\id LUK
\h Luko 
\toc1 Evangelija pagal Luką 
\toc2 Luko 
\toc3 Lk 
\mt1 Evangelija pagal Luką  
\c 1
\p
\v 1 Kadangi daugelis užsiėmė iš eilės išdėstyti nupasakojimą apie tuos dalykus, \f + \fr 1:1 \ft „kuriais mes visiškai tikime“ – Arba „kurių esame visiškai įtikinti“, „kuriais mūsų tarpe (gretose) yra visiškai įtikėta“.\f*kuriais mes visiškai tikime  
\v 2 lygiai taip, kaip perdavė mums tie, kurie nuo pradžios savo akimis matė ir buvo tapę žodžio \f + \fr 1:2 \ft „patikėtiniai“ – Arba „įgaliotiniai“, „atstovai“, „pavaldiniai“.\f*patikėtiniai,  
\v 3 atrodė gerai ir man, \f + \fr 1:3 \ft „akylai sekusiam visus \ft \+add tuos\+add* dalykus su didžiu tikslumu nuo pat pradžios“ – Arba „nuo pat pradžios puikiai pažinusiam visus \+add tuos\+add* dalykus su didžiu tikslumu“.\f*akylai sekusiam visus \add tuos\add* dalykus su didžiu tikslumu nuo pat pradžios, nuosekliai surašyti tau, prakilnusis Teofiliau,  
\v 4 kad iš arti pažintum \f + \fr 1:4 \ft „užtikrintumą“ – Arba „tikrumą“, „saugumą“, „patikimumą“; žodis rodo į visišką patvarumą, kad niekaip neįmanoma, jog Teofiliui perduotos žinios būtų neteisingos, nevertos pasitikėjimo.\f*užtikrintumą \f + \fr 1:4 \ft „pranešimų“ – gr. λογος „logos“ (dgs.); žodis gali reikšti ir „žodžių“, „reikalų“, „žinių“ ir t. t.\f*pranešimų, kurių esi pamokytas.  
\v 5 Judėjos karaliaus Erodo dienomis buvo tam tikras kunigas, vardu Zacharijas, iš Abijos skyriaus ir jo žmona iš Aarono dukterų, o jos vardas \add buvo\add* Elžbieta.  
\v 6 Ir jie abu buvo teisūs prieš Dievą, besivaikščiojantys pagal visus Viešpaties įsakymus ir \f + \fr 1:6 \ft „nuostatus“ – Arba „teisumą apibrėžiančias taisykles“.\f*nuostatus, nepeiktini.  
\v 7 Ir \f + \fr 1:7 \ft „jie neturėjo vaikų“ t. „jiems nebuvo vaiko“.\f*jie neturėjo vaikų, nes Elžbieta buvo nevaisinga, ir jie abu buvo sulaukę senyvo amžiaus.  
\v 8 Ir įvyko \add šitaip\add*, kad, jam beatliekant kunigo tarnystę Dievo akivaizdoje pagal jo skyriaus eilę,  
\v 9 vadovaujantis kunigo tarnystės papročiu, sprendžiančio sutartinio ženklo būdu \f + \fr 1:9 \ft „jam teko“ – Arba „jam buvo skirta“.\f*jam teko deginti smilkalus, įėjus į Viešpaties šventyklą.  
\v 10 Tuo tarpu, smilkymo valandą visa žmonių minia meldėsi lauke.  
\v 11 Ir jam pasirodė Viešpaties angelas, stovintis smilkalų aukuro dešinėje.  
\v 12 O Zacharijas, \add jį\add* pamatęs, krūptelėjo, ir pagavo jį išgąstis.  
\v 13 Bet angelas jam tarė: „Nebijok, Zacharijau, nes tavo malda išklausyta, ir tavo žmona Elžbieta pagimdys tau sūnų, ir tu pavadinsi jį vardu Jonas.  
\v 14 Bus džiaugsmo tau, net džiūgavimas, ir daugelis džiaugsis jo gimimu,  
\v 15 nes jis bus didis Viešpaties \f + \fr 1:15 \ft „akyse“ – Arba „akivaizdoje“.\f*akyse. Jis ir būtinai neturės gerti vyno bei stipraus gėrimo, \f + \fr 1:15 \ft „ir“ – Arba „bet“, „taip pat“. Plg. Ef 5:18.\f*ir bus pripildytas Šventosios Dvasios iš \add pat\add* savo motinos įsčių.  
\v 16 Ir daugelį Izraelio vaikų jis atvers į Viešpatį, jų Dievą.  
\v 17 Ir jis eis pirma jo su Elijo dvasia ir galybe, kad atverstų tėvų širdis į vaikus ir neklusniuosius į teisiųjų išmintį, kad prirengtų Viešpačiui išsamiai paruoštų \f + \fr 1:17 \ft „žmonių“ – Gr. kuop. vns.; plg. Lk 1:10 ir kt.\f*žmonių.“  
\v 18 Bet Zacharijas tarė angelui: „Kaip aš tai žinosiu? Juk aš esu senas žmogus ir mano žmona sulaukusi senyvo amžiaus.“  
\v 19 O angelas atsakydamas jam tarė: „Aš esu Gabrielius, kuris stoviu Dievo akivaizdoje, ir esu atsiųstas kalbėti tau ir tau pranešti šias geras žinias.  
\v 20 Ir štai tu būsi nebylys, \f + \fr 1:20 \ft „tai yra“ – Arba „ir“.\f*tai yra negalėsi kalbėti iki dienos, kurią tai įvyks, nes nepatikėjai mano žodžiais, kurie išsipildys savo metu.“  
\v 21 \f + \fr 1:21 \ft „Tuo tarpu“ – Arba „Ir“.\f*Tuo tarpu žmonės laukė Zacharijo ir stebėjosi, kad jis taip ilgai užtrunka šventykloje.  
\v 22 Bet išėjęs, jis negalėjo jiems kalbėti, ir jie suprato, kad jis buvo matęs regėjimą šventykloje. Ir jis aiškinosi jiems \f + \fr 1:22 \ft „gestais“ – Arba „mostais“.\f*gestais ir pasiliko nebylus.  
\v 23 Ir taip įvyko, kad pasibaigus jo tarnystės dienoms, jis parėjo namo.  
\v 24 Ir po tų dienų jo žmona Elžbieta tapo nėščia ir penkis mėnesius slėpėsi, sakydama:  
\v 25 „Taip Viešpats su manimi pasielgė tomis dienomis, kuriomis jis pažvelgė į mane, kad nuimtų mano negarbę tarp žmonių.“   
\p
\v 26 Ir šeštąjį mėnesį angelas Gabrielius buvo Dievo pasiųstas į Galilėjos miestą, vadinamą Nazaretu,  
\v 27 pas mergelę, \f + \fr 1:27 \ft „pažadėtą vyrui į žmonas“ – Arba „pažadėtą pagal susitarimą duoti vyrui į žmonas“.\f*pažadėtą į žmonas vyrui iš Dovydo namų, kurio vardas buvo Juozapas; o mergelės vardas \add buvo\add* Marija.  
\v 28 Atėjęs pas ją, angelas tarė: „Sveika, malone apdovanotoji! Viešpats su tavimi! Palaiminta tu tarp moterų!  
\v 29 Ir \add jį\add* pamačiusi ji labai susijaudino dėl jo pasakymo ir galvojo sau, kas tai turėtų būti per pasveikinimas.  
\v 30 O angelas jai tarė: „Nebijok, Marija, nes radai malonę pas Dievą!  
\v 31 Ir štai tu pradėsi savo įsčiose ir pagimdysi sūnų, ir pavadinsi jį vardu Jėzus.  
\v 32 Jis bus didis ir bus vadinamas Aukščiausiojo Sūnumi, ir Viešpats Dievas duos jam jo tėvo Dovydo sostą,  
\v 33 ir jis karaliaus Jokūbo namams per amžius, ir jo karalystei nebus galo.“  
\v 34 Tuomet Marija tarė angelui: „Kaip tai bus? Nes \f + \fr 1:34 \ft „nepažįstu vyro“ – Arba „neturiu santykių su vyru“. Plg. Prd 4:1.\f*nepažįstu vyro.“  
\v 35 O angelas atsakydamas tarė jai: „Ant tavęs nužengs Šventoji Dvasia, ir Aukščiausiojo jėga pridengs tave šešėliu; todėl \f + \fr 1:35 \ft „kas gims iš tavęs – tas, kas šventas, –“ – Arba „šventas iš tavęs gimusysis“.\f*kas gims iš tavęs – tas, kas šventas, – bus vadinamas Dievo Sūnumi.  
\v 36 Ir štai tavo giminaitė Elžbieta, ji taip pat pradėjo sūnų savo senatvėje, ir šis mėnuo yra šeštas jai, kuri buvo vadinama nevaisinga,  
\v 37 nes Dievui \f + \fr 1:37 \ft „nieko“ – Arba „jokio žodžio“.\f*nieko \f + \fr 1:37 \ft „nėra“ – T. „nebus“.\f*nėra neįmanomo.“  
\v 38 \f + \fr 1:38 \ft „Tada“ – Arba „Ir“.\f*Tada Marija tarė: „Štai \add aš\add* Viešpaties tarnaitė, tebūna man pagal tavo žodį.“ Ir angelas nuo jos pasitraukė.   
\p
\v 39 Ir tomis dienomis Marija atsikėlė ir skubiai nukeliavo į kalnyną, į \f + \fr 1:39 \ft „\ft \+add vieną\+add* iš Judo miestų“ – Žodis „viena“ reikalinga, kad lietuvių k. skaitytojui neatrodytų, kad tebuvo tik vienas miestas tame kalnuotame krašte.\f*\add vieną\add* iš Judo miestų,  
\v 40 ir įėjo į Zacharijo namus ir pasveikino Elžbietą.  
\v 41 Ir taip įvyko, kad Elžbietai išgirdus Marijos pasveikinimą, jos įsčiose šoktelėjo kūdikis, ir Elžbieta tapo pripildyta Šventosios Dvasios  
\v 42 ir ji garsiai sušuko ir tarė: „Palaiminta tu tarp moterų, ir palaimintas tavo įsčių vaisius!  
\v 43 Ir iš kur man tai, kad mano Viešpaties motina \f + \fr 1:43 \ft „ateina“ – T. „ateitų“.\f*ateina pas mane?!  
\v 44 Nes štai vos tik tavo pasveikinimo balsas pasiekė mano ausis, šoktelėjo iš džiaugsmo kūdikis mano įsčiose.  
\v 45 Ir palaiminta ta, kuri tikėjo, \f + \fr 1:45 \ft „kad“ – Arba „nes“.\f*kad \f + \fr 1:45 \ft „įvyks“ – Arba „bus užbaigta“.\f*įvyks \f + \fr 1:45 \ft „tai“ – T. „dalykai“ t. y. dgs.\f*tai, kas jai Viešpaties pasakyta.“  
\v 46 O Marija prabilo: „Mano siela \f + \fr 1:46 \ft „apskelbia Viešpaties didingumą“ – Arba „skelbia Dievą esant didį“; t. „didina Viešpatį“.\f*apskelbia Viešpaties didingumą,  
\v 47 ir mano dvasia džiūgauja Dievu, mano Išgelbėtoju,  
\v 48 nes jis atsižvelgė į savo tarnaitės žemą luomą. Juk štai nuo dabar visos kartos vadins mane palaiminta,  
\v 49 nes didžių dalykų padarė man Galingasis, ir jo vardas \add yra\add* šventas,  
\v 50 ir jo gailestingumas trunka per kartų kartas tiems, kurie jo bijosi.  
\v 51 Jis savo ranka parodė galybę; jis išsklaidė tuos, kurie didžiuojasi savo širdies protavimu;  
\v 52 jis numetė valdovus nuo sostų ir išaukštino žemuosius;  
\v 53 jis pripildė alkstančius gėrybėmis, o turtuolius paleido tuščiomis;  
\v 54 jis padėjo savo tarnui Izraeliui, prisimindamas gailestingumą,  
\v 55 kaip jis kalbėjo mūsų tėvams, Abraomui, ir jo \f + \fr 1:55 \ft „palikuonims“ – T. „sėklai“; arba „ainijai“.\f*palikuonims per amžius.“  
\v 56 Ir Marija pasiliko pas ją apie tris mėnesius ir sugrįžo į savo namus.   
\p
\v 57 O \f + \fr 1:57 \ft „Elžbietai suėjo laikotarpis iki gimdymo“ – T. „Elžbietai išsipildė laikotarpis gimdyti“.\f*Elžbietai suėjo laikotarpis iki gimdymo, ir ji pagimdė sūnų.  
\v 58 Ir jos kaimynai bei giminės išgirdo, kad Viešpats didino jai \add parodytą\add* savo gailestingumą, ir jie džiaugėsi kartu su ja.  
\v 59 Ir taip įvyko, kad aštuntąją dieną jie atėjo vaikelio apipjaustyti ir ketino jį pavadinti tėvo vardu, Zachariju.  
\v 60 O atsiliepdama jo motina tarė: „Ne! Priešingai, jis turi būti pavadintas Jonu.“  
\v 61 Ir jie tarė jai: „Nėra nė vieno tavo giminėje, kuris vadinasi šiuo vardu.“  
\v 62 Ir jie jo tėvui parodė \f + \fr 1:62 \ft „gestų“ – Arba „mostų“.\f*gestų \add paklausdami\add*, kaip jis norėtų jį pavadinti.  
\v 63 Ir paprašęs rašomosios lentelės jis užrašė \f + \fr 1:63 \ft „štai ką“ – T. „sakydamas“.\f*štai ką: Jo vardas yra Jonas. Ir visi stebėjosi.  
\v 64 Ir tuoj pat jo burna atsivėrė ir jo liežuvis \add atsirišo\add*, ir jis ėmė kalbėti laimindamas Dievą.  
\v 65 Ir visus jų kaimynus apėmė baimė, ir visame Judėjos kalnyne vis buvo kalbama apie visus šiuos dalykus.  
\v 66 Ir visi girdėjusieji dėjosi \add tuos dalykus\add* į savo širdis, sakydami: „Kas gi bus iš to vaiko?!“ Ir \f + \fr 1:66 \ft „Viešpaties ranka buvo su juo“ – Plg. Apd 11:21.\f*Viešpaties ranka buvo su juo.   
\p
\v 67 Ir jo tėvas Zacharijas tapo pripildytas Šventosios Dvasios ir pranašavo, sakydamas:  
\v 68 „Tebūna palaimintas Viešpats, Izraelio Dievas, kadangi \f + \fr 1:68 \ft „pagalbon aplankė“ – Tas pats gr. žodis vartojamas Lk 1:78 eilutėje.\f*pagalbon aplankė ir \f + \fr 1:68 \ft „išpirko savo tautą“ – T. „savo tautai atliko išpirkimą“.\f*išpirko savo \f + \fr 1:68 \ft „žmonės“ – Gr. kuop. vns. Arba „tautą“, kadangi „Dovydo namai“ yra minimi 69-oje eilutėje; žodis „žmonės“ pasirinkta dėl gr. k. žodžio vartosenos Lk 1:10, 17, 21, 77 eilutės; į gr. k. žodžio semantinį diapazoną įeina ir „žmonės“ ir „tauta“.\f*žmones  
\v 69 ir iškėlė mums \f + \fr 1:69 \ft „išgelbėjimo ragą“ – Čia vartojamas žodis „ragas“ yra hebraizmas, kuris reiškią galybę, galią, jėgą; Dievas mums davė galingą išgelbėjimą, o Jo išgelbėjimas yra pats Jis (Lk 1:76 „Viešpats“), kuriam Jonas paruoš kelią.\f*išgelbėjimo ragą savo tarno Dovydo namuose,  
\v 70 kaip jis \f + \fr 1:70 \ft „nuo senų senovės“ – Arba „nuo amžinybės“, „nuo amžių \ft \+add pradžios\+add*“; ta pati gr. frazė vartojama Apd 3:21, 15:18.\f*nuo senų senovės \f + \fr 1:70 \ft „kalbėjo“ – Arba „pranešė“ (atkreiptinas dėmesys, kad 71 eilutė gr. k. prasideda nuo žodžio „išgelbėjimą“, tai būtų „pranešė išgelbėjimą“).\f*kalbėjo savo šventųjų pranašų burna,  
\v 71 \f + \fr 1:71 \ft „jog \ft \+add mus\+add* išgelbės“ t. „išgelbėjimą“.\f*jog \add mus\add* išgelbės nuo mūsų priešų ir iš rankos visų tų, kurie mūsų nekenčia,  
\v 72 kad \f + \fr 1:72 \ft „parodytų“ – T. „įgyvendintų“, „darytų“.\f*parodytų gailestingumą mūsų tėvams, \f + \fr 1:72 \ft „tai yra“ – Arba „ir“.\f*tai yra, kad atsimintų savo šventąją sandorą,  
\v 73 \f + \fr 1:73 \ft „priesaiką, kurią jis davė“ t. „priesaiką, kurią jis prisiekė“.\f*priesaiką, kurią jis davė mūsų tėvui Abraomui,  
\v 74 kad jis duos mums, išvaduotiems iš mūsų priešų rankos, be baimės jam tarnauti  
\v 75 \f + \fr 1:75 \ft „šventume ir teisume“ – Žr. panašią frazę Ef 4:24.\f*šventume ir teisume jo akivaizdoje per visas mūsų gyvenimo dienas.  
\v 76 O tu, vaikeli, būsi vadinamas Aukščiausiojo pranašu, nes eisi pirma Viešpaties veido paruošti jo kelius,  
\v 77 duoti jo žmonėms \f + \fr 1:77 \ft „pažinti išgelbėjimą“ – T. „išgelbėjimo pažinimą“.\f*pažinti išgelbėjimą jų nuodėmių atleidimu  
\v 78 per mūsų Dievo gailestingą \f + \fr 1:78 \ft „giliaširdiškumą“ – Gr. σπλάγχνον (splanchnon); t. „viduriai“, „žarnos“; arba „palankumo jausmus“, „geranoriškumo jausmus“, „giliausius jausmus“. Žodis vartojamas 11 k. NT: Lu 1:78; Apd 1:18; II Kor 6:12,7:15; Flp 1:8, 2:1; Kol 3:12; Flm 7, 12, 20; I Joh 3:17.\f*giliaširdiškumą, \f + \fr 1:78 \ft „dėl kurio“ – Arba „kuriame“, „kuriuo“, „kuriuo vadovaudamasis“.\f*dėl kurio mus \f + \fr 1:78 \ft „aplankė“ – Žr. Lk 1:68 (tas pats gr. žodis). Minėtas aplankymas yra su tikslu teikti reikiamą pagalbą.\f*aplankė Šviesos Brėškimas iš aukštybių,  
\v 79 kad apšviestų sėdinčius tamsoje ir mirties šešėlyje, kad nukreiptų mūsų kojas į \f + \fr 1:79 \ft „ramybės“ – Arba „taikos“. Gr. žodis ειρηνη nusako ir ramybę ir taiką. Taikos arba ramybės kelias minimas Iz 59:8, Rom 3:17. Žr. Apd 10:36; 10:15; Ef 2:14-17, 4:3, 6:15.\f*ramybės kelią.“  
\v 80 Ir vaikas vis augo, taip pat \f + \fr 1:80 \ft „vis stiprėjo“ – Arba „buvo vis stiprinamas“.\f*vis stiprėjo dvasia ir buvo dykumose iki pat savo atskleidimo Izraeliui dienos.   
\c 2
\p
\v 1 Ir įvyko tomis dienomis, kad išėjo ciesoriaus Augusto įsakas, kad visas \f + \fr 2:1 \ft „pasaulis“ – Gr. οικουμενη (oikoumenė), kuriuo žodžiu romėnai kartais rodydavo į savo valstybės teritoriją, t. y. į savo imperiją.\f*pasaulis užsirašytų apmokestinimui.  
\v 2 (\f + \fr 2:2 \ft Kitas vertimas – „Toks surašymas apmokestinimui įvyko prieš Kvirinui pradedant valdyti Siriją“ (šaltinis: Džanas Gilas (John Gill, 1690-1771), kuris nurodo į Jn 1:5 eilutėje vartojamą žodį πρωτος ir šios eilutės žodį πρωτη.).\f*Toks pirmasis surašymas apmokestinimui įvyko Siriją valdančiajam Kvirinui \add dalyvaujant\add*.)  
\v 3 Ir visi ėjo užsirašyti, kiekvienas į savo miestą.  
\v 4 Ir Juozapas irgi ėjo iš Galilėjos, iš Nazareto miesto, aukštyn į Judėją, į Dovydo miestą, vadinamą Betliejumi, – nes jis buvo iš Dovydo namų ir giminės, –  
\v 5 užsirašyti kartu su žmona Marija, – \f + \fr 2:5 \ft „jam pažadėta į žmonas“ – Arba „pažadėta pagal susitarimą jam duoti į žmonas“.\f*jam pažadėta į žmonas, – \add kuri\add* \f + \fr 2:5 \ft „buvo“ t. „esančia“.\f*buvo stora dėl nėštumo.  
\v 6 Ir įvyko taip, kad jiems ten esant, \add nėštumo\add* dienos \f + \fr 2:6 \ft „pasibaigė“ – Gr. „išsipildė“.\f*pasibaigė, tad ji turėjo gimdyti.  
\v 7 Ir ji pagimdė savo pirmagimį sūnų ir suvystė jį vystyklais ir paguldė jį ėdžiose, nes jiems nebuvo vietos \f + \fr 2:7 \ft „svečių patalpose“ – Arba „svečių kambaryje“, „užeiga“. Tas gr. žodis, κατάλυμα (kataluma), vartojamas NT ir Mk 14:14, Lk 22:11. Kitas žodis, πανδοχεῖον (pandocheion) yra verčiamas „viešbutis“, „užeiga“, arba „užeigos namai“. Jis vartojamas NT tik Lk 10:34.\f*svečių patalpose.   
\p
\v 8 Ir tame pačiam krašte buvo piemenų, \f + \fr 2:8 \ft „\ft \+add kurie\+add* pasiliko lauke ir budėjo“ – T. „pasiliekantys lauke ir budėjantys“.\f*kurie \f + \fr 2:8 \ft „pasiliko“ – Arba „gyveno“, „stovyklavo“.\f*pasiliko lauke ir budėjo naktį prie savo kaimenės.  
\v 9 Ir štai prie jų \f + \fr 2:9 \ft „atsirado“ – Arba „atvyko“, „prisistatė“ (šnek.).\f*atsirado Viešpaties angelas, ir aplink jų smarkiai nušvietė Viešpaties šlovė, \f + \fr 2:9 \ft „tai“ – Arba „ir“.\f*tai jie labai išsigando.  
\v 10 Bet angelas jiems tarė: „Nebijokite, nes štai skelbiu jums gerą žinią – didį džiaugsmą, kuris bus kiekvienai tautai,  
\v 11 kad šiandien Dovydo mieste jums gimė Išgelbėtojas, kuris yra Kristus, Viešpats.  
\v 12 Ir šitas \add bus\add* jums ženklas: rasite kūdikį, suvystytą vystyklais, gulintį \f + \fr 2:12 \ft „ėdžiose“ – Arba „prakarte“.\f*ėdžiose.“  
\v 13 Ir staiga prie angelo atsirado \f + \fr 2:13 \ft „gausi dangaus kareivija“ – T. „dangaus kareivijos gausybė“.\f*gausi dangaus kareivija, girianti Dievą ir sakanti:  
\v 14 „Šlovė Dievui aukščiausiose aukštybėse, o ramybė žemėje, palankumas žmonėse!“  
\v 15 Ir taip įvyko, kad angelams pasišalinus nuo jų į dangų, \f + \fr 2:15 \ft „piemenys“ – T. „vyrai, piemenys“.\f*piemenys kalbėjo vienas kitam: „Būtinai pereikime į Betliejų ir pamatykime, \f + \fr 2:15 \ft „kas įvyko, ką“ – T. „tą įvykusį dalyką (arba „žodį“), kurį“.\f*kas įvyko, ką Viešpats mums pranešė!“  
\v 16 Ir jie atskubėjo ir rado Mariją, Juozapą ir kūdikį, gulintį ėdžiose.  
\v 17 Ir \add tai\add* pamatę jie plačiai apskelbė jiems kalbėtą pasakymą apie šį vaikelį.  
\v 18 Ir visi, kurie girdėjo, stebėjosi tais dalykais, kurie jiems buvo piemenų pasakyta.  
\v 19 Bet Marija įsidėmėjo visus šiuos \f + \fr 2:19 \ft „dalykus“ – Arba „žodžius“.\f*dalykus ir svarstė \add juos\add* savo širdyje.  
\v 20 Ir piemenys grįžo šlovindami ir girdami Dievą už visa, ką buvo girdėję ir matę taip, kaip jiems buvo pasakyta.   
\p
\v 21 Ir kai buvo suėjusios aštuonios dienos vaikui apipjaustyti, jis buvo pavadintas vardu Jėzus, kuriuo \add vardu\add* angelas jį pavadino anksčiau nei jis buvo pradėtas įsčiose.  
\v 22 Ir kai buvo suėjusios jos apsivalymo pagal Mozės įstatymą dienos, jie nunešė jį į Jeruzalę, kad pristatytų \add jį\add* Viešpačiui, –  
\v 23 kaip yra parašyta Viešpaties įstatyme: „Kiekvienas vyriškos lyties \add kūdikis\add*, kuris \add pirmąkart\add* atveria \add motinos\add* įsčias, bus \f + \fr 2:23 \ft „pašventintas“ – Arba „paskiriamas šventu“, „laikomas šventu“, „vadinamas šventu“.\f*pašventintas Viešpačiui“ –  
\v 24 ir kad duotų auką pagal tai, kas pasakyta Viešpaties įstatyme: „Porą purplelių arba du jaunus balandžius“.   
\p
\v 25 Ir štai Jeruzalėje buvo žmogus, vardu Simeonas. O tas žmogus \add buvo\add* teisus ir dievobaimingas, laukiantis Izraelio paguodos, ir Šventoji Dvasia buvo ant jo.  
\v 26 Ir jam buvo Šventosios Dvasios apreikšta, kad jis \f + \fr 2:26 \ft „nepatirsiąs“ – T. „neregėsiąs“, „nematysiąs“.\f*nepatirsiąs mirties, kol pamatysiąs Viešpaties \f + \fr 2:26 \ft „Kristų“ – T. y. „Mesiją“.\f*Kristų.  
\v 27 Ir jis \f + \fr 2:27 \ft „dėl Dvasios \ft \+add įtakos\+add*“ – Arba „dėl Dvasios“. Arba „dėl Dvasios \+add veiklos\+add* / \+add vadovavimo\+add*“, „Dvasios \+add valdomas\+add*“, „dėl Dvasios \+add paraginimo\+add*“. Plg. panašią gr. k. sandarą Mt 22:43, Apd 11:28, I Kor 12:3 eilutėse, kai kalbama apie žmogų, kuris yra Šventosios Dvasios valdomas ir Mk 1:23; Mk 5:2, kur kalbama apie netyrosios dvasios valdomą žmogų.\f*dėl Dvasios \add įtakos\add* atėjo į šventyklą. O tėvams įnešant vaikelį Jėzų, kad pasielgtų \f + \fr 2:27 \ft „su juo“ – Arba „jo atžvilgiu“.\f*su juo pagal įstatymo įsigalėjusią tvarką,  
\v 28 jis ir paėmė jį į savo rankas ir palaimino Dievą ir tarė:  
\v 29 „O Valdove, tu dabar pagal savo žodį \f + \fr 2:29 \ft „leidi savo tarnui iškeliauti“ – Arba „išleidi savo tarną“, „duodi savo tarnui išeiti“, „atleidi savo tarną“.\f*leidi savo tarnui iškeliauti ramybėje,  
\v 30 nes mano akys išvydo tavo išgelbėjimą,  
\v 31 kurį paruošei visų tautų akivaizdoje:  
\v 32 \f + \fr 2:32 \ft „Šviesą kitataučiams duoti apreiškimo ir tavosios Izraelio tautos šlovę“ – Galimas kitas vertimas: „Šviesą, kad duotų kitataučiams apreiškimo ir tavosios Izraelio tautai šlovės“.\f*Šviesą kitataučiams duoti apreiškimo ir tavosios Izraelio tautos šlovę.“  
\v 33 \f + \fr 2:33 \ft „Tai“ – Arba „Ir“.\f*Tai Juozapas ir jo motina stebėjosi tuo, kas buvo apie jį kalbama.  
\v 34 Ir Simeonas juos palaimino ir tarė Marijai, jo motinai: „Štai, šis \add vaikas\add* yra padėtas daugelio Izraelyje kritimui ir pakėlimui, taip pat \f + \fr 2:34 \ft „ženklui, prieš kurį bus žodžiaujama“ – Arba „koneveikiamam ženklui“.\f*ženklui, prieš kurį bus žodžiaujama,  
\v 35 (taip ir tavo pačios sielą pervers kalavijas) – kad būtų atskleistos daugelio širdžių mintys.“  
\v 36 Buvo ir pranašė Ona, Fanuelio duktė iš Asero genties. Ji buvo sulaukusi labai senyvo amžiaus, po savo mergystės išgyvenusi septynerius metus su vyru,  
\v 37 ir \f + \fr 2:37 \ft „našlavusi“ – T. „\ft \+add buvo\+add* našlė“.\f*našlavusi apie aštuoniasdešimt ketverius metus. \f + \fr 2:37 \ft „Ji“ – T. „kuri“.\f*Ji nesitraukdavo iš šventyklos tarnaudama Dievui pasninkais ir maldomis naktį ir dieną.  
\v 38 Ir ji, tuo pat metu priėjusi, dėkojo Viešpačiui ir ėmė kalbėti apie \f + \fr 2:38 \ft „\ft \+add kūdikį\+add*“ – T. „jį“.\f*\add kūdikį\add* visiems, kurie Jeruzalėje laukė išpirkimo.  
\v 39 Ir kai jie buvo atlikę visa pagal Viešpaties įstatymą, jie sugrįžo į Galilėją, į savo miestą Nazaretą.  
\v 40 O vaikas vis augo ir \f + \fr 2:40 \ft „vis stiprėjo“ – Arba „buvo vis stiprinamas“.\f*vis stiprėjo dvasia, pripildytas išminties, ir Dievo malonė buvo ant jo.   
\p
\v 41 Ir jo \f + \fr 2:41 \ft „tėvai“ – Arba „gimdytojai“.\f*tėvai kiekvienais metais per Aplenkimo šventę keliaudavo į Jeruzalę.  
\v 42 Ir kai jis buvo dvylikos metų, šventės papročiu jie nuvyko aukštyn į Jeruzalę.  
\v 49 Ir jis jiems tarė: „Kodėl manęs ieškojote? Ar nežinojote, kad man reikia \f + \fr 2:49 \ft „užsiimti savo Tėvo reikalais“ – Gr. maždaug šitaip: „būti tuose, kurie mano Tėvo“; gal „būti savo Tėvo reikaluose / dalykuose / namuose“.\f*užsiimti savo Tėvo reikalais?“  
\v 50 Bet jie nesuprato \f + \fr 2:50 \ft „pasakymo“ – Arba„žodžio“.\f*pasakymo, kurį jis jiems kalbėjo.  
\v 51 Ir jis ėjo su jais žemyn ir atėjo į Nazaretą, ir elgėsi pavaldžiai jiems; o jo motina visus šituos pasakymus laikė atidžiai savo širdyje.  
\v 52 Ir Jėzus \f + \fr 2:52 \ft „vis augo […]“ – T. y. „įgijo vis daugiau išminties, užaugo / subrendo ir buvo vis labiau Dievo ir žmonių teigiamai vertinamas“.\f*vis augo išmintimi, \f + \fr 2:52 \ft „ūgiu“ – Arba „amžiumi“, „subrendimo atžvilgiu“.\f*ūgiu ir Dievo bei žmonių teigiamu požiūriu \add į jį\add*.   
\c 3
\p
\v 3 Ir jis ėjo po visą Jordano apylinkę, skelbdamas \f + \fr 3:3 \ft „krikštą, kurį sąlygoja atgaila“ – Arba „– dėl nuodėmių atleidimo – krikštą, kuris pasižymi atgaila“. Gr. „atgailos krikštą“, t. y., krikštas, kurį pažymi atgaila. Jokių būdu tai nebuvo krikštas (apeiga) be atgailos (vidinis pasikeitimas, kuris rodosi veiksmais). Žr. Lk 3:7-14; Jonas Krikštytojas atsisakė krikštyti žmonių, kurie nerodė veiksmais, kad jau atgailavo.\f*krikštą, kurį sąlygoja atgaila – dėl nuodėmių atleidimo,  
\v 6 Ir \f + \fr 3:6 \ft „visokie žmonės“ – T. „visoks kūnas“.\f*visokie žmonės \f + \fr 3:6 \ft „matys Dievo išgelbėjimą“ – T. y. arba fiziškai matys Mesiją, kuris yra Dievo išgelbėjimas (plg. Iz 49:6, Lk 2:30) arba patirs išgelbėjimą, kurį įvykdo Dievas (plg. Ιš 14:13, II Met 20:17, Iz 52:10).\f*matys Dievo išgelbėjimą.  
\v 7 Dėl to jis sakydavo minioms, kurios išėjo pas jį būti jo pakrikštytos: O angių \f + \fr 3:7 \ft „išperos“ – Arba „atvestieji“.\f*išperos, kas jus perspėjo bėgti nuo ateinančios rūstybės?  
\v 8 Duokite tad vaisių, pritinkančių atgailai, ir nepradėkite sakyti savyje: ‚Mes \add kaip\add* tėvą turime Abraomą.‘ Nes aš jums sakau, kad Dievas pajėgia prikelti vaikų Abraomui iš šitų akmenų!  
\v 12 Tada ir muitininkai atėjo, kad būtų pakrikštyti, ir jam tarė: „Mokytojau, ką \f + \fr 3:12 \ft „mums daryti“ – Arba „mes darysime“ (TR).\f*mums daryti?“  
\v 13 Ir jis jiems tarė: „Nereikalaukite daugiau, negu jums yra liepta.“  
\v 14 Taip pat ir kariai klausė jo, sakydami: „O ką mums daryti?“ Ir jis tarė jiems: „Iš nė vieno neišgaukite turto prievarta nė melagingu įskundimu ir tenkinkitės savo alga.“  
\v 16 Jonas atsiliepė visiems sakydamas: „Aš \f + \fr 3:16 \ft „gi“ – Arba „tiesa“, „žinoma“.\f*gi jus krikštiju vandeniu, bet ateina už mane galingesnis, kurio apavų dirželio aš nevertas atrišti. Jisai krikštys jus Šventąja Dvasia \f + \fr 3:16 \ft „ir“ – Arba „tai yra“.\f*ir ugnimi.  
\v 18 Jis \f + \fr 3:18 \ft „gi“ – Arba „žinoma“, „tikrai“.\f*gi tokiu būdu \f + \fr 3:18 \ft „skelbė evangeliją“ – Arba „skelbė gerą žinią“.\f*skelbė evangeliją \f + \fr 3:18 \ft „žmonėms“ – Arba „liaudžiai“.\f*žmonėms \f + \fr 3:18 \ft „ragindamas su įspėjimais“ – gr. vienas žodis „παρακαλῶν“.\f*ragindamas su įspėjimais \add dėl\add* daug kitų dalykų.   
\c 4
\p
\v 4 Bet Jėzus jam atsakė tardamas: „Yra parašyta, kad žmogus gyvens ne vien duona, bet kiekvienu Dievo žodžiu.  
\v 6 Ir velnias tarė jam: „Visą šitą \f + \fr 4:6 \ft „valdžią“ – Arba „valdžios sritį“, „valdą“ (plg. gr. žodžio ἐξουσία (exousia) vartoseną Λκ 2:53, 23:7; Apd 26:18; Ef 2:2 eilutėse); arba „teisę valdyti“, „valdymo galią“, „įgaliojimą“.\f*valdžią (taip pat jų šlovę) aš tau duosiu, nes ji man yra atiduota, ir ją duodu kam tik noriu.  
\v 7 Todėl jei tu \f + \fr 4:7 \ft „pagarbinsi mane“ – T. „pagarbinsi prieš mane“, o žodis, išverstas „pagarbinsi“ dažnai (be ne visada) reiškia kristi žemėn skiriant garbę. Mt 4:9 yra kiti žodžiai „parpuolęs mane pagarbinsi“.\f*pagarbinsi mane, \f + \fr 4:7 \ft „visa tai“ – T. dgs., „visi dalykai“.\f*visa tai bus tavo.“  
\v 8 Bet Jėzus atsakydamas jam tarė: „Eik šalin nuo manęs, Šėtone! Juk yra parašyta: ‚Garbink Viešpatį, savo Dievą, ir jam vienam tarnauk‘.“  
\v 9 Ir jis nuvedė jį į Jeruzalę ir pastatė jį ant šventyklos viršūnės ir jam tarė: „Jeigu tu esi Dievo Sūnus, meskis nuo čia žemyn,  
\v 10 nes yra parašyta: ‚Jis savo angelams įsakys apie tave, kad saugotų tave‘  
\v 11 ir ‚Ant rankų jie nešios tave, kad niekada neužsigautum savo kojos į akmenį‘.“  
\v 12 O Jėzus atsakydamas jam tarė: „Yra pasakyta: ‚Negundyk Viešpaties, savo Dievo‘.“  
\v 13 Ir kai velnias baigė kiekvieną gundymą, jis atsitraukė nuo jo kurį laiką.  
\v 14 Ir Dvasios galybe Jėzus sugrįžo į Galilėją, ir garsas apie jį pasklido po visą aplinkui \add esantį\add* kraštą.  
\v 15 Ir jis vis mokė jų sinagogose, visų šlovinamas.  
\v 18 „Viešpaties Dvasia \add yra\add* ant manęs, nes jis patepė mane pranešti \f + \fr 4:18 \ft „evangeliją“ – Arba „gerą žinią“.\f*evangeliją vargšams; jis pasiuntė mane gydyti tuos, \add kurių\add* širdys sudužusios, skelbti kaip šauklys belaisviams išvadavimą ir akliesiems regėjimo atstatymą, išsiųsti į laisvę palūžusiuosius,  
\v 19 skelbti Viešpaties \f + \fr 4:19 \ft „malonės“ – Arba „maloningus“, „priimtinus“, „palankumo“.\f*malonės metus.“  
\v 21 Ir jis pradėjo jiems kalbėti: „Šiandien, \f + \fr 4:21 \ft „jums klausantis“ – T. „jūsų ausyse“.\f*jums klausantis, šis Šventraštis išsipildė.“  
\v 22 Ir visi gerai atsiliepė apie jį ir stebėjosi maloningais žodžiais, sklindančiais iš jo burnos. Ir jie tarė: „Argi \f + \fr 4:22 \ft „jis“ – T. „šis“.\f*jis ne Juozapo sūnus?!“  
\v 27 Ir pranašo Eliziejaus laikais buvo daug raupsuotųjų Izraelyje, bet nė vienas jų nebuvo apvalytas, tik siras Naamanas.“  
\v 30 Bet jis praėjo tarp jų ir pasišalino,  
\v 31 ir nusileido į Galilėjos miestą Kapernaumą, ir šabo dienomis juos mokė.  
\v 32 Ir jie stebėjosi jo mokslu, nes jo žodis buvo su valdžia.  
\v 33 Ir sinagogoje buvo žmogus, kuris turėjo \f + \fr 4:33 \ft „\ft \+add vieno\+add*“ – Žodis „\+add vieno\+add*“ rodo, kad čia kalbama apie eilinį velnių / demoną (δαιμόνιον, daimonion) ne į velnių kunigaikštį (διάβολος, diabolos).\f*\add vieno\add* netyro velnio dvasią ir šaukė garsiu balsu,  
\v 34 sakydamas: „Netrukdyk! Kas mums ir tau \add bendro\add*, Jėzau \f + \fr 4:34 \ft „Nazarėnai“ – Gr. Ναζαρηνός (Nazarėnós). Žr. Mr 1:24 išnašą.\f*Nazarėnai? Ar atėjai mūsų pražudyti? Pažįstu tave, kas esi – Dievo Šventasis.“  
\v 35 O Jėzus jį sudraudė, sakydamas: „Nutilk ir išeik iš jo!“ Ir nubloškęs jį į vidurį, velnias išėjo iš jo ir jo nesužeidė.  
\v 36 Ir jie visi stebėjosi ir kalbėjo vienas kitam, sakydami: „Kas tai per žodis! Nes su valdžia ir galia jis įsakinėja netyroms dvasioms, ir jos išeina.“  
\v 37 Ir garsas apie jį sklido į visas tos apylinkės vietas.  
\v 38 Ir pakilęs iš sinagogos jis įėjo į Simono namus. Ir Simono žmonos motina \f + \fr 4:38 \ft „sirgo sunkia karštlige“ – Arba „buvo sunkios karštligės suspausta“.\f*sirgo \f + \fr 4:38 \ft „sunkia karštlige“ – Arba „dideliu karščiavimu“.\f*sunkia karštlige; ir jie maldavo jį už ją.  
\v 39 Ir stovėdamas jai iš viršaus jis sudraudė karštligę, ir ta pasitraukė nuo jos. Ir tuojau ji atsikėlė \add ir\add* jiems patarnavo.  
\v 41 Taip pat gi iš daugelio išėjo velniai, šaukdami ir sakydami: „Tu esi Kristus, Dievo Sūnus!“ Bet jis sudrausdamas neleido jiems kalbėti, nes jie žinojo jį esant Kristų.   
\c 5
\p
\v 21 Ir raštininkai bei fariziejai pradėjo svarstyti, sakydami: „Kas yra šitas, kuris kalba piktžodžiavimus? Kas gali atleisti nuodėmes, jei ne vienas Dievas?“  
\v 24 Bet kad žinotumėte, jog Žmogaus Sūnus turi žemėje valdymo galią nuodėmėms atleisti – jis tarė sergančiam paralyžiumi – sakau tau, kelkis, ir pasiėmęs savo gultuką, eik į savo namus.“  
\v 32 Esu atėjęs ne teisiųjų šaukti į atgailą, bet nusidėjėlių.   
\c 6
\p
\v 5 Ir jis tarė jiems, kad „Žmogaus Sūnus yra ir šabo Viešpats.“  
\v 22 Palaiminti esate, kai žmonės jūsų nekęs ir kai jie atskirs jus, ir niekins, ir atmes kaip blogą jūsų vardą dėl Žmogaus Sūnaus.  
\v 23 Džiaukitės tą dieną ir šokinėkite iš džiaugsmo, nes štai jūsų atlygis danguje \add yra\add* didelis, nes \f + \fr 6:23 \ft „lygiai taip“ – gr. „pagal šiuos \ft \+add dalykus\+add*“.\f*lygiai taip ir jų tėvai darė pranašams.  
\v 31 Ir kaip norite, kad žmonės darytų jums, taip ir jūs darykite jiems.  
\v 35 Verčiau mylėkite savo priešus ir darykite gera, ir skolinkite nieko nesitikėdami atgausią; \f + \fr 6:35 \ft „tuomet“ – Arba „ir“.\f*tuomet jūsų atlygis bus didelis, ir būsite Aukščiausiojo vaikai, nes jis yra \f + \fr 6:35 \ft „maloningas“ – Arba „geras“; žr. I Pt 2:3.\f*maloningas nedėkingiems ir blogiems.   
\c 7
\p
\v 1 Ir kai jis pabaigė visus savo pasakymus \f + \fr 7:1 \ft „besiklausiusiems žmonėms“ – Gr. „į žmonių ausis“; plg. Apd 17:20, kur irgi yra gr. frazė „į mūsų ausis“.\f*besiklausiusiems žmonėms, jis įėjo į Kapernaumą.  
\v 2 Ir vienas šimtininko tarnas, kuris jam buvo brangus, sirgo ir buvo arti mirties.  
\v 3 Ir išgirdęs apie Jėzų, jis pasiuntė pas jį žydų vyresniuosius, maldaudamas jo, kad jis ateitų ir išgydytų jo tarną.  
\v 4 Ir atėję pas Jėzų jie primygtinai jo prašinėjo, sakydami, kad vertas yra tas, kuriam tai padarys,  
\v 5 nes jis myli mūsų tautą ir pats pastatė mums sinagogą.  
\v 6 \f + \fr 7:6 \ft „Tai“ – Arba „Ir“, „O“.\f*Tai Jėzus ėjo su jais. O jam jau esant nebetoli nuo namų, šimtininkas pasiuntė pas jį draugus, sakydamas jam: „Viešpatie, nesivargink, nes nesu vertas, kad užeitum po mano stogu.  
\v 7 Todėl net nelaikiau savęs vertu ateiti pas tave. Bet pasakyk žodžiu, ir mano \f + \fr 7:7 \ft „tarnas“ – Kitoks gr. žodis negu Lk 7:3 eilutėje. Šis žodis παῖς (pais) gali reikšti berniuką, jaunuolį, vaiką, tarną.\f*tarnas pasveiks.  
\v 8 Nes ir aš esu žmogus, skirtas \add būti\add* \f + \fr 7:8 \ft „pavaldinys“ t. „po valdžia“.\f*pavaldinys, turintis sau pavaldžių kareivių, ir sakau \f + \fr 7:8 \ft „vienam“ t. „tam“.\f*vienam: „Eik! – ir jis eina, ir kitam: „Ateik! – ir jis ateina, ir savo tarnui: „Padaryk tai! – ir jis daro.  
\v 9 Tuos dalykus išgirdęs, Jėzus stebėjosi juo ir, atsigręžęs į minią, kuri sekė paskui jį, tarė: „Sakau jums – nė Izraelyje neradau tokio didelio tikėjimo.  
\v 10 O sugrįžę į namus, pasiustieji rado tarną, kuris buvo susirgęs, sveiką.   
\p
\v 11 Ir paskesnę dieną įvyko, kad jis įėjo į miestą, vadinamą Nainu; o kartu su juo keliavo daugelis jo mokytinių ir gausi minia.  
\v 12 O kai jis prisiartino prie miesto vartų, štai buvo išnešamas numirėlis, – vienintelis savo motinos sūnus, o ji buvo našlė. Ir \f + \fr 7:12 \ft „didoka“ – Arba „nemaža“, „padori“, t. y. gera, kaip reikiant susirinkusi.\f*didoka miesto minia buvo su ja.  
\v 13 Ir kai Viešpats ją pamatė, jį apėmė gailestis dėl jos ir jis jai tarė: „Neverk.  
\v 14 Ir priėjęs jis palietė karsto laidojimo neštuvus ir nešėjai sustojo; ir jis tarė: „Jaunuoli, sakau tau: kelkis!“  
\v 15 Ir numirėlis atsisėdo ir pradėjo kalbėti, ir \f + \fr 7:15 \ft „\ft \+add Jėzus\+add*“ t. „jis“.\f*\add Jėzus\add* atidavė jį jo motinai.  
\v 16 Ir visus apėmė baimė, ir jie šlovino Dievą, sakydami: „Didis pranašas iškilo tarp mūsų!“ ir: „Dievas pagalbon aplankė savo tautą!“  
\v 17 Ir ši žinia apie jį pasklido po visą Judėją ir po visą apylinkę.  
\v 23 Ir yra palaimintas kas tik \f + \fr 7:23 \ft „nepasipiktins“ – Arba „nebus suklupdytas“.\f*nepasipiktins manimi.  
\v 27 \add Jis\add* yra tasai, apie kurį yra parašyta: Štai aš siunčiu pirma tavo veido savo pasiuntinį, kuris paruoš tau kelią pirma tavęs.  
\v 29 Ir \add jį\add* išgirdusi visa liaudis, taip pat muitininkai, \f + \fr 7:29 \ft „išteisino Dievą“ t. y., „laikė Dievą teisu“, pripažino, kad Dievas per Joną krikštytoją teisingai vertino žmonių padėtį ir teisingai išdėstė žmonių atsakomybę prieš Jį.\f*išteisino Dievą, pasikrikštydami Jono krikštu.  
\v 35 Bet visi jos vaikai išmintį \f + \fr 7:35 \ft „išteisina“ t. y., „tvirtina (skelbia) esant nekaltintiną (nepeiktiną), t. y, teisią, padėtį užimančia“.\f*išteisina.  
\v 43 \wj Bet jiems neturint \+add iš ko\+add* atmokėti, jis nuoširdžiai abiem atleido. Taigi pasakyk man, kuris iš jų labiau jį mylės?“\wj*  
\v 47 Todėl aš tau sakau: jos nuodėmės, kurių yra daug, yra atleistos; dėl to ji labai mylėjo. O kam yra atleista mažai, \add tas\add* myli mažai.  
\v 49 Ir atsilošusieji kartu prie stalo pradėjo tarpusavyje kalbėti: „Kas yra šis, kuris net nuodėmes atleidžia?“   
\c 8
\p
\v 5 „Išėjo sėjėjas savo sėklos sėti, ir jam besėjant, dalis nukrito palei kelią ir ji buvo sumindžiota, ir padangių paukščiai ją sulesė.  
\v 6 Ir kita \add dalis\add* nukrito ant uolos ir vos tik išdygusi ji sudžiuvo, nes \f + \fr 8:6 \ft „jai trūko drėgmės“ – T. „ji neturėjo drėgmės“.\f*jai trūko drėgmės.  
\v 7 Ir kita \add dalis\add* nukrito tarp erškėčių, ir kartu su ja išdygę erškėčiai nusmelkė ją.  
\v 8 O kita \add dalis\add* nukrito ant geros žemės ir išdygo, ir davė šimteriopą vaisių.“ \f + \fr 8:8 \ft „Tai“ – T. „Šiuos \ft \+add dalykus\+add*“.\f*Tai sakydamas, jis sušuko: „Kas turi ausis klausyti – teklauso!“  
\v 9 Ir jo mokytiniai klausė jį, sakydami: \f + \fr 8:9 \ft „Ką galėtų reikšti šis palyginimas“ – T. „Kas / Koks galėtų būti šis palyginimas“.\f*„Ką reiškia šis palyginimas?“  
\v 10 Ir jis tarė: „Jums yra duota pažinti Dievo karalystės slėpinius, bet \f + \fr 8:10 \ft „visiems kitiems“ – Arba „likusiems \ft \+add žmonėms\+add*“, t. y. žydų vadovams ir jų pasekėjams.\f*visiems kitiems – palyginimais, kad MATYDAMI NEMATYTŲ IR GIRDĖDAMI NESUPRASTŲ.  
\v 11 O palyginimas \f + \fr 8:11 \ft „reiškia štai ką“ t. „yra šis“.\f*reiškia štai ką: sėkla yra Dievo žodis.  
\v 12 O tie palei kelią yra tie, kurie girdi, paskui ateina velnias ir atima žodį iš jų širdies, kad \f + \fr 8:12 \ft „jie netikėtų ir nebūtų išgelbėti“ t. „netikėję jie nebūtų išgelbėti“.\f*jie netikėtų ir nebūtų išgelbėti.  
\v 13 O tie ant uolos \add yra\add* tie, kurie, kai išgirsta, priima žodį su džiaugsmu, bet šitie neturi šaknies; jie tiki kurį laiką, bet \f + \fr 8:13 \ft „išmėginimo“ – Arba „gundymo“. Paraleliniai tekstai duoda suprasti, kokie yra tie išmėginimai arba gundymai: žr. Mt 13:21 ir Mk 4:17.\f*išmėginimo metu atkrinta.  
\v 14 O kas krito \f + \fr 8:14 \ft „tarp erškėčių“ t. „į erškėčius“.\f*tarp erškėčių, yra tie, kurie išgirdę, beeidami yra nusmelkiami gyvenimo rūpesčių, turtų ir malonumų ir nesubrandina vaisiaus.  
\v 15 O tai geroje žemėje – \add tai\add* yra tie, kurie išgirdę žodį, laikosi \add jo\add* taurioje bei geroje širdyje ir \f + \fr 8:15 \ft „ištverdami“ – T. „ištverme“.\f*ištverdami neša vaisių.  
\v 25 Ir jis tarė jiems: „Kur yra jūsų tikėjimas?“ Ir jie išsigandę stebėjosi, sakydami vienas kitam: „Kas gi yra šitas, kad jis įsakinėja net vėjams ir vandeniui, ir tie jo klauso?“  
\v 28 Pamatęs Jėzų, jis šaukė, parpuolė prieš jį ir garsiai tarė: „Kas man ir tau \add bendro\add*, Jėzau, Aukščiausiojo Dievo Sūnau? Meldžiu tave, nekankink manęs!“  
\v 43 Ir moteris, dvylika metų \f + \fr 8:43 \ft „serganti kraujoplūdžiu“ – T. „esanti su kraujoplūdžiu“.\f*serganti kraujoplūdžiu, kuri buvo išleidusi gydytojams visą savo pragyvenimo turtą ir \add kurios\add* niekas neįstengė išgydyti,  
\v 44 priėjusi iš užnugario palietė jo drabužio kutą, ir tuojau sustojo jos kraujoplūdis.  
\v 45 Ir Jėzus tarė: „Kas tas, kuris mane palietė?“ Visiems išsiginant Petras ir su juo esantys tarė: „Vadove, minia \add tave\add* spaudžia ir grūda, o tu sakai: ‚Kas tas, kuris mane palietė?‘“  
\v 46 Ir Jėzus tarė: „Kas nors mane palietė, nes aš \f + \fr 8:46 \ft „supratau“ – Arba „žinojau“, „pažinau iš patirties“; plg. Mk 5:30.\f*supratau, kad iš manęs yra išėjusi galia.“  
\v 47 Ir moteris, pamačiusi, kad neliko nepastebėta, drebėdama priėjo ir parpuolusi prieš jį pasisakė jam visų žmonių akivaizdoje, dėl kokios priežasties ji buvo jį palietusi ir kaip tuojau buvo išgydyta.  
\v 48 Ir jis tarė jai: \wj „Drąsos, dukterie! Tavo tikėjimas tave \wj*\f + \fr 8:48 \ft „išgydė“ – Arba „išgelbėjo“.\f*\wj išgydė, eik ramybėje.“\wj*   
\c 9
\p
\v 7 Taigi tetrarchas Erodas išgirdo \add apie\add* visus jo daromus dalykus ir sumišo, nes buvo kai kurių pasakyta, kad Jonas yra prikeltas iš numirusių,  
\v 23 Ir jis pasakė visiems: „Jei kas nori eiti paskui mane, tas privalo išsižadėti savęs, privalo pasiimti kasdien savo kryžių ir \f + \fr 9:23 \ft „privalo sekti“ – gr. vksm. forma skiriasi nuo „privalo išsižadėti“ ir „privalo pasiimti“ tuo, kad pastarieji rodo labiau į veiksmo atlikimą, bet gr. žodis, išverstas „privalo sekti“ rodo labiau į veiksmo tęstinumą; visi trys vksm. yra liepiamosios nuosakos.\f*privalo sekti paskui mane.  
\v 24 Nes bet kas, kuris ketina išgelbėti savo \f + \fr 9:24 \ft „gyvybę“ – Gr. ψυχή (psūche); arba „sielą“ (2 k.).\f*gyvybę, \add tas\add* ją pražudys, o bet kas, kuris pražudys savo gyvybę dėl manęs, tas ją išgelbės.  
\v 30 Ir štai du vyrai kalbėjosi su juo. \f + \fr 9:30 \ft „Jie“ – Gr. „kurie“.\f*Jie buvo Mozė ir Elijas,  
\v 31 kurie pasirodė šlovėje ir kalbėjo apie jo \f + \fr 9:31 \ft „iškeliavimą“ – Plg. Jn 13:1, II Pt 1:15.\f*iškeliavimą, kurį jis netrukus įvykdys Jeruzalėje.   
\p
\v 37 Ir įvyko, kad paskesnę dieną, jiems nusileidus nuo kalno, jį pasitiko didelė minia.  
\v 38 Ir štai \add vienas\add* žmogus šaukė iš minios, sakydamas: „Mokytojau, meldžiu tave, pažvelk į mano sūnų, nes jis yra mano vienintelis \add vaikas\add*.  
\v 39 Ir štai dvasia \f + \fr 9:39 \ft „pačiumpa“ – Arba „pagauna“.\f*pačiumpa jį, ir jis staiga sušunka. Ir ji tąso jį, \f + \fr 9:39 \ft „kad jis putuoja“ t. „su putuojimu“.\f*kad jis putoja, ir \f + \fr 9:39 \ft „vargais negalais“ – Arba „vos ne vos“, „sunkiai“.\f*vargais negalais nuo jo atstoja jį \f + \fr 9:39 \ft „nukamuodama“ – Arba „sutrypdama“; žr. Ro 16:20 (gr.).\f*sumušdama.  
\v 40 Ir meldžiau tavo mokytinių ją išvaryti, bet jie nepajėgė.“  
\v 41 Ir Jėzus atsakydamas tarė: „O netikinti ir iškrypusi karta! Iki kol aš būsiu su jumis ir jus kęsiu? Atvesk čia savo sūnų.  
\v 42 Ir jam dar beprieinant, velnias parmetė jį žemyn ir didžiai tąsė. Bet Jėzus sudraudė netyrąją dvasią, ir išgydė vaiką ir jį atidavė jo tėvui.  
\v 43 Ir visi labai stebėjosi galinga Dievo jėga.  
\p Bet jiems visiems besistebint visu tuo, ką Jėzus padarė, jis tarė savo mokytiniams:  
\v 55 Bet jis atsisukęs, sudraudė juos ir tarė: „Nežinote, kokios jūs esate \f + \fr 9:55 \ft „dvasios“ – Čia kalbama ne apie dvasią kaip būtybę ir asmenybę, bet apie žmogaus minčių valdymo požiūrį. Plg. Ef 1:7, II Tim 1:7.\f*dvasios,  
\v 56 Nes žmogaus Sūnus atėjo ne žmonių \f + \fr 9:56 \ft „gyvybių“ – Arba „sielų“.\f*gyvybių pražudyti, bet išgelbėti“. Ir jie nukeliavo į kitą kaimą.  
\v 60 Jėzus jam tarė: „Palik mirusiems laidoti savo mirusius, bet tu eik ir skelbk Dievo karalystę.“  
\v 61 Ir kitas tarė: „Viešpatie, aš seksiu paskui tave, bet leisk man pirmiau atsisveikinti su \f + \fr 9:61 \ft „savo namiškiais“ – T. „esančiais mano namuose“.\f*savo namiškiais.“  
\v 62 O Jėzus jam tarė: „Nė vienas, uždėjęs ant plūgo ranką ir besižvalgąs atgal, netinka Dievo karalystei.“   
\c 10
\p
\v 1 Po šių dalykų Viešpats paskyrė dar kitus septyniasdešimt ir išsiuntė juos po du, \f + \fr 10:1 \ft „\ft \+add kad eitų\+add* pirma jo“ – T. „pirma savo veido“.\f*\add kad eitų\add* pirma jo į kiekvieną miestą ir vietą, kur jis pats ketino eiti.  
\v 2 Todėl jis tarė jiems: „Pjūtis iš tiesų didelė, bet darbininkų maža; todėl melskite pjūties Viešpatį, kad jis išsiųstų darbininkų į savo pjūtį.  
\v 12 Bet jums sakau, kad tą dieną Sodomai bus pakenčiamiau negu tam miestui.  
\v 17 Ir septyniasdešimt su džiaugsmu sugrįžo, sakydami: „Viešpatie, \add kai jiems įsakome\add* tavo vardu, mums elgiasi pavaldžiai net velniai!“  
\v 20 Tačiau nesidžiaukite tuo, kad dvasios elgiasi pavaldžiai jums. Bet verčiau džiaukitės, kad jūsų vardai yra įrašyti danguje.“  
\v 27 O jis atsakydamas tarė: „Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa savo širdimi ir visa savo siela, ir visomis savo jėgomis, ir visu savo protu, o savo artimą kaip save patį.“  
\v 29 Bet jis, norėdamas save išteisinti, tarė Jėzui: „O kas yra mano artimas?“  
\v 41 Tačiau Jėzus atsakydamas jai tarė: „Morta, Morta, tu rūpiniesi ir nerimauji dėl daugelio dalykų,  
\v 42 bet tereikia vieno \add dalyko\add*, ir Marija išsirinko tą gerą dalį, kuri nebus iš jos atimta.“   
\c 11
\p
\v 9 Tad aš jums sakau: prašykite, ir bus jums duota; ieškokite, ir rasite; belskite, ir bus jums atidaryta.  
\v 10 Nes kiekvienas, kas prašo, gauna, kas ieško, randa, ir tam, kuris beldžiasi, bus atidaryta.  
\v 21 Kol stipruolis, gerai apsiginklavęs, saugo savo \f + \fr 11:21 \ft „rūmus“ – Gal „namus su vidiniu kiemu“. Paralelinėse vietose (Mt 12:29; Mk 3:27) vartojamas kitas gr. žodis, kuris reiškia „namus“.\f*rūmus, jo turtas yra \f + \fr 11:21 \ft „saugus“ – T. „ramybėje“.\f*saugus.  
\v 23 Kas ne su manimi, tas yra prieš mane, ir kas nesurenka su manimi, tas \f + \fr 11:23 \ft „išsklaido“ – Gal „barsto“; tekstas rodo arba į avių surenkimą į gardą arba javų surinkimą į kluoną.\f*išsklaido.  
\v 27 Ir taip įvyko, \add kad\add* jam besakant tuos dalykus, viena moteris iš minios pakėlė balsą ir tarė jam: „Palaimintos įsčios, kurios tave nešiojo, ir krūtys, kurias žindei.“  
\v 28 Bet jis tarė: „Tikriau šitaip: palaiminti \add yra\add* tie, kurie klausosi Dievo žodžio ir jo laikosi!“  
\v 32 Ninevės žmonės kelsis drauge su šia karta teisme ir ją pasmerks, nes jie atgailavo dėl Jonos šaukliško skelbimo, o štai čia už Joną \add yra kas\add* didesnis!  
\v 42 Bet vargas jums, fariziejai! Nes jūs duodate dešimtinę iš mėtų, rūtų ir visokių žolelių, bet teisingumą ir Dievo meilę apeinate! Šituos reikėjo jums vykdyti ir anų neapleisti!  
\v 47 Vargas jums! Nes jūs statote pranašų \f + \fr 11:47 \ft „kapus“ – Arba „antkapius“, t. y. paminklus.\f*kapus, o jūsų tėvai juos nužudė.  
\v 48 Iš tiesų jūs liudijate, kad visiškai pritariate savo tėvų darbams, nes jie tikrai juos nužudė, o jūs – jūs statote jų \f + \fr 11:48 \ft „kapus“ – Arba „antkapius“, t. y. paminklus.\f*kapus!  
\v 49 Todėl ir \f + \fr 11:49 \ft „Dievo Išmintis“ – Plg. Mt 23:34, I Kor 1:30, Kol 2:3.\f*Dievo Išmintis pasakė: ‚Aš siųsiu pas juos pranašų bei apaštalų, ir \add vienus\add* iš jų jie nužudys ir persekios iš vietos,  
\v 50 kad iš šios kartos būtų pareikalauta visų pranašų kraujo, pralieto nuo pasaulio įkūrimo,  
\v 51 pradedant Abelio krauju iki kraujo Zacharijo, žuvusio tarp aukuro ir \f + \fr 11:51 \ft „šventyklos“ – T. „namų“, t. y. Dievo namų.\f*šventyklos. Taip! Jums sakau: jis bus išreikalautas iš šitos kartos!‘   
\c 12
\p
\v 6 Argi ne penki žvirbliai parduodami už du skatikus? \f + \fr 12:6 \ft „Tačiau“ – Arba „O“, „Ir“.\f*Tačiau nė vienas jų nėra pamirštas Dievo akivaizdoje.  
\v 7 Bet netgi visi jūsų galvos plaukai suskaičiuoti! Tad nebijokite: jūs esate vertesni už daugybę žvirblių!  
\v 15 Ir jis jiems tarė: „Žiūrėkite ir saugokitės gobšumo, nes \f + \fr 12:15 \ft „žmogaus gyvybė nesusideda iš gausybės jo turimų daiktų“ – Gr. „nes bet kuriam \ft \+add žmogui\+add* jo gyvybė nėra jo turimų daiktų gausybėje“.\f*žmogaus gyvybė nesusideda iš gausybės jo turimų daiktų.“  
\v 16 Ir jis pasakė jiems palyginimą, sakydamas: „Vieno turtingo žmogaus dirva užderėjo gausiai.  
\v 17 Ir jis \f + \fr 12:17 \ft „sau vienas svarstinėjo“ – Gr. „svarstinėjo savyje“.\f*sau vienas svarstinėjo, sakydamas: ‚Ką man daryti, nes neturiu kur sukrauti savo \f + \fr 12:17 \ft „derliaus“ – Gr. dgs. „vaisių“.\f*derliaus?‘  
\v 18 Ir jis tarė: ‚Štai ką padarysiu: nugriausiu savo klėtis ir pastatysiu didesnes ir \f + \fr 12:18 \ft „į jas“ – Gr. „ten“.\f*į jas sudėsiu \f + \fr 12:18 \ft „visus savo javus“ – Arba „visa, kas užderėjo“.\f*visus savo javus ir savo gėrybes.  
\v 19 Tada tarsiu savo sielai: siela, tu turi daug gėrybių, sukrautų daugeliui metų; ilsėkis, valgyk, gerk, linksminkis!‘  
\v 20 Bet Dievas jam tarė: ‚Kvaily, šią naktį iš tavęs \f + \fr 12:20 \ft „bus pareikalauta“ – Gr. „jie pareikalauja“, „atskaito“.\f*bus pareikalauta tavo sielos; o kam atiteks daiktai, kuriuos priruošei?‘  
\v 21 Taip \add yra\add* tam, kuris krauna sau lobį, bet nėra turtingas pas Dievą.“  
\v 32 Nebijok, mažoji kaimene, nes jūsų Tėvas \f + \fr 12:32 \ft „džiaugiasi duodamas“ – Arba „labai patinka duoti“, „gėrisi“.\f*džiaugiasi duodamas jums karalystę.  
\v 34 nes kur yra jūsų lobis, ten bus ir jūsų širdis.  
\v 37 \f + \fr 12:37 \ft „Palaiminti“ – Arba „Laimingi“.\f*Palaiminti tie tarnai, kuriuos parėjęs viešpats ras budinčius. Iš tiesų sakau jums, kad jis susijuos ir susodins juos \add prie stalo\add*, ir prieidamas patarnaus jiems.  
\v 51 \wj Ar manote, kad atėjau \wj*\f + \fr 12:51 \ft „ramybės“ – Arba „taikos“, bet kadangi šeimyninis gyvenimas aprašomas, čia geriau „ramybės“.\f*\wj ramybės duoti žemėje? Ne, jums sakau, bet veikiau nesantaikos!\wj*  
\v 57 Ir kodėl jūs patys neteisėjaujate, kas \add yra\add* teisu?   
\c 13
\p
\v 3 Aš sakau jums: Ne! Bet jeigu neatgailausite, jūs visi panašiu būdu pražūsite.  
\v 5 Aš sakau jums: Ne! Bet jeigu neatgailausite, jūs visi panašiu būdu pražūsite.  
\v 9 Ir jeigu jis tikrai duos vaisių, \add gerai\add*; o jeigu ne, \f + \fr 13:9 \ft „po to“ – Arba „ateičiai“; žr. 1Ti 6:19, kur dar vartojama frazė εἰς τὸ μέλλον (eis to mellon).\f*po to jį iškirsi.“   
\p
\v 10 Ir jis per šabą mokė vienoje iš sinagogų.  
\v 11 Ir štai buvo ten moteris, aštuoniolika metų turinti \f + \fr 13:11 \ft „ligos“ – Arba „silpnumo“.\f*ligos dvasią. Ji ir buvo susitraukusi, ir visiškai negalėjo išsitiesti.  
\v 12 O ja pamatęs Jėzus pasišaukė \add ją\add* ir jai tarė: „Moterie, esi \f + \fr 13:12 \ft „išvaduota“ – Arba „atlaisvinta nuo“. Šis gr. žodis vartojamas ligos kontekste tik čia NT. Žodis rodo į galutinį, neatšaukiamą ir visišką atrišimą, skyrybą, išlaisvinimą.\f*išvaduota iš savo \f + \fr 13:12 \ft „ligos“ – Arba „silpnumo“.\f*ligos!“  
\v 13 Ir jis uždėjo ant jos rankas o ji tuoj pat buvo padaryta tiesi ir ėmė šlovinti Dievą.  
\v 14 Bet reaguodamas sinagogos vadovas, supykęs, kad Jėzus gydė šabo \add dieną\add*, pasakė miniai: „Yra šešios dienos, per kurias reikia dirbti. Tad jomis ateikite ir gydykitės, o ne per šabą!“  
\v 15 Tada Viešpats atsakydamas jam tarė: „Veidmainy, argi kiekvienas iš jūsų šabo \add dieną\add* neatriša savo jaučio ar asilo nuo \f + \fr 13:15 \ft „ėdžių“ – Arba „gardo“.\f*ėdžių ir nenuveda pagirdyti?  
\v 16 Ir argi šios \add moters\add*, kuri yra Abraomo duktė, kurią Šėtonas laikė \f + \fr 13:16 \ft „sukaustęs“ – Arba „surišęs“.\f*sukaustęs štai šiuos aštuoniolika metų, nereikėjo išvaduoti iš šitų pančių šabo dieną?“  
\v 17 Ir jam tai kalbant, visi jo priešininkai susigėdo, o visa minia džiaugėsi visais jo daromais šlovingais \add darbais\add*.   
\c 14
\p
\v 1 Ir šabo \add dieną\add* jam įėjus į vieno fariziejų valdytojų namus valgyti duonos, taip įvyko, kad jie kruopščiai stebėjo jį.  
\v 2 Ir štai ten priešais jį buvo vienas žmogus, sergantis vandenlige.  
\v 3 Ir Jėzus atsakydamas kalbėjo įstatymininkams ir fariziejams, sakydamas: „Ar teisėta gydyti šabo \add dieną\add*?“  
\v 4 Bet jie tylėjo. Tada jis ėmė, išgydė jį ir paleido.  
\v 5 Ir atsakydamas jiems jis tarė: „Kuris iš jūsų turės asilą arba jautį, įkritusį į duobę, ir tuojau jo neištrauks per šabo dieną?“  
\v 6 Ir jie \f + \fr 14:6 \ft „nesugebėjo“ – Arba „neįstengė“.\f*nesugebėjo jam į tai \f + \fr 14:6 \ft „atkirsti“ – Arba „priešingai atsakyti“. Žr. tą patį gr. žodį Rom 9:20.\f*atkirsti.   
\p
\v 7 Ir jis pakviestiesiems pasakė palyginimą, atkreipdamas dėmesį \add į tai\add*, kaip jie rinkosi garbingiausias vietas, sakydamas jiems:  
\v 8 \wj „Kai esi kieno nors pakviestas į vestuves, nesisėsk \wj*\f + \fr 14:8 \ft „garbingiausioje“ – T. „aukščiausioje“.\f*\wj garbingiausioje vietoje, kad kartais nebūtų jo pakviestas už tave labiau \wj*\f + \fr 14:8 \ft „pripažinamas“ – Arba „branginamas“.\f*\wj pripažinamas žmogus\wj*   
\c 15
\p
\v 2 O fariziejai ir raštininkai murmėjo, sakydami: „Šitas priima nusidėjėlius ir su jais valgo.“  
\v 7 Sakau jums, kad taip ir danguje bus daugiau džiaugsmo dėl vieno atgailaujančio nusidėjėlio negu dėl devyniasdešimt devynių teisiųjų, kuriems nereikia atgailos.  
\v 11 Tada jis tarė: „Vienas žmogus turėjo du sūnus,  
\v 12 \wj o jausnesnysis iš jų tarė tėvui: ‚Tėve, duok man atitenkančią turto dalį.‘ Tad jis padalijo jiems \wj*\add savo\add* pragyvenimo turtą.  
\v 13 Ir po nedaugelio dienų, viską susirinkęs, jaunesnysis sūnus iškeliavo į tolimą šalį ir ten, palaidai gyvendamas išeikvojo savo turtą.  
\v 14 Ir kai jis viską išleido, toje šalyje kilo smarkus badas, ir jis pradėjo stokoti.  
\v 15 Ir nuėjęs jis prisijungė prie vieno tos šalies piliečio, ir tas jį pasiuntė į savo laukus kiaulių ganyti.  
\v 16 Ir jis geisdavo prikimšti savo pilvą ankščių, kurias ėsdavo kiaulės, bet niekas jam neduodavo.  
\v 17 Bet susiprotėjęs jis tarė: ‚Kiek mano tėvo samdinių \f + \fr 15:17 \ft „turi apsčiai duonos“ – Arba „turi duonos perteklių“.\f*turi apsčiai duonos, o aš mirštu iš bado!  
\v 18 Kelsiuosi, eisiu pas savo tėvą ir jam sakysiu: Tėve, aš nusidėjau prieš dangų ir tavo akivaizdoje  
\v 19 ir nebesu vertas vadintis tavo sūnumi; padaryk mane vienu savo samdinių.‘  
\v 20 Ir pakilęs jis ėjo pas savo tėvą. O jam dar toli esant, jo tėvas jį pamatė ir jį apėmė gailestis, \f + \fr 15:20 \ft „tai“ – Arba „ir“.\f*tai nubėgo, \add ir\add* puolė jam ant kaklo, ir jį pabučiavo.  
\v 21 O sūnus jam tarė: ‚Tėve, aš nusidėjau prieš dangų ir tavo akivaizdoje ir nebesu vertas vadintis tavo sūnumi.‘  
\v 22 Bet tėvas tarė savo tarnams: ‚Išneškite geriausią drabužį ir apvilkite jį, ir užmaukite jam žiedą ant rankos ir \f + \fr 15:22 \ft „apavą“ – Arba „sandalus“. Gr. dgs.\f*apavą ant kojų,  
\v 23 ir atveskite čia nupenėtą veršį ir papjaukite. \f + \fr 15:23 \ft „Tai“ – Arba „Ir“.\f*Tai \f + \fr 15:23 \ft „valgykime ir linksminkimės“ – Arba „valgydami būkime linksmai / smagiai nusiteikę“.\f*valgykime ir linksminkimės,  
\v 24 nes šitas mano sūnus buvo miręs, bet \add vėl\add* atgijo, ir buvo pražuvęs, bet yra surastas.‘ Ir jie pradėjo linksmintis.  
\v 25 \wj O jo vyresnysis sūnus buvo laukuose, ir kai pareidamas priartėjo prie namų, jis išgirdo muziką ir šokius.\wj*  
\v 26 \wj Ir pasišaukęs, \wj*\f + \fr 15:26 \ft „kad priartėtų“ – T. „artyn“.\f*\wj kad priartėtų vieną iš tarnų, jis teiravosi, \wj*\f + \fr 15:26 \ft „kas čia dedasi“ – T. „kas būtų šie dalykai“.\f*\wj kas čia dedasi.\wj*  
\v 27 \wj Ir \wj*\f + \fr 15:27 \ft „tas“ – T. „jis“\f*\wj tas jam tarė: ‚Tavo brolis parėjo, ir tavo tėvas papjovė nupenėtą veršį, kadangi atgavo jį sveiką.‘\wj*  
\v 28 Ir jis supyko ir \f + \fr 15:28 \ft „nesutiko įeiti“ – T. y. „jo valia buvo priešinga įėjimui“.\f*nesutiko įeiti; todėl jo tėvas išėjo ir \f + \fr 15:28 \ft „ne kartą maldavo“ – Gr. imperfektas.\f*ne kartą maldavo jį.  
\v 29 \wj O jis atsakydamas tarė tėvui: „Štai šiuos daugelį metų tau tarnauju ir niekada tavo įsakymo neperžengiau, tačiau tu man niekada nedavei nė ožiuko, kad \wj*\f + \fr 15:29 \ft „galėčiau pasilinksminti“ – T. „pasilinksminčiau“; arba „galėčiau švęsti“.\f*\wj galėčiau pasilinksminti su savo draugais.\wj*  
\v 30 \wj Bet kai parėjo šitas tavo sūnus, prarijęs tavąjį pragyvenimo turtą su \wj*\f + \fr 15:30 \ft „paleistuvėmis“ – Arba „kekšėmis“.\f*\wj paleistuvėmis, tu jam papjovei nupenėtą veršį.“\wj*  
\v 31 \wj O jis jam tarė: ‚Vaikeli, tu visuomet esi su manimi, ir visa, kas yra mano, yra tavo.\wj*  
\v 32 \wj Bet derėjo linksmintis ir džiaugtis, nes šitas tavo brolis buvo miręs, bet \wj*\add vėl\add* atgijo, buvo pražuvęs, bet buvo surastas.‘“   
\c 16
\p
\v 8 Ir valdovas pagyrė neteisųjį prievaizdį, kadangi jis išmintingai pasielgė. Juk šio \f + \fr 16:8 \ft „pasaulio“ – Arba „amžiaus“.\f*pasaulio vaikai \f + \fr 16:8 \ft „savo kartoje“ – T. y. turėdami reikalų su savo kartos žmonėmis (savo veikimo srityje).\f*savo kartoje yra išmintingesni negu \f + \fr 16:8 \ft „šviesos vaikai“ – Arba „Šviesos vaikai“. Plg. Jn 12:36, Ef 5:8, I Tes 5:5.\f*šviesos vaikai.  
\v 9 Ir aš jums sakau: \f + \fr 16:9 \ft „darykite sau draugų“ – Lk 15:1 eilutėje rašoma, kad „muitininkai ir nusidėjėliai“ pradėjo klausytis Jėzaus. Lk 16:14 eilutėje kalbama apie gobšus žmones. Jie buvo pripratę neteisingai naudoti turtus – savanaudiškai. Jėzus moko, kad teisingai naudojus tai, kas dažniausiai piktnaudžiaujama (žemiškus turtus, mamoną), žmogus atidės lobį danguje. Kas yra šie „draugai“? Lyginant su Lk 16:4, norisi sakyti, kad tai stokojantys žmonės, kurie sulaukė gailestingos pagalbos iš Kristaus sekėjų, kurie su jais dalijosi žemiškais turtais. Bet J. Gill (1690-1771) pabrėžia, kad Dievas ir Kristus priima atgimusiuosius ir siūlo beasmenį vertimą: „kad būtumėte priimti“.\f*darykite sau draugų \f + \fr 16:9 \ft „neteisios mamonos \ft \+add pagalba\+add*“ – Arba „neteisiąja mamona“. Atkreiptinas dėmesys, kad prievaizdis ir mamona yra apibūdinti ta pačia gr. fraze.\f*neteisios mamonos \add pagalba\add*; kad \f + \fr 16:9 \ft „kai jūs išsibaigsite \ft \+add žemėje\+add*“ – Arba „jūsų galui atėjus“. Priimtajame tekste aišku, kad numatytas atvejis yra tai, kai klausytojų nebebus čia žemėje (tarsi laikinėse palapinėse). Kritiniame tekste atvejis visai kitoks: čia žemėje jos (mamonų) nebeliks. Kai žmogaus nebeliks žemėje jis įeina į amžinas padangtes, ne tuomet, kai žemėje nebeliks mamonos.\f*kai jūs išsibaigsite \add žemėje\add*, jie priimtų jus į amžinąsias padangtes.  
\v 10 Kas ištikimas mažiausiame dalyke, tas yra ištikimas ir dideliame, o kas neteisus mažiausiame dalyke, tas yra neteisus ir dideliame.  
\v 11 \wj Taigi, jeigu nebuvote ištikimi neteisios mamonos atžvilgiu, kas jums patikės tikruosius \+add turtus\+add*?\wj*  
\v 13 Jokiam tarnui neįmanoma tarnauti dviem šeimininkams, nes jis arba vieno nekęs, o kitą mylės, arba vieno tvirtai laikysis, o kitą nieku vers. Jums neįmanoma tarnauti Dievui ir \f + \fr 16:13 \ft „mamonai“ – T. y. turtui, pinigams, vertinamiems daiktams.\f*mamonai.  
\v 15 Ir jis jiems tarė: „Jūs esate tie, kurie \add patys\add* \f + \fr 16:15 \ft „išteisina save“ – Arba „skelbia save teisingą juridinę padėtį užimančiais“, t. y. nekaltais.\f*išteisina save žmonių akyse, bet Dievas pažįsta jūsų širdis, nes tai, kas tarp žmonių aukštai vertinama, Dievo akyse yra bjaurybė.   
\p
\v 19 O buvo tam tikras turtingas žmogus, \f + \fr 16:19 \ft „kuris“ t. „ir jis“.\f*kuris vilkėdavo purpuru bei plona drobe ir kasdien \f + \fr 16:19 \ft linksmindavosi„“ – „švęsdavosi“.\f*linksmindavosi ištaigingai;  
\v 20 taip pat buvo tam tikras \f + \fr 16:20 \ft „elgeta“ – Arba „beturtis“, „neturtėlis“, „vargšas“.\f*elgeta, vardu Lozorius, kuris \f + \fr 16:20 \ft „gulėjo“ – gal „buvo paguldytas“.\f*gulėjo prie jo vartų, aptekęs votimis  
\v 21 ir geisdamas pasisotinti iš trupinių, kurie krisdavo nuo turtuolio stalo; tačiau netgi šunys atėję laižydavo jo žaizdas.  
\v 22 Ir įvyko, \add kad\add* elgeta mirė ir buvo angelų nuneštas į Abraomo užantį; mirė ir turtuolis ir buvo palaidotas.  
\v 23 Ir pragare, pakėlęs savo akis, \f + \fr 16:23 \ft kęsdamas kančias„“ – Gr. „būdamas didžiuliuose skausmuose / agonijoje“; šis gr. žodis skiriasi nuo tarpusavyje susijusių žodžių, vartojamų Lk 16:23-25 eilutėse.\f*kęsdamas kančias, jis iš tolo pamato Abraomą ir jo užantyje Lozorių.  
\v 24 Ir šaukdamas jis tarė: ‚Tėve Abraomai, pasigailėk manęs ir pasiųsk Lozorių, kad jis \f + \fr 16:24 \ft „pamirkytų“ – Gr. βάπτω (bapto) dar gali būti verčiamas „panardinti“, „įmerkti (į skystį)“. Plg. βαπτίζω (baptizo), kuris dažnai verčiamas „krikštyti“ ir reiškia panardinti (įprastai į vandenį, bet ir į Kristų ir pan.). βάπτω (bapto) yra vartojamas dar Jn 13:26 ir Apr 19:13.\f*pamirkytų savo piršto galą \f + \fr 16:24 \ft „į vandenį“ – Arba „vandenyje“.\f*į vandenį ir atvėsintų mano liežuvį, nes baisiai kenčiu šioje liepsnoje.‘  
\v 25 Bet Abraomas tarė: ‚Atsimink, sūnau, kad tu \f + \fr 16:25 \ft „per savo gyvenimą“ – Gr. „gyvenime“.\f*per savo gyvenimą atsiėmei savo gėrybes ir Lozorius tokiu pat būdu \add atsiėmė\add* blogybes. O dabar šis yra guodžiamas, bet tu baisiai kenti.  
\v 26 Ir \f + \fr 16:26 \ft „be“ – Gr. „virš“ (PT).\f*be visų šitų dalykų, tarp mūsų ir jūsų yra įtvirtinta didžiulė praraja tam, kad tie, kurie nori iš čia pereiti pas jus, negali, ir anie iš ten negali ateiti pas mus.‘  
\v 27 Tada jis tarė: ‚Tai meldžiu tave, tėve, \f + \fr 16:27 \ft „nusiųsk“ – Gr. „kad nusiųstum“.\f*nusiųsk jį į mano tėvo namus,  
\v 28 – nes turiu penkis brolius, – kad jis jiems paliudytų, jog ir jie nepatektų į šią kančios vietą.‘  
\v 29 Abraomas jam sako: ‚Jie turi Mozę ir pranašus, jie privalo jų klausyti.‘  
\v 30 O \f + \fr 16:30 \ft „anas“ – Arba „jis“. Gr. vksm. numato vienaskaitinį trečiojo asmens veiksnį.\f*anas tarė: ‚Ne, tėve Abraomai! Bet jei kas iš numirusiųjų nueitų pas juos, jie \f + \fr 16:30 \ft „atgailautų“ – Gr. būsimasis laikas.\f*atgailautų.‘  
\v 31 Ir jis jam tarė: ‚Jeigu jie neklauso Mozės ir pranašų, tai nors kas ir iš numirusiųjų prisikeltų, jie \f + \fr 16:31 \ft „nesileis įtikinami“ – Arba „nebus įtikinti“, „atsisakys tikėti“.\f*nesileis įtikinami.‘“   
\c 17
\p
\v 3 \f + \fr 17:3 \ft „Saugokitės“ – Gr. „Žiūrėkite savęs“, bet dabartinėje kalboje „žiūrėkite savęs“ labiau rodo į savanaudišką savo interesų gynimą.\f*Saugokitės: jeigu tavo brolis tau nusideda, \f + \fr 17:3 \ft „sudrausk“ – Arba „pabark“.\f*sudrausk jį, ir jeigu jis atgailauja, atleisk jam.  
\v 4 Ir jeigu jis tau nusideda septynis kartus per dieną ir septynis kartus per dieną \f + \fr 17:4 \ft „atsigręžia“ – Arba „atsiverčia“.\f*atsigręžia į tave, sakydamas: ‚Aš atgailauju‘, tu jam atleisk.   
\p
\v 11 Ir įvyko, kad jam einant į Jeruzalę, jis perėjo per Samarijos ir Galilėjos \f + \fr 17:11 \ft „vidurį“ – Gal „tarpusienį“; yra klausimas, ar Jėzus per abu kraštus perėjo, arba ar Jis prie ribos perėjo tarp dviejų minėtų kraštų.\f*vidurį.  
\v 12 Ir jam įeinant į tam tikrą kaimą, jį pasitiko dešimt raupsuotų vyrų, kurie \f + \fr 17:12 \ft „stovėjo“ – Arba „sustojo“, t. y., buvo stačia padėtimi.\f*stovėjo atokiai.  
\v 13 Ir jie pakėlė \f + \fr 17:13 \ft „balsus“ – Gr. vns., „balsą“.\f*balsus sakydami: „Jėzau, Vadove, pasigailėk mūsų!“  
\v 14 Ir \add juos\add* pamatęs, jis jiems tarė: „Eikite \add ir\add* pasirodykite kunigams.“ Ir įvyko, kad beeidami jie buvo apvalyti.  
\v 15 Ir vienas iš jų, pamatęs, kad buvo išgydytas, sugrįžo šlovindamas Dievą garsiu balsu  
\v 16 ir jam dėkodamas parpuolė veidu žemyn prie jo kojų – o jis buvo samarietis.  
\v 17 Ir Jėzus atsakydamas tarė: „Argi ne dešimt buvo apvalyta? O kur devyni?  
\v 18 \f + \fr 17:18 \ft „Neatsirado“ – Gal „Ar neatsirado?“.\f*Neatsirado jokių \add kitų\add*, sugrįžusių atiduoti Dievui šlovę, kaip tik šitas svetimšalis!“  
\v 19 Ir jis tarė jam: „Kelkis \add ir\add* eik! Tavo tikėjimas \f + \fr 17:19 \ft „išgydė“ – Arba „išgelbėjo“.\f*išgydė tave.“  
\v 32 Atsiminkite Loto žmoną!  
\v 33 Bet kas, kuris ketina išgelbėti savo \f + \fr 17:33 \ft „gyvybę“ – Gr. ψυχή (psūche); arba „sielą“, „gyvastį“ (2 k.).\f*gyvybę, \add tas\add* ją pražudys, o bet kas, kuris pražudys savo gyvybę, \add tas\add* \f + \fr 17:33 \ft „išlaikys“ – Gr. žodis ζωογονέω (zoogoneo) yra giminingas su vienu gr. k. žodžiu, kuris reiškia „gyvybė“; arba „ją (sielą / gyvastį / gyvybę) išlaikys gyvą“.\f*ją išlaikys.   
\c 18
\p
\v 1 Ir jis pasakė jiems palyginimą apie būtinumą visada melstis ir nepailsti,  
\v 2 sakydamas: „Viename mieste buvo vienas teisėjas, kuris nebijojo Dievo ir \f + \fr 18:2 \ft „nepaisė“ – Arba „negerbė“.\f*nepaisė \f + \fr 18:2 \ft „žmonių“ – gr. vns. kuopinis dkt., „žmogaus“.\f*žmonių;  
\v 7 Ir argi Dievas neįvykdys keršto už savo išrinktuosius, kurie dieną ir naktį jam šaukia, ir jų atžvilgiu jis ilgai \f + \fr 18:7 \ft „pakenčia“ – Arba „laukia“.\f*pakenčia?  
\v 9 Ir jis pasakė šitą palyginimą kai kuriems, kurie pasitikėjo savimi, kad yra teisūs, o \f + \fr 18:9 \ft „visus kitus“ – Arba „likusius \ft \+add žmones\+add*“.\f*visus kitus niekino:  
\v 10 „Du žmonės nuėjo aukštyn į šventyklą melstis: vienas – fariziejus, o kitas – muitininkas.  
\v 11 Fariziejus atsistojęs šitaip meldėsi \f + \fr 18:11 \ft „sau“ – Arba „apie save“, „savo naudai“, „į save“.\f*sau: ‚Dieve, dėkoju tau, kad nesu kaip \f + \fr 18:11 \ft „visi kiti“ – Arba „likusieji“.\f*visi kiti žmonės – plėšikai, neteisūs, svetimautojai arba va kaip šis muitininkas.  
\v 12 Aš pasninkauju du kartus per savaitę, duodu dešimtinę nuo visko, ką gaunu.‘  
\v 13 O muitininkas, stovėdamas atokiai, net neturėjo noro \add savo\add* akių pakelti į dangų, bet \f + \fr 18:13 \ft „mušėsi į krūtinę“ – T. „mušė į savo krūtinę“.\f*mušėsi į krūtinę, sakydamas: ‚Dieve, \f + \fr 18:13 \ft „būk gailestingas man“ – Arba „mano labui numaldyk \ft \+add savo\+add* rūstybę“. Tas pats gr. žodis vartojamas Hbr 2:17 eilutėje. Muitininkas suprato, kad vienintelė viltis jam buvo tai, kad Dievo rūstybė būtų nukreipta į jo vietoj užimančią auką.\f*būk gailestingas man, nusidėjėliui!‘  
\v 14 Sakau jums: šitas nuėjo žemyn į savo namus išteisintas, ne anas, nes kiekvienas, kuris save aukština, bus pažemintas, bet kas save žemina, bus išaukštintas.“  
\v 16 Bet pasišaukęs juos Jėzus tarė: „Leiskite vaikučiams ateiti pas mane ir jiems nedrauskite, nes tokių yra dangaus karalystė.  
\v 18 Ir vienas valdytojas jo paklausė, sakydamas: „Gerasis Mokytojau, ką turiu daryti, kad paveldėčiau amžinąjį gyvenimą?“  
\v 19 O Jėzus jam tarė: „Kodėl mane vadini geru? Niekas \add nėra\add* geras, tik vienas Dievas.  
\v 25 nes lengviau kupranugariui pralįsti pro adatos ausį, negu turtingam įeiti į Dievo karalystę.“  
\v 27 O jis tarė: „Tie dalykai, kurie neįmanomi žmonėms, yra įmanomi Dievui.“   
\c 19
\p
\v 10 Juk Žmogaus Sūnus atėjo ieškoti ir išgelbėti to, kas yra pražuvę.  
\v 14 Bet jo piliečiai jo nekentė ir nusiuntė jam iš paskos \f + \fr 19:14 \ft „pasiuntinius“ – Arba „delegaciją“ (gr. žodis yra vns.).\f*pasiuntinius, sakydami: „Mes \f + \fr 19:14 \ft „nesutinkame“ – Arba „nenorime“, „prieštaraujame“.\f*nesutinkame, kad šitas mums karaliautų!“  
\v 38 sakydami: „\f + \fr 19:38 \ft „Palaimintas …“ – Ps 118:26.\f*\qt Palaimintas Karalius, kuris ateina Viešpaties vardu\qt*! Ramybė danguje ir šlovė aukščiausiose aukštybėse!“  
\v 41 Ir kai jis prisiartino, išvydęs miestą, jis dėl jo \f + \fr 19:41 \ft „verkė“ – Čia vartojamas gr. žodis gali nusakyti net raudojimą. Kitas gr. žodis vartojamas Joh 11:35.\f*verkė,  
\v 42 sakydamas: „\f + \fr 19:42 \ft „O kad […] ramybę!“ – Arba „Jeigu […] ramybę!“\f*O kad tu, būtent tu, bent šioje savo dienoje būtum \f + \fr 19:42 \ft „pažinęs“ – Arba „atpažinęs“.\f*pažinęs tuos dalykus, kurie \add lemia\add* tavo ramybę! Bet dabar jie yra paslėpti nuo tavo akių.   
\c 20
\p
\v 18 Kiekvienas, kuris kris ant būtent to akmens, bus sudaužytas, bet ant ko jis nukris, tą sutriuškins.  
\v 34 O Jėzus atsakydamas jiems tarė: „Šio \f + \fr 20:34 \ft „pasaulio“ – Arba „amžiaus“.\f*pasaulio vaikai veda ir yra duotos į žmonas;  
\v 38 Jis gi nėra mirusiųjų Dievas, bet gyvųjų, nes visi gyvuoja jam.   
\c 21
\p
\v 5 Ir kai kuriems kalbant apie šventyklą, kad ji buvo išpuošta gražiais akmenimis bei įžadinėmis dovanomis, jis tarė:  
\v 33 Dangus ir žemė praeis, bet mano žodžiai niekaip nepraeis.   
\c 22
\p
\v 19 Ir paėmęs duoną \add ir\add* padėkojęs, \add ją\add* laužė, ir davė jiems, sakydamas: \wj „Tai yra mano kūnas, kuris už jus atiduodamas; tai darykite mano atminimui.“\wj*  
\v 20 Tokiu pat būdu \add jis\add* \f + \fr 22:20 \ft „\ft \+add paėmė\+add* ir taurę“ – Gr. kalboje žodis „taurė“ yra vardininko linksnio.\f*\add paėmė\add* ir taurę po vakarienės valgymo, sakydamas: \wj „Ši taurė \wj*\add yra\add* naujoji sandora mano \f + \fr 22:20 \ft „krauju“ – Arba „kraujyje“.\f*\wj krauju, kuris už jus išliejamas.\wj*  
\v 21 \wj Bet štai mane išduodančiojo ranka \wj*\add yra\add* su manimi ant stalo.  
\v 22 \wj Ir iš tiesų Žmogaus Sūnus eina, kaip buvo paskirta, bet vargas tam žmogui, per kurį jis yra išduotas!“\wj*  
\v 24 Ir tarp jų taip pat kilo ginčas, kuris iš jų yra laikomas didžiausiu.  
\v 25 O jis jiems tarė: \f + \fr 22:25 \ft „Tautų“ – Arba „Kitataučių“, „Pagonių“.\f*\wj „Tautų karaliai jiems viešpatauja, ir tie, kurie jas užvaldo, \wj*\f + \fr 22:25 \ft „yra vadinami“ – Arba „vadinasi“.\f*\wj yra vadinami \wj*\f + \fr 22:25 \ft „geradariais“ – Arba „mecenatais“, „remėjais“. Ką turėjo tie karaliai, tą jie gavo iš pavaldinių. Bet, kai trupinius dalydavo pavaldiniams, reikėjo pavadinti tokius karalius geradariais!\f*\wj geradariais.\wj*  
\v 26 \wj Bet jūs ne taip \wj*\add darykite\add*. Priešingai, didžiausiasis tarp jūsų \f + \fr 22:26 \ft „tebūna“ – Arba „turi būti“.\f*\wj tebūna tarsi jauniausiasis, o kas vadovauja lyg tas, kuris tarnauja.\wj*  
\v 27 \wj Nes katras yra didesnis – kuris \wj*\f + \fr 22:27 \ft „sėdi“ (2 k.) – Arba „atsilošia“.\f*\wj sėdi \wj*\add prie stalo\add* ar kuris patarnauja? Argi ne tas, kuris sėdi \add prie stalo\add*?! Tačiau aš tarp jūsų esu kaip tas, kuris patarnauja.  
\v 28 \wj O jūs esate tie, kurie pasilikote su manimi mano \wj*\f + \fr 22:28 \ft „išmėginimuose“ – Gr. žodis πειρασμός (peirasmos) turi kelias reikšmes. Jis vartojamas Lk 22:40, 46 eilutėse kiek kitokia prasmė („pagunda“).\f*\wj išmėginimuose.\wj*  
\v 29 Ir aš skiriu jums karalystę, kaip mano Tėvas man paskyrė,  
\v 30 \wj kad valgytumėte ir gertumėte prie mano stalo mano karalystėje ir sėdėtumėte sostuose, teisdami dvylika Izraelio genčių.“\wj*  
\v 31 Ir Viešpats tarė: \wj „Simonai, Simonai, štai Šėtonas pareiškė norą pasisavinti jus, kad persijotų \wj*\add jus\add* kaip kviečius,  
\v 32 \wj bet aš meldžiausi už tave, kad tavo tikėjimas nenustotų. Ir tu, tąsyk atsivertęs, sutvirtink savo brolius.“\wj*  
\v 40 Atėjęs į vietą, jis jiems tarė: „Melskitės, kad neįžengtumėte \f + \fr 22:40 \ft „į pagundą“ t. y. į tą nuodėmę, kuri jus gundo.\f*į pagundą.  
\v 46 ir tarė jiems: „Kodėl miegate? Kelkitės ir melskitės, kad įžengumėte į pagundą.“   
\c 23
\p
\v 4 Tada Pilotas tarė aukštiesiems kunigams ir miniai: „Aš nerandu šitame žmoguje jokios kaltės.“  
\v 12 Ir tą pačią dieną Pilotas ir Erodas tapo draugais. Mat anksčiau jie buvo priešiški vienas kitam.  
\v 27 O sekė paskui jį daugybė liaudies bei moterų, kurios taip pat jį \f + \fr 23:27 \ft „apdejavo“ – Arba „mušėsi į krūtinę“.\f*apdejavo ir apraudojo.  
\v 28 Bet atsigręžęs į jas, Jėzus tarė: „Jeruzalės dukros, neverkite dėl manęs! Verčiau dėl savęs verkite ir dėl savo vaikų!  
\v 29 Nes štai ateina dienos, kuriose jie sakys: ‚Palaimintos nevaisingosios ir įsčios, kurios negimdė, ir krūtys, kurios nežindė!‘  
\v 30 Tada jie pradės sakyti kalnams: ‚Griūkite ant mūsų!‘ – ir kalvoms: ‚Pridenkite mus!‘  
\v 31 Nes jeigu jie daro šiuos dalykus žaliam medžiui, tai kas \f + \fr 23:31 \ft „atsitiks“ – Arba „įvyks“.\f*atsitiks sausajam?!“  
\v 39 Ir vienas iš pakabintų nusikaltėlių \f + \fr 23:39 \ft „šmeižė jį“ – Arba „jam piktžodžiavo“.\f*šmeižė jį, sakydamas: „Jei tu esi Kristus, išgelbėk save ir mus!“  
\v 40 Bet kitas sudrausdamas atsiliepė jam, sakydamas: „Ar tu net Dievo nebijai, \f + \fr 23:40 \ft „\ft \+add nors\+add* tau galioja tas pats smerkiantis nuosprendis“ t. „esi po tuo pačiu smerkiančiu nuosprendžiu“.\f*\add nors\add* tau galioja tas pats smerkiantis nuosprendis?  
\v 41 O mums, žinoma, teisėtai, nes gauname atlygį, atitinkantį mūsų darbus, bet šitas nieko nepadoraus nepadarė.“  
\v 42 Ir jis tarė Jėzui: „Viešpatie, prisimink mane, kai \f + \fr 23:42 \ft „savo karalystėje ateisi“ – Arba „ateisi su savo karališka valdžia“; gal „ateisi į savo karalystę“.\f*savo karalystėje ateisi.“  
\v 43 Ir Jėzus jam tarė: „Iš tiesų sakau tau: \f + \fr 23:43 \ft „tu būsi su manimi rojuje šiandien“ – Gr. k. žodžių tvarka yra „šiandien tu būsi su manimi rojuje“. Gr. kalboje žodis sakinio pradžioje yra pabrėžiamas; Jėzus pabrėžė, kad atgailavusiam ir Jėzumi pasitikėjusiam vagiui nereiks laukti, kol Jėzus ateis valdyti žemę, bet būtent tądien jau bendraus su Jėzumi rojuje; nėra jokio pagrindo klaidatikių teiginiui, kad Jėzus aiškino ne buvimo kartu laiko, bet laiką, kai kalba, kaip jie klaidingai išverčia: „sakau tau šiandien: tu būsi su manimi rojuje“.\f*tu būsi su manimi rojuje šiandien.“  
\v 44 Ir buvo apie šeštą valandą, ir visą \f + \fr 23:44 \ft „kraštą“ – Arba „žemę“.\f*kraštą apgaubė tamsa iki devintos valandos,  
\v 45 ir saulė aptemo, ir šventyklos uždanga buvo perplėštas pusiau.  
\v 46 Ir sušukęs garsiu balsu Jėzus tarė: „Tėve, į tavo rankas aš \f + \fr 23:46 \ft „pavedu“ – Gr. (PT) „pavesiu“.\f*pavedu savo dvasią!“ O \f + \fr 23:46 \ft „tai“ – Gr. (PT) dgs., „tuos dalykus“.\f*tai pasakęs jis išleido dvasią.   
\c 24
\p
\v 1 O pirmąją savaitės \add dieną\add*, \f + \fr 24:1 \ft „labai anksti ryte“ – Gr. „gilią aušrą“; arba „rytui vos auštant“.\f*labai anksti ryte, jos atėjo prie kapo, nešdamos kvepalus, kuriuos buvo paruošusios, ir su jomis \add buvo\add* kai kurios \add kitos moterys\add*.  
\v 2 Ir jos rado akmenį nuritintą nuo kapo,  
\v 3 o įėjusios nerado Viešpaties Jėzaus kūno.  
\v 4 Ir kai jos dėl to buvo labai sumišusios, įvyko \add taip\add*, kad štai du vyrai spindinčiais drabužiais \f + \fr 24:4 \ft „prisiartino“ – Arba „priėjo“.\f*prisiartino prie jų.  
\v 5 Ir joms išsigandus ir nuleidus žemyn \f + \fr 24:5 \ft „veidus“ – Gr. vns. žodis (Priimtajame tekste).\f*veidus, juodu joms tarė: „Kodėl ieškote gyvojo tarp mirusiųjų?  
\v 6 Nėra jo čia, bet jis yra prikeltas! Atsiminkite, kaip jis, dar būdamas Galilėjoje, jums kalbėjo,  
\v 7 sakydamas: ‚Žmogaus Sūnus turi būti atiduotas į žmonių nusidėjėlių rankas, būti nukryžiuotas, ir trečią dieną prisikelti!‘“  
\v 8 \f + \fr 24:8 \ft „Tada“ – Arba „Ir“.\f*Tada jos atsiminė jo žodžius.  
\v 9 O sugrįžusios nuo kapo, jos pranešė visa tai Vienuolikai ir visiems kitiems.  
\v 15 Ir įvyko, kad jiems besikalbant ir \f + \fr 24:15 \ft „emocingai besitariant“ – Arba „beklausinėjant \ft \+add vienas kito\+add*“, „besiginčijant“.\f*emocingai besitariant, pats Jėzus prisiartinęs keliavo kartu su jais.  
\v 25 Tada jis tarė jiems: \wj „O neišmaėliai, \wj*\f + \fr 24:25 \ft „tai yra“ – Arba „ir“.\f*\wj tai yra \wj*\add žmonės\add* lėtos širdies tikėti visais dalykais, kuriuos kalbėjo pranašai!  
\v 27 Ir pradėjęs nuo Mozės ir visų pranašų jis \f + \fr 24:27 \ft „aiškino ir aiškino“ – Gr. vksm. forma yra imperfektas, kuris rodo į tęstinį, nebaigtinį veiksmą.\f*aiškino ir aiškino \f + \fr 24:27 \ft „jiems, kas visuose šventraščiuose \ft \+add pasakyta\+add* apie jį“ – Arba „jiems tuos dalykus apie save, \+add esančius\+add* visuose šventraščiuose“.\f*jiems, kas visuose šventraščiuose \add pasakyta\add* apie jį.  
\v 32 Ir jie vienas kitam tarė: „Argi mūsų širdys nedegė mumyse, kai jis kelyje mums kalbėjo ir kai mums atvėrė šventraščius?“  
\v 33 Ir tą pačią valandą pakilę, jie sugrįžo į Jeruzalę ir rado susirinkusius Vienuolika ir tuos, \add kurie buvo\add* su jais,  
\v 34 \f + \fr 24:34 \ft „kurie sakė“ – T. „sakančius“.\f*kurie sakė: „Viešpats prisikėlė tikrai ir pasirodė Simonui!“  
\v 45 Tada jis atvėrė jiems protą, kad jie galėtų suprasti šventraščius,  
\v 46 ir tarė \f + \fr 24:46 \ft „jiems: „Šitaip“ – Arba „jiems, kad šitaip“.\f*jiems: „Šitaip yra parašyta ir šitaip turėjo Kristus kentėti ir trečiąją dieną prisikelti iš mirusiųjų,  
\v 47 ir jo vardu turi būti autoritetingai skelbiama visoms tautoms atgaila ir nuodėmių atleidimas, pradedant nuo Jeruzalės.  
\v 48 Ir jūs esate šių dalykų liudytojai.  
\v 49 Ir štai aš siunčiu ant jūsų, \f + \fr 24:49 \ft „ką yra pažadėjęs mano Tėvas“ t. „savo Tėvo pažadą“.\f*ką yra pažadėjęs mano Tėvas, o jūs pasilikite Jeruzalės mieste, kol būsite apvilkti jėga iš aukštybių.“   
\p
\v 50 Ir jis išvedė juos iki Betanijos, ir pakėlęs savo rankas, juos palaimino.  
\v 51 Ir įvyko taip, \add kad\add*, kol jis juos laimino, jis pasitraukė nuo jų ir buvo paimtas į dangų.  
\v 52 O pagarbinę jį, jie su didžiu džiaugsmu sugrįžo į Jeruzalę,  
\v 53 ir šventykloje būdavo nuolat, girdami ir laimindami Dievą. Amen.