\id HEB
\h Hebrajams 
\toc1 Laiškas hebrajams 
\toc2 Hebrajams 
\toc3 Hbr 
\mt1 Laiškas hebrajams  
\c 1
\p
\v 1 Dievas, kuris daug kartų ir daugeliu būdų praeityje \f + \fr 1:1 \ft „kalbėjo“ – Arba „yra kalbėjęs“.\f*kalbėjo tėvams per pranašus,  
\v 2 šiomis paskutiniosiomis dienomis \f + \fr 1:2 \ft „prabilo į mus“ – Arba „kalbėjo mums“; tas pats gr. žodis vartojamas ir čia ir Hbr 1:1.\f*prabilo į mus Sūnumi, kurį paskyrė visa ko paveldėtoju, ir per kurį sukūrė \f + \fr 1:2 \ft „pasaulius“ – Gr. žodis verčiamas ir „amžiai“, „laikmečiai“, „laikotarpiai“. Jis apibūdina ne tik laiko tarpą, bet ir visa tai, kas egzistuoja laike.\f*pasaulius;  
\v 3 kuris, būdamas \add jo\add* šlovės spindesys bei jo esybės tikslus atvaizdas ir \f + \fr 1:3 \ft „išlaikydamas“ – Arba „nešdamas“.\f*išlaikydamas visatą savo galingu žodžiu, \f + \fr 1:3 \ft „pats vienas“ – T. „per save“.\f*pats vienas atlikęs mūsų nuodėmių \f + \fr 1:3 \ft „nuvalymą“ – Arba „nuplovimą“.\f*nuvalymą, atsisėdo Didybės dešinėje aukštybėse,  
\v 4 būdamas tiek \f + \fr 1:4 \ft „geresnis“ – Gr. žodis κρείττων (kreittōn) yra vartojamas 12 k. Laiške Hebrajams: Hbr 1:4; 6:9; 7:7, 19, 22; 8:6; 9:23; 10:34; 11:16, 35, 40; 12:24.\f*geresnis už angelus, kiek prakilnesnį už juos yra paveldėjęs vardą.  
\v 5 Nes kuriam iš angelų jis kada nors pasakė: \f + \fr 1:5 \ft „Tu esi […]“ – Žr. Ps 2:7 (Dievo galia įvykdytas Mesijo išėjimas iš kapo rūsio lyginimas su kūdikio išėjimo iš motinos įsčių); Apd 13:33, I Kor 15:4, Hbr 5:5.\f*\qt Tu esi mano Sūnus, šiandien aš tave pagimdžiau\qt*? Ir vėl: \f + \fr 1:5 \ft „Aš būsiu jam […]“ – II Sam 7:14, I Met 17:13.\f*\qt Aš būsiu jam Tėvas, o jis man bus Sūnus\qt*?  
\v 6 Ir vėl, kai įveda \f + \fr 1:6 \ft „Pirmagimį“ – gal „Viršugimį“, t. y. visų svarbiausią asmenį, turintį Dievo prigimtį.\f*Pirmagimį į pasaulį, jis sako: „Ir tegarbina jį visi Dievo angelai.“  
\v 8 Bet Sūnui \add sako\add*: „Tavo sostas, o Dieve, \add išliks\add* per amžių amžius, \f + \fr 1:8 \ft „teisumo“ – Arba „tiesusis“; gr. žodis vartojamas NT tik čia; rodo į tai, kas nekrypsta, nesidaro netiesiam.\f*teisumo skeptras \add yra\add* tavo karalystės skeptras.  
\v 14 Argi jie visi nėra patarnaujančios dvasios, siunčiamos patarnauti labui tų, kurie ateityje paveldės išgelbėjimą?!   
\c 2
\p
\v 3 tai kaip mes ištrūksime \add iš bausmės\add*, jeigu \f + \fr 2:3 \ft „nepaisysime“ – Arba „ignoruosime“.\f*nepaisysime tokio didžio išgelbėjimo?! \f + \fr 2:3 \ft „Šis \ft \+add išelbėjimas\+add*, pradžioje paskelbtas per Viešpatį“ t. „kuris gavęs pradžią (arba „sulaukęs pradžios“), kad būtų pasakytas (arba „paskelbtas“) per Viešpatį“.\f*Šis \add išelbėjimas\add*, pradžioje paskelbtas per Viešpatį, girdėjusiųjų buvo mums patvirtintas,  
\v 4 Dievui irgi kartu liudijant su stebuklingais ženklais ir stebuklais ir įvairiais galingais antgamtiniais veiksmais ir Šventosios Dvasios \add atliktais\add* paskirstymais pagal savo paties valią.  
\v 5 Nes ne angelams jis padarė pavaldų \f + \fr 2:5 \ft „ateities“ – Arba „būsimąjį“.\f*ateities pasaulį, apie kurį mes kalbame.  
\v 8 visus \add dalykus ir asmenis\add* padarei pavaldžius po jo kojomis“. Padarydamas visus jam pavaldžius, jis nepaliko nieko, \add kas\add* būtų jam nepavaldu. Tačiau dabar dar nematome, kad visi buvo padaryti jam pavaldūs.  
\v 9 Bet matome Jėzų, padarytą truputį žemesnį negu angelai dėl mirties kančios apvainikuotą šlove ir garbe, kad Dievo malone jis už kiekvieną \f + \fr 2:9 \ft „patirtų“ – Arba „ragautų“ (bet ne „paragautų“, nes Jis iki galo patyrė mirtį už kiekvieną, ne tik truputį paragavo jos).\f*patirtų mirtį.  
\v 10 Nes priderėjo tam, kuriam yra visa, ir per kurį yra visa, vedant daugybę sūnų į šlovę, per kentėjimus \f + \fr 2:10 \ft „tobulai parengti“ – Arba „ištobulinti“, „galutinai parengti“. Gr. žodis τελειόω (teleioō) nusako užbaigimą, tikslo pasiekimą. Vien Laiške hebrajams tas gr. žodis vartojamas dar 9-iose eilutėse: Hbr 5:9; 7:19, 28; Heb 9:9; 10:1, 14; 11:40; 12:23. Galima išversti „priderėjo […] per kentėjimus padaryti jų išgelbėjimo vadovą tikslą pasiekusiu“.\f*tobulai parengti \f + \fr 2:10 \ft „jų išgelbėjimo vadovą“ – Laisvai verčiant: „tą, kuris išgelbėdamas juos, eina jų priešakyje“.\f*jų išgelbėjimo vadovą.  
\v 12 sakydamas: „Aš paskelbsiu tavo vardą savo broliams, \f + \fr 2:12 \ft „bažnyčios“ – Gr. ἐκκλησία (ekklėsia).\f*bažnyčios viduryje tau giedosiu gyrių.“  
\v 14 Kadangi vaikai yra kūno ir kraujo dalininkai, tai ir jis panašiu būdu pasidarė tos pačios \add fizinės sandaros\add* dalyvis, kad per mirtį paverstų niekais tą, kuris turėjo mirties galią, tai yra velnią,  
\v 15 ir išvaduotų \f + \fr 2:15 \ft „tokius, kurie“ – Arba „tuos, kokie jie bebuvo, kurie“.\f*tokius, kurie dėl mirties baimės visą gyvenimą \f + \fr 2:15 \ft „priklausė“ – Arba „buvo įpareigoti“.\f*priklausė vergijai.  
\v 17 Todėl Jis turėjo visu kuo pasidaryti panašus į brolius, kad būtų gailestingas ir ištikimas vyriausiasis kunigas reikalais su Dievu, kad \f + \fr 2:17 \ft „numaldytų rūstybę“ – T. y. kad visiškai ir tobulai patenkintų įstatymo reikalavimus dėl bausmės už nuodėmes, kad įstatyme numatyta rūstybė būtų pašalinta nuo kitų žmonių, Jam prisiėmus visa ją. Tas pats gr. žodis vartojamas Lk 18:13.\f*numaldytų rūstybę už žmonių nuodėmes.  
\v 18 Nes todėl, kad pats gundomas kentėdavo, jis pajėgus pagelbėti \f + \fr 2:18 \ft „gundomiems“ – T. „tiems, kurie gundomi“.\f*gundomiems.   
\c 3
\p
\v 1 Todėl, šventi broliai, dangiškojo pašaukimo dalininkai, atidžiai žiūrėkite į mūsų išpažinimo Apaštalą ir Vyriausiąjį Kunigą Kristų Jėzų,  
\v 5 Ir Mozė iš tiesų buvo ištikimas visoje jo šeimynoje kaip tarnas, \f + \fr 3:5 \ft „kad paliudytų“ – Gr. „liudijimui“, „kad būtų liudijimas“.\f*kad paliudytų apie tuos dalykus, kurie turėjo būti pasakyta vėliau,  
\v 6 bet Kristus \add buvo ištikimas\add* kaip \f + \fr 3:6 \ft „savo šeimynai \ft \+add viešpataujantis\+add* Sūnus“ – Plg. Jn 8:35.\f*savo šeimynai \add viešpataujantis\add* Sūnus, \f + \fr 3:6 \ft „kurio šeimyna mes esame“ – Plg. Jn 1:12; 3:6; Gal 4:6; I Jn 3:1-2, 9-10.\f*kurio šeimyna mes esame, jeigu išlaikome \f + \fr 3:6 \ft „atvirą užtikrintumą“ – Arba „atvirą drąsumą“.\f*atvirą užtikrintumą ir užtikrintos vilties \f + \fr 3:6 \ft „gyrimąsi“ – Arba „džiaugsmą“.\f*gyrimąsi tvirtą iki galo.   
\p
\v 7 Todėl, kaip sako Šventoji Dvasia: \f + \fr 3:7 \ft „Šiandien […]“ – Ps 95:7 ir toliau.\f*„\qt Šiandien, jeigu klausysitės jo balsą,\qt*  
\v 8 neužkietinkite savo širdžių, kaip per kartų maištą \f + \fr 3:8 \ft „gundymo“ – Arba „kai gundė \ft \+add Dievą\+add*“; izraelitai gundė Viešpatį. Žr. Hbr 3:9; Įst 6:16; Iš 17:2, 7; I Kor 10:9; Ps 78:18,41,56; Ps 95:9; Ps 106:14.\f*gundymo dieną dykumoje,  
\v 13 Bet kiekvieną dieną \f + \fr 3:13 \ft „įspėkite, padrąsinkite“ – Šiais žodžiais verčiamas vienas gr. veiksmažodis. Jame slypi abi sąvokos ir dar kitos reikšmės (kontekstas leidžia manyti, kad šios abi sąvokos tinka čia, bet ne kitos šio gr. žodžio reikšmės). Ta pati žodžio forma vartojama ir I Tes 4:18, 5:11, bet kontekstas ten rodo į paguodą, nors čia kontekstas rodo į įspėjimą.\f*įspėkite, padrąsinkite vieni kitus, kol tebevadinama „šiandien“, kad \f + \fr 3:13 \ft „nuodėmės apgaulė kurio nors iš jūsų užkietintų“ – T. „nebūtų užkietintas kuris nors iš jūsų nuodėmės apgaule“.\f*nuodėmės apgaulė kurio nors iš jūsų neužkietintų.  
\v 14 Nes esame tapę Kristaus dalininkais, jei tikrai \add savo\add* \f + \fr 3:14 \ft „pradinį tikrumą“ – T. „tikrumo pradžią“.\f*pradinį \f + \fr 3:14 \ft „tikrumą“ – Arba „užtikrintumą“, „tikrovę“; gr. žodis yra „atrama“ arba „tai, kas laiko iš apačios“, t. y. „pagrindas“, „esmė“, „tikrumas“ arba „tai, kas suteikia tikrumą / užtikrintumą“.\f*tikrumą iki galo išlaikysime tvirtą,  
\v 17 Keturiasdešimt metų jis bodėjosi kurių \add žmonių\add*? \add Argi\add* ne tų, kurie nuodėmiavo, kurių lavonai krito dykumoje?   
\c 4
\p
\v 6 Taigi, kadangi kai kuriems belieka įeiti į jį, o tie, kuriems pirmiau buvo paskelbta Evangelija, neįėjo dėl \f + \fr 4:6 \ft „atsisakymo tikėti“ – Arba „nepaklusnumo“.\f*atsisakymo tikėti,  
\v 7 vėlgi, jis paskiria tam tikrą dieną, šiandien, po tokio ilgo laiko sakydamas \f + \fr 4:7 \ft „per Dovydą“ – Arba „Dovydo \ft \+add tekste\+add*“ ar „Dovydo \+add žodžiuose\+add*“. T. „Dovyde“, t. y., Dovydo pasakytuose žodžiuose.\f*per Dovydą lygiai taip, kaip anksčiau pasakyta: „Šiandien, jeigu išgirsite jo balsą, neužkietinkite savo širdžių“.  
\v 9 Taigi \f + \fr 4:9 \ft „šabo poilsis“ – Arba „šabystė“, „šabatystė“; gr. žodis σαββατισμός (sabbatismos) vartojamas NT tik čia.\f*šabo poilsis pasilieka Dievo tautai,  
\v 10 nes tas, kuris yra įėjęs į \f + \fr 4:10 \ft „jo“ – T. y. Dievo.\f*jo poilsį, tas irgi ilsisi nuo savo darbų, kaip Dievas \add ilsėjosi\add* nuo savųjų.  
\v 11 Tad stenkimės įeiti į tą poilsį, kad kuris nors nenupultų, sekdamas tuo pačiu \f + \fr 4:11 \ft „atsisakymo tikėti“ – Arba „nepaklusnumo“.\f*atsisakymo tikėti pavyzdžiu.  
\v 12 Nes Dievo žodis \add yra\add* \f + \fr 4:12 \ft „gyvybingas“ – T. „gyvuojantis“.\f*gyvybingas, taip pat veiksmingas, taip pat aštresnis už bet kokį dviašmenį kalaviją, net prasiskverbiantis iki \add šių\add* abiejų – sielos bei dvasios – ir \add šių\add* abiejų – sąnarių bei kaulų smegenų – atšakos; jis taip pat \f + \fr 4:12 \ft „įžvelgia“ – Arba „rūšiuoja“, „įžiūri“, „nustato“, „įvertina“; t. „\ft \+add yra\+add* širdies minčių bei nuostatų (būdvardis:) įžiūrus / įžvalgus / rūšiuojantis / atskiriantis“.\f*įžvelgia širdies \f + \fr 4:12 \ft „mintis“ – Arba „sumanymus“.\f*mintis bei \f + \fr 4:12 \ft „nuostatas“ – Arba „ketinimus“, „nusistatymus“, „požiūrius“, „mąstysenas“.\f*nuostatas.  
\v 13 Ir \f + \fr 4:13 \ft „jo akyse joks kūrinys nėra nematomas“ – Arba „prieš jį / jo akivaizdoje nėra jokio nematomo kūrinio“, „joks kūrinys nėra paslėptas nuo jo akių“.\f*jo akyse joks kūrinys nėra nematomas, bet viskas yra nuoga ir atidengta akims to, \f + \fr 4:13 \ft „kuriam turime duoti ataskaitą“ – Arba „pas kurį suvedama mūsų sąskaita“.\f*kuriam turime duoti ataskaitą.  
\v 14 Taigi, turėdami didį vyriausiąjį kunigą, perėjusį pro dangus, Jėzų, Dievo Sūnų, tvirtai laikykimės \add savo\add* išpažinimo,  
\v 15 nes mes turime ne tokį vyriausiąjį kunigą, kuris nepajėgtų atjausti mūsų negalių, bet visaip gundytą, lygiai kaip \add ir mes\add*, \add tačiau\add* be nuodėmės.  
\v 16 Todėl drąsiai ateikime prie malonės sosto, kad gautume gailestingumą ir \f + \fr 4:16 \ft „rastume malonę, \ft \+add kuri teikia\+add* pagalbą kaip tik laiku“ – T. „rastume malonę savalaikei pagalbai“.\f*rastume malonę, \add kuri teikia\add* pagalbą kaip tik laiku.   
\c 5
\p
\v 1 Mat kiekvienas vyriausiasis kunigas, imamas iš žmonių, yra skiriamas atstovauti žmonėms dalykuose, kurie \f + \fr 5:1 \ft „susiję su \ft \+add tarnyste\+add* Dievui“ – T. „nukreipti į Dievą“; žr. Ro 15:17.\f*susiję su \add tarnyste\add* Dievui, kad atnašauti ir dovanas ir aukas už nuodėmes,  
\v 5 Taip ir Kristus \f + \fr 5:5 \ft „ne pats sau suteikė šlovę“ – T. „ne pats save šlovino“.\f*ne pats sau suteikė šlovę tapti vyriausiuoju kunigu, bet tas, kuris jam tarė: \f + \fr 5:5 \ft „Tu esi […]“ – Žr. Ps 2:7 (Dievo galia įvykdytas Mesijo išėjimas iš kapo rūsio lyginimas su kūdikio išėjimo iš motinos įsčių), Apd 13:33, I Kor 15:4, Hbr 1:5.\f*„\qt Tu esi mano Sūnus, šiandien aš tave pagimdžiau\qt*“.  
\v 8 nors \f + \fr 5:8 \ft „jis buvo“ t. „būdamas“.\f*jis buvo Sūnus, tačiau išmoko klusnumo per tuos dalykus, kuriuos iškentėjo,  
\v 12 Nes tikrai, atsižvelgiant į laiką, jūs turėtumėte būti mokytojai, \add bet\add* jums vėl reikia, kad kas nors jus mokytų tų dalykų – Dievo pranašiškų pranešimų pradmenų, – ir esate tapę tokie, kuriems reikia pieno, o ne tvirto maisto.  
\v 13 Juk kiekvienas, kuris minta pienu, teisumo žodžio atžvilgiu \add yra\add* \f + \fr 5:13 \ft „neįgudęs“ – „be patirties“.\f*neįgudęs, nes jis yra kūdikis.  
\v 14 Bet subrendusiems tinka tvirtas maistas – tiems, kurie dėl įpratimo turi išlavintus jutimo organus gėriui nuo blogio atskirti.   
\c 6
\p
\v 1 Todėl, ėję toliau nuo pradmens to \f + \fr 6:1 \ft „pranešimo“ – Arba „žodžio“.\f*pranešimo apie Kristų, duokimės „sunešami“ į \f + \fr 6:1 \ft „subrendimą“ – Arba „tobulumą“.\f*subrendimą, nedėdami \f + \fr 6:1 \ft „dar kartą“ – Arba „vėl“.\f*dar kartą pamato, \add susidedančio\add* iš atgailavimo nuo negyvų darbų ir iš tikėjimo Dievu,  
\v 2 iš mokslo apie \f + \fr 6:2 \ft „krikštus“ – Gr. βαπτισμῶν (baptismon), vartojamas ir Mk 7:4,8; Hbr 9:10. Jėzaus sekėjai buvo krikštijami vandeniu (Mk 1:4; Lk 3:16; Jn 3:23, 26; 4:1-2) ir Jis krikštijo savuosius Šventąja Dvasia (Jn 1:33; Apd 1:4-5, 11:15-16).\f*krikštus, ir apie rankų uždėjimą, ir apie mirusiųjų prisikėlimą ir apie amžinąjį teismą.  
\v 3 Jei Dievas leis ir tai darysime.  
\v 4 Nes \f + \fr 6:4 \ft „būtų neįmanoma“ – Tariamą nuosaką lemia gr. kalbos sintaksė (ilgas prielaidų sąrašas), kontekstas ir panašią sandarą kitur, pvz., Hbr 10:26 eilutėje esantis dalyvis („jeigu mes nuodėmiaujame“).\f*būtų neįmanoma \f + \fr 6:4 \ft „vėl atnaujinti atgailai“ – Frazė yra perkelta iš 6-tos eilutės.\f*⌜vėl atnaujinti atgailai⌝ tų, kurie \f + \fr 6:4 \ft „vieną kartą visiems laikams“ – Arba „vieną kartą galutinai“. Gr. žodis ἅπαξ (hapax) gali būti kelintinis arba galutinis. Plg. II Kor 11:25; Flp 4:16; I Tes 2:18; Hbr 6:4; 9:7, 26-28; 10:2; 12:26-27; I Pt 3:18, 20; Judo 3, 5.\f*vieną kartą visiems laikams buvo apšviesti bei paragavo dangiškos dovanos, ir \f + \fr 6:4 \ft „pasidarė Šventosios Dvasios dalininkais“ – Arba „pasidarė Šventosios Dvasios \ft \+add veikimo\+add* dalyviais“, t. y. patyrė Šv. Dvasios veikimą; žodis μέτοχος rodo į tai, kas kartu su kitais yra patiriama.\f*pasidarė Šventosios Dvasios dalininkais,  
\v 5 ir paragavo Dievo gero žodžio bei būsimojo \f + \fr 6:5 \ft „pasaulio“ – Arba „amžiaus“.\f*pasaulio jėgų,  
\v 6 ir \add paskui\add* \f + \fr 6:6 \ft „atsimetė“ – T. „atkrito“, „nupuolė“; Gr. žodis παραπίπτω (parapiptō) vartojamas NT tik čia.\f*atsimetė \f + \fr 6:6 \ft „nukryžiuodami“ – T. y. laiko Viešpatį Jėzų apsimetėliu, kuris melagingai tvirtina esąs Mesijas, ir todėl pasmerkia jį, kaip ir pasmerkė jį aukštieji kunigai ir kiti.\f*nukryžiuodami iš naujo sau Dievo Sūnų ir \add jį\add* išstatydami viešam gėdinimui.  
\v 7 Nes žemė, kuri \f + \fr 6:7 \ft „sugeria“ – Arba „sugėrė“.\f*sugeria dažnai ant jos \f + \fr 6:7 \ft „palyjantį“ – T. „ateinantį“.\f*palyjantį lietų ir želdina \f + \fr 6:7 \ft „augalų“ – T. vns., „augalą“, „augmeniją“.\f*augalų, \f + \fr 6:7 \ft „naudingų“ – T. „tinkančių“. Gr. žodis εὔθετος (euthetos) vartojamas dar Lk 9:62, 14:35.\f*naudingų tiems, \f + \fr 6:7 \ft „dėl kurių ji ir dirbama“ – Arba „kurie ir ją dirba“.\f*dėl kurių ji ir dirbama, \f + \fr 6:7 \ft „pasisavina“ – Arba „priima ir naudoja“.\f*pasisavina palaiminimą iš Dievo,  
\v 8 bet ta, kuri neša erškėčius bei usnis, \add yra\add* atmestina ir netoli prakeikimo. \f + \fr 6:8 \ft „Jos“ – T. „kurios“.\f*Jos galas – \f + \fr 6:8 \ft „deginimas“ – T. „deginimui“, „į deginimą“.\f*deginimas.  
\v 9 Bet mylimieji, nors net šitaip kalbame, esame apie jus įsitikinę geresnių dalykų, \f + \fr 6:9 \ft „tai“ – Gr. žodis καί (kai) gali būti išverstas „ir“, bet neatrodo, jog rašytojas kalba apie dviejų rūšių dalykus, bet bendrai apie tik vienos rūšies dalykus, kuriais pasižymi išgelbėtieji.\f*tai yra, tie, kurie lydi išgelbėjimą.  
\v 10 Nes Dievas nėra neteisingas, kad pamirštų jūsų darbą ir triūsą meilės, kurią parodėte jo vardui, \add anksčiau\add* tarnavę ir \add dabar\add* tarnaudami šventiesiems.  
\v 11 Tačiau norime, kad kiekvienas iš jūsų iki galo rodytų tokį pat uolumą iki \f + \fr 6:11 \ft „visiško užtikrintumo“ – T. y., „visiško abejonių nebuvimo“.\f*visiško užtikrintumo dėl viliamo dalyko,  
\v 12 kad neaptingtumėte, bet taptumėte \f + \fr 6:12 \ft „sekėjais“ – Tinka ši apibrėžtis iš DLKŽ – „daryti, kaip kitas daro, mėgdžioti elgesį“.\f*sekėjais tų, kurie per tikėjimą ir didžią kantrybę paveldi \f + \fr 6:12 \ft „tuos dalykus, kurie buvo pažadėti“ – Gr. „pažadus“.\f*tuos dalykus, kurie buvo pažadėti.  
\v 15 Ir šitaip, \f + \fr 6:15 \ft „labai kantriai laukęs“ – Arba „ilgai iškentęs“. Tas pats gr. žodis vartojamas ir Mt 18:26, 29; Lk 18:7; I Kor 13:4; I Tes 5:14; Jok 5:7-8; II Pt 3:9.\f*labai kantriai laukęs, jis \f + \fr 6:15 \ft „gavo, kas buvo pažadėta“ – Gr. „gavo pažadą“.\f*gavo, kas buvo pažadėta.  
\v 17 Tokiu būdu Dievas, norėdamas \f + \fr 6:17 \ft „pažado“ – Arba „pažadėtų dalykų“.\f*pažado paveldėtojams kuo aiškiau parodyti savo nutarimo nekintamumą, \f + \fr 6:17 \ft „pats laidavo“ – Arba „įsiterpė pats būdamas garantas“.\f*pats laidavo \f + \fr 6:17 \ft „per priesaiką“ – Arba „priesaika“ (įnag.).\f*per priesaiką  
\v 18 kad per du nekintamus dalykus, kuriuose neįmanoma, kad Dievas meluotų, turėtume galingą paguodą, kurie pabėgome į prieglobstį priešais mus padėtai vilčiai nutverti,  
\v 19 kurią \add viltį\add* mes turime kaip sielos inkarą, tiek patikimą, tiek tvirtą ir \f + \fr 6:19 \ft „prasiskverbiantį“ – Arba „įeinantį“.\f*prasiskverbiantį į tą vidinę \add vietą\add* už uždangos,   
\c 7
\p
\v 9 Ir, taip sakant, per Abraomą net Levis, – dešimtinių ėmėjas, – mokėjo dešimtines,  
\v 10 nes jis tebebuvo savo tėvo strėnose, kai šį pasitiko Melchizedekas.  
\v 19 (nes įstatymas nieko nepadarė tobulo), kita vertus, įvedama geresnė viltis, kuria priartėjame prie Dievo.  
\v 24 bet kadangi šitas pasilieka per amžius, jis turi neatšaukiamą kunigystę.  
\v 25 Todėl jis ir pajėgia \f + \fr 7:25 \ft „visiškai“ – Arba „iki galo“, „galutiniai“.\f*visiškai išgelbėti tuos, kurie per jį \f + \fr 7:25 \ft „artinasi“ – Arba „ateina“.\f*artinasi prie Dievo, nes jis visuomet gyvuojantis, kad juos užtartų.  
\v 26 Juk mums tiko toks vyriausiasis kunigas: šventas, nekaltas, nesuteptas, atskirtas nuo nusidėjėlių ir išaukštintas virš dangų,  
\v 27 kuriam nereikia, kaip tiems vyriausiesiems kunigams, kasdien aukoti aukos pirma už savo nuodėmes, o paskui už tautos, nes jis tai \f + \fr 7:27 \ft „atliko“ – Arba „padarė“, „įvykdė“.\f*atliko vieną kartą visiems laikams, kai paaukojo pats save.  
\v 28 Nes įstatymas paskiria vyriausiaisiais kunigais silpnybių turinčius žmones, bet priesaikos žodis, kuris \add yra\add* po įstatymo, \add paskiria\add* Sūnų, kuris yra amžinai \f + \fr 7:28 \ft „parengtas tobulai“ – Gal „ištobulintas“, „padarytas tobulai tinkantis“, „parengtas iki galo“, „parengtas galutinai“.; plg. tą patį gr. žodį šiose eilutėse: Hbr 2:10, 5:9, 7:19, 9:9, 10:1, 10:14, 11:40, 12:23.\f*parengtas tobulai.   
\c 8
\p
\v 12 Nes būsiu gailestingas jų neteisybių atžvilgiu, ir jų nuodėmių, \f + \fr 8:12 \ft „tai yra“ – Arba „ir“.\f*tai yra jų įstatymo pažeidimų, \f + \fr 8:12 \ft „daugiau nebeatminsiu“ – Arba „visiškai neatminsiu daugiau“.\f*daugiau nebeatminsiu.“   
\c 9
\p
\v 3 O už antrosios uždangos – \add kita\add* padangtė, vadinama \f + \fr 9:3 \ft „švenčiausioji \ft \+add vieta\+add*“ – Gr. „šventų šventa“.\f*švenčiausioji \add vieta\add*,  
\v 4 kuri turėjo auksinį smilkytuvą ir iš visų šonų auksu apmuštą sandoros skrynią, kurioje \add buvo\add* auksinis ąsotis su mana ir išsprogusi Aarono lazda ir sandoros plokštės,  
\v 5 o virš jos – šlovės kerubai, apdengiantys šešėliu \f + \fr 9:5 \ft „gailestingumo sostą“ – Arba „rūstybę numaldymo vietą“; t. y. sandoros skrynios dalis (dengianti plokštė), kurioje pirmosios sandoros santvarkos metu buvo atliekamas aukojimas už nuodėmes taip, kad jos būtų padengtos krauju ir Dievo rūstybė, numatyta įstatyme už nuodėmę, būtų numaldyta. Gailestingumas – tai sulaikyti nupelnytą bausmę. Tas pats gr. žodis vartojamas Ro 3:25 eilutėje, o panašus gr. žodį vartojamas Lk 18:13 ir Hbr 2:17.\f*gailestingumo sostą; apie \f + \fr 9:5 \ft „tuos“ – T. „kuriuos“.\f*tuos dalykus dabar negalima kalbėti iki smulkmenų.  
\v 6 O šiems daiktams esant įrengtiems, į pirmąją padangtę nuolat įeina kunigai, atlikdami tarnavimą \add Dievui\add*.  
\v 7 o į antrąją \add įeidavo\add* vien tik vyriausiasis kunigas, \f + \fr 9:7 \ft „vieną kartą kiekvienais metais“ – Arba „vieną kartą metuose“. Žr. Kun 16:12-16, iš kurio teksto aišku, kad „vieną kartą“ čia rodo į vienos dienos veiksmus, nes Atpirkimo dieną Aaronas turėjo atnešti į Švenčiausiąją vietą keturis daiktus, ir ne visus vienu metu.\f*vieną kartą kiekvienais metais, ne be kraujo, kurį jis aukoja už save ir už tautos \f + \fr 9:7 \ft „nežiniomis padarytas nuodėmes“ – Gr. žodis vartojamas NT tik čia; arba „suklydimus“.\f*nežiniomis padarytas nuodėmes.  
\v 8 Šventoji Dvasia \add tuo\add* \f + \fr 9:8 \ft „parodo“ – T. „parodydamas“.\f*parodo tai, kad \f + \fr 9:8 \ft „kelias į visų švenčiausiąją“ – Arba „šventų vietų kelias“.\f*kelias į visų švenčiausiąją dar nebuvo \f + \fr 9:8 \ft „atviras“ – Arba „apreikštas“.\f*atviras, kol tebestovėjo pirmoji padangtė,  
\v 11 Bet Kristus, atėjęs kaip \f + \fr 9:11 \ft „būsimųjų“ – T. y. tie geri dalykai buvo numatyti Senosios Sandoros santvarkoje ir Įstatyme; Viešpačiui Jėzui atėjus, jie nebe ateityje, bet praeityje. Pasak Hbr 7.22, Jėzus yra geresnės sandoros / testamento užtikrintojas / laiduotojas.\f*būsimųjų gerų dalykų vyriausiasis kunigas per didesnę ir tobulesnę padangtę, ne rankomis padarytą, tai yra nepriklausančią šitai kūrybai,  
\v 12 nei per \f + \fr 9:12 \ft „ožių bei jautukų“ – Vyriausiasis kunigas pirma dėl savo nuodėmių turėjo atnešti jautuko kraujo į Švenčiausiąją vietą ir juo šlakstyti gailestingumo sostą (Kun 16:14), po to dėl tautos nuodėmių – ožio kraujo (Kun 16:15).\f*ožių bei jautukų kraują, bet per savo paties kraują jis įėjo vieną kartą visiems laikams į šventąją \add vietą\add* \f + \fr 9:12 \ft „įgijęs“ – Dėl vertimo: arba „suradęs“ arba „parūpinęs“ (plg. Pr 22:8, kurioje hbr. žodis, išverstas „parūpins“ turi panašią reikšmę). Dėl gr. žodžio formos: galimi ir šie vertimai: „savo labui įgijęs / suradęs / parūpins“ (taip pat plg. Pr 22:8, kurioje parašyta „Dievas sau (arba: savo labui) parūpins tam tikrą avinėlį“). Dėl išpirkos / nuodėmių padengimo „suradimo“, plg. ypač Job 33:24; gr. žodis panašiai vartojamas Lk 9:12, Hbr 4:16 eilutėse. Dėl išpirkimo eiliškumas laike: Senosios Sandoros santvarkoje, atpirkimas (nuodėmių padengimas) buvo vykdomas būtent ant aukuro, kur buvo praliejamas kraujas (Kun 17:11), o Mesijas atliko išpirkimą ant kryžiaus, po to įėjo į Danguje esančio šventyklos Švenčiausiąją vietą.\f*įgijęs \add už mus\add* amžiną išpirkimą.  
\v 13 Nes jeigu jaučių bei ožių kraujas ir nešvariuosius apšlakstantys telyčios pelenai pašventina tam, kad kūnas būtų padarytas švarus,  
\v 14 tai kaip daug labiau kraujas Kristaus, kuris per amžinąją Dvasią paaukojo Dievui save, esantį be dėmės, nuvalys jūsų sąžinę nuo negyvų darbų, kad tarnautumėte gyvajam Dievui?!  
\v 22 Ir pagal įstatymą beveik viskas yra apvaloma krauju, ir be kraujo praliejimo nėra atleidimo.  
\v 23 Taigi buvo būtina, kad danguje esančių dalykų \f + \fr 9:23 \ft „kopijos“ – Arba „atvaizdai“.\f*kopijos būtų apvalomos \f + \fr 9:23 \ft „šiomis \ft \+add priemonėms\+add*“ – T. y. vandeniu, krauju (su vilna bei yzopu); plg. Hbr 9:19 ir toliau.\f*šiomis \add priemonėmis\add*, bet patys dangiški dalykai – geresnėmis aukomis negu šitos,  
\v 24 nes Kristus įėjo ne į rankomis padarytas šventąsias vietas, \add tai yra įėjo ne į\add* \f + \fr 9:24 \ft „tas vietas, kurios atvaizduoja tikrąsias“ – Arba „į tikrųjų atvaizdus“.\f*tas vietas, kurios atvaizduoja tikrąsias, bet į patį dangų, kad dabar pasirodytų Dievo akivaizdoje už mus;  
\v 25 ir \add įėjo\add* ne tam, kad jis dažnai save aukotų taip, kaip vyriausiasis kunigas kasmet įeina į šventąją vietą su kito krauju;  
\v 26 kitaip jam būtų reikėję dažnai kentėti nuo pasaulio įkūrimo. Bet dabar jis vieną kartą amžių pabaigoje yra apreikštas, kad save aukodamas pašalintų nuodėmę.  
\v 27 Ir kaip žmonėms yra skirta vieną kartą mirti, o po to – teismas,  
\v 28 taip Kristus, vieną kartą paaukotas, kad daugelio nuodėmes \f + \fr 9:28 \ft „sau prisiimtų“ – Arba „užneštų“. Plg. I Pt 2:24 (tas pats gr. žodis) ir Joh 1:29 (kitas gr. žodis).\f*sau prisiimtų, antrą kartą ne dėl nuodėmės pasirodys jo ilgesingai laukiantiesiems, \f + \fr 9:28 \ft „kad \ft \+add juos\+add* išgelbėtų“ – Gr. „išgelbėjimui“.\f*kad \add juos\add* išgelbėtų.   
\c 10
\p
\v 4 nes \add yra\add* neįmanoma, kad jaučių ir ožių kraujas pašalintų nuodėmes.  
\v 5 Todėl ateidamas į pasaulį jis sako: „TU NENORĖJAI AUKOS IR ATNAŠAVIMO, – (BET MAN PARUOŠEI KŪNĄ); –  
\v 6 VIENTISŲ DEGINAMŲJŲ AUKŲ IR \add AUKŲ\add* UŽ NUODĖMĘ TU NEPAMĖGAI.  
\v 7 TADA PASAKIAU: „ŠTAI ATEINU – (KNYGOS RITINYJE YRA PARAŠYTA APIE MANE) – VYKDYTI, O DIEVE, TAVO VALIĄ!  
\v 8 Aukščiau pasakęs: „TU NENORĖJAI IR NEPAMĖGAI AUKOS IR ATNAŠAVIMO IR VIENTISŲ DEGINAMŲJŲ AUKŲ IR \add AUKOS\add* UŽ NUODĖMĘ, (kurios yra aukojamos pagal įstatymą),  
\v 9 \f + \fr 10:9 \ft „paskui“ – Arba „tada“.\f*paskui jis pasakė: „ŠTAI ATEINU VYKDYTI, O DIEVE, TAVO VALIĄ. \f + \fr 10:9 \ft „Jis panaikina pirma, kad įtvirtintų antra“ t. y. jis visai pašalina pirmąją aukojimo santvarką, pagal kurią buvo aukojami gyvuliai, kad įsteigtų naują santvarką, pagal kurią jo paties kūno ir kraujo auka, vieną kartą aukotą visiems laikams, sutaikina žmones su Dievu.\f*Jis panaikina pirma, kad įtvirtintų antra.  
\v 10 \f + \fr 10:10 \ft „Tos valios \ft \+add įvykdymu\+add*“ t. y. Dievo Tėvo valia suteikti galutinę auką už nuodėmes, o tą valią įvykdė Dievas Sūnus, mūsų Išgelbėtojas.\f*Tos valios \add įvykdymu\add* \f + \fr 10:10 \ft „esame padaryti šventi“ – Arba „esame pašventinti“.\f*esame padaryti šventi Jėzaus Kristaus kūno atnašavimu vieną kartą visiems laikams.  
\v 12 Priešingai, jis, paaukojęs vienintelę auką už nuodėmes visai amžinybei, atsisėdo Dievo dešinėje,  
\v 13 nuo to laiko laukdamas, kol jo priešai bus patiesti \add būdami\add* suolelis jo kojoms,  
\v 14 nes vienu atnašavimu jis šventinamuosius \f + \fr 10:14 \ft „yra padaręs tobulus“ – Arba „yra padaręs tikslą pasiekusius“ arba „yra perkėlęs į galutinį tikslą“ arba „yra padaręs juos trūkumų neturinčius“.\f*yra padaręs tobulus \f + \fr 10:14 \ft „amžinai“ – Arba „į begalybę“.\f*amžinai.  
\v 15 Ir mums liudija ir Šventoji Dvasia, nes pasakius:  
\v 16 „Šita \add yra\add* sandora, kurią su jais sudarysiu po tų dienų, – sako Viešpats, – aš įdėsiu savo įstatymus į jų širdis ir į jų protus įrašysiu juos“, \add tada sako:\add*  
\v 17 „Ir jų nuodėmių bei jų įstatymo pažeidimų jokiu būdu daugiau nebeatminsiu.“  
\v 18 O kur jie atleisti, ten nebėra atnašavimo už nuodėmę.  
\v 19 Todėl, broliai, \f + \fr 10:19 \ft „kadangi turime“ – Arba „turėdami“.\f*kadangi turime \f + \fr 10:19 \ft „drąsą“ – Arba „laisvę“; gal „įgaliojimą“.\f*drąsą per Jėzaus kraują \f + \fr 10:19 \ft „įeiti“ – T. „įėjimui“.\f*įeiti į švenčiausiąją  
\v 20 \add tuo įėjimu,\add* kurį jis mums pašventė ką tik paruoštu ir gyvu keliu per uždangą, tai yra \add per\add* jo kūną,  
\v 21 ir \add turėdami\add* didį kunigą, \add valdantį\add* Dievo namus,  
\v 22 \f + \fr 10:22 \ft „artinkimės“ – Arba „prieikime“.\f*artinkimės su \f + \fr 10:22 \ft „teisinga“ – Gr. būdvardis, „atitinkanti tiesą“.\f*teisinga širdimi, su visišku tikėjimo užtikrintumu, \add mūsų\add* širdims esant apšlakstytoms nuo blogos sąžinės ir \add mūsų\add* kūnui nuplautam švariu vandeniu.  
\v 23 \add Savo\add* \f + \fr 10:23 \ft „tikėjimo“ – Arba „užtikrintos vilties“.\f*tikėjimo išpažinimą išlaikykime nesvyruojantį, nes ištikimas tas, kuris pažadėjo;  
\v 24 ir žiūrėkime vieni kitų meilės ir gerų darbų \f + \fr 10:24 \ft „smarkiam“ – Arba „aštriam“.\f*smarkiam skatinimui,  
\v 25 \f + \fr 10:25 \ft „neapleisdami“ – Arba „nepraleisdami“. Gr. žodis ἐγκαταλείπω (enkataleipo) vartojamas dar Mt 27:46; Mk 15:34; Apd 2:27; Rom 9:29; II Kor 4:9; II Tim 4:10, 16; Hbr 13:5.\f*neapleisdami savo susirinkimo, kaip kai kurie yra įpratę, bet \add vieni kitus\add* \f + \fr 10:25 \ft „ragindami su įspėjimais“ – Arba „paguosdami“.\f*ragindami su įspėjimais, ir juo labiau, kadangi matote besiartinančią tą Dieną.  
\v 26 Nes \f + \fr 10:26 \ft „jeigu […] nuodėmiautume“ – Gr. kalboje čia yra esamojo laiko genityvinis (kilmininkinis) absoliutyvinis sąlyginis dalyvis ἁμαρτανόντων (hamartanóntōn). Kadangi yra sąlyginis dalyvis, vartotinas žodis „jeigu“ ir tariamoji nuosaka (žodžiai „nuodėmiautume“ ir „nebeliktų“). Plg. Hbr 6:4-8.\f*jeigu mes, gavę \f + \fr 10:26 \ft „aiškų tiesos pažinimą“ – Plg. I Tim 2:4; II Tim 2:25, 3:7; Tit 1:1.\f*aiškų tiesos pažinimą, \f + \fr 10:26 \ft „valingai“ – Gr. prv. ἑκουσίως (hekousíōs) vartojamas tik čia ir I Pt 5:2. Šis žodis čia rodo į tariamą tyčinių veiksmų seką, kuria žmogus rodo, kad apgalvotai atsisako ankstesnio tikėjimo, t. y. atsisako Viešpaties, kurį anksčiau pripažino esantį vienintelį Valdovą ir Išgelbėtoją. Plg. Iš 21:14, Sk 15:30; Įst 17:12; Ps 19:13.\f*valingai \f + \fr 10:26 \ft „nuodėmiautume“ – Žr. I Jn 3:9, kurioje tvirtinama, kad gimęs iš Dievo žmogus negali nuodėmiauti, nors ir toks žmogus nusideda (I Jn 1:8-10, 2:1 ir kitur).\f*nuodėmiautume, tai nebeliktų aukos už nuodėmes,  
\v 27 o tik \f + \fr 10:27 \ft „tam tikras“ – Arba „kažkoks“.\f*tam tikras baisus teismo laukimas ir \f + \fr 10:27 \ft „ugningas pasipiktinimas“ – Arba „ugningas uolumas“, „ugningas pavydas“. Plg. Įst 29:20; Ps 79:5; Eze 36:5, 38:19; Zep 1:18, 3:8.\f*ugningas pasipiktinimas, \f + \fr 10:27 \ft „kuris prarys priešininkus“ – Arba „tam, kad prarytų priešininkus“; t. „priešininkų prarijimui“.\f*kuris prarys priešininkus.  
\v 28 Kas nors, atmetęs Mozės įstatymą, be pasigailėjimo miršta, remiantis dviejų ar trijų liudininkų \add parodymu\add*.  
\v 29 Jūsų manymu, kokios griežtesnės bausmės bus laikomas vertas tas, kuris sutrypė po kojomis Dievo Sūnų, ir palaikė nešventu sandoros kraują, kuriuo \f + \fr 10:29 \ft „jis“ – T. y. Dievo Sūnus. Viešpaties Jėzaus kraujas Jį pašventino (išskyrė ypatingam reikalui) taip, kaip Aarono (ir kitų kunigų) paaukotos aukos kraujas pašventino Aaroną (ir kitus kunigus).\f*jis buvo pašventintas, ir \f + \fr 10:29 \ft „įžeidė“ – Arba „užgavo“.\f*įžeidė malonės Dvasią?!  
\v 30 Nes mes pažįstame tą, kuris pasakė: Kerštas \add priklauso\add* man, atmokėsiu pats, – sako Viešpats. Ir vėl: Viešpats teis savo tautą.  
\v 31 Baisu įpulti į gyvojo Dievo rankas.  
\v 34 Nes jūs ir užjautėte \add mane\add* \f + \fr 10:34 \ft „dėl mano pančių“ – gr. „mano pančiuose“.\f*dėl mano pančių ir džiaugsmingai priėmėte savo turto išplėšimą, \f + \fr 10:34 \ft „danguje geresnį ir išliekantį turtą“ – Arba „žinodami, kad turite savyje geresnį ir išliekantį turtą danguje“.\f*žinodami savyje, kad turite \f + \fr 10:34 \ft „danguje“ – gr. dgs., „danguose“.\f*danguje geresnį ir išliekantį turtą.  
\v 35 Tad nepameskite savo \f + \fr 10:35 \ft „atviro užtikrintumo“ – Arba „tvirto žinojimo / pasitikėjimo“, „drąsaus įsitikinimo“; t. y. tikrumo (abejonių neturėjimo), kad Dievo pažadai išsipildys.\f* atviro užtikrintumo, \f + \fr 10:35 \ft „už kurį skirtas didelis atlygis“ t. „kuris turi didelį atlygį“.\f*už kurį skirtas didelis atlygis!  
\v 36 Mat jums reikia ištvermės, kad, įvykdę Dievo valią, gautumėte, kas pažadėta,  
\v 37 nes dar trumpas, trumpas laiko tarpelis, \add ir\add* Ateinantysis ateis ir neužtruks.  
\v 38 O \f + \fr 10:38 \ft „teisusis tikėjimu gyvens“ – Hab 2:4. Plg. Rom 1:17, Gal 3:11.\f*\qt teisusis tikėjimu gyvens, o \qt*\f + \fr 10:38 \ft „jeigu \+add kas\+add* atsitrauktų“ – Gr. sandora leidžia išversti „jeigu jis (t. y. teisusis) atsitrauktų“. Hab 2:4 hbr. tekste dviejų sakinių eiliškumas yra atvirštinis palyginus su Heb 10:38 ir matosi, kad yra priešingybės: vieno žmogaus „siela nėra tiesi jame, bet teisusis tikėjimu gyvens“.\f*\qt jeigu \+add kas\+add* atsitrauktų, mano siela juo nesigėrės.\qt*  
\v 39 Tačiau mes esame ne iš tų, kurie atsitraukia \add ir\add* sulaukia pražūties, bet iš tų, kurie pasitiki \add ir\add* sulaukia sielos išgelbėjimo.   
\c 11
\p
\v 1 Tikėjimas gi yra \add laikyti\add* tikrove tuos \add dalykus\add*, kurių viliamasi, \add laikyti\add* įrodytais neregimus įvykius.  
\v 2 Juk \f + \fr 11:2 \ft „per jį“ – T. y. „per tikėjimą“; arba „juo“, „jame“; plg. gr. εν πιστει Gal 2:20; I Tim 1:2,4; 2:7,15; 3:13; 4:12; II Tim 1:13; Tit 3:15; Jok 1:6, 2:5 ir εν τη πιστει I Kor 16:13; II Kor 13:5; Kol 2:7; Tit 1:13; I Pt 1:5.\f*per jį \f + \fr 11:2 \ft „proseniai“ – Arba „vyresnieji“; žr. Mt 15:2; Mk 7:3,5.\f*proseniai \f + \fr 11:2 \ft „sulaukė“ – Arba „įgavo“. „Sulaukti gero liudijimo“ reiškia, kad Dievas palankiai vertina žmogų dėl jo tikėjimo Dievo perduotomis žiniomis (plg. Hbr 11:4, 39).\f*sulaukė gero liudijimo.  
\v 3 Tikėjimu suvokiame, kad \f + \fr 11:3 \ft „pasauliai“ – Arba „amžiai“, t. y. visa, išskyrus Dievą, nes Jis nėra laiko ribojamas ir buvo prieš atsiradant laikui; „pasauliai“ čia = kas yra laiko ribojama, įskaitant žmones, materiją ir t.t.; plg. Hbr 1:2.\f*pasauliai buvo \f + \fr 11:3 \ft „sutverti“ – Arba „visiškai parengti“, „iki galo austi / regzti“.\f*sutverti Dievo žodžiu taip, kad tai, kas regima nėra atsiradę iš to, kas matoma.   
\p
\v 4 Tikėjimu Abelis aukojo Dievui geresnę auką negu Kainas; per \f + \fr 11:4 \ft „tą \ft \+add tikėjimą\+add*“ – T. „kurį“.\f*tą \add tikėjimą\add* jis gavo liudijimą, kad buvo teisus, Dievui liudijant apie jo dovanas; ir per \f + \fr 11:4 \ft „tikėjimą“ – T. „jį“.\f*tikėjimą, būdamas miręs, jis tebekalba.  
\v 5 Tikėjimu Henochas buvo perkeltas, kad \f + \fr 11:5 \ft „nepatirtų“ – T. „nematytų“.\f*nepatirtų mirties, ir JO NERADO, NES DIEVAS JĮ PERKĖLĖ; mat prieš jo perkėlimą buvo liudijama apie jį, kad jis \f + \fr 11:5 \ft „patikęs“ – Arba „tikrai patikęs“.\f*patikęs Dievui.  
\v 6 Bet be tikėjimo neįmanoma \add jam\add* \f + \fr 11:6 \ft „patikti“ – Arba „tikrai patikti“.\f*patikti, nes tas, kuris ateina pas Dievą, privalo tikėti, kad jis yra, ir \add kad\add* jis \f + \fr 11:6 \ft „atsilygina“ t. „yra pasidaręs atlygintoju“.\f*atsilygina tiems, kurie jo stropiai ieško.  
\v 7 Tikėjimu Nojus, Dievo perspėtas apie dar nematomus dalykus, \f + \fr 11:7 \ft „baimės skatinamas“ – Gr. žodis εὐλαβέομαι (eulabeomai) vartojamas tik čia ir Apd 23:10. Tai nėra įprastas gr. žodis reiškiantis baimę, bet rodo į baimę dėl susirūpinimo, kai žmogus numato galimus blogus dalykus. Žodis susidaro iš dviejų žodžių, kurie reiškia „gerai“ ir „imti“ todėl gali reikšti, kad žmogus tinkamai priima aplinkybių iššūkį atsižvelgiant į galimą pavojų, su reikiamu atsargumu.\f*baimės skatinamas paruošė arką savo šeimynai išgelbėti; per \f + \fr 11:7 \ft „tą \ft \+add tikėjimą\+add*“ – T. „kurį“.\f*tą \add tikėjimą\add* jis pasmerkė pasaulį ir \f + \fr 11:7 \ft „tapo paveldėtoju teisumo, kuris yra per tikėjimą“ – Gr. frazė, κατὰ πίστιν („kata pistin“), čia išversta „kuris yra per tikėjimą“ yra būdvardinė sandara. Galimi vertimai: „tapo paveldėtoju teisumo, atitinkančio tikėjimą“, „tapo teisumo pagal tikėjimą paveldėtoju“. Ta gr. k. frazė vartojama NT ir Tit 1:1, Hbr 11:13.\f*tapo paveldėtoju teisumo, kuris yra per tikėjimą.  
\v 8 Tikėjimu Abraomas, \f + \fr 11:8 \ft „kai buvo pašauktas“ – Arba „šaukiamas“.\f*kai buvo pašauktas, pakluso, išvykdamas į vietą, kurią \f + \fr 11:8 \ft „vėliau gausiąs“ – Arba „ketino gauti“. Gr. žodis μέλλω (mello) nusako ateities įvykius.\f*vėliau gausiąs kaip veldinį, ir jis išvyko, nežinodamas kur einąs.  
\v 9 Tikėjimu jis apsistojo kaip svetimšalis \f + \fr 11:9 \ft „pažado“ – Arba „pažadėtoje“, bet dėl nuoseklumo vartojamas žodis „pažadas“, nes šioje eilutėje du kartus vartojamas gr. žodžio ἐπαγγελία (epangelia).\f*pažado šalyje, kaip svetimojoje, gyvendamas padangtėse su Izaoku ir Jokūbu, to paties pažado bendrapaveldėtojais,  
\v 10 nes jis \f + \fr 11:10 \ft „nenustodavo laukdamas“ – vartojamas gr. kalbos laikas, kuris neturi tiesioginio atitikmens lietuvių kalboje; gal „laukdavo“, „vis laukė“.\f*nenustodavo laukdamas miesto su pamatais, kurio \f + \fr 11:10 \ft „meistras“ – Arba „amatininkas“; gal „architektas“.\f*meistras ir \f + \fr 11:10 \ft „statytojas“ – gr. žodis rodo į tą, kuris dirba liaudies naudai, todėl gal: „darbo dėl liaudies atlikėjas“.\f*statytojas \add yra\add* Dievas.  
\v 11 Tikėjimu ir pati Sara gavo galią pastoti, ir pagimdė \add vaiką\add*, \f + \fr 11:11 \ft „\ft \+add būdama\+add* nebe to amžiaus“ – T. „už / virš amžiaus laikmečio / laikotarpio / sezono“.\f*\add būdama\add* nebe to amžiaus, nes laikė ištikimu tą, kuris buvo pažadėjęs.  
\v 12 Todėl ir iš vieno \add vyro\add*, tokio apmirusio, buvo pagimdyti tie \add palikuonys\add*, \f + \fr 11:12 \ft „gausūs kaip dangaus žvaigždės ir nesuskaitomi kaip smiltys jūros pakrantėje“ – T. „gausumo atžvilgiu kaip dangaus žvaigždės ir kaip nesuskaitomos smiltys jūros pakrantėje“.\f*gausūs kaip dangaus žvaigždės ir nesuskaitomi kaip smiltys jūros pakrantėje.  
\v 13 Visi šitie mirė \f + \fr 11:13 \ft „tikėdami“ – Gr. frazė, κατὰ πίστιν („kata pistin“), čia išversta „tikėdami“ yra būdvardinė sandara. Galimi vertimai: „būdami atitinkantys tikėjimą“, „tikėjimo būsenoje“, „būdami tikintys“. Ta gr. k. frazė vartojama NT ir Tit 1:1, Hbr 11:7.\f*tikėdami, negavę pažadėtų dalykų, bet matę juos iš tolo, ir \add jais\add* įsitikinę, ir priėmę \add juos\add* į glėbį, ir išpažinę, kad jie žemėje yra svetimšaliai ir \f + \fr 11:13 \ft „nevietiniai gyventojai“ – Gr. παρεπίδημος (parepidėmos), vartojamas NT tik čia ir I Pt 1:1, 2:11.\f*nevietiniai gyventojai.  
\v 14 Nes tie, kurie kalba \f + \fr 11:14 \ft „tokius dalykus“ – T. y. apie save kaip apie svetimšalius ir nevietinius gyventojus.\f*tokius dalykus, aiškiai pareiškia, jog ieško tėvynės.  
\v 15 Ir iš tiesų, jeigu jie būtų turėję mintyse aną, iš kurios išėjo, jie būtų turėję progą sugrįžti \add atgal\add*.  
\v 16 Bet dabar jie \f + \fr 11:16 \ft „trokšta“ – Arba „siekia“.\f*trokšta geresnės \add tėvynės\add*, tai yra dangiškosios; todėl \f + \fr 11:16 \ft „Dievui negėda“ – T. „Dievas nesigėdija“.\f*Dievui negėda vadintis jų Dievu, nes jis paruošė jiems miestą.  
\v 17 Tikėjimu Abraomas, kai buvo mėginamas, aukojo Izaoką. \add Savo\add* viengimį \add sūnų\add* aukojo būtent tas, kuris buvo priėmęs pažadus,  
\v 18 kuriam buvo pasakyta: „Sėkla tau bus \f + \fr 11:18 \ft „išvardinama“ – Arba „pašaukta“.\f*išvardinama per Izaoką“.  
\v 19 \add Jis aukojo sūnų\add* darydamas išvadą, kad Dievas pajėgus \add jį\add* prikelti net iš numirusiųjų, iš kur jis pavyzdiniame įvykyje ir jį atgavo.  
\v 20 Tikėjimu Izaokas palaimino Jokūbą ir Ezavą \f + \fr 11:20 \ft „atsižvelgdamas į ateinančius dalykus“ – Gr. frazė περὶ μελλόντων (peri mellontōn, „apie įvyksiančius dalykus“ ar pan.) vartojama tik čia NT. Žodis μελλόντων (mellotōn) yra vartojamas dar Apd 26:22, 27:30; Kol 2:17; I Tim 1:16; Hbr 9:11, 10:1; II Pet 2:6; Apr 8:13.\f*atsižvelgdamas į ateinančius dalykus.  
\v 21 Tikėjimu mirštantis Jokūbas palaimino abu Juozapo sūnus, ir garbino, \add atsirėmęs\add* į savo \f + \fr 11:21 \ft „lazdos viršugalį“ – Priešingai daugelio žmonių nuomonei, čia nėra cituojamas Septuaginto (LXX) Prd 47:31 vertimas („lazdos viršugalis“), kuris nukrypsta nuo hebrajų kalbos (MT) teksto („lovos galvūgalis“). Džanas Gilas (John Gill, 1690-1771) parašė: „[Pradžios knygos 47:31 eilutė] nėra ta vieta, kurią apaštalas cituoja ar į kurią nurodo, nes [tas įvykis, kai Jokūbas nusilenkė ant lovos galvūgalio] įvyko prieš Juozapo sūnų palaiminimą, tačiau [įvykis, aprašytas Laiške hebrajams 11:21] įvyko tuo pačiu metu, ir apaštalas pasakoja tai, ko niekur nėra užrašyta Pradžios knygoje […].“\f*lazdos viršugalį.  
\v 22 Tikėjimu Juozapas mirdamas \f + \fr 11:22 \ft „užsiminė apie […] išėjimą“ – Plg. Pr 50:24.\f*užsiminė apie Izraelio vaikų išėjimą ir davė įsakymą dėl savo \f + \fr 11:22 \ft „palaikų“ – Arba „kaulų“.\f*palaikų.  
\v 23 Tikėjimu \add ką tik\add* gimęs Mozė buvo tris mėnesius savo tėvų paslėptas, nes jie matė vaikelį esant labai gražų ir nebijojo karaliaus įsakymo.  
\v 24 Tikėjimu Mozė užaugęs atsisakė vadintis Faraono dukters sūnumi,  
\v 25 pasirinkęs verčiau kentėti priespaudą su Dievo tauta, negu laikinai gėrėtis nuodėmės malonumais,  
\v 26 \add ir\add* \f + \fr 11:26 \ft „įvertinęs“ – Arba „palaikęs“.\f*įvertinęs \f + \fr 11:26 \ft „paniekinimą dėl Kristaus“ – Arba „Kristaus panieikinimą“, „Kristaus išpeikimą“.\f*paniekinimą dėl Kristaus didesniu turtu negu brangenybes Egipte, nes jis nukreipė savo dėmesį į atlygį.  
\v 27 Tikėjimu jis paliko Egiptą, nebijodamas karaliaus rūstybės, nes liko tvirtas, tarsi matydamas Neregimąjį.  
\v 28 Tikėjimu jis surengė Aplenkimą, \f + \fr 11:28 \ft „tai yra“ – Arba „ir“.\f*tai yra kraujo \f + \fr 11:28 \ft „apšlakštymą“ – Arba „išliejimą“.\f*apšlakstymą, kad tas, kuris nužudė pirmagimius, nepaliestų jų.  
\v 29 Tikėjimu jie perėjo Raudonąją jūrą kaip per \f + \fr 11:29 \ft „\ft \+add įprastą\+add* sausumą“ – Izraelio tauta galėjo vaikščioti ant jūros dugno lygiai taip, kaip ant įprastos sausumos dėl Dievo veikimo, aprašyto Iš 14:21-22.\f*\add įprastą\add* sausumą; \f + \fr 11:29 \ft „egiptiečiai bandę tą patį \ft \+add daryti\+add*, buvo paskandinti“ – T. „tą \+add dalyką\+add* prisiėmę \+add kaip\+add* pabandymą, egiptiečiai buvo paskandinti“.\f*egiptiečiai, bandę tą patį \add daryti\add*, buvo paskandinti.  
\v 33 kurie per tikėjimą užkariavo karalystes, \f + \fr 11:33 \ft „įvykdė teisumą“ – gal „įvykdė teisingumą“; rodo arba į tai, kad darė, kas teisinga arba į tai, kad traukė atsakomybėn tuos, kurie darė tai, kas neteisingą (pvz. karaliaus Dovydo valdymo metu); plg. Apd 10:35. Labiau tinkamas pirmas variantas, nes niekas be tikėjimo (pasikliovimo) Dievu nesugebės įvykdyti tai, kas teisinga.\f*įvykdė teisumą, \f + \fr 11:33 \ft „įgijo pažadus“ – Arba „įgijo pažadėtus dalykus“; antras vertimas laiko frazę metonimija, t. y., žodį ar posakį, kuriuo dėl vaizdingumo pakeičiamas kito daikto ar reiškinio pavadinimas, remiantis sąvokų artimumu, glaudžiu jų ryšiu (LKŽ).\f*įgijo pažadus, užčiaupė liūtams nasrus,  
\v 34 užgesino ugnies galią, paspruko nuo kalavijo ašmenų, iš silpnumo buvo stiprinami, tapo galingi kovoje, privertė bėgti svetimųjų \f + \fr 11:34 \ft „kariuomenes“ – Arba „eiles“, „išsirikiavusius“, „karių pulkus“.\f*kariuomenes.  
\v 39 Ir tie visi, \f + \fr 11:39 \ft „sulaukę“ – Arba „įgavę“. Plg. Hbr 11:2.\f*sulaukė gero liudijimo \f + \fr 11:39 \ft „per tikėjimą“ – Gr. διὰ τῆς πίστεως (dia tės pisteōs), kuri frazė irgi vartojama Rom 3:25, 30-31; Gal 3:14,26; Ef 2:8, 3:12, 17; Kol 2:12. Atkreiptinas dėmesys, kad Hbr 11:2 vartojamas prielinksnis ἐν (en); šiame kontekste reikšmė greičiausiai ta pati kaip ir prielinksnio διὰ (dia).\f*per tikėjimą, \add vis dėlto\add* negavo to, kas buvo pažadėta,  
\v 40 nes Dievas mums buvo numatęs ką geresnio, kad jie be mūsų \f + \fr 11:40 \ft „nebūtų padaryti tobulais“ – Arba „nebūtų ištobulinti“, „nebūtų padaryti tikslą pasiekusiais“. Žr. Hbr 2:10 išnašą.\f*nebūtų padaryti tobulais.   
\c 12
\p
\v 1 Todėl ir mes, tokio didelio liudytojų debesies apsupti, \f + \fr 12:1 \ft „nusimeskime“ – gramatinė gr. žodžio forma rodo, kad šis veiksmas lydi pagrindinį veiksmą (bėkime) ir sąlygoja jį.\f*nusimeskime visus apsunkinimus bei \f + \fr 12:1 \ft „lengvai apraizgančią“– Arba „aplinkui gerai įsitaisiusią / įsitaisiusį“.\f*lengvai apraizgančią nuodėmę \add ir\add* ištvermingai bėkime mums prieš akis \add esančių\add* lenkčių,  
\v 2 įbesdami akis į tikėjimo pradininką ir atbaigėją Jėzų, kuris dėl jam prieš akis \add esančio\add* džiaugsmo ištvėrė kryžių, nieku versdamas gėdą, ir yra atsisėdęs Dievo sosto dešinėje.  
\v 3 Taigi, rimtai apmąstykite tą, kuris ištvėrė tokį nuo nusidėjėlių prieš jį nukreiptą priešgyniavimą, kad \f + \fr 12:3 \ft „nusilpdami“ – Gr. žodis κάμνω (kamnō) vartojamas NT ir Jok 5:15 ir Apr 2:3 eilutėse.\f*nusilpdami \f + \fr 12:3 \ft „nepalūžtumėte psichiškai“ – T. „nenusilptumėte savo sieloje“; arba „psichiškai nenusilptumėte“.\f*nepalūžtumėte psichiškai.   
\p
\v 4 Jūs dar neatsilaikėte iki kraujo, kaudamiesi prieš nuodėmę,  
\v 5 ir visai pamiršote \f + \fr 12:5 \ft „paraginimą“ – Arba „įspėjančius paguodos žodžius“.\f*paraginimą, kuris byloja jums kaip sūnums: Mano sūnau, nepaniekink Viešpaties sudraudžiančios auklybos ir nenuilsk, \add kai esi\add* jo baramas,  
\v 6 nes ką Viešpats mylį, tą sudrausmina, ir plaka kiekvieną sūnų, kurį priima.  
\v 7 Jeigu jūs ištveriate sudrausminimą, Dievas elgiasi su jumis kaip su sūnumis, nes kurio gi sūnaus tėvas nedrausmina?  
\v 8 Bet jei esate be drausminimo, kurio visi \f + \fr 12:8 \ft „yra gavę savo dalį“ – T. „yra tapusiais dalininkais“.\f*yra gavę savo dalį, tada esate pavainikiai, o ne sūnūs.  
\v 9 Be to, mes gi turėjome savo kūno tėvus \add kaip\add* \f + \fr 12:9 \ft „drausmintojus“ – Arba „auklėtojus“.\f*drausmintojus ir \add juos\add* pagarbiai paisydavome; argi ne daug labiau elgsimės pavaldžiai dvasių Tėvui ir gyvensime?!  
\v 10 Nes jie iš tikrųjų \add mus\add* drausmindavo nedaugeliui dienų \f + \fr 12:10 \ft „pagal savo nuožiūrą“ – Gr. „pagal jiems \ft \+add esantį\+add* protavimą / mąstymą / vertinimą“.\f*pagal savo nuožiūrą, bet \f + \fr 12:10 \ft „šis“ – Gr. „jis“.\f*šis \add tai daro\add* dėl \add mūsų\add* naudos, \f + \fr 12:10 \ft „kad būtume jo šventumo dalyviai“ – Gr. „į dalyvavimą šventumo jo“.\f*kad \f + \fr 12:10 \ft „būtume jo šventumo dalininkai“ – Arba „priimtume ir pritaikytume jo šventumą“, „pasisavintume jo šventumą“.\f*būtume jo šventumo \f + \fr 12:10 \ft „dalininkai“ – Arba „dalyviai“.\f*dalininkai.  
\v 11 Beje, kiekvienas sudrausminimas tuo metu atrodo ne džiuginantis, bet liūdinantis, bet vėliau jis atneša taikų teisumo vaisių tiems, kurie yra juo \f + \fr 12:11 \ft „išlavinti“ – Arba „ištreniruoti“, „išugdyti“.\f*išlavinti.  
\v 12 Todėl pakelkite nuleistas rankas ir pasilpusius kelius  
\v 13 ir \f + \fr 12:13 \ft „eikite tiesiais takais savo kojomis“ – T. „darykite tiesius takus savo kojoms“ (idioma). Plg. Pat 4:25-27.\f*eikite tiesiais takais savo kojomis, kad \f + \fr 12:13 \ft „nenukryptų nuo kelio tai, kas luoša“ – Gal „tai, kas luoša, neišnirtų“, bet greičiausiai žodis ἐκτρέπω (ektrepō) neturi reikšmės „išnerti“. Kiekvienam reikia eiti Dievo tiesiu keliu, kad pats vis labiau patirtų dvasinį pasveikimą ir kiti tai patirtų.\f*nenukryptų nuo kelio tai, kas luoša, bet verčiau sugytų.  
\v 14 Vykitės ramybę su visais ir šventumą, be kurio niekas \f + \fr 12:14 \ft „neregės Viešpaties“ – Gal gr. žodis ὀπτάνομαι (optánomai) čia vartojamas prk. prasme, „patirti“; plg. Lk 9:27; Jn 3:3,36; Hbr 11:5 ir kt.\f*neregės Viešpaties,  
\v 15 stropiai žiūrėdami, kad niekas nestokotų Dievo malonės, kad kokia nors karti šaknis, į viršų išdygdama, nesukeltų rūpesčių, ir per ją daugelis nebūtų suteršti;  
\v 16 kad niekas \add nebūtų\add* paleistuvis ar šventų dalykų niekintojas kaip Ezavas, kuris už vieną valgio kąsnį pardavė savo pirmagimystės teises.  
\v 17 Juk žinote, kaip jis paskui, norėdamas paveldėti palaiminimą, buvo atmestas, nes nerado atgailos vietos, nors stropiai ieškojo \f + \fr 12:17 \ft „\ft \+add palaiminimo\+add*“ – Gr. mot. gim. įvardis, „jos“; įvardis negali rodyti į gr. žodį „vieta“, nes jis yra vyr. gim. Pagal gramatinę formą galėtų rodyti į gr. žodį „atgaila“, bet Prd 27:34-40 tvirtina, kad Ezavas ne atgailos ieškojo, bet palaiminimo. Kitas paaiškinimas: Ezavas siekė, kad jo tėvas atgailautų dėl palaiminimo suteikimo, bet nepavyko.\f*\add palaiminimo\add* su ašaromis.  
\v 25 Žiūrėkite, kad neatmestumėte kalbančiojo! Nes jeigu anie neištrūko, kai atmetė tą, kuris žemėje perdavė Dievo pranešimų, tai juo labiau neištrūksime mes, nusigręžę nuo to, kuris \add kalba\add* iš dangaus!  
\v 28 Todėl, \f + \fr 12:28 \ft „kadangi gauname“ – Arba „gaudami“.\f*kadangi gauname nepajudinamą karalystę, tebesilaikykime malonės, kad ja tarnautume Dievui priimtinai su pagarbiu drovumu ir \f + \fr 12:28 \ft „dievota baime“ – Arba „atsargumu“; t. y. su nenoriu bent truputį nukrypti nuo Dievo valios.\f*dievota baime,  
\v 29 nes mūsų Dievas \add yra\add* ryjanti ugnis.   
\c 13
\p
\v 1 Teišsilaiko broliška meilė.  
\v 2 Nepamirškite svetingumo, nes per jį kai kurie priėmė į svečius angelų, to \f + \fr 13:2 \ft „nežinodami“ – Arba „nežinodami“.\f*nežinodami.  
\v 3 \f + \fr 13:3 \ft „Laikykite mintyse“ – Arba „Atsiminkite“; čia reikšmė yra pastoviai aukštai vertinti tuos, kurie kenčia dėl Viešpaties vardo ir parodyti tą vertinimą veiksmais.\f*Laikykite mintyse kalinius, lyg patys būtumėte kartu įkalinti, tuos, kuriuos kankina, tartum ir jūs patys būtumėte \add jų\add* kūne.  
\v 4 Santuoka \add tebūna\add* gerbiama \f + \fr 13:4 \ft „tarp visų \ft \+add žmonių\+add*“ – Arba „visuose \+add žmonėse\+add*“, „visuose reikaluose“, „visais atvejais“.\f*tarp visų \add žmonių\add*, ir lova \add tebūna\add* \f + \fr 13:4 \ft „nesubjaurota“ – Arba „sutepta“, „suteršta“.\f*nesubjaurota; bet paleistuvius ir svetimautojus Dievas nuteis.  
\v 5 \add Jūsų\add* gyvensena \add tebūna\add* be meilės pinigams; būkite patenkinti tuo, kas yra, nes \f + \fr 13:5 \ft „jis yra pasakęs“ – Plg. Prd 28:15, Įst 31:8, Joz 1:5, I Met 28:20.\f*jis yra pasakęs: „\qt Aš \qt*\f + \fr 13:5 \ft „niekada“ (2 k.) – Arba „jokiu atveju“.\f*\qt niekada tavęs neatsižadėsiu ir niekada tavęs nepaliksiu\qt*.“  
\v 6 Taigi mes drąsiai sakome: \f + \fr 13:6 \ft „Mano padėjėjas …“ – Ps 118:6.\f*„\qt Mano padėjėjas yra Viešpats\qt*“, ir „\qt Aš nebijosiu! Ką padarys man žmogus?\qt*“  
\v 7 \f + \fr 13:7 \ft „Laikykite mintyse“ – Arba „Atsiminkite“; čia reikšmė yra pastoviai aukštai vertinti juos ir jų biblinį mokymą ir parodyti tą vertinimą savo veiksmais.\f*Laikykite mintyse \f + \fr 13:7 \ft „savo vadovus“ – Arba „jus valdančiuosius“. Tas pats gr. žodis ἡγέομαι (hėgeomai) vartojamas Mt 2:6, Lk 22:26, Apd 7:10 ir kt.\f*savo vadovus, kurie kalbėjo jums Dievo žodį; jų tikėjimu sekite, įsižiūrėdami į \f + \fr 13:7 \ft „tai, kas pasidaro iš jų gyvensenos“ – Arba „pasekmę“, „rezultatą“, „baigtį“.\f*tai, kas pasidaro iš \add jų\add* gyvensenos.  
\v 8 Jėzus Kristus vakar ir šiandien tas pats – ir amžinai!  
\v 9 Nebūkite šen ir ten nešiojami įvairių ir svetimų mokslų, nes gerai, kad širdis yra įtvirtinta malone, ne valgiais, iš kurių nesulaukė naudos tie, kurie jais užsiėmė.  
\v 10 Mes turime aukurą, nuo kurio neturi teisės valgyti tie, kurie tarnauja padangtei.  
\v 11 Nes yra sudeginami už stovyklos kūnai tų gyvulių, kurių kraują vyriausiasis kunigas įneša į \f + \fr 13:11 \ft „šventąją \ft \+add vietą\+add*“ – Arba „šventovę“. Čia kalbama apie Atpirkimo dieną vykdomą aukojimą, kai į Švenčiausiąją vietą būdavo įneštas gyvulio kraujas ir Sandoros skrynios dangtis buvo apšlakstomas krauju.\f*šventąją \add vietą kaip auką\add* už nuodėmę.  
\v 12 Todėl ir Jėzus kentėjo už vartų, kad savo krauju \f + \fr 13:12 \ft „pašventintų tautą“ – Arba „padarytų žmones šventais“.\f*pašventintų tautą.  
\v 13 Todėl išeikime pas jį už stovyklos, nešdami jo paniekinimą,  
\v 14 nes čia neturime pasiliekančio miesto, bet ieškome būsimojo.  
\v 15 Tad per jį visuomet atnašaukime Dievui gyriaus auką, tai yra, \f + \fr 13:15 \ft „jo […] lūpų“ – Arba „jo vardui pritariančių lūpų vaisių“.\f*jo vardą dėkingai pripažįstančių lūpų vaisių.  
\v 16 O nepamirškite daryti gera ir dalytis su kitais, nes tokios aukos tikrai patinka Dievui.  
\v 17 Pakluskite \f + \fr 13:17 \ft „savo vadovams“ – Žr. Hbr 13:7 išnašą.\f*savo vadovams ir elkitės pavaldžiai, nes jie budi jūsų sielų labui, kaip turėsiantys duoti ataskaitą, kad jie tai darytų su džiaugsmu, o ne dūsaudami, nes jums tai būtų nenaudinga.  
\v 20 O ramybės Dievas, kuris \f + \fr 13:20 \ft „per amžinosios sandoros kraują“ – Nors nevalia pasakyti tvirtai, kad tai vienintelis galimas paaiškinimas, bet turbūt sakinys „rodo į [Jėzaus kraujo] ypatingą įtaką jo prisikėlimui ir besitęsiančią [Kristaus kraujo] galią nuo to laiko“ (John Gill, kuris gyveno 1690-1771). Jėzus yra Dievas ir Jo kraujas yra Dievo kraujas (Apd 20:28). Jo kraujas kokia nors prasmė yra Dievo gyvybė (Prd 9:4) ir Dievo gyvybė niekada nenustos veikti. Plg. Kun 17:11.\f*per amžinosios sandoros kraują išvedė iš numirusiųjų didįjį avių Ganytoją, mūsų Viešpatį Jėzų,  
\v 21 \f + \fr 13:21 \ft „tepadaro jus visiškai tinkamus“ – Arba „tepataiso jus visiškai“, „teparengia jus visiškai“, „teparuošia jus visiškai“. Gr. žodis καταρτίζω (katartízō) reiškia „visiškai parengti / pataisyti“. Jis vartojamas kalbant apie žvejų tinklų taisymą (Mt 4:21, Mk 1:19), apie mokslinį paruošimą (Lk 6:40), apie gyrių paruošimą / paskyrimą (Mt 21:16; plg. Ps 8:2), apie paskyrimą pražučiai (Rom 9:22), apie žmonių grupės sunarinimą / sunėrimą, t. y. vienybę (I Kor 1:10, II Kor 13:11), apie trūkumo pašalinimą (I Tes 3:10), apie fizinio daikto sutvėrimą (Hbr 10:5, 11:3), ir dar apie dvasinį pataisymą arba parengimą, t. y. apie padarymą dvasiškai tinkamu (Gal 6:1, Hbr 13:21, I Pt 5:10).\f*tepadaro jus visiškai tinkamus \f + \fr 13:21 \ft „kiekviename gerame darbe“ – Arba „kiekvienu geru darbu“, t. y. visais Dievo atliktais darbais. Priimtajame tekste yra žodis, kuris išverstas „darbas“.\f*kiekviename gerame darbe, kad vykdytumėte jo valią, darydamas jumyse tai, kas \f + \fr 13:21 \ft „jam labai patinka“ – T. „jo akyse (akivaizdoje) yra labai patinkama“.\f*jam labai patinka per Jėzų Kristų, kuriam šlovė per amžių amžius! Amen.  
\v 22 Ir maldauju jus, broliai, pakęskite \f + \fr 13:22 \ft „šį“ – Gr. artikelis gali būti išverstas ir „mano“. Žr. Hbr. 12:5.\f*šį \f + \fr 13:22 \ft „paraginimo“ – Arba „su paguoda \ft \+add pateikto\+add* įspėjimo“.\f*paraginimo \f + \fr 13:22 \ft „žodį“ – T. y. „pranešimą“, „žinią“.\f*žodį, nes juk parašiau jums trumpai.  
\v 23 Žinokite, kad \add mūsų\add* brolis Timotiejus yra išleistas laisvėn. Jei jis netrukus atvyks, su juo pamatysiu jus.