\id JHN
\h Jono 
\toc1 Evangelija pagal Joną 
\toc2 Jono 
\toc3 Jn 
\mt1 Evangelija pagal Joną  
\c 1
\s1 Žodis buvo pradžioje, buvo pas Dievą, buvo Dievas  
\p
\v 1 Pradžioje buvo Žodis, ir Žodis buvo pas Dievą, ir \f + \fr 1:1 \ft „Žodis buvo Dievas“ – Arba „koks Dievas, toks buvo Žodis“.\f*Žodis buvo Dievas.  
\v 2 Tasai buvo pradžioje pas Dievą.   
\s1 Žodžio (Kristaus) veikla prieš savo įsikūnijimą  
\p
\v 3 \f + \fr 1:3 \ft „Kiekviena visatos dalis“ – Gr. tekste nėra čia ir Apr 21:5 artikelio prie žodžio πάντα (panta), kuris čia yra bevardės žodžio πας (pas) vardininko dgs. forma. Panašiuose kontekstuose yra artikelis ir todėl ten išversta „visa“ (I Kor 8:6, Ef 3:9, Kol 1:16).\f*Kiekviena visatos dalis atsirado per jį, ir be jo neatsirado nieko, kas tik yra atsiradę.  
\v 4 Jame buvo gyvybė, ir ta gyvybė buvo žmonių Šviesa.  
\v 5 Ir Šviesa nuolat šviečia tamsoje, \f + \fr 1:5 \ft „tačiau“ – Arba „ir“.\f*tačiau tamsa jos \f + \fr 1:5 \ft „nepagavo“ – Gr. žodis καταλαμβάνω (katalambano) vartojamas dar Mk 9:18; Jn 8:3-4, 12:35; Apd 4:13, 10:34, 25:25; Rom 9:30; I Kor 9:24; Ef 3:18; Flp 3:12-13; I Tes 5:4. Žodis turi dvi pagrindines reikšmes: (1) nutverti, ir (2) suvokti. Su neiginiu galima išversti „neužgožė“, „nepasisavino“, „nenutvėrė“, „nenugalėjo“, „nepriėmė“, „neįgijo“, „nesuvokė“, bet kadangi abi reikšmės tinka šiame kontekste, pasirinktas žodis „nepagavo“, kuris reiškia ir „nenutvėrė“ ir „nesuvokė“.\f*nepagavo.   
\s1 Jonas Krikštytojas paruošia kelią Mesijui  
\p
\v 6 \f + \fr 1:6 \ft „Atsirado Jonas“ – Plg. Mk 1:4.\f*Atsirado nuo Dievo atsiųstas žmogus, \f + \fr 1:6 \ft „vardu Jonas“ – T. „kurio vardas Jonas“.\f*vardu Jonas.  
\v 7 Tasai atėjo tam, kad būtų liudijimas, – kad liudytų apie Šviesą, idant visi per jį įtikėtų.  
\v 8 Jis nebuvo ta Šviesa, bet \add buvo pasiųstas\add* liudyti apie tą Šviesą.   
\s1 Kai kas atmeta Mesiją  
\p
\v 9 \f + \fr 1:9 \ft Kai kas verčia eilutę kitaip: „Tikroji Šviesa buvo \ft \+add ta\+add*, kuri, ateidama į pasaulį, apšviečia kiekvieną žmogų.“ Pagrindinis vertimas yra geresnis, nes frazė „kiekvienas žmogus, kuris ateina į pasaulį“ yra neretas hebraizmas, kuris paprastai nusako kiekvieną žmogų be išimties.\f*Tikroji Šviesa buvo \add ta\add*, kuri apšviečia kiekvieną žmogų, ateinantį į pasaulį.  
\v 10 Jis buvo pasaulyje, ir pasaulis atsirado per jį, \f + \fr 1:10 \ft „bet“ – Arba „ir“. Gr. žodis καί kartais verčiamas „bet“ (plg. Jn 1:20).\f*bet pasaulis jo nepažinojo.  
\v 11 Į \f + \fr 1:11 \ft „savo nuosavybę“ – Arba „tuos dalykus, kurie jam priklausė“, nes čia gr. žodis, išverstas „nuosavybę“ pagrindiniame vertime ir „tuos dalykus“ išnašoje, yra dgs.\f*savo nuosavybę jis atėjo, ir savieji jo nepriėmė.   
\s1 Kai kas priima Mesiją  
\p
\v 12 Bet \f + \fr 1:12 \ft „visiems, kurie“ – Arba „tiek, kiek tik“.\f*visiems, kurie jį priėmė, tiems jis davė \f + \fr 1:12 \ft „įgaliojimą“ – Arba „teisę“, „privilegiją“.\f*įgaliojimą tapti Dievo vaikais – tiems, kurie pasitiki jo vardu,  
\v 13 kurie yra pagimdyti nei \f + \fr 1:13 \ft „iš“ (4 k.) – Gr. žodis εκ (ek), čia išverstas „iš“, įvairiai vartojamas, nes turi skirtingų reikšmių skirtingose sandarose ir kontekstuose. Čia jis rodo į priežastį (plg. Rom 4:14, 16; 5:1 ir kt.). Dvasinį gimimą lemia Dievas (Jok 1:18, I Pt 1:3), kuris pats nustatė, kaip Jis nusidėjėlius atgimdo (Jn 3:16). „iš kraujo“ – Gr. dgs., t. y. „iš kraujų“. Greičiausiai rodo į tautinę kilmę, kuri visai nelemia žmogaus atgimimą.\f*iš kraujo, nei iš \f + \fr 1:13 \ft „kūno“ – Kartais gr. žodis rodo į žmogų, į mirtingąjį, arba kaip kuopinis žodis gali rodyti į visus žmones bendrai arba į bet kurį žmogų.\f*kūno valios, nei iš \f + \fr 1:13 \ft „vyro“ – Įprastai gr. žodis rodo į vyriškos lyties žmogų, pvz., gal čia nusako tariamo gimusiojo fizinį tėvą.\f*vyro valios, bet iš Dievo.   
\s1 Mesijo įsikūnijimas  
\p
\v 14 \f + \fr 1:14 \ft „O“ – Arba „Ir“.\f*O \f + \fr 1:14 \ft „tas“ – Gr. žymimasis artikelis; gali būtų išverstas „Šis“, o kartais į lietuvių k. nereikia versti.\f*tas Žodis \f + \fr 1:14 \ft „tapo kūnu“ – T. y. tapo žmogumi, neatsisakęs buvimo Dievu (žr. Jn 1:1). Žodis, kuris visada buvo ir visada bus Dievas Sūnus, pradėjo būti žmogumi, bet nenustojo būti Dievas.\f*tapo kūnu ir \f + \fr 1:14 \ft „apsigyveno“ – Arba „apsigyveno palapinėje“.\f*apsigyveno tarp mūsų – ir mes matėme jo šlovę, būtent Viengimio nuo Tėvo šlovę – pilnas malonės ir tiesos.  
\v 15 Jonas *liudijo apie jį ir šaukė, sakydamas: „Šitas buvo tas, apie kurį kalbėjau \add šitaip\add*: „Tas, kuris ateina po manęs, yra viršesnis už mane, nes jis buvo anksčiau už mane“.“  
\v 16 Ir mes visi iš jo pilnatvės gavome \f + \fr 1:16 \ft „ir“ – Arba „net“, „tai yra“ (priklausomai nuo sakinio sandaros).\f*ir \f + \fr 1:16 \ft „malonę, pakeičiančią malonę“ – Arba „malonę vietoj malonės“, „malonę ant (po) malonės“, „malonę, užimančią malonės vietą“. Prasmė gali būti tai, kad apsčiai gavome malonės, arba, kad naujosios sandoros malonė, kurią liudijo Įstatymas, Jėzuje pakeitė senosios sandoros malonę (užėmė vietą jos).\f*malonę, pakeičiančią malonę,  
\v 17 nes Įstatymas buvo duotas per Mozę; malonė ir tiesa \f + \fr 1:17 \ft „atėjo“ – Arba „atsirado“.\f*atėjo per Jėzų Kristų.  
\v 18 Dievo niekas niekada nėra matęs; viengimis Sūnus, kuris yra Tėvo \f + \fr 1:18 \ft „užantyje“ – Žr. Jn 13:23 išnašą.\f*užantyje, – tas \add jį\add* \f + \fr 1:18 \ft „apsakė“ – Arba „apibūdino“.\f*apsakė.   
\s1 Jonas liudija kunigams ir levitams  
\p
\v 19 Ir šitas yra Jono liudijimas, kai žydai iš Jeruzalės siuntė kunigų ir levitų jo paklausti: „Kas tu esi?“  
\v 20 Ir jis išpažino ir \f + \fr 1:20 \ft „neišsisukinėjo“ – Gr. žodis ἀρνέομαι (arneomai) be neiginio verčiamas ir „išsižadėti“, „neigti“, „išsiginti“, „vangstytis“.\f*neišsisukinėjo, bet išpažino: „Aš nesu \f + \fr 1:20 \ft „Kristus“ – Gr. ὁ Χριστός (ho Kristos), čia naudojamas kaip Mesijo pareigybės pavadinimas tam, kuris pagal pranašystes buvo numatytas Pateptasis, kuris išgelbsti iš nuodėmių.\f*Kristus.“  
\v 21 Ir jie paklausė jo: „\add Tai\add* kas gi? Ar tu \f + \fr 1:21 \ft „Elijas“ – Žr. Mal 4:5.\f*Elijas?“ O jis sako: „Nesu.“ „Ar tu \f + \fr 1:21 \ft „tas“ – Gr. žymimasis artikelis; gali būtų išverstas „šis“, o kartais į lietuvių k. nereikia versti. Jie klausė, ar Jonas yra tas Pranašas, kuris išpranašautas Įst 18:15,18 eilutėse. Pagal Mt 11:9, žinome, kad Jonas buvo pranašas, tai klausimas nebuvo bendras, bet konkretus – jie klausė, ar jis tas ypatingas Pranašas, kurio laukė. Palyginus su 25 eil., žinome, kad bent šie žmonės nesuprato, kad ST numatytas ypatingas Pranašas būsiąs pats Mesijas.\f*tas Pranašas?“ Ir jis atsakė: „Ne.“  
\v 22 Tada jie tarė jam: „Kas tu esi, kad mes galėtume duoti atsakymą tiems, kurie mus siuntė? Ką sakai apie save?“  
\v 23 Jis tarė: „Aš \add esu\add* \f + \fr 1:23 \ft „dykumoje“ – Arba „tyruose“, „dykvietėje“. Iz 40:3, Mal 3:1.\f*\qt dykumoje šaukiančiojo balsas: „Darykite \qt*\f + \fr 1:23 \ft „VIEŠPAČIUI tiesų kelią“ – Gr. „VIEŠPATIES kelią tiesų“. Gr. k. kilmininkas kartais prilygsta lietuvių k. naudininkui.\f*\qt VIEŠPAČIUI tiesų kelią\qt*“, kaip sakė pranašas \f + \fr 1:23 \ft „Izaijas“ – Gr. Ἡσαΐας (Hėsaḯas).\f*Izaijas.“  
\v 24 O atsiųstieji buvo iš fariziejų.  
\v 25 Ir jo paklausdami jie jam tarė: „Tai kodėl krikštiji, jei nesi \f + \fr 1:25 \ft „Kristus“ – T. y. „Mesijas“. Gr. ὁ Χριστός (ho Kristos), čia naudojamas kaip pareigybės pavadinimas tam, kuris pagal pranašystes buvo numatytas pateptasis, kuris išgelbsti iš nuodėmių.\f*Kristus, nei Elijas, nei \f + \fr 1:25 \ft „tas“ – Gr. žymimasis artikelis. Žr. Jn 1:21 išnašą.\f*tas Pranašas?“  
\v 26 Jonas jiems atsakė, tardamas: „Aš krikštiju vandeniu, bet tarp jūsų stovi tas, kurio jūs nepažįstate.  
\v 27 Jis yra tas, kuris ateina po manęs, kuris yra viršesnis už mane, kurio apavo dirželio aš nesu vertas atrišti.“   
\p
\v 28 Šie dalykai įvyko \f + \fr 1:28 \ft „Betabaroje anapus Jordano“ – Žr. Jn 10:40.\f*Betabaroje anapus Jordano, kur \f + \fr 1:28 \ft „Jonas krikštydavo“ – T. „būdavo Jonas krikštydamas“.\f*Jonas krikštydavo.   
\s1 Jonas Krikštytojas liudija Mesijo pasikrikštijimo metu  
\p
\v 29 Rytojaus dieną Jonas *pamatė ateinantį pas jį Jėzų ir *pasakė: „Štai Dievo Avinėlis, kuris \f + \fr 1:29 \ft „pašalina“ – Arba „nuneša“, t. y. prisiima ant savęs ir taip pašalina nuo bejėgių nusidėjėlių.\f*pašalina pasaulio nuodėmę!  
\v 30 Šitas yra tas, apie kurį aš sakiau: „Po manęs ateina vyras, kuris yra viršesnis už mane, nes jis buvo anksčiau už mane.“  
\v 31 Ir aš jo nepažinojau, bet todėl atėjau krikštydamas \f + \fr 1:31 \ft „vandeniu“ – Gr. sandara ἐν τῷ ὕδατι (en to hudati) gali būti verčiama ir „vandenyje“. Ta pati gr. frazė (su artikeliu) vartojama NT tik I Jn 5:6 (2 k.), o frazė be artikelio – ἐν ὕδατι (en hudati) – vartojama šiose eilutėse: Mt 3:11; Mk 1:8; Jn 1:26, 33.\f*vandeniu, – kad jis būtų apreikštas Izraeliui.“  
\v 32 Ir Jonas paliudijo, sakydamas: „Aš mačiau Dvasią, lyg balandį nusileidžiančią iš dangaus, ir ji pasiliko ant jo.  
\v 33 Ir aš jo nepažinojau, bet tas, kuris mane siuntė krikštyti vandeniu, man pasakė: „Ant \f + \fr 1:33 \ft „ko“ – Arba „ko tik“.\f*ko pamatysi nusileidžiančią Dvasią, taip pat ant jo pasiliekančią, jis yra \f + \fr 1:33 \ft „\ft \+add tas\+add*, kuris krikštija Šventąja Dvasia“ – Arba „krikštytojas Šventąja Dvasia“.\f*\add tas\add*, kuris krikštija \f + \fr 1:33 \ft „Šventąja Dvasia“ – Gr. sandara ἐν Πνεύματι Ἁγίῳ (en Pneumati Hagio) gali būti verčiama ir „Šventojoje Dvasioje“. Plg. „vandeniu“ 31-oje eilutėje.\f*Šventąja Dvasia.“  
\v 34 Ir aš esu matęs ir esu liudijęs, kad šitas yra Dievo Sūnus.“   
\s1 Andriejus ir Petras seka paskui Mesiją  
\p
\v 35 Rytojaus dieną vėl stovėjo Jonas ir du iš jo mokytinių,  
\v 36 ir žiūrėdamas į einantį Jėzų jis sako: „Štai Dievo Avinėlis!“   
\p
\v 37 \f + \fr 1:37 \ft „Tuodu“ – Arba „Tie du“ (gr. artikelis išverstas „tie“).\f*Tuodu mokytiniai girdėjo jį \add tai\add* kalbant ir nusekė paskui Jėzų.  
\v 38 \f + \fr 1:38 \ft „Tada“ – Arba „Bet“.\f*Tada Jėzus, atsigręžęs ir pamatęs juos sekančius, *tarė jiems: \f + \fr 1:38 \ft „Ko“ – Gr. kalboje tai bevardės giminės įvardis, todėl nerodo į asmenį. Galima išversti „Kokio dalyko“.\f*\wj „Ko ieškote?“\wj* O jie tarė jam: „Rabi, – \f + \fr 1:38 \ft Tekstas skliausteliuose be abejo yra Jono paaiškinimas skaitytojams, nemokantiems hebrajų kalbos, nes žodis „Rabi“ yra hbr. Plg. Jn 1:41, 42; 9:7; 19:17; 20:16.\f*(verčiant būtų pasakyta „Mokytojau“) – kur tamsta gyveni?“  
\v 39 Jis *pasakė jiems: „Ateikite ir pamatykite.“ Jie atėjo ir pamatė, kur jis \f + \fr 1:39 \ft „gyvena“, „pasiliko“ – Abudu veiksmažodžiai yra išversti iš dviejų to paties gr. k. žodžio formų.\f*gyvena, ir tą dieną pasiliko pas jį. O buvo apie \f + \fr 1:39 \ft „dešimtą valandą“ – Jei Jonas vartoja žydų laiko žymėjimo sistemą, tai būtų 16 valanda, o jeigu romėnų sistemą vartoja, tai 10 val. ryto.\f*dešimtą valandą.  
\v 40 Vienas iš tų dviejų, kurie buvo girdėję \add tai\add* iš Jono ir nusekę paskui \f + \fr 1:40 \ft „\ft \+add Jėzų\+add*“ – T. „jį“.\f*\add Jėzų\add*, buvo Simono Petro brolis Andriejus.  
\v 41 \f + \fr 1:41 \ft „Jis pirmas *susiieškojo savo brolį“ – Priimtojo teksto būdvardis („pirmas“, ne KT prieveiksmis „pirmiausia“) duoda užuominą, kad Andriejus pirmas pakvietė savo brolį, o po to neišvardintas buvęs Jono Krikštytojo mokytinis (greičiausiai pats teksto rašytojas Jonas) irgi pakvietė savo brolį – Jokūbą.\f*Jis pirmas *susiieškojo savo brolį Simoną ir jam *pasakė: „Mes radome Mesiją!“ \f + \fr 1:41 \ft Jonas vėl duoda paaiškinimą hebrajų kalbos nesuprantantiems, nes „Mesijas“ yra hbr. žodis, bet „Kristus“ yra gr.\f*(Išvertus tai reiškia „Kristų“).  
\v 42 Ir jis atvedė jį pas Jėzų, o įbedęs akis į jį Jėzus tarė: \wj „Tu esi Simonas, Jonos sūnus. Tu būsi vadinamas Kefu.“\wj* \f + \fr 1:42 \ft Jonas vėl duoda paaiškinimą hebrajų kalbos nesuprantantiems.\f*(Verčiant \add tai\add* yra \f + \fr 1:42 \ft „Petras“ – Arba „akmuo“. Plg. Mt 4:18.\f*„Petras“.)   
\s1 Pilypas ir Natanielius seka paskui Mesiją  
\p
\v 43 Rytojaus dieną Jėzus norėjo eiti į Galilėją. Ir jis *surado Pilypą ir jam *tarė: \wj „Sek paskui mane!“\wj*  
\v 44 O Pilypas buvo iš Betsaidos, Andriejaus ir Petro miesto.  
\v 45 Pilypas *surado Natanaelį ir jam *pasakė: „Mes suradome tą, apie kurį rašė Mozė įstatyme, taip pat pranašai – Jėzų iš Nazareto, Juozapo sūnų.“  
\v 46 O Natanaelis jam tarė: „Ar iš Nazareto gali būti kas gero?!“ Pilypas jam *sakė: „Ateik ir pasižiūrėk!“  
\v 47 Jėzus pamatė Natanaelį, ateinantį pas jį, ir *pasakė apie jį: \wj „Štai tikras izraelitas, kuriame nėra klastos!“\wj*  
\v 48 Natanaelis jam *tarė: „Iš kur mane pažinai?“ Jėzus atsakydamas tarė jam: \wj „Prieš Pilypui pašaukiant tave, kai buvai po figmedžiu, aš mačiau tave.“\wj*  
\v 49 Natanaelis atsakydamas jam *tarė: „Rabi, tu esi Dievo Sūnus! Tu esi Izraelio Karalius!“  
\v 50 Jėzus atsakydamas tarė jam: \wj „Ar tu tiki, kadangi aš tau pasakiau: „Aš mačiau tave po figmedžiu“? Pamatysi už šituos didesnių dalykų.“\wj*  
\v 51 Ir jis sako jam: \wj „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: \wj*\f + \fr 1:51 \ft „nuo šiol“ – Gr. ἀπ᾽ ἄρτι (ap arti); arba „ateityje“, „po šitos dabarties“. Žr. Mt 23:39; 26:29, 64; Jn 1:51; 13:19; 14:7.\f*\wj nuo šiol jūs matysite atvirą dangų ir Dievo angelus, kylančius ir nusileidžiančius ant Žmogaus Sūnaus.“\wj*   
\c 2
\s1 Mesijas vandenį paverčia geruoju vynu  
\p
\v 1 Ir trečią dieną Galilėjos Kanoje buvo vestuvės, ir ten buvo Jėzaus motina,  
\v 2 taip pat ir Jėzus ir jo mokytiniai buvo pakviesti į vestuves.  
\v 3 Pritrūkus vyno, Jėzaus motina jam sako: „Jie nebeturi vyno.“  
\v 4 Jėzus jai sako: \f + \fr 2:4 \ft „Kas man ir tau \+add bendro\+add*“ – Plg. tą pačią gr. idiomą (vns. „man ir tau“) Mk 5:7, Lk 8:28, Jn 2:4 ir dgs. („mums ir tau“) Mt 8:29, Mk 1:24, Lk 4:34. Panaši sandara vartojama Mt 27:19. Hbr. k. pasitaiko ši idioma Ts 11:12, II Sam 16:10, I Kar 17:18, II Kar 3:13, II Met 35:21.\f*\wj „Kas man ir tau \+add bendro\+add*,\wj* \f + \fr 2:4 \ft „moterie“ – Tai pagarbus būdas kreiptis, gal panašus į mūsų „Gerbiamoji“.\f*\wj moterie? Mano valanda dar neatėjo.“\wj*  
\v 5 Jo motina sako tarnams: „Darykite, ką tik jis jums \f + \fr 2:5 \ft „sakys“ – T. „sakytų“.\f*sakys.“  
\v 6 Ir ten pagal žydų apeiginio apvalymo \add papročius\add* buvo padėti šeši akmeniniai vandens indai, kiekvienas talpinantis du arba tris \f + \fr 2:6 \ft „saikus“ – Vieno saiko tūris ≈ 39 litrai, tai induose buvo maždaug po 78 ar 117 litrų (iš viso ≈ 585, t. y. nuo 468 iki 702 litrų). Gr. žodis μετρητής (metrėtės) vartojamas NT tik čia.\f*saikus.  
\v 7 Jėzus jiems sako: \wj „Vandens indus pripilkite vandeniu.“\wj* Ir jie sklidinai juos pripylė.  
\v 8 Ir jis sako jiems: \wj „Dabar semkite ir neškite vyriausiajam puotos tvarkytojui.“\wj* Ir jie nunešė.  
\v 9 Kai vyriausiasis puotos tvarkytojas paragavo paversto vynu vandens ir nežinojo, iš kur jis yra (nors tarnai, kurie sėmė vandenį, žinojo), vyriausiasis puotos tvarkytojas pasišaukia jaunikį  
\v 10 ir jam sako: „Kiekvienas žmogus pirma stato gerąjį vyną, o kai žmonės sočiai atsigėrę, tada prastesnį; tu laikei gerąjį vyną iki šiol.“  
\v 11 Šitą antgamtinių ženklų pradžią Jėzus padarė Galilėjos Kanoje ir apreiškė savo šlovę; ir jo mokytiniai juo tikėjo.   
\p
\v 12 Po to jis ėjo žemyn į Kapernaumą, jis ir jo motina, ir jo broliai, ir jo mokytiniai. Ir ten jie pasiliko kelias dienas.   
\s1 Mesijas išvarė iš šventyklos niekintojus to, kas šventa  
\p
\v 13 Ir žydų Aplenkimo \add šventė\add* buvo arti, ir Jėzus nuvyko aukštyn į Jeruzalę  
\v 14 ir šventykloje rado prekiaujančių jaučiais, avimis, ir balandžiais, taip pat prisėdusių pinigų keitėjų.  
\v 15 Ir pasidaręs iš virvučių rimbą, jis išvarė juos visus – ir avis ir jaučius – iš šventyklos bei išpylė keitėjų pinigus bei apvertė stalus,  
\v 16 taip pat pasakė balandžių pardavėjams: \wj „Pasiimkite šitai iš čia! Nepaverskite mano Tėvo namų prekybos namais!“\wj*  
\v 17 Ir jo mokytiniai prisiminė, kad yra parašyta: \f + \fr 2:17 \ft „Uolumas […]“ – Ps 69:9.\f*\qt Uolumas dėl tavo namų sugraužė mane\qt*.  
\v 18 Todėl \f + \fr 2:18 \ft „žydai“ – T. y. žydų vadovai.\f*žydai atsiliepė ir jam tarė: „Kokį \f + \fr 2:18 \ft „ženklą“ – Arba „antgamtinį ženklą“.\f*ženklą mums \f + \fr 2:18 \ft „parodysi“ – T. „rodai“.\f*parodysi, kadangi šiuos dalykus darai?“  
\v 19 Jėzus atsakydamas tarė jiems: \wj „Sugriaukite šitą šventyklą, o aš per tris dienas ją atstatysiu.“\wj*  
\v 20 Tada \f + \fr 2:20 \ft „žydai“ – T. y. žydų vadovai.\f*žydai tarė: „Keturiasdešimt šešis metus buvo statoma ši šventykla, o tu ją atstatysi per tris dienas?!“  
\v 21 Bet jis kalbėjo apie savo kūno šventyklą.  
\v 22 Todėl kai jis buvo prikeltas iš numirusiųjų, jo mokytiniai prisiminė, kad jis buvo jiems tai pasakęs, ir jie tikėjo šventraščiu ir \f + \fr 2:22 \ft „ta žinia“ – T. τῷ λόγῳ (to logo), kas yra artikelis + λόγος (logos). Žodis „logos“ gali būti įvairiai išverstas: žodis, pranešimas, žinia, kalba ir kt.\f*ta žinia, kurią buvo pasakęs Jėzus.   
\p
\v 23 O kai jis per Aplenkimo \add šventę\add* buvo Jeruzalėje, šventės dieną, daugelis, stebėdami jo antgamtinius ženklus, kuriuos jis padarė, \f + \fr 2:23 \ft „įtikėjo jo vardą“ – Daugelis pradėjo tikėti Jį esant Mesiją. Tai, ką jie matė, įtikino juos, kad Jis pats laikė save Mesiju, ir pagal jų supratimą, Jis Mesijas ir buvo (nors jie nesuvokė, kad Mesijui reikės mirti, nes nesuprato ST tekstų apie tai). Aišku iš Jn 2:24, kad šie žmonės nebuvo atgimę. Jų „tikėjimas“ nebuvo pilnavertis, todėl Jėzus savęs nepatikėjo jiems.\f*įtikėjo jo vardą.  
\v 24 Bet Jėzus savęs jiems nepatikėjo, kadangi jis visus pažinojo,  
\v 25 ir jam nereikėjo, kad kas paliudytų apie žmogų, nes pats žinojo, kas yra žmoguje.   
\c 3
\s1 Mesijas aiškina atgimimą Nikodemui  
\p
\v 1 Iš fariziejų buvo žmogus, vardu Nikodemas, \f + \fr 3:1 \ft „\ft \+add vienas iš\+add* žydų valdytojų“ – T. „žydų valdytojas“, bet toks vertimas gali skatinti manyti, kad jis buvo vienintelis valdytojas, kai jis tebuvo vienas iš valdymo tarybos narių.\f*\add vienas iš\add* žydų valdytojų.  
\v 2 Šitas nakčia atėjo pas Jėzų ir jam tarė: „Rabi, mes žinome, kad tu esi atėjęs nuo Dievo mokytojas, nes niekas negali daryti šitų antgamtinių ženklų, kuriuos tu darai, jei Dievas nėra su juo.“  
\v 3 Jėzus atsakydamas jam tarė: \wj „Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: jei kas nėra gimęs iš naujo, jis negali matyti Dievo karalystės.“\wj*  
\v 4 Nikodemas jam sako: „Kaip žmogus gali gimti, būdamas senas? Ar jis gali antrą kartą įeiti į savo motinos įsčias ir gimti?“  
\v 5 Jėzus atsakė: \wj „Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: jei kas nėra \wj*\f + \fr 3:5 \ft „gimęs“ – Arba „pagimdytas“.\f*\wj gimęs iš vandens ir Dvasios, \wj*\add tas\add* negali įeiti į Dievo karalystę.  
\v 6 \f + \fr 3:6 \ft „Tas, kuris“ – Arba „Tai, kas“ (2 k. šioje eilutėje).\f*\wj Tas, kuris yra gimęs iš kūno, yra kūnas; o tas, kuris yra gimęs iš Dvasios, yra dvasia.\wj*  
\v 7 \wj Nesistebėk, kad tau pasakiau: jums būtina gimti iš naujo.\wj*  
\v 8 \wj Vėjas pučia, kur jis nori, ir tu girdi jo garsą, bet nežinai, iš kur ateina ir kurlink nueina. Kiekvienas, kuris yra \wj*\f + \fr 3:8 \ft „gimęs iš Dvasios“ – Arba „Dvasios pagimdytas“.\f*\wj gimęs iš Dvasios, yra taip \wj*\add besielgiantis žmogus\add*.“  
\v 9 Nikodemas atsakydamas jam tarė: „Kaip \f + \fr 3:9 \ft „tai“ – T. dgs., „šie dalykai“.\f*tai gali būti?“  
\v 10 Jėzus atsakydamas jam tarė: \wj „Tu esi Izraelio mokytojas ir nežinai šitų dalykų?\wj*  
\v 11 \wj Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: mes kalbame, ką žinome, ir liudijame, ką matėme, o jūs nepriimate mūsų liudijimo.\wj*  
\v 12 \wj Jei pasakiau jums žemiškus dalykus ir jūs netikite, tai kaipgi jūs tikėsite, jei pasakysiu jums dangiškus dalykus?\wj*  
\v 13 \wj Ir niekas nėra \wj*\f + \fr 3:13 \ft „pakilęs į dangų“ – Plg. Įst 30:12. Reikšmė ta, kad be Jo paties, niekas kitas nėra pakilęs į dangų tam, kad iš dangaus atneštų Dievo žinią ir išgelbėjimą žmonėms. Žr. ir Jn 1:18, Hbr 1:3.\f*\wj pakilęs į dangų išskyrus tą, kuris nužengė iš dangaus, – Žmogaus Sūnus, kuris yra danguje.\wj*  
\v 14 \wj Ir kaip Mozė dykumoje iškėlė gyvatę, taip turi būti iškeltas Žmogaus Sūnus,\wj*  
\v 15 \wj kad kiekvienas, kuris juo tiki, nepražūtų, bet turėtų amžiną \wj*\f + \fr 3:15 \ft „gyvenimą“ – Arba „gyvybę“, „gyvastį“.\f*\wj gyvenimą.\wj*  
\v 16 \wj Nes Dievas taip mylėjo pasaulį, jog davė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris juo tiki, nepražūtų, bet turėtų amžiną \wj*\f + \fr 3:16 \ft „gyvenimą“ – Arba „gyvybę“, „gyvastį“.\f*\wj gyvenimą.\wj*  
\v 17 \wj Dievas gi nesiuntė savo Sūnaus į pasaulį, kad jis pasaulį nuteistų, bet kad pasaulis per jį būtų išgelbėtas.\wj*  
\v 18 \wj Kas juo tiki \wj*\add yra\add* neteisiamas, o kas netiki, jau yra nuteistas, nes nėra tikėjęs Dievo viengimio Sūnaus vardu.  
\v 19 \wj Ir šis yra nuteisimo \wj*\add pagrindas\add*: Šviesa yra atėjusi į pasaulį, bet žmonės labiau mylėjo tamsą nei Šviesą, nes jų darbai buvo blogi.  
\v 20 \wj Nes kiekvienas, kuris daro nedorus dalykus, neapkenčia Šviesos ir neina į Šviesą, kad jo darbai nebūtų \wj*\f + \fr 3:20 \ft „išpeikti“ – Gal „atskleisti“, „atidengti“. Gr. žodis vartojamas iš viso 17-oje eilučių, ir visur kitur tinka šios reikšmės: „įtikinti dėl kaltumo“, „išpeikti“, „įrodyti kaltę“ ir pan.\f*\wj išpeikti.\wj*  
\v 21 \wj Bet kas vykdo tiesą, tas eina į Šviesą, idant jo darbai būtų aiškiai atskleisti, kad jie nuveikti Dieve.“\wj*   
\s1 Jonas Krikštytojas liudija apie Mesiją  
\p
\v 22 \f + \fr 3:22 \ft „Po šių dalykų“ – Arba „Paskui“, „Vėliau“.\f*Po šių dalykų Jėzus ir jo mokytiniai atėjo į Judėjos kraštą, ir ten jis su jais kurį laiką išbuvo ir krikštydavo.  
\v 23 O Enone, arti Salimo, Jonas irgi krikštydavo, nes ten buvo daug vandens. \add Žmonės\add* ateidavo ir būdavo pakrikštijami,  
\v 24 mat Jonas dar nebuvo įmestas į kalėjimą.  
\v 25 Tada iškilo klausimas tarp \add kai kurių\add* Jono mokytinių ir \add tam tikrų\add* žydų dėl apeiginio apsivalymo.  
\v 26 Ir jie atėjo pas Joną ir jam tarė: „Rabi, tas, kuris buvo su tavimi anapus Jordano, kurį tu esi paliudijęs, štai jis krikštija, ir visi eina pas jį.“  
\v 27 Jonas atsakydamas tarė: „Žmogus nieko negali pasiimti, jeigu jam nebūtų duota iš dangaus.  
\v 28 Jūs patys man liudijate, kad aš pasakiau: aš nesu Kristus, bet kad esu pasiųstas pirma jo.  
\v 29 Kas turi \f + \fr 3:29 \ft „nuotaką“ – Arba „jaunąją“.\f*nuotaką, tas yra jaunikis; bet jaunikio draugas, kuris stovi šalia ir jo klausosi, džiaugte džiaugiasi jaunikio balsu. Taigi šis mano džiaugsmas \f + \fr 3:29 \ft „yra pilnatviškas“ – T. „yra padarytas pilnas“.\f*yra pilnatviškas.  
\v 30 Jam būtina eiti didyn, bet man – mažėti.\f + \fr 3:30 \ft Citatos pabaiga gali būti čia.\f*  
\v 31 Kas ateina iš aukštai, yra aukščiau visų. Kas yra iš žemės, yra žemiškas ir kalba žemiškai. Kas ateina iš dangaus, yra aukščiau visų  
\v 32 ir jis liudija tai, ką jis yra matęs ir girdėjęs, o niekas jo liudijimo nepriima.  
\v 33 Kas yra priėmęs jo liudijimą, tas užantspaudavo tai, kad Dievas yra \f + \fr 3:33 \ft „tiesakalbis“ – Gr. būdvardis, „atitinkantis tiesą“.\f*tiesakalbis.  
\v 34 Nes tas, kurį Dievas yra atsiuntęs, kalba Dievo žodžius, nes Dievas duoda Dvasią be saiko.  
\v 35 Tėvas myli Sūnų, ir visa yra atidavęs į jo ranką.  
\v 36 Kas pasitiki Sūnumi, turi amžiną \f + \fr 3:36 \ft „gyvenimą“ – Arba „gyvybę“, „gyvastį“.\f*gyvenimą, o kas \f + \fr 3:36 \ft „atsisako tikėti Sūnumi“ – Arba „nesileidžia Sūnaus įtikinamas“.\f*atsisako tikėti Sūnumi – \f + \fr 3:36 \ft „gyvenimo“ – Arba „gyvybės“, „gyvasties“.\f*gyvenimo nematys; priešingai, Dievo rūstybė pasilieka ant jo.“\f + \fr 3:36 \ft Citatos pabaiga gali būti 30-tos eilutės pabaigoje.\f*   
\c 4
\p
\v 1 Taigi kai Viešpats sužinojo, kad fariziejai išgirdo, jog Jėzus padaro ir pakrikštija daugiau mokytinių negu Jonas  
\v 2 (nors pats Jėzus gi nekrikštijo, tik jo mokytiniai),  
\v 3 jis paliko Judėją ir nuėjo vėl į Galilėją.  
\v 4 Ir jam reikėjo eiti per Samariją.   
\p
\v 5 Taigi jis ateina į Samarijos miestą, vadinamą Sicharu, prie pat žemės sklypo, kurį Jokūbas davė savo sūnui Juozapui.  
\v 6 O ten buvo Jokūbo \f + \fr 4:6 \ft „šaltinis“, „šaltinio“ – Gr. πηγή (pėgė). Kitas žodis, φρέαρ (frear), kuris reiškia šulinį, yra vartojamas 11-oje ir 12-oje eilutėse. Ir „šulinys“ ir „šaltinis“ gerai apibūdina šį daiktą, nes buvo iškastas ir maitinamas požemine srove.\f*šaltinis. Todėl Jėzus, nuvargęs nuo kelionės, atsisėdo \f + \fr 4:6 \ft „taip“ – Gal būt reikšmė yra „būdamas toks nuvargęs“.\f*taip \f + \fr 4:6 \ft „prie“ – Gal „ant“. Gr. prielinksnis turi įvairias reikšmes.\f*prie šaltinio. Buvo apie \f + \fr 4:6 \ft „šeštą valandą“ – Jeigu čia Jonas naudoja romėnų sistemą, tai būtų 6 val. ryto. Bet greičiausiai čia laikas nusakytas žydų būdu, o mūsų laiko skaičiavimo sistema tai būtų vidudienis – 12 valandą. Vargu, ar Jėzus būtų keliavęs taip, kad atsirastų ten ankstyvą rytą, ir vargu, ar į miestą eitų mokytiniai pirkti maisto 6 val. ryto, nes pagrindinis žydų valgymo laikas – vidudienis.\f*šeštą valandą.   
\p
\v 7 Ateina moteris iš Samarijos semtis vandens. Jėzus jai sako: „Duok man gerti.“  
\v 8 (Mat jo mokytiniai buvo nuėję į miestą nupirkti maisto).   
\p
\v 9 Tad moteris iš Samarijos jam sako: „Kaip tamsta, būdamas žydas, prašai mane, Samarijos moterį, gerti?\f + \fr 4:9 \ft Galimai moters žodžiai baigiasi čia ir Jonas pridėjo kitą paaiškinantį sakinį. Bet greičiau ji pati grindė savo pamąstymą tuo paaiškinimu.\f* Nes žydai nesimaišo su samariečiais.“   
\p
\v 10 Jėzus atsakydamas jai tarė: „Jeigu būtum pažinusi Dievo dovaną ir kas yra tas, kuris tau sako: „Duok man gerti“, būtum jo prašiusi, ir jis būtų tau davęs gyvojo vandens.“   
\p
\v 11 Moteris jam sako: „\f + \fr 4:11 \ft „Gerbiamasis“ – Arba „Viešpatie“.\f*Gerbiamasis, tamsta neturi kuo pasemti, o šulinys yra gilus; tad iš kur tamsta turi \f + \fr 4:11 \ft „to“ – Gr. artikelis.\f*to gyvojo vandens?  
\v 12 Nejaugi tamsta esi didesnis už mūsų tėvą Jokūbą, kuris tą šulinį mums davė ir pats iš jo gėrė, ir jo vaikai, ir jo gyvuliai?“   
\p
\v 13 Jėzus atsakydamas jai tarė: \wj „Kiekvienas, kuris geria šio vandens, vėl trokš,\wj*  
\v 14 \wj tačiau kas gers vandens, kurio aš jam duosiu, niekaip nebetrokš per amžius, bet vanduo, kurį jam duosiu, jame taps \wj*\f + \fr 4:14 \ft „šaltiniu“ – Arba „versme“; tas pats gr. žodis πηγή (pėgė) vartojamas ir 6 eilutėje.\f*\wj šaltiniu vandens, trykštančio į \wj*\f + \fr 4:14 \ft „amžiną gyvenimą“ – Arba „amžiną gyvybę“, „amžiną gyvastį“. Galėtų būti „amžinam gyvenimui“. Gr. frazė εἰς ζωὴν αἰώνιον (eis zōėn aiōnion) vartojama Jn 4:14,36; 6:27; 12:25.\f*\wj amžiną gyvenimą.“\wj*   
\p
\v 15 Moteris jam sako: „\f + \fr 4:15 \ft „Gerbiamasis“ – Arba „Viešpatie“.\f*Gerbiamasis, duok man \f + \fr 4:15 \ft „šio vandens“ – Gr. „šį vandenį“.\f*šio vandens, kad nebetrokščiau ir nebeičiau semtis čionai.“   
\p
\v 16 Jėzus jai sako: \wj „Eik, pašauk savo vyrą ir čionai ateik!“\wj*   
\p
\v 17 Moteris atsakydama tarė: „Neturiu vyro.“ Jėzus jai tarė: \wj „Gerai pasakei: „Neturiu vyro“,\wj*  
\v 18 \wj nes esi turėjusi penkis vyrus, ir tas, kurį dabar turi, nėra tavo vyras. \wj*\f + \fr 4:18 \ft „Čia tu tiesą pasakei“ – Arba „Šitą tu pasakei teisingai“; t. „Pasakei šį tiesą atitinkantį \ft \+add dalyką\+add*“.\f*\wj Čia tu tiesą pasakei!“\wj*   
\p
\v 19 Moteris jam sako: „Gerbiamasis, matau, kad tamsta esi pranašas.  
\v 20 Mūsų tėvai garbino šiame kalne, o jūs sakote, kad Jeruzalėje yra vieta, kur reikia garbinti.“   
\p
\v 21 Jėzus jai sako: \wj „Moterie, tikėk manimi, kad ateina valanda, kada garbinsite Tėvą nei šiame kalne, nei Jeruzalėje.\wj*  
\v 22 \wj Jūs garbinate, ko nepažįstate; mes garbiname, ką pažįstame, nes išgelbėjimas yra iš žydų.\wj*  
\v 23 \wj Bet ateina valanda, ir dabar ji \+add jau\+add* yra, kai tikrieji garbintojai garbins Tėvą dvasia ir tiesa, nes ir tokių jį garbinančių ieško Tėvas.\wj*  
\v 24 \wj Dievas \+add yra\+add* Dvasia, ir tie, kurie garbina jį, turi garbinti \wj*\f + \fr 4:24 \ft „dvasia ir tiesa“ – Arba „Dvasios ir tiesos \ft \+add valdomi\+add*“, „Dvasios ir tiesos \+add įtakoje\+add*“, „D/dvasioje ir tiesoje“; arba „D/dvasios ir tiesos srityse“.\f*\wj dvasia ir tiesa.“\wj*   
\p
\v 25 Moteris jam sako: „Žinau, kad Mesijas ateina, kuris vadinamas Kristumi. Kai jis ateis, \f + \fr 4:25 \ft „viską“ – Arba „visus dalykus“.\f*viską mums \f + \fr 4:25 \ft „praneš“ – Arba „paskelbs“.\f*praneš jis.“   
\p
\v 26 Jėzus jai sako: \f + \fr 4:26 \ft „Tai aš“ – Gr. „Aš esu \ft \+add jis\+add*“.\f*\wj „Tai aš, kuris su tavimi kalbu!“\wj*   
\p
\v 27 Ir kaip tik tuo metu atėjo jo mokytiniai ir stebėjosi, kad jis kalbėjosi su moterimi. Vis dėlto nė vienas nepasakė: „Ko sieki?“ arba: „Kodėl su ja kalbi?“   
\p
\v 28 Tada moteris paliko savo vandens ąsotį, nuėjo į miestą ir sako žmonėms:  
\v 29 „Eikite šen, pamatykite žmogų, kuris man pasakė viską, ką tik esu padariusi! Nejaugi jis nėra Kristus?!“  
\v 30 Tada jie išėjo iš miesto ir ėjo pas jį.   
\p
\v 31 O tuo tarpu jo mokytiniai \f + \fr 4:31 \ft „maldavo“ – Arba „prašinėjo“, „ne kartą maldavo“.\f*maldavo jį, sakydami: „\f + \fr 4:31 \ft „Mokytojau“ – Arba „Rabine“, „Rabi“.\f*Mokytojau, valgyk!“   
\p
\v 32 Bet jis jiems tarė: \wj „Aš turiu maisto valgymui, \+add apie\+add* kurį nežinote jūs.“\wj*   
\p
\v 33 Todėl mokytiniai tarė vienas kitam: „Nejaugi kas atnešė jam valgyti?“   
\p
\v 34 Jėzus jiems sako: \wj „Mano maistas \wj*\f + \fr 4:34 \ft „–“ – T. „yra“.\f*\wj – vykdyti valią to, kuris mane siuntė, ir pabaigti jo darbą.\wj*  
\v 35 \wj Ar jūs nesakote: „Dar keturi mėnesiai, ir ateis pjūtis“? Štai, jums sakau, pakelkite akis ir pažiūrėkite į laukus, kad jie pabalę pjūčiai!\wj*  
\v 36 \wj Ir pjovėjas gauna atlygį ir surenka vaisių \wj*\f + \fr 4:36 \ft „amžinam gyvenimui“ – Arba „amžinai gyvybei“, „amžinai gyvasčiai“. Galėtų būti „į amžiną gyvenimą“. Gr. frazė εἰς ζωὴν αἰώνιον (eis zōėn aiōnion) vartojama Jn 4:14,36; 6:27; 12:25.\f*\wj amžinam gyvenimui, kad kartu džiaugtųsi ir sėjėjas ir pjovėjas.\wj*  
\v 37 \wj Nes šiuo atveju yra teisingas tas posakis: „Vienas sėja, o kitas pjauna“.\wj*  
\v 38 \wj Aš pasiunčiau jus pjauti to, dėl ko jūs netriūsėte. Kiti triūsė, o jūs esate įstoję į jų darbą.“\wj*   
\p
\v 39 Ir daug to miesto samariečių juo įtikėjo dėl žodžio moters, kuri liudijo: „Jis man pasakė viską, ką esu padariusi.“  
\v 40 Taigi, kai samariečiai atėjo pas jį, jie prašė jį pasilikti pas juos. Ir jis ten pasiliko dvi dienas.  
\v 41 Ir daug daugiau \add žmonių\add* įtikėjo dėl jo paties žodžio  
\v 42 ir tarė moteriai: „Jau nebe dėl tavo kalbos tikime, nes patys išgirdome \add jį\add* ir žinome, kad šitas iš tikrųjų yra Kristus, pasaulio Išgelbėtojas.“   
\p
\v 43 O po tų dviejų dienų jis iš ten išvyko ir nuėjo į \f + \fr 4:43 \ft „Galilėją“ – Turbūt į Kaną (46 eil.), ne į savo tėviškę Nazaretą.\f*Galilėją,  
\v 44 nes pats Jėzus buvo paliudijęs, kad pranašas negerbiamas savo tėviškėje.  
\v 45 Taigi, kai jis atėjo į Galilėją, galilėjiečiai jį priėmė, nes buvo matę visa, ką jis per šventę buvo padaręs Jeruzalėje, nes ir jie buvo nuvykę į šventę.   
\p
\v 46 Taigi Jėzus vėl atėjo į Galilėjos Kaną, kur jis pavertė vandenį vynu. Ir buvo tam tikras \f + \fr 4:46 \ft „karaliaus valdininkas“ – tai žmogus, susijęs su karaliumi; arba „karaliaus pareigūnas“, „karaliaus kiemo žmogus“ (jeigu giminaitis).\f*karaliaus valdininkas, kurio sūnus sirgo Kapernaume.  
\v 47 Šis, išgirdęs, kad Jėzus iš Judėjos atvyko į Galilėją, nuėjo pas jį ir maldavo jo, kad nueitų žemyn ir išgydytų jo sūnų, nes jis buvo prie mirties.  
\v 48 Tad Jėzus jam tarė: \wj „Jeigu nepamatysite antgamtinių ženklų ir stebuklų, niekaip netikėsite.“\wj*   
\p
\v 49 Karaliaus valdininkas jam sako: „\f + \fr 4:49 \ft „Gerbiamasis“ – Arba „Viešpatie“.\f*Gerbiamasis, ateik žemyn, kol mano vaikelis dar nenumirė!“   
\p
\v 50 Jėzus jam sako: \wj „Eik, tavo sūnus gyvuoja!“ Ir žmogus patikėjo žodžiu, kurį Jėzus jam pasakė, ir iškeliavo.\wj*  
\v 51 Ir jam beeinant žemyn, jį pasitiko jo tarnai ir \add jam\add* pranešė, sakydami: „Tavo sūnus gyvuoja!“   
\p
\v 52 Tada jis teiravosi jų, kurią valandą jis pradėjo taisytis. Ir jie tarė jam: „Vakar \f + \fr 4:52 \ft „septintą valandą“ – Žr. 6 eil. Jeigu jie atsakė pagal žydų laiko skaičiavimo sistemą, tai buvo 13 val. pagal mūsų sistemą. Jeigu jie atsakė pagal romėnų sistemą, tai buvo 19 val. pagal mūsų laiko sistemą. Berniuko tėvas iškeliavo iškart iš Kanos žemyn į Kapernaumą (≈ 40 km), bet nežinome, ar uždelsė pakeliui. Keliaujant ≈ 5 km./val. be perstojo, jis būtų pasiekęs namus per ≈ 8 valandas. Nepasakyta, kada tarnai išvyko jo pasitikti.\f*septintą valandą karštinė jį paliko.“  
\v 53 Taigi tėvas suprato, kad \add tai buvo\add* ta pati valanda, kurią Jėzus jam tarė: \wj „Tavo sūnus gyvuoja!“\wj* Ir jis pats įtikėjo bei visa jo šeimyna.   
\p
\v 54 Šitą Jėzus vėl padarė – antrą antgamtinį ženklą, – kai jis buvo parvykęs iš Judėjos į Galilėją.   
\c 5
\p
\v 1 \f + \fr 5:1 \ft „Po šių dalykų“ – Arba „Paskui“, „Vėliau“.\f*Po šių dalykų buvo žydų šventė, ir Jėzus nuvyko aukštyn į Jeruzalę.  
\v 2 O Jeruzalėje prie avių \f + \fr 5:2 \ft „\ft \+add vartų\+add*“ – Arba „vietos“, „turgaus“ arba net „baseino“ (kito baseino); gr. kalboje yra tik daiktavardinės kilmės būdvardis „avininio“.\f*\add vartų\add* yra \f + \fr 5:2 \ft „baseinas“ – Arba „maudykla“, „nenatūralus vandens telkinys“.\f*baseinas, hebrajiškai vadinamas Betezda, turintis \f + \fr 5:2 \ft „penkias kolonų palaikomas stogines“ – Arba „penkis portikus“, t. y., atvirus fasadinius prieangius su kolonomis.\f*penkias kolonų palaikomas stogines.  
\v 3 Juose gulėjo labai didelis būrys ligonių – aklų, šlubių, sudžiūvusių, kurie laukė vandens sujudėjimo.  
\v 4 Nes angelas kokiu nors metu nusileisdavo į \f + \fr 5:4 \ft „baseiną“ – Arba „maudyklą“, „nenatūralų vandens telkinį“.\f*baseiną ir sujudindavo vandenį; tad kas pirmas po vandens sujudinimo įlipdavo, \f + \fr 5:4 \ft „pasveikdavo“ – T. „pasidarydavo sveikas“.\f*pasveikdavo nuo bet kokios ligos, kokia besirgdavo.   
\p
\v 5 Ir ten buvo tam tikras žmogus, kuris turėjo negalią trisdešimt aštuonerius metus.  
\v 6 Jėzus pamatęs jį gulintį ir žinodamas, kad jis jau ilgą laiką \add tokios būklės\add*, jam sako: \wj „Ar nori pasveikti?“\wj*  
\v 7 Ligonis jam atsakė: „\f + \fr 5:7 \ft „Gerbiamasis“ – Arba „Viešpatie“, „Pone“.\f*Gerbiamasis, neturiu žmogaus, kuris vandeniui sujudėjus įkeltų mane į \f + \fr 5:7 \ft „baseiną“ – Arba „maudyklą“, „nenatūralų vandens telkinį“.\f*baseiną, o kol pats einu, kitas pirma manęs \f + \fr 5:7 \ft „įžengia“ – T. „nužengia“, t. y. lipa žemyn.\f*įžengia.“  
\v 8 Jėzus jam sako: \wj „Kelkis, pasiimk savo gultą ir vaikščiok!“\wj*  
\v 9 Ir tuojau tas žmogus \f + \fr 5:9 \ft „pasveiko“ – T. „pasidarė sveikas“.\f*pasveiko ir paėmė savo gultą, ir vaikščiojo.  
\p O \f + \fr 5:9 \ft „ta diena“ – T. „tą dieną“, gr. Ἦν δὲ σάββατον ἐν ἐκείνῃ τῇ ἡμέρᾳ. (O buvo šabas tą dieną).\f*ta diena buvo šabas.  
\v 10 Todėl \f + \fr 5:10 \ft „žydai“ – T. y. žydų vadovai.\f*žydai tarė išgydytajam: „Yra šabas, tau neteisėta nešti gulto“.  
\v 11 Jis atsakė jiems: „Tas, kuris mane išgydė, man tarė: \wj „Pasiimk savo gultą ir vaikščiok“\wj*.“  
\v 12 Tada jie paklausė jo: „Kas yra tas žmogus, pasakęs tau: ‚Pasiimk savo gultą ir vaikščiok‘?“  
\v 13 Bet išgydytasis nežinojo, kas jis, nes, miniai esant \add toje\add* vietoje, Jėzus buvo pasitraukęs.  
\v 14 \f + \fr 5:14 \ft „Po šių dalykų“ – Arba „Paskui“, „Vėliau“.\f*Po šių dalykų Jėzus \f + \fr 5:14 \ft „rado“ – T. „randa“.\f*rado jį šventykloje ir tarė jam: „Štai esi pasveikęs; daugiau nebenusidėk, kad neatsitiktų tau kas blogesnio!“  
\v 15 Žmogus nuėjo ir pasakė \f + \fr 5:15 \ft „žydams“ – T. y. žydų vadovams.\f*žydams, kad tas, kuris \f + \fr 5:15 \ft „jį išgydė“ – T. „padarė jį sveiką“.\f*jį išgydė, yra Jėzus.   
\p
\v 16 Ir todėl žydai persekiodavo Jėzų ir siekdavo jį nužudyti, nes jis padarė tai šabo dieną.  
\v 17 Bet Jėzus jiems atsakydavo: \wj „Mano Tėvas lig šiolei dirba, ir aš dirbu.“\wj*  
\v 18 Dėl to žydai dar labiau siekė jį nužudyti, nes jis ne tik \f + \fr 5:18 \ft „sulaužė“ – Gr. žodis λύω (luo), čia išverstas „sulaužė“, yra naudojamas įvairiuose kontekstuose, pvz., Jn 7:23; Jn 10:35; Lk 13:16; I Jn 3:8; Ef 2:14; Apd 2:24.\f*sulaužė šabą, bet ir \f + \fr 5:18 \ft „vadino […]“ – Žydų valdovai suprato, kad Jėzus laikė save Dievu, todėl norėjo Jį nužudyti. Du priešingi liaudės posakiai: „Koks tėvas, toks ir sūnus.“ „Sūnus tėvui dažnai neprilygsta.“ Jėzaus atžvilgiu pirmas pasitvirtino, o tai parodė, kad Jėzus tikrai ne eilinis, bet nepaprastas, sūnus.\f*vadino Dievą savo Tėvu, prilygindamas save Dievui.  
\v 19 Tada Jėzus atsiliepė ir pasakė jiems: \wj „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: Sūnus nieko negali daryti \wj*\f + \fr 5:19 \ft „vadovaudamasis savimi“ – Jėzus vartoja Gr. frazę ἀφ᾽ ἑαυτοῦ (ap eautou) dar 4 k. (Jn 5:19, 7:18, 15:4, 16:13, 18:34), ir ta frazė pasitaiko kitur NT tik Jn 11:51 (apie vyriausiąjį kunigą) ir II Kor 10:7 (kiek kitokia prasme). Kita gr. frazė ἀπ᾽ ἐμαυτοῦ (ap emautou), kuri skiriasi tik asmenavimu, NT yra vartojamas tik Jono evangelijoje (8 k.) ir Viešpats Jėzus yra vienintelis, kuris ją vartoja. Plg. Jn 5:30; 7:17, 28; 8:28, 42; 10:18; 14:10.\f*\wj vadovaudamasis savimi, bet \+add jis daro\+add* tik tai, ką mato Tėvą darant, nes tai, ką jis daro, tuo pat būdu ir Sūnus daro tuos pačius dalykus.\wj*  
\v 20 \wj Nes Tėvas myli Sūnų ir parodo jam visus dalykus, kuriuos jis pats daro, ir jis parodys jam darbų, dar didesnių už šituos, kad jūs stebėtumėtės.\wj*  
\v 21 \wj Nes kaip Tėvas prikelia mirusiuosius ir duoda \+add jiems\+add* gyvybę, taip ir Sūnus duoda gyvybę tiems, kuriems nori.\wj*  
\v 22 \wj Nes net Tėvas \wj*\f + \fr 5:22 \ft „neteisia nė vieno“ – T. y. neteisia nė vieno žmogaus be Sūnaus dalyvavimo. Žr. Rom 2:16, kurioje parašyta, kad Dievas Tėvas teis žmonių paslaptis per Jėzų Kristų.\f*\wj neteisia nė vieno, bet visą teismą yra pavedęs Sūnui,\wj*  
\v 23 \wj kad visi gerbtų Sūnų lygiai taip, kaip jie gerbia Tėvą. Kas negerbia Sūnaus, negerbia jį siuntusio Tėvo.\wj*  
\v 24 \wj Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas klauso mano žodžio ir tiki mane atsiuntusiuoju, tas turi amžiną \wj*\f + \fr 5:24 \ft „gyvenimą“ (2 k.) – Arba „gyvybę“, „gyvastį“.\f*\wj gyvenimą ir \wj*\f + \fr 5:24 \ft „neina“ – Arba „nepatenka“.\f*\wj neina į smerkiantį teismą, bet iš mirties yra perėjęs į gyvenimą.\wj*  
\v 25 \wj Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: ateina valanda, ir dabar jau yra, kada mirusieji išgirs Dievo Sūnaus balsą; ir tie, kurie išgirs, gyvuos.\wj*  
\v 26 \wj Nes kaip Tėvas turi gyvybę \+add pats\+add* savyje, taip davė ir Sūnui turėti gyvybę \+add pačiam\+add* savyje,\wj*  
\v 27 \wj ir taip pat davė jam įgaliojimą įvykdyti teismą, nes jis yra Žmogaus Sūnus.\wj*  
\v 28 \wj Tuo nesistebėkite! Νes ateina valanda, kai visi, esantys kapuose, išgirs jo balsą\wj*  
\v 29 \wj ir išeis: tie, kurie darydavo gera – į gyvenimo prisikėlimą; o tie, kurie darydavo bloga – į smerkiančio teismo prisikėlimą.\wj*  
\v 30 \wj Aš nieko negaliu daryti \wj*\f + \fr 5:30 \ft „vadovaudamasis savimi“ – Gr. frazė ἀπ᾽ ἐμαυτοῦ (ap emautou) NT yra vartojamas tik Jono evangelijoje (8 k.) ir Viešpats Jėzus yra vienintelis, kuris ją vartoja. Plg. Jn 7:17, 28; 8:28, 42; 10:18; 14:10. Jėzus vartoja panašią frazę ἀφ᾽ ἑαυτοῦ (ap eautou) dar 6 k. (Jn 5:19; 7:18; 11:51; 15:4; 16:13; 18:34) ir ta frazė pasitaiko ir II Kor 10:7, nors kiek kitokia prasme.\f*\wj vadovaudamasis savimi. Aš teisiu, kaip girdžiu, ir mano teismas yra teisingas, nes aš ieškau ne savo valios, bet valios Tėvo, kuris mane siuntė.\wj*  
\v 31 \wj Jei liudyčiau pats apie save, mano liudijimas nebūtų \wj*\f + \fr 5:31 \ft „tiesa“ – Gr. būdvardis, „atitinkantis tiesą“.\f*\wj tiesa;\wj*  
\v 32 \wj yra kitas, kuris apie mane liudija, ir aš žinau, kad liudijimas, kurį jis apie mane liudija, yra \wj*\f + \fr 5:32 \ft „tiesa“ – Gr. būdvardis, „atitinkantis tiesą“.\f*\wj tiesa.\wj*  
\v 33 \wj Jūs esate nusiuntę \+add pasiuntinius\+add*pas Joną, ir jis yra paliudijęs tiesą.\wj*  
\v 34 \wj Bet aš pats priimu liudijimą ne iš žmogaus, bet sakau šiuos dalykus, kad patys būtumėte išgelbėti.\wj*  
\v 35 \wj Jis buvo degantis ir spindintis žiburys, ir jūs norėjote džiūgauti jo šviesa \wj*\f + \fr 5:35 \ft „trumpą laiką“ – Arba „valandėlę“.\f*\wj trumpą laiką.\wj*  
\v 36 \wj Bet aš turiu didesnį liudijimą negu tą iš Jono, nes darbai, kuriuos Tėvas man davė pabaigti, tie patys darbai, kuriuos aš darau, liudija apie mane, kad Tėvas mane siuntė.\wj*  
\v 37 \wj Ir pats Tėvas, kuris mane siuntė, yra paliudijęs apie mane. Jūs nesate nei jo balso kada nors girdėję, nei jo \wj*\f + \fr 5:37 \ft „pavidalo“ – Arba „matomos išraiškos“. Žr. Įst 4:12, 15.\f*\wj pavidalo regėję,\wj*  
\v 38 \wj ir neturite jo žodžio jumyse pasiliekančio, nes netikite tuo, kurį jis siuntė.\wj*   
\p
\v 39 \f + \fr 5:39 \ft „Tyrinėkite“ – Gr. vienodai rašosi ir šio žodžio tiesioginė ir liepiamoji nuosakos, todėl gali būti „Tyrinėjate“.\f*\wj Tyrinėkite šventraščius, kadangi manote, kad juose turite amžiną \wj*\f + \fr 5:39 \ft „gyvenimą“ – Arba „gyvybę“, „gyvastį“.\f*\wj gyvenimą; ir \wj*\f + \fr 5:39 \ft „būtent jie“ – T. „jie yra tie, kurie“.\f*\wj būtent jie liudija apie mane.\wj*  
\v 40 \wj Ir jūs \wj*\f + \fr 5:40 \ft „nesutinkate ateiti“ – T. y. „jūsų valia prieštarauja atėjimui“.\f*\wj nesutinkate ateiti pas mane, kad turėtumėte \wj*\f + \fr 5:40 \ft „gyvenimą“ – Arba „gyvybę“.\f*\wj gyvenimą.\wj*  
\v 41 \wj Nepriimu šlovės iš žmonių.\wj*  
\v 42 \wj Bet jus pažįstu, kad jūs neturite savyje Dievo meilės.\wj*  
\v 43 \wj Savo Tėvo vardu esu atėjęs, bet jūs manęs nepriimate. Jeigu savo vardu ateitų kitas, tą priimsite.\wj*  
\v 44 \wj Kaipgi galite įtikėti jūs, kurie vieni iš kitų priimate šlovę, o šlovės, kuri \+add ateina\+add* iš vienintelio Dievo, neieškote?!\wj*  
\v 45 \wj Nemanykite, kad aš jus kaltinsiu Tėvui. Yra, kas jus kaltina – Mozė, į kurį jūs esate sudėję savo viltis.\wj*  
\v 46 \wj Nes jei būtumėte tikėję Moze, tikėtumėte manimi, nes jis rašė apie mane.\wj*  
\v 47 \wj Bet jei netikite jo raštais, kaipgi tikėsite mano žodžiais?!“\wj*   
\c 6
\s1 Jėzus maitina 5000 vyrų  
\p
\v 1 \f + \fr 6:1 \ft „Po šių dalykų“ – Arba „Paskui“, „Vėliau“.\f*Po šių dalykų Jėzus nuvyko anapus Galilėjos, \add tai yra\add* Tiberiados, jūros.  
\v 2 Ir paskui jį sekė didelė \add žmonių\add* minia, nes jie matė jo antgamtinius ženklus, kuriuos jis darė ligoniams.  
\v 3 Ir Jėzus užkopė į kalną ir ten atsisėdo kartu su savo mokytiniais.  
\v 4 (O arti buvo Aplenkimas, žydų šventė.)  
\v 5 Tada Jėzus, pakėlęs akis ir pamatęs didelę minią ateinant pas jį, sako Pilypui: \wj „Iš kur nupirksime duonos, kad šitie galėtų valgyti?“\wj*  
\v 6 Ο jis tai pasakė mėgindamas jį, nes pats žinojo, ką darysiąs.  
\v 7 Pilypas jam atsakė: „Už \f + \fr 6:7 \ft „du šimtus denarų“ – Vienas denaras ≈ darbininko vienos dienos darbo užmokestis. Du šimtai denarų būtų daugmaž aštuonių mėnesių atlyginimas.\f*du šimtus denarų duonos jiems neužteks, kad kiekvienas iš jų gautų bent truputį.“  
\v 8 Vienas iš jo mokytinių, Simono Petro brolis Andriejus, jam sako:  
\v 9 „Yra čia vienas berniukas, kuris turi penkis miežinės duonos kepaliukus ir dvi žuveles, bet \f + \fr 6:9 \ft „ką tai reiškia“ – Gr. „kas šitie yra“.\f*ką tai reiškia tokiai daugybei?!“  
\v 10 Ir Jėzus tarė: \f + \fr 6:10 \ft „Susodinkite žmones“ – Arba „Padarykite, kad žmonės atsiloštų \ft \+add valgyti\+add*“.\f*\wj „Susodinkite žmones.“ O toje vietoje buvo daug žolės. Taigi vyrai \wj*\f + \fr 6:10 \ft „susėdo“ – Arba „atsilošė \ft \+add valgyti\+add*“\f*\wj susėdo, \wj*\f + \fr 6:10 \ft „iš viso“ – Gr. „skaičiumi“.\f*\wj iš viso kokie penki tūkstančiai.\wj*  
\v 11 Ir Jėzus paėmė kepaliukus ir padėkojęs išdalijo mokytiniams, o mokytiniai \f + \fr 6:11 \ft „susėdusiems“ – T. „atsilošusiems“.\f*susėdusiems; irgi tokiu pat būdu iš žuvų, kiek jie norėjo.  
\v 12 Kai jie buvo pasotinti, jis tarė savo mokytiniams: \wj „Surinkite pertekusius gabalus, kad niekas neprapultų.“\wj*  
\v 13 Taigi jie surinko ir pripildė dvylika pintinių gabalų iš penkių miežinės duonos kepaliukų, kurie buvo pertekę valgiusiesiems.  
\v 14 Tad žmonės, pamatę antgamtinį ženklą, kurį padarė Jėzus, tarė: „Šitas tikrai yra tas Pranašas, \f + \fr 6:14 \ft „ateinantysis į pasaulį“ – Plg. Įst 18:15-18; Jn 1:21, 1:25, 7:40, 11:27.\f*ateinantysis į pasaulį.“   
\p
\v 15 Taigi, Jėzus, supratęs, kad jie ruošiasi ateiti ir pasigriebti jį, kad padarytų jį karaliumi, vėl pasitraukė pats vienas į kalną.   
\s1 Jėzus vaikšto vandens paviršiumi  
\p
\v 16 O kai atėjo vakaras, jo mokytiniai nusileido prie jūros  
\v 17 ir, įlipę į valtį, \add ėmė\add* keliauti anapus jūros į Kapernaumą. (O jau buvo sutemę, ir Jėzus \add dar\add* nebuvo atėjęs pas juos.)  
\v 18 \f + \fr 6:18 \ft „Jūra“ – T. „Ir jūra“.\f*Jūra įsibangavo, nes pūtė smarkus vėjas.  
\v 19 Nusiyrę apie \f + \fr 6:19 \ft 25–30 stadijų ≈ 4,6–5,6 km., nes 1 stadijas ≈ 185 m. Galilėjos jūros plotis buvo apie 13 km., ir jos ilgis apie 21 km., tai jie buvo jūros (ežero) viduryje.\f*dvidešimt penkis ar trisdešimt stadijų, jie pamato Jėzų, einantį jūros paviršiumi ir besiartinantį prie valties, ir jie išsigando.  
\v 20 O jis sako: \wj „Tai aš. Nebijokite!“\wj*  
\v 21 Tada jie panoro jį pasiimti į valtį, ir iškart valtis atsidūrė prie \f + \fr 6:21 \ft „kranto“ – Arba „sausumos“, „žemės“.\f*kranto, į kur jie keliavo.   
\s1 Įvairūs mokytiniai seka Jėzų į Kapernaumą  
\p
\v 22 Rytojaus dieną, kai minia, stovinti kitoje jūros pusėje, pastebėjo, kad ten nebuvo jokios kitos valtelės, išskyrus tą, į kurią buvo įlipę jo mokytiniai, ir kad Jėzus nebuvo kartu su savo mokytiniais įlipęs į valtelę, bet jo mokytiniai buvo išvykę vieni  
\v 23 – (nors atkeliavo kitų valtelių iš Tiberiados \add ir sustojo\add* prie pat tos vietos, kur, Viešpačiui padėkojus, jie buvo valgę) –  
\v 24 taigi, kai minia pamatė, kad ten nebuvo nei Jėzaus, nei jo mokytinių, tai ir jie patys įlipo į valtis ir atkeliavo į Kapernaumą, ieškodami Jėzaus.  
\v 25 Ir suradę jį kitoje jūros pusėje jie tarė jam: „Rabi, kada čia atvykai?“   
\s1 Paskaita apie gyvybės duoną  
\p
\v 26 Jėzus jiems atsakydamas tarė: \wj „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jūs manęs ieškote ne dėl to, kad \wj*\f + \fr 6:26 \ft „supratote“ – Arba „matote“, kaip Jn 6:14 eilutėje, bet reikšmė čia yra kitokia; gr. žodis εἴδω (eido) gan dažnai reiškia „suvokti“, „suprasti“. Plg. Mt 13:14; Mr 4:12; 12:28; Lk 9:47; Apd 14:9, 28:26. Minia matė Jėzaus antgamtinius ženklus, bet jų nesuprato. Mokytiniams irgi nesuprato: Mr 5:52, 8:14-21 (kitas gr. žodis vartojamas).\f*\wj supratote antgamtinius ženklus, bet todėl, kad valgėte duonos ir pasisotinote.\wj*  
\v 27 \wj Dirbkite ne dėl žūvančio maisto, bet dėl maisto, išliekančio \wj*\f + \fr 6:27 \ft „amžinam gyvenimui“ – Arba „amžinai gyvybei“, „amžinai gyvasčiai“. Galėtų būti „į amžiną gyvenimą“. Gr. frazė εἰς ζωὴν αἰώνιον (eis zōėn aiōnion) vartojama Jn 4:14,36; 6:27; 12:25.\f*\wj amžinam gyvenimui, kurį duos jums Žmogaus Sūnus, nes jį užantspaudavo Tėvas, \+add tai yra\+add* Dievas.“\wj*  
\v 28 Tada jie tarė jam: „Ką mums daryti, kad dirbtume Dievo darbus?“  
\v 29 Jėzus atsakydamas jiems tarė: \wj „Tai yra Dievo \+add reikalaujamas\+add* darbas, kad tikėtumėte tuo, kurį jis siuntė.“\wj*  
\v 30 Tad jie tarė jam: „Tai kokį antgamtinį ženklą \f + \fr 6:30 \ft „darysi“ – T. „darai“.\f*darysi, kad matytume ir tikėtume tavimi? Ką \f + \fr 6:30 \ft „nuveiksi“ – T. „nuveiki“.\f*nuveiksi?  
\v 31 Mūsų tėvai valgė maną dykumoje; kaip yra parašyta: \f + \fr 6:31 \ft Žr. Ps 78:24, kuris mini įvykius, aprašytus Iš 16:4-36 eilutėse.\f*\qt Jis davė jiems valgyti duonos iš dangaus.“\qt*  
\v 32 Tada Jėzus jiems tarė: \wj „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: ne Mozė davė jums tos duonos iš dangaus, bet mano Tėvas duoda jums iš dangaus tikrąją duoną.\wj*  
\v 33 \wj Nes Dievo duona yra tas, kuris nužengia iš dangaus ir duoda pasauliui gyvybę.“\wj*  
\v 34 Tada jie tarė jam: „Viešpatie, visada duok mums šios duonos!“   
\p
\v 35 O Jėzus jiems atsakė: \wj „Aš esu gyvybės duona! Kas ateina pas mane, niekuomet nealks, ir kas tiki manimi, niekuomet nebetrokš.\wj*  
\v 36 \wj Bet jums pasakiau, kad jūs irgi mane matėte, tačiau netikite.\wj*  
\v 37 \wj Visi, kuriuos man duoda Tėvas, ateis pas mane, ir ateinančio pas mane jokiu būdu neišvarysiu lauk,\wj*  
\v 38 \wj nes aš nužengiau iš dangaus vykdyti ne savo valios, bet valios to, kuris mane siuntė.\wj*  
\v 39 \wj Ir šita yra valia Tėvo, kuris mane siuntė, kad aš \wj*\f + \fr 6:39 \ft „neprarasčiau nė vieno iš visos \ft \+add grupės\+add*, kurią jis man yra davęs, bet kad paskutiniąją dieną prikelčiau juos \+add visus\+add*“ – T. „neprarasčiau nė vieno iš jo man davusios visumos, bet kad paskutiniąją dieną prikelčiau ją“.\f*\wj neprarasčiau nė vieno iš visos \+add grupės\+add*, kurią jis man yra davęs, bet kad paskutiniąją dieną prikelčiau juos \+add visus\+add*.\wj*  
\v 40 \wj Ir šita yra valia to, kuris mane siuntė, kad kiekvienas, kuris \wj*\f + \fr 6:40 \ft „mato Sūnų ir juo tiki“ – Arba „mato Sūnų, tai yra tiki juo“. Gr. vksm. θεωρέω (theoreo) gali reikšti „matyti akimis“ (pvz. Mt 27:55, Jn 2:23), „suprasti“ arba „suvokti“ (pvz. Jn 4:19), arba „patirti“ (pvz. Jn 8:51). Čia kalbama apie žmogų, kuris yra patyręs Viešpaties Jėzaus išgelbėjimą iš nuodėmių, o tas išgelbėjimas suteikiamas tikėjimu Juos. Plg Jn 11:25. \f*\wj mato Sūnų ir juo tiki, turėtų amžiną \wj*\f + \fr 6:40 \ft „gyvenimą“ – Arba „gyvybę“, „gyvastį“.\f*\wj gyvenimą; ir aš jį prikelsiu paskutiniąją dieną.“\wj*  
\v 41 Tada žydai dėl jo murmėjo, nes jis buvo pasakęs: \wj „Aš esu ta duona, kuri nužengė iš dangaus.“\wj*  
\v 42 O jie tarė: „Argi jis ne Jėzus, Juozapo sūnus, kurio tėvą ir motiną mes pažįstame?! Tad kaipgi jis sako: ‚Aš esu nužengęs iš Dangaus‘?!“  
\v 43 Todėl atsakydamas Jėzus jiems tarė: \wj „Nemurmėkite tarpusavyje!\wj*  
\v 44 \wj Niekas nepajėgia ateiti pas mane, nebent \wj*\f + \fr 6:44 \ft „jį patrauks mane pasiuntęs Tėvas“ – Žr. Jer 31:3, Oz 11:4, Jn 12:32.\f*\wj jį patrauks Tėvas, kuris mane siuntė; ir \wj*\f + \fr 6:44 \ft „tą“ – T. „jį“.\f*\wj tą aš prikelsiu paskutiniąją dieną.\wj*  
\v 45 \wj Yra parašyta Pranašuose: \wj*\f + \fr 6:45 \ft Žr. Iz 54:13.\f*\wj \+qt Ir bus visi mokomi Dievo\+qt*. Todėl, kiekvienas, kuris išgirdo iš Tėvo ir pasimokė, ateina pas mane.\wj*  
\v 46 \wj Nėra taip, jog kas yra matęs Tėvą – tiktai tas, kuris iš Dievo yra, tas yra matęs Tėvą.\wj*   
\s1 Tikėjimas pavaizduotas: valgymas ir gėrimas  
\p
\v 47 \wj Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas tiki manimi, turi amžiną \wj*\f + \fr 6:47 \ft „gyvenimą“ – Arba „gyvybę“, „gyvastį“.\f*\wj gyvenimą.\wj*  
\v 48 \wj Aš esu gyvybės duona.\wj*  
\v 49 \wj Jūsų tėvai dykumoje valgė maną ir mirė.\wj*  
\v 50 \wj Šita yra duona, \wj*\f + \fr 6:50 \ft „kuri nužengia“ – Arba „nusižengianti“.\f*\wj kuri nužengia iš Dangaus, kad bet kuris \+add žmogus\+add* jos valgytų ir nemirtų.\wj*  
\v 51 \wj Aš esu gyvoji duona, kuri nužengė iš dangaus; jei kas valgys šitos duonos, gyvens per amžius; ir duona, kurią aš duosiu, yra mano kūnas, kurį aš duosiu už pasaulio gyvybę.“\wj*   
\p
\v 52 Todėl žydai ginčijosi tarp savęs, sakydami: „Kaip šitas \f + \fr 6:52 \ft „gali“ – Arba „pajėgia“.\f*gali mums duoti valgyti \add savo\add* kūną?“  
\v 53 Tada Jėzus jiems tarė: \wj „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jeigu nevalgysite Žmogaus Sūnaus kūno ir negersite jo kraujo, neturėsite savyje gyvybės.\wj*  
\v 54 \wj Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, turi amžiną \wj*\f + \fr 6:54 \ft „gyvenimą“ – Arba „gyvybę“, „gyvastį“.\f*\wj gyvenimą, ir aš jį prikelsiu paskutiniąją dieną.\wj*  
\v 55 \wj Nes mano kūnas tikrai yra valgis, ir mano kraujas tikrai yra gėrimas.\wj*  
\v 56 \wj Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, \wj*\f + \fr 6:56 \ft „pasilieka“ – Arba „pasilieka gyvenąs“.\f*\wj pasilieka manyje, ir aš jame.\wj*  
\v 57 \wj Kaip gyvasis Tėvas mane siuntė, ir aš gyvuoju per Tėvą, taip ir tas, kuris mane valgo, gyvuos per mane.\wj*  
\v 58 \wj Šita yra ta duona, kuri nužengė iš dangaus! Nėra taip, kaip jūsų tėvai valgė maną ir mirė: kas valgo šitą duoną, tas gyvens per amžius.“\wj*  
\v 59 Šiuos dalykus jis kalbėjo sinagogoje, mokydamas Kapernaume.   
\s1 Dviejų rūšių mokytinių atsakai į paskaitą apie gyvybės duoną  
\p
\v 60 \add Tai\add* išgirdę, daugelis jo mokytinių tada pasakė: „Šis pasakymas yra kietas, \f + \fr 6:60 \ft „kas pajėgia jo klausytis“ – Plg. Mk 4:33, Jn 8:43, Jer 6:10, Apd 7:51, Rom 8:7-8.\f*kas pajėgia jo klausytis?!“  
\v 61 Bet Jėzus, \f + \fr 6:61 \ft „žinodamas savyje“ – Tokio posakio nėra niekur kitur NT. Nors mums aišku, kad tas, kuris ką žino, žino tai „savyje“, greičiausiai ši sandara rodo į ypatingą Jėzaus sugebėjimą perprasti žmones.\f*žinodamas savyje, kad jo mokytiniai dėl to murma, jiems tarė: \wj „Ar tai jus \wj*\f + \fr 6:61 \ft „piktina“ – Arba „suklupdo“.\f*\wj piktina?\wj*  
\v 62 \wj Tai \+add kas būtų\+add*, jei pamatytumėte Žmogaus Sūnų pakylantį ten, kur jis buvo pirmiau?\wj*  
\v 63 \f + \fr 6:63 \ft „Dvasia […]“ – Konstatuojamas dėsnis. Žmogaus kūnas be dvasios yra negyva ir negali nuveikti nieko (plg. Prd 2:7, Apr 11:11). Lygiai taip pat, žmogus (jo esybė) kaip sąmoninga būtybė, dėl nuodėmingumo netekęs tiesioginio ryšio su Dievo Dvasia, yra miręs dvasine prasme (Ef 2:1) ir negali nuveikti nieko amžinai naudingo (Rom 3:12). Tik Dievo Dvasia gali suteikti gyvybę nusidėjėliams (Jn 6:63, II Kor 3:6), kaip ir Jo Dvasia suteikė gyvybę suformuotam moliui (Adomui) žmonijos pradžioje.\f*\wj Dvasia yra ta, kuri duoda gyvybę; \wj*\f + \fr 6:63 \ft „kūnas“ – Čia žodis greičiausiai rodo ir į fizinį kūną (audinius, kaulus ir t. t.) ir į kūniškąjį aš. Kūniškasis aš yra nusidėjėlio esybė prieš atgimimą, t. y. jo būsena arba padėtis, kurioje jį valdo kūno reikalai – tai kas pajuntama tik per fizinį kūną – vietoj to, kad Dievo Dvasia valdytų žmogų per jo – žmogaus – dvasią (plg. Rom 7:18, 25; 8:1; 13:14; Gal 5:24).\f*\wj kūnas neduoda jokios naudos. \wj*\f + \fr 6:63 \ft „Žodžiai […]“ – T. y. Jėzaus žodžiai yra priemonė suteikti dvasinę gyvybę dvasiškai negyviems žmonėms lygiai taip, kaip Dievo Dvasia suteikė gyvybę fiziškai negyvam Adomui.\f*\wj Žodžiai, kuriuos aš jums kalbu, yra dvasia ir yra gyvybė.\wj*  
\v 64 \wj Bet yra kai kurie iš jūsų, kurie netiki.“\wj* Mat Jėzus iš \f + \fr 6:64 \ft „pradžių“ – T. „pradžios“.\f*pradžių žinojo, kurie yra netikintieji, ir kas yra tas, kurį jį išduos.  
\v 65 Ir jis tarė: \wj „Todėl jums sakiau, kad niekas nepajėgia ateiti pas mane, jeigu jam nėra duota mano Tėvo.“\wj*  
\v 66 Nuo to \add laiko\add* daugelis jo mokytinių grįžo atgal ir daugiau su juo nebevaikščiojo.  
\v 67 Tada Jėzus tarė Dvylikai: \wj „Nejaugi ir jūs norite pasišalinti?“\wj*  
\v 68 Simonas Petras jam atsakė: „Viešpatie, pas ką mes eisime?! \f + \fr 6:68 \ft „Amžino gyvenimo“ – Arba „Amžinos gyvybės“, „amžinos gyvasties“.\f*Amžino gyvenimo žodžius turi tu!  
\v 69 Ir mes \f + \fr 6:69 \ft „tikėjome \ft \+add ir\+add* tebetikime, taip pat sužinojome \+add ir\+add* tebežinome“ – Gr. vksm. forma leidžia išversti ir „esame tikėję, taip pat esame sužinoję“.\f*tikėjome \add ir\add* tebetikime, taip pat sužinojome \add ir\add* tebežinome, kad tu esi \f + \fr 6:69 \ft „tikrasis“ – Gr. žymimasis artikelis; čia rodo į vienintelį, arba tikrą, arba numatytą Mesiją.\f*tikrasis Kristus, gyvojo Dievo Sūnus.“  
\v 70 Jėzus jiems atsakė: \wj „Ar ne aš jus, Dvylika, išsirinkau? O vienas iš jūsų yra velnias.“\wj*  
\v 71 (Jis kalbėjo apie Judą Iskarijotą, Simono \add sūnų\add*, nes \add būtent\add* \f + \fr 6:71 \ft „jis tas, kuris jį išduos“ – Arba „jis išduosiąs jį“, „jis ketino jį išduoti“. Gr. žodis μέλλω (mello) nusako ateities įvykius.\f*jis tas, kuris jį išduos, būdamas vienas iš Dvylikos.)   
\c 7
\p
\v 1 \f + \fr 7:1 \ft „Po šių dalykų“ – Arba „Paskui“, „Vėliau“. Kalbama apie įvykius, aprašytus 6-to skyriaus pabaigoje. Greičiausiai praėjo tam tikras laikotarpis tarp Jn 7:1 eilutės ir Jn 7:2 eilutės. Žr. Henry R. Pike, „Selah!“, p. 430.\f*Po šių dalykų Jėzus vaikščiojo po Galilėją, nes nenorėjo vaikščioti po Judėją dėl to, kad žydų \add vadovai\add* siekė jį nužudyti.   
\s1 Jėzus keliavo į Padangčių šventę Jeruzalėje slapčiomis  
\p
\v 2 O buvo arti žydų Padangčių šventė.  
\v 3 Dėl to jo broliai jam tarė: „Išeik iš čia ir nueik į Judėją, kad ir tavo mokytiniai pamatytų \f + \fr 7:3 \ft „darbus“ – T. „tavo darbus“.\f*darbus, kuriuos darai,  
\v 4 nes niekas, kuris siekia \f + \fr 7:4 \ft „iškilti viešumon“ – T. „būti atvirume“.\f*iškilti viešumon, nieko nedaro slapčiomis. Jei tu darai šiuos dalykus, parodyk save pasauliui.“  
\v 5 (Mat netgi jo broliai juo netikėjo.)  
\v 6 Tada Jėzus jiems tarė: \wj „Mano laikas dar neatėjo, bet jūsų laikas visuomet yra \wj*\f + \fr 7:6 \ft „tinkamas“ – T. „paruoštas“.\f*\wj tinkamas.\wj*  
\v 7 \wj Yra neįmanoma pasauliui jūsų nekęsti, bet jis nekenčia manęs, nes aš liudiju apie jį, kad jo darbai yra blogi.\wj*  
\v 8 \wj Jūs patys eikite aukštyn į šią šventę; aš dar neinu aukštyn į šią šventę, nes mano laikas dar nėra \wj*\f + \fr 7:8 \ft „išsipildęs“ – Plg. Lk 21:24.\f*\wj išsipildęs.“\wj*  
\v 9 Pasakęs jiems tuos dalykus, jis pasiliko Galilėjoje.  
\v 10 O kai jo broliai buvo nuėję aukštyn, tada ir jis nuėjo aukštyn į šventę – ne viešai, bet tarsi slapčiomis.   
\s1 Akistata Padangčių šventės metu  
\p
\v 11 Tad žydų \add vadovai\add* ieškojo jo šventėje ir sakė: „Kur tasai yra?“  
\v 12 Ir miniose buvo daug murmėjimo dėl jo. Iš vienos pusės vieni sakė: „Jis yra geras žmogus“, bet kiti sakė: „Ne; jis minią klaidina.“  
\v 13 Vis dėlto nė vienas apie jį viešai nekalbėjo \f + \fr 7:13 \ft „nes bijojo žydų“ – T. „dėl žydų baimės“.\f*nes bijojo žydų \add vadovų\add*.   
\p
\v 14 O šventei jau įpusėjus Jėzus nuėjo aukštyn į šventyklą ir \add ėmė\add* mokyti.  
\v 15 Ir žydų \add vadovai\add* stebėjosi, sakydami: „Iš kur šitas, \f + \fr 7:15 \ft „\ft \+add specialiai\+add* nesimokęs“ – Be abejo, Viešpats Jėzus turėjo bendrąjį lavinimą, kaip ir kiti žydų berniukai (plg. Lk 2:46) bet jis nebuvo kieno nors žinomo rabino mokytinis.\f*\add specialiai\add* nesimokęs, žino \f + \fr 7:15 \ft „rašytinį tekstą“ – Arba „raštą“ arba „Raštą“, t. y. Šventraštį.\f*rašytinį tekstą?“   
\p
\v 16 Atsakydamas Jėzus jiems tarė: \wj „Mano mokslas yra ne mano, bet to, kuris mane siuntė.\wj*  
\v 17 \wj Jei kas \wj*\f + \fr 7:17 \ft „turi valią“ – Arba „sutinka“.\f*\wj turi valią vykdyti jo valią, tas sužinos apie tą mokslą – ar jis yra iš Dievo, ar aš kalbu \wj*\f + \fr 7:17 \ft „vadovaudamasis savimi“ – Žr Jn 5:30 išnašą.\f*\wj vadovaudamasis savimi.\wj*  
\v 18 \wj Kas kalba \wj*\f + \fr 7:18 \ft „vadovaudamasis savimi“ – Žr. Jn 5:19 išnašą.\f*\wj vadovaudamasis savimi, tas ieško savo šlovės. Tačiau, kas ieško šlovės to, kuris jį siuntė, tas yra \wj*\f + \fr 7:18 \ft „teisingas“ – Gr. būdvardis, „atitinkantis tiesą“.\f*\wj teisingas, ir jame nėra neteisybės.\wj*  
\v 19 \wj Argi Mozė jums nedavė įstatymo? Tačiau nė vienas iš jūsų nesilaiko įstatymo. Kodėl siekiate mane nužudyti?“\wj*   
\p
\v 20 \f + \fr 7:20 \ft „Žmonės“ – Arba „Minia“.\f*Žmonės atsiliepdami pasakė: „Tu \f + \fr 7:20 \ft „velnio apsėstas“ – T. „turi velnią“.\f*velnio apsėstas! Kas \add gi\add* siekia tave nužudyti?“   
\p
\v 21 Jėzus atsakydamas jiems tarė: \wj „Padariau \+add tik\+add* vieną darbą, ir esate visi nustebę.\wj*  
\v 22 \wj Dėl to \wj*\f + \fr 7:22 \ft „Mozė davė“ – Žr. Kun 12:3.\f*\wj Mozė davė jums apipjaustymą – nors jis nėra iš Mozės, bet \wj*\f + \fr 7:22 \ft „iš protėvių“ – Abraomas (Prd 17:10), Izaokas (Prd 21:4), bendrai (Apd 7:8).\f*\wj iš protėvių – ir jūs šabo dieną apipjaustote žmogų.\wj*  
\v 23 \wj Jei žmogus šabo dieną gauna apipjaustymą, kad nebūtų sulaužytas Mozės įstatymas, ar jūs ant manęs pykstate, kad šabo dieną visą žmogų padariau sveiką?\wj*  
\v 24 \wj Nebeteiskite pagal išvaizdą, bet teiskite teisingu \wj*\f + \fr 7:24 \ft „nuosprendžiu“ – Arba „teismu“, „kaltinimu“.\f*\wj nuosprendžiu.“\wj*   
\p
\v 25 Tada kai kurie jeruzaliečiai tarė: „Ar ne šitas yra tas, kurį jie siekia nužudyti?  
\v 26 Bet žiūrėkite: jis \f + \fr 7:26 \ft „viešai“ – Arba „atvirai“, „drąsiai“.\f*viešai kalba, ir jie nieko jam nesako. Nejaugi valdytojai tikrai žino, kad šitas yra \f + \fr 7:26 \ft „kaip tik“ – Gr. artikelis.\f*kaip tik Kristus?  
\v 27 Tačiau mes žinome, iš kur šis yra. O kai \f + \fr 7:27 \ft „ateis“ – T. „ateitų“.\f*ateis Kristus, niekas \f + \fr 7:27 \ft „nežinos“ – T. „nežino“.\f*nežinos, iš kur jis yra.“   
\p
\v 28 Tuomet sušuko Jėzus šventykloje, mokydamas ir sakydamas: \f + \fr 7:28 \ft „Ar jūs …“ – Jėzaus priešai ką tik tvirtino, kad žinojo, iš kur Jis. Nors čia Jėzaus atsiliepimas verčiamas klausimu, šis sakinys gali būti konstatuojamasis („Jūs ir mane pažįstate …“), bet, jei taip, tai Jėzus kalbėjo ironiškai. Vienaip ar kitaip, Jis davė jiems suprasti, kad nors jie žinojo Jo žemišką tėviškę, jie nieko nesuprato apie Jo dangišką kilmę.\f*\wj „Ar jūs ir mane pažįstate, ir žinote, iš kur aš esu? \wj*\f + \fr 7:28 \ft „O“ – Arba „Ir“.\f*\wj O aš esu atėjęs ne \wj*\f + \fr 7:28 \ft „savimi vadovaudamas“ – Gr. frazė ἀπ᾽ ἐμαυτοῦ (ap emautou) NT yra vartojamas tik Jono evangelijoje (8 k.) ir Viešpats Jėzus yra vienintelis, kuris ją vartoja. Plg. Jn 5:30; 7:17; 8:28,42; 10:18; 14:10.\f*\wj savimi vadovaudamasis, bet tas, kuris mane siuntė, yra \wj*\f + \fr 7:28 \ft „teisingas“ – Gr. būdvardis, „atitinkantis tiesą“.\f*\wj teisingas kurio jūs nepažįstate.\wj*  
\v 29 \wj Bet aš jį pažįstu, nes esu iš jo, ir mane siuntė jis.“\wj*   
\p
\v 30 Tuomet jie siekė jį suimti, bet nė vienas \f + \fr 7:30 \ft „nepakėlė prieš jį rankos“ – T. „neuždėjo ant jo rankos“.\f*nepakėlė prieš jį rankos, nes jo valanda dar nebuvo atėjusi.  
\v 31 O daugelis iš minios įtikėjo juo ir sakė: „Kai Kristus ateis, nejaugi jis padarys daugiau antgamtinių ženklų už tuos, kuriuos šitas yra padaręs?“   
\s1 Jėzaus priešai siekia Jį suimti  
\p
\v 32 Fariziejai išgirdo, kad minia tuos dalykus murmėjo apie jį, tad fariziejai bei aukštieji kunigai pasiuntė \f + \fr 7:32 \ft „patikėtinius“ – Arba „įgaliotinius“, „atstovus“, „pavaldinius“. Plg. Jn 7:45.\f*patikėtinius jo suimti.  
\v 33 Tada Jėzus jiems tarė: \f + \fr 7:33 \ft „Dar trumpą laiką“ – Ta pati gr. frazė ἔτι μικρὸν (eti mikron) vartojama ir Jn 12:35, 13:33, 14.19; o su laiką nuskančiais žodžiais Hbr 10:37; Apr 6:11; žodis μικρὸν be prielinksnio vartojamas nusankant trumpą laiką dar Jn 16:16-19 ir Apr 20:3.\f*\wj „Dar trumpą laiką \wj*\f + \fr 7:33 \ft „būsiu“ – T. „esu“.\f*\wj būsiu su jumis, ir \+add tada\+add* \wj*\f + \fr 7:33 \ft „eisiu“ – T. „einu“.\f*\wj eisiu pas tą, kuris mane siuntė.\wj*  
\v 34 \wj Jūs manęs ieškosite ir nerasite, ir kur aš \wj*\f + \fr 7:34 \ft „esu“ – Plg. Jn 3:13 (TR). Jėzus, būdamas Dievas, yra visuomet Danguje, nes tai Jo buveinė, nors tuo metu, kai šitai kalbėjo, Jo kūnas tebuvo Izraelio krašte. Po prisikėlimo ir nužengimo į Dangų, Dievas Sūnus bus ir fiziškai Danguje.\f*\wj esu, \+add ten\+add* jūs negalite ateiti.“\wj*   
\p
\v 35 Tada \f + \fr 7:35 \ft „žydai“ – T. y. žydų vadovai.\f*žydai sakė vieni kitiems: „Kur jis eis, kad mes jo nerasime? Bene jis rengiasi keliauti pas \f + \fr 7:35 \ft „išeivius“ – T. „išeiviją“. Gr. žodis διασπορά (diaspora) vartojama NT dar tik Jok 1:1 ir I Pt 1:1.\f*išeivius tarp \f + \fr 7:35 \ft „graikų“, „graikus“ – Gr. žodis Ἕλλην (Hellen) nusako (1) graikus pagal tautybę, (2) bet kurių tautybių – kartais žydų – graikakalbius (plg. Apd 6:1), ir (3) nežydus (plg. Rom 2:9-10, 3:9; I Kor 10:32; Gal 3:28, Kol 3:11).\f*graikų ir mokys graikus?  
\v 36 Kas tai \add per\add* žodis, kurį jis pasakė: „Jūs manęs ieškosite ir nerasite, ir kur aš esu, \add ten\add* jūs negalite ateiti“?“   
\s1 Jėzus – Gyvojo vandens (Šventosios Dvasios) Davėjas  
\p
\v 37 O paskutiniąją, didžiąją šventės \add dieną\add* Jėzus stovėjo ir šaukė, sakydamas: \wj „Jei bet kas trokšta, tegul ateina \wj*\f + \fr 7:37 \ft „pas mane ir tegul geria. (38) Kas tiki manimi, […]“ – Arba „pas mane; ir tegul geria, (38) kas tiki manimi!“. Gyvasis vanduo teka arba nuo Mesijo (plg. Jn 4:10 ir toliau) arba nuo Mesijo ir nuo to, kas pasitiki Juo. ST tekstai apie tai, kad Gyvojo vandens šaltinis yra pats Mesijas: Iz 55:1; Zch 12:10; 13:1; Zch 14:4, 8. ST tekstai, kurie turbūt rodo į tekėjimą ir iš Mesijo ir iš pasitikinčio Mesiju, yra Iz 58:11, Iz 33:2. Be to, plg. Iš 17:6 su I Kor 10:4.\f*\wj pas mane ir tegul geria.\wj*  
\v 38 \wj Kas tiki manimi, kaip šventraštis pasakė, gyvojo vandens upės tekės iš jo vidaus.“\wj*  
\v 39 (O jis tai pasakė apie \f + \fr 7:39 \ft „Dvasią“ – Viešpats Jėzus ne kartą kalbėjo apie Šventąją Dvasią (Jn 7:39 apie Dvasią, kuri yra Gyvasis vanduo; Jn 14:16-17 apie tai, kad mokytiniai jau pažinojo Šv. Dvasią, kuri prieš Sekminių dieną jau gyveno su jais, bet vėliau bus juose; Jn 14:26 apie tai, kad po Jo išvykimo, Šv. Dvasia mokys juos ir primins viską, ką Jėzus buvo pasakęs; Jn 15:26-27 apie tai, kad Šv. Dvasia liudys apie Jėzų ir mokytiniai irgi liudys, ir dar Jn 16:7-11 apie tai, kad Šv. Dvasia paveiks žmonių širdis įtikindama juos esant kaltus).\f*Dvasią, kurią turėjo gauti tie, kurie tiki juo. Mat Dvasia \f + \fr 7:39 \ft „dar nebuvo \ft \+add gauta\+add*“ – Kai Jėzus tai pasakė, Jo mokytiniai dar nebuvo „apvilkti jėga iš aukštybių“ (Lk 24:49), t. y. Šventoji Dvasia dar neįgalino Jėzaus bažnyčios. Bet Jn 14:16-17 aiškiai rodo, kad jie jau ir prieš Sekminių dieną pažinojo Šventąją Dvasią ir Dievas Šventoji Dvasia gyveno su jais. Sekminių dieną Jėzaus bažnyčia gavo tą jėgą liudyti apie Jėzų, jos nariai buvo „apvilkti jėga iš aukštybių“ ir nuo tol bažnyčia pradėjo daugintis kitose vietovėse.\f*dar nebuvo \add gauta\add*, nes Jėzus dar nebuvo pašlovintas.)   
\s1 Susiskaldymas dėl Jėzaus  
\p
\v 40 Todėl daugelis iš minios, išgirdę \f + \fr 7:40 \ft „tą“, „tas“ – Gr. artikelis. Plg Jn 1:21, 1:25, 6:14.\f*tą pasakymą, sakė: „Iš tiesų šitas yra tas Pranašas.“  
\v 41 Kiti sakė: „Šitas yra Kristus.“ Bet \add dar\add* kiti sakė: \f + \fr 7:41 \ft „Ką?!“ – Arba „Nes“, bet plg. I Kor 11:22 (gr.).\f*„Ką?! Nejaugi Kristus ateis iš Galilėjos?  
\v 42 Argi šventraštis nesakė, kad Kristus ateina iš Dovydo sėklos ir iš Betliejaus miestelio, kur yra buvęs Dovydas?“  
\v 43 Taigi minioje atsirado susiskaldymas dėl jo.  
\v 44 Ir kai kurie iš jų norėjo jį suimti, bet nė vienas \f + \fr 7:44 \ft „nepakėlė prieš jį rankos“ – T. „neuždėjo ant jo rankos“.\f*nepakėlė prieš jį rankos.   
\s1 Valdančiųjų sumaištis dėl Jėzaus  
\p
\v 45 Tada \f + \fr 7:45 \ft „patikėtiniai“ – Arba „įgaliotiniai“, „atstovai“, „pavaldiniai“. Plg. Jn 7:32.\f*patikėtiniai \f + \fr 7:45 \ft „sugrįžo“ – Gr. žodis ἔρχομαι (erchomai), kurio forma čia yra ἦλθον (ėlthon) gali būti išversta „atėjo“, „ėjo“ ar pan. Žė. Jn 7:32.\f*sugrįžo pas aukštuosius kunigus ir fariziejus, o tie tarė jiems: „Kodėl neatvedėte jo?“  
\v 46 \f + \fr 7:46 \ft „Patikėtiniai“ – Žr. Jn 7:45 išnašą.\f*Patikėtiniai atsakė: „Dar niekada žmogus nėra taip kalbėjęs, kaip šitas žmogus!“  
\v 47 Todėl fariziejai jiems atsiliepė: „Ar ir jūs esate suklaidinti?  
\v 48 Nejaugi kas nors iš \f + \fr 7:48 \ft „valdytojų“ – T. y. sinagogų valdytojų; žr. Mt 9:18; Mk 5:22.\f*valdytojų ar iš fariziejų pasitikėjo juo?  
\v 49 Bet šita minia, kuri nežino Įstatymo, yra prakeikta!“  
\v 50 Į juos prabilo vienas iš jų, Nikodemas, kuris buvo atėjęs pas \f + \fr 7:50 \ft „\ft \+add Jėzų\+add*“ – T. „jį“.\f*\add Jėzų\add* nakčia:  
\v 51 „Nejaugi mūsų įstatymas teisia žmogų, jeigu nebūtų pirmiau jo išklausęs ir sužinojęs, ką jis daro?“  
\v 52 Jie atsakydami jam tarė: „Nejaugi ir tu iš Galilėjos? Patyrinėk ir pamatyk, kad \f + \fr 7:52 \ft „joks pranašas nėra kilęs iš Galilėjos“ – Pranašas Jona buvo iš Galilėjos (II Kar 14:25, Joz 19;13). Pranašas Nahumas buvo iš Simeono genties, ir jos žemė yra Galilėjoje.\f*joks pranašas nėra kilęs iš Galilėjos.“  
\v 53 Ir kiekvienas nuėjo į savo namus.   
\c 8
\s1 Svetimautoja ir jos kaltintojai  
\p
\v 1 O Jėzus nuėjo į Alyvų kalną.  
\v 2 Ir auštant jis vėl atėjo į šventyklą, ir visa liaudis atėjo pas jį, o jis atsisėdęs juos mokė.  
\v 3 Ir raštininkai bei fariziejai *atvedė pas jį moterį, pagautą svetimaujant, ir, ją pastatę viduryje  
\v 4 jam sako: „Mokytojau, ši moteris buvo sugauta svetimaujant – per patį veiksmą!  
\v 5 O Mozė įstatyme mums įsakė, kad \f + \fr 8:5 \ft „tokios“ – Jėzaus priešai netiksliai pateikė informaciją. Plg. Kun 20:10, Įst 22:22, kur parašyta, kad ir svetimautojas ir svetimautoja turėjo sulaukti mirties bausmės.\f*tokios turi būti užmuštos užmėtant akmenimis. Taigi, ką sakai tu?“  
\v 6 (O jie tai sakė mėgindami jį, kad turėtų kuo jį apkaltinti.) Bet Jėzus pasilenkęs žemyn pirštu rašinėjo ant žemės.  
\v 7 Bet kai jie nesiliovė jo klausinėti, jis atsitiesęs jiems tarė: \wj „Kas iš jūsų \wj*\f + \fr 8:7 \ft „be nuodėmės“ – Arba „nenuodėmingas“.\f*\wj be nuodėmės, tas pirmas temeta į ją akmenį.“\wj*  
\v 8 Ir jis vėl pasilenkęs rašinėjo ant žemės.  
\v 9 Bet tie, kurie \add tai\add* girdėjo, sąžinės įtikinti dėl kaltės, traukėsi vienas po kito, pradedant nuo vyriausiojo iki paskutiniojo; ir Jėzus buvo paliktas vienas, taip pat moteris, stovinti viduryje.  
\v 10 Ir atsitiesęs ir nematęs nė vieno, bet tik moterį, jis tarė jai: \wj „Moterie, kur yra tie tavo kaltintojai? Niekas tavęs nenuteisė?“\wj*  
\v 11 Ji tarė: „Niekas, Viešpatie.“ Jėzus jai tarė: \wj „Nė aš \wj*\f + \fr 8:11 \ft „nesiimu tavęs nuteisti“ – Galima versti „nenuteisiu“, „neteisiu“ (esam. laiku), bet būsimojo laiko forma rašosi vienodai (plg. Jėzaus atliekamą teismą ateityje Mt 25:31-32, Jn 5:27, Apd 17:31, Hbr 1:8, II Tim 4:1).\f*\wj nesiimu tavęs nuteisti. Eik ir daugiau nebenusidėk.“\wj*   
\s1 Jėzus – pasaulio Šviesa  
\p
\v 12 Tada Jėzus vėl jiems kalbėjo, sakydamas: \f + \fr 8:12 \ft „Aš esu pasaulio Šviesa“ – Gr. yra artikelis, kuris čia pažymi, kad Jėzus yra vienintelė (kitaip tariant, tikra) pasaulio Šviesa. Plg. Mt 5:14. Ten tvirtinama, kad Jėzaus sekėjai yra pasaulio šviesa. Jie šviečia todėl, kad turi Jėzaus teikiamos gyvybės šviesą savyje. Plg. Flp 2:15.\f*\wj „Aš esu pasaulio Šviesa. Kas seka manimi, niekad nevaikščios tamsoje, bet turės gyvybės Šviesą.“\wj*  
\v 13 Tad fariziejai jam tarė: „Pats apie save liudiji; tavo liudijimas nėra \f + \fr 8:13 \ft „tiesa“ – Gr. būdvardis ἀληθής (alėthės), kuris vartojamas šiam skyriuje Jn 8:13, 14, 16, 17, 26 eilutėse; žr. Jn 3:33 išnašą.\f*tiesa.“  
\v 14 Jėzus atsakydamas jiems tarė: \wj „Net jei aš liudyčiau apie save, mano liudijimas yra \wj*\f + \fr 8:14 \ft „tiesa“ – Gr. būdvardis ἀληθής (alėthės); žr. Jn 8:13 išnašą.\f*\wj tiesa, nes aš žinau, iš kur atėjau ir kur nueinu. O jūs \wj*\f + \fr 8:14 \ft „nesuprantate“ – Arba „neįžvelgiate“, „neįžiūrite“.\f*\wj nesuprantate, iš kur ateinu ir kur nueinu.\wj*  
\v 15 \wj Jūs teisiate \wj*\f + \fr 8:15 \ft „pagal kūną“ – T. y. pagal normas, priimtinas žmonėms, kurie vadovaujasi savo kūniškuoju aš.\f*\wj pagal kūną; aš nesiimu nė vieno \+add žmogaus\+add* teisti.\wj*  
\v 16 \wj Bet net jeigu imuosi teisti, mano nuosprendis yra \wj*\f + \fr 8:16 \ft „teisingas“ – Gr. būdvardis ἀληθής (alėthės); žr. Jn 8:13 išnašą.\f*\wj teisingas, nes aš esu ne vienas, bet \+add esu\+add* aš ir mane siuntęs Tėvas.\wj*  
\v 17 \wj Ir net jūsų įstatyme yra parašyta, jog dviejų žmonių liudijimas yra\wj* \f + \fr 8:17 \ft „tiesa“ – Gr. būdvardis ἀληθής (alėthės); žr. Jn 8:13 išnašą.\f*\wj tiesa.\wj*  
\v 18 \wj Aš esu \+add tas\+add* , kuris liudija apie save, ir Tėvas, kuris mane siuntė, liudija apie mane.“\wj*  
\v 19 Tada jie tarė jam: „Kur yra tavo Tėvas?“ Jėzus atsakė: \wj „Jūs nei manęs nepažįstate, nei mano Tėvo. Jei būtumėte pažinę mane, būtumėte pažinę ir mano Tėvą.“\wj*  
\v 20 Jėzus, mokydamas šventykloje, tuos žodžius pasakė iždinėje. Ir niekas jo nesuėmė, nes jo valanda dar nebuvo atėjusi.  
\v 21 Tada Jėzus vėl jiems tarė: \wj „Aš einu sau, o jūs ieškosite manęs ir mirsite savo \wj*\f + \fr 8:21 \ft „nuodėmingume“ – Arba „nuodėmėje“. Plg. Jn 8:24, kur Jis vartoja dgs. žodį „nuodėmėse“.\f*\wj nuodėmingume. Kur aš einu, jūs negalite ateiti.“\wj*  
\v 22 Tada žydai tarė: „Nejaugi jis nusižudys, kad sako: „Kur aš einu, jūs negalite ateiti“?“  
\v 23 Ir jis tarė jiems: \wj „Jūs esate iš pažemių, aš esu iš aukštai; jūs esate iš šito pasaulio, aš nesu iš šito pasaulio.\wj*  
\v 24 \wj Todėl pasakiau jums, kad mirsite savo nuodėmėse, nes jeigu netikite, kad \wj*\f + \fr 8:24 \ft „aš esu \ft \+add tas\+add*“ – Arba „AŠ ESU“, t. y. Jehovos vardas.\f*\wj aš esu \+add tas\+add*, mirsite savo nuodėmėse.“\wj*  
\v 25 Tada jie tarė jam: „Kas tu esi?“ O Jėzus jiems sako: \wj „\+add Tas pats\+add*, kaip \wj*\f + \fr 8:25 \ft „sakau“ – Gr. žodis λαλέω (laleo) įprastai verčiamas „kalbėti“ ar „sakyti“, bet kai kur geriau tinka „skelbti“ arba „pranešti“. Čia vartojama forma λαλῶ (lalo) yra esamojo laiko. Gr. sakinys sunkiai ir įvairiai verčiamas. Esmė tai, kad Jėzus pastoviai liudijo teisingai apie savo tapatybę, bet fariziejai atsisakė priimti Jo liudijimą (Jn 8:13). Tas pats žodis λαλέω (laleo) vartojamas Jn 8:26 („sakyti“).\f*\wj sakau jums \+add nuo\+add* pradžios.\wj*  
\v 26 \wj Turiu daug ką apie jus sakyti ir \wj*\f + \fr 8:26 \ft „smerkti“ – Arba „nuteisti“.\f*\wj smerkti. Vis dėlto tas, kuris mane siuntė, yra \wj*\f + \fr 8:26 \ft „tiesakalbis“ – Gr. būdvardis, „atitinkantis tiesą“.\f*\wj tiesakalbis, ir aš kalbu pasauliui būtent tuos dalykus, kuriuos girdėjau iš jo.“\wj*  
\v 27 Jie nesuprato, kad jis kalbėjo jiems apie Tėvą.  
\v 28 Tada Jėzus jiems tarė: \wj „Kai būsite aukštyn iškėlę Žmogaus Sūnų, tada žinosite, kad aš esu \+add tas\+add* ir \+add kad\+add* nieko nedarau \wj*\f + \fr 8:28 \ft „vadovaudamasis savimi“ – Žr. Jn 5:19 išnašą.\f*\wj vadovaudamasis savimi, bet taip, kaip mano Tėvas mane išmokė – skelbiu būtent tuos dalykus.\wj*  
\v 29 \wj Ir tas, kuris mane siuntė, yra su manimi. Tėvas nepaliko manęs vieno, nes aš visada darau tuos dalykus, kurie jam patinka.“\wj*  
\v 30 Jam kalbant tuos žodžius, daugelis \f + \fr 8:30 \ft „įtikėjo jį“ – Gr. frazė ἐπίστευσαν εἰς αὐτόν (episteusan eis auton; žr. Jn 2:11, 7:31, 10:42, 11:45, 12:42) yra vartojama NT kalbant apie tikrą arba netikrą tikėjimą (plg. Lk 8:13 apie tuos, kurie „tiki kurį laiką“ ir Jok 2:19 apie velnių tikėjimą faktais be pasitiėjimo Viešpačiu). Šiame vertime „(į)tikėjo jį“ vartojama, kai kontekste aišku, kad tai netikras tikėjimas. Sandara „(į)tikėjo juo“ vartojama kitais atvejais, t. y., kai aišku, kad tai tikras tikėjimas ir kai neaišku, ar tikras ar netikras.\f*įtikėjo jį.  
\v 31 Tada Jėzus tarė įtikėjusiems jį žydams: \wj „Jeigu jūs pasiliekate mano \wj*\f + \fr 8:31 \ft „žodyje“ – Arba „žodžio ribose“, t. y. nenukrypę nuo to, ką perdaviau žodžiu.\f*\wj žodyje, tikrai esate mano mokytiniai;\wj*  
\v 32 \wj ir jūs pažinsite tiesą, ir tiesa jus išlaisvins.“\wj*  
\v 33 Jie atsakė jam: „Mes esame Abraomo \f + \fr 8:33 \ft „sėkla“ – Arba „ainija“, t. y. palikuonys.\f*sėkla ir niekada nevergavome niekam; kaipgi tu sakai: \f + \fr 8:33 \ft „Būsite išlaisvinti“ – Gali būti išversta kaip netiesioginė citata, su jungtuku „kad“ (analogiškas žodis ὅτι (hoti) yra gr. tekste), pakeičiant veiksmažodžio formą, kad atitiktų lietuvių k. gramatiką: „kaipgi tu sakai, kad būsime išlaisvinti?!“\f*„Būsite išlaisvinti“?!“  
\v 34 Jėzus jiems atsakė: \wj „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums, kad kiekvienas, \wj*\f + \fr 8:34 \ft „kuris nuodėmiauja“ – T. „darantis nuodėmę“; arba „kuris atlikinėja nuodėmę“. Ta pati gr. k. sandara vartojama I Jn 3:4, 8.\f*\wj kuris nuodėmiauja, yra nuodėmės tarnas.\wj*  
\v 35 \wj Ir \wj*\f + \fr 8:35 \ft „tarnas […]“ – Sūnus, kaip paveldėtojas, visada yra šeimos narys, bet tarnas gali prarasti savo vietą šeimynoje savo prastu elgesiu. Jėzus čia įspėja žydų tautos žmones, kad jiems gresia pavojus – jie neteks palaiminimų kaip Dievo tauta, jeigu jie netikės Sūnaus Evangelija, kuria Jis siūlo juos išlaisvinti iš nuodėmių vergystės. Plg. Hbr 3:5-6; Jn 1:12, 3:6; Gal 4:6; I Jn 3:1-2, 9-10.\f*\wj tarnas nepasilieka šeimynoje per amžius, \+add bet\+add* Sūnus pasilieka per amžius.\wj*  
\v 36 \wj Tad jei Sūnus jus išlaisvins, jūs tikrai būsite laisvi.\wj*  
\v 37 \wj Žinau, kad esate Abraomo sėkla. Bet siekiate mane nužudyti, nes mano žodis neturi jumyse vietos.\wj*  
\v 38 \wj Aš kalbu tai, ką esu matęs pas savo Tėvą, o jūs darote tai, ką esate matę pas savo tėvą.“\wj*  
\v 39 Jie atsakydami tarė jam: „Mūsų tėvas yra Abraomas!“ Jėzus jiems sako: \wj „Jei būtumėte Abraomo vaikai, jūs darytumėte Abraomo darbus.\wj*  
\v 40 \wj Bet dabar siekiate nužudyti mane – žmogų, kuris \wj*\f + \fr 8:40 \ft „kalbėjo“ – T. „esu kalbėjęs“.\f*\wj kalbėjo jums tiesą, kurią girdėjau iš Dievo. \wj*\f + \fr 8:40 \ft „Šitaip“ – T. „Šito“.\f*\wj Šitaip Abraomas nedarė!\wj*  
\v 41 \wj Jūs darote savo tėvo darbus.“\wj* Tada jie tarė jam: „Mes nesame gimę iš paleistuvystės! Turime vieną Tėvą – Dievą.“  
\v 42 Jėzus jiems tarė: \wj „Jeigu Dievas būtų jūsų Tėvas, jūs mylėtumėte mane dėl to, kad aš išėjau iš Dievo ir \+add čion\+add* atėjau ir dėl to, kad esu atėjęs \wj*\f + \fr 8:42 \ft „nesivadovaudamas savimi“ – Žr. Jn 5:19 išnašą.\f*\wj nesivadovaudamas savimi, bet mane siuntė jis.\wj*  
\v 43 \wj Kodėl nesuprantate mano kalbos? Todėl, kad \wj*\f + \fr 8:43 \ft „nepajėgiate klausyti“ – T. y. „nepajėgiate priimti taip, kad paklustumėte“. Plg. Mk 4:33; Jn 6:60, 8:47; Jer 6:10; Apd 7:51; Rom 8:7-8.\f*\wj nepajėgiate klausyti mano žodžio.\wj*  
\v 44 \wj Jūs esate iš \+add savo\+add* tėvo – velnio, ir norite vykdyti savo tėvo geidulius. Jis nuo pradžios buvo žmogžudys ir neišsistovėjo tiesoje, nes jame nėra tiesos. Kai jis kalba melą, jis kalba \wj*\f + \fr 8:44 \ft „tai, kas jam sava“ – T. „iš tų dalykų, kurie yra jo“.\f*\wj tai, kas jam sava, nes jis yra melagis ir \wj*\f + \fr 8:44 \ft „melo“ – T. „jo“; arba „melagio“.\f*\wj melo tėvas.\wj*  
\v 45 \wj O kadangi aš sakau tiesą, jūs netikite manimi.\wj*  
\v 46 \wj Kuris iš jūsų įtikins mane esant kaltą dėl nuodėmės? O jei sakau tiesą, kodėl jūs netikite manimi?\wj*  
\v 47 \wj Kas yra iš Dievo, \+add tas\+add* Dievo žodžių klauso. Jūs dėl to neklausote, kad nesate iš Dievo.“\wj*  
\v 48 Todėl žydai atsakydami jam tarė: „Argi mes ne teisingai sakome, kad tu esi samarietis ir \f + \fr 8:48 \ft „velnio apsėstas“ – T. „turi velnią“.\f*velnio apsėstas?!“  
\v 49 Jėzus atsakė: \wj „Aš \wj*\f + \fr 8:49 \ft „nesu velnio apsėstas“ – T. „neturiu velnio“.\f*\wj nesu velnio apsėstas, bet aš gerbiu savo Tėvą ir jūs plėšiate man garbę.\wj*  
\v 50 \wj Be to, aš nesiekiu savo šlovės; yra, kas siekia ir teisia.\wj*  
\v 51 \wj Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: Jei kas laikysis mano žodžio, tas jokiu būdu \wj*\f + \fr 8:51 \ft „nepatirs“ – T. „nematys“, „neregės“.\f*\wj nepatirs mirties per amžius.“\wj*  
\v 52 Tad žydai jam tarė: „Dabar žinome, kad tu \f + \fr 8:52 \ft „velnio apsėstas“ – T. „turi velnią“.\f*velnio apsėstas. Abraomas mirė ir pranašai, o tu sakai: „Jei kas laikysis mano žodžio, tas jokiu būdu \f + \fr 8:52 \ft „nepatirs“ – T. „nematys“, „neregės“.\f*nepatirs mirties per amžius.“  
\v 53 Nejaugi tu esi didesnis už mūsų tėvą Abraomą, kuris mirė? Ir pranašai mirė. \f + \fr 8:53 \ft „Kuo daraisi?“ – Plg. Jn 5:18; 10:30, 33; 19:7.\f*Kuo daraisi?“  
\v 54 Jėzus atsakė: \wj „Jeigu aš šlovinu save, mano šlovė yra niekinga. Yra mano Tėvas, kuris mane šlovina, \+add apie\+add* kurį jūs sakote, kad jis yra jūsų Dievas,\wj*  
\v 55 \wj nors nesate jo pažinę. Bet aš jį pažįstu. Ir jeigu sakyčiau, kad jo nepažįstu, būčiau melagis, panašus į jus. Priešingai, aš pažįstu jį ir laikausi jo žodžio.\wj*  
\v 56 \wj Jūsų tėvas Abraomas džiūgavo, kad matysiąs manąją dieną; ir jis \+add ją\+add* pamatė ir džiaugėsi.“\wj*  
\v 57 Tada žydai jam tarė: „Dar tu neturi nė penkiasdešimt metų ir esi matęs Abraomą?!“  
\v 58 Jėzus jiems tarė: \wj „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: pirmiau negu atsirado Abraomas, \+nd Aš esu\+nd*!“\wj*  
\v 59 Dėl to jie griebėsi akmenų, kad mestų į jį. Bet Jėzus pasislėpė ir, pereidamas tarp jų, išėjo iš šventyklos ir taip ėjo pro šalį.   
\c 9
\s1 Mesijas išgydo aklą gimusį žmogų  
\p
\v 1 Ir eidamas pro šalį \add Jėzus\add* pamatė žmogų, aklą nuo gimimo.  
\v 2 Ir jo mokytiniai paklausė jo, sakydami: „Mokytojau, kas nusidėjo – šitas \add žmogus\add*, ar jo tėvai, – kad jis gimė aklas?“  
\v 3 Jėzus atsakė: \wj „Nei šitas \wj*\add žmogus\add* nenusidėjo, nei jo tėvai, bet \add jis gimė aklas\add*, kad Dievo darbai būtų apreikšti jame.  
\v 4 \wj Man reikia dirbti darbus to, kuris mane siuntė, kol yra diena; ateina naktis, kada niekas \wj*\f + \fr 9:4 \ft „negali“ – Arba „nepajėgia“.\f*\wj negali dirbti.\wj*  
\v 5 \wj Kol esu pasaulyje, esu pasaulio Šviesa.“\wj*  
\v 6 \f + \fr 9:6 \ft „Tai“ t. „tuos dalykus“.\f*Tai pasakęs, jis spjovė žemėn, ir padarė purvo iš seilių, ir purvu patepė aklojo akis  
\v 7 ir tarė jam: \wj „Eik, nusiplauk Siloamo tvenkinyje.“\wj* (Išvertus \f + \fr 9:7 \ft „\ft \+add Siloamas\+add*“ t. „kuris“.\f*\add Siloamas\add* reiškia „Pasiųstas“.) Taigi jis nuėjo, nusiplovė ir parėjo regintis.   
\p
\v 8 Tada kaimynai ir tie, kurie anksčiau matydavo jį esantį aklą, tarė: „Ar jis ne tas, kuris sėdėdavo ir elgetaudavo?“  
\v 9 Vieni sakė, kad tai jis, bet kiti, kad jis \add tik\add* yra panašus į jį; \add bet\add* jis sakė: „Aš esu \add tas\add*.“  
\v 10 Todėl jie \f + \fr 9:10 \ft „klausinėjo“ – gr. vksm. reiškia „tarti“ arba „sakyti“, bet gram. forma rodo į kartojimą, todėl gali būti verčiamas „sakinėjo“; kontekstas rodo, kad būtent užduodavo klausimą, todėl išversta „klausinėjo“.\f*klausinėjo jį: „Kaip \f + \fr 9:10 \ft „tau buvo atvertos akys“ t. „buvo atvertos tavo akys“.\f*tau buvo atvertos akys?“  
\v 11 Jis atsakydamas tarė: „Žmogus, vadinamas Jėzumi, padarė purvo ir patepė mano akis, ir tarė man: ‚Eik į Siloamo tvenkinį ir nusiplauk.‘ Ir aš nuėjęs ir nusiplovęs, praregėjau.“  
\v 12 Tada jie tarė jam: „Kur jis yra?“ Jis tarė: „Nežinau.“   
\p
\v 13 Jie nuvedė pas fariziejus tą, kuris anksčiau \add buvo\add* aklas.  
\v 14 O buvo šabas, kai Jėzus padarė purvo ir atvėrė jo akis.  
\v 15 Tada ir fariziejai vėl jį klausinėjo, kaip jis praregėjo. O jis tarė jiems: „Jis uždėjo man ant akių purvo, aš nusiploviau ir regiu.“  
\v 16 Tada kai kurie fariziejai sakė: „Šitas žmogus nėra iš Dievo, nes jis nesilaiko šabo.“ Kiti sakė: „Kaip gali žmogus, \add kuris yra\add* nusidėjėlis, daryti tokius antgamtinius ženklus?“ Ir tarp jų \f + \fr 9:16 \ft „atsirado ir liko“ – Tai verčia vieną gr. vksm., kurio forma (imperfektas) čia reiškia, kad ne tik buvo susiskaldymas, bet ir jis liko galioti.\f*atsirado ir liko \f + \fr 9:16 \ft „susiskaldymas“ – Arba „skilimas“, o tai tiesiogine prasme „įplėša“, „įplyšimas“ (žr. Mt 9:16; Mk 2:21).\f*susiskaldymas.  
\v 17 Jie vėl sako aklajam: „Kadangi jis tau atvėrė akis, ką tu \add pats\add* sakai apie jį?“ O jis tarė: „Jis yra pranašas.“  
\v 18 Bet žydai netikėjo \add tai\add* apie jį, kad jis būdavo aklas, bet praregėjo, kol jie pasišaukė \f + \fr 9:18 \ft „praregėjusiojo tėvus“ – Arba „tėvus to, kuris buvo praregėjęs“.\f*praregėjusiojo tėvus.  
\v 19 Ir jie paklausė jų, sakydami: „Ar šitas yra jūsų sūnus, kurį sakote gimus aklą? Tai kaip jis dabar regi?“  
\v 20 Jo tėvai jiems atsakydami tarė: „Žinome, kad šitas yra mūsų sūnus ir kad jis gimė aklas.  
\v 21 Bet kaip jis dabar regi, nežinome, nei kas jam atvėrė akis, nežinome; jis yra pilnametis – jį patį klauskite! Jis pats kalbės už save.“  
\v 22 Šituos \add žodžius\add* kalbėjo jo tėvai, nes jie žydų bijojo. Mat žydai jau buvo susitarę, kad jeigu kas nors jį \f + \fr 9:22 \ft „išpažins […] bus“ – gr. tariamoji nuosaka.\f*išpažins esant \f + \fr 9:22 \ft „Kristų“ t. y. „Mesiją“.\f*Kristų, tas bus pašalintas iš sinagogos.  
\v 23 Todėl jo tėvai pasakė: „Jis yra pilnametis – jį patį klauskite!“  
\v 24 Tada jie vėl pašaukė tą žmogų, kuris būdavo aklas, ir jam tarė: \f + \fr 9:24 \ft „Atiduok šlovę Dievui!“ – Tokiu būdu jie prisaikdino žmogų. Žr. Joz 7:19, I Sam 6:5.\f*„Atiduok šlovę Dievui! Mes žinome, kad \f + \fr 9:24 \ft „tas“ – Arba „šitas“.\f*tas žmogus yra nusidėjėlis.“  
\v 25 Tada jis atsiliepdamas tarė: „Ar jis nusidėjėlis, aš nežinau. Viena žinau, kad nors buvau aklas, dabar regiu.“  
\v 26 Tada jie vėl tarė jam: „Ką jis tau padarė? Kaip jis atvėrė tavo akis?“  
\v 27 Jis atsakė jiems: „Jau jums pasakiau, bet jūs nesiklausėte. Kodėl vėl norite išklausyti? \f + \fr 9:27 \ft „Nejaugi“ – Arba „Argi“.\f*Nejaugi ir jūs norite tapti jo mokytiniais?“  
\v 28 Tada jie išplūdo jį ir tarė: „Tu esi jo mokytinis; bet mes esame Mozės mokytiniai.  
\v 29 Mes žinome, kad Dievas yra kalbėjęs Mozei, bet iš kur yra šitas, mes nežinome.“  
\v 30 Žmogus atsakydamas jiems tarė: \f + \fr 9:30 \ft „Tuo juk ir reikia stebėtis“ – T. „Tame (Tuo) juk ir (gi) yra stebėtinas (nuostabus) dalykas“.\f*„Tuo juk ir reikia stebėtis, kad jūs nežinote, iš kur jis yra, \f + \fr 9:30 \ft „o vis dėlto“ – Arba „tačiau“, „bet“, „ir“.\f*o vis dėlto jis man atvėrė akis!  
\v 31 Mes gi žinome, kad Dievas neišklauso nusidėjėlių, bet jeigu kas yra Dievo garbintojas ir vykdo jo valią, tą jis išklauso.  
\v 32 Nuo \f + \fr 9:32 \ft „pasaulio pradžios“ – Arba „amžių“.\f*pasaulio pradžios negirdėta, kad kas būtų atvėręs aklo gimusio akis!  
\v 33 Jeigu šitas nebūtų iš Dievo, jis nieko nepajėgtų padaryti.“  
\v 34 Jie atsakydami jam tarė: „Tu visas gimei nuodėmėse, ir tu mus mokai?!“ Ir jie \f + \fr 9:34 \ft „išmetė“ – Arba „išvarė“.\f*išmetė jį lauk.   
\p
\v 35 Jėzus išgirdo, kad jie \f + \fr 9:35 \ft „išmetė“ – Arba „išvarė“.\f*išmetė jį, ir suradęs jį, jam tarė: \wj „Ar tu pasitiki Dievo Sūnumi?“\wj*  
\v 36 Jis atsakydamas tarė: „Kas jis, Viešpatie, kad juo pasitikėčiau?“  
\v 37 Ir Jėzus jam tarė: \wj „Tu esi jį matęs, ir jis yra tas, kuris kalba su tavimi.“\wj*  
\v 38 Tada jis tarė: „Tikiu, Viešpatie!“ – ir pagarbino jį.   
\p
\v 39 Ir Jėzus tarė: \f + \fr 9:39 \ft „Dėl teismo aš atėjau“ – Gramatinė sandara gali būti įvairiai suprantama: „Kad būtų teismas aš atėjau“ arba „Teismas \ft \+add yra\+add* tikslas, dėl \+add kurio\+add* aš atėjau“, arba „Teismas įvyko, ir kaip jo pasekmė aš atėjau“ ir kt. Lyginant su kitais Jėzaus pasakymais, laikytina, kad čia nekalbama apie Jo atėjimo tikslą, bet poveikį. Jo teismas čia nėra pasmerkimas (plg. Jn 3:17, 5:45, 12:47), bet priemonė nustatyti ir paskelbti padėtį (Jn 5:30, 7:24). Jo atėjimo pasekmė ta, kad dėl žmonių, kurie galvoja, jog aiškiai mato dvasinius dalykus, bus akivaizdžiai nustatyta, kad jie akli. Tuo tarpu, tie, kurie pripažįsta savo dvasinį aklumą, dėl Jo atėjimo praregės ir bus pripažinti reginčiaisiais.\f*\wj „Dėl teismo aš atėjau į šį pasaulį, kad aklieji regėtų ir regintieji apaktų.“\wj*  
\v 40 Ir \add kai kurie\add* iš fariziejų, kurie buvo su juo, išgirdo tuos \add žodžius\add* ir jam tarė: „Nejaugi ir mes esame akli?“  
\v 41 Jėzus jiems tarė: \wj „Jeigu būtumėte akli, neturėtumėte nuodėmės, bet dabar sakote: ‚Mes regime!‘ – Todėl jūsų nuodėmė pasilieka.“\wj*   
\c 10
\s1 Mesijas yra Gerasis Ganytojas  
\p
\v 1 \wj „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas įeina į avių gardą ne pro duris, bet įlipa \wj*\add pro\add* kur kitur, tas yra vagis ir plėšikas.  
\v 2 \wj Bet tas, kuris įeina pro duris, tas yra avių ganytojas.\wj*  
\v 3 \wj Jam durininkas atidaro, ir avys klauso jo balso, ir jis šaukia savąsias avis vardu ir jas išveda.\wj*  
\v 4 \wj Ir išsivaręs savąsias avis, jis eina jų priešakyje ir avys paskui jį seka, nes jos pažįsta jo balsą.\wj*  
\v 5 \wj O paskui svetimą jos niekaip neseks, bet nuo jo bėgs, nes jos nepažįsta svetimųjų balso.“\wj*  
\v 6 Jėzus pasakė jiems šį palyginimą, bet jie nesuprato tų dalykų, kuriuos jis kalbėjo jiems.  
\v 7 Tada Jėzus vėl jiems tarė: \wj „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: avių durys esu aš.\wj*  
\v 8 \wj Visi, kokie bebuvo, kurie pirma manęs atėjo, yra vagys ir plėšikai, bet avys jų neklausė.\wj*  
\v 9 \wj Aš esu durys; jei kas įeina per mane, \wj*\add tas\add* bus išgelbėtas ir įeis ir išeis ir ras ganyklą.  
\v 10 \wj Vagis ateina ne kam kitam, kaip tik vogti, žudyti ir naikinti; aš atėjau, kad jie turėtų gyvenimą ir apsčiai \wj*\add jo\add* turėtų.  
\v 11 \wj Aš esu gerasis ganytojas; gerasis ganytojas guldo už avis savo gyvybę.\wj*  
\v 12 \wj Bet samdinys, kuris ne ganytojas, kuriam avys ne savos, pamatęs ateinantį vilką, palieka avis ir bėga, o griebia jas vilkas ir išsklaido avis.\wj*  
\v 13 \wj Samdinys gi bėga, nes jis yra samdinys ir jam avys nerūpi.\wj*  
\v 14 \wj Aš esu gerasis ganytojas ir pažįstu savo \wj*\add avis\add*, ir esu savųjų pažįstamas.  
\v 15 \wj Kaip Tėvas mane pažįsta, taip ir aš pažįstu Tėvą; ir už avis guldau savo gyvybę.\wj*  
\v 16 \wj Dar turiu kitų avių, kurios nėra iš šito gardo; jas taip pat man reikia atvesti, ir jos klausys mano balso, ir bus viena kaimenė, vienas \wj*\f + \fr 10:16 \ft „ganytojas“ – Arba „piemuo“.\f*\wj ganytojas.\wj*  
\v 17 \wj \+add Mano\+add* Tėvas mane myli dėl to, kad aš guldau savo gyvybę, kad vėl ją pasiimčiau.\wj*  
\v 18 \wj Niekas neatima jos iš manęs, bet aš ją guldau \wj*\f + \fr 10:18 \ft „vadovaudamasis savimi“ – Žr. Jn 5:30 išnašą.\f*\wj vadovaudamasis savimi. Aš turiu įgaliojimą ją guldyti ir turiu įgaliojimą vėl ją pasiimti. Šitą įsakymą esu gavęs iš savo Tėvo.“\wj*  
\v 19 Todėl dėl šitų žodžių vėl atsirado susiskaldymas tarp žydų.  
\v 20 Ir daugelis iš jų sakė: „Jis \f + \fr 10:20 \ft „velnio apsėstas“ – T. „turi velnią“.\f*velnio apsėstas ir kraustosi iš proto! Kam jo klausote?“  
\v 21 Kiti sakė: „Šitie žodžiai nėra \f + \fr 10:21 \ft „velnio apsėsto“ – T. „turinčio velnią“.\f*velnio apsėsto \add žmogaus žodžiai\add*. Nejaugi velnias gali atverti aklojo akis?!“   
\s1 Pašventinimo šventės metu Mesijui prieštarauja dėl to, kad Jis sako, jog Jis ir Tėvas yra viena  
\p
\v 22 Ir Jeruzalėje įvyko \f + \fr 10:22 \ft „Pašventinimo šventė“ – Gr. žodis ἐγκαίνια (enkainia) reiškia „atnaujinimas“. Tokiu žodžiu buvo verčiamas hbr. žodis חֲנֻכָּה (hanuka, „pašventinimas“), kuris nevartojamas Šventajame Rašte. Hanukos šventė minėjo pakartotą šventyklos pašventinimą apie 165 m. pr. Kr., kai Judo Makabėjo vadovaujami žydai atsikratė okupantų vergovės. Ta šventė dar vadinama „Šviesų švente“ ir kt.\f*Pašventinimo šventė, ir buvo žiema.  
\v 23 Ir Jėzus vaikščiojo šventykloje, po Saliamono stoginę.  
\v 24 Tai \f + \fr 10:24 \ft „žydai“ – T. y. žydų vadovai.\f*žydai jį apstojo ratu ir jam tarė: „Kaip ilgai laikysi mus abejonėse? Jei tu esi Kristus, pasakyk mums atvirai!“  
\v 25 Jėzus jiems atsakė: \wj „Aš jums sakiau, bet jūs netikite; darbai, kuriuos aš darau savo Tėvo vardu, tie liudija apie mane.\wj*  
\v 26 \wj Bet jūs netikite, nes nesate \wj*\f + \fr 10:26 \ft „iš manųjų avių“ – Plg. tą pačią gr. k. gramatinę sandarą Jn 8:44 eilutėje ir kitur NT.\f*\wj iš manųjų avių, kaip jums sakiau.\wj*  
\v 27 \wj Manosios avys klauso mano balso; pažįstu jas aš pats, ir jos seka paskui mane;\wj*  
\v 28 \wj amžiną \wj*\f + \fr 10:28 \ft „gyvenimą“ – Arba „gyvybę“, „gyvastį“.\f*\wj gyvenimą joms duodu aš pats, ir jos \wj*\f + \fr 10:28 \ft „niekada nepražus per amžius“ – Arba „nepražus amžinai“, „niekada nepražus“.\f*\wj niekada nepražus per amžius, ir niekas jų neišplėš iš mano rankos.\wj*  
\v 29 \wj Mano Tėvas, kuris man \wj*\add jas\add* davė, yra didesnis už visus, ir niekas negali \add jų\add* išplėšti iš mano Tėvo rankos.  
\v 30 \wj Aš ir \wj*\add mano\add* Tėvas esame viena.“  
\v 31 Todėl žydai vėl stvėrėsi akmenų, kad jį užmėtytų akmenimis.  
\v 32 Jėzus jiems atsiliepė: \wj „Jums parodžiau daug gerų darbų iš savo Tėvo. Už kurį iš šitų darbų siekiate mane užmėtyti akmenimis?“\wj*  
\v 33 \f + \fr 10:33 \ft „Žydai“ – T. y. „Žydų vadovai“.\f*Žydai jam atsakė, sakydami: „Ne už gerą darbą siekiame tave užmėtyti akmenimis, bet už piktžodžiavimą, būtent už tai, kad tu, būdamas žmogus, \f + \fr 10:33 \ft „daraisi Dievu“ – Plg. Jn 5:18, 8:53, 10:30, 19:7.\f*daraisi Dievu.“  
\v 34 Jėzus jiems atsakė: \wj „Argi jūsų įstatyme nėra parašyta: „Aš tariau: \wj*\f + \fr 10:34 \ft „esate dievai“ – Ps 82:6, 82:1. Hbr. žodis, išverstas „dievai“ 82-oje psalmėje nurodo „galinguosius“. Jis vartojamas kalbant (1) apie netikrus kitų tautų dievus (velnius, t. y. demonus), (2) kartais apie Dievui atstovaujančius angelus arba teisėjus-valdovus.\f*\qt esate dievai\qt*“?  
\v 35 \wj Jeigu jis \wj*\f + \fr 10:35 \ft „pavadino dievais“ – Žr. Ps 82:6.\f*\wj pavadino dievais tuos, \wj*\f + \fr 10:35 \ft „kuriems“ – Arba „pas kuriuos“.\f*\wj kuriems atėjo Dievo žodis (ir šventraščio neįmanoma \wj*\f + \fr 10:35 \ft „panaikinti“ – Arba „atšaukti“, „padaryti negaliojančiu“.\f*\wj panaikinti),\wj*  
\v 36 \wj \+add tai\+add* ar jūs \+add galite\+add* sakyti \+add tam\+add*, kurį Tėvas pašventino ir pasiuntė į pasaulį: „Tu piktžodžiauji“, todėl, kad pasakiau: „Aš esu Dievo Sūnus“?\wj*  
\v 37 \wj Jeigu nedarau savo Tėvo darbų, netikėkite manimi.\wj*  
\v 38 \wj Bet jei darau, \+add tai\+add*, nors ir netikite manimi, tikėkite darbais, kad žinotumėte ir tikėtumėte, kad Tėvas \+add yra\+add* manyje, ir aš jame.“\wj*  
\v 39 Jie dėl to vėl siekė jį suimti, bet jis ištrūko jiems iš rankų  
\v 40 ir vėl nuėjo \f + \fr 10:40 \ft „už Jordano“ – Žr. Jn 1:28, „Betabaroje“.\f*už Jordano į tą vietą, kur anksčiau \f + \fr 10:40 \ft „Jonas krikštydavo“ – T. „būdavo Jonas krikštydamas“.\f*Jonas krikštydavo, ir ten apsistojo.  
\v 41 Ir daugelis atėjo pas jį ir sakydavo: „Nors Jonas nepadarė jokio antgamtinio ženklo, vis dėlto \f + \fr 10:41 \ft „visa tai, ką“ – T. „visus \ft \+add dalykus\+add* , kokius tik“.\f*visa tai, ką Jonas kalbėjo apie šitą \add žmogų\add*, yra \f + \fr 10:41 \ft „tiesa“ – Gr. būdvardis ἀληθής (alėthės); žr. Jn 3:33 išnašą.\f*tiesa.“  
\v 42 Ir daugelis tenai juo įtikėjo.   
\c 11
\s1 Jėzus prikelia Lozorių iš mirusiųjų  
\p
\v 1 O buvo tam tikras sergantis \add žmogus\add*, Lozorius iš Betanijos, iš Marijos ir jos sesers Mortos kaimo.  
\v 2 (O Marija buvo ta, kuri patepė Viešpatį tepamaisiais kvepalais ir nušluostė jo kojas savo plaukais; \f + \fr 11:2 \ft „jos“ – T. „kurios“.\f*jos brolis Lozorius sirgo.)  
\v 3 Todėl jo seserys pasiuntė pas jį, sakydamos: „Viešpatie, štai tas, kurį tu myli, serga!“  
\v 4 Bet \add tai\add* išgirdęs, Jėzus tarė: \wj „Šita liga ne mirčiai, bet Dievo šlovei, kad Dievo Sūnus per ją būtų pašlovintas.\wj*  
\v 5 (Vis dėlto Jėzus mylėjo Mortą, jos seserį ir Lozorių.)  
\v 6 Taigi, kai jis išgirdo, kad \add tas\add* serga, jis tąsyk net dvi dienas pasiliko toje vietoje, kur buvo.  
\v 7 Vėliau, po to jis sako mokytiniams: \wj „Eikime vėl į Judėją.“\wj*  
\v 8 Jo mokytiniai jam sako: „Mokytojau, žydai ką tik kėsinosi tave užmušti akmenimis, o tu vėl ten vyksti?  
\v 9 Jėzus atsakė: \f + \fr 11:9 \ft „Argi diena neturi dvylika valandų?!“ – T. „Argi ne dvylika yra dienos valandų?!“.\f*\wj „Argi diena neturi dvylika valandų?! Jeigu kas vaikščioja dieną, nesuklumpa, nes mato šio pasaulio šviesą.\wj*  
\v 10 \wj Bet jeigu kas naktį vaikščioja, suklumpa, nes jame nėra šviesos.“\wj*  
\v 11 Jis tai pasakė, o paskui jis sako jiems: \wj „Mūsų draugas Lozorius yra užmigęs, bet vykstu, kad jį pažadinčiau iš miego.“\wj*  
\v 12 Tad jo mokytiniai tarė: „Viešpatie, jeigu jis užmigęs, pasveiks.“  
\v 13 (Tačiau Jėzus buvo kalbėjęs apie jo mirtį, bet jie manė, kad jis kalbėjęs apie poilsio miegą.)  
\v 14 Tada Jėzus atvirai jiems pasakė: \wj „Lozorius mirė,\wj*  
\v 15 \wj bet aš džiaugiuosi, kad ten nebuvau, – dėl jūsų, kad tikėtumėte. Vis dėlto eikime pas jį.“\wj*  
\v 16 Tada \f + \fr 11:16 \ft „Tomas, vadinamas Didymu“ – Abudu vardai reiškia „dvyną“ – tik skirtingomis kalbomis. „Tomas“ yra hebrajiškas / aramėjiškas vardas (תָּאוֹם, tâʾôm) ir „Didymu“ yra graikiškas vardas (Δίδυμος, Dídumos). Būtų tiksliau perrašyti gr. vardą su „u“ raide („Didumas“), bet norisi vengti painiavos su liet. žodžiu „didumas“.\f*Tomas, vadinamas Didymu, tarė savo bendramokytiniams: „Eikime ir mes, \f + \fr 11:16 \ft „kad mirtume su juo“ – T. y. su Jėzumi; plg. Jn 11:8. Tomas ryžosi rizikuoti gyvybe, nes visi mokytiniai suprato, kad Judėjoje žydų vadovai norėjo Jėzų nužudyti.\f*kad mirtume su juo.“   
\p
\v 17 Atėjęs Jėzus rado jį jau keturias dienas buvusį kape.  
\v 18 O Betanija buvo arti Jeruzalės – maždaug \f + \fr 11:18 \ft „penkiolikos stadijų“ – Apie tris kilometrus arba dvi mylias (stadija ≈ 187 metrai arba 607 pėdos).\f*penkiolikos stadijų atstu, –  
\v 19 ir daug \f + \fr 11:19 \ft „Judėjos gyventojų“ – Arba „žydų“, „judėjiečių“.\f*Judėjos gyventojų atėjo pas tas \add moteris\add*, \add tai yra\add* prie Mortos ir Marijos, kad jas paguostų dėl jų brolio.  
\v 20 Taigi, kai Morta išgirdo, kad Jėzus ateinąs, ji išėjo jo pasitikti, bet Marija \add liko\add* sėdėti namie.  
\v 21 Tada Morta prabilo į Jėzų: „Viešpatie, jeigu būtum čia buvęs, mano brolis nebūtų miręs.  
\v 22 Bet žinau, kad netgi dabar, ko tik prašysi Dievą, Dievas tau duos.“  
\v 23 Jėzus jai sako: \wj „Tavo brolis prisikels!“\wj*  
\v 24 Morta jam sako: „Žinau, kad jis prisikels prisikėlime, paskutiniąją dieną.“  
\v 25 Jėzus jai tarė: \wj „Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas. Kas tiki manimi, net jei numirtų, gyvuos,\wj*  
\v 26 \wj ir kiekvienas, kuris gyvuoja ir tiki manimi, jokiu atveju nemirs per amžius. Ar tai tiki?“\wj*  
\v 27 Ji sako jam: „Taip, Viešpatie, aš tikiu, kad tu esi \f + \fr 11:27 \ft „Kristus“ – Arba „Mesijas“.\f*Kristus, Dievo Sūnus, \f + \fr 11:27 \ft „ateinantysis į pasaulį“ – Plg. Įst 18:5, Jn 1:21, 1:25, 6:14.\f*ateinantysis į pasaulį.“  
\v 28 Ir \f + \fr 11:28 \ft „tai“ – Gr. dgs., arba „tuos dalykus“.\f*tai pasakiusi ji nuėjo ir \f + \fr 11:28 \ft „slapčiomis pasišaukė savo seserį Mariją, sakydama“ – Arba „pasišaukė savo seserį Mariją, slapčiomis sakydama“.\f*slapčiomis pasišaukė savo seserį Mariją, sakydama: „Mokytojas yra atėjęs ir tave šaukia.“  
\v 29 Kai ji \add tai\add* išgirdo, ji skubiai pakilo ir nuėjo pas jį.  
\v 30 O Jėzus dar nebuvo atėjęs į kaimą, bet buvo toje vietoje, kur Morta jį pasitiko.  
\v 31 Tada žydai, kurie buvo su ja namuose ir ją guodė, pamatę, kad Marija skubiai pakilo ir išėjo, sekė paskui ją, sakydami, kad ji eina prie kapo ten verkti.  
\v 32 Tada, kai Marija atėjo, kur buvo Jėzus, jį pamačiusi, ji puolė jam į kojas, sakydama jam: „Viešpatie, jeigu būtum čia buvęs, mano brolis nebūtų miręs!“   
\p
\v 33 Taigi, kai Jėzus pamatė ją verkiančią ir su ja atėjusius žydus verkiančius taip pat, jis \f + \fr 11:33 \ft „dejavo dvasioje“ – Arba „susigraudino dvasioje“. Galbūt Jėzus dejavo dėl žmonių netinkamų atsakų į mirtį ir į jį patį, kuris yra prisikėlimas ir gyvenimas (gyvybė).\f*dejavo dvasioje ir \add pats\add* save \f + \fr 11:33 \ft „jaudino“ – Kitur Jono evangelijoje, kur neigiamą emocinį išgyvenimą nusako gr. žodis ταράσσω (tarassō), jis išverstas žodžiu „sukrėsti“ (Jn 12:27; 13:21; 14:1, 27).\f*jaudino  
\v 34 ir tarė: \wj „Kur jį paguldėte?“\wj* Jie tarė jam: „Viešpatie, ateik ir pamatyk.“  
\v 35 Jėzus \f + \fr 11:35 \ft „pravirko“ – Arba „apsiašarojo“ (žr. Hbr 5:7). Gr. žodis, kuris čia išverstas „pravirko“ skiriasi nuo to, kuris vartojamas Lk 19:41.\f*pravirko.  
\v 36 Tada \f + \fr 11:36 \ft „žydai“ – Arba „Judėjos krašto žmonės“.\f*žydai tarė: „Štai kaip jis jį mylėjo!“  
\v 37 O kai kurie iš jų tarė: „Ar tas, kuris atvėrė aklojo akis, negalėjo padaryti, kad ir šis nemirtų?“  
\v 38 Todėl Jėzus vėl dejuodamas savyje ateina prie kapo. Tai buvo ola, ir prie jos buvo \f + \fr 11:38 \ft „užristas“ – T. „padėtas“.\f*užristas akmuo.  
\v 39 Jėzus sako: \wj „Pašalinkite akmenį.“\wj* Μirusiojo sesuo Morta jam sako: „Viešpatie, jis jau dvokia, nes jau keturios dienos, kaip jis yra \add miręs\add*.“  
\v 40 Jėzus jai sako: \wj „Ar nesakiau tau, kad jeigu tikėsi, matysi Dievo šlovę?“\wj*  
\v 41 Tada jie pašalino akmenį, kur buvo paguldytas numirėlis. Ir Jėzus pakėlė akis aukštyn ir tarė: \wj „Tėve, dėkoju tau, kad mane išklausei.\wj*  
\v 42 \wj Ir aš žinojau, kad tu visada manęs išklausai; bet dėl šalia stovinčios minios \wj*\add tai\add* pasakiau, kad jie tikėtų, jog tu esi mane siuntęs.“  
\v 43 Ir tuos dalykus pasakęs jis garsiu balsu sušuko: \wj „Lozoriau, \wj*\f + \fr 11:43 \ft „išeik“ – Gr. nėra vksm., tik du prieveiksmiai: „šios vietos link“ (≈ „čia“) ir „laukan“ (≈ „iš“).\f*\wj išeik!“\wj*  
\v 44 Ir išėjo tas, kuris buvo miręs, būdamas kojomis ir rankomis apvyniotas laidojimo aprišalais, o jo veidas buvo apvyniotas skepeta. Jėzus jiems sako: \wj „Atraišiokite jį ir leiskite jam eiti.“\wj*   
\s1 Sąmokslas nužudyti Jėzų  
\p
\v 45 Tad daugelis iš žydų, kurie atėjo pas Mariją ir matė, ką Jėzus padarė, įtikėjo juo.  
\v 46 Bet kai kurie iš jų nuėjo pas fariziejus ir papasakojo jiems, ką Jėzus padarė.  
\v 47 Tad aukštieji kunigai ir fariziejai surinko tarybą ir tarė: „Ką \f + \fr 11:47 \ft „darysime“ – T. „darome“, bet prasmė čia yra „Kodėl mes nieko nedarome?!“.\f*darysime? Nes šitas žmogus daro daug antgamtinių ženklų.  
\v 48 Jei šitaip jį paliksime, visi įtikės juo, ir romėnai ateis ir atims \f + \fr 11:48 \ft „tą mūsų“ – Gr. artikelis.\f*tą mūsų \f + \fr 11:48 \ft „vietą“ – T. y. šventyklą.\f*vietą bei \f + \fr 11:48 \ft „mūsų“ – Gr. artikelis.\f*mūsų tautą.“  
\v 49 O vienas iš jų – Kajafas, būdamas vyriausiasis kunigas tais metais, jiems tarė: „Jūs visiškai nieko nei išmanote,  
\v 50 nei susivokiate, kad mums yra naudinga, jog vienas žmogus mirtų už liaudį, bet nepražūtų visa tauta.“  
\v 51 (O tai jis kalbėjo \f + \fr 11:51 \ft „vadovaudamasis savimi“ – Žr. Jn 5:19 išnašą.\f*nesivadovaudamas savimi, bet, būdamas vyriausiasis kunigas tais metais, jis išpranašavo, kad \f + \fr 11:51 \ft „Jėzus mirs“ – Arba „Jėzui teks mirti“ arba kitaip.\f*Jėzus mirs už \f + \fr 11:51 \ft „tą“ – Gr. artikelis.\f*tą tautą,  
\v 52 ir ne tik už tą tautą, bet kad jis taip pat surinktų į viena Dievo išsklaidytuosius vaikus.)  
\v 53 Tada, nuo tos dienos, jie drauge \f + \fr 11:53 \ft „sutarė“ – Arba „tarėsi“.\f*sutarė, kad jį nužudytų.  
\v 54 Todėl Jėzus daugiau nebevaikščiojo viešai tarp \f + \fr 11:54 \ft „Judėjos gyventojų“ – Arba „judėjiečių“, „žydų“.\f*Judėjos gyventojų, bet iš ten nuėjo į kraštą netoli dykumos, į miestą, vadinamą Efraimu, ir ten išbuvo su savo mokytiniais.  
\v 55 Žydų Aplenkimo \add šventė\add* buvo arti, ir daug \add žmonių\add* iš \add viso\add* krašto prieš Aplenkimo \add šventę\add* traukė aukštyn į Jeruzalę apsivalyti.  
\v 56 Tad jie ieškojo Jėzaus ir stoviniuodami šventykloje kalbėjosi vieni su kitais: „\f + \fr 11:56 \ft „Kaip“ – T. „Ką“.\f*Kaip jūs manote? Jis neateis į šventę, ar ne?“  
\v 57 Mat ir aukštieji kunigai ir fariziejai išleido įsakymą, kad, jei kuris žinotų, kur jis yra, praneštų, kad jie galėtų jį suimti.   
\c 12
\s1 Lozoriaus sesuo Marija patepė Jėzaus kojas  
\p
\v 1 Tada, šešios dienos prieš Aplenkimo \add šventę\add*, Jėzus atėjo į Betaniją, kur buvo numirėlis Lozorius, kurį jis prikėlė iš numirusiųjų.  
\v 2 Taigi, ten jie iškėlė jam vaišes ir Morta patarnavo, o Lozorius buvo vienas iš atsilošiančiųjų su juo prie stalo.  
\v 3 Tada Marija, paėmusi \f + \fr 12:3 \ft „svarą“ – Gr. λίτρα (litra). Tai buvo Romos Imperijos „libra“, kurios svoris buvo 327-329 gramai.\f*svarą labai brangių tepamųjų kvepalų iš \f + \fr 12:3 \ft „tikro“ – Gr. πιστικός (pistikos), kuris vartojamas NT dar tik Mk 14:3. Arba „gryno“. Žodis yra įvairiai verčiamas.\f*tikro nardo, patepė Jėzui kojas. Ji ir nušluostė jo kojas savo plaukais. Ir namai prisipildė tepamųjų kvepalų kvapo.  
\v 4 Tada vienas iš jo mokytinių, Simono \add sūnus\add* Judas Iskarijotas, \f + \fr 12:4 \ft „kuris jį išduos“ – Arba „kuris išduosiąs jį“, „kuris ketino jį išduoti“. Gr. žodis μέλλω (mello) nusako ateities įvykius.\f*kuris jį išduos, *pasakė:  
\v 5 „Kodėl šie tepamieji kvepalai nebuvo parduoti už \f + \fr 12:5 \ft „tris šimtus denarų“ – Vienas denaras ≈ darbininko vienos dienos darbo užmokestis. Trys šimtai denarų būtų daugmaž vienerių metų darbininko atlyginimas.\f*tris šimtus denarų ir \add pinigai\add* neatiduoti vargšams?“  
\v 6 Jis tai sakė ne todėl, kad rūpinosi vargšais, bet todėl, kad buvo vagis ir turėjo \f + \fr 12:6 \ft „kasą“ – Arba „pinigų dėžutę“.\f*kasą, ir \f + \fr 12:6 \ft „nešiojosi“ – Gr. žodis βαστάζω (bastazo) gali reikšti „išnešti“ (Jn 20:15), todėl kartais verčiamas „vagiliauti“, „grobstyti“. Manantys, kad žodžiu βαστάζω (bastazo) sakoma, jog Judas išimdavo iš pinigų, rodo dar į Mt 3:11, 8:17. Nėra klausimo, kad Judas vogdavo, klausimas tai, ar žodis βαστάζω (bastazo) tvirtina tai.\f*nešiojosi tai, kas buvo į ją įdedama.  
\v 7 Tad Jėzus tarė: \wj „Palik ją ramybėje, ji \wj*\f + \fr 12:7 \ft „juos“ – T. „jį“, t. y. tepamuosius kvepalus; gr. vns.\f*\wj juos buvo laikiusi mano laidojimo dienai.\wj*  
\v 8 \wj Nes vargšų visada turite šalia savęs, bet mane ne visada \wj*\f + \fr 12:8 \ft „turėsite“ – T. „turite“.\f*\wj turėsite.“\wj*  
\v 9 Taigi didelė žydų minia žinojo, kad jis ten buvo, ir jie atėjo ne tik dėl Jėzaus, bet kad pamatytų ir Lozorių, kurį jis prikėlė iš numirusiųjų.  
\v 10 Bet aukštieji kunigai susitarė, kad ir Lozorių nužudytų,  
\v 11 nes daugybė žydų per jį atsitraukė \add nuo jų\add* ir įtikėjo Jėzumi.   
\s1 Pažadėtasis Karalius ateina į Jeruzalę  
\p
\v 12 Rytojaus dieną didelė minia, kuri atvyko į šventę, išgirdusi, kad Jėzus ateinąs į Jeruzalę,  
\v 13 pasiėmė palmių šakų ir išėjo jo pasitikti ir šaukė: „Osana! Palaimintas tas, kuris ateina Viešpaties vardu – Izraelio Karalius!“  
\v 14 O Jėzus, radęs jauną asilą, užsėdo ant jo, kaip yra parašyta:  
\v 15 \f + \fr 12:15 \ft „Nebijok […]“ – Zch 9:9.\f*\qt Nebijok, Siono dukterie! Štai tavo Karalius ateina, sėdintis ant asilės jauniklio\qt*.  
\v 16 O iš pradžių jo mokytiniai šitų dalykų nesuprato, bet, kai Jėzus buvo pašlovintas, tada jie prisiminė, kad šie dalykai buvo apie jį parašyta, ir \add kad\add* jie buvo jam \f + \fr 12:16 \ft „tai“ – T. „šiuos / šituos / tuos dalykus“.\f*tai padarę.  
\v 17 Taigi \f + \fr 12:17 \ft „vis dar liudijo“ – Gr. k. būtojo laiko eigos veikslas (imperfektyvas) rodo, kad tai buvo besitęsiantis liudijimas. Arba „vis dar patvirtino savo liudijimu“.\f*vis dar liudijo \add apie tai\add* minia, buvusi su juo, kai jis pašaukė Lozorių iš kapo ir prikėlė jį iš numirusiųjų.  
\v 18 \f + \fr 12:18 \ft „Žmonių būrys“ – Tas pats gr. žodis dažnai verčiamas „minia“.\f*Žmonių būrys todėl ir išėjo jį pasitikti, nes buvo girdėjęs jį padarius tą antgamtinį ženklą.  
\v 19 Todėl fariziejai kalbėjo vieni kitiems: \f + \fr 12:19 \ft „Matote“ – Sakinys gali būti ir „Ar matote […]“ arba „Žiūrėkite, kad […]“.\f*„Matote, kaip nieko negalite padaryti! Štai pasaulis nuėjo paskui jį!“   
\s1 Šlovė atitenka tam, kuris miršta tarsi kviečio grūdas  
\p
\v 20 Ir tarp atėjusiųjų aukštyn garbinti per šventę buvo tam tikri \f + \fr 12:20 \ft „graikai“ – Gr. Ἕλλην (Hellen). Tai etniniai graikai, ne graikakalbiai žydai – Ἑλληνιστής (Hellenistes). Šie graikai atvyko garbinti, todėl manoma, kad jie jau buvo atsivertę į hebrajų tikėjimą.\f*graikai.  
\v 21 Taigi tie priėjo prie \f + \fr 12:21 \ft „Pilypo“ – Apaštalas Pilypas buvo iš Betsaidos (Jn 1:44). Yra kitas Pilypas (diakonas, evangelistas), kuris minimas Apd 6:5; 8:5,26; 21:8.\f*Pilypo, \add kilusio\add* \f + \fr 12:21 \ft „iš Galilėjos Betsaidos“ – Jn 1:44.\f*iš Galilėjos Betsaidos, ir prašė jo, sakydami: „Gerbiamasis, \f + \fr 12:21 \ft „norėtume“ – T. „norime“.\f*norėtume pamatyti Jėzų.“  
\v 22 Pilypas *nuėjo ir *pasakė Andriejui, o Andriejus ir Pilypas \f + \fr 12:22 \ft „dar“ – Arba „vėl“\f*dar Jėzui *pasakė.  
\v 23 O Jėzus jiems atsakė, sakydamas: \wj „Yra atėjusi valanda, kad būtų pašlovintas Žmogaus Sūnus.\wj*  
\v 24 \wj Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jei kviečio grūdas įkritęs į žemę nemiršta, jis lieka vienas, bet jeigu numiršta, jis duoda daug vaisių.\wj*  
\v 25 \wj Kas myli savo \wj*\f + \fr 12:25 \ft „gyvybę“, „gyvybės“ – Gr. ψυχή (psūche); arba „sielą“ (2 k.).\f*\wj gyvybę, ją \wj*\f + \fr 12:25 \ft „pražudys“ – Gal „praras“, plg. Mk 8:35, Mt 16:25, Lk 9:24, 17:33.\f*\wj pražudys, tačiau kas \wj*\f + \fr 12:25 \ft „nekenčia“ – Žr. Lk 14:26-35.\f*\wj nekenčia savo gyvybės šiame pasaulyje, išsaugos ją \wj*\f + \fr 12:25 \ft „amžinam gyvenimui“ – Arba „amžinai gyvybei“, „amžinai gyvasčiai“. Galėtų būti „į amžiną gyvenimą“. Gr. frazė εἰς ζωὴν αἰώνιον (eis zōėn aiōnion, „į gyvenimą amžiną“) vartojama Jn 4:14,36; 6:27; 12:25.\f*\wj amžinam gyvenimui.\wj*  
\v 26 \wj Jei kas man tarnauja, jis turi sekti paskui mane, ir kur aš esu, ten bus ir mano tarnas; jei kas man tarnauja, tą gerbs \wj*\add mano\add* Tėvas.  
\v 27 \wj Dabar mano siela sukrėsta. Ir ką aš sakysiu: ‚Tėve, išgelbėk mane nuo šios valandos!‘? Bet dėl šios priežasties aš atėjau į šią valandą.\wj*  
\v 28 \wj Tėve, pašlovink savo vardą.“\wj* Tada iš dangaus ataidėjo balsas: „Aš \add jį\add* pašlovinau ir vėl pašlovinsiu.“  
\v 29 Todėl \add aplink\add* stovinti ir \add tai\add* girdėjusi minia sakė \f + \fr 12:29 \ft „griaustinį sugriaudus“ – T. „griaustinį įvykus / atsitikus“.\f*griaustinį sugriaudus. Kiti sakė: „Angelas jam kalbėjo.“  
\v 30 Jėzus atsakydamas tarė: \wj „Ne dėl manęs \wj*\f + \fr 12:30 \ft „pasigirdo“ – T. „atėjo“.\f*\wj pasigirdo tas balsas, bet dėl jūsų.\wj*  
\v 31 \wj Dabar yra šio pasaulio teismas, dabar šio pasaulio kunigaikštis bus išmestas lauk.\wj*  
\v 32 \wj O aš, \wj*\f + \fr 12:32 \ft „kai“. – T. „jei“.\f*\wj kai būsiu aukštyn iškeltas nuo žemės, visus trauksiu pas save.“\wj*  
\v 33 Jis tai pasakė \f + \fr 12:33 \ft „nurodydamas“ – Gr. žodis σημαίνω (sėmainō) vartojamas ir Jn 18:32, 21:19; Apd 11:28, 25:27; Apr 1:1. Yra kilęs iš žodžio, reiškiančio „žymę“, „ženklą“. Vartosenoje visada kalbama apie išankstinį paaiškinimą, todėl galimas ir toks vertimas: „paaiškinti / nurodyti iš anksto“.\f*nurodydamas, kokia mirtimi \f + \fr 12:33 \ft „jam numatyta mirti“ – Gr. frazėje yra žodis μέλλω (mello), kuris nusako ateities įvykius.\f*jam numatyta mirti.  
\v 34 \f + \fr 12:34 \ft „Žmonės“ – Arba „Minia“.\f*Žmonės jam atsakė: „Mes girdėjome iš Įstatymo, kad Kristus pasilieka per amžius. Tai kaip tu \add gali\add* sakyti, kad Žmogaus Sūnus turi būti iškeltas aukštyn? Kas yra tas Žmogaus Sūnus?“  
\v 35 Tada Jėzus jiems tarė: \f + \fr 12:35 \ft „Dar trumpą laiką“ – Žr. Jn 7:33 išnašą.\f*\wj „Dar trumpą laiką \wj*\f + \fr 12:35 \ft „Šviesa“ – Žr. Jn 1:5-9, 8:12, 9:5, 12:46.\f*\wj Šviesa yra su jumis. Vaikščiokite, kol turite Šviesą, kad ant jūsų neužeitų tamsa. O tas, kuris vaikšto tamsoje, nežino, kur eina.\wj*  
\v 36 \wj Kol turite Šviesą, pasitikėkite Šviesa, kad \wj*\f + \fr 12:36 \ft „būtumėte“ – Arba „pasirodytumėte esą“. Plg. Mt 5:45, Jn 15:8.\f*\wj būtumėte \wj*\f + \fr 12:36 \ft „Šviesos vaikai“ – Plg. Lk 16:8, Ef 5:8, I Tes 5:5.\f*\wj Šviesos vaikai.\wj* Tai pasakęs Jėzus išėjo ir pasislėpė nuo jų.   
\s1 Kietos širdys ir netikėjimas  
\p
\v 37 Bet nors jis buvo padaręs tiek daug antgamtinių ženklų jų akivaizdoje, tačiau jie netikėjo juo,  
\v 38 kad išsipildytų pranašo \f + \fr 12:38 \ft „Izaijo“ – Gr. Ἠσαΐας (Hesaias).\f*Izaijo pasakymas, kurį jis kalbėjo: \f + \fr 12:38 \ft „Viešpatie […]“ – Žr. Iz 53:1, Rom 10:16.\f*\qt VIEŠPATIE, kas patikėjo\qt* \f + \fr 12:38 \ft „girdima mūsų žinia“ – Arba „klausytinu mūsų pranešimu“, „tai, kas iš mūsų klausoma“, „klausytina mūsų \+add perduota\+add* žinia“.\f*\qt girdima mūsų žinia? Ir kuriam buvo apreikšta\qt* \f + \fr 12:38 \ft „Viešpaties ranka“ – T. y. Dievo galybė, kurią Viešpats Jėzus parodė savo daromais stebuklais.\f*\qt Viešpaties ranka\qt*?  
\v 39 Jie negalėjo tikėti, nes Izaijas vėl pasakė:  
\v 40 \f + \fr 12:40 \ft „Jis yra apakinęs …“ – Iz 6:9-10.\f*\qt Jis yra apakinęs jų akis ir užkietinęs jų širdį, kad nematytų akimis nei suvoktų širdimi ir neatsiverstų, ir aš jų nepagydyčiau\qt*.  
\v 41 Tuos dalykus pasakė Izaijas, kai pamatė jo šlovę ir kalbėjo apie jį.   
\p
\v 42 Vis dėlto net iš \f + \fr 12:42 \ft „vyresnybės“ – T. – „valdovų“, „vyresnybės narių“, „valdančiųjų“.\f*vyresnybės daugelis \f + \fr 12:42 \ft „įtikėjo jį“ – Žr. išnašą Jn 8:30-oje eilutėje. Aišku, kad jų tikėjimas buvo tikėjimas faktais, bet ne pasikliovimas Jėzumi ir savęs patikėjimas Jam, nes nedrįso išpažinti Jėzaus ir labiau mėgo šlovę nuo žmonių nei šlovę nuo Dievo (43 eil). Plg. Mt 10:33 ir Lk 12:9. Galimai Nikodemas ir Juozapas iš Arimatėjos buvo tarp minėtų netikrų tikinčiųjų, bet šie vėliau tapo tikrais tikinčiaisiais ir nebesigėdijo Jėzaus.\f*įtikėjo jį, bet dėl fariziejų jie neišpažino \add jo\add*, kad nebūtų pašalinti iš sinagogos,  
\v 43 nes žmonių šlovę jie mėgo labiau už Dievo šlovę.   
\p
\v 44 O Jėzus \f + \fr 12:44 \ft „šaukdamas“ – T. „šaukė ir“.\f*šaukdamas tarė: \wj „Kas tiki manimi, \wj*\add tas\add* tiki ne manimi, bet tuo, kuris mane siuntė.  
\v 45 \wj Be to, kas mato mane, mato tą, kuris mane siuntė.\wj*  
\v 46 \wj Aš, Šviesa, esu atėjęs į pasaulį, kad kiekvienas, kuris manimi tiki, nepasiliktų tamsoje.\wj*  
\v 47 \wj Ir jei kas klausosi mano žodžių ir netiki, aš \wj*\f + \fr 12:47 \ft „nesiimu jo teisti“ – Žr. išnašą Jn 8:11 eilutėje.\f*\wj nesiimu jo teisti, nes atėjau ne tam, kad teisčiau pasaulį, bet kad išgelbėčiau pasaulį.\wj*  
\v 48 \wj Kas mane atmeta ir mano žodžių nepriima, turi tą, kuris jį teisia; tas žodis, kurį kalbėjau, teis jį paskutiniąją dieną.\wj*  
\v 49 \wj Nes aš nekalbėjau \wj*\f + \fr 12:49 \ft „vadovaudamasis savimi“ – Arba „iš savęs“. Gr. frazė ἐξ ἐμαυτοῦ (eks emautou) vartojama tik čia. Žr. išnašą apie panašią frazę ἀπ᾽ ἐμαυτοῦ (ap emautou) Jn 5:30 eilutėje.\f*\wj vadovaudamasis savimi, bet Tėvas, kuris mane siuntė, pats davė man įsakymą, ką turiu sakyti ir ką turiu kalbėti.\wj*  
\v 50 \wj Ir žinau, kad \wj*\f + \fr 12:50 \ft „jo įsakymas“ – Arba „jo įsakymo pasekmė“. Vartojama retorinė figūra: žodis „įsakymas“ reiškia tai, ką daro įsakymas (kai jis vykdomas). Plg. I Jn 3:23.\f*\wj jo įsakymas yra \wj*\f + \fr 12:50 \ft „amžinas gyvenimas“ – Arba „amžina gyvybė“\f*\wj amžinas gyvenimas. Todėl ką aš kalbu, kalbu taip, kaip Tėvas yra man pasakęs.“\wj*   
\c 13
\s1 Meilės pavyzdys: tarnauti juodžiausiais darbais net iki galo  
\p
\v 1 O prieš Aplenkimo šventę, Jėzus, žinodamas, kad buvo atėjusi jo valanda, jog jis turi \f + \fr 13:1 \ft „išeiti iš šio pasaulio“ – Plg. Lk 9:31, II Pt 1:15.\f*išeiti iš šio pasaulio pas Tėvą, mylėjęs savuosius, kurie buvo pasaulyje, jis \f + \fr 13:1 \ft „mylėjo juos“ – T. y. „parodė / pareiškė savo meilę jiems“.\f*mylėjo juos \f + \fr 13:1 \ft „iki galo“ – Arba „iki užbaigimo“, „galutinai“, „visiškai“, „iki paskutiniųjų“. Gr. frazės εἰς τέλος (eis telos), kuris verčiamas „iki galo“ arba „iki užbaigimo“, turi sąsają su Jėzaus ant kryžiaus ištartu žodžiu Τετέλεσται (Tetelestai), kuris verčiamas „Atlikta“, „Galutinai atlikta“, arba „Užbaigta“ Jn 19:30-oje eilutėje. Plg. I Jn 3:16 eilutę, kuri rodo, kad Jėzus įpareigojo savuosius ne tik daryti juodus darbus vieni už kitus, bet ir guldyti gyvybę vieni už kitus.\f*iki galo.  
\v 2 Ir pasibaigus vakarienei, velniui jau įdėjus į Simono \add sūnaus\add* Judo Iskarijoto širdį jį išduoti,  
\v 3 Jėzus, žinodamas, kad Tėvas \f + \fr 13:3 \ft „visa“ – Gr. dgs., t. y. „visus dalykus ir asmenis“; plg. Mt 28:18.\f*visa atidavęs į jo rankas ir kad jis išėjo nuo Dievo ir eina pas Dievą,  
\v 4 *kėlėsi nuo vakarienės \add stalo\add* ir *padėjo į šoną savo viršutinius drabužius ir, paėmęs rankšluostį, \add juo\add* apsijuosė.  
\v 5 Po to jis *įpylė vandens į praustuvę ir ėmė mazgoti mokytiniams kojas bei šluostyti \add jas\add* rankšluosčiu, kuriuo buvo apsijuosęs.  
\v 6 Tada jis *priėjo prie Simono Petro ir šis jam *tarė: „Viešpatie, nejaugi tu mazgosi man kojas?!“  
\v 7 Jėzus atsakydamas tarė jam: \wj „Tu dabar nesupranti, ką aš darau, bet \wj*\f + \fr 13:7 \ft „po šių dalykų“ – Arba „paskui“, „vėliau“.\f*\wj po šių dalykų \wj*\f + \fr 13:7 \ft „suvoksi“ – T. y. „patirtimi būsi išmokęs“.\f*\wj suvoksi.“\wj*  
\v 8 Petras jam *tarė: „Nieku būdu nemazgosi man kojų per amžius!“ Jėzus jam atsakė: \wj „Jeigu tavęs nenumazgosiu, \wj*\add vadinasi\add*, tu su manimi neturi dalies.“  
\v 9 Simonas Petras jam *tarė: „Viešpatie, ne tik mano kojas, bet ir rankas ir galvą!“  
\v 10 Jėzus jam *tarė: \wj „Kas yra \wj*\f + \fr 13:10 \ft „nuplautas“ – T. „numaudytas“; gr. žodis λούω (louo) yra neveikiamosios nuosakos, t. y. kas kitas nuplovė / numaudė tą žmogų, o ne jis pats nusiplovė / nusimaudė. Nors „maudyti“ būtų tikslesnis vertimas, žodis λούω (louo) ir giminingas žodis ἀπολούω (apolouo) šiame leidinyje dažniausiai verčiami žodžiu „(nu)plauti“ dėl lietuvių k. sintaksės (vengiant keistų išsireiškimų, pvz., kad Jėzus „maudė“ tikinčiuosius savo krauju, ar kad žmogus „maudė“ nukentėjusiojo žaizdas). Plg. Apd 9:37, 16:33, 22:16; I Kor 6:11; Hbr 10:22; II Pt 2:22; Apr 1:5.\f*\wj nuplautas, tam nereikia nieko kito, kaip tik kojas nusimazgoti, nes yra visas švarus – ir jūs esate švarūs, bet ne visi.“\wj*  
\v 11 Nes jis žinojo, kas jį išduosiąs, todėl pasakė: \wj „Ne visi esate švarūs.“\wj*  
\v 12 Taigi, kai jau buvo numazgojęs jiems kojas ir pasiėmęs savo drabužius \add ir\add* vėl atsilošęs \add prie stalo\add*, jis tarė jiems: \wj „Ar suprantate, ką jums padariau?\wj*  
\v 13 \wj Jūs mane vadinate Mokytoju ir Viešpačiu, ir gerai sakote, nes aš \wj*\add toks ir\add* esu.  
\v 14 \wj Jei tad aš – Viešpats ir Mokytojas – numazgojau jums kojas, \wj*\add tai\add* ir jūs privalote vieni kitiems kojas mazgoti.  
\v 15 \wj Nes esu jums davęs pavyzdį, kad ir jūs taip darytumėte, kaip aš jums dariau.\wj*  
\v 16 \wj Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: nei tarnas nėra didesnis už savo šeimininką, nei pasiųstasis didesnis už savo siuntėją.\wj*  
\v 17 \wj Jei žinote šiuos dalykus, – esate palaiminti, jei juos darote.\wj*   
\s1 Jėzus: Mano pranašysčių išsipildymas įrodys, kad esu „Aš Esu“  
\p
\v 18 \wj Ne apie jus visus kalbu. Aš žinau, \wj*\f + \fr 13:18 \ft „kuriuos išsirinkau“ – Plg. Jn 6:70.\f*\wj kuriuos išsirinkau, bet \+add taip yra\+add*, kad išsipildytų šventraštis: \wj*\f + \fr 13:18 \ft „Tas …“ – Ps 41:9.\f*\wj \+qt Tas, kuris su manimi valgo duoną, pakėlė prieš mane savo kulną\+qt*\wj*.  
\v 19 \wj Sakau jums \wj*\f + \fr 13:19 \ft „pradedant dabar“ – Gr. ἀπ᾽ ἄρτι (ap arti); arba „nuo šiol“, „ateityje“, „po šitos dabarties“. Žr. Mt 23:39; 26:29,64; Jn 1:51; 14:7.\f*\wj pradedant dabar, prieš įvykstant, kad įvykus tikėtumėte, jog ΑŠ ESU \+add tas\+add*\wj*.  
\v 20 \wj Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas priima bet kurį \wj*\add asmenį\add*, kurį siunčiu, tas priima mane, o kas priima mane, tas priima tą, kuris mane siuntė.“   
\s1 Jėzus atskleidžia, kas Jį išduos  
\p
\v 21 Pasakęs tuos dalykus, Jėzus buvo sukrėstas dvasioje ir liudijo tardamas: \wj „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums, kad mane išduos vienas iš jūsų!“\wj*  
\v 22 Todėl mokytiniai ėmė žvalgytis vieni į kitus nesuvokdami, apie kurį jis kalbąs.  
\v 23 O vienas jo mokytinių, kurį Jėzus mylėjo, buvo atsilošęs \add valgyti\add* \f + \fr 13:23 \ft „prie Jėzaus užančio“ – Arba „Jėzaus užantyje“, „į Jėzaus užantį“; šioje eilutėje vartojamas gr. prielinksnis ἐν (en), o Jn 1:18 eilutėje vartojamas εἰς (eis). Abudu turi įvairias reikšmes ir kartais reiškia tą patį.\f*prie Jėzaus \f + \fr 13:23 \ft „užančio“ – Trad. „krūtinės“.\f*užančio.  
\v 24 Todėl Simonas Petras *parodė jam gestą, kad pasiklaustų, kas būtų tas, apie kurį jis kalba.  
\v 25 Tad \f + \fr 13:25 \ft „pasilinkęs“, – Arba „nusileidęs / nukritęs ant“. Čia ir Lk 15:20 gr. žodis ἐπιπίπτω (epipiptō) vartojamas panašia prasme.\f*pasilinkęs prie Jėzaus krūtinės, šis *pasakė jam: \f + \fr 13:25 \ft „Kas jis, Viešpatie?“ – T. „Viešpatie, kuris yra \ft \+add jis\+add*?“\f*„Kas jis, Viešpatie?“  
\v 26 Jėzus *atsakė: \wj „Tai tas, kuriam \wj*\f + \fr 13:26 \ft „pamirkęs“ – Gr. βάπτω (bapto), Trad. „padažęs“, kurio viena reikšmė yra „pamirkyti“.\f*\wj pamirkęs paduosiu gabaliuką \wj*\add duonos\add*.“ Ir įmirkęs gabaliuką *padavė \add jį\add* Judui Iskarijotui, Simono \add sūnui\add*.  
\v 27 Ir po gabaliuko Šėtonas įėjo į jį. Tada Jėzus jam tarė: \wj „Ką darai, daryk greičiau!“\wj*  
\v 28 Tačiau, nė vienas iš atsilošusių \add prie stalo\add* nesuprato, kodėl jis \add taip\add* pasakė jam.  
\v 29 Nes kai kurie manė, kadangi Judas turėjo \f + \fr 13:29 \ft „kasą“ – Arba „pinigų dėžutę“.\f*kasą, kad Jėzus jam *sakęs: „Nupirk, ko mums reikia šventei“, arba kad jis ką nors duotų vargšams.  
\v 30 Tad anas, priėmęs \add duonos\add* gabaliuką, tuojau išėjo; o buvo naktis.   
\s1 Jėzus praneša, kad išvyksta  
\p
\v 31 Taigi, kai \add tas\add* buvo išėjęs, Jėzus *tarė: \wj „Žmogaus Sūnus \wj*\f + \fr 13:31 \ft „jau“ (2 k. čia ir 32 eilutėje) – Gr. k. vksm. laikas aoristas (αορπιστος – „neapibrėžtas“) reiškia praeityje vykusį baigtą veiksmą nepaisant, ar jo padarinai veikia dabar ar ne.\f*\wj jau dabar pašlovintas, ir Dievas jau pašlovintas \wj*\f + \fr 13:31 \ft „per jį“ (čia ir 32 eilutėje), „per save“ (32 eilutėje) – Plg. Jn 14:13; II Tes 1:10, 12 (gr. ἐν (en)); I Pt 4:11 (gr. διὰ); abudu prielinksniai gali būti išversti „per“, o ἐν (en) taip pat verčiamas vietininku (pvz., „jame“, „savyje“) ir kilmininku (pvz., „Dievas jau jo (Dievo Sūnaus) pašlovintas“).\f*\wj per jį.\wj*  
\v 32 \wj Jei Dievas \wj*\f + \fr 13:32 \ft „jau“ – Žr. Jn 13:31 išnašą.\f*\wj jau pašlovintas \wj*\f + \fr 13:32 \ft „per jį“, „per save“ – Žr. Jn 13:31 išnašą.\f*\wj per jį, tai ir Dievas jį pašlovins per save – ir tuojau jį pašlovins.\wj*  
\v 33 \wj Vaikeliai, \wj*\f + \fr 13:33 \ft „dar trumpą laiką“ – Žr. Jn 7:33 išnašą.\f*\wj dar trumpą laiką \wj*\f + \fr 13:33 \ft „būsiu“ – T. „esu“.\f*\wj būsiu su jumis. Jūs manęs ieškosite; ir kaip sakiau žydams: ‚kur aš einu, jūs negalite ateiti‘, – taip dabar ir jums sakau.\wj*  
\v 34 \wj Jums duodu \wj*\f + \fr 13:34 \ft „naują“ – Galimas paaiškinimas: įsakymas mylėti yra naujas (1) ne ta prasme, kad ankstesniais laikais nebuvo tokio įsakymo (plg. Kun 19:18; Mt 5:43, 19:19, 22:39; Mk 12:31; Lk 10:27), bet, kad, kaip sakoma 35-oje eilutėje, pirmą kartą meilė kitiems bus tapatybę rodantis ženklas (plg. Jn 15:12, 17; Rom 13:9; Gal 5:14; Jok 2:8; I Jn 3:11, 14, 16-18, 23; 4:7-8, 11-12, 4:20-21, 5:2) ir yra naujas ta prasmė, kad Jėzaus pavyzdys nebuvo norma ankstesnių laikų tikintiesiems.\f*\wj naują įsakymą, kad jūs vieni kitus mylėtumėte – kaip aš jus mylėjau, kad ir jūs taip mylėtumėte vienas kitą.\wj*  
\v 35 \wj Iš to visi pažins, kad esate mano mokytiniai, jei \wj*\f + \fr 13:35 \ft „mylėsite vieni kitus“ – T. „turėsite meilę vieni kitiems“. Gr. galininkas (t. y. „turėsite meilę“), bet lietuvių kalboje galininkas nevartotinas neapibrėžtam daiktų kiekiui ar daikto daliai reikšti.\f*\wj mylėsite vieni kitus.“\wj*   
\s1 Jėzus išpranašauja, kad Petras Jo išsižadės  
\p
\v 36 Simonas Petras jam *tarė: „Viešpatie, kur eini?“ Jėzus jam atsakė: \wj „Kur einu, tu dabar negali sekti paskui mane, bet vėliau seksi paskui mane.“\wj*  
\v 37 Petras jam *tarė: \wj „Viešpatie, kodėl negaliu sekti paskui tave dabar? Aš savo gyvybę guldysiu už tave!“\wj*  
\v 38 Jėzus jam atsakė: \wj „Ar savo gyvybę guldysi už mane? Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: jokiu būdu gaidys nepragys, iki tu triskart manęs \wj*\f + \fr 13:38 \ft „išsižadėsi“ – Arba „išsiginsi“.\f*\wj išsižadėsi!“\wj*   
\c 14
\p
\v 1 \wj „Tegul nebūna sukrėstos jūsų \wj*\f + \fr 14:1 \ft „širdys“ – T. „širdis“ (vns.).\f*\wj širdys: \wj*\f + \fr 14:1 \ft „tikite […] tikėkite“ – Gr. k. veiksmažodžio πιστεύω (pisteuo) forma πιστεύετε (pisteuete) yra vartojama du kartus. Ji gali būti arba tiesioginės arba liepiamosios nuosakos. Todėl galimi įvairūs vertimai: (1) tikite […] tikite, (2) tikite […] tikėkite, (3) tikėkite […] tikėkite, arba (4) tikėkite […] tikite.\f*\wj tikite Dievu, tikėkite ir manimi.\wj*  
\v 2 \wj Mano Tėvo namuose yra daug buveinių; jei \+add taip\+add* nebūtų, būčiau jums pasakęs. Einu jums vietos paruošti.\wj*  
\v 3 \wj Ir jeigu nueinu ir paruošiu jums vietą, vėl \wj*\f + \fr 14:3 \ft „ateisiu“ – Gr. esamasis laikas, žymintis neabejojamą veiksmą ateityje.\f*\wj ateisiu ir pasiimsiu jus pas save, kad jūs būtumėte ten, kur esu aš.\wj*  
\v 4 \wj Ir žinote, kur einu, ir žinote kelią.“\wj*  
\v 5 Tomas jam *tarė: „Viešpatie, nežinome, kur tu eini. Ir kaip galime žinoti kelią?“  
\v 6 Jėzus jam sako: \wj „Aš esu kelias, tiesa ir \wj*\f + \fr 14:6 \ft „gyvenimas“ – Arba „gyvybė“, „gyvastis“.\f*\wj gyvenimas; niekas neateina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane.\wj*  
\v 7 \wj Jei būtumėte pažinę mane, tai būtumėte pažinę ir mano Tėvą. Ir nuo šiol jį pažįstate ir jį \wj*\f + \fr 14:7 \ft „esate matę“ – Arba „esate supratę“; gr. žodis ὁράω (horáō) reiškia tiksliai įžiūrėti akimis ar protu. Plg. Jn 1:18, 6:46, 14:9; I Jn 3:6, 4:20; III Jn 11; Hbr 1:3; Kol 1:15-16. Dėl įžiūrėjimo protu, žr. Apd 8:26.\f*\wj esate matę.“\wj*  
\v 8 Pilypas jam sako: „Viešpatie, parodyk mums Tėvą, ir to mums pakaks.“  
\v 9 Jėzus jam sako: \wj „Esu su jumis \+add jau\+add* tokį ilgą laiką, ir tu, Pilypai, dar \wj*\f + \fr 14:9 \ft „nesi manęs pažinęs“ – Arba „nesi manęs atpažinęs“, „nesusipažinai su manimi“.\f*\wj nesi manęs pažinęs?! Kas mane yra matęs, yra matęs Tėvą! Tad kaipgi tu sakai: ‚Parodyk mums Tėvą‘?\wj*  
\v 10 \wj Nejau tu netiki, kad aš esu Tėve ir Tėvas yra manyje?! Žodžius, kuriuos aš jums kalbu, aš nekalbu \wj*\f + \fr 14:10 \ft „vadovaudamasis savimi“ – Žr. Joh 5:19 išnašą.\f*\wj vadovaudamasis savimi, bet Tėvas, kuris išlieka manyje, jis daro \wj*\f + \fr 14:10 \ft „savo“ – Gr. artikelis; plg. Jn 11:48; Apd 13:25, 19:19; Kol 2:14 ir kt.\f*\wj savo darbus.\wj*  
\v 11 \wj Tikėkite manimi, kad aš \+add esu\+add* Tėve ir Tėvas manyje. Bet jei \wj*\f + \fr 14:11 \ft „netikite“ – T. „ne“.\f*\wj netikite, tai tikėkite manimi dėl pačių darbų.\wj*  
\v 12 \wj Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas tiki manimi, tas irgi darys darbus, kuriuos aš darau, ir dar už juos didesnių darys, nes aš einu pas savo Tėvą.\wj*  
\v 13 \wj Ir ko tik prašysite mano vardu, tai padarysiu, kad Tėvas būtų pašlovintas \wj*\f + \fr 14:13 \ft „per Sūnų“ – Plg. Jn 13:31 (gr. ἐν (en)), I Pt 4:11 (gr. διὰ (dia)); abudu prielinksniai gali būti išversti „per“.\f*\wj per Sūnų.\wj*  
\v 14 \wj Jei ko prašysite mano vardu, \+add tai\+add* padarysiu aš.\wj*  
\v 15 \wj Jei mane mylite, laikykitės mano įsakymų.\wj*  
\v 16 \wj Ir melsiu Tėvą aš pats, ir jis duos jums \wj*\f + \fr 14:16 \ft „kitą“ – T. y. tos pačios rūšies. Žr. Gal 1:6-7 gr. k. tekstą.\f*\wj kitą \wj*\f + \fr 14:16 \ft „Paguodžiantį Užtarėją“ – Gr. παράκλητος (paráklėtos) vartojamas 5 k. NT: Jn 14:16, 26; 15:26; 16:7; I Jn 2:1. Gr. žodyje slypi dar įspėjimas, paraginimas, padėjimas. Kristus yra atgimusiojo Paguodžiantis Užtarėjas pas Tėvą (I Jn 2:1), o Šventoji Dvasia yra Paguodžiantis Užtarėjas nuo Tėvo pas atgimusįjį (Jn 14:16, 26; 15:26; 16:7).\f*\wj Paguodžiantį Užtarėją, kad pasiliktų su jumis per amžius,\wj*  
\v 17 \wj \+add tai yra\+add*, Tiesos Dvasią, kurios pasaulis neįstengia priimti, nes nemato jos ir nepažįsta jos. Bet jūs pažįstate ją, nes ji pasilieka pas jus ir bus jumyse.\wj*  
\v 18 \wj Nepaliksiu jūsų netekusiais artimo \+add asmens\+add* – ateisiu pas jus.\wj*  
\v 19 \wj Dar trumpą laiką, ir pasaulis manęs *nebematys. Tačiau jūs mane matote. Kadangi aš gyvenu, jūs irgi \wj*\f + \fr 14:19 \ft „gyvensite“ – Arba „gyvuosite“.\f*\wj gyvensite.\wj*  
\v 20 \wj Tą dieną jūs žinosite, kad aš \+add esu\+add* savo Tėve, ir jūs manyje, ir aš jumyse.\wj*  
\v 21 \wj Kas turi mano įsakymus ir \wj*\f + \fr 14:21 \ft „jų laikosi“ – T. y., „juos vykdo“.\f*\wj jų laikosi, jis yra \wj*\f + \fr 14:21 \ft „tas, kuris mane myli“ – T. „tas, kuris yra mane mylintis“.\f*\wj tas, kuris mane myli. O kas mane myli,\wj*\f + \fr 14:21 \ft „tą mylės mano Tėvas“ – T. „bus mano Tėvo mylimas“.\f*\wj tą mylės mano Tėvas, ir aš jį mylėsiu ir jam apsireikšiu.\wj*  
\v 22 Judas – ne Iskariotas – jam *tarė: „Viešpatie, kas įvyko, kad tu rengiesi apsireikšti mums, o ne pasauliui?“  
\v 23 Jėzus atsakydamas tarė jam: \wj „Jei kas mane myli, jis laikysis mano žodžių, ir mano Tėvas jį mylės, ir mes pas jį ateisime ir pasidarysime \+add savo\+add* buveinę pas jį.\wj*  
\v 24 \wj Kas manęs nemyli, mano žodžių nesilaiko. O žodis, kurį girdite, yra ne mano, bet Tėvo, kuris yra mane siuntęs.\wj*  
\v 25 \wj Tuos dalykus esu jums pasakęs \+add dar\+add* būdamas su jumis.\wj*  
\v 26 \wj Bet Paguodžiantis Užtarėjas, – Šventoji Dvasia, kurį Tėvas atsiųs mano vardu, – jis išmokys jus visko ir viską jums primins, ką aš esu jums pasakęs.\wj*  
\v 27 \wj Aš jums palieku ramybę, duodu jums savo ramybę. Ne kaip pasaulis duoda, aš jums duodu. Tegul nebūna sukrėstos jūsų \wj*\f + \fr 14:27 \ft „širdys“ – T. „širdis“ (vns.).\f*\wj širdys ir teneišsigąsta.\wj*   
\p
\v 28 \wj Girdėjote, kaip aš jums sakiau: „Išeinu ir \+add vėl\+add* \wj*\f + \fr 14:28 \ft „ateisiu“ – T. „ateinu“, bet būsimojo laiko prasme.\f*\wj ateisiu pas jus.“ Jei mane mylėtumėte, džiaugtumėtės, kad sakiau: „Einu pas Tėvą“, – nes mano Tėvas yra didesnis už mane.\wj*  
\v 29 \wj Ir jau dabar, prieš įvykstant, esu jums tai pasakęs, jog kada tai įvyks, tikėtumėte.\wj*  
\v 30 \wj Nuo šiol nebedaug kalbėsiu su jumis, nes ateina šio pasaulio kunigaikštis, ir \wj*\f + \fr 14:30 \ft „manyje jis neturi nieko“ – Šėtonas, kuris prieš daugmaž valandą įėjo į Judą Iskarijotą, ateis Jude. Bet Šėtonas, blogio pradininkas, neturi nieko Jėzuje, t. y. jis neturėjęs jokios įtakos mūsų tobulam Išgelbėtojui. Jėzus laisvu noru ruošiasi atiduoti savo gyvybę kaip išpirką už kitus, užimdamas jų vietą (I Tim 2:6), bet jokiu būdu niekas neturėtų manyti, kad dėl Jo paties kaltės Šėtonas turi Jam galią, nes Šėtonas Dievo Sūnui neturėjo, neturi ir neturės jokios galios. Žr. Rom 16:20, Prd 3:15, Hbr 2:14-15, I Joh 3:8, Apr 20:1-3.\f*\wj manyje jis neturi nieko.\wj*  
\v 31 \wj Bet taip ir darau, kaip Tėvas davė man įsakymą, kad pasaulis žinotų, kad myliu Tėvą. Kelkitės, eikime iš čia!“\wj*   
\c 15
\s1 Jėzus: Aš esu tikrasis vynmedis  
\p
\v 1 \wj „Aš esu tikrasis vynmedis, o mano Tėvas yra sodininkas.\wj*  
\v 2 \wj Kiekvieną manyje esančią šakelę, neduodančią vaisiaus, jis pašalina; ir kiekvieną \wj*\add šakelę\add*, duodančią vaisių, \f + \fr 15:2 \ft „apgenėja“ – T. „daro švarią“, „švarina“, t. y. nuo jo nukerpa visa, kas neleidžia apsčiai atsirasti sveikam vaisiui. Tai yra žodis καθαίρω (kathaírō). Žodis καθαίρω (kathaírō) vartojamas kitur NT tik Hbr 10:2. Jis ir 3-oje eilutėje vartojamas žodis καθαρός (katharós, „švarūs“) yra giminingi.\f*\wj apgenėja, kad ji neštų daugiau vaisiaus.\wj*   
\p
\v 3 \wj Jūs jau esate švarūs \wj*\f + \fr 15:3 \ft „per žodį“ – Arba „dėl žodžio“, „žodžiu“.\f*\wj per žodį, kurį jums kalbėjau.\wj*  
\v 4 \wj Pasilikite manyje, ir aš – jumyse. Kaip \wj*\f + \fr 15:4 \ft „šakelė negali“ – Arba „šakelei neįmanoma“, „šakelė yra nepajėgi“; analogiškai toliau, kur „taip negalite \+add ir\+add* jūs“.\f*\wj šakelė negali duoti vaisiaus\wj* \f + \fr 15:4 \ft „\ft \+add pati\+add* iš savęs“ – Arba „vadovaudamasis savimi“. Žr. Jn 5:19 išnašą.\f*\wj \+add pati\+add* iš savęs, jei ji nepasilieka vynmedyje, taip negalite \+add ir\+add* jūs, jei nepasiliekate manyje.\wj*   
\p
\v 5 \wj Aš esu vynmedis, jūs – šakelės; kas pasilieka manyje, ir aš jame, tas neša daug vaisiaus, nes nuo manęs atskirti nieko nepajėgiate nuveikti.\wj*  
\v 6 \wj Jei kas nepasiliks manyje, tas bus išmestas laukan kaip šakelė ir sudžius. O \wj*\f + \fr 15:6 \ft „jas“ – T. y. šakeles.\f*\wj jas surenka ir įmeta į ugnį, ir jos yra sudeginamos.\wj*  
\v 7 \wj Jei \wj*\f + \fr 15:7 \ft „pasiliksite manyje“ – Žr. Jn 15:9-12; I Jn 2:6, 27-28; 3:6, 15.\f*\wj pasiliksite manyje, ir \wj*\f + \fr 15:7 \ft „mano žodžiai pasiliks“ – Žr. Jn 5:38, I Jn 2:14.\f*\wj mano žodžiai pasiliks jumyse, prašysite, ko tik norėsite, ir jums \wj*\add tai\add* įvyks.  
\v 8 \wj Mano Tėvas bus pašlovintas tuo, kad duosite daug vaisių, ir taip \wj*\f + \fr 15:8 \ft „pasirodysite esą“ – Arba „būsite“, bet gr. žodis γίνομαι (gínomai) čia turi pagrindinio vertimo reikšmę; plg Mt 5:45.\f*\wj pasirodysite esą mano mokytiniai.\wj*   
\p
\v 9 \wj Kaip Tėvas mane mylėjo, taip ir aš jus mylėjau. Pasilikite mano meilėje.\wj*  
\v 10 \wj Jei laikysitės mano įsakymų, pasiliksite mano meilėje, kaip ir aš esu laikęsis savo Tėvo įsakymų ir pasilieku jo meilėje.\wj*  
\v 11 \wj Tuos dalykus esu jums pasakęs, kad mano džiaugsmas pasiliktų jumyse ir kad jūsų džiaugsmas būtų \wj*\f + \fr 15:11 \ft „pilnatviškas“ – T. „pripildytas“, „padarytas pilnas“.\f*\wj pilnatviškas.\wj*   
\p
\v 12 \wj Šitas yra mano įsakymas: kad vieni kitus mylėtumėte, kaip aš jus mylėjau.\wj*  
\v 13 \wj Niekas neturi didesnės meilės negu tai, kad kas guldo savo gyvybę už savo draugus.\wj*  
\v 14 \wj Jūs esate mano draugai, jei darote, ką tik aš jums įsakau.\wj*  
\v 15 \wj Jau nebevadinu jūsų tarnais, nes tarnas nežino, ką daro jo šeimininkas. Bet jus esu pavadinęs draugais, nes pranešiau jums visus dalykus, kuriuos girdėjau iš savo Tėvo.\wj*  
\v 16 \wj Ne jūs mane išsirinkote, bet aš jus išsirinkau ir jus paskyriau, kad jūs eitumėte ir neštumėte vaisių, ir \+add kad\+add* jūsų vaisius išliktų, kad ko tik prašytumėte Tėvą mano vardu, jis jums duotų.\wj*  
\v 17 \f + \fr 15:17 \ft „Šiuos dalykus“ – T. y. Jėzaus žodžiai nuo Jn 15:1 iki čia, ypač 12-16 eilutės.\f*\wj Šiuos dalykus jums įsakau, kad mylėtumėte vienas kitą.\wj*   
\p
\v 18 \wj Jei pasaulis jūsų nekenčia, \wj*\f + \fr 15:18 \ft „žinokite“ – Arba „žinote“.\f*\wj žinokite, kad jis yra manęs nekentęs pirmiau negu jūsų.\wj*  
\v 19 \wj Jeigu jūs būtumėte \wj*\f + \fr 15:19 \ft „iš pasaulio“ (3 k.) – Čia pavyzdys, kad „iš pasaulio“ turi ne vieną prasmę. Pirmuosiuose dvejuose šios eilutės atvejuose frazė „iš pasaulio“ nusako tai, kad Jėzaus apaštalų (ir visų atgimusiųjų) savybės / vertybės / likimas / tapatybė iš esmės skiriasi nuo pasaulio žmonių (plg. Jn 8:23; I Jn 2:19; Rom 4:12). Trečiame atvejyje ta pati frazė yra vartojama mums įprastesne prasme, bet su pirmos reikšmės atspalviu: kad jie anksčiau turėjo pasaulio požymius, bet Jėzus pasirinko juos ir ištraukė iš tos grupės.\f*\wj iš pasaulio, pasaulis mylėtų savuosius. Tačiau, kadangi nesate iš pasaulio, bet aš jus išsirinkau iš pasaulio, todėl pasaulis jūsų nekenčia.\wj*  
\v 20 \wj Atsiminkite žodį, kurį aš jums sakiau: Tarnas nėra didesnis už savo šeimininką. Jeigu jie mane persekiojo, tai ir jus persekios. Jeigu jie laikėsi mano žodžio, tai laikysis ir jūsų.\wj*  
\v 21 \wj Bet visus šiuos dalykus jie darys jums dėl mano vardo, nes jie nepažįsta to, kuris mane siuntė.\wj*  
\v 22 \wj Jei nebūčiau atėjęs ir jiems kalbėjęs, jie \wj*\f + \fr 15:22 \ft „neturėtų nuodėmės“ – Turbūt kalbama apie tam tikrą nuodėmę: Mesijo persekiojimą ir atstūmimą, nes visi žmonės turi įvairias nuodėmes. Plg. Mok 7:20; Rom 3:9, 11:32; Gal 3:22; I Jn 1:8-10.\f*\wj neturėtų nuodėmės. O dabar jie neturi \wj*\f + \fr 15:22 \ft „kuo paslėpti savo nuodėmės“ – Arba „priedangos“. Plg. I Tes 2:5.\f*\wj kuo paslėpti savo nuodėmę.\wj*  
\v 23 \wj Kas manęs nekenčia, nekenčia ir mano Tėvo.\wj*  
\v 24 \wj Jei nebūčiau tarp jų padaręs darbų, kurių niekas kitas nėra daręs, jie \wj*\f + \fr 15:24 \ft „neturėtų nuodėmės“ – Žr. Jn 15:23 išnašą.\f*\wj neturėtų nuodėmės. Bet dabar jie yra ir matę, ir nekentę tiek manęs, tiek mano Tėvo.\wj*  
\v 25 \wj Bet \+add yra taip, kaip yra\+add*, kad \wj*\f + \fr 15:25 \ft „išsipildytų“ – T. y. „pasiektų savo tikslą“, „įgyvendintų savo tikslą“.\f*\wj išsipildytų žodis, parašytas jų įstatyme: \wj*\f + \fr 15:25 \ft Ps 35:19, 69:4.\f*\wj \+qt Jie manęs nekentė be priežasties\+qt*\wj*.   
\p
\v 26 \wj Bet kai bus atėjęs Paguodžiantis Užtarėjas, kurį jums atsiųsiu nuo Tėvo, Tiesos Dvasia, kuri išeina iš Tėvo, jis liudys apie mane.\wj*  
\v 27 \wj Ir jūs taip pat \wj*\f + \fr 15:27 \ft „liudykite“ – Arba „liudijate“ (abiejų gr. k. žodžių rašyba vienoda). Dažnai verčiama būsimuoju laiku.\f*\wj liudykite, nes buvote su manimi nuo pradžios.“\wj*   
\c 16
\p
\v 1 \wj „Tuos dalykus esu jums pasakęs, kad \wj*\f + \fr 16:1 \ft „pasipiktinę nesukluptumėte \ft \+add į nuodėmę\+add*“ – Gr. žodis σκανδαλίζω (skandalizo) turi įvairias reikšmes ir atspalvius. Kontekstas (15–16 sk.) ragina suprasti, kad čia žodis turi plačią prasmę. Arba „nepasipiktintumėte“, „nesukluptumėte“.\f*\wj pasipiktinę nesukluptumėte \wj*\add į nuodėmę\add*.  
\v 2 \wj Jie pašalins jus iš sinagogų, ir netgi ateina \wj*\f + \fr 16:2 \ft „laikas“ – Arba „valanda“.\f*\wj laikas kiekvienam jus žudančiam \wj*\add žmogui\add* manyti, kad atlieka tarnystę Dievui.  
\v 3 \wj Ir tuos dalykus jie darys jums, nes jie nei Tėvo, nei manęs nepažino.\wj*  
\v 4 \wj Bet tuos dalykus esu jums pasakęs, kad atėjus laikui atsimintumėte, kad pats apie juos kalbėjau jums. Ir tų dalykų nesakiau jums iš \wj*\f + \fr 16:4 \ft „pradžių“ – T. „pradžios“.\f*\wj pradžių, nes buvau su jumis.\wj*  
\v 5 \wj Bet dabar einu pas tą, kuris mane siuntė, ir nė vienas iš jūsų manęs neklausia: ‚Kur eini?‘\wj*  
\v 6 \wj Bet kadangi esu jums pasakęs tuos dalykus, liūdesys pripildė jūsų širdį.\wj*   
\p
\v 7 \wj Tačiau aš jums sakau tiesą: jums yra naudinga, kad aš išeinu, nes jei neišeisiu, pas jus neateis Paguodžiantis Užtarėjas, bet jei išeisiu, atsiųsiu jį pas jus.\wj*  
\v 8 \wj Ir atėjęs jis įtikins pasaulį esant kaltą dėl nuodėmės, dėl teisumo ir dėl teismo:\wj*  
\v 9 \wj dėl nuodėmės, nes jie netiki manimi;\wj*  
\v 10 \wj dėl teisumo, nes einu pas savo Tėvą, ir \wj*\f + \fr 16:10 \ft „nebematysite“ – T. „nebematote“.\f*\wj nebematysite manęs;\wj*  
\v 11 \wj dėl teismo, nes šio pasaulio kunigaikštis \wj*\f + \fr 16:11 \ft „yra“ – Arba „buvo ir tebėra“.\f*\wj yra nuteistas.\wj*  
\v 12 \wj Dar daug dalykų turiu jums pasakyti, bet jūs dabar negalite \wj*\f + \fr 16:12 \ft „pakelti“ – Arba „nešioti“, t. y. patverti, juos išgirdus.\f*\wj pakelti.\wj*  
\v 13 \wj Tačiau kai ateis anas \wj*\f + \fr 16:13 \ft „\ft \+add Paguodžiantis Užtarėjas\+add* – Žr. Jn 16:7; plg. Lk 2:25, „Paguoda“.\f*\wj \+add Paguodžiantis Užtarėjas\+add*, – tiesos Dvasia, – jis ves jus į visą tiesą, nes jis kalbės \wj*\f + \fr 16:13 \ft „nesivadovaudamas savimi“ – Žr. Jn 5:19 išnašą.\f*\wj nesivadovaudamas savimi, bet kalbės, kokius tik dalykus išgirs, ir praneš jums tuos dalykus, kurie turi įvykti.\wj*  
\v 14 \wj Jis pašlovins mane, nes jis\wj*\f + \fr 16:14 \ft „ims“ – Arba „gaus“.\f*\wj ims iš to, kas mano, ir jums praneš.\wj*  
\v 15 \f + \fr 16:15 \ft „Visa, ką“ – T. „Visus dalykus, kuriuos“.\f*\wj Visa, ką tik turi Tėvas, yra mano, todėl sakiau, kad jis ims iš to, kas mano, ir jums praneš.\wj*  
\v 16 \wj \+add Prabėgs\+add* trumpas laikas – ir manęs\wj* \f + \fr 16:16 \ft „neregėsite“ (būsimasis l.); ta pati gr. k. žodžio forma vartojama čia, 17-oje ir 19-oje eilutėse – T. „neregite“ (esam. l.).\f*\wj neregėsite, ir dar trumpas laikas – ir mane pamatysite, nes aš pas Tėvą einu.“\wj*  
\v 17 Tada \add kai kurie\add* iš jo mokytinių tarpusavyje pasakė: „Kas tai yra, ką jis mums sako: ‚\add Prabėgs\add* trumpas laikas – ir manęs neregėsite, ir dar trumpas laikas – ir mane pamatysite‘? ir: ‚Nes aš pas Tėvą einu‘?“  
\v 18 Todėl jie klausinėjo: „Kas tai yra, ką jis sako: ‚\add Prabėgs\add* trumpas laikas‘? Nežinome, ką jis kalba.“  
\v 19 Taigi, Jėzus žinojo, kad jie norėjo jį klausti, ir jiems tarė: \wj „Ar klausinėjote vieni kitų dėl to, kad pasakiau: ‚\wj*\add Prabėgs\add* trumpas laikas – ir manęs neregėsite, ir dar trumpas laikas – ir mane pamatysite‘?  
\v 20 \wj Iš tiesų, iš tiesų sakau \wj*\f + \fr 16:20 \ft „jums:“ – Gr. žodis ὅτι hóti, kuris dažnai verčiamas žodžiais „kad“, „nes“ ir kt., čia yra išverstas dvitaškiu.\f*\wj jums: jūs verksite ir raudosite, bet pasaulis džiaugsis. Ir jūs liūdėsite, bet jūsų liūdesys pavirs džiaugsmu.\wj*  
\v 21 \wj Moteris, kai ji gimdo, \wj*\f + \fr 16:21 \ft „sielojasi“ – T. „turi liūdesį“; gr. žodis λύπη (lýpė) įprastai verčiamas „liūdėti“.\f*\wj sielojasi, nes atėjo jos valanda, bet vos tik pagimdžiusi vaiką ji nebeprisimena \wj*\f + \fr 16:21 \ft „kančios“ – Arba „prispaudimo“, kuris yra įprastas gr. žodžio θλῖψις (thlîpsis) vertimas.\f*\wj kančios iš džiaugsmo, kad į pasaulį gimė žmogus.\wj*  
\v 22 \wj Taip ir jūs dabar tikrai sielojatės, bet aš jus vėl pamatysiu, ir jūsų širdis džiaugsis. Ir jūsų džiaugsmo niekas \wj*\f + \fr 16:22 \ft „neatima“ – Gr. žodžio forma irgi yra esamasis laikas. Kartais gr. esamasis laikas neabėjotinai nusako ateities įvykius (pvz. Jn 16:16-17, 19). Galbūt Jėzus, jei būtų kalbėjęs lietuviškai, būtų čia vartojęs būsimąjį laiką. Bet faktas, kad šiame sakinyje Jis du kartus jau vartojo būsimąjį laiką (liet. „pamatysiu“, „džiaugsis“) ragina skaitytoją suprasti, kad esamojo laiko forma (išversta „neatima“) buvo sąmoningai pasirinkta tam, kad patvirtintų, jog niekas nei dabar nei ateityje negali atimti džiaugsmo nuo tų, kurie pasitiki Juo. Arba „neatiminėja“.\f*\wj neatima iš jūsų.\wj*  
\v 23 \wj Ir tą dieną manęs nieko neklausinėsite. Iš tiesų, iš tiesų sakau \wj*\f + \fr 16:23 \ft „jums:“ – Gr. žodis ὅτι hóti, kuris dažnai verčiamas žodžiais „kad“, „nes“ ir kt., čia yra išverstas dvitaškiu.\f*\wj jums: ko tik \wj*\f + \fr 16:23 \ft „prašysite“ – T. „prašytumėte“ (tariamoji nuosaka).\f*\wj prašysite Tėvą mano vardu, jis jums duos.\wj*  
\v 24 \wj Iki šiol nieko neprašėte mano vardu. Prašykite, ir gausite, kad jūsų džiaugsmas būtų \wj*\f + \fr 16:24 \ft „pilnatviškas“ – T. „pripildytas“, „padarytas pilnas“.\f*\wj pilnatviškas.\wj*  
\v 25 \wj Šiuos dalykus jums esu pasakęs palyginimais, bet ateina laikas, kai nebe palyginimais kalbėsiu jums, bet atvirai apie Tėvą jums skelbsiu.\wj*  
\v 26 \wj Tą dieną prašysite mano vardu, ir nesakau jums, kad už jus melsiu Tėvą aš pats,\wj*  
\v 27 \wj nes pats Tėvas jus myli, kadangi jūs esate mane mylėję ir esate tikėję, kad \wj*\f + \fr 16:27 \ft „būtent aš“ – Arba „pats aš“; gr. k. pabrėžtinai vartojamas pirmojo asmens įvardis ἐγώ (egṓ), kuris čia išverstas „būtent aš“.\f*\wj būtent aš atėjau iš Dievo.\wj*  
\v 28 \wj Išėjau iš Tėvo ir esu atėjęs į pasaulį. Vėl palieku pasaulį ir einu pas Tėvą.“\wj*  
\v 29 Jo mokytiniai jam tarė: „Štai dabar atvirai kalbi ir nebekalbi palyginimų.  
\v 30 Dabar žinome, kad žinai \f + \fr 16:30 \ft „viską“ – T. „visus dalykus“.\f*viską, ir tau \f + \fr 16:30 \ft „nereikia, jog kas tavęs klaustų“ – T. y. „tau būtų iš anksto žinomas, koks klausimas kyla kam nors apie tai, ką pasakei“.\f*nereikia, jog kas tavęs klaustų; iš to mes tikime, kad tu išėjęs nuo Dievo.“  
\v 31 Jėzus jiems atsakė: \wj „Ar dabar tikite?\wj*  
\v 32 \wj Štai ateina valanda – net dabar yra atėjusi – jums išsisklaidyti kiekvienas \wj*\f + \fr 16:32 \ft „prie savo daiktų“ – Arba „į savo namus“, „į savo nuosavybę“. Plg. Jn 1:11, 19:27; Apd 21:6.\f*\wj prie savo daiktų ir palikti mane vieną, tačiau nesu vienas, nes su manimi yra Tėvas.\wj*  
\v 33 \wj Tuos dalykus esu jums pasakęs, kad manyje turėtumėte ramybę. Pasaulyje turėsite prispaudimą, bet būkite drąsūs: pasaulį nugalėjau būtent aš.\wj*   
\c 17
\p
\v 1 Jėzus pasakė tuos dalykus ir pakėlė savo akis į dangų, ir tarė: \wj „Tėve, atėjo valanda! Pašlovink savo Sūnų, kad ir tavo Sūnus pašlovintų tave,\wj*  
\v 2 \wj kad, kaip jam esi davęs \wj*\f + \fr 17:2 \ft „teisę valdyti kiekvieną žmogų“ – Arba „valdžią kiekvienam žmogui“, „įgaliojimą kiekvieną žmogų valdyti“, „galią valdyti kiekvieną žmogų“, „visus žmones į pavaldinius“.\f*\wj teisę valdyti \wj*\f + \fr 17:2 \ft „kiekvieną žmogų“ – Gr. „kiekvienam kūnui“; arba „kiekvieną kūną turinčią būtybę“ t. y. visus žmones.\f*\wj kiekvieną žmogų, jis duotų amžiną \wj*\f + \fr 17:2 \ft „gyvenimą“ – Arba „gyvybę“.\f*\wj gyvenimą \wj*\f + \fr 17:2 \ft „visiems“ – T. „visumai \ft \+add tų\+add*“.\f*\wj visiems, kuriuos esi jam davęs.\wj*  
\v 3 \wj O tai yra amžinas \wj*\f + \fr 17:3 \ft „gyvenimas“ – Arba „gyvybė“.\f*\wj gyvenimas: kad jie pažintų tave, vienintelį \wj*\f + \fr 17:3 \ft „teisingą bei tikrą“ – Tie žodžiai yra vieno gr. būdvardžio – ἀληθινός (alėthinós) – vertimas. Plg. Joh 1:9 ir daugybę kitų atvejų apaštalo Jono raštuose.\f*\wj teisingą bei tikrą Dievą ir tavo siųstąjį Jėzų Kristų.\wj*  
\v 4 \wj Aš pašlovinau tave žemėje, \wj*\f + \fr 17:4 \ft „pabaigiau“ – Žr. Jn 17:23 išnašą.\f*\wj pabaigiau darbą, kurį \wj*\f + \fr 17:4 \ft „man davei“ – Arba „buvai man davęs“.\f*\wj man davei nuveikti.\wj*  
\v 5 \wj O dabar tu, Tėve, pašlovink mane pas save ta šlove, kurią turėjau su tavimi \wj*\f + \fr 17:5 \ft „prieš pasaulio buvimą“ – Arba „prieš pradedant egzistuoti pasauliui“.\f*\wj prieš pasaulio buvimą.\wj*  
\v 6 \wj Apreiškiau tavo vardą žmonėms, kuriuos man esi davęs iš pasaulio. Jie buvo tavo, ir man esi juos davęs, ir jie yra laikęsi tavo žodžio.\wj*  
\v 7 \wj Dabar jie yra pažinę, kad visa, ką esi man davęs, yra iš tavęs.\wj*  
\v 8 \wj Nes aš jiems daviau žodžius, kuriuos esi man davęs, ir jie \+add juos\+add* priėmė ir tikrai \wj*\f + \fr 17:8 \ft „pažino“ – gal „susivokė“, „sužinojo“, „atpažino“.\f*\wj pažino, kad aš nuo tavęs išėjau, ir jie įtikėjo, kad tu mane siuntei.\wj*  
\v 9 \wj Aš meldžiu už juos. Ne už pasaulį meldžiu, bet už tuos, kuriuos esi man davęs, nes jie yra tavo.\wj*  
\v 10 \wj Ir \wj*\f + \fr 17:10 \ft „visi, kurie“ ir toliau – Gr. kalboje vartojama bevardė giminė. Gramatiškai galime išversti „visi dalykai“, bet greičiausiai čia kalbama apie asmenis. Plg. John Gill, kuris čia įžvelgia asmenis, bet Jn 16:15 ne asmenų įžvelgia, bet „malonės palaiminimus“.\f*\wj visi, kurie \+add yra\+add* mano, yra tavo, ir kurie tavo, – mano, ir aš esu pašlovintas \wj*\f + \fr 17:10 \ft „per juos“ – Arba „jais“; gal „juose“.\f*\wj per juos.\wj*  
\v 11 \wj Ir dabar nebesu pasaulyje, bet šitie yra pasaulyje, o aš einu pas tave. Šventasis Tėve, išlaikyk savo vardu tuos, kuriuos esi man davęs, kad jie būtų viena kaip \+add ir\+add* mes.\wj*  
\v 12 \wj Kol buvau su jais pasaulyje, aš išlaikiau juos tavo vardu; saugojau tuos, kuriuos man davei, ir nė vienas iš jų \wj*\f + \fr 17:12 \ft „nėra prarastas“ – Arba „nepražuvo“, kuris rodo giminingumą su ἀπώλεια (apṓleia), kuris čia išverstas „pražūties“. Gr. žodis ἀπόλλυμι (apóllumi) gali būti įvairiai verčiamas. Plg. Jn. 6:39, 17:12, 18:9, taip pat Lk 9:56, Jn 10:10.\f*\wj nėra prarastas, tiktai pražūties sūnus, kad išsipildytų šventraštis.\wj*  
\v 13 \wj O dabar einu pas tave; ir šiuos dalykus kalbu pasaulyje, kad jie turėtų savyje išsipildžiusį mano džiaugsmą.\wj*  
\v 14 \wj Aš esu jiems davęs tavo žodį, ir pasaulis jų nekentė, nes jie nėra \wj*\f + \fr 17:14 \ft „iš“ t. y., jų savybės / vertybės / likimas / tapatybė iš esmės skiriasi nuo pasaulio; plg. I Jn 2:19; Rom 4:12 (gr.).\f*\wj iš pasaulio, kaip ir aš nesu iš pasaulio.\wj*  
\v 15 \f + \fr 17:15 \ft „Nemeldžiu“ – Arba „Neprašau“.\f*\wj Nemeldžiu, kad juos paimtum iš pasaulio, bet kad saugotum juos nuo \wj*\f + \fr 17:15 \ft „blogio“ – Arba „pikto“. Gr. žodžio forma leidžia versti ir „blogojo“, „piktojo“, bet daugybė senųjų įvairių kalbų vertimai nepritaria tam.\f*\wj blogio.\wj*  
\v 16 \wj Jie nėra \wj*\f + \fr 17:16 \ft „iš pasaulio“ – Žr. Jn 17:14, I Jn 2:19 išnašas.\f*\wj iš pasaulio, kaip ir aš nesu iš pasaulio.\wj*  
\v 17 \wj Šventink juos savo tiesa! Tavo žodis yra tiesa.\wj*  
\v 18 \wj Kaip tu mane siuntei į pasaulį, taip ir aš juos siunčiau į pasaulį.\wj*  
\v 19 \wj Ir jų labui aš \wj*\f + \fr 17:19 \ft „pašventinu save“ – Viešpats Jėzus save paskyrė (pašventino) šventa auka Dievui, kad atliktų bausmę vietoj nusidėjėlių. Jis netrukus buvo paaukotas kaip auka be kliaudos ir dėl Jo aukos, atgimę žmonės yra paskirti (pašventinti) išskirtinai (≈ „iš tiesų“) Dievui. Plg. Rom 15:16 ir Rom 12:1-2.\f*\wj pašventinu save, kad ir jie \wj*\f + \fr 17:19 \ft „iš tiesų būtų pašventinti“ – Gr. kalba leidžia įvairiai išversti šį tekstą: (1) „būtų pašventinti per tiesą“ (t. y. per Evangeliją (tiesą apie Jį, Jo mirtį ir prisikėlimą), kuri yra priemonė, kuria žmonės bus galutiniai paskirti Dievui); (2) „būtų pašventinti per tiesą“ (t. y. per Jėzų, kuris yra tiesa); (3) „iš tiesų būtų pašventinti“ (t. y., kad jų nuodėmės nebūtų tik laikinai padegti gyvulių krauju (Hbr 10:4), bet būtų visiškai pašalintos Jo paties krauju (Jn 1:29)). Gr. frazė ἐν ἀληθείᾳ (en alėtheia) dažniausiai verčiama „tiesoje“, „per tiesą“, arba „tiesa“ (įnag.). Šioje eilutėje ir III Jn 1-oje eilutėje angliško Karaliaus Jokūbo vertėjai įžvelgė galimybę išversti „iš tiesų“ (žr. KJV paraštę).\f*\wj iš tiesų būtų pašventinti.\wj*  
\v 20 \wj Tačiau meldžiu ne vien už šituos, bet ir už tuos, kurie per jų žodį įtikės manimi,\wj*  
\v 21 \wj kad jie visi būtų viena, kaip tu, Tėve, \+add esi\+add* manyje, ir aš tavyje. \+add Meldžiu\+add*, kad ir jie mumyse būtų viena, idant pasaulis tikėtų, jog tu esi mane siuntęs.\wj*  
\v 22 \wj Ir \wj*\f + \fr 17:22 \ft „ tą“ – Gr. žymimasis artikelis.\f*\wj tą šlovę, kurią man davei, aš jiems daviau, kad jie būtų viena taip, kaip ir mes esame viena:\wj*  
\v 23 \wj aš juose, ir tu manyje, idant \wj*\f + \fr 17:23 \ft „jie būtų iki galo suvienyti“ – T. „jie būtų iki galo padaryti į vieną“ arba „jie būtų pabaigti į vieną“. Gr. žodis τελειόω (teleióō), kuris čia išversta „būtų iki galo“, gali būti išverstas „pabaigti“, „užbaigti“, „iki galo padaryti“, „pasiekti tikslą“, „iki galo paruošti“, „iki galo parengti“, „padaryti trukumų neturintį(-čius)“. Jis vartojamas ir Jn 17:4, „pabaigiau darbą“.\f*\wj jie būtų iki galo suvienyti, ir kad pasaulis žinotų, jog tu mane siuntei ir juos mylėjai taip, kaip mylėjai mane.\wj*  
\v 24 \wj Tėve, aš noriu, kad ir tie, kuriuos man davei, būtų su manimi ten, kur aš esu, idant jie matytų mano šlovę, kurią man davei, nes mylėjai mane prieš pasaulio įkūrimą.\wj*  
\v 25 \wj O teisusis Tėve, pasaulis tavęs nepažinojo, bet aš tave pažinojau, ir šitie pažino, kad tu mane siuntei.\wj*  
\v 26 \wj Ir \wj*\f + \fr 17:26 \ft „supažindinau juos su tavo vardu“ – Arba „jiems padariau pažįstamą tavo vardą“.\f*\wj supažindinau juos su tavo vardu ir \wj*\add dar\add* \f + \fr 17:26 \ft „supažindinsiu“ – Arba „padarysiu pažįstamą“.\f*\wj supažindinsiu, kad meilė, kuria mane mylėjai, būtų juose, ir aš juose.\wj*   
\c 18
\p
\v 1 Pasakęs tuos \add žodžius\add*, Jėzus išėjo su savo mokytiniais į kitą \f + \fr 18:1 \ft „žiemą tekančio upelio“ – Gr. žodis χείμαῤῥος (cheímarrhos) vartojamas NT tik čia.\f*žiemą tekančio upelio \f + \fr 18:1 \ft „Kedron“ – Gr. pavadinimas Κεδρών (Kedrṓn) yra kilęs iš hbr. žodžio קִדְרוֹן (Qidron; II Sam 15:23 ir kitur; reikšmė – kedrų) ir yra vartojamas NT tik čia.\f*„Kedron“ pusę, kur buvo sodas, į kurį įėjo jis ir jo mokytiniai.  
\v 2 O jo išdavikas Judas taip pat žinojo \f + \fr 18:2 \ft „tą“ – Gr. artikelis.\f*tą vietą, nes Jėzus dažnai ten susieidavo su savo mokytiniais.  
\v 3 Taigi Judas, gavęs \f + \fr 18:3 \ft „būrį \ft \+add kareivių\+add*“ – Arba „batalioną“. Žr. Mt 27:27 išnašą. Yra manančių, kad žodis σπεῖρα (speira) čia rodo į mažiau kareivių nei kitose kontekstuose (pvz., A. T. Robertson), bet John Gill mano, kad šiame būryje galėjo būti net 500 kareivių.\f*būrį \add kareivių\add* ir \f + \fr 18:3 \ft „patikėtinių“ – Arba „įgaliotinių“, „atstovų“, „pavaldinių“.\f*patikėtinių iš aukštųjų kunigų ir fariziejų, *atėjo ten su žibintais, deglais ir ginklais.  
\v 4 Todėl Jėzus, žinodamas \f + \fr 18:4 \ft „visa, kas“ – T. „visus dalykus, kurie“.\f*visa, kas \f + \fr 18:4 \ft „jam atsitinka“ – T. „ateina ant jo“.\f*jam atsitinka, \f + \fr 18:4 \ft „išėjo […] ir jiems tarė“ – T. „išėjęs tarė jiems“.\f*išėjo \add į priekį\add* ir jiems tarė: \wj „Ko ieškote?“\wj*  
\v 5 Jie atsakė jam: „Jėzaus \f + \fr 18:5 \ft „Nazariečio“ – Arba „Nazarėno“, „iš Nazareto“.\f*Nazariečio“. Jėzus jiems *tarė: \wj „AŠ ESU \wj*\add tas\add*“. O jo išdavikas Judas irgi stovėjo su jais.  
\v 6 Taigi, kai tik jis ištarė jiems: \wj „AŠ ESU \wj*\add tas\add*“, jie atsitraukė ir parpuolė ant žemės.  
\v 7 Tada jis vėl juos paklausė: \wj „Ko ieškote?“\wj* Ir jie tarė: „Jėzaus \f + \fr 18:7 \ft „Nazariečio“ – Arba „Nazarėno“, „iš Nazareto“.\f*Nazariečio“.  
\v 8 Jėzus atsakė: \wj „Jums pasakiau, kad AŠ ESU \+add tas\+add*. Taigi jei ieškote manęs, \+add tai\+add* leiskite šitiems pasišalinti“, –\wj*  
\v 9 \f + \fr 18:9 \ft „kad išsipildytų žodis“ – Jn 6:39, 17:12. Žr. ir Jn 15:25, kurioje formuluotė ἵνα πληρωθῇ ὁ λόγος („kad išsipildytų žodis“) vartojama kalbant apie ST pranašystes, tad Jėzaus pranašystė joms laikoma lygia, kaip ir Jn 18:32.\f*kad išsipildytų žodis, kurį jis buvo pasakęs: \wj „Iš tų, kuriuos man davei, \wj*\f + \fr 18:9 \ft „nepraradau“ – Arba „neleidau pražūti“, „nepražudžiau“. Gr. žodis ἀπόλλυμι (apóllumi) gali būti įvairiai verčiamas. Plg. Jn. 6:39, 17:12, 18:9, taip pat Lk 9:56, Jn 10:10.\f*\wj nepraradau nė vieno“.\wj*  
\v 10 Tada Simonas Petras, \f + \fr 18:10 \ft „kuris turėjo“ – T. „turėdamas“.\f*kuris turėjo kalaviją, išsitraukė jį, smogė vyriausiojo kunigo tarnui ir nukirto jam dešinę ausį. O \f + \fr 18:10 \ft „to“ – Gr. artikelis.\f*to tarno vardas buvo Malkus.  
\v 11 Tada Jėzus pasakė Petrui: \wj „Kišk savo kalaviją į makštį! Argi neturėčiau gerti tos taurės, kurią Tėvas man yra davęs?!“\wj*  
\v 12 Tada \f + \fr 18:12 \ft „būrys“ – Arba „batalionas“. Žr. Jn 18:3 išnašą.\f*būrys, \f + \fr 18:12 \ft „jo“ – Gr. artikelis.\f*jo vadas ir \f + \fr 18:12 \ft „žydų“ – T. y. „žydų vadovų“.\f*žydų \f + \fr 18:12 \ft „patikėtiniai“ – Arba „įgaliotiniai“, „atstovai“, „pavaldiniai“.\f*patikėtiniai sučiupo Jėzų, jį surišo  
\v 13 ir nuvedė jį pirma pas Aną, nes jis buvo uošvis Kajafo, kuris \f + \fr 18:13 \ft „tais metais buvo vyriausiasis kunigas“ – T. „buvo tų metų vyriausiasis kunigas“.\f*tais metais buvo vyriausiasis kunigas.  
\v 14 O Kajafas buvo tas, kuris buvo pataręs \f + \fr 18:14 \ft „žydams“ – T. y. „žydų vadovams“.\f*žydams, kad yra naudinga, \add jog\add* vienas žmogus mirtų už liaudį.   
\p
\v 15 O paskui Jėzų nusekė Simonas Petras ir kitas mokytinis. Tas mokytinis buvo pažįstamas vyriausiajam kunigui ir įėjo su Jėzumi į vyriausiojo kunigo kiemą.  
\v 16 Bet Petras liko stovėti prie durų. Tada išėjo anas mokytinis, kuris buvo pažįstamas vyriausiajam kunigui, ir kalbėjo su durininke ir įsivedė Petrą.  
\v 17 Tada tarnaitė durininkė *pasakė Petrui: „Ar ir tu nesi \add vienas\add* iš šito žmogaus mokytinių?“ Jis *pasakė: „Nesu!“  
\v 18 O ten stoviniavo tarnai ir \f + \fr 18:18 \ft „patikėtiniai“ – Arba „įgaliotiniai“, „atstovai“, „pavaldiniai“.\f*patikėtiniai, dėl šalčio susikūrę ugnį iš anglių. Petras taip pat buvo su jais, stovinėdamas ir šildydamasis.   
\p
\v 19 Tada vyriausiasis kunigas paklausė Jėzaus apie jo mokytinius ir apie jo mokslą.  
\v 20 Jėzus jam atsakė: \wj „Aš viešai kalbėjau pasauliui. Aš visada mokiau sinagogoje ir šventykloje, kur visuomet susieina žydai, ir slapčia nieko nekalbėjau.\wj*  
\v 21 \wj Kodėl mane klausinėji? Klausinėk tuos, kurie yra girdėję, ką jiems kalbėjau. Štai jie žino, ką aš sakiau.“\wj*  
\v 22 Ir jam \f + \fr 18:22 \ft „tai“ – T. „tuos dalykus“.\f*tai pasakius, vienas iš šalia stovinčių \f + \fr 18:22 \ft „patikėtinių“ – Arba „įgaliotinių“, „atstovų“, „pavaldinių“.\f*patikėtinių \f + \fr 18:22 \ft „daužė Jėzui \ft \+add per veidą\+add*“ – T. „davė kirtį \+add ranka\+add*“. Arba „davė Jėzui kirtį \+add rykšte\+add*“ arba „smogė Jėzui \+add rankos delnu\+add*“.\f*daužė Jėzui \add per veidą\add*, sakydamas: „Šitaip tu atsakai vyriausiajam kunigui?!“  
\v 23 Jėzus jam atsakė: \wj „Jei neteisingai pasakiau, liudyk apie tai, kas neteisinga, bet jei teisingai, kam mane muši?“\wj*  
\v 24 (Taigi, Anas pasiuntė jį surištą pas vyriausiąjį kunigą Kajafą.)   
\p
\v 25 Tuo tarpu Simonas Petras \f + \fr 18:25 \ft „tebestovėjo ir šildėsi“ – T. „buvo stovinėdamas ir šildydamasis“, kaip 18-oje eilutėje.\f*tebestovėjo ir šildėsi. Todėl jie tarė jam: „Ar ir tu nesi \add vienas\add* iš jo mokytinių?“ Jis \f + \fr 18:25 \ft „išsigynė, sakydamas“ – T. „išsigynė ir pasakė“\f*išsigynė, sakydamas: „Nesu!“  
\v 26 Vienas iš vyriausiojo kunigo tarnų, giminaitis to, kuriam Petras nukirto ausį, *pasakė: „Argi aš tavęs nemačiau sode kartu su juo?“  
\v 27 Tada Petras vėl išsigynė, ir tuojau pragydo gaidys.   
\p
\v 28 Tada jie *nuvedė Jėzų nuo Kajafo į \f + \fr 18:28 \ft „teismo aikštę“ (2 k.) – Arba „\ft \+add romėnų\+add* valdytojo rūmus / būstinę“. Žr. Mt 27:27 išnašą.\f*teismo aikštę, – o buvo anksti, – bet jie patys nėjo į teismo aikštę, kad nesusiterštų, bet kad galėtų valgyti Aplenkimo \add avinėlį\add*.  
\v 29 Tada Pilotas išėjo pas juos ir tarė: „Kokį kaltinimą \f + \fr 18:29 \ft „keliate“ – T. „nešate“.\f*keliate prieš šitą žmogų?“  
\v 30 Jie atsakydami jam tarė: „Jeigu jis nebūtų blogadarys, nebūtume tau jo perdavę.“  
\v 31 Tada Pilotas tarė jiems: „Jį paimkite jūs patys ir jį teiskite pagal savo įstatymą!“ Tada žydai jam tarė: „Mums neteisėta nė vieno \f + \fr 18:31 \ft „nužudyti“ – T. y. „bausti mirtimi“.\f*nužudyti“, –  
\v 32 kad išsipildytų \f + \fr 18:32 \ft „Jėzaus žodis […]“ – Žr. Jn 12:32-33.\f*Jėzaus žodis, kurį jis buvo pasakęs, \f + \fr 18:32 \ft „nurodydamas“ – Gr. žodis σημαίνω (sėmainō) vartojamas ir Jn 12:33; 21:19; Apd 11:28, 25:27; Apr 1:1. Yra kilęs iš žodžio, reiškiančio „žymę“, „ženklą“. Vartosenoje visada kalbama apie išankstinį paaiškinimą, todėl galimas ir toks vertimas: „paaiškinti / nurodyti iš anksto“.\f*nurodydamas, kokia mirtimi \f + \fr 18:32 \ft „jam numatyta mirti“ – Gr. frazėje yra žodis μέλλω (mello), kuris nusako ateities įvykius.\f*jam numatyta mirti.  
\v 33 Tada Pilotas vėl įėjo į \f + \fr 18:33 \ft „teismo aikštę“ – Žr. Mt 27:27 išnašą.\f*teismo aikštę ir pasišaukė Jėzų ir jam tarė: „Ar tu esi žydų karalius?“  
\v 34 Jėzus jam atsakė: \wj „Ar tu tai sakai \wj*\f + \fr 18:34 \ft „vadovaudamasis savimi“ – Žr. Jn 5:19 išnašą.\f*\wj vadovaudamasis savimi, ar kiti apie mane tau pasakė?“\wj*  
\v 35 Pilotas atsakė: „Nejaugi aš esu žydas?! Tavo tauta ir aukštieji kunigai tave man perdavė. Ką padarei?“  
\v 36 Jėzus atsakė: \wj „Mano karalystė yra ne iš šio pasaulio. Jeigu mano karalystė būtų iš šio pasaulio, tuomet mano \wj*\f + \fr 18:36 \ft „pavaldiniai“ – Arba „įgaliotiniai“, „atstovai“, „patikėtiniai“.\f*\wj pavaldiniai kovotų, kad aš nebūčiau atiduotas žydams. Bet \wj*\f + \fr 18:36 \ft „iš tikrųjų“ – Gr.νῦν (nun) reiškia „dabar“ ir „kaip jau yra“.\f*\wj iš tikrųjų mano karalystė nėra iš čia.“\wj*  
\v 37 Todėl Pilotas jam tarė: „Vadinasi, tu esi karalius?“ Jėzus atsakė: \f + \fr 18:37 \ft „Tu \ft \+add tai\+add* sakai“ – Žr. Mt 27:11, Mk 152, Lk 23:3. Greičiausiai tai yra gr. k. idioma, kuri reiškia „taip“ (A. T. Robertson, komentuodamas Lk 22:70). Plg. ir Mt 26:64 su Mk 14:62.\f*\wj „Tu \+add tai\+add* sakai, \wj*\f + \fr 18:37 \ft „nes“ – Gr. žodis ὅτι (hóti) čia gali būti išverstas „kad“.\f*\wj nes \wj*\f + \fr 18:37 \ft „aš esu karalius“ – 36-oje eilutėje Jėzus pasakė „mano karalystė“ tris kartus.\f*\wj aš esu karalius. Aš tam esu gimęs ir tam atėjęs į pasaulį, kad liudyčiau tiesą. Kiekvienas, kuris yra \wj*\f + \fr 18:37 \ft „iš tiesos“ – Plg. I Jn 2:19, 3:19. Vartojamas gr. žodelis ἐκ (ek), kuris čia išverstas „iš“, ir daug kur NT pažymi savybes, panašumą.\f*\wj iš tiesos, klauso mano balso.“\wj*  
\v 38 Pilotas jam *pasakė: „Kas yra tiesa?“ Ir tai taręs jis vėl išėjo pas žydus ir jiems *tarė: „Aš nerandu jame jokios kaltės.  
\v 39 Vis dėlto jūs turite paprotį, kad per Aplenkimo \add šventę\add* paleisčiau jums vieną \add suimtąjį\add*. Taigi ar norite, kad paleisčiau jums žydų karalių?“  
\v 40 Tada jie visi vėl šaukė, sakydami: „Ne šitą, bet Barabą!“ O Barabas buvo plėšikas.   
\c 19
\p
\v 1 Tad Pilotas tuomet paėmė Jėzų ir nuplakdino.  
\v 2 Ir kareiviai, nupynę vainiką iš erškėčių, uždėjo jam ant galvos ir apsiautė jį purpurine skraiste  
\v 3 ir tarė: „Sveikas, žydų karaliau!“, ir \f + \fr 19:3 \ft „vis daužė Jėzui \ft \+add per veidą\+add*“ – T. „vis davė kirtį \+add ranka\+add*“. Arba „vis davė Jėzui kirtį \+add rykšte\+add*“ arba „vis smogė Jėzui \+add rankos delnu\+add*“ (žodis „vis“ atspindi imperfektyvo vksm.).\f*vis daužė Jėzui \add per veidą\add*.  
\v 4 Taigi Pilotas dar kartą išėjo \add laukan\add* ir jiems *tarė: „Štai išvedu jį jums, kad žinotumėte, jog nerandu jokios kaltės jame.“  
\v 5 Tada Jėzus išėjo \add laukan\add* nešinas erškėčių vainiku ir purpurine skraiste. O \add Pilotas\add* jiems *tarė: „Štai žmogus!“  
\v 6 Taigi, kai aukštieji kunigai ir \f + \fr 19:6 \ft „patikėtiniai“ – Arba „įgaliotiniai“, „atstovai“, „pavaldiniai“.\f*patikėtiniai jį pamatė, jie šaukė, sakydami: „Nukryžiuok \add jį\add*, nukryžiuok!“ Pilotas jiems *tarė: „Jį paimkite jūs patys ir nukryžiuokite, nes aš jame nerandu kaltės!“  
\v 7 Žydai jam atsakė: „Mes turime įstatymą, ir pagal mūsų įstatymą jis turi mirti, nes jis \f + \fr 19:7 \ft „paskyrė save“ – Arba „darėsi“. Gr. žodžio ποιέω (poiéō), čia išverstas „paskyrė“, pagrindinė reikšmė yra „padaryti“. Čia ir Mk 3:14 turi reikšmę „paskirti“, o kai kalbama apie save, „paskirti save“ arba „darytis“ tinka, kaip Jn 19:12. Plg. Jn 5:18, Mk 14:61-64, Mt 26:63-66.\f*paskyrė save Dievo Sūnumi.“  
\v 8 Taigi, kai Pilotas išgirdo tą \f + \fr 19:8 \ft „pasakymą“ – Arba „žodį“.\f*pasakymą, jis \f + \fr 19:8 \ft „dar labiau išsigando“ – Plg. Mt 27:19.\f*dar labiau išsigando  
\v 9 ir vėl nuėjo į \f + \fr 19:9 \ft „teismo aikštę“ – Žr. Mt 27:27 išnašą.\f*teismo aikštę ir *pasakė Jėzui: „Iš kur tu esi?“ Bet Jėzus \f + \fr 19:9 \ft „jam neatsakė“ – T. „nedavė jam atsakymo“.\f*jam neatsakė.  
\v 10 Tada Pilotas jam *tarė: „Nekalbi su manimi? Ar nežinai, kad turiu valdžią tave nukryžiuoti ir turiu valdžią tave paleisti?!“  
\v 11 Jėzus atsakė: \wj „Tu prieš mane neturėtum jokios \wj*\f + \fr 19:11 \ft „valdžios“ – Arba „valdymo galios“, „įgaliojimo“; gal „teisės“. Plg. Rom 13:1.\f*\wj valdžios, jei tau nebūtų duota iš aukštybių. Todėl tas, kuris mane \wj*\f + \fr 19:11 \ft „perdavė“ – Arba „išdavė“. Gr. žodis yra esamojo laiko dalyvis, kuris gali turėti būtojo laiko reikšmę (plg. I Tes 1:10, 2:12, 5:25; Jn 6:64 ir kt. (gr.)). Frazė „tas, kuris mane perdavė“ galėtų būti išverstas ir „mano perdavėjas (išdavėjas)“.\f*\wj perdavė tau, turi didesnę nuodėmę.“\wj*  
\v 12 Ir nuo tol Pilotas vis pasistengė jį paleisti, bet žydai vis šaukė, sakydami: „Jei šitą paleisi, nesi ciesoriaus draugas. Kiekvienas, kuris \f + \fr 19:12 \ft „darosi karaliumi“ – Arba „paskiria save karaliumi“. Plg. Jn 19:7 „paskiria save Dievo Sūnumi“, kurioje irgi vartojamas gr. žodis ποιέω (poiéō).\f*darosi karaliumi, kalba prieš ciesorių.“  
\v 13 \f + \fr 19:13 \ft „Tada“ – Arba „Todėl“.\f*Tada Pilotas, išgirdęs tą \f + \fr 19:13 \ft „pasakymą“ – Arba „žodį“.\f*pasakymą, išvedė Jėzų laukan ir atsisėdo į teismo krasę vietoje, pavadintoje „Akmenų grindinys“, o hebrajiškai – Gabata.  
\v 14 O tai buvo Aplenkimo \add šventės\add* Pasirengimo \add diena\add* ir apie šeštą valandą. Ir jis *tarė žydams: „Štai jūsų karalius!“  
\v 15 Bet jie šaukė: „Šalin, šalin! Nukryžiuok jį!“ Pilotas jiems *tarė: „Ar man nukryžiuoti jūsų karalių?“ Aukštieji kunigai atsakė: „Neturime karaliaus, tiktai ciesorių!“  
\v 16 Taigi tuomet jis atidavė jiems jį, kad būtų nukryžiuotas. O jie paėmė ir nusivedė Jėzų.  
\v 17 Ir jis, nešdamas savo kryžių, išėjo į vadinamąją Kaukolės vietą, kuri hebrajiškai vadinama Golgota,  
\v 18 kur jie nukryžiavo jį, o su juo kitus du \f + \fr 19:18 \ft „vienoje ir antroje pusėje“ – Arba „abejose pusėse“; t. „šioje pusėje ir šioje pusėje“. Gr. frazė ἐντεῦθεν καὶ ἐντεῦθεν (enteuthen kai enteuthen) vartojamas dar Apr 22:2.\f*vienoje ir antroje pusėje, bet Jėzų viduryje.  
\v 19 O be to Pilotas parašė užrašą ir prisegė \add jį\add* prie kryžiaus. Buvo parašyta: „Jėzus \f + \fr 19:19 \ft „Nazarietis“ – Arba „Nazarėnas“, „iš Nazareto“.\f*Nazarietis, žydų karalius.“  
\v 20 Tad šį užrašą skaitė daugybė žydų, nes vieta, kur Jėzus buvo nukryžiuotas, buvo arti miesto, o \f + \fr 19:20 \ft „parašyta buvo“ – Arba „jis buvo parašytas“.\f*parašyta buvo hebrajiškai, graikiškai \add ir\add* lotyniškai.  
\v 21 Tad žydų aukštieji kunigai tarė Pilotui: „Nerašyk: „Žydų Karalius„“, bet, „Šitas sakė: „Aš esu žydų Karalius“.“  
\v 22 Pilotas atsakė: „Ką parašiau, parašiau!“  
\v 23 O kareiviai, kai buvo nukryžiavę Jėzų, paėmė jo drabužius ir padalijo juos į keturias dalis – kiekvienam kareiviui po dalį; \add pasiėmė\add* ir \f + \fr 19:23 \ft „tuniką“ – Gr. žodis χιτών (chiton) nurodo ilgus apatinius marškinius. Žodis vartojamas 10-tyje NT eilučių. Vienintelė, kuri galėtų nurodyti viršutinius drabužius, yra Mk 14:63, bet ir ten gali rodyti į apatinį drabužį.\f*tuniką. O tunika buvo be siūlės, nuo viršaus ištisai austa.  
\v 24 Todėl jie vieni kitiems tarė: „Neplėšykime jοs, bet \f + \fr 19:24 \ft „meskime dėl jos burtą“ – Arba „sužinokime / spręskime sutartinio ženklo būdu“. Tai gr. λαγχάνω (lanchánō), kuris dar vartojamas NT tik Lk 1:9, Apd 1:17, ir II Pt 1:1.\f*meskime dėl jos burtą, \f + \fr 19:24 \ft „kam ji teks“ – T. „kieno ji bus“.\f*kam teks“, – kad išsipildytų \f + \fr 19:24 \ft „šventraštis […]“ – Žr. Ps 22:18.\f*šventraštis, kuris sako: „\qt Jie pasidalijo tarpusavyje mano \qt*\f + \fr 19:24 \ft „drabužius“ – Tas pats gr. žodis ἱμάτιον (himátion) yra išverstas žodžiu „skraistė“ Jn 19:2, 5 eilutėse.\f*\qt drabužius ir dėl mano \qt*\f + \fr 19:24 \ft „apdaro“ – Gr. žodis ἱματισμός (himatismós) vartojamas NT dar Mt 27:35; Lk 7:25, 9:29; Apd 20:33; I Tim 2:9.\f*\qt apdaro metė burtą\qt*.“ \f + \fr 19:24 \ft „Būtent“ – Arba „Tikrai“ (gr. μέν (mén)).\f*Būtent dėl to kareiviai padarė šituos dalykus.  
\v 25 Tuo tarpu prie Jėzaus kryžiaus \f + \fr 19:25 \ft „stovėjo […]“ – Jonas čia neparašė, kad jo paties motina irgi buvo ten (Mt 27:56 ji išvardinama kaip Zebediejaus sūnų motina).\f*stovėjo jo motina bei jo motinos sesuo, Kleopo \add žmona\add* Marija, ir Marija Magdalietė.  
\v 26 Taigi Jėzus, pamatęs motiną ir šalia stovintį mokytinį, kurį jis mylėjo, *tarė savo motinai: \wj „Moterie, štai tavo sūnus!“\wj*  
\v 27 Po to jis *tarė mokytiniui: \wj „Štai tavo motina!“\wj* Ir nuo tos valandos tas mokytinis pasiėmė ją \f + \fr 19:27 \ft „į savo \ft \+add namus\+add*“ – Žr. Jn 1:11, 16:32; Apd 21:6, kur gr. frazė εἰς τὰ ἴδια (eis ta idia) vartojama. Kalbama apie savus daiktus.\f*į savo \add namus\add*.  
\v 28 Po to, žinodamas, jog jau viskas atlikta, kad išsipildytų šventraštis, Jėzus *tarė: \wj „Trokštu.“\wj*  
\v 29 O tenai \f + \fr 19:29 \ft „buvo pastatytas“ – Arba „stovėjo“.\f*buvo pastatytas indas, pilnas acto. Ir jie, pripildę kempinę acto ir uždėję \add ją\add* ant yzopo \add šakelės\add*, prikišo prie jo burnos.  
\v 30 Taigi, kai Jėzus buvo ėmęs acto, jis tarė: \f + \fr 19:30 \ft „Atlikta!“ – Arba „Galutinai atlikta!“, „Užbaigta!“. Plg. Jn 13:1.\f*\wj „Atlikta!“\wj* Ir, nulenkęs galvą, atidavė dvasią.  
\v 31 Taigi, dėl to, kad buvo Pasirengimo \add diena\add*, žydai, kad kūnai neliktų ant kryžiaus per šabą, – nes ta šabo diena buvo didi, – prašė Pilotą, kad būtų \f + \fr 19:31 \ft „sulaužytos“ – Arba „sutriuškintos“.\f*sulaužytos jų kojos ir \add kūnai\add* būtų nuimti.  
\v 32 Tad atėjo kareiviai ir sulaužė pirmojo kojas, taip pat kito, kuris buvo su juo nukryžiuotas.  
\v 33 Bet kai, priėję prie Jėzaus, pamatė jį jau mirus, jie nebelaužė jam kojų,  
\v 34 tik vienas iš kareivių ietimi perdūrė jam šoną, ir tuojau ištekėjo kraujo ir vandens.  
\v 35 Ir tas, kuris \add tai\add* matė, yra paliudijęs (ir jo liudijimas yra \f + \fr 19:35 \ft „tiesa“ – Gr. būdvardis ἀληθινός (alėthinos), „atitinkantis tiesą“.\f*tiesa, ir jis žino, kad sako \f + \fr 19:35 \ft „tiesą“ – Gr. būdvardis ἀληθής (alethes), „tuos \ft \+add dalykus\+add*, kurie atitinka tiesą“.\f*tiesą), kad tikėtumėte jūs.  
\v 36 Nes šitie dalykai įvyko, kad išsipildytų šventraštis: \f + \fr 19:36 \ft „Nė vienas […]“ – Žr. Ps 34:20, Iš 12:46, Sk 9:12, Ps 22:14.\f*\qt Nė vienas jo kaulas nebus sulaužytas\qt*.  
\v 37 Ir vėl, kitas šventraštis sako: \f + \fr 19:37 \ft „Jie žiūrės į tą, kurį perdūrė“ – Žr. Zch 12:10; plg. Ps 22:16.\f*„\qt Jie žiūrės į tą, kurį perdūrė\qt*.“  
\v 38 Ir po šitų \add įvykių\add* Juozapas iš Arimatėjos, būdamas Jėzaus mokytinis, – tik slaptas dėl žydų baimės, – paprašė Pilotą, kad \f + \fr 19:38 \ft „\ft \+add tas jam\+add* leistų pasiimti“ – T. „kad galėtų pasiimti“.\f*\add tas jam\add* leistų pasiimti Jėzaus kūną, ir Pilotas leido. Tad jis atėjo ir pasiėmė Jėzaus kūną.  
\v 39 Taip pat atėjo ir Nikodemas, kuris iš pradžių buvo atėjęs pas Jėzų nakčia, atnešdamas apie šimto svarų miros ir alavijo mišinio.  
\v 40 Taigi, jie paėmė Jėzaus kūną ir suvyniojo jį į linines drobules su kvepalais, kaip yra paprotys žydams paruošti laidojimui.  
\v 41 O toje vietoje, kur jis buvo nukryžiuotas, buvo sodas, o \f + \fr 19:41 \ft „tame“ – Gr. artikelis.\f*tame sode naujas kapo rūsys, kuriame dar niekas nebuvo \f + \fr 19:41 \ft „laidotas“ – Arba „paguldytas“.\f*laidotas.  
\v 42 Taigi dėl žydų Pasirengimo \add dienos\add* jie ten paguldė Jėzų, nes kapas buvo arti.   
\c 20
\p
\v 1 \f + \fr 20:1 \ft „Pirmąją savaitės \ft \+add dieną\+add*“ – T. y. sekmadienį, kitaip tariant viešpatadienį (plg. Apr 1:10).\f*Pirmąją savaitės \add dieną\add*, anksti, kai dar buvo tamsu, *atėjo Marija Magdalietė prie kapo ir *pamatė nuo kapo rūsio \add angos\add* \f + \fr 20:1 \ft „nuristą“ – T. „pašalintą“.\f*nuristą akmenį.  
\v 2 Tad ji *nubėgo ir *atbėgo pas Simoną Petrą ir pas kitą mokytinį, kurį mylėjo Jėzus, ir jiems *pasakė: „Jie paėmė Viešpatį iš kapo, ir nežinome, kur jį \f + \fr 20:2 \ft „padėjo“ – Arba „paguldė“.\f*padėjo!“  
\v 3 Taigi Petras ir tas kitas mokytinis išėjo ir leidosi prie kapo.  
\v 4 Ir abu bėgo kartu, bet \add tas\add* kitas mokytinis \f + \fr 20:4 \ft pralenkė Petrą„“ – T. „bėgo pirmyn greičiau negu Petras“.\f*pralenkė Petrą ir pirmas pasiekė \f + \fr 20:4 \ft „kapą“ – Arba „laidojimo rūsį“.\f*kapą.  
\v 5 Ir pasilenkęs jis *pamatė padėtas linines drobules, tačiau neįėjo.  
\v 6 Tada Simonas Petras *atėjo sekdamas paskui jį ir įėjo į kapo rūsį, ir *matė padėtas linines drobules  
\v 7 bei skepetą, buvusią ant jo galvos, ne prie drobulių gulinčią, bet atskirai suvyniotą į vieną vietą.  
\v 8 Tuomet tad įėjo ir kitas mokytinis, kuris pirmas atėjo prie kapo – ir pamatė ir patikėjo.  
\v 9 Mat jie šventraščio dar nebuvo supratę, kad jis turi prisikelti iš numirusiųjų.  
\v 10 Tada \f + \fr 20:10 \ft „ tie“ – Gr. žymimasis artikelis, kuris čia veika kaip parodomasis įvardis.\f*tie mokytiniai vėl \f + \fr 20:10 \ft „parėjo namo“ – T. „į savuosius namus“, t. y. į savo apsistojimo vietą (laikiną buveinę) Jeruzalės apylinkėse.\f*parėjo į savuosius namus.  
\v 11 O Marija verkdama stovėjo lauke palei kapą. Taigi, beverkdama ji pasilenkė į \f + \fr 20:11 \ft „kapo rūsio vidų“ – T. „kapo rūsį“, „laidojimo rūsį“.\f*kapo vidų  
\v 12 ir *pamatė du angelus baltais \add drabužiais\add* sėdinčius: vieną \f + \fr 20:12 \ft „galvūgalyje“ – T. „prie kojų“.\f*galvūgalyje, o \f + \fr 20:12 \ft „kitą“ – T. „vieną“.\f*kitą \f + \fr 20:12 \ft „kojų \ft \+add vietoje\+add*“ – T. „prie kojų“.\f*kojų \add vietoje\add*, kur buvo paguldytas Jėzaus kūnas.  
\v 13 Ir jie *tarė jai: „Moterie, kodėl verki?“ Ji *tarė jiems: \f + \fr 20:13 \ft „Todėl, kad“ – Arba „Nes“.\f*Todėl, kad jie paėmė mano Viešpatį, ir nežinau, kur jį \f + \fr 20:13 \ft „padėjo“ – Arba „paguldė“.\f*„padėjo.“  
\v 14 Ir tuos \add žodžius\add* pasakiusi ji atsisuko atgal ir pamatė stovintį Jėzų, bet nepažino, kad tai \f + \fr 20:14 \ft „buvo“ – T. „yra“.\f*buvo Jėzus.  
\v 15 Jėzus *tarė jai: \wj „Moterie, kodėl verki? Ko ieškai?“\wj* Manydama, kad jis esąs sodininkas, ji tarė jam: „Gerbiamasis, jei tamsta išnešei jį, pasakyk man, kur jį \f + \fr 20:15 \ft „padėjai“ – Arba „paguldei“.\f*padėjai, ir aš jį pasiimsiu.“  
\v 16 Jėzus jai *tarė: \wj „Marija!“\wj* Ji atsisuko ir jam *tarė: „Rabuni!“ (verčiant būtų pasakyta „Mokytojau!“).  
\v 17 Jėzus jai sako: \wj „Neliesk manęs, nes dar nesu \wj*\f + \fr 20:17 \ft „pakilęs“, „pakylu“ – Arba „nužengęs aukštyn“, „nužengiu aukštyn“.\f*\wj pakilęs pas savo Tėvą. Bet eik pas mano brolius ir jiems pasakyk: ‚Aš pakylu pas savo Tėvą ir jūsų Tėvą, pas savo Dievą ir jūsų Dievą‘.“\wj*  
\v 18 Marija Magdalietė *atėjo pranešdama mokytiniams, kad ji mačiusi Viešpatį, ir \add kad\add* jis pasakė jai tuos \add žodžius\add*.  
\v 19 Taigi, tą dieną, pirmąją savaitės \add dieną\add*, vakarui \f + \fr 20:19 \ft „atėjus“ – T. „esant“.\f*atėjus ir durims, kur buvo susirinkę mokytiniai, dėl žydų baimės esant užrakintoms, atėjo Jėzus, atsistojo viduryje ir jiems *pasakė: \wj „Ramybė jums!“\wj*  
\v 20 Ir tai pasakęs, jis parodė jiems \add savo\add* rankas ir savo šoną. Išvydę Viešpatį, mokytiniai dėl to nudžiugo.  
\v 21 Tada Jėzus vėl jiems tarė: \wj „Ramybė jums! Kaip Tėvas yra mane siuntęs, taip ir aš jus siunčiu.“\wj*  
\v 22 Ir tai pasakęs jis kvėpė į \add juos\add* ir jiems taria: \wj „Priimkite Šventąją Dvasią:\wj*  
\v 23 \wj kieno tik nuodėmes \wj*\f + \fr 20:23 \ft „atleisite“, „sulaikysite“ – Gr. kalbos formos yra tariamosios nuosakos, „atleistumėte“, „sulaikytumėte“. Plg. Mt 16:19, 18:18.\f*\wj atleisite, tiems jos yra atleistos; kieno tik \wj*\add nuodėmes\add* sulaikysite, jos yra sulaikytos.“  
\v 24 Tačiau, kai atėjo Jėzus, Tomo, vadinamo \f + \fr 20:24 \ft „Didymu“ – Gr. Δίδυμος (Dídumos); žr. Jn 11:16.\f*Didymu, vieno iš Dvylikos, su jais nebuvo.  
\v 25 Tad kiti mokytiniai jam tarė: „Mes matėme Viešpatį!“ Bet jis tarė jiems: „Jei nepamatysiu jo rankose vinių žymės ir neįdėsiu savo piršto į vinių žymę ir neįkišiu savo rankos į jo šoną, \f + \fr 20:25 \ft „\ft \+add tuo\+add*“ – Gr. tekste nėra žodžio „tuo“, bet kontekstas reikalauja to. Tomas netikėjo, kad kiti iš Dvylikos jau matė prisikėlusį Jėzų. Tačiau jis jau seniai tikėjo, kad Jėzus yra Mesijas (Jn 6:69, „mes“), vienintelis Išgelbėtojas iš nuodėmių.\f*\add tuo\add* visai netikėsiu.“  
\v 26 Ir po aštuonių dienų jo mokytiniai vėl buvo viduje, ir Tomas su jais. Durims esant užrakintoms, Jėzus atėjo, atsistojo viduryje ir prabilo: \wj „Ramybė jums!“\wj*  
\v 27 Paskui jis *pasakė Tomui: \wj „Ištiesk čia savo pirštą, ir apžiūrėk mano rankas, ir ištiesk čia savo ranką ir įkišk į mano šoną, – ir nebūk netikintis, bet tikintis!“\wj*  
\v 28 Ir Tomas atsakydamas tarė jam: „Mano Viešpatie ir mano Dieve!“  
\v 29 Jėzus jam *pasakė: \wj „Tomai, tu esi tikėjęs todėl, kad esi mane matęs; tie, kurie nematė, \wj*\f + \fr 20:29 \ft „tačiau“ – Arba „ir“.\f*\wj tačiau tikėjo, \+add yra\+add* palaiminti!“\wj*  
\v 30 Žinoma, savo mokytinių akivaizdoje Jėzus padarė ir daug kitų antgamtinių ženklų, kurie nėra surašyti šioje knygoje.  
\v 31 O šitie yra surašyti, kad tikėtumėte, jog Jėzus yra \f + \fr 20:31 \ft „Kristus“ – T. y. „Mesijas“. Gr. ὁ Χριστὸς (artikelis + „Kristos“), kuris reiškia „Pateptąjį“. Čia žodis „Kristus“ nurodo unikalią pareigybę ir vienintelį Asmenį, kuris eina tas pareigas.\f*Kristus, Dievo Sūnus, ir kad tikėdami turėtumėte \f + \fr 20:31 \ft „gyvybę“ – Arba „gyvenimą“.\f*gyvybę jo vardu.   
\c 21
\p
\v 1 Po šių dalykų Jėzus vėl pasirodė mokytiniams prie Tiberiados jūros. Ir jis pasirodė šitaip.  
\v 2 Buvo kartu Simonas Petras ir Tomas, vadinamas \f + \fr 21:2 \ft „Didymu“ – Žr. Jn 11:16 išnašą.\f*Didymu, taip pat Natanaelis iš Galilėjos Kanos, ir Zebediejaus \add sūnūs\add*, ir kiti du iš jo mokytinių.  
\v 3 Simonas Petras jiems *tarė: „Einu žvejoti.“ Jie jam \f + \fr 21:3 \ft „atsiliepė“ – T. „taria“, „pasako“.\f**atsiliepė: „Ir mes einame su tavimi.“ Jie išėjo ir tuojau sulipo į valtelę, bet tą naktį nieko nesugavo.  
\v 4 Rytui jau išaušus, Jėzus stovėjo ant kranto, Bet mokytiniai nepažino, kad tai buvo Jėzus.  
\v 5 Tada Jėzus jiems *tarė: \wj „Vaikai, neturite kokio maisto, ar ne?“\wj* Jie atsakė jam: „Ne“.  
\v 6 Tad jis jiems tarė: \wj „Užmeskite tinklą į dešinę pusę \+add nuo\+add* valties, ir rasite.“\wj* Taigi jie užmetė, ir jau nebeįstengė jo patraukti dėl žuvų gausybės.  
\v 7 Todėl tas mokytinis, kurį Jėzus mylėjo, *pasakė Petrui: „Tai Viešpats!“ O Simonas Petras, išgirdęs, kad tai esąs Viešpats, apsijuosė \f + \fr 21:7 \ft „žvejo drabužiu“ – Arba „viršutine palaidine“.\f*žvejo drabužiu, nes buvo \f + \fr 21:7 \ft „neapsirengęs“ – Kartais gr. žodis γυμνός (gumnós) verčiamas žodžiu „nuogas“ (pvz., Mk 14:51-52), o kartais „neapsirengęs“ arba „be (viršutinio) drabužio“ (pvz., čia, Apd 19:16, Jok 2:15).\f*neapsirengęs, ir metėsi į jūrą.  
\v 8 O kiti mokytiniai atvyko valtele, nes buvo netoli nuo sausumos – tik \add už\add* daugmaž dviejų šimtų uolekčių – atitempdami tinklą su žuvimis.  
\v 9 Tada, kai jie išlipo į sausumą, jie pamatė \f + \fr 21:9 \ft „paruoštas“ – T. „gulinčias“, „išdėliotas“.\f*paruoštas medžio anglių žėrinčias žarijas ir ant \add jų\add* padėtą žuvį – taip pat duoną.  
\v 10 Jėzus jiems *pasakė: \wj „Atneškite iš žuvų, kurias ką tik sugavote.“\wj*  
\v 11 Simonas Petras nuėjo ir išvilko į sausumą tinklą, pilną didelių žuvų, \add iš viso\add* šimtą penkiasdešimt tris. Ir \add nors\add* jų buvo tiek daug, \add tačiau\add* \f + \fr 21:11 \ft „tinklas nesuplyšo“ – T. „\ft \+add tai\+add* nesuplėšė tinklo“.\f*tinklas nesuplyšo.  
\v 12 Jėzus jiems *tarė: \wj „Ateikite šen, valgykite!“\wj* Ir nė vienas iš mokytinių nedrįso jo klausti: „Kas tu esi?“, \f + \fr 21:12 \ft „\ft \+add nes\+add* jie žinojo“ – T. „žinodami“ arba „suprasdami“, „matydami“.\f*\add nes \add*jie žinojo, jog tai yra Viešpats.  
\v 13 Taigi Jėzus *priėjo, *paėmė duonos ir *davė jiems, taip pat ir žuvies.  
\v 14 Tai \add buvo\add* jau trečias kartas, \add kai\add* Jėzus, prikeltas iš numirusiųjų, pasirodė mokytiniams.  
\v 15 Tad jiems pavalgius Jėzus *tarė Simonui Petrui: \wj „Simonai, Jonos \+add sūnau\+add*,\wj* \f + \fr 21:15 \ft „ar myli mane labiau negu šitie“ – Gr. kalbos tekstas gali būti įvairiai suprantamas. Reikėjo pasirinkti vieną iš interpretacijos variantų. (1) Ar myli mane daugiau negu mane myli kiti mokytiniai? (John Gill; Dr. Whitby, kuris cituojamas Matthew Henry komentare; ir, matyt, pats Matthew Henry). Pirmas paaiškinimas grindžiasi mokymais šiose eilutėse: Mt 26:33, Mk 14:29; plg. su Lk 7:42-43, kur mokoma, kad daug myli tas, kuriam daug atleista. Prieš išsigynimą Petras pervertino savo ištikimybę Jėzui pats tvirtindamas, kad kas beatsitiktų, jis liks ištikimas Jėzui. (2) Ar myli mane daugiau negu tu myli šiuos mano mokytinius? (3) Ar myli mane daugiau negu tu myli šiuos dalykus (žvejybą, valteles, ir pan.)? Antras ir trečias paaiškinimai irgi yra pateikti Matthew Henry komentare, bet jis labiausiai aprobuoja pirmąjį.\f*\wj ar\wj* \f + \fr 21:15 \ft „myli“ – Gr. ἀγαπάω (agapáō).\f*\wj myli mane labiau negu šitie?“\wj* Jis jam *tarė: „Taip, Viešpatie. Tu žinai, kad tave \f + \fr 21:15 \ft „myliu“ – Gr. φιλέω (philéō).\f* myliu“. Jis sako jam: \f + \fr 21:15 \ft „Vis maitink“ – Gr. βόσκω (bóskō). Žodis „vis“ atspindi gr. veiksmažodžio eigos veikslo (imperfektyvo) formą. Arba „Užsiiminėk mano avinėlių maitinimu“.\f*\wj „Vis maitink mano avinėlius.“\wj*  
\v 16 Jis vėl, antrą kartą, jam *pasakė: \wj „Simonai, Jonos \+add sūnau\+add*, ar\wj* \f + \fr 21:16 \ft „myli“ – Gr. ἀγαπάω (agapáō).\f*\wj myli mane?“\wj* Tas jam *tarė: „Taip, Viešpatie. Tu žinai, kad tave \f + \fr 21:16 \ft „myliu“ – Gr. φιλέω (philéō).\f*myliu“. Jis jam *pasakė: \f + \fr 21:16 \ft „Vis ganyk“ – Gr. ποιμαίνω (poimaínō). Žodis „vis“ atspindi gr. veiksmažodžio eigos veikslo (imperfektyvo) formą. Arba „Užsiiminėk mano avių ganymu“.\f*\wj „Vis ganyk mano avis.“\wj*  
\v 17 Jis trečią kartą jam *pasakė: \wj „Simonai, Jonos \+add sūnau\+add*, ar\wj* \f + \fr 21:17 \ft „myli […] myli […] myliu“ – Šioje eilutėje tris kartus vartojamas gr. žodis φιλέω (philéō).\f*\wj myli mane?“\wj* Petras nuliūdo, kad jis sakė jam trečią kartą: „Ar myli mane?“ Ir jis tarė jam: „Viešpatie, tu žinai viską; tu žinai, kad tave myliu“. Jėzus jam *tarė: \f + \fr 21:17 \ft „Vis maitink“ – Gr. βόσκω (bóskō). Žodis „vis“ atspindi gr. veiksmažodžio eigos veikslo (imperfektyvo) formą. Arba „Užsiiminėk mano avinėlių maitinimu“.\f*\wj „Vis maitink mano avis.\wj*  
\v 18 \wj Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: kai buvai jaunas, susijuosdavai ir vaikščiodavai, kur norėjai. Bet kai pasensi, ištiesi savo rankas, ir kitas tave apjuos ir ves, kur tu nenori.“\wj*  
\v 19 Tai jis kalbėjo \f + \fr 21:19 \ft „nurodydamas“ – Žr. Joh 12:33 nuorodą.\f*nurodydamas, kokia mirtimi \add Petras\add* pašlovinsiąs Dievą. Ir tai pasakęs, jis \add dar\add* jam *tarė: \wj „Sek paskui mane!“\wj*  
\v 20 Tada Petras atsisukęs *pamatė iš paskos einantį mokytinį, kurį Jėzus mylėjo, kuris taip pat per vakarienę buvo atsilošęs \f + \fr 21:20 \ft „ant“ – Gr. ἐπί (epí). Kiti prielinksniai vartojami Joh 1:18 (εἰς (eis)) ir Joh 13:23 (ἐν (en)).\f*ant \add Jėzaus\add* \f + \fr 21:20 \ft „krūtinės“ – Čia ir Joh 13:25 vartojamas gr. žodis στῆθος (stėthos). Kitas gr. žodis κόλπος (kólpos) vartojamas Joh 13:23.\f*krūtinės ir taręs: „Viešpatie, \f + \fr 21:20 \ft „kuris yra tas, kuris tave išduos“ – Arba „kuris yra tavo išdavikas“. Tai yra gr. esamojo laiko dalyvis.\f*kas yra tas, kuris tave išduos?“  
\v 21 Petras, matydamas jį, *tarė Jėzui: „Viešpatie, o kas šitam \add bus\add*?“  
\v 22 Jėzus jam *tarė: \wj „Jeigu norėčiau, kad jis pasiliktų, kol ateisiu, kas \+add gi\+add* tau? Tu sek paskui mane.“\wj*  
\v 23 Tad tas pasakymas pasklido tarp brolių, jog tasai mokytinis nemirsiąs. Bet Jėzus jam nesakė, kad jis nemirsiąs, tik: „Jeigu norėčiau, kad jis pasiliktų, kol ateisiu, kas \add gi\add* tau?“  
\v 24 Šis \add ir\add* yra \f + \fr 21:24 \ft „tas“ – Gr. artikelis.\f*tas mokytinis, kuris liudija apie tuos dalykus ir \f + \fr 21:24 \ft „juos“ – T. „tuos dalykus“.\f*juos užrašė, ir mes žinome, kad jo liudijimas yra \f + \fr 21:24 \ft „tiesa“ – Gr. būdvardis ἀληθινός (alėthinos), „atitinkantis tiesą“.\f*tiesa.  
\v 25 Ir yra taip pat daug kitų dalykų, – kiek tik padarė Jėzus, – kuriuos užrašius po vieną, \add tai\add* manau, \add kad\add* net pats pasaulis nesutalpintų knygų, \add kurios būtų\add* parašytos. Amen.