\id 2PE - Maskelynes NT [klv] -Vanuatu 2013 (web version -2014) \h 2 Pita \toc1 Nalob̃ulat napisulan na-vǝha-ru-an aPita totosi \toc2 2 Pita \toc3 2Pit \mt1 2 Pita \mt3 Nalob̃ulat napisulan na-vǝha-ru-an aPita totosi \imi Ase itos nalob̃ulat napisulan egai? \ipq APita tovi ahai susur siYesu, gai itosi. \imi Itos nalob̃ulat napisulan egai hǝn nǝsa? \ipq APita itosi hǝn b̃ikel nalǝlǝgauan mai alat siYesu ke salesǝsǝloŋ husur ahai p̃usan gǝgǝras gail. \imi Itos nalob̃ulat napisulan m̃os ase? \ipq APita itosi m̃os alat siYesu len naut p̃isi. \imi Itos nalob̃ulat napisulan egai ŋais? \ipq Itosi pǝpadaŋ hǝn nasihau A.D. 67. \io2 1) Na-ke-ivoi-an (1.1-2) \io2 2) Len nǝdaŋan kavkav sam̃ mǝtesum̃an aKristo len nab̃oruan san. Ahai p̃usan gǝgǝras gail dereh litaltal hǝn gamit hǝn mǝtb̃igol nǝsa tosa. Samtehusur galito, aGot dereh tigol limasig (1.3–2.22) \io2 3) Mitidaŋ hǝn mǝtb̃ikad nab̃oruan siGot, husur Nasub̃ aYesu dereh tetǝlmam hǝn b̃epǝpehun navoian dan nǝsaan. Len nǝboŋ enan, aGot dereh tigol navile a pan egai timasig. Ale dereh tikad nǝmav b̃iveveu mai navile a pan b̃iveveu, naut alat lotonor ŋai lǝb̃elǝboi lǝb̃itoh lan (3.1-13) \io2 4) Nǝ-maris-kotovi-an mai nǝ-sal-suhi-an (3.14-18) \c 1 \s1 Na-ke-ivoi-an \p \v 1 Ginau, aSimeon\f + \fr 1.1 \ft Natosian galevis ta sutuai len nasoruan ta Kris ike \fq aSimon, \ft be isob̃ur luke \fq aSimeon \ft husur nasoruan Ipru\f* Pita notovi naslev, ahai pispisul siYesu Kristo, ginau nutos nalob̃ulat napisulan egai. Nutosi van hǝn gamit mǝttokad nakondǝlomian top̃itoṽ hǝn nakondǝlomian namttokade. Len nanoran siGot sidato, mai aYesu Kristo tolav kuv gidat dan nǝsaan sidato, datukad nadǝlomian enan. \v 2 Nous aGot hǝn b̃ilav mai gamito navoian toviol kǝmas hǝni, nousi hǝn natǝm̃at b̃ipat len nǝlomito. Len nalǝboian samit len aGot mai aYesu Kristo, aMasta sidato, nous aGot hǝn b̃ilav tabtab hǝn gǝlar p̃isi mai gamito. \s1 Nab̃oruan samit timasgǝm sum̃an seKristo \p \v 3 Len nǝdaŋan aGot tokade husur tovi Got, ilav natit p̃isi dattom̃idol hǝni, hǝn datb̃ikad nab̃oruan siGot len nǝmauran sidato. Datolǝboi datb̃ikade husur datolǝboi atenan tokis gidato len nǝyalyalan mai nab̃oruan san tovoi buni. \v 4 Len natgalenan, eviol mai gidato hǝn na-kel-gati-an lototibau masuṽ lotoyalyal. Igol tomaienan hǝn ke len natgalenan mǝtolǝboi mǝtb̃itah maii len nab̃oruan siGot ale gam yav dan nab̃iŋalan gail hǝn navile a pan, nalǝŋonian gail lotomǝdas nǝlon nǝvanuan gail. \v 5 Husur enan, len nǝdaŋan kavkav samito, mǝtehisi hǝn mǝtb̃ikad na-voi-buni-an hǝn mǝtb̃esuhud hǝni mai nadǝlomian samito. Mǝtehisi hǝn mǝtb̃ikad nalǝboian hǝn mǝtb̃esuhud hǝni mai na-voi-buni-an samito. \v 6 Mǝtehisi hǝn mǝtb̃ikad na-tǝgau-gati-an hǝn nǝlomit gabag hǝn mǝtb̃esuhud hǝni mai nalǝboian. Mǝtehisi hǝn mǝtb̃ikad nǝ-daŋ-b̃uri-an b̃ebǝlav hǝn mǝtb̃esuhud hǝni mai na-tǝgau-gati-an hǝn nǝlomit gabag. Mǝtehisi hǝn mǝtb̃ikad nab̃oruan siGot hǝn mǝtb̃esuhud hǝni mai nǝ-daŋ-b̃uri-an b̃ebǝlav. \v 7 Mǝtehisi hǝn mǝtb̃elǝmas alat siYesu, mitivoi hǝn galito hum lotovi bathudud samito hǝn mǝtb̃esuhud hǝni mai nab̃oruan siGot mǝttokade. Ale mǝtehisi hǝn mǝtb̃ikad na-lǝmas-buni-an hǝn mǝtb̃esuhud hǝni mai nalǝmasian mǝttokade van hǝn alat siYesu.\f + \fr 1.7 \ft Len naut egai, gǝb̃ikad na-lǝmas-buni-an, namilen ke golǝmas bun nǝvanuan tile, gǝsǝnau gaiug be gunau nǝsa b̃evi tarhǝt san.\f* \v 8 Natgalenan lǝb̃itov tabtab len nǝmauran samito maienan, igol asike mǝtutoh kǝmas be dereh mitiṽan len nalǝboian len aMasta sidato, aYesu Kristo. \v 9 Avil avan ideh asike b̃ikad natgalenan len nǝmauran san, namǝtan ib̃anub̃anw, egǝm vi metb̃esw. Nǝlon iboŋboŋ hǝni ke aGot torub̃at nǝsaan san gail ta m̃o tia. \v 10 Imagenan bathudud nadǝlomian, len nǝmauran samito, mitidaŋ hǝn mǝtb̃eṽusan sǝhoti ke aGot tokis gamito, tolekis hǝn gamito. Husur mǝtb̃igol maien hǝni asike mǝtuteh len nǝsaan boŋ ideh. \v 11 Beti aGot dereh tidam̃, tehǝhaṽur hǝn mǝtb̃eb̃is len na-toh-vi-sutuai-an pipihabǝlan Nasub̃ sidato, aYesu Kristo, tolav kuv gidat dan nǝsaan sidato. \s1 Sǝsǝloŋ husur nasoruan siGot \p \v 12 Imaienan, akis nigol mitinau tǝlmam husur natgalenan, naut kǝmas mǝtolǝboi gail tia, naut kǝmas mǝtoil gǝgat len nakitinan mǝttokade tia. \v 13 Nǝboŋ nǝb̃ikad nǝmauran len nibegw sal, nunau ke inor hǝn nǝb̃eliv tǝlmam hǝn nǝnauan samito van hǝn natgalenan. \v 14 Husur nolǝboii ke asike idareh nimat hum Nasub̃ sidato, aYesu Kristo tosor vǝhoti mai ginau. \v 15 Ŋa dereh nehisi hǝn nǝb̃igol mǝtb̃inau gat natgalenan. Len nǝboŋ lotohusur nǝmatan sagw, nuke mitinau gat gail sal tebǝlav. \p \v 16 Nǝboŋ namttosor husur nǝdaŋan mai natǝlmaman siMasta sidato, aYesu Kristo, namtsahusur nǝb̃ol gǝgǝras avan ideh tob̃ol hǝni len namitisau san. Ao, ginamit boh namtoris nǝyalyalan san hǝn namǝtanamit sǝb̃onamito. \v 17-18 Nǝboŋ namttotoh maii len naṽehuh siGot, aGot Tata eriŋ nǝyalyalan tovi mǝhat lan, isal suhi. Ale nadolon aGot toyalyal mǝhat masuṽ ike, “ANatugw notolǝmas buni bogai; nohǝhaṽur masuṽ hǝni!” Ginamit m̃au namtosǝsǝloŋ hǝn nadoldol enan togǝm len nǝmav.\x * \xo 1.17-18 \xt Mat 17.1-5; Mak 9.2-7; Luk 9.28-35\x* \p \v 19 Datukad nǝsa namttorisi, namttosǝsǝloŋ hǝni; datukad nǝsa ahai kelkel ur lototosi, ale datolǝboi datb̃eil gǝgat len gǝlar p̃isi. Gamit m̃au mǝtesǝsǝloŋ husur nǝsa lototosi hun tovi nam̃ial tom̃ial len nǝmargobut van vǝbar nǝmav b̃epitau ale nam̃oso lalan (tovi aKristo) b̃evisi len nǝlomito. \v 20 Mitimaslǝboi nategai ke: sǝkad na-pǝhav-utaut-an ideh len natosian siGot togǝm len ahai kelkel ur sǝb̃on.\f + \fr 1.20 \ft Len nasoruan ta Kris elǝboi b̃ikad namilen sual am toke, \fq Mitimaslǝboi nategai: nǝboŋ avan ideh b̃eṽuruŋ na-pǝhav-utaut-an sihai kelkel ur gail len natosian salito, ale b̃isor vǝsvǝsaii len nǝnauan san sǝb̃on, gai sagol savoi.\f* \v 21 Husur na-pǝhav-utaut-an ideh sǝkad nǝkadun len nalǝŋonian sinǝvanuan, ao, evi aNunun aGot towol hǝn nǝvanuan gail hǝn aGot b̃isor len nabuŋolito. \c 2 \s1 Ahai p̃usan gǝgǝras gail \r (Jut 4-13) \p \v 1 Avil ikad ahai kelkel ur gǝgǝras gail len nǝvanuan gail ta sutuai hum dereh b̃ikad ahai p̃usan gǝgǝras len gamito. Len nap̃usanan salito lotosusuani gǝmai lop̃usan gǝgǝras, mǝdas gamit galevis, luke nǝmasta top̃ur kuv galit dan nǝsaan salito savi amasta salito, gol galit gabag dereh limasig tutut. \v 2 Nǝvanuan isob̃ur dereh lehusur naṽide tosa sihai p̃usan gǝgǝras galenan, naṽide selipah totaṽtaṽor. Husur enan nǝvanuan gail am dereh lisor mǝdas nap̃isal hǝn nakitinan. \v 3 Len na-lǝŋon-masuṽ-hǝn-natite-an ahai p̃usan gǝgǝras galenan dereh legǝras gamito hǝn lǝb̃ilav kuv nǝvat samito. Avil aGot ikel sǝhot nǝpanismen salit sutuai tia, ale gai sǝpat, dereh tigol galit limasig. \p \v 4 Nau tǝlmam hǝn nǝsa aGot togole hǝn galit lotomagenan ta sutuai. AGot sariŋ aŋel gail lotogol nǝsaan hǝn lǝb̃itoh kǝmas, ao, eriŋ galit len nab̃ur nǝmargobut, baŋis gat galit hǝn lǝb̃elǝŋon b̃isa vǝsa vir nǝboŋ gai b̃epǝpehun navoian dan nǝsaan. \v 5 AGot sariŋ alat navile a pan ta sutuai hǝn lǝb̃itoh kǝmas, ao, eriŋ nilev tokabut gol navile a pan silat lǝsalǝboii. Avil ilav kuv aNoah ŋai tokelkel ur nanoran, gai mai nǝvanuan emǝlevru am.\x * \xo 2.5 \xt Gen 6.1–7.24\x* \v 6 AGot isab̃ sǝhoti ke naut a Sotom mai a Kom̃orrah arimasmasirsir ale epǝŋas gǝlaru van arogǝm vi masiav. Nǝboŋ togol tomaienan, eṽusan nǝvanuan gail nǝsa b̃evisi hǝn alat lǝb̃emǝtahuni.\x * \xo 2.6 \xt Gen 19.24\x* \v 7 Len nǝboŋ enan aGot ilav kuv aLot, tovi nǝvanuan nanoran, dan naut a Sotom husur ipetǝmas hǝn naṽide silat lǝsahusur nalo ideh, naṽide selipah totaṽtaṽor.\x * \xo 2.7 \xt Gen 19.1-16\x* \v 8 (Husur nǝvanuan nanoran enan itoh mai galito, ale len nǝboŋ p̃isi elǝŋon isa vǝsa nǝboŋ toris, tosǝsǝloŋ hǝn nagolean tosa salito.) \v 9 Husur ke Nasub̃ togol natgalenan, imasil ke dereh tilav kuv alat lotokad nab̃oruan san dan na-lǝŋon-isa-vǝsa-an salito. Dereh tetǝgau gat alat lǝsanor len nǝpanismen vir nǝboŋ b̃epǝpehun navoian dan nǝsaan. \v 10 Mǝtunau ke galit lotohusur nalǝŋonian senibelito togol nǝsaan, lotomǝtahun bun natohan pipihabǝlan Nasub̃ lǝb̃igam yav dan nǝpanismen a? Ao asike lugam yav dani boŋ ideh! \p Nǝkadulit ihaihai, loil b̃uri hǝn lǝb̃esǝvar alat lotoyalyal, ninelit sapil hǝn lǝb̃igole. \v 11 Be aŋel gail, naut kǝmas ludaŋ, lukad nǝdaŋan sǝhor galito, aŋel gail lǝsasǝvar galit nǝboŋ lotokel ur nǝsaan salito len nǝhon Nasub̃. \v 12 Be ahai p̃usan galenan lǝsǝkad nǝnauan len nǝsa lotogole, lohum narivatvat lilihai lǝsǝkad nǝnauan be lototoh ŋai hǝn nǝvanuan b̃isah hǝn gail lǝb̃imat; alatenan losǝvar natideh lototǝtan hǝni. Dereh aGot tigol galit limasig hum narivatvat lilihai nǝvanuan togol lotomat. \v 13 Dereh tigol likad nasǝnahan b̃inor hǝn nasǝnahan lotogole. Nahurulit sǝsa hǝn lǝb̃ehusur nalǝŋonian tǝmǝhav salito; lohǝhaṽur hǝn lǝb̃igol naṽide tosa len nalennǝyal. Len naṽide tomaienan, nǝboŋ lotohan mai gamit len nǝhanan samito, lomǝdas gamito gol nab̃iŋb̃iŋalan len nahǝsamito hum nǝb̃al tomes nahurabat.\x * \xo 2.13 \xt Jut 12\x* \v 14 Lokǝtkǝta husur napǝhaṽut lǝsǝlah maii, hǝn lǝb̃igol naitian maii. Nalǝŋonian salito hǝn nǝsaan asike inoŋ. Logǝgǝras hǝn lǝb̃eliv alat lotopat lavǝlav. AGot dereh tigol nǝmauran salito tisa vǝsa husur na-lǝŋon-masuṽ-hǝn-natite-an salito ivan van am. \v 15 Nǝboŋ lotogam dan nap̃isal tonor, lusab, lohusur nap̃isal siPalaam anatun aPeor, tolǝŋon bun nǝvat tolavi len nǝsaan togole.\f + \fr 2.15 \ft Hǝn naves 15-16, ris Num 22.4-35. Len naut egai, lokis \fq aPeor \ft hǝn aPosor.\f* \v 16 Be natoŋki san tob̃utb̃ut, len nadolon nǝvanuan esivoh len aPalaam hǝn asike aPalaam b̃ehusur nap̃isal san tovinvinu am. \p \v 17 Ahai p̃usan gǝgǝras galenan lohum nabǝko tomas; alat lotoke lǝb̃emun lan lumaduh sal. Lohum nǝmavukasw, nǝlan toṽuvi vi tut; nap̃usanan salito sǝpat sabǝlav. AGot etǝgau gat naut sua vir galito topat len nǝmargobut tomotmot. \v 18 Husur len namitisau hǝn nasoruan, lusor pat galit mǝhat hǝn lǝb̃eliv nǝvanuan gail, sah hǝn galito. Loliv galito len nalǝŋonian tosa hǝn nibelito. Loliv galit tǝlmam hǝn nǝsaan be galit lumadhamakuv dan alat lototoh len nǝsaban salito. \v 19 Ahai p̃usan gǝgǝras gail lukel gati mai nǝvanuan gail ke lǝsavi slev am gol lolǝboi lǝb̃igol nǝsa lǝb̃elǝŋoni. Wake ahai p̃usan galenan gabag lotogol nǝsa lotolǝŋoni, galit lovi slev gail tia hǝn nǝsaan mai naṽide tosa, bathut ke gidato dattovi slev hǝn natideh towol hǝn nǝmauran sidato. \v 20 Nǝboŋ lotolǝboi aYesu Kristo, aMasta sidato tolav kuv gidat dan nǝsaan sidato, lugam yav dan natit gail len navile a pan lotogol nǝlolit tob̃iŋb̃iŋal. Be lǝb̃evisivis tǝlmam lan, natit gail len navile a pan esǝhor galito, ale nǝmauran salito isa vǝsa sǝhor ta m̃o van vǝbar nǝpanismen totibau. \v 21 Imagenan, tavoi am hǝn galito hǝn asike lǝtalǝboi nap̃isal hǝn nanoran, sǝhor lotolǝboii ale lotopair dan nakelean todaŋ siGot togǝm hǝn galito. \v 22 Nǝsa tovisi hǝn galito eṽusani ke nasoruan hǝn namitisau hǝn nǝmauran ekitin toke, “Nalipah etǝlmam van hǝn naru san gabag,”\x * \xo 2.22 \xt Pro 26.11\x* mai, “Nǝb̃atb̃at tomadhalilos, etǝlmam, etǝbtǝbah len nǝb̃al.” \c 3 \s1 Natǝlmaman seKristo \p \v 1 Gamit notolǝmas bun gamit p̃isi, egai evi nalob̃ulat napisulan na-vǝha-ru-an nototosi van hǝn gamito. Nutos gǝlaru hum nǝ-nau-tǝlmam-hǝni-an hǝn mǝtb̃etub̃at nau b̃ivoi b̃inor. \v 2 Nuke mitinau tǝlmam hǝn nǝsa ahai kelkel ur gail siGot lotokelkele tia. Mai nuke mitinau tǝlmam hǝn nakelean todaŋ siNasub̃ tolav kuv gidato dan nǝsaan sidato, nakelean todaŋ gai tokele len nabuŋon ahai pispisul samit gail. \v 3 Bathut natgalenan nekǝmagegai. Ikad natsua. Mitimaslǝboii ke, len nǝboŋ hǝn nanoŋan hǝn navile a pan dereh tikad nǝvanuan na-sor-vilesi-an lǝb̃isor viles gamito mai lǝb̃ehusur nalǝŋonian salit gail lotosa. \v 4 Dereh like, “AYesu ikel gat natǝlmaman san, be imabe? Gai be? Husur len nǝboŋ atǝmadit ta sutuai lotomat, len nǝboŋ ta sutuai van vǝbar ta damǝŋai natit p̃isi lupat hun lotopat len natub̃atan nǝboŋ aGot togol navile a pan.” \v 5 Len nǝnauan salito lugol nǝlolit iboŋboŋ hǝn nategai ke, ta sutuai aGot isor, igol nǝmav mai nǝtan, len nǝwai igol nǝtan evisi dan nǝwai.\f + \fr 3.5 \ft Gen 1.6-9. Nǝboŋ toke \fq len nǝwai igol nǝtan evisi dan nǝwai, \ft hum ma namilen toke \fq len nǝwai topǝpehuni, igol nǝtan evisi dan nǝwai.\f* \v 6 Beti len nǝwai igol nilev tokabut gol navile a pan vǝmasig.\x * \xo 3.6 \xt Gen 7.11\x* \v 7 Be len nasoruan enan ŋai, aGot etǝgau gat nǝmav mai navile a pan hǝn nǝhab b̃ihani len nǝboŋ gai b̃epǝpehun navoian dan nǝsaan ale alat lǝsalǝboi aGot lǝb̃imasig buni. \p \v 8 Be natesua ŋai: Gamit notolǝmas bun gamit p̃isi, nǝlomit satiboŋboŋ hǝn nategai. Len Nasub̃, nǝmariboŋ tosua ehum nasihau tovi 1,000 ale nasihau tovi 1,000 lohum nǝmariboŋ tosua ŋai.\x * \xo 3.8 \xt Psa 90.4\x* \v 9 Nǝvanuan galevis lunau ke Nasub̃ imanmaneh hǝn b̃igol na-kel-gati-an san gail lǝb̃isarpoh, be sǝmaienan. Itoh mǝdau ebǝlav vir gamit sal, husur emǝtahun avan ideh b̃imasig buni, avil elǝŋon ke nǝvanuan p̃isi legǝm hǝn nǝpairan dan nǝsaan salito. \p \v 10 Be nǝboŋ hǝn natǝlmaman siNasub̃ dereh tegǝmai hum nǝvanuan vǝnvǝnah, nǝvanuan gail lǝb̃esǝhoṽut lan. Len nǝboŋ enan, nǝmav dereh timasig p̃isi vasib len nǝwalan tohum nǝhab todarur. Ale natit p̃isi len nǝmav; namityal, nahǝbati mai nam̃eso gail dereh nǝhab tihan p̃is gail limasig. Ale navile a pan mai natit p̃isi nǝvanuan gail lotogole lan dereh aGot tevuh gail lip̃arp̃ar.\x * \xo 3.10 \xt Mat 24.43-44; Luk 12.39-40; 1Tes 5.2; KelV 16.15\x* \v 11 Bathut ke natit p̃isi dereh tesib vǝmasig magenan, gamit, naṽide samit timabe? Len nǝmauran samit m̃au, mitimaskad nab̃oruan siGot, mitimasgol nǝsa gai tolǝŋoni, \v 12 nǝboŋ mǝtb̃itoh vir nǝboŋ san, gol b̃egǝm tutut. Bathut ke len nǝboŋ enan, aGot dereh tepǝŋas nǝmav hǝn b̃imasig p̃isi ale len nǝhab tohan p̃isi, namityal, nahǝbati mai nam̃eso gail, dereh lewunwun, legǝm vi wai len nab̃iltipudan. \v 13 Avil datutoh vir nǝmav veveu mai navile a pan veveu, husur aGot ikel gati tia. Ale nǝvanuan gail p̃isi dereh ligol nǝsa tonor ŋai ei.\x * \xo 3.13 \xt Isa 65.17, 66.22; KelV 21.1\x* \p \v 14 Imagenan, gamit notolǝmas bun gamit p̃isi, husur ke mǝttotoh vir natgalen p̃isi, hisi hǝn aGot b̃isab̃ ke nǝlomit b̃imasil, asike b̃isab̃ natideh tosa len gamito, be mǝtb̃ib̃on ŋai maii len natǝm̃at. \v 15 Nau sǝhoti ke aGot ikad na-toh-mǝdau-an tobǝlav hǝn mǝtb̃imakuv dan nǝsaan samito. APol, awawa nadǝlomian notolǝmas buni, gai itos natgalenan van hǝn gamito len namitisau hǝn nǝmauran tonor aGot toviol hǝni maii. \v 16 Len nalob̃ulat p̃isi san, gai itos husur natgalenan. Nalob̃ulat galenan lukad natgalevis todaŋ hǝn datb̃elǝboii lan, ale nǝvanuan lototǝtan hǝn natosian siGot, lototoh lavǝlav, lobul hǝn nasoruan enan van sanor. Lugol tomagenan hǝn natosian siGot tile gail am, van vagol nǝmasigan salito. \v 17 Imagenan, gamit notolǝmas bun gamit p̃isi, husur mǝtolǝboi natgalen tia, lǝlǝgau hǝn gamit gabag hǝn mǝtb̃eil gǝgat len nakitinan, hǝn ke alat lǝsahusur nalo asike lǝb̃esǝhar gamit hǝn mǝtb̃isab. \v 18 Be gamito, mǝtehusur naṽide siMasta sidato, aYesu Kristo tolav kuv gidat dan nǝsaan sidato. Len nalǝboian mai navoian gai toviol kǝmas hǝni, mǝtehusur tabtab hǝn naṽide san sǝhor ta m̃o. Sal suhi damǝŋai van, vi sutuai! Ganan!