, ado bajiro tʉoĩarʉja manire: “Riti bajia, ñasacõguĩji Dios. No Diore masi ãmogʉ̃ ĩ ãmaja, ĩre boca ãmigʉ̃ yiguĩji Dios”, yirʉja manire, Dios rãca mani baba cʉti ãmoja. \p \v 7 Noé ñayorʉ cʉni Diore tʉorʉ̃nʉyijʉ. “Mʉ tiĩabiti rẽtaro yiroja mʉre”, Dios ĩ yija tʉocõri, Dios ĩ yiro bajiroti cʉdiyijʉ Noé ñayorʉ. Ito bajiri cuma bʉcʉa jajoca meniyijʉ Noé ñayorʉ, ĩ ñarã rãca rujabe yirocʉ. Diore tʉorʉ̃nʉcõri adi macãrʉcʉ̃ro gãna Diore tʉorʉ̃nʉbitianare bajiro meje yiyijʉ ĩ. Ito bajiro Noé ĩ yija ticõri, “Manire waja senigʉ̃ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩayijarã masa. “Yʉre ĩ tʉorʉ̃nʉjare seti ma Noére”, yi wacʉ ĩre masoyijʉ Dios. \p \v 8 Abraham ñayorʉ cʉni Diore tʉorʉ̃nʉyijʉ. Dios ĩ bʉsija tʉocõri, ĩ yiro bajiro cʉdiyijʉ Abraham ñayorʉ. “Gaje sita mʉre ĩsigʉ̃ yigʉja yʉ”, Dios ĩ yija tʉocõri, ĩ ya sitare wagoyijʉ Abraham. “Itojʉ ejagʉ yigʉja yʉ”, yi masibicʉti wayijʉ Abraham cajero wasʉogʉ. \v 9 Diore tʉorʉ̃nʉcõri, Dios ĩre ĩsiroti sita ñagʉ̃ wayijʉ Abraham, gãjerã ya sita ñabojarocati. Wijãi menicõri, ito yicõri waibʉcʉ wirorina wi menicõri ñayijʉ ĩ. “Yoari mejeti ñagʉ̃ yigʉja yʉ”, yirocʉ itina meniyijʉ ĩ. Ito bajiro yiyijʉ ĩ macʉ Isaac cʉni, ito yicõri ĩ janami Jacob cʉni. “Adi sita manire ĩsigʉ̃ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩa masirã ñayijarã ĩna cʉni. \v 10 Diore tʉorʉ̃nʉcõri, Dios ĩ ñasari cʉtore tʉoĩayijʉ Abraham ñayorʉ. Iti cʉto Dios ĩ menicãra cʉto ñaroja. Ito bajiri iti cʉto gajanoabeto yiroja. \p \v 11 Abraham manojo Sara ñayoro Diore tʉorʉ̃nʉgõ ñayijo. Bʉco rĩa mani waro ñabojarocati iso macʉ cʉtiroca yiyijʉ Dios isore. Ito bajiri, “Dios ĩ yiro bajiro yigʉ yiguĩji”, yi waco macʉ cʉtiyijo iso. \v 12 Ito bajiroti Abraham ñayorʉ cʉni ĩ godaroto riojʉati macʉ cʉtiyijʉ ĩ. Ĩ ñayijʉ jãjarã janerãbatia cʉtirocʉ. Jãjarã ñocõa, jaje ja sitacõ janerãbatia cʉtirocʉ ñayijʉ ĩ, cõĩado mana. \p \v 13 Ãna mʉare yʉ gotirã ĩna godaroto riojʉa, “Adi sita mʉare ĩsigʉ̃ yigʉja yʉ”, Dios ĩ yira sitare boca ãmibisijarã ĩna maji. “Ito bajiro yigʉ yiguĩji Dios manire”, yi jidicãbisijarã ĩna. “Adi macãrʉcʉ̃ro ñatĩñarona meje ña mani. Adojʉ ña ucurãre bajiro bajirã ña mani. Ũmacʉ̃jʉ ñaroja mani ñatĩñaroti cʉto”, yi tʉoĩayijarã ĩna. \v 14 Iti gayere mani tʉoja, “Ũmacʉ̃jʉ Dios tʉjʉ ĩna catitĩñaroti cʉtojʉ tʉoĩa ñayijarã ĩna”, yi tʉoĩa mani. \v 15 Ĩna ya sita ĩna wagorajʉ ĩna tʉoĩaja, iti sitajʉ mʉcana tʉdi waboana ĩna. \v 16 Ĩna wagora sita rẽtoro quenarise sita ũmacʉ̃jʉ Dios ĩ ñarojʉ tʉoĩa ñayijarã ĩna. Ĩna ñaroti cʉto meni yucãñi Dios. Ito bajiri ĩnare cʉto queno ĩsicõri, bojobicʉti, “Yʉ ñarã ñama ĩna. Ĩna Ʉjʉ ña yʉ”, yi wanʉgʉ̃ yiguĩji Dios. \p \v 17 “Yʉre ĩ tʉorʉ̃nʉja ticʉja yʉ”, Dios ĩ yiro bajiroti cʉdiyijʉ Abraham ñayorʉ. Ito bajiri Diore tʉorʉ̃nʉcõri, ĩ macʉ Isaacre Diore soe ĩsirocʉ ãmi wayijʉ. Ĩ macʉ sĩgʉ̃ ñagʉ̃re sĩagʉ̃ti yibojayijʉ Abraham. \v 18 “Isaacna sʉoriti jãjarã janerãbatia cʉtigʉ yigʉja mʉ”, Dios ĩ yicãre ñabojarocati, ĩre sĩaboyijʉ Abraham, Diore tʉorʉ̃nʉcõri. \v 19 “Godarãre mʉcana tʉdi ĩna catiroca yi masiguĩji Dios”, yi tʉoĩayijʉ Abraham ñayorʉ. Ĩ macʉre ĩ sĩabore ñabojarocati, mʉcana ĩ macʉre jʉdacõayijʉ Dios. Ito bajiri, “Mʉ macʉre sĩabesa”, yicõri ĩ macʉre jʉdacõagʉ̃ robo bajiro yiñi Dios Abrahamre. “Yʉre queno tʉorʉ̃nʉami ĩ”, yi tʉoĩacõri Abrahamre ti wanʉyijʉ Dios. \p \v 20 Isaac ñayorʉ cʉni Diore tʉorʉ̃nʉgʉ̃ ñayijʉ. Diore tʉorʉ̃nʉcõri, “Ado bajiro queno yigʉ yiguĩji Dios mʉare”, yiyijʉ Isaac, ĩ rĩare Jacob, Esaúre cʉni. \v 21 Jacob ñayorʉ cʉni Diore tʉorʉ̃nʉyijʉ. Ĩ godaroto riojʉa, “Ado bajiro queno yigʉ yiguĩji Dios mʉare”, yiyijʉ ĩ, ĩ janerãbatia José rĩare. Bʉcʉgʉ ñari ĩ ya turigʉna tue wacʉti Diore rʉ̃cʉbʉoyijʉ maji. \v 22 José ñayorʉ cʉni Diore tʉorʉ̃nʉgʉ̃ ñayijʉ. Ĩ godaroto riojʉa, Israel sita gãnare ado bajiro gotiyijʉ José: “Ija adi sita Egipto sitare wagorã yirãji mʉa. Ito mʉa waja, yʉ ya gõarire ãmi warã yirãji mʉa”, yiyijʉ ĩ. \p \v 23 Moisés ñayorʉ jacʉsabatia Diore tʉorʉ̃nʉcõri, ĩ rujeaja bero ʉdiarã ũmacañi ĩre yeyoyijarã. “Quenagʉ̃ ñami mani macʉacã”, yiyijarã ĩna. Ito bajiri iti sita gagʉ ʉjʉ ĩ sĩa rotibojarocati, ĩre güibiticõri cʉdibisijarã ĩna. Diojʉare tʉorʉ̃nʉyijarã ĩna. \v 24 Moisés ñayorʉ cʉni Diore tʉorʉ̃nʉgʉ̃ ñayijʉ. Egipto gagʉ ʉjʉ maco iso masorʉ ñabojagʉti bʉcʉa wacʉ, “Iso macʉ ñami”, masa ĩna yire ãmobisijʉ ĩ. \v 25 “Egipto gãna rãca ñeñaro yʉ yija, wanʉtĩñabicʉja yʉ. Ito bajiri Dios ñarã rãca baba cʉtigʉ yigʉja yʉ, Egipto gãna ñeñaro yʉre ĩna yibojarocati”, yiyijʉ Moisés ñayorʉ, Diore tʉorʉ̃nʉcõri. \v 26 “Egipto sitajʉ gajeoni jeyaro yʉ rʉcoja, ñasarise meje ña. Dios cõarocʉ ĩ tõbʉjaroto bajiro yʉ tõbʉjaja, iti ña ñasarise”, yi tʉoĩayijʉ Moisés ñayorʉ. “Yʉ tõbʉjabojarocati, ija queno yigʉ yiguĩji Dios yʉre”, yi tʉoĩacõri Diore tʉorʉ̃nʉyijʉ ĩ. \v 27 Diore tʉorʉ̃nʉgʉ̃ ñari Egipto gagʉ ʉjʉre güibiticõri, gaje sita wacʉ ĩ ñarãre ji wayijʉ Moisés ñayorʉ. Diore tibitibojagʉti, “Yʉ rãca ñaguĩji ĩ”, yi tʉoĩacõri Diore cʉdiyijʉ Moisés. \p \v 28 Diore tʉorʉ̃nʉcõri ĩ ñarã Israel sita gãnare pascua basa meni rotiyijʉ Moisés. Ado bajiro masare gotiyijʉ ĩ: “Sĩgʉ̃ ángel cõagʉ̃ yiguĩji Dios, co wi rʉyabeto macʉ ñasʉogʉre ĩ sĩatoni. Dios ĩ rotiro bajiro soje weca mani rí tuja, ángel rẽtagʉ̃ yiguĩji”, yi rotiyijʉ Moisés Israel sita gãnare. Ito bajiro Moisés ĩ rotire ñajare Israel sita gãnare sĩgʉ̃ macʉre sĩabisijʉ ángel. \v 29 Diore tʉorʉ̃nʉcõri Israel sita gãna Ide Sũarise wame cʉtirisa ĩna jẽatoni ide jʉa dʉja bata rʉ̃gʉ̃yijʉ. Ito bajiri sita bʉtirise cʉdado bajiroti cʉda jẽacoayijarã ĩna ĩja. Egipto gãna ĩnare sʉyarã ĩnare bajiroti jẽa ãmorã, yibojayijarã ĩna. No bajiro jẽa masibiticõri ruja godacoayijarã ĩna. \p \v 30 Diore tʉorʉ̃nʉcõri Israel sita gãna jʉa ãmojeno rʉmʉri gãni biayijarã Jericó wame cʉtiri cʉtore. Jʉa ãmojeno rʉmʉri ĩna rʉ̃ja gãni biaja bero, iti cʉtore ĩna camotara cʉní juja quediyijʉ. \fig |src="cn02099b.tif" size="span" copy="© 1978 David C. Cook Publishing Co." ref="Hebreos 11.30" \fig* \v 31 Rahab wedi maso ñagoro Diore tʉorʉ̃nʉgõ ñayijo iso cʉni. Israel gãna jʉ̃arã gãnitirã ejarãre queno boca ãmiyijo iso. Ito bajiri Israel sita gãna iso ya cʉto gãna Diore cʉdimenare ĩna sĩaja, isore sĩarʉayijarã ĩna. \p \v 32 Jaje mʉare goti ãmoboja yʉ. Gedeón, Barac, Sansón, Jefté, David, Samuel ito yicõri Diore goti ĩsiri masa ĩna jeyaro gayere goti jeo masibea yʉ adocãta. \v 33 Diore tʉorʉ̃nʉcõri coriarã gaje sita gãnare rẽtocũyijarã ĩna. Gãjerã queno masare roti masiyijarã. Dios ĩ gotiado bajiroti ĩ ĩsire boca ãmiyijarã ĩna. Gãjerã yaia riserire biayijarã. \v 34 Gãjerã jeame bʉto ʉ̃jʉrojʉ cõa tĩabojaja ʉabisijarã ĩna. Gãjerã ĩna wajana sarera jãina sĩa ãmoja, rudi masiyijarã. Gãjerãre ĩna bogaja mʉcana tʉdi ĩna sẽoroca yiyijʉ Dios ĩnare. Ito bajiri ĩna wajanare surarare rẽtocũ masiyijarã ĩna. \v 35 Coriarã romia cʉni Diore tʉorʉ̃nʉrã ñayijarã. Ito bajiri Diore tʉorʉ̃nʉcõri ĩna ñarã godabojanare tʉdi ĩna catija tiyijarã ĩna. \p Gãjerã Diore tʉorʉ̃nʉrã ado bajiro bajiñi. Coriarã ñeñaro tõbʉjacõri godayijarã ĩna. “Diore mani jidicãja manire bucõarã yirãji ĩna. Ito yicõri manire sĩamenaji”, yi tʉoĩabojarãti Diore tʉorʉ̃nʉ jidicãbisijarã ĩna. “Mʉcana tʉdi caticõri Dios tʉjʉ bʉto bʉsa queno ñarã yirãji mani”, yi tʉoĩayijarã ĩna. \v 36 Gãjerãma ĩnare aja tudicõri baje ecoyijarã. Gãjerã ĩna ya ãmori come misina siacõri tubia ecoyijarã. \v 37 Gãjerã gʉ̃tana rea sĩa ecoyijarã. Gãjerãma ĩna ya rujʉ gʉdareco yijeta ecoyijarã. Gãjerã ñeñaro yi ecoyijarã. Gãjerã sarera jãina sĩa ecoyijarã. Gãjerã queno cʉto bʉjamenati wa ucuyijarã. Waibʉcʉ wirona riti wasoyoyijarã ĩna. Bojoro bʉjarã ñayijarã ĩna. Gãjerã ʉsirio code ecoyijarã. Ĩnare queno yibisijarã gãjerã. \v 38 Ĩna ñaro queno bʉja masimenati yucʉ manojʉ, ito yicõri gʉ̃ta yucʉri watojʉ gãni sãjayijarã ĩna. Gʉ̃ta gojerijʉ, sita gojerijʉ cʉni caniyijarã ĩna. Diore tʉorʉ̃nʉmena rẽtoro queno yirã ñayijarã ĩna. Ito bajiri adi macãrʉcʉ̃ro rẽtoro quenari cʉto ĩna ñatĩñarotijʉ meniyijʉ Dios ĩnare yiari. \v 39 Ĩre ĩna tʉorʉ̃nʉja ticõri, ĩnare ti wanʉyijʉ Dios. Adi sita ĩna ñaroca, “Ado bajiro mʉare ĩsigʉ̃ yigʉja yʉ”, Dios ĩ yirere boca ãmibisijarã ĩna maji. \v 40 Bʉto bʉsa quenarise ĩsirocʉ ĩna yure ãmoyijʉ Dios. Dios quenarise ĩ quenocãre mani rãca boca ãmirã yirãji ĩna cʉni. \c 12 \s1 Jesure riti mani tʉorʉ̃nʉja quena, yire gaye \p \v 1 Itire mani tʉoja, “Mani riojʉa gãna jãjarã Diore tʉorʉ̃nʉrã ñañi”, ya mani. Josari ñabojarocati Dios ĩ ãmoro bajiro yiyijarã ĩna. Ĩnare tʉoĩarã, Dios ĩ ãmoro bajiro yirʉja manire cʉni. Diore mani tʉorʉ̃nʉ ãmoroca gaje mani ʉsirioro iti camotaja itire jidicãrʉja manire. Mani ñeñaro yiroca tʉoĩa wisarisere cʉni jidicãrʉja manire. Josare ñabojarocati ʉsiriomenati Dios ãmoro bajiro yirʉja manire. Ado robojʉa bajia. Sĩgʉ̃ ũmaquediri masʉ gãjerãre ĩ rẽtocũ ãmoja, rʉ̃cʉrisere cũcõgʉ̃ yiguĩji ĩ. Ito bajiroti yirʉja manire cʉni. Diore mani tʉorʉ̃nʉroca gaje ʉsirioro ñeñaro manire iti camotaja, itire jidicãrʉja manire. \v 2 Jesure bʉto tʉoĩarʉja manire. Manire goda ĩsicõri, ĩti ñami mani tʉorʉ̃nʉroca yigʉ. Ĩ godare gaye bojobiticõri, yucʉtẽojʉ tõbʉjayijʉ Jesús. “Yʉ tõbʉjaja bero bʉto bʉsa wanʉgʉ̃ yigʉja yʉ”, yicõri ñeñaro yirã ĩna godado bajiro godagʉ bojobisijʉ ĩ. Mʉcana tʉdi caticõri Dios ya riojocadʉja rʉ̃cʉbʉorajʉ rujiyijʉ ĩ. Adocãta cʉni itoti rujitĩñaguĩji ĩ. \p \v 3 Mani bogaja mani oca sẽobeja, manire Jesús ĩ goda ĩsire gayere tʉoĩarʉja manire. Ñeñaro yirã Jesure ĩna ti tudibojarocati ĩ tõbʉjaroca ĩna yibojarocati ñemecʉtiyijʉ ĩ. Ito bajiri ĩre mani tʉoĩaja, ñemecʉti masirã yirãji mani cʉni. \v 4 Cristo ĩ tõbʉjado bajiro goroama tõbʉjabea mani. “Mʉa ñeñaro yirisere jidicãña”, masare mani yibojarocati manire sĩabiticã ĩna. \v 5 ¿Ĩ rĩa bajiro ñarãre, mʉare ĩ goti quenore ãcabojati mʉa? Ado bajiro gotiñi Dios ĩ oca tutina: \q1 Yʉ macʉ, mʉ masitoni yʉ mʉre gotirisere ti tebesa. Yʉ mʉre goti quenojare oca sẽo jidicãbeja mʉ. \q1 \v 6 Yʉ mairãre ĩnare oca quenocʉja yʉ. Ito yicõri yʉ rĩa ñarãre ĩna tõbʉjaroca yigʉja yʉ, ĩna masitoni, yi gotiñi Dios ĩ oca tutina. \m \v 7 Ito bajiri mʉa tõbʉjaja ñemecʉtiba. Ĩ rĩa mani ñajare ito bajiro yigʉ yiguĩji ĩ. Sĩgʉ̃ rʉyabeto jacʉsabatia ĩna rĩare goti quenorãji ĩna masitoni. \v 8 Dios cʉni ĩ ñarã ñarocõreti goti quenoguĩji, ĩna queno yitoni. Mʉare Dios ĩ goti quenobeja ĩ rĩa meje ñarãji mʉa. Ĩ rĩa meje mʉa ñaja, gãji rĩa ñarãji mʉa. \v 9 Mani rĩaca ñaroca mani jacʉsabatia manire goti quenoñi. Ito bajiro ĩna yijare ĩnare rʉ̃cʉbʉoyija mani. Ito bajiri mani Jacʉ ũmacʉ̃jʉ gagʉre bʉto bʉsa rʉ̃cʉbʉorʉja manire. Ito bajiro mani yija catitĩñarã yirãji mani. \v 10 Yoari mejeti ĩna ãmorocõ manire riasoñi mani jacʉsabatia. Dioama manire queno yirocʉ sẽoro riasogʉ yiguĩji. Ĩre bajiro mani queno yi ñatoni, ito bajiro yami ĩ. \v 11 Mani tõbʉjaroca Dios ĩ yija, queno wanʉmenaji mani. Manire juniro yiroja iti. Mani tõbʉjarisena sʉoriti mani riasotija, queno yirãji mani. Ito yicõri oca mano queno ñarã yirãji mani. \s1 Dios ocare mani tʉorʉ̃nʉbeja guijorise ña, yire gaye \p \v 12 Ito bajiri tõbʉjabojarãti oca sẽoma mʉa. Diore tʉorʉ̃nʉ jidicãbeja mʉa. \v 13 Dios ĩ ãmoro bajiro yirona queno tʉoĩama mʉa. Mʉa baba mesare Diore masisʉorãre queno ejabʉaya. Ĩnare mʉa ejabʉaja bʉto bʉsa Diore tʉorʉ̃nʉ oca sẽorã yirãji ĩna. Ito yicõri Dios ĩ ãmoro bajiro yirã yirãji ĩna. \p \v 14 Gãjerã rãca queno oca mano corocõ ñama mʉa. Mani Ʉjʉ queno ĩ yiado bajiroti queno yi ñama mʉa cʉni. Mani Ʉjʉ Dios ĩ queno yi ñado bajiro yirã riti ĩ tʉ ejarã yirãji mani. \v 15 Mʉare Dios ĩ ĩsirotire boca ãmirona sĩgʉ̃ rʉyabeto gãmeri mʉa ejabʉaja quena. Sĩgʉ̃ mʉa rãca gagʉ ñeñaro ĩ yija, gãjerãre ñeñogʉ̃ yiguĩji ĩocʉ̃. Ote quenarise wato widirise iti judija, biaro yiroja iti. Ito yicõri sĩaro yiroja. Ito bajiro bajigʉ ñami ĩocʉ̃, gãjerãre ñeñogʉ̃. \v 16 Mʉa manojo cʉtiroto riojʉa cʉni romiare ajebeja. Ito yicõri Dios jeyaro ĩ yire gayere ti tebesa. Esaú ñayorʉ ñañi itire ti tudirʉ. Esaú ba ãmogʉ̃ ado bajiro yiyijʉ ĩ ocabajire: “Yʉre mʉ ecaja, mʉ ñagʉ̃ yigʉja, ‘Yʉ macʉ ñasʉogʉ yʉ maigʉ̃’, cʉni ĩ yirʉ”, yiyijʉ Esaú ĩ ocabajire. \v 17 Ito bajiri ĩ jacʉ ĩ godaroto riojʉa, “Ado bajiro queno yigʉ yiguĩji Dios mʉre”, jacʉ ĩ yire gaye tʉo ãmobojarocati gotibisijʉ jacʉ Esaúre. Ĩ ocabajijʉare ito bajiro queno gotiyijʉ ĩna jacʉ. “Queno yibiticʉ yʉ”, yi tʉoĩa otiyijʉ Esaú ñayorʉ. Ito bajibojarocati jacʉ ĩ gotigoja bero ñajare, no robojʉa ĩ gotigore wasoa masibisijʉ Esaú ñayorʉ. \p \v 18 Diore mʉa rʉ̃cʉbʉoja, Israel sita gãna ñayoanare bajiro meje ya mʉa adocãta. Gʉ̃tagʉ̃ Moisésre Dios ĩ rotire ĩ ĩsiragʉ jʉdojʉ ejayijarã ĩna, Diore rʉ̃cʉbʉorona. Itojʉ ejacõri guijorise tiyijarã ĩna. Iti gʉ̃tagʉ̃ bʉto ʉ̃jʉyijʉ. Ide bueri bʉto iti ñajare, bʉto rãitĩayijʉ. Ito yicõri mino bʉto wẽayijʉ. \v 19 Ito yicõri trompeta iti ruyuja tʉoyijarã ĩna. Ito yicõri Dios ĩnare ĩ bʉsirise ruyuyijʉ. Guijorise oca iti ruyuja tʉocõri, ĩ bʉsi jidicãre ãmoyijarã ĩna. \v 20 Güirã ñemecʉti masibisijarã ĩna. Ado bajiro ĩ rotirise ruyuyijʉ: “Sĩgʉ̃ masʉ, waibʉcʉ cʉni gʉ̃tagʉ̃re ĩ cʉ̃oja, gʉ̃tagãrina rea sĩacõrʉja ĩocʉ̃re”, yire oca ruyuyijʉ. \v 21 Bʉto guijorise iti ñajare, Moisés cʉni ado bajiro yiyijʉ: “Iti guijojare nʉrʉoa yʉ”, yiyijʉ Moisés. \p \v 22 Gajero bajirojʉa bajia adocãta Diore mʉa rʉ̃cʉbʉoja. Mani ñicʉsabatia ñayoanare bajiro guijoro tõbʉjabea mʉa adi rʉmʉri gãnama. Dios catitĩñagʉ̃ tʉjʉ ejacõri bʉsirã bajiro Diore bʉsia mʉa adi rʉmʉri. Ĩ cʉtojʉ ũmacʉ̃jʉ Jerusalén wame cʉtiri cʉto ña. Itojʉ Sión wame cʉtiricʉ gʉ̃tagʉ̃ ñaroja. Itojʉ ejacõri bʉsirã bajiro bʉsia mʉa, Diore mʉa bʉsija. Diore rʉ̃cʉbʉorona jãjarã ĩ ñarã minijua ñarãji. \v 23 Ito yicõri ĩ ñarã ĩre rʉ̃cʉbʉorona minijua ñarãji itojʉ. Itojʉ ĩ ñarã wame wõñi Dios. Itojʉ ĩna rãca minijua ñarãre bajiro Diore bʉsia mʉa adocãta. Masa jeyarore bese masigʉ̃re bʉsirã ña mʉa adocãta. Itojʉ ñarãji queno yigoana. Ito bajiri, “Mʉa ñama seti mana”, yiguĩji Dios ĩnare. Ĩna rãca ñacõri Diore bʉsirã bajiro bʉsia mʉa. \v 24 Mʉa ña Jesure masirã. Ĩ ñami mame oca quenorʉ. Mʉa ña, “Yʉ ñeñaro yirisere mʉ ya rína yʉre coeya”, yiana. Abel ñayorʉ ya ríre mani tʉoĩaja, “Ĩ rĩjorʉ ĩre sĩayijʉ”, yi tʉoĩa mani. Jesús ya ríre mani tʉoĩaja, “Ĩ ya rína sʉoriti mani ñeñaro yirisere ãcabojoñi Dios”, yi tʉoĩa mani. \p \v 25 Ito bajiri Dios manire ĩ bʉsija, queno tʉorʉ̃nʉrʉja manire. Ito yicõri ĩ gotiro bajiro cʉdija quena manire. Moisés ñayorʉ adi sita gagʉ Dios ĩ rotirise masare ĩ goti ãmobojaja, ĩre cʉdibisijarã ĩna. Ito bajiri ĩna tõbʉjaroca yiyijʉ Dios ĩnare. Jesuama ũmacʉ̃jʉ wadicõri manire oca quenarise ãmi wadiñi. Ĩre mani tʉorʉ̃nʉbeja, Moisés ñayorʉre tʉorʉ̃nʉbitiana rẽtoro tõbʉjarã yirãji mani. \v 26 Jane mejejʉ mani ñicʉsabatiare ĩ bʉsija sita ʉeroca yiyijʉ Dios. Mʉcana ado bajiro gotiami Dios ĩ oca tutina: “Mʉcana tʉdi iti ʉeroca yʉ yija, sita riti ʉeroca yibicʉja yʉ. Ũmacʉ̃jʉ cʉni ʉeroca yigʉ yigʉja yʉ”, yi gotiami Dios ĩ oca tutina. \v 27 “Ito bajiro, bajiro yiroja”, Dios ĩ yija, “Ija bajiroti gayere bʉsiami Dios”, yi tʉoĩa mani. Adi macãrʉcʉ̃ro gaye jeyaro ĩ rujeore ruyuriogʉ yiguĩji ĩ. Ito bajibojarocati mani ya ʉsi, mani tʉoĩarise, ito yicõri mani catitĩñarotijʉre ruyuriobicʉ yiguĩji Dios. \v 28-29 Dios ĩ rotirojʉ mani catitĩñarotijʉ jediroto meje ñaroja. Itire masicõri, “Queno ya Dios mʉ”, yirʉja manire. Ito yicõri ĩre tʉo güirã ĩre rʉ̃cʉbʉorʉja manire. Yiro bajiro cʉdirʉja manire ĩ wanʉtoni. Jeame iti ʉ̃jʉ ruyurioro bajiro guijoro ruyuriogʉ yiguĩji Dios, ĩre cʉdimenare. Ito bajiri ĩ ãmoro bajiro cʉdicõri ĩre rʉ̃cʉbʉorʉja manire. \c 13 \s1 Gãjerãre mani maija ticõri, manire wanʉgʉ̃ yiguĩji Dios, yire gaye \p \v 1 Jesure tʉorʉ̃nʉrã ñari, sĩgʉ̃ rĩare bajiro mʉa gãmeri ti mairisere jidicãbeja mʉa. \v 2 Mʉa tʉ gãjerã Jesure masirã ĩna ejaja, wanʉre rãca ĩnare boca ãmiña. “Ángel mesa ñarãji ĩna”, yi tʉoĩabitibojarãti ĩnare boca ãmiñi gãjerã. Mʉa masibiti rʉmʉ mʉa tʉ cʉni ángel mesa ejarã yirãji gajea. Ito bajiri mʉa tʉ ejarãre wanʉre rãca boca ãmija quena. \p \v 3 Gãjerã Jesure masirã tubiara wijʉ ñarãre ãcabojabesa. Ĩna rãca tubiara wijʉ ñarã bajiro, ĩnare tʉo maiña mʉa. Gãjerã ñeñaro tõbʉjarãre mʉa tʉoĩaja, ĩna rãca ñeñaro tõbʉjarã bajiro, ĩnare tʉo maiña mʉa. Mʉare cʉni rujʉ ña. Ito bajiri ñeñaro tõbʉjarãona ña mʉa cʉni. \p \v 4 Manojo cʉtirã gãmeri rʉ̃cʉbʉoya. Manojo cʉtirã gãjerã rãca ajebesa. Manojo mana gãjerãre ĩna ajeja, ito yicõri manojo cʉtirã cʉni ĩna ajeja, ĩna tõbʉjaroca yigʉ yiguĩji Dios ĩnare. \p \v 5 Niyerure bʉto tʉo maibesa mʉa. Mʉa rʉcorocõacãti wanʉña mʉa. Dios ĩ gotigore tʉoĩaña mʉa. Ado bajiro gotiñi ĩ: “Mʉare jidicãbicʉja yʉ. Ito yicõri mʉare wagobicʉja yʉ”, yi gotiñi Dios ĩ oca tutina. \v 6 Itire tʉocõri, wanʉre rãca ado bajiro ya mani: \q1 Dios yʉ Ʉjʉ, ĩti ñami yʉre ejabʉagʉ. Ito bajiri gãjerã ñeñaro yʉre ĩna yi ãmobojaja cʉni, ñe guijobea yʉre, ya mani, Diore tʉorʉ̃nʉcõri. \p \v 7 Cajero Dios oca mʉare riasoanare ãcabojabesa. Diore tʉorʉ̃nʉrã ñari, ĩna queno yigore gaye tʉoĩaña mʉa. Diore queno ĩna tʉorʉ̃nʉro bajiroti mʉa cʉni queno Diore tʉorʉ̃nʉña. \p \v 8 Jesucristo ñami tʉoĩa wasoabicʉ. Cojire bajiro queno yitĩñagʉ̃ ñami ĩ. Iti rʉmʉ ĩ ñado bajiroti adi rʉmʉ cʉni, ija cʉni ito bajiro riti ñatĩñagʉ̃ yiguĩji ĩ. \v 9 Gãjerã mʉare ricati ĩna riasoja, ito yicõri rʉore oca ĩna riasoja, queno ĩnare tʉorʉ̃nʉbeja mʉa. Ĩnare mʉa tʉorʉ̃nʉja, Jesús ocare jidicãrã yirãji mʉa. Ado bajiro gotibojama coriarã: “Rẽore gayere mʉa babeja, mʉa ya ʉsina queno tʉoĩarã yirãji mʉa”, yibojama coriarã. Iti ocare tʉorʉ̃nʉbojarãre queno ejabisija ĩna tʉoĩabojarise. Ito bajiri iti gaye ĩna riasobojaja, tʉorʉ̃nʉbeja mʉa. Dios ĩ queno yire gaye mani tʉoĩaja, mani ya ʉsina queno ʉsi cʉtirã yirãji mani. Manire ti maicõri mani ya ʉsijʉ mani oca sẽoroca yami Dios. \p \v 10 Manire masorocʉ manire yiari goda ĩsiñi Cristo. No bʉcʉ oca cʉdi ãmogʉ̃, “Waibʉcʉ ri Diore yʉ soe ĩsija, yʉre masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩabojagʉre masobiquĩji Dios. Ito bajiro tʉoĩañi paia bʉcʉrã iti rʉmʉ gãna. \v 11 Bʉcʉ oca cʉdirocʉ, ado bajiro yiyijʉ paia ʉjʉ. Masa ĩna ñeñaro yirise waja yigʉ Dios ĩ ñasari sõajʉ sãjacõri waibʉcʉ rí wẽjabateyijʉ ĩ. Waibʉcʉ rujʉreama cʉto sõjʉa soeyijarã ĩna. \v 12 Ito bajiroti Jerusalén wame cʉtiri cʉto sõjʉa Cristore sĩayijarã ĩna. Mani ñeñaro yirisere waja yigʉ, ĩ ya rína waja yi ĩsiyijʉ ĩ. \v 13 Adi macãrʉcʉ̃ro gãna ĩna tʉoĩarise bajiro tʉoĩamenati mani Jesure sʉyarãma ricati bajiro tʉoĩarã yirãji mani. Jesucristore ĩna aja tudiado bajiroti manire ĩna aja tudibojarocati Jesucristore rʉ̃cʉbʉoana mani. \v 14 Adi sita mani ñaja queno cʉto mana bajiro bajirã ña mani. Cʉto manare bajiro ña ucurã ya mani. Adi tuti gaye cʉtori ñabojarise jediro yiroja. Ija Jesús ĩ ñarojʉ catitĩñarã yirãji mani. \v 15 Mani ñeñaro yirise waja Jesucristo ĩ waja yire ñajare, wanʉre rãca Diore rʉ̃cʉbʉotĩñarʉja manire. Dios ĩ wanʉtoni waibʉcʉrã soe ĩsimena yirãji mani. Manire wanʉjaro yirona, mani ya risena ĩre rʉ̃cʉbʉorã yirãji mani. “Mʉ sĩgʉ̃ti ña rẽtoro quenagʉ̃. Mʉ sĩgʉ̃ti ña gʉa Ʉjʉ”, Diore yi rʉ̃cʉbʉorã yirãji mani. \v 16 Gãjerãre queno yire gayere jidicãbeja mʉa. Ito yicõri mʉa rʉcorise gãjerãre batoba. Ito bajiro mani yija ticõri, itire wanʉgʉ̃ yiguĩji Dios. \p \v 17 Mʉare Jesucristo oca riasoanare rʉ̃cʉbʉoba. Ito yicõri ĩna rotiro bajiroti cʉdiba mʉa. Cristore mʉa tʉorʉ̃nʉtĩñatoni mʉare tirʉ̃nʉronare ĩnare cũñi Dios. “¿No bajiro tirʉ̃nʉri mʉa, yʉ ñarãre?” yi seniĩagʉ̃ yiguĩji Dios ĩnare. Ĩna yiro bajiroti cʉdiba mʉa. Ito bajiro mʉa yija ti wanʉcõri, bojori bʉjamenati mʉare tirʉ̃nʉrã yirãji ĩna. Ĩnare mʉa cʉdibeja, Dios tiro riojo bojori bʉjarã yirãji mʉa. \p \v 18 Ñeñaro yʉ yibejare, yʉ tʉoĩarise quena ña yʉre. Ito bajiri ñeñaro yi ãmobea yʉ. Quenarise yʉ yitoni, yʉre yiari Diore seni ĩsiña mʉa. \v 19 Yʉre yiari bʉto Diore mʉa bʉsire ãmoa yʉ. Yoari mejeti mʉcana mʉa tʉ yʉ tʉdi ejaroca Dios ĩ yitoni, ĩre bʉsiya mʉa. \s1 Mʉare queno yijaro Dios, yisʉsare gaye \p \v 20 Sĩgʉ̃ ovejare tirʉ̃nʉgʉ̃re bajiro, manire queno tirʉ̃nʉami mani Ʉjʉ Jesucristo. Manire yiari oca quenocãñi Jesucristo, Dios rãca. Ĩ ya rína mani ñeñaro yirise waja, waja yi ĩsiñi Jesús. Ĩ godabojarocati mʉcana tʉdi ĩ catiroca yiñi Dios ĩre. \v 21 Dios mani oca mano queno ñaroca yigʉre, mʉare yiari ĩre bʉsia yʉ. Quenarise riti mʉa yitoni, ĩre senia yʉ. Ito yicõri ĩ ãmoro bajiro mʉa yitoni, ĩre senia yʉ. “Jesucristona sʉoriti mʉa jeyaro queno ya yʉre”, Dios ĩ yi wanʉtoni, ĩre senia yʉ. “Ĩti ñami rẽtoro ñasagʉ”, yi wanʉcõri, Jesucristore rʉ̃cʉbʉotĩñarʉja manire. \p \v 22 Jabetoti mʉare papera uca yʉ. Ito bajiri yʉ mʉare goti quenorise ʉsiriomenati tiba yʉ ñarã mʉa. \v 23 “Mani yagʉ Timoteo tubiara wi meje ñami ĩja”, yire oca tʉocõri gotia yʉ. Yoari mejeti ĩ ejaja, ĩre ãmi wacʉ yigʉja yʉ, mʉa tʉ wacʉ. \p \v 24 Mʉare riasori masa, “Quenajaro”, ito yicõri Jesucristore tʉorʉ̃nʉrã cʉni. Ado Italia gãna, “Quenajaro”, yama mʉare. \p \v 25 Mʉa jeyarore queno yijaro Dios. Itocõ ña.