\id 1CO
\h I Korintiečiams 
\toc1 Pirmas laiškas korintiečiams 
\toc2 I Korintiečiams 
\toc3 I Kor 
\mt1 Pirmas laiškas korintiečiams  
\c 1
\s1 Sveikinimas  
\p
\v 1 Paulius, Dievo valia \f + \fr 1:1 \ft „pašauktas Jėzaus Kristaus apaštalas“ – Gali reikšti „Jėzaus Kristaus apaštalas \ft \+add Dievo\+add* pašaukimu“.\f*pašauktas Jėzaus Kristaus apaštalas, ir brolis Sostenas –  
\v 2 Dievo bažnyčiai, kuri yra Korinte, pašventintiems Kristuje Jėzuje, pašauktiems \add būti\add* šventieji drauge su visais, kurie kiekvienoje vietoje šaukiasi mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus vardo – tiek jų, tiek mūsų \add Viešpaties\add*.  
\v 3 Malonė jums ir ramybė nuo Dievo, mūsų Tėvo, ir Viešpaties Jėzaus Kristaus.  
\v 7 Todėl jokios dovanos netrūksta jums, laukiantiems \f + \fr 1:7 \ft „apsireiškimo“ – T. „apreiškimo“: reiškia, kad apreikš Viešpatį Jėzų Kristų. Siekiant vengti dviprasmybės, vartojama sangrąžinė forma, nes antraip gali atrodyti, jog Viešpats apreikš ką nors.\f*apsireiškimo mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus,  
\v 8 kuris ir iki galo padarys jus tvirtus, nepeiktinus mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus dieną.  
\v 9 Ištikimas \add yra\add* Dievas, kurio \add veikimu\add* jūs buvote pašaukti į jo Sūnaus, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus, bendrystę.  
\v 10 O aš maldauju jus, broliai, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu, kad jūs visi kalbėtumėte tą patį, ir \add kad\add* tarp jūsų nebūtų susiskaldymų, bet \add kad\add* būtumėte \f + \fr 1:10 \ft „tobulai“ – Arba „visiškai“. Plg. II Kor 13:11.\f*tobulai sunarinti \add būdami\add* tos pačios minties ir tos pačios pažiūros.  
\v 11 Mat man buvo pranešta apie jus, mano broliai, nuo Chlojės \add namiškių\add*, kad tarp jūsų yra \f + \fr 1:11 \ft „nesutarimų“ – Arba „vaidų“, „nesantaikos atvejų“.\f*nesutarimų.  
\v 13 Ar Kristus padalytas? Nejaugi Paulius buvo už jus nukryžiuotas? Arba, ar jūs buvote pakrikštyti vardan Pauliaus?  
\v 14 Dėkoju Dievui, kad nė vieno iš jūsų nepakrikštijau, išskyrus Krispą ir Gajų,  
\v 15 kad kas nors negalėtų sakyti, jog krikštijau vardan savęs.  
\v 16 O aš pakrikštijau ir Stepono namiškius. Daugiau nežinau, ar ką kitą pakrikštijau,  
\v 17 nes Kristus siuntė mane ne krikštyti, bet skelbti evangeliją, – ne su kalbos išmintimi, kad Kristaus kryžius nebūtų be poveikio.  
\v 18 Nes kryžiaus \f + \fr 1:18 \ft „skelbimas“ – Arba „žodis“.\f*skelbimas tiems, kurie \f + \fr 1:18 \ft „žūsta“ – T. y. „patiria žuvimą“.\f*žūsta, yra kvailystė, bet mums, kurie \f + \fr 1:18 \ft „esame išgelbėti“ – T. y. „patiriame išgelbėjimą“.\f*esame išgelbėti, jis yra Dievo jėga.  
\v 22 Mat žydai reikalauja antgamtinio ženklo, ir graikai ieško išminties,  
\v 23 bet mes skelbiame Kristų nukryžiuotą – žydams gi suklupimo kliūtis, o graikams – kvailystę,  
\v 24 bet pašauktiesiems – tiek žydams, tiek graikams – \add skelbiame\add* Kristų – Dievo galybę ir Dievo išmintį.  
\v 25 Nes Dievo kvailystė yra išmintingesnė už žmones, ir Dievo silpnybė yra stipresnė už žmones.  
\v 30 Bet jo \add veikimu\add* jūs esate Kristuje Jėzuje, kuris Dievo \add veikimu\add* mums buvo padarytas išmintimi, \f + \fr 1:30 \ft „būtent –“ – Arba „tai yra \ft \+add mums Kristus Jėzus buvo padarytas\+add*“.\f*būtent – teisumu, šventinimu ir išpirkimu,  
\v 31 kad \add būtų\add* kaip yra parašyta: KAS GIRIASI, TESIGIRIA VIEŠPAČIU.   
\c 2
\p
\v 3 Ir pats buvau pas jus \f + \fr 2:3 \ft „silpnas ir baimingas ir labai drebantis“ – T. „silpnume ir baimėje ir dideliame drebėjime“.\f*silpnas ir baimingas ir labai drebantis,  
\v 12 Mes gi gavome ne pasaulio dvasią, bet Dvasią, kuri iš Dievo, kad suvoktume Dievo mums dovanai duotus dalykus.  
\v 13 Tuos dalykus mes ir kalbame – ne tais žodžiais, kurių moko žmogaus išmintis, bet kurių moko Šventoji Dvasia – \f + \fr 2:13 \ft „palygindami“ – Arba „padėdami lygagrečiai“; ankstesnėje senovės gr. kalboje žodis gal ir reikšdavo „sudėti kartu“ arba „aiškinti“. Žodis vartojamas tik čia ir I Kor 2:13, kur reiškia palyginti.\f*palygindami dvasinius dalykus su dvasiniais.  
\v 14 Bet \f + \fr 2:14 \ft „nedvasiškas“ – Gr. būdvardis „psychikos“ (ψυχικὸς) yra vedinys iš „psychė“ (ψυχή), kuris dažniausiai verčiamas Biblijoje žodžiais „siela“, „gyvybė“. Čia būdvardis „psychikos“ galėtų būti išvertas ir „juslinis“ arba „sielinis“, kai „siela“ suprantama kaip Dievo sukurta būtybė, kuri jaučia emocinius ir fizinius dalykus, bet teigiamai neatsiliepia į Dievo Dvasios kreipimąsi; tai yra būtybė be gyvybiško ryšio su Dievu, kuris yra Dvasia; be tokio ryšio, žmogus vadovaujasi jausmais, vietoj to, kad priimtų sprendimus pagal Dievo Dvasią, ir dėl to pajustų gerus, išskirtinius jausmus, pvz., vienybę su Dievu; nedvasiškas (juslinis, sielinis) žmogus yra dvasinio žmogaus priešybė.\f*nedvasiškas žmogus nepriima Dievo Dvasios dalykų, nes šie jam yra kvailystė; ir jis nepajėgia \add jų\add* suprasti, nes jie yra \f + \fr 2:14 \ft „ištiriami“ – Arba „išaiškinami“, „įžiūrimi“.\f*ištiriami dvasiškai.  
\v 16 Nes \f + \fr 2:16 \ft „kas pažinojo […]“ – Iz 40:13; plg. Rom 11:34.\f*\qt Kas pažinojo \qt*\f + \fr 2:16 \ft „VIEŠPATIES […] Kristaus“ – Čia NT iš sugretinimo (paralelizmo) aišku, kad Kristus yra VIEŠPATS. O ST, žodis, išverstas žodžiu „VIEŠPATIES“ yra יְהֹוָה (Jehova). Tai dar vienas įrodymas, kad Viešpats Jėzus yra Jehova, kad yra Dievas.\f*\qt VIEŠPATIES \qt*\f + \fr 2:16 \ft „mintį“ (2 k.) – Arba „protavimą“.\f*\qt mintį\qt*, kad \qt jį pamokytų\qt*? Tačiau Kristaus mintį turime mes.   
\c 3
\p
\v 2 Aš maitinau jus pienu, o ne kietu maistu, nes dar nepajėgėte \add jo priimti\add*; bet ir dabar dar nepajėgiate,  
\v 3 nes vis dar esate kūniški. Juk \f + \fr 3:3 \ft „tais atvejais, kai“ – T. „kur“.\f*tais atvejais, kai tarp jūsų \add yra\add* pavydas, nesantaika ir kurstymai maištauti, argi nesate kūniški, \f + \fr 3:3 \ft „tai yra“ – Arba „ir“.\f*tai yra argi nevaikščiojate, kaip \f + \fr 3:3 \ft „žmonėms“ – T. „žmogui“, bet turima omenyje žmoniją.\f*žmonėms būdinga?  
\v 5 Kas tad yra Paulius ir kas Apolas? Vis dėlto tik tarnai, per kuriuos jūs įtikėjote, ir \add tai\add* kaip Viešpats davė \f + \fr 3:5 \ft „ir vienam ir kitam“ – Arba „kiekvienam“.\f*ir vienam ir kitam \add tarnauti\add*.  
\v 6 Aš sodinau, Apolas laistė, o Dievas augino.  
\v 7 Taigi nei tas, kuris sodina, yra kažkas, nei tas, kuris laisto, bet tik Dievas, kuris augina.  
\v 8 O kas sodina ir kas laisto yra viena. Ir kiekvienas gaus savo atlygį pagal savo triūsą.  
\v 9 Nes mes esame Dievui priklausantys bendradarbiai; jūs esate Dievui priklausanti \f + \fr 3:9 \ft „dirva“ – Arba „dirbama žemė“.\f*dirva, Dievui priklausantis pastatas.  
\v 10 Pagal Dievo man duotą malonę aš, kaip išmintingas kvalifikuotas statytojas, padėjau pamatą, o kitas ant jo stato. Bet tegul kiekvienas žiūrisi, kaip ant jo stato,  
\v 11 nes niekas nėra pajėgus dėti kito pamato, kaip tik tą, kuris padėtas, kuris yra Jėzus Kristus.  
\v 12 Ir jeigu kas ant šito pamato stato \add iš\add* aukso, sidabro, brangiųjų akmenių, medžio, šieno, šiaudų, –  
\v 13 kiekvieno darbas išaiškės, nes diena jį iškels aikštėn, kadangi jis bus atskleistas ugnimi, ir ugnis ištirs, koks yra kiekvieno darbas.  
\v 14 Jeigu kieno darbas, kurį jis ant jo statė, išliks, tas gaus atlygį.  
\v 15 Jeigu kieno darbas sudegs, jis patirs nuostolį, bet jis pats bus išgelbėtas, tačiau taip, kaip per ugnį.  
\v 16 Ar nežinote, kad esate Dievo šventykla ir Dievo Dvasia gyvena jumyse?  
\v 17 Jeigu kas sugadina Dievo šventyklą, tą Dievas sugadins, nes Dievo šventykla yra šventa, ir ta \add šventykla\add* esate jūs!   
\p
\v 21 Tad niekas tenesigiria žmonėmis. Nes viskas \f + \fr 3:21 \ft „yra jūsų“ – Arba „yra dėl jūsų“, t. y., jūsų labui.\f*yra jūsų,  
\v 22 ar Paulius, ar Apolas, ar Kefas, ar pasaulis, ar gyvenimas, ar mirtis, ar dabartiniai dalykai, ar būsimieji dalykai – viskas \f + \fr 3:22 \ft „yra jūsų“ – Arba „yra dėl jūsų“, t. y., jūsų labui.\f*yra jūsų,  
\v 23 o jūs \add esate\add* Kristaus, o Kristus \add yra\add* Dievo.   
\c 4
\p
\v 2 O \f + \fr 4:2 \ft „be to“ – Arba „dar daugiau“; žr. λοιπὸν (loipon) I Kor 1:16 eilutėje.\f*be to, iš prievaizdų yra reikalaujama, kad \f + \fr 4:2 \ft „kiekvienas“ – Arba „bet kuris \ft \+add iš jų\+add*“.\f*kiekvienas būtų aptiktas \add esant\add* ištikimas.  
\v 4 Nes prieš save nieko nežinau. Tačiau aš tuo nesu \f + \fr 4:4 \ft „išteisintas“ t. y., pripažintas arba paskelbtas nekaltintiną, t. y., teisią, padėtį užimančiu.\f*išteisintas, bet tas, kuris mane tiria, yra Viešpats.  
\v 7 Kas gi tave išskiria \add iš kitų\add*? Ir ką tu turi, ko negavai? O jeigu gavai, ko giriesi, lyg nebūtum gavęs?  
\v 15 Nors ir turėtumėte dešimt tūkstančių auklėtojų Kristuje, tačiau neturite daug tėvų, nes aš jus pagimdžiau Kristuje Jėzuje per evangeliją.  
\v 16 Taigi aš maldauju jus: būkite mano \f + \fr 4:16 \ft „sekėjai“ – Tinka ši apibrėžtis iš DLKŽ – „daryti, kaip kitas daro, mėgdžioti elgesį“.\f*sekėjai.  
\v 17 Dėl šios priežasties pasiunčiau pas jus Timotiejų, kuris yra mano mylimas ir ištikimas vaikas Viešpatyje. \f + \fr 4:17 \ft „Jis“ – T. „kuris“.\f*Jis jums primins \f + \fr 4:17 \ft „būtent“ – T. „tuos“.\f*būtent mano \f + \fr 4:17 \ft „Kristuje \ft \+add įgyvendinamus\+add* veikimo būdus“ – T. „kelius, tie Kristuje“. Iš konteksto aišku, kad Paulius kalba apie savo elgsenos išraiškas būdamas Kristuje. Plg. Apd 20:18, I Tes 1:5, II Tim 3:10.\f*Kristuje \add įgyvendinamus\add* veikimo būdus, kaip aš mokau visur, kiekvienoje bažnyčioje.   
\c 5
\p
\v 3 Nes tikrai aš nebūdamas pas jus kūnu, bet būdamas dvasia, jau teisinį sprendimą priėmiau, lyg kad būdamas su jumis, tą dalyką padariusį,  
\v 4 mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu, kai esate susirinkę ir mano dvasia, su mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus galybe  
\v 5 atiduoti tokį Šėtonui kūno \f + \fr 5:5 \ft „niokojimui“ – Gr. žodis ὄλεθρος (olethros) vartojamas kitur NT 3 k.: I Tes 5:3; II Tes 1:9; I Tim 6:9.\f*niokojimui, kad dvasia būtų išgelbėta Viešpaties Jėzaus Dieną.  
\v 6 Jūsų gyrimasis negeras. Ar nežinote, kad truputis raugo suraugina visą \f + \fr 5:6 \ft „tešlą“ – Arba „minkalą“.\f*tešlą?  
\v 7 Todėl išvalykite senąjį raugą, kad būtumėte \f + \fr 5:7 \ft „nauja tešla“ – Arba „naujas minkalas“.\f*nauja tešla, kaip kad esate nerauginti, nes ir Kristus – mūsų Aplenkimo \add Avinėlis\add* – \f + \fr 5:7 \ft „yra paaukotas“ – Arba „yra paskerstas“.\f*yra paaukotas už mus.  
\v 8 Todėl švęskime šventę nei su senu raugu ne su \f + \fr 5:8 \ft „piktos“ – Arba „blogos“.\f*piktos valios ir nelabumo raugu, bet su nerauginta \f + \fr 5:8 \ft „nuoširdumo“ – Gal „skaidrumo“.\f*nuoširdumo ir tiesos \add duona\add*.   
\c 6
\p
\v 4 \f + \fr 6:4 \ft Eilutę galima išversti trimis būdais. (1) Liepiamoji nuosaka (žr. tekstą). Tame variante gr. εξουθενημενους (eksouthenėmenous), „mažiausiai vertinami“ rodo į priklausančius bažnyčiai, kurie yra išmintingi (žr. 6:5), bet neina tokių pareigų bažnyčioje, dėl kurių jie būtų aukštai vertinami. (2) Tiesioginė nuosaka su ironija („Tad jei turite teismų dėl dalykų, susijusių su šiuo gyvenimu, tai paskiriate teisėjais tuos, kurie nieko nereiškia bažnyčioje!“). (3) Klausimas su ironija („Tad jei turite teismų dėl dalykų, susijusių su šiuo gyvenimu, tai \ft \+add ar\+add* paskiriate teisėjais tuos, kurie nieko nereiškia bažnyčioje?!“). Pirmo varianto reikšmė – prasčiausias bažnyčios narys gali spręsti ginčus tarp bažnyčios narių. Antro varianto reikšmė – blogai darote, kad kreipiatės į teisėjus svetimtikius, t. y. į žmones, kurie tikinčiųjų susirinkime nieko nereiškia. Trečio varianto reikšmė – tas pats, kaip antro, tik pateiktas kaip klausimas. 2-ame ir 3-ame variantuose gr. εξουθενημενους, „nieko nereiškia“, rodytų į tuos, kurie dėl netikėjimo ir / arba nepaklusnumo nepriklauso bažnyčiai.\f*Tad jei turite teismų dėl dalykų, susijusių su šiuo gyvenimu, tai \f + \fr 6:4 \ft „sodinkite \ft \+add į sprendžiančiųjų vietą\+add*“ – Gal „paskirkite \+add teisėjais\+add*“.\f*sodinkite \add į sprendžiančiųjų vietą\add* tuos, kurie \f + \fr 6:4 \ft „mažiausiai vertinami“ – T. y., paprasčiausi žmonės.\f*mažiausiai vertinami bažnyčioje.  
\v 11 Tokie kai kurie iš jūsų buvote, bet esate nuplauti, bet esate pašventinti, bet esate \f + \fr 6:11 \ft „išteisinti“ – Arba „pripažinti teisingą juridinę padėtį užimančiais“.\f*išteisinti Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu ir mūsų Dievo Dvasia.  
\v 12 „Viskas man yra teisėta!“ Bet ne viskas naudinga! „Viskas man yra teisėta!“ Bet aš neleisiu jokiam dalykui užvaldyti mane!  
\v 13 „Valgiai pilvui, ir pilvas valgiams. Dievas gi \f + \fr 6:13 \ft „pražudys“ – Arba „suniokos“, „pašalins“.\f*pražudys ir jį, ir juos.“ O kūnas ne paleistuvystei, bet Viešpačiui, ir Viešpats – kūnui.  
\v 18 Bėkite nuo paleistuvystės! Kiekviena kita nuodėmė, kurią žmogus daro, yra kūno išorėje, bet tas, kuris paleistuvauja, nusideda prieš savo paties kūną.  
\v 19 Ką? Ar nežinote, kad jūsų kūnas yra šventykla jumyse \add esančios\add* Šventosios Dvasios, kurią turite iš Dievo, ir \add kad\add* nepriklausote sau?  
\v 20 Nes esate nupirkti už didelę kainą, todėl šlovinkite Dievą savo kūnu ir savo dvasia, kurie \f + \fr 6:20 \ft „priklauso Dievui“ – T. „yra Dievo“.\f*priklauso Dievui.   
\c 7
\p
\v 1 O dėl dalykų, apie kuriuos man rašėte: \add Yra\add* gera, kad vyras \f + \fr 7:1 \ft „nepaliestų“ – Plg. Pr 20:6, Pat 6:29.\f*nepaliestų moters.  
\v 2 Tačiau, dėl to, \add kad būna\add* paleistuvavimų, tegul kiekvienas \add vyras\add* \f + \fr 7:2 \ft „turi“ (2 k.) – Gr. žodis ἔχω (echo) dažnai reiškia kopuliaciją, pvz. Mt 20:28; Mk 6:18; Lk 20:28; Jn 4:18; I Kor 5:1, 7:29.\f*turi savo žmoną ir tegul kiekviena \add moteris\add* turi savo vyrą.  
\v 3 Tegul vyras suteikia žmonai \f + \fr 7:3 \ft „priklausantį palankumą“ – Arba „įpareigotą palankumą“, t. y. „tai, kas priklauso iš gero noro“. Kalbama apie santuokinę pareigą, bet ne tais žodžiais.\f*priklausantį palankumą, \f + \fr 7:3 \ft „taip pat“ – Arba „tuo pačiu būdu“.\f*taip pat ir žmona vyrui.  
\v 4 Žmona \f + \fr 7:4 \ft „nėra savo kūno valdžia“ (2 k.) – Arba „neviešpatauja savo kūnui“.\f*nėra savo kūno valdžia, bet vyras; taip pat ir vyras nėra savo kūno valdžia, bet žmona.  
\v 5 Nesulaikykite vienas nuo kito tai, kas paprastai priklauso, nebent abipusiu sutikimu kuriam laikui, kad atsiduotumėte pasninkui ir maldai ir \add paskui\add* vėl sueitumėte kartu, kad Šėtonas jūsų negundytų dėl jūsų nuolaidžiavimo savo norams.  
\v 6 Bet šį \add dalyką\add* sakau pagal \add man duotą\add* leidimą, ne pagal \add man duotą\add* įsakymą.  
\v 7 Nes norėčiau, kad visi žmonės būtų tokie, kaip ir aš pats. Tačiau kiekvienas turi iš Dievo savo paties dovaną, vienas vienokią, o kitas kitokią.  
\v 8 Todėl sakau nesusituokusiems ir našlėms: gerai jiems, jeigu jie pasilieka \add tokie\add*, kaip ir aš.  
\v 9 Bet jeigu jie negali susivaldyti, tegul tuokiasi, nes yra geriau tuoktis, negu degti.  
\v 10 O susituokusiems įsakau, \add tačiau\add* ne aš, bet Viešpats: žmonai neleidžiama \f + \fr 7:10 \ft „atsiskirti nuo vyro“ – Arba „palikti vyrą“, „išeiti nuo vyro“.\f*atsiskirti nuo vyro, –  
\v 11 bet jei ji ir \f + \fr 7:11 \ft „atsiskirtų“ – Arba „paliktų \ft \+add jį\+add*“, „išeitų“.\f*atsiskirtų, ji turi pasilikti nesusituokusi arba susitaikyti su \add savo\add* vyru, – ir vyrui neleidžiama \f + \fr 7:11 \ft „išsiųsti \ft \+add savo\+add* žmonos“ – T. y. „nutraukti santuokos su žmona“.\f*išsiųsti \add savo\add* žmonos.  
\v 12 \f + \fr 7:12 \ft „Visiems kitiems“ – T. „Likusiems“.\f*Visiems kitiems sakau aš, ne Viešpats: jei kuris nors brolis turi netikinčią žmoną ir ji sutinka gyventi su juo, jis neturi \f + \fr 7:12 \ft „išsiųsti jos“ – T. y. „nutraukti santuokos su ja“.\f*išsiųsti jos.  
\v 13 Ir \f + \fr 7:13 \ft „moteris“ – Arba „žmona“.\f*moteris, turinti netikintį vyrą, \f + \fr 7:13 \ft „kuris“ – T. „ir jis“.\f*kuris sutinka su ja gyventi, neturi \f + \fr 7:13 \ft „išsiųsti jo“ – T. y. „nutraukti santuokos su juo“.\f*išsiųsti jo.  
\v 23 Jūs esate nupirkti už didelę kainą; nepasidarykite žmonių vergais.  
\v 27 Ar esi \f + \fr 7:27 \ft „susaistytas“ – T. „surištas su žmona“. Hebrajų kultūroje nuotaka laikoma žmona nuo pažadėjimo į žmonas.\f*susaistytas su žmona? Neieškok \f + \fr 7:27 \ft „nutraukimo“ – T. „atrišimo“.\f*nutraukimo. Ar \f + \fr 7:27 \ft „tau nutrauktas \ft \+add saitas\+add* su žmona“ – „esi atrištas nuo žmonos“.\f*tau nutrauktas \add saitas\add* su žmona? Neieškok žmonos.  
\v 36 Bet jei kas galvoja, kad netinkamai elgiasi savo \f + \fr 7:36 \ft „mergelės“ – T. y. duktė, kuri yra mergelė. Tai aišku iš I Kor 7:38, kur rašoma apie tėvą, kuris savo duktę „duoda į žmonas“.\f*mergelės atžvilgiu, jeigu ji \f + \fr 7:36 \ft „peraugtų“ – Arba „būtų peraugusi“.\f*peraugtų patį geriausią \add susituokimo\add* amžių, ir taip reikia, tedaro kaip nori, jis nenusideda; tegul jie susituokia.  
\v 37 Tačiau kas savo širdyje yra tvirtai \f + \fr 7:37 \ft „apsisprendęs“ – T. „stovėjęs“.\f*apsisprendęs, – nebūdamas priverstas, bet pats valdydamas savo valią, – ir yra \f + \fr 7:37 \ft „taip“ – T. „tai“.\f*taip nutaręs savo širdyje, kad išsaugos savo mergelę, \add tas\add* daro gerai.  
\v 38 Taigi tas, kuris duoda į žmonas, daro gerai; bet tas, kuris neduoda į žmonas, daro geriau.  
\v 39 Žmona yra susaistyta įstatymu tiek laiko, kiek gyvena jos vyras. Bet jeigu jos vyras būtų \f + \fr 7:39 \ft „miręs“ – T. „užmigęs“.\f*miręs, ji yra laisva ištekėti už ko nori – tiktai Viešpatyje.  
\v 40 Bet, pagal mano požiūrį, ji laimingesnė, jeigu ji taip pasilieka; o aš manau, kad ir aš turiu Dievo Dvasią.   
\c 8
\p
\v 1 Štai gi apie stabams paaukotų dalykų: suprantame, kad „pažinimą turime visi“. Pažinimas išpučia, bet meilė \f + \fr 8:1 \ft „statydina“ – Vartojamas statybinis terminas, kalbant apie žmonių ugdymą pagal Dievo žodį (žr. Mt 16:18; I Kor 14:4, 17; I Tes 5:11; I Pt 2:5).\f*statydina.  
\v 2 Ir jei kas \f + \fr 8:2 \ft „mano, kad yra ką nors suvokęs“ – Arba „tariasi ką suvokęs“.\f*mano, kad yra ką nors suvokęs, \add tai\add* jis dar nieko nežino, kaip reikia žinoti.  
\v 9 Bet žiūrėkite, kad ši jūsų teisė kokiu tai būdu netaptų suklupimo priežastimi silpniesiems.  
\v 11 ir per tavo pažinimą ar nežus silpnas brolis, už kurį mirė Kristus?  
\v 12 O šitaip nusidėdami broliams ir sužeisdami jų silpną sąžinę, jūs nusidedate Kristui.  
\v 13 Todėl jei valgis \f + \fr 8:13 \ft „papiktina“ – Arba „suklupdo“, t. y. skatina nupulti į nuodėmę“.\f*papiktina mano brolį, aš \f + \fr 8:13 \ft „visai nevalgysiu“ – Gr. kalboje yra dvi neigiamos dalelytės οὐ μὴ (ou mė).\f*visai nevalgysiu mėsos \f + \fr 8:13 \ft „kol esti pasaulis“ – Gr. frazė εἰς τὸν αἰῶνα (eis ton aiona, „į tą amžių“, „per tą pasaulį“) dažnai reiškia „amžinai“ arba „per amžius“; čia ji reiškia „per šį amžių“, „per šį pasaulį“.\f*kol esti pasaulis, \f + \fr 8:13 \ft „kad tik“ – Gr. jungtukas ἵνα (hina) gali būti verčiamas ir „tam tikslui, kad“ arba kt.\f*kad tik savo brolio \f + \fr 8:13 \ft „nepapiktinčiau“ – Arba „nesuklupdyčiau“.\f*nepapiktinčiau.   
\c 9
\p
\v 5 Ar mes neturime įgaliojimo \f + \fr 9:5 \ft „apkeliauti su žmona, \ft \+add viena iš\+add* seserų“ – Arba „vedžiotis aplinkui žmoną, \+add vieną iš\+add* seserų“.\f*apkeliauti su žmona, \f + \fr 9:5 \ft „\ft \+add viena iš\+add* seserų“ – T. „seserį“, t. y. moteris, kurią atgimdė Dievas Tėvas ir todėl Dievas yra jos Tėvas, kaip ir yra Pauliaus Tėvas.\f*\add viena iš\add* seserų, kaip ir kiti apaštalai ir Viešpaties broliai, ir Kefas?  
\v 6 Arba ar vien tik aš ir Barnabas neturime įgaliojimo \f + \fr 9:6 \ft „neužsiimti uždarbiavimu“ – Arba „susilaikyti nuo uždarbiavimo“, „nedirbti \ft \+add pragyvenimui\+add*“.\f*neužsiimti uždarbiavimu?  
\v 22 Silpniesiems pasidariau tarsi silpnas, kad laimėčiau silpnuosius; visiems tapau viskuo, kad \f + \fr 9:22 \ft „visokeriopais būdais“ – Arba „visokiomis padėtimis“, „visokiais atvejais“, „visokiose aplinkybėse“. Graikų k. tekste yra tik vienas žodis – prieveiksmis, giminingas su žodžiu, kurio reikšmė yra „visas / visoks“. Žinoma, nei Dievas nei apaštalas Paulius nepritaria nuodėmingiems evangelizavimo būdams!\f*visokeriopais būdais kai kuriuos išgelbėčiau.  
\v 24 Ar nežinote, kad \f + \fr 9:24 \ft „lenktynėse“ – Arba „lenktynių aikštėje“, „stadione“; „lenktynėse bėga visi bėgikai“ – T. „kurie lenktynėse bėga, visi bėga“.\f*lenktynėse bėga visi bėgikai, bet vienas gauna prizą? Taip bėkite, kad \f + \fr 9:24 \ft „laimėtumėte“ – Arba „gautumėte \ft \+add jį\+add*“.\f*laimėtumėte.  
\v 25 Ir kiekvienas, kovojantis už pergalę, susivaldo visais atžvilgiais. Taigi anie \add taip daro\add*, beje, kad gautų \f + \fr 9:25 \ft „vystantį“ – Arba „nepranykstantį“, „negendantį“.\f*vystantį vainiką, bet mes nevystantį.  
\v 26 Todėl aš tokiu būdu bėgu, ne kaip \f + \fr 9:26 \ft „nežinomybėje“ – T. y. „nesusigaudantis, \ft \+add kur bėgimo tako ribos\+add*“.\f*nežinomybėje, tokiu būdu einu kumštynių, ne kaip smūgiuojantis į orą,  
\v 27 bet tramdau savo kūną ir jį pavergiu, kad kartais, kitiems skelbęs kaip šauklys, pats nebūčiau \f + \fr 9:27 \ft „\ft \+add Dievo\+add* vertintas atmestinai“ – Gr. žodis ἀδόκιμος (adokimos) vartojamas 8-iose eilutėse: Rom 1:28; 1 Kor 9:27; II Kor 13:5-7; 2Ti 3:8; Tit 1:16; Hbr 6:8. Jis yra žodžio δόκιμος (dokimos) priešingybė (plg. Rom 14:18; 16:10; I Kor 11:19; II Kor 10:18; 13:7; II Tim 2:15; Jok 1:12).\f*\add Dievo\add* vertintas atmestinai.   
\c 10
\p
\v 1 Be to, broliai, nenoriu, kad jūs nežinotumėte, jog visi mūsų tėvai buvo po debesimi, ir visi perėjo per jūrą,  
\v 2 ir visi buvo pakrikštyti į Mozę debesyje ir jūroje,  
\v 3 ir visi valgė tą patį dvasinį maistą,  
\v 4 ir visi gėrė tą patį dvasinį gėrimą; jie gi gėrė iš \f + \fr 10:4 \ft „dvasinės Uolos, kuri sekė paskui juos“ – Arba „dvasinės juos lydinčios Uolos“.\f*dvasinės Uolos, kuri sekė paskui juos, o ta Uola buvo Kristus.  
\v 10 Ir nemurmėkite, kaip kai kurie iš jų murmėjo ir žuvo nuo žudytojo.  
\v 12 Todėl tas, kuris tariasi stovįs, težiūri, kad negriūtų.  
\v 13 Jūsų nėra pagriebęs joks kitas išmėginimas, kaip tik žmonėms įprastas. Bet ištikimas \add yra\add* Dievas, kuris neleis jūsų mėginti labiau, negu galite \add pakelti\add*, bet kartu su išmėginimu sukurs ir išeitį, kad galėtumėte ištverti.  
\v 14 Todėl, mano mylimieji, bėkite nuo \f + \fr 10:14 \ft „stabgarbystės“ – Trad. „stabmeldystės“.\f*stabgarbystės.  
\v 15 Kalbu kaip \f + \fr 10:15 \ft „išmintingiems“ – Arba „protingiems“.\f*išmintingiems; \f + \fr 10:15 \ft „apsvarstykite patys“ – Arba „priimkite sprendimą patys \ft \+add apie tai\+add*“.\f*apsvarstykite \f + \fr 10:15 \ft „patys“ t. „jūs“.\f*patys, ką sakau.  
\v 16 Laiminimo taurė, kurią laiminame, ar ji nėra \f + \fr 10:16 \ft „bendrystė“ (2 k.) – Arba „susiejimas“, „bendri santykiai“, „bendras ryšys“, „sąryšis“, „sąjunga“, „sujungimas“.\f*bendrystė su Kristaus krauju? Duona, kurią laužome, ar ji nėra bendrystė su Kristaus kūnu?  
\v 17 \f + \fr 10:17 \ft „Nes mes, daugelis, esame viena duona, vienas kūnas“ – Arba „Kadangi \ft \+add yra\+add* viena Duona, mes, daugelis, esame vienas kūnas“.\f*Nes mes, daugelis, esame viena duona, vienas kūnas, kadangi mes visi dalijamės \f + \fr 10:17 \ft „ta viena Duona“ – T. „iš tos vienos Duonos“. Žr. Joh 6:30-51.\f*ta viena Duona.  
\v 18 Žiūrėkite į \f + \fr 10:18 \ft „fizinį Izraelį“ – Arba „Izraelį pagal kūną“.\f*fizinį Izraelį! Αrgi tie, kurie valgo aukas, nėra aukuro \f + \fr 10:18 \ft „bendrystės dalyviai“ – Arba „bendrininkai“.\f*bendrystės dalyviai?  
\v 19 Tad ką aš sakau? Ar kad stabas yra kas nors? Arba ar kad tai, kas aukojama stabams yra kas nors?  
\v 20 Priešingai \add sakau\add*: kad tai, ką kitataučiai aukoja, aukoja velniams, o ne Dievui; bet nenoriu, kad būtumėte bendrystės dalyviai su velniais.  
\v 21 Jūs negalite gerti Viešpaties taurės ir velnių taurės; jūs negalite būti Viešpaties stalo ir velnių stalo dalininkai.  
\v 22 Ar kurstome, kad Viešpatį paimtų pavydas? Ar esame galingesni už jį?  
\v 23 „Viskas man yra teisėta!“ Bet ne viskas naudinga! „Viskas man yra teisėta!“ Bet ne viskas statydina!  
\v 24 Niekas teneieško savo, bet kiekvienas kito \add gerovės\add*.  
\v 31 Taigi, ar valgote, ar geriate, ar šiaip ką darote, viską darykite Dievo šlovei.  
\v 32 \f + \fr 10:32 \ft „Neduokite progos suklupti \ft \+add į nusižengimus\+add*“ – Arba „nepiktinkite“.\f*Neduokite progos suklupti \add į nusižengimus\add* nei žydui, nei graikui, nei Dievo bažnyčiai,  
\v 33 kaip ir aš visiems viskuo įtinku, neieškodamas savo, bet daugelio naudos, kad jie būtų išgelbėti.   
\c 11
\p
\v 1 Būkite mano \f + \fr 11:1 \ft „sekėjai“ – Tinka ši apibrėžtis iš DLKŽ – „daryti, kaip kitas daro, mėgdžioti elgesį“.\f*sekėjai, kaip ir aš \add esu\add* Kristaus \add sekėjas\add*.   
\p
\v 2 O aš jus giriu, broliai, kad jūs atsimenate \f + \fr 11:2 \ft „visus mano \ft \+add nurodymus\+add*“ – T. „mano visa“ arba „visa manęs“.\f*visus mano \add nurodymus\add* ir laikotės \f + \fr 11:2 \ft „perduotų nurodymų“ – Gr. παράδοσις (paradosis), T. „perduoti dalykai“, „tai, kas perduota“; kartais verčiamas žodžiu „tradicijos“. Giminingas žodis šioje eilutėje išverstas „perdaviau“.\f*perduotų nurodymų, kokių jums perdaviau.  
\v 3 Bet noriu, kad žinotumėte, jog kiekvieno vyro galva yra Kristus, žmonos galva \add yra\add* vyras, o Kristaus galva \add yra\add* Dievas.  
\v 7 Nes vyras iš tiesų neturi apsidengti galvos, kadangi jis yra Dievo atvaizdas ir šlovė, bet moteris yra vyro šlovė.  
\v 8 nes \f + \fr 11:8 \ft „vyras“ – Arba „vyriškis“, „vyriškos lyties žmogus“.\f*vyras nėra iš \f + \fr 11:8 \ft „moters“ – Arba „moteriškės“, „moteriškos lyties žmogus“.\f*moters, bet moteris iš vyro,  
\v 9 taip pat vyras nebuvo sukurtas moteriai, bet moteris vyrui.  
\v 10 \f + \fr 11:10 \ft „Dėl šios priežasties“ – Arba „Todėl“.\f*Dėl šios priežasties moteris privalo turėti ant galvos valdymo \add ženklą\add* dėl angelų.  
\v 11 Vis dėlto Viešpatyje nei vyras \add yra\add* be moters, nei moteris be vyro.  
\v 12 nes, kaip moteris \add buvo paimta\add* iš vyro, taip ir vyras \add ateina\add* per moterį, o viskas yra iš Dievo.  
\v 14 Ar net ir pati \f + \fr 11:14 \ft „prigimtis“ – T. y. „įgimta padorumo pojūtis“. Plg. Rom 2:14, kur ta pačia reikšme vartojamas gr. žodis φύσις (fusis).\f*prigimtis jūsų nemoko, kad jei vyras nešioja ilgus plaukus, jam yra gėda?  
\v 15 Bet jei moteris nešioja ilgus plaukus, tai yra garbė jai, nes plaukai jai duoti kaip apdangalas.   
\p
\v 17 Bet, šitą paliepdamas, aš \add jūsų\add* negiriu, kad \add taip\add* sueinate, \add kad būna\add* ne geresnis, bet blogesnis poveikis.  
\v 18 Nes, pirmiausia, girdžiu, kad jums sueinant bažnyčioje, tarp jūsų esama susiskaldymų, ir aš iš dalies \add tuo\add* tikiu,  
\v 19 nes tarp jūsų ir turi būti \f + \fr 11:19 \ft „atskalų“ – Arba „erezijų“, „sektų“; t. y. grupių žmonių, kurie pasirinko atmesti nustatytą mokymą.\f*atskalų, kad \f + \fr 11:19 \ft „išeitų viešumon“ – „pasidarytų aiškūs“.\f*pasidarytų aiškūs tie tarp jūsų, kurie, po išmėginimo, sulaukė pritarimo.  
\v 20 Taigi, kai jūs sueinate \f + \fr 11:20 \ft „į vieną vietą“ – Arba „ten pat“.\f*į vieną vietą, tai ne \f + \fr 11:20 \ft „Viešpaties vakarienės valgyti“ – Arba „Viešpaties \ft \+add garbei skirtos\+add* vakarienės valgyti“ arba „Viešpaties \+add garbei, atminimui skirtos\+add* vakarienės valgyti“. Gr. būdvardis κυριακός (kuriakos), „viešpatinė“, „viešpatiška“, vartojamas NT tik čia ir Apr 1:10, kur kalbama apie „dieną Viešpačiui“ arba „dieną, skirtą Viešpaties garbei / atminimui“. Greičiausiai jis rodo į tai, kas skirta Viešpaties garbei ir atminimui, taip pat ir į tai, kad ir ta diena ir ta vakarienė įgavo reikšmę Viešpaties veikimu (įsteigė Vakarienę Jis, prisikėlė pirmąją savaitęs dieną Jis).\f*Viešpaties vakarienės valgyti,  
\v 21 nes valgymo metu kiekvienas griebia iš anksto savąją vakarienę, \f + \fr 11:21 \ft „tai“ – Arba „ir“.\f*tai vienas alksta, o kitas nusigeria!  
\v 22 Ką?! Nejaugi neturite namų, \add kuriuose tinka\add* pavalgyti ir gerti?! Arba, ar jūs niekinate Dievo bažnyčią ir gėdinate tuos, kurie nieko neturi? Ką aš jums turėčiau pasakyti? \f + \fr 11:22 \ft „Ar turėčiau jus girti? Negiriu už tai!“ – Arba „Ar turėčiau jus girti už tai? Negiriu!“\f*Ar turėčiau jus girti? Negiriu už tai!   
\p
\v 23 Nes aš gavau iš Viešpaties tai, ką jums ir perdaviau, kad Viešpats Jėzus tą naktį, kurią \f + \fr 11:23 \ft „buvo išduotas“ – Arba „buvo atiduotas“ (žr. Apd 2:23).\f*buvo išduotas, paėmė duoną,  
\v 24 ir padėkojęs \add ją\add* laužė ir tarė: „Imkite, valgykite – tai yra mano kūnas, kuris už jus laužomas; tai darykite mano atminimui.“  
\v 25 Tokiu pat būdu, po vakarienės valgymo \add jis paėmė\add* ir taurę, sakydamas: „Ši taurė yra naujoji sandora mano \f + \fr 11:25 \ft „krauju“ – Arba „kraujyje“.\f*krauju. Kiek kartų \add ją\add* gersite, tai darykite mano atminimui.“  
\v 26 Nes kiek kartų valgote šią duoną ir geriate šią taurę, jūs skelbiate Viešpaties mirtį, kol jis ateis.  
\v 27 Todėl \f + \fr 11:27 \ft „jeigu kas“ – Arba „kas tik“.\f*jeigu kas \f + \fr 11:27 \ft „nevertai“ – Arba „netinkamu būdu“.\f*nevertai valgys šią duoną ir gers Viešpaties taurę, bus kaltas prieš Viešpaties kūną ir kraują.  
\v 28 Bet žmogus tegul ištiria pats save, ir \f + \fr 11:28 \ft „tokiu būdu“ – T. y. ištirdamas save kiekvieną kartą, kai dalyvauja Viešpaties vakarienėje.\f*tokiu būdu jis tevalgo tos duonos ir tegeria iš tos taurės.  
\v 29 Nes tas, kuris valgo ir geria \f + \fr 11:29 \ft „nevertai“ – Arba „netinkamu būdu“.\f*nevertai, valgo ir geria sau \f + \fr 11:29 \ft „pasmerkimą“ – Arba „nuteisimą“.\f*pasmerkimą, \f + \fr 11:29 \ft „neišskirdamas Viešpaties kūno“ – T. y. laikydamas Viešpaties vakarienę įprasta valgymo proga, o ne išskirtine proga Išgelbėtojui atsiminti, arba, nesuvokdamas, kad bažnyčia yra Kristaus kūnas ir Viešpaties Vakarienė turi pabrėžti Jo kūno (t. y. bažnyčios / susirinkimo) vienybę.\f*neišskirdamas Viešpaties kūno.  
\v 30 Dėl šios priežasties tarp jūsų \add yra\add* \f + \fr 11:30 \ft „daug silpnų […]“ – Plg. Jok 5:13-16.\f*daug silpnų bei sergančių ir nemažai \f + \fr 11:30 \ft „miega“ – Gr. žodis rodo į fizinės mirties būseną ir į paprastą miegą.\f*miega.  
\v 31 Bet jei tikrai \f + \fr 11:31 \ft „išskirtume savo neatitikimus“ t. „save išskirtume“.\f*išskirtume savo neatitikimus, nebūtume \f + \fr 11:31 \ft „teisiami“ – Arba „pasmerkiami“ t. y. traukiami atsakomybėn dėl neatitikimų.\f*teisiami.  
\v 32 Bet \f + \fr 11:32 \ft „kai esame teisiami, esame Viešpaties drausminami“ – galima suprasti gr. kalbą ir šitaip: „kai esame Viešpaties teisiami, esame drausminami“.\f*kai esame teisiami, esame Viešpaties \f + \fr 11:32 \ft „drausminami“ – Arba „auklėjami“.\f*drausminami, kad nebūtume \f + \fr 11:32 \ft „nuteisti“ – Arba „pasmerkti“.\f*nuteisti su pasauliu.  
\v 33 Taigi, mano broliai, kai sueinate valgyti, palaukite vieni kitų.  
\v 34 Ir jei kas alkanas, tepavalgo namie, kad nesueitumėte teismo užsitraukti. O kai tik atvyksiu, nurodymais sutvarkysiu likusius reikalus.   
\c 12
\p
\v 1 Bet nenoriu, broliai, kad nežinotumėte apie \add štai kokius\add* dvasinius \add reikalus\add*.  
\v 2 Jūs žinote, kad buvote \f + \fr 12:2 \ft „kitataučiai“ – T. y. ne tikro tikėjimo (tikybos) šalininkai.\f*kitataučiai, nuvedami pas \f + \fr 12:2 \ft „tuos“ – Gr. artikelis.\f*tuos nebylius stabus, \f + \fr 12:2 \ft „kaip kad nuvesdavo“ – Arba „kaip būdavote nuvedami“.\f*kaip kad nuvesdavo.  
\v 3 Todėl duodu jums žinoti, kad nė vienas, kalbėdamas \f + \fr 12:3 \ft „Dievo Dvasios \ft \+add valdomas\+add*“ – Gr. ἐν Πνεύματι Θεοῦ (en Pneumati Theou); arba „dėl Dievo Dvasios“, „dėl Dievo Dvasios \+add veiklos\+add* / \+add vadovavimo\+add*“, „dėl Dievo Dvasios \+add įtakos\+add*“, „Dievo Dvasios \+add įtakoje\+add*“, „Dievo Dvasia“, „Dievo Dvasioje“. Plg. panašią gr. k. sandarą Mt 22:43 eilutėje, kur kalbama apie Dovydą, kuris buvo Šventosios Dvasios valdomas rašydamas Ps 110. Plg. ir Mr 1:23; 5:2, kur kalbama apie netyrosios dvasios valdomą žmogų. Apr 1:10 irgi yra ἐν Πνεύματι (en Pneumati) kalbant apie tai, kad Jonas buvo Šv. Dvasios valdomas, kai Viešpats Jėzus liepė jam rašyti septynioms bažnyčioms (plg. ir Apr 4:2, 17:3, 21:10).\f*Dievo Dvasios \add valdomas\add*, nesako: „Prakeiktas Jėzus!“ Ir \add kad\add* nė vienas negali sakyti; „Jėzus \add yra\add* \f + \fr 12:3 \ft „Viešpats“ – T. y. Jehova.\f*Viešpats“, jei ne \f + \fr 12:3 \ft „Šventosios Dvasios \ft \+add valdomas\+add*“ – Gr. ἐν Πνεύματι Ἁγίῳ (en Pneumati Hagio). Žr. ankstesnę išnašą. Arba „dėl Šventosios Dvasios“, „dėl Šventosios Dvasios \+add veiklos\+add* / \+add vadovavimo\+add*“, „dėl Šventosios Dvasios \+add įtakos\+add*“, „Šventosios Dvasios \+add įtakoje\+add*“, „Šventąja Dvasia“, „Šventojoje Dvasioje“.\f*Šventosios Dvasios \add valdomas\add*.  
\v 4 O esama \f + \fr 12:4 \ft „skirtingų malonės dovanų“ – Arba „malonės dovanų įvairovės“.\f*skirtingų malonės dovanų, tačiau ta pati Dvasia;  
\v 5 ir esama \f + \fr 12:5 \ft „skirtingų tarnysčių“ – Arba „tarnysčių įvairovės“.\f*skirtingų tarnysčių, tačiau tas pats Viešpats;  
\v 6 Ir esama \f + \fr 12:6 \ft „skirtingų veikimų“ – Arba „veikimų įvairovės“.\f*skirtingų veikimų, tačiau yra tas pats Dievas, kuris viską nuveikia visuose.  
\v 7 Bet kiekvienam yra duotas \f + \fr 12:7 \ft „Dvasios pasireiškimas“ – T. y. Šv. Dvasios veikla pasidaro aiški, matoma.\f*Dvasios pasireiškimas \f + \fr 12:7 \ft „bendram labui“ – T. y., kad būtų nauda visumai.\f*bendram labui.  
\v 8 \f + \fr 12:8 \ft „Antai“ – Arba „Nes“.\f*Antai vienam per Dvasią duodamas išminties žodis, o kitam – \f + \fr 12:8 \ft „pažinimo“ – Arba „žinojimo“.\f*pažinimo žodis pagal tą pačią Dvasią,  
\v 9 o kitokiam – tikėjimas ta pačia Dvasia, o kitam – gydymo dovanos ta pačia Dvasia,   
\p
\v 12 Nes kaip kūnas yra vienas ir turi daug narių, ir visi to vieno kūno nariai, \f + \fr 12:12 \ft „nors jų daug“ – T. „būdami daugelis“.\f*nors jų daug, yra vienas kūnas, taip \add yra\add* ir Kristus.  
\v 13 Nes ir mes visi \f + \fr 12:13 \ft „vienos Dvasios \ft \+add valdomi\+add*“ – Gr. ἐν ἑνὶ Πνεύματι (en eni Pneumati); arba „dėl vienos Dvasios“, „dėl vienos Dvasios \+add veiklos\+add* / \+add vadovavimo\+add*“, „dėl vienos Dvasios \+add įtakos\+add*“, „vienos Dvasios \+add įtakoje\+add*“, „viena Dvasia“, „vienoje Dvasioje“. Ta pati gr. frazė yra Ef 2:18, Flp 1:27, I Kor 12:3. Plg. panašią gr. k. sandarą (be skaitmens „viena“) Mt 22:43 eilutėje, kur kalbama apie Dovydą, kuris buvo Šventosios Dvasios valdomas rašydamas Ps 110. Plg. ir Mk 1:23; 5:2, kur kalbama apie netyrosios dvasios valdomą žmogų. Apr 1:10 irgi yra ἐν Πνεύματι (en Pneumati) kalbant apie tai, kad Jonas buvo Šv. Dvasios valdomas, kai Viešpats Jėzus liepė jam rašyti septynioms bažnyčioms (plg. ir Apr 4:2, 17:3, 21:10).\f*vienos Dvasios \add valdomi\add* – tiek žydai, tiek \f + \fr 12:13 \ft „kitataučiai“ – T. „graikai“, bet čia vartojama ne kaip vienos etninės grupės pavadinimas, bet rodant į visus, kurie nėra žydai.\f*kitataučiai, tiek vergai, tiek laisvieji, – buvome pakrikštyti į vieną kūną, ir visi buvome pagirdyti \f + \fr 12:13 \ft „iš vienos Dvasios“ – T. (TR) „į vieną Dvasią“; gr. sandara εἰς ἓν Πνεῦμα yra neįprasta ir greičiausiai žodis εις (eis) čia rodo į vietą, kaip jis vartojamas kitur NT (Apd 8:40, 18:22, 20:14-16 ir kt.), šiuo atveju į šaltinį. Plg. Jn 4:14; Joh 7:37-39.\f*iš vienos Dvasios.  
\v 25 kad kūne nebūtų susiskaldymo, bet \add kad\add* nariai vienodai rūpintųsi vieni kitais.  
\v 27 O jūs esate Kristaus kūnas ir, atskirai \add imant\add*, nariai.  
\v 28 Ir Dievas \f + \fr 12:28 \ft „pastatė \ft \+add į veikimo sritį\+add*“ – Tas pats gr. žodis vartojamas rodant į paskyrimą į tam tikras pareigas. Žr. I Kor 12:18; I Tes 5:9; I Tim 1:12, 2:7; I Tim 1:11; Hbr 1:2, 13; I Pt 2:8.\f*pastatė \add į veikimo sritį\add* bažnyčioje \f + \fr 12:28 \ft „štai ką“ – Arba „kai kuriuos“.\f*štai ką: pirma – apaštalus, antra – pranašus, trečia – mokytojus; po to – stebuklus, paskui – išgydymų dovanas, \f + \fr 12:28 \ft „patarnavimus“ – Arba „paslaugas“, „pagalbas“.\f*patarnavimus, vadovavimus, \f + \fr 12:28 \ft „įvairias kalbas“ – T. „kalbų rūšis“.\f*įvairias kalbas.  
\v 31 O \f + \fr 12:31 \ft „uoliai siekite“ – Čia vartojama gr. žodžio ζηλόω (zėloō) forma ζηλοῦτε (zėloute) gali būti tiek tiesioginės tiek liepiamosios nuosakos. Todėl, remiantis tik žodžio forma, gali būti verčiama „uoliai siekite“ arba „uoliai siekiate“. Ta forma vartojama NT dar I Kor 14:1, 39; Gal 4:17; Jok 4:2.\f*uoliai siekite \f + \fr 12:31 \ft „geriausiųjų“ – Arba „geresniųjų“.\f*geriausiųjų dovanų. \f + \fr 12:31 \ft „Bet“ – Arba „Ir“.\f*Bet \f + \fr 12:31 \ft „vis dėlto“ – Arba „tuo tarpu“, „dar“.\f*vis dėlto aš jums rodau \add visa\add* didžiai pranokstantį kelią.   
\c 13
\p
\v 1 Jeigu kalbu žmonių ir angelų kalbomis, bet neturiu meilės, esu pasidaręs \add tarsi\add* skambantis varis ar žvangantis tuščiapuodis.  
\v 2 Ir jeigu turiu pranašystės \add dovaną\add* ir suprantu visus slėpinius ir visą, \f + \fr 13:2 \ft „ką įmanoma žinoti“ – Arba „žinojimą“, „pažinimą“.\f*ką įmanoma žinoti, ir jeigu turiu visą tikėjimą, kad galiu perkelti kalnus, bet neturiu meilės, esu niekas.  
\v 3 Ir jeigu išdalinu visą savo turtą \add vargšams\add* maitinti, ir jeigu atiduodu savo kūną sudeginti, bet neturiu meilės, tai man neduoda jokios naudos.  
\v 4 Meilė \f + \fr 13:4 \ft „ilgai pakenčia“ – Arba „ilgam nesupyksta“, „rodo didžią kantrybę“; prasmė tai, kad tas, kuris myli, nepyksta, nesinervina, nors tenka ilgai laukti.\f*ilgai pakenčia, daro tai, kas maloninga. Meilė nepavydi. Meilė nesigiria, \f + \fr 13:4 \ft „nepasipučia“ – Arba „neišpuiksta“, „nepasididžiuoja“.\f*nepasipučia,  
\v 5 nesielgia netinkamai, neieško sau naudos, nėra lengvai erzinama, \f + \fr 13:5 \ft „nelaiko \ft \+add patirtų\+add* blogadarybių sąskaitos“ – Arba „neskaičiuoja \+add patirtų\+add* skriaudų / blogadarybių“.\f*nelaiko \add patirtų\add* blogadarybių sąskaitos,  
\v 6 nesidžiaugia dėl neteisybės, bet džiaugiasi kartu su tiesa,  
\v 7 \f + \fr 13:7 \ft „visa pakelia“ – Arba „visa pakenčia“, „visa padengia“ (plg. 1Pe 4:8).\f*visa pakelia, visa tiki, viskuo viliasi, visa ištveria.  
\v 8 Meilė \f + \fr 13:8 \ft „nesibaigia“ – Arba „neatkrenta“, „nenueina niekais“, „nepasidaro neveiksminga“, „nesilpsta“.\f*niekada nesibaigia; bet jeigu \add yra\add* pranašavimai, jie \f + \fr 13:8 \ft „bus pašalinti“ – Arba „pasidarys neveiksmingais“, „pasibaigs“, „bus padaryti (pasidarys) nebeaktualiais“.\f*bus pašalinti, jeigu \add yra\add* kalbos, jos liausis; jeigu \add yra\add* \f + \fr 13:8 \ft „žinojimas“ – Arba „supratimas“; gal „pažinimas“, bet čia labiau rodo į Šv. Dvasios suteiktą dovaną suprasti tam tikrus dalykus; to nereikės vėliau (plg. I Kor 13:12).\f*žinojimas, jis \f + \fr 13:8 \ft „bus pašalintas“ – tas pats gr. žodis, kuris išverstas ankščiau „bus pašalinti“.\f*bus pašalintas,  
\v 9 nes mes žinome iš dalies ir pranašaujame iš dalies.  
\v 10 Bet kai ateis tai, kas yra \f + \fr 13:10 \ft „tobula“ t. y., „be trukumų“, „pasiekęs tikslą“, „pasiekęs subrendimą“, gal „visiška“.\f*tobula, tada tai, kas \f + \fr 13:10 \ft „iš dalies“ – Arba „dalinis“.\f*iš dalies, bus pašalinta.  
\v 11 Kai buvau vaikas, kalbėjau kaip vaikas, mąsčiau kaip vaikas, protavau kaip vaikas, bet kai tapau vyru, \f + \fr 13:11 \ft „pašalinau“ – tas pats gr. žodis, kaip ir I Kor 10:8, 10 eilutėse.\f*pašalinau tai, kas vaikiška.  
\v 12 Nes dabar matome \f + \fr 13:12 \ft „veidrodžiu“ t. y., svidinto metalo veidrodžiu; plg. II Kor 3:18, Sk 12:8.\f*veidrodžiu, \f + \fr 13:12 \ft „mįslingu vaizdu“ – gal „netiesiogiai“, „neryškiai“.\f*mįslingu vaizdu, bet tuomet \add matysime\add* veidas į veidą; dabar pažįstu iš dalies, bet tuomet pažinsiu išsamiai kaip ir esu išsamiai pažintas.  
\v 13 O dabar pasilieka tikėjimas, viltis, meilė – šie trys, bet jų didžiausia \add yra\add* meilė.   
\c 14
\p
\v 1 Vykitės meilę ir uoliai siekite dvasinių \add dovanų\add*, o labiau – kad \f + \fr 14:1 \ft „pranašautumėte“ – Arba „perduodtumėte pranašišką žinią“, „perduotumėte antgamtinę Dievo žinią“.\f*pranašautumėte.  
\v 4 Kas kalba \add nežinoma\add* kalba, save statydina, bet kas \f + \fr 14:4 \ft „pranašauja“ – Arba „perduoda pranašišką žinią“, „perduoda antgamtinę Dievo žinią“.\f*pranašauja, \f + \fr 14:4 \ft „statydina“ – Vartojamas statybinis terminas, kalbant apie žmonių ugdymą pagal Dievo žodį (žr. Mt 16:18; I Kor 8:1; 14:17; I Tes 5:11; I Pt 2:5).\f*statydina bažnyčią.  
\v 17 Nes iš tiesų gerai dėkoji tu, bet kitas \f + \fr 14:17 \ft „nestatydinamas“ – Vartojamas statybinis terminas, kalbant apie žmonių ugdymą pagal Dievo žodį (žr. Mt 16:18; I Kor 8:1; 14:4; I Tes 5:11; I Pt 2:5).\f*nestatydinamas.  
\v 20 Broliai, samprotavimų atžvilgiu nebūkite vaikai. Verčiau blogybės atžvilgiu būkite kūdikiai, bet samprotavimų atžvilgiu būkite subrendę.   
\p
\v 26 \f + \fr 14:26 \ft „Tai ką daryti, broliai?“ – T. „Tad kas tai yra, broliai?“; ta pati gr. frazė yra čia: Lk 20:17, Apd 21:22, I Kor 14:15.\f*Tai ką daryti, broliai? Kai sueinate, kiekvienas iš jūsų \add arba\add* turi psalmę, \add arba\add* turi pamokymą, \add arba\add* turi kalbą, \add teikiamą pagal tam tikrą reiškimo sistemą\add*, \add arba\add* turi apreiškimą, \add arba\add* turi vertimą. Viskas tebūna daroma statydinimui.  
\v 32 Ir pranašų dvasios yra pavaldžios pranašams,  
\v 33 nes Dievas yra ne sumaišties, bet ramybės Dievas, kaip visose šventųjų bažnyčiose.   
\p
\v 34 Tegul jūsų moterys tyli bažnyčiose, nes joms neleidžiama kalbėti, bet joms \add skirta\add* elgtis pavaldžiai, kaip sako ir įstatymas.  
\v 35 O jeigu jos nori ko nors išmokti, tepasiklausia namie savo vyrų, nes gėda moterims kalbėti bažnyčioje.  
\v 40 \f + \fr 14:40 \ft „Viskas“ – Gr. dgs., „visi \ft \+add dalykai\+add*“.\f*Viskas tebūna daroma padoriai ir tvarkingai.   
\c 15
\p
\v 1 Dabar, broliai, jums pareiškiu tą Evangeliją, kurią \add kaip\add* gerą žinią jums paskelbiau, kurią ir priėmėte, kurioje ir stovite,  
\v 2 kuria ir \f + \fr 15:2 \ft „esate išgelbėti“ – Arba „patiriate išgelbėjimą“.\f*esate išgelbėti, jei laikotės tokio \f + \fr 15:2 \ft „pranešimo“ – Arba „žodžio“.\f*pranešimo, kuriuo jums skelbiau gerą žinią, nebent \f + \fr 15:2 \ft „tuščiai“ – Arba „be poveikio“, t. y. nerimtai tikėjote ir todėl gyvenime pasikeitimai nesimato.\f*tuščiai tikėjote.  
\v 3 Nes jums perdaviau pirmiausiai tai, ką ir pats gavau, – kad Kristus numirė už mūsų nuodėmes \f + \fr 15:3 \ft „pagal šventraščius“ – Žr. Prd 3:15, Ps 22, Ps 69, Iz 53, Dan 9:24-26, Zch 13:7.\f*pagal šventraščius,  
\v 4 ir kad buvo palaidotas, ir kad \f + \fr 15:4 \ft „prisikėlė“ – Arba „buvo prikeltas“.\f*prisikėlė trečiąją dieną \f + \fr 15:4 \ft „pagal šventraščius“ – Apie palaidojimą žr. Iz 53:9. Apie prisikėlimą žr. Ps 2:7 (Dievo galia įvyksiantis Mesijo išėjimas iš kapo rūsio lyginimas su kūdikio išėjimo iš motinos įsčių), Ps 16:10-11, Iz 26:19, Oz 6:2, Jon 1:17.\f*pagal šventraščius,  
\v 5 ir kad jis pasirodė Kefui, po to Dvylikai.  
\v 6 Paskui jis pasirodė vienu metu daugiau negu penkiems šimtams brolių, kurių dauguma \f + \fr 15:6 \ft „tebelieka“ – T. y. „tebegyvena“.\f*tebelieka iki dabar, nors ir kai kurie yra užmigę.  
\v 7 Paskui jis pasirodė Jokūbui, po to visiems apaštalams.  
\v 8 O visų paskiausiai, lyg ne laiku gimusiam, jis pasirodė ir man.  
\v 9 Nes aš esu mažiausias iš apaštalų, kuris nevertas, kad būčiau pavadintas apaštalu todėl, kad persekiojau Dievo bažnyčią.  
\v 10 Bet Dievo malone esu, kas esu, ir jo man \add suteiktoji\add* malonė nebuvo bergždžia; priešingai – aš triūsiau daugiau negu jie visi, tačiau ne aš, bet Dievo malonė, kuri su manimi.  
\v 11 Taigi ar tai aš, ar jie, – taip mes skelbiame, ir taip jūs įtikėjote.   
\p
\v 12 O jei Kristus yra skelbiamas, kad jis prisikėlė iš numirusių, \add tad\add* kaipgi kai kurie tarp jūsų sako, jog nėra mirusiųjų prisikėlimo?!  
\v 17 ir jei Kristus nėra prikeltas, jūsų tikėjimas \add yra\add* tuščias; jūs tebesate savo nuodėmėse!  
\v 18 \f + \fr 15:18 \ft „Tokiu atveju“ – Arba „Išvada:“.\f*Tokiu atveju ir užmigusieji Kristuje yra pražuvę!  
\v 19 Jeigu \f + \fr 15:19 \ft „turime viltį dėl Kristaus tik šiame gyvenime“ – Arba „vien dėl šio gyvenimo esame dėję \+add savo\+add* viltis į Kristų“.\f*turime viltį dėl Kristaus tik šiame gyvenime, \add tai\add* esame labiausiai apgailėtini iš visų žmonių.   
\p
\v 20 Bet dabar Kristus \f + \fr 15:20 \ft „yra prisikėlęs“ – Arba „yra prikeltas“.\f*yra prisikėlęs iš numirusių \add ir\add* tapo užmigusiųjų \f + \fr 15:20 \ft „pirmavaisiu“ – Arba „pirmu vaisiu“, „pirmiena“, „pirmena“, t. y., prikeltuoju, kuris užima aukščiausią arba anksčiausią padėtį; tai tarsi užstatas, kuris laiduoja kitų prisikėlimą.\f*pirmavaisiu.  
\v 21 Nes kadangi per žmogų \add atėjo\add* mirtis, per žmogų \add atėjo\add* ir mirusiųjų prisikėlimas.  
\v 22 Nes kaip visi miršta Adome, taip visi bus padaryti gyvi Kristuje.  
\v 25 Nes jis turi karaliauti, kol \f + \fr 15:25 \ft „pats“ – Arba „jis“. Gr. k. nėra įvardžio, jis numanytas veiksmažodyje.\f*pats paguldys visus priešus po savo kojomis.  
\v 26 \add Kaip\add* paskutinis priešas mirtis \add yra\add* paverčiama niekais.  
\v 27 Nes jis visus \add dalykus ir asmenis\add* padarė pavaldžius po jo kojomis. Bet kai jis sako, kad visus padarė pavaldžius, \add tai\add* aišku, kad išskyrus tą, kuris visus padarė pavaldžius jam.  
\v 28 O kai visi bus padaryti jam pavaldūs, tada ir pats Sūnus bus padarytas pavaldus tam, kuris visus padarė pavaldžius jam, kad Dievas būtų viskas visame kame.  
\v 31 \f + \fr 15:31 \ft „Mirštu kasdien“ – Šis sakinys yra ankstesnio sakinio (I Kor 15:30) paralelė. Kontekstas aiškus, kad Paulius nekalba perkeltine prasme, kaip, pvz., apie mirtį nuodėmei, bet kalba apie fizines grėsmes ir fizinį mirtį. Irgi aišku, kad jis vartoja kalbos figūrą hiperbolę (meninį padidinimą), nes jis rizikavo gyvybę kasdien, bet jo kūnas nemirė kasdien. Nors būtų galime išversti „Savo gyvybe rizikuoju kasdien“, toks vertimas paslėptų Pauliaus rašymo stilių.\f*Mirštu kasdien – \add tai\add* prisiekiu jūsų \add sukeltu\add* \f + \fr 15:31 \ft „džiūgavimu“ – Arba „pasigyrimu“; plg. I Tes 2:19.\f*džiūgavimu, kurį turiu Kristuje Jėzuje, mūsų Viešpatyje.  
\v 33 \f + \fr 15:33 \ft „Nesiduokite suklaidinami“ – Arba „Neklyskite“.\f*Nesiduokite suklaidinami: blogos draugijos gadina \f + \fr 15:33 \ft „gerus“ – Arba „malonus“.\f*gerus papročius.  
\v 42 Taip ir \add su\add* mirusiųjų prisikėlimu. \add Kūnas\add* sėjamas \f + \fr 15:42 \ft „gendamumo \ft \+add įveiktas\+add*“ ir panašiai čia ir I Kor 15:53 – Gr. sandara su εν (en) gali būti verčiama su vietininku (pvz., gendamume), bet rodo į gendamumo galią, įtaką, valdymą; arba „gendamumo \+add įtakoje\+add*“, „gendamumo \+add paveiktas\+add*“, „gendamumo \+add valdomas\+add*“ ir pan.\f*gendamumo \add įveiktas\add*, prikeliamas negendamumo \add įveiktas\add*;  
\v 43 sėjamas negarbingumo \add įveiktas\add*, prikeliamas šlovės \add įveiktas\add*; sėjamas silpnumo \add įveiktas\add*, prikeliamas galybės \add įveiktas\add*.  
\v 45 Ir taip yra parašyta: „\qt Pirmasis žmogus adomas tapo\qt* \f + \fr 15:45 \ft „gyva siela“ t. y., kvėpuojančia, gyva būtybe; žr. Prd 2:7. Pirmasis žmogus Adomas buvo ne tik gyva būtybė (kaip ir gyvūnai; žr. Prd 1:30, kurioje gyvūnų „gyvybė“ yra išverstas to pačio hbr. žodžio, kuris Prd 2:7 yra išversta „gyva siela“); į žmogų išskirtiniai buvo įkvėptas „gyvybės alsavimas“ (Prd 2:7), kurio neturėjo gyvūnai.\f*\qt gyva siela\qt*“; \f + \fr 15:45 \ft „Paskutinysis Adomas“ – žr. Rom 5:12-19.\f*Paskutinysis Adomas \add tapo\add* \f + \fr 15:45 \ft „gyvybę teikiančia Dvasia“ – žr. Rom 8:2,11; Jn 5:24-25; rodo į dvasinę gyvybę, kuri laidoja prisikėlimą gyvenimui.\f*gyvybę teikiančia Dvasia.  
\v 49 Ir kaip nešiojome žemiškojo atvaizdą, taip nešiosime ir dangiškojo atvaizdą.   
\p
\v 51 Štai aš išdėstau jums slėpinį: mes ne visi užmigsime, bet visi būsime \f + \fr 15:51 \ft pakeisti į kitokius„“ – Arba „perkeisti“.\f*pakeisti į kitokius –  
\v 52 labai greitu laiku, \f + \fr 15:52 \ft „akimirksniu“ – Gr. „akies tviskėjimu“ (greičiau negu akies mirksėjimas).\f*akimirksniu, \f + \fr 15:52 \ft „\ft \+add gaudžiant\+add* paskutiniam trimitui“ – Arba „paskutinio trimitavimo / trimito metu“; gr. „paskutiniame trimite“, „paskutiniame trimitavime“.\f*\add gaudžiant\add* paskutiniam trimitui. Nes trimitas nuskambės, ir mirusieji bus prikelti negendantys, ir mes būsime \f + \fr 15:52 \ft pakeisti į kitokius„“ – Arba „perkeisti“.\f*pakeisti į kitokius.  
\v 53 Nes šiam gendančiam \add kūnui\add* būtina apsivilkti negendamumu ir šiam mirtingam \add kūnui būtina\add* apsivilkti nemirtingumu.  
\v 54 Ir kai šis gendantis \add kūnas\add* apsivilks negendamumu ir šis mirtingas \add kūnas\add* apsivilks nemirtingumu, tada išsipildys tas parašytas žodis: PERGALĖJE MIRTIS YRA PRARYTA!  
\v 55 \f + \fr 15:55 \ft Visa eilutė – Plg. Oz 13:14.\f*\qt O mirtie, kur tavo geluonis\qt*? \qt O \qt*\f + \fr 15:55 \ft „kape“ – Gr. žodis ᾅδης (haidės) yra dažniausiai verčiamas „pragaras“, bet iš konteksto aišku, kad čia kalbama apie fizinį kūną, todėl nurodoma į vietą, kur laidojamas mirusiojo kūnas. Lk 16:23 yra atvejis, kur aiškiai kalbama apie kančias ir žodis verstinas „pragaras“.\f*\qt kape, kur tavo pergalė\qt*?“  
\v 56 Mirties geluonis \add yra\add* nuodėmė, o nuodėmės galia \add yra\add* įstatymas.  
\v 57 Bet dėkui Dievui, kuris duoda mums pergalę per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų.  
\v 58 Todėl, mano mylimieji broliai, būkite tvirti, nepajudinami, visuomet \f + \fr 15:58 \ft „gausiai \ft \+add vykdydami\+add* Viešpaties darbą“ – T. „gausėdami / pertekdami Viešpaties darbu“ arba „apstėdami Viešpaties darbo srityje“.\f*gausiai \add vykdydami\add* Viešpaties darbą, žinodami, kad jūsų triūsas nėra veltui Viešpatyje.   
\c 16
\p
\v 1 O dėl rinkliavos šventiesiems: kaip nurodžiau Galatijos bažnyčioms, taip ir jūs darykite.  
\v 4 Ir jeigu \f + \fr 16:4 \ft „bus tinkama“ – Arba „priderės“.\f*bus tinkama, kad ir aš keliaučiau, \add tai\add* jie keliaus su manimi.  
\v 9 nes \f + \fr 16:9 \ft „man yra atsiverusios plačios ir veiksmingos durys“ t. y. man atsirado proga (arba „galimybė“) plačiai ir veiksmingai (arba „stropiai dirbdamas“).\f*man yra atsiverusios plačios ir \f + \fr 16:9 \ft „veiksmingos durys“ – Arba „pilnos darbų“, „paveiklios“.\f*veiksmingos durys, – o priešininkų daug.   
\p
\v 13 Budėkite, tvirtai stovėkite tikėjime, \f + \fr 16:13 \ft „elkitės vyriškai“ t. y. vykdykite pareigas kaip vyrai; žr. 1Sa 4:9.\f*elkitės vyriškai, būkite stiprūs.  
\v 14 Viską, ką darote, darykite su meile.  
\v 15 \f + \fr 16:15 \ft „Maldauju“ – Arba „Įspėdamas bei padrąsindamas raginu“.\f*Maldauju jus, broliai (jūs pažįstate Stepono šeimyną, kad ji yra Achajos pirmasis vaisius, ir \add kad\add* jie \f + \fr 16:15 \ft „atsidavė“ – Arba „paskyrė save“.\f*atsidavė \f + \fr 16:15 \ft „tarnauti šventiesiems“ – T. „šventųjų tarnavimui“.\f*tarnauti šventiesiems),  
\v 16 kad jūs taip pat tokiems elgtumėtės pavaldžiai ir kiekvienam bendradarbiaujančiam ir triūsiančiam.  
\v 17 Džiaugiuosi Stepono, Fortunato ir Achaiko atvykimu dėl to, kad \f + \fr 16:17 \ft „jie parūpino“ – T. „užpildė“. Gr. žodis ἀναπληρόω (anaplėróō) vartojamas panašia prasme Flp 2:30.\f*jie parūpino \f + \fr 16:17 \ft „tai, ko trūko iš jūsų pusės“ – Nekalbama apie pinigus ar materialius daiktus, nes Paulius neimdavo iš korintiečių ir buvo nusistatęs neimti iš jų (II Kor 11:7-9). Vieni mano, kad Paulius kalba apie artimą, betarpišką draugystę, kuri būti jei Paulius būtų pas juos ar jie pas jį. Kiti mano, kad truko žinių apie Korinto bažnyčios būklę.\f*tai, ko trūko iš jūsų pusės,  
\v 18 nes jie atgaivino mano dvasią – taip pat jūsų. Tad pripažinkite tokius \add žmones\add*!