\id PRO
\h Patarlių 
\toc1 Patarlių knyga 
\toc2 Patarlių 
\toc3 Pat 
\mt1 Patarlių knyga  
\c 1
\s1 Antraštė  
\p
\v 1 Dovydo sūnaus Saliamono, Izraelio karaliaus, patarlės.   
\s1 Patarlių knygos tikslas  
\p
\v 2 Kad \add duotų\add* \f + \fr 1:2 \ft „pažinti“ – T. y. „pritaikyti“ arba „žinoti patirtimi“. Rodo ne protinį žinojimą, bet patirties pažinimą.\f*pažinti \f + \fr 1:2 \ft „išmintį“ – T. y. dorovės įgūdžius, kaip pritaikyti žinias taip, kad gyventų meistriškai.\f*išmintį ir \f + \fr 1:2 \ft „pataisantį ugdymą“ – Arba „drausmę“.\f*pataisantį ugdymą, kad \add duotų\add* suprasti \f + \fr 1:2 \ft „įžvalgius“ – T. y. atskiriančius priešybes, pvz. gera nuo bloga, kas teisinga nuo to, kas neteisinga.\f*įžvalgius \f + \fr 1:2 \ft „žodžius“ – Arba „pasakymus“, „posakius“, „kalbas“.\f*žodžius,  
\v 3 kad \add duotų\add* priimti \f + \fr 1:3 \ft „protingą elgesį \ft \+add skatinantį\+add*“ – Paralelizmas: hbr. žodis שָׂכַל („sakal“) atitinka Pat 1:2 eilutės žodį „išmintis“, ir rodo į mąstymo būdą, kuris lemia gerus sprendimus. Į žodžio reikšmę įeina „apdairumas“, „atsargumas“, „įgudimas“, „išmintis“, „išmintingumas“, „nuovokumas“ ir pan.\f*protingą elgesį \add skatinantį\add* \f + \fr 1:3 \ft „pataisantį ugdymą“ – Arba „drausmę“.\f*pataisantį ugdymą (teisumą, teisingumą, ir \f + \fr 1:3 \ft „lygiateisiškumą“ – Arba „bešališkumą“.\f*lygiateisiškumą);  
\v 4 kad suteiktų įžvalgumo \f + \fr 1:4 \ft „doroviškai naiviems \ft \+add žmonėms\+add*“ – Hbr. žodis rodo į žmogų, kuris lengvai traukiamas į blogį todėl, kad jis yra „atdaras“ vos ne viskam, imlus visokioms mintims. Neįžvelgdamas esminių skirtumų, nenumatydamas pavojų ir pasekmių, toks mintyse suteikia „erdvės“ įvairioms pasaulėžiūroms, įskaitant pražūtingas. Šie žodžiai gali apibūdinti tokį žmogų: „atdarasis“, „naivuolis“, „nesusigaudantis \+add žmogus\+add*“, „\+add žmogus\+add*, nepasirinkęs \+add pasaulėžiūros\+add*“, „neutralus \+add žmogus, pasaulėžiūros atžvilgiu\+add*“, „pasižymintis atvirumu“, „\+add žmogus\+add*, kuris atdaras \+add bet kam\+add*“, „\+add žmogus\+add*, kuris turi vietos \+add nesuderinamoms pasaulėžiūroms\+add*“, „neapsisprendęs \+add žmogus\+add*“, „neišmanėlis“, „\+add žmogus\+add*, nepriėmęs pamokymo“, „neišmokytasis“.\f*doroviškai naiviems \add žmonėms\add*, pažinimo ir nuovokumo jaunuoliui.   
\s1 VIEŠPATIES baimė – takoskyra tarp išmintingojo ir kvailio  
\p
\v 5 Išmintingasis išklausys ir daugiau pasimokys; ir suprantantis \f + \fr 1:5 \ft „priims“ – Arba „įgis“, „įsigis“; hbr. žodis dažnai vartojamas rodant į pirkimą. Plg. Pat 23:23, 2:2-4.\f*priims išmintingus patarimus,  
\v 6 kad suprastų patarlę \f + \fr 1:6 \ft „ir“ – Arba „tai yra“.\f*ir \f + \fr 1:6 \ft „netiesioginės reikšmės pasakojimą“ – Arba „alegoriją“, „palyginimą“.\f*netiesioginės reikšmės pasakojimą, išmintingųjų \f + \fr 1:6 \ft „posakius“ – Arba „žodžius“.\f*posakius ir jų mįsles.  
\v 7 VIEŠPATIES baimė \add yra\add* pažinimo pradžia. Kvailiai niekina išmintį ir \f + \fr 1:7 \ft „drausmę“ – Arba „pataisantį auklėjimą“.\f*drausmę.   
\s1 Saliamono mokymai apie išmintį (1–9 skyriai)  
\s1 Pirmoji kalba sūnui  
\p
\v 8 Mano sūnau, klausyk savo tėvo pataisančio auklėjimo ir neatmesk savo motinos įstatymo,  
\v 9 nes jie \add yra\add* malonės \f + \fr 1:9 \ft „papuošalas“ – gal „vainikas“.\f*papuošalas tavo galvai ir grandinėlės tavo kaklui.   
\p
\v 10 Mano sūnau, jei tave vilioja nusidėjėliai, nesutik.  
\v 11 Jeigu jie sako: „Eikš su mumis, tykokime kraujo, \f + \fr 1:11 \ft „be priežasties“ – Arba „be pagrindo“.\f*be priežasties surenkime pasalas nekaltajam,  
\v 12 prarykime juos gyvus, kaip kapas, \f + \fr 1:12 \ft „tai yra“ – Arba „ir“.\f*tai yra \f + \fr 1:12 \ft „žvalus“ t. „ištisus“.\f*žvalus, kaip nužengiančius į duobę!  
\v 13 Rasime visokio brangaus turto, pripildysime savo namus grobio!  
\v 14 Savo \f + \fr 1:14 \ft „burtą“ – Plg. Dan 12:13, kur reikšmė yra likimas.\f*burtą mesk į mūsų tarpą, \f + \fr 1:14 \ft „visi turėsime vieną piniginę“ – T. „mums visiems bus viena piniginė“.\f*visi turėsime vieną piniginę!“ –  
\v 15 mano sūnau, \f + \fr 1:15 \ft „nesileisk į kelią“ – Arba „neik keliu“.\f*nesileisk į kelią su jais, sulaikyk savo koją nuo jų tako,  
\v 16 nes jų kojos bėga į blogį ir skuba kraujo pralieti.  
\v 17 Tikrai veltui tiesiamas tinklas prieš bet kurio \f + \fr 1:17 \ft „paukščio“ – Arba „sparnuočio“.\f*paukščio akis,  
\v 18 bet \f + \fr 1:18 \ft „šie“ t. „jie“.\f*šie tykoja savo \add pačių\add* kraujo, jie surengia pasalą savo \add pačių\add* \f + \fr 1:18 \ft „gyvybei“ – Arba „sielai“; t. y., pačiam sau.\f*gyvybei.  
\v 19 Tokie \add yra\add* keliai kiekvieno, kuris pasigviešia neteisaus pelno; šis atima savo savininkų gyvybę.   
\s1 Pirmas eilėraštis apie Išmintį: Baigtis tų, kurie atsisako klausyti  
\p
\v 20 Išmintis šaukia \f + \fr 1:20 \ft „gatvėje“ – Arba „lauke“.\f*gatvėje, plačiose vietose kelia savo balsą,  
\v 21 ji šaukia prie triukšmingų \add gatvių\add* \f + \fr 1:21 \ft „kampų“ – Arba „pradžių“ (hbr. – galvų).\f*kampų, kur vartai atsiveria; mieste ji sako savo žodžius:  
\v 22 „O doroviškai naivūs \add žmonės\add*, kiek ilgai mylėsite \f + \fr 1:22 \ft „naivumą“ – Arba „atdarumą“, „patiklumą“, „lengvatikybę“, „imlumą \ft \+add vos ne viskam\+add*“, „būti lengvai suvedžiojami“; t. y. filosofinis neišrankumas, linkimas priimti įvairias mintis ir pasaulėžiūras todėl, kad neįžvelgia esminių skirtumų ir nenumato pasekmių.\f*naivumą? Ir \add kiek ilgai\add* \f + \fr 1:22 \ft „šaipūnai“ – Arba „išjuokėjai“, „besityčiojančių“.\f*šaipūnai mėgausis \f + \fr 1:22 \ft „šiepimu“ – Arba „išjuokimu“, „tyčiojimusi“.\f*šiepimu ir kvailiai nekęs pažinimo?  
\v 23 \f + \fr 1:23 \ft „Gręžkitės, kai jus baru“ – T. „Gręžkitės į mano barimą“.\f*Gręžkitės, kai jus baru! Štai aš jums gausiai išliesiu savo dvasią, duosiu jums pažinti mano žodžius.  
\v 24 Kadangi šaukiau, o jūs atsisakėte \add paisyti\add*, ištiesiau savo ranką, ir niekas nekreipė dėmesio,  
\v 25 bet jūs kiekvieną mano patarimą \f + \fr 1:25 \ft „nustūmėte“ – Arba „pašalinote“, „ignoravote“.\f*nustūmėte ir nenorėjote mano pabarimo,  
\v 26 aš savo ruožtu juoksiuosi \f + \fr 1:26 \ft „iš jūsų didžiulės nelaimės“ – Arba „jūsų didžiulės nelaimės metu“.\f*iš jūsų nelaimės, tyčiosiuosi, kai ateis jums siaubas,  
\v 27 kai ateis jums siaubas lyg \f + \fr 1:27 \ft „suniokojimas“ – Gal „audra“.\f*suniokojimas ir užklups jus didžiulė nelaimė kaip viesulas, kai ant jūsų užeis sielvartas ir \f + \fr 1:27 \ft „susikrimtimas“ – Hbr. žodis rodo į ankštumą; šiame kontekste tai labiausiai emocinė kančia.\f*susikrimtimas.  
\v 28 Tada jie šauksis manęs, bet aš neatsakysiu, jie \f + \fr 1:28 \ft „anksti“ – T. y. energingai, uoliai, kaip svarbiausias dalykas.\f*anksti manęs ieškos, bet nesuras manęs.  
\v 29 Kadangi jie nekentė pažinimo ir nepasirinko VIEŠPATIES baimės,  
\v 30 nenorėjo mano patarimo, \f + \fr 1:30 \ft „paniekino“ – Gal „atmetė“.\f*paniekino kiekvieną mano pabarimą,  
\v 31 tai jie valgys savo pačių kelio vaisių ir pasisotins savo pačių \f + \fr 1:31 \ft „kėslais“ – Arba „sumanymais“.\f*kėslais.  
\v 32 Nes \f + \fr 1:32 \ft „doroviškai naivių \ft \+add žmonių\+add*“ – Žr. Pat 1:4, 1:22 ir kt. Šioje eilutėje kilmininko linksnio vartojimas rodo į būdingumą, t. y., į nukrypimą, kuris būdingas doroviškai naiviems žmonėms ir į klestėjimą (nerūpestingumą), kuris būdingas kvailiams.\f*doroviškai naivių \add žmonių\add* \f + \fr 1:32 \ft „nusigręžimas“ – Arba „atsimetimas“, t. y., nukrypimas į kitą pusę, kad neklausytų Išminties žodžių (žr. Pat 1:33).\f*nusigręžimas \add nuo išminties\add* jiems smogs mirtinai ir kvailių \f + \fr 1:32 \ft „klestėjimas“ – Arba „nerūpestingumas“, „vangumas“; tokį požiūrį skatina laikinas klestėjimas, stokos nesuvokimas.\f*klestėjimas juos pražudys.  
\v 33 Bet kas manęs klauso, tas saugiai gyvens ir bus ramus be nelaimės baimės.“   
\c 2
\s1 Antroji kalba sūnui  
\p
\v 1 Mano sūnau, jeigu priimsi mano žodžius ir mano įsakymus \f + \fr 2:1 \ft „laikysi pas save kaip brangenybę“ – Arba „didžiai vertinsi“, „kaupsi“, „branginsi“, „slėpsi“.\f*laikysi pas save kaip brangenybę,  
\v 2 kad palenktum savo ausį išminčiai \add ir\add* nukreiptum savo širdį į supratimą,  
\v 3 gausis šitaip, jeigu šauksiesi įžvalgumo \add ir\add* \f + \fr 2:3 \ft „pakelsi“ – Arba „atiduosi“.\f*pakelsi savo balsą kreipdamas supratingumui,  
\v 4 jeigu \f + \fr 2:4 \ft „jos“, „ją“ – T. y. išmintis. Visi čia vartojami daiktavardžiai hbr. kalboje yra mot. giminės ir rodo kartu į išmintį.\f*jos ieškosi kaip sidabro ir stengsiesi ją atrasti kaip paslėptus lobius,  
\v 5 tai tu \f + \fr 2:5 \ft „suprasi, \ft \+add ką reiškia\+add* bijoti VIEŠPATIES“ – T. „suprasi VIEŠPATIES baimę“.\f*suprasi, \add ką reiškia\add* bijoti VIEŠPATIES ir \f + \fr 2:5 \ft „sužinosi, \ft \+add ką reiškia\+add* pažinti Dievą“ – T. „rasi Dievo pažinimą“.\f*sužinosi, \add ką reiškia\add* pažinti Dievą.  
\v 6 (Nes VIEŠPATS teikia išmintį, iš jo burnos \add ateina\add* pažinimas ir \f + \fr 2:6 \ft „supratimas“ – Arba „sugebėjimas priimti geriausią sprendimą“.\f*supratimas.  
\v 7 Jis laiko paruošęs \f + \fr 2:7 \ft „nenuviliančią išmintį“ – Arba „saugią išmintį“, „praktišką išmintį“, „sveiką išmintį“.\f*nenuviliančią išmintį \f + \fr 2:7 \ft „doriesiems“ – T. „tiesiesiems“.\f*doriesiems, \add yra\add* skydas tiems, kurie vaikščioja \f + \fr 2:7 \ft „vientisumo dorybėje“ – Hbr. prieveiksmiška sandara „vientisai“, „dorai“, „be nukrypimų“, t. y. visa širdimi – ne puse širdies – vykdo Dievo valią.\f*vientisumo dorybėje,  
\v 8 saugodamas \f + \fr 2:8 \ft „teisingumo takus“ – T. y. teisiųjų takus; plg. paskesnę frazę.\f*teisingumo takus ir \f + \fr 2:8 \ft „atidžiai sergėdamas“ – Hbr. žodžio šaknis: „aptverti“, pvz. gyvatvore.\f*atidžiai sergėdamas savo \f + \fr 2:8 \ft „šventųjų“ – Arba „dievotųjų“.\f*šventųjų kelią.)  
\v 9 Tada tu suprasi teisumą, teisingumą ir \f + \fr 2:9 \ft „lygiateisiškumą“ – Arba „bešališkumą“.\f*lygiateisiškumą, \add tai yra\add* kiekvieną dorą taką.   
\p
\v 10 \f + \fr 2:10 \ft „Kai“ – Arba „Nes“.\f*Kai išmintis įeis į tavo širdį ir pažinimas bus malonus tavo sielai,  
\v 11 nuovokumas tave atidžiai sergės, supratimas tave apsaugos,  
\v 12 kad tave išgelbėtų nuo \f + \fr 2:12 \ft „blogio kelio“ – T. y. nedoros gyvensenos, poelgių, papročių; arba „nuo blogo \ft \+add žmogaus\+add* kelio“.\f*blogio kelio, nuo žmogaus, kalbančio tai, kas iškreipta;  
\v 13 \add tokie\add* \f + \fr 2:13 \ft „palieka tiesius takus“ – Arba „atsisako tiesių takų“.\f*palieka tiesius takus, kad vaikščiotų tamsybės keliais,  
\v 14 \add tokie\add* džiaugiasi vykdydami bloga \add ir\add* džiūgauja dėl blogio iškrypimų;  
\v 15 \f + \fr 2:15 \ft „jų“ – T. „kurių“.\f*jų keliai iškrypę, ir patys \add yra\add* sukti savo takuose; –  
\v 16 kad išgelbėtų tave nuo svetimos moters, nuo svetimosios (ji meilikauja savo žodžiais,  
\v 17 \f + \fr 2:17 \ft „ji tokia, \ft \+add kuri\+add* palieka […] vadovą ir pamiršta […] sandorą“ – Hbr. sandara rodo jos ypatumus; galimas vertimas: „ji pasižymi savo jaunystės vadovo atsisakymu ir savo Dievo sandoros stūmimu iš atminties.“\f*ji tokia, \add kuri\add* palieka savo jaunystės \f + \fr 2:17 \ft „vadovą“ – Arba „lydintįjį“, „kartu esantįjį“, „vedlį“ „draugą“, „bičiulį“; gali rodyti (1) į Dievą (žr. paralelizmą; plg. Jer 3:4), arba (2) į jos sutuoktinį (jeigu „sandora“ čia reiškia santuokos sutartį, sudarytą pagal Dievo tvarką), arba (3) į žmogų, kuris auklėjo ją (pvz., tėvą, motiną, mokytoją).\f*vadovą ir pamiršta savo Dievo \f + \fr 2:17 \ft „sandorą“ – Gali rodyti į santuokos sandorą arba į Izraelio tautos sandorą su Jehova.\f*sandorą),  
\v 18 nes \f + \fr 2:18 \ft „jos namai“ – Arba „ji – jos namai“.\f*jos namai grimzta į mirtį, ir jos takai – į mirusiuosius.  
\v 19 Visi, kurie įeina pas ją, nebegrįžta ir nenutveria gyvenimo takų.  
\v 20  
\s1 Raginimas ir jo paisymo rezultatas  
\p \f + \fr 2:20 \ft „Tikslas \ft \+add yra toks\+add*: kad“ – Arba „Kad“. Hbr. žodis לְמַעַן vartojamas Patarlių knygoje dar Pat 15:24, 19:20 ir dažnai nurodo tikslą arba siekį. \f*Tikslas \add yra toks\add*: kad vaikščiotum gerųjų keliu ir laikytumeisi teisiųjų takų,  
\v 21 nes \f + \fr 2:21 \ft „dorieji“ – T. „tiesieji“.\f*dorieji gyvens šalyje, ir nepriekaištingieji pasiliks joje,  
\v 22 bet nedorėliai bus iškirsti iš žemės, ir \f + \fr 2:22 \ft „klastūnai“ – Arba „neištikimieji“, „išdavikai“, „klastingieji“.\f*klastūnai bus iš jos išrauti.   
\c 3
\s1 Trečioji kalba sūnui  
\p
\v 1 Mano sūnau, nepamiršk mano įstatymo, bet tavo širdis tesaugo mano įsakymus,  
\v 2 nes jie tau pridės \f + \fr 3:2 \ft „ilgai besitęsiančias dienas“ – Hbr. „dienų ilgumo“; gal „prailgintų dienų“, t. y., ilgą gyvenimo trukmę.\f*ilgai besitęsiančias dienas ir \f + \fr 3:2 \ft „gyvybingų metų“ – Arba „gyvenimo metų“.\f*gyvybingų metų ir \f + \fr 3:2 \ft „ramybės“ – Hbr. žodis „šalom“ apima ramybę, gerovę, saugumą, sėkmę ir kt.\f*ramybės.  
\v 3 Gailestingumas ir tiesa tenepalieka tavęs; užsirišk juos sau ant kaklo, įsirašyk juos savo širdies plokštėje;  
\v 4 \f + \fr 3:4 \ft „to padarinys toks:“ – Arba „taip“, „tokiu būdu“.\f*to padarinys toks: \f + \fr 3:4 \ft „įgysi“ – Arba „rasi“.\f*įgysi \f + \fr 3:4 \ft „maloningumą“ – Arba „palankumą“, „malonę“.\f*maloningumą ir \f + \fr 3:4 \ft „puikią įžvalgą“ – Arba „gerą apdairumą“, „gerą (puikų) supratimą“.\f*puikią įžvalgą, \add kurie matysis\add* Dievo ir žmonių akyse.  
\v 5 Visa savo širdimi pasitikėk VIEŠPAČIU, o savo supratimu \f + \fr 3:5 \ft „nesiremk“ – Arba „nepasikliauk“. Žr. II Met 14:11.\f*nesiremk.  
\v 6 Visuose savo keliuose \f + \fr 3:6 \ft „pripažink“ – Arba „paisyk“, „atkreipk dėmesį į“, „pažink“ (tas pat hbr. žodis vartojamas daugiau kaip 30 k. Patarlių knygoje). Dažniausiai verčiamas „pažinti“.\f*pripažink jį, ir jis \f + \fr 3:6 \ft „nukreips tavo takus“ – Arba „ištiesins tavo takus“.\f*nukreips tavo takus.   
\p
\v 7 Nebūk išmintingas savo akyse: bijok VIEŠPATIES ir venk blogio.  
\v 8 Tai bus \f + \fr 3:8 \ft „sveikata“ – Arba „išgydymas“, „pasveikimas“, „vaistai“.\f*sveikata tavo \f + \fr 3:8 \ft „bambai“ – Arba „pilvo vidurio duobelei“; turbūt rodo į viso kūną atgaivinimą (sinekdocha – retorinė figūra, kai visuma reiškiama dalimi arba dalis reiškiama visuma).\f*bambai ir \f + \fr 3:8 \ft „\ft \+add smegenų\+add* drėgmė“ – Plg. Job 21:24, kurioje rašoma, kad „kaulai drėgni nuo smegenų“.\f*\add smegenų\add* drėgmė tavo kaulams.  
\v 9 Gerbk VIEŠPATĮ savo turtu ir viso savo prieaugio pirmaisiais vaisiais,  
\v 10 tai tavo svirnai bus gausiai pripildyti, ir šviežias vynas liesis per surinkimo talpyklų kraštus.  
\v 11 Mano sūnau, \f + \fr 3:11 \ft „nepaniekink“ – Arba „neatmesk“.\f*nepaniekink VIEŠPATIES \f + \fr 3:11 \ft „drausmės“ – Arba „pataisančio auklėjimo“.\f*drausmės, nesipiktink dėl jo pabarimo,  
\v 12 nes ką VIEŠPATS myli, tą sudraudžia kaip tėvas sūnų, kuriuo gėrisi.   
\p
\v 13 Koks didžiai palaimintas žmogus, kuris randa išmintį, ir žmogus, kuris įgyja supratimo,  
\v 14 nes \f + \fr 3:14 \ft „nauda iš to, ką ji teikia“ – T. „jos prekybinės pajamos“.\f*nauda iš to, ką \f + \fr 3:14 \ft „ji“, „jos“ – Šie įvardžiai rodo į išmintį ir supratimą kartu, kaip vieną dalyką (jie čia pateikti kaip sinonimai). 13-tos eilutės žodžiai חׇכְמָה (išmintis) ir תָּבוּן (supratimas) abudu yra mot. gim. vns.\f*ji teikia, yra vertingesnė negu nauda iš to, ką teikia sidabras, ir \f + \fr 3:14 \ft „pelnas iš jos“ – T. „jos pelnas“.\f*pelnas iš jos \add yra vertingesnis\add* už auksą.  
\v 15 Ji brangesnė už brangakmenius, ir \f + \fr 3:15 \ft „visa, ko trokšti“ – T. „visi tavo troškimai“.\f*visa, ko trokšti, negali jai prilygti.  
\v 16 \f + \fr 3:16 \ft „Ilgai besitęsiančios dienos“ – Hbr. „dienų ilgumas“; gal „prailgintos dienos“, t. y., ilga gyvenimo trukmė.\f*Ilgai besitęsiančios dienos – jos dešinėje, jos kairėje – turtai ir garbė.  
\v 17 Jos keliai – malonūs keliai, ir visi jos takai – \f + \fr 3:17 \ft „ramybė“ – Arba „ramumas“, „rami vidinė nuostata (nusistatymas)“.\f*ramybė.  
\v 18 Ji \add yra\add* \f + \fr 3:18 \ft „gyvybės“ – Arba „apstaus gyvenimo“, „apsčios gyvybės“.\f*gyvybės medis tiems, kurie ją nutveria, ir \f + \fr 3:18 \ft „laimingas“ – Arba „vadintinas laimingu“.\f*laimingas kiekvienas, kuris jos laikosi.   
\p
\v 19 VIEŠPATS išmintimi \f + \fr 3:19 \ft „pastatė“ – Arba „pastatė ant pamatų“.\f*pastatė žemę, supratimu įtvirtino dangus.  
\v 20 Jo pažinimu perskirti požeminiai vandenys, ir debesys lašina rasą.   
\p
\v 21 Mano sūnau, \f + \fr 3:21 \ft „neišleisk jų“ – T. „jos tegul nenueina“.\f*neišleisk \f + \fr 3:21 \ft „jų“ – Turbūt įvardis „jų“ atstoja 13-tos eilutės išmintį ir supratimą.\f*jų iš savo akių, \f + \fr 3:21 \ft „laikykis“ – Arba „saugok“.\f*laikykis sveikos išminties ir nuovokumo,  
\v 22 taip jie bus gyvybė tavo \f + \fr 3:22 \ft „sielai […] kaklui“ – Siela rodo į vidinį žmogų, kaklas rodo į jo kūną; kartu čia pateikti šie žodžiai rodo į žmogaus visumą.\f*sielai ir gražmena tavo kaklui.  
\v 23 Tada saugiai eisi savo keliu, ir tavo koja nesuklups.  
\v 24 Kai gulsiesi \add pailsėti\add*, \f + \fr 3:24 \ft „nebijosi“ – Arba „nebūsi išgąsdintas“, „nedrebėsi iš baimės“.\f*nebijosi, bet atsigulsi, ir tavo miegas bus saldus.  
\v 25 Nebijok staigaus siaubo ir \f + \fr 3:25 \ft „nedorėlių niokojimo“ – Hbr. gramatinė sandara leidžia suprasti dvejaip: (1) niokojimas, kuris užklups nedorėlius, bet nelies tų, kurie laikosi išminties ir nuovokumo (21 eil.) arba (2) niokojimas, kurį sukels nedorėliai.\f*nedorėlių niokojimo, kai jis ateis,  
\v 26 nes VIEŠPATS bus \f + \fr 3:26 \ft „tavo pasitikėjimas“ – Arba (1) Dievas yra tas, kuriuo tuo atveju pasitikėsi arba (2) Dievas yra tas, kuris tuo atveju tau suteiks tikėjimą (arba pagrindą tikėti), kad esi saugus. Dėl teksto paralelizmo, antras variantas atrodo tinkamesnis.\f*tavo pasitikėjimas ir apsaugos tavo koją nuo sugavimo spąstuose.   
\s1 Ketvirtoji kalba sūnui  
\p
\v 27 Nesulaikyk gero nuo to, kuriam tai priklauso, kai tavo rankos pajėgia \add tai\add* padaryti.  
\v 28 Nesakyk savo artimui: „Eik ir sugrįžk, ir rytoj tau duosiu“, \f + \fr 3:28 \ft „kai tu \ft \+add dabar\+add* turi tai pas save“ – T. „ir tai yra pas tave“.\f*kai tu \add dabar\add* turi tai pas save.  
\v 29 Nesumanyk \f + \fr 3:29 \ft „bloga“ – Arba „žalos“.\f*bloga prieš savo \f + \fr 3:29 \ft „artimą“ – Arba „kaimyną“.\f*artimą, jam \f + \fr 3:29 \ft „saugiai“ – T. y. manydamas, jog yra saugus. Hbr. žodis rodo į prieglaudą, prieglobstį, saugią vietą.\f*saugiai gyvenant šalia tavęs.  
\v 30 Nesivaidyk be reikalo su žmogumi, jei jis tau nieko blogo nėra padaręs.  
\v 31 Nepavydėk smurtininkui ir nepasirink nė vieno iš jo kelių,  
\v 32 nes \f + \fr 3:32 \ft „suktas žmogus“ – T. „tas, kuris nukrypęs“.\f*suktas žmogus \add yra\add* bjaurastis VIEŠPAČIUI, bet \f + \fr 3:32 \ft „jo paslaptis \ft \+add yra\+add* pas doruosius“ – T. y. dorieji yra Dievo patikimųjų žmonių rate.\f*jo paslaptis \add yra\add* pas \f + \fr 3:32 \ft „doruosius“ – T. „tiesiuosius“.\f*doruosius.  
\v 33 VIEŠPATIES \f + \fr 3:33 \ft „prakeikimas“ – T. y. trukdymas, pasisekimo užkirtimas.\f*prakeikimas \add tvyro\add* ant nedorėlio namų, bet teisiųjų \f + \fr 3:33 \ft „buveinę“ – Hbr. žodis gali būti verčiamas ir „ganykla“, „gardas“, „gyvenvietė“, „lanka“, „apsistojimo vieta“.\f*buveinę jis laimina.  
\v 34 Tikrai jis pašiepia šaipūnus, bet \f + \fr 3:34 \ft „nuolankiesiems“ – Arba „nusižeminusiems“, „romiesiems“; kitose kontekstuose tiktų ir „varguoliams“, „prispaustiesiems“.\f*nuolankiesiems duoda malonę.  
\v 35 Išmintingieji paveldės šlovę, bet \f + \fr 3:35 \ft „negarbė“ – Arba „gėda“.\f*negarbė „iškels“ kvailius.   
\c 4
\s1 Kalba vaikams: Paisykite tėvo auklėjimo, kad įgytumėte išminties  
\p
\v 1 \f + \fr 4:1 \ft „Vaikai“ – Arba „Sūnūs“.\f*Vaikai, klausykite tėvo \f + \fr 4:1 \ft „pataisančio auklėjimo“ – Arba „drausmės“, „drausminančio pamokymo“.\f*pataisančio auklėjimo ir atkreipkite dėmesį, kad išmoktumėte \f + \fr 4:1 \ft „supratimo“ – Arba „įžvalgumo“, „išmanymo“.\f*supratimo,  
\v 2 nes duodu jums gerą pamokymą! \f + \fr 4:2 \ft „Nepalikite“ – Arba „Neatsisakykite“.\f*Nepalikite mano \f + \fr 4:2 \ft „įstatymo“ – Hbr. žodis „torah“ turi plačią reikšmių apimtį; čia tiktų ir „mokymo“, „nurodymų visumos“.\f*įstatymo!  
\v 3 \f + \fr 4:3 \ft „Kai“ – Hbr. žodis, čia išverstas „Kai“, gali būti išverstas ir „Kadangi“, „Nes“ ir kt.\f*Kai buvau \f + \fr 4:3 \ft „savo tėvo sūnelis“ – T. „sūnus savo tėvui“; tekstas rodo, kad Saliamonas buvo jaunas ir nesubrendęs ir didžiai mylimas, todėl „sūnelis“ tinka.\f*savo tėvo sūnelis, gležnas ir \f + \fr 4:3 \ft „branginamas \ft \+add kaip\+add* vienintelis“ – T. „vienatinis“, „vienintelis“. Vertimas grindžiasi tuo, kad (1) Saliamonas nebuvo vienturtis šeimoje (I Met 3:5) ir (2) hbr. žodis יָחִיד (jachyd) kartais reiškia „brangųjį“, „unikalųjį“ (Ps 22:20; Ps 35:17).\f*branginamas \add kaip\add* vienintelis savo motinos akyse,  
\v 4 \f + \fr 4:4 \ft „jis ir mokydamas mane pasakė“ – T. „jis ir mokė mane ir pasakė“.\f*jis ir mokydamas mane pasakė: „Tavo širdis tegul tvirtai laiko mano žodžius! \f + \fr 4:4 \ft „Laikykis […] ir gyvensi“ – Hbr. k. vienas po kito yra du liep. nuosakos vksm. Toje sandaroje slypi ir pasekmės pažadas ir tai, kad kalbėtojas linki tokios pasekmės, todėl galima suprasti šitaip: „Laikykis […] ir gyvensi, taip ir linkiu“ (nuoroda: F. W. Gesenius, Oxford, Clarendon Press, 1910 m., §110f). Plg. I Kar 22:12; II Kar 5:13; Iz 36:16, 45:22; Jer 6:16; Jer 25:5; Am 5:4,6; Ps 37:27; Pat 3:3-4, 7:2, 13:20; Job 2:9; Job 22:21; II Met 20:20.\f*Laikykis mano įsakymų ir gyvensi!  
\v 5 Įgyk išminties, įgyk supratimo. Nepamiršk ir nenukrypk nuo mano burnos \f + \fr 4:5 \ft „pasakymų“ – Arba „žodžių“.\f*pasakymų.  
\v 6 Jos nepalik, ir ji tave atidžiai sergės; mylėk ją, ir ji tave saugos.  
\v 7 \f + \fr 4:7 \ft „Išmintis \ft \+add yra\+add* svarbiausias dalykas“ – Arba „Išminties pradžia: įsigyk išmintį“, t. y. yra išmintinga ieškoti išminties. Hbr. gram. sandara leidžia išversti ir taip ir taip (plg. Pat 1:7, 9:10).\f*Išmintis \add yra\add* svarbiausias dalykas: \add todėl\add* įsigyk išmintį, ir įsigyk supratimą \add nors ir\add* už visą savo nuosavybę.  
\v 8 \f + \fr 4:8 \ft „Aukštai vertink“ – Arba „išaukštink“.\f*Aukštai vertink ją, ir ji tave paaukštins; ji suteiks tau garbę, \f + \fr 4:8 \ft „kai“ – Arba „jei“.\f*kai ją apkabinsi.  
\v 9 Ji uždės ant tavo galvos malonės \f + \fr 4:9 \ft „papuošalą“ – Gal „vainiką“. Žr. Pat 1:9.\f*papuošalą, suteiks tau šlovės vainiką.“   
\s1 Penktoji kalba sūnui  
\p
\v 10 Klausyk, mano sūnau, ir priimk mano \f + \fr 4:10 \ft „pasakymus“ – Arba „žodžius“.\f*pasakymus, tai \f + \fr 4:10 \ft „tavo gyvenimo metų bus daug“ – T. „bus daug tau gyvenimo metų“.\f*tavo gyvenimo metų bus daug.  
\v 11 \f + \fr 4:11 \ft Sakinys – T. „Išminties kelyje tave mokiau, vedžiau tave tiesiuose takuose“.\f*Išminties kelio tave mokiau, vedžiau tave tiesiais takais.  
\v 12 Tau einant, nebus ankšta tavo žingsniams, ir jei bėgsi, nesuklupsi.  
\v 13 Tvirtai \f + \fr 4:13 \ft „laikykis“ – Arba „nusitverk“.\f*laikykis \f + \fr 4:13 \ft „pataisančio auklėjimo“ – Arba „pataisančio auklėjimo“, „pataisančio ugdymo“, „drausminančio pamokymo“, „drausmės“.\f*pataisančio auklėjimo, jo nepaleisk; \f + \fr 4:13 \ft saugok„“ – Arba „sergėk“.\f*saugok jį, nes tai \add yra\add* tavo gyvybė.   
\p
\v 14 Į nedorėlių taką neįeik, ir blogųjų keliu neženk.  
\v 15 Venk jo, nepereik į jį, nusisuk nuo jo ir praeik pro šalį.  
\v 16 Nes jie neužmiega, jeigu nėra padarę ko bloga, ir atimamas \add iš\add* jų miegas, jeigu nėra \add ko\add* suklupdę.  
\v 17 Nes jie valgo nedorybės duoną ir geria smurto vyną.  
\v 18 Bet teisiųjų takas \add yra\add* kaip \f + \fr 4:18 \ft „sužibanti“ – T. y. „aušros“.\f*sužibanti šviesa, \f + \fr 4:18 \ft „vis labiau švintanti“ – T. „einanti ir švintanti“.\f*vis labiau švintanti, \f + \fr 4:18 \ft „kol visiškai išaušta diena“ – T. „iki įsitvirtina diena“.\f*kol visiškai išaušta diena.  
\v 19 Nedorėlių kelias \add yra\add* kaip tamsa: jie nežino, ant ko suklumpa.   
\s1 Šeštoji kalba sūnui  
\p
\v 20 Mano sūnau, atkreipk dėmesį į mano žodžius, palenk ausį į mano \f + \fr 4:20 \ft „pasakymus“ – Arba „žodžius“.\f*pasakymus.  
\v 21 Neišleisk jų iš savo akių, saugok juos pačiame savo širdies viduje.  
\v 22 Nes jie \add yra\add* gyvybė tiems, kurie juos randa, ir sveikata visam jų kūnui.  
\v 23 Labiau už viską, kas saugotina, saugok savo širdį, nes iš jos \f + \fr 4:23 \ft „\ft \+add teka\+add* gyvenimo versmės“ – Arba „\+add išeina\+add* tai, kas išeina iš gyvenimo“, t. y. tavo gyvenimas priklauso nuo tavo širdies minčių.\f*\add teka\add* gyvenimo versmės.  
\v 24 Pašalink nuo savęs burnos suktumą, ir lūpų iškrypimą atitolink nuo savęs.  
\v 25 Tavo akys turi žiūrėti tiesiai į priekį, ir tavo akių vokai turi būti nukreipti \add į tai\add*, kas tiesiai prieš tave.  
\v 26 Atidžiai apžiūrėk taką savo kojai ir visi tavo keliai \add bus\add* tvirti.  
\v 27 Nesuk nei į dešinę, nei į kairę; atitrauk savo koją nuo blogio.   
\c 5
\s1 Septintoji kalba sūnui  
\p
\v 1 Mano sūnau, atkreipk dėmesį į mano išmintį \add ir\add* palenk savo ausį mano supratimui,  
\v 2 kad saugotum nuovokumą ir \add kad\add* tavo lūpos \f + \fr 5:2 \ft „laikytųsi pažinimo“ – Arba „išsergėtų pažinimą \ft \+add nepažeistą\+add*“.\f*laikytųsi pažinimo.  
\v 3 Nes svetimos moters lūpos varva \f + \fr 5:3 \ft „korio medumi“ – Arba „korio syvais“.\f*korio medumi ir jos burna švelnesnė už aliejų,  
\v 4 bet jos \f + \fr 5:4 \ft „galutinės pasekmės“ – Hbr. „galas“. Arba „sukeltas rezultatas“.\f*galutinės pasekmės yra karčios kaip metėlė, aštrios kaip dviašmenis kalavijas.  
\v 5 Jos kojos leidžiasi į mirtį, pragarą nusitveria jos žingsniai.  
\v 6 \f + \fr 5:6 \ft Daugelis vertimų verčia taip, kad ne sūnus, bet svetima moteris negalvoja apie gyvenimo taką ir nepastebi (nesupranta, nežino). Tačiau, hbr. vksm. (תֵדָע \ft \+add tėdė\+add*, pagrindinė forma יָדַע \+add jada\+add*), kuris verčiamas „nepastebi“, kai vartojama šiose vietose, rodo į antrą, ne trečią asmenį: Job 38:5; Pat 30:4; Iz 58:3; Oz 13:4.\f*Kad \add tik\add* \f + \fr 5:6 \ft „negalvotum apie“ – Arba „neapžiūrėtum“.\f*negalvotum apie gyvenimo taką – jos keliai vingiuoti, tu \add tai\add* \f + \fr 5:6 \ft „nepastebi“ – Arba „nesupranti“, „nežinai“.\f*nepastebi.  
\v 7 Taigi dabar, vaikai, klausykite manęs ir neatsitraukite nuo mano burnos žodžių.  
\v 8 Atitolink nuo jos savo kelią ir nesiartink prie jos namų durų,  
\v 9 kad kitiems neatiduotum savo garbės ir savo metų \add neatiduotum\add* žiauriajam,  
\v 10 kad svetimi žmonės nesisotintų tavo turtu ir \f + \fr 5:10 \ft „tai, kas tavo įgyta sunkiu darbu“ – Arba Hbr. „tavo sunkus darbas“, „tavo triūsas“.\f*tai, kas tavo įgyta sunkiu darbu \add nebūtų\add* pašalinio namuose,  
\v 11 ir galiausiai nevaitotum, kai sunyks tavo mėsa ir tavo kūnas,  
\v 12 ir nesakytum: „Ai, ai! Kaip nekenčiau \f + \fr 5:12 \ft „pataisančio ugdymo“ – Arba „drausminančio pamokymo“, „pataisančio auklėjimo“, „pataisančio ugdymo“, „drausmės“.\f*pataisančio ugdymo, ir mano širdis paniekino pabarimą,  
\v 13 ir \f + \fr 5:13 \ft „nepaklusau […] balsui“ – Arba „neklausiau […] balso“.\f*nepaklusau savo mokytojų balsui, ir nepalenkiau savo ausies tiems, kurie \f + \fr 5:13 \ft „mane mokė“ – Arba „davė man nurodymus“.\f*mane mokė!  
\v 14 \f + \fr 5:14 \ft „Tik per plauką nebuvau“ – Arba „Vos nebuvau“, gal „Netrukus būčiau buvęs“.\f*Tik per plauką nebuvau \f + \fr 5:14 \ft „visiškoje nelaimėje“ – Arba „visoje blogybėje“, „visiškame žlugime“, „visiškoje pražūtyje“.\f*visiškoje nelaimėje \f + \fr 5:14 \ft „sušauktos žmonių grupės ir susirinkimo“ – Tai gali rodyti į viešą susirinkimą, sušauktą spręsti jaunuolio bylą dėl paleistuvystės / svetimavimo; gali rodyti į susirinkimą, kuriame buvo dėstomas Dievo įstatymas, bet, deja, jis tokio mokymo nepaisė; gali rodyti į tai, kad jo lig šiol padarytos nuodėmės buvo žinomos, jo polinkis susirinkimo, t. y., žmonių bendruomenės, stebimas, ir niekas nebūtų nustebęs, jeigu jis visai būtų degradavęs.\f*sušauktos žmonių grupės ir \f + \fr 5:14 \ft „susirinkimo“ – Arba „sambūrio“.\f*susirinkimo tarpe.   
\s1 Lik ištikimas savo žmonai  
\p
\v 15 \f + \fr 5:15 \ft „Gerk vandenis“ – Čia kalbama apie fizinio troškimo patenkinimą (plg. Pat 7:18); žodis „vandenys“ (hbr. dgs.) rodo šioje eilutėje į malonumą panašiai, kaip Pat 9:17 eilutėje, bet čia „vandenys“ rodo į malonumą, kuris sukelia palikuonis, o 5:16 „versmės“ ir „vandenų upeliai“ rodo į to malonumo pasekmes – palikuonis. „Talpykla“ ir „šulinys“ vaizdingai rodo į vyro „jaunystės žmoną“ (Pat 5:18).\f*Gerk vandenis iš savo paties talpyklos ir \f + \fr 5:15 \ft „tekančius“ – T. y. šviežius.\f*tekančius \add vandenis\add* iš savo paties šulinio.  
\v 16 \f + \fr 5:16 \ft Čia „versmės“ ir „vandenų upeliai“ rodo į palikuonis, į Pat 5:15 eilutės „vandenų“ pasekmę. Iš savo paties talpyklos ir šulinio žmogus sulaukia malonumo ir tada jis išsiunčia kaip sroveles savo paties teisėtus vaikus (ne nesantuokinių vaikų kaip užsiminta Pat 5:17 eilutėje.) į žmonijos upę. Plg. metaforas Įst 33:28, Sk 24:7, Oz 13:15 eilutėse.\f*Teišsilieja tavo versmės lauke, plačiose vietose \add tavo\add* vandenų upeliai.  
\v 17 Jie \f + \fr 5:17 \ft „tegul priklauso“ – Hbr. „tegul būna“. Reikšmė: kas gimsta iš tavęs turi būti visiškai ir teisėtai tavo, ne nesantuokinis, kuris tik pusiau priklauso tau.\f*tegul priklauso tau vienam, bet ne svetimiems šalia tavęs.  
\v 18 Tebūna tavo šaltinis palaimintas ir džiaukis savo jaunystės žmona.  
\v 19 Ji \add tebūna\add* kaip mylinti elnė ir \f + \fr 5:19 \ft „maloni stirna“ – Hbr. „malonės kalninė ožka“.\f*maloni stirna. Visada jos krūtys tepatenkina tave, ir nuolat būk jos meilės nugalėtas.  
\v 20 Juk kodėl, mano sūnau, būtum svetimos moters nugalėtas ir apkabintum svetimosios krūtinę?  
\v 21 Nes VIEŠPATIES akys \add mato\add* žmogaus kelius, ir jis stebi visus jo takus.  
\v 22 Nedorėlį sugaus jo paties \f + \fr 5:22 \ft „„neteisybės“ “ – Arba „kaltės“, „nedorybės“, „blogadarybės“, „kaltės verti veiksmai“, „blogi veiksmai“; t. y. nukrypimai nuo to, kas teisinga, nuo Dievo nustatytos normos.\f*neteisybės, ir jis bus \f + \fr 5:22 \ft „pagautas“ – Arba „palaikomas“.\f*pagautas savo nuodėmės virvėmis.  
\v 23 Jis mirs dėl \f + \fr 5:23 \ft „drausmės“ – Arba „pataisančio ugdymo“, „drausminančio pamokymo“.\f*drausmės stokos ir dėl savo didelės kvailybės jis nuklys.   
\c 6
\s1 Aštuntoji kalba sūnui: Nelaiduok kito žmogaus skolų  
\p
\v 1 Mano sūnau, jei esi laidavęs už savo pažįstamą, \add jei\add* esi \f + \fr 6:1 \ft „paspaudęs ranką prisiimdamas atsakomybę“ – Hbr. „tekšnojęs savo ranka“ ir kt. Tai būdavo laidavimo procedūra, panaši į nūdienos laidavimo sutarties pasirašymą. Žr. Pat 17:18, 22:26.\f*paspaudęs ranką prisiimdamas atsakomybę \f + \fr 6:1 \ft „už svetimąjį“ – Arba „svetimajam“.\f*už svetimąjį,  
\v 2 \f + \fr 6:2 \ft Ši eilutė galimai yra sąlyginio teksto tęsinys; jei taip, ji prasidėtų su „\ft \+add jei\+add*“ ir baigtųsi su kableliu, ne tašku.\f*tu savo burnos žodžiais esi įsipainiojęs, savo burnos žodžiais esi sugautas.  
\v 3 Daryk jau šitaip, mano sūnau, ir išsivaduok, nes patekai į savo \f + \fr 6:3 \ft „pažįstamo“ – Hbr. žodis pagal kontekstą gali būti išverstas ir „artimas“, „draugas“, „bičiulis“, „kaimynas“.\f*pažįstamo rankas: eik, \f + \fr 6:3 \ft „nusižemink“ – Arba „save mindžiok“.\f*nusižemink ir \f + \fr 6:3 \ft „smarkiai maldauk“ – Arba „kaulyk“, „įkyriai prašyk“, „audringai maldauk“.\f*smarkiai maldauk savo pažįstamo.  
\v 4 Neduok \f + \fr 6:4 \ft „miegoti“ – Hbr „miego“.\f*miegoti savo akims nei \f + \fr 6:4 \ft „pasnausti“ – Hbr. „snaudulio“.\f*pasnausti savo akių vokams.  
\v 5 Išsivaduok kaip elnė iš \add medžiotojo\add* rankos ir kaip paukštis iš paukštgaudžio rankos.   
\s1 Tinginystė sukelia skurdą  
\p
\v 6 Eik pas skruzdėlę, tinginy, apsvarstyk jos kelius ir pasidaryk išmintingas.  
\v 7 \f + \fr 6:7 \ft „Neturėdama“ – Hbr. „kuriai nėra“.\f*Neturėdama jokio \f + \fr 6:7 \ft „vadovo“ – Hbr. žodis קָצִין (qatsiyn) vartojamas rodant į karinius vadus (Joz 10:24, Ts 11:6) ir į civilinius vadovus (Iz 1:10, Mch 3:1, 9).\f*vadovo, \f + \fr 6:7 \ft „prižiūrėtojo“ – Arba „pareigūno“.\f*prižiūrėtojo ar valdovo,  
\v 8 ji paruošia \f + \fr 6:8 \ft „sau“ – Arba „savo“ (2 k.).\f*sau maisto vasarą, \f + \fr 6:8 \ft „surenka“ – Arba „suvalo“ (iš laukų).\f*surenka sau peną pjūties metu.  
\v 9 Kiek ilgai \f + \fr 6:9 \ft „drybsosi“ – Arba „gulėsi“, „miegosi“.\f*drybsosi, tinginy? Kada kelsiesi iš savo miego?  
\v 10 \add Dar\add* truputį \f + \fr 6:10 \ft „pamiegoti, […] pasnausti, […] rankas susidėjus padrybsoti“ – Hbr. „miego, […] snaudulio, […] rankų sudėjimo padrybsoti / gulėti / miegoti“.\f*pamiegoti, truputį pasnausti, truputį rankas susidėjus padrybsoti, –  
\v 11 ir tavo skurdas ateis kaip žygiuotojas ir tavo nepriteklius kaip \f + \fr 6:11 \ft „ginkluotas vyras“ – Arba „vyras su skydu“.\f*ginkluotas vyras.   
\s1 Apgaulė sukelia žlugimą  
\p
\v 12 Nenaudėlis žmogus, nedoras žmogus, vaikštinėja \add kalbėdamas\add* \f + \fr 6:12 \ft „apgaulinga“ – Hbr. „sukta“, „iškreipta“.\f*apgaulinga burna.  
\v 13 Jis mirkteli akimis, kalba kojomis, moko pirštais.  
\v 14 \add Turėdamas\add* savo širdyje \f + \fr 6:14 \ft „suktybių“ – Arba „iškrypimų“.\f*suktybių, jis nuolat sumano blogį, sėja nesutarimus.  
\v 15 Dėl to jo žlugimas ateis staiga, per akimirką jis bus sutriuškintas nepagydomai.   
\s1 VIEŠPATS nekenčia šių šešių dalykų  
\p
\v 16 VIEŠPATS nekenčia šitų šešių \add dalykų\add*, net septyni \add yra\add* jam bjaurybė:  
\v 17 išdidžios akys, melagingas liežuvis ir nekaltą kraują praliejančios rankos,  
\v 18 širdis, sumananti nedorus sumanymus, kojos, \f + \fr 6:18 \ft „skubiai bėgančios“ – Hbr. „skubančios bėgti“.\f*skubiai bėgančios į blogį,  
\v 19 nebūtus dalykus \f + \fr 6:19 \ft „kalbantis“ – Hbr. „iškvepiantis“.\f*kalbantis melagingas liudytojas, ir tas, kuris sėja nesutarimus tarp brolių.   
\s1 Devintoji kalba sūnui: Venk lytinės nedorybės  
\p
\v 20 Mano sūnau, \f + \fr 6:20 \ft „laikykis“ – Arba „saugok“; žr. Pat 2:8, 5:2 ir kt.\f*laikykis savo tėvo įsakymo ir neatmesk savo motinos įstatymo.  
\v 21 Laikyk juos nuolat \f + \fr 6:21 \ft „prisirišęs“, „apsirišęs“ – Arba „pririšęs prie savo“, „aprišęs prie savo“ (lietuviškas „-si-“ atstoja „savo“).\f*prisirišęs prie širdies \add ir\add* apsirišk juos aplink kaklą.  
\v 22 Kai tu eini \f + \fr 6:22 \ft „\ft \+add tas įstatymas\+add*“ – Hbr. „ji“, mot. gim. įvardis, kuris rodo į 20-tos eilutės hbr. mot. gim. žodį išverstą „įstatymas“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad hbr. žodis תּוֹרָה (tora) turi ir „privalomo pamokymo“, „nurodymo“ atspalvį.\f*\add tas įstatymas\add* ves tave, kai tu miegi jis saugos tave, o tau atsibudus jis kalbės su tavimi.  
\v 23 Nes įsakymas \add yra\add* žibintas, ir įstatymas – šviesa, ir drausmės pabarimai – gyvenimo kelias,  
\v 24 kad tave saugotų nuo blogos moters, nuo svetimos moters \f + \fr 6:24 \ft „liežuvio meilikavimo“ – T. „slidaus liežuvio“.\f*liežuvio meilikavimo.  
\v 25 \f + \fr 6:25 \ft „Nenorėk jos grožio“ – Arba „Nesigėrėk jos grožiu“, „Negeisk jos grožio“.\f*Nenorėk jos grožio savo širdyje, ir neleisk jai pagauti tave savo \f + \fr 6:25 \ft „akių vokais“ – Arba „blakstienomis“. Plg. II Kar 9:30, Jer 4:30; Eze 23:40.\f*akių vokais.  
\v 26 Nes per paleistuvaujančią moterį \add vyrui telieka\add* duonos kąsnis, ir \f + \fr 6:26 \ft „svetimautoja“ – Hbr. „\ft \+add kito\+add* vyro žmona“.\f*svetimautoja medžioja brangią gyvybę.  
\v 27 Ar gali žmogus paimti ugnį į savo užantį ir \f + \fr 6:27 \ft „nesudeginti savo drabužių“ – Hbr. „ir jo drabužiai nesudegs“.\f*nesudeginti savo drabužių?  
\v 28 Arba ar gali žmogus vaikščioti ant karštų žarijų ir \f + \fr 6:28 \ft „nenudegti kojų“ – Hbr. „jo kojos nenudegs“.\f*nenudegti kojų?  
\v 29 Taip ir tas, kuris \f + \fr 6:29 \ft „įeina“ – Žr. Prd 19:31, II Sam 3:7 ir kt.\f*įeina pas savo artimo žmoną; \f + \fr 6:29 \ft „neliks nekaltas“ – Arba „neliks be kaltės pasekmių“, „neliks nenubaustas“, „neišsisuks iš bausmės“.\f*neliks nekaltas nė vienas, kuris ją paliečia.  
\v 30 \add Žmonės\add* nepaniekina vagies, jei jis vagia, kad patenkintų savo \f + \fr 6:30 \ft „sielą“ – Hbr. נֶפֶשׁ (nefeš).\f*sielą, kai yra alkanas;  
\v 31 tačiau pagautas jis turi atmokėti septyneriopai, atiduoti visą savo namų turtą.  
\v 32 Kas su moterimi svetimauja, tas stokoja \f + \fr 6:32 \ft „nuovokos“ – Hbr. לֵב (leb) „širdis“; arba „sveiko proto“, „blaivios mąstysenos“, „sveiko mąstymo“. Hbr. žodis yra asocijuojamas su protingais sprendimais, išmintimi.\f*nuovokos; kuris tai daro, tas pražudo savo \f + \fr 6:32 \ft „sielą“ – Hbr. נֶפֶשׁ (nefeš).\f*sielą.  
\v 33 Sužalojimo ir negarbės jis susilauks, ir jo gėda nebus išdildyta.  
\v 34 Nes pavyduliavimas \add yra\add* vyro \f + \fr 6:34 \ft „įtūžis“ – Arba „rūstybę“.\f*įtūžis, ir jis keršto dieną nepasigailės.  
\v 35 Jis nepriims jokio \f + \fr 6:35 \ft „pasiūlyto papirkimo“ – Hbr. „papirko / išpirkos veido“.\f*pasiūlyto papirkimo, ir nesutiks, nors ir duotum didžiulį kyšį.   
\c 7
\p
\v 1 Mano sūnau, laikykis mano žodžių ir mano įsakymus \f + \fr 7:1 \ft „laikyk savyje kaip brangenybę“ – Arba „didžiai vertink“, „kaupk“, „brangink“, „slėpk“.\f*laikyk savyje kaip brangenybę.  
\v 2 Saugok mano įsakymus ir gyvenk, ir mano įstatymą kaip savo akies vyzdį.  
\v 3 Užsirišk juos sau ant pirštų, įsirašyk juos savo širdies plokštėje.  
\v 4 Sakyk išminčiai: „Tu mano sesuo“, – o \f + \fr 7:4 \ft „išmonę“ – Arba „supratimą“, „įžvalgumą“; čia vartojamas mot. gim. sinonimas dėl hbr. kalbos žodžio, kuris čia išverstas „giminaite“.\f*išmonę vadink giminaite,  
\v 5 kad jos apsaugotų tave nuo svetimos moters, nuo svetimosios, meilikaujančios savo žodžiais.   
\p
\v 6 Nes prie savo namų lango žiūrėjau pro savo pinučius  
\v 7 ir mačiau tarp doroviškai naivių \add žmonių\add*, pastebėjau tarp \f + \fr 7:7 \ft „jaunuolių“ – T. „sūnų“; arba „jaunų \ft \+add žmonių\+add*“.\f*jaunuolių \f + \fr 7:7 \ft „sveiko mąstymo“ – T. „širdies“; arba „sveiko proto“, „blaivios mąstysenos“. Hbr. žodis yra asocijuojamas su protingais sprendimais, išmintimi.\f*sveiko mąstymo stokojantį jaunikaitį,  
\v 8 einantį gatve arti jos kampo, ir jis žingsniavo keliu jos namų link  
\v 9 prieblandoje, \f + \fr 7:9 \ft „dienai blėstant“ – T. „dienos vakare“.\f*dienai blėstant, nakties ir tamsos viduryje.  
\v 10 Ir štai jį pasitiko moteris paleistuvės apdaru ir \f + \fr 7:10 \ft „klastinga“ – Arba „paslaptinga“.\f*klastinga širdimi.  
\v 11 (Ji triukšminga ir maištinga, jos kojos nepasilieka \f + \fr 7:11 \ft „namie“ – Arba „jos namuose“.\f*namie.  
\v 12 Tai gatvėje, tai aikštėse, ir prie kiekvieno kampo ji tykoja.)  
\v 13 \f + \fr 7:13 \ft „Taigi“ – Arba „Ir“.\f*Taigi ji pastvėrė jį ir pabučiavo; \add rodydama\add* \f + \fr 7:13 \ft „kietą veido \ft \+add išraišką\+add*“ – Plg. Pat 21:29.\f*kietą veido \add išraišką\add* jam tarė:  
\v 14 „Aš turiu taikos aukas; šią dieną ištesėjau savo įžadus.   
\c 8
\p
\v 6 Klausykite, nes kalbėsiu tai, kas kilnu, ir mano \f + \fr 8:6 \ft „lūpos skelbs tai, kas tiesu“ t. „lūpų pravirimas – kas tiesu“ arba „lūpų žiojimas – kas tiesu“.\f*lūpos skelbs tai, kas tiesu.  
\v 13 VIEŠPATIES baimė – \add tai\add* nekęsti blogio; puikybės, išdidumo, \f + \fr 8:13 \ft „blogio kelio“ t. y. blogos elgsenos.\f*blogio kelio ir iškrypusios burnos aš nekenčiu.  
\v 17 Aš myliu tuos, kurie mane myli, ir kas anksti manęs ieško, mane suras.  
\v 18 Turtai ir garbė yra pas mane, išliekantis lobis ir teisumas.   
\p
\v 22 \f + \fr 8:22 \ft Eilutės reikšmė: prieš visatos sukūrimą Išmintis buvo pas Dievą. Plg. Joh 1:1; Kol 1:17; Lk 11:49; I Kor 1:24, 30; Kol 2:3.\f*VIEŠPATS turėjo \f + \fr 8:22 \ft „mane, savo kelio pradžią“ – Arba „mane savo kelio pradžioje“.\f*mane, savo kelio pradžią, prieš savo senovės \f + \fr 8:22 \ft „kūrinius“ – Arba „veiksmus“, bet rodo į tai, ką Jo veiksmai sukūrė.\f*kūrinius.  
\v 30 tada aš buvau šalia jo kaip \f + \fr 8:30 \ft „architektas“ – Arba „ugdytinis“.\f*architektas, ir kasdien buvau \add jo\add* pasigėrėjimas, visuomet džiūgaudama jo akivaizdoje,  
\v 31 džiūgaudama jo žemės \f + \fr 8:31 \ft „gyvenamoje vietoje“ – Arba „pasaulyje“.\f*gyvenamoje vietoje \f + \fr 8:31 \ft „ir“ – Arba „tai yra“.\f*ir \f + \fr 8:31 \ft „labai gėrėdamasi“ – T. „mano pasigėrėjimai buvo su“. Plg. Ps 16:3, Iz 62:4.\f*labai gėrėdamasi \f + \fr 8:31 \ft „žmonių palikuonimis“ – Arba „Adomo sūnumis / vaikais / palikuonimis“, „žmonija“.\f*žmonių palikuonimis.   
\p
\v 32 Taigi dabar, vaikai, klausykite manęs! Nes palaiminti \add tie\add*, \add kurie\add* \f + \fr 8:32 \ft „laikosi mano kelių“ t. y., „elgiasi, kaip nurodau“.\f*laikosi mano kelių.  
\v 34 Koks didžiai palaimintas žmogus, kuris manęs klauso, kasdien budėdamas prie mano vartų, \f + \fr 8:34 \ft „laukdamas šalia mano durų staktų“ – Arba „eidamas sargybą šalia mano durų staktų“, „saugodamas mano durų staktas“.\f*laukdamas šalia mano durų staktų.   
\c 9
\p
\v 1 \f + \fr 9:1 \ft „Išmintis“ – Hbr. Išmintys (intensyvus daugiskaitinis), t. y., gryniausia, pranašiausia išmintis; tas pats Pat 1:20, 24:7.\f*Išmintis \f + \fr 9:1 \ft „pasistatė namus“ – Hbr. „pastatė savo namus“.\f*pasistatė namus, ji \f + \fr 9:1 \ft „išsitašė“ – Hbr. „ištašė savo“; hbr. žodis vartojamas rodant į akmentašio darbą.\f*išsitašė septynis stulpus.  
\v 2 Ji \f + \fr 9:2 \ft „skerdė savo maistinius gyvulius“ – Arba „papjovė (skerdė) savo skerdieną“.\f*skerdė savo maistinius gyvulius, sumaišė savo vyną, taip pat paruošė savo stalą.  
\v 3 Ji išsiuntė savo tarnaites, ji šaukia iš miesto aukštumų:  
\v 4 „Kas tik yra \f + \fr 9:4 \ft „doroviškai naivus“ – Hbr. žodis rodo į žmogų, kuris lengvai traukiamas į blogį todėl, kad jis yra „atdaras“ vos ne viskam, imlūs visokioms mintims. Neįžvelgdamas esminių skirtumų, nenumatydamas pavojų ir pasekmių, toks mintyse suteikia „erdvės“ įvairioms pasaulėžiūroms, įskaitant pražūtingas. Šie žodžiai gali apibūdinti tokį žmogų: „atdarasis“, „naivuolis“, „nesusigaudantis \ft \+add žmogus\+add*“, „\+add žmogus\+add*, nepasirinkęs \+add pasaulėžiūros\+add*“, „neutralus \+add žmogus, pasaulėžiūros atžvilgiu\+add*“, „pasižymintis atvirumu“, „\+add žmogus\+add*, kuris atdaras \+add bet kam\+add*“, „\+add žmogus\+add*, kuris turi vietos \+add nesuderinamoms pasaulėžiūroms\+add*“, „neapsisprendęs \+add žmogus\+add*“, „neišmanėlis“, „\+add žmogus\+add*, nepriėmęs pamokymo“, „neišmokytasis“.\f*doroviškai naivus, tas tegul užsuka čia“; kuriam trūksta \f + \fr 9:4 \ft „sveiko mąstymo“ – Hbr. „širdies“; arba „sveiko proto“, „blaivios mąstysenos“. Hbr. žodis yra asocijuojamas su protingais sprendimais, išmintimi.\f*sveiko mąstymo, tam ji sako:  
\v 5 „Ateikite, valgykite mano duonos ir gerkite vyno, kurį sumaišiau.  
\v 6 \f + \fr 9:6 \ft „Palik doroviškai naivius \ft \+add žmones\+add*“ – Arba „Atsisakyk doroviškai naivių \+add žmonių\+add*“.\f*Palik \f + \fr 9:6 \ft „doroviškai naivius \ft \+add žmones\+add*“ – Hbr. žodis rodo į žmogų, kuris lengvai traukiamas į blogį todėl, kad jis yra „atdaras“ vos ne viskam. Neįžvelgdamas pavojų, toks mintyse suteikia „erdvės“ įvairioms pasaulėžiūroms, įskaitant pražūtingas. Šie žodžiai gali apibūdinti tokį žmogų: „naivuolis“, „nesusigaudantis \+add žmogus\+add*“, „\+add žmogus\+add*, nepasirinkęs \+add pasaulėžiūros\+add*“, „neutralus \+add žmogus, pasaulėžiūros atžvilgiu\+add*“, „pasižymintis atvirumu“, „\+add žmogus\+add*, kuris atdaras \+add bet kam\+add*“, „\+add žmogus\+add*, kuris turi vietos \+add nesuderinamoms pasaulėžiūroms\+add*“, „neapsisprendęs \+add žmogus\+add*“, „neišmanėlis“, „\+add žmogus\+add*, nepriėmęs pamokymo“, „neišmokytasis“.\f*doroviškai naivius \add žmones\add* ir gyvensi, eik gi supratimo keliu!“  
\v 10 VIEŠPATIES baimė \add yra\add* išminties pradžia, ir Šventojo pažinimas \add yra\add* supratimas.  
\v 17 „Vogti vandenys saldūs, ir slaptoje valgoma duona \f + \fr 9:17 \ft „gardi“ – T. „maloni“; arba „skani“.\f*gardi.“  
\v 18 Bet jis nežino, kad ten \add yra\add* mirusieji, \add kad\add* jos \f + \fr 9:18 \ft „svečiai“ – Arba „pakviestieji“.\f*svečiai \add yra\add* pragaro gelmėse.   
\c 10
\p
\v 1 Saliamono patarlės. Išmintingas sūnus džiugina tėvą, bet kvailas sūnus \add yra\add* sielvartas savo motinai.  
\v 2 Nedorybės lobiai naudos neduoda, bet teisumas išgelbsti nuo mirties.  
\v 8 Kas išmintingas širdimi, tas priima įsakymus, bet kas kvailas lūpomis, tas bus nublokštas.   
\p
\v 9 Kas \f + \fr 10:9 \ft „nekaltai vaikščioja“ – Arba „vaikščioja vientisumo dorybėje“.\f*nekaltai vaikščioja, saugiai vaikščioja, bet kas iškraipo savo kelius, bus \f + \fr 10:9 \ft „išaiškintas“ – Arba „susektas“, „žinomas“.\f*išaiškintas.  
\v 17 \f + \fr 10:17 \ft Galimas kitas vertimas (neįmanoma rodyti tik galūnės pasvirusiu šriftu, bet žodžio „take“ yra numatomas vietininkas, hbr. sandaroje vietininkas neatsispindi): „Kas paiso pataisantį ugdymą, tas \ft \+add yra\+add* gyvenimo take, bet kas atmeta pabarimą, tas klaidžioja.“\f*Kas \f + \fr 10:17 \ft „paiso“ – Hbr. žodis kitur išverstas „laikytis“, „vykdyti“, „apsaugoti“.\f*paiso \f + \fr 10:17 \ft „pataisantį ugdymą“ – Arba „drausmę“.\f*pataisantį ugdymą \add yra\add* takas į gyvenimą, bet kas atmeta pabarimą, tas klaidina.   
\p
\v 19 Kur daug žodžių, ten netrūksta \f + \fr 10:19 \ft „nuodėmių“ – Arba „nusižengimų“.\f*nuodėmių, bet kas pažaboja savo lūpas, \add yra\add* išmintingas.  
\v 20 Teisiojo liežuvis \add yra kaip\add* rinktinis sidabras, \add o\add* nedorėlio \f + \fr 10:20 \ft „nuovoka“ – Hbr. לֵב (leb) „širdis“; žr. Pat 10:21, kurioje vartojamas hbr. žodis „leb“.\f*nuovoka \add yra\add* mažavertė.  
\v 21 Teisiojo lūpos \f + \fr 10:21 \ft „maitina“ – Arba „gano“, t. y. tenkina poreikius.\f*maitina daugelį, bet kvailieji miršta dėl \f + \fr 10:21 \ft „nuovokos“ – Hbr. לֵב (leb) „širdis“; žr. Pat 10:20, kurioje vartojamas hbr. žodis „leb“; arba „sveiko proto“, „blaivios mąstysenos“, „sveiko mąstymo“. Hbr. žodis yra asocijuojamas su protingais sprendimais, išmintimi.\f*nuovokos stokos.  
\v 22 Praturtina štai kas – VIEŠPATIES palaiminimas, ir jis prie to neprideda sielvarto.   
\p
\v 27 VIEŠPATIES baimė prideda dienų, bet nedorėlių metai bus sutrumpinti.  
\v 28 Teisiojo neabejotina \f + \fr 10:28 \ft „viltis“ – Tai, kas laukiama neabejojant.\f*viltis \add teikia\add* džiaugsmą, o nedorėlio \f + \fr 10:28 \ft „lūkestis“ – Priklausomai nuo konteksto, hbr. žodis gali reikšti arba „noras“ (pagrįstas arba nepagrįstas), arba „tai, kas laukiama neabejojant“.\f*lūkestis žūva.   
\p
\v 31 Teisiojo burna užaugina išminties, bet iškreiptas liežuvis bus išpjautas.  
\v 32 Teisiojo lūpos žino, kas yra priimtina, bet nedorėlių burna \add kalba\add* \f + \fr 10:32 \ft „daugybę suktybių“ – Arba „iškreiptus dalykus“; hbr. žodis yra dgs.\f*daugybę suktybių.   
\c 11
\p
\v 1 \f + \fr 11:1 \ft „Apgaulingos“ – Arba „Melagingos“.\f*Apgaulingos svarstyklės – bjaurastis VIEŠPAČIUI, bet \f + \fr 11:1 \ft „tikslus svarstis“ – T. „tobulas akmuo“.\f*tikslus svarstis \f + \fr 11:1 \ft „jam patinka“ – Hbr. „jo pasigėrėjimas“.\f*jam patinka.   
\p
\v 2 Atėjus išdidumui, ateina ir gėda, bet su nuolankiaisiais \add yra\add* išmintis.  
\v 14 Kai nėra išmintingo kreipimo, tauta žlunga, bet saugumas \f + \fr 11:14 \ft „ten, kur daug patarėjų“ – Arba „\ft \+add būna\+add* per daugelį patarėjų“.\f*ten, kur daug patarėjų.   
\p
\v 18 Nedorėlis daro \f + \fr 11:18 \ft „apgaulingą“ – Arba „melagingą“.\f*apgaulingą darbą, bet kas sėja teisumą, tam \add bus\add* \f + \fr 11:18 \ft „užtikrintas“ – Arba „tvirtas“, „tikras“.\f*užtikrintas užmokestis.   
\p
\v 21 \f + \fr 11:21 \ft „Ranka į ranką“ – hbr. idiomos reikšmė gali būti „\ft \+add Net esant\+add* ranka į ranką \+add patvirtintam sutarimui\+add*“ arba „neišvengiamai“ (todėl, kad patvirtinta).\f*Ranka į ranką \f + \fr 11:21 \ft „nedorėlis“ – „blogas žmogus“.\f*blogas žmogus neliks nenubaustas, bet teisųjų \f + \fr 11:21 \ft „sėkla“ t. y., „palikuonys“.\f*sėkla bus išvaduota.  
\v 24 \f + \fr 11:24 \ft „Vienas …“ t. „Būna plačiai išskirstantis, bet vis dėlto turtėjantis, taip pat pasilaikantis tai, ką turėtų atiduoti, bet tik nuskurstantis.“\f*Vienas plačiai išskirsto, bet vis dėlto turtėja, o kitas pasilaiko tai, ką turėtų atiduoti, bet tik nuskursta.  
\v 25 \f + \fr 11:25 \ft „Dosni siela“ – Arba „Siela, kuri \ft \+add dosnumu\+add* palaimina,“.\f*Dosni siela \f + \fr 11:25 \ft „bus praturtintas“ t. „bus nutukinamas“. Šis hebraizmas rodo į materialią gerovę. Plg. Įst 32:15.\f*bus praturtintas, ir kas pagirdo, pats bus pagirdytas.  
\v 29 Kas \f + \fr 11:29 \ft „vargina“ – Arba „kamuoja“.\f*vargina savo \f + \fr 11:29 \ft „šeimyną“ – Arba „namus“, „namiškius“, „namų ūkį“.\f*šeimyną, tas paveldės vėją, ir \add toks\add* kvailys \add tampa\add* išmintingos širdies žmogaus tarnu.  
\v 30 Teisiojo vaisius \add yra\add* gyvybės medis, ir kas laimi sielų, \add yra\add* išmintingas.   
\c 12
\p
\v 1 Kas myli \f + \fr 12:1 \ft „drausminantį pamokymą“ – Arba „pataisančią auklėjimą“, „drausmę“.\f*drausminantį pamokymą, myli pažinimą, bet kas nekenčia pabarimo, \add yra\add* bukaprotis.   
\p
\v 2 Geras \add žmogus\add* įgyja VIEŠPATIES palankumą, bet jis pasmerks \f + \fr 12:2 \ft „žmogų, kuris sumano nedorus planus“ t. „nedorų planų (sumanymų, kėslų) žmogų“.\f*žmogų, kuris sumano nedorus planus.   
\p
\v 3 Žmogus nebus įtvirtintas nedorybe, bet teisiųjų šaknis nebus pajudintas.  
\v 4 Šauni moteris \add yra\add* savo vyro vainikas, bet ta, kuri užtraukia gėdą, \add yra\add* kaip puvinys jo kauluose.  
\v 7 Nedorėliai yra parbloškiami ir \add jų\add* nebėra, bet teisiųjų namai stovės.  
\v 10 Teisusis rūpinasi savo gyvulio gyvybe, bet nedorėlio \f + \fr 12:10 \ft „gailestingiausi jausmai“ – Arba „gilūs jausmai“, „apstus meilingumas“.\f*gailestingiausi jausmai \add yra\add* žiaurūs.  
\v 12 Nedorėlis \f + \fr 12:12 \ft „geidžia blogųjų tinklą“ t. y. „geidžia blogųjų tinkle esančio prisiplėšto turto“; metonimija; tai yra kalbos retorinė arba stilistinė figūra, kuria vienas dalykas (čia „tinklas“) rodo į platesnį susijusį dalyką (tai, kas yra tinkle).\f*geidžia blogųjų tinklą, bet \f + \fr 12:12 \ft „teisiajam šaknis duota“ t. „teisiojo šaknį duoda jis“ (turbūt Dievas); žodis „šaknis“ metaforiškai rodo į tvirtą gyvenimo pagrindą, kitaip tariant tvirtą pamatą, ant kurio yra saugu „statyti“ savo gyvenimą, todėl galima ir šis vertimas: „teisiajam pamatą duoda \ft \+add Dievas\+add*“. Jei veiksmažodis „duoda“ netranzityvinis, galimas šis vertimas: „bet duoda teisiojo šaknį“.\f*teisiajam šaknis duota.  
\v 15 Kvailio akims jo kelias atrodo teisingas, bet kas klauso patarimo yra išmintingas.   
\p
\v 16 Kvailio rūstybė tuoj pat žinoma, bet \f + \fr 12:16 \ft „sumanus“ – Arba „gudrus“.\f*sumanus \add žmogus\add* \f + \fr 12:16 \ft „nuslepia“ – Arba „pridengia“.\f*nuslepia \f + \fr 12:16 \ft „nepagarbą“ – T. y., įžeidimą, užgaulę.\f*nepagarbą.   
\p
\v 19 \f + \fr 12:19 \ft „Tiesą kalbančios lūpos“ t. „Tiesos lūpa“.\f*Tiesą kalbančios lūpos išsilaikys amžinai, bet meluojantis liežuvis tik akimirksnį.  
\v 20 Apgaulė \add yra\add* širdyje tų, kurie sumano pikta, bet taikingai patariantiems \add yra\add* džiaugsmas.   
\p
\v 22 Meluojančios lūpos \add yra\add* bjaurastis VIEŠPAČIUI, bet kurie elgiasi pagal teisybę, tie jam patinka.   
\p
\v 25 Nerimas žmogaus širdyje ją smukdo, bet geras žodis ją pradžiugina.  
\v 28 \f + \fr 12:28 \ft „Gyvybė“ – Arba „Gyvenimas“.\f*Gyvybė \add yra\add* teisumo kelyje, juk \add to\add* tako \f + \fr 12:28 \ft „kryptimi“ – Arba „kelionėje“.\f*kryptimi nėra mirties.   
\c 13
\p
\v 1 Išmintingas sūnus \add klauso\add* savo tėvo \f + \fr 13:1 \ft „drausminančio pamokymo“ – Arba „pataisančio auklėjimo“, „drausmės“.\f*drausminančio pamokymo, bet šaipūnas neklauso barimo.   
\p
\v 2 Iš \add savo\add* burnos vaisiaus žmogus valgys tai, kas gera, bet \f + \fr 13:2 \ft „klastūnų“ – Arba „klastingųjų“, „neištikimųjų“ „išdavikų“.\f*klastūnų siela \add valgys\add* smurtą.   
\p
\v 3 Kas \f + \fr 13:3 \ft „sulaiko“, „apsaugo“ – Abudu žodžiai išversti iš to pačio hbr. žodžio, kuris įvairiai verčiamas; plg. Pat 21:23.\f*sulaiko savo burną, \add tas\add* apsaugo savo gyvybę, bet kas plačiai atveria savo lūpas, tam \add bus\add* pražūtis.  
\v 9 Teisiųjų šviesa džiūgauja, bet nedorėlių žibintas bus užgęsintas.   
\p
\v 10 Tik per išdidumą kyla ginčas, bet išmintis \add yra\add* su tais, kurie priima \add gerą\add* patarimą.  
\v 12 Atidėta viltis susargdina širdį, o įgyvendintas troškimas \add yra\add* gyvybės medis.   
\p
\v 14 Išmintingojo įstatymas – \f + \fr 13:14 \ft „gyvybės“ – Arba „gyvenimo“.\f*gyvybės šaltinis, kad pavyktų išvengti mirties žabangų.  
\v 20 Kas vaikščioja su išmintingais, bus išmintingas, bet kas draugauja su kvailais, \f + \fr 13:20 \ft „sužlugs“ – Arba „sulūš“.\f*sužlugs.  
\v 24 Kas gailisi savo rykštelės, nekenčia savo sūnaus, bet kas jį myli, drausmina jį \f + \fr 13:24 \ft „anksti“ – Reikšmė yra arba kol ne vėlu (laiku) arba ankstyvoje vaikystėje.\f*anksti.   
\p
\v 25 Teisusis valgo iki savo sielos soties, bet nedorėlių pilvas stokos.   
\c 14
\p
\v 1 Kiekviena išmintinga moteris statydina savo \f + \fr 14:1 \ft „namus“ – Arba „šeimą“, „šeimyną“, „namiškius“.\f*namus, bet kvaila nugriauna juos savo rankomis.   
\p
\v 2 Kas vaikščioja \f + \fr 14:2 \ft „besilaikydamas savo tiesumo“ – Arba „savo tiesumue“ „su tiesumu“, t. y., nenukrypdamas į nedorą elgseną.\f*besilaikydamas savo tiesumo, bijo VIEŠPATIES, bet kas \f + \fr 14:2 \ft „eina savo suktais keliais“ – Arba „savo keliuose nukrypsta \ft \+add nuo tiesumo\+add*“, t. y., nukrypsta nuo doros elgsenos į nedorą elgseną.\f*eina savo suktais keliais, jį niekina.   
\p
\v 3 Kvailojo burnoje – išdidumo \f + \fr 14:3 \ft „lazda“ – Arba „išaugęs ūglis“, „atžala“; rodo į tai, kad išdidumą skatina paties kvailio žodžiai; jo išpuikęs būdas vis blogėja.\f*lazda, bet išmintingųjų lūpos juos apsaugos.   
\p
\v 4 Kur nėra jaučių, \add ten\add* švarios ėdžios, bet gausus prieaugis \add gaunamas\add* jaučio jėga.  
\v 10 Širdis pažįsta savo pačios kartumą, ir pašalietis \f + \fr 14:10 \ft „nesidalins jos džiaugsmu“ – Arba „neįsimaišo į jos džiaugsmą“, „nedalyvauja jos džiaugsme“.\f*nesidalins jos džiaugsmu.   
\p
\v 11 Nedorėlių \f + \fr 14:11 \ft „namai“ – Tai tvirtas pastatas, vos ne „rūmai“.\f*namai bus sunaikinti, bet \f + \fr 14:11 \ft „dorųjų“ – Arba „tiesiųjų“.\f*dorųjų padangtė klestės.  
\v 12 Būna kelias, kuris \f + \fr 14:12 \ft „atrodo teisingas žmogui“ – Arba „žmogaus akyse yra teisingas“.\f*atrodo \f + \fr 14:12 \ft „teisingas“ – Arba „tiesus“, „lygus“.\f*teisingas žmogui, bet jo galas – mirties keliai.  
\v 15 \f + \fr 14:15 \ft „Doroviškai naivus \ft \+add žmogus\+add*“ – Hbr. žodis rodo į žmogų, kuris lengvai traukiamas į blogį todėl, kad jis yra „atdaras“ vos ne viskam; neįžvelgdamas pavojų, toks mintyse suteikia „erdvės“ įvairioms pasaulėžiūroms, įskaitant pražūtingas. Šie žodžiai gali apibūdinti tokį žmogų: „naivuolis“, „\+add žmogus\+add*, nepasirinkęs \+add pasaulėžiūros\+add*“, „neutralus \+add žmogus, pasaulėžiūros atžvilgiu\+add*“, „pasižymintis atvirumu“, „\+add žmogus\+add*, kuris atdaras \+add bet kam\+add*“, „\+add žmogus\+add*, kuris turi vietos \+add nesuderinamoms pasaulėžiūroms\+add*“, „neapsisprendęs \+add žmogus\+add*“, „nesusigaudantis \+add žmogus\+add*“, „neišmanėlis“, „\+add žmogus\+add*, nepriėmęs pamokymo“, „neišmokytasis“.\f*Doroviškai naivus \add žmogus\add* tiki \f + \fr 14:15 \ft „visokiais dalykais“ – Arba „visokiu žodžiu“, „visokiu pranešimu“, „visokia žinia“.\f*visokiais dalykais, kas tik pasakyta, bet \f + \fr 14:15 \ft „sumanus“ – Arba „gudrus“ (gerąja prasme).\f*sumanus \add žmogus\add* \f + \fr 14:15 \ft „apsvarsto“ – Arba „įžvalgiai vertina“.\f*apsvarsto savo \f + \fr 14:15 \ft „žingsnius“ – Hbr. vns.\f*žingsnius.   
\p
\v 17 Kas greitai supyksta, \f + \fr 14:17 \ft „kvailai elgiasi“ – Arba „daro kvailybę“.\f*kvailai elgiasi, o \f + \fr 14:17 \ft „žmogus, kuris sumano nedorus planus“ t. „nedorų planų (sumanymų, kėslų) žmogus“.\f*žmogus, kuris sumano nedorus planus, yra nekenčiamas.   
\p
\v 19 Blogieji nusilenkia prieš geruosius, ir nedorėliai – prie \f + \fr 14:19 \ft „teisiųjų“ – hbr. vns., (turbūt kuopinis).\f*teisiųjų vartų.  
\v 26 \f + \fr 14:26 \ft „Stiprų užtikrintumą“ – Arba „Tvirtą tikrumą“, „Galingą saugumą“.\f*Stiprų užtikrintumą \f + \fr 14:26 \ft „\ft \+add turi tas, kuris\+add* bijo VIEŠPATIES“ – T. „VIEŠPATIES baimėje“.\f*\add turi tas, kuris\add* bijo VIEŠPATIES, ir \f + \fr 14:26 \ft „savo vaikams jis bus prieglauda“ – Arba „jo vaikams jis bus prieglauda“, t. y. galima suprasti hbr. tekstą, kad prieglauda bus VIEŠPATIES bijančio žmogaus vaikams. Bet dėl teksto paralelizmo („\ft \+add tas, kuris\+add* bijo VIEŠPATIES“ ≈ „savo vaikai“ ir „stiprus užtikrintumas“ ≈ „prieglauda“), suprantama, kad Dievas yra prieglauda savo vaikams. Kitos vietos ST, kur yra sąvoka „Dievo / VIEŠPATIES vaikai“ – Įst 14:1, Ps 73:15.\f*savo vaikams jis bus prieglauda.  
\v 27 VIEŠPATIES baimė \add yra\add* gyvenimo šaltinis mirties pinklėms išvengti.  
\v 29 \add Kas\add* lėtas pykti, \add tas turi\add* daug supratimo, bet \f + \fr 14:29 \ft „staigios“ – Arba „ūmos“.\f*staigios dvasios \add žmogus\add* išaukština kvailumą.   
\p
\v 31 Kas \f + \fr 14:31 \ft „skriaudžia“ – Arba „engia“.\f*skriaudžia vargšą, niekina jo Kūrėją, bet jį gerbia tas, kuris pasigaili \f + \fr 14:31 \ft „stokojančio“ – Arba „neturtėlio“, „beturčio“, „vargšo“, „skurdžiaus“.\f*stokojančio.   
\p
\v 32 Nedorėlis parbloškiamas dėl jo paties blogadarystės, bet teisusis \f + \fr 14:32 \ft „turi prieglaudą \ft \+add net\+add* savo mirties metu“ – Arba „bėga prieglaudos \+add pas Dievą\+add* savo mirties metu“.\f*turi prieglaudą \add net\add* savo \f + \fr 14:32 \ft „mirties metu“ – T. „mirtyje“.\f*mirties metu.   
\c 15
\p
\v 1 Švelnus atsakymas nukreipia \f + \fr 15:1 \ft „rūstybę“ – Arba „įniršį“.\f*rūstybę, bet šiurkštūs žodžiai sukelia pyktį.   
\p
\v 2 Išmintingųjų liežuvis \f + \fr 15:2 \ft „gerai pritaiko pažinimą“ – Arba „teisingai elgiasi su pažinimu“.\f*gerai pritaiko pažinimą, bet kvailųjų burna \f + \fr 15:2 \ft „plūsta kvailumu“ – Arba „lieja kvailumą“.\f*plūsta kvailumu.  
\v 3 VIEŠPATIES akys \add yra\add* visur, stebinčios blogus ir gerus.  
\v 4 \f + \fr 15:4 \ft „Gydantis liežuvis“ – T. „Liežuvio \ft \+add suteiktas\+add* gydymas“, t. y., liežuvis, kuris švelniais žodžiais „gydo“ kito žmogaus emocinę / dvasinę būseną taip, kad jo gyvenimas pasidaro visaavertiškas ir laimingas („gyvybės / gyvenimo medis“ rodo į visavertišką ir laimingą gyvenimą).\f*Gydantis liežuvis \add yra\add* gyvybės medis, bet \f + \fr 15:4 \ft „jo suktumas“ – T. „suktumas jame“, t. y. liežuvyje.\f*jo suktumas \add yra\add* dvasios \f + \fr 15:4 \ft „sutraiškymas“ – Arba „palaužymas“.\f*sutraiškymas.  
\v 8 Nedorėlio auka VIEŠPAČIUI \add yra\add* bjaurastis, bet \f + \fr 15:8 \ft „dorųjų“ – T. „tiesiųjų“.\f*dorųjų malda jam \add yra\add* pasigėrėjimas.  
\v 13 Džiugi širdis linksmina veidą, bet širdies sielvartu dvasia palaužiama.  
\v 16 Geriau mažai su VIEŠPATIES baime, negu didelis lobis ir su juo \f + \fr 15:16 \ft „nerimas“ – Arba „\ft \+add vidinis\+add* chaosas“\f*nerimas.  
\v 17 Geriau daržovių \f + \fr 15:17 \ft „porcija“ – Arba „davinys“, „patiekalas“.\f*porcija, \f + \fr 15:17 \ft „kur yra meilė“ t. „ir meilė ten“.\f*kur yra meilė, negu nupenėtas jautis ir su juo neapykanta.   
\p
\v 20 Išmintingas sūnus džiugina tėvą, bet kvailas žmogus niekina savo motiną.  
\v 21 Kvailybė \add yra\add* džiaugsmas stokojančiajam \f + \fr 15:21 \ft „sveiko mąstymo“ – T. „širdies“; arba „sveiko proto“, „blaivios mąstysenos“. Hbr. žodis yra asocijuojamas su protingais sprendimais, išmintimi.\f*sveiko mąstymo, bet supratingas žmogus vaikščioja tiesiai.   
\p
\v 23 Žmogus džiaugiasi savo burnos \add deramu\add* atsakymu, ir koks geras žodis, pasakytas tinkamu laiku!   
\p
\v 24 \f + \fr 15:24 \ft „Gyvenimo“ – Arba „Gyvybės“.\f*Gyvenimo takas \add eina\add* aukštyn \f + \fr 15:24 \ft „išmintingajam“ – Arba „išmanančiam“, „sumaningam“, „nuovokiajam“.\f*išmintingajam, kad jis išvengtų pragaro žemai.   
\p
\v 26 Blogo žmogaus \f + \fr 15:26 \ft „kėslai“ – Arba „sugalvojimai“; pagal kontekstą hbr. žodis gali rodyti į geras arba blogas mintis, į gerus arba blogus ketinimus.\f*kėslai – bjaurastis VIEŠPAČIUI, bet tyrųjų \add žodžiai\add* – malonūs žodžiai.  
\v 28 Teisiojo širdis apmąsto, kaip atsakyti, bet nedorėlio burna išlieja blogybes.  
\v 29 VIEŠPATS toli nuo nedorėlių, bet teisiųjų maldą jis išklauso.   
\c 16
\p
\v 1 \f + \fr 16:1 \ft Galimas kitas vertimas – „Širdies sudėliojimai žmoguje, taip pat liežuvio atskaymas yra nuo VIEŠPATIES.“\f*Žmogui \add priklauso\add* širdies sudėlioti sumanymai, bet liežuvio atsakymas \add yra\add* iš VIEŠPATIES.   
\p
\v 2 Visi žmogaus keliai \add yra\add* \f + \fr 16:2 \ft „švarūs“ – Arba „tyri“.\f*švarūs jo paties akyse, bet VIEŠPATS \f + \fr 16:2 \ft „pasveria“ – T. y., vertina, ištiria.\f*pasveria dvasias.  
\v 3 Pavesk savo darbus VIEŠPAČIUI, tai tavo sumanymai bus sutvirtinti.   
\p
\v 4 VIEŠPATS viską padarė \f + \fr 16:4 \ft „savo tikslui“ – Hbr. idioma: „jo (arba jų, t. y., visų tų dalykų) atsakymui“.\f*savo tikslui ir net nedorėlį tam tikrai kančios dienai.   
\p
\v 5 Kiekvienas, \add kuris\add* išdidus širdyje \add yra\add* pasibjaurėjimas VIEŠPAČIUI; \f + \fr 16:5 \ft „ranka į ranką“ – hbr. idiomos reikšmė gali būti „\ft \+add net esant\+add* ranka į ranką \+add patvirtintam sutarimui\+add*“ arba „neišvengiamai“ (todėl, kad patvirtinta).\f*ranka į ranką jis neliks nenubaustas.   
\p
\v 6 Kaltė apvaloma \add dėl\add* gailestingumo ir tiesos, ir \add žmonės\add* pasitraukia nuo blogio \add dėl\add* VIEŠPATIES baimės.   
\p
\v 7 Kai žmogaus \f + \fr 16:7 \ft „keliai“ t. y., „elgsena“.\f*keliai patinka VIEŠPAČIUI, jis sutaiko su juo net jo priešus.   
\p
\v 8 Geriau mažai su teisumu, negu didelės pajamos be teisingumo.  
\v 9 Žmogaus širdis sumano jo kelią, bet nukreipia jo žingsnius VIEŠPATS.   
\p
\v 10 \f + \fr 16:10 \ft „Dieviškas“ – Arba „Pranašiškas“, t. y., praneša Dievo sprendimą.\f*Dieviškas nuosprendis \add yra\add* Karaliaus lūpose; jo burna nenusižengia teisme.   
\p
\v 11 Teisingos svartis ir svarstyklės \add yra\add* VIEŠPATIES; visi maišelio svarsčiai – jo darbas.  
\v 17 \f + \fr 16:17 \ft „Dorųjų“ – Arba „Tiesiųjų“.\f*Dorųjų vieškelis – \f + \fr 16:17 \ft „pasitraukti nuo blogio“ – Plg. Pat 16:6.\f*pasitraukti nuo blogio; kas \f + \fr 16:17 \ft „sergi savo kelią“ – T. y. „užtikrina, kad savo elgsena atitinka Dievo normas“.\f*sergi savo kelią, \add tas\add* \f + \fr 16:17 \ft „išsaugo savo sielą“ – Žr. Pat 13:3, 19:16, 21:23, 22:5.\f*išsaugo savo sielą.  
\v 18 Pirm žlugimo \add eina\add* išdidumas, ir pirm suklupimo – išpuikusi dvasia.  
\v 19 Geriau \add būti\add* nusižeminusia dvasia su nuolankiaisiais, negu dalytis grobiu su išdidžiaisiais.  
\v 20 \f + \fr 16:20 \ft „Kas išmintingai reikalą tvarko“ – Arba „Kas reikaliui skiria supratingumo“. Hbr. žodis דָּבָר (dabar) reiškia ir „žodį“, todėl galimas ir šis vertimas: „Kas išmintingai reaguoja į žodį“.\f*Kas išmintingai reikalą tvarko, tas randa gera, ir kas pasitiki VIEŠPAČIU, tas laimingas!  
\v 23 Išmintingojo širdis daro jo burną \f + \fr 16:23 \ft „sumaningą“ – Arba „nuovokų“.\f*sumaningą ir jo lūpoms prideda tai, kas skatina \f + \fr 16:23 \ft „susivokimą“ – Arba „mokymąsi“, „susigaudymą“ (šnek.).\f*susivokmą.  
\v 25 Būna kelias, kuris \f + \fr 16:25 \ft „atrodo teisingas žmogui“ – Arba „žmogaus akyse yra teisingas“.\f*atrodo \f + \fr 16:25 \ft „teisingas“ – Arba „tiesus“, „lygus“.\f*teisingas žmogui, bet jo galas – mirties keliai.  
\v 32 Kas lėtas pykti \add yra\add* geresnis už karžygį ir kas suvaldo savo dvasią – už tą, kuris nukariauja miestą.   
\c 17
\p
\v 1 Geriau sausas kąsnelis ir su juo ramybė, negu namai, pilni aukų mėsos, su vaidais.   
\p
\v 2 Išmintingas tarnas valdys gėdą darantį sūnų ir tarp brolių dalysis veldiniu.  
\v 3 Lydyklė – sidabrui, lydkrosnė – auksui, o širdžių tyrėjas – VIEŠPATS.  
\v 6 Senųjų vainikas – vaikų vaikai, o vaikų šlovė – jų tėvai.  
\v 9 Kas pridengia nusižengimą, siekia meilės, bet kas kartoja reikalą, išskiria draugus.   
\p
\v 10 \f + \fr 17:10 \ft „Išmintingajam“ – Arba „Supratingajam“.\f*Išmintingajam didesnį įspūdį padaro pabarimas negu kvailiui šimtas kirčių.  
\v 15 Kas \f + \fr 17:15 \ft „išteisina“ – Arba „pripažįsta teisingą juridinę padėtį užimančiu“.\f*išteisina nedorėlį ir kas nuteisia teisųjį, tie abu yra pasibjaurėjimas VIEŠPAČIUI.  
\v 17 Draugas visada myli, ir brolis gimsta bėdos atvejui.   
\p
\v 18 \f + \fr 17:18 \ft „Sveiko mąstymo“ – Hbr. „Širdies“; arba „Sveiko proto“, „Blaivios mąstysenos“. Hbr. žodis yra asocijuojamas su protingais sprendimais, išmintimi.\f*Sveiko mąstymo stokojantis žmogus \f + \fr 17:18 \ft „paspaudžia ranką prisiimdamas \ft \+add kito\+add* atsakomybę“ – Hbr. „tekšnoja ranka“ ir kt. Žr. Pat 6:1, 22:26.\f*paspaudžia ranką prisiimdamas \add kito\add* atsakomybę ir laiduoja savo pažįstamo akivaizdoje.  
\v 21 \add Kas\add* pagimdo kvailį, \add tas sukelia\add* sau sielvartą, ir paikšo tėvas neturi džiaugsmo.   
\p
\v 22 Linksma širdis daro gera \add kaip\add* vaistai, bet \f + \fr 17:22 \ft „prislėgta“ – Arba „smogta“, „pritrenkta“, „palaužta“.\f*prislėgta dvasia džiovina kaulus.   
\p
\v 25 Kvailas sūnus – \f + \fr 17:25 \ft „sielvartas“ – Arba „apmaudas“.\f*sielvartas tėvui ir \f + \fr 17:25 \ft „kartybė“ – Hbr. žodis vartojamas tik čia. Į šią kartybę galbūt įeina širdgėla ir prislėgtumas.\f*kartybė tai, kuri jį pagimdė.  
\v 28 Net kvailys, kai jis tyli, laikomas išmintingu; kas sučiaupia lūpas \add laikomas\add* supratingu žmogumi.   
\c 18
\p
\v 1 \f + \fr 18:1 \ft Eilutė gali būti išversta kitaip, pvz., „Kas atsiskyręs dėl didelio noro, išeina į saugią išmintį.“ „Per geismą“ – Arba „Geismui“, t. y., turėdamas savo stipraus noro patenkinimą kaip tikslą.\f*Per geismą \f + \fr 18:1 \ft „uždaras žmogus“ – Arba „atsiskyrėlis“, „tas, kuris save išskiria \ft \+add nuo kitų\+add*“, „atsiskyręs žmogus“, t. y., kas atsisakęs mokytis iš kitų ir užsispyręs atmeta gerus patarimus, bet vadovaujasi pražūtingomis savo taisyklėmis; plg. Pat 15:22, 13:10; Judo 19.\f*uždaras žmogus \f + \fr 18:1 \ft „išsiveržia ant saugios išminties“ – Arba „ginčijasi su visa saugia išmintimi“, t. y. puola kaip netikusią.\f*išsiveržia ant visos \f + \fr 18:1 \ft „saugios išminties“ – T. y. mokėjimas elgtis taip, kad atsirastų geros pasekmės; kaip Pat 2:7 („išminties sumaningumas“), ši išmintis yra tarsi skydas, apsaugojantis nuo blogų padarinių; žr. Pat 3:21, 8:14.\f*saugios išminties.  
\v 8 Liežuvautojo žodžiai \add yra\add* kaip lengviai suryjami \add skanėstai\add*, ir jie pasiekia \f + \fr 18:8 \ft „žmogaus asmenybės gelmes“ – T. „pilvo vidinius kambarius“ (hbr. idioma). Gal „žmogaus psichinių savybių visumą (būdą)“.\f*žmogaus asmenybės gelmes.  
\v 10 VIEŠPATIES vardas – tvirtas bokštas; teisusis bėga į jį ir yra \f + \fr 18:10 \ft „yra saugus“ t. „yra pakeltas“ arba „yra padėtas aukštai“.\f*saugus.   
\p
\v 12 Prieš žlugimą žmogaus širdis \add yra\add* išdidi, ir prieš garbę \add eina\add* nusižeminimas.  
\v 13 Kas, \f + \fr 18:13 \ft „dar neišklausęs“ – Arba „prieš išklausiant“.\f*dar neišklausęs, \f + \fr 18:13 \ft „atsako“ – „gražina žodį“.\f*atsako, tam tai \add yra\add* kvailybė ir gėda.  
\v 21 Mirtis ir gyvenimas \add yra\add* liežuvio \f + \fr 18:21 \ft „galioja“ – Hbr. „rankoje“.\f*galioje, ir kurie \f + \fr 18:21 \ft „jį“ – T. y. liežuvį, jo poveikį.\f*jį mėgsta, \add tie\add* valgys jo vaisius.   
\p
\v 22 Kas randa žmoną, randa gera ir įgyja VIEŠPATIES palankumą.  
\v 24 Žmogus, turintis draugų, turi būti draugiškas, ir yra \f + \fr 18:24 \ft „mylintis draugas“ – Arba „mylėtojas“.\f*mylintis draugas, kuris labiau prisirišęs negu brolis.   
\c 19
\p
\v 3 Paties žmogaus kvailumas iškreipia jo kelią ir jo širdis niršta ant VIEŠPATIES.  
\v 5 Melagingas liudytojas neliks nenubaustas, ir kas kalba melus, neišsigelbės.  
\v 8 Kas įgyja \f + \fr 19:8 \ft „sveiko mąstymo“ – T. „širdies“; arba „sveiko proto“, „blaivios mąstysenos“. Hbr. žodis yra asocijuojamas su protingais sprendimais, išmintimi. Plg. Pat 7:7, 9:4.\f*sveiko mąstymo, tas myli savo sielą; kas laikosi supratimo, \f + \fr 19:8 \ft „tas ras gera“ – T. y. „tam seksis“. Plg. Pat 16:20.\f*tas ras gera.  
\v 9 Melagingas liudytojas neliks nenubaustas, ir kas kalba melus, pražus.  
\v 11 Žmogaus \f + \fr 19:11 \ft „nuovokumas“ – T. y. protinis procesas, kurio baigtis – išmintingas elgesys; žr. Pat 1:3.\f*nuovokumas \f + \fr 19:11 \ft „daro jį lėtą pykti“ – T. „ilgina jo pyktį“.\f*daro jį lėtą pykti, ir jam šlovė – \f + \fr 19:11 \ft „atleisti nusižengimą“ – T. „apeiti nusižengimą“; žr. Mch 7:18.\f*atleisti nusižengimą.  
\v 14 Namai ir turtas – paveldas iš tėvų, o išmintinga žmona – nuo VIEŠPATIES.  
\v 18 Drausmink sūnų, \f + \fr 19:18 \ft arba: kol.\f*nes yra vilties, ir dėl jam \add gręsiančios\add* žūties, \add nuo drausminimo\add* nesusilaikyk.\f + \fr 19:18 \ft „ir […] nesusilaikyk“ – Arba: tai yra, nenukreipk savo širdies į jo nužudymą.\f*  
\v 21 Daug sumanymų žmogaus širdyje, bet VIEŠPATIES nutarimas bus įvykdytas.\f + \fr 19:21 \ft „VIEŠPATIES nutarimas“ t. y. nurodytas sprendimas, kuris turi būti įgyvendintas.\f*  
\v 23 VIEŠPATIES baimė veda į \f + \fr 19:23 \ft „gyvenimą“ – T. y. gyvenimo palaiminimus ir džiaugsmą gyvenimu.\f*gyvenimą, ir \add kas bijo VIEŠPATIES\add* \f + \fr 19:23 \ft „liks“ – Arba „nakvos“, „praleis naktį“.\f*liks patenkintas; blogis jo \f + \fr 19:23 \ft „neaplankys“ – Hebraizmas „aplankyti“ gali reikšti įsikišti taip, kad žmogaus galutinis gyvenimo baigtis pasikeistų. Čia reiškia, kad joks blogis negalės galutinai kenkti tam, kuris bijo VIEŠPATIES. Plg. Rom 8:28.\f*neaplankys.  
\v 26 Kas užpuola tėvą, kas išveja motiną, \add tai\add* sūnus, \f + \fr 19:26 \ft „kuris daro gėdą ir užtraukia negarbę“ – Hbr. k. leidžia suprasti, kad toks užtraukia gėdą, negarbę sau arba tėvams; pirmas variantas yra šiek tiek labiau tikėtina interpretacija, kadangi hbr. dalyviai neturi papildinių.\f*kuris daro gėdą ir užtraukia negarbę.  
\v 27 Mano sūnau, liaukis klausyti \f + \fr 19:27 \ft „pataisančio ugdymo“ – Arba „drausmės“.\f*pataisančio ugdymo, \add ir po to\add* nuklysti nuo pažinimo \f + \fr 19:27 \ft „žodžių“ – T. y. „posakių“.\f*žodžių.   
\c 20
\p
\v 1 Vynas \add yra\add* išjuokėjas, stiprus gėrimas \add yra\add* triukšmingas siautėjas; ir kiekvienas, kuris juo apsigauna, yra neišmintingas.  
\v 2 Karaliaus \add sukelta\add* baimė \add yra\add* kaip \f + \fr 20:2 \ft „liūto“ – Arba „jauno liūto“.\f*liūto riaumojimas; kas \f + \fr 20:2 \ft „jį supykdo“ – Hbr. „peržengia“, t. y. peržengia karaliaus nustatytas ribas.\f*jį supykdo, nusideda prieš savo gyvybę.   
\p
\v 3 \add Tai yra\add* garbė žmogui \f + \fr 20:3 \ft „vengti“ – Arba „pasilikti atokiau nuo“.\f*vengti vaido, bet kiekvienas kvailys ginčijasi.  
\v 6 Dauguma žmonių skelbia savo pačių \f + \fr 20:6 \ft „gerumą“ – gal „ištikimumą“, „geranoriškumą“, t. y. draugiškumą, rūpinimąsi kitais žmonėmis.\f*gerumą, bet kas gali rasti patikimą žmogų?!  
\v 7 Teisusis \f + \fr 20:7 \ft „vaikšto“ – T. y. pasižymi tokia gyvensena.\f*vaikšto savo \f + \fr 20:7 \ft „vientisumo dorybėje“ – Hbr. prieveiksmiška sandara „vientisai“, „dorai“, „be nukrypimų“, t. y. visa širdimi – ne puse širdies – vykdo Dievo valią.\f*vientisumo dorybėje; po jo \add yra\add* labai palaiminti jo vaikai.  
\v 17 Žmogui gardi \f + \fr 20:17 \ft „apgavystės duona“ – Plg. Pat 4:17, „nedorybės duoną“.\f*apgavystės duona, bet vėliau jo burna taps pilna žvyro.  
\v 20 Kas keikia savo tėvą ar savo motiną, to žibintas bus užgesintas juodžiausioje tamsoje.  
\v 22 Nesakyk: „Atlyginsiu blogu \add už bloga\add*.“ Lauk VIEŠPATIES, ir jis tave išgelbės.  
\v 27 Žmogaus dvasia \add yra\add* VIEŠPATIES žibintas, tiriantis \f + \fr 20:27 \ft „žmogaus asmenybės gelmes“ – T. „pilvo vidinius kambarius“ (hbr. idioma). Gal „žmogaus psichinių savybių visumą (būdą)“.\f*žmogaus asmenybės gelmes.  
\v 30 Sumušimo randai nuvalo nuo blogio, ir kirčiai \add nuvalo\add* \f + \fr 20:30 \ft „žmogaus asmenybės gelmes“ – T. „pilvo vidinius kambarius“ (hbr. idioma). Gal „žmogaus psichinių savybių visumą (būdą)“.\f*žmogaus asmenybės gelmes.   
\c 21
\p
\v 1 Karaliaus širdis – tai vandens upeliai VIEŠPATIES rankoje: jis nukreipia ją, kur tik nori.   
\p
\v 2 Kiekvienas žmogaus kelias \add yra\add* teisingas jo paties akyse, bet VIEŠPATS \f + \fr 21:2 \ft „pasveria“ t. y., vertina, ištiria.\f*pasveria širdis.  
\v 15 Teisingumo vykdymas – teisiojo džiaugsmas, bet blogadarių žlugimas.   
\p
\v 20 Išmintingo žmogaus buveinėje \add yra\add* branginamo lobio ir aliejaus, bet kvailas žmogus tai \f + \fr 21:20 \ft „išeikvoja“ – T. „suryja“.\f*išeikvoja.   
\p
\v 23 Kas \f + \fr 21:23 \ft „sulaiko“, „apsaugo“ – Abudu žodžiai išversti iš to pačio hbr. žodžio, kuris įvairiai verčiamas; plg. Pat 13:3.\f*sulaiko savo burną ir savo liežuvį, apsaugo savo sielą nuo \f + \fr 21:23 \ft „bėdų“ – Arba „sielvarto“, „vargų“ (hbr. žodis yra dgs.).\f*bėdų.  
\v 24 Kas pasinaudoja išdidžia rūstybe, to vardas – išdidus ir išpuikęs išjuokėjas.  
\v 25 Tinginio troškimas jį nužudo, nes jo rankos atsisako dirbti.  
\v 26 Jis godžiai geidžia visą dieną, bet teisusis duoda ir nešykšti.  
\v 29 Nedorėlis \f + \fr 21:29 \ft „rodo kietą veidą“ – T. „kietina savo veidą“. Plg. Pat 7:13.\f*rodo kietą veidą, bet \f + \fr 21:29 \ft „doras žmogus“ – T. „tiesusis“.\f*doras žmogus \f + \fr 21:29 \ft „nustato savo keliui tvirtą pagrindą“ – T. „sutvirtina savo kelią“. Hbr. kalbos teksto paraštėje (qere): „apsvarsto savo kelią“.\f*nustato savo \f + \fr 21:29 \ft „keliui“ – T. y. „elgsenai“, „gyvensenai“.\f*keliui tvirtą pagrindą.  
\v 30 Jokia išmintis, joks supratimas ir joks patarimas \f + \fr 21:30 \ft „negali atsispirti“ – Arba „negali prilygti“.\f*negali atsispirti VIEŠPAČIUI.   
\c 22
\p
\v 1 Geriau pasirinkti \add gerą\add* vardą negu didelius turtus \add ir\add* \f + \fr 22:1 \ft „gerą vertinimą“ – Hbr. „gerumo palankumą“, „gerumo malonę“; parafrazuoti galima šitaip: geriau turėti gerą reputaciją negu daug turtų, geriau būti pageidaujamas asmuo negu prisikrauti pinigų.\f*gerą vertinimą negu sidabrą ir auksą.   
\p
\v 2 Turtingas ir beturtis susitinka: jų visų Kūrėjas \add yra\add* VIEŠPATS.   
\p
\v 3 \f + \fr 22:3 \ft „Sumanus“ – Arba „Gudrus“.\f*Sumanus \add žmogus\add* mato \f + \fr 22:3 \ft „pavojų“ – Arba „grėsmę“, „nelaimę“, „tai, kas bloga“.\f*pavojų ir pasislepia, bet \f + \fr 22:3 \ft „doroviškai naivūs“ \ft \+add žmonės\+add* – Hbr. žodis apibūdina žmogų, kuris lengvai traukiamas į blogį todėl, kad jis yra „atdaras“ vos ne viskam, imlūs visokioms mintims. Neįžvelgdamas esminių skirtumų, nenumatydamas pavojų ir pasekmių, toks mintyse suteikia „erdvės“ įvairioms pasaulėžiūroms, įskaitant pražūtingas. Šie žodžiai gali apibūdinti tokį žmogų: „atdarasis“, „naivuolis“, „nesusigaudantis \+add žmogus\+add*“, „\+add žmogus\+add*, nepasirinkęs \+add pasaulėžiūros\+add*“, „neutralus \+add žmogus, pasaulėžiūros atžvilgiu\+add*“, „pasižymintis atvirumu“, „\+add žmogus\+add*, kuris atdaras \+add bet kam\+add*“, „\+add žmogus\+add*, kuris turi vietos \+add nesuderinamoms pasaulėžiūroms\+add*“, „neapsisprendęs \+add žmogus\+add*“, „neišmanėlis“, „\+add žmogus\+add*, nepriėmęs pamokymo“, „neišmokytasis“.\f*doroviškai naivūs \add žmonės\add* eina toliau ir turi sulaukti bausmės.   
\p
\v 4 \f + \fr 22:4 \ft „Nusižeminimo, \ft \+add tai yra\+add* VIEŠPATIES baimės“ – Arba „Nusižeminimo, \+add ir\+add* VIEŠPATIES baimės“.\f*Nusižeminimo, \add tai yra\add* VIEŠPATIES baimės, \f + \fr 22:4 \ft „pasekmė“ – Arba „padarinys“, „rezultatas“, „atlygis“, „galas“.\f*pasekmė – turtai, garbė ir \f + \fr 22:4 \ft „gyvenimas“ – Arba „gyvybė“.\f*gyvenimas.  
\v 5 Erškėčiai \add ir\add* žabangos \add yra\add* sukto žmogaus kelyje; kas saugo savo sielą, bus toli nuo jų.  
\v 6 \f + \fr 22:6 \ft „Įgudink […] įsakytą“ – Hbr. žodžio šaknis rodo į siaurinimą. Kitur ST jis visada vartojamas statinio pašventinimui (gal įvedimui į eksploataciją) pareikšti (Įst 20:5, I Kar 8:63, II Met 7:5). Tėvai privalo įgudinti vaiką tam tikrus dalykus daryti ir kitų nedaryti, t. y., siaurinti jo veiklą pagal tai, kas yra gera, apriboti jo veiklą, kad vykdytų Dievo valią ir taip gyventų pilnavertišką gyvenimą.\f*Įgudink vaiką pagal jam įsakytą kelią, ir pasenęs jis nenukryps nuo jo.   
\p
\v 7 Turtingasis viešpatauja beturčiui, ir skolininkas \add yra\add* skolintojo \f + \fr 22:7 \ft „vergas“ – Arba „tarnas“.\f*vergas.  
\v 8 \f + \fr 22:8 \ft Kitas vertimas – „Kas sėja neteisybę, pjaus nelaimę, ir savo rūstybės lazda jis \ft \+add pats\+add* bus pribaigtas.“.\f*Kas sėja \f + \fr 22:8 \ft „neteisybę“ – Tai yra nukrypimas nuo nustatytos normos; arba „blogį“, „blogadarybę“, „nusukimą nuo dorybės“.\f*neteisybę, pjaus \f + \fr 22:8 \ft „tuštybę“ – Hbr. žodis reiškia ir „nedorybę“ ir „nelaimę“; čia „tuštybė“ labiau tinka negu „nedorybė“ atsižvelgiant į eilutės antros dalies paralelizmą, bet „nelaimė“ yra galimas vertimas jeigu eilutės antra dalis nusako ne rūstybės galios neveiksmingumą, bet tai, kad rūstybė „praris“ arba „pribaigs“ patį rūstų žmogų.\f*tuštybę, ir jo \f + \fr 22:8 \ft „rūstybės lazda“ – T. y. tai, ką jis įvykdė rūstybės galia.\f*rūstybės lazda nueis niekais.   
\p
\v 15 Kvailystė \add yra\add* įrišusi vaiko širdyje; \f + \fr 22:15 \ft „drausmės“ – Arba „pataisančio auklėjimo“, „drausminančio auklėjimo“.\f*drausmės rykštelė ją atitolins nuo jo.  
\v 20 Ar neparašiau tau \f + \fr 22:20 \ft „puikių“ – Arba „pirminės reikšmės / labai aukštos svarbos“.\f*puikių dalykų su \f + \fr 22:20 \ft „sumaningumu“ – Hbr. dgs.; arba „patarimais“.\f*sumaningumu ir pažinimu,  
\v 21 kad tau duočiau pažinti tiesos žodžių tikrovę, kad galėtum atsakyti tiesos žodžiais \f + \fr 22:21 \ft „tiems, kurie tave siunčia“ – Arba „tiems, kurie pas tave siunčia“, „savo siuntėjams“.\f*tiems, kurie tave siunčia?  
\v 24 Nesibičiulauk su \f + \fr 22:24 \ft „pikčiurna“ – hbr. „pykčio savininku“, t. y., tuo, kuriam pyktis priklauso kaip nuosavybė.\f*pikčiurna ir nesusieik su \f + \fr 22:24 \ft „karštakošiu“ – Arba „rūsčiu žmogumi“.\f*karštakošiu,  
\v 25 kad neišmoktum jo \f + \fr 22:25 \ft „kelių“ t. y. „elgsenos“, „gyvenimo būdo“.\f*kelių ir nepaspęstum žabangų savo sielai.   
\p
\v 26 Nebūk \add vienu\add* iš tų, kurie \f + \fr 22:26 \ft „paspaudžia ranką prisiimdami \ft \+add kito\+add* atsakomybę“ – Hbr. „tekšnoja ranka“ ir kt. Žr. Pat 6:1, 17:18.\f*paspaudžia ranką prisiimdami \add kito\add* atsakomybę, \add vienu\add* iš tų, kurie laiduoja už skolas.  
\v 29 Matai žmogų, \f + \fr 22:29 \ft „stropiai“ – Arba „laiku“, „mikliai“.\f*stropiai atliekantį darbą? Jis stos \add į darbą\add* karalių akivaizdoje, jis nestos \add į darbą\add* nežinomųjų akivaizdoje.   
\c 23
\p
\v 4 Nesivargink siekdamas praturtėti – atsisakyk savo \f + \fr 23:4 \ft „išmanymo“ – Arba „supratimo“ (plg. 3:5), „įžvalgumo“.\f*išmanymo.  
\v 7 nes kaip jis galvoja savo širdyje, toks jis ir yra; „Valgyk ir gerk!“ – jis sako tau, bet jo širdis nėra su tavimi.  
\v 13 Nesulaikyk nuo vaiko \f + \fr 23:13 \ft „pataisančio auklėjimo“ – Arba „drausmės“, „drausminančio pamokymo“.\f*pataisančio auklėjimo, nes \add jeigu\add* jį suduosi rykštele, jis nemirs.  
\v 14 Tu turi jį suduoti rykštele, ir \add taip\add* išgelbėsi jo sielą nuo pragaro.  
\v 15 Mano sūnau, jeigu tavo širdis bus išmintinga, džiaugsis mano širdis, būtent aš \add džiaugsiuosi\add*.   
\p
\v 17 Tegul tavo širdis nepavydi nusidėjėliams, bet \add išlik\add* \f + \fr 23:17 \ft „bijantis VIEŠPATIES“ t. „VIEŠPATIES baimėje“.\f*bijantis VIEŠPATIES \f + \fr 23:17 \ft „visuomet“ – Arba „kiekvieną dieną“, „visas dienas“, „visą dieną“.\f*visuomet;  
\v 18 nes \f + \fr 23:18 \ft „galas“ – Panašiai rašoma Pat 24:14 eilutėje. Kalbama apie tai, kad nors šiame pasaulyje blogis dažnai laimi ir gėris dažnai pralaimi, amžinybėje galios tikras teisingumas. Plg. Pat 14:32, 16:4, 24:12, 24:20.\f*galas tikrai yra, ir tavo \f + \fr 23:18 \ft „lūkestis“ – Arba „viltis“, nes čia kalbama apie tai, kas yra laukiama, viliamasi; žr. Pat 19:18, Jer 29:11.\f*lūkestis \f + \fr 23:18 \ft „nebus pribaigtas“ – T. y. kas laukiama nebus jėga galutinai pašalintas, bet priešingai, išsipildys.\f*nebus pribaigtas.  
\v 19 Klausyk, mano sūnau, ir būk išmintingas ir kelyje nustatyk kryptį savo širdžiai.  
\v 20 Nebūk su mėgstančiais išgerti vyno, su mėsos rajūnais,  
\v 21 nes girtuoklis ir rajūnas nuskurs, ir mieguistumas aprengs \add žmogų\add* skarmalais.  
\v 22 Klausyk savo tėvo, kuris tave pagimdė, ir nepaniekink savo motinos, kai ji pasenusi.  
\v 23 Pirk tiesą ir \add jos\add* neparduok; \add taip pat\add* išmintį, \f + \fr 23:23 \ft „drausmę“ – Arba „pataisantį auklėjimą“.\f*drausmę ir supratimą.  
\v 24 Teisiojo tėvas \f + \fr 23:24 \ft „didžiai džiūgaus“ – Arba „džiūgaute džiūgaus“.\f*didžiai džiūgaus, ir tas, kuris pagimdo išmintingą \add vaiką\add*, juo džiaugsis.  
\v 25 Tavo tėvas ir tavo motina bus laimingi, ir tedžiūgauja ta, kuri tave pagimdė.  
\v 26 Mano sūnau, duok man savo širdį, ir tegul tavo akys stebi mano kelius.  
\v 27 Nes paleistuvė yra gili duobė, ir svetima moteris – ankštas šulinys.  
\v 28 Be to, ji kaip plėšikas tykoja grobio ir daugina neištikimuosius tarp žmonių.  
\v 29 Kam \add būna\add* vargas? Kam liūdesys? Kam vaidai? Kam \f + \fr 23:29 \ft „bambėjimas“ – gal „skundimasis“; nors „bambėjimas“ yra šnek. k. žodis, jis rodo į nereikšmingą kalbą ir tuo pačiu į skundimąsi.\f*bambėjimas? Kam \add būna\add* žaizdų be priežasties? Kam paraudusios akys?  
\v 30 Tiems, kurie ilgai užtrunka prie vyno, kurie vis eina ragauti maišyto vyno.  
\v 31 Nežiūrėk į vyną, kai jis raudonas, kai jis \f + \fr 23:31 \ft „parodo savo išvaizdą taurėje“ – T. „kai duoda savo akį taurėje“, t. y. kai švyti kaip žėrinti akis, spindinčiu žvilgsniu.\f*parodo savo išvaizdą taurėje; jis \f + \fr 23:31 \ft „švelniai“ – Arba „tiesiai“, „tolygiai“. Plg Gg 7:9, kurioje vartojamas tas pats hbr. žodis.\f*švelniai \f + \fr 23:31 \ft „sruvena \ft \+add gerkle\+add* žemyn“ – T. „eina“, „juda“, „vaikšto“.\f*sruvena \add gerkle žemyn\add*.  
\v 32 \f + \fr 23:32 \ft „Galų gale“– T. „Jo galas“, „Jo pabaiga“; plg. Pat 14:12 „jo galas“.\f*Galų gale jis kerta kaip gyvatė ir įgelia kaip angis.  
\v 33 Tavo akys žiūrės į svetimas moteris, ir tavo širdis ištars iškrypusius dalykus.  
\v 34 Ir tu būsi kaip gulintis jūros \f + \fr 23:34 \ft „viduryje“ – hbr. „širdyje“.\f*viduryje ir kaip gulintis laivo stiebo viršūnėje.  
\v 35 „Mane smogė, – sakysi, – \add bet\add* man neskaudėjo; mane mušė, \add bet\add* nejaučiau! Kada prabusiu? Vėl \f + \fr 23:35 \ft „jo“ – T. y. „vyno“.\f*jo ieškosiu.“   
\c 24
\p
\v 1 Blogiems \f + \fr 24:1 \ft „žmonėms“ – Arba „mirtingiesiems“.\f*žmonėms nepavydėk ir su jais būti negeisk,  
\v 2 nes jų širdis apmąsto, \add kaip\add* smurtą \add vartoti\add*, ir jų lūpos aptaria, \add kaip\add* žalą \add padaryti\add*.  
\v 3 Namai statomi išmintimi ir sutvirtinami supratimu,  
\v 8 Kas sumano daryti \f + \fr 24:8 \ft „blogį“ – Arba „žalą“, „pikta“.\f*blogį, tas bus pramintas \f + \fr 24:8 \ft „pinklininku“ – Arba „kėslininkas“; t. „kėslų valdytojas“.\f*pinklininku.  
\v 9 \f + \fr 24:9 \ft „Sumanyti kvailystę“ – Arba „Kvailystės sugalvojimas“, „Kvailos užmačios“.\f*Sumanyti kvailystę \add yra\add* nuodėmė; ir išjuokėjas – pasibjaurėjimas žmonėms.  
\v 11 O, kad išvaduotum tuos, kurie vedami į mirtį ir sulaikytum tuos, kurie slysta į skerdimą!  
\v 12 Jeigu sakai: „Mes \f + \fr 24:12 \ft „juk“ – Arba „štai“.\f*juk šito nežinojome!“ – \add tai\add* argi tas, kuris pasveria širdis, \f + \fr 24:12 \ft „nesusigaudo“ – Arba „nesupranta“, „nesuvokia“.\f*nesusigaudo? Argi tas, kuris saugo tavo sielą, nežino? Ir argi jis neatlygins \add kiekvienam\add* žmogui pagal jo darbus?  
\v 16 nes teisusis septynis kartus pargriūna ir vėl atsikelia, bet nedorėliai \add galutinai\add* suklups nelaimėje.   
\p
\v 19 Nesierzink dėl blogadarių, nepavydėk nedorėliams,  
\v 20 nes blogajam nebus \add geros\add* baigties, nedorėlio žibintas bus užgesintas.  
\v 21 Mano sūnau, bijok VIEŠPATIES ir karaliaus; nesusidėk su linkusiais pakeisti,  
\v 24 Kas nedorėliui sako: „Tu teisus“, – tą žmonės prakeiks, ant jo tautos pyks;  
\v 25 bet tiems, kurie \add tokį\add* \f + \fr 24:25 \ft „sudraus“ – Arba „nuteis“, „pasmerks“.\f*sudraus, bus mielas \add atsiliepimas\add*, ir jiems ateis gerovės palaima.   
\p
\v 27 Paruošk savo darbą \f + \fr 24:27 \ft „po atvira dangumi“ – Arba „plačioje erdvėje“.\f*po atvira dangumi ir jį padaryk tinkamą sau \f + \fr 24:27 \ft „laukuose“ – Hbr. vns.\f*laukuose, o paskui \f + \fr 24:27 \ft „įkurk“ – Patarlių knygoje šis hbr. žodis visada naudojama panašia reikšme, kaip ir čia. Žr. Pat 9:1, 14:1, 24:3.\f*įkurk sau \f + \fr 24:27 \ft „šeima“ – Hbr. žodis apima šių žodžių reikšmes: „šeima“, „namai“, „šeimyna“, „namiškiai“, „namų ūkis“.\f*šeimą.  
\v 33 \add Dar\add* truputį \f + \fr 24:33 \ft „pamiegoti, […] pasnausti, […] rankas susidėjęs padrybsoti“ – Hbr. „miego, […] snaudulio, […] rankų sudėjimo padrybsoti / gulėti / miegoti“.\f*pamiegoti, truputį pasnausti, truputį rankas susidėjęs padrybsoti, –  
\v 34 ir tavo skurdas ateis kaip žygiuotojas ir tavo nepriteklius kaip \f + \fr 24:34 \ft „ginkluotas vyras“ – Arba „vyras su skydu“.\f*ginkluotas vyras.   
\c 25
\p
\v 1 Šitos irgi \add yra\add* Saliamono patarlės, kuriuos perrašė Judo karaliaus Chezekijo vyrai.  
\v 11 \add Kaip\add* aukso obuoliai \f + \fr 25:11 \ft „sidabro puošmenose“ – gal „sidabro aptaisuose“, „sidabro atvaizduose“, „sidabro rėmuose“, „sidabriniuose filigraniškuose kūriniuose“.\f*sidabro puošmenose, \add taip\add* \f + \fr 25:11 \ft „vykusiai“ – Arba „laiku“, „vykusiai“.\f*tinkamai pasakytas žodis.  
\v 12 \add Kaip\add* auksinis žiedas ir gryno aukso papuošalas, \add taip\add* išmintingas \f + \fr 25:12 \ft „pabarėjas“ – Arba „sudraudėjas“.\f*pabarėjas \f + \fr 25:12 \ft „paklusniai“ – Arba „atidžiai klausančiai“.\f*paklusniai ausiai.  
\v 14 \add Kaip\add* debesys ir vėjas be lietaus \add yra\add* tas, kuris giriasi \f + \fr 25:14 \ft „nebūta dovana“ – T. y. „dovana, kurios neduoda“, t. y. giriasi, kad duos dovaną, bet neištesi pažado; t. – apgavystės dovana.\f*nebūta dovana.  
\v 19 Pasitikėjimas neištikimu žmogumi bėdos metu \add yra kaip\add* sugedęs dantis ir \f + \fr 25:19 \ft „raiša“ – Arba „sverdėjanti“, „išnirusi“.\f*raiša koja.  
\v 28 \add Kaip\add* sugriautas miestas be sienų \add yra\add* žmogus, kuris nesuvaldo savo dvasios.   
\c 26
\p
\v 1 Kaip sniegas vasarą ir kaip lietus pjūties metu, taip garbė netinka kvailiui.  
\v 22 Liežuvautojo žodžiai \add yra\add* kaip lengviai suryjami \add skanėstai\add*, ir jie pasiekia \f + \fr 26:22 \ft „žmogaus asmenybės gelmes“ – T. „pilvo vidinius kambarius“ (hbr. idioma). Gal „žmogaus psichinių savybių visumą (būdą)“.\f*žmogaus asmenybės gelmes.   
\p
\v 28 Meluojantis liežuvis nekenčia \f + \fr 26:28 \ft „\ft \+add tų, kurie\+add* nuo jo nukenčia“ – Arba „savo triuškinimuosius“.\f*\add tų, kurie\add* nuo jo nukenčia, ir pataikaujanti burna sukelia baisią nelaimę.   
\c 27
\p
\v 1 Nesigirk rytojaus diena, nes nežinai, ką diena gali atnešti.  
\v 2 Tegul tave giria kitas, o ne tavo paties burna, kas nors kitas, o ne tavo paties lūpos.  
\v 3 Akmuo \add yra\add* sunkus ir smėlis svarus, bet kvailio \add sukeltas\add* \f + \fr 27:3 \ft „apmaudas“ – Arba „pyktis“, „sielvartas“.\f*apmaudas sunkesnis už abu.  
\v 6 Mylinčio draugo daromos žaizdos \add yra\add* ištikimos, bet \f + \fr 27:6 \ft „priešo“ – Arba „nekenčiančiojo“.\f*priešo bučiniai \f + \fr 27:6 \ft „klastingi“ – Arba „gausūs“, t. y. įžvelgiama jų klasta tuo, kad meilikaujantys žodžiai plūsta, nors draugas, norėdamas padėti, nedaug sako.\f*klastingi.  
\v 9 \add Kaip\add* \f + \fr 27:9 \ft „tepalas“ – Arba „aliejus“.\f*tepalas ir \f + \fr 27:9 \ft „kvepalai“ – Arba „smilkalai“.\f*kvepalai džiugina širdį, taip \add džiugina\add* žmogaus draugo mielumas, \add pareikštas\add* širdingu patarimu.   
\p
\v 11 Mano sūnau, būk išmintingas ir pradžiugink mano širdį, kad galėčiau atsakyti tam, kuris man priekaištauja.   
\p
\v 12 \f + \fr 27:12 \ft „Sumanus“ – Arba „Gudrus“.\f*Sumanus \add žmogus\add* mato \f + \fr 27:12 \ft „pavojų“ – Arba „grėsmę“, „nelaimę“, „tai, kas bloga“.\f*pavojų ir pasislepia, bet \f + \fr 27:12 \ft „doroviškai naivūs“ \ft \+add žmonės\+add* – Hbr. žodis apibūdina žmogų, kuris lengvai traukiamas į blogį todėl, kad jis yra „atdaras“ vos ne viskam, imlūs visokioms mintims. Neįžvelgdamas esminių skirtumų, nenumatydamas pavojų ir pasekmių, toks mintyse suteikia „erdvės“ įvairioms pasaulėžiūroms, įskaitant pražūtingas. Šie žodžiai gali apibūdinti tokį žmogų: „atdarasis“, „naivuolis“, „nesusigaudantis \+add žmogus\+add*“, „\+add žmogus\+add*, nepasirinkęs \+add pasaulėžiūros\+add*“, „neutralus \+add žmogus, pasaulėžiūros atžvilgiu\+add*“, „pasižymintis atvirumu“, „\+add žmogus\+add*, kuris atdaras \+add bet kam\+add*“, „\+add žmogus\+add*, kuris turi vietos \+add nesuderinamoms pasaulėžiūroms\+add*“, „neapsisprendęs \+add žmogus\+add*“, „neišmanėlis“, „\+add žmogus\+add*, nepriėmęs pamokymo“, „neišmokytasis“.\f*doroviškai naivūs \add žmonės\add* eina toliau ir turi sulaukti bausmės.  
\v 17 Geležis geležį galanda; taip žmogus „galanda“ savo draugo \f + \fr 27:17 \ft „veido išraišką“ – T. y. supratimą ir nusistatymą, kurie pasirodo veido išraiškoje; taigi, „veidas“ rodo į protą, dvasią, nusistatymą; hbr. „veidą“.\f*veido išraišką.   
\p
\v 19 Kaip vandenyje veidas \add atspindi\add* veidą, taip žmogaus širdis \add atspindi\add* žmogų.  
\v 21 Lydyklė – sidabrui, lydkrosnė – auksui, o jam sakytas pagyrimas – žmogui.   
\c 28
\p
\v 1 Nedorėliai bėga niekam nesivejant, bet teisieji \f + \fr 28:1 \ft „yra drąsūs“ – Arba „elgiasi tvirtai“, t. y., yra tikri, kad viskas baigsis gerai.\f*yra drąsūs kaip liūtas.  
\v 4 Kurie palieka įstatymą, giria \f + \fr 28:4 \ft „nedorėlius“ – Hbr. kuopinis vns.\f*nedorėlius, bet kurie laikosi įstatymo, priešinasi jiems.  
\v 5 Blogi žmonės nesupranta, ką reiškia teisingumas, bet tie, kurie ieško VIEŠPATIES, viską supranta.  
\v 9 Kas nukreipia savo ausį, kad nesiklausytų įstatymo, net jo malda \add yra\add* bjaurastis.  
\v 13 Kas slepia savo nuodėmes, tam nesiseka, bet kas \f + \fr 28:13 \ft „\ft \+add jas\+add* išpažįsta ir palieka“ – Arba „\+add jas\+add* išpažįsta ir \+add jų\+add* atsisako (išsižada, atsižada)“; žodžiai „atsisakyti“, „išsižadėti“, ir „atsižadėti“ tinka tiktai, jeigu jais pareiškiama žodžiais tai, kas daroma veiksmais.\f*\add jas\add* išpažįsta ir palieka, tas susilaukia gailestingumo.  
\v 20 Ištikimas žmogus turės daug palaiminimų, bet kas skuba praturtėti, tas neliks nenubaustas.  
\v 24 Kas apiplėšia savo tėvą ar savo motiną ir sako: „Nėra \f + \fr 28:24 \ft „nusižengimo“ – Arba „maištavimo \ft \+add prieš įstatymą\+add*“.\f*nusižengimo!“, – tas yra niokotojo \f + \fr 28:24 \ft „draugas“ – Arba „sėbras“.\f*draugas.   
\p
\v 25 Kas yra išdidžios \f + \fr 28:25 \ft „širdies“ – Arba „sielos“.\f*širdies, sukelia vaidus; bet, kas pasitiki VIEŠPAČIU, bus \f + \fr 28:25 \ft „praturtintas“ – Arba „nutukintas“, „nupenėtas“.\f*praturtintas.  
\v 26 Kas pasitiki savo širdimi, yra kvailys, bet kas išmintingai \f + \fr 28:26 \ft „elgiasi“ – T. „vaikščioja“.\f*elgiasi, tas bus išvaduotas.   
\c 29
\p
\v 1 \f + \fr 29:1 \ft „Dažnai peikiamas žmogus“ – T. „Papeikimų žmogus“.\f*Dažnai peikiamas žmogus, kuris užkietina \add savo\add* sprandą, bus staiga \f + \fr 29:1 \ft „nukirstas“ – Arba „sudaužytas“, „galutiniai palaužtas“.\f*nukirstas – ir neišgydomai.   
\p
\v 2 Teisiesiems \f + \fr 29:2 \ft „įsigalint“ – Arba „daugėjant“.\f*įsigalint, tauta džiaugiasi, bet nedorėliui valdant, tauta \f + \fr 29:2 \ft „dejuoja“ – Arba „vaitoja“.\f*dejuoja.   
\p
\v 3 Kas myli išmintį, džiugina savo tėvą, bet kas bičiulauja su paleistuvėmis, eikvoja \add savo\add* turtą.   
\p
\v 4 Karalius teisingumu įtvirtina \f + \fr 29:4 \ft „šalį“ – Arba „kraštą“.\f*šalį, bet \f + \fr 29:4 \ft „kas ima kyšius“ t. „atnašų (atnašavimų) žmogus“, „dovanų žmogus“, „kyšių žmogus“.\f*kas ima kyšius, ją sugriauna.   
\p
\v 5 Žmogus, kuris pataikauja savo artimui, ištiesia tinklą \f + \fr 29:5 \ft „jo“ – gal „savo“.\f*jo kojoms.   
\p
\v 15 Rykštelė ir pabarimas teikia išminties, bet \f + \fr 29:15 \ft „vaikas, paliktas \ft \+add sau\+add*“ – T. „išsiųstas“, „paleistas“; arba „nesuvaržytas“, „kuriam leidžiama nesilaikyti nustatytų ribų“.\f*vaikas, paliktas \add sau\add*, daro gėdą savo motinai.   
\p
\v 18 Kur nėra \f + \fr 29:18 \ft „\ft \+add Dievo duoto\+add* apreiškimo“ – Arba „pranašiško regėjimo“.\f*\add Dievo duoto\add* apreiškimo, \f + \fr 29:18 \ft „tauta“ – Arba „žmonių grupė“.\f*tauta \f + \fr 29:18 \ft „sulaukėja“ – Arba „atsisako ribų“, „nesiduoda suvaldomi“.\f*sulaukėja, bet kas laikosi įstatymo, tas palaimintas.  
\v 21 Kas lepina savo tarną nuo mažens, tam jis galiausiai taps sūnumi.  
\v 22 Piktas žmogus sukelia nesantaiką ir karštakošis \f + \fr 29:22 \ft „\ft \+add pridaro\+add*“ – Arba „\+add turi\+add*“, „\+add sukelia\+add*“; žr. paralelizmą su pirma eilutės dalimi.\f*\add pridaro\add* daug nusižengimų.   
\p
\v 23 Žmogaus išdidumas jį nužemins, bet \f + \fr 29:23 \ft „kas nuolankios dvasios, palaikys pagarbą“ – Arba „pagarba palaikys tą, kuris nuolankios dvasios“.\f*kas nuolankios dvasios, palaikys pagarbą.  
\v 25 Žmonių baimė \f + \fr 29:25 \ft „spendžia“ – T. „duoda“.\f*spendžia žabangus, bet kas pasitiki VIEŠPAČIU, bus \f + \fr 29:25 \ft „saugus“ – Hbr. „bus pakeltas aukštai“, būtent į saugią, nepasiekiamą vietą.\f*saugus.   
\c 30
\p
\v 1 Agūro, Jakės sūnaus žodžiai, \f + \fr 30:1 \ft „pranašiškas pranešimas“ – Dažnai ST šis hbr. žodis verčiamas „našta“.\f*pranašiškas pranešimas, \add šio\add* žmogaus pasakymas Itieliui, \add būtent\add* Itieliui ir Ukalui:  
\v 5 Kiekvienas Dievo žodis \add yra\add* grynas; jis \add yra\add* skydas tiems, kurie \f + \fr 30:5 \ft „juo pasitiki“ – „bėga prieglaudon pas jį“.\f*juo pasitiki.  
\v 6 Nieko nepridėk prie jo žodžių, kad jis tavęs \f + \fr 30:6 \ft „nesubartų“ – Arba „nesudraustų“.\f*nesubartų ir nebūtum įrodytas esant melagis.  
\v 8 atitolink nuo manęs tuštybę ir melagystę; neduok man nei skurdo, nei turtingumo, mane aprūpink man reikalingu maistu,  
\v 11 \add Yra\add* \f + \fr 30:11 \ft „karta“ – Hbr. žodis דּוֹר (dour) čia ir paskesnėse eilutėse rodo į visuomenės pogrupius ir ryškina ne jų bendraamžiškumą bet turėjimą panašių (blogų) savybių.\f*karta, kuri keikia savo tėvą ir nelaimina savo motinos.  
\v 12 Yra karta, \add kuri\add* tyra savo akyse, bet kurios purvas nenuplautas.  
\v 17 Akis, kuri tyčiojasi iš tėvo ir niekina paklusnumą motinai, bus slėnio varnų iškapota ir jaunų erelių sulesta.   
\c 31
\p
\v 1 Karaliaus Lemuelio žodžiai, \f + \fr 31:1 \ft „pranašiškas pranešimas“ – Dažnai ST šis hbr. žodis verčiamas „našta“.\f*pranašiškas pranešimas, kurio jo motina pamokė jį:  
\v 2 Ką, mano sūnau? Ir ką, mano įsčių sūnau? Ir ką, mano įžadų sūnau?  
\v 3 Neatiduok savo \f + \fr 31:3 \ft „šaunumo“ – Plačios reikšmės hbr. žodis gali reikšti „šaunumas“, „pranašumas“, „garbingumas“, „stiprybė“, „jėga“ arba kt. Kontekstas rodo, kad čia ne tik fizinė stiprybė turima omenyje.\f*šaunumo moterims, nė savo kelių \f + \fr 31:3 \ft „tam \ft \+add dalykui\+add*, kuris sunaikina karalius“ – T. „karalių sunaikinimui“.\f*tam \add dalykui\add*, kuris sunaikina karalius.  
\v 4 Ne karaliams, o Lemueli, ne karaliams gerti vyną, nė \f + \fr 31:4 \ft „valdovams“ – Arba „kunigaikščiams“.\f*valdovams \f + \fr 31:4 \ft „stiprų gėrimą“ – Arba „svaigalus“.\f*stiprų gėrimą.  
\v 5 Priešingu atveju, \f + \fr 31:5 \ft „toksai“ – T. „Jis“, t. y. įspėjimo nepaisęs valdovas.\f*toksai gers ir pamirš tai, kas buvo įsakyta, ir \f + \fr 31:5 \ft „iškraipys teisingumą“ – Arba „pakeis nutartį“, t. y. prispaustų (išnaudotų) žmonėms palankų ankstesnį teismo nutarimą koreguos jų priešų naudai.\f*iškraipys teisingumą \f + \fr 31:5 \ft „prispaustųjų“ – T. „nelaimės sūnų“.\f*prispaustųjų atžvilgiu.  
\v 6 Duokite \f + \fr 31:6 \ft „stipraus gėrimo“ – Arba „svaigalų“.\f*stipraus gėrimo bepražūstančiam ir vyno tiems, \f + \fr 31:6 \ft „kurie patys karčiai \ft \+add merdi\+add*“ – Arba „kurių siela apkartusi“; frazė vartojamas ir Job 3:20, kur kalbama irgi apie žmones, kurių mirtis numatyta netrukus.\f*kurie patys karčiai \add merdi\add*.  
\v 7 \f + \fr 31:7 \ft „Toksai“ t. „Jis“.\f*Toksai tegul geria ir pamiršta savo skurdą ir savo vargo tenebeatsimena.  
\v 8 Atverk savo burną už \f + \fr 31:8 \ft „tą, kuris pats už save negali kalbėti“ – T. „nebylį“; bet kontekstas rodo ne į fizinę negalią, bet į teisinę padėtį.\f*tą, kuris pats už save negali kalbėti, tai yra už teises visų \f + \fr 31:8 \ft „negalinčių apsiginti“ – T. „laikinumo sūnų“, „išnykimo sūnų“.\f*negalinčių apsiginti.  
\v 9 Atverk savo burną, teisk teisingai ir gink \f + \fr 31:9 \ft „varguolių“ – Arba „prispaustųjų“, „nužemintųjų“, „nuolankiųjų“, „romiųjų“; hbr. kuopinis vns.\f*varguolių bei vargšų teises.   
\p
\v 10 Kas gali rasti šaunią moterį? Juk jos vertė daug didesnė už \f + \fr 31:10 \ft „brangakmenius“ – Arba „koralus“.\f*brangakmenius.  
\v 11 Jos vyro širdis \f + \fr 31:11 \ft „visiškai“ – Arba „užtikrintai“, „garantuotai“.\f*visiškai pasitiki ja, ir \f + \fr 31:11 \ft „jam neprireiks grobio“ – Gal „jam netrūks pelno“.\f*jam neprireiks grobio.  
\v 12 Ji darys jam gera, o ne bloga, per visas savo gyvenimo dienas.  
\v 13 Ji ieško vilnos bei linų ir mielai darbuojasi savo rankomis.  
\v 14 Ji yra kaip \f + \fr 31:14 \ft „pirklių“ – Arba „prekybiniai“; hbr. k. žodis yra vns.\f*pirklių laivai: iš toli ji pargabena savo maistą.  
\v 15 Ji ir keliasi, kai dar naktis, ir duoda maisto savo šeimynai bei dalį savo tarnaitėms.  
\v 16 Ji apsvarsto lauką ir jį nuperka; savo rankų \f + \fr 31:16 \ft „atlygiu“ – T. „vaisiumi„; plg. Pat 31:31.\f*atlygiu ji įveisia vynuogyną.  
\v 17 Ji sujuosia savo strėnas stiprybe ir sustiprina savo rankas.  
\v 18 Ji \f + \fr 31:18 \ft „jaučia“ – T. „ragauja“.\f*jaučia, kad jos \f + \fr 31:18 \ft „pelnas“ – Arba „prekybinis pelnas“.\f*pelnas geras; jos žibintas neužgęsta naktį.  
\v 19 Ji ištiesia savo rankas į verpstę, ir jos rankos laiko ratelį.  
\v 20 Savo delną ji atidaro \f + \fr 31:20 \ft „varguoliams“ – Arba „prispaustiesiems“, „nužemintiesiems“, „nuolankiesiems“, „romiesiems“.\f*varguoliams ir ištiesia savo rankas \f + \fr 31:20 \ft „stokojantiems“ – Arba „neturtėliams“, „beturčiams“, „vargšams“, „skurdžiams“; hbr. žodis yra kuopinis vns.\f*stokojantiems.  
\v 21 Ji nebijo sniego dėl savo šeimynos, nes visa jos šeimyna aprengta \f + \fr 31:21 \ft „skaisčiai raudonais \ft \+add drabužiais\+add*“ – Turbūt nurodoma į labai aukštos kokybės drabužius, kurie ir žiemą apsaugotų nuo šalčio (plg. II Sam 1:24, Iš 26:1, 26:31, 28:33).\f*skaisčiai raudonais \add drabužiais\add*.  
\v 22 Ji pasigamina sau \f + \fr 31:22 \ft „užtiesalų“ – Arba „antklodžių“. Hbr. žodis vartojamas tik čia yra Pat 7:16.\f*užtiesalų; jos apdaras – \f + \fr 31:22 \ft „plona drobė“ – Gal „šilkinė drobė“.\f*aukštos kokybės drobė ir \f + \fr 31:22 \ft „purpuras“ – T. y. tamsiai raudonai dažytas audinys.\f*purpuras.  
\v 23 Jos vyras yra žinomas vartuose, kai jis \f + \fr 31:23 \ft „posėdžiauja“ – Arba „sėdi“.\f*posėdžiauja su šalies \f + \fr 31:23 \ft „vyresniaisiais“ – Arba „seniūnais“.\f*vyresniaisiais.  
\v 24 Ji \f + \fr 31:24 \ft „padaro“ – Arba „gamina“.\f*padaro ir parduoda ploną drobę, ir pristato juostų \f + \fr 31:24 \ft „pirkliams“ – T. „pirkliui“; hbr. žodis yra kuopinis vns.\f*pirkliams.  
\v 25 Stiprybė ir kilnumas – jos apdaras, ir \f + \fr 31:25 \ft „ji džiaugiasi ateitimi“ – Arba „ji juokiasi iš ateities“, t. y., jaučiasi saugiai žiūrėdama į ateitį, nes dėl darbštumo jos šeima finansiškai patvari („stiprybė“, plg. Pat 10:15, 18:11) ir kilni.\f*ji džiaugiasi ateitimi.  
\v 26 Ji atveria savo burną \f + \fr 31:26 \ft „\ft \+add vadovaudamasi\+add* išmintimi“ – T. „su išmintimi“.\f*\add vadovaudamasi\add* išmintimi, ir ant jos liežuvio – \f + \fr 31:26 \ft „maloningumo“ – Hbr. „chesed“, galimai verčiamas „gailestingumas“, „geranoriškumas“ ir pan.\f*maloningumo įstatymas.  
\v 27 Ji gerai prižiūri savo šeimynos takus ir nevalgo tinginystės duonos.  
\v 28 Jos vaikai pakyla ir vadina ją palaiminta, jos vyras irgi giria ją:  
\v 29 „Daug dukterų elgėsi šauniai, bet tu viršiji jas visas!“  
\v 30 Žavumas apgaulingas, ir grožis tuščias; \add bet\add* moteris, kuri bijo VIEŠPATIES, bus giriama.  
\v 31 Duokite jai jos rankų atlygį, ir jos darbai tegul giria ją vartuose.