\id MAT - Kosena NT [kze] -Papua New Guinea 1980 (DBL 2014) \h Mátíyu \toc1 Mátíyu \toc2 Mátíyu \toc3 Mt \mt1 Mátíyu \ip Ísu kwíyómpa'a irówana Mátíyu siyáánkai-iya'iyo. miráumai-ima maisuwéna Ísun-aai agaimakáiye. Ísuna kwayó-kwáásímá sísamaivakemba kae'á kumbaimái-kwaasivinkemba moóráwai áwí'a Mátíyu moórá-awi'a Árívái kwemá maanáúváí agaimakáiye. Áánútu séna sáwí'o umáímo máyáampinkemba iyátinkaniye siróntemba ááéraan-aimba simái tarúmakon-auvai-kwandaaivimba agáyómba Ísuntavai siráawe. Yútaa-kwaasi Ísuntavai sésa Áánútumo usásinankaiwaima Mésíyaaman-iye sígwáe séna maanáúváívímbá agairáiye. Ísu asirayámbá tokéna Áánútuna ámáánkona ááimba simátimena Áánútu kwená kwaási kwégawaain-aimba simátíma'mae iráiye. Mátíyu mirán-áímbá maanáúváívímbá agaimakáiye. \c 1 \r Árúku 3:23-28 \p \v 1 Ísu Káráísitina akúni'a uráan-kwasai. Ísu aíkwá'náma Tévítimani. Tévíti aíkwá'náma Ááváramumani. \q1 \v 2 Ááváramu Áísákaamba marankówana \q1 Áísáka Yákópomba marankówana \q1 Yákópo Yúta-iyai áváráwáínónda matinkówana \q1 \v 3 Yúta Pérésinte Sáraante matínkaraimba \q1 tinówa Témamani. \q1 Pérési Éséronimba marankówana \q1 Éséroni Árámumba marankówana \q1 \v 4 Árámu Ámínátapamba marankówana \q1 Ámínátapa Násonimba marankówana \q1 Násoni Sáómonimba marankówana \q1 \v 5 Sáómoni Póásimba maránkaraimba \q1 anówa Áré'apimani. \q1 Póási Ópétimba maránkaraimba \q1 anówa Árútimani. \q1 Ópéti Yésimba marankówana \q1 \v 6 Yési Tévítimba marankówana \q1 Tévíti kárákwiyi-i'a uráiwai Sórómonimba \q1 maránkaraimba anówana aiva-kwánkó áwí'a \q1 Yúráya úwana naaén-kwamba Tévítimani. \q1 \v 7 Sórómoni Áríyapoamumba marankówana \q1 Áríyapoamu Ápáísaamba marankówana \q1 Ápáísaa Ésaamba marankówana \q1 \v 8 Ésaa Yíósavatimba marankówana \q1 Yíósavati Yórámumba marankówana \q1 Yórámu Ásáyaamba marankówana \q1 \v 9 Ásáyaa Yótámumba marankówana \q1 Yótámu É'ásaamba marankówana \q1 É'ásaa Ésékayaamba marankówana \q1 \v 10 Ésékayaa Mánásaamba marankówana \q1 Mánásaa Émósimba marankówana \q1 Émósi Yósáyaamba marankówana \q1 \v 11 Yósáyaa Yékónaya-iyai áváráwáínónda matinkówasa \m minkánáávímbá Pépíróni-naopakewai Ísareri-kwaasi tayí'maesa Pépíróniva'a ándáva'a mátínkaraawe. \p \v 12 Pépíróniva'a mátínkó-kanaavimba \q1 Yékónaya Síátiomba marankówana \q1 Síátio Sérápápeomba marankówana \q1 \v 13 Sérápápeo Ápáyatimba marankówana \q1 Ápáyati Éráyakimumba marankówana \q1 Éráyakimu Ésomba marankówana \q1 \v 14 Éso Sétókomba marankówana \q1 Sétóko Ékímumba marankówana \q1 Ékímu Éráyatimba marankówana \q1 \v 15 Éráyati Éríesaamba marankówana \q1 Éríesaa Mátánaamba marankówana \q1 Mátánaa Yákópomba marankówana \q1 \v 16 Yákópo Yósépimba marankówana \q1 Yósépi Máríyaamba awaikó úwana Máríyaa Ísumba anówamani. Ísuntavesa Áánútu usásinankaiwaiye sésa Káráísitiye kwésewe. \p \v 17 Ááváramumo máyonka'a sísamaivakemba éíyaimba kumbaimái-kwaasi 14 kwaasi agáyówasa Tévítimo paárurenamo máyonka'a sísamaivakemba éíyaimba kumbaimái-kwaasi 14 kwaasi agáyówasa Pépírónivakewai tayí'maesa Pépíróniva'a ándáva'a mátínkarowasa máyón-kanaavimba sísamaivakemba éíyaimba kumbaimái-kwaasi 14 kwaasi agáyówana minká'á Máríyaa Ísu Káráísitimba maránkaraiye. \s1 Ísumba maránkarain-kwasai. \r Árúku 2:1-7 \p \v 18 Ísu Káráísitimba marankómba maará uráiye. Ísu anówamba Yósépinka'a siváúmaresa ítámakowana Yósépi íma kwesé kurónka'a ámú'a paáruraiye. Áánútun-amanko ámú'a paárumankarowana \v 19 awaikó kawe'á kwéuwai séna kwaási túranka'a ai'máráanana Máríyaa aigaeyávéna iváímpo'a aúpá'á ai'mátuwanaumne-imayaa uráiye. \p \v 20 mirá imáyáama kwéena aún-kwáyowana Ísóigona kwayó'nákó kwíyómpakewai kaainampá'á simámena séna Yósépiyo Tévítin-andaraken-kwaasi óne. Máríyaamo ámú'o káúvímba Áánútun-amankowe su'mai ámú'a kauwánkáímba po kwembá úwoi mayáníyompo íma áá'a kaíno. \v 21 iyámpóímo marankánímba áwí'a Ísuwe simámiyo siráiye. mináwíkóná ááimba kwená kwaási sáwí-imayaaomo tátokaimpinkemba iyátinkaniye siráiye. \p \v 22 naaóvá'á Áánútun-aai simátímakowai sirónka'a póna mirán-tántáá'á paáruraiye. \v 23 kwemá agaimaréna séna \q1 moórá-inaamarugo kwaaí íma mairéna ámú'a \q1 kaumái iyámpói marankáínasa miníyámpóígó \q1 áwí'a Émániyueriye sénááowe \m agaimaréna siráimba mináwíkóná ááimba Áánútu keséya máyáiye siráiye. \p \v 24 Yósépi aúvínké usásinena Ísóigona kwayó'nákó kwíyómpakewai siróntemba awainínkómbá mairéna \v 25 íma kwesé kúmba úwoi ména kárákwirowana iyámpói marankówana Ísuwe séna áwí'a tamánkaraiye. \s1 aaváúmó usópaken-kwaasi taawánaraan-kwasai. \c 2 \p \v 1 Yútiyaa-maravaken-kawaanako áwí'a Éróti máyon-kanaavimba Pétáremu-naopa'a Máríyaa Ísumba maránkarowasa némpakemba aaváúmó usópaken-kwaasi kawer-ímáyáágwárá-kwáásí teémesa Yérúsaremu-naopa'a tésa \v 2 sésa Yútaa-kwaasira'a kárákwiyinine sénamo maránkáín-iyampoi náávara ánkaraao. aaváúmó usaipá'á méta awánáúndaya moórá-o'a paárisata awánéta séta iyámpói maránkaraimba póta awánéta kwenáwí'a mósá maránáe séta teémeta túne siráawe. \p \v 3 suwaná marará-káwáánákó Éróti mináímbá isówana arunkó sáwí'a úwasa Yérúsaremu-naopakewaigwara'a ísówana tirunkó sáwí'a úwana \v 4 Éróti mono-káwáá-kwáásíyé ámáámba sun-kwáásíyé tááyowasa torupamái máyówana séna Áánútu ai'maráníwaimba Káráísitimba marankánímba náávara ankáníyo súwasa \v 5 sésa Yútiyaa-marava'a Pétáremu-naopa'a ankáníye. Áánútun-aai simátímakowai agaimaréna séna \q1 \v 6 Yútiyaa-marava'a Pétáremu-naopaken-kwaasiyono. Yútiyaa-marava'a kárákwiraawaivimba kentí naaópa'o kárákwiraawai íma tínaaempa'a máyáawe. kentí naaópakemba moóráwai paárurena kesí kwaási Ísareri-kwaasira'a kawe'á umái kárákwiyiniye \m agaimaréna siráiye suwaná \v 7 Éróti iséna aaváúmó usópaken-kwaasi aúpá'á tááyowasa tuwaná tísaa ena séna nósa-tawai minó'á paárisara awánaraao súwasa simámúwana \v 8 Éróti séna Pétáremuva'a miníyámpóí koavakáá-umai awáné'a tasimásimiya'a kesé kuré'a kwenáwí'a mósá máráano súwasa \v 9 isésa kumbá aaváúmó usópa'o mésamo awánaraan-o'a awánowana minókómá aiva'á kwégwena miníyámpóímó máyonka'a kogwaúwasa \v 10 ávááraumai aamoí ésa \v 11 mindáúmpá'á iyésa anówante miníyámpóíyé tuwánésa kívairesa miníyámpóígó áwí'a mósá marésa unáámbá óin-tokésa kawe-tántáá'á kóri-ontamba óimai amésa kawer-úmúmbó ií-yántáá'á óimai amésa áséi-kwiyum-basawenkwara'a óimai ámakaawe. \p \v 12 ámatuwesa tuún-kwáúwana Áánútu kaainampá'á simátimena séna Érótimba íma kosimáméro súwasa ó'on-ampakemba kentí naaópa'a kóuraawe. \s1 Ísumba áí'maesarai Ísípiva'a kurááyan-kwasai. \p \v 13 kóúwana kwíyómpakemba Ísóigona kwayó'nákómbá Yósépi kaainampá'á awánówana séna Éróti miníyámpóí tuvuwíndayavena kwéavakaa-ivo usásine anówante miníyámpóíyé tí'mae Ísípi-marava'a koména'a aáno simámé'a áí'mae tiyó sénaumne súwana \v 14 mindó'wáámbá usásinena anówante miníyámpóíyé tí'maena Ísípi-marava'a kwémena \v 15 mivá'á komáyowana Éróti pukáiye. naaóvá'á Áánútun-aai simátímakowai sirónka'a póna mirá uráiye. kwemá agaimaréna séna Ísóigo séna \q1 Ísípi-maravakemba kesáánimba máyaina'a \q1 ááyaanana koyauweráníye \m siráiye agaimaréna sirónka'a póna mirá uráiye. \s1 iyámpói tínkankaan-kwasai. \p \v 16 Éróti awánómba aaváúmó usópaken-kwaasi kampa'á simáuwesa kóúwana Éróti arunkó áyámba úwana aaváúmó usópaken-kwaasi simámakon-aintavaiye o'á paáruraiyemo sirón-aintavaiye imáyáa éna évakarawai ti'maréna séna Pétáremu-naor-ayampa'-naopimpa'a kaer-ímó ten-íyámpóíyé ímo kaer-ímó tarén-iyampoiye tivakáá-umai tínkantuwaaro súwasa mirá uráawe. \p \v 17 naaóvá'á Áánútun-aai simátímakowai áwí'a Yérémaya sirónka'a póna mirá uráiye. kwemá agaimaréna séna \q1 \v 18 Áráma-kwaasi ávááraumaimo ivi'ó taráamba ísaraawe. Áréseo aísaavutantamba uráan-kwaasi miwítí iyámpóíyavesa ivi'á taawasá iyámpóímo pukáantavesa timambá aráápamai tínkaraawasa úwoi ivi'á támae iráawe \m agaimaréna siráiye. \s1 Ísípivakemba tiráin-kwasai. \p \v 19 Éróti puwúmba Yósépi Ísípi-marava'a ména kwíyómpakemba Ísóigona kwayó'nákómbá kaainampá'á awánówana séna \v 20 miníyámpóígómbá tuvuwónáe sen-kwáásí á'a púwóvo usásine anówante miníyámpóíyé tí'mae Ísareri-marava'a kwaaó súwana \v 21 usásinena awainínkónte ááninkonte tí'maena Ísareri-marava'a kúmba \v 22 Éróti ááninko áwí'a Ákéreasi kwemá avowáná anondá Yútiyaa-ayampa'a kawáá-máyáí kwémayowana Yósépi iséna mináyámpá'ó koménintavena inkaisúwana kaainampá'á Áánútu simámuwana Káríri-ayampa'a \v 23 Násáreti-naopa'a tí'maena koméraiye. naaóvá'á Áánútun-aai simátímakowai sirónka'a póna mirá uráiye. kwemá Ísuntavena séna \q1 Násáretivaken-kwaasiye sénááowe \m agaimaréna sirónka'a póna mirá uráiye. \c 3 \s1 Yóni simátímakarain-kwasai. \r Mááka 1:2-8, Árúku 3:1-18, Yóni 1:19-28 \p \v 1 minkánáávímbá moóráwai áwí'a Yóni ména nombá pétinkowai póna Yútiyaa-marava'a kúmba kavóná-marava'a koména simátimena séna \v 2 Áánútu kwená kwaási kawááimba ááimba kwéasaivo kentí sáwí-imayaa tuwé'a Áánútumpa'a teró simátíma'mae iráiye. \v 3 naaóvá'á Yóni íma máyonka'a Áánútun-aai simátímakowai áwí'a Áísáya Yónimo paárinintavena imáyáa éna agaimaréna séna \q1 moóráwai kavóná-marava'a ména aayamáírakemba séna Ísóigona aambá kwirankánááomba kwená aambá arupí íyana minámpá'á kwíno \m Áísáya agaimaréna sirónka'a póna Yóni paárúwana mináímbá paáruraiye. \p \v 4 Yóni póígo áwí'a káámeri kwená áyáú-kwatoi iréna aúwarasinei ámúranda uréna a'nóríné kwantáámíkóná aúwé mintóné su'mai kwénena \v 5 aaí simátíma'mae iyúwasa Yérúsaremu-naopaken-kwaasiye Yútiyaa-ayampaken-kwaasiye Yóntáni-nonkona menávápákéné maanávápákén-kwáásíyé miráumai kwaási tóyo ésa \v 6 sáwí'o uráamba paárumai avora'á simámúwana Yóni Yóntáni-nompimba nombá pétinkaraiye. \p \v 7 Yóni nombá pétinkena awánómba ámáán-kawaa-kwaasiye Sátúsi-monor-aimbo sun-kwáásíyé sáwíva'a nombó pétinkanintavesa kwenópa'a tóyo uwaná simátimena séna iyánkó póígon-araa'an-owe. Áánútu kentí sáwí-meyamba timínívo nááwa simátímísara iséra inkaiséra kwéteo. \v 8 kentí sáwí-mayai tuwé'o Áánútumpa'o té'o é'a kawe'-máyáí máyéwa'a tuwánanaumne. \v 9 Ááváramu kentáá síkwá'ná imbá póta Áánútuna kawe-kwáásíyá úne sé'a mirán-ímáyáá íma oró. Áánútu Ááváramu aísaavutantamba ónááowe sénaraankasi maanóntámpínkémbá kanaám-po'a kwaási aúráaro sisa'á aúráasino. Ááváramu aísaavutantamba uráundawai póta kawe-kwáásíyá úne sé'a mirán-ímáyáá íma oró. \v 10 íma kawer-árámbá íyain-taima ááimpimba kwéayaisuwesa iravímbó agaisúwáantemba Áánútu miráumai kentí sáwí-meyamba timíníye Yóni siráiye. \p \v 11 Yóni simásuwena séna kentí sáwí-imayaa tuwé'a Áánútumpa'a tewáí nombá kwévetinkaundanivo kesínaaemba tíníwai Áánútun-amankomba ai'maráínana kuména keinárawapimba anómba umátinkaniye. iramó agáyáantemba íníye. kwemá anóndakoma kembá usáyaaitaraimba pó'a kwemó aaimó síndavimba kemá aaimá sendamá uwóví'a ónaumne. \v 12 aawinkwínaumo sípétivimbo mósá makésamo iyaavumásúwááwanamo anómbo marapá'ó kúmísanamo ásima úndáomo tútúwaisasamo kaíkai'o ínín-iravimbo kwiyúmaimo agaisuwésamo anómbo naaúmpa'o mósá máráantemba kwaási miráráámbá íníye Yóni siráiye. \s1 Ísumba nombá pérankarain-kwasai. \r Mááka 1:9-11, Árúku 3:21-22 \p \v 13 minkánáá Ísu Káríri-ayampakemba Yóntáni-nompa'a téna Yóni nombá pésinkainkwae séna túwana \v 14 Yóni séna ímanivo emó nombó pésinkaniyonda kanaán-ivo kentáváí se nombá pésinkaao kwésene súwana \v 15 Ísu séna ivátuke súndantemba mirá uwo. mirámó ékaimo ékai Áánútu siráini'a óyauye súwana owé séna \v 16 nombá pérankowana nompínkémbá usásinowana sokón-tawaai taaínkaar-úwana Yóni awánómba Áánútun-amanko mááiraamba úmaena Ísu ane'á kumbáyowana \v 17 aaigówé su'mai kwíyómpakemba séna maawámá kesáánimba isa'á kwená imáyáa kwée'a ávááraumai aamoí umánkaumne siráiye. \c 4 \s1 Sáátáánigo Ísumba áísaa umai isánáe siráin-kwasai. \r Mááka 1:12-13, Árúku 4:1-13 \p \v 1 súwana Sáátáánigo Ísumba áísaa umai isáníntavena Áánútun-amanko Ísumba simámuwana kavóná-marava'a \v 2 koména toómbá íma néna ayáátááka'a 40 no'waamba kwaúwana ávááran-aai ankówana \v 3 Sáátáánigo Ísu sáwí'o índa awánanae séna Ísunopa'a téna séna emá Áánútu áánimba úne kwésempo maanóntánkóntáváí toómbá aúréna'a naanó siyó súwana \v 4 Ísu séna Áánútun-aai aúváí-kwandaaivinkemba séna \q1 toómbó náíyawaiye su'mai kwaási íma tátoraivo \q1 Áánútu siráini'a amápa'a íyana tátoraniye \m siráimba pó'a emó sénda íma mirá ónaumne súwana \v 5 Sáátáánigo Ísumba áí'maena Yérúsaremu-naopa'a kwéna anóm-bono'-nankona ávúmayaapa'a móankena \v 6 séna Áánútun-aai aúváí-kwandaaivimba séna \q1 Áánútu kwíyómpakemba kwená kwayó'nárawa'a ti'maráínasa enká'á kárákwiresa pósa óntanka'a aísamaima turaráanavo sésa tiyáándei aramónááowe \m siráiye. mindáyavai emá Áánútu áánimba úne kwésempo maankákémbá ásávenasa kwíyómpakendarawa'a arámbaesa marapá'á móru ankánááowe Sáátáánigo súwana \v 7 Ísu séna Áánútun-aai aúváí-kwandaaivinkemba á'a mirá siréna moórá-ainkwara'a séna \q1 kentí Ísóigo Áánútumba \q1 áísaa umai isánáe íma seró \m siráimba emó séndantembo mirámó ékai Áánútumba áísaa umai isáúsino. mindáyavai emó sénda íma mirá ónaumne Ísu súwana \v 8 Sáátáánigo Ísumba áí'maena anón-omapa'a iréna móankena amápa'-marava'a kárákwiron-kwaasiye miwítí anón-asirayane agaráárankena \v 9 séna kenká'ó kívairemo kesí imáyáamo mósá máréna'o é'a kárákwiyi-mayai áména kárákwiyiniyone Sáátáánigo súwana \v 10 Ísu séna Sáátáánigo kówaao. Áánútun-aai aúváí-kwandaaivinkemba séna \q1 kentí Ísóigo Áánútumpa'a imáyáa é'a kwenáwíre \q1 su'mai mósá maré'a kwená mayáíyé su'mai máyáaro \m siráimba pó'a emó sénda íma mirá ónaumne súwana \v 11 Sáátáánigo auwéna kúwasa kwíyómpakemba Áánútuna kwayó'nárawa'a kumésa Ísumba áwa'naa uráawe. \s1 Ísu kwená mayáímó ááimba ásárain-kwasai. \r Mááka 1:14-15, Árúku 4:14-15 \p \v 12 Yóni marará-káwáánákó áwí'a Érótintavena séna sáwí'a uráiye siróntavena ándáva'a máankowana máyon-aimba Ísu iséna Káríri-ayampa'a kwéna \v 13 Násáreti-naopa'a íma koména Kápénéamu-naopa'a koméraiye. mindáópa'a Káríri-nonkwaaunkon-awampa'-naopa'a Sépiyuraaniye Návataraiye tísaavutantamba uráawaiti maravá'á kwáyon-daopa'ani. \v 14 Ísu Kápénéamu-naopa'a komáyomba naaóvá'á Áánútun-aai simátímakowai áwí'a Áísáya agaimaréna sirónka'a póna mirá uráiye. kwemá agaimaréna séna \q1 \v 15 Sépiyuraaninte Návatarainte mindárai tísaavutantamba uráawaiti maravá'á nonkwaaúnkón-awampa'a Yóntáni-nonkona menávápá'-máráó áwí'a Káríri-marava'a máyáawai ó'on-o'on-kwaasiyave'a súnda \v 16 minkwáásí túnkwi-ayampa'a mésa sámo kaípa'a awánanaaowe. Áánútuna némpa'o túnkwi-ayampa'o máyáawai sán-kamátinkaniye \m agaimaréna sirónka'a póna Ísu paáréna mirá uráiye. \v 17 minkánáá Ísu simátimindayavena ááimba ásámai simátimena séna Áánútu kwená kwaási kawááimba ááimba kwéasaivo kentí sáwí-imayaa tuwé'a Áánútunopa'a teró siráiye. \s1 Ísu éíyain-kwaasi tááyarain-kwasai. \r Mááka 1:16-20 \p \v 18 Ísu Káríri-kwaaunkon-awampakavamba kúmba kae-kwáásíráí mésarai awaaó áwí'a Sáímoni moórá-awi'a Pítaa úwana áváko áwí'a Éndaru umái mésarai miwítí mayáímá pósarai noyáá'a to'mái tímapa'a kwénaaesarai kwase-únámbá nompí tukóyana \v 19 Ísu simátimena séna kesé tekaiyó. noyáá'o to'máímo tímapa'o kwénaaoyantemba aúná-mayai tíménakai kwénaaekai kesáái simátímapa'a kwénaaiyasa kesópa'a teró súwasarai \v 20 minkwásé-únámbá tuwésarai kwesé kurááiye. \p \v 21 kwesé kuyaná Ísu kómarena kúmba kae-kwáásíráí mésarai Sépéti ááninkai awaaó áwí'a Yémési úwana áváko áwí'a Yóniye tivowámpi kwimái nompí-sípívímbá mésaya kwase-únámbá to'mayaa kwéuwana Ísu minkáé'nárai tááyowasarai \v 22 avekáámbá tivowámbá mindómpí-sípívímbá auwésarai Ísuwe kurááiye. \s1 Ísu sáwíva-kwaasivimba mayáí mairáin-kwasai. \r Árúku 6:17-19 \p \v 23 Ísu Káríri-ayampa'a naaó'-nao'a kwénaaena mono'-náúmpímpá'á Áánútu kwená kwaási kawááin-aimba mináséí-kwásáí kosimátímapa'a kwénaaena ó'on-o'on-ti'o ún-kwaasi asóvamatinkava'a kúwana \v 24 kwenááigo Síriyaa-marava'a naaó'-nao'a kóyáwé úwasa ó'on-o'on-ti'o ún-kwaasiye taraváá-kwámbó tirumpimbó máyon-kwaasiye tíyayaambo árúkun-kwaasiye tíyayaambo pukón-kwaasiye mirámó un-kwáásí taagwiya'maésa Ísunopa'a mátínkówana asóvamatinkena \v 25 aambó kwénaaumba sáwívarawai Káríri-ayampakene Tékáporisi-ayampakene Yérúsaremu-naopakene Yútiyaa-ayampakene Yóntáni-nonkona menávápákén-kwáásíyé miráumai-naoken-kwaasi kwenópa'a tóyo uráawe. \c 5 \s1 Ísu omápa'a ména simátímakain-kwasai. \r Árúku 6:20-23 \p \v 1 Ísu máyowasa sáwíva-kwaasimo tóyo umbá tuwánéna omápa'a umáyowasa kwená kwaásiyomba torupamái máyówana \v 2 simátimena séna \v 3 Áánútu súwa'naa ínkwáe sewáí Áánútu miwí kawe'á kwéumatinkena miwírá'á kwégawaaiye. \v 4 miwívímbá sáwí-imayaa kwáyáísana tirunkó umbaí kwétaiwai Áánútu miwí kawe'á kwéumatinkena etóyóí kwéumatinkaiye. \v 5 kesáváí túmo ímo maé kwéiyowai Áánútu miwí kawe'á kwéumatinkaimba pósa siráim-barama mayánááowe. \v 6 Áánútu siráintemba mirá ónáe kwésewai Áánútu miwí kawe'á kwéumatinkena kawe'ó umáímo ménaaontavena kawerí'a umátinkaniye. \v 7 tirumbó kwéumatinkaawai Áánútu miwí kawe'á kwéumatinkena arumbá umátinkaniye. \v 8 tirumpinkémbó kawer-áíné su'mai kwésewai Áánútu miwí kawe'á kwéumatinkaimba pósa Áánútumba awánanaaowe. \v 9 kwaásivimbo paru umátinkanaaontavesa mayáí kwémayaawai Áánútu miwí kawe'á kwéumatinkena kesí iyámpóin-owe síníye. \v 10 Áánútuntavesamo imáyáamo ésamo arupí umáímo máyáantavesa sáwí'a kwéumatinkaawe. Áánútu miwí kawe'á kwéumatinkena miwí kwená kwaási-i'o ombá póna kwégawaaiye. \v 11 keinárawa'o kentávé'o asiramáímo máyáantavesa mindáyavesa sáwí-aimba simátinkesa sáwí'a umátinkesa ó'on-o'on-kampar-aimba simátinkaamba Áánútu keinárawa'a kawe'á kwéumatinkaiye. \v 12 naaóvá'ó Áánútun-aaimo simátímakowaimo sáwí'o umátínkaraantemba ívé'a sáwí'a kwéumatinkaamba tirunkó kawe'á kwéina'a aamoí é'a kwíyómpakemba kentí kawe'-méyámbá mayánááowe Ísu siráiye. \s1 sán-kaí-áíné uwígón-aaiye Ísu siráin-kwasai. \r Mááka 9:50, Árúku 14:34-35 \p \v 13 Ísu simásuwena simátimena séna marapá'ó máyáan-kwaasivimba mé'a uwígómó áséimo intenkáámbá kwéowe. mirá kwéombanivo uwímó sáwí'o énamo imbá íma kawe'á umái kéna íma áséi éna úwoisankaamba umágwisasa aampa'á tukésa kwénaaowe. \p \v 14 marapá'ó máyáan-kwaasivimba mé'a sámo kaintenkáámbá kwéowe. ááraipa'o kwáyáin-daopa'o mósá awánaantemba keinárawa'a máyáawaina ááimba kwéawanaawe. \v 15 iramá oómbá kúra'maresa íma aúpá'á maráíyamba avora'á maráíyamba mindáópaken-kwaasi awánanaaowe. \v 16 miráumai sámo kaintembá kwaásivimba mé'a sán-kamátinkaiyasa kentí kawe'-máyáí tuwánésa kentivo kwíyómpa'o máyáiwai áwí'a mósá maránááowe Ísu siráiye. \s1 Ísu ámáámba siráin-kwasai. \p \v 17 Ísu mináímbá simásuwena séna íma kentávé'a sé'a Mósesi siráin-aine Áánútun-aai simátímakaawai siráan-aine ivá'á túwáiwaiye íma seró. Áánútun-aai siráan-aimba íma tuwánaumpo siráanteni'o umáímo paárinintave'a kunkáumne. \v 18 simátíménda ísáaro. kwíyómba maramá kwáyáísana póna Áánútun-aai kwaíkwai'a kwéiye. Áánútun-aaigo amápa'a kwaíkwai'a kwéimba póna mináínkómó siráinten-umai amápa-tantaa'a paáriniye. \v 19 miráumai Áánútun-aaivinkembo kítor-aimbo araaisésamo ó'owantavesamo sésamo kwéundantemba mirá ínímba mindá kanaán-iye síyanamo éna Áánútu séna kesí kwaási kawááunda-kwaasivinkemba íma asirayán-kwáásímán-owe sínívo Áánútun-aaimo taagwiyavésamo simátimesamo sésamo Áánútun-aai ísáaro kwésewaiyavena Áánútu séna kesí kwaási kawááunda-kwaasivinkemba anón-kwaasiman-owe síníye. \v 20 moórá-aimba simátimunda ísáaro. ámáán-kawaa-kwaasiye ámáámba sen-kwáásíyé sésa Áánútumo siráintemba umái máyaumnemo sembá kampa'á kwésewe. miwímó ontembó keinárawa'o é'a Áánútumo kawááipa'a íma mé'a Áánútumo siráintemba árai'a mirámó é'o é'a Áánútumo kawááipa'a ménaaowe Ísu siráiye. \s1 tínkamon-aimba siráin-kwasai. \r Árúku 12:57-59 \p \v 21 Ísu maarán-áínkwárá'á séna naaóvá'á Mósesi kentíkwá'náyavena simátímakain-aimba ísaraamba maará séna tínkamiyasamo puwónááoni'a íma oró. mirámó íyasamo ésa aaivimbá maitinkánááowe siráimbanivo \v 22 simátime'a sé'a miwítí kwaásiyavesa aaisambá kwétiyiyawai aaivimbá maitinkánááomba mindá kanaán-iye. miwítí kwaásiyavesa sáwí-aimba simátínkáawaima tí'maesa aaimó ísáawaitopa'a mátinkaiyasa aaivimbá maitinkánááomba mindá kanaán-iye. miwítí kwaásiyavesa uwo'aó-kwáásíyá'o. úwoi-kwaasiya'o. sésa simái sáwí'a kwéiyawai sáwí-meyambo mayánááopa'o iramó kwégaipa'a ménaaomba mindá kanaán-iye. \v 23 mirán-áímbá imáyáa ombá Áánútuntave'o imáyáamo é'o moórá-yantaa'o aménáe'o anóm-bono'-naumpa'o komé'o é'a kentí kwaási aaí tátokaiya'o tááka'o maké'o é'a \v 24 Áánútumbo aménááon-tantaa'a óntan-taareigona egwaa'á mámare'a mináímbá koísámai arupí umásuwe'a koyauweré'a Áánútumba áméro. \v 25 aaimó simátinkanae síyawaimo tí'mae kwíyasa aampa'á mósimai paárumasuwesa koró. anón-kwaasimo mátimiyasamo ésa i-kwáásí timíyasa ándá-naumpa'a tinkánááowe. \v 26 ímo mirámó íyasamo ésa ándá-naumpa'a mótinkaiyasa íma ááéma ánásanaumne sésa amápa'-meyamba tímatuwaiyasa ayútinkanaaowe Ísu siráiye. \s1 aarakwá'ó tasáén-aimbo siráin-kwasai. \r Mátíyu 19:9, Mááka 10:11-12, Árúku 16:18 \p \v 27 Ísu mináímbá simásuwena séna naaóvá'á Mósesi simátímakain-aimba ísaraamba maará séna ó'owi tuwainímbááre tuwai'mááte íma nááóro siráimbanivo \v 28 simátime'a sé'a moóráwaimo moórá-inimbo awánénamo tavisénáe sénamo ínímba íma avora'á ínívo imáyáaneiye su'mai tavisínana Áánútu séna imáyáavinkemba á'a kwéyavisiye síníye. \v 29 túrankomo sáwí'o ína'a misáwí-ámpá'á kúnavo sé'a moórá-turamba pítuwaaro. kae-túrándéímó awáné'o é'a sáwí-marupa'o iramó kwégaipa'a kónááomba mindá sáwí'an-iye. sáwí'o uráinda maisuwé'o máyáamba mindá kawe'án-iye. \v 30 tiyáánkomo sáwí'o ína'a misáwí-ámpá'á kúnavo sé'a moórá-tiyaamba arátúwáaro. kae-tíyáámbó kwáyaina'o é'a sáwí-marupa'o iramó kwégaipa'a kónááomba mindá sáwí'an-iye. sáwí'o uráinda maisuwé'o máyáamba mindá kawe'án-iye. \p \v 31 naaóvá'á Mósesi maará séna moóráwai awainínkómbá ai'mátuwaindawai aúváívimba agaimaréna séna kesuwainímbá ai'mátuwaumne séna agaimái amiíno siráimbanivo \v 32 simátime'a sé'a awainínkó íma moórá-kwaasigoe kwénaaisana awaikó ai'mátuwaisana minínínkó kówéna moórá-kwaasi komairéna minínínkó aúná-kwaasigoe kwénaaimba sáwí-amba kwénaaiye. aivar-áwáíkómó ai'mátukaintavena mirá kwéiye. moórá-kwaasigo ai'mátukain-inimbo kwémayaimba kwegwárá'á umóyámbá kwémayaiye Ísu siráiye. \s1 amápa-tantaapimba íma matuwé'a seró-kwasai. \p \v 33 Ísu maarán-áínkwárá'á séna naaóvá'á Mósesi simátímakain-aimba ísaraamba maará séna Ísóigompata mirá ónaumne síyamba kampa'á seváínivo árai'a sé'a mirá oró siráimbanivo \v 34 simátime'a sé'a kemó mirá ónaumnemo síyambo é'a árai'a mirá oró. kemó ímo mirá ónaumnemo síyambo é'a árai'a íma mirá oró. Áánútu kárákwiraiwai kwíyómpa'a máyáivo Áánútu áwíka'a íma matuwé'a seró. \v 35 Áánútu marapá'á kárákwiraipa'an-ivo íma marará'á matuwé'a seró. Yérúsaremu-naopa'a Áánútu kárákwirain-daópa'an-ivo íma mindáópa'a matuwé'a seró. \v 36 avután-á'nóntáúrá'á kaantáún-a'nontau íma kanaán-umai auré'a kaantáún-a'nontaura'a avután-á'nóntáú íma kanaán-umai auránááovo ti'nónká'á íma matuwé'a seró. \v 37 kemó mirá ónaumnemo síyambo é'a maarán-áíné su'mai seró. owé mirá ónaumne seró. kemó ímo mirá ónaumnemo síyambo é'a maarán-áíné su'mai seró. a'áo íma mirá ónaumne seró. simátimunda-aimba Sáátáánigona imáyáavinkeni'a kwéowe Ísu siráiye. \s1 anondámo ímo tínkami-kwasai. \r Árúku 6:29-30 \p \v 38 Ísu mináímbá simásuwena séna Mósesi simátímakain-aimba ísaraamba maará séna moóráwaimo moóráwai aúrambo pítuwainasamo ésa kwená meéyámbá kwenaúramba pítuwanaaowe. moóráwaimo moóráwai áwááyaamba kútúyuwainasamo ésa kwená meéyámbá kwenáwááyaamba kútúyuwanaaowe siráimbanivo \v 39 simátime'a sé'a moóráwaimo sáwí'o umánkáimba íma anondá kwembá sáwí'a umánkaino. moóráwaimo áá'o tuwausínamo e íma kwembá inkamé ókwara'a kwántáminana tuwausíníye. \v 40 moóráwaimo ená unáánkwátóiyavesamo mayánaunda pó'a áí'mae'a aaimó isáí-kwáásígónópa'a máánkare'a ókwara'a mayánaumnemo sínamo e íma a'áo se paákár-únánkwátóigwara'a amiyó. \v 41 moóráwaimo aampa'ó tátorenamo séna kesí náaindaamba sáwíyanka'a súwa'naa uwómó sínamo e íma a'áo se úwoi ayáátááka'a áwa'naa uwo. \v 42 moóráwaimo moórá-yantaatavenamo simiyó sínamo e úwoi amiyó. moóráwaimo moórá-yantaatavaimo kwááyu simiyó sínamo e mirá uwo Ísu siráiye. \s1 namuro-kwáásí kawe'á umátínkáaro-kwasai. \r Árúku 6:27-28,32-36 \p \v 43 Ísu mináímbá simásuwena séna naaóvá'á simátímakain-aimba ísaraamba maará séna kentí kwaásiti imáyáa oro. kentí namuro-kwáásí tíyámba umátínkáaro siráimbanivo \v 44 simátime'a sé'a kentí namuro-kwáásí imáyáa timé'a sáwí'o umátínkáawaiyave'a túwa'naa umai Áánútumpa'a námúnaa seró. \v 45 mirámó ombá kwíyómpa'o kentivo máyáiwaina iyámpói-i'a kwéowe. Áánútu miráumai kawe'á umátinkena aaí sisaná aa'á kaisaná kawe-kwáásíráré sáwí-kwaasirare aa'á kaisaná Áánútu aaí sisaná aa'á tisaná arupí-kwaasirare ímo arupímo umáímo máyáan-kwaasirare aa'á kwétiye. \v 46 amáparawai kentí kwaásiti imáyáamo kwéowasamo ombá anondá miwítí imáyáa kwéowe. táákísimo máyáan-umoyan-kwaasi íma kawe-kwáásí ombánivo miwítí kwaásiti imáyáamo kwéowasamo ombá anondá miwítí imáyáa kwéowe. miráumaimo kentí kwaásiti imáyáawe su'maimo kwéiyanamo éna Áánútu íma kawe'-méyámbá timínívo kentí namuro-kwáásígwárá'á imáyáa tíméro. \v 47 amáparawai kentí kwaási-i'a umái kawe'á kwéumatinkaawe. Áánútuna aambó ímo kwárááwaigwara'a mirá kwéowe. mirámó onten-umái kentí kwaásiye su'mai ímanivo kentí namuro-kwáásígwárá'á kawe'á umátínkáaro. \v 48 kentivo kwíyómpakewai kasenkuí'a umái máyáimba mindáyave'a imáyáa é'a kasenkuí'a umái máéro Ísu siráiye. \c 6 \s1 kwétuwa'naa-on-kwasai. \p \v 1 Ísu mináímbá simásuwena séna évakarawaiyave'a tirumbá umátinke'a túwa'naa ónááomba íma maarán-ímáyáá é'a kwaási máyaiyanka'a kwétuwa'naa-onasa anón-kwaasiman-iye sígwáe-imayaa íma é'a úwoi túwa'naa oro. mirán-ímáyáámó kwée'o túwa'naa íyanamo éna kentivo kwíyómpakewai kawe'-méyámbá íma timíníye. \v 2 óísambo ímo makáawaimo túwa'naa ónááomba kwaási aamoí umásinkaigwae-imayaa íma é'a íma anónkar-anonka'a síyamba úwoi túwa'naa ónááowe. kaumbo-káér-ainkwara-kwaasi mono'-náúmpáré aamparé kwirésa anónka'a sembá óísambo ímo makáawaimo tímémba íma miwítí imáyáa ombá kwétimesa kesúwí'a mósá maráígwáe sésa kwétimewe. árai'a simátime'a sé'a mindámo tímén-anonda miwí túwí'o mósá máráamba á'a mimbéyámbá kwémayaawe. \v 3-4 óísambo ímo makáawaimo túwa'naa ónááomba kesí kwaási suwánaavo sé'a kwaásimo ímo máyaiyanka'a túwa'naa oro. mirámó ombá kentivo aúpá'ó kwéomba tuwánaiwai póna kawe'-méyámbá timíníye Ísu siráiye. \s1 Áánútumpa'a námúnaa kwésen-kwasai. \r Árúku 11:2-4 \p \v 5 Ísu mináímbá simásuwena séna Áánútumpa'a námúnaa sénááomba kaumbo-káér-ainkwara-kwaasimo sentembá íma mirá oró. miwí sésa kwaási suwánésa aamoí umásinkaigwae-imayaa ésa mono'-náúmpá'á mésa kwaásimo tóyo on-áyámpá'á mésa námúnaa kwésewe. árai'a simátime'a sé'a miwímó mirámó kwéon-anonda miwí túwí'o mósá kwémaraamba mimbéyámbá kwémayaawe. \v 6 miwí mirá kwéovo Áánútumpa'a námúnaa sénááomba kentí naaúmpa'a keináraware su'mai umé'a kentivombó ímo ane'ó awánaraawaimpa'a námúnaa síyana aúpá'ó kwéomba tuwánaiwai póna iséna kawe'á umái túwa'naa íníye. \v 7 Áánútumpa'a námúnaa sénááomba úwoi-ainkaamba íma simái tavisénaaowe. Áánútuna aambó ímo kwáráawai sésa tavisimái-ainta senanayá súwa'naa íníye sésa úwoi-ainkaamba simái kwétavisevo \v 8 íma mirá oró. kentivombó Áánútumpa'o mirám-baaran-aintave'o kwéaisaa-e'o súwa'naa íníyemo síyamba á'a awánaraimba póna túwa'naa íníye. \v 9 Áánútumpa'o aaí sénááomba maará sé'a \q1 kentáásivoo kwíyómpa'a máyaandawai óne. enáwí'a usáyaaitarain-awita mósá kwémaraumne. \v 10 kentáárá'á kawááuwoya kwésune. kwíyómpakewaimo embó arááímo tainí'o ontembá súwa'naa inatá póta marapátá máyaundawaiya embó arááímo tainíta ónaumne. \v 11 ívé'a kentáásí toóntá simiyó. \v 12 kwaásimo sáwí'o kwéumasinkewata mindáyaveta anondá íma sáwí'a umátinketa ivátá kwétuwaanaya miráumaiya kentáásí sáwí-imayaa maisiyuwaaó. \v 13 sáwí'a ígwáe sésamo kentáámó íyambo e súwa'naa íníyone. Sáátáánigo kentáá tátoraivo se kárákwiyiniyone. [ ená kwaásimo kawááúmae kwéiyonana ená asirayámbá kwaíkwai'a úmae kwéiyisana enáwí'a anómba úmae kwéiyimba árair-aimban-iye.] mirán-áímbá Áánútuwe seró. \m \v 14 sáwí'o umátínkaraamba ímo anondámo sáwí'o é'o ivátuwaiyanamo éna kentivo kwíyómpakewai keinárawa'o sáwí'o kwéomba túwa'naa ena maitiyuwánívo \v 15 sáwí'o umátínkaraamba úwoimo imáyáamo úmae iyé'o ímo ivátuwaiyanamo éna kentivo kwíyómpakewai keinárawa'o sáwí'o kwéomba íma maitiyuwáníye Ísu siráiye. \s1 toómbó auweson-kwásáí. \p \v 16 Ísu mináímbá simásuwena séna Áánútumpa'o námúnaawe su'mai sé'a toómbá kwéawesomba asósóí-kwaasimo ontembá íma mirá oró. miwí sésa kwaási suwánésa sésa kawe'á ésa toómbá kwéawesowe sígwáe sésa toómbó ímo naanten-tóí'á ma'mái kwémaewe. árai'a simátime'a sé'a miwítí meéyámbá miwí túwí'a mósá kwémaraam-beyamba á'a mairáawe. \v 17 miwí ésa mirá kwéovo keinárawa'a toómbá kwéawesomba tói'a kwisuké'a ti'nóntáu paasá tumái kawe'á úmaraiyasa \v 18 kwaási tuwánésa toómbá kwéawesowe íma síyana kentivo tuwánéna kawe'-méyámbá timíníye. kentivon-ane'ó ímo awánaawai aúpá'ó ombá awánaiwai kawe'-méyámbá timíníye Ísu siráiye. \s1 kwíyómpa'a kawe-tántáákóná kwaasái. \r Árúku 12:33-34 \p \v 19 Ísu mináímbá simásuwena séna marapá'ó máyáamba sáwívar-oisamba íma máráaro. maráíyan-oisamba avíyaraamba káínana kwaígo náínana atún-káínasa mindámbá sáwí'a umásuwesa umóyámbá mayánááovo sáwívar-oisamba íma maré'a \v 20 kawe'-máyáí mayáíyana kentí kawe-tántáá'á kwíyómpa'a kwéniye. kwíyómpa'a kwáyáimba avíyaraamba íma káínana kwaígo íma náínana atú íma káínasa kwaási íma umóyámbá mayáíyana úwoi kwéniye. \v 21 marapá'ó kentí óísambo kwáyainanamo éna marapátávéna tinkánívo kwíyómpa'o kentí óísambo kwáyainanamo éna kwíyómpatavena tinkáníye Ísu siráiye. \s1 túranko kentí imáyáavimbo sámo kwégain-kwasai. \r Árúku 11:34-36 \p \v 22 Ísu mináímbá simásuwena séna túranko kentí imáyáavimbo sámo kaí-yántáá'án-iye. túrankomo kawe'ó umáímo awánáínanamo éna amápar-imayaa sáma kánívo \v 23 túrankomo ímo kawe'ó umáímo awánáínanamo éna amápar-imayaa túnkwiniye. marapá-tántááré su'mai imáyáamo íyanamo éna keinárawapimbo sámo kaí-yántáá'ó ímo kwénamo éna tuní-yántáákó anómba umái kwéniye Ísu siráiye. \s1 óntantavena Áánútuntavena siráin-kwasai. \r Árúku 16:13 \p \v 24 Ísu mináímbá simásuwena séna íma kanaán-umai kae-káwáá-kwáásítí mayáí kwémayaawe. mirámó ésamo ésa moóráwaimba aamoí ésa moóráwaimba íma aamoí umánkanaaowe. mirámó ésamo ésa moóráwaina mayáí kawe'á umái maésa moóráwaina mayáí sáwí'a umái mayánááowe. miráumai Áánútuna mayáímó maé'o é'a sáwívar-ontamba mayánaumne-imayaa íma úmae iyónááowe. sáwívar-ontamba mayánaumne-imayaamo é'o é'a Áánútuna mayáí íma mayánááowe Ísu siráiye. \s1 máyáantavai íma anón-imayaa oró-kwásáí. \r Árúku 12:22-31 \p \v 25 Ísu mináímbá simásuwena séna mináímbá imáyáa é'a simátime'a sé'a máyáamba íma anón-imayaa é'a toómbó nánááontave'a íma anón-imayaa é'a kentúra'o unáánkwátóimo ónááontave'a íma anón-imayaa oró. toómbó nánááomba úwoisambanivo kwaásimo máyáamba anón-tantaa'an-iye. unáánkwátói ónááomba úwoisambanivo kwaási túma anón-tantaa'an-iye. \v 26 numagómpá'á imáyáa oró. numaó íma kígau kwéena toómbá áká'mai naaúmpa'a makéna nánívo kentivo kwíyómpakewai miwítí toómbá tímísasa kwénaawe. Áánútu aúranka'a kemá kwaási numaómbá usáyaaitaraamba póna kentí toómbó éna timíníye. \v 27 keinárawa'o anón-imayaamo é'o é'a maíyan-kanaama íma kanaán-umai ayáátááka'a ménaaowe. \p \v 28 unáánkwátói ónááontave'a íma anón-imayaa é'a kwaigwandáánká'á imáyáa oró. kwaigwandáánkó íma kígau éna íma kwená unáánkwátói makáivo \v 29 simátime'a sé'a naaóvá'á Yútaa-kwaasiti anóndako áwí'a Sórómoni kwemá sáwívar-unankwatoiye konaariríyé makówai úwasa kwaási awánésa kawe'án-iye sumbánivo kwaigwandáán-aramba awánésa anón-kawe'an-iye kwésewe. \v 30 uvá'á konaarirí-yántááré séna kwaigwandáámbá Áánútu uvá'á makáiye. umá íma kwaíkwai'a ínívo ívé'a ínasa aaváyaa kwaási agaisúwánááomba Áánútu mintántáá'á imáyáa kwéena konaarirí-yántáá'á makáiye. miráumai Áánútu kwaásiyavena imáyáa éna kentí unáánkwátói timínívo keinárawa'a Áánútuntave'a íma kanaán-umai kwésuwa'naa-iwaiman-iye ímo seráámbá kwésewe. \v 31 Áánútu kwétuwa'naa-imba pó'a toómbó nombó nánááontave'a íma anón-imayaa é'a unáánkwátóimo ónááontave'a íma anón-imayaa oró. \v 32 Áánútuna aambó ímo kwáráawai toómbó nombó nánááontavesa anón-imayaa kwéowe. toómbó nombó ímo kwéne'o e'a puwónááontavena kentivo imáyáa éna kwétimivo imáyáa íma anón-imayaa kwée'a \v 33 Áánútumo kwená kwaásimo kawááintave'a aiva'á imáyáa é'a kwembó arááímo tainí'o kwéontave'a imáyáa é'a mirámó owaná mintántáá'á kwétimiye. \v 34 ayunkáwe aaváyaawe paárinin-tantaatave'a íma anón-imayaa íyana tirunkó umbaí táíno. ívé'a kwáyáin-tantaatave'a imáyáa é'a aaváyaamo paárinin-tantaa'a awáné'a imáyáa é'a moórá-tawai moórá-tawaimo paárinin-tantaa'o awánaantemba imáyáa oró Ísu siráiye. \c 7 \s1 íma sáwí-aimba simátíméro-kwasai. \r Árúku 6:37-38,41-42 \p \v 1 Ísu mináímbá simásuwena séna tuwáné'o é'a sáwí-kwaasiye siyanamó éna Áánútu kentáváígwárá'á mirá sínívo tuwáné'o é'a sáwí-kwaasiye sevó. \v 2 kawer-áímbá kwésimatime'a sáwí-aimba kwésimatime'a íyantavena Áánútu kembá mirá íníye. tíménteni'a umái Áánútu miráumai timíníye. \v 3 kentúrampimba irarumbá kwáyáísa'o ombá íma awánaamba kentí kwaási tuwáné'a enaúrampimba ayaantambá kwáyáiye kwésevo íma mirá seró. \v 4 kentúrampimbo irarumbó ímo awánaamba nóra sera kentí kwaási túrampinkemba tiyaantambá maitiyuwánáe kwéseo. \v 5 kaumbo-káér-ainkwara-kwaasin-ovo kentúrampinkemba irarumbá maisuké'a tuwáné'a kentí kwaási túrampinkemba tiyaantambá kanaán-umai maitiyuwánááowe Ísu siráiye. \p \v 6 kawe-tántáá'ó iyánkómbó ímo áméntemba Áánútun-aai arááiraawaima íma simátíméro. simátimiyasamo ésa aká'áámba simátinkanaaowe. kawe-tántáá'ó póígombo ímo áméntemba Áánútun-aai íma sínkáiye kwésewaima íma simátíméro. simátimiyanamo éna mináínkó úndáraamba tokwíníye. \s1 Áánútumpa'a námúnaa kwésen-kwasai. \r Árúku 11:9-13 \p \v 7 Ísu séna Áánútumpa'o námúnaamo kwésemba áísaa úmae kwéiyiyana timíníye. ááyamae kwéiyiyana kentáái isáníye. kwéavakaa úmae iyíyana Áánútu agaráátinkaniye. \v 8 áísaa íyanamo éna Áánútu timíníye. kwéaayewanamo éna Áánútu kentáái isáníye. avakáá íyanamo éna Áánútu agaráátinkaniye. \v 9 keinárawa'a iyámpóígwara-kwaasi kentáánimbaa'o kisaamá simiyómó síya'o é'a íma óntan-amu'a timé'a kisaamá timénááowe. \v 10 noyáá'a simiyómó síya'o é'a íma iraankavayaambá timénááowe. \v 11 ánivo sáwí-kwaasi ombánivo kentáánimbaa'a kawe-tántáá'á kwétimevo kwíyómpakemba kentáásivowa kaweré su'mai iwáí póna áísaa íyawaimo éna kawe-tántáá'á timíníye. \p \v 12 kembó tirááímo táínda-i'o umáímo kwétuwa'naa-iya'a miwí miráumai túwa'naa oro. mináímbó simátimunda Mósesi siráin-aine Áánútun-aai simátímakaawai siráan-aine minkáér-áínkóná ááimba kwésimatimune Ísu siráiye. \s1 sáwíyan-ontaona kwaasái. \r Árúku 13:24 \p \v 13 Ísu séna kaer-óntámá kwáyáísa'a sáwíyan-ontavimba usáveraaro. anón-ontama anón-ankona ontamán-iye. Áánútuna némpa'o maí'mai'o ónááon-ayampa'a minánón-ámpá'á kwégwesa sáwíva-kwaasi minóntávímbá kwégowe. \v 14 sáwíyan-ontama umbai-ánkóná ontamán-iye. aúnái'o umáímo maí'mai'o ónááon-ayampa'a minúmbáí-ámpá'á kwégwesa esimáí-kwaasiye su'mai minóntámá avakáá-umai awánésa kwéusaveraawe Ísu siráiye. \s1 kampar-áímbá siráan-kwaasiti kwaasái. \r Árúku 6:43-44, Árúku 13:25-27 \p \v 15 Ísu mináímbá simásuwena séna évakarawai kampa'á simátimesa sésa Áánútun-aai simátimunda-kwaasi úne kwésewai miwí kárákwimai máéro. sipisípi-poigomo paru umáímo máíntemba miwí kampa-párú umái kwénaaombanivo kawer-ímáyáá sáwí'a kwéumatinkaan-kwaasin-owe. \v 16 miwítí ááimbo awánanae'o é'a miwítí mayáí awáné'a miwímó máyáawaina ááimba awánaaro. tekómó éna íma áwí-yantaa'a iyánívo te'á iyáníye. ampaantarígoma avo'árén-aramba íma iyánívo ampaantarí-aramba iyáníye. \v 17 miráumai kawe-táígó kawer-árámbá íyáísana sáwí-taigo sáwí-aramba kwéiyaiye. \v 18 kawe-táígó íma sáwí-aramba íyáísana sáwí-taigo íma kawer-árámbá íyáísasa \v 19 kawer-árámbó ímo íyain-taima ayáímai iravimbá kwéagaisuwaawe. \v 20 miráumai minkámpá-kwáásítí mayáí awáné'a miwítí ááimba miráráán-umai awánanaaowe. \p \v 21 kentávésa kesí Ísóigoman-iye kwésewaigwara'a Áánútu íma mútú'a kárákwinimba póna kesivo kwíyómpakewaimbo arááímo tainí'o kwéowairare su'mai kárákwiyiniye. \v 22 Áánútu amáparawai máyáawaina ááintavena tísaa ínín-kanaa tíndara'a kentávésa sáwívarawai sésa Ísóigoo ená asirayándéí Áánútun-aai simátímakaumne. ená asirayándéí kwaási tirumpinkémbá taraváá-kwámbá maitíyukaumne. ená asirayándéí ó'on-o'on-kawe'-mayai ímo awánaraam-bayai mairáumne sénááombanivo \v 23 simátime'a sé'a íma kesí kwaási é'a sáwí-mayai kwémayaan-kwaasin-ovo kóro kemá sénaumne Ísu siráiye. \s1 naambá kwéoyawairaiti kwaasái. \r Árúku 6:47-49 \p \v 24 Ísu mináímbá simásuwena séna kesáái isésa kwégwaraiyawaima mirán-kwáásímó simátíméndara'a ísáaro. kawer-ímáyáágwárá-kwáásí asirayán-dámbá ónáe sésa mai'á u'maésa kumémesa óntanka'a naamayáámba móru aimái naambá úmaraiyana \v 25 aa'á téna anón-kavirayan-domba kumínana mindámbá íma tawisínda asiramái kwéena óntanka'-namba póna úwoi kwéniye. \v 26 ánivo kesááimo isésamo ímo kawe'ó umáímo kwéisaiyawaima mirán-kwáásímó simátíméndara'a ísáaro. naambá ónáe sésa íma mai'á ukésa íyamba nonáámááíra'a paáká'á úmakaiyana \v 27 anón-a'a téna kavirayán-dómbá kuména mindámbá tawísíyuwainana sáwí'a íníye Ísu siráiye. \p \v 28 Ísu mináímbá simátímatuwowasa torupamáímo máyón-kwaasi isésa \v 29 ámáámba sen-kwáásímó sentembá íma sivó anón-kwaasigoraamba siyé sésa táátavesa uráawe. \c 8 \s1 Ísu áúmo karón-kwaasi kawe'á umánkarain-kwasai. \r Mááka 1:40-44, Árúku 5:12-14 \p \v 1 táátavesa uwaná Ísu minómápákémbá kumúwasa sáwívarawai ánaaemba kwárówana \v 2 moóráwai áúmo karón-kwaasi Ísunopa'a téna anóndakoman-iye séna aísamaivimba takívairena séna kentávénamo ankáínamo e kanaán-umai aúnái'a umásinkaniyone súwana \v 3 Ísu ayáámba ane'á tátorena séna mirá ónaumpo enáúra'a karevú'a kawáúgwiye súwana avekáámbá kawáúguwana \v 4 Ísu séna enáúra'o umánkaunda-aimba simátimenavo enáúra'a kawáúgwimba po naaóvá'ó Mósesimo siráintemba mono'-máyáí-kwáásítópa'a kwéma enáúma máagaraatinke póíma tímínasa Áánútuntavesa ísámai tuvú'mái agayáíyasa amáparawai awánésa áúrakemba kawáúgwiye sénááowe Ísu siráiye. \s1 Árómáani-kwayo'nakona kwaasái. \r Árúku 7:1-10 \p \v 5 Ísu mináímbá simásuwena Kápénéamu-naopa'a kúwana Árómáani-i-kwaasiti kawááná'á ména Ísunopa'a téna asiramái séna \v 6 anóndakoo kesí kwayó'ná'á naaúmpa'a ména anón-ai'a isaná áúwawaako íma úwauwa kwéisana máyáiye súwana \v 7 Ísu séna koasóvamankanaumne súwana \v 8 kwemá séna kemá sáwíyan-kwaasi úmpo emá anón-kwaasi ómpo kesí naaúmpa'a íyínda uwóví'a íníyompo ivátuwe aaiyé su'mai sinaná kesí kwayó'ná'á asóváíno. \v 9 kegwárá'á kawáá-máyáígóná ááimba awánaraunda kesí kawáánákó sisa'á kwená mayáí kwémae'a kesí i-kwáásíyávé'a súnasa kesí mayáí kwémayaawe. moóráwaintave'a sé'a kwaaó súnana kwégwisa'a moóráwaintave'a sé'a tiyó súnana kwétisa'a kesí kwayó'nátávé'a mirá uwómó súndantemba mirá kwéivo úwoi aaiyé su'mai sinaná kesí kwayóná'á asóváíno súwana \v 10 Ísu mináímbá iséna áátavena éna kwenánaaembo kwa'maésamo kun-kwáásíyóntávéna séna simátime'a sé'a minkwáásí Árómáani-kwaasigo kentávéna súwa'naa ií-ásíráyámbá tokáiye kwésivo kesí kwaási Ísareri-kwaasivinkene ó'on-kwaasivinkene íma mirán-áímbá kwésewe. \v 11 simátíménda ísáaro. aaváúmó usaipakéné kumpéráípakene ó'on-o'on-ayampakene sáwívarawai tóyo ésa Áánútu kwená kwaásimo kawááipa'a mésa kentíkwá'ná Ááváramuwe Áísákaawe Yákópowe toómbá nánááombanivo \v 12 mindárau tísaavutantambo uráawai miwí túma maé kwéiyesa sésa Áánútu kawááipata ménaumne kwésewai tí'maena túnkwi-ayampa'a tiyuwáínasa ivi'á kwétesa sáwí'a umái mésa túwááyaamba akévundanaaowe Ísu simátimena \v 13 Árómáani i-kwáásítí kawáánátávéna séna emó kentávémo séndantemba mirá onaná asóvanivo ená naaúmpa'a kwaaó súwana mitáwai kwená kwayó'ná'á asóvamaguraiye. \s1 Ísu tí'o ún-kwaasi asóvamatinkarain-kwasai. \r Mááka 1:29-34, Árúku 4:38-41 \p \v 14 Ísu Pítaana naaúmpa'a uména awánómba Pítaa aísáankomba kokotámba kwéankowana máyowana \v 15 ayáánka'a tátorowana minkókótámba ánásowana usásinkwena toómbá agaimái tímakaiye. \p \v 16 toómbá timúwasa enónka'a taraváá-kwámbó tirumpimbó máyon-kwaasi tí'maesa Ísunopa'a mátínkówana aaí séna taraváá-kwámbá tirumpinkémbá maitiyuwówasa kóuwana tí'o ún-kwaasi asóvamatinkaraiye. \v 17 naaóvá'á Áánútun-aai simátímakowai áwí'a Áísáya agaimaréna Ísuntavena séna \q1 sí'o kwéimba asóvasinkena \q1 sí'o kwéimba ánásamasinkaraiye \m agaimaréna sirónka'a póna Ísu mirá uráiye. \s1 Ísun-ánaaemba kwaránáe siráan-kwasai. \r Árúku 9:57-60 \p \v 18 moórá-tawai sáwívarawai tóyo ésa Ísuna egwaa'á máyówana tuwánéna kwená kwaásiyavena séna monkwaaúnkóná menávápátá kónáe súwana \v 19 moóráwai ámáámba sún-kwaasigo téna séna amápa'-naopa'o nááíndava'a esé naaónaumne súwana \v 20 Ísu minkwáásígómbá áísaa umai isánáe séna emó sénda súnda-aimba imáyáa uwo. kwaankó taaiyaivimbá kwégwaisana numaómá ánáamba úmarena kwégwaivo kemá kwaási úranda'a kumpaáruraundawai íma naambá úmare'a kwégwaumne súwana \v 21 moóráwai kwenánaaemba kwakówai séna anóndakoo máyáanana kesivo puwína'a utamánke'a enánaaemba kwaránaumne súwana \v 22 Ísu séna ímanivo kesáái ímo isésamo pukáan-kwaasiraamba owáímá puwíyan-kwaasi utamátinkanaaovo emá kesínaaemba kwaraaó Ísu siráiye. \s1 anón-unda torówana Ísu maivairáin-kwasai. \r Mááka 4:36-41, Árúku 8:22-25 \p \v 23 Ísu mináímbá simásuwena kwená kwayó-kwáásíyé nompí-sípívímbá usáatena nonkwaaúnkóná menávápá'á kúmba \v 24 Ísu aún-kwaigurówana minkwaaúmpá'á anón-unda torówana nonkó tuvántááva éna nompí-sípívímbá ógwitowasa kunávekunavo sésa \v 25 inkaisésa Ísumba koaúsesa sésa Ísóigo puwúnavaiya súwa'naa uwo suwaná \v 26 nóintavaiya kwéinkaiseo. kentávé'a nóra séra íma kesí imáyáa onkákémbá kwéseo séna usásinena asiramái séna úndáonte nonkóntéyavena maiváyáakaiyo súwasarai úndáoe nonkóe maiváyóyana nonkómá kararépaguwana \v 27 táá'a kówasa keáímbá sésa nóran-kwaasiya énawa úndáoe nonkóe kwenáái kwéisaiyo sésa tiyáámba uvakésa táátavesa ésa siráawe. \s1 taraváá-kwámbá maitíyukain-kwasai. \r Mááka 5:1-17, Árúku 8:26-37 \p \v 28 simásuwesa mindómpí-sípívímbá kumbá Káríri-marama tínaaempa'a kwáyowana Kégésaa-marama túrampa'a kwáyowasa mimbárává'á kumbá Ísu mindómpí-sípívínkémbá ásávowasarai kae'nárai kwenópa'a tiráái. minkáé'nárai taraváá-kwámbá tirumpimbá máyowasarai kwaásimo utamátínkóm-buri-aiva'a mésarai túwáávite kwéuyasa kwaási inkaisésa minkáé'náraimo máyóyapa'a íma kwéguwasarai minkáé'nárai Ísunopa'a tésarai \v 29 anónka'a sésarai Áánútu ááninkoo sínkami-kanaa íma tiráisasa sínkaminiyerai kwéteno suyasá \v 30 egwaa'á sáwíva-poima mésa umá kwénowasa \v 31 minkáé'nárai tirumpinkén-táráváá-kwántómbá Ísuntavesa sésa si'mátuweyaamo e mimpóí tirumpimbá si'maraaó suwaná \v 32 mirán-oro súwasa taraváá-kwántómbá minkáé'nárai tirumpinkémbá kárúwesa póí-tirumpimba kovérówasa mimpóíyómbá amápa'a ámémpakemba isaaisésa nonkwaaúmpíntá kumpérómba putásowasa \v 33 póíra'o tavíkówai awánésa avekáán-umai naaópa'a kwésa póígomo úne Ísumo minkáé'náraimo umátinkone mósimatim-besimati uwasá \v 34 isésa koawánanae sésa kumbá koawánésa Ísuntavesa sésa maambárává'á ivá siyuwéya kóaao siráawe. \c 9 \s1 ísu aísamai pukówaimba kawe'á umánkarain-kwasai. \r Mááka 2:1-12, Árúku 5:17-26 \p \v 1 suwaná Ísu kwená kwayó-kwáásíyé nompí-sípívímbá usámaaisena kúmba kwená naaópa'a marapá'á ásávowasa \v 2 évakarawai aísamaimo pukówaimba kwandaaivímbá marésa taagwiya'maésa tésa Ísunopa'a máánkówana Ísu tuwánéna taagwiya'maésamo tun-kwáásímó árai'a kawe'á umánkaniye-imayaamo umbá Ísu tuwánéna aísamaimo pukón-kwaasiyavena séna kesí kwaásiyo ená sáwí-imayaa mayauwáúmne súwasa \v 3 ámáámba sun-kwáásí keáímbá sésa Áánútu kweyáá sáwí-imayaa maitiyuwánívo minkwáásígó Áánútumba aká'áámba kwésimankaiye suwaná \v 4 Ísu miwítí imáyáa tuwánéna nóra séra mirá-sáwí-ímáyáá kwéoo. \v 5 moóráwaimo aísamaimo pukáindawaintavenamo sénamo ená sáwí-imayaa mayauwáúmne sínasamo ésa áraira sií. kampará siíyo sénááowe. ánivo moóráwaimo aísamaimo pukáindawaintavenamo sénamo usásine eyááríka'a kwaaó sínasamo ésa áraira sií. kampará siíyo awánanaaowe. \v 6 kemá kwaási úranda'a kumpaáruraundawai marapá'á máyaunda kwaásiti sáwí-imayaa maitiyuwáúnda-asirayamba tokáunda pó'a agaráátínkáanda awánanaaowe séna aísamaimo pukón-kwaasiyavena séna usásinke ená kwandaaimá maimaé ená naaópa'a kwaaó súwana \v 7 usásinena kwená naaópa'a kúwasa \v 8 máyówai Ísumo úmba awánésa táátavesa ésa Áánútu áwí'a mósá marésa sésa Áánútu minkwáásígómbá asirayámbá ámísana póna mirá uráiye sésa táátavesa ésa tiyáámba tóipimba áákaawe. \s1 Ísu Mátíyumba ááyarain-kwasai. \r Mááka 2:13-17, Árúku 5:27-32 \p \v 9 suwaná Ísu tuwéna kwéna awánómba moóráwai áwí'a Mátíyu táákísimo máyón-daumpa'a máyowana awánéna séna usásine kesé tiyó súwana usásinena kwenánaaemba kwa'maéna kúwasa \v 10 Ísu kwená kwayó-kwáásíyé Mátíyuna naaúmpa'a umésa toómbá nowasá sáwívarawai táákísimo máyón-kwaasiye sáwí'o un-kwáásíyé mindáúmpá'á umésa nowasá \v 11 ámáán-kawaa-kwaasi awánésa Ísuna kwayó-kwáásíyávésa tísaa esa sésa kentí anóndako nóra sénawa táákísimo máyáan-umoyan-kwaasiye sáwí'o on-kwáásíyé toómbá kwénaiyo suwaná \v 12 Ísu iséna séna sontaa-kwáásígó kawe'ó umáímo máyáan-kwaasi íma kwétuwa'naa-ivo tí'o in-kwáásí kwétuwa'naa-iye. \v 13 mindáyave'a arupí umáímo máyáan-kwaasi tááyaanasa Áánútunopa'a tígwáe sé'a íma kunkáumpo sáwí'o umáímo máyáan-kwaasi tááyaanasa Áánútunopa'a tígwáe sé'a kunkáumne. Áánútun-aai aúváívimba agaimaréna séna Áánútu séna \q1 póímo tuvú'máímo agaimáímo símémba kanaán-ivo tirumbó kwéumatinkaamba anón-aamoi kwéune \m siráimba mindáyave'a imáyáa é'a mirá kwéumpo mináínkóná ááimba isé'a mirán-oro Ísu siráiye. \s1 toómbá aawesuráan-kwasai. \r Mááka 2:18-22, Árúku 5:33-39 \p \v 14 súwasa Yóni nombó pétinkowaina kwayó-kwáásí Ísunopa'a tésa áísaa esa sésa keséya ámáán-kawaa-kwaasiye moórá-mora-tawai Áánútuntaveta imáyáa éta toómbá íma kwéneta námúnaawe su'mai kwésumpo ená kwayó-kwáásí íma mirá ésa toómbá úwoi kwénaawe. nóra esa mirá kwéoo suwaná \v 15 Ísu séna moóráwai aaraí mayáíndawai amááraawi tanómba kautimínímba miwísé máyainasa aamoí ésa mintómbá íma a'áo sénááovo úwoi nánááowe. naaémba minkwáásígómbá áí'maesa kówíyasa minkánáámá amááraawi tirunkó sáwí'a ínasa toómbá a'áo sénááowe Ísu séna kwemó ménamo naaémbo tiyuwénamo iyíníntavena mináímbá siráiye. \p \v 16 Ísu mináímbá simásuwena séna ááéraan-ampantaamo avaa'ó kwáyáísasamo ombá aúná-ampanta íma kárámai kwéaraapaawe. mirámó íyana aúná-ampanta sáwí'a ínana ááéraan-ampantao aúná-ampantaraani'a íma íníye. \v 17 aúná-anda-aran-domba ááéraa-sipisipi-auwarasi-anaveumpimba íma kwéatimaraawe. mirámó íyanamo éna aúná-anda-aran-domba anón-éna ááéraan-anaveumba kavámbaena sáwí'a ínana mindómbá úwoiva'a atígwiniye. mindáyavesa aúná-anda-aran-domba aúná-sipisipi-auwarasi-anaveumpimba kwéatimaraawana minándá-árán-dóné misípísípí-áúwárásí-anaveune kawe'á umái kwáyáiye Ísu siráiye. \s1 inaamarúgónté aaraigóntéi kwaasái. \r Mááka 5:22-43, Árúku 8:41-56 \p \v 18 Ísu mináímbá kwésimatimumba moóráwai mono'-nánká'ó kárákwirowai téna Ísu anóndakoman-iye séna aísamaivimba kumbéna séna kesiyáámúmba kwévuwivo tiré ane'á koyátorenana usásinaino súwana \v 19 Ísu usásinena kwená kwayó-kwáásíyé mindákóe kumbá \v 20 moórá-ininkomba áí'a kwéun-ininko sísamaivakemba kae'á kumbaimái-ima naaeyámba kwéankowana minínínkó Ísun-ánaaemba kwa'maéna kwégwena kwená unáánkwátói árááira'a koyátorena \v 21 imáyáa éna séna kwená unáánkwátói árááira'a koyátóráánanama sí'a ésinkaniye-imayaa éna koyátorowana \v 22 Ísu kwanténa awánéna séna kesímánaako áá'a íma kaíno. kentáváí se árai'a súwa'naa íníwaiman-iye sénda póna áí'a éránkáiye súwana minkánáá kawe'á umái méraiye. \p \v 23 kawe'á umái máyowana Ísu kwéna mono'-nánká'ó kárákwirowaina naambó kwáyonka'a kwéna awánómba torupamáímo máyón-kwaasi uwíremba kwésesa anón-ivi'a kwétowana Ísu tuwánéna \v 24 séna máápa'a kúmóro. minárásígó íma pukáivo úwoi aúmá kwaiguráiye súwasa Ísuna awíráái suwaná \v 25 Ísu ti'mátuwowasa máápa'a kunákárúwowana minárásígó pukópa'a iyéna ayáánka'a tátorowana minárásígó usásinowana \v 26 Ísumo ún-aimba kóyáwé uráiye. \s1 Ísu túramba kavíkóndarai kawe'á umátínkarain-kwasai. \p \v 27 mináímbá kóyáwé úwana minkákémbá Ísu aampa'á kúmba kae'nárai túramba kavíkóndarai kwenánaaemba kwa'maésarai kwésarai anónka'a sésarai Tévítina akún-ándárákéwáí ómpo arunkáí umásinkaao suyaná \v 28 kwégwena naaúmpa'a umáyowasarai minkáé'nárai kwesé umáyóyana Ísu tísaa ena séna kentávékai sékai súramba kanaán-umai kawe'á umásinkaniyewa kwéseyo Ísu súwasarai anóndakoo kanaán-umai mirá íníyone suyaná \v 29 kentávékai miráyavekai áraire séyamba póna túramba kawe'á íno súwasarai \v 30 túramba awánamai kawe'á uyaná Ísu asiramái simátimena séna kemó únda íma simátímékaiyo súwasarai \v 31 ivátuwesarai kwemó úmba mósimatim-besimatimba uyaná kóyáwé uráiye. \s1 Ísu ááma turuvíyán-kwaasi kawe'á umánkarain-kwasai. \p \v 32 minkáé'nárai kuyasá évakarawai moóráwaimba áí'maesa Ísunopa'a máánkara. kwenarumpimbá taraváá-kwámbá máyontavena minkwáásígó íma aaí kwésuwasa áí'maesa Ísunopa'a máánkówana \v 33 Ísu mayauwówana kóúwana minkwáásígó aaí súwasa sáwívarawai awánésa táátavesa ésa sésa Ísareri-kwaasiya éta naaóvá'á mirám-báyáí íma awáraundaya ívékwarata íma kwéawanaumne sumbánivo \v 34 ámáán-kawaa-kwaasi sésa taraváá-kwántóntí kawááná'á asirayámbá ámísana tokéna póna taraváá-kwámbá kwémaitiyuwaiye siráawe. \s1 Ísu arumbá umátínkarain-kwasai. \p \v 35 Ísu naaó'-nao'a anón-daopimpare sáwíyan-daopimpare kwénaaena mono'-náúmpímpá'á uména Áánútu kwená kwaásimo kawááin-aimba áséi-aimba simátíma'maena iyéna ó'on-o'on-ti'o ún-kwaasi asóvamatinkaraiye. \p \v 36 Ísu mirá kwéuwasa sáwívarawaimo tóyo umbá tuwánéna séna sipisípira'o ímo kárákwiraiwaimo ímo máyáísasamo sipisípimo sáwí'o umáímo nááóntemba mirá owasá íma túwa'naa úmae kwénaaowasa sáwí'a kwéowe séna arumbá umátinkena \v 37 kwaásima Áánútumpa'a tígwáe-imayaa éna kwená kwayó-kwáásíyávéna séna kígauva'a sáwíva-tomba ávu karáisasa mintómbá akaránááon-kwaasi esimáí-kwaasi máyáamba pó'a \v 38 kígaugona avowámpa'a námúnaa síyana mayáí-kwáásí ti'maráínasa mintómbá akaránááowe Ísu siráiye. \c 10 \s1 Ísu kwená kwaási mayáírá'á ti'mákain-kwasai. \r Mááka 3:13-19, 6:7-13, Árúku 6:12-16, 9:1-5 \p \v 1 Ísu kwená kwayó-kwáásí sísamaivakemba kae'á kumbaimái-kwaasi tááyowasa tuwaná kwaási tirumpinkémbá taraváá-kwámbá maitíyu'mae'a nááóro-asirayamba tiména ó'on-o'on-ti'o ún-kwaasi asóvamatinkai-asirayamba tímakaiye. \p \v 2 asirayámbá tiména kwená mayáírá'á ti'maréna séna kesí aantá-kwaasin-owe súwai túwí'a moóráwai áwí'a Sáímoniye séna aúná-kwi'a tamámena Pítaawe séna moóráwai Pítaa áváko áwí'a Éndaru moóráwai Sépéti ááninko áwí'a Yémési moóráwai Yémési áváko áwí'a Yóni moóráwai \v 3 Vírípi moóráwai áwí'a Pátóromu moóráwai áwí'a Tómáasi moóráwai áwí'a Mátíyu kwemá táákísi mayówai moóráwai Árávíási ááninko áwí'a Yémési moóráwai áwí'a Tátiyasi \v 4 moóráwai áwí'a Sáímoni kwemá Árómáani-kamaani-kwaasi ti'mátuwanae siráiwai moóráwai áwí'a Yútási Isakéríóti kwemá naaénba Ísumba kwená namuro-kwáásírá'á agaráátínkaraiwai miráumai-kwaasi Ísuna kwayó-kwáásímán-owe. \p \v 5 Ísu minkwáásí sísamaivakemba kae'á kumbaimái-kwaasi ti'maréna séna kosimátíma'mae nááóro. ó'onkaa-kwaasiti naaópimpare Sámériyaa-kwaasiti naaópimpare íma naaé'a \v 6 kentí kwaási Ísareri-kwaasiti naaópimpa'a nááóro. sipisípira'o ímo kárákwiraiwaimo ímo máyáísasamo sipisípimo sáwí'o umáímo nááóntemba Ísareri-kwaasi mirámó kwéomba \v 7 kosimátime'a sé'a Áánútu kwená kwaásimo kawááimba ááimba kwéasaiye kosimátí'mae nááóro. \v 8 tí'o in-kwáásí asóvamatinke'a púwón-kwaasi usásintinke'a túmo karáin-kwaasi túma kawe'á umátinke'a taraváá-kwámbá tirumpimbá máyáan-kwaasi maitiyúwáanasa kónááowe. mimbáyáígóná asirayámbá úwoi timúna'a íma óntamba meéyámbakaavo úwoi kawe'á umátínkáaro. \v 9 aampa'ó kwíyamba íma moórá-yantaa'a maimaé'a koró. óntamba íma unáámpímbá áítumae'a kwé'a \v 10 toón-únámbá íma maimaé'a kwé'a tísamai-anaamba íma maimaé'a kwé'a tááúmba íma maimaé'a koró. moórá-mora-umai unáánkwátói timantenká umái kuvé'mae'a koró. túwa'naa ónááowai kárákwiyonaaovo évaka-tantaa'o íma maimaé'a úwoi koró. \p \v 11 Áánútun-aai simátimenaaontave'a moórá-naopa'o kwíyamba keinárawa'o naambó timíndawaimba avakáá é'a mindáúmpáré su'mai mé'a kentí mayáí maimái ánáse'a mindámbá tuwé'a ó'on-daopa'a koró. \v 12 moórá-naumpa'a iyíyamba máyaiyan-kwaasiyave'a sé'a kawe'á umái máéro síyasa \v 13 keinárawa'o kárákwiyiyanamo éna Áánútu kawe'á umátinkanivo ímo kárákwiyiyanamo éna Áánútu keináraware su'mai kawe'á umátinkaniye. \v 14 moórá-naopa'o kwíyamba naambó ímo timésamo kentááimo ímo isáíyanamo éna Áánútu mindáópaken-kwaasi íma aamoí umátinkanivo umásítai'a é'a tísamaivakem-baramo uwáéntenkaani'a oró. mindáúmpárá'i. mindáópara'iyo. tuwé'a koró. \v 15 simátíménda ísáaro. Áánútu kwaási máyáawaina ááintavena tísaa ínín-kanaa tínímba naaóvá'ó Sótómu-naopare Kómóraa-naopare méraan-kwaasi sáwí'o uráantavena sáwí-meyamba timíníye. keinárawa'o tínaaembo umátimenaaon-kwaasi sáwí-meyamba timíníye. minkwáásíyóntí sáwí-meyanko Sótómu-naopakewaiye Kómóraa-naopakewaiyeti sáwí-meyankomba usáyaaitaniye Ísu siráiye. \s1 sáwí'a umátinkanaaon-kwasai. \p \v 16 Ísu mináímbá simásuwena séna simátíménda ísáaro. sipisípimo kwisanamó áwááisaantemo in-íyánkómó intenkáámbó on-kwáásívímbá ti'maránaumne. kawer-ímáyáágwárá-kwáásíráámbá umái mé'a sáwí'o umátinkanaaombo é'a íma anondá sáwí'a é'a paru umái máéro. \v 17 kárákwiyoro. mono-káwáá-kwáásí keinárawa'a tí'maesa anón-kwaasitopa'a mótinkesa aaivimbá maitinkésa mono'-náúmpá'á mótinkesa túwíruku'-nesa \v 18 kentávé'o asiramáímo máyáantavesa táto'mai tí'maesa kámááni-anon-kwaasitopare kawááon-kwaasitopare mátinkesa aaivimbá maitinkáíya'a miwí kesáái simátime'a ó'onkaa-kwaasiyonte kesáái simátimenaaowe. \v 19-20 aaimó simátínkénka'a nóran-aina sénaumno-imayaa íma anómba é'a íma kentí imáyáavinken-aimba sénááovo kentivon-amankó sénááon-aimba úwoi tááka tinkáína'a sénááowe. \p \v 21 évakarawai tívá'awaawi tí'mai ó'owira'a timíyasa tínkamiyasa puwónááowe. tivoísáímo ésa tíráámaa'a tí'mai ó'owira'a timíyasa tínkamiyasa puwónááowe. iyámpóíyombo ésa tinóvowima tí'mai ó'owira'a timíyasa tínkamiyasa puwónááowe. \v 22 kentávé'o asiramáímo máyáantavesa tíyámba umátinkesa mirámó kwéomba ímo ivátuwesamo kentávésamo asiramáímo méwai Áánútu kawepá'á métinkaniye. \p \v 23 moórá-naopa'o méwasamo sáwí'o umátinkewa'o é'a tiyuwé'a isaaisé'a ó'on-daopa'a koró. simátíménda ísáaro. Ísareri-kwaasiti naaó'-nao'a simátíma'mae kwénaaiyana mimbáyáí íma ánásaraindara'a kemá kwaási úranda'a kumpaáruraundawai moórágwara'a kumónaumne. \v 24 ívé-kwaasigo kwéagaraarankaiwaimba íma kwéusayaaitaiye. mayáí-kwáásígó kwená anón-kwaasi íma kwéusayaaitaiye. \v 25 ívé-kwaasigo agaráárankainda-kwaasigomo índantemba íníye. mayáí-kwáásígó kwená anón-kwaasigomo índantemba íníye. miráumai kemá anóndako únasa simái sáwí'a umásinkesa sésa taraváá-kwántóntí kawáánákó áwí'a Píyésepu iyémá kwésewe. mirá kwésemba pósa kesí kwaási simái ávááraumai sáwí'a umátinkanaaowe Ísu siráiye. \p \v 26 Ísu simásuwena séna mináímbá imáyáa é'a kwaási-taaroi íma inkaisé'a máéro. aúpá'ó kwáyáin-tantaa'a amápa'a avora'á paárínasa awánanaaowe. túnkaipa'a kwáyáin-tantaa'a avora'á paárínasa awánanaaowe. mindáyave'a kwaási-taaroi íma inkáíséro. \v 27 aúpá'ó simátíménda avora'á simátíméro. keinárawa'o simátíménda-aimba sáwíva-kwaasimo torupenká'á simátíméro. \v 28 tínkamiya'o puwónááon-kwaasi-taaroi íma inkáíséro. miwí kentimambá íma tínkambai ánásanaaovo Áánútun-aaroiye su'mai inkáíséro. kwemó éna sáwí-marupa'o iramó kwégaindava'a túgwarare timankwáráré tuwáinasa ménaaowe. \v 29 maarán-áímbá imáyáa oro. sáwíyan-dumama téntékaan-dumama kae'-númámá sáwíyan-ontankakemba siyáánkai-toyaaraamba kwémeyan-ovo Áánútu kíraan-dumama kárákwirena ímo kanaán-iye sínanamo éna íma puwéna marapá'á kumínívo \v 30-31 sáwíva'-numama Áánútu aúranka'a íma anón-tantaa'an-ivo kwaási anón-tantaa'a owaná póna kárákwirena amápa-tantaa'a kwéawanena kenti'nótáugwara'a kwétaampamai kwéawanaivo íma táá'a kaíno Ísu siráiye. \s1 Ísu áwí'a avoratá sénaunda-kwasai. \r Árúku 12:8-9 \p \v 32 Ísu mináímbá simásuwena séna amáparawai túranka'a kentávésa sésa kesí anóndakoman-iye síyawaiyave'a kesivo kwíyómpakewai aúranka'a sé'a kesí kwaásiman-owe sénaumne. \v 33 ánivo kwaási túranka'a kembá tínaaemba umásimiyawaiyave'a kesivo kwíyómpakewai aúranka'a sínaaemba umátimenaumne Ísu siráiye. \p \v 34 Ísu mináímbá simásuwena séna kentávé'a maarán-ímáyáá íma oró. kwaási amápa'a paru umái máyáantavena marapá'á kunkáiye. ímanivo marapá'á kunkáunda kwaási taaínka'a ésa évakarawai kesáái isáíyasa évakarawai aaisambá sénááowe. \v 35 ívékwara aánogwara'a kesááiyavesa maará ónááowe. avowámá moórá-imayaa ínana ááninko ó'on-imayaa íníye. anówama moórá-imayaa ínana ayáámúnko ó'on-imayaa íníye. anáávúkowe ó'on-o'on-imayaa óyááoiye. \v 36 moóráwai kwenamáárawi kwená namuro-kwáásíráámbá umái ónááowe. kesááiyavesa miráumai miwítí imáyáa taaínka'a ónááowe Ísu siráiye. \p \v 37 Ísu mináímbá simásuwena séna kesí kwaási-i'a ónáe síyawai aiva'á tinóvowiye táánimbaare tiyáámúmbaare tirumbá timésa naaémba kembá tirumbá símémba uwóví'an-owe. \v 38 kemá puwónaunda-taima súgwaata'mae'a kondantembá kesí kwaási-i'a íyawaima umbai-yántáá'á timíyasa minúmbáí-yántáá'á íma maimaésa sínaaemba kwaránááomba uwóví'a ónááowe. \v 39 tirááímo táíndai'o ésa íma kawe'á umái ménaaovo kentávésa imáyáa ésa tirááímo táínda-yantaa'a tuwésa puwésa aúnái'a umái kwíyómpa'a maí'mai'a ónááowe Ísu siráiye. \p \v 40 Ísu mináímbá simásuwena séna ti'máráandawai kentáái isáíyawai kesááigwara'a isánááowe. kesáái isáiyawai si'mákaiwain-aaigwara'a isánááowe. \v 41 Áánútun-aai simátimindawai évakarawaitopa'a kwínasa sésa Áánútun-aai kwésimatimendawai ónda pó'a enáái isánaumne síyawaima kwésimatimiwaimba Áánútu kawe'-méyámbá aména kwéisaiyawaigwara'a mirám-béyámbá timíníye. arupí umái máyáiwai évakarawaitopa'a kwínasa sésa arupí umái máyaandawai ónda pó'a enáái isánaumne síyawaima arupí umái máyainda-kwaasigomba Áánútu kawe'-méyámbá aména kwéisaiyawaigwara'a mirám-béyámbá timíníye. \v 42 kesí kwaási awánésa sésa úwoisan-kwaasi imbánivo Ísuna kwaási-i'a uráimba pó'a áwa'naa ónáe sésa sáwíyan-tantaa'a nombá amíyana Áánútu kawe'-méyámbá timíníye Ísu siráiye. \c 11 \s1 Yóni nombó pétinkaraiwaina kwaasái. \r Árúku 7:18-35 \p \v 1 Ísu kwená kwayó-kwáásí sísamaivakemba kae'á kumbaimái-kwaasi mináyáátáár-áímbá simátímatuwena mimbárává'á tuwéna ó'on-o'on-daopa'a kwenáái kosimátíma'mae kwégwena kwená kawer-ámbá agaráátínkaraiye. \p \v 2 agaráátinkowana Yóni ándá-naumpa'a máyonka'a Áánútumo usásinankaiwai Káráísiti ún-aimba iséna kwená kwayó-kwáásí ti'marówasarai Ísunopa'a tésarai \v 3 áísaa esarai sésarai kumíníyonemo sirááwaiya'ono. á'owawa ónómpo kumíníwaina amu'maránaumno suyaná \v 4 Ísu séna tayauwerékai isááyamba awánááyamba Yónimba kosimámekai sékai \v 5 túramba kavíkáiwai túramba awánamai kawe'á owaná táá'a kaúnkaiwai táá'a kwéisaawana tísamaima pukáiwai kawe'á umái tísamaima kwétaawana túma karáiwai kawe'á kwéumatinkena puwón-kwaasi kwéusasintinkena úwoi-kwaasi áséi-kwasai kwésimatimena séna \v 6 kentávéna íma kaer-ímáyáá íyawai tirunkó kawe'á kwéiye siyé Yónimba kosimámékaiyo Ísu súwasarai kurááiye. \p \v 7 Yónina kwayó'nákai tayauwerésarai kuyaná Ísu Yónin-aai amápa-kwaasi simátimena séna Yóni kavóná-marava'a máyáísa'a koawáné'a nóran-imayaa kwéera koawánaraao. úndá toréna umá móma'mema'o intenkáán-kwáásí Yónima iyé-ímáyáá uráao. Yóni íma mirán-kwáásímán-ivo asirayán-kwáásímán-iye. \v 8 nóran-imayaa kwéera koawánaraao. kawer-únánkwátói úmakainda-kwaasi Yónima iyé-ímáyáá uráao. ímanivo mirán-kwáásí kawer-únánkwátóigwara-kwaasi anón-kwaasiti naaúmpa'a kwémaewe. \v 9 nóran-imayaa kwéera koawánaraao. Áánútun-aai kwésiwai Yónima iyé-ímáyáá uráao. owé Áánútun-aai kwésiwaiman-iye. árai'a simátime'a sé'a kwemá Áánútun-aai siráawai usáyaaitaraiye. \v 10 Áánútun-aai aúváívimba Yónin-aai simái agaimaréna séna \q1 Áánútu séna isaaó. moóráwaimba ai'máráanana kesáái maimaéna ená aiva'á kwéna ená aambá kwiyíníye siráiye \m agaimaréna siráimba Yónintavena siráiye. \v 11 simátíménda ísáaro. Yóni nombá pétinkaraiwaina mayáígó amápa-kwaasiti mayáígómbá usáyaaitaisana Áánútu kawe'á umánkaraivo Áánútu kwená kwaásira'o kawááin-kwaasi anón-kwaasiye úwoi-kwaasiye anómba kawe'á umátinkaniye. \v 12 Yóni nombá pétinkaraiwai Áánútun-aai simátimindayavena ááimba ásárainkakemba ívékwara'a évakarawai Áánútu kawááipa'a íyóvo sésa aambá itánáe sésa anóm-bayai máyáawasa évakarawai aamoí ésa Áánútu kenká'á kawááinkwae kwésewe. \v 13 naaóvá'á Áánútun-aai simátímakowaiye Mósesiye Áánútu kwená kwaásimo kawááinimba paáriniye-aimba suwaná naaémba Yóni paáruraiye. \v 14 naaóvá'á Íráiyaa maémáiwai ókwara'a paáriniye-aimba suwa'á mináímbó siráan-aintave'a áraire sewa'á kemá sé'a Íráiyaantavesamo siráamba Yónintavesa siráawe kwésunda mináíntávé'a áraire seró. \v 15 kwéisaawai ísámai kawe'á oro Ísu siráiye. \p \v 16 Ísu mináímbá simásuwena moórá-ainkwara'a simátimena séna ívé'a máyáan-kwaasi nóran-kwaasiraane sénaumno. mirán-kwáásíráání'a kwéomba iyámpóíyomba naaópa'a marupímbá mésa aávéima kwétesa moórá-ayampa'o máyáan-iyampoi tááyesa imá tiré'a taseró. \v 17 moórá-iya súna'a íma táásá uráawe. ivi'á taan-íyá súna'a íma ivi'á taráawe. miníyámpóí uráantemba maamáyáan-kwaasi mirá kwéowe. \v 18 Yóni nombá pétinkaiwai ména ándá-aran-domba íma kwénena Áánútuntavena ísámai toónkwárá'á íma kwénaisasa kwentávésa sésa taraváá-kwámbá arumpimbá máyáiwaiman-iye kwésewe. \v 19 kemá kwaási úranda'a kumpaáruraundawai mé'a ándá-aran-donkwara toónkwárá'á kwénaunasa kentávésa sésa ándá-aran-donte toónté námae íyíwaima póna táákísi máyáan-umoyan-kwaasiye sáwí'a on-kwáásítí kwaásiman-iye kwésewe. ánivo Áánútu simátímakaintemba kwéowai sésa Áánútu kawer-ímáyáágwáráwáímán-iye kwésewe Ísu siráiye. \s1 íma aaí ísaraan-kwasai. \r Árúku 10:13-15 \p \v 20 moórá-mora-tawai Ísu naaó'-nao'a kawe'-máyáí ímo awánaraam-bayai mayówasa awánésa sáwí-mayai íma tuwésa Áánútunopa'o ímo tuntávéna Ísu asiramái séna \v 21 keinárawa'a Kórásini-naopaken-kwaasiye Pétésáítaa-naopaken-kwaasiye sáwí-meyamba kentópa'a tíníye. naaóvá'ó Táyaa-naaopaken-kwaasiye Sáítóni-naopaken-kwaasiye Áánútun-aaimo ímo ísaraawaivimbo kawe'-máyáí ímo awánaraam-bayaimo kwémayaawandamo awánarekai miwítí sáwí-mayai tukáasino. sáwí-mayaimo tuwésamo úwoi-unankwatoimo úmaesamo kanamó a'mákáankakai Áánútu tuwánaraisino. \v 22 mindáyave'a simátíménda ísáaro. maarán-ímáyáá kwée'a Áánútu kwaási máyáawaina ááintavena tísaa ínín-kanaa tínímba Áánútu Táyaa-naopaken-kwaasiye Sáítóni-naopaken-kwaasiye sáwí-meyamba anómba timíníye-imayaa kwéowe. ánivo kentí sáwí-meyanko minkáé'-náópakewaiti sáwí-meyankomba usáyaaitaya-sawi-meyamba timíníye. \v 23 Kápénéamu-naopaken-kwaasiyono. kentúwí'a mósá maré'a sé'a kwíyómpa'a iyónaumne sembánivo púwón-ayampa'a kónááowe. naaóvá'á Sótómu-naopaken-kwaasivimbo kawe'-máyáí ímo awánaraam-bayaimo kwémayaawandamo awánarekai miwítí sáwí-mayai túwówana póna Áánútu mindáó'a íma ánásasuwowana ívé'a úwoi kwáyáisino. \v 24 mindáyave'a simátíménda ísáaro. maarán-ímáyáá kwée'a Áánútu kwaási máyáawaina ááintavena tísaa ínín-kanaa tínímba Áánútu Sótómu-naopaken-kwaasi sáwí-meyamba anómba timíníye-imayaa kwéowe. ánivo kentí sáwí-meyanko Sótómu-naopakewaiti sáwí-meyankomba usáyaaitaya-sawi-meyamba timíníye Ísu siráiye. \s1 kesópa'a teró siráin-kwasai. \r Árúku 10:21-22 \p \v 25 minkánáá Ísu Áánútuntavena séna kesivoó kwíyómpakwara mararákwárá'á kárákwiraandawai óne. amápa-tantaa'a kwéisaumne sen-kwáásí íma simátime úwoi-kwaasi simátime \v 26 mirámó iíyávéna kwéankaisa'a pó'a enáwí'a mósá kwémaraumne Ísu Áánútuntavena siráiye. \p \v 27 Ísu mináímbá simásuwena séna kesivo amápa-tantaaka'a kárákwiyuwo séna símakaiye. amáparawai kesí ááimba íma suwánaraavo kemá kesivo ááninko únana póna kesí ááimba suwánaraiye. amáparawai kesivoná ááimba íma awánaraavo kesivombá pó'a keyáá kwená ááimba awánaraumne. kesivoná ááimba simátimenae únda-kwaasi kanaán-umai kesivona ááimba kwéawanaawe. \p \v 28 kentí mayáí umbai-máyáí kwémayaawana kentópa'a umbai-yántáá'á kwáyáiwai kesópa'a tíya'a kentí imáyáa aúnái'a umátínkáana'a paru umái ménaaowe. \v 29 kemá kesúma íma maé iyé'a paru umátinkaundawai úna'a pó'a kesí aambá kawe'á umái awáné'a kesáái taagwiyavíya'a kentí imáyáa aúnái'a umátínkáana'a paru umái ménaaowe. \v 30 kesááimo taagwiyavónááomba íma umbaí táínana timénaunda-mayai kawe'-máyáímán-iye Ísu siráiye. \c 12 \s1 Ísu savaatirár-áímbá siráin-kwasai. \r Mááka 2:23-28, Árúku 6:1-5 \p \v 1 minkánáávímbá Yútaa-kwaasi agándaan-kanaara'a Ísuwe kwená kwayó-kwáásíyé kígauvimba úwíti-ton-kigauvimba kwéguwana kwená kwayó-kwáásí táái tinkówasa úwíti-aramba kútúmai ásima pítuwesa kwénowasa \v 2 ámáán-kawaa-kwaasi tuwánésa Ísuntavesa sésa tuwánaao. agándaan-kanaama aambá áúmbakaawasa mirá kwéowe suwaná \v 3 Ísu séna naaóvá'ó Tévítimo urómba aúváívimba agaimarón-ainkona ááimba íma ísaraawe. Tévítiye kwená kwaásiye táái kwétinkowana \v 4 Tévíti Áánútuna mono'-náúmpá'á iyéna Áánútu aúranka'o makón-tomba umairéna kwénena kwená kwaási timúwasa naráawe. mintómbá úwoi-kwaasi íma némáembanivo mono'-máyáí máyón-kwaasi némáembani. Tévíti mintómbá umairéna timúwasa nonká'á Áánútu íma áwáá'a siráimbanivo kesí kwaási mirá kwéowa'a áwáá'a ímo seráámbá áwáá'a kwésewe. \v 5 naaóvá'á Mósesi simátímakain-aimba aúváívinkemba awánaraawe. Áánútuntavesamo ísámaimo póímo tuvú'máímo kwéagayaan-kwaasi anóm-bono'-naumpa'a mayáí kwémaesa agándaan-kanaagwara'a mayáí kwémayaawasa mirámó kwéontavesa íma aaí kwésimatinkesa sésa sáwí'a kwéowe íma kwésewe. \v 6 simátime'a sé'a keinárawapimba kwémayaunda-mayaigo anóm-bono'-naumpa'o kwémayaam-bayaigomba usáyaaitaraivo agándaan-kanaa mono'-máyáí-kwáásí mayáí kwémayaantave'o ímo sáwí'o kwéowe senkákémbá kesí kwayó-kwáásíyávé'a sáwí'a kwéowe íma seró. \v 7 Áánútun-aai aúváívimba agaimaréna séna Áánútu séna \q1 póímo tuvú'máímo agaimáímo símémba kanaán-ivo tirumbó kwéumatinkaamba anón-aamoi kwéune \m siráimba mináínkóná ááimbo isé'o kwarékai ímo sáwí'o uráan-kwaasi aaivimbá íma maitínkáasino. \v 8 kwíyómpakemba kwaási úranda'a pó'a agándai-kanaara'o kárákwiraundawai úmpo agándai-kanaara'o kwaásimo mayáí kwémayaamba kendéímán-iye Ísu siráiye. \s1 ayáámba kawévaigurain-kwaasigona kwaasái. \r Mááka 3:1-6, Árúku 6:6-11 \p \v 9 Ísu mivá'á tuwéna mono'-náúmpá'á iyúwana \v 10 moóráwai ayáámba kawévaiguron-kwaasi máyowasa aaivimbá mayankánáe sésa Ísumba áísaa esa sésa agándai-kanaama mayáí aambá áúmakaan-kanaama póna áí'o in-kwáásí asóvamankai-mayai mayáínda ámáámba araaisíni. íya araaisíníyo suwaná \v 11 Ísu tísaa ena séna keinárawapinkemba kentí sipisípi-poraa'o maipímbó pékaina'o é'a agándai-kanaara'a ááéma mósá asinánááoo. owé á'a mirá ónááomba \v 12 kwaásigo sipisípi-poigomba usáyaaitaraimba póna agándai-kanaa áí'o in-kwáásí asóvamankanimba kawe'á éna ámáámba íma araaisíníye simátímatuwena \v 13 ayáámba kawévaiguron-kwaasiyavena séna enayáámba árútuwaao súwana ayáámba árútuwowana kawe'á umánkowana ó'on-ayaankaamba úwasa \v 14 ámáán-kawaa-kwaasi mono'-náúmpákémbá kumésa Ísumba nóraumaiya tuvuwónaundaya'iyo sésa ámááyu-aimba siráawe. \s1 Ísu Áánútuna mayáí-kwáásígóná kwaasái. \p \v 15 ámááyu-aimba sun-táámá Ísu iséna mimbárává'á tuwówasa sáwívarawai kwenánaaemba kwárówana tí'o ún-kwaasi amápa'a asóvamatinkena \v 16 asiramái séna kemó umátinkaunda-aimba íma simátíméro siráiye. \v 17 mirámó úmba naaóvá'á Áánútun-aai simátímakowai áwí'a Áísáya sirónka'a póna Ísu mirá uráiye. Áísáya agaimaréna séna Áánútu séna \q1 \v 18 kwembá usásinankaraunana kesí mayáí-kwáásí isa'á kwená imáyáa kwée'a aamoí kwéumanke'a aaí senaná kesimankó kwesé máyainana ó'on-o'on-kwaasi amáparawai kesí arupí-aimba simátimena \v 19 íma aaisambá tiyéna íma anónka'a séna naaópa'a kwénaaena íma anónka'a séna \v 20 Áánútunopa'o ímo asiramáímo máyáan-kwaasi íma tiyuwéna kawe'á umátinkaniye. mirá úmae iyéna mayáí maimaé iyéna íma ivátuwainana kesí arupí-ainko usáyaaitena kwáyainasa \v 21 ó'onkaa-kwaasi kwenáwí'a isésa sésa árai'a súwa'naa íníwaiman-iye sénááowe \m Áánútu siráiye sirónka'a póna Ísu mirá uráiye. \s1 Ísunte Píyésepuntei kwaasái. \r Mááka 3:20-30, Árúku 11:14-23, 12:10, Árúku 6:43-45 \p \v 22 moóráwai maúmba kwenarumpimbá taraváá-kwámbá máyowana póna minkwáásígó íma aaí kwésuwana aúramba kavíkówasa áí'maesa Ísunopa'a máánkówana Ísu mayauwéna minkwáásígómbá kawe'á umánkowana kwemá aaí súwana aúramba awánówasa \v 23 sáwívarawai táátavesa ésa sésa mindá'á Tévítin-andarakemba paáriniyemo siráawaiya'i. ó'owa'iyo suwasá \v 24 ámáán-kawaa-kwaasi mináímbá isésa kampa'á sésa ímanivo taraváá-kwántóntí kawááná'á áwí'a Píyésepu asirayámbá ámísana tokéna póna taraváá-kwámbá kwémaitiyuwaiye siráawe. \p \v 25 suwaná Ísu miwí tááma iséna simátimena séna moórá-andama áái'a tiyésa pósa taaínkaar-umai mésa íma asiramáívakaamba kwémaewe. moórá-naopara'i. moórá-akuna'i. usíyán-ákúmbá pósa taaínkaar-umai íma asiramáívakaamba kwémaewe. \v 26 Sáátáánigona kwaásimo áái'o tiyésamo taaínkaa'o ésamo ésa íma asiramáívakaamba kwémaewe. kentávé'o sembá Píyésepu asirayámbá ámísana tokéna póna taraváá-kwámbá kwémaitiyuwaiyemo kwésemba \v 27 ánivo Píyésepuna asirayánká'ó taraváá-kwámbó kwémaitiyuwaundarakai kentí kwaásigwara'a Píyésepuna asirayánká'á taraváá-kwámbá maitiyúwáásino. mirán-áímbó síyasamo ésa kentí kwaási kampa'á kwésewe sénááowe. \v 28 ánivo kemá Áánútun-amankona asirayánká'á taraváá-kwámbá kwémaitiyuwaundayavena Áánútuna asirayámbá keinárawapimba kwévaarisa'a kwéawanaawe. \p \v 29 moórá-aimba imáyáa oro. moóráwai moórá-nanko avowámó asiramáímo máyainanamo éna mindáúmpákémbó umóyámbó mayáindayavenamo éna íma úwoi uveránívo mindánkó avowámbá ánda asááúmankenamo éna uvékena kwená náaindaamba umóyámbá mayáníye. \p \v 30 kembá íma kwésuwa'naa-esa kesí namuro-kwáásíráámbá umái kwémaewe. íma súwa'naa esa kwaási torupamái símémba moórá-mora umáguraawe. \p \v 31 mindáyave'a simátíménda ísáaro. kwaási sáwí-mayai kwémaesa simái sáwí'a kwéumatinkaamba mindá Áánútu maitiyuwánívo Áánútun-amankontavesa simái sáwí'a umánkanaaomba mindá Áánútu íma maitiyuwáníye. \v 32 kembá kwaási úrandako kumpaáruraundawaimba simái sáwí'a umásinkanaaomba mindá Áánútu maitiyuwánívo Áánútun-amankontavesa simái sáwí'a umánkanaaomba mindá Áánútu íma maitiyuwéna ívékwara naaénkwara'a íma maitiyuwáníye. \p \v 33 kawe-táígó kawer-árámbá íyáísana sáwí-taigo sáwí-aramba kwéiyaivo taaéramba awánésa kawe-táígón-aramban-iye. sáwí-taigon-aramban-iye kwésewe. \v 34 iyánkó póígon-araa'an-owe. sáwíre su'mai on-kwáásí mé'a pó'a íma kanaán-umai kawer-áímbá kwésewe. tirumpimbá kwáyáin-imayaanei kwésewe. \v 35 kawe-kwáásí kawer-ímáyáávínkémbá kawe'-máyáí kwémayaavo sáwí-kwaasi sáwí-imayaavinkemba sáwí-mayai kwémayaavo sáwí-kwaasi é'a sáwí-aimba kwésewe. \p \v 36 simátíménda ísáaro. Áánútu kwaásimo máyáawaina ááintavena tísaa ínín-kanaa tínímba úwoi-aimbo ó'on-o'on-aimbo siráantavena tísaa íníye. \v 37 kawer-áímbó sirén-kwaasiyavenamo éna arupí-kwaasiman-owe Áánútu séna sáwí-aimbo sirén-kwaasiyavenamo éna sáwí-kwaasiman-owe síníye Ísu siráiye. \s1 ímo awánáúnda-mayai mayaaó siráan-kwasai. \r Mááka 8:12, Árúku 11:29-32 \p \v 38 súwasa évaka'a ámáán-kawaa-kwaasiye ámáámba sun-kwáásíyé Ísumo sáwí-aimbo sínda isánáe sésa anóndakoo áraira Áánútumpakena kunkáana ímo awánáúnda-mayai máyénata awánaano suwaná \v 39 Ísu séna ívé'o máyáan-kwaasi sáwí-kwaasi é'a Áánútuntave'a íma imáyáa é'a kentávé'a kwése'a Áánútumo ai'mákainamo e íma awánáúnda-mayai máyénata awánaanomo kwésemba naaóvá'á Áánútu Yónaambo uráintemba kembá mirá ínívo mináímbá imáyáa oro. \v 40 naaóvá'ó anón-doyaako Yónaambo nawíkowanamo kaumbo-táwaimo arumpimbó méraintemba kemá kwaási úrandako kumpaáruraundawai kaumbo-táwai maipímbá ménaumne. \v 41 Yónaa kaumbo-táwai anón-doyaako arumpimbá máyowana miín-kwituwówana minkákémbá Nínívaa-naopa'a Áánútun-aai kosimátimuwasa isésa sáwí-mayai tuwésa Áánútun-aai ísaraawe. ívé'a Yónaamba usáyaaitaraundawai máyauna'a kesáái íma kwéisaamba póna naaémba Áánútu kwaásimo máyáawaina ááintavena tísaa ínín-kanaa tínímba Nínívaa-naopaken-kwaasi keinárawa'a aaivimbá maitinkésa sésa Yónaan-aai iséta sáwí-mayai tukáundayaanivo Yónaamba usáyaaitaraiwai kentí naaópa'a máyowa'a kwenáái íma isé'a sáwí-mayai íma tukáawe Nínívaa-naopaken-kwaasi sénááowe. \v 42 naaóvá'á kentíkwá'nára'a kárákwirowai áwí'a Sórómoni kawer-ímáyáávínkémbá aaimá kwésimatimuwana moórá-ininko némpaken-kawaa-ininko Sórómonin-aai koisánáe séna kwémena kuráiye. ívé'a kemá Sórómonimba usáyaaitaraundawai máyauna'a kesáái íma kwéisaamba póna naaémba Áánútu kwaásimo máyáawaina ááintavena tísaa ínín-kanaa tínímba minínínkó keinárawa'a aaivimbá maitinkéna séna kemá némpakemba Sórómonin-aai taísaraumpo Sórómonimba usáyaaitaraiwai kentópa'a máyowa'a kwenáái ísómba íma ísámai kawe'á uráawe síníye Ísu siráiye. \s1 taraváá-kwánkó koyauwékain-kwasai. \r Árúku 11:24-26 \p \v 43 Ísu mináímbá simásuwena séna kwaási arumpinkémbá taraváá-kwánkó auwéna kavóná-marava'a nombá íma kwáyáipa'a kogwénaaena séna náávara ménaumno séna avakáá uwááena \v 44 séna tayauweré'a kesí naambá kwaásigo arumpimbá pó'a koménaumne simásuwena téna taawánaimba mindánkómbá kankambá kwiyú'mái kawer-umásukaisana taawánéna \v 45 tayauweréna avakaeté-taravaa-kwamba miwítí sáwí-mayai anómba uráawai tí'maena minkwáásígó arumpimbá tamáyáawana moórá-taravaa-kwamba arumpimbá máyáísana minkwáásígó sáwí'a umái máyáísasa naaémba sáwíva-taravaa-kwamba máyáawana kwemá anómba sáwí'a umái méraiye. miráumai ívé'o máyáan-kwaasi sáwí-mayai kwémaesa anómba sáwí'a úmaesa iyónááowe Ísu siráiye. \s1 Ísun-anówawe áúnava'maati kwaasái. \r Mááka 3:31-35, Árúku 8:19-21 \p \v 46 Ísu kwésimatimumba Ísun-anówawe Ísun-áúnava'maate tésa aaí simámenaaontavesa máápa'a máyówana \v 47 moóráwai Ísuntavena séna enanówe enáúnava'maare aaí simámenaesa máápa'a máyáawe súwana \v 48 Ísu séna kesinó nááwa'iyo. kesúnava'a nááwiya'o séna \v 49 ayáándei kwená kwayó-kwáásí agaráátinkena séna kesinó kesívá'maa'a máyáawe. \v 50 kesivo kwíyómpakewai siráini'a kwéowai kesinó kesúnava'maa'a kesímánaa'maa'an-owe Ísu siraíye. \c 13 \s1 moóráwai ánáyumba tu'makáin-kwasai. \r Mááka 4:1-20, Árúku 8:4-15 \p \v 1 mitáwai Ísu naaúmpa'a tuwéna Káríri-nonkwaaunkon-awampa'a koména aaí simátimindayavena úwasa \v 2 sáwívarawai tóyo ésa kwená egwaa'á tamáyóntavena nompí-sípívímbá usámaaisena máyowasa minkwáásíyómbá nonkwaaúnkón-awampa'a máyówana ó'on-o'on-aimba kwántámai simátimakaiye. \v 3 moórá-aimba simátimena séna moóráwai ánáyumba maimaéna kígauva'a kwégwena \v 4 máyu'maraisana évakar-anayumba aampa'á kunkwáyáísana numaómá túkúnasukaiye. \v 5 évakar-anayumba óntankwara'-maravimba kunkwéna paáká'-márávímbá póna avekáán-umai anón-isana \v 6 aa'á kaisaná amímá ayáátááka'a íma kunkéna aáyánkaguraiye. \v 7 évakar-anayumba karaampimbá kunkwéna kárúraisana karaan-tantáákó ara'násukaiye. \v 8 évakar-anayumba kawe'-márávímbá kunkwéna karuwéna anón-éna arambá imái sáwívar-aramba iyéna évaka'a usáyaaitayan-aramba íyáísana évaka'a umaimái-aramba iráiye. \v 9 kwéisaawai ísámai kawe'á oró Ísu siráiye. \p \v 10 Ísu súwasa kwená kwayó-kwáásí kwenópa'a tésa taáísaa esa sésa kwésimatimenda nóra séwa kwántámai-aimba kwésimatimeno suwaná \v 11 Ísu séna Áánútu kwená kwaásimo kawááin-ainkona ááimba kwésimatimunda Áánútu keinárawa'a imáyáa tímísa'a kwéisaavo miwí imáyáa íma tímakaisasa kwéisaantave'a kwántámai-aimba kwésimatimune. \v 12 Áánútun-aaimo ísámaimo kawe'ó íyawai Áánútu túwa'naa ínasa moórá-ainkwara'a isésa mirámó kwéiyanamo éna Áánútu túwa'naa ínasa amápar-ainkwara'a isánááowe. Áánútun-aaimo ímo ísámaimo kawe'ó ésa kampa'á sésa kawe'á umái kwéisaumne síyawaima tirumpinkémbá mináímbá maimayáínana íma kwéniye. \v 13 kwéisaambanivo íma ísámai kawe'á kwéowe. kwéawanaambanivo íma awánamai kawe'á kwéowe. mirámó kwéontave'a simátimunda kwántámai-aimba kwésimatimune. \v 14 naaóvá'á Áánútun-aai simátímakowai áwí'a Áísáya siráimba miwí mirá kwéowe. Áísáya séna \q1 kwéisaambanivo íma ísámai kawe'á kwéowe. kwéawanaambanivo íma awánamai kawe'á kwéowe. \v 15 miwítí imáyáao umbaí kwétaisana tááko aaimó isáíyávéna ávón-kaisaná túranko awánaiyavena ávón-kwégaivo ímo mirámó ésamo ésa táá'o isésamo túrambo awánésamo kesááimo isésamo miwítí sáwí-imayaamo tuwésamo kesópa'o tenkákáí sáwí-imayaa maitiyuwé'a kawe'á umátinkausino \m Áánútu siráiye Áísáya agaimaréna siráimba Ísu siráiye. \p \v 16 Ísu mináímbá simásuwena séna simátime'a sé'a keinárawa'a kawe'ó umáímo awánaamba Áánútu kawe'á kwéumatinkaiye. kawe'ó umáímo ísáamba Áánútu kawe'á kwéumatinkaiye. \v 17 simátíménda ísáaro. naaóvá'á Áánútun-aai simátímakowaiye arupí umái máyówaiye sáwíva-kwaasi keinárawa'o kwéunda-mayai kwéawanaanten-umai awánanae sésa umbá íma awánaraawe. miwí keinárawa'o kwéisaanten-umai isánáe sésa umbá íma ísaraawe Ísu siráiye. \p \v 18 Ísu kwená kwayó-kwáásíyávéna simátímatuwena séna moóráwai ánáyumba tu'makáin-ainkona ááimba súnda ísáaro. \v 19 Áánútu kwená kwaásimo kawááin-aimba isésa íma ísámai kawe'á kwéowana Sáátáánigo téna tirumpinkémbá tamaimái úwoiva'a kwétiyuwaiye. minkwáásí aampa'á kunkwáyáin-anayunkaamba kwéowe. \v 20 ánáyumbo óntankwara-maravimbo kúmímba maarán-ááímbán-iye. Áánútun-aai isésa aamoí ombánivo \v 21 íma tirumpimbá táto'mai kawe'á owasá Áánútun-aaiyavesa umbai-yántáárí'a umátinkaantavesa Áánútun-aai ivátukaawe. \v 22 ánáyumbo karaampimbó kúmímba maarán-ááímbán-iye. Áánútun-aai ísáámbanivo marapár-úmbáí-yántáátávésa imáyáa úmae naaésa óísan-imayaama úmae kwénaaesa mirán-ímáyááó Áánútun-aai káátasuwaisasa íma Áánútuna mayáí kwémayaawe. \v 23 ánáyumbo kawe'-márávímbó kúmímba maarán-ááímbán-iye. Áánútun-aai isésa tirumpimbá táto'mai kawe'á ésa asiramái mésa Áánútuna mayáí kwémaesa kwétuwa'naa-owasa évakarawai usáyaaitamai-mayai kwémaesa kwétuwa'naa-owe Ísu siráiye. \s1 sáwí-anayumba u'makáin-kwasai. \p \v 24 Ísu mináímbá simásuwena séna Áánútu kwená kwaásimo kwégawaain-aimba maarán-áímbán-iye. moóráwai kwená kígauva'a kawer-ánáyúmbá áwí'a úwíti-anayumba u'makáisana \v 25 moórá-no'waamba amááraawigwara'a tuún-kwaiguráawana namuro-kwáásígó téna arambó ímo íyáí-uwitiraan-anayumba sáwí-anayumba avuvumpimpá'á u'makáisana \v 26 úwíti anón-éna arambá íyáísana úwítiraan-damai u'makáiwai anón-isasá \v 27 mayáí-kwáásí awánésa kígaugo avowánópa'a tésa sésa kawer-ánáyúmbá u'makáandavimba úwítiraan-damai náávakena mimpímbá kwáyáivo sewaná \v 28 séna namuro-kwáásígó mau'makáiye sisasá áísaa esa sésa táúyuwanaumne sewaná \v 29 séna ímanivo úwíti táúyuwaavainivo túwéwana \v 30 kwáyainana naaémba úwíti karepáína'a toómbó akaránááowaiyave'a senasá misáwí-úwítíráán-dámáí táúmai asááumai iramá kwégaindava'a tuwésa úwíti úramba áká'mai kesí toón-dáúmpá'á maránááowe Ísu siráiye. \s1 taaérankona kwaasái. \r Mááka 4:30-34, Árúku 13:18-21 \p \v 31-32 Ísu maarán-áínkwárá'á simátimena séna Áánútu kwená kwaásimo kwégawaaain-aimba maarán-áímbán-iye. moóráwai sáwíyan-taeranko áwí'a másátati mintáígó arambá ímo ane'ó awánaraan-taeramba kígauva'a u'makáawana anón-éna amaimá móivarena kóyáwé uráisana numaómá mimpímpá'á ánáamba úmarena kwémaiye Ísu siráiye. \p \v 33 Ísu maarán-áínkwárá'á simátimena séna Áánútu kwená kwaásimo kwégawaain-aimba maarán-áímbán-iye. moórá-ininko péréti-tomba agayánáe séna kanaráán-tántáákó áwí'a páráwaa'a maimaéna intoráí-yántáá'á sáwíyan-tantaa'a ayáúmaraisana kwéna intoréna anón-kwéiye Ísu siráiye. \p \v 34 Ísu kwaásiyomba aaí simátimenae sénamo úmba íma avora'á siráivo kwántámai-aine su'mai simátímakaiye. \v 35 naaóvá'á Áánútun-aai simátímakowai sirónka'a póna Ísu mirá uráiye. kwemá agaimaréna séna \q1 simátíménda kwántámai-aimba simátimenaumne. Áánútu maramá tarórurainka'a aúpá'ó kwáyom-bayaigon-aai ímo ísaraan-aimba simátimenaumne siráiye \m agaimaréna siráimba Ísuntavena siráiye. \s1 sáwí-anayumba u'makáin-ainkona ááin-kwasai. \p \v 36 Ísu mináímbá simátímatuwena tiyuwéna naaúmpa'a iyúwasa kwená kwayó-kwáásí kwenópa'a tésa sésa namuro-kwáásígómó moóráwaina kígauva'o sáwí-anayumbo kwéu'maraiwaina ááimba simásimiyo suwaná \v 37 Ísu séna kawer-ánáyúmbó u'makáiwaina ááimba kemá kwaási úrandako kumpaáruraundawai úne. \v 38 kígaugona ááimba maramán-iye. kawer-ánáyúnkóná ááimba Áánútu kwená kwaásimo kawááin-kwaasiman-owe. sáwí-anayunkona ááimba Sáátáánigona kwaásiman-owe. \v 39 namuro-kwáásígó sáwí-anayumba u'makáiwaina ááimba Sáátáánigon-iye. toómbó akaránááon-kanaaona ááimba maramó ánásanin-kanaaman-iye. toómbó akaránááowaina ááimba Áánútuna kwayó'ná'á kwíyómpakewaiman-owe. \v 40 námáímo áú'maimo iravímbó agaisuwánááontemba naaén-kanaamo tínda mirá ónááowe. \v 41 kwaási úrandako kumpaáruraundawai kesí kwayó'nárawa'a kwíyómpakemba ti'máráanasa kesí kwaásivinkemba sáwí-kwaasi ó'owima sáwí-imayaa tíméwasa sáwí-amba kwégwaraawai kuntúkúmai \v 42 iramó kwégaipa'a tiyuwáíyasa mésa ivi'á tésa túwááyaamba akévundarewasa \v 43 arupí umái máyáawai Áánútu kentivo kawááipa'a mésa aa'ó kwégaintemba mirá ónááowe. kwéisaawai ísámai kawe'á oró Ísu siráiye. \s1 Áánútu kwaásimo kawááin-kwasai. \p \v 44 Ísu maarán-áínkwárá'á simátimena séna Áánútu kwená kwaásimo kwégawaain-aimba maarán-áímbán-iye. ó'oran-ontamba maravímbá utámarena ména pukáisana moóráwai téna taawánéna aamoí éna káátamarena mimbárámá meéyámbá íníntavena kwená óísamba maimái tímatuwena óntamba mairéna mimbárámá komeéyán-éna minó'órán-óntámbó ásámakaamba mairáiye. \p \v 45 Áánútu kwená kwaásimo kwégawaain-aimba maarán-áímbán-iye. moóráwai ameriyáámba meéyámbaraindayavena naaó'-nao'a kwénaaena \v 46 awánáínda moóráwai ó'oran-ameriyaamba makáinana awánéna kwená óísamba maimái kwétimena óntamba mairéna minó'órán-áméríyáámbá komeéyán-umai kwémayaiye. \p \v 47 Áánútu kwená kwaásimo kwégawaain-aimba maarán-áímbán-iye. kwasen-únánkáámbá moóráwai nompímbá túwáísana ó'on-o'on-doyaa'a \v 48 minúnámpímbá ógwitagwisana asináíndayavena umái kwéawanaisasa évakarawai áwa'naa umai asímbai áámááíva'a makésa kawe'-nóyáá'á unáámpímbá áítesa sáwí-noyaa'a ivá'á kwétuwaawe. \v 49 naaén-kanaa tínímba mirá íníye. kwíyómpaken-kwayo'narawa'a kawe-kwáásívínkémbá sáwí-kwaasiyomba tí'mai \v 50 iramó kwégaindava'a tuwáíyasa ivi'á tésa tí'o íníntavesa túwááyaamba akévundanaaowe simásuwena \v 51 kwená kwayó-kwáásíyávéna tísaa ena séna simátimunda-ainkona ááimba ára isaaó súwasa owé suwaná \v 52 Ísu simátimena séna ísáamba simátimunda-aimba simátíméro. moóráwai naankó avowá kwená naaúmpa'a ááéraan-tantaare aúná-yantaare kwáyáísana taaímbai kwená kwaási kwétimiye. mindánkó avowámó kwétimintemba miráumai ááéraam-bonor-aimpinkene Áánútu kwená kwaásimo kwégawaain-aimpinkene simátíméro Ísu siráiye. \s1 Násáretivakewai Ísumba tínaaemba umánkaraan-kwasai. \r Mááka 6:1-6, Árúku 4:16-30 \p \v 53 Ísu mináímbá simátímatuwena mimbárává'á tuwéna \v 54 kwenamáápa'a kúmba miwítí mono'-náúmpá'á iyéna aaí simátimuwasa táátavesa ésa sésa náávakena kawer-ímáyáá mairéna kawer-áímbá kwésimasimenayaawa nááwawa asirayámbá ámísana kawe'-máyáí ímo awánáúnda-mayai kwémayaiyo. \v 55 kesáámó awánáúnda taaineí évaka-tantaa'o kwéiwai ááninkoman-iye. Máríyaa áánimba éna Yémési Yósépi Sáímoni Yútási tuwaaómán-iye. \v 56 kwenáúnava'a maanká'á máyáawe. \v 57 maankákéwáímá póna úwoi-kwaasiman-ivo náávakena mináímbá isénawa minásíráyámbá mairénawa kwésiyo sésa kayorésa tínaaemba umámúwana Ísu simátimena séna Áánútun-aai simátímíwai ó'on-o'on-daopa'a kwénaaisasa kwenáwí'a mósá kwémaraavo kwená naaópa'a komáyáimba kwenamááraa sésa kesáámó úndanten-kwaasiman-iye sésa kwenáwí'a íma mósá kwémaraawe Ísu siráiye. \p \v 58 kesáámó úndanten-kwaasi póna íma súwa'naa íníye suntávéna ímo awánom-bayai moórá-mora-mayaiye su'mai mairáiye. \c 14 \s1 Yóni nombó pétinkaraiwai pukáin-kwasai. \r Mááka 6:14-29, Árúku 3:19-20, Árúku 9:7-9 \p \v 1 minkánáá Ísuna mayáígón-áái símae íyúwana Káríri-marara-kawaanako áwí'a Éróti mináímbá iséna \v 2 kwená mayáí-kwáásíyávéna séna minkwáásígó Yóni nombó pétinkaraiwaiman-iye. pukáimpinkemba usásinkena póna asirayámbá kwempímbá kwáyáísana mirám-báyáí kwémayaiye sirái. \v 3-4 ááéma Éróti kwenáváko awainínkómbá áwí'a Erotíyasimba mairówana Yóni séna enáváko awainínkómbá aambá áúmbakaawa mayááne simá-sima'a úwana Éróti ti'marówasa Yónimba koáí'maesa ándáva'a máánkarowana \v 5 Éróti Yónimba inkamónáe súmba kwaási-taaroi inkaiséna íma inkánkaiye. kwaási Yónintavesa sésa Áánútun-aai simátímíwaiman-iye suwaná Éróti séna Yónimba inkámónasa áwáá'a siyénááowe séna íma inkaména máyowana \v 6 kwembó ánkaron-kanaamo túwana anón-tanomba kaumái sáwíva-kwaasi tímúwasa nowaná Erotíyasi ayáámúnko téna túranka'a araimá marówana Éróti aamoí umánkena \v 7 minárásígóntávéna séna nóin-tantaatavena ankáíya simásímína'a áméno. árai'a súnda pó'a sísaina'a áméno súwana \v 8 anówamba koáísaa ena súwana anówama aaí súwana Érótinopa'a téna séna Yóni nombá pétinkaraiwai a'nómbá ará'mái táávepimba maré simiyó súwana \v 9 iséna arumbá kwéumbanivo aiva'á asirayán-áímbá siráin-aimba imáyáa éna toómbó naan-kwáásígwárá'á ísaraantavaiye séna íma a'áo sénáe séna \v 10 moóráwaimba ai'marówana ándávinkemba Yónimba anumarambá ará'mái a'nómbá \v 11 táávepimba maréna maimaéna minárásígómbá máamuwana maimaéna anówamba máamuwasa \v 12 Yónina kwayó-kwáásí isésa anómba komaimái utamánkesa Ísunopa'a tésa tasimámakaawe. \p naaémba Éróti Ísuna mayáígón-áái iséna séna minkwáásígó Yóni nombó pétinkaraiwai éna pukáimpinkemba usásinkena póna asirayámbá kwempímbá kwáyáísana mirám-báyáí kwémayaiye Éróti siráiye. \s1 Ísu sáwíva-kwaasi toómbá tímakain-kwasai. \r Mááka 6:31-44, Árúku 9:10-17, Yóni 6:1-13 \p \v 13 Yóni puwómba kwená kwayó-kwáásí Ísumba simámúwana iséna tuwéna kwená kwayó-kwáásíyé nompí-sípívímbá usámaaisena kwaásimo ímo máyaiyapata kónáe séna kúmba naaó'-naokewai mináímbá isésa marapá'á kóyo uwaná nompí-sípívímbá kwéna \v 14 marapá'á ásávomba misáwívá-kwáásí tuwánéna arumbá umátinkena tí'o ún-kwaasi asóvamatinkaraiye. \p \v 15 Ísu asóvamatinkowasa enónka'a kwená kwayó-kwáásí kwenópa'a tésa sésa íma sáwíva-kwaasi máyáapa'an-ivo enáíndara'a ti'márénasa egwaa'-náópimpa'a kwénaaesa toómbá meéyámbáráaro suwaná \v 16 Ísu séna toóntáá'a íma kwíya'a toómbá tíméro súwasa \v 17 miwí sésa sáwíyan-tomba éva'aasei-tonkwara kae'-nóyáákwárá'á kwáyáivo sáwíva-kwaasivimba íma kanaán-íníye suwaná \v 18 Ísu maimaé másíméro séna \v 19 sáwíva-kwaasiyavena mara'á máéro séna éva'aasei-tonkwara kae'-nóyáákwárá'á maisokéna kwíyómpa'a karákéna Áánútuntavena súwi simásuwena mintómbá topán-topan-umai kwená kwayó-kwáásí timúwasa misáwívá-kwáásí tímúwasa \v 20-21 amáparawai nowaná tímú'a vówasa sáwíva-kwaasi 5,000 kwaaima uwasá aaraiyé iyámpóígwarare miráumai-kwaasi nowaná tímú'a vówasa Ísuna kwayó-kwáásí mintón-ayai sísamaivakemba kae'á kumbaimái-unampimba áítumai ógwitaraawe. \s1 Ísu non-avóvomayaapa'a kuráin-kwasai. \r Mááka 6:45-52, Yóni 6:15-21 \p \v 22 áítumai ógwitowana minkákémbá Ísu kwená kwayó-kwáásí ti'maréna séna kesí aiva'á nompí-sípívímbá usámaaise'a menávápá'-náópa'a koró. misáwívá-kwáásí kwéti'mare'a sé'a kentí naaó'-nao'a koró simátimenaumne séna \v 23 misáwívá-kwáásí ti'marówasa miwítí naaó'-nao'a kuwaná Áánútumpa'a námúnaamo síndayavena omápa'a umáyowana no'wáámba aúkúwana Ísu kweyáá máyowasa \v 24 kwená kwayó-kwáásí nompí-sípívímbá non-avuvumpá'á máyówana maramá nénka'a kwáyowana anón-unda to'maé kwétena misípí tayáto'marowasa íma kumbá \v 25 irataró'a Ísu non-avóvomayaapa'a kwénaaena kwená kwayó-kwáásímó máyónka'a túwasa \v 26 non-avóvomayaapa'o kwénaaumba awánésa táátavesa ésa tiyántámbá kwétowasa sésa kwaántáo kwénaaiye suwaná \v 27 Ísu avekáán-umai séna táá'a kaivó aáno máéro. kemá úne súwana \v 28 Pítaa simámena séna emó Ísóigo úrambo éma sina'á non-avóvomayaapa'a emó máyaandava'a konó súwana \v 29 Ísu séna kanaán-ivo tiyó súwana nompí-sípívínkémbá kunásávena non-avóvomayaapa'a Ísumo máyopa'a kúmba \v 30 kawe'á umái kúmba anón-undamo toróntavena imáyáa éna inkaisúmba nompímbá kunávekora'nara kwéena anónka'a séna Ísóigoo kembá tátoraao súwana \v 31 Ísu avekáán-umai ayáámba árú'mai tátorena séna anón-undamo toráintavai sáwí-imayaa e kesí asirayántávémo ímo imáyáamo óndayavai kunáveraane. kesí asirayántáváí íma kaer-ímáyáá uwo súwasarai \v 32 nompí-sípívímbá usámaaisewana anón-undao maivaiyówasa \v 33 nompí-sípívímbá máyówai Ísuna imáyáa mósá marésa sésa árai'a Áánútu ááninko óne siráawe. \s1 Ísu Kénésárétiva'a tí'o ún-kwaasi asóvamatinkarain-kwasai. \r Mááka 6:53-56 \p \v 34 árai'a Áánútu ááninko óne sésa kwaaúnóná menávápá'á Kénésáréti-marava'a kumbá marapá'á ásávowasa \v 35 mimbápákén-kwáásí Ísumba aúyésa naaó'-nao'a simátimesa Ísumo tamaún-aimba isésa tí'o ún-kwaasi tí'maesa tóyo ésa \v 36 sésa ená unáánkwátói-araaira'a tátoraiyana tí'a étinkainkwae suwasá tátórówana tí'a étínkaraiye. \c 15 \s1 tíkwá'náí ámáámba siráan-kwasai. \r Mááka 7:1-13 \p \v 1 ámáán-kawaa-kwaasiye ámáámba sun-kwáásíyé Yérúsaremu-naopakemba Ísumo máyopa'a tésa sésa \v 2 ená kwayó-kwáásí nóra isasá kentáá síkwá'náí ámáámba íma kwarésa tiyáámba íma sese ombá toómbá kwénaao suwaná \v 3 Ísu séna kentíkwá'námo simátímakaan-amaamba kwaré'a Áánútuna ámáámba kwéaraaisemba nóra éra mirá kwéoo. \v 4 Áánútu séna kentinóvowi túwí'a anómba oró. ánivo anóvowimo sáwíkaambo simátinkaindawaimba tuvuwíyana puwíníye Áánútu siráivo \v 5 keinárawa'o siráamba moóráwai anóvowiyavena simátimena séna moórá-yantaa'a Áánútundeiman-ivo íma kanaán-umai timénaumne siréna anóvowima íma kwétuwa'naa-iye. mirámó ontávé'a kanaán-iye kwésewe. \v 6 mirá-sáwí'ó ontávé'a Áánútun-aai tuwé'a kentíkwá'náí ámáámba kwégwaraawe. \v 7 kaumbo-káér-ainkwara-kwaasin-owe. naaóvá'á Áánútun-aai simátímakowai áwí'a Áísáya keinárawatavena árair-aimba siráimba agaimaréna séna Áánútu séna \q1 \v 8 maawímá kesúwí'a tóikakene su'mai sésa kesí imáyáa íma tirumpimbá kwáyáiye. \v 9 kwaásiti ámáámba simái paárombanivo Áánútuna ámáámban-iye kampa'á sembá miráráán-umai kesí imáyáa kampar-ímáyáá mósá kwémaraawe \m Áánútu siráiye Áísáya simái agaimakáiye Ísu siráiye. \s1 kwaásimo sáwí'o umátínkáin-tantaakona kwaasái. \r Mááka 7:14-23 \p \v 10 Ísu mináímbá simátímatuwena kwaásiyavena teró súwasa kwenópa'a tuwaná séna simátíménda isé'a kawe'á oró. \v 11 máápaken-tantaa'o naawáí íma kwaási sáwí'a kwéumatinkaivo tirumpinkén-áínkó kwaási sáwí'a kwéumatinkaiye siráiye. \p \v 12 súwasa Ísuna kwayó-kwáásí kwenópa'a tésa sésa ámáán-kawaa-kwaasi emó simátimenda-aimba isésa áwáá'a aéésa kayóráamba íya isaánó suwaná \v 13 Ísu séna kesivo kwíyómpakewai ímo u'makáin-anayumbo éna táúyuwaniye. \v 14 ámáán-kawaa-kwaasi tááiyave'a íma anón-imayaa oró. miwí ímo aambó awánaakakemba tóikakemba kampa'á simátimesa sésa aambá agaráátinkanaumne kwésewe. moórá aúgavitawai moórá aúgavitawaimba ayáán-to'maesarai íma kanaán-umai kóyááoivo mirámó ésaraimo ésarai maipímbá koyuvánkoyaaoiye súwana \v 15 Pítaa séna kwántámai-aimbo simátimenda-ainkona ááimba simásimiyo súwana \v 16 Ísu séna kenkwárá'á íma tááko pééi kwésisa'a mé'a ísáambanivo íma ísámai kawe'á uráawe. \v 17 máápaken-tantaa'o naawáí tindáámpá'á kunáyúsúgwinivo \v 18 aaimó kwésemba tirumpinkén-ímáyááó éna mindá kwaási sáwí'a kwéumatinkaiye. \v 19 tirumpin-ímáyáávínkémbá sáwí-imayaa ésa tínkamiyasamo puwónááoni'a ésa aarai-úmóyámbá ésa kwaai-úmóyámbá ésa amápa-tantaa'a umóyámbá ésa kampar-áímbá simátinkesa simái sáwí'a umátinkesa \v 20 mirá-sáwí'ó kwéomba tirumpinkén-ímáyááó kwaási sáwí'a kwéumatinkaivo tiyáámbo ímo sese ombó toómbó kwénaamba mindáo kwaási íma sáwí'a kwéumatinkaiye Ísu siráiye. \s1 Kénááni-maravaken-ininkona kwaasái. \r Mááka 7:24-30 \p \v 21 Ísu mináímbá simásuwena kwená kwayó-kwáásíyé mivá'á tuwéna Táyaa-naopare Sáítóni-naopare mináyámpá'á kúmba \v 22 mináyámpákén-ínínkó íma Yútaa-inimba póna Kénááni-ininko Ísunopa'a téna anónka'a séna anóndakoo Tévítin-andarakewai arumbá umásinkaao. taraváá-kwámbá kesiyáámúnko arumpimbá máyáísana sáwí'a umái máyáiye súwana \v 23 Ísu iséna íma aaí súwasa kwená kwayó-kwáásí kwenópa'a tésa asiramái sésa ai'mátuwaao. aasiyaasí mirá siváínivo suwaná \v 24 Ísu séna Áánútu si'mákaisa'a Ísareri-kwaasiye su'mai túwa'naa e'a Ísareri-kwaasimo sipisípi-poiraan-umaimo kóyáwé kwéowai kwétuwa'naa-une súwana \v 25 minínínkó Ísun-aóka'a mara'á kumbaéna séna anóndako súwa'naa uwo súwana \v 26 Ísu séna iyámpóíti toómbá maimái iyámbá timúnavo miráumai Ísareri-kwaasimo túwa'naa úndantemba emá ó'onkaa-inimba ónda pó'a áwa'naa únavo kwésune súmbanivo \v 27 minínínkó séna anóndako árai'a sémpo iyánkó avowá owé sisaná toón-ayai takwémandaiye. miráumai ó'onkaa-ininkoman-iye sinaná kanaán-ína súwa'naa íníyone súwana \v 28 Ísu séna kentáváí asiramái máyaanda-ininko sénda pó'a mirá ónaumne séna mitáwai ayáámúnkomba asóvamankaraiye. \s1 Ísu sáwívarawai asóvamatinkarain-kwasai. \p \v 29 asóvamankena kúmba Káríri-kwaankon-awampa'a koúkúmai omápa'a mara'á umáyowasa \v 30 sáwíva-kwaasi kwemó máyopa'a kumbá tísamaimo tausokón-kwaasiye tiyáántámbo mavíkuron-kwaasiye túrambo kavíkón-kwaasiye aaimó ímo sun-kwáásíyé ó'on-o'on-ti'o ún-kwaasi tí'maesa kwenaísamaivimba mótinkowana asóvamatinkowasa \v 31 tísamaimo tausokón-kwaasi kawe'á uwasá tiyáántámbo mavíkuron-kwaasi kawe'á uwasá túrambo kavíkón-kwaasi kawe'á umái awánowasa aaimó ímo sun-kwáásí aaí suwasá misáwíváráwáí awánésa ávááraumai táá'a kówasa Ísareri-kwaasiti Ísóigo áwí'a mósá makáawe. \s1 Ísu moórágwara'a toómbá tímakain-kwasai. \r Mááka 8:1-10 \p \v 32 Áánútu áwí'a mósá marówana Ísu kwená kwayó-kwáásí tááyowasa tuwaná séna maankwáásíyómbá kaumbo-táwai kesé máyáawana maimaésa tiráan-tomba ánásaisa'a sirumbá kwéumatinkaumne. ti'máráanasa miwítí naaó'-nao'a kónááombanivo aampa'á kwíyamba kánoka'a pósa púwóvainiye súwasa \v 33 kwená kwayó-kwáásí sésa kavóná-marava'a sáwíva-kwaasin-ovo náánkakenta toómbá maimáíya timénaumno suwaná \v 34 Ísu tísaa ena séna nóraumai-tona kwáyáiyo súwasa avakaeté kwáyáísana esimáí-noyaakwara'a kwáyáiye suwaná \v 35 minkwáásíyóntávéna séna mara'á máéro séna \v 36 avakaeté-tone noyááre maisokéna Áánútuntavena súwi séna mintómbá topán-topan-umai kwená kwayó-kwáásírá'á timúwasa minkwáásíyómbá tímúwasa \v 37-38 amáparawai nowaná tímú'a vówasa sáwíva-kwaasi 4,000 kwaaima uwasá aaraiyé iyámpóígwarare miráumai-kwaasi nowaná tímú'a vówasa kwená kwayó-kwáásí mintón-ayai túwómba avakaeté-unampimba áítumai ógwitowana \v 39 Ísu misáwívá-kwáásí ti'maréna kwená kwayó-kwáásíyé nompí-sípívímbá usámaaisesa Mágátani-ayampa'a kuráawe. \c 16 \s1 ímo awánáúnda-mayai mayaaó siráan-kwasai. \r Mááka 8:11-13, Árúku 12:54-56 \p \v 1 mivá'á Ísu máyowasa ámáán-kawaa-kwaasiye Sátúsi-monor-aimbo sun-kwáásíyé Ísumo sáwí-aimbo sínda isánáe sésa Ísunopa'a tésa sésa áraira Áánútumpakena kunkáana ímo awánáúnda-mayai máyénata awánaano suwaná \v 2 Ísu séna enáínka'o awánaamba aaváúmá naaerírí'a vaisa'á sé'a aaváyaavimba aa'á káníye sé'a \v 3 aaváyaavimba awánaamba ainánkó aaváúmá káátasuwaisa'a sé'a ívé'a aa'á tíníye kwésewe. kwíyómpa'o awáné'o ombá sé'a aa'á káníye. aa'á tíníye kwésemba mirán-tántáákóná ááimba awánaambanivo Áánútumo ívé'o kwéin-tantaakona ááimba íma awánaraawe. \v 4 ívé'o máyáan-kwaasi sáwí-kwaasi é'a Áánútuntave'a íma imáyáa é'a kentávé'a kwése'a Áánútumo ai'mákainamo e íma awánáúnda-mayai máyénata awánaanomo kwésemba naaóvá'á Áánútu Yónaambo uráintemba kembá mirá ínívo mináímbá imáyáa oró. naaóvá'ó anón-doyaako Yónaambo nawíkowanamo kaumbo-táwaimo arumpimbó méraintemba kemá kaumbo-táwai maipímbá ménaumne Ísu séna tiyuwéna kuráiye. \s1 íma kaumbo-káér-ainkwara-kwaasi-i'a oró siráin-kwasai. \r Mááka 8:14-21 \p \v 5 tiyuwéna kúmba Ísu kwená kwayó-kwáásíyé nonkwaaúnkóná menávápá'á kumbá marapá'á ásávesa kwená kwayó-kwáásí péréti-tomba íma máyómba tuwinkésa kuwaná \v 6 Ísu ámáán-kawaa-kwaasiye Sátúsi-monor-aimbo sun-kwáásíyé kaumbo-káér-ainkwara-kwaasi owé-ímáyáá kwéena kwená kwayó-kwáásí simátimena séna intóráín-tantaa'a sáwíyan-tantaa'a moórá-tonko áwí'a péréti mimpímbá kwémaraawana kwéintorena anómba intembá ámáán-kawaa-kwaasiye Sátúsi-mono-kwaasiyavaiye imáyáa é'a kentúma kárákwimai máéro súwasa \v 7 keáímbá sésa nóra séna mirá kwésiyo. péréti-tomba íma maimaéta túnanaya mirá kwésiye suwaná \v 8 Ísu keáímbó kwésun-aimba iséna nóra séra toómbá íma kwáyáiye-aimba kwéseo. kentávé'a íma sáwíyan-imayaa é'a anón-imayaa oró. \v 9 kanaán-umai toómbá timénaunda ááémo uráundawaina ááimba íma tááko pééi kwésiye. éva'aasei-tomba topán-topan-umai sáwíva-kwaasi 5,000 kwaasi timéwánasa naráamba mintón-ayai nóraumai-unampina áíturaawara kemó uráundawaina ááimba íma awánaraawe. \v 10 avakaeté-tomba topán-topan-umai sáwíva-kwaasi 4,000 kwaasi timéwánasa naráamba mintón-ayai nóraumai-unampina áíturaawara kemó uráundawaina ááimba íma awánaraawe. \v 11 ámáán-kawaa-kwaasiye Sátúsi-mono-kwaasiyavaiye imáyáa é'a pérétimo intóráin-tantaatave'a kentúma kárákwimai máéro-aimbo súnda íma péréti-tontave'a kwésumpo nóra éra íma ísaraao súwana \v 12 tááko pééi súwasa mináínkóná ááimba ísówana péréti-tontavena íma siráivo ámáán-kawaa-kwaasiye Sátúsi-mono-kwaasiye tááiyavena séna kárákwimai máéro siráiye. \s1 Pítaa Ísuna ááimba siráin-kwasai. \r Mááka 8:27-30, Árúku 9:18-21 \p \v 13 Ísu Sísáriya Vírípai-naokon-ayampa'a kúmba kwená kwayó-kwáásí tísaa ena séna kemá kwaási úrandako kumpaáruraundawaintavesa amáparawai kentávésa nóran-kwaasiye kwéseo súwasa \v 14 miwí sésa évakarawai sésa emá Yóni nombá pétinkaandawai óne sewasá évakarawai sésa naaóvá'á Áánútun-aai simátímakaandawai áwí'a Íráiyaama óne sewasá évakarawai naaóvá'á Áánútun-aai simátímakaandawai áwí'a Yérémaya óne sewasá évakarawai sésa naaóvá'á Áánútun-aai simátímakaawaivinkemba moóráwai óne kwésewe suwaná \v 15 Ísu séna keinárawa'a kentávé'a nóran-kwaasiye kwéseo súwana \v 16 Sáímoni Pítaa séna Áánútumo usásinankaiwaima Yútaa-kwaasiya kwéamu'maraundawaiya óne. Áánútu asirayánkwáráwáí ááninko óne Pítaa súwana \v 17 Ísu séna Sáímoni Yónaa ááninkoma ónana Áánútu kawe'á kwéumankaiye. kesí ááinkona ááimba sénda kwaási íma simámévo kesivo kwíyómpakewai mináímbá embá simámísa isáánda póna Áánútu embá kawe'á kwéumankaiye. \v 18 simátime'a sé'a enáwí'a Pítaawemo kwésemba mináwíkóná ááimba óntamban-iye. anón-ontanka'a kesí naankáámbá ónaunda mindánkáámbá kesí kwaási-i'a owaná púwón-asirayanko íma usáyaaitaniye. \v 19 Áánútu kwená kwaásimo kwégawaain-asirayamba áména marapá'ó máyaanda sáwí'o ombá aambó aunóndanten-umai Áánútu kwíyómpa'a ména á'a aambá áúmbakaiye. kawe'ó ombá ímo aambó aunóndanten-umai Áánútu kwíyómpa'a ména á'a mirá uráiye simásuwena \v 20 kwená kwayó-kwáásíyávéna asiramái séna Áánútumo usásisinkaiwaima Yútaa-kwaasi kwésimu'maraawai úne-aimba íma simátíméro Ísu siráiye. \s1 Ísu puké'a usásinanaumne siráin-kwasai. \r Mááka 8:31–9:1, Árúku 9:22-27 \p \v 21 minkánáá Ísu kwemó puwínín-aimba ááimba ásámai kwená kwayó-kwáásí simátimena séna Yérúsaremu-naopa'a kondá Yútaa-anon-kwaasiye mono-káwáá-kwáásíyé ámáámba sen-kwáásíyé sí'a índai'a umásinkesa sínkamiya'a puwónaundanivo kaumbo-táwai maisúwáanana Áánútu usásisinkaniye súwana \v 22 Pítaa áí'maena kweyááva'a máankena séna Ísóigoo mirán-áímbá sénavo Áánútu íma owé sínasa séndanteni'a íma umánkanaaowe súwana \v 23 Ísu kwanténa Pítaantavena asiramái séna Sáátáánigo siyuwé kóaao. kwaásiti imáyáavinkemba kwésempo íma Áánútuna imáyáavinkemba kwésempo kesí aambá íma itaaó Ísu siráiye. \p \v 24 Ísu mináímbá simásuwena kwená kwayó-kwáásí simátimena séna kesínaaemba kwaránáe síyawai tirááímo táínda-yantaa'a íma tátoraaro. kemá puwónaunda-taima súgwaata'mae'a kondantembá kesínaaemba kwaránááowaima umbai-yántáá'á timíyasa minúmbáí-yántáá'á úwoi maimaésa sínaaemba kwaránááowe. \v 25 tirááímo táíndai'o ésa íma kawe'á umái ménaaovo kentávésa ísámai tirááímo táínda-yantaa'o tuwésamo puwésa aúnái'a umái maí'mai'a ónááowe. \v 26 marapákémbó amápa-tantaa'o kwémaesamo puwíyambo éna mintántáákó íma túwa'naa íníye. puwíyamba marapá'ó makáan-tantaa'nei íma anondáí'a umásuwesa ókwara'a ayáátááka'a ménaaowe. \v 27 kemá kwaási úrandako kumpaáruraundawai kesí kwayó'nárawa'a kwíyómpakewaiye kesivoná asirayánkwárá'á kumé'a amápa-kwaasimo úmae kwéiyomba imáyáa é'a miwítí meéyámbá timénaumne. \v 28 árai'a simátime'a sé'a évaka'a maanká'ó máyáan-kwaasi íma aiva'á puwé'a kemá kwaási úrandako kesí kwaásimo kwégawaaunda suwáné'a naaémba puwónááowe Ísu siráiye. \c 17 \s1 Ísu ó'on-kuwawaa'a aúkáin-kwasai. \r Mááka 9:2-13, Árúku 9:28-36 \p \v 1 Ísu mináímbá simásuwena ava'moraé-no'waamba kwaéna Pítaante Yémésinte kwenáváko Yóninte umái tí'maena omápa'a iyúmba miwíyé su'mai umésa \v 2 miwí túranka'a Ísu ó'oran-auma auvúwana óipakemba aaváúgómó inten-úwana kwená unáánkwátóirakemba sán-kena kwayání'a kówasa \v 3 awánomba kae-kwáásíráí kwíyómpakemba paárésarai mindárai túwí'a Mósesiye Íráiyaae Yútaa-kwaasi tíkwá'nárai Ísuwe kwaasái kwésuyana \v 4 Pítaa Ísuntavena séna Ísóigoo maanká'ó maúndaya kawe'á imbá póta emó sinataamó éta kwááyu-namba kaumbomá ónaundaya moórá endéí éta moórá Mósesindei éta moórá Íráiyaandei éta mirá ónaundayaawe siráiye. \p \v 5 mirá kwésunka'a ainánkó sán-kámaena kwayání'a kámae kuména kunkáátowana mináínámpínkémbá aaigówé su'mai séna maawámá kesáánimba isa'á kwená imáyáa kwée'a ávááraumai aamoí umánkaumne. kwenáái ísáaro súwasa \v 6 kwená kwayó'nárau mináímbá isésa marapá'á kumbésa táátavesa ésa tiyántámbá kwétowana \v 7 Ísu miwímó máyópa'a téna tine'á tátorena séna táá'a kaivó usásinaaro súwasa \v 8 awánomba mindárai kwíyómpa'a íyúyana Ísuwe su'mai méraiye. \p \v 9 máyowasa omápakemba kúmúmba Ísu asiramái simátimena séna awánaamba íma simátíméro. kemá kwaási úranda'a kumpaáruraundawai púwóndavinkemba usásinaandara'a awánaamba kanaará'á simátíma'mae íyóro súwasa \v 10 kwená kwayó'nárau Ísumba áísaa esa sésa ámáámba sen-kwáásí Íráiyaa aiva'á paárínana Áánútu usásinankaiwai Yútaa-kwaasiya amu'makáúndawaiya naaémba paáriniyemo sembá nóra sésa mináímbá kwéseo suwaná \v 11 Ísu séna aiva'á Íráiyaa paáréna to'mayaa íníye-aimba árair-aimban-iye. \v 12 simátime'a sé'a Íráiyaa á'a paárúwasa íma aúyésa sáwí'a umánkanae sésa sáwí'a umánkesa mirá uráantemba kembá kwaási úrandako kumpaáruraundawaimba sáwí'a umásinkanaaowe súwana \v 13 tááko pééi súwasa Íráiyaa siráimba Yóni nombá pétinkaraiwaintavena siráiye siráawe. \s1 Ísu taraváá-kwámbá mayáúkain-kwasai. \r Mááka 9:14-29, Árúku 9:37-42 \p \v 14 simásuwesa omápakemba kúmúmba sáwíva-kwaasi torupamái máyówasa awánomba moóráwai Ísunopa'a téna aísamaivimba kumbéna séna \v 15 anóndakoo kesáánimba arumbá umánkaao. sáwí'a umái ména tanaambá váguvagu kwéena aigaregó nonkáánéna aíyayaamba sápísimagwisana nompíné iravíné tanaambá kwévamae kwénaaisa'a \v 16 ená kwayó-kwáásí máyáapa'a máankaunasa íma kanaán-umai kawe'á umánkaraawe súwana \v 17 Ísu séna kentí imáyáa kae'náér-imayaama isa'á kentávé'a íma imáyáa kwéowana póna sirumbá umbaí kwétaivo nóraumai-tawaiya'i kesé ménaumpo enáánimba áí'mae tiyó súwana áí'maena túwana \v 18 Ísu taraváá-kwántávéna séna auwé kóaao súwana arumpinkémbá auwéna kóúwana miníyámpóí kawe'á umánkowana kawe'á umái méraiye. \p \v 19 kawe'á umánkowasa naaémbo Ísu kweyáá máyonka'a kwená kwayó-kwáásí tésa sésa nóra séta mintáráváá-kwámbá íma kanaán-umaiya mayáúkaumno suwaná \v 20 Ísu séna Áánútuntave'o mayauwáníyemo sé'o asiramáímo máyáankakai mayaúwáísino. árai'a simátime'a sé'a moórá-taigo áwí'a másátati sáwíyan-aramba ma'makáisana áruma kwikéna anón-tainambo kwéiyintemba kesé aráápamai sáwíyanka'a mé'a naaémba anóni'a umái aráápamai mé'a omátave'o sé'o kítímae ór-ayampa'a kóaaomo síyanamo éna mirá íníye.[ \v 21 Ísu mináímbá siráimba kwesé aráápamai máyáamba kwená mayáí amápa'a kanaán-umai mayánááontavena siráiye.] \s1 Ísu puwínín-aimba siráin-kwasai. \r Mááka 9:30-32, Árúku 9:43-45 \p \v 22 Ísu kwená kwayó-kwáásí Káríri-ayampa'a torupamái máyówana Ísu simátimena séna kembá kwaási úranda'a kumpaáruraundawaimba ó'on-kwaasi timíyasa \v 23 sínkamiya'a puwé'a kaumbo-táwai maisúwáanana usásisinkaniye súwana miwí tirunkó umbaí taráiye. \s1 táákísi-ontamba tukáan-kwasai. \p \v 24 tirunkó umbaí tówasa Ísu kwená kwayó-kwáásíyé Kápénéamu-naopa'a kumbá anóm-bono'-nankontavesa táákísi-ontamba kwémayaawai Pítaanopa'a tésa sésa ená anóndako anóm-bono'-nankontavena táákísi-ontamba kwétuwai. íya kwétuwaiyo suwaná \v 25 Pítaa séna kwétuwaiye simásuwena naaúmpa'a iyúwana táákísin-aimbo ímo sirónka'a Ísu Pítaamba áísaa ena séna Sáímoniyo marapákén-ánón-kwáásí timááraawitopakemba táákísi-ontamba maésa ó'onkaatopakemba maésawa kwéompo nóran-imayaamo kwéemo e simásimiyo súwana \v 26 Pítaa séna táákísi-ontamba ó'onkaatopakemba mairáawe súwana Ísu séna miráumai Áánútuna kwaásiya póta anóm-bono'-nankona táákísi-ontamba íma tuwánaundayaanivo \v 27 áwáá'a seváí póta úwoi tuwánaundayaanivo nonkwaaúmpá'á kuré ánda túwénana kumína aiva'ó torénda-noyaa'a mairé óipimbo óntambo kwáyaina maimaé minóntándéí esáváíyé kentáváíyé táákísi móuwo Ísu súwana mirá uráiye. \c 18 \s1 nááwa kwéusayaaitaiyo siráan-kwasai. \r Mááka 9:33-37, Árúku 9:46-48 \p \v 1 mitáwai Ísuna kwayó-kwáásí kwenópa'a tésa taáísaa esa sésa Áánútu kwená kwaásimo kawááin-kwaasivinkemba nááwa usáyaaitesa anón-kwaasi-i'a kwéoo suwaná \v 2 Ísu moórá-iyampoi ááyowana túwana avumpimbá aránkena \v 3 séna árai'a simátime'a sé'a sen-ímáyáámó ímo tuwé'o iyámpóímo ímo usáyaaitanae-imayaamo ontembó keinárawa'a mirán-ímáyáámó ímo íyanamo éna Áánútu kenká'á íma kawááiniye. \v 4 miníyámpóígó tísamaivimbo máíntemba mirámó kwéowai Áánútu kwená kwaásimo kawááin-kwaasivinkemba kwéusayaaitaawe. \v 5 kentávésa imáyáa kwéesa iyámpói áwa'naa onten-umái kwésuwa'naa-owe Ísu siráiye. \s1 sáwí'a kwéon-kwasai. \r Mááka 9:42-48, Árúku 17:1-2 \p \v 6 Ísu mináímbá simásuwena séna iyámpóígomo kesááiyavenamo árairemo sintenkáán-umai évakarawai áraire kwésewe. évakarawai tésa kesááiyavesamo áraire kwésewaima kampar-áímbá tasimátimiyasa isésa sáwí-ampa'a kówíyasa Áánútu kampa'ó síyawaima sáwí-meyamba anómba timínívo miwímó tinumarampimbó anón-ontambo aríkwímaresamo nompímbó túwááwasamo kumésamo kumpuwésarakai kampar-áímbá íma simátíméwasa sáwí-ampa'a íma kosinó. mindá kanaán-iye. \v 7 marapá'á máyáanka'a kesáái tuwésa sáwí-ampa'a kónááontavena ó'on-o'on-tantaako kwétavisiye. mirá-sáwí-tántáákó kwaíkwai'a kwéimba pósa sáwí-ambo ó'owimo agaráátínkáawai sáwí-meyamba mayánááowe. \v 8 tiyáánkowa'i. tísamaigowa'i. sáwí'o ína'a misáwí-ámpá'á kúnavo sé'a moórá-tiyaana'i. moórá-tisamaiya'i. arátúwáaro. kae-tíyááná'i. kae-tísámáíyá'i. kwáyaina'o é'a sáwí-marupa'o iramó kwégaipa'a kónááomba mindá sáwí'an-iye. sáwí'o uráimbo maisuwé'o máyáamba mindá kawe'án-iye. \v 9 túrankomo sáwí'o ína'a misáwí-ámpá'á kúnavo sé'a moórá-turamba pítuwaaro. kae-túrándéímo awáné'o é'a sáwí-marupa'o iramó kwégaipa'a kónááomba mindá sáwí'an-iye. sáwí'o uráimbo maisuwé'o máyáamba mindá kawe'án-iye Ísu siráiye. \s1 sipisípi-poimo áúyokain-kwasai. \r Árúku 15:3-7 \p \v 10 Ísu séna úwoi-kwaasiyave'a úwoisamban-owe íma sé'a kárákwiyoro. Áánútuna kwayó'nárawa'a kwíyómpakewai miwírá'á kárákwiraawai kesivo kwíyómpakewaina egwaa'á mésa miwí táái kwésimamevo kárákwiyoro Ísu siráiye. \p [ \v 11 Ísu mináímbá simásuwena séna kemá kwaási úrandako kumpaáruraundawai Áánútuna aampa'ó ímo kwégwaraan-kwaasiyave'a tivakáá-umai sáwí'o umáímo máyáampinkemba kawer-ámpá'á métínkáandayave'a kunkáumne.] \v 12 sipisípira'a kárákwiyowai kwéon-aimba ísáaro. moóráwai sáwíva-sipisipi 100 sipisipira'a kárákwiraisana moórá-sipisipi áúyokwisana misáwívá-sípísípímó umó kwénaamba tiyuwéna moórámo áúyokwimba koavakáá eémena \v 13 awánénamo imbá aamoí kwéena séna kesí sipisípi áúyokwimba áíkaumne séna mimbóráwáíná aamoí anómba éna sáwíva-sipisipi ímo áúyokombo úwoimo máyáawaiti aamoí sáwíyanka'a kwéiye. \v 14 sipisípira'o kárákwiyowaimo áúyokwi-sipisipiyavenamo arunkómó umbaimó taintembá kentivo kwíyómpakewai kwená aampa'ó ímo kwégwaraan-kwaasiyavena arunkó umbaí kwétaiye Ísu siráiye. \s1 kentí kwaási sáwí'a umátínkáan-kwasai. \p \v 15 Ísu mináímbá simásuwena séna ená kwaási Áánútuna kwaásigomo embó sáwí'o umánkainamo e kwempá'á mináíntáváí kosimámínana kwewé su'mai máyaindara'a kosimámínana enáái isénamo arupí umánkainamo ékai kwesé esé kawe'á umái máékaiyo. \v 16 enáái ímo isáínamo e moóráwaiya'i. kaekóná'i. kotí'mai kwempá'á simámiyo. Áánútun-aai aúváívimba agaimaréna séna moóráwaimba aaivimbá mayankánáe séna mináímbá ísarewai kaerá'i. kaumbowá'i. tí'maena mátinkena áísaa umai isáníye siráimba mindáyavena ená kwaási enáái isáníntavena moóráwaiya'i. kaekóná'i. kotí'mai kwempá'á mé'a simámiyana kentáái isáíno. \v 17 ánivo ímo isáínamo e Áánútuna kwaási torupamátinke enáái simátímínasa mésa simámiyana kwemó miwí tááimo ímo isáínamo e imáyáa e se Áánútuna aambó ímo kwáráan-kwaasiraamba éna táákísi-umoyan-kwaasiraamba kwéiye siyó Ísu siráiye. \p \v 18 Ísu séna árai'a simátime'a sé'a marapá'ó máyáanka'a sáwí'o ombá aambó aunónaaonten-umai Áánútu kwíyómpa'a ména á'a aambá áúmbakaiye. kawe'ó ombá ímo aambó aunónaaonten-umai Áánútu kwíyómpa'a ména á'a mirá uráiye Ísu siráiye. \p \v 19 Ísu mináímbá simásuwena séna moórá-aimba simátíménda ísáaro. marapá'ó máyáanka'a kae-kwáásígóráímó moórá-aintavesaraimo mimbórá-ímáyáámó ésaraimo kesivo kwíyómpakewaimo áísaa íyanamo éna mirá umátinkaniye. \v 20 kaumbo-káé-kwaasi kentávésa imáyáa ésa torupamái máyáamba túwa'naa ónaundayave'a miwísé ménaumne Ísu siráiye. \p \v 21 Ísu mináímbá súwana Pítaa Ísunopa'a téna séna Ísóigoo kesí kwaási sáwí'o umásínkáva'o kwéiyomba mindáyave'a nóraumai-tawai íma aaivimbá mayankéra íma imáyáa éra ivátuwanaumno. avakaeté-tawaima sáwí'a umásínkáimba íma aaivimbá mayanké'a íma imáyáa é'a ivátuwaunda pó'a moórá-tawaimo sáwí'o umásinkaindara'a aaivimbá íya mayankéra. íya imáyáa éra. ivátuwanaumno súwana \v 22 Ísu séna íma avakaeté-tawaiye su'mainivo úwoi mirá úmae iyuwó Ísu siráiye. \s1 óntamba ámakaintavai íma ivátuwaao siráin-kwasai. \p \v 23 Ísu séna sáwí'o umátínkáamba íma imáyáa é'a ivátuwaaromo súnda maarán-iíyávé'a sé'a Áánútu kwená kwaásimo kawááin-aimba maarán-áímbán-iye. moórá anón-kwaasigo kwená mayáí-kwáásí óntamba kwááyu tímakena \v 24 tísaa ónáe kwéimba anón-ontamba 10,000,000 ontamba kwááyu ámakaiwaimba moóráwai áí'maena móaminkwae séna íyísana \v 25 íma móamintavena óntan-anavo séna kwembá airé'a awainínkómbá airé'a kwená iyámpóíye kwená póíye kwená óísane maimaé'a ó'on-kwaasiti mayáí mayáníntave'a miwí kwétime'a óntamba maimaé'a kemó tukáunda-ontankaamba umái másíméro sisaná \v 26 kwená mayáí-kwáásígó aísamaivimba kumbaéna séna arumbá umásinkema simu'makéna'a óntamba avakáá-é'a amápa'a áméno sisaná \v 27 kwená anón-kwaasigo arumbá umánkena séna kanaán-ivo kwááyu ámakaunda-ontamba íma imáyáa ónaumpo ivátuwaao sisaná \v 28 mayáí-kwáásígó máápa'a kuména moórá mayáí-kwáásígómbá awánéna sáwíyan-ontamba 100 ontamba ámakaiwaimba awánéna amósámba kumbapaména anónka'a séna kwááyumo ámakaunda-ontamba avekáámbá simiyó sisaná \v 29 kwenaísamaivimba kumaéna séna arumbá umásinkema simu'makéna'a óntamba avakáá-é'a áméno sisaná \v 30 íma iséna áí'maena ándáva'a móankena séna kwááyumo ámakaunda-ontamba símínasa ayúránkáaro sisasá \v 31 mayáí-kwáásíyómbá awánésa tirumbá umánkesa miwítí anón-kwaasira'a kosimáméwana \v 32 anón-kwaasigo iséna kwená mayáí-kwáásígó sáwívar-ontamba 10,000,000 ontamba mairáiwaimba ááyaisana tisaná séna sáwí-mayai-kwaasi óne. kentáváí arumbá umásinkaao séndayave'a mirá é'a anón-ontamba kwááyu ámakaunda-ontamba íma imáyáa ónaumpo ivátuwe íma simiyó sé'a \v 33 sirumbó umánkaraundantemba moórá-mayai-kwaasigomba arumbá umánkááraamba sáwí'a óne séna \v 34 arumbá anómba sáwí'a umánkena ándáva'o kárákwiraindakonka'a móankena séna kwááyumo ámakaunda-ontamba amápa'a simína ayúrankaao sisaná ándáva'a ánkaraiye \v 35 Ísu simásuwena kwená kwayó-kwáásíyávéna séna kentí kwaásimo sáwí'o umátínkáambo ímo ivátuwe'o imáyáamo úmae kwéiyiyanamo éna kesivo kwíyómpakewai kentí sáwí-mayai íma maitiyuwáníye. óntan-anavomo intembá kesivo mirá umátinkaniye Ísu siráiye. \s1 aarakwá'ó tasáén-aimbo siráin-kwasai. \r Mááka 10:1-12, Árúku 16:18 \c 19 \p \v 1 Ísu mináyáátáár-áímbá simátímatuwena Káríri-ayampa'a tuwéna Yútiyaa-ayampa'a Yótáni-nonkona menávápár-áyámpá'á komáyowasa \v 2 sáwívarawai tóyo uwaná tí'o ún-kwaasi asóvamatinkaraiye. \p \v 3 asóvamatinkowasa ámáán-kawaa-kwaasi sésa Ísumo sáwí-aimbo sínda isánáe sésa Ísunopa'a tésa sésa moórá-kwaasigo maanáíntáváíyá'i. ó'on-o'on-aintavaiya'i. awainínkómbá kanaarárá auwáníyo. mirámó énamo éna ámáán-aimba araaisíni. íya araaisíníyo suwaná \v 4 Ísu séna naaóvá'ó Mósesimo agaimakáin-aimba awánaraawe. maarán-áímbá agaimaréna séna Áánútu kwíyómba maramá taróruronka'a aaraigwárá kwaaigwárá'á taróruraiye. \v 5 tarórurena séna aaraigwárá kwaaigwárá'á tatóruraundayavesa tinóvowi tiyuwésa awaikóe awainínkóe tágárotamai mimbórá-túmá ma'mái kwémaewe Áánútu siráiye. \v 6 mindáyavesa awaikóe awainínkóe íma kae-kwáásíráámbá ésa mimbóráí'a kwéowe. Áánútu aarai-kwaaí moórái'a umátínkaraintavesa íma tasáéro Ísu súwasa \v 7 miwí sésa naaóvá'á Mósesi maará séna moóráwai awainínkómbá ai'mátuwaindawai aúváívimba agaimaréna séna kesuwainímbá ai'mátuwaumne séna agaimái amiíno siráiye. nóra séna mirán-áímbá siráiyo suwaná \v 8 Ísu séna kentíkwá'ná tirumbá makáamba pósa Áánútun-aai íma ísóntavena mindáyavena Mósesi minámáámbá siráimbanivo Áánútu kwíyómba maramá taróruronka'a íma mirá siráiye. \v 9 simátime'a sé'a moóráwaimo awainínkó íma moórá-kwaasigoe kwénaaisana awaikó ó'on-aintavena ai'mátuwenamo ó'on-inimbo kwémayaimba umóyámbá kwémayaiye Ísu siráiye. \p \v 10 Ísu mináímbá simásuwena máyowasa kwená kwayó-kwáásí sésa aaraimó kwémayaamba sénda-aimba kwáyáinka'a pósa mirá kwéovo ímo aaraimó maésamo úwoimo kwémaemba kawe'á kwéowe suwaná \v 11 Ísu séna amáparawai sen-áímbá íma kawe'á umái ísáawasa aaraimó ímo mayánááontavesa Áánútu asirayámbá tímakaiwai mináímbá kwéisaawe. \v 12 évakarawai moórá-mora-aintavesa íma aaraí máyáawasa évakarawai tinóvowi sáwí-kwaasi tínkaraawai aaraí íma máyáawasa évakarawai túmo sáwí'o umátínkaraawai aaraí íma máyáawasa évakarawai Áánútu kwená kwaásimo kawááin-aimba isésa Áánútuntavesa imáyáa ésa aaraí íma kwémayaawe. kanaán-umai mirá ónaumnemo kwésewai mináímbá isánááowe Ísu siráiye. \s1 Ísu iyámpói kawe'á umátínkarain-kwasai. \r Mááka 10:13-16, Árúku 18:15-17 \p \v 13 Ísu simátimuwasa évakarawai Ísu tátorena kawe'á umátinkena Áánútumpa'a námúnaa sínkwáe sésa iyámpói tí'maesa tuwasá kwená kwayó-kwáásí sésa tí'mae'a kóro suwaná \v 14 Ísu simátimena séna íma kóro sé'a tiyuwáíyasa kesópa'a iyámpói úwoi teró. miníyámpóímó kesópa'o tentembá Áánútu kwená kwaásimo kawááimba miráráán-umai kwégawaaimba iyámpóímo kesópa'o tí-amba íma ítátinkaaro séna \v 15 miníyámpóírá'á ayáámba tátorena túwa'naa umai námúnaa simásuwena tíyukaiye. \s1 óísankwara-kwaasigona kwaasái. \r Mááka 10:17-31, Árúku 18:18-30 \p \v 16 tiyuwówana moóráwai ívé-kwaasigo Ísunopa'a téna séna anóndakoo nóran-kawera umáíya aúnái'a umái kwíyómpa'a maí'maira ónaumno súwana \v 17 Ísu séna nóra se kawe'-máyáíyáváíyá sísaa oónó. mimbóráwáí Áánútu kweyáá kawe'ná'án-iye. aúnái'a úmai maí'mai'a ónáe sémo e Áánútuna ámáámba kawe'á umái kwaraaó súwana \v 18 mindákó áísaa ena séna nóin-amaana kwaránaumno súwana Ísu séna tínkamiyasamo puwónááoni'a íma uwó. íma aarai-úmóyámbá uwó. íma umóyámbá mayaaó. kampar-áímbá íma simátinkaao. \v 19 kentinóvowi túwí'a anómba uwó. esáváí-ímáyáámó óndantemba ená kwaásiti imáyáagwara'a uwó. miráumai-amaamba kwaraaó Ísu súwana \v 20 mindákó séna minámáámbá kwa'maé'a kwéiyumpo nóran-amaankona íma kawe'á kwéuno súwana \v 21 Ísu séna amápa-tantaa'o kanaamó émo e ená náaindaamba ó'on-kwaasi kwétime óntamba mairé ímo makéwai tímatuwenana ená kawe'-méyámbá Áánútu kwíyómpa'a ankáníye. tímatuwemo e kesínaaemba kwaráníyone súwana \v 22 mináímbá iséna sáwíva'-naaindaamba makóntavena anón-imayaa úwana arunkó sáwí'a kwéuwana kuráiye. \p \v 23 kúwana Ísu kwená kwayó-kwáásíyávéna séna árai'a simátime'a sé'a sáwívar-oisambo makén-kwaasi Áánútumo kwená kwaásimo kawááipa'a kwíyamba umbaí táníye. \v 24 moórá-poigo áwí'a káámeri mimpóígó kwaigóná avaapimbá íma kanaán-umai kóveraniye. káámeri-poigomo kwaigóná avaapimbó kóverainkakai sáwívar-oisamba makén-kwaasi Áánútumo kawááipa'a kosinó Ísu súwasa \v 25 kwená kwayó-kwáásí mináímbá isésa táátavesa ésa sésa umbaí taintávésa nóran-kwaasiya Áánútumo kawááipa'a ménaaoo suwaná \v 26 Ísu tuwánéna séna kwaási miwítí mayáínéí íma meéyámbaresa kónááovo Áánútu amápa-tantaa'a úwoi kanaán-umai kwéiye súwana \v 27 Pítaa séna isaaó. kentáásí amápa-tantaa'a tuwéta enánaaemba kwégwaraumpo nóram-beyana mayánaumno súwana \v 28 Ísu séna árai'a simátime'a sé'a Áánútu amápa-tantaa'a aúnái'a úmaraindara'a kemá kwaási úrandako kumpaáruraundawai ságayankwarawai mé'a kárákwiyona'a keinárawa'a sísamaivakemba kae'á kumbaimái-kwaasi kesínaaemba kwégwaraawai Ísareri-kwaasi mayáíyávé'a tísaa ónááowe. Ísareri sísamaivakemba kae'á kumbaimái tínkaraiwai-andarakewai tísaa ónááowe. \v 29 kentávésa imáyáa ésa Áánútun-aai kosimátimenaaontavesa naambáru'a tuwésa tuwaaísái tiyuwésa tívá'maa'a tiyuwésa tímánaa'maa'a tiyuwésa tinóvowi tiyuwésa táánimbaa'a tiyuwésa tiyáámúmbaa'a tiyuwésa miwítí maramá túwáawaina anondáma túwáan-tantaa'a mirán-tántáá'á sáwíva'a mémaesa aúnái'a umái kwíyómpa'a maí'mai'a ónááowe. \v 30 ívé'a évaka'a aivakéwáí aáno tínaaeni'a íyasa ívé'a évaka'a tínaaenkewai aáno aivarí'a ónááowe Ísu siráiye. \c 20 \s1 ándá-aran-kigauva'-mayai-kwaasiti kwaasái. \p \v 1 Ísu mináímbá simásuwena séna Áánútu kwená kwaásimo kawááin-aimba maarán-áímbán-iye. moóráwai ándá-aran-kigaugo avowámá kesí mayáí mayáígwáe séna ááéma usásinkena kwaási tivakáá-umai tuwánéna \v 2 séna kesí mayáí kwémaewa'a moórá-tawai-mayaigona óntamba tíméno sisasá owé sewaná tí'maena kwená ándá-aran-kigauva'a móitinkaisasa mayáí kwémayaawana \v 3 usá aaváyaavimba ókwara'a mayáí mayáígwáe séna mayáímó mayánáe sésamo torupamáímo máyáapa'a kwéna tuwánéna \v 4 séna kesí mayáí kwémaewa'a arupí-meyamba tíméno sisasá \v 5 owé sésa mimbáyáí kwémayaawana kwáyá'wái mirán-umai ókwara'a kwétirena eénáínka'a ókwara'a kwétirena \v 6 mayáí ánásanaaon-kanaa sáwíyanka'a kwétisana mayáímó mayánáe sésamo torupamáímo máyáapa'a kwéna évakarawai tuwánéna séna nóra éra úwoi máyáao sisasá \v 7 sésa íma moórá-kwaasigo kesí mayáí máyáaro siráawata máyaumne sewaná tiré'a kesí ándá-aran-kigauva'a mayáí máyáaro sisasá mirá uráawe. \p \v 8 mirá owaná eénáínka'a kígaugo avowámá mayáí-kwáásírá'ó kárákwiraiwaintavena séna mayáí-kwáásí tááyare miwítí meéyámbá timé naaémbo tiráawai aiva'á timé aiva'ó tiráawai naaémba timiyó sisaná \v 9 iséna mirá éna mayáí ánásainiye kwéinka'a tiráawai moórá-tawai-mayaigona óntamba tiména miráumai tímatuwena \v 10 ááéma aaváyaavimba tiráawaiti meéyámbá timénáe kwéisasa miwí imáyáa ésa kentáásí meéyámbá anómban-iye kwésewana moórá-tawai-mayaigona óntamba tímísasa \v 11 maimaésa kígaugo avowámá í'ái simánkáawana \v 12 miwívínkémbá moóráwai séna naaémba tiráan-kwaasi sáwíyam-bayai mairáavo kesáá aiva'á tiráundawaiya anón-a'a kwégaisata umisi-áráá'á méta anóm-bayai mairáundaya mimbóráí'a umáíya meéyámbá símakaandaya nóra séwa kentáámó siméndantem-beyamba miwí tímakaano sisaná \v 13 kígaugo avowámá séna kesí kwaásiyo kemá sé'a kesí mayáí kwémaewa'a moórá-tawai-mayaigona óntamba tíméno súna'a owé sé'a mayáí mairáawa'a mindáyave'a íma sáwí-meyamba kwétimumpo \v 14 kentí meéyámbá maimaé'a koró. keinárawa'o timúndantem-beyamba naaémbo tiráawai mirám-béyámbá timénáe'a kwéune. \v 15 kesí óntambo taaímbare'o kwétimunda mindá kendéímán-iye. sáwíyam-bayai mairáawai anón-ontamba kwétimuna'a ímo kayórááraamba kwégayoraawe kígaugo avowámá siráiye Ísu siráiye. \p \v 16 Ísu mináímbá simásuwena séna miráráán-umai Áánútu kwená kwaásimo kawááipa'a aiva'á kwégowai íyasa naaémbo kwégowaise mimbóráí'a umái aasiyaasí aúnái'a umái maí'mai'a ónááowe Ísu siráiye. \s1 Ísu kwemó puwíníntavena siráin-kwasai. \r Mááka 10:32-34, Árúku 18:31-33 \p \v 17 Ísu séna Yérúsaremu-naopa'a kónáe séna aampa'á kwégwena kwená kwayó-kwáásí sísamaivakemba kae'á kumbaimái-kwaasi tí'maena moórá-ayampa'a tínkarena \v 18 simátimena séna maísáaro. Yérúsaremu-naopa'a konanayá moóráwai kembá kwaási úrandakomba mono-káwáá-kwáásíyé ámáámba sen-kwáásíyé agaráátinkainasa kembó sínkami-aimba simái tarúmaresa \v 19 sí'mai ó'onkaa-kwaasi timíyasa kanaáráá'a kwésinkesa súwíruku'a nésa taaira'á sínkamiya'a púwónasa utamásinkaiya'a kaumbo-táwai maisuwé'a usásinanaumne Ísu siráiye. \s1 kae'nárai tinówama Ísumba áísaa uráin-kwasai. \r Mááka 10:35-45 \p \v 20 minkánáá Sépéti ááninkai tinówama tí'maena Ísunopa'a téna moórá-yantaatavena áísaa íníntavena anóndakoman-iye séna takívairowana \v 21 Ísu séna nóintavaiya sísaa íníyewa kwéono súwana tinówa séna emó kawááindava'a kesááninkai usásintinke évarevar-akwampa'a tinkáníyone súwana \v 22 Ísu séna sénda-ainkona ááimba íma ísaraiye. sáwí-nombo anavéúmpinkembo náúndanten-umai sí'a índai'a umásinkanaaomba keinárai kanaarárá kemó náúnda-anaveumpinkemba náyááoiyo súwasarai keiráí kanaám-pókai náyauye suyaná \v 23 Ísu séna árai'a séye. kemó náúnda-anaveumpinkemba náyááoivo kesí évareva-sukwampa'a kemá íma usásintinkanaumpo Áánútu kae'nárai umátinkaraimba póna usásintinkaniye súwasa \v 24 Ísuna kwayó-kwáásí siyáánkainarawa'a mináímbá isésa mináváráwai áwáá'a tíyúwana \v 25 Ísu tááyowasa tuwaná séna á'a ísaraawe. marapár-ánón-kwáásíyómbá usáyaaitamai asirayán-áímbá simáti-simati kwéuwasa kwenkóyai kwentáyai'a uráawe. \v 26 anón-kwaasimo ontembá keinárawa'a íma mirá oró. keinárawapinkemba usáyaaitanae síyawai ó'owiti kwayó'á maránááowe. \v 27 keinárawapinkemba aivarí'a ónáe síyawai amáparawaiti mayáímá túwa'naa oro. \v 28 kemá kwaási úrandako kumpaáruraundawai íma súwa'naa ígwáe'a kunkáumpo kemá kwaási túwa'naa ónáe'a kunkáumne. sáwí-imayaavinkemba iyátinkanaundayave'a puwónaumne Ísu siráiye. \s1 Ísu túramba kavíkóndarai kawe'á umátínkarain-kwasai. \r Mááka 10:46-52, Árúku 18:35-43 \p \v 29 Ísuwe kwená kwayó-kwáásíyé Yéríko-naopakemba kumbá sáwíva-kwaasi tínaaemba kumbá \v 30 kae'nárai túramba kavíkóndarai aanéiva'a mésarai Ísu kwétiye-aimba isésarai anónka'a sésarai Tévítin-andarakewai ómpo arunkáí umásinkaao suyasá \v 31 misáwívá-kwáásí áwáá'a tiyésa sésa aaí séyavo suwasaráí mináímbá ivátuwesarai ó'omba anónka'a sésarai anóndakoo Tévítin-andarakewai ómpo arunkáí umásinkaao kwésuyana \v 32 Ísu aampa'ó kúmba minká koména tísaa ena séna nóin-tantaara tirááímo táínda-yantaa'a umátinkanaumno súwasarai \v 33 anóndakoo súramba kawe'á umásinkaao suyaná \v 34 Ísu arumbá umátinkena ayáámba túranka'a tátorowasarai avekáámbá túramba kawe'á umái awánésarai Ísu ánaaemba kwa'mái kurááiye. \c 21 \s1 Ísu Yérúsaremu-naopa'a kuráin-kwasai. \r Mááka 11:1-11, Árúku 19:28-40, Yóni 12:12-19 \p \v 1 Ísu kwená kwayó-kwáásíyé kumbá Yérúsaremu-noar-ampa'a kumbá Óríve-omakar-egwaa'-nao'a áwí'a Pétévasi-nao'a egwaa'á kwésa kwená kwayó-kwáásí kae'á máti'marena \v 2 séna epín-dáópa'a kurékai awáneyamba moórá-poigo áwí'a tónki ánda kwímaraawana áráákwara'a máyáivo koawánékai ándáma iyátuwekai áí'maekai tekaiyó. \v 3 moóránakomo tuwánénamo tísaa ínakai anóndako ayáá'mae'a kónáe siyé kosimámiyana séna ánivo áí'maekai kokaiyó síníye Ísu siráiye. \p \v 4 naaóvá'á Áánútun-aai simátímakowai siráintemba Ísu mirá uráiye. Áánútun-aai simátímakowai séna \q1 \v 5 Sáíyono-noapaken-kwaasiyavai simátime se kentí kawááná'á kentópa'a kwempa'á teémena tónki-poigo ayáá'maena téna tónki-poigon-araako ayáá'maena kwétiye simátimiyo siráiye \m agaimaréna Sáíyono-naoparemo siráimba Yérúsaremu-naopatavena siráiye. mináímbá paáréna Ísu kae'nárai ti'marówasarai \v 6 Ísumo súntemba mirá ésarai \v 7 tónki-poi áráákwara'a áí'maesarai Ísunopa'a tuyasá kwená kwayó-kwáásí paákár-únánkwátói ayú'mái mimpóígó arósáánumpimba kwandaaí uwí'márówana Ísu ayáá'maena kwéguwasa \v 8 sáwíva-kwaasi mésa anón-kwaasiye sésa évakarawai paákár-únánkwátói ayú'mái évakarawai taayánáma ayáiresa aampa'á uwí'ma'mae kwéguwana minúnánkwátóirare mintááyánáravane augwétámai kwéguwasa \v 9 aiva'á nááún-kwaasiye Ísun-ánaaemba nááún-kwaasiye anónkar-anonka'a sésa Tévítin-andarakewai áwí'a mósá kwémaraumne. Ísóigo ai'máráísana kunkáiwaimba Áánútu kawe'á kwéumankaiye. kwíyómpakewai kwenáwí'a mósá kwémaraumne anónkar-anonka'a suwaná \v 10 Ísu Yérúsaremu-naopa'a kúwasa isaaisésa tóyo kwéesa nááwa kwétiyo suwasá \v 11 évakarawai sésa Ísu Áánútun-aai simátímíwai Káríri-ayampakemba Násáreti-naopakewaiman-iye siráawe. \s1 Ísu anóm-bono'-naumpa'a iráin-kwasai. \r Mááka 11:15-19, Árúku 19:45-48, Yóni 2:13-22 \p \v 12 suwaná Ísu Yérúsaremu-naopa'a anóm-bono'-naumpa'a Áánútuna naaúmpa'a iyéna mono'-náúmpá'ó meéyámbó kwémayon-kwaasi tuwánéna uti'mátuwena mono'-nánkóná óntambo meéyámbárón-kwaasiti taareimá tawísíyuwena Áánútuntavesa imáyáa ésa máái-numama kwéamun-dumama meéyámbárón-kwaasiti taareimá tawísíyuwena \v 13 simátimena séna Áánútun-aai aúváí-kwandaaivimba agaimaréna séna kesí naatavésa sésa Áánútumpa'o námúnaamo sen-dámbán-iye kwésewe agaimaréna siráiye. ánivo umóyán-dáúmpá'ó ontenkáámbá uráawe Ísu siráiye. \p \v 14 Ísu mináímbá simásuwena anóm-bono'-naumpa'a máyowasa túrambo kavíkówaiye aíyayaambo tausokówaiye kwenópa'a tuwaná asóvamatinkowasa \v 15 iyámpói mésa anónkar-anonka'a sésa Tévítin-andarakewai áwí'a mósá kwémaraumne sumbá mono-káwáá-kwáásíyé ámáámba sun-kwáásíyé isésa Ísumo ó'oran-kawe'-mayaimo mayómba awánésa tirumbá sáwí'a umánkesa \v 16 Ísuntavesa sésa iyámpóímo sáwí-aimbo kwésemba íya kwéisaano suwaná Ísu séna á'a kwéisaunda Áánútun-aai aúváívimba agaimakáin-aimba awánaraawe. maarán-áímbá séna túwa'naa óndayavesa pósa iyámpóíye umarané enáwí'a mósá kwémaraawe agaimaréna siráiye Ísu simásuwena \v 17 tiyuwéna máápa'a kuména mindáópa'a tuwéna Pétáni-naopa'a kwéna mindó'wáámbá koméraiye. \s1 taaigó aáyánkarain-kwasai. \r Mááka 11:12-14,20-24 \p \v 18 Pétáni-naopa'a kogwáúmba usásinesa Yérúsaremu-naopa'a tumbá Ísumba áái ankówana \v 19 moórá-taigo áwí'a víkima aankón-awampa'a kwáyowana mintáéramba nánáe séna ááimpa'a kwéna awánómba ánáwe su'mai kwáyowana mintáígóntávéna séna ená arambá íma iyáníyone súwana mintáímá aáyánkaraiye. \p \v 20 mintáí aáyánkówasa Ísuna kwayó-kwáásí awánésa táátavesa ésa tiyáámba tóipimba aavésa sésa víki-tai ááéma aáyánkagwiye suwaná \v 21 Ísu séna árai'a simátime'a sé'a Áánútuntave'o ímo kaer-ímáyáámó é'o asirayán-ímáyáámó é'o é'a víki-taigontave'o súnanamo aáyánkaintemba kanaán-umai mirá é'a miráwé su'mai íma é'a maanómátávé'a sé'o iré mapámbai nompá'á kumuwómó síyanamo éna mirá íníye. \v 22 Áánútumpa'a námúnaa sé'a ó'on-o'on-tantaatave'a áísaa e'a sembá árai'a Áánútu kanaán-umai súwa'naa umásinkaniye sembá kanaán-umai kwétuwa'naa-iye. \s1 nááwa ai'mákaisa tiráano siráan-kwasai. \r Mááka 11:27-33, Árúku 20:1-8 \p \v 23 Ísu mináímbá simásuwena anóm-bono'-naumpa'a uména Áánútuna áséi-kwasai kwésimatimuwasa mono-káwáá-kwáásíyé Yútaa-anon-kwaasiye tésa sésa nááwa ai'mákaisa tiréwa nááwampinkena mairéwa asirayám-báyáí kwémayaanda simásimiyo suwaná \v 24 Ísu séna aiva'á moórá-aimba tísaa ona'á anondámo síya'o é'a sísaa on-áímbá simátimenaumne. \v 25 ááéma Yóni nombá pétinkaraiwaima Áánútuwa simámakaisana nombá pétinkarai. kwaásiya simámakaawana nombá pétinkaraiyo súwasa miwímá keáímbá sésa nórayaawa sénaumno. Áánútu simámakaisana nombá pétinkaraiyemo senanayáámó éna nóra séra Yónin-aaiyave'a íma áraire sirááo síníye. \v 26 kwaási simámakaawana nombá pétinkaraiyemo senasayáámó ésa úwoi-kwaasi sínkamonaaowe. úwoi-kwaasi sáwíva-kwaasi Yónintavesa Áánútun-aai simásímakaiwai uráiye kwésemba pósa áwáá'a siyénááowe mirá keáímbá sésa \v 27 Ísuntavesa sésa emó sísaa ónda-ainta íma ísaraumne suwaná Ísu séna ímo simásimiya'a nááwampinkena mairéra asirayám-báyáí kwémayaunda-aimba íma simátimenaumne Ísu siráiye. \s1 moóráwai ááninkaiti kwaasái. \p \v 28 Ísu mináímbá simásuwena séna simátíménda-aimba imáyáa oró. moóráwai kaer-íyámpóí tínkaraiwai aivakéwáíntávéna séna kesááninkoo kesí ándá-aran-kigauva'a mayáí komayaaó sisaná \v 29 aivakéwáí séna íma sínkáiye séna ména moórá-imayaa éna mayáí komáyáísana \v 30 naaénkewaintavena séna kesí ándá-aran-kigauva'a mayáí komayaaó sisaná owé simái ivátuwena íma mayáí mairáiye \v 31 Ísu simásuwena tísaa ena séna nááwa tivowán-áái kwéisaiyo súwasa aivakéwáí avowán-áái kwéisaiye suwaná Ísu séna mináímbá imáyáa é'a simátíménda-aimba ísáaro. táákísi-umoyan-kwaasiye eénánká'ó kwénaaon-inine sáwí'a kwéon-kwaasin-owe kwésembanivo miwímá Áánútu kwená kwaásimo kawááin-ampa'a ááéma kwégovo keinárawa'ando. \v 32 Yóni nombá pétinkaraiwai téna kawer-ámbá agaráátinkowa'a kwenááiyave'a íma áraire siráavo táákísi-umoyan-kwaasiye eénánká'ó kwénaaon-inine Yónin-aaiyavesa áraire suwa'á keinárawa'a miwí tuwáné'a Yónin-aaiyave'a íma áraire sé'a kentí sáwí-imayaa íma tuwé'a Áánútunopa'a íma tiráawe Ísu siráiye. \s1 ándá-aran-kigaura'o tavíyéwaiti kwaasái. \r Mááka 12:1-12, Árúku 20:9-19 \p \v 33 Ísu mináímbá simásuwena séna moórá kwántámai-aimba simátíménda ísáaro. moóráwai anóm-baragwarawai ména óntan-kurima úmakena ándá-aran-kigau úmarena ándá-arankona tááve'a úmarena ándá-arambo mapándáápá ínana anombó kumínín-taave'a úmarena óntan-damba kígaura'o taviyí-námbá úmarena ayáátááka'a ó'om-barava'a koménae séna maankígáúrá'ó taviyíyawaimo é'a kesáváí évakar-aramba maé'a évaka'a kembá siyúwáaro simátimena ó'om-bapa'a komáyáísana \v 34 arambó ávumo kain-kánáá tisaná aanávómá kesí ándá-aramba komáyáaro séna kwená kwayó'nárawa'a ti'máráísasa minkígáúrá'ó tavíyéwaitopa'a tewasá \v 35 táto'mai moóráwaimba tuvuwésa moóráwaimba tuvú'maraawana púwísasa moóráwaimba óntandei tuvuwésa ándá-aramba íma tímémba ti'mátuwaawasa kowaná \v 36 aanávómá aiva'á kwená kwayó'nárawa'a évaka'a ti'maréna naaémba sáwívarawai ti'máráísasa tewasá minkígáúrá'ó tavíyéwai táto'mai aiva'ó uráantemba mirá ésa sáwí'a umátinkesa ándá-aramba íma tímémba ti'mátuwaawasa kowaná \v 37 aanávómá ména naaémba séna kesááninkomba ai'máráanana kwínasa kwenáái isánááowe séna ai'máráísana tisasá \v 38 minkígáúrá'ó tavíyéwai awánésa keáímbá sésa aanávómbá ááninko kwétimba póta tuvúwónana puwéna maankígáú íma mayáínata kesáá mayánáe sésa \v 39 táto'mai ándá-aran-kigauvakemba awéntayuwesa tuvúwówana pukáiye. \v 40 Ísu mináímbá simásuwena séna minkígáúgó aanávómá tínímba kígaura'o tavíyéwai nóra síníyo súwasa \v 41 miwí sésa misáwí-kwáásí tínkaminasa puwíyana ó'on-kwaasi kesí kígaura'a tavíyéro sínasa minkígáúrá'á taviyésa arambó ávumo kain-kánáá tíndantemba aanávómbá minárámbá aménááowe siráawe. \p \v 42 suwaná Ísu simátimena séna Áánútun-aai aúváívimba awánaraawe. maarán-áímbá agaimaréna séna \q1 óntan-damba on-kwáásí moórá-ontantavesa sáwí'a kwéiye sésa maisukáawe. aáno minóntánkó ávonkaaamba uráiye. mindá Ísóigo isatá awánéta séta ó'oran-kawe'a uráiye kwésune \m agaimaréna siráiye. \v 43 mináímbá imáyáa é'a simátime'a sé'a Áánútu keinárawa'a Yútaa-kwaasiyavena maará séna kenká'á íma kawáá-ónaumne séna tiyuwéna ó'onkaa-kwaasiyavena kenká'á kawáá-ónaumne sínasa kwená mayáí mayánááowe.[ \v 44 minóntánká'á tanaambá kovésa sáwí'a umái ménaaovo minóntánkó tuvú'mái sáwí'a umásuwaniye Ísu séna kwenááiyavesamo ímo áraire síyawai imáyáa éna mináímbá siráiye. ] \p \v 45 Ísu súwasa mono-káwáá-kwáásíyé ámáán-kawaa-kwaasiye isésa tááko pééi súwasa sésa moóráwai ááninkai kwaasáimo simbá kentááyávéna siyé sésa ándá-aran-kigaura'o tavíkáawaiyavenamo simbá kentááyávéna siyé sésa óntankowemo simbá kentááyávéna siyé sésa \v 46 táto'mai tuvuwónáe sésa umbá amápa-kwaasi Ísuntavesa sésa Áánútun-aai simásímíwaiman-iye sun-kwáásí táároi inkaisésa Ísumba íma tátoresa ivátukaawe. \c 22 \s1 anón-tanomba kauráin-kwasai. \r Árúku 14:16-24 \p \v 1 moórágwara'a Ísu aaí simátimindayavena kwántámai-aimba simátimena séna \v 2 Áánútu kwená kwaásimo kawááin-aimba maarán-áímbán-iye. moóráwai kárákwiraiwai ááninko aaraí mayáníntavena anón-tanomba kauvónáe séna \v 3 sáwíva-kwaasi tááyena séna aáno tanómba tamandaaró séna ména tanómba kaumaréna kwená mayáí-kwáásí ti'maréna séna tamandaaró kosimátíméro sisasá mirá owasá ivátuwesa íma tewaná \v 4 ó'omba mayáí-kwáásí ti'maréna séna tááyaraundawai kosimátime'a sé'a toómbó naí kwéto'mayaa é'a purumakané naanté-póíyé tuvú'mái kwégauvumpo tamandaaró. kesááninko aaraí mayáindara'a tamandaaró. kosimátíméro séna ti'máráísasa mirá kosewasá \v 5 ivátuwesa íma tésa moóráwai kwená kígauva'a kówisana moóráwai óntambo kwémayaim-bayaiva'a kówisasa \v 6 évakarawai kárákwiraiwaina mayáí-kwáásíyómbá táto'mai tínkamowasa púwówana \v 7 kárákwiraiwai áwáá'a séna kwená i-kwáásí ti'máráísasa miwí tínkamowasa púwówasa miwítí naampimpá'á iramá agagaowaná kágwisana \v 8 kárákwiraiwai kwená mayáí-kwáásíyávéna séna tanómba kauvé'a tááyaraundawai kesááninkona tanómba tamandaígómbá uwóví'an-owe. \v 9 aantáá'o kwaásimo torupamáímo máyáapa'a kotivakáá-umai ó'on-o'on-kwaasi tuwáné'a simátimiyasa tanómba tamandaaró sisasá \v 10 kwená mayáí-kwáásí isésa aampa'á kwénaaesa kwaási tivakáá-umai tuwánésa sáwí-kwaasiye kawe-kwáásíyé torupamátinkesa tí'maesa tésa toómbó naí-náúmpá'á sisipáá uráawe. \p \v 11 Yútaa-kwaasi aaraimó máyáanka'o ombá tanómbo nánáesamo ten-kwáásí ontará'ó tewasá mayáí-kwáásí kawer-únánkwátói tíméwasa urésa mindáúmpá'á umésa toómbá kwénaavo minúnánkwátóimo ímo urésamo ésa íma toómbá umandánááowe. toómbó naí-náúmpá'á sisipáá owaná kárákwiraiwai tuwánaimba moóráwai íma kawer-únánkwátói uréna máyáísana awánéna \v 12 séna nóra éwa kawer-únánkwátói íma uréwa iráano sisaná íma aaí sisaná \v 13 kárákwiraiwai kwená mayáí-kwáásíyávéna simátimena séna aíyayaanka'a asááumai máápa'a túnkwi-ayampa'a aúwéwana ivi'á téna áí'o índayavena áwááyaamba akévundaniye siráiye Ísu siráiye. \p \v 14 Ísu mináímbá simásuwena séna Áánútu sáwíva-kwaasi tááyain-kwaasivinkemba évakarawaiye su'mai kwená kwaási-i'a kwéumatinkaiye siráiye. \s1 táákísi-aintavesa áísaa uráan-kwasai. \r Mááka 12:13-17, Árúku 20:20-26 \p \v 15 Ísu súwasa ámáán-kawaa-kwaasi máápa'a kumbésa keáímbá sésa nóran-ainta áísaa onanayá sáwí-aimbo sínata aaivintá mayankánaumno sésa \v 16 miwí tínaaembo kwárón-kwaasiye Éróti amááraawiye ti'márówasa Ísunopa'a tésa sésa anóndakoo árai-kwaasi po Áánútuna aambó kwáráan-aimba arupí umái kwésimatimendaya ísaraumne. kwaási táároi íma inkaisé anón-kwaasiye úwoi-kwaasiye táároi íma inkaisé tirumbá airá'mái-aimba íma séma arupí umái kwésimatimendaya ísaraumne. \v 17 simáménda-ainta isaaó. kanaarátááwá táákísi-ontamba Árómáani-kamaani-kwaasiya timénaum. íya timénaumno. timénaundaya Yútaa-kwaasiya kentáásí ámáámba araaisénaundaya'iyompo nóran-imayaamo émo e simásimiyo suwaná \v 18 Ísu miwí tááma iséna imáyáa éna arumpimbá séna Árómáani-kamaani-kwaasi táákísi-ontamba tíméromo senasamó ésa Yútaa-kwaasi áwáá'a sésa Árómáani-kamaani-kwaasi sáwí'o umásínkáawaiya óntamba tíméro kwésiye sénááowe séna Árómáani-kamaani-kwaasi táákísi-ontamba íma tíméromo senasamó ésa Árómáani-kamaani-kwaasi áwáá'a sésa táákísi-ontamba íma tíméro kwésiye sésa aaivimbá maisinkánááowe-imayaa éna áísaa un-kwáásíyávéna séna kaumbo-káér-ainkwara-kwaasi pó'a kentávé'a sáwí-aimbo síndawe sé'a kwésisaa-owe. \v 19 táákísi-ontamba moórá maimái máagaraasinkaaro súwasa maimái máagaraarankowana \v 20 séna nááwa óikaana uráinkara áwí'a kwáyáiyo súwasa \v 21 miwí sésa Árómáani-kamaani-kawaanako óikaamba isaná áwí'a kwáyáiye suwaná Ísu séna Árómáani-kamaani-kawaanakondei kwembá áméro. Áánútundei Áánútumba áméro súwasa \v 22 mináímbá ísówana táá'a kówasa íma aaí sésa auwésa kuráawe. \s1 pukémpinkemba usásinanaaon-kwasai. \r Mááka 12:18-27, Árúku 20:27-40 \p \v 23 kuwasá Sátúsi-monor-aimbo sun-kwáásí púwómpinkemba íma usásinanaaowe kwésen-kwaasi pósa mitáwai Ísunopa'a tésa \v 24 sésa anóndakoo naaóvá'á Mósesi séna moóráwai aaraí maimakéna iyámpói íma ankéna púwísana ávákoma maimakéna awaaóná anondáwe séna iyámpói ankáníye siráiye. \v 25 moórá-aimba isaaó. moórá-tawai maanká'á avakaeté-avarawainonda mésa tuwaaómá aaraí maimakéna iyámpói íma ankéna púwísana \v 26 kwenánaaenkewai kware'á maimakéna iyámpói íma ankéna púwísana kwenánaaenkewai kware'á maimakéna iyámpói íma ankéna púwísana mirá eémesa avakaeté-kwaasi putásaawana \v 27 minínímbá naaémba pukáiye simásuwesa \v 28 Ísumba áísaa esa sésa mirámó ombá kwaásimo puwíyampinkembo usásinaiya-tawai minínímbá avakaeté-kwaasi tuwainímbá póna nááwa mayáníyo suwaná \v 29 Ísu séna Áánútun-aai aúváívimba agaimakón-aimba íma kawe'á umái isé'a Áánútuna asirayámbá íma awáné'a pó'a miráumai sáwísawaa-aimba kwésewe. \v 30 pukémpinkemba usásinesa kwíyómpa'a uménaaon-kanaa aaraí íma mayáíyasa kwaaí íma mayáíyasa ésa Áánútuna kwayó'nárawa'o kwíyómpa'o máéwaimo ontembá minínínákwá'á miráumai aaraí íma mayáíyasa kwaaí íma mayáíyasa ónááowe. \v 31 kwaási pukémpinkemba usásinanaaomba simátíménda ísáaro. Áánútu simátímakomba aúváívimba agaimakón-aimba awánaraawe. \v 32 Áánútu Mósesintavena maarán-áímbá séna Áánútu úne. enaíkwá'ná Ááváramune Áísákaane Yákópone miwítí Áánútu úne siráiye. Áánútu mináímbá siráimba minkáúmbó-kwáásí á'a púwúwasa utamátínkaraambanivo mináímbá siráimba pósa miwí úwoi máyáawe Ísu súwasa \v 33 kwesémo máyón-kwaasi isésa táátavesa ésa sésa ááin-kwasai kwésimasimiye siráawe. \s1 aivar-ámáánkóná kwaasái. \r Mááka 12:28-31, Árúku 10:25-28 \p \v 34 suwaná Ísun-aaigo Sátúsi-monor-aimbo sun-kwáásí táái usáyaaitomba ámáán-kawaa-kwaasi isésa torupamái mésa \v 35 miwívínkémbá moóráwai ámáámba kawe'á umái ísarowai Ísumo sáwí-aimbo sínda isánáe séna áísaa ena séna \v 36 anóndakoo Áánútuna ámáámpinkemba nóran-amaana aivar-ámáámbán-iyo súwana \v 37 Ísu séna Áánútun-aai aúváívimba agaimaréna séna \q1 Áánútumpa'a kentí Ísóigomba kentiruné \q1 kentí imáyáawe kentimané áméro \m agaimaréna siráiye. \v 38 minámáámbá aivar-ámáámbá isaná \v 39 miwá ánaaenken-amaamba anón-amaamba maarán-ámáámbán-iye. Áánútun-aai aúváívimba agaimaréna séna \q1 kesáváí-ímáyáámó ontembá kentí kwaásiti imáyáagwara'a oró \m agaimaréna siráiye. \v 40 minkáér-ámáánkó ávonkaamba uráisana Mósesimo ó'on-amaambo siráine Áánútun-aai simátímakowai siráan-amaane megwí-megwiraamba éna kaer-ámáánkó ávonkaamba uraínka'a tagwéaraapaiye Ísu siráiye. \s1 Áánútumo usásinankaiwai Káráísitina kwaasái. \r Mááka 12:35-37, Árúku 20:41-44 \p \v 41 súwasa ámáán-kawaa-kwaasi torupamái máyówana Ísu miwí tísaa ena séna \v 42 Áánútumo usásinankaiwai Káráísiti nááwan-andaraken-kwaasiya'iyo súwasa kentáásíkwá'ná Tévítin-andaraken-kwaasiman-iye suwaná \v 43 Ísu séna naaóvá'á Áánútun-amanko Tévítimba imáyáa amúwana Tévíti Káráísitintavena séna kesí Ísóigoman-iye siráimba \v 44 monor-ímá agaimakón-auvai-kwandaaivimba Tévíti agaimarena séna \q1 kesí Ísóigonatavena Áánútu séna kesiyáánúrapa'a asirayán-áyámpá'á mara'á ména'a ená namuro-kwáásí usáyaaitaanasa miwí ánásanaaowe \m Áánútumo siráin-aimba Tévíti siráiye. \v 45 miráumai Tévíti Káráísitintavena séna kesí Ísóigoman-iye siráimbanivo nóraumaiya kwemá Tévítin-andaraken-kwaasiman-iyo Ísu súmba \v 46 Káráísiti Tévítina Ísóigoma éna Tévítin-andaraken-kwaasigoman-iye súmbanivo miwí íma kanaán-umai aaí sésa táátavesa ésa minkánáárákémbá íma áísaa úmaesa iráawe. \c 23 \s1 ámáán-kawaa-kwaasiye ámáámba sun-kwáásíyé miwítí kwaasái. \r Mááka 12:38-40, Árúku 11:39-44,47-52, Árúku 20:45-47 \p \v 1 Ísu torupamái máyón-kwaasiye kwená kwayó-kwáásíyé simátimena séna \v 2 Áánútu usásintinkaraisasa ámáámba sen-kwáásíyé ámáán-kawaa-kwaasiye Mósesi agaimakáin-aimba awánésa kwésimatimemba \v 3 isé'a kwáráaro. Mósesi siráin-amaamba miwí tóikakene su'mai sésa íma kwégwaraavo miwímó ontembá íma oró. \v 4 umbai-yántáá'ó asááúmakesamo túgwaata'mae'a korómó sésamo ímo túwa'naa ontembá miwí umbai-áímbá simátimesa íma túwa'naa ombá úwoi kwáráaro kwésewe. \v 5 miwí sésa kwaási suwánésa anón-kwaasin-owe sígwáe sésa Mósesi siráin-amaamba agaimái anavéúmpimba makésa túwayaankare tiyáánkare asááúmaresa miwítí kwátói-araira'a ayáátááka'a taváákarara úmakesa naaópa'a avuvumpa'á kwénaaesa \v 6 tanómbo kaúvópa'o máyáapa'a kawer-áyámpá'á mésa mono'-náúmpá'ó umáyáapa'a anón-kwaasimo maí-áyámpá'á umésa \v 7 kwaási suwánésa sésa anón-kwaasi monor-áímbá simátíméwain-owe sígwáe sésa naaópa'a avuvumpa'á kwénaaesa mirámó ontávésa aamoí kwéowe. \p \v 8 miwí mirá kwéombanivo íma mirá oró. keinárawatavesa anón-kwaasi monor-áímbá simátíméwai owémó síyambo é'a kímborawai anón-kwaasi isatá kwená kwaásiya mimbóráí'a umáíya máyaumne seró. \v 9 keinárawapinkemba moóráwaintave'a anón-kwaasi kesivón-iye sevó. kentivó kwíyómpa'a máyáiye. \v 10 keinárawapinkemba moóráwaintave'a kentáára'a kárákwiraiwain-iye sevó. Áánútumo usásisinkaiwai keyáá keinárawaka'a kárákwiraundawai kemá úne. \v 11 keinárawapinkemba usáyaaitanae síyawai keinárawati kwayó'-máyáí máyáaro. \v 12 kentúwí'o mósá maráíyawaima Áánútu úwoi-kwaasiraamba umátinkanivo kentúwí'o ímo mósá maráíyawaima Áánútu mósá tinkáníye Ísu siráiye. \p \v 13 Ísu mináímbá simásuwena séna ámáámba sen-kwáásíyé ámáán-kawaa-kwaasiye simátíménda ísáaro. kaumbo-káér-ainkwara-kwaasimo é'a kárákwiyoro. Áánútu kwená kwaásimo kawááin-amba kwéitatinkaawe. Áánútu kwená kwaásimo kawááin-ampa'a íma kónáe sé'a kónáe kwéowaiti aambá kwéitatinkaawe. \p [ \v 14 ámáámba sen-kwáásíyé ámáán-kawaa-kwaasiye kaumbo-káér-ainkwara-kwaasi é'a ketor-íníntí óísankwara naankwará'á umóyámbá kwémae'a kwaási suwánésa súwí'a mósá maráígwáe sé'a kampakómbá tavisimái-namunaa kwésewe. mindáyave'a kárákwiyoro.] \p \v 15 ámáámba sen-kwáásíyé ámáán-kawaa-kwaasiye kaumbo-káér-ainkwara-kwaasi é'a simátimunda monor-áímbá kwaráígwáe sé'a tivakáá úmae'a anón-domba kóate'a némpa'a kwénaae'a tuwáné'a kentí sáwí-mayai agaráátínkáawasa miwítí sáwí-mayaigo kentí sáwí-mayaigomba usáyaaitaraimba pó'a mindáyave'a kárákwiyoro. \p \v 16 aambá íma kawe'á umái awáraawai kampa'á sé'a maarán-ámbá kwáráaromo kwésewai kárákwiyoro. keinárawa'o monor-áímbó sembá kampa'á simátime'a sé'a anóm-bono'-nankon-aai tivamíra'a marésa sésa mirá ónaumnemo sembá minímáyáámó ivátuwaiyanamo éna kanaán-íníye. ánivo kawer-óntámbá áwí'a kóri-ontankon-aai tivamíra'a marésa sésa mirá ónaumnemo sembá minímáyáámó ivátuwaiyanamo éna sáwí'a íníye kwésewe. \v 17 minkórí-óntánkó anóm-bono'-nankomba íma usáyaaitaraivo mindáúmpá'ó kwénimba mindá kawe'án-iye. keinárawa'a monor-áíntávéna tááko íma pééi sisa'á kwéisaawe. sáwí-imayaagwara-kwaasi simátímén-aimba kampar-áímbán-iye. \v 18 keinárawa'o monor-áímbó sembá kampa'á simátime'a sé'a Áánútuntavesamo póímo tuvú'máímo agáyáan-taareigon-aai tivamíra'a marésa sésa mirá ónaumnemo sembá minímáyáámó ivátuwaiyanamo éna kanaán-íníye. ánivo mintááréírá'ó Áánútumbo kwéame-poigon-aai tivamíra'a marésa sésa mirá ónaumnemo sembá minímáyáámó ivátuwaiyanamo éna sáwí'a íníye kwésewe. \v 19 Áánútumbo ámém-poigo mintááréígómbá íma kwéusayaaitaivo mintááréígó usáyaaitarena ámém-poi kawe'á kwéiye. keinárawa'a monor-áíntávéna tááko íma pééi sisa'á kwéisaawe. sáwí-imayaagwara-kwaasi simátímén-aimba kampar-áímbán-iye. \v 20 asirayán-áímbó sembá Áánútuntavesamo póímo tuvú'máímo agáyáan-taareigon-aaimo tivamíra'o marésamo sésamo ésa mintááréígón-ááigwara'a Áánútumbo kwéamem-poigon-aaigwara'a kwésewe. \v 21 asirayán-áímbó sembá anóm-bono'-nankon-aaimo tivamíra'o marésamo sésamo ésa mindánkón-ááigwara Áánútu mindáúmpá'á máyáiwain-aaigwara'a kwésewe. \v 22 kwíyónkon-aaimo tivamíra'o marésamo sésamo ésa Áánútu mivá'á kárákwiraiwain-aaigwara'a kwésewe. \p \v 23 ámáámba sen-kwáásíyé ámáán-kawaa-kwaasiye kaumbo-káér-ainkwara-kwaasimo é'a kárákwiyoro. naaóvá'ó Mósesimo siráintemba kentí kígauvakemba sáwíyan-tonkwara'a taaínkaar-umai siyáánkai maké'a moórá Áánútumba kwéame'a kawe'á kwée'a mirán-ámáámbá ísámai iyé'anivo Mósesimo siráin-amaamba anón-amaamba ivá'á tu'maré'a pó'a kwaási íma arupí umátinke'a tirumbá íma umátinke'a íma Áánútuntave'a asiramáí-imayaa é'a mirá ontávé'a pó'a minánón-ámáántómbá ivá'á tukáawe. \v 24 aambá íma kawe'á umái awáraawai kampa'á sé'a maarán-ámbá kwáráaro kwésemba sáwíyan-amaamba kwaré'a anón-amaamba tukáawe. mirámó ombá toómpímbá kankambá kwáyáísa'a kíto-kankamba túkúyuwe'a anón-kankamba mindágwara'a kwénaantenkaan-kwaasin-owe. \p \v 25 ámáámba sen-kwáásíyé ámáán-kawaa-kwaasiye kaumbo-káér-ainkwara-kwaasimo é'a kárákwiyoro. anavéúne táávere paákáré su'mai kwésese owain-ovo andáámpa'a sáwí'a uráisa'a pó'a kempímbá sáwíva-tantaa'a anómba kwáyáiye. \v 26 ámáán-kawaa-kwaasiyono. monor-áíntávéna tááko íma pééi sisa'á kwéisaawe. anavéúne táávere andáámpa'o sese owanamó andáámpare paákáré kawe'ó kwéintemba kentí sáwí-imayaa tuwé'a kawer-ímáyáá umái máéro. \p \v 27-28 ámáámba sen-kwáásíyé ámáán-kawaa-kwaasiye kaumbo-káér-ainkwara-kwaasimo é'a kárákwiyoro. kwaásimo maipímbó utámakaawanamo kaviraisasamó kwaási ímo awánaantemba kentirumpímbá mirá isa'á sáwí'a kwéowasa kwaási íma kwétuwanaawe. kwaásimo maipímbó utámakesamo kanaagunémo owasá awánésamo sésamo kawe'á kwéowe sentembá keinárawa'a tuwánésa kawe-kwáásímán-owe sembánivo kentirumpimbá mirá-sáwí-yántáá'á kwáyáísa'a kaumbo-káér-ainkwara-kwaasiman-owe. \p \v 29 ámáámba sen-kwáásíyé ámáán-kawaa-kwaasiye kaumbo-káér-ainkwara-kwaasimo é'a kárákwiyoro. kentíkwá'ná Áánútun-aai simátímakowai tínkamuwasa púwúwa'a utamátínkaraapa'a konaarirí kwéowe. arupí umái máyón-kwaasi tínkamuwasa púwúwa'a utamátínkaraapa'a konaarirí kwée'a \v 30 sé'a miwí tísaavutantamba uráawai sé'a minkánáávímbó métaraiya kentáá síkwá'námo uráantemba íma miráyá uráusino kwésewe. \v 31 mirán-áímbó kwésembo maarán-áímbá sé'a Áánútun-aai simátímakowai tínkamesa mirá-sáwí'á uráawai tírááta úne kwése'a miwímó uráantemba mirá kwéowe. \v 32 kentíkwá'námo uráantembo mirámó kwée'a ánásanaaowe. \p \v 33 ánásanaaomba iyánkó póígon-araa'an-owe. Áánútu keinárawa'a aaivimbá matinkáína'a sáwí-meyambo mayánááopa'a iramó kwégaipa'a tu'maá'námo ímo kwáyáipa'a kónááowe. \v 34 miráumai kesáái simátimenaaowaiye agaráátinkanaaowaiye kawer-ímáyáágwárá-kwáásíyé ti'máráanasa keinárawapimba kwénaaiya'a évakarawai tínkamiyasa puwíya'a évakarawai taaira'á tínkamiyasa puwíya'a évakarawai kentí mono'-náúmpímpá'á taándéí tínkame'a moórá-mora-naopimpa'o kwénaaiya'o é'a ti'mátu'mae'a naaónááowe. \v 35 mirámó íyana arupí-kwaasimo tínkamom-beyamba amáparawaiti meéyámbá kentópa'a tíníye. aiva'ó tuvúwanamo pukáin-kwaasigo áwí'a Épeo naaémba moóráwai Pérékaya ááninko áwí'a Sékáraya anóm-bono'-naumpa'a máyowana moórá-ayampa'a Áánútuntavesamo ísámaimo póímo tuvú'máímo agáyáan-onta-tarei kwáyowana moórá-ayampa'a aiva'-mónó-káwáánákówé su'mai iyún-ontama kwáyowana avumpimbá Sékáraya umáyowasa túvúwana pukáiye. \v 36 minkáé-kwáásíráítí avumpimbó agairáan-kwaasi tínkamuwasa pukáawaigwara'a miwítí sáwí-meyamba ívé'o máyáan-kwaasi mayánááowe Ísu siráiye. \s1 Ísu arumbá umátínkarain-kwasai. \r Árúku 13:34-35 \p \v 37 Ísu mináímbá simátímatuwena Yérúsaremu-naopaken-kwaasi arumbá umátinkena séna Yérúsaremu-naopaken-kwaasiyono. Áánútun-aai simátímakowai tínkambae'a kwéiyuwasa pukáawe. Áánútu ti'marówasa kurówai óntantamba tínkambae'a kwéiyuwasa pukáawe. kokórigomo áráátombo ayóí-ándámpá'ó tínkarenamo káátamatinkaintemba aasiyaasi-táwai kemá mirá ónaumne kwésundanivo tínaaemba kwéumasimewe. \v 38 ísáaro. Áánútu tiyuwáína'a tu'nankáámbá ónááowe. \v 39 simátime'a sé'a íma úwoi suwánanaaovo naaémbo sé'o Áánútu ai'máráísana kunkáiwaimba Áánútu kawe'á kwéumankaiye síyanka'a moórágwara'a suwánanaaowe Ísu siráiye. \c 24 \s1 anóm-bono'-namba tawisí-áímbá siráin-kwasai. \r Mááka 13:1-2, Árúku 21:5-6 \p \v 1 Ísu mináímbá simásuwowasaya anóm-bono'-naumpakemba kárúwesa kúmúmba kwená kwayó-kwáásí sésa anóm-bono'-namba kawe'-námbán-ivo awánaao suwaná \v 2 Ísu séna ívé'o awánaan-dantave'a simátime'a sé'a aáno kwaási tésa mindámbá amápa'a tawísíyuwesa amápar-ontankwarare tawísíyuwanaaowe Ísu siráiye. \s1 sáwí-kanaa tíníye siráin-kwasai. \r Mááka 13:3-13, Árúku 21:7-19 \p \v 3 Ísu mináímbá simásuwena Óríve-omaka'a umáyowasa kwená kwayó-kwáásí kweyáá máyonka'a tésa áísaa esa sésa emó sénda nósa-tawaiya tíníyo. nóran-awaamera ínata séta ákíra'a emá kuméma ívé'o kwáyáin-tantaa'a ánásaniye sénaumno suwaná \v 4 Ísu séna kampar-áímbá isé'a áraire sevó kárákwiyoro. \v 5 sáwíva-kwaasi tóyo ésa kesúwí'a mágwétesa sésa Áánútumo usásisinkaiwai úne síyasa sáwívarawai minkámpár-áíntávésa áraire sénááowe. \v 6 áái'o tíyáán-aimba némpakena'i. egwaakéná'i. isáíyana íma táá'a kaíno. mirán-kánáámó tínda mindá íma amápa-tantaa'a ánásai-awaame'an-iye. \v 7 moórá-ayampa-kwaasimo áái'a tiyánááowe. moórá-kawaa-kwaasigomo éna moórá-kawaa-kwaasigona amááraayavena usásimbai áái'a tíyáaro sínasa usásinesa áái'a tiyánááowe. ó'on-o'om-barava'a ayawaimá táníye. ó'on-o'om-barava'a anóm-barima táníye. \v 8 mirán-tántáá'ó paárína'a sé'a amápa-tantaa'o ánásanin-kanaa íma tiráivo iyámpóímo tinkánáe owanamó anón-ti'o intembá umbai-kánáámó tínímba miráumai ááimba ásáiye seró. \p \v 9 mirán-áímbó síyasa minkákémbá keinárawa'a táto'mai ó'owima timíyasa sáwí'a umátinkesa tínkamiya'a puwónááowe. kentáváímó asiramáímo máyáantavesa ó'on-o'on-kwaasi amáparawai tíyámba umátinkanaaowe. \v 10 kesááiyavesa áraire kwésiyawaivinkemba sáwívarawai kesáái tínaaemba umámesa miwítí namuro-kwáásí moórá-morawai agaráátinkesa tíyámba umátinkanaaowe. \v 11 sáwívarawai paárésa kampa'á sésa Áánútun-aai simátimundawai úne sésa sáwívarawai kampa'á simátiyuwanaaowe. \v 12 miráumai sáwí-mayaigo kóyáwé éna anómba ínasa ó'owiti imáyáamo eémemba ivátuwesa kesáváí-ímáyááwé su'mai ónááovo \v 13 ímo ivátuwesamo kentáváímó asiramáímo méwai ánásai-kanaara'a Áánútu tí'mai kawepá'á métinkaniye. \v 14 amápa'-maravaken-kwaasi isánááontave'a áséi-kwasai Áánútu kwená kwaásimo kawááin-aimba simátíma'mae iyíyana naaémba amápa-tantaa'a ánásai-kanaama tíníye Ísu siráiye. \s1 sáwí-kanaagona kwaasái. \r Mááka 13:14-23, Árúku 21:20-24 \p \v 15 Ísu mináímbá simásuwena séna naaémba ávááraumai inkaisí-yántáákómá paáriniye. naaóvá'á Áánutun-aai simátímakaiwai áwí'a Tánieri mintántáátávéna siráiye Ísu siráiye. kemá Mátíyu sé'a maanáúváímó torausíyawai tááko pééi sína'a ísáaro kwésune. Ísu séna Áánútuna kawe'-mápá'á misáwí-yántáá'á paárínasa awánanaaomba \v 16 Yútiyaa-marava'o máyaiyan-kwaasi omápata isaaisésa iyánááowe. \v 17 ontará'ó máyaiyan-kwaasi íma naaúmpa'a iyíyamba óísamba ivátuwesa úwoi isaaisésa iyónááowe. \v 18 kígauva'o máyaiyan-kwaasi íma naaópa'a iyíyamba unáánkwátói ivátuwesa úwoi isaaisésa iyónááowe. \v 19 tímúkwarar-inimba ívér-iyampoigwarar-inimba minkánáámá sáwí'a ónááowe. \v 20 isaaisé'o iyónááomba táúgwi-kanaa iyé'a agándai-kanaa iyé'a únavo sé'a Áánútumpa'a námúnaa seró. \v 21 minkánáámá tínímba anón-umbai táníye. naaóvá'á Áánútu maramá tarórumba ívéka to'mái mirán-úmbáí-yántáá'á íma tiráiye. aánogwara'a mirán-úmbáí-yántáá'á íma tíníye. \v 22 mirán-úmbáí-yántáá'ó kwéin-kanaa Áánútu ákíse úmakaiye. mirán-úmbáí-yántáá'ó kwénin-kanaamo ayáátááka'o kwéninkakai amápa-kwaasi íma úwoi túvamai máésino. Áánútu ítámakain-kwaasiyavena imáyáa éna mirán-úmbáí-yántáá'á ákíse uráiye. \p \v 23 ákísemo ínasa évakarawaimo simátimesamo sésamo Áánútumo usásinankaiwai mivá'-maava'a máyáiye síya'o é'a íma ísáaro. \v 24 évakarawai paárésa kampa'á sésa Áánútumo usásisinkaiwai úne síyasa évakarawai kampa'á sésa Áánútun-aai simátimundawai úne simátíma'maesa naaónááomba ímo awánem-bayai kwémaesa Áánútumo ítámakain-kwaasi kampa'á simátiyuwanae sésa mirán-ánóm-báyáí mayánááowe. \v 25 miwíyávé'a árai-kwaasin-owe sevó sé'a íma paáruraanka'a aiva'á simátimumpo kárákwiyoro. \p \v 26 súnda-aimba imáyáa é'a naaémbo moóráwaimo kentávénamo sénamo paárurena kavóná-marava'a máyáiyemo sína'o é'a íma koró. moóráwaimo kentávénamo aúpá'á máyáiyemo sína'o é'a íma áraire seró. \v 27 kwíyómpa'o tawáombo úmae kwisasamó awánaantemba kemá kwaási úrandako kumpaáruraundawai miráumai avora'á ókwara'a kumónaumne. \v 28 póímo awáímó kaviraipá'ó náíndayavenamo evontáán-dúmáómó torupamáímo máyáintemba Áánútu sínana súnda-aimba paáriniye Ísu siráiye. \s1 Ísu marapá'á kumínín-kwasai. \r Mááka 13:24-31, Árúku 21:25-33 \p \v 29 Ísu mináímbá simásuwena séna mirán-úmbáí-yántáá'á tínín-kanaama ánásainana aaváúmá túnkwinana kwíyómba íma sán-káínana o'á kwíyómpakemba kuntínana kwíyónko tora'naára'a ínasa \v 30 amápa'-maravaken-kwaasi kwíyómpa'a awánanaaomba ó'oran-tantaa'a awánésa kentávésa sésa kumíníyena to'mayaa kwéiye sésa táátavesa kwéesa ivi'á kwétesa suwánanaaomba kemá kwaási úrandako anón-asirayankwara ságayankwara'a ainámpímbá kúmóna'a suwánanaaowe. \v 31 uwíremba kwése'a kwíyómpaken-kwayo'narawa'a ti'máráanasa Áánútumo ítámakain-kwaasi amápa'-maravakemba tí'maesa moórávimba torupanááowe. \p \v 32 Ísu mináímbá simásuwena séna moórá-tai naí-táígó áwí'a víki-taigontave'a imáyáa umái ísáaro. aráságáyómó agayáínda awáné'a sé'a áú'o sínín-kanaa sáwíyanka'a tíníye sénááowe. \v 33 mirámó intembá kemá súnda-yantaa'a ína'a awáné'a sé'a sáwíyanka'a kumíníye sénááowe. \v 34 árai'a simátime'a sé'a ívé'o máyáan-kwaasi évaka'a íma pukáiyanka'a kemó súnda-yantaa'a paáríniye. \v 35 kwíyómba maramá ánásainana kesáái íma ánásena úwoi kwaíkwai'a íníye Ísu siráiye. \s1 kúmónda-kanaa kwaási íma ísaraan-kwasai. \r Mááka 13:32-37, Árúku 17:26-30,34-36 \p \v 36 Ísu mináímbá simásuwena séna kúmónda-kanaama aaváúvímbá kwaási íma isááwasa kwíyómpaken-kwayo'narawa'a íma isááwa'a kemá Áánútu ááninkoma íma isáúnana kesivo kweyáá ísaraiye. \v 37 naaóvá'á moóráwai áwí'a Nówaa máyonka'a kwaási íma Áánútuntavesa imáyáa ésa maémáéntemba naaémba kemá kwaási úrandako kúmónda mirá ónááowe. \v 38 kavirayán-dónkómó ímo tínkankonka'a nombá toómbá kwénesa tiyáámúmbaa'a kwétokwaa-esa aaraí máyówasa kwaaí máyówasa kwéuwana Nówaa non-avóvomayaa'o kún-daumpa'a umáyowasa \v 39 kavirayán-dónkó tínín-aimba ísaresa íma imáyáa ésa máyówana anón-a'a téna kavirayán-dónkó amápa-kwaasi tínkamuwasa putásaraawe. mirámó uráantemba kemá kwaási úrandako kumpaáruraundawai ókwara'a kúmóndara'a kentávésamo ímo imáyáamo íyawai mirá ónááowe. \v 40 minkánáá maará ónááowe. kae-kwáásí kígauva'a méyana Áánútu moóráwaimba auwéna moóráwaimba airáníye. \v 41 minkánáá kaer-ínínkáí toómbá kwégwanteyana Áánútu moórá-inimba auwéna moórá-inimba airáníye. \v 42 kemá kentí Ísóigo kúmónda-kanaama íma ísaraavo kárákwimai máéro. \v 43 simátíménda-aimba imáyáa oró. naakó avowámó umóyán-kwáásímó tínín-kanaamo ísarenarai umóyán-kwáásí timbá kwéto'mayaa-ena awánéna kwatúwáísana kwená naaúmpakemba umóyámbá íma máyáísino. \v 44 miráumai kemá kwaási úrandako kumónaundayave'a pó'a keinárawa'a íma imáyáa kwéiyanka'a kumúnavainivo kwéto'mayaa-e'a simu'maré'a máéro Ísu siráiye. \s1 sáwí'a owasá kawe'á owasá uráan-kwasai. \r Árúku 12:42-46 \p \v 45 Ísu mináímbá simásuwena séna kawe'-máyáímó kwémayaawai kawer-ímáyáágwárá-kwáásíyávé'a kwésune. kwená anóndako séna kesí mayáí-kwáásírá'á kárákwire toómbá taaímbai tíma'mae iyuwó síníye. \v 46 kwená anóndako téna kwená mayáímó kawe'ó umáímo mayáínda taawánáínana mayáímó kwémayaindawai arunkó kawe'á ínana \v 47 minánóndákó séna kesí náaindaamba amápa-tantaaka'a kárákwiyuwo síníye. \v 48 ánivo mimbáyáí-kwáásígómó imáyáamo énamo kesí anóndako ayáátááka'a íma tíníye sénamo \v 49 mayáí-kwáásí tínkamenamo toómbó nénamo uwoaó'-nómbá kwénaan-kwaasiye uwoaó'ó énamo \v 50 kwená anóndako tínín-kanaa ímo ísarenamo ímo imáyáa kwéindara'a téna \v 51 anónka'a tainkámbai ai'mátuwena séna kaumbo-káér-ainkwara-kwaasimo mésamo tí'o kwéisasamo ivi'ó kwétesamo túwááyaambo akévundaresamo máyáapa'a kóaao síníye Ísu siráiye. \c 25 \s1 siyáánkai-inaamaruti kwaasái. \p \v 1 Ísu mináímbá simásuwena aaraimó kwémayaawainá ááimba imáyáa éna séna naaén-kanaamo tínímba Áánútu kwená kwaásimo kawááin-aimba maarán-áímbán-iye. aaraimó mayáníwaimba toómbá náíyanesa siyáánkai-inaamaru oómbá kúra'maesa aampakémbá koáíkaawe. \v 2 minárásíyómbá éva'aasei sáwí-imayaagwara'a owasá éva'aasei kawer-ímáyáágwárá'á owasá \v 3 sáwí-imayaagwarar-arasi oómbá kúraresa ó'on-anaveumpimba iramó kánín-domba íma atíyoraawasa \v 4 kawer-ímáyáágwárár-árásí oómbá kúraresa ó'on-anaveumpinkwara'a iramó kánín-domba atíyoresa \v 5 aaraimó mayáníwaimba koamu'makáawana íma ááéma tisasá túgávaa'a isasá tuún-kwaiguráawe. \p \v 6 tuún-kwáyáawana no'wáán-avuntamba moóráwai aayamái séna kwétivo koairánáisaiye sisasá \v 7 misíyáánkáí-árásí usásinesa oómbá to'maésa kombá \v 8 sáwí-imayaagwarar-arasi kawer-ímáyáágwárár-árásíyávésa sésa kentáásí iramá pisinánívo nombá atísimero sewasá \v 9 kesáágwárá'á miráumai kwéanasaivo nombó atíyén-daumpakemba komeéyámbáráaro sewasá \v 10 kwégowana aaraimó mayáníwai tisasá éva'aasei-arasi to'mayaan-umai máyáawai kwesé toómbó náíyanesa naaúmpa'a íyówana \v 11 onta umásúwáísasa minévá'ááséí-árásí nombó atiyénáesamo kówai tésa anónka'a sésa anóndakoo onta tisinkaaó sewaná \v 12 íma awánáúnda-arasi ombá pó'a íma onta titinkánaumne siráiye. \v 13 Ísu simásuwena séna miráumai kemó kúmónda-kanaa íma ísarenka'a kumónaumpo kárákwimai máéro Ísu siráiye. \s1 kaumbo-máyáí-kwáásítí kwaasái. \r Árúku 19:11-27 \p \v 14 Ísu mináímbá simásuwena séna naaén-kanaamo tínímba Áánútu kwená kwaásimo kawááin-aimba maarán-áímbán-iye. moórá-anondako némpa'a kwááyu koménae séna éna kwená mayáí-kwáásí tááyena séna kesí óntanka'a kárákwiyoro séna \v 15 moóráwai kwená mayáí kawe'-máyáí máyáísana awánaiwaintavena séna kesí óntamba éva'aasei-unamba kárákwiyuwo séna aména moóráwai kwená mayáí sáwíyanka'a kawe'-máyáí máyáiwaintavena séna kesí óntamba kaer-únámbá kárákwiyuwo séna aména moóráwai kwená mayáí sáwíyam-bayai máyáiwaintavena séna kesí ónamba moórá-unamba kárákwiyuwo séna aména tiyuwéna námpa'-marava'a kówisana \v 16 éva'aasei-unan-ontamba mairáiwai minóntándéí mayáí maimaé kwégwena ó'omba éva'aasei-unan-ontamba máyáísana \v 17 moóráwai kaer-únán-óntámbá mairáiwai minóntándéí mayáí kwémaena ó'omba kaer-únámbá máyáísana \v 18 moóráwai moórá-unan-ontamba mairáiwai minóntándéí íma mayáí maéna úwoi maravímbá utámakaiye. \p \v 19 utámakaisasa mirá kwéowana miwítí anóndako ayáátááka'a kuróm-bapa'a mivá'á ména naaémba téna kwááyumo tímakaunda-ontamba torupamái awánanae séna tááyaisasa \v 20 tésa éva'aasei-unan-ontamba mairáiwai maimaéna máagaraarankena séna éva'aasei-unan-ontambo símakaandavinkemba mayáí kwémae'a ó'omba éva'aasei-unan-ontamba mairáumne sisaná \v 21 anóndako séna kesí mayáí-kwáásígó kawe'á óne. kentávémo imáyáamo émo sáwíyan-tantaaka'o kawe'ó umáímo kárákwiraandantemba sáwíva-tantaaka'a kárákwiyiniyone. kesirunkómó aamoimó intembá kesé taménana enarunkó aamoí íno sisaná \v 22 kaer-únán-óntámbá mairáiwai maimaéna máagaraarankena séna kaer-únán-óntámbó símakaandavinkemba mayáí kwémae'a ó'omba kaer-únán-óntámbá mairáumne sisaná \v 23 anóndako séna kesí mayáí-kwáásígó kawe'á óne. kentávémo imáyáamo émo sáwíyan-tantaaka'o kawe'ó umáímo kárákwiraandantemba sáwíva-tantaaka'a kárákwiyiniyone. kesirunkómó aamoimó intembá kesé taménana enarunkó aamoí íno sisaná \v 24 moórá-unan-ontamba mairáiwai maimaéna máagaraarankena séna emá asirayán-kwáásí éma ó'owiti mayáívínkémbá toómbá kwéne ó'owiti kígaurakemba úwoi kwénaae kwémandaana'a \v 25 enáároi inkaisé'a ená óntandei mayáí íma mayáúnda úwoi aúpá'á makáunda po ená óntamba mayáníyone sisaná \v 26 anóndako séna sáwí-mayai-kwaasigo kavóná-kwaasi po kentávémo sémo ó'owiti mayáívínkémbá toómbá kwéne ó'owiti kígaurakemba úwoi kwénaae kwémandaana'a óne sénda po \v 27 kesí óntambo amápa-kwaasiti óntambo máráan-daumpa'o makáandarakai tiré'a kesí óntankwara aa'wáá-ontankwara'a mayáúsino séna \v 28 kwená mayáí-kwáásíyávéna séna minóntámbá mairé'a siyáánkai-unan-ontambo tokáiwaimba áméro. \v 29 sáwíva-tantaaka'o kawe'ó umáímo kárákwisinkaiwaimba moórá-mora-yantaa'a áménana kárákwisinkanivo ímo kawe'ó umáímo kárákwisinkaindawaimpakemba makáimba máyáana'a \v 30 misáwí-máyáí-kwáásígómbá áí'mae'a máápa'a móru auwáíyana túnkwi-ayampa'a tí'o kwéisasamo ivi'ó kwétesamo túwááyambo akévundaresamo máyáapa'a kwíníye siráiye Ísu siráiye. \s1 Ísu máyáawaina ááintavena tísaa ínín-kwasai. \p \v 31 Ísu mináímbá simásuwena séna kemá kwaási úrandako naaémba kúmóndara'a ságayankwara kwíyómpaken-kwayo'narawakwara'a kárákwiraundawai pó'a kúmónasa \v 32 amápa'-maravaken-kwaasi kesúranka'a torupamái máyaiya'a sipisípi-poiye méme-poiraremo kárákwiraiwaimo taaímbaraintemba minkwáásíyómbá miráumai taaímbake'a \v 33 évakarawai siyáánúrapa'a mótinke'a évakarawai siyáánepa'a métinke'a \v 34 kárákwiraundawai siyáánúrapa'o maíyan-kwaasiyave'a sé'a kesivo kawe'á umátínkáiwain-owe. Áánútu maramó taróruronka'a kentí imáyáa éna kentí maru'á to'mayaa úmakaivo mivá'á tamáéro. \v 35 kawe'á umásinke'a kembó sááimo sinkómbo toómbá simé'a nombá simé'a ó'om-bapaken-kwaasimo ówánda aamoí umásinke'a kentí naaúmpa'a mógwésinke'a \v 36 unáánkwátói-iyaaimbo ówánda kwésime'a sí'o úmba kwégarakwiye'a ándáva'o maéwánda kwésuwa'naa-e'a mirá umásínkaraawe. mirán-áímbá senasá \v 37 arupí umái máyáawai sísaa esa sésa Ísóigo nósa-tawaiya embó ááimo ankómba toóné noné améta \v 38 nósa-tawaiya ó'om-bapaken-kwaasiraambo undá aamoí umánketa kentáásí naaúmpa'a móanketa nósa-tawaiya unáánkwátói-iyaaimbo undá améta \v 39 nósa-tawaiya áí'o úmba áwa'naa eta nósa-tawaiya ándáva'o maúnda áwa'naa uráumno síya'a \v 40 kárákwiraundawai sé'a árai'a simátime'a sé'a kesí kwaási úwoi-kwaasi miráumaimo túwa'naa uráamba mindá kembán-iye simátimenaumne. \p \v 41 mirá simátímatuwe'a siyáánepa'o maíyan-kwaasiyave'a sé'a Áánútu sáwí'a umátinkaniwain-ovo siyuwé'a kóro. Áánútu Sáátáánigone kwená kwayó'náraware imáyáa éna anón-irama to'mayaa umátínkaraisana kaíkai'a éna íma pisínáípa'a mivá'á komáéro. \v 42 kembó sááimo sinkómbo toóné noné íma simé'a \v 43 ó'om-bapaken-kwaasimo ówánda íma aamoí umásinke'a kentí naaúmpa'a íma mósinke'a unáánkwátói-iyaaimbo ówánda íma simé'a sí'o úmba íma súwa'naa e'a ándáva'o maéwánda íma súwa'naa e'a mirá umásínkaraawe. mirán-áímbá senasá \v 44 sísaa esa sésa Ísóigo nósa-tawaiya embó ááimo ankómba toóné noné íma améta nósa-tawaiya ó'om-bapaken-kwaasiraambo undá íma aamoí umánketa kentáásí naaúmpa'a íma móanketa nósa-tawaiya unáánkwátói-iyaaimbo undá íma améta nósa-tawaiya áí'o úmba íma áwa'naa eta nósa-tawaiya ándáva'o maúnda íma áwa'naa uráumno síya'a \v 45 kemá sé'a árai'a simátime'a sé'a kesí kwaási úwoi-kwaasi íma túwa'naa uráamba mindá kembán-iye simátimenaumne. \p \v 46 mirán-áímbá simátímatuwe'a aaí senasá miwítí sáwí-meyambo ímo ánásenamo kwaíkwai'o ínín-ayampa'a komaí'mai'a ónááovo arupí umái máyáawai aúnái'a umái maí'mai'a ónááowe Ísu siráiye. \c 26 \s1 Ísuna ámááyu-aimba siráan-kwasai. \r Mááka 14:1-2, Árúku 22:1-2, Yóni 11:45-53 \p \v 1-2 Ísu minó'ón-ó'ón-áímbá kwená kwayó-kwáásíyávéna simátímakaiye. naaóvá'ó Áánútu Yútaa-kwaasi tíyótaasa í-tánón-kánáá imáyáa éna séna kae'-nó'wáámbá kwaésa tíyótaasa í-tánón-kánáá tínímba kembá táto'mai taaira'á sínkamiya'a puwónaumne Ísu kwená kwayó-kwáásíyávéna simátímakaiye. \p \v 3 simátimuwasa mono-káwáá-kwáásíyé Yútaa-anon-kwaasiye aiva'-mónó-káwáánákó áwí'a Káyavaasina naaúmpa'a torupamái mésa \v 4 sésa nóraumaiya aúpá'á Ísumba táto'mai inkamónaundaya'iyo. \v 5 amápa-kwaasi áái'a tíyáávainivo tanómbo kauvíyan-kanaara'a íma tuvuwónaumne siráawe. \s1 Ísumba áséi-masawemba pérankarain-kwasai. \r Mááka 14:3-9, Yóni 12:1-8 \p \v 6 suwaná Ísu Pétáni-naopa'a koména moóráwai áwí'a Sáímonina naaúmpa'a áúma kárúkokovaa'a uréna ánásarowaina naaúmpa'a ména toómbá kwénowana \v 7 moórá-ininko iyéna áséi-kwiyumba úm-basawemba anón-ontankakemba meéyámbakaim-basawemba maimaéna iyúmba Ísu a'nómpímbá atímarowasa \v 8 kwená kwayó-kwáásí awánésa áwáá'a sésa nóra séna mimbásáwémbá úwoi atíyankaiyo. \v 9 mimbásáwémbó ó'owimo timénamo anón-ontambo mairénamo ímo óísambo makáan-kwaasi tíméraambaniye suwaná \v 10 Ísu iséna ivátuwe'a íma áwáá'a aééro. kawe'á umái pésinkaiye. \v 11 ímo óísambo máráan-kwaasi keséma maí'mai'a kwéiya'a túwa'naa ónáe sé'a túwa'naa ónááombanivo kemá keséma marapá'á íma maí'mai'a ónaumne. \v 12 púwóndara'a masawémba pésinkesa utamásinkanaaovo minínínkó á'a masawémba pésinkaiye. \v 13 árai'a súmpo maísáaro. kesí áséi-aimba amápa'-mapa'a kwésimatimesa minínínkómó umásinkain-aimba kwésimatimiyasa tááka'a maránááowe Ísu siráiye. \s1 Yútási Ísuna kuntaru'á mairáin-kwasai. \r Mááka 14:10-11, Árúku 22:3-6 \p \v 14 súwana Ísuna kwayó-kwáásí sísamaivakemba kae'á kumbaimái-kwaasivinkemba moóráwai áwí'a Yútási moórá-awi'a Isakéríóti mono-káwáá-kwáásítópa'a kwéna \v 15 séna Ísumbo tátoraiyantavaimo agaráátínkáana'o é'a nóraumai-meyana siménááoo súwasa moórá-kwaai aíyayaan-umai siyáánkai-ontamba 30 ontamba táámpamai ámúwana Yútási maimaéna \v 16 kwéna nóraumai Ísumba agaráátínkáanasa tátoranaao-imayaa ááimba ásámai uráiye. \s1 tíyótaasa í-tánómbá kauráan-kwasai. \r Mááka 14:12-21, Árúku 22:7-14,21-23, Yóni 13:21-30 \p \v 17 Yútaa-kwaasi ímo intóráin-tantaakwara-pereti kwéagayon-kanaa aiva-táwai túntemba kwená kwayó-kwáásí Ísumba taáísaa esa sésa náávara tíyótaasa í-tánómbá kogauvónaundaya'iyo suwaná \v 18 Ísu séna Yérúsaremu-naopa'a kwékai moórá-kwaasigontavekai sékai kentáásí anóndako séna kesí kanaamá tisatá kesí kwayó-kwáásíyé ená naaúmpa'a tíyótaasa í-tánómbá nánaumne kwésiye kosimámékaiyo súwasarai \v 19 Ísumo súntemba mirá ésarai minká'á tanómba mágauwankaraaiye. \p \v 20 tanómba mágaumakoyasa enónka'a Ísu kwená kwayó-kwáásíyé kwésa mindáúmpá'á umésa \v 21 toómbá kwémandesa uwaná Ísu séna keinárawapinkemba moóráwai kembá namuro-kwáásírá'á agaráátinkaniye súwana \v 22 tirunkó umbaí tówasa moórá-mora-umai áísaa esa sésa Ísóigoo kewá'iyo sinté kuwaná \v 23 Ísu séna moóráwai kwená toón-ayai maimaéna kesé moórá-taavepimba tu'mái náíndawai kwemá kembó namuro-kwáásírá'ó agaráátinkaniwaiman-iye. \v 24 naaóvá'á Áánútun-aai aúváívimba agaimaréna séna kwaási úrandako puwíníye siráintemba pó'a púwónana namuro-kwáásírá'ó agaráátinkaniwai sáwí-meyamba mayáníye. kwembó ímo maránkaraankakaankasi kawe'á isinó Ísu súwana \v 25 Yútási kwembó agaráátinkaniwai séna anóndakoo kentáváíyá kwéseno súwana Ísu séna á'a séne siráiye. \s1 Ísu kwená kwayó-kwáásí toómbá tímakain-kwasai. \r Mááka 14:22-26, Árúku 22:15-20, 1 Kórínti 11:23-25 \p \v 26 súwasa toómbá kwénowana Ísu péréti maisoréna Áánútumpa'a súwi séna topámbai kwená kwayó-kwáásí tímatuwena séna mindá kesúman-ivo maimái naaró séna \v 27 ándá-aran-dombo kwáyon-anaveumba maisoréna Áánútumpa'a súwi séna tiména séna amáparawai naaró. \v 28 mindá kesí naaemán-iye. kesí naaemá sáwívarawaiyavena kumínímba póna Áánútu sáwí-imayaa maitiyuwéna séna kesé tarúmai máyáawe séna mináúná-áímbá simái tarúmakaiye. \v 29 simátime'a sé'a ókwara'a ándá-aran-domba íma nánaumpo kesivo kwená kwaásimo kwégawaaipa'a kesé ménaaomba ándá-aran-domba aúná-nomba nánaumne Ísu súwasa \v 30 Áánútuntavesa ísámai monor-ímá simásuwesa mindáúmpá'á tuwésa Óríve-omapa'a iráawe. \s1 Pítaa ánaaemba umásinkaniye siráin-kwasai. \r Mááka 14:27-31, Árúku 22:31-34, Yóni 13:36-38 \p \v 31 Óríve-omapa'a umáyówana Ísu simátimena séna Áánútun-aai aúváívimba agaimaréna séna Áánútu séna \q1 sipisípira'o kawááiwaimba tuvúwónana puwínasa \q1 sipisípiyomba kóyáwé ónááowe Áánútu siráiye \m siráimba póna ívé'-no'waamba táá'a káína'a siyuwé'a kóyáwé ónááowe. \v 32 ánivo púwónasa utamásinkaiya'a usásine'a kentí aiva'á Káríri-ayampa'a kona'á kesínaaemba kónááowe Ísu súwana \v 33 Pítaa séna amáparawai auwésa kóyáwé íyambanivo kemá íma mirá ónaumne súwana \v 34 Ísu séna árai'a simáme'a sé'a ívé'-no'waamba kokórigo íma áái siráindara'a emá kaumborá'á kentáváí se íma awánáúnda-kwaasiye síníyone Ísu Pítaantavena súwana \v 35 Pítaa séna entémo sínkamonae íya'o é'a íma auwé'a kónaumne súwasa kwená kwayó-kwáásí amápa'a mirá simásaraawe. \s1 Ísu Kétésémaniva'a námúnaa siráin-kwasai. \r Mááka 14:32-42, Árúku 22:39-46 \p \v 36 amápa'a mirá simásuwesa Ísuwe kwená kwayó-kwáásíyé taai-kanáágúnéyómbá áwí'á Kétésémaniva'a komésa Ísu simátimena séna manká'á máyaiya'a Áánútumpa'a námúnaa kosénaumne séna \v 37 Pítaawe Sépéti ááninkaiye tí'maena komáyowana umbai-yántáákómá arumbá sáwí'a kwéuwana \v 38 simátimena séna kesirunkómá umbaiyé taisa'á pó'a puwóra'naraamba umái máyaumne. maanká'á mé'a kesé kárákwimai máéro séna \v 39 tiyuwéna egwaa'á kwéna Áánútu anónda'an-iye séna mara'á kumbaéna námúnaavinkemba séna kesivoó emó kanaán-iye sémo e maanúmbáí-yántáá'ó kesópa'o tínímba maisiyuwéma ánivo kesí imáyáa íma kwaréna'a ená imáyáa kwáráano Ísu siráiye. \p \v 40 Ísu námúnaa simásuwena kwená kwayó-kwáásíráútópa'a téna tayuwánómba tuún-kwaigurówana tayúsena Pítaantavena séna íma kanaará'á sáwíyanka'a kesé kárákwimai máyáane. \v 41 Sáátáánigo tísaa umai isánáe-aimba kentópa'a síyáváínivo Áánútumpa'a námúnaa seró. imáyáago kató isaná áúgomo umbaimó taimbá mindá áúgávaa'a kwéiye simásuwena \v 42 moórágwara'a tiyuwéna egwaa'á kwéna Áánútumpa'a námúnaavinkemba séna minúmbáí-yántáá'á enópa'a úwoi tíníyemo sina'ó é'a emó sindantembá mirá ónaumne siráiye. \p \v 43 Ísu námúnaa kosimásuwena kwená kwayó-kwáásíráútópa'a téna tayuwánómba tuún-kwaigurésa túgávaate kwéuwana \v 44 moórágwara'a tiyuwéna egwaa'á kwéna ké'naamba námúnaa kosimásuwena koyauweréna \v 45 minkáúmbónárauyavena séna tuúmó kwaiguré'o máyáamba kemá kwaási úrandakomba sáwí'o kwéon-kwaasira'a agaráátinkainasa tátoranaaon-kanaa kwétivo \v 46 usásinewata kwétiyapata konó. kembó agaráátinkaniwai kwétiye Ísu siráiye. \s1 Ísumba tátokaan-kwasai. \r Mááka 14:43-50, Árúku 22:47-53, Yóni 18:3-12 \p \v 47 Ísu mináímbá kwésuwana kwená kwayó-kwáásí sísamaivakemba kae'á kumbaimái-kwaasivinkemba moóráwai áwí'a Yútási túmba kwesé sáwíva-kwaasi taánasatagwara ánáyatankwara'a maimaésa tumbá mono-káwáá-kwáásíyé Yútaa-anon-kwaasiye miwímá ti'márówasa tumbá \v 48 ááéma Yútási Ísumbo agaráátinkaintavena simátimena séna paruvará umánkáandawaimba tátoraaro siráimba \v 49 póna Yútási Ísunopa'a téna séna anóndakoo máyaano kwésena paruvará kwéumankowana \v 50 Ísu séna kesí kwaásiyo ónáe sindáí'a uwó súwasa kwesémo tuwáí Ísumba tátórówana \v 51 Ísuna kwayó-kwáásívínkémbá moóráwai taánasatama ámúrandavinkemba taú'maena aiva'-mónó-káwáánákóná kwayó-kwáásígó áá'a agáúsuwowana \v 52 Ísu kwentávéna séna ená taánasatama ámúrandavimba kwiyuwó. taánasataneimo tínkamiyan-kwaasi anondámo ésa taánasatanei tínkamiyasa puwónááowe. \v 53 maaráyávé'a imáyáa oró. kesivontávé'o sé'o súwa'naa uwómó senanamó éna kwíyómpaken-kwayo'narawa'a sáwívarawai íma kanaán-umai táámpanaaowai avekáámbá ti'maráínasa súwa'naa ónááowe. \v 54 mirámó súndarakai Áánútun-aai aúváívimba agaimakáin-umbai-yantaa'a kesópa'a íma tisinó. ánivo siráintemba miráumai paáriniye Ísu siráiye. \p \v 55 Ísu mináímbá simásuwena tun-kwáásíyávéna séna kentávé'a umóyán-kwáásímán-iye sé'a pó'a taánasatagwara ánáyatankwara'a maimaé'a kembá tátoranae sé'a kwétewe. sáwíva-tawai anóm-bono'-naumpa'a kesáái kwésimatimundara'a íma kembá tátokaawe. \v 56 naaóvá'á Áánútun-aai simátímakowai aúváívimba agaimakáan-aimba kembó mirámó umásínkéne'a kwétewe súwasa kwená kwayó-kwáásí amápa'a inkaisésa auwésa kóyáwé uráawe. \s1 anón-kwaasi Ísumba aaí simánkaraan-kwasai. \r Mááka 14:53-65, Árúku 22:54-55,63-71, Yóni 18:13-14,19-24 \p \v 57 kwená kwayó-kwáásí auwésa kuwasá Ísumba tátorowai áí'maesa aiva'-mónó-káwáánákó áwí'a Káyavaasina naaúmpa'a móankesa mindáúmpá'á ámáámba sun-kwáásíyé Yútaa-anon-kwaasiye torupamái máyón-daumpa'a móankowana \v 58 Pítaa tínaaemba nénka'a teémáyomba aiva'-mónó-káwáánákóná máápar-ontavinkemba iréna naamaúva'a ména Ísun-ane'o paáríndamo awánáíndayavena i-kwáásíyé méraiye. \p \v 59 Pítaa máyowasa mono-káwáá-kwáásíyé Yútaa-anon-kwaasiye amáparawai Ísumba tuvuwíyana puwíní-ainkona ááimba avakáá-uwana \v 60 íma kwáyowasa Ísuntavesa mósi-mesi-aimba sésa íma moórá-aimba suwasaráí kae-kwáásígóráí usásinesarai \v 61 kampa'á sésarai kwemó sisatáámó isáúndaya anóm-bono'-namba Áánútuna naambá kanaán-umai tawísíyuwe'a kaumbo-táwai maisuwé'a ónaumne siráiye suyaná \v 62 aiva'-mónó-káwáánákó usásinena Ísumba áísaa ena séna mindáraimo simánkaayan-aimba anondá íya síníyono súwana \v 63 Ísu iséna íma aaí súwana aiva'-mónó-káwáánákó séna Áánútu asirayánkwáráwáí aúranka'a mé áísaa onda-áímbá árair-aine su'mai simásimiyo. Áánútumo usásinankaiwai Káráísiti Áánútu ááninkowa'onompo simásimiyo súwana \v 64 Ísu séna á'a sémpo simátime'a sé'a naaémba suwánáína'a kemá kwaási úrandako Áánútu asirayáwáíná ayáánúrapa'a asirayán-áyámpá'á umé'a ainámpímbá kumónaumne Ísu súwana \v 65 aiva'-mónó-káwáánákó arumbá sáwí'a kwéuwana kwená unáánkwátói tarátuwena séna Áánútumba aká'áámba simánkena kwesáváí simbá póta mináíntávéta aaivimbá mayankéta ó'on-aimbo simánkáamba avakáá únda póta ivátá tuwéta Áánútumbo simáímo sáwí'o umánkáintaveta \v 66 nóraya ónaumno súwasa sáwí'an-ivo tuvuwíyana puwíno sésa \v 67 Ísumba tuwirááíma kwirankésa tuvuwésa tiyáándei tuvúwún-kwaasi \v 68 aká'áámba sésa esáváí se Áánútu usásisinkaiwai úne séndawai ómpo kemá nááwa kwétuvuwuna simásimiyo siráawe. \s1 Pítaa íma awánáúnda-kwaasiye siráin-kwasai. \r Mááka 14:66-72, Árúku 22:56-62, Yóni 18:15-18,25-27 \p \v 69 Pítaa naamaúva'a máyowana aiva'-mónó-káwáánákóná kwayór-árásígó awánéna kwenópa'a téna séna Káríri-ayampakewaise maéndawai óne súwana \v 70 Pítaa amáparawai túranka'a séna emó sénda-aimba sáákoma íma kawe'án-iye simásuwena \v 71 máápar-ontavimba komáyowana ó'omba kwayór-ínáámárúgó awánéna máyón-kwaasiyavena séna minkwáásígómá Ísu Násáreti-naopakewaiye maíwaiman-iye súwana \v 72 Pítaa aika'á maréna séna íma awánáúnda-kwaasiman-iye simásuwena máyowasa \v 73 sáwíyanka'a máyómba Pítaanopa'a tésa sésa Ísuna kwayó-kwáásí mirán-kwáásí máyáawata awánemayaundantenkaan-kwaasiraamba éma mináyámpákén-kwáásí tááiraamba kwésene suwaná \v 74 Pítaa séna kampar-áímbó kwésenanamo éna Áánútu sínkaminiye. síyawaimba íma awánáúndana'an-iye kwésuwana kokórigoma áái súwana \v 75 Pítaa Ísumo simámun-aimba ááka'a maréna mirá siráinka'a kokórigomo ááimo ímo siráindara'a emá kaumborá'á kentáváí se íma awánáúnda-kwaasiman-iye síníyone siráimba mináímbá ááka'a maréna máápa'a kuména ávááraumai ivi'á taráiye. \c 27 \s1 Ísumba Páírátinopa'a máánkaraan-kwasai. \r Mááka 15:1, Árúku 23:1-2, Yóni 18:28-32 \p \v 1 ivi'á tówasa aaváúmá usónka'a mono-káwáá-kwáásíyé Yútaa-anon-kwaasiye Ísumbo tuvuwíyanamo puwínín-aimba mimbórá-áímbá símaresa \v 2 Ísumba ayáánka'a asááúmaresa áí'maesa Árómáani-kamaani-kawaanako áwí'a Páírátinopa'a máankaraawe. \s1 Yútási pukáin-kwasai. \r aantá-kwaasi 1:18-19 \p \v 3 Páírátinopa'a máánkarowana Yútási Ísuna kuntaru'á mairówai Ísumbo tuvuwónááomba awánéna séna ímo mirá oráámbá kemá sáwí'a úne séna kuntaru'ó ésamo ámakon-ontamba 30 ontamba maimaéna mono-káwáá-kwáásíyé Yútaa-anon-kwaasiye miwítopa'a kwéna séna \v 4 íma sáwí'a uráin-kwaasi agaráátinkauna'a tuvuwónáe'a kwéomba kemá mindá sáwí'a úne súwasa miwí sésa íma kendéíyáán-ivo endéímán-iye suwaná \v 5 Yútási minóntámbá anóm-bono'-naumpa'a metuwéna tiyuwéna ánda maimaéna ándákwamba varáiye. \p \v 6 Yútási minóntámbá anóm-bono'-naumpa'a metuwówasa mono-káwáá-kwáásí maésa sésa maanóntámbá kuntarur-óntámbá póta amápa-kwaasimo Áánútuntavesamo imáyáamo ésamo máráan-ontampimbo máráandaya kentáásí monor-ámáámbá karánaumne simásuwesa \v 7 minóntánkón-áái kwésesa mimbórá-áímbá sésa minóntándéí moórá-marama saweimó kwéom-barama meéyámbakaanasaya mimbárávímbá ó'om-baravaken-kwaasi puwíyan-kwaasi utanááowe siráawe. \p \v 8 mirá uráantavesa mimbáráyávésa sésa kuntaru'-márámán-iye siráawasa ívékwara'a mirá kwésewe. \p \v 9 mono-káwáá-kwáásí mirán-áímbá kwésesa mimbárámá meéyámbakaamba Áánútun-aai simátímakowai áwí'a Yérémayamo siráin-aimba paáruraiye. Yérémaya séna \q1 Ísareri aísaavutantamba uráawai évakarawai mimbórá-áímbá sésa moóráwaimbo kuntaru'ó ónááon-ontamba 30 ontamba maimaésa \v 10 saweimó kwéom-barama meéyámbakaamba Ísóigo simásímakaintemba mirá ónááowe \m Yérémaya siráimba pósa mirá uráawe. \s1 Páíráti Ísumba áísaa uráin-kwasai. \r Mááka 15:2-5, Árúku 23:3-5, Yóni 18:33-38 \p \v 11 Ísumba Árómáani-kamaani-kawaanakonopa'a máánkówana kwenaúranka'a máyowana áísaa ena séna Yútaa-kwaasiti kawáánárá oónó súwana Ísu séna á'a séne súwasa \v 12 mono-káwáá-kwáásíyé Yútaa-anon-kwaasiye ó'on-o'on-aintavesa aaivimbá mayánkówana Ísu iséna íma aaí súwana \v 13 Páíráti Ísumba áísaa ena séna sáwívar-aimba kwésimankaavo íya kwéisaano súwana \v 14 Ísu iséna amápar-aintavena íma anondá aaí súwana kámááni-kawaana'a Páráíti sáwívar-imayaa uráiye. \s1 Ísumba aráá'a tuvúwóro siráin-kwasai. \r Mááka 15:6-15, Árúku 23:13-25, Yóni 18:39–19:16 \p \v 15 naaóvá'á Áánútu Yútaa-kwaasi tíyótaasa í-tánón-kánáá tóyo úntemba Árómáani-kamaani-kawaanako séna amáparawai torupamái mésa aamoí ésa ándáva'o máyáin-kwaasi áwí'a tewa'á ayúrankanaumne séna minkánáá miráumai ándá-kwaasi kwéayurankaiye. \v 16 Ísumba Páírátinopa'a máánkónka'a moóráwai áwí'a Párápási amáparawai kwenáái ísarowai ándáva'a máyowasa \v 17 sáwíva-kwaasi torupamái máyówana Páíráti tísaa ena séna ándáva'o máyáan-kwaasivinkemba moóráwai áwí'a tewa'á ayúránkáano. Párápásiya'i. Ísu Áánútumo usásinankaiwaiye kwésewaina'iyo séna \v 18 Páíráti imáyáa éna séna mono-káwáá-kwáásí Ísuntavesa íma anón-kwaasi-i'a ínkwáe sésa táto'maesa kesópa'a máankaraawe séna mináímbá tísaa uráiye. \p \v 19 Páíráti mináímbá kwétisaa-ena aaimó ísón-daumpa'a máyowana awainínkó moóráwaimba ai'marówana kwenópa'a téna séna enawainínkó séna no'wáámba kaaimbá awánáúnda minkwáásígó íma sáwí'a uráisana sirunkó umbaí kwétaivo íma aaivimbá mayankaaó siyé simámakaiye. \p \v 20 awainínkón-áái kwésimamumba mono-káwáá-kwáásíyé Yútaa-anon-kwaasiye úwoi-kwaasi sáwívarawai kwakwiyésa sésa Páírátintave'a sé'a Párápásimba ayúránkénasa Ísumba tuvuwíyana puwíno simáméro simátímúwana \v 21 Páíráti moórágwara'a tísaa ena séna minkáé-kwáásívínkémbá nááwana ayúrankanaumno súwasa miwí sésa Párápásimba ayúrankaao suwaná \v 22 Páíráti séna Ísumba Áánútumo usásinankaiwainemo sewáímbá nóra ónaumno súwasa amáparawai sésa taaira'á tuvuwíyana puwíno suwaná \v 23 Páíráti séna nóra-sawira uráina'iyo súwasa anónka'a sésa taaira'á tuvuwíyana puwíno símae iráawe. \p \v 24 mináímbá símae íyúwana Páíráti miwí táái íma kanaán-umai karánaumne-imayaa éna amáparawai áái'a tíyáavo séna táávepimba nombá atímarena amáparawai túranka'a umásítai'a éna ayáámba sese éna séna mindákómó puwínín-umbai-yantaa'a kesiyáámpimba íma kwáyáivo kentiyáámpimba kwáyáiye súwasa \v 25 amáparawai sésa puwínata mimbéyámbá kentáásísaavutantambo ónááowaiseya mayánaumne suwaná \v 26 Páráíti Párápásimba ayúrankena i-kwáásí simátimuwasa Ísumba áwí-andanei áwíruku'nowana Páíráti séna áí'mai taaira'á tuvuwíyana puwíno séna Ísumba i-kwáásírá'á tímakaiye. \s1 i-kwáásí Ísumba simái sáwí'a uráan-kwasai. \r Mááka 15:16-20, Yóni 19:2-3 \p \v 27 Páíráti Ísumba kwená i-kwáásírá'á timúwasa áí'maesa kámááni-kwaasiti naaúmpa'a móankesa amápar-i-kwaasi tááyowasa tamésa \v 28 kwená unáánkwátói ayú'maesa naaeyanyán-únánkwátói anón-kwaasiti unáánkwátóiman-iye sésa Ísumba umánkesa \v 29 anón-kwaasiti kánumo'an-iye sésa áwí-andama owepamái Ísu a'nómpímbá kuvérankesa tááúmba ayáánúrapa'a torankésa kanaáráá'a ankésa moórá-mora-umai kívairesa sésa Yútaa-kwaasiti kawááná'á óne sésa \v 30 tuwirááíma kwirankésa ayáámpimbo toránkón-taumba mairésa a'nónká'á tuvánto'na kwéesa \v 31 kanaáráá'a ánkáyuwesa naaeyayán-únánkwátói ayú'maesa kwená unáánkwátói umánkesa tuvuwíyanamo puwíndava'a áí'maesa kuráawe. \s1 Ísumba aráá'a tuvúkáan-kwasai. \r Mááka 15:21-32, Árúku 23:26-43, Yóni 19:17-27 \p \v 32 i-kwáásí Ísumba áí'maesa kumbá moóráwai Sáíríni-naopakewai áwí'a Sáímoni aampa'á kwétuwasa i-kwáásí tátoresa Ísumbo tuvuwónááon-taima áúgwaatarankesa sésa áwa'naa umai tiyó suwaná mirá úwasa \v 33 kwésa moórá-marago áwí'a Kórígótaava'a kwésa mináwíkóná ááimba a'nómayaampare supa'á kwésa \v 34 ándá-aran-domba mairésa áí'a ánásainkwae sésa ikaa'ó vaí-yántáá'á mimpímbá marésa Ísumba ámúwana óika'a ma'mai awánéna íma naráiye. \p \v 35 Ísu íma nówasa áí'maesa taaira'á aíyayaampimba tuvúsúmaresa kwená unáánkwátói mayánáe sésa aávéiya kwétiyaananaya nááwa usáyaaitaindawai mayáníyo sésa mirá ésa \v 36 mara'á mésa Ísunka'a kárákwiresa \v 37 Ísumbo tuvúwúwanamo puwún-ainkona ááimba aúváívimba agaimarésa sésa Ísu Yútaa-kwaasiti kawááná'án-iye agaimarésa a'nónká-táírá'á mósá marésa \v 38 umóyántémo uyan-kwáásíráí tí'maesa Ísumba évarevar-akwampa'a taaira'á tuvúsúmaresa mara'á mésa minkwáásírá'á kárákwirowasa \v 39 évakarawai tésa tiyáámba tóipimba áákesa timánáantata'a umánkesa aká'áámba simánkesa sésa \v 40 úwé emá séma anóm-bono'-namba tawísíyuwe'a kaumbo-táwai maisuwé'a ó'omba ónaumne siráampo Áánútu ááninkomo émo e esáváí enáúma áwa'naa ema eyááríka'a taairakémbá taútuwe marapá'á kumuwó siráawe. \p \v 41 suwasá miráumai mono-káwáá-kwáásíyé ámáámba sun-kwáásíyé Yútaa-anon-kwaasiye kanaáráá'a ankésa \v 42 sésa ó'owi túwa'naa ena kwesáváí kwenáúma íma kanaán-umai áwa'naa íníye. Ísareri-kwaasiti kawááná'á úne seémáyáimba póna árai'o seémáyáindamo éna kweyááríka'a taairakémbá kumínata awánéta séta árai'a Áánútu áánimban-iye sénaumne. \v 43 Áánútuntave'a asiramái máyaunda Áánútu áánimba úne seémáyáimba Áánútumo áwa'naa ónáe sénaraai ívé'a áwa'naa isinó suwasaráí \v 44 miwímó suntembá umóyántémo uyan-kwáásíráí évarevar-akwampa'a taaira'á tuvúsúmarowairai kanaáráá'a Ísumba ánkaraaiye. \s1 Ísu pukáin-kwasai. \r Mááka 15:33-41, Árúku 23:44-49, Yóni 19:28-30 \p \v 45 Ísumba kanaáráá'a ánkówana kwáyá'wái amápa'-mapa'a túnkwena auváúmá kaapa marówana túnkumba \v 46 Ísu anónka'a Yútaa-kwaasi tááivinkemba séna eroi eroi rama sapakataniyemo sún-aimba maarán-áímbá séna Áánútu kesí Áánútuwo nóra séwa siyuwáánó súwasa \v 47 minká'ó máyón-kwaasi isésa évakarawai sésa naaóvá'á Áánútun-aai simátímakaiwaimba Íráiyaamba kwéaayaiye suwaná \v 48 moóráwai isaaiséna paru-táyánáma maimaéna ándá-aran-domba ikaa'-nómpímbá tu'maéna oviyen-támayopimba kinúvaimena naínkwáe séna Ísu óika'a mósá marówasa \v 49 évakarawai sésa Íráiyaama kuména áwa'naa íni. íya áwa'naa íníyo séta amu'maréta máyaumne suwaná \v 50 Ísu moórágwara'a anónka'a kwésena avowa ayáámpimba kwenamambá to'maréna pukáiye. \p \v 51 Ísu puwúwana anóm-bono'-naumpa'a ampanta-óntámá úmakomba sanaan-áyáírákémbá utaváá'maena marapá'á móru taváákaar-umai kaesé umágúwana póna Áánútunopa'a iyónááon-amba kwi'marówana anóm-barima tówana anón-ontantomba tawákaa'a kwéuwana \v 52 utámáróm-buri-aivimba awááumaron-ontamba akwákúwasa Áánútuna kwaási sáwívarawai pukómpinkemba usásinesa \v 53 utámáróm-buri-aivinkembausásine-mesa Ísu pukéna usásinon-tawai Yérúsaremu-naopa'a paárúwasa sáwívarawai awánaraawe. \p \v 54 Ísu puwúmba i-kwáásítí kawáánákówé kwená i-kwáásíyé Ísumbo kárákwimaresamo máyówai marímo tówanamo amápa-tantaa'o paárúmba awánésa ávááraumai táátavesa ésa sésa árai'a kwemá Áánútu ááninkoman-iye siráawe. \p \v 55 mináímbá sumbá sáwívar-inimba awánanae sésa tumbá némpa'a tamésa awánara. miníníntómbá Káríri-ayampakembo Ísun-ánaaembo kwa'maésamo áwa'naa úmaesamo Yérúsaremuva'o tiráan-inintompinkemba \v 56 moórá-inimba Mágátáraa-naopaken-ininko áwí'a Máríyaa úwana moórá-inimba Yémésinte Yósépinte tinówa áwí'a Máríyaa úwana moórá-inimba Sépéti ááninkai tinówa úwasa évakar-inintonkwara'a tamésa awánaraawe. \s1 Ísumba utamánkaraan-kwasai. \r Mááka 15:42-47, Árúku 23:50-55, Yóni 19:38-42 \p \v 57 miníníntómbá tamáyówana enónka'a moóráwai óísankwarawai áwí'a Yósépi Árímátíyaa-naopakewai Ísun-aaiyavena áraire súwai \v 58 Páírátinopa'a téna séna Ísun-auma utánáivo simiyó súwana kwená i-kwáásíyávéna séna Ísun-auma maimái áméro súwasa mirá uwaná \v 59 Yósépi Ísun-auma tamaimái aúná-ampantavimba asááumai \v 60 maimaéna kemó púwónasamo utamásínkéne sénamo aúsámakon-ontam-buri-aivimba mámarena óika'a anón-ontandei awááumasuwena kúwasarai \v 61 Máríyaa Mágátáraa-naopaken-ininko úwana araámáó úwasarai mara'á mésarai Ísumbo utamánkóm-buri-aivimba karátuwesarai méraaiye. \s1 Páíráti utamánkáapa'a kárákwiyoro siráin-kwasai. \p \v 62 minínínkáí kará'matuwesarai máyóyasa usá aaváyaavimba savaatirá'á mono-káwáá-kwáásíyé ámáán-kawaa-kwaasiye Páírátinopa'a tóyo ésa \v 63 sésa anóndakoo úwoimo aúvamai máyáinka'a kampar-áíntémó siwáí séna kaumbo-táwai maisuwé'a púwóndavinkemba usásinanaumne siráimba ísaraundaya sááka'a makáúndaya po \v 64 i-kwáásí ti'márénasa kaumbo-táwai utámáráam-buri-aivimba kogárákwiresa awánaaro. kwená kwayó-kwáásí kwenáúma asímbaesa aúpá'á utámaresa sésa pukáimpinkemba usásinkaiye seváínivo. mirán-áímbó síyanamo éna minkámpár-áínkó ááémo siráin-kampar-ainkomba usáyaaitaivainivo suwaná \v 65 Páíráti séna kentí i-kwáásí ti'máréwasa sentení'a umái mimbúrí-áívímbá kawe'á umái kárákwiyoro súwasa \v 66 kwésa kwaási murí-áívímbá usáveraavo sésa sanómbá maimaésa móaraapamaranae sésa kurésa mirá maúmaresa i-kwáásí mátiyuwesa kóuraawe. \c 28 \s1 Ísu pukáimpinkemba usásinkain-kwasai. \r Mááka 16:1-10, Árúku 24:1-10, Yóni 20:1-18 \p \v 1 Yútaa-kwaasimo agándon-kanaa ánásowasarai sontaará'á usá aaváyaavimba aaváúmá usónka'a Máríyaa Mágátáraa-naopaken-ininko úwana araámáó úwasarai Ísumbo utamánkáapa'a koawánanae sésarai kuyambá \v 2-3 anóm-barima tówana Ísóigona kwayó'nákó kwíyómpakemba kuména kwenóikakemba aaváúmó usénamo intembá kwéuwana kwená unáánkwátóirakemba ainánkómó intembá kwayání'a kwégowana kuména murí-áigón-óika'a makón-ontamba kunakwátuwena minóntánká'á mara'á máyowana \v 4 mimbúrí-áírá'ó kárákwiyuwai ávááraumai táá'a kówasa tiyántámbá kwétowana tímáávomba kavúkuraiye. \p \v 5 kárákwiyuwai mirá kwéuwasarai minkáér-ínímbá kuyaná kwíyómpakewai minínínkáí simátimena séna íma táá'a kaíno Ísumba taaira'á tuvúwówana púwíwaimba taawánayae sékaimo téyamba ísaraumne. \v 6 kwemó siráintemba pukáimpinkemba usásinena kówéna íma maanká'á máyáivo utamánkaraampimba uawánékai \v 7 isaaisékai kwená kwayó-kwáásí kosimátimekai sékai Ísu pukáimpinkemba usásinena kentí aiva'á Káríri-ayampa'a kwína'a koawánanaaowe. mináímbá kosimátímékaiyo siráiye. \p \v 8 súwasarai minínínkáí avekáámbá utamánkópa'a tuwésarai táátavesarai uyaná tirunkó aamoí úwasarai kwená kwayó-kwáásí kosimátimiyantavairai aampa'á kuyambá \v 9 Ísu minínínkáí tuwánéna séna náávara máyaayano súwasarai anóndakoma iyé-ímáyáá ésarai kwenaísamaivimba tamésarai aísamaira'a tátoresarai kwená imáyáa mósá máróyana \v 10 Ísu simátimena séna kesívá'awaawi kosimátimiyasa Káríri-ayampa'a komésa suwánaaro Ísu siráiye. \s1 utámárópa'a kárákwiraawaiti kwaasái. \p \v 11 Ísu mináímbá súwasarai kwemó súntemba minínínkáí aampa'á kuyambá utámárópa'o kárákwiyun-i-kwaasi évakarawai Yérúsaremu-naopa'a kwésa mono-káwáá-kwáásí paárún-tantaa'a kosimátímúwasa \v 12 mono-káwáá-kwáásíyé Yútaa-anon-kwaasiye torupamái mésa aaí simái mimbórá-áímbá símaresa utámárópa'o kárákwiyun-i-kwaasi anón-ontamba timésa \v 13 simátimesa sésa maarán-áímbá simátíméro. no'wáámba suún-kwaiguráunasaya Ísuna kwayó-kwáásí tésa kwenáúma umóyámbá maimaésa kóuraawe kosimátíma'mae'a nááóro. \v 14 Páírátimo mináímbó isáínataamo éta moórá-ainkwara'a simáménanaya keinárawa'a íma aaivimbá maitinkáníye suwasá \v 15 miní-kwáásí isésa óntamba maimaésa kurésa sunten-áíné su'mai kosimátíma'mae nááúwana mináínkó kóyáwé úwasa ísaraamba ívékwara'a Yútaa-kwaasi kwéisaawe. \s1 Ísuna kwaási kwembá awánaraan-kwasai. \r Mááka 16:14-18, Árúku 24:36-49, Yóni 20:19-23 \p \v 16 Ísuna kwayó-kwáásí sísamaivakemba moórá kumbaimái-kwaasi Káríri-ayampa'a Ísumo minómáká'á komáéromo sirón-omaka'a komáyówana \v 17 miwí túranka'a paárúwasa awánésa kwená imáyáa mósá márówasa évakarawai kaer-ímáyáá ésa sésa Ísu pukáimpinkemba usásinkaiyo. ó'owawa iyó suwaná \v 18 Ísu miwítí egwaa'á taména séna Áánútu asirayámbá siména séna kwíyómpare marapáré kárákwiyuwo simbá \v 19 pó'a mindáyave'a amápa'-marava'a kesáái simátíma'mae nááíyasa kesí kwaási-i'a ésa kesivowé kemá kwenááninkowe kwenamankóé tarúmai máyaiya'a kentáásúwíka'a nombá pétinke'a \v 20 simátímakaunda-aimba kwarésa asiramái tátoraigwae sé'a simátíma'mae íyóro. maramá kwáyaindara'a keinárawate mé'a ívé'o kwáyáin-tantaa'o ánásaindara'a keinárawate ménaundayave'a imáyáa úmae íyóro Ísu siráiye. \p \it kemá Mátíyu súnda-aimba ánásaiye. \it*