\id MAT
\h Mato 
\toc1 Evangelija pagal Matą 
\toc2 Mato 
\toc3 Mt 
\mt1 Evangelija pagal Matą  
\c 1
\s1 Jėzaus kilmė  
\p
\v 1 \f + \fr 1:1 \ft Visa eilutė – Arba „Abraomo sūnaus Dovydo sūnaus Jėzaus, \ft \+add tai yra\+add* Mesijo, kilmės knyga“.\f*Jėzaus Kristaus, sūnaus Dovydo, sūnaus Abraomo, \f + \fr 1:1 \ft „kilmės“ – Arba „genealogijos“, „kartų eilės“.\f*kilmės knyga.  
\v 2 Abraomas pagimdė Izaoką, ir Izaokas pagimdė Jokūbą, ir Jokūbas pagimdė Judą ir jo brolius,  
\v 3 ir Judas pagimdė Faresą ir Zarą iš Tamaros, ir Faresas pagimdė Esromą, ir Esromas pagimdė Aramą,  
\v 4 ir Aramas pagimdė Aminadabą, ir Aminadabas pagimdė Naasoną, ir Naasonas pagimdė Salmoną,  
\v 5 ir Salmonas pagimdė Boozą iš Rahabos, ir Boozas pagimdė Jobedą iš Rūtos, ir Jobedas pagimdė Jesę,  
\v 6 ir Jesė pagimdė karalių Dovydą, ir karalius Dovydas pagimdė Saliamoną \f + \fr 1:6 \ft „iš Ūrijo pačios“ – T. „iš Ūrijo tos“; gal „iš Ūrijo \ft \+add žmonos\+add*“, „iš tos, \+add kuri buvo\+add* Ūrijo“, „iš tos \+add moters kuri buvo paimta\+add* nuo Ūrijo“.\f*iš Ūrijo pačios,  
\v 7 ir Saliamonas pagimdė Roboamą, ir Roboamas pagimdė Abiją, ir Abija pagimdė Asą,  
\v 8 ir Asa pagimdė Juozapatą, ir Juozapatas pagimdė Joramą, ir Joramas pagimdė Oziją,  
\v 9 ir Ozijas pagimdė Joatamą, ir Joatamas pagimdė Achazą, ir Achazas pagimdė Ezekiją,  
\v 10 ir Ezekijas pagimdė Manasą, ir Manasas pagimdė Amoną, ir Amonas pagimdė Joziją,  
\v 11 ir \f + \fr 1:11 \ft Minėtas Jozijo sūnus Jechonijas yra pavadintas dar Eljakimu ir Jehojakimu (II Kar 23:34). I Met 3:15 tvirtina, kad jo broliai buvo Johananas, Zedekijas ir Šalumas, kuris, pasak John Gill (Mt 1:11), dar yra pavadintas Jehoahazu (II Met 23:30; plg. Jer 22:11). Zedekijas irgi buvo pavadintas kitu vardu, Mataniju (II Kar 24:17). Gr. k. tekstas gali būti išverstas ir „Jozijas pagimdė Jechoniją ir jo brolius daugmaž ištremimo į Babiloną metu“. Tačiau, žinome iš ST, kad ne tuo metu gimė Jechonijas ir jo broliai, nes Jechonijas nebuvo ištremtas į Babiloną, bet mirė savo krašte (II Kar 24:6). Šios eilutės Jechonijas, John Gill tvirtina, nėra tas pats žmogus, kaip Mt 1:12 minėtas asmuo. Pasak Gill'o, Mt 1:12 eilutės Jechonijas yra ankstesnės eilutės Jechonijo sūnus, kuris pavadintas Jehojachinu II Kar 24:6 ir Koniju Jer 22:24.\f*Jozijas pagimdė Jechoniją ir jo brolius, kurie \add gyveno\add* ištremimo į Babiloną metu.  
\v 12 Ir po ištrėmimo į Babiloną, Jechonijas pagimdė Salatielį, ir Salatielis pagimdė Zorobabelį,  
\v 13 ir Zorobabelis pagimdė Abijudą, ir Abijudas pagimdė Eliakimą, ir Eliakimas pagimdė Azorą,  
\v 14 ir Azoras pagimdė Sadoką, ir Sadokas pagimdė Achimą, ir Achimas pagimdė Elijudą,  
\v 15 ir Elijudas pagimdė Eleazarą, ir Eleazaras pagimdė Mataną, ir Matanas pagimdė Jokūbą,  
\v 16 ir Jokūbas pagimdė Juozapą – vyrą Marijos, iš kurios gimė Jėzus, kuris yra vadinamas Kristumi.  
\v 17 Taigi nuo Abraomo iki Dovydo – iš viso keturiolika kartų, ir nuo Dovydo iki ištrėmimo į Babiloną – keturiolika kartų, ir nuo ištrėmimo į Babiloną iki Kristaus – keturiolika kartų.   
\s1 Jėzaus gimimas  
\p
\v 18 Taigi Jėzaus Kristaus gimimas buvo toks: kai jo motina Marija buvo \f + \fr 1:18 \ft „Juozapui pažadėta į žmonas“ – Arba „pažadėta pagal susitarimą Juozapui duoti į žmonas“.\f*Juozapui pažadėta į žmonas, prieš jiems sueinant kartu, ji buvo rasta nėščia iš Šventosios Dvasios.  
\v 19 Tuomet jos vyras Juozapas, būdamas teisus ir nenorėdamas jos viešai sugėdinti, buvo nusiteikęs slapčia \f + \fr 1:19 \ft „nutraukti santuoką su ja“ – Arba „nuo jos išsituokti“; t. „ją paleisti“, „išleisti ją“ (plg. Įst 24:1-4), t. y. išsituokti.\f*nutraukti santuoką su ja.  
\v 20 Bet, jam begalvojant apie tai, štai Viešpaties angelas pasirodė jam sapne, sakydamas: „Juozapai, Dovydo sūnau, nebijok pasiimti savo žmonos Marijos, nes tai, kas joje pradėta, yra iš Šventosios Dvasios.  
\v 21 Ir ji pagimdys sūnų, ir tu pavadinsi jį vardu Jėzus, nes jis išgelbės savo \f + \fr 1:21 \ft „žmones“ – Arba „tautą“.\f*žmones iš jų nuodėmių.“  
\v 22 O visa tai įvyko, kad išsipildytų tai, kas buvo Viešpaties \f + \fr 1:22 \ft „pasakyta“ – Arba „pasakyta autoritetingai“.\f*pasakyta per pranašą, \f + \fr 1:22 \ft „būtent“ – T. „sakydamas“.\f*būtent:  
\v 23 \f + \fr 1:23 \ft „Štai […]“ – Žr. Iz 7:14.\f*\qt Štai mergelė taps nėščia ir pagimdys sūnų ir\qt* jie \qt vadins jį vardu Emanuelis\qt*, kuris išvertus reiškia: Dievas su mumis.  
\v 24 Tada Juozapas, pažadintas, padarė taip, kaip Viešpaties angelas buvo jam įsakęs, ir savo žmoną pasiėmė,  
\v 25 bet \f + \fr 1:25 \ft „jos nepažino“ – Arba „neturėjo santykių su ja“. Žr. Pr 4:1; Lk 1:34.\f*jos nepažino, iki ji pagimdė savo pirmagimį sūnų, ir jis pavadino jį vardu Jėzus.   
\c 2
\s1 Rytų išminčių apsilankymas  
\p
\v 1 Tada, Jėzui gimus Judėjos Betliejuje karaliaus Erodo dienomis, štai atkeliavo į Jeruzalę išminčiai iš rytų  
\v 2 sakydami: „Kur yra gimusis žydų Karalius? Nes mes matėme jo žvaigždę rytuose ir atvykome jo pagarbinti.“  
\v 3 O \add tai\add* išgirdęs, sunerimo karalius Erodas, taip pat visa Jeruzalė su juo,  
\v 4 ir surinkęs visus tautos aukštuosius kunigus bei raštininkus, jis \f + \fr 2:4 \ft „ne kartą teiravosi“ – gr. eigos veikslas vksm.\f*ne kartą teiravosi jų, kur turi gimti \f + \fr 2:4 \ft „Kristus“ – Gr. „Kristus“ = hbr. „Mesijas“, t. y. Pateptasis.\f*Kristus.  
\v 5 Ir jie tarė jam: „Judėjos Betliejuje, nes taip yra pranašo parašyta:  
\v 6 \qt ir tu, Betliejau\qt*, Judo \f + \fr 2:6 \ft „krašte“ – Arba „šalie“ (šauksmininkas).\f*krašte, jokiu būdu nesi \qt mažiausias tarp Judo\qt* kunigaikščių, nes \qt iš tavęs ateis valdytojas\qt*, kuris ganys mano tautą \qt Izraelį\qt*.“  
\v 7 Tada Erodas, slapčia pasikvietęs išminčius, tiksliai klausinėdamas iš jų sužinojo žvaigždės pasirodymo metą  
\v 8 ir juos siųsdamas į Betliejų, tarė: „Eikite ir kruopščiai ieškokite to vaikelio, ir kai \add jį\add* surasite, praneškite man, kad ir aš nuvykęs jį pagarbinčiau.“   
\p
\v 9 Išklausę karaliaus, jie iškeliavo. Ir štai žvaigždė, kurią jie matė rytuose, ėjo pirma jų, kol atėjusi sustojo viršum tos vietos, kur buvo vaikelis.  
\v 10 Išvydę žvaigždę, jie džiaugėsi labai dideliu džiaugsmu.  
\v 11 Ir, įėję į namą, jie pamatė vaikelį su jo motina Marija ir parpuolę jį garbino. Ir \f + \fr 2:11 \ft „atvėrę savo brangenybių \ft \+add dėžutes\+add*“ – Arba „atidengę savo lobius“.\f*atvėrę savo brangenybių \add dėžutes\add*, jie \f + \fr 2:11 \ft „pateikė“ – Arba „aukojo“, „atnašavo“; gr. žodis dažnai vartojamas apie aukojimą.\f*pateikė jam dovanų: aukso ir smilkalų ir miros.  
\v 12 Ir sapne Dievo perspėti negrįžti pas Erodą, jie kitu keliu iškeliavo į savo kraštą.   
\s1 Bėgimas į Egiptą  
\p
\v 13 Ir jiems iškeliavus, štai Viešpaties angelas pasirodo Juozapui sapne, sakydamas: „Kelkis, imk vaikelį bei jo motiną ir bėk į Egiptą, ir ten \f + \fr 2:13 \ft „pasilik“ – Arba „būk“.\f*pasilik, kol tau pasakysiu, nes Erodas rengiasi ieškoti vaikelio, kad jį pražudytų.“  
\v 14 Ir atsikėlęs jis nakčia pasiėmė vaikelį bei jo motiną ir pasitraukė į Egiptą  
\v 15 ir ten išbuvo iki Erodo mirties, kad išsipildytų, kas Viešpaties buvo \f + \fr 2:15 \ft „pasakyta“ – Arba „pasakyta autoritetingai“.\f*pasakyta per pranašą, \f + \fr 2:15 \ft „būtent“ – T. „sakydamas“.\f*būtent: \f + \fr 2:15 \ft „Iš […]“ – Žr. Oz 1:11.\f*\qt Iš Egipto pašaukiau savo Sūnų\qt*.   
\s1 Berniukų žudynės  
\p
\v 16 Tada Erodas, pamatęs, kad išminčiai jį išjuokė, baisiai įniršo ir pasiuntęs \add įgaliotinių\add* išžudė visus berniukus, kurie buvo Betliejuje ir \f + \fr 2:16 \ft „visoje jo apylinkėje“ – T. „visuose jo pakraščiuose“.\f*visoje jo apylinkėje, dviejų metų ir jaunesnius, pagal metą, kurį tiksliai klausinėdamas buvo sužinojęs iš išminčių.  
\v 17 Tada išsipildė tai, kas buvo pranašo Jeremijo \f + \fr 2:17 \ft „pasakyta“ – Arba „pasakyta autoritetingai“.\f*pasakyta, \f + \fr 2:17 \ft „būtent“ – T. „sakydamas“.\f*būtent:  
\v 18 \f + \fr 2:18 \ft „Triukšmas“ – Arba „Garsas“, „Balsas“; žr. Jer 31:15.\f*\qt Triukšmas pasigirdo Ramoje, rauda ir verksmas ir didžiulis dejavimas: Rachele verkia savo vaikų ir \qt*\f + \fr 2:18 \ft „nesileidžia guodžiama“ – T. „nesileido guodžiama“ (esam. l.).\f*\qt nesileidžia guodžiama, nes jų nebėra\qt*.   
\s1 Sugrįžimas į Nazaretą  
\p
\v 19 Bet, kai Erodas buvo miręs, štai Viešpaties angelas Egipte pasirodė Juozapui sapne,  
\v 20 sakydamas: „Kelkis ir pasiimk vaikelį bei jo motiną ir keliauk į Izraelio šalį, nes yra mirę tie, kurie tykojo vaikelio gyvybės“.  
\v 21 Ir atsikėlęs jis paėmė su savimi vaikelį bei jo motiną, ir atvyko į Izraelio šalį.  
\v 22 Bet, kai jis išgirdo, kad Judėjai karaliauja Archelajas vietoj savo tėvo Erodo, pabūgo ten vykti. O sapne Dievo įspėtas, jis pasitraukė į Galilėjos \f + \fr 2:22 \ft „sritį“ – Gr. dgs. „sritis“.\f*sritį  
\v 23 ir atvykęs apsigyveno mieste, vadinamame Nazaretu, kad išsipildytų, kas buvo \f + \fr 2:23 \ft „pasakyta“ – Arba „pasakyta autoritetingai“.\f*pasakyta per pranašus: \f + \fr 2:23 \ft „Jį vadins Nazarėnu“ – Žr. Iz 11:1 (hbr. נֵצֶר (netser), „Atžala“) ir Iz 53:2, kur rašoma, kad Mesijo išvaizda nebus teigiamai įspūdinga, matyt buvo įprasta manyti, kad nieko gero nebus iš Nazareto (Jn 1:46). Kai kas įžvelgia užuominą į Senajame Testamente minimus nazyrus („atskirtuosius“), kurie minimi šiose eilutėse: Sk 6:2, 13, 18-21; Ts 13:5, 7; 16:17; Rd 4:7; Am 2:11-12.\f*\qt jį vadins \qt*\f + \fr 2:23 \ft „Nazarėnu“ – Gr. žodis Ναζωραῖος (Nazōraios) yra vartojamas 15 k. NT, ir šiame leidinyje verčiamas „Nazarietis“ ar „nazariečiai“ visur kitur. Kitas gr. žodis, Ναζαρηνός (Nazarėnós), yra vartojamas 4 k. NT: Mk 1:24, 14:67, 16:6; Lk 4:34. Šiame leidinyje jis visada verčiamas žodžiu „Nazarėnas“. Žr Mk 1:24 išnašą.\f*\qt Nazarėnu\qt*.   
\c 3
\s1 Jonas Krikštytojas paruošia kelia Mesijui  
\p
\v 1 \f + \fr 3:1 \ft „Tomis dienomis“ – Žr. Mt 2:23 apie Jėzaus buvimą Nazarete.\f*Tomis dienomis pasirodo Jonas Krikštytojas, \f + \fr 3:1 \ft „skelbdamas kaip šauklys“ – Arba „skelbdamas įsakmiai“.\f*skelbdamas kaip šauklys Judėjos dykumoje  
\v 2 ir sakydamas: „Atgailaukite, nes dangaus karalystė yra prisiartinusi!“  
\v 5 Tada išeidavo pas jį \f + \fr 3:5 \ft „Jeruzalė […] visa Judėja […] visas kraštas prie Jordano“ – T. y. žmonės iš šitų vietovių.\f*Jeruzalė ir visa Judėja, ir visas kraštas prie Jordano,  
\v 6 ir išpažindami savo nuodėmes, jie būdavo jo krikštijami Jordane.  
\v 8 Duokite tad vaisių, pritinkančių atgailai,  
\v 9 ir nemanykite sakyti savyje: „Mes \add kaip\add* tėvą turime Abraomą. Nes aš jums sakau, kad Dievas pajėgia prikelti vaikų Abraomui iš šitų akmenų!  
\v 11 Aš, \f + \fr 3:11 \ft „žinoma“ – Arba „tiesa“, „gi“.\f*žinoma, \f + \fr 3:11 \ft „vandeniu“ – Gr. ἐν ὕδατι; arba „vandenyje“.\f*vandeniu jus krikštiju dėl \f + \fr 3:11 \ft „atgailavimo“ – Arba „apsigalvojimo“, t. y. persigalvojimo, dėl kurio keičiasi gyvensena.\f*atgailavimo, bet tas, kuris ateina po manęs, yra galingesnis už mane – jo apavų aš nevertas nešioti! Jisai krikštys jus Šventąja Dvasia ir ugnimi.  
\v 12 \f + \fr 3:12 \ft „Jo“ – T. „kurio“.\f*Jo vėtyklė – jo rankoje, ir jis visiškai išvalys savo klojimą ir surinks savo kviečius į klėtį, bet jis sudegins pelus neužgesinama ugnimi.“   
\s1 Jonas krikštija Jėzų  
\p
\v 13 Tuomet ateina Jėzus iš Galilėjos prie Jordano pas Joną, kad būtų jo pakrikštytas.  
\v 14 Bet Jonas mėgino jam neleisti, sakydamas: „Man reikia būti tavo pakrikštytam, o tu ateini pas mane?“   
\p
\v 15 Ir Jėzus atsakydamas jam tarė: „Leisk dabar, nes taip mums dera \f + \fr 3:15 \ft „įvykdyti“ – Arba „visą teisumą paversti tikrove“; gr. „išpildyti“, t. y. padaryti taip, kad pasiektų tikslą, normą, ribą.\f*įvykdyti visą teisumą.“ Tada jis jam leido.  
\v 16 Ir kai \add jis\add* buvo pakrikštytas, Jėzus tuoj pat ėjo aukštyn iš vandens; ir štai \f + \fr 3:16 \ft „jam“ – T. y. Jonui; plg. Jn 1:32-33.\f*jam atsivėrė dangūs, ir jis pamatė Dievo Dvasią nusileidžiančią kaip balandį ir nutupiančią ant jo;  
\v 17 ir štai balsas iš dangaus \f + \fr 3:17 \ft „prakalbo“ – T. „prakalbantis“, „sakantis“.\f*prakalbo: „Šitas yra \f + \fr 3:17 \ft „mano mylimasis Sūnus“ – Arba „mano Sūnus, mylimasis“.\f*mano mylimasis Sūnus, kuriuo gėriuosi.“   
\c 4
\s1 Velnias gundo Jėzų  
\p
\v 1 Tada Jėzus buvo Dvasios nuvestas į dykumą, kad būtų velnio gundomas.  
\v 2 O išpasninkavęs keturiasdešimt dienų ir keturiasdešimt naktų, jis \f + \fr 4:2 \ft „ilgainiui“ – Arba „pagaliau“, „vėliau“.\f*ilgainiui išalko.  
\v 3 Ir gundytojas, atėjęs pas jį, tarė: „Jeigu tu esi Dievo Sūnus, įsakyk, kad šie akmenys pavirstų duona.  
\v 4 Bet jis atsakydamas tarė: \wj „Yra parašyta: \wj*\f + \fr 4:4 \ft Žr. Įst 8:3. Plg. Lk 4:4.\f*\qt Žmogus gyvens ne vien duona, bet kiekvienu žodžiu, išeinančiu iš Dievo burnos.“\qt*  
\v 5 Tada velnias jį paima į šventąjį miestą ir pastato jį ant šventyklos \f + \fr 4:5 \ft „viršūnės“ – Gr. „sparnelio“.\f*viršūnės  
\v 6 ir sako jam: „Jeigu tu esi Dievo Sūnus, meskis žemyn, nes yra parašyta: „Jis savo angelams įsakys apie tave, ir ant rankų jie nešios tave, kad niekada neužsigautum savo kojos į akmenį“.  
\v 7 Jėzus jam tarė: „Vėlgi yra parašyta: „Negundyk Viešpaties, savo Dievo“.  
\v 8 Iš naujo velnias paima jį į labai aukštą kalną ir parodo jam visas pasaulio karalystes bei jų šlovę  
\v 9 ir jam sako: \f + \fr 4:9 \ft „Visa tai“ – Gr. „Visus šiuos dalykus“.\f*„Visa tai duosiu tau, jei parpuolęs pagarbinsi mane.“  
\v 10 Tada Jėzus jam sako: „Eik šalin, Šėtone! Juk yra parašyta: „Garbink Viešpatį, savo Dievą, ir jam vienam tarnauk.“  
\v 11 Tada velnias jį palieka, ir štai atėjo angelai ir jam tarnavo.   
\s1 Jėzus pradeda viešą tarnystę  
\p
\v 12 O išgirdęs, kad Jonas \f + \fr 4:12 \ft „įkalintas“ – Arba „suimtas“.\f*įkalintas, Jėzus pasitraukė į Galilėją  
\v 13 ir, palikęs Nazaretą, jis atėjo ir apsigyveno Kapernaume, prie jūros, Zabulono ir Neftalio pakraščiuose,  
\v 14 kad išsipildytų, kas buvo \f + \fr 4:14 \ft „pasakyta“ – Arba „pasakyta autoritetingai“.\f*pasakyta per pranašą Izaiją, \f + \fr 4:14 \ft „būtent“ – T. „sakydamas“.\f*būtent:  
\v 15 \f + \fr 4:15 \ft „Zabulono […]“ – Žr. Iz 9:1-2.\f*ZABULONO \f + \fr 4:15 \ft „kraštas“ – Arba „žemė“ (2 k.).\f*KRAŠTAS IR NEFTALIO KRAŠTAS, PRIE JŪROS KELIO, ANAPUS JORDANO, KITATAUČIŲ GALILĖJA –  
\v 16 žmonės, kurie sėdėjo tamsoje, išvydo didžią Šviesą, ir tiems, kurie sėdėjo mirties krašte ir šešėlyje, užtekėjo Šviesa“.  
\v 17 Nuo to laiko Jėzus pradėjo skelbti kaip šauklys sakydamas: „Atgailaukite, nes dangaus karalystė yra prisiartinusi!   
\s1 Jėzus pašaukia pirmuosius mokytinius  
\p
\v 18 Ir Jėzus, vaikščiodamas palei Galilėjos jūrą, pamatė du brolius – Simoną, vadinamą Petru, ir jo brolį Andriejų – metančius tinklą į jūrą; mat jie buvo žvejai.  
\v 19 Ir jis sako jiems: \f + \fr 4:19 \ft „Sekite“ – Arba „Vaikščiokite“, „Eikite“.\f*„Sekite paskui mane, ir aš jus paversiu žmonių žvejais.“  
\v 20 Ir jie tuojau paliko tinklus ir sekė paskui jį.   
\s1 Jėzus Galilėjoje skelbia Karalystės Evangeliją ir išgydo žmones (nuo 22 eil.)  
\p  
\c 5
\s1 Jėzus moko ant kalno  
\p
\v 1 Ir pamatęs minias jis užlipo į kalną; ir jam atsisėdus, prie jo priėjo jo mokytiniai.  
\v 2 Ir atvėrės savo burną, jis ėmė mokyti juos, sakydamas:   
\s1 Palaiminimai  
\p
\v 3 „Palaiminti tie, kurie \add yra\add* \f + \fr 5:3 \ft „beturčiai dvasios atžvilgiu“ – Gr. k. sandaros forma ta pati čia ir Mt 5:8 eilutėje, kur yra parašyta „tyraširdžiai“. Siekiant panašiai išversti, čia galėtų būti neologizmas „vargdvasiai“ ar panašiai.\f*beturčiai dvasios atžvilgiu, nes jų yra dangaus karalystė.  
\v 4 Palaiminti tie, kurie liūdi, nes jie bus paguosti.  
\v 5 Palaiminti tie, kurie \add yra\add* romūs, nes jie paveldės žemę.  
\v 6 Palaiminti tie, kurie alksta ir trokšta teisumo, nes jie bus pasotinti.  
\v 7 Palaiminti tie, kurie \add yra\add* gailestingi, nes jie susilauks gailestingumo.  
\v 8 Palaiminti tie, kurie \add yra\add* tyraširdžiai, nes jie matys Dievą.  
\v 9 Palaiminti tie, kurie \add yra\add* taikdariai, nes jie bus vadinami Dievo vaikais.  
\v 10 Palaiminti tie, kurie \add yra\add* persekiojami dėl teisumo, nes jų yra dangaus karalystė.  
\v 11 \wj Esate palaiminti, kai dėl manęs jus \wj*\f + \fr 5:11 \ft „niekina“ – Tas pats gr. žodis vartojamas Mt 11:20; Mt 27:44; Mk 15:32; Mk 16:14; Lk 6:22; Rom 15:3; I Tim 4:10; Jok 1:5; I Pt 4:14. Gali būti išverstas „užgauliojo“, „priekaištauti“, „sukelti gėdą“, „barti“, „koneveikti“.\f*\wj niekina ir persekioja, ir meluodami kalba apie jus visokį blogą posakį.\wj*  
\v 12 \wj Džiaukitės ir džiūgaukite, nes didelis \wj*\add yra\add* jūsų atlygis danguje, nes tokiu pat būdu jie persekiojo pirm jūsų \add buvusius\add* pranašus.   
\s1 Druska ir šviesa (nuo 13 eil.)  
\p
\v 14 Jūs esate pasaulio šviesa. Neįmanoma nuslėpti miesto, pastatyto ant kalno.  
\v 15 Nebūna, kad žmonės uždega žiburį ir jį pastato po indu, bet į žibintuvą, ir jis šviečia visiems esantiems namuose.  
\v 16 Tešviečia jūsų šviesa žmonių akivaizdoje taip, kad jie matytų jūsų gerus darbus ir šlovintų jūsų Tėvą, kuris \add yra\add* danguje.   
\s1 Jėzus išpildo (įvykdo) Įstatymą ir Pranašų Šventraščius  
\p
\v 17 \wj „Nemanykite, kad aš atėjau panaikinti Įstatymo ar Pranašų: aš atėjau ne panaikinti, bet \wj*\f + \fr 5:17 \ft „išpildyti“ – T. y. pasiekti / įgyvendinti Įstatymo ir Pranašų tikslą.\f*\wj išpildyti.\wj*  
\v 18 \wj Nes iš tiesų sakau jums: kol dangus ir žemė nepraeis, nė vienas \wj*\f + \fr 5:18 \ft „jotas“ – Gr. ἰῶτα (iota). Gr. abecėlės aštunta raidė vadinasi „jota“. Toks pavadinimas paskolintas iš hbr. kalbos mažiausios raidės י (jod) pavadinimo.\f*\wj jotas, nė vienas \wj*\f + \fr 5:18 \ft „ženklelis“ – Gr. κεραία (keraia). Šie ženkleliai gali būti žymenos prie raidžių, pvz. žyminčios balsius arba pateikiančios giedojimo nurodymus.\f*\wj ženklelis jokiu būdu neišnyks iš įstatymo, kol viskas išsipildys.\wj*   
\s1 Jėzaus mokymas pakelia kartelę  
\s1 Apie neapykantą (nuo 21 eil)  
\s1 Apie nešvankias mintis  
\p
\v 27 „Jūs esate girdėję, kad buvo senolių pasakyta: „Nesvetimauk“.  
\v 28 Bet aš jums sakau: kiekvienas, kuris žvelgia į moterį \f + \fr 5:28 \ft „taip, kad jos užsigeidžia“ – Gr. ≈ „į tą – geisti“; tokia sandara gali rodyti į (1) tikslą („tam, kad jos geistų“) arba (2) poveikį / pasekmę („kas išeina, kad jos geidžia“). Plg. gr. Mt 5:28; Mt 6:1; Mt 13:30; Mt 23:5; Mt 26:12; Mk 13:22; I Kor 12:7; II Kor 3:13; Ef 6:11; I Tes 2:9; II Tes 3:8; Jok 3:3.\f*taip, kad jos užsigeidžia, tas savo širdyje su ja jau svetimavo.   
\s1 Apie santuokos nutraukimą (nuo 31 eil)  
\s1 Apie priesaikas ir tiesos pasakymą (nuo 33 eil)  
\s1 Apie meilę priešams (nuo 38 eil)  
\p
\v 41 Ir kas tik privers tave nueiti mylią, nueik su juo dvi.  
\v 43 Jūs esate girdėję, kad buvo pasakyta: \f + \fr 5:43 \ft „Mylėk savo artimą“ – Žr. Kun 19:18.\f*„Mylėk savo artimą“ ir \f + \fr 5:43 \ft „nekęsk savo priešo“ – Žmonių taip pasakyta, ne Dievo. Nėra tokios citatos ST.\f*„nekęsk savo priešo“.  
\v 44 Bet aš jums sakau: mylėkite savo priešus, laiminkite tuos, kurie jus keikia, darykite gera tiems, kurie jūsų nekenčia, ir melskitės už tuos, kurie jus \f + \fr 5:44 \ft „jus šmeižia“ – Arba „jus niekina“; gal „piktai elgiasi su jumis“.\f*šmeižia ir jus persekioja,  
\v 45 kad \f + \fr 5:45 \ft „pasirodytumėte esą“ – Arba „būtumėte“, bet gr. žodis γίνομαι (gínomai) čia turi pagrindinio vertimo reikšmę; plg. Jn 15:8.\f*pasirodytumėte esą savo danguje \add esančio\add* Tėvo vaikai, nes jis padaro, kad jo saulė tekėtų \f + \fr 5:45 \ft „blogiesiems ir geriesiems“ – T. „ant blogųjų ir gerųjų“.\f*blogiesiems ir geriesiems ir siunčia lietų \f + \fr 5:45 \ft „teisiesiems ir neteisiesiems“ – T. „ant teisiųjų ir neteisiųjų“.\f*teisiesiems ir neteisiesiems.  
\v 48 Tad būkite tobuli, kaip ir jūsų Tėvas, kuris danguje, yra tobulas.   
\c 6
\s1 Darykite gera laukdami atlygio vien iš Dievo  
\p
\v 1 \wj „Saugokitės, kad nedarytumėte savo gailestingumo darbų žmonių akyse, kad būtumėte jų matomi, antraip neturite atlygio pas savo Tėvą danguje.\wj*   
\s1 Melskitės šitaip laukdami atlygio vien iš Dievo  
\p
\v 5 \wj Ir kai meldiesi, nebūk kaip veidmainiai, nes jie mėgsta melstis stovėdami sinagogose ir gatvių kampuose, kad žmonėms pasirodytų. Iš tiesų sakau jums: jie turi savo atlygį.\wj*  
\v 6 \wj Bet tu, kai meldiesi, įeik į savo kambarėlį ir užsirakinęs duris melskis savo Tėvui, kuris yra slaptoje, o tavo Tėvas, kuris mato slaptoje, atlygins tau viešai.\wj*  
\v 7 \wj Bet kai meldžiatės, tuščiai nepakartokite, kaip svetimtikiai, nes jie galvoja, kad jie bus išgirsti dėl jų gausaus kalbėjimo.\wj*  
\v 8 \wj Todėl nebūkite kaip jie, nes jūsų Tėvas žino, \wj*\f + \fr 6:8 \ft „ko“ – gr. dgs; arba „kurių dalykų“.\f*\wj ko jums reikia prieš jums prašant jo.\wj*  
\v 9 \wj Todėl melskitės šitaip: „Tėve mūsų, kuris \+add esi\+add* danguje, tebūna šventu laikomas tavo vardas.\wj*  
\v 10 \wj Teateina tavo karalystė. Teįvyksta tavo valia kaip danguje, \+add taip\+add* ir žemėje.\wj*  
\v 11 \wj Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien\wj*  
\v 12 \wj ir atleisk mums mūsų skolas, kaip ir mes atleidžiame savo skolininkams.\wj*  
\v 13 \wj Ir \wj*\f + \fr 6:13 \ft „nevesk mūsų į pagundą“ – Arba „mūsų nevesk į pagundos galią“, t. y. duok jėgos, kad pagundymo metu netaptume pagundos įkaitu, t. y. kad nenusidėtume, kitaip tariant, „mūsų neatiduok pagundymui“, „neleisk, kad pagunda pagautų mus“. Laiško galatams 6:1 moko, kad būti pagautas nusižengime yra tas pats, kaip būti sugundytas. Visi eina į pagundymą (nuodėmės yra siūlomos visiems), bet eiti į pagundą yra kas kita, ir reiškia pasiduoti nuodėmei. Plg. I Tim 6:9. Ten „įpulti į pagundą“ nereiškia patirti pagundymą, bet pasiduoti tai nuodėmei, kuri yra siūloma pagundymo metu.\f*\wj nevesk mūsų į pagundą, bet išvaduok mus nuo \wj*\f + \fr 6:13 \ft „blogio“ – Arba „pikto“. Gr. žodžio forma leidžia versti ir „blogojo“, „piktojo“, bet daugybė senųjų įvairių kalbų vertimai nepritaria tam.\f*\wj blogio; nes tavo yra karalystė, galybė ir šlovė amžinai. Amen.\wj*   
\p
\v 14 Nes jeigu jūs atleisite žmonėms jų nusižengimus, tai ir jūsų dangiškasis Tėvas jums atleis,  
\v 15 bet jeigu neatleisite žmonėms jų nusižengimų, tai nė jūsų Tėvas neatleis jūsų nusižengimų.   
\s1 Pasninkaukite šitaip laukdami atlygio vien iš Dievo (nuo 16 eil)  
\s1 Kur lobis, ten širdis  
\p
\v 19 Nekraukite sau lobių žemėje, kur kandys ir rūdys sugadina, ir kur vagys įsilaužia ir vagia,  
\v 20 bet kraukite sau lobius danguje, kur nei kandys, nei rūdys nesugadina, ir kur vagys neįsilaužia ir nevagia,  
\v 21 nes kur yra jūsų lobis, ten bus ir jūsų širdis.   
\p
\v 22 Kūno šviesa yra akis, todėl jei tavo akis \f + \fr 6:22 \ft „sveika“ – Arba „gera“; žydams žmogus žiūrėjo geromis akimis, jeigu jis buvo dosnus, nesavanaudiškas.\f*sveika, \f + \fr 6:22 \ft „visas tavo kūnas bus pilnas šviesos“ – Arba „tavo kūnas bus visiškai apšviestas / švytintis / šviečiantis“.\f*visas tavo kūnas bus pilnas šviesos.  
\v 23 Bet jeigu tavo akis bloga, visas tavo kūnas bus pilnas tamsos. Taigi jeigu tavyje esanti šviesa yra tamsa, tai kokia \f + \fr 6:23 \ft „baisi“ – T. „didi“.\f*baisi toji tamsa!   
\p
\v 24 \wj Niekam neįmanoma tarnauti dviem šeimininkams, nes jis arba vieno nekęs, o kitą mylės, arba jis vieno tvirtai laikysis, o kitą nieku vers. Jums neįmanoma tarnauti Dievui ir \wj*\f + \fr 6:24 \ft „mamonai“ – T. y. turtui, pinigams, vertinamiems daiktams.\f*\wj mamonai.\wj*   
\s1 Dievas yra aprūpintojas, todėl nesirūpinkite, bet ieškokite Jo karalystės (nuo 25 eil)  
\p
\v 26 Įsižiūrėkite į padangių paukščius: nei jie sėja, nei pjauna, nei į klėtis krauna, o jūsų dangiškasis Tėvas juos maitina. Argi jūs nesate daug vertesni už juos?   
\p
\v 27  
\v 30 Taigi, jei Dievas taip aprengia lauko žolę, kuri šiandien yra, o rytoj įmetama į krosnį, \add ar\add* jis ne kur kas labiau \add aprengs\add* jus, o mažatikiai?   
\p
\v 31 Todėl nesirūpinkite \f + \fr 6:31 \ft „ir nesakykite“ – T. „sakydami“.\f*ir nesakykite: ‚Ką valgysime?‘ arba: ‚Ką gersime?‘ arba: ‚Kuo apsirengsime?‘  
\v 32 Nes viso to geidžia \f + \fr 6:32 \ft „svetimtikiai“ – Gr. „ethnos“, t. y. „tautos“, „kitataučiai“, „nežydai“, „svetimtaučiai“, kai rodoma į tautybę. Kartais vartojamas ne etnine prasme, tada „ethnos“ rodo į žmonių grupės kitokiškumą Dievo žmonių atžvilgiu, t. y. kad nesilaiko Dievo normų.\f*svetimtikiai; juk jūsų dangiškasis Tėvas žino, kad jums reikia viso to.  
\v 33 Bet pirma ieškokite Dievo karalystės ir jo teisumo, ir visa tai bus jums pridėta.   
\c 7
\s1 Išmesk rąstą iš savo akies  
\p
\v 1 \wj „Neteiskite, kad nebūtumėte teisiami,\wj*  
\v 2 \wj nes kokiu teismu teisiate, tokiu būsite teisiami, ir kokiu saiku seikite, tokiu jums bus atseikėta.\wj*  
\v 3 \wj Ir kodėl žiūri į \wj*\f + \fr 7:3 \ft „krislą“ – Gr. žodis κάρφος (karfos) rodo į sausą virbą, šaudelį.\f*\wj krislą savo brolio akyje, o nepastebi rąsto savojoje akyje?!\wj*  
\v 4 \wj Arba kaip gali sakyti savo broliui: ‚Leisk man išimti krislą iš tavo akies‘, o štai rąstas tavo akyje?!\wj*  
\v 5 \wj Veidmainy, pirma išmesk rąstą iš savo akies, o paskui aiškiai žiūrėsi \wj*\f + \fr 7:5 \ft „tam tikslui, kad“ – Gr. bendraties sandara, kuris rodo į tikslą arba pasekmę.\f*\wj tam tikslui, kad išmestum krislą iš savo brolio akies.\wj*   
\s1 Nemeskite perlų kiaulėms  
\p  
\s1 Melskitės be paliovos  
\p
\v 7 \f + \fr 7:7 \ft „Vis“ (3 k.) – Gr. veiksmažodžio forma rodo į besitęsiantį veiksmą. Žodžis „vis“ (visada) nėra visiškai tikslus, nes veiksmas nėra pastovus, bet yra būdas rodyti imperfekto veiksmo rūšį.\f*\wj Vis prašykite, ir bus jums duota; vis ieškokite, ir surasite; vis belskite, ir bus jums atidaryta.\wj*  
\v 8 \wj Nes kiekvienas prašantysis gauna ir ieškantysis randa, taip pat beldžiančiajam bus atidaryta.\wj*   
\s1 Aukso taisyklė  
\p  
\s1 Įeikite pro ankštus vartus  
\p
\v 13 Įeikite pro ankštus vartus todėl, kad platūs \add yra\add* vartai ir erdvus \add yra\add* kelias, kuris veda į pražūtį, ir daug yra pro juos einančių,  
\v 14 \add ir\add* todėl, kad ankšti \add yra\add* vartai ir siauras \add yra\add* kelias, kuris veda į \f + \fr 7:14 \ft „gyvenimą“ – Arba „gyvybę“.\f*gyvenimą, ir nedaug yra \f + \fr 7:14 \ft „juos“ – T. y. ankštus vartus. Gr. k. įvardis yra vns., kaip ir gr. k. žodžiai πύλη (vartai), ὁδὸς (kelias) ir ἀπώλειαν (pražūtis). Laikoma, kad įvardis rodo šioje eilutėje į žodį „vartus“ taip, kaip 13 eilutėje, kurioje veiksmažodis reiškia „eiti pro“ arba „įeiti“ ir greičiausiai rodo į vartus.\f*juos surandančių.   
\s1 Saugokitės melagingų pranašų (nuo 15 eil)  
\p
\v 17 \wj Taip ir kiekvienas \wj*\f + \fr 7:17 \ft „geras“ – Gr. ἀγαθός (agathos); gal „naudingas“.\f*\wj geras medis duoda \wj*\f + \fr 7:17 \ft „gerus“ – Gr. καλός (kalos); gal „akivaizdžiai gerus“\f*\wj gerus vaisius, bet netikęs medis duoda blogus vaisius.\wj*  
\v 18 \f + \fr 7:18 \ft „Geras“ – Gr. ἀγαθός (agathos); gal „Naudingas“.\f*\wj Geras medis negali duoti blogų vaisių, nei netikęs medis \wj*\add negali\add* duoti \f + \fr 7:18 \ft „gerų“ – Gr. καλός (kalos); gal „akivaizdžiai gerų“.\f*\wj gerų vaisių.\wj*  
\v 19 \wj Kiekvienas medis, kuris neduoda \wj*\f + \fr 7:19 \ft „gerų“ – Gr. καλός (kalos); gal „akivaizdžiai gerų“.\f*\wj gerų vaisių, yra nukertamas ir įmetamas į ugnį.\wj*  
\v 20 \wj Taigi juos pažinsite iš jų vaisių.\wj*  
\v 23 \wj Ir tada jiems pareikšiu: ‚Aš niekada jūsų nepažinojau. Pasitraukite nuo manęs jūs, kurie darote įstatymo pažeidimą.‘“\wj*  
\v 24 Taigi kiekvienas, kas tik klauso šitų mano žodžių ir juos vykdo, – aš jį prilyginsiu išmintingam vyrui, kuris pastatė savo namą ant uolos;  
\v 25 ir lijo lietus, ir užėjo potvyniai, ir pūtė vėjai, ir daužėsi į tą namą; o jis nenugriuvo, nes jo pamatai buvo pastatyti ant uolos.  
\v 26 Ir kiekvienas, kuris klauso šitų mano žodžių ir jų nevykdo, bus prilygintas kvailam vyrui, kuris pastatė savo namą ant smėlio;  
\v 27 ir lijo lietus, ir užėjo potvyniai, ir pūtė vėjai, ir daužėsi į tą namą; o jis sugriuvo, ir jo griuvimas buvo smarkus.“  
\v 29 nes jis juos mokė kaip turintis \f + \fr 7:29 \ft „įgaliojimą“ – Arba „teisę spręsti“, „teisę \ft \+add mokyti Dievo tiesų\+add*.\f*įgaliojimą, o ne kaip raštininkai.   
\c 8
\p
\v 1 Kai jis leidosi nuo kalno, didelės minios sekė paskui jį.  
\v 2 Ir štai atėjo raupsuotasis ir \f + \fr 8:2 \ft „garbino“ – Arba „sukniubo garbindamas“.\f*garbino jį, sakydamas: „Viešpatie, jei tu nori, esi pajėgus mane \f + \fr 8:2 \ft „padaryti švarų“ – Arba „nuvalyti“.\f*padaryti švarų.  
\v 3 Ir ištiesęs ranką Jėzus palietė jį sakydamas: „Noriu, \f + \fr 8:3 \ft „būk švarus“ – Arba „būk nuvalytas“.\f*būk švarus.“ Ir tuojau jo raupsai buvo nuvalyti.  
\v 4 Ir Jėzus jam sako: „Žiūrėk, niekam nepasakok, bet eik, pasirodyk kunigui ir paaukok \f + \fr 8:4 \ft „dovaną“ – Arba „atnašą“.\f*dovaną, kurią Mozė įsakė, kad jiems \add tai būtų\add* liudijimas.  
\v 9 Nes aš esu žmogus \f + \fr 8:9 \ft „pavaldinys“ – T. „po valdžia“, t. y. „atsakingas įgaliotajam“.\f*pavaldinys, turintis sau pavaldžių kareivių, ir sakau \f + \fr 8:9 \ft „vienam“ – T. „tam“.\f*vienam: „Eik!“ – ir jis eina, ir kitam: „Ateik!“ – ir jis ateina, ir savo tarnui: „Padaryk tai!“ – ir jis daro.“  
\v 13 Ir Jėzus tarė šimtininkui: „Eik, teįvyksta tau, kaip tikėjai!“ Ir jo tarnas buvo išgydytas tą pačią valandą.   
\p
\v 14 Ir atėjęs į Petro namus, Jėzus pamatė jo žmonos motiną gulinčią ir karščiuojančią.  
\v 15 Ir jis palietė jos ranką, ir karštligė pasitraukė nuo jos, ir ji atsikėlė ir jiems patarnavo.  
\v 17 kad išsipildytų, kas buvo \f + \fr 8:17 \ft „pasakyta“ – Arba „pasakyta autoritetingai“.\f*pasakyta per pranašą \f + \fr 8:17 \ft „Izaiją“ – Gr. Ἠσαΐας (Hesaias).\f*Izaiją, \f + \fr 8:17 \ft „būtent“ – T. „sakydamas“.\f*būtent: „Jis užnešė mūsų negalias ir nešiojo \add mūsų\add* ligas“.   
\p
\v 18 Matydamas dideles minias aplink save, Jėzus įsakė pasitraukti į kitą pusę.  
\v 19 O priėjęs vienas raštininkas tarė jam: „Mokytojau, aš seksiu paskui tave, kur tik tu eisi!“  
\v 20 Ir Jėzus jam sako: „Lapės turi urvus ir padangės paukščiai lizdus, bet Žmogaus Sūnus neturi kur galvos priglausti.“  
\v 21 O kitas iš jo mokytinių jam tarė: „Viešpatie, leisk man pirmiau pareiti ir palaidoti savo tėvą.“  
\v 22 Bet Jėzus jam tarė: „Sek paskui mane ir palik mirusiems laidoti savo mirusius.“   
\p
\v 23 Ir jam įlipęs į valtį, jo mokytiniai nusekė paskui jį.  
\v 24 Ir štai pakilo jūroje didžiulė audra taip, kad bangos paslėpė valtį. Bet jis miegojo.  
\v 25 O priėjęs jo mokytiniai pažadino jį, sakydami: „Viešpatie, išgelbėk mus! Žūstame!“  
\v 26 Ir jis sako jiems: „Kodėl jūs esate bailūs, mažatikiai?“ Tada atsikėlęs, jis sudraudė vėjus bei jūrą, ir pasidarė \f + \fr 8:26 \ft „visiškai ramu“ – T. „visiška ramybė“ arba „visiška tyla“.\f*visiškai ramu.  
\v 27 Bet žmonės stebėjosi, sakydami: \f + \fr 8:27 \ft „Kas tai \ft \+add per žmogus\+add*“ – T. „Koks tai \+add žmogus\+add*“ arba „Kokios rūšies \+add šis žmogus\+add*“.\f*„Kas tai \add per žmogus\add*, kad netgi vėjai ir jūra jo klauso!?“   
\p
\v 28 Ir kai jis atvyko į kitą pusę, į gergeziečių kraštą, jį pasitiko du velnių apsėstieji išeidami iš \f + \fr 8:28 \ft „kapų“ – Arba „kapinių rūsių“, „laidojimo rūsių“.\f*kapų; \add jie buvo\add* tokie labai \f + \fr 8:28 \ft „smurtingi“ – Arba „pavojingi“.\f*smurtingi, kad niekas negalėjo praeiti anuo keliu.  
\v 29 Ir štai jie šaukė, sakydami: „Kas mums ir tau \add bendro\add*, Jėzau, Dievo Sūnau? Ar čia atėjai pirma laiko mūsų kankinti?“  
\v 30 O toli nuo jų buvo \f + \fr 8:30 \ft „gausi besiganančių kiaulių banda“ t. „besigananti daugybės kiaulių banda“.\f*gausi besiganančių kiaulių banda.  
\v 31 Tad velniai maldavo jį, sakydami: „Jeigu mus išvarai, tai leisk mums \f + \fr 8:31 \ft „pasitraukti“ – Arba „išeiti“.\f*pasitraukti į kiaulių bandą.“  
\v 32 Ir jis jiems tarė: „Eikite!“ Ir išėję jie pasitraukė į kiaulių bandą. Ir štai visa kiaulių banda metėsi nuo skardžio į jūrą ir nugaišo vandenyse.  
\v 33 O tie, kurie jas ganė, pabėgo ir nuėję į miestą, viską išpasakojo, įskaitant \f + \fr 8:33 \ft „tai, kas atsitiko velnių apsėstiesiems“ t. „apsėstųjų \ft \+add patirtus\+add* dalykus“.\f*tai, kas atsitiko velnių apsėstiesiems.  
\v 34 Ir štai visas miestas išėjo Jėzaus pasitikti ir, kai jie pamatė jį, maldavo, kad jis paliktų jų \f + \fr 8:34 \ft „pakraščius“ – Arba „paribius“, „pasienio \ft \+add vietas\+add*“.\f*pakraščius.   
\c 9
\p
\v 1 Ir įlipęs į valtį, jis perplaukė ir atvyko į \f + \fr 9:1 \ft „savąjį miestą“ – Žr. Mk 2:1.\f*savąjį miestą.  
\v 6 Bet kad žinotumėte, jog Žmogaus Sūnus turi žemėje \f + \fr 9:6 \ft „valdymo galią“ – Arba „teisę“, „valdžią“, „įgaliojimą“.\f*valdymo galią nuodėmėms atleisti – tada jis tarė sergančiam paralyžiumi – kelkis, pasiimk savo gultą ir eik į savo namus.“  
\v 7 Ir atsikėlęs jis nuėjo į savo namus.   
\p
\v 9 Ir iš ten eidamas toliau Jėzus pamatė muitinėje sėdintį žmogų, vardu Matą, ir jis jam sako: „Sek paskui mane!“ Ir jis atsikėlęs sekė paskui jį.   
\p
\v 18 Jam tuos dalykus bekalbant jiems, štai \f + \fr 9:18 \ft „tam tikras“ – Arba „vienas“.\f*tam tikras valdytojas atėjęs garbino jį, sakydamas: „Ką tik mirė mano duktė, bet ateik ir uždėk ant jos savo ranką, ir ji gyvens.“  
\v 19 Ir atsikėlęs Jėzus nusekė paskui jį, taip pat \add ir\add* jo mokytiniai.  
\v 20 Ir štai moteris, dvylika metų serganti kraujoplūdžiu, prisiartino iš paskos ir palietė jo drabužio kutą.  
\v 21 Mat ji \add pati\add* sau kalbėjo: „Jeigu tik paliesiu jo drabužį, būsiu \f + \fr 9:21 \ft „išgydyta“ – Arba „išgelbėta“.\f*išgydyta.“  
\v 22 O Jėzus atsigręžęs ir ją pamatęs, tarė: „Drąsos, dukterie! Tavo tikėjimas tave \f + \fr 9:22 \ft „išgydė“ – Arba „išgelbėjo“.\f*išgydė.“ Ir nuo tos valandos moteris \f + \fr 9:22 \ft „buvo išgydyta“ – „buvo išgelbėta“.\f*buvo išgydyta.  
\v 23 Ir Jėzus atėjęs į valdytojo namus ir pamatęs vamzdininkus ir triukšmaujančią minią,  
\v 24 tarė jiems: „Pasitraukite, nes mergaitė ne mirusi, bet miega.“ Ir jie išjuokė jį.  
\v 25 O kai minia buvo išvaryta, jis įėjęs \add vidun\add* \f + \fr 9:25 \ft „paėmė mergaitę už rankos, ir ji“ t. „paėmė jos ranką ir mergaitė“.\f*paėmė mergaitę už rankos, ir ji atsikėlė.  
\v 26 Ir \f + \fr 9:26 \ft „garsas apie tai“ t. „šis garsas“.\f*garsas apie tai pasklido po visą tą kraštą.   
\p
\v 27 Ir Jėzui išeinant iš ten, du aklieji sekė paskui jį šaukdami ir sakydami: „Dovydo Sūnau, pasigailėk mūsų!“  
\v 28 O jam įėjus į namus, aklieji priėjo prie jo, ir Jėzus sako jiems: \wj „Ar tikite, kad aš pajėgiu tai padaryti?“\wj* Jie sako jam: „Taip, Viešpatie.“  
\v 29 Tada jis palietė jų akis, sakydamas: \wj „Teįvyksta jums pagal jūsų tikėjimą.“\wj*  
\v 30 Ir jų akys atsivėrė; ir Jėzus juos prigrasė, sakydamas: „Žiūrėkite, \f + \fr 9:30 \ft „\ft \+add kad\+add* niekas nesužinotų!“ – Arba „tegul nesužino nė vienas!“\f*\add kad\add* niekas nesužinotų!“  
\v 31 Bet išėję jie paskleidė garsą apie jį po visą tą kraštą.  
\v 32 Ir jiems išeinant, štai jie atvedė pas jį žmogų, \add kuris buvo\add* nebylus ir velnio apsėstas.  
\v 33 Ir kai velnias buvo išvarytas, nebylys prakalbo. Ir minios stebėjosi, sakydamos: „Taip dar niekada nebuvo matyta Izraelyje!“  
\v 34 Bet fariziejai tarė: „Jis išvarinėja velnius per velnių kunigaikštį.“  
\v 38 todėl melskite pjūties Viešpatį, kad jis varytų darbininkų į savo pjūtį.“   
\c 10
\p
\v 4 Simonas Kanaanietis ir Judas Iskarijotas, kuris ir išdavė jį.  
\v 8 Išgydykite ligonius, apvalykite raupsuotus, prikelkite mirusius, išvarykite velnius. \f + \fr 10:8 \ft „Dovanai“, „dovanai“ – Arba „nemokamai“, kaip II Kor 11:7, II Tes 3:8.\f*Dovanai gavote, dovanai duokite.  
\v 15 Iš tiesų sakau jums: teismo dieną Sodomos ir Gomoros šaliai bus pakenčiamiau negu tam miestui.   
\p
\v 16 Štai aš išsiunčiu jus kaip avis tarp vilkų; tad būkite gudrūs kaip gyvatės ir \f + \fr 10:16 \ft „nekalti“ – T. y. be nuodėmingų „priemaišų“, charakterio atžvilgiu vientisi. Gr. žodis ἀκέραιος (akeraios) vartojamas NT tik čia, Rom 16:19, ir Flp 2:15.\f*nekalti kaip balandžiai.  
\v 22 Ir dėl mano vardo visi nekęs jūsų; bet būtent tas, kuris ištvers iki galo, bus išgelbėtas.  
\v 28 Ir nebijokite tų, kurie užmuša kūną, bet negali užmušti sielos; o verčiau bijokite to, kuris gali pražudyti ir sielą, ir kūną \f + \fr 10:28 \ft „pragare“ – Gr. „gehenoje“.\f*pragare.  
\v 32 Taigi kiekvienas, kas tik mane išpažins žmonių akivaizdoje, tą ir aš išpažinsiu savo Tėvo, kuris \add yra\add* danguje, akivaizdoje.  
\v 33 O bet kas, kuris manęs išsižadės žmonių akivaizdoje, to ir aš išsižadėsiu savo Danguje esančio Tėvo akivaizdoje.  
\v 39 Kas atrandęs savo \f + \fr 10:39 \ft „gyvybę“ – Gr. ψυχή (psūche); arba „sielą“ (2 k.).\f*gyvybę, \add tas\add* ją pražudys, o kas pražudęs savo gyvybę dėl manęs, \add tas\add* ją atras.   
\c 11
\p
\v 6 Ir yra palaimintas kas tik \f + \fr 11:6 \ft „nepasipiktins“ – Arba „nebus suklupdytas“.\f*nepasipiktins manimi.“  
\v 10 Nes \add jis\add* yra tasai, apie kurį yra parašyta: Štai aš siunčiu pirma tavo veido savo pasiuntinį, kuris paruoš tau kelią pirma tavęs.  
\v 19 Atėjo Žmogaus Sūnus, valgantis ir geriantis, ir jie sako: „Štai žmogus rijūnas ir vyno gėrūnas, muitininkų ir nusidėjėlių draugas! Bet jos vaikai išmintį \f + \fr 11:19 \ft „išteisina“ t. y., „tvirtina (skelbia) esant nekaltintiną (nepeiktiną), t. y, teisią, padėtį užimančia“.\f*išteisina.“  
\v 20 Tada jis pradėjo \f + \fr 11:20 \ft „priekaištauti“ – Tas pats gr. žodis vartojamas Mt 5:11; Mt 27:44; Mk 15:32; Mk 16:14; Lk 6:22; Rom 15:3; I Tim 4:10; Jok 1:5; I Pt 4:14. Gali būti išverstas „niekinti“, „sukelti gėdą“, „barti“, „koneveikti“.\f*priekaištauti miestams, kuriuose buvo padaryta daugumas jo galingų antgamtinių veiksmų, kadangi jie neatgailavo:  
\v 21 \wj „Vargas tau, Chorazine! Vargas tau, Betsaida! Nes jeigu galingi antgamtiniai veiksmai, kurie buvo padaryti jumyse, būtų buvę padaryti Tyre ir Sidone, jie seniai būtų atgailavę ašutinėje ir pelenuose.\wj*  
\v 22 \wj Vis dėlto jums sakau: teismo dieną Tyrui ir Sidonui bus pakenčiamiau negu jums!\wj*  
\v 24 Bet aš sakau jums, kad teismo dieną Sodomos šaliai bus pakenčiamiau negu tau.“  
\v 28 Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir nešate sunkias naštas, ir aš jums suteiksiu poilsį.  
\v 29 Imkite ant savęs mano jungą ir mokykitės iš manęs, nes aš romus ir nuolankios širdies, ir jūs rasite savo sieloms poilsį, –  
\v 30 nes mano jungas \f + \fr 11:30 \ft „švelnus“ – Arba „malonus“.\f*švelnus ir mano našta yra lengva.   
\c 12
\p
\v 8 Nes Žmogaus Sūnus yra ir šabo Viešpats.“  
\v 17 kad išsipildytų, kas buvo \f + \fr 12:17 \ft „pasakyta“ – Arba „pasakyta autoritetingai“.\f*pasakyta per pranašą \f + \fr 12:17 \ft „Izaiją“ – Gr. Ἠσαΐας (Hesaias).\f*Izaiją, \f + \fr 12:17 \ft „būtent“ – T. „sakydamas“.\f*būtent:  
\v 18 \f + \fr 12:18 \ft „Štai […]“ – Žr. Iz 42:1.\f*\qt Štai mano \qt*\f + \fr 12:18 \ft „Tarnas“ – Gr. žodis παῖς (paîs) gali būti išverstas ir žodžiais „vaikas“ ar „sūnus“. Čia dėl cituojamo ST teksto, nėra abejonės, kuriuo žodžiu išversti. Žodis παῖς NT nurodo į Viešpatį Jėzų tik čia ir Apd 3:13, 26; 4:27, 30. ST Jehovos Tarnas dar minimas Iz 48:20, 52:13, 53:11.\f*\qt Tarnas, kurį aš išrinkau, mano mylimasis, kuriuo gėrisi mano siela. Ant Jo uždėsiu savo Dvasią, ir jis praneš kitataučiams \qt*\f + \fr 12:18 \ft „teisingumą“ – Gal „teisumo reglamentą“, t. y. kaip įgyti teisumą.\f*\qt teisingumą.\qt*  
\v 20 \f + \fr 12:20 \ft „Jis […]“ – Žr. Iz 42:3.\f*\qt Jis nenulauš lūžusios nendrės ir neužgesins gruzdančio dagčio, \qt*\f + \fr 12:20 \ft „kol neišsiųs“ – Arba „iki tol, kol išsiųs“.\f*\qt kol neišsiųs teisingumo į pergalę.\qt*  
\v 21 IR KITATAUČIAI SUDĖS VILTIS Į JO VARDĄ.   
\p
\v 22 Tada pas jį atvedė aklą ir nebylų velnio apsėstą žmogų; ir jis išgydė jį taip, kad aklas ir nebylus \add žmogus\add* ir kalbėjo ir regėjo.  
\v 23 Ir visos minios netvėre iš nuostabos ir sakė: „Nejaugi šis nėra Dovydo sūnus?!“  
\v 24 Bet \add tai\add* išgirdę, fariziejai sakė: „Šitas išvarinėja velnius ne kitaip, kaip tik velnių valdovu Belzebulu.“  
\v 25 Ir Jėzus, žinodamas jų mintis, tarė jiems: „Kiekviena karalystė, suskilusi priešingai sau, nusiaubiama, ir joks miestas ar \f + \fr 12:25 \ft „jokie namai“ – Arba „jokia šeimyna“.\f*jokie namai, suskilę priešingai sau, neišstovės.  
\v 26 Ir jeigu Šėtonas išvarinėja Šėtoną, tai jis yra susiskaldęs priešingai sau. Tai kaipgi išstovės jo karalystė?  
\v 27 Ir jeigu aš išvarinėju velnius Belzebulu, tai kuo \add juos\add* išvarinėja jūsų vaikai?! Todėl jie bus jūsų teisėjai.  
\v 28 Bet jeigu aš išvarinėju velnius Dievo Dvasia, tai \f + \fr 12:28 \ft „pas jus“ t. „ant jūsų“.\f*pas jus yra atėjusi Dievo karalystė.  
\v 29 Arba kaipgi gali kas įeiti į \f + \fr 12:29 \ft „galiūno“ (2 k.) – Arba „stipruolio“.\f*galiūno namus ir išplėšti jo daiktus, jeigu jis pirma nebus surišęs galiūno? Jis išplėš jo namus tik tada.  
\v 30 Kas ne su manimi, tas prieš mane, ir kas su manimi nerenka, tas \f + \fr 12:30 \ft „išvaiko“ – Arba „išsklaido“, „barsto“; plg. Prd 49:10 (Mesijas surenka žmones.), Jn 10:12.\f*išvaiko.  
\v 31 Todėl sakau jums: visokia nuodėmė ir piktžodžiavimas bus žmonėms atleisti, bet piktžodžiavimas \add Šventajai\add* Dvasiai nebus žmonėms atleistas.  
\v 37 Nes pagal savo žodžius būsi išteisintas ir pagal savo žodžius būsi pasmerktas.“   
\p
\v 38 Tada kai kurie iš raštininkų ir fariziejų atsakė, tardami: „Mokytojau, mes norėtume pamatyti ženklą iš tavęs.“  
\v 39 Bet jis atsakydamas tarė jiems: „Nelaba ir svetimaujanti karta \f + \fr 12:39 \ft „geidžia“ – Arba „ieško“, „reikalauja“.\f*geidžia ženklo, bet nebus jai duota \add kito\add* ženklo, kaip tik pranašo Jonos ženklas,  
\v 40 nes kaip Jona buvo tris dienas ir tris naktis didelio vandens gyvūno pilve, taip ir Žmogaus Sūnus bus tris dienas ir tris naktis žemės širdyje.  
\v 41 Žmonės nineviečiai kelsis drauge su šia karta teisme ir ją pasmerks, nes jie atgailavo dėl Jonos šaukliško skelbimo, o štai čia už Joną \add yra kas\add* didesnis!   
\c 13
\p
\v 18 Taigi jūs pasiklausykite palyginimo apie sėjėją.  
\v 55 Argi šis ne \f + \fr 13:55 \ft „dailidės“ – Arba „amatininko“. Didelė tikimybė, kad toks amatininkas gamindavo plūgus ir jungus. Kartais gr. žodis τέκτων (tekton) ne NT rodo į kalvį. Toks žmogus turėjo būti įgudęs meistras.\f*dailidės sūnus? Argi jo motina nevadinama Marija? O jo broliai – Jokūbas ir Jozė, ir Simonas, ir Judas?  
\v 56 Ir jo seserys, argi ne jos visos su mumis? Tad iš kur šitam visi šie dalykai?!“  
\v 57 Ir jie \f + \fr 13:57 \ft „pasipiktino juo“ – Arba „suklupo dėl jo“.\f*pasipiktino juo. Bet Jėzus jiems tarė: „Pranašas nebūna be pagarbos \add niekur kitur\add*, tik savo tėviškėje ir savo namuose.  
\v 58 Ir jis ten nepadarė daug galingų antgamtinių veiksmų dėl jų netikėjimo.   
\c 14
\p
\v 22 Ir tuoj pat Jėzus privertė savo mokytinius lipti į valtį ir pirma jo plaukti į kitą pusę, kol jis atleisiąs minias.  
\v 23 Ir, atleidęs minias, jis užlipo į kalną melstis atskirai. Ir, atėjus vakarui, jis buvo ten vienas.  
\v 24 Bet valtis jau buvo jūros viduryje, blaškoma bangų, nes vėjas buvo priešingas.  
\v 25 Ir per ketvirtą nakties sargybą Jėzus ėjo pas juos vaikščiodamas jūros paviršiumi.  
\v 26 Ir kai mokytiniai pamatė jį vaikščiojantį jūros paviršiumi, jie krūptelėjo ir sakė: „Tai šmėkla!“ ir iš baimės jie ėmė šaukti.  
\v 27 Bet Jėzus tuojau jiems tarė, sakydamas: „\f + \fr 14:27 \ft „Drąsos“ – T. „Būkite drąsūs“.\f*Drąsos! Tai aš. Nebijokite!“  
\v 28 Ir Petras jam atsakydamas tarė: „Viešpatie, jei tai tu, liepk man eiti pas tave vandens paviršiumi.“  
\v 29 O jis tarė: „Ateik.“ \f + \fr 14:29 \ft „Tai“ – Arba „Ir“, „O“.\f*Tai išlipęs iš valties, Petras vaikščiojo vandens paviršiumi, kad nueitų pas Jėzų.  
\v 30 Bet matydamas smarkų vėją, jis nusigando ir, pradėjęs skęsti, sušuko, sakydamas: „Viešpatie, išgelbėk mane!“  
\v 31 Ir tuojau ištiesęs ranką, Jėzus nutvėrė jį bei jam tarė: „O mažatiki, ko suabejojai?!“  
\v 32 Ir jiems įlipus į valtį, vėjas nurimo.  
\v 33 Tuomet tie, kurie buvo valtyje, prisiartinę pagarbino jį, sakydami: „Tikrai tu esi Dievo Sūnus!“   
\c 15
\p
\v 2 „Kodėl tavo mokytiniai laužo prosenių tradiciją? Nes jie nesimazgoja rankų, kai valgo duoną.“  
\v 9 bet niekais \f + \fr 15:9 \ft „jie mane garbina“ – Iz 29:13 tai yra „jų baimė manęs“, t. y. kaip jie išreiškė savo tariamą baimę Dievui.\f*jie mane garbina, mokydami žmonių priesakų \add lyg įpareigojančių\add* mokslų““.  
\v 12 Tada atėjo jo mokytiniai ir jam pasakė: „Ar žinai, kad fariziejai, išgirdę tą pasakymą, \f + \fr 15:12 \ft „pasipiktino“ – Arba „suklupo“.\f*pasipiktino?“  
\v 13 Bet jis atsakydamas tarė: „Kiekvienas augalas, kurio nesodino mano dangiškasis Tėvas, bus išrautas.  
\v 18 Bet tie dalykai, kurie išeina iš burnos, išlenda iš širdies, ir šie suteršia žmogų.  
\v 19 Nes iš širdies išeina blogos mintys, žmogžudystės, svetimavimai, paleistuvystės, vagystės, melagingi liudijimai, \f + \fr 15:19 \ft „piktžodžiavimai“ – Arba „šmeižtai“.\f*piktžodžiavimai.  
\v 20 \wj Šitie yra tie \wj*\add dalykai\add*, kurie suteršia žmogų, bet valgymas nemazgotomis rankomis žmogaus nesuteršia.“   
\p
\v 21 \f + \fr 15:21 \ft „Tada Jėzus išėjo iš ten ir“ – Arba „Ir iš ten išėjęs, Jėzus“.\f*Tada Jėzus išėjo iš ten ir pasitraukė į Tyro ir Sidono \f + \fr 15:21 \ft „regioną“ t. „dalis“ (dgs.).\f*regioną.  
\v 22 Ir štai moteris kanaanietė iš tų \f + \fr 15:22 \ft „pakraštų“ – Arba „paribių“, „pasienio \ft \+add vietos\+add*“.\f*pakraštų išėjusi šaukė jam, sakydama: „Pasigailėk manęs, o Viešpatie, Dovydo Sūnau! Mano dukrą baisiai \f + \fr 15:22 \ft „apsėda velnias“ – Arba „užvaldo“; gr. žodis panašus į „yra velniazuota“, „yra demonizuota“.\f*apsėda \f + \fr 15:22 \ft „velnias“ – Arba „velniai“, „demonas“, „demonai“.\f*velnias!  
\v 23 Bet jis neatsakė jai nė žodžio. Ir priėję jo mokytiniai prašinėjo jį, sakydami: „Išsiųsk ją, nes ji šaukia mums iš paskos!“  
\v 24 Bet jis atsakydamas tarė: „Aš esu siųstas tik pas pražuvusias Izraelio namų avis.“  
\v 25 Tada ji priėjusi jį garbino, tardama: „Viešpatie, padėk man!“  
\v 26 Bet jis atsakydamas tarė: „Nėra gerai imti vaikų duoną ir mesti šunyčiams.“  
\v 27 O ji tarė: „Taip, Viešpatie. Tačiau ir šunyčiai ėda trupinius, kurie krenta nuo jų šeimininkų stalo.  
\v 28 Tada Jėzus atsakydamas tarė jai: „O moterie, didis tavo tikėjimas! Teįvyksta tau, kaip tu nori.“ Ir tą pačią valandą jos dukra buvo išgydyta.   
\p
\v 29 Ir iš ten išėjęs, Jėzus atvyko prie Galilėjos jūros, ir užkopęs ant \f + \fr 15:29 \ft „kalno“ – plg. Mt 14:23; Mt 28:20.\f*kalno, ten sėdėjo.  
\v 30 Ir atėjo pas jį didžiulės minios, \f + \fr 15:30 \ft „atsigabendamos“ – Arba „turėdamos“.\f*atsigabendamos su savimi raišų, aklų, nebylių, \f + \fr 15:30 \ft „neturinčių kūno dalių“ – Arba „luošių“; žr. Mt 15:31, 18:8; Mk 9:43.\f*neturinčių kūno dalių ir daugelį kitokių, ir juos padėjo prie Jėzaus kojų, o jis juos išgydė.  
\v 31 Pasekmė ta, kad minios stebėjosi, matydama nebylius kalbančius, \f + \fr 15:31 \ft „neturinčius kūno dalių“ – Arba „luošius“; žr. Mt 15:30, 18:8; Mk 9:43.\f*neturinčius kūno dalių sveikus, raišus vaikščiojančius ir aklus reginčius, ir šlovino Izraelio Dievą.  
\v 32 Tada, susišaukęs savo mokytinius, Jėzus tarė: „Mane apima gailestis dėl minios, nes jau tris dienas jie pasilieka su manimi ir neturi ko valgyti, ir nenoriu paleisti jų alkanų, kad jie nenuilstų kelyje.  
\v 33 Ir jo mokytiniai jam sako: „Iš kur mums \add imti\add* dykumoje tiek daug duonos, kad \add ji\add* pasotintų tokią didžiulę minią?  
\v 34 Ir Jėzus jiems sako: „Kiek jūs turite kepalų? Ir jie tarė: „Septynis ir kelias žuveles.  
\v 35 Ir jis įsakė miniai \f + \fr 15:35 \ft „susėsti ant žemės“ – Arba „atsilošti ant žemės \ft \+add valgyti\+add*“.\f*susėsti ant žemės  
\v 36 ir paėmęs septynis kepalus ir žuvis \add ir\add* padėkojęs, jis laužė ir davė savo mokytiniams, o mokytiniai – miniai.  
\v 37 Ir jie visi valgė ir pasisotino; ir pririnko pertekusių \f + \fr 15:37 \ft „gabalų“ – Arba „laužtų dalių“.\f*gabalų septynias \f + \fr 15:37 \ft „pilnas pintines“ – Arba „pilnus krepšius“.\f*pilnas pintines.  
\v 38 O valgančiųjų buvo keturi tūkstančiai vyrų, \f + \fr 15:38 \ft „neskaitant“ – Arba „be“.\f*neskaitant moterų ir vaikų.  
\v 39 Ir paleidęs minias, jis įlipo į valtį ir atvyko į Magdalos pakraščius.   
\c 16
\p
\v 15 Jis sako jiems: „Bet jūs ką sakote mane esant?  
\v 16 Ir Simonas Petras atsakydamas tarė: „Tu esi \f + \fr 16:16 \ft „Kristus“ t. y., „Mesijas“.\f*Kristus, gyvojo Dievo Sūnus!  
\v 17 Ir Jėzus atsakydamas tarė jam: „Palaimintas esi, Simonai \f + \fr 16:17 \ft „bar Jona“ – Hebrajiškas žodis „bar“ reiškia „sūnų“, vadinasi, Simonas yra Jonos sūnus. Kadangi hbr. žodis „bar“ buvo pateiktas gr. kalbos tekste, čia jis yra neišverstas, kad hebraizmas liktų aiškus. Priešingai, Jn 1:42 eilutėje vartojamas graikiškas žodis yra υἱός (huios), „sūnus“.\f*bar Jona, nes ne kūnas ir kraujas tau \add tai\add* apreiškė, bet mano Tėvas, kuris \add yra\add* danguje.  
\v 18 Ir aš taip pat sakau tau, kad tu esi Petras, \f + \fr 16:18 \ft „ir“ – Arba „o“.\f*ir \f + \fr 16:18 \ft „ant šitos Uolos“ – Žr. Rom 9:33; I Kor 10:4, 3:11; I Pt 2:8.\f*ant šitos Uolos aš \f + \fr 16:18 \ft „statydinsiu“ – Vartojamas statybinis terminas, kalbant apie žmonių ugdymą pagal Dievo žodį (žr. I Kor 8:1; 14:4, 17; I Tes 5:11; I Pt 2:5).\f*statydinsiu savo bažnyčią, ir pragaro vartai jos nenugalės.  
\v 19 Ir aš tau duosiu dangaus karalystės raktus, ir ką tik tu \f + \fr 16:19 \ft „suriši“, „atriši“ – Gr. kalbos formos yra tariamosios nuosakos, „surištum“, „atrištum“, nors gr. k. formos Mt 18:18 yra būsimojo laiko.\f*suriši žemėje, bus surišta danguje, ir ką tik tu atriši žemėje, bus atrišta danguje.  
\v 20 Tada jis davė įsakymą savo mokytiniams, kad jie niekam nesakytų, kad jis yra Jėzus, \f + \fr 16:20 \ft „kuris“ – Gr. žymimasis artikelis, kuris dažnai neverčiamas į lietuvių kalbą, o kai yra verčiamas, dažnai vartojamas žodis „tas“ arba savybinis įvardis (pvz., „jo“, „jos“.).\f*kuris Kristus.  
\v 24 Tada Jėzus tarė savo mokytiniams: „Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada savęs ir tepasiima savo kryžių, ir teseka manimi.  
\v 25 Nes bet kas, kuris ketina išgelbėti savo \f + \fr 16:25 \ft „gyvybę“ – Gr. ψυχή (psūche); arba „sielą“ (2 k.).\f*gyvybę, tas ją pražudys, o bet kas, kuris pražudys savo gyvybę dėl manęs, \add tas\add* ją atras.  
\v 26 Nes kokia gi nauda žmogui, jeigu jis laimėtų visą pasaulį, bet \f + \fr 16:26 \ft „prarastų savo sielą“ – Arba „patirtų savo sielos pražūtį“.\f*prarastų savo sielą?! Arba ką žmogus duos mainais už savo sielą?!   
\c 17
\p
\v 5 Dar jam tebekalbant, štai šviesus debesis \f + \fr 17:5 \ft „apgaubė“ – Arba „pridengė“.\f*apgaubė juos šešėliu, ir štai balsas iš debesies \f + \fr 17:5 \ft „prakalbo“ – T. „prakalbantis“, „sakantis“.\f*prakalbo: „Šitas yra \f + \fr 17:5 \ft „mano mylimasis Sūnus“ – Arba „mano Sūnus, mylimasis“.\f*mano mylimasis Sūnus, kuriuo gėriuosi – klausykite jo!“  
\v 7 Ir priėjęs Jėzus palietė juos bei tarė: „Kelkitės ir nebijokite!  
\v 8 Ir pakėlę savo akis jie nieko \add daugiau\add* nebematė, vien tiktai Jėzų.   
\p
\v 14 Ir jiems atėjus prie minios, pas jį atėjo žmogus, klaupdamasis prieš jį ir sakydamas:  
\v 15 „Viešpatie, pasigailėk mano sūnaus, kadangi jis \f + \fr 17:15 \ft „mėnulio susmogtas“ – Žr. Ps 121:6; Mt 4:24.\f*mėnulio susmogtas ir labai kankinasi, mat jis dažnai įpuola į ugnį ir dažnai į vandenį.  
\v 16 Ir atvedžiau jį pas tavo mokytinius, bet jie nepajėgė jo išgydyti.“  
\v 17 Tada Jėzus atsakydamas tarė: „O netikinti ir iškrypusi karta! Iki kol aš būsiu su jumis? Iki kol jus pakęsiu? Atneškite jį čia, pas mane.“  
\v 18 Ir Jėzus sudraudė \f + \fr 17:18 \ft „velnią, ir jis“ – gr. „jį, ir velnias“.\f*velnią, ir jis išėjo iš jo; ir vaikas buvo išgydytas nuo to \f + \fr 17:18 \ft „akimirksnio“ – gr. žodis gali reikšti ir valandą ir kt., priklausomai nuo konteksto.\f*akimirksnio.  
\v 19 Tada mokytiniai atskirai atėjo pas Jėzų ir tarė: „Kodėl mes nepajėgėme jo išvaryti?“  
\v 20 Ir Jėzus jiems tarė: „\wj Dėl jūsų netikėjimo. Nes iš tiesų sakau jums: jeigu \wj*\f + \fr 17:20 \ft „turėsite“ – T. „turėtumėte“.\f*\wj turėsite tikėjimą kaip garstyčios sėklos grūdelį, jūs pasakysite šitam kalnui: ‚Persikelk iš čia į tenai‘, – ir jis persikels. Ir nieko jums nebus neįmanomo.\wj*  
\v 21 Tačiau šita \f + \fr 17:21 \ft „veislė“ – Arba „padermė“, „giminė“.\f*veislė kitaip neišeina, kaip tik malda ir pasninku.“   
\p
\v 24 Ir atėjus jiems į Kapernaumą, prie Petro priėjo \f + \fr 17:24 \ft „rinkliavos“ – Gr. διδραχμον (didrachmon), tai yra graikiškos monetos pavadinimas, taip pat šventyklos rinkliavos pavadinimas. Žodis čia vartojamas kalbos figūra metonimija ir jis nusako rinkliavą (mokestį), kurį turėjo sumokėti žydų vyrai pagal Iš 30:13. Hebrajiškais pinigais mokestis = pusė šekelio, o graikiškais pinigais = dvi drachmos.\f*rinkliavos rinkėjai, ir tarė: „Ar jūsų mokytojas nemoka rinkliavos?  
\v 25 Jis sako: „Taip, \add jis moka\add*! Ir kai parėjo į namus, Jėzus pirmas jį prakalbino: „Kaip manai, Simonai? Iš ko žemės karaliai ima muitą ar duoklę? Iš savo vaikų ar iš svetimųjų?  
\v 26 Petras jam sako: „Iš svetimųjų. Jėzus sako jam: „Tai, žinoma, vaikai yra laisvi.  
\v 27 Tačiau, kad \f + \fr 17:27 \ft „jų nepiktintume“ – Arba „jų neklupdytume“.\f*jų nepiktintume, nueik prie jūros, įmesk kabliuką, paimk pirmą užkibusią žuvį, ir pravėręs jos žiotis rasi pinigą. Paimk jį ir atiduok jiems už mane ir \add už\add* save.   
\c 18
\s1 Kas yra didžiausias dangaus karalystėje?  
\p
\v 1 \f + \fr 18:1 \ft „Tuo pačiu metu“ – T. „Tą pačią valandą“.\f*Tuo pačiu metu pas Jėzų atėjo mokytiniai, sakydami: „Kas gi yra didžiausias dangaus karalystėje?“  
\v 2 Ir Jėzus, pasišaukęs mažą vaiką, pastatė jį jų viduryje,  
\v 3 ir tarė: \wj „Iš tiesų sakau jums: jeigu \wj*\f + \fr 18:3 \ft „neatsiversite“ – Arba „neatsigręšite“.\f*\wj neatsiversite ir nepasidarysite kaip maži vaikai, jokiu būdu neįeisite į dangaus karalystę.\wj*  
\v 4 \wj Todėl kas nusižemina kaip šis mažas vaikas, tas yra didžiausias dangaus karalystėje.\wj*   
\p
\v 9 \wj Ir jei tavo akis \wj*\f + \fr 18:9 \ft „suklupdina tave“ – T. y. yra priežastis, dėl kurios nusidedi.\f*\wj suklupdina tave, išlupk ją ir mesk nuo savęs. Tau yra geriau vienakiui įeiti į gyvenimą, negu turėdamas dvi akis būti įmestam į \wj*\f + \fr 18:9 \ft „pragaro“ – Arba „ugningos griovos“, „ugningo tarpeklio“, „ugningos daubos“. Gr. γέεννα (gehenna). Sinonimas – „ugnies ežeras“.\f*\wj pragaro ugnį.\wj*  
\v 11 \wj Juk Žmogaus Sūnus atėjo išgelbėti to, kas yra pražuvę.\wj*   
\s1 Pražuvusi avis  
\p
\v 14 \wj Lygiai taip pat tai nėra jūsų danguje \+add esančio\+add* Tėvo valia, kad pražūtų bent vienas iš šitų mažutėlių.\wj*   
\s1 Įtikink savo brolį dėl kaltumo  
\p
\v 15 \wj Be to, jeigu tavo brolis tau nusidės, eik ir \wj*\f + \fr 18:15 \ft „prie keturių akių“ – Gr. „vien tik tarp tavęs ir jo“.\f*\wj prie keturių akių įtikink jį dėl kaltumo; jeigu jis paklausys tavęs, tu laimėjai savo brolį.\wj*  
\v 16 \wj Bet jeigu jis \+add tavęs\+add* neklausys, paimk su savimi dar vieną ar du, kad \wj*\f + \fr 18:16 \ft „dviejų ar trijų liudytojų burnos \+add parodymais\+add* būtų patvirtintas kiekvienas žodis“ – Žr. Įst 19:15; plg. Jn 8:17, II Kor 13:1, I Tim 5:19, Hbr 10:28.\f*\wj \+qt dviejų ar trijų liudytojų burnos \+add parodymais\+add* būtų patvirtintas kiekvienas \+qt*\f + \fr 18:16 \ft „žodis“ – Arba „reikalas“, „dalykas“. Gr. ῥῆμα (rhėma); plg. Lu 1:37.\f*\wj*\wj \+qt žodis\+qt*.\wj*  
\v 17 \wj O jeigu jis atsisakys jų klausyti, pasakyk tai bažnyčiai; bet jeigu jis atsisakys klausyti bažnyčios, tebūna jis tau kaip \wj*\f + \fr 18:17 \ft „svetimtikis“ – Arba „pagonis“.\f*\wj svetimtikis ir muitininkas.\wj*  
\v 18 \wj Iš tiesų sakau jums: kokius tik dalykus jūs surišite žemėje, bus surišta danguje, ir kokius tik dalykus jūs atrišite žemėje, bus atrišta danguje.\wj*  
\v 19 \wj Jums dar sakau: jei du iš jūsų susitartų žemėje dėl bet kokio dalyko, ko tik jie prašytų, jiems tai bus padaryta mano Tėvo, kuris \+add yra\+add* danguje.\wj*  
\v 20 \wj Nes kur du ar trys yra susirinkę mano vardu, ten aš esu tarp jų.“\wj*   
\s1 Kiek kartų atleisti? Palyginimas apie neatlaidų tarną  
\p
\v 21 Tada atėjęs pas jį, Petras pasakė: „Viešpatie, kiek kartų mano brolis nusidės man, ir aš turėsiu jam atleisti? \add Ar\add* iki septynių kartų?“  
\v 22 Jėzus jam *tarė: \wj „Aš nesakau tau iki septynių kartų, bet iki septyniasdešimtkart septynių.\wj*  
\v 35 \wj Taip ir mano dangiškasis Tėvas padarys jums, jeigu jūs kiekvienas iš širdies neatleisite savo \wj*\f + \fr 18:35 \ft „broliams jų nusižengimų“ – T. „broliui jų nusižengimų“.\f*\wj broliams jų nusižengimų.“\wj*   
\c 19
\p
\v 14 Bet Jėzus tarė: „Leiskite vaikučius ir nedrauskite jiems ateiti pas mane, nes tokių yra dangaus karalystė.   
\p
\v 16 Ir štai vienas priėjęs tarė jam: „Gerasis Mokytojau, ką gera turiu daryti, kad turėčiau amžiną gyvenimą?  
\v 19 \wj gerbk savo tėvą ir motiną; ir, mylėk savo artimą kaip save patį.“\wj*  
\v 23 Tada Jėzus tarė savo mokytiniams: \wj „Iš tiesų sakau jums: turtingas sunkiai įeis į dangaus karalystę.\wj*  
\v 24 \wj Ir dar jums sakau: lengviau kupranugariui pralįsti pro adatos ausį, negu turtingam įeiti į Dievo karalystę.“\wj*  
\v 25 O \add tai\add* išgirdę, jo mokytiniai labai nustebo \f + \fr 19:25 \ft „ir pasakė“ – T. „(pa)sakydami“.\f*ir pasakė: „Tai kas gali būti išgelbėtas?!“  
\v 26 Bet įbedęs \add į juos\add* akis, Jėzus jiems tarė: \wj „Žmonėms \wj*\f + \fr 19:26 \ft „tai“ – Arba „šitas dalykas“.\f*\wj tai yra neįmanoma, bet Dievui viskas yra įmanoma.\wj*  
\v 27 Tada Petras atsakydamas jam tarė: „Štai mes \f + \fr 19:27 \ft „viską“ – Gr. dgs. „visus \ft \+add dalykus ir asmenis\+add*“.\f*viską palikome ir sekėme paskui tave. Kas mums bus už tai?“  
\v 28 Ir Jėzus jiems tarė: \wj „Iš tiesų sakau jums, kad \wj*\f + \fr 19:28 \ft „atgimime“ – Arba „atgimdyme“, „atnaujinime“. Gr. žodis παλιγγενεσία (palingenesía) NT vartojamas tik čia yra Tit 3:5, o giminingas žodis γένεσις (génesis), kuris reiškia „pradžią“, „gimdymą“ (ir todėl „kilmę“, „gimtąjį“ ir pan.) vartojamas Mt 1:1; Jok 1:23, 3:6. Plg. Apd 3:21 ir Mk 10:30.\f*\wj atgimime, kai Žmogaus Sūnus sėdės savo šlovės soste, \wj*\f + \fr 19:28 \ft „jūs […] jūs“ – Šiame gr. kalbos tekste veiksnys yra aiškus be užrašyto įvardžio. Bet tekste kartojasi įvardis du kartus. Taip Jėzus pabrėžė Dvylikai, kad būtent jie turės atskleistą privilegiją.\f*\wj jūs, kurie sekėte paskui mane, – jūs irgi sėdėsite dvylikoje sostų, teisdami dvylika Izraelio genčių.\wj*  
\v 29 \wj Ir kiekvienas, kuris paliko \wj*\f + \fr 19:29 \ft „namus“ – Gr. dgs. Gr. žodis οἰκία (oikía) kartais nurodo namiškius, bet šiame kontekste jie yra išvardinti.\f*\wj namus ar brolius, ar seseris, ar tėvą, ar motiną, ar žmoną, ar vaikus, ar žemes dėl mano vardo, gaus šimteriopai \wj*\f + \fr 19:29 \ft „ir“ – Arba „tai yra“.\f*\wj ir paveldės amžinąjį gyvenimą.\wj*  
\v 30 \wj Tačiau daugelis pirmųjų bus paskutiniai, ir \wj*\add daugelis\add* paskutinių – pirmi.“   
\c 20
\p
\v 25 Bet Jėzus juos pasišaukęs, tarė: \wj „Jūs žinote, kad \wj*\f + \fr 20:25 \ft „tautų […] joms“ – Arba „kitataučių […] jiems“.\f*\wj tautų valdovai jiems viešpatauja, ir didžiūnai joms duoda pajusti savo galią.\wj*  
\v 26 \wj Bet tarp jūsų taip nebus. Priešingai, kas tarp jūsų \wj*\f + \fr 20:26 \ft „nori“ – Arba „ketina“; gal „nusprendžia“.\f*\wj nori būti didis, jis turi būti jūsų tarnautojas,\wj*  
\v 27 \wj ir kas tarp jūsų nori būti pirmas, jis turi būti jūsų tarnas\wj*  
\v 28 \wj lygiai taip, kaip Žmogaus Sūnus atėjo ne kad jam tarnautų, bet kad jis pats tarnautų ir savo gyvybės atiduotų \wj*\add kaip\add* išpirkos vietoj daugelio.“  
\v 29 Ir jiems išeinant iš Jericho, paskui jį sekė didelė minia.  
\v 30 Ir štai pakelėje sėdintys du aklieji išgirdę, kad Jėzus eina pro šalį, šaukė, sakydami: „Pasigailėk mūsų, o Viešpatie, Dovydo Sūnau!“  
\v 31 Ir minia sudraudė juos, kad jie tylėtų, bet jie vis šaukė \f + \fr 20:31 \ft „dar garsiau“ – Gr. „dar labiau“.\f*dar garsiau, sakydami: „Pasigailėk mūsų, o Viešpatie, Dovydo Sūnau!“  
\v 32 Ir sustojęs Jėzus pašaukė juos ir tarė: \wj „Ko norite, kad jums padaryčiau?“\wj*  
\v 33 Jie sako jam: „Viešpatie, kad mūsų akys būtų atvertos.“  
\v 34 Tad Jėzus, apimtas gailesčio, palietė jų akis; ir tuoj pat jų akys praregėjo, ir jie nusekė paskui jį.   
\c 21
\p
\v 1 Ir kai jie priartėjo prie Jeruzalės ir atėjo į Betfagę prie Alyvų kalno, tada Jėzus pasiuntė du mokytinius,  
\v 2 sakydamas jiems: „Eikite į priešais jus esantį kaimą, ir tuojau rasite pririštą asilę ir su ja asilaitį; atriškite \add juos\add* ir atveskite man.  
\v 3 Ir jeigu kas jums ką sakytų, pasakykite: „Jų reikia Viešpačiui. Ir jis tuojau juos išsiųs.“  
\v 4 Visa tai įvyko, kad išsipildytų, kas buvo \f + \fr 21:4 \ft „pasakyta“ – Arba „pasakyta autoritetingai“.\f*pasakyta per pranašą, \f + \fr 21:4 \ft „būtent“ – T. „sakydamas“.\f*būtent:  
\v 5 \f + \fr 21:5 \ft „Sakykite …“ – Zch 9:9.\f*\qt Sakykite Siono dukteriai: Štai tavo karalius ateina pas tave romus ir sėdintis ant asilo \qt*\f + \fr 21:5 \ft „ir“ – Arba „tai yra“.\f*\qt ir ant asilaičio, nešulinio gyvulio jauniklio\qt*.  
\v 6 Ir mokytiniai nuėję ir padarę, kaip Jėzus jiems \f + \fr 21:6 \ft „buvo įsakęs“ – T. „įsakė“.\f*buvo įsakęs,  
\v 7 atvedė asilę ir asilaitį, uždėjo ant jų savo drabužius, ir užsodino \add jį\add* ant jų.  
\v 8 Ir labai didelė minia tiesė savo drabužius kelyje, o kiti kirto šakas nuo medžių ir klojo \add jas\add* kelyje.  
\v 32 \wj Nes Jonas atėjo pas jus teisumo kelyje, ir jūs juo netikėjote; bet muitininkai ir paleistuvės juo tikėjo; ir jūs, \wj*\add tai\add* matę, vėliau neatgailavote, kad juo tikėtumėte.  
\v 44 Ir kas ant to akmens kris, bus sudaužytas, bet ant ko jis nukris, tą sutriuškins.“   
\c 22
\p
\v 29 Jėzus atsakydamas tarė jiems: „Jūs klystate \f + \fr 22:29 \ft „nepažindami“ – Arba „nesuprasdami“, „nesuvokdami“.\f*nepažindami nei šventraščių, nei Dievo galios,  
\v 32 „Aš esu Abraomo Dievas ir Izaoko Dievas, ir Jokūbo Dievas?“ Dievas nėra mirusiųjų, bet gyvųjų Dievas.“  
\v 36 „Mokytojau, kuris įsakymas \add yra\add* \f + \fr 22:36 \ft „didžiausias“ – Arba „didysis“, bet žr. Apd 8:9 ir Hbr 8:11, kur tas pats gr. žodis verčiamas „didžiausias“.\f*didžiausias Įstatyme?“  
\v 37 Jėzus jam atsakė: „Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa savo širdimi, visa savo siela ir visu savo protu.  
\v 38 Šis yra pirmasis ir \f + \fr 22:38 \ft „didžiausias“ – Arba „didysis“, bet žr. Apd 8:9 ir Hbr 8:11, kur tas pats gr. žodis verčiamas „didžiausias“.\f*didžiausias įsakymas.  
\v 39 Ir antrasis \add yra\add* panašus į jį: Mylėk savo artimą kaip save patį.  
\v 40 Ant šitų dviejų įsakymų kybo visas Įstatymas ir Pranašai.“  
\v 43 Jis sako jiems: „Kaipgi tada Dovydas \f + \fr 22:43 \ft „dėl Dvasios \ft \+add įtakos\+add*“ – Arba „dėl Dvasios“. Arba „dėl Dvasios \+add veiklos\+add* / \+add vadovavimo\+add*“, „Dvasios \+add valdomas\+add*“, „dėl Dvasios \+add paraginimo\+add*“. Plg. panašią gr. k. sandarą Mt 22:43, Apd 11:28, I Kor 12:3 eilutėse, kai kalbama apie žmogų, kuris yra Šventosios Dvasios valdomas ir Mk 1:23; 5:2, kur kalbama apie netyrosios dvasios valdomą žmogų.\f*dėl Dvasios \add įtakos\add* vadina jį Viešpačiu, sakydamas:   
\c 23
\p
\v 13 Bet vargas jums, raštininkai ir fariziejai, veidmainiai! Nes jūs priešais žmones uždarote dangaus karalystę; nes nei jūs patys neįeinate, nei \add į ją\add* įeinantiems neleidžiate įeiti.  
\v 15 Vargas jums, raštininkai ir fariziejai, veidmainiai! Nes jūs apkeliaujate jūra ir sausuma, kad padarytumėte vieną atsivertėlį, ir kai tokiu atsiranda, padarote jį pragaro vaiką dukart labiau negu patys \add esate\add*.  
\v 23 Vargas jums, raštininkai ir fariziejai, veidmainiai! Nes jūs duodate dešimtinę nuo mėtų ir \f + \fr 23:23 \ft „krapų“ – Arba „anyžių“ (panašus augalas).\f*krapų ir kmynų, bet apleidote svaresniuosius įstatymo \add dalykus\add* – teisingumą, gailestingumą ir tikėjimą. Šituos reikėjo jums vykdyti ir anų neapleisti!  
\v 24 \add Jūs\add* aklieji vadai, kurie iškošiate \f + \fr 23:24 \ft „uodą“ – Gal „mašalėlį“.\f*uodą, bet praryjate kupranugarį!  
\v 28 \wj Taip ir jūs išoriškai atrodote žmonėms teisūs, bet viduje esate pilni veidmainystės ir įstatymo pažeidinėjimo.\wj*  
\v 37 O Jeruzale, Jeruzale, kuri žudai pranašus ir užmuši akmenimis tuos, kurie yra pas tave siųsti! Kiek kartų norėjau surinkti tavo vaikus, kaip višta surenka savo viščiukus po sparnais, o \f + \fr 23:37 \ft „jūs nenorėjote“ – T. y. „jūsų valia buvo priešinga“.\f*jūs nenorėjote!   
\c 24
\p
\v 8 O visi tie dalykai \add tėra\add* skausmų pradžia.  
\v 13 Bet kas ištvers iki galo, būtent tas bus išgelbėtas.  
\v 14 Ir bus paskelbta ši karalystės evangelija visame pasaulyje, kad būtų liudijimas visoms tautoms, ir tada ateis galas.  
\v 15 Todėl kai pamatysite išniekinimo bjaurybę, kuri buvo apsakyta per pranašą Danielų, stovinčią šventoje vietoje (tegul skaitytojas permano!),  
\v 35 Dangus ir žemė praeis, bet mano žodžiai niekaip nepraeis.  
\v 36 Bet apie tos Dienos ir Valandos \f + \fr 24:36 \ft „\ft \+add laiką\+add*“ – Žodis „laiką“ yra įterptą atsižvelgiant į paralelinio Mk 13:33 eilutę, kurioje toks žodis yra ir į tai, kad šios Mt 24:36-tos eilutės gr. tekste yra žodis „peri“ (περὶ), kurį verčiant be įterpto žodžio „laiką“, gali duoti liet. teksto skaitytojui klaidingai suprasti, kad niekas nieko nežino apie tą Dieną ir Valandą, kai žinių daug kas turi apie tai, tik niekas be Tėvo nežino laiko.\f*\add laiką\add* niekas nežino, nei dangaus angelai, bet tik mano Tėvas.   
\c 25
\p
\v 4 \wj bet išmintingosios kartu su žibintais pasiėmė alyvų aliejaus savo induose.\wj*  
\v 21 \wj Jo valdovas tarė jam: „Gerai \+add atlikta\+add*, gerasis ir ištikimasis tarne! Tu buvai ištikimas dėl keleto dalykų, aš padarysiu tave atsakingą už daugelį dalykų. Įeik į savo valdovo džiaugsmą!“\wj*  
\v 33 \wj ir jis pastatys avis savo dešinėje, bet ožius – kairėje.\wj*  
\v 41 \wj Tada jis tars ir tiems kairėje: „Eikite nuo manęs, prakeiktieji, į amžinąją ugnį, paruoštą velniui ir jo angelams!\wj*  
\v 42 \wj Nes buvau išalkęs, ir nedavėte man valgyti, buvau ištroškęs, ir \wj*\f + \fr 25:42 \ft „nedavėte man atsigerti“ – T. „nepagirdėte manęs“.\f*\wj nedavėte man atsigerti,\wj*  
\v 43 \wj buvau \wj*\f + \fr 25:43 \ft „svetimšalis“ – Gal „svečias“.\f*\wj svetimšalis, ir jūs manęs nepriėmėte, \wj*\f + \fr 25:43 \ft „nuogas“ – Arba „stokojantis drabužių“. Gr. žodis γυμνός (gumnós) gali reikšti visiškai be drabužių, arba be reikalingų ar įprastų drabužių, arba metaforiškai be ko nors reikalingo.\f*\wj nuogas, ir manęs neaprengėte, sergantis ir kalėjime, ir manęs neaplankėte.“\wj*  
\v 44 \wj Tada ir jie atsakys jam, tardami: „Viešpatie, kada tave matėme išalkusį ar ištroškusį, ar svetimšalį, ar nuogą, ar sergantį, ar kalėjime ir tau nepatarnavome?“\wj*  
\v 45 \wj Tada jis atsakys jiems, tardamas: „Iš tiesų sakau jums: kiek nepadarėte vienam iš šitų mažiausiųjų, tiek nepadarėte man.“\wj*  
\v 46 \wj Ir eis šitie į amžiną nubaudimą, o teisieji į amžiną gyvenimą.“\wj*   
\c 26
\p
\v 13 Iš tiesų sakau jums: visame pasaulyje, kur tik bus skelbiama ši evangelija, ir jos atminimui bus pasakojama, ką ji padarė.“  
\v 14 Tada vienas iš Dvylikos, vadinamas Judu Iskarijotu, nuėjęs pas aukštuosius kunigus,  
\v 15 tarė: „Ką sutinkate man \f + \fr 26:15 \ft „duoti, kad aš jums jį išduočiau?“ – T. „duoti, ir aš jums jį išduosiu?“\f*duoti, kad aš jums jį išduočiau?“ Ir jie \f + \fr 26:15 \ft „pristatė“ – Gal „atsvėrė“.\f*pristatė jam trisdešimt sidabrinių.  
\v 20 O vakarui atėjus, jis su Dvylika \f + \fr 26:20 \ft „atsisėdo“ – T. „atsilošė“.\f*atsisėdo \add valgyti\add*.   
\p
\v 26 Ir jiems valgant, Jėzus, paėmęs duoną ir pasakęs palaiminimą, \add ją\add* laužė ir davė mokytiniams ir tarė: „Imkite, valgykite – tai yra mano kūnas.“  
\v 27 Ir paėmęs taurę ir padėkojęs, jis jiems davė, sakydamas: \wj „Gerkite iš jos visi,\wj*  
\v 28 \wj nes tai yra mano kraujas, kuris \wj*\add yra\add* naujosios sandoros \add kraujas\add*, kuris išliejamas už daugelį dėl nuodėmių atleidimo.  
\v 29 \wj Bet sakau jums: visai negersiu šito vynmedžio vaisiaus nuo šiol iki tos dienos, kada su jumis gersiu jį naują savo Tėvo karalystėje.“\wj*  
\v 30 Ir pagiedoję giesmę jie išėjo į Alyvų kalną.  
\v 33 O Petras atsakydamas jam tarė: „Nors ir visi atsimes dėl tavęs, aš niekada neatsimesiu!“  
\v 39 Ir truputį toliau paėjęs, jis parpuplė veidu žemyn ir meldėsi, sakydamas: \wj „O mano Tėve, jeigu yra įmanoma, teaplenkia mane šita taurė. Tačiau ne kaip aš noriu, bet kaip tu!“\wj*  
\v 41 Budėkite ir melskitės, kad neįžengtumėte \f + \fr 26:41 \ft „į pagundą“ – T. y. į tą nuodėmę, kuri jus gundo.\f*į pagundą. Dvasia iš tikrųjų noringa, bet kūnas silpnas.“  
\v 56 Bet visa tai įvyko, kad išsipildytų pranašų šventraščiai.“ Tada visi mokytiniai paliko jį ir pabėgo.  
\v 75 Ir Petras prisiminė Jėzaus jam pasakytą žodį: „Prieš gaidžiui pragystant, tu triskart manęs \f + \fr 26:75 \ft „išsižadėsi“ – Arba „išsiginsi“.\f*išsižadėsi.“ Ir jis išėjo laukan ir karčiai verkė.   
\c 27
\p
\v 11 Ir Jėzus stovėjo valdytojo akivaizdoje ir valdytojas jį paklausė, sakydamas: „Ar tu esi žydų karalius?“ Ir Jėzus jam tarė: \wj „Tu \wj*\add tai\add* sakai.“  
\v 14 Bet jis neatsakė jam nė į vieną \f + \fr 27:14 \ft „kaltinimą“ – T. „žodį“.\f*kaltinimą, tad valdytojas labai stebėjosi.  
\v 18 Mat jis \f + \fr 27:18 \ft „suprato“ – Arba „žinojo“.\f*suprato, kad jie perdavė jį iš pavydo.  
\v 27 Tada valdytojo kareiviai, nusivedę Jėzų į \f + \fr 27:27 \ft „teismo aikštę“ – Arba „ \ft \+add valdžios\+add* rūmus“ / „būstinę“. Gr. žodis πραιτώριον (praitṓrion), lotynų kalbos skolinys į gr. kalbą, pagal pirminę reikšmę rodydavo į (1) karo vado laikiną būstinę karo stovykloje (tokios reikšmės neturi NT). Užkariautose žemėse žodis πραιτώριον (praitṓrion) rodydavo į (2) valdytojo (vietininko) būstinę / rūmus, arba (3) valdytojo būstinės / rūmų teritorijoje esančią erdvę (pvz. kiemą, aikštę), kurioje buvo sprendžiamos teisminės bylos. Kadangi Mk 15:16 įrodyta, kad Jėzaus teismų istorijoje πραιτώριον (praitṓrion) ir αὐλή (aulė) yra sinonimai, ir buvo kūrenama „aulėje“, prieita išvados, kad šiuose kontekstuose rodo ne į rūmus, bet į kiemą arba aikštę, kurioje buvo priimami teismo nuosprendžiai. Jeigu Paulius Flp 1:13 vartojo žodį pagal reikšmę užkariautoje Izraelio žemėje, jis turbūt turėjo omeny Cezario rūmus (antra reikšmė). Bet kai kurie galvoja, kad tas žodis buvo vartojamas Flp 1:13 nusakant (4) imperatoriaus sargybos padalinį.\f*teismo aikštę, surinko aplink jį visą \f + \fr 27:27 \ft „batalioną“ – Arba „kohortą“. Gr. žodis σπεῖρα (speira) nusako karinį vienetą, kurį Jėzaus laikais, pasak skirtingų šaltinių, sudarydavo nuo 450 iki 600 karių. Gr. žodis vartojamas NT dar Mk 15:16; Jn 18:3, 12; Apd 10:1, 21:31, 27:1.\f*batalioną.  
\v 33 Ir, atėję į vietą, vadinamą Golgota (tai reiškia „Kaukolės vietą“),  
\v 44 Tuo pačiu \f + \fr 27:44 \ft „užgauliojo“ – Tas pats gr. žodis vartojamas Mt 5:11, 11:20, Mt 27:44; Mk 15:32, Mk 16:14; Lk 6:22; Rom 15:3; I Tim 4:10; Jok 1:5; I Pt 4:14. Gali būti išverstas „priekaištauti“, „niekinti“, „sukelti gėdą“, „barti“, „koneveikti“.\f*jį užgauliojo ir \f + \fr 27:44 \ft „vagys“ – Arba „plėšikai“.\f*vagys, kurie buvo nukryžiuoti kartu su juo.  
\v 50 Bet Jėzus, vėl sušukęs garsiu balsu, atidavė dvasią.  
\v 51 Ir štai šventyklos uždanga buvo perplėštas pusiau nuo viršaus iki apačios; ir žemė drebėjo, ir uolos skeldėjo,  
\v 65 O Pilotas jiems tarė: \f + \fr 27:65 \ft „Imkite“ – T. „Turėkite“ arba „Turite“. Gr. vksm. forma gali būti išverstas liepiamąja arba tiesiogine nuosaka. Jeigu vertimas „Turite“ atitinka prasmę, tai rodo į šventyklos sargybą. Bet kunigai ir fariziejai nebūtų kreipesi į Pilotą dėl sargybos, jeigu būtų norėję savo šventyklos sargybą paskirti tam reikalui.\f*„Imkite sargybą! Eikite, saugokite, kaip mokate!“  
\v 66 Jie nuėję padarė \f + \fr 27:66 \ft „kapą“ – Arba „kapo rūsį“.\f*kapą saugų, \f + \fr 27:66 \ft „užantspauduodami akmenį“ – Arba „paženklindami akmenį antspaudu“.\f*užantspauduodami akmenį ir pastatydami sargybą.   
\c 28
\p
\v 1 Ir \f + \fr 28:1 \ft „šabo pabaigoje“ – Arba „vėlai šabo \ft \+add dieną\+add*“.\f*šabo pabaigoje, \f + \fr 28:1 \ft „sutemant į pirmąją savaitės \ft \+add dieną\+add*“ – Arba „subrėkštant į pirmąją savaitės \+add dieną\+add*“; gr. žodis ἐπιφωσκούσῃ vartojamas NT tik čia ir Lk 23:54; kaip aramėjų kalboje, gr. žodis, kuris pagal formą rodo į šviesos pasirodymą, vartojamas rodant į laiką kaip tik prieš formalios dienos pradžia. Žydams diena prasideda 18:00 valandą. Šių dviejų Marijų apsilankymas įvyko šeštadienį (šabą), t. y. iki 18:00 valandos, bet kitas apsilankymas, aprašytas Mk 16:1, įvyko vėliau, jau sekmadienį, t. y. po 18:00 valandos jos pirko kvepalų, o atėjo prie kapo saulei tekant.\f*sutemant į pirmąją savaitės \add dieną\add*, Marija Magdalietė ir kita Marija atėjo pažiūrėti kapo.  
\v 5 Ir angelas atsakydamas tarė moterims: „Jūs nebijokite! Juk žinau, kad ieškote Jėzaus, kuris buvo nukryžiuotas.  
\v 6 Jo čia nėra, nes jis \f + \fr 28:6 \ft „prisikėlė“ – Arba „yra prikeltas“.\f*prisikėlė, kaip jis pasakė. Ateikite, apžiūrėkite vietą, kur Viešpats gulėjo.  
\v 7 Ir \f + \fr 28:7 \ft „eikite skubiai ir“ – T. „skubiai nueidamos“ arba „skubiai nuėjusios“.\f*eikite skubiai ir pasakykite jo mokytiniams: ‚Jis yra prisikėlęs iš numirusiųjų ir štai eina pirma jūsų į Galilėją; tenai jį pamatysite.‘ Štai aš jums \add tai\add* pasakiau.“   
\p
\v 16 O vienuolika mokytinių nuėjo į Galilėją, į kalną, kurį Jėzus jiems buvo \f + \fr 28:16 \ft „nurodęs“ – T. „paskyręs“.\f*nurodęs,  
\v 17 ir jį pamatę, jie garbino jį, tačiau kai kurie \f + \fr 28:17 \ft „abejojo“ – Arba „dvejojo“.\f*abejojo.  
\v 18 Ir priėjęs Jėzus jiems kalbėjo, sakydamas: „Visa valdžia danguje ir žemėje yra duota man.  
\v 19 Tad eikite ir \f + \fr 28:19 \ft „padarykite mokytiniais visų tautų \ft \+add žmones\+add*“ – Arba „visas tautas padarykite mokytiniais“, „visas tautas paverskite mokytiniais“.\f*padarykite mokytiniais visų tautų \add žmones\add*, krikštydami juos vardan Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios,  
\v 20 mokydami juos laikytis visko, ką jums įsakiau. Ir štai aš esu su jumis per visas dienas iki \f + \fr 28:20 \ft „pasaulio“ – Gr. „amžiaus“, t. y. dabartinio pasaulio laikmečio.\f*pasaulio pabaigos.“ Amen.