\id PHP - Kalo NT (dialect of Keapara) [khz] -Papua New Guinea 2005 (DBL 2014) \h FILIPI \toc1 Paul gena talotalo Filipi ekalesiara geria \toc2 Filipi \toc3 Fil \mt1 PAULO GENA TALOTALO FILIPI EKALESIARA GERIA \imt1 Filipi vega-matagaina kilara \ip Ekalesia kwaluna Filipi ai Paulo e Sila geriana ewalato, Paulo gena evanelia wariwarina vega-rualana ekalaato laganinai (Apostolo 16). \ip Paulo na epepa Romai etipurato aonai etaloato. Epepa rigolo 60 pene ago 61 vepakarai etaloato, Iesu ekwaregato mulinai. \ip Epuka ganina kamuna ea “verere” e gena golea kamuna ea tenu 4:4. Epepa aonai “verere” vogo pono agi-rawalira: 1:4-6; 1:14-18; 1:25-26; 2:2; 2:14-16; 2:17-18; 2:25-29; 3:1-3; 4:4; 4:10-12; kamonagi, ulamagi, aokwapuna e aoma e manau pio gitaa verere na getupuragena. \ip Epepa etaloato: \io1 1) ekalesia goleana pene tanikiura, gewareware-veniato rorinai, e pene vega-ripara pene wariwarira; \io1 2) pene launagira, Keriso gena tugamagi pia vega-gelegelea, geria tugamagi kwapunamo pia taoa; \io1 3) pene launagira, lagani namarai pa rakavarai pia vereremo e geria vewalakava Iesu Keriso ria pene mia ati pene makamaka. \iot Paulo na epepa evetaina ewareato: \io1 1. Keriso ita gera maguli \ior (tenu 1:1-30)\ior* \io1 2. Keriso ita gera tugamagi ai pene talu \ior (tenu 2:1-30)\ior* \io1 3. Keriso genai matara pita kwanu-kaura \ior (tenu 3:1-21)\ior* \io1 4. Keriso ita gera tiliga kwalana \ior (tenu 4:1-24)\ior* \c 1 \p \v 1 Au Paulo e Timoteo, Keriso Iesu gena vetugunagi taumai, na gomi Filipi ai Palagu gena taunilimalima veagara magemi ekalesia kuneagina talimara e veveakava talimara ria atalo-venimina. Gomi Keriso Iesu ria warau gokwapunato. \v 2 Palagu ita tamara e gera Velekou Iesu Keriso geriana vega-nama e maino gemi ai pene mia. \s1 Paulo na Palagu evega-namaato \p \v 3 Gomi atugamagimina tomara mapararai, geku Palagu atanikiu-veniana. \v 4 Geku rapali ai vanagivanagi gomi maparami atami ai arapalina maverereku ria, \v 5 kwalana gemi veveakava raupara namara na goveakavakuto Vali Namana varavaraginai, Vali Namana gogapi-rageato tomana na vegata pene vogomai ewagumona. \v 6 Ripaku taunatauna, Palagu gena einagulu namana, aomi ai evega-matagaiato inaguluna, pene vetilivu, pene ago, Keriso Iesu gena waikule tomanai vou pene vega-aiki-gitakaua. \p \v 7 Gomi maparami geku vemamilagi na evega-taunataunaana, gomi au aoku ai roe ogo taluna. Pa, tipura numanai ataluna aonai, pa Kota gekamonagina talimara wailarai Vali Namana akilagi-matagaiana e galamana akalaana aonai maki, gomi au aoku ai vegata. Kwalana gomi maparami maki Palagu gena vega-nama evenimito, au evenikuto vetaina. \v 8 Palagu ripana iwavagi, au gomi avaikilamina, au geku ulamagi gomi maparami gemi ai kamu iwavagi, Keriso Iesu na eulamagi-iwavagimina vetaina. \p \v 9 Palagu anogiana, gemi ai ulamagi pene kala kamu iwavagi, ripa e aoneka pene venimi, pe Palagu gena ririwa pio ripa-gitakaua. \v 10 Voanana voupe pio ripa, gau namara arigia gelena na gemi talu pia vega-namara rakava maparara geriana, ne Iesu Keriso mapene waikule-wai tomanai, gomi ati vekwakunagimi e ati gemi kepi ta maki. \v 11 E kala namara e rorirorira maparara, Iesu Keriso genana gevogomaina gaura, gomi gemi ai pia mia, Palagu veagiagina e vega-ragena ulanana. \s1 Paulo tipura numanai etaluna, na Vali Namana ekamuna \p \v 12 Walakavaku, geku ririwa pio ripa, au pege vega-tipuraku pa rakagau pene wala geku ai gaurana Vali Namana gena tupu ati pege vega-rakavaa. Aikina. Voira na Vali Namana gena tupu pege vega-kamua. \v 13 Emaguli genana Kaisara, Roma geria vele, gena numa gegita-tagoana taura e taunilimalima maparara maki pege ripa, au Iesu Keriso gena vetugunagi aago-veniana galamanai, tipura numanai ataluna. \v 14 Geku talu tipura numanai genana maki au walakavaku vogovagi geria kamonagi Velekou genai pege gaoka gaurai, Palagu gena kila matiligara na gevopatagiana. \p \v 15 Taunatauna, talima reketa na geku inagulu nama gaurai, gemunemune-agikuna. Geria ririwa au ia vega-rakavaku negetina, gaurai Keriso gevopatagiana. Na reketa na voo ao vealevai gevopatagiana. \v 16 Eira e ulamagi ai gevopatana, kwalana ripara, au tipurai ataluna, Vali Namana galamana pana kalaa ulanana Kota taura wailarai. \v 17 A talima reketa na Keriso gevopatagiana ati ao vealevai, na matotaura arara pia vega-ragera ulanana. Geria tugamagi, au tipura numanai roe ataluna aonai, geku metau iavega-kamua negetina. \v 18 Lewana rakavetaina, au geku verere ekamuna. Kwalana ao vealevai Keriso gevopatagiana pa aikina, na gau kamuna Keriso valina pene pia-lovolovo raupara mapararai. Geku verere maki pene kamu-agomo. \v 19 Kwalana gemi rapali ai Palagu gonogiana Iesu Keriso Palaguna na eveakavakuna. Gaura pakurai au ripaku, au maguli pana rawalia. \v 20 Geku ririwa kamuna e rauparaku maparana ria akilana, au ati vagi pana moira geku inagulu aonai. Vovetainai ewagumona tipura numanai vanagivanagi atiligana vetaina pana tiliga, pe au tauniparaku maparana na Iesu Keriso arana pana vega-ragea geku maguli na pa geku kwarega na. \p \v 21 Pe au geku ai maguli rakagau? Iesu Kerisomo! Gaura pakurai kwarega au geku ai gau namana. \v 22 Peiramu pene roe apana maguli-ago genai, ripaku Keriso gena inagulu roe wapana kalaa, na ati aripana, arigia para gapia, kwarega pa maguli? \v 23 Au gau ruala aririwa-kamurana: Geku ririwa emaguli para raokwania, pe Kerisomo laganai para talu gau nama iwavagina; \v 24 na namana gomi pana veakavami ulanana, etaunipara aonai pana talu vou. \v 25 Au ripaku, au roe wapana maguli-ago. Gomi ria roe wapita talu, kwalana gemi kamonagi vega-kalara e gemi verere vega-kamura ularana. \v 26 Au pana wati aonai, gomi pio verere au geku ai, e Keriso Iesu pio vega-ragea. \s1 Gemi talu \p \v 27 Gau kwapunamo Keriso gena Vali Namana na ekilagiana gelegelenai pio talu. Pana wati-gitagitami pa rauvagi namo valimi pana kamonagia, pana ripa, gomi ao vealevai goruga-kikitalina e ao kwapunai Vali Namana govekamonagi-veveni-agiana matiligamina. \v 28 Geparu-venimina talimara na ragai vagi pia vega-kalimi. Voanana geriai vegailia pene kalaa, ira Palagu na pene vega-rakava-kwaikwaira, a gomi Palagu na pene vega-magulimi. \v 29 Gomi ati Keriso gena vevega-nama kamuna e nama rorinai Keriso govega-taunataunaana talimami ai goagotomo, na gomi Keriso gena vitiviti ai maki pio viti ulanana ia aranai. \v 30 Gomi maki ewagumona au ria pita vetali-koukou. Evetali e vetali-kunena gogitaawai vetalina roe gokamonagiana vetalina roe avetali-agiana. \c 2 \s1 Keriso gena vevega-manau e goloka-iwavagi \p \v 1 Gemi maguli Keriso aonai voanana evega-tiligamina pa? Gena ulamagina gemi tugamagi eveagaokarana pa? Gomi na Veaga Palaguna gatami ai govega-agoato gotalu-koukouna pa? Gemi venugagiviti e veveakava gatami kwapurakwapura geriai gokalarana pa? \v 2 Gaura pakurai anogimina, pio vega-verere taunataunaku, gemi tugamagi koukou ai, ulamagi kwapunai e aomi e Palagumi maki kwapunai pio talu. \v 3 Gau ta ragai pio kalaa vevega-rage tugamagina magulinai e veagi magulirai, na gomi matotaumi pio vevega-rigo kwapurakwapura vekarawami ai, a taukavami pio tao-kunera. \v 4 Taukavami geria nama maki pio tavu, a ati gomi matotaumi geregami gemi namamo. \p \v 5 Gemi kalai Keriso Iesu vetaina pio kala, gena tugamagi pio gapia: \q1 \v 6 Ia gaura mapararai Palagu goti gelegele, \q1 na ati etugamagito, \q1 vomaguli pene gapi-gaugaua. \q1 \v 7 Ia matotauna evekilagi-piatogato, \q1 ne vetugunagi melona vetainai eagoto. \q1 Ia maki taunilimalima vetaina ewalato, \q1 ne ita nuganugarai ema taluto. \q1 \v 8 Ia evevega-rigoto \q1 e Palagu ekamonagi-veniawai \q1 pene ago gena kwarega, \q1 pa, satauro ai ekwaregato noowane \q1 kala rakava talimana ta vetaina. \q1 \v 9 Gaura pakurai Palagu na egapi-itiato kupa atagaina, \q1 raimoraimonai ara nama iwavagina eveniato. \q1 Voara ara maparara eiwarana. \q1 \v 10 Iesu arana pakunai kupa anerura, \q1 e tanoparai getaluna talimara, \q1 e tanopara kapulenai pa kwarega kapulenai getaluna talimara, \q1 maparara pia tiu-tali ia wailanai. \q1 \v 11 E mae maparara na Iesu Keriso pia kilagia \q1 “Velekou” Palagu ita Tamara vevato-agina ulanana. \s1 Pita wae-lovolovo tanopara gena maeka \p \v 12 Au walakavaku maparami, vanagivanagi au gokamonagi-venikuwai gera inagulu koukou ai vetaina muliku ai maki pio kamonagi-veniku vegata. Pio inagulu makalimi e mapilupilumi ria, maguli pio rawalia ulanana. \v 13 Kwalana Palagu gomi aomi ai einaguluna, gomi evega-nagimina e tiliga evenimina, gena ririwa pio kalara ularana. \p \v 14 Inagulu mapararai ragai pio munemune e ragai pio vevega-veitu. \v 15 Pe gomi Palagu natuna ati vetoukaumi e nama iwavagi ai pio ago, etanopara rakava kwaikwai e gekala-rakava-vagina talimara nuganugarai, pe pio wae-lovolovo, noowane mitiu pogi aina gewaena vetaina. \v 16 Voo pene maguli kilana pio kwalanaa e pio varavaragia genai. Voia pio kalaa genai, au mageku rorirori pana veagi gomi gemi ai Keriso pene waikule-wai tomanai. Kwalana votomai au pana ripa, au geku vekwalavi ai e inagulu ai ati avekwalavi-kawato. \p \v 17 Pere au para kwarega, ralaku pere vepopo-lovolovo, noowane gomi gemi kamonagi warewarena Palagu goveniana vetaina. Irau vovetaina gaurai, au avererena, e geku verere maki gomi ria takala-kouana. \v 18 E raupara kwapunai gomi maki pio verere, pe maparara pita verere-koukou. \s1 Timoteo pana tugu-watia \p \v 19 Pene Iesu Velekou gena ririwa genai, atugamagina, Timoteo pana tugu-watia; pe gomi valimi panama kamonagia genai, au aoku penema keto-tali. \v 20 Timoteo geregana namo au mamilagiku eripaana, e gomi nakagatumi tugamagina ekala-kamuana. \v 21 Taunilimalima maparara matotauria geria magulimo rogora getolerana, a Iesu Keriso gena inagulu ati getavuana. \v 22 Gomi ripami namanama, ia kolemana e gena veraramani, ia e au, noowane tama e natu geinagulu-kouna vetaina, Vali Namana gavopatagiana. \v 23 Gaura pakurai pana tugu-wati vega-velekea, maguli enai raka pene mia-tiwa geku ai pana ripaa vou. \v 24 Au geku veraramani Velekou genai ataoana, au maki roe nea pana wati gemi ai. \s1 Epaproditas gena wati \p \v 25 Au atugamagina namana ea walakavara Epaproditas pana tugu-waikule-waia. Ia maki au goti gainagulu-kouto e Keriso gena vetali ai gavetali-kouto talimana. Gomi maki vetugunagimi ekalato, au geku ai gotuguato aonai, gemi veveni gaura na pio veakavaku ulanana. \v 26 Ia maki eririwa kamuna gomi pene gitami. E evekwalavina gomi gemi ai, kwalana gena viti valina gokamonagiato gaurai. \v 27 Taunatauna vagi, ia eviti-rakavaato, roli ekwaregato, na Palagu gena venugagiviti ia atanai, e ati ia atanaimo, na au geku ai maki, kwalana geku aovitiviti neekamu vagina kalinana. \v 28 Gaura pakurai geku ririwa kamuna pana rakatugu-watia gomi gemi ai, pe pio gitaa e pio verere, ne au geku aovitiviti pene malaga. \v 29 Pio gapi-ragea mavereremi ria gera Velekou aranai, gemi venugagi-rage ralemana pene matagai talima evetaira geriai. \v 30 Kwalana gena maguli galamana ati ekalaato, e roli ekwaregato, kwalana Keriso Valina namana galamanai. Vegailia evetaina geku ai veveakava gomi na pogoro veniku vetaina ia na au ema veakavakuto. \c 3 \s1 Keriso evega-taunataunaana talimana ia rorirori talimana \p \v 1 Walakavaku maparaparami, geku kila ikana kavanai evetaina ana kila: Pio vevere, kwalana Velekou ria govekaro-kouna gaurai. Ati pana raga, kila kunera pana tuguwai-tuguwai, kwalana gomi nakagatumi ularana. \p \v 2 Rogomi pio vetole ekalesia vega-rakavana talimara kalirana. Ira kwaeva rakavara vetaira, geria tugamagi ita maparara tauniparara kopira pita voro-vagira negetina, Isaraela talimara gekalana vetaina. \v 3 Na taunipara kopira vorovagi kalana taunatauna na ita na tagapiato, ati irana: Ita Veaga Palaguna gena tiavu ai Palagu taaliruputali-veniana, e Keriso Iesu genai taveraramanina, e gera kamonagi ati tauniparai vegailia gekalarana gaurai tataorana. \p \v 4 Pere taunipara gena vegailia e gera kala gaura kamura genai, geku kamonagi taunipara gena vegailia gaurai e geku kala geriai para taora ripa. Pene ta gena kamonagi taunipara gena vegailia gaurai e gena kala geriai pene taora netina genai, au mageku rorirori vogaurai para kamonagi. \v 5 Awalato, toma vega-taula vativatinai (8) tauniparaku kopina gevoro-vagiato. Au Isaraela talimaku, Beniamina gena kwalu talimaku, Heberu ralara talimaku taunatauna. Iuda talimara geria rova akwalana-gitakaurawai, kwalana au Parisea talimaku. \v 6 Palagu gena rova pana kwalana-gitakaua galamanai, ekalesia goleana avega-vitivitirato. E Iuda geria rova maparaparara akwalana-gitakau-gitakaurawai, ati geku kala rakava ta. \p \v 7 Vogaura maparara kunenai atugamagi-kamurawai; na ewagumona Keriso ama ripaato aonai, vogau kunera maparara agitarana ati geria nama ta maki. \v 8 Taunatauna vegata, gau maparara ati ganira, na gau kamuna kwapunamo Keriso Iesu, geku Velekou, pana ripa-gitakaua. Pa, gau maparara momo ai geagoto au geku ai, Kerisomo pana gapi-gaugaua ulanana. \v 9 Geku ririwa ia goti paia kwapuna-taunatauna, kwalana ripaku, rova ekwalana-gitakauana talimana Palagu wailanai ia ati kala rorirori talimana, na Keriso evega-taunataunaana talimanamo; kwalana Palagu na kala rorirori talimarai pene kilagira rauparana kwapunamo kamonagimo genana. \v 10 Geku ririwa kamuna Keriso pana ripa-gitakaua, e kwarega na evega-kuliiti-waiato tiavuna pana gapia; e evitivitito vitina maki pana mamitovoa, ia gena kwarega vetainai au maki pana kwarega. \v 11 Eanana vou atugamagiana, au maki kwarega na pakuliiti-wai. \p \v 12 Au ati akilana, voira maparara warau agapirato, pa warau anama-iwavagito, aikina. Na au avekwalavi-rakavana, akwana pana gapia ulanana, kwalana Keriso Iesu gena kwalimu ai au maki egapikuto ia gena. \v 13 Taunatauna, walakavaku, ati akilana warau akwalimuto natina, aikina. Gau kwapunamo, maguli kunera atugamagi-lekwalekwarato, wailaku ai gauna pana rawalia tiliganamo atavuana. \v 14 Ewagumona araka-rorirorina, iru kapuna aago-veniana, vokwalimu akwana pana gapia, gauna Palaguna maguli kupai. Kwalana Palagu na Keriso Iesu aonana ekeakuto, vomaguli pana vaia ulanana. \p \v 15 Ita gera kamonagi ai taruga-gaugauto talimara evetaina pita tugamagi-koukou. A gomi peiramu gau reketai gemi tugamagi irau gaurai, Palagu na vou tugamagi-ilu pene venimi. \v 16 Gau kwapuna, palagura magulira namara ita na warau tagapirato gaura pita gapi-gaugaura. \p \v 17 Walakavaku maparami, au pio kala-tovotovoku. Kala nama gekalana talimara pio gita-veakaura e pio kala-tovotovora, vevega-gitavanagi namara avega-gitamina vetaira. \v 18 Kwalana avaikilawai-vaikilawaimiwai, na e mataku matagina na maavaikilamina: Gutuma gekilana, Keriso mulinai gelakana negetina, na geopaopakauna, Iesu Keriso gena satauro gevetali-veniana. \v 19 Ira warau rakava kapuna geago-veniana, kwalana geria palagu ira tauniparara na geverere-agirana gaura. Geria kala rakavara ulaula manugaragera kalara geveagi-agirana. E etanopara gaura warigi getugamagi-gitarana. \v 20 A ita Kupa Basileia talimara. Gaura pakurai gera vevega-maguli tauna, gera Velekou Iesu Keriso mavererera na taaloana, kupa na pene vogomai. \v 21 Ia na ita etaunipara moiramoirara ea pene porogira, ne ia tauniparana nama iwavagina vetainai pia vemia. Kwalana ia tiavuna na gaura maparara ia gena vegitatago kapulenai pia mia. \c 4 \s1 Vegavutina kilara reketa \p \v 1 Ganina voa, walakavaku, Velekou gena maguli aonai pio ruga gaoka. Au na aririwa-kamumina e mapana gitami vegata natina, kwalana gomi au geku verere kwalana e geku kwalimu vegailiana. \p \v 2 Euodia e Sintike, anogimina, aomi pia kwapuna, kwalana gomi Velekou gena golea garemi. \v 3 Goi maki, Sisikos, au taukavaku namana, anogimuna, ne gare kika pono veakavara, ira maki au ria gainagulu-koukouwai Vali Namana varagivaraginai, e Kelementi ita taukavara reketa maki. Ira arara Palagu gena maguli vanagivanagi pukanai warau etalorato. \p \v 4 Velekou gena maguli aonai toma mapararai pio verere. Maana kila: Pio Verere. \v 5 Gemi manau e marana pio vevega-gitagira gera taunilimalima geriai. Kwalana Velekou gena vogomai pekavinagi vagi. \v 6 Gau ta tugamagi-vekwalavina ragai pio kalaa, na vanagivanagi gemi rapu gaurai rapali ai Palagu pio nogia matanikiumina. \v 7 Ne Palagu na maino, ita maparara gera ripa e tugamagi-ilu evanagiato mainona, pene venimi, vomaino na gomi nugami garakaura e gemi tugamagi maparara pene gitatago-gitakaura, Keriso Iesu aonai gotaluna pakurai. \p \v 8 Walakavaku maparami, geku talotalo ikana kavanai ana kila, vanagivanagi kala evetaira pio tugamagira: Maguli taunataunara, gau ralemana irau vagi vegata, kala roiroiri, kala nama iwavagira, ulamagi kalara, e venugagi-rage magulira. Gau namara e taunilimalima na gevega-ragerana kalara maparara pio tugamagira. \v 9 Geku vopata na goriparato kilara e geku kalana gorawalirato kalara maparara gemi maguli ai pio inagulu-agira e pio kwalanara. Ne maino evenirana Palaguna gomi gemi ai pene talu. \s1 Filipi talimara geria veveakava gauna \p \v 10 Geku verere iwavagi e Velekou avega-namaana maaoku maparana na, kwalana gemi veveakava pogo tugu-maia gaurai. Au ripaku, ati gotugamagi-lekwalekwakuna, gemi ririwa vanagivanagi pio veakavaku, na rauvagi ai ataluna gaurai, ati gemi raupara au pio veakavaku. \v 11 Au ati gau kwautai akupana gaurai evetaina akilana. Aikina, Au geku e gaku vogo pa aikina, na pana vegita-tago gelegele. \v 12 Au arapuna ripaku, e geku e gaku gevogona ripaku, pe arigi kapu taai emaguli pana raka-rawalira genai, raka pana vegita-tagotiwa ripaku. Eripa veavugana warau aripaato. Vovetaina gaurai au pia gupu-mateku pa pene vitoku, geku e gaku vogo pa akupana au geku ai gelegelemo. \v 13 Maguli rakavetaina geku ai ewalana, na ati geku aovoaovo, kwalana Keriso na tiavu evenikuna gaurai. \p \v 14 Na avererena, kwalana gemi veveakava kamu egeku metau aonai pama rawalia. \v 15 Gomi Filipi talimami ripami: Makedonia araokwaniato, tovotovonai Vali Namana avopatagiawai aonai, ekalesia goleana taa na ati eveakavakuwai geria moni e rinagana, gomimo geregami. \v 16 Gomi na veveakava gaura vogo gotugutugu-kaurawai au Tesalonika vanuganai ataluwai aonai. \v 17 Au ati atugamagina, au gomi gemi na veveakava gaura pana rawali, na geku ririwa kamuna, gomi gemi ai gemi veveni taokauna pene kamu au na pana gitaa. \p \v 18 Au geku ai gomi gemi veveni gaura gotugu-mairato gaura maparara ea, pe geku e gaku vogo gaurai gelegele. Ripaku, aririwarana gaura maparara ea Epaproditas na evuamairato geku ai. Gemi veveni gaura ponara nama iwavagi Palaguna egapi-ragerana vega-nama gaura maveagara, Palagu vega-vererena gaura. \v 19 Geku Palagu na gena rinaga namara vogo tenutenu Keriso Iesu genana pene wareveni-gitakaumi gemi rapu tomarai. \v 20 Tamara Palagu pita vega-rage-vanagivanagia, Amen. \s1 Vevega-nama kilara \p \v 21 Iesu Keriso gena taunilimalima maparara geria vevega-nama gekuna ewatina. Ita walakavara au ria gataluna gemi vevega-nama pege tugu. \v 22 Palagu gena veaga talimara maparara na geria vevega-nama gemi pege tugu, e Kaisara, Roma geria vele, gena numa talimara na maki gemi vevega-nama kamuna pege tugua. \p \v 23 Velekou Iesu Keriso gena vega-nama gomi kwapurakwapura atami ai pene mia.