\id EPH - Macuna NT -Colombia 2012 (DBL -2013) \h EFESIOS \toc1 La carta de San Pablo a los Efesios \toc2 Efesios \toc3 Ef \mt2 La carta de San Pablo a los \mt1 Efesios \c 1 \s1 Efeso cʉto gãnare Pablo ĩ papera cõare gaye \p \v 1 Ñati Efeso gãna mʉa. Yʉ ña Pablo adi papera mʉare cõagʉ̃. Jesucristore queno tʉorʉ̃nʉcõri ĩre jidicãrã meje ña mʉa. Jesucristo oca yʉ goti ucure ãmoñi Dios. Ito bajiri masare yʉ riaso ucutoni yʉre cũñi ĩ. \v 2 Mʉare yiari mani Jacʉ Diore, ito yicõri Jesucristore cʉni senia yʉ. Mʉare ti maicõri queno yijaro Dios. Ito yicõri mʉa ya ʉsijʉ queno sajari oca cʉti quenaro ñajaro, yirocʉ Diore senia yʉ mʉare yiari. \s1 Cristona sʉoriti quenarise manire cõañi Dios, yire gaye \p \v 3 “Rẽtoro queno yigʉ ña Dios mʉ”, mani Ʉjʉ Jesucristo Jacʉre yi rʉ̃cʉbʉorʉja manire. Cristo ñarã mani ñajare, quenoguti yiñi Dios manire. Ito bajiro yicõri jeyaro ũmacʉ̃jʉ gaye mani tʉoĩa wanʉroca yami Dios, mani ya ʉsijʉ queno mani ñatoni. \v 4 Adi macãrʉcʉ̃ro ĩ rujeoroto riojʉa manire beseñi Dios, ĩ ñarã mani ñatoni. “Cristore tʉorʉ̃nʉrã yirãji ĩna”, yi tʉoĩa masicõri, manire beseñi Dios. Ito bajiri manire ti maicõri, “Ñe seti ma ĩnare. Yʉ ãmoro bajiro queno yirã ñama ĩna”, yi tiguĩji Dios manire. \v 5 Jane mejejʉ manire ti maicõri, manire beseñi Dios. “Yʉ ñarã ĩna ñatoni, yʉ Macʉ Jesucristore cõagʉ̃ yigʉja yʉ”, yi tʉoĩayijʉ Dios. Ito bajiro yi tʉoĩacõri ĩ rĩa mani ñaroca yiñi Dios manire. \v 6 Ito bajiro manire ĩ queno yijare, ado bajiro ĩre yi rʉ̃cʉbʉorʉja manire: “Gʉare quenoguti ya Dios mʉ. Mʉ Macʉ Jesure bʉto maibojagʉti gʉa ñeñaro yirise waja, ĩ waja yi ĩsitoni ĩre cõayija mʉ. Ito bajiro yicõri gʉare masoyija mʉ. Rẽtoro queno yigʉ ña mʉ”, Diore yi rʉ̃cʉbʉorʉja manire. \v 7 Manire ti maicõri ado bajiro quenoñi Dios. “Mʉ ya rínati masa ñeñaro yirise waja, waja yi ĩsigʉ̃ yigʉja mʉ”, yigʉ ĩ Macʉre cõayijʉ Dios. Ito bajiri Cristore mani tʉorʉ̃nʉja ticõri, mani ñeñaro yirisere ãcabojoñi Dios. Ito yicõri manire masoñi ĩ. \v 8 Manire ti maicõri bʉto queno yiñi Dios manire. Ĩ gaye queno mani tʉo masiroca yiñi. Ito bajiri ĩ ejabʉarisena ĩ ocare queno tʉo masirã yirãji mani. \v 9 Jane mejejʉ, “Ado bajiro yigʉ yiguĩji Dios”, yi masibisijarã masa maji. Adi rʉmʉriama Jesucristo ñarã mani ñajare, “Ado bajiro queno yigʉ yiguĩji Dios”, mani yi tʉo masiroca yigʉ yiguĩji Dios. Ado bajiro yigʉ yiguĩji ĩ. \v 10 Dios ĩ ãmori rʉmʉ, manire miojugʉ yiguĩji ĩ. No mani ñaroti, manire ãmigʉ̃ yiguĩji Dios. Ito yicõri ũmacʉ̃jʉ gãna, jaca gãna jeyaro adi sita gaye cʉni Jesús sĩgʉ̃ti ĩ rotiroca yigʉ yiguĩji Dios. Ito bajiro yigʉ yiguĩji Dios, Jesús sĩgʉ̃ti Ʉjʉ ĩ ñatĩñatoni. \p \v 11 Dios ĩ tʉoĩaro bajiroti jeyaro rẽtaro yiroja. Cristo ñarã mani ñatoni, jane mejejʉ ĩ ãmoro bajiroti manire beseñi Dios. “Ado bajiro yigʉ yigʉja yʉ”, yi tʉoĩacõri, ito bajiro yiyijʉ Dios. Ito bajiri Cristo ñarã mani ñaja ticõri, wanʉgʉ̃ yiguĩji Dios ĩja. \v 12 Gʉa judio masama, mʉa riojʉajʉ Cristore tʉorʉ̃nʉsʉocʉ gʉa. Gʉare besecõri, Jesucristore gʉa rʉ̃cʉbʉoroca yiñi Dios. “Rẽtoro queno yigʉ ñami Dios. Ĩre mani tʉorʉ̃nʉja manire masogʉ̃ yiguĩji ĩ”, gʉa yi rʉ̃cʉbʉotoni gʉare cũñi Dios. \v 13 Jesucristore tʉorʉ̃nʉrã ña mʉa cʉni. Ĩ oca quenarise tʉocõri, “Cristore mani tʉorʉ̃nʉja, manire masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yi tʉorʉ̃nʉyija mʉa cʉni. Ito bajiri Dios ĩ goticãdo bajiroti, Espíritu Santo queo sãyijʉ Dios mʉa ya ʉsijʉ. Ito bajiro ĩ yijare, “Dios ñarã ña mani”, yi tʉoĩa masia mʉa cʉni ĩja. \v 14 Mani ya ʉsijʉ ĩ ñaja, ado bajiro ya mani: “Yʉ ñeñaro yirise waja, waja yi ĩsicãñi Dios. Ito bajiri ĩ rãca catitĩñagʉ̃ yigʉja yʉ. Ito yicõri jeyaro ũmacʉ̃jʉ ĩ goticãdo bajiroti bʉjagʉ yigʉja yʉ”, yi tʉoĩa mani. Ito bajiri, “Rẽtoro queno yiñi Dios”, yi rʉ̃cʉbʉoariti ñarʉja manire. \s1 Diore tʉorʉ̃nʉrãre ĩ masirise ĩsijaro yirocʉ, Pablo Diore ĩ seni ĩsire gaye \p \v 15 “Mani Ʉjʉ Jesure tʉorʉ̃nʉcõri gãjerã Jesure tʉorʉ̃nʉrãre tʉo mairã ñama Efeso gãna”, mʉare masa ĩna yija tʉocʉ yʉ. Ito bajiro ĩna yija tʉocõri, wanʉa yʉ. \v 16 Mʉare wanʉcõri, “Queno ya Dios mʉ”, yisotia yʉ Diore. Ito bajiri mʉare tʉoĩacõri mʉare yiari Diore seni jidicãbea yʉ. \v 17 Rẽtoro ñasagʉ ñami mani Jacʉ Dios. Ĩti ñami mani Ʉjʉ Jesucristo Jacʉ. Ĩre senisotia yʉ, mʉare yiari. Ĩ gaye queno mʉa tʉo masitoni, mʉare yiari Diore bʉsi ĩsisotia yʉ. Ito yicõri ĩre mʉa queno masitoni ĩre senisotia yʉ. \v 18 Manire besecõri mani ñeñaro yirisere coe jeoñi Dios. Ito yicõri ĩ ñarã mani ñatoni, manire cũñi Dios. Ĩ ñarã ñacõri, ũmacʉ̃jʉ catitĩñare gaye boca ãmirã yirãji mani. Iti ña oca rẽtoro quenarise. Itire queno mʉa tʉo masitoni, Diore bʉsisotia yʉ. \v 19-20 Ado bajiro manire ĩ masirise ĩoñi Dios. Ĩ masirise ĩogʉ̃, Jesús ĩ godaja bero mʉcana tʉdi ĩ catiroca yiñi Dios. Ito bajiro yicõri ĩ ya riojocadʉja, rʉ̃cʉbʉorajʉ, Jesús ĩ rujiroca yiyijʉ Dios. Rẽtoro masigʉ̃ ñami ĩ. Ito bajiri queno manire ejabʉaguĩji, ĩre mani tʉorʉ̃nʉja. Itire mʉa tʉo masitoni mʉare yiari Diore bʉsisotia yʉ. \v 21 Ito bajiro rʉ̃cʉbʉorajʉ Cristore ruji rotiyijʉ Dios adi macãrʉcʉ̃ro rotiri masʉ ĩ ñatĩñatoni. Ito bajiri Ʉjʉ ñasagʉ ñami ĩ. Gãjerã rotiri masa rẽtoro roti masigʉ̃ ñami Jesús. Ñimʉ gãji ĩ robo roti masigʉ̃ maquĩji. Ĩ ñami ñari masa rẽtoro mani rʉ̃cʉbʉorocʉ. Ito bajiro cũyijʉ Dios Jesucristore Ʉjʉ ñasagʉ ĩ ñatĩñatoni. Ito bajiri adi macãrʉcʉ̃ro iti jedija bero Ʉjʉ ñasagʉ ñatĩñacõgʉ̃ yiguĩji ĩ. Ito bajiroti ñatĩñacõgʉ̃ yiguĩji Cristo. \v 22 Adi macãrʉcʉ̃ro jeyaro ĩ rotirotire cũyijʉ Dios Jesucristore. Ito bajiri Cristore mani tʉorʉ̃nʉja, ĩti ñami mani Ʉjʉ. Manire ũmatã ñagʉ̃ ñari mani rijoga ñami ĩ. \v 23 Cristore tʉorʉ̃nʉcõri sĩgʉ̃ bajiro riti ʉsi cʉti ñarã ña mani ĩja. Mani ya ʉsijʉ ñaguĩji Cristo. Ito bajiri ĩ ya rujʉ robo bajirã ña mani cʉni ĩja. No mani ñarijʉti mani rãca ñagʉ̃ yiguĩji Cristo. Cristo ĩ manija ñe gaje manoja. Ito bajiri mani rãca ĩ ñajare ñe rʉyabea manire. \c 2 \s1 Manire ti maicõri manire Dios ĩ masore gaye \p \v 1 Iti rʉmʉjʉ Diore tʉorʉ̃nʉbiticõri, ñeñaro yirã ñacʉ mani maji. Ito bajirã ñari jeame ʉ̃jʉrojʉ warona ñabojacʉ mani. Ito bajiri godacãna robo bajirã ñacʉ mani maji, Diore masibiticõri. \v 2 Iti rʉmʉ adi macãrʉcʉ̃ro gãna ñeñaro yirã bajiro yibojacʉ mani cʉni maji. Ito yicõri rʉ̃mʉ́a ʉjʉre cʉdibojacʉ mani maji. Ĩti ñami Diore cʉdimena ʉjʉ, Satanás wame cʉtigʉ. Ĩ ñami ñeñaro ĩna yiroca yigʉ. \v 3 Iti rʉmʉ Diore cʉdibitiana ñeñaro ĩna yiado bajiro yibojacʉ mani cʉni maji. Mani tʉoĩaro bajiroti ñeñaro yicʉ mani maji, Diore masibiticõri. Manimasiti mani ya rujʉ ñeñaro iti tʉoĩaro bajiro ñeñaro yibojacʉ mani maji. Diore cʉdirã meje ñacʉ mani. Mani ñeñaro yirise waja Diore waja ruyuriocʉ mani maji. Ito bajiri jeame ʉ̃jʉrojʉ warona ñabojacʉ mani maji. \v 4 Ito bajibojarocati manire bʉto ti maicõri, manire ãmosacõyijʉ Dios. Ito bajiri manire yiari queno yiñi ĩ. \v 5 Ñeñaro yirã mani ñaja, Dios ĩ tija, godacãna bajiro bajirã ñacʉ mani. Ito bajibojarocati Jesucristore mani tʉorʉ̃nʉja ticõri, Cristore mʉcana tʉdi ĩ catiroca Dios ĩ yiado bajiroti, tʉdi mani catiroca yiyijʉ Dios. Mani queno yirise ticõri meje manire masoñi Dios. Manire ti maicõri, “Yʉ Macʉre tʉorʉ̃nʉrã ñama ĩna”, yicõri manire masoñi Dios. \v 6 Cristo ĩ godaja bero mʉcana tʉdi ĩ catiroca yiyijʉ Dios. Ito yicõri ũmacʉ̃jʉ ĩre ãmi mʉja wacõri ĩ tʉjʉ rʉ̃cʉbʉorajʉ Cristore ruji rotiyijʉ Dios. Ito bajiri Cristo ñarã ñacõri rʉ̃mʉ́a ʉjʉre cʉdirã meje ña mani ĩja. Ũmacʉ̃jʉ Cristo rãca rujirã bajiro tiguĩji Dios manire. \v 7 Ito bajiro yiyijʉ Dios, queno ĩ yirise manire ĩorocʉ. “Jesucristo ñarã mani ñajare, manire ti maicõri quenoguti yiñi Dios”, mani yi tʉoĩatĩñatoni, manire ĩ queno yirise ĩoñi Dios. \v 8 Manire ti maicõri quenoguti yiñi Dios. Ĩ Macʉ Jesucristore mani tʉorʉ̃nʉja ticõri, manire masoñi Dios. Mani queno yigorise waja yirocʉ meje manire masoñi ĩ. Manire ti maicõri rocati waja senibicʉti manire masoñi Dios. \v 9 Mani queno yigorise ticõri meje manire masoñi Dios. Ito bajiri, “Yʉ queno yigorise ticõri, yʉre masoñi Dios”, yi masibea mani ĩja. \v 10 Dios ĩ rujeoana ña mani. Jane mejejʉ ĩ tʉoĩa yucãdo bajiroti meniñi Dios manire. Ĩ Macʉ Jesucristo ñarã mani ñatoni manire rujeoñi Dios. “Yʉ Macʉre ĩna tʉorʉ̃nʉja, ĩ ejabʉarisena quenarise riti yirãji ĩna”, yi tʉoĩacõri, manire rujeoñi Dios. \s1 Dios rãca mani oca cʉtirise quenoñi Cristo, yire gaye \p \v 11 Iti rʉmʉ Diore masirã meje ñayija mʉa maji. Ito bajiri mʉare ti tudicʉ gʉa masa. “Judio masa meje ñama ĩna. Ito bajiri Diore cʉdibiticõri, gʉa yisotiado bajiro wiro tabeama ĩna”, yicʉ gʉa masa mʉare. “Diore cʉdirã ñari wiro tagoana ña gʉama”, yi ti tudicʉ gʉa mʉare. “Ito bajiro yi tʉoĩayijarã judio masa gʉare”, yi ãcabojabesa mʉa. \v 12 Iti rʉmʉjʉ Jesucristore masirã meje ñayija mʉa maji. Dios ñarã meje ñari ĩ rãca sĩgʉ̃re bajiro tʉoĩabisija mʉa maji. Ito bajiri, “Ĩ ñami mani wajacʉ”, yiado bajiro tʉoĩayija mʉa maji, ĩre masibiticõri. “Dios ñarã mani ñajare ĩ yiado bajiroti manire masogʉ̃ yiguĩji ĩ”, yi tʉoĩa yurã meje ñayija mʉa maji. “Ito bajiro yigʉ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩabisija mʉa. Adi macãrʉcʉ̃ro gaye ñeñaro yire tʉoĩa wanʉcõri, Diore masirã meje ñayija mʉa maji. “Ito bajirã ñabojacʉ gʉa maji”, yi tʉoĩaña mʉa. \v 13 Adi rʉmʉriama Jesucristore tʉorʉ̃nʉrã ñari Dios ñarã ña mʉa ĩja. Manire goda ĩsicõri, Dios ñarã mani ñaroca yiyijʉ Cristo. Ito bajiri ĩ rãca sĩgʉ̃ bajiro riti tʉoĩarã ña mani ĩja. \v 14 Cristo ñami oca quenori masʉ. Iti rʉmʉjʉ sĩgʉ̃re bajiro meje tʉoĩacʉ mani maji. Iti rʉmʉjʉ gʉa judio masa rãca oca ñacʉ maji. Ito bajibojarocati mani jeyarore goda ĩsicõri oca quenoñi Cristo. Ito bajiri sĩgʉ̃ bajiro riti tʉoĩarã ña mani ĩja. Cristo oca ĩ quenoja bero wajana robo bajirã meje ña mani ĩja. \v 15 Manire Cristo goda ĩsijare, “No Moisés ñayorʉ rotirisere cʉdi jeobicʉti jeame ʉ̃jʉrojʉ wacʉ yiguĩji”, yire ma ĩja. Manire goda ĩsicõri mani gãmeri ti tudirise jediroca yiñi Cristo. Jʉa butu mani ñabojarocati, co masa bajiroti mani ñaroca yiñi Cristo. Ito bajiri gãmeri mani ti tudirise ma ĩja. Oca quenoñi Cristo ĩja. \v 16 Yucʉtẽojʉ manire goda ĩsicõri, Dios rãca mani queno ñaroca yiyijʉ Cristo. Ito bajiri, “Ñe seti ma ĩnare. Yʉre waja ruyuriobeama ĩna ĩja”, yi tiguĩji Dios manire. Manire goda ĩsicõri, mani gãmeri ti tudirise jediroca yiñi Cristo. Ito bajiri jʉa butu gãna mani ñabojarocati, Cristore tʉorʉ̃nʉcõri, co masa bajiroti ña mani ĩja. \p \v 17 Oca quenarise gotirocʉ adi macãrʉcʉ̃rojʉ wadiyijʉ Cristo. Dios ñarã meje mʉa ñabojarocati Dios rãca mʉa oca cʉtirise quenorocʉ adi sitajʉ wadiyijʉ Cristo. Gʉa judio masa, Dios ñarã ñabojarãti ĩ rãca oca cʉticʉ gʉa cʉni. Ito bajiri Dios rãca gʉa oca cʉtirise quenorocʉ adi sitajʉ wadiyijʉ Cristo. \v 18 Mani ñajedirore goda ĩsiyijʉ Cristo. Ito bajiri judio masa mani ñaja, mani ñabeja cʉni, Espíritu Santo ĩ ejabʉarisena Diore bʉsi masia mani ĩja. \v 19 Ito bajiri judio masa meje mʉa ñabojarocati, “Yʉ ñarã ñama ĩna”, yigʉ yiguĩji Dios mʉare. “Yʉ Macʉ Jesucristore tʉorʉ̃nʉcõri yʉ ñarã ñama ĩna ĩja”, yi tiguĩji Dios mʉare. Ito bajiri Cristore tʉorʉ̃nʉcõri co masa ña mani ĩja. Dios ñarã riti ñacõri cojʉti ñatĩñarona warã ya mani. \v 20 Gʉ̃ta wi masa ĩna meni ãmoja, sita bʉtirise ãmarã yirãji ĩna, wi iti jujabe yirona. Sita quenarise bʉjacõri, gʉ̃ta ajeri quenarise ãmarã yirãji ĩna, yoari iti wi ñatoni. Jesucristo ĩ cũana ito yicõri Diore goti ĩsiri masa, sita queno bʉti quenarise robo bajirã ñama ĩna. Ĩna riasorisere tʉocõri, Cristore tʉorʉ̃nʉ jidicãmenaji mani ĩja. Gʉ̃ta wi meniroti bajiro bajirã ña mani. Ito yicõri gʉ̃tagã ñasarica ĩna cõĩaraga robo bajigʉ ñami Jesucristo. Ĩ ñami manire ũmatã ñagʉ̃. Ĩre mani tʉorʉ̃nʉja, catitĩñarã yirãji mani. \v 21 Cristore tʉorʉ̃nʉcõri, sĩgʉ̃ robo bajiro riti tʉoĩarã yirãji mani. Ito bajiri Dios ñarã ñari queno ĩre moa ĩsirã yirãji mani. Ito bajiro mani yija ticõri, gãjerã cʉni Diore rʉ̃cʉbʉorã yirãji. Jesure tʉorʉ̃nʉcõri, ĩ rãca Diore wi meni ĩsirona bajiro bajirã yirãji mani. Mani ya ʉsijʉ Dios ĩ ñaja, ĩ ya wi robo bajiro yiroja mani ya rujʉ. Ito bajiri Jesure riti mani tʉorʉ̃nʉja, quenari wi Diore meni ĩsiado bajiro bajirã ñarã yirãji mani. \v 22 Gʉa masa meje ñabojarãti Jesucristore tʉorʉ̃nʉcõri Dios ñarã ña mʉa cʉni ĩja. Ito bajiri cocati ĩre moa ĩsicõri, ĩ ñarã riti ña mani. Ĩ ya Ʉsi manire ĩ queo sãjare, ĩ ya wi robo bajirã ña mani ĩja. \c 3 \s1 Judio masa mejere cʉni Dios oca Pablo ĩ gotire gaye \p \v 1 Yʉ ña Pablo, Jesucristore moa ĩsiri masʉ. Mʉa judio masa meje ñarãre Jesucristo oca yʉ riasoja ticõri, ado tubiara wijʉ yʉre cũama ĩna. Adocãta Dios ñarã mʉa ñajare mʉare yiari Diore seni ĩsisotia yʉ. \v 2 “Judio masa meje mʉa ñabojarocati, mʉare ti maicõri, mʉare queno yiñi Dios”, yi riasoa yʉ mʉare. Yʉre queno yijaro yirocʉ, ito bajiro mʉare riasorocʉ yʉre cũñi Dios. “Itire masirãji ĩna”, yi tʉoĩa yʉ mʉare. \v 3 “Judio masa meje ñarãre cʉni ti maicõri, ĩnare masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yi yʉ tʉoĩa masiroca yiñi Dios yʉre. Iti rʉmʉjʉ iti ocare masibisijarã masa. Ito bajiri iti paperana jabeto mʉare gotisʉoa yʉ itire \v 4 Yʉ ucare ticõri, “Gʉare cʉni goda ĩsiñi Cristo. Iti oca gãjerã ĩna masibitire, queno masiami Pablo”, yirãji mʉa yʉ ucare ticõri. \v 5 Bʉcʉrã ñayoana iti ocare masibisijarã ĩna. Adi rʉmʉriama gʉa Jesús ĩ cũana, Diore goti ĩsiri masare cʉni, ĩ ya Ʉsi ĩnare queo sãcõri iti ocare ĩna masiroca yiyijʉ Dios. \v 6 Ado bajiro bajia iti oca: Judio masa, judio masa mejere cʉni, Cristo oca quenarisere mani tʉorʉ̃nʉja, manire masogʉ̃ yiguĩji Dios. Ito bajiri ĩ ñarã ñacõri, co masa bajiroti ñarã yirãji mani. Ito bajiro Cristore tʉorʉ̃nʉcõri Dios ĩ goticãdo bajiroti ĩ ĩsirotire boca ãmirã yirãji mani. \p \v 7 Yʉre ti maicõri, iti oca quenarise masare yʉ goti ucutoni yʉre cũñi Dios. Ito yicõri ĩ oca queno yʉ goti masitoni yʉre ejabʉami Dios ĩ masirisena. \v 8 “Queno yigʉ meje yʉ ñabojarocati yʉre beseñi Dios”, yi tʉoĩa yʉ. Gãjerã Cristore masirã berojʉa gagʉ ña yʉ. Yʉ tija ñasagʉ meje ña yʉ. Ito bajibojarocati yʉre ti maicõri, yʉre beseñi Dios. Yʉre besecõri, judio masa meje ñarãre cʉni Cristo oca yʉ gotitoni yʉre cũñi Dios. “Cristore mʉa tʉorʉ̃nʉja, rẽtoro queno yigʉ yiguĩji Dios mʉare”, yʉ yi goti ucutoni yʉre cũñi Dios. \v 9 “Judio masa meje ñarãre cʉni masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yʉ gotire ãmoguĩji Dios, ñajediro masa ĩna masitoni. Adi macãrʉcʉ̃ro ĩ rujeoroto riojʉa, “Yʉ Macʉre ĩna tʉorʉ̃nʉja, judio masa meje ñarãre cʉni masogʉ̃ yigʉja yʉ”, yi tʉoĩayijʉ Dios. Ito bajibojarocati iti oca masa ĩna masiroca yibisijʉ Dios maji. \v 10 Judio masa meje ñarãre cʉni masocõri, ĩ masirise ĩoyijʉ Dios. Ito bajiri adi rʉmʉri ĩja ángel mesa, ũmacʉ̃jʉ rotiri masa cʉni ado bajiro yirã yirãji ĩna: “Jeyaro masigʉ̃ ñami Dios. Quenarise riti tʉoĩagʉ̃ ñami ĩ. Judio masa, judio masa mejere cʉni ĩ masoja bero, sĩgʉ̃ bajiro riti tʉoĩarã ñama ĩna ĩja”, yirã yirãji ũmacʉ̃jʉ gãna. \v 11 Jane mejejʉ adi macãrʉcʉ̃ro ĩ rujearoto riojʉa, “No yʉ Macʉ Jesucristore tʉorʉ̃nʉrã yʉ ñarã riti ñarã yirãji ĩna”, yi tʉoĩasotiyijʉ Dios. Ĩ tʉoĩasotiro bajiroti rẽta adi rʉmʉri ĩja. No mani Ʉjʉ Cristore tʉorʉ̃nʉgʉ̃ti Dios yagʉ ñaguĩji. \v 12 Jesucristore tʉorʉ̃nʉcõri, “Yʉre masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩa mani ĩja. Ito bajiri ĩre masicõri güimenati Diore bʉsia mani. \v 13 Mʉa judio masa meje ñarãre Cristo oca yʉ riasoja ticõri, tubiara wijʉ yʉ ñeñaro tõbʉjaroca yama ĩna. Itire masicõri, “Bʉjato bajia”, yi tʉoĩa bojori bʉjabesa mʉa. “Pablo gotija tʉocõri, Jesucristore tʉorʉ̃nʉsʉocʉ gʉa. Ito bajiri Dios ñarã ña gʉa ĩja”, yi wanʉrʉja mʉare. \s1 Cristo manire ĩ maire gaye \p \v 14 Rẽtoro queno tʉoĩagʉ̃ ñari judio masa mejere cʉni masogʉ̃ yiguĩji Dios. Ito bajiri itire tʉoĩacõri, rijomunigãna ñini rũjũa yʉ, Mani Jacʉ Diore rʉ̃cʉbʉorocʉ. \v 15 Jeyaro Dios ñarã, ũmacʉ̃jʉ cʉni, adi sitajʉ cʉni ĩ rujeoana riti ña mani. Ito bajiri ĩti ñami mani Jacʉ ñasagʉ. \v 16 Rẽtoro masigʉ̃ ñari, manire queno ejabʉa masiguĩji Dios. Ito bajiri mʉare yiari ado bajiro Diore senia yʉ, “Mʉ ya ʉsi ĩnare queo sãcõri queno ĩna tʉoĩa oca sẽoroca yiya”, yi senia yʉ Diore mʉare yiari. \v 17 “Jesucristore tʉorʉ̃nʉrã ĩna ñajare ĩre riti ĩna cʉdiroca yiya”, ya yʉ Diore mʉare yiari. Manire ĩ maiado bajiroti gãjerãre mʉa maire ãmoa yʉ. \v 18 No mani ñaroti manire tʉo maigʉ̃ yiguĩji Cristo. Ũmacʉ̃jʉ, jacajʉ cʉni no mani ñaroti manire maigʉ̃ yiguĩji ĩ. Wesicajʉ, rocajʉ cʉni no mani ñaroti manire maigʉ̃ yiguĩji Cristo. “Manire maisaguĩji Cristo”, yi tʉoĩarã rãca sĩgʉ̃re bajiro mʉa tʉoĩare ãmoa yʉ. Ito bajiro mʉa tʉoĩatoni mʉare yiari Diore senia yʉ. \v 19 Manire maisacõami Cristo. “Adocõ manire maiguĩji”, yi mani tʉoĩaro rẽto bʉsaro manire maiguĩji Cristo. “Riti bajia iti”, mʉa yitoni, Diore senia yʉ. Ito bajiri Diore tʉorʉ̃nʉ rẽtocũcõri ĩ ãmoro bajiro riti mʉa yire ãmoa yʉ. \p \v 20 Mani ya ʉsijʉ Dios ĩ ñajare, ĩ masirisena manire queno ejabʉa masiguĩji Dios. Ĩre mani seniro rẽto bʉsaro ejabʉaguĩji Dios manire. Ito yicõri mani tʉoĩaro rẽto bʉsaro ejabʉa masiguĩji ĩ manire. Itire tʉocõri, “Rẽtoro queno yigʉ ña Dios mʉ”, yi ĩre rʉ̃cʉbʉotĩñarʉja manire. \v 21 Jesucristona sʉoriti manire masoñi Dios, ĩ ñarã mani ñatoni. Ito bajiri ĩre rʉ̃cʉbʉotĩñarʉja manire. “Rẽtoro masigʉ̃ ña Dios mʉ”, yi rʉ̃cʉbʉotĩñarʉja mani ĩre. Ito bajiro riti bajitĩñajaro. \c 4 \s1 Sĩgʉ̃re bajiro mani tʉoĩaroca yigʉ ñami Espíritu Santo, yire gaye \p \v 1 Mani Ʉjʉ Jesucristo oca masare yʉ riasoja ticõri, adojʉ tubiara wi yʉre tubiacã ĩna. Mʉare yʉ riasogore tʉoĩacõri ado bajiro mʉare riasoa yʉ mʉcana. “Quenarise riti mani yi ñatoni manire beseñi Dios”, yi tʉoĩarã ña mʉa. Ito bajiri, “Ĩ ãmoro bajiro riti cʉdisotiya mʉa”, yi josa yʉ mʉare. \v 2 “Gãjerã rẽtoro ñasagʉ ña yʉ”, yi tʉoĩabesa mʉa. Quenoti gãjerãre mʉa rotija quena. Ito yicõri gãjerãre ʉsirioro yi codebesa. Gãjerã ĩna mʉare ñeñaro yija, ĩnare ti tudibesa. Ĩnare ti maicõri, ĩnare ejabʉaya mʉa. \v 3 Gãmeri ejabʉacõri oca mano ñaña mʉa. Sĩgʉ̃ bajiro riti mani tʉoĩaroca yigʉ ñami Espíritu Santo. Ito bajiri wanʉre rãca ĩre cʉdisotiya mʉa. Ito bajiro mʉa yija ticõri, sĩgʉ̃re bajiroti mʉa tʉoĩaroca yigʉ yiguĩji ĩ. \v 4 Sĩgʉ̃ ñabojagʉti mani jeyarore quedi sãjañi Espíritu Santo. Ito bajiri Jesucristore tʉorʉ̃nʉcõri sĩgʉ̃ bajiro riti tʉoĩarã ña mani ĩja. Ito yicõri co masa bajiro ña mani ĩja. Dios ĩ beseana ñari, “Dios rãca catitĩñagʉ̃ yigʉja yʉ”, yi tʉoĩa mani. \v 5 Sĩgʉ̃ti ñami Jesucristo mani Ʉjʉ. Ito bajiri ĩ sĩgʉ̃reti tʉorʉ̃nʉa mani. “Cristore tʉorʉ̃nʉgʉ̃ ñaguĩji ĩ cʉni”, yi gãjerã ĩna ti masitoni idé gu rotia mani. \v 6 Mani Jacʉ Dios sĩgʉ̃reti rʉ̃cʉbʉoa mani. Ĩ sĩgʉ̃ti ñami mani jeyarore roti masigʉ̃. Mani ya ʉsijʉ ñacõri, manire ejabʉaguĩji Dios. Ito bajiri ĩre mani moa ĩsi masitoni mani jeyarore ejabʉagʉ yiguĩji ĩ. \p \v 7 Ĩre mani moa ĩsisosatoni mani masiroca yigʉ ñami Cristo. Manire ti maicõri, ĩ ãmoro bajiro mani moa ĩsisosaroca yami Cristo. \v 8 Ito bajiri ado bajiro gotia Dios oca tuti: \q1 Ũmacʉ̃jʉ ĩ tʉdi waroto riojʉa ĩ wajanare rẽtocũgʉ̃ yiguĩji Cristo. Ito bajiro yicõri jaje quenarise ĩ ñarãre ĩsigʉ̃ yiguĩji Cristo, yi gotia Dios oca tuti. \p \v 9 Tite mʉa: “Ũmacʉ̃jʉ tʉdi wacʉ yiguĩji ĩ”, yi gotia Dios oca. “Ũmacʉ̃jʉ ĩ tʉdi waroto riojʉa, cajero jacajʉ adi sitajʉ ruji ejañi ĩ”, yi tʉoĩa mani. \v 10 Adi sita rocajʉga tuti ejarʉ ĩti ñami mʉcana ũmacʉ̃jʉga weca tuti mʉja warʉ. “Cojʉ rʉyabeto roticʉja yʉ”, yirocʉ ito bajiro yiyijʉ Jesucristo ĩ masirisena. Ito bajiri jeyaro roti masiguĩji Cristo. \v 11 Ĩti ñami queno mani moa masiroca yigʉ. Tite mʉa. Mani coriarãre ĩ oca mani goti ucutoni cũñi. Gãjerã Diore goti ĩsiri masa mani ñatoni cũñi Cristo. Gãjerã ĩre ĩna tʉorʉ̃nʉtoni, ejabʉa masiama ĩna. Gãjerã queno Jesucristore masirãre ũmatã ña masiama ĩna. Ito yicõri gãjerã queno masare ĩna riaso masiroca yiñi Cristo. \v 12 Ito bajiro mani masiroca yiñi Cristo, Diore yiari queno mani moa ĩsitoni. Ito yicõri mani oca sẽotoni, cocati mani gãmeri ejabʉa masiroca yiñi Cristo. Ito bajiro ĩ yijare ĩ ñarã ñari, sĩgʉ̃ bajiro riti tʉoĩarã ña mani ĩja. \v 13 Ito bajiri sĩgʉ̃re bajiro tʉoĩacõri coro bajiroti Cristore tʉorʉ̃nʉrã yirãji mani. Ito bajiro yicõri, Dios Macʉre queno masirã yirãji mani. Mani ya ʉsijʉ ĩ ñajare, ĩre bajiroti tʉoĩarã yirãji mani cʉni. Yoari ĩre masicõri, queno cʉdirã yirãji mani. \v 14 Rĩaca bajiro mani tʉoĩare ãmobiquĩji Cristo. Biyaro mani tʉoĩarise wasoare ãmobiquĩji Cristo. Ĩ sĩgʉ̃reti mani tʉorʉ̃nʉre ãmoguĩji ĩ. Ito bajiri gãjerã ricati tʉoĩarã, queno oca ĩna gotibojarocati, ĩnare tʉorʉ̃nʉmenaji mani. \v 15 Ado bajirojʉa yirãji mani. Gãjerãre ti maicõri, riojo oca gotirã yirãji mani. Ito yicõri, bʉto bʉsa Cristore tʉorʉ̃nʉcõri, ĩ ãmoro bajiro riti cʉdirã yirãji mani. Ĩti ñami mani Ʉjʉ. Ito yicõri, ĩ ñarã ña mani. \v 16 Jãjarã mani ñabojarocati sĩgʉ̃re bajiro tʉoĩacõri ĩre mani moa ĩsiroca yami Cristo. Manire ũmatã ñagʉ̃ ñari, mani rijoga ñami Cristo. Ito yicõri ĩre moa ĩsirã ñari ĩ ya rujʉ robo bajirã ña mani. Riojo ĩre mani cʉdija, cocati queno moarã yirãji mani. Gãmeri ti maicõri, gãmeri queno ejabʉarã yirãji mani. Ito yicõri bʉto bʉsa Cristore tʉorʉ̃nʉrã yirãji mani. \s1 Cristona sʉoriti mame tʉoĩare ña manire, yire gaye \p \v 17 Mani Ʉjʉ Cristo ĩ yʉre rotijare, ado bajiro bʉsia yʉ mʉare: Diore masimena ĩna yiro bajiro mʉcana tʉdi ñeñaro yibesa mʉa. Ĩna tʉoĩaro bajiroti yibojama ĩna. Ĩnare bajiro yibesa mʉama. \v 18 Dios ocare tʉo ãmobiticõri, “Ado bajiro yʉ yi ñare ãmoguĩji Dios”, yi masimenaji ĩna. Ito bajiri Dios ñarã meje ñari ĩ rãca sĩgʉ̃ bajiro tʉoĩamenaji ĩna. Ito bajiro bajirã ñari Dios ocare tʉo masimena yirãji ĩna ĩja. Ĩ ocare tʉo masibiticõri, rãitĩarojʉ ñarã bajiro bajirãji ĩna. \v 19 “Iti ña ñeñarise”, yi masibojarãti ñeñaro yi ʉyacõrãji ĩna. Ito yicõri ñeñaro ĩna yija bero ñabojarocati, “No yibea”, yirãji ĩna. Ĩna ãmoro bajiroti romia rãca, ʉ̃mʉa rãca cʉni jeyaro ñeñaro ĩna yirise yirãji ĩna. Ĩna tʉoĩaro bajiroti bʉto ñeñarise yi ʉyarã yirãji ĩna. \v 20 Jesucristo ocare masibojarãti, “Ĩre masimena bajiro ñeñaro gʉa yire, ãmobiquĩji Cristo”, ¿yi masibeati mʉa? \v 21 Jesucristo oca quenarise ĩ riasore gaye tʉogoana ña mʉa. Ĩ ocare tʉorʉ̃nʉrã mʉa ñaja, “Ĩ oca ñasarise ña”, yi tʉoĩarã yirãji mʉa. \v 22 Iti rʉmʉ Jesucristore mʉa masiroto riojʉa, ñeñarise yi ñayija mʉa. Ñeñaro tʉoĩacõri, bʉto bʉsa ñeñaro yi ñayija mʉa maji. Ito bajiri ñeñaro tʉoĩarisere mʉcana itire tʉdi tʉoĩabesa mʉa. Itire jidicãña mʉa ĩja. \v 23 Ñeñaro tʉoĩarise jidicãcõri, Dios ĩ tʉoĩaro bajirojʉa mame tʉoĩare wasoaya mʉa. \v 24 Mame tʉoĩare wasoacõri, Dios ĩ ãmoro bajiro yiya mʉa. Ĩre bajiro quenarise riti mani yitoni mame tʉoĩare gaye manire wasoacõañi Dios. Ito bajiro ĩ yijare ñeñarise tʉoĩamenati quenarise riti mani yija quena. \p \v 25 Ito bajiri mʉa socare oca cʉni jidicãña. Ñasarise riti gãmeri oca gotiya mʉa. Cristo ñarã ñari, co masa robo bajirã ña mani ĩja. \p \v 26 Gãjire junisinibojarãti, ĩre ñeñaro yibesa mʉa. Ito yicõri ũmacañi ĩ quedi sãjaroto riojʉa oca quenocõri, mʉa junisinirise jidicãma. \v 27 Mʉa junisinirise mʉa jidicãbeja, rʉ̃mʉ́a ʉjʉre cʉdirã yirãji mʉa. Ito bajiri itire yibesa mʉa. \p \v 28 Rinigoana mʉa ñaja, tʉdi mʉcana rinibesa. Ado bajirojʉa mʉa yija quena. Waja bʉjarona queno moaña. Waja bʉjacõri, bojoro bʉjarãre ejabʉaya. \p \v 29 Oca ñeñarise bʉsibesa mʉa. Ado bajirojʉa mʉa yija quena. Gãjerãre ejabʉarona oca quenarise riti bʉsiya. Ito bajiro mʉa bʉsija tʉocõri, tʉoĩa oca sẽorã yirãji ĩna. Ito yicõri bʉto bʉsa Diore tʉorʉ̃nʉ ãmorã yirãji ĩna. \v 30 Ñeñaro mani yija ticõri, bojori bʉjagʉ yiguĩji Espíritu Santo. Ito bajiri itire yibitirʉja manire. Ĩ ñami mani ya ʉsijʉ quedi sãjarʉ. Manire ĩ quedi sãjaja bero, “Dios yagʉ ña yʉ. Ito bajiri masa ĩna ñeñaro yirise waja Dios ĩ waja seniri rʉmʉ yʉre masogʉ̃ yiguĩji ĩ”, yi tʉoĩa mani. \p \v 31 Gãjire ñeñaro mʉa tʉoĩaja, jidicãña itire. Gãjire mʉa ti tudija, jidicãña. Gãjerãre mʉa junisinirise jidicãña. Gãjerãre ñeñaro bʉsitubesa. Gãjire oca menibesa. Gãmeri tudirisere jidicãña mʉa. Ito yicõri gãjerãre ti tudibesa mʉa. \v 32 Ado bajirojʉa mani yija quena. Gãjerãre ti maicõri, ĩnare queno yirʉja manire. Manire ñeñaro ĩna yibojarocati, ĩnare mani ãcabojoja quena. Dios cʉni mani ñeñaro yirisere ãcabojoñi ĩ, Jesucristore tʉorʉ̃nʉrã mani ñajare. Ito bajiri gãjerã ñeñaro manire ĩna yibojarocati itire mani ãcabojoja quena. \c 5 \s1 Dios rĩa mani ñaja ado bajiro ñarʉja, yire gaye \p \v 1 Dios rĩa, ĩ mairã ñari, queno ĩ yiado bajiroti queno yiĩana mani cʉni. \v 2 Manire Cristo ĩ mairo bajiro gãjerãre cʉni mairʉja manire. Manire ti maicõri, mani ñeñaro yirise waja, waja yi ĩsirocʉ goda ĩsiñi Cristo. Manire Cristo ĩ queno yigore ticõri, bʉto wanʉyijʉ Dios. \p \v 3 Dios ñarã ña mani ĩja. Ito bajiri mani ʉ̃mʉa romiare ajebitirʉja manire. Ʉ̃mʉare ajebesa romia mʉa cʉni. Ñeñarise ñarocõti yibitirʉja manire. Ito yicõri gãji ya gajeonire ti ʉobitirʉja manire. Ñeñaro yibitirʉja manire, “Ñeñaro yirã ñama ĩna”, gãjerã ĩna yibe yirona. \v 4 Oca ñeñarise bʉsibitirʉja manire. Tʉoĩamenati bʉsibitirʉja manire. Ito yicõri romia rãca ajere gaye bʉsibitirʉja manire. Quenarise meje ña iti. Ado bajirojʉa bʉsirʉja manire. “Manire queno yami Dios”, yi gãmeri bʉsi wanʉrʉja manire. \v 5 Tʉoya mʉa. Riti mʉare gotia yʉ. Ñeñaro yirã Cristo ñarã meje ñama ĩna. Ito bajiri Dios ĩ rotirojʉ ejamenaji ĩna. No rocati romiare ajegʉ, Dios tʉjʉ ejabiquĩji ĩ. Coriarã Diore mairo rẽto bʉsaro gajeonire mairãji ĩna. Dios ĩ tija ĩre rʉ̃cʉbʉorã meje ñarãji ĩna. Ito bajiri ĩnaõna Dios ĩ rotirojʉ ejamenaji. \v 6 “Ñeñarise meje ña iti”, yi rʉorãre tʉobesa mʉa. Ñeñaro yirãre ti tudiguĩji Dios. Ĩna cʉdibitire waja tõbʉjarã yirãji ĩna. \v 7 Ito bajiri ĩnare bajiro yibe yirona, ĩna rãca baba cʉtibesa mʉa. \p \v 8 Iti rʉmʉ ñeñaro yisoticõri, rãitĩarojʉ ñarã robo bajiro ñayija mani maji. Adi rʉmʉriama Jesucristore masicõri, busurojʉ ñarã robo bajiro ña mani ĩja. “Iti ña ñeñarise. Iti ña quenarise”, mani yi masiroca yami mani Ʉjʉ Jesucristo. Ito bajiri ĩ ñarã ñari queno yi ñarʉja manire. \v 9 Mani ya ʉsijʉ Espíritu Santo ĩ ñajare, busurojʉ ñarã bajiro ña mani ĩja. Ito bajiri quenarise riti yirʉja manire. Ñeñarise yimenati, Dios ĩ ãmoro bajiro riti yirʉja manire. Mani bʉsija ñasarise gotirʉja manire. \v 10 “Ado bajiro yʉ yija, wanʉgʉ̃ yiguĩji Dios”, yi masirona, quenarise riti yiĩarʉja manire. \v 11 Diore masimena, rãitĩarojʉ ñarã bajiro ñarãji ĩna. Ĩna ñeñaro yirisere ti wanʉbiquĩji Dios. Ĩ tʉ waja bʉjamenaji ĩna. Ito bajiri ĩna rãca ñeñaro yibesa mʉa. Ado bajirojʉa mʉa yija quena. Ñeñaro yirãre Dios oca ĩnare goti masioña, “¿Ñeñaro yirã ñayijari gʉa?” ĩna yi tʉo masitoni. \v 12 Masa gãjerã ĩna tibeto bʉto ñeñarise yirã ñarãji ĩna. Ĩna ñeñaro yigore mani bʉsija, bʉto bojorise ña. Ito bajiri itire bʉsibitirʉja manire. \v 13 Ado robojʉa mani yija quena. Dios oca ĩnare mani goti masioja, busuro queno ruyurojʉ ñarã bajiro ñacõri, ĩna ñeñaro yirisere ti masirã yirãji ĩna. “¿Ñeñaro yirã ñayijari gʉa?” yi tʉo masirã yirãji ĩna ĩja. Ito bajiro tʉoĩacõri, coriarã Jesucristore boca ãmirã yirãji gajea. \v 14 Ito bajiri ado bajiro gotia Dios oca: \q1 Caniana, godacãna bajiro bajirã ña mʉa. Ñeñaro yibojarãti, “Ñeñaro yirã ña gʉa”, yibea mʉa. Ito bajiri yujiya, Cristore tʉorʉ̃nʉña mʉa. Busurojʉ ñarã bajiro mʉa ñaroca yigʉ yiguĩji Cristo, yi gotia Dios oca. \p \v 15 Diore masirã ñari, queno tʉoĩaña, Dios ĩ ãmoro bajiro mʉa yi ña masitoni. Diore masimena bajiro yi ñabesa mʉa. Diore masirã ñari ĩ ãmoro bajiro riti yi ñaña mʉa. \v 16 Adi rʉmʉri bʉto ñeñarise yama masa. Ito bajiro ĩna yibojarocati quenarise yi ñaña mʉama. “Tʉdi ejagʉ yiguĩji Cristo”, yi tʉoĩacõri, Diore moa ĩsiña mʉa. \v 17 Rocati queno tʉoĩamena bajiro bajibesa mʉa. Dios ocare queno tʉo masiña, ĩ ãmoro bajiro mʉa yi masitoni. \v 18 “Idire queacõri, wanʉgʉ̃ yigʉja yʉ”, yi tʉoĩabesa mʉa. Ito bajiro mʉa queaja, ñeñaro yirã yirãji mʉa. Ado bajirojʉa yiya. Espíritu Santo mʉa ya ʉsijʉ ĩ ñajare, ĩ robo tʉoĩacõri ĩ ãmoro bajiroti yiya. \v 19 Espíritu Santo rãca sĩgʉ̃ bajiro riti tʉoĩacõri, mani Ʉjʉ Jesucristo ocare gãmeri bʉsi wanʉña mʉa. Ito bajiro bʉsi wanʉcõri, ĩ ocare basa sẽaña. Ito yicõri ĩre wanʉrã, mʉa ya ʉsina ĩre basa rʉ̃cʉbʉoya mʉa. \v 20 Cristo ñarã mani ñajare, “Queno ya Dios mʉ”, yirʉja manire mani Jacʉre. “Queno ya Dios mʉ. Dise rʉyabeto mʉ yisotirise quenarise riti ña”, mani yija, mani Ʉjʉ Jesucristo wamenati yisotirʉja manire. \s1 Cristore tʉorʉ̃nʉrã ñari ado bajiro mani ñaja quena, yire gaye \p \v 21 Cristore rʉ̃cʉbʉorã ñari, gãjerã ĩre masirãre cʉni rʉ̃cʉbʉoja quena. Ito yicõri rʉ̃cʉbʉore rãca gãmeri cʉdiya mʉa. \p \v 22 Tʉoya romia mʉa, mʉare bʉsigʉ ya yʉ. Mani Ʉjʉ Cristore mani cʉdiro bajiroti mʉa manʉjʉsabatiare queno cʉdija quena. \v 23 Mʉa manʉjʉ cʉtija bero, ĩti ñami mʉa ʉjʉ. Ito bajiroti Cristo ñarã mani ñaja, ĩti ñami mani Ʉjʉ. Manire ũmatã ñagʉ̃ ñari mani rijoga bajiro bajigʉ ñami Cristo. Ito yicõri ĩre moa ĩsirã ñari ĩ ya rujʉ robo bajirã ña mani. Manire masorocʉ manire goda ĩsiñi ĩ. \v 24 Ito bajiri mani Cristo ñarã, ĩre mani cʉdiro bajiroti mʉa manʉjʉsabatiare cʉni cʉdisotiya mʉa. \p \v 25 Tʉoya ʉ̃mʉa mʉa, mʉare bʉsigʉ ya yʉ. Mʉa manojosãromiare bʉto maiña mʉa. Manire cʉni bʉto maiguĩji Cristo. Ito bajiri ĩ ñarã mani ñatoni, manire yiari goda ĩsiñi ĩ. Manire ĩ mairo bajiroti mʉa manojosãromiare maiña mʉa cʉni. \v 26 Manire goda ĩsiñi Cristo mani ñeñaro yirise coerocʉ. Ito yicõri manire beseñi ĩ ñarã riti mani ñatoni. Dios ocare mani tʉorʉ̃nʉja ticõri, mani ñeñaro yirise coeñi Cristo. Mani ñeñaro yirise jidicãcõri, idé gu roticʉ mani. Ito bajiro ĩre mani tʉorʉ̃nʉja ticõri, mani ñeñaro yirise coeñi Cristo. \v 27 Ito bajiro manire coeñi Cristo, ĩ riojo seti mana mani ejatoni. Ito bajiro manire ĩ yicãre ñajare, ĩ riojo ñeñaro yimena bajiroti ejarã yirãji mani. Ito yicõri seti mana bajiro ejarã yirãji mani, ĩ riojo. “Queno yirã ña mʉa”, yi manire boca ãmigʉ̃ yiguĩji ĩ. \v 28 Mʉa manojo cʉtirã ito bajiroti mʉa manojosãromiare queno tʉoĩaja quena. Mʉa ya rujʉri mʉa mairo bajiroti mʉa manojosãromiare cʉni maiña. Mʉa manojo cʉtija bero, jʉ̃arã ñabojarãti co rujʉ bajiroti rujʉ cʉtirã ña mʉa. Ito bajiri mʉa manojosãromiare mʉa maija, mʉa ya rujʉri mairo bajiroti maia mʉa. \v 29-30 Mani ya rujʉre ti tebea mani. Mani ya rujʉre maicõri, itire queno tirʉ̃nʉrã yirãji mani. Ito bajiroti Cristo cʉni queno tirʉ̃nʉgʉ̃ yiguĩji ĩ ñarãre. Ĩ ñarã ñari, ĩ ya rujʉ robo bajirã ña mani. Ito bajiri manire queno tirʉ̃nʉgʉ̃ yiguĩji Cristo. \v 31 Ado bajiro gotia Dios oca: “Sĩgʉ̃ manojo cʉticõri jʉ̃arã ñabojarãti, co rujʉ bajiroti rujʉ cʉtirã ñarãji ĩna. Ĩ manojo cʉtija, ĩ jacʉ ĩ jaco rãca cʉni ñabiquĩji ĩja. Ito yicõri jʉ̃arã ñabojarãti co rujʉ bajiroti rujʉ cʉtirã yirãji ĩna”, yi gotia Dios oca. \v 32 Iti ocare mani tʉo masi ãmoja, josari ña. Ito bajibojarocati iti oca queno manire goti masioa. “Cristo ñarã ĩ ya rujʉ robo bajirã ñama”, yi riasoa iti oca. \v 33 Manojo cʉtire gaye cʉni queno riasoa iti oca. Ito bajiri mʉcana mʉare gotia yʉ. Mʉa manojosãromiare queno maiña. Mʉa ya rujʉre mʉa mairo bajiroti queno mʉa manojosãromiare maiña. Romia mʉa cʉni, queno rʉ̃cʉbʉocõri, mʉa manʉjʉsabatiare cʉdiya. \c 6 \p \v 1 Rĩaca tʉoya mʉa cʉni, mʉare bʉsigʉ ya yʉ. Mʉa jacʉsabatiare yiro robo cʉdiya. Mani Ʉjʉ Jesucristo ñarã ñari, mʉa jacʉsabatiare queno cʉdirʉja mʉare. Ito bajiro mʉa yija Cristo ãmoro bajiro queno yirã yirãji mʉa. \v 2-3 “Yʉre mʉa cʉdija ado bajiro yicʉja yʉ”, yi tʉoĩa wacʉ ado bajiro rotisʉoyijʉ Dios. “Mʉa jacʉ, mʉa jacore cʉni rʉ̃cʉbʉoya”, yi gotiyijʉ Dios. Ito bajiro ĩ rotija bero, gaje ado bajiro goticãyijʉ Dios: “Mʉa jacʉsabatiare mʉa queno rʉ̃cʉbʉoja, adi sita ñarã yoari wanʉ quena cati ñarã yirãji mʉa”, yi goticãyijʉ Dios. \p \v 4 Rĩa cʉtirã tʉoya mʉa, mʉare bʉsigʉ ya yʉ. Biyaro mʉa rĩa junisiniroca yibesa. Ado bajirojʉa mʉa yija quena. Mani Ʉjʉ ĩ ãmoro bajiro ĩnare ti maicõri, queno ĩnare masoña. Ñeñaro ĩna yija, ĩnare gotiya ĩna tʉo masitoni. Ito yicõri queno ĩnare riasoya mʉa, Cristore queno ĩna tʉorʉ̃nʉtoni. \p \v 5 Gãjerãre moa ĩsiri masa tʉoya mʉa, mʉare bʉsigʉ ya yʉ. Wanʉre rãca mʉa ʉjarãre queno cʉdiya mʉa. Ito yicõri ĩnare güi rʉ̃cʉbʉoya. Cristore tʉorʉ̃nʉcõri, ĩre queno cʉdia mʉa. Ito bajiroti mʉa ʉjarãre cʉni queno cʉdija quena. \v 6 “Yʉ ʉjarã yʉre ĩna wanʉtoni ĩna tiroca riti queno moagʉ̃ yigʉja yʉ”, yi tʉoĩabesa mʉa. Ĩna tiroca, ĩna tibeja cʉni queno ĩnare moa ĩsija quena. Cristore mʉa moa ĩsiro bajiroti queno mʉa ʉjarãre cʉni moa ĩsija quena. Mʉa ya ʉsina Diore maicõri, ĩ ãmoro bajiro queno moa ĩsiña mʉa ʉjarãre. \v 7 Wanʉre rãca queno mʉa ʉjarãre moa ĩsiña mʉa. “Ĩnare yʉ queno cʉdija, Cristore cʉni queno cʉdia yʉ”, yi tʉoĩacõri, mʉa ʉjarãre cʉni queno moa ĩsiña. \v 8 “Mani yiro bajiroti, manire waja yigʉ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩa mani. Moa ĩsiri masa mani ñaja, moa ĩsiri masa meje mani ñaja cʉni, mani queno yiro bajiroti manire waja yigʉ yiguĩji Dios. \p \v 9 Moari masa ʉjarã tʉoya mʉa, mʉare bʉsigʉ ya yʉ. Mʉare moa ĩsiri masare queno yiya mʉa. Ĩnare cʉni queno mʉare cʉdi rotibʉ yʉ. Mʉare moa ĩsiri masare ʉsirioro yicõri, ĩna güiroca yibesa. Sĩgʉ̃ ñami ũmacʉ̃jʉ gagʉ mani Ʉjʉ. Mʉare moa ĩsiri masa Ʉjʉ cʉni ñaguĩji ĩ. “Mani yigore ti cõĩacõri, ito bajiroti manire waja senigʉ̃ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩa masiña mʉa. \s1 Rʉ̃mʉ́re mani rẽtocũtoni manire ejabʉagʉ yiguĩji Cristo, yire gaye \p \v 10 Yʉ ñarã sʉsari mʉare ado bajiro gotisʉsa yʉ. Mani Ʉjʉ rãca sĩgʉ̃ bajiro riti tʉoĩacõri, ĩ masirisena bʉto bʉsa ĩre tʉorʉ̃nʉña mʉa. Ito bajiro yicõri bʉto oca sẽoña mʉa. \v 11 Surarare tʉoĩate mʉa. Ĩna ya rujʉre camotarona ĩna sãñarise gaye sãñarã yirãji ĩna. Mʉa cʉni ito bajiroti Dios ocare queno tʉorʉ̃nʉcõri, tʉoĩa oca sẽoña, rʉ̃mʉ́a ʉjʉ mʉare rʉobe yirona. Ito bajiro mʉa yija, mʉare rʉo masibiquĩji rʉ̃mʉ́a ʉjʉ. \v 12 Mani bajiro rujʉ cʉtirã rãca meje gãmeri tãrã ya mani. Rʉ̃mʉ́a tiyamana rãca gãmeri tãrã ya mani. Ĩnati ñama adi macãrʉcʉ̃ro rãitĩarojʉ ñeñaro yirã ʉjarã. Ĩna ñama ñeñaro mani yitoni manire ʉsirioro yi coderã. \v 13 Ija bʉto ñeñari rʉmʉri ejaro yiroja. Mani ñeñaro yitoni, ruje manire ʉsiriogʉ yiguĩji rʉ̃mʉ́a ʉjʉ. Manire ĩ ʉsirio codebojarocati, mani oca sẽotoni ado bajiro yirʉja manire. Ñeñari rʉmʉ iti ejaroto riojʉa, Dios ocare queno riasotirʉja manire iti ejaroca oca sẽorona. Ito bajiri oca sẽocõri, Jesure jidicãmenaji mani. Ito bajiro mani yija, surara ĩna ya rujʉri ĩna camotado bajiro bajirã yirãji mani ĩja. \fig |src="CN02070B.TIF" size="span" copy="© 1978 David C. Cook Publishing Co." ref="Efesios 6.13-17" \fig* \p \v 14 Jesucristore tʉorʉ̃nʉcõri, oca sẽoña. Ito yicõri ñasarise riti bʉsisotiba. Ito bajiro mʉa yija, sĩgʉ̃ surara masʉ wecʉ wiro wẽñucõri, ĩ ñacãdo bajiroti ñacãrã yirãji mʉa cʉni. Quenarise riti yisotiba. Ito bajiro mʉa yija, surara masʉ ʉsi riojo camotaro bajiro bajirã yirãji mʉa. \v 15 “Dios rãca mani oca cʉtirise quenoñi Cristo. Iti ña oca quenarise”, yi masare gotirona masi yucãña. Ito bajiro mʉa yija, surara masʉ ĩ ya gʉboco sãñacõri, ĩ ñacãro bajiro ñarã yirãji mʉa. \v 16 Queno Jesucristore tʉorʉ̃nʉña mʉa. Iti ña ñasarise. Ito bajiro mʉa yija, camotare gaye rʉcorã bajiro ñarã yirãji mʉa. Mani tʉoĩa oca sẽome yirocʉ, yirugʉ ʉ̃jʉricʉ manire jatucõagʉ̃ bajiro yami rʉ̃mʉ́a ʉjʉ. Ito bajiro manire ĩ yi codebojarocati Cristore mani tʉorʉ̃nʉja manire rẽtocũ masibiquĩji rʉ̃mʉ́. \v 17 “Jesucristore yʉ tʉorʉ̃nʉja ticõri, yʉre masoñi Dios”, yi tʉoĩacõri, oca sẽoña mʉa. Ito bajiro mʉa oca sẽoja, surara masʉ ĩ jesari coro jesarã bajiro ñarãji mʉa cʉni. Dios oca Espíritu Santo mani masiroca ĩ yirisere queno tʉo masiña mʉa. Ito bajiro mʉa tʉoĩaja, sĩgʉ̃ sarera jãi rʉcogʉ bajiro ñarã yirãji mʉa. Ito bajiri rʉ̃mʉ́a ʉjʉ mʉare ĩ ʉsirioro yi codebojarocati Dios ocare masicãcõri ĩjʉare rẽtocũrã yirãji mʉa. \v 18 Ito bajiro yirona Diore bʉsisotiya mʉa. Coji rʉyabeto Espíritu Santo ĩ ejabʉarisena, Diore bʉsisotiya mʉa. Ĩ ãmoro bajiro yirona queno oca sẽoro ña yucãña. Ito yicõri ĩre bʉsi jidicãbesa. Ito bajiro yicõri ĩ ñarãre yiari, Diore senisotiya mʉa. \v 19 Yʉre yiari cʉni Diore senisotiya. Dios oca yʉ gotiroca, Diore bʉsiya mʉa, ĩ oca queno yʉ goti masitoni. “Masa jeyarore maso ãmoguĩji Dios”, yi masibisijarã masa maji. Güibicʉti iti oca masare yʉ gotitoni yʉre yiari Diore bʉsiya mʉa. \v 20 Iti oca yʉ gotitoni yʉre cũñi Dios. Iti oca masare yʉ gotija ticõri, ado tubiara wijʉ yʉre tubiacã ĩna. Dios ĩ ãmoro bajiro güibicʉti iti oca yʉ gotitoni, yʉre yiari Diore seniña mʉa. \s1 Queno ñaña mʉa, Pablo ĩ yi ñucare gaye \p \v 21 Tíquico, mani yagʉ, mʉa tʉ wacʉ yami. Ĩ ñami mani Ʉjʉ gaye yʉ moaroca queno ejabʉagʉ. Mʉa tʉ ejacõri, yʉ gaye, yʉre rẽtagore, mʉare goti jeogʉ yiguĩji ĩ. Ito yicõri ado yʉ moarise gaye mʉare gotigʉ yiguĩji ĩ. \v 22 Ito bajiri ĩre cõa yʉ, yʉ gaye mʉare ĩ gotitoni. “Queno ñaguĩji Pablo”, yi tʉo masicõri mʉa ya ʉsijʉ tʉoĩa oca sẽorã yirãji mʉa. Ito bajiro mʉa oca sẽotoni mʉa tʉjʉ ĩre cõa yʉ. \p \v 23 Mani Jacʉ Dios, ito yicõri mani Ʉjʉ Jesucristore cʉni queno tʉorʉ̃nʉrã ña mʉa. Ito bajiri mʉa ya ʉsijʉ queno mʉa wanʉ quenaroca yijaro ĩna. Ito yicõri mʉa gãmeri ti mairoca yijaro ĩna. \v 24 Mani Ʉjʉ Jesucristore mai jidicãmenare queno yijaro Dios mʉare. Itocõ ña.