\id GAL
\h Galatams 
\toc1 Laiškas galatams 
\toc2 Galatams 
\toc3 Gal 
\mt1 Laiškas galatams  
\c 1
\s1 Sveikinimas  
\p
\v 1 Paulius, apaštalas – ne nuo žmonių, ir \f + \fr 1:1 \ft „ne žmogaus įgaliojimu, bet įgaliojimu Jėzauas Kristaus ir Dievo Tėvo“ – T. „ne per žmogų, bet per Jėzų Kristų ir Dievą Tėvą“.\f*ne žmogaus įgaliojimu, bet įgaliojimu Jėzaus Kristaus ir Dievo Tėvo, kuris prikėlė jį iš numirusiųjų, –  
\v 2 ir visi su manimi esantys broliai Galatijos bažnyčioms.  
\v 3 Malonė jums ir ramybė nuo Dievo Tėvo ir mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus,  
\v 4 atidavusio save už mūsų nuodėmes, kad mus išgelbėtų iš dabartinio blogo amžiaus pagal valią mūsų Dievo ir Tėvo,  
\v 5 kuriam \add tebūna\add* šlovė per amžių amžius! Amen.   
\s1 Pavojus dėl vadinamos „evangelijos“, kuri nėra ta pati  
\p
\v 6 Stebiuosi, kad jūs nuo To, kuris pašaukė jus į Kristaus malonę, taip greitai persimetate prie kitos rūšies „evangelijos“,  
\v 7 kuri nėra tos pačios rūšies, bet tik yra kai kurie jus sutrikdantys žmonės, kurie norėtų iškreipti Kristaus Evangeliją.  
\v 8 Bet jeigu net mes patys ar angelas iš dangaus \f + \fr 1:8 \ft „jums skelbtų kitokią evangeliją, negu tą Evangeliją, kurią jums paskelbėme“ – Gr. tekstas yra aiškus, bet sunkiai verčiamas tiesiogiai į lietuvių kalbą; arba „jus evangelizuotų \ft \+add perduodamas\+add* kitokią \+add Evangeliją\+add* negu tą, kurią mes jums evangelizuodami \+add perdavėme\+add*“.\f*jums skelbtų kitokią „evangeliją“, negu tą Evangeliją, kurią jums paskelbėme, – tebūna prakeiktas!   
\s1 Pats Jėzus Kristus apreiškė Evangeliją apaštalui Pauliui  
\p
\v 11 Bet aš duodu jums žinoti, broliai, kad mano paskelbtoji Evangelija nėra pagal žmoniją,  
\v 12 nes nei iš žmogaus ją gavau, nei \add žmogaus jos\add* buvau išmokytas, bet Jėzaus Kristaus apreiškimu.   
\c 2
\s1 Paulius, Barnabas ir Titas po 14 metų bendrauja su tikinčiaisiais Jeruzalėje  
\p
\v 7 bet priešingai, pamatę, kad man buvo patikėta Evangelija \f + \fr 2:7 \ft „neapipjaustytiesiems“, „apipjaustytiesiems“ – T. „neapipjaustymui“, „apipjaustymui“ (gr. kalboje grupės bruožas čia naudojamas kaip kuopinis vns. grupės pavadinimas).\f*neapipjaustytiesiems, kaip Petrui apipjaustytiesiems –   
\s1 Paulius prietarauja Kefui (Petrui)  
\p
\v 11  
\v 14 Bet kai pamačiau, kad jie nevaikščioja tiesiai pagal \f + \fr 2:14 \ft „tą“ – Gr. žymimasis artikelis.\f*tą Evangelijos tiesą, tariau Petrui visų akivaizdoje: „Jei tu, būdamas žydas, gyveni kitatautiškai, o ne žydiškai, kodėl verti kitataučius gyventi taip, kaip žydai?“   
\s1 Išteisinimas tikėjimu Kristumi  
\p
\v 15 Mes, \add kurie\add* prigimtimi žydai ir ne „kitataučių kilmės nusidėjėliai“,  
\v 16 žinodami, jog žmogus neišteisinamas įstatymo darbais, bet per tikėjimą Jėzumi Kristumi – ir mes pasitikėjome Kristumi Jėzumi, kad būtume \f + \fr 2:16 \ft „išteisinti“ – Arba „pripažinti teisingą juridinę padėtį užimančiais“.\f*išteisinti tikėjimu Kristumi, o ne įstatymo darbais; nes įstatymo darbais nebus \f + \fr 2:16 \ft „išteisintas“ – Arba „pripažintas teisingą juridinę padėtį užimančiu“.\f*išteisintas \f + \fr 2:16 \ft „nė vienas žmogus“ – T. „joks kūnas“.\f*nė vienas žmogus.  
\v 17 O jeigu siekdami būti \f + \fr 2:17 \ft „išteisinti“ t. y., paskelbti nekaltintiną, t. y., teisią, padėtį užimančiais.\f*išteisinti \f + \fr 2:17 \ft „per Kristų“ – Arba „Kristuje“.\f*per Kristų, ir mes patys esame rasti \add esant\add* nusidėjėliais, ar dėl to Kristus \add yra\add* nuodėmės tarnas? Anaiptol! Ne!  
\v 20 Buvau nukryžiuotas su Kristumi, tačiau gyvenu – \add nors\add* nebe aš, bet gyvena manyje Kristus. Ir dabar, tą \add gyvenimą\add*, kurį gyvenu kūne, gyvenu tikėjimu Dievo Sūnumi, kuris mylėjo mane ir atidavė save už mane.   
\c 3
\s1 Kurie tiki, tie Abraomo vaikai  
\p
\v 6 Lygiai taip pat ABRAOMAS PASITIKĖJO DIEVU, IR TAI JAM BUVO ĮSKAITYTA KAIP TEISUMAS.  
\v 7 Todėl žinokite, kad tie, kurie \add yra\add* \f + \fr 3:7 \ft „iš tikėjimo“ – NT'e dažnai vartojama sandara „iš _____“ (εκ _____). Tokia sandara rodo į bendras savybes, pasižymėjimą kuo nors, ir pan.; be kitų atvejų Laiške galatams, kuriuos perteikiant graikų kalbos elementus žodžių lygmeniu būtų galima išversti „iš tikėjimo (3:9), „iš įstatymo darbų“ (3:10), „iš tikėjimo“ (3:12), „iš įstatymo“, „iš pažado“ (3:18), plg. šių eilučių gr. tekstą: Jn 17:14 („iš pasaulio“), Rom 4:12 („iš apipjaustymo“), I Jn 2:19 („iš mūsų“), I Jn 2:21 („iš tiesos“), I Tes 5:8 („iš dienos“). Šioje eilutėje (Gal 3:7) reikšmė yra „pasižymi tikėjimu“ (kaip priemone, kuria įgyjamas išgelbėjimas), t. y. „turi tokią savybę, kad tiki“ (ir taip mano gausią galutinį išgelbėjimą) arba panašiai.\f*iš tikėjimo, tie yra Abraomo vaikai.  
\v 8 Ir šventraštis, numatydamas, kad Dievas tikėjimu \f + \fr 3:8 \ft „išteisina“ – Arba „pripažįsta teisingą juridinę padėtį užimančiais“.\f*išteisina \f + \fr 3:8 \ft „kitataučius“ – Arba „tautas“.\f*kitataučius, iš anksto paskelbė Abraomui Evangeliją: \f + \fr 3:8 \ft „Tavyje […]“ – Prd 12:3.\f*„\qt Tavyje bus palaimintos visos tautos\qt*.“  
\v 9 Taigi tie, kurie \add yra\add* \f + \fr 3:9 \ft „iš tikėjimo“ – Žr. Ga 3:7 išnašą.\f*iš tikėjimo, yra palaiminami su tikinčiuoju Abraomu.  
\v 11 Bet kad Dievo akyse niekas neišteisinamas įstatymu, \add yra\add* aišku, nes \f + \fr 3:11 \ft „teisusis tikėjimu gyvens“ – Hab 2:4. Plg. Rom 1:17, Hbr 10:38.\f*\qt teisusis tikėjimu gyvens\qt*.  
\v 12 Bet įstatymas \f + \fr 3:12 \ft „nesiremia tikėjimu“ – Gr. οὐκ ἔστιν ἐκ πίστεως (ouk estin ek pisteos), „nėra iš tikėjimo“. Gr. frazė vartojama 9 k. Laiške romiečiams, taip pat 9 k. šiame laiške, Laiške galatams, ir dažniausiai verčiama „tikėjimu“, „iš tikėjimo“; žr. Gal 3:7 išnašą.\f*nesiremia tikėjimu; priešingai, \f + \fr 3:12 \ft „juos“ – T. y. įstatymo reikalavimus. Žr. Kun 18:5; Neh 9:29; Eze 20:11, 13.\f*„JUOS VYKDANTIS ŽMOGUS GYVENS JAIS“.  
\v 13 Kristus mus išpirko iš įstatymo prakeikimo, už mus \f + \fr 3:13 \ft „tapdamas“ – Arba „būdamas padarytas“.\f*tapdamas prakeikimu, nes yra parašyta: „Prakeiktas kiekvienas, kuris kybo ant medžio“, –  
\v 16 Ir pažadai buvo \f + \fr 3:16 \ft „duoti“ – Arba „pasakyti“, „pasakyti autoritetingai“.\f*duoti Abraomui ir jo sėklai. Jis nesako „ir sėkloms“, kaip daugeliui; bet kaip vienai „ir tavo sėklai“, kuri yra Kristus.  
\v 18 Nes jeigu paveldėjimas \f + \fr 3:18 \ft „\ft \+add įgyjamas\+add* įstatymu“ – Gr. frazė ἐκ νόμου (ek nomou) vartojama dar Rom 4:14; Gal 3:21, Flp 3:9.\f*\add įgyjamas\add* įstatymu, \add tai\add* jau nebe pažadu. Bet Dievas dovanojo \add jį\add* Abraomui pažadu.   
\p
\v 19 Tai kam \add reikalingas\add* įstatymas? Jis, įsakytas per angelus tarpininko ranka, buvo pridėtas \f + \fr 3:19 \ft „dėl nusižengimų“ – Žr. Rom 5:20; įstatymas įsiterpė tam, kad žmonės labiau suvoktų savo nuodėmingumą. Dėl žodžio „nusižengimas“ apibrėžimo, žr. Rom 4:15b, I Jn 3:4.\f*dėl nusižengimų, kol ateis \f + \fr 3:19 \ft „Sėkla“ – T. y. Mesijas; plg. Prd 3:15, 9:9, 22:18, 26:4 28:14 ir kt.\f*Sėkla, kuriai buvo duotas pažadas.  
\v 20 \f + \fr 3:20 \ft Tarpininkas […] – „Tarpininkas gi nėra (iš) vieno, bet Dievas yra vienas“. Tvirtinama, kad Dievo sandora su Abraomu yra pranašešnė todėl, kad ji buvo vienašalė sandora, patvirtinta be tarpininko. Sandora su Mozė buvo mažesnės svarbos, kaip tvirtina angelų tarpininkavimas.\f*Tarpininkas gi nėra \add reikalingas\add*, \add kai yra tik\add* viena \add šalis\add*, bet Dievas tėra vienas.  
\v 21 \add Ar\add* tad įstatymas priešingas Dievo pažadams? Anaiptol! Ne! Nes jei būtų buvę duotas įstatymas, galintis teikti gyvybę, tai teisumas tikrai būtų \f + \fr 3:21 \ft „\ft \+add įgyjamas\+add* įstatymu“ – Gr. frazė ἐκ νόμου (ek nomou) vartojama dar Rom 4:14; Ga 3:18, Flp 3:9. Plg. Rom 9:30, kurioje yra gr. žodis καταλαμβάνω (katalambano), kuris išverstas „įgijo“ kalbant apie teisumą.\f*\add įgyjamas\add* įstatymu.  
\v 22 Bet šventraštis \f + \fr 3:22 \ft „visus“ – T. „visa“, „visybę“ arba „visumą“, t. y. visus daiktus ir žmones. Kalbama ne tik apie žmones, bet taip pat apie jų kūnus, sugebėjimus, mintis, darbus, veiklas ir t.t. Viskas be išimties, kas susijęs su žmonėmis, yra nuodėmės suteršta.\f*visus uždarė \f + \fr 3:22 \ft „nuodėmingume“ – Arba „nuodėmėje“.\f*nuodėmingume, kad tikėjimu Jėzumi Kristumi \f + \fr 3:22 \ft „tai, kas pažadėta“ – T. „pažadas“, retorinė figūra.\f*tai, kas pažadėta, būtų duotas tiems, kurie tiki.  
\v 23 Bet \f + \fr 3:23 \ft „prieš ateinant tikėjimui“ (2 k. šioje eilutėje ir dar 25 eilutėje) – Palyginant su Gal 3:19 („kol ateis Sėkla“) bei Gal 3:24 („iki Kristaus“) ir turint omeny galimą retorinę figūrą (plg. Hbr 6:12, 15; 11:13 ir kt., kur tiesogiai išvertus būtų „pažadas“, bet akivaizdžiai nurodo „tai, kas buvo pažadėta“), greičiausiai „prieš ateinant tikėjimui“ reiškia „prieš ateinant Tam (Mesijui), kuriuo tikima“.\f*prieš ateinant tikėjimui, mes buvome \f + \fr 3:23 \ft „saugomi“ – Gal „sulaikyti“.\f*saugomi įstatymo valdžioje, uždaryti tikėjimui, kuris po to turėjo būti apreikštas.  
\v 24 Tad įstatymas buvo lydintis mūsų auklėtojas iki Kristaus, kad būtume \f + \fr 3:24 \ft „išteisinti“ – Arba „pripažinti teisingą juridinę padėtį užimančiais“.\f*išteisinti tikėjimu.  
\v 25 O \f + \fr 3:25 \ft „tikėjimui atėjus“ – Žr. Gal 3:23 išnašą.\f*tikėjimui atėjus, nebesame auklėtojo valdžioje.  
\v 26 Nes jūs visi esate Dievo \f + \fr 3:26 \ft „vaikai“ – Arba „sūnūs“.\f*vaikai per tikėjimą Kristumi Jėzumi.  
\v 27 Nes jūs visi, kurie buvote pakrikštyti į Kristų, apsivilkote Kristumi.  
\v 28 Nėra nei žydo, nei \f + \fr 3:28 \ft „žydo“ – Arba „kitataučio“.\f*graiko, nėra nei vergo, nei laisvojo, nėra nei vyriškos lyties \add žmogaus\add*, nei moteriškos lyties \add žmogaus\add*, nes jūs visi esate viena Kristuje Jėzuje.  
\v 29 O jeigu jūs \add esate\add* Kristaus, tai esate Abraomo sėkla ir paveldėtojai pagal pažadą.   
\c 4
\p
\v 1 Dabar sakau, \add kad\add*, kol paveldėtojas yra nepilnametis, jis niekuo nesiskiria nuo tarno, \add nors\add* yra visa ko šeimininkas,  
\v 2 bet yra globėjų ir prievaizdų valdžioje iki tėvo nustatyto laiko.  
\v 3 Taip ir mes, kai buvome nepilnamečiai, buvome \f + \fr 4:3 \ft „laikomi priverstiniam tarnavimui“ – Arba „pavergti“.\f*laikomi priverstiniam tarnavimui pasaulio pradmenims.  
\v 4 Bet, atėjus laiko pilnatvei, Dievas atsiuntė savo Sūnų, \f + \fr 4:4 \ft „gimusį“ – Arba „pasidarusį“.\f*gimusį iš moters, \f + \fr 4:4 \ft „gimusį“ – Arba „pasidarusį“.\f*gimusį įstatymo valdžioje,  
\v 5 kad išpirktų esančius įstatymo valdžioje, kad įgytume įsūnijimą.  
\v 6 Ir kadangi esate sūnūs, Dievas atsiuntė į jūsų širdis savo Sūnaus Dvasią, šaukiančią: „Aba, Tėve!  
\v 7 Taigi tu jau nebesi priverstinis tarnas, bet sūnus; o jeigu sūnus, tai ir Dievo paveldėtojas per Kristų.   
\c 5
\p
\v 1 Todėl tvirtai stovėkite laisvėje, kuria Kristus mus išlaisvino, ir nebūkite vėl \f + \fr 5:1 \ft „įsipainioję į vergystės jungą“ – Arba „sugauti į vergystės jungą kaip į spąstus“.\f*įsipainioję į \f + \fr 5:1 \ft „vergystės“ – Arba „nelaisvės“.\f*vergystės jungą.  
\v 4 Jūs, kurie siekiate būti \f + \fr 5:4 \ft „išteisinti“ – T. y., paskelbti nekaltintiną, t. y., teisią padėtį užimančiais.\f*išteisinti įstatymu, esate be poveikio nuo Kristaus – jūs \f + \fr 5:4 \ft „esate išpuolę“ – Plg. II Pt 3:17, „neišpultumėte iš savo pačių tvirtumo“.\f*esate išpuolę iš malonės.  
\v 5 Tačiau mes laukiame teisumo, kurio užtikrintai vilimės, tikėjimo pagrindu \f + \fr 5:5 \ft „Dvasios pagalba“ – Arba „Dvasia“ (įnagininkas).\f*Dvasios pagalba.  
\v 6 Nes Kristuje Jėzuje \f + \fr 5:6 \ft „nieko neįstengia padaryti“ – Arba „jokios galios neturi“, „nieko nepajėgia“, „visai negalioja“.\f*nieko neįstengia padaryti nei apipjaustymas, nei neapipjaustymas, verčiau tikėjimas, darantis poveikį per meilę.  
\v 13 Nes jūs, broliai, buvote pašaukti į laisvę; tik \add nenaudokite\add* laisvės kaip progos kūnui, bet \f + \fr 5:13 \ft „meile“ – Arba „per meilę“.\f*meile tarnaukite vienas kitam.  
\v 16 Tad sakau: vaikščiokite Dvasia, ir \f + \fr 5:16 \ft „nevykdysite“ – Gr. vienodai rašosi ir šio žodžio tiesioginė ir liepiamoji nuosakos, todėl gali būti „nevykdykite“.\f*nevykdysite kūno geidulių.  
\v 19 Aiškūs gi yra kūno darbai, kurie yra svetimavimas, paleistuvavimas, netyrumas, \f + \fr 5:19 \ft „palaidumas“ – T. y. gyvenimas bet kaip, be susilaikymo, be ribų, be taisyklių; rodo į gašlių, ištvirkusį elgesį.\f*palaidumas,  
\v 20 \f + \fr 5:20 \ft „stabgarbystė“ – Trad. „stabmeldystė“.\f*stabgarbystė, \f + \fr 5:20 \ft „užbūrimas narkotikais“ – Gr. φαρμακεία „farmakeia“ (iš jo kilęs žodis „farmacija“). Žodis gali būti verčiamas ir „raganavimas“, „burtininkavimas“, „žyniavimas“, turint omeny, kad gr. žodžio esmėje slypi svaigių medžiagų vartojimas tokiems kerams sukelti. Arba „apžavai narkotikais“, „kerai narkotikais“.\f*užbūrimas narkotikais, \f + \fr 5:20 \ft „priešiškumai“ – Arba „neapkentimai“.\f*priešiškumai, \f + \fr 5:20 \ft „nesantaika“ – Gr. dgs.\f*nesantaika, \f + \fr 5:20 \ft „pavydūs rungtyniavimai“ – Arba „pavyduliavimai“, „uolūs pirmenybės siekimai“, „pavydaus uolumo atvejai“.\f*pavydūs rungtyniavimai, pykčio proveržiai, \f + \fr 5:20 \ft „priešiškas noras pirmauti“ – Gr. dgs.; Arba „vaidai“, „garbės troškimai“.\f*priešiškas noras pirmauti, \f + \fr 5:20 \ft „maištavimai“ – Arba „atsisakymas likti vienybėje \ft \+add su tiesa\+add*“, „susiskaldymai“.\f*maištavimai, \f + \fr 5:20 \ft „atskalos“ – Arba „erezijos“, „sektos“; t. y. grupės žmonių, kurie pasirinko atmesti nustatytą mokymą.\f*atskalos,  
\v 21 pavydai, žmogžudystės, girtavimai, orgijos ir panašūs dalykai, apie kuriuos aš sakau iš anksto, kaip ir anksčiau sakiau, kad tie, kurie atlikinėja tokius dalykus, nepaveldės Dievo karalystės.  
\v 22 Bet Dvasios vaisius yra meilė, džiaugsmas, ramybė, didi kantrybė, \f + \fr 5:22 \ft „švelnumas“ – Gr. žodis gali būti įvairiai išverstas: „maloningumas“, „mielumas“, „naudingumas dorybės atžvilgiu“ (dorybės įvykdymas), „charakterio / būdo pranašumas“, „gerumas“.\f*švelnumas, \f + \fr 5:22 \ft „geradarystė“ – Arba „dorovingumas“, „gerumas“.\f*geradarystė, ištikimybė,  
\v 23 romumas, susivaldymas – prieš tokius nėra įstatymo.  
\v 24 Ir kurie yra Kristaus, tie nukryžiavo \f + \fr 5:24 \ft „kūno \ft \+add viršenybę\+add*“ – Arba „kūną, kaip valdantį principą“. Gr. žodis σάρχ („sarks“), tai būsena arba padėtis, kurioje žmogų valdo kūno reikalai (kas pajuntama tik per fizinį kūną) vietoj to, kad Dievo Dvasia valdytų žmogų per žmogaus dvasią.\f*kūno \add viršenybę\add* kartu su jos potraukiais ir geismais.  
\v 25 Jei gyvename Dvasia, tai ir padoriai vaikščiokime Dvasia.  
\v 26 \f + \fr 5:26 \ft „Nebesiekime šlovės už tuštybes“ – Arba „Nebūkime tokie, kurie ieško tuščios šlovės“. Gr. žodžio γίνομαι (ginomai) forma γινώμεθα (ginōmetha) vartojama dar II Kor 5:21 ir III Jn 8. \f*Nebesiekime šlovės už tuštybes, erzindami vieni kitiems, pavydėdami vieni kitiems.   
\c 6
\p
\v 1 Broliai, jei žmogus ir būtų pagautas nusižengime, jūs, kurie esate dvasiški, pataisykite tokį su romia dvasia, \add kiekvienas\add* žiūrėdamas savęs, kad ir tu nebūtum sugundytas.  
\v 2 Nešiokite vieni kitų naštas, ir taip įvykdykite Kristaus įstatymą.  
\v 6 Tas, \f + \fr 6:6 \ft „kuris lavinamas žodžiu“, „lavina“ – Arba „į kurį įskiepijamas žodžis“, „įskiepija“; „mokomas žodžio“, „moko“. Iš gr. žodžio κατηχέω (katecheo) yra kilę žodžiai „katekizmas“, „katekizuoti“.\f*kuris lavinamas žodžiu, tegul dalijasi visomis \add savo\add* gėrybėmis su tuo, kuris lavina.  
\v 7 \f + \fr 6:7 \ft „Nesiduokite suklaidinami“ – Arba „Neklyskite“.\f*Nesiduokite suklaidinami! Dievas \f + \fr 6:7 \ft „nesiduoda išjuokiamas“ – T. y. niekas sėkmingai neprieštaraus Dievui, niekas galutinai neišvengs atsakomybės Jam.\f*nesiduoda išjuokiamas! Nes ką tik žmogus sėja, tą ir pjaus.  
\v 8 Nes kas \f + \fr 6:8 \ft „sėja savo kūniškajam aš“ – T. y. elgiasi pagal norus, kurie susiję su fiziniais (kūno) jausmais ir potraukiais, kai tas kūnas nepaduotas Dievo Dvasiai, nepasiduoda Jam (Dievui Dvasiai); plg. Ro 8:7; Ro 7:5.\f*sėja savo kūniškajam aš, iš kūniškojo aš pjaus sugedimą, bet kas sėja Dvasiai, iš Dvasios pjaus amžiną gyvenimą.  
\v 9 Tad nenuvarkime darydami gera, nes atėjus metui pjausime, jei nenuilsime.  
\v 10 \f + \fr 6:10 \ft „Išvada tokia:“ – Arba „Taigi – išvada:“.\f*Išvada tokia: kada tik turime progą, darykime gera visiems, ypač tikėjimo namiškiams.  
\v 14 Bet anaiptol nesigiriu nieku kitu, kaip tik mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus kryžiumi, kuriuo pasaulis man nukryžiuotas ir aš pasauliui.  
\v 15 Nes Kristuje Jėzuje \f + \fr 6:15 \ft „nieko neįstengia padaryti“ – Arba „jokios galios neturi“, „nieko nepajėgia“, „visai negalioja“.\f*nieko neįstengia padaryti nei apipjaustymas, nei neapipjaustymas, bet tik naujas \f + \fr 6:15 \ft „kūrinys“ – Arba „sukūrimas“.\f*kūrinys.  
\v 16 Ir visi, kurie padoriai \f + \fr 6:16 \ft „vaikščioja“ – T. „vaikščios“.\f*vaikščioja pagal šią taisyklę, \add tebūna\add* jiems ramybė ir gailestingumas, \f + \fr 6:16 \ft „ir“ – Arba „taip pat“, „tai yra“. Vertimas „ir“ yra nevienareikšmis, nes žodis „ir“ gali paprastai sujungti skirtingus žodžius sąraše (pvz., „dangus ir žemė“), bet irgi gali reikšti „tai yra“ arba „kaip tik“. Jeigu būtų nuspręsta išversti žodžiais „taip pat“, būtų pasirinkta interpretacija, kad kalbama apie dvi grupes: pirma grupė yra atgimę nežydai (tie, „kurie vaikščioja pagal šią taisyklę“) ir antra grupė yra atgimę žydai („Dievo Izraelis“). Jeigu būtų nuspręsta išversti žodžiais „tai yra“, būtų pasirinkta interpretacija, kad tie, „kurie vaikščioja pagal šią taisyklę“ yra tie patys, kurie yra apibūdinti kaip „Dievo Izraelis“, o ne fizinis Izraelis (plg. Rom 9:6 ir I Kor 10:18 apie fizinę Izraelio tautą (Jokūbo palikuonius), taip pat Jn 8:39; Gal 3:7,29; Rom 4:11-12 apie Abraomą ir tuos, kurie dėl tikėjimo ir tikėjimo sukeltų darbų yra laikomi Abraomo palikuoniais, bet ne būtinai yra fizinės Izraelio (Jokūbo) tautos žmonės).\f*ir Dievo Izraeliui.  
\v 17 Nuo šiol tegul niekas nebevargina manęs, nes savo kūne nešioju Viešpaties Jėzaus žymes.  
\v 18 Broliai, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus malonė \add tebūna\add* su jūsų dvasia. Amen.