\id 2TI - Maskelynes NT [klv] -Vanuatu 2013 (web version -2014) \h 2 Timoti \toc1 Nalob̃ulat napisulan na-vǝha-ru-an aPol totosi van hǝn aTimoti \toc2 2 Timoti \toc3 2Tim \mt1 2 Timoti \mt3 Nalob̃ulat napisulan na-vǝha-ru-an aPol totosi van hǝn aTimoti \imi Ase itos nalob̃ulat napisulan egai? \ipq APol itosi. \imi APol itosi hǝn nǝsa? \ipq APol inau ke asike idareh timat ale len nalob̃ulat napisulan egai ikel mai aTimoti ke timaskel ur na-kel-uri-an tovoi naut kǝmas alat lotosor tasi. \imi APol itosi van hǝn ase? \ipq APol itos nalob̃ulat napisulan egai van hǝn aTimoti, naulum̃an sua tovi tarhǝt san, aPol tolǝmas buni. \imi APol itos nalob̃ulat napisulan egai ŋais mai len naut a be? \ipq Itosi van hǝn aTimoti pǝpadaŋ hǝn nasihau tovi A.D. 67 nǝboŋ totoh len naim bǝbaŋis tǝtas. \io2 1) APol ikel na-ke-ivoi-an mai aTimoti, isor tuṽ m̃osi (1.1-2) \io2 2) APol ikel mai aTimoti ke teil gǝgat len nauman aGot tolav maii (1.3-18) \io2 3) Susumar len aYesu Kristo nǝboŋ nǝmauran todaŋ (2.1-26) \io2 4) APol isor vǝsvǝsai husur naṽide sinǝvanuan gail len nǝboŋ namǝkot (3.1-9) \io2 5) Tǝgau gat nap̃usanan hǝn na-kel-uri-an tovoi (3.10–4.8) \io2 6) Nasudǝlam̃ian siPol mai nakelean namǝkot san (4.9-22) \c 1 \s1 Na-ke-ivoi-an siPol \p \v 1 Ginau, aPol bogai. AGot itabtabuh len ginau hǝn nǝb̃evi ahai pispisul sua seKristo, aYesu. Gai esǝvat ginau hǝn nǝb̃ikel ur na-kel-gati-an san ke len aYesu Kristo b̃eviol hǝn nǝmauran mai nǝvanuan gail. \v 2 Nutos nalob̃ulat napisulan egai van hǝn gaiug, aTimoti, anatugw len nadǝlomian, notolǝmas bun gaiug.\x * \xo 1.2 \xt Uman 16.1\x* AGot teviol kǝmas hǝn navoian mai gaiug, nǝlon titaŋis gaiug, mai gai tigol nǝlom̃ tikad natǝm̃at tabtab; natgalenan tovoi legǝm tǝban aGot Tata mai aYesu Kristo, aMasta sidato. \s1 APol ike aTimoti teil gǝgat \p \v 3 Timoti, len nǝlogw tomasil, nulotu hǝn aGot hum atǝmagw gail ta sutuai lotogole, ale nosipa vi tǝban aGot hǝn gaiug.\x * \xo 1.3 \xt Rom 1.8, 10\x* Len na-sor-tuṽ-an sagw len nalennǝyal mai nalenmariug nunau gat gaiug tabtab, nusor tuṽ m̃os gaiug. \v 4 Nunau gat nǝtaŋan sam̃ nǝboŋ notoriŋ gaiug, ale nolǝŋon masuṽ hǝn nǝb̃eris gaiug tǝtas hǝn nǝb̃epul hǝn nakemkeman. \v 5 Nunau gat nadǝlomian tokitin gotokade, topat a m̃o len aLois, atabǝm̃ pǝhaṽut, mai aEunis, anam̃, ale nolǝboi sǝhoti ke tovi nadǝlomian enan topat len gaiug am. \v 6 Husur natenan nukele tǝtas mai gaiug ke geutaut hǝn gaiug len naviolan aGot toviol hǝni mai gaiug nǝboŋ notoriŋ navǝlagw len gaiug, hǝn naviolan enan b̃egǝm daŋ am.\x * \xo 1.6 \xt 1Tim 4.14\x* \v 7 Bathut aGot saviol hǝn aNunun hǝn datb̃emǝtahw, eviol hǝni hǝn datb̃idaŋ, datb̃elǝmas bun nǝvanuan gail, ale datb̃etǝgau gat nǝlodat gabag b̃inor. \p \v 8 Imaienan, sagemǝmau hǝn gǝb̃ikel ur aMasta sidato. Sagemǝtahw. Sa-nahurum̃ tisa len ginau husur nototoh len naim bǝbaŋis m̃osi.\x * \xo 1.8 \xt 2Tim 1.16\x* Be len nǝdaŋan siGot, b̃on mai ginau len na-lǝŋon-isa-vǝsa-an m̃os na-kel-uri-an tovoi. \v 9 Evi aGot tolav kuv gidato dan nǝsaan sidato, totabtabuh len gidat hǝn datb̃evi nǝvanuan san sǝb̃on gail ŋai. Savi len nǝsa dattogole, be len nalǝŋonian san husur navoian toviol kǝmas hǝni ta sutuai, natub̃atan tob̃uer sal. Eviol hǝni mai gidato len aKristo aYesu. \v 10 Avil gagai aKristo aYesu evisi tia hǝn datb̃ikad navoian enan. Atenan ilav kuv gidat dan nǝsaan sidato. Igol ke nǝmatan sǝkad nǝdaŋan am, ale len na-kel-uri-an tovoi, ikel vǝhot nǝmauran kitin mai gidato, tovi nǝmauran vi sutuai, nǝmatan todǝdas b̃esǝhori. \p \v 11 AGot itabtabuh len ginau hǝn nǝb̃egǝm vi ahai pispisul sua, ahai p̃usan sua hǝn nǝb̃ikel ur na-kel-uri-an tovoi egai.\x * \xo 1.11 \xt 1Tim 2.7\x* \v 12 Husur enan nolǝŋon isa vǝsa gagai len naim bǝbaŋis. Be nahurugw sǝsa bathut nolǝboi aGot, gai notoriŋ nǝlogw lan, nunau lǝboii, nǝlogw sauri ke elǝboi b̃etǝgau gol nǝsa notoriŋi len navǝlan van vǝbar nǝboŋ totibau enan. \v 13 Gosǝsǝloŋ tia hǝn nap̃usanan tokitin notokele. Tǝgau gati hǝn gǝb̃igol tǝtoṽ hǝni len nadǝlomian mai na-lǝmas-buni-an dattokade len aKristo aYesu. \v 14 Len nǝdaŋan seNunun aGot, totoh len gidato, tǝgau gol nakitinan enan, aGot toriŋi len navǝlam̃, havhav hǝni tivoi. \p \v 15 Golǝboi tia ke alat a Asia p̃isi lupair dan ginau, galito eru, aFikelus mai aHermokenes, arumaienan. \v 16 Nusor tuṽ ke Nasub̃ tivoi hǝn nǝbathudud siOnesiforus husur vǝha-sob̃ur gai igol ginau nolǝŋon ivoi, ale samǝmau hǝn b̃em̃ǝdoŋ tǝban ginau, naut kǝmas natsen gail lotobaŋis ginau. \v 17 Be nǝboŋ tobar naut a Rom ekǝta doŋ ginau van van vǝbar tosab̃ ginau. \v 18 Nusor tuṽ m̃os aOnesiforus ke len nǝboŋ totibau, Nasub̃ tilolosa hǝni. Gunau lǝboi tia ke gai tovi tarhǝt sagw len naṽide tosob̃ur len naut a Efesus. \c 2 \s1 Susumar len aYesu Kristo \p \v 1 Imaienan, gaiug m̃au, anatugw len nadǝlomian, gidaŋ len navoian aYesu Kristo toviol kǝmas hǝni. \v 2 Ale nap̃usanan gotosǝsǝloŋ hǝn ginau notokele len nǝhon nǝvanuan tosob̃ur, riŋ natgalenan len navǝlan nǝvanuan gail gotolǝboi gǝb̃eriŋ nǝlom̃ len galito, galit lotolǝboi lǝb̃ep̃usan hǝni mai nǝvanuan tile gail am. \p \v 3 Gidaŋ b̃ur na-lǝŋon-isa-vǝsa-an sum̃an gotovi nasoltia sua tovoi siYesu Kristo. \v 4 Nisor kǝta maiegai bai: Nasoltia toum hum nasoltia akis, imakuv dan nǝmauran silat lǝsavi soltia. Igol tomaienan hǝn nakomada tolekis hǝni hǝn b̃egǝm vi soltia, b̃ehǝhaṽur hǝni. \v 5 Ale avan ideh togamgam, b̃ehusur nalo hǝn nǝgamgaman, elǝboi b̃igam sǝhor galit lotogam hǝn b̃ilav nǝprais.\x * \xo 2.5 \xt 1Kor 9.24-27\x* \v 6 Ale nǝvanuan nǝmabulan toum todaŋ, nǝboŋ nǝhol b̃iṽan, b̃imatu, gai timashan nǝhanian nametǝkav. \v 7 Nau nǝsa notokelkele, ale Nasub̃ dereh tevi tarhǝt sam̃ hǝn gǝb̃elǝboi sǝhot natgalen p̃isi. \p \v 8 Nau gat akis hǝn aYesu Kristo, aGot tolavi dan nǝmatan, tosua len nǝpasusan siTevit; egai evi na-kel-uri-an tovoi notokel uri. \v 9 Husur notokel uri, nolǝŋon isa vǝsa m̃osi, ale lubaŋis gat ginau m̃osi hum notovi nǝvanuan tob̃ur kotov nalo. Avil sǝkad avan ideh tolǝboi b̃ibaŋis gat nasoruan siGot! \v 10 Imaienan nudaŋ b̃ur natit p̃isi m̃os alat, aGot tolekis hǝn galito, hǝn galit am lǝb̃ikad nǝ-lav-kuvi-an dan nǝsaan salito len aYesu Kristo, ale toh mai aGot vi sutuai. \v 11 Golǝboi gǝb̃eriŋ nǝlom̃ len nasoruan egai, ke: \q1 Datb̃imat tia mai aKristo, \q2 dereh datitoh maii balai am. \q1 \v 12 Datb̃idaŋ b̃ur na-lǝŋon-isa-vǝsa-an m̃osi, \q2 dereh dateil a m̃o maii sum̃an nakiŋ gail. \q1 Datb̃ikele ke datsalǝboi gai, \q2 dereh atenan tikele ke salǝboi gidato. \q1 \v 13 Datb̃ipair dan gai boŋ ideh, \q2 atenan asike ipair dan gidat boŋ ideh, \q2 husur nab̃oruan san imagenan. \q2 Gai edǝdas b̃imakuv dan nab̃oruan san.\f + \fr 2.13 \ft Hǝn naves 11-13, ris Rom 6.8; Mat 10.33; Luk 12.9; Num 23.19\f* \s1 Nǝvanuan nauman aGot tohǝhaṽur hǝni \p \v 14 Kel natgalenan mai alat lotokad nadǝlomian hǝn lǝb̃inau tǝlmam hǝn gail. Kel nalǝlǝgauan mai galito len nǝhon aGot ke, saleṽitṽituh husur nasoruan. Naṽitṽituhan tomaienan sagol natideh tovoi be emǝdas alat lotosǝsǝloŋ hǝni ŋai. \v 15 Hisi hǝn gǝb̃egǝm koti vi vanuan nauman kitin len nǝhon aGot; nǝvanuan nauman samǝmau hǝn nauman san top̃usan tonor hǝn nasoruan hǝn nakitinan. \v 16 Gebulatut dan naholan totaṽtaṽor saputsan aGot, naholan kǝmas, husur eliv nǝvanuan gail van van vi tut dan naṽide tonor hǝn nab̃oruan siGot. \v 17 Nasoran tomaienan emǝdas alat siYesu hum nǝmanuŋ togǝm tibau van gol ke tob̃os niben. AHimeneus mai aFiletus arukad naholan tomaienan.\x * \xo 2.17 \xt 1Tim 1.20\x* \v 18 Arupal sob dan nakitinan. Arukel ke na-le-mǝhat-an dan nǝmatan evisi tia, gol ke aromǝdas nadǝlomian sinǝvanuan galevis. \v 19 Naut kǝmas gǝlaru, nadǝlomian len aKristo ehum nǝpaudesen todaŋ siGot toil gǝgat sal ale aGot itos gat nategai lan ke: “Nasub̃ aGot elǝboi galit lotovi esan,” mai “Avan ideh tokele ke Nasub̃ aGot tovi masta san, gai timaspair dan nǝsaan, riŋ gab̃ulani.”\x * \xo 2.19 \xt Isa 28.16; Jon 10.14; Num 16.5; 1Kor 1.2\x* \p \v 20 Len naim sinǝvanuan totibau ideh ikad nasiloh mai nab̃iliwai lotoum hǝni hǝn nagol mai nasilva ale loriŋ nǝhanian tovoi len gail. Wake galevis loum hǝni hǝn nǝhai mai nǝtan b̃ulau, ale loriŋ nǝpahsago len gail. \v 21 Avan ideh b̃igol gai b̃iveveu dan nǝsaan, dereh tehum nab̃iliwai, aGot tolǝboi b̃etǝgau hǝn b̃igol nauman tovoi hǝni. Evi siMasta sǝb̃on ŋai, toutaut hǝni m̃os nauman tovoi p̃isi san. \v 22 Imaienan, tah mai alat nǝlolit tomasil lotolotu hǝn Nasub̃. Gam dan nalǝŋonian tosa gail simantuhmar.\f + \fr 2.22 \ft Husur aTimoti tovi ulum̃an, naut egai ike simantuhmar, be len nasoruan ta Kris namilen evi alat lǝsǝlah sal be lototibau, ab̃iltilathutai mai ab̃iltilattǝbarehreh.\f* Gam kitev nanoran, nadǝlomian, na-lǝmas-buni-an, mai natǝm̃at, hǝn nǝlom̃ b̃ikade. \v 23 Gam dan na-sor-b̃alb̃al-an tomelmel, totǝtan, husur golǝboii ke legǝm vi b̃alb̃alan. Sagitah mai nǝvanuan gail lotohol husur natit tomelmel, lototǝtan hǝni, husur golǝboii ke dereh lib̃al sile. \v 24 Avil naslev siNasub̃ m̃au, satib̃al be tisor malum̃lum̃, tivoi hǝn nǝvanuan p̃isi, tep̃usan hǝn nasoruan siGot tip̃arp̃ar, satikad nǝlol paŋpaŋ tutut van hǝn alat lotosor tasi, \v 25 be len nǝlon tomǝdau, tigol alat lotosor tasi linor. Bathut aGot hum ma b̃egǝgel hǝn nǝlolito hǝn lǝb̃ipair dan nǝsaan salito, ale lǝboi sǝhot nakitinan. \v 26 Ale dereh nǝnauan tonor tetǝlmam hǝn galito hǝn lǝb̃igam yav dan nǝhai tata setǝmat tota gol galit hǝn lǝb̃igol nǝsa gai tolǝŋoni. \c 3 \s1 Nǝboŋ hǝn nanoŋan hǝn navile a pan \p \v 1 Nau lǝboi nategai ke: len nǝboŋ hǝn nanoŋan hǝn navile a pan, dereh tikad nǝboŋ todaŋ gail, nǝlon nǝvanuan gail b̃etuhatuh len gail. \v 2 Husur nǝvanuan gail dereh lelǝmas bun galit gabag mai nǝvat, lisal suh galit gabag, leṽiv, lisor mǝdas nahǝsan nǝvanuan, asike lugol nǝsa analit mai atǝmalit lotokele, asike lukad nasipaan, dereh lemǝtahun aGot len nǝmauran salito, \v 3 asike lolǝmas avan ideh, asike lukad nalolosaan, dereh lisor mǝdas nab̃oruan sinǝvanuan gail, asike lotǝgau gat nǝlolit gabag ivoi, dereh ligolgol nasǝnahan, lemǝtahun natit p̃isi tovoi, \v 4 leriŋ na-ke-ṽan-an gail len navǝlan aenemi salit gail, asike lukad nǝnauan len nǝsa lǝb̃igole, dereh lipatpat galit mǝhat len nǝnauan salit sǝb̃olito, lelǝmas bun nalǝŋonian salito, be asike lolǝmas bun aGot. \v 5 Dereh legǝgǝras ke lotolotu hǝn aGot, be lotǝtas gol nǝdaŋan hǝn nalotuan enan. Timoti, gipair dan nǝvanuan gail lotomaienan. \v 6 Bathut alatenan galevis lob̃is lohoim gail hǝn lǝb̃iwol hǝn nǝmauran silatpǝhaṽut lǝsail gǝgat, latpǝhaṽut nǝlolit totuhatuh buni hǝn nǝsaan, nalǝŋonian salit tiltile towol hǝn galito. \v 7 Alatpǝhaṽut lotomaienan ludoŋ nap̃usanan toveveu akis, be lodǝdas lǝb̃elǝboi sǝhot nakitinan. \v 8 Ahai p̃usan gǝgǝras lotomǝdas alatpǝhaṽut maienan, nǝnauan salit itaṽtaṽor vavinu, ale len nǝtarhǝt hǝn nadǝlomian, luteh, lovi naut kǝmas, lomǝtahun nakitinan hum aJannes mai aJabres artomǝtahun aMoses.\f + \fr 3.8 \ft Exo 7.11, 22. Sutuai len naut a Ijip, naulum̃an nabehi eru, aJannes mai aJabres, aromǝtahun aMoses.\f* \v 9 Avil ahai p̃usan gǝgǝras galenan, asike lolǝboi lǝb̃ivan am, husur namelmelan salito dereh timasil hǝn nǝvanuan p̃isi hum namelmelan siJannes mai aJabres ta m̃o. \s1 Tǝgau gat nap̃usanan sagw \p \v 10 Be gaiug aTimoti, gugol husur nap̃usanan sagw; naṽide hǝn nǝmauran sagw; nǝsa notoke nigole, nǝmauran sagw topat m̃osi; gugol husur nadǝlomian sagw; na-tǝgau-gati-an hǝn nǝlogw; na-lǝmas-buni-an sagw mai nasusumaran sagw. \v 11 Golǝboii ke nǝvanuan gail lomǝdas tabtab hǝn ginau, lugol nolǝŋon isa vǝsa len naut a Antiok, a Ikonium mai a Listra. Golǝboi na-lǝŋon-isa-vǝsa-an gail lotovisi hǝn ginau notodaŋ b̃uri, be Nasub̃ ilav kuv ginau dan gail p̃isi.\f + \fr 3.11 \fq Antiok, Ikonium, mai Listra: \ft Uman 13.14-52, 14.1-20\f* \v 12 Be savi ginau ŋai, avan ideh toke b̃ikad nab̃oruan siGot len nǝmauran san, b̃ib̃on mai aYesu Kristo, dereh nǝvanuan gail lemǝdas tabtab hǝni. \v 13 Be nǝvanuan tosa gail mai nǝvanuan gǝgǝras gail dereh lisa vǝsa sǝhor ta m̃o, dereh legǝras nǝvanuan gail ale nǝvanuan gail dereh legǝras galito, hǝn galit gabag lǝb̃edǝlom nagǝgǝrasan. \v 14 Avil gaiug m̃au, geil gǝgat tabtab len natgalen gotonau sǝhoti, gotolǝboi sǝhoti husur golǝboi alat lotop̃usan, lotolav natgalenan mai gaiug.\x * \xo 3.14 \xt 2Tim 1.13\x* \v 15 Nǝboŋ gotovi natǝtai sal golǝboi natosian siGot tia, tolǝboi b̃ilav mai gaiug nalǝboian hǝn gǝb̃ehusur nap̃isal tonor m̃os nǝ-lav-kuvi-an dan nǝsaan sam̃ len nadǝlomian len aYesu Kristo. \v 16 Nǝkadun natosian siGot p̃isi evi aNunun aGot tomaur. Natosian galenan luvoi hǝn nap̃usanan hǝn nakitinan, luvoi hǝn lǝb̃esivoh len nǝvanuan tokad nǝsaban ideh, luvoi hǝn lǝb̃igol naṽide hǝn nǝvanuan b̃inor, luvoi hǝn naṽusanian hǝn nanoran, \v 17 hǝn ke nǝvanuan siGot b̃ikad namitisau, elǝboi b̃igol natideh tovoi. \c 4 \p \v 1 Nukele mai gaiug, len nǝhon aGot mai aYesu Kristo b̃epǝpehun navoian dan nǝsaan hǝn alat lotomaur mai alat lotomat; husur len navisian san dereh tevi kiŋ balai ale nukel mai gaiug ke: \v 2 Kel ur nasoruan siGot, daŋ b̃uri, naut kǝmas lǝb̃elǝŋoni o asike lǝb̃elǝŋoni. Len na-toh-mǝdau-an hǝn nasusumaran mai nap̃usanan, mitikel vǝhot nǝsaan ideh, sivoh len nǝvanuan togol tosa, ale mitigol nǝvanuan gail lelǝŋon tivoi am len nǝlolito. \v 3 Husur len nǝboŋ b̃egǝmai, nǝvanuan gail asike lesǝsǝloŋ hǝn nap̃usanan tokitin, be dereh lehusur nalǝŋonian tosa salito, dereh litariv ahai p̃usan ideh tokel nǝsa galit lotomalkǝkat hǝn lǝb̃esǝsǝloŋ hǝni. \v 4 Dereh lipair dan nakitinan van hǝn nǝb̃ol gǝgǝras gail. \v 5 Be len natit p̃isi, gaiug m̃au, getǝgau gat gaiug gabag. Gidaŋ b̃ur na-lǝŋon-isa-vǝsa-an, gol nauman hum avan sua tokel ur na-kel-uri-an tovoi, gol p̃is nauman aGot tolavi mai gaiug hǝn b̃ihav. \p \v 6 Nokǝmaienan husur nǝmauran sagw egǝm hǝn nagilen, ehum nǝda hagw tosel len natutumavan. Dereh nimat. \v 7 Nub̃al len nǝb̃alan tovoi tia, nugam len nǝgamgaman tonoŋ tia, notǝgau gat nadǝlomian tia. \v 8 Gagai van, aGot satotǝgau nǝprais hǝn nanoran m̃os ginau. Nasub̃ topǝpehun navoian dan nǝsaan len nanoran, dereh teviol hǝni mai ginau len nǝboŋ totibau enan. Be savi ginau ŋai, dereh teviol hǝni mai alat lotolǝmas buni, toh vir natǝlmaman san. \s1 Nǝ-maris-kotovi-an \p \v 9 Saṽsaṽut hǝn gǝb̃egǝm hǝn ginau tutut. \v 10 Bathut aTemas igam dan ginau vi Tessalonika husur elǝmas masuṽ hǝn natit gail mai naṽide silat navile a pan egai. AKresens evi Kalatia mai aTitus evi Talmatia.\f + \fr 4.10 \fq Temas: \ft Kol 4.14; Flm 24; \fq Titus: \ft 2Kor 8.23; Kal 2.3; Tit 1.4\f* \v 11 ALuk ŋai itoh mai ginau. Nǝboŋ gǝb̃egǝmai, gesǝhar aMak husur elǝboi b̃evi tarhǝt sagw len nauman sagw gegai.\f + \fr 4.11 \fq Luk: \ft Kol 4.14; Flm 24; \fq Mak: \ft Uman 12.12, 25; Kol 4.10; Flm 24\f* \v 12 Nosǝvat aTikikus vi Efesus tia.\f + \fr 4.12 \fq Tikikus: \ft Uman 20.4; Efe 6.21-22; Kol 4.7-8\f* \v 13 Noriŋ nahurabat naut susus sagw mai aKarpus len naut a Troas. Nǝboŋ gǝb̃egǝmai, pati gǝmai ale pat nalob̃ulat gail, nolǝŋon masuṽ hǝn nalob̃ulat nototub̃at tos len gail.\f + \fr 4.13 \fq Troas: \ft Uman 20.6\f* \p \v 14 Golǝboi aAleksada toum hǝn nametǝlai a? Gai igol natit tosa tosob̃ur hǝn ginau. Ale dereh Nasub̃ tesisil hǝni sil nǝsa togole. \v 15 Gaiug am gelǝlǝgau hǝn satemǝdas gaiug husur gai emǝtahun bun nasoruan sinamito. \p \v 16 Len nakotan nametǝkav sagw, sǝkad avan ideh tovi tarhǝt sagw, galit p̃isi lugam dan ginau. AGot satinau gat nǝsa lotogole, be rub̃ati dan galito. \v 17 Avil Nasub̃ itah mai ginau, evi tarhǝt sagw, ilav nǝdaŋan mai ginau hǝn nǝb̃ikel ur p̃is na-kel-uri-an tovoi, ale hǝn galit p̃isi lǝsavi Ju lǝb̃esǝsǝloŋ hǝni. Ale ilav kuv ginau dan nǝmatan, ehum tolav kuv ginau dan nalion b̃ikat pǝpas ginau. \v 18 Nasub̃ dereh tilav kuv ginau dan nauman nǝsaan p̃isi silat lotomǝdas ginau, tetǝgau gat ginau, sǝhar ginau hǝn nǝb̃eb̃is len natohan pipihabǝlan len nǝmav. Nǝ-sal-suhi-an tivan hǝn aGot toyalyal vi sutuai sutuai! Ganan. \s1 Nasudǝlam̃ian \p \v 19 Ale Timoti, kel na-ke-ivoi-an mai aPriska mai aAkwila mai alat lototoh len naim siOnesiforus.\f + \fr 4.19 \fq APrisilla mai aAkwila: \ft Uman 18.2, lokis aPrisilla hǝn aPriska am; \fq Onesiforus: \ft 2Tim 1.16-17\f* \v 20 AErastus itoh tin a Korint, be noriŋ aTrofimus tomǝsah itoh len naut a Miletus.\f + \fr 4.20 \fq Erastus: \ft Uman 19.22; Rom 16.23; \fq Trofimus: \ft Uman 20.4, 21.29\f* \v 21 Nahǝbati hǝn naut susus dereh tegǝmai, gisaṽsaṽut gǝm a m̃o. AEpulus mai aPutens mai aLinus mai aliten aKlautia mai nǝbathudud nadǝlomian p̃isi lukel na-ke-ivoi-an mai gaiug. \p \v 22 Nasub̃ titoh len nǝlom̃. Navoian aGot toviol kǝmas hǝni, tipat len gaiug.