\id COL - Kalo NT (dialect of Keapara) [khz] -Papua New Guinea 2005 (DBL 2014) \h KOLOSE \toc1 Paul gena talotalo Kolose ekalesiara geria \toc2 Kolose \toc3 Kol \mt1 PAULO GENA TALOTALO KOLOSE EKALESIARA GERIA \imt1 Kolose vega-matagaina kilara \ip Paulo na epepa Romai etipurawai aonai etaloato. Epepa rigolo 60 pene ago 61 aonai etaloato, Iesu ekwaregato mulinai. \ip Epepa aonai golea kamura tenu 2:9-10. \ip Paulo na epepa etaloato kwalana talima taarana Kolose ai ekalesia goleara geria kamonagi gekala-veviliawai gaurai. Vovetaina gaurai Paulo na epepa etaloato Kolose ekalesiara egavu-tinarato e egaura evega-riparaato: \io1 1) taunilimalima geria aoneka e vevega-ripa opakaura rakavetaina e Keriso gena maguli taunatauna na rakavetaina; \io1 2) Keriso taunatauna ekalesia repana vegata; \io1 3) talima kunena gena maguli rakavara ria pia piatogaa, talima valiguna pia tao-kaua; \io1 4) taunilimalima geria rova kalara e geria ririwa ragai pia gapi-ragera e ragai pia kwalanara. \iot Paulo na epepa evetaina enavugaato: \io1 1. Repa, Keriso, gena ralema kamuna \ior (tenu 1:1–2:5)\ior* \io1 2. Taunipara, ekalesia goleana, raka pene maguli-tiwa e pene inagulu \ior (tenu 2:6–4:18)\ior* \c 1 \p \v 1 Au Paulo, Palagu gena ririwa vetainai Keriso Iesu gena apostolo talimaku ai evega-agokuto, e ita walakavara kamonagi aonai Timoteo goti, gemana epepa ewatina, \v 2 gomi walakavamai Kolose aonai gotaluna gemi. Keriso aonai ita mawalakavara. Gomi Palagu gena talima veagami e magemi veraramani maki. Ita Tamara Palagu gena vega-nama e maino gomi gemi ai pene mia. \s1 Kolose talimara na Keriso gekamonagi-veni-taunataunaato \p \v 3 Ai vanagivanagi gomi atami ai garapalina aonai, gera Velekou Iesu Keriso Tamana, Palagu, gavega-namaana. \v 4-6 Kwalana, ai taumai ruala na gomi valimi evetaina gakamonagiato: Gomi na tovotovonai Vali Namana evogomaito kilana, kila taunatauna, gokamonagiato aonai, gau namana Palagu na kupai etao-komekomeana gemi, voia valina govega-taunatauna-vagiato. Gomi vovetaina gaurai Keriso Iesu gokamonagi-taunataunaana, e Palagu gena veaga pa ekalesia talimara maparara maki goulamagirana. EVali Namana gomi gemi ai ekwarato, ne tanopara maparanai gepia-lovolovoana, vuara namara maki gewalana, e taunilimalima gutuma na maki gegapi-rageana. EVali Namana vuavuana namana ekalana tanopara maparanai, gelegelena gomi na eVali Namana gokamonagiato e Palagu gena vega-nama taunataunana goripaato tomana na vegata gomi nuganugami ai evetinato, evogomaina, nevetaina emiana. \v 7 Gomi Epaparas na eVali Namana ewati-vega-ripamito. Ia ai taukavamai namana, e ai ria Keriso gena vetugunagi gaago-venirana talimana ta. Epaparas Keriso gena inagulu talimana namana, magena veraramani, gomi maki eveakava-gitakaumina. \v 8 Gomi gemi ulamagi Veaga Palaguna na evenimina, neia maki Epaparas na ema varamaito. \s1 Paulo gena rapali Kolose ekalesia talimara atarai \p \v 9 Vovetaina gaurai gomi valimi gakamonagiato tomana na pene vogomai ewagumona, gomi atami ai gema rapali ati eikana. Vanagivanagi Palagu ganogiana, nagatina, ia gena ririwa maparana pene vega-ripa-gitakaumi, e Veaga Palaguna genana evogomaina aonekana e tugamagi-iluna maki maparana pio gapia. \v 10 Ai evetaina garapalina ganina, Velekou na eririwaana magulinai pio maguli ulanana, e gemi kala e maguli maparapararai maki ia pio vega-vererea ulanana. Pa, gemi kala namara maparara vuavuara pia matagai, e Palagu maki pio ripa-gitakaua. \v 11 E gema rapali, Palagu gena tiavu iwavagina na tiavu pene venimi, pe pio kwalimu-koru. Kwalana votiliga na metau gorawalirana aorai pio ruga-gaugau e pio vaigaoka. E mavereremi ria \v 12 Tamara Palagu pio vega-namaa. Kwalana gomi warauna egapi-ragemito, pe ia gena talima veagara na gena Basileia maekana kamuna rakagau pia vaira gaura gomi na maki pio vaira. \v 13 Ita maparara Palagu na mukuna gena tiavu kamuna aonana evega-magulirato, Natuna gena vegitatago tiavuna aonai etao-togarato. Natuna Palagu na eulamagi-iwaana. \v 14 Ita Palagu Natuna na evoi-wairato, Palagu na ia pakunai gera rakava etugamagi-piatogarato. \s1 Keriso gena inagulu \p \v 15 Palagu ati tagitaana, na Palagu kolemana taunataunana Natuna genana ematagaito. EPalagu Natuna ea Palagu gimana kalakalara gaura maparara aorai ia kune, malita melona vetaina. \v 16 Kwalana Keriso genana Palagu na kupai gemiana gaura maparara e tanoparai gemiana gaura maparara ekalarato. Tagitarana gaura e ati tagitarana gaura ekalarato. Tiavu iwavagi palagura maparara, e tiavu iwavagi anerura, e vekuneagi palagura, e geria tiavu e rorirori iwavagi palagura ekalarato. Gaura maparaparara Palagu na Keriso genana ekalarato, e Keriso genamo ekalarato. \v 17 Keriso egaura maparara rogoti gere wala aonai vegata emaguliwai. Gau maparara maki ia tiavuna na egapi-tagorana. \v 18 Ekalesia goleana repana Keriso, e ekalesia goleana ia tauniparana. Ekalesia gena maguli taunataunana ia genana evogomaito, e ia malita melona, kwarega talimara maparara aora na Palagu na kwarega tiavuna na evega-maguliato. Kwalana gaura maparara ia gena vegitatago kapulenai pia mia ulanana. \v 19 Kwalana Palagu gena ririwa kamuna, Keriso genai ia gena maguli e kolema maparana pene mia. \v 20 E Palagu gena ririwa gaura maparara Keriso genana ia genai pene gapi-waikulera netiwato, e tanoparai gemiana gaura maparara e kupai gemiana gaura maparara. Vovetaina gaurai Keriso ralana satauro ai erigoto, ne Palagu na maino ekalaato gaura maparara ria. \p \v 21 Gomi kunenai Palagu ria vepakami rauvagi, e gemi tugamagi ai maki Palagu govetali-veniawai, kwalana gomi kala rakavara gokalarawai. \v 22 Na ewagumona Keriso tauniparana taunatauna gevagi-kwaregaato, voanana gomi ia genai maegapiwai-kulemito. Palagu na Keriso gena kwarega na vou matotauna genai egapi-kavimito, kwalana eririwato, ia wailanai veaga talimarai pene vega-ruga-talimi, e atirapurelemi, e talima taa na maki ati pene venigalamami. \v 23 Na gomi gemi kamonagi ai pio tiliga e pio ruga-kikitali, eVali Namana gokamonagiaato aonai, gemi veraramani govega-rugaato, voanana taa na ati pene vaigerevagimi. Gomi na eVali Namana ea gokamonagiaato. Tanoparai getaluna taunilimalimara maparara geria maki eVali Namana ea gevararato. Au Paulo maki eVali Namana vetugunagina aago-veniana e avopatagiana. \s1 Paulo gena inagulu ekalesia pakurai \p \v 24 Ewagumona au avererena, kwalana au gomi pakumi ai avitivitito. Ekalesia Keriso tauniparana, Keriso etauniparana ea pakunai evitivitito. Na au ewagumona etauniparaku ai evitiviti avuaana, Keriso gena ekalesia ana veakavaa pakunai. Au tauniparaku ai vitiviti roe avuaana, kwalana Keriso gena ekalesia pakunai vovitiviti Keriso na evuaato voa rogoti ere aiki gaurai. \v 25 Au Palagu na evega-rugakuto ekalesia vetugunagina pana kalaa netiwato. Palagu na einagulu evenikuto, gomi gemi ai Palagu gena kila maparana pana vega-matagai-taunataunaa ulanana. \v 26 Kunena na vegata e gulu maparara geriana vegata emaguli veavugana ea veavuga, pene vogomai, Palagu gena taunilimalima veagara geriai vou pema vega-matagaia. \v 27 Ati Iuda talimara nuganugarai, Palagu eririwato, gena taunilimalima veagara geriai emaguli veavugana ralemana kamu iwavagina pene vega-matagaia netiwato. Emaguli veavugana maeka ralema iwavagina pene vega-matagaia netiwato magulina ea: Keriso gomi aomi ai etaluna. Ita na ralema kamuna tatugamagi-vekwalaviana ralemana ea. \v 28 Ai na e Keriso ea gavopatagiana. E aoneka irauiraura geriana taunilimalima maparaparara gavaikila-gavutinarana e gavega-riparana, kwalana gaririwana, taunilimalima maparara Keriso gena maguli aonai pia nama iwavagi voupe, Palagu genai paia vaiagora. \v 29 Voia pakunai avekwalavi-rakavana. Keriso gena tiliga au aoku ai einaguluna tiavuna kamu iwavagi. Vovetaina gaurai au Keriso gena tiligai einagulu akalaana. \c 2 \p \v 1 Au aririwana, gomi pio ripa, au e avekwalavi-rakavana, gomi Kolose ekalesiami, e Laodisia ekalesiara, e ekalaesia vogo au wailaku rogoti gere gitaa, aririwana maparaparami ana veakavami. \v 2 Au geku ririwa kamuna kwapunamo, ira aora pia tiliga, e maparara ulamagi aonai pia kwapuna. Kwalana vovetaina pia kala vou pia tugamagiilu-gitakau, ne Palagu genai emia-veavugana gauna pia ripaa, gauna Keriso. \v 3 Aoneka e ripa vonu-poraketona maparana Keriso genai gemia-veavugana. \v 4 Ekila avaramina kwalana, irauna talima taa na aogani kilara namara na neopa-vevilimina kalirana. \v 5 Taunatauna au tauniparaku gomi ria aikina. Na palagu kavanai au gomi lagami ai, pe inagulu gokala-gitakaurana e Keriso genai gemi kamonagi roe neekamuna agitaana, gaura pakurai averere-rakavana. \s1 Keriso goti pita kwapuna, pe maguli pita vaia \p \v 6 Keriso Iesu gomi na gogapi-rageato, ne gemi Velekou ai govega-agoato. Gaura pakurai gomi ia aonaimo pio talu e pio maguli. \v 7 Gomi gemi maguli gautupu lamuna kwano aonai everigo-taunataunana vetaina, Keriso genai pia verigo. E numa vatu atanai gevega-rugaana vetaina, Keriso atanai gemi maguli pio vega-ruga-kaura e pio kalara. E gevega-ripamito gelegelenai gemi kamonagi pia tiliga-taunatauna, e vanagivanagi Palagu pio vega-namaa. \p \v 8 Rogomi pio vetole, ati nama talima taa na taunilimalima geria aoneka opakaura kovagorana gomi aomi neeganirana, neerolo-lovolovomina nea. E taunilimalima geria aoneka opakaura taunilimalima na gevega-rugarana magulira e kalara geriai; na votugamagi vevilira tanopara palagura geriana gevogomaina, ati Keriso genana gevogomaina. \v 9 Kwalana Palagu gena maguli e kala maparara Keriso tauniparanai gemiana. \v 10 Keriso aonai emaguli gomi na gogapiaato. Keriso ia vekuneagi palagura e anerura maparara e geria rorirori kamu iwavagi palagura maparara aorai geria Vele. \v 11 Gomi Keriso ria gokwapunato gaurai, tauniparami kopira gevoro-vagirato, na e ati taunilimalima gimara na gekalaana kalana akilagiana. Aikina. E Keriso gena kopi vorovagi kalana. Voia ganina, taunipara gena kala rakavara gomi gemina gegaivagirato. \v 12 Kwalana bapatiso gogapiato aonai, gomi noo Keriso ria getole-koumito; e Palagu na Keriso ria evega-kuliiti-waimito, kwalana Palagu gena inagulu tiavuna govega-taunataunaato gaurai. Votiavu na Palagu na Keriso kwaregana evega-kuliiti-waiato. \v 13 Kunenai gomi palagumi kwaregara, kwalana gemi karoverave e kala rakava pakurai, e taunipara gena kala rakavara maki gomi tauniparami geriana rogoti gere voro-vagira. Na ewagumona gomi palagumi Keriso ria Palagu na evega-maguli-wairato. Ita gera rakava maparara Palagu na etugamagi-piatogarato. \v 14 Rova kilara e rova ati takwalanarato voira metaura ita atarai gemiana, voira maparara Palagu na ati ganirai evega-agorato pe egaivagivagiarato. Palagu na vorova geria tiavu egaivagiato, ne Keriso gena satauro ai enaero-kauato. \v 15 E Palagu na vekuneagi palagura rakavara e geria rorirori kamu iwavagi palagura, geria tiliga maparara ati ganirai evega-agorato e evega-rakavarato. Keriso gena satauro tiavuna na palagu rakavara Palagu na evega-ketorato, taunilimalima matara ganima-legirai evega-nugaragerato, mulirai evega-lakarato. \p \v 16 Vovetaina gaurai ganigani e niuniu gaura rovara irauirau galamarai talima taa na ragai pene vega-veitumi. E talima taa na Palagu tugamagi-agina velekwana, pa uve valiguna velekwana, pa Tapati tomana galamanai maki ragai pene vega-veitumi. \v 17 Egaura e roe nea vou piave wala gaura avuavuramo. A maguli taunataunana Keriso genai pita gapia. \v 18 Pene talima ta gogitaana, matotauna manau talimanai evevega-ago-opakauna e aneru ealirupulali-venirana, e nivi pa mata-vanagi ai ati egitarana gaura ekilagirana aonai, karona ragai pio kamonagia. Ia gena netugamagi ne evevili-puripurito. Netaunilimalimalima vetairana gomi pia opa-leami, ne voimi namana ati pio vaia. \v 19 Keriso repa; netalima ne repa genana gelaka-gerevagito, pe repa genai ira ati gekara-kauna. E repana taunipara maparana egupuana, e taunipara aonai tiliga evega-kalakau-kikitalirana, e taunipara maparana evega-kala-koukouana, Palagu gena ririwa vetainai. \p \v 20 Gomi Keriso ria gokwarega-kouto, pe gomi na rova irauirau e tanopara palagura ragai mapio kwalanara. Rakagau gaurai noowane tanopara magulinai gomagulina talimara vetaira rova magokwalanarana, ei? \v 21 Gokilana, “Ragai iogapi-kaulagia; ragai iomamitovoa; gimami na ragai iogapi-tovoa,” nogotina. \v 22 Na egaura ne pio ganira e pio inagulu-agira ularana. A nerova e vevega-ripa taunilimalima gerianamo gevogomaina gaura. \v 23 Taunatauna, nerova na ita gerai Palagu aliruputali-venina tugamagina pene vega-walaa, e manau kalana gerai pene vega-walaa, taunipara vega-vitivitina pene vega-walaa. Vovetaina gaurai talima reketa getugamagina, erova e aoneka talimara geriana gevogomaina. Na erovana ita ati pene veakavara, taunipara gena ririwa rakavara ati pene vega-aikira. \c 3 \s1 Keriso ria takwapunana gaurai, maguli valiguna tavaiana \p \v 1 Gomi ne Palagu na Keriso ria evega-maguli-waimito, gaurai kupai gemiana gaura pio tavu-kamura e aomi maki vonai pio taora. Keriso vonai Palagu ripana kavanai etanuna teronai. \v 2 Vanagivanagi gemi tugamagi ai kupai gemiana gaura pio tugamagi-tagora, na tanopara gaura ragai pio tugamagira. \v 3 Kwalana gomi warauna gokwaregato tanopara magulina genai, gemi maguli taunatauna veavugai emiana Keriso ria, Palagu genai. \v 4 Keriso gomi gemi maguli taunataunana. Ia mapene matagai tomanai, gomi maki Keriso ria pio matagai-kou, e gena ralema mamaekana kamu pio rawalia. \p \v 5 Gaura pakurai taunipara gena kala e maguli rakavara gemi ai roe nege miana, neira maparara pio vagi-kwaregara. Taunipara gena kala e maguli rakavara ea: Mata-poraga kalara, kala mamilora, tuga veavuga kalara, kapakapagi e kala rakavara ririwamagi kamura magulira, e ririwamagi rakavara. Ririwamagi rakavara voo palagu rakavara aliruputali-venira kalana. Egaura maparara geriana pio laka-gerevagi. \v 6 Kwalana ekalara galamarai Palagu gena paru pa Kota kamuna karoverave talimara geriai penema vega-matagaia. \v 7 Kunenai gomi maki tanopara gena kala e maguli rakavara aorai gomaguliwai aonai, vokala rakavara gomi na maki gokalarawai. \p \v 8 Na ewagumona ekalara gomi gemina pio tao-gerevagira: Tugamagi paru, aoginigini, talima vega-rakavara tugamagira e kalara, kila rakavara e mamilora kilagikilagira. \v 9 Matotaumi vekarawami ai kila pa kala opakaurai taa na ragai pene opami. Kwalana gomi na gemi maguli kunena gena kala rakavara ria rapuga rakavana gogaivagi-piatogaana vetaina gogaivagi-piatogarato, \v 10 talima valigu karikarina goligo-kauato, rapuga valigu karikarina goligo-kauana gelegelena. Ia e Palagu na vanagivanagi evega-valigu-waiana, ekalaato Palaguna kolemana taunatauna pene gapia e pene ripa-gitakaua ulanana. \v 11 E maguli valiguna tagapiato enai talima ta ati irau. Pe evetaina ragai pita kila, ai Iuda talimamai, na ira ati Iuda talimara; ai melo tauniparara kopira gavoro-vagina goleana, a ira melo tauniparara kopira ati gevoro-vagina goleana; ragai pita kila maki, ira ati getikulito talimara e maguli maekana rogoti gere gitaa talimara; ai ati inagulu talimana ati voina talimamai, na ira inagulu talimana ati voina talimara. Aikina, evetaina ragai pita kila. Kwalana Keriso gereganamo kamu ita maparara aorai etaluna. \p \v 12 Gomi Palagu na warauna evirigimito talimami, e gena veaga talimami, e Palagu na eulamagi-rakavamina talimami. Gaura pakurai venugagiviti, veaonama, manau, marana e vaigaoka magulira na pio verapuga. \v 13 Metau pa maguli gaokara reketana gorawalirana taukavami reketa geriana genai, pio vaigaoka taukavami geriai. Pene talima taa gomi aomi ai taukavana taa na evega-veituana genai, vorakava pene tugamagi-piatogaa, Keriso na gomi gemi kala rakava etugamagi-piatogarato vetaina. \v 14 Egaura maparara atarai ulamagina pio verapuga. Kwalana emaguli namara maparara ulamagina voupe ereko-gitakaurana, ne geinagulu-namanamana. \v 15 Keriso gena maino na aomi pene vaira. Kwalana Palagu na gomi ekea-koukoumito ganina, taunipara kwapunai pio ago, pe maino aimo pio talu. E Palagu pio vega-namaa. \v 16 Keriso gena kila ganira taunataunara e geria tiavu gomi aomi ai pia vonuvonu-rage. Voanana taukavami kwapurakwapura ria Keriso gena kila aoneka taunatauna na pio vevega-ripa e pio vegavutina. Aomi ai Palagu govega-namaana aonai, Salamo pio mari, e Palagu vega-ragena marira pio mari, e Veaga Palaguna na evenimina marira pio marira. \v 17 Raka inagulu pio kala genai, kilakila ai pio kalaa pa kalai pio kalaa, maparara Iesu Velekou aranaimo pio kalara. Ia genana Tamara Palagu pio tanikiu-venia. \s1 Ekalesia numana magulina \p \v 18 Vegarawa garemi, gomi garawami geria vegitatago tiavuna kapulenai pio talu. Kwalana emaguli e Velekou wailanai maguli namana. \v 19 Vegarawa marumi, garawami pio ulamagi-taunataunara, e garawami geriai aomi ragai pia ginigini. \v 20 Natu, gaura mapararai tamami e tinami karora pio kamonagi-venira. Kwalana ekala Velekou aona evega-verereana. \v 21 Tama, natumi ragai pio vega-parura, kwalana pia tugamagi-moira, ati nege tiligana nea. \p \v 22 Inagulu talimara ati voira talimami, etanoparai geria govetugunagina talimara karora pio kamonagira. Ira gaura mapararai karora pio kamonagira. Ati wailaraimo, talima aora pia vega-namara negetina ulanana gekala-opakauna talimara vetaira. Aikina. Gomi Velekou nugagi-ragena magulinai manuga golugolumi ria e maaomi maparara ria pio kamonagi-venira. \v 23 Raka inagulu pio kala genai, pio kalaa maaomi maparara ria. Inagulu ati taunilimalima geria inagulu gokalaana vetaina pio kalaa. Aikina. Gomi Velekou gena inagulu gokalaana magulinai pio kalaa. \v 24 Gomi ripami, Velekou na vou voimi pene venimi, kwalana gomi Keriso Velekou gena govetugunagina. \v 25 A talima ta ekala-leana genai, vokala lea voina pene gapia vegata. Kwalana Velekou wailanai talima maparara gelegelemo, ati ta enugagi-rageana, na ta ati enugagi-rageana. \c 4 \p \v 1 Velemi, negemi inagulu talimara ati voira talimara nea ati geria e ati garia, geririwarana gelegelerai pio venira. Ira mageria rorirori rakagau gomi gemina pegere rawali gaura pio venira vegata, e kala namara e rorirorira geriai pio kalara. Kwalana gomi pio ripa, gomi egita-tagomina Velena kupai etaluna. \s1 Vevega-ripa kilara mareketa ea \p \v 2 Rapali ragai pio vega-gevoa, vanagivanagi pio rapali. Gemi rapali ai pio vegita-tago maki, e Palagu pio tanikiu-venia. \v 3 Ai gema maki pio rapali, pe Vali Namana paia varavaragia, Palagu na vanagi kapu reketai pene kala-pakaa. Pe voanana paia ago, Keriso valina veavugana vonai paia varavaragia. Au Keriso valina veavugana galamanai teini na geligoligokuto. \v 4 Pio rapali, pe au na evali veavugana pana kilagi-matagai-gitakaua, Palagu ekilato pana kilagi-matagai-gitakaua netiwato gelegelenai. \p \v 5 Keriso rogoti gere vega-taunataunaa, muli ai roe gemagulina talimara geriai, kala aonekara e namara pio kalara. E ira aorai pio laka-toga laganirai voira maparara ragai pio vega-rakavara, kwalana ira pio veakavara laganina kupavagi. \v 6 Vanagivanagi pio kilakila aonai, pio karo-nama. Gemi kilakila maki pio kilagi-maminamara e pio kilagi-gitakaura, pe gemi kila talimana pia ririwara e pia kamonagiramo nepiatiwa. Vovetaina pio kala genai, talima kwapurakwapura raka pio vega-gele-tiwara rauparara pio ripara. \s1 Vevega-neka kilara \p \v 7 Au valiku maparana walakavara namana, Taitikas, na vou pene wati-varami. Ia Keriso gena maguli aonai maveraramaninai eveveakavana, e ia au goti Velekou gena gavetugunagina. \v 8 Au na Taitikas gomi gemi ai atugu-watiana ganina taunatauna, ai enai rakavetaina gamagulina kolemana pene wati vega-ripami ulanana. Ia na ai gema talu magulina pene varami, pe gomi aomi pene vega-tiligara ulanana. \v 9 Ia Onesimo goti gewatina. Onesimo magena veraramani, e ia ai walakavamai namana ta. Ia maki gomi gemi talima ta. Ira taura ruala na enai rakagau gewalana gaura maparaparara pia wati vega-ripami. \p \v 10 Aristakas na gena vevega-nama gomi gemi etugu-watiana. Ia au goti gatipurato, pe tipura numanai gataluna ea. Banabas tarina Mareko na maki gemi vevega-nama petugu. Mareko e Banabas ira matarira, na ira tinara e tamara irau ati kwapuna. Mareko gomi gemi ai pene wati aonai, pio gapi-ragea ulanana kilara warauna awati-varamito. \v 11 E Iesu, arana ta gekilagiana Iusto, na maki gemi vevega-nama petugu. Na Iuda talimara nuganugarai au ria Palagu gena Basileia inaguluna gakalaana talimara eiramo. Ira na au geveakava-gitakaukuna. \p \v 12 Gomi taukavami ta, Keriso Iesu gena vetugunagi eago-veniana talimana, arana Epaparas, na maki gemi vevega-nama petugu. Ia e vanagivanagi gomi ulami na evekwalavina rapali ai. Ia gena noginogi kamuna Palagu genai ekalaana, Palagu na gomi ia gena ririwai pene vega-ruga-taunataunami. E Palagu gena ririwa gomi aomi maparara na pio vega-taunataunaa, e pio kwalana-gitakaua. \v 13 Au akila-matagai-rorirorina, taunatauna, Epaparas gomi gemi, e Laodisia talimara, e Hierapolis talimara maparami ulami na taunatauna evekwalavi-rakavato. \v 14 Ita gatara namana Luka, e Demas, taura ruala gemi vevega-nama pege tugu. Luka ia toketa talimana. \p \v 15 Au geku vevega-nama ita walakavara Laodisia ai getaluna talimara pio venira. E geku vevega-nama Nimpa pio venia, e Nimpa na numai ekalesia goleana getanu-kouna, nea maki pio venira. \v 16 Epepa pio agi-gatua mulinai, pio tugu-agoa, Laodisia ekalesiara geria mapia veagi-matagaia. Na Laodisia atalo-venirato pepana maki gomi gemi ai pio agi-matagaia. \v 17 Na Akipas evetaina pono vaikilaa, noponotiwa, “Velekou gena maguli aonai inagulu ogapiato nea pono inaguluagi-gitakaua.” \p \v 18 Evevega-nama kilara au Paulo matotauku gimaku na atalorana. Au pio tugamagiku, au tipurai mateiniku roea. Palagu gena vega-nama iwavagina gomi atami ai pene mia.