\id 1CO - Macuna NT -Colombia 2012 (DBL -2013) \h 1 CORINTIOS \toc1 Primera carta de San Pablo a los Corintios \toc2 1 Corintios \toc3 1 Co \mt2 Primera carta de San Pablo a los \mt1 Corintios \c 1 \s1 Corinto cʉto gãnare Pablo ĩ papera cõare gaye \p \v 1 Ñati Corinto cʉto gãna mʉa. Yʉ ña Pablo. Sóstenes mani yagʉ rãca, “Quenajaro”, ya gʉa. Dios ĩ ãmoro bajiroti Jesucristo ocare yʉ riaso ucutoni yʉre cũñi ĩ. \v 2 Mʉa Corinto cʉto gãna cʉni Dios ñarã ña mʉa. Ito bajiri adi papera cõa yʉ mʉare. Jesucristore tʉorʉ̃nʉrã ñari Dios ñarã ña mʉa. Dios mʉare beseñi ñeñarise yimenati mʉa ñatoni. No mani Ʉjʉ Jesucristore tʉorʉ̃nʉrãti ito bajiroti ĩna ñare ãmoguĩji Dios. Mani Ʉjʉ ñami Jesucristo. No ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩna Ʉjʉ ñami Jesucristo. \v 3 Mani Jacʉ Dios, ito yicõri mani Ʉjʉ Jesucristore cʉni seni ĩsia yʉ mʉare yiari. Mʉare ĩna queno yijaro yirocʉ ĩnare senia yʉ. Mʉa ya ʉsijʉ queno mʉa wanʉ quenatoni mʉare yiari ĩnare senia yʉ. \s1 Cristore tʉorʉ̃nʉrãre Dios ĩ queno yire gaye \p \v 4 Jesucristo ĩ goda ĩsirajʉna sʉoriti queno yami Dios mʉare. Ito bajiro ĩ yijare, “Queno ya Dios mʉ”, yisotia yʉ ĩre. \v 5 Cristore tʉorʉ̃nʉrã mʉa ñajare queno mʉare ejabʉami Dios. Ĩ gayere queno mʉa tʉo rẽtobutoni ito bajiro yami Dios. Ito bajiri mʉa bʉsirise, mʉa masirise cʉni queno mʉa masi rẽta budiroca yami ĩ. \v 6 “Jesucristore mʉa tʉorʉ̃nʉja, mama ʉsi mʉare wasoagʉ yiguĩji ĩ”, yʉ yiado bajiroti bajia mʉare. \v 7 Ito bajiri Jesucristo mani Ʉjʉ ĩ ejari rʉmʉ mani bocatiroca queno yi ñagʉ̃ yiguĩji Dios manire. Ito bajiro manire queno ĩ yijare ñejʉa rʉyabeto yiroja manire, ĩre mani moa ĩsi masitoni. \v 8 Macãrʉcʉ̃ro iti jediroto riojʉa Jesucristore mani tʉorʉ̃nʉ jidicãbititoni manire ejabʉagʉ yiguĩji Dios. Ito bajiri Jesucristo mani Ʉjʉ ĩ tʉdi ejari rʉmʉ, “Seti cʉtirã ñama ĩna”, sĩgʉ̃jʉa yi masimena yirãji ĩna manire. \v 9 “Ado bajiro yigʉ yigʉja yʉ”, ĩ yiado bajiroti yigʉ yiguĩji Dios. Dios ĩti ñami manire beserʉ. Ĩ Macʉ Jesucristo mani Ʉjʉ rãca sĩgʉ̃re bajiro mani queno ñatoni manire beseñi Dios. \s1 Corinto cʉto gãna ricati riti ĩna tʉoĩare gaye \p \v 10 Tʉoya yʉ ñarã mʉa. Mʉare yʉ gotitoni yʉre cũñi mani Ʉjʉ Jesucristo. Ĩre tʉorʉ̃nʉrã ña mʉa. Ito bajiri sĩgʉ̃re bajiro mʉa tʉoĩaja quena. Ricati riti tʉoĩabesa mʉa. Ado bajirojʉa mʉa yija quena. Sĩgʉ̃re bajiro tʉoĩacõri oca manoti queno mʉa ñaja quena. \v 11 “Ricati riti tʉoĩama ĩna”, Cloé mesa ĩna yija tʉocõri, iti mʉare bʉsia, yʉ ñarã yʉ. \v 12 Ado bajiro yʉre goticã Cloé mesa: “Ricati riti tʉoĩama Corinto cʉto gãna. Tite mʉ. ‘Pablore tʉo sʉyarã ña gʉama’, yama gãjerã. ‘Apolosre tʉo sʉyarã ña gʉama’, yama gãjerã. ‘Pedrore tʉo sʉyarã ña gʉama’, yama gãjerã. ‘Cristore tʉo sʉyarã ña gʉama’, yama gãjerã”, yi goticã Cloé mesa yʉre. \v 13 Ricati riti masa ĩna tʉoĩaroca yigʉ meje ñami Cristo. Mʉare yiari yucʉtẽojʉ goda ĩsibiticʉ yʉ. Yʉre tʉorʉ̃nʉcõri meje idé gu rotiyija mʉa. Cristojʉare tʉorʉ̃nʉcõri idé gu rotiyija mʉa. \v 14-15 Mʉa wato gãnare jãjarã meje idé gucʉ yʉ. Crispore ito yicõri Gayore ĩna jʉ̃arãreti idé gucʉ yʉ. Ito bajiri, “Pablore tʉorʉ̃nʉcõri idé gu roticʉ gʉa”, yi tʉoĩamenaji mʉa. Mʉa jãjarãre idé gubitigorʉ ñari, “Queno ya Dios mʉ”, yi tʉoĩa yʉ. \v 16 Baʉ, gãjerã Estéfanas ñarãre idé gucʉ yʉ. “Iti cʉto gãna gãjerãre idé gucʉ yʉ”, yi masibea yʉ. \v 17 Masare yʉ idé gutoni meje yʉre cũñi Cristo. “Masare masogʉ̃ yiguĩji Cristo”, yire oca yʉ gotitoni yʉre cũñi ĩ. Bʉto masirena masa ĩna tʉo seyotoni bʉsibea yʉ. Bʉto tʉo seyore oca yʉ bʉsija, yʉjʉare tʉorʉ̃nʉcõri Cristore tʉorʉ̃nʉbitiboana masa. “Masare yiari yucʉtẽojʉ godañi Cristo”, yi yʉ masare gotija, iti ña ñasarise. \s1 Dios ĩ masirise rʉcogʉ ñami Cristo, yire gaye \p \v 18 Adi oca iti gotija, “Manire masorocʉ yucʉtẽojʉ godañi Cristo”, ya iti oca. “Bʉroti bajia iti, mecʉre oca ña iti”, yama jeame ʉ̃jʉrojʉ warona. Mani Dios ĩ masoanareama oca wanʉ quenare gaye ña. Sẽorise ña Dios oca. Ito bajiri ĩ oca tʉorʉ̃nʉcõri, “Cristo ĩ godarena sʉoriti manire masogʉ̃ yiguĩji”, yi tʉoĩa mani. \v 19 Dios oca tuti iti gotija ado bajiro gotia: \q1 “Adi sita gãna ĩna masirise bʉto masire gaye meje ña”, masa ĩna yiroca yigʉ yigʉja yʉ. “Queno masirã ña gʉa”, yibojarãre, “Queno masirã meje ñama ĩna”, gãjerã ĩna yi ti masiroca yigʉ yigʉja yʉ, yi gotiami Dios ĩ oca tutina. \p \v 20 “Queno masirã ña gʉa”, yama coriarã adi sita gãna. “Queno riaso masia gʉa”, yama gãjerã. “Adi macãrʉcʉ̃ro gayere queno tʉoĩa bʉsi masia gʉa”, yama gãjerã. Ito bajiro ĩna yibojarocati, “Queno masirã meje ñama ĩna”, gãjerã masa ĩna yi ti masiroca yigʉ ñami Dios. \v 21 Jeyaro ñejʉa rʉyabeto tʉo masi jeogʉ ñami Dios. Adi sita gãna ĩna tʉo masirena meje ĩre masire ãmoñi Dios. Ĩ ocare tʉorʉ̃nʉrena sʉoriti ĩre masire ãmoñi Dios. Ito bajiri ĩ oca tʉorʉ̃nʉrãre riti masoami Dios. “Ito bajiro masare masoami Dios”, yire oca tʉocõri, “Bʉroti bajia, mecʉre oca ña”, yama Diore masimena. \p \v 22 Tiyamani Dios ĩ ĩore ti ãmoama judio masa. Masa ĩna masirisejʉare tʉo sʉya ãmoama griego masa. \v 23 “Masare yiari yucʉtẽojʉ godañi Cristo”, yire oca gotia maniama. Iti gayere mani gotija tʉo ãmobiticõri, junisiniama judio masa. Judio masa meje cʉni iti oca tʉocõri, “Bʉroti bajia, mecʉre oca ña iti”, yama ĩna cʉni. \v 24 Maniama Dios ĩ beseana ñari Cristore tʉorʉ̃nʉa mani. Mani judio masa, ito yicõri judio masa meje cʉni Cristore mani tʉorʉ̃nʉja Dios ĩ beseana ña mani. Ito bajiri ĩre tʉorʉ̃nʉcõri, “Rẽtoro sẽogʉ̃ ñami Dios ito yicõri jeyaro masigʉ̃”, yi tʉoĩa mani. Ito bajigʉ ñari jeame ʉ̃jʉrojʉ mani wabore ñaroca Cristona sʉoriti manire masogʉ̃ yiguĩji Dios. \v 25 “Masare yiari goda ĩsi rotiñi Dios Cristore”, yire oca tʉocõri, “Queno masigʉ̃ meje ñami Dios”, yi tʉoĩama ĩre masimena. Ito bajibojarocati Dios ĩ masirise masa ĩna masirise rẽto bʉsaro ñasarise ña. “Yucʉtẽojʉ godañi Cristo”, yire oca tʉocõri, “Queno sẽogʉ̃ meje ñañi Dios”, yi tʉoĩama ĩre masimena. Ito bajibojarocati masa ĩna sẽorise rẽto bʉsaro sẽogʉ̃ ñami Dios. \v 26 Tʉoya yʉ ñarã mʉa. Bʉto masirã meje ñabojarãti Dios ĩ beseana ña mani. Diore masimena ĩna tija bʉto masirã meje ña mani. Mani wato coriarãti ñama gãjerãre rotiri masa. Mani wato coriarãti ñama ñasari masa rĩa. Bʉto ñasarã meje mani ñabojarocati manire beseñi Dios. \v 27 “Bʉto masirã meje ñama ĩna”, Diore masimena ĩna yianare beseñi Dios. Ito bajiro yiñi Dios, masimenare ĩ beseja ticõri, “Masirã ña gʉa”, yirã ĩna bojo bʉjatoni. “Queno sẽorã meje ñama”, Diore masimena ĩna yianare beseñi Dios. Ito bajiro yiñi Dios, sẽomenare ĩ beseja ticõri, “Sẽorã ña gʉa”, yirã ĩna bojo bʉjatoni. \v 28 “Ñasarã meje ñama ĩna”, Diore masimena ĩna yianare beseñi Dios. Ĩre masimena ĩna ti tudianare beseñi Dios. Ito bajiro yiñi Dios, “Ñasarã ña gʉa”, yirã, “Ñasarã meje ña gʉa”, ĩna yi tʉoĩa masitoni. \v 29 Ito bajiro Dios ĩ yijare, ĩ tiro riojo, “Ñasagʉ ña yʉ”, yi tʉoĩa masigʉ̃ mami. \v 30 Cristore mani tʉorʉ̃nʉre ãmoñi Dios. Ito bajiri ĩre bajiro mani tʉoĩaroca yiñi Dios manire. Jesucristona sʉoriti ĩ oca mani tʉo masiroca yiñi Dios. Jesucristona sʉoriti manire boca ãmicõri mani queno yiroca yiñi Dios. Mani ñeñaro yirisere Cristo ĩ waja yi ĩsicãjare, ñe seti mana ña mani Dios ĩ tija. Ĩ ñarã ña mani ĩja. Cristona sʉoriti manire masoñi Dios. \v 31 Ito bajiri ĩ oca tuti iti gotija ado bajiro gotia: “ ‘Ñasarã ña gʉa’, yi tʉoĩabitirʉja manire. Ado bajirojʉa yirʉja: ‘Manire queno yiñi Cristo. Ĩjʉa ñami ñasagʉ’, yi wanʉ quenarʉja manire”, yi gotia Dios oca tuti. \c 2 \s1 Yucʉtẽojʉ godañi Cristo, yire gaye \p \v 1 Tʉoya yʉ ñarã mʉa. Dios gaye mʉare goti ãmogʉ̃, tʉo seyore oca rãca meje mʉare bʉsi ucucʉ yʉ. Ito yicõri bʉto masire ocana meje Dios oca mʉare goticʉ yʉ. \v 2 Mʉa tʉ yʉ ejacati coji gaye ñasarise mʉare goti ãmocʉ yʉ. “Yucʉtẽojʉ godañi Cristo masare yiari”, yire gaye riti mʉare goti ãmocʉ yʉ. \v 3 Ñasagʉ meje bajiro mʉa tʉ ejacʉ yʉ. Mʉa tiro riojo güigʉ nʉrʉo bʉsicʉ yʉ. \v 4 Mʉare yʉ bʉsija, yʉ masirisena meje mʉare bʉsicʉ yʉ. Ito yicõri Dios oca mʉare yʉ riasoja, yʉ masirisena meje mʉare riasocʉ yʉ. Cristore mʉa tʉorʉ̃nʉre ãmogʉ̃, masa ĩna masirisena meje mʉare bʉsicʉ yʉ. Ado robojʉa bajicʉ: Ĩ oca mʉare yʉ riasoroca ĩ masirisena mʉa tʉorʉ̃nʉroca yiñi Espíritu Santo. \v 5 Ito bajiri masa ĩna masirise tʉo seyocõri meje Jesure tʉorʉ̃nʉyija mʉa. Ĩ ocare mʉa tʉo masiroca yiñi Dios. Ito bajiri ĩ masirisena sʉoriti Jesucristore tʉorʉ̃nʉyija mʉa. \s1 Espíritu Santona sʉoriti Diore masia mani, yire gaye \p \v 6 Jesucristore rʉ̃cʉbʉocõri queno ĩre tʉo rẽtoburãre yʉ bʉsija queno masire ocana ĩnare bʉsia yʉ. Ito bajiro yʉ bʉsija, adi sita gãna ĩna masirisena meje bʉsia yʉ. Ito yicõri adi sita gãna ʉjarã ĩna masirisena meje bʉsia yʉ. Adi sita gãna ʉjarã ñabojana ĩna masibojare rãcati godarã yirãji ĩna. \v 7 Yʉ bʉsija, Dios ĩ masirisena bʉsia yʉ. Ito bajiro yʉ bʉsija, masa ĩna tʉo masiroti gaye ña iti. Adi macãrʉcʉ̃ro ĩ rujeoroto riojʉa, “Ado bajiro masare masogʉ̃ yigʉja yʉ”, yi masicãñi Dios. Iti oca masa ĩna masibitire Dios ĩ masirisena masare riasoa yʉ. \v 8 Sĩgʉ̃jʉa adi sita gãna ʉjarã itire tʉo masirã mama. “Cristona sʉoriti masare masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yi ĩna tʉo masija, mani Ʉjʉ ñasagʉre yucʉtẽojʉ sĩabitiboana ĩna. \v 9 Dios oca tuti iti gotiado bajiroti bajia. Tʉote mʉa: \q1 Ĩre tʉo mairãre yiari quenarise queno yucãñi Dios. Masa ĩna tiĩabiti, ĩna tʉobiti, ĩna tʉoĩabiti cʉni quenarise queno yucãñi Dios, yi gotia Dios oca tuti. \m \v 10 Espíritu Santo manire queo sãcõri, “Quenarise queno yicãñi Dios”, yi mani tʉo masiroca yami Dios. Dise rʉyabeto masiami Espíritu Santo. Dios ĩ tʉoĩarise masi jeoami Espíritu Santo. \p \v 11 Mani masamasiti, “Ĩ ito bajiro tʉoĩami”, gãmeri yi masibea mani. Ĩmasiti, “Ito bajiro tʉoĩa yʉ”, yi masiguĩji ĩ. Ito bajiroti Espíritu Santo sĩgʉ̃ti Dios ĩ masirisere masiguĩji. \v 12 Jesucristore tʉorʉ̃nʉrã ñari adi sita gãna ĩna masirise boca ãmiana meje ña mani. Espíritu Santo Dios ĩ cõarʉreama boca ãmiana ña mani. Dios queno manire ĩ yire gaye mani tʉo masitoni Espíritu Santore cõañi Dios manire yiari. \v 13 Ito bajiri mani bʉsija, mani tʉoĩa rujeorisena meje bʉsia mani. Espíritu Santo manire ĩ riasorise bʉsia mani. Mani tʉoĩa rujeorisena meje bʉsia mani. Espíritu Santore boca ãmigoana ñari, gãjerã ĩre boca ãmigoanare ĩ gayere goti rẽtobu masia mani. \p \v 14 Adi sita gãna Espíritu Santore boca ãmimena Dios gayere tʉo masimenaji ĩna. “Bʉroti bajia, mecʉre oca ña”, yi tʉoĩarãji ĩna. Ito bajiri itire tʉo ãmomenaji ĩna. Espíritu Santore boca ãmimena ñari Dios gayere tʉo masimenaji ĩna. Ĩna tʉo masiroca Espíritu Santo ĩ yibeja tʉo masimenaji ĩna. \v 15 Espíritu Santore boca ãmianama Dios gayere tʉo masirãji ĩna. Ito bajiri, “Dios gayere tʉo masirã meje ñama ĩna”, sĩgʉ̃jʉa yigʉ maquĩji ĩnare. \v 16 Dios oca tuti iti gotija, ado bajiro gotia: “Mani Ʉjʉ ĩ tʉoĩarise masigʉ̃ maquĩji. Ñimʉjʉa Diore riasogʉ maquĩji”, yi gotia Dios oca tuti. Ito bajibojarocati Espíritu Santo quedi sãja ecoana mani ñajare, Cristo tʉoĩarise mani tʉo masitoni manire ejabʉami ĩ. \c 3 \s1 Diore mani moa ĩsiroti gaye \p \v 1 Tʉoya yʉ ñarã mʉa. Espíritu Santore queno tʉorʉ̃nʉsamena mʉa ñajare, josari gaye mʉare bʉsibiticʉ yʉ maji. Adi sita gãna Espíritu Santore boca ãmimena bajiro josarise gaye meje mʉare bʉsicʉ yʉ. Iti rʉmʉjʉ Cristore boca ãmiana ñabojarãti ĩre mʉa queno tʉo sʉyabejare, rĩacare bʉsigʉ bajiro mʉare bʉsicʉ yʉ. Queno mʉa tʉo masibejare rĩaca robo bajiro mʉare bʉsicʉ yʉ. \v 2 Josabitire mʉare riasocʉ yʉ. Macʉacã ũjugʉ̃, õjegõa riti ũjuguĩji. Bare bʉtirise ĩre ecamenaji. Iti robo bajiroti Cristore mʉa tʉorʉ̃nʉsamena ñajare, josarise gaye mʉare bʉsibiticʉ yʉ maji. Adocãta cʉni josarise gaye mʉare riaso masibea yʉ maji. \v 3 Adi sita gãna Jesure boca ãmibitiana bajiro mʉa ñajare, josarise gaye mʉare riasobea yʉ maji. Gãjerãre ti ʉorã ña mʉa maji. Gãmeri bʉsitua mʉa. Ricati riti tʉoĩa mʉa. Diore masimenare bajiro tʉoĩacõri ĩna yiado bajiroti ya mʉa maji. \v 4 Mʉa coriarã ado bajiro ya: “Pablore tʉo sʉyagʉ ña yʉama. Ito yicõri Apolosre tʉo sʉyagʉ ña yʉama”, ya mʉa. Ito bajiro mʉa yija, adi sita gãna Diore masimena ĩna yiado bajiroti ya mʉa maji. \p \v 5 Yʉ Pablo ñasagʉ meje ña. Apolos cʉni ñasagʉ meje ñami. Diore moa ĩsirã ña gʉa. Gʉa riasorisere tʉorʉ̃nʉcõri Cristore tʉorʉ̃nʉyija mʉa. Gʉa Apolos rãca mani Ʉjʉ ĩ moare cũado bajiroti moa gʉa. \v 6 Yʉ mʉare cajero riasosʉocʉ. Ito bajiri aje otesʉogʉ robo bajiro bajia yʉ. Yʉ bero Apolos jai bʉsaro mʉare riaso remoñi. Ĩ ñami aje juditoni ide jio gugʉ bajiro yigʉ. Dios ñami Cristore mʉa masiroca yigʉ. Ito bajiri gʉa otere judiroca yigʉ bajiro yigʉ ñami Dios. \v 7 Aje otesʉogʉ, aje ide jio gugʉ cʉni ñasarã meje ñama ĩna. Dios ñami ñasagʉ. Ĩ ñami iti judi mʉjaroca yigʉ. Ito bajiroti ĩ oca riasorã, ito bero gãjerã goti quenorã cʉni ñasarã meje ñama ĩna. Dios ñami ñasagʉ. Ĩ ñami Cristore mani masiroca yigʉ. \v 8 Aje oterã, otere ide jio gurã cʉni corocõ moama ĩna. Ito bajiroti Dios oca riasorã, ito bero gãjerã goti quenorã corocõti moama ĩna. Ĩna moado bajiroti ĩnare waja yigʉ yiguĩji Dios. \v 9 Gʉa Apolos rãca sĩgʉ̃re bajiro tʉoĩacõri Diore moa ĩsirã ña gʉa. Mʉa ña sita Dios ĩ coderijʉ robo bajirã. Gaje Dios ĩ wi menisʉori wi robo bajirã ña mʉa, ĩre cʉdisʉorã mʉa ñajare. \v 10 Dios oca mʉare riasosʉogʉ ñari, wi menirotijʉ wi godo gosʉogʉ robo bajiro bajigʉ ña yʉ. Yʉre ti maicõri mʉare ĩ oca yʉ gotitoni yʉre cũñi Dios. Gãjerã yʉ bero riasorã wi godo yʉ gorajʉ wi menisʉorã robo bajirã ñama ĩna. Wi queno riojo ñari wi menirã bajiro Dios ocare queno riojo ĩna riasoja quena. \v 11 Wi meniri masa cajero botari ĩna ãmi cũbeja menimenaji. Ito bajiroti Dios oca gotiri masa cajero Cristo gaye ĩna goti rẽtobubeja tʉo masimenaji. “Mani ñeñaro yirise waja, waja yi ĩsirocʉ godañi Cristo”, yi mʉare riasocãcʉ yʉ. Iti ña ñasarise. “Ado bajiro Dios ñarã ñarã yirãji masa”, yire gaye oca riojʉa gaye ñe gaje oca ñasarise gotisʉore manoja. \v 12 Wi menirotijʉ gorajʉre quenari wi menirona gʉ̃ta queno bʉtirisena, orona, plata wame cʉtirisena menirãji ĩna. Gãjerã bʉto bʉtiri wi meje ĩna menija, yucʉ jidirisena, muji yoari meje jogarisena, ito yicõri ñicojãi jidirisena menibojarãji ĩna. Queno Dios oca riojo riasorã ĩna ñama bʉtiri wi bajiro menirã. Riojo ñasarise queno riasomena ĩna ñama jidiri wiacã bajiro menirã. \v 13 Masa tiro riojo Dios ĩ beseri rʉmʉ mani moagoado bajiroti waja senigʉ̃ yiguĩji Dios. Iti rʉmʉ jea ʉ̃jʉrise ejaro yiroja. Mani moagore quesoĩaro ejaro yiroja iti. Mani moagore quenarise iti ñaja, ʉabeto yiroja. Ñeñarise iti ñaja, ʉa jedicoaro yiroja. \v 14 Dios oca queno riojo riasoanare ĩna moagore jedibeto yiroja. Gʉ̃ta wi ʉabeto bajiro, ĩna moagore jedibeto yiroja. Ito bajiri ĩnare waja yigʉ yiguĩji Dios. \v 15 Dios oca queno riasobitianare ĩna moabojare jediro yiroja. Yucʉ wi iti ʉa godaro bajiroti jediro yiroja. Ĩna ya wi ʉaja budigoana robo bajirã yirãji ĩna. Jeyaro ĩna moabojare ʉa godacoaro yiroja. Ito bajibojarocati jeame ʉ̃jʉrojʉ cõabicʉ yiguĩji Dios ĩnare. Ĩnare masogʉ̃ yiguĩji Dios Jesucristore ĩna tʉorʉ̃nʉja. \p \v 16 Espíritu Santo quedi sãja ecoana ñari Dios ya wi robo bajirã ña mani. ¿Iti gayere masibeati mʉa? \v 17 Dios ya wi robo bajirã ñari ĩ ñarã ña mani ĩja. Ito bajiri sĩgʉ̃ manire ĩ ñeñoja manire ĩ ñeñore waja ĩre waja senigʉ̃ yiguĩji Dios. Ito yicõri ĩre ruyuriogʉ yiguĩji Dios. \p \v 18 Mʉamasiti mʉa rujʉrire rʉobesa. “Adi sita gãna ĩna masirise masi jeocõri bʉto masigʉ̃ ña yʉ”, yibitirʉja mʉare. Ado bajirojʉa mʉa yija quena. “Bʉto ñasagʉ meje, bʉto masigʉ̃ meje ña yʉ”, yirʉja mʉare. Ito bajiro mʉa yija queno masirã ñarã yirãji mʉa. \v 19 “Queno masirã ña gʉa”, adi sita gãna ĩna yibojarocati ñe ma Dios ĩ tija. Dios oca tuti iti gotija ado bajiro gotia: “Queno masirã ña mani. Ado bajiro yirã yirãji mani”, ĩna yi tʉoĩabojarocati ĩnare camotagʉ yiguĩji Dios, yi gotia Dios oca tuti. \v 20 Gaje iti gotija ado bajiro gotia: Adi sita gãna queno masirã ĩna masirisere masi jeocõami Dios. “Queno masibeama ĩna”, yami Dios, yi gotia ĩ oca tuti. \v 21 Ito bajiri, “Yʉ tʉo sʉyagʉjʉa ñami bʉto masigʉ̃”, yi tʉoĩa wanʉre ma mʉare. Dios oca mʉare riasorãre ĩna oca mʉa tʉo masitoni ĩnare cũñi Dios. \v 22 Gʉa, yʉ, Apolos, Pedrore cʉni ĩ oca mʉare riasotoni gʉare cũñi Dios. Adi sitajʉ mani catiroti, mani godaroti cʉni cũñi Dios. Jane gaye, ija rẽtaroti gaye cʉni manire cũ ĩsiñi Dios manire ejabʉaroti gaye. \v 23 Cristo ñarã ña mani. Ĩ Cristo Dios yagʉ ñami. Ito bajiri mani cʉni Dios ñarã ña ĩja. \c 4 \s1 Jesucristo oca goti ucuri masa ĩna moare gaye \p \v 1 Ado bajirojʉa gʉare mʉa tʉoĩaja quena: “Cristore moa ĩsira ñama ĩna”, gʉare mʉa yi tʉoĩaja quena. Gʉare cũñi Dios ĩ oca masa ĩna masibitire gʉa riasotoni. \v 2 Moare cũ ecoana mani ñaja, queno mani moaja quena. Ito bajiro mani queno yija ticõri, manire tʉorʉ̃nʉrã yirãji gãjerã. \v 3 “Cristore queno moa ĩsigʉ̃ ñami Pablo”, mʉa yija, mʉa yibeja cʉni, tʉoĩa ʉsirio yibea yʉ. “Cristore queno moa ĩsigʉ̃ ñami Pablo”, masa ʉjarã ĩna yija, ĩna yibeja cʉni, tʉoĩa ʉsirio yibea yʉ. “¿Cristore queno moa ĩsicati yʉ? Queno moa ĩsibitirʉja gajea yʉ”, yi masibea yʉ. Cristo sĩgʉ̃ti “Ĩ ñami queno yʉre moa ĩsigorʉ”, yi masiguĩji. \v 4 Yʉ tʉoĩaja Cristore queno moa ĩsicʉ yʉ. Ito bajibojarocati, “Seti macʉ ñami ĩ”, yireoni meje ña iti. Mani Ʉjʉ Cristo riti ñaguĩji, “Queno moa ĩsiquĩ Pablo yʉre”, yigʉ. \v 5 Mani Ʉjʉ ĩ ejaroto riojʉa, gãjerã ĩna yirise ticõri, “Ñeñaro yirã ña mʉa”, yibitirʉja manire. Mani Ʉjʉ ĩ tʉdi ejari rʉmʉ, yeyorojʉa masa ĩna yibojare gãjerã masa ĩna tiro riojo itire gotigʉ yiguĩji ĩ. “Ado bajiro yi ãmoa yʉ”, yi masa ĩna tʉoĩa ñarise cʉni recoti ĩogʉ̃ yiguĩji Dios. Ito bajiri ĩre queno moa ĩsigoana mani ñaja, “Queno yʉre yicʉ mʉa”, yi wanʉgʉ̃ yiguĩji Dios manire. \p \v 6 Tʉoya yʉ ñarã mʉa. Queno mʉa ñatoni iti gaye mʉare bʉsia yʉ. Yʉ gaye, Apolos gaye cʉni mʉare gotia yʉ. “Ado bajiro yami Pablo, Apolos cʉni”, mʉa yi masitoni iti gaye mʉare gotia yʉ. Itire masicõri adi tuti iti rotiro bajiro ricati yibitirʉja mʉare. Ito yicõri, “Gʉajʉare riasori masa, mʉare riasori masa rẽto bʉsaro masirã ñama ĩna”, gãmeri yibitirʉja mʉare. \v 7 “Gãjerã rẽtoro masirã ña gʉa”, yire ma mʉare. Jeyaro mʉa masirise Dios ĩ mʉare jidicãre ña. Mʉa masirise mʉamasiti mʉa bʉjare meje ña. Dios ĩ jidicãre ña. “Dios oca riasoticõri, gʉamasiti queno tʉo rẽtobua gʉa”, yire ma mʉare. “Dios ĩ ejabʉarisena queno tʉo rẽtobua gʉa”, mʉa yija quena. \p \v 8 “Dios oca queno masia gʉa. Dise rʉyabeto jeyaro masi jeoa gʉa”, yi tʉoĩa mʉa, yʉ tija. “Ʉjarã robo bajiro bajicã gʉa ĩja”, yi tʉoĩabojacõri gʉare jidicã mʉa ĩja. Ito bajiro mʉa yija, “Queno tʉoĩarã meje ñama ĩna”, yi tʉoĩa yʉ mʉare. Riti ʉjarã mʉa ñaja, quena ñaboadoja. Ʉjarã mʉa ñaja mʉa rãcati rotiboana gʉa cʉni. \v 9 Ado bajiro tʉoĩa yʉama. Gʉa Jesucristo ocare riaso ucurã, “Bero gãna manire cũñi Dios”, yiado bajiro tʉoĩa gʉa. “Ĩnare sĩacõrã yirãji mani”, ĩna yiana bajiro tʉoĩa gʉa. “No bajiro ĩnare rẽtaja tiana mani”, yi tiama masa gʉare. Adi sita gãna, ũmacʉ̃jʉ ángel mesa cʉni gʉare rẽtarotire ti ñarãji ĩna. \v 10 Jesucristo oca gʉa riasojare, “Mecʉri masa ñama ĩna”, yi tʉoĩama masa gʉare. Ito bajiro gʉare ĩna yiroca, “Queno masirã ña gʉama”, yi tʉoĩa mʉa. “Dios oca queno goti masirã meje ñama”, yi tʉoĩama masa gʉare. Ito bajiro gʉare ĩna yiroca, “Dios ocare queno goti masia gʉa”, ya mʉama. Gʉareama masa ti te ñama. “Masa ĩna ti rʉ̃cʉbʉoana ña mani”, ya mʉama. \v 11 Iti rʉmʉjʉ gʉa ñiocõcato bajiroti ñiocõa gʉa adocãta cʉni. Ide ma gʉare. Yutabujuri cʉni ma gʉare. Masa ñeñaro yama gʉare. Wi ma gʉare. \v 12 Ruje moacõri boga gʉa. Masa ĩna ñeñaro gʉare ĩna bʉsitubojarocati, “Dios queno yijaro mʉare”, yire gaye rãca ĩnare cʉdia gʉa. Gʉare ĩna ʉsirioro ĩna yi codebojarocati ĩnare gãmebea gʉa. \v 13 Gʉare ñeñaro ĩna bʉsitubojarocati, ʉsiriomenati ĩnajʉare oca goti quenoa gʉa. Gʉare ti wanʉbeama ĩna. Adi sita gãna ĩna ãmobitire, ĩna cõado robo bajiro gʉare tiama ĩna. Iti rʉmʉjʉ cʉni, adocãta cʉni ñaro bajiroti gʉare ti teama ĩna. \p \v 14 Mʉa bojo bʉjatoni meje ito bajiro mʉare uca yʉ. Yʉ rĩa yʉ mairã robo bajiro mʉare tʉoĩa yʉ. Ito bajiri mʉare goti riasogʉ adi mʉare uca yʉ. \v 15 Diez mil ñarã Jesús oca riasori masa ñabojarocati sĩgʉ̃ ñami mʉare Jesús oca riasosʉorʉ. Yʉ ña mʉare cajero riasosʉocacʉ. Ito bajiri mʉa jacʉ robo bajigʉ ña yʉ. “Jesucristore mʉa tʉorʉ̃nʉja, mʉare masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yʉ yija tʉocõri, ĩre tʉorʉ̃nʉsʉocʉ mʉa. \v 16 Yʉ yiado bajiroti mʉa yitoni mʉare josa yʉ. \p \v 17 Ito bajiro mʉa yire ãmoa yʉ. Ito bajiri Timoteore mʉa tʉ cõa yʉ. Ĩ ñami mani Ʉjʉre queno tʉorʉ̃nʉgʉ̃. Ito bajiri yʉ macʉre bajiro ĩre tʉo maia yʉ. “Cristore tʉorʉ̃nʉgʉ̃ ñari ado bajiro ñasotiami Pablo”, mʉa yi masitoni mʉare gotigʉ yiguĩji Timoteo. Jesucristore masirãre jeyaro yʉ riaso ucure gaye mʉare goti rẽtobugʉ yiguĩji ĩ. \v 18 “Mani tʉ ejabicʉ yiguĩji Pablo. Ito bajiri mani ãmoro bajiroti yiana”, yi tʉoĩa wanʉboja mʉa coriarã. \v 19 “Dios ĩ ãmoja, yoari mejeti mʉare tigʉ wacʉ yigʉja yʉ”, yi tʉoĩa yʉ. Mʉa tʉ yʉ ejaja, ito bajiro tʉoĩa wanʉbojarãre tigʉ yigʉja yʉ. Mʉa tʉ ejacõri, no bajiro ĩna yija tigʉ yigʉja yʉ. Ito yicõri, riti Dios ĩ masirisena ĩna moaja ti ejagʉ yigʉja yʉ. \v 20 “Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios”, mani yi masija, oca riti meje bʉsirãji mani. Ĩ ejabʉarisena queno ĩre moa ĩsirã yirãji mani. \v 21 ¿No bajiro ãmoati mʉa? Ñeñaro mʉa yisotire mʉa jidicãbeja, “Quenabea mʉa”, ¿yʉ yi tʉdi ejare ãmoatite mʉa? Ñeñaro mʉa yirise mʉa jidicãja, ¿mʉa tʉ ejacõri yʉ wanʉrejʉare ãmoatite mʉa? \c 5 \s1 Rocati romiare ajere quenabea, yi Pablo ĩ gotire gaye \p \v 1 Sĩgʉ̃ mʉa rãca gagʉ ado bajiro oca ruyuami: “Ĩ jacʉ manojo rãca quenabeto aje ñayijʉ”, yire oca ruyua. Iti ña bʉto ñeñaro yire. Gãjerãma Diore masimena ñabojarãti itioniregorama yimenaji. \v 2 Iti ñeñarise mʉa wato ĩ yi ñabojarocati, “Queno yirã ña gʉa”, ¿yi tʉoĩa wanʉbojati mʉa? Masa ĩna godaja bojori bʉjaro bajiro bojori bʉja ñarʉja mʉare. Ñeñaro yigʉre ĩre mʉa bucõaja quena. \v 3 Reco mʉa rãca ñabitibojagʉti, yʉ tʉoĩarisena mʉa tʉjʉ ña yʉ. Mʉa rãca ñabitibojagʉti, “Ado bajiro yiroja ĩ ñeñaro yirise waja”, yi masicã yʉ. \v 4 “Ado bajiro ãmoami mani Ʉjʉ Cristo”, yirona mʉa minijuare ãmoa yʉ. Ito bajiro mʉa minijua ñaroca yʉ tʉoĩarisena mʉa rãca ñagʉ̃ yigʉja yʉ. Mani Ʉjʉ Jesucristo cʉni ĩ masirisena mʉa rãca ñagʉ̃ yiguĩji ĩ, “Ado bajiro gʉa yija quena”, mʉa yi tʉoĩatoni. \v 5 Minijuacõri ñeñaro yigʉre bucõaña mʉa, rʉ̃mʉ́a ʉjʉ Satanás ĩ ãmoro bajiro ĩre ĩ yitoni. Ito bajiro mʉa yija, ĩ ãmoro bajiroti ĩ tõbʉjaroca yigʉ yiguĩji Satanás ĩre. Ito bajiro mʉa yija ĩ ñeñaro yirisere jidicãgʉ̃ yiguĩji gajea. Ito bajiro ñeñaro ĩ yirise ĩ jidicãja, mani Ʉjʉ Jesucristo ĩ tʉdi ejari rʉmʉ ĩre masogʉ̃ yiguĩji. \p \v 6 Ito bajiro ñeñarise mʉa wato ĩ yi ñaja, “Queno yirã ña gʉa”, yire ma mʉare. Wadarise ʉco jabeto mani wʉoja, ñarocõti wʉsa jediroja. Ito bajiroti ñeñaro yigʉ mʉa wato ĩ wʉsaja ñeñaro yirã riti ñarã yirãji mʉa. ¿Iti gayere masibeati mʉa? \v 7 Ito bajiri mʉa wato ñeñaro yigʉre bucõaña, gãjerã cʉni ñeñaro ĩna yibe yirona. Ĩre bajiro ñeñaro yibeama gãjerã maji. Ito bajiri ñeñaro yisʉogʉre bucõaja quena. Mani ñeñaro yirise waja, waja yirocʉ manire yiari goda ĩsiñi Cristo. Pascua basa menirã oveja macʉre sĩasotiama ĩna. Ĩ robo bajiroti manire goda ĩsirʉ ñari, oveja macʉ robo bajiro bajigʉ ñami Cristo. Ito bajiri mani ñeñaro yirise Cristo ĩ waja yicãre ñajare, mani wato ñeñaro yirãre bucõaja quena. \v 8 Ñeñarisere camotadigorʉja manire. Ito bajiro mani bajija naju wadarise ʉco wʉoya mana robo bajirãji mani. Gãjerãre ti tudibitirʉja manire. Ito yicõri jeyaro ñeñaro yirise jidicãcõri quenarise rioti yisotirʉja manire. \p \v 9 Iti rʉmʉjʉ mʉare yʉ papera cõasʉocati ado bajiro mʉare goticʉ yʉ: “Rocati romia ajerã rãca baba cʉtibeja mʉa”, yi mʉare goti ñucacʉ yʉ iti rʉmʉjʉ. \v 10 Ito bajiro yʉ yicati, “Adi sita gãna Jesure masimenare camotadiya mʉa”, yirocʉ meje yicʉ yʉ. Ĩna Jesure masimena rocati romiare ajerã ñama ĩna. Jai bʉsaro niyeru bʉja ãmorã rʉorã ñama ĩna. Riniri masa ñama ĩna. Ito yicõri ĩna meni rujeorʉre rʉ̃cʉbʉoama ĩna. “Adi sita gãnare camotadiya”, yʉ yija, adi sitare wagoboana mʉa. “Ito bajiro yiba”, yirocʉ meje yicʉ yʉ. \v 11 “Ado bajirojʉa yiba mʉa”, yirocʉ mʉare goticʉ yʉ. “Jesure tʉorʉ̃nʉgʉ̃ ña yʉ”, yibojagʉti, rocati romiare ajegʉ rãca baba cʉtibeja. Jai bʉsaro bʉjarocʉ rʉogʉre baba cʉtibeja. Ĩna meni rujeorʉre rʉ̃cʉbʉorãre baba cʉtibeja. Rocati rʉocõri oca menigʉ̃ rãca baba cʉtibeja. Mecʉ jaigʉ rãca baba cʉtibeja. Ito yicõri, “Jesure tʉorʉ̃nʉgʉ̃ ña yʉ”, yibojagʉti rinire jaigʉre baba cʉtibeja, yirocʉ mʉare gotisʉocʉ yʉ iti rʉmʉjʉ. Ito bajiro ñeñaro yirã rãca baba cʉtibeja. \v 12-13 Dios riti ñami Jesure tʉorʉ̃nʉmenare ĩna ñeñaro yirise waja, waja seni masigʉ̃. Maniama ĩna ñeñaro yirise waja, waja seniri masa meje ña mani. Ito bajibojarocati mani robo bajiro Jesucristore tʉorʉ̃nʉrã ñabojarãti ñeñaro yirise ĩna jidicã ãmobeja mani bucõaja quena. Dios oca tuti iti gotija ado bajiro gotia: “Mʉa rãca gagʉ ñeñaro yigʉre bucõaña”, yi gotia Dios oca tuti. \c 6 \s1 Gãji Jesure masigʉ̃ rãca mani oca cʉtire gaye \p \v 1 Gãji Jesucristore masigʉ̃ rãca mʉa oca josaja, iti oca quenorona Jesure masimena oca quenori masa tʉ wabeja. Ado bajirojʉa mʉa yija quena. Jesure masirã oca quenori masa tʉjʉa mʉa waja quena. \v 2 Mani Dios ñarã ĩ rãcati adi sita gãnare beserã yirãji. ¿Itire masibeati mʉa? Riti ĩ rãca beserã yirãji mani. Ito bajiri Dios rãca adi sita gãnare mani bese masija, oca jabeto iti ñaja queno masirʉja manire. \v 3 “Ũmacʉ̃jʉ ángel mesare Dios rãca beserã yirãji mani”, ¿yi masibeati mʉa? Ĩnare mani bese masija, adocãta mani wato oca jabeto ñarisere queno masirʉja manire. \v 4 Ito bajiri mʉa wato oca ñaja, Jesure masimena oca quenori masa tʉ wabeja. Ĩnaõna tʉ mʉa waja quenabea. \v 5 Mʉa bojo bʉjatoni itire mʉare gotia yʉ. ¿Mʉa wato queno tʉo masigʉ̃ Jesure tʉorʉ̃nʉgʉ̃ oca quenori masʉ ñabiquĩjida? Ñaguĩji gajea. \v 6 Ito bajibojarocati gãji Jesure masigʉ̃ rãca mʉa oca josaja, Jesure masimena oca quenori masa tʉ warãji mʉa. Ito bajiro mʉa yija quenabea. \p \v 7 Jesure masirã ñabojarãti mʉa gãmeri tudija, “Jesure queno cʉdirã meje ñama ĩna maji”, yi tʉoĩagʉ̃ja yʉ mʉare. Gãjire mʉa seti yija quenabea. Sĩgʉ̃ mʉare ñeñaro ĩ yibojarocati, mʉa gãmebeja, itijʉa ña bʉto bʉsa quenarise. Gãji mʉare ĩ rinija, riojoti tibojaja quena. Ĩre gãmebeja. \v 8 Ito bajiro yibesa mʉa. Mʉamasiti ñeñaro yicõri mʉa ñarãre rinia mʉa. \p \v 9-10 “Dios ĩ rotirojʉ ejamena yirãji ñeñaro yiri masa”, yi masicãrã ñaboja mʉa. “Ñeñaro yirã ñabojarãti Dios tʉ ejarã yirãji mani”, yi tʉoĩaboja mʉa. Ado bajiro ñeñaro yirã Dios tʉ wamenaji. Tʉote mʉa. Rocati romiare ajerã Dios tʉ wamenaji. Ĩna meni rujeorʉre rʉ̃cʉbʉorã cʉni wamena yirãji. Manojo cʉtirã ñabojarãti gãjerã romiare ajerã, ĩna comasiti yirã cʉni, riniri masa cʉni, jai bʉsaro bʉjarona rʉorã cʉni, mecʉ jairã cʉni, rocati socacõri rʉo gotirã cʉni, rini ucurã cʉni Dios tʉ wamenaji. “Ĩna robo bajiro ñeñaro mani yibojarocati Dios tʉ ejarã yirãji mani”, yi tʉoĩabojabesa mʉa. \v 11 Iti rʉmʉjʉ ĩna robo bajirã ñayija mʉa maji. Mʉa ñeñaro yirisere waja yi ecoana ña mʉa ĩja. Ito bajiri Jesucristore tʉorʉ̃nʉcõri Dios ñarã ña mʉa ĩja. Espíritu Santona sʉoriti Dios ĩ boca ãmiana ña mani. “Ĩna ñama quenarã. Yʉre waja ruyuriobeama ĩna”, Dios ĩ yi tʉoĩarã ña mani. \s1 Mani ya rujʉ Dios yeti ña, yire gaye \p \v 12 Ado bajiro yama coriarã: “Rẽore ma gʉare. Gʉa ãmoro bajiroti yi masia gʉa ĩja”, yama coriarã. Riti ña, ito bajibojarocati jeyaro mani yi ãmorise quenarise meje ña. Mani yi ãmorise gãjerãre iti ejabʉabeja, yibitirʉja manire. Mani ãmoro bajiro yi masirã ñabojarãti, ñeñaro mani yi ʉyabojarisere yibe yirona, mani ya rujʉre rẽoja quena. \v 13 Gãjerã ado bajiro yama: “Jeraga mani sãroti ña bare. Bare sãñarijʉ ña jeraga. Ito bajiro manire meniñi Dios”, yama gãjerã. Ito bajibojarocati, mani ya jeraga, bare cʉni ñatĩñaroti meje ña. Mani babojarise, mani ya jeraga cʉni jediroca yigʉ yiguĩji Dios ũmacʉ̃jʉ. Gãjerã ado bajiro yibojama ĩna: “Romia rãca mani ajetoni rujʉ manire ĩsiñi Dios”, yibojama ĩna. Ado robojʉa bajia: Mani Ʉjʉre mani moa ĩsitoni rujʉ ña manire. Ĩ ñami mani ya rujʉre tirʉ̃nʉgʉ̃. \v 14 Mani Ʉjʉ Jesucristore tʉdi catiroca Dios ĩ yiado bajiroti mani tʉdi catiroca yigʉ yiguĩji Dios. Ĩ masirisena manire ãmi mʉjagʉ̃ yiguĩji Dios. \p \v 15 Mani ya ʉsijʉ quedi sãjacõri mani ya rujʉjʉ ñaguĩji Cristo. “Ito bajiro bajiguĩji”, ¿yi masibeati mʉa? ¿Mani ya ʉsijʉ ĩ ñabojarocati wedi maso rãca mani waja quenati? Meje, quenabetoja. Ito bajiri itire yibitirʉja manire. \v 16 Sĩgʉ̃ wedi maso rãca ĩ ajeja co rujʉ bajiroti rujʉ cʉtirã ñama ĩna. “Ito bajiro bajiroja”, ¿yi masibeati mʉa itire? Dios oca tuti ado bajiro gotia: “Manojo cʉtigʉ co rujʉ bajiroti rujʉ cʉtirã ñama ĩna”, yi gotia Dios oca tuti. \v 17 Sĩgʉ̃ Cristore boca ãmigʉ̃ ĩ ya ʉsijʉ ĩ quedi sãjaroca sĩgʉ̃ robo bajiro bajiama ĩna jʉ̃arã. \p \v 18 Ito bajiri mʉamasiti mʉa ya rujʉ ñeñaro iti tʉoĩaro bajiroti ñeñaro yibesa. Gaje ñeñaro mani yirise mani ya rujʉna meje ya mani. No ĩmasiti ĩ ya rujʉ ñeñaro iti tʉoĩaro bajiroti ñeñaro ĩ yija, ĩ ya rujʉre ñeñogʉ̃ yami ĩ. \v 19 Manire Espíritu Santo queo sãñi Dios. Ito bajiri Espíritu Santo mani rãca ñami ĩja. Manire ĩ quedi sãjaja bero mani ya rujʉti ñaroja ĩ ya wi ĩja. Mani ya rujʉ Dios yeti ña. ¿Itire masibeati mʉa? Ĩ ñami mani Ʉjʉ. \v 20 Ito bajiroti bajia. Ĩ ñarã mani ñatoni waja rʉ̃cʉro manire waja yi ãmiñi ĩ. Mani ya rujʉ, mani tʉoĩarise cʉni Dios yeti ña. Mani ya rujʉna, mani ya ʉsina cʉni Dios ĩ ãmoro bajiro riti yirʉja manire. \c 7 \s1 Manojo cʉtire gaye \p \v 1 Paperana yʉre mʉa seniĩa ñucare adocãta itire cʉdigʉ ya yʉ. ¿Sĩgʉ̃ manojo macʉ ĩ ña ãmoja quena ñati? yʉre mʉa yi seniĩa ñucare, “Quena ña”, ya yʉ itire. \v 2 Ito bajibojarocati, “Ĩna manojo cʉtibeja rocati ajerã yirãji gajea”, yi masicõri, “Ĩna manojo cʉtija quena”, ya yʉ. Romia cʉni ĩna manʉjʉ cʉtibeja rocati ajerã yirãji gajea. Ito bajiri ĩna manʉjʉ cʉtija quena. \v 3 Manojo cʉticõri iso ãmoro bajiro cʉdija quena. Isojʉa cʉni ito bajiroti manʉjʉ ĩ ãmoro bajiro cʉdija quena. \v 4 Manʉjʉ cʉticõri, “Yʉ ãmoro bajiro yicoja yʉ”, yire ma romiore. Iso manʉjʉ yago ñamo iso ĩja. Manojo cʉticõri, “Yʉ ãmoro bajiro yicʉja yʉ”, yire ma ʉ̃mʉgʉ̃re cʉni. Ĩ manojo yagʉ ñami ĩ ĩja. \v 5 Ito bajiri manʉjʉ cʉtirã, manʉjʉ ĩ yi ãmoja, “Yibesa”, yire ma romiore. Ʉ̃mʉgʉ̃re ito bajiroti, manojo iso yi ãmoja, “Yibesa”, yire ma ʉ̃mʉgʉ̃re. Diore rʉ̃cʉbʉorona, “Yibitirʉja mani maji”, yi ĩna jʉ̃arãjʉ ĩna tʉoĩaja, quena ña. Diore rʉ̃cʉbʉo tĩorã ĩna yisotiado bajiroti ĩna yija quena ña mʉcana. “Yoari ĩna yibeja ñemecʉti masimenaji”, yi tʉoĩagʉ̃ ñami Satanás. Ito bajiri yoari ĩna yibeja, gãjerã rãca ĩna aje ãmoroca yi codegʉ yiguĩji rʉ̃mʉ́a ʉjʉ. \p \v 6 Itire mʉare rotirocʉ meje ya yʉ. Yʉ gotiro bajiroti mʉa yija, “Quena ña”, yirocʉ mʉare ya yʉ itire. \v 7 Yʉmasiti yʉ tʉoĩaja, yʉ bajiro riti mʉa bajija quena. Manojo macʉ ña yʉama. Ito bajibojarocati sĩgʉ̃ robo bajirã meje ña mani. Gãjerãre ĩna manojo cʉtiroca yami Dios. Gãjerãre manojo mana ñabojarãti ĩna wanʉroca yami Dios. \p \v 8 Mʉa manojo manare, manojo godagoanare cʉni ado bajiro ya yʉ mʉare: Yʉ robo bajiro manojo mana mʉa ñacõaja quena ña. \v 9 Ito bajibojarocati sĩgʉ̃ ĩ ñemecʉti masibeja, manojo cʉtija quena. Sĩgʉ̃ romiare bʉto ĩ tʉoĩaja, ĩ manojo cʉtija quena ĩocʉ̃re. Romio cʉni ʉ̃mʉgʉ̃re bʉto iso tʉoĩaja, iso manʉjʉ cʉtija quena isore. \p \v 10 Ado bajiro rotia yʉ mʉare. Mʉa manʉjʉ cʉticãna gãmeri jidicãre ma. Iti ña mani Ʉjʉ ĩ rotire. Yʉmasiti yʉ tʉoĩa rujeore meje ña iti. \v 11 Sĩgõ manʉjʉ jidicãro iso ñaja, gãji manʉjʉ cʉtire ma isore. Iso manʉjʉ ñacãrʉ rãca oca quenoja quena mʉcana. Ito bajiroti ʉ̃mʉgʉ̃ cʉni ĩ manojo cʉtija, jidicãre ma. \p \v 12 Adocãta yʉ tʉoĩarisere mʉare gotigʉ ya yʉ. Mani Ʉjʉ ĩ gotigore meje ña iti. Ĩ cũrʉ ñari ado bajiro gotia yʉ: Mʉa coriarã Jesure masimena rãca manojo cʉtirã ñarãji mʉa. Mʉa manojosãromia mʉa rãca ĩna ña jidicã ãmobeja, jidicãre ma mʉare. \v 13 Mʉa coriarã Jesure masimena rãca manʉjʉ cʉtirãji mʉa. Mʉa manʉjʉsabatia mʉa rãca ĩna ña jidicã ãmobeja, jidicãre ma mʉare. \v 14 Mʉa manʉjʉsabatia Jesure masimena ñabojarãti mʉare ĩna manojo cʉtija, ĩnare cʉni ti maigʉ̃ yiguĩji Dios. Dios mʉare ĩ queno yiado bajiroti mʉa manʉjʉsabatiare cʉni queno yigʉ yiguĩji Dios. Ito bajiroti mʉa manojosãromiare Jesucristore masimena ñabojarãti ĩnare ti maigʉ̃ yiguĩji Dios. Mʉa rĩare cʉni ti maigʉ̃ yiguĩji Dios. Jesure tʉorʉ̃nʉrã mʉa ñajare, mʉa rĩare cʉni queno yigʉ yiguĩji Dios. “Yʉre tʉorʉ̃nʉmena rĩa meje ñama”, yi tʉoĩacõri mʉa rĩare cʉni queno yigʉ yiguĩji Dios. \v 15 Sĩgʉ̃ Jesure masigʉ̃ ĩ manojo Jesure tʉorʉ̃nʉbeco ñari iso jidicã ãmogõ iso josaja, jidicãja quena. Sĩgʉ̃ mʉa manʉjʉ Jesure masibicʉ ñari ĩ jidicã ãmogʉ̃ ĩ josaja, jidicãja quena. Ñe oca manoti queno mani ñare ãmoguĩji Dios. Ito bajiri jidicã ãmorã ĩna josaja, ĩnare mai cũbeja quena. \v 16 “Jesure masigõ yʉ ñajare yʉ rãca ĩ ñaja, Jesure boca ãmigʉ̃ yiguĩji ĩ cʉni”, yi tʉoĩa masibea mʉa. “Jesure masigʉ̃ yʉ ñajare yʉ rãca iso ñaja, Jesure boca ãmigõ yigõji iso cʉni”, yi tʉoĩa masibea mʉa. \p \v 17 Mani ñaroto bajiroti manire cũñi Dios. Jesure boca ãmicõri mani ñasʉoado bajiroti mani ñaja quena. No Jesure tʉorʉ̃nʉrã ĩna minijuaja, ito bajiro gotisotia yʉ ĩnare. \v 18 Sĩgʉ̃ wiro tagorʉ Cristore ĩ boca ãmija, “Bʉjato bajia wiro tagorʉ ña yʉ”, yire ma. Sĩgʉ̃ wiro taya macʉ Jesure ĩ boca ãmija, ĩ ñado bajiroti ĩ ñaja quena. \v 19 Wiro tana mani ñaja, taya mana mani ñaja cʉni, no yibea. Ñasarise meje ña. Ado robojʉa bajia ñasarise: Dios ĩ ãmoro bajiro mani yija, iti ña ñasarise. \v 20 Cristore boca ãmicõri mani ñasʉoado bajiroti mani ñaja quena. \v 21 Gãjerãre moa ĩsi ñarã Jesure mʉa boca ãmija, “Bʉjato bajia ĩna josʉ ña yʉ”, yire ma mʉare. Ito bajibojarocati mʉajʉare ĩna bucõa ãmoja budija quena. \v 22 Gãjerãre moa ĩsi ñarã Jesure mʉa boca ãmija, mʉa ʉjʉ josa meje ña mʉa adocãta. Cristo ñami mʉa ʉjʉ adocãta, ito yicõri ĩre moa ĩsirã ña mʉa ĩja. Gãjerãre moa ĩsirã meje mʉa ñaja, Cristore boca ãmicõri, adocãta Cristore moa ĩsirã ña mʉa ĩja. \v 23 Ĩ ñarã mani ñatoni waja rʉ̃cʉrisena manire waja yi ĩsiñi Dios. Ĩ sĩgʉ̃ti ñami mani Ʉjʉ. Ito bajiri adocãta ĩre moa ĩsia mani. Ĩ ãmoro bajiro riti yirʉja manire. Adi macãrʉcʉ̃ro ñeñaro yire mani yitoni gãjerã ĩna yi codebojaja ĩnare cʉdibitirʉja manire. \v 24 Tʉoya yʉ ñarã mʉa. Cristore boca ãmicõri, mani ñasʉoado bajiroti mani ñaja quena. Ito yicõri Diore mani tʉorʉ̃nʉsotija quena. \p \v 25 “Manʉjʉ mana, manojo manare cʉni, ado bajiro rotiami mani Ʉjʉ”, yire ma yʉre. Ito bajibojarocati yʉ tʉoĩarise mʉare gotigʉ ya yʉ. Yʉre ti maicõri ĩ cũrʉ ñari bʉsia yʉ. Ito bajiri yʉre mʉa tʉorʉ̃nʉja quena. \v 26 Ado bajiro tʉoĩa yʉ: “Adi rʉmʉri ñare gaye josari ña. Ito bajiri mʉa manojo mana mʉa ñado bajiroti ñaja quena”, yi tʉoĩa yʉ. \v 27 “Mʉa manojo cʉticãrã jidicãre ma ĩja. Mʉa manojo mana ñarã ãmabeja quena”, ya yʉ mʉare. \v 28 Ito bajiro yʉ yibojarocati, sĩgʉ̃ ʉ̃mʉgʉ̃ ĩ manojo cʉti ãmoja, ito yicõri romio cʉni iso manʉjʉ cʉti ãmoja, ĩna manʉjʉ cʉtija ñeñaro yirã meje yama ĩna. Manojo cʉtirã bʉto oca ña codero bajiro ʉsirioro bʉjarã yirãji. Iti mʉare bajibe yirocʉ iti mʉare goti camota yʉ. Adi rʉmʉri josari ña manire. Ito bajiri manojo cʉticõri, manʉjʉ cʉticõri bʉto bʉsa josari ñaro yiroja mʉare. \p \v 29 Tʉoya yʉ ñarã mʉa. “Nocõ mejeti rʉya manire”, yirocʉ iti mʉare gotia yʉ. Mʉa manojo cʉtirã, manojo mana bajiro Diore moa ĩsiña. \v 30 Mʉa godago ecoana, godago ecobitiana bajiro ĩre moa ĩsiña. Mʉa basa ñarã, basamena bajiro Diore moa ĩsiña. Mʉa gajeoni bʉjarã, “Iti ña yʉ ye”, yimenati Diore moa ĩsiña. \v 31 Mʉa adi sitajʉre queno bʉjarã, queno bʉjamena bajiro Diore moa ĩsiña. Adi sita gaye mani tirise jedi wajʉ. \p \v 32 Tʉoĩa ʉsiriomenati mʉa ñare ãmoa yʉ. Sĩgʉ̃ manojo macʉ mani Ʉjʉ ye moarocʉ, tʉoĩagʉ̃ yiguĩji ĩ. Mani Ʉjʉ ĩ wanʉtoni tʉoĩagʉ̃ yiguĩji ĩ. \v 33 Manojo cʉtigʉ ĩ manojo queno ñatoni adi sita gayere tʉoĩagʉ̃ yiguĩji. Ito yicõri ĩ manojo wanʉtoni tʉoĩa ʉsiriogʉ yiguĩji. \v 34 Diore moa ĩsire, manojore moa ĩsire jʉaji tʉoĩare gaye ñaroja ĩre. Manʉjʉ cʉtigo, manʉjʉ maco cʉni ito bajiroti bajirãji ĩna cʉni. Manʉjʉ maco ito bajiroti mani Ʉjʉre moa ĩsiroco tʉoĩa ʉsiriogo yigõji. “Yʉ ya rujʉna, yʉ ya ʉsina cʉni Diore moa ĩsigõ yigoja yʉ”, yi tʉoĩagõ yigõji iso. Manʉjʉ cʉtigoama iso manʉjʉ queno ñatoni adi ʉ̃mʉari gayere tʉoĩa ʉsiriogo yigõji. Ito yicõri iso manʉjʉ wanʉtoni tʉoĩa ʉsiriogo yigõji. \p \v 35 Mʉare rẽorocʉ meje iti gotia yʉ. Mʉa queno ñatoni itire gotia yʉ. Mʉa queno yi ñare ãmoa yʉ. “Mani Ʉjʉ Jesucristore riti moa ĩsigʉ̃ yigʉja yʉ”, yi mʉa rʉ̃cʉbʉore ãmoa yʉ. \p \v 36 “Yʉ manojo ñaroco bʉcʉacoamo ĩja. Bʉtoguti isore ãmocõa yʉ. Ito bajiri ñemecʉti masibea yʉ”, yi tʉoĩacõri sĩgʉ̃ ĩ manojo cʉtija quena. Ito bajiro ĩ ãmogõre ĩ manojo cʉtija, ñeñaro yigʉ meje yami ĩ. \v 37 Gãjiama, “Manojo macʉ ñagʉ̃ yigʉja yʉ”, yi tʉoĩacõri ĩ tʉoĩaro bajiro ĩ manojo cʉtibeja quena. “Manojo macʉ ñabojagʉti ñemecʉti masia yʉ”, ĩ ya ʉsijʉ ĩ yi tʉoĩa masija, manojo macʉ ĩ ñaja quenaña ĩocʉ̃re. \v 38 Sĩgʉ̃ ito bajiro bʉto ĩ ãmogõre ĩ manojo cʉtija queno yami. Ito bajibojarocati gãjiama ĩ manojo cʉtibeja queno bʉsa yami ĩ. \p \v 39 Sĩgõ manʉjʉ cʉticãro, manʉjʉ ĩ catiroca riti gãji rãca manʉjʉ cʉtire ma isore. Iso manʉjʉ godagoja, gãji iso ãmogʉ̃ rãca iso manʉjʉ cʉtija quena ña. Gãji Jesure masigʉ̃ rãca iso manʉjʉ cʉtija quena. \v 40 Ito bajibojarocati mʉcana tʉdi iso manʉjʉ cʉti ãmobeja, “Bʉto bʉsa wanʉgõ yigõji iso”, yi tʉoĩa yʉ. “Espíritu Santo yʉre ĩ ejabʉajare, ito bajiro bʉsia yʉ”, yi tʉoĩa yʉ. \c 8 \s1 Ĩna meni rujeoanare ecare gaye \p \v 1 Ĩna meni rujeoanare rʉ̃cʉbʉorã waibʉcʉrã sĩacõri ecare gaye mʉare bʉsigʉ ya yʉ adocãta. “Itire mani baja, quena ña. Ñeñaro yibea mani”, yi masi jedirãji mʉa. Ito bajibojarocati, “Gãjerã rẽtoro masirã ña gʉa”, mʉa yibojaja, masirã meje ña mʉa. Gãmeri mani ti maija itijʉa ña ñasarise. Gãmeri mani ti maija, gãmeri tʉoĩa oca sẽoroca yirãji mani. \v 2 “Queno masigʉ̃ ña yʉ”, sĩgʉ̃ ĩ yibojaja, queno masigʉ̃ meje ñami ĩocʉ̃. Ĩ masiriseonijʉare masibeami ĩ. \v 3 No Diore ti maigʉ̃re, ĩre ti masicõri ĩre maigʉ̃ yiguĩji Dios. \p \v 4 Ĩna meni rujeoanare waibʉcʉ sĩacõri ĩna ecare gaye mʉare bʉsigʉ ya yʉ. “Masa ĩna meni rujeoana ñasarã meje ñama”, yi tʉoĩa mani. “Dios sĩgʉ̃ti ñami ñasagʉ”, yi tʉoĩa mani. \v 5 Adi sita gãna Diore masimena ĩna gotija, “Ũmacʉ̃jʉ, jacajʉ cʉni mani rʉ̃cʉbʉorona ñama ĩna. Jãjarã ñarãji mani rʉ̃cʉbʉorona, mani ʉjarã”, yi tʉoĩabojama Diore masimena. \v 6 Ito bajiro ĩna yi tʉoĩabojarocati, jãjarã meje ñama mani rʉ̃cʉbʉorona. Dios mani Jacʉ sĩgʉ̃ti ñami mani rʉ̃cʉbʉosarocʉ. Ĩti ñami jeyarore rujeorʉ. Ĩre moa ĩsirona ña mani. Sĩgʉ̃ ñami mani Ʉjʉ. Ĩ ñami Jesucristo. Ĩ́na sʉoriti jeyaro ña. “Mani cʉni ĩ́na sʉoriti ña”, yi tʉoĩa mani. \p \v 7 Ito bajiro mani yi tʉoĩabojarocati gãjerã Jesure masirã ñabojarãti masimenaji iti gayere. Jesure ĩna masiroto riojʉa ĩna meni rujeoanare rʉ̃cʉbʉorã ñayijarã ĩna maji. Ito bajiri, “Masa ĩna meni rujeorʉre bare ĩna ecare mani baja, quenabetoja manire, ñeñaro ya mani”, yi tʉoĩarãji ĩna. Ito bajiro tʉoĩabojarãti ĩna baja, tʉoĩa oca sẽomena yirãji ĩna. Ito yicõri queno Diore cʉdimenaji ĩna. \v 8 Mani baja, mani babeja cʉni ñasarise meje ña iti Dios ĩ tija. “Itire mani babeja, manire ti wanʉgʉ̃ yiguĩji Dios”, yire ma. Ito yicõri, “Itire mani baja, manire ti wanʉbicʉ yiguĩji Dios”, yire cʉni ma. \v 9 “Mani baja, mani babeja cʉni no yibea”, yi masibojarãti mani baroto riojʉa queno tʉoĩaja quena. Itire mani baja ticõri, “Diore masibojarãti queno cʉdibeama ĩna”, yi tʉoĩagʉ̃ yiguĩji Jesure tʉorʉ̃nʉsʉogʉ gajea. Ito bajiro tʉoĩa wisacõri Jesure tʉoĩa jidicãgʉ̃ yiguĩji. \v 10 Ado bajiro rẽtaroja gajea. Sĩgʉ̃ Jesure tʉorʉ̃nʉsʉogʉ ĩna meni rujeorʉre ĩna ecare mani baja tigʉ yiguĩji gajea. Itire mani baja, “Quena ña. No yibea”, yi tʉoĩa mani. Ito bajibojarocati ĩjʉama masibiquĩji itire. Mani baja ticõri, “Yʉ baja quenabetoja”, yi tʉoĩabojagʉti bagʉ yiguĩji ĩ cʉni. \v 11 “Rẽore ma”, yi masibojarãti mani baja, Jesure tʉorʉ̃nʉsʉogʉ ĩ tʉoĩa jidicãroca yirã yirãji gajea mani. Ĩre yiari cʉni goda ĩsiñi Cristo. Mani baja ticõri, Jesucristore jidicãgʉ̃ yiguĩji. Ito bajiri, “Rẽore ma”, yi masibojarãti babitirʉja manire. \v 12 Itire mani baja ticõri, sĩgʉ̃ Jesure tʉorʉ̃nʉsʉogʉre ĩ tʉoĩa wisaroca yirãji mani. Ito bajiro mani yija ĩre riti meje ñeñaro ya mani. Cristore cʉni ñeñaro yirã ya mani. \v 13 Ito bajiri waibʉcʉ yʉ baja ticõri sĩgʉ̃ Jesure tʉorʉ̃nʉsʉogʉ ĩ tʉoĩa wisaroca yʉ yija, waibʉcʉ ri babitirʉja yʉre. Jesure ĩ tʉoĩa jidicãroca yibe yirocʉ itire babitirʉja yʉre. \c 9 \s1 Jesucristo ĩ cũana ñari, “Ado bajiro yiana mani”, ĩna yire gaye \p \v 1 Yʉ ãmoro bajiro yi masibojagʉti Jesucristo ãmoro bajiro cʉdirocʉ ña yʉ. Ĩ oca yʉ goti ucutoni yʉre cũñi Dios. Ĩre moa ĩsigʉ̃ mʉare riasocʉ yʉ. “Pablo ĩ riasorisere tʉocõri, Jesure tʉorʉ̃nʉsʉocʉ mani”, yi tʉoĩarãji mʉa. \v 2 “Jesús ĩ cũrʉ meje ñami Pablo”, yirã yirãji gajea gãjerã. Yʉ riasorisere tʉocõri Jesure tʉorʉ̃nʉcʉ mʉa. Ito bajiri itina, “Jesús ĩ cũrʉ ñami Pablo”, yi tʉoĩarã yirãji mʉa. \p \v 3 “Jesús ĩ cũrʉ meje ñami Pablo”, ĩna yija, ado bajiro cʉdia yʉ: \v 4 Jesús ĩ cũrʉ ña yʉ. Ito bajiri yʉ riasore waja yʉre ĩna ecaja, yʉre ĩna ioja cʉni boca ãmire ña yʉre. \v 5 Gãjerã Jesús ĩ cũana masare riaso ucurã ĩna waja, ĩna manojosãromia rãca wa ucuama. Ito bajiroti ĩna manojosãromia rãca riaso ucurã wama Jesús ocabaji mesa, ito yicõri Pedro cʉni. Ĩna manojo cʉtiado bajiroti sĩgõ Jesure tʉorʉ̃nʉgõ rãca yʉ manojo cʉti ãmoja, manojo cʉti masia yʉ cʉni. \v 6 Jesucristo oca goti ucuri masa ĩna ña masitoni jeyaro ejabʉa mʉa ĩnareama. “Bernabé, Pablo rãca Jesucristo oca goti ucurã ĩna ña masitoni ĩna moaja quena”, ¿yi tʉoĩati mʉa gʉareama? \v 7 Gãjerãre moa ĩsirã ñari waja bʉjarã yirãji surara. Rocati ñamena yirãji. Ʉyé otegʉ iti ricare bagʉ yiguĩji. Oveja coderi masʉ cʉni ĩna ya õjegõa bijecõri idigʉ yiguĩji ĩ. \v 8 Iti yʉ gotirise, “Ĩ tʉoĩarise bʉsiami Pablo”, ¿yi tʉoĩati mʉa yʉre? Bajibea. Ito bajiroti gotia Moisés ñayorʉ ĩ rotire cʉni. \v 9 Dios rotirise ucagʉ ado bajiro ucañi Moisés ñayorʉ: “Ta wecʉ trigo ajere ĩ wi cʉda codaja, ‘Bajaro ĩ cʉni jabeto’, yirona ĩ ya rise sia biabesa”, yi gotia Dios oca tuti. Ta wecʉ ĩ batoni tʉoĩa ʉsiriogʉ meje itire yiñi Dios. \fig |src="HK065E.tif" size="span" copy="Horace Knowles ©The British & Foreign Bible Society, 1954, 1967, 1972, 1995." ref="1 Corintios 9.9" \fig* \v 10 Gʉa ĩ oca riaso ucurãre tʉoĩacõri ito bajiro gotiñi Dios. Gʉare masa ejabʉatoni itire gotiñi ĩ. Weseca moagʉ̃, trigo ajeri codagʉ cʉni, “Ito bajiro bʉjagʉ yigʉja yʉ”, yi tʉoĩa wanʉcõri moama ĩna. \v 11 Dios oca mʉare riasosʉorã, wesecajʉ oterã bajiro moacʉ gʉa. ¿Weseca oteri masa ĩna bʉjado bajiro mʉare gʉa bʉjaja, no bajirojada? ¿Gʉa riasore waja gʉare mʉa ejabʉaja, no bajirojada? \v 12 Gãjerã Dios oca mʉare riasoanare ĩna ñatoni ĩna ãmorise ĩsiyija mʉa. Ĩnare mʉa ĩsija, gʉa mʉare riasosʉoanajʉare queno bʉsa mʉa ĩsija quena. “Mʉare riasocʉ gʉa. Ito bajiri gʉa ñatoni gʉa bojoro bʉjarise ĩsiña”, yi tʉoĩabojarãti mʉare senibiticʉ gʉa. \p Ado robojʉa bajicʉ gʉa. Gʉare bare manija, yutabujuri manija, riojoti ñemecʉticʉ gʉa. “Cristo oca mani riasoroca ĩnare mani senija, ĩ ocare boca ãmimenaji ĩna”, yi tʉoĩacõri mʉare senibiticʉ gʉa. Riojoti ñemecʉticʉ gʉa. \v 13 Judio masa ĩna minijuara wi ĩna moaja iti wi gayeti bocatirãji. Ado bajiro bajia iti. Diore rʉ̃cʉbʉorona ĩna menira casabo waibʉcʉrã sĩacõri ĩna soeriseti bama itijʉ moari masa. Itire masia mʉa. \v 14 Ito bajiroti bajia Cristo oca riasorãre cʉni. Ĩna riasore waja ĩna riasoana ĩnare ejabʉaja quena. Ito bajiro rotiñi mani Ʉjʉ Cristo. \v 15 Mʉare seni masibojagʉti coji mʉare senibiticʉ yʉ. Adi yʉ mʉare ucarise cʉni yʉre mʉa ĩsitoni meje uca yʉ. Ñiocõ goda wabojagʉti mʉare senibicʉ yigʉja yʉ. “Senibicʉti masare riasocʉ yʉ”, yi tʉoĩacõri wanʉa yʉ. \p \v 16 “Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre masogʉ̃ yiguĩji Cristo”, yʉ yi masare riasoja, “Queno yigʉ ña yʉ”, yi tʉoĩabea yʉ. Ito bajiro yʉ goti ucutoni yʉre cũñi Jesucristo. Masare ĩ oca yʉ riasobeja, quenabeto rẽtaroja yʉre. Iti yʉ riasobeja, wanʉbicʉ yigʉja yʉ. \v 17 Waja bʉjarocʉ yʉ riasoja, “Waja bʉjagʉ yigʉja yʉ”, yibogʉja yʉ. Ito bajiro meje bajia. Yʉ tʉoĩarise meje riasoa yʉ. Dios ĩ yʉre cũado bajiroti riasoa yʉ. \v 18 Ado robojʉa bajia yʉ waja bʉjarise. Masare waja senibicʉti, “Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yi riasoa yʉ. Waja bʉjarocʉ meje ĩ ocare riasoa yʉ. Itire masicõri wanʉa yʉ. Iti ña yʉ bʉjarise. “Mʉare yʉ riasore waja yʉre mʉa ĩsija quena”, yi masibojagʉti mʉare senibiticʉ yʉ. \p \v 19 Gãjire moa ĩsiri masʉ meje ña yʉ. Ito bajibojarocati mʉa jeyarore moa ĩsigʉ̃ bajiro ña yʉ. Jãjarã bʉsa Jesucristore tʉorʉ̃nʉjaro, yirocʉ ito bajiro moa yʉ. \v 20 Judio masa rãca yʉ ñaja, ĩnare bajiroti ña yʉ cʉni. Jesure ĩna tʉorʉ̃nʉre ãmogʉ̃ ito bajiro ya yʉ. Moisés ñayorʉ rotire cʉdirã rãca yʉ ñaja, ĩna robo bajiroti ña yʉ. Itire cʉdibitirocʉ ñabojagʉti Jesure ĩna tʉorʉ̃nʉre ãmogʉ̃ ĩna bajiroti ña yʉ. \v 21 Gãjerã Moisés ñayorʉ rotire cʉdimena rãca yʉ ñaja, ĩna bajiroti ña yʉ. Ito bajibojarocati, “Dios ĩ rotire cʉdigʉ meje ña yʉ”, yibea yʉ ĩnare. Jesure ĩna tʉorʉ̃nʉre ãmogʉ̃ ito bajiroti ya yʉ. Cristore cʉdigʉ ñari Dios ĩ rotire ña yʉ cʉdiroti. \v 22 Jesucristore tʉorʉ̃nʉsʉorã rãca yʉ ñaja, ĩna bajiroti ña yʉ. Ito bajiro ya yʉ bʉto bʉsa Jesucristore ĩna tʉorʉ̃nʉtoni. No masa rãca yʉ ñaja, ĩna rãca gagʉ bajiro ya yʉ. Ito bajiro ya yʉ, “Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre masogʉ̃ yiguĩji Cristo”, yi yʉ riasore tʉocõri Cristore ĩna boca ãmitoni. \v 23 “Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre masogʉ̃ yiguĩji Cristo”, yire gaye masa ĩna tʉo jeditoni iti gayere moa yʉ. Jesucristore boca ãmicõri masa ĩna wanʉre ti ãmogʉ̃ itire moa yʉ. \p \v 24 Masa ĩna ũmaquedija, sĩgʉ̃ rʉyabeto ũmaquedicã. Ito bajibojarocati sĩgʉ̃ti ñaquĩ ejasʉogʉ. Ĩ ñaquĩ ejasʉore waja, waja bʉjagʉ. Itire masia mʉa. Cajero ejasʉorocʉ ĩ ũmaquedisʉoado bajiro Diore queno moa ĩsiña mʉa. Dios tʉ bʉjarona ĩre queno moa ĩsiña mʉa. \v 25 No cajero ũmaquedi rẽtocũ ãmorã dise ĩna ya rujʉri ñeñorise gayere rẽoama ĩna. Ito bajiro josari moama ĩna jũ suara bedo nocõ mejeti jogari bedore bʉjarona. Maniama jogabiti gayere bʉjarona bʉto Diore moa ĩsia. \fig |src="BK00157B.TIF" size="col" copy="Horace Knowles revised by Louise Bass © The British & Foreign Bible Society, 1994." ref="1 Corintios 9.25" \fig* \v 26 “Ado bajiro yʉ yire ãmoguĩji Dios”, yi tʉoĩa masicõri, Diore moa ĩsia yʉ. Sĩgʉ̃ rocati ĩ roca wʉebojaro bajiro meje ya yʉ. “Ado bajiro ãmoguĩji Dios”, yi masibiticõri meje ĩre moa ĩsia yʉ. \v 27 Ado robojʉa bajia. Diore moa ĩsi ãmogʉ̃ ñari, yʉ ãmorise meje ya yʉ. Yʉ ya rujʉ ñeñaro iti tʉoĩabojarocati ito bajiro yibea yʉ. Yʉ ya rujʉre rẽocõri Diore riti moa ĩsia yʉ. Ito bajiro yʉ ya rujʉre yʉ rẽobeja, masare Dios oca riasorʉ yʉ ñabojarocati, “Queno yicʉ mʉ”, yi boca ãmibiquĩji Dios yʉre. \c 10 \s1 Masa ĩna meni rujeorʉre rʉ̃cʉbʉobesa, yire gaye \p \v 1 Tʉoya yʉ ñarã mʉa. Mani ñicʉsabatiare ĩna wa masi jeditoni ide buerina ĩnare ĩoyijʉ Dios. Riaca jajosa Ide Sũarise wame cʉtirisa ĩna jẽa masi jediroca yiyijʉ Dios. Itire tʉoĩa ãcabojabesa mʉa. \v 2 Moisés ñayorʉre tʉorʉ̃nʉcõri ide buerire sʉya wayijarã ĩna. Ito yicõri riaca jajosa jẽayijarã ĩna. Moisés ñayorʉre tʉorʉ̃nʉcõri ĩre sʉya jediyijarã ĩna. \v 3 Ũmacʉ̃jʉ gaye maná wame cʉtirise Dios ĩ queore ba jediyijarã ĩna. \v 4 Ĩna idi catitoni gʉ̃tagã ide budiroca yiyijʉ Dios. Iti gʉ̃tana sʉoriti meje catiyijarã ĩna. Cristo ĩnare tirʉ̃nʉjare catiyijarã ĩna. No ĩna waroti ĩnare tirʉ̃nʉsotiyijʉ Cristo. \v 5 Ito bajibojarocati ĩna jãjarã Diore cʉdibisijarã. Ĩna cʉdibeja ticõri, ĩnare wanʉbisijʉ Dios. Ito bajiri Diore ĩna cʉdibitire waja yucʉ manojʉ goda jediyijarã ĩna. \p \v 6 “ ‘Ito bajiro rẽtayijʉ ĩnare’, yi masibojarãti mani ñeñaro yi ãmoja, ito bajiroti rẽtaroja manire cʉni”, mani yi tʉo güija quena. \v 7 Ito bajiri ĩna meni rujeoana ĩna rʉ̃cʉbʉoado bajiro rʉ̃cʉbʉobesa mʉa. Jeyaro ĩnare bajigore gaye Dios oca tuti iti gotija, ado bajiro gotia: “Ba rujiyijarã. Ito yicõri jiarise idiyijarã ĩna. Ito yicõri ĩna meni rujeorʉre rʉ̃cʉbʉorona basayijarã ĩna”, yi gotia Dios oca tuti. \v 8 Rocati romiare ĩna ajeado bajiro yibitirʉja manire. Ito bajiro ñeñaro yicõri veintitrés mil ñarã co rʉmʉti goda jediyijarã ĩna. \v 9 “Mani ñeñaro yibojarocati manire waja senibiquĩji Dios”, yi mani ñicʉsabatia ĩna yibojado bajiro yibitirʉja manire. Ito bajiro ñeñaro yicõri ãña ocana jãjarã godayijarã ĩna. \v 10 Diore ĩna bʉsitu ñado bajiro yibitirʉja manire. Ito bajiro ĩna yijare, sĩgʉ̃ ángel jãjarãre ĩ sĩa batetoni cõayijʉ Dios. \p \v 11 Jeyaro mani ñicʉsabatiare rẽtagore oca ña jedia Dios oca tutijʉ. Mani Jesús ĩ ejarotire tʉoĩa yurã, mani tiroti ña iti oca. Ĩnare bajiro ñeñaro mani yibititoni, Dios oca tutijʉ ña iti oca. Ĩnare bajiro mani yija, tõbʉjarã yirãji mani cʉni. \v 12 No “Ñeñaro yibicʉja yʉ”, yi tʉoĩabojagʉti, ñeñaro yigʉ yiguĩji gajea. Ito bajiri ñeñaro yibe yirocʉ queno ĩ tʉoĩaja quena. \v 13 Manire riti mani ñeñaro yitoni meje ʉsirioro yi codeami rʉ̃mʉ́a ʉjʉ. Mani riojʉa gãnare cʉni, masa jeyarore cʉni ʉsirioro yi codeami ĩ. Manire ĩ ʉsirioro yi codebojarocati, mani ñeñaro yibititoni Diore mani tʉorʉ̃nʉja, manire ejabʉagʉ yiguĩji ĩ. “Mʉa ñeñaro yibititoni mʉare ejabʉagʉ yigʉja yʉ”, Dios ĩ yiado bajiroti manire ejabʉagʉ yiguĩji ĩ. Rʉ̃mʉ́a ʉjʉ Satanás bʉto ʉsirioro manire ñeñaro ĩ yi rotibojarocati, Diore mani tʉorʉ̃nʉja, itire mani ñemecʉtiroca yigʉ yiguĩji Dios manire. Mani ñeñaro yi ãmorise mani yibititoni manire ejabʉagʉ yiguĩji Dios. \p \v 14 Ito bajiri yʉ ñarã mʉa, ĩna meni rujeorʉre rʉ̃cʉbʉobesa mʉa. \v 15 Yʉ bʉsirisere tʉo masirã ña mʉa. “Riti gotiami Pablo”, yi tʉoĩarã ña mʉa. \v 16 “Queno ya Dios mʉ. Gʉa ñeñaro yirise waja, waja yi ĩsirocʉre mʉ Macʉ Cristore cõayija mʉ”, yicõri ʉyé ide bato idia mani. Itire tʉoĩarã, “Yucʉtẽojʉ manire yiari goda ĩsiñi Cristo”, yi tʉoĩa jedia mani. Cristo ya rujʉre tʉoĩarã, najure bato ba mani. “Yucʉtẽojʉ manire yiari goda ĩsiñi Cristo”, yi tʉoĩa jedicõri bato ba mani. \v 17 Jãjarã ñabojarãti sĩgʉ̃re bajiro riti tʉoĩarã ña mani. Jesure tʉoĩarã najuro corona bato ba mani. Ito bajiro yicõri Cristore riti tʉorʉ̃nʉa mani. Sĩgʉ̃re bajiro riti tʉoĩarã ña mani. Ito bajiri jãjarã ñabojarãti co rujʉ robo bajiro bajirã ña mani. \p \v 18 Israel sita gãnare tʉoĩate mʉa. Ĩna ñeñaro yirise waja, waja yirona waibʉcʉ ri soerãji ĩna Diore rʉ̃cʉbʉorã. Sĩgʉ̃re bajiro riti tʉoĩacõri ĩna soe ĩsirere barãji ĩna. \v 19 “Masa ĩna meni rujeorʉre rʉ̃cʉbʉoja quena ña”, yirocʉ meje ya yʉ itire. Ito yicõri, “Ĩna meni rujeorʉre waibʉcʉ ri ĩsire gaje waibʉcʉ ri rẽtoro ñasarise ña”, yirocʉ meje ya yʉ itire. \v 20 Ado bajirojʉa mʉare yirocʉ ya yʉ: Diore masimena ĩna meni rujeorʉre ĩna ecaja, Diore ecarã meje yama ĩna. Rʉ̃mʉ́are ecarã yama ĩna. Ito bajiri ĩna rãca baba cʉticõri mʉa baja rʉ̃mʉ́are rʉ̃cʉbʉorã bajiro yirãji mʉa. Ito bajiro mʉa yire ãmobea yʉ. \v 21 Rʉ̃mʉ́are mani cʉdija, Jesús mani Ʉjʉre cʉdirã meje ña mani. Ito bajiro mani yija, Jesure tʉoĩarã idisʉsare gaye ʉyé ide idibitirʉja manire. Ito yicõri Jesure tʉoĩarã basʉsare gaye babitirʉja manire. \p \v 22 “Yʉ ñarã ñabojarãti rʉ̃mʉ́re cʉdiama ĩna”, Jesús ĩ yi junisiniroca yibitirʉja manire. Ĩ rẽtoro masirã meje ña mani. \s1 Mani gãmeri ti maija quena, yire gaye \p \v 23 “Dios ĩ rẽobeja mani ãmoro bajiro mani yija quena”, yi tʉoĩama gãjerã. Ito bajiro ĩna yi tʉoĩabojarocati ado bajirojʉa ya yʉama. Jeyaro mani yi ãmoro bajiro mani yibojarocati queno ejabʉabetoja manire. Mani ãmoro bajiro mani yija, Jesure tʉorʉ̃nʉsʉogʉ ĩ tʉorʉ̃nʉ jidicãroca yirã yirãji gajea mani. \v 24 Mani queno ñaroti gaye riti tʉoĩabitirʉja manire. Gãjerã ĩna queno ñatoni, ĩnare ejabʉarona tʉoĩarʉja manire. Jesure tʉorʉ̃nʉ jidicãbitijaro ĩna, yirona tʉoĩarʉja manire. \p \v 25 Waibʉcʉ ri ĩna ĩsirijʉ waja yicõri mʉa baja quena. “¿Ĩna meni rujeorʉre ecagore meje ñati adi?” yi seniĩabesa. Riojoti waja yicõri mʉa baja quena. \v 26 Adi sita gaye jeyaro Dios ĩ rujeore ña. Ito bajiri disejʉa rʉyabeto ĩ ye riti ña. Ĩ rujeore iti ñajare, mani baja quena. \p \v 27 Sĩgʉ̃ Jesure tʉorʉ̃nʉgʉ̃ meje ñagʉ̃, “Yʉ tʉ barã waya”, ĩ yija, ĩ ecaro bajiroti baja quena. “¿Ĩna meni rujeorʉre ĩna ecagore meje ñati?” yi seniĩamenati baja quena. \v 28 Gãji itire ba güigʉ, “Ĩna meni rujeorʉre ĩna ecagore ña adi”, ĩ yi goti masioja, babeja itire. Itire mʉa baja ticõri, ĩ tʉoĩarisejʉ tʉoĩa bʉjatobicʉ yiguĩji ĩ. “Ñeñaro yama ĩna”, yi tʉoĩacõri bʉjatobicʉ yuguĩji. Ito bajiri Jesure ĩ jidicãme yirona, babeja itire. \v 29 “Jeyaro waibʉcʉ ri mani baja quena ña”, yi tʉoĩabojarãti, “Iti gaye mani baja quenabea”, gãjerã ĩna yi tʉoĩarisere babitirʉja manire. \p Mʉa coriarã ado bajiro yirã yirãji gajea: “Itire baja quenabea”, gãjerã ĩna yi tʉoĩabojarocati, ¿itire ba jidicãgʉ̃ yigʉjada yʉ? yi tʉoĩarãji mʉa coriarã. \v 30 Gaje ado bajiro yirãji mʉa: Yʉ baroto riojʉa, “Queno ya Dios mʉ”, yʉ yibojarocati gãjerã, “Babitirʉja mʉare”, yi codebitirʉja ĩnare, yirãji mʉa. \v 31 Ado robojʉa bajia: No mani bariseti, mani idirise, mani moarise cʉni Diore masa ĩna rʉ̃cʉbʉoroca yirʉja manire. \v 32 Gãjerã ĩna ñeñaro yi ãmoroca yibe yirona, quenarise riti yirʉja manire. Judio masa, judio masa meje cʉni Jesure tʉorʉ̃nʉrãre cʉni ĩna ñeñaro yi ãmoroca yibitirʉja manire. \v 33 Yʉama ado bajiro tʉoĩa yʉ: Jeyaro yʉ yirise masa ĩna ti wanʉ jedire ãmoa yʉ. Sĩgʉ̃ti queno yʉ ñaroti gayere tʉoĩabea yʉ. Jesure ĩna tʉorʉ̃nʉre ãmogʉ̃ ĩna queno ñaroti gayejʉare tʉoĩa yʉ. Jeame ʉ̃jʉrojʉ ĩna wabore ñaroca ĩnare Dios masore ãmoa yʉ. \c 11 \p \v 1 Cristo ĩ yiado bajiroti ya yʉ cʉni. Ito bajiri yʉ yiro bajiroti yiya mʉa cʉni. \s1 Mani minijuaja romia ado bajiro ĩna yija quena, yire gaye \p \v 2 Tʉoya yʉ ñarã mʉa. Mʉare yʉ riasocatire yiro robo yirã ña mʉa. Ito bajiri yʉre mʉa ãcabojabejare mʉare queno wanʉa yʉ. \v 3 Gaje mʉa tʉo masire ãmoa yʉ. Ado bajiro bajia iti. Manojo cʉtigʉ ĩ manojo rijoga ñami ʉ̃mʉgʉ̃. Mani ʉ̃mʉa rijoga ñami Cristo. Ito bajiroti Cristo rijoga ñami Dios. \v 4 Sĩgʉ̃ minijuara wijʉ ĩ ya rijoga bʉagʉ Diore ĩ senija, Dios oca ĩ bʉsija cʉni, Diore rʉ̃cʉbʉobicʉ bajiro yami ĩocʉ̃. \v 5 Minijuara wijʉ sĩgõ rijoga bʉabeco Diore iso senija, Dios oca iso riasoja cʉni, iso manʉjʉre rʉ̃cʉbʉobeco bajiro yamo iso. Rijoga iso bʉabeja, joa suagoro bajiro bajigõji iso. \v 6 Sĩgõ iso rijoga bʉa ãmobeja, cojisiti joa sua jeocõja quena isoõcõreama. “Rijoga joa suagoja bojo ña yʉ”, yi iso tʉoĩaja, rijoga iso bʉaja quena. \v 7 Mani ʉ̃mʉare minijuara wijʉ rijoga bʉare ma manire. Ĩ robo bajigʉ manire rujeoñi Dios. Manimasi gãmeri ticõri, “Queno masigʉ̃ ñami Dios”, yi tʉoĩa mani. Ito bajiri ĩre wanʉcõri ĩre rʉ̃cʉbʉoa mani. Romiama mani ʉ̃mʉare rʉ̃cʉbʉorã ñama. Ito bajiri, “Ʉ̃mʉare rʉ̃cʉbʉoa gʉa”, yirona rijoga ĩna bʉaja quena. \v 8 Ado robojʉa bajia: Ʉ̃mʉgʉ̃re rujeogʉ romio ya gõana meje rujeoyijʉ Dios. Romiare rujeogʉ ʉ̃mʉgʉ̃ ya gõana rujeoyijʉ. \v 9 Romiore ejabʉarocʉre meje ʉ̃mʉgʉ̃re rujeoñi Dios. Ʉ̃mʉgʉ̃jʉare ejabʉarocore romiore rujeoñi Dios. \v 10 Ito bajiri, “Yʉre ũmatã ñagʉ̃ ñari yʉ ya rijoga bajiro bajigʉ ñami yʉ manʉjʉ”, yiroco iso ya rijoga bʉaja quena romiore. Ito bajiro ĩna yija ticõri, ĩnare ti wanʉrã yirãji ángel mesa. \v 11 Ʉ̃mʉa cʉni, romia cʉni ĩna ñare ãmoñi Dios. Romia ĩna manija, queno ña masimenaji ʉ̃mʉa. Romia ito bajiroti ʉ̃mʉa ĩna manija, queno ña masimenaji romia. Ito bajiri mani Jesús ñarã, “Ñe waja mama ʉ̃mʉa, ñe waja mama romia”, yire ma manire. \v 12 Ado robojʉa bajia: Ʉ̃mʉgʉ̃ ya gõana romiore rujeoñi Dios. Ito bajibojarocati romiana rujeana ñama ʉ̃mʉa. Mani ʉ̃mʉa, romia cʉni Dios ĩ rujeoana riti ña mani. \p \v 13 Adi mʉare yʉ gotirise queno tʉoĩaña mʉa. Minijuara wijʉ rijoga bʉabecoti, ¿Diore iso senija quenati? Quenabea. \v 14 “Ʉ̃mʉa joa yoarise ĩna ũmaja, bojorise ña”, yi tʉoĩa jedia mani. \v 15 Romiareama joa yoarise ĩna ũmaja, queno ti wanʉa mani. Joa yoarise iso ũmaja, iso ya rijoga bʉago bajiro yamo iso. \v 16 Sĩgʉ̃ adi yʉ gotirisere ĩ tʉoĩa bʉsi ãmoja, ado bajiro ĩre gotija quena: “Gʉa, gãjerã Jesure tʉorʉ̃nʉrã cʉni, ito bajiro riti yisotia gʉa”, yi gotija quena ĩre. \s1 Jesús ĩ basʉsare gaye barã queno ĩna yibitire gaye \p \v 17 Adocãta mʉare yʉ ucarise, mʉare wanʉgʉ̃ meje uca yʉ. Jesús basʉsare gaye minijua barona queno yibea mʉa. Mani Ʉjʉ ĩ basʉsare gayere ñeñoa mʉa. \v 18 “Ĩna minijuaja, ricati riti tʉoĩama”, yire gaye tʉoa yʉ mʉare. “Riti bajiroja”, yi tʉoĩa yʉ itire. \v 19 “Mani tʉoĩa bʉsija, ‘Ĩnati ñama Jesure tʉorʉ̃nʉsarã’, yi tʉoĩarã yirãji gãjerã manire”, yi tʉoĩa bʉsiboja mʉa. \v 20 Ricati riti tʉoĩa bʉsicõri, Jesús basʉsare gaye mʉa minijua baja, mani Ʉjʉre rʉ̃cʉbʉorã meje yirãji mʉa. \v 21 Barajʉ iti ejaroca mʉa ãmoro bajiroti ba ãmorãji mʉa yajirona. Cocati bare bato bamenaji mʉa. Ito bajiro mʉa yija, gãjerã ñiocõrãji. Gãjerãma idi mecʉrãji ĩna. \v 22 Wiri cʉtirã ña mʉa. Mʉa ya wirijʉ mʉa ba, idi, yija quena. Ito bajiro queno mʉa yibeja, Jesús basʉsare gaye barã gãjerã queno ba bʉjamena, bʉjato ĩna bʉjaroca ya mʉa. Ito bajiro mʉa yija gãjerã Jesure tʉorʉ̃nʉrãre ti tudirã bajiro ya mʉa. “Queno ya mʉa”, ¿yigʉti yʉ mʉare? Meje yi ãmobea yʉ. Mʉare wanʉbea yʉ. \s1 Mani Ʉjʉ ĩ basʉsare gaye \r (Mt 26.26-29; Mr 14.22-25; Lc 22.14-20) \p \v 23 Adi mʉare yʉ riasorise mani Ʉjʉ ĩ basʉsare gaye mʉare yʉ riaso masitoni yʉ masiroca yiñi ĩ. Ado bajiro bajia: Mani Ʉjʉre ĩ wajana ñiatoni Judas ĩ gotira ñami, ĩ ya ãmona naju ãmi rʉcoyijʉ Jesús. \v 24 Ãmi rʉcocõri, “Queno ya Dios mʉ”, yiyijʉ ĩ. Igata batocõri ado bajiro yiyijʉ ĩ, ĩ rãca riasotirãre: “Ĩmo baya. Adi ña yʉ ya rujʉ robo bajiro bajirise. Mʉare yiari goda ĩsigʉ̃ yigʉja yʉ. Yʉ godaja bero yʉ mʉare ĩogore tʉoĩacõri yʉre rʉ̃cʉbʉorã ado bajiroti minijua basotiba”, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre. \v 25 Ĩna baja bero ʉyé ide tẽro ãmi rʉcoyijʉ Jesús. Ito yicõri ado bajiro ĩnare gotiyijʉ ĩ: “Ĩmo idiya. Mʉare yiari yʉ ya rí budiro yiroja yʉre. Yʉ ya rína sʉoriti, ‘Ado bajiro masare queno yigʉ yigʉja yʉ’, Dios ĩ yiado bajiroti ñasʉoro yiroja ĩja. Yʉ godaja bero yʉ mʉare ĩogore tʉoĩacõri, yʉre rʉ̃cʉbʉorã ado bajiroti minijua idisotiba”, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre. \v 26 Mani Ʉjʉ ĩ rotiado bajiroti mani baja, mani idija cʉni, “Manire yiari goda ĩsiñi Cristo”, yirona ito bajiro basotia mani. Mani Ʉjʉ ĩ ejarocajʉ ito bajiro yisʉsarã yirãji mani. \s1 Mani Ʉjʉ ĩ basʉsare gaye mani baja, ado bajiro mani baja quena, yire gaye \p \v 27 Ado robojʉa bajia: No Diore rʉ̃cʉbʉobicʉti rocati mani Ʉjʉ ĩ basʉsare gaye ĩ baja, ĩ idija cʉni ñeñaro yigʉ yiguĩji ĩocʉ̃. Ito bajiro ĩ yija, “Ñe waja ma Jesús ya rujʉ, ĩ ya rí cʉni”, yigʉre bajiro yami ĩocʉ̃. No ito bajiro yigʉ seti cʉtigʉ yiguĩji. \v 28 Ito bajiri mani Ʉjʉ ĩ basʉsare gaye ba ãmorã, mani baroto riojʉa, mani idiroto riojʉa cʉni ado bajiro mani yija quena: Mani ñeñaro yirise tʉoĩa bojori bʉjacõri Diore mani goti rẽtobuja quena. Ito bajiro mani yija bero mani Ʉjʉ godare tʉoĩacõri mani baja quena. \v 29 “Yʉ ñeñaro yirisere yʉre waja yi ĩsirocʉ godañi Cristo”, yi mani tʉoĩaja quena. Jesure tʉoĩamenati rocati mani baja, mani tõbʉjaroca yigʉ yiguĩji Dios manire. \v 30 Ito bajiro rocati bacõri jãjarã ñarise cʉtia mʉa. Gãjerã wisia mʉa. Ito bajicõri gãjerã godañi ĩna. \v 31 Mani baroto riojʉa queno mani tʉoĩaja, mani tõbʉjaroca yibicʉ yiguĩji Dios. \v 32 Mani ñeñaro yirise waja mani tõbʉjaroca Dios ĩ yija, mani queno yitoni ito bajiro yami ĩ. Ĩre masimena jeame ʉ̃jʉrojʉ wana rãca mani ware ãmobeami Dios. Ito bajiri ñeñaro mani yirisere jidicãtoni mani tõbʉjaroca yami ĩ. \p \v 33 Ito bajiri Jesús ĩ basʉsare gaye barã wana mʉa minijuaja, sĩgʉ̃ rʉyabeto corocõ barona ejori mejeti baya yʉ ñarã mʉa. \v 34 Mʉa ñiocõja, mʉa minijuaroto riojʉa mʉa ya wijʉ baja quena. Ito bajiri minijuara wijʉ mʉa baja, jairo ba yajirona meje barã yirãji mʉa. “Ito bajiro mʉa yijare mʉa tõbʉjaroca yibicʉ yiguĩji Dios”, yi gotia yʉ mʉare. Gaje oca ñarisere mʉa tʉ ejacõri quenogʉ̃ yigʉja yʉ. \c 12 \s1 Jeyaro mani moa masitoni Espíritu Santo manire ĩ jidicãre gaye \p \v 1 Queno tʉoĩaña yʉ ñarã mʉa. Ricati riti mani moa masi sosatoni Espíritu Santo ĩ cũre gaye mʉa masire ãmoa yʉ. \p \v 2 “Jesure mani masiroto riojʉa mani meni rujeoana bʉsimenare rʉ̃cʉbʉocʉ mani”, yi tʉoĩarãji mʉa. Gajero bajiro tʉoĩacõri jãjarã mʉa meni rujeoanare rʉ̃cʉbʉobojayija mʉa maji. \v 3 Ito bajiri, “Ĩna ñama Espíritu Santo rotirise meje bʉsirã. Ĩ ñami Espíritu Santo rotirise bʉsigʉ”, mʉa yi tʉoĩare ãmoa yʉ. No Jesure bʉsitugʉ, Espíritu Santo ĩ rotirise meje bʉsiami ĩocʉ̃. No, “Rẽtoro masigʉ̃ ñami Jesús yʉ Ʉjʉ”, yi bʉsigʉ, Espíritu Santo rotirise bʉsiami ĩocʉ̃. \p \v 4 Diore mani moa ĩsitoni, ricati riti mani moa masiroca yami Espíritu Santo. Ricati riti mani moa masiroca yibojagʉti sĩgʉ̃ti ñami Espíritu Santo. \v 5 Ricati riti mani Ʉjʉre moa ĩsia mani. Ricati riti moabojarãti ĩ sĩgʉ̃reti moa ĩsia mani. \v 6 Ricati riti moare cũñi Dios manire. Ito yicõri ĩ sĩgʉ̃ti ñami mani moa masiroca yigʉ. \v 7 Espíritu Santo quedi sãja ecoana ñari, Diore mani moa ĩsi masiroca yami ĩ. Ito bajiri, “Espíritu Santo quedi sãja ecorʉ ña yʉ”, yi tʉoĩa mani. Gãmeri mani ejabʉatoni ricati riti moare cũñi Espíritu Santo manire. \v 8 Coriarã Espíritu Santona sʉoriti queno tʉoĩacõri goti masiama ĩna. Gãjerã cʉni Dios oca josarise gaye riasoticõri goti masiama ĩna, Espíritu Santo ejabʉarisena. \v 9 “Yʉ seniro bajiroti cʉdigʉ yiguĩji Dios”, gãjerã ĩna queno tʉorʉ̃nʉroca yami Espíritu Santo. Cõrãre ĩna yisio masiroca yami Espíritu Santo gãjerãre. \v 10 Tiyamani ĩna ĩo masiroca yami Espíritu Santo gãjerãre. Gãjerãre Dios oca ĩna goti masiroca yami Espíritu Santo. “Ĩ ñami Espíritu Santo rotirise bʉsigʉ. Ĩna ñama Espíritu Santo rotirise meje bʉsirã”, ĩna yi masiroca yami Espíritu Santo gãjerãre. Ĩna bʉsi masibiti oca ñabojareti ĩna bʉsi masiroca yami Espíritu Santo gãjerãre. Iti gaye oca ĩna bʉsigore ĩna rogoti masiroca yami Espíritu Santo gãjerãreama. \v 11 Ricati gaye riti manire moare cũrʉ sĩgʉ̃ti ñami Espíritu Santo. Ĩ ãmoro bajiro riti ricati mani moa masiroca yami Espíritu Santo. \s1 Co rujʉ bajiroti rujʉ cʉtirã ña mani, yire gaye \p \v 12 Mani ya rujʉ jeyaro ñabojarocati co rujʉti ña. Tite mʉa. Ãmo, cajea, gãmoro, gʉbo jaje ña mani ya rujʉ. Ito bajiro bajirã ña mani Jesucristore tʉorʉ̃nʉrã cʉni. Jãjarã ñabojarãti Cristore riti tʉorʉ̃nʉrã ñari co rujʉ bajiro bajirã ña mani. Ĩre tʉorʉ̃nʉrã ñari gãmeri ejabʉa mani. \v 13 Jeyaro ña mani. Tʉote mʉa. Judio masa, judio masa meje cʉni, gãjerãre moa ĩsirã, gãjerãre moa ĩsimena cʉni ña mani. Jesucristore tʉorʉ̃nʉcõri idé gu roticʉ mani. Mani sĩgʉ̃ rʉyabeto Espíritu Santo quedi sãja ecoana riti ña mani. Ĩ sĩgʉ̃ti ñami mani ya ʉsijʉ quedi sãjarʉ. Ito bajiri ĩ́na sʉoriti co rujʉ bajiroti rujʉ cʉtia mani. \p \v 14 Co rujʉ ñabojaroti jeyaro ña mani ya rujʉ. Cojʉ gaye meje ña mani ya rujʉ. Jeyaro ña. \v 15 Gʉbo iti bʉsija, “Ãmo meje ña yʉa, ito bajiri rujʉ gaye meje ña”, yibojarocati rujʉ gayeti ña. \v 16 Gãmoro iti bʉsija, “Cajea meje ña yʉ, ito bajiri rujʉ gaye meje ña”, yibojarocati rujʉ gayeti ña iti. \v 17 Mani ya rujʉ cajea bʉcʉagoti iti ñaja, ¿ñena tʉoboanada mani? Mani ya rujʉ gãmoro bʉcʉrogoti iti ñaja, ¿ñena wĩjiboanada mani? \v 18 Meje ado robojʉa bajia. Mani ya rujʉ iti ñaroto bajiroti ĩ ãmoro bajiro rujeoñi Dios manire. \v 19 Mani ya rujʉ cojʉ gaye iti ñaja, jeyaro ñabitiboadoja. \v 20 Ado robojʉa bajia: Mani ya rujʉ jeyaro ñabojarocati co rujʉti ña. Ito bajiro bajirã ña mani Jesure tʉorʉ̃nʉrã. Jãjarã ñabojarãti sĩgʉ̃re bajiro riti tʉoĩacõri gãmeri ejabʉa mani. \p \v 21 Mani ya cajea iti bʉsija, “Ñe waja ma ãmo”, yi masibitiboadoja. Mani ya rijoga iti bʉsija, “Ñe waja ma gʉbori”, yi masibitiboadoja iti. \v 22 Ado robojʉa bajia: Mani ya rujʉ gaye, “Adi gaye queno waja ma yʉre”, mani yi tʉoĩabojarocati ñasarise ña iti cʉni. \v 23 Mani ya rujʉ gaye, “Adi gaye queno waja ma yʉre”, mani yibojarise cʉni queno tirʉ̃nʉa mani. Gaje mani ya rujʉ gaye masa jeyarore mani ĩobiti yutabujuna sãña bia mani. \v 24 Gajejʉri mani ya rujʉri bojobea mani. Ito bajiri itire bʉabea mani. Mani ya rujʉre ĩ ãmoro bajiroti quenoñi Dios. Mani ya rujʉ gaye, “Ñasarise meje ña”, mani yirise itijʉa ña bʉto bʉsa ñasarise. \v 25 Mani ya rujʉ jeyaro ñabojarocati corocõti ñasarise ña. Mani Jesure tʉorʉ̃nʉrã ito bajiro bajirãti ña. Jãjarã ñabojarãti ñasarã riti ña mani. Ito bajiri wanʉre rãca gãmeri ejabʉa mani. \v 26 Mani ya rujʉ cojʉ iti junija, rujʉ ñarocõti juni wisia. Mani ya rujʉ cojʉ masa ĩna ti wanʉja, mani ya rujʉ ñarocõreti wanʉjeacoa mani. Iti gaye robo bajiroti bajia mani Jesure tʉorʉ̃nʉrã cʉni. Mani wato sĩgʉ̃ ĩ bojori bʉjaja, mani ñarocõti ĩ rãca bojori bʉjarãji mani. Ito yicõri sĩgʉ̃ mani wato ĩ wanʉ quenaja, mani ñarocõti wanʉ quenarãji mani. \p \v 27 Ado robojʉa bajia: Mani Jesure tʉorʉ̃nʉrã ĩre moa ĩsirã ñari ĩ ya rujʉ robo bajirã ña mani. Mani sĩgʉ̃ rʉyabeto ñasarã ña mani. Mani rãca gagʉ sĩgʉ̃ ĩ manija, ĩre godo cʉtia mani cocati Jesure moa ĩsirã ñari. \v 28 Mani Jesure tʉorʉ̃nʉrã ñaja sĩgʉ̃ rʉyabeto moare cũñi Dios manire. Cajero mani coriarãre Jesús oca goti ucuronare cũñi ĩ. Ito bero gãjerã ĩre goti ĩsironare cũñi. Gãjerã ĩ oca riasoronare cũñi. Gãjerãre tiyamani ĩna ĩorotire cũñi. Gãjerã cõrãre yisioronare cũñi. Gãjerã ejabʉaronare cũñi. Gãjerã tirʉ̃nʉronare cũñi. Ito bero gãjerã ĩna bʉsi masibiti oca ñabojareti bʉsi masironare cũñi Dios. \v 29 Corocõti ĩre moa ĩsirona meje cũñi Dios manire. Mani jeyaro Jesucristo oca gotirona ĩ cũana meje ña mani. Mani jeyaro Diore goti ĩsiri masa meje ña mani. Mani jeyaro ĩ oca riasori masa meje ña mani. Mani jeyaro tiyamani ĩori masa meje ña mani. \v 30 Mani jeyaro cõri masare yisiori masa meje ña mani. Mani jeyaro mani bʉsi masibiti oca ñabojareti bʉsi masirona meje ña mani. Mani jeyaro ĩna bʉsija tʉocõri, “Ado bajiro bʉsirʉ ĩna”, yi masirã meje ña mani. Mani jeyaro ĩna bʉsirisere rogoti masirã meje ña mani. \v 31 “Ñasarise yʉ yiroca, Dios ĩ yire ãmoa yʉ”, yirʉja mʉare. Ito bajiro mʉa yijama quena ña. Ito bajiro mʉa yibojarocati adocãta bʉto ñasarisejʉare mʉare riasogʉ ya yʉ. \c 13 \s1 Gãjerãre mani ti maija, iti ña ñasarise, yire gaye \p \v 1 Co oca rʉyabeto mani bʉsi masibojarocati, ito yicõri ángel mesa oca mani bʉsi masibojarocati, gãjerãre mani ti maibeja, ñe waja mana ña mani. Gãjerãre mani ti maibeja, jeyaro bʉsirã ñabojarãti, rocati yucʉ toti iti bʉsiro bajiroti, ito yicõri cometiro iti bʉsiro bajiro, rocati oca godacoajʉ. Gãjerãre ti maimenati mani bʉsibojaja manire tʉomenaji ĩna. \v 2 Diore goti ĩsiri masa ñabojarãti, ito yicõri goti rudire jeyaro masibojarãti, gãjerãre mani ti maibeja, ñe waja mana ña mani. Jeyaro tʉo masirã ñabojarãti, ito yicõri “ ‘Gʉ̃ta yucʉrire cʉ̃o rʉ̃gõña Dios mʉ’, yʉ yija, ñaro bajiroti cʉdiguĩji ĩ”, yi tʉoĩa masirã ñabojarãti, gãjerãre mani ti maibeja, ñe waja mana ña mani. \v 3 Mani rʉcorise ñarocõti batorã ñabojarãti, gãjerãre mani ti maibeja ñe waja bʉjamenaji mani. “Yʉre ĩna soe ãmobojarocati Dios oca goti jidicãbicʉja yʉ”, yi tʉoĩarã ñabojarãti gãjerãre mani ti maibeja ñe waja bʉjamenaji mani. \p \v 4 Gãjerãre mani ti maija, ado robojʉa bajirã yirãji mani: Gãjerãre ʉsirioro yimenaji mani. Gãjerãre queno yirã yirãji mani. Gãjerãre ti ʉomena yirãji mani. Gãjerãre rʉ̃cʉbʉorã yirãji mani. “Gãjerã rẽtoro ñasagʉ ña yʉ”, yimenaji mani. \v 5 Mani queno ñaroti gaye riti tʉoĩamena yirãji mani. Gãjerãjʉare ĩna queno ñaroti gaye tʉoĩarã yirãji mani. Gãjerãre ti junisinimena yirãji mani. Gãji manire ñeñaro ĩ yibojarocati yoari junisinimenaji mani. Itire ãcabojorã yirãji mani. \v 6 Gãji ĩ ñeñaro yija, ti wanʉmenaji mani. Gãji ĩ queno yijajʉa ĩre ti wanʉrã yirãji mani. \v 7 Gãjerãre mani ti maibojarocati ñeñaro manire ĩna yija, ĩnare ti mai jidicãmenaji mani. Ito yicõri ĩnare bʉsitumenaji mani. Ĩnare mani ti maija, ĩnare tʉorʉ̃nʉrã yirãji mani. Gãjerãre mani ti maibojarocati, manire ĩna ñeñaro yija, ĩnare ʉsiriomenaji mani. Ito yicõri ĩnare ti mai jidicãmenaji mani. \p \v 8 Gãjerãre mani ti maija, ĩnare ti mai jidicãre ma manire. Ĩnare ti maisotirã yirãji mani. Gãjerãre mani ti mairise jedirise meje ña. Co rʉmʉ Dios ĩ manire moare cũre jediro yiroja. Iti rʉmʉ iti ejaja Diore queno masirã yirãji mani. Ito bajiri ĩre goti ĩsire mano yiroja ĩja. Ito yicõri mani masibiti oca jeyaro mani bʉsiroca yibicʉ yiguĩji Dios. Gaje ĩ oca josarisere mani goti masiroca yibicʉ yiguĩji ĩ ĩja. \v 9 Ado robojʉa bajia: Adocãta jeyaro Dios ye masi jeobea mani. Dios ocare goti jeo masibea mani. \v 10 Ija co rʉmʉ Dios gayere masi jeocõrã yirãji mani maji. Ito bajiri iti rʉmʉ ejaroca ĩ oca manire goti rẽtoburi masa mana yirãji ĩja. Manimasiti tʉo masi jeocõrã yirãji. \p \v 11 Ado bajiro bajia. Macʉacã yʉ ñaja, macʉacã oca bʉsicʉ yʉ. Macʉacã yʉ ñaja, macʉacã robo riti tʉoĩacʉ yʉ. Macʉacã yʉ ñaja, macʉacã bajiro riti tʉoĩa besecʉ yʉ. Bʉcʉa wacʉ macʉacã yʉ ñagore gaye jidicãcʉ yʉ. \v 12 Adocãta jeyaro Dios gayere tʉo masi jeobea mani. Ẽoro queno ruyubeto bajiro Dios oca queno tʉo masi jeobea mani. Ito bajibojarocati co rʉmʉ Dios tʉ ejacõri ĩ gayere tʉo masi jeorã yirãji mani. Adocãta coriajʉriti ĩ oca masia mani. Ija co rʉmʉ Dios ĩ manire ti masi jeoado bajiroti ĩ gaye tʉo masi jeorã yirãji mani cʉni. \p \v 13 Ʉdiaji gaye ña mani yisotiroti: Diore tʉorʉ̃nʉsotirʉja manire. “Dios ĩ yiro bajiroti yigʉ yiguĩji”, yi tʉoĩasotirʉja manire. Ito yicõri gãjerãre ti maisotirʉja manire. Iti ʉdiaji gaye gãjerãre mani ti mairise iti ña ñasarise. \c 14 \s1 Oca masibitibojarãti gãjerã oca bʉsire gaye \p \v 1 Gãjerãre ti maisotirʉja manire. Iti ña mani cʉdiroti ñasarise. Ĩre mani moa ĩsitoni Dios ĩ cũre gayere ãmoana mani. “Yʉre goti ĩsiri masa ñama mʉa”, manire ĩ yire gaye, ãmoana mani. Iti cʉni ñasarise ña. \v 2 No gãjerã oca ĩ masibiti ĩ bʉsija, Diore rʉ̃cʉbʉogʉti yami, ito bajiro ĩ yija. Ito bajiro ĩ bʉsija, masa tʉomenaji ĩre. Ito bajiri ĩnare meje bʉsiguĩji ĩ. Diojʉare bʉsiguĩji. Ito bajiro ĩ bʉsija Espíritu Santo ejabʉarisena bʉsiguĩji ĩ. Ito yicõri gãjerã ĩna tʉoroti meje bʉsiguĩji ĩ. \v 3 Gãjiama Diore goti ĩsigʉ̃ ĩ bʉsija, masareti bʉsiguĩji. Bʉto bʉsa Diore ĩna tʉorʉ̃nʉtoni ito bajiro bʉsiguĩji ĩ. Ĩna tʉoĩa oca sẽotoni ito yicõri ĩna wanʉtoni ito bajiro bʉsiguĩji ĩ. \v 4 No gãjerã oca ĩ masibiti Diore ĩ bʉsija, bʉto bʉsa ĩmasiti Diore masi waguĩji. Ito bajiro tʉoyamani ĩ bʉsija, tʉobiticõri bʉto bʉsa Diore masimenaji ĩna ĩja. Gãjiama Dios oca gotigʉ ĩna tʉorisena ĩ gotija tʉocõri, gãjerã Jesure tʉorʉ̃nʉrã bʉto bʉsa ĩna tʉorʉ̃nʉroca yami ĩ. \p \v 5 Sĩgʉ̃ rʉyabeto gãjerã oca mʉa masibiti oca ñabojareti mʉa bʉsija, quena ñaboroja yʉre. Ito bajibojarocati ĩ masibiti oca ñabojareti bʉsigʉ rẽto bʉsaro ñasarise moami Dios oca gotiri masʉ. Ĩ masibiti oca ñabojare bʉsigʉ ĩ bʉsirise masa ĩna tʉo masitoni ĩ rogotija, ñasarise moami ĩ cʉni. Ito bajiro ĩ yija Jesure masirã bʉto bʉsa ĩre ĩna tʉorʉ̃nʉ waroca yami ĩ. Bʉsi tĩocõri ĩ rogotibejama tʉo masimenaji ĩna. \v 6 Tʉoya yʉ ñarã mʉa. Mʉa tʉ ejacõri mʉa tʉobiti yʉ bʉsija, ñe waja ma. Ñejʉa ejabʉabetoja mʉare. Yʉ masiroca Dios ĩ yirise mʉare yʉ bʉsija, mʉare ejabʉaroja itiama. Dios oca riojo ñasarise mʉare yʉ riasoja, iti cʉni mʉare ejabʉaroja. \p \v 7 Goti masiore ocana mʉare gotigʉ ya yʉ: Sĩgʉ̃ tẽrora ĩ juti masibeja, “Iti basa menigʉ̃ yami”, yi masimenaji mani. Arpa wame cʉtirisena queno ĩ basa meni masibeja, “Iti gaye basa menigʉ̃ yami”, yi masimenaji mani. \v 8 Surarare jigʉ trompeta wame cʉtirica queno ĩ juti masibeja, gãjerã rãca gãmeri sĩarona ña yucãmenaji ĩna. “Wadirʉ ĩna”, yi masibiticõri ña yucãmenaji ĩna. \v 9 Iti bajiroti bajia, gãjerã oca mʉa masibiti mʉa bʉsibojaja. Mʉa masibiti mʉa bʉsija tʉo masibiticõri, “Ito bajiro yireoni ña”, yi masimena yirãji gãjerã. Ito bajiro mʉa bʉsibojaja, mino bajiroti godacoaro yiroja. \v 10 Riti ña, adi macãrʉcʉ̃rore jaje oca bʉsia mani. Mani bʉsirisere tʉorã yirãji gãjerã. \v 11 Ito bajibojarocati sĩgʉ̃ yʉ tʉobiti yʉre ĩ bʉsibojaja jʉa dʉja gãmeri tʉomenaji gʉa. Ĩre tʉo masibiticõri, “Gaje masʉ ñaguĩji”, yi tʉoĩagʉ̃ yigʉja yʉ. Yʉre tʉo masibiticõri ito bajiroti tʉoĩagʉ̃ yiguĩji ĩ cʉni. \v 12 Diore moa ĩsiroca Espíritu Santo ĩ yire ãmorã ña mʉa. Ito bajiro ãmorã ñari, “Gãjerã Jesure tʉorʉ̃nʉrãre gʉa ejabʉaroca yiya”, yirona Espíritu Santore seniña. \p \v 13 Ito bajiri sĩgʉ̃ gãjerã oca ĩ masibiti ĩ bʉsija, ĩ rogoti masitoni Diore ĩ senija quena. \v 14 Diore rʉ̃cʉbʉogʉ gaje oca yʉ masibiti yʉ bʉsija, Espíritu Santo ĩ ejabʉarisena ito bajiro bʉsigʉja yʉ. Ito bajibojarocati, “Iti gayere bʉsia yʉ”, yi masibicʉja yʉ. Ito bajiri gãjerã ĩna tʉo masiroca yi masibicʉ yigʉja yʉ. \v 15 Ado bajiro jʉaji gayena Diore yʉ bʉsija quena. Espíritu Santona sʉoriti yʉ masibiti oca ñabojareti Diore yʉ bʉsija quena. Ito yicõri gãjerã ĩna tʉotoni ĩna tʉorisena Diore yʉ bʉsija quena. Jʉaji gayena Diore yʉ basaja quena. Espíritu Santona sʉoriti yʉ masibiti oca ñabojareti Diore yʉ basaja quena, ito yicõri gãjerã ĩna tʉorisena Diore yʉ basaja quena. \v 16 Diore rʉ̃cʉbʉorã Espíritu Santona sʉoriti gãjerã ĩna tʉobiti riti mani bʉsibojaja, “Iti gaye bʉsirãji ĩna”, yi masimenaji ĩna. Ito bajiri ĩna tʉobeja, mani rãca cocati Diore rʉ̃cʉbʉo masimenaji ĩna. \v 17 Manire tʉobiticõri mani rãca cocati, “Queno ya Dios mʉ”, yi masimena yirãji ĩna. Diore rʉ̃cʉbʉorã, “Queno ya Dios mʉ”, mani queno yibojarocati, manire tʉobiticõri bʉto bʉsa Diore masibiti warã yirãji ĩna. \v 18 Mʉa rẽtoro gãjerã oca yʉ masibiti bʉsia yʉ. Ito bajiri, “Queno ya Dios mʉ. Yʉ masibiti oca ñabojareti yʉ bʉsiroca ya mʉ”, ya yʉ ĩre. \v 19 Ito bajibojarocati Dios ya wi minijuacõri jaje mʉa tʉobiti yʉ gotibojaja, ñe waja ma iti. Yʉ gotirisere tʉomenaji mʉa. Mʉa ocana mʉa tʉorise jabetacã yʉ gotibojarocati mʉa tʉoja, iti ña yʉre bʉto bʉsa quenarise. \p \v 20 Rĩaca bajiro tʉoĩabesa yʉ ñarã mʉa. Ito bajibojarocati mʉtarãcã ñeñaro yibitiana bajiro mʉa ñaja quena. Bʉcʉrã bajiro queno mʉa tʉoĩaja quena. Bʉcʉrã mʉa ñajare, ito bajiro tʉoĩaja quena. \v 21 Dios oca tuti iti gotija, ado bajiro gotia: “Yʉ ñarãre gaje ocana ĩnare bʉsigʉ yigʉja yʉ. Gaje masa yʉ ñarãre gaje ocana bʉsironare cõagʉ̃ yigʉja yʉ. Ito bajiro yʉ yibojarocati yʉre tʉorʉ̃nʉmena yirãji ĩna”, yi gotia Dios oca tuti. \v 22 Diore ĩna tʉo ãmobeto bajiroti tʉo ãmomenaji Jesure tʉorʉ̃nʉmena cʉni. Sĩgʉ̃ gãjerã oca ĩ masibiti ĩ bʉsiroca Dios ĩ yija, “Masigʉ̃ ñari manire waja senigʉ̃ yiguĩji Dios”, Jesure tʉorʉ̃nʉmena ĩna yitoni ito bajiro ĩoguĩji Dios. Gãjiama ĩ oca goti masiroca Dios ĩ yija, “Masigʉ̃ ñari manire ejabʉagʉ yiguĩji Dios”, Jesure tʉorʉ̃nʉrã ĩna yitoni ito bajiro ĩoguĩji Dios. \v 23 Ado robojʉa bajia: Diore rʉ̃cʉbʉorona minijua ñarajʉ, gãjerã oca mʉa masibiti mʉa bʉsi ñaroca Dios ocare riasotimena, ito yicõri Diore tʉorʉ̃nʉmena cʉni ĩna ejaja, “Mecʉri masaguti ñacõyijari ãna”, yirã yirãji ĩna mʉare. \v 24 Diore rʉ̃cʉbʉorã mʉa minijua ñarijʉ gãjerã Diore masimena ĩna ejaja, Dios oca mʉa gotijama tʉo masirã yirãji. Ito bajiri queno tʉo masicõri, “Ñeñaro yigʉgo ñada yʉ cʉni”, yi tʉoĩarã yirãji ĩna. \v 25 “Yʉ tʉoĩa rudibojarisere masicõami Dios”, yirã yirãji ĩna. Ito yicõri Diore rʉ̃cʉbʉorona rijomunigãna ñini rũjũrã yirãji ĩna. “Ãna rãca ñasacõami Dios”, yirã yirãji ĩna mʉare. \s1 Minijuacõri ado bajiro queno yirʉja manire, yire gaye \p \v 26 Tʉoya yʉ ñarã mʉa. Ado bajiro bajia: Mʉa coriarã minijuacõri basa ãmoa mʉa. Gãjerã riaso ãmoa mʉa. Gãjerã mʉa masiroca Dios ĩ yirere goti ãmoa mʉa. Mʉa coriarã gãjerã oca mʉa masibitire bʉsi ãmoa mʉa. Gãjerãre rogoti ãmoa mʉa. Quena ña ito bajiro mʉa yija. Dise rʉyabeto mʉa yisotija, Diore tʉorʉ̃nʉrã bʉto bʉsa ĩna tʉorʉ̃nʉ waroca mʉa yija quena. \v 27 Gãjerã oca mʉa masibiti mʉa bʉsi ãmoja, jʉ̃arãona ʉdiarãonati mʉa bʉsija quena. Sĩgʉ̃ ĩ bʉsija bero, ito bero gãji, ito bero gãji mʉa bʉsija quenaroja. Mʉa bʉsija bero gãji ĩ rogotija quena, gãjerã ĩna tʉotoni. \v 28 Sĩgʉ̃ rogotigʉ ĩ manija, minijuacõri gãjerã oca mʉa masibiti bʉsibitirʉja mʉare. Sĩgʉ̃ rogotigʉ ĩ manija, masa ĩna tiro riojo meje mʉa bʉsija quena. Mʉa tʉoĩarisena Diore mʉa bʉsija quena. \v 29 Mʉa masiroca Dios ĩ yire mʉa goti ãmoja, jʉ̃arãona, ʉdiarãonati bʉsija quena. Sĩgʉ̃ ĩ bʉsija bero, ito bero gãji, ito bero gãji bʉsija quena. Gãjerã mʉare tʉo rujirã, “Riti Dios ocare bʉsiama ĩna”, yi tʉoĩa bese rujirã yirãji ĩna. \v 30 Sĩgʉ̃ ĩ bʉsiroca gãji tʉo rujigʉre ĩ bʉsiroti gaye tʉoĩa bʉjaroca Dios ĩ yija, bʉsisʉogʉ bʉsi jidicãja quena, gãji ĩ bʉsitoni. \v 31 Queno gãji bero, gãji bero mʉa bʉsija, mʉa Diore goti ĩsiri masa sĩgʉ̃ rʉyabeto bʉsi masirã yirãji mʉa. Ito bajiro mʉa yija, sĩgʉ̃ rʉyabeto bʉsi masirã yirãji mʉa. Ito bajiro mʉa yija, bʉto bʉsa Dios ocare masicõri tʉoĩa oca sẽo wanʉ jedirã yirãji mʉa. \v 32 Mʉa Dios oca goti ĩsiri masa ĩ oca mʉa gotija, rocati meje gotirã yirãji mʉa. “Ado bajiro goticʉja yʉ”, yi tʉoĩacõri mʉa gotija quena. Gãjerã ĩna bʉsiroca bʉsibitirʉja mʉare. Mʉa yuja quena. \v 33 Ñe oca manoti mani minijuaja ticõri, manire wanʉgʉ̃ yiguĩji Dios. Ito bajibojarocati mani bʉsi riawʉsaja ticõri, wanʉbicʉ yiguĩji Dios. \p Ito bajiri gãjerã Jesure tʉorʉ̃nʉrã ĩna minijuado bajiro, ñe oca mano bʉsi riawʉsare mano mʉa minijuasotija quena. \v 34 Dios ya wi mʉa minijuaroca bʉsire ma romiare. Ĩna ñama ĩna manʉjʉsabatiare cʉdirona. Ʉ̃mʉa ñama ĩnare ũmatãrã. Ito bajiroti gotia Dios oca tuti. \v 35 Ĩna seniĩa ãmoja, ĩna ya wijʉ tʉdi ejacõri ĩna manʉjʉsabatiare seniĩaja quena. Mʉa minijuari wijʉ romio sĩgõ iso bʉsija, queno ejasabea. \p \v 36 “ ‘Ado bajiro gotia Dios oca’, yi goti rẽtobu masirã ña gʉa”, ¿yi tʉoĩati mʉa? Ito bajirojʉa meje bajia. Mʉa riti meje ña Dios oca boca ãmisʉoana. \v 37 “Diore goti ĩsiri masʉ ña yʉ”, sĩgʉ̃ ĩ yija, “Mani Ʉjʉ ĩ rotiado bajiroti gotiami Pablo”, yi masigʉ̃ yiguĩji ĩ. Ito bajiroti yigʉ yiguĩji gãji cʉni, “Espíritu Santo rotirise bʉsia yʉ”, ĩ yi masija. \v 38 “Dios oca gotigʉ meje ñami Pablo”, sĩgʉ̃ ĩ yija, ĩre cʉni tʉorʉ̃nʉbeja quena. \p \v 39 Tʉoya yʉ ñarã mʉa. Ado bajirojʉa mʉa yija quena: “Dios oca yʉ goti masiroca ĩ yire ãmoa yʉ”, mʉa yija quena. No gãjerã oca ĩna tʉobiti ĩna bʉsija, rẽore ma. \v 40 Ito bajibojarocati mʉa minijua ñari wijʉ gãjerãre rʉ̃cʉbʉocõri sĩgʉ̃ ĩ bʉsiroca gãjerã bʉsire ma. No mʉa yisotirise dise rʉyabeto queno tʉoĩacõri mʉa bʉsija quena. \c 15 \s1 Mʉcana tʉdi Cristo catire gaye \p \v 1 “Masare masorocʉ goda ĩsiñi Cristo”, yi mʉare yʉ riasocatire itire tʉdi mʉa tʉoĩare ãmoa yʉ. Iti ocare iti rʉmʉjʉ boca ãmicãcʉ mʉa. Iti ocare boca ãmicõri Cristore tʉorʉ̃nʉa mʉa. \v 2 Mʉare yʉ riasocatire mʉa tʉorʉ̃nʉ jidicãbeja, Dios ĩ masoana ña mʉa ĩja. “Dios ocare tʉorʉ̃nʉrã ña gʉa”, yibojarãti iti ocare queno tʉorʉ̃nʉsamena mʉa ñaja, Dios ĩ masoana meje ña mʉa. \p \v 3 Oca bʉto ñasarise yʉ masiroca Dios ĩ yirere mʉare riasocʉ yʉ. Dios oca tuti iti gotiro bajiroti, “Mani ñeñaro yirise waja goda ĩsiñi Cristo”, yi mʉare riasocʉ yʉ. \v 4 “Ĩre ĩna yujebojarocati ʉdia rʉmʉ bero mʉcana tʉdi catiñi Cristo”, yi mʉare riasocʉ yʉ. Dios oca tuti iti gotiro bajiroti mʉare riasocʉ yʉ. \v 5 Tʉdi caticõri Pedrore goaĩoyijʉ Jesús. Ito bero ĩ cũana jʉa gʉbojeno ñarãre goaĩoyijʉ. \v 6 Ito bero gãjerã quinientos ñarã rẽto bʉsaro ĩre tʉorʉ̃nʉrãre goaĩoyijʉ Jesús. Ĩ goaĩoana jãjarã catiama maji. Gãjerãma godacoañi. \v 7 Ito bero Santiagore goaĩoyijʉ. Ito bero ĩ oca goti ucutoni ĩ cũanare ñarocõreti goaĩoyijʉ. \p \v 8 Ĩnare ĩ goaĩoja bero yʉre cʉni sʉsari goaĩoquĩ. Ĩna bajiro ñasagʉ meje ña yʉ. Ñasagʉ meje yʉ ñajare ĩna bero yʉre cʉni goaĩosʉsaquĩ ĩ. \v 9 Ĩ oca goti ucurona ĩ cũana rãca corocõ ñasagʉ meje ña yʉ. Iti rʉmʉ Cristore tʉorʉ̃nʉrãre queno yibiticʉ yʉ maji. Ĩ ñarãre yʉ ʉsirioro yi codejama ĩ oca yʉ goti ucuroca yibitiborʉ Dios. “Queno yʉ yigʉ ñajare yʉre beseñi Dios”, yi tʉoĩabea yʉ. \v 10 Yʉre ti maicõri yʉre beseñi Dios, ĩre yʉ moa ĩsitoni. Quenoguti Dios ĩ yʉre yijare ĩre queno moa ĩsia yʉ. Ito bajiri, “Bʉjato bajia. Ĩre besebojacʉ yʉ”, yibeami Dios yʉre. Gãjerã Jesús ĩ cũana rẽto bʉsaro Diore moa ĩsia yʉ. Ito bajibojarocati yʉmasi meje Diore moa ĩsia yʉ. Yʉre ti maicõri ĩre yʉ moa ĩsi masiroca yami Dios yʉre. \v 11 “Gãjerã rẽto bʉsaro Dios oca mʉare riasocʉ yʉ”, yʉ yija no yibea iti. Ado robojʉa ña ñasarise. Dios ocare tʉocõri Jesure tʉorʉ̃nʉyija mʉa. Itijʉa ña ñasarise. \s1 Godabojarãti mʉcana tʉdi mani catire gaye \p \v 12 Gʉa Jesús ĩ cũana sĩgʉ̃ rʉyabeto corocõ gotia gʉa. “Godabojagʉti mʉcana tʉdi catiñi Cristo”, yi gotia gʉa. Mʉare ito bajiro gʉa yibojarocati, ¿no yija mʉa coriarã, “Godabojarãti mʉcana tʉdi catiya ma”, yati mʉa? \v 13 Godabojarãti tʉdi catire iti manija, Cristo cʉni tʉdi catibitiborʉ. \v 14 Tʉdi ĩ catibeja, ĩ oca gʉa riasobojarise ñe waja manoja. Ĩ tʉdi catibeja, ĩre tʉorʉ̃nʉbojarãti ya mʉa. Ĩ manija ĩ manibojarocati ĩre tʉorʉ̃nʉboana mʉa. \v 15 Ĩ tʉdi catibeja, bʉrãti Dios oca riasoboyija gʉa. “Tʉdi Cristo ĩ catiroca yiñi Dios”, yicãcʉ gʉa. Godana mʉcana tʉdi ĩna catibeja, Jesure cʉni tʉdi ĩ catiroca yibitiborʉ Dios. \v 16 Godana mʉcana tʉdi ĩna catibeja, ito bajiroti Cristo cʉni tʉdi catibitiborʉ. \v 17 Cristo tʉdi ĩ catibeja, ĩre tʉorʉ̃nʉbojarãti ya mʉa. Ĩ manija ĩ manibojarocati ĩre tʉorʉ̃nʉboana mʉa. Mani ñeñaro yirise waja, waja yi ĩsirocʉ godacõri ĩ tʉdi catibeja, seti cʉtirã ñaboana mani maji. \v 18 Ito bajiro iti bajija, Jesucristore tʉorʉ̃nʉcõri godana jeame ʉ̃jʉrojʉ waboana ĩna. \v 19 Cristore tʉorʉ̃nʉbojarãti tʉdi mani catibeja, ĩre tʉorʉ̃nʉmena rẽtoro bojori bʉjarã ñaboana mani. \p \v 20 Ado robojʉa bajia: Cristo ĩ godabojarocati mʉcana tʉdi ĩ catiroca yiñi Dios ĩja. Ito bajiri ĩ ñami cajero godabojagʉti mʉcana tʉdi catisʉorʉ. Ĩ́na sʉoriti godana ñarocõti mʉcana tʉdi cati jedirã yirãji. \v 21 Adán ñayorʉ ĩ ñeñaro yirajʉna sʉoriti godasʉoñi adi sita gãna. Ito bajibojarocati Cristo tʉdi ĩ catirajʉna sʉoriti godabojarãti tʉdi catirãji mani cʉni. \v 22 Adán ñayorʉ janerãbatia ñari goda jedirã yirãji mani. Ito bajibojarocati Cristore tʉorʉ̃nʉrã ñari ĩ́na sʉoriti mʉcana mani catiroca yigʉ yiguĩji Dios. \v 23 Dios ĩ ãmoro bajiroti mʉcana tʉdi catirã yirãji masa. Cristo ñami cajero godabojagʉti mʉcana tʉdi catisʉorʉ. Ija Cristo ĩ tʉdi ejaroca ĩre tʉorʉ̃nʉgoana mʉcana tʉdi catirã yirãji. \v 24 Ito baji ñaroca adi ʉ̃mʉari jediro yiroja. Ĩ wajana ñarocõreti rẽtocũgʉ̃ yiguĩji Cristo. Adi sita gãna ʉjarã, ito yicõri ũmacʉ̃jʉ gãna ʉjarãre cʉni rẽtocũgʉ̃ yiguĩji Cristo. Ito bajiro yicõri ĩre tʉorʉ̃nʉrãre miojugʉ yiguĩji Cristo. “Ĩna Ʉjʉ ñasagʉ ñatĩñama mʉ”, yirocʉ ĩ Jacʉ Diojʉare ĩsigʉ̃ yiguĩji Cristo ĩre tʉorʉ̃nʉgoanare. \v 25 Ĩ wajanare ĩ rẽtocũroto riojʉa Ʉjʉ ĩ ñaroca yigʉ yiguĩji Dios Cristore. Ito bajiro ĩ baji ñare ãmoguĩji Dios. \v 26 Ĩ wajana ñarocõreti rẽtocũcõri masa ĩna godarise gaye itocõti gajanoagʉ̃ yiguĩji Cristo. Ito bajiri mʉcana tʉdi godare mano yiroja. \v 27 Dios oca tuti iti gotiro bajiroti jeyaro Ʉjʉ ñarocʉre cũñi Dios Cristore. “Ĩ Jacʉ Ʉjʉ ñami Cristo”, yireoni meje ña iti. Ĩ Jacʉjʉa jeyaro Ʉjʉ ñarocʉre cũñi. \v 28 Co rʉmʉ ĩ wajana jeyarore, ito yicõri ʉjarã jeyarore cʉni ĩnare rẽtocũgʉ̃ yiguĩji Cristo. Ito bajiro yicõri jeyarore rotigʉ ñagʉ̃ yiguĩji Cristo. Iti rʉmʉti ĩ roti masitoni Dios ĩ jidicãrere tʉdi ĩsigʉ̃ yiguĩji Diore. Ito bajiro ĩ yijare Dios ĩre cũrʉ jeyaro, dise rʉyabeto Ʉjʉ ñagʉ̃ yiguĩji. \p \v 29 “Godana mʉcana tʉdi catimenaji”, gãjerã ĩna yibojarise gaye mʉare goti masio ãmoa yʉ. ¿No yija, “Godana mʉcana tʉdi catimenaji”, yi tʉoĩabojarãti idé guya mana godanare yiari idé gu ĩsirã yati gãjerã? Godana mʉcana tʉdi ĩna catibejama, rocati bajiro ĩnare idé gu ĩsibojarãji ĩna. \p \v 30 Dios oca yʉ riasoja, bʉto guijosotia yʉre, jãjarã yʉre sĩa ãmorã ĩna cʉníjare. “Riti godana tʉdi catirã yirãji ĩja”, yi tʉoĩacõri Dios oca riaso jidicãbea yʉ. \v 31 Riti mʉare gotia yʉ ñarã yʉ. Co rʉmʉ rʉyabeto yʉre sĩa ãmorã cʉnísotiama ĩna. Riti bajia iti. Gaje riojo gotia yʉ mʉare. “Yʉ riasocatire tʉocõri Cristore tʉorʉ̃nʉñi Corinto cʉto gãna”, yi mʉare tʉoĩacõri wanʉa yʉ. \v 32 Efeso cʉto gãna yaiare bajiro guacõri yʉ tõbʉjaroca yicã ĩna. Godabojarãti mʉcana tʉdi mani catibeja, rocati Diore moa ĩsibocʉ yʉ. Ito yicõri tõbʉjabojagʉti, ñe bʉjabitibogʉja yʉ. Godana mʉcana tʉdi ĩna catibeja, Jesure tʉorʉ̃nʉmena ĩna tʉoĩado bajiro mani cʉni tʉoĩaja quenaboa. Ado bajiro yi tʉoĩama ĩna: “Yoari mejeti godarã yirãji mani. Ito bajiri mani ãmoro bajiroti wanʉrʉja mani, barʉja mani, idirʉja mani”, yi tʉoĩabojama ĩna. \p \v 33 Ito bajiro rʉo gotirãre tʉorʉ̃nʉbesa. Ado bajirojʉa ya yʉ mʉare: “Ñeñaro yirã rãca mʉa baba cʉtija, queno yirã ñabojarãti ĩna bajiroti ñeñaro yirã yirãji mʉa cʉni”, ya yʉ mʉare. \v 34 Tʉdi queno tʉoĩa quenocõri quenarise riti yiya mʉa. Mʉa ñeñaro yirisere jidicãña. Mʉa coriarã Diore masirã meje ña mʉa. Mʉa bojo bʉjatoni ito bajiro ya yʉ. \s1 Godabojarãti mʉcana tʉdi ĩna catire gaye \p \v 35 Ado bajiro yʉre seniĩarã yirãji gajea coriarã: “Godana ñabojarãti, ¿no bajiro tʉdi catirã yirãjida? Ito yicõri, ¿no bajiro rujʉ cʉtirã yirãjida ĩna?” yi yʉre seniĩarã yirãji gajea coriarã. \v 36 Ito bajiro yʉre seniĩarã queno tʉoĩamena ñama ĩna. Ado robojʉa bajia: Aje mani oteja, joe gayeti jogaro yiroja. Ito bajibojarocati gʉdajubero gaye judi mʉjaroja. \v 37-38 Trigo ajeri, gaje ote ajeri mani oteja, rujagʉ meje otea mani. Mani oteja bero rujagʉ iti ñatoni Dios ĩ ãmoro bajiroti menigʉ̃ yiguĩji ĩ. Ote ajeri iti ñaro bajiroti iti judiroca yigʉ yiguĩji Dios. Maniama ajerigoti otea mani. Dios ñami iti judiroca yigʉ. \v 39 Mani catirã jeyaro ricati riti rujʉ cʉtia mani. Tite mʉa. Wai, waibʉcʉrã, wʉtirã, mani masa cʉni ricati riti rujʉ cʉtia. \v 40 Ito bajiroti ũmacʉ̃jʉ gãna cʉni ricati rujʉ cʉtirãji. Mani adi sita gãna ricati rujʉ cʉtia mani. Mani adi sita ñarã quenari rujʉ, rujʉ cʉtia mani. Ũmacʉ̃jʉ gãna cʉni manire bajiro rujʉ cʉtibitibojarãti quenari rujʉ, rujʉ cʉtirãji ĩna cʉni. \v 41 Ʉ̃mʉa gagʉ ĩ busurise bajirise meje busuami ñami gagʉ cʉni. Ricati busuami. Ito bajiroti ñocõa cʉni ricati busuama. Ĩna ñocõa comasi cʉni ricati riti busuama. \v 42 Ito bajiroti bajirã yirãji mani. Godabojarãti mʉcana tʉdi caticõri ricati rujʉ cʉtirã yirãji mani. Sĩgʉ̃ godarʉre mani yujeja, ĩ ya rujʉ jogacoaro yiroja. Tʉdi catiroca Dios ĩ yija, tʉdi godare mano yiroja ĩre. \v 43 Sĩgʉ̃ godarʉre mani yujeja, jogari rujʉre yujea mani. Ĩ tʉdi catiroca Dios ĩ yija, seyori rujʉ, rujʉ cʉtigʉ yiguĩji. Queno rujʉ sẽogʉ̃re meje yujea mani. Rujʉ sẽobiti rujʉ yujea mani. Ito bajibojarocati tʉdi catiroca Dios ĩ yija, sẽori rujʉ, rujʉ cʉtigʉ yiguĩji ĩ. \v 44 Adi sita ñarã mani rujʉ cʉtirisere ĩna yujeja, jogari rujʉre yujerã yirãji ĩna. Ito bajibojarocati mani tʉdi catiroca Dios ĩ yija, jogabiti rujʉ bʉjarã yirãji mani. Adi sita ñarã jogari rujʉ, rujʉ cʉtia mani. Mani godabojarocati mani ya ʉsiama godabetoja. Ũmacʉ̃jʉ Dios tʉ ejacõri jogabiti rujʉ, rujʉ cʉtirã yirãji mani. \p \v 45 Ado bajiro gotia Dios oca tuti: “Cajero ʉ̃mʉgʉ̃ ñasʉorʉ, Adán ñayorʉ Dios ĩ rujeorʉ ñayijʉ. Ĩ catiroca yiyijʉ Dios”, yi gotia Dios oca tuti. Adán bero gagʉ ñabojagʉti ĩ rẽtoro ñasagʉ ñami Cristo. Ĩ ñami mani catitĩñaroca yigʉ. \v 46 Adocãta mani rujʉ cʉtirise jogari rujʉ ña. Ito bajibojarocati ũmacʉ̃jʉ Dios tʉ ejacõri jogabiti rujʉ bʉjarã yirãji mani. \v 47 Ʉ̃mʉgʉ̃ ñasʉorʉre sitana rujeoyijʉ Dios. Ito bajiri adi sita gagʉ ñayijʉ ĩ. Ĩ bero gagʉ Cristoama ũmacʉ̃jʉ gagʉ wadirʉ ñayijʉ. \v 48 Adi sita ñarã cajero ñasʉorʉ sitana rujearʉ robo bajiro rujʉ cʉtia mani. Ũmacʉ̃jʉ Dios tʉ mani waja ito gagʉ wadirʉ Cristo robo bajiro rujʉ cʉtirã yirãji mani. \v 49 Adi rʉmʉri Adán ñayorʉ bajiro rujʉ cʉtia mani. Ito bajibojarocati Dios tʉ ejacõri Cristo bajiroti rujʉ cʉtirã ñarã yirãji mani ĩja. \p \v 50 Ado bajiro goti ãmoa yʉ ñarã yʉ mʉare: Adocãta mani ya rujʉ wiro, rí cʉni ña manire. Ito bajiri rujʉ ũmacʉ̃jʉ Dios ĩ rotirojʉ ña masibetoja. Adocãta mani rujʉ cʉtiri rujʉ yoari ñabetoja. Ito bajiri Dios rãca catitĩñarona rujʉ jogabiti rujʉ mani rujʉ cʉtija quena. \v 51 Gãjerã ĩna masibitire mʉare gotigʉ ya yʉ. Jeyaro meje godarã yirãji. Ito bajibojarocati mani sĩgʉ̃ rʉyabeto rujʉ wasoarã yirãji mani. \v 52 Cajea mani yabi yiro bajiro ejaroti rujʉre wasoagʉ yiguĩji Dios. Ito bajiro bajiro yiroja sʉsari rʉmʉ. Trompeta wame cʉtirica jutiraga oca ruyuro yiroja. Iti oca ruyuroca godana tʉdi catirã yirãji. Ito yicõri tʉdi godare mano yiroja ĩnare. Iti rʉmʉri cati rʉyarãre ĩna ya rujʉrire wasoagʉ yiguĩji Dios. \v 53 Mani rujʉ cʉtirise jogarise ña. Ito bajiri Dios rãca mani catitĩñatoni manire rujʉ wasoagʉ yiguĩji Dios. Adocãta mani rujʉ cʉtirise godacoaro yiroja. Ito bajiri tʉdi mani godabititoni mani ya rujʉre wasoagʉ yiguĩji Dios. \v 54-55 Adocãta mani rujʉ cʉtiri rujʉ godacoaro yiroja. Mʉcana tʉdi godabiti rujʉ Dios ĩ manire wasoaja, Dios oca tuti iti gotiado bajiroti rẽtaro yiroja. Ado bajiro gotia iti: Mani godarise jediroca yami Dios ĩja. Ito bajiri mʉcana tʉdi godamenaji mani. “Tõbʉjacõri goda wacʉ ya yʉ”, yi tʉoĩa güire ma ĩja. \v 56 Ñeñaro yisotirã ñari godarã yirãji mani. Dios ĩ rotirisere cʉdimena ñari, “Ñeñaro yirã ña gʉa”, yi tʉoĩa mani. Ñeñaro mani yirisere mani coe rotibeja godacõri, bʉto tõbʉjarã yirãji mani. \v 57 Ito bajibojarocati mani Ʉjʉ Jesucristore mani tʉorʉ̃nʉja, ĩ godarena sʉoriti jeame ʉ̃jʉrojʉ mani waborere rẽtogʉ̃ yiguĩji Dios. Godabojarãti caticoarã yirãji mani. Itire tʉoĩa wanʉcõri, “Queno ya Dios mʉ”, ya mani. \p \v 58 Ito bajiri Jesucristore tʉorʉ̃nʉ jidicãbitirʉja yʉ ñarã manire. Ito yicõri ĩre moa ĩsi jidicãbitirʉja manire. “Ĩre mani moa ĩsija queno manire waja yigʉ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩa mani. Ito bajiri mani Ʉjʉre mani moa ĩsija rocati meje moarã yirãji mani. \c 16 \s1 Gãjerãre ejabʉarona mani niyeru miojure gaye \p \v 1 Gãjerã Jesure tʉorʉ̃nʉrãre ejabʉarona niyeru mʉa miojuroti gaye mʉare bʉsigʉ ya yʉ adocãta. Jesure rʉ̃cʉbʉorona ĩna minijua ñaroca, Galacia sita gãnare niyeru yʉ mioju rotiado bajiroti mʉare cʉni niyeru mioju rotia yʉ. \v 2 Ado bajiro mʉare mioju rotia yʉ: Coji tujacãra rʉmʉ rʉyabeto mʉa bʉja sosaro bajiroti jabetacã ĩsija quena. Itire miojucõri cojʉti seoba. Ito bajiro mʉa yija, yʉ ejari rʉmʉ ñacãro yiroja. \v 3 Mʉa tʉ ejacõri niyeru ãmi warona mʉa beseanare, “Jerusalén gãnare niyeru ĩsitẽña”, yirocʉ ĩnare wa rotigʉ yigʉja yʉ. Ito bajiri mʉa miojure gaye ãmi wacõri ito gãna Jesure tʉorʉ̃nʉrã bojoro bʉjarãre ĩsirã yirãji ĩna. “Ãna ñama queno yirã. Ĩnare boca ãmiña mʉa”, yi papera uca ĩsigʉ̃ yigʉja yʉ Jerusalén gãnare ĩna ĩo ejatoni. \v 4 “Ĩna rãca warʉja yʉre”, yʉ yi tʉoĩaja, ĩnare ũmatã wacʉ yigʉja yʉ. \s1 Warocʉ Pablo ĩ tʉoĩare gaye \p \v 5 Adona wacõri Macedonia sitajʉ ejagʉ yigʉja yʉ. Itona wacõri mʉa cʉto Corintojʉ ejagʉ yigʉja yʉ. \v 6 Yoari mʉa rãca ñagʉ̃ yigʉja gajea yʉ. Juebʉcʉ ñarocõti mʉa rãca ñagʉ̃ yigʉja gajea yʉ. Ito bero gaje cʉto yʉ wa masitoni yʉre mani gaye yʉre mʉa ĩsi ejabʉaja quena ñaroja yʉre. \v 7 Ejori oca mʉa tʉ ti rẽta ãmobea yʉ. Mani Ʉjʉ ĩ ãmoja, yoari mʉa tʉ ña ãmoa yʉ. \v 8 Ito bajibojagʉti coji wabea yʉ maji. Adi cʉto Efeso, iti Pentecostés basa iti rẽtaja bero wacʉ yigʉja yʉ. \v 9 Ado ñacõa ãmoa yʉ maji. Jãjarã yʉre ti tudirã ñabojarãti, Dios oca yʉ riasoja jãjarã ñama queno tʉo ãmorã. \p \v 10 Timoteo mʉa tʉ ĩ ejaja, queno boca ãmima ĩre. Mʉa rãca ĩ wanʉtoni, ĩ tʉoĩa oca jaibe yirona, queno ĩre boca ãmima. Mani Ʉjʉre moa ĩsigʉ̃ti ñami ĩ cʉni, yʉ robo bajiroti. \v 11 Ito bajiri ĩre mʉa rʉ̃cʉbʉore ãmoa yʉ. Ĩre bocatia yʉ, ito yicõri Jesure tʉorʉ̃nʉrã ĩ rãca gãnare cʉni. Ito bajiri mʉa tʉ ĩ ejaja, ĩre ejabʉaya, yʉre rẽta tigʉ ĩ ejatoni. \p \v 12 Mani yagʉ Apolosre gãjerã Jesure tʉorʉ̃nʉrã rãca ĩre josabojacʉ yʉ, mʉa tʉ ĩ tigʉ watoni. Ito bajiro yʉ yibojarocati “Adocãta yʉ ware ãmoguĩji Dios”, yi tʉoĩabeami maji. Ito bajiri, “Yʉ ware quena”, ĩ yi tʉoĩari rʉmʉ mʉa tʉ tigʉ wacʉ yiguĩji ĩ. \s1 Quenajaro masa, Pablo ĩ yi ñucare gaye \p \v 13 Queno tʉoĩacõri ña yucãña mʉa. Ito yicõri mani Ʉjʉ Jesucristore tʉorʉ̃nʉ jidicãbesa mʉa. Ʉ̃mʉa seyoro queno mʉa ʉsi cʉti ñaja quena. Ito yicõri tʉoĩa oca sẽoña mʉa. \v 14 Dise rʉyabeto Diore mʉa moa ĩsisotirise gãjerãre ti maicõri ĩre moa ĩsija quena. \p \v 15 Acaya sita gagʉ Estéfanas ĩ ñarã rãca cajero Dios oca yʉ riasocatire boca ãmisʉoquĩ ĩ. “Ito bajiroti bajicʉ”, yi tʉoĩarãji mʉa. Adi rʉmʉri gãjerã Jesure tʉorʉ̃nʉrãre ejabʉarona Diore moa ĩsirã yama ĩna. \v 16 Ĩnare mʉa rʉ̃cʉbʉo cʉdire ãmoa yʉ. Ito yicõri no ĩna bajiro Diore moa ĩsicõri mʉa rãca moarãre mʉa rʉ̃cʉbʉo cʉdire ãmoa yʉ. \v 17 Mʉa ñarã Estéfanas, Fortunato ito yicõri Acaico ĩna ejaja bʉto wanʉa yʉ. Sõjʉ ñacõri yʉre ejabʉa masibea mʉa. Ito bajiri mʉare yiari yʉ tʉ ejacõri yʉre ejabʉama ĩna. \v 18 Mʉa oca sẽoroca ĩna yiado bajiroti yʉ tʉ ejacõri yʉ oca sẽoroca yama ĩna. Ito bajiro yirãre mani rʉ̃cʉbʉoja quena. \p \v 19 Asia sita gãna Jesure tʉorʉ̃nʉrã, “Quenajaro”, yi ñucama mʉare. Aquila ĩ manojo Priscila ĩna ya wi minijuarã cʉni mani Ʉjʉre tʉorʉ̃nʉrã ñari, “Quenajaro”, yi ñucama ĩna mʉare. \v 20 Ado gãna manire bajiro Jesure tʉorʉ̃nʉrã, “Quenajaro”, yi ñucama mʉare. Diore rʉ̃cʉbʉorã ñari, “¿Ñati mʉa?” yicõri gãmeri mʉa jababare ãmoa yʉ. \p \v 21 Yʉmasiti, “Quenajaro”, yi uca ñuca yʉ mʉare. \p \v 22 No mani Ʉjʉ Jesucristore maimena jeame ʉ̃jʉrojʉ warã yirãji. Mani Ʉjʉ ĩ tʉdi ejare ãmosacõa yʉ. \p \v 23 Mani Ʉjʉ Jesure senia yʉ mʉare queno ĩ yitoni. \v 24 “Jesucristore tʉorʉ̃nʉrã mʉa ñajare, mʉare bʉto tʉo maia yʉ”, yi ñuca yʉ mʉare. Itocõ ña.