\id 1PE - Macuna NT -Colombia 2012 (DBL -2013) \h 1 SAN PEDRO \toc1 Primera carta de San Pedro \toc2 1 Pedro \toc3 1 Pe \mt2 Primera carta de \mt1 San Pedro \c 1 \s1 Dios ĩ beseanare Pedro ĩ papera cõare gaye \p \v 1 Ñati Dios ĩ beseana mʉa. Yʉ ña Pedro adi mʉare papera cõagʉ̃. Jesucristo oca quenarise yʉ gotitoni yʉre cũquĩ ĩ. Mani ya sitare wago ãmobitibojarãti gajerojʉ ña batea mani. Tite. Ponto sitajʉ, Galacia sitajʉ, Capadocia sitajʉ, Asia sitajʉ ito yicõri Bitinia sitajʉ cʉni ña batea mani. \v 2 Jane mejejʉ mani Jacʉ Dios ĩ tʉoĩa yurisena ĩ ñarã mani ñatoni manire beseñi ĩ. Ito yicõri Espíritu Santona sʉoriti ĩ rãca mani ʉsi cʉtiroca manire yiñi Dios. Ito bajiro yiñi Dios, Jesucristore mani cʉditoni, ito yicõri mani ñeñaro yirisere ĩ ya rína ĩ coetoni. Mʉare yiari Diore bʉsia yʉ. Mʉare ĩ queno ejabʉatoni, ito yicõri mʉa ya ʉsijʉ queno wanʉ quenaro mʉa ñatoni, Diore bʉsia yʉ ĩja. \s1 Yʉ godaja tʉdi catigʉ yigʉja yʉ, yi tʉoĩa wanʉ yure gaye \p \v 3 “Queno ya Dios mʉ. Rẽtoro quenagʉ̃ ña mʉ”, mani Ʉjʉ Jesucristo Jacʉre yiana mani. Manire bʉto ti maicõri manire Cristo ĩ goda ĩsitoni ĩre cõañi Dios. Ito yicõri Cristo ĩ godaja bero mʉcana tʉdi ĩ catiroca yiñi Dios. Ito ĩ yijare mama ʉsi cʉtirã tʉdi rujeanare bajiro bajirã ña mani. Ito bajiri: “Catitĩñagʉ̃ yigʉja yʉ”, yi tʉoĩa mani ĩja. \v 4 Manire ĩsirocʉ quenarise seo cũguĩji Dios ũmacʉ̃jʉ. Jogarise meje ña. Ito yicõri jedirise meje ña. Quenarise ña iti. Ito bajiri ñeñarise godo wedibetoja Dios manire yiari ĩ seo cũre. “Ija itire boca ãmicʉja yʉ”, yi tʉoĩa mani. \v 5 Diore mani tʉorʉ̃nʉrã ñajare, ĩ masirisena manire codegʉ yiguĩji. Ito yicõri manire masogʉ̃ yiguĩji Dios, catitĩñarojʉ mani ejatoni. Ito bajiro ĩ yijare sʉsari rʉmʉ jeyaro quenarise ĩ seo cũre manire ĩsi jeorocʉ ñacãgʉ̃ yiguĩji Dios. \p \v 6 Itire tʉoĩacõri, bʉto wanʉ quenarʉja manire. Ito bajibojarocati adi sitajʉ Jesucristore mani tʉorʉ̃nʉrã ñajare, mani tõbʉjaroca yirã yirãji gãjerã. \v 7 Ito bajiro tõbʉjarã yirãji mani, “Jesucristore queno tʉorʉ̃nʉrã ñari ĩre jidicãmenaji ĩna”, gãjerã ĩna yi tʉoĩatoni. Goti masiore ocana mʉare gotigʉ ya yʉ. ¿Oro quenarise gʉ̃tare quenore masiati mʉa? Oro quenarise ĩna ãmoja iti gʉ̃tare roama ĩna. Ito bajiro ĩna yija quenarise riti rẽta budiroja. Ito bajiro tõbʉjarã ñabojarãti Cristore mani jidicãbeja, ija bʉto bʉsa ĩre tʉo rẽta budirã yirãji mani. Bʉto waja rʉ̃cʉrise ñabojarocati gʉda wiaro yiroja oro. Dios ĩ tija oro rẽto bʉsaro waja rʉ̃cʉa mani. Ito bajiri, “Yʉre tʉorʉ̃nʉrã ñari, queno yirã ña mʉa. Mʉare bʉto wanʉa yʉ”, yigʉ yiguĩji Dios manire, Jesucristo mʉcana ĩ goaĩori rʉmʉ. \p \v 8 Jesucristore tiĩamena ñabojarãti ĩre maia mʉa. Ito yicõri adi rʉmʉri ĩre timena ñabojarãti ĩre tʉorʉ̃nʉa mani. Ito bajiri queno wanʉ quena mani. Bʉto wanʉ rẽtocũcõri, “Itocõ wanʉa yʉ”, yi masibea mani. \v 9 Ito yicõri ĩre mani tʉorʉ̃nʉja manire masogʉ̃ yiguĩji Dios. Ito bajiri, “Ĩ tʉjʉ ũmacʉ̃jʉ ejagʉ yigʉja yʉ”, yi tʉoĩa mani. \p \v 10 Jane mejejʉ Diore goti ĩsiri masa ado bajiro gotiyoyijarã ĩna: “Masare ti maicõri ĩnare masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yiyijarã ĩna. Ito yibojarãti, Dios masare ĩ masoroti gaye queno tʉo masibisijarã ĩna maji. “Ado bajiro yicõri masare masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yi masibisijarã. Ito bajiri itire riasoticõri ruje tʉoĩayijarã ĩna. \v 11 Ija rẽtaroti gaye ĩna goti masitoni Espíritu Santore cõayijʉ Cristo. Ito bajiri Cristore masimena ñabojarãti ĩ tõbʉjacõri yucʉtẽojʉ ĩ godaroti gayere goti yuyijarã ĩna, Diore goti ĩsiri masa. Ito yicõri mʉcana tʉdi caticõri Dios tʉjʉ rʉ̃cʉbʉoadojʉ Cristo ĩ ñaroti gaye goti yuyijarã ĩna. Itire gotiana ñabojarãti, “¿Ñimʉ ñagʉ̃ yiguĩjida Dios ĩ cõarocʉ? Ito yicõri ¿nocãta ejagʉ yiguĩjida ĩ?” ruje yi tʉoĩabojayijarã ĩna. \v 12 Ito yi, ĩna tʉoĩarocati, “Itire timenaji mani. Mani bero gãna ĩna ñaroca rẽtaro yiroja iti”, yi tʉoĩayijarã ĩna mʉcana. Ito bajiro ĩna yi tʉo masiroca yiyijʉ Dios. Adi rʉmʉri Espíritu Santore cõayijʉ Dios ĩ oca gotiri masa manire ĩna riaso masitoni. Ito bajiri iti oca quenarise rẽtaja bero tʉorã ña mani. Dios ñaro gãna ángel mesa iti ocare bʉto tʉo ãmoama ĩna cʉni, quenarise iti ñajare. \s1 Diore bajiro quenarise riti yija quena, yire gaye \p \v 13 Iti oca quenarisere tʉo masirã ña maniama. Ito bajiri iti oca tʉocõri mecʉre mano queno tʉoĩarʉja manire, Diore mani cʉdi masitoni. Jabeto rʉya maji Jesucristo ĩ tʉdi ejaroti rʉmʉ. Ito bajiri ña yucãrʉja manire. Ito yicõri, “Manire queno yigʉ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩa jidicãbitirʉja mani. \v 14 Dios rĩa ñacõri ĩre queno cʉdirʉja mani. Ĩre mani masiroto riojʉa ñeñaro yicʉ mani maji. Itire tʉdi yi ʉyabitirʉja manire. Itire tʉdi tʉoĩabitirʉja mani, ñeñaro mani yibe yirona. \v 15 Ado bajiro bajia. Dios, manire beserʉ quenarise riti yigʉ ñami ĩ. Ito yicõri cojireama ñeñarise yiĩagʉ̃ meje ñami. Ito bajiri ĩre bajiro quenarise riti yirʉja manire cʉni. \v 16 Ado bajiro gotia Dios oca tuti: “Cojirea ñeñaro yiĩabicʉ ña yʉ. Ito bajiri ñeñarise yibesa mʉa cʉni”, yi uca rotiyijʉ Dios. \p \v 17 Diore mani bʉsija, “Yʉ Jacʉ”, ya mani ĩre rʉ̃cʉbʉorã. Ĩ yiro bajiroti yigʉ ñami Dios. Ito bajiri masa ĩna ñeñaro yirise waja Dios ĩ seniri rʉmʉ mani yiado bajiroti waja senigʉ̃ yiguĩji Dios manire. Itire mani tʉoĩaja quena. Ito bajiri Diore rʉ̃cʉbʉorã adi sita mani cati ñarocõ queno yi ñarʉja manire. \v 18-19 Jane mejejʉ mani ñicʉsabatia ĩna ñeñaro yirisere coe ãmorã ado bajiro yiyijarã ĩna. Oveja quenagʉ̃re sĩacõri soe ĩsisotiyijarã, Diore yiari. “Mani ñicʉsabatia ĩna yiado bajiroti mani yija mani ñeñaro yirise jedibetoja”, yi tʉoĩa mani. Mani ñeñaro yirise waja ĩ waja yi ĩsitoni ĩ Macʉre cõañi Dios. Ito bajiri, “Niyeru jogarisena meje mani ñeñaro yirise waja, waja yi ĩsiñi Dios”, yi tʉoĩa mani. Ado bajirojʉa bajia. Ĩ Macʉ Cristo ñeñaro yiĩabicʉ ya rína waja yi jeoñi Dios manire yiari. Waja rʉ̃cʉrisena mani ñeñaro yirisere waya yi ĩsiñi Dios. \v 20 Jane mejejʉ adi macãrʉcʉ̃ro ĩ rujeoroto riojʉajʉ, manire yiari ĩ Macʉre cõarocʉ tʉoĩa yucãyijʉ Dios. Ito bajiri adi rʉmʉri ĩja, “Yʉre masorocʉ ejañi Cristo”, yi tʉoĩa mani. \v 21 Manire masorocʉ manire goda ĩsiñi Cristo. Dioti ñami Cristo ĩ tʉdi catiroca yirʉ, ito yicõri ĩ tʉjʉ rʉ̃cʉbʉoadojʉ Cristore cũrʉ. Ito bajiro ĩ yijare Diore tʉorʉ̃nʉa mani. Ĩre tʉorʉ̃nʉcõri, “Dios tʉjʉ catitĩñagʉ̃ yigʉja yʉ”, yi tʉoĩa mani. \p \v 22 Cristo oca quenarise cʉdirã ña mani. Ito yicõri ñeñaro yirise jidicãcõri Dios rãca sĩgʉ̃re bajiro ʉsi cʉtirã ña mani. Mani ti terisere jidicãcõri sĩgʉ̃ rĩare bajiro bajirã Diore masirãre mairʉja manire. Maibitibojagʉti, “Gãjerãre bʉto maia yʉ”, yire ma. Riojoti mani gãjerãre bʉto maija quena. \v 23 Jogarise meje ña Dios oca. Ñatĩñaro yiroja ĩ oca. Dios ocare tʉorʉ̃nʉcõri mame tʉoĩarã ña mani. Mame tʉoĩarã ñari tʉdi rujeana robo bajiro bajirã ña mani. Ito bajiri catitĩñarã yirãji. Mani ya ʉsi godabeto yiroja. \v 24 Ado bajiro gotia Dios oca: \q1 Siniacõri godaroja ta. Masa cʉni ĩna ñarocõti godarã yirãji. Go cʉni quenarise ñabojaroti sinia quedicoaro yiroja. Ito bajicõri quenarise iti ruyuja bero ruyubetoja ĩja. Itoti bajirãji masa cʉni. Ĩna jeyaro godarã yirãji, ñasarã ñabojarãti. \q1 \v 25 Mani Ʉjʉ ocama ñatĩñaro yiroja, yi gotia Dios oca tuti. \m Ito bajiro Dios oca riasotiri masa ĩna gotija tʉocõri: “Iti ña Cristo oca quenarise”, yi tʉoĩa mani ĩja. \c 2 \p \v 1 Iti oca tʉorʉ̃nʉcõri Dios rĩa ña mani. Ito bajiri jeyaro mʉa ñeñaro yirise jidicãña. Gãjerãre rʉobesa. Ito yicõri socabesa. Gãjerã ya gajeoni ti ʉobesa, ito yicõri gãjerãre bʉsitubesa. \v 2-3 “Yʉre ti maicõri, Queno yiquĩ Dios”, yi tʉoĩa mʉa. Ito bajiri jaibicʉacã ũju ãmosotiro bajiroti Dios oca quenarisejʉare riti riasotiya mʉa. Jaibicʉacã ĩ ũjutĩñaja quenaro bʉcʉaguĩji. Mʉa cʉni Dios ocare mʉa riasotitĩñaja ĩre queno masirã yirãji mʉa. Ito yicõri Dios rãca sĩgʉ̃re bajiro ʉsi cʉticõri ĩ ãmorisere cʉdirã yirãji mʉa. \s1 Gʉ̃tagã ñasaricare bajiro bajigʉ ñami Cristo, yire gaye \p \v 4 Queno tʉoya. Goti masiore ocana mʉare gotigʉ ya yʉ. Gʉ̃ta wi meniri masa gʉ̃tagãre ti cõĩacõri, “Ãmobea itigare”, yiyijarã ĩna. Ito bajibojarocati gãji itiga gʉ̃tagãre ti cõĩacõri, “Gaje gʉ̃ta rẽtoro quenarica ña itiga. Ãmoa yʉ”, yiyijʉ ĩ. Ado bajiro bajia yireoni ña iti oca. Cristore ãmobiticõri, “Gʉa ʉjʉ meje ñami ĩ”, yiyijarã mani ʉjʉ mesa. Ito bajibojarocati Cristore bʉto ãmocõri ĩre beseyijʉ Dios, manire masorocʉre. \v 5 Dios beserʉ ñari ĩre bajiroti mani ʉsi cʉti ñaja quena. Manire cʉni beseñi Dios, Cristo rãca sĩgʉ̃re bajiro mani ʉsi cʉtitoni. Ito bajiro Dios ejabʉarise rãca queno Cristo rãca ʉsi cʉtirʉja mani. Manire Dios ĩ wanʉtoni ĩ ãmoro bajiro mani yija quena. Cristo ĩ ejabʉarise rãca gãjerãre ĩ oca gotirʉja mani. Ito yicõri gãjerãre yiari Diore bʉsirʉja mani. Ito bajiro yirʉja mani Cristo ĩ ejabʉarisena, Dios ĩ wanʉtoni. \v 6 Itire yi ucayijʉ Diore goti ĩsiri masʉ. Gaje ado bajiro ucayijʉ, Dios bʉsirise gotigʉ: \q1 Sión wame cʉtiri cʉtojʉ yʉ Macʉre cũa yʉ. Gʉ̃ta quenarica robo bajiro bajigʉ ñami ĩ. Gʉ̃ta wi menisʉorona gʉ̃ta quenaricare beseama gʉ̃ta wi meniri masa. Iti bajiroti, yʉ ñarã ʉjʉ ñarocʉre yʉ Macʉre ʉjʉ besecʉ yʉ. Ĩre bʉto maia yʉ. No ĩre tʉorʉ̃nʉgʉ̃ti bojori bʉjabiquĩji. Bʉto wanʉ quenagʉ̃ yiguĩji, yiyijʉ Dios, yi ucayijʉ Diore goti ĩsiri masʉ. \p \v 7-8 Mani Jesucristore tʉorʉ̃nʉrã ñari ĩre bʉto maia mani. Mani tija ñasagʉ ñami ĩ. Itire gotigʉ ado bajiro ucayijʉ Diore goti ĩsiri masʉ: \q1 Gʉ̃ta wi meniri masa gʉ̃tagãre ti cõĩacõri, “Ãmobea itigare”, yiyijarã ĩna. Ito bajibojarocati gãji itigare ti cõĩacõri, “Ñasarica ña itiga. Ãmoa yʉ”, yiyijʉ ĩ. \m Ito bajiro yi gotia Dios oca tuti. Ado bajiro bajia yireoni ña adi oca. Jesucristore tʉorʉ̃nʉbicʉ ĩre maigʉ̃ meje ñami ĩ. Ĩre cʉdigʉ meje ñami ĩocʉ̃. Ito bajiri Dios ĩ gotiado bajiroti godagʉ yiguĩji. Itire gotigʉ ado bajiro ucayijʉ Diore goti ĩsiri masʉ: \q1 Gʉ̃tana sĩgʉ̃ ĩ jʉata quedija juniroja ĩre, yi gotia Dios oca. \m Ado bajiro bajia yireoni ña adi oca. No Cristore tʉorʉ̃nʉbicʉti godagʉ yiguĩji. \p \v 9 Ito bajiro bajirã meje ña maniama. Ĩ ñarã mani ñatoni manire beseñi Dios. Dios mani Ʉjʉre gãjerã ĩna masitoni ĩ oca riaso ãmoa mani ĩnare. Ñeñaro yirise ĩ coeana ñari Dios ñarã ña mani ĩja. Ito bajiri jeyaro queno ĩ yirise gotirʉja mani. Rãitĩarojʉ ñarãre bajiro ñeñaro mani yi ñaroca manire jiñi Dios. Ito yicõri manire boca ãmicõri manire masoñi ĩ. Ito bajiri ĩ rãca busurojʉ ña mani ĩja. Iti oca quenarise gãjerãre mani gotitoni manire cũñi Dios. \v 10 Iti rʉmʉ Dios ñarã meje ñayija mani maji. Adi rʉmʉrijʉama ĩ ñarã ña mani ĩja. Iti rʉmʉ, “Yʉre ti maiami Dios”, yi tʉoĩabisija mani maji. Adi rʉmʉrijʉama, “Yʉre bʉto ti maiami Dios”, yi tʉoĩa mani ĩja. \s1 Dios ĩ ãmoro bajiro riti yija quena, yire gaye \p \v 11 Yʉ ñarã mʉare bʉto maia yʉ. Adi macãrʉcʉ̃rojʉ ña ucurã ya mani. Ũmacʉ̃jʉ Dios tʉjʉ ña mani ñasaroto. Ito bajiri ado yʉ bʉsirisere queno tʉoya mʉa. Jeyaro mʉa ñeñaro yi ãmorisere tʉoĩa ʉyabesa. Mʉa ya ʉsina itire mʉa tʉoĩa ʉyaja ñeñaro yirã yirãji mʉa, rʉ̃mʉ́ ĩ ãmoro bajiro. \v 12 Diore masimena wato ña mani. Mani yirisere tisotiama ĩna. Ito bajiri ĩna wato ñacõri queno yi ñarʉja manire. Manire ñeñaro bʉsituborãji ĩna. Ito bajibojarãti mani queno yirisere tigoana ñari, Diore tʉorʉ̃nʉ ãmorã yirãji ĩna gajea. Ito bajiri Dios ĩ tʉdi ejari rʉmʉ, “Rẽtoro quenagʉ̃ ñami Dios”, yirã yirãji ĩna, ĩre rʉ̃cʉbʉorã. \p \v 13 Dios ñarã mani ñajare ʉjʉ gobierno ĩ rotirisere queno cʉdirʉja mani. Ito bajiro mani yija, “Queno cʉdirã ñama Dios ñarã”, yirã yirãji gãjerã. \v 14 Ʉjʉ gobierno ya ejabʉari masare cʉni queno cʉdirʉja mani. Ĩna ñama ĩ cũana. Ñeñaro yirãre waja senitoni ĩre ejabʉari masare cũñi ĩ. Ito yicõri queno yirãre, “Queno ya mʉ”, ĩna yitoni ĩre ejabʉari masare cõañi ʉjʉ gobierno. Ito bajiri ĩ cõana ñajare queno cʉdirʉja mani ĩnare. \v 15 Ito bajiro mani cʉdija, Dios ĩ ãmoro bajiro queno yi ñarã yirãji mani. Ito bajiri manire rocati bʉsituboana ñe bʉsi masimenaji ĩna. Ito bajiri Dios ĩ ãmoro bajiroti ĩna bʉsitubojarise sʉsacoaro yiroja ĩja. \p \v 16 Dios ñarã ña mani. Ĩ sĩgʉ̃ti ñami mani Ʉjʉ ñasagʉ. Ito bajiri ĩre wanʉrã, mani ãmoro bajiroti yibitirʉja mani. “Dios yagʉ yʉ ñajare yʉre waja senibiquĩji. Ito bajiri yʉ ãmoro bajiro yicʉja yʉ”, yi tʉoĩabitirʉja manire. Ĩre cʉdirʉja mani. Ito yicõri ĩre cʉdi ãmorã ñari, ĩ ãmoro bajiroti yi ñarã yirãji mani. \v 17 Ito bajiri masa jeyarore corocõ mani ti rʉ̃cʉbʉoja quena. Jesucristore masirãre mani bʉto maija quena. “Rẽtoro masigʉ̃ ñami Dios”, yi tʉoĩarã ñari, ĩre queno rʉ̃cʉbʉorʉja mani. Ito yicõri ʉjʉ gobierno ĩ rotirisere cʉni cʉdirʉja manire. \s1 Ĩ tõbʉjaroca yianare gãmebisijʉ Cristo, yire gaye \p \v 18 Mʉa gãjerãre moa ĩsirã, queno tʉoya. Mʉare bʉsigʉ ya yʉ. Mʉa ʉjarãre queno rʉ̃cʉbʉoya. Ito yicõri ĩna yiro bajiro cʉdicõri ĩnare queno moa ĩsiña. Ito bajiro yiya mʉa Dios ñarã ñari. Tere mano mʉa ʉjarã ĩna rotija ĩnare queno cʉdiya mʉa. Mʉare terã ĩna rotija cʉni, ĩnare queno cʉdiya mʉa. \v 19-20 Ito bajiro mʉa yija ticõri, mʉare wanʉgʉ̃ yiguĩji Dios. Mʉa ʉjarãre queno mʉa yibojarocati mʉa tõbʉjaroca yirã yirãji coriarã. Ĩnare mʉa ti tebeja mʉare wanʉgʉ̃ yiguĩji Dios. Ito bajibojarocati mʉa ʉjarãre mʉa ñeñaro yija mʉa tõbʉjaroca yirã yirãji ĩna. Ito bajiro yirãji ĩna, mʉa ñeñaro yirise waja yirã. Ito bajiri ado bajiro tʉoĩabesa mʉa. “Queno yicʉ yʉ. Yʉ tõbʉjaroca yigʉre tebiticʉ yʉ. Ito bajiri yʉre wanʉgʉ̃ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩabesa mʉa. Mʉa ʉjarãre ñeñaro yigoana ñajare mʉare wanʉbiquĩji Dios. \v 21 Ito bajiri mʉa tõbʉjaja ñemecʉtiya mʉa. Ito yicõri gãmebesa mʉa. Ito bajiro rotiami Dios mani yitoni. Cristo cʉni manire yiari tõbʉjayijʉ. Ito yicõri ĩ tõbʉjaroca yianare gãmebisijʉ Cristo. Ito bajiro yiyijʉ Cristo ĩre bajiro mani ña masitoni. \v 22 Cojireama ñeñaro yiĩabisijʉ Cristo, ito yicõri cojireama rʉoĩabisijʉ ĩ. \v 23 Masa ĩre ĩna bʉsituja ĩnare bʉsitu gãmebisijʉ Cristo. Ito yicõri ĩ tõbʉjaroca yianare, “Mʉare gãmecʉja yʉ”, yibisijʉ Cristo. Ito bajiro yigʉ meje ñayijʉ Cristo. Ĩ Jacʉre queno tʉorʉ̃nʉcõri ĩre bajiro ʉsi cʉtiyijʉ Cristo. Ito bajiri, “Yʉ Jacʉ ĩ ñami masa ñeñaro ĩna yirise waja queno seni masigʉ̃”, yi tʉoĩayijʉ ĩ. \v 24 Ĩmasiti mani ñeñaro yirise waja yi ĩsigʉ̃ yucʉtẽojʉ godañi Cristo. Ito bajiro manire yi ĩsiyijʉ ĩ mani ñeñaro yirisere jidicãcõri mani tudi ñeñaro yibititoni. Ito yicõri Dios ĩ ãmoro bajiro mani yi masitoni manire goda ĩsiñi Cristo. Manire yiari ĩ godajare mani ñeñaro yirisere ãcabojogʉ yiguĩji Dios. Ito bajiri manire masogʉ̃ yiguĩji mani catitĩñatoni. \v 25 Queno tʉoya. Mʉare goti masiore ocana mʉare gotigʉ ya yʉ. Oveja coderi masa ĩna manija rocati ña ucuama ĩna. Ito bajiro rocati ñabojayija mani cʉni Cristore mani masiroto riojʉa. Adi rʉmʉriama mani ñeñaro yirise jidicãcõri Cristo rãca sĩgʉ̃re bajiro ʉsi cʉtirã ña mani ĩja. Ĩti ñami mani ya ʉsi godabe yirocʉ manire codegʉ, ito yicõri manire tirʉ̃nʉgʉ̃. \c 3 \s1 Ado bajiro ñaja quena manojo cʉtirã, yire gaye \p \v 1-2 Romia queno tʉoya mʉa. Mʉare cʉni bʉsigʉ ya yʉ. Temenati mʉa manʉjʉsabatiare queno cʉdiya. Mʉa manʉjʉsabatia coriarã Diore tʉorʉ̃nʉbeama ĩna. Ito bajiri Dios oca mʉa goti ãmobojaja tʉo ãmobeama ĩna. Biyaro mʉa gotija, “Quejoro yamo yʉ manojo”, yi tʉoĩarã yirãji mʉa manʉjʉsabatia. Ito bajiri ʉsirioro yibesa. Ado robojʉa mʉa yija quena. Mʉa manʉjʉsabatiare queno cʉdiya mʉa. Ito yicõri Diore rʉ̃cʉbʉocõri quenarise riti yi ñaña mʉa. Ito bajiro mʉa yija ticõri, Diore tʉorʉ̃nʉ ãmorã yirãji ĩna gajea. Ito yija Dios oca mʉa gotimena ñabojarãti mʉa queno yirise ticõri Diore tʉorʉ̃nʉ ãmorã yirãji gajea mʉa manʉjʉsabatia. \v 3 Ado bajiro tʉoĩabojama romia coriarã. “Queno seyogo ñamo”, gãjerã ĩna yitoni, yʉ ya joa queno sirocoja yʉ. Ito yicõri jeyaro quenarise yʉ ye bʉsacoja yʉ. Saya cʉni quenarise sãñacoja yʉ, “Seyogo ñamo”, gãjerã ĩna yitoni. Ito bajiro yi tʉoĩabesa mʉa. \v 4 Dios ĩ tija seyorã mʉa ña ãmoja, ado bajiro mʉa yija quena. Queno ʉsi tĩja quena ñaña mʉa. Mʉa manʉjʉsabatiare queno cʉdiya. Ito yicõri ĩna rãca gãmeri tudibesa mʉa. Mʉa tʉoĩaro bajiro riti yibesa. Mʉa queno yirise gaye jedibetoja. Iti ña ñasarise Dios ĩ tija. \v 5 Jane mejejʉ ito bajiro yiyijarã romia Diore tʉorʉ̃nʉana. Dios ĩ ãmorise yi ãmorã ĩna manʉjʉsabatiare queno cʉdiyijarã ĩna. Ito bajiri seyorã ñayijarã ĩna, Dios ĩ tija. \v 6 Ito bajiro queno cʉdigo ñayijo Sara ñayoro. Iso manʉjʉ Abrahamre queno cʉdiyijo iso. Ĩ yago ñari, “Yʉ ʉjʉ”, yiyijo iso ĩre. Iso ñayoro bajiro queno yiya mʉa cʉni. Ito yicõri iso bajiro Diore tʉorʉ̃nʉcõri ñejʉa tʉo güibesa mʉa. Ito mʉa yija Sara ñayoro bajiro bajirã ña mʉa. \p \v 7 Mani ʉ̃mʉa tʉoya mani ye cʉni bʉsigʉ ya yʉ. Mani godabe yirocʉ manire ti maicõri manire masoñi Dios. Ito bajiroti masoñi Dios mani manojosãromiare cʉni. Ito bajiri mani manojosãromia ĩna queno ñatoni ĩnare queno yirʉja mani. “Yʉcõ sẽogõ meje ñamo yʉ manojo”, yi tʉoĩacõri, mani manojosãromiare ejabʉarʉja manire. Ito yicõri ĩnare rʉ̃cʉbʉorʉja mani. Ito bajiri mani manojosãromia rãca queno ʉsi cʉti ñarʉja manire. Ĩna rãca ñeñarise mani oca cʉtija queno Dios rãca bʉsi masimenaji mani. \s1 Queno yirã ñari tõbʉjarã yirãji mani, yire gaye \p \v 8 Mʉare yʉ gotiroti jabeto rʉya maji. Ado bajirojʉa bajia. Sĩgʉ̃re bajiro mani ʉsi cʉti ñaja quena. Dios rĩa ña mani. Ito bajiri sĩgʉ̃ rĩare bajiro mani gãmeri maija quena. Ito yicõri bojoro bʉjarãre ejabʉarʉja manire. “Rẽtoro quenagʉ̃ ña yʉ”, yi tʉoĩabitirʉja manire. \v 9 Manire gãjerã ĩna ñeñaro yija ĩnare gãmebitirʉja mani. Manire gãjerã ĩna bʉsituja ĩnare bʉsitu gãmebitirʉja manire. Ado bajirojʉa mani yija quena. Manire ñeñaro yirãre cʉni queno yirʉja manire. Ito yicõri ĩnare yiari Diore bʉsija quena. Ito bajiro queno yirʉja mani. Dios ĩ rotiro bajiro mani yija queno yigʉ yiguĩji Dios manire. \v 10 Itire gotigʉ ado bajiro ucayijʉ Diore goti ĩsiri masʉ: \q1 No co rʉmʉ rʉyabeto quenaro ña ãmogʉ̃ti ñeñaro bʉsibiquĩji, ito yicõri rʉobiquĩji. \q1 \v 11 Ñeñarise jidicãcõri quenarise riti yiguĩji ĩ. Gãjerã rãca queno ĩ ña ãmoja, ĩnare queno yiguĩji. \q1 \v 12 Ado robojʉa bajia. Queno yirãre tirʉ̃nʉgʉ̃ yiguĩji Dios. Ito yicõri ĩre ĩna bʉsija, tʉogʉ yiguĩji Dios. Ñeñaro yirãreama ĩnare queno ti tujabiticõri ĩnare waja senigʉ̃ yiguĩji Dios. Ito bajiri quenarise yirʉja mani ĩja, yi gotia Dios oca. \p \v 13 Quenarise mani yi ãmosacõja, noajʉa gãjerã mani ñeñaro tõbʉjaroca yirã jãjarã manaji. \v 14 Ito bajibojarocati mani tõbʉjaja mani queno yirã ñajare mani wanʉroca yigʉ yiguĩji Dios. Ito bajiri manire ñeñaro yi ãmorãre güibitirʉja mani. Ito yicõri tʉoĩa oca jaibitirʉja manire. \v 15 Ado bajirojʉa mani yija quena. Cristore rʉ̃cʉbʉocõri, “Ĩ yʉ Ʉjʉ ñari, yʉre codegʉ yiguĩji Cristo”, yi tʉoĩarʉja manire. Ito yija, “¿No bajiati Cristore mʉa tʉorʉ̃nʉrise?” gãjerã ĩna seniĩaja, “Ado bajirojʉa bajia”, mani yitoni queno bocatiari ñacãrʉja manire. Ito yicõri ĩnare ti maicõri queno rʉ̃cʉbʉore rãca ĩnare cʉdirʉja mani. \v 16 Ito yicõri, “Seti ma yʉre”, mani yi masitoni quenarise riti yirʉja manire. Cristo ñarã ñari quenarise riti yirʉja mani. Ito bajicõri manire gãjerã ĩna bʉsituja, “Bʉrãti yama ĩna”, yi tʉoĩarãji gãjerã. Ito bajiri manire bʉsituri masa bojori bʉjarã yirãji ĩna. \v 17 Ado bajiro bajia, queno tʉoya. Ñeñaro mani yija bero mani tõbʉjaja, iti ña mani ñeñaro yirise waja. Ito bajibojarocati queno yirã ñabojarãti mani tõbʉjarise Dios ĩ camotabeja, “Iti ña Dios ĩ ãmorise, ito bajiri quenarise ña”, yi tʉoĩa mani. \p \v 18 Queno yigʉ ñabojagʉti tõbʉjayijʉ Cristo cʉni. Ito bajiri queno yirã ñabojarãti mani tõbʉjaja, manire yiari Cristo ĩ tõbʉjare gayere tʉoĩarʉja manire. Ado bajiro bajia. Ñeñaro yiĩabicʉ ñayijʉ Cristo. Ito bajibojarocati mani ñeñaro yirãre goda ĩsiyijʉ ĩ, manire yiari. Dios rãca mani sĩgʉ̃re bajiro mani ʉsi cʉtire ãmoyijʉ Cristo. Ito bajiri mani ñeñaro yirise waja, waja yi jeorocʉ manire goda ĩsiyijʉ ĩ. Ĩ ya rujʉ godabojarocati ĩ ya ʉsiama godabisijʉ. \v 19 Ito yija ñeñaro yigoanare bʉsirocʉ ĩna tõbʉjadojʉ ĩ ya ʉsina wayijʉ Cristo. Itojʉ ejacõri jeyaro ĩ yigore ĩnare gotiyijʉ Cristo. \v 20 Ito ñayoana, Noé ñayorʉre tʉo ãmobitiana ñayijarã ĩna. Yoari Noé ĩ cuma bʉcʉa meniroca ĩna cʉdijaro yirocʉ bocatibojayijʉ Dios. Cʉdibisijarã ĩna. Ito yicõri cuma meni tĩocõri cumajʉ sãjayijarã ĩna. Noé, ĩ manojo, ĩ rĩa, ĩ jẽjosãromia cʉni sãjayijarã. Ĩna rujabe yirocʉ ĩnare riti masoyijʉ Dios. Ʉdia ãmojeno ñayijarã ĩna ñarocõti. \v 21 Ĩnare ĩ masoado bajiro manire cʉni masoñi Dios, Jesucristo ĩ goda ĩsirena sʉoriti. “Diore cʉdirã ñama”, gãjerã ĩna yitoni idé gu rotia mani. Rujʉ ʉeri coerona meje idé gu rotia mani. Ñeñaro mani yirise jidicãja bero ado bajiro Diore bʉsia mani. “Queno ya mʉ. Yʉre masoyija mʉ. Mʉ Macʉ Jesucristo yʉ ñeñaro yirise yʉre waja yi ĩsirocʉ yʉre goda ĩsiñi. Ito yicõri yʉre masorocʉ tʉdi catiñi ĩ”, Diore ya mani idé gure ãmorã. \v 22 Tʉdi caticõri ũmacʉ̃jʉ Dios rãca ñagʉ̃ wayijʉ Jesucristo. Ito yicõri Dios ya riojocadʉja rʉ̃cʉbʉorajʉ ñaguĩji ĩ ĩja. Ito bajiri ángel mesa ĩna ñarocõti Jesucristore rʉ̃cʉbʉorãji ĩna. Ito yicõri ũmacʉ̃jʉ gãna ʉjarã ñasarã Jesucristore rʉ̃cʉbʉoarã, “Gʉa Ʉjʉ ña mʉ”, yirãji ĩna cʉni Jesucristore. \c 4 \s1 Dios masirise boca ãmiana ñari ricati riti moa masia mani, yire gaye \p \v 1 Adi sitajʉ ñagʉ̃ tõbʉjayijʉ Cristo. Ito bajiri, “Ĩre bajiroti tõbʉjagʉ yigʉja yʉ cʉni”, yi tʉoĩacõri, tõbʉjarona tʉoĩa ñacãrʉja mani. Ado bajirojʉa bajia. Tõbʉjacõri Jesucristore bʉto bʉsa mani tʉoĩaja, ñeñaro yi ãmomenaji mani. \v 2 Ito yicõri ñeñaro yi ãmori masare bajiro yimenaji mani. Ito bajiri mani catirocõ Dios ĩ ãmoro bajiro yirã yirãji mani. \v 3 Iti rʉmʉ Cristore mʉa masiroto riojʉa jeyaro ñeñarise mʉa yi ãmoro bajiroti yiyija mʉa maji. Mecʉyija mʉa. Ito yi mecʉcõri rocati ñeñaro yiyija mʉa. Mʉa rujeoanare bʉoro rʉ̃cʉbʉoyija mʉa. Itocõ mʉa ito yirise jidicãrʉja mʉare ĩja. \v 4 Iti rʉmʉ mani ñeñaro yiado bajiro yibea mani adocãta ĩja. Mani baba mesa ñagoana rãca mani ñeñaro yi ãmobeja manire tudirã yirãji ĩna. Ito bajiri ĩnare mani cʉdibeja rocati manire bʉsi ajarã yirãji. \v 5 Manire ĩna ajabojarocati ĩnare gãmebitirʉja manire. Ito bajiro ñeñaro ĩna yirisere masiami Dios. Manire ajagoana ñari ĩna ñeñaro yirise goti rẽtorã yirãji ĩna Diore. Yoari mejeti masa jeyarore ĩna ñeñaro yi ʉyarise waja senigʉ̃ yiguĩji Dios. Catirãre cʉni, godanare cʉni waja senigʉ̃ yiguĩji Dios. \v 6 Ito bajiri masa ĩna godaroto riojʉ Dios oca quenarise gotire ña, ĩna catitĩñatoni. Coriarã iti oca tʉocõri queno rʉ̃cʉbʉorã yirãji. Gãjerãma iti ocare rʉ̃cʉbʉomenaji ĩna. Masa jeyaro godarã yirãji sĩgʉ̃ rʉyabeto. Ito bajibojarocati ĩ oca rʉ̃cʉbʉoana masa jeyaro bajiro godabojarãti ĩna ya ʉsijʉama Dios rãca catitĩñaro yiroja. \p \v 7 Adi macãrʉcʉ̃ro yoari meje jediro yiroja. Ito bajiri jeyaro mani yiroto riojʉa queno tʉoĩa ñarʉja manire. Ito yicõri mecʉre mano tʉoĩa ñarʉja manire, Diore mani queno bʉsi masitoni. \v 8 Gãjerãre mani ti maitĩñaja quena. Iti ña ñasarise. Gãjerãre mani bʉto ti maija, ĩna manire ñeñaro yirisere ãcabojarã yirãji mani. \v 9 Gãjerã mani ya wi ĩna ejaja, wanʉ quenare rãca ĩnare boca ãmirʉja mani. Ĩna ba ãmoja, ĩna cani ãmoja cʉni wanʉ quenare rãca ĩnare cʉdirʉja mani. \v 10 Jesucristo ñarã ñari manire ti maicõri, jabeto ĩ masirise manire jidicãñi Dios. Ĩ ãmoro bajiro ricati mani moa masitoni ĩ masirise jidicãñi Dios. Ito bajiri Dios manire jidicãre mani moa masirisena gãjerãre ejabʉarʉja mani. Ito bajiro yirʉja mani Diore queno moa ĩsirã ñari. \v 11 Dios oca mani queno goti masija, “Queno ya Dios mʉ. Mʉ ejabʉarisena riojo goti masia yʉ”, yirʉja mani. Ito yicõri gãjerãre mani queno ejabʉa masija, “Queno ya Dios mʉ”, yirʉja mani. Ito bajiro yirʉja mani, Diore gãjerã ĩna rʉ̃cʉbʉotoni. Jeyaro mani yirisere ticõri, “Ĩ ñarãre queno ejabʉami Jesucristo”, yirã yirãji gãjerã Diore rʉ̃cʉbʉorã. “Ĩti ñami rẽtoro masigʉ̃. Ĩti ñami Ʉjʉ ñasagʉ. Jeyaro ñarise roti masigʉ̃ ñami Dios. Dise ĩ roti masibiti rʉyabea ĩre. Ĩti ñami mani Ʉjʉ ñatĩñagʉ̃”, yi tʉoĩasotirʉja mani ĩja. \s1 Cristore mani tʉorʉ̃nʉrã ñajare ñeñaro mani tõbʉjaroca yirã yirãji gãjerã, yire gaye \p \v 12 Yʉ mairã tʉoya mʉa. Mani bʉto tõbʉjabojarãti bʉto goroama oca jaibitirʉja manire. “¿No yija tõbʉjati yʉ?” yi tʉoĩabitirʉja mani. Mani tõbʉjabojarãti Jesucristore mani jidicãbeja, “Yʉre queno tʉorʉ̃nʉrã ñama ĩna”, yigʉ yiguĩji Dios. \v 13 Ado bajirojʉa mani yija quena. Jesucristore rʉ̃cʉbʉorã ñari ĩre bajiro mani tõbʉjaja queno wanʉ quenarʉja mani. Ito mani yija ĩ tʉdi ejari rʉmʉ ĩre ticõri queno wanʉ quenarã yirãji mani. \v 14 Jesucristore mani tʉorʉ̃nʉrã ñajare manire aja tudirã yirãji gãjerã. Ito bajiro manire ĩna aja tudibojarocati wanʉ quenarã yirãji mani. Mani tõbʉjaja manire ejabʉagʉ yiguĩji Dios. Mani ya ʉsijʉ Espíritu Santore Dios ĩ queo sãjare queno wanʉ quena mani ĩja. Ito bajiri tõbʉjarãti wanʉ quena mani. Dios ñami mani rʉ̃cʉbʉogʉ. Gãjerãma ĩre rʉ̃cʉbʉomenati ĩre ñeñaro bʉsiama ĩna. \v 15 No gãjerãre sĩagʉ̃ti, tõbʉjagʉ yiguĩji. No gãji ya gajeoni rinigʉ̃ti, tõbʉjagʉ yiguĩji. No ñeñaro yigʉti, tõbʉjagʉ yiguĩji. No gãjerãre oca menigʉ̃ti, tõbʉjagʉ yiguĩji. Ĩnare bajiro mani yija, tõbʉjarã yirãji mani cʉni. Itire mʉa ñeñaro yire ãmobea yʉ. \v 16 Ito bajibojarocati Jesucristo ñarã ñari mani tõbʉjaja bojori bʉjabitirʉja manire. Ado bajirojʉa yirʉja mani Diore. “Queno ya Dios mʉ. Mʉ Macʉ Jesucristo yagʉ yʉ ñaroca yʉre yiyija mʉ. Itire bʉto wanʉa yʉ”, yirʉja mani Diore. \p \v 17 Adocãta Jesucristore tʉorʉ̃nʉrã ñabojarãti tõbʉja mani cʉni. Jesucristore tʉorʉ̃nʉrã ñabojarãti mani tõbʉjaja, ¿no bajiro tõbʉjarã yirãjida Dios ocare tʉorʉ̃nʉmena? Manire bajiroti bʉto bʉsa tõbʉjarã yirãji ĩna. \v 18 Itire gotigʉ ado bajiro ucayijʉ Diore goti ĩsiri masʉ: “Dios masoana queno yi ʉyarã ñabojarãti ĩna tõbʉjaja, ¿no bajiro tõbʉjarã yirãjida ñeñaro yi ʉyarã? Ado bajiro bajia. Diore tʉorʉ̃nʉmenati bʉto bʉsa tõbʉjarã yirãji ĩna”, yi gotia Dios oca. \v 19 Itire masicõri quenarise riti yitĩñarʉja manire. Tõbʉjarã ñabojarãti, “Iti ña Dios ĩ ãmorise”, yi tʉoĩacõri, quenarise riti yirʉja manire. Dios manire rujeorʉ, manire jidicãbiquĩji. Ito bajiri tõbʉjarã ñabojarãti Diore tʉorʉ̃nʉrã yirãji mani. “Ĩ yiado bajiroti yʉre codegʉ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩacõri, ĩre tʉorʉ̃nʉrʉja mani. \c 5 \s1 Cristore tʉorʉ̃nʉrãre Pedro ĩ goti quenore gaye \p \v 1 Adocãta mʉa Jesucristore masisʉoanare bʉsigʉ ya yʉ. Mʉa ña Jesucristo ñarãre tirʉ̃nʉri masa. Yʉ cʉni ĩ ñarãre tirʉ̃nʉgʉ̃ti ña. Cristo ĩ tõbʉjaja tigorʉ ña yʉ. Ito yicõri mani Ʉjʉ Jesucristo ĩ tʉdi ejari rʉmʉ ti wanʉgʉ̃ yigʉja yʉ cʉni mʉa rãca. Mʉa Jesucristore masisʉoana tʉoya mʉa. Ado bajiro mʉare bʉsigʉ ya yʉ. \v 2 Jesucristo ñarãre mani tirʉ̃nʉtoni manire cũñi Dios. Ito bajiri ĩ ñarãre queno tirʉ̃nʉrʉja manire. Tere mano wanʉ quenare rãca ĩnare tirʉ̃nʉrʉja manire. Ito yicõri, “¿Ñe waja bʉjagʉ yigʉjada yʉ?” yi tʉoĩabitirʉja mani. Ado bajirojʉa mani tʉoĩaja quena. “Dios ĩ ãmoro bajiro cʉdi ãmoa yʉ. Ito bajiri ĩ ñarãre tirʉ̃nʉgʉ̃ yigʉja yʉ”, yi tʉoĩaja quena. \v 3 “Ĩna ʉjʉ ña yʉ. Ĩnare sẽoro roticʉja yʉ”, yi tʉoĩabitirʉja mani. Ado bajirojʉa mani yija quena. Dios ĩ ãmoro bajiro quenarise yirʉja mani. Ito mani yija mani yiro bajiroti quesoĩacõri, Dios ĩ ãmoro bajiroti yirã yirãji mani tirʉ̃nʉrã cʉni. \v 4 Ito bajiri Jesucristo mani Ʉjʉ ĩ tʉdi ejari rʉmʉ mani queno yirisere tʉoĩa bʉjagʉ yiguĩji ĩ. Ito yicõri manire waja yirocʉ, “Yʉ rotiro bajiroti yicʉ mʉ. Mʉre wanʉa yʉ”, yigʉ yiguĩji manire. Ito bajiri ĩ rãca wanʉ quenatĩñarã yirãji mani. \p \v 5 Mamarã adocãta mʉare bʉsia yʉ. Jesucristore masisʉoanare rʉ̃cʉbʉoya mʉa. Ito yicõri ĩnare queno cʉdiya. Mani jeyaro gãmeri rʉ̃cʉbʉocõri gãmeri ejabʉarʉja manire. Itire gotigʉ ado bajiro ucayijʉ Diore goti ĩsiri masʉ: \q1 “Gãjerã rẽtoro quenagʉ̃ ña yʉ”, yirãre ti tujabeami Dios. Ito bajibojarocati, “Gãjerãre rʉ̃cʉbʉocõri ĩnare ejabʉa ãmoa yʉ”, yi tʉoĩarãre wanʉami Dios. Ĩnare ti maicõri ĩnare queno ejabʉagʉ yiguĩji Dios, yi gotia Dios oca. \m \v 6 Ito bajiri Diore rʉ̃cʉbʉocõri ado bajiro mani tʉoĩaja quena. “Rẽtoro masigʉ̃ ñami Dios. Jeyaro ĩ yirise cʉdicʉja yʉ”, yi tʉoĩarʉja manire. Ito bajiro yirʉja manire, ija ĩ ãmori rʉmʉ ĩ tʉ queno ñasagʉre bajiro manire ĩ cũtoni. \v 7 Mani tʉoĩa oca jaija, ito yicõri manire oca iti ñaja, Diore gotirʉja mani. Manire ti maicõri manire ejabʉagʉ yiguĩji Dios. \p \v 8 Mecʉre mano mani queno tʉoĩa ñaja quena. Ito yicõri rʉ̃mʉ́a ʉjʉ Satanásre mani cʉdibititoni queno tʉoĩariti ñarʉja mani. Ĩ ñami mani wajacʉ. Yaire bajiro yami ĩ Satanás. Tʉoĩate mʉa. No ĩ ba ãmogʉ̃reti sĩarocʉ wa ucuami yai cʉni. Ito yicõri ĩ awasãja, jeyaro gãna ĩre tʉocõri ĩre güiama. Ito bajiroti guijoro yami Satanás cʉni. Manire ruyurio ãmogʉ̃ yami ĩ. Ito bajiri Diore mani jidicãtoni manire rʉoami Satanás. \v 9 Ito ĩ yibojarocati Diore jidicãmenaji mani ĩre bʉto bʉsa tʉorʉ̃nʉrã. Mani sĩgʉ̃ti tõbʉjabea. Jesucristore tʉorʉ̃nʉrã cʉni jeyaro manire bajiroti tõbʉjama. Iti masicõri Jesucristore jidicãbitirʉja manire. Ito yicõri Satanásre cʉdibitirʉja manire. \v 10 Manire bʉto ti maiami Dios. Ito bajiri mani tõbʉjaja, “Biyaro tõbʉjabicʉja yʉ. Yʉre ejabʉagʉ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩa mani. Bʉto bʉsa Cristore mani queno tʉorʉ̃nʉroca yigʉ yiguĩji Dios. Manire beseñi Dios ĩ rãca mani catitĩñatoni. Ito bajiri ĩ Macʉ Jesucristona sʉoriti manire masoñi Dios. \v 11 “Ĩti ñami Ʉjʉ ñasagʉ. Jeyaro ñarise roti masigʉ̃ ñami ĩ. Dise ĩ roti masibiti rʉyabea. Ĩti ñami mani Ʉjʉ ñatĩñagʉ̃”, yi tʉoĩasotirʉja manire ĩja. \s1 Quenajaro masa, Pedro ĩ yi ñucare gaye \p \v 12 Adi paperacãnati mʉare yʉ goti masitoni yʉre uca ĩsiami Silvano. Jesucristore queno tʉorʉ̃nʉgʉ̃ ĩ ñajare yʉ ocabajire bajiro tia yʉ ĩre. Iti tʉocõri mʉa oca sẽotoni adi oca mʉare gotia yʉ. Ito yicõri, “Riti ña. Manire bʉto ti maiami Dios”, mʉa yi masitoni, adi oca mʉare gotia yʉ. Ito bajiri iti oca tʉocõri Diore bʉto bʉsa tʉorʉ̃nʉña mʉa. \p \v 13 Ado Babiloniajʉ ñagʉ̃ adi papera mʉare cõa yʉ. Ado gãna Cristore masirã, “Quenajaro”, yicoama mʉare. Dios beseana ñama ĩna cʉni mani roboti. Yʉ macʉ bajiro bajigʉ Marcos, “Quenajaro”, yicoami mʉare. \v 14 Gãmeri ti maicõri wanʉre rãca jababaya mʉa. Ito yicõri, “Queno ñaña mʉ”, wanʉre rãca gãmeri yiya mʉa. \p Mʉa Jesucristore tʉorʉ̃nʉrã sĩgʉ̃re bajiro mʉa ʉsi cʉti ñare ãmoa yʉ. Itocõ ña.