\id GAL - Maskelynes NT [klv] -Vanuatu 2013 (web version -2014) \h Kalatia \toc1 Nalob̃ulat napisulan aPol totosi van hǝn alat a Kalatia \toc2 Kalatia \toc3 Kal \mt1 Kalatia \mt3 Nalob̃ulat napisulan aPol totosi van hǝn alat a Kalatia \imi Ase itos nalob̃ulat napisulan egai? \ipq APol itosi. \imi Itos nalob̃ulat napisulan egai hǝn nǝsa? \ipq Itosi hǝn alat siYesu len naut gail a Kalatia lǝb̃eriŋ nǝlolit b̃idaŋ len aYesu ŋai, savi nahusurian hǝn nalo. \imi Itos nalob̃ulat egai m̃os ase? \ipq Nalob̃ulat egai evi napisulan aPol totosi van hǝn alat siYesu len naut gail a Kalatia. \imi APol itos nalob̃ulat egai ŋais mai len naut a be? \ipq APol itosi pǝpadaŋ hǝn nasihau A.D. 49 nǝboŋ totoh len naut a Antiok. \io2 1) Na-ke-ivoi-an (1.1-5) \io2 2) Mǝtosǝsǝloŋ hǝn nap̃usanan tosa (1.6-9) \io2 3) Nǝdaŋan hǝn na-il-a-m̃o-an siPol hum ahai pispisul sua (1.10–2.21) \io2 4) Nalo mai nadǝlomian (3.1-25) \io2 5) Nau sǝhot navoian mai nǝmakuvan mǝttokade nǝboŋ mǝttogǝm vi natun aGot gail (3.26–4.7) \io2 6) Tǝgau gat nǝmakuvan samito (4.8–5.1) \io2 7) Mǝtb̃igol mǝtb̃ikad na-tiv-dalusi-an, mǝtotǝlmam hǝn mǝtb̃evi slev hǝn nalo tǝtas (5.2-12) \io2 8) Mǝtehusur aNunun aGot, samtehusur naṽide tosa samit gail (5.13–6.5) \io2 9) Nakelean todaŋ namǝkot: naṽit hǝn nǝsa mǝttogole dereh tibar gamito. Gol navoian! (6.6-10) \io2 10) Na-tiv-dalusi-an savi natideh, b̃eb̃uer tu savi natideh (6.11-16) \io2 11) Nasudǝlam̃ian (6.17-18) \c 1 \s1 Na-ke-ivoi-an \p \v 1 Ginau aPol novi ahai pispisul sua. Savi avan ideh totabtabuh len ginau, aoa, aYesu Kristo mai aGot aTǝman togol tole mǝhat dan nǝmatan, arutabtabuh len ginau. \v 2 Ginau aPol, mai nǝbathudud nadǝlomian gegai, namtutos nalob̃ulat napisulan egai. Namtutosi van hǝn alat siYesu len navile gail a Kalatia.\x * \xo 1.2 \xt Uman 16.6\x* \v 3 Namtous ke aGot aTǝmadato mai Nasub̃ aYesu Kristo areviol kǝmas hǝn navoian mai gamito ale arigol nǝlomit tikad natǝm̃at. \v 4 AKristo eriŋ gai len nǝmatan m̃os b̃ilav kuv gidat dan nǝsaan sidato hǝn b̃ilav kuv gidato dan nǝmauran tosa silat ta damǝŋai. Igole husur nalǝŋonian siGot aTǝmadato. \v 5 Nǝ-sal-suhi-an tivan hǝn nǝyalyalan siGot vi sutuai sutuai! Ganan. \s1 Na-kel-uri-an tovoi esua ŋai \p \v 6 Evi aGot tokis gamito hǝn mǝtb̃imaur len navoian aKristo toviol kǝmas hǝni, wake mǝtupair tutut dani van hǝn nap̃usanan totile. Nosǝhoṽut len gamito! \v 7 Nap̃usanan enan savi na-kel-uri-an tovoi ideh. Ikad nǝvanuan galevis lotogol nǝnauan samito etuhatuh, lotolǝŋon lǝb̃emǝdas na-kel-uri-an tovoi seKristo. \v 8 Be nukel mai gamit ke, avan ideh, naut kǝmas ginamit o aŋel togǝm len nǝmav, b̃ikel ur na-kel-uri-an tovoi totile dan na-kel-uri-an tovoi namttokel mai gamit tia, aGot m̃au tibar hǝni len nǝhab nǝmatan! \v 9 Hum namttokele tia, nukel tasi am ke, avan ideh b̃ikel ur na-kel-uri-an tovoi totile dan enan mǝttodǝlomi tia, aGot m̃au tibar hǝni len nǝhab nǝmatan! \p \v 10 Ginau nǝsahisi ke nǝvanuan gail lǝb̃ehǝhaṽur hǝn ginau. Nolǝŋoni ŋai ke aGot b̃ehǝhaṽur hǝn ginau! Nǝtahishisi ke nǝvanuan gail lǝtahǝhaṽur hǝn ginau, asike nǝtavi aslev seKristo. \s1 AGot ekis aPol \p \v 11 Bathudud nadǝlomian sagw, nukel koti mai gamit ke, nǝkadun na-kel-uri-an tovoi notokel uri, savi len nǝvanuan. \v 12 Husur avan ideh sǝlavi mai ginau, saṽusani hǝn ginau. Ao, aYesu Kristo sǝb̃on, ikel vǝhoti mai ginau. \p \v 13 Nokǝmaienan husur mǝtosǝsǝloŋ lǝboi tia naṽide hǝn nǝmauran sagw nǝboŋ notohusur naṽide hǝn nalotuan seJu gail. Ginau aPol, nomǝdas tabtab hǝn alat siGot hǝn lǝb̃imasig. \v 14 Len naṽide hǝn nalotuan seJu gail, ginau nosǝhor naJu isob̃ur len naur hagw. Nudaŋ habat len naṽide setǝmagw gail ta sutuai.\f + \fr 1.14 \ft Hǝn naves 13-14, ris Uman 8.3, 22.3-5, 26.9-11\f* \p \v 15-16 Len navoian toviol kǝmas hǝni, aGot ilekis hǝn ginau, ekis ginau nǝboŋ notopat len nabǝhaṽun anagw sal. Beti aGot ehǝhaṽur hǝn togol ke nolǝboi p̃arp̃ar hǝn aNatun san hǝn nǝb̃ikel uri mai alat lǝsavi Ju. Nǝboŋ togol tomaienan, nǝsǝsaṽsaṽut hǝn nǝb̃isor kitevi mai avan ideh,\f + \fr 1.15-16 \ft Hǝn naves 15-16, ris Uman 9.3-6, 22.6-10, 26.13-18. Isa 49.1; Jer 1.5\f* \v 17 nǝsavi mǝhat vi Jerusalem hǝn nǝb̃eris alat lotovi ahai pispisul gail a m̃o hǝn ginau. Aoa, novi tut vi Arapia, beti notǝlmam vi lan naut a Tamaskus. \v 18 Husur nasihau totor notǝlmam vi Jerusalem hǝn nǝb̃elǝboi aPita mai nǝb̃inau sǝhot nǝsa b̃ikel mai ginau. Ale nutoh maii len nǝmariboŋ tovi 15.\f + \fr 1.18 \ft Uman 9.26-30. Len nasoruan ta Kris ike \fq aKefas, \ft tovi nahǝsan aPita len nasoruan ta Aram.\f* \v 19 Nǝsaris ahai pispisul ideh am, be aJemes aṽan Nasub̃ ŋai.\x * \xo 1.19 \xt Kal 2.9; Mat 13.55\x* \p \v 20 Nǝsa nototosi van hǝn gamito ekitin. Len nǝhon aGot nukele, nǝsaliboŋ. \p \v 21 Beti husur nǝboŋ enan novi lan naut a Siria mai a Silisia. \v 22 Be alat seKristo len naut a Jutea lǝsabubur mai ginau, lǝsalǝboi ginau. \v 23 Losǝsǝloŋ hǝn na-kel-uri-an ŋai toke, “Atenan tomǝdas tabtab hǝn ginamit a m̃o, gagai ikel ur nadǝlomian egaii tomǝdasi a m̃o.” \v 24 Imaienan lusal suh aGot bathut nǝsa togole len ginau. \c 2 \s1 Ahai pispisul gail lohǝhaṽur hǝn aPol \p \v 1 Husur nasihau tovi 14 novi mǝhat tǝtas vi Jerusalem mai aParnapas. Len nǝboŋ enan namrosǝhar aTitus am.\x * \xo 2.1 \xt Uman 11.30, 15.2\x* \v 2 Novi Jerusalem husur aGot toṽusan ginau hǝni ke nimasvan. Len nab̃onb̃onan mai nǝvanuan totibau gail sǝb̃olit ŋai, nukel vǝsvǝsai mai galito na-kel-uri-an tovoi notokel uri mai alat lǝsavi Ju. Nugol tomaienan husur nuke lidam̃ hǝn nauman sagw. Nomǝtahw ke notoum kǝmas ŋai, hum nauman p̃isi sagw savi natideh. Be ludam̃ hǝni. \v 3 Ale natsual am, lǝsǝtaltal hǝn aTitus, totah mai ginau, hǝn b̃ikad na-tiv-dalusi-an, naut kǝmas tovi uleKris. \v 4 Ikad na-sor-levlev-an enan husur nǝvanuan galevis len naut tiltile gail logǝgǝras ke lotokad nadǝlomian. Ale loliligis hǝn galito len ginamito, hǝn lǝb̃isab̃ lǝboi nǝmakuvan dattokade dan nalo, len nab̃onan sidato mai aKristo aYesu. Luke lisab̃ lǝboii hǝn lǝb̃igol gidat datb̃evi slev hǝn nalo enan.\x * \xo 2.4 \xt Kal 1.7; Jut 4\x* \v 5 Be namtoil gǝgat, namtsasǝsǝloŋ hǝn nahudhusoruan ideh salito. Ao, namtotǝgau gat nakitinan hǝn na-kel-uri-an tovoi m̃os gamito. \p \v 6 Ale nǝboŋ notokel nǝsa notokel uri tonoŋ, alat lotoil a m̃o lǝsasuhud hǝn nasoruan ideh maii am. (Tarhǝt hǝn na-il-a-m̃o-an salito, nǝhes totibau lotoṽati savi natideh len ginau, husur len nabunusian siGot nǝvanuan p̃isi lop̃itp̃itoṽ. Riŋ naten tipat.)\x * \xo 2.6 \xt Deu 10.17\x* \v 7 Alat lotoil a m̃o lǝsakel natideh am husur lolǝboii ke aGot itabtabuh len ginau hǝn nǝb̃ikel ur na-kel-uri-an tovoi mai alat lǝsavi Ju sum̃an gai totabtabuh len aPita hǝn aPita b̃ikel uri mai naJu gail. \v 8 Bathut, len nauman sePita tovi ahai pispisul van hǝn naJu gail, aGot eum. Ale len nauman sagw am notovi ahai pispisul van hǝn alat lǝsavi Ju, aGot eum. \v 9 AJemes, aPita, mai aJon, luṽat nǝhes hum lotoil a m̃o hǝn alat siYesu len naut a Jerusalem.\f + \fr 2.9 \ft Len nasoruan ta Kris ike \fq aKefas, \ft tovi nahǝsan aPita len nasoruan ta Aram.\f* Nǝboŋ lotokǝta lǝboi navoian aGot toviol kǝmas hǝni, topat len nauman sagw, galit lolǝlav mai ginau mai aParnapas hǝn ginamit p̃isi namtb̃ikad nab̃onan len aYesu. Ludam̃ ke ipat len ginamǝru hǝn namrb̃ikel na-kel-uri-an tovoi mai alat lǝsavi Ju, ale ipat len galit hǝn lǝb̃ikel uri sal mai naJu gail. \v 10 Lous ginamǝr ŋai ke namrinau gat alat lotopar tite. Natenan boh, nolǝŋon buni hǝn nǝb̃igole.\x * \xo 2.10 \xt Uman 11.28-30\x* \s1 APol ikel nǝsaban sePita maii \p \v 11 Avil nǝboŋ aPita togǝm hǝn ginamit len naut a Antiok, nosivoh lan. Len nǝhon nusor tasi husur isab len nǝsa togolgole. \v 12 A m̃o ihanhan mai alat lotokad nadǝlomian lǝsavi Ju. Galit lǝsǝkad na-tiv-dalusi-an. Ale aJemes esǝvat galevis gǝmai. Nǝboŋ lotobar naut a Antiok, aPita ivan dan alat lǝsavi Ju, sǝhan mai galit am, husur emǝtahw len alat lotoil gǝgat len na-tiv-dalusi-an.\x * \xo 2.12 \xt Uman 11.2-3\x* \v 13 Beti naJu gail lotokad nadǝlomian am lub̃on mai aPita len nagǝgǝrasan san gol ke aParnapas am ehusur naṽide nagǝgǝrasan salito. \v 14 Be nǝboŋ notoris ke lǝsahusur nakitinan hǝn na-kel-uri-an tovoi, nukel mai aPita len nǝholito ke, “Gaiug govi Ju, be len nǝmauran sam̃ gutoh sum̃an alat lǝsavi Ju, gǝsatoh len nalo sum̃an naJu gail. Imabe gudaŋ len alat lǝsavi Ju hǝn lǝb̃itoh sum̃an naJu lotohusur nalo? Sagimagenan! \p \v 15 “Gidaru, nǝboŋ lotopas gidaru, darovi Ju, darsavi vanuan naut tile lotovi vanuan nǝsaan len nabunusian seJu gail. \v 16 Avil gidat dattovi Ju nadǝlomian, datolǝboii ke nǝvanuan togol husur nalo, aGot sariŋi ke tonor len nǝhon sil na-gol-husuri-an san. Ao, bathut nadǝlomian len aYesu Kristo ŋai aGot toriŋi ke nǝvanuan inor len nǝhon.\f + \fr 2.16 \ft Psa 143.2; Rom 1.17, 3.20, 22. Len naut egai nasoruan ta Kris ikad namilen eru. Esua: len nadǝlomian nǝvanuan tokade len aYesu Kristo. Togon: len aYesu Kristo totǝgau gat aGot mai nǝsa aGot toriŋi hǝn b̃igole.\f* Imagenan, gidat am datoriŋ nǝlodato len aYesu Kristo, hǝn aGot b̃eriŋi ke datb̃inor len nǝhon, len nadǝlomian sidato len aYesu Kristo savi len na-gol-husur-nalo-an. Husur sǝkad avan ideh, len nalo avan en togol husuri, tolǝboi b̃inor len nǝhon aGot. \v 17 Ale datb̃elǝŋon ke len aKristo datinor len nǝhon aGot, be datb̃isab̃i ke datovi vanuan nǝsaan sal husur dattopair dan nalo, namilen ke aKristo esǝhar gidat vi lan nǝsaan a? Ao, asike maienan! \v 18 Nǝb̃eum tǝlmam hǝn nalo notogol tomasig, noṽusan sǝhoti ke ginau gabag nob̃ur kotov nalo. \v 19 Husur ehum notomat, bathut nalo sawol hǝn nǝmauran sagw am. Len nabunusian hǝn nalo numat ŋa nupair dan nalo hǝn nǝb̃itoh hǝn aGot b̃iwol hǝn nǝmauran sagw. Esum̃an notomat len nǝhai balbal mai aKristo. \v 20 Nutoh, be savi ginau am, aKristo m̃au itoh len ginau. Nǝmauran notokade len nibegw, nukade len nadǝlomian len aNatun aGot, gai tolǝmas bun ginau, toviol hǝn nǝmauran san hǝn b̃imat, m̃os ginau. \v 21 Len nabunusian sagw, navoian enan aGot toviol kǝmas hǝni, savi ut kǝmas. Evi nab̃iltitit sua. Husur, nalo tagol dattanor len nǝhon aGot, aKristo tǝmat m̃os naut kǝmas ŋai.” \c 3 \s1 Nanoran ipat len nalo o nadǝlomian? \p \v 1 Eee gamit alat a Kalatia mǝtumelmel! Ehum avan sua todǝlam̃ gamito hǝn mǝtb̃etǝtan! Len nǝhomito, nusor vǝsvǝsaii nǝmatan siYesu Kristo len nǝhai balbal. Ehum gamit mǝtorisi len namǝtamito. \v 2 Nuke nelǝboi natsua ŋai: imabe? Mǝtukad aNunun aGot husur mǝtohusur nalo seJu gail a? Ao mǝtukade husur mǝtoriŋ nǝlomito len na-kel-uri-an tovoi mǝttosǝsǝloŋ hǝni. \v 3 Mǝtumelmel o mǝtumabe? Nǝboŋ mǝttotub̃at, mǝtohusur aGot len nǝdaŋan seNunun, be gagai mǝtunau ke mǝtevurvur nǝmauran toveveu enan len nǝdaŋan samit ŋai. Mitimabe? \v 4 Len nadǝlomian samito, mǝtolǝŋon isa vǝsa len natit isob̃ur. Savi m̃os natideh a? Ao! Evi m̃os natite! \v 5 Nǝboŋ aGot tolav aNunun mai gamito, nǝboŋ togol namerikel gail len gamito, igole husur mǝtohusur nalo seJu gail a? Ao! Igole husur mǝtoriŋ nǝlomito len na-kel-uri-an tovoi mǝttosǝsǝloŋ hǝni. \p \v 6 Mitinau aApraham ke: “Gai eriŋ nǝlon len aGot, ale aGot eriŋ gat aApraham hum tovi nǝvanuan nanoran.”\x * \xo 3.6 \xt Gen 15.6; Rom 4.3\x* \v 7 Beti mǝtelǝboii ke, alat lotoriŋ nǝlolit len aGot, galit lovi anatun aApraham kitin. \v 8 Sutuai natosian siGot ike, dereh aGot teriŋi ke, naluṽoh hǝn nǝvanuan naut tiltile linor len nǝhon balai, lǝb̃eriŋ nǝlolit lan. Natenan ipat a m̃o nǝboŋ aGot tokel na-kel-uri-an tovoi mai aApraham ke, “Len gaiug, dereh nigol navoian van hǝn naluṽoh p̃isi hǝn nǝvanuan naut tiltile.”\x * \xo 3.8 \xt Gen 12.3, 18.18\x* \v 9 Imagenan, dereh aGot tigol navoian van hǝn alat lotoriŋ nǝlolit lan, sum̃an aApraham togole. \v 10 Be alat lotoil gǝgat len nalo, lutoh len nǝpanismen sua. Nokǝmaienan husur natosian siGot ike, “Nǝpanismen tipat len alat lǝsagol tabtab hǝn natit p̃isi topat len nalo.”\x * \xo 3.10 \xt Deu 27.26\x* \v 11 Imasil ke len nalo nǝvanuan togol husuri, avan ideh sanor len nǝhon aGot. Husur natosian siGot ike, “Alat lotonor len nǝhon aGot dereh likad nǝmauran tokitin bathut lotoriŋ nǝlolit len aGot.”\x * \xo 3.11 \xt Hab 2.4; Rom 1.17\x* \v 12 Nap̃isal hǝn nadǝlomian enan etile len nap̃isal hǝn nalo, toke “Avan ideh togol natit p̃isi nalo tokele, natgalenan len nalo liwol hǝn nǝmauran san.”\x * \xo 3.12 \xt Lev 18.5; Rom 10.5\x* \p \v 13 AKristo eṽur nǝmakuvan sidato dan nǝpanismen nalo toriŋi len gadito. Eṽur nǝmakuvan sidato nǝboŋ tolav namiledato, topanis sidato. Husur natosian siGot ike, “Avan ideh totahǝtah len nǝhai, nǝpanismen siGot ipat lan.”\x * \xo 3.13 \xt Deu 21.23\x* \v 14 AYesu Kristo eṽur nǝmakuvan sidato hǝn ke, len gai gabag, naluṽoh hǝn nǝvanuan naut tiltile dereh likad navoian aGot toviol hǝni tia mai aApraham. AYesu imat maienan hǝn ke len nadǝlomian datb̃ikade lan, datolǝboi datb̃ikad aNunun aGot, gai tokel gati. \s1 Nalo mai na-kel-gati-an \p \v 15 Nǝbathudud nadǝlomian, len nǝmauran ta damǝŋai imaiegai: Nǝboŋ nǝvanuan b̃eru arb̃ike, “Evoi,” hǝn na-kel-gati-an sua, ale arb̃itos gat nahǝsalar lan, sǝkad avan ideh tolǝboi b̃eb̃ur kotovi o riŋ nasoruan ideh am lan. \v 16 Len naṽide tomaienan, aGot ikel na-kel-gati-an san mai aApraham mai nǝpasusan san tohusuri. Natosian siGot sake, “nǝpasusan san gail,” hum lotosob̃ur, be ike, “nǝpasusan san,” husur tosua ŋai tovi aKristo.\x * \xo 3.16 \xt Gen 12.7\x* \v 17 Ale nekǝmaiegai ke: na-kel-gati-an aGot tokel gati mai aApraham ipat husuri van nasihau tovi 430 vir nǝboŋ aGot tolav nalo mai aMoses. Be nalo enan sǝkaskas na-kel-gati-an enan hǝn b̃eb̃uer.\x * \xo 3.17 \xt Exo 12.40\x* \v 18 Husur nalo b̃evi nǝkadun naviolan siGot, na-kel-gati-an enan savi nǝkadun naviolan san am. Avil len na-kel-gati-an san, aGot eviol kǝmas hǝn naviolan enan mai aApraham. \p \v 19 Ale, aGot eriŋ nalo mai aMoses m̃os nǝsa? Eriŋi m̃os b̃eṽusan nǝvanuan gail p̃isi hǝn nǝsaan salit gail. Eriŋi ipat vir nagǝmaian sitenan tovi nǝpasusan siApraham, atenan tovi aKristo, aGot tokel na-kel-gati-an san maii. Len aŋel gail, aGot ilav nalo mai aMoses, toum siGot, ale toum sinǝvanuan gail am.\x * \xo 3.19 \xt Uman 7.53\x* \v 20 Nǝvanuan tohum aMoses eil rivuh len nǝvanuan eru hǝn arb̃ita gat na-kel-gati-an sua. Be nǝvanuan tomaienan saum m̃os nǝtarhǝt tosua ŋai, ao, eum m̃os nǝtarhǝt toru. Avil aGot sǝb̃on ita gat na-kel-gati-an san tokel mai aApraham.\x * \xo 3.20 \xt Deu 6.4\x* \p \v 21 Imagenan, nalo siGot isor tas na-kel-gati-an san gail a? Ao, eb̃uer kaskasi! Husur, nalo taviol hǝn nǝmauran kitin, gidat dattanor len nǝhon aGot len na-gol-husur-nalo-an. \v 22 Be natosian siGot ike nǝsaan ibaŋis gat gadit p̃isi, gol ke ikad nap̃isal sua ŋai hǝn datb̃ikad naviolan aGot tokel gati. Nap̃isal imaiegai ke: datb̃eriŋ nǝlodato len aYesu Kristo, datukad nǝsa aGot tokel gati. \p \v 23 A m̃o, nǝboŋ nadǝlomian len aKristo sagǝm sal, nalo ekǝtkǝta kǝkol hǝn gidato. Ip̃on gol gidato vǝbar aGot tovǝhot nap̃isal hǝn nadǝlomian. \v 24 Imaienan, nalo ehum ahai p̃usan sidato tokǝtkǝta tǝban gidato, tosǝhar gidato van hǝn aKristo hǝn datb̃eriŋ nǝlodat lan, ale hǝn aGot b̃eriŋi ke datunor len nǝhon. \v 25 Avil gagai nadǝlomian egǝm tia, datoriŋ nǝlodat len aKristo tia, gol ke nalo sakǝtkǝta tǝban gidato am. \s1 Anatun aGot gail \p \v 26 Imaienan gamit p̃isi, len nadǝlomian mǝttokade len aYesu Kristo, mǝtovi anatun aGot gail. \v 27 Husur ke gamit p̃isi mǝttobaptais hǝn mǝttotoh len aKristo, ehum mǝttokol nahurabat len gamito tovi nǝmauran seKristo. Len nǝhon aGot mǝtosum̃an aKristo. \v 28 Sǝkad naJu, sǝkad auleKris o nametb̃os am; naslev mai alat lǝsavi slev, sǝkad natilean len galito; sǝkad napǝhaṽut, sǝkad naulum̃an. Sǝkad natideh am togol mǝttopǝpehw, husur gamit p̃isi mǝtosua len aKristo aYesu. \v 29 Mǝtb̃evi seKristo, mǝtovi anatun siApraham kitin. Ale nǝsa aGot tokel gati mai aApraham, gamit am mǝtukade.\x * \xo 3.29 \xt Rom 4.13\x* \c 4 \p \v 1 Nau maieg hǝni: avan sua topul hǝn natite imat. Natit p̃isi san, eriŋi hǝn anatun. Be naut kǝmas natit p̃isi evi sinatun, nǝboŋ tovi tuhtǝtai sal, esum̃an naslev ŋai van vǝbar totibau. \v 2 Nǝboŋ tokǝkereh sal, ikad nǝvanuan galevis lotokǝtkǝta tǝban natǝtai mai natit san gail vǝbar nǝdam̃ han b̃inor hǝn nǝsa atǝman toriŋi. \v 3 Len naṽide tomaienan, gidat am, nǝboŋ dattokǝkereh, nǝboŋ datsalǝboi aKristo sal, datovi slev sinǝdaŋan gail lotowol hǝn navile a pan, datovi slev sinǝkadun nǝdaŋan galenan.\x * \xo 4.3 \xt Kal 4.9; Kol 2.8, 20\x* \v 4 Be len nǝboŋ tonor hǝni, aGot esǝvat aNatun ulum̃an. Apǝhaṽut sua ipasi, ale itoh len navǝlan nalo siMoses, \v 5 hǝn b̃eṽur nǝmakuvan sidato dattotoh len navǝlan nalo, hǝn ke datb̃evi anatun aGot kitin gail. \v 6 Husur mǝttovi anatun gail, aGot esǝvat aNunun aYesu aNatun aGot, vi lan nǝlodato tokai ke, “Appa! Tata!”\f + \fr 4.6 \ft Nasoruan enan, \fq Appa \ft evi nasoruan sua len nasoruan ta Aram namilen ke Ita o Tata. Ris Mak 14.36; Rom 8.15-17.\f* \v 7 Imaienan gǝsavi slev am, govi anatun aGot, ale husur govi anatun, dereh gikad natit p̃isi aGot tokel gati hǝn b̃eviol hǝni mai anatun gail. \s1 APol inau masuṽ hǝn alat a Kalatia \p \v 8 Nǝboŋ mǝtsalǝboi aGot sal, mǝtovi slev sinatit lǝsavi got kitin gail.\x * \xo 4.8 \xt 1Kor 8.4-6\x* \v 9 Be gagai, nǝboŋ mǝttolǝboi sǝhot aGot, (aoa, ivoi am notoke, gagai nǝboŋ aGot tolǝboi sǝhot gamito), imabe mǝtupair tǝlmam van hǝn nǝkadun nǝdaŋan gail lǝsavi natideh, lǝsǝdaŋ, lotovi ut kǝmas? Imabe mǝtuke mǝtevi slev salit tǝtas am? \v 10 Mǝtudaŋ len nǝboŋ gail lototibau, nǝhanan gail hǝn nawik o nahǝbati o nasihau. Mǝtunau ke aGot ehǝhaṽur hǝni natǝlmaman samit van hǝn nalo a?\x * \xo 4.10 \xt Rom 14.5; Kol 2.16-23\x* \v 11 Nunau tuhatuh hǝn gamito. Nomǝtahw m̃os gamito. Hum ma notoum sob̃uer samito. \v 12 Bathudud nadǝlomian, mǝtesum̃an ginau, husur ginau numakuv dan nalo hum gamito. \p Nǝboŋ nototoh mai gamito, mǝtsamǝdas ginau boŋ ideh. \v 13 Be husur ke notomǝsah, natohan sagw mai gamito igol ke nolǝboi nǝb̃ikel ur na-kel-uri-an tovoi mai gamito. \v 14 Naut kǝmas namǝsahan sagw igol idaŋ len gamito, mǝtsaŋit nǝhomit van hǝn ginau, mǝtsamǝtahun ginau. Wake mǝtohǝhaṽur hǝn ginau. Mǝtokǝtkǝta tǝban ginau sum̃an notovi aŋel sua siGot o sum̃an notovi aYesu Kristo gabag. \v 15 Be nakemkeman samito, nǝsa evisi hǝni? Imabe? Nukel koti ke nǝboŋ nototoh ei, mǝtohǝhaṽur hǝn mǝtb̃igol natideh m̃os ginau. Nǝtausi, mǝttakis kuv namǝtamito hǝn mǝttaviol hǝn gail mai ginau. \v 16 Nǝsa evisi togol ke gagai nǝboŋ notokel nakitinan mai gamito, mǝtunau ke notomǝtahun gamito? \p \v 17 A m̃o, nusor husur alat lotop̃usan hǝn nap̃usanan totile. Galito ludaŋ hǝn lǝb̃eliv gamito hǝn mǝtb̃itah mai galito, be savi m̃os navoian. Luke leliv gamito dan ginamito hǝn mǝtb̃idaŋ len galito. \v 18 Ivoi hǝn mǝtb̃idaŋ len natsua, b̃evi m̃os nǝsa tovoi. Ivoi hǝn mǝtb̃imagenan tabtab, naut kǝmas nǝsatoh mai gamito. \v 19 Anatugw gail, ehum notolǝŋon tosa len napǝŋasan hǝn nǝpasian sil gamito, vir nab̃oruan seKristo b̃egǝm kavkav len gamito. \v 20 Nolǝŋon masuṽ hǝn nǝtatoh mai gamito gagai, hǝn nǝtagǝgel hǝn nasoruan sagw todaŋ. Be len na-toh-a-tut-an sagw, nǝlogw etuhatuh hǝn gamito, nǝnauan sagw ebutbutut. \s1 AHakar mai aSarah \p \v 21 Gamit mǝttolǝŋon ke mǝtb̃itoh len navǝlan nalo, mǝtosǝsǝloŋ husuri m̃au a? \v 22 Husur len natosian ike aApraham ikad anatun ulum̃an eru. Napǝhaṽut tovi slev, nahǝsan aHakar ipas esua, ale aSarah, asoan aApraham ipas togon.\x * \xo 4.22 \xt Gen 16.15, 21.2\x* \v 23 Naslev ipas anatun aApraham len naṽide sinǝvanuan ŋai, be asoan aApraham ipas anatun tovi nǝsarpohan hǝn na-kel-gati-an aGot tokel mai aApraham.\x * \xo 4.23 \xt Gen 17.16; Rom 9.7-9\x* \v 24 Natenan ehum nasoruan kǝta. Napǝhaṽut eru arohun na-kel-gati-an eru aGot tota gat gǝlaru len nahǝsan. Hakar ehun na-kel-gati-an aGot tota gati len Naṽehuh Sinai, naut nǝvanuan gail lotogǝm vi slev hǝn nalo lan. Ale nolǝboi nǝb̃ike aHakar ehum naṽehuh Sinai. \v 25 Ale naut a Jerusalem ta damǝŋai ehum Naṽehuh Sinai len naut a Arapia. Sum̃an aHakar mai anatun gail lotovi slev, Jerusalem ta damǝŋai mai alat lototoh lan lovi slev.\f + \fr 4.25 \ft Mat 23.37; Luk 13.34. Nǝboŋ aPol toke \fq Jerusalem, \ft namilen ke naJu gail lotohusur nalo siMoses.\f* \v 26 Be aSarah tovi asoan kitin, savi slev, ehum a Jerusalem a mǝhat, ale evi anana sidato. \v 27 Hum natosian seIsaiah toke, \q1 “Pǝhaṽut gotobutoh, gǝsǝpasus, gikemkem, \q2 gaiug gǝsǝkad napǝŋasan hǝn nǝpasusan, getub̃at kǝkai habat; \q1 husur napǝhaṽut tobutoh, dereh tikad anatun isob̃ur \q2 sǝhor napǝhaṽut tokad asoan.”\x * \xo 4.27 \xt Isa 54.1\x* \p \v 28 Be bathudud nadǝlomian, mǝtosum̃an aIsak; mǝtovi anatun na-kel-gati-an aGot tokel mai aApraham. \v 29 Sutuai, aIsmael, anatun naslev, emǝdas tabtab hǝn aIsak, anatun na-kel-gati-an. Imaien sal damǝŋai. Alat lotoke datb̃evi slev hǝn nalo, lomǝdas gidat, datsavi slev, dattokad nǝpasian len aNunun aGot. Lugol datolǝŋon isa vǝsa.\x * \xo 4.29 \xt Gen 21.9\x* \v 30 Avil natosian siGot ikel nǝsa? Ike, “Kai hǝn naslev pǝhaṽut mai anatun ulum̃an dan gaiug hǝn arb̃emǝsev, husur anatun naslev pǝhaṽut asike ikad nahudhutan setǝman, be anatun napǝhaṽut savi slev dereh tikade.”\x * \xo 4.30 \xt Gen 21.10\x* \v 31 Imaienan, bathudud nadǝlomian, mitinau gat nategai ke, gidat datsavi anatun napǝhaṽut tovi slev, datovi anatun napǝhaṽut savi slev. \c 5 \s1 Nǝmakuvan dattokade len aKristo \p \v 1 Nǝmakuvan, aKristo isah rub̃at nǝsa tobaŋis gat gidato hǝn datb̃ikad nǝmakuvan enan. Imagenan, mǝteil gǝgat hǝn asike mǝtovi slev tǝtas am hǝn nalo tobaŋis gat gamito a m̃o. \p \v 2 Sǝsǝloŋ! Ginau, aPol, nukel nategai mai gamito, ke: mǝtb̃ikad na-tiv-dalusi-an hǝn mǝtb̃inor len nǝhon aGot, nǝsa aKristo togole m̃os gamito savi natideh. \v 3 Nukel p̃uli hǝn gamit tǝtas. Naulum̃an ideh todam̃ hǝn b̃ikad na-tiv-dalusi-an hǝn b̃inor len nǝhon aGot, atenan timasgol husur natit p̃isi nalo siMoses kavkav tokele. \v 4 Gamit mǝttoke mǝtb̃inor len nǝhon aGot ale mǝttohusur nalo m̃osi, mǝtugol gamit sǝb̃omito mǝtomǝsev dan aKristo. Mǝtuteh dan navoian aGot toviol kǝmas hǝni. \v 5 Nokǝmaienan, husur gidato, len aNunun aGot, datuvatvat viri ke dereh aGot tisab̃ sǝhot gidato, sum̃an dattonor, bathut dattoriŋ nǝlodat len aKristo. \v 6 Husur nǝboŋ dattoriŋ nǝlodat len aYesu Kristo, datb̃ikad na-tiv-dalusi-an o asike datb̃ikade savi natideh. Avil nǝsa tovi natsua m̃au evi nadǝlomian tovi nǝkadun na-lǝmas-buni-an. Gai bolai! \p \v 7 A m̃o mǝtugam ivoi len nǝgamgaman. Ase eil gol gamito hǝn asike mǝtb̃ehusur nakitinan? \v 8 Nagǝgelan hǝn nǝnauan samito, sagǝm len aGot tokis gamito. \v 9 Nap̃usanan gǝgǝras emǝdas nǝvanuan isob̃ur, ehum nasoruan kǝta toke, “Nayis tokǝkereh igol nabǝta kavkav len nabesin itob.”\x * \xo 5.9 \xt 1Kor 5.6\x* \v 10 Bathut nadǝlomian dattokade len Nasub̃, nunau lǝboii ke asike mǝtukad nǝnauan tile len ginau am. Ale atenan togol mǝttodǝdarŋab̃u, mǝttonau tuhatuh hǝn nap̃usanan san, dereh gai tipanis. \v 11 Bathudud nadǝlomian, nǝtakel uri gagai ke lalum̃an limaskad na-tiv-dalusi-an, naJu gail lomǝdas tabtab hǝn ginau sal hǝn nǝsa? Be lomǝdas bun ginau sal husur nukel uri ke nǝmatan siYesu len nǝhai balbal ŋai ilav kuv nǝvanuan gail dan nǝsaan salito, be naJu gail lomǝtahuni. \v 12 Be galit lotogol mǝttonau tuhatuh husur na-tiv-dalusi-an, nolǝŋon ke letiv kotov p̃isi, hǝn asike lǝb̃evi ulum̃an am.\x * \xo 5.12 \xt Deu 23.1\x* \p \v 13 Husur gamito, bathudud nadǝlomian, aGot ekis gamit m̃os asike mǝtb̃evi slev am. Mǝtesǝsǝloŋ! Nǝmakuvan samito dan nalo savi hǝn mǝtb̃ehusur nalǝŋonian samit gail lotosa, be len na-lǝmas-buni-an mǝtevi tarhǝt samito sum̃an mǝttovi slev samit gabag. \v 14 Bathut natuhsoruan sua ŋai ikel ur nalo kavkav ke, “Lǝmas bun nǝvanuan totoh pǝpadaŋ hǝn gaiug sum̃an gotolǝmas bun gaiug gabag.”\x * \xo 5.14 \xt Lev 19.18 \x* \v 15 Be mǝtb̃esum̃an nalipah nalilihai tohat gamit gabag, tosah pǝpas gamito, mǝtelǝlǝgau hǝn gamito hǝn asike mǝtb̃emǝdas masuṽ hǝn gamit gabag hǝn mǝtb̃imasig. \s1 Nǝmauran len nǝdaŋan seNunun aGot \p \v 16 Be nukele ke, len nǝmauran samit gail, aNunun aGot tiwol hǝn gamito. B̃imaienan, asike mǝtohusur nalǝŋonian nǝsaan gail hǝn nibemito. \v 17 Husur nalǝŋonian nǝsaan gail hǝn nibemito lomǝtahun nalǝŋonian seNunun aGot; ale nalǝŋonian gail seNunun aGot lomǝtahun nalǝŋonian nǝsaan gail hǝn nibemito. Husur natgalenan lupat len nǝtarhǝt toru artob̃al, gol ke mǝtodǝdas mǝtb̃igol nǝsa mǝtb̃elǝŋoni.\x * \xo 5.17 \xt Rom 7.15-23\x* \v 18 Avil aNunun aGot b̃iwol hǝn gamito, mǝtsatoh len navǝlan nalo. \p \v 19 Nǝboŋ mǝttohusur nalǝŋonian nǝsaan gail hǝn nibemito, lugol natgalegai: naitian tosa, nǝnauan tob̃iŋb̃iŋal, naṽide tosa totaṽtaṽor hum nalipah, \v 20 nalotuan hǝn nǝlablab, na-gol-nabehi-an, nǝb̃alb̃alan, naṽitṽituhan, nǝtab̃ulolan van hǝn nǝvanuan tokad nǝsa gotolǝŋoni, nǝlol paŋpaŋ, nalǝŋonian hǝn nǝ-patpat-gaiug-sǝb̃om̃-mǝhat-an, napǝpehwan, naluṽoh gail lotopǝpehw husur nǝnauan totiltile, \v 21 nǝlom̃ tovǝnvǝnah, natǝrogan, naitian totaṽtaṽor len nab̃iltihanan mai natǝrogan, mai natit gail am hum natgalenan. Nukel nalǝlǝgauan mai gamito hum notokele a m̃o tia ke, avan ideh togol natit hum natgalenan, asike ikad natohan pipihabǝlan aGot. \p \v 22 Be nǝboŋ aNunun aGot towol hǝn nǝmauran sidato, iṽan hǝn naṽit tomaiegai: ikad na-lǝmas-buni-an, nakemkeman, natǝm̃at, nǝ-daŋ-b̃uri-an hǝn na-toh-mǝdau-an len na-lǝŋon-isa-vǝsa-an, na-gol-na-voi-an m̃os nǝvanuan, navoian, nadǝlomian, \v 23 nab̃oruan tomǝdau, na-tǝgau-gati-an hǝn nǝlon gabag. Sǝkad nalo ideh tokai tas natgalenan. \v 24 Alat lotovi siYesu Kristo, lup̃os bun nab̃oruan salito topul hǝn nǝsaan len nǝhai balbal san, hǝn nalǝŋonian nǝsaan hǝn nibelito mai na-lǝŋon-buni-an tosa gail p̃isi lǝb̃imat ei. \v 25 Bathut aNunun aGot tolav nǝmauran veveu mai gidato, datimashusur gat nalǝŋonian seNunun aGot tosǝhar gidato. \v 26 Sadatipatpat kǝmas hǝn gidat mǝhat, sadatigol natideh hǝn nǝlodat b̃itab̃ulol bulos gidat gabag, sadatitab̃ulol bulos gidat gabag husur nǝsa dattolǝŋoni be datsǝkade. \c 6 \s1 Dereh datilav naṽit nǝsa dattomabule \p \v 1 Bathudud nadǝlomian, mǝtb̃isab̃ gamit ideh togol nǝsaan ideh, gamit mǝttomatmatu len aNunun aGot, len naṽide tomǝdau, vi tarhǝt san hǝn b̃etǝlmam van hǝn nap̃isal tonor. Be mǝtelǝlǝgau hǝn asike mǝtb̃iteh len nǝsaan totaltal ke mǝtehusuri. \v 2 Mǝtesusupah mai gamit gabag len natideh mǝtb̃inau tuhatuh hǝni o mǝtb̃isab̃i len nǝmauran samito ke todaŋ o tomǝlas habat hǝn mǝtb̃evusi. Len naṽide tomaienan, dereh mitigol nǝsa aKristo tokel buni. \v 3 Avan ideh b̃inau ke totibau, egǝras gai gabag, sakitin, evi ut kǝmas. \v 4 Nǝvanuan tebunus kitev nakitinan husur nauman san sǝb̃on. B̃isab̃i ke b̃ivoi, satenǝnoṽ hǝn gai gabag mai avan ideh am, be elǝboi b̃eṽiv len gai gabag. \v 5 Husur nǝvanuan ṽisusua timasgol nauman san sǝb̃on ale satipatpat gai mǝhat husuri. \p \v 6 Alat lotosǝsǝloŋ hǝn nap̃usanan hǝn nasoruan siGot, limaskatǝp̃ol hǝn natit p̃isi tovoi lotokade mai ahai p̃usan salito. \p \v 7 Samtegǝras gamit sǝb̃omito. Mǝtsalǝboi mǝtb̃egǝras aGot, ŋit nǝhomit van hǝni. Dereh nǝvanuan tisah tuan naṽit nǝhai sǝlani ŋai, gai tomabule.\x * \xo 6.7 \xt Job 4.8; Pro 22.8; Hos 8.7\x* \v 8 Nǝvanuan tomabul nǝsaan niben tolǝŋoni, tohusur nalǝŋonian tosa san gabag, dereh tisah tuan naṽit nǝmatan han. Avil nǝvanuan tomabul nǝsa aNunun aGot tolǝŋoni, dereh tisah tuan naṽit nǝmauran vi sutuai lan. \v 9 Sadatipetǝmas hǝn datb̃igol natit tovoi, husur datb̃idaŋ hǝn datb̃ivan am, len nǝboŋ tonor hǝni, dereh datisah tuan naṽit navoian dattogole. \v 10 Imaienan, nǝboŋ dattolǝboi datb̃igole, datigol tivoi van hǝn nǝvanuan p̃isi, be a mǝhat hǝn galito, datigol tivoi van hǝn nǝbathudud nadǝlomian. \s1 Nalǝlǝgauan namǝkot mai nasudǝlam̃ian \p \v 11 Mǝteris nab̃iltitosian nototosi gegai nǝboŋ nototos van hǝn gamito len navǝlagw sǝb̃ogw! \v 12 Alat lototaltal ke mǝtb̃ikad na-tiv-dalusi-an, galit luke ligol natit nǝvanuan gail lolǝboi lǝb̃erisi ŋai, luke lisor patpat galit mǝhat husuri, hum tovi nakitinan. Avil lugol natgalenan hǝn asike nǝvanuan gail lǝb̃emǝdas bun galito sil nadǝlomian lotokade len nǝsa aKristo togole len nǝhai balbal. \v 13 Husur alat lotokad na-tiv-dalusi-an, galit gabag lǝsahusur nalo, be luke mitikad na-tiv-dalusi-an hǝn lǝb̃isor patpat galit mǝhat hum mǝttavi ahai susur salito, bathut na-tiv-dalusi-an mǝttǝkade. \v 14 Be ginau m̃au, saneṽiv hǝn natideh be len nǝmatan siMasta sidato, aYesu Kristo, len nǝhai balbal ŋai. Bathut nǝmatan san maienan, natit p̃isi hǝn navile a pan, lǝsavi natideh len ginau, ale ginau nǝsavi natideh len nabunusian silat navile a pan. \v 15 Datb̃ikad na-tiv-dalusi-an o asike datb̃ikade savi natideh, be nǝmauran veveu aGot togole, enan m̃au, datimaskade! \v 16 Alat lotohusur nakelean egai notomadhakele, aGot tigol nǝlolit tikad natǝm̃at, mai nǝlon aGot titaŋis galito. AGot ilekis hǝn galito hǝn lǝb̃evi esan.\f + \fr 6.16 \ft Len nasoruan ta Kris ike, \fq aIsrael siGot, \ft ale nǝvanuan lotokad namitisau hǝn nasoruan siGot lǝsalǝboii ke \fq aIsrael siGot \ft evi naluṽoh sual am o evi alat lotohusur nakelean aPol tomadhakele.\f* \p \v 17 Gagai van, avan ideh satigol nǝlogw tetuhatuh am. Husur namelb̃ol notokad gail len nibegw, loṽusan koti ke novi siYesu, novi slev san. \p \v 18 Bathudud nadǝlomian, aMasta sidato, aYesu Kristo teviol kǝmas hǝn navoian mai nanunumito. Ganan.