\id 1JN \h I Jono \toc1 Jono pirmas laiškas \toc2 I Jono \toc3 I Jn \mt1 Jono pirmas laiškas \c 1 \p \v 1 \add Skelbiame\add* apie Gyvybės Žodį, kuris buvo nuo pradžios, kurį esame girdėję, kurį esame matę savo akimis, kurį stebėjome ir kurį palietė mūsų rankos. \v 2 (Ta Gyvybė gi apsireiškė ir mes esame matę ir liudijame ir \f + \fr 1:2 \ft „skelbiame“ – T. y. „turėdami įgaliojimą pranešame“.\f*skelbiame jums tą Amžinąją Gyvybę, kuri buvo pas Tėvą ir apsireiškė mums.) \v 3 \f + \fr 1:3 \ft „Tai, ką“ – Gr. santykinis įvardis, čia kaip „kurį“, bet bevardės giminės; žr. Ι Kor 1:23.\f*Tai, ką esame matę ir girdėję, \f + \fr 1:3 \ft „skelbiame“ – T. y. „turėdami įgaliojimą pranešame“.\f*skelbiame jums, kad ir jūs turėtumėte bendrystę su mumis, o ta bendrystė – būtent mums priklausanti – \add yra\add* su Tėvu ir su jo Sūnumi Jėzumi Kristumi. \v 4 Ir šiuos dalykus jums rašome, kad jūsų džiaugsmas būtų \f + \fr 1:4 \ft „pilnatviškas“ – T. „padarytas pilnas“.\f*pilnatviškas. \p \v 5 Tad ši yra žinia, kurią iš jo esame girdėję ir jums skelbiame, kad Dievas yra šviesa, ir jame nėra jokios tamsos. \v 6 Jei sakome, kad turime bendrystę su juo, bet vaikščiojame tamsoje, meluojame ir nevykdome tiesos; \v 7 bet jeigu vaikščiojame šviesoje, kaip jis yra šviesoje, turime bendrystę vieni su kitais, ir jo Sūnaus Jėzaus Kristaus kraujas apvalo mus nuo kiekvienos nuodėmės. \p \v 8 Jei sakome, kad neturime nuodėmės, klaidiname save, ir tiesos mumyse nėra. \v 9 Jeigu išpažįstame savo nuodėmes, jis yra ištikimas ir teisingas, todėl \f + \fr 1:9 \ft „mums atleidžia nuodėmes“ – T. „mūsų labui išsiunčia nuodėmes“.\f*mums atleidžia nuodėmes ir mus apvalo nuo kiekvienos neteisybės. \v 10 Jeigu sakome, kad nesame nusidėję, darome jį melagiu, ir mumyse jo žodžio nėra. \c 2 \p \v 1 Mano vaikeliai, jums tai rašau, kad nenusidėtumėte. Ir jei kas nusidėtų, turime \f + \fr 2:1 \ft „Paguodžiantis Užtarėjas“ – Gr. παράκλητος (paráklėtos). Žr. Joh 14:16 išnašą.\f*Paguodžiantį Užtarėją pas Tėvą, Jėzų Kristų, teisųjį, \v 2 ir jis yra \f + \fr 2:2 \ft „rūstybę numaldavusi auka“– T. y. auka, kuri visiškai patenkina teisėtus įstatymo reikalavimus; dėl jos aukojimo (dėl bausmės įvykdymo pagal įstatymą) Dievas nebėra priešiškai nusistatęs tiems, kuriems įskaitytas aukos atlikimas.\f*rūstybę numaldavusi auka už mūsų nuodėmes, ir ne tik už mūsų, bet ir už viso pasaulio. \p \v 3 Ir iš to \f + \fr 2:3 \ft „žinome“ – Gr. k. žodis „ginosko“ vartojamas 2 k. šioje eilutėje; išverstas „žinome“ ir „pažįstame“.\f*žinome, kad \f + \fr 2:3 \ft „jį pažįstame“ – Gr. k. tekstas leidžia ir taip išversti „esame jį pažinę ir tebepažistame“.\f*jį pažįstame: jeigu \f + \fr 2:3 \ft „laikomės“ – Gr. žodis rodo į tęstinį arba įprastinį veiksmą, pvz., „tebesilaikome“ arba „įprastai laikomės.“\f*laikomės jo įsakymų. \v 4 Kas sako: „Aš \f + \fr 2:4 \ft „jį pažįstu“ – Gr. k. tekstas leidžia ir taip išversti: „esu pažinęs ir tebepažistu jį“.\f*jį pažįstu“, bet nesilaiko jo įsakymų, \add tas\add* yra melagis, ir nėra jame tiesos. \v 5 O kas laikosi jo žodžio, tame iš tiesų \f + \fr 2:5 \ft „Dievo meilė“ – Tai gali būti Dievo meilė žmogui arba žmogaus meilė Dievui; reikia atsiminti, kad visa žmogaus meilė Dievui tėra Dievo meilės žmogui atspindys (Gal 5:22, I Jn 4:19).\f*Dievo meilė yra \f + \fr 2:5 \ft „pasiekusi tikslą“ – Arba „tapusi tobula“.\f*pasiekusi tikslą; iš to žinome, kad esame jame. \v 6 Kas sakosi pasiliekąs jame, tas privalo ir pats taip vaikščioti, kaip ir tasai vaikščiojo. \p \v 7 Broliai, nerašau jums naujo įsakymo, bet seną įsakymą, kurį turėjote nuo pradžios. Senasis įsakymas yra tas žodis, kurį girdėjote nuo pradžios. \v 8 Vėlgi, naują įsakymą jums rašau; tai \f + \fr 2:8 \ft „yra tiesa“ – Gr. būdvardis ἀληθής (alėthės), „atitinkantis tiesą“; reikšmė čia greičiausiai yra tai, kad naujas įsakymas pasimato Jėzaus ir Jo vaikų gyvensenos tikrovėje. Panaši gr. sandara vartojama I Jn 2:27, kur mokoma, kad Šventoji Dvasia (patepimas) yra tikrovė, t. y. „tiesa, o ne melas“.\f*yra tiesa jame ir jumyse, nes tamsa praeina, ir \f + \fr 2:8 \ft „tikroji“ – Gr. būdvardis ἀληθινός (alėthinós), „atitinkantis tiesą“, „autentiškas“.\f*tikroji Šviesa jau šviečia. \v 9 Kas sakosi esąs Šviesoje, o savo brolio nekenčia, \add tas\add* iki šiol tebėra tamsoje. \v 10 Kas myli savo brolį, pasilieka Šviesoje, ir jame nėra kas sukelia suklupimą; \v 11 tačiau, kas nekenčia savo brolio, yra tamsoje ir vaikščioja tamsoje, ir nežino, kur eina, nes tamsa apakino jo akis. \p \v 12 Rašau jums, vaikeliai, nes dėl jo vardo jums nuodėmės \add yra\add* atleistos. \v 13 Rašau jums, tėvai, nes esate pažinę tą, \add kuris yra\add* nuo pradžios. Rašau jums, jaunuoliai, nes esate nugalėję \f + \fr 2:13 \ft „blogąjį“ – Arba „piktąjį“.\f*blogąjį. Rašau jums, vaikai, nes esate pažinę Tėvą. \v 14 Parašiau jums, tėvai, nes esate pažinę tą, \add kuris yra\add* nuo pradžios. Parašiau jums, jaunuoliai, nes esate galingi, ir Dievo žodis pasilieka jumyse, ir esate nugalėję \f + \fr 2:14 \ft „blogąjį“ – Arba „piktąjį“.\f*blogąjį. \v 15 Nemylėkite pasaulio, nei pasaulyje esančių dalykų. Jei kas myli pasaulį, \f + \fr 2:15 \ft „jame Tėvo meilės nėra“ – T.y. „tas nemyli Dievo“, t. y. neįmanoma mylėti ir Dievą ir pasaulį tuo pačiu metu. Atkreiptinas dėmesys, kad kalbama atgimusiesiems (I Joh 2:1,7, ir kt.).\f*jame Tėvo meilės nėra, \v 16 nes visa, kas pasaulyje – kūno geismas ir akių geismas ir \f + \fr 2:16 \ft „gyvenimo išdidumas“ – Arba „išdidumas pragyvenimo turto \ft \+add lygiu\+add*“ (plg. gr. žodžio βίος (bios) vartoseną šiose ištraukose: Mk 12:44, Lk 8:43; Lk 15:12, 30; Lk 21:4; I Jn 3:17). Gal „išdidumas gyvenimo \+add pojūčiais\+add*“, „materialinio gyvenimo išdidumas“, „gyvenimo „čia ir dabar“ išdidumas“, „didžiavimasis fiziniu gyvenimu“, „turimų gėrybių \+add paremtas\+add* išdidumas“.\f*gyvenimo išdidumas – nėra \f + \fr 2:16 \ft „iš Tėvo“, „iš pasaulio“ – Šiame laiške (ir kitur NT) daug kartų vartojamas ši gr. kalbos gramatinė sandara, pvz., I Jn 2:19 (gr. „iš mūsų“, liet. „mūsiškiai“), I Joh 5:19 („iš Dievo“), Jn 17:14 („iš pasaulio“), Rom 4:12 (gr. „iš apipjaustymo“, liet. „apipjaustyti“).\f*iš Tėvo, bet yra iš pasaulio. \v 17 Praeina ir pasaulis ir jo geismai, bet kas vykdo Dievo valią, tas išlieka per amžius. \p \v 18 Vaikai, yra paskutinė valanda, ir kaip girdėjote, kad ateis Antikristas, taip jau dabar yra pasirodę daug antikristų; iš to žinome, jog yra paskutinė valanda. \v 19 Jie išėjo iš mūsų, bet jie \f + \fr 2:19 \ft „nebuvo (būtų buvę, nėra) mūsiškiai“ (3 k.) – T. „iš mūsų“; arba „neturėjo (būtų turėję, neturi) mūsų savybių“; tekstas rodo į bendrųjų savybių turėjimą, kaip gr. kalbos tekstas Jn 17:14 ir Rom 4:12.\f*nebuvo mūsiškiai, nes jeigu jie būtų buvę mūsiškiai, jie būtų pasilikę su mumis; bet \add jie išėjo\add*, \f + \fr 2:19 \ft „idant jie būtų atskleisti, jog jie visi nėra mūsiškiai“ – Arba „kad jie pasirodytų iki vieno nesą mūsiškiai“.\f*idant jie būtų atskleisti, jog jie visi nėra mūsiškiai. \p \v 20 Bet jūs turite patepimą nuo Šventojo ir \f + \fr 2:20 \ft „visus \ft \+add dalykus\+add* žinote“ – Gal turima omeny, kad jie žino (1) visus reikiamus dalykus, arba (2) visus dalykus, susijusius su tiesa (žr. 21 eil.) apie išgelbėjimą (žr. Jn 16:13), arba (3) visus dalykus apie tai, kodėl „nemūsiškiai“ išėjo iš jų tarpo. Plg. I Jn 3:20, kurioje ta pati gr. k. frazė („Dievas visus \+add dalykus\+add* žino“ ≈ „Dievas visa \+add tai\+add* žino“).\f*visus \add dalykus\add* žinote. \v 21 Parašiau jums ne todėl, kad nežinote tiesos, bet todėl, kad ją žinote, ir kad \f + \fr 2:21 \ft „joks melas nėra iš tiesos“ – Čia ta pati gram. sandara, kaip I Jn 2:19 („mūsiškiai“); reiškia, kad melas neturi bendrų savybių su tiesa, t. y. iš esmės skiriasi nuo tiesos taip, kaip „nemūsiškiai“ skiriasi nuo „mūsiškių“.\f*joks melas nėra iš tiesos. \v 22 Kas yra melagis, jeigu ne tas, kuris neigia, kad Jėzus yra Kristus? Tas yra antikristas, kuris neigia Tėvą ir Sūnų. \v 23 Kiekvienas, kuris neigia Sūnų, neturi \add ir\add* Tėvo; \add kas išpažįstą Sūnų, tas turi ir Tėvą\add*. \p \v 24 Todėl tepasilieka jumyse tai, ką girdėjote nuo pradžios. Jeigu jumyse pasiliks tai, ką girdėjote nuo pradžios, tai ir jūs pasiliksite Sūnuje ir Tėve. \v 25 O šis yra pažadas, kurį jis pats mums pažadėjo – \f + \fr 2:25 \ft „amžina gyvybė“ – Arba „amžinas gyvenimas“ (gr. tekstas gali būti išverstas ir taip ir taip).\f*amžina gyvybė. \v 26 Šiuos \add dalykus\add* jums parašiau apie tuos, kurie \f + \fr 2:26 \ft „siekia jus suklaidinti“ – Arba „klaidina“, „suvedžioja“.\f*siekia jus suklaidinti. \v 27 O dėl jūsų – patepimas, kurį gavote iš jo, pasilieka jumyse, ir jums nereikia, kad kas jus mokytų; bet kaip tas pats patepimas moko jus apie \f + \fr 2:27 \ft „viską“ – Arba „visus \ft \+add dalykus\+add*“.\f*viską ir yra \f + \fr 2:27 \ft „tiesa“ – Gr. būdvardis, „atitinkantis tiesą“.\f*tiesa, o ne melas, ir kaip jis jus išmokė, jūs jame pasiliksite. \p \v 28 O dabar, vaikeliai, pasilikite jame, kad, \f + \fr 2:28 \ft „kai“ – Arba „kai tik“.\f*kai jis apsireikš, turėtume \f + \fr 2:28 \ft „drąsos“ – Arba „pasitikėjimo“, „atvirumo“; t. y. patogaus laikysenos.\f*drąsos ir nebūtume sugėdinti prieš jį, kai jis ateis. \p \v 29 Jeigu suprantate, kad jis yra teisus, \add tai\add* žinote, kad kiekvienas, kuris atlikinėja teisybę, yra \f + \fr 2:29 \ft „gimęs iš jo“ – Arba „jo pagimdytas“.\f*gimęs iš jo. \c 3 \p \v 1 (Žiūrėkite, kokią meilę mums yra davęs Tėvas – kad mus vadintų Dievo vaikais! Pasaulis nepažįsta mūsų todėl, kad nepažinojo jo. \v 2 Mylimieji, esame Dievo vaikai dabar, bet dar neapreikšta, kokie mes būsime; vis dėlto žinome, kad, kai jis apsireikš, mes būsime panašūs į jį, nes jį matysime tokį, koks jis yra. \v 3 Ir kiekvienas, kas turi šią viltį \add sudėjęs\add* į jį, pats save daro tyrą, kaip ir tasai yra tyras.) \p \v 4 Kiekvienas, \f + \fr 3:4 \ft „kuris nuodėmiauja“ – T. „darantis nuodėmę“; arba „kuris atlikinėja nuodėmę“. Ta pati gr k. sandara vartojama Jn 8:34, I Jn 3:8.\f*kuris nuodėmiauja, tas ir \f + \fr 3:4 \ft „įstatymą pažeidinėja“ – Arba „atlikinėja įstatymo pažeidimą“.\f*įstatymą pažeidinėja, \f + \fr 3:4 \ft „juk“ – Arba „ir“, „iš tikrųjų“.\f*juk nuodėmė yra įstatymo pažeidimas. \v 5 Ir jūs žinote, kad tasai buvo apreikštas, kad pašalintų mūsų nuodėmes; ir jame nuodėmės nėra. \v 6 \f + \fr 3:6 \ft „Kiekvienas, kuris“ – Arba „Kas tik“.\f*Kiekvienas, kuris pasilieka jame, nenuodėmiauja; kiekvienas, kuris nuodėmiauja, nėra nei jo matęs, nei jo pažinęs. \p \v 7 Vaikeliai, tegul niekas jūsų nesuklaidina! Kas atlikinėja teisybę, tas yra teisus, kaip ir tasai yra teisus. \v 8 \f + \fr 3:8 \ft „Kas nuodėmiauja“ – T. „Darantis nuodėmę“; arba „Kas atlikinėja nuodėmę“. Ta pati gr k. sandara vartojama Jn 8:34, I Jn 3:4, 8.\f*Kas nuodėmiauja yra iš velnio, nes velnias nuodėmiauja nuo pradžios. Dievo Sūnus buvo apreikštas tam, kad suardytų velnio darbus. \v 9 Nė vienas, kuris yra \f + \fr 3:9 \ft „gimęs iš Dievo“ (2 k.) – Arba „Dievo pagimdytas“.\f*gimęs iš Dievo, nenuodėmiauja, kadangi jo sėkla pasilieka jame, ir jis negali nuodėmiauti, kadangi yra gimęs iš Dievo. \v 10 Iš \add štai\add* ko \f + \fr 3:10 \ft „yra aišku, \ft \+add kurie yra\+add* Dievo vaikai ir \+add kurie yra\+add* velnio vaikai“ – T. „yra aiškūs Dievo vaikai ir velnio vaikai“.\f*yra aišku, \add kurie yra\add* Dievo vaikai ir \add kurie yra\add* velnio vaikai: kas neatlikinėja teisybės nėra iš Dievo, nei tas, kuris nemyli savo brolio. \v 11 Nes šitas yra pranešimas, kurį girdėjote nuo pradžios: \f + \fr 3:11 \ft „turėtume mylėti“ – T. „kad turėtume mylėti“; čia gr. žodis, verčiamas „kad“ atsispindi vertime dvitaškiu.\f*turėtume mylėti vieni kitus. \v 12 Ne kaip Kainas, \add kuris\add* buvo iš \f + \fr 3:12 \ft „blogojo“ – Arba „piktojo“.\f*blogojo ir nužudė savo brolį. Ir kodėl jį nužudė? Todėl, kad jo darbai buvo blogi, o jo brolio – teisūs. \v 13 Nesistebėkite, mano broliai, jeigu pasaulis jūsų nekenčia. \v 14 Mes žinome, kad esame perėję iš mirties į gyvenimą, nes mylime brolius. Kas nemyli brolio, tas pasilieka mirtyje. \v 15 Kiekvienas, kuris nekenčia savo brolio, yra žmogžudys, ir jūs žinote, kad joks žmogžudys savyje neturi pasiliekančio \f + \fr 3:15 \ft „amžino gyvenimo“ – Arba „amžinos gyvybės“.\f*amžino gyvenimo. \p \v 16 Mes iš \add štai\add* ko \f + \fr 3:16 \ft „esame pažinę“ – Arba „pažinojome ir tebepažįstame“.\f*esame pažinę Dievo meilę, nes tasai paguldė už mus savo gyvybę; mes irgi \f + \fr 3:16 \ft „privalome guldyti […]“ – Žr. Jn 13:1 išnašą.\f*privalome guldyti \add savo\add* gyvybes už brolius. \v 17 Bet jeigu kas turi šio pasaulio gėrybių ir mato savo brolį stokojantį, tačiau jam \f + \fr 3:17 \ft „uždaro“ – Arba „sustabdo“.\f*uždaro savo \f + \fr 3:17 \ft „giliaširdiškus jausmus“ – Gr. σπλάγχνον (splanchnon); t. „vidurius“, „žarnas“. Žr. Lk 1:78 eilutės išnašą.\f*giliaširdiškus jausmus, kaipgi jame pasilieka Dievo meilė?! \v 18 Mano vaikeliai, nemylėkime žodžiu ar liežuviu, bet darbu ir tiesa. \p \v 19 Ir šiuo būdu mes žinome, kad esame iš tiesos, ir jo akivaizdoje įtikinsime savo širdis, \v 20 \f + \fr 3:20 \ft „kad,“ – Arba „nes“.\f*kad, jeigu mūsų širdis mus smerkia, \f + \fr 3:20 \ft „vis dėlto“ – Arba „kad“, „nes“.\f*vis dėlto Dievas yra didesnis už mūsų širdį ir \f + \fr 3:20 \ft „visa tai“ – T. „visus \ft \+add dalykus\+add*“; plg. I Jn 2:20, kur ta pati gr. k. frazė ir ja parašyta, kad turintys patepimą nuo Šventojo „visus \+add dalykus\+add* žino“.\f*visa tai žino. \v 21 Mylimieji, jeigu mūsų širdis mūsų nesmerkia, \f + \fr 3:21 \ft „esame drąsūs Dievo akivaizdoje“ – T. „turime drąsą prieš Dievą“; arba „turime pasitikėjimą Dievo akivaizdoje“.\f*esame drąsūs Dievo akivaizdoje \v 22 ir gauname iš jo, ko tik prašome, nes laikomės jo įsakymų ir \f + \fr 3:22 \ft „darome“ – Arba „įprastai darome“, t. y., tai yra mums būdinga elgsena.\f*darome tuos dalykus, kurie \f + \fr 3:22 \ft „jam patinka“ – T. „jo akyse yra patinkami“ arba „jo akivaizdoje yra patinkami“.\f*jam patinka. \v 23 Ir šitas yra jo įsakymas: kad pasikliautume jo Sūnaus Jėzaus Kristaus vardu ir mylėtume vienas kitą, kaip jis davė mums įsakymą. \v 24 Ir kas laikosi jo įsakymų, pasilieka jame, ir jis – \f + \fr 3:24 \ft „tame“ – T. „jame“.\f*tame. \p Ir šiuo būdu žinome, kad jis pasilieka mumyse – iš Dvasios, kurią jis mums davė. \c 4 \p \v 1 Mylimieji, netikėkite kiekviena dvasia, bet ištirkite dvasias, ar jos yra iš Dievo, nes daug melagingų pranašų yra išėjusių į pasaulį. \v 2 Šiuo būdu \f + \fr 4:2 \ft „pažįstate“ – Arba „pažinkite“ (Ta pati gr. k. žodžio forma yra ir tiesioginė nuosaka ir liepiamoji.).\f*pažįstate Dievo Dvasią: kiekviena dvasia, kuri išpažįsta \f + \fr 4:2 \ft „Jėzų esant Kristų, atėjusį kūne“ – Arba „jog Jėzus Kristus yra atėjęs kūne“.\f*Jėzų esant Kristų, atėjusį kūne, yra iš Dievo, \v 3 o kiekviena dvasia, kuri neišpažįsta \f + \fr 4:3 \ft „Jėzaus esant Kristaus, atėjusio kūne“ – Arba „Jėzaus Kristaus, atėjusio kūne“.\f*Jėzaus esant Kristaus, atėjusio kūne, nėra iš Dievo. Ir ta yra antikristo \add dvasia\add*, apie kurią esate girdėję, kad ji ateina; ir jau dabar ji yra pasaulyje. \p \v 4 Jūs esate iš Dievo, vaikeliai, ir esate \f + \fr 4:4 \ft „juos“ – T. y., melagingus pranašus.\f*juos nugalėję, nes tas, kuris jumyse, yra didesnis už tą, kuris pasaulyje. \v 5 Jie yra iš pasaulio, todėl jie kalba \add kaip\add* iš pasaulio, ir pasaulis jų klauso. \v 6 Mes esame iš Dievo; kas pažįsta Dievą, tas klauso mūsų. Kas nėra iš Dievo, mūsų neklauso. Šiuo būdu pažįstame tiesos dvasią ir \f + \fr 4:6 \ft „klaidos dvasią“ – Arba „apgavimo dvasią“; žr. I Tim 4:1.\f*klaidos dvasią. \p \v 7 Mylimieji, mylėkime vieni kitus, nes meilė yra iš Dievo, ir kiekvienas, kuris myli, yra \f + \fr 4:7 \ft „gimęs iš Dievo“ – Arba „Dievo pagimdytas“.\f*gimęs iš Dievo ir pažįsta Dievą. \v 8 Kas nemyli, tas nepažįsta Dievo, nes Dievas yra meilė. \v 9 Šiuo būdu Dievo meilė buvo apreikšta mums, nes Dievas atsiuntė į pasaulį savo viengimį Sūnų, kad mes per jį gyventume. \v 10 Tame glūdi meilė – ne kad mes mylėjome Dievą, bet kad jis mus mylėjo ir atsiuntė savo Sūnų \add būti\add* \f + \fr 4:10 \ft „rūstybę numaldančia auka“– T. y. auka, kuri visiškai patenkina teisėtus įstatymo reikalavimus; dėl jos aukojimo (dėl bausmės įvykdymo pagal įstatymą) Dievas nebėra priešiškai nusistatęs tiems, kuriems įskaitytas aukos atlikimas.\f*rūstybę numaldančia auka už mūsų nuodėmes. \v 11 Mylimieji, jeigu Dievas taip mus mylėjo, \add tai\add* ir mes privalome mylėti vieni kitus. \v 12 Niekas niekada nėra matęs Dievo. Jeigu mylime vieni kitus, Dievas pasilieka mumyse, ir jo meilė yra \f + \fr 4:12 \ft „pasiekusi tikslą“ – Arba „tapusi tobula“.\f*pasiekusi tikslą \f + \fr 4:12 \ft „mumyse“ – Arba „mums“, t. y., mūsų labui; plg. I Jn 4:16.\f*mumyse. \p \v 13 Šiuo būdu mes žinome, kad pasiliekame jame ir jis mumyse, nes jis mums yra davęs \f + \fr 4:13 \ft „nuo savo Dvasios“ – Arba „iš savo Dvasios“; gal „savo Dvasios“.\f*nuo savo Dvasios. \v 14 Ir mes esame matę ir liudijame, kad Tėvas atsiuntė Sūnų pasaulio Išgelbėtoju. \v 15 \f + \fr 4:15 \ft „Jeigu kas“ – Arba „Kas tik“.\f*Jeigu kas išpažįsta, kad Jėzus yra Dievo Sūnus, Dievas pasilieka jame, ir jis Dieve. \v 16 Ir mes \f + \fr 4:16 \ft „pažinojome \ft \+add ir\+add* tebepažįstame meilę […] taip pat \+add ja\+add* tikėjome \+add ir\+add* tebetikime“ – Gr. vksm. forma leidžia išversti ir „esame pažinę meilę, […] taip pat esame \+add ja\+add* tikėję“.\f*pažinojome \add ir\add* tebepažįstame meilę, kurią Dievas turi \f + \fr 4:16 \ft „mums“ – Arba „mumyse“.\f*mums, \f + \fr 4:16 \ft „taip pat“ – Arba „tai yra,“.\f*taip pat \add ja\add* tikėjome \add ir\add* tebetikime. Dievas yra meilė, ir kas pasilieka meilėje, pasilieka Dieve, ir Dievas jame. \p \v 17 Šiuo būdu meilė \f + \fr 4:17 \ft „tarp mūsų“ – T. „meilė su mumis“, t. y., mūsų meilė vieni kitiems.\f*tarp mūsų yra \f + \fr 4:17 \ft „pasiekusi tikslą“ – Arba „tapusi tobula“.\f*pasiekusi tikslą, kad \f + \fr 4:17 \ft „galėtume būti drąsūs“ – T. „galėtume turėti drąsos“, „galėtume turėti (tvirtą) pasitikėjimą“.\f*galėtume būti drąsūs teismo dieną, nes koks jis yra, tokie ir mes esame šiame pasaulyje. \v 18 Meilėje nėra baimės, bet \f + \fr 4:18 \ft „tikslą pasiekusi“ – Arba „tobula“.\f*tikslą pasiekusi meilė išvaro baimę, nes baimė turi kančią. O kas bijo, tas \f + \fr 4:18 \ft „meilėje nėra pasiekęs tikslą“ – Arba „nėra ištobulintas meilėje“.\f*meilėje nėra pasiekęs tikslą. \v 19 Mes mylime jį, nes jis mus pirmas mylėjo. \v 20 Jeigu kas nors sakytų: „Aš myliu Dievą“, – o nekenčia savo brolio, tas yra melagis, nes kas nemyli savo brolio, kurį yra matęs, kaip gi gali mylėti Dievą, kurio nėra matęs? \v 21 Ir šitą įsakymą mes turime iš jo, kad tas, kuris myli Dievą, turėtų mylėti ir savo brolį. \c 5 \p \v 1 Kiekvienas, kuris tiki, kad Jėzus yra \f + \fr 5:1 \ft „Kristus“ – Arba „Mesijas“.\f*Kristus, yra \f + \fr 5:1 \ft „gimęs iš Dievo“ – Arba „Dievo pagimdytas“.\f*gimęs iš Dievo, ir kiekvienas, kuris myli Gimdytoją, myli ir \f + \fr 5:1 \ft „iš jo gimusįjį“ – Arba „\ft \+add tą, kuris yra\+add* jo pagimdytas“.\f*iš jo gimusįjį. \v 2 Šiuo būdu mes žinome, kad mylime Dievo vaikus, kai mylime Dievą ir \f + \fr 5:2 \ft „laikomės jo įsakymų“ – T. y. „vykdome jo įsakymus“.\f*laikomės jo įsakymų. \v 3 Nes tai yra Dievo meilė, kad laikytumės jo įsakymų. \p Ir jo įsakymai nėra sunkūs, \v 4 nes kiekvienas, kuris yra gimęs iš Dievo, nugali pasaulį; ir ši yra ta pergalė, \f + \fr 5:4 \ft „nugalinti“ – Arba „kuris, nugalėjo“; gr. tekstas leidžia išversti abejaip.\f*nugalinti pasaulį – mūsų tikėjimas. \v 5 Kas yra tas, kuris nugali pasaulį, jei ne tas, kuris tiki, kad Jėzus yra Dievo Sūnus?! \v 6 Šitas yra tas, kuris \f + \fr 5:6 \ft „prisistatė“ – Plg. tą pačią gr. k. formą Apd 22:30 eilutėje (PT). Arba „atėjo“, „pasirodė“, „pasidarė pastebimas“. Tekstas kalba apie tai, kaip Dievas Tėvas tvirtino Jėzaus kaip Mesijo įgaliojimus, kai krikšto metu prabilo iš dangaus ir kai jo nukryžiavimo metu parodė antgamintinių veiksmų. Plg. I Jn 5:8 (PT), kurioje taip pat minimi Dvasia, vanduo ir kraujas.\f*prisistatė per vandenį ir kraują – Jėzus Kristus; \add jis prisistatė\add* ne vien vandeniu, bet vandeniu ir krauju. Ir Dvasia yra ta, kuri liudija, nes Dvasia yra tiesa. \v 7 Nes yra trys, kurie liudija danguje: Tėvas, Žodis ir Šventoji Dvasia; ir šitie trys yra viena. \v 8 Ir yra trys, kurie liudija žemėje: Dvasia ir vanduo ir kraujas; ir šitie trys \f + \fr 5:8 \ft „vieningai sutaria“ – T. „yra į vieną“.\f*vieningai sutaria. \v 9 Jeigu priimame žmonių liudijimą, Dievo liudijimas yra didesnis; nes šitas yra Dievo liudijimas, kurį jis yra paliudijęs apie savo Sūnų. \p \v 10 Kas tiki Dievo Sūnumi, tas turi liudijimą savyje; kas netiki Dievu, tas yra padaręs jį melagiu, nes netiki liudijimu, \f + \fr 5:10 \ft „kuriuo“ – T. „kurį“.\f*kuriuo Dievas yra liudijęs apie savo Sūnų. \v 11 Ir liudijimas yra toks: Dievas mums davė amžiną gyvenimą, ir tas gyvenimas yra jo Sūnuje. \v 12 Kas turi tą Sūnų, turi \f + \fr 5:12 \ft „gyvybę“ – Arba „gyvenimą“.\f*gyvybę; kas neturi Dievo Sūnaus, tas neturi \f + \fr 5:12 \ft „gyvybės“ – Arba „gyvenimo“.\f*gyvybės. \v 13 Šiuos dalykus parašiau jums, pasitikintiems Dievo Sūnaus vardu, kad žinotumėte, jog turite amžiną gyvenimą, ir kad pasitikėtumėte Dievo Sūnaus vardu. \p \v 14 Ir štai koks yra atviras drąsumas, kurį turime prieš jį, būtent jeigu ko tik prašome pagal jo valią, jis išklauso mus. \v 15 Ir jeigu žinome, kad jis klausosi mūsų, ko tik prašome, \add tai ir\add* žinome, kad esame gavę prašinius, kurių esame iš jo prašę. \v 16 Jeigu kas mato savo brolį nuodėmiaujant nuodėme, \add kuri\add* nėra iki mirčiai, tas prašys, ir jis duos jam gyvybę, \add būtent\add* tiems, kurie nenuodėmiauja iki mirčiai. Yra nuodėmė iki mirčiai; nesakau, kad jis melstųsi už ją. \v 17 Kiekviena neteisybė yra nuodėmė, tačiau esama nuodėmė ne iki mirčiai. \p \v 18 Mes žinome, kad kiekvienas, kuris yra \f + \fr 5:18 \ft „gimęs iš Dievo“ – Arba „Dievo pagimdytas“.\f*gimęs iš Dievo, nenuodėmiauja; bet iš Dievo pagimdytasis \f + \fr 5:18 \ft „saugo“ – Arba „laiko“, t. y., laiko save toli nuo nuodėmiavimo.\f*saugo save, ir \f + \fr 5:18 \ft „blogasis“ – Arba „piktasis“; plg. I Jn 5:19 („blogyje“ arba „blogajame“).\f*blogasis jo nepaliečia. \v 19 Mes žinome, kad esame \f + \fr 5:19 \ft „iš Dievo“ – Žr. I Jn 2:16 išnašą.\f*iš Dievo, o visas pasaulis guli \f + \fr 5:19 \ft „blogyje“ – Arba „blogajame“, „piktajame“.\f*blogyje. \v 20 Ir žinome, kad Dievo Sūnus yra atėjęs ir davęs mums supratimą, kad pažintume tą, kuris \f + \fr 5:20 \ft „teisingas bei tikras“ (3 k.) – Tie žodžiai yra vieno gr. būdvardžio – ἀληθινός (alėthinós) – vertimas. Plg. Jn 1:9; Jn 17:3 ir daugybę kitų atvejų apaštalo Jono raštuose.\f*teisingas bei tikras, ir esame tame, kuris teisingas bei tikras – jo Sūnuje Jėzuje Kristuje. Šis yra teisingas bei tikras Dievas ir amžina Gyvybė. \p \v 21 Vaikeliai, \f + \fr 5:21 \ft „saugokitės“ – Arba „laikykitės atskirai nuo“.\f*saugokitės stabų! Amen.