\id ROM
\h Romiečiams 
\toc1 Laiškas romiečiams 
\toc2 Romiečiams 
\toc3 Rom 
\mt1 Laiškas romiečiams  
\c 1
\p
\v 1 Paulius, Jėzaus Kristaus \f + \fr 1:1 \ft „tarnas“ – Arba „savanoriškai pasižadėjęs vergas“, „savanoris vergas“.\f*tarnas, \f + \fr 1:1 \ft „pašauktas apaštalas“ – Gali reikšti „apaštalas \ft \+add Dievo\+add* pašaukimu“.\f*pašauktas apaštalas, išskirtas Dievo evangelijai,  
\v 2 kurią jis iš anksto pažadėjo per savo pranašus Šventuosiuose Raštuose,  
\v 3 apie jo Sūnų Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį, kuris \f + \fr 1:3 \ft „kūno atžvilgiu“ – Arba „pagal kūną“.\f*kūno atžvilgiu pasidarė iš Dovydo sėklos  
\v 4 ir pagal šventumo Dvasią \f + \fr 1:4 \ft „buvo paskelbtas galingu Dievo Sūnumi“ – Arba „buvo galingai paskelbtas Dievo Sūnumi“.\f*buvo \f + \fr 1:4 \ft „paskelbtas“ – Arba „apibrėžtas“, „nustatytas“.\f*paskelbtas galingu Dievo Sūnumi per prisikėlimą iš numirusių,  
\v 5 per kurį mes gavome malonę ir apaštalystę, kad jo vardo labui būtų \f + \fr 1:5 \ft „paklusnumas tikėjimui“ – Arba „tikėjimo paklusnumas“.\f*paklusnumas tikėjimui tarp visų kitataučių,  
\v 6 tarp kurių esate ir jūs – Jėzaus Kristaus pašauktieji;  
\v 7 visiems Romoje esantiems Dievo mylimiesiems, \f + \fr 1:7 \ft „pašauktiems šventiesiems“ – Gali reikšti „šventiesiems \ft \+add Dievo\+add* pašaukimu“. Plg. Rom 1:1.\f*pašauktiems šventiesiems. Malonė jums ir ramybė nuo Dievo, mūsų Tėvo, ir Viešpaties Jėzaus Kristaus.   
\p
\v 8 Pirmiausia aš dėkoju savo Dievui per Jėzų Kristų už jus visus, kad jūsų tikėjimas \add yra\add* apskelbiamas visame pasaulyje.  
\v 9 Nes Dievas, kuriam aš \f + \fr 1:9 \ft tarnauju„“ – Arba „garbindamas tarnauju“. Tas pat gr. žodis λατρεύω (latreuo) vartojamas Flp 3:3.\f*tarnauju savo dvasia jo Sūnaus Evangelijoje, yra mano liudytojas, kaip be paliovos miniu jus savo maldose, visuomet  
\v 10 prašydamas, kad kokiu nors būdu dabar – pagaliau – Dievo valioje sėkmingai nukeliaučiau pas jus.  
\v 11 Nes aš trokštu jus pamatyti, kad galėčiau jums duoti kokią dvasinę dovaną jūsų sutvirtinimui,  
\v 12 \f + \fr 1:12 \ft „tai yra“ – Arba „o tai yra“.\f*tai yra, kad būčiau pas jus \f + \fr 1:12 \ft „paskatinamas bei guodžiamas“ – Gr. žodis συμπαρακαλέω (sumparakaleo) apima abi sąvokas.\f*paskatinamas bei guodžiamas kartu su jumis per \f + \fr 1:12 \ft „bendrą“ – Kitoks gr. žodis vartojamas Tit 1:4 ir Jud 1:3.\f*bendrą tikėjimą – ir jūsų ir mano.   
\p
\v 13 Bet nenoriu, broliai, kad nežinotumėte, jog daug kartų nusistačiau atvykti pas jus, – bet iki šiol buvau sukliudytas, – kad turėčiau kiek vaisių ir tarp jūsų, kaip ir tarp kitų kitataučių.  
\v 14 Aš esu skolininkas tiek graikams, tiek barbarams, tiek išmintingiems, tiek neišmanantiems.   
\p
\v 15 Taigi \f + \fr 1:15 \ft „mano būsena tokia –“ – Arba „mano atžvilgiu,“, „mano padėtis tokia –“, „pagal mano padėtį –“.\f*mano būsena tokia – esu noringas skelbti Evangeliją ir jums, esantiems Romoje,  
\v 16 nes aš nesigėdiju Kristaus Evangelijos, kadangi ji yra Dievo \f + \fr 1:16 \ft „jėga“ – Arba „galia“.\f*jėga išgelbėti kiekvienam, kuris pasitiki, pirma žydui, taip pat ir graikui;  
\v 17 nes joje Dievo teisumas apreiškiamas \f + \fr 1:17 \ft „iš tikėjimo į tikėjimą“ – T. y. „kurio pagrindas (gavimo sąlyga) yra tikėjimas ir kurio pasekmė yra didėjantis tikėjimas“.\f*iš tikėjimo į tikėjimą, kaip yra parašyta: O \f + \fr 1:17 \ft „teisusis tikėjimu gyvens“ – Hab 2:4. Plg. Gal 3:11, Hbr 10:38\f*\qt teisusis tikėjimu gyvens\qt*.   
\p
\v 18 Nes iš Dangaus apreiškiama Dievo rūstybė ant kiekvienos bedievystės ir \add kiekvieno\add* neteisumo žmonių, kurie tiesą užgniaužia neteisumu,  
\v 19 todėl, kad tai, kas \f + \fr 1:19 \ft „akivaizdžiai žinoma“ – Arba „\ft \+add gali būti\+add* žinoma“.\f*akivaizdžiai žinoma apie Dievą, \f + \fr 1:19 \ft „jiems yra aišku“ – Arba „yra aišku jų tarpe“.\f*jiems yra aišku, kadangi Dievas jiems aiškiai parodė.  
\v 20 Nes jo nematomos \add ypatybės\add* – tiek jo amžinoji jėga, tiek ir dievystė – yra aiškiai matomos nuo pasaulio sukūrimo, suvokiamos per kūrinius; dėl to jie yra nepateisinami,  
\v 21 todėl kad, pažinę Dievą, nei šlovino jo kaip Dievo, nei dėkojo, bet savo \f + \fr 1:21 \ft „sumanymų atžvilgiu jie pasidarė beprasmiais“ – Arba „sumanymuose jie pasidarė betiksliais“.\f*sumanymų atžvilgiu jie pasidarė \f + \fr 1:21 \ft „beprasmiais“ – Arba „tuščiais \ft \+add dorovės ir sveiko proto atžvilgiu\+add*“ arba „netikslingais“ (nevykdantys Dievo jiems skirtą tikslą).\f*beprasmiais, ir jų \f + \fr 1:21 \ft „neišmani širdis sutemo“ – Arba – „neišmanią širdį temdė“, t. y. Dievas temdė jų širdį dėl jų atsako į Jį.\f*neišmani širdis sutemo.  
\v 22 Teigdamiesi esą išmintingi, jie sukvailėjo  
\v 23 ir negendančio Dievo šlovę išmainė į tai, kas panašu į gendančio žmogaus, ir paukščių, ir keturkojų, ir roplių atvaizdą.   
\p
\v 24 Todėl ir Dievas taip juos perdavė \f + \fr 1:24 \ft „netyrumui“ – T. y. lytiniam ištvirkimui.\f*netyrumui \f + \fr 1:24 \ft „per jų pačių širdžių geidulius“ – Arba „jų pačių širdžių geiduliuose“.\f*per jų pačių širdžių geidulius, kad tarpusavyje jie \f + \fr 1:24 \ft „gėdingai elgėsi su savo kūnais“ – Arba „su jų kūnais buvo begėdiškai elgiamasi jų tarpe“.\f*gėdingai elgėsi su savo kūnais.  
\v 25 \f + \fr 1:25 \ft „Jie“ – T. „kurie“ (praeitos eilutės tęsinys).\f*Jie Dievo tiesą išmainė į melą ir garbino bei tarnavo verčiau tam, kas sukurta, negu Kūrėjui, kuris yra palaimintas amžinai. Amen.   
\p
\v 26 Dėl šios priežasties Dievas juos perdavė į gėdingas aistras, nes ir jų moteriškės išmainė fiziškai prigimtinį santykiavimą į fizinei prigimčiai priešingą;  
\v 27 tokiu pat būdu ir vyriškiai, palikę fiziškai prigimtinį santykiavimą su moteriške, savo pageidime užsidegė vienas kitam, vyriškiai su vyriškiais darydami \f + \fr 1:27 \ft „tai, kas gėdos verta“ – Arba „begėdybę“, „niekšybę“.\f*tai, kas gėdos verta, ir gaudami savyje būtiną atpildą už savo nuklydimą.   
\p
\v 28 Ir lygiai kaip jie nelaikė priimtina \f + \fr 1:28 \ft „aiškiame“ – Arba „ryškiame“, „tiksliame“, „artimame“, t. y. pažinime, kuris dėl susikaupimo į pažintą Asmenį, yra aiškus, ryškiai rodo Asmens savybes; arba galbūt „patirtame“, t. y. pažinime, kuris lemia gyvenseną; gal „kasdieniame“.\f*aiškiame pažinime \f + \fr 1:28 \ft „išlaikyti“ – Arba „tebeturėti“.\f*išlaikyti Dievo, Dievas juos perdavė į \f + \fr 1:28 \ft „atmestinai vertintą“ – Gr. žodis ἀδόκιμος (adokimos) vartojamas 8-iose eilutėse: Rom 1:28; 1 Kor 9:27; II Kor 13:5-7; II Tim 3:8; Tit 1:16; Hbr 6:8. Jis yra žodžio δόκιμος (dokimos) priešingybė (plg. Rom 14:18; 16:10; I Kor 11:19; II Kor 10:18; 13:7; II Tim 2:15; Jok 1:12).\f*atmestinai vertintą protavimo \add būseną\add* daryti neprideramų dalykų.  
\v 29 \f + \fr 1:29 \ft „Jie – pripildyti […]“ – Graikų kalboje šie žodžiai yra 28 eilutės tęsinys ir išvardinti apibūdinimai yra galininko linksnio, t. y. „Dievas perdavė juos – pripildytus visokio neteisumo“ ir t. t.\f*Jie – pripildyti visokio neteisumo, paleistuvystės, piktybės, gobšumo, blogumo; \add jie\add* – pilni pavydo, žmogžudystės, nesantaikos, \f + \fr 1:29 \ft „suktybės“ – Arba „klastos“, „apgaulės“.\f*suktybės, piktos valios; \add jie\add* – šnibždeikos,  
\v 30 šmeižikai, nekenčiantys Dievo, įžūlūs, išdidūs, pagyrūnai, blogo išradėjai, neklusnūs tėvams,  
\v 31 neišmanūs, \f + \fr 1:31 \ft „nesilaikantys susitarimų“ – Arba „nesutaikomi“. Gr. žodis vartojamas NT tik čia ir II Tim 3:3.\f*nesilaikantys susitarimų, nebranginantys artimųjų, nesutaikomi, negailestingi.  
\v 32 \f + \fr 1:32 \ft „Jie“ – T. „kurie“ (praeitos eilutės tęsinys).\f*Jie, puikiai žinodami Dievo teisingą sprendimą, kad tie, kurie daro tokius dalykus, yra mirties verti, ne tik juos daro, bet ir visiškai pritaria \add taip\add* darantiems.   
\c 2
\p
\v 1 Todėl esi nepateisinamas, kas bebūtum, o žmogau, kuris teisi, nes dėl ko teisi kitą, dėl to paties nuteisi save, kadangi tu, kuris teisi, darai tuos pačius \add dalykus\add*.  
\v 2 Bet mes žinome, kad Dievo teismas prieš tuos, kurie daro tokius dalykus, \f + \fr 2:2 \ft „remiasi tiesa“ t. „yra pagal tiesą“ arba „atitinka tiesą“, t. y. remiasi faktais.\f*remiasi tiesa.  
\v 3 Ir ar taip manai, o žmogau, kuris teisi tokius dalykus darančius ir \add pats\add* juos darai, kad tu išvengsi Dievo teismo?!  
\v 4 Arba, ar tu niekini jo \f + \fr 2:4 \ft „gerumo“ – Arba „maloningumo“.\f*gerumo bei pakantumo bei didžios kantrybės turtus, nenutuokdamas, kad Dievo \f + \fr 2:4 \ft „gerumas“ – Arba „maloningumas“.\f*gerumas veda tave į atgailą?  
\v 5 Bet savo užkietėjimu ir neatgailaujančia širdimi \add pats\add* sau kaupi rūstybę rūstybės ir Dievo teisingo nuosprendžio apreiškimo dienai;  
\v 6 \f + \fr 2:6 \ft „jisai“ t. „kuris“.\f*jisai atlygins kiekvienam pagal jo darbus:  
\v 7 viena vertus, amžinu gyvenimu tiems, kurie, ištvermingai darydami gera, ieško šlovės ir garbės ir negendamumo,  
\v 8 bet kita vertus, įtūžiu ir rūstybe tiems, kurie \add yra\add* \f + \fr 2:8 \ft „priešiški garbėtroškos“ – T. „iš priešiškumo-savanaudiško noro pirmauti“.\f*priešiški garbėtroškos ir atsisako būti tiesos įtikinti bei jai paklusti, bet yra neteisumo įtikinami ir jam paklusta;  
\v 9 prispaudimas ir sielvartas \f + \fr 2:9 \ft „sielai kiekvieno žmogaus“ t. „kiekvienai žmogaus \ft \+add žmogiškai\+add* sielai“.\f*sielai kiekvieno žmogaus, kuris įvykdo bloga, pirma žydui, taip pat ir graikui;  
\v 10 bet šlovė, pagarba ir ramybė kiekvienam, darančiam gera – pirma žydui, taip pat ir graikui.  
\v 11 Priežastis \add yra tokia\add*: \f + \fr 2:11 \ft „Dievas nėra šališkas“ t. „pas Dievą nėra šališkumo“.\f*Dievas nėra šališkas.  
\v 12 Nes visi, kurie nusidėjo be Įstatymo, be Įstatymo ir pražus; ir visi, kurie nusidėjo Įstatymo ribose, bus Įstatymu teisiami –  
\v 13 (nes ne Įstatymo \f + \fr 2:13 \ft „atidūs klausytojai“ – Gr. žodis ἀκροατής (akroatės) rodo į žmogų, kuris klauso paskaitų, bet neprisiima atsakomybės gyventi pagal dėstytas mintis. Jis panašus į laisvas klausytojas universiteto paskaitose.\f*atidūs klausytojai teisūs Dievo akivaizdoje, bet Įstatymo \f + \fr 2:13 \ft „atlikėjai“ – Gr. žodis rodo į kūrybinį darbą, ne tik įpročių kartojimą. Plg. Apd 17:28, kur žodis yra išverstas „poetai“ (klasikine prasme).\f*atlikėjai bus \f + \fr 2:13 \ft „išteisinti“ – Arba „pripažinti teisingą juridinę padėtį užimančiais“.\f*išteisinti,  
\v 14 nes kada tik kitataučiai, kurie neturi Įstatymo, \f + \fr 2:14 \ft „iš prigimties“ – T. „prigimtimi“, t. y. instinktyviai; be išorinės paskatos kitataučiai įvykdo kai kuriuos Dievo įstatymo reikalavimus.\f*iš prigimties daro Įstatymo \add numatytų\add* dalykų, \f + \fr 2:14 \ft „šitie, neturėdami Įstatymo, yra patys sau įstatymas“ – Šio sakinio reikšmė yra atskleista 15 eilutėje: kiekvienas bet kokios tautybės žmogus širdyje žino, kad tam tikri dalykai atitinka Kūrėjo reikalavimus arba neatitinka. Būdami „patys sau įstatymas“ reiškia, kad jie nešioja savyje Dievo įstatymą ir jų pačių sąžinė jiems pritaiko jį. Nuo pat žmonijos kūrimo dienos, Dievas yra įstatymo leidėjas ir visa žmonija atsako Jam.\f*šitie, neturėdami Įstatymo, yra patys sau įstatymas:  
\v 15 \f + \fr 2:15 \ft „tokie“ t. „kurie“.\f*tokie parodo savo širdyse įrašytą įstatymo \f + \fr 2:15 \ft „darbą“ – Arba „poveikį“.\f*darbą, jų sąžinei kartu \add tiems dalykams\add* paliudijant, ir \add jų\add* mintims \f + \fr 2:15 \ft „tuo tarpu \ft \+add juos\+add* kaltinant arba net ginant“ – gr. „tarp savęs“; gal „tarpusavyje“, t. y. arba minčių tarpusavyje arba kitataučių tarpusavyje; gal „pakeičiant viena kitą \+add juos\+add* kaltindamos arba net gindamos“; žr. Mt 18:15, kur kalbama ne apie laiko tarpsnį, bet apie žodžių keitimąsi tarp du žmones.\f*tuo tarpu \add juos\add* kaltinant arba net ginant) –  
\v 16 tą dieną, kai Dievas, anot mano evangelijos, teis žmonių paslaptis per Jėzų Kristų.  
\v 17 Žiūrėk! Tu \f + \fr 2:17 \ft „vadiniesi žydas“ – Arba „esi vadinamas žydu“.\f*vadiniesi žydas, ir pasikliauji įstatymu, ir giriesi Dievu,  
\v 18 ir žinai jo valią, ir iš įstatymo pamokytas, laikai išmėgintais bei priimtinais tuos dalykus, kurie yra geriausi,  
\v 19 be to, esi įsitikinęs esąs aklųjų vedlys, šviesa tų, kurie yra tamsoje,  
\v 20 kvailųjų auklėtojas, vaikelių mokytojas, įstatyme turįs pažinimo ir tiesos įkūnijimą.  
\v 21 Taigi, tu, kuris mokai kitą, ar savęs nepamokai? Tu, kuris skelbi, \add kad\add* nevalia vogti, ar tu vagi?  
\v 22 Tu, kuris sakai, \add kad\add* nevalia svetimauti, ar tu svetimauji? Tu, kuris bjauriesi stabais, ar apiplėši šventoves?  
\v 23 Tu, kuris giriesi įstatymu, įstatymo \f + \fr 2:23 \ft „laužymu“ – Arba „nusižengimu“.\f*laužymu ar darai Dievui negarbę?  
\v 24 Nes, kaipgi yra parašyta, DĖL JŪSŲ \f + \fr 2:24 \ft „šmeižiamas Dievo vardas“ – Arba „piktžodžiaujama Dievo vardui“.\f*ŠMEIŽIAMAS DIEVO VARDAS TARP KITATAUČIŲ.  
\v 25 Nes apipjaustymas iš tiesų naudingas, jei vykdai įstatymą, bet jei esi įstatymo laužytojas, tavo apipjaustymas yra tapęs neapipjaustymu.  
\v 26 Todėl, jei neapipjaustytasis laikytųsi įstatymo\f + \fr 2:26 \ft „teisumo“ – T. y. „nusprendžių“, „normų“, „reikalavimų“.\f*teisumo, argi jo neapipjaustymas nebus įskaitytas kaip apipjaustymas?  
\v 27 Ir, argi iš prigimties neapipjaustytasis, kuris vykdo įstatymą, neteis tavęs, kuris turėdamas \add įstatymo\add* raidę ir apipjaustymą, \add esi\add* įstatymo laužytojas?  
\v 28 Nes tas nėra žydas, kuris yra \add toks\add* išoriškai, ir tas nėra apipjaustymas, kuris išoriškas, kūne \add atliktas\add*;  
\v 29 bet tas \add yra\add* žydas, kuris \add toks\add* viduje, ir tas \add yra\add* apipjaustymas, kuris \add yra\add* Dvasia – ne raide – \add atliktas\add* širdies \add apipjaustymas\add*; \f + \fr 2:29 \ft „tokiam“ – Gr. „kurio“, t. y. tokio žydo.\f*tokiam pagyrimas \add ateina\add* ne iš žmonių, bet iš Dievo.   
\c 3
\p
\v 1 Koks tada žydo pranašumas arba kokia apipjaustymo nauda?  
\v 2 Didžiulė – kiekvienu atžvilgiu! Svarbiausia gi tikrai, kad jiems buvo patikėti Dievo pranašiški pranešimai.  
\v 3 O tai kas, jeigu kai kurie netikėjo? Ar jų netikėjimas Dievo ištikimybę pavers niekais?  
\v 4 Anaiptol! Ne! Verčiau, Dievas tesirodo \f + \fr 3:4 \ft „tiesakalbis“ – Gr. būdvardis, „atitinkantis tiesą“.\f*tiesakalbis, bet kiekvienas žmogus – melagis, kaip yra parašyta: Kas būtum \f + \fr 3:4 \ft „išteisintas“ – Arba „pripažintas teisingą juridinę padėtį užimančiu“.\f*išteisintas savo pasakymais ir laimėtum, kai \f + \fr 3:4 \ft „teisiamasi su tavimi“ – Arba „esi teisiamas“; t. „tavo bylinėjimesi“.\f*teisiamsi su tavimi.  
\v 5 Bet jei mūsų neteisumas Dievo teisumą \f + \fr 3:5 \ft „daro ryškų“ – Arba „teigiamai pristato“.\f*daro ryškų, ką mes sakysime?! Ar Dievas neteisus, kuris išlieja rūstybę?! (Kalbu kaip \f + \fr 3:5 \ft „žmonėms“ t. „žmogui“, bet turima omenyje žmoniją.\f*žmonėms būdinga.)  
\v 6 Anaiptol! Ne! \f + \fr 3:6 \ft „Kaip tada Dievas teis pasaulį?!“ t. y. jeigu faktai, kad (1) Dievo ištikimybės negali neutralizuoti žmogaus netikėjimas ir (2) žmogaus neteisumas teigiamai pristato Dievo teisumą, reiškia, kad žydas atleistas nuo bausmės, išvada būtų tokia – Dievas iš vis negalės teisti nė vieno viso pasaulio žmogaus, nes jie visi tokie.\f*Kaip \f + \fr 3:6 \ft „tada Dievas“ – „jeigu būtų toks atvejis, Dievas teistų“.\f*tada Dievas teis pasaulį?!  
\v 7 \add Toks būtų\add* pagrindas: jei per mano melagystę Dievo tiesa \f + \fr 3:7 \ft „plėtojosi“ – Arba „pagausėjo“ arba „apstėjo“.\f*plėtojosi jo šlovei, tai kam aš dar teisiamas kaip nusidėjėlis?  
\v 8 Ir kodėl ne \add šitaip\add* – (kaip esame šmeižiami, ir kaip kai kurie tvirtina mus sakant): „Darykime bloga, kad išeitų gera?“ Tokių nuteisimas yra teisingas.  
\v 9 Ką gi? Ar mes geresni? Visai ne! Nes mes prieš tai įrodėme, \add kad\add* tiek žydai, tiek graikai – visi yra \f + \fr 3:9 \ft „nuodėmės valdžioje“ – T. „po nuodėme“.\f*nuodėmės valdžioje,  
\v 10 kaip yra parašyta: NĖRA TEISAUS, NĖRA NĖ VIENO.  
\v 11 NĖRA IŠMANANČIO, NĖRA KAS DIEVO IEŠKO.  
\v 12 JIE VISI NUSISUKO \add NUO KELIO\add*, KARTU PASIDARĖ NENAUDINGI; NĖRA KAS DARO \f + \fr 3:12 \ft „gera“ – Gr. žodis χρηστότης (chrestotės) gali būti verčiamas „kas maloninga“.\f*GERA, NĖRA NĖ VIENO.  
\v 13 JŲ GERKLĖ ATVERSTAS \f + \fr 3:13 \ft „KAPAS“ – Arba „LAIDOJIMO RŪSYS“.\f*KAPAS, SAVO LIEŽUVIAIS JIE APGAUDINĖJA, GYVAČIŲ NUODAI PO JŲ LŪPOMIS.  
\v 14 JŲ BURNA PILNA KEIKSMO IR KARTUMO.  
\v 15 JŲ KOJOS EIKLIOS KRAUJUI IŠLIETI,  
\v 16 JŲ KELIUOSE SUNAIKINIMAS IR NELAIMĖ,  
\v 17 IR TAIKOS KELIO JIE NEPAŽINO;  
\v 18 PRIEŠ JŲ AKIS NĖRA DIEVO BAIMĖS.  
\v 19 Mes gi žinome, kad ką tik sako \f + \fr 3:19 \ft „įstatymas“ – čia „įstatymas“ rodo į reikalavimus, duotus Psalmėse ir Pranašuose, o turbūt rodo į bet kokį Dievo duotą reikalavimą.\f*įstatymas, jis sako tiems, kurie \f + \fr 3:19 \ft „to įstatymo ribose“ – kadangi „visas pasaulis“ atsako už tai, ir žydai ir kitataučiai yra „įstatymo ribose“.\f*to įstatymo ribose, kad būtų užčiaupta kiekviena burna, ir visas pasaulis būtų \f + \fr 3:19 \ft „kaltas“ – Arba naujadaras „nuteistinas“, kuris reiškia ne tik tai, kad patirtų teismo procesą (teistinas), bet ir baudžiantį nuosprendį.\f*kaltas prieš Dievą.  
\v 20 Todėl \f + \fr 3:20 \ft „įstatymo darbais“ – Arba „įstatymiškais veiksmais“, „įstatymą atitinkančiais veiksmais“. Čia žodis „įstatymas“ = Dievo reikalavimai.\f*įstatymo darbais \f + \fr 3:20 \ft „jo akyse nebus […]“ – Užuomina į Ps 143:2.\f*\qt jo akyse nebus \qt*\f + \fr 3:20 \ft „išteisintas“ – Arba „pripažintas teisingą juridinę padėtį užimančiu“ arba „pripažintas (paskelbtas) atitinkančiu įstatymo reikalavimus“.\f*\qt išteisintas joks kūnas\qt*, nes per įstatymą \f + \fr 3:20 \ft „nuodėmė suvokiama“ – T. „\ft \+add ateina\+add* nuodėmės suvokimas“, t. y. suvokiama, kas yra nuodėmė.\f*nuodėmė aiškiai suvokiama.  
\v 21 Bet dabar yra apreikštas Dievo teisumas – (\f + \fr 3:21 \ft „atskiras nuo įstatymo“ – Arba „nesusietas su įstatymu“, t. y. teisumas, kurio suteikimą nesąlygoja įstatymo vykdymas, bet pasikliovimas Jėzumi Kristumi.\f*atskiras nuo \f + \fr 3:21 \ft čia žodis „įstatymas“ = Dievo reikalavimai.\f*įstatymo), – apie kurį liudija \f + \fr 3:21 \ft čia žodis „Įstatymas“ naudojamas tam tikros Senojo Testamento dalies pavadinime, todėl parašyta iš didžiosios raidės.\f*Įstatymas ir Pranašai, –  
\v 22 tai – Dievo teisumas, \add kuris\add* per tikėjimą Jėzumi Kristumi \add yra\add* visų labui ir \add yra\add* ant visų, kurie tiki, – (nes nėra jokio skirtumo,  
\v 23 kadangi visi nusidėjo ir \f + \fr 3:23 \ft „stokoja“ t. y. jiems nuolat trūksta.\f*stokoja Dievo šlovės) –  
\v 24 \add kurie\add* \f + \fr 3:24 \ft „išteisinami dovanai“ – Arba „dovanai pripažįstami teisingą juridinę padėtį užimančiais“.\f*išteisinami dovanai jo malone per išpirkimą, kuris \add yra\add* Kristuje Jėzuje,  
\v 25 kurį Dievas \f + \fr 3:25 \ft „viešai išstatė“ – Gr. žodis vartojamas tik čia ir Rom 1:13, Ef 1:9.\f*viešai išstatė \add esant\add* \f + \fr 3:25 \ft „rūstybę numaldavusi auka“ – T. y. auka, kuri visiškai patenkina teisėtus įstatymo reikalavimus; dėl jos aukojimo (dėl bausmės įvykdymo pagal įstatymą) Dievas nebėra priešiškai nusistatęs tiems, kuriems įskaitytas aukos atlikimas.\f*rūstybę numaldavusi auka, \add veikianti\add* per tikėjimą jo krauju, \f + \fr 3:25 \ft „kad parodytų savo teisumą“ – Arba „dėl savo teisumo parodymo“.\f*kad parodytų savo teisumą anksčiau padarytų nusidėjimų \f + \fr 3:25 \ft „nenubaudimo“ – Gr. „aplenkimo“, t. y. Dievas „aplenkė“ tuos nusidėjimus, t. y. ne iš karto reikalavo galutinio atiteisimo.\f*nenubaudimo atžvilgiu, veikiant Dievo pakantumui,  
\v 26 \f + \fr 3:26 \ft „jog parodytų savo teisumą“ t. „dėl jo teisumo parodymo“.\f*jog dabartiniu metu parodytų savo teisumą – kad jis būtų teisus ir \f + \fr 3:26 \ft „išteisinantis“ – Arba „pripažįstantis teisingą juridinę padėtį užimančiu“.\f*išteisinantis tą, kuris pasitiki Jėzumi.  
\v 27 Kur gi tada pasigyrimas? Jis pašalintas. Kokiu \f + \fr 3:27 \ft šioje eilutėje žodis „įstatymas“ = „dėsnis“ arba „principas“, t. y. tai, kas sąlygoja sąryšį tarp priežasties ir pasekmės.\f*įstatymu? Darbų? Ne, verčiau tikėjimo įstatymu.  
\v 28 Todėl mes darome išvadą, kad, \f + \fr 3:28 \ft čia žodis „įstatymas“ = Dievo reikalavimai, t. y. žmogus gali būti išteisintas Dievo akyse tik nesant žmogaus pastangų (darbų) vykdyti Dievo reikalavimus.\f*\f + \fr 3:28 \ft „įstatymo darbams esant nesusijusiems“ – Arba „atskirai nuo įstatymo darbų“.\f*įstatymo darbams esant nesusijusiems, žmogus \f + \fr 3:28 \ft „išteisinamas“ – „pripažįstamas teisingą juridinę padėtį užimančiu“.\f*išteisinamas tikėjimu.  
\v 29 Ar \add jis\add* vien tik žydų Dievas? Bet argi \add jis\add* nėra ir kitataučių? Taip, ir kitataučių,  
\v 30 kadangi \add tėra\add* vienas Dievas, kuris \f + \fr 3:30 \ft „išteisins“ – Arba „pripažins teisingą juridinę padėtį užimančiu“.\f*išteisins \f + \fr 3:30 \ft „apipjaustytąjį“ t. „apipjaustymą“.\f*apipjaustytąjį tikėjimu ir \f + \fr 3:30 \ft „neapipjaustytąjį“ t. „neapipjaustymą“.\f*neapipjaustytąjį per tikėjimą.  
\v 31 Ar tuomet mes \f + \fr 3:31 \ft „įstatymą“ – šioje eilutėje žodis turi bendrąją reikšmę t. y. „tai, kas nustato normas, kurioms reikia paklusti ir kuris reikalauja bausti už nesilaikymą“.\f*įstatymą paverčiame niekais per tikėjimą? Anaiptol! Ne! Priešingai, mes patvirtiname įstatymą.   
\c 4
\p
\v 1 \f + \fr 4:1 \ft Gramatinė sandara leidžia išversti kitaip: „Taigi, ką sakysime, kad Abraomas, mūsų tėvas pagal kūną, įgijo (surado, gavo)?“ Štai kodėl toks vertimas neteiktinas: (1) Žodžių tvarka Priimtajame tekste nelabai leidžia abejoti tuo, kad frazė „pagal kūną“ yra susijusi ne su žodžiu „tėvas“, bet su žodžiu „įgijo“ („surado“, „gavo“). (2) Rom 4:2 dalis „jeigu Abraomas buvo išteisintas darbais“ tiesiogiai rodo į šią eilutę, į tai, ką Abraomas neva būtų gavęs „pagal kūną“. (3) Paulius, kalbėdamas kaip žydas ir vartodamas žodį „mūsų“, jau pabrėžia fizinę kilmę ir nėra būtina tai dar kartą pabrėžti žodžiais „pagal kūną“.\f*Taigi, ką sakysime, kad mūsų tėvas Abraomas \f + \fr 4:1 \ft „įgijo“ – Arba „surado“, „gavo“; gr. žodis εὑρίσκω (heurisko) reiškia „gauti“, „įgyti“, (gal „sulaukti“) ar pan. ir šiose eilutėse: Lk 9:12; Hbr 4:16, 9:12.\f*įgijo \f + \fr 4:1 \ft „pagal kūną“ – Arba „kūnu“, t. y. kūno jėga, ne Šv. Dvasios jėga, būtent ne tikėjimu Dievu.\f*pagal kūną?!  
\v 2 Nes jeigu Abraomas buvo \f + \fr 4:2 \ft „išteisintas“ – Arba „pripažintas teisingą juridinę padėtį užimančiu“.\f*išteisintas \f + \fr 4:2 \ft „darbais“ t. „iš darbų“.\f*darbais, jis turi kuo pasigirti – tik ne prieš Dievą.  
\v 3 Nes ką gi sako šventraštis? \f + \fr 4:3 \ft „Abraomas […]“ – Prd 15:6,\f*\qt Abraomas pasitikėjo Dievu, ir tai jam buvo įskaityta kaip teisumas\qt*.  
\v 4 O tam, kuris dirba, atlygis įskaitomas remiantis ne malone, bet remiantis įsiskolinimu.  
\v 5 Tačiau tam, kuris nedirba, bet tiki tuo, kuris \f + \fr 4:5 \ft „išteisina“ – Arba „pripažįsta teisingą juridinę padėtį užimančiu“.\f*išteisina bedievį, jo tikėjimas yra įskaitomas kaip teisumas.  
\v 6 Lygiai kaip ir Dovydas pareiškia palaiminimą žmogaus, kuriam Dievas įskaito teisumą, \add žmogaus\add* darbams esant nesusijusiems:  
\v 7 \f + \fr 4:7 \ft „Palaiminti […]“ – Ps 32:1.\f*\qt Palaiminti \qt*\add tie\add*, kurių įstatymo pažeidimai atleisti ir kurių nuodėmės uždengtos.  
\v 8 \f + \fr 4:8 \ft „Palaimintas […]“ – Ps 32:2.\f*\qt Palaimintas žmogus, kuriam Viešpats niekaip neįskaitys \qt*\f + \fr 4:8 \ft „nuodėmės“ – Gal „nuodėmingumo“; 8-oje eilutėje vartojamas dgs. žodis, o čia vns.\f*\qt nuodėmės\qt*.  
\v 9 Ar tad šitas palaiminimas \add pareiškiamas tik\add* \f + \fr 4:9 \ft „apipjaustytojo“ – T. „apipjaustymo“.\f*apipjaustytojo atžvilgiu, ar taip pat \f + \fr 4:9 \ft „neapipjaustytojo“ – T. „neapipjaustymo“.\f*neapipjaustytojo atžvilgiu? Nes mes sakome, kad Abraomui tikėjimas buvo įskaitytas kaip teisumas.  
\v 10 Tad kokiomis aplinkybėmis jis buvo įskaitytas? Ar jam esant apipjaustytam ar neapipjaustytam? \add Jam\add* nesant apipjaustytam, bet esant neapipjaustytam.  
\v 11 Ir jis gavo apipjaustymo ženklą, tikėjimo teisumo antspaudą, kurį \add tikėjimą jis turėjo\add* būdamas neapipjaustytas, kad jis būtų tėvas visų, kurie, nors neapipjaustyti, tiki, kad ir jiems būtų įskaitytas teisumas,  
\v 12 ir \f + \fr 4:12 \ft „apipjaustytųjų“ – T. „apipjaustymo“.\f*apipjaustytųjų tėvas – tiems, kurie ne tik \f + \fr 4:12 \ft „apipjaustyti“– T. „iš apipjaustymo“, t. y. iš žmonių, besilaikančių žydams duotos apipjaustymo apeigos.\f*apipjaustyti, bet ir vaikščioja padoriai pėdomis \f + \fr 4:12 \ft „mūsų tėvo Abraomo tikėjimo, kurį jis turėjo, būdamas \ft \+add dar\+add* neapipjaustytas“ t. „mūsų tėvo Abraomo, esančio neapipjaustyme, tikėjimo“.\f*mūsų tėvo Abraomo tikėjimo, kurį jis turėjo, būdamas \add dar\add* neapipjaustytas.  
\v 13 \f + \fr 4:13 \ft „Štai kodėl:“ t. „Kadangi“ arba „Nes“.\f*Štai kodėl: ne per įstatymą \add atiteko\add* Abraomui arba jo sėklai pažadas, kad jis bus pasaulio paveldėtojas, bet per \f + \fr 4:13 \ft „tikėjimo teisumą“ t. y. „tikėjimo \ft \+add pagrindu Dievo suteiktą\+add* teisumą“.\f*tikėjimo teisumą.  
\v 14 Nes jei paveldėtojai tie, kurie \add yra\add* iš \f + \fr 4:14 \ft „įstatymo“ – žr. Ro 4:13.\f*įstatymo, tai tikėjimas yra padarytas \f + \fr 4:14 \ft „tuščiu“ – Arba „negaliojančiu“; gal „be statuso“.\f*tuščiu, ir pažadas paverstas niekais,  
\v 15 kadangi \f + \fr 4:15 \ft „įstatymo“ – žr. Ro 4:13.\f*įstatymas sukelia rūstybę, nes kur nėra įstatymo, ten nėra nusižengimo.  
\v 16 Dėl tos priežasties \f + \fr 4:16 \ft „\ft \+add paveldėjimas yra\+add* iš tikėjimo“ – Arba „\+add paveldėjimas\+add* remiasi tikėjimu“, „\+add paveldėjimas yra\+add* dėl tikėjimo“.\f*\add paveldėjimas yra\add* iš tikėjimo, idant atitiktų malonę, kad pažadas būtų \f + \fr 4:16 \ft „garantuotas“ – Arba „užtikrintas“ arba „tvirtas“.\f*garantuotas ištisai sėklai, ne tik tai, kuri \f + \fr 4:16 \ft „iš įstatymo“ – čia frazė „iš įstatymo“ reikšmė skiriasi nuo „per įstatymą“ Ro 4:13-oje eilutėje ir „iš įstatymo“ Ro 4:14-oje eilutėje; tose eilutėse įstatymas (įskaitant įstatymo darbus) yra tikėjimo priešybė, bet 4:16-oje eilutėje kai kurie žmonės, kurie yra „iš įstatymo“, sulaukia pažado palaiminimo, jeigu jie taip pat ir pasitiki Dievu. Todėl čia „iš įstatymo“ reiškia tą patį kaip ir gr. frazė „iš apipjaustymo“ Ro 4:12-oje eilutėje (šiame vertime išverstas „kurie […] apipjaustyti“). Išvada tokia: šioje eilutėje (4:16) „iš įstatymo“ rodo į žmones, besilaikančius žydams duotų apeigų todėl, kad gyveno Mozės įstatymo santvarkoje.\f*iš įstatymo, bet ir tai, kuri iš tikėjimo Abraomo, kuris yra mūsų visų tėvas  
\v 17 (kaip yra parašyta: \f + \fr 4:17 \ft „Aš […]“ – Prd 17:5.\f*\qt Aš \qt*\f + \fr 4:17 \ft „padariau“ – Arba „paskyriau“.\f*\qt padariau tave daugelio tautų tėvu\qt*); \add jis yra mūsų visų tėvas\add* akivaizdoje Dievo, kuriuo pasitikėjo, kuris \f + \fr 4:17 \ft „suteikia gyvybę mirusiesiems“ – Arba „atgaivina mirusiuosius“.\f*suteikia gyvybę mirusiesiems ir \f + \fr 4:17 \ft „vadina“ – Arba „šaukia“.\f*vadina tuos dalykus, kurių nėra, tarsi jie \add jau\add* būtų.  
\v 18 Priešingai vilčiai \f + \fr 4:18 \ft „jis“ – T. „kuris“.\f*jis tikėjo su \f + \fr 4:18 \ft „viltimi tam, kad taptų“ – Arba „viltimi; pasekmė – tapimas“.\f*viltimi tam, kad taptų daugelio tautų tėvu, anot to, kas buvo pasakyta: \f + \fr 4:18 \ft „Tokia […]“ – Prd 15:5.\f*\qt Tokia bus tavo sėkla\qt*.  
\v 19 Ir tikėjimo atžvilgiu nebūdamas silpnas, jis nekreipė rimto dėmesio į savo jau apmirusį kūną – jam buvo arti šimto metų – ir Saros įsčių numirimą,  
\v 20 taip pat jis \f + \fr 4:20 \ft „neabejojo Dievo pažadu“ – Arba „nesvyravo Dievo pažado atžvilgiu“.\f*neabejojo Dievo pažadu per netikėjimą, bet per tikėjimą buvo stiprinamas, duodamas Dievui šlovę  
\v 21 ir būdamas visiškai įsitikinęs, jog ką jis yra pažadėjęs, jis pajėgia ir įvykdyti.  
\v 22 Dėl to tai jam ir buvo įskaityta kaip teisumas.  
\v 23 Tačiau buvo parašyta ne vien jo naudai, kad buvo jam įskaityta,  
\v 24 bet ir mūsų naudai, kuriems numatyta įskaityti – pasitikintiems tuo, kuris prikėlė iš numirusiųjų Jėzų, mūsų Viešpatį,  
\v 25 kuris buvo atiduotas dėl mūsų nusižengimų ir buvo prikeltas dėl mūsų \f + \fr 4:25 \ft „išteisinimo“ – Arba „pripažinimo teisingą juridinę padėtį užimančiais“.\f*išteisinimo.   
\c 5
\s1 Taika su Dievu ir džiaugsmas dėl išteisinimo  
\p
\v 1 Taigi, būdami \f + \fr 5:1 \ft „išteisinti“ – Arba „pripažinti teisingą juridinę padėtį užimančiais“.\f*išteisinti tikėjimu, turime taiką su Dievu per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų,  
\v 2 per kurį tikėjimu turime ir \f + \fr 5:2 \ft „įėjimą“ – Gr. žodis προσαγωγή (prosagogė) vartojamas ir Ef 2:18, 3:12. Tikėdami Jėzumi, esame garbingai pristatyti Tėvui, kuris dėl savo Sūnaus leidžia mums patirti savo malonę.\f*įėjimą į šią malonę, kurioje stovime, ir \f + \fr 5:2 \ft „giriamės“ – Arba „džiūgaujame“.\f*giriamės Dievo šlovės užtikrinta viltimi.  
\v 3 Ir ne vien tuo, bet mes taip pat giriamės prispaudimais, žinodami, kad prispaudimas sukelia ištvermę,  
\v 4 ištvermė – išbandymus išlaikiusį būdą, išbandymus išlaikęs būdas – užtikrintą viltį.  
\v 5 O užtikrinta viltis nesugėdina, nes Dievo meilė yra išlieta mūsų širdyse per mums duotą Šventąją Dvasią.   
\s1 Kristaus pasiaukojimas dėl meilės nusidėjėliams  
\p
\v 6 Nes, mums dar tebesant bejėgiams, Kristus \f + \fr 5:6 \ft „kaip tik laiku“ – Arba „skirtu laiku“, „tinkamu laiku“.\f*kaip tik laiku mirė už bedievius.  
\v 7 Nes vargu ar kas mirtų už \f + \fr 5:7 \ft „teisų \ft \+add žmogų\+add*“ – Gal „teisuolį“, nes atrodo, kad pabrėžiamas skirtumas tarp „teisaus \+add žmogaus\+add*“ ir „gero \+add žmogaus\+add*“.\f*teisų \add žmogų\add*; nors už gerą \add žmogų\add* galbūt kas ir išdrįstų numirti.  
\v 8 Bet Dievas \f + \fr 5:8 \ft „rodo“ – Arba „pristato“, t. y. rodo, kad reikėtų priimti Jo meilę.\f*rodo savo meilę mums tuo, kad Kristus numirė už mus, kai tebebuvome nusidėjėliai.  
\v 9 Taigi daug labiau, mes – \f + \fr 5:9 \ft „dabar“ – Arba „jau“.\f*dabar \f + \fr 5:9 \ft „išteisinti“ – Arba „pripažinti teisingą juridinę padėtį užimančiais“.\f*išteisinti jo krauju, – būsime per jį išgelbėti nuo rūstybės.  
\v 10 Nes \f + \fr 5:10 \ft „jeigu“ – Arba „kadangi“.\f*jeigu, būdami priešai, buvome sutaikinti su Dievu jo Sūnaus mirtimi, tai daug labiau, būdami sutaikinti, būsime išgelbėti \f + \fr 5:10 \ft „jo gyvenimu“ – Arba „jo gyvybėje“, „jo gyvastyje“, „jo gyvenime“; t. y. būdami Jame, kuris yra Gyvybė, kuris prisikėlė, kurio nebegali liesti mirtis.\f*jo \f + \fr 5:10 \ft „gyvenimu“ – Arba „gyvybe“, „gyvastimi“.\f*gyvenimu.  
\v 11 Ir ne vien \add tai\add*, bet mes taip pat giriamės Dievu per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, per kurį mes \f + \fr 5:11 \ft „dabar“ – Arba „jau“.\f*dabar gavome \f + \fr 5:11 \ft „sutaikinimą“ – Arba „galutinį atpirkimą“.\f*sutaikinimą.   
\s1 Adomo ir Kristaus skirtingi poveikiai žmonėms  
\p
\v 12 Todėl, kaip per vieną žmogų nuodėmė įėjo į pasaulį, ir per nuodėmę mirtis, ir \f + \fr 5:12 \ft „tokiu būdu“ – Arba „taip“.\f*tokiu būdu mirtis perėjo į visus žmones, kadangi visi nusidėjo –  
\v 13 nes iki įstatymo nuodėmė buvo pasaulyje, bet nuodėmė nepriskaitoma, kai nėra įstatymo.  
\v 14 Vis dėlto mirtis viešpatavo nuo Adomo iki Mozės net tiems, kurie nenusidėjo nusižengimu, panašiu į Adomo, kuris yra \f + \fr 5:14 \ft „pirmavaizdis“ – Arba „pavyzdys“.\f*pirmavaizdis to, kuris turėjo ateiti.  
\v 15 Bet ir maloninga dovana šitaip nepanaši į nusižengimą: nes jei vieno nusižengimu daugelis mirė, tai daug labiau Dievo malonė, tai yra dovana malonėje, \add suteikta\add* vieno žmogaus, Jėzaus Kristaus, apstėjo daugeliui.  
\v 16 Ir ne taip, kaip \add įvyko\add* per vieną nusidėjusį, yra su dovana, nes iš tikrųjų teismas iš vieno \add nusižengimo atvedė\add* į nuteisimą, bet maloninga dovana iš daugelio nusižengimų – į išteisinimą.  
\v 17 Nes jei per vieno nusižengimą mirtis viešpatavo per vieną, tai daug labiau tie, kurie priima malonės ir teisumo dovanos apstumą, viešpataus gyvenime per vieną, Jėzų Kristų.  
\v 18 \f + \fr 5:18 \ft „Išvada tokia:“ – Arba „Taigi – išvada:“.\f*Išvada tokia: kaip per vieno nusižengimą visiems žmonėms atsirado nuteisimas, taip per \f + \fr 5:18 \ft „vieno teisumą“ – Arba „vieną teisumą“, „vieną teisų nuosprendį“. Tas pats gr. žodis δικαίωμα (dikaíōma) yra vartojamas Rom 5:16. Jis dažniausiai nusako nuosprendį ar nutarimą, kuriuo teismo išvada skelbiama, pareiškiama, konstatuojama, nors turi kitą reikšmę Hbr. 9:1, 10. Kai kurie teigia, kad čia žodis δικαίωμα (dikaíōma) reiškia „teisių veiksmą“, bet tai yra ginčytina. Čia arba kalbama apie Jėzaus teisumą, kuris įskaitomas tiems, kurie tiki Juo, arba kalbama apie Dievo Tėvo nuosprendį, kad Jėzaus auka vietoj nusidėjėlių tenkino teisingumo reikalavimus.\f*vieno teisumą visiems žmonėms atsirado \f + \fr 5:18 \ft „išteisinimas, kad gyventų“ – T. „gyvenimo / gyvybės išteisinimas“, t. y. išteisinimą, kuris reikalingas, kad žmogus turėtų gyvenimą. Žodis „išteisinimas“ čia yra nutarimas (paskelbimas), kad žmogus nepakaltinamas dėl įstatymo pažeidimų remiantis tuo, kad kitas (Jėzus) atliko bausmę už jo pažeidimus ir Jo teisumas yra įskaitytas tam žmogui.\f*išteisinimas, kad gyventų.  
\v 19 Nes kaip per vieno žmogaus neklusnumą daugelis buvo paskirti nusidėjėliais, taip per vieno klusnumą daugelis bus paskirti teisiais.  
\v 20 O įstatymas įsiterpė, kad nusižengimas padidėtų. Bet kur nuodėmė padidėjo, malonė dar labiau didžiai apstėjo,  
\v 21 kad kaip nuodėmė viešpatavo \f + \fr 5:21 \ft „sukeldama mirtį“ – gr. gramatinė sandara tiesiogiai verčiama į lietuvių kalbą vietininku, t. y. „mirtyje“; galimos kitos reikšmės: „esant mirčiai“, „mirties valdžioje / srityje“ (žr. 5:14, 17), „kartu su mirtimi, kuri yra jos, t. y. nuodėmės, pasekmė“, „mirtimi“ (mirčiai esant nuodėmės viešpatavimo priemonei).\f*sukeldama mirtį, taip malonė viešpatautų per teisumą į amžiną gyvenimą per Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį.   
\c 6
\p
\v 1 Tad ką gi sakysime? Ar mums pasilikti nuodėmėje, kad apstėtų malonė?  
\v 2 Anaiptol! Ne! Kaipgi mes, kurie mirėme nuodėmei, toliau joje \f + \fr 6:2 \ft „gyventume“ – T. „gyvensime“.\f*gyventume?  
\v 3 Arba ar nežinote, kad mes visi, kurie buvome pakrikštyti į Jėzų Kristų, buvome pakrikštyti į jo mirtį?  
\v 4 Taigi per krikštą buvome palaidoti su juo \f + \fr 6:4 \ft „į mirtį“ – Arba „į jo mirtį“, nes gr. tekste yra artikelis, kuris gali rodyti į tam tikrą mirtį.\f*į mirtį, kad kaip Kristus buvo prikeltas iš numirusiųjų per Tėvo šlovę, \f + \fr 6:4 \ft „tokiu pat būdu“ – Arba „taip“.\f*tokiu pat būdu ir mes \f + \fr 6:4 \ft „vaikščiotume gyvybės naujume“ – Esmė yra tai, kad gyventume naują gyvenimą todėl, kad mumyse atsirado nauja gyvybė; yra svarbu ir perteikti dažnai Šv. Rašte vartojamą žodį „vaikščioti“, kuris rodo į tai, kad žingsniu po žingsnio žmogus „kuria“ savo gyvenimą (elgseną).\f*vaikščiotume gyvybės naujume.  
\v 5 Nes \f + \fr 6:5 \ft „kadangi“ – Arba „jei“ (numatoma teigiama prielaida).\f*kadangi esame pasidarę \f + \fr 6:5 \ft „sujungti kartu su jo mirties panašumu“ – Arba „kartu pasodinti (arba „suaugę“, arba „sutapatinti“) į jo mirties panašumą“, t. y. mirę ta pačia mirtimi kartu su Jėzumi; „sutapatinti“ = laikyti tuo pačiu.\f*sujungti kartu su jo mirties panašumu, tikrai būsime \add sujungti\add* ir su \add jo\add* prisikėlimo \add panašumu\add*,  
\v 6 žinodami tai, kad mūsų \f + \fr 6:6 \ft „senasis žmogus“ – T. y. tai, kas ir kokie buvome Adome; „adomiškumas“ arba „mes, kaip adomiečiai“.\f*senasis žmogus buvo su \add juo\add* nukryžiuotas, kad \f + \fr 6:6 \ft „nuodėmės kūnas“ – Gali reikšti „kūnas, kaip nuodėmės įrankis“.\f*nuodėmės kūnas būtų \f + \fr 6:6 \ft „padarytas neveiksmingas“ – Arba „sunaikintas“, „atleistas“ (kaip Ro 7:2,6), „anuliuotas“, „paverstas niekais“.\f*padarytas neveiksmingas, kad nuo šiol mes nebevergautume nuodėmei.  
\v 7 Priežastis tokia: kas yra miręs, yra \f + \fr 6:7 \ft „teisiškai išvaduotas iš nuodėmės“ – Arba „išteisintas nuo nuodėmės“, „pripažintas išvaduotas iš nuodėmės“, „pripažintas teisingą juridinę padėtį užimančiu \ft \+add būdamas\+add* atskirtas nuo nuodėmės“.\f*teisiškai išvaduotas iš nuodėmės.  
\v 8 Štai gi, jei mes esame mirę su Kristumi, tikime, kad ir gyvensime su juo,  
\v 9 žinodami, kad Kristus, prikeltas iš numirusių, nebemiršta; mirtis jam nebeviešpatauja.  
\v 10 Nes kad jis numirė, jis numirė nuodėmei vieną kartą galutinai, bet kad jis gyvena, jis gyvena Dievui.  
\v 11 Ir jūs save laikykite tokiu pat būdu faktiškai mirusiais nuodėmei, bet gyvais Dievui per Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį.  
\v 12 Taigi \f + \fr 6:12 \ft „neleiskite nuodėmei viešpatauti“ – Arba „nuodėmei uždrausta viešpatauti“, „nuodėmė privalo neviešpatauti“, bet loginis veiksnys yra „jūs“, nors „nuodėmė“ yra gr. k. gramatinis veiksnys.\f*neleiskite nuodėmei viešpatauti jūsų mirtingame kūne, kurio \add viešpatavimo\add* padarinys \add yra\add* paklusnumas \f + \fr 6:12 \ft „jai“ – T. y. nuodėmei.\f*jai \f + \fr 6:12 \ft „per jo geidulius“ – Arba „jo geidulių \ft \+add įtakoje\+add*“, „jo geidulių \+add valdomi\+add*“. Yra panaši gr. k. frazė Rom 1:24, kur kalbama apie širdžių geidulius, taip pat Ef 2:3 apie kūno (gr. sarks) geidulius.\f*per jo geidulius.  
\v 13 Ir neduokite nuodėmei savo narių kaip neteisumo įrankių\f + \fr 6:13 \ft „įrankių“ – Arba „ginklų“.\f*, bet duokite save Dievui kaip gyvus iš numirusiųjų ir savo narius kaip teisumo \f + \fr 6:13 \ft „įrankius“ – Arba „ginklus“.\f*įrankius Dievui.  
\v 14 Nes nuodėmė \f + \fr 6:14 \ft „neturi jums viešpatauti“ – T. „jums neviešpataus“, bet čia kalbama apie reikiamybę / privalumą. Lietuvių k. būsimasis laikas gali būti suprantamas kaip paprastas ateities aprašymas.\f*neturi jums viešpatauti, nes esate \f + \fr 6:14 \ft „ne įstatymo, bet malonės valdžioje“ – Arba „priklausomi ne nuo įstatymo, bet nuo malonės“.\f*ne įstatymo, bet malonės valdžioje.  
\v 15 Tai ką gi? Ar mums nusidėti, kadangi nebesame \f + \fr 6:15 \ft „įstatymo valdžioje, bet malonės valdžioje“ – Arba „priklausomi nuo įstatymo, bet nuo malonės“.\f*įstatymo valdžioje, bet malonės valdžioje? Anaiptol! Ne!  
\v 16 Ar nežinote, kad būdami pasidavę kam nors \f + \fr 6:16 \ft „paklusniai tarnauti“ – T. „tarnais paklusnumui“.\f*paklusniai tarnauti, būnate tarnai to, kuriam paklūstate: arba \add tarnai\add* nuodėmės, \f + \fr 6:16 \ft „kurios rezultatas – mirtis“ – T. „į mirtį“.\f*kurios rezultatas – mirtis, arba \add tarnai\add* paklusnumo, \f + \fr 6:16 \ft „kurio rezultatas – teisumas“ – T. „į teisumą“.\f*kurio rezultatas – teisumas?  
\v 17 Bet ačiū Dievui, kad \add nors\add* buvote nuodėmės tarnai, tačiau iš širdies paklusote tai mokslo \f + \fr 6:17 \ft „normai“ – Arba „formai“; forma = „nustatytas pavyzdys, norma kam nors atlikti“ (DLKŽ).\f*normai, kuriai buvote perduoti,  
\v 18 ir patyrę išlaisvinimą iš nuodėmės, jūs buvote padaryti teisumo tarnais.  
\v 19 (\f + \fr 6:19 \ft „Vartoju žmonėms įprastą sąvoką dėl jūsų \ft \+add kaip\+add* fizinių būtybių silpnumo.“ – T. „Žmogiškai kalbu dėl jūsų kūno silpnumo.“\f*Vartoju žmonėms įprastą sąvoką dėl jūsų \add kaip\add* fizinių būtybių silpnumo.) Nes kaip buvote atidavę savo narius tarnais nešvarumui ir įstatymo pažeidimui, kurio atidavimo rezultatas – įstatymo pažeidimas, taip dabar atiduokite savo narius tarnais teisumui, kurio atidavimo rezultatas – šventumas.  
\v 20 Nes kai jūs buvote nuodėmės tarnai, buvote laisvi nuo teisumo.  
\v 21 Kokį, tada, vaisių jūs turėjote iš tų dalykų, kurių dabar gėdijatės?! Nes tų dalykų \f + \fr 6:21 \ft „galutinis rezultatas“ – Arba „baigtis“, „užbaigimas“, „tikslo pasiekimas“, „galas“.\f*galutinis rezultatas – mirtis.  
\v 22 Bet dabar, išlaisvinti iš nuodėmės ir padaryti tarnais Dievui, jūs turite savo vaisių, lemiantį šventumą ir \f + \fr 6:22 \ft „galutinį rezultatą“ – Arba „baigtį“, „užbaigimą“, „tikslo pasiekimą“, „galą“.\f*galutinį rezultatą – amžiną gyvenimą.  
\v 23 Nes nuodėmės atlygis – mirtis, o Dievo dovana – amžinas gyvenimas per Kristų Jėzų, mūsų Viešpatį.   
\c 7
\p
\v 1 Arba ar jūs nežinote, broliai – nes kalbu žinantiems įstatymą, – kad įstatymas viešpatauja žmogui tol, kol jis gyvena?  
\v 2 Nes \f + \fr 7:2 \ft „ištekėjusi“ – Arba „vyrui sutuoktiniui pavaldi“; gr. ὕπανδρος, tik čia NT; t. „po vyru \ft \+add esanti\+add*“, t. y. vyrui pavaldi, vyro žinioje arba vyro valdžioje; prielinksnis ὑπό = „po“; dažnai Paulius rašo, kad žmonės yra „po nuodėme“, t. y. nuodėmės valdžioje (Ro 3:9; Ro 7:14; Ga 3:12), „po įstatymu“, t. y. įstatymo valdžioje (Ro 3:19; Ro 6:14-15; I Kor 9:20-21; Ga 3:23; Ga 4:4-5,21; Ga 5:18), „po malone“, t. y. malonės valdžioje (Ro 6:14-15).\f*ištekėjusi moteris yra įstatymu \f + \fr 7:2 \ft „susaistyta“ – T. „surišta “.\f*susaistyta su \f + \fr 7:2 \ft „vyru tol, kol jis gyvena“ – T. „gyvuojančiu vyru“.\f*vyru tol, kol jis gyvena; bet jei vyras numirtų, ji yra \f + \fr 7:2 \ft „atleista nuo \ft \+add savo\+add* vyro įstatymo“ t. y. „nuo įstatymo, siejusio ją su vyru“; žodžių sandara ta pati 6-oje eilutėje: „atleisti nuo mirusiojo įstatymo“.\f*atleista nuo \add savo\add* vyro įstatymo.  
\v 3 \f + \fr 7:3 \ft „Išvada tokia:“ – Arba „Taigi – išvada:“.\f*Išvada tokia: jeigu ji \f + \fr 7:3 \ft „susituoktų su kitu vyru“ t. „pasidarytų kito vyro \ft \+add moterimi\+add*“.\f*susituoktų su kitu vyru, kol dar gyvena \add jos\add* vyras, ji bus vadinama svetimautoja; bet jeigu \add jos\add* vyras mirtų, ji yra laisva nuo \f + \fr 7:3 \ft „to“ – Gr. žymimasis artikelis, kuris čia veika kaip parodomasis įvardis.\f*to įstatymo taip, kad ji nėra svetimautoja, nors ji ir \f + \fr 7:3 \ft „susituokusi su kitu vyru“ – T. „pasidariusi \ft \+add žmona\+add* kitam vyrui“, „pasidariusi kito vyro \+add moterimi\+add*“.\f*susituokusi su kitu vyru.  
\v 4 Taigi, mano broliai, ir jūs buvote padaryti mirusiais įstatymui – per Kristaus kūną, – kad \f + \fr 7:4 \ft „susituoktumėte su kitu“ t. „pasidarytumėte \ft \+add sutuoktiniu\+add* kitam“.\f*susituoktumėte su kitu, \add su\add* tuo, kuris buvo prikeltas iš numirusių, kad neštume vaisių Dievui.  
\v 5 Nes kol buvome \f + \fr 7:5 \ft „kūniškoje padėtyje“ – Arba „kūne“, jei turima omenyje ne kaulų, kraujo ir audinių, bet žmogų, prie kurio fiziniai reiškiniai turi priėjimo, bet Dievo Dvasia nuo to žmogaus yra atskirtas. Gr. „sarks“, ≈ „kūne“ (su prielinksniu, kuris rodo į aplinkybę, pvz., į vietą, sritį, veikimo erdvę), t. y. žmogaus esybės padėtis, kurioje žmogaus asmenybę valdo tai, kas pajuntama per fizinį kūną arba kas patrauklu žmogui, neturinčiam tiesioginio dvipusio ryšio su Dievo Dvasia; kontekstas įrodo, kad tai neatgimusio žmogaus padėtis; tai yra padėtis, ne būklė, statusas, ne būsena.\f*kūniškoje padėtyje, \f + \fr 7:5 \ft „nuodėmių potraukiai“ – Arba „nuodėmingi potraukiai“, „nuodėmingos aistros“.\f*nuodėmių potraukiai, kurie \add pažadinti\add* per įstatymą, veikė mūsų nariuose, kad \f + \fr 7:5 \ft „neštų vaisių mirčiai“ – t. y. sukeltų aplinkybę (nuteisimą dėl įstatymo nesilaikymo), kurios pasekmė – mirtis.\f*neštų vaisių mirčiai.  
\v 6 Bet dabar esame \f + \fr 7:6 \ft „atleisti“ – gr. žodis vartojamas šiose Romiečiams laiško eilutėse: 3:30, 31; 4:14; 6:6; 7:2, 6.\f*atleisti nuo \f + \fr 7:6 \ft „mirusiojo įstatymo“ – žr. Ro 7:2, kur gr. t. „vyro įstatymo“; turbūt turima omeny, kad mūsų senasis aš yra tas „mirusysis“, o jo įstatymas – tai dėsnis, kad kol jis gyvas buvome susieti su juo, kaip pavaizduota 2-oje eilutėje.\f*mirusiojo įstatymo, kuriame buvome \f + \fr 7:6 \ft „laikomi be laisvės“ – Arba „kalinami“, „varžomi“.\f*laikomi, kad mes tarnautume nauju – Dvasios – būdu, o ne senu – \f + \fr 7:6 \ft „rašytinio teksto“ – Arba „raidės“.\f*rašytinio teksto – būdu.  
\v 7 Taigi, ką sakysime? Ar įstatymas yra nuodėmė? Anaiptol! Ne! Priešingai, aš nebūčiau pažinęs nuodėmės, jei ne per įstatymą; nes ir pageidimo nebūčiau suvokęs, jei įstatymas nebūtų pasakęs: \f + \fr 7:7 \ft „Negeisk“ – Iš 20:17, Įst 5:21.\f*„\qt Negeisk\qt*!“  
\v 8 Bet nuodėmė, pasinaudodama proga per įsakymą, veikė manyje visokeriopą pageidimą, nes be įstatymo \f + \fr 7:8 \ft „nuodėmė buvo mirusi“ – Paulius paaiškina savo istoriją 9-oje eilutėje. Buvo laikas, kai jis galvojo, kad jis gyvas ir kad jo atžvilgiu nuodėmė mirusi (kad jis visiškai teisus). Bet kai suvokė įstatymą, pasak jo: „nuodėmė atgijo, ir aš numiriau“. Paulius netvirtina, kad nuodėmė kažkada buvo faktiškai neveikli ir tada nesukėlė mirties (plg. Ro 5:14), bet kad jis nesuprato nuodėmės galios tol, kol Dievo įstatymas neapšvietė jo širdies ir sąžinės.\f*nuodėmė \add buvo\add* mirusi.  
\v 9 O aš kadaise \f + \fr 7:9 \ft „buvau gyvas“ – T. y. laikau save nenusipelnęs mirties bausmes, nes negalvojau, kad ką blogo buvau padaręs.\f*buvau gyvas be įstatymo, bet įsakymui atėjus, nuodėmė \f + \fr 7:9 \ft „atgijo“ – T. y. pasidarė veikli, aktyvi.\f*atgijo, ir aš \f + \fr 7:9 \ft „numiriau“ – T. y. supratau, kad buvau užsitraukęs mirties bausmę už nuodėmes, kurias uždraudžia Įstatymas.\f*numiriau,  
\v 10 ir man \f + \fr 7:10 \ft „paaiškėjo“ – Arba „pasirodė“; gr. „buvo rastas“.\f*paaiškėjo, \add kad\add* tas pats įsakymas, kuris \add buvo laikomas vedančiu\add* į gyvenimą, \add veda\add* į mirtį.  
\v 11 Nes nuodėmė, pasinaudojusi proga per įsakymą, mane apgavo ir per jį \f + \fr 7:11 \ft „mane nužudė“ – T. y. skatino mane daryti tai, kas užtraukė man mirties bausmę.\f*\add mane\add* nužudė.  
\v 12 Taigi įstatymas iš tiesų \add yra\add* šventas, ir įsakymas – šventas ir teisingas ir geras.  
\v 13 Vadinasi, \f + \fr 7:13 \ft „geras dalykas“ – T. „kas gera“.\f*geras dalykas pasidarė man mirtimi?! Anaiptol! Ne! Priešingai, nuodėmė, kad ji pasirodytų \add esanti\add* nuodėmė, per \f + \fr 7:13 \ft „gerą dalyką“ – T. „kas gera“.\f*gerą dalyką sukėlė man mirtį, kad nuodėmė per įstatymą pasidarytų \add matoma kaip\add* apsčiai nuodėminga.  
\v 14 Nes žinome, kad įstatymas yra dvasiškas, bet aš esu kūniškas – \f + \fr 7:14 \ft „mane pardavė nuodėmės valdžion“ – Gr. sandara leidžia išversti ir „parduotas nuodėmės valdžion“. Žr. Ro 5:12.\f*mane pardavė \f + \fr 7:14 \ft „nuodėmės valdžion“ – T. „po nuodėme“. Gr. žodis, kuris išverstas „nuodėmės“, yra sujungtas su artikeliu, todėl galima išversti „tos nuodėmės“ arba „to nuodėmingumo“.\f*nuodėmės valdžion.  
\v 15 Nes nesuprantu, ką darau, nes ko aš noriu, to nedarau, bet ko nekenčiu, tai darau.  
\v 16 Bet jei darau tai, ko nenoriu, aš pritariu Įstatymui, kad jis geras.  
\v 17 Taigi dabar jau nebe aš tai darau, bet manyje gyvenanti nuodėmė.  
\v 18 Nes žinau, kad manyje (tai yra mano kūniškajame aš) negyvena nieko gero; nes \f + \fr 7:18 \ft „norėti yra man po ranka“ – T. y. sugebu norėti daryti gera; plg. Ro 7:21, kurioje parašyta, kad bloga yra po ranka.\f*norėti yra man po ranka, bet nerandu \add kaip\add* gera daryti.  
\v 19 Nes nedarau gera, ko noriu, bet bloga, ko nenoriu, tą darau.  
\v 20 Bet jei darau tai, ko nenoriu, tai nebe aš tai darau, bet manyje gyvenanti nuodėmė.  
\v 21 Taigi randu \add tokį\add* įstatymą, kad, kai noriu daryti gera, bloga yra \f + \fr 7:21 \ft „man po ranka“ – Arba „šalia manęs“.\f*man po ranka.  
\v 22 Juk pagal vidinį žmogų Dievo įstatymu gėriuosi,  
\v 23 bet savo nariuose įžiūriu kitokį įstatymą, kariaujantį prieš mano proto įstatymą ir paimantį mane į nelaisvę nuodėmės įstatymui, kuris yra mano nariuose.  
\v 24 Vargšas aš žmogus! Kas mane išvaduos iš šitos mirties kūno?  
\v 25 (Dėkoju Dievui \add už išgelbėjimą\add* per Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį!) \f + \fr 7:25 \ft „Išvada tokia:“ – Arba „Taigi – išvada:“.\f*Išvada tokia: aš pats protu tarnauju Dievo įstatymui, bet kūniškuoju aš – nuodėmės įstatymui.   
\c 8
\p
\v 1 Todėl dabar nėra jokio nuteisimo tiems, kurie Kristuje Jėzuje, kurie vaikščioja ne pagal kūniškumą, bet pagal Dvasią.  
\v 2 Nes \f + \fr 8:2 \ft „gyvybės Dvasios“ – Arba „gyvenimo Dvasios“, „gyvybę teikiančios Dvasios“.\f*gyvybės Dvasios \f + \fr 8:2 \ft „įstatymas“ – Čia „įstatymas“ greičiausiai = „įpareigojanti / viešpataujanti valdžia / viršenybė“ arba „galia“.\f*įstatymas \f + \fr 8:2 \ft „Kristumi Jėzumi“ – Arba „Kristuje Jėzuje“.\f*Kristumi Jėzumi išlaisvino mane iš nuodėmės ir mirties \f + \fr 8:2 \ft „įstatymo“ – Čia „įstatymas“ greičiausiai = „įpareigojanti viešpatavimas / valdžia / viršenybė“ arba „galia“ (plg. Ro 7:23, kur „nuodėmės įstatymas“ ≠ per Mozę duotas įstatymas), t. y. „nuodėmės viešpatavimas, kuris veda į mirtį“.\f*įstatymo.  
\v 3 Nes įstatymui esant bejėgiui \add tam\add*, kadangi buvo silpnas per kūną, Dievas, atsiuntęs savo Sūnų nuodėmingo kūno panašume ir už nuodėmę, \f + \fr 8:3 \ft „nuteisė nuodėmę“ – Gal „įvykdė teismą nuodėmei“.\f*nuteisė nuodėmę kūne,  
\v 4 kad įstatymo teisumas \f + \fr 8:4 \ft „išsipildytų“ – T. y. „būtų įgyvendintas“, „būtų įvykdytas“.\f*išsipildytų \f + \fr 8:4 \ft „mumyse“ – Arba „mūsų atveju“.\f*mumyse, kurie vaikščiojame ne pagal kūniškumą, bet pagal Dvasią.  
\v 5 Nes tie, kurie yra pagal kūniškumą, turi į kūno dalykus nukreiptą \f + \fr 8:5 \ft „nusistatymą“ – Arba „mąstymo požiūrį“, „mąstyseną“.\f*nusistatymą, bet tie, kurie pagal Dvasią – į Dvasios dalykus.  
\v 6 Nes kūniškas \f + \fr 8:6 \ft „nusistatymas“ (2 k.) – Arba „mąstymo požiūris“, „mąstysena“.\f*nusistatymas \add yra\add* mirtis, bet dvasiškas nusistatymas \add yra\add* \f + \fr 8:6 \ft „gyvenimas“ – Arba „gyvybė“.\f*gyvenimas ir ramybė,  
\v 7 kadangi kūniškas \f + \fr 8:7 \ft „nusistatymas“ – Arba „mąstymo požiūris“, „mąstysena“.\f*nusistatymas yra priešiškumas Dievui; jis gi \f + \fr 8:7 \ft „nepasiduoda Dievo įstatymo valdomas, net nei nepajėgia \ft \+add pasiduoti\+add*“ – Arba „nesielgia pavaldžiai Dievo įstatymui, net nei nepajėgia \+add elgtis pavaldžiai\+add*“.\f*nepasiduoda Dievo įstatymo valdomas, \f + \fr 8:7 \ft „nė nepajėgia \ft \+add pasiduoti\+add*“ ir 8-toje eilutėje „nepajėgia patikti“ – Plg. Mk 4:33; Jn 6:60; 8:43; Jer 6:10, Apd 7:51.\f*nė nepajėgia \add pasiduoti\add*.  
\v 8 O tie, kurie yra \f + \fr 8:8 \ft „kūniškoje padėtyje“ – Arba „kūne“, jei turima omenyje ne kaulų, kraujo ir audinių, bet žmogų, prie kurio fiziniai reiškiniai turi priėjimo, bet Dievo Dvasia nuo to žmogaus yra atskirtas. Gr. „sarks“, ≈ „kūne“ (su prielinksniu, kuris rodo į aplinkybę, pvz., į vietą, sritį, veikimo erdvę), t. y. žmogaus esybės padėtis, kurioje žmogaus asmenybę gali valdyti vien tai, kas pajuntama per fizinį kūną arba kas patrauklu žmogui, neturinčiam tiesioginio dvipusio ryšio su Dievo Dvasia; kontekstas įrodo, kad tai neatgimusio žmogaus padėtis; tai yra padėtis, ne būklė, tai yra statusas, ne būsena.\f*kūniškoje padėtyje, nepajėgia patikti Dievui.  
\v 9 Tačiau jūs esate \f + \fr 8:9 \ft „ne kūniškoje padėtyje, bet Dvasios padėtyje“ – žr. Rom 8:8 išnašą. Jei suprantama pagal kontekstą, galima išversti „ne kūne, bet Dvasioje“.\f*ne kūniškoje padėtyje, bet Dvasios padėtyje, jei iš tikrųjų Dievo Dvasia gyvena jumyse; o jei kas neturi Kristaus Dvasios, tas nėra jo.   
\p
\v 10 Ir jei Kristus \add yra\add* jumyse, \f + \fr 8:10 \ft „kūnas“ – Arba „kūniška padėtis“; gr. žodis gali rodyti į fizinį kūną, kuris turės mirti arba į padėtį, kurioje žmogus, dėl atsiskyrimo nuo Dievo, neturi dvipusio ryšio tarp savo dvasios ir Dievo Dvasios.\f*kūnas tikrai \add yra\add* miręs dėl nuodėmės, bet \f + \fr 8:10 \ft „Dvasia \ft \+add yra jūsų\+add* gyvybė“ – T. y. Dvasia jums teikią gyvybę / gyvenimą.\f*Dvasia \add yra jūsų\add* gyvybė \f + \fr 8:10 \ft „dėl teisumo“ – T. y. dėl Dievo teisumo, kuris buvo jums įskaitytas, kai pasitikėjote Jėzumi Kristumi.\f*dėl teisumo.  
\v 11 Bet jei Dvasia to, kuris prikėlė Jėzų iš numirusių, gyvena jumyse, tai tas, kuris prikėlė Kristų iš numirusių, padarys gyvus ir jūsų mirtingus kūnus savo Dvasia, gyvenančia jumyse.  
\v 12 Išvada, broliai, tokia: esame \f + \fr 8:12 \ft „įpareigoti“ – T. „skolininkai“.\f*įpareigoti ne kūniškumui, kad gyventume pagal kūniškumą –  
\v 13 nes jeigu gyvenate pagal kūniškumą, \f + \fr 8:13 \ft „turėsite mirti“ – Arba „einate myriop“; gr. sandara ≈ esate prie paskesnio savo įvykio – savo mirimo.\f*turėsite mirti, bet jeigu jūs Dvasia marinate kūniškumo darbus, gyvensite.  
\v 14 Nes kurie tik yra Dievo Dvasios vedami, šitie yra Dievo sūnūs.  
\v 15 Nes jūs negavote \f + \fr 8:15 \ft „vergystės“ – Arba „nelaisvės“.\f*vergystės dvasios, kad vėl bijotumėte, bet gavote įsūnijimo Dvasią, kuria šaukiame: „Aba, Tėve!  
\v 16 \f + \fr 8:16 \ft „Pati Dvasia liudija mūsų dvasiai“ – Gr. gramatika leidžia išversti ir šitaip: „Pati Dvasia kartu su mūsų dvasia liudija“.\f*Pati Dvasia liudija mūsų dvasiai, kad esame Dievo vaikai.  
\v 17 O jei \add esame\add* vaikai, tai ir paveldėtojai, – Dievo paveldėtojai ir Kristaus bendrapaveldėtojai – jei iš tikrųjų kenčiame su \add juo\add*, kad su \add juo\add* būtume ir pašlovinti.   
\p
\v 18 Nes aš padarau išvadą, kad dabartinio laiko kentėjimai ne verti \add palyginimo\add* su šlove, kuri \f + \fr 8:18 \ft „bus apreikšta mumyse“ – Arba „bus apreikšta mums“, „bus apreikšta mūsų labui“; gr. reikšmė ryškina neabejotinumą, todėl galimos ir frazė „be abejo bus […]“ arba „turės būti […]“.\f*bus apreikšta mumyse.  
\v 19 Nes \f + \fr 8:19 \ft „kūrinija su ilgesiu laukia“ – T. „ilgesingas kūrinijos lūkestis laukia“.\f*kūrinija su ilgesingu lūkesčiu laukia Dievo sūnų apreiškimo.  
\v 20 Nes kūrinija buvo padaryta pavaldi \f + \fr 8:20 \ft „tuštybei“ – T. y. „beprasmei būčiai“; plg. Ekleziasto (Mokytojo) knygą.\f*tuštybei – ne savo valia, bet \f + \fr 8:20 \ft „\ft \+add valia\+add* to“ – T. „per tą“.\f*\add valia\add* to, kuris \add ją\add* padarė pavaldžią – su viltimi  
\v 21 kad ir pati kūrinija bus išlaisvinta iš gedimo \f + \fr 8:21 \ft „vergystės“ – Arba „nelaisvės“.\f*vergystės į šlovingą Dievo vaikų laisvę.  
\v 22 Nes žinome, kad visa kūrinija kartu dejuoja ir kartu kenčia gimdymo skausmus iki šiol.  
\v 23 Ir ne vien \add tai\add*, bet ir mes, turintys \f + \fr 8:23 \ft „Dvasią kaip pirmavaisį“ – Arba „Dvasios pirmavaisį“; gr. sandara gali būti suprantama abejaip.\f*Dvasią kaip pirmavaisį, – ir mes patys dejuojame savyje, laukdami \f + \fr 8:23 \ft „įsūnijimo“ – Arba „paskyrimo sūnumis“. Laukiame to laiko, kai galėsime gerėtis visomis privilegijomis, į kurias turime teisę. Viena iš jų yra išlaisvinimas iš nuodėmės paveikto kūno ir tolesnis gyvenimas be nuodėmės ir jos įtakos.\f*įsūnijimo, \add būtent\add* mūsų kūno išpirkimo.  
\v 24 Nes esame išgelbėti \f + \fr 8:24 \ft „užtikrinta viltimi“ – Gr. daiktavardžio ἐλπὶς (elpis) forma gali būti naudininkas, įnagininkas, arba vietininkas; jis rodo į aplinkybę; gali būti įvairiai suprantamas: patys vylėmės (vietininko reikšmė, t. y. buvome viltyje), viltis lydėjo išgelbėjimą arba buvo išgelbėjimo priemonė (įnagininko reikšmė), arba buvome išgelbėti tam, kad viltumės (naudininko reikšmė). Šis vertimas laiko žodį ἐλπὶς (elpis) žodžio „tikėjimo“ sinonimu: išgelbėjimo priemonė yra užtikrinta viltis, kitaip tariant, tikėjimas.\f*užtikrinta viltimi; tačiau, regima viltis nėra viltis, nes kas viliasi to, ką jis regi?  
\v 25 Bet jei viliamės to, ko neregime, \add tai\add* ištvermingai laukiame.  
\v 26 O tokiu pat būdu ir Dvasia ateina pagalbon mūsų silpnumams, nes nežinome, ko melsti, kaip reikėtų, bet pati Dvasia užtaria mus neišsakomais atodūsiais.  
\v 27 Širdžių Tyrėjas žino Dvasios \f + \fr 8:27 \ft „sumąstytą tikslą“ – Arba „samprotautą siekį“, „proto ketinimą“, „nusistatymą (apimant tikslus / norus)“, „galvoseną“ (apimant tikslus / norus), „mąstyseną“ (apimant tikslus / norus).\f*sumąstytą tikslą, nes ji užtaria šventuosius sutinkamai su Dievu.  
\v 28 Be to, mes žinome, kad mylintiems Dievą visi dalykai bendrai veikia į gera – tiems, kurie yra pašaukti pagal \add jo\add* tikslą,  
\v 29 nes kuriuos jis iš anksto pažino, tuos iš anksto ir paskyrė \add būti\add* atitinkančiais jo Sūnaus atvaizdą, kad šis būtų \f + \fr 8:29 \ft „pirmagimis“ – T. y. pirmą vietą užimantis, viršiausias, „viršugimis“.\f*pirmagimis tarp daugelio brolių.  
\v 30 O kuriuos jis iš anksto paskyrė, tuos ir pašaukė; ir kuriuos pašaukė, tuos ir \f + \fr 8:30 \ft „išteisino“ – Arba „pripažino teisingą juridinę padėtį užimančiais“.\f*išteisino; ir kuriuos išteisino, tuos ir pašlovino.   
\p
\v 31 Tai ką pasakysime apie šiuos dalykus? Jei Dievas už mus, \add tai\add* kas \add gi\add* prieš mus?!  
\v 32 \f + \fr 8:32 \ft „Jis“ – T. „Kuris“.\f*Jis net nepagailėjo savo Sūnaus, bet atidavė jį už mus visus – kaipgi jis mums maloningai nedovanotų ir visko kartu su juo?!  
\v 33 Kas apkaltins Dievo išrinktuosius? Dievas \add yra\add* tas, kuris \f + \fr 8:33 \ft „išteisina“ – Arba „pripažįsta teisingą juridinę padėtį užimančiais“.\f*išteisina.  
\v 34 Kas \add yra\add* tas, kuris nuteisia?! Kristus \add yra\add* tas, kuris mirė, – dar daugiau, yra ir prikeltas, – kuris yra ir Dievo dešinėje, kuris ir užtaria mus.  
\v 35 Kas mus atskirs nuo Kristaus meilės? \add Ar\add* prispaudimas, ar sielvartas, ar persekiojimas, ar badas, ar nuogumas, ar pavojus, ar kalavijas?  
\v 36 Kaip yra parašyta: \f + \fr 8:36 \ft „Dėl tavęs …“ – Ps 44:22.\f*\qt Dėl tavęs esame žudomi visą dieną – \qt*\f + \fr 8:36 \ft „laikė mus“ – Arba „buvome laikomi“.\f*\qt laikė mus avimis skerdimui\qt*.  
\v 37 Vis dėlto visuose šiuose dalykuose visiškai nugalime per tą, kuris mus mylėjo.  
\v 38 Nes esu įsitikinęs, kad nei mirtis, nei gyvenimas, nei angelai, nei kunigaikštystės, nei \f + \fr 8:38 \ft „galybės“ – Arba „pajėgos“.\f*galybės, nei dabartiniai dalykai, nei būsimieji dalykai,  
\v 39 nei aukštybė, nei gilybė, nei kuris nors kitas kūrinys nepajėgs mūsų atskirti nuo Dievo meilės, kuri yra Kristuje Jėzuje, mūsų Viešpatyje.   
\c 9
\p
\v 1 Kalbu tiesą Kristuje, nemeluoju, \f + \fr 9:1 \ft „mano sąžinė kartu su manimi liudydama“ – Arba „mano sąžinė teikdama man patvirtinantį liudijimą“.\f*mano sąžinė kartu su manimi liudydama Šventąja Dvasia,  
\v 2 kad \f + \fr 9:2 \ft „mano širdis labai liūdi ir nuolat širdį man skauda“ t. „turiu didelį liūdesį ir nuolatinį skausmą savo širdyje“.\f*mano širdis labai liūdi ir nuolat širdį man skauda.  
\v 3 Nes galėčiau linkėti sau būti prakeiktam, atskirtam nuo Kristaus dėl savo brolių, savo \f + \fr 9:3 \ft „bendrataučių“ – Arba „giminaičių“.\f*bendrataučių \f + \fr 9:3 \ft „kūno atžvilgiu“ – Arba „pagal kūną“.\f*kūno atžvilgiu,  
\v 4 kurie yra izraelitai, kuriems \add priklauso\add* įsūnystė, ir šlovė, ir sandoros, ir įstatymo suteikimas, ir tarnavimas \add Dievui\add*, ir pažadai;  
\v 5 \f + \fr 9:5 \ft „kuriems \ft \+add priklauso\+add*“ t. „kurių \+add yra\+add*“.\f*kuriems \add priklauso\add* \f + \fr 9:5 \ft „tėvai“ – Arba „protėviai“.\f*tėvai, ir iš kurių kūno atžvilgiu \add yra kilęs\add* Kristus, kuris yra \f + \fr 9:5 \ft „aukščiau visų, palaimintasis Dievas per amžius“ – Arba „Dievas aukščiau visų, palaimintas per amžius“.\f*aukščiau visų, palaimintasis Dievas per amžius. Amen.  
\v 6 Bet, nėra taip, tarsi Dievo žodis būtų niekais nuėjęs. Nes ne visi, kurie \add yra kilę\add* iš Izraelio, \add yra\add* \f + \fr 9:6 \ft „tikras Izraelis“ t. „tie Izraelis“ (dgs. + vns.).\f*tikras Izraelis.  
\v 7 Ir jie ne visi \add yra\add* vaikai vien dėl to, kad jie Abraomo \f + \fr 9:7 \ft „palikuonys“ t. „sėkla“.\f*palikuonys. Priešingai, TAVO \f + \fr 9:7 \ft „palikuonys“ t. „sėkla“.\f*PALIKUONYS BUS \f + \fr 9:7 \ft „pavadinti“ – ypač gerai tinka žodis „pavadinti“, nes gali reikšti „duoti vardą“ arba „pašaukti, pakviesti“; gr. žodis καλέω turi panašias reikšmes.\f*PAVADINTI IZAOKE.  
\v 8 Tai yra, kūno vaikai – ne šitie yra Dievo vaikai; priešingai, pažado vaikai \f + \fr 9:8 \ft „laikomi palikuonimis“ – gal „įskaityta / įskaičiuoti į palikuonis / sėklą“.\f*laikomi \f + \fr 9:8 \ft „palikuonimis“ t. „sėkla“.\f*palikuonimis.  
\v 9 Nes šis \add yra\add* pažado žodis: \f + \fr 9:9 \ft „Šituo laiku“ – Arba „pagal šį laiką“.\f*ŠITUO LAIKU AŠ ATEISIU, IR SARA TURĖS SŪNŲ.  
\v 10 Ir ne tik \add tai\add*, bet ir kai Rebeka tapo nėščia per vieną, \add per\add* mūsų tėvą Izaoką,  
\v 11 (\add vaikams\add* gi dar negimus, nė ką nors gera ar bloga padarius), kad išsilaikytų išrinkimą atitinkantis Dievo tikslas, kuris remiasi ne darbais, bet tuo, kuris pašaukia,  
\v 12 jai buvo \f + \fr 9:12 \ft „pasakyta“ – Arba „pasakyta autoritetingai“.\f*pasakyta: „VYRESNYSIS TARNAUS JAUNESNIAJAM,  
\v 13 kaip yra parašyta: JOKŪBĄ MYLĖJAU, BET EZAVO NEKENČIAU.  
\v 14 Tai ką gi pasakysime? \f + \fr 9:14 \ft „Nejaugi Dievas yra neteisingas?!“ t. „Nejaugi yra neteisingumas pas Dievą?“\f*Nejaugi Dievas yra neteisingas?! Anaiptol! Ne!  
\v 15 Nes jis sako Mozei: AŠ PASIGAILĖSIU TO, KO TIK \f + \fr 9:15 \ft „norėsiu pasigailėti“ – Arba „pasigailiu“.\f*NORĖSIU PASIGAILĖTI, IR BŪSIU GAILESTINGAS TAM, KURIAM TIK \f + \fr 9:15 \ft „norėsiu būti gailestingas“ – Arba „esu gailestingas“.\f*NORĖSIU BŪTI GAILESTINGAS.  
\v 16 Išvada tokia: \add lemia\add* nei \add žmogus\add*, kuris trokšta, nei \add žmogus\add*, kuris \f + \fr 9:16 \ft „deda visas jėgas“ t. „bėga“.\f*deda visas jėgas, bet Dievas, kuris pasigaili.  
\v 17 Nes šventraštis sako faraonui: KAIP TIK ŠIAM PAČIAM \add TIKSLUI\add* AŠ IŠKĖLIAU TAVE, KAD TAVYJE PARODYČIAU SAVO JĖGĄ IR KAD MANO VARDAS BŪTŲ SKELBIAMAS PO VISĄ ŽEMĘ.  
\v 18 Išvada tokia: jis pasigaili to, kurio nori, ir užkietina tą, kurį nori.  
\v 19 Tad man pasakysi: „Kodėl jis dar \f + \fr 9:19 \ft „priekaištauja“ – Arba „bara“, „prikiša“.\f*priekaištauja? Nes kas gi yra atsilaikęs prieš jo valią?  
\v 20 Taigi, tikrai, o žmogau, kas gi tu esi, kad \f + \fr 9:20 \ft „atsakai priešingai“ – Arba „atkirsti“.\f*atsakai priešingai Dievui? Argi lipdinys pasakys tam, kuris jį sulipdė: „Kodėl mane tokį padarei?  
\v 21 Arba ar puodžius neturi valdymo galios moliui, kad iš to paties minkalo padarytų vieną indą \f + \fr 9:21 \ft „garbingam \ft \+add naudojimui\+add*“ t. „garbei“.\f*garbingam \add naudojimui\add*, o kitą \f + \fr 9:21 \ft „negarbingam“ t. „negarbei“; žr. ΙΙ Tim 2:21.\f*negarbingam?!  
\v 22 O \add kas\add* jeigu Dievas, norėdamas parodyti rūstybę ir padaryti žinomą savo galią, didžia kantrybe pakentė pražūčiai \f + \fr 9:22 \ft „priruoštus“ – Arba „nužiestus“.\f*priruoštus rūstybės indus,  
\v 23 ir kad padarytų žinomus savo šlovės turtus gailestingumo indams, kuriuos jis iš anksto paruošė šlovei, –  
\v 24 kuriuos jis ir pašaukė – mus, ne tik iš žydų, bet ir iš kitataučių?  
\v 25 Kaip jis sako ir Ozėjuje: „\qt Ne savo žmonių grupę pavadinsiu savąja žmonių grupe ir \+add tą, kuri\+add* nemylima – mylima.\qt*  
\v 26 \qt Ir bus taip, kad toje vietoje, kur buvo jiems \f + \fr 9:26 \ft „pasakyta“ – Arba „pasakyta autoritetingai“.\f*pasakyta: „Jūs ne mano žmonių grupė, ten jie bus vadinami gyvojo Dievo vaikais.\qt*“  
\v 27 Ir \f + \fr 9:27 \ft „Izaijas“ – Arba „Ezaijas“.\f* Izaijas šaukia apie Izraelį: „NORS IZRAELIO VAIKŲ SKAIČIUS BŪTŲ KAIP JŪROS SMĖLIO, \add TIK\add* LIKUTIS BUS IŠGELBĖTAS,  
\v 28 NES JIS \f + \fr 9:28 \ft „teisingai“ t. „teisume“.\f*TEISINGAI \f + \fr 9:28 \ft „užbaigia bei pagreitina reikalą“ – ARBA „suveda sąskaitą netrukus“, „iš karto nutartį vykdo iki galo“.\f*UŽBAIGIA BEI PAGREITINA REIKALĄ, KADANGI \f + \fr 9:28 \ft „pagreitintą reikalą Viešpats įvykdys“ – Arba „Viešpats nedelsiant užtikrins suvestą sąskaitą“.\f*PAGREITINTĄ REIKALĄ VIEŠPATS ĮVYKDYS ŽEMĖJE.  
\v 29 Ir kaip iš anksto sakė Ezaijas: „JEI KAREIVIJŲ VIEŠPATS NEBŪTŲ MUMS PALIKĘS \f + \fr 9:29 \ft „palikuoinių“ – Arba „sėklos“, „ainijos“, nes gr. žodis yra vns.\f*palikuonių, MES BŪTUME TAPĘ KAIP SODOMA IR BŪTUME PRILYGĘ GOMORAI.  
\v 30 Tai ką pasakysime? \f + \fr 9:30 \ft „Štai ką“ – Arba „Kad“.\f*Štai ką: kitataučiai, kurie nesivijo teisumo, įgijo teisumą – būtent \f + \fr 9:30 \ft „teisumą, \ft \+add įgyjamą\+add* tikėjimu“ – Arba „teisumą dėl tikėjimo“; gr. ἐκ πίστεως; t. „iš tikėjimo“; aišku ir čia ir Rom 9:32 eilutėje, kurioje matosi ta pati frazė, kad trūkstamas teisumas skirtas žmogui dėl pasikliovimo Mesiju, ne dėl atliekamų ar atliktų veiksmų.\f*teisumą, \add įgyjamą\add* tikėjimu.  
\v 31 Bet Izraelis, kuris vijosi \f + \fr 9:31 \ft „įstatymo dėl teisumo“ (2 k.) – Arba „teisumo įstatymo“; Izraelio tautos žmonės uoliai stengėsi vykdyti įstatymą, kad būtų išteisinti; tačiau tokių aukštų įstatymo reikalavimų jie nesugebėjo vykdyti.\f*įstatymo dėl teisumo, nepasiekė įstatymo dėl teisumo.  
\v 32 Kodėl? Todėl, kad \add vijosi\add* ne tikėjimu, bet tarytum įstatymo darbais. Nes jie užkliuvo už to suklupimo akmens,  
\v 33 kaip yra parašyta: „ŠTAI AŠ DEDU SIONE SUKLUPIMO AKMENĮ IR PARPUOLIMO UOLĄ, BET KAS TIK JUO PASITIKI, NEBUS SUGĖDINTAS.   
\c 10
\p
\v 1 Broliai, mano širdies \f + \fr 10:1 \ft „troškimas“ – Arba „gera valia“, „mielas noras“. Gr. žodis εὐδοκία (eudokía) vartojamas 9 k. NT. Lk 2:14 vartosena panaši į šios eilutės.\f*troškimas ir malda Dievui \f + \fr 10:1 \ft „už Izraelį yra \ft \+add tai\+add*, kad jie būtų išgelbėti“ – Arba „Izraelio labui yra už išgelbėjimą“.\f*už Izraelį yra \add tai\add*, kad jie būtų išgelbėti.  
\v 2 Nes aš jų labui liudiju, kad jie turi uolumą Dievui, bet \f + \fr 10:2 \ft „ne pagal tikrą pažinimą“ t. y. be asmeninės patirties pagrįstos pažinimo; tokie žydai turėjo daug teorinių žinių, bet nepasikliovė Mesiju, verčiau stengėsi patikti Dievui savo būdu, ne Dievo nustatytu būdu.\f*ne pagal \f + \fr 10:2 \ft „tikrą“ – Arba „išsamų“, „tikslų“, „precizišką“.\f*tikrą pažinimą.  
\v 3 Nes jie, \f + \fr 10:3 \ft „ignoruodami“ – Arba „nesuprasdami“, „nenutuokdami“.\f*ignoruodami Dievo teisumą ir dėdami pastangas įtvirtinti savąjį teisumą, \f + \fr 10:3 \ft „nepasidavė Dievo teisumui“ – Arba „nesielgė pavaldžiai Dievo teismui“, „nepasidarė pavaldūs Dievo teisumui“.\f*nepasidavė Dievo teisumui.  
\v 4 Nes \f + \fr 10:4 \ft „teisumo atžvilgiu“ – Arba „dėl teisumo“; t. „teisumui“ / „į teisumą“.\f*teisumo atžvilgiu Kristus \add yra\add* įstatymo \f + \fr 10:4 \ft „galas“ – Arba „užbaigimas“; t. y. Kristus yra jau parūpinęs teisumą kiekvienam, kuris Juo pasikliauna; įstatymo prakeikimas yra pašalintas / pabaigtas ir tobulas teisumas suteiktas.\f*galas kiekvienam, kuris tiki.  
\v 5 Nes Mozė aprašo teisumą, kuris \f + \fr 10:5 \ft „\ft \+add siekiamas\+add*“ – žr. Rom 9:31, kurioje yra žodis „nepasiekė“.\f*\add siekiamas\add* įstatymu šitaip: JAIS BUS GYVAS ŽMOGUS, KURIS TUOS \add REIKALAVIMUS\add* VYKDO.  
\v 6 Bet teisumas, \f + \fr 10:6 \ft „\ft \+add įgyjamas\+add*“ – žr. Rom 9:30, kurioje yra žodis „įgijo“.\f*\add įgyjamas\add* tikėjimu, kalba šitaip: „\qt Nesakyk savo širdyje: \qt*\f + \fr 10:6 \ft „Kas pakils į dangų“ – Citata iš Įst 30:12 pabrėžia tai, kad kaip Izraelio tautai įstatymas nebuvo tolimas reiškinys, kurį reikėtų ypatingomis žmonių pastangomis įgyti iš tolimos vietos, taip Kristus nėra toli, bet pats nusileido į žemę, kad išgelbėtų nusidėjėlius, kurie pasitikės Juo.\f*\qt Kas pakils į dangų\qt*? – tai yra Kristaus nuvesti žemyn;  
\v 7 Arba: \f + \fr 10:7 \ft „kas nusileis į gilybę – Tai yra užuomina į Įst 30:13, bet ne tiesioginė citata. Kaip įstatymas buvo izraelitų prieinamas (ne už jūros), taip Išgelbėtojas – Mesijas Jėzus – yra prieinamas visiems, kurie tik pasitikės Juo.\f*„\qt kas nusileis į \qt*\f + \fr 10:7 \ft „gilybę“ – Arba „bedugnę“.\f*\qt gilybę\qt*?“ (tai yra Kristaus atvesti aukštyn iš numirusių).  
\v 8 Bet ką \f + \fr 10:8 \ft „jis“ – T. y. teisumas \ft \+add pagaunamas\+add* tikėjimu; žr. Rom 9:30, 10:6.\f*jis sako? \f + \fr 10:8 \ft „žodis […]“ – Žr. Įst 30:14.\f*„\qt Žodis yra arti tavęs, tavo burnoje ir tavo širdyje\qt*; tai yra \f + \fr 10:8 \ft „pranešimas apie tikėjimą, kurį \ft \+add pranešimą\+add*“ – Arba „tikėjimo žodį / pranešimą, kurį“.\f*pranešimas apie tikėjimą, kurį \add pranešimą\add* skelbiame kaip šaukliai,  
\v 9 kad jeigu savo burna išpažinsi \f + \fr 10:9 \ft „Jėzų \ft \+add esant\+add* Viešpatį“ – Gr. gramatinė sandara yra „Viešpatį Jėzų“, bet kontekstas rodo (Rom 10:13; plg. Jl 2:32), kad kalbama apie patį Jehovą.\f*Jėzų \add esant\add* Viešpatį ir savo širdimi tikėsi, kad Dievas jį prikėlė iš numirusiųjų, būsi išgelbėtas,  
\v 10 nes širdimi \add žmogus\add* tiki ir dėl to \add turi\add* teisumą, ir burna \add žmogus\add* išpažįsta ir dėl to \add turi\add* išgelbėjimą.  
\v 11 Nes šventraštis \f + \fr 10:11 \ft „byloja“ – Arba „sako“.\f*byloja: \f + \fr 10:11 \ft „Kas …“ – Žr. Iz 28:16, Rom 9:33, I Pt 2:6.\f*\qt Kas tik pasitiki juo, nebus sugėdintas\qt*.  
\v 12 Nes nėra skirtumo tarp žydo ir graiko, nes tas pats \add yra\add* visų Viešpats, pertekęs \f + \fr 10:12 \ft „gėrybių“ – Arba „turtų“ (metaforine prasme).\f*gėrybių visiems, kurie jo šaukiasi.  
\v 13 Nes \f + \fr 10:13 \ft „Kiekvienas, kuris“ – Arba „Kas tik“, „Jeigu kas“. Žr. Jl 2:32.\f*KIEKVIENAS, KURIS ŠAUKSIS VIEŠPATIES VARDO, BUS IŠGELBĖTAS.  
\v 14 Kaip tad jie šauksis to, kuriuo netikėjo?! Ir kaip jie tikės tuo, apie kurį negirdėjo?! Ir kaip jie išgirs be tokio, kuris skelbia kaip šauklys?!  
\v 15 Ir kaip jie skelbs, jei nebus pasiųsti?! Kaip yra parašyta: KOKIOS \f + \fr 10:15 \ft „gražios“ – gal „savalaikės“, t. y. malonu, kad kaip tik laiku ateina; žr. Iz 52:7, Na 1:15.\f*GRAŽIOS KOJOS TŲ, KURIE SKELBIA \f + \fr 10:15 \ft „gerą taikos žinią“ – Arba „evangeliją – taiką“; plg. Apd 10:36, Ef 2:17.\f*GERĄ TAIKOS ŽINIĄ, KURIE SKELBIA \f + \fr 10:15 \ft „gerųjų dalykų evangeliją“ – Arba „gerą gerųjų dalykų žinią“.\f*GERŲJŲ DALYKŲ EVANGELIJĄ!  
\v 16 Tačiau ne visi pakluso Evangelijai. Nes Izaijas sako: \f + \fr 10:16 \ft „Viešpatie …“ – Iz 53:1, Jn 12:38.\f*„\qt VIEŠPATIE, kas patikėjo \qt*\f + \fr 10:16 \ft „girdima mūsų žinia“ – Arba „klausytinu mūsų pranešimu“, „tai, kas iš mūsų klausoma“, „klausytina mūsų \+add perduota\+add* žinia“.\f*\qt girdima mūsų žinia\qt*?  
\v 17 Taigi, tikėjimas \add ateina\add* iš \f + \fr 10:17 \ft „girdimos žinios“ (2 k.) – Arba „klausytino pranešimo“, „to, kas klausoma“, „klausytinos \+add perduotos\+add* žinios“.\f*girdimos žinios, o girdima žinia – per Dievo žodį.  
\v 18 Bet aš sakau: ar jie negirdėjo? \f + \fr 10:18 \ft „Kaipgi ne! Dar daugiau“ – gr. μενοῦνγε (vartojamas ir Lk 11:28; Ro 9:20; Flp 3:8). Izraelitai tikrai girdėjo, nes žinia pasiekė ne vien Izraelį, bet ir žemės pakraščius.\f*Kaipgi ne! Dar daugiau: JŲ garsas PASKLIDO PO VISĄ ŽEMĘ IR JŲ ŽODŽIAI – IKI PASAULIO PAKRAŠČIŲ.  
\v 19 Bet aš sakau: argi Izraelis nežinojo? Mozė pirmas sako: „\f + \fr 10:19 \ft „Aš […]“ – žr. Įst 32:21.\f*AŠ KURSTYSIU, KAD jus PAIMTŲ PAVYDĄ PER NETAUTĄ, PER NEIŠMANANČIĄ TAUTĄ AŠ jus PYKDYSIU.  
\v 20 Bet Izaijas yra labai drąsus ir sako: „\f + \fr 10:20 \ft „Aš […]“ – žr. Iz 65:1-2.\f*AŠ BUVAU ATRASTAS TŲ, KURIE MANĘS NEIEŠKOJO, PASIDARIAU AIŠKIAI MATOMAS TIEMS, KURIE APIE MANE NEKLAUSINĖJO.  
\v 21 Bet Izraeliui jis sako: „\qt Ištisą dieną laikiau ištiesęs savo rankas į \f + \fr 10:21 \ft „atsisakiusią tikėti“ – Arba „neklusnią“, „nesileidžiančią įtikinama“.\f*atsisakiusią tikėti ir atsikalbinėjančią \f + \fr 10:21 \ft „liaudį“ – Gr. žodis λαός (laós) savaime nekalba apie fizinę kilmę ar biologinius požymius. Jis vartojamas 8 k. 7-ose Laiško romiečiams eilutėse (Ro. 9:25-26, 10:21, 11:1-2, 15:10-11). Šiame vertime jis verčiamas „žmonių grupė“, „žmonėmis“, „liaudis“.\f*liaudį\qt*.   
\c 11
\p ¶ Tad sakau: Ar Dievas atmetė savo žmonių? Tenebūna niekaip! Nes ir aš esu izraelitas, iš Abraomo sėklos, Benjamino genties. 
\v 2 Dievas neatmetė savo tautos, kurią jis iš anksto pažinojo. Ką? Ar nežinote, ką sako šventraštis \f + \fr 11:2 \ft „apie Eliją“ – gr. „Elijuje“, t. y. dalyje apie Eliją.\f*apie Eliją? Kaip jis maldaudamas kreipiasi į Dievą prieš Izraelį, sakydamas:  
\v 3 „Viešpatie, TAVO PRANAŠUS JIE NUŽUDĖ IR TAVO AUKURUS NUGRIOVĖ; O AŠ ESU IŠLIKĘS VIENAS, IR JIE TYKOJA MANO GYVYBĖS.  
\v 4 Bet ką byloja Dievo atsakymas jam? „AŠ PALIKAU sau SEPTYNIS TŪKSTANČIUS VYRŲ, KURIE NESULENKĖ KELIŲ BAALIUI.  
\v 5 Taigi, tuo pat būdu ir dabartiniu metu likutis yra sudarytas pagal malonės išrinkimą.  
\v 6 Bet jei malone, tai nebe \f + \fr 11:6 \ft „darbais“ (2 k.) – Arba „iš darbų“, kaip Ef 2:9; gr. ἐξ ἔργων.\f*darbais; kitaip malonė nebebūtų malonė. Bet jei darbais, tai nebėra malonė; kitaip darbas nebėra darbas.  
\v 7 Tai ką? Ko Izraelis stengiasi pasiekti, to neįgavo jis, bet įgavo \f + \fr 11:7 \ft „išrinktieji“ t. „išrinkimas“.\f*išrinktieji. O likusieji buvo apakinti  
\v 8 pagal tai, kaip yra parašyta: DIEVAS JIEMS DAVĖ SNAUDULIO DVASIĄ, – AKIS, KAD JIE NEMATYTŲ, IR AUSIS, KAD JIE NEGIRDĖTŲ, IKI PAT ŠIOS DIENOS.  
\v 9 Ir Dovydas sako: „JŲ \f + \fr 11:9 \ft „stalas“ – greičiausia kalbama apie materialines gėrybes.\f*STALAS TEPAVIRSTA ŽABANGAIS IR PINKLĖMIS IR SUKLUPIMO KLIŪTIMI IR ATPILDU JIEMS;  
\v 10 JŲ AKYS TEBŪNA APTEMUSIOS, KAD JIE NEREGĖTŲ IR LAIKYK JŲ NUGARĄ NUOLAT SULENKTĄ.  
\v 11 Tad aš sakau: ar jie suklupo, kad \add galutinai\add* nupultų? Anaiptol! Ne! Priešingai, per jų \f + \fr 11:11 \ft „nupuolimą“ (ir „nupuolimas“ 12 eil.) – Arba „nusižengimą“, „nusikaltimą“; šiame kontekste jis išverstas „nupulti“ dėl panašumo į gr. žodį, kuris išverstas „nupulti“.\f*nupuolimą išgelbėjimas \add atėjo\add* \f + \fr 11:11 \ft „kitataučiams“ – Arba „nežydams“.\f*kitataučiams, kad juos paimtų pavydas.  
\v 12 Bet jeigu jų nupuolimas yra \f + \fr 11:12 \ft „turtas pasaulio naudai“ – Arba „pasaulio turtas“, „turtas pasauliui“.\f*turtas pasaulio naudai ir jų mažėjimas – \f + \fr 11:12 \ft „turtas kitataučių naudai“ – Arba „kitataučių turtas“, „turtas kitataučiams“.\f*turtas \f + \fr 11:12 \ft „kitataučių“ – Arba „nežydų“.\f*kitataučių naudai, tai kaip dar daugiau jų \f + \fr 11:12 \ft „pilnatvė“ – Arba „pilnatviška \ft \+add baigtis\+add*“.\f*pilnatvė?!  
\v 13 Nes kalbu jums, \f + \fr 11:13 \ft „kitataučiams“ – Arba „nežydams“.\f*kitataučiams; kadangi aš esu \f + \fr 11:13 \ft „apaštalas kitataučiams“ – Arba „kitataučių \ft \+add naudai skirtas\+add* apaštalas“.\f*apaštalas kitataučiams, skiriu šlovės savo tarnybai,  
\v 14 kad kaip nors kurstyčiau, kad \f + \fr 11:14 \ft „mano tautiečius“ – T. „mano kūną“, t. y. tuos, kurie kilę iš tos pačios fizinės kilmės, kaip ir aš.\f*mano tautiečius paimtų pavydas, ir kai kuriuos jų išgelbėčiau.  
\v 15 Nes jei jų atmetimas \add yra\add* \f + \fr 11:15 \ft „sutaikinimas pasaulio naudai“ – Arba „pasaulio sutaikinimas“, „pasauliui sutaikinimas“.\f*sutaikinimas pasaulio naudai, \add tai\add* kas \add bus jų\add* priėmimas, jei ne gyvenimas \add prisikėlus\add* iš numirusių?  
\v 16 Nes jei \f + \fr 11:16 \ft „pirminė dalis“ t. y. pirma tešlos dalis, kurią kepdavo aukojimui; žr. Sk 15:9; gali būti išversta „pirmavaisis“ (I Kor 15:20, 23).\f*pirminė dalis šventa, \add tai\add* ir visa tešla \add šventa\add*; ir jei šaknis šventa, \add tai\add* ir šakos.  
\v 17 Bet jei kai kurios šakos buvo išlaužtos, o tu, būdamas laukinis alyvmedis, buvai \f + \fr 11:17 \ft „tarp jų“ – gal „į jų tarpą“.\f*tarp jų įskiepytas ir pasidarei alyvmedžio šaknies bei sultingumo bendru dalininku,  
\v 18 \add tai\add* nesididžiuok prieš šakas! Bet jei didžiuojiesi, – ne tu išlaikai šaknį, bet šaknis tave!  
\v 19 Taigi pasakysi: „Šakos buvo išlaužtos, kad įskiepytas būčiau aš.  
\v 20 \f + \fr 11:20 \ft „Gerai!“ – Arba „Teisingai!“, t. y. „Gerai sakai!“ arba „Sutinku!“\f*Gerai! Jos buvo išlaužtos dėl netikėjimo, bet tu stovi dėl tikėjimo. Negalvok išdidžiai, verčiau bijok!  
\v 21 Nes jei Dievas nepagailėjo prigimtinių šakų, – gal kartais ir tavęs nepagailės.  
\v 22 Taigi pamatyk Dievo \f + \fr 11:22 \ft „gerumą“ – Arba „maloningumą“.\f*gerumą ir griežtumą: \f + \fr 11:22 \ft „tiems, kurie nupuolė“ – T. „ant tų, kurie nupuolė“.\f*tiems, kurie nupuolė – griežtumas; bet \f + \fr 11:22 \ft „tau“ – T. „ant tavęs“.\f*tau – gerumas, jei pasiliksi \add jo\add* gerume; kitaip ir tu būsi iškirstas!  
\v 23 Bet ir anie, jei nepasiliks netikėjime, bus įskiepyti, nes Dievas yra pajėgus juos vėl įskiepyti.  
\v 24 Nes jei tu buvai iškirstas iš alyvmedžio, kuris pagal prigimtį yra laukinis, ir buvai įskiepytas prieš prigimtį į gerą alyvmedį, tai kaip dar labiau šitie, kurie \add yra šakos\add* pagal prigimtį, bus įskiepyti į savo pačių alyvmedį?  
\v 25 Nes nenoriu, broliai, kad jūs nežinotumėte šio slėpinio, – kad nebūtumėte išmintingi \f + \fr 11:25 \ft „savo akyse“ t. „šalia savęs“, t. y. savo vertinimu.\f*savo akyse, – kad Izraelį yra dalinai ištikęs \f + \fr 11:25 \ft „užkietėjimas“ t. y. užkietėję žmonės nemato (nesuvokia), t. y. jie yra akli.\f*užkietėjimas, kol įeis \f + \fr 11:25 \ft „kitataučių pilnatvė“ – Arba „pilnas kitataučių skaičius“.\f*kitataučių pilnatvė,  
\v 26 ir taip visas Izraelis bus išgelbėtas, kaip yra parašyta: IŠ SIONO ATEIS IŠVADUOTOJAS IR JIS NUKREIPS BEDIEVYSTĘ NUO JOKŪBO.  
\v 27 NES ŠI \add YRA\add* SANDORA NUO MANĘS JIEMS, KAI \f + \fr 11:27 \ft „pašalinsiu“ – Arba „nuimsiu“.\f*PAŠALINSIU JŲ NUODĖMES.  
\v 28 Evangelijos atžvilgiu \add jie yra\add* priešai jūsų dėlei, bet išrinkimo atžvilgiu \add jie yra\add* mylimieji \add savo\add* \f + \fr 11:28 \ft „tėvų“ – Arba „protėvių“.\f*tėvų dėlei,  
\v 29 nes \f + \fr 11:29 \ft „Dievas \ft \+add dėl\+add* dovanų ir pašaukimo neatgailaus“ – gr. maždaug šitaip skamba: „Dievo dovanos ir pašaukimas \+add yra\+add* neatgailautini“, t. y. Dievas dėl jų neapsigalvos tol, kol sąlygos, kuriomis Dievas dovanojo ir pašaukė, nesikeis.\f*Dievas \add dėl\add* dovanų ir pašaukimo neatgailaus.  
\v 30 Nes kaip jūs kadaise buvote atsisakę tikėti Dievu, tačiau dabar susilaukėte pasigailėjimo per jų atsisakymą tikėti,  
\v 31 taip ir šitie dabar atsisakė tikėti, kad per jūsų \add patirtą\add* pasigailėjimą ir jie susilauktų pasigailėjimo.  
\v 32 Nes Dievas drauge \f + \fr 11:32 \ft „uždarė“ – Žr. Gal 3:22-23.\f*uždarė juos visus \f + \fr 11:32 \ft „užsispyrusiame netikėjime“ – Arba „į užsipyrusį netikėjimą“, „atsisakyme tikėti“.\f*užsispyrusiame netikėjime, kad jis visų pasigailėtų.  
\v 33 Ak, \add kokia\add* \f + \fr 11:33 \ft t. čia pridedama žodis „ir“.\f*Dievo išminties ir pažinimo \f + \fr 11:33 \ft „lobio“ – Arba „turtų“, t. y., gausybės.\f*lobio gelmė! Kokie neištiriami jo teisminiai sprendimai ir nesusekami jo keliai!  
\v 34 Nes \f + \fr 11:34 \ft „kas …“ – Iz 40:13; plg. I Kor 2:16.\f*\qt kas pažinojo VIEŠPATIES \qt*\f + \fr 11:34 \ft „mintį“ – Arba „protavimą“.\f*\qt mintį\qt*? Arba \qt kas buvo jo patarėjas\qt*?  
\v 35 Arba KAS JAM PIRMAS DAVĖ, IR JAM TAI BUS ATMOKĖTA?  
\v 36 Nes iš jo ir per jį ir jam \add yra\add* visa. Jam šlovė amžinai! Amen.   
\c 12
\p
\v 1 Taigi dėl Dievo \f + \fr 12:1 \ft „apstaus pasigailėjimo“ – T. „pasigailėjimų“ arba „gailestingumų“.\f*apstaus pasigailėjimo aš \f + \fr 12:1 \ft „maldauju“ – Arba „\ft \+add jums\+add* padėdamas bei įspėdamas raginu“.\f*maldauju jus, broliai, \f + \fr 12:1 \ft „atnašauti“ – Arba „paduoti“.\f*atnašauti savo kūnus \add kaip\add* gyvą auką – šventą, Dievui patinkančią; \add tai\add* jūsų \f + \fr 12:1 \ft „protingas“ – Gal „protinis“, „logiškas“. Gr. žodis λογικός (logikós), kuris pasitaiko NT tik čia ir I Pt 2:2, yra giminingas žodžiui λόγος (lógos), kuris paparastai verčiamas „žodis“ ir nurodo protavimą ar protavimo rezultatą. Gr. prasmė tai, kad Naujosios Sandoros tarnavimas yra sąmoningas proto sprendimas aukoti savo gyvą kūną Dievo naudojimui.\f*protingas tarnavimas \add Dievui\add* .  
\v 2 Ir \f + \fr 12:2 \ft „neprisitaikykite prie šio pasaulio“ – Arba „nesusivienodinkite su šiuo pasauliu“, „nebūkite pertaisomi į šio pasaulio formą“; t. y. savo mąstysenos ir elgsenos nederinkite prie šio amžiaus schemos / bruožų / brėžinio.\f*neprisitaikykite prie šio \f + \fr 12:2 \ft „pasaulio“ – Arba „amžiaus“.\f*pasaulio, bet būkite perkeičiami savo proto atnaujinimu, kad ištirtumėte, kas \add yra\add* gera, patinkama ir tobula Dievo valia.   
\p
\v 3 Nes per man duotą malonę aš sakau kiekvienam, esančiam tarp jūsų, nemanyti \add apie save\add* \f + \fr 12:3 \ft „geriau“ – Gr. „aukščiau“.\f*geriau negu dera manyti, bet manyti \add taip\add*, kad \f + \fr 12:3 \ft „nuosaikiai“ – Arba „blaiviai“, „su savidrausme“, „išmintingai“, „sveikai“.\f*nuosaikiai manytų, \f + \fr 12:3 \ft „destis“ – Arba „atsižvelgiant į […]“, „žiūrint“ (turint omenyje, kad bus saikų skirtumų, nelygumų). Žodis „destis“ DLKŽ: dll. žiūrint, nelygu: Pievą gali nušienauti du vyrai d. kaip dirba“.\f*destis kokį tikėjimo mastą Dievas yra kiekvienam priskyręs.   
\p
\v 4 Nes kaip viename kūne turime daug narių ir visi nariai \f + \fr 12:4 \ft „atlieka“ – T. „turi“.\f*atlieka ne tą patį \f + \fr 12:4 \ft „uždavinį“ – Arba „pavestą darbą“, „nustatytas pareigas“.\f*uždavinį,  
\v 5 taip mes, \add būdami\add* daugelis, esame vienas kūnas Kristuje, o pavieniui – vieni kitų nariai.  
\v 6 Tad turėdami \f + \fr 12:6 \ft „malonės dovanų“ – Gal „maloningų dovanų“; gr. žodis yra kilęs iš tos pačios šaknies, kaip ir gr. žodis išverstas „malonė“.\f*malonės dovanų, \f + \fr 12:6 \ft „kurios skiriasi“ – T. „skirtingų“.\f*kurios skiriasi pagal mums suteiktą malonę, \add tinkamai jas naudokime:\add* jei \add kas turi\add* \f + \fr 12:6 \ft „pranašavimo \ft \+add dovaną\+add*“ – T. „pranašavimą“, „pranašystę“.\f*pranašavimo \add dovaną, tas privalo pranašauti\add* pagal tikėjimo santykinį kiekį,  
\v 7 jei \add kas turi\add* \f + \fr 12:7 \ft „tarnavimo \ft \+add dovaną\+add*“ – T. „tarnavimą“, „tarnystę“.\f*tarnavimo \add dovaną\add*, \add tas privalo būti\add* nusiteikęs tarnauti; jei kas moko, \add tas privalo būti\add* nusiteikęs mokyti;  
\v 8 jei kas \f + \fr 12:8 \ft „ragina“ – Arba „ragina padrąsindamas, guosdamas ir įspėdamas“.\f*ragina, \add tas privalo būti\add* nusiteikęs raginti; jei kas \f + \fr 12:8 \ft „duoda“ – Gr. žodis μεταδίδωμι (metadídōmi) turi perdavimo ar dalijimosi atspalvį. Arba „perskirsto„, „užsiima dovanojimu“, „užsiima rėmimu„, „užsiima \ft \+add paramos\+add* skirstymu“, „skirsto \+add paramą\+add*“.\f*duoda, \add tas privalo būti\add* nusiteikęs \add veikti\add* iš tyrų paskatų; jei kas vadovauja, \add tas privalo būti\add* nusiteikęs \add veikti\add* uoliai; jei kas rodo gailestingumą, \add tas privalo būti\add* nusiteikęs \add veikti\add* linksmai.   
\p
\v 9 Neveidmainiška meilė: \f + \fr 12:9 \ft „bodėti“, „laikytis“ – T. „bodėdamiesi“, „laikydamiesi“.\f*bodėti to, kas bloga, tvirtai laikytis to, kas gera,  
\v 10 jums esant draugiškai nusiteikusiems vieni kitiems broliška meile, pagarbiai laikydami vieni kitus svarbesniais,  
\v 11 stropumo atžvilgiu netingūs, dvasios atžvilgiu užsidegę, tarnaudami Viešpačiui,  
\v 12 užtikrintos vilties atžvilgiu džiaugdamiesi, prispaudimo atžvilgiu ištverdami, maldos atžvilgiu uoliai atsidėję,  
\v 13 šventųjų poreikių atžvilgiu pasidalydami, svetingumo atžvilgiu dėdami dideles pastangas.   
\p
\v 14 Laiminkite tuos, kurie jus persekioja; laiminkite ir nekeikite.  
\v 15 Džiaukitės su besidžiaugiančiais ir verkite su verkiančiais.  
\v 16 \f + \fr 12:16 \ft „Galvokite tą patį vieni apie kitus“ – T. „Tą patį mąstydami vieni į kitus“ (gr. dalyvis verčiamas liep. nuosaka).\f*Galvokite tą patį vieni apie kitus. \f + \fr 12:16 \ft „Negalvokite“ – Gr. dalyvis verčiamas liep. nuosaka.\f*Negalvokite apie išdidžius dalykus, bet \f + \fr 12:16 \ft „užsiimkite“ – T. „imdamiesi kartu keliauti“ (gr. dalyvis verčiamas liep. nuosaka).\f*užsiimkite \f + \fr 12:16 \ft „su žemaisiais“ – Arba „kukliais / neišdidžiais / paprastais reikalais“.\f*su žemaisiais. Nebūkite išmintingi \f + \fr 12:16 \ft „savo akyse“ – T. „šalia savęs“, t. y. savo vertinimu.\f*savo akyse.  
\v 17 Niekam \f + \fr 12:17 \ft „neatmokėkite“ – Gr. dalyvis „neatmokėdami“ verčiamas liep. nuosaka.\f*neatmokėkite blogu už bloga, \f + \fr 12:17 \ft „rūpinkitės“ – Gr. dalyvis „rūpindamiesi“ verčiamas liep. nuosaka.\f*rūpinkitės tuo, kas dora visų žmonių akivaizdoje.  
\v 18 Jei įmanoma, kiek nuo jūsų priklauso, \f + \fr 12:18 \ft „gyvenkite“ – Gr. dalyvis „gyvendami“ verčiamas liep. nuosaka.\f*gyvenkite taikingai su visais žmonėmis.  
\v 19 \f + \fr 12:19 \ft „Nekeršykite“ – Gr. dalyvis „nekeršydami“ verčiamas liep. nuosaka.\f*Nekeršykite už save, mylimieji; priešingai, palikite vietos rūstybei, nes yra parašyta: „Kerštas \add priklauso\add* man, atmokėsiu pats, sako Viešpats“.  
\v 20 Todėl JEI TAVO PRIEŠAS ALKSTA, PAVALGYDINK JĮ; JEI TROKŠTA, PAGIRDYK JĮ, NES TAI DARYDAMAS KRAUSI UGNINGAS ŽARIJAS ANT JO GALVOS.  
\v 21 Nesiduok blogio nugalimas, bet nugalėk blogį gėriu.   
\c 13
\p
\v 1 Kiekviena siela tesielgia pavaldžiai aukštesnėms valdžioms. Nes nėra valdžios, kaip tiktai iš Dievo, ir esančios valdžios yra Dievo paskirtos.  
\v 2 Taigi tas, kuris \f + \fr 13:2 \ft „priešinasi“ (3 k.) – Du skirtingi gr. žodžiai yra vartojami, bet jų reikšmės labai panašios.\f*priešinasi valdžiai, priešinasi Dievo \f + \fr 13:2 \ft „potvarkiui“ – Arba „teisės aktui“.\f*potvarkiui, o tie, kurie priešinasi, užsitrauks sau \f + \fr 13:2 \ft „smerkiantį nuosprendį“ – Arba „teismą“.\f*smerkiantį nuosprendį.  
\v 3 Nes valdovai \f + \fr 13:3 \ft „nekelia baimės“ – T. „nėra baimė“, t. y. nėra baimės sukeliantieji.\f*nekelia baimės už gerus darbus, bet už blogus. Argi tu nori nebijoti valdžios? \f + \fr 13:3 \ft „Įprastai daryk“ – Gr. žodis rodo į tęstinį arba įprastinį veiksmą, pvz., „nuolat daryk“ arba „pastoviai daryk“.\f*Įprastai daryk tai, kas gera, ir \f + \fr 13:3 \ft „susilauksi“ – Arba „gausi“.\f*susilauksi iš jos pagyrimo,  
\v 4 nes \add valdžia\add* yra Dievo tarnautoja \f + \fr 13:4 \ft „tavo labui“ – Arba „tau dėl gero“.\f*tavo labui. Bet jeigu įprastai darai bloga, bijok, nes ji ne veltui nešioja kalaviją, kadangi ji yra Dievo tarnautoja, keršytoja, kad \add įvykdytų\add* rūstybę \f + \fr 13:4 \ft „darančiam“ – Arba „tam, kuris atlikinėja“.\f*darančiam bloga.  
\v 5 Todėl būtina elgtis pavaldžiai ne tik dėl rūstybės, bet ir dėl sąžinės.  
\v 6 Nes dėl tos priežasties jūs ir mokesčius mokate, nes \add anie\add* yra Dievo tarnautojai, atsidedantys kaip tik tam \f + \fr 13:6 \ft „reikalui“ – T. y. rūstybės skyrimui nusikaltėliams (Rom 13:4).\f*reikalui.   
\p
\v 7 Todėl visiems atiduokite jiems priklausančias skolas: kam mokestį – mokestį; kam muitą – muitą; kam baimę – baimę; kam pagarbą – pagarbą.  
\v 8 Niekam nieko nebūkite skolingi, išskyrus \f + \fr 13:8 \ft „meilę vienas kitam“ – T. „išskyrus mylėti vienas kitą“.\f*meilę vienas kitam, nes kas myli kitą, yra įvykdęs įstatymą.  
\v 9 Nes tai – „nesvetimauk“, „neįvykdyk žmogžudystės“, „nevok“, „neliudyk melagingai“, „negeisk“, ir bet kuris kitas įsakymas, \f + \fr 13:9 \ft „yra sutraukti“ – Gr. žodis yra vns., „yra sutrauktas“.\f*yra sutraukti į šį posakį, būtent: „Mylėk savo artimą kaip save patį“.  
\v 10 Meilė nedaro nieko blogo artimui, todėl meilė \add yra\add* įstatymo \f + \fr 13:10 \ft „įvykdymas“ – Arba „pilnatvė“, „pilnybė“, bet kontekstas (Ro 13:8, gr.) rodo, kad „įvykdymas“ yra geresnis vertimas.\f*įvykdymas.  
\v 11 Ir tai \add darykite\add*, suvokdami laiką, kad dabar \f + \fr 13:11 \ft „pats laikas“ – T. „jau valanda“.\f*pats laikas mums pabusti iš miego, nes mūsų išgelbėjimas dabar \add yra\add* arčiau negu tada, kai įtikėjome.  
\v 12 Naktis beveik praslinko ir diena yra prisiartinusi. Tad nusimeskime tamsos darbus ir užsidėkime šviesos ginklus.  
\v 13 Vaikščiokime dorai, kaip \f + \fr 13:13 \ft „šviesu paros metu“ – Arba „dienos metu“, „dieną“.\f*šviesu paros metu: \f + \fr 13:13 \ft „ne \ft \+add …\+add* pavyduliaudami“ – Gr. kalboje tai daiktavardžiai, ne veiksmažodžiai.\f*ne dalyvaudami orgijose ir girtaudami, ne sanguliaudami ir elgdamiesi palaidžiai, \f + \fr 13:13 \ft „ne vaidydamiesi“ – Arba „nesivaržydami \ft \+add dėl to, kas geidžiamas\+add*“.\f*ne vaidydamiesi ir pavyduliaudami.  
\v 14 Priešingai, \f + \fr 13:14 \ft „apsivilkite“ – Tas pats gr. žodis yra išverstas „užsidėkime“ Rom 13:12 eilutėje.\f*apsivilkite Viešpačiu Jėzumi Kristumi ir nekurkite planų kūniškojo aš geiduliams.   
\c 14
\p
\v 1 O tą, kuris yra silpnas tikėjimo atžvilgiu, priimkite, \add tik\add* ne \f + \fr 14:1 \ft „ginčams“ – gr. διακρισις rodo į ginčą arba sprendimo priėmimą.\f*ginčams \add vesti\add* apie \f + \fr 14:1 \ft „\ft \+add jo\+add* samprotavimus“ – gr. διαλογισμος gali reikšti ir „sugalvojimą“, „ginčą“, „mintį“.\f*\add jo\add* samprotavimus.  
\v 2 Nes vienas tiki galintis valgyti \f + \fr 14:2 \ft „viską“ – gr. k. yra dgs.\f*viską, bet kitas, būdamas silpnas, valgo daržoves.  
\v 3 Tas, kuris valgo, tegul neniekina to, kuris nevalgo, ir tas, kuris nevalgo, tegul neteisia to, kuris valgo, nes Dievas jį priėmė.  
\v 4 Kas esi tu, kad teisi kito namų tarną? Jis tvirtai stovi arba nupuola savo šeimininkui. Ir jis tvirtai stovės, nes Dievas yra pajėgus jį padaryti tvirtai stovintį.  
\v 5 Vienas vertina vieną dieną labiau už kitą, kitas \add lygiai\add* vertina kiekvieną dieną. Kiekvienas tegul būna visiškai \f + \fr 14:5 \ft „įsitikinęs“ – Graikiškas žodis skiriasi nuo to, kuris išverstas „įsitikinimą“ Rom 14:22 eilutėje.\f*įsitikinęs savo protavimu.  
\v 6 Kas \f + \fr 14:6 \ft „laiko vieną dieną ypatinga“ – Arba „turi į vieną dieną nukreiptą nusistatymą“ – „yra nusistatęs į vieną dieną“ ir t. t.\f*laiko vieną dieną ypatinga, \add ją\add* laiko ypatinga Viešpaties labui, ir kas nelaiko dienos ypatinga, Viešpaties labui nelaiko \add jos\add* ypatinga. Kas valgo, Viešpaties labui valgo, nes jis dėkoja Dievui; o kas nevalgo, tas Viešpaties labui nevalgo ir dėkoja Dievui.  
\v 7 Nes nė vienas iš mūsų negyvena savo labui ir nė vienas nemiršta savo labui.  
\v 8 Nes ar gyvename, gyvename Viešpaties labui, ir ar mirštame, mirštame Viešpaties labui. Taigi ar gyvename, ar mirštame, – esame Viešpaties.  
\v 9 Nes Kristus ir mirė, ir prisikėlė, ir atgijo tam, kad jis viešpatautų tiek mirusiems, tiek gyviems.  
\v 10 O tu – kodėl tu teisi savo brolį? Arba kodėl tu niekini savo brolį? Juk mes visi stosime prieš Kristaus teismo krasę.  
\v 11 Nes yra parašyta: „\f + \fr 14:11 \ft „\+add Kaip\+add* aš gyvas […]“ – Iz 45:23.\f*\qt \+add Kaip\+add* aš gyvas,\qt* – sako Viešpats, – \qt man nusilenks kiekvienas kelis, ir kiekvienas liežuvis \qt*\f + \fr 14:11 \ft „viešai prisipažins Dievui“ – Arba „išpažins Dievui“ (kad Jis yra teisėtas valdovas ir teisėjas). Plg. Iz 45:23.\f*\qt viešai prisipažins\qt* Dievui.“  
\v 12 \f + \fr 14:12 \ft „Išvada tokia:“ – Arba „Taigi – išvada:“.\f*Išvada tokia: kiekvienas iš mūsų duos ataskaitą Dievui už save.  
\v 13 Todėl turėtume \f + \fr 14:13 \ft „nebeteisti“ ir „priimkite nuosprendį“ – Vienas gr. žodis, kuris verčiamas į lietuvių kalbą skirtingais būdais. Atkreiptinas dėmesys, kad šiame kontekste nevalia teisti savo brolio tik dėl išvardintų dalykų (žr. Ro 14:1-6,14-23).\f*nebeteisti vieni kitų; bet dėl štai ko verčiau priimkite nuosprendį: nepadėti broliui suklupimo kliūties ar \f + \fr 14:13 \ft „pargriaunančio kliuvinio“ – Arba „parpuolimo priemonės“, „parpuolimą sukeliančią priemonę“.\f*pargriaunančios kliuvinio.  
\v 14 Aš žinau ir esu įsitikinęs per Viešpatį Jėzų, kad nieko \add nėra\add* savaime netyro; tik tam, kuris ką nors laiko netyru, jam \add tai yra\add* netyras.  
\v 15 Bet jeigu tavo brolis \f + \fr 14:15 \ft „sielojasi“ – Arba „yra nuliūdintas“.\f*sielojasi dėl \add tavo\add* valgio, tu jau nebevaikščioji pagal meilę. Savo valgiu nežlugdyk to, už kurį mirė Kristus!  
\v 16 Tad neturi būti piktžodžiaujamas \f + \fr 14:16 \ft „tas“ – Gr. žymimasis artikelis.\f*tas \f + \fr 14:16 \ft „jums priklausantis geras \ft \+add dalykas\+add*“ – T. „jūsų geras dalykas“. Tubūt kalbama apie Evangeliją arba laisvę, kurią turi tas, kuris tiki Evangeliją.\f*jums priklausantis geras \add dalykas\add*.  
\v 17 nes Dievo karalystė nėra valgis ir gėrimas, bet teisumas, ramybė ir džiaugsmas \f + \fr 14:17 \ft „Šventosios Dvasios \ft \+add įtakoje\+add*“ – Arba „\+add esant\+add* Šventosios Dvasios \+add valdomiems\+add*“, „dėl Šventosios Dvasios“, „dėl Šventosios Dvasios \+add veiklos\+add* / \+add vadovavimo\+add*“, „per Šventąją Dvasią“, „Šventojoje Dvasioje“. Plg. panašią gr. k. sandarą Mt 22:43, Apd 11:28, I Kor 12:3 eilutėse, kai kalbama apie žmogų, kuris yra Šventosios Dvasios valdomas ir Mk 1:23; 5:2, kur kalbama apie netyrosios dvasios valdomą žmogų.\f*Šventosios Dvasios \add įtakoje\add*.  
\v 18 Nes kas \f + \fr 14:18 \ft „šitais“ – Arba „šiuose dalykuose“.\f*šitais tarnauja Kristui, tas patinka Dievui ir yra sulaukęs žmonių pritarimo.  
\v 19 \f + \fr 14:19 \ft „Išvada tokia:“ – Arba „Taigi – išvada:“.\f*Išvada tokia: vykimės ramybės dalykus, ir dalykus, kurių tikslas \add yra\add* vieni kitus statydinti.  
\v 20 Dėl maisto \f + \fr 14:20 \ft „negriauk“ – Arba „neišardyk“.\f*negriauk Dievo darbo! Iš tikrųjų viskas \add yra\add* tyra, bet \f + \fr 14:20 \ft „blogai \ft \+add elgiasi\+add* žmogus, kuris valgo suklupdindamas \+add kitus\+add*“ – T. „žmogui, kuris valgo suklupdindamas \+add kitus\+add*, \+add tai yra\+add* bloga / nedora“.\f*blogai \add elgiasi\add* žmogus, kuris valgo suklupdindamas \add kitus\add*.  
\v 21 Gerai nei nevalgyti mėsos, nei negerti vyno, nei nieko nedaryti, kuo tavo brolis suklumpa ar yra piktinamas, ar yra silpninamas.  
\v 22 Ar tu turi \f + \fr 14:22 \ft „įsitikinimą“ – Arba „tikėjimą“. Graikiškas žodis skiriasi nuo to, kuris išverstas „įsitikinęs“ Rom 14:5 eilutėje.\f*įsitikinimą? Pasilaikyk jį sau Dievo akivaizdoje. Palaimintas, kuris neteisia savęs tuo, ką pripažįsta.  
\v 23 Bet tas, kuris abejoja, jeigu jis valgo, yra nuteistas, nes \add jis valgo\add* ne iš tikėjimo; nes visa, kas ne iš tikėjimo, yra nuodėmė.   
\c 15
\p
\v 1 Tad mes, stiprieji, turime \f + \fr 15:1 \ft „pakęsti“ t. „nešioti“.\f*pakęsti silpnųjų silpnybes, o ne sau įtikti,  
\v 2 nes kiekvienas iš mūsų \f + \fr 15:2 \ft „privalo įtikti“ t. „įtikime“.\f*privalo įtikti \add savo\add* artimui \add jo\add* labui, statydinimui.  
\v 3 Priežastis \add tokia\add*: net Kristus ne sau įtiko, bet taip, kaip yra parašyta: \f + \fr 15:3 \ft „Tave […]“ – Ps 69:9.\f*\qt Tave paniekinusiųjų paniekinimai krito ant manęs\qt*.  
\v 4 Nes visa, kas anksčiau buvo parašyta, buvo parašyta mums pamokyti, kad ištverme ir šventraščio paguoda turėtume \f + \fr 15:4 \ft „užtikrintos vilties“ – Gr. galininkas (t. y. „užtikrintą viltį“), bet lietuvių kalboje galininkas nevartotinas neapibrėžtam daiktų kiekiui ar daikto daliai reikšti.\f*užtikrintos vilties.   
\p
\v 5 O ištvermės ir paguodžiančio paraginimo Dievas teduoda jums tarpusavyje būti tos pačios minties pagal Kristų Jėzų,  
\v 6 kad jūs vieningai, \f + \fr 15:6 \ft „vienu balsu“ – T. „viena burna“; plg. idiomatinį vertimą II Joh 12, III Joh 14.\f*vienu balsu, šlovintumėte Dievą, tai yra mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvą.  
\v 7 Todėl priimkite vienas kitą, kaip ir Kristus mus priėmė, Dievo šlovei.   
\p
\v 8 Nes pareiškiu: Jėzus Kristus tapo \f + \fr 15:8 \ft „apipjaustytųjų“ – T. y. žydų; t. „apipjaustymo“.\f*apipjaustytųjų tarnas dėl Dievo tiesos, kad patvirtintų \f + \fr 15:8 \ft „tėvams“ – T. y. „protėvių“, „sentėvių“.\f*tėvams \add duotus\add* pažadus  
\v 9 ir kad \f + \fr 15:9 \ft „kitataučiai“ – Arba „nežydai“, „tautos“.\f*kitataučiai šlovintų Dievą už \add jo\add* gailestingumą, kaip yra parašyta: \f + \fr 15:9 \ft „Dėl to […]“ – Ps 18:49.\f*\qt Dėl to aš tau prisipažinsiu tarp kitataučių ir tavo vardui \qt*\f + \fr 15:9 \ft „giedosiu“ – Arba „užtrauksiu melodiją“.\f*\qt giedosiu\qt*.“  
\v 10 Ir vėl jis sako: \f + \fr 15:10 \ft „Džiaukitės“ – Įst 32:43.\f*\qt Džiaukitės, o kitataučiai, kartu su jo žmonėmis\qt*!“  
\v 11 Ir vėl: \f + \fr 15:11 \ft „Girkite“ – Ps 117:1.\f*\qt Girkite Viešpatį, visi kitataučiai, ir išgarsinkite jį, visi žmonės\qt*!“  
\v 12 Ir vėl – Izaijas sako: \f + \fr 15:12 \ft „Bus […]“ – Iz 11:10.\f*\qt Bus Jesės šaknis, tai yra tas, kuris pakils viešpatauti kitataučiams; kitataučiai sudės viltis į jį\qt*.“  
\v 13 Taigi, jums \f + \fr 15:13 \ft „tikint“ – Arba „pasikliaujant“.\f*tikint, tegul užtikrintos vilties Dievas pripildo jus viso džiaugsmo ir ramybės, kad Šventosios Dvasios galybe \f + \fr 15:13 \ft „apstėtumėte“ – Arba „pertektumėte“.\f*apstėtumėte užtikrintos vilties.   
\p
\v 14 Ir aš pats esu įsitikinęs taip pat apie jus, mano broliai, kad jūs esate irgi pilni \f + \fr 15:14 \ft „gerumo“ – Arba „dorovingumo“.\f*gerumo, pripildyti viso pažinimo ir pajėgūs vieni kitus \f + \fr 15:14 \ft „su paraginimu įspėti“ – tai yra vienas gr. žodis νουθετέω (noutheteo).\f*su paraginimu įspėti.  
\v 15 Vis dėlto, broliai, kai kur parašiau jums drąsiau \add nei įprasta\add*, būtent primindamas jums dėl Dievo man duotos malonės,  
\v 16 \f + \fr 15:16 \ft „kurios tikslas toks, kad būčiau“ – Arba „dėl kurios esu“.\f*kurios tikslas toks, kad būčiau Jėzaus Kristaus tarnautojas kitataučių labui, kaip šventyklos tarnas pateikdamas Dievo Evangeliją tam, kad \f + \fr 15:16 \ft „atnašavimas, kurį sudaro kitataučiai“ – Arba „kitataučių \ft \+add atliekamas\+add* atnašavimas“. Paulius arba pristato Dievui pačius kitataučius (jie yra atnašavimas / auka), arba Paulius padeda kitataučiams, kad jiems pristatant save Dievui, jų atnašavimas / auka patiktų Dievui. Gramatiškai galimi abu paaiškinimai.\f*atnašavimas, kurį sudaro kitataučiai, būtų priimtinas, pašventintas Šventąja Dvasia.   
\p
\v 17 Taigi Kristuje Jėzuje turiu tam tikrą pasigyrimą tuose dalykuose, kurie \f + \fr 15:17 \ft „susiję su \ft \+add tarnyste\+add* Dievui“ – T. „nukreipti į Dievą“; Paulius kalba apie savo apaštalystę kaip tarnystę Dievui. Jis nesigiria savo pasiekimais arba net pareigomis, bet tuo, kad Dievas jį naudoja būtent paties Dievo garbei.\f*susiję su \add tarnyste\add* Dievui.  
\v 18 Nes \f + \fr 15:18 \ft „nedrįsčiau“ – T. „nedrįsiu“.\f*nedrįsčiau ko nors pasakoti, ko Kristus nebūtų nuveikęs per mane (\f + \fr 15:18 \ft „tam tikslui, kad kitataučiai paklustų“ – T. „kitataučiui paklusnumui“.\f*tam tikslui, kad kitataučiai paklustų) žodžiu ir darbu,  
\v 19 antgamtinių ženklų ir pranašiškų ženklų galybe, Dievo Dvasios galybe. Pasekmė ta, kad nuo Jeruzalės ir \f + \fr 15:19 \ft „aplinkui“ – Arba „aplinkui ratu“.\f*aplinkui iki \f + \fr 15:19 \ft „Ilyrikos“ – Gr. kalbos tekste vartojamas lotinų k. žodį „Illurikon“, todėl taip pateikiamas žodis čia, ne pagal gr. vertimą, „Illyria“ (liet. „Ilyrija“).\f*Ilyrikos aš \f + \fr 15:19 \ft „iki galo paskleidžiau Kristaus evangeliją“ – „pripildžiau \ft \+add tą sritį\+add* Kristaus evangelijos“, „prikimšau \+add tą sritį\+add* Kristaus evangelijos“.\f*iki galo paskleidžiau Kristaus evangeliją;  
\v 20 šitaip laikiau \add tai\add* didžiausiu siekiu skelbti evangeliją ne ten, kur Kristus buvo minimas, kad nestatyčiau ant kito žmogaus pamato,  
\v 21 bet kaip yra parašyta: „Pamatys tie, kuriems nebuvo skelbta apie jį ir supras tie, kurie nebuvo girdėję“.  
\v 22 Dėl tos priežasties \f + \fr 15:22 \ft „daug kartų“ – Arba „daug atvejų“.\f*daug kartų man buvo kliudoma pas jus atvykti.  
\v 23 Bet dabar, nebeturėdamas \f + \fr 15:23 \ft „užmojo“ – Arba „vietos“.\f*užmojo šiose srityse ir daugelį metų turėdamas didelį troškimą atvykti pas jus,  
\v 24 kai tik keliausiu į Ispaniją, atvyksiu pas jus. Nes tikiuosi pamatyti jus perkeliaudamas ir būti jūsų aprūpintas kelionei pirmyn į ten, jeigu pirma bent iš dalies „pasisotinsiu“ \add bendravimu\add* su jumis.  
\v 25 Bet dabar keliauju į Jeruzalę šventiesiems patarnauti.  
\v 26 Nes \add tie iš\add* Makedonijos ir Achajos džiaugėsi padarydami tam tikrą \f + \fr 15:26 \ft „bendryste pagrįstą rinkliavą“ – Arba „materialinį dalyvavimą“; žr. II Kor 8:4, 9:13.\f*bendryste pagrįstą rinkliavą šventųjų neturtėliams, \add esantiems\add* Jeruzalėje.  
\v 27 \f + \fr 15:27 \ft „Tuo jie tikrai džiaugėsi“ – T. „Tai jiems tikrai patiko“ arba „Tai gi jiems patiko“.\f*Tuo jie tikrai džiaugėsi, ir jie yra anų skolininkai. Nes \f + \fr 15:27 \ft „jeigu“ – Arba „kadangi“.\f*jeigu \f + \fr 15:27 \ft „kitataučiai tapo anų dvasinių dalykų dalininkais“ – Arba „anų dvasiniuose dalykuose dalyvavo kitataučiai“.\f*kitataučiai tapo anų dvasinių dalykų dalininkais, \add tai\add* jie privalo aniems patarnauti bent medžiaginiais dalykais.  
\v 28 Todėl baigęs šitą \add reikalą\add*, tai yra \f + \fr 15:28 \ft „saugiai atidavęs jiems šitą \ft \+add bendrystės\+add* vaisių“ – T. „užantspaudavęs jiems šitą vaisių“.\f*saugiai atidavęs jiems šitą \add bendrystės\add* vaisių, jums padedant nuvyksiu į Ispaniją.  
\v 29 Ir \f + \fr 15:29 \ft „žinau“ – Arba „matau“, „esu tikras“.\f*žinau, kad kai pas jus atvyksiu, atvyksiu \f + \fr 15:29 \ft „Kristaus Evangelijos palaiminimo pilnatvei esant \ft \+add su manimi\+add*“ – T. „Kristaus Evangelijos palaiminimo pilnatvėje“.\f*Kristaus Evangelijos palaiminimo pilnatvei esant \add su manimi\add*.  
\v 30 O \f + \fr 15:30 \ft „maldauju“ – Arba „įspėdamas raginu“.\f*maldauju jus, broliai, per Viešpatį Jėzų Kristų ir per Dvasios meilę \f + \fr 15:30 \ft „kovoti“ – Arba „grumtis“.\f*kartu su manimi kovoti už mane maldomis Dievui,  
\v 31 kad būčiau išvaduotas nuo tų Judėjoje, kurie \f + \fr 15:31 \ft „atsisako tikėti“ – Arba „nepaklusta“.\f*atsisako tikėti, ir kad mano tarnavimas Jeruzalės labui būtų priimtinas šventiesiems,  
\v 32 kad su džiaugsmu atvykčiau pas jus (pagal Dievo valią) ir su jumis atsigaivinčiau.  
\v 33 O ramybės Dievas \add tebūna\add* su jumis visais. Amen.   
\c 16
\p
\v 1 Aš ir teigiamai jums pristatau mūsų seserį Febę, kuri yra Kenchrėjoje \add esančios\add* bažnyčios tarnaitė,  
\v 2 kad priimtumėte ją Viešpatyje, kaip pridera šventiesiems, ir jai padėtumėte bet kokiu reikalu, \add dėl kurio\add* jai iš jūsų \add ko nors\add* prireiktų, nes ji pati yra buvusi daugelio ir mano paties \f + \fr 16:2 \ft „padėjėja“ – Arba „globėja“.\f*padėjėja.  
\v 3 Sveikinkite Priscilę ir Akvilą, mano bendradarbius Kristuje Jėzuje,  
\v 4 kurie \f + \fr 16:4 \ft „už mano gyvybę“ – Arba „vietoj mano gyvybės“.\f*už mano gyvybę padėjo po \add budelio kirviu\add* savo pačių \f + \fr 16:4 \ft kaklus„“ – T. vns., „kaklą“.\f*kaklus, kuriems dėkoju ne aš vienas, bet ir visos kitataučių bažnyčios.  
\v 5 \add Sveikinkite\add* ir bažnyčią, esančią jų namuose. Sveikinkite mano mylimą Epenetą, kuris yra Achajos pirmavaisius Kristui.  
\v 6 Sveikinkite \f + \fr 16:6 \ft „Mariją“ – Gr. „Mariam“.\f*Mariją, kuri triūsė daug mūsų labui.  
\v 7 Sveikinkite Androniką ir Juniją, mano \f + \fr 16:7 \ft „giminaičius“ – Arba „bendrataučius“.\f*giminaičius ir mano bendrakalinius, kurie yra įžymūs apaštalų tarpe, kurie taip pat pirmiau už mane yra Kristuje.  
\v 8 Sveikinkite Ampliją, mano mylimą Viešpatyje.  
\v 9 Sveikinkite mūsų bendradarbį Kristuje Urboną ir mano mylimą Stachį.  
\v 10 Sveikinkite Apelį, \f + \fr 16:10 \ft „išlaikiusį išmėginimą“ – Arba „po išmėginimo sulaukusį pritarimą“.\f*išlaikiusį išmėginimą Kristuje. Sveikinkite tuos, kurie yra iš Aristobulo \add namiškių\add*.  
\v 11 Sveikinkite mano \f + \fr 16:11 \ft „giminaitį“ – Arba „bendratautį“.\f*giminaitį Erodioną. Sveikinkite tuos, kurie yra iš Narcizo \add namiškių\add*, kurie yra Viešpatyje.  
\v 12 Sveikinkite Trifeną ir Trifosą, kurios triūsia Viešpatyje. Sveikinkite mylimą Persidę, kuri daug triūsė Viešpatyje.  
\v 13 Sveikinkite išrinktąjį Viešpatyje Rufą, taip pat jo bei mano motiną.  
\v 14 Sveikinkite Asinkritą, Flegontą, Hermą, Patrobą, Hermį ir su jais esančius brolius.  
\v 15 Sveikinkite Filologą ir Juliją, Nerėją ir jo seserį, ir Olimpą, ir visus su jais esančius šventuosius.  
\v 16 Sveikinkite vieni kitus šventu pabučiavimu. Kristaus bažnyčios sveikina jus.  
\v 17 O aš \f + \fr 16:17 \ft „maldauju“ – Arba „įspėdamas bei padrąsindamas raginu“.\f*maldauju jus, broliai, \f + \fr 16:17 \ft „akylai stebėkite“ – Arba „atidžiai sekite akimis“; žodis vartojamas NT ir teigiamai ir neigiamai pabrėžiant apdairumą ir būtinumą pasirinkti saugią elgseną.\f*akylai stebėti tuos, kurie kelia maištus ir \f + \fr 16:17 \ft „suklupimą sukeliančias kliūtis priešingas mokslui“ – Arba „mokslui, kurio jūs išmokote, priešingus papiktinimus“.\f*suklupimą sukeliančias kliūtis priešingas mokslui, kurio jūs išmokote, ir venkite jų.  
\v 18 Nes tokie tarnauja ne mūsų Viešpačiui Jėzui Kristui, bet savo pilvui, ir pamaloninančia kalba bei gražbylyste apgaudinėja neįtariančiųjų širdis.  
\v 19 Jūsų gi paklusnumas \f + \fr 16:19 \ft „pasidarė žinomas visiems“ – T. „pasiekė visus“.\f*pasidarė žinomas visiems. Todėl džiaugiuosi dėl jūsų, tačiau noriu, kad \f + \fr 16:19 \ft „geriems dalykams“ – Gr. vns. Arba „geram“, „gėriui“, „dorumui“.\f*geriems dalykams būtumėte jūs išmintingi, bet \f + \fr 16:19 \ft „blogiems dalykams“ – Gr. vns. Arba „blogam“, „blogiui“, „nedorumui“.\f*blogiems dalykams \f + \fr 16:19 \ft „nekalti“ – Arba „nesutepti“.\f*nekalti.  
\v 20 Ir ramybės Dievas netrukus sutryps Šėtoną po jūsų kojomis. Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus malonė \add tebūna\add* su jumis. Amen.  
\v 21 Jus sveikina mano bendradarbis Timotiejus ir mano \f + \fr 16:21 \ft „giminaičiai“ – Arba „bendrataučiai“.\f*giminaičiai Liucijus, Jasonas ir Sosipatras.  
\v 22 Aš, Tercijus, kuris surašiau \add šitą\add* laišką, sveikinu jus Viešpatyje.  
\v 23 Jus sveikina Gajus, \f + \fr 16:23 \ft „priėmęs pas save mane ir visą bažnyčią“ – Arba „svečių, \ft \+add tai yra\+add* mano ir visos bažnyčios, priėmėjas“.\f*priėmęs pas save mane ir visą bažnyčią. Jus sveikina miesto ūkio reikalų tvarkytojas Erastas ir brolis Kvartas.  
\v 24 Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus malonė \add tebūna\add* su jumis visais. Amen.  
\v 25 O tam, kuris pajėgia padaryti jus tvirtus pagal mano Evangeliją, \f + \fr 16:25 \ft „tai yra“ – Arba „ir“.\f*tai yra šauklišką skelbimą apie Jėzų Kristų, pagal apreiškimą slėpinio, kuris buvo nutylėtas \f + \fr 16:25 \ft „nuo pasaulio pradžios“ – Arba „per amžinuosius laikus“.\f*nuo pasaulio pradžios,  
\v 26 bet dabar yra apreikštas – būtent per pranašiškus šventraščius pagal amžinojo Dievo įsakymą visoms tautoms yra duota žinoti, kad būtų \f + \fr 16:26 \ft „paklusnumas tikėjimui“ – Arba „tikėjimo paklusnumas“.\f*paklusnumas tikėjimui, –  
\v 27 vieninteliam išmintingajam Dievui – jam šlovė per Jėzų Kristų amžinai! Amen.