\id 1TH - Macuna NT -Colombia 2012 (DBL -2013) \h 1 TESALONICENSES \toc1 Primera carta de San Pablo a los Tesalonicenses \toc2 1 Tesalonicenses \toc3 1 Te \mt2 Primera carta de San Pablo a los \mt1 Tesalonicenses \c 1 \s1 Tesalónica cʉto gãnare Pablo ĩ papera cõare gaye \p \v 1 Ñati Tesalónica gãna mʉa. Yʉ ña Pablo. Mani ñarã Silvano, Timoteo mesa rãca adi papera uca gʉa. Mani Jacʉ Dios ñarã ña mani. Mani Ʉjʉ Jesucristo ñarã cʉni ña mani. Ĩnare tʉorʉ̃nʉrã ñari minijuasotia mani, ĩnare rʉ̃cʉbʉorona. Mani Jacʉ Dios queno yijaro mʉare ito yicõri mʉa ya ʉsijʉ queno sajari oca cʉti quenaroca yijaro ĩ. \s1 Tesalónica gãna queno Jesure ĩna tʉorʉ̃nʉre gaye \p \v 2 Mʉare tʉoĩacõri, “Queno ya Dios mʉ”, yisotia gʉa. Mʉare yiari coji rʉyabeto Diore bʉsisotia gʉa. \v 3 Mani Jacʉ Diore gʉa bʉsija, “Cristore tʉorʉ̃nʉrã ñari queno ĩre moa ĩsiama Tesalónica gãna”, yi tʉoĩa gʉa. “Gãmeri ti mairã ñari queno gãmeri ejabʉama ĩna”, yi tʉoĩa gʉa mʉare. “Mani Ʉjʉ Jesucristore tʉorʉ̃nʉsarã ñari, ‘Riti mʉcana tʉdi ejagʉ yiguĩji’, yi tʉoĩarã ñama ĩna”, yi tʉoĩa gʉa mʉare. \v 4 Tʉoya gʉa ñarã mʉa. Dios ĩ ti mairã ña mʉa. “Dios ĩ beseana ñama ĩna”, ya gʉa mʉare. \v 5 Jesucristo oca gʉa mʉare riasosʉoja, rocati goti ajere gaye meje mʉare riasocʉ gʉa. Dios ĩ rotirise rãca mʉare riasocʉ gʉa. “Riti bajia iti oca”, mʉa yi masiroca yiñi Espíritu Santo. Mʉa tʉ gʉa ñacatijʉ, “Ito bajiro ñacã ĩna”, yi masirãji mʉa gʉare. Ito bajiro gʉa ñacatire ticõri, “Mani queno ñatoni mani tʉ ejañi ĩna”, yi masirãji mʉa gʉare. \p \v 6 Gʉare ticõri, gʉa ñado bajiroti ñacʉ mʉa cʉni. Jesucristo ocare boca ãmicõri, ĩ queno yigoado bajiroti queno yi ãmocʉ mʉa cʉni. Mʉare tʉoĩa bʉjatobitiroca gãjerã ĩna yibojarocati, wanʉre rãca Jesucristo ocare boca ãmicʉ mʉa. Espíritu Santoti ñañi mʉa tʉoĩa wanʉ quenaroca yigʉ. \v 7 Ito bajiro mʉare ĩ yijare Macedonia sita gãna ito yicõri Acaya sita gãnare ĩna tiro riojo queno ĩoyija mʉa. Ito bajiro queno mʉa yi ĩoja ticõri, “Ĩna robo bajiro queno yirʉja manire cʉni”, yi tʉoĩa jedirã yirãji ito gãna Cristore tʉorʉ̃nʉrã. \v 8 Jesucristo ocare boca ãmicõri Macedonia sita gãna, Acaya sita gãnare riti meje goti batoyija mʉa. Masa jeyarore Cristo ocare goti batoyija mʉa. Queno mʉa yigore tʉocõri, “Cristore queno tʉorʉ̃nʉrã ñama Tesalónica cʉto gãna”, yama masa jeyaro mʉare. Ito bajiri gʉa wa ucuja mʉa gayere masare gotibea gʉa. Mʉare masicãma ĩna. \v 9 “Oca mʉa riasorise gayere queno boca ãmiyijarã Tesalónica gãna”, yire gaye tʉoa gʉa, yama ĩna gʉajʉare. “Diore queno tʉorʉ̃nʉcõri ĩnamasi meni rujeoanare rʉ̃cʉbʉo jidicãma ĩna”, yama ĩna gʉare. “Dios ñasagʉ catitĩñagʉ̃re moa ĩsirã yama Tesalónica gãna”, yama ĩna gʉare mʉare tʉoĩarã. \v 10 Gaje mʉa gaye ado bajiro gotiama ĩna gʉare: “Dios Macʉ ũmacʉ̃jʉ gagʉ ĩ tʉdi ejare bocatirã yama Tesalónica gãna”, yama ĩna gʉare. Jesuti ñami Dios Macʉ. Masa ĩre ĩna sĩabojarocati mʉcana tʉdi ĩ catiroca yiñi Dios. Mani ñeñaro yirisere bʉto ti teami Dios. Ito bajiri mani ñeñaro yirise waja yigʉ, manire goda ĩsiñi Jesucristo. Masa ĩna ñeñaro yirise waja Dios ĩ seniri rʉmʉ Jesucristo ñami manire masorocʉ. \c 2 \s1 Tesalónica cʉtojʉ Pablo ĩ moare gaye \p \v 1 “Riasobojarã meje yicã Pablo mesa. Mani tʉ ĩna ñaja jãjarã Jesucristo ocare boca ãmicã”, yi tʉorãji mʉa gʉare. \v 2 Filipos cʉto gʉa ñaroca ĩna gʉare bʉsiture, gʉa tʉoĩa bʉjatobitiroca gʉare ĩna yire, masirãji mʉa. Mʉa ya cʉto gʉa ejaja ito bajiroti yicã masa gʉare. Ito bajiro gʉare ĩna yibojarocati ĩ oca gʉa goti güibititoni gʉa oca sẽoroca yiñi Dios. \v 3 Mʉare gʉa riasocati wisare oca meje mʉare riasocʉ gʉa. Queno ñajaro ĩna yirona, mʉare riasocʉ gʉa. Mʉare rʉorona meje mʉare riasocʉ gʉa. Mʉare gʉa riasocati ñasarise queno riojo mʉare riasocʉ gʉa. \v 4 Jesucristo oca riasorona yiari gʉare cũñi Dios. Ito bajiri ĩ oca ñasarise riti ĩ ãmoro bajiro riasoa gʉa. Masa gʉare ti seyojaro yirona meje Dios ocare riasoa gʉa. Dios sĩgʉ̃ti ĩ gʉare wanʉre ãmoa gʉa. Dios sĩgʉ̃ti ñami gʉa tʉoĩarisere ti masigʉ̃. \v 5 Tʉo seyore bajiro bajijaro yirã meje mʉare goticʉ gʉa. “Riti bajia iti”, yi tʉoĩarãji mʉa. “Niyeru bʉjarona meje yʉ ocare riasoama ĩna”, yiguĩji Dios gʉare. \v 6 Gʉa mʉare riasogoanare bʉto rʉ̃cʉbʉojaro yirona meje riasocʉ gʉa. Diore rʉ̃cʉbʉojaro yirona mʉare goticʉ gʉa. Gãjerãre cʉni gʉare ĩna rʉ̃cʉbʉotoni meje ĩnare riasocʉ gʉa. Ito bajibojarocati Cristo ĩ cũana ñari, “Gʉare rʉ̃cʉbʉoya”, gʉa yi ãmoja yiboana gʉa. \v 7 Ado bajirojʉa yicʉ gʉa. Sĩgõ jaco iso rĩare tirʉ̃nʉ masoado bajiro yicʉ gʉa, mʉare ti maicõri. \v 8 Mʉare bʉto tʉo maia gʉa. Mʉare ti mairã ñari Dios oca mʉare riaso ãmocʉ gʉa. Mʉare ti maicõri queno mʉa ñare ãmocʉ gʉa. Ito bajiri mʉare yiari godarona ñacãcʉ gʉa. Mʉare masicõri bʉto mʉare ti maia gʉa. \v 9 Tʉoya gʉa ñarã mʉa. Mʉa tʉ ñarã gʉa bʉto moagorere ãcabojabeja mʉa. Dios oca mʉare riasorã ñami, ʉ̃mʉa cʉni moasoticʉ gʉa. Sĩgʉ̃jʉa mʉa gʉare yiari mʉa waja yi ĩsire ãmobiticʉ gʉa. Ito bajiri queno ña masirona gʉamasiti moacʉ gʉa. \p \v 10 Mani Cristore tʉorʉ̃nʉrã ñari mʉa rãca gʉa ñaja ñeñaro yiĩabiticʉ gʉa mʉare. Dios ĩ ãmoro bajiro riti yisoticʉ gʉa. Ito bajiro gʉa bajija ticõri, “Ñe seti mana ñama ĩna”, yi tʉoĩacʉ mʉa gʉare. Dios cʉni ito bajiroti masiguĩji gʉare. \v 11 “Manire goti quenocã ĩna”, yi masirãji mʉa gʉare. “Mani bojori bʉjaja mani oca sẽoroca yicã ĩna”, yi masirãji mʉa gʉare. Sĩgʉ̃ ĩ rĩare maigʉ̃ ĩ goti quenoado robo bajiro mʉare goti quenocʉ gʉa. \v 12 Mʉa oca sẽojaro yirona ado bajiro mʉare goticʉ gʉa. “Dios ĩ ãmoro bajiro riti yisotiya, Dios mʉare ĩ wanʉtoni”, yi goti quenocʉ gʉa mʉare. Mʉare beseñi Dios ĩ rotirojʉ ĩ rãca mʉa ñatĩñatoni. \p \v 13 Dios oca mʉare gʉa goti rẽtobuja, “Ĩna tʉoĩa rujeoreti gotiama ĩna”, yi tʉoĩabiticʉ mʉa. “Riti Dios ocare riasoama ĩna”, yi tʉoĩacõri itire boca ãmicʉ mʉa. Dios ocare mʉa tʉorʉ̃nʉjare mʉa ñeñaro yirisere mʉa jidicãroca yiñi Dios mʉare. Ĩre mʉa cʉditĩñaroca yami Dios. Ito bajiri iti gaye tʉoĩacõri, “Queno ya Dios mʉ”, yisotia gʉa ĩre. \v 14 Mʉa ya cʉto gãna mʉare ʉsirioro yi codejare tʉoĩa bʉjatobisija mʉa. Judea sita gãnare cʉni ito bajiroti rẽtayijʉ. Ĩna comasiti ʉsirioro ĩnare yi codeyijarã. Ĩna tʉoĩa bʉjatobitiado bajiroti tʉoĩa bʉjatobisija mʉa cʉni. \v 15 Judio masati ñama mani Ʉjʉ Jesucristore sĩana. Diore goti ĩsiri masare cʉni ito bajiroti sĩayijarã ĩna. Ĩnati ñama gʉare bucõana. Ito bajiro ĩna yijare ĩnare ti wanʉbeami Dios. Ĩna ñama masa jeyarore ti terã. \v 16 “Mʉare cʉni maso ãmoami Cristo”, judio masa mejere cʉni gʉa goti ãmobojarocati gʉare camotacã judio masa. Ito bajiro ĩna yija bʉto bʉsa seti cʉtirã ñama ĩna. Ito bajiro ĩna yija ti junisinicõri, “Ĩna ñeñaro yirise waja, waja yirã tʉoĩa bʉjatomena yirãji ĩna”, yi tʉoĩacãguĩji Dios. \s1 Tesalónica gãnare mʉcana tʉdi Pablo ĩ ti ãmore gaye \p \v 17 Tʉoya gʉa ñarã mʉa. Mʉare gʉa wagoja bero nocõ mejeti mʉare tʉoĩa riocʉ gʉa mʉcana. Mʉa tʉ ñabitibojarãti gʉa tʉoĩarisejʉ mʉa tʉjʉ ñacʉ gʉa. Mʉare tʉdi ti ãmorã ruje josabojacʉ gʉa. \v 18 Bʉto mʉare ti ãmosabojacʉ gʉa. Yʉ Pablo coji meje mʉare tigʉ wa ãmobojacʉ yʉ. Coji rʉyabeto mʉa tʉ yʉ tigʉ wa ãmoja, rʉ̃mʉ́a ʉjʉ Satanás camotasotiñi yʉre. \v 19 Gãjerã rẽtoro mʉare tʉoĩa wanʉa gʉa. “Tesalónica cʉto gãna mʉ oca gʉa riasoja, queno boca ãmicã ĩna”, wanʉ quenare rãca gotirã yirãji gʉa mani Ʉjʉ Jesucristore ĩ ejaroca. \v 20 “Ĩna ñama mani riasogoana”, yi tʉoĩarã, mʉare wanʉ ñuca gʉa. Riti ña iti gaye. \c 3 \p \v 1-2 Mʉare bʉto ti ãmorã ñemecʉti masibiticʉ gʉa. Ito bajiri mani yagʉ Timoteore mʉare ĩ titoni cõacʉ gʉa. Gʉama Atenas wame cʉtiri cʉtojʉ tujacʉ. Gʉare bajiro Diore moa ĩsigʉ̃ ñari Jesucristo oca masare goti rẽtobuami ĩ cʉni. Mʉa oca sẽoroca ĩ yitoni ĩre mʉa tʉjʉ cõacʉ gʉa. Ito yicõri Jesucristo ocare mʉa tʉorʉ̃nʉ waroca ĩ yitoni ĩre mʉa tʉjʉ cõacʉ gʉa. \v 3 Tʉoĩa bʉjatomena mʉa ñajare Cristo ocare mʉa tʉorʉ̃nʉ jidicãre ãmobiticʉ gʉa. Ito bajiri mʉa oca sẽotoni Timoteore mʉa tʉjʉ cõacʉ gʉa. “Cristore mani tʉorʉ̃nʉrã ñajare gãjerãma mani tʉoĩa bʉjatobitiroca yirã yirãji. Ito bajiro manire rẽtare ãmoguĩji Dios bʉto bʉsa ĩre mani tʉorʉ̃nʉtoni”, yi tʉoĩa jedia mani. \v 4 Mʉa rãca ñarãjʉ maji mʉare goti cũcãcʉ gʉa. “Mʉa tʉoĩa bʉjatobitiroca yirã yirãji gãjerã”, yi goti cũcãcʉ gʉa mʉare. Mʉare gʉa gotiado bajiroti rẽtayija. \v 5 Ito bajiri mʉare bʉto ti ãmorã ñemecʉti masibiticʉ gʉa. Ito bajiri Timoteore cõacʉ gʉa, “¿Jesucristore tʉorʉ̃nʉcʉati ĩna maji?” yirona. “Ñeñaro ĩna yitoni ĩnare ʉsirioro yi rẽtocũguĩji gajea rʉ̃mʉ́a ʉjʉ”, yi tʉoĩacʉ gʉa. “Ĩnare ĩ rẽtocũja mani moagorere ñeñogʉ̃ yiguĩji gajea”, yi tʉoĩacʉ gʉa. Ito bajiro tʉoĩacõri Timoteore ti roti ñucacʉ gʉa. \p \v 6 Mʉa tʉ ejarʉ adojʉ tʉdi ejacoami Timoteo mʉcana. Adojʉ ejacõri mʉa gayere oca quenarisere goti tʉdi ejami ĩ. “Cristore queno tʉorʉ̃nʉrã ñama ĩna, ito yicõri gãmeri ti mairã ñama ĩna”, yi goti ejami ĩ. “Mʉare queno tʉoĩa gʉa”, yima ĩna, yi goti ejami gʉare. “Gʉare mʉa ti ãmoro bajiroti mʉare cʉni ti ãmoboja gʉa”, yima ĩna, yi goti ejami ĩ. \v 7 Ito bajiro ĩ gotija tʉocõri, tʉoĩa bʉjatobitibojarãti gʉa ya ʉsijʉama queno tʉoĩa oca sẽoa gʉa. “Cristore tʉorʉ̃nʉ jidicãbeama ĩna”, ĩ yija tʉocõri, queno mʉare wanʉ ñuca gʉa ñarã gʉa. \v 8 “Cristore tʉorʉ̃nʉ warã yama ĩna”, ĩ yija tʉocõri, tʉoĩa oca sẽoa gʉa, ito yicõri mama ʉsi bʉja gʉa. \v 9 Mʉare tʉoĩacõri, “Queno ya Dios mʉ”, yi jidicã masibea gʉa. Diore gʉa bʉsija, “Cristore queno tʉorʉ̃nʉama ĩna”, yi tʉoĩa masicõri bʉto wanʉa gʉa. \v 10 Ñami, ʉ̃mʉa cʉni Diore senisotia gʉa, mʉa tʉjʉ gʉa ejaroca ĩ yitoni. Bʉto bʉsa Cristore mʉa tʉorʉ̃nʉtoni mʉa masibitire mʉare riaso ãmoa gʉa maji. \p \v 11 Mʉa tʉ gʉa tirã watoni mani Jacʉ Dios, ito yicõri mani Ʉjʉ Jesucristo gʉare ejabʉajaro. \v 12 Mʉare bʉto ti mai wajʉ gʉa. Mʉare gʉa ti mairo bajiroti bʉto bʉsa mʉa gãmeri ti mairoca yijaro mani Ʉjʉ mʉare. Ito yicõri bʉto bʉsa masa jeyarore mʉa ti mairoca yijaro ĩ. \v 13 Mʉa ya ʉsijʉ mʉa oca sẽo waroca yijaro mani Ʉjʉ. Ñeñarisere jidicãcõri quenarisejʉa riti mʉa yiroca yijaro ĩ. Ito bajiro mʉare ĩ yija bero mani Ʉjʉ ĩ ñarã rãca ĩ tʉdi ejari rʉmʉ mani Jacʉ Dios ĩ tiro riojo ñe seti mana ñarã yirãji mʉa. \c 4 \s1 Dios ĩ ti wanʉre gaye \p \v 1 Gʉa ñarã gaje mʉare goti ãmoa gʉa. “Ado bajiro mʉa ñaja mʉare ti wanʉgʉ̃ yiguĩji Dios”, yi mʉare riasocʉ gʉa. “Ito bajiro ñama ĩna”, yi tʉoĩa gʉa mʉare. Dios mʉare ti wanʉjaro yirona, ĩ ãmorise riti bʉto bʉsa mʉa yire ãmoa gʉa. Ito bajiro josa gʉa, mʉare riasotoni mani Ʉjʉ cũana ñari. \p \v 2 “Cristo ĩ riaso rotiado bajiroti gʉare riasocã ĩna” yi masirãji mʉa gʉare. \v 3 Ado bajiro bajia mʉa yiroti Dios ĩ ãmorise. Dios ñarã mʉa ñajare quenarise riti mʉa yire ãmoami ĩ. Mʉa manojo mana gãjerã romia rãca ajere ãmobeami ĩ. \v 4 Mʉa manojo bʉjaroto riojʉa romiare ajeĩamena mʉa ñare ãmoami Dios. Ito bajiri isore bʉjacõri Dios ĩ ãmoro bajiro isore mʉa rʉ̃cʉbʉoja quena. Mʉa manojosãromiare riti ti maicõri gãjerã romiare ajebeja quena. \v 5 Isore ti seyocõri isore ajerocʉ meje manojo cʉtija quena. Gãjerã Dios gayere masimena ñari ito bajiro yi ãmorãji ĩnaõna. Ĩna robo bajiro yibitirʉja manire. \v 6 Gãji manojo rãca ajebeja. Gãji manojore ti ʉobeja mʉa. “Ito bajiro yirãre bʉto ĩna tʉoĩa bʉjatobitiroca yigʉ yiguĩji Dios”, sẽoro mʉare goti cũcãcʉ gʉa. \v 7 Quenarise mani yitoni manire beseñi Dios. Ñeñaro mani yitoni meje manire beseñi ĩ. \v 8 Adi gʉa riasorisere ti terã gʉare riti meje ti terã yama ĩna. Diore cʉni ti terã yama ĩna. Ñeñaro mani yirisere jidicãtoni Espíritu Santo manire queo sãgʉ̃ ñami Dios. \p \v 9 Tʉoya, gãmeri ti maire gaye mʉare bʉsigʉ ya yʉ. “Gãmeri ti mairʉja manire”, mʉa yi masiroca yicãñi Dios mʉare. Ito bajiri gʉama, “Gãmeri ti maiña mʉa”, yi ucabea gʉa mʉare. \v 10 Riti queno yirã ña mʉa. Macedonia sita gãna Cristore masirãre ti maisotirã ña mʉa. “Ĩnare ti maicõri bʉto bʉsa ĩnare ti mairʉja mʉa”, sẽoro mʉare gotia gʉa. \v 11 Ado bajiro mʉa yi josaja quena. Ñe oca manoti queno ñaña mʉa. Gãjerã ĩna bʉsirise tʉocõri coca oca cʉtibeja. Mʉa ña masitoni mʉamasiti moaña. Gʉa rotiado bajiroti yisotiba mʉa. \v 12 Ito bajiro queno mʉa moaja, ñejʉa rʉyabeto yiroja mʉare. Ito bajiri gãjerãre josamena yirãji mʉa. Ito bajiro queno mʉa moaja ticõri, Jesure tʉorʉ̃nʉmena cʉni queno mʉare rʉ̃cʉbʉorã yirãji. \s1 Mani Ʉjʉ ĩ tʉdi ejare gaye \p \v 13 Tʉoya gʉa ñarã mʉa. Jesure tʉorʉ̃nʉrã godana ĩna bajire gaye mʉare goti ãmoa gʉa. Ĩna bajire gaye mʉare goti rẽtobu ãmoa gʉa, mʉa bojori bʉjabe yirona. “Godabojana mʉcana tʉdi caticoarã yirãji”, yi tʉoĩa yurã meje ñama Diore tʉorʉ̃nʉmena. Ĩnare bajiro tʉoĩarã meje ña mʉa. “Godabojana caticoarã yirãji”, yi tʉoĩarã ña mani. \v 14 “Godacoabojañi Cristo. Ito bajibojarocati mʉcana tʉdi ĩ catiroca yiñi Dios”, yi tʉoĩa masirã ña mani. Iti masicõri gaje ado bajiro yi tʉorʉ̃nʉa mani: “Jesús ĩ tʉdi ejari rʉmʉ ĩre tʉorʉ̃nʉgoana ĩ rãcati baba cʉti ejaroca yigʉ yiguĩji Dios ĩnare”, yi tʉoĩa mani. \p \v 15 Iti mʉare gʉa gotirise mani Ʉjʉ gʉare masiroca ĩ yirise gayere mʉare gotia gʉa. Mani Ʉjʉ ĩ tʉdi ejari rʉmʉ godanajʉa mʉjasʉorã yirãji. Ĩna riojʉa mʉjamena yirãji adi sita gãna cati ñarã. \v 16 Ado bajiro rẽtaro yiroja. Dios ĩ rotirisena sẽoro bʉsi ruji wadigʉ yiguĩji ũmacʉ̃jʉana. Dios ñaro gãna ángel mesa ʉjʉ ĩ bʉsirise cʉni sẽoro ruyuro yiroja. Dios yaga jutiraga cʉni sẽoro ruyuro yiroja. Ito yija Jesure tʉorʉ̃nʉgoana tʉdi caticõri mʉja ejasʉorã yirãji. \v 17 Ito bajiro iti ruyuroca riti Jesure tʉorʉ̃nʉ ñarãre miojugʉ yiguĩji Dios. Ĩnare miojucõri tʉdi catisʉoana rãca ide buerina ĩna mʉja waroca yigʉ yiguĩji Dios. Mʉja wacõri mani Ʉjʉre canamʉorã yirãji mani. Ito bajiri ĩ rãca catitĩñarã yirãji mani ĩja. Ito bajiroti bajiro yiroja. \v 18 Iti gaye gãmeri bʉsicõri oca sẽoña mʉa. \c 5 \s1 Jesús ĩ ejarotire mani bocatija quena, yire gaye \p \v 1 “Iti rʉmʉ ejagʉ yiguĩji mani Ʉjʉ. Itocõ tʉjaroca ejagʉ yiguĩji”, yi ucabea gʉa mʉare. \v 2 “Iti rʉmʉ ejagʉ yiguĩji Jesús”, yi masibea mani, yi tʉoĩa masirãji mʉa cʉni. “Iti rʉmʉ ejagʉ yiguĩji”, masa ĩna yi masibiti rʉmʉ ejagʉ yiguĩji ĩ. Riniri masʉ ñami ĩ ejaja cʉni, “Itocõ ejagʉ yiguĩji”, yi masibea mani. Ito bajiroti, “Iti rʉmʉ ejagʉ yiguĩji Cristo”, yi masimena yirãji mani. \v 3 “Ñe oca mano queno ñacã mani”, yi masa ĩna tʉoĩari rʉmʉ ñajasaroti guijorise ejaro yiroja ĩnare. Iti guijorisere sĩgʉ̃jʉa rudi masimena yirãji masa. Cojʉ rudirajʉ mano yiroja ĩnare. Romio macʉ rʉcoroco ñajasaroti iso cõro robo bajiro bajiro yiroja iti. \v 4 Iti ocare tʉo masimena meje ña gʉa ñarã mʉa. Ito bajiri mani Ʉjʉ ĩ tʉdi ejari rʉmʉ ti ʉcamena yirãji mani. Riniri masʉ ĩ ejaja masa ĩna ʉcaro bajiro ʉcamena yirãji mani. Mani Ʉjʉ ĩ ejarotire bocaticãrã yirãji mani. \v 5 Mani ña Dios ñarã. Ito bajiri tʉo masirã ñari quenarise yi ãmoa mani. Mani ñeñaro yirisere jidicãna ñari rãitĩarise ʉjʉ ñarã meje ña mani. \v 6 Ito bajiri queno tʉoĩacõri mani Ʉjʉ ĩ ejaroti gaye bocaticãrʉja manire. Ĩ tʉdi ejaroti rʉmʉ canicãna robo bajiro bajibitirʉja manire. \v 7 Ñamire canicã masa. Ñamijʉati idire idi mecʉcã ĩna. \v 8 Queno tʉoĩacõri mani Ʉjʉ ĩ tʉdi ejarotire bocaticãrʉja manire. Cristo ñarã mani ñajare mani tʉo masiroca yami ĩ. Ito bajiri ñeñaro yi ãmomena quenaro tʉoĩarʉja manire. Cristore mani tʉorʉ̃nʉja ito yicõri gãmeri mani ti maija rʉ̃mʉ́a ʉjʉ manire ejabe yirocʉ, manire camotagʉ yiguĩji ĩ. “Cristore mani tʉorʉ̃nʉja ticõri, manire masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩa yucãrʉja manire. \v 9 “Ĩna tʉoĩa bʉjatobitiroca yigʉ yigʉja yʉ”, yirocʉ meje manire beseñi Dios. Ito bajiro meje bajia. Mani Ʉjʉ Jesucristo ĩ godarisena sʉoriti manire masorocʉ manire beseñi Dios. \v 10 Manire yiari godañi ĩ, ĩ rãca mani ñatĩñatoni. Ito bajiri tʉdi ĩ ejaja mani catija cʉni, mani godaja bero cʉni manire ãmi wacʉ yiguĩji ĩ, ĩ rãca mani ñatĩñatoni. \v 11 Itire gãmeri bʉsicõri wanʉ oca sẽoña mʉa. “Ito bajiro yirã yirãji ĩna”, yi tʉoĩa masi ña gʉa mʉare. \s1 Pablo ĩ goti quenore gaye \p \v 12 Tʉoya gʉa ñarã mʉa. Mʉa wato gãna Diore moa ĩsirãre queno mʉa rʉ̃cʉbʉore ãmoa gʉa. Mʉare riasorona ito yicõri mʉare goti quenoronare cʉni cũñi Dios. Ito bajiri ĩnare rʉ̃cʉbʉoya mʉa. \v 13 Queno ĩna mʉare ejabʉaja ticõri, queno rʉ̃cʉbʉoya mʉa ĩnare. Mʉa ya ʉsina ĩnare tʉo maiña mʉa. Ñe oca mano gãmeri baba cʉtiya mʉa. \p \v 14 Gʉa ñarã gaje ado bajiro mʉare rotia gʉa. Mʉa tʉ gãna moamenare queno ĩnare gotiya. Mʉa tʉ gãna tʉoĩa oca sẽomenare ĩna oca sẽoroca yiya mʉa. Cristore queno tʉorʉ̃nʉsamenare queno ejabʉaya mʉa. Ĩna jeyarore ʉsirioro yimenati ñacõaña mʉa. \p \v 15 Queno tʉoĩaña mʉa. Gãjerã ĩna mʉare ñeñaro yibojarocati ĩnare gãmebeja mʉa. Ado bajirojʉa yiba. Coji rʉyabeto queno gãmeri yisotiba mʉa. Masa jeyarore ito bajiro riti yiba. \p \v 16 Diore tʉoĩacõri wanʉsotiba mʉa. \v 17 Diore bʉsi jidicãbeja. Ĩre bʉsitĩñasotiba. \v 18 Quenarise, quenabiti cʉni mʉare rẽtaja, “Queno ya Dios mʉ”, yisotiba mʉa. Jesucristore mʉa tʉorʉ̃nʉrã ñajare ñajediro mʉare rẽtarise, “Queno ya Dios mʉ”, yire ãmoami ĩ. \p \v 19 Diore mani cʉdi masitoni manire ejabʉa ãmoami Espíritu Santo. Ito bajiri ĩre tʉo tebesa mʉa. \v 20 Dios gaye bʉsirã ĩna bʉsija ĩnare tʉo tebesa. \v 21 “¿Dios gayere bʉsirã ñati ĩna? Ĩnamasi tʉoĩa rujeocõri bʉsirãji gajea”, yirona queno tʉoya maji. Dios gayere ĩna bʉsija itire boca ãmicõri tʉorʉ̃nʉma mʉa. \v 22 Jeyaro ñeñarisere tʉoĩa jidicãña mʉa. \p \v 23 Dioti ñami ñe oca mano mani ñaroca yigʉ. “Mʉre riti rʉ̃cʉbʉorã mʉ ñarã ĩna ñaroca yiya mʉ”, mʉare yiari Diore seni ĩsisotia gʉa. “Quenarise riti tʉoĩajaro, Cristore riti tʉorʉ̃nʉjaro, quenarise riti yijaro”, yirona Diore senia gʉa, mʉare yiari. Mani Ʉjʉ Jesucristo ĩ tʉdi ejari rʉmʉ ñe seti mana mʉa ñare ãmoa gʉa. Ito bajiri mʉare yiari Diore seni ĩsisotia gʉa. \v 24 Ĩ ñarã mani ñatoni manire beseñi Dios. Jidicãre mano manire tirʉ̃nʉgʉ̃ yiguĩji ĩ. Ito bajiri ĩ ãmoro bajiro mani yi masitoni manire ejabʉagʉ yiguĩji. \s1 Quenajaro masa, Pablo ĩ yi ñucare gaye \p \v 25 Gʉare yiari Diore seni ĩsiña gʉa ñarã mʉa cʉni. \p \v 26 Gʉare yiari gãjerã Jesure tʉorʉ̃nʉrãre jababa ĩsiña mʉa. \p \v 27 Mani Ʉjʉ ĩ cũana ñari ado bajiro mʉare rotia gʉa. Ito gãna Jesure tʉorʉ̃nʉrã ñarocõti minijuacõri adi paperare tiya gʉa ñarã mʉa. \p \v 28 Mani Ʉjʉ Jesucristo queno yijaro mʉare. Itocõ ña.