\id MRK
\h Morkaus 
\toc1 Evangelija pagal Morkų 
\toc2 Morkaus 
\toc3 Mk 
\mt1 Evangelija pagal Morkų  
\c 1
\p
\v 1 Jėzaus Kristaus, Dievo Sūnaus, evangelijos pradžia,  
\v 2 kaip yra parašyta pranašuose: Štai aš siunčiu pirma tavo veido savo pasiuntinį, kuris paruoš tau kelią pirma tavęs.  
\v 4 \f + \fr 1:4 \ft „Atsirado Jonas“ – Plg. Jn 1:6.\f*Atsirado Jonas dykumoje krikštydamas ir skelbdamas \f + \fr 1:4 \ft „krikštą, kurį sąlygoja atgaila“ – Arba „– dėl nuodėmių atleidimo – krikštą, kuris pasižymi atgaila“. Gr. „atgailos krikštą“, t. y., krikštas, kurį pažymi atgaila. Jokiu būdu tai nebuvo krikštas (apeiga) be atgailos (t. y. be vidinio pasikeitimo, kuris rodosi veiksmais). Žr. Lk 3:7-14; Jonas Krikštytojas atsisakė krikštyti žmonių, kurie nerodė veiksmais, kad jau atgailavo.\f*krikštą, kurį sąlygoja atgaila – dėl nuodėmių atleidimo.  
\v 8 Aš, \f + \fr 1:8 \ft „žinoma“ – Arba „tiesa“, „gi“.\f*žinoma, vandeniu jus krikštijau, bet jis krikštys jus Šventąja Dvasia.“  
\v 12 Ir tuoj pat Dvasia nuvaro jį į dykumą.  
\v 14 Tuomet, kai Jonas jau buvo \f + \fr 1:14 \ft „įkalintas“ – Arba „suimtas“; gal „perduotas“.\f*įkalintas, Jėzus atėjo į Galilėją, skelbdamas Dievo karalystės Evangeliją  
\v 15 ir sakydamas: \f + \fr 1:15 \ft „Suėjo \ft \+add nustatytas\+add* laikas“ – T. „Laikas išsipildė“, t. y., tam tikras laikotarpis (pvz., era, epochas) pasiekė galutinę ribą.\f*„Suėjo \add nustatytas\add* laikas, ir Dievo karalystė yra prisiartinusi. Atgailaukite ir tikėkite Evangelija!“  
\v 16 O beeidamas palei Galilėjos jūrą jis pamatė Simoną ir jo brolį Andriejų, metančius tinklą į jūrą; mat jie buvo žvejai.  
\v 17 Ir Jėzus jiems tarė: „Eikite paskui mane, ir aš \f + \fr 1:17 \ft „paversiu jūs pasidarančiais“ – Arba „dėl mano veikimo tapsite“, „padarysiu jus tampančiais“, „paversiu jūs besidarančiais“.\f*paversiu jūs pasidarančiais žmonių žvejais.  
\v 18 Ir jie tuojau paliko savo tinklus ir sekė paskui jį.  
\v 19 Ir nuo ten truputį toliau paėjęs, jis pamatė \f + \fr 1:19 \ft „Zebediejaus Jokūbą“ – Gal „Zebediejaus \ft \+add sūnų\+add* Jokūbą“.\f*Zebediejaus Jokūbą ir jo brolį Joną, valtyje betaisančius tinklus.  
\v 20 Ir tuojau jis pašaukė juos, ir jie, palikę savo tėvą Zebediejų su samdiniais valtyje, nuėjo paskui jį.  
\v 21 Ir jie nuėjo į Kapernaumą, ir tuojau, šabo dieną, jis įėjo į sinagogą ir mokė.  
\v 22 Ir jie stebėjosi jo mokymu, nes jis juos mokė kaip turintis \f + \fr 1:22 \ft „valdžią“ – Αrba „teisę / įgaliojimą valdyti“.\f*valdžią, o ne kaip raštininkai.  
\v 23 O jų sinagogoje buvo \f + \fr 1:23 \ft „netyrosios dvasios \ft \+add valdomas\+add* žmogus“ – T. „žmogus dvasioje netyroje“. Plg. panašią gr. k. sandarą Mt 22:43; Lk 2:27; Apd 11:28; I Kor 12:3, 13 eilutėse, kai kalbama apie žmogų, kuris yra Šventosios Dvasios valdomas, kurio veikimą lemia Šventosios Dvasios įtaka.\f*netyrosios dvasios \add valdomas\add* žmogus, ir jis šaukė,  
\v 24 sakydamas: „Netrukdyk! Kas mums ir tau \add bendro\add*, Jėzau \f + \fr 1:24 \ft „Nazarėnai“ – Arba „Nazarieti“, „iš Nazareto“. Gr. žodis Ναζαρηνός (Nazarėnós) yra vartojamas 4 k. NT: Mk 1:24, 14:67, 16:6; Lk 4:34. Kitas žodis, Ναζωραῖος (Nazōraios), yravartojamas 15 k. NT, ir šiame leidinyje verčiamas „Nazarietis“ visur, išskyrus Mt 2:23, kur tas Mesiją apibūdinantis žodis susijęs su pranašų raštais ir išverstas žodžiu „Nazarėnas“.\f*Nazarėnai? Ar atėjai mūsų pražudyti? Pažįstu tave, kas esi – Dievo Šventasis.  
\v 25 O Jėzus jį sudraudė, sakydamas: „Nutilk ir išeik iš jo!  
\v 26 Ir netyra dvasia, sukėlusi jam traukulį ir sušukusi garsiu balsu, išėjo iš jo.  
\v 27 Ir jie visi stebėjosi, kad net klausinėjo tarpusavyje, sakydami: „Kas tai yra? Kas tai per naujoviškas mokymas? Nes jis įsakinėja su valdžia netgi netyroms dvasioms, ir jos paklusta jam.“  
\v 28 Ir tuoj pat garsas apie jį sklido po visą Galilėjos apylinkę.   
\p
\v 29 Ir tuojau, išėję iš sinagogos, jie įėjo į Simono ir Andriejaus namus su Jokūbu ir Jonu.  
\v 30 O Simono žmonos motina gulėjo karščiuodama, ir jie tuojau jam pasakoja apie ją.  
\v 31 Ir priėjęs jis paėmė ją už rankos ir ją pakėlė; ir tuojau karštligė pasitraukė nuo jos, ir ji jiems patarnavo.   
\p
\v 40 Ir pas jį ateina raupsuotasis, maldaudamas jo ir klaupdamasis prieš jį, ir jam sakydamas: „Jei tu nori, esi pajėgus mane padaryti švarų.  
\v 41 Ir Jėzus, apimtas gailesčio, ištiesė \add savo\add* ranką ir palietė jį, ir sako jam: „Noriu, būk švarus.  
\v 42 Ir jam prabilęs tuojau raupsai pasitraukė nuo jo, ir jis buvo padarytas švarus.  
\v 43 Ir griežtai jį \f + \fr 1:43 \ft „įspėjęs“ – gal „prigrasino“, „įsakė“.\f*įspėjęs, jis tuojau išvarė jį  
\v 44 ir sako jam: „Žiūrėk, niekam nieko nepasakok, bet eik, pasirodyk kunigui ir aukok už savo nuvalymą \f + \fr 1:44 \ft „tai, ką“ – T. dgs., „tuos \ft \+add dalykus\+add*, kuriuos“.\f*tai, ką Mozė įsakė, kad \add tai būtų\add* liudijimas jiems.  
\v 45 Bet jis išėjęs pradėjo taip plačiai skelbti ir tą žinią garsinti, kad Jėzus net nebegalėjo atvirai įeiti į miestą, bet buvo \f + \fr 1:45 \ft „toli“ – Arba „už ribos“, „kitur“.\f*toli, dykose vietose; ir jie ateidavo pas jį iš visokių krypčių.   
\c 2
\p
\v 1 Ir po \add kelių\add* dienų jis vėl įėjo į Kapernaumą, ir buvo girdėta, kad jis yra namuose.  
\v 2 Ir tuojau susirinko \add tiek\add* daug, kad nebebuvo vietos, netgi prie durų. Ir jis skelbė jiems žodį.  
\v 3 Ir \add kai kurie\add* atėjo pas jį atnešdami vieną paralyžiuotą \add žmogų\add*, kurį nešė \f + \fr 2:3 \ft „keturiese“ – Gr. „keturi“.\f*keturiese.  
\v 5 O \f + \fr 2:5 \ft „matydamas“ – Arba „suvokdamas“.\f*matydamas jų tikėjimą, Jėzus tarė paralyžiuotajam: „Sūnau, tavo nuodėmės tau atleistos.  
\v 10 Bet kad žinotumėte, jog Žmogaus Sūnus turi \f + \fr 2:10 \ft „valdymo galią“ – Arba „teisę“, „valdžią“, „įgaliojimą“.\f*valdymo galią nuodėmėms atleisti žemėje „jis tarė sergančiam paralyžiumi –  
\v 11 sakau tau, kelkis, ir pasiimk savo gultą ir eik į savo namus.  
\v 17 \add Tai\add* išgirdęs Jėzus sako jiems: „Ne sveikiesiems reikia gydytojo, bet ligoniams; aš atėjau ne teisiųjų šaukti į atgailą, bet nusidėjėlių.“  
\v 22 Ir niekas nepila \f + \fr 2:22 \ft „naujo vyno“ (2 k.) – Arba „šviežių vynuogių sulčių (sunkos)“.\f*naujo vyno į senus vynmaišius. Antraip naujas vynas suplėšia vynmaišius, ir vynas išsipila, ir vynmaišiai bus sugadinti. Priešingai, naujas vynas piltinas į naujus vynmaišius.  
\v 27 Ir jis tarė jiems: „Šabas atsirado žmogui, o ne žmogus šabui;  
\v 28 taigi Žmogaus Sūnus yra ir šabo Viešpats.“   
\c 3
\p
\v 1 Ir jis vėl įėjo į sinagogą, o ten buvo žmogus, turintis sudžiūvusią ranką.  
\v 2 Ir jie stebėjo jį, ar jis išgydys jį šabo dieną, kad galėtų jį apkaltinti.  
\v 6 O fariziejai išėjo ir tuojau ėmė tartis su erodininkais prieš jį, kaip jie galėtų jį pražudyti.  
\v 9 Ir jis liepė savo mokytiniams \f + \fr 3:9 \ft „jam atidėti valtelę“ – T. „kad valtelė būtų atsidėjęs jam“, t. y., kad būtų laikomas paruoštas Jo naudojimui.\f*jam atidėti valtelę – dėl minios, kad jo nesuspaustų.  
\v 33 Ir jis jiems atsakė, tardamas: \wj „Kas yra mano motina ar mano broliai?“ \wj*  
\v 34 Ir apžvelgęs aplink jį sėdinčius, jis sako: \wj „Štai mano motina ir mano broliai!\wj*  
\v 35 \wj Nes kas tik vykdo Dievo valią, tas yra mano brolis, mano sesuo ir motina.“\wj*   
\c 4
\p
\v 11 Ir jis jiems tarė: „Jums yra duota \f + \fr 4:11 \ft „suprasti“ – Arba „žinoti“.\f*suprasti Dievo karalystės slėpinį, bet \f + \fr 4:11 \ft „už ribų“ – Arba „išorėje“, „lauke“; t. y. kurie nėra Kristaus kaimenės garde. Plg. Kol 4:5.\f*už ribų esantiems visi \add šitie\add* dalykai būna \add pateikiami\add* palyginimais,  
\v 12 kad \f + \fr 4:12 \ft „regėdami […]“ – Plg. Iz 6:9-10.\f*regėdami jie regėtų, bet \f + \fr 4:12 \ft „nesuprastų“ – Arba „nematytų“, bet gr. žodis εἴδω (eido) gan dažnai reiškia „suvokti“, „suprasti“. Plg. Mt 13:14; Mk 12:28; Lk 9:47; Jn 6:26; Apd 14:9, 28:26.\f*nesuprastų, ir klausydami jie klausytų, bet nesusigaudytų, kad kartais jie neatsiverstų, ir nuodėmės nebūtų jiems atleistos.  
\v 33 Ir daugeliu tokių palyginimų jis kalbėjo jiems žodį, kiek jie \f + \fr 4:33 \ft „pajėgė klausytis“ – Plg. Jn 6:60; 8:43; Jer 6:10, Apd 7:51, Rom 8:7-8.\f*pajėgė klausytis.   
\p
\v 35 Ir tą pačią dieną, atėjus vakarui, jis sako jiems: „Persikelkime į kitą pusę.  
\v 36 Ir paleidę minią, jie paima jį su savimi taip, kaip jis buvo valtyje. O \f + \fr 4:36 \ft „jį lydėjo“ – Arba „buvo su juo“.\f*jį lydėjo ir kitos valtelės.  
\v 37 Ir pakyla didžiulis viesulas, ir bangos taip daužiasi į valtį, kad \f + \fr 4:37 \ft „jį jau semia“ – T. „jis jau semiasi“.\f*ją jau semia.  
\v 38 O jis buvo laivo laivagalyje, miegantis ant pagalvės. Ir jie pažadina jį, ir sako jam: „Mokytojau, ar tau nerūpi, kad mes žūstame?“  
\v 39 Ir pabudęs jis sudraudė vėją ir prabilo į jūrą: \wj „Nutilk, nurimk!“\wj* Ir vėjas liovėsi, ir pasidarė visiškai ramu.  
\v 40 Ir jis tarė jiems: „Kodėl jūs tokie bailūs? Kaipgi yra, kad neturite tikėjimo?  
\v 41 Ir \f + \fr 4:41 \ft „jie labai išsigando“ – Arba „juos pagavo didžiulė baimė“; t. „jie bijojo didžiule baime“.\f*jie labai išsigando ir sakė vienas kitam: „Kas gi yra šitas, kad net vėjas ir jūra jo klauso?“   
\c 5
\p
\v 1 Ir jie atvyko į kitą jūros pusę, į \f + \fr 5:1 \ft „gadariečių“ t. y. „gadarėnų“.\f*gadariečių kraštą.  
\v 2 O jam išlipęs iš valties, tuojau susidūrė su juo iš kapų \add išėjęs\add* \f + \fr 5:2 \ft „netyrosios dvasios \ft \+add valdomas\+add* žmogus“ – T. „žmogus dvasioje netyroje“. Plg. panašią gr. k. sandarą Mt 22:43; Lk 2:27; Apd 11:28; I Kor 12:3 eilutėse, kai kalbama apie žmogų, kuris yra Šventosios Dvasios valdomas.\f*netyrosios dvasios \add valdomas\add* žmogus,  
\v 3 kuris gyveno kapų \f + \fr 5:3 \ft „rūsiuose“ – Arba „olose“.\f*rūsiuose; ir net grandinėmis niekas nepajėgė jo sukaustyti,  
\v 4 nes jis daug kartų buvo sukaustytas pančiais ir grandinėmis, bet jis nutraukydavo grandines ir sutrupindavo pančius, ir niekas neįstengdavo jo sutramdyti.  
\v 5 Ir visuomet – naktį ir dieną – jis buvo kalnuose ir \f + \fr 5:5 \ft „kapinėse“ – Arba „kapuose“; gr. žodis truputį skiriasi nuo panašaus žodžio 3-oje eilutėje.\f*kapinėse šaukdamas ir pjaustydamas save akmenimis.  
\v 6 O iš tolo pamatęs Jėzų, jis atbėgo ir \f + \fr 5:6 \ft „parpuolė prieš“ – Arba „pagarbino“, „garbino“.\f*parpuolė prieš jį,  
\v 7 ir garsiai šaukdamas tarė: „Kas man ir tau \add bendro\add*, Jėzau, Dievo Aukščiausiojo Sūnau? Saikdinu tave Dievu, nekankink manęs!“  
\v 8 (Nes jis \f + \fr 5:8 \ft „buvo ne kartą pasakęs“ – Gr. eigos veikslas vksm.\f*buvo ne kartą pasakęs jam: „Išeik, netyroji dvasia, iš to žmogaus!“)  
\v 9 Ir jis paklausė \f + \fr 5:9 \ft „jo“ – Gr. vyr. gim.\f*jo: „Koks tavo vardas? O jis atsakė, \f + \fr 5:9 \ft „tardamas“ – Gr. vyr. gim.\f*tardamas: „Mano vardas – Legionas, nes mūsų yra daug.  
\v 10 Ir \f + \fr 5:10 \ft „jis“ – Gr. vyr. gim.\f*jis labai jį maldavo, kad \f + \fr 5:10 \ft „jų“ – Gr. vyr. gim. (PT).\f*jų neišsiųstų iš to krašto.  
\v 25 Ir tam tikra moteris, dvylika metų \f + \fr 5:25 \ft „serganti kraujoplūdžiu“ t. „esanti su kraujoplūdžiu“.\f*serganti kraujoplūdžiu  
\v 26 ir daug iškentėjusi nuo daugelio gydytojų ir išleidusi visa, ką turėjo, ir niekuo \f + \fr 5:26 \ft „nesulaukusi pagerėjimo“ – Arba „nepagelbėta“.\f*nesulaukusi pagerėjimo, bet vis ėjusi blogyn,  
\v 27 išgirdusi apie Jėzų, priėjo minioje iš užnugario ir palietė jo drabužį.  
\v 28 Nes ji tarė: „Jeigu paliesiu bent jo drabužius, būsiu \f + \fr 5:28 \ft „išgydyta“ – Arba „išgelbėta“.\f*išgydyta.“  
\v 29 Ir tuojau išdžiuvo jos kraujo šaltinis, ir ji pajuto kūnu, kad buvo išgydyta iš savo negalios.  
\v 30 Ir Jėzus, tuojau \f + \fr 5:30 \ft „žinojęs“ – Arba „supratęs“, „pažinęs iš patirties“; Plg. Lk 8:46.\f*žinojęs savyje, kad iš jo buvo išėjusi galia, atsigręžęs minioje tarė: „Kas palietė mano drabužius?“  
\v 31 Ir jo mokytiniai jam tarė: „Tu matai minią, spaudžiančią tave iš visų pusių, o sakai: ‚Kas mane palietė?‘“  
\v 32 Ir jis žvalgėsi aplinkui, norėdamas pamatyti tą, kuri buvo tai padariusi.  
\v 33 Bet moteris, bijodama ir drebėdama, žinodama, kas jai buvo atsitikę, atėjo ir parpuolė prieš jį ir papasakojo jam visą tiesą.  
\v 34 O jis jai tarė: „Dukterie, tavo tikėjimas \f + \fr 5:34 \ft „išgydė“ – Arba „išgelbėjo“.\f*išgydė tave, eik ramybėje ir būk pasveikusi iš savo negalios.“   
\c 6
\p
\v 3 Argi šitas nėra tas \f + \fr 6:3 \ft „dailidė“ – Arba „amatininkas“; žr. Mt 13:55.\f*dailidė, Marijos sūnus, Jokūbo, Jozės, Judo bei Simono brolis? Ir argi ne jo seserys čia su mumis?“ Ir jie piktinosi juo.  
\v 11 O jeigu tam tikri \add žmonės\add* jūsų nepriims ir jūsų nesiklausys, iš ten išeidami nusikratykite dulkes sau po kojomis, kaip liudijimą prieš juos. Iš tiesų sakau jums: teismo dieną Sodomai ir Gomorai bus pakenčiamiau negu tam miestui.“  
\v 45 Ir tuojau jis privertė savo mokytinius lipti į valtį ir pirmiau vykti \f + \fr 6:45 \ft „į kitą pusę palei Betsaidą“ – Plg. Jn 6:7. Kai Jėzus davė šį įsakymą, jie buvo negyvenamoje teritorijoje netoli Betsaidos. Kad pasiektų Jono ev. ištraukos išvardintą galutinį tikslą, Kapernaumą, jiems reikės plaukti link Betsaidos ir po to toliau į Kapernaumą.\f*į kitą pusę \f + \fr 6:45 \ft „palei Betsaidą“ – Arba „prie Betsaidos“.\f*palei Betsaidą, kol jis paleisiąs žmones.  
\v 46 Ir atsisveikinęs su jais, jis nuėjo į kalną melstis.  
\v 47 O atėjus vakarui, valtis buvo jūros viduryje, o jis vienas sausumoje.  
\v 48 Ir jis matė juos vargstančius besiiriant, nes vėjas buvo jiems priešingas. Ir apie \f + \fr 6:48 \ft „ketvirtą nakties sargybą“ – T. y. nuo 3 val. iki 6 val. ryto.\f*ketvirtą nakties sargybą jis ateina pas juos, vaikščiodamas jūros paviršiumi, ir norėjo praeiti jiems pro šalį.  
\v 49 Bet jie, pamatę jį einantį jūros paviršiumi, pamanė tai esant šmėkla, ir ėmė šaukti,  
\v 50 nes visi jį matė ir krūptelėjo. Bet jis tuojau į juos prakalba: \f + \fr 6:50 \ft „Drąsos“ – T. „Būkite drąsūs“.\f*\wj „Drąsos! \wj*\f + \fr 6:50 \ft „Tai aš“ – Arba „AŠ ESU“, gr. ἐγώ εἰμι (ego eimi). Tokiu būdu Viešpats Jėzus kartais rodo, kad Jis yra Jehova (plg. Iš 3:14).\f*\wj Tai aš. Nebijokite!“\wj*  
\v 51 Ir jis įlipo aukščiau pas juos į valtį ir vėjas liovėsi. O jie \f + \fr 6:51 \ft „tarpusavyje“ – Arba „savyje“.\f*tarpusavyje labai pervirš apstulbo ir stebėjosi.   
\c 7
\p
\v 7 \wj \+qt bet niekais\+qt*\wj*\f + \fr 7:7 \ft „jie mane garbina“ – Iz 29:13 tai yra „jų baimė manęs“, t. y. kaip jie išreiškė savo tariamą baimę Dievui.\f*\wj \+qt jie mane garbina, mokydami žmonių priesakų \+add lyg įpareigojančių\+add* mokslų.“ \+qt*\wj*  
\v 9 Ir jis tarė jiems: „\f + \fr 7:9 \ft „Puikiai“ – Arba „Gerai“; Jėzus vartoją sarkazmą / aštrią ironiją.\f*Puikiai jūs atmetate Dievo įsakymą, kad laikytumėtės savo tradicijos.  
\v 18 O jis sako jiems: „Ar ir jūs esate be nuovokos? Argi nesuvokiate, kad visa, kas iš išorės įeina į žmogų, negali jo suteršti?  
\v 19 Nes \add tai\add* nepatenka į jo širdį, bet į vidurius, ir išeina išvietėn, kiekvieną valgį padarant švarų.  
\v 20 Ir jis tarė: „Žmogų suteršia tai kas iš žmogaus išeina.  
\v 21 \f + \fr 7:21 \ft „Būtent“ – Arba „Nes“.\f*Būtent iš vidaus, iš žmonių širdies, išeina blogos mintys, svetimavimai, paleistuvystės, žmogžudystės,  
\v 22 vagystės, godus troškimai, blogadarybės, \f + \fr 7:22 \ft „suktybė“ – Arba „klasta“, „apgaulė“.\f*suktybė, palaidumas, \f + \fr 7:22 \ft „pavydas“ – T. „bloga akis“. Žr. Įst 28:54, Pat 23:6, Mt 20:15.\f*pavydas, \f + \fr 7:22 \ft „piktžodžiavimas“ – Arba „šmeižtas“.\f*piktžodžiavimas, išdidumas, kvailumas.  
\v 23 Visos šitos blogybės išeina iš vidaus ir suteršia žmogų.   
\p
\v 24 Ir iš ten jis kėlėsi ir nuėjo Tyro ir Sidono ribų link. Ir įėjęs į \f + \fr 7:24 \ft „vienus“ – gr. žymimasis artikelis, kuris kartais verčiamas „tuos“.\f*vienus namus, jis norėjo, kad niekas \add apie tai\add* nežinotų, bet jis negalėjo likti \f + \fr 7:24 \ft „nepastebėtas“ – Arba „paslėptas“.\f*nepastebėtas.  
\v 25 Nes \add viena\add* moteris, kurios dukrelė turėjo netyrąją dvasią, išgirdusi apie jį, atėjo ir puolė jam po kojų.  
\v 26 (O ta moteris buvo graikė, sirofinikiečių tautybės.) Ir ji maldavo jį, kad jis išvarytų iš jos dukros velnią.  
\v 27 Bet Jėzus jai tarė: „Leisk pirma vaikams pasisotinti, nes nėra gerai imti vaikų duoną ir mesti šunyčiams.“  
\v 28 Bet atsakė jinai ir tarė jam: „Taip, Viešpatie. Tačiau ir šunyčiai po stalu ėda vaikų \add numestus\add* trupinius.  
\v 29 Jis jai tarė: „Dėl šito pasakymo eik; velnias yra išėjęs iš tavo dukros.“  
\v 30 Ir parėjusi į savo namus, ji rado velnią išėjusį ir dukrą gulinčią ant lovos.   
\p
\v 31 Ir vėl, išėjęs iš Tyro ir Sidono \f + \fr 7:31 \ft „pakraštų“ – Arba „paribių“, „pasienio \ft \+add vietos\+add*“.\f*pakraštų, jis atėjo prie Galilėjos jūros per Dekapolio pakraštų vidurį.  
\v 32 Ir jie atveda pas jį sunkiai kalbantį kurčią ir maldauja jį, kad ranką uždėtų ant jo.  
\v 33 Ir pasivedęs jį nuošaliau nuo minios, jis įkišo savo pirštus į jo ausis, ir spjovęs palietė jo liežuvį,  
\v 34 ir pažvelgęs į dangų, atsiduso ir sako jam: „Efata!“ – tai yra: „Atsiverk!“  
\v 35 Ir tuojau buvo atverti jo \f + \fr 7:35 \ft „ausys“ – Gr. „girdėjimai“, t. y., klausos organai.\f*ausys, ir buvo atrištas jo liežuvio \f + \fr 7:35 \ft „raištis“ – Arba „ryšys“.\f*raištis, ir jis kalbėjo \f + \fr 7:35 \ft „aiškiai“ – Gr. „tiesiai“.\f*aiškiai.  
\v 36 Ir jis jiems davė įsakymą, kad niekam nepasakotų, bet kuo labiau jis jiems įsakydavo, tuo dar labiau jie \add tai\add* skelbdavo  
\v 37 ir be saiko nustebdavo, sakydami: „Jis visa padarė gerai! Jis ir kurčiuosius daro girdinčius ir nebylius kalbančius!“   
\c 8
\p
\v 1 Tomis dienomis esant labai didelei miniai ir jiems neturint ko valgyti, Jėzus, pasišaukęs savo mokytinius, sako jiems:  
\v 2 „Mane apima gailestis dėl minios, nes jau trys dienos, \add kaip\add* jie pasilieka su manimi ir neturi ko valgyti.  
\v 3 Ir jei paleisiu juos alkanus į jų namus, jie nuils kelyje, nes kai kurie iš jų yra atėję iš toli.  
\v 4 Ir jo mokytiniai jam atsakė: „Iš kur kas galės šiuos \add žmones\add* pasotinti duona čia dykumoje?“  
\v 5 Ir jis paklausė jų: „Kiek turite kepalų?“ Ir jie tarė: „Septynis.“  
\v 6 Ir jis liepė miniai \f + \fr 8:6 \ft „susėsti ant žemės“ – Arba „atsilošti ant žemės \ft \+add valgyti\+add*“.\f*susėsti ant žemės, ir paėmęs septynis kepalus \add ir\add* padėkojęs, jis davė savo mokytiniams, kad pristatytų, ir jie pristatinėjo miniai.  
\v 7 Jie dar turėjo kelias žuveles, tai palaiminęs, jis pasakė \add jiems\add* pristatyti ir jas.  
\v 8 Tad jie valgė ir pasisotino ir pririnko \f + \fr 8:8 \ft „gabalų“ – Arba „laužtų dalių“.\f*gabalų perteklių – septynias \f + \fr 8:8 \ft „pintines“ – Arba „krepšius“.\f*pintines.  
\v 9 O buvo kokie keturi tūkstančiai valgiusieji; ir jis paleido juos.   
\p
\v 10 Ir tuojau įlipęs su savo mokytiniais į valtį, jis atvyko į Dalmanutos \f + \fr 8:10 \ft „regioną“ – T. „dalis“ (dgs.).\f*regioną.   
\p
\v 22 Ir jis ateina į Betsaidą, o jam atveda akląjį, ir maldauja jį, kad jį paliestų.  
\v 23 Ir paėmęs akląjį už rankos, jis nusivedė jį iš kaimo; ir spjovęs jam į akis ir uždėjęs ant jo savo rankas, jis paklausė jo, ar jis ką nors mato.  
\v 24 O pažvelgęs aukštyn, jis tarė: „Matau žmones kaip medžius, vaikščiojančius.  
\v 25 Paskui jis vėl uždėjo rankas jam ant akių ir \f + \fr 8:25 \ft „privertė jį žvelgti aukštyn“ – Arba „padarė taip, kad \ft \+add tas\+add* vėl regėtų“. Gr. žodis ἀναβλέπω (anablepo) reiškia žiūrėti aukštyn (pvz., Lk 9:16) ir vėl regėti (pvz., Mk 10:51).\f*privertė jį žvelgti aukštyn; ir jis \f + \fr 8:25 \ft „buvo išgydytas“ – T. „buvo atstatytas“.\f*buvo išgydytas, ir jis visus \add žmones\add* matė aiškiai.  
\v 26 Ir jis išsiuntė jį \f + \fr 8:26 \ft „namo“ – gr. „į jo namus“.\f*namo, sakydamas: „Tau nevalia ir eiti į kaimą, ir bet kam nors kaime pasakoti.   
\p
\v 27 Ir išėjo Jėzus ir jo mokytiniai į Pilypo Cezarėjos kaimus. Ir kelyje jis paklausė savo mokytinių, jiems sakydamas: „\f + \fr 8:27 \ft „Žmonės sako, kad aš esu kas“ – Gr. „Žmonės sako mane būti ką“.\f*Žmonės sako, \add kad\add* aš esu kas?  
\v 28 O jie atsakė: „Jonas Krikštytojas, o kiti Elijas, dar kiti – vienas iš pranašų.  
\v 29 Ir jis sako jiems: „Bet jūs sakote, \add kad\add* aš esu kas? Ir Petras atsakydamas taria jam: „Tu esi Kristus.  
\v 30 Ir jis pagrasino jiems, kad niekam \add to\add* nesakytų apie jį.  
\v 31 Ir jis pradėjo juos mokyti, kad Žmogaus Sūnus turės daug iškentėti ir būti atmestas vyresniųjų bei aukštųjų kunigų bei raštininkų ir būti nužudytas ir po trijų dienų prisikelti.  
\v 34 Ir pasišaukęs minią su savo mokytiniais jis tarė jiems: „Bet kas, kuris nori eiti paskui mane, tas privalo išsižadėti savęs, privalo pasiimti savo kryžių ir \f + \fr 8:34 \ft „privalo sekti“ – Gr. vksm. forma skiriasi nuo „privalo išsižadėti“ ir „privalo pasiimti“ tuo, kad pastarieji rodo labiau į veiksmo atlikimą, bet gr. žodis, išverstas „privalo sekti“ rodo labiau į veiksmo tęstinumą; visi trys vksm. yra liepiamosios nuosakos.\f*privalo sekti paskui mane.  
\v 35 Nes bet kas, kuris ketina išgelbėti savo \f + \fr 8:35 \ft „gyvybę“ – Gr. ψυχή (psūche); arba „sielą“ (2 k.).\f*gyvybę, \add tas\add* ją pražudys, o bet kas, kuris pražudys savo gyvybę dėl manęs ir \add dėl\add* evangelijos, tas ją išgelbės.  
\v 36 Kokia gi žmogui \f + \fr 8:36 \ft „būtų“ – T. „bus“.\f*būtų nauda, jeigu jis laimėtų visą pasaulį ir prarastų savo sielą?  
\v 37 Arba ką žmogus duos mainais už savo sielą?!  
\v 38 Todėl bet kas, kuris gėdysis manęs ir mano žodžių šioje svetimaujančioje ir nuodėmingoje kartoje, to gėdysis ir Žmogaus Sūnus, kai jis ateis savo Tėvo šlovėje su šventaisiais angelais.“   
\c 9
\p
\v 2 Ir po šešių dienų Jėzus pasiima Petrą, Jokūbą ir Joną ir užsiveda juos vienus nuošaliai į aukštą kalną, ir jis atsimainė jų akivaizdoje,  
\v 3 ir jo drabužiai pasidarė spindintys, nepaprastai balti kaip sniegas, kaip jų išbaltinti negalėtų joks vėlėjas žemėje.  
\v 4 Ir jiems pasirodė Elijas su Moze, ir jie kalbėjosi su Jėzumi.  
\v 5 Ir atsiliepdamas Petras sako Jėzui: „Mokytojau, gera mums čia būti. Pastatykime tris padangtes: vieną tau, vieną Mozei ir vieną Elijui.“  
\v 6 (Juk jis nežinojo, ką sakyti, nes jie buvo persigandę.)  
\v 7 Ir užėjo debesis, pridengdamas juos šešėliu, ir iš debesies atėjo balsas, tardamas: „Šitas yra mano mylimasis Sūnus – klausykite jo!“  
\v 8 Ir staiga, apsidairę, \f + \fr 9:8 \ft „jie nieko prie savęs nebematė, tik Jėzų vieną“ – Gr. „jie nieko nematė, bet Jėzų vieną su jais“.\f*jie nieko prie savęs nebematė, tik Jėzų vieną.   
\p
\v 14 Ir atėjęs pas mokytinius, jis pamatė aplink juos didžiulę minią ir \f + \fr 9:14 \ft „diskutuojančius su jais raštininkus“ – Arba „juos klausinėjančius raštininkus“, „besiginčijančius su jais raštininkus“.\f*diskutuojančius su jais raštininkus.  
\v 15 Ir tuojau visi \f + \fr 9:15 \ft „žmonės“ – Arba „minia“.\f*žmonės, jį pamatę, \f + \fr 9:15 \ft „nepaprastai nustebo“ – Kadangi rašoma, kad minia tuojau nustebo po to, kai pamatė Jėzų, galimai Jėzaus išvaizda vis dar atrodė neįprasta dėl neseniai įvykusio Jo stebuklingo atsimainymo (žr. Mt 17:2, Lk 9:29). Gr. žodis vartojamas NT dar tik Mk 14:33, 16:5-6.\f*nepaprastai nustebo ir pribėgę, jį pasveikino.  
\v 16 Tada jis paklausė raštininkų: „Ką diskutuojate su jais?“  
\v 17 Ir vienas iš minios atsakydamas tarė: „Mokytojau, aš atvedžiau pas tave savo sūnų, kuris turi nebylę dvasią,  
\v 18 ir kur tik ji sugriebia jį, ji \f + \fr 9:18 \ft „parmeta jį žemyn“ – gal „drasko jį“.\f*parmeta jį žemyn, ir jis atsiputoja, ir griežia dantimis, ir sudžiūsta. O aš prašiau tavo mokytinių, kad jie ją išvarytų, bet jie neįstengė.  
\v 19 Jis atsako jam ir taria: „O netikinti karta! Iki kol aš būsiu su jumis? Iki kol jus pakęsiu? Atneškite jį pas mane.“  
\v 20 Ir jie jį atvedė pas jį, ir, jį pamačiusi, dvasia tuojau ėmė jį tąsyti, ir parpuolęs ant žemės jis voliojosi apsiputodamas.  
\v 21 Ir jis paklausė jo tėvo: „\f + \fr 9:21 \ft „Jam taip darosi nuo kada“ – T. „Kokio ilgumo yra tas laikas, \ft \+add nuo\+add* kurio jam taip darėsi“.\f*Jam taip darosi nuo kada?“ Ir jis pasakė: „Nuo \f + \fr 9:21 \ft „mažumės“ – Arba „kūdikystės“; gr. žodis Παιδιόθεν (paidioten) gali būti išverstas ir „vaikystės“, bet šis apsėstasis buvo vaikas ir aišku iš pokalbio, kad ši didžiulė bėda prasidėjo, kai buvo dar mažesnis.\f*mažumės.  
\v 22 Ir ji dažnai įmesdavo jį tai į ugnį, tai į \f + \fr 9:22 \ft „vandenį“ – gr. „vandenis“.\f*vandenį, kad jį pražudytų. Bet jeigu tu pajėgi ką nors \add padaryti\add*, padėk mums, \f + \fr 9:22 \ft „pasigailėjęs mūsų“ – Arba „tave apėmus gailesčiui dėl mūsų“.\f*pasigailėjęs mūsų!“  
\v 23 Tad Jėzus jam tarė: „Jei tu pajėgi tikėti, viskas \add yra\add* \f + \fr 9:23 \ft „įmanoma“ – Arba „pajėgiama“, t. y. nuveikiama; gr. žodis rodo į pajėgumą, ne į leidimą, todėl „įmanoma“ arba „pajėgiama“ geriau tinka negu „galima“, kuris gali rodyti ir į leidimą.\f*įmanoma tam, kuris tiki.“  
\v 24 Ir vaiko tėvas sušukdamas tuojau tarė su ašaromis: „Viešpatie, aš tikiu! Padėk mano netikėjimui!“  
\v 25 O kai Jėzus pamatė, kad susibėga minia, jis sudraudė netyrąją dvasią, sakydamas jai: „Nebyle ir kurčia dvasia, įsakau tau, išeik iš jo ir daugiau į jį nebeįeik!“  
\v 26 Ir sušukusi ir smarkiai jį tąsiusi, \add dvasia\add* išėjo. O jis pasidarė tarsi negyvas, kad net daugelis sakė, kad jis miręs.  
\v 27 Bet Jėzus, paėmęs jį už rankos, pakėlė jį, ir jis atsistojo.  
\v 28 Ir jam įėjus į namus, jo mokytiniai paklausė jo atskirai: „Kodėl mes nepajėgėme jos išvaryti?  
\v 29 Ir jis tarė jiems: „Ši \f + \fr 9:29 \ft „veislė“ – Arba „padermė“, „giminė“.\f*veislė negali išeiti nieku kitu, kaip tik malda ir pasninku.“  
\v 35 Ir atsisėdęs jis pasišaukė Dvylika ir jiems sako: \wj „Jei kas \wj*\f + \fr 9:35 \ft „trokšta“ – Arba „nutaria“.\f*\wj trokšta būti pirmas, \wj*\add tas\add* bus visų paskutinis ir visų tarnas.“  
\v 36 Ir paėmęs vaikutį, jis jį pastatė tarp jų ir jį apkabinęs, tarė jiems:  
\v 43 Ir jei tavo ranka verčia tave nupulti \add į nuodėmę\add*, nukirsk ją! Tau geriau įeiti į gyvenimą \f + \fr 9:43 \ft „neturinčiam kūno dalių“ – Arba „luošiam“; žr. Mt 15:30, 15:31; 18:8;.\f*neturinčiam kūno dalių, negu \f + \fr 9:43 \ft „su abiem rankom“ – T. „turinčiam dvi rankas“.\f*su abiem rankom patekti į \f + \fr 9:43 \ft „pragarą“ – Arba „ugningą griovą“, „ugningą siaurą“, „ugningą tarpeklį“, „ugninga dauba“. Gr. γέεννα (gehenna). Žodis vartojamas ir 45, 47 eilutėse. Sinonimas – „ugnies ežeras“.\f*pragarą, į neužgesinamą ugnį,  
\v 44 kur jų kirminas nemiršta ir ugnis neužgęsta.  
\v 45 Ir jei tavo koja verčia tave nupulti \add į nuodėmę\add*, nukirsk ją! Tau geriau įeiti į gyvenimą raišam, negu \f + \fr 9:45 \ft „su abiem kojom“ – T. „turinčiam dvi kojas“.\f*su abiem kojom būti įmestam į pragarą, į neužgesinamą ugnį,  
\v 46 kur jų kirminas nemiršta ir ugnis neužgęsta.  
\v 47 Ir jei tavo akis verčia tave nupulti \add į nuodėmę\add*, nukirsk ją! Tau geriau vienakiui įeiti į Dievo karalystę, negu \f + \fr 9:47 \ft „su abiem akim“ – T. „turinčiam dvi akis“.\f*su abiem akim būti įmestam į ugnies pragarą,  
\v 48 kur jų kirminas nemiršta ir ugnis neužgęsta.   
\c 10
\p
\v 6 Bet nuo sukūrimo pradžios DIEVAS PADARĖ \f + \fr 10:6 \ft „tokius“– T. „juos“.\f*TOKIUS – VYRIŠKĮ IR MOTERIŠKĘ.  
\v 7 DĖL ŠIOS PRIEŽASTIES VYRAS PALIKS SAVO TĖVĄ IR MOTINĄ IR SUSIJUNGS SU SAVO ŽMONA,   
\p
\v 13 Ir jie \f + \fr 10:13 \ft „pristatė“, „barė“ – Gr. imperfektas (nebaigtinis). Galimi vertimai: „ne kartą pristatė“, „pristatinėjo“, „pristatydavo“, „ne kartą barė“, „bardavo“.\f*pristatė jam vaikučius, kad jis juos paliestų, bet jo mokytiniai barė tuos, kurie \add juos\add* pristatė.  
\v 14 Bet \add tai\add* pamatęs, Jėzus labai užsigavo ir tarė jiems: \wj „Leiskite vaikučiams ateiti pas mane ir nedrauskite jiems, nes tokių yra Dievo karalystė.\wj*  
\v 15 \wj Iš tiesų sakau jums: kas nepriims Dievo karalystės kaip vaikutis, tas jokiu būdu į ją neįeis.\wj*  
\v 16 O \f + \fr 10:16 \ft „juos apkabinęs“ – Arba „paėmęs juos į rankas“.\f*juos apkabinęs \add ir\add* ant jų uždėjęs rankas, jis juos palaimino.   
\p
\v 17 Ir jam išeinant į kelią, vienas \add žmogus\add*, pribėgęs ir atsiklaupęs prieš jį, paklausė jo: „Gerasis Mokytojau, ką turiu daryti, kad paveldėčiau amžiną gyvenimą?“  
\v 18 Bet Jėzus jam tarė: \wj „Kodėl vadini mane geru? Niekas \+add nėra\+add* geras, tik vienas Dievas.\wj*  
\v 19 \wj Tu žinai įsakymus: Nesvetimauk, nevykdyk žmogžudystės, nevok, melagingai neliudyk, \wj*\f + \fr 10:19 \ft „neapgauk“ – Žr. Įst 24:14.\f*\wj neapgauk, gerbk savo tėvą ir motiną.“\wj*  
\v 20 O \f + \fr 10:20 \ft „tas“ – T. „jis“.\f*tas atsakydamas tarė jam: „Mokytojau, visų šitų aš laikiausi nuo \f + \fr 10:20 \ft „pat“ – Gr. „savo“.\f*pat jaunystės.“  
\v 21 Tada Jėzus, įdėmiai žvelgdamas į jį, pamilo jį ir tarė jam: \wj „Vieno dalyko tau trūksta: eik, parduok viską, ką turi, ir atiduok vargšams, ir turėsi lobį danguje. Ir ateik, sek paskui mane imdamas kryžių.“\wj*  
\v 22 Ir \f + \fr 10:22 \ft „paniuręs“ – Arba „apniukdamas“ (gr. veikiamosios rūšies dalyvis).\f*paniuręs dėl to pasakymo jis pasitraukė \f + \fr 10:22 \ft „sielodamasis“ – Arba „liūdėdamas“.\f*sielodamasis, nes jis turėjo \f + \fr 10:22 \ft „didelius turtus“ – Arba „daug nuosavybių“, „daug turtų“, „daug nuosavų daiktų“. Gr. žodis κτῆμα (ktėma) vartojamas ir Mt 19:22; Mk 10:22; Apd 2:45, 5:1.\f*didelius turtus.  
\v 23 Ir apžvelgdamas aplinkui Jėzus *tarė savo mokytiniams: \wj „Kaip sunkiai tie, kurie turi \wj*\f + \fr 10:23 \ft „turtus“ – Arba „pinigus“, „vertingų daiktų“. Gr. žodis χρῆμα (krėma) vartojamas ir Mk 10:23-24; Lk 18:24; Apd 4:37, 8:18, 20; 24:26.\f*\wj turtus, įeis į Dievo karalystę!“\wj*  
\v 24 Ir mokytiniai stebėjosi jo žodžiais. O Jėzus dar kartą atsakydamas jiems sako: \wj „Vaikai, kaip sunku tiems, kurie pasitiki turtais, įeiti į Dievo karalystę!\wj*  
\v 25 \wj Lengviau kupranugariui pralįsti pro adatos ausį, negu turtingam įeiti į Dievo karalystę.“\wj*  
\v 26 Ir jie nustebo nepaprastai, \f + \fr 10:26 \ft „ir tarpusavyje pasakė“ – Arba „tarpusavyje (pa)sakydami“.\f*ir tarpusavyje pasakė: „Tai kas gali būti išgelbėtas?!“  
\v 27 O Jėzus, žiūrėdamas į juos, *tarė: \wj „Žmonėms \+add tai\+add* neįmanoma, bet ne Dievui, nes Dievui \wj*\f + \fr 10:27 \ft „visi dalykai“ – Gr. dgs., t. y. „visi dalykai“.\f*\wj viskas yra įmanoma.“\wj*  
\v 45 \wj Nes ir Žmogaus Sūnus atėjo ne kad jam tarnautų, bet kad jis pats tarnautų ir savo gyvybės atiduotų \+add kaip\+add* išpirkos vietoj daugelio.“\wj*   
\p
\v 46 Ir jie *atėjo į Jerichą. O iškeliaujant jam su savo mokytiniais ir \f + \fr 10:46 \ft „gausinga“ – Arba „padori“, t. y. gera, kaip reikiant susirinkusi.\f*gausinga minia iš Jericho, pakelėje sėdėjo aklas Bartimiejus, Timiejaus sūnus, elgetaudamas.  
\v 47 Ir išgirdęs, kad tai yra Jėzus \f + \fr 10:47 \ft „Nazarietis“ – Arba „Nazarėnas“, „iš Nazareto“.\f*Nazarietis, jis pradėjo šaukti ir sakyti: „Dovydo Sūnau, Jėzau, pasigailėk manęs!“  
\v 49 Ir Jėzus sustojo ir įsakė pašaukti jį. Ir jie pašaukia akląjį, jam sakydami: „Būk drąsus! Kelkis! Jis tave šaukia!“   
\c 11
\p
\v 1 Ir kai jie artėja į Jeruzalę, į Betfagę ir Betaniją, ties Alyvų kalnu, jis išsiunčia du savo mokytinius  
\v 2 ir sako jiems: \wj „Eikite į priešais jus esantį kaimą ir, vos tik į jį įžengę, rasite pririštą asilaitį, ant kurio joks žmogus \wj*\add dar\add* nėra sėdėjęs: atriškite jį ir atveskite.  
\v 3 Ir jeigu kas jums sakytų: „Kodėl tai darote? sakykite, kad Viešpačiui jo reikia, ir jis tuojau pasiųs jį čionai“.“  
\v 4 \f + \fr 11:4 \ft „Tai“ – Arba „O“, „Ir“.\f*Tai jie nuėjo ir rado pririštą asilaitį lauke prie durų, vietoje, kur susitinka du keliai ir jie atriša jį.  
\v 5 Ir kai kurie iš ten stovinčių jiems tarė: „Ką jūs darote, \f + \fr 11:5 \ft „kad atrišote“ – Gr. „atrišdami“.\f*kad atrišote asilaitį?“  
\v 6 O jie pasakė jiems, kaip Jėzus \f + \fr 11:6 \ft „buvo paliepęs“ – T. „paliepė“.\f*buvo paliepęs, ir tie juos išleido.  
\v 7 Ir jie atvedė asilaitį pas Jėzų ir užmetė ant jo savo drabužius, o jis užsėdo ant jo.  
\v 8 Ir daugelis tiesė ant kelio savo drabužius, o kiti kirto medžių šakas ir klojo \add jas\add* ant kelio.  
\v 9 Ir tie, kurie ėjo priekyje, ir tie, kurie sekė paskui, vis šaukė, sakydami: \f + \fr 11:9 \ft „Osana! …“ – Ps 118:26.\f*„\qt Osana! Palaimintas \+add yra\+add* tas, kuris ateina Viešpaties vardu!\qt*  
\v 10 Palaiminta mūsų tėvo Dovydo karalystė, kuri ateina Viešpaties vardu! Osana aukščiausiose aukštybėse!  
\v 22 Ir Jėzus atsakydamas jiems sako: „Turėkite tikėjimą Dievu.  
\v 25 Ir kai stovite melsdamiesi, atleiskite, jei ką nors turite prieš ką, kad ir jūsų Tėvas, kuris danguje, atleistų jums jūsų nusižengimus.  
\v 26 Bet jeigu jūs neatleidžiate, tai nė jūsų Tėvas, kuris danguje, neatleis jūsų nusižengimų.  
\v 27 Ir jie vėl ateina į Jeruzalę; ir jam vaikščiojant šventykloje pas jį ateina vyriausieji kunigai, raštininkai bei vyresnieji  
\v 28 ir sako jam: „Kokiu įgaliojimu tu šiuos dalykus darai? Ir kas tau davė \f + \fr 11:28 \ft „tokį“ – Arba „šį“.\f*tokį įgaliojimą šiuos dalykus daryti?  
\v 29 Ir Jėzus atsakydamas tarė jiems: „Aš irgi paklausiu jus vieno \f + \fr 11:29 \ft „dalyko“ – Gr. „logos“, t. y. „reikalo“, „žodžio“ ir pan.\f*dalyko, o jūs man atsakykite. \f + \fr 11:29 \ft „Tada“ – Arba „ir“.\f*Tada jums pasakysiu, kokiu įgaliojimu aš šiuos dalykus darau.  
\v 30 Jono krikštas buvo iš dangaus ar iš žmonių? Atsakykite man!“  
\v 33 Ir jie atsakydami tarė Jėzui: „Mes nežinome.“ Ir Jėzus atsakydamas jiems sako: „Tai nė aš jums nesakysiu, kokiu įgaliojimu aš šiuos dalykus darau.“   
\c 12
\p
\v 24 Ir Jėzus atsakydamas tarė jiems: „Argi ne todėl klystate, kad nepažįstate nei šventraščių, nei Dievo galios?  
\v 36 Nes pats Dovydas sakė Šventąja Dvasia: ‚VIEŠPATS tarė mano Viešpačiui: Sėskis mano dešinėje, kol aš pastatysiu tavo priešus tavo pakoju.‘  
\v 37 Taigi pats Dovydas jį vadina Viešpačiu; tai iš kur \add tai\add*, \add kad\add* jis yra jo sūnus?“ Ir \f + \fr 12:37 \ft „paprasti žmonės“ – Arba „didelė minia“, „bendra liaudis“.\f*paprasti žmonės mielai jo klausėsi.   
\c 13
\p
\v 13 \wj Ir jūs būsite visų nekenčiami dėl mano vardo; bet kas ištvers iki \wj*\f + \fr 13:13 \ft „galo“ – Arba „pabaigos“.\f*\wj galo, tas bus išgelbėtas.\wj*  
\v 31 Dangus ir žemė praeis, bet mano žodžiai niekaip nepraeis.  
\v 32 Bet apie tos Dienos ir Valandos \f + \fr 13:32 \ft „\ft \+add laiką\+add*“ – Žodis „laiką“ yra įterptą atsižvelgiant į 33 eilutę, kurioje toks žodis yra ir į tai, kad šios 32-tros eilutės gr. tekste yra žodis „peri“ (περὶ), kurį verčiant be įterpto žodžio „laiką“, gali duoti liet. teksto skaitytojui klaidingai suprasti, kad niekas nieko nežino apie tą Dieną ir Valandą, kai žinių daug kas turi apie tai, tik niekas be Tėvo nežino laiko.\f*\add laiką\add* niekas nežino, nei angelai, kurie yra danguje, nei Sūnus, bet tik Tėvas.  
\v 33 Būkite atsargūs, budėkite ir melskitės, nes nežinote, kada tas laikas \f + \fr 13:33 \ft „bus“ – T. „yra“, bet gr. tekstas aiškiai rodo į išpranašautą ateitį.\f*bus!   
\c 14
\p
\v 1 Po dviejų dienų buvo \add numatyta\add* Aplenkimo ir Neraugintosios duonos \add šventė\add*, ir aukštieji kunigai bei raštininkai ieškojo \f + \fr 14:1 \ft „būdo“ – Gr. „kaip“.\f*būdo \f + \fr 14:1 \ft „klasta suimti jį ir nužudyti“ – Gr. „sugaudamas jį klasta jie nužudytų \ft \+add jį\+add*“.\f*klasta suimti jį ir nužudyti.  
\v 2 Bet jie tarė: „\add Tik\add* ne per šventę, kad nebūtų žmonių sąmyšio.“  
\v 9 Iš tiesų sakau jums: \f + \fr 14:9 \ft „visame pasaulyje“ – Arba „į visą pasaulį“; čia vartojamas kitas gr. prielinksnis negu Mt 16:13 eilutėje.\f*visame pasaulyje, kur tik bus skelbiama ši evangelija, ir jos atminimui bus pasakojama, ką ji padarė.“  
\v 10 Ir Judas Iskarijotas, vienas iš Dvylikos, nuėjo pas aukštuosius kunigus, kad jiems jį išduotų.  
\v 11 Ir jie, \add tai\add* išgirdę, apsidžiaugė ir pažadėjo duoti jam pinigų. O jis ieškojo \f + \fr 14:11 \ft „būdo“ – Gr. „kaip“.\f*būdo \f + \fr 14:11 \ft „patogiu laiku“ – Arba „patogiai“, „nesunkiai“.\f*patogiu laiku jį išduoti.   
\p
\v 12 Ir pirmąją Neraugintosios duonos dieną, kada \f + \fr 14:12 \ft „aukojamas Aplenkimo \ft \+add avinėlis\+add*“ – Arba „jie \+add (žydai)\+add* aukojo Aplenkimo \+add avinėlį\+add*“.\f*aukojamas Aplenkimo \add avinėlis\add*, jo mokytiniai jam tarė: „Kur nori, kad \f + \fr 14:12 \ft „eitume paruošti“ – T. „eidami paruoštume“.\f*eitume paruošti, kad valgytum Aplenkimo \add avinėlį\add*?“  
\v 13 Ir jis išsiunčia du savo mokytinius ir sako jiems: „Eikite į miestą, ir ten jus sutiks vyras, vandens ąsočiu nešinas. Sekite paskui jį  
\v 14 ir kur tik jis įeis, sakykite namų šeimininkui: ‚Mokytojas sako: „Kur yra \f + \fr 14:14 \ft „svečių kambarys“ – Arba „svetainė“.\f*svečių kambarys, kuriame galėčiau su savo mokytiniais valgyti Aplenkimo \add avinėlį\add*?“‘  
\v 15 Ir jis parodys jums didelį aukštutinį kambarį, apstatytą \add ir\add* paruoštą. Ten paruoškite mums.“  
\v 16 Ir jo mokytiniai išėjo ir atėjo į miestą ir rado taip, kaip jis buvo jiems sakęs. Ir jie paruošė Aplenkimo \add avinėlį\add*.  
\v 17 Ir vakare jis ateina su Dvylika,  
\v 18 ir jiems atsilošiant ir valgant, Jėzus tarė: \wj „Iš tiesų sakau \wj*\f + \fr 14:18 \ft „jums: vienas“ – Arba „jums, kad vienas“.\f*\wj jums: vienas iš jūsų mane išduos – kuris valgo su manimi.“\wj*  
\v 19 Ir jie pradėjo liūdėti ir jam pasakyti vienas po kito: „Nejaugi aš? Ir kitas: „Nejaugi aš?  
\v 20 Ir jis atsakydamas tarė jiems: „Vienas iš Dvylikos, kuris mirko su manimi \add duoną\add* į dubenį.  
\v 21 Žmogaus Sūnus tikrai eina, kaip apie jį parašyta, bet vargas tam žmogui, per kurį Žmogaus Sūnus išduodamas! Gerai būtų buvę tam žmogui, jei jis nebūtų gimęs.“  
\v 22 Ir jiems valgant, Jėzus, paėmęs duoną \add ir\add* pasakęs palaiminimą, \add ją\add* laužė ir davė jiems ir tarė: „Imkite, valgykite – tai yra mano kūnas.“  
\v 23 Ir paėmęs taurę \add ir\add* padėkojęs, jis davė jiems, ir jie visi gėrė iš jos.  
\v 24 Ir jis tarė jiems: „Tai yra mano kraujas, kuris \add yra\add* naujosios sandoros \add kraujas\add*, kuris išliejamas už daugelį.  
\v 25 Iš tiesų sakau \f + \fr 14:25 \ft „jums: visai“ – Arba „jums, kad visai“.\f*jums: visai nebegersiu vynmedžio vaisiaus iki tos dienos, kada gersiu jį naują Dievo karalystėje.“  
\v 26 Ir pagiedoję giesmę jie išėjo į Alyvų kalną.   
\p
\v 29 Bet Petras jam tarė: „Nors ir visi atsimes, tačiau ne aš!“   
\p
\v 32 Ir jie ateina į \f + \fr 14:32 \ft „vietą“ – Arba „žemės sklypą“.\f*vietą, kurios vardas Getsemanė. Ir jis sako savo mokytiniams: „Sėskite čia, kol aš melsiuosi.“  
\v 33 Ir jis pasiėmė* su savimi Petrą ir Jokūbą ir Joną ir pradėjo \f + \fr 14:33 \ft „nepaprastai nustebti“ – Gr. žodis vartojamas NT dar tik Mk 9:15, 16:5-6 (žr. tų eilučių išnašas). Turint omeny prielaidą, kad kitose 3-ose eilutėse tas gr. žodis apsako žmogaus atsaką į antgamtinį reiškinį, galima suprasti, kad šioje eilutėje yra užuomina į tai, kad Dievas Tėvas kažkokiu antgamtiniu būdu parodė Žmogaus Sūnui ateisiančios pasiaukojimo už mūsų nuodėmes neapsakomą didumą.\f*nepaprastai nustebti bei pajusti didžiulę apsunkinimą  
\v 34 ir jiems tarė*: „Mano siela labai nuliūdusi – \f + \fr 14:34 \ft „iki mirties“ – Arba „mirtinai“.\f*iki mirties. Pasilikite čia ir budėkite!“  
\v 35 Ir paėjęs truputį toliau, jis puolė ant žemės ir meldėsi, kad, jei įmanoma, ta valanda nuo jo praeitų.  
\v 36 Ir jis tarė: „Aba, Tėve, tau \f + \fr 14:36 \ft „viskas“ – Gr. daugiskaitinis žodis.\f*viskas įmanoma; atimk šią \f + \fr 14:36 \ft „taurę“ – T. y. rūstybės patyrimą.\f*taurę nuo manęs! Tačiau \add tebūnie\add* ne tai, ko noriu aš, bet tai, ko nori tu.“  
\v 37 Ir jis ateina ir randa juos miegančius, ir sako Petrui: „Simonai, tu miegi? Neįstengei nė vienos valandos pabudėti?  
\v 38 Budėkite ir melskitės, kad neįžengtumėte \f + \fr 14:38 \ft „į pagundą“ t. y. į tą nuodėmę, kuri jus gundo.\f*į pagundą. Dvasia iš tiesų noringa, bet kūnas silpnas.“  
\v 39 Ir vėl nuėjęs jis meldėsi, tardamas \f + \fr 14:39 \ft „tuos pačius žodžius“ – Gr. „tą patį žodį / dalyką“.\f*tuos pačius žodžius.  
\v 40 Ir sugrįžęs, jis juos rado vėl miegančius (nes jų akys buvo apsunkusios), ir jie nežinojo, ką jam atsakyti.  
\v 41 Ir jis ateina trečią kartą ir sako jiems: \f + \fr 14:41 \ft „Miegokite dabar ir ilsėkitės!“ – Arba „Ar miegate dabar ir ilsitės?“ (Gr. k. formos vienodos, tai čia yra arba ironiškas įsakymas arba klausimas.).\f*„Miegokite dabar ir ilsėkitės! Gana! Atėjo ta valanda: štai Žmogaus Sūnus išduodamas į nusidėjėlių rankas.  
\v 42 Kelkitės, eime! Štai \f + \fr 14:42 \ft „mano išdavėjas“ – Arba „tas, kuris mane išduoda“.\f*mano išdavėjas yra prisiartinęs.“  
\v 43 Ir tuojau, jam \f + \fr 14:43 \ft „tebekalbant“ – Arba „dar bekalbant“.\f*tebekalbant, ateina Judas, esantis vienas iš Dvylikos, o su juo didelė minia su kalavijais ir vėzdais, nuo aukštųjų kunigų, raštininkų ir vyresniųjų.  
\v 44 Ir \f + \fr 14:44 \ft „jo išdavėjas“ – Arba „tas, kuris išduoda jį“.\f*jo išdavėjas buvo jiems davęs ženklą, sakydamas: „Kurį pabučiuosiu, \f + \fr 14:44 \ft „tai“ – Gr. „jis“.\f*tai yra \add tas\add*. Jį suimkite ir saugiai nuveskite.“  
\v 45 Ir \add vos tik\add* atėjęs jis tuojau prisiartino prie jo \add ir\add* sako: \f + \fr 14:45 \ft „Mokytojau, mokytojau!“ – Arba „Rabi, rabi!“\f*„Mokytojau, mokytojau!“ – ir pabučiavo jį.  
\v 50 Ir jie visi paliko jį ir pabėgo.  
\v 51 Ir toks vienas jaunuolis sekė paskui jį, užsimetęs lininį audeklą aplink \add savo\add* \f + \fr 14:51 \ft „nuogą \ft \+add kūną\+add*“ – Arba „nuogumą“.\f*nuogą \add kūną\add*, ir \f + \fr 14:51 \ft „jauni vyrai“ – Tas pats gr. žodis, kaip ir žodis, išverstas „jaunuolis“; čia greičiausiai rodo į kareivius.\f*jauni vyrai jį griebia.  
\v 52 Bet jis paliko lininį audeklą ir pabėgo nuo jų nuogas.  
\v 61 Tačiau jis tylėjo ir nieko neatsakė. Vyriausiasis kunigas pakartotinai jį klausinėjo \f + \fr 14:61 \ft „tardamas“ – Gr „ir taria“.\f*tardamas jam: „Ar tu esi Kristus, Palaimintojo Sūnus?“  
\v 62 Ir Jėzus tarė: „Aš esu. Ir jūs pamatysite žmogaus Sūnų, sėdintį Galybės dešinėje ir ateinantį dangaus \f + \fr 14:62 \ft „debesimis“ – Plg. Dan 7:13.\f*debesimis.“   
\c 15
\p
\v 10 Mat jis \f + \fr 15:10 \ft „suprato“ – Arba „žinojo“.\f*suprato, kad aukštieji kunigai buvo jį perdavę iš pavydo.  
\v 16 Ir kareiviai nusivedė jį į kiemą, kuris yra \f + \fr 15:16 \ft „teismo aikštė“ – Žr. Mt 27:27 išnašą.\f*teismo aikštė, ir *sušaukė visą \f + \fr 15:16 \ft „batalioną“ – Žr. Mt 27:27 išnašą.\f*batalioną.  
\v 17 Ir jie apvelkia jį purpuriniu apdaru ir nupynę uždeda jam aplinkui \add galvą\add* erškėčių vainiką.  
\v 20 Ir po to, kai pasityčiojo iš jo, jie nuvilko nuo jo purpurinį apdarą ir apvilko jį jo paties drabužiais ir jį išveda, kad jį nukryžiuotų.  
\v 21 Ir jie priverčia vieną pareinantį iš lauko praeivį – Simoną kirėnietį, Aleksandro ir Rufo tėvą – nešti jo kryžių.  
\v 22 Ir jie \f + \fr 15:22 \ft „atneša“ – Daug kas verčia „nuvedė“ arba, veiksmažodžio formos atžvilgiu, tikslesniu žodžiu „atveda“, bet gr. žodis φέρω (fero) nevartojamas NT tokia reikšme. Gr. tekstas leidžia suprasti, kad Viešpats nebegalėjo eiti, bet kelionės pabaigoje buvo atneštas į nukryžiavimo vietą.\f*atneša jį į Golgotos vietą, kuris išvertus reiškia: „Kaukolės vieta“.  
\v 23 Ir jie davė jam gerti vyno, primaišyto su mira, bet jis nepriėmė.  
\v 24 Ir jį nukryžiavę, jie pasidalijo jo drabužius, mesdami dėl jų burtus, kas ką imsiąs.  
\v 25 O buvo \f + \fr 15:25 \ft „trečia valanda“ – Mūsų skaičiavimu tai yra devinta valanda ryte.\f*trečia valanda, \f + \fr 15:25 \ft „ir“ – Gr. tekste yra žodis καὶ (kai), kuris reiškia „ir“, bet nėra žodžio, reiškiančio „kai“.\f*ir jie nukryžiavo jį.  
\v 26 Taip pat buvo užrašytas jo kaltinimo užrašas: „ŽYDŲ KARALIUS“.  
\v 27 Ir kartu su juo jie nukryžiavo du \f + \fr 15:27 \ft „vagis“ – Arba „plėšikus“.\f*vagis: vieną jo dešinėje, o kitą jo kairėje.  
\v 28 Ir išsipildė šventraštis, kuris sako: „Ir jis buvo priskaitytas prie \f + \fr 15:28 \ft „įstatymo pažeidėjų“ – Arba „nusikaltėlių“, „įstatymo nepaisančiųjų“.\f*įstatymo pažeidėjų“.  
\v 29 O praeiviai \f + \fr 15:29 \ft „plūdo jį“ – Arba „jam piktžodžiavo“.\f*plūdo jį, kraipydami savo galvas ir sakydami: „Še tau, kuris sugriauni šventyklą ir per tris dienas \add ją\add* \f + \fr 15:29 \ft „atstatai“ – Gr. „pastatai“.\f*atstatai!  
\v 30 Išgelbėk save ir nuženk nuo kryžiaus!“  
\v 31 O panašiai ir aukštieji kunigai tarpusavyje su raštininkais tyčiodamiesi sakė: „Jis išgelbėjo kitus, pats savęs nepajėgia išgelbėti!“  
\v 32 Tegul Kristus, Izraelio Karalius, nužengia dabar nuo kryžiaus, kad matytume ir tikėtume! Taip pat tie, kurie buvo su juo nukryžiuoti, \f + \fr 15:32 \ft „užgauliojo jį“ – Arba „jam priekaištavo“.\f*užgauliojo jį.  
\v 33 Ir šeštai valandai atėjus, visą šalį apgaubė tamsa iki devintos valandos.  
\v 34 O devintą valandą Jėzus garsiu balsu šaukė, sakydamas: „Eloi, Eloi, lama sabachtani? (Tai išvertus yra: „Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane apleidai?)  
\v 35 Ir kai kurie šalia stovintys išgirdę sakė: „Žiūrėk, jis šaukiasi Elijo.  
\v 36 \f + \fr 15:36 \ft „Tada“ – Arba „Ir“.\f*Tada vienas nubėgęs ir pripildęs kempinę pilną acto ir užmovęs \add ją\add* ant nendrės, davė jam gerti, sakydamas: „Palaukite, pažiūrėsime, ar ateis Elijas jo nuimti.  
\v 37 Bet Jėzus išleidęs skardų šauksmą išleido dvasią.  
\v 38 Ir šventyklos uždanga buvo perplėštas pusiau nuo viršaus iki apačios.   
\c 16
\p
\v 15 Ir jis jiems tarė: \wj „Eikite į visą pasaulį ir \wj*\f + \fr 16:15 \ft „skelbkite“ – Arba „kaip šaukliai skelbkite“.\f*\wj skelbkite Evangeliją \wj*\f + \fr 16:15 \ft „visai kūrinijai“ – Gr. frazė παση τη κτισει („pasė tė ktisei“). Tai yra datyvo būdvardis + artikelis + žodis, kuris verčiamas „kūrinys“, „sukurtasis“, „kūrinija“ ir kt.. Ta frazė vartojamas tik NT čia ir Kol 1:23. Ji gali būti išversta naudininku arba vietininku, todėl gali būti „kiekvienam sukurtajam“, „visoje kūrinijoje“, „kiekvienam, kas tik sukurtas“, „kiekvienam \ft \+add Dievo\+add* sukurtam \+add žmogui\+add*“. Turbūt tai yra hebraizmas, kuris nurodo visą žmoniją.\f*\wj visai kūrinijai.\wj*  
\v 16 Kas yra pasitikėjęs ir pakrikštytas, bus išgelbėtas; bet kas nėra pasitikėjęs, bus \f + \fr 16:16 \ft „nuteistas“ – Arba „pasmerktas“.\f*nuteistas.