\id 2PE - Macuna NT -Colombia 2012 (DBL -2013) \h 2 SAN PEDRO \toc1 Segunda carta de San Pedro \toc2 2 Pedro \toc3 2 Pe \mt2 Segunda carta de \mt1 San Pedro \c 1 \s1 Cristore tʉorʉ̃nʉrãre Pedro papera ĩ cõare gaye \p \v 1 Ñati mʉa. Yʉ ña Simón Pedro, adi papera mʉare cõagʉ̃. Jesucristore moa ĩsigʉ̃ ña yʉ. Ĩ oca yʉ goti ucutoni yʉre cũquĩ ĩ. Ĩti ñami mani Ʉjʉ, ito yicõri manire masorʉ. Queno yigʉ ñari ĩ yiro bajiroti mani tʉorʉ̃nʉroca yiñi Jesucristo. Ĩre tʉorʉ̃nʉcõri sĩgʉ̃re bajiroti ʉsi cʉti wanʉa mani. Ito bajiri adi papera mʉare cõa yʉ. \v 2 Diore, ito yicõri mani Ʉjʉ Jesucristore cʉni bʉto bʉsa mani tʉoĩaja, mani ya ʉsi queno wanʉ quenaroja manire. Ito yicõri queno manire ejabʉa remogʉ̃ yiguĩji Dios. Ito bajiro mʉa ñatoni mʉare yiari Diore seni ĩsisotia yʉ. \s1 Cristore tʉorʉ̃nʉrã ñari ado bajiro ñaja quena, yire gaye \p \v 3 Manire beseñi Cristo ĩre bajiro Dios ñarã mani ñatoni. Ito yicõri ĩ queno yi ñaro bajiro mani cʉni yi ñatoni manire beseñi Cristo. Dios ñacõri, rẽtoro masigʉ̃ ñami Jesucristo. Ito bajiri ĩre mani tʉorʉ̃nʉja ĩ masi rẽtocũrisena manire ejabʉagʉ yiguĩji. Ito yicõri ĩ ãmoro bajiro mani cʉdi jeo masitoni, manire ejabʉagʉ yiguĩji ĩ. \v 4 Rẽtoro masigʉ̃ ñari ado bajiro manire goticãñi Cristo: “Diore masibiticõri ñeñaro yi ʉyarã ñarãji adi macãrʉcʉ̃ro gãna. Ĩna ya rujʉ ñeñaro iti tʉoĩajare ñeñaro yirã yirãji ĩna. Ĩnare bajiro mʉa yibe yirocʉ mʉareama ejabʉagʉ yigʉja yʉ. Ito yicõri yʉ tʉoĩarore bajiro mʉa tʉoĩaroca yigʉ yigʉja yʉ”, yicãñi Cristo manire. \v 5 Ito bajiri Jesucristore riti tʉorʉ̃nʉrã ñari queno yi ñasotirʉja manire ĩja. Ito yicõri Dios ocare cʉni riasotirʉja manire. \v 6 Ito yicõri mani ya rujʉnati mani ñeñaro yi ãmorisere ñemecʉtirʉja manire. Ito bajiro tʉoĩacõri bʉto bʉsa Cristore tʉorʉ̃nʉrʉja manire. Ĩre tʉorʉ̃nʉcõri, Dios ĩ ãmoro bajiro riti mani yi ñaja quena. \v 7 Dios ãmoro bajiro yicõri, mani ñarãre cʉni ti maija quena. Ito yicõri ĩnare ejabʉarʉja manire. \p \v 8 Ito bajiro mani yija quenaroja manire. Ito bajiro yicõri Jesucristo ĩ ãmoro bajiro riti yisotirã yirãji mani. Ito yicõri ĩre moa ĩsirã yirãji. Ito bajiro mani yibeja, ĩre masirã ñabojarãti, ĩre ejabʉamena bajiro ñarã yirãji mani. Ito bajiri mani ñabojarise waja mano bajiroti ñarãji mani. \v 9 Ito bajiro queno yi masibicʉama, “Ado bajiro yʉ yire ãmoami Dios”, yi tʉoĩa ʉsiriogʉ meje ñami ĩocʉ̃. “Yʉ ñeñaro yirisere coeñi Dios”, yigʉ ñabojagʉti tʉdi mʉcana ãcabojagʉ ñami ĩocʉ̃. \v 10 Ito bajiro yi ãmobitirʉja yʉ ñarã manire. Ito bajiri ĩ ãmoro bajiro riti yi ñarʉja manire. Ito bajiro ñacõri, “Yʉre beseñi Dios. Ĩ yagʉ ña yʉ”, yi tʉoĩarã yirãji mani ĩja. Ito bajiro yi tʉoĩacõri ñeñaro yi ʉyabitirʉja manire. Diore riti mani cʉdija ĩre tʉorʉ̃nʉ jidicãmenaji mani ĩja. \v 11 Ito bajiri Jesucristo mani Ʉjʉ ĩ rotitĩñarojʉ ejarã yirãji mani. Ĩ manire masogorʉti ñari, ĩ tʉjʉ mani ejaroca yigʉ yiguĩji ĩja. \p \v 12 Adi oca masicãrã ñari itire queno cʉdia mʉa. Ito bajiro mʉa masicãrã ñabojarocati mʉare gotitĩñagʉ̃ yigʉja yʉ. Ito bajiri mʉa ãcabojabe yirocʉ, biyaro mʉare gotisotigʉ yigʉja yʉ. \v 13-14 “Yoari meje godagʉ yigʉja yʉ”, yʉ yi masiroca yiñi mani Ʉjʉ Jesucristo yʉre. Ito bajiri itire masicõri, yʉ catirocõ mʉare goti ñagʉ̃ yigʉja yʉ maji. Ito bajiri yʉ gotirisere queno mʉa tʉoĩare ãmoa yʉ. \v 15 Adi paperana ruje iti oca mʉare gotisoticʉja yʉ. Ito bajiri yʉ godaja bero josari mejeti itire tʉoĩa bʉjarã yirãji mʉa. \s1 Jesucristo yogʉ ĩ godo wedija ticʉ yʉ, Pedro ĩ yire gaye \p \v 16 Mani Ʉjʉ Jesucristo ija ĩ masiro robo ĩ tʉdi ejaroti gayere mʉare goticʉ yʉ. Yʉmasi tʉoĩa rujeocõri meje itire mʉare goticʉ yʉ. Ado bajirojʉa bajia iti gaye. Yʉmasiti ĩre ticõri, “Rẽtoro masigʉ̃ ñami”, yi tʉoĩacõri mʉare goticʉ yʉ. \v 17-18 Dios oca iti ruyuroca Jesús rãca gʉ̃ta yucʉrijʉ ñacʉ yʉ. Ito bajiri rẽtoro yi masigʉ̃ ĩ oca ũmacʉ̃jʉ iti ruyuja tʉocʉ yʉ cʉni: “Ãniti ñami yʉ Macʉ, yʉ maigʉ̃. Ĩre bʉto wanʉa yʉ”, yi ruyucʉ Dios oca, yʉ tʉoja. Iti ruyuroca Jesucristo bʉto yogʉ ĩ godo wedija ticʉ yʉ. Jeyaro iti rẽtaja ticõri, “Cristore bʉto rʉ̃cʉbʉoami mani Jacʉ Dios. Ito yicõri ĩ masirise jidicãñi Dios ĩre”, yi tʉoĩa yʉ. \p \v 19 Iti rẽtaja tigorʉ ñari, “Diore goti ĩsiri masa ñaro bajiroti queno yi ucayoñi ĩna”, yi tʉoĩa yʉ ĩja. Ito bajiri ĩna ucayorere mani tʉorʉ̃nʉja quena. Ĩna ucayore mani queno riasotija, “Ado bajiro yʉ yire ãmoami Dios”, yi tʉo masirã yirãji mani. Ado bajirojʉa bajia. Rãitĩarojʉ sĩaticõri mani waja, wa masirãji mani. Ito bajiri guijorojʉ wamenaji mani. Itire bajiroti Dios oca mani riasotija, ĩre cʉdirã yirãji mani. Ito yicõri guijoro rʉore oca gotirãre tʉorʉ̃nʉmenaji mani. Ito bajiri Jesucristo ĩ tʉdi ejaroto riojʉa, Dios ocare riasotirã riti ña yurʉja manire. Ito bajiri Jesús eja wacʉti mani tʉo masibitire mani tʉo masi jediroca yigʉ yiguĩji. \v 20-21 Queno tʉoya mʉa. Bʉto bʉsa ñasarise mʉare gotigʉ ya yʉ. Dios ocare rujeobiticã masa. Ĩnamasi tʉoĩa rujeocõri meje ucayijarã Dios oca goti ĩsiri masa. Ado bajirojʉa bajia. Jane mejejʉ Diore goti ĩsiri masare quedi sãjacõri, Dios oca ĩna uca masiroca yiyijʉ Espíritu Santo. \c 2 \s1 Ado bajiro riasorã yirãji rʉori masa, yire gaye \r (Jud 4-13) \p \v 1 Ito bajibojarocati gãjerãma rʉore oca gotiyijarã ĩna. “Diore goti ĩsiri masa ña gʉa”, yi rʉoyijarã ĩna. Adi rʉmʉri cʉni mʉa wato ñarãji ĩnare bajiro rʉo jairã. “Dios oca riojo gotirã ña gʉa ĩja”, yi riaso rʉorã yirãji ĩna. Ito bajiro riaso rʉocõri Jesucristo ocare masa ĩna jidicãroca yirã yirãji ĩna. Iti gaye riti meje rʉorã yirãji ĩna. “Manire goda ĩsirʉ meje ñami Jesucristo”, yi rʉorã yirãji. Ito yicõri, “Mani Ʉjʉ meje ñami ĩ”, yirã yirãji ĩna. Riojo meje riasorã yirãji ĩna. Ito bajiro ĩna yija tʉocõri, yoari mejeti ruyuriogʉ yiguĩji Dios ĩnare. \v 2 “Mani ya rujʉnati mani yi ãmorise mani yija quena”, yi rʉorã yirãji ĩna. Ĩna rʉorisere tʉorʉ̃nʉcõri jãjarã masa ĩnare bajiro ñeñaro yirã yirãji. Ito bajiro ñeñaro yicõri Cristo oca ñasarisere aja tudirã yirãji masa. Ito bajiri Cristo ocare ĩna aja tudija, rʉore oca riasotirãre seti ñaro yiroja. \v 3 Ito yicõri mʉa ya gajeoni bʉja ãmorã, mʉare rʉorã yirãji ĩna. Ito bajiro ĩna ñeñaro yiroto riojʉa masicãyijʉ Dios. Iti masicõri, “Ĩna ñeñaro yirise waja, waja senicʉja yʉ”, yi tʉoĩayijʉ Dios. Ito bajiri co rʉmʉ ĩnare waja senirocʉ ãcabojabiquĩji Dios. \p \v 4 ¿Dios ñaro gãna ángel mesa oca masiati mʉa? Jane mejejʉ jãjarã ángel mesa ñeñaro yi ãmorã queno Diore cʉdibisijarã ĩna. Ito bajija ticõri, “No yibea yʉre”, yibisijʉ Dios. Bʉto rãitĩarojʉ ĩnare cõayijʉ ĩ. Ito yicõri ĩna ñeñaro yirise waja, waja ĩ seniroti rʉmʉ riojʉa ito riti ĩnare cũyijʉ ĩ. Ito bajiroti rʉore oca riasotirãre cʉni bʉto waja senigʉ̃ yiguĩji Dios. \v 5 ¿Jane mejejʉ Noé ñayorʉ ĩ ñaroca ñagoanare masiati mʉa? Ĩna ñeñaro yirise ticõri ĩnare ruyurioyijʉ Dios. Ide jairo idé queoyijʉ, ĩna ruja godajaro yirocʉ. “Mʉa ñeñaro yirisere jidicãrʉja mʉare”, yibojayijʉ Noé ñayorʉ masare. Ito ĩ yibojarocati jidicãbisijarã ĩna. Ito bajiri Noé, ito yicõri ĩ ñarã jʉa ãmojeno ñarãre riti masoyijʉ Dios. \v 6 ¿Sodoma gãna ñabojana, Gomorra gãna ñabojana oca cʉni masiati mʉa? Bʉto ĩna ñeñaro yija ticõri, ĩnare ruyuriorocʉ jea queoyijʉ Dios ĩna ya cʉtorire. Ito bajiro yiyijʉ Dios, “Ĩre cʉdimenati mani ñeñaro yija manire cʉni ruyuriogʉ yiguĩji Dios”, yi mani tʉoĩa masitoni. \p \v 7-8 ¿Queno yigorʉ Lot wame cʉtigʉ oca masiati mʉa? Sodoma gãna, Gomorra gãnare cʉni ruyurio jeobojagʉti ito gagʉ Lot sĩgʉ̃reti ruyuriobisijʉ Dios. Diore rʉ̃cʉbʉogʉ ñayijʉ Lot. Co rʉmʉ rʉyabeto ĩ tʉ gãna ñeñaro ĩna yija, tisotibojayijʉ Lot. Ito yicõri ĩna ñeñaro bʉsirisere cʉni tʉosotibojayijʉ ĩ. Rẽore gaye ñabojarocati ñeñaro yi ajeyijarã ĩna ʉ̃mʉa comasiti. Ito bajiro ĩna yija ticõri, ĩ ya ʉsijʉama bojori bʉjayijʉ Lot ñayorʉ. Ito bajiri ĩreama ruyuriobisijʉ Dios. \v 9 Iti ocare tʉocõri, “Mani ñeñaro yitoni rʉ̃mʉ́ ĩ ʉsirioro yi codeja, manire ejabʉagʉ yiguĩji Dios. Ito yicõri mani ñeñaro yibe yirocʉ, manire ejabʉagʉ yiguĩji ĩ. Ito bajiri ñeñaro yirãreama ãcabojabiticõri, ija ĩ waja seniri rʉmʉ ĩnare waja senigʉ̃ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩa mani. \p \v 10 Ĩna ya rujʉ iti ñeñaro tʉoĩaro bajiro yirãre, ito yicõri, “Ʉjarãre cʉdibicʉja yʉ”, yirãre cʉni bʉto bʉsa waja senigʉ̃ yiguĩji Dios. Ĩna ñama ñeñaro bʉsicõri bojo masimena. “Gʉa ãmoro bajiro bʉsirã yirãji gʉa”, yama ĩnaõna. Ito yicõri ángel mesare rʉ̃cʉbʉobiticõri, ĩna rotirisere aja tudirã yirãji ĩnaõna. \v 11 Ĩnare bajiro yibeama Dios ñaro gãna ángel mesa. Rʉore oca riasorã rẽtoro masirã ñama ángel mesa. Rẽtoro masirã ñabojarãti, “Ãna rʉore oca riasori masa ñeñaro yirã ñama ĩna. Ito yicõri ĩnare seti ña”, Diore yi gotibeama ĩna. Ñeñaro bʉsitu ãmomena ñama ángel mesa. \p \v 12 Ito mʉa wato rʉore oca riasori masa, waibʉcʉrã bajiro queno tʉoĩamena ñarãji ĩna. “Ija ado bajiro rẽtaro yiroja yʉre”, yi tʉoĩa masibitibojarãti, ĩna ãmoro bajiro riti yama ĩna. Ito yicõri Dios oca ĩna tʉo masibitire, aja tudiama ĩna. Waibʉcʉrãre mani sĩaro bajiroti riaso rʉorãre ĩna ñeñaro yija ticõri, ĩnare ruyuriogʉ yiguĩji Dios. \v 13 Ito bajiro yigʉti ĩnare waja senigʉ̃ yiguĩji Dios, masa ñeñaro tõbʉjaroca ĩna yire waja. Bojomenati, ʉ̃mʉati ñeñaro yama ĩnaõna. Ito bajiro yicõri itire bʉto wanʉama ĩna. Mʉa rãca minijuacõri “Queno yirã ña gʉa”, yi rʉoama ĩna. Ito bajiro yibojarãti, bʉto ñeñaro tʉoĩarã ñama ĩnaõna. Mʉa queno tʉo masibeja ĩnare bajiroti ñeñaro yirã yirãji mʉa cʉni. \p \v 14 Gãji manojore ticõri, “Iso rãca yi aje ãmoa yʉ”, yi tʉoĩama ĩna. Ñeñarise riti tʉoĩa ʉyama ĩna, rʉore oca riasori masa. “Mani ya rujʉnati mani yi ãmorise mani yija quena. Itire ti tebiquĩji Dios”, yi rʉoama ĩna, Diore queno masimenare goti rʉorã. Gãjerã ya gajeonire ti ʉocõri itire bʉja ãmorã tʉoĩarãji ĩnaõna. Ito bajiri rʉore oca goticõri josari mejeti gãji ya gajeoni bʉjama ĩnaõna. Ito bajiro ĩna yi ñaja ticõri, ĩnare ruyuriogʉ yiguĩji Dios. \v 15 Dios oca quenarise tʉogoana ñabojarãti iti oca jidicãna ñama ĩnaõna. Ito bajiro gaje tʉoĩacõri ñeñaro tʉoĩama ĩna. Beor macʉ, Balaam wame cʉtigʉ ñayorʉre bajiro ñeñaro yama ĩna cʉni. Diore goti ĩsiri masʉ ñabojagʉti niyeru bʉto maigʉ̃ ñari, “Rʉore oca yʉ gotija queno bʉjagʉ yigʉja yʉ”, yi tʉoĩabojayijʉ Balaam. \v 16 Ito bajiro tʉoĩaboja, burro joe ĩ jesa waroca, ado bajiro yiyijʉ Dios. Masʉre bajiro burro ĩ bʉsiroca yiyijʉ Dios. Ito bajiro ĩ yirocati bʉsisʉoyijʉ burro: “Bʉto ñeñaro yi tʉoĩa mʉ. Ito bajiro ñeñaro mʉ tʉoĩarise, tʉoĩabesa mʉ”, yi tudiyijʉ burro ĩre. Ito bajiro ĩ yija tʉo ʉcacõri, ĩ ñeñaro tʉoĩarise jidicãyijʉ Balaam ñayorʉ. \fig |src="cn02104b.tif" size="col" copy="© 1978 David C. Cook Publishing Co." ref="2 Pedro 2.15-16" \fig* \p \v 17 Queno tʉoya mʉa. Mʉare goti masiore ocana gotigʉ ya yʉ. Ide ãmorã jaibitiya warã yirãji mani. Ito ejacõri cara quearaya mani tija, bojori bʉjarã yirãji mani, ide idi ãmobojarã. Cʉma ñaroca cʉni, ide bueri ti ãmarã yirãji mani ide ãmorã. Ito bajiro mani ti ãma rʉ̃gõroca ide buerire mino iti wẽa rẽtocõja bojori bʉjarã yirãji mani ide ãmobojarã. Iti mani ãmaro bajiroti, Dios oca tʉo ãmorã ĩ oca gotirã tʉjʉ warã yirãji mani. Ĩna tʉjʉ ejacõri rʉore ocati ĩna goti ñaja bojori bʉjarã yirãji mani, Dios oca quenarisere tʉo ãmobojarã. Ito bajiro rʉore oca riasorãre ija ĩnare ĩ cõaroto bʉto rãitĩaro quenocãyijʉ Dios. \v 18 Ñeñaro yirã ñacõri masa jeyarore wanʉre rãca rʉo gotiama ĩna. “Mani ya rujʉnati mani yi ãmorise mani yija, quena ña. No yibea”, yi ʉsirio codeama gãjerãre. Bʉjato yama ĩna. Ito bajiro ĩna riasoja tʉocõri, “Riti yama ĩna”, yi tʉoĩarã yirãji canʉ bʉsati Jesure masisʉoana. Ito bajiri tʉdi ñeñaro yi ʉyarã yirãji mʉcana, ñeñarisere jidicãbojana. \v 19 Ado bajiro gotiama rʉore oca riasori masa: “Jeyaro mani ya rujʉnati mani yi ãmorise mani yija, quena ña. No yibea. Ija co rʉmʉ mani jidicã ãmoja, jidicãrã yirãji mani”, yi rʉoama ĩna. Ito bajiro yibojarãti ĩna ñeñaro yirisere jidicã masibeama ĩna. Ado bajirojʉa bajia. No ñeñarise riti tʉoĩa ʉyagʉ ĩ ñeñaro yirisere jidicã ãmobiquĩji ĩ. \v 20 No Jesucristo mani Ʉjʉre tʉorʉ̃nʉrã adi sita ñeñarisere jidicãrã yirãji ĩna. Ito yibojarãti mʉcana tʉdi ñeñaro ĩna tʉoĩa ʉyaja, bʉto bʉsa ñeñaro yirã yirãji ĩna. Ito bajiri Jesucristore ĩna tʉorʉ̃nʉroto riojʉa ĩna ñeñaro yiado rẽto bʉsaro ñeñaro yirã yirãji ĩna ĩja. \v 21 Cristo oca masibojarãti, Dios rotirisere jidicãcõri tʉdi ñeñaro yirã yirãji ĩna. Ĩna ito bajiro yija ticõri, bʉto bʉsa waja senigʉ̃ yiguĩji Dios ĩnare. Ito bajiri Cristo ocare masibiticõrʉjabojañi ĩna. \v 22 Jane mejejʉ gaye oca gotire bajiro bajia adi. Tite mʉa: “Mʉñocõri ĩmasiti tʉdi bagʉ yiguĩji ecarʉ yai. Ecana yeseare mani guja bero ĩnamasiti ʉeri wõrã yirãji ĩna”, yi gotia jane mejejʉ gaye oca. Ito bajiroti yama Dios rotirisere jidicãcõri mʉcana tʉdi ñeñaro yirã. \c 3 \s1 Ado bajiro, bajiro yiroja mani Ʉjʉ ĩ tʉdi ejaroto riojʉa, yire gaye \p \v 1 Yʉ ñarã iti rʉmʉ mʉare papera cõacʉ yʉ. Ito bajiro yʉ cõarisenati Dios oca goticʉ yʉ. Quenarise riti tʉoĩajaro ĩna yirocʉ, ito bajiro mʉare papera cõacʉ yʉ. Adi paperana cʉni ito bajiroti uca yʉ mʉcana, quenarise riti mʉa tʉoĩa sʉyajaro yirocʉ. \v 2 Diore goti ĩsiri masa ĩna goti yurisere ãcabojabesa mʉa. Ito yicõri mani Ʉjʉ oca gʉa goti ucutoni ĩ cũana goti ucurisere cʉni ãcabojabesa mʉa. Manire masorʉ ĩ rotirise goticʉ gʉa mʉare. \p \v 3 Ñasarise mʉare gotigʉ ya yʉ. Ito bajiri itire queno tʉoĩaña mʉa. Adi macãrʉcʉ̃ro jediroto riojʉa Dios ocare aja tudiri masa jãjarã ñarã yirãji. Ito yicõri ĩna ya rujʉnati ĩna ñeñaro yi ãmorise yirã yirãji ĩna. \v 4 Ado bajiro aja tudirã yirãji ĩna: “¿Nojʉ ñati, ‘Mʉcana tudi ejagʉ yigʉja yʉ’, yibojarʉ? Ito bajiro yirʉ ñabojagʉti tʉdi ejabicʉ yiguĩji Cristo. Tite mʉa. Mani ñicʉsabatia ĩna ñado bajiroti bajia adi rʉmʉri cʉni. Iti rʉmʉjʉ ñado bajiroti bajia adi rʉmʉri cʉni. Mʉcana tʉdi ejabicʉ yiguĩji Cristo”, yi aja tudirã yirãji ĩna. \v 5 Ito yibojarãti adi macãrʉcʉ̃ro Dios ĩ rujeorere tʉdi tʉoĩa ʉya ãmobeama ĩna. “Ĩ ya ocanati adi macãrʉcʉ̃ro gayere rujeoyijʉ Dios. Ito yicõri idere ĩ bata rotirocati sita ruyucoayijʉ ĩja”, yi tʉoĩa ãmobeama ĩna. \v 6 Ado bajirojʉa bajia. Adi macãrʉcʉ̃ro Ʉjʉ ñami Dios. Ito bajiri ĩ rujeoja bero yoari ñeñaro masa ĩna yija ticõri, ide quedi rotiyijʉ Dios. Ito bajiro yicõri adi macãrʉcʉ̃ro ñarãre ito yicõri adi macãrʉcʉ̃ro gaye jeyarore ruyurioyijʉ Dios. \v 7 Adi sita, ito yicõri macãrʉcʉ̃ro cʉni Dios ĩ masirisena riti ña. Ito bajibojarocati itire ruyuriogʉ yiguĩji Dios. Ĩ ya ocana riti adi macãrʉcʉ̃rore ruyuriorocʉ soe jeogʉ yiguĩji Dios. Masare ĩ waja seniri rʉmʉ ito bajiro soe jeogʉ yiguĩji Dios. Ito yicõri ñeñaro yirãre waja senicõri ĩnare ruyuriogʉ yiguĩji Dios. \p \v 8 Yʉ ñarã adire ãcabojabesa mʉa. Ʉsirioro yigʉ meje ñami mani Ʉjʉ. Ĩ tija yoabea mil rodori ñarise. Co rʉmʉacãti bajiro bajia ĩ tija. \v 9 Mani tijama yoari sejami Dios. “Ĩ yiro bajiro ejori yibeami ĩ”, yi tʉoĩa mani. Ito bajiro mani tʉoĩabojarocati, ado bajirojʉa bajia. Ñeñaro yirãre ejori ruyurio ãmobeami Dios. Masa jeyarore ti maicõri sĩgʉ̃ jeamejʉ ware ãmobeami Dios. Ito bajiri, “No yʉre tʉorʉ̃nʉgʉ̃reti jeame ʉ̃jʉrojʉ cõabicʉ yigʉja yʉ”, yi tʉoĩacõri ĩnare yugʉ yiguĩji Dios maji. \p \v 10 Ito bajiro yubojagʉti co rʉmʉ tʉdi ejagʉ yiguĩji Jesús. “Jane tʉdi ejagʉ yiguĩji ĩ”, mani yi tʉoĩabiti rʉmʉ tʉdi ejagʉ yiguĩji Jesús. Ĩ tʉdi ejari rʉmʉ ũmacʉ̃jʉ guijoro oca ruyuro yiroja. Ito yicõri macãrʉcʉ̃rojʉ yobojana jedirã yirãji. Ito yicõri adi sita jeyaro ñabojarise ʉa jedicoaro yiroja. Masa ĩna menigobojare cʉni jeyaro ʉa jedicoaro yiroja. Ñejʉa rʉyabeto yiroja ĩja. \p \v 11 “Ito bajiro adi sitare ruyuriogʉ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩacõri, ado bajirojʉa yirʉja manire. Quenarise riti yirʉja manire. Ito yicõri Diore rʉ̃cʉbʉorã ĩ yiro bajiro riti cʉdirʉja manire. \v 12 “Co rʉmʉ mani Ʉjʉ tʉdi ejagʉ yiguĩji”, yi tʉoĩa ñarʉja manire. Ito bajiro tʉoĩacõri, “Coji ĩ ejare ãmoa yʉ”, yi tʉoĩarʉja manire. Ito bajiro tʉoĩacõri quenarise riti yi ñarʉja manire. “Ĩ ejari rʉmʉ macãrʉcʉ̃ro, adi sita ñarise jeyarore ruyuriogʉ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩa mani. \v 13 Iti tʉo masibojarãti güi ʉsiriomenaji mani. “Dios ĩ ãmoro bajiro yigʉ yiguĩji”, yi tʉoĩa mani. “Adi macãrʉcʉ̃rore ruyuriocõri jacajʉ cʉni ũmacʉ̃jʉ cʉni mame rujeo wasoagʉ yiguĩji Dios. Ito yicõri itojʉ queno yirã riti catitĩñarã yirãji”, yi tʉoĩa mani. Ito bajiri Dios ĩ bʉsigore masicõri güi ʉsiriomenati ĩre yurã yirãji mani. \p \v 14 Ĩ tʉdi ejari rʉmʉ bocati ñarã ñacõri, mani ñeñaro yirisere jidicã jeorʉja yʉ ñarã manire. Ito yicõri, “Ĩ ãmoro bajiro riti yicʉja yʉ”, yi tʉoĩa ñarʉja manire. Ito bajiro yi ñarãti Dios rãca sĩgʉ̃re bajiroti ʉsi cʉti ñarʉja mani. Manire ĩ ti wanʉtoni ñe seti mana mani ñaja quena. \v 15 Coji ĩ ejabeja ticõri, ado bajiro yi tʉoĩarʉja manire. “Masa jãjarã bʉsa maso ãmogʉ̃ adi macãrʉcʉ̃rore ruyuriorocʉ ʉsiriobeami Dios”, yi tʉoĩarʉja manire. Adi yʉ ucare bajiro mʉare ucañi Pablo mani maigʉ̃ cʉni. Dios ĩ masirisena ito bajiroti yi ucañi Pablo mʉare. \v 16 Coji rʉyabeto mʉare ucagʉ iti oca gotiñi Pablo. Ito bajibojarocati josari ña ĩ riasogore oca. Ito bajiri ĩ ucagore tʉo masi ãmomenama ricati riasorã yirãji. “Ado bajiro yi ãmoñi Pablo”, yi rʉorã yirãji ĩna. Ito bajiroti Dios oca tuti ticõri wisare oca riasorã yirãji ĩna. Ito bajiro ĩna yija ticõri, ĩnare waja senirocʉ ĩnare ruyuriogʉ yiguĩji Dios. \p \v 17 Queno tʉoya yʉ ñarã mʉa. “Dios oca riasori masa ña gʉa”, yibojarãti rʉore oca gotirã yirãji coriarã. Itire tʉo masicã mʉa. Iti masicõri queno tʉoĩa yucãña mʉa. Diore cʉdimena ĩna rʉorise ocare tʉorʉ̃nʉbesa mʉa. Ito yicõri Jesure tʉorʉ̃nʉrã ñari ĩre jidicãbesa mʉa. \v 18 Ado bajirojʉa mani yija quena. Bʉto bʉsa mani Ʉjʉ Jesucristore tʉorʉ̃nʉrʉja manire. Ito yicõri ĩre mani cʉdi masitoni, ĩ ocare riasotirʉja manire. Ĩti ñami manire masorʉ. Ito bajiri ĩre rʉ̃cʉbʉorona ado bajiro ĩre bʉsitĩñarʉja manire: “Rẽtoro masigʉ̃ ña mʉ. Ñimʉ gãji mʉre bajiro masigʉ̃ mami”, yitĩñarʉja manire. Itocõ ña.