\id JAS
\h Jokūbo 
\toc1 Jokūbo laiškas 
\toc2 Jokūbo 
\toc3 Jok 
\mt1 Jokūbo laiškas  
\c 1
\p
\v 1 Jokūbas, Dievo ir Viešpaties Jėzaus Kristaus tarnas, dvylikai \f + \fr 1:1 \ft „genčių išeivijoje“ – T. y. žydų tautybės Viešpaties Jėzaus sekėjai, gyvenantys už Palestinos ribų; arba „pasklidusių genčių“.\f*genčių \f + \fr 1:1 \ft „išeivijoje“ – Gr. „pasklidime“, „išbarstyme“. Gr. tekste yra artikelis prie šio dkt.; tai leidžia suprasti, kad turima omeny tam tikrą pasklidimą arba išeiviją. Turbūt kalbama apie žydus, tikinčius Viešpačiu Jėzumi, kurie turėjo palikti Jeruzalę po Stepono nužudymo (Apd 11:19).\f*išeivijoje: \f + \fr 1:1 \ft „Sveiki!“ – Arba „Linkėjimai!“, „Sveikinimas!“.\f*Sveiki!   
\p
\v 2 Laikykite \add tai\add* \f + \fr 1:2 \ft „visokeriopu“ – Gr. „visu“; arba „visišku“ („vien tik“), „visokiu“, „visapusišku“, „išsamiu“. Plg. Flp 2:29; I Tim 2:2; Tit 2:10; Tit 3:2; I Pt 2:18.\f*visokeriopu džiaugsmu, mano broliai, kai \f + \fr 1:2 \ft „pakliūvate į […] apsupančius“ – Arba „patenkate į […] apsupančius“. Tai vieno gr. žodžio vertimas.\f*pakliūvate į įvairius apsupančius \f + \fr 1:2 \ft „išmėginimus“ – Arba „gundymus“.\f*išmėginimus,  
\v 3 žinodami, kad jūsų tikėjimo išbandymas \f + \fr 1:3 \ft „sukelia“ – Arba „padaro“, „gamina“, „yra ištvermės atsiradimo priežastis“, „priverčia ištvermę atsirasti“.\f*sukelia ištvermę.  
\v 4 O ištvermė \f + \fr 1:4 \ft „turi turėti tobulą poveikį“ – Gal „turi tobulai baigti darbą tam“.\f*turi turėti \f + \fr 1:4 \ft „tobulą“ – Arba „trūkumų neturintį“, „tikslą pasiekusį“.\f*tobulą \f + \fr 1:4 \ft „poveikį“ – Arba „darbą“, „darbo rezultatą“.\f*poveikį, kad jūs būtumėte \f + \fr 1:4 \ft „tobuli ir visapusiški“ – Arba „visais atžvilgiais tobuli“, t. y. visiškai subrendę arba kiekvienoje srityje nestokojantys gerų savybių.\f*\f + \fr 1:4 \ft „tobuli“ – Arba „subrendę“, „be trūkumų“.\f*tobuli ir \f + \fr 1:4 \ft „visapusiški“ – T. y. turintys visas išugdytas dorybes, kurias Dievas skiria ištvermingiems savo vaikams. Gr. žodis vartojamas NT tik čia ir I Tes 5:23.\f*visapusiški, \f + \fr 1:4 \ft „be jokio trūkumo“ – Arba „jokiu atveju nestokojantys“, t. y. nestokojantys jokios geros savybės. Žr. Jok 1:5 ir Ps 23:1.\f*be jokio trūkumo.  
\v 5 O jeigu kuriam iš jūsų \f + \fr 1:5 \ft „trūksta“ – Arba „stokoja“. Žr. Jok 1:4 išnašą.\f*trūksta išminties, jis turi \f + \fr 1:5 \ft „prašyti“ – Arba „prašinėti“.\f*prašyti Dievą, kuris visiems dosniai duoda ir \f + \fr 1:5 \ft „(ne)priekaištauja“ – Tas pats gr. žodis vartojamas Mt 5:11; Mt 11:20; Mt 27:44; Mk 15:32; Mk 16:14; Lk 6:22; Rom 15:3; I Tim 4:10; Jok 1:5; I Pt 4:14. Gali būti išverstas „niekinti“, „sukelti gėdą“, „barti“, „koneveikti“.\f*nepriekaištauja, ir ji bus jam duota.  
\v 6 Bet jis turi prašyti tikėdamas, nė kiek neabejodamas. Nes tas, kuris abejoja, yra panašus į jūros bangą, vėjo varinėjamą ir blaškomą.  
\v 7 Nes \f + \fr 1:7 \ft „toksai“ – T. „tas“.\f*toksai žmogus privalo nemanyti, kad ką nors gaus iš Viešpaties.  
\v 8 \f + \fr 1:8 \ft Dėl viso sakinio – Arba „\ft \+add Jis yra\+add* dvejojantis žmogus, nepastovus visuose savo keliuose“. Kitas variantas (įskaitant praeitos eilutės tekstą): „Juk tegul nemano ką nors gausiąs iš Viešpaties toksai žmogus, dvejojantis žmogus, nepastovus visuose savo keliuose.“\f*\f + \fr 1:8 \ft „Dvejojantis žmogus“ – T. „Dvisielinis žmogus“; arba „Dvilypės sielos žmogus“; žr. I Met 12:33 ir Ps 12:2.\f*Dvejojantis žmogus \add yra\add* nepastovus visuose savo keliuose.   
\p
\v 9 O žemos padėties brolis \f + \fr 1:9 \ft „turi džiaugtis“ – Arba „turi jausti pasitenkinimą“. Nors gr. žodis καυχάομαι (kauchaomai) reiškia „girtis“ arba „didžiuotis“ kai kuriuose kontekstuose, manoma, kad, kai aprašomas veiksmas yra doroviškai teigiamas, tie lietuviški žodžiai nelabai tinka dėl susiejimo su išpuikimu. Vis dėlto, žodžio „didžiuotis“ reikšmės „jausti pagarbą, pasitenkinimą“, tikrai tinka, nors tokia reikšmė retai pasitaikoma šnekamosios kalbos vartosenoje.\f*turi džiaugtis savo išaukštinimu,  
\v 10 ir turtingasis savo nužeminimu, nes kaip \f + \fr 1:10 \ft „žolės žiedas“ – Arba „žolyno gėlė“.\f*žolės žiedas jis \f + \fr 1:10 \ft „nustos reikštis“ – Gr. žodis παρέρχομαι (parerkomai) nereiškia išnykti (nustoti egzistuoti); šiame kontekste jis reiškia pražūti, praeiti.\f*nustos reikštis.  
\v 11 Mat saulė pakyla su deginančia kaitra ir išdžiovina žolę, ir jos žiedas nukrenta, ir jos \f + \fr 1:11 \ft „išvaizdos“ – Arba „veido“.\f*išvaizdos grožis žūsta: taip ir turtingasis \f + \fr 1:11 \ft „nuvys“ – Gr. žodis μαραίνω (maraino) vartojamas NT tik čia. Žodis apima ir augalų nuvytimą ir žmonių mirtį.\f*nuvys \f + \fr 1:11 \ft „beeidamas“ – T. „savo ėjimuose“; arba „bekeliaudamas“, „savo keliuose“, „savo reikaluose“, „savo užsiėmimuose“.\f*beeidamas.  
\v 12 \f + \fr 1:12 \ft „Palaimintas“ – Tas pat gr. žodis yra išverstas „laimingais“ Jok 5:11.\f*Palaimintas žmogus, kuris ištveria išmėginimą, nes kai \f + \fr 1:12 \ft „bus išlaikęs ištyrimą“ – T. y., kai jo tikėjimo ekspertizė bus atlikta.\f*bus išlaikęs ištyrimą, jis gaus gyvenimo vainiką, kurį Viešpats yra pažadėjęs jį mylintiems.   
\p
\v 13 Joks gundomas \add žmogus\add* neturi sakyti: „Aš esu Dievo gundomas“, nes Dievas negali būti blogų dalykų gundomas, ir pats nė vieno negundo.  
\v 14 Bet kiekvienas yra gundomas, kai savo paties geismo yra patraukiamas ir suviliojamas.  
\v 15 Paskui \f + \fr 1:15 \ft „užsimezgęs geismas“ – T. y., „geismas, tapęs nėščiu“.\f*užsimezgęs geismas \f + \fr 1:15 \ft „pagimdo“ – Gr. τίκτω (tikto).\f*pagimdo nuodėmę, o \f + \fr 1:15 \ft „subrendusi“ – Arba „baigtį pasiekusi“, „iki galo išsivysčiusi“.\f*subrendusi nuodėmė \f + \fr 1:15 \ft „pagimdo“ – Gr. ἀποκυέω (apokueo); vartojamas ir Jok 1:18 eilutėje.\f*pagimdo mirtį.  
\v 16 \f + \fr 1:16 \ft „Nesiduokite suklaidinami“ – Arba „Neklyskite“.\f*Nesiduokite suklaidinami, mano mylimi broliai.   
\p
\v 17 Kiekvienas geras \f + \fr 1:17 \ft „dovanojimas“ – Arba „dovanojimo veiksmas“.\f*dovanojimas ir kiekviena tobula dovana yra iš aukštybių, \add ir\add* \f + \fr 1:17 \ft „nužengia“ – Arba „nusileidžia“.\f*nužengia nuo šviesybių Tėvo, kuriame pakitimo nėra, \add ir\add* \f + \fr 1:17 \ft „prie ko nėra“ – Vienas gr. prielinksnis (anksčiau „kuriame“) šioje eilutėje yra išverstas į liet. kalbą dviem būdas (čia „prie kurio“), atsižvelgiant į skirtingus prielinksnių daiktavardžius; veiksmažodis „nėra“ irgi kartojamas vertime.\f*prie kurio nėra \f + \fr 1:17 \ft „sukimosi \ft \+add metamo\+add* šešėlio“ – Rodo į besikeičiančius daugaus kūnų šešėlius.\f*sukimosi \add metamo\add* šešėlio.  
\v 18 Savo valia jis mus pagimdė tiesos žodžiu, kad būtume tam tikras jo kūrinių \f + \fr 1:18 \ft „pirmas vaisius“ – Arba „pirmavaisis“.\f*pirmas vaisius.   
\p
\v 19 Todėl, mano mylimi broliai: kiekvienas žmogus turi būti greitas klausyti, lėtas kalbėti, lėtas rūstauti,  
\v 20 nes žmogaus rūstybė \f + \fr 1:20 \ft „neįvykdo“ – Arba „neįgyvendina“ arba „nekuria“, t. y. nėra priemonė, kuria Dievas įgyvendina žmogaus kasdienybėje Jam patinkantį teisingą gyvenseną.\f*neįvykdo Dievo teisumo.  
\v 21 \f + \fr 1:21 \ft „Todėl“ – Arba „Dėl tos priežasties“, t. y. kadangi žmogaus pyktis yra nepajėgus įgyvendinti teisingą elgseną, kuri atitinka Dievo normą.\f*Todėl atmeskite visą nešvarumą bei \f + \fr 1:21 \ft „blogybės“ – Arba „nelabumo“, „piktos valios“.\f*blogybės gausumą \add ir\add* su romumu priimkite \f + \fr 1:21 \ft „įdiegtąjį“ – Gr. „įdaigintą“.\f*įdiegtąjį žodį, kuris pajėgus išgelbėti jūsų sielas.   
\p
\v 22 \f + \fr 1:22 \ft „Taip pat“ – Arba „Be to“.\f*Taip pat būkite \f + \fr 1:22 \ft „kūrybingi […] vykdytojai“ – Arba „atlikėjai“. Gr. žodis rodo į kūrybinį darbą, ne tik veiksmo kartojimą. Plg. Apd 17:28, kur žodis yra išverstas „poetai“ (klasikine prasme).\f*kūrybingi žodžio vykdytojai, o ne vien \f + \fr 1:22 \ft „susidomėję klausytojai“ – Gr. žodis ἀκροατής (akroatės) rodo į žmogų, kuris klauso paskaitų, bet neprisiima atsakomybės gyventi pagal dėstytas mintis. Jis panašus į laisvas klausytojas universiteto paskaitose.\f*susidomėję klausytojai, apgaudinėjantys patys save.  
\v 23 Nes jeigu kas yra susidomėjęs žodžio klausytojas ir ne kūrybingas \add žodžio\add* vykdytojas, tas yra panašus į žmogų, kuris žiūri į savo gimtąjį veidą veidrodyje;  
\v 24 jis gi žiūri į save ir nueina, ir tuojau pamiršta, koks buvo.  
\v 25 Tačiau kas \f + \fr 1:25 \ft „nusilenkdamas atkreipia dėmesį“ – Arba „atidžiai žiūri“, „įsižiūri“. Plg. I Pt 1:12.\f*nusilenkdamas atkreipia dėmesį į \f + \fr 1:25 \ft „laisvę suteikiantį tobulą įstatymą“ – Gr. „tobulą laisvės įstatymą“. Pagal gr. k. gramatiką, arba laisvė suteikia tobulą įstatymą arba tobulas įstatymas suteikia laisvę. Pasirinktas vertimas, kuris logiškas.\f*laisvę suteikiantį tobulą įstatymą ir \f + \fr 1:25 \ft „pasilieka \ft \+add toksai\+add*“ – Gr. „prie \+add jo\+add* pasilieka“, t. y. pasilieka tokioje padėtyje; arba (perkeltine prasme) „\+add jo\+add* laikosi“.\f*pasilieka \add toksai\add*, pasidarydamas ne \f + \fr 1:25 \ft „užuomarša klausytojas“ – Gr. „užmaršties / užmaršumo klausytojas“.\f*užuomarša klausytojas, bet darbo atlikėjas, tas bus palaimintas \f + \fr 1:25 \ft „beatlikdamas \ft \+add darbą\+add*“ – T. „savo atlikime“.\f*beatlikdamas \add darbą\add*.   
\p
\v 26 Jei kas tarp jūsų \f + \fr 1:26 \ft „mano esąs religingas“ – Arba „laiko save religingu“, „sau atrodo religingas“, t. y. atliekantis religijos / tikėjimo išorinius veiksmus.\f*mano esąs religingas ir nenukreipia bei nepažaboja savo liežuvio, bet apgaudinėja savo širdį, to religija tuščia.  
\v 27 Tyra ir nesutepta \f + \fr 1:27 \ft „religija“ – T. y. „išorinių religinių veiksmų atlikimas“.\f*religija prieš Dievą ir Tėvą yra ši: \f + \fr 1:27 \ft „pagalbon aplankyti“ – Tai yra teikti pagalbą tiems, kurie patys negali padėti sau (dvasine ar fizine prasme). Tai dažni sąvoka Šv. Rašte; plg. Iš 4:31; Rūt 1:6; Ps 106:4; Jer 23:2; Eze 38:8; Mt 25:36,43; Lk 1:68, 78; 7:16; Apd 7:23, 15:14, 36; Hbr 2:6; Jok 1:27„“.\f*pagalbon aplankyti našlaičius ir našles jų \f + \fr 1:27 \ft „varge“ – Arba „prispaudime“, „kančioje“.\f*varge \add ir\add* išlaikyti save \f + \fr 1:27 \ft „be dėmės nuo pasaulio“ – Arba „nuo pasaulio nesuterštą“.\f*be dėmės nuo pasaulio.   
\c 2
\p
\v 1 Mano broliai, \f + \fr 2:1 \ft „turėkite tikėjimą“ – Plg. Mk 11:22; Rom 3:22.\f*turėkite tikėjimą mūsų \f + \fr 2:1 \ft „šlovingu Viešpačiu Jėzumi Kristumi“ – Arba „Viešpačiu Jėzumi Kristumi, \ft \+add tąja\+add* Šlove“, kuriuo atveju Jėzus pats pavadintas vardu Šlovė; plg. Įst 26:11; Lk 2:32; Jn 1:14; Hbr 1:3, 9:5; Rom 9:4; II Kor 4:6.\f*šlovingu Viešpačiu Jėzumi Kristumi be \f + \fr 2:1 \ft „šališkumo“ – Gr. žodis yra dgs., „šališkumų“, t. y. šališkų veiksmų.\f*šališkumo.  
\v 2 Nes jeigu į jūsų \f + \fr 2:2 \ft „susirinkimą“ – Gr. συναγωγή (sunagogė); arba „žmonių susibūrimą“, „sueigą“.\f*susirinkimą ateina žmogus su auksiniu žiedu, \add apsivilkęs\add* \f + \fr 2:2 \ft „gražiais“ – Arba „šviesiais“, „spindinčiais“.\f*gražiais drabužiais ir taip pat įeina \f + \fr 2:2 \ft „vargšas“ – Arba „neturtėlis“, „vargdienis“; tas pats žodis išverstas „elgeta“ Lk 16:20,22.\f*vargšas nešvariais drabužiais  
\v 3 ir jūs atsižvelgiate į tą, kuris apsirengęs \f + \fr 2:3 \ft „gražiais“ – Arba „šviesiais“, „spindinčiais“.\f*gražiais drabužiais ir jam sakote: „Tu čia patogiai atsisėsk“, – o vargšui sakote: „Tu ten atsistok, arba atsisėsk čia apačioje prie mano pakojo“, –  
\v 4 argi tuomet nepadarėte savyje skirtumų ir nepasidarėte teisėjais, pasižyminčiais blogomis mintimis?  
\v 5 Paklausykite, mano mylimi broliai! Argi Dievas neišsirinko šio pasaulio vargšų – turtingųjų tikėjimo atžvilgiu ir paveldėtojų karalystės, kurią jis pažadėjo jį mylintiems?  
\v 6 Bet jūs paniekinote \f + \fr 2:6 \ft „vargšą“ – Arba „neturtėlį“, „vargdienį“.\f*vargšą! Argi ne turtingieji jus engia ir ar ne \add jie\add* patys jus tampo po teismus?  
\v 7 Ar ne jie \f + \fr 2:7 \ft „piktžodžiauja“ – Arba „šmeižia“, „plūdo“, „niekina“.\f*piktžodžiauja tam gražiam vardui, \f + \fr 2:7 \ft „kuriuo esate pavadinti“ – T. „kuris buvo pasakytas ant jūsų“; tai hebraizmas (plg. Įst 28:10; II Met 7:14 Iz 4:1, 63:19; Jer 14:9; Jer 15:16; Da 9:19; Am 9:12; Apd 15:17).\f*kuriuo esate pavadinti?   
\p
\v 8 Tačiau, jeigu įvykdote karališkąjį įstatymą pagal šventraštį: „MYLĖK SAVO ARTIMĄ KAIP SAVE PATĮ“, darote gerai;  
\v 9 bet jeigu šališkai elgiatės, darote nuodėmę ir esate įstatymo įtikinti dėl kaltumo kaip \add jo\add* laužytojai.  
\v 10 Nes kas laikosi viso įstatymo, tačiau nusižengia vienam \add dalykui\add*, tas yra pasidaręs kaltas dėl visų,  
\v 11 nes tas, kuris pasakė: „Nesvetimauk“, taip pat sakė: „Nevykdyk žmogžudystės“. Taigi, jeigu nesvetimauji, tačiau vykdai žmogžudystę, esi pasidaręs įstatymo laužytoju.  
\v 12 Taip kalbėkite ir taip darykite, kaip tie, kurie bus teisiami pagal \f + \fr 2:12 \ft „laisvę suteikiantį įstatymą“ – Gr. „laisvės įstatymą“. Pagal gr. k. gramatiką, arba laisvė suteikia tobulą įstatymą arba tobulas įstatymas suteikia laisvę. Pasirinktas vertimas, kuris logiškas.\f*laisvę suteikiantį įstatymą,  
\v 13 nes teismas negailestingas tam, kuris neįvykdė gailestingumo, ir gailestingumas \f + \fr 2:13 \ft „džiūgauja \ft \+add nugalėjęs\+add* teismą“ – Arba „didžiuojasi savo pranašumais prieš teismą“.\f*džiūgauja \add nugalėjęs\add* pasmerkimą.   
\p
\v 14 Kokia nauda, mano broliai, jei kas sakosi turįs tikėjimą, bet neturi darbų? Nejaugi pajėgia jį išgelbėti \f + \fr 2:14 \ft „tas“ – Gr. kalbos artikelis rodo į tam tikrą tikėjimą, todėl tinka čia žodis „tas“.\f*tas tikėjimas?!  
\v 15 Jeigu brolis ar sesuo neturi drabužių ir stokoja kasdienio maisto,  
\v 16 ir kas nors iš jūsų jiems sakytų: „Eikite ramybėje, susišildykite ir pasisotinkite“, tačiau neduotumėte jiems to, kas būtina kūnui, kokia \add iš to\add* nauda?  
\v 17 Taip ir tikėjimas, jeigu neturi darbų, yra negyvas būdamas \f + \fr 2:17 \ft „pats vienas“ – Gr. „šalia savęs“; arba „be nieko daugiau“; t. y., be lydinčių darbų.\f*pats vienas.  
\v 18 Bet kas nors pasakys: „Tu turi tikėjimą, o aš turiu darbus. Parodyk man savo tikėjimą, kuris nesusijęs su tavo darbais, o aš parodysiu tau savo tikėjimą savo darbais.  
\v 19 Tu tiki, kad yra vienas Dievas. Gerai darai. Velniai irgi tiki ir dreba.  
\v 20 Bet \f + \fr 2:20 \ft „ar nori žinoti“ – Arba „ar turi norą suvokti“; gal „ar leisiesi informuojamas“.\f*ar nori žinoti, o \f + \fr 2:20 \ft „žmogau nevykėli“ – Arba „neproduktyvus žmogau“, „gerų rezultatų nepasiekęs žmogau“, t. „tuščias žmogau“.\f*žmogau nevykėli, kad su darbais nesusijęs tikėjimas yra negyvas?  
\v 21 Argi ne darbais buvo \f + \fr 2:21 \ft „išteisintas“ – „paskelbtas arba pripažintas, kaip teisingą (neliečiamą) juridinę padėtį užimantis“. Izaoką paaukojęs, žmonių akyse Abraomas buvo pripažintas teisingą juridinę padėtį užimančiu (Prd 22:9-18), nes Abraomo tarnai-jaunuoliai buvo netoli. Kur kas anksčiau Abraomas buvo išteisintas Dievo akyse (Prd 15:6); plg. Rom 2:13 „teisūs Dievo akivaizdoje“ ir Rom 4:2 „prieš Dievą“.\f*išteisintas mūsų tėvas Abraomas, aukojęs savo sūnų Izaoką ant aukuro?  
\v 22 \f + \fr 2:22 \ft „Ar matai […]?“ – Arba „Matai […].“\f*Ar matai, kaip tikėjimas \f + \fr 2:22 \ft „veikė“ – Arba „dirbo“.\f*veikė kartu su jo darbais, ir \f + \fr 2:22 \ft „tikėjimas pasiekė tikslą darbais“ – Arba „darbais tikėjimas buvo padarytas tobulas“.\f*tikėjimas pasiekė tikslą darbais?  
\v 23 Ir išsipildė šventraštis, kuris sako: ABRAOMAS PASITIKĖJO DIEVU, IR TAI JAM BUVO ĮSKAITYTA KAIP TEISUMAS, ir jis buvo pavadintas \f + \fr 2:23 \ft „Dievo draugu“ – Žr. II Met 20:7, Iz 41:8.\f*DIEVO DRAUGU.  
\v 24 Tad matote, kad žmogus \f + \fr 2:24 \ft „išteisinamas“ – Arba „skelbiamas arba pripažįstamas nekaltintinu, t. y., teisią padėtį užimančiu“.\f*išteisinamas darbais ir \f + \fr 2:24 \ft „ne tikėjimu, atskirai \ft \+add nuo darbų\+add*“ – Gr. „οὐκ ἐκ πίστεως μόνον“, „ne iš tikėjimo atskirai“. Plg. Jok 2:7, 20 ir kt.\f*ne tikėjimu, atskirai \add nuo darbų\add*.  
\v 25 Ir paleistuvė Rahaba \f + \fr 2:25 \ft „tokiu pat būdu“ – Arba „panašiu būdu“.\f*tokiu pat būdu: argi ji ne darbais buvo \f + \fr 2:25 \ft „išteisinta“ – T. y., paskelbta arba pripažinta nekaltintiną, t. y., teisią padėtį užimančia.\f*išteisinta, kai priėmė pasiuntinius ir kitu keliu \add juos\add* išleido?  
\v 26 Nes kaip kūnas be dvasios yra negyvas, taip ir su darbais nesusijęs tikėjimas yra negyvas.   
\c 3
\p
\v 1 Mano broliai, nebebūkite daugelis mokytojai, žinodami, kad \f + \fr 3:1 \ft „mes“ – T. y. mes, kurie esame mokytojai.\f*mes susilauksime \f + \fr 3:1 \ft „griežtesnio“ – T. „didesnio“.\f*griežtesnio nuosprendžio.  
\v 2 Nes daug kuo mes visi \f + \fr 3:2 \ft „nusižengiame“, „nusižengia“ – Arba „klumpame“, „klumpa“.\f*nusižengiame. Jeigu kas nenusižengia žodžiu, tas \add yra\add* tobulas žmogus, pajėgus pažaboti ir visą kūną.  
\v 3 Štai mes įbrukame žąslus arkliams į nasrus, kad mums paklustų, ir pasukame visą jų kūną.  
\v 4 Štai ir laivai: nors jie tokie dideli ir smarkių vėjų varomi, mažytis vairas pakreipia juos, kur tik vairininkο \f + \fr 3:4 \ft „valia“ – T. „impulsas“.\f*valia nori.  
\v 5 Panašiai ir liežuvis yra mažas narys, tačiau giriasi didžiais dalykais. Žiūrėkite, kokia maža ugnelė padega tokią didžiulę girią!  
\v 6 Ir liežuvis \add yra\add* ugnis, neteisumo \f + \fr 3:6 \ft „pasaulis“ – Arba „visetas“.\f*pasaulis. Liežuvis \f + \fr 3:6 \ft „yra užėmęs vietą“ – Arba „yra paskirtas“; gal „yra paskyręs save valdovu“.\f*yra užėmęs vietą tarp mūsų narių šitaip: jis suteršia visą kūną, ir padega \f + \fr 3:6 \ft „gyvenimo eigą“ – Arba „būties ratą“. Gr. žodis, čia išverstas „gyvenimo“ Jok 1:23 eilutėje yra išverstas „gimtąjį“.\f*gyvenimo eigą, ir \add pats\add* yra pragaro padegtas.  
\v 7 Nes kiekviena padermė, tiek žvėrių ir paukščių ir vibždančių padarų, tiek ir jūros gyvūnų, yra žmonijos padermės sutramdoma, ir buvo sutramdyta,  
\v 8 bet liežuvio joks žmogus nepajėgia sutramdyti; \add jis\add* nesuvaldoma blogybė, \add jis\add* pilnas mirtinų nuodų.  
\v 9 Juo laiminame Dievą, tai yra Tėvą, ir juo keikiame žmones, kurie yra sukurti pagal Dievo panašumą.  
\v 10 Iš tos pačios burnos išeina laiminimas ir prakeikimas. Mano broliai, šie dalykai neturi šitaip \f + \fr 3:10 \ft „dėtis“ – Arba „įvykti“; gal „būti“.\f*dėtis!  
\v 11 Nejaugi šaltinis iš to pačio \f + \fr 3:11 \ft „plyšio“ – Arba „skylės“, „įtrūkusios vietos“, „olos“ (plg. Hbr 11:28).\f*plyšio verčia gėlą ir kartų \add vandenį\add*?  
\v 12 Argi figmedis, mano broliai, gali išauginti alyvuoges arba vynmedis figas? Taip ir joks šaltinis \add negali\add* duoti sūraus ir gėlo vandens.   
\p
\v 13 Kas tarp jūsų išmintingas ir supratingas? Jis turi geru elgesiu parodyti savo darbus su išmintingu romumu.  
\v 14 Bet jei savo širdyse turite kartų \f + \fr 3:14 \ft „pavydą“ – Arba „rungtyniavimą“, „pavyduliavimą“, „uolų pirmenybės siekimą“, „uolumą“.\f*pavydą ir priešišką norą pirmauti, nesididžiuokite prieštaraudami \add tiesai\add* ir nemeluokite tiesai.  
\v 15 Ta \add vadinama\add* „išmintis“ nenusileidžia iš aukštybių, bet \add yra\add* žemiška, \f + \fr 3:15 \ft „juslinė“ – Arba „sielinė“, kai „siela“ suprantama kaip Dievo sukurta būtybė, kuri jaučia emocinius ir fizinius dalykus, bet teigiamai neatsiliepia į Dievo Dvasios kreipimąsi; tai yra būtybė be gyvybiško ryšio su Dievu, kuris yra Dvasia; be tokio ryšio, žmogus vadovaujasi jausmais, vietoj to, kad priimtų sprendimus pagal Dievo Dvasią, ir dėl to pajustų gerus, išskirtinius jausmus, pvz., vienybę su Dievu; juslinis žmogus yra dvasinio žmogaus priešybė (žr. I Kor 2:14), juslinė „išmintis“ duoda žmogui pajusti, kad ji yra teisybė, bet tik pataikauja nedvasiniams potraukiams.\f*juslinė, velniška,  
\v 16 nes kur pavyduliavimas ir priešiškas noras pirmauti, ten sumaištis ir \f + \fr 3:16 \ft „kiekvienas“ – Arba „visoks“.\f*kiekvienas nedoras reikalas.  
\v 17 Bet išmintis, kuri iš aukštybių, pirmiausia yra tyra, paskui taiki, \f + \fr 3:17 \ft „besilaikanti lygiateisiškumo“ – Arba „besilaikanti pusiausvyros“, „maloninga“; gal „švelni“. Gr žodis vartojamas NT ir Flp 4:5, I Tim 3:3, Tit 3:2, I Pet 2:18.\f*besilaikanti lygiateisiškumo, prieinama, pilna gailestingumo ir gerų vaisių, \f + \fr 3:17 \ft „nešališka“ – Arba „nesvyruojanti“, „nevaidinga“; gr. žodis vartojamas tik čia.\f*nešališka ir neveidmainiška.  
\v 18 O \f + \fr 3:18 \ft „teisumo vaisius“ – T. y. išauginama teisinga gyvensena.\f*teisumo vaisius sėjamas \f + \fr 3:18 \ft „taikoje“ – Arba „taikingai“.\f*taikoje \f + \fr 3:18 \ft „tiems“ – Arba „tų“. Gr. forma leidžia išversti ir „tiems“ ir „tų“.\f*tiems, \f + \fr 3:18 \ft „kurie daro taiką“ – Plg. Mt 5:9 („taikdariai“).\f*kurie daro taiką.   
\c 4
\p
\v 1 Iš kur tarp jūsų karai ir kivirčai? Ar ne iš čia: iš jūsų \f + \fr 4:1 \ft „aistrų malonumams“ – Gr. ἡδονή (hedonė). Arba „malonumų“, „geidulių“. Žodis vartojamas NT ir Lk 8:14, Tit 3:3, Jok 4:3; II Pt 2:13.\f*aistrų malonumams, kurios kovoja jūsų nariuose?  
\v 2 Geidžiate ir neturite; žudote bei trokštate turėti, ir \f + \fr 4:2 \ft „negalite“ – Arba „nepajėgiate“.\f*negalite įsigyti; \f + \fr 4:2 \ft „kovojate“ – Arba „ginčijatės“.\f*kovojate bei \f + \fr 4:2 \ft „kariaujate“ – Arba „pešatės“, „rungiatės“, „mušatės“.\f*kariaujate, o neturite, nes neprašote.  
\v 3 Prašote ir negaunate, nes netikusiai prašote, kad išleistumėte savo \f + \fr 4:3 \ft „aistroms malonumams“ – Gr. ἡδονή (hedonė). Arba „malonumams“, „geiduliams“. Žr. Jok 1:1.\f*aistroms malonumams.  
\v 4 Svetimautojai ir svetimautojos, ar nežinote, kad draugystė su pasauliu yra priešiškumas Dievui? Taigi, bet kas, kuris nori būti pasaulio draugas, \f + \fr 4:4 \ft „paskiria save“ – Tas pats gr. žodis vartojamas Jok 3:6 eilutėje: „yra užėmęs vietą“.\f*paskiria save Dievo priešu.  
\v 5 Arba ar galvojate, \f + \fr 4:5 \ft „kad Šventraštis kalba veltui? Dvasia, kuri apsigyveno mumyse, ilgisi iki pavyduliavimo.“ – Kiti galimi vertimai (1) „kad Šventraštis veltui sako: „Dvasia, kuri apsigyveno mumyse, geidžia iki pavyduliavimo.“?“ arba (2) „kad Šventraštis veltui sako: „Geidžia iki pavyduliavimo dvasia, kuri apsigyveno mumyse“, arba (3) „kad Šventraštis veltui sako: „Ar geidžia iki pavyduliavimo Dvasia (arba „dvasia“), kuri apsigyveno mumyse?““. Priimtasis tekstas neleidžia versti „[…] jis trokšta dvasios, kurią apgyvendino“. Gr. tekstas leidžia versti arba „Dvasia“ arba „dvasia“. Plg. Rom 8:11, II Tim 1:14 ir kt.\f*kad Šventraštis kalba veltui? Dvasia, kuri \f + \fr 4:5 \ft „apsigyveno“ – Gr. žodžio κατοικέω (katoikeo) tiksli forma κατῴκησεν (katokėsen) vartojamas NT tik čia ir Mt 2:23, 4:13, Apd 4:7. Visada rodo į gyvenimo tam tikroje vietoje pradžią.\f*apsigyveno mumyse, \f + \fr 4:5 \ft „ilgisi iki pavyduliavimo“ – T. „ilgisi į pavyduliavimą“ arba „ilgisi baigiant pavyduliavimu“; Gr. žodis išverstas „ilgisi“ visur kitur NT vartojamas teigiama prasme, t. y. trokšti, stipriai norėti, ilgėtis.\f*ilgisi iki \f + \fr 4:5 \ft „pavyduliavimo“ – Gr. žodis vartojamas kitur NT vien tik blogąja prasme (žr. Mt 27:18; Mk 15:10; Rom 1:29; Gal 5:21; Flp 1:15; I Tim 6:4; Tit 3:3; Jok 4:5; I Pt 2:1). Ši eilutė arba kalba apie žmogaus dvasią, kuri kupina pavydo, arba apie Dievo Dvasią, kuri pavyduliauja, trokšdama, kad žmonės būtų ištikimi Dievui. Šiose vietose kalbama apie sveiką Dievo pavyduliavimą: Iš 20:5; 34:14; Įst 4:24; 5:9; 6:15; Joz 24:19; Eze 36:5; 39:25; Jl 2:18; Nah 1:2; Zch 1:14; 8:2.\f*pavyduliavimo.  
\v 6 Bet jis duoda \f + \fr 4:6 \ft „dar didesnę“ – Gr. μείζων (meizon). Plg. Rom 5:20.\f*dar didesnę malonę. Todėl jis sako: „DIEVAS PRIEŠINASI IŠDIDIEMS, BET NUSIŽEMINUSIEMS DUODA MALONĘ.  
\v 7 Todėl elkitės pavaldžiai Dievui; priešinkitės velniui, ir jis bėgs nuo jūsų.  
\v 8 Artinkitės prie Dievo, ir jis artinsis prie jūsų. \f + \fr 4:8 \ft „Apsivalykite rankas“ – Arba „Apsišvarinkite rankas“, „daryti rankas švarias“.\f*Apsivalykite rankas, nusidėjėliai, ir darykite širdis tyras, \f + \fr 4:8 \ft „dvejojantys“ – T. „dvisieliai“.\f*dvejojantys!  
\v 9 Pajuskite vargingumą ir gedėkite ir verkite! Jūsų juokas tepavirsta gedulu, o džiaugsmas – nusiminimu.  
\v 10 Nusižeminkite Viešpaties akyse, ir jis jus išaukštins.  
\v 11 Broliai, neapkalbinėkite vieni kitų. Kas apkalbinėja brolį ir nuteisia savo brolį, tas apkalbinėja įstatymą ir nuteisia įstatymą. O jeigu tu nuteisi įstatymą, \add vadinasi,\add* esi ne įstatymo vykdytojas, bet teisėjas.  
\v 12 \f + \fr 4:12 \ft „Yra“ – Arba „Tėra“.\f*Yra vienas įstatymo leidėjas, – tas, kuris yra pajėgus išgelbėti ir pražudyti. Kas tu \f + \fr 4:12 \ft „toks“ – T. „esi“.\f*toks, kad nuteisi kitą?!   
\p
\v 13 \f + \fr 4:13 \ft „Nagi dabar \ft \+add jūs\+add*“ – Gal „Nešdinkitės dabar \+add jūs\+add*“. Nors žodis „nagi“ silpnai verčia gr. žodį, kiti variantai gali skambėti tarsi tikrą įsakymą fiziškai pasitraukti, kas būtų neteisinga.\f*Nagi dabar jūs, kurie sakote: „Šiandien arba rytoj keliausime į \f + \fr 4:13 \ft „va tokį“ – Arba „tą ir tą“.\f*va tokį miestą, ir tenai prabūsime vienus metus, ir versimės prekyba, ir pasipelnysime“, –  
\v 14 \f + \fr 4:14 \ft „\ft \+add bet\+add* jūs nežinote“ – T. „kurie nežinote“.\f*\add bet\add* jūs nežinote, kas \add bus\add* rytoj. (Kas gi \add yra\add* jūsų \f + \fr 4:14 \ft „gyvybė“ – Gr. ζωή (zoė). Kitas žodis, ψυχή (psuchė), kartais irgi verčiamas „gyvybė“, taip pat „siela“.\f*gyvybė?! Ji juk yra garas, kuris trumpam matosi ir paskui nebesimato.)  
\v 15 Vietoje to jūs \add turėtumėte\add* sakyti: „Jeigu Viešpats norės, mes ir gyvensime ir darysime šį ar tą.“  
\v 16 Bet dabar jūs giriatės \f + \fr 4:16 \ft „būdami pasipūtę“ – Gr. „save pasipūtimuose“ arba „savo dideliame išdidume“. Tas pats gr. žodis dar vartojamas NT tik I Jn 2:16.\f*būdami pasipūtę; kiekvienas toks pasigyrimas yra blogas!  
\v 17 Taigi, tas, kuris žino \f + \fr 4:17 \ft „ką teisingą“ – Arba „ką dorą“, „ką gerą“.\f*ką teisingą daryti, bet nedaro, \f + \fr 4:17 \ft „tas nusideda“ – T. „jam yra nuodėmė“.\f*tas nusideda.   
\c 5
\p
\v 1 \f + \fr 5:1 \ft „Nagi dabar \ft \+add jūs\+add*, turtingieji, verkite“ – Gal „Nešdinkitės dabar \+add jūs\+add*, turtingieji! Verkite“. Nors žodis „nagi“ silpnai verčia gr. žodį, kiti variantai gali skambėti tarsi tikrą įsakymą fiziškai pasitraukti, kas būtų neteisinga.\f*Nagi dabar \add jūs\add*, turtingieji, verkite ir aimanuokite dėl nelaimių, kurios \f + \fr 5:1 \ft „\ft \+add jus\+add* užgrius“ – T. „užeis ant \+add jūsų\+add*“.\f*\add jus\add* užgrius.  
\v 2 Jūsų turtai yra supuvę ir jūsų drabužiai yra kandžių sukapoti.  
\v 3 Jūsų auksas ir sidabras yra surūdiję, ir jų rūdys bus liudijimas prieš jus, ir ės jūsų kūnus tarsi ugnis. Jūs susikrovėte lobių \f + \fr 5:3 \ft „paskutiniosiomis dienomis“– Arba „paskutinėms dienoms“. Gr. frazė vartojama NT dar Apd 2:17, II Tim 3:1.\f*paskutiniosiomis dienoms.  
\v 4 Štai jūsų laukus nupjovusių darbininkų atlygis, neteisėtai jūsų sulaikytas, šaukia, ir pjovėjų šauksmai yra pasiekę Kareivijų Viešpaties ausis.  
\v 5 Jūs gyvenote žemėje atsidavę malonumams ir \f + \fr 5:5 \ft „dėl nežabotų jausmų“ – Gr. žodis σπαταλάω (spatalao) vartojamas NT tik čia ir I Tim 5:6.\f*dėl nežabotų jausmų; nupenėjote savo širdis \f + \fr 5:5 \ft „kaip dieną, kai skerdžiama puotai“ – Arba „tarsi / kaip skerdimo dienai“, „tarsi / kaip skerdimo dieną“.\f*kaip dieną, \add kai\add* skerdžiama \add puotai\add*.  
\v 6 Jūs \f + \fr 5:6 \ft „pasmerkėte“ – Gal „priėmėte nuosprendį“, „paskyrėte / paskelbėte bausmę“.\f*pasmerkėte, nužudėte teisųjį; jis jums nesipriešina.   
\p
\v 7 Todėl \f + \fr 5:7 \ft „būkite didžiai kantrūs“, „kantraudamas ilgai“ – Tai to pačio gr. vksm. vertimai. Tas pats gr. žodis vartojamas ir Mt 18:26, 29; Lk 18:7; I Kor 13:4; I Tes 5:14; Hbr 6:15; Jok 5:8; II Pt 3:9.\f*būkite didžiai kantrūs, broliai, iki Viešpaties atėjimo. Žiūrėkite, žemdirbys laukia brangaus žemės vaisiaus, kantraudamas ilgai dėl jo, kol sulaukia ankstyvojo ir vėlyvojo lietaus.  
\v 8 Ir jūs \f + \fr 5:8 \ft „būkite didžiai kantrūs“ – Tas pats gr. žodis, kuris 7-oje eilutėje verčiamas „būkite didžiai kantrūs“, „kantraudamas ilgai“.\f*būkite didžiai kantrūs, sustiprinkite savo širdis, nes yra prisiartinęs Viešpaties atėjimas.   
\p
\v 9 Nemurmėkite, broliai, vienas prieš kitą, kad nebūtumėte nuteisiami. Štai Teisėjas stovi prie durų!  
\v 10 Imkite, mano broliai, vargų pakentimo ir didelio kantrumo pavyzdžiu pranašus, kurie kalbėjo Viešpaties vardu.  
\v 11 Štai vadiname \f + \fr 5:11 \ft „laimingais“ – Arba „palaimintais“. Tas pats gr. žodis vartojamas Jok 1:12.\f*laimingais tuos, kurie ištveria. Girdėjote apie Jobo ištvermę ir matėte, \add kokia\add* Viešpaties \add jam skirta\add* pabaiga, nes Viešpats yra kupinas užuojautos ir gailestingas.   
\p
\v 12 O \f + \fr 5:12 \ft „visų svarbiausia“ – Gr. frazė πρὸ πάντων (pro panton) vartojamas NT ir Kol 1:17, kur rodo į svarbą, gal irgi į laiką, taip pat I Pt 4:8, kur rodo į svarbą.\f*visų svarbiausia, mano broliai, neprisiekinėkite nei dangumi, nei žeme, nei kita priesaika, bet jūsų „taip“ turi būti taip, ir „ne“ – ne, kad nepakliūtumėte į pasmerkimą.  
\v 13 Ar kas tarp jūsų kenčia sunkumus? Jis turi melstis. Ar kas optimistiškai nusiteikęs? Jis turi \f + \fr 5:13 \ft „giedoti psalmes“ – Arba „užtraukti melodiją“, „giedoti“.\f*giedoti psalmes.  
\v 14 Ar kas tarp jūsų \f + \fr 5:14 \ft „yra silpnas“ – Arba „paliegsta“, „turi negalią“, „menksta“, „serga“, „negaluoja“. Gr. veiksmažodis ἀσθενέω (astheneo) NT yra vartojamas 36 k. 35-ose eilutėse. 17 iš 35 atvejų žodis rodo į sirgimą neapibrėžtomis ligomis. 2-ose eilutėse jo dalyvio forma rodo į nepajėgiančius judėti iki norimos vietos (tai aklieji, šlubieji / luošieji, sudžiūvusieji šiose eilutėse: Jn 5:3, 7.). Visais kitais atvejais tas veiksmažodis rodo į silpnumą (pvz., Rom 14:1-2; II Kor 11:29; Hbr 5:2, 11:34). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad giminingas būdvardis ἀσθενής (asthenės) pasitaiko Apd 4:9 (plg. Apd 3:7) apibūdinant žmogų, kuris negalėjo vaikščioti. Giminingas daiktavardis ἀσθένεια (astheneia) vartojamas II Kor 12:5, 9, 10. Ten tas Pauliaus silpnumas (dyglys kūne) Dievo sprendimu yra nepašalintinas.\f*yra silpnas? Jis turi pasikviesti bažnyčios vyresniuosius, ir jie, patepdami jį aliejumi Viešpaties vardu, turi melstis \f + \fr 5:14 \ft „už jį“ – Gal „\ft \+add būdami\+add* virš jo“; t. „virš jo“ arba „ant jo“.\f*už jį,  
\v 15 ir tikėjimo malda išgelbės \f + \fr 5:15 \ft „nusilpusį“ – Arba „nuilsusį“, „pailsusį“. Gr. žodis vartojamas NT tik čia ir Hbr 12:3, Apr 2:3.\f*nusilpusį, ir Viešpats jį pakels, \f + \fr 5:15 \ft „o“ – Arba „ir“.\f*o jeigu jis yra padaręs nuodėmių, \f + \fr 5:15 \ft „jam bus atleista“ – Nuodėmės jam bus atleistos ne todėl, kad kiti už meldėsi, bet todėl, kad, Dievui atsakant į jų maldą, pats nusidėjęs žmogus atgailaus ir jas išpažns; plg. Ps 32:5; Pat 28:13; Lk 17:3-4; Apd 8:22; I Jn 1:9.\f*jam bus atleista.   
\p
\v 16 \f + \fr 5:16 \ft „Išpažinkite vieni kitiems nusižengimus“ – Kalbama apie skriaudas, padarytas vienas kitam, ne apie slaptas nuodėmes prieš vien tik Dievą. Plg. Jok 2 sk. apie šališkumą, Jok 3 sk. apie liežuvį, Jok 4 sk. apie karus ir kivirčus tarp jų, Jok 5 sk. apie sulaikytą darbo užmokestį ir vėliau tame skyriuje apie murmėjimą vieną prieš kitą, taip pat Mt 18:15 („jeigu tavo brolis tau nusidės […]“).\f*Išpažinkite vieni kitiems nusižengimus ir melskitės vieni už kitus, kad būtumėte \f + \fr 5:16 \ft „išgydyti“ – Gr. žodis ἰάομαι (iaomai) gali rodyti arba į kūno gydymą (pvz., Mt 8:8 ir kt.), arba į sielos gydymą (pvz., Mt 13:15; I Pt 2:24; Hbr 12:13). I Kor 11:30 eilutės kontekste nėra šio gr. žodžio, bet aišku, kad kai kurie nebūtų fiziškai susirgę ir net mirę, jei jie būtų paklusę Dievo Žodžiui. Dėl sielos sveikatos plg. Ps 41:4, III Jn 2. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Jokūbas peikė už įvairias nuodėmes, o bet kuri nuodėmė yra netoleruotina sielos liga, kurią Dievas įstengia išgydyti, jeigu žmogus elgsis pavaldžiai Jam. Plg. I Kor 11:30-31.\f*išgydyti. Daug \f + \fr 5:16 \ft „nuveikia“ – Arba „įstengia“, „nugali“.\f*nuveikia \f + \fr 5:16 \ft „įgalinta, energinga“ – Tai vieno gr. žodžio, ἐνεργέω (energeo), vertimas. T. y. malda, kuriai Dievas suteikia galią, veiksmingumą ir yra išreiškiama energingai; plg. Rom 8:26.\f*įgalinta, energinga teisiojo \f + \fr 5:16 \ft „malda“ – Arba „prašymų pateikimas“.\f*malda.  
\v 17 Elijas buvo tuos pačius jausmus turėjęs žmogus, kaip ir mes, ir jis melste meldė, kad nelytų, ir nelijo žemėje trejus metus ir šešis mėnesius.  
\v 18 Ir jis vėl meldėsi, ir dangus davė lietaus, o žemė išželdino savo vaisių.   
\p
\v 19 Broliai, jei kuris iš jūsų nuklystų nuo tiesos, ir kas nors jį atverstų,  
\v 20 težino, kad atversdamas nusidėjėlį nuo jo \f + \fr 5:20 \ft „klystkelio“ – T. „kelio klaidos“.\f*klystkelio, išgelbės sielą nuo mirties ir uždengs daugybę nuodėmių.