\id ACT ACTS, Hiri Motu Bible, PNG, 3/93 \h APOSETOLO EDIA KARA \toc1 APOSETOLO EDIA KARA \toc2 APOSETOLO EDIA KARA \mt1 APOSETOLO EDIA KARA \c 1 \s1 Iesu ia gwauhamata Lauma Helaga do ia siaia \p \v 1 Teofilo e, lauegu buka ginigunana lalonai Iesu ia karaia bona ia hadibaia gaudia ibounai lau torea vadaeni, ena gaukara ia hamatamaia nega amo, ela bona Dirava ese ia abia daekau guba dekenai. \v 2 Guba dekenai do ia daekau lasi neganai, Iesu ese iena abia hidi aposetolo taudia ia hadibaia Lauma Helaga ena siahu dekenai, iena gaukara badana do idia karaia totona. \v 3 Hisihisi ia abia murinai, idia dekenai Iesu ia hedinarai mai mauri danu, toa momokani momo dekena amo. Dina 40 lalonai Iesu idia itaia nega momo, bona Dirava ena Basileia gaudia ia hadibaia idia dekenai. \v 4 Iesu danu idia noho hebou neganai taravatu ia henia idia dekenai, ia gwau, “Ierusalema umui rakatania lasi, to egu Tamana ia gwauhamata gauna, guna lau hereva henia umui dekenai gauna, do umui naria. \v 5 Badina be Ioane be, ranu dekenai bapatiso ia karaia, to dina momo do ia ore lasi neganai, Lauma Helaga dekenai bapatiso do umui abia.” \s1 Iesu guba dekenai ia daekau \p \v 6 Aposetolo be Iesu danu idia hebou neganai, idia nanadaia, idia gwau, “Lohiabada e, inai negana be, basileia do oi henia lou Israela taudia dekenai, a?” \p \v 7 Idia dekenai Iesu ia gwau, “Egu Tamana sibona ena siahu dekenai ia laloa dina bona nega, umui be diba lasi. \v 8 To, umui be dohore siahu umui abia, Lauma Helaga umui dekenai ia diho neganai, bona lauegu ladana do umui gwauraia hedinarai Ierusalema dekenai, Iudea ibounai, Samaria ena kahana ibounai, do ia lao bona tanobada ena kahana ibounai.” \v 9 Unai bamona ia hereva, bona idia ese edia matana dekenai Iesu idia itaia noho neganai, guba dekenai ia daekau lao. Bona ori ta ia koua, vadaeni idia itaia lou lasi. \p \v 10 Idia be matana dekenai guba idia itaia noho, Iesu ia daekau lao neganai, tau rua mai dabua kurokuro idia dekenai idia gini. \v 11 Bona idia gwau, “Galilea taudia e, badina dahaka umui gini bona guba dekenai umui itaia noho? Inai Iesu, hari umui ia rakatania, bona guba dekenai ia daekau lao, be dohore ia giroa mai, hari umui itaia ia daekau hegeregerena.” \s1 Aposetolo be Ierusalema dekenai idia hebou \p \v 12 Inai murinai Ierusalema dekenai idia giroa lou, unai ororo ladana Olive dekena amo, inai Olive Ororo bona Ierusalema ena daudau be kilomita ta bamona. \v 13 Ierusalema lalonai idia raka vareai neganai, ataiai daiutu dekenai idia daekau, idia edia noho gabuna be unai. Edia ladana be inai, Petero, Ioane, Iamesi, Andrea, Filipo, Toma, Batolomeo, Mataio, Iamesi Alepeo, Simona, ia be Roma taudia lulua totona orea tauna, bona Iuda Iamesi. \v 14 Idia ibounai be, nega momo guriguri totona idia haboua, mai edia lalona tamona, hahine haida danu idia dekenai idia haboua, bona Maria, Iesu ena sinana, bona Iesu ena tadina taudia danu. \s1 Iuda Iskariote ena gabu abia tauna idia abia hidi \p \v 15 Unai neganai Petero be diba tahua taudia edia vairana dekenai ia gini, inai haboua taudia be 120 bamona. \v 16 Ia gwau, “Lauegu varavara taudia e, Buka Helaga ena revareva ia momokani vadaeni, Lauma Helaga ese Davida ena uduna dekenai ia gwauraia herevana, Iuda ena sivaraina. Inai tau, Iuda, ese Iesu dogoatao taudia ia hakaudia lao. \v 17 Ia be aiemai orea tauna ta bona aiemai gaukara dekenai ia be durua tauna ta. \p \v 18 “Iena kara dika davana moni ia abia dekenai tano ta ia hoia, gabeai ia be iena kwarana dekenai ia moru, ia mase, bona iena bogana ia pou, bona iena bogana anina ia bubua murimuri dekenai. \v 19 Ierusalema dekenai idia noho taudia ibounai ese inai sivarai idia kamonai, bona unai tano ena ladana edia gado dekenai idia gwauraia be Akeledama, unai anina be ‘rara tano.’ \p \v 20 “Badina be Salamo buka lalonai be inai bamona ia torea vadaeni: \q1 ‘Iena ruma be anina lasi be ia namo. \q1 Tau ta lalona dekenai do ia noho lasi.’ \m Ma Salamo ta lalonai inai bamona ia torea: \q1 ‘Iena dagi danu idau tauna ese do ia abia.’ \p \v 21 “Unai dainai Lohiabada Iesu ena toreisi lou ia gwauraia hedinarai diba tauna ta iseda orea lalonai ita abia vareai be namo. Ia be Iesu bona ita danu ia loaloa hebou tauna ta, Iesu ena bapatiso negana, ia mai bona Dirava ese guba dekenai ia abia daekau negana. \v 22 Unai bamona tauna, Iesu bona ita dekenai ia noho nega ibounai, ita abia hidi be namo. Ia ese ita danu Iesu ena toreisi lou do ita gwauraia hedinarai.” \p \v 23 Unai dainai tau rua idia abia hidi, Iosepa ena ladana idia gwauraia Barasaba, ena ladana ta danu be Iusto, bona tau ta ena ladana be Mataia. \v 24 Gabeai idia guriguri, idia gwau, “Lohiabada e, taunimanima ibounai edia lalona be oi diba, inai tau ruaosi, mani oi hedinaraia daika be oi ese oi abia hidi, inai aposetolo gaukara bona hesiai gaukara do ia abia, \v 25 badina be Iuda ese iena kara dika dainai inai gaukara ia rakatania, iena gabu korikori dekenai ia lao.” \v 26 Vadaeni nadi rua dekena amo abia hidi laki gadara idia karaia, bona Mataia ena nadi ia uini. Unai dainai aposetolo taudia 11 ese Mataia idia abia vareai aposetolo edia orea lalonai. \c 2 \s1 Lauma Helaga ia diho \p \v 1 Pentekoste ena dina ia ginidae neganai, Iesu idia abidadama henia taudia ibounai gabu tamona dekenai idia haboua. \v 2 Vadaeni, guba dekena amo karaharaga regena ta ia diho mai, lai bada ena regena hegeregere, idia helai hebou noho ruma ena kahana ibounai ia hahonua. \v 3 Bona lahi ena malana hegeregere idia hedinarai. Inai malana be idia makohia kahana ta ta, bona unai taudia ta ta edia kwarana latanai idia diho mai. \v 4 Vadaeni unai abidadama taudia ibounai be Lauma Helaga dekenai idia honu, bona gado idauidau dekenai idia hereva, Lauma Helaga ese idia dekenai ia henia hegeregere. \p \v 5 Unai neganai Iuda taudia Ierusalema dekenai idia noho, Dirava idia laloa momo taudia, tanobada idauidau dekena amo idia mai. \v 6 Unai sivarai idia kamonai neganai, taunimanima momo idia haboua, bona idia hoa bada, badina be idia ta ta edia gado ta ta dekenai idia kamonai. \v 7 Ibounai idia laloa momo bona idia hoa, idia gwau, “Inai herevahereva noho taudia be Galilea taudia sibona. \v 8 To edena bamona ita ibounai be ta ta iseda gado korikori dekenai, idia hereva neganai ita kamonai noho? \v 9 Ita be Patia dekena amo, Media dekena amo, Elama dekena amo, bona iseda taudia haida idia mai gabudia be: Mesopotamia, Iudea, Kapadokia, Ponto, Asia, \v 10 Perigia, Pamupulia, Aigupito, bona Kurene hanua dekena amo (unai be Libia ena kahana ta). Haida be vadivadi taudia Roma dekena amo, \v 11 haida be Iuda taudia, haida be Iuda dekenai idia halaoa taudia. Haida danu Kerete taudia bona Arabia taudia. Inai taudia be Dirava ena hoa gaudia idia herevalaia ita dekenai, iseda gado korikori dekenai.” \v 12 Ibounai idia hoa, bona idia daradara. Idia ta ta idia hereva, idia gwau, “Inai kara ena anina be dahaka?” \p \v 13 To haida be idia kirikiri unai abidadama taudia dekenai, idia gwau, “Idia be uaina matamata idia inua momo.” \s1 Petero ena haroro \p \v 14 To Petero, aposetolo taudia 11 danu idia toreisi, iena gadona ia habadaia, ia haroro taunimanima momo dekenai, ia gwau, “Iudea taudia, bona Ierusalema dekenai umui noho taudia e, inai kara ena anina do lau hadibaia umui, lauegu hereva umui kamonai. \v 15 Inai taudia be idia kekero lasi, umui laloa bamona, badina hari negana be 9 okaloka dabai. \v 16 To inai be Ioela, peroveta tauna ia gwauraia guna ena hereva gauna, ia gwau: \q1 \v 17 ‘Dirava ia gwau: Inai nega do kahirakahira ia doko neganai, \q1 lauegu laumana dohore lau bubua diho, \q1 taunimanima ibounai dekenai. \q1 Vadaeni umui emui natudia tau bona hahine, \q1 be dohore idia peroveta karaia, \q1 bona emui uhau taudia ese, \q1 Dirava ena hunia gaudia do idia itaia. \q1 Ma danu emui buruka taudia do idia nihi. \q1 \v 18 Inai danu, unai dinadia dekenai, \q1 lauegu hesiai taudia bona hesiai hahine dekenai, \q1 egu Laumana do lau bubua diho, \q1 bona dohore idia peroveta karaia. \q1 \v 19 Ma lau ese hoa gaudia do lau hedinaraia guba dekenai, \q1 bona toa gaudia tanobada dekenai: \q1 Rara bona lahi bona kwalahu. \q1 \v 20 Dina be dohore ia dibura, \q1 bona hua be dohore ia kakakaka, rara bamona. \q1 Inai bamona toa idia vara neganai do umui diba, \q1 Lohiabada ena Dina Badana bona namo hereana be do ia kahirakahira vadaeni. \q1 Unai Dina be mai garina momokani. \q1 \v 21 Bona Lohiabada ena ladana dekenai do idia boiboi taudia ibounai be mauri do idia davaria.’ \p \v 22 “Israela taudia e, inai hereva dekenai umui kamonai: Iesu, Nasareta tauna, Dirava ese umui dekenai ia siaia hedinaraia, bona siahu kara bona hoa kara bona toa kara umui emui huanai Dirava ese ia karaia iena imana dekenai, umui danu diba. \v 23 Inai Iesu, be Dirava ese iena ura bona ena diba hegeregerena ia laloa guna, umui emui imana dekenai do ia atoa. Vadaeni umui ese taravatu laloa lasi taudia edia imana dekena amo Iesu umui hasatauroa, bona umui hamasea. \v 24 To Dirava ese ia hatorea isi lou, mase ena hisihisi dekena amo ia ruhaia, badina mase ese Iesu ia dogoatao diba lasi. \v 25 Badina Davida be inai bamona Iesu ia herevalaia, ia gwau: \q1 ‘Lohiabada be nega ibounai egu vairana dekenai lau itaia. \q1 Ia be lau kahirakahira ia noho dainai, \q1 gau ta ese lau ia hagaria lasi. \q1 \v 26 Unai dainai lauegu kudouna ia moale, \q1 bona mai moale danu lau hereva noho. \q1 Lau be taunimanima sibona, \q1 to Dirava ese ia gwauhamata gau namodia, be lau naria noho. \q1 \v 27 Badina be mase taudia edia gabu dekenai, \q1 lauegu lauma do oi rakatania lasi. \q1 Bona oiemu Helaga Tauna be bodaga do ia abia lasi, \q1 oiemu ura dainai. \v 28 Mauri dekenai ia lao dalana oi hadibaia vadaeni lau dekenai. \q1 Lauegu moale dohore oi habadaia, \q1 oiemu vairana dekenai lau noho dainai.’ \p \v 29 “Lauegu varavara taudia e, iseda sene tauna Davida lau herevalaia umui dekenai be namo. Ia mase, idia guria, bona hari inai nega, iena guria gabuna ia noho ita dekenai. \v 30 To ia be peroveta tauna, bona ia diba danu, Dirava ese gwauhamata ia henia vadaeni ia dekenai, ia gwau, ‘Oiemu bese tauna ta dohore ia helai oiemu helai gabuna dekenai.’ \v 31 Bona Davida ese diba guna hereva ia gwauraia, Keriso dohore ia toreisi lou, ia gwau, ‘Dirava ese do ia rakatania lasi mase taudia edia gabu dekenai, bona iena tauanina ese bodaga do ia abia lasi.’ \p \v 32 “Inai Iesu be Dirava ese ia hatorea isi vadaeni, ai ibounai be ai itaia, bona ai diba vadaeni. \v 33 Ia be Dirava ese ia abia daekau vadaeni, iena imana idibana kahana dekenai. Bona ia ese Tamana ia gwauhamata henia gauna, Lauma Helaga ia abia, bona ia bubua diho vadaeni. Harihari unai Lauma ena siahu umui itaia, bona umui kamonai danu. \v 34 Badina be Davida ia daekau lasi guba dekenai Iesu hegeregerena, to ia sibona ia gwau: \q1 ‘Lohiabada ese lauegu Lohiabada dekenai ia hamaoroa, ia gwau: \q1 Lauegu idiba kahana dekenai oi helai, \q1 \v 35 ela bona oi dekenai idia tuari taudia, \q1 be oiemu aena atoa gauna dohore lau halaoa.’ \p \v 36 “Unai dainai, Israela bese taudia ibounai idia diba momokani be namo, inai Iesu, satauro dekenai umui hamasea tauna, be Dirava ese Lohiabada bona Keriso ia halaoa vadaeni.” \s1 Taunimanima momo ese edia lalona idia giroa, bona bapatiso idia abia \p \v 37 Inai hereva idia kamonai neganai idia gari momo, idia ese Petero bona aposetolo taudia dekenai idia nanadaia, idia gwau, “Aiemai varavara taudia e, dahaka do ai karaia?” \p \v 38 Petero ia hereva idia dekenai, ia gwau, “Umui ibounai ese emui lalona umui giroa bona bapatiso umui abia, Iesu Keriso ena ladana dekenai, umui emui kara dika do idia gwauatao totona, bona Lauma Helaga do umui abia, Dirava ena harihari gauna. \v 39 Badina be gwauhamata ia noho umui dekenai, bona umui emui natudia dekenai, bona daudau idia noho taudia ibounai dekenai, io, Lohiabada iseda Dirava ia boiboi henia taudia ibounai dekenai.” \p \v 40 Hereva momo dekenai danu Petero ese idia ia sisiba henia, bona ia hereva goadagoada, ia gwau, “Inai nega noho gagevagageva taudia dekena amo umui heau mauri.” \v 41 Iena hereva idia abia dae taudia be bapatiso idia abia, bona unai dina tamona lalonai, taunimanima 3000 bamona be edia orea lalonai idia vareai. \s1 Abidadama taudia matamata edia kara namodia \p \v 42 Nega ibounai idia haboua noho, aposetolo edia hadibaia herevadia idia kamonai totona, bona turana idia karaia, aniani idia ania hebou, bona idia guriguri danu. \v 43 Bona ibounai idia gari, badina hoa kara bona toa kara momo aposetolo taudia ese idia karaia. \v 44 Inai Iesu badinaia taudia ibounai idia noho hebou, bona gau ibounai idia abia hebou. \v 45 Edia gau bona edia tano idia hoia, bona davana idia haria karaia, gau lasi taudia dekenai, hegeregere idia henia. \v 46 Dina ibounai mai laloa tamona danu Dubu Helaga lalonai idia haboua, bona edia ruma dekenai idia aniani hebou, mai moale bona mai laloa manau danu. \v 47 Idia ese Dirava idia hanamoa noho, bona taunimanima ibounai be idia dekenai idia moale. Vadaeni dina ibounai, Lohiabada ese mauri ia henia taudia, be abidadama taudia edia orea lalonai ia haboua. \c 3 \s1 Petero, Ioane danu ese aena ia dika tauna idia hanamoa \p \v 1 Dina ta, 3 okaloka adorahi guriguri neganai, Petero, Ioane danu Dubu Helaga dekenai idia daekau. \v 2 Unai gabu dekenai tau ta, aena dika ia vara, dina ibounai idia huaia lao, Dubu Helaga ena iduara, ladana “Namo Herea” dekenai idia atoa, ia helai. Bona Dubu Helaga daekau taudia, idia dekenai ia noinoi karaia. \v 3 Ia itaia Petero bona Ioane ruaosi idia daekau neganai, idia dekenai ia noinoi, gau ta idia henia. \v 4 Petero bona Ioane danu idia itaia goada noho, vadaeni Petero ia gwau, “Oi itaia ai.” \v 5 Unai hereva ia kamonai neganai ia laloa be gau ta do idia henia. \v 6 Petero ia gwau, “Siliva bona golo lau dekenai be lasi, to lau dekenai ia noho gauna do lau henia oi, Iesu Keriso, Nasareta tauna, ena ladana dekenai oi toreisi, oi raka.” \v 7 Petero ese unai tau ena imana idibana ia veria daekau, bona nega tamona iena aena bona iena komukomu be idia goada vadaeni. \v 8 Vadaeni ia roho, ia gini, ma ia raka lao. Bona idia danu, Dubu Helaga lalonai ia raka vareai, ia raka, ia roho, ia raka, ia roho, ma Dirava ena ladana ia hanamoa noho. \v 9 Taunimanima ibounai idia itaia, ia raka bona Dirava ia hanamoa noho. \v 10 Bona idia diba, ia be Dubu Helaga ena iduara ladana “Namo Herea” dekenai ia helai noho bona moni ia noinoi tauna, bona idia hoa dikadika ia dekenai ia vara gauna dainai. \s1 Petero ma ia haroro \p \v 11 Aena ia namo tauna ese Petero bona Ioane ia dogoatao noho. Taunimanima ibounai be mai hoa bada danu idia heau lao idia dekenai. Unai gabu ena ladana be “Solomona ena Dehe.” \v 12 Vadaeni Petero ese idia ia itaia neganai, taunimanima dekenai ia hereva, ia gwau, “Israela taudia e, badina dahaka inai gau dekenai umui hoa bada? Badina dahaka ai umui itaia noho? Umui laloa aiemai siahu bona aiemai namo dekenai inai tauna ai hanamoa, ma ia raka, a? \v 13 Aberahamo bona Isako bona Iakobo edia Dirava, bona iseda sene taudia edia Dirava ese iena hesiai tauna Iesu ia hanamoa vadaeni, to umui ese Pilato ena imana dekenai umui atoa, bona Pilato ia ura ruhaia neganai umui ura lasi ia. \v 14 Helaga bona Kara Maoromoaro Tauna umui ura lasi, to Pilato dekenai umui noinoi, ala-ala tauna ia ruhaia umui dekenai. \p \v 15 “Mauri ia havaraia Tauna be umui alaia ia mase, to Dirava ese mase dekena amo ia hatorea isi vadaeni, inai gaudia dekenai ai be itaia bona diba taudia. \v 16 Iena ladana ena siahu dekena amo inai aena dika tauna ese goada ia abia, inai tau umui itaia bona umui diba. Momokani, abidadama Iesu dekenai ese inai tau ia hanamoa vadaeni, umui ibounai emui vairana dekenai. \p \v 17 “Lauegu varavara e, lau diba Iesu dekenai inai kara umui karaia badina be umui diba lasi dekenai. Emui lohia taudia danu be idia diba lasi. \v 18 To Dirava ese guna iena peroveta taudia edia uduna dekenai ia hereva Keriso ese hisihisi do ia abia, bona hari inai hereva be ia momokani vadaeni. \p \v 19 “Inai dainai umui emui lalona umui giroa, bona Dirava ese emui kara dika do ia kokia. Gabeai Lohiabada ese goada matamata do ia henia umui dekenai. \v 20 Bona Dirava ese Keriso umui dekenai do ia siaia mai, ia ese guna umui totona ia Abia Hidi Tauna, Iesu unai. \v 21 To guba dekenai do ia noho, ela bona Dirava ese gau ibounai do ia karaia matamata, ia ese guna iena peroveta taudia helagadia edia uduna dekenai ia hereva bamona. \p \v 22 “Mose ese iseda sene taudia dekenai ia hereva, ia gwau, ‘Lohiabada emui Dirava ese peroveta tauna ta do ia siaia umui dekenai, emui varavara tauna ta, lau bamona. Ia gwauraia herevadia ibounai do umui kamonai. \v 23 Bona unai peroveta tauna idia kamonai henia lasi taudia ibounai be dohore idia kokia Dirava ena bese taudia dekena amo, bona do idia mase.’ \v 24 Momokani, bona peroveta taudia ibounai danu, Samuela dekena amo ia mai bona hari, be inai dina idia gwauraia vadaeni. \p \v 25 “Dirava ena gwauhamata, iena peroveta taudia ese idia gwauraia gaudia, be umui ese do umui davaria. Ma Dirava ese emui sene taudia dekenai ia gwauhamata gauna, be umui emui danu. Gauna be, Aberahamo dekenai Dirava ia gwau, ‘Oiemu tubudia dekena amo tanobada bese ibounai do lau hanamoa.’ \v 26 Dirava ese iena Hesiai Tauna Iesu ia abia hidi, bona ia siaia mai guna umui dekenai, namo do umui abia totona. Inai namo ena anina be, ia ese emui lalodia do ia hagiroa, vadaeni umui ta ta emui dika daladia do umui rakatania.” \c 4 \s1 Petero bona Ioane idia kwatua \p \v 1 Petero bona Ioane ese taunimanima dekenai idia hereva noho neganai, hahelagaia taudia bona Dubu Helaga pulisi taudia edia lohia bona Sadukea taudia be idia ruaosi dekenai idia lao. \v 2 Idia badu inai tau ruaosi dekenai, badina be idia hadibaia taunimanima dekenai, Iesu ia toreisi lou dainai, mase taudia danu idia toreisi lou. \v 3 Bona idia ese aposetolo taudia idia kwatua, dibura ruma lalonai idia atodia ia lao bona dabai, badina be dina ia diho dainai. \v 4 To taunimanima momo ese Petero bona Ioane ena hereva idia kamonai dainai Iesu dekenai idia abidadama henia. Abidadama taudia ibounai be 5000 bamona. \s1 Petero bona Ioane Kaunsolo ese ia kota henidia \p \v 5 Kerukeru dina dekenai hanua lohia taudia bona hanua tau badadia bona taravatu hadibaia taudia be Ierusalema dekenai idia hebou. \v 6 Ana, Hahelagaia Tauna Badana, bona Kaiapa, bona Ioane, bona Alesana, bona Hahelagaia Tauna Badana ena iduhu taudia ibounai danu be unuseni. \v 7 Idia ese Petero bona Ioane ruaosi be idia edia vairana dekenai idia haginia, idia henanadaia, idia gwau, “Edena siahu dekenai, o daika ena ladana dekenai inai kara umui karaia?” \p \v 8 Unai neganai Petero be Lauma Helaga ese ia hahonua, bona idia ia hamaoroa, ia gwau, “Hanua lohia taudia bona Israela ena tau badadia e, \v 9 hari umui nanadaia, inai raka diba lasi tauna edena bamona ai durua, bona edena bamona ia namo vadaeni. \v 10 Namo umui ibounai umui diba, bona namo Israela taudia ibounai danu idia diba, inai Iesu Keriso, Nasareta tauna, umui hasatauroa, bona Dirava ese mase dekena amo ia hatorea isi tauna, iena ladana dainai inai tau be umui emui vairana dekenai ia gini mai goada danu. \v 11 Iesu be Buka Helaga ese ia herevalaia, inai bamona: \q1 ‘Inai nadi, umui ruma haginia taudia ese umui ura henia lasi, \q1 to hari ia be ruma ena kona nadi badana momokani ia gini noho.’ \m \v 12 Hamauria be Iesu sibona ese ia henia diba taunimanima dekenai. Badina be tanobada ibounai lalonai, ladana idauna ta Dirava ese ia henia lasi, ita do ia hamauria totona.” \p \v 13 Kaunsolo taudia ibounai ese Petero bona Ioane idia itaia, idia be gari lasi, ma idia itaia danu idia ruaosi be sikuli bada lasi bona aonega bada lasi taudia. Inai dekenai idia hoa, bona idia diba vadaeni idia be Iesu ena bamona taudia. \v 14 To inai tau idia itaia, ia namo lou, ia gini idia ruaosi danu. Inai dainai kaunsolo taudia be dala lasi hereva ta ma idia gwauraia. \p \v 15 To Petero bona Ioane dekenai idia hereva, “Inai kaunsolo ena ruma umui rakatania, umui lao murimuri.” Idia lao murimuri neganai kaunsolo taudia ma idia herevahereva. \v 16 Idia gwau, “Dahaka dohore ita karaia inai taudia ruaosi dekenai? Badina be idia ruaosi be toa ta idia karaia vadaeni, inai sivarai be ia hedinarai vadaeni Ierusalema noho taudia ibounai dekenai, bona ita hunia hegeregere lasi. \v 17 To inai be namo lasi taunimanima ma haida danu inai sivarai idia kamonai. Inai dainai idia ruaosi do ita hagaria, ita taravatua, Iesu ena ladana be taunimanima ta dekenai do idia hereva lou lasi.” \p \v 18 Gabeai Petero bona Ioane dekenai idia boiboi, idia dekenai idia hamaoroa, Iesu ena ladana do idia harorolaia lou lasi, bona do idia hadibaia lou lasi, lasi momokani. \p \v 19 To Petero bona Ioane ese idia dekenai idia haere, idia gwau, “Mani umui laloa, bema Dirava ai kamonai henia lasi, to umui dekenai ai kamonai, inai be maoro Dirava ena vairanai? \v 20 Badina be ai itaia bona ai kamonai gaudia ai hunia diba lasi, aiemai uduna ai koua diba lasi.” \p \v 21 Ma kaunsolo taudia ese idia ruaosi idia hagaria lou, gabeai idia siaia, idia lao. Kaunsolo be dala lasi hisihisi idia dekenai ia henia, badina be taunimanima ibounai ese Dirava idia hanamoa, hari idia vara gaudia dainai. \v 22 Badina be inai hoa kara ese ia hanamoa tauna ena mauri lagani be 40 mai kahana. \s1 Abidadama taudia idia guriguri \p \v 23 Kaunsolo ia siaidia lao murinai, Petero bona Ioane ese idia giroa lou edia turadia dekenai, bona dubu biagudia bona hanua tau badadia edia hereva idia dekenai idia hamaoroa. \v 24 Idia kamonai vadaeni, bona mai laloa tamona danu idia ibounai idia guriguri goada Dirava dekenai, idia gwau, “Lohiabada e, oi ese guba bona tanobada bona davara bona idia lalonai noho gaudia ibounai oi karaia. \v 25 Guna Lauma Helaga dekena amo, aiemai sene tauna, oiemu hesiai tauna Davida ena uduna dekenai oi hereva, oi gwau: \q1 Idau bese taudia badina dahaka idia badu, \q1 bona dahaka dainai Dirava hadikaia laloa idia karaia kava noho? \q1 \v 26 Tanobada idauidau edia king idia gini noho, \q1 bona hanua lohia taudia idia haboua noho, \q1 Lohiabada bona iena Keriso edia dala idia koua totona.’ \p \v 27 “Momokani, Heroda bona Pontio Pilato bona idau bese taudia bona Israela bese taudia idia haboua tamona inai hanua lalonai, oiemu hesiai Tauna helagana Iesu, guna oi abia hidi Tauna, do idia hadikaia totona. \v 28 Idia ese oiemu siahu bona oiemu ura dekena amo oi laloa guna gauna ena kara ibounai idia karaia. \v 29 Lohiabada e, edia hagaria hereva harihari do oi laloa, bona oiemu hesiai taudia dekenai goada oi henia, vadaeni ai ese oiemu hereva do ai gwauraia, gari lasi. \v 30 Oiemu imana danu mani do oi atoa gorere taudia edia latanai, bona oi hanamodia, bona hoa bona toa karadia do oi karaia, Iesu, oiemu hesiai Tauna helagana ena ladana dekenai.” \p \v 31 Edia guriguri ia ore neganai, idia haboua ruma be ia mareremarere, bona Lauma Helaga ese ibounai ia hahonua, bona Dirava ena hereva idia gwauraia, mai goada danu. \s1 Ekalesia taudia mai lalona tamona idia noho \p \v 32 Abidadama taudia ibounai mai kudouna tamona bona mai lalona tamona danu idia noho. Bona tau ta ia laloa lasi iena gau be iena sibona, to edia gau ibounai be idia haria, ibounai edia. \v 33 Aposetolo taudia ese mai siahu bada danu Lohiabada Iesu ena toreisi lou idia harorolaia. Bona Dirava ena hariharibada be idia ibounai dekenai ia noho. \v 34 Idia huanai tau ta ia ogogami lasi. Badina be mai edia tano o ruma taudia ese edia gau idia hoia, bona edia davana moni idia abia lao, aposetolo taudia edia vairana dekenai idia atoa diho. \v 35 Bona aposetolo taudia ese ta ta dekenai idia henidia, edia ogogami hegeregerena. \p \v 36 Tau ta, ena ladana be Iosepa, aposetolo ese iena ladana idia atoa Banaba, anina be “Goada henia tauna.” Ia be Levi iduhu tauna, bona ia vara gabuna be Kupro motumotu. \v 37 Iena tano ta ia hoia, bona ena davana moni ia mailaia, aposetolo edia vairana dekenai ia atoa diho. \c 5 \s1 Anania bona Sapira \p \v 1 To tau ta ena ladana be Anania, iena adavana Sapira danu, idia edia tano ta idia hoia. \v 2 To Anania ese unai tano ena davana kahana ia dogoatao, iena adavana danu ia diba. Kahana sibona ia atoa diho aposetolo edia vairana dekenai. \v 3 To Petero ia gwau, “Anania e, badina dahaka Satani ese oiemu kudouna ia hahonua, bona oi koikoi Lauma Helaga dekenai, tano ena davana kahana oi dogoatao noho? \v 4 Oi hoia lasi neganai, inai tano be oiemu, a? Bona oi hoia neganai, ena davana be oiemu, a? Badina dahaka inai kara oi laloa oiemu kudouna dekenai? Oi ese taunimanima oi koia lasi, to Dirava oi koia.” \v 5 Anania be inai hereva ia kamonai neganai, ia moru diho, ia mase momokani. Bona inai sivarai idia kamonai taudia ibounai idia gari maragi lasi. \v 6 Bona uhau taudia idia toreisi, Anania ena tauanina idia kumia dabua dekenai, idia huaia lao, idia guria. \p \v 7 Hora toi bamona ia ore neganai, iena hahine ia raka vareai, to ia diba lasi dahaka ia vara. \v 8 Bona Petero ia nanadaia, ia gwau, “Oi hamaoroa lau dekenai, umui ruaosi ese tano umui hoia davana gauna be inai, a?” \p \v 9 Ia be ia haere, ia gwau, “Oibe, inai sibona.” \p Bona Petero ia gwau henia, ia gwau, “Badina dahaka umui ruaosi laloa tamona dekenai Lohiabada ena Lauma umui koia? Itaia, oiemu adavana idia guria memero be idia raka mai inai, bona oi danu do idia huaia lao.” \v 10 Bona nega tamona Petero ena aena badinai ma ia moru diho, ia mase momokani. Bona uhau taudia idia raka vareai, idia itaia inai hahine ia mase vadaeni. Bona idia huaia lao, idia guria iena tau ena badinai. \v 11 Vadaeni unai neganai, ekalesia taudia ibounai, bona sivarai idia kamonai taudia ibounai ese gari bada idia abia. \s1 Toa momo herea \p \v 12 Toa kara bona hoa kara momo aposetolo taudia idia karaia hanua taudia edia vairana dekenai, bona ibounai Dubu Helaga dekenai idia haboua noho, Solomona ena Dehe lalonai, mai edia lalona tamona danu. \v 13 To taunimanima haida idia dekenai idia haboua lasi, badina idia gari dainai. To hanua taudia ese ekalesia taudia edia kara idia hanamoa, mai moale danu. \v 14 Bona Lohiabada idia abidadama henia taudia momo herea, tatau bona hahine idia dekenai idia haboua lao. \v 15 Gorere taudia danu idia huaia lao, dala badinai idia atodia diho, geda bona patapata latanai, Petero ia raka hanaia neganai, iena laulau be dina ese edia latanai do ia atoa totona. \v 16 Ierusalema kahirakahira hanua taudia momo danu idia haboua. Idia ese gorere taudia bona mai lauma dika taudia idia abia lao, bona ibounai ese mauri idia davaria. \s1 Aneru ese dibura ruma ia kehoa \p \v 17 Bona Hahelagaia Tauna Badana mai ena bamona taudia, Sadukea edia orea taudia be idia mama bada herea. \v 18 Vadaeni idia ese aposetolo taudia idia dogoatao, bona dibura ruma lalonai idia koua. \v 19 To hanuaboi neganai, Lohiabada ena aneru ta ese dibura ruma ena iduara ia kehoa, idia ia hakaua lao murimuri dekenai bona ia gwau, \v 20 “Vadaeni umui lao, Dubu Helaga lalonai umui gini, bona inai mauri matamata herevana ibounai hanua taudia dekenai do umui hadibaia.” \v 21 Inai hereva idia kamonai, vadaeni daba maragi neganai Dubu Helaga lalonai idia raka vareai, bona edia hadibaia gaukara idia hamatamaia. \p To Hahelagaia Tauna Badana mai ena bamona taudia ese, kaunsolo taudia bona Israela ena tau badadia idia haboudia, bona hereva idia siaia dibura ruma dekenai, aposetolo taudia idia hakaua mai totona. \v 22 Opesa taudia idia lao, to dibura ruma lalonai aposetolo taudia idia davaria lasi. Idia giroa lou bona kaunsolo dekenai idia hamaoroa, idia gwau, \v 23 “Dibura ruma dekenai ai ginidae neganai iduara be koua namonamo, gima taudia danu iduara badinai idia gini, to iduara ai kehoa neganai, tau ta ai davaria lasi.” \p \v 24 Dubu biagudia bona Dubu Helaga pulisi taudia edia lohia, bona dubu biagudia ese inai hereva idia kamonai neganai idia daradara bada, idia diba lasi inai kara ena anina be dahaka. \s1 Aposetolo idia hedinarai kota dekenai \p \v 25 Bona tau ta idia dekenai ia lao, ia samani, ia gwau, “Dibura ruma dekenai umui koua taudia be Dubu Helaga lalonai idia gini, hanua taudia idia hadibaia noho.” \v 26 Vadaeni Dubu Helaga pulisi taudia edia lohia bona iena hesiai taudia danu idia lao, aposetolo taudia idia hakaua mai, to idia dagedage henidia lasi, hanua taudia ese nadi dekenai idia do idia hodoa garina. \p \v 27 Idia hakaudia vareai, kaunsolo taudia edia vairana dekenai idia gini, bona Hahelagaia Tauna Badana ese idia ia nanadaia. \v 28 Ia gwau, “Ai ese taravatu ai atoa, umui hadibaia lasi inai ladana dekenai. To hari emui hadibaia hereva dekenai Ierusalema ibounai umui hahonua vadaeni, bona inai tau ena mase badina umui atoa ai dekenai.” \p \v 29 To Petero bona aposetolo taudia danu idia haere, idia gwau, “Dirava ai kamonai henia be namo, taunimanima ai kamonai henia be dika. \v 30 Inai Iesu, umui ese satauro dekenai umui atoa, umui alaia mase, be iseda tamadia edia Dirava ese ia hatorea isi vadaeni. \v 31 Bona Dirava ese danu Iesu ia abia daekau iena imana idibana dekenai. Dirava ese inai Iesu iseda Gunalaia Tauna bona Hamauria Tauna ia halaoa vadaeni, Israela taudia ese edia lalona do idia giroa, bona edia kara dika do ia gwauatao totona. \v 32 Inai gaudia dekenai ai be gwauraia hedinarai taudia, Lauma Helaga ese danu inai gaudia ia gwauraia hedinarai. Inai Lauma be Dirava ese ia henia iena kamonai henia taudia dekenai.” \s1 Gamaliela ia sisiba, Kaunsolo ese Aposetolo do ia hadikaia lasi \p \v 33 Kaunsolo taudia ese unai hereva idia kamonai neganai, idia badu maragi lasi, bona idia ura aposetolo idia alaia mase. \v 34 To Farisea tauna ta, ena ladana be Gamaliela, ia toreisi kaunsolo lalonai, ia be taravatu hadibaia tauna ta, taunimanima ibounai idia matauraia. Ia hereva goada, aposetolo taudia idia siaia lao murimuri dekenai nega sisina. \v 35 Idia siaia lao, vadaeni kaunsolo dekenai Gamaliela ia gwau, “Israela taudia e, umui naria namonamo dahaka umui karaia inai taudia dekenai. \v 36 Guna Teuda ia toreisi. Ia gwau, ‘Lau be mai ladana.’ Bona ia dekenai taunimanima 400 bamona idia hakapua, to ia danu idia alaia mase, bona iena orea taudia ibounai be idia heau boio, bona edia gaukara be ia ore vadaeni. \v 37 Teuda ena murinai Iuda, Galilea tauna, be taunimanima edia ladana torea nega dekenai ia toreisi, taunimanima momo ia dekenai ia veridia, to ia danu idia alaia mase, bona iena orea taudia ibounai be idia heau boio, bona edia gaukara be ia ore vadaeni. \v 38 Inai dainai lau hamaoroa umui, inai taudia umui dogoatao lasi, umui rakatanidia. Badina be bema inai hereva bona inai kara be taunimanima dekena amo ia mai, dohore anina ia vara lasi. \v 39 To, bema ia be Dirava dekena amo ia mai, umui be hegeregere lasi edia dala umui koua, Dirava danu umui tuari henia garina.” \s1 Aposetolo idia moale, Keriso ena ladana dekenai hisihisi idia abia dainai \p \v 40 Kaunsolo ese Gamaliela ena hereva idia kamonai henia, vadaeni aposetolo idia boiria idia mai, bona ibounai idia dadabaia. Ma taravatu idia atoa, Iesu ena ladana dekenai idia hadibaia lou lasi, vadaeni idia ruhaia, idia siadia lao. \v 41 Unai neganai, aposetolo taudia ese kaunsolo idia rakatania mai moale bada danu. Edia moale badina be, Dirava ese idia ia abia hidi vadaeni Iesu ena ladana dainai hisihisi do idia abia. \v 42 Bona dina ibounai, Dubu Helaga lalonai bona ruma lalonai, taunimanima idia hadibaia noho, bona Iesu Keriso ena Sivarai Namona idia gwauraia noho. Inai gaukara idia hadokoa lasi. \c 6 \s1 Tau 7 idia abia hidi, Aposetolo idia durua totona \p \v 1 Unai neganai, Iesu ena diba tahua taudia idia momo daekau. Bona Helene gado idia hereva Iuda taudia, ese Heberu gado idia hereva Iuda taudia dekenai idia maumau. Idia gwau, “Dina ibounai, aniani idia haria neganai, aiemai vabu dekenai umui henia hegeregere lasi.” \v 2 Inai dainai aposetolo ese diba tahua taudia ibounai idia boiridia hebou, idia gwau, “Ia namo lasi Dirava ena hereva haroro gaukara ita hadokoa, aniani haria gaukara karaia totona. \v 3 Aiemai varavara e, umui emui huanai tatau 7 umui abia hidi, ladana namo taudia, Lauma Helaga bona aonega dekenai idia honu taudia, idia dekenai inai gaukara do ita henia. \v 4 To ai be guriguri bona haroro do ai goada karaia noho.” \p \v 5 Inai hereva be ibounai idia abia dae, bona haida idia abia hidi, Stefano, abidadama bada bona Lauma Helaga dekenai ia honu tauna, bona Filipo, bona Prokoro, bona Nikanoro, bona Timona, bona Pamena, bona Nikolao, ia be Antioka tauna, Iuda tauna dekenai idia halaoa. \v 6 Inai taudia idia haginia aposetolo edia vairanai, bona aposetolo idia guriguri murinai, idia edia imana idia atoa edia latanai. \p \v 7 Bona Dirava ena hereva ia bada daekau, bona diba tahua taudia idia momo daekau Ierusalema dekenai, bona hahelagaia taudia momo danu ese Iesu ena dala idia abia dae. \s1 Stefano idia dogoatao \p \v 8 Stefano be abidadama bona siahu dekenai ia honu, bona ia ese hoa kara bona toa kara badadia taunimanima edia vairanai ia karaia. \v 9 To dubu orea ta ena ladana be “Ruhaia Taudia,” ena taudia haida, bona Kurene bona Alesandria bona Kilikia bona Asia taudia haida, ese Stefano danu idia hepapahuahu. \v 10 To idia be hegeregere lasi Stefano idia koua, badina be ia hereva neganai, Lauma Helaga ese aonega bada ia henia dainai. \v 11 Inai taudia ese haida ma idia abia, edia lalona idia ania, bona idia gwau, “Ai ese iena hereva dikana ai kamonai. Stefano ese Mose bona Dirava danu edia ladana ia hadikaia.” \v 12 Inai dala dekenai idia ese hanua taudia bona tau badadia bona taravatu hadibaia taudia idia habadua, bona Stefano dekenai idia heau lao, idia dogoatao, bona kaunsolo taudia vairanai idia abia lao. \v 13 Unuseni samania koikoi taudia idia haginia, idia gwau. “Inai tau be nega ibounai iena hereva dekenai inai Dubu Helaga bona Mose ena taravatu ia hadikaia. \v 14 Ai danu iena hereva ai kamonai, ia gwau Iesu, Nasareta tauna ese inai Dubu Helaga do ia kokia, bona Mose ese ai dekenai ia henia karadia do ia haidaua.” \v 15 Bona kaunsolo lalonai idia helai taudia ibounai ese Stefano ena vairana idia itaia noho neganai, iena vairana be aneru ta ena vairana hegeregerena. \c 7 \s1 Stefano idia kota henia \p \v 1 Hahelagaia Tauna Badana ia gwau, “Inai hereva be momokani, a?” \p \v 2 Stefano ia haere, ia gwau, “Lauegu varavara bona lauegu tamana ibounai e, lauegu hereva umui kamonai. Iseda sene tauna Aberahamo ia noho Mesopotamia neganai, Harana dekenai ia noho lasi neganai, Hairai Diravana ese ia dekenai ia hedinarai. \v 3 Ia gwau, ‘Oiemu tano bona oiemu varavara oi rakatania, bona tano dohore lau hadibaia oi, unai tano dekenai do oi lao.’ \v 4 Inai dainai Aberahamo ese Kaledea taudia edia tano ia rakatania, Harana dekenai ia lao, unuseni ia noho. Gabeai, iena tamana ia mase murinai, unai gabu dekena amo Dirava ese ia hakaua mai inai tano dekenai, hari umui noho gabuna. \v 5 To iena tano momokani sisina ia henia lasi Aberahamo dekenai, iena aena gini gabuna hegeregere danu ia henia lasi. To Dirava ia gwauhamata, tano do ia henia, gabeai unai tano be iena natudia bona iena iduhu taudia edia tano momokani. Inai gwauhamata ia henia neganai Aberahamo be natuna lasi. \v 6 Dirava ese ma inai bamona ia hamaoroa, ia gwau, ‘Oiemu natudia edia iduhu taudia be idau taudia edia tano dekenai do idia noho. Unai tano dekenai hesiai gaukara do idia karaia, bona hisihisi do idia abia lagani 400 lalonai.’ \v 7 Dirava ma ia gwau, ‘Unai oiemu bese idia hisihisi henia besena do lau kota henia, bona gabeai oiemu natudia, oiemu bese taudia, ese unai tano do idia rakatania, bona lau dekenai do idia tomadiho inai gabu dekenai.’ \v 8 Bona kopina utua taravatu Dirava ese ia henia Aberahamo dekenai, iena gwauhamata toana. Gabeai Aberahamo ese Isako ia havaraia, bona Isako ena kopina ia utua dina namba 8 dekenai. Isako danu Iakobo ia havaraia, bona Iakobo ese iduhu kwarana taudia 12 ia havaradia. \p \v 9 “Inai iduhu kwarana taudia ese edia tadina Iosepa dekenai idia mama, bona Aigupito dekenai idia hoia, hesiai mai guia tauna do ia lao totona. To Dirava ese Iosepa danu ia noho. \v 10 Bona Dirava ese Iosepa ena hisihisi ibounai dekena amo ia hamauria, bona toana namo bona aonega Iosepa dekenai ia henia, Farao, Aigupito ena king ena vairanai. Vadaeni Farao ese Iosepa dekenai siahu ia henia, ia be Aigupito ena gavana badana, bona Farao ena ruma taudia edia lohia. \p \v 11 “To hitolo bada negana ia vara Aigupito tano ibounai bona Kanana tano ibounai dekenai, hisihisi bada danu, bona iseda sene taudia be aniani idia davaria lasi. \v 12 Iakobo ia kamonai Aigupito dekenai paraoa ia noho, bona ia ese iseda sene taudia ia siaidia lao nega ginigunana. \v 13 Nega iharuana dekenai Iosepa ese sibona ia hedinaraia iena kakana dekenai, bona Iosepa ena bese Farao ese ia diba. \v 14 Bona Iosepa ese hereva ia siaia, iena tamana Iakobo mai ena varavara ibounai, taunimanima 75, ia boiboi idia mai ia dekenai. \v 15 Vadaeni, Iakobo ia diho lao Aigupito dekenai, bona unai tano dekenai ia bona iseda sene taudia idia mase. \v 16 Bona edia tauanina idia huaia lao Sekema dekenai, bona guria gabuna lalonai idia guria. Unai guria gabuna Aberahamo ese moni dekenai ia hoia Hamoro ena natuna dekena amo. \p \v 17 “Dirava ena gwauhamata Aberahamo dekenai ia hamomokania negana be kahirakahira neganai, iseda sene taudia Aigupito lalonai edia hutuma be ia bada daekau. \v 18 Ela bona idau king ta Aigupito ia naria, ia diba lasi Iosepa. \v 19 Ia ese iseda sene taudia ia koia, hisihisi ia henidia, bona taravatu ia atoa, idia edia natuna matamata ibounai idia negea murimuri dekenai, idia mase totona. \v 20 Unai neganai Mose ia vara, toana namo merona. Hua toi iena tamana ena ruma dekenai idia ubua. \v 21 Bona idia rakatania murimuri dekenai neganai, Farao ena natuna kekeni ese ia abia, bona ia ese ia ubua bona iena natuna ia halaoa. \v 22 Inai dekenai Aigupito taudia edia aonega ibounai Mose dekenai idia hadibaia, unai murinai hereva bona kara dekenai ia be mai siahuna. \p \v 23 “Mose ena lagani 40 neganai, laloa ta ia abia, iena varavara Israela taudia ia itaia gwauraia. \v 24 Bona idia ta ia itaia, Aigupito tauna ese ia hadikaia noho, vadaeni ia lao, ia hadikaia tauna ia durua, Aigupito tauna ia alaia mase, davana ia henia vadaeni. \v 25 Ia laloa iena varavara taudia be inai bamona dohore idia laloa, ‘Dirava ese Mose ena imana dekena amo ita dohore ia hamauria.’ To inai bamona idia laloa lasi. \v 26 Kerukeru, heatu taudia, Israela taudia rua, be Mose ese ia itaia, ia ura edia heatu ia koua, bona maino karaia. Idia dekenai ia hereva, ia gwau, ‘Tatau e, umui be varavara, badina dahaka umui sibona umui hadikaia noho?’ \v 27 To iena varavara ia hadikaia tauna ese Mose ia doria lao, ia gwau, ‘Daika ese aiemai lohia bona aiemai kota biaguna oi ia gwauraia? \v 28 Oi ura lau oi alaia, varani Aigupito tauna oi alaia bamona?’ \v 29 Inai hereva ia kamonai dekenai Mose ia heau, bona Midiana tano dekenai ia noho idau tauna bamona, unuseni natuna mero rua ia havaraia. \p \v 30 “Lagani 40 murinai, taunimanima lasi gabuna, Sinai Ororo dekenai, Lohiabada ena aneru ta ia hedinarai Mose dekenai, au ginigini ia araia noho gabuna lalonai. \v 31 Mose ia itaia neganai ia hoa. Ia lao kahirakahira, itaia namonamo totona. Lohiabada ena gadona ia kamonai, Lohiabada ia gwau, \v 32 ‘Lau be oiemu tubuna ena Dirava, Aberahamo bona Isako bona Iakobo edia Dirava.’ Mose ia heudeheude, bona ia ura lasi itaia, gari dainai. \v 33 Bona Lohiabada ese ia dekenai ia gwau, ‘Oiemu tamaka oi kokia, badina oi gini noho gabuna be tano helagana. \v 34 Lau be momokani lauegu taunimanima Aigupito dekenai edia hisihisi lau itaia vadaeni. Edia taitai lau kamonai, bona lau diho mai inai, hamauridia totona. Harihari oi toreisi, dohore lau siaia oi Aigupito dekenai.’ \p \v 35 “Inai Mose, guna idia negea, idia gwau, ‘Daika ese lohia bona kota biaguna tauna oi ia gwauraia?’ To inai tau Mose be Dirava ese ia siaia, lohia bona hamauria tauna ia halaoa vadaeni, au ginigini dekenai ia hedinarai aneru ena durua dainai. \v 36 Mose ese Israela taudia Aigupito dekena amo ia hakaudia lao, hoa kara bona toa kara ia karaia Aigupito dekenai, Davara Kakakaka dekenai, bona taunimanima lasi gabuna dekenai lagani 40 lalonai. \v 37 Inai Mose danu ese Israela taudia dekenai ia hereva, ia gwau, ‘Dirava ese umui dekenai peroveta tauna ta dohore ia haginia, umui emui varavara korikori tauna, lau bamona.’ \v 38 Israela taudia be taunimanima lasi gabuna dekenai idia haboua, be Mose danu ia noho. Oibe, iseda sene taudia danu be Mose ia noho. Bona unai neganai danu, Sinai Ororo dekenai aneru ta ese Mose ia hereva henia. Ia ese Dirava ena mauri hereva ia abia, ita dekenai do ia henia totona. \p \v 39 “To iseda sene taudia idia ura lasi iena hereva idia kamonai, idia negea, bona Aigupito idia ura henia lou. \v 40 Bona Arona dekenai idia hereva idia gwau, ‘Dirava haida ita dekenai oi karaia, iseda vairana dekenai dohore idia lao, badina be inai Mose, ita ia hakaua Aigupito tano dekena amo tauna, ai diba lasi dahaka ia vara ia dekenai.’ \v 41 Unai neganai boromakau ena natuna laulau idia karaia, bona inai kaivakuku ena vairanai boubou gaudia danu idia atoa, bona edia imana idia karaia gaudia dekenai idia moale bada. \v 42 Inai dainai Dirava ese idia ia rakatania, guba ena hisiu do idia tomadiho henia totona, peroveta taudia edia buka lalonai ia torea bamona, ia gwau: \q1 ‘Israela taudia e, \q1 lagani 40 taunimanima lasi gabunai boromakau umui aladia, \q1 boromakau bona boubou gaudia lauegu vairana dekenai umui atoa, a? \q1 \v 43 Lasi, Moloka dirava ena palai dubuna, \q1 bona dirava ta ladana Repana ena hisiu umui huaia lao. \q1 Laulaudia be unai, \q1 umui ese umui karaia, tomadiho henia totona. \q1 Bona lau ese, \q1 Babulonia unai kahana dekenai umui do lau abia lao.’ \p \v 44 “Taunimanima lasi tano dekenai idia noho neganai, iseda sene taudia dekenai be Dirava ena Palai Dubu ia noho. Unai Dubu dekenai Dirava ese iena hereva momokani ia gwauraia hedinarai. Mose ese Palai Dubu ia karaia, Dirava ese ia hamaoroa hegeregerena, bona Dirava ena palani, Mose ese ia itaia gauna hegeregerena. \v 45 Gabeai iseda sene taudia, Iosua danu idia mai, idau taudia edia tano abia totona. Bona Dirava ese unai idau bese taudia ia luludia iseda sene taudia edia vairana dekena amo. Unai neganai inai Palai Dubu idia huaia mai, bona ia noho iniseni, ia mai bona Davida ena nega. \v 46 Davida be toana namo tauna Dirava ena vairanai, bona ia noinoi, Iakobo ena Dirava ena ruma ta do ia haginia. \v 47 To ruma haginia tauna be Solomona. \p \v 48 “To Ataiai Momokani Dirava be taunimanima idia karaia ruma dekenai ia noho lasi, peroveta tauna ia hereva bamona, ia gwau: \q1 \v 49 ‘Lohiabada ia gwau: \q1 Guba be lauegu helai gabuna, \q1 tanobada be lauegu aena atoa gauna. \q1 Ruma edena bamona ta do oi haginia lau totona? \q1 \v 50 Lauegu laga-ani gabuna be edena? \q1 Inai gau ibounai be lau sibona ese lau karaia lasi, a?’ \p \v 51 “Umui ura dika taudia e, umui emui kudouna bona taiana be Dirava ura henia lasi taudia edia bamona! Umui ese nega ibounai Lauma Helaga umui koua noho! Umui emui tamadia edia kara be umui danu umui karaia noho. \v 52 Daika peroveta tauna umui emui sene taudia ese idia dagedage henia lasi? Kara Maoromaoro Tauna ena mai sivaraina idia gwauraia guna taudia be idia aladia mase. Bona inai Tau be harihari umui samania, bona umui alaia mase vadaeni. \v 53 Umui be aneru idia henia taravatuna umui abia vadaeni, to umui badinaia lasi!” \s1 Stefano idia hodoa mase \p \v 54 Kaunsolo taudia be inai hereva idia kamonai neganai idia badu dikadika, bona edia isena idia ha-aukaia ia dekenai. \v 55 To Stefano be Lauma Helaga dekenai ia honu, bona iena matana dekenai guba ia itaia noho, Dirava ena hairaina ia itaia, bona Iesu danu, Dirava ena idiba kahana dekenai ia gini noho. \v 56 Bona ia gwau, “Inai, lau itaia guba ia kehoa, Taunimanima ena Natuna danu lau itaia, Dirava ena idiba kahanai ia gini noho!” \p \v 57 To idia boiboi bada herea, bona edia taiana idia koua. \v 58 Vadaeni ia dekenai idia heau lao, idia veria hanua murimuri dekenai, bona nadi dekenai idia hodoa. Itaia noho taudia ese edia dabua be uhau tauna ta ladana Saulo ena aena badinai idia atoa. \v 59 Idia hodoa neganai, Stefano ia guriguri, ia gwau, “Lohiabada Iesu e, lauegu laumana oi abia dae!” \v 60 Bona ia tui diho, ia boiboi, ia gwau, “Lohiabada e, inai kara dika ena davana oi henidia lasi!” Unai bamona ia hereva, vadaeni ia mase. \c 8 \s1 Iesu badinaia taudia be Saulo ese ia lulua \p \v 1 Saulo ese Stefano ena mase ia ura henia. \p Unai Stefano idia alaia dina dekenai dagedage bada ia vara hamatamaia, Ierusalema noho ekalesia taudia idia dagedage henidia, bona Keriso ena taudia idia lulua, vadaeni ibounai idia heau lao Iudea bona Samaria tano ibounai, aposetolo sibodia idia noho Ierusalema dekenai. \v 2 Dirava dekenai idia gari henia taudia haida ese Stefano idia guria, bona idia tai. \p \v 3 To Saulo ese ekalesia taudia ia hadikaia momokani, ruma ibounai lalonai ia raka vareai, tatau bona hahine ia veria, dibura rumadia lalonai ia koua. \s1 Filipo ia haroro Samaria dekenai \p \v 4 Ia lulua taudia be gabu idauidau dekenai idia lao, Sivarai Namona idia harorolaia. \v 5 Filipo ia diho lao Samaria hanua dekenai, bona hanua taudia dekenai Keriso ena sivarai ia haroro henidia. \v 6 Taunimanima ibounai, Filipo ena hereva gaudia idia kamonai neganai, bona iena toa ia karaia gaudia idia itaia neganai, mai laloa tamona iena hereva idia abia dae. \v 7 Taunimanima momo dekena amo lauma dikadia idia lao murimuri dekenai, mai boiboi bada danu. Bona marere diba lasi taudia, bona aena dika taudia momo ese mauri idia davaria. \v 8 Bona unai hanua lalonai moale bada ia vara. \p \v 9 To tau ta ena ladana be Simona, nega daudau unai hanua lalonai ia noho. Ia ese meamea kara ia karaia, bona Samaria hanua taudia be ia dekenai idia hoa. Simona sibona ia gwau ia be tau badana. \v 10 Taunimanima ibounai ese, badadia bona maragidia, Simona ena hereva idia kamonai momokani, idia gwau, “Inai tau be Dirava ena Siahu, ena ladana be Siahu Badana.” \v 11 Iena hereva idia kamonai, badina be nega daudau iena meamea kara dekenai idia hoa bada. \v 12 To Filipo ese Dirava ena Basileia Sivarai Namona, bona Iesu Keriso ena ladana ia haroro neganai, idia abidadama henia, bona bapatiso idia abia, tatau bona hahine. \v 13 Simona danu ia abidadama henia, bona bapatiso ia abia murinai, Filipo danu ia noho loaloa. Bona toa bona hoa bada karadia Simona ese ia itaia neganai ia hoa bada. \s1 Petero bona Ioane idia lao Samaria \p \v 14 Aposetolo taudia Ierusalema dekenai idia kamonai Samaria taudia ese Dirava ena hereva idia abia dae, vadaeni Petero bona Ioane idia siaia Samaria dekenai. \v 15 Idia ruaosi idia lao neganai, idia guriguri, Samaria taudia ese Lauma Helaga do idia abia totona. \v 16 Badina be Lauma be do ia diho lasi idia ta dekenai, to bapatiso sibona idia abia Lohiabada Iesu ena ladana dekenai. \v 17 Vadaeni idia ruaosi edia imana idia atoa idia edia latanai, bona Lauma Helaga idia abia. \p \v 18 Inai Simona ia itaia, aposetolo taudia be edia imana taunimanima edia latanai idia atoa neganai Lauma Helaga idia abia, vadaeni moni ia mailaia bona ia gwau, \v 19 “Inai siahu umui henia lau dekenai, bona lauegu imana ia dekenai lau atoa tauna be Lauma Helaga do ia abia.” \p \v 20 To Petero ia hereva ia dekenai, ia gwau, “Oiemu moni be ia dika oi danu, badina be oi laloa Dirava ena harihari gauna oi hoia diba moni dekenai. \v 21 Inai gaukara dekenai oi be gabu lasi, badina be oiemu kudouna be maoro lasi Dirava ena vairanai. \v 22 Oiemu dika dekena amo oiemu lalona oi giroa, bona Lohiabada dekenai oi guriguri, ia ese sedira oiemu kudouna ena laloa do ia huria totona. \v 23 Badina be lau diba, oiemu kudouna be mama dikana dekenai ia honu, bona kara dika ese ia kwatua oi.” \p \v 24 Simona ia haere henia, ia gwau, “Umui noinoi Lohiabada dekenai lau dainai, inai hari umui gwauraia gaudia idia vara lasi lau dekenai.” \p \v 25 Petero bona Ioane ese Lohiabada ena hereva idia gwauraia hedinarai bona idia harorolaia murinai, idia giroa lou Ierusalema dekenai. Dala idia lao neganai idia ruaosi Samaria hanua momo dekenai Sivarai Namona idia haroro henia. \s1 Afrika tauna ese bapatiso ia abia \p \v 26 Lohiabada ena aneru ta ese Filipo dekenai ia hereva, ia gwau, “Oi toreisi, henunai kahana dekenai oi lao, Ierusalema ia lao bona Gasa dalana dekenai.” Inai dala be taunimanima lasi gabuna. \v 27 Vadaeni Filipo ia toreisi, ia lao. Etiopia tauna ta ia mai. Ia be eunuko, dagi badana tauna, Kanedake, Etiopia ena kwini hahine ena kohu ia naria tauna. Guriguri totona ia lao Ierusalema dekenai, bona hari ia giroa lou noho hanua dekenai. \v 28 Iena kariota dekenai ia helai bona Isaia peroveta tauna ena buka ia duahia. \v 29 Lauma ese Filipo dekenai ia gwau, “Oi lao, kariota dekenai oi guia.” \v 30 Vadaeni Filipo ia heau lao, bona ia kamonai inai Etiopia tauna ese peroveta Isaia ena buka ia duahia noho. Filipo ia gwau, “Oi diba dahaka oi duahia, a?” \p \v 31 Ia haere, ia gwau, “Bema hadibaia tauna lasi, edena bamona lau diba?” Bona Filipo dekenai ia noinoi, ia guia, vadaeni Filipo ia helai ia danu. \p \v 32 Buka Helaga ia duahia gabuna lalonai inai bamona ia torea: \q1 “Mamoe bamona idia hakaua lao, alaia totona, \q1 bona mamoe natuna ena huina idia utua neganai ia boiboi lasi, \q1 inai bamona ia danu be regena lasi. \q1 \v 33 Idia ese hemarai idia henia, bona iena kota dala idia koua. \q1 Iena bese taudia daika ese do ia gwauraia? \q1 Badina be iena mauri tanobada dekena amo idia kokia vadaeni.” \p \v 34 Vadaeni eunuko tauna ese Filipo dekenai ia nanadaia, ia gwau, “Mani lau oi hamaoroa, edena tauna be peroveta tauna ese ia herevalaia inai bamona? Ia sibona o idau tauna ta ia herevalaia?” \v 35 Vadaeni, Filipo ese unai duahia gabuna dekena amo ia hamatamaia, bona Iesu ena Sivarai Namona ia hadibaia. \v 36 Idia ruaosi dala dekenai idia lao, ela bona ranu gabuna ta dekenai idia ginidae. Bona eunuko tauna ia gwau, “Oi itaia, ranu be inai. Dahaka ese egu bapatiso ia koua?” \p \v 37 Filipo ia haere, ia gwau, “Bema oiemu kudouna ibounai dekenai oi abidadama henia, bapatiso oi abia be namo.” Bona ia haere, “Lau abidadama henia momokani Iesu Keriso be Dirava ena Natuna.” \p \v 38 Vadaeni ia hamaoroa, kariota do ia hadokoa. Bona idia ruaosi ranu lalonai idia diho, Filipo bona eunuko tauna, bona Filipo ese ia bapatisoa. \v 39 Idia ruaosi be ranu dekena amo idia daekau mai neganai, Lohiabada ena Lauma ese Filipo ia abia lao, bona eunuko tauna ese ia itaia lou lasi, to ena dala dekenai ia lao, mai moale danu. \v 40 To Filipo be Asadoda dekenai ia ginidae. Bona ena laolao lalonai ia vareai hanua ibounai dekenai Sivarai Namona ia harorolaia, ia lao bona Kaisarea dekenai ia ginidae. \c 9 \s1 Saulo ese iena lalona ia giroa \p \v 1 Saulo be Lohiabada ena diba tahua taudia hagaria bona alaia hereva momo ia gwauraia noho. Bona ia lao Hahelagaia Tauna Badana dekenai, \v 2 ia noia, revareva do ia henia, Damaseko dubudia dekenai, revareva be inai bamona ia torea: Bema Saulo ese Iesu ena taudia ia davaria neganai, tatau o hahine do ia kwatua, bona mailaia Ierusalema dekenai. Vadaeni Hahelagaia Tauna Badana ese inai revareva Saulo dekenai ia henia. \p \v 3 Vadaeni, Saulo ia raka lao neganai, bona Damaseko kahirakahira ia abia, diari badana ta guba dekena amo ia mai haragaharaga, bona ia koua hagegea. \v 4 Vadaeni Saulo be tano dekenai ia moru, gado ta ia kamonai, ia gwau, “Saulo e, Saulo e, badina dahaka lau dekenai oi dagedage noho?” \p \v 5 Ia haere, ia gwau, “Lohiabada e, oi be daika?” \p Bona ia gwau, “Lau be Iesu, oi ese lau dekenai oi dagedage noho. \v 6 To oi toreisi, hanua lalonai oi raka vareai, unuseni tau ta ese oi do ia hamaoroa dahaka do oi karaia.” \p \v 7 To ia danu nega tamona idia raka taudia be idia gini noho, idia hereva diba lasi, badina be gado ta idia kamonai, to tau ta idia itaia lasi. \v 8 Vadaeni Saulo be tano dekena amo ia toreisi, iena matana ia kehoa, to ia itaia diba lasi. Bona iena imana dekena amo idia hakaua lao Damaseko dekenai. \v 9 Bona dina toi lalonai gau ta ia itaia lasi, aniani ia ania lasi, bona ranu ia inua lasi. \p \v 10 Diba tahua tauna ta Damaseko dekenai ia noho, ena ladana be Anania. Mata hanai dekenai Lohiabada ia hereva Anania dekenai, ia gwau, “Anania e!” \p Ia haere, “Lohiabada e, lau inai.” \p \v 11 Bona Lohiabada ia hamaoroa, ia gwau, “Oi toreisi, dala ladana ‘Maoro’ dekenai oi lao. Unuseni tau ta ladana Iuda ena ruma dekenai Taso tauna ladana Saulo oi tahua, badina be ia guriguri noho. \v 12 Ia ese mata hanai lalonai tau ta ena ladana Anania ia itaia, ia raka vareai, iena imana ia latanai ia atoa, iena matana ia kehoa totona.” \p \v 13 To Anania ia haere, ia gwau, “Lohiabada e, unai tau ena sivarai lau kamonai vadaeni, taunimanima momo idia gwauraia, oiemu helaga taudia Ierusalema dekenai ia hadikaia bada herea. \v 14 Inai gabu dekenai danu, dubu biagudia ese siahu idia henia, oiemu ladana idia gwauraia taudia ibounai kwatua totona.” \p \v 15 Bona Lohiabada ia gwau, “Oi lao, badina inai tau be lau ese lau abia hidi vadaeni, idau bese taudia bona king bona Israela taudia edia vairanai lauegu ladana do ia gwauraia. \v 16 Badina ia dekenai be dohore lau hadibaia, ia ese hisihisi momo lauegu ladana dainai do ia abia.” \p \v 17 Vadaeni, Anania ia lao, ruma dekenai ia raka vareai, iena imana ruaosi Saulo ena latanai ia atoa, ia gwau, “Lauegu tadina Saulo e, Lohiabada Iesu, dala oi mai neganai oi dekenai ia hedinaraia tauna, ese lau ia siaia, oiemu matana do idia kehoa, bona Lauma Helaga do oi abia totona.” \v 18 Bona karaharaga gau haida momoru bamona Saulo ena matana dekena amo idia moru, vadaeni iena matana idia kehoa. Gabeai ia toreisi, bapatiso ia abia. \v 19 Vadaeni ia aniani, bona iena tauanina ia goada lou. \s1 Saulo ese Keriso ia harorolaia Damaseko dekenai \p Saulo be dina haida Damaseko dekenai ia noho, diba tahua taudia danu. \v 20 Vadaeni nega tamona, dubu lalonai ia ese Iesu ia harorolaia, ia gwau Iesu be Dirava ena Natuna. \p \v 21 Idia kamonai taudia ibounai idia hoa, idia gwau, “Inai be Iesu ena ladana idia gwauraia taudia Ierusalema dekenai ia hadikadia tauna, o lasi? Bona iniseni dekenai ia mai danu, haida do ia kwatua bona dubu biagudia dekenai ia abidia lao totona, a?” \p \v 22 To Saulo ena siahu ia bada daekau, bona Iesu ia harorolaia noho, ia gwau ia be Keriso momokani. Inai dainai Iuda taudia Damaseko dekenai idia noho, be idia haere henia diba lasi. \s1 Saulo ese Damaseko ia rakatania \p \v 23 Dina momo ia lao, vadaeni Iuda taudia idia hebou, Saulo idia alaia dalana herevalaia totona. \v 24 To Saulo be edia alaia herevana ia kamonai. Idia be hanua ena ikoukou ibounai idia koua, dina bona hanuaboi, idia alaia mase totona. \v 25 To diba tahua taudia ese hanuaboi neganai Saulo idia abia, bosea badana lalonai idia udaia, bona varo dekena amo, hanua magu ena murina kahana dekenai idia atoa diho. \s1 Saulo Ierusalema dekenai \p \v 26 Saulo be Ierusalema dekenai ia ginidae, ia ura diba tahua taudia danu do ia noho hebou. To ibounai be ia dekenai idia gari, badina be idia hamomokania lasi ia be diba tahua tauna ta. \v 27 To Banaba ese Saulo ia durua, aposetolo dekenai ia hakaua lao, bona idia dekenai ia hamaoroa, ia gwau, “Saulo ese dala dekenai Lohiabada ia itaia, bona Lohiabada ese ia hereva ia dekenai. Gabeai Damaseko dekenai ia ese Iesu ena ladana ia harorolaia mai goada danu.” \v 28 Vadaeni Saulo be idia danu ia noho, bona ia lao Ierusalema kahana ibounai dekenai, Lohiabada ena ladana dekenai ia haroro mai goada danu. \v 29 Bona Saulo ese Helene gado dekenai idia hereva Iuda taudia dekenai ia hereva henia, bona idia danu ia hepapahuahu, to idia ese alaia mase dalana idia tahua. \v 30 Abidadama taudia idia diba neganai, Saulo idia hakaua lao Kaisarea dekenai, bona gabeai idia siaia lao Taso dekenai. \s1 Ekalesia orea idia tubu daekau \p \v 31 Unai neganai Iudea tano ibounai, bona Galilea bona Samaria dekenai danu, ekalesia orea ibounai ese maino idia abia vadaeni, bona idia goada daekau, bona Lohiabada dekenai idia gari noho, bona Lauma Helaga ese laloa goada idia dekenai ia henia. Vadaeni ekalesia ia bada daekau. \s1 Petero ese Aenea ia hanamoa \p \v 32 Gabeai Petero ia laolao gabu idauidau dekenai, bona nega ta Dirava ena taudia Luda dekenai ia vadivadi henia. \v 33 Unai gabu dekenai raka diba lasi tauna ta ia davaria, ladana Aenea, ia be lagani 8 ia hekure noho geda dekenai. \v 34 Bona Petero ese ia dekenai ia hereva, ia gwau, “Aenea e, hari Iesu Keriso ia hamauria oi. Oi toreisi, oiemu geda oi lokua karaia.” Vadaeni maoromaoro ia toreisi. \v 35 Luda bona Sarona taudia ibounai ese idia itaia, bona edia lalona idia giroa Lohiabada dekenai. \s1 Petero ese Tabita mase dekena amo ia hatorea isi \p \v 36 Iopa dekenai diba tahua hahine ta ia noho, iena ladana be Tabita. Helene gado dekenai iena ladana be Doreka. Ia be kara namona bona bogahisihisi kara dekenai ia goada dina ibounai. \v 37 To unai neganai gorere ta ia davaria, ia mase. Idia ese iena tauanina idia hagoevaia, ataiai daiutu ta dekenai idia atoa. \v 38 Luda bona Iopa ena pada be daudau lasi, bona diba tahua taudia idia kamonai Petero be Luda dekenai ia noho. Inai dainai idia ese tatau rua idia siaia lao ia dekenai, idia noia, idia gwau, “Oi mai ai dekenai, oi naria lasi.” \v 39 Petero ia toreisi, idia danu ia lao. Idia ginidae, vadaeni ataiai daiutu dekenai idia hakaua daekau. Vabu hahine ibounai be Petero kahirakahira idia gini, idia tai noho. Bona Doreka ia mauri noho neganai ia karaia dabua ibounai, kouti bona hetaru idia hedinarai henia. \v 40 To Petero ese ibounai ia siaia murimuri dekenai. Bona ia tui diho, ia guriguri. Petero ese mase hahine dekenai ia giroa, ia gwau, “Tabita e, oi toreisi.” Vadaeni iena matana ia kehoa, Petero ia itaia, ia toreisi, ia helai. \v 41 Bona Petero ese Tabita ena imana ia abia, ia haginia. Petero ese Iesu badinaia taudia, bona vabu hahine taudia dekenai ia boiboi, vadaeni mai mauri danu idia dekenai Tabita ia henia. \v 42 Inai sivarai be Iopa hanua ibounai taudia idia kamonai, bona idia momo ese Lohiabada idia abidadama henia. \v 43 Vadaeni, Petero be dina momo Iopa lalonai ia noho, boromakau kopina gaukara tauna ena ladana Simona danu. \c 10 \s1 Korenelio dekenai aneru ta ia hedinarai \p \v 1 Tau ta ladana be Korenelio, Kaisarea hanua dekenai ia noho, ia be tuari biaguna, kapena ta, tuari orea ladana Italia dekenai. \v 2 Ia be Dirava badinaia tauna, ia bona iena ruma bese taudia ibounai Dirava dekenai idia gari. Ia danu Iuda ogogami taudia dekenai harihari gaudia momo ia henia, bona nega ibounai Dirava dekenai ia guriguri. \v 3 Adorahi ta, hora gauna 3 okaloka bamona ia mata hanai, Dirava ena aneru ia itaia, ia dekenai ia mai, bona ia gwau, “Korenelio e!” \p \v 4 Korenelio ese aneru ia itaia mai gari bada danu, ia gwau, “Lohiabada e, dahaka?” \p Aneru ia itaia noho, ia gwau, “Oiemu guriguri bona oiemu harihari gaudia be Dirava dekenai idia daekau vadaeni, bona Dirava ese danu oi ia laloa noho. \v 5 Harihari tatau haida Iopa dekenai oi siaia lao, idia ese Simona, ena ladana ta be Petero, do idia boiria mai. \v 6 Ia be Simona, boromakau kopina ia gaukara tauna danu idia noho, ena ruma be kone dekenai.” \p \v 7 Ia dekenai ia hereva aneru ese ia rakatania neganai, Korenelio ese iena hesiai mero rua ia boiboi idia mai, bona tuari tauna ta danu, Dirava badinaia bona nega ibounai Korenelio ena hesiai gaukara ia karaia tauna ta. \v 8 Hereva ibounai idia toiosi dekenai Korenelio ese ia hamaoroa, gabeai ia siaia, idia lao Iopa dekenai. \s1 Petero ia mata hanai \p \v 9 Kerukeru, dala dekenai idia lao, bona Iopa kahirakahira idia ginidae. Dina tubua neganai, Petero be ruma ena guhi ataiai kahana dekenai ia daekau, guriguri totona. \v 10 Vadaeni, ia hitolo, bona ia ura aniani. To aniani idia karaia neganai, ia mata hanai. \v 11 Bona ia itaia, guba ia kehoa, bona gau ta, dabua bada herea bamona, iena daiguni 4 dekena amo ia diho mai tanobada dekenai. \v 12 Inai gau lalonai be mauri gaudia idauidau ibounai idia noho, raka gaudia, gaigai bamona gaudia, bona ataiai idia roho manudia danu. \v 13 Bona gado ta ia dekenai ia hereva, ia gwau, “Petero e, oi toreisi, oi alaia oi ania.” \p \v 14 To Petero ia gwau, “Lohiabada e, lasi momokani, badina lau be miro gaudia bona mai helaga gaudia lau ania diba lasi.” \p \v 15 Gado ese ma Petero dekenai ia hereva lou, ia gwau, “Dirava ese ia hagoevaia vadaeni gaudia, oi gwauraia lasi miro.” \v 16 Nega toi inai bamona ia vara murinai, inai dabua badana ia daekau lou haraga, guba dekenai. \p \v 17 Bona Petero ia laloa momo inai mata hanai ena anina be dahaka. Inai bamona ia laloa noho neganai, Korenelio ena hesiai taudia idia mai, Simona ena ruma idia tahua, bona idia gini noho iduara dekenai. \v 18 Idia boiboi, idia gwau, “Simona, ena ladana ta be Petero ia noho iniseni o lasi?” \p \v 19 Petero be unai mata hanai dekenai ia itaia gaudia ia laloa noho nega lalonai, Lauma ese ia dekenai ia gwau, “Tatau toi idia tahua oi. \v 20 Oi toreisi, oi diho, idia danu oi lao, oi daradara lasi, badina be lau ese idia lau siaia.” \p \v 21 Petero ia diho tatau toi dekenai, bona ia gwau, “Umui tahua tauna be lau, dahaka totona umui mai?” \p \v 22 Idia haere, idia gwau, “Korenelio, tuari taudia edia kapena, ia be kara maoromaoro bona Dirava dekenai gari tauna. Iuda taudia ibounai idia gwau ia be tau namona. Aneru helagana ta ese Dirava ena hereva Korenelio dekenai ia hamaoroa, ia gwau, ‘Oi ese Petero do oi boiria mai oiemu ruma dekenai, bona iena hereva do oi kamonai.’ ” \p \v 23 Vadaeni, Petero ese unai tau toiosi ia hakaua vareai iena ruma lalonai, unai hanuaboi unuseni idia mahuta. \s1 Petero be Korenelio ena ruma dekenai ia lao \p Dabai Petero ia toreisi, idia danu ia lao, bona varavara haida Iopa dekena amo ia danu idia lao. \v 24 Kerukeru Kaisarea hanua dekenai idia ginidae. Korenelio ese iena ruma dekenai Petero ena ginidae ia naria noho, bona iena varavara, bona iena turana korikori taudia ia boiria, idia hebou noho. \v 25 Petero ia raka vareai noho neganai, Korenelio ese ia danu idia hedavari, bona Petero ena aena badinai ia moru diho, ia tomadiho henia. \v 26 To Petero ese ia veria isi, ia gwau, “Oi toreisi, lau danu taunimanima.” \v 27 Bona ia raka vareai, Korenelio danu ia herevahereva, bona hebou taudia momo ia davaridia. \p \v 28 Vadaeni Petero ese idia dekenai ia hereva, ia gwau, “Umui diba Iuda taudia be idau bese taudia danu idia noho hebou o vadivadi hebou be mai taravatu. To Dirava ese lau dekenai ia hadibaia, tau ta lau gwauraia lasi ia be miro o dika. \v 29 Unai dainai umui boiboi neganai, mai laloa namo lau mai, lau noho siri lasi. Bona hari lau nanadaia, badina dahaka umui boiboi lau dekenai?” \p \v 30 Korenelio ia gwau, “Dina 4 ia lao vadaeni, adorahi 3 okaloka bamona egu ruma lalonai lau guriguri noho, inai hari hora bamona. Bona tau ta lauegu vairana dekenai ia gini, iena dabua be kurokuro momokani. \v 31 Ia gwau, ‘Korenelio e, oiemu guriguri be Dirava ese ia kamonai vadaeni, bona oiemu harihari gaudia be Dirava ese ia laloa noho. \v 32 Unai dainai hereva oi siaia lao Iopa dekenai, Simona, ena ladana Petero oi boiria. Ia be Simona, boromakau kopina gaukara tauna ena ruma dekenai ia noho, kone dekenai.’ \v 33 Vadaeni karaharaga hereva lau siaia oi dekenai, bona oi mai dainai lau tanikiu henia. Hari ai ibounai be Dirava ena vairanai iniseni ai hebou, gau ibounai Dirava ia hadibaia oi dekenai, do ai kamonai totona.” \s1 Petero ena hereva Korenelio ena ruma dekenai \p \v 34 Vadaeni Petero ese iena hereva ia matamaia, ia gwau, “Hari lau diba momokani Dirava ese taunimanima edia toana ia laloa lasi. \v 35 To bese ibounai lalonai, Dirava dekenai idia gari, bona kara maoromaoro idia karaia taudia, be Dirava ese do ia abia dae. \v 36 Dirava ese iena hereva ia siaia Israela taudia dekenai umui diba vadaeni. Ia ese maino ena Sivarai Namona ia gwauraia Iesu Keriso dekena amo, taunimanima ibounai edia Lohiabada. Inai Iesu ese ita bona Dirava huanai maino dalana ia karaia vadaeni. \v 37 Umui diba danu, unai hereva Galilea dekenai idia gwauraia hamatamaia, ia lao bona Iudea kahana ibounai, Ioane ese ia harorolaia bapatiso murinai. \v 38 Inai hereva be Iesu, Nasareta tauna, ena hereva. Dirava ese iena Lauma Helaga dekena amo Iesu ia hasiahua, bona ia lao gabu idauidau, kara namodia ia karaia, bona ia ese Diabolo ia hadikaia taudia ibounai ia hanamodia, badina be Dirava ia noho ia dekenai. \v 39 Vadaeni, ai be hereva gwauraia hedinarai taudia, gau ibounai ia karaia dekenai, Iudea tano ibounai dekenai, bona Ierusalema lalonai. Idia ese au ena latanai idia taua dae, idia alaia mase. \v 40 To Dirava ese Iesu ia hatorea isi dina ihatoina dekenai, bona taunimanima dekenai ia hedinaraia. \v 41 Taunimanima ibounai dekenai ia hedinaraia lasi, to ai sibona dekenai, badina be Dirava ese ai ia abia hidi guna, hereva do ai gwauraia hedinarai totona. Mase dekena amo ia toreisi lou murinai, ai be Iesu danu ai aniani bona inuinu. \v 42 Ai dekenai ia hadibaia, taunimanima ibounai dekenai do ai haroro, bona do ai gwauraia hedinarai, Dirava ese inai Tau ia abia hidi vadaeni, mauri taudia bona mase taudia edia kota biaguna gaukara do ia karaia totona. \v 43 Peroveta taudia ibounai ese Iesu idia gwauraia hedinarai vadaeni, idia gwau, ‘Ia dekenai idia abidadama henia taudia ibounai edia kara dika be do idia gwauatao, iena ladana dainai.’ ” \s1 Idau bese taudia ese Lauma Helaga idia abia \p \v 44 Petero ia hereva noho neganai, Lauma Helaga ese hereva idia kamonai taudia ibounai dekenai ia diho. \v 45 Iuda taudia, Iesu idia abidadama henia bona Petero idia bamoa taudia, be idia hoa, badina be Lauma Helaga ese idau bese taudia dekenai ia diho dainai. \v 46 Badina be, idia kamonai be, gado idauidau dekenai idia hereva, bona Dirava idia hanamoa noho. Bona Petero ia gwau, \v 47 “Daika ese ranu dekenai taravatu do ia atoa, inai taudia bapatiso idia abia lasi? Lauma Helaga idia abia vadaeni, ita abia hegeregerena.” \v 48 Bona idia dekenai ia hereva, ia gwau, “Iesu Keriso ena ladana dekenai bapatiso do umui abia.” Inai murinai idia ese Petero idia noia, idia dekenai do ia noho dina haida. \c 11 \s1 Ekalesia Ierusalema dekenai be Korenelio dekenai idia daradara \p \v 1 Aposetolo bona varavara taudia Iudea dekenai idia kamonai idau bese taudia ese Dirava ena hereva idia abia dae vadaeni. \v 2 Bona Petero be Ierusalema dekenai ia daekau lao neganai, kopina utua taravatu idia badinaia taudia ese ia dekenai idia hepapahuahu. \v 3 Idia gwau, “Kopina utua taravatu ura lasi taudia dekenai oi lao, bona idia danu oi aniani hebou.” \p \v 4 Vadaeni Petero ese sivarai ibounai idia dekenai ia hadibaia, ena hamatamaia dekenai ela bona ena dokona. Ia gwau, \p \v 5 “Iopa hanua dekenai lau noho, bona lau guriguri noho neganai, lau nihi bamona, bona egu mata hanai lalonai gau ta lau itaia, dabua bada herea bamona, iena daiguni 4 dekena amo, guba dekena amo ia diho mai lau dekenai. \v 6 Lau itaia momokani, bona mauri gaudia idauidau ibounai lau itaia, raka gaudia, dagedage gaudia, gaigai bamona gaudia bona ataiai idia roho manudia danu. \v 7 Bona gado ta lau kamonai, lau dekenai ia hereva, ia gwau, ‘Petero e, oi toreisi, oi alaia bona oi ania.’ \v 8 To lau gwau, ‘Lohiabada e, lasi momokani, miro gaudia bona helaga gaudia lau ania lasi ia mai bona hari.’ \v 9 Bona guba dekenai gado ia hereva lou, ia gwau, ‘Dirava ese ia hagoevaia gaudia, oi gwauraia lasi miro.’ \v 10 Nega toi inai bamona ia vara, gabeai gau ibounai idia abia daekau guba dekenai. \v 11 Bona nega tamona tau toi idia ginidae egu noho ruma dekenai, Kaisarea dekena amo lau dekenai idia siaia. \v 12 Bona Lauma ese lau dekenai ia hereva, lau be idia danu do lau lao, daradara lasi. Bona inai varavara 6 lau danu ai lao, bona inai tau ena ruma dekenai ai raka vareai. \v 13 Ia ese ai dekenai ia hamaoroa, ia gwau, aneru ta ia itaia, iena ruma lalonai ia gini, bona ia dekenai ia hereva, ia gwau, ‘Taudia oi siaia lao Iopa dekenai, Simona, ena ladana ta be Petero, do idia hakaua mai. \v 14 Ia ese hereva do ia gwauraia umui dekenai, oi bona oiemu ruma bese taudia ibounai hamauria totona.’ \v 15 Lauegu hereva lau hamatamaia neganai, Lauma Helaga be idia dekenai ia diho, guna ita dekenai ia diho bamona. \v 16 Bona Lohiabada ena hereva gunana lau laloa, ia gwau, ‘Ioane ese ranu dekenai ia bapatiso umui, to lau ese Lauma Helaga dekenai do lau bapatiso umui.’ \v 17 Dirava ese iena harihari gauna idia dekenai ia henia, ita dekenai ia henia hegeregere, Lohiabada Iesu Keriso ita abidadama henia neganai. Inai dainai lau be daika Dirava ena dala do lau koua?” \p \v 18 Inai hereva idia kamonai neganai, edia hereva idia hadokoa, bona Dirava idia hanamoa, idia gwau, “Namo, Dirava ese lalona giroa ia henia vadaeni idau bese taudia dekenai, mauri do idia abia totona.” \s1 Ekalesia orea ta Antioka dekenai ia vara \p \v 19 Stefano ena mase neganai dagedage ia vara, bona abidadama taudia haida idia heau lao Poinikia, bona Kupro bona Antioka dekenai. Unuseni Iuda taudia sibona dekenai Sivarai Namona idia harorolaia, idau taudia lasi. \v 20 To inai abidadama taudia haida be Kupro bona Kurene taudia, bona Antioka dekenai idia ginidae neganai, idia ese Helene taudia dekenai Lohiabada Iesu ena Sivarai Namona idia gwauraia. \v 21 Bona Lohiabada ena siahu be idia dekenai ia noho, bona taunimanima momo ese edia hereva idia abia dae, edia lalona idia giroa, bona Lohiabada dekenai idia hakapua. \p \v 22 Ekalesia orea Ierusalema dekenai be inai sivarai idia kamonai, bona Banaba idia siaia lao Antioka dekenai. \v 23 Banaba ia ginidae neganai, Dirava ena hariharibada ia itaia, bona ia moale bada, bona ibounai dekenai ia hereva goada, idia ese mai edia kudouna ibounai Lohiabada do idia badinaia. \v 24 Badina Banaba be tau namona, Lauma Helaga bona abidadama dekenai ia honu. Unai neganai taunimanima momo be Lohiabada ena orea dekenai idia vareai. \p \v 25 Vadaeni, Banaba ia toreisi, ia lao Taso, Saulo ia tahua totona. \v 26 Saulo ia davaria neganai, Antioka dekenai ia hakaua lao. Unuseni idia ruaosi lagani ta ekalesia danu idia hebou, bona taunimanima momo idia hadibaia noho. Bona Antioka hanua dekenai Iesu diba tahua taudia be edia ladana idia atoa “Keristani.” Inai be nega ginigunana inai ladana idia abia. \p \v 27 Unai neganai peroveta taudia haida Ierusalema dekena amo idia lao Antioka. \v 28 Idia ta ena ladana be Agabo. Lauma ese ia hadibaia dainai, ia toreisi bona ia gwau hitolo bada negana do ia vara tanobada kahana ibounai dekenai. Hitolo bada be king ta ena ladana Klaudio ena nega lalonai ia vara. \v 29 Diba tahua taudia ibounai be idia ura bada Iudea noho Keristani taudia dekenai moni idia siaia lao. Inai dainai, idia ta ta edia kohu edia kohu ia hegeregere dekenai, edia harihari gauna do idia siaia lao. \v 30 Inai bamona idia karaia, bona Banaba bona Saulo dekena amo moni idia siaia lao, ekalesia orea ena kwarana taudia Iudea dekenai idia henia. \c 12 \s1 Heroda ia dagedage aposetolo taudia dekenai \p \v 1 Unai neganai King Heroda ese ekalesia taudia haida ia dogoatao, hadikaia totona. \v 2 Iamesi, Ioane ena kakana be kaia dekenai Heroda ese ia alaia mase. \v 3 Ia itaia, Iuda taudia idia moale inai kara dekenai, vadaeni, unai dainai ia ese Petero danu ma ia dogoatao. Unai be Paraoa Hatubua Lasi aria idia karaia negana. \v 4 Ia dogoatao neganai, dibura ruma lalonai ia koua, bona ia henia tuari orea 4 dekenai (orea ta be tuari taudia 4), idia gimaia totona. Heroda ia laloa be Pasova murinai, Petero be hanua taudia edia kota vairanai do ia hakaua lao. \v 5 Unai dainai, Petero be dibura ruma lalonai idia gimaia, to ekalesia taudia ese Dirava dekenai idia noinoi goadagoada Petero dainai. \s1 Aneru ese Petero ia hamauria \p \v 6 Heroda ia ura kerukeru be taunimanima edia kota vairanai Petero do ia hakaua lao, vadaeni unai hanuaboi Petero be tuari taudia rua edia huanai ia mahuta noho, auri gaudia rua dekenai ia kwatua. Gima taudia danu iduara ena vairanai dibura ruma idia gimaia noho. \v 7 Bona nega tamona Lohiabada ena aneru ta Petero badinai ia gini, diari danu dibura ruma ia hadiaria. Aneru ese Petero ena kopina ia botaia, ia hanogaia, ia gwau, “Oi toreisi haraga.” Vadaeni auri kwatua gaudia be Petero ena imana dekena amo idia moru. \v 8 Ma inai aneru ese ia hadibaia, ia gwau, “Oiemu rami oi kwatua, bona oiemu tamaka oi atoa.” Unai bamona ia karaia. Aneru ma ia hereva. “Oiemu kouti oi atoa, lauegu murinai oi raka.” \v 9 Petero ia raka murimuri dekenai, aneru ena murinai ia raka, to ia diba lasi inai aneru ena kara be momokani o lasi, to ia laloa be ia nihi. \v 10 Idia ruaosi ese gima taudia ginigunana bona iharuana idia raka hanaia, vadaeni iduara ta, auri gauna, dekenai idia ginidae. Unai iduara be hanua lao dalana ia kehoa. Inai iduara be sibona ia kehoa idia ruaosi edia vairana dekenai. Idia raka lao murimuri, bona dala ta dekenai idia raka lao. Vadaeni nega tamona aneru ese Petero ia rakatania. \p \v 11 Bona Petero ena lalona ia kehoa neganai, ia gwau, “Hari lau diba momokani, Lohiabada ese iena aneru ia siaia, Heroda ena imana dekena amo, bona Iuda taudia edia ura dika dekena amo lau ia hamauria vadaeni.” \p \v 12 Inai gau ia laloa ore, vadaeni ia lao Maria ena ruma dekenai. Inai Maria be Ioane Mareko ena sinana. Unuseni taunimanima momo idia hebou, idia guriguri noho. \v 13 Petero ia pidipidi iduara dekenai. Bona kekeni ta, ladana Roda, iduara kehoa totona ia mai. \v 14 Petero ena gadona ia kamonai bona ia diba, to ia moale bada herea dainai iduara ia kehoa lasi, to ia heau vareai, taunimanima dekenai ia hereva, ia gwau, “Petero be iduara dekenai ia gini noho!” \v 15 Ibounai ia dekenai idia hereva, “Oi be kava!” To ia hereva goada, ia gwau, “Lasi, ia momokani vadaeni.” Bona idia gwau, “Sedira inai be iena aneru.” \p \v 16 To Petero be ia pidipidi noho. Vadaeni, idia lao, iduara idia kehoa, idia itaia bona idia hoa bada. \v 17 Petero ese iena imana ia abia isi, edia hereva ia hadokoa. Bona Lohiabada ese dibura ruma dekena amo ia hakaua mai sivaraina idia dekenai ia gwauraia. Bona ia gwau, “Iamesi bona iseda varavara do umui hamaoroa.” Vadaeni, idia ia rakatania, idau gabu dekenai ia lao. \p \v 18 Daba rere neganai, daradara bona gari maragi lasi ia vara tuari taudia edia huanai, idia gwau, “Petero dekenai dahaka ia vara?” \v 19 Heroda ese Petero ia tahua, to ia davaria lasi. Bona ia ese gima taudia ia kota henia, inai murinai oda ia gwauraia, ibounai idia alaia mase. \p Unai murinai Heroda ese Iudea ia rakatania, ia diho lao Kaisarea dekenai, unuseni ia noho. \s1 Heroda ia mase \p \v 20 Heroda ese Turo bona Sidono taudia dekenai ia badu dikadika. Vadaeni, idia ibounai edia lalona idia hatamonaia, bona ia dekenai idia lao. Idia ese king ena mahuta daiutu naria tauna, ladana Blasto, ena lalona idia ania guna, Heroda danu maino idia abia totona. Badina be edia tano taudia ese king Heroda ena tano dekena amo edia aniani idia abia noho. \p \v 21 Vadaeni, idia abia hidi dina dekenai, Heroda ese king ena dabua ia karaia, bona kota helai gauna badana dekenai ia helai, bona idia dekenai ia haroro. \v 22 Bona taunimanima idia boiboi noho, idia gwau, “Inai be dirava ta ena gadona, tau ena gadona lasi.” \v 23 Vadaeni nega tamona Lohiabada ena aneru ta ese ia botaia, badina be hairai ia henia lasi Dirava dekenai. Vadaeni gaigaigaigai ese iena tauanina idia ania, vadaeni ia mase momokani. \p \v 24 To Dirava ena hereva ia tubu, bona ia bada daekau, gabu momo dekenai. \p \v 25 Vadaeni Banaba bona Saulo ese edia gaukara idia haorea, bona Ierusalema idia rakatania, Antioka dekenai idia giroa lou, Ioane Mareko idia danu idia hakaua lao. \c 13 \s1 Banaba bona Saulo ese edia laolao idia hamatamaia \p \v 1 Ekalesia oreana Antioka dekenai be mai peroveta bona hadibaia taudia haida. Edia ladana be inai: Banaba, Simeona Nigera, Lukio, Kurene tauna, Manaena (ia be king Heroda ena turana gunana ta), bona Saulo. \v 2 Idia ese Lohiabada dekenai idia toma diho bona aniani idia taravatua neganai, Lauma Helaga ese idia ia hamaoroa, ia gwau, “Banaba bona Saulo ruaosi umui abia siri, badina be gaukara ta lau abia hidi, idia karaia totona.” \p \v 3 Vadaeni, aniani idia taravatua, bona idia guriguri, bona edia imana idia ruaosi edia kwarana latanai idia atoa, bona ruaosi idia siaia lao. \p \v 4 Lauma Helaga ese idia ruaosi ia siaia lao, vadaeni idia diho lao Seleukia kone dekenai. Unuseni dekena amo idia hanaia Kupro motumotu dekenai. \v 5 Salami dekenai idia ginidae neganai, Dirava ena hereva be Iuda taudia edia dubu haida lalonai idia harorolaia. Ioane Mareko danu ese idia ruaosi ia durua. \s1 Banaba bona Saulo Kupro dekenai \p \v 6 Idia ese Kupro motumotu ibounai idia hanaia, idia lao bona Papo hanua. Unuseni meamea tauna ta idia davaria, ia be Iuda edia peroveta koikoi tauna ta. Iena ladana be Bariesu. \v 7 Ia be gavana tauna, Seregio Paulo ena turana ta. Inai gavana be lalona namo tauna. Ia ese Banaba bona Saulo ia boiria idia mai ia dekenai, ia ura Dirava ena hereva idia hadibaia. \v 8 To unai meamea tauna, ena ladana be Eluma, Helene gado dekenai, be ia ura ruaosi edia dala ia koua. Ia ura be gavana ena abidadama dala ia koua. \v 9 To Saulo, iena ladana ta danu be Paulo, be Lauma Helaga ese ia hahonua, bona ia ese Eluma ia itaia goada noho, ia gwau, \v 10 “Oi be Diabolo ena natuna, kara maoromaoro ibounai oi ura koua. Oi be koikoi bona dika ibounai dekenai oi honu. Lohiabada ena maoro daladia hagagevaia kara edena negai do oi hadokoa, a? \v 11 Hari oi kamonai, Lohiabada ese iena imana oi dekenai ia atoa noho harihari, bona oiemu matana do idia kepulu, dina ena diari do oi itaia lasi ia lao bona nega ta.” \p Vadaeni, nega tamona, ori bamona, bona dibura idia diho Eluma ena latanai, bona ia raka kahana kahana, durua taudia ia tahua, iena imana do idia dogoatao, bona do idia hakaua lao. \v 12 Vadaeni, gavana ese inai idia vara gaudia ia itaia, bona Keriso ia abidadama henia. Badina be Lohiabada ena hadibaia hereva dekenai ia hoa bada herea. \s1 Paulo mai ena bamona danu Asia dekenai \p \v 13 Paulo mai ena bamona taudia danu Papo idia rakatania, lagatoi dekenai idia lao Perega. Unai gabu be Pamupulia tano lalonai. Unuseni Ioane Mareko ese idia ia rakatania, ia giroa lou Ierusalema dekenai. \v 14 To idia be Perega idia rakatania, bona idia raka lao gunika kahana dekenai, ela bona Antioka dekenai idia ginidae. Inai Antioka be Pisidia tano lalonai. Sabati Dina dekenai idia be dubu lalonai idia raka vareai, idia helai diho. \v 15 Mose ena taravatu bona peroveta buka idia duahia murinai, dubu biagudia ese Paulo bona Banaba dekenai hereva idia siaia, idia gwau, “Aiemai varavara e, bema taunimanima hagoadaia hereva ia noho umui dekenai, umui hereva.” \p \v 16 Paulo ia toreisi, bona iena imana ia abia isi, ia gwau: “Umui Israela taudia, bona Dirava dekenai umui gari taudia e, umui kamonai. \v 17 Inai bese Israela ena Dirava ese iseda tamadia ia abia hidi, bona iseda bese taudia Aigupito lalonai idia noho neganai, idia dekenai bese badana ia havaraia. Gabeai iena imana ia abia isi mai siahu danu, bona unai tano dekena amo idia ia hakaua lao. \v 18 Lagani 40 bamona taunimanima lasi tano dekenai Dirava ia hesiku lasi, ia ese idia ia naria. \v 19 Kanana tano lalonai Dirava ese bese 7 ia hamakohia, bona edia tano Israela taudia dekenai ia henia, haria dala dekenai. \v 20 Unai kara ibounai idia vara lagani 450 lalonai bamona. Israela taudia ese unai tano idia abia vadaeni murinai, Dirava ese gunalaia taudia idia dekenai ia henia, ela bona Samuela peroveta tauna ena nega. \v 21 Gabeai idia noinoi, king ta do idia abia, bona Dirava ese Saulo Kisa, Beniamina ena iduhu tauna, idia dekenai ia henia, ia be edia king lagani 40 lalonai. \v 22 Saulo ia kokia murinai, Dirava ese Davida ma ia haginia, ia be edia king ia lao. Taunimanima ibounai edia vairanai Dirava ese ia hereva, ia gwau, ‘Davida, Iese ena natuna lau davaria vadaeni, egu lalokau tauna, egu ura kara ibounai do ia karaia.’ \v 23 Davida ena tubuna dekena amo, Dirava ese Israela edia Hamauria Tauna Iesu ia havaraia, iena gwauhamata hegeregere. \p \v 24 “Iesu ia do mai lasi neganai, Ioane ese lalona giroa ena bapatiso Israela taudia ibounai edia vairanai ia harorolaia. \v 25 Ioane ena gaukara be kahirakahira ia ore neganai ia gwau, ‘Umui be dahaka umui laloa, lau be daika? Lau be Ia lasi, to egu murinai Tau ta do ia mai. Iena tamaka varona, be lau hegeregere lasi do lau ruhaia.’ \p \v 26 “Lauegu varavara e, Aberahamo ena bese natudia e, bona Dirava dekenai umui gari taudia ibounai e, ita dekenai inai hamauria hereva be ia siaia mai vadaeni! \v 27 Badina be Ierusalema noho taudia bona edia lohia idia diba lasi Iesu be Hamauria Tauna. Momokani idia ese peroveta taudia edia hereva be Sabati Dinadia ibounai idia duahia, to anina idia diba lasi. Inai dainai idia ese Iesu ena mase idia gwauraia, bona inai dala dekenai peroveta taudia edia hereva idia hamomokania. \v 28 Hamasea badina ta idia davaria lasi, to idia ese Pilato idia noia, do ia alaia mase. \v 29 Ia dekenai torea gaudia ibounai idia hamomokania vadaeni neganai, satauro dekena amo idia abia diho, guria gabuna lalonai idia atoa. \v 30 To Dirava ese mase dekena amo ia hamauria. \v 31 Bona dina momo lalonai, ia danu Galilea dekena amo Ierusalema dekenai idia lao taudia ese inai Iesu idia itaia nega momo. Bona hari inai taudia ese inai Iesu idia gwauraia hedinarai noho Israela taudia dekenai. \p \v 32 “Bona hari Dirava ese iseda sene taudia ia henia gwauhamata Sivarai Namona ai ese ai harorolaia umui dekenai. \v 33 Inai gwauhamata be Dirava ese ia hamomokania vadaeni ita dekenai, idia edia tubudia. Edena bamona? Dirava ese Iesu ia hatorea isi vadaeni, Salamo iharuana lalonai ia torea bamona: \b \q1 ‘Oi be lauegu Natuna. \q1 Hari dina oiemu Tamana lau lao vadaeni.’ \b \m \v 34 Dirava ese mase dekena amo ia hamauria, bona iena tauanina do ia bodaga lau lasi, badina inai hereva Dirava ese ia gwauraia: \b \q1 ‘Davida dekenai lau henia hanamoa gaudia, \q1 helaga bona momokani, be dohore lau henia umui dekenai.’ \b \m \v 35 Bona Salamo lalonai ma ia hereva ia gwau: \b \q1 ‘Oiemu Helaga Tauna dohore oi negea kava lasi ia bodaga.’ \b \p \v 36 “Badina be Davida ese iena nega lalonai taunimanima edia huanai ia gaukara, Dirava ena ura hegeregere. Gabeai ia mase, bona iena sene taudia dekenai ia lao, bodaga ia davaria. \v 37 To Dirava ese mase dekena amo ia hamauria Tauna be bodaga ia abia lasi. \v 38 Inai dainai lauegu varavara taudia e, namona be umui diba, inai Iesu dainai, kara dika gwauatao ai haroro umui dekenai, bona Iesu dekenai abidadama taudia ibounai edia dika dekena amo Iesu ese idia ia ruhaia. \v 39 Mose ena taravatu henunai emui kara dika idia kokia diba lasi, bona umui maoromaoro diba lasi. To Iesu idia abidadama henia taudia ibounai be ia ese edia dika ibounai ia kokia, bona idia be maoromaoro vadaeni. \v 40 Unai dainai umui naria namonamo, namo lasi peroveta taudia idia gwauraia gaudia be umui dekenai idia vara, idia gwau: \b \q1 \v 41 ‘Ura lasi taudia e, umui itaia, umui hoa, bona umui mase. \q1 Badina be emui dina dekenai gaukara ta lau karaia. \q1 Inai gaukara be, dohore umui abia dae lasi, \q1 bema tau ta ese ia hadibaia umui.’ ” \b \p \v 42 Paulo bona Banaba be dubu ena murimurina dekenai idia raka neganai, taunimanima idia noinoi, idia gwau, “Vaira Sabati Dina unai hereva ma dohore umui gwauraia lou.” \v 43 Hebou ia ore neganai, Iuda taudia momo bona idau bese taudia, Iuda edia guriguri kara idia badinaia taudia, be Paulo bona Banaba edia murinai idia raka. Ruaosi ese idia dekenai idia hereva, dohore idia goada karaia, bona Dirava ena hariharibada lalonai do idia noho. \p \v 44 Gabeai Sabati Dina dekenai hanua taudia momo herea Dirava ena hereva kamonai totona idia hebou. \v 45 To Iuda taudia ese inai taunimanima momo idia itaia neganai, idia mama. Paulo ena hereva idia ura koua mai hereva dika danu. \v 46 Vadaeni, Paulo bona Banaba idia hereva goada, idia gwau, “Momokani, Dirava ena hereva ai hadibaia umui Iuda taudia dekenai guna be gau badana. To umui ura lasi, bona inai dainai umui sibona umui gwauraia mauri hanaihanai dohore umui abia lasi. Inai dainai idau bese taudia dekenai do ai lao. \v 47 Badina be Lohiabada ese ai dekenai ia hamaoroa vadaeni, ia gwau: \b \q1 ‘Lau ese umui lau atoa, \q1 idau bese taudia edia diari do umui lao, \q1 bona egu mauri abia ena dala tanobada taudia ibounai dekenai.’ ” \b \p \v 48 Idau bese taudia ese inai hereva idia kamonai neganai idia moale bada, bona Lohiabada ena hereva idia hanamoa. Bona Dirava ese ia abia hidi, mauri hanaihanai abia totona taudia ibounai ese abidadama taudia idia halaoa. \p \v 49 Bona Lohiabada ena hereva ia lao unai tano ena kahana ibounai dekenai. \v 50 Iuda taudia ese hahine badadia, Dirava dekenai idia gari hahine, bona hanua tau badadia danu dekenai idia hereva, Paulo bona Banaba do idia dagedage henia. Bona edia tano dekena amo idia lulua. \v 51 Vadaeni ruaosi ese edia aena kahu idia negea oho, unai taudia edia kara dika hedinaraia totona, bona Ikonio dekenai idia lao. \v 52 To Iesu diba tahua taudia ibounai be idia moale bada, bona Lauma Helaga dekenai idia honu. \c 14 \s1 Paulo bona Banaba Ikonio dekenai \p \v 1 Ikonio dekenai Paulo bona Banaba be Iuda taudia edia dubu lalonai idia raka vareai, idia haroro. Bona edia hereva siahu dainai Iuda taudia bona Helene taudia momo herea ese abidadama taudia idia halaoa. \v 2 To Iuda taudia haida ese idia abidadama henia lasi, vadaeni idia ese idau bese taudia dekenai idia hereva, edia lalona idia ania, ela bona idia badu unai Keristani varavara dekenai. \v 3 To idia ruaosi be nega daudau unuseni idia noho. Idia hereva goada Lohiabada ena siahu dekenai. Bona Lohiabada ese iena hariharibada ena Sivarai Namona ia hamomokania hoa bona toa kara dekenai. Inai kara be ruaosi edia imana dekenai ia karaia. \v 4 To hanua taudia be makohia kahana kahana, haida be Iuda taudia danu laloa tamona, haida be aposetolo danu laloa tamona. \p \v 5 Vadaeni idau bese taudia bona Iuda taudia haida, mai edia lohia taudia danu idia toreisi, idia ura aposetolo taudia ruaosi idia hadikaia, idia ura nadi dekenai idia hodoa mase. \v 6 To ruaosi idia diba, vadaeni idia heau, Lukaonia tano idia lao, Lusitera bona Derebe hanua dekenai, bona gabu haida unai kahana dekenai. \v 7 Unuseni Sivarai Namona idia harorolaia. \s1 Paulo bona Banaba Lusitera dekenai \p \v 8 Lusitera dekenai tau ta ia helai noho, iena aena be goada lasi. Ia be ena vara dinana ia mai bona hari ia raka diba lasi. \v 9 Inai tau ese Paulo ena hereva ia kamonai. Bona Paulo ese ia itaia noho, ma ia diba inai tau ena abidadama be hegeregere dainai, ia hanamoa diba. \v 10 Vadaeni, Paulo ia hereva goada, ia gwau, “Oi toreisi, oi gini maoromaoro oiemu aena dekenai.” Vadaeni ia roho daekau, ia raka. \p \v 11 Taunimanima momo ese Paulo ena kara idia itaia, bona Lukaonia gado dekenai idia boiboi, idia gwau, “Dirava be taunimanima ena toana dekenai idia diho mai ita dekenai.” \v 12 Bona Banaba ena ladana idia atoa Dio, bona Paulo ena ladana idia atoa Hereme, badina ia be hereva gwauraia tauna dainai. \v 13 Dio ena dubu be hanua ena vairanai, bona unai dubu ena hahelagaia tauna ese hanua ena ikoukou dekenai ia lao, boromakau tau bona herahera ia mailaia, ia bona taunimanima danu ese boubou idia karaia aposetolo ruaosi dekenai totona. \p \v 14 To aposetolo ruaosi, Paulo bona Banaba ese idia kamonai, bona edia dabua idia darea, taunimanima edia huanai idia heau lao, idia boiboi, idia gwau, \v 15 “Tatau e, badina dahaka umui karaia inai bamona? Ai danu taunimanima, umui bona ai be hegeregere. Ai be Sivarai Namona umui dekenai ai mailaia, umui be dohore inai anina lasi gaudia umui rakatania, bona do umui giroa mauri Dirava dekenai totona. Ia ese guba bona tanobada bona davara bona idia lalonai noho gaudia ibounai ia karaia. \v 16 Gunaguna neganai Dirava ese bese idauidau edia ura kara dalana ia koua lasi. \v 17 To ia ese taunimanima dekena amo ia hunia lasi. Lasi, ia ese iena noho ia hamomokania noho, iena kara nomodia dekena amo, gaudia inai: Medu ia siaia diho guba dekena amo, bona aniani haboua nega namodia ia henia umui dekenai. Boga kunu ia henia umui dekenai, bona emui kudouna dekenai moale ia havaraia.” \p \v 18 Inai bamona ruaosi idia hereva, hanua taudia idia koua gwauraia, to hanua taudia idia ura bada boubou idia karaia dainai, idia ruaosi ese unai dala idia koua mai hekwarahi bada danu. \s1 Hanua taudia ese Paulo idia hodoa \p \v 19 To Iuda taudia haida be Antioka bona Ikonio dekena amo idia mai, bona idia ese taunimanima momo edia lalona idia ania. Vadaeni taunimanima momo ese Paulo idia hodoa nadi dekenai, hanua ena murimuri dekenai idia veria, idia laloa ia mase vadaeni. \v 20 To Iesu idia abidadama henia taudia be Paulo dekenai idia gini hagegea, vadaeni ia toreisi, hanua dekenai ia vareai lou. Kerukeru dabai ia bona Banaba danu be Derebe hanua dekenai idia lao. \s1 Antioka dekenai idia giroa lou \p \v 21 Idia ruaosi be Derebe hanua dekenai Sivarai Namona idia harorolaia, bona hanua taudia momo be Iesu ena diba tahua taudia idia halaoa. Gabeai Lusitera bona Ikonio bona Antioka dekenai idia giroa lou. \v 22 Ruaosi ese Iesu ena diba tahua taudia edia kudouna idia hagoadaia. Idia hereva goada, idia gwau, “Abidadama umui dogoatao noho.” Bona idia gwau, “Hisihisi momo lalonai Dirava ena Basileia do ita raka vareai.” \v 23 Vadaeni ekalesia orea ta ta ibounai dekenai idia ruaosi ese kwarana taudia haida idia abia hidi. Vadaeni mai aniani taravatua bona mai guriguri danu Paulo bona Banaba ese unai Keristani taudia Lohiabada ena imana dekenai idia atoa, ia dekenai idia abidadama henia dainai. \p \v 24 Idia ruaosi be Pisidia tano idia raka hanaia, bona idia mai Pamupulia tano dekenai. \v 25 Perega hanua dekenai hereva idia harorolaia. Gabeai idia diho lao Atalia hanua dekenai. \v 26 Unai gabu dekena amo lagatoi ta idia guia, idia heau lao Antioka dekenai. Guna inai gabu dekenai ekalesia ese idia ruaosi Dirava ena hariharibada lalonai idia atodia, inai gaukara karaia totona. Hari inai gaukara idia haorea vadaeni. \p \v 27 Idia ginidae neganai ekalesia taudia idia haboua. Bona idia amo Dirava ese ia karaia gaudia ibounai ena sivarai idia gwauraia. Idia gwau, “Dirava ese abidadama ena iduara idau bese taudia dekenai ia kehoa vadaeni.” \v 28 Bona ruaosi ese nega sisina daudau Antioka dekenai idia noho, diba tahua taudia danu. \c 15 \s1 Ekalesia ena hebou badana Ierusalema dekenai \p \v 1 Tau haida Iudea dekena amo idia diho mai, varavara idia hadibaia, idia hereva, “Bema kopina utua taravatu umui naria lasi, Mose ena kara hegeregere, mauri dohore umui abia diba lasi.” \v 2 Paulo bona Banaba be idia danu idia hepapahuahu maragi lasi, bona heai ia vara. Inai dainai idia gwau Paulo bona Banaba bona varavara haida dohore idia lao Ierusalema. Unuseni aposetolo bona kwarana taudia dekenai inai hadibaia hereva do idia herevalaia. \p \v 3 Ekalesia ese ia siaidia lao. Bona Poinikia bona Samaria tano idia raka hanaia neganai, idau bese taudia edia lalona idia giroa ena sivarai idia gwauraia, bona unuseni idia noho varavara ibounai idia moale bada. \p \v 4 Ierusalema dekenai idia ginidae neganai, ekalesia bona aposetolo bona kwarana taudia ese idia abia dae. Vadaeni, Dirava ese idia dekenai ia karaia gaudia ibounai ena sivarai idia gwauraia. \v 5 To Farisea orea dekena amo Iesu idia abidadama henia taudia haida idia toreisi, idia gwau, “Kopina utua taravatu idia naria be namo, bona umui hadibaia danu Mose ena taravatu ibounai do idia naria, be gau badana.” \p \v 6 Vadaeni aposetolo bona kwarana taudia idia hebou, inai gau idia herevalaia totona. \v 7 Hereva momo ia ore murinai Petero ia toreisi, ia gwau, “Lauegu varavara e, umui diba idaunegai, Dirava ese umui emui huanai lau ia abia hidi, lauegu uduna dekena amo idau bese taudia Sivarai Namona ena hereva do idia kamonai bona idia abidadama henia. \v 8 Dirava ese taunimanima edia kudouna ia diba. Ia ese Lauma Helaga ia henia idau bese taudia dekenai, ita dekenai ia henia hegeregere. Inai dala dekena amo Dirava ese ia hedinaraia, idia ia abia dae vadaeni. \v 9 Ia gwau ita bona idia be idau lasi. Edia abidadama ese edia kudouna ia huria. \v 10 Vadaeni, badina dahaka Dirava umui ura koia, metau gauna diba tahua taudia edia aiona dekenai umui kwatua. Iseda sene taudia bona ita danu ita huaia be hegeregere lasi. \v 11 Lasi! Iseda kamonai gauna be ita abidadama noho, Lohiabada Iesu ena hariharibada dainai mauri do ita abia. Idia danu inai bamona.” \p \v 12 Bona hebou taudia ibounai be regena lasi. Banaba bona Paulo edia hereva danu idia kamonai, Dirava ese toa bona hoa gaudia ia karaia idau bese taudia edia huanai, idia dekenai amo. \p \v 13 Idia ruaosi edia hereva ia ore neganai, Iamesi ia haere, ia gwau, “Lauegu varavara e, lauegu hereva umui kamonai. \v 14 Simona ese hari ita ia hamaoroa vadaeni, Dirava ese Iuda lasi bese taudia ia laloa noho. Bona hari inai nega ginigunana, Dirava ese idau bese taudia ia abia dae, bona iena bese taudia ia halaodia. \v 15 Inai hereva be peroveta taudia edia hereva hegeregere, inai bamona ia torea: \b \q1 \v 16 ‘Lohiabada inai bamona ia gwau: \q1 Inai gaudia murinai dohore lau giroa mai, \q1 Davida ena basileia ia moru, \q1 be do lau abia isi lou. \q1 Iena hadikaia gabudia do lau hanamoa, \q1 bona do lau haginia lou, \q1 \v 17 idau bese taudia ibounai ese Lohiabada do idia tahua totona. \q1 Lau ese lau boiria idau bese taudia ibounai, \q1 ese lauegu ladana do idia abia. \q1 \v 18 Lohiabada be inai bamona ia hereva, \q1 idaunegai momokani ia gwauraia.’ \b \p \v 19 “Vadaeni, lau laloa, bema idau bese taudia Dirava dekenai idia mai, be edia dala do ita koua lasi. \v 20 To namo, revareva idia dekenai ita torea, bona inai bamona do ita hamaoroa: Kaivakuku dekenai henia aniani, Dirava ena vairanai idia miro gaudia, do idia ania lasi. Heudahanai karadia do idia karaia lasi. Aiona idia gigia gaudia edia hidio, bona rara danu do idia ania lasi. \v 21 Badina be sene negana ia mai bona hari, Mose ena taravatu be idia duahia dubu ta ta lalonai, Sabati Dinadia ibounai. Bona Mose ena hereva be hanua ibounai lalonai idia harorolaia noho.” \s1 Idau bese Keristani taudia dekenai revareva idia siaia \p \v 22 Vadaeni, aposetolo bona kwarana taudia, ekalesia ibounai danu idia laloa hebou. Idia gwau edia orea dekena amo tau haida do idia abia hidi, Paulo bona Banaba danu do idia lao Antioka. Idia abia hidi taudia be Iuda, ena ladana ta be Barasaba, bona Sila, idia ruaosi be varavara edia huanai kwarana taudia. \v 23 Inai revareva idia siaia lao idia danu: \p “Ai aposetolo taudia bona ekalesia kwarana taudia be inai revareva ai torea lao umui idau bese Keristani taudia ibounai, Antioka, bona Suria bona Kilikia dekenai umui noho, ibounai umui namo, bona umui mauri. \v 24 Ai kamonai vadaeni, aiemai taudia haida be umui dekenai idia lao, bona edia hereva dekenai, daradara bona hisihisi idia havaraia umui emui huanai, to ai ese inai bamona ai hadibaia lasi. \v 25 Inai dainai, ai ibounai aiemai laloa tamona be inai, tau haida do ai abia hidi, umui dekenai do ai siaia, aiemai lalokau taudia Banaba bona Paulo danu. \v 26 Idia ruaosi ese edia mauri idia negea vadaeni, iseda Lohiabada Iesu Keriso ena ladana dainai. \v 27 Inai dainai Iuda bona Sila ai siaia inai, umui dekenai. Idia ruaosi ese inai hereva hegeregere edia uduna dekenai do idia gwauraia. \v 28 Badina be Lauma Helaga bona ai be inai bamona ai laloa. Ai be maduna metau haida ma do ai atoa lasi umui dekenai. To inai taravatu mai badina gaudia, idia sibona do umui naria: \v 29 Kaivakuku vairana dekenai idia atoa aniani umui ania lasi, rara umui ania lasi, aiona idia gigia gaudia edia hidio umui ania lasi, bona heudahanai karadia umui karaia lasi. Bema inai gaudia umui karaia lasi, namo do umui davaria. Bamahuta.” \p \v 30 Ekalesia ese inai tatau idia siaia, vadaeni idia lao Antioka. Unuseni ekalesia orea idia haboua, bona revareva idia henia. \v 31 Vadaeni revareva idia duahia, bona inai goada henia hereva namona dekenai idia moale bada. \v 32 Iuda bona Sila ruaosi be peroveta taudia. Inai dainai idia ese edia hereva goada dekena amo varavara idia hagoadaia. \v 33 Idia ruaosi be nega sisina daudau Antioka dekenai idia noho, gabeai varavara ese idia siaia giroa, mai maino danu, aposetolo taudia dekenai. \v 34 To Sila ia ura dainai ia noho. \p \v 35 Paulo bona Banaba be Antioka dekenai idia noho. Idia ruaosi bona taudia momo danu ese hadibaia gaukara idia karaia, bona Lohiabada ena hereva idia harorolaia. \s1 Paulo ese iena laolao iharuana ia hamatamaia \p \v 36 Dina haida ia ore murinai Paulo ese Banaba ia hamaoroa, ia gwau, “Lohiabada ena hereva ita harorolaia vadaeni hanua momo dekenai. Namo ita giroa lou, varavara inai hanua ibounai dekenai ita vadivadi henia, edia noho ita itaia, idia be edena bamona.” \v 37 Banaba ia ura Ioane Mareko be idia danu do ia lao. \v 38 To Paulo ia laloa, ia idia abia lao be namo lasi. Badina be Pamupulia dekenai ia ese idia ia rakatania, bona gaukara dekenai idia danu ia lao lasi. \v 39 Idia ruaosi idia hepapahuahu bona idia parara. Banaba ese Mareko ia abia, lagatoi dekenai idia guia, Kupro dekenai idia heau lao. \v 40 To Paulo ese Sila ia abia hidi. Keristani varavara taudia idia guriguri, Dirava ena hariharibada do ia noho idia dekenai. \v 41 Vadaeni idia toreisi. Suria bona Kilikia tano Paulo ese ia raka hanaia, hanua ta ta lalonai edia ekalesia ia hagoadaia. \c 16 \s1 Lusitera dekenai \p \v 1 Paulo be Derebe bona Lusitera dekenai ia ginidae. Inai gabu dekenai diba tahua tauna ta ia noho, ena ladana be Timoteo. Iena sinana be Iuda hahine, kamonai hahine, to iena tamana be Helene tauna. \v 2 Varavara ibounai Lusitera bona Ikonio dekenai, idia gwau Timoteo be tau namona. \v 3 Paulo ia ura Timoteo ia danu idia lao, inai dainai ia abia, iena kopina ia utua. Inai bamona ia karaia, badina be Iuda taudia unai gabu dekenai idia noho be idia diba Timoteo ena tamana be Helene tauna. \v 4 Hanua ibounai idia raka hanaia neganai, aposetolo bona kwarana taudia Ierusalema dekenai edia leta ena sisiba idia henia, Keristani taudia dekenai. Idia hamaoroa, do idia kamonai henia noho. \v 5 Vadaeni, ekalesia taudia edia abidadama ena goada ia bada daekau, bona dina ibounai edia hutuma be ia bada daekau lao. \s1 Paulo ia lao Troa \p \v 6 Vadaeni Paulo mai ena bamona taudia danu Perigia bona Galatia tano idia raka hanaia, badina be Lauma Helaga ese edia dala ia koua, ia gwau, “Asia tano dekenai Sivarai Namona umui harorolaia lasi.” \v 7 Idia be Musia ena hetoa dekenai idia ginidae, Bitunia idia lao totona, to Iesu ena Lauma ese edia dala ia koua. \v 8 Inai dainai, Musia tano ena murina kahana dekenai idia raka hanaia, idia diho lao kone, Troa hanua dekenai. \v 9 Hanuaboi lalonai Paulo ia mata hanai. Ena nihi lalonai Makedonia tauna ta ia itaia, iena vairana dekenai ia gini, bona Paulo dekenai ia noinoi, ia gwau, “Makedonia kahana dekenai oi mai, oi durua ai.” \s1 Paulo mai ena bamona taudia danu Makedonia dekenai idia lao \p \v 10 Mata hanai Paulo ese ia abia dainai, karaharaga Makedonia lao dalana ai tahua. Ai diba Dirava be ai dekenai ia boiboi, Sivarai Namona unuseni do ai haroro henia. \s1 Lidia be Keristani ia halaoa \p \v 11 Vadaeni lagatoi dekenai Troa ai rakatania, bona ai heau maoromaoro Samotrake dekenai. Dabai ma ai heau. Neapoli hanua ai ginidae. \v 12 Unai gabu ai rakatania, ai lao Filipi, unai be Makedonia ena hanua bada herea. Roma tuari orea ta unuseni ia noho. \p \v 13 Sabati Dina dekenai hanua ena ikoukou murimuri kahanai ai raka, sinavai dekenai ai lao. Ai diba guriguri gabuna be unuseni. Ai helai diho, bona unuseni idia haboua hahine taudia dekenai ai hereva. \v 14 Hahine ta ena ladana be Lidia, ia be Dirava ia gari henia hahine. Iena hanua be Tuatira, bona ena gaukara be dabua kakakaka ia hoia. Aiemai hereva ia kamonai, bona Lohiabada ese iena lalona ia kehoa, bona ia ese Paulo ia kamonai henia. \v 15 Ia, mai ena ruma taudia danu bapatiso idia abia, gabeai ai dekenai ia noinoi, ia gwau, “Bema umui laloa lau be Lohiabada lau abidadama henia hahine, namo umui mai egu ruma, unuseni umui noho.” Ia ura bada ai noho ia dekenai. \s1 Paulo bona Sila dibura rumai idia atodia Filipi hanua dekenai \p \v 16 Dina ta guriguri gabuna ai lao neganai, hesiai kekeni ta ia davaria ai. Unai kekeni be meamea lauma ese ia abia. Ia be vairai do idia vara gaudia ia gwauraia. Inai kekeni ena biaguna ese moni momo idia abia iena meamea kara dekena amo. \v 17 Inai kekeni ese Paulo bona aiemai murinai ia raka, ia boiboi, ia gwau, “Inai taudia be Ataiai Momokani Dirava ena hesiai taudia. Umui hamauria totona dalana idia gwauraia noho umui dekenai.” \v 18 Dina momo inai bamona ia karaia. Ela bona Paulo ena lalona ia hesiku, vadaeni ia giroa, bona inai lauma dekenai ia gwau, “Iesu Keriso ena ladana dekenai lau hamaoroa oi, inai kekeni oi rakatania.” Vadaeni, nega tamona lauma ese ia rakatania. \p \v 19 To kekeni ena biaguna ese idia itaia, edia moni abia dala ia doko vadaeni. Inai dainai idia ese Paulo bona Sila idia dogoatao, bona hoihoi gabuna dekenai idia veria lao, hanua lohia taudia edia vairanai. \v 20 Kota biaguna taudia edia vairanai ruaosi idia hakaua lao, idia gwau, “Inai ruaosi be Iuda taudia, bona iseda hanua idia hadikaia noho. \v 21 Bona kara haida idia gwauraia, inai kara be mai taravatu ita dekenai. Ita be Roma taudia bona unai kara ita karaia diba lasi.” \v 22 Taunimanima momo danu idia hereva dika ruaosi dekenai. Kota biaguna taudia ese ruaosi edia dabua idia darea oho, bona hereva idia gwauraia, au dekenai idia dadabaia. \v 23 Idia ruaosi idia kwadia dikadika, gabeai dibura ruma lalonai idia negea, bona idia hereva goada dibura gima tauna dekenai, idia do ia naria namonamo. \v 24 Gima tauna ese unai hereva goada ia kamonai neganai, idia ruaosi dibura ruma ena lalona momokani daiutu dekenai idia ia negea vareai. Idia ruaosi edia aena ia kwatua auka, au metauna rua edia huanai. \p \v 25 To hanuaboi momokani neganai, Paulo bona Sila idia guriguri noho bona ane dekenai Dirava idia hanamoa, dibura taudia danu idia kamonai. \v 26 Bona karaharaga tano ia marere bada dainai dibura ruma ena du idia mareremarere, iduara ibounai sibona idia kehoa, bona dibura taudia ibounai edia kwatua auri sibona idia kokia. \v 27 Gima tauna ia noga, ia toreisi, ia itaia iduara ibounai idia kehoa. Ia laloa dibura taudia ibounai be idia heau vadaeni. Inai dainai iena kaia ia veria daekau, ia sibona do ia alaia gwauraia. \v 28 To Paulo ia boiboi goada, ia gwau, “Oi sibona oi hadikaia lasi, badina be ai ibounai iniseni ai noho.” \p \v 29 Dibura ruma gima tauna ia boiboi lamepa idia mailaia, bona ia heau vareai haragaharaga. Mai heudeheude danu Paulo bona Sila edia aena badinai ia moru diho. \v 30 Vadaeni, idia ia hakaua lao murimuri dekenai, bona ia gwau, “Lohia taudia e, dahaka lau karaia Dirava ese lau do ia hamauria totona?” \p \v 31 Idia ruaosi idia gwau, “Lohiabada Iesu oi abidadama henia, bona hamauria do oi abia, oi bona oiemu ruma bese taudia danu.” \v 32 Bona ruaosi ese Lohiabada ena hereva, ia bona iena ruma noho bese taudia ibounai dekenai idia gwauraia. \v 33 Vadaeni unai hora lalonai, inai gima tauna ese idia ruaosi ia hakaua lao, idia edia bero ia huria. Bona ia, mai ena ruma bese taudia ibounai danu nega tamona bapatiso idia abia. \v 34 Bona ia ese iena ruma lalonai Paulo bona Sila ia hakaua vareai, bona idia dekenai aniani ia henia. Ia, mai ena ruma bese taudia danu idia moale bada, Dirava idia abidadama henia dainai. \p \v 35 Dabai, kota biagudia ese pulisi tau badadia idia siaia lao, idia gwau, “Inai taudia umui ruhaia idia lao.” \p \v 36 Dibura ruma gima tauna ese Paulo ia hamaoroa, ia gwau, “Kota biaguna taudia ese hereva idia siaia vadaeni, lau ese umui do lau ruhaia. Vadaeni, umui lao, mai maino danu.” \p \v 37 To Paulo ese idia dekenai ia hereva, ia gwau, “Kerere ta idia davaria lasi ai dekenai, to idia ese ai idia dadabaia kava taunimanima edia vairanai, bona ai be Roma ena basileia taudia. Dibura ruma lalonai ai idia negea, bona harihari idia ura ai ruaosi hunia bamona idia negea. Lasi momokani. Idia sibona idia mai namo, ai idia hakaua murimuri dekenai.” \p \v 38 Vadaeni pulisi tau badadia ese kota biaguna taudia dekenai inai hereva idia hamaoroa. Idia kamonai Paulo bona Sila be Roma ena basileia taudia neganai, idia gari. \v 39 Idia lao, idia ruaosi dekenai sori hereva idia gwauraia, bona dibura ruma dekena amo idia hakaua murimuri, bona idia noinoi ruaosi ese unai hanua do idia rakatania. \v 40 Idia ruaosi ese dibura ruma idia rakatania, idia lao Lidia ena ruma. Unuseni Keristani varavara taudia idia davaria, vadaeni ruaosi ese hagoadaia hereva idia dekenai idia henia. Unai murinai Filipi hanua idia rakatania. \c 17 \s1 Paulo bona Sila Tesalonika dekenai \p \v 1 Idia ruaosi ese Amepipoli bona Apolonia idia raka hanaia, gabeai idia lao Tesalonika. Inai gabu dekenai Iuda taudia edia dubu ta ia noho. \v 2 Paulo be dubu lalonai ia daekau, hanaihanai ia karaia bamona, bona Sabati Dinadia toi lalonai Buka Helaga idia danu ia herevalaia. \v 3 Idia ia hadibaia namonamo, Keriso ena hisihisi bona iena toreisi lou be mai badina. Bona idia ia hamaoroa, ia gwau, “Inai Iesu, umui dekenai lau herevalaia tauna, ia be Keriso.” \v 4 Haida be idia abidadama henia, idia ese Paulo bona Sila danu idia hakapua. Bona Dirava dekenai idia gari henia Helene taudia momo herea, bona lohia edia hahine momo danu ese idia danu idia hakapua. \p \v 5 Unai dainai Iuda taudia idia mama. Vadaeni hoihoi gabu dekenai noho kava taudia dikadia haida idia abia, bona hanua taudia momo idia haboua, heai badana hanua lalonai idia havaraia. Bona Iasoni ena ruma idia hadikaia, badina Paulo bona Sila idia tahua, hanua taudia edia hebou dekenai ruaosi idia veria totona. \v 6 To idia ruaosi idia davaria lasi dainai, Iasoni mai varavara haida danu kota biaguna taudia edia vairanai idia veria. Vadaeni idia boiboi, idia gwau, “Inai taudia be gabu ibounai dekenai kerere idia havaraia, bona hari idia mai iniseni. \v 7 Inai Iasoni ese iena ruma dekenai idia ia abia dae. Idia ibounai be Kaisara ena taravatu idia makohia noho. Idia gwau, ‘King ta ma ia noho, ena ladana be Iesu.’ ” \v 8 Hanua taudia bona kota biaguna taudia be inai hereva idia kamonai neganai idia gari bada. \v 9 Idia ese Iasoni bona iena bamona taudia dekena amo taravatu hegeregere moni idia abia, vadaeni idia ruhaia. \s1 Berea dekenai \p \v 10 Hanuaboi neganai Keristani varavara taudia ese Paulo bona Sila idia siaia haraga Berea dekenai. Idia ruaosi idia ginidae neganai, Iuda taudia edia dubu dekenai idia lao. \v 11 Inai Berea taudia be namo, Tesalonika taudia bamona lasi. Paulo ena hereva idia kamonai, bona idia ura henia danu. Dina ibounai Buka Helaga idia tahua, inai hereva be ia momokani o lasi. \v 12 Inai dainai, idia momo ese Iesu ena abidadama taudia idia halaoa. Ma Helene lohia taudia momo danu, tatau bona hahine, ese hereva idia abidadama henia. \v 13 To Tesalonika lalonai noho Iuda taudia idia kamonai Paulo ese Dirava ena hereva ia harorolaia Berea dekenai danu. Unai dainai idia lao, hanua taudia edia lalona idia ania, bona idia hagaria. \v 14 Vadaeni Keristani varavara taudia ese Paulo idia siaia haraga kone dekenai, to Sila bona Timoteo be Berea dekenai idia noho. \v 15 Paulo idia naria taudia ese ia idia hakaua lao Atena dekenai. Paulo ese ia hamaorodia, ia gwau, “Sila bona Timoteo umui hamaoroa, lau dekenai do idia mai haraga.” Vadaeni idia rakatania, idia giroa lou Berea dekenai. \s1 Atena dekenai \p \v 16 Paulo ese idia ruaosi dekenai ia naria noho Atena dekenai. Unuseni ia itaia kaivakuku ese inai hanua idia hahonua momokani, bona iena lalona ia hisihisi bada herea. \v 17 Inai dainai Iuda taudia edia dubu dekenai ia lao, Iuda taudia bona Dirava idia gari henia taudia danu ia herevahereva, bona hoihoi gabuna lalonai danu, dina ibounai ia lao, unuseni ia davaria taudia dekenai ia herevahereva. \v 18 Vadaeni Epikuro ena orea taudia bona Stoa ena orea taudia haida Paulo danu idia hepapahuahu. Haida idia gwau, “Inai hereva kava tauna be dahaka ia gwauraia noho?” \p Ma haida idia gwau, “Sedira ia be idau dirava haida ia gwauraia.” Inai bamona idia hereva badina be Paulo ese Iesu ena Sivarai Namona bona iena toreisi lou ia harorolaia noho. \v 19 Vadaeni, idia ese Paulo idia hakaua lao Areo Ororo dekenai. Idia gwau, “Ai ura diba inai oi gwauraia hadibaia hereva matamata ena anina be dahaka. \v 20 Oiemu hereva haida edia mamina be idau ai dekenai, inai dainai edia anina korikori ai ura diba.” \v 21 Badina be Atena taudia ibounai, bona idau gabu taudia Atena dekenai idia noho, idia edia kara be dina ibounai gau matamata idia herevalaia, bona idia kamonai. \s1 Paulo ia haroro Atena dekenai \p \v 22 Vadaeni, Paulo ese Areo Ororo ena hebou taudia edia huanai ia gini, ia haroro, ia gwau, “Atena taudia e, lau itaia vadaeni, dirava idauidau momo umui laloa bada. \v 23 Badina be umui emui hanua lalonai lau loaloa bona umui emui tomadiho henia gaudia lau itaia neganai, boubou patana ta lau davaria, iena latanai revareva inai bamona idia torea, ‘Ita diba lasi Dirava ena.’ Inai dainai umui diba lasi Diravana, to umui tomadiho henia, unai Dirava ena kara do lau hadibaia umui. \p \v 24 “Tanobada bona ena lalonai noho gaudia ibounai ia karaia Diravana be guba bona tanobada ena Lohiabada. Ia be taunimanima edia imana dekenai idia karaia dubu lalonai ia noho lasi. \v 25 Taunimanima edia imana ese iena gaukara idia karaia lasi, gau ta dekenai ia ogogami bamona, badina be ia sibona ese mauri bona laga bona gau ibounai ia henia noho taunimanima dekenai. \v 26 Rara tamona dekenai ia ese taunimanima bese ibounai ia karaia, bona tanobada ena kahana ibounai dekenai idia noho. Ia sibona ese edia nega, bona edia tano hetoa maka ia gwauraia guna. \v 27 Inai bamona ia karaia, Dirava do idia tahua totona, bona sedira idia tahua noho neganai do idia davaria. To momokani, Dirava be daudau lasi ita ta ta dekenai. \v 28 Badina be: \q1 ‘Ia dainai ita mauri, \q1 ita marere bona ita noho.’ \m Inai be umui emui ane karaia taudia haida idia gwauraia hegeregere, idia gwau: \q1 ‘Badina ita danu be iena natudia.’ \m \v 29 Vadaeni, ita be iena natuna dainai, namo lasi ita laloa Dirava be golo o siliva o nadi, diba herea bona aonega taudia edia imana dekenai idia karaia gauna bamona. \v 30 Gunaguna taunimanima edia diba lasi be Dirava ese ia laloa lasi, to harihari ia ese taunimanima ibounai gabu ibounai dekenai ia hamaoroa, ia gwau, ‘Umui emui lalona umui giroa.’ \v 31 Badina be Dirava ese dina ta ia abia hidi vadaeni, unai dina dekenai iena abia hidi Tauna ese tanobada ibounai do ia kota henia mai maoromaoro danu. Bona inai kara Dirava ese ia hamomokania taunimanima ibounai edia vairanai, unai Tau mase dekena amo ia hamauria dainai.” \p \v 32 Mase dekena amo toreisi lou hereva idia kamonai neganai, haida ese Paulo idia kirikirilaia. Bona haida idia gwau, “Ai ura inai oiemu hereva ma dohore ai kamonai lou.” \v 33 Vadaeni, Paulo ese idia ia rakatania. \v 34 To haida be ia dekenai idia hakapua, bona abidadama henia taudia idia halaoa. Idia ta be Dionusio, Areo Ororo ena orea tauna ta, bona ta be hahine, iena ladana be Damari, bona ma haida danu. \c 18 \s1 Paulo Korinto dekenai \p \v 1 Inai murinai, Paulo be Atena ia rakatania, ia lao Korinto. \v 2 Unuseni ia ese Iuda tauna ta ia davaria, Ponto bese tauna, ena ladana be Akwila. Ia be vanegai sibona, iena adavana Prisikila danu Italia dekena amo idia mai, badina be Klaudio ese Iuda taudia ibounai dekenai taravatu ia henia Roma idia rakatania. \v 3 Paulo ia lao idia ruaosi dekenai, bona ia ese idia danu ia noho, bona idia gaukara hebou, badina be idia edia moni davaria gaukara be tamona, palai ruma idia turia. \v 4 Sabati Dinadia ibounai Paulo be dubu lalonai ia haroro. Ia ura Iuda taudia bona Helene taudia edia lalona do ia kehoa. \s1 Sila bona Timoteo idia ginidae \p \v 5 Sila bona Timoteo Makedonia dekena amo idia mai neganai, Paulo ese iena nega ibounai ia haroro goada noho. Iuda taudia dekenai ia hadibaia goada Iesu be Keriso. \v 6 To idia ese iena hereva idia koua mai hereva dikadia danu neganai, Paulo ese iena dabua ena kahu ia negea oho, bona ia gwau, “Vadaeni, umui emui kerere be emui latanai ia noho, lau be kerere lasi. Harihari lau be idau bese taudia dekenai do lau lao.” \v 7 Unai gabu ia rakatania, ia lao tau ta ladana Titio Iusto ena ruma dekenai ia noho. Unai tau be Dirava dekenai ia gari henia tauna. Iena ruma be ia gini dubu ena badinai. \v 8 Krisipo, unai dubu ena gunalaia tauna ese Lohiabada ia abidadama henia, iena ruma bese taudia ibounai danu. Korinto taudia momo danu ese Paulo ena haroro idia kamonai, idia abia dae danu, bona bapatiso idia abia. \p \v 9 Hanuaboi ta neganai, Lohiabada ese nihi dekenai Paulo dekenai ia hereva, ia gwau, “Oi gari lasi, oi hereva noho, oiemu hereva oi hadokoa lasi. \v 10 Badina lau be oi dekenai lau noho, tau ta ese oi do ia hadikaia lasi, badina be lauegu taunimanima be momo inai hanua lalonai.” \v 11 Vadaeni, Paulo ese lagani ta bona hua 6 unuseni ia noho, Dirava ena hereva ia hadibaia noho. \s1 Paulo be Korinto dekenai kota idia henia \p \v 12 Galio be Akaia tano ena gavana dagi ia abia neganai, Iuda taudia ese Paulo dekenai idia dagedage mai lalona tamona danu. Idia dogoatao, kota dekenai idia hakaua lao. \v 13 Idia gwau, “Inai tau ese taunimanima ia hadibaia noho, taravatu do idia utua dalana dekena amo Dirava do idia tomadiho henia.” \p \v 14 Paulo ia ura hereva, to Galio ese Iuda taudia ia hamaoroa, ia gwau, “Umui Iuda taudia e, bema inai tau ese kara dika ta o kerere badana ta ia karaia neganai, umui dekenai lau kamonai be mai badina. \v 15 To, inai hepapahuahu be umui emui hereva, bona ladana, bona emui taravatu gaudia sibona. Unai dainai umui sibona do umui tahua. Lau ese unai gaudia lau kota henia lasi.” \v 16 Bona ia ese kota gabuna dekena amo ibounai ia lulua. \v 17 Vadaeni Korinto taudia ese dubu gunalaia tauna Sositene idia dogoatao, kota gabuna ena vairanai idia dadabaia. To Galio be inai kara ia laloa lasi. \s1 Paulo ena laolao iharuana ia haorea, ia giroa lou Antioka \p \v 18 Paulo ese dina momo Korinto lalonai ia noho, gabeai Keristani taudia dekenai ia bamahuta, lagatoi ta dekenai ia guia, ia lao Suria. Prisikila bona Akwila ia danu idia lao. Lagatoi do ia guia lasi neganai, Paulo ese gwauhamata ia karaia dainai, Kenekrea dekenai iena huina ia utua. \v 19 Idia toiosi Efeso idia ginidae, bona unuseni Paulo ese Prisikila bona Akwila ia rakatania. Ia raka vareai dubu lalonai, Iuda taudia danu ia herevahereva. \v 20 Ia dekenai idia noinoi, nega sisina daudau ia noho idia danu, to ia ese idia edia ura ia abia dae lasi. \v 21 Ia bamahuta henia neganai ia gwau, “Bema Dirava ia ura, lau be do lau giroa mai umui dekenai.” Vadaeni, Efeso dekena amo lagatoi dekenai ia heau lao. \p \v 22 Kaisarea dekenai ia diho, gabeai ia daekau lao Ierusalema, unuseni ia ese ekalesia taudia ia hanamoa. Inai murinai ia lao Antioka dekenai. \s1 Paulo ese iena laolao ihatoina ia hamatamaia \p \v 23 Nega sisina daudau Paulo be Antioka dekenai ia noho, vadaeni ia toreisi, ia lao Galatia bona Perigia, unuseni Iesu badinaia taudia ia hagoadaia. \v 24 Iuda tauna ta, ena ladana be Apolo, be ia lao Efeso dekenai. Ia be Alesandria tauna, mai ena aonega, bona Buka Helaga ia diba momo. \v 25 Inai tau Apolo be haida ese Lohiabada ena dala idia hadibaia, bona ia ese Iesu ena sivarai ia gwauraia mai siahu danu, bona iena hadibaia hereva be maoromaoro. To ia be Ioane ena bapatiso sibona ia diba. \v 26 Iuda edia dubu lalonai hereva ia gwauraia mai goada danu, gari ta lasi. Prisikila bona Akwila ese Apolo ena haroro idia kamonai, vadaeni edia ruma dekenai idia hakaua lao, bona idia ruaosi ese Dirava ena dala ibounai idia hadibaia maoromaoro. \v 27 Gabeai Apolo ia ura lao Akaia, inai dainai Efeso Keristani taudia ese leta ta Keristani taudia Akaia dekenai idia torea, Apolo do idia abia dae totona. Apolo ia ginidae, vadaeni Dirava ena hariharibada dainai, ia ese Iesu badinaia taudia dekenai durua bada ia henia. \v 28 Badina be Apolo ese taunimanima edia vairanai, iena hereva goada dekena amo Iuda taudia ia halusia. Ia ese Buka Helaga dekena amo ia hedinaraia momokani Iesu be Keriso. \c 19 \s1 Paulo Efeso dekenai \p \v 1 Apolo ia noho Korinto neganai, Paulo be gunika kahana ia hanaia lao, bona Efeso dekenai ia ginidae. Unuseni diba tahua taudia haida ia davaria. \v 2 Idia ia nanadaia, ia gwau, “Iesu dekenai umui abidadama henia neganai, Lauma Helaga umui abia, a?” \p Idia haere henia, idia gwau, “Lasi, ai be Lauma Helaga ena hereva, ai kamonai lasi, hari sibona.” \p \v 3 Paulo ese idia ma ia nanadaia, ia gwau, “Dahaka bapatiso umui abia?” Idia gwau, “Ioane ena bapatiso.” \p \v 4 Paulo ia gwau, “Ioane ena bapatiso be taunimanima ese edia lalona idia giroa vadaeni ena toana, bona ia ese taunimanima ia hadibaia, ia murinai do ia mai Tauna do idia abidadama henia — Tauna be Iesu.” \p \v 5 Inai hereva idia kamonai neganai, Lohiabada Iesu ena ladana dekenai bapatiso idia abia. \v 6 Bona Paulo ese iena imana idia edia latanai ia atoa neganai, Lauma Helaga idia dekenai ia diho vadaeni. Bona idia be gado idauidau dekenai idia hereva, bona peroveta hereva idia gwauraia. \v 7 Taudia ibounai be 12 bamona. \p \v 8 Paulo be dubu lalonai ia raka vareai hanaihanai hua toi lalonai, Dirava ena Basileia hereva ia harorolaia bona ia hadibaia goada. \v 9 To haida be lalona auka dainai, idia kamonai henia lasi, bona Lohiabada ena Dala dekenai hereva dikadia idia gwauraia hebou taudia ibounai edia vairanai. Inai dainai Paulo ese idia ia rakatania, Keristani taudia ia danu ia hakaudia lao. Bona dina ibounai Turano ena hadibaia ruma lalonai ia hadibaia noho. \v 10 Inai bamona ia karaia lagani rua lalonai, inai dainai Asia tano dekenai idia noho taudia, Iuda taudia bona Helene taudia, ibounai ese Lohiabada ena hereva idia kamonai. \s1 Sikeva ena natuna memero \p \v 11 Siahu karadia idau momokani, Dirava ese Paulo ena imana dekenai ia karaia. \v 12 Taunimanima ese muko bona dabua Paulo ena tauanina dekena amo idia abia lao gorere taudia dekenai. Inai bamona idia karaia, vadaeni gorere ia ore, bona lauma dikadia danu idia rakatania. \p \v 13 Iuda taudia haida, edia dagi be idia loaloa bona lauma dikadia idia luludia, idia be Lohiabada Iesu ena ladana idia atoa toho inai lauma dikadia ese idia abia taudia edia latanai. Lauma dikadia dekenai idia hereva, idia gwau, “Paulo ese ia harorolaia tauna Iesu ena ladana dekenai, lau hamaoroa umui.” \v 14 Sikeva, Iuda edia dubu biaguna ta, ena natuna memero 7 be inai bamona idia karaia. \p \v 15 To lauma dikana ese idia dekenai ia haere, ia gwau, “Iesu lau diba, Paulo danu lau diba, to umui be daika daika?” \p \v 16 Vadaeni, inai lauma dikana ese ia abia tauna ese idia ia heatu henia mai goada danu, idia ia dadabaia, ia lao bona ia ese idia ia halusia. Bona unai ruma dekena amo idia ibounai idia heau, dabua lasi bona mai edia bero danu. \v 17 Efeso dekenai noho taudia ibounai, Iuda bona Helene taudia danu ese inai sivarai idia kamonai, bona ibounai idia gari dikadika. Bona Lohiabada Iesu ena ladana be taunimanima ese idia hanamoa bada herea. \v 18 Bona Iesu badinaia taudia momo idia mai, edia kara dika gunadia idia gwauraia hedinarai. \v 19 Bona meamea taudia momo ese edia buka idia mailaia, idia haboua, bona idia gabua taunimanima ibounai edia vairanai. Buka edia davana idia duahia, davana ibounai be kina 50,000 hegeregere. \v 20 Inai bamona dala, mai siahu danu, Lohiabada ena hereva ia bada daekau bona ia kwalimu. \s1 Heai ia vara Efeso dekenai \p \v 21 Inai murinai Paulo ia laloa, Makedonia bona Akaia tano dekenai do ia raka hanaia, bona do ia lao Ierusalema. Ia gwau, “Unuseni do lau lao guna, gabeai Roma do lau lao itaia.” \v 22 Vadaeni, ia ese iena durua taudia rua, Timoteo bona Erasito, be Makedonia dekenai ia siaia lao. To ia sibona nega sisina ma Asia dekenai ia noho. \p \v 23 Unai neganai heai bada ia vara Efeso dekenai, Lohiabada ena Dala dainai. \v 24 Badina be inai, tau ta ena ladana Demetrio, siliva gaukara tauna ese Diana ena dubu maragidia siliva dekenai ia karaia noho. Idia be dubu korikori ena laulaudia. Unai gaukara idia karaia dainai, Demetrio ena orea taudia ese moni momo idia abia noho. \v 25 Demetrio ese idia bona unai gaukara hegeregere idia karaia taudia ia haboua, ia gwau, “Tatau e, umui diba inai gaukara dekena amo iseda moni ita abia noho. \v 26 Bona umui itaia bona umui kamonai, inai tau Paulo ese taunimanima momo herea edia lalona ia hagiroa, bona ia ese idia ia hakaua siri, Efeso hanua dekenai sibona lasi, to Asia tano ibounai dekenai danu. Ia gwau taunimanima edia imana dekenai idia karaia dirava be dirava korikori lasi. \v 27 Sedira kerere bada ita davaria inai, iseda moni davaria gaukara ena ladana ia hadikaia noho. Inai sibona lasi, to sedira Diana, dirava hahine badana, ena dubu be dohore anina lasi gauna. Gabeai inai dirava, Asia bona tanobada ibounai ese idia tomadiho henia diravana, be iena siahu ibounai do ia ore.” \p \v 28 Inai hereva idia kamonai neganai idia badu dikadika, bona idia boiboi hamatamaia, idia gwau, “Efeso ena dirava, Diana, ia be bada herea momokani.” \v 29 Hanua ena kahana ibounai lalonai boiboi bona regena be ia bada. Bona mai lalona tamona danu unai hanua taudia idia heau lao, taunimanima edia hebou ruma dekenai. Idia ese Gaio bona Arisitako idia dogoatao, idia veria lao. Idia ruaosi be Makedonia taudia, Paulo danu idia laolao taudia. \v 30 Paulo ia ura be taunimanima edia huanai do ia raka vareai, to Keristani taudia ese iena dala idia koua. \v 31 Asia lohia taudia haida be Paulo ena turadia. Idia ese hereva idia siaia, Paulo idia noia, hebou ruma dekenai do ia hedinarai lasi. \p \v 32 Haida be hereva ta idia boiboi, ma haida be idau hereva idia boiboi, badina be hebou taudia idia heai noho dainai, idia momo be edia hebou badina idia diba lasi. \v 33 Iuda taudia ese Alesana, taunimanima edia vairana dekenai idia doria lao, vadaeni haida idia laloa ia be inai hebou ena badina. Alesana ese iena imana ia abia isi, ia ura be taunimanima dekenai ia haere henia. \v 34 To idia itaia, ia be Iuda tauna, vadaeni ibounai ese inai hereva tamona idia boiboi noho, hegeregere hora rua bamona, “Efeso ena dirava, Diana, ia be bada herea momokani.” \p \v 35 Gabeai hanua ena hereva torea tauna ese taunimanima edia boiboi ia hadokoa, ia gwau, “Efeso taudia e, taunimanima ibounai idia diba vadaeni, Efeso hanua ese Diana badana ena dubu ia naria noho. Bona nadi helagana guba dekena amo ia moru gauna danu ia naria noho. \v 36 Inai hereva be tau ta ese ia koua diba lasi. Inai dainai umui emui boiboi umui hadokoa, kerere ta umui karaia lasi, umui noho namonamo. \v 37 Inai taudia umui hakaudia mai iniseni. To idia be gau idia henaoa lasi dubu dekenai. Bona iseda dirava hahine, iena ladana idia hadikaia lasi. \v 38 Bema Demetrio bona iena gaukara taudia danu idia ura tau ta idia samania, vadaeni kota be ia kehoa noho, bona kota biaguna taudia idia noho. Namona be edia samani hereva idia hamaoromaoroa kota dekenai. \v 39 To bema idau hereva ta ia noho, hebou korikori dekenai do idia herevalaia. \v 40 Bema hari dina ena heai dainai, gavamani ese ai do idia samania, be dohore ai kerere. Badina be inai heai be badina lasi, bona badina ta ai gwauraia diba lasi.” \v 41 Inai bamona ia hereva, vadaeni hebou ia siaia lao. \c 20 \s1 Paulo ese Makedonia bona Akaia dekenai ia laolao \p \v 1 Heai ia doko murinai, Paulo ese Iesu idia badinaia taudia ia haboua, idia ia hagoadaia, vadaeni ia bamahuta henia, bona idia ia rakatania, ia lao Makedonia. \v 2 Makedonia kahana ibounai ia raka hanaia neganai, Keristani taudia do idia goada totona hereva momo ia henidia, gabeai ia lao Akaia. \v 3 Paulo be hua toi unuseni ia noho. Lagatoi dekenai ia ura lao Suria, to ia kamonai Iuda taudia ese hereva idia karaia vadaeni ia do idia alaia mase. Unai dainai iena laloa ia giroa, bona Makedonia dala dekenai ia giroa lou. \v 4 Asia dekenai Paulo idia bamoa taudia be inai: Sopatera Puro, Berea tauna, Arisitako bona Sekundo, Tesalonika taudia, Gaio, Derebe tauna, Timoteo, bona Tukiko bona Tropimo, Asia taudia. \v 5 Inai taudia idia lao guna, bona Troa hanua dekenai idia naria ai. \v 6 To ai be Paraoa Hatubua Lasi ena aria murinai, Filipi dekena amo ai heau. Dina 5 murinai, Troa dekenai ai ginidae, ai idia naria taudia ai davaria, bona unuseni dina 7 ai noho. \s1 Troa dekenai Paulo ese Eutiko mase dekena amo ia hamauria lou \p \v 7 Pura ena dina ginigunana dekenai, anibou ania totona ai hebou. Vadaeni Paulo ese taunimanima dekenai ia haroro henia, badina be ia ura kerukeru dabai do ia heau. Unai dainai ia haroro ela bona hanuaboi momokani. \v 8 Ataiai daiutu lalonai, aiemai hebou gabunai, lamepa momo idia araia noho. \v 9 Uhau tauna ta, ena ladana Eutiko be uindo dekenai ia helai noho. Paulo ia hereva noho, hereva noho, bona Eutiko ena matana ia metau ela bona ia mahuta momokani. Vadaeni, ruma ena ataiai daiutu, sitori toi dekena amo ia moru diho. Idia abia isi neganai, idia davaria ia mase momokani vadaeni. \v 10 To Paulo ia diho, uhau ena latanai ia hekure, ia rosia, ia gwau, “Tai hadokoa, ia be ia mauri noho!” \v 11 Paulo ma ia daekau lou, paraoa ia makohia, ia aniani. Idia danu ia herevahereva ela bona daba ia rere. Vadaeni, ia ese idia ia rakatania. \v 12 Hebou taudia ese uhau tauna idia hakaua lao ruma, mai mauri danu, bona edia lalona be namo bada herea. \s1 Paulo ese Troa ia rakatania, Mileto ia lao \p \v 13 Ai ese Paulo ai rakatania, lagatoi dekenai ai heau lao Aso dekenai. Unuseni Paulo ese danu do ia guia, ai ia hamaoroa guna bamona. Ia gwau, aena dekenai do ia lao. \v 14 Aso dekenai ai davaria neganai, Paulo ese ia guia, vadaeni ai heau lao Mitulene. \v 15 Unai gabu dekena amo ma ai heau lao, bona kerukeru Kiosa kahirakahira dekenai ai ginidae. Vaira dina dekenai Samo ai heau lao. Murina dina neganai Mileto dekenai ai heau lao. \v 16 Paulo ia laloa, Efeso do ia heau hanaia be namo, badina ia ura lasi nega daudau Asia dekenai ia haorea kava. Ia ura karaharaga ia lao, badina ia ura, bema dala ia davaria, Pentekoste dina be Ierusalema dekenai do ia noho. \s1 Paulo ese Efeso taudia ia bamahuta henia \p \v 17 Mileto dekena amo Paulo ese hereva ia siaia lao, Efeso ena ekalesia kwarana taudia ia dekenai do idia mai. \v 18 Ia dekenai idia mai neganai, ia hereva, ia gwau, \p “Lauegu kara, guna lau ginidae Asia dekenai ia mai bona hari, umui dekenai edena bamona lau noho, be umui diba. \v 19 Nega momo Iuda taudia idia ura lauegu dala koua totona, metau gaudia momo idia havaraia lau dekenai. To mai lalona namo bona mai tai danu Lohiabada ena gaukara lau karaia noho. \v 20 Umui diba vadaeni umui dekenai lau haroro bona hadibaia neganai, emui ruma dekenai, bona taunimanima edia vairana dekenai durua hereva ta lau hunia lasi umui dekenai. \v 21 Iuda taudia bona Helene taudia danu dekenai lau sisiba henia goada edia lalona do idia giroa Dirava dekenai, bona Lohiabada Iesu do idia abidadama henia. \v 22 Harihari Ierusalema dekenai do lau lao, Lauma Helaga ese lau ia hakaua goada dainai. Bona unuseni lau diba lasi dahaka do ia vara lau dekenai. \v 23 Inai gau sibona lau diba, hanua hanua ibounai lalonai Lauma Helaga ese ia sisiba henia lau, ia gwau, ‘Dibura ruma bona hisihisi momo do oi davaria.’ \p \v 24 “To lauegu mauri lau laloa lasi, badina be lau ura lauegu heau lau haorea, bona egu gaukara, Lohiabada Iesu ese lau dekenai ia henia gaukara do lau haorea. Inai gaukara be, Dirava ena hariharibada Sivarai Namona do lau gwauraia hedinarai. \p \v 25 “Lau be umui emui huanai lau loaloa, bona Dirava ena Basileia lau harorolaia vadaeni umui ibounai dekenai, to harihari lau diba momokani, umui ese lau do umui itaia lou lasi. \v 26 Unai dainai inai harihari lau hamaoroa umui, bema umui ta ia boio, kerere be lau lasi. \v 27 Badina be Dirava ena ura ibounai umui dekenai lau hamaoroa, gau ta lau hunia lasi. \v 28 Umui sibona do umui naria namonamo, bona mamoe orea ibounai danu. Inai orea naria taudia Lauma Helaga ese umui ia halaoa vadaeni. Dirava ena ekalesia, iena lalokau Natuna ena rarana dekena amo ia hoia orea taudia, do umui ubua. \v 29 Badina be lau diba, umui lau rakatania murinai, uda sisia dikadia umui emui huanai dohore idia mai, bona mamoe orea do idia hadikaia. \v 30 Emui huanai tatau haida do idia toreisi, hereva koikoi do idia gwauraia, bona diba tahua taudia do idia hakaua kerere. \v 31 Inai dainai, umui naria, bona umui laloatao, lau be lagani toi lalonai, dina bona hanuaboi, umui ibounai lau sisiba henia nega ibounai, mai tai momo danu. \p \v 32 “Harihari Dirava ena imana lalonai, bona iena harihari bada sivaraina lalonai, umui lau atoa. Ia be mai ena goada umui do ia haginia namonamo. Bona davana namona umui dekenai do ia henia, iena helaga taudia ibounai dekenai danu. \v 33 Tau ta ena siliva o ena golo o iena dabua lau mama henia lasi. \v 34 Umui sibona umui diba, lau sibona egu imana ruaosi dekenai lau gaukara, lau bona egu turadia aiemai ura gaudia ibounai ai abia totona. \v 35 Inai egu kara dekena amo, umui dekenai lau hadibaia vadaeni, dala namona be, do umui gaukara goada, manoka taudia do umui durua. Bona Lohiabada Iesu ena hereva do umui laloatao, ia gwau, ‘Henia kara ena moale be bada, abia kara ena moale be maragi.’ ” \p \v 36 Paulo ese inai hereva ia gwauraia murinai, ia tui diho, bona ibounai danu ia guriguri. \v 37 Idia ibounai idia tai dikadika, bona Paulo idia rosia bona idia kisi henia. \v 38 Edia lalona be hisihisi bada iena hereva dainai, badina be ia gwau, “Lauegu vairana be do umui itaia lou lasi.” Vadaeni idia hakaua lao lagatoi dekenai. \c 21 \s1 Paulo ia lao Ierusalema \p \v 1 Idia dekenai bamahuta ai gwauraia, gabeai lagatoi dekenai ai heau maoromaoro Kos motumotu dekenai. Kerukeru ai heau lao, Rodo motumotu dekenai ai ginidae. Unai gabu dekena amo ai lao Patara hanua dekenai. \v 2 Unuseni Poinikia dekenai do ia lao lagatoi ta ai davaria. Vadaeni ai guia, ai heau lao. \v 3 Kupro motumotu ai itaia, to iena diho kahana dekenai ai hanaia, bona ai heau lao, Suria tano dekenai ai ginidae. Turo hanua dekenai ai diho, badina be unuseni lagatoi ena kohu do idia kokia. \p \v 4 Iesu idia badinaia taudia ai davaria Turo dekenai, bona unuseni hanuaboi 7 ai noho. Lauma Helaga ese idia ia hadibaia dainai, unai Keristani taudia ese Paulo idia hamaoroa Ierusalema do ia lao lasi. \v 5 Aiemai nega unai gabu dekenai ia ore, vadaeni ai rakatania, ai raka lao. Unai Keristani taudia ibounai mai edia hahine bona mai edia natudia danu dala dekenai idia bamoa ai, ia lao bona hanua ai rakatania. Kone dekenai ai tui diho, ai guriguri. \v 6 Vadaeni, bamahuta ai gwauraia murinai, lagatoi dekenai ai guia, bona idia be edia ruma dekenai idia giroa lou. \s1 Agabo ese Paulo ia sisiba henia \p \v 7 Turo ai rakatania, Tolemaia hanua dekenai ai ginidae. Unuseni Keristani taudia ai hanamoa, dina tamona idia danu ai noho. \v 8 Kerukeru, idia ai rakatania, ai lao Kaisarea hanua. Unuseni Sivarai Namona ia harorolaia tauna ladana Filipo ena ruma dekenai ai daekau. Ia be ekalesia durua totona guna idia abia hidi taudia 7 tauna ta. Ia danu ai noho. \v 9 Ia be mai ena natuna 4, headava lasi kekeni, idia ese peroveta hereva idia gwauraia. \p \v 10 Dina haida unuseni ai noho neganai, peroveta tauna ta ena ladana Agabo, Iudea dekena amo ia mai. \v 11 Ai dekenai ia ginidae, ia ese Paulo ena gaba gauna ia abia, bona unai dekena amo sibona ena aena bona imana ia kwatua, ia gwau, “Lauma Helaga be inai bamona ia hereva, ‘Inai gaba gauna ena biaguna be Iuda taudia ese Ierusalema dekenai inai bamona do idia kwatua, bona idau bese taudia dekenai do idia henia.’” \p \v 12 Inai hereva ai kamonai neganai, ai bona unai gabu taudia ese Paulo ai noia, Ierusalema do ia daekau lao lasi. \v 13 To Paulo ia haere, ia gwau, “Dahaka dainai umui tai noho, bona egu lalona umui hamanokaia? Lau hegaegae vadaeni, Ierusalema dekenai lau do idia kwatua, to inai sibona lasi, to Lohiabada Iesu ena ladana dainai lau mase danu namo.” \p \v 14 Iena laloa ai haidaua diba lasi dainai, aiemai noinoi ai hadokoa, ai gwau, “Lohiabada ese iena ura sibona ia karaia namo.” \p \v 15 Dina haida idia ore neganai, emai laolao gaudia ai abia hegaegae, bona ai daekau lao Ierusalema dekenai. \v 16 Diba tahua taudia haida Kaisarea dekena amo idia danu ai lao, ai idia hakaua lao Nasona ena ruma dekenai. Nasona be Kupro tauna, bona ia be Iesu badinaia tauna gunana ta. Iena ruma dekenai ai noho. \s1 Paulo ese Iamesi ia vadivadi henia \p \v 17 Ierusalema dekenai ai ginidae neganai, Keristani taudia ese ai idia abia dae mai moale danu. \p \v 18 Kerukeru, Paulo ese ai danu ia lao, Iamesi itaia totona. Ekalesia kwarana taudia ibounai idia hebou, Iamesi danu. \v 19 Paulo ese idia ia hanamoa, bona Dirava ese idau bese taudia edia huanai ia karaia, Paulo ena gaukara dekena amo, unai sivarai ibounai ia gwauraia. \s1 Paulo ese Iuda Keristani taudia edia sisiba ia kamonai henia \p \v 20 Kwarana taudia ese inai hereva idia kamonai neganai, ibounai ese Dirava idia hanamoa. Gabeai Paulo dekenai idia hereva, idia gwau, “Emai varavara tauna e, oi itaia Iuda taudia momo herea ese Iesu idia abidadama henia noho, bona idia ibounai ese Mose ena taravatu idia badinaia namonamo noho danu. \v 21 Idia be idia kamonai vadaeni, oi ese Iuda taudia, idau bese taudia edia huanai idia noho taudia, oi hadibaia, oi gwau Mose ena taravatu idia rakatania, idia edia natudia kopina utua kara karaia lasi, bona sene edia kara danu idia karaia lasi. \v 22 Inai Iuda taudia ese idia kamonai vadaeni oi be Ierusalema dekenai oi mai vadaeni. Unai dainai dahaka do ita karaia? \v 23 Ai laloa inai oi dekenai ai hamaoroa gauna oi karaia be namo: Ai dekenai tau 4 idia noho, gwauhamata idia karaia vadaeni, Dirava dekenai. \v 24 Idia danu Dubu Helaga dekenai oi lao, bona hagoevaia kara do oi karaia idia danu. Idia edia davana oi karaia, vadaeni edia kwarana huina idia utua diba. Inai bamona oi karaia, vadaeni taunimanima ibounai do idia diba, inai oi dekenai idia herevalaia sivarai be momokani lasi. Ibounai do idia diba oi be kara maoromaoro, bona Mose ena taravatu oi naria tauna. \v 25 To idau bese taudia, Iesu dekenai idia abidadama henia vadaeni taudia dekenai aiemai laloa gauna ai torea vadaeni, revareva dekenai. Ai gwau, kaivakuku dekenai henia aniani, bona rara, bona aiona idia gigia gaudia ena hidio do idia ania lasi, bona heudahanai karadia do idia karaia lasi.” \s1 Paulo be Dubu Helaga dekenai ia lao \p \v 26 Vadaeni, Paulo be inai taudia danu ia lao. Bona kerukeru, hagoevaia ena kara ibounai ia karaia idia danu. Gabeai Dubu Helaga lalonai Paulo ia raka vareai, bona ia ese hahelagaia tauna dekenai ia gwauraia, dina hida do ia lao ela bona idia edia hagoevaia kara do ia doko. Bona Paulo ese danu ia gwauraia edena negai boubou gauna do ia henia, unai tau 4 ta ta edia latanai. \s1 Ierusalema taudia ese Paulo idia dogoatao \p \v 27 Inai dina 7 be kahirakahira idia ore neganai, Iuda taudia haida Asia dekena amo ese Paulo idia itaia Dubu Helaga lalonai. Idia ese taunimanima idia habadua, vadaeni idia ese Paulo idia dogoatao. \v 28 Idia boiboi, idia gwau, “Israela taudia e, umui durua ai. Inai tau ese taunimanima ibounai gabu ibounai dekenai ia hadibaia noho, iseda bese bona Mose ena taravatu bona inai Dubu Helaga do idia ura henia lasi. Bona inai danu ia karaia: Ia ese Helene taudia Dubu Helaga lalonai ia hakaua vareai, bona inai Gabu helagana ia hamiroa.” \v 29 Inai bamona idia hereva, badina be guna idia ese Tropimo, Efeso tauna, hanua lalonai Paulo danu idia itaia. Bona idia laloa, Paulo ese Dubu Helaga lalonai Tropimo ia hakaua vareai vadaeni. \p \v 30 Hanua ena kahana ibounai dekenai hoa mai badu danu ia vara, bona mai boiboi bada danu hanua taudia idia heau hebou, Paulo idia dogoatao, Dubu Helaga dekena amo idia veria lao murimuri. Vadaeni, nega tamona iduara ibounai be idia koua. \s1 Roma tuari taudia ese Paulo idia hamauria \p \v 31 Idia ura Paulo idia alaia gwauraia. To Ierusalema ibounai ia heai noho sivaraina be tuari biaguna ia kamonai. \v 32 Vadaeni karaharaga ia ese tuari taudia mai edia kapena taudia ia hakaua, bona idia heau diho taunimanima dekenai. Taunimanima ese tuari biaguna mai ena tuari taudia danu idia itaia neganai, Paulo dekenai dadabaia kara idia hadokoa. \v 33 Tuari biaguna be Paulo dekenai ia lao, ia dogoatao, oda ia gwauraia, auri rua dekenai idia kwatua. Gabeai ia henanadaia, ia gwau, “Inai tau be daika, bona dahaka ia karaia?” \v 34 Taunimanima lalonai haida be hereva ta, ma haida hereva ta idia boiboi. Heai dainai tuari biaguna be dahaka ia vara ena sivarai ia davaria diba lasi. Unai dainai oda ia gwauraia, Paulo be tuari rumana do idia hakaua vareai. \v 35 Vadavada dekenai ia ginidae, vadaeni tuari taudia ese Paulo idia huaia daekau, badina taunimanima be idia dagedage maragi lasi. \v 36 Badina ibounai be Paulo ena murinai idia raka, idia boiboi, idia gwau, “Alaia mase!” \s1 Paulo ese Ierusalema taudia dekenai ia haroro \p \v 37 Tuari ruma kahirakahira idia hakaua vareai neganai, Paulo ese tuari biaguna badana ia noia, ia gwau, “Mani emu kara, lau ura hereva oi dekenai.” \p Tuari biaguna badana ia gwau, “Helene gado oi diba, a? \v 38 Oi be unai Aigupito tauna lasi, a? Ia be guna neganai ala-ala ia hamatamaia, bona ala-ala taudia 4000 ia hakaudia lao taunimanima noho lasi gabuna dekenai?” \p \v 39 Paulo ia gwau, “Lau be Iuda tauna, egu hanua be Taso, Kilikia tano dekenai, gabu be mai ladana. Mani emu kara, lau ura taunimanima dekenai lau hereva.” \p \v 40 Gwau maoro ia henia. Vadaeni Paulo ese vadavada ena latanai ia gini, bona iena imana ia abia isi, taunimanima edia boiboi do ia koua totona. Idia be regerege lasi neganai, Paulo ese Heberu gado dekenai idia ia hereva henia, ia gwau, \c 22 \p \v 1 “Lauegu varavara bona lauegu tamana e, lau ura egu sivarai umui dekenai lau hamaoroa. Mani umui kamonai.” \v 2 Idia kamonai ia be Heberu gado dekenai ia hereva, vadaeni idia regerege lasi, bona Paulo ia gwau, \p \v 3 “Lau be Iuda tauna, Taso hanua lalonai lau vara, Kilikia tano dekenai. To lau be inai hanua Ierusalema lalonai lau bada, bona Gamaliela be lauegu hadibaia tauna. Ia ese iseda sene edia taravatu korikori lau dekenai ia hadibaia. Bona Dirava ena gaukara dekenai lau goada karaia, umui ese harihari umui goada karaia noho hegeregere. \v 4 Inai Iesu ena Dala dekenai idia raka taudia lau dagedage henia ela bona idia mase. Tatau bona hahine lau kwatua, bona dibura ruma lalonai lau ese idia lau negea vareai. \v 5 Hahelagaia Tauna Badana bona Kaunsolo tau badadia ibounai be egu hereva idia hamomokania diba. Idia ese revareva lau dekenai idia henia, iseda varavara Damaseko dekenai idia torea. Vadaeni lau lao, unai Damaseko Keristani taudia do lau kwatua totona. Lau ura Ierusalema dekenai idia do lau abia mai, auri dekenai kwatua, edia kerere davana idia abia totona. \s1 Paulo ese iena lalona ia giroa sivaraina ia gwauraia \p \v 6 “To lau lao neganai, Damaseko kahirakahira, dina tubua bamona, diari badana ta guba dekena amo ia diho, lau ia koua hagegea. \v 7 Tano dekenai lau moru, bona gado ta lau kamonai, lau dekenai ia hereva, ia gwau, ‘Saulo e, Saulo e, badina dahaka lau dekenai oi dagedage noho?’ \v 8 Lau haere, lau gwau, ‘Lohiabada e, oi be daika?’ Lau dekenai ia hereva, ‘Lau be Iesu, Nasareta tauna, oi ese oi dagedage henia tauna.’ \v 9 Lau danu idia laolao taudia ese diari idia itaia, to lau dekenai ia hereva gadona idia kamonai lasi. \p \v 10 “Vadaeni lau nanadaia, lau gwau, ‘Lohiabada e, dahaka dohore lau karaia?’ Lohiabada lau dekenai ia gwau, ‘Oi toreisi, Damaseko oi lao, unuseni tau ta do ia hadibaia dahaka gau ibounai do oi karaia.’ \v 11 Unai diari badana ese egu matana ia koua, gau ta lau itaia lasi. Vadaeni, lau dekenai idia noho taudia ese egu imana idia abia, lau idia hakaua lao Damaseko dekenai. \p \v 12 “Unuseni tau ta ia noho, ladana be Anania. Ia be Dirava dekenai gari, bona iseda taravatu laloa momo tauna. Iuda taudia ibounai Damaseko dekenai idia gwau ia be tau namona ta. \v 13 Ia be lau dekenai ia mai, lau badinai ia gini, ia gwau, ‘Egu tadina Saulo e, oiemu matana do idia kehoa lou.’ Nega tamona lau ese Anania lau itaia. \v 14 Vadaeni ia gwau, ‘Iseda sene edia Dirava ese oi ia abia hidi vadaeni, iena ura be do oi diba, bona Kara Maoromaoro Tauna do oi itaia, bona iena uduna ena hereva danu do oi kamonai. \v 15 Badina be, ia dainai, oi itaia bona oi kamonai gaudia do oi gwauraia hedinarai, taunimanima ibounai edia vairanai. \v 16 Vadaeni, dahaka oi naria? Oi toreisi, bapatiso oi abia, oiemu kara dika ia huria totona, iena ladana dekenai oi boiboi dainai.’ \s1 Dirava ese Paulo ia siaia idau bese taudia dekenai \p \v 17 “Ierusalema dekenai lau giroa lou, bona Dubu Helaga lalonai lau guriguri noho neganai lau mata hanai. \v 18 Lohiabada lau itaia. Lau dekenai ia hereva, ia gwau, ‘Kara haraga, Ierusalema oi rakatania haraga, badina be lauegu sivarai oi gwauraia neganai do idia abia dae lasi.’ \v 19 Lau gwau, ‘Lohiabada e, idia diba lau be guna lau lao dubu ibounai, oi dekenai abidadama taudia dibura ruma lalonai lau koua bona lau dadabaia. \v 20 Oiemu hereva gwauraia tauna Stefano idia alaia neganai, lau danu idia dekenai lau gini, inai ala-ala taudia edia kara lau hanamoa, bona edia dabua lau naria.’ \v 21 To Iesu ese lau dekenai ia hereva, ia gwau, ‘Vadaeni, oi lao. Oi do lau siaia lao, gabu daudau dekenai, idau bese taudia dekenai.’ ” \p \v 22 Idia ese Paulo dekenai idia kamonai ela bona inai hereva, vadaeni, idia boiboi, idia gwau, “Abia lao, alaia mase! Inai bamona tauna ia noho tanobada be namo lasi.” \v 23 Idia boiboi, bona edia kouti dabua idia negea, bona kahu danu idia negea daekau. \s1 Roma tuari taudia ese Paulo idia naria namonamo \p \v 24 Unai dainai tuari biaguna ese iena tuari taudia dekenai oda ia gwauraia, tuari rumana lalonai Paulo idia hakaua vareai. Ia gwau Paulo do idia dadabaia, bona do idia henanadaia, Iuda taudia edia dagedage badina be dahaka. \p \v 25 To idia ese Paulo idia kwatua hegaegae dadabaia totona neganai, Paulo ese iena badinai ia gini kapena dekenai ia nanadaia, ia gwau, “Taravatu be ia gwau dahaka? Bema ia be kota lasi guna, Roma tauna umui dadabaia diba, o lasi?” \p \v 26 Kapena ese inai hereva ia kamonai neganai, ia lao, tuari biaguna dekenai ia hamaoroa, ia gwau, “Dahaka oi karaia noho? Badina be inai tau be Roma tauna.” \p \v 27 Tuari biaguna ia lao, Paulo dekenai ia gwau, “Oi hamaoroa lau, oi be Roma tauna, a?” \q1 Paulo ia gwau, “Oibe.” \p \v 28 Tuari biaguna ia gwau, “Roma tauna ena dagi be lau hoia moni badana dekenai.” \p Paulo ia gwau, “To lau be inai dagi lalonai lau vara.” \p \v 29 Vadaeni nega tamona Paulo idia dadabaia gwauraia taudia be idia rakatania. Tuari biaguna danu ia gari, badina be hari ia diba vadaeni Paulo be Roma tauna, bona ia ese ia kwatua kava dainai. \p \v 30 Kerukeru dina, tuari biaguna ia ura diba momokani dahaka badina Iuda taudia ese Paulo idia samania. Unai dainai ia ese kwatua auri ia kokia, bona dubu biagudia bona Kaunsolo ibounai dekenai ia boiboi, do idia hebou. Vadaeni, ia ese Paulo ia hakaua diho, bona idia edia vairana dekenai ia haginia. \c 23 \s1 Paulo, Kaunsolo taudia vairanai \p \v 1 Paulo ese Kaunsolo taudia ia itaia goada noho, vadaeni ia gwau, “Egu varavara e, lauegu lalona be goevagoeva, bona kerere lasi danu Dirava ena vairanai lau noho, ia mai bona hari.” \v 2 Inai bamona ia hereva, vadaeni Hahelagaia Tauna Badana Anania ese Paulo ena badinai gini taudia dekenai ia hamaoroa, Paulo ena uduna idia botaia. \v 3 Bona Paulo ese ia dekenai ia hereva, ia gwau, “Dirava ese oi do ia botaia, oi be magu idia penia kurokuro gauna bamona. Iniseni oi helai, lau oi kota henia taravatu hegeregere, a? To taravatu oi makohia inai, oi oda idia ese lau idia botaia.” \p \v 4 Paulo ena badinai idia gini taudia idia gwau, “Dirava ena Hahelagaia Tauna Badana oi hadikaia, a?” \p \v 5 Paulo ia gwau, “Egu varavara e, lau diba lasi ia be Hahelagaia Tauna Badana, badina be Buka Helaga ia gwau, ‘Oiemu bese ena lohia ena ladana oi hadikaia lasi.’ ” \p \v 6 Paulo ese Kaunsolo taudia ia itaia, haida be Sadukea taudia, ma haida be Farisea taudia. Vadaeni Kaunsolo lalonai ia boiboi, ia gwau, “Egu varavara e, lau be Farisea tauna, bona Farisea tauna ena natuna. Iniseni idia kota henia lau, badina be lau laloa momokani, mase taudia dohore idia toreisi lou.” \p \v 7 Inai bamona ia hereva, vadaeni Farisea taudia bona Sadukea taudia idia hepapahuahu, bona hebou taudia idia parara kahana rua. \v 8 Badina be Sadukea taudia idia gwau toreisi lou be lasi, aneru be lasi, lauma danu be lasi. To Farisea taudia be inai toi idia abidadama henia noho. \v 9 Vadaeni heai ia vara, bona Farisea kahana edia hadibaia taudia haida idia toreisi, idia hereva goada, idia gwau, “Inai tau dekenai kerere ta ai davaria lasi, sedira aneru ta o lauma ta be ia dekenai ia hereva vadaeni.” \p \v 10 Hepapahuahu be ia bada daekau, bona tuari biaguna ia gari, Paulo do idia darea, ia mase garina. Vadaeni, ia ese iena tuari taudia dekenai ia oda, do idia diho lao, Paulo be taunimanima edia huanai dekena amo do idia dadia, bona tuari ruma lalonai do idia hakaua vareai. \p \v 11 Hanuaboi lalonai Lohiabada be Paulo ena badinai ia gini, ia gwau, “Oi goada noho, badina Ierusalema dekenai lauegu hereva oi gwauraia hegeregere, Roma dekenai danu do oi gwauraia.” \s1 Iuda taudia ese Paulo alaia mase dala idia tahua \p \v 12 Kerukeru dabai, Iuda taudia haida idia hebou, laloa tamona danu gwauhamata idia karaia, idia aniani lasi, bona ranu inua lasi ela bona Paulo do idia alaia mase. \v 13 Inai bamona idia gwauhamata hebou taudia be ibounai 40 mai kahana. \v 14 Idia lao dubu biagudia bona hanua tau badadia dekenai, idia gwau, “Ai be gwauhamata metauna ai karaia vadaeni, ai be do ai aniani lasi ela bona Paulo do ai alaia mase. \v 15 Inai dainai, umui bona Kaunsolo taudia ese hereva umui siaia lao tuari biaguna dekenai, ia ese Paulo do ia abia mai umui dekenai. Inai bamona umui koia, umui ura iena kara gaudia umui tahua lou gwauraia. To ai be dohore ai naria noho, bona umui dekenai do ia ginidae lasi neganai, vadaeni do ai alaia mase.” \p \v 16 To Paulo ena taihuna ena natuna mero ese inai gwauhamata hereva ia kamonai. Inai dainai tuari ruma dekenai ia raka vareai, Paulo dekenai ia hamaoroa. \v 17 Paulo ese kapena ta dekenai ia boiboi, ia gwau, “Inai mero be tuari biaguna dekenai oi hakaua lao, badina be hereva ta do ia hamaoroa.” \v 18 Vadaeni, ia ese ia hakaua lao tuari biaguna dekenai, ia gwau, “Unai dibura tauna Paulo ese lau dekenai ia boiboi, ia noinoi inai mero be oi dekenai do lau hakaua mai, badina be hereva ta do ia hamaoroa oi.” \p \v 19 Tuari biaguna ese mero ena imana ia abia, ia hakaua siri, ia nanadaia hunia bamona, ia gwau, “Dahaka oi ura hamaoroa lau?” \p \v 20 Mero ia gwau, “Iuda taudia idia laloa tamona vadaeni, oi dekenai do idia noinoi, kerukeru Paulo do oi hakaua diho Kaunsolo dekenai, iena kara gaudia ma do idia henanadaia lou totona. \v 21 To edia noinoi oi kamonai lasi, badina be tatau 40 mai kahana be gabu ta dekenai do idia hunia, bona do idia naria noho ia dekenai. Ibounai idia gwauhamata vadaeni, aniani idia ania lasi, ranu idia inua lasi ela bona Paulo idia alaia mase. Idia be harihari idia hegaegae noho, oiemu oda dekenai idia naria noho.” \p \v 22 Tuari biaguna ia gwau, “Hari oi hereva lau dekenai gaudia, tau ta dekenai oi hamaoroa lasi.” Vadaeni, mero ia siaia lao. \s1 Roma tuari taudia ese Paulo idia hakaua lao Kaisarea dekenai \p \v 23 Tuari biaguna ese kapena rua dekenai ia boiboi, ia gwau, “Tuari taudia 200, bona hosi dekenai idia guia taudia 70, bona io idia dogoatao taudia 200 umui abia hegaegae. Hari hanuaboi, 9 okaloka do idia lao Kaisarea. \v 24 Hosi haida oi henia idia dekenai, idia dekenai Paulo do ia guia lao. Vadaeni, Gavana Feliki dekenai Paulo do idia abia lao, mai ena mauri danu.” \v 25 Revareva danu ia torea, inai bamona: \p \v 26 “Lau, Klaudio Lusia, ese oi Feliki, gavana tauna namo herea, lau hanamoa oi. \v 27 Inai tau Paulo, be Iuda taudia ese idia dogoatao, do idia alaia gwauraia. Lau kamonai ia be Roma tauna, unai dainai lau be tuari taudia danu ai lao, ai hamauria. \v 28 Lau ura diba badina be dahaka idia samania, unai dainai edia Kaunsolo dekenai lau hakaua diho. \v 29 Unuseni lau davaria edia taravatu dainai Paulo idia samania, to ia hamasea badina, o dibura ruma koua badina ta lau davaria lasi. \v 30 To lau kamonai, Iuda taudia ese ia alaia mase hereva idia karaia noho. Unai dainai oi dekenai ia lau siaia mai inai, bona ia idia samania taudia lau hamaoroa, oi dekenai idia mai, bona oiemu vairana dekenai do idia kota henia.” \p \v 31 Vadaeni, tuari taudia ese tuari biaguna ena oda hegeregere idia karaia, Paulo idia abia, bona unai hanuaboi Anetipatiri dekenai idia hakaua lao. \v 32 Kerukeru, tuari ruma dekenai idia giroa lou, to hosi dekenai idia guia taudia be Paulo danu idia lao. \v 33 Kaisarea dekenai idia hakaua lao, bona revareva be gavana dekenai idia henia, bona Paulo danu idia hakaua vareai gavana ena vairanai. \v 34 Gavana ese revareva ia duahia, bona Paulo dekenai ia henanadaia ia be edena gabu mai tauna. Ia kamonai ia be Kilikia kahana tauna neganai ia gwau, \v 35 “Oi idia samania taudia do idia mai neganai, oiemu hereva ibounai do lau kamonai.” Vadaeni, ia ese oda ia henia, Paulo be Heroda ena kota ruma lalonai do idia koua. \c 24 \s1 Paulo, Feliki ena vairanai \p \v 1 Dina 5 murinai Hahelagaia Tauna Badana, Anania, ia diho mai Kaisarea dekenai, Iuda edia tau badadia haida danu, bona Roma taravatu diba tauna ta ladana Teretulo. Vadaeni, gavana ena vairana dekenai idia gini, Paulo idia samania. \v 2 Paulo dekenai idia boiboi ia mai. Vadaeni, Teretulo ese samania hereva ia hamatamaia, ia gwau, \p “Feliki e, oi tau namo herea mai aonega danu, ai oi gunalaia namo herea dainai, ai be maino dekenai ai noho nega daudau. Bona oi dainai aiemai tano ese hanamoa gaudia momo ia davaria. \v 3 Ai be inai dainai oi ai hanamoa, gabu ibounai dekenai, nega ibounai. Bona ai tanikiu henia oi dekenai. \p \v 4 “Lau ura lasi oiemu nega lau haorea kava, to mani emu kara oi bogahisihisi ai dekenai, bona aiemai hereva kwadogi oi kamonai. \v 5 Inai tau Paulo ai davaria, ia be kerere havaraia tauna. Iuda taudia tanobada kahana ibounai dekenai, edia huanai heai ia havaraia noho. Bona ia be Nasareta orea edia gunalaia tauna. \v 6 Ia ese Dubu Helaga ia hamiroa toho, bona ai dogoatao. Ai ura aiemai taravatu dekenai do ai kota henia. \v 7 To Lusia, tuari biaguna ia mai, bona mai dagedage danu aiemai imana dekena amo ia dadia. \v 8 Bona Lusia ese oda ia gwauraia, Paulo idia samania taudia be oi dekenai idia mai. Mani, oi ese inai tau oi henanadaia, bona ai ese ai samania gaudia ibounai oi sibona do oi diba.” \p \v 9 Bona Iuda taudia danu ese iena hereva idia durua, idia gwau, “Unai hereva ibounai be momokani.” \s1 Paulo be Feliki vairanai ia hereva \p \v 10 Gavana ese imana dekenai Paulo ia hadibaia do ia hereva, vadaeni Paulo ese ia haere, ia gwau, \p “Lau diba, oi ese lagani momo inai bese dekenai kota naria gaukara oi karaia. Unai dainai mai moale danu lau sibona egu haere oi dekenai do lau henia. \v 11 Bema oi tahua, do oi diba, dina 12 sibona ia lao vadaeni, Ierusalema dekenai lau daekau guriguri totona. \v 12 Dubu Helaga lalonai tau ta danu lau hepapahuahu lasi, lau idia davaria lasi inai bamona. Bona dubu edia lalonai o hanua lalonai lau be taunimanima edia huanai heai ta lau havaraia lasi. \v 13 Lau dekenai idia samania gaudia idia hamomokania diba lasi. \p \v 14 “To inai hereva tamona lau ura gwauraia hedinarai oi dekenai: Lau ese Iesu ena Dala dekenai lau raka noho, bona inai kara dekena amo, lau ese aiemai sene taudia edia Dirava lau tomadiho henia noho. Iuda taudia idia gwau inai Iesu ena Dala be kerere. To Mose ena taravatu bona peroveta bukadia lalonai idia torea gaudia ibounai lau abidadama henia noho. \p \v 15 “Lau be mai egu abidadama Dirava dekenai, inai lau idia samania taudia hegeregere. Aiemai abidadama be inai: Mase taudia dohore idia toreisi lou, kara maoromaoro taudia, bona kara maoromaoro lasi taudia danu. \v 16 Inai dainai lau goada karaia noho, mai lalona maoromaoro danu lau noho Dirava ena vairana dekenai, bona taunimanima edia vairanai danu. \p \v 17 “Lagani momo idau gabudia dekenai lau noho murinai, Ierusalema dekenai giroa lou, egu bese dekenai moni henia, bona boubou gaudia do lau atoa totona. \v 18 Inai bamona lau karaia noho neganai, bona lau idia hagoevaia momokani murinai, Dubu Helaga lalonai idia davaria lau. Taunimanima lau danu be lasi, bona heai be lasi. \v 19 To Iuda taudia haida Asia kahana dekena amo ese lau idia dogoatao unuseni. Bema lauegu kerere ta idia davaria, oiemu vairana dekenai idia mai be namo, bona idia samania lau. \v 20 Bema lasi, iniseni idia noho taudia ese oi dekenai idia hamaoroa be namo, Kaunsolo vairanai lau gini neganai, dahaka kerere lau dekenai idia davaria. \v 21 To gauna be inai hereva tamona sibona: Idia edia huanai lau gini neganai, lau hereva goadagoada, lau gwau, ‘Mase taudia be dohore idia toreisi lou mauri dekenai.’ Unai hereva dainai hari dina umui kota henia lau.” \p \v 22 Inai Iesu ena Dala ena hereva Feliki ia diba momo. Inai dainai ia ese kota ia koua. Ia gwau, “Lusia, tuari biaguna ia mai neganai, oiemu kota hereva do lau laloa.” \v 23 Vadaeni Feliki ese kapena ia hamaoroa, Paulo do idia gimaia, to ia koua momokani lasi, bona bema Paulo ena turana haida idia ura gau henia ia dekenai, edia dala koua lasi. \s1 Feliki ese Paulo ia atoa dibura ruma lalonai, lagani rua unuseni ia noho \p \v 24 Dina haida murinai, Feliki mai ena adavana Drusila danu idia mai. Drusila be Iuda hahine. Feliki ese Paulo ia boiria mai, bona Paulo ena hereva haida ia kamonai. Paulo ese Keriso Iesu dekenai abidadama henia kara ia herevalaia. \v 25 To Paulo ese kara maoromaoro, bona tauanina ena ura karaia lasi kara, bona Dirava ena kota bada dinana dohore ia mai herevana ia gwauraia neganai Feliki ia gari, ia gwau, “Harihari oi lao, nega namona lau davaria neganai, be do lau boiboi, oi mai lou.” \v 26 Badina be ia laloa sedira Paulo ese moni haida do ia henia. Unai dainai nega momo ia boiboi ia dekenai, ia danu herevahereva totona. \p \v 27 Lagani rua ia lao murinai, Porokio Festo ese Feliki ena gabu ia abia. Feliki ia ura Iuda taudia be ia dekenai do idia moale. Unai dainai Paulo ia rakatania dibura lalonai. \c 25 \s1 Paulo, Festo ena vairanai \p \v 1 Festo ia ginidae, Iudea tano naria gaukara do ia karaia totona. Dina toi murinai Kaisarea ia rakatania, ia daekau Ierusalema. \v 2 Unuseni dubu biagudia bona Iuda tau badadia ese Paulo idia samania. Festo dekenai idia noinoi goada, idia gwau, \v 3 “Oi durua ai, mani emu kara inai Paulo oi siaia mai Ierusalema.” Badina be idia laloa tamona, Paulo do idia alaia mase, dala dekenai ia daekau mai neganai. \v 4 To Festo ia haere, ia gwau, “Paulo be Kaisarea dibura ruma dekenai do ia noho, bona nega sisina do lau giroa lou unuseni. \v 5 Namona be emui gunalaia taudia lau danu do ai lao Kaisarea. Bona bema inai tau be mai ena kerere, idia be unuseni do idia samania.” \p \v 6 Festo be idia danu Ierusalema dekenai ia noho dina 8 o 10 bamona, vadaeni ia lou lao Kaisarea. Kerukeru dina dekenai, kota gabuna dekenai ia helai bona ia oda, Paulo do idia hakaua vareai. \v 7 Paulo ia ginidae neganai, Ierusalema dekena amo idia mai Iuda taudia be ia dekenai idia gini hagegea. Idia be samani hereva momo Paulo ena latanai idia gwauraia, to idia hamomokania dala be lasi. \v 8 Paulo be ia haere, ia gwau, “Lau be Iuda taudia edia taravatu lau makohia lasi, Dubu Helaga lau hadikaia lasi, bona Kaisarea dekenai lau kerere lasi.” \p \v 9 To Festo ia ura Iuda taudia be ia dekenai do idia moale, inai dainai Paulo dekenai ia henanadaia, ia gwau, “Oi ura lao Ierusalema, unuseni inai samani hereva kota dekenai do lau kamonai?” \p \v 10 Paulo ia gwau, “Lau be Kaisara ena kota vairana dekenai lau gini noho. Inai be lauegu kota korikori. Lau be Iuda taudia dekenai kerere ta lau karaia lasi, oi danu oi diba. \v 11 Bema taravatu lau makohia, o kara ta lau karaia, unai kara davana be mase, vadaeni, lau idia alaia mase be namo. To bema edia samani hereva be momokani lasi, tau ta be hegeregere lasi edia imana dekenai lau ia atoa. Lau be Kaisara dekenai lau noinoi. Iena kota dekenai lau lao be namo.” \p \v 12 Vadaeni, Festo be iena sisiba henia taudia danu idia herevahereva, gabeai Paulo dekenai ia haere, ia gwau, “Oi be Kaisara dekenai oi noinoi. Vadaeni, Kaisara dekenai do oi lao.” \s1 Agripa ia ginidae \p \v 13 Dina haida murinai, King Agripa mai Berenike danu idia diho mai Kaisarea, Festo hanamoa totona. \v 14 Dina momo unuseni idia noho murinai, Festo ese Paulo ena hereva king dekenai ia hamaoroa, ia gwau, “Tau ta iniseni ia noho, Feliki ese dibura ruma lalonai ia rakatania. \v 15 Ierusalema lau lao neganai, Iuda edia dubu biagudia bona tau badadia ese inai tau idia samania, bona idia ura lau kota henia. \v 16 To idia dekenai lau haere, lau gwau, ‘Ai Roma taudia aiemai kara be, tau ta do ai kota kava lasi. Kerere tauna be iena samania taudia edia vairanai do ia gini guna, bona ia be mai ena nega edia samani hereva dekenai do ia haere.’ \p \v 17 “Vadaeni, idia ibounai iniseni idia mai neganai, lau naria lasi, to kerukeru dina kota gabuna dekenai lau helai, bona lau oda inai tau do idia hakaua mai. \v 18 Iena samania taudia idia toreisi neganai, lau laloa kara kerere haida do idia gwauraia iena latanai, to idia gwauraia lasi. \v 19 Idia be edia guriguri kara sibona dekenai idia hepapahuahu. Bona tau ta, ladana Iesu idia herevalaia, ia mase vadaeni, to Paulo ia hereva goada, ia gwau inai Iesu be ia mauri noho. \v 20 Inai hereva tahua dalana dekenai lau daradara. Inai dainai Paulo lau henanadaia, ia ura Ierusalema dekenai ia lao, inai gau kotalaia totona, o lasi. \v 21 To Paulo ese ia noinoi lau dekenai, do ita gimaia noho ela bona Augusto ese do ia kota henia. Unai dainai lau oda idia gimaia noho, ela bona Kaisara dekenai do lau siaia lao.” \p \v 22 Agripa ese Festo dekenai ia hereva, ia gwau, “Lau danu lau ura inai tau ena hereva lau kamonai.” \p Festo ia gwau, “Kerukeru do oi kamonai.” \s1 Paulo, Agripa ena vairanai \p \v 23 Kerukeru dina dekenai, Agripa bona Berenike idia mai, king ena toana gaudia momo danu, hebou ruma lalonai idia raka vareai. Idia danu be tuari biagudia bona hanua tau badadia. Vadaeni, Festo ia oda, Paulo idia hakaua vareai. \v 24 Festo ia gwau, “King Agripa e, bona ai danu umui hebou noho taudia e. Inai tau, Paulo, mani umui itaia. Ia totona Iuda taudia ibounai Ierusalema dekenai bona iniseni danu lau dekenai idia noinoi. Idia boiboi goada, namo lasi inai Paulo ia mauri. \v 25 Lau tahua, to ena davana be mase kara ta lau davaria lasi ia dekenai. Ma Paulo ese ia noinoi, Augusto ena vairana dekenai do ia kota. Inai dainai lau laloa do lau siaia lao. \v 26 To Paulo totona lau be hereva maoromaoro ta lau torea diba lasi lauegu biaguna dekenai. Unai dainai lau hakaua mai vadaeni umui emui vairanai, bona oi vairanai danu, King Agripa e. Bona iena kara ita tahua nega lalonai, lau be Paulo totona hereva ta do lau davaria, vadaeni do lau torea. \v 27 Badina lau laloa be ia maoro lasi, bema dibura tauna lau siaia lao kava, iena samani hereva be lasi neganai.” \c 26 \s1 Paulo be Agripa ena vairanai ia hereva \p \v 1 Agripa ese Paulo dekenai ia hereva, ia gwau, “Ia namo, oi sibona oi hereva.” Vadaeni, Paulo ese iena imana ia abia isi, bona ia haere, ia gwau, \p \v 2 “King Agripa e, lau be moale, badina be Iuda taudia ese lau idia samania gaudia ibounai be oiemu vairanai do lau haere. \v 3 Badina korikori be, Iuda taudia edia kara bona edia hepapahuahu gaudia oi diba namonamo vadaeni. Unai dainai lau noinoi, egu hereva oi kamonai, mani emu kara oi hesiku haraga lasi. \p \v 4 “Lauegu kara, lau uhau neganai ia mai bona hari, egu bese taudia edia huanai bona Ierusalema lalonai danu be Iuda taudia ibounai idia diba. \v 5 Idia be nega daudau idia diba, bona bema idia ura, idia gwauraia diba, guna lau be Farisea tauna. Unai orea be taravatu metaudia ibounai idia badinaia, lau danu. \v 6 Inai kota gabuna lalonai inai hari lau gini badina be Dirava ena gwauhamata gauna lau laloatao, aiemai sene taudia dekenai ia henia gwauhamata. \v 7 Aiemai iduhu 12 ese inai gwauhamata davaria totona idia naria noho. Inai dainai idia ese Dirava idia tomadiho henia, dina bona hanuaboi. King e, inai gwauhamata lau naria dainai, Iuda taudia ese idia samania lau. \v 8 Badina dahaka umui ese inai bamona umui laloa: Dirava ese mase taudia ia hatorea isi lou hereva be ita abia dae diba lasi? \p \v 9 “Lau danu guna lau laloa gau momo lau karaia Iesu, Nasareta tauna ena ladana hadikaia totona, be namo. \v 10 Inai bamona kara Ierusalema dekenai lau karaia. Dubu biagudia ese siahu lau dekenai idia henia. Bona Dirava ena taudia momo dibura ruma lalonai lau koua. Bona kota ese inai Keristani taudia alaia mase herevana idia gwauraia neganai, lau danu ese idia mase herevana lau gwauraia. \v 11 Dubu ibounai lalonai nega momo lau ese idia lau dadabaia, lauegu ura be idia ese Iesu ena ladana do idia hadikaia. Idia dekenai lau badu dikadika dainai, lau be idau bese edia hanua dekenai lau lao, idia do lau dagedage henia totona. \s1 Paulo ese iena lalona ia giroa sivaraina ia gwauraia \p \v 12 “Inai gaukara karaia totona Damaseko dala dekenai lau raka lao. Dubu biagudia ese siahu bona oda lau dekenai idia henia. \v 13 Inai dala dekenai, King e, dina tubua neganai, diari ta lau itaia guba dekena amo ia tara goada, iena diari be bada, dina ena diari be maragi. \v 14 Ia ese lau bona lau danu idia raka taudia dekenai ia tara. Ai ibounai tano dekenai ai moru, bona lau be gado ta lau kamonai, Heberu gado dekenai ia hereva, ia gwau, ‘Saulo e, Saulo e, badina dahaka lau dekenai oi dagedage? Oi sibona ikoko matana oi moia, vadaeni oi hisihisi.’ \v 15 Lau haere, lau gwau, ‘Lohiabada e, oi be daika?’ Lohiabada ia hereva, ‘Lau be Iesu, oi ese lau oi dagedage henia. \v 16 To oi toreisi, oi gini maoro. Oi dekenai lau hedinaraia badina be inai: Lauegu hesiai tauna do lau halaoa oi. Oi itaia gaudia, bona oi dekenai do lau hedinaraia gaudia danu be do oi gwauraia hedinarai. \v 17 Heberu taudia bona idau bese taudia edia siahu dekena amo do lau hamauria oi. Idia dekenai oi do lau siaia. \v 18 Edia matana do oi kehoa, vadaeni dibura do idia rakatania, bona mai lalona giroa danu, diari dekenai do idia mai. Vadaeni Satani ena siahu do idia rakatania, bona Dirava dekenai do idia mai. Vadaeni idia edia kara dika do idia gwauatao, lau dekenai idia abidadama henia dainai, bona Dirava ena abia hidi taudia huanai edia gabu do idia abia.’ \s1 Paulo ese iena gaukara anina ia gwauraia \p \v 19 “Unai dainai, king Agripa e, guba dekena amo lau dekenai ia hedinaraia gauna ena sisiba dekenai lau kamonai henia lasi, a? Lasi momokani, \v 20 to Damaseko taudia dekenai lau haroro guna, gabeai Ierusalema taudia, gabeai Iudea kahana ibounai, bona inai murinai idau bese taudia danu dekenai lau haroro. Egu haroro be, idia edia lalona do idia giroa, Dirava dekenai do idia mai, bona kara do idia karaia, edia lalona giroa hamomokania totona. \v 21 Inai lau karaia dainai, Iuda taudia ese Dubu Helaga lalonai lau idia dogoatao, lau idia alaia gwauraia. \v 22 To Dirava dekena amo durua lau davaria, unai negana ia mai bona harihari. Bona inai dainai iniseni lau gini, taunimanima ibounai dekenai lau haroro, maragidia bona badadia. Lau be idau hereva lau gwauraia lasi, lau be peroveta taudia bona Mose, guna idia ese idia hereva gaudia sibona lau gwauraia noho. \v 23 Hereva be inai: Keriso do ia hisihisi guna, bona ia be tau ginigunana mase dekena amo ia toreisi lou, hamauria kara ena diari be Iuda taudia bona idau bese taudia dekenai ia gwauraia totona.” \s1 Paulo ese Festo ena lalona ia ania Keristani do ia halaoa totona \p \v 24 Ia be inai bamona ia haere, vadaeni Festo ia boiboi bada, ia gwau, “Paulo e, oi be kavakava, oiemu aonega badana dainai oiemu lalona ia kavakava.” \p \v 25 To Paulo ia haere, ia gwau, “Tau namo herea Festo e, lau be kavakava lasi, hereva momokani bona maoromaoro lau gwauraia inai. \v 26 King Agripa e, oiemu vairanai lau hereva mai siahu danu, badina be inai gaudia ibounai oi diba. Lau diba vadaeni inai gau ta ia hunia lasi oi dekenai, badina inai gaudia be hunia gabu dekenai idia vara lasi. \v 27 King Agripa e, peroveta taudia edia hereva oi abia dae, a? Lau diba vadaeni oi abia dae.” \p \v 28 Agripa be Paulo dekenai ia hereva, ia gwau, “Oi laloa inai nega kwadogi lalonai Keristani tauna oi halaoa lau, a?” \v 29 Paulo ia gwau, “Nega kwadogi o daudau be herevana, to Dirava ena vairanai lauegu ura tamona be inai, oi bona egu hereva idia kamonai taudia ibounai be lau hegeregere do umui lao. To inai auri kwatua gaudia sibona lau ura lasi umui abia.” \p \v 30 Vadaeni, king bona gavana bona Berenike, bona idia danu helai taudia ibounai idia toreisi. \v 31 Murimuri dekenai idia raka neganai idia herevahereva, idia gwau, “Inai tau ese mase davana kara ta o dibura ruma davana kara ta ia karaia lasi.” \v 32 Agripa ese Festo dekenai ia hereva, ia gwau, “Bema inai tau be Kaisara dekenai ia noinoi lasi neganai, do ita ruhaia diba.” \c 27 \s1 Paulo ia lao Roma \p \v 1 Idia laloa, ai be lagatoi do ai guia, Italia dekenai ai lao. Inai dainai Paulo mai dibura taudia haida danu be tuari kapena ta dekenai idia henia, iena ladana be Iulio. Ia be Augusto ena orea tauna ta. \v 2 Adaramuteno taudia edia lagatoi ta dekenai ai guia. Inai lagatoi be Asia ena kone gabudia do ia lao. Vadaeni ai heau lao, bona Makedonia tauna ta, Tesalonika dekena amo, ena ladana be Arisitako ai danu ia lao. \v 3 Kerukeru dina dekenai Sidono dekenai ai kamokau. Unuseni Iulio ia bogahisihisi Paulo dekenai. Ia ruhaia, bona iena dala ia karaia, iena turadia dekenai do ia lao, bona idia dekena amo iena ura gaudia ia abia. \v 4 Unai gabu ai rakatania, bona aiemai vairana dekenai lai ia mai dainai, Kupro ena lai bada lasi kahana dekenai ai heau. \v 5 Kilikia bona Pamupulia edia davara dekenai ai heau, bona Mura hanua dekenai, Lukia tano dekenai ai kamokau. \p \v 6 Unuseni, kapena ese Alesandria ena lagatoi ta ia davaria, Italia do ia lao. Unai lagatoi dekenai kapena ese ai ia udaia, ai guia. \p \v 7 Dina momo metairametaira ai heau, bona mai hekwarahi bada danu Kenido hanua kahirakahira ai kamokau. Unuseni lai ese aiemai dala ia koua, vadaeni Kerete ena lai bada lasi kahana dekenai ai heau, Salamone iduka henuna kahanai. \v 8 Mai hekwarahi bada danu kone kahirakahira ai heau. Vadaeni, gabu ta dekenai ai kamokau, ena ladana idia atoa Lagatoi Noho Gabu Namodia. Unai gabu bona Lasea hanua idia edia pada be daudau lasi. \p \v 9 Unuseni ai noho ela bona nega daudau ia ore, bona davara ia dika bona gari negana ia ginidae, badina be Iuda taudia edia aniani taravatua ena nega be ia ore. Unai dainai Paulo be idia dekenai ia sisiba, ia gwau, \v 10 “Tatau e, lau diba vadaeni, iseda laolao do ia dika. Gau momo do idia boio. Kohu bona lagatoi sibona lasi, to ita danu sedira do ita mase.” \v 11 To kapena ese lagatoi ena taria tauna bona lagatoi ena biaguna tauna idia edia hereva ia abia dae, Paulo ena hereva ia abia dae lasi. \v 12 Unai be lagatoi kamokau gabuna namona lasi, keruma neganai. Unai dainai lagatoi taudia momo idia ura davara dekenai do ai heau. Idia ura Poinike dekenai ai kamokau, unuseni do ai noho medu ena neganai. Unai Poinike be lagatoi kamokau gabuna ta Kerete motumotu dekenai mai ena vareai gabudia, ta be diho lahara kahanai, bona ta be lahara kahanai. \s1 Guba dikana \p \v 13 Lai namona diho kahana dekena amo ia toa, vadaeni idia laloa edia dala idia karaia be hegeregere, unai dainai dogo idia veria, bona Kerete ena kone kahirakahira dekenai idia heau. \v 14 To nega sisina murinai, guba bada herea ladana lahara ia toa, motumotu dekena amo. \v 15 Lai ese lagatoi ia hodaia lao. Ai ura lai ena vaira kahanai ai heau, to hegeregere lasi. Unai dainai ai karaia toho lasi, bona lai ese lagatoi ia hodaia lao sibona. \v 16 Motumotu maragina ta ena ladana Kauda, ena lai bada lasi kahanai ai heau. Unuseni, ai hekwarahi bada dingi hamauria totona. \v 17 Idia ese dingi idia veria daekau lagatoi dekenai. Bona kwanau goadadia dekena amo lagatoi ena ihuana idia kumia auka, hagoadaia totona. Idia gari badina be sedira lagatoi do ia hure lao, Afrika ena boe dekenai do ia kamokau. Unai dainai palai idia veria diho, bona lai ese ia hodaia lao. \v 18 Kerukeru, guba dikana ese lagatoi ia botaia dikadika noho dainai, kohu be davara dekenai idia negea hamatamaia. \v 19 Dina ihatoina dekenai, lagatoi gaudia danu ma idia negea, edia imana dekenai. \v 20 Dina momo, dina bona hisiu ai itaia lasi, bona guba ia toa dikadika momokani. Bona ai laloa mauri do ai davaria diba lasi momokani. \p \v 21 Idia be nega daudau idia aniani lasi, vadaeni Paulo ese idia edia huanai ia gini, ia gwau, “Tatau e, guna lau gwauraia hereva, Kerete ita rakatania lasi herevana, bema umui kamonai henia be namo. Bema unai bamona, inai dika bona kohu halusia be umui dekenai do ia vara lasi. \v 22 To harihari umui dekenai lau noinoi, umui goada karaia, badina be umui ta ena mauri do ia boio lasi. Lagatoi sibona do ia boio. \v 23 Lau be Dirava ena tau, bona ia dekenai lau tomadiho henia. Varani hanuaboi aneru ta lau dekenai ia gini, \v 24 ia gwau, ‘Paulo e, oi gari lasi, Kaisara ena vairana dekenai do oi gini, bona Dirava ese oi danu idia laolao taudia edia mauri oi dekenai ia henia vadaeni.’ \v 25 Unai dainai, tatau e, umui goada karaia, badina be Dirava lau abidadama henia noho, lau ia hamaoroa gaudia hegeregere do idia vara. \v 26 To motumotu ta dekenai do ita hure daekau.” \s1 Lagatoi ia hure daekau \p \v 27 Guba ena hanuaboi namba 14 ia mai vadaeni, ai be Adaria davara badana ena huanai lai ese ai ia hodaia lao. Bona hanuaboi momokani neganai, lagatoi taudia idia laloa tano be kahirakahira. \v 28 Vadaeni, davara ena dobu makana idia abia hahetoho gauna dekenai, ena dobu be 40 mita. Nega daudau lasi ma idia tohoa lou, 30 mita idia davaria. \v 29 Idia gari, sedira lagatoi be nadi dekenai do ia heau daekau. Inai dainai dogo hani lagatoi ena murina kahana dekena amo idia negea diho, vadaeni idia guriguri dina do ia daekau haraga totona. \v 30 Lagatoi taudia idia ura lagatoi idia rakatania. Vadaeni, dingi be davara dekenai idia atoa diho, to hunia bamona idia karaia, idia ura taunimanima idia laloa dogo haida ma idia negea diho lagatoi ena kwarana kahanai. \v 31 To Paulo ese kapena mai ena tuari taudia danu dekenai ia hereva, ia gwau, “Bema idia be lagatoi dekenai idia noho lasi, umui mauri diba lasi.” \v 32 Vadaeni tuari taudia ese dingi ena kwanau idia utua, dingi ia moru vadaeni davara dekenai. \p \v 33 Dina be kahirakahira ia daekau neganai, Paulo ese ibounai ia hamaoroa aniani do idia ania. Ia gwau, “Dina 14 lalonai umui noho kava, umui aniani lasi. \v 34 Unai dainai, umui dekenai lau hamaoroa, aniani umui ania namo, mauri umui davaria totona. Badina be emui kwarana ena huina ta do ia boio lasi, lasi momokani.” \v 35 Unai bamona ia hereva, vadaeni Paulo ese paraoa sisina ia abia, idia edia vairanai Dirava ia tanikiu henia, ia makohia, ia ania. \v 36 Vadaeni, idia edia lalona idia moale, bona idia ibounai danu aniani idia ania. \v 37 Lagatoi dekenai idia guia taudia ibounai be 276. \v 38 Aniani idia ania hegeregere, vadaeni paraoa be davara dekenai idia negea diho, lagatoi do ia haraga totona. \p \v 39 Daba rere neganai, motumotu ta idia itaia, to ena ladana idia diba lasi. Gohu ta idia itaia, mai ena kone, bona idia laloa, bema dala idia davaria neganai lagatoi do idia abia lao unai gabu dekenai. \v 40 Vadaeni, dogo ibounai ena kwanau idia utua, davara lalonai idia rakatania. Bona taria gaudia edia kwanau idia ruhaia, bona kwarana kahana ena palai idia veria daekau, lai ese lagatoi do ia hodaia lao totona. Vadaeni, kone kahana dekenai idia heau lao. \v 41 To lagatoi ese boe dekenai ia kamokau. Kwarana kahana ia kamokamo momokani, ia marere lasi. To murina kahana be hurehure ena goada ese ia makohia. \p \v 42 Tuari taudia idia laloa dibura taudia do idia alaia mase, haida idia nahu lao bona idia heau garina. \v 43 To kapena ia ura be Paulo ia hamauria dainai edia dala ia koua. Ia ese oda ia gwauraia, nahu diba taudia do idia paudobi guna, bona kone dekenai idia nahu lao. \v 44 Idia murinai noho taudia be do idia diho, haida reirei latanai, ma haida lagatoi gaudia edia latanai. Inai bamona idia karaia, ela bona tano dekenai ibounai idia daekau lao mai mauri danu. \c 28 \s1 Paulo Melita dekenai \p \v 1 Ai ibounai kone dekenai ai roho mauri, vadaeni ai diba inai motumotu ena ladana be Melita. \v 2 Unai gabu taudia idia bogahisihisi ai dekenai. Lahi idia karaia bona ai idia abia dae, badina be medu bona keru ia bada. \v 3 Paulo ese au rakuraku lahi totona ia gogoa. Lahi dekenai ia atoa neganai, gaigai ta, siahu dainai, au dekena amo ia mai, bona Paulo ena imana ia koria. \v 4 Motumotu taudia ese inai gaigai Paulo ena imana dekenai ia koria noho idia itaia, vadaeni idia sibona idia herevahereva, idia gwau, “Momokani inai tau be taunimanima alaia tauna. Inai be davara dekenai ia mase lasi, ia mauri, to Kara Maoromaoro ena dirava ia ura lasi ia mauri.” \v 5 To Paulo ese gaigai ia negea oho lahi dekenai, dika ia davaria lasi. \v 6 Idia itaia noho, idia laloa do ia gudu, o do ia moru diho haraga, bona ia mase. To nega daudau idia itaia noho, bona dika ta ia davaria lasi. Vadaeni edia laloa idia giroa, idia gwau, “Ia be dirava ta.” \p \v 7 Unai gabu kahirakahira dekenai unai motumotu ena lohia ta, ladana Pobelio, ena tano ia noho. Ia ese ai ia abia dae, bona dina toi lalonai, ai ia naria namo herea, mai ena lalona namo danu. \v 8 Pobelio ena tamana be ia hekure mai gorere danu. Iena kopina be siahu, bona rara kukuri ia abia. Paulo ese ia vadivadi henia, ia guriguri, bona iena latanai ena imana ia atoa, vadaeni ia hanamoa. \v 9 Inai bamona ia karaia murinai, unai motumotu ena gorere taudia ibounai idia mai, bona Paulo ese ia hanamodia. \v 10 Vadaeni, ai hanamoa totona harihari gaudia momo idia henia ai dekenai, bona ai guia lou neganai, aiemai ura gaudia lagatoi dekenai idia udaia. \s1 Paulo ia ginidae Roma dekenai \p \v 11 Hua toi murinai, Alesandria ena lagatoi ta dekenai ai guia. Unai lagatoi ena ladana be Hekapa Memero. Ia be keru neganai unai motumotu dekenai ia noho. \v 12 Surakusa dekenai ai kamokau, dina toi unuseni ai noho. \v 13 Unai gabu dekena amo ai heau lao, bona Regio dekenai ai kamokau. Kerukeru, lai be diho kahana dekena amo ia toa, vadaeni dina rua murinai Puteoli dekenai ai kamokau. \v 14 Unuseni Keristani varavara haida ai davaria. Ai dekenai idia noinoi dainai dina 7 idia danu ai noho. Vadaeni, ai ese idia ai rakatania, ai raka lao, bona inai bamona ai be Roma hanua badana dekenai ai ginidae. \v 15 Roma dekenai Keristani taudia ese ai mai noho sivarai idia kamonai. Vadaeni dala dekenai idia raka mai, bona hoihoi gabu ladana Apio bona Laga-ani Ruma Toi dekenai idia danu ai hedavari. Paulo ese idia ia itaia neganai, Dirava dekenai ia tanikiu henia, bona iena lalona dekenai goada ia abia. \s1 Paulo Roma dekenai ia haroro \p \v 16 Roma dekenai ai ginidae neganai, Roma gavamani ese Paulo ena dala ia karaia, ia sibona ena ruma dekenai ia noho, to tuari tauna ta ese ia naria. \p \v 17 Dina toi murinai, Paulo ese Iuda gunalaia taudia dekenai ia boiboi, ia danu do idia hebou. Vadaeni, idia hebou neganai, idia dekenai ia gwau, “Lauegu varavara e, lau be iseda bese taudia dekenai dika ta lau karaia lasi, bona iseda sene taudia edia kara lau negea lasi. To Ierusalema dekenai lau idia kwatua, Roma taudia edia imana dekenai lau idia atoa. \v 18 Roma taudia ese lau idia henanadaia, bona idia ura lau idia ruhaia, badina be kerere ta, mase davana gauna lau dekenai idia davaria lasi. \v 19 To Iuda taudia idia ura lasi, unai dainai egu dala tamona be Kaisara dekenai lau noinoi. To lauegu bese taudia lau samania lasi. \v 20 Inai badina dekenai, umui lau boiboi, umui do lau itaia, bona umui dekenai lau hereva totona, badina be inai auri kwatua gauna lau dekenai idia atoa, Israela idia naria noho Tauna dainai.” \p \v 21 Ia dekenai idia hereva, idia gwau, “Oiemu kara sivarai ena revareva ta Iudea dekena amo ai davaria lasi. Bona aiemai varavara ta danu ia mai lasi, oiemu sivarai o oiemu kara dika ta idia gwauraia lasi. \v 22 To ai ura oiemu laloa do ai kamonai, badina be ai diba gabu ibounai ese inai orea totona idia hereva ia dika.” \p \v 23 Unai dainai, idia ese dina ta idia gwauraia, vadaeni unai dina dekenai Iuda taudia momo Paulo ena ruma lalonai idia hebou. Daba dekenai ia lao bona hanuaboi neganai, Paulo ese Dirava ena Basileia ia hadibaia bona ia harorolaia. Mose ena taravatu bona peroveta taudia edia buka dekena amo ia ese Iesu ia gwauraia hedinarai, idia edia lalona idia giroa totona. \v 24 Haida be Paulo ena hereva idia abia dae, to haida idia ura lasi. \v 25 Idia be mai edia laloa tamona lasi dainai, inai Roma noho Iuda taudia idia toreisi, do idia rakatania lao totona. To idia rakatania lao noho neganai, Paulo ese inai hereva tamona idia dekenai ia gwauraia, ia gwau, “Iseda sene taudia dekenai Lauma Helaga ese hereva momokani ia gwauraia Isaia, peroveta tauna ena uduna dekenai. \v 26 Badina be ia gwau: \q1 ‘Oi lao inai bese taudia dekenai, oi hamaoroa: \q1 Do umui kamonai bona kamonai, \q1 to anina do umui diba lasi. \q1 Do umui tahua bona tahua, to do umui itaia lasi. \q1 \v 27 Badina be inai bese taudia edia lalona be metau. \q1 Edia taiana idia koua, \q1 edia matana idia hakapua, \q1 edia matana dekenai do idia itaia garina, \q1 edia taiana dekenai do idia kamonai garina, \q1 edia lalona be idia kehoa garina, \q1 edia lalona do idia giroa, \q1 bona lau ese idia do lau hamauria garina.’ ” \p \v 28 Vadaeni, Paulo ia gwau, “Namo umui diba, Dirava ese iena hamauria kara be idau bese taudia dekenai ia siaia lao vadaeni, bona do idia kamonai henia.” \p \v 29 Inai bamona ia hereva murinai, Iuda taudia idia rakatania, idia sibona idia hepapahuahu noho. \p \v 30 Lagani rua lalonai Paulo ese sibona ena davana ia karaia ruma lalonai ia noho, bona vadivadi taudia ibounai ia abia dae. \v 31 Dirava ena Basileia ia harorolaia, bona Lohiabada Iesu Keriso ena sivarai ia hadibaia. Ia hereva mai goada danu, bona tau ta ese ia koua lasi.