\id 1JN - Macuna NT -Colombia 2012 (DBL -2013) \h 1 SAN JUAN \toc1 Primera carta de San Juan \toc2 1 Juan \toc3 1 Jn \mt2 Primera carta de \mt1 San Juan \c 1 \s1 Jane mejejʉti Dios oca goti rẽtoburocʉ ĩ ñacãre gaye \p \v 1 Ñati yʉ ñarã mʉa. Mʉare papera cõa yʉ. Macãrʉcʉ̃ro iti rujearoto riojʉajʉ, Dios oca goti rẽtoburocʉ ñacãyijʉ. Gʉamasiti ĩre ticõri, ĩre tʉocõri, ĩre moaĩacõri mʉare gotia yʉ. Ĩti ñami mani catitĩñaroca yi masigʉ̃. \v 2 Dios oca goti rẽtoburocʉ ĩ goaroca ticʉ gʉa. Ĩti ñami Jesucristo catitĩñare rʉcogʉ. Ito bajiri gʉa tigore mʉare gotia yʉ. Gʉare goaĩocacʉti, mani Jacʉ Dios rãca ñayijʉ. Ĩre gʉa tiroca yiñi Dios. Ĩ gayere mʉare bʉsia yʉ. \v 3 Gʉa tigore mʉare gotia yʉ. Gʉa tʉogore cʉni mʉare gotia yʉ. Gʉa rãca sĩgʉ̃ robo bajiroti mʉa ʉsi cʉtitoni mʉare gotia yʉ. Dios ĩ ʉsi cʉtiro bajiroti ʉsi cʉtia gʉa. Ĩ Macʉ Jesucristo rãca cʉni ito bajiroti ʉsi cʉtia gʉa. Dios ĩ ʉsi cʉtiro bajiroti mʉa ʉsi cʉtitoni mʉare gotia yʉ. Ito yicõri ĩ Macʉ rãca mʉa ʉsi cʉtitoni mʉare gotia yʉ. \v 4 Adi mʉare gotia yʉ sĩgʉ̃ robo bajiro mani wanʉ quenatoni. \s1 Busurise rʉcogʉ ñami Dios, yire gaye \p \v 5 Busurise rʉcogʉ ñami Dios. Rãitĩarise ma ĩre. Ito bajiroti gotiquĩ Jesús gʉare. Ito bajiri iti tʉocõri mʉare gotia yʉ. \v 6 “Dios ĩ ʉsi cʉtiro bajiroti ʉsi cʉtia yʉ”, mani yibojaja cʉni, ito yicõri ñeñaro mani yirise jidicãbeja, manimasiti rʉoa mani. Ito yicõri riojo gotire gaye cʉni cʉdirã meje ña mani. \v 7 Dios ĩ queno yi ñaro bajiro mani yi ñaja, sĩgʉ̃ robo bajiro ʉsi cʉtirã yirãji mani. Ito yicõri ĩ Macʉ Jesucristo ya rínati mani ñeñaro yirise coe jeoroja. \p \v 8 “Ñeñaro yirise ma yʉre”, mani yibojaja, manimasiti rʉoa mani. Ito bajiri riojo gotirã meje ña mani. \v 9 Yiro robo yigʉ ñami Dios. Ito bajiri ĩre mani gotija, ñeñaro mani yirise coe jeogʉ yiguĩji. Ito yicõri mani ñeñaro yirisere ãcabojogʉ yiguĩji Dios. \v 10 “Ñeñaro yigʉ meje ña yʉama”, mani yibojaja cʉni, “Rʉore jaigʉ ñami Dios”, yiado bajiro ya mani. Ito bajiro mani yija, Dios oca mani ya ʉsijʉ manoja manire. \c 2 \s1 Manire bʉsi ejabʉagʉ ñami Cristo, yire gaye \p \v 1 Yʉ rĩa robo bajiro bajirã ña mʉa. Ito bajiri ñeñarise mʉa yibe yirocʉ, adi mʉare gotia yʉ. Mani ñeñarise yijama, sĩgʉ̃ ñami Diore manire bʉsi ĩsigʉ̃. Ĩ ñami Jesucristo, ñeñarise yiĩabicʉ. Ito bajiri Diore bʉsigʉ yiguĩji manire yiari. \v 2 Jesús ya rína sʉoriti, mani ñeñaro yirise waja yicãre ña. Mani ye riti meje waja yicãñi. Masa jeyaro ye cʉni waja yicãñi Jesús. \p \v 3 Dios rotirise yiro robo mani cʉdija, “Ĩre masia yʉ”, yi tʉoĩa masia mani. \v 4 No, “Jesure masia yʉ”, yibojagʉti, ĩ rotirise yiro robo cʉdibicʉ, socagʉ ñami ĩocʉ̃. Ito bajiri riojo gotigʉ meje ñami ĩocʉ̃. \v 5 No Dios rotirise riojo cʉdigʉ, ĩre bʉto tʉoĩaguĩji. Diore riojo mani cʉdija, “Ĩre bajiroti ʉsi cʉtia yʉ cʉni”, yi tʉoĩa masirãji mani. \v 6 “Dios robo bajiro ʉsi cʉtia yʉ”, yigʉ Jesucristo ĩ ñado bajiro ñaja quena. \s1 Mame rotire gaye \p \v 7 Yʉ mairã, adi papera mʉare cõa yʉ. Mame oca meje mʉare gotia yʉ. Jane mejejʉ masa rãca ñasʉore ña adi oca. Mʉa tʉogoreti ña adi oca. \v 8 Ito bajibojarocati, oca mame robo bajiro eja mʉare. Rãitĩarise rẽta wado bajiro mʉa masibitigore rẽta wajʉ. Ito bajiri oca ñasarise masia mʉa ĩja. Iti ocare cʉdiñi Jesucristo. Ito yicõri mʉa cʉni iti ocare cʉdia. \p \v 9 Sĩgʉ̃, “Busurojʉ ña yʉ”, yibojagʉti, ĩ ocabajire ti tudigʉ, rãitĩarojʉti ñacõguĩji maji. \v 10 Ĩ ocabajire bʉto ti maigʉ̃ama, busurojʉ ñaguĩji ĩocʉ̃. Ito bajiro busurojʉ ñagʉ̃ ñeñarise yi ʉyabiquĩji. \v 11 Ĩ ocabajire ti tudigʉ rãitĩarojʉ wa ucuguĩji. Ĩ waroto masibiquĩji ĩ. “Itijʉ wajʉ”, yi masia manoti wa ucuguĩji ĩ. Rãitĩaro ĩ ya cajea ruyubejare, cajea macʉ robo bajiro bajiguĩji ĩ. \p \v 12 Yʉ rĩa robo bajirã mʉa ñajare iti mʉare gotia yʉ. Jesucristo ya rína sʉoriti ñeñaro mani yirisere coeñi Dios. \v 13 Tʉoya bʉcʉrã mʉa. Adi papera mʉare menia yʉ. Macãrʉcʉ̃ro rujearoto riojʉajʉ ñasʉorʉre masirã ña mʉa. Mʉa mamarãre cʉni adi papera cõa yʉ. Rʉ̃mʉ́re cʉdigoana ñabojarãti ĩ robo bajiro tʉoĩabea mʉa ĩja. \p \v 14 Tʉoya rĩaca mʉa. Mʉare cʉni adi papera coa yʉ. Mani Jacʉ Diore masirã ña mʉa cʉni. Mʉa bʉcʉrãre adi papera cõa yʉ. Macãrʉcʉ̃ro rujearoto riojʉajʉ ñasʉorʉre mʉa masijare mʉare papera cõa yʉ. Mʉa mamarãre cʉni papera cõa yʉ oca sẽorã mʉa ñajare. Dios ocare cʉdirã ña mʉa. Ito bajiri rʉ̃mʉ́ robo bajiro meje tʉoĩa mʉa ĩja. \p \v 15 Adi macãrʉcʉ̃rore maibesa mʉa. Ito yicõri adi macãrʉcʉ̃ro ñarisere cʉni maibesa mʉa. Macãrʉcʉ̃ro ñarisere bʉto maigʉ̃, mani Jacʉre maibiquĩji. \v 16 Mani ya rujʉna mani ñeñaro yi ãmorise, Dios gaye wadire meje ña iti. Adi sita gaye ña iti. Mani ya cajeana ti wanʉcõri ñeñaro yi ãmorise, adi sita gayeti ña. Mani gajeoni cʉtirise sõ bajiro mani yirise, Dios ye wadire meje ña iti. Adi ñeñaro yire jeyaro adi sita gayeti ña. \v 17 Ado mani ñari sita jedi wajʉ. Adi macãrʉcʉ̃ro ñeñarise cʉni jedi wajʉ. Dios ĩ ãmoro bajiro yigʉama catitĩñagʉ̃ yiguĩji. \s1 Oca riojo gotire meje ña socare, yire gaye \p \v 18 Tʉoya yʉ rĩa mʉa. Jabeto rʉya adi macãrʉcʉ̃ro iti jediroto. Cristo wajacʉ ĩ wadire gaye tʉoyija mʉa. Ito bajiri ado bajiro mʉare gotia yʉ. Gãjerã Cristo wajana jãjarã ejacoama ado ĩja. Ito bajiri, “Sõmejeti ña sʉsari rʉmʉ iti ejaroto”, yi tʉo masia mani. \v 19 Mani rãca ñabojarãti mani robo bajiro ʉsi cʉtibiticã ĩna. Ito bajiri manire wagocã ĩna. Mani robo bajiroti ĩna ʉsi cʉtijama manire budigobitibocã ĩna. Ĩna budigojare, “Mani robo bajiro ʉsi cʉtirã meje ñañi ĩna”, yi tʉo masia mani. \p \v 20 Espíritu Santo sãñi Cristo mʉare. Ito bajiro ĩ yijare ñasarise ti masia mʉa. \v 21 Ñasarise masirã mʉa ñajare, papera cõa yʉ mʉare. Ñasarise masimena meje mʉa ñajare mʉare papera cõa yʉ. Oca riojo gotire gaye meje ña socare gaye. Itire masia mʉa. \p \v 22 ¿Ñimʉ ñati, socari masʉ? Ado bajiro gotiami socari masʉ: “Cristo meje ñami Jesús”, yigʉ, ĩ ñami socagʉ. Ĩjʉa ñami Cristo wajacʉ. “Mani Jacʉ meje ñami Dios”, yigʉ ñami ĩ. Ito yicõri, “Dios Macʉ meje ñami Cristo”, yigʉ ñami ĩ. Ĩocʉ̃ ñami socari masʉ. \v 23 “Cristo meje ñami Jesús”, yigʉ Diore masigʉ̃ meje ñami ĩ. “Jesús ñami Cristo”, yigʉama Diore masigʉ̃ ñami ĩocʉ̃. \p \v 24 Cajero oca mʉa tʉogore queno tʉoĩama. Itire ãcabojabeja. Iti oca mʉa tʉogore queno mʉa tʉoĩatĩñaja, Jesús rãca, Dios rãca cʉni ĩna robo bajiroti ʉsi cʉtirã yirãji mʉa. \v 25 Jesucristo goticãñi manire, catitĩñare gaye ĩsirocʉ. \p \v 26 Coriarã mʉare rʉo ãmoama. Ito bajiri mʉare adi papera cõa yʉ. \v 27 Espíritu Santo sãñi Jesús manire. Ito bajiri manire riasori masʉ ñatĩñami. Dise rʉyabeto manire riasogʉ yiguĩji Espíritu Santo. Ĩ riasorise riti ña. Socare gaye meje ña. Ĩ riasoro bajiroti yiya mʉa cʉni. Jesús robo bajiroti ʉsi cʉtiya mʉa cʉni. \p \v 28 Queno tʉoya, yʉ rĩa robo bajirã mʉa. Jesús ĩ ʉsi cʉtiro bajiroti ʉsi cʉti ñaña mʉa cʉni. Ito bajiro mʉa ʉsi cʉti ñaja, Jesús ĩ tʉdi ejari rʉmʉ güire manoja mʉare. Ito bajiri ĩ ejaroca bojore mano yiroja mʉare. \v 29 “Ñeñarise yigʉ meje ñami Jesús”, yi masirãji mʉa. Ito bajiri, “Queno yirãma Dios rĩa ñama”, yi masirʉja mʉare. \c 3 \s1 Dios rĩa ñare gaye \p \v 1 Tʉoya mʉa. Mani Jacʉ Dios bʉto maiami manire. Ito bajiri, “yʉ rĩa”, yami manire. Riti ĩ rĩa ña mani. Adi macãrʉcʉ̃ro gãnama Diore ti masimenaji. Ito bajiri manire cʉni ti masimenaji ĩna. \v 2 Tʉoya yʉ mairã mʉa. Dios rĩa ña mani. Mani riojʉa, “Ado bajiro ñarã yirãji”, yi masibea mani. Ito bajibojarocati Jesús ĩ goaĩoroca ĩ robo bajiro bajirã yirãji mani. Ĩre ti masicõri ĩ robo bajiro bajirã yirãji mani. \v 3 “Ĩre tigʉ yigʉja yʉ”, mani yi tʉoĩa yuja, ñeñarise yimenaji mani ĩja. Jesús robo bajiroti ñeñarise yimenaji mani cʉni. \p \v 4 Ñeñarise riti yitĩñagʉ̃, Dios rotirise cʉdigʉ meje ñami. Dios rotirise mani cʉdibeja, iti ña ñeñaro yire. \v 5 “Jesucristo ñeñarise yigʉ meje ñami”, yi tʉo masirãji mʉa. Jesucristo adi macãrʉcʉ̃ro wadiñi mani ñeñaro yirise waja yirocʉ. Itire masia mʉa. \v 6 No Jesús robo ʉsi cʉtigʉti, ñeñarise yi ʉyabiquĩji. Ñeñarise riti yitĩñagʉ̃, Jesure tiĩagʉ̃ meje ñami maji. Ito yicõri Jesure masibicʉ ñami maji. \v 7 Mʉare rʉoronare tʉobesa yʉ rĩa mʉa. Ñeñarise yibicʉ, ĩ cʉni Jesús robo bajiroti quenagʉ̃ ñami. \v 8 Ñeñarise riti yigʉama rʉ̃mʉ́ yagʉ ñami. Cajerojʉti ñeñarise yigʉ ñañi rʉ̃mʉ́. Ito bajiro bajisʉorʉ ñami ĩ. Rʉ̃mʉ́ ĩ ñeñaro yirisere cõarocʉ wadiñi Dios Macʉ. \p \v 9 Dios rĩa ñarã ñeñarise yi ʉyamenaji. Dios gaye tʉoĩare ña ĩnare. Mʉcana tʉdi rujea quenoana ñama ĩna. Ito bajiri adocãta Dios rĩa ñama ĩna. Ito bajiri ñeñarise yi ʉyamenaji ĩna. \v 10 ¿No bajiro ti masirãjida mani, Dios rĩa ĩna ñaja? Ito yicõri, ¿no bajiro ti masirãjida mani, rʉ̃mʉ́ rĩa ĩna ñaja? Ado bajiro ti masirãji mani. Ñeñarise yitĩñagʉ̃, ito yicõri ĩ ocabajire ti maibicʉ, Dios yagʉ meje ñami ĩocʉ̃. Rʉ̃mʉ́ yagʉ ñami ĩ. \s1 Corocõti gãmeri maija quena, yire gaye \p \v 11 Mani ya rujʉre mani mairo robo bajiroti gãjerãre cʉni maija quena. Adi ña Dios oca cajero ĩre masisʉorã mʉa tʉore gaye. \v 12 Caín ñayorʉ robo bajiro yibesa mʉa. Rʉ̃mʉ́re cʉdigʉ ĩ ocabajire sĩayijʉ Caín ñayorʉ. Ĩ ocabaji quenarise tʉoĩagʉ̃ ñayijʉ. Caínjʉama ñeñarise riti tʉoĩagʉ̃ ñayijʉ. Ito bajiri ĩ ocabajire sĩayijʉ ĩ. \p \v 13 Tʉoya yʉ ñarã mʉa. Adi macãrʉcʉ̃ro gãna mʉare ĩna ti tudija, “Abo, ¿no yija yʉre ti tudiatibe ĩna?” yi tʉoĩabeja. \v 14 Mani godabore gaye rẽtocũñi Dios. Ito bajiri catitĩñare gaye manire ĩsiñi ĩ. Mani ñarãre mani ti maija, “Ito bajiroti bajia”, yi masirãji mani. Ĩ ocabajire ti maibicʉ godacãrʉ bajiro bajiguĩji. Jeame ʉ̃jʉrojʉ wacʉ yiguĩji ĩocʉ̃. \v 15 Ĩ ocabajire ti tudigʉ sĩari masʉti ñami Dios ĩ tija. Sĩari masʉ catitĩñare rʉcobiquĩji. Itire masirã ña mʉa cʉni. \v 16 Cristo manire goda ĩsiñi. Ito bajiri, “Manire bʉto maiami Cristo”, yi masirã ña mani ĩja. Mani ñarãre ti mairʉja manire, ĩnare mani goda ĩsiroti ñabojarocati. \v 17 Gajeoni jaigʉ ĩ ñarã bojoro bʉjarãre ejabʉabicʉ ñabojagʉti “Diore maia yʉ”, yibojagʉ yiguĩji ĩocʉ̃. \v 18 Yʉ rĩa, gãjerãre cʉni ti mairʉja manire. “Gãjerãre ti maia yʉ”, yicõri ĩnare cʉni ejabʉarʉjarãji mani. \s1 Cristore mani tʉorʉ̃nʉja Dios ĩ tiro riojo güimenaji mani, yire gaye \p \v 19 Mani gãjerãre ti maija, “Cristo, riojo gotigʉ, ocabaji ña yʉ”, yi tʉoĩarãji mani. Ito bajiri Dios ĩ tiro riojo mani ya ʉsi tʉoĩa ʉsirio yimenaji mani. \v 20 Mani ya ʉsijʉ mani tʉoĩa ʉsirioja, mani ñeñaro yirisere tʉoĩarã yirãji mani. Ito bajiro mani tʉoĩaja Dios manire tʉo masi ñaguĩji. Mani tʉoĩarise ñarocõti ti masiami Dios. \v 21 Yʉ mairã, tʉoya mʉa. Mani ya ʉsi iti tʉoĩa ʉsiriobeja, güire ma manire Dios ĩ tiro riojo. \v 22 Dios yiro robo mani cʉdija, mani seniro bajiroti ĩsiguĩji. \v 23 Ado bajiro manire rotiñi Dios, “Yʉ Macʉ Jesucristore rʉ̃cʉbʉoya mʉa. Ito yicõri masa ñarocõreti ti maiña mʉa”, yiñi Dios. Adi ña ĩ rotire ñasarise. \v 24 Dios rotirise yiro robo cʉdirã ĩre bajiroti ʉsi cʉtirãji ĩna. Ĩna ya ʉsijʉ ñaguĩji Dios. “Mani ya ʉsijʉ ñaguĩji Dios”, yi tʉo masia mani. Ito bajiro mani tʉoĩa masiroca yami Espíritu Santo manire. \c 4 \s1 Dios ya ʉsi, ʉsi cʉtimena Cristo wajana ñama ĩna, yire gaye \p \v 1 Tʉoya yʉ mairã mʉa. “Diore yiari bʉsia yʉ”, yirã ĩna ñabojarocati queno ĩnare tʉo sʉyamenaji mani. Socari masa jãjarã ñarãji adi sitajʉre. “Diore bʉsirã ña gʉa”, yibojama ĩna. Dios rĩa ĩna ñajama, queno rʉore oca mano gotirã yirãji ĩna. Ito bajiri queno tʉo masiña mʉa. \v 2 “Adi sitajʉ wadicõri masʉ rujʉna rujeañi Jesucristo”, yi gotigʉreama Dios ya ʉsi ñaroja ĩre. Ito bajiro ĩ yijare, “Dios oca bʉsi ĩsigʉ̃ ñami”, yi masirãji mʉa. \v 3 “Jesucristo masʉ rujʉna meje rujeañi”, yirãreama Dios ya ʉsi manoja ĩnaõnare. Ĩna ñarãji Cristo wajana. “Cristo wajana wadirã yirãji”, yire gaye tʉoyija mʉa. Ito bajiri mʉare gotia yʉ, adi macãrʉcʉ̃rojʉ ñacãma ĩna ĩja. \p \v 4 Tʉoya yʉ rĩa mʉa. Dios ñarã ña mʉa. Mʉa ya ʉsijʉ ñami Dios. Ĩ ñami sẽo bʉsagʉ. Adi macãrʉcʉ̃ro gãna Jesucristore tudirã ĩna ya ʉsijʉ rʉ̃mʉ́ ñaguĩji ĩnare. Rʉ̃mʉ́ rẽtoro sẽogʉ̃ ñami Dios. Ito bajiri Dios ya ʉsi mʉa ya ʉsijʉ iti sãñajare, Cristo wajanare rẽtocũrã yirãji mʉa. \v 5 Cristo wajana adi macãrʉcʉ̃ro gaye riti tʉoĩarãji ĩna. Ito bajiri adi macãrʉcʉ̃ro gaye riti bʉsirãji ĩna. Masa adi macãrʉcʉ̃ro gãna ĩnare tʉorʉ̃nʉrã yirãji. \v 6 Dios ñarã ña maniama. Ito bajiri Diore masigʉ̃ manire tʉogʉ yiguĩji. Dios rĩa meje ñarãma manire tʉomena yirãji. Dios oca riasogʉ, rʉore oca riasogʉre cʉni ito bajiroti ti masirã yirãji mani. \s1 Dios ñami masare ti maigʉ̃, yire gaye \p \v 7 Tʉoya yʉ mairã mʉa. Mani ya rujʉre mani mairo robo bajiroti gãjerãre cʉni maija quena. Masare mani ti mairise mani Jacʉ Diona sʉoriti wadire ña iti. Gãjerãre ti maigʉ̃ mʉcana tʉdi mame rujearʉ ñami, ito yicõri Dios macʉ ñami ĩ. Diore masigʉ̃ ñami ĩocʉ̃. \v 8 Masare maigʉ̃ ñami Dios. Gãjerãre maimena Dios rĩa meje ñama ĩnaõna. Ito bajiri Diore cʉni mairã meje ñama ĩnaõna. \v 9 Dios ĩ Macʉ sĩgʉ̃ ñagʉ̃re cõañi adi sitajʉ catitĩñare gaye mani boca ãmitoni. Ito bajiro yicõri ĩ mairise ĩoñi Dios manire. \v 10 Queno maiami Dios manire. Manijʉa ĩ robo bajiro ĩre queno maibea mani. Diore mani maibitibojarocati, ĩjʉama manire maiami Dios. Ito bajiri ĩ Macʉre cõañi Dios ĩ ya rína mani ñeñaro yirisere waja yi ĩsitoni. \p \v 11 Yʉ mairã, Dios bʉto maiñi manire. Ito bajiri gãjerãre cʉni mairʉja manire. \v 12 Nijʉa Diore tigʉ maquĩji. Gãjerãre mani ti maija, Dios robo bajiroti ʉsi cʉtia mani. Ito yicõri manire ĩ mairo bajiroti gãjerãre maia mani cʉni. \v 13 Ĩ ya ʉsi sãñi Dios manire. Ito bajiri mani ya ʉsijʉ Dios ya ʉsi ñaja, “Dios ĩ ʉsi cʉtiro bajiroti ʉsi cʉtia yʉ”, yi tʉoĩarã ña mani ĩja. \v 14 Gʉa tigore mʉare gotia yʉ. Adi sita gãna masare ĩ masotoni ĩ Macʉ Cristore cõañi Dios mani Jacʉ. Cristore gʉa tigoja bero ito bajiro mʉare gotia yʉ. \v 15 “Jesucristo Dios Macʉ ñami”, yigʉ Dios robo bajiro ʉsi cʉtigʉ ñami ĩ. \p \v 16 Ito bajiroti, “Dios manire maisacõami”, yi masia mani cʉni. Masare maire gaye ña Diore. Ito bajiri no masare ti maigʉ̃ti, Dios ʉsi robo bajiroti ʉsi cʉtiguĩji ĩ cʉni. \v 17 Cristo robo bajiroti mani ʉsi cʉtija gãjerãre ti mairã yirãji mani. Manire ĩ ti mairo bajiroti ĩre cʉni ti mairãji mani. Ito bajiri ñeñaro yirise Dios ĩ waja seniri rʉmʉre mani ya ʉsijʉ nʉrʉobetoja manire. \v 18 Ñeñaro yirise Dios ĩ waja seniri rʉmʉre güigʉ, “Masare maigʉ̃ ñami Dios”, yi masigʉ̃ meje ñami. “Masare maigʉ̃ ñami Dios”, mani yi tʉoĩaja, güire ma manire. Mani güijama, “Ñeñaro yirise waja senigʉ̃ yiguĩji Dios yʉre”, yi tʉoĩarãji mani. \p \v 19 Manire cajero maisʉoñi Dios. Ito bajiri ĩre maia mani cʉni. \v 20 No, “Diore bʉto maia yʉ”, yibojagʉti, ĩ ocabajire ti tudigʉ socari masʉ ñami ĩocʉ̃. Ĩ ocabajire tirʉre maibicʉ, Dios tiya macʉre cʉni maibiquĩji. \v 21 Diore maigʉ̃ ĩ ocabajire cʉni maija quena. Ito bajiro rotiñi Dios manire. \c 5 \s1 Ñeñarisere mani rẽtocũbitire gaye \p \v 1 “Dios cõarʉ ñami Jesús”, yigʉti Dios yagʉ ñami ĩocʉ̃. Jacʉ rãcati rĩare mairãji mani ĩja. “Mani Jacʉ Diore maia yʉ”, mani yija, gãjerã Dios rĩare cʉni maija quena. \v 2 Diore mani maija ito yicõri Dios rotirise mani yiro robo cʉdija gãjerã Dios rĩare cʉni mairãji mani. \v 3 Diore mani maija ĩ rotirise yiro bajiroti cʉdirã yirãji mani. Dios rotirise josari meje ñaroja. \v 4 Ito bajiri Dios rĩa adi macãrʉcʉ̃ro gaye ñeñarisere yi rẽtocũmenaji ĩna. Jesure tʉorʉ̃nʉcõri adi macãrʉcʉ̃ro gaye ñeñarisere yi rẽtocũbea mani. \v 5 ¿Ñimʉjʉa adi macãrʉcʉ̃ro gaye ñeñaro yirisere rẽtocũbiquĩjida? “Jesús ñami Dios Macʉ”, yi masigʉ̃, ĩti ñami adi macãrʉcʉ̃ro gaye ñeñarisere rẽtocũbicʉ. \s1 Ãniti ñami yʉ Macʉ, Dios ĩ yire gaye \p \v 6-8 Dios Macʉti ñami Jesucristo. Tite. Jesure idé guroca ũmacʉ̃jʉ oca ruyuyijʉ. “Ãniti ñami yʉ Macʉ”, yiyijʉ. Jesús yucʉtẽojʉ ĩ rí budi yosaroca, “Ãniti ñami yʉ Macʉ”, yire oca ruyuyijʉ ũmacʉ̃jʉ. Riojo gotigʉ ñami Espíritu Santo. Ĩ cʉni, “Cristo Dios Macʉ ñami”, yi gotiami manire. Ʉdiaji oca tʉocõri, “Jesucristo Dios Macʉ ñami”, yi tʉo masia mani. Ʉdiaji oca bʉsirise corocõti gotia iti. Jesure idé guri rʉmʉ oca ruyure, ito yicõri Jesús ĩ yucʉtẽojʉ ĩ rí budi yosaroca oca ruyure, ito yicõri Espíritu Santo ĩ gotirise cʉni corocõti bʉsia iti. Ito bajiri mani cʉni, “Dios Macʉ ñami Jesús”, yi masirãji mani ĩja. \v 9 Masa ĩna yirise mani tʉoja, Dios ĩ yirise rẽto bʉsaro tʉorãji mani. Masa ĩna gotirise rẽto bʉsaro ñasarise ña Dios ĩ gotirise. Masa ĩna bʉsire rẽtoro waja cʉtia Dios oca. Dios ĩmasiti ado bajiro gotiñi: “Yʉ Macʉ ñami ĩ”, yiñi. \v 10 “Jesús Dios Macʉ ñami”, yi masigʉ̃, ito bajiroti gotia ĩ ya ʉsi ĩre. “Jesucristo Dios Macʉ meje ñami”, yigʉ ito yicõri Dios gotirisere tʉobicʉ, “Dios socagʉ ñami”, yiado bajiro bajia. \v 11 Adi ña Dios ĩ gotire: “Mʉare catitĩñare ĩsia yʉ. Adi catitĩñare yʉ Macʉna sʉoriti boca ãmirã yirãji mʉa. \v 12 Ito yija no Jesure boca ãmigʉ̃ti catitĩñare rʉcogʉ yiguĩji. No Jesure tʉobicʉti catitĩñare rʉcobicʉ yiguĩji”, yiñi Dios. \s1 San Juan ĩ goti quenosʉsare gaye \p \v 13 Dios Macʉre rʉ̃cʉbʉorã mʉa ñajare adi papera cõa yʉ mʉare. “Catitĩñare rʉcoa yʉ”, mʉa yi masitoni adi papera mʉare cõa yʉ. \p \v 14 Dios ĩ ãmoro bajiro mani senija, manire tʉogʉ yiguĩji ĩ. Ito bajiri Diore senicõri, “Yʉre ĩsigʉ̃ yiguĩji”, yi tʉoĩa masia mani. \v 15 “Manire tʉogʉ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩa masia mani. Ito bajiri mani ĩre senija, “Yiro robo cʉdigʉ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩa mani. \p \v 16 Sĩgʉ̃ Cristore tʉorʉ̃nʉgʉ̃ ñabojagʉti ñeñarise ĩ yija ticõri, Diore seni ĩsija quena ĩre. Ito bajiro mʉa seni ĩsija tʉocõri, ĩ ñeñaro yirisere ãcabojogʉ yiguĩji Dios. Ito bajiri ĩre ruyurio ãmobojagʉti ĩre masogʉ̃ yiguĩji Dios ĩja. Gaje ñeñarise ñaroja mani godaroca yirise. Iti gaye ĩ yijama, “Ĩre yiari Diore bʉsi ĩsiña”, yibea yʉ. \v 17 Dise rʉyabeto ñeñarise, Dios ĩ tiro riojo quenabiti ña. Ito bajibojarocati jeyaro ñeñarise mani godaroca yirise meje ñaroja. \p \v 18 “No Dios yagʉ ñagʉ̃, ñeñarisere yi ʉyabiquĩji”, yi masia mani. Manire codegʉ yiguĩji Dios Macʉ. Ito bajiri ĩre mani tʉorʉ̃nʉja, ʉsirioro manire yi code masibiquĩji rʉ̃mʉ́a ʉjʉ. \p \v 19 “Dios yagʉ ña yʉ”, yi tʉoĩa mani. Gãjerãma adi sita gãna rʉ̃mʉ́ ñarã ñarãji ĩna. Ĩ ñaguĩji ĩnare rotigʉ. \p \v 20 Dios ñasagʉre mani masitoni wadiñi ĩ Macʉ. Dios Macʉ Jesucristo robo bajiroti ʉsi cʉtia mani. Riti ñasarise mʉare gotia yʉ. Ĩ Jesuti ñami Dios ñasagʉ. Ito yicõri catitĩñare rʉcogʉ ñami ĩ. \v 21 Yʉ rĩa queno yiya mʉa. Dios robo bajirise, masa ĩna menigore rʉ̃cʉbʉobeja mʉa. Diore mani rʉ̃cʉbʉoro bajiro disejʉa gaje bʉto mani rʉ̃cʉbʉorise manoja. Itocõ ña. \fig |src="HK072B.tif" size="col" copy="Horace Knowles ©The British & Foreign Bible Society, 1954, 1967, 1972, 1995." ref="1 Juan 5.21" \fig*