\id MRK MARK Shuar (Jivaro) [jiv] NT Ecuador (1994) (B.Dyck 2009) \h MÁRKUS \toc1 Yúsan Shiir Chichame̱n Márkus aarmia nu \toc2 Márkus \toc3 Mar \mt2 Yúsan Shiir Chichame̱n \mt1 MÁRKUS \mt2 aarmia nu \c 1 \s1 Imiakratin Juaṉka etserkamuri̱ \r (Mateu 3.1-12; Rúkas 3.1-9, 15-17; Juaṉ 1.19-28) \p \v 1 Jui̱ Jesukrístunu shiir chicham náṉkameawai. Jesukrístu Yusa Uchirí̱nti. \p \v 2 Yuska imiakratin Juaṉkan pachis ni etserniuri̱n Isayasan ti yaunchu ni Papiri̱i̱n ju̱na áamtikramiayi: \q1 “Iisiana, ame wéamurmi̱n emka wetí tusan winia akatramurun akupeajai. Niisha ame jintimin iwiarattawai. \v 3 Niisha aents atsamunam untsumuk ju̱na títiatui: “Uunta jinti̱ iwiarturtarum; naka awajsatarum.” \m Nuke áarmaiti. \p \v 4 Wats, aents atsamunam imiakratin Juaṉ imiaittsa pujus étseruk, ““tunaarun Yus asakatrurat” tusarum, enentáim yapaji̱árum imiantiarum” tímiayi. \v 5 Anturkatai tusar ashí Jutía nuṉkanmaya̱ shuar tura Jerusarén peprunmaya̱ shuarsha Ni̱i̱n tariarmiayi. Taar, ni tunaari̱n ujakarmatai, Juaṉ Jurtaṉ entsanam imiainiarmiayi. \p \v 6 Juaṉsha kamiriu ure̱ najantramun entsauyayi. Emenmamkesha nuapeyayi. Tura chiniji̱a̱i̱ yutai-títikriatsnasha yuuyayi. \v 7 Niisha áentsun ujaak tímiayi “Wíji̱a̱i̱nkia naṉkaamas ana nu winia ukurui̱ winittiawai. Niisha nekas ii Uuntri̱ asamtai, wikia tsuntsumpruan ni sapatri̱ jiṉkiamuri̱nkisha atitrachminiaitjai. \v 8 Wikia entsaja̱i̱ṉ aya a̱ya̱shmin imiaajrume, antsu Niṉkia imiantinia áanis Yusa Wakani̱ atumi̱ enentái̱n eṉketramprattarme” tímiayi. \s1 Juaṉ Jesusan imiaimiania nu \r (Mateu 3.13-17; Rúkas 3.21-22) \p \v 9 Juaṉ áentsun imiak pujurainiai̱, Jesuska Nasarét pepru Kariréa nuṉkanam ana nuyá jiinki Juaṉkan tarimiayi. Tura Juaṉ Jurtaṉ entsanam Jesusan imiaimiayi. \v 10 Nuiṉ, Jesus entsaya̱ jiiniuk, nayaimpin uranniun wáinkiamiayi. Tura Yusa Wakaní̱n yámpitsa núnin najanar Ni̱i̱n taarun wáinkiamiayi. \v 11 Tura nayaimpinmaya̱ chichaamun ju̱na antukmiayi, “Ámeka winia aneamu Uchiruitme. Ámin shiir enentáimtajme.” \s1 Uunt iwianch Jesusan anaṉkataj tímiania nu \r (Mateu 4.1-11; Rúkas 4.1-13) \p \v 12 Nuyá wárik Yusa Wakaní̱ Jesusan atsamunam jukimiayi. \v 13 Tura nui̱, yajasma yujamunam, kuarenta tsawant pujumiayi. Nui̱ pujai̱ uunt iwianch Satanás naartin Jesusan nekapsataj tusa pujurmiayi. Túramtai Jesusan wáinkiatai tusar nayaimpinmaya̱ suntar tariarmiayi. \s1 Kariréa nuṉkanam ni takatri̱n Jesus naṉkammiania nu \r (Mateu 4.12-17; Rúkas 4.14-15) \p \v 14 Ukunam, Juaṉkan sepunam enkeawarmatai, Jesuska Kariréa nuṉkanam Yusa akupeamuri̱n pachis shiir chichaman etserki támiayi. \v 15 “Tsawant jeayi. Shuarnum Yusa akupeamuri̱ jeatemai. Tuma asamtai, yaunchu enentáimsamuram yapaji̱árum, Uwempratin Chicham umirkatarum” tu etserkamiayi. \s1 Jesus namakan achinian ni unuiniamuri̱ ajasat tusa kuatru achikmiania nu \r (Mateu 4.18-22; Rúkas 5.1-11) \p \v 16 Jesus Kariréa antumiaṉka kánmatkari̱i̱n wekas, namakan achinian Semuṉnasha ni yachi̱ Antresnasha nekan ajuntuk pujuinian wáinkiamiayi. \v 17 Wáiniak “Nemartustarum, tímiayi. Namak achiarmena nútiksanak áentsun-e̱a̱u Yusna arti tusan awajsatjarme” tímiayi. \v 18 Tura nuyaṉka ni nekari̱n ajapa ikiuiniak Jesusan nemarsarmiayi. \p \v 19 Nuya̱sha Jesus ishichik arantach wesa, Sepetéu uchirí̱n Jakupun ni yachi̱n Juáṉnasha kanunam ni nekari̱n apáa pujuinian wáinkiarmiayi. \v 20 Wáiniak, nemartusta tusa untsukarmiayi. Tutai ni aparí̱ncha, ni apari̱ takarniuri̱ncha kanunam ikiuiniak Jesusan nemarsarmiayi. \s1 Jesus iwianchin áishmaṉnumia̱ ji̱i̱ki akupkamiania nu \r (Rúkas 4.31-37) \p \v 21 Nuyá Kapernáum péprunam jeawarmiayi. Nui̱ Israer-shuara ayampratin tsawantri̱ jeakui Jesus Israer-shuar iruntainiam wayá Yus-Chichaman unuiniamiayi. \v 22 Tura ni jintinniuri̱ jintintiarmia nuna iniaṉkas uunt chichamja̱i̱ Jesus jintíakui ni chichame̱n anturkar ti enentáimprarmiayi. \v 23 Nui̱sha nu iruntainiam áishmaṉ iwianchruku ámiayi. Niisha untsumuk \v 24 “¿Warí itiurtamkattsamea incha taum, Nasarétnumia̱ Jesusa? Wikia nékajme. Ámetme Tunaartichu Yúsai̱ya̱ winiamna nu. In emestamprataj tusam táchamek” tímiayi. \p \v 25 Tutai, Jesus kakantar chicharuk “Takamátsatá. Ni enentái̱ya̱ jíinkitia, tájame” tímiayi. \p \v 26 Tutai íwianch áishmaṉkan ukurak ajakniṉkiar untsumak kaka̱a̱r a̱a̱ jíinkimiayi. \v 27 Nuna wáinkiar, ashamkar nuámtak aniniaisarmiayi. “¿Ausha warinkit. Yamaram chicham warí chichamait? Ju̱ Jesuska timiá kakaram asa ímia iwianchin akupeatsuk. Iisiana umirainiatsuk” tiarmiayi. \v 28 Tura ti wárik nu túrunamu ashí Kariréa nuṉkanam antunkamiayi. \s1 Jesus Semunka tsatsari̱n tsuármiania nu \r (Mateu 8.14-15; Rúkas 4.38-39) \p \v 29 Nuyá Israer-shuara iruntai je̱e̱nia̱ jiinki Jesuska Jakupuja̱i̱ Juaṉja̱i̱sha we, Semuṉ ni yachi̱ Antresja̱i̱ pujuarmia nui̱ jeawarmiayi. \v 30 Semuṉka tsatsari̱ tsue̱r peaknum jaa tepemiayi. Núnaka wárik Jesusan ujakarmiayi. \v 31 Nuiṉkia Jesus werí uwejnum achik iniantkimiayi. Tura nu chichamaik michatramiayi. Michatar, péṉker ajas, Jesusnasha ni nemarniuri̱ncha ayurawarmiayi. \s1 Untsurí̱ jaan Jesus péṉker awajsarmiania nu \r (Mateu 8.16-17; Rúkas 4.40-41) \p \v 32 Nu tsawantai̱ ki̱arai̱, ashí jáinian, iwianchrukuncha Jesusan itiariarmiayi. \v 33 Tura ashí nú péprunmaya̱ shuar taar wáitiniam Jesusan káutkarmiayi. \v 34 Untsurí̱ shuáran chíkich suṉkuraim jáinian Jesus tsuararmiayi. Tura iwianchruku armia nuna enentáiya̱n iwianchin jí̱i̱rkiarmiayi. Jesuska íwianch nékamu asa, winia náarun ántar pachisarai̱ṉ tusa suritkiarmiayi. \s1 Kariréa nuṉkanam Jesus Yus-Chichaman etserkamiania nu \r (Rúkas 4.42-44) \p \v 35 Nuyá kashin káshik tsawa̱a̱tsa̱i̱ṉ Jesus nantaki Yúsan áujsataj tusa jiinki atsamunam wémiayi. \v 36 Tura Semuṉ ni amikri̱ji̱a̱i̱ Jesus wemaanum wéarmiayi. \v 37 Nin wáinkiar “Ashi shuar Ámin e̱a̱tmainiawai” tiarmiayi. \p \v 38 Tutai Jesus chichaak “Chíkich péprunmasha arantach wetai. Nui̱ Yusa chichame̱ etserkatai; nuna túrattsan táwitjai” tímiayi. \p \v 39 Nuna ti̱ ashí Kariréa nuṉkanam Israer-shuar iruntai je̱a̱nam etseras wekaimiayi; tura núnisaṉ iwianchniasha ji̱i̱ki akupkini wekaimiayi. \s1 Tunamaru shuaran Jesus tsuármiania nu \r (Mateu 8.1-4; Rúkas 5.12-16) \p \v 40 Túramtai, ti tunamaru shuar Jesusan seatajtsa tarimiayi. Taa tikishmatar tímiayi “Wakerutakmeka tsuaratin tujintratsme.” \p \v 41 Jesus nin waitnentak uweje̱ja̱i̱ antiṉmiayi. Antiṉ “Wakerajme. Péṉker ajasta” tímiayi. \v 42 Nu chichamaik, Jesus chichakmatai, ni suṉkuri̱ meṉkakamiayi. Tura péṉker ajasmiayi. \v 43 Túrunamtai Jesus kakantar chicharuk \v 44 akupeak “Wáinkiatá, náṉkamsam etseraip, tímiayi. Antsu weme, Israer-patrirmin iniakmamsata. Túram ashí aents ame péṉker ajasmarumin nekaawarat tusam, Muisais aar akupkamiania nu umikiam súsatin ana nu susata” tímiayi. \v 45 Tura etserkaip támaitiat, jiinki ni túrunamuri̱n mash etseramiayi. Tura nuna etserka asamtai, péprunam, aents írunmanum wétinian Jesus nakitramiayi, antsu a̱a̱ atsamunam pujumiayi. Tura ashí nuṉkanmaya̱ Jesusan tariarmiayi. \c 2 \s1 Jesus emearun péṉker awajsamiania nu \r (Mateu 9.1-8; Rúkas 5.17-26) \p \v 1 Kapernáum péprunam Jesus ukunam ataksha wémiayi. Jeamtai, ni je̱e̱n pujan nekaawarmiayi. \v 2 Tuma asamtai shuar wárik ti untsurí̱ káutkarmiayi. Ti untsurí̱ asamtai, je̱a̱ piakmiayi; wáitinmasha ankantchauyayi. Jesuska Yus-Chichaman nu aentsun ujaak pujurmiayi. \v 3 Nuiṉkia ni amikri̱n emearun kuatru shuar tampumpruawar júkiar Jesusan itiariarmiayi. \v 4 Tura jeawar, untsurí̱ shuar írunu ásamtai je̱á waya̱tniun tujinkiarmiayi. Tuma ásar, yakinini̱ wakar je̱a̱ urakar, áaṉkawar, tampunam ni amikri̱n Jesus pujamunam awaintiuawar itiararmiayi. \v 5 Tura niisha Jesus nekas tsuártatui tu enentáimmiari̱n Jesus nekáa emearun chicharuk, “Uchirú, ame tunaarumka tsaṉkuramuiti” tímiayi. \p \v 6 Israer-shuara jintinniuri̱sha nuna antúu pujuarmiayi. Tura ni enentái̱ji̱a̱i̱ enentáimsar, \v 7 “¿Ju̱sha urukamtai emearun tu chichara? Yúsan imiá yajauch chicharui. Warí, yaki tunaan asakarminiait; aya Yúsak tunaan asakarchamniakait” tu enentáimsarmiayi. \p \v 8 Jesuska ni enentáimmiari̱n nekarawar “¿Urukamtia átum tu enentáimprum? tímiayi. \v 9 Emearu, tunaarum tsaṉkuramuiti títinja̱i̱, emearu, wajakim tampuram entsakim wekasata títinja̱i̱ ¿tuá imiá yúpichuchit? \v 10 Wats wi, Aents Ajasu asan Yusa kakarmari̱ji̱a̱i̱ shuara tunaari̱ tsaṉkuramniaitjiana nuna paant iwiaintiuktajrume” tímiayi. Nuna tinia emearun chicharuk \v 11 “Wajaktia, tájame; túram tampuram jukim jé̱e̱mi̱i̱n wetá” tímiayi. \v 12 Nu chichamaik emearu wajaki, tampuri̱n jukí, ashí íimiainiai̱ṉ jíinkimiayi. \p Nuna túrunamtai ashí ashamkarmiayi. Tura “jútikiamu peṉké wáinchaitji” tiar Yusa náari̱n uunt awajsarmiayi. \s1 Jesus Riwin untsukmiania nu \r (Mateu 9.9-13; Rúkas 5.27-32) \p \v 13 Nuyá ukunam Jesus antumiaṉnum waketkimiayi. Tura ashí shuar káunkarmatai jintintiawarmiayi. \v 14 Tura jintintiawar amuk, akupin akitiai je̱a̱nam naṉkaamak, Arpeu uchiri̱n Riwin pujan wáinkiamiayi. Wáiniak “Nemartusta” tímiayi. Tutai Riwí wajaki Jesusan nemarsamiayi. \v 15 Chíkich tsawant, Riwisha Jesusan ni je̱e̱n itiaamiayi. Tura untsurí̱ kuítian-juu shuarsha, yajauch shuarsha Jesusja̱i̱ ni unuiniamuri̱ji̱a̱i̱sha ashi̱ nuim misanam pujuarmiai. \v 16 Tura kuítian-juu shuarsha yajauch shuarsha Jesusja̱i̱ irunar yurumáinian wáinkiar, Pariséu jintinniuri̱sha Israer-shuara jintinniuri̱sha Jesusa unuiniamuri̱n aniasarmiayi. “¿Urukamtai ame úuntrum Jesus, kuítian-juu shuarja̱i̱ tura yajauch shuarja̱i̱sha yuruma?” tiarmiayi. \p \v 17 Jesus nuna antuk tímiayi “Jaachu shuar tsuákratniun atsumainiatsui. Antsu jaa ana nu tsuákratniun atsumainiawai. Wats, “péṉkeraitjai” tuinia nú shuaran untsuktajtsan táchaitjai; antsu “tunaitjai” tuinia nú shuaran Winia ajasat tusan untsuktajtsan táwitjai” tímiayi. \s1 Yurumtsuk Yus áujsatniun Jesusan aniasarmiania nu \r (Mateu 9.14-17; Rúkas 5.33-39) \p \v 18 Juaṉka unuiniamuri̱sha Pariséu unuiniamuri̱sha yurumtsuk Yúsan áujiarmiayi. Túmakui chíkich shuar Jesusan tariar chicharainiak, “Juaṉka unuiniamuri̱sha, Pariséu unuiniamuri̱sha yurumtsuk Yúsan áujainiatsuk; ¿ame unuiniamurmeka urukamtai yurumtsuk áujainiatsu?” tiarmiayi. \p \v 19 Tutai Jesus chichaak, “¿Nuatma nampernum ipiaamu ainia nu ijiarmawartiniak ainia? Yama nuatu pujakui ni amikri̱ warainiak ijiarmachartin ainiawai. Núnisaṉ winia unuiniamur, Wi pujakui, warainiak yurumtsuk pujuschartin áiniawai. \v 20 Tura tsawant jeattawai, Winia jurukiartin. Nuiṉkia winia unuiniamur ijiarmawartatui’ tímiayi Jesus. \fig Mamuru pushí jaanakmatai yamaram tarach anujtukchatniuiti.|src="ABS 74 Unshrunk cloth on old garment" size="span" ref="2.20" \fig* \p \v 21 Tura nuyá ju̱na tímiayi ‘Mamuru pushí jaanakmatai yamaram tarach anujtukchatniuiti. Túramka nijiam yamaram tarach sumpeak mamushan chiṉkiá nuna naṉkaamas jáa̱ktatui. \v 22 Nijiamanch yamái nawar nuap najanamu arutnum yaraachminiaiti. Túramka wakaprua karíak nuap najanamu ijiakratniuiti. Tura nijiamanch ukarattawai. Nuap najanamu yajauch ajastatui. Antsu yamaram nijiamanch yamaram nuap najanamunam yaraatniuiti” tímiayi. \s1 Trikiu nere̱n yuawarmiania nu \r (Mateu 12.1-8; Rúkas 6.1-5) \p \v 23 Chíkich ayampratin tsawantai̱ Jesus ajanmaṉ ajapén naṉkaamarmiayi. Tura ni unuiniamuri̱ trikiu nere̱n maju̱kiar wearmiayi. \v 24 Nuna wáinkiar Pariséu Jesusan chicharainiak “¿Warí, urukamtai ame unuiniamuram ayampratin tsawant takastin surimkiamu ai̱sha takainia?” tiarmiayi. \p \v 25 Tutai Jesus tímiayi “Ii uuntri̱ Tawitia túramuri̱ Yús-Papinium áujsachukaitrum. Niisha ni nemarniuri̱sha tsukamainiak, ni yurumkari̱ atsakui, túrawarmia nu áujsachukaitrum. \v 26 Apiatár Yusnan pujurniu uuntri̱ pujai̱ Uunt Tawit Yusa Je̱e̱n waya̱miayi. Tura Tawitkia, patri naṉkaamas uunt asa, pátrichuitiat, iniaktusma tantan, aya patri yútainiak, yuamiayi; tura ni nemarniuri̱ncha ajamsamiayi. Nu áujsachukaitrum, tímiayi. \v 27 Ayampratin tsawantai̱ túrashtinian umirkashtimpiash tusa Yuska aentsun najanachmiayi. Antsu aents ayamprarat tusa Yus ayampratin tsawantan tesamiayi. \v 28 Wisha, Aents Ajasu asan imia ayampratin tsawantan Nerenniuri̱ntjai” tímiayi. \c 3 \s1 Uweje̱ jakan Jesus tsuármiania nu \r (Mateu 12.9-14; Rúkas 6.6-11) \p \v 1 Ataksha chíkich tsawantai̱ Israer-shuar iruntainiam Jesus waya̱miayi. Nui̱ shuar ámiayi, ni uweje̱ jaka. \v 2 Tura tunáan túrayi titiai tusar wakeruiniak “ayampratin tsawantai̱ tsuártimpiash” tusar, Pariséu shuarsha Jesusan ii pujuriarmiayi. \v 3 Nuiṉkia Jesus uweje̱ jaka shuaran chicharuk “Ajapén wajasta” tímiayi. \v 4 Nuiṉkia mamikmaun chicharuk “¿Ayampratin tsawantai̱ péṉker túratin yajauch túratniuja̱i̱ tuá imiá péṉkerait. Shuar uwemtikratin máatniuja̱i̱ tuá imiá péṉkerait?” tímiayi. \p Nuna takui niisha pachischarmiayi. \p \v 5 Tura Jesus kajek nin íiyarmiayi; tura ni enentái̱n kátsuram ásarmatai kúntuts enentáimsamiayi. Tura shuáran chicharuk “Uwejem iniakmasta” tímiayi. Iniakmasmatai ni uweje̱ jaruku ataksha péṉker ajatsamiayi. \v 6 Nuyá Pariséu shuar jíinkiar, Jesus maami tusar Erutis shuarja̱i̱ áujmatsarmiayi. \s1 Untsurí̱ shuar Jesusan káutkarmiania nu \p \v 7 Nuyá Jesus ni unuiniamuri̱ji̱a̱i̱ antumiaṉnum wémiayi. Kariréa nuṉkanmaya̱ untsurí̱ shuarsha Jesusan nemariarmiayi. \v 8 Untsurí̱ nuṉkanmaya̱sha káunkarmiayi. Jutía nuṉkanmaya̱sha, Jerusarén péprunmaya̱sha, Itiumía nuṉkanmaya̱sha, Jurtaṉ entsa amainia̱sha, Tiru tura Setuṉ pepru pujuinia nú nuṉkanmaya̱sha, untsurí̱ shuar ni túramuri̱n nekaawar, Jesusan káutkarmiayi. \v 9 Untsurí̱ káunkar chanuntawara̱i̱ṉ tusa Jesus ni unuiniamuri̱n kanuram inianáastarum tusa seamiayi. \v 10 Kame untsurí̱ shuaran Jesus nuik tsuaru asamtai, jaa shuar nui̱ káunkarmiania nu Jesusan antiṉtaj tusar shitianainiakui nuna seamiayi. \v 11 Tura iwianchrukusha Jesusan wáinkiar tikishmatrarmiayi. Untsumainiak “Ame nekas Yusa Uchirí̱nme” tiarmiayi. \v 12 Tura nuna etserkairap tusa Jesuska kakantramiayi. \s1 Jesus tuse shuaran anaikiarmiania nu \r (Mateu 10.1-4; Rúkas 6.12-16) \p \v 13 Nuyá Jesus náinnium wakamiayi. Tura anaikiatniun wakerimia nú shuaran untsukmiayi. Tura niisha Jesusan weriarmiayi. \v 14 Tura Niiji̱a̱i̱ wekasar Yus-Chichaman unuiniartinian tuse shuáran anaikiarmiayi. \v 15 Tura suṉkur tsuártinian, iwianchcha ji̱i̱ki akupkatniun ni kakarmari̱n súsarmiayi nú shuaran. \v 16 Ju̱ shuáran anaikiamu ármiayi: Semuṉ, Jesus chíkich naarin Pítiur apujtusmiania nu; \v 17 Sepetéu uchiri̱ Jakupu, ni patai Juáṉsha; ipiamtaja̱i̱ métek kakaram ásarmatai nuna mai “Puanérjis” naari̱ susamiayi. Nusha shuar chichamja̱i̱ṉkia “ipiamta nuke” tawai. \v 18 Nuyá Antressha, Jiripi, Parturumí, Mateu, Tumas, Arpeu uchirí̱ Jakupu, Tateu, ásump Semuṉ, \v 19 Jútas Iskariúti. Jesusan ukunam surukmia nú Jútasauyayi. Anaik amukmatai je̱á waketrarmiayi. \s1 Yusa Wakani̱n yajauch chicharna nu \r (Mateu 12.22-32; Rúkas 11.14-23; 12.10) \p \v 20 Waketkiarmatai, ti untsurí̱ shuar taarmatai takatri̱ ti akui, yurumátniun jeacharmiayi. \v 21 Jesusa shuári̱sha nuna nekaawar Jesus ti itiurchat pujus wáurtsuash tu enentáimsar jukitiai tusar nu je̱a̱nam jeariarmiayi. \p \v 22 Nuyá Israer-shuara jintinniuri̱ Jerusaréṉnumia̱ táarmiania nu, Jesusan áujmatainiak “Pirsepú eṉkea asa iwianchrukuiti. Tuma asa uunt iwianchi kakarmari̱ji̱a̱i̱ iwianchin ji̱i̱ki akupeawai” tiarmiayi. \p \v 23 Tutai Jesus winitiarum tusa nin untsukmiayi. Tura enentáimtikrataj tusa ju̱na tímiayi: “¿Iwianch Satanáskesha itiur ajapmamatiṉ? \v 24 Chikichik nú nuṉkanmaya̱ shuar nuámtak kajernaiyakuiṉkia, nu nuṉka wari meserchattawak. \v 25 Nuámtak shuar ni shuari̱ji̱a̱i̱ kajernaiyakuiṉkia nu shuarsha amunaikchartatuak. \v 26 Núnisaṉ ¿Satanáskesha ni suntari̱ji̱a̱i̱ máaniakka itiurak tuke pujusarat? Amunaikiartatui. \v 27 Náṉkamas shuar kakaram shuara je̱e̱n wayá, nérenniun jiṉkiatsuk ni kuítri̱n kasarkachminiaiti. Antsu nérenniun jiṉkiá ni kuítri̱n kasarkamniaiti. \v 28 Nekas tájarme, shuar tunáa ashí túruiniana nuka tsaṉkuramniaiti. Winiasha winia Aparnasha yajauch áujmatusha tsaṉkuramniaiti. \v 29 Antsu Yusa Wakaní̱n yajauch áujmatna nuka tsaṉkurachminiaiti; antsu nu shuar niṉki tuke sumamattawai.” \v 30 “Jesuska iwianchrukuiti” tuíniakui Jesus nuní tímiayi. \s1 Jesusa yachi̱ Jesusa nukurí̱ \r (Mateu 12.46-50; Rúkas 5.19-21) \p \v 31 Nuyá ni yachi̱ ni nukurí̱ji̱a̱i̱ taar a̱a̱ wajasar, Jesusan untsukat tusa akupkarmiayi. \v 32 Shuar Jesusan téntak pujuarmia nu tiarmiayi “Iis, nukusha, yatsumsha a̱a̱ wajasar untsurmainiawai.” \p \v 33 Tutai Jesus chichaak “Ya ainia winia nukursha yatsursha” tímiayi. \v 34 Nin téntakar pujuarmia nuna iis “Jú̱iti winia nukurka, yatsurka, tímiayi. \v 35 Shuar Yusa wakeramuri̱n uminiana nu winia yatsuruiti, winia umaruiti, winia nukuruiti” tímiayi. \c 4 \s1 Atsaamin atsaampramiania nu \r (Mateu 13.1-9; Rúkas 8.4-8) \p \v 1 Nuyá jiinki antumiaṉka yantame̱n Jesus ataksha unuiniartinian juarkimiayi. Tura untsurí̱ shuar iruntrarmatai, kanunam eṉkempramiayi. Shuarsha antumiaṉka káanmatkari̱n pujuarmiayi. \v 2 Jesuska métek-taku chichamja̱i̱ ti jintintiármiayi. Jintintiuk ju̱na tímiayi: \v 3 “Antuktarum. Atsaamin atsaamprataj tusa jíinkimiai. \v 4 Atsaamkui ni arakri̱ jintiá iniararmai. Chiṉki yakiya̱ káutkar yuawarmai. \v 5 Chikichcha kaya írunmanum iniararmai, nuṉka ishichik ámanum. Tura nuṉka ishichik asamtai wárik tsapainiarmai. \v 6 Tura etsa etsantar sukuám kaṉkape̱ atsá asamtai káararmai. \v 7 Chikichcha jaṉkí nupanam iniararmai. Jaṉkisha tsapainiar kaṉkar ajakrarmai; túram nerekcharmai. \v 8 Chikichcha péṉker nuṉkanam iniararmai. Tura tsapainiar nerekarmai, chíkich trainta, chíkich sesenta, chíkich siaṉ nerekarmai. \v 9 Kuíshim ákuiṉkia antuktarum” tímiayi. \b \r (Mateu 13.10-17; Rúkas 8.9-10) \p \v 10 Untsurí̱ wearmatai, ishichik Niiji̱a̱i̱ juakarmiania nu, ni tuse unuiniamuri̱ji̱a̱i̱ aniasarmiayi “¿Ame jintintiamna nusha warimpiait?” tiarmiayi. \p \v 11 Tutai Jesus chichaak “Yuska ni akupeamuri̱n atumin paant nekamtikramattsa wakerutmarme. Antsu chíkich shuarka aya métek-taku chichamja̱i̱ jintintiáwartatui. \v 12 Íiniayataṉ wáinkiacharat tusa, antukarsha nekaacharat tusa, umirtsuk ni tunaari̱ tsaṉkurnacharat tusa túrattawai’ tímiayi. \b \r (Mateu 13.18-23; Rúkas 8.11-15) \p \v 13 Tura tímiayi ‘Wi jintintiajrumna nú métek-taku chicham nekaachurmek. Nu nékachkurmeka ¿itiurak chíkich métek-taku chichamsha nekaatarum? \v 14 Atsaamniua nuka Yus-Chichaman étserna nuna nakumui. \v 15 Jiṉkiái jintiá iniaarua nuna chíkich shuar ántuiniamun nakumui. Nu shuar chichaman ántuiniawai. Tura antukarmatai Satanás wárik tarí ni enentái̱n atsaampramun jurawai. \v 16 Chíkich shuar ántuiniamu kayanam atsaampramua núniskete. Niisha chichaman antukar wárik warainiak umiktasa wakeruiniawai. \v 17 Tura ni kaṉkape̱ atsakui, aya ishichik katsuiniawai. Tura ukunam, Yus-Chichaman wakeruiniakui shuar kajeram tura chíkich itiurchatan wáinkiar Yúsai̱ya̱ kanainiawai. \v 18 Chíkich ántuiniamuka jaṉkí nupanam atsaampramua núniskete. Nu shuar Yus-Chichaman ántuiniawai. \v 19 Ántuiniayat ju̱ nuṉkanam ana nuna ti páchiniawai. Tuma ásar kuítian tura shiirmachin ti takustinian wakeruiniawai. Nú wakeramu ni enentái̱n Yus-Chicham ana nuna kaṉkar emeṉkatui. Tuma asamtai nerektinian tujintiainiawai. \v 20 Tura chíkich ántuiniamusha péṉker núṉkanam atsaampramua núniskete. Nú shuarsha Yus-Chichaman antukar umiiniawai. Tura nerenawai, chíkich shuar trainta, chíkich shuar sesenta chíkich shuar siaṉsha nerenawai.’ \s1 U̱u̱kma ana nu paant nekanattawai \r (Rúkas 8.16-18) \p \v 21 Nuyá Jesus ju̱na tímiayi ‘¿Shuar shiripkin ekeemak itiá pitiaknum eṉkeattawak. Peaknum wakenam ikiustatuak? Atsá. Antsu misanam ekentsashtinkiait. \v 22 Núnisaṉ ashí u̱u̱kma ana nu ukunam paant nekanattawai. Tura núnisaṉ yamái ishishmasa chichasmasha ukunam paant nekanattawai. \v 23 Kuíshim ákuiṉkia antuktarum.’ \v 24 Tura nuyá tímiayi ‘Ántarmena nu esetrarum enentáimsarum antuktarum. Urutá péṉkerak enentáimsatarum, núnisaṉ Yuska ámin nekaatniun suramsattarme, tura nú núkap patatramsattarme. \v 25 Tuma asamtai shuar núkap takakna nu patatnastatui. Antsu chíkich shuar ishichik takakuk jurunkittiawai.’ \s1 Yusa akupeamuri̱ jú̱nisaiti \p \v 26 Nuyá Jesus chichaak ju̱na tímiayi ‘Yusa akupeamuri̱ jú̱nisaiti. Shuar jiṉkiain atsaampratniua núniskete. \v 27 Jiṉkiáin atsaamar, untsurí̱ kanar, tsawa̱r, uruksanpi tusa nákawai. Tura itiura tsapainia núnaka nékatsui. \v 28 Kame jiṉkiái nuṉkanam init aku niṉki tsapaatsuk; emka nukareawai, nuyá tuyu̱reawai tura nujamar katsua̱wai. \v 29 Túruna káakmatai júuktin tsawant jeayi tusar juíniawai.’ \b \r (Mateu 13.31-32; Rúkas 13.18-19) \p \v 30 Ataksha Jesus tímiayi ‘¿Yusa akupeamuri̱ wariji̱a̱i̱ṉkⁱ nakumkataj. Wariji̱a̱i̱ṉkⁱ métek-takuit? \v 31 Mustasa jiṉkiaí araamua nuja̱i̱ métek-takuiti. Nu jiṉkiaisha ashí naṉkaamas ishitiupchichiti. \v 32 Tura araam tsapái̱ ashí naṉkaamas uunt ajawai; tura tseṉkeakmari̱sha kámpuram asamtai nui̱ mikintranam chiṉkisha shiir ayamainiawai.” \b \r (Mateu 13.34-35) \p \v 33 Núnisaṉ Jesus untsurí̱ métek-taku chichamja̱i̱ Yus-Chichaman ujaamiayi. Nii nekaatniun jearmia nunak ujaamiayi. \v 34 Chíkich shuaran aya métek-taku chichamja̱i̱ ujaamiayi; antsu ni unuiniamuri̱ji̱a̱i̱ Niṉki pujus ashí paant jintintrarmiayi. \s1 Nase̱ncha, entsancha Jesus imijiánmia nu \r (Mateu 8.23-27; Rúkas 8.22-25) \p \v 35 Nu tsawantai̱ etsa akaikimtai Jesus ni unuiniamuri̱n chicharainiak “Entsa amain katiṉtai” tímiayi. \v 36 Tutai kanunam eṉkemprarmiayi. Chíkich shuarnaka káanmatkanam ikiukiar Jesusan kanunam pujan júkiarmiayi. Chíkich kanunmaya̱sha atampriarmiayi. \v 37 Tura nase̱sha ti nasenkatasa naṉkammiayi; chíchimi kanunam yaráná piáktasa ajamiayi. \v 38 Jesuska kanú seṉkari̱n atamprus kanúu tepemiayi. Tura, ni unuiniamuri̱ Jesusan ishintiak chicharuk “Uunta ii waya̱jnia ju̱ka pachitmatsmek” tiarmiayi. \p \v 39 Tutai Jesus nantaki nase̱n kakantramiayi. Entsancha chicharuk “Takamatsata. Miaku ajasta” tímiayi. Tutai nase̱sha meṉkakamiayi, entsasha miaaku ajasmiayi. \v 40 Túrunamtai Jesus ni unuiniamuri̱n chicharainiak “¿Urukamtai ashamarum? Itiura Yus nekas enentáimtatsrum” tímiayi. \v 41 Tura imiá ashamainiak “¿Maa ju̱sha yait? Nasesha entsasha nin umirainiatsuk” tunaiyarmiayi. \c 5 \s1 Jataranmaya̱n iwianchrukun Jesus tsuármiania nu \r (Mateu 8.28-34; Rúkas 8.26-39) \p \v 1 Nuyá antumiaṉ amaini Jatara nuṉkanam jeawarmiayi. \v 2 Jesus kanunmaya̱ jiinkimtai áishmaṉ iwianchruku, shuar jakáa iwiartainiumia̱ wárik taa Jesusan iṉkiuṉmiayi. \v 3 Nu shuar iwiartainium tuke pujuyayi. Tura jiruja̱i̱nkia nin jinkiaatniun tujinkiarmiayi. \v 4 Jiruja̱i̱ nawenmasha, uwejnumsha tuke jiṉkiau ármiayi. Túramaitiat jinkiaarman tsuriar tepet-tepet awajmiayi. Tura ti kakaram asamtai nin nupetkachminiuyayi. \v 5 Tuke tsawai̱sha káshisha, iwiartainiumsha murasha kayaja̱i̱ ijiumak untsumuu wekainiuyayi. \v 6 Tura yajaya̱ṉ wáiniak Jesusan tseke̱ tarimiayi; tura tikishmatramiayi. \v 7-8 Túrunamtai Jesus chicharuk “Iwianchiá, ni enentáiya̱ jiinkitia, tájame” tímiayi. \p Takui íwianch kakantar chichaak “¿Winiasha urukamtai tarutnium, Uunt Naṉkaamaku Yusa Uchiri̱ Jesusá? Yus iirmanum wáitkiarsaip, tájame” tímiayi. \p \v 9 Takui Jesus tímiayi “¿Ame náarmesha yait?” \p Tutai niisha aya̱k “Untsurí̱ ásar wikia Untsurí̱-suntar tu anaikiamuitjai” tímiayi. \p \v 10 Nuna ti̱ amik, nu nuṉkanmaya̱ akuptuka̱i̱ṉ tusa Jesusan ti seamiayi. \v 11 Nui̱sha nainnium nuntumas untsurí̱ kuchi shushuṉmak matsamarmiayi. \v 12 Tuma asamtai, kuchiniam eṉkemátin tsaṉkatrukta tusar Jesusan seawarmiayi. \p \v 13 Tuiniakui Jesus “ayu” tímiayi. Takui íwianch áishmaṉkai̱nia̱ jíinkiar kuchiniam eṉkemáwarmiayi. Kuchisha ti untsurí̱, jimiará mir (2.000) áchiawash. Ashí mash nánatanam iniaawar antumiaṉnum iniaṉkarmiayi. Nui̱sha entsá ki̱akar jakerarmiayi. \p \v 14 Túrunamtai kuchin wáinin pisarar péprunmasha shuarnumsha nuna etserarmiayi. Tuma asamtai iyutai tusar ashintiukarmiayi. \v 15 Túrawar Jesusa̱i̱ jeawarmiayi. Jeawar áishmaṉ yaunchu iwianchrukun yamaikia péṉker ajasun pushiri̱n entsar pujan wáinkiarmiayi. Wáinkiar ashamkarmiayi. \v 16 Tura waketkiar kuchi túrunamuncha iwianchruku péṉker ajasmancha mash etserkarmiayi. \v 17 Tuma asamtai ni nuṉke̱ya̱ jiinki wetá tusa seawarmiayi. Jesus kanunam eṉkemamtai áishmaṉ nuik iwianchruku amia nu Jesusan chicharuk \v 18 “Wi Ámiji̱a̱i̱ tuke tsaniṉkian wekasatjai” tímiayi. \p \v 19 Tura núnaka Jesus suritkiamiayi. “Antsu ame je̱e̱mi̱i̱n, áminiurmi̱i̱n weme, ashí Uunt Yus túrutma nu tura waitnentrampra nusha ujakarta” tímiayi. \p \v 20 Tutai áishmaṉsha wémiayi. Tura antsu Tekapuris nuṉkanam Jesus nin péṉker awajsamia nuna ashí shuaran ujakmiayi. Nu nuṉkanmaya̱ shuarka nuna antukar ti enentáimprarmiayi. \s1 Jimiará jaan Jesus tsuármiania nu \r (Mateu 9.18-26; Rúkas 8.40-56) \p \v 21 Ataksha Jesus kanuja̱i̱ katiṉmatai, aents untsurí̱ Nin irunturarmiayi. Jesuska antumiaṉka káanmatkari̱ wajamiayi. \v 22 Tura Israer-shuar iruntai̱ je̱a̱ náampruku, ni naari̱ Jairu, támiayi. Taa, Jesusan wáiniak, piniakum tepersamiayi. \v 23 Piniakumar ti seak, “Winia nawantur jarutui. Winitiá, túram péṉker ajasat tusam uwejmi̱ji̱a̱i̱ antintrukta. Nuiṉkia jarutkashtatui” tímiayi. \p \v 24 Tu tímiatai Jesus niiji̱a̱i̱ wémiayi. Tura untsurí̱ shuar wena ásar Nin chánuarmiayi. \p \v 25 Nui̱ pachitkia nuwa̱ ti jaa wémiayi. Niisha tuse uwí numpan ajapeak wáitias pujuyayi. \v 26 Ti untsurí̱ tsuakratin nincha iisu armiayi. Tura iyamsha ti wáitias pujuyayi. Tura ni kuítri̱ncha ashí ajapaitiat tsuámarchauyayi; antsu tsuamsha nu arant ajauyayi. \v 27 Nu nuwa̱sha, Jesus túramun antuku asa, ni ukuurini̱ amainia̱ṉ ni pushiri̱n antiṉmiayi. \v 28 “Wi aya ni pushiri̱n antiṉnaka péṉkerapi ajasaintjia” tu enentáimiar túramiayi. \v 29 Tura Jesusa pushiri̱n antiṉ nú chichamaik numpa ájapman meṉkakamiayi. Péṉker ajasman aya̱shi̱i̱n nekapramiayi. \v 30 Tura nuiṉ Jesuska, ni kakarmari̱ji̱a̱i̱ tsuarman nekapmampramiayi. Tura nuna nekáa, ayantar chichaak “¿Yaki winia pushirun antintruka?” tímiayi. \p \v 31 Tutai ni unuiniamuri̱ tiarmiayi, “Untsurí̱ Ámin antinmainiasha ¿urukamtai “yaki winia antintkia” tame?” \p \v 32 Tura Jesus, yaki túruta tusa ashi íimpramiayi. \v 33 Nuiṉkia nuwa̱sha, ni aya̱shin túruna nuna nekáa, ti ashamak kuraimiayi. Tura Jesusan jeari̱ tikishmatramiayi. Tura ni túrunamuri̱n ashí paant ujakmiayi. \v 34 Takui Jesus nin chicharuk “Nawantru, Winia nekas enentáimtursa asakmin, péṉker awajtamsaitme. Shiir wetá, tura tuke péṉker pujusta” tímiayi. \p \v 35 Tura Jesus nuna tuke chichas pujai̱, iruntai je̱a̱ uuntri̱ je̱e̱nia̱ tariarmiayi. Tariar chicharainiak “Ame nawantrum jakayi. ¿Urukamtai Unuikiartin tuke itit awajsatam?” tiarmiayi. \p \v 36 Tura Jesuska, nii tiarmia nuna ántayat, núnaka pachitsuk, iruntai je̱a̱ uuntri̱n chicharuk “Ashamkaip; áyatik nekas enentáimtursata’ tímiayi. \v 37 Tura Niiji̱a̱i̱ wétinian aya Pítruncha, Jakupuncha ni yachi̱ Juaṉja̱i̱ tsaṉkatkarmiayi. \v 38 Iruntai je̱a̱ uuntri̱ je̱e̱n jeawar, áentsun charaatum ajainian, úutainian untsumuk ajainiancha Jesus wáinkiamiayi. \v 39 Tura nuwa̱ch peṉké jakan nékayat, wayá nin chicharuk “¿Urukamtai timiá úutrum, tura wa wa ajarum? Nuwa̱ch jákachai, antsu kanarai” tímiayi. \p \v 40 Nuna takui wishikrarmiayi. Tura Jesus ashí ji̱i̱r akupkarmiayi. Áyatik nuwa̱chi̱ aparí̱n, nukurí̱ncha tura Niiji̱a̱i̱ táaruncha nuwa̱chi̱ tepamuri̱n jukimiayi. \v 41 Tura waya̱war Jesuska nuwa̱chi̱ uweje̱n achik tímiayi “Taritia kumi.” Nusha shuar chichamja̱i̱nkia “nawantrú nantáktiá” tawai. \v 42 Nuwa̱ch tuse uwí takakuya nu, nú chichamaik nantaki wekasamiayi. Túramtai nui̱ pujuarmiania nu ti enentáimprarmiayi. \v 43 Jesuska chichaak “Atumsha peṉké etserkairap’ tímiayi. Tura “nuwa̱ch ayuratarum” tímiayi. \c 6 \s1 Jesus Nasarétnum pujusma \r (Mateu 13.53-58; Rúkas 4.16-30) \p \v 1 Jesus nuyá jiiṉki ni nuṉke̱n waketkimiayi. Ni unuiniamuri̱sha nemariarmiayi. \v 2 Nui̱sha ayampratin tsawant jeamtai Israer-shuar iruntainiam wayá unuiniamiayi. Tura Jesusan anturkarmiania nu ti enentáimsarmiayi. “¿Ju̱sha tui̱ unuimiaruit. Ni nekaatniuri̱ncha yaki susait. Tura aentsti tujintiajnia nuna Niisha itiurak tura? \v 3 Ju̱sha karpintíruchukait; Maríi uchirí̱nchukait. Ni yachi̱sha Jakupusha, Jusesha, Jútassha, Semuṉsha nékatsjik. Tura ni umai̱sha ju̱i̱ iiji̱a̱i̱ pujuiniatsuk” tiarmiayi. Túrawar Nin nekas enentáimtustinian tujinkiarmiayi. \p \v 4 Túrasha Jesus nin chicharuk “Yúsnan etserniun chíkich nuṉkanmaya̱ṉka shiir anturainiawai. Antsu ní nuṉkeya̱ṉka, ní shuarsha anturainiatsui” tímiayi. \p \v 5 Tura nui̱sha, ni nuṉke̱nkikia aentsti tujintiamun túratniun tujinkiamiayi. Antsu jaancha aya ishichik ni uwe̱je̱ja̱i̱ antiṉ tsuármiayi. \v 6 Tura nekas enentáimtacham “¿urukamtai nusha?” tu enentáimsamiayi. \p Nuya̱sha chíkich péprunam wayá, chíkich péprunam wayá Yus-Chichaman unuíniakní wekaimiayi. \s1 Yus-Chicham etserkatarum tusa Jesus ni unuiniamuri̱n akupkarmiania nu \r (Mateu 10.5-15; Rúkas 9.1-6) \p \v 7 Tuse unuiniamuri̱n untsuk jímiarchik jímiarchik werum Yus-Chicham etserkatarum tusa akupkarmiayi. Tura iwianchin nupetkarat tusa ni kakarmari̱n súsarmiayi. \v 8 Tura chicharuk “Jintiá yurumátniusha jukiirap, uyu̱ntrumi̱i̱ncha kuitcha eṉkearum jukiirap. Antsu aya áanik mashtuṉ jukiirum wetarum. \v 9 Sapat uwekatarum, tura entsartincha jímiar jukiirap, tímiayi. \v 10 Tura je̱a̱ waya̱rmena nui̱ṉ pujustarum; pujá-pujakuarum nuyá chíkich peprunmasha wetarum. \v 11 Tura náṉkamas aents atumin awaintiamainiachkuisha, anturtamainiachkuisha, nuyá jíinkirum, nu shuar yajauch áiniawai tusarum, atumí nawe̱ nuṉka akakekrum ikiuktiarum. Kame Yus áentsun nekapsattana nú tsawant jeamtai, nu shuarnaka asutiattawai. Sutuma péprunmaya̱ shuarja̱i̱ tura Kumura péprunmaya̱ shuarja̱i̱ naṉkaamas nin asutiattawai” tímiayi Jesus. \p \v 12 Nuyá Jesusa unuiniamuri̱ jíinkiar enentái yapaji̱ar Yúsai̱ enentáimtumartinian etserkarmiayi. \v 13 Tura iwianchruku enentái̱ya̱ iwianchin ji̱i̱rki akupkarmiayi, tura asuitiji̱a̱i̱ yakarar untsurí̱ jáinian tsuararmiayi. \s1 Juanka jakamuri̱ \r (Mateu 14.1-12; Rúkas 9.7-9) \p \v 14 Jesusa náari̱n tura ni túramuri̱n ashí aents áujmatin ásarmatai, uunt akupin Erutis nuna antukmiayi. Erutiska “Imiakratin Juaṉ jakamunmaya̱ nantakni. Tuma asa ti kakaram takaawai” tímiayi. \v 15 Tura chíkich shuar “Eríasaiti” tiarmiayi. Chikichcha “Yúsnan etserniuiti, yaunchu etserniuya núkete” tiarmiayi. \v 16 Erutis nuna antuk “Nekas Juáṉkaiti. Ni muuke̱n tsupiktinian akupkamiaj nu, jakamunmaya̱ nantakniuiti” tímiayi. \v 17-19 Kame Uunt akupin Erutis, ni yachi̱ Jiripi nua̱ri̱n nuatkamiayi. Nu nuwa̱ naari̱ Jirutíasaiti. Juaṉsha uunt akupniun Erutisan chicharuk “Yatsumi nua̱rí̱ akintrukchatniuitme’ tímiayi. Tutai nuwa̱ Jirutías Juáṉkan ti kajerkamiayi. Tura Juáṉkan máataj tusa wakerimiayi. Túrasha uunt akupin Erutis nuna surimkiamiayi. Antsu Juaṉ achikrum sepunam eṉkeatarum tusa akupkamiayi. \v 20 Juaṉsha tuke enentáiji̱a̱i̱ Yusa jinti̱n wekainiuyayi. Erutis, ni esetar enentáimniun neka asa Juáṉkan ashamak Jirutías wakeramuri̱n túrawa̱i̱ṉ tusa suritkiamiayi. Kame Erutis Juaṉ étserman nékachuitiat antuktinian wakerimiayi. \p \v 21 Jirutías, itiurak máawaj tu puja̱i̱, uunt akupin Erutis, ni akiiniamu tsawantri̱ jeamtai, ni suntari̱ncha, Kariréa nuṉkanmaya̱ úuntri̱ncha, kuítrintin armia nunasha untsukar, namperan najanamiayi. \v 22 Nui̱sha Jirutíasa nawantri̱ wayá jantsemámtai Erutis tura niiji̱a̱i̱ nampernum matsamarmia nusha shiir enentáimsarmiayi. Túramtai uunt akupin nuwa̱chin chicharuk “Ame wakeram nu seattia. Wi amastatjai. \v 23 Nekas tájame, ashí ame seatmena núnaka amastatjai. Wats, seatkumniṉkia takakjana nuna jímiapetek nakakan, amastatjai” tímiayi. \p \v 24 Tutai nuwa̱ch jiinki ni nukurí̱n Jirutíasan chicharuk “¿Wariniak seattaj?” tímiayi. \p Tutai “Imiakratin Juaṉka muuke̱ seata” tímiayi. \p \v 25 Nu chichamaik nuwa̱ch wari wayá Erutisan chicharuk “Yamaikia uunt amamkunam Juaṉka muuke̱n wakerajai” tímiayi. \p \v 26 Nuna takui uunt akupin ti kuntuts enentáimpramiayi. Tura nii tiniu asa ni amikri̱ matsatainia nu antukaru ásarmatai surimkiatniun tujinkiamiayi. \v 27 Tuma asa uunt akupin Juaṉka muuke̱ itiata tusa ni suntari̱n wárikmas akupkamiayi. \v 28 Túramtai suntar wari we, sepunam Juaṉka muuke̱n tsupikmiayi. Tsupik, amamkunam itiá, nuwa̱n susamiayi. Túram achik ni nukurí̱n susamiayi. \v 29 Juaṉ maamun antukar ni unuiniamuri̱ ni aya̱shi̱n iwiarsatai tusar júkiarmiayi. \s1 Seṉku mir áishmaṉkan Jesus ayuramiania nu \r (Mateu 14.13-21; Rúkas 9.10-17; Juaṉ 6.1-14) \p \v 30 Tura Jesusa unuiniamuri̱ Nii akupkarma nu, ataksha waketki káunak irunturarmiayi. Ashí nii túrawarmia nuna, unuiniararmia nunasha ujakarmiayi. \v 31 Tura untsurí̱ shuar táiniakui, niisha ankant ajastinniasha yurumátniuncha tujinkiarmiayi. Tuma asamtai Jesus chichaak “Iiji̱a̱i̱ wemí aents atsuiniamunam; nui̱ ishichik ayamprarmi” tímiayi. \v 32 Nuyá Jesus ni unuiniamuri̱ji̱a̱i̱ kanunam eṉkemprar, aents atsuiniamunam jeatai tusar jíinkiarmiayi. \v 33 Túrasha shuar ni wéenan wáinkiarmiayi. Tura “Jesusaiti” tiarmiayi. Tuma ásar ashí péprunmaya̱ untsurí̱ shuar tseke̱ ashintiukar, ni jeatniunam nákakarmiayi. \v 34 Jesus kanunmaya̱ jiinki ti untsurí̱ aents iruntrar matsatun wáinkiamiayi. Murik péṉker wáinchatai̱ya núnisaṉ matsatu ásarmatai Jesus nin wáitnentrarmiayi. Tura núkap unuiniararmiayi. \v 35 Nuyá ki̱akui ni unuiniamuri̱ Jesusan tariar chicharainiak “Atsamunam pujatsjik; tura yamái kí̱atsuk. \v 36 Shuar wari akupkarta. Tíjiu̱ch péprunmasha, shuarnumsha wearti, ni yurumkari̱ sumarmakaratⁱ” tiarmiayi. \p \v 37 Tutai Jesus chichaak “Atumek ayuratarum” tímiayi. \p Tutai “Iisha ju̱ shuar ayuratai tusar, ¿jimiará siaṉ kuitja̱i̱ yurumak sumaktai tusar wétinkiaitiajⁱ?” tiarmiayi. \p \v 38 Tura Jesus ni unuiniamuri̱n chicharainiak “Tanta takakrum nu iistarum ¿urutmak aa?” tímiayi. \p Tutai nekapmarar chichainiak “Tántaka séṉkuchikiiti, tura namaksha jímiarchikiiti” tiarmiayi. \p \v 39 Tutai Jesus tímiayi “Ju̱ shuar chírichriniam pujusarti tusar akupkatarum.” \v 40 Aṉkant aṉkant siaṉ siaṉsha, seṉkuenta seṉkuenta iruntrar matsamsarmiayi. \v 41 Jesuska seṉku tantancha, jímiar namaknasha jusa, yakí nayaimpinmaani̱ íimias Yúsan yumiṉsamiayi. Tura yurumkan púurmiayi. Puur ni unuiniamuri̱n súsarmiayi. Namaknasha puur súsarmiayi, ashí shuáran ajamsarat tusa. \v 42 Ashí yurumáwar ejemararmatai, \v 43 puunaruncha, namak ampirmancha achikiar, tuse chaṉkinian áimkiar júkiarmiayi. \v 44 Nu yurumkan ti untsurí̱ yurumáwarmiayi. Aya áishmaṉkak seṉku mir (5.000) ármiayi. \s1 Jesus entsá pátatek wekasamiania nu \r (Mateu 14.22-27; Juaṉ 6.16-21) \p \v 45 Nuyá Jesus ni unuiniamuri̱n chicharainiak “Kanunam eṉkemprarum, katiṉkrum amain émaa ajatarum, Petsaitia péprunam. Wisha ju̱ shuaran áujsan ikiuktiatjai” tímiayi. \v 46 Shuáran áujas ikiuki Yusja̱i̱ chichastaj tusa náinnium wémiayi. \p \v 47 Tura kirit ajasmanum kánuka antumiaṉnum ajapén nanammiayi. Jesuska niṉki juakmiayi. \v 48 Jesusa unuiniamuri̱sha wia-wiantainiakua ti pimpikiarmiayi, nase̱ tukumma ásar. Nuna Jesus wáiniak tsawa̱rtin ishichik ajasmatai entsá pátatek wekas nin jeariarmiayi. Tura naṉkaamaktiasa wea núnisaṉ wémiayi. \v 49 Jesus entsá wekaan ni unuiniamuri̱ wáinkiar, wakanchashit, tu enentáimprarmiayi. Túrawar ti untsumkarmiayi. \v 50 Ashí wáinkiar ti ashamkarmiayi. Tura Jesus wárik nin chicharuk “Kakaram ajastarum, wíitjai Jesus; ashamprukairap” tímiayi. \v 51-52 Nuiṉkia entsaya̱ kanunam waka eṉkempramiayi. Túramtai nase̱sha majaantmiayi. Ni unuiniamuri̱nkia enentái̱ kiritia áintsaṉ ásarmatai Jesus yurumkan núkap awajsamia nuna paant nekaatniun tuke tujinkiarmiayi. Tuma ásar yamái túrunamu itiurak aankia tusar ti enentáimprar sapijmiakarmiayi. \s1 Jinisarítniumia̱ shuáran Jesus tsuármiania nu \r (Mateu 14.34-36) \p \v 53 Nuyaṉka kati̱ṉkiar, Jinisarít núṉkanam jeawarmiayi. Jeawar kanun ajui̱niarmiayi. \v 54 Kanunmaya̱ jíintrarmatai, nu nuṉkanmaya̱ shuar Jesusan nekaawarmiayi. \v 55 Tura “Jesus pujawai” táman antukar, ashí je̱a̱nmaya̱ jaan ni peakrintiuk Jesus pujamunam itiaarmiayi. \v 56 Tura Jesus wekaak wémia nui̱sha, péprunmasha, shuar matsatmanumsha, ishichik matsatkamunmasha jaan itiariar jintiá áeprusarmiayi. Túmainiak Jesusan pushirmin antiṉtaj tusar seawarmiayi. Tura ashí antiṉkiarmia nuka péṉker ajasarmiayi. \c 7 \s1 Jesus Pariséun áujmatsarmiania nu \r (Mateu 15.1-20) \p \v 1 Pariséusha, Israer-shuara jintinniuri̱sha Jerusaréṉnumia̱ Jesusan tariarmiayi. \v 2 Tura Jesusa unuiniamuri̱n ikijmiatsuk yurumun wáinkiar “Israer-shuara túrutairi̱n túruiniatsui” tiarmiayi. \v 3 (Kame Pariséusha, tura ashí Israer-shuarsha, ni uuntri̱ jintintiamuri̱n umikiar ti núkap ikijmiarar yurumin ármiayi. \v 4 Péprunmaya̱ tari “ikijmiatsuk yurumáshtiniaiti” tiniu ármiayi. Tura ti untsurí̱ ni uuntri̱ túrutairi̱ núnisaṉ ármiayi. “Tsapancha, ichiṉnasha, jiruncha, peaknasha nijiakartiniaiti” tiniu ármiayi.) \v 5 Tuma asamtai Pariséusha, Israer-shuara jintinniuri̱sha Jesusan chicharainiak “¿Urukamtai ame unuiniamuram ii uuntri̱ jintintramniuitiaj nuna túruiniatsu. Urukamtai ikijmiatskesha yurumáinia?” tiarmiayi. \p \v 6 Tutai Jesus tímiayi “Ántar chichamtiniaitrume. Isayas yaunchu nekas atumin áartampramiayi ju̱na: \q1 Ju̱ aents ni wene̱ja̱i̱ Winia “ti pénkeraiti” turutainiawai, tímiayi Yus, tura ni enentái̱nkia jeachat pujuiniawai. \v 7 Tura tukeneas Winia shiir awajtuiniawai. Aentsu chichame̱ jintiainiayat, “Yus-Chichamaiti” tuíniawai.” \m Tu áarmaiti. \v 8 Tura átum Yusa chichame̱ iniaisarum, aentsu jintintiamuri̱ umirkarum, ichiṉnasha, tsapancha nijiaktin, tura chíkich túrutaisha áintsarmek untsurí̱ túrarme. \v 9 Túrákrum Yus-Chichamka tsukintiaani ikiusurme atumí uuntri̱ chichame̱ umirkatai tusarum. \v 10 Kame Muisais yaunchu aar ju̱na tíchamka: \q1 Ame apa nukusha shiir enentáimtustarum. \m Tura ataksha áarmiayi: \q1 Shuarsha ni aparí̱n, nukurí̱ncha yajauch chichareakka, nu shuar jákatniuiti. \m \v 11-12 Túrasha átumka Pariséutirmeka, antsu ju̱ tárume: “Shuar ni aparí̱n ni nukurí̱n chicharuk “Wi yáiṉtinian takakjana nu Kurpanaiti” takuiṉkia, atumsha péṉkeraiti, apari̱ncha nukuri̱ncha yáiṉchatí” tarume. (Kurpan tana nuka, Yus susamu, tawai.) \v 13 Nekaatarum, Pariséutiram. “Ií yaunchu uuntri̱ chichame̱ tuke umiki wétiniaitji” tákurum, Yus-Chicham peṉké ántar chichama núnin awajearme. Núnisrumek chikichcha untsurí̱ túrarme.” Tu timiayi Jesus. \p \v 14 Nuyá ataksha Jesus ashí shuáran untsukar “Mash anturtuktarum, ashí nekaatarum, tímiayi. \v 15 A̱a̱ya̱ aya̱shnium waya̱a̱na nu, shuáran yajauch awajsachminiaiti; tura antsu ni enentái̱nia̱ jiinia nu, yajauch awajsattawai. \v 16 Shuar nuna ántakka enentáimprati” tímiayi. \p \v 17 Nuyá áentsun ikuiak, je̱a̱ waya̱mtai, ni unuiniamuri̱ aniasarmiayi “¿Nu métek-taku chicham warintiua?” tiarmiayi. \p \v 18 Tutai Jesus tímiayi “Atumsha nékatsrumek. Páantchakait; yurumak yúajnia nu, enentáiniam waya̱chu asa, shuáran yajauch awajsachminiaiti. \v 19 Antsu wakenam wayá, naṉkaamas meṉkaatsuk” tímiayi. Nuna taku, ashí yurumak páchitsuk yuamniaiti, tímiayi. \v 20 Nuyá tímiayi “Shuara enentái̱nia̱ jiinia nu, yajauch awajsamniaiti. \v 21 Shuara enentái̱nia̱, initia̱, yajauch enentáimsatniusha, tsanirmatniusha, natsa tsanirmatniusha, shuar máatniusha, \v 22 kasamkatniusha, chikichna wakeruktincha, péṉkercha túratniusha, anaṉkatniusha, natsantain átincha, yajauch enentáimtustincha, tsanumpratniusha, waantu enentáimtumastincha, netse túratniusha, ashí nuka initia̱ wininiatsuk. \v 23 Ashí nu tunáa ainia nu, shuara enentái̱nia̱ jíiniu asa, shuáran yajauch awajainiawai” tímiayi. \s1 Serupinísianmaya̱ nuwa̱ Jesusan nekas enentáimtusmiania nu \r (Mateu 15.21-28) \p \v 24 Tiru pepru, Setúṉ péprusha Serupinísia nuṉkanam ámiayi. Nuka Israer-shuara nuṉke̱nchauyayi. Nu nuṉkanam Jesus wémiayi. Tura jeá, je̱á wayáa̱ pujusmiayi. Tura nui̱ pujamun nu nuṉkanmaya̱ shuar nekarawara̱i̱ṉ tusa nakitmiayi; túrasha u̱u̱mkatniun tujinkiamiayi. \v 25 Wárik nu nuṉkanmaya̱ nuwa̱ Jesus pujan nekaamiayi. Nu núwa̱ka nawantri̱ iwianchrukuyayi. Tuma asa Jesusan tarí ni nawe̱n piniakum tepersamiayi. \v 26 Nu nuwa̱ Israer-shuarcha, Serupinísianmaya̱uyayi. Túmaitiat, nawantru enentáiya̱ iwianchin ji̱i̱rturkitia tusa Jesusan seamiayi. \v 27 Tutai Jesus nuwa̱n chicharuk “Uchi emka ejemarartí. Uchi apatkuri̱ atankir yawa̱ch súsatin péṉkerchaiti” tímiayi. \p \v 28 Tutai nuwa̱ ayak “Nekas, Uunta, tame. Tura yawa̱chisha misanam wakenam pujuinia nu, uchi apatkun yurumuk juyumak kákeamun yuíniatsuk” tímiayi. \p \v 29 Tutai Jesus tímiayi “Péṉker tame. Tuma asam, shiir wetá; ame nawantrumi̱ enentái̱ya̱ iwianch jíinkiyi” tímiayi. \p \v 30 Takui niisha wémiayi. Tura ni je̱e̱n jeá, ni nawantri̱n íwianch jíinkimtai péṉker ajas peaknum tepan wáinkiamiayi. \s1 Jesus empekun tsuármiania nu \p \v 31 Jesus Tirunmaya̱ jiinki Setúṉ péprunam naṉkaamarkutak, Tekapuris nuṉkanmaani naṉkaamaki, Kariréa antumiaṉnum ataksha jeamiayi. \v 32 Nui̱ chichachu ámiayi, kuishi̱n empeku. Nu shuáran Jesusan itiariar, ni uweje̱ja̱i̱ antiṉkiat tusar seawarmiayi. \v 33 Shuar matsatmanumia̱ Jesus nin akanki jukí kuishi̱n tsara uweje̱ja̱i̱ tsutsukruamiayi. Tura usukia, nu shuara iniai̱n antintkiamiayi. \v 34 Tura nayaimpinmaani̱ íimias súkaska mayati “Epata” tímiayi. Nuka, shuar chichamnumka “chinkiatí” tawai. \v 35 Nu chichamaik ni kuishi̱sha chiṉkiamiayi, iniai̱sha séermiayi. Tura paant chichasmiayi. \v 36 Tura Jesus chicharainiak “Peṉké etserkairap” tímiayi. Jesuska surí-suritiamaitiat, nu naṉkaamas etseriarmiayi. \v 37 Tura ti enentáimprarmiayi. Enentáimprar, “Ju̱ Jesus aya péṉkeran túrawai. Empekuncha ántumtikniaiti, tura chichachun chichamtikniaiti” tiarmiayi. \c 8 \s1 Kuatru mir shuáran Jesus ayuramiania nu \r (Mateu 15.32-39) \p \v 1 Nu tsawantái̱ shuar timiá untsurí̱ iruntrarmiayi. Yurumkari̱ atsakui Jesus ni unuiniamuri̱n untsukar ju̱na tímiayi: \v 2 “Ju̱ shuáran waitnentajai. Menaintiú tsawant Wiji̱a̱i̱ pujuinia ásarmatai ni yurumkari̱ amuukachaik. \v 3 Tura ni je̱e̱n ayurtsuk akupeamka, tsukari̱i̱n jintiá pimpikiartatui, yajaya̱ káunkaru ásar” tímiayi. \p \v 4 Tutai ni unuiniamuri̱ chichainiak “Túrasha ju̱i̱ atsamunam, ju̱ aents ejemararat tusar ¿tuyá yurumkak wáinkiattajⁱ?” tiarmiayi. \p \v 5 Tutai Jesus nin aniasmiayi “¿Urutmá tanta aa?” \p Tutai “siati awai” tiarmiayi. \p \v 6 Nuiṉkia ashí áentsun “nuṉká pujustarum” tiarmiayi. Tura tantan achik, Yúsan yumiṉsamiayi. Tura puuk, áentsun ajamsatarum tusa ni unuiniamuri̱n susamiayi. \v 7 Tura uchich namaksha ishichik aan achik, Yúsan yumiṉkias, ni unuiniamuri̱n chicharuk “Ju̱sha shuar ajamsatarum” tímiayi. \v 8 Turam ashí yurumáwar ejemararmiayi. Ampirma púunaruncha siati chaṉkinnium áimkiarmiayi. \v 9 Kuatru mir (4.000) shuar yurumáwarmiayi. Yurumáwar amikiarmatai, Jesus nin áujas akupkarmiayi. \v 10 Tura ni unuiniamuri̱ji̱a̱i̱ kanunam eṉkemprar Tarmanúta nuṉkanam wearmiayi. \s1 Pariséu Jesusan iniakmasta tiarmiania nu \r (Mateu 16.1-4; Rúkas 12.54-56) \p \v 11 Pariséu Jesusja̱i̱ áujmatsatai tusar tariarmiayi. Nekapsatai tusar wakeruiniak Nin chicharuk “Nayaimpinmaya̱ kakaram iniakmasta” tiarmiayi. \p \v 12 Tuíniakui Jesus kúntuts enentáimias, súkaska mayati “¿Urukamtai, yamaiya̱ aentstiram, nayaimpinmaya̱ kakarman iniakmasat tusarum wakerarum? Nuka peṉké sunaschattarme, paant tájarme” tímiayi. \p \v 13 Nuyá nin ikiukiar ataksha kanunam eṉkemar amain katiṉmiayi. \s1 Pariséu túramuri̱ji̱a̱i̱ aneartarum, tímiayi Jesus \r (Mateu 16.5-12) \p \v 14 Tura ni unuiniamuri̱ yurumak jukitiai tukamá kajinmatkiarmiayi. Kanunmaṉka aya chikichik tantanak takaku ármiayi. \v 15 Jesussha ni unuiniamuri̱n enentáimtikiuk tímiayi “Wáinkiatarum; Pariséusha Erutissha wakaprutain takakainia núja̱i̱sha aneartarum” tímiayi. \p \v 16 Tutai ni unuiniamuri̱sha tunaiyarmiayi “Tanta kajinmatkin asakrin nuna túramtsujiash” tiarmiayi. \p \v 17 Tura Jesus nuna nekáa chichaak “¿Urukamtai aya yurumkak enentáimtarum? Tuke nékatsrumek. Peṉké enentáimtsurmek. Atumí enentái̱ tuke kiritkiait? tímiayi. \v 18 Jimi ai̱sha itiura wáintsurmea. Kuíshim ai̱sha itiura ántatsrum. Ashí kajinmatkintrumek. \v 19 Nekaatarum, nuik, seṉku tantan púuran seṉku mir áishmaṉkan ayurachmakaj. ¿Tura ampirma urutmá chaṉkinnium chumpiamarum?” tímiayi. \p Niisha tiarmiayi “Tuse chaṉkinnium chumpiamji.” \p \v 20 Ataksha Jesus tímiayi “Tura siati tantaja̱i̱ kuatru mir shuaran ayuramtai, ¿ampirmasha urutmá chaṉkinnium chumpiamarum?” \p Niisha “siati” tiarmiayi. \p \v 21 Tuma asamtai Jesus tímiayi “¿Itiura imiá nékatsrum?” \s1 Jesus kusurun íimtiksamiania nu \p \v 22 Nuyá Petsaitia péprunam jeawarmiayi. Jeawarmatai, áishmaṉ ji̱i̱ kusurun Jesusan itiariarmiayi. Túrawar antiṉta tusar seawarmiayi. \v 23 Tuma asamtai Jesus uwejnum achik péprunam a̱a̱ni eṉkeki jukí ji̱i̱n usuki̱ji̱a̱i̱ kuérmiayi. Tura uwejé̱ja̱i̱ antiṉ “¿íimmek?” tímiayi. \p \v 24 Tutai kusuru íimi tímiayi “Aentsun iiyajai, túrasha paantcha. Numi wekainian áaniun iiyajai” tímiayi. \p \v 25 Nuyá ataksha Jesus ni uwejé̱ja̱i̱ kusuru ji̱i̱n antiṉmiayi. Tura kusurusha úmamkes iis, péṉker ajas, ashí paant íimpramiayi. \v 26 Jesus chichaak “Je̱e̱mi̱i̱n weakum péprunam waya̱waip tura shuar ujakaip” tímiayi. \s1 Pítiur Jesusan “Yusa Anaikiamurinme” tímiania nu \r (Mateu 16.13-20; Rúkas 9.18-21) \p \v 27 Jesus ni unuiniamuri̱ji̱a̱i̱ uunt pepru Sesaria-jiripiunam jeatsuk, tíji̱uch uchich péprunam irasarmiayi. Jintiá wésar Jesus ni unuiniamuri̱n chicharainiak, “¿Yaiti turutainiawa Winia?” tímiayi. \p \v 28 Tutai niisha áimkiarmiayi “Chíkich chichainiak, imiakratin Juaṉkaiti, turamainiawai. Chíkichcha, Eríasaiti, tura chíkichkia, yaunchu Yúsnan etserin nantakniua núiti, turamainiawai” tiarmiayi. \p \v 29 Tutai Jesus tímiayi “Atumsha, ¿waritrume. Yáitiaj?” tímiayi. \p Tutai Pítiur tímiayi “Ámeka Krístuitme; Yúsaiya̱ akupkamuitme.” \p \v 30 Tutai Jesus chichaak “Peṉké etserkairap” tímiayi. \s1 Jesus ni jákatniuri̱n ujakmiania nu \r (Mateu 16.21-28; Rúkas 9.22-27) \p \v 31 Unuiniak: “Wi Aents Ajasuitjiana ju̱ ti wáitsatniuitjai. Israer-shuarti ii uuntri̱sha, Patri úuntri̱sha, ii jintinniuri̱sha Winia nakitrurar mantuawartatui. Túrasha menaintiu tsawant naṉkaamasmatai nantaktiniaitjai” tímiayi. \v 32 Nunasha paant ujakmiayi. \p Tura Pítrusha Jesusan arantach jukí kakantramiayi. “Tu chichasaip” tímiayi. \p \v 33 Tutai Jesus ayantmatar, ni unuiniamurí̱n iis, Pítrun kakantar chicharuk “Satanása, werumta. Ámeka Yusna ana nu enentáimtatsme, antsu aya áentsnak enentáimtame” tímiayi. \v 34 Nuna tuasua amik tura nui̱ matsamarmia nunasha, ni unuiniamuri̱ncha untsuk tímiayi, “Shuar Winia nekas nemartustasa wakerakka ni wakeramuri̱nkia iniaisati; tura ni krusri̱ yanaki̱ nemartustí. \v 35 Kame shuar ju̱ nuṉkanam aya niṉki anenmamkuṉka nu shuar ni iwiaakmari̱n emeṉkaktatui. Antsu Winia anentu asa tura winia chichamprun anea asa, shuar aya péṉker pujustinniak enentáimtsuna nu, nekas iwiaakman wáinkiattawai. \v 36 Nekaata, shuar ashí ju̱ nuṉkanam írunna nuna sumaksha túrasha ni wakani̱ jinium wéakuisha, ¿itiurak péṉker pujusaint? \v 37 Shuarka wakani̱n uwemtikrataj tusa wakerak ¿urutmak akikmakaint? \v 38 Antuktarum. Yamaiya̱ aents Yúsan nakitiar ajapawaru yajauch ainia nu íimiainiamunam shuar Winia natsantrakuiṉkia tura winia chichampruncha natsantakuiṉkia, wi, Aents Ajasuitjiana ju̱, winia Aparu kakarmari̱ji̱a̱i̱ tura nayaimpinmaya̱ péṉker suntarja̱i̱ atak taakun, nú shuaran natsantrattajai Wisha.’ Tu tímiayi Jesus. \c 9 \p \v 1 Ataksha Jesus nin chicharuk, ‘Nekas tájarme, shuar játsuk Yus ni kakarmari̱ji̱a̱i̱ aentsu enentái̱n akupkattana nú tsawantan wáinkiartatna nu ju̱i̱ iiji̱a̱i̱ pujuiniawai” tímiayi. \s1 Jesus nusháa iira ajasmiania nu \r (Mateu 17.1-13; Rúkas 9.28-36) \p \v 2 Nuyá sais tsawant naṉkaamasmatai, Jesus Pítruncha, Jakupuncha, Juáṉnasha uunt náinnium júkiarmiayi. Nui̱sha Jesus nushá iira ajasmiayi. \v 3 Ni pushiri̱sha ti puju jíitsumir ajattsarmiayi. Nuja̱i̱ métek puju awajsatin ju̱ nuṉkanam atsawai. \v 4 Túruna nui̱ Erías, Muisaisja̱i̱ wantinkiar Jesusja̱i̱ chichainian wáinkiarmiayi. \v 5 Nuya̱sha Pítiur Jesusan chicharuk “Uuntá, ii ju̱i̱ pujustin ti péṉkeraiti. Menaintiú áakmaktai, Áminiu chikichik, Muisaisna chikichik, Eríasnasha chikichik” tímiayi. \v 6 Jesusa unuiniamuri̱ sapijmainiak, Pítiur wariniak titi nekaachmiayi. Nékachu asa nuna tímiayi. \p \v 7 Tura yuraṉkim tara mikintiu awajsamiayi. Yuraṉminmaya̱ chichaak “Jú̱iti winia aneamu Uchir. Nii anturkatarum” tímiayi. \p \v 8 Nuyaṉka ni unuiniamuri̱ ayantmar iiyaj tukamar aya Jesusnak wáinkiarmiayi. Chíkichkia atsuarmiayi. \p \v 9 Nuyá náinniumia̱ akainiak Jesus nin chicharuk “Wáinkiarumna nu etserkairap. Wi, Aents Ajasuitjiana ju̱ jakamunmaya̱ nantaatsa̱i̱ṉ nu etserkairap” tímiayi. \p \v 10 Tutai ni tímian ímiatrusaṉ ú̱u̱karmiayi. Tura “jakamunmaya̱ nantaatsa̱i̱ṉ tana nu, ¿wariniak ta?” nuamtak tunainiarmiayi. \v 11 Tura Jesusan aniasarmiayi “¿Urukamtai Israerti ii jintinniuri̱sha, Erías emka tátiniaiti, tuinia?” tiarmiayi. \p \v 12 Tutai Jesus tímiayi “Nekas Erías ashí iwiarattsa emka tátiniaiti. ¿Tura Aents Ajasunun Yus-Papinium warintiua? \p “Ti wáitsattawai; Nin nakitrartatui.” Tu áarmaiti. \m \v 13 Wi tájarme, Erías nekas táwiti. Támatai, shuar ashí ni wakeriarmia nuna nin túrawarmiayi. Yusa Papiri̱i̱n Eríasa túrunatniuri̱ aarma amia tímiatrusaṉ túrawarmiayi” tímiayi Jesus. \s1 Jesus iwianchin ji̱i̱ki akupkamiania nu \r (Mateu 17.14-21; Rúkas 9.37-43) \p \v 14 Tura ni unuiniamuri̱ matsatmanum atak wáketuk, ti untsurí̱ aents káutkar Israer-shuara jintinniuri̱sha niiji̱a̱i̱ tunai pujuinian wáinkiamiayi. \v 15 Tura aencha, Jesusan wáinkiar warainiak, tséke̱ṉki weriar, áujsarmiayi. \v 16 Túrunawarmatai, Jesus chicharainiak, “Warí tunaiyarum?” tímiayi. \p \v 17 Tutai chikichik aya̱k “Uuntá, winia uchirun Ámin itiarjame. Iwianchruku asa chichachuiti. \v 18 Túmakui íwianch eṉkemtakuṉ paat ajiar áepeawai; túram uchisha saun kaput apak nai̱n kátetete awajeawai. Túram kakaakcha ame unuiniamurmin seamjai, jí̱i̱rtukti tusan, túrasha tujintrutkarai” tímiayi. \p \v 19 Tutai Jesus tímiayi “Yúsan enentáimtichutirmea urutmá tsawantak pujustaj atumja̱i̱. Urutmá katsuntrataj! Uchi itiatarum” tímiayi. \v 20 Takui uchin Jesusan itiariarmiayi. Tura íwianch uchin eṉkemta Jesusan wáiniak uchin ajakramiayi. Uchisha chichiptur nuṉká iniaan péper-péper ajakin wenunam saun apakmiayi. \p \v 21 Túrunamtai Jesus ni aparí̱n aniasmiayi “¿Urutá yaunchu áinkiait?” \p Tutai ni apari̱ tímiayi “Úchichik áinkiaiti. \v 22 Tuma asa tuke jutikiú pujurniuiti; jiniumsha apeawai, entsá maataj tusa aju̱aawai. Yaintrukminiaitkiumka waitneasam yaintrukta” tímiayi. \p \v 23 Tutai Jesus chicharuk “¿Urukamtai, yaintrukminiaitkiumka, tame? Nekaata, shuar Winia nekas enentáimturna nu ashí túramniaiti” tímiayi. \p \v 24 Tutai uchi apari̱ kakantar chichaak, “Uuntá, nekas enentáimtajme. Nekas enentáimtustinian táasjana nu yáintkiata” tímiayi. \p \v 25 Tura shuar untsurí̱ káunainian Jesus wáiniak kakantuk “Empeku chichachu awajin iwianchi jíinkitia, tájame. Jíinkim ataksha waya̱waipia” tímiayi. \v 26 Tura íwianch jiiniuk untsumak uchin we-werkasa ajakar chichichiptu áepkimiayi. Túram uchi jaka ímianis tepemiayi. Túrunamtai untsurí̱ shuar “jakayi” tiarmiayi. \v 27 Támanak Jesus uweje̱n achik awajkimiayi, tura uchi nantaki wajakmiayi. \p \v 28 Tura Jesus je̱á waya̱mtai, niṉki pujusar, ni unuiniamuri̱ aniasar “¿Urukamtai iisha jí̱i̱ktin tujinkiamajⁱ?” tiarmiayi. \p \v 29 Tutai Jesus tímiayi “Ju̱ iwianchkia ijiarmar Yus áujkur ji̱i̱kminiaiti” tímiayi. \s1 Jesus ataksha ni jákatniuri̱n ujakmiania nu \r (Mateu 17.22-23; Rúkas 9.43-45) \p \v 30 Nuyá jíinkiar Kariréa nuṉkanmaani naṉkaamakarmiayi. Ni unuiniamuri̱n unuinia asa nu naṉkaamamun nekaawara̱i̱ṉ tusa Jesus nakitmiayi. \v 31 Unuiniak juna tímiayi: “Wi Aents Ajasuitiaj ju̱na mantamnati tusar achirkar surutkartatui. Tura máamuitiatnak, iwiarsamunmaya̱n menaintiú tsawantai̱ nantaktiatjai” tímiayi. \v 32 Tura nu chichaman nekaacharmiayi. Nékainiachiat, anintrustinian arantukarmiayi. \s1 “¿Yaki imiá naṉkaamantuit?” \r (Mateu 18.1-5; Rúkas 9.46-48) \p \v 33 Nuyá Kapernáum péprunam jeawarmiayi. Tura Jesus je̱á pujus ni unuiniamuri̱n aniniak, “¿Atumsha jintiá winisrum warí áujmatmiarum?” tímiayi. \v 34 Tura natsa̱rar pachischarmiayi. Kame jintiá wésar “iiji̱a̱i̱ ¿yaki imiá naṉkaamantu ajasat?” tunainiarmiayi. \v 35 Ni unuiniamuri̱ pachischarmatai, Jesus pujus ashí tuse unuiniamuri̱n irur chichaak “Shuar nekas naṉkaamantu ajastajtsa wakerakka, peejchachia nuke enentáimtumar shuara yáintri̱ atí” tímiayi. \v 36 Tura uchin itiáa miniakas chichaak: \v 37 “Shuar uchin winia naarui̱ shiir awajeakka Winia shiir awajtawai. Tura Winia akuptukua nunasha shiir awajeawai” tímiayi. \s1 “Shuar in nakitramachkuṉka in páchitkiawai” \r (Rúkas 9.49-50; Mateu 10.42) \p \v 38 Nuyá Juaṉ Jesusan chicharuk “Uuntá, shuar ame náarmin pachis iwianchin akupea wainkiamji. Tura iiji̱a̱i̱ írutkachu asamtai nu túratin suritkiamji” tímiayi. \p \v 39 Tutai Jesus tímiayi “Antsu suritkiairap. Shuar winia náarun pachis tujinkiamun túrakka, nu shuar wari tsanumprutratniun tujinkiattawai. \v 40 Shuar in nakitramachkuṉka, in páchitkiawai, tímiayi. \v 41 Winia nemarka asakrumin shuar yumiichinkesha ajampramkuka ántar túratsui; akikma átatui’ tímiayi. \b \r (Mateu 18.6-9; Rúkas 17.1-2) \p \v 42 ‘Tura shuar ju̱ uchin Winia umirtuinia nuna yajauchin túrumtikiamtaiṉkia, ti asutniattawai. Tuma asamtai uchin yajauchin túrumtiktsa̱i̱ṉ kuntuje̱n kayaja̱i̱ jiṉkiar nayaantsanam ajunmaka maak ainti. \v 43 Ame uwejmek yajauchin túrumtikkramamniaitkuiṉkia tsupikta. Mai uwejtuk wáitsatniunam jeatniuja̱i̱ṉkia chikichík uwejja̱i̱ ju̱ nuṉkanam pujusar tuke iwiaaku pujustinnium jeatin ti shiiraiti. Warí, wáitsatniunmaṉka ji kajinkiashtin awai, \v 44 jákaru akari̱sha jáiniatsui tura jisha tuke kapa̱a̱wai. \v 45 Nawe̱msha yajauchin túrumtikkramamniaitkuiṉkia nusha tsupikta. Mai nawentuk wáitsatniunam jeatniuja̱i̱ṉkia chikichík naweja̱i̱ ju̱ nuṉkanam pujusar tuke iwiaaku pujustinnium jeatin ti shiiraiti. Wáitsatniunmaṉka ji kajinkiashtin awai, \v 46 jákaru akari̱sha jáiniatsui tura jisha tuke kapa̱a̱wai. \v 47 Ji̱misha yajauchin túrumtikkramamniaitkuiṉkia ukuinkiata. Mai ji̱i̱ntiuk wáitsatniunam jeatniuja̱i̱ṉkia chikichík ji̱i̱ji̱a̱i̱ ju̱ nuṉkanam pujusar Yus akupeana nui̱ jeatin ti shiiraiti; \v 48 wáitsatniunmaṉka jákaru akari̱sha jáiniatsui tura jisha tuke kapa̱a̱wai. \p \v 49 Namaṉ Yus susamu weaktinia áintsaṉ aentstirmesha jiji̱a̱i̱ nekapnastatrume. \v 50 Weesha ti peṉkeraitiat michumarka, ¿itiurak jea-jeat átinkⁱ? Wats, wee jeakua áintsarmek atumek shiir enentáimtunaistarum” tímiayi Jesus. \c 10 \s1 Nuwa̱ ajapatniun Jesus áujmatsamiania nu \r (Mateu 19.1-12; Rúkas 16.18) \p \v 1 Jesus Kapernáumnumia̱ jiinki, Jutía nuṉkanam naṉkaamaki, Jurtaṉ entsa amain jeamiayi. Nui̱ pujai̱, aents ataksha Nin irunturarmiayi. Iruntrarmatai tuke túrin asa ataksha unuiniamiayi. \v 2 Tura Pariséu Jesusan nekapsatai tusar wakeruiniak, Nin chicharainiak “¿Áishmaṉ ni nua̱rí̱ ajapatin tsaṉkamkamukait?” tiarmiayi. \p \v 3 Tutai Jesus tímiayi “¿Muisais wariniak timia?” \p \v 4 Tutai “Papíji̱a̱i̱ in ajapatniun tsaṉkatramkamiaji” tiarmiayi. \p \v 5 Tutai Jesus tímiayi “Atumí enenta̱i̱ kátsuram asamtai nu chichaman atumin tsaṉkatramkamiarme. \v 6 Tura Yus yámankamtaik ashí najanamia nui̱, áishmaṉnasha nuwa̱ncha najanamiayi. \v 7 Tuma asamtai áishmaṉ ni aparí̱ncha nukurí̱ncha kanaki ikiuki, ni nua̱ri̱ja̱i̱ tsaniṉtiniaiti. \v 8 Warí, áishmaṉ nua̱ri̱ji̱a̱i̱ jímiaraitiat chikichik ajasartatui. Tuma asamtai yamái jímiarchaiti, antsu chikichik ajasuiti. \v 9 Tuma asa, Yus atsaṉkiania nuna, aents akankashtiniaiti” tímiayi. \p \v 10 Tura urum je̱á waya̱war, Jesusa unuiniamuri̱ nu chichaman ataksha aniasarmiayi. \v 11 Tuiniakui Jesus tímiayi “Shuar ni nua̱ri̱n ajapa ikiuak chikichan nuátkaṉka, emka nua̱ri̱n yajauch awajas, ikiuak, tsanirmayi. \v 12 Nuwa̱sha ni áishri̱ ajapa ikiuak, chikichja̱i̱ niiniurtukka, niisha tsanirmayi” tímiayi. \s1 Jesus uchin shiir awajsamiania nu \r (Mateu 19.13-15; Rúkas 18.15-17) \p \v 13 Antiṉkiarat tusar uchin Jesusan itiariarmiayi. Túruiniakui Jesusa unuiniamuri̱ “itiairap” tiarmiayi. \p \v 14 Tura Jesus nuna wáiniak, kajek ju̱na tímiayi “Uchi Winí winitin tsaṉkatruktarum. Suritkiairap. Iis, shuar ju̱ uchia núnisaṉ peejchach enentáimtumainia nu Yusa akupeamuri̱n pachiinkiamniaiti. \v 15 Nuní asamtai tájarme, uchi umiana núnisaṉ Yusa akupkamuri̱n shuar umíachkuṉka nuna pachiinkiachminiaiti. \v 16 Nuyá uchin miniakas, “Yus yáinmakarti” tímiayi. \s1 Kuítrintin Jesusan áujsamiania nu \r (Mateu 19.16-30; Rúkas 18.18-30) \p \v 17 Ukunam, Jesus nuyá weai̱, shuar tseke̱ Nin tarimiayi. Tarí tikishmatar chicharuk “¿Uuntá, Amesha ti péṉkeraitme. Tuma asam, turuttia, ¿warinia túrakna tuke iwiaaku átataj?” tímiayi. \p \v 18 Tutai Jesus tímiayi, “¿Urukamtai Winia, péṉkeraitme, túrutam? Shuarka chikichkisha péṉkerka atsawai. Aya Yúsak péṉkeraiti. \v 19 Yus akupkamu nékatsmek. Ju̱ áiniawai: tsanirmawairap, maṉkartuawairap, kasamkairap, chíkich shuar tsanumprurairap, anaṉkartuawairap, apasha nukusha umirkatarum. Nu áiniawai” tímiayi. \p \v 20 Tutai kuítrintin chichaak “Uunta, núnaka úchichik mash umiki tsakaruitjai” tímiayi. \p \v 21 Tutai Jesus iis waitnenmai tímiayi “Chikichik táasume. Weme ashí áminiu ana nu surukta. Túram nu kuit kuítrincha susarta. Túrakum nayaimpiniam kuítrum ikiauṉkattme. Túram winitia, krus yanaktinia áintsamek itiurchatrum ai̱ṉ nemartusta” tímiayi. \p \v 22 Tura kuítrintin nu chichaman antuk, wake mesek, kúntuts enentáimiar wémiayi, ti kuitrintin asa. \p \v 23 Nii wématai, Jesus ashí ni téntakmari̱n iis, ni unuiniamuri̱n chicharuk, “Kuítrintin ainia nu Yusa akupeamuri̱n pachiinkiatin ti itiurchaiti” tímiayi. \v 24 Takui ni unuiniamuri̱ nuna antukar niisháa enentáimprarmiayi. Túramtai Jesus tímiayi “Uchiru antuktarum. Shuar kuítri̱niak enentáimtuinia nuka, Yusa akupeamuri̱n pachiinkiatin peṉké itiurchataiti. \fig Kamiriu auja ji̱i̱n waya̱mníakait.|src="ABS 20 Camels" size="span" ref="10.24" \fig* \v 25 Uunt kamiriu auja ji̱i̱n waya̱tin ana nú naṉkaamas, kuítrintin Yusa akupeamuri̱n pachiinkiatin itiurchataiti” tímiayi. \p \v 26 Nuna antukar nú arant niisháa enentáimprarmiayi. “¿Nuiṉkia yaki uwempramniait?” tunaiyarmiayi. \p \v 27 Tura Jesus nin iisar chichainiak “Aents niṉki túrachminiaiti, antsu Yus túramniaiti. Yuska ashí túramniaiti” tímiayi. \p \v 28 Nuyá Pítiur Nin chicharuk “Iis, iikia ashí ikiukir némartsujik” tímiayi. \p \v 29 Tutai Jesussha tímiayi, “Nekas tájarme, shuar Winia nemartak Yus-Chichamnasha ipiampartasa wakerak ni je̱e̱ncha, yachi̱ncha, umai̱ncha, aparí̱ncha, nukurí̱ncha, nua̱ri̱ncha, uchirí̱ncha, nuṉke̱ncha uyumatsuk ikiuakka, \v 30 nu shuar ju̱ nuṉkanam siaṉ patatnas je̱e̱ncha, yachi̱ncha, umai̱ncha, nukurí̱ncha, uchirí̱ncha, nuṉke̱ncha, ju̱ nuṉkanam wáitiayat sunastatui. Tura ukunam, nuṉka amuukamtai, nu shuarsha jáchatainium tuke péṉker pujustatui. \v 31 Tura untsurí̱ shuar yamái peṉkeri̱ ainia nu, ukunam ukunmaani̱ pujusartatui, tura íiksaṉ untsurí̱ shuar yamái ukunmaya̱ ainia nu, ukunam eem pujusartatui” tímiayi Jesus. \s1 Jesus ni jákatniuri̱ ataksha ujakmiania nu \r (Mateu 20.17-19; Rúkas 18.31-34) \p \v 32 Nuyá arak Jerusaréṉnum wéenak, jintiak wearmiayi. Jesuska émak wémiayi. Ni unuiniamuri̱sha niisháa enentáimprarmiayi. Ashamainiayataṉ Jesusan nemarsarmiayi. Túmainiai̱ atak ni nekas unuiniamuri̱n akankiar, ni túrunatniuri̱n ujakmiayi. \v 33 Ujaak tímiayi “Antuktarum, arak Jerusaréṉnum wéaji. Nui̱ Winia, Aents Ajasuitjiana ju̱na, Patri̱ uuntri̱i̱ncha, jintinniunmasha surutkartatui. Niisha apachnium mantamnati tusar surutkartatui. \v 34 Nusha Winia wishikrurar, katsumprukar, usukruawar mantuawartatui. Túramaitiatnak menaintiú tsawantai̱ nantaktiatjai” tímiayi. \s1 Jakupu Juaṉja̱i̱ seawarmiania nu \r (Mateu 20.20-28) \p \v 35 Sepetéu uchirí̱ Jakupusha Juaṉsha Jesusan taruntarmiayi. Taruntar “Uuntá, ii seattajnia nu túrak tusar wakeraji” tiarmiayi. \p \v 36 Tutai Jesus tímiayi “¿Warí itiurtukat tusam wakerutam?” \p \v 37 Tutai “Ame nupetmaktin tsawantrum jeamtai, iisha Ámiji̱a̱i̱ pujustaitsar wakeraji, wi untsuurumini̱, winia yatsursha menaarmini̱. Nu tsaṉkatrukta” tíarmiayi. \p \v 38 Tura Jesus tímiayi “Átum seatrumna nu nékatsrume. Wi umartatjana nu umarminkaitrum. Tura Wi imiantiatjana núnisrum imianminkaitrum” tímiayi. \p \v 39 Niisha tiarmiayi, “Túramniaitji, páchitskea.” \p Tuí̱niakui Jesus tímiayi “Wats, Wi umartatjana nu umartatrume, tura Wi imiantiatjana núnisrumek imiantiatrume. \v 40 Túrasha winia untsuuruini̱, menaruini̱sha átum pujustinian Wikia súsashtiniaitjarme, antsu Yus wakerana nu nuiṉ apujsattawai” tímiayi. \p \v 41 Tura chíkich tias unuiniamuri̱ nuna anturkar Jakupuncha, Juáṉnasha ti kajerkarmiayi. \v 42 Tura Jesus ni unuiniamuri̱n irur tímiayi “Ju̱ nékarme; Yus-shuarchanum akupniuitjai tuinia nu, waantu enentáimtumas, ni shuári̱n ti akupeawai; tura uunt ainia nusha ashí shuar ti takamtikiainiawai. \v 43 Antsu atumja̱i̱ núnisaṉ atsutniuiti. Átumka, wi unuiniamutiram, uunt ajastaj tusarum wakerakrumka, ashí yáimin ajastiniaitrume. \v 44 Shuar atumí peṉkeri̱ ajastajtsa wakerakka, takarniua nuke ajas, umirtamkatí. \v 45 Wisha, Aents Ajasuitjiana ju̱, shuar takartusarat tusan táchamjai, antsu ashí shuáran yáiṉtaj tusan táwitjai. Wisha jarukan shuáran uwemtikratajtsan táwitjai” tímiayi. \s1 Jesus Partimiásan tsuármiania nu \r (Mateu 20.29-34; Rúkas 18.35-43) \p \v 46 Jesus ni unuiniamuri̱ji̱a̱i̱, tura chíkich untsurí̱ aentsja̱i̱ Jirikiú péprunam jeawarmiayi. Nuyá Jirikiúnmaya̱sha jíinkiar weenai̱, Timiasa uchirí̱ Partimiás, kusuru amia nu, jintiá yantam kuítian seamu pujumiayi. \v 47 Niisha, Nasarétnumia̱ Jesusaiti táman antuk, untsumuk “Uunt Jesusa, amesha Uunt Akupin Tawit weeachukaitiam, Yus anaikiachmakaitiam. Winiaja waitnentrurta” tímiayi. \p \v 48 Tura untsurí̱ nui̱ matsamarmia nu nin chicharainiak “Takamatsata” tiarmiayi. \p Niisha nú naṉkaamas untsummiayi “Tawit weeá Jesusá, winia waitnentrurta.” \p \v 49 Nuna antuk Jesus wajatas, chichaak “Untsuktarum” tímiayi. \p Takui shuar kusurun untsuiniak “Kakaram ajasta. Wajaktia; untsurmawai” tiarmiayi. \p \v 50 Tuiniakui niisha esekmatairi̱n ajapa ikiuak wajaki Jesusan tseke̱ tarimiayi. \p \v 51 Tura Jesus nin chicharuk “¿Winia itiurtukat tusamea wakerutam?” tímiayi. \p Tutai kusuru chicharuk “Uunta, íimtiasan wakerajai” tímiayi. \p \v 52 Tutai Jesus chichaak “Shiir wetá. Winia nekas enentáimtursa asam péṉker ajasume” tímiayi. Tura nu chichamaik íimpramiayi. Tura Jesusan nemarki wémiayi. \c 11 \s1 Jesus Jerusaréṉnum waya̱miania nu \r (Mateu 21.1-11; Rúkas 19.28-40; Juaṉ 12.12-19) \p \v 1 Wésar Jerusaréṉnum tura Petpajái péprusha Petania péprusha Uriwiu naint íṉkiuasmak ámanum jeawar, Jesus jimiará unuiniamuri̱n ujuikimiayi. \v 2 Ujuiak tímiayi “Aatunini̱ pépruchiniam werum nuiṉ umpuuru uchich jiṉkiamu wáinkiattarme. Nu umpuuruka tuke entsamprukchamuiti. Nu atiarum utitiarum. \v 3 Tura “¿Urukamtia áitkiarum?” turamainiakuisha, “ii Uuntri̱ wakerawai” titiarum” tímiayi. \v 4 Tutai wearmiayi. Tura umpuurun wáitiniam aani jiṉkiamun, jintiá yantamnum wajan wáinkiar atiawarmiayi. \v 5 Nui̱ pujuarmia nu “¿Warí áitkiarum. Urukamtai umpuuru atíarum?” tiarmiayi. \v 6 Takui, niisha Jesus timia nu ujakam suritkiacharmiayi. \v 7 Tura umpuurun Jesusan itiariar pushiri̱n umpuurunam awantkarmiayi. Túram Jesus entsamkamiayi. \v 8 Tura untsurí̱ shuarsha pushiri̱n jintianam ayapar áinkiarmiayi. Chíkichcha jintiá yantamnumia̱n nukan juuk jintianam áintrarmiayi. \v 9 Eem wearmia nusha, uku winiarmia nusha warainiak “Jusanna” untsumkarmiayi. “Yusa náarí̱i̱n winiana nu imiá péṉkeraiti. \v 10 Ii uuntri̱ Tawitia akupeamuri̱ tátatna nu imiá peṉker atí. Ii Yusri̱ naari̱ shiir ati.” Tu untsumki wearmiayi. \v 11 Tura Jesus Jerusaréṉnum jeamiayi. Jeá, Yusa Uunt Je̱e̱n waya̱miayi. Tura ashí iiyasua amik, kintiampra̱i̱j tusa ni tuse unuiniamuri̱ji̱a̱i̱ tíjiu̱ch Petania péprunam wearmiayi. \s1 Jesus iikiu numin yumiṉkramiania nu \r (Mateu 21.18-19) \p \v 12 Kashin tsawa̱r, Petanianmaya̱ jintia wesa, Jesus tsukammiayi. \v 13 Tura arant wajan iikiu numiri̱n núkenniun wáiniak, nereatsuash tusa iyumiayi. Tura nereshtairi̱n asamtai neren peṉké wáinkiachmiayi. \v 14 Nuyá iikiu numin yumiṉkeak: “Ame nere̱m peṉké yunaashti” tímiayi. Ni unuiniamuri̱sha nuna táman antukarmiayi. \s1 Yusa Uunt Je̱e̱n suruktinian Jesus suritkiamiania nu \r (Mateu 21.12-17; Rúkas 19.45-48; Juaṉ 2.13-22) \p \v 15 Nuyá atak Jerusaréṉnum jeawarmiayi. Nui̱ Jesus Yusa Uunt Je̱e̱n wayá suruktai tusar pujuarmia nuna ji̱i̱ki akupkatasa naṉkammiayi. Kuítian yapaji̱n armia nuna misari̱n tura yampitsan súrin armia nuna kutaṉkri̱ncha ayanturmiayi. \fig Iiku numiri̱n wáiniak iyumiayi.|src="ABS 68 Figs" size="span" ref="11.15" \fig* \v 16 Tura káarak entsaki Yusa Uunt Je̱e̱n naṉkaamaktinian suritkiarmiayi. \v 17 Nuyá “Yus áujsatai tusar ashí shuar Yusa je̱e̱n waya̱mnia átatui” tú aarchamukait Yusa Papiri̱i̱n. Antsu átumka Yusa je̱e̱ kasa matsamtaiya nútikiarme” tímiayi. \v 18 Aents nui̱ matsamarmia nu Jesusa chichame̱n antukar ti enentáimprarmiayi. Tuma asamtai Israer-patri úuntri̱sha, Israer-shuara jintinniuri̱sha, nuna nekaawar, Jesusan ashamainiak mantamnati tusar chichaman jurusarmiayi. \v 19 Nuyá kia̱kui Jesus Jerusaréṉnumia̱ jiinkimiayi. \s1 Iikiu numin káarun wáinkiarmiania nu \r (Mateu 21.20-22) \p \v 20 Kashin káshik naṉkaamainiak iikiu numin kaṉkaptuk jaka wajan wáinkiarmiayi. \v 21 Tura Pítiur enentáimias Jesusan tímiayi “Uunta, iista, iikiu Ame yumiṉkramam nu kaṉkaptuk káarchaik.” \p \v 22 Tutai Jesus tímiayi “Yus nekas enentáimtustarum. \v 23 Iis, nekas tátsujrumek, shuar “Yus nekas túratpiash” tútsuk, tura “wi tájana nuna Yus nekas túrattawai” tu enentáimsar, ju̱ náintian “jiinki nayaantsanam iniáṉtí” tákuiṉkia, páchitsuk iniaṉtatui, tímiayi. \v 24 Tuma asamtai tájarme, ashí Yus áujkuram searmena nuna suramsattarme. “Wi seajna nuna yamái takakjai” tu enentáimkiurmeka, wáinkiáttarme. \v 25 Tura Yus áujkuram pujarmena nu, kajernaiyamuram ákuiṉkia tsaṉkurnáiratarum. Atumí Aparí̱ nayaimpiniam pujana nu atumí tunaari̱n tsaṉkurturti tusarum túratarum. \v 26 Atumsha tsaṉkurnáiyachkurminkia, núnisaṉ atumí Aparí̱ nayaimpiniam pujana nu atumí tunaari̱n tsaṉkurtámprashtatrume” tímiayi Jesus. \s1 Yusa kakarmari̱ji̱a̱i̱ Jesus takasmiania nu \r (Mateu 21.23-27; Rúkas 20.1-8) \p \v 27 Ataksha Jerusaréṉnum waketkiarmiayi. Jesus Yusa Uunt Je̱e̱n wekai̱, Israer-patri̱ úuntri̱sha, Israer-shuara jintinniuri̱sha, Israer-shuara iruntai-je̱e̱ úuntri̱sha Nin káutkarmiayi. \v 28 Káutkar Jesusan tiarmiayi “¿Yana kakarmari̱ji̱a̱i̱ ju̱ túram. Ame túramna nuna ya tsaṉkatrama?” tiarmiayi. \p \v 29 Tuiniakui Jesus tímiayi, “Chikichkiniak aniastatjarme. Áirkatarum. Túrakrumniṉkia Wisha winia takastinian tsaṉkatrukmia nuna ujaktatjarme. \v 30 Wats, turutiarum, ¿ya Juaṉ imiaitniun tsaṉkatkama? ¿Shuar tsaṉkatkamka? ¿Yus tsaṉkatkamka? Áirkatarum” tímiayi. \p \v 31 Tura niisha enentáimprar “Yus akupkaiti” tákurninkia, “¿urukamtia umirkachuram?” turamchattajik. \v 32 Antsu “shuar tsaṉkatkaiti” tákurkia, ashí shuar ashamaji” tunainiarmiayi. Ashí aents Juaṉ nekas Yúsnan etserniuiti, tu enentáimainiakui ashammiarmiayi. \v 33 Nuyá Jesusan tiarmiayi “Iikia nékatsji.” \p Tutai Jesus tímiayi “Wisha núnisnak yana kakarmari̱ji̱a̱i̱ takaaj nuna ujakchattajrume.” \c 12 \s1 Yajauch takau armia nu \r (Mateu 21.33-46; Rúkas 20.9-19) \p \v 1 Jesus ju̱ métek-taku chichaman unuiniamiayi: “Shuar uwa ajan ajam wenuimiai. Nuyá uwa nekeetain najanamai. Tura kumpin je̱a̱n najanamai. Najana takartusti tusa shuáran ikiuak niṉkia jeachat wémai. \v 2 Neretai tsawant jeamtai, ni takarniuri̱n júukman akankat tusa akupkamai. \v 3 Tura ajanam takau arma nu, nu takarniun achik, katsumkar, áyatik awaiṉkiarmai. \v 4 Ataksha chíkich takarniun akupkamai, tura nunasha kayaja̱i̱ tukurar, múuknum katsumkar, katsekar awaiṉkiarmai. \v 5 Tuma aiṉ ataksha chíkichan akupkamai, tura nunasha máawarmai. Ti untsurí̱n akupramai. Chikichnasha katsumkarmai, chikichan máawarmai. \p \v 6 Tura niiji̱a̱i̱ chikichik tuke ámiayi, nuka ni aneamu uchiri̱. Nu uchincha ukunam akupkamai. Akupeak “Winia uchirnaka shiir awajsartatui” tímiai. \v 7 Tura ni uchiri̱ winian wáinkiar, takau shuar nuámtak chichainiak “Ju̱ka ajá nérenniu uchirí̱nti. Wátsek, maatai; túramka ájaka iiniu átatui” tiarmai. \v 8 Túsar achikiar máawarmai. Aya̱shincha ajanmaya̱ ajapawarmai” tímiayi. \p \v 9 Tura nuyá aniasmiayi, “¿Wats, warí enentáimsarum; ajá nérenniuri̱ itiurkattawa? Jeashtanmayá taa, ajá takainia nú shuaran amuktatui. Ni ajarí̱ncha chikichan ikiastatui. \v 10 Ju̱, Yus-Papinium aarma ana nu áujsachukaitrum: \q1 Kaya péṉkernak, jeammin “yajauchiiti” tusar ajapawarmia nu ashí kayaja̱i̱ naṉkaamas péṉker apujsamuiti. \v 11 Nusha Yus túramuiti. Iisha íisar ti enentáimtaji. \m Nuke áarmaiti” tímiayi. \fig “Nérenniu uchiri̱nti. Maatai.”|src="ABS 13 Tenants casting out son" size="span" ref="12.11" \fig* \p \v 12 Tura nú metek-taku chichamja̱i̱ nin áujmatma asa achiktai tusar chichaman jurusarmiayi. Túmainiayat shuáran ashamainiak Jesusan ikiuiniak wearmiayi. \s1 Uunt akupin súsatin tura Yus súsatin \r (Mateu 22.15-22; Rúkas 20.20-26) \p \v 13 Tura wear, imiaamtikiar yajá chichakmatai núja̱i̱ yajauch títiai tusar Pariséu shuarnasha, Erutisa nemari̱n shuarnasha akatar Jesusan akuptukarmiayi. \v 14 Túram Nin jeariar chicharainiak: “Uuntá, aents nakitiainiai̱ṉ tuke nekas chicham páchitsuk chichaame, nu nékaji. Aents pátatek iiyatsme, antsu nekas Yusa jinti̱ unuiniame. ¿Waritia enentáimiam, ii kuitri̱ uunt Sesar súsatin péṉkerkait. Susattajik. Suritkiattajik? Nu nekaatai tusar wakeraji” tiarmiayi. \p \v 15 Tura Jesus ni yajauch enentáimmiari̱n nekara “¿Urukamtai Winia yajauch titi tusarum wakerutarum? Kuit itiatarum, Wi íistaj” tímiayi. \p \v 16 Tutai kuítian itiariarmiayi. \p Jesus nuna iis tímiayi, “¿Jui̱sha yana yapi̱ tura yana naari̱ áarmait?” tímiayi. \p Tutai “Uunt Sésarna” tiarmiayi. \p \v 17 Nuyá Jesus tímiayi “Uunt Sésarna ana nu susatarum; túrarum Yúsnaka Yus susatarum” tímiayi. Tura ni áimkiamuri̱n antukar ti enentáimprarmiayi. \s1 Aents nantaktinian Satuséu anintrusarmiania nu \r (Mateu 22.23-33; Rúkas 20.27-40) \p \v 18 Nui̱sha Satuséu aents, jakamunmaya̱ nantaktin peṉké atsawai tiniu armia nu, Jesusan tariarmiayi. Taar Jesusan chicharainiak: \v 19 “Uuntá, Muisais ju̱na áatrampramiaji: \q1 “Áishmaṉ ni nua̱ri̱ júreatsa̱i̱ṉ jakamtaiṉkia, yachin yajutmatrattsa, ni yachi̱ nu waje̱n nuátkatniuiti.” \p \v 20 Wats, siati yachi ármiayi. Iwiairi̱ nuwa̱n nuatak yajutmatsuk jakamiayi. \v 21 Ni yachi̱ waje̱n akinkiamiayi. Nusha núnisaṉ yajutmatsuk jakamiayi. Nuna yachi̱sha núnisaṉ tura nuna yachi̱sha núnisaṉ túramiayi. \v 22 Tura ashí siati patai̱nmaṉ, patai̱nmaṉ nu nuwa̱n nuátkarmiayi. Yajutmatsuk, yajutmatsuk jíiniawarmiayi. Tura ukunam nuwa̱sha jakamiayi. \v 23 Nuiṉkia nantaktin tsawantai̱, nantakiarmatai, ¿yana nua̱ri̱ṉ ati? Ashí siati nuátkacharmaka” tiarmiayi. \p \v 24 Tutai Jesus tímiayi ““Jakamunmaya̱ nantaktin atsawai” tátsurmek. Yusa chichame̱ tura Yusa kakarmari̱ nékachu asarum awajiarme, tímiayi. \v 25 Iimiatarum, aents jakamunmaya̱ nantakiarmatai, nuatnaikiatin atsuttawai, antsu nayaimpinmaya̱ suntara núnisaraṉ pujusartatui. \v 26 Tura jakamunmaya̱ nantaktiniapitia tusarum nu nekaatin nekas wakerakrumka Muisais aarmia nu enentáimtustarum. Yuska numichinmaya̱ Muisaisan chicharuk “Wikia Apraáma Isaaka tura Jakupu Yúsri̱ntjai” Yus tímiayi. \v 27 Yaunchu jákaru aiṉ, Yus nuna taku, aya̱shnium jakayat iwiaaku pujuinia nuna Yusri̱ntjai, tawai. Nekas jaka ainia nuna Yusri̱nchuiti. Nantaktin atsawai tau asarum awajirurme” tímiayi Jesus. \s1 Yus akupkamu imiá péṉker ainia nu \r (Mateu 22.34-40) \p \v 28 Jesussha Satuséusha áujmatnainian Israer-shuara jintinniuri̱ taa anturkamiayi. Anturak, Jesus ti peṉker áimkiui, niisha Jesusan ju̱na aniasmiayi: “¿Yus akupkamu tuá imiá péṉkerait?’ tímiayi. \p \v 29 Tutai Jesus tímiayi “Jú̱iti Yus akupkamu imiá péṉker: Antukta Israer shuará. Ii Yusri̱ úuntaiti, tura Niṉki nekas Yúsaiti. \v 30 Tuma asamtai, tuke enentáimja̱i̱ ti enentáimsam Uunt Yus aneeta. Túram ame iwiaakmarmesha, kakarmarmesha Yus íiktusta. Núiti nekas péṉker akupkamu, tímiayi. \v 31 Nuya̱sha chikichcha awai, “ame aya̱shim aneamna tímiatrusmek ame írutramurmesha aneeta.” Chíkich nu naṉkaamas péṉker akupkamu atsawai’ tímiayi. \p \v 32 Tutai jintintin tímiayi “Ee, péṉkeraiti, Uunta. Nékasmek tame. Chikichík Yus awai, chíkichkia atsawai. \v 33 Tura tuke enentáiji̱a̱i̱ ti enentáimsar, ii kakarmari̱sha Yus íiktusar Nin aneakrikia, ii aya̱shi̱ aneajnia núnik ii írutramuri̱sha aneatniuitji. Nusha ashí Yus sutai ana nuja̱i̱ naṉkaamas péṉkeraiti’ tímiayi. \p \v 34 Nuna tiniu asamtai Jesus ni péṉker áimkian nekáa “Ameja Yus akupeamunam pachiinkiatin ishichik táasume” tímiayi. Tura nuyá chíkich shuar Jesusan aniastinian arantukarmiayi. \s1 Kristu tutai ¿yana uchiri̱mpait? \r (Mateu 22.41-46; Rúkas 20.41-44) \p \v 35 Jesus Yusa Uunt Je̱e̱n unuiniak pujumiayi. Tura chichaak “¿Urukamtai ii jintinniuri̱ “Yus anaikiamu Krístun Tawitia shuari̱” tuinia?” \v 36 Tawit, antsu, Yusa Wakaní aarta tutai, Yus-Papinium ju̱na áarmiayi: \q1 Uunt winia Úuntrun tímiayi “Ame nemasrumin nupetkatin amuatsa̱i̱ṉ winia untsuuruini̱ni̱ pujusta”. \m \v 37 Kame Tawitkia, Krístun áujmatuk, “winia Uuntru” taisha, ¿itiura ní shuari̱sha átiṉkⁱ?” tímiayi Jesus. Tuma asamtai untsurí̱ shuar nui̱ matsamarmia nu ti shiir antukarmiayi. \s1 “Israer-shuaran jintintin ainia núja̱i̱ aneartarum” Jesus tímiania nu \r (Mateu 23.1-36; Rúkas 11.37-54; 20.45-47) \p \v 38 Jesus unuiniak tímiayi, “Israer-shuara jintinniuri̱ ainia nuja̱i̱ aneartarum. Niisha waantu enentáimtumasar, esaram pushin entsarar wekasatajtsar wakeruiniawai. Péprunmasha shuar shiir áujtusarat tusa wakeruiniawai. \v 39 Israer-shuar iruntainiam peṉkeri̱ pujutainium pujustinian wakeruiniawai. Nampernumsha peṉkeri̱ pujutainium pujustinniasha wakeruiniawai. \v 40 Tura wajé̱ je̱e̱ncha atantainiawai. Túrawar aents nekaracharat tusar ti esaram chichamja̱i̱ Yúsan áujainiawai. Nincha chikichja̱i̱ naṉkaamas Yus asutiawartatui” tímiayi. \s1 Waje̱ kuítri̱n susamiania nu \r (Rúkas 21.1-4) \p \v 41 Jesus Yusa Uunt Je̱e̱n kuit eṉketainiam naka pujus áents kuítri̱n chumpian wáinkiamiayi. Untsurí̱ kúitrintin núkap eṉkeawarmiayi. \v 42 Nuyá wa̱je̱ kuítrincha taa jimiará uchich kuítian, reara áantsaṉ, eṉkeamiayi. \v 43 Jesuska unuiniamuri̱n untsuk “Nekas tájarme, ju̱ waje̱ kuítrinchaitiat, ashí eṉkeena nú naṉkaamas núkap eṉkeayi. \v 44 Iis, kuítrinniusha nii ampirma nuna eṉkeenawai, tura antsu ju̱ nuwa̱ kuítrinchaitiat, ampirmatsuk ni yurumatniuri̱n takurmakman ashí eṉkeayi” tímiayi. \c 13 \s1 Yusa Uunt Je̱e̱n yumpuntratniun Jesus ujakmiania nu \r (Mateu 24.1-2; Rúkas 21.5-6) \p \v 1 Yusa Uunt Je̱e̱nia̱ Jesus jiinkimtai, unuiniamuri̱ Nin tímiayi “Iisia, Uunta, kayasha ti shiir áiniawai. Je̱a̱sha imiá úuntchakait.” \p \v 2 Tutai Jesus tímiayi “Ju̱ imiá uunt je̱a̱ wáinmek. Kaya ekentramu au ashí mash yumpuntrartatui” tímiayi. \s1 Amuukatin tsawantin uruku átatna nu \r (Mateu 24.3-28; Rúkas 21.7-24; 17.22-24) \p \v 3 Nuyá Uriwiu náinnium wakar, Yusa Uunt Je̱e̱ naka pujusar, Pítrusha, Jakupusha, Juaṉsha, Antressha, níṉkimias Jesusan aniiniak \v 4 “Uuntá, tímiam nu, ¿urutiá túrunatta. Nu túrunatin jeakuisha itiura nekaattajia? Paant ujatmakta” tiarmiayi. \p \v 5 Tutai Jesus tímiayi “Aneartarum, anaṉkramawairap. \v 6 Nekaatarum, untsurí̱ winia naarun pachisar winiartatui. Chíkich chíkich “Wiitjai Kristu” taku, untsurí̱n anaṉkawartatui. \v 7 Tura meset chicham ántakrumka, yajaya̱ meset chicham ántakrumsha sapijmiakairap. Nekas túrunashtinkiait. Nuja̱i̱sha amuukatin tsawantka tuke jeatsui, tímiayi. \v 8 Shuar chíkich shuarja̱i̱ mesetan najanawartatui; apachcha chíkich apachja̱i̱ núnisaraṉ mesetan najanawartatui. Untsurí̱ nuṉkanam ú̱u̱rkattawai. Tsukasha ártatui, charaatum ajamusha núnisaṉ átatui. Tura nuja̱i̱ itiurchatka aya yama naṉkamui.’ \p \v 9 ‘Túmaitkui atumsha aneartarum. Akupin iruntainiumsha surutmakartatrume, tura íi shuar iruntainmasha katsumpramkartatrume. Wíi shuar asakrumin, kapitiánnium, akupniunmasha juramkittiarme. Nui̱ jearum, Winia chichastatrume. \v 10 Nu túruntsa̱i̱ṉ ashí áentsnum Yus-Chicham etsernaktiniaiti. \v 11 Atumin surutmaktasar juramainiakuisha, warintiajak tusarum ti enentáimsairap. Chichastin jeamtai, Yusa Wakaní̱ jintintramattarmena nu titiarum. Iis, atumí enentái̱ji̱a̱i̱ tíchattarme, antsu Yusa Wakaní̱ jintintiam títiatrume. \v 12 Nu tsawantin shuarsha ni yachi̱n mantamnati tusa suruktatui. Apasha ni uchirí̱n suruktatui. Uchisha aparí̱ncha nukurí̱ncha kajerak, jakati tusa suruktatui. Núnisaṉ untsurí̱ shuar túrawartatui. \v 13 Nuiṉkia Wíi shuar asakrumin ashí nakitramprartatui. Tura shuar yawe̱tsuk katsuntraṉka uwemprattawai” tímiayi. \p \v 14 Nuyá Jesus tímiayi “Shuar ju̱na áujeana nu nekaati. Yúsnan etserin, ni naari̱ Taniar, ti yajauch tuke emesin ana nuna yaunchu aar etserkamiayi. Nuka pujushtainiam pujan wáinkiurmesha, ashí Jutía nuṉkanam pujarmena nu, náinnium pisartarum. \v 15 Je̱a̱ yakiini̱ pujana nu akaiki wariri achiktajtsa, je̱e̱n waya̱shti. \v 16 Ajanam pujana nusha ni pushiri̱n jukitiajtsa waketkishti. \v 17 Tura ajamtin áiniana nusha, kuírchin umuntsainia nusha, nu tsawantin timiá itiurchatan wáinkiartatui. \v 18 Tuma asamtai átum pisaarmena nui̱ yumitin achati tusarum Yus seatarum. \v 19 Nu tsawantinkia ti wáitsatin átatui. Yama naṉkamtaik Yus nuṉkan najanama nui̱sha, yamaisha ukunmasha timiu wáitsatin peṉké atsuttawai. \v 20 Tura Uunt Yus wáitsatin tsawantan ishichik awajsattajai tíchaitkuiṉkia, uwempratin peṉké atsuinti. Tura ni shuari̱n anaikiamia nuna yáiṉtajtsa wakerak, nu tsawantan ishichik awajsattawai. \v 21 Nu tsawantai̱ “jú̱iti Kristu” túramkuiṉkia anturkairap. \v 22 Kame “Krístuitjai” ántar tuinia nu, tura “Yúsnan etserniuitjai” ántar tuinia nusha wantinkiartatui. Wantinkiar Yus anaikiamu shuárnasha anaṉkatai tusar wakeruiniak, ni kakarmari̱n iniakmainiak aentsti tujintiamun túrartatui. \v 23 Tura átum aneartarum. Aetak, túruntsa̱i̱ṉ ujakchajrumek’ tímiayi Jesus. \s1 Aents Ajasu tutai tátintri̱ \r (Mateu 24.29-35, 42-44; Rúkas 21.25-36) \p \v 24 Jesus tuke unuiniak ju̱na tímiayi: ‘Tura nu wáitsatin naṉkaamasmatai, etsaasha nantusha etsantrashtatui. \v 25 Yaasha nayaimpinmaya̱ kakekartatui, tura nayaimpiniam kakaram ainia nu muchitrartatui. \v 26 Nuya̱sha ashí aents Winia wáitkiartatui. Wi, Aents Ajasuitjiana ju̱, ti kakaran, ti wincha ajasan, yuraṉminiam winiái̱ wáitkiartatui. \v 27 Nui̱ nayaimpinmaya̱ suntarun akupkattajai, Wíi shuaran ashí nuṉkanmaya̱n irurarat tusan. Arakaani̱ya̱, nuṉkaani̱ya̱, ashí nuṉka náṉkatkamunmaya̱n Wíi shuaran irurartatui.’ \p \v 28 ‘Iikiu numi nakumea nu nekaatarum. Ni chiṉkimpri̱ puṉkak nuke̱ jeakui̱, “ju̱ nuṉkanam esat jeatemai” tátsurmek. \v 29 Núnisrumek Wi tájarmena nu wáinkiurmeka, ni tatintri̱ jeatemai tu nekaattarme. \v 30 Nekas tájarme, yamaí aents pujuinia nu kajiṉ amuiniatsa̱i̱ṉ, ashí Wi tájana nu túrunatniuiti. \v 31 Nayaimpisha nuṉkasha amuukatniuiti. Tura winia chichampruka amuukashtiniaiti. \v 32 Tura tsawantcha nekanachminiaiti. Nayaimpinmaya̱ suntarsha nékainiatsui; Wisha Yusa Uchirí̱ntiatan nékatsjai. Aya winia Aparuk nékawai. \v 33 Atumsha anearum enentáimprarum Yus aujsa pujustarum, tsawant nékachu asarum.’ \p \v 34 ‘Tura Wikia ju̱ shuarja̱i̱ méteketjai. Ju̱ shuarsha jeachat weak, ni je̱e̱n ikiuawai. Ikiuak ni shuari̱n wáitrukartí tusa apujas ikiuak ashí shuaran takatri̱n súawai. Tura wáitin wáinniun, “ameja péṉker wáinkiata” tímiai. \v 35 Wikia nu je̱a̱ nérenniua núnisnak, urutai tátataj nékachu asarum anearum pujustarum. Kí̱araimpiash, tura ajapkeash, atash shiniukaimpiash, káshikiash tátatjai. \v 36 Nérentin aya aneachmak taa, kanúu tepai̱ wáitkia̱i̱ tusarum aneartarum. \v 37 Wi atumin tájana nu, ashí shuáran tajai, anearum pujustarum” tímiayi Jesus. \c 14 \s1 Jesusan chichaman jurusarmiania nu \r (Mateu 26.1-5; Rúkas 22.1-2; Juaṉ 11.45-53) \p \v 1 Jímiarchikí tsawant ajasmiayi paskua tutai námper jeatin. Paskua námpertincha wakapruachu tantan yuatin námpernasha métek najanin ármiayi. Israer-patri uuntri̱sha, Israer-shuara jintinniuri̱sha Jesusan anaṉkar achikiar maatai tusar wakeriarmiayi. \v 2 Túrasha “Jista tsawantin túrachmi, aents charaatum ajara̱i̱ṉ tusar” tiarmiayi. \s1 Nuwa̱ kuṉkuinian Jesusan ukatramiania nu \r (Mateu 26.6-13; Juaṉ 12.1-8) \p \v 3 Jesussha Petania péprunam tunamaru Semuṉka je̱e̱n misanam pujan, nuwa̱ tarimiayi. Nartu kuṉkuinian arapástru tutai kaya najanamunam piakun itiamiayi. Nu kuṉkuin ti kuitiaiti. Mutí chuchuke̱ kupik Jesusa muuke̱n kuṉkuinian ukatramiayi. \v 4 Tura nui̱ pujuarmia nu, kajerar tunaiyarmiayi “¿Urukamtai ju̱ kuṉkuinian ántar wasurea? \v 5 Ju̱nasha súrakka, menaintiú siaṉ kuítnium surukminiuyi. Nu kuitcha kuítrinchan súsaṉka maak” tiarmiayi. Tusa nuwa̱n kajerkarmiayi. \p \v 6 Antsu Jesus chicharainiak “Iniaisatarum. ¿Urukamtai au kajerarum? Winia shiir túrutayi, tímiayi. \v 7 Kuítrincha atumja̱i̱ tuke íruntsuk. Wakerakrumka tuke péṉker awajsatniuitrume. Antsu Wikia atumja̱i̱ tuke pujushtatjai. \v 8 Ju̱ nuwa̱ ashí nii túramnia núnaka umikiai. Wi jákatin jeatsa̱i̱ṉ, iwiarsatin kuṉkuinian shiir ukatrurai. \v 9 Nekas tájarme, ashí nuṉkanam Yus-Chicham etsernaktatna nui̱, ju̱ nuwa̱ túramuri̱sha etsernaktatui, nin kajinmatkiara̱i̱ṉ tusa” tímiayi. \s1 Jútas Jesusan suruktaj timiania nu \r (Mateu 26.14-16; Rúkas 22.3-6) \p \v 10 Nuyá Jútas Iskariúti, Jesusa unuiniamuri̱ntiat, Israer-patri uuntri̱n werimiayi, Jesusan suruktaj tusa. \v 11 Niisha nuna antukar, warasar “Kuit amastatji” tiarmiayi. Jútassha Jesusan itiurak yúpichuch tsaṉkamkattaj tusa enentáimias wekaimiayi. \s1 Jesusja̱i̱ iruntrar yurumáwarmia nu \r (Mateu 26.17-29; Rúkas 22.7-23; Juaṉ 13.21-30; 1 Kurintiunam 11.23-26) \p \v 12 Wakapruachu tantan yuatin jísat naṉkama tsawant tsawa̱rmatai, paskua námpertin yúatin murik máatin jeamtai, Jesusa unuiniamuri̱ iniasarmiayi “Paskuatin murikiu yúatin iwiaratai tusar ¿tui̱ wétatajⁱ. Tui̱ yurumattam?” tiarmiayi. \p \v 13 Tutai Niisha jimiará unuiniamuri̱n akatar akupeak “Péprunam wetarum. Nui̱ áishmaṉ yumin jukí wéa wáinkiattarme. Nu áishmaṉ nemarsatarum. \v 14 Waya̱na nui̱ je̱á nérenniuri̱ títiarum “Uunt túramui, ¿wisha, unuiniamurja̱i̱ tui̱ yurumáttaj?” \v 15 Nu nérentin, yakí písunam uunt tesamunam ashí iwiaramun iniakturmastatrume. Nui̱ jísat ii najanatin iwiaratarum” tímiayi. \v 16 Ni unuiniamuri̱ wear, péprunam jeawar, Jesus timia núnisaṉ wáinkiarmiayi. Tuma ásar paskua námperan iwiararmiayi. \p \v 17 Nuyá kí̱akui Jesus ni tuse unuiniamuri̱ji̱a̱i̱ waya̱warmiayi. \v 18 Niisha misanam pekaamak, yurumáiniak pujusar, Jesus tímiayi. “Nekas tájarme, chikichík shuar Wiji̱a̱i̱ yurumna nu, surutkattawai.” \p \v 19 Nuja̱i̱ kúntuts enentáimprarmiayi. Chíkich chíkich Jesusan aniasar “wíashitiaj” tiarmiayi. \p \v 20 Jesus tímiayi “Ju̱ misanam tuse irunar yurumprum nu, chikichik surutkattawai. Wiji̱a̱i̱ piniṉnum yurumkan ayak yuana núiti. \v 21 Nekas Wi, Aents Ajasuitjiana ju̱, jákatniunam wéajai, áarturma áintsanak. Tura áishmaṉ súrutna nu ti wáitsattawai. Niisha akiinmainchu ajakuiti” tímiayi. \p \v 22 Yurumainiak Jesus Yúsan yuminkias, yurumkan achik, puuk, chicharainiak “Achiktarum, ju̱sha winia aya̱shruiti” tímiayi. \v 23 Piniṉnasha achik, Yúsan yumiṉkias, ni unuiniamuri̱n súsarmiayi. Ashí umararmiayi. \v 24 Umararmatai Jesus tímiayi “Jú̱iti winia numpar, untsurí̱n yáiṉtajtsa puártinia nu. Nuja̱i̱ Yamaram Chichaman Yus najanaiti. \v 25 Nekas tájarme, uwa yumiri̱ ataksha ju̱i̱ umarchattajai. Tura tsawant jeamtai, ukunmasha, Yus akupeana nui̱ yamarman umartatjai” tímiayi. \fig Uwa yumiri̱ ataksha ju̱i̱ umarchattajai.|src="ABS 67 Fruit of the vine" size="span" ref="14.25" \fig* \s1 Pítiur natsantratniua nuna Jesus ujakmiania nu \r (Mateu 26.30-35; Rúkas 22.31-34; Juaṉ 13.36-38) \p \v 26 Yus-kantan kantámawar, jíinkiar, Uriwiu náinnium wearmiayi. \v 27 Nuiṉkia Jesus nin tíarmiayi “Ju̱ kashi átum natsantrurtatrume. “Murikiu wáinniun máattajai, túramtai murik tsakiṉmakartatui” tu aarchamukait. \v 28 Tura ukunam Wi nantakin atumin Kariréanam émtuktiajrume” tímiayi. \p \v 29 Tutai Pítiur chicharuk “Ámin ashí natsantramainiakuisha, wikia natsantrashtatjame” tímiayi. \p \v 30 Tutai Jesus tímiayi “Nekas tájame, ju̱ kashi atash jimiará shiniatsa̱i̱ṉ, natsantrurtatme. “Núnaka nékatsjai” menaintiú turuttiatme” tímiayi. \p \v 31 Tutai Pítiur kakaram chichaak “Ámiji̱a̱i̱ métek máantuiniakuisha, núnaka peṉké tíchattajai” tímiayi. Ashí ni unuiniamuri̱ núnisaṉ tiarmiayi. \s1 Jesus Jitsemaní ajanam Yúsan áujsamiania nu \r (Mateu 26.36-46; Rúkas 22.39-46) \p \v 32 Nuyá Jitsemaní ajanam wearmiayi. Jeawar Jesus ni unuiniamuri̱n tímiayi “Ju̱i̱ pujustarum, Yúsan áujsatasa pujai̱”. \v 33 Pítrun, Jakupuncha, Juáṉnasha jukimiayi. Tura Jesuska ti kuntuts enentáimiar wake mesek nekapsatasa naṉkammiayi. \v 34 Tura nin chicharuk “Wi ti kuntuts enentáimjai, tura jakamnia nekapeajai. Ju̱i̱ iimia pujutarum” tímiayi. \v 35 Jesussha ishichik arantach we, nuṉká piniakumar tepes Yúsan aujmiayi. “Ju̱ wáitsatin átatna nu, túrutatniuitkuiṉkia iniaitiusta” tu seamiayi. \v 36 Tuke áujuk tímiayi “Apawá, ashí tujinchaitme. Piniṉnumia̱ ashí umartinia áantsaṉ ti nekapsatajna nú wáitsatniun, jurutkitia. Antsu Wi wakeraj nucha, ame wakeramuram túrunati.” \v 37 Tura ni unuiniamuri̱n tarin, kanúu tepenan wáinkiamiayi. Pítrun tímiayi “¿Semuṉka kánamek. Kanutsuk ishichkisha iimia pujustin tujinkiamek? \v 38 Anearum Yus áujsatarum, tunaanum iniaara̱i̱j tusarum. Atumí wakani̱i̱n kakarmaitrume, antsu atumí aya̱shi̱i̱n kakarmachuitrume” tímiayi. \p \v 39 Ataksha we, nuik Yúsan áujsama núnisaṉ áujsamiayi. \v 40 Ataksha waketruki, ni unuiniamuri̱n kanúu tepenan tarimiayi. Kari̱ ti pujá asamtai, Jesusan áujsatniun tujinkiarmiayi. \v 41 Jesus ataksha we, tarí tímiayi “Kanarum ayampratarum. Máakete. Jeayi. Wi, Aents Ajasuitjiana ju̱, tunáa shuarnum surukmaitjai. \v 42 Nantáktiárum, wemí. Iis, Winia súrutna nu nuntumsai” tímiayi Jesus. \s1 Jesusan achikiarmiania nu \r (Mateu 26.47-56; Rúkas 22.47-53; Juaṉ 18.2-11) \p \v 43 Jesus nuna chicháa pujá unuiniamuri̱ Jútas tarimiayi. Niiji̱a̱i̱ untsurí̱ aents puniá takaku, tura numincha takaku káutarmiayi. Israer-patri uuntri̱, Israer-shuara jintinniuri̱, tura Israer-shuara úuntri̱ akupkarma asa káutkarmiayi. \v 44 Káuntsa̱i̱ṉ Jútas chicharainiak, “Wi mukunattaj áujkin núiti Jesus. Achiirum, péṉker emetarum jukitiarum” tímiayi. \v 45 Tura Jesusan tarí, mukunuk áujas “Uuntá, Uuntá” tímiayi. \v 46 Túramtai aencha Jesusan achikiar emetawarmiayi. \v 47 Túruiniakui nui̱ wajatusha puniari̱ úkuitsaṉ, patri uuntri̱ takarniuri̱n awati ni kuishi̱n tsupirkamiayi. \p \v 48 Túram Jesus áentsun tímiayi “Kasakaitiaj. Puniaja̱i̱ numiji̱a̱i̱, kasá nútiksarmek achirkatai tusarum tarutniurme. \v 49 Ashí tsawant atumja̱i̱ Yusa Uunt Je̱e̱n waya̱n unuiniakun pujuchmakaj. Túmai̱ nui̱ achirkachmarme. Tura Yus timia nu uminkiat tusa ju̱ túrunayi.” \v 50 Nuiṉkia ni unuiniamuri̱ Niniak ikiuiniak pisararmiayi. \s1 Natsa pisarmiania nu \p \v 51 Tura áishmaṉ nátsaach aya tarachin penumas Jesusan atamprimiayi. Tura natsaach suntar achikiam \v 52 tarachri̱n ajapa ikiuak misú tsékeṉkimiayi. \s1 Patri uuntri̱i̱n Jesusan júkiarmiania nu \r (Mateu 26.57-68; Rúkas 22.54-55, 63-71; Juaṉ 18.12-14, 19-24) \p \v 53 Patri uuntri̱iṉ Jesusan ejeniarmiayi. Nui̱ Patri uuntri̱sha, Israer-shuara jintinniuri̱sha, Israer-shuara uuntri̱sha irunturarmiayi. \v 54 Tura Pítiur íikiaṉ nemarki Patri je̱e̱n a̱a̱ch jeá, Patri suntari̱ji̱a̱i̱ jinia anamuk pujumiayi. \v 55 Patri uuntri̱ ashí naamka uunt armia nuja̱i̱ iruntrar maatai tusar wakeruiniak shuar Jesusan tsanumprurat tusar e̱a̱tkarmiayi. Nu chichamja̱i̱ mantamnati, tiarmiayi. Túrasha wáinkiacharmiayi. \v 56 Túrasha untsurí̱ shuar Jesusan tsanumpruiniayataṉ yapaji̱á yapaji̱á chichainia ásarmatai wáinkiacharmiayi. \v 57 Nuyá chíkich wajakiar wáitruiniak ju̱na tiarmiayi \v 58 “Yusa Uunt Je̱e̱n, aents jeamarmia nuna yumpuṉtiatjai. Túran menaintiú tsawantai̱, chikichan, aents jeamchamun jeamtatjai” tau antukmaji” tiarmiayi. \v 59 Tura tuke yapaji̱áwar tiarmiayi. \p \v 60 Nui̱sha Patri uuntri̱ ajapén wajaki Jesusan chicharuk “¿Áimsatin peṉké tujintiamek. Warinia turamainia?” tímiayi. \p \v 61 Tura Jesus takamtak áimtsuk pujumiayi. \p Patri uuntri̱ atak chicharuk “¿Ame nekas Yusa Anaikiamuri̱nkaitiam. Ii Yusri̱ Uunt tajinia nuna Uchiri̱nkaitiam?” \p \v 62 Tutai Jesus tímiayi “Ee, núitjai. Winia, Aents Ajasu tutaintiajna nu Kakaram Yusa untsuuri̱ni̱ pujai̱ wáitkiattarme. Tura nayaimpinmaya̱ yuraṉminiam winiai̱ wáitkiattarme” tímiayi. \p \v 63 Tutai Patri uuntri̱ kajek, ni pushiri̱n ja̱a̱k tímiayi “¿Chíkich títincha warí atsumajⁱ? \v 64 Nii tana nuja̱i̱ Yúsan kátsekeamu antukurme. ¿Warintia enentáimprum?” tímiayi. \p Takui “jakamniaiti” ashí tiarmiayi. \v 65 Chíkich chíkich Jesusan usukiáwarmiayi. Ji̱i̱n epetkar awatiar “¿Ya áitkiarma? etserkata” tiarmiayi. Patri suntari̱sha yapiniam awatiarmiayi. \s1 Pítiur Jesusan natsantramiania nu \r (Mateu 26.69-75; Rúkas 22.56-62; Juaṉ 18.15-18, 25-29) \p \v 66 Núnaka túruiniai̱ Pítru nuṉká, je̱a̱ a̱a̱ni pujan, nuwa̱ Patri uuntri̱ takarniuri̱ya nu tarimiayi. \v 67 Niisha Pitrun jinia anamu pujan wáinkiamiayi. Wáiniak, “Amesha Nasaretnumia̱ Jesusja̱i̱ wekaichukaitiam” tímiayi. \p \v 68 Tutai Pítiur chicharuk, “Nékatsjai. Ame támena nuna nékatsjai” tímiayi. Tura a̱a̱ wáitiainiam jiinkimiayi. Tumai atash shiniukmiayi. \p \v 69 Nu núwa̱sha Pitrun ataksha wáiniak, shuáran nui̱ pujuinian tímiayi “Jú̱iti ni shuari̱.” \p \v 70 Tura ataksha “atsá” tímiayi. \p Ishichik árusaṉ, shuar nui̱ pujuarmia nu ataksha Pitrun chicharuk “Nekas ni shuarinme. Kariréanmaya̱ shuárchakaitiam. Auya̱ shuara nuní chichaame” tiarmiayi. \p \v 71 Tutai Pítrusha kakantar chichaak, “Ju̱ áishmaṉnaka átum tárumna núnaka nékatsjai. Wáitrakuiṉkia Yus íirsati” tímiayi. \v 72 Nuya̱ ataksha atash shiniukmiayi. Pítrusha, Jesus nuik timian enentáimmiayi. Iis, Jesus nuik tíchamka “Atash jimiar shiniatsa̱i̱ṉ, ame, núnaka nékatsjai, menaintiu turuttiatme” tíchamka. Pítru nuna enentáimias ti úutmiayi. \c 15 \s1 Jesusan Piratuí ejeniarmiania nu \r (Mateu 27.1-2, 11-14; Rúkas 23.1-5; Juaṉ 18.28-38) \p \v 1 Tura kashin káshik Patri uuntri̱, Israer-shuara úuntri̱ji̱a̱i̱, Israer-shuara jintinniuri̱ji̱a̱i̱, ashí naamka armia nuja̱i̱ irunturar, chichaman jurusarmiayi. Túrawar Jesusan jiṉkiamun apach kapitián Piratui̱i̱n ejeniarmiayi. \v 2 Ejeniarmatai Piratu aniasmiayi “¿Amesha Israer-shuara Uuntri̱nkáitiam?” \p Tutai Jesussha “Amek tame” tímiayi. \p \v 3 Nuyá Patri uuntri̱ ti tsanumprurarmiayi. \v 4 Ataksha Piratu aniasmiayi “¿Áimsatin peṉké tujintiamek? Ti untsurí̱ etserturmainiatsuk.” \v 5 Tura Jesus nunasha áikchamiayi. Túmakui Piratu ti enentáimpramiayi. \s1 Jesusan, mantamnati, tíarmiania nu \r (Mateu 27.15-31; Rúkas 23.13-25; Juaṉ 18.38–19.16) \p \v 6-7 Shuar ámiayi, ni naari̱ Parapás. Niisha ni shuari̱ji̱a̱i̱ meset ámanum, shuaran maa asamtai sepunam eṉkeamuyayi. Tura námper tsawantai̱ Piratu sepunmaya̱ chikichík shuarnak jí̱i̱ki akupniuyayi, aents seawarmia nuna. \v 8 Nui̱sha untsurí̱ shuar Piratun káutkar tiarmiayi “Ame ju̱ námpertin tuke túramna nu túratá. \v 9-10 Patri uuntri̱ Jesusan kajeraru ásar surukarmiayi. Piratusha, nuna nekáa chicharainiak “Israer-shuartiram ¿atumí akupniuri̱n ji̱i̱ki akupkattajak? ¿Nu wakerarmek?” tímiayi. \p \v 11 Tutai Patri uuntri̱ áentsun chichainiak ““Antsu Parapás jí̱i̱kim akúpkatá” titiarum” tiarmiayi. \p \v 12 Tutai Parapásan seawarmatai Piratu ataksha chicharainiak “Jesusnasha, átum ii akupniuri̱ tarumna nuna, ¿itiurkattaja?” tímiayi. \p \v 13 Ataksha ni kakantar tiarmiayi “Krúsnum mantamnati.” \p \v 14 Piratusha nin tiarmiayi “¿Warí tunaana túriniait?” tímiayi. \p Takui niisha nú naṉkaamas kakantar tíarmiayi “Krúsnum mantamnati.” \p \v 15 Tuma asamtai, aents shiir enentáimprartí tusa, Piratu tunáa shuaran, Parapásan ji̱i̱ki akupkamiayi. Tura Jesusnasha katsumkarum krusnum ajintrurtarum tusa suntaran tsaṉkatkamiayi. \v 16 Tiniu asamtai suntar Jesusan jukiar, kapitiáni je̱e̱n awaya̱warmiayi. Nu je̱a̱ naari̱ Piritiúriuiti. Túrawar untsurí̱ suntaran untsukarmiayi. \v 17 Ashí káunkar, pushin kapa̱a̱nniun Jesusan áentsrarmiayi. Tawasap jaṉki najanamun etseṉkrumtikiarmiayi. \v 18 Nui̱sha Jesusan áujsar “Shíiraitme, Jesusá, Israer-shuara akupniuri̱ya” wishikiainiak tiarmiayi. \v 19 Muuknumsha sapapja̱i̱ awatiarmiayi; nuyá usukiawarmiayi, túrawar ántar tikishmatrarmiayi. \v 20 Tura Jesusan wishikrar amukar, kapa̱a̱ntin pushin áitkiar, ni pushiri̱n áentsrarmiayi. Túrawar krúsnum ajintrurtai tusar jí̱i̱kiarmiayi. \fig Suntar nakurutaija̱i̱ Jesusa pushiri̱n akankar yaruakarmiayi.|src="ABS 54 Casting lots for Jesus’ garment" size="span" ref="15.20" \fig* \s1 Jesusa jakamuri̱ \r (Mateu 27.32-44; Rúkas 23.26-43; Juaṉ 19.17-27) \p \v 21 Semuṉ Serini núṉkanmaya̱ shuárauyayi. Arijantruncha, Rupuncha aparí̱yayi. Semuṉkan takatnumia̱ winian suntar emetawarmiayi, Jesusa krusri̱n yanaki jukiti tusar. \v 22 Jesusnasha Kúrkuta náinnium júkiarmiayi. Kúrkuta, shuar chichamja̱i̱nkia, muuka ukunch naint, tutainti. \p \v 23 Jeawarmatai, karía, mira kuṉkuinja̱i̱ pachimprar áartaj tusa susarmiayi Jesusan. Túrasha umarchamiayi. \v 24-25 Nantu yakí jatemsamtai krúsnum ayapar ajintrurar ikiusarmiayi. Túrawar suntar yaki jukit tusar nakurutaiji̱a̱i̱ nakurusar Jesusa pushiri̱n yaruakarmiayi. \v 26 Urukamtai máamuit, ashí aents nuna nekaawarat tusa, ni krúsri̱n ju̱ aarmauyayi: \it ISRAER SHUARA AKUPNIURI̱\it* \p \v 27 Nu náinnium jimiará kasa shuaran Niiji̱a̱i̱ máawarmiayi. Chikichik Jesusa untsuuri̱ni̱ krúsnum, chikichik ni menaari̱ni̱ krúsnum máawarmiayi. \v 28 Yus-Papinium aarma ana nuja̱i̱ uminkiauyayi. Nui̱ “tunáa shuarja̱i̱ nekapmarmauyayi” tu áarmaiti. \p \v 29 Shuar naṉkaamainiak, muuke̱ pearar, Jesusan katsekainiak tiarmiayi “Iisia, amesha, “Yusa Uunt Je̱e̱n yumpuṉtiatjai, tura menaintiú tsawantai̱ ataksha jeamkattajai” tíchakaitiam, tiarmiayi. \v 30 Amek krúsnumia̱ akaikim uwemprata.” \v 31 Núnisaṉ Patri uuntri̱sha, Israer-shuara jintinniuri̱sha Jesusan wishikrar chicharnaisarmiayi “Chikichan uwemtikraitiat, Niṉki uwempratniun tujintiawai. \v 32 Yusa anaikiamuri̱ Krístuashit, ii akupniuri̱niashit, tiarmiayi. Wats, yamái krúsnumia̱ akáikití, iisha nu íisar Yus-shuar ajastai” wishikiainiak ántar nuna tiarmiayi. Jesusja̱i̱ krúsnum ajintruamusha Nin wishikiarmiayi. \b \r (Mateu 27.45-56; Rúkas 23.44-49; Juaṉ 19.28-30) \p \v 33 Tutupin jeamtai ti kiritin ajasmiayi ashí nuṉkanam. Tura, nantu nuṉkaach ajasmatai ataksha tsaapnirmiayi. \v 34 Nuiṉ Jesus kakantar untsumuk tímiayi “Iruí, Iruí, rama sapaktani.” Nuka shuar chichamja̱i̱ṉkia, “Yusrú, Yusrú, ¿urukamtai ajapa ikiurkiniam?” tawai. \v 35 Shuar nui̱ pujuarmia nu, nu chichaman nékachu ásar, nuna antukar “Eríasan untsúawai” tíarmiayi. \v 36 Chikichik shuar churuinian uruchja̱i̱ ajamper, sapapja̱i̱ ijiú mukunati tusa susamiayi. Tura tímiayi “Wajastarum, Erías Nin jukitiaj tusa winishtimpiash. Iistai” tímiayi. \p \v 37 Nuiṉkia Jesus kakaram untsumak jakamiayi. \v 38 Túramtai Yusa Uunt Je̱e̱n ejamu niṉki ja̱a̱nakmiayi, yakíya̱ nuṉká. \v 39 Suntara kapitiántri̱sha Jesusan ayamtus wajamia nu, Jesus kakaram untsumak jaamun iis tímiayi “Nuka ti nekas Yusa Uchiri̱yayi.” \p \v 40 Nuwa̱sha arant ii pujuarmiayi. Nu nuwa̱ja̱i̱ Máktara péprunmaya̱ Marí, chíkich Marisha, Sarumáisha pujuarmiayi. Chíkich Marisha uchich Jakupuncha Jusencha nukurí̱yayi. \v 41 Nu núwa̱ka, Kariréa nuṉkanam Jesus wekaimia nui̱, Nin nemarsar yáiṉtaitsar wekasarmiayi. Untsurí̱ chíkich nuwa̱sha Jesusja̱i̱ Jerusaréṉnum wear, nu nuwa̱ja̱i̱ arant ii pujuarmiayi. \s1 Jesusan iwiarsarmiania nu \r (Mateu 27.57-61; Rúkas 23.50-56; Juaṉ 19.38-42) \p \v 42 Ki̱atemamtai, ayampratin tsawant jeatsa̱i̱ṉ, námper iwiaratin tsawant asamtai, \v 43 Arimiatíanmaya̱ Jusé arantutsuk, kakaram ajas, Piratuí jeá Jesusa aya̱shi̱n seatajtsa utuamiayi. Nu Jusencha ashí irunin ainia nu anturin ármiayi. Niisha Yus ju̱ nuṉkanam akupin ajasat tusa nákasmiayi. \v 44 Tura Jesusa aya̱shi̱n seam, Piratusha “wárik jaka” tímiayi. Tuma asa suntara kapitiántri̱n untsurak “¿Nekas jakayik?” tímiayi. \v 45 Tutai kapitián “Ee” takui, Jesusa aya̱shi̱n Jusen tsaṉkatkamiayi. \v 46 Jusesha puju tarachin péṉkeran sumarak, Jesusa aya̱shi̱n itiar áepas penuarmiayi. Tura yamaram kaya táurmanum ikiusmiayi. Ikius wáitiniam kayan átutmiayi. \v 47 Tura Máktaranmaya̱ Marí, Jusé nukurí̱ Mariji̱a̱i̱ ni ikiuamun ii wajarmiayi. \c 16 \s1 Jesus nantakmiania nu \r (Mateu 28.1-10; Rúkas 24.1-12; Juaṉ 20.1-10) \p \v 1 Tura ayampratin tsawant naṉkaamasmatai, Máktaranmaya̱ Marisha, Jakupu nukurí̱ Marisha, Sarumáisha, kuṉkuinian Jesusa aya̱shi̱n kuertai tusar sumakarmiayi. \v 2 Tura kashin Tumiṉtin, ti káshik, nantu yáma jiiniai, iwiarsamunam jeariarmiayi. \v 3 Wésar chichainiak “Iwiarsamu wáitiri̱ kayancha ¿yaki akaṉketramkattajⁱ?” tiarmiayi. \v 4 Jear uunt kaya akaṉkekman wáinkiarmiayi. \v 5 Iwiarsamunam waya̱war, natsan esaram puju pushin entsar, untsuurnumaani̱ pujan wáinkiar ti ashamkarmiayi. \v 6 Túmainiakui natsa tímiayi “Ashamkairap. Nasarétnumia̱ Jesus krúsnum jakama nu é̱a̱rme. Iniantkimiuiti. Jui̱ pujatsui. Wátsek, ju̱ ikiusmanum íistarum. \v 7 Túrarum werum Pítrusha, chíkich unuiniamuri̱sha ju̱ ujaktarum. Kariréanam atumin émkiyi. Turammarumna núnisaṉ túruna wáinkiattarme” tímiayi. \v 8 Niisha ti ashamainiak purushniarar iwiarsamunmaya̱ tseke̱ wearmiayi. Ti ashamainia ásar, chikichkinkesha ujakcharmiayi. \s1 Máktaranmaya̱ Marin Jesus wantintiúkmiania nu \r (Juaṉ 20.11-18) \p \v 9 Émkaka Tumiṉtin ti káshik Jesus nantaki, Máktaranmaya̱ Marin wantintiúkmiayi. Nu María enentái̱ya̱ siati iwianchin Jesus yaunchu ajapruyayi. \v 10-11 Marisha Jesusa nemari̱ kúntuts uutu matsatainian werí, “Jesus iwiaakui, imia wi wainkiajai” tímiayi. Támaitiat anturkacharmiayi. \s1 Jesus jimiará shuaran wantintiukmiania nu \r (Rúkas 24.13-35) \p \v 12 Tura urum jimiara shuar Jerusarénnumia̱ tsaniṉ weenan, Jesus nusháa iira ajas tarimiayi. \v 13 Niisha Jesusan wáinkiar waketkiar, unuiniamuri̱n ujakarmiayi, tura ni chichame̱ncha anturkacharmiayi. \s1 Jesus ni unuiniamuri̱n akupkarmiania nu \r (Mateu 28.16-20; Rúkas 24.36-49; Juaṉ 20.19-23) \p \v 14 Nuya̱sha Jesusa auntse unuiniamuri̱ misanam pekaamkar pujuinian Jesus tarimiayi. “¿Atumí enentái̱ urukamtai kátsuram ainia, urukamtai Winia nekas enentáimtursachuram?” tímiayi. Ni nantakmiari̱n wáinkiaru chichame̱n anturkacharu ásarmatai kakantramiayi. \v 15 Nuyá chichaak “Ashí nuṉkanam wetarum. Túrarum ashí shuarnum Yusa shiir chichame̱ etserkatarum. \v 16 Shuar anturak imiani uwemprartatui. Shuar antukcharka, tuke sumamawartatui. \v 17 Shuar winia náarun pachis, Yúsan nekas enentáimtakka, ju̱na túrawartatui, Yusa kakarmari̱n iniakmastaj tusa: iwianchin ji̱i̱ki akupkartatui; chíkich chichamja̱i̱ chichasarukamtai Winia nekas enentáimturtatui; \v 18 napincha achiksha, tseasnasha úmaksha, jaa ajaschartatui. Jaa shuaran ni uweje̱ja̱i̱ antiṉ, nu shuaran péṉker awajsartatui.” Tu tímiayi. \s1 Jesus nayaimpiniam wakamiania nu \r (Rúkas 24.50-53) \p \v 19 Jesus chichas amukmatai, Yus nayaimpiniam jukimiayi. Túruna Yusa untsuuri̱ni̱ pujusmiayi. \v 20 Ni unuiniamuri̱sha jíinkiar, ashí nuṉkanam Yus-Chichaman etserkarmiayi. Tura Uunt Yus nin yáiṉmiayi. Tura etserainiakui, ashí aents ni kakarmari̱n nekaawarat tusa, aentsti tujintiamun túratniun susamiayi. Nuke atí.