\id 1SA 1 SAMUEL, Hiri Motu Bible, PNG, 1989 1993 \h 1 SAMUELA \toc1 1 SAMUELA \toc2 1 SAMUELA \mt1 1 SAMUELA \c 1 \s1 Elikana mai ena bese Silo dekenai \p \v 1 Eparaima ena ororo dekenai, hanua ta ladana Ramataimi Sopimi dekenai tau ta ia noho, ena ladana be Elikana. Iena tamana be Ierohama. Ierohama ena tamana be Elihu. Elihu ena tamana be Tohu. Tohu ena tamana be Supu, Eparaima iduhu tauna ta. \v 2 Elikana be mai ena adavana rua, Hana bona Penina. Penina be mai ena natuna haida, to Hana be natuna lasi, ia gabani dainai. \p \v 3 Lagani ibounai Elikana be ena hanua ia rakatania, Silo dekenai ia lao. Unuseni ia ese Siahu Ibounai Lohiabada dekenai ia tomadiho henia, bona boubou gaudia Lohiabada dekenai ia henia. Bona unuseni Silo dekenai, Eli ena natuna tau ruaosi Hopini bona Pineha be Lohiabada ena hahelagaia taudia. \p \v 4 Inai tau Elikana ese iena boubou gaudia ia henia negadia ibounai, ia ese iena adavana Penina bona iena natuna memero bona kekeni ta ta ibounai dekenai vamu kahana ta ia henia. \v 5 To Elikana ese Hana ia lalokau henia bada, bona ia bogahisihisi henia, badina Dirava ese iena bogana ia koua, bona ia be natuna lasi. Unai dainai, Elikana ese vamu ena kahana badana, be Hana dekenai ia henia. \v 6 Unai hahine iharuana, Penina, ese Hana ia kirikirilaia, bona iena lalona ia hisihisi henia, badina Lohiabada ese Hana ena bogana ia koua. \v 7 Lagani ibounai unai bamona kara ia vara, Lohiabada ena Dubu dekenai idia lao neganai, Penina ese Hana ia hisihisi henia, ela bona Hana ia taitai, bona aniani ia ania lasi. \v 8 Iena adavana Elikana ese ia nanadaia, ia gwau, “Hana e, dahaka dainai oi taitai noho? Dahaka dainai oi aniani lasi? Dahaka dainai oiemu lalona ia hisihisi? Egu lalokau oi dekenai ese oiemu lalokau memero ibounai 10 dekenai ia hereaia lasi, a?” \s1 Hana bona Eli \p \v 9 Dina ta Silo dekenai idia aniani bona inuinu murinai, Hana be mai lalohisihisi danu ia toreisi. Unai neganai hahelagaia tauna Eli be Dubu ena iduara badibadinai ia helai. \v 10 Hana ena lalona ia hisihisi bada, vadaeni Lohiabada dekenai ia guriguri, mai taitai bada danu. \p \v 11 Bona ia gwauhamata, ia gwau, “Siahu Ibounai Lohiabada e, lau, oiemu hesiai hahine, lauegu hisihisi bada mani do oi itaia, lau do oi laloa, lau do oi laloaboio lasi, to lau dekenai natuna mero do oi henia. Bema lau dekenai oi henia neganai, lau ese oi Lohiabada dekenai do lau henia lou, bona iena huina do lau utua lasi, iena mauri dinadia ibounai lalonai.” \p \v 12 Hana ese Lohiabada dekenai ia guriguri henia neganai, Eli ese iena uduna ia itaia. \v 13 Hana be iena lalona dekenai sibona ia guriguri, iena bibina sibona idia mareremarere, to iena gadona be regena lasi. Unai dainai Eli ia laloa ia be kekero. \v 14 Vadaeni Eli ese ia gwau henia, ia gwau, “Oiemu kekero oi hadokoa, uaina do oi atoa siri.” \p \v 15 To Hana ia haere, ia gwau, “Lohia e, lau be kekero lasi. Lau be lalohisihisi bada hahinena. Uaina o kekero muramura ta lau inua lasi, to lauegu lalohisihisi Lohiabada ena vairana dekenai lau gwauraia noho. \v 16 Do oi laloa lasi lau be lebulebu hahinena. Lau be inai bamona lau guriguri noho, badina be lauegu lalohisihisi bona lauegu laloa hekwarahi be ia bada herea dainai.” \p \v 17 Eli ia haere, ia gwau, “Mai oiemu maino danu do oi lao, bona Israela ena Dirava ese oiemu noinoi gauna oi dekenai do ia henia.” \p \v 18 Hana ia gwau, “Lohia e, lau ura nega ibounai oi ese lau do oi hanamoa.” Vadaeni hahine be iena dala dekenai ia lao, ia aniani, bona iena lalohisihisi ia ore. \s1 Samuela ia vara bona Lohiabada dekenai idia henia \p \v 19 Dabai, idia toreisi haraga, Lohiabada ena vairanai idia tomadiho, vadaeni edia ruma, Rama dekenai idia giroa lou. Bona Elikana be Hana danu idia mahuta hebou, vadaeni Lohiabada ese Hana ena noinoi ia abia dae. \v 20 Unai dainai Hana ia rogorogo, bona natuna mero ta ia havaraia. Iena ladana ia atoa Samuela, badina be ia gwau, “Lau ese Lohiabada dekena amo lau noia.” \p \v 21 Gabeai Elikana mai ena famili be Silo dekenai idia lao, lagani ta ena boubou Lohiabada dekenai idia henia totona, bona iena gwauhamata do ia hamomokania totona. \v 22 To Hana be ia lao lasi. Iena adavana dekenai ia gwau, “Mero ese rata ia negea neganai, lau ese dubu dekenai do lau abia lao, Lohiabada dekenai do lau henia, bona unuseni do ia noho hanaihanai.” \p \v 23 Elikana ia haere, ia gwau, “Namo, oiemu laloa hegeregere do oi karaia. Iniseni do oi noho ela bona mero ese rata ia negea. Bona Lohiabada ese oiemu gwauhamata do ia hamomokania.” Vadaeni Hana ese ruma dekenai ia noho, iena natuna ia ubua, ela bona mero ese rata ia negea. \p \v 24 Mero ese rata ia negea murinai, Hana ese Silo dekenai ia abia lao. Boromakau tau ta, lagani toi gauna, paraoa 10 kilogaram, bona uaina kopina ta danu ia abia lao. Ia ese mero Samuela danu ia abia lao, ela bona Lohiabada ena Dubu Silo dekenai idia ginidae. Mero be ia do maragi. \v 25 Vadaeni idia ese boromakau idia alaia, bona mero be Eli dekenai idia hakaua lao. \v 26 Hana ese Eli ia hamaoroa, ia gwau, “Lohia e, mani emu kara lau oi laloatao, a? Lau be gunaguna oiemu vairana dekenai lau gini, bona Lohiabada dekenai lau guriguri. \v 27 Inai mero do lau abia totona Lohiabada dekenai lau noinoi, bona lau noinoi gauna ia ese lau dekenai ia henia vadaeni. \v 28 Unai dainai harihari Lohiabada dekenai lau henia. Iena mauri dinadia ibounai lalonai ia be Lohiabada ena.” \p Vadaeni Samuela ese Lohiabada ia tomadiho henia unuseni. \c 2 \s1 Hana ena guriguri \q1 \v 1 Unai neganai Hana be inai bamona ia guriguri: \b \q1 “Lohiabada ese lauegu kudouna ia hamoalea, \q1 lauegu goada ia bada, Lohiabada dainai. \q1 Lau dekenai idia dagedage taudia lau kirikirilaia. \q1 Lohiabada ese lau ia hamauria dainai lau moale. \b \q1 \v 2 “Tau ta ia helaga lasi Lohiabada hegeregerena, \q1 Dirava ta be lasi, ia sibona. \q1 Naria Tauna ta be lasi, aiemai Dirava hegeregerena. \b \q1 \v 3 “Hekokoroku hereva do umui gwauraia lou lasi, \q1 hekokoroku hereva oiemu uduna ese do ia gwauraia lasi. \q1 Badina be Lohiabada be aonega Diravana, \q1 ia ese kara ibounai edia namo o dika ia diba. \b \q1 \v 4 “Goada taudia edia peva Lohiabada ese ia hamakohia noho, \q1 to manoka taudia be Lohiabada ese ia hagoadaia noho. \q1 \v 5 Guna mai edia aniani momo boga kunu taudia, \q1 be hari aniani davana gaukara idia karaia noho, \q1 to hitolo taudia be Lohiabada ese ia durua, \q1 idia hitolo lou lasi. \q1 Natuna ia havaraia diba lasi hahine, \q1 ese natuna 7 ia havaraia, \q1 to natuna momo hahine, \q1 be iena natuna ibounai idia boio. \b \q1 \v 6 “Lohiabada ese ia alaia, bona ia hamauria. \q1 Ia ese taunimanima momo, \q1 be mase taudia edia gabu dekenai ia siaia diho, \q1 bona ia ese idia ia hatorea isi, \q1 idia mauri lou. \q1 \v 7 Lohiabada ese taunimanima haida dekenai ogogami ia henia, \q1 to haida dekenai moni bona kohu momo ia henia. \q1 Ia ese haida ia hamaragia, \q1 to haida ia habadaia. \q1 \v 8 Lohiabada ese ogogami taudia, \q1 be kahu dekena amo ia abidia isi, \q1 bona gau lasi taudia, \q1 be edia lalohisihisi dekena amo ia hanamodia lou, \q1 lohia taudia edia turana taudia ia halaodia, \q1 bona mai edia mataurai bada gabudia ia henidia. \b \q1 “Badina be tanobada ena badina nadidia be Lohiabada ena, \q1 bona unai badina nadi edia latanai, \q1 ia ese tanobada ia haginia vadaeni. \q1 \v 9 Lohiabada ese iena taudia edia mauri ia naria noho, \q1 to kara dika taudia, \q1 be dibura dekenai do ia negedia. \b \q1 “Badina be tau ta ese sibona ena goada, \q1 dekena amo ia kwalimu diba lasi. \q1 \v 10 Lohiabada dekenai idia dagedage taudia ese, \q1 dika do idia davaria. \q1 Lohiabada ese guba dekena amo do ia hadikadia. \q1 Lohiabada ese tanobada ibounai do ia kota henia. \q1 Ia ese iena king dekenai siahu do ia henia, \q1 bona ia abia hidi king tauna dekenai, \q1 kwalimu do ia henia.” \b \p \v 11 Unai neganai Elikana be Rama dekenai ia giroa lou. To iena mero Samuela ese Lohiabada ena hesiai gaukara ia karaia, hahelagaia tauna Eli ena vairana dekenai. \s1 Eli ena natuna taudia \p \v 12 Eli ena natuna taudia be lebulebu taudia, bona idia ese Lohiabada idia matauraia lasi. \v 13 Edia kara taunimanima dekenai be inai bamona: Tau ta ena boubou gauna ia mailaia neganai, hahelagaia tauna ena hesiai tauna be ia mai, vamu do ia nadua ore lasi neganai, foka be iena imana dekenai ia abia. \v 14 Vadaeni foka be uro lalonai ia kodoa vareai, bona foka ese ia abia isi gaudia ibounai be hahelagaia tauna ena. Israela taudia ibounai Silo Dubu dekenai idia lao neganai be unai bamona kara idia davaria. \v 15 Ma inai danu: Digara do idia gabua ore lasi neganai, hahelagaia tauna ena hesiai tauna be ia mai, boubou gauna ia mailaia tauna dekenai ia hereva, ia gwau, “Vamu ma haida hahelagaia tauna dekenai do oi henia, do ia gabua, badina be oi nadua gauna be oi dekena amo do ia abia lasi, kasiri gauna sibona ia ura.” \p \v 16 Bona unai tau bema ia gwau, “Mani emu kara, boubou ena taravatu be digara do ia gabua ore guna, vadaeni oiemu ura hegeregerena do oi abia,” vadaeni hesiai tauna do ia haere, ia gwau, “Lasi, harihari lau dekenai oi henia, bema lasi, lau ese dagedage dala dekenai do lau abia momokani.” \p \v 17 Inai kara dika, Eli ena natuna taudia ese idia karaia, be Lohiabada ena vairana dekenai ia dika herea, badina be idia ese Lohiabada ena boubou gaudia idia matauraia lasi. \s1 Samuela ese Silo dekenai Lohiabada ena hesiai gaukara ia karaia \p \v 18 Mero Samuela ese Lohiabada ena hesiai gaukara ia karaia. Iena dabua helagana be namo hereana. \v 19 Lagani ta ta ibounai, iena sinana ese dabua maragina matamatana ta ia turia, ia abia lao, mero dekenai ia henia. Unai bamona ia karaia, iena adavana danu, lagani ta ta ena boubou henia totona idia lao neganai. \v 20 Unai neganai Eli ese Elikana bona iena adavana ia hanamoa, ia gwau, “Lohiabada ese natuna ma haida inai hahine dekena amo oi dekenai do ia henia, inai mero Samuela, Lohiabada dekenai umui henia ena davana.” Vadaeni idia be ruma dekenai idia giroa lou. \p \v 21 Lohiabada ese Hana ia hanamoa momokani. Ia rogorogo lou, natuna haida ma ia abia, memero toi, bona kekeni rua. Ma Samuela be Lohiabada ena vairana dekenai ia tubu namonamo. \s1 Eli ena natuna taudia idia dika noho \p \v 22 Eli be buruka herea vadaeni. Ia ese iena natuna tatau edia kara dika ibounai Israela taudia dekenai idia hadikaia karadia ena sivarai ia kamonai. Ia kamonai danu idia ese Palai Dubu ena iduara dekenai idia gaukara hahine idia sihari henidia noho. \v 23 Vadaeni Eli ese iena natuna ia gwau henidia, ia gwau, “Badina dahaka inai bamona umui karaia noho? Emui kara sivaraina taunimanima ibounai idia herevalaia, be lau kamonai. \v 24 Inai kara do umui hadokoa! Lohiabada ena orea taudia idia herevalaia gaudia be dika momokani! \v 25 Bema tau ta ese tau ta dekenai do ia kara dika neganai, Dirava ese do ia kota henia. To bema tau ta ese Lohiabada dekenai ia kara dika neganai, daika ese unai tau ia hamauria diba?” To idia ese edia tamana idia kamonai henia lasi, badina be Lohiabada ia ura do ia aladia mase. \p \v 26 Samuela ia tubu namonamo, bona ia bada lao noho dinadia lalonai, Lohiabada bona taunimanima ese Samuela idia ura henia. \s1 Eli ena bese dekenai hadikaia hereva \p \v 27 Unai neganai Dirava ena hesiai tauna ta be Eli dekenai ia lao, ia hereva henia, ia gwau, “Lohiabada be inai bamona ia hereva, ia gwau: ‘Oiemu sene tauna Arona mai ena famili be Aigupito ena king dekenai hesiai mai guia danu idia karaia neganai, lau ese Arona dekenai lau hedinarai. \v 28 Lau ese ia lau abia hidi, Israela iduhu ibounai edia huanai dekena amo, bona lauegu hahelagaia tauna lau halaoa. Ia, bona iena bese taudia ese lauegu boubou patana dekenai boubou idia karaia, muramura mai bonana namo idia gabua, bona dabua helagana egu vairana dekenai idia karaia. Lauegu lahi boubou gaudia ibounai Israela taudia ese lau dekenai idia henia vamudia, be Arona ena iduhu taudia danu lau haria. \v 29 Dahaka dainai lauegu boubou gaudia, bona harihari gaudia, lauegu bese taudia dekena amo lau abia noho gaudia dekenai oi mataganigani henia, bona haida oi abia kava? Bona Eli e, badina dahaka oi ese oiemu natuna oi matauraia bada, to lau oi matauraia maragi? Dahaka dainai Israela taudia idia mailaia bouboudia be umui ese kahana namodia umui abia, emui bogana umui hakunua?’ \p \v 30 “Unai dainai Lohiabada, Israela ena Dirava be inai bamona ia hereva, ia gwau, ‘Guna lau gwauhamata, lau gwau, oiemu famili taudia bona emui sene ena iduhu taudia be egu vairanai hahelagaia gaukara do idia karaia hanaihanai.’ To harihari lau gwau, unai gwauhamata lau koua vadaeni. Badina be lau dekenai idia matauraia taudia be do lau matauraidia, to lau dekenai idia matauraia lasi taudia be do lau negea momokani. \v 31 Oi kamonai: Dina do ia ginidae, lau ese oiemu goada do lau haorea, bona oiemu tamana ena bese taudia ibounai do lau alaia mase. Vadaeni oiemu bese ena tatau ibounai be buruka dekenai idia mauri noho diba lasi. \v 32 Vadaeni oiemu ogogami lalonai, Israela taudia edia mauri namona do oi itaia, bona do oi mama henidia. To oiemu bese taudia ta ese buruka dekenai do ia mauri noho diba lasi. \v 33 To oiemu bese ena tau tamona do lau alaia lasi, ia ese lauegu boubou helaga gaukara do ia karaia. To ia be iena matana do ia kepulu, bona iena lalona do ia hisihisi. Bona oiemu bese orena be taunimanima ese do idia aladia mase. \p \v 34 “Lauegu hereva be momokani, ena momokani do oi itaia toana be inai: Oiemu natuna ruaosi, Hopini bona Pineha, be dina tamona dekenai do idia mase. \v 35 Vadaeni lau ese hahelagaia tauna namona ta do lau abia hidi. Ia ese lauegu ura bona lauegu laloa gauna ibounai do ia karaia. Lau ese iena bese do lau haginia, bona ia dekenai natuna momo do lau henia, idia ese lau abia hidi king ena vairanai hesiai gaukara do idia karaia ela bona hanaihanai. \v 36 Oiemu bese taudia, idia mase lasi taudia, be noinoi taudia do lau halaoa. Aniani o moni abia totona idia ese unai hahelagaia tauna dekenai do idia lao, do idia noinoi, do idia gwau, ‘Mani emu kara boubou helaga gaukara ai dekenai do oi henia, aniani sisina do ai ania totona.’ ” \c 3 \s1 Dirava ese Samuela dekenai ia hereva \p \v 1 Inai mero Samuela ese Lohiabada ena hesiai gaukara ia karaia. Ia ese Eli ia durua. Unai dinadia dekenai Lohiabada ena hereva be nega ta ta sibona ia hedinaraia, bona mata hanai danu idia hedinarai momo lasi. \p \v 2 Hanuaboi ta, Eli be iena daiutu lalonai ia mahuta. Iena matana be diburadibura, gau ta ia itaia namonamo lasi. \v 3 Samuela be Lohiabada ena Dubu lalonai ia hekure, Dirava ena Taravatu Maua ia noho gabuna kahirakahira. Vadaeni, daba ia do rere lasi, Dirava ena lamepa do idia habodoa lasi neganai, \v 4 Lohiabada be ia boiboi, ia gwau, “Samuela e! Samuela e!” Samuela ia gwau, “Lau inai!” \v 5 Vadaeni ia heau lao, Eli dekenai, ia gwau, “Oi ese lau oi boiria, lau mai inai!” \p To Eli ia haere, ia gwau, “Lau boiboi lasi oi dekenai, oi hekure lou!” Vadaeni Samuela be geda dekenai ia hekure lou. \p \v 6 Lohiabada ma ia boiboi lou, ia gwau, “Samuela e!” Samuela ma ia toreisi, Eli dekenai ia giroa lou, ia gwau, “Lau dekenai oi boiboi, lau mai inai.” To Eli ia gwau, “Natugu, oi dekenai lau boiboi lasi, oi hekure lou!” \v 7 Samuela be Lohiabada ia do diba lasi, bona Lohiabada ena hereva be nega ta Samuela dekenai ia hedinarai lasi. \p \v 8 Vadaeni Lohiabada ese Samuela dekenai ia boiboi lou, nega ihatoina. Samuela ia toreisi, Eli dekenai ia lao, ia gwau, “Oi boiboi, lau mai inai.” \p Vadaeni Eli be iena lalona ia kehoa, Lohiabada ese unai mero dekenai ia boiboi. \v 9 Unai dainai Eli ese Samuela ia hamaoroa, ia gwau, “Oi lao, oi hekure, bema ia boiboi lou, oi gwau, ‘Lohiabada e, lau dekenai oi hereva, badina be lau inai, oiemu hesiai tauna lau kamonai noho.’ ” Unai dainai, Samuela be ia lao, iena gabu dekena ma ia hekure. \p \v 10 Vadaeni Lohiabada be ia mai, ia gini, nega guna hegeregerena ia boiboi, ia gwau, “Samuela e, Samuela e!” \p Samuela ia haere, ia gwau, “Mani oi hereva, badina be lau inai, oiemu hesiai tauna, lau kamonai noho.” \p \v 11 Vadaeni Lohiabada ese Samuela dekenai ia hamaoroa, ia gwau, “Oi kamonai, lau be kara ta Israela dekenai do lau karaia, bona unai kara ena sivarai idia kamonai taudia be do idia hoa, mai gari danu. \v 12 Lau ese Eli dekenai lau hamaoroa vadaeni karadia ibounai, iena bese taudia edia dika davana do lau karaia, be unai dina dekenai do lau karaia, hamatamaia negana ela bona dokona. \v 13 Badina be Eli lau hamaoroa vadaeni, iena natuna taudia ruaosi edia dika dainai idia do lau hadikaia ela bona hanaihanai. Idia ese lauegu ladana idia hadikaia. Eli be edia dika ia diba, to ia koua lasi. \v 14 Unai dainai Eli ena bese taudia dekenai lau hereva metau henia, lau gwau, ‘Idia edia boubou gauna ta, o boubou karana ta, ese edia kara dika do idia kokia diba lasi momokani, ela bona hanaihanai!’ ” \p \v 15 Samuela be geda dekenai ia hekure ela bona daba rere, vadaeni ia ese Lohiabada ena dubu ena iduara ia kehoa. Samuela ia kamonai vadaeni, Lohiabada ena hereva, be Eli dekenai do ia hamaoroa totona, be ia gari. \v 16 To Eli ese Samuela dekenai ia boiboi, ia gwau, “Natugu Samuela e!” Mero ia gwau, “Lau inai.” \p \v 17 Eli ia gwau, “Lohiabada ese oi dekenai dahaka ia hamaoroa? Lau dekena amo gau ta do hunia lasi. Bema iena hereva ta lau dekena amo oi hunia neganai, Dirava ese davana oi dekenai do ia henia, bona do ia habadaia.” \v 18 Unai dainai Samuela ese hereva ibounai Eli dekenai ia hamaoroa, hereva ta ia hunia lasi. Vadaeni Eli ia gwau, “Ia be Lohiabada, iena laloa hegeregerena do ia karaia.” \p \v 19 Samuela ia tubu noho ela bona ia bada, ena dina ibounai lalonai, Lohiabada ese ia dekenai ia noho. Vadaeni Samuela ese ia gwauraia hereva ibounai, be Lohiabada ese ia hamomokania. \v 20 Unai dainai Israela taudia ibounai, Dano dekena amo ela bona Bere Sieba, idia diba Samuela be ia gini vadaeni, Lohiabada ena peroveta tauna ta. \v 21 Lohiabada be Silo dekenai ma ia hedinarai lou noho, badina be unai gabu dekenai Lohiabada ese Samuela dekenai ia hedinarai, bona ia hereva henia. Samuela ese ia hereva negadia ibounai, Israela taudia idia kamonai. \c 4 \s1 Pilistia taudia ese Taravatu Maua idia abia lao \p \v 1 Unai neganai Pilistia taudia idia haboua, Israela taudia do idia tuari henia totona. Israela taudia danu be tuari totona idia karaia hegaegae. Edia kamepa be Ebenesera dekenai idia karaia, to Pilistia taudia be Apeka dekenai idia kamepa. \v 2 Vadaeni Pilistia taudia be idia raka mai, idia ese Israela taudia idia tuari henia. Vadaeni tuari be auka herea, to Pilistia taudia idia kwalimu. Israela taudia idia lusi, bona edia tuari taudia 4000 bamona idia mase unai gabu dekenai. \p \v 3 Israela tuari taudia be kamepa dekenai idia ginidae neganai Israela taubadadia ese idia dekenai idia nanadaia, idia gwau, “Dahaka dainai hari dina dekenai Lohiabada ese ita ia durua lasi, vadaeni Pilistia taudia idia kwalimu? Namona be Lohiabada ena Taravatu Maua do ita abia, Silo dekena amo do ita mailaia iniseni. Vadaeni ia be ita huana dekenai do ia mai, bona ita idia tuari henia taudia dekena amo ia ese ita do ia hamauria.” \p \v 4 Unai dainai Israela taudia ese hesiai taudia idia siaia lao Silo dekenai. Unai gabu dekena amo Lohiabada ena Taravatu Maua idia abia lao. Eli ena natuna ruaosi Hopini bona Pineha danu be Dirava ena Taravatu Maua danu idia lao. \p \v 5 Lohiabada ena Taravatu Maua be kamepa dekenai ia ginidae neganai, Israela taudia ibounai idia boiboi bada herea. Edia boiboi ena regena ese tano ia hamarerea. \v 6 Pilistia taudia ese unai boiboi idia kamonai, vadaeni idia ta ta dekenai idia henanadaia, idia gwau, “Unai boiboi badana Heberu taudia edia kamepa dekenai ena anina be dahaka?” \p Gabeai idia kamonai, Lohiabada ena Taravatu Maua be Israela taudia edia kamepa dekenai ia ginidae vadaeni. \v 7 Vadaeni Pilistia taudia idia gari bada, badina be idia gwau, “Dirava ta ese edia kamepa dekenai ia ginidae!” Ma idia gwau, “Madi, ita be dika! Inai bamona kara be nega ta ita dekenai ia vara lasi! \v 8 Dika do ita davaria! Daika ese inai siahu ena Dirava dekena amo ita do ia hamauria? Inai Dirava ese taunimanima lasi gabuna dekenai Aigupito taudia idia hisihisi henidia. Hisihisi idauidau momo dekena amo idia hisihisi henidia! \v 9 Pilistia taudia e, do umui goada, do umui boga auka, tau hegeregerena, Heberu taudia ese edia hesiai taudia umui do idia halaoa garina, umui ese hesiai taudia idia umui halaoa bamona. Do umui boga auka, tau hegeregere, bona do umui tuari mai goada danu.” \p \v 10 Unai dainai Pilistia taudia ese idia tuari auka. Vadaeni Israela taudia idia lusi, idia ta ta idia heau lao edia ruma ta ta dekenai. Momo herea idia mase, Israela taudia ibounai 30,000 idia mase. \v 11 Bona Pilistia taudia ese Dirava ena Taravatu Maua idia henaoa, idia abia lao. Bona Eli ena natuna ruaosi Hopini bona Pineha be idia alaia mase. \s1 Eli ia mase \p \v 12 Beniamina iduhu tauna ta be tuari gabuna dekena amo ia heau lao, bona unai dina dekenai Silo dekenai ia ginidae. Iena dabua be idia darea, bona tano ena kahu be iena kwarana dekenai. \v 13 Eli be iena helai gauna dekenai ia helai, dala ena badibadinai. Ia naria noho mai laloa momo danu, Dirava ena Taravatu Maua dainai. Unai Beniamina tauna ia ginidae, bona tuari ena sivarai ia gwauraia. Vadaeni Silo hanua taudia ibounai idia taitai mai boiboi danu. \p \v 14 Eli ese unai taitai ia kamonai, vadaeni ia gwau, “Unai taitai ena anina be dahaka?” Unai Beniamina tauna be Eli dekenai ia raka lao haraga, tuari ena sivarai ia hamaoroa gwauraia. \v 15 Eli ena mauri lagani be 98, bona iena matana be diburadibura, gau ta ia itaia namonamo lasi. \v 16 Beniamina tauna ese Eli ia hamaoroa, ia gwau, “Lau be hari dina sibona tuari gabuna dekena amo lau heau mai.” Eli ese ia nanadaia, ia gwau, “Natugu e, dahaka ia vara?” \p \v 17 Vadaeni unai tuari sivarai ia mailaia tauna ia haere, ia gwau, “Israela taudia be Pilistia taudia edia vairana dekena amo idia heau vadaeni, idia lusi bada herea, momo herea idia mase, bona oiemu natuna ruaosi danu, Hopini bona Pineha, idia mase vadaeni. Bona Dirava ena Taravatu Maua be Pilistia taudia idia abia lao vadaeni.” \p \v 18 Dirava ena Taravatu Maua ia herevalaia neganai, Eli be iena helai gauna dekena amo ia moru diho tano dekenai, ikoukou ena badibadinai. Vadaeni iena aiona ia makohia, bona ia mase, badina ia be tau buruka, bona metau herea. Ia ese Israela ia gunalaia vadaeni lagani 40 lalonai. \s1 Pineha ena vabu ia mase \p \v 19 Eli ena ravana, Pineha ena adavana, be ia rogorogo vadaeni, bona iena mara negana be kahirakahira. Ia ese sivarai ia kamonai, Dirava ena Taravatu Maua idia abia lao, bona iena adavana ia mase, vadaeni karaharaga mara ena hisihisi ia abia, bona ia mara. To iena mara ena hisihisi be bada herea. Unai dainai iena goada ibounai ia ore. \v 20 To ia be kahirakahira ia mase neganai, mara durua hahine ia gwau, “Do oi gari lasi, oiemu natuna mero be ia vara vadaeni.” To hahine be ia haere lasi, bona ia marere lasi. \p \v 21 Ia do mase lasi neganai, hahine ese mero maragina ena ladana ia atoa, Ikaboda, badina be ia gwau, “Dirava ena hairaina ese Israela ia rakatania vadaeni.” Unai bamona ia hereva, badina Dirava ena Taravatu Maua be idia henaoa dainai, bona iena ravana bona adavana idia mase dainai. \v 22 Ia gwau, “Israela ena hairaina be ia ore vadaeni, badina be Dirava ena Taravatu Maua be idia henaoa vadaeni.” \c 5 \s1 Pilistia taudia ese Taravatu Maua idia dogoatao, to ia be gari gauna \p \v 1 Pilistia taudia ese Dirava ena Taravatu Maua idia henaoa neganai, idia ese Ebenesera dekena amo idia abia lao ela bona edia hanua Asadoda dekenai. \v 2 Unai gabu dekenai Pilistia taudia ese dirava ta ladana Dagona ena dubu lalonai Taravatu Maua idia atoa vareai, Dagona ena badibadinai idia haginia. \v 3 Daba maragi neganai, Asadoda taudia idia toreisi, idia itaia inai Dagona be tano dekenai ia moru diho, Lohiabada ena Taravatu Maua ena vairana dekenai. Vadaeni, idia ese Dagona idia abia isi, iena gabu dekenai idia haginia lou. \v 4 Kerukeru, daba maragi dekenai idia toreisi lou neganai idia itaia, Dagona be tano dekenai ma ia moru diho lou, Lohiabada ena Taravatu Maua ena vairana dekenai. Bona idia itaia, Dagona ena kwarana bona iena imana ruaosi be idia makohia, idia be iduara ena badibadinai idia hekure, to Dagona ena tauanina sibona ia noho. \v 5 Unai dainai Asadoda dekenai Dagona ena dubu helaga taudia, bona Dagona ena dubu dekenai idia raka vareai taudia ibounai, be Dagona ena dubu ena iduara badibadinai gabuna idia moia lasi, ia mai bona hari dina. \p \v 6 Lohiabada ese Asadoda taudia ia panisia mai metau danu, bona ia ese idia ia hagaria. Ma ia ese gudu dikadia dekena amo ia hisihisi henidia, Asadoda hanua dekenai, bona Asadoda kahana ibounai dekenai. \v 7 Vadaeni Asadoda taudia edia lalona idia kehoa, idia gwau, “Israela taudia edia Dirava ese ita bona iseda dirava Dagona ia panisia noho. Iena Taravatu Maua bema iniseni ia noho, dika do ita davaria noho.” \v 8 Unai dainai idia ese Pilistia lohia taudia ibounai idia boiria hebou, idia nanadaia, idia gwau, “Israela ena Dirava ena Taravatu Maua dekenai dahaka do ita karaia?” \p Idia haere, idia gwau, “Israela ena Dirava ena Taravatu Maua be be Gata dekenai do umui abia lao.” Vadaeni, idia ese Israela ena Dirava ena Taravatu Maua be Gata dekenai idia abia lao. \p \v 9 To idia abia lao murinai, Gata dekenai ia ginidae neganai, Lohiabada ese unai hanua danu ia panisia, bona hanua taudia ia hagaria bada. Ia ese Gata hanua taudia ibounai, tau bona hahine, maragidia bona buruka ia hisihisi henia, gudu dikadia dekena amo. \v 10 Unai dainai Dirava ena Taravatu Maua be Ekarona dekenai idia siaia. \p To Dirava ena Taravatu Maua be Ekarona hanua idia abia vareai noho neganai, hanua taudia idia taitai mai boiboi danu, idia gwau, “Israela edia Dirava ena Taravatu Maua idia mailaia vadaeni, ita ibounai bona iseda varavara ibounai alaia totona.” \v 11 Unai dainai Pilistia lohia taudia ibounai idia boiria hebou, idia gwau, “Israela edia Dirava ena Taravatu Maua do umui siaia lou iena gabu korikori dekenai, ita bona iseda bese do ia alaia ore garina.” Badina be hanua taudia ibounai be gari bada ese ia abidia, Dirava ese idia ia panisia auka herea dainai. \v 12 Momo idia mase ore, bona idia mase lasi taudia be gudu dikadia ese idia hisihisi henidia. Ekarona hanua taudia edia taitai be guba dekenai ia daekau lao. \c 6 \s1 Pilistia taudia ese Taravatu Maua idia siaia lou \p \v 1 Lohiabada ena Taravatu Maua be hua 7 Pilistia tano dekenai ia noho. \v 2 Vadaeni Pilistia taudia ese edia dubu helaga taudia bona meamea taudia idia boiria, idia nanadaia, idia gwau, “Lohiabada ena Taravatu Maua dekenai be dahaka do ita karaia? Bema iena gabu korikori dekenai ita siaia lou neganai dahaka gau danu do ita siaia nega tamona?” \p \v 3 Idia haere, idia gwau, “Bema Israela ena Dirava ena Taravatu Maua umui siaia lou neganai, do umui siaia kava lasi. To harihari gauna, emui kerere ena boubou gauna, do umui siaia danu. Inai harihari gauna ese emui dika ena davana do ia karaia. Inai bamona umui karaia neganai, emui gorere do ia ore, bona do umui diba dahaka dainai Dirava ese umui ia panisia noho.” \p \v 4 Idia ma idia nanadaia, idia gwau, “Aiemai dika ena davana karaia totona dahaka harihari gauna do ai siaia?” \p Pilistia meamea taudia idia haere, idia gwau, “Gudu dikadia edia laulau 5, bona bita edia laulau 5, golo dekena amo karaia gaudia, Pilistia lohia taudia ibounai be 5 dainai. Badina be unai gorere dikana be tamona, umui ibounai dekenai ia kamokau, emui lohia taudia 5 dekenai danu. \v 5 Unai dainai emui gudu dikadia edia laulaudia do umui karaia, bona emui tano idia hadikaia bita edia laulaudia danu do umui karaia, bona Israela ena Dirava ena ladana do umui hanamoa. Vadaeni sedira ia ese umui dekenai, emui dirava dekenai, bona emui tano dekenai ia panisia kara do ia hadokoa. \v 6 Badina dahaka emui lalona idia auka, Aigupito taudia bona edia king Farao edia lalona idia auka bamona? Do umui laloaboio lasi, Dirava ese Aigupito taudia be kavakava taudia ia halaodia, ela bona idia ese Israela taudia Aigupito dekena amo idia siaia lao. \p \v 7 “Unai dainai treila matamata ta do umui abia hegaegae, bona boromakau hahine rua, maduna ta idia do huaia lasi gaudia. Inai boromakau ruaosi be treila veria totona do umui kwatua, to edia natudia be idia dekena amo do umui abia, ruma dekenai do umui koua. \v 8 Unai murinai Lohiabada ena Taravatu Maua do umui abia, treila dekenai do umui atoa. Vadaeni Taravatu Maua ena badibadinai maua ta do umui atoa, bona ena lalonai inai golo gaudia, umui emui kerere ena boubou gaudia do umui udaia. Inai be Lohiabada dekenai do umui henia gaudia. Vadaeni unai boromakau mai treila danu do umui siaia lao, idia sibona edia dala do idia lao. \v 9 Vadaeni do umui itaia noho. Bema unai treila bona unai boromakau ruaosi be edia tano korikori, Bete Semese hanua ena dala dekenai idia lao neganai, inai anina be Israela ena Dirava ese inai gorere dikana ita dekenai ia siaia vadaeni. To bema unai dala dekenai idia lao lasi, ita diba Dirava ese ita ia hadikaia lasi, to inai gorere ia vara kava.” \p \v 10 Vadaeni Pilistia taudia be unai bamona idia karaia. Boromakau hahine rua idia abia, treila veria totona idia kwatua. To boromakau edia natudia be ruma dekenai idia koua. \p \v 11 Lohiabada ena Taravatu Maua idia abia, treila dekenai idia atoa, bona golo dekena amo idia karaia bita 5 bona gudu 5 edia laulau gaudia danu. \v 12 Vadaeni boromakau be maoromaoro idia lao, Bete Semese hanua dekenai ia lao dalana dekena amo. Mai boiboi danu idia raka lao, dala dekena amo idia raka siri lasi, idiba kahanai o lauri kahanai. Bona Pilistia lohia taudia be edia murina dekenai idia raka, ela bona Bete Semese hanua ena tano hetoana dekenai. \p \v 13 Unai neganai Bete Semese taudia be edia uiti idia utua noho, koura dekenai. Vadaeni edia kwarana idia abia isi, Taravatu Maua idia itaia. Idia itaia neganai idia moale bada herea. \v 14 Treila be Iosua, Bete Semese tauna, ena uma lalonai ia vareai, unuseni ia gini. Unai gabu dekenai nadi badana ta ia noho. Vadaeni Israela taudia ese treila ena au idia siria, bona boromakau ruaosi idia alaia. Ibounai be boubou gauna totona Lohiabada ena vairana dekenai idia gabua ore. \v 15 Levi taudia ese Lohiabada ena Taravatu Maua, bona golo gaudia idia udaia maua danu idia abia diho. Vadaeni unai maua ruaosi be nadi badana ena latanai idia atoa. Bona unai dina dekenai Bete Semese taudia ese gabua bouboudia idia karaia, bona boubou idauidau Lohiabada dekenai idia henia. \v 16 Pilistia lohia taudia 5 ese unai kara idia itaia, vadaeni unai dina dekenai Ekarona hanua dekenai idia giroa lou. \p \v 17 Unai gudu dikadia 5 edia laulaudia be Pilistia taudia ese Lohiabada dekenai idia siaia, edia kerere davana karaia totona. Unai gudu 5 be hanua 5 totona, hanua be inai: Asadoda ena ta, Gasa ena ta, Asakelona ena ta, Gata ena ta, Ekarona ena ta. \v 18 Bita edia laulaudia danu idia siaia, golo gaudia. Idia siaia golo bitadia 5 be Pilistia lohia taudia 5 idia biagua hanua ibounai totona, mai magu hanuadia, bona mai magu lasi hanua gabudia danu. Unai nadi badana, iena latanai Lohiabada ena Taravatu Maua idia atoa gauna, be toa ta ia lao. Bona ia be do noho, Iosua, Bete Semese tauna ena uma tano dekenai, ia mai bona hari dina. \p \v 19 Lohiabada ese Bete Semese taudia ibounai 70 ia alaia mase, badina be Taravatu Maua ena lalona be matana dekenai idia itaia dainai. Bona hanua taudia idia taitai, badina be Lohiabada ese unai ala-ala badana be idia edia huanai ia karaia dainai. \s1 Taravatu Maua be Kiriata Iearimi dekenai idia atoa \p \v 20 Vadaeni Bete Semese taudia idia gwau, “Daika ese inai Dirava helagana, Lohiabada ena vairanai do ia gini diba? Bona edeseni Taravatu Maua do ita siaia lao, ita dekena amo do ia noho siri totona?” \v 21 Unai dainai, idia ese hesiai taudia idia siaia, Kiriata Iearimi taudia dekenai, idia gwau, “Pilistia taudia ese Lohiabada ena Taravatu Maua idia siaia lou vadaeni. Umui mai, Maua umui abia, emui hanua dekenai do umui atoa.” \c 7 \p \v 1 Vadaeni Kiriata Iearimi taudia idia lao, Lohiabada ena Taravatu Maua idia abia isi, idia abia lao, Abinadaba ena ruma dekenai idia atoa. Abinadaba ena ruma be ororo dekenai. Vadaeni hanua taudia ese Abinadaba ena natuna Eleasara idia hahelagaia, Lohiabada ena Taravatu Maua do ia naria. \s1 Samuela ese Israela taudia ia gunalaia \p \v 2 Nega daudau, lagani 20 bamona, Lohiabada ena Taravatu Maua be Kiriata Iearimi dekenai ia noho. Unai lagani 20 lalonai Israela taudia ibounai ese Lohiabada dekenai idia taitai, idia do ia durua totona. \p \v 3 Vadaeni Samuela ese Israela taudia ibounai dekenai ia sisiba, ia gwau, “Bema Lohiabada dekenai umui giroa momokani, mai emui lalona ibounai neganai, dirava idaudia bona Asataroto do umui negea. Emui kudouna bona lalona ibounai Lohiabada dekenai do umui henia. Ia sibona dekenai do umui tomadiho henia, vadaeni ia ese Pilistia taudia edia siahu dekena amo umui do ia hamauria.” \v 4 Vadaeni Israela taudia ese Bala dirava bona Asataroto dirava idia rakatania, Lohiabada sibona dekenai idia tomadiho. \p \v 5 Vadaeni Samuela ese Israela taudia ia hamaoroa, ia gwau, “Israela taudia ibounai, Misipa dekenai do umui haboua. Unuseni lau ese Lohiabada do lau noia, umui totona.” \v 6 Unai dainai, idia be Misipa dekenai idia haboua, unuseni ranu idia abia, bona Lohiabada ena vairana dekenai boubou gauna totona idia bubua negea, ma unai dina ibounai dekenai aniani idia ania lasi. Idia gwau, “Ai be Lohiabada ena vairana dekenai ai kara dika vadaeni.” Samuela be Israela taudia edia gunalaia tauna Misipa dekenai. \p \v 7 Pilistia taudia idia kamonai Israela taudia be Misipa dekenai idia haboua vadaeni. Vadaeni Pilistia king taudia 5 mai edia tuari taudia be idia raka lao, Israela taudia do idia tuari henia totona. Israela taudia idia kamonai neganai idia gari, Pilistia taudia dainai idia gari. \v 8 Samuela dekenai idia noinoi, idia gwau, “Lohiabada iseda Dirava dekenai do oi noinoi noho, doko lasi, ia ese Pilistia taudia dekena amo ita do ia hamauria.” \v 9 Vadaeni Samuela ese mamoe ena natuna, rata ia inua noho gauna, ia alaia. Bona Lohiabada ena vairanai ia gabua, boubou gauna ia halaoa. Samuela ese Lohiabada dekenai ia tai henia, Israela do ia durua totona, bona Lohiabada ese iena noinoi ia kamonai henia. \p \v 10 Samuela ese boubou gauna ia gabua neganai, Pilistia taudia be idia raka mai kahirakahira, Israela taudia do idia tuari henia totona. To unai dina dekenai Lohiabada ena gadona idia kamonai, guba ena boiboi regena bamona. Unai boiboi be Pilistia taudia edia latanai ia ginidae neganai, idia daradara bona gari bada, vadaeni Israela taudia dekena amo idia heau mauri. \v 11 Vadaeni Israela taudia ese Misipa idia rakatania, Pilistia taudia idia lulua lao, bona idia momo idia alaia noho, ela bona Bete Kara ena henuna kahana dekenai. \p \v 12 Vadaeni Samuela ese nadi ta ia abia, Misipa bona Iesana edia huana dekenai ia haginia, bona unai nadi ena ladana ia atoa, Ebenesera. Ia gwau, “Lohiabada ese ita ia durua vadaeni, ia mai bona inai gabu dekenai.” \p \v 13 Unai dala dekena amo Pilistia taudia idia lusi, bona Samuela ena mauri dinadia ibounai lalonai idia be Israela taudia edia tano idia raka vareai lou lasi, Lohiabada ese ia koudia dainai. \v 14 Bona Israela edia hanua haida, Pilistia taudia ese Israela dekena amo idia abia gaudia, be Israela taudia ese idia abia lou. Hanua be inai: Ekarona ela bona Gasa, bona idia edia huanai idia noho hanuadia. Ma unai dinadia lalonai danu, Israela taudia bona Amoro taudia be mai maino danu idia noho. \p \v 15 Samuela ese, iena mauri dinadia ibounai lalonai, Israela taudia ia gunalaia noho. \v 16 Lagani ta ta ibounai Samuela be ia laolao, Betele bona Gilegala bona Misipa ia vadivadi henia. Bona unai gabudia dekenai Israela taudia ia kota henidia. \v 17 To nega ibounai ia be Rama dekenai ia giroa lou, badina iena noho gabuna be unai. Unuseni danu Samuela ese Israela taudia ia kota henidia. Bona unuseni danu Samuela ese boubou patana ta ia haginia, Lohiabada ena. \c 8 \s1 Israela taudia ese Samuela idia noia, king ta do ia henia \p \v 1 Samuela be ia buruka, vadaeni ia ese iena natuna memero ia abia, Israela ena gunalaia taudia idia ia halaoa. \v 2 Iena vara guna tauna ena ladana be Ioela, iharuana ena ladana be Abia. Idia ruaosi be Bere Sieba dekenai kota biaguna gaukara idia karaia. \v 3 To idia be edia tamana ena dala idia raka lasi, moni abia totona idia raka siri. Idia edia kota biaguna gaukara idia hagagevaia, bona unai hagagevaia kara ena davana idia abia. \p \v 4 Vadaeni Israela tau badadia ibounai idia haboua, Samuela dekenai idia lao, Rama dekenai. \v 5 Samuela dekenai idia hereva, idia gwau, “Oi be buruka vadaeni, bona oiemu natuna be oiemu dala idia raka lasi. Unai dainai, aiemai king ta mani do oi abia hidi, ai do ia gunalaia, bese ibounai idia karaia noho bamona.” \p \v 6 To edia hereva, “King ta ai dekenai henia”, dekenai Samuela ia badu, unai dainai Lohiabada dekenai ia guriguri. \v 7 Lohiabada ese Samuela ia hamaoroa, ia gwau, “Unai taunimanima edia hereva ibounai do oi kamonai henia, badina be idia ese oi idia negea lasi, to lau sibona idia negea inai. Idia ura lasi lau idia abia, edia King. \p \v 8 “Idia edia kara ibounai lau dekenai idia karaia, Aigupito dekena amo, idia lau hakaua mai dinana, ia mai bona hari dina, be inai bamona dika sibona idia karaia noho. Oibe, lau idia negea, bona dirava idaudia idia tomadiho henia. Bona hari be inai bamona kara oi danu dekenai idia karaia noho. \v 9 Unai dainai, harihari edia hereva do oi kamonai henia. To gau tamona, hereva auka dekena amo idia do oi sisiba henia guna. Idia do oi hadibaia, idia king, be edena bamona metau edia dekenai do ia henia, ia gunalaidia neganai.” \p \v 10 Unai dainai, Samuela ese unai king totona idia noinoi taudia dekenai Lohiabada ena hereva ibounai ia hadibaia. \v 11 Ia gwau, “Inai king, umui do ia gunalaia tauna, be inai bamona do ia karaia: Unai emui natudia tau bona uhau taudia do ia abia, iena kariota taudia bona iena hosi guia taudia, bona iena kariota edia vairanai do idia heau taudia do ia halaodia. \v 12 Tatau 1000 edia tuari biaguna bona tatau 50 edia tuari biaguna taudia do ia abia hidi. Haida be iena tano do idia geia totona, bona iena uma ena anina utua totona do ia siaidia. Ma haida be iena tuari gaudia bona iena kariota karaia totona do ia siaidia. \v 13 Unai emui natudia hahinedia danu do ia abia, muramura mai bonana namo do idia karaia, bona aniani nadua, bona paraoa gabua gaukara do idia karaia. \v 14 Emui king ese emui uma bona emui vain audia, bona olive audia, namo herea gaudia do ia abia, iena hesiai taudia dekenai do ia henia. \v 15 Emui uma edia anina bona emui vain edia anina do ia haria, kahana 10, vadaeni kahana ta do ia abia, iena ruma naria taudia bona iena hesiai taudia dekenai do ia henia. \v 16 Emui hesiai taudia bona emui hesiai hahinedia bona emui boromakau bona emui doniki, namo herea gaudia, ia ese do ia abia, iena gaukara do idia karaia. \v 17 Emui mamoe bona nani do ia haria, kahana 10, vadaeni kahana ta do ia abia, iena. Umui be, ia ese do ia guia, iena hesiai gaukara davana lasi do umui karaia. \p \v 18 “Unai dina dekenai umui be do umui taitai bada, emui king, umui sibona umui abia hidi tauna ena maduna metau do umui kokia totona. To Lohiabada ese umui do ia kamonai henia lasi unai dina dekenai.” \p \v 19 To Israela taudia ese Samuela dekenai idia kamonai lasi. Idia gwau, “Lasi, ai ura be king ta ese ai do ia gunalaia. \v 20 Unai neganai ai be bese ibounai hegeregere do ai noho, aiemai king ese ai do ia gunalaia. Bona do ai tuari neganai, ia be aiemai vairana dekenai do ia raka, bona aiemai tuari lalonai ia ese ai do ia gunalaia.” \p \v 21 Samuela ese Israela taudia edia hereva ibounai ia kamonai, vadaeni ia ese Lohiabada ena vairana dekenai ma ia gwauraia. \v 22 Vadaeni Lohiabada ese Samuela ia hamaoroa, ia gwau, “Edia hereva do oi abia dae, edia king ta idia dekenai do oi henia.” \p Vadaeni Samuela ese Israela taudia dekenai ia oda henia, ia gwau, “Umui ibounai, emui hanua ta ta dekenai do umui lao.” \c 9 \s1 Saulo be Samuela danu idia hedavari \p \v 1 Beniamina iduhu tauna ta ena ladana be Kisa. Ia be Abiele ena natuna. Abiele be Seroro ena natuna. Seroro be, Bekorata ena natuna. Bekorata be Apia ena natuna. Inai Kisa be Beniamina ena iduhu tauna, bona ia be mai kohu momo. \v 2 Kisa be mai ena natuna tau ta, iena ladana be Saulo. Ia be toana namo tauna, Israela taudia ibounai be ia ese idia ia hereaia. Iena lata danu ese idia edia lata ia hanaia, edia kwarana be iena pagana danu hegeregere. \p \v 3 Saulo ena tamana Kisa ena doniki idia boio. Unai dainai Kisa ese iena natuna Saulo ia hamaoroa, ia gwau, “Hesiai tauna ta do oi abia, ia ese oi danu do ia lao, vadaeni umui ruaosi do umui toreisi, doniki do umui tahua.” \p \v 4 Vadaeni idia ese Eparaima ena ororo bona Salisa tano idia raka hanaia, to doniki idia davaria lasi. Salima tano danu idia raka hanaia, to doniki be lasi. Unai murinai Beniamina tano idia raka hanaia, to idia davaria lasi. \p \v 5 Idia be Supu tano dekenai idia ginidae, vadaeni Saulo ese iena hesiai tauna, ia danu ia raka tauna ia hamaoroa, ia gwau, “Mani egu tamana dekenai ita giroa lou. Ia be doniki totona ia laloa, to inai bamona laloa do ia hadokoa, bona ita totona do ia laloa momo garina, harihari do ita giroa lou.” \p \v 6 To hesiai tauna ia gwau, “Oi itaia, Dirava ena tau ta inai hanua dekenai ia noho. Ia be taunimanima ese idia matauraia, bona iena hereva ibounai be edia anina idia vara momokani. Mani unai tau dekenai ita lao. Sedira ia ese doniki idia noho gabuna ita dekenai do ia hadibaia.” \p \v 7 Saulo ese iena hesiai tauna ia nanadaia, ia gwau, “To bema unai tau dekenai ita lao neganai, dahaka harihari gauna do ita henia? Iseda aniani be ia ore vadaeni. Ita be harihari gauna ta lasi unai Dirava ena tau dekenai henia totona. Ita dekenai dahaka gau ia noho?” \p \v 8 Hesiai tauna ese Saulo dekenai ia haere, ia gwau, “Siliva ena kahana maragina ta be inai, lau dekenai. Lau ese Dirava ena tau dekenai do lau henia, vadaeni ia ese iseda dala do ia hadibaia.” \p \v 9 Gunaguna Israela dekenai, bema tau ta ia ura gau ta Dirava ia nanadaia neganai, ia be inai bamona do ia gwau, “Oi mai, mata hanai tauna dekenai ita lao.” Badina be hari idia gwauraia “peroveta” tauna, be gunaguna “mata hanai” tauna idia gwauraia. \p \v 10 Vadaeni Saulo ese iena hesiai tauna ia hamaoroa, ia gwau, “Oiemu hereva ia namo, mani ita lao.” Vadaeni idia ese idia herevalaia Dirava ena tau ia noho hanua dekenai idia lao. \p \v 11 Ororo dekenai idia daekau, vadaeni idia ese kekeni haida danu idia hedavari. Unai kekeni be ranu utua totona idia raka lao. Vadaeni idia ese kekeni idia nanadaia, idia gwau, “Mata hanai tauna be iniseni ia noho, a?” \p \v 12-13 Kekeni idia haere, idia gwau, “Io, umui itaia, ia be umui emui vairana dekenai ia raka noho. Umui raka haraga, ia be hari sibona hanua dekenai ia raka vareai, badina be hanua taudia be hari dina dekenai boubou karana do idia karaia ataiai dekenai, boubou patana helagana ena latanai. Ataiai boubou gabuna dekenai taunimanima idia do aniani lasi neganai, unai tau ese boubou gaudia do ia hanamoa guna. Do umui raka haraga, bona ataiai ia do daekau lasi neganai do umui davaria.” \p \v 14 Unai dainai Saulo bona iena hesiai tauna be hanua dekenai idia daekau lao. Hanua lalonai idia raka vareai neganai, idia ese Samuela idia itaia, idia dekenai ia raka mai noho, tomadiho gabuna dekenai do ia lao totona. \p \v 15 Saulo be Samuela dekenai ia do ginidae lasi dina dekenai, Lohiabada ese Samuela dekenai ia hedinarai, ia hereva henia, ia gwau, \v 16 “Kerukeru, nega inai bamona neganai, lau ese Beniamina iduhu tauna ta oi dekenai do lau siaia. Vadaeni oi ese unai tau ena latanai olive dehoro do oi bubua, ia be lauegu bese Israela edia gunalaia tauna. Ia ese lauegu bese Pilistia taudia edia siahu dekena amo do ia hamauria, badina be lauegu bese taudia edia hisihisi lau itaia vadaeni, bona edia taitai lau dekenai ia daekau vadaeni.” \p \v 17 Vadaeni Samuela ese Saulo ia itaia neganai, Lohiabada ese ia dekenai ia hereva, ia gwau, “Lau gwauraia tauna be inai, ia ese lauegu bese do ia gunalaia.” \p \v 18 Saulo ese Samuela kahirakahira ia raka lao, hanua ena ikoukou dekenai, ia gwau, “Mani emu kara, lau ura diba mata hanai tauna ena ruma be edeseni?” \p \v 19 Samuela ese Saulo ia haere henia, ia gwau, “Mata hanai tauna be lau inai, lauegu vairana dekenai do oi raka guna, ataiai gabuna dekenai do oi raka daekau. Hari dina dekenai, ita ruaosi do ita aniani hebou, bona kerukeru dabai oi do lau ruhaia. Unai neganai oiemu henanadai gaudia ibounai edia anina do lau hedinaraia. \v 20 To oiemu doniki, dina toi lalonai idia boio gaudia do oi laloa lasi, badina unai be idia davaria vadaeni. To daika tauna be Israela taudia ese idia ura henia bada noho? Tauna be oi, ani? Bona oiemu tamana ena famili taudia, ani?” \p \v 21 Saulo ia haere, ia gwau, “Be, lau be Beniamina iduhu tauna, iduhu maragi herea Israela besena ena huanai, bona lauegu famili be maragi herea, Beniamina iduhu lalonai. Badina dahaka inai bamona lau dekenai oi hereva noho?” \p \v 22 Vadaeni Samuela ese Saulo mai ena hesiai tauna danu aniani daiutu dekenai ia hakaudia vareai, bona helai gabudia namo herea idia dekenai ia henia, idia helai, idia boiria taudia ibounai edia vairanai. Idia ibounai be taunimanima 30 bamona. \v 23 Vadaeni Samuela ese aniani nadua tauna ia hereva henia, ia gwau, “Oi dekenai lau henia vamu, lau gwau, ‘Oi atoa siri,’ gauna do oi mailaia.” \p \v 24 Vadaeni aniani nadua tauna ese vamu, aena namo herea ta Saulo dekenai ia henia. Samuela ia gwau, “Oi itaia, idia atoa siri gauna be oiemu vairana dekenai lau atoa inai. Do oi ania, badina be oiemu abia hidi nega laloa totona inai aria lau karaia, bona idia boiria taudia danu do umui aniani hebou totona.” Unai bamona be Saulo bona Samuela idia aniani hebou unai dina dekenai. \p \v 25 Ataiai gabuna dekena amo idia diho, bona hanua lalonai idia raka vareai, vadaeni Saulo ena mahuta gabuna idia abia hegaegae, ataiai daiutuna dekenai. \v 26 Unuseni ia hekure diho, ia mahuta. \s1 Samuela ese Saulo ia abia hidi \p Daba rere neganai Samuela ese Saulo ia boiria, ataiai daiutuna dekenai, ia gwau, “Oi toreisi, oi do lau siaia, oiemu dala dekenai do oi lao.” Vadaeni Saulo ia toreisi, Samuela danu ia diho, hanua ena ariara dekenai idia raka lao. \p \v 27 Idia be hanua ena murimuri dekenai idia raka lao, vadaeni Samuela ese Saulo ia hamaoroa, ia gwau, “Oiemu hesiai tauna do oi hamaoroa, ia be iseda vairanai do ia raka guna.” Vadaeni, hesiai tauna unai bamona ia karaia. Samuela ma Saulo ia hamaoroa, ia gwau, “To oi be iniseni do oi noho, nega sisina, Dirava ena hereva be oi dekenai do lau hedinaraia.” \c 10 \p \v 1 Vadaeni Samuela ese olive dehoro kavabu ta ia abia, Saulo ena kwarana dekenai ia bubua, vadaeni ia kisi henia, ia gwau, “Lohiabada ese oi ia abia hidi vadaeni, iena bese Israela do oi gunalaia. Lohiabada ena bese taudia be oi ese do oi gunalaia, idia dekenai idia tuari taudia dekena amo do oi hamauridia. Lohiabada ese oi ia abia hidi vadaeni, iena bese do oi gunalaia. Inai hereva be momokani, ena toana be inai: \v 2 Hari dina dekenai, lau oi rakatania murinai, tau rua do oi davaria Rahela ena guria gabuna kahirakahira, Selesa dekenai, Beniamina tano lalonai. Idia ruaosi oi dekenai do idia hereva, do idia gwau, ‘Oi tahua doniki be idia davaria vadaeni. Harihari oiemu tamana ese iena doniki ia laloa lasi, to oi dainai ia laloa momo noho, ia gwau: Lauegu natuna totona dahaka do lau karaia?’ ” \p \v 3 Samuela ese ma Saulo ia hamaoroa, ia gwau, “Rahela ena guria gabuna do oi rakatania, do oi raka lao, ela bona au helagana ta Taboro dekenai do oi davaria. Unai au dekenai tau toi do oi davaria, idia be Betele dekenai idia lao noho, Dirava dekenai boubou do idia henia totona. Idia ta ese nani natuna toi do ia hakaua, tau iharuana ese beredi toi do ia huaia, ma tau ihatoina ese uaina, nani kopina ta lalonai do ia huaia. \v 4 Idia toiosi ese oi do idia hanamoa, bona beredi rua oi dekenai do idia henia gwauraia. Inai beredi do oi abia dae. \v 5 Unai murinai Dirava ena ororo dekenai do oi daekau, inai ororo ena ladana be Gibea. Unai gabu dekenai Pilistia taudia edia tuari orea ta ia noho. Unai hanua be kahirakahira oi raka vareai neganai, peroveta oreana ta do oi davaria. Idia be ataiai gabuna dekena amo do idia diho mai noho, do idia peroveta, mai edia miusiki gaudia, gita, gaba bona ivilikou. Do idia mavaru bona boiboi noho. \p \v 6 “Nega tamona, Lohiabada ena Lauma ese oi do ia abia, vadaeni oi be unai peroveta taudia danu do oi peroveta, bona oi be tau idauna ta, Lauma ese oi do ia halaoa. \v 7 Inai bamona kara oi dekenai idia vara neganai, Dirava ese oi do ia hakaua, gaukara do oi karaia totona. Inai bamona gaukara oi davaria neganai, do oi karaia namonamo, badina Dirava be oi danu ia noho. \v 8 Vadaeni, lauegu vairana dekenai do oi raka lao, Gilegala dekenai. Unuseni oi do lau davaria, bona gabua bouboudia, bona maino karaia bouboudia do lau karaia. Gilegala dekenai do oi naria dina 7, ela bona do lau mai, bona edena kara do oi karaia, be oi dekenai do lau hadibaia.” \p \v 9 Saulo ese Samuela ia rakatania, vadaeni Dirava ese Saulo ena lalona ia hamatamataia. Bona Samuela ese ia hadibaia toa ibounai be unai dina dekenai idia vara. \v 10 Gibea Ororo dekenai Saulo ia ginidae neganai, peroveta orea ta ia danu idia hedavari, vadaeni Dirava ena Lauma be Saulo ese ia abia momokani, bona idia huana dekenai ia peroveta. \v 11 Guna Saulo idia diba taudia ese ia idia itaia, ia be peroveta taudia danu idia peroveta. Vadaeni idia ta ta dekenai idia henanadai, idia gwau, “Kisa ena natuna tau be edena bamona unai bamona ia karaia? Saulo be peroveta dagi ia abia vadaeni, a?” \p \v 12 Vadaeni unai gabu dekenai ia noho tauna ta ia haere, ia gwau, “Be, inai peroveta taudia edia tamadia be daikadaika, a?” Unai dainai unai hereva be Heberu taudia ese edia hereva ta idia halaoa, hereva be inai: “Saulo danu be peroveta tauna ta, a?” \p \v 13 Saulo ese iena peroveta hereva ia haorea murinai, ororo dekenai ia noho boubou patana dekenai ia lao. \p \v 14 Saulo ena tamana maragi ese Saulo bona iena hesiai tauna ia nanadaia, ia gwau, “Edeseni umui lao?” Saulo ia gwau, “Ai be doniki ai tahua lao, to ai davaria lasi neganai, ai be Samuela dekenai ai lao.” \p \v 15 Saulo ena tamana maragi ia gwau, “Mani lau dekenai oi hamaoroa, Samuela be umui dekenai dahaka ia gwau?” \p \v 16 Saulo ese iena tamana maragi dekenai ia haere, ia gwau, “Samuela ese ai ia hadibaia, ia gwau doniki ibounai be idia davaria vadaeni.” To unai Samuela ena hereva ia dekenai, do ia king totona, unai hereva be Saulo ese iena tamana maragi dekenai ia hamaoroa lasi. \s1 Israela taudia ese Saulo idia abia dae, edia king \p \v 17 Unai neganai Samuela ese taunimanima ia boiria, Lohiabada ena vairana dekenai do idia haboua, Misipa dekenai. \v 18 Samuela ese Israela taudia ia hamaoroa, ia gwau, “Lohiabada, Israela ena Dirava be inai bamona ia hereva, ia gwau: Lau ese Israela besena Aigupito dekena amo lau hakaua mai. Aigupito taudia edia siahu dekena amo, bona umui idia hahisia besedia ibounai dekena amo, umui lau hamauria vadaeni. \v 19 To umui be hari dina dekenai emui Dirava, emui dika ibounai bona emui lalohisihisi ibounai dekena amo umui ia hamauria Dirava umui negea vadaeni, umui gwau, ‘Lasi, aiemai king ta harihari ai dekenai do oi henia.’ Unai dainai Lohiabada ena vairana dekenai do umui hedinarai, emui iduhu ta ta dekena amo, bona emui famili ta ta dekena amo.” \p \v 20 Vadaeni Samuela ese Israela edia iduhu ibounai ia boiria, idia ta ta ia dekenai idia haboua mai. Vadaeni edia huanai laki dekena amo Beniamina iduhu ia abia hidi. \v 21 Vadaeni Samuela ese Beniamina iduhu taudia ia boiria, famili ta ta dekena amo iena vairana dekenai do idia gini. Vadaeni laki dekena amo Matiri ena famili ia abia hidi. Samuela ese Matiri famili ena tatau ta ta ia boiria, iena vairana dekenai idia gini. Vadaeni laki dekenai Saulo, Kisa ena natuna ia abia hidi. To idia tahua neganai idia davaria lasi. \v 22 Unai neganai Lohiabada idia nanadaia, idia gwau, “Unai tau be ia mai vadaeni, a?” Lohiabada ia gwau, “Umui itaia, ia be unai kohu momo henunai ia hunia noho.” \p \v 23 Idia heau lao, bona Saulo idia davaria, vadaeni murimuri dekenai idia hakaua mai. Vadaeni taunimanima edia huanai ia gini neganai, iena lata ese idia ibounai edia lata ia hanaia, iena pagana be idia edia kwarana danu hegeregere. \v 24 Vadaeni Samuela ese taunimanima ibounai ia hamaoroa, ia gwau, “Lohiabada ese ia abia hidi tauna umui itaia, a? Taunimanima ibounai edia huanai ia be namo herea momokani, ani?” Bona idia haboua taudia ibounai idia boiboi, idia gwau, “King be nega daudau do ia mauri noho!” \p \v 25 Samuela ese king dagi ena gaukara, bona iena siahu, be taunimanima dekenai ia hadibaia. Inai hereva be buka dekenai ia torea, bona buka be Lohiabada ena vairanai ia atoa. Vadaeni Samuela ese hebou taudia ia siaia lao, idia ta ta edia ruma, edia ruma dekenai idia lao. \p \v 26 Saulo danu iena ruma Gibea dekenai ia lao. Goada herea taudia haida danu, Dirava ese edia kudouna ia davaria taudia, be Saulo danu idia lao. \v 27 To mai edia laloa namodia lasi taudia idia gwau, “Inai tau ese edena bamona ita ia hamauria diba?” Idia ese Saulo idia negea, bona harihari gauna ta idia henia lasi. To Saulo ese hereva ta ia gwauraia lasi. \c 11 \s1 Saulo ese Amono taudia ia halusia \p \v 1 Unai neganai Nahasa, Amono tauna, ia lao, Iabese hanua, Gileada tano dekenai ia koua hagegea. Vadaeni Iabese hanua taudia ibounai ese Nahasa dekenai idia hereva, idia gwau, “Maino do ita karaia, vadaeni ai ese oiemu hesiai taudia do ai lao.” \p \v 2 To Nahasa, Amono tauna ia haere, ia gwau, “Maino do ita karaia, to lau ese umui ibounai emui matana idibadia do lau kokia, vadaeni Israela ibounai ese hemarai do idia abia.” \p \v 3 Iabese hanua tau badadia ese Nahasa idia hamaoroa, idia gwau, “Dina 7 ai dekenai do oi henia, unai dina lalonai ai ese hesiai taudia Israela tano ibounai dekenai do ai siaia. Bema tau ta ese ai idia durua lasi neganai, ai be oiemu siahu henunai do ai lao.” \p \v 4 Hesiai taudia be Saulo ena hanua Gibea dekenai idia ginidae. Vadaeni unai sivarai idia gwauraia neganai, Gibea taudia ibounai idia taitai bada. \p \v 5 Unai neganai Saulo be iena ruma dekena amo ia mai, iena boromakau edia murinai ia raka noho. Vadaeni Saulo ese ia henanadai, ia gwau, “Taunimanima be dahaka dainai idia taitai noho?” Vadaeni idia ese Iabese taudia edia sivarai idia hamaoroa. \p \v 6 Saulo be edia hereva ia kamonai neganai, Dirava ena Lauma ese ia hasiahua bada herea, bona ia badu dikadika danu. \v 7 Ia ese boromakau tau rua ia abia, ia utua maragimaragi, bona Israela tano ibounai dekenai unai vamu ia siaia lao, bona vamu idia abia lao taudia be inai bamona idia gwauraia loaloa, idia gwau, “Daika be tuari totona Saulo bona Samuela edia murinai do ia raka lasi, be iena boromakau unai bamona do idia utua maragimaragi.” Unai dainai Israela taudia be Lohiabada dekenai idia gari dikadika, bona idia ibounai be idia raka murimuri dekenai, tau tamona bamona. \v 8 Saulo ese idia ibounai Beseka dekenai ia haboudia. Ibounai 300,000 be Israela dekena amo idia mai, bona 30,000 be Iuda dekena amo. \p \v 9 Saulo ese Iabese hanua ena hesiai taudia ia hamaoroa, ia gwau, “Kerukeru, dina tubua dekenai, ai ese umui do ai hamauria.” Hesiai taudia be idia lao, unai bamona hereva Iabese taudia idia hamaoroa, vadaeni idia ibounai idia moale bada. \v 10 Unai neganai Iabese taudia ese Nahasa idia hamaoroa, idia gwau, “Kerukeru ai be oi dekenai do ai raka mai, vadaeni oiemu ura hegeregere ai dekenai do oi karaia.” \p \v 11 To daba matana neganai, Saulo ese iena tuari taudia ia hapararaia, orea toi. Vadaeni daba rere neganai, Israela tuari taudia ese Amono taudia edia kamepa dekenai idia heau vareai, Amono taudia idia alaia ela bona dina tubua. Idia heau mauri taudia be ta ta sibona idia heau, rua idia heau hebou lasi. \p \v 12 Vadaeni Israela taudia ese Samuela idia hamaoroa, idia gwau, “Daikadaika be guna idia gwau, ‘Ai ura lasi Saulo be aiemai king!’ Unai taudia do oi mailaia, vadaeni idia be do ai aladia mase.” \p \v 13 To Saulo ia gwau, “Tau ta do umui alaia lasi hari dina dekenai, badina be hari dina dekenai Lohiabada ese Israela ia hamauria vadaeni.” \p \v 14 Samuela ese unai taudia dekenai ia hamaoroa, ia gwau, “Umui mai, Gilegala dekenai ita lao, Saulo do ita hasiahua lou, iseda king.” \v 15 Unai dainai idia ibounai be Gilegala dekenai idia lao. Unuseni maino karaia boubou gaudia idia henia, Lohiabada ena vairanai. Bona unuseni Saulo bona Israela taudia ibounai be idia moale bada. \c 12 \s1 Samuela ese Israela taudia dekenai ia haroro \p \v 1 Vadaeni Samuela ese Israela taudia ibounai dekenai ia haroro, ia gwau, “Umui kamonai: Lau be umui emui hereva ibounai lau kamonai, emui ura lau abia dae, king ta umui dekenai lau henia, umui do ia gunalaia. \v 2 Vadaeni harihari king ta umui abia, emui gunalaia tauna, to lau be lau buruka vadaeni. Lauegu huina ia kurokuro vadaeni, lauegu natuna danu umui itaia noho, umui dekenai idia noho. Lau be umui lau gunalaia, lau uhau neganai ia mai bona hari dina. \v 3 Lau inai Samuela, Lohiabada ena vairanai, bona ia ese ia abia hidi tauna ena vairanai lau gini noho. Bema kerere ta lau karaia, mani emui kara lau do umui samania, idia edia vairanai. Daika ena boromakau tau lau henaoa? Daika ena doniki lau henaoa? Daika lau koia, a? Daika lau hisihisi henia, a? Daika ena imana dekena amo, iena kota do lau hagagevaia totona moni lau abia vadaeni, a? Bema inai bamona kerere umui ta dekenai lau karaia, lau do umui hadibaia, vadaeni lau abia kerere gauna umui dekenai do lau henia lou.” \p \v 4 Israela taudia idia haere, idia gwau, “Oi ese ai oi koia lasi, bona ai oi hisihisi henia lasi, bona kota hagagevaia totona moni ta oi abia lasi.” \p \v 5 Samuela ese ma idia dekenai ia hereva, ia gwau, “Hari dina Lohiabada ese umui emui vairana dekenai ia hamomokania, bona ia abia hidi king danu ese harihari ia hamomokania noho, umui ese kerere ta umui davaria diba lasi lau dekenai.” \p Idia haere, idia gwau, “Oibe, Lohiabada ese aiemai vairana dekenai ia hamomokania vadaeni.” \p \v 6 Samuela ese Israela taudia ia hamaoroa, ia gwau, “Lohiabada ese Mose bona Arona ia abia hidi, bona umui emui sene taudia idia hakaua mai Aigupito dekena amo. \v 7 Unai dainai, harihari do umui gini noho, do umui marere lasi, badina lau ese umui do lau samania, Lohiabada ena vairana dekenai. Lohiabada ena hamauria kara umui dekenai, bona emui sene taudia dekenai, do lau gwauraia, do umui laloa lou totona, gauna inai: \p \v 8 “Iakobo be Aigupito dekenai ia lao murinai, emui sene taudia ese Lohiabada dekenai idia taitai neganai, Lohiabada ese Mose bona Arona ia siaia. Vadaeni idia ruaosi ese emui sene taudia Aigupito dekena amo idia hakaua mai, inai gabu idia dekenai ia henia, edia noho gabuna. \p \v 9 “To idia ese Lohiabada, edia Dirava, idia laloaboio. Lohiabada ese Sisera, Hasoro ena tuari orea ena biaguna, bona Pilistia taudia, bona Moaba edia king ia koudia lasi, vadaeni idia ese emui sene taudia idia halusia. \p \v 10 “Lohiabada dekenai idia tai henia, idia gwau, ‘Lohiabada e, ai be ai kara dika vadaeni, oi Lohiabada ai rakatania vadaeni, Bala bona Asataroto dekenai ai tomadiho vadaeni. To harihari oi dekenai ai noinoi, ai dekenai idia tuari henia taudia edia siahu dekena amo ai do oi hamauria, unai neganai ai ese oi sibona do ai tomadiho henia!’ \v 11 Vadaeni Lohiabada ese Gideona bona Baraki bona Iepeta, bona lau danu Samuela, ia siaia. Vadaeni unai gunalaia taudia dekena amo, umui dekenai idia tuari henia taudia edia siahu dekena amo, Lohiabada ese umui ia hamauria, vadaeni umui noho namonamo. \p \v 12 “To Nahasa, Amono taudia edia king umui itaia, ia ese umui ia tuari henia gwauraia. Unai neganai Lohiabada, emui King umui negea, bona lau umui hamaoroa, umui gwau, ‘Ai ura king ta ese ai do ia gunalaia.’ \p \v 13 “Harihari emui king, umui abia hidi tauna umui itaia. Ia totona umui noinoi, bona harihari Lohiabada ese umui dekenai ia henia vadaeni. \v 14 Bema Lohiabada dekenai umui gari, iena hesiai gaukara umui karaia, ia dekenai do umui kamonai, bona iena oda hereva do umui kamonai henia, bona bema umui bona emui king ese Lohiabada emui Dirava ena murinai umui raka neganai, emui noho be do ia namo. \v 15 To bema Lohiabada umui kamonai henia lasi, bona bema iena oda hereva umui utua neganai, ia ese umui bona emui king do ia durua lasi. \p \v 16 “Unai dainai, iniseni do umui gini, do umui marere lasi, badina kara badana ta Lohiabada ese do ia karaia, do umui itaia. \v 17 Hari be medu lasi negana, ani? Lau ese Lohiabada do lau noia, vadaeni ia ese guba boiboi bona medu do ia siaia. Vadaeni unai dekena amo do umui diba emui kara dika, Lohiabada dekenai umui karaia gauna, be bada. Emui kara dika be inai: Umui be king totona umui noinoi.” \p \v 18 Unai dainai Samuela ese Lohiabada ia noia, vadaeni Lohiabada ese guba boiboi bona medu unai dina dekenai ia siaia. Vadaeni taunimanima ibounai ese Lohiabada bona Samuela dekenai idia gari bada. \p \v 19 Vadaeni taunimanima ibounai ese Samuela idia noia, idia gwau, “Lohiabada oiemu Dirava do oi noia, ai be do ai mase lasi. Badina hari ai diba vadaeni, aiemai kara dika be momo, ma inai kara dika danu ai karaia: Ai be king totona ai noinoi vadaeni.” \p \v 20 Vadaeni Samuela ese idia ia hamaoroa, ia gwau, “Do umui gari lasi, inai kara dika ibounai umui karaia vadaeni. To Lohiabada dekena amo do umui raka siri lasi. Lohiabada ena hesiai gaukara do umui karaia, mai emui kudouna ibounai. \v 21 Dirava koikoidia edia murinai do umui raka lasi. Idia be anina lasi gaudia, umui idia hamauria diba lasi, badina idia be momokani lasi. \p \v 22 “Lohiabada ese gwauhamata metauna ia karaia vadaeni, ia ese umui do ia rakatania lasi, badina ia ura umui be iena bese korikori umui do ia halaoa. \v 23 Bona lau danu, lau ese guriguri umui dainai do lau hadokoa lasi. Badina bema umui totona lau guriguri noho lasi neganai, lau be Lohiabada dekenai lau kara dika. Lasi, to lau ese dala namona bona dala maorona be umui dekenai do lau hadibaia. \p \v 24 “Lohiabada garina do umui gari, bona iena hesiai gaukara do umui karaia namonamo, mai emui kudouna ibounai. Do umui laloa noho, ia ese kara badadia dekena amo umui ia hanamoa vadaeni. \v 25 To bema kara dika umui karaia noho neganai, Lohiabada ese umui bona emui king do ia hadikaia ore.” \c 13 \s1 Israela be Pilistia taudia danu idia tuari \p \v 1 Saulo ena mauri lagani be 30 neganai ia ese Israela ia gunalaia hamatamaia. Ia be lagani ibounai 42 Israela ia gunalaia.\f a \fr 13.1 \ft Inai 30 bona 42 be Septuagint toretore haida hegeregerena, badina Heberu toretore be kilia lasi.}\f* \v 2 Saulo ese Israela tatau 3000 ia abia hidi. 2000 be Saulo danu Mikimasa bona Betele ena ororo dekenai idia noho, bona 1000 be iena natuna tau Ionatana danu idia noho, Gibea dekenai, Beniamina tano dekenai. Israela taudia oredia be Saulo ese ia siaia lao, ta ta edia ruma edia ruma dekenai idia noho. \p \v 3 Ionatana, mai ena tuari taudia danu ese Pilistia edia gabu aukana, Geba, idia tuari henia, bona Ionatana ia kwalimu. Pilistia taudia ibounai unai sivarai idia kamonai neganai, idia badu Israela dekenai. Vadaeni Saulo ese kibi ia hiriria Israela tano ibounai dekenai. Ia gwau, “Heberu taudia ibounai, hereva do umui kamonai.” \v 4 Vadaeni Israela taudia ibounai ese sivarai idia kamonai, Saulo ese Pilistia tuari taudia ia halusia Geba dekenai, bona Pilistia taudia ese Israela taudia idia badu henia noho. Unai neganai Saulo ese Israela taudia ia boiria hebou Gilegala dekenai. \p \v 5 Pilistia taudia be Israela taudia tuari henia totona idia haboua. Idia edia kariota be 3000, bona edia hosi guia taudia be 6000. To edia tuari taudia be momo herea, kone mirina bamona. Idia raka mai, Mikimasa dekenai idia kamepa, Bete Avene ena dina daekau kahana dekenai. \v 6 Israela taudia idia itaia, dika bada herea be kahirakahira ia ginidae idia dekenai. Unai dainai nadi matudia dekenai, bona uda lalonai, bona nadi badadia murinai, bona guria gabudia, bona ranu guri lalonai idia hunia. \v 7 Haida danu be Ioridane Sinavai idia raka hanaia, Gado bona Gileada tano dekenai idia lao. \p Saulo be Gilegala dekenai ia naria noho, bona iena tuari taudia unuseni be gari dekenai idia heudeheude. \v 8 Saulo be dina 7 ia naria, Samuela ese ia gwauraia dinadia, to Samuela be Gilegala dekenai ia do ginidae lasi. Vadaeni Saulo ena tuari taudia ese ia dekena amo idia raka siri hamatamaia. \v 9 Unai dainai idia dekenai Saulo ia gwau, “Idia gabua bouboudia bona maino karaia bouboudia be lau dekenai do umui abia mai.” Vadaeni ia ese gabua boubouna ia karaia. \v 10 Boubou ia gabua ore noho neganai, Samuela be ia ginidae. Saulo be Samuela dekenai ia raka lao, ia danu do idia hedavari, bona Samuela dekenai do ia hanamoa totona. \p \v 11 To Samuela ia gwau, “Oi be dahaka oi karaia?” Saulo ia haere, ia gwau, “Lau itaia, egu taudia be idia raka siri noho, bona oi ese oi gwauraia guna dinana dekenai oi ginidae lasi. Pilistia taudia danu Mikimasa dekenai idia haboua vadaeni. \v 12 Vadaeni lau gwau, ‘Pilistia taudia be Gilegala dekenai lau do idia tuari henia, to lau ese Dirava ena hanamoa lau do tahua lasi.’ Vadaeni lau laloa momo dainai, gabua boubouna lau karaia.” \p \v 13 Samuela ese Saulo ia hamaoroa, ia gwau, “Oi be kara kavakava oi karaia vadaeni. Lohiabada, oiemu Dirava ena oda hereva, oi dekenai ia henia gauna, be oi kamonai henia lasi. Bema Lohiabada ena oda oi kamonai henia neganai, ia ese oiemu basileia Israela dekenai do ia haginia ela bona hanaihanai. \v 14 To harihari oiemu basileia do ia noho daudau lasi. Lohiabada dekenai oi kamonai henia lasi dainai, ia ese ia ura henia tauna ta do ia davaria, bona unai tau be iena bese taudia edia gunalaia tauna do ia halaoa.” \p \v 15 Samuela ese Gilegala ia rakatania, Gibea, Beniamina tano dekenai ia lao. Vadaeni Saulo ese ia dekenai idia noho taudia ia duahia, idia be ibounai tatau 600. \p \v 16 Saulo bona iena natuna Ionatana bona idia dekenai idia noho taudia be Geba dekenai idia noho, Beniamina tano dekenai. To Pilistia taudia be Mikimasa dekenai idia noho. \v 17 Vadaeni Pilistia edia kamepa dekena amo tuari orea toi idia raka lao. Orea ta be Opera dalana dekenai idia raka, Sualo tano dekenai idia lao. \v 18 Orea iharuana be Bete Horono kahana dekenai idia lao. Ma orea ihatoina be tano hetoana dalana dekena amo idia raka lao. Unai dala dekena amo edia matana idia negea neganai, Seboimi Koura bona taunimanma idia noho lasi tano idia itaia. \p \v 19 Unai neganai Israela tanona ibounai dekenai, tau ta be auri gaukaralaia dalana ia diba lasi. Badina be Pilistia taudia be idia gwau, “Heberu taudia be edia tuari kaia bona io do idia karaia garina.” \v 20 Unai dainai Israela taudia ibounai be Pilistia taudia dekenai idia lao, edia tano makohia auri gaudia, edia ira, o edia rei utua kaia gaudia do idia segea totona. \v 21 Pilistia segea taudia edia gaukara davana be inai bamona: Moni maragidia rua tano makohia auridia segea totona, bona moni maragina ta be ira bona kodoa gaudia edia matana segea totona. \p \v 22 Unai dainai, tuari dinana dekenai Saulo bona Ionatana edia tuari taudia be mai edia tuari kaia lasi, bona mai edia io lasi. Saulo bona Ionatana sibona be mai idia edia tuari kaia bona io. \p \v 23 Vadaeni Pilistia taudia edia tuari orea ta be Mikimasa hanua ia vareai dalana koua totona idia naria noho, ororo rua edia huanai. \c 14 \s1 Ionatana ese Pilistia taudia ia tuari henia \p \v 1 Dina ta Ionatana, Saulo ena natuna ese iena kesi huaia tauna ia hamaoroa, ia gwau, “Oi mai, Pilistia taudia edia kamepa dekenai do ita hanaia lao.” To Ionatana ese iena tamana Saulo ia hamaoroa lasi. \p \v 2 Saulo be Gibea tano dekenai apolo au ena henunai, gabu ta ladana Migirona dekenai ia kamepa. Ia danu be tuari taudia 600 idia noho. \v 3 Ahia Ahitubu, Lohiabada ena hahelagaia tauna danu be unai gabu dekenai, ia be dabua helagana, epodi, ia karaia noho. Ia be Ikaboda ena kakana Ahitubu ena natuna, bona Pineha Eli ena tubuna. Israela tuari taudia idia diba lasi Ionatana ia lao. \p \v 4 Ionatana be Pilistia taudia edia kamepa dekenai do ia hanaia lao totona, iena dala ena kahana kahana dekenai be nadi badadia rua idia noho. Inai nadi badadia edia ladana be Bose bona Sene. \v 5 Nadi badana ta be mirigini kahana dekenai, Mikimasa ena vairanai. Ma nadi ta be diho kahana dekenai, Geba ena vairanai. \p \v 6 Ionatana ese iena kesi huaia tauna ia hamaoroa, ia gwau, “Oi mai, harihari unai Dirava diba lasi Pilistia taudia edia kamepa dekenai do ita lao. Sedira Lohiabada ese ita do ia durua. Badina be bema Lohiabada ese ita ia durua neganai, taunimanima ese ita idia koua diba lasi. Lohiabada ia ura hamauria kara ia karaia neganai, taunimanima momo, o taunimanima momo lasi, be idia koua diba lasi.” \p \v 7 Vadaeni iena kesi huaia tauna ia gwau, “Oiemu ura hegeregere do oi karaia, lau be oi danu do ita lao.” \p \v 8 Vadaeni Ionatana ia gwau, “Oi kamonai, ita be do ita raka hanaia, bona unai taunimanima dekenai do ita hedinarai. \v 9 Bema idia ese ita idia hamaoroa, idia gwau, ‘Umui naria ela bona ai mai,’ ita be iseda gabu dekenai do ita gini, idia dekenai do ita daekau lao lasi. \v 10 To bema idia gwau, ‘Ai dekenai do umui daekau mai,’ ita be do ita daekau lao, badina be Lohiabada ese iseda imana dekenai ia atodia vadaeni, ena toana be unai.” \p \v 11 Vadaeni, idia ruaosi be Pilistia taudia edia vairanai idia hedinarai. Pilistia taudia idia gwau, “Umui itaia, Heberu taudia be edia hunia gabudia bona guri dekena amo idia raka daekau mai.” \v 12 Pilistia tuari taudia ese Ionatana bona iena kesi tauna idia boiboi henia idia gwau, “Umui daekau mai, ai ese gau ta umui do ai hadibaia.” \p Vadaeni Ionatana ese iena kesi huaia tauna ia hamaoroa, ia gwau, “Lauegu murinai do oi raka mai, badina be Lohiabada ese unai Pilitia taudia be Israela taudia edia imana dekenai ia atodia vadaeni.” \p \v 13 Ionatana be iena imana bona iena aena dekena amo ia rau daekau, iena kesi huaia tauna danu iena murinai ia rau daekau. Ionatana ese Pilistia taudia haida ia alaia mase, ma haida be iena kesi huaia tauna ese ia alaia mase. \v 14 Unai alaia mase karana ginigunana lalonai Ionatana bona iena kesi huaia tauna ese tatau 20 bamona idia alaia, bona idia tuari tanona ena bada be hekitera ta bema kahana 4 dekenai idia haria, ena kahana ta. \v 15 Vadaeni gari bada ese Pilistia tuari taudia ibounai idia abia, kamepa lalonai taudia, bona murimuri dekenai tano idia gimaia gabudia taudia danu. Tano danu be ia mareremarere. Bona inai gari bada be Dirava ese ia havaraia. \s1 Israela taudia ese Pilistia taudia idia halusia \p \v 16 Saulo ena gima taudia be Gibea dekenai, Beniamina tano dekenai idia gima noho. Idia edia matana idia negea, Pilistia tuari taudia idia itaia, idia heau mai, heau lao, daradara ese ia abidia bamona. \v 17 Vadaeni Saulo ese ia dekenai idia noho taudia ia hamaoroa, ia gwau, “Iseda tuari taudia ibounai do umui duahia, vadaeni do ita diba daika ese ita dekena amo idia raka siri.” Idia duahia, vadaeni idia diba, Ionatana mai ena kesi huaia tauna be idia noho lasi. \p \v 18 Saulo ese Ahia ia hamaoroa, ia gwau, “Dirava ena Taravatu Maua do oi mailaia.” Badina be unai neganai Dirava ena Taravatu Maua be Israela taudia ese edia laolao gabudia dekenai idia abia loaloa. \v 19 Saulo ese hahelagaia tauna danu idia herevahereva neganai, Pilistia kamepa dekenai regena be ia bada daekau. Vadaeni Saulo ese hahelagaia tauna ia hamaoroa, ia gwau, “Ita be nega lasi Lohiabada do ita nanadaia.” \p \v 20 Vadaeni Saulo mai ena tuari taudia be maoromaoro idia raka vaira, tuari totona. Pilistia taudia idia davaria, be daradara dainai, idia sibona ta ta dekenai kaia dekenai idia tuari henia. \v 21 Heberu taudia haida danu, guna Pilistia taudia danu idia haboua taudia, be idia giroa lou Israela orea dekenai, bona Saulo bona Ionatana danu dekenai idia haboua lou. \v 22 Ma Israela tatau haida, Eparaima ena ororo dekenai idia hunia taudia be hereva idia kamonai, Pilistia taudia idia heau. Vadaeni Israela taudia ese Pilistia taudia edia murinai idia heau, idia luludia lao. \v 23 Unai dina dekenai, Lohiabada ese Israela ia hamauria momokani. Bona idia tuari noho, ia lao bona Bete Avene hanua idia hanaia. \p \v 24 Israela taudia be unai dina dekenai hitolo dekenai idia manoka, badina be Saulo ese idia ia taravatua, ia gwau, “Tau ta do ia aniani lasi ela bona dina ia diho, bona lau dekenai idia tuari henia taudia edia kerere davana do lau henia. Do ia aniani tauna be do ia dika.” Unai dainai Israela taudia idia aniani lasi. \p \v 25 Israela taudia ibounai be uda dekenai idia ginidae, bona unuseni hani be tano dekenai ia noho. \v 26 Israela taudia be uda lalonai idia raka vareai, idia itaia, hani be gabu ibounai dekenai ia noho. To tau ta ia ania lasi, badina ibounai be Saulo ena hereva auka dekenai idia gari. \p \v 27 To Ionatana be ia kamonai lasi iena tamana ese taunimanima edia aniani ia taravatua vadaeni. Unai dainai, ia ese iena itotohi ena matana be unai hani dekenai ia atoa, bona iena imana dekenai iena uduna lalonai ia atoa. Unai neganai iena matana idia diari. \v 28 Unai neganai tau ta ese ia hamaoroa, ia gwau, “Oiemu tamana ese taravatu auka iseda orea taudia edia latanai ia atoa, ia gwau, ‘Hari dina dekenai do ia aniani tauna do ia dika.’ Unai dainai tatau ibounai idia manoka momokani.” \p \v 29 Ionatana ia gwau, “Lauegu tamana ese iseda orea taudia ia hadikaia dikadika. Oi itaia, lauegu matana be idia diari noho, badina hari unai hani sisina lau ania dainai. \v 30 Bema iseda tuari orea taudia ese hari dina Pilistia taudia dekena amo ita abia aniani ita ania vadaeni neganai, be Pilistia taudia hida ma ita alaia diba, a? To hitolo dainai ita karaia diba lasi vadaeni, ani?” \p \v 31 Unai dina dekenai Israela taudia ese Pilistia taudia idia halusia. Idia tuari henidia noho, Mikimasa hanua ela bona Aialono hanua dekenai. Unai murinai Israela taudia be hitolo dainai idia manoka. \v 32 Unai dainai, maoromaoro idia ese idia abia mauri gaudia, mamoe bona boromakau, bona boromakau maragidia idia alaia mase, bona mai rara danu idia ania. \v 33 Vadaeni haida ese Saulo idia hamaoroa, idia gwau, “Oi itaia, tuari taudia be Lohiabada dekenai idia kara dika, vamu be mai rara danu idia ania noho.” \p Saulo ia gwau, “Umui ese umui kara dika vadaeni. Nadi badana ta do idia keia mai iniseni.” \v 34 Bona Saulo ia gwau, “Tuari taudia edia huanai do umui lao, idia do umui hamaoroa, idia ta ta edia boromakau bona mamoe do idia mailaia iniseni. Iniseni do idia alaia, bona do idia ania. Lohiabada ena vairanai do umui kara dika lasi, vamu mai rarana danu do umui ania lasi.” \p Unai dainai unai hanuaboi, idia ta ta ese edia boromakau idia mailaia, unuseni idia alaia mase. \v 35 Unai neganai Saulo ese boubou patana ia haginia, Lohiabada ena. Inai be nega ginigunana unai bamona ia karaia. \p \v 36 Vadaeni Saulo ia gwau, “Namona be ita diho, hanuaboi lalonai Pilistia taudia edia murinai do ita lao. Idia do ita alaia mase ela bona dabai, idia do ita haorea momokani, idia ta do ia mauri lasi.” \p Idia be idia haere, idia gwau, “Oiemu laloa hegeregere do oi karaia.” \p To hahelagaia tauna ia gwau, “Namona be Lohiabada do ita nanadaia iniseni.” \p \v 37 Vadaeni Saulo ese Dirava ia nanadaia, ia gwau, “Pilistia taudia edia murinai do lau lao, o? Israela taudia edia siahu henunai idia do oi atoa, o?” To Dirava ese Saulo dekenai ia haere lasi unai dina dekenai. \p \v 38 Unai dainai Saulo ia gwau, “Lohia taudia ibounai, umui mai iniseni. Do umui tahua, bona do umui diba, iseda huanai be daika ese kara dika ia karaia? \v 39 Badina be ia mauri noho Lohiabada, bona Israela dekenai kwalimu ia henia Dirava dekenai lau gwauhamata inai: Kerere ia havaraia tauna be do ia mase. Bema ia be lauegu natuna danu be do ia mase.” To tuari taudia ibounai edia huanai ta ese ia haere henia lasi. \p \v 40 Vadaeni Saulo ese idia ia hamaoroa, ia gwau, “Umui be kahana ta do umui gini, to lau bona lauegu natuna Ionatana be kahana ta do ai gini.” \p Idia ese Saulo dekenai idia haere, idia gwau, “Oiemu laloa hegeregere do oi karaia.” \p \v 41 Saulo ese Lohiabada dekenai ia hereva, ia gwau, “Lohiabada, Israela ena Dirava e, dahaka dainai hari dina lau dekenai oi haere lasi? Bema inai kerere be lauegu, o lauegu natuna Ionatana ena, nadi helagana Urima, dekena amo do oi haere? To bema inai kerere be Israela taudia edia, nadi helagana, Tumima, dekena amo do oi haere.” Urima ese ia haere henia, kerere be Ionatana bona Saulo edia, to Israela taudia edia kerere be lasi. \v 42 Saulo ma ia gwau, “Lau bona lauegu natuna Ionatana aiemai huanai nadi helagana dekena amo do umui abia hidi, kerere be daika ena.” Nadi helagana ese Ionatana ia abia hidi. \p \v 43 Vadaeni Saulo ese Ionatana dekenai ia gwau, “Lau dekenai oi hamaoroa, dahaka oi karaia?” \p Vadaeni Ionatana ese ia haere, ia gwau, “Hani sisina be lauegu itotohi ena matana dekenai lau abia, lau ania. Lau inai do lau mase, a?” \p \v 44 Saulo ia gwau, “Ionatana e, momokani oi be do oi mase. Bema lasi neganai, Dirava ese lau do ia alaia mase.” \p \v 45 To Israela taudia ese Saulo dekenai idia gwau henia, idia gwau, “Ionatana be do ia mase, a? Inai kwalimu badana Israela dekenai ia havaraia tauna be do oi hamasea, a? Lasi bona lasi momokani. Lohiabada, mauri ena Dirava dekenai ai gwauhamata inai: Ionatana ena kwarana ena huina tamona do ia boio lasi. Badina be hari dina dekenai Ionatana be Dirava danu idia gaukara hebou.” Unai dainai Israela taudia ese Ionatana idia hamauria, ia be ia mase lasi. \v 46 Vadaeni Saulo be Pilistia taudia ia lulua lou lasi. Bona Pilistia taudia be edia gabu korikori dekenai idia giroa lou. \s1 Saulo ena kara bona iena famili \p \v 47 Saulo be Israela ia gunalaia neganai, ia ese ia dekenai idia dagedage taudia ibounai ia tuari henia, gabu ibounai dekenai. Bese be inai: Moaba taudia, Amono taudia, Edoma taudia, Soba taudia edia king taudia. Idia ibounai be Saulo ese ia tuari henia, bona ia ese idia ia halusia. \v 48 Saulo be ia goada herea, ia ese Amaleka taudia ia halusia. Bona Israela taudia idia hadikaia gwauraia taudia ibounai edia siahu dekena amo Saulo ese idia ia hamauria. \p \v 49 Saulo ena natuna tau be Ionatana bona Isivi bona Malikisua. Iena natuna hahine be rua, vara guna ena ladana be Meraba, bona vara gabeai ena ladana be Mikala. \v 50 Saulo ena adavana ena ladana be Ahinoama, ia be Ahimasa ena natuna. Saulo ena tuari orea ena biaguna be Abinere, Nere ena natuna. Inai Nere be Saulo ena tamana maragi. \v 51 Saulo ena tamana, Kisa, bona Abinere ena tamana, Nere ruaosi be Abiele ena natuna. \p \v 52 Saulo ena mauri dina ibounai lalonai Pilistia taudia danu tuari be auka. Unai dainai Saulo ese nega ibounai goada tauna ta o tuari diba tauna ta ia itaia neganai, ia ese ia abia, iena tuari orea dekenai ia abia vareai. \c 15 \s1 Saulo ese Amaleka taudia ia halusia \p \v 1 Samuela ese Saulo ia hamaoroa, ia gwau, “Lohiabada ese lau ia siaia, olive dehoro oiemu kwarana dekenai do lau bubua, vadaeni oi lau hasiahua, Lohiabada ena bese Israela ena king dekenai oi lao. Unai dainai Lohiabada ena hereva do oi kamonai. \v 2 Siahu ibounai Lohiabada ese inai bamona ia gwau: ‘Lau ese Amaleka taudia edia kerere davana do lau henia. Badina Israela taudia be Aigupito dekena amo idia raka neganai, Amaleka taudia ese edia dala idia koua. \v 3 Harihari do umui lao, Amaleka taudia do umui tuari henia, bona idia, bona edia gau ibounai do umui hadikaia ore. Idia do umui bogahisihisi henia lasi, to tau bona hahine, memero bona kekeni, rata idia inua natudia danu, bona boromakau, bona mamoe, bona kamelo, bona doniki, be do umui alaia mase momokani.’ ” \p \v 4 Unai dainai, Saulo ese tuari taudia ia haboua, bona Telaimi dekenai idia ia duahia. Aena dekenai idia raka tuari taudia be 200,000, Israela dekena amo, bona 10,000, Iuda dekena amo. \v 5 Vadaeni Saulo mai ena tuari orea be Amaleka ena hanua badana kahirakahira idia lao, bona koura dekenai idia hunia. \v 6 Unai neganai Saulo ese Keni taudia ia hamaoroa, ia gwau, “Umui ese Amaleka taudia edia huanai dekena amo do umui raka siri, idia bona umui do ai hadikaia ore garina. Badina be umui ese Israela taudia ibounai umui bogahisihisi henia, Aigupito dekena amo idia raka siri neganai.” Unai dainai Keni taudia be Amaleka taudia edia huanai dekena amo idia raka siri. \p \v 7 Vadaeni Saulo ese Amaleka taudia ia halusia, idia tuari lao Havila hanua dekena amo ela bona Suru hanua. Inai Suru be Aigupito ena dina daekau kahanai. \v 8 Saulo mai ena tuari orea ese Agaga, Amaleka taudia edia king idia abia mauri, to Amaleka taudia ibounai be Saulo ena tuari orea ese tuari kaia dekena amo idia alaia ore momokani. \p \v 9 To Saulo bona iena tuari taudia ese Agaga idia hamauria, bona mamoe bona boromakau namodia, bona boromakau natudia bona mamoe natudia namodia be idia alaia lasi. Gau namodia be idia hadikaia ore lasi, to gau dikadia bona anina lasi gaudia sibona idia hadikaia ore. \s1 Lohiabada ese Saulo ena king dagi ia negea \p \v 10 Lohiabada be Samuela dekenai ia hereva, ia gwau, \v 11 “Lau laloa bema Saulo dekenai king dagi lau henia lasi be namo, badina be ia ese lau dekena amo ia raka siri, bona lauegu oda hereva ia kamonai henia lasi.” Vadaeni Samuela be ia badu, bona ia ese Lohiabada dekenai ia taitai henia ela bona daba rere. \p \v 12 Dabai, Samuela ia toreisi haraga, Saulo danu do ia hedavari gwauraia. Vadaeni haida ese Samuela idia hamaoroa, idia gwau, “Saulo be Karamele dekenai ia lao. Unuseni ia sibona hanamoa totona nadi, idia koroa gauna, ia haginia. Unai murinai, ia diho lao, Gilegala dekenai ia lao.” \p \v 13 Samuela be Saulo dekenai ia ginidae, vadaeni Saulo ese ia hanamoa henia, ia gwau, “Lohiabada ese oi do ia hanamoa, lau ese Lohiabada ena oda hereva lau karaia vadaeni.” \p \v 14 Samuela ia gwau, “Be, inai regena lau kamonai, mamoe idia taitai noho, bona boromakau idia boiboi noho, ena anina be dahaka?” \p \v 15 Saulo ia gwau, “Lauegu tuari taudia ese Amaleka taudia dekena amo idia abia. Mamoe bona boromakau namodia sibona idia alaia lasi, Lohiabada, oiemu Dirava dekenai boubou gauna do idia henia totona. To dika gaudia ibounai idia alaia ore momokani.” \p \v 16 Vadaeni Samuela ia gwau, “Hereva hadokoa! Hanuaboi lalonai Lohiabada ese lau ia hamaoroa gauna oi do lau hadibaia.” Saulo ia gwau, “Lau oi hadibaia.” \p \v 17 Samuela ia gwau, “Guna oi be manau bamona, to oi be Israela taudia edia gunalaia tauna, ani? Lohiabada ese oi ia abia hidi, Israela ena king. \v 18 Bona Lohiabada ese gaukara ta do oi karaia totona oi ia siaia, ia gwau, ‘Oi lao, unai Amaleka taudia, kara dika taudia, be do oi hadikaia ore, do oi tuari henidia ela bona idia be ore momokani.’ \v 19 Badina dahaka oi ese Lohiabada oi kamonai henia lasi? Dahaka dainai edia kohu oi abia? Badina dahaka Lohiabada ena ura oi karaia lasi?” \p \v 20 Saulo ese Samuela dekenai ia haere, ia gwau, “Lohiabada ena hereva lau kamonai vadaeni, Lohiabada ese lau ia henia gaukara karaia totona lau lao, Agaga, Amaleka edia king, lau mailaia vadaeni, to Amaleka taudia ibounai lau alaia ore. \v 21 Tuari taudia ese mamoe bona boromakau namodia idia abia mauri. Inai gaudia be iniseni Gilegala dekenai idia mailaia, Lohiabada oiemu Dirava ena boubou gaudia do idia karaia totona.” \p \v 22 To Samuela ia haere, ia gwau, \q1 “Edena kara be Lohiabada ia ura henia bada, a? \q1 Idia gabua boubou, \q1 bona boubou idauidau ia ura henia, a? \q1 Lasi, Lohiabada ena hereva idia kamonai henia taudia, \q1 be ia ura henia, ani? \q1 Oi laloa namonamo: Lohiabada kamonai henia kara, \q1 ese boubou karadia ia hereaia, \q1 bona Lohiabada ena hereva badinaia kara, \q1 ese mamoe namodia edia digara ia hereaia. \q1 \v 23 Badina Lohiabada ena hereva utua kara, \q1 be meamea dikana ena kerere hegeregerena, \q1 bona dagedage ena dika, \q1 be dirava koikoi tomadiho henia kara hegeregerena. \q1 Oi ese Lohiabada ena hereva oi negea dainai, \q1 ia ese danu oiemu king dagi ia negea vadaeni.” \p \v 24 Saulo ese Samuela dekenai ia haere, ia gwau, “Lau be lau kara dika vadaeni. Oibe, Lohiabada ena oda bona oiemu hereva lau utua vadaeni, badina be lauegu tuari taudia dekenai lau gari, edia ura lau karaia kava. \v 25 To harihari oi dekenai lau noinoi, lauegu kara dika do oi gwauatao. Vadaeni do ita giroa lao, Lohiabada dekenai do lau tomadiho.” \p \v 26 To Samuela ese Saulo ia hamaoroa, ia gwau, “Oi danu do lau giroa lou lasi, badina be oi ese Lohiabada ena hereva oi negea, bona Lohiabada ese oi ia negea vadaeni, Israela edia dagi dekena amo.” \p \v 27 Samuela ia giroa, do ia raka lao gwauraia. Vadaeni Saulo ese Samuela ena dabua isena ia dogoatao, to dabua be ia darea. \v 28 Samuela ia gwau, “Lohiabada ese hari dina dekenai Israela basileia be oi dekena amo ia darea vadaeni. Bona oiemu badibadinai tauna ta, oi ia hereaia tauna, dekenai ia henia vadaeni. \v 29 Oi kamonai, Israela ena Dirava Namo Herea ese ia koikoi lasi, bona iena lalona ia haidaua lasi. Badina be ia be taunimanima lasi, unai dainai iena laloa ia haidaua lasi.” \p \v 30 Vadaeni Saulo ia gwau, “Lau be lau kara dika vadaeni. To mani emu kara lau do oi matauraia lauegu orea tau badadia edia vairanai, bona Israela taudia edia vairanai. Mani do ita giroa lao, vadaeni Lohiabada oiemu Dirava do lau tomadiho henia.” \v 31 Unai dainai Samuela be Saulo ena murinai ia lao, Gilegala dekenai idia giroa lou. Bona Saulo ese Lohiabada dekenai ia tomadiho henia. \p \v 32 Vadaeni Samuela ia gwau, “Agaga, Amaleka edia king, be lau dekenai do oi mailaia.” Vadaeni Agaga, mai gari lasi danu ia mai. Ia laloa, “Mase ena hisihisi be ia ore vadaeni.” \p \v 33 To Samuela ia gwau, “Oiemu tuari kaia ese sinadia momo be natudia lasi ia halaoa. Unai dainai oiemu sinana be natuna lasi do ia noho.” Vadaeni Samuela ese Agaga ia alaia mase Lohiabada ena vairanai, Gilegala dekenai. \p \v 34 Unai murinai Samuela be Rama dekenai ia lao, bona Saulo be iena hanua Gibea dekenai ia lao. \v 35 Vadaeni Samuela ese Saulo ia itaia lou lasi iena mauri dinadia ibounai lalonai. To ia be Saulo totona iena lalona ia hisihisi. Bona Lohiabada danu be iena lalona ia hisihisi, ia ese Saulo be Israela edia king ia halaoa dainai. \c 16 \s1 Samuela ese Davida ia hasiahua king dagi totona \p \v 1 Lohiabada ese Samuela dekenai ia hereva, ia gwau, “Saulo dainai do oi lalohisihisi ela bona edena negai? Lau ese Saulo lau negea vadaeni, Israela ena king dagina dekena amo. Oiemu boromakau doana be olive dehoro dekena amo do oi hahonua. Lau ese oi do lau siaia lao, Iese, Betelehema tauna ta do oi davaria. Badina be iena natuna tau edia huanai, king ta lau abia hidi vadaeni.” \p \v 2 To Samuela ia gwau, “Edena bamona do lau lao? Bema Saulo ia kamonai neganai, ia ese lau do ia alaia mase.” \p Lohiabada ia haere, ia gwau, “Boromakau hahine matamata ta do oi abia lao, do oi gwau, ‘Lau be Lohiabada dekenai boubou do lau henia totona lau mai vadaeni.’ \v 3 Iese danu do oi boiria, oiemu boubou karana do ia vareai. Unai neganai, lau ese oi do lau hadibaia dahaka do oi karaia. Oi dekenai iena ladana do lau gwauraia tauna ena kwarana dekenai, olive dehoro do oi bubua.” \p \v 4 Vadaeni Samuela ese Lohiabada ena oda hegeregere ia karaia, Betelehema dekenai ia lao. Hanua tau badadia idia raka mai, Samuela danu idia hedavari totona, mai edia gari danu. Idia gwau, “Mai maino danu oi mai, o lasi?” \p \v 5 Samuela ia gwau, “Mai maino danu lau mai, Lohiabada dekenai boubou do lau henia totona. Umui ibounai do umui helaga, vadaeni lau danu do umui mai.” Vadaeni Samuela ese Iese, mai iena natuna tau danu ia hahelagaia, bona idia ia boiria, boubou gabuna dekenai idia lao. \p \v 6 Idia ginidae neganai Samuela ese Eliaba ia itaia, bona ia laloa inai bamona, “Momokani, Lohiabada ese do ia abia hidi tauna be inai, Lohiabada ena vairanai ia gini inai.” \v 7 To Lohiabada ese Samuela ia hamaoroa, ia gwau, “Iena toana, o iena lata do oi laloa lasi, badina be lau ese lau ura henia lasi. Badina be Lohiabada ese gau ia itaia lasi, taunimanima ese idia itaia bamona. Taunimanima ese tau ena toana idia itaia, to Lohiabada ese tau ena kudouna ia itaia.” \p \v 8 Vadaeni Iese ese Abinadaba ia boiria, ia hamaoroa, Samuela ena vairanai do ia raka hanaia. To Samuela ia gwau, “Inai tau danu Lohiabada ese ia abia hidi lasi.” \v 9 Vadaeni Iese ese Sama ia hamaoroa do ia raka hanaia. To Samuela ia gwau, “Inai tau danu Lohiabada ese ia abia hidi lasi.” \v 10 Iese ese iena natuna tau 7 ia oda henia, Samuela ena vairanai do idia raka hanaia. To Samuela ese Iese ia hamaoroa, ia gwau, “Inai be Lohiabada ese ia abia hidi lasi.” \p \v 11 Samuela ese Iese ia nanadaia ia gwau, “Oiemu natuna tau ibounai be inai, a?” Iese ia haere, ia gwau, “Lauegu mero, murinai ia vara tauna be do noho, to ia be mamoe ia naria noho.” Samuela ese Iese ia hamaoroa, ia gwau, “Hereva do oi siaia, do ia mai, badina be do ita helai diho lasi ela bona ia be do ia ginidae.” \p \v 12 Iese ese hereva ia siaia, bona haida ese uhau ta idia hakaua mai. Iena vairanai be kakakaka, bona iena toana be namo herea, iena matana danu idia diaridiari. Lohiabada ia gwau, “Oi toreisi, ia dekenai olive dehoro do oi bubua, lau ura henia tauna be inai.” \p \v 13 Vadaeni Samuela ese olive dehoro ia abia, Davida ena kwarana dekenai ia bubua, iena kakana ibounai edia vairanai. Vadaeni unai dina dekena amo Lohiabada ena Lauma be Davida danu ia noho. Bona Samuela ia toreisi, Rama dekenai ia lao. \s1 Davida ese Saulo ena hesiai gaukara ia karaia \p \v 14 Lohiabada ena Lauma ese Saulo ia rakatania, bona lauma dikana ta, Lohiabada ese ia siaia gauna ese ia hisihisi henia. \v 15 Vadaeni Saulo ena hesiai taudia ese idia hamaoroa, idia gwau, “Ai diba, lauma dikana ta Dirava dekena amo ese oi ia hisihisi henia noho. \v 16 Mani emu kara, lohia e, ai dekenai oda do oi henia, vadaeni ai ese gita gadaralaia tauna ta do ai tahua. Vadaeni inai lauma dikana be oi dekenai do ia ginidae neganai, unai tau ese iena gita do ia gadaralaia, bona oiemu lalona be do ia namo lou.” \p \v 17 Saulo ese iena hesiai taudia ia oda henia, ia gwau, “Tau ta, gita gadaralaia diba momo tauna, do umui davaria, bona lau dekenai do umui hakaua mai.” \p \v 18 Iena hesiai merona ta ia gwau, “Lau be Iese, Betelehema tauna ena natuna ta lau itaia. Ia be gita gadaralaia diba momo, ia danu be goada tauna, bona tuari diba tauna. Iena hereva be namo, bona iena toana danu be namo. Lohiabada be ia danu ia noho.” \p \v 19 Unai dainai, Saulo ese hesiai taudia ia siaia lao Iese dekenai, idia gwau, “Oiemu natuna Davida, mamoe ia naria merona, be lau Saulo dekenai do oi siaia mai.” \v 20 Vadaeni Iese ese paraoa, bona uaina ena kopina ta, bona nani ena natuna ta, ia abia, doniki ena doruna dekenai ia atoa, bona inai aniani be iena natuna Davida dekena amo ia siaia lao Saulo dekenai. \p \v 21 Davida be Saulo dekenai ia ginidae, vadaeni ia be Saulo ena hesiai tauna ta ia lao. Saulo ese ia lalokau henia bada, bona iena kesi huaia tauna ia halaoa. \v 22 Vadaeni Saulo ese Iese dekenai hereva ia siaia, ia gwau, “Davida be lau dekenai do ia noho, hesiai gaukara do ia karaia, badina be lau ura henia.” \p \v 23 Vadaeni lauma dikana, Dirava dekena amo, Saulo dekenai ia ginidae neganai, Davida ese gita ia abia, iena imana dekenai ia gadaralaia. Unai neganai Saulo ena lalona ia namo lou, bona lauma dikana ese ia rakatania. \c 17 \s1 Goliata ese Israela taudia tuari henidia totona ia boiboi \p \v 1 Pilistia taudia ese edia tuari taudia idia boiria hebou, tuari totona do idia hegaegae. Idia be Soko dekenai idia haboua, Iuda tano dekenai. Soko bona Aseka edia huanai idia kamepa. Unai Aseka be Epese Damima dekenai. \v 2 Vadaeni Saulo bona Israela tuari taudia be Elaha Koura dekenai idia kamepa. Unuseni Pilistia taudia do idia tuari henia totona idia karaia hegaegae. \v 3 Kahana dekenai Pilistia taudia be ororo ta dekenai idia gini, bona kahana dekenai Israela taudia be ororo ma ta dekenai idia gini, edia huanai be koura ta. \p \v 4 Vadaeni tau ta Pilistia taudia edia kamepa dekena amo ia raka mai, iena ladana be Goliata. Ia be Gata hanua tauna, bona ia be goada herea tauna. Iena lata be mita toi bamona. \v 5 Iena kwara gauna be auri labora, bona iena tuari dabua danu be auri labora, ena metau 57 kilogaram bamona. \v 6 Iena aena danu be auri labora ese idia koua, bona iena io ta, auri labora gauna be iena pagana dekenai ia huaia. \v 7 Iena io auauna ena udunana be dabua turia masini ena au bamona, bona io ena matana be auri, ena metau be 7 kilogaram bamona. Iena kesi huaia tauna be iena vairana dekenai ia raka. \p \v 8 Vadaeni inai Goliata be ia gini, Israela taudia dekenai ia boiboi, ia gwau, “Badina dahaka umui haboua iniseni, tuari totona umui hegaegae, a? Lau be Pilistia tauna lasi, a? Umui be Saulo ena hesiai taudia lasi, a? Tau ta do umui abia hidi, ia be lau dekenai do ia raka mai. \v 9 Bema ia ese lau ia alaia neganai, ai be umui emui hesiai taudia do ai lao. To bema lau ese ia do lau alaia neganai, umui be aiemai hesiai taudia do umui lao.” \v 10 Goliata ma ia gwau, “Hari dina dekenai lau ese Israela tuari orea dekenai lau boiboi noho, tau ta lau dekenai do umui siaia, ai ruaosi do ai tuari.” \v 11 Saulo bona Israela taudia ibounai ese unai Pilistia tauna ena hereva idia kamonai, vadaeni idia laloa momo, mai gari bada danu. \s1 Davida be tuari gabuna dekenai ia ginidae \p \v 12 Davida be Iese ena natuna. Iese be Eparata tauna. Iese ena hanua be Betelehema, Iuda tano dekenai. Iese ena natuna tau be 8. Saulo be king neganai Iese be tau buruka. \v 13 Iese ena natuna toi, vara guna, bona ia murinai taudia rua, be Saulo ena murinai idia raka, tuari gabuna dekenai idia lao. Inai tau toi edia ladana be inai: Vara guna be Eliaba, iharuana be Abinadaba, bona ihatoina be Sama. \v 14 Murinai momokani ia vara merona be Davida. Unai vara guna taudia be Saulo danu idia noho. \v 15 To Davida be nega ta ta Saulo ia rakatania, bona ia mai, iena tamana ena mamoe ia naria noho. \p \v 16 Dina 40 lalonai inai Pilistia tauna Goliata ese Israela taudia edia vairanai ia gini, daba neganai, bona adorahi neganai danu. \p \v 17 Dina ta Iese ese iena natuna Davida ia hamaoroa, ia gwau, “Inai uiti kaukau 10 kilogaram bona inai paraoa 10 do oi abia, idia be oiemu kakana toiosi totona. Kamepa dekenai do oi abia lao haraga, oiemu kakana dekenai do oi henia. \v 18 Inai sisi aniani 10 danu tuari biaguna dekenai do oi henia. Oiemu kakana do oi itaia, edena bamona idia noho, bona oi lao idia dekenai ena toana ta do oi mailaia lou.” \p \v 19 Unai neganai Saulo, bona Davida ena kakana, bona Israela taudia ibounai, be Elaha Koura dekenai, unuseni Pilistia taudia danu idia tuari noho. \p \v 20 Davida be daba maragi neganai ia toreisi, iena mamoe be naria tauna ta dekenai ia rakatania. Vadaeni, aniani gaudia ia abia lao, Iese ena oda hegeregerena. Kamepa dekenai ia ginidae neganai, ia itaia, Israela taudia be tuari totona idia raka vaira, mai tuari boiboi danu. \v 21 Vadaeni Israela taudia bona Pilistia taudia be idia gini hegaegae, kahana bona kahana dekenai, do idia tuari totona. \v 22 Vadaeni Davida ese aniani be kohu naria tauna ena imana dekenai ia atoa, bona maoromaoro tuari korikori gabuna dekenai ia heau, iena kakana hanamoa totona. \v 23 Ia be idia danu ia herevahereva neganai, unai Pilistia goada herea tauna, Goliata, Gata tauna, be Pilistia tuari orea dekena amo ia raka vaira, iena hereva gunana ma ia gwauraia lou. Iena hereva be Davida ia kamonai. \p \v 24 Israela taudia ibounai be unai tau idia itaia, vadaeni iena vairana dekena amo idia heau lao mai gari danu. \v 25 Israela taudia idia gwau, “Unai tau goadana umui itaia, a? Iena boiboi hereva umui kamonai, ani? King Saulo ese gwauhamata ia gwauraia vadaeni, ani? Ia gwau Goliata ia alaia mase tauna be king ena moni momo do ia abia, bona king ena natuna kekeni do ia adavaia. Bona Goliata ia alaia tauna ena tamana ena famili taudia ibounai ese takisi moni do idia henia lasi, lasi momokani.” \p \v 26 Davida ese iena badibadinai idia gini taudia ia nanadaia, ia gwau, “Inai Pilistia tauna do ia alaia mase bona inai hemarai, Israela dekena amo ia kokia tauna be dahaka do ia abia? Badina be inai Pilistia tauna, kopina utua lasi tauna, be daika, ia be Mauri ena Dirava ena tuari orea do ia hereva dika henia?” \p \v 27 Vadaeni idia ese unai hereva gunana ma idia haere henia, idia gwau, “Goliata ia alaia mase tauna dekenai be unai bamona gaudia do idia henia.” \p \v 28 To Davida ena kakana Eliaba be Davida ena hereva, ia kamonai, vadaeni Davida dekenai ia badu momokani, ia gwau, “Oi be dahaka totona oi mai, a? Oiemu mamoe, taunimanima lasi gabunai oi rakatania gaudia, be daika ese ia naridia? Lau diba oiemu kudouna ena hekokoroku, oi be tuari itaia kava totona oi mai inai.” \p \v 29 Davida ia gwau, “Be, dahaka kerere lau karaia, a? Lau hereva sibona, ani?” \v 30 Vadaeni Davida ma ia raka, bona haida ia nanadaia lou, hereva gunana bamona. Taunimanima ese ma idia haere, haere gunana hegeregerena. \p \v 31 Davida ena hereva be haida ese idia kamonai, bona Saulo ena vairanai ma idia gwauraia. Vadaeni Saulo ese Davida ia boiria. \p \v 32 Davida ese Saulo ia hamaoroa, ia gwau, “Lohia e, tau ta ese unai Pilistia do ia gari henia lasi be namo. Lau ese do lau tuari henia.” \p \v 33 Saulo ese Davida ia hamaoroa, ia gwau, “Oi be hegeregere lasi inai Pilistia tauna do oi tuari henia, badina oi be uhau sibona, to ia be uhau negana dekena amo tuari tauna korikori.” \p \v 34 Vadaeni Davida ese Saulo ia hamaoroa, ia gwau, “Lauegu king e, lau ese egu tamana ena mamoe lau naria noho. Bema laiona ta, o bea ta ia mai, mamoe ena natuna ta mamoe orea dekena amo ia abia lao neganai, \v 35 lau be ia murinai lau heau, lau botaia, bona iena uduna dekena amo mamoe lau hamauria. Ia ese lau ia heatu henia neganai, lau ese iena huina dekenai lau dogoatao, lau botaia momokani, bona lau alaia mase. \v 36 Lau ese laiona bona bea danu lau alaia mase vadaeni. Unai dainai inai Pilistia tauna, kopina utua lasi tauna, Mauri Dirava ena tuari orea ia hereva dika henia tauna, be do lau alaia danu.” \p \v 37 Davida ma ia gwau, “Lohiabada ese laiona bona bea dekena amo lau ia hamauria vadaeni. Lau diba momokani, Lohiabada ese inai Pilistia tauna danu, iena imana dekena amo lau do ia hamauria.” \p Vadaeni Saulo ese Davida ia hamaoroa, ia gwau, “Vadaeni, oi lao, bona Lohiabada ese oi dekenai do ia noho.” \p \v 38 Vadaeni Saulo ese tuari dabua ia abia, Davida dekenai ia atoa, unai auri labora kwara gauna, be Davida ena kwarana dekenai ia atoa. Bona auri dekenai idia karaia dabua danu Davida dekenai ia atoa. \v 39 Davida ese iena tuari kaia kwatua varona danu iena gabana dekenai ia atoa, iena auri dabua latanai. Vadaeni Davida ia raka toho mai hekwarahi danu, badina be unai bamona auri gaudia dekenai ia manada lasi. Davida ese Saulo ia hamaoroa, ia gwau, “Inai metau gaudia lau atoa, be lau raka diba lasi, badina lau manada lasi.” Vadaeni unai tuari dabua ibounai ia kokia. \p \v 40 Vadaeni Davida ese iena itotohi iena imana dekenai ia abia, bona sinavai maragina dekena amo nadi manadamanada gaudia 5 ia abia. Unai nadi 5 be iena mamoe naria puse lalonai ia udaia. Iena nadi negea varona be iena imana ese ia dogoatao. Vadaeni unai bamona be Davida ese Pilistia tauna Goliata dekenai ia raka lao kahirakahira. \s1 Davida ese Goliata ia halusia \p \v 41 Vadaeni Pilistia tauna be Davida dekenai ia raka lao kahirakahira. Iena kesi huaia tauna be iena vairana dekenai ia raka. \v 42 Goliata ese iena matana ia negea, Davida ia itaia, vadaeni ia badu, ia ura lasi uhau sibona danu do ia heatu, badina be Davida be toana namona merona, iena vairana danu be mero sibona ena vairana toana bamona. \p \v 43 Vadaeni Pilistia tauna ese Davida ia gwau henia, ia gwau, “Lau be sisia a, unai dainai oi be mai au danu lau dekenai oi raka mai?” Bona Goliata ese iena dirava edia ladana dekenai Davida ia hereva dika henia. \v 44 Bona Goliata ese Davida ia hamaoroa, ia gwau, “Vadaeni lau dekenai oi mai, lau ese oiemu tauanina do lau abia, ataiai dekenai manudia, bona uda boroma dekenai do lau henia, idia ania!” \p \v 45 Davida ese Pilistia tauna dekenai ia haere, ia gwau, “Oi be mai oiemu tuari kaia, bona mai oiemu io, bona mai oiemu auri labora io ta danu lau dekenai oi mai, to lau be Lohiabada Dirava ena ladana dainai oi dekenai lau raka mai inai. Ia be Israela tuari orea, oi ese oi boiboi dika henia taudia edia Dirava. Hari dina dekenai Lohiabada ese lauegu imana dekenai oi do ia atoa, oi do lau alaia mase, oiemu kwarana do lau utua, do ia moru. \v 46 Hari dina dekenai danu, Pilistia tuari taudia edia tauanina be ataiai dekenai manudia, bona uda boroma dekenai do lau henia. Unai neganai tanobada taudia ibounai do idia diba Dirava ta Israela dekenai ia noho. \v 47 Iniseni idia haboua noho taudia ibounai danu do idia diba Lohiabada be tuari kaia lasi, bona io lasi dekena amo hamauria kara ia karaia. Badina tuari be Lohiabada ena, bona ia ese aiemai imana dekenai umui do ia atoa.” \p \v 48 Pilistia tauna Goliata ia toreisi, Davida kahirakahira ia raka lao. Unai neganai Davida be ia heau haraga tuari gabuna dekenai, Pilistia tauna dekenai ia heau lao. \v 49 Davida ese iena puse ia kehoa, nadi ta ia abia, bona iena nadi negea varona dekenai unai nadi ia negea lao, Pilistia tauna ena kwarana dekenai ia tubu, bona unai nadi be kwarana lalonai momokani ia vareai. Vadaeni Goliata be tano dekenai ia moru diho momokani. \p \v 50 Inai bamona Davida ese, nadi negea varona, mai nadi dekena amo, Pilistia tauna ia halusia, ia hodoa, bona ia hamasea. Davida be mai tuari kaia lasi iena imana dekenai. \p \v 51 Vadaeni Davida ese ia heau lao, Goliata ena tuari kaia be iena udaia gauna dekena amo ia veria. Vadaeni Davida be Goliata ena latanai ia gini, bona ia ese Goliata ena tuari kaia dekena amo Pilistia tauna ia alaia mase, bona iena kwarana ia utua oho. Pilistia taudia ibounai idia itaia, edia goada tauna ia mase vadaeni, vadaeni idia heau. \p \v 52 Unai neganai Israela taudia bona Iuda taudia idia toreisi, bona mai boiboi bada danu, Pilistia taudia idia lulua lao, ela bona Gata, ma ela bona Ekarona hanua ena ikoukou. Unai Pilistia taudia, mase taudia bona mai edia bero taudia danu, be dala badinai idia moru noho, Saraimi dekena amo ela bona Gata bona Ekarona. \p \v 53 To Israela taudia be Pilistia lulua dekena amo idia giroa mai, Pilistia kamepa ena kohu idia abia. \v 54 Vadaeni Davida ese Pilistia tauna ena kwarana ia abia, Ierusalema dekenai ia abia lao, to Goliata ena tuari gaudia be iena palai ruma dekenai ia atoa. \s1 Davida be Saulo ena vairanai idia hakaua \p \v 55 Saulo ese Davida ia itaia, Pilistia tauna tuari henia totona ia raka lao neganai. Vadaeni Saulo ese iena tuari biaguna Abinere ia nanadaia, ia gwau, “Abinere e, unai uhau be daika ena natuna?” Abinere ia haere, ia gwau, “Lauegu king e, lau be momokani lau diba lasi.” \v 56 King Saulo ia gwau, “Do oi henanadai, ia be daika ena natuna.” \p \v 57 Vadaeni Davida be Pilistia taudia alaia mase dekena amo ia giroa lou neganai, Abinere ese ia abia, Saulo ena vairanai ia hakaua. Davida ena imana dekenai be Pilistia tauna ena kwarana. \p \v 58 Vadaeni Saulo ese ia nanadaia, ia gwau, “Uhau e, oi be daika ena natuna?” Davida ia haere, ia gwau, “Lau be oiemu hesiai tauna Iese, Betelehema tauna, ena natuna.” \c 18 \p \v 1 Davida ese Saulo ia haere henia neganai, Ionatana ia kamonai. Vadaeni Ionatana bona Davida be idia turana karaia momokani. Ionatana ese Davida ia lalokau henia, ia sibona ia lalokau henia hegeregere. \v 2 Unai dina dekenai Saulo ese Davida ia dogoatao, ia oda, iena tamana ena ruma dekenai do ia giroa lou lasi. \p \v 3 Vadaeni Ionatana be Davida danu idia gwauhamata henia, badina be Ionatana ese Davida ia lalokau henia, ia sibona ia lalokau henia hegeregere. \v 4 Ionatana ese iena kouti badana bona iena tuari dabua ia kokia, iena tuari kaia bona iena peva, bona iena gaba gauna danu ia kokia, Davida dekenai ia henia. \p \v 5 Davida be Saulo danu ia noho, bona Saulo ese ia siaia lao gabudia ibounai dekenai, Davida ia kwalimu. Vadaeni Saulo ese iena tuari orea ena biaguna ta ia halaoa. Taunimanima ibounai, bona Saulo ena opesa taudia danu, ese unai kara dekenai idia moale. \s1 Saulo ese Davida dekenai ia mama \p \v 6 Davida ese Goliata ia alaia murinai, ia bona tuari taudia be hanua dekenai idia giroa mai neganai, hahine taudia Israela hanua ibounai dekena amo idia raka mai, ane idia abia, mai mavaru danu. King Saulo danu idia hedavari, mai ane danu, edia tareko idia botaia, bona edia gita idia gadaralaia. \v 7 Edia moale lalonai idia ese inai ane idia abia: \q1 “Saulo ese iena 1000, 1000 ia alaia ore, \q1 to Davida ese iena 10,000, 10,000 ia alaia vadaeni.” \p \v 8 Vadaeni Saulo ia badu maragi lasi, unai hereva dekenai ia badu, ia gwau, “Idia gwau Davida be 10,000 ia alaia, to lau be 1000 sibona lau alaia idia gwau. Ma Davida be dahaka do ia abia? Lauegu king dagi do idia henia, a?” \v 9 Unai dina dekena amo, Saulo ese Davida dekenai ia mama. \p \v 10 Kerukeru dabai lauma dikana ta Dirava dekena amo ese Saulo ia dogoatao haraga, vadaeni iena ruma dekenai ia kavakava bamona. Davida ese gita ia gadaralaia noho, dina ibounai ia karaia bamona. Saulo ena imana dekenai be io ta. \v 11 Vadaeni nega rua io ia negea Davida dekenai, ia gwau, “Lau ese Davida be haba dekenai do lau gwadaia mase.” To Davida ese nega rua io ia dekea. \p \v 12 Saulo ese Davida dekenai ia gari, badina Lohiabada be Davida danu ia noho, to Saulo be Lohiabada ese ia rakatania. \v 13 Unai dainai Saulo ese iena vairana dekena amo Davida ia siaia, tuari taudia 1000 edia biaguna ia halaoa. Davida ese tuari dekenai iena tuari taudia ia gunalaia. \v 14 Bona Davida ese iena kara ibounai lalonai ia kwalimu, badina Lohiabada be ia danu ia noho. \v 15 Saulo ese ia itaia, Davida ena kara ibounai be mai edia anina, vadaeni iena gari Davida dekenai be ia bada daekau. \v 16 To Israela bona Iuda taudia ibounai ese Davida idia ura henia, badina ia be tuari dekenai iena tuari taudia ia gunalaia namonamo, mai kwalimu danu. \s1 Davida ese Saulo ena natuna kekeni ia adavaia \p \v 17 Vadaeni Saulo ese Davida dekenai ia hereva, ia gwau, “Lauegu kekeni vara guna Meraba be inai. Oi dekenai do lau henia, do oi adavaia. To lauegu kekeni ena davana be inai: Lauegu tuari tauna goadana do oi lao, lau dainai do oi tuari, mai laloa tamona danu, bona Lohiabada ena tuari do oi karaia momokani.” \p Badina be Saulo be inai bamona ia laloa: “Lau ese Davida do lau alaia lasi, to lau ura Pilistia taudia ese tuari dekena amo Davida do idia alaia mase.” \p \v 18 Davida ese ia haere, ia gwau, “Lau be daika, bona lauegu varavara taudia be daika, bona unai dainai lau be king ena ravana do lau lao?” \v 19 To nega ia ginidae, Saulo ena natuna hahine Meraba be Davida dekenai do idia henia neganai, idia ese tau ta ladana Adariele, Meholo tauna, dekenai idia henia, ia ese ia adavaia. \p \v 20 Saulo ena natuna kekeni ta, iena ladana be Mikala ese Davida ia ura henia. Haida ese Saulo idia hamaoroa, vadaeni Saulo be inai dala ia ura. \v 21 Saulo ese inai bamona ia laloa, ia gwau, “Lauegu kekeni be Davida dekenai do lau henia, ia ese Davida do ia hamanokaia, vadaeni Pilistia taudia ese Davida do idia alaia diba.” Vadaeni Saulo ese nega iharuana Davida ia hamaoroa lou, ia gwau, “Hari dina lau ese lauegu ravana oi do lau halaoa.” \p \v 22 Saulo ese danu iena hesiai taudia ia hamaoroa, ia gwau, “Davida dekenai hunia dekenai inai bamona do umui hereva, umui gwau, ‘Oi kamonai, king ese oi ia ura henia, bona iena hesiai taudia ibounai ese oi idia lalokau henia. Unai dainai harihari king ena ravana do oi lao.’ ” \p \v 23 Vadaeni Saulo ena hesiai taudia ese Davida dekenai unai bamona idia hamaoroa. Davida ia gwau, “Umui be umui laloa king ena ravana do lau lao, be gau maragina sibona, a? Lau be ogogami tauna, bona lau be dagi lasi tauna.” \p \v 24 Saulo ena hesiai taudia ese Davida ena hereva idia hamaoroa. \v 25 Vadaeni Saulo ia gwau, “Davida be inai bamona do umui hamaoroa, umui gwau, ‘King Saulo be iena kekeni ena davana ia ura lasi. To inai sibona ia ura: Ia ura Pilistia taudia ibounai 100 edia usi kopina, idia ivaia gaudia do oi mailaia. Inai kopidia king dekenai do oi henia, Pilistia taudia edia kerere davana karaia totona.’ ” Saulo be ia laloa Davida be unai kopidia ia abia gwauraia neganai, Pilistia taudia ese Davida do idia alaia mase. \p \v 26 Inai hesiai taudia ese inai hereva be Davida idia hamaoroa neganai, Davida be ia moale, bona ia ura king ena kekeni do ia adavaia. Vadaeni king ia gwauraia nega be idia ore lasi neganai, \v 27 Davida ia toreisi, iena tuari taudia danu, idia lao, Pilistia taudia 200 idia alaia, bona edia kopina idia utua. Inai kopina gaudia ibounai idia abia lao, king dekenai idia henia, Davida be king ena ravana do ia lao totona. Vadaeni Saulo ese iena natuna kekeni Mikala ia abia, Davida dekenai ia henia, idia headava. \p \v 28 Saulo ese ia itaia bona ia diba, Lohiabada be momokani Davida dekenai ia noho, bona Israela taudia ibounai ese Davida idia ura henia. \v 29 Vadaeni Saulo ese Davida dekenai ia gari henia bada. Unai dainai, Saulo ese Davida dekenai ia dagedage henia gwauraia, nega ibounai. \p \v 30 Vadaeni Pilistia lohia taudia be tuari totona idia raka mai lou, nega momo, to nega ibounai Davida ese ia tuari henidia, bona ia kwalimu. Saulo ena hesiai taudia ibounai edia huanai, Davida be ia namo herea. Unai dainai Davida ena ladana be ibounai ese idia hanamoa. \c 19 \s1 Saulo ese Davida ia dagedage henia \p \v 1 Saulo ese iena natuna tau Ionatana bona iena hesiai taudia ibounai ia hamaoroa, ia gwau, “Davida do umui alaia mase.” To Ionatana ese Davida ia lalokau henia. \v 2 Vadaeni Ionatana ese Davida ia hamaoroa, ia gwau, “Lauegu tamana Saulo ese oi do ia alaia dalana ia tahua noho. Unai dainai, oi naria namonamo, gabu ta dekenai do oi hunia ela bona dabai. \v 3 To lau be uma dekenai do lau raka lao, oiemu hunia gabuna dekenai. Bona lauegu tamana ena badibadinai do lau gini, iena hereva oi totona do lau kamonai. Vadaeni oi totona hereva lau diba neganai, oi dekenai do lau mai, oi do lau hadibaia.” \p \v 4 Bona Ionatana ese Davida durua totona, hereva namona Saulo dekenai ia hamaoroa, ia gwau, “Oi be king tauna, oiemu hesiai tauna Davida do oi kara dika henia lasi, badina be ia ese oi dekenai ia kara dika henia lasi. Iena kara ibounai be oi hanamoa totona ia karaia noho. \v 5 Badina be ia ese iena mauri ia laloa lasi, to Pilistia tauna Goliata ia alaia mase. Unai dainai Lohiabada ese kwalimu badana Israela ibounai dekenai ia henia. Oi ese oi itaia, bona oi moalelaia. Unai dainai, dahaka dainai Davida do oi alaia kava gwauraia? Ia ese kerere ta ia karaia lasi.” \p \v 6 Vadaeni Saulo ese Ionatana ena hereva ia kamonai. Saulo ese gwauhamata metau ia karaia, ia gwau, “Mauri Lohiabada dekenai lau gwauhamata inai, Davida be do lau alaia lasi.” \p \v 7 Unai dainai Ionatana ese Davida ia boiria, bona Saulo ena hereva ia hamaoroa. Vadaeni Ionatana ese Davida ia hakaua lao Saulo dekenai. Bona Davida be Saulo ena vairana dekenai ia noho, guna ia karaia hegeregerena. \p \v 8 Tuari be ma ia vara lou, vadaeni Davida be ia raka lao, Pilistia taudia ia tuari henia, momo herea ia alaia mase, bona idia oredia be ia luludia, idia heau. \p \v 9 Vadaeni lauma dikana ta Lohiabada dekena amo Saulo dekenai ia mai. Ia be iena ruma dekenai ia helai, iena imana dekenai be io ia noho, bona Davida be gita ia gadaralaia noho. \v 10 Vadaeni Saulo ese iena io ia abia, Davida be haba dekenai do ia gwadaia kau totona. To Davida ese ia dekea, bona io be haba sibona ia gwadaia. Vadaeni Davida be ia heau, ia heau mauri. \p \v 11 Unai hanuaboi, Saulo ese iena hesiai taudia haida Davida ena ruma dekenai ia siaia hunia dekenai, Davida ena ruma badinai idia naria, dabai do idia alaia mase totona. To Mikala, Davida ena adavana ese ia hamaoroa, ia gwau, “Hari hanuaboi bema oi heau mauri lasi, kerukeru be oi do idia alaia mase.” \v 12 Unai dainai Mikala ese uindo dekenai kwanau ta ia kwatua, ia taua dae, vadaeni Davida ese kwanau dekena amo murimuri dekenai ia diho, vadaeni ia heau mauri. \v 13 Bona Mikala ese idia koroa vadaeni laulau gauna ta ia abia, mahuta patana dekenai ia atoa, ena toana be tau ta ia hekure bamona. Kwarana kahana dekenai be nani ena huina pilo ia atoa, bona bilankesi dekenai ia koua. \p \v 14 Saulo ese iena hesiai taudia ia siaia, Davida do idia abia totona. Mikala ese idia ia hamaoroa, ia gwau, “Davida be ia gorere.” \p \v 15 Saulo ese iena hesiai taudia ma ia siaia Davida do idia itaia totona. Ia gwau, “Mai ena mahuta patana danu do umui huaia mai, vadaeni do lau alaia mase.” \v 16 To hesiai taudia idia raka vareai neganai, inai laulau ia koroa gauna sibona idia itaia, mahuta patana dekenai, bona nani huina dekena amo ia karaia pilo be kwarana ena henunai. \p \v 17 Vadaeni Saulo ese Mikala ia gwau henia, ia gwau, “Dahaka dainai inai bamona lau oi koia? Lau ia hadikaia tauna be oi koua lasi, vadaeni ia heau mauri?” Mikala ese Saulo dekenai ia haere, ia gwau, “Davida be lau dekenai ia hereva, ia gwau, ‘Lau do oi koua lasi, oi do lau alaia mase garina.’ ” \p \v 18 Davida be ia heau mauri, Rama dekenai ia lao, Samuela dekenai. Ia ese Saulo ia dekenai ia karaia vadaeni karadia, be Samuela dekenai ia hamaoroa. Vadaeni ia bona Samuela be idia lao, Naioto dekenai idia noho. \p \v 19 Haida ese Saulo idia hamaoroa, idia gwau, “Oi kamonai, Davida be Naioto dekenai, Rama kahana dekenai.” \v 20 Vadaeni Saulo ese hesiai taudia ia siaia, Davida do idia abia totona. To idia ese peroveta taudia orea ta idia itaia, idia peroveta karaia. Bona Samuela danu ia gini, edia gunalaia tauna. Vadaeni Dirava ena Lauma ese Saulo ena hesiai taudia ia abia, bona unai neganai idia danu idia peroveta. \v 21 Haida ese Saulo idia hamaorolaia, unai dainai ia ese hesiai taudia haida ma ia siaia, vadaeni idia danu idia peroveta. \v 22 Vadaeni Saulo sibona be Rama kahanai ia lao neganai, ranu guri badana ta Seku dekenai ia ginidae. Vadaeni ia ese tau haida ia nanadaia, ia gwau, “Samuela bona Davida be edeseni?” Tau ta ia haere, ia gwau, “Idia be Naioto dekenai, Rama kahanai.” \p \v 23 Seku dekena amo, Saulo be Naioto dekenai ia lao gwauraia, Rama kahanai, to ia danu be Dirava ena Lauma ese ia abia. Vadaeni ia be ia raka lao neganai, ia peroveta noho, ela bona Naioto dekenai ia ginidae, Rama kahanai. \v 24 Unai neganai ia ese iena dabua ia kokia, ma ia danu Samuela ena vairanai ia peroveta, bona kopina kavakava dekenai ia hekure noho, unai dina ibounai, bona hanuaboi ibounai danu. Unai dainai hereva ta idia gwauraia loaloa, idia gwau, “Saulo danu be peroveta tauna ta, a?” \c 20 \s1 Ionatana ese Davida ia durua \p \v 1 Vadaeni Davida be Naioto Rama dekena amo ia heau, Ionatana dekenai ia lao, ia gwau, “Lau be edena bamona do lau karaia? Lauegu dika be dahaka? Oiemu tamana ena vairanai edena bamona lau kerere, vadaeni ia ese lauegu mauri haorea dalana ia tahua noho?” \p \v 2 Ionatana ese ia haere, ia gwau, “Lasi momokani, oi be do oi mase lasi. Kamonai! Lauegu tamana be gau badana o gau maragina do ia karaia lasi, to lau do ia hadibaia guna. Dahaka dainai egu tamana ese inai kara lau dekena amo do ia hunia? Unai bamona do ia karaia lasi.” \p \v 3 To Davida ese iena hereva ma ia gwauraia lou auka, ia gwau, “Oiemu tamana be ia diba oi ese lau oi ura henia, vadaeni ia gwau, ‘Lau ura lasi inai kara be Ionatana ia diba, iena lalona be do ia hisihisi garina.’ To momokani, Lohiabada ia mauri noho, bona oiemu lauma ia mauri noho hegeregerena, lau bona mase be kahirakahira momokani.” \p \v 4 Vadaeni Ionatana ese Davida ia hamaoroa, ia gwau, “Dahaka gauna oi gwauraia, be lau ese oi dekenai do lau henia.” \p \v 5 Vadaeni Davida ese Ionatana ia hamaoroa, ia gwau, “Kamonai, kerukeru be hua matamatana, bona lau be king danu iena aniani patana dekenai do lau helai. To mani lau ura lau lao, hanua ena murimurinai, hunia dekenai do lau noho ela bona adorahi neganai, dina toi murinai. \v 6 Bema oiemu tamana ese lau ia herevalaia, lau noho lasi dainai, mani oi gwau, ‘Davida ese lau ia noia goada, iena hanua Betelehema dekenai do ia lao, badina be lagani ta ta iena famili ibounai be boubou karana idia karaia noho, inai nega lalonai.’ \v 7 Bema ia gwau, ‘Namo,’ vadaeni lau be do lau noho namo, to bema ia badu, vadaeni do oi diba ia be kara dikana ta ia laloa noho. \p \v 8 “Unai dainai, lau, oiemu hesiai tauna do oi bogahisihisi henia, badina be ita ese ita laloa tamona, bona Lohiabada ena vairanai gwauhamata helagana ita karaia vadaeni. To momokani, bema lau dekenai be kerere ta ia noho, oi sibona ese lau do oi alaia mase. Badina lau ura lasi oi ese lau do oi hakaua lao oiemu tamana dekenai.” \p \v 9 Ionatana ia haere, ia gwau, “Lasi momokani. Oi kamonai! Bema lau diba egu tamana ia ura oi ia alaia neganai, oi do lau hamaoroa lasi, a?” \p \v 10 Davida ia haere, ia gwau, “Daika ese lau do ia hamaoroa, bema oiemu tamana ese badu hereva oi dekenai ia gwauraia?” \p \v 11 Ionatana ese Davida dekenai ia haere, ia gwau, “Oi mai, hanua murimurina dekenai ita lao.” Vadaeni idia ruaosi hanua murimurinai idia lao. \p \v 12 Vadaeni Ionatana ese Davida ia hamaoroa, ia gwau, “Lohiabada, Israela ena Dirava ena vairana dekenai inai gwauhamata lau gwauraia: Lau ese kerukeru bona vanegai egu tamana ena laloa do lau tahua momokani, bona bema ia ese oi dekenai ia laloa namo neganai, lau ese hesiai tauna ta oi dekenai do lau siaia. \v 13 To bema egu tamana ia ura oi do ia hadikaia gwauraia, lau ese oi do lau hadibaia, bona oiemu mauri dalana do lau kehoa. Inai bamona bema lau karaia lasi neganai, Lohiabada ese nega tamona lau ia alaia be namo! Lohiabada ese oi do ia bamoa, ia ese egu tamana ia bamoa hegeregere. \p \v 14 “Bona bema lau mauri, oiemu gwauhamata helagana hegeregerena, oi ese lau do oi durua, do lau mase lasi totona. \v 15 Bona lauegu famili taudia danu do oi durua noho, ela bona hanaihanai. Lohiabada ese Davida idia dagedage henia taudia ibounai do ia hadikaia ore momokani. Unai neganai danu lauegu famili mani do oi durua noho.” \p \v 16 Vadaeni Ionatana ese Davida dekenai ma ia hereva goada, ia gwau, “Oi bona lau, iseda gwauhamata do ita makohia lasi be gau badana. Bema daika ese ia makohia neganai, Lohiabada ese iena davana do ia henia.” \p \v 17 Vadaeni Ionatana ese Davida ia noia lou, Davida ese do ia lalokau henia momokani, mai gwauhamata danu. Badina be Ionatana ese Davida ia lalokau henia, sibona ia lalokau henia hegeregerena. \p \v 18 Ionatana ese Davida dekenai ia hereva henia, ia gwau, “Kerukeru be Hua Matamata ena Aria, vadaeni oi do idia herevalaia, oiemu helai gabuna be tau ta lasi dainai. \v 19 Ma kerukeru murinai dinana dekenai danu oi do idia herevalaia bada. Unai dainai unai dina dekenai do oi lao haraga, oi hunia guna gabuna do oi lao, nadi ena ladana Esele ena badinai do oi noho. \v 20 Lau ese diba toi do lau pidia, unai nadi ena badinai do idia tubu. Inai be gau ta do lau pidia mase ena toana bamona. \v 21 Vadaeni lauegu mero do lau siaia, do lau gwau, ‘Oi lao, diba do oi tahua.’ Bema mero do lau hamaoroa inai bamona, lau gwau, ‘Oi itaia, diba be inai kahana dekenai, oi abidia,’ inai anina be oi mauri. Unai neganai oi raka mai diba. Mauri Lohiabada ena vairanai lau gwauhamata inai: Do oi mase lasi momokani. \v 22 To bema mero do lau hamaoroa, lau gwau, ‘Oi itaia, diba unai kahana dekenai,’ do oi heau siri, badina be Lohiabada ese oi ia siaia lao noho unai. \v 23 To do oi laloa, ita ruaosi ita karaia gwauhamata be Lohiabada ese ia kamonai, bona do ia itaia, ita makohia lasi, ela bona hanaihanai.” \p \v 24 Vadaeni Davida ese hanua ena murimurinai ia hunia noho. Hua Matamata ena Aria neganai, king be ia helai diho, do ia aniani totona. \v 25 King be nega ibounai ia karaia bamona, haba badinai ia helai diho. Ionatana be Saulo ena vairanai ia helai, bona Abinere be Saulo ena badinai ia helai, to Davida ena helai gabunai be tau ta lasi. \p \v 26 Unai dina dekenai Saulo be hereva ta ia gwauraia lasi, badina be ia laloa, ia gwau, “Kara ta Davida dekenai ia vara dainai ia be goeva lasi, unai dainai ia mai lasi.” \p \v 27 To kerukeru, Hua Matamata dinana murinai dina, Davida ena gabu dekenai be tau ta lasi. Vadaeni Saulo ese iena natuna Ionatana ia nanadaia, ia gwau, “Badina dahaka Iese ena natuna be aniani totona ia mai lasi, varani bona hari danu?” \p \v 28 Ionatana ese Saulo ia haere henia, ia gwau, “Davida ese lau ia noia goada, Betelehema dekenai do ia lao, ia gwau. \v 29 Ia gwau, ‘Lau do oi koua lasi, badina be lauegu famili taudia be hanua dekenai boubou kara ta do idia karaia, bona lauegu kakana ese lau ia oda, do lau lao, ia gwau. Unai dainai, bema oi be lauegu turana, lau do oi koua lasi, vadaeni lauegu kakana taudia do lau itaia.’ Unai dainai Davida be king ena patana dekenai ia hedinarai lasi.” \p \v 30 Vadaeni Saulo ia badu maragi lasi, Ionatana dekenai ia badu, ia gwau henia, ia gwau, “Oi be kara kerere bona kamonai lasi hahine ena natuna. Oi laloa lau diba lasi oi ese Davida oi durua noho, bona oi sibona oi hahemaraia, oiemu sinana danu oi hadikaia noho? \v 31 Oi diba lasi, a? Davida ia mauri noho neganai, oi be king dagi oi abia diba lasi inai tanobada lalonai. Harihari oi lao, Davida do oi abia mai, badina be ia be momokani do ia mase!” \p \v 32 Ionatana ese iena tamana Saulo dekenai ia haere, ia gwau, “Badina dahaka do ia mase? Dahaka kara dika ia karaia?” \p \v 33 To Saulo ese io ta ia negea, Ionatana do ia gwadaia gwauraia. Unai dekenai Ionatana ia diba, iena tamana ena ura korikori be Davida do ia alaia mase. \p \v 34 Vadaeni Ionatana ia badu dikadika. Ia toreisi, patana ia rakatania, bona unai dina ena nega ibounai aniani ta ia ania lasi. Unai be Hua Matamata ena dina iharuana. Bona Ionatana ese Davida totona ia laloa momo noho, badina be Saulo ese hemarai hereva Davida ena latanai ia gwauraia dainai. \p \v 35 Dabai Ionatana be hanua murimurina dekenai ia lao, Davida danu do ia hedavari totona, edia gwauhamata hegeregere. Mero maragina ta be ia danu idia lao. \v 36 Ionatana ese mero ia hamaoroa, ia gwau, “Do oi heau lao, do lau pidia dibadia do oi tahua.” Mero be ia heau lao neganai, Ionatana ese diba ia pidia, mero unai kahana dekenai. \v 37 Vadaeni mero be diba ia moru gabuna dekenai ia ginidae neganai Ionatana be ia boiboi, ia gwau, “Diba be unai kahana dekenai.” \v 38 Bona Ionatana ese mero ma ia boiboi henia, ia gwau, “Do oi karaharaga, gini kava lasi.” Vadaeni mero ese diba ia haboua, Ionatana dekenai ia giroa lou. \v 39 To mero be gau ta ia diba lasi, Ionatana bona Davida sibona unai kara ena anina idia diba. \v 40 Vadaeni Ionatana ese iena peva bona diba iena mero dekenai ia henia, ia gwau, “Oi lao, hanua lalonai do oi abia lao.” \p \v 41 Mero be ia raka lao. Vadaeni Davida be nadi murina dekena amo ia toreisi, tano dekenai ia tui diho, iena vairana be nega toi tano dekenai ia atoa, Ionatana ena vairana dekenai. Ia bona Ionatana idia kisi bona idia taitai hebou, ela bona Davida ena taitai ese Ionatana ena, ia hanaia. \p \v 42 Vadaeni Ionatana ese Davida ia hamaoroa, ia gwau, “Mai maino danu do oi lao, badina be ita ruaosi ese Lohiabada ena ladana dekenai ita gwauhamata vadaeni do ita turana karaia hanaihanai. Lohiabada ese inai iseda gwauhamata ia kamonai vadaeni, bona do ia itaia, oi bona lau, bona oiemu natuna bona lauegu natuna ese iseda gwauhamata helagana do ita badinaia momokani, ela bona hanaihanai.” Vadaeni Davida be ia toreisi, ia raka lao, to Ionatana be hanua dekenai ia giroa lou. \c 21 \s1 Abimeleka ese paraoa helagana Davida dekenai ia henia \p \v 1 Davida be Nobu dekenai ia lao, hahelagaia tauna Abimeleka ena gabu dekenai ia ginidae. Abimeleka be ia raka mai, Davida danu ia hedavari mai gari bada danu, ia gwau, “Badina dahaka oi sibona oi mai?” \p \v 2 Davida ese Abimeleka ia hamaoroa, ia gwau, “King ese gaukara ta lau dekenai ia henia, lau ia hamaoroa, ia gwau, ‘Inai gaukara karaia totona oi lau siaia, be tau ta do oi hamaorolaia lasi.’ Lauegu eregabe taudia lau hamaoroa vadaeni, gabu ta dekenai lau danu do idia hedavari. \v 3 Vadaeni, edena aniani be oi dekenai ia noho? Idia gabua paraoa 5, o aniani gauna ta mani do oi henia lau dekenai.” \p \v 4 Hahelagaia tauna ese Davida dekenai ia haere, ia gwau, “Paraoa, gabua kavakava gaudia, be lasi lau dekenai, helaga gaudia sibona idia noho. Bema oiemu eregabe taudia ese hahine danu idia sihari lasi neganai inai paraoa idia ania diba.” \p \v 5 Davida ia haere, ia gwau, “Momokani, ai dekenai hahine bona kekeni be idia raka kahirakahira lasi. Ai be tuari totona ai lao negadia ibounai be inai bamona. Eregabe taudia edia tuari gaudia danu be helaga. Oibe, bema tuari kavakava totona idia be helaga, momokani inai king ena hesiai gaukara idauna totona idia be helaga maragi lasi!” \p \v 6 Unai dainai, hahelagaia tauna ese paraoa helagana Davida dekenai ia henia. Badina be Dirava dekenai henia paraona sibona ia noho. Inai paraoa helagana be pata helaga dekena amo ia abia. Bona unai ia abia paraoa helagana ena gabu dekenai paraoa matamata, siahu gaudia ia atoa. \p \v 7 Unai dina dekenai Saulo ena hesiai tauna ta, ladana Doega be unuseni, Lohiabada dekenai gwauhamata gauna hamomokania totona. Doega be Edoma tauna, bona ia be Saulo ena mamoe naria tauna badana. \p \v 8 Davida ese Ahimeleka ia nanadaia, ia gwau, “Io ta o tuari kaia ta oi dekenai ia noho, a? Lau ese egu tuari kaia o egu tuari gauna ta lau abia mai lasi, badina be king ese lau dekenai inai gaukara ia henia neganai, ia gwau karaharaga do lau heau, bona lau be nega lasi egu tuari gaudia do lau abia mai.” \p \v 9 Ahimeleka ese ia haere, ia gwau, “Goliata, Pilistia tauna, oi ese Elaha Koura dekenai oi alaia mase tauna, ena tuari kaia be iniseni ia noho, dabua dekenai ia kumia vadaeni, bona epodi dabua ena murinai ia noho. Bema oi ura, oi abia, badina idauna ta be lasi iniseni, unai tamona sibona.” \p Davida ia gwau, “Lau dekenai oi henia, badina inai tuari kaia sibona be namo herea, ta ia hegeregerena be lasi.” \s1 Davida be Gata hanua dekenai ia lao \p \v 10 Vadaeni Davida ia toreisi, bona unai dina dekenai Saulo dekena amo ia heau, Akisi, Gata ena king dekenai ia lao. \v 11 Akisi ena hesiai taudia ese Akisi idia hamaoroa, idia gwau, “Inai be Davida, iena tano ena king, ani? Kekeni idia mavaru neganai inai tau totona ane idia abia, inai bamona: \q1 “Saulo ese taunimanima 1000, 1000 ia alaia, \q1 to Davida ese taunimanima 10,000, 10,000 ia alaia.” \p \v 12 Davida ese unai hereva dekenai ia laloa momo, bona ia ese Akisi, Gata ena king dekenai ia gari bada. \v 13 Unai dainai Davida ese iena kara ia haidaua Gata taudia edia vairanai. Ia ese kavakava tauna bamona ia lao idia edia vairana dekenai. Ia ese magu ena iduara ia kakasia, bona iena uduna ena kanudi be iena auki huina dekenai ia hadihoa, kava tauna bamona. \p \v 14 Akisi ese iena hesiai taudia ia hamaoroa, ia gwau, “Oi itaia, inai tau be ia kavakava momokani, badina dahaka lau dekenai umui mailaia? \v 15 Umui laloa lauegu tano dekenai kavakava taudia idia noho lasi, a? Momo idia noho, unai dainai badina dahaka inai tau ia mai, bona lauegu vairanai kavakava karadia ia karaia noho? Lauegu ruma dekena amo do umui atoa siri.” \c 22 \s1 Saulo ese hahelagaia taudia ia alaia, Nobu dekenai \p \v 1 Davida be Gata hanua dekena amo ia heau, bona Adulama hanua kahirakahira kohua ta lalonai ia noho. Iena tadikakana bona iena tamana ena ruma taudia ibounai ese inai sivarai idia kamonai, vadaeni unai kohua dekenai idia lao, Davida danu idia noho. \v 2 Vadaeni haida ese idia dagedage henidia taudia, bona mai edia abiatorehai taudia, bona maumau taudia, be Davida dekenai idia haboua, bona ia ese idia ia biagua. Davida dekenai idia haboua taudia ibounai be 400 bamona. \p \v 3 Davida be unai gabu dekena amo ia toreisi, Misipa hanua, Moaba tano dekenai ia lao. Davida ese Moaba king ia noia, ia gwau, “Mani emu kara egu tamana bona egu sinana be oi dekenai do idia noho, ela bona do lau diba Dirava ese edena bamona lau dekenai do ia karaia.” \v 4 Vadaeni Davida ese iena tamana bona sinana Moaba ena king dekenai ia rakatanidia. Idia be Moaba dekenai idia noho, Davida be kohua dekenai ia hunia dinadia ibounai lalonai. \p \v 5 Vadaeni peroveta tauna ta ladana Gadi be Davida dekenai ia mai, ia gwau, “Inai hunia gabuna dekenai do oi noho lasi, to maoromaoro Iuda tano dekenai do oi lao.” Vadaeni Davida ese kohua ia rakatania, Herete ena uda dekenai ia lao. \p \v 6 Dina ta Saulo be Gibea hanua dekenai, bona ororo maragina ta dekenai ia noho tamarisiki auna henunai ia helai, iena imana dekenai iena io ia noho. Saulo ena hesiai taudia ibounai be ia dekenai idia gini hagegea. Tau haida ese Saulo idia hamaoroa Davida ena noho gabuna, be idia davaria vadaeni. \v 7 Saulo ese iena hesiai taudia ia hamaoroa, ia gwau, “Beniamina taudia e, umui kamonai! Iese ena natuna be umui ta ta ibounai dekenai uma bona vain havaraia tano do ia henia, a? Umui ibounai be Davida ese iena tuari biagudia do ia halaoa, a? \v 8 Unai dainai umui ese dala umui tahua noho, lau do umui hamorua totona, a? Lauegu natuna be Davida danu idia gwauhamata hebou, be tau ta ese lau ia hadibaia lasi. Umui ta ese lau dekenai umui bogahisihisi henia lasi. Ta ese lau ia hamaoroa lasi egu hesiai tauna Davida ese lau alaia totona dalana ia tahua noho, bona egu natuna ese Davida ia durua noho!” \p \v 9 Doega, Edoma tauna, be Saulo ena hesiai taudia edia badibadinai ia gini. Vadaeni Doega be Saulo dekenai ia haere, ia gwau, “Lau ese Iese ena natuna lau itaia, ia be Nobu dekenai ia mai, Ahimeleka Ahitubu dekenai. \v 10 Bona Ahimeleka ese Davida totona Lohiabada ia nanadaia. Ahimeleka ese danu Davida dekenai aniani ia henia, Goliata, Pilistia tauna ena tuari kaia danu ia henia.” \p \v 11 Vadaeni Saulo ese hesiai taudia ia siaia, hahelagaia tauna Ahimeleka Ahitubu, bona iena tamana ena ruma taudia ibounai, Nobu dekenai noho hahelagaia taudia, ia boiria. Ibounai be king Saulo dekenai idia mai. \v 12 Vadaeni Saulo ia gwau, “Ahitubu ena natuna e, oi kamonai!” Ahimeleka ia haere, ia gwau, “Egu lohia e, lau inai.” \p \v 13 Vadaeni Saulo ese Ahimeleka ia gwau henia, ia gwau, “Badina dahaka oi bona Iese ena natuna ese lau alaia dalana umui tahua hebou? Aniani bona tuari kaia oi henia, bona ia totona Dirava oi nanadaia. Unai dainai Davida ese ia toreisi vadaeni, lau hadikaia totona. Bona lau do ia alaia totona ia ese hunia dekenai ia naria noho.” \p \v 14 Ahimeleka ese king Saulo ia haere henia, ia gwau, “Lasi momokani, Davida be inai bamona lasi. Oiemu hesiai taudia ibounai edia huanai ia be namo herea momokani, iena kara be mai maoromaoro bona momokani oi dekenai. Ia be oiemu ravana, bona oiemu gima taudia edia biaguna, bona oiemu ruma taudia ese Davida idia matauraia noho, ani? \v 15 Inai be nega ginigunana lau ese Davida totona Dirava lau nanadaia, a? Lasi momokani. Bona oi ese lau, o egu bese taudia oi samania be maoro lasi. Badina ai ese oi hadikaia totona laloa ta ai karaia lasi, bona inai bamona sivarai lau diba lasi momokani!” \p \v 16 King Saulo ia gwau, “Ahimeleka e, momokani oi be do oi mase, oi bona oiemu tamana ena bese taudia ibounai do idia mase.” \p \v 17 Vadaeni king ese iena gima taudia, ia kahirakahira idia gini taudia, ia oda henia, ia gwau, “Lohiabada ena hahelagaia taudia do umui alaia mase, badina be idia ese Davida idia durua noho. Idia be idia diba Davida ia heau vadaeni, to lau dekenai idia hadibaia lasi.” \p To king ena gima taudia idia ura lasi unai taudia idia alaia mase, badina idia be Lohiabada ena hahelagaia taudia. \p \v 18 Vadaeni king Saulo ese Doega ia hamaoroa, ia gwau, “Oi ese inai hahelagaia taudia do oi alaia mase.” \p Vadaeni Doega, Edoma tauna ese hahelagaia taudia ia alaia mase. Unai dina dekenai Doega ese hahelagaia taudia 85 ia alaia mase. Unai taudia ibounai be Dirava ese ia abia hidi vadaeni, epodi dabua helaga idia karaia totona. \p \v 19 Saulo ese danu iena tuari taudia ia siaia, idia ese Nobu, hahelagaia taudia edia hanua do idia lao. Unai hanua ena tau bona hahine, memero bona kekeni, bona rata idia inua natuna maragidia danu, bona boromakau, doniki, bona mamoe ibounai be tuari kaia dekenai idia alaia mase. \p \v 20 To Ahimeleka Ahitubu ena natuna tamona sibona, ladana be Abiatara, be ia heau mauri, bona Davida dekenai ia lao, Davida ena orea danu ia haboua. \v 21 Abiatara ese Davida dekenai ala-ala sivarai ia hamaoroa, ia gwau, “Saulo ese Lohiabada ena hahelagaia taudia ia alaia mase.” \p \v 22 Vadaeni Davida ese Abiatara ia hamaoroa, ia gwau, “Unai dina dekenai, oiemu tamana danu lau noho neganai, lau ese unai Edoma tauna Doega lau itaia, bona lau diba ia ese lauegu kara be Saulo dekenai do ia hadibaia. Lau sori momokani, badina be lauegu kara dainai, oiemu bese taudia ibounai idia mase vadaeni. \v 23 To lau dekenai do oi noho, bona do oi gari lasi. Saulo ia ura oi bona lau ruaosi do ia alaia mase. To bema lau dekenai oi noho neganai, mauri do oi davaria.” \c 23 \s1 Davida ese Keila hanua ia hamauria \p \v 1 Tau haida ese Davida idia hamaoroa, idia gwau, “Kamonai, Pilistia taudia ese Keila hanua idia tuari henia noho, bona Keila idia utua bona haboua vadaeni uiti, be Pilistia taudia idia henaoa noho.” \v 2 Unai dainai Davida ese Lohiabada ia nanadaia, ia gwau, “Do lau lao, unai Pilistia taudia do lau tuari henia, o lasi?” \p Lohiabada ese Davida dekenai ia haere, ia gwau, “Oi lao, Pilistia taudia do oi tuari henia, bona Keila hanua do oi hamauria.” \p \v 3 To Davida ena orea taudia ese Davida idia hamaoroa, idia gwau, “Ai iniseni Iuda dekenai ai noho, be mai aiemai gari danu. To bema Keila dekenai ai lao, Pilista taudia do ai tuari henia neganai, ai be do ai gari bada herea!” \p \v 4 Vadaeni Davida ese Lohiabada ma ia nanadaia lou, bona Lohiabada ese ma ia haere, ia gwau, “Oi toreisi, Keila dekenai oi lao, badina lau ese Pilistia taudia oiemu siahu henunai do lau atodia.” \v 5 Unai dainai Davida bona iena orea taudia danu be Keila dekenai idia lao, Pilistia taudia idia tuari henia. Idia ese Pilistia taudia momo idia alaia mase, bona edia boromakau idia henaoa. Vadaeni Davida ese Keila taudia ia hamauria. \s1 Saulo ese Davida alaia mase dalana ia tahua noho \p \v 6 Abiatara Ahimeleka be Davida dekenai ia heau, bona Keila dekenai ia lao neganai, ia ese epodi dabua helaga danu ia abia lao. \p \v 7 Unai neganai tau haida ese Saulo idia hamaoroa Davida be Keila hanua dekenai ia noho. Vadaeni Saulo ia gwau, “Dirava ese egu siahu henunai Davida ia atoa vadaeni, badina be hanua ta mai ena magu, bona mai magu ena iduara lalonai ia raka vareai vadaeni, bona ia sibona ia koua, tarapu bamona.” \v 8 Vadaeni Saulo ese iena tuari taudia ibounai ia boiria, tuari totona do idia lao, Davida mai ena orea taudia danu Keila hanua dekenai do idia koua hagegea totona. \p \v 9 Davida be ia diba Saulo ese ia do ia hadikaia dalana ia karaia noho. Vadaeni ia ese Abiatara ia hamaoroa, ia gwau, “Epodi, dabua helagana do oi mailaia.” \v 10 Vadaeni Davida ia gwau, “Lohiabada e, Israela ena Dirava e, lau be oiemu hesiai tauna, lau diba momokani Saulo ese Keila hanua dekenai do ia mai, do ia hadikaia ore totona, lau dainai. \v 11 Keila hanua taudia ese lau do idia dogoatao, Saulo dekenai lau do idia henia, o lasi? Saulo be momokani do ia mai, lau ese sivarai lau kamonai hegeregerena, o lasi? Lohiabada e, Israela ena Dirava e, oi dekenai lau noinoi inai. Lau inai, oiemu hesiai tauna, mani lau dekenai do oi haere!” \p Lohiabada ia gwau, “Saulo be do ia mai.” \p \v 12 Davida ese Dirava ma ia nanadaia, ia gwau, “Keila taudia ese lau bona egu orea taudia Saulo ena imana dekenai ai do idia atoa, o lasi?” \p Lohiabadama ia gwau, “Idia ese Saulo ena imana dekenai umui do idia atoa.” \p \v 13 Unai dainai Davida mai ena orea taudia 600 bamona danu idia toreisi, Keila idia rakatania, gabu idauidau dekenai idia loaloa. Tau haida ese Saulo idia hamaoroa Davida be Keila dekena amo ia heau mauri vadaeni. Unai dainai Saulo be Keila dekenai ia lao lasi. \s1 Davida be ororo gabudia dekenai ia noho \p \v 14 To Davida be taunimanima idia noho lasi ororo tano dekenai ia noho, Sipi kahirakahira. Saulo ese dina ibounai Davida ia tahua, to Dirava ese Saulo ena imana dekenai Davida ia atoa lasi. \p \v 15 Saulo ia ura Davida do ia alaia mase momokani, bona unai dainai Davida ese Saulo ia gari henia. \p Davida be Horese dekenai ia noho, Sipi ena tano kaukau dekenai. \v 16 Unai neganai Saulo ena natuna Ionatana ia toreisi, Davida dekenai ia lao, Horese dekenai, ia ese Davida ena abidadama Dirava dekenai do ia hagoadaia totona. \p \v 17 Ionatana ese Davida ia hamaoroa, ia gwau, “Do oi gari lasi, badina lauegu tamana Saulo ese oi do ia hadikaia diba lasi. Ia diba vadaeni oi be Israela ena king do oi lao, bona ia diba danu lau ese oiemu iharuana do lau lao.” \v 18 Bona idia ruaosi be Lohiabada ena vairanai, ta ta dekenai idia gwauhamata, do idia turana nega ibounai. Inai murinai Davida be Horese dekenai ia noho, bona Ionatana be iena ruma dekenai ia lao. \p \v 19 Unai neganai Sipi taudia haida be Saulo dekenai idia lao, Gibea dekenai, idia gwau, “Davida be aiemai huanai ia hunia noho Horese dekenai, Hakila ena ororo ena latanai, Iesimono ena diho kahana dekenai. \v 20 King Saulo e, ai diba oi ura inai tau do oi dogoatao. Unai dainai oi mai, ia do oi abia. Ai ese oiemu imana dekenai do ai henia.” \p \v 21 Saulo ia gwau, “Umui ese kara namona umui karaia, bona umui ese lau umui durua vadaeni. Unai dainai Lohiabada ese umui do ia hanamoa, \v 22 to taunimanima idia gwau, Davida be koikoi diba momo tauna, bona ia ese umui ia koia diba. Unai dainai lau ura umui giroa lou, ia hunia noho gabuna do umui tahua namonamo, bona unai gabu ia itaia momokani tauna ena ladana do umui davaria. \v 23 Davida ena hunia gabudia ibounai do umui davaria momokani neganai, lau dekenai do umui mai haraga, bona lau dekenai hadibaia. Unai neganai lau be umui danu do ita lao. Bona bema ia be unai tano dekenai ia noho, lau ese ia do lau tahua, Iuda ena bese ibounai edia huana dekenai, ela bona lau davaria momokani.” \p \v 24 Vadaeni Sipi taudia ese Saulo idia rakatania, bona iena vairana dekenai Sipi tano dekenai idia lao. \p Unai neganai Davida bona iena orea taudia be Maono tano kaukau dekenai, Arabaha tano dekenai, Iesimono ena diho kahana dekenai. \v 25 Saulo, mai ena orea taudia danu ese Davida tahua totona idia lao. Tau haida ese Davida idia hamaoroa, vadaeni ia be nadi badadia edia ororo gabuna dekenai, Maono tano kaukau dekenai ia lao. Saulo ese inai sivarai ia kamonai, vadaeni ia be Davida ena murinai ia lao, Maono tano kaukau dekenai. \p \v 26 Saulo, mai ena orea taudia danu be ororo ena kahana dekenai idia raka, bona Davida mai ena orea taudia danu be unai ororo ena kahana dekenai ma idia raka. Davida be ia raka haraga, Saulo dekena amo do ia heau mauri totona. \p \v 27 Unai neganai hereva gwauraia tauna ta be Saulo dekenai ia ginidae, ia gwau, “Oi mai haraga, badina be Pilistia taudia ese iseda tano idia tuari henia noho!” \p \v 28 Vadaeni Saulo ese unai hereva dainai Davida ia rakatania, ia lao, Pilistia taudia ia tuari henia. Unai dainai, unai gabu ena ladana idia atoa, “Heau Mauri Ena Nadi.” \v 29 Davida be unai gabu dekena amo ia raka lao ela bona Ene Gedi ena ororo gabudia. Unuseni ia hunia noho. \c 24 \s1 Davida ese Saulo ia alaia lasi \p \v 1 Saulo be Pilistia taudia ia luludia gaukara dekena amo ia giroa lou. Vadaeni tau haida ese Saulo idia hamaoroa, idia gwau, “Oi kamonai, Davida be Ene Gedi taunimanima noho lasi gabuna dekenai ia noho.” \v 2 Vadaeni Saulo ese Israela tuari goada herea taudia ibounai 3000 ia abia hidi, bona idia ese Davida mai ena orea taudia idia tahua lao, Uda Nani edia Nadi gabuna dekenai. \v 3 Saulo be dala dekenai mamoe edia magu ia raka hanaia. Unuseni be nadi ena matuna ta, vadaeni, Saulo be nadi matuna ia raka vareai, do ia mei totona. \p Unai neganai Davida mai ena tuari taudia be unai nadi matuna ena murina kahana ta dekenai idia hunia noho. \v 4 Vadaeni Davida ena orea taudia ese Davida idia hamaoroa, idia gwau, “Inai be oiemu nega namona, hari inai dina, Lohiabada ese oi ia hamaoroa, ani, oi ia hadikaia noho tauna be oiemu siahu ena henunai ia atoa vadaeni. Oi ese ia dekenai do oi karaia, oiemu ura hegeregere.” Vadaeni Davida ia toreisi, bona mai regena lasi danu ia lao, Saulo ena dabua ena kona ta ia utua, ia abia, Saulo ia diba lasi. \p \v 5 Gabeai Davida be ia laloa momo, ia ese Saulo ena dabua ena kona ta ia utua dainai. \v 6 Vadaeni ia ese iena orea taudia ia hamaoroa, ia gwau, “King hadikaia totona Lohiabada ese maoro ia henia lasi lau dekenai, badina ia be Lohiabada ese ia abia hidi tauna. Lohiabada ese ia makaia tauna be lau hadikaia diba lasi.” \v 7 Unai hereva dekena amo, Davida ese iena orea taudia edia lalodia ia veria, bona edia tuari dala ia koua, vadaeni idia ese Saulo idia tuari henia lasi. \p Vadaeni Saulo ia toreisi, nadi matuna ia rakatania, iena dala dekenai ma ia lao. \p \v 8 Gabeai Davida danu ia toreisi, nadi ena matuna dekena amo ia raka, Saulo dekenai ia boiboi, ia gwau, “King e, lauegu lohia!” Saulo ese iena vairana ia giroa, vadaeni Davida be ia tui diho, iena vairana be tano dekenai ia atoa diho, ia tomadiho. \v 9 Bona Davida ese Saulo dekenai ia hereva, ia gwau, “Taunimanima haida idia hereva koikoi, idia gwau lau ese oi do lau hadikaia. Badina dahaka idia edia hereva oi hamomokania noho? \v 10 Hari dina oi sibona oi itaia diba, unai nadi matuna dekenai Lohiabada ese lauegu siahu henunai oi ia atoa. Lauegu orea taudia haida ese lau idia hamaoroa, oi do lau alaia, to oi dekenai lau bogahisihisi, oi lau hadikaia lasi, lasi momokani. Badina be lau gwau, oi be Lohiabada ese ia abia hidi, king dagi oi abia. \v 11 Tamagu e, oiemu dabua ena kona ta mani oi itaia, lauegu imana dekenai. Inai dabua ena kona lau utua, to oi lau alaia lasi. Unai dainai oi diba bona oi itaia, lau ese oi hadikaia totona lau ura lasi, bona inai bamona kerere do lau karaia lasi momokani. Oi ese lau oi tahua noho, lau do oi alaia mase totona, to lau ese oi dekenai kerere ta lau karaia lasi. \v 12 Lohiabada ese ita ruaosi do ia kota henia, do ia gwau daika ia kerere. Lohiabada ese oi do ia hadikaia, lau oi hadikaia kerere dainai, to lau ese oi do lau hadikaia lasi. \v 13 Aonega herevana gunana ia gwau, ‘Kara dika tauna dekena amo kara dika do ia vara,’ to lau ese oi do lau hadikaia lasi. \p \v 14 “Israela ena king be daika alaia totona ia raka loaloa? Oi tahua tauna be daika? Sisia, mase gauna, a? O sei, a? \v 15 Lohiabada ese ita ruaosi do ia kota henia. Ia ese lauegu kara maoromaoro do ia itaia, bona oi dekena amo lau do ia hamauria.” \p \v 16 Davida ese unai hereva Saulo dekenai ia gwauraia ore neganai, Saulo ese ia nanadaia, ia gwau, “Davida, lauegu natuna e, unai be oiemu gadona, a?” Vadaeni Saulo ia tai, mai boiboi danu. \v 17 Vadaeni Saulo ese Davida dekenai ia hereva, ia gwau, “Momokani oi be kara maoromaoro tauna, to lau be lasi. Badina be oi ese lau dekenai kara namo oi karaia, to lau ese kara dika oi dekenai lau karaia. \p \v 18 “Hari dina lau dekenai oi hedinaraia, kara namo lau dekenai oi karaia. Lohiabada ese oiemu siahu henunai lau ia atoa neganai, be lau oi alaia lasi. \v 19 Tau ta ese ia dekenai ia dagedage tauna ia davaria neganai, ia do ia hamauria, a? Unai dainai Lohiabada ese kara namo oi dekenai do ia karaia, hari dina lau dekenai kara namo oi karaia dainai. \v 20 Lau diba momokani, oi be king do oi lao, bona lau diba oi ese oi biagua neganai, Israela basileia be do ia gini goada. \v 21 Unai dainai, Lohiabada ena ladana dainai, lau dekenai do oi gwauhamata, lauegu natuna bona lauegu tubuna do oi alaia lasi, bona lauegu ladana, be egu tamana ena famili dekena amo do oi kokia lasi.” \p \v 22 Vadaeni Davida ese Saulo dekenai unai bamona ia gwauhamata. Bona Saulo be iena ruma dekenai ia lao, to Davida mai ena orea taudia danu be edia hunia gabuna dekenai idia giroa lou. \c 25 \s1 Samuela ia mase \p \v 1 Unai neganai Samuela ia mase, bona Israela taudia ibounai idia haboua, bona ia totona idia taitai. Vadaeni iena noho gabuna dekenai idia guria, Rama hanua dekenai. \p Samuela ia mase murinai, Davida, mai ena orea taudia danu idia toreisi, Parana taunimanima noho lasi gabuna dekenai idia lao. \s1 Davida bona Abigaila \p \v 2 Tau ta be Maono dekenai ia noho, iena tano bona gaukara gabuna be Karamele dekenai. Ia be kohu momo tauna, iena mamoe be 3000, bona iena nanigosi be 1000. Ia ese iena mamoe edia huina be Karamele dekenai ia utua. \v 3 Unai tau ena ladana be Nabala, iena adavana be Abigaila. Inai hahine be mai ena aonega, bona mai ena hairaina danu. To iena tau be mai ena dagedage, bona kara dika tauna. Ia be Kaleba ena iduhu tauna. \p \v 4 Davida be taunimanima noho lasi gabuna dekenai ia kamonai Nabala be iena mamoe edia huina utua totona ia lao. \v 5 Vadaeni Davida ese iena eregabe taudia 10 ia siaia lao, ia oda henia idia dekenai, ia gwau, “Karamele dekenai do umui daekau lao, Nabala dekenai do umui lao, bona lauegu ladana dekenai hanamoa do umui henia. \v 6 Inai bamona do umui hanamoa, do umui gwau, ‘Maino be oi dekenai, bona oiemu bese taudia dekenai, bona oi ese oi biagua gaudia ibounai dekenai. \v 7 Davida ese ia kamonai vadaeni oiemu gaukara taudia ese oiemu mamoe edia huina idia utua noho. Bona Davida ia ura oi diba, oiemu mamoe naria taudia be aiemai orea taudia danu Karamele dekenai idia noho hebou. Ai ese idia ai hadikaia lasi, bona ai ese edia gau ta ai henaoa lasi momokani. \v 8 Bema inai taudia oi nanadaia neganai, idia edia haere be unai bamona sibona oi dekenai. Hari oi be aria badana do oi karaia, bona Davida ia ura inai eregabe taudia dekenai do oi bogahisihisi henia. Mani emu kara, oi dekenai ia noho gauna be ai, oiemu hesiai taudia dekenai, bona oiemu natuna Davida dekenai do oi henia.’ ” \p \v 9 Vadaeni Davida ena eregabe taudia idia lao, unai hereva ibounai be Nabala dekenai idia hamaoroa, Davida ena ladana dekenai. Inai murinai idia naria noho. \p \v 10 Gabeai Nabala ese idia dekenai ia haere, ia gwau, “Davida be daika? Inai Iese ena natuna be daika? Inai nega lalonai hesiai taudia momo ese edia biaguna taudia dekena amo idia heau noho. \v 11 Be, egu paraoa, bona ranu, bona vamu, lau alaia gaudia, lauegu mamoe huina utua taudia edia aniani totona gaudia, do lau abia, bona umui dekenai do lau henia, a? Lasi momokani! Umui mai gabuna danu daika ia diba?” \p \v 12 Vadaeni Davida ena eregabe taudia ese Nabala idia rakatania, Davida dekenai idia giroa lao, bona Nabala ena hereva ibounai Davida dekenai idia hamaoroa. \p \v 13 Davida ese iena orea taudia ia oda henia, ia gwau, “Umui emui tuari kaia umui abia hegaegae tuari totona.” Vadaeni idia ibounai ese tuari kaia idia dogoatao, Davida danu ese iena tuari kaia iena gabana dekenai ia atoa. Bona tau ibounai 400 bamona be Davida ena murinai idia raka lao, to tau 200 idia noho, idia ese Davida ena kohu idia naria. \p \v 14 To Nabala ena hesiai tauna ta ese Nabala ena adavana Abigaila ia hamaoroa, ia gwau, “Oi kamonai, Davida ese hereva gwauraia taudia tano kaukau dekena amo ia siaia, iseda biaguna do ia hanamoa henia totona, to Nabala ese idia dekenai ia hereva dika henia. \v 15 To inai Davida ena orea taudia ese kara namona ita dekenai idia karaia, dika ta ita dekenai idia karaia lasi, bona ai be idia danu tano kaukau dekenai ai noho neganai, aiemai gau ta idia henaoa lasi. \p \v 16 “Idia be magu bamona ai dekenai. Dina bona hanuaboi dekenai idia ese ai idia naria bona gimaia, ai ese mamoe ai naridia neganai. \v 17 Unai dainai ai ura oi diba, Davida bona iena orea taudia ese do idia mai, iseda biaguna bona iena taunimanima ibounai do idia hadikaia ore. Mani emu kara do oi laloa namonamo, bona kara ta do oi karaia, inai kerere koua totona, badina be Nabala ia dagedage dainai, aiemai hereva ia kamonai lasi.” \p \v 18 Abigaila ese inai hereva ia kamonai, bona karakaraga ia ese inai aniani ia haboua: Paraoa beredi 200, bona uaina kopina rua, bona mamoe 5, idia gabua vadaeni gaudia, bona uiti kaukau bosea 5, bona vain huahuadia, idia kaukau vadaeni gaudia, ikumi 100, bona fig huahua, kaukau gaudia ikumi 200. Abigaila ese inai aniani gaudia be doniki edia doruna dekenai ia atoa. \v 19 Vadaeni ia ese iena hesiai taudia ia hamaoroa, ia gwau, “Lauegu vairana dekenai do umui lao, lau be emui murinai do lau raka mai.” To Abigaila ese iena adavana Nabala ia hamaoroa lasi. \p \v 20 Abigaila ese doniki ta dekenai ia guia, ororo ena dala dekenai ia lao, Davida do ia davaria totona. Vadaeni Davida mai ena orea taudia danu be unai dala dekenai idia hekei diho mai, vadaeni Abigaila ese idia ia davaria. \p \v 21 Dala dekenai ia lao neganai, Davida be inai bamona ia laloa: “Momokani, inai tau ena gau ibounai be taunimanima noho lasi tano dekenai lau naria, bona gimaia vadaeni, bona iena gau ta ia boio lasi momokani, to lau ese anina lau davaria lasi. Badina egu kara namo ena davana, be kara dika sibona Nabala ese ia henia lou lau dekenai. \v 22 Lau ese Nabala ena orea taudia ibounai, inai hanuaboi lalonai do lau alaia ore momokani. Bema lasi, Dirava ese lau Davida do ia alaia mase namo!” \p \v 23 Abigaila ese Davida ia itaia neganai, maoromaoro doniki dekena amo ia diho, bona tano dekenai iena vairana ia atoa diho. \v 24 Ia ese Davida ena aena badinai ia tui diho, ia gwau, “Egu lohia e, mani emu kara, inai kerere be lau sibona egu latanai do ia noho. Lau inai, oiemu hesiai hahine, mani emu kara egu hereva do oi kamonai. \v 25 Egu lohia e, inai dagedage tauna Nabala do oi laloa lasi, badina iena kara be iena ladana hegeregerena. Iena ladana be Nabala, bona ia danu be kava tauna. To egu lohia e, oiemu eregabe taudia oi siaia neganai, lau ese idia lau itaia lasi. \v 26 Lohia e, Lohiabada ese oi ia koua vadaeni, unai dainai oi ese oi dekenai idia dagedage henia taudia edia kerere davana oi henia lasi. Bona Lohiabada ena ladana dainai, lau ura bada oi dekenai idia dagedage henia, o oi dekenai idia hadikaia gwauraia taudia be dika do idia davaria, Nabala ese do ia davaria bamona. \p \v 27 “Egu lohia e, mani emu kara inai lau mailaia harihari gauna do oi abia dae, bona oiemu murinai idia raka noho orea taudia dekenai do oi henia. \p \v 28 “Lau be oiemu hesiai hahine, mani emu kara, egu kara dika do oi gwauatao. Lau diba Lohiabada ese king tauna oi do ia haginia, bona oiemu tubuna taudia danu. Badina be tuari ta Lohiabada ia ura karaia neganai, ia ese oi ia siaia noho, ia dainai unai tuari do oi tuari karaia totona. Bona lau diba oiemu mauri dinadia ibounai lalonai kara kerere ta be oiemu lalona dekenai idia do davaria lasi. \v 29 Bema tau haida ese oi do idia tuari henia, Lohiabada, oiemu Dirava ese oi do ia naria, tau ta ese iena davana bada kohu ia naria bamona. To oi dekenai idia tuari henia taudia be Lohiabada ese do ia negedia lao daudau, tau ta ese varo dekena amo nadi ia negea bamona. \p \v 30 “Vadaeni Lohiabada ese kara namodia ibounai, ia gwauhamata vadaeni gaudia do ia karaia haorea neganai, ia ese Israela ena king dagi oi dekenai do ia henia. \v 31 Bona inai danu, bema oi ese tau haida oi alaia kava lasi, o oi sibona ese oiemu ura dainai, haida edia kerere davana oi henia lasi, vadaeni Lohiabada ese king dagi oi dekenai ia henia neganai, oiemu lalona do ia hisihisi lasi, bona do oi hemarai lasi. Bona egu lohia e, Lohiabada ese oi do ia hanamoa neganai, mani emu kara lau do oi laloa, badina lau be oiemu hesiai hahine.” \p \v 32 Vadaeni Davida ese Abigaila ia hereva henia, ia gwau, “Lohiabada, Israela ena Dirava lau hanamoa noho inai! Badina be hari dina ia ese oi ia siaia vadaeni, bona ita ruaosi ita hedavari inai. \v 33 Oiemu laloa maoro dainai Dirava lau tanikiu henia! Bona oi danu lau tanikiu henia, badina hari dina lau ese ala-ala do lau karaia, bona lau sibona ese Nabala ena kerere davana do lau henia, to oi ese inai bamona laloa oi hadokoa. \v 34 Momokani, Lohiabada, Israela ena Dirava, ese lau ia koua, vadaeni oi lau hadikaia lasi. To Lohiabada, mauri Dirava ena ladana dekenai lau hereva momokani, bema lau dekenai oi mai haraga lasi, daba do ia ginidae lasi neganai, Nabala ena hesiai tauna ta be mai mauri danu do ia noho lasi.” \p \v 35 Davida ese Abigaila ia mailaia gaudia ibounai ia abia dae, bona ia hamaoroa, ia gwau, “Oiemu ruma dekenai do oi giroa lou, bona do oi laloa hekwarahi lasi. Lau ese oiemu ura gauna do lau karaia, bona Nabala be do lau alaia lasi.” \p \v 36 Abigaila be Nabala dekenai ia ginidae, ia itaia, ia ese iena ruma dekenai aria ta ia karaia, king tauna do ia karaia aria bamona. Nabala ena lalona be ia moale, badina ia be kekero dika herea. Unai dainai Abigaila ese ia hereva henia lasi ela bona dabai. \v 37 Daba neganai, uaina ena siahu be Nabala ena lalona dekenai ia ore neganai, iena adavana Abigaila ese dahaka ia vara sivaraina ibounai ia hamaoroa. Nabala ese unai hereva ia kamonai, vadaeni nega tamona iena kudouna be ia dika lao, bona iena kopina ia mase. Vadaeni ia moru diho, bona nadi ena toana bamona ia mahuta noho. \v 38 Dina 10 bamona idia lao, vadaeni Lohiabada ese Nabala ia alaia, ia mase. \p \v 39 Davida ia kamonai Nabala ia mase, vadaeni ia gwau, “Lohiabada lau hanamoa noho, badina be Nabala ese lau ia hahemaraia ena davana be ia ese ia henia vadaeni. Nabala ese kara dika ia karaia, bona Lohiabada ese iena kerere davana ia henia. Bona Lohiabada ese lau, iena hesiai tauna, egu dala ia koua, vadaeni kara dika lau karaia lasi.” \p Vadaeni Davida ese hereva gwauraia taudia Abigaila dekenai ia siaia. Ia gwau, ia ura Abigaila do ia adavaia. \v 40 Davida ena hesiai taudia be Abigaila dekenai idia ginidae, Karamele dekenai. Vadaeni idia ese idia hereva henia, idia gwau, “Davida ese ai ia siaia, ia dekenai oi do ai hakaua lao, bona ia ese oi do ia adavaia, ia gwau.” \p \v 41 Vadaeni hahine be ia toreisi, tano dekenai iena vairana ia atoa, ia gwau, “Lau be Davida ena hesiai hahine, bona lau noho hegaegae, lau ese iena hesiai taudia edia aena do lau huria totona.” \v 42 Abigaila ia toreisi haraga, doniki ta dekenai ia guia, bona iena ulato 5, hesiai kekeni, be ia danu idia lao. \p Unai neganai Abigaila bona iena hesiai kekeni be Davida ena hesiai taudia danu Davida dekenai idia lao. Vadaeni Abigaila bona Davida idia headava. \p \v 43 Davida ese Ahinoama, Ieserele hahine, danu ia abia, hahine ruaosi be ia ese ia adavaia. \v 44 To Saulo ese iena natuna hahine Mikala, Davida ena adavana, be Palitiela Laisi, Galimi tauna dekenai ia henia vadaeni. \c 26 \s1 Davida ese Saulo ia alaia lasi, nega iharuana \p \v 1 Sipi taudia be Saulo dekenai idia lao, Gibea hanua dekenai, idia gwau, “Davida be Hakila Ororo dekenai ia hunia noho, Iesimono ena dina daekau kahanai.” \v 2 Vadaeni Saulo be maoromaoro ia toreisi, Sipi ena tano kaukau dekenai ia lao, mai Israela tuari taudia goadadia danu, idia ese Sipi ena tano kaukau dekenai Davida idia tahua gwauraia. \p \v 3 Saulo be Hakila Ororo dekenai ia kamepa, unai ororo be dala ena badibadinai, Iesimono ena dina daekau kahanai. To Davida be tano kaukau dekenai ia noho. Davida ese ia itaia vadaeni, Saulo be ia tahua totona tano kaukau dekenai ia mai vadaeni. \v 4 Unai dainai Davida ese hasinadoa taudia ia siaia, bona idia hamaoroa, Saulo be ia ginidae momokani vadaeni. \p \v 5 Unai neganai Davida ia toreisi, ia lao, Saulo ena kamepa gabuna dekenai ia ginidae, bona Davida ese Saulo bona Abinere edia mahuta gabuna ia itaia. Abinere be Saulo ena tuari taudia edia biaguna. Saulo be kamepa ena lalonai ia mahuta, iena tuari taudia be idia mahuta neganai, idia ese Saulo idia hagegea momokani. \p \v 6 Vadaeni Davida ese Ahimeleka, Hiti tauna, bona Abisai Seruia, Ioaba ena tadina, ia nanadaia, ia gwau, “Daika be lau danu kamepa ena lalonai do ita lao, Saulo dekenai?” \p Abisai ia gwau, “Lau be oi danu do ita lao.” \p \v 7 Vadaeni unai hanuaboi lalonai Davida bona Abisai be Saulo ena kamepa dekenai idia vareai lao. Saulo be unuseni ia mahuta, kamepa ena huanai, iena io be tano dekenai ia gwadaia, bona ia gini maoromaoro Saulo ena kwarana badibadinai. Abinere bona tuari taudia ibounai idia mahuta noho, idia ese Saulo idia hagegea. \p \v 8 Abisai ese Davida ia hamaoroa, ia gwau, “Hari hanuaboi oi dekenai ia dagedage henia tauna, be Dirava ese oiemu imana dekenai ia atoa vadaeni. Mani emu kara, harihari lau ese sibona ena io dekenai, Saulo do lau gwadaia mase, nega tamona sibona. Lau ese nega rua do lau gwadaia lasi, momokani.” \p \v 9 To Davida ia gwau, “Do oi hadikaia lasi! Lohiabada ese ia abia hidi vadaeni, king totona. Bema tau ta ese Saulo ia hadikaia, Lohiabada ese unai tau do ia hadikaia momokani.” \v 10 Ma Davida ia gwau, “Ia Mauri Noho Lohiabada ena ladana dainai, lau diba Lohiabada sibona ese Saulo do ia alaia, iena nega sibona dekenai, o tuari dekenai. \v 11 Lohiabada ese egu dala ia koua, lau ese Lohiabada ia abia hidi king totona tauna lau hadikaia diba lasi momokani. To ita ese Saulo ena io, bona iena hodu sibona do ita abia lao.” \p \v 12 Vadaeni Davida ese io bona hodu be Saulo ena badinai dekena amo ia abia, vadaeni ia bona Abisai idia raka lao. Tau ta ese idia ia itaia lasi, bona tau ta ia diba lasi, ta danu ia noga lasi, badina idia ibounai idia mahuta. Mahuta metau herea be Lohiabada ese idia ibounai edia latanai ia atoa vadaeni. \p \v 13 Unai neganai Davida be kamepa ia rakatania, bona ororo ena latanai ia gini, kamepa dekena amo sisina daudau. \v 14 Vadaeni Davida ese unai tuari taudia bona Abinere Nere dekenai ia boiboi, ia gwau, “Abinere e, oi ese lau oi kamonai diba, a?” \p Abinere ia haere, ia gwau, “Daika ia boiboi noho, king do oi hanogaia, a?” \p \v 15 Davida ese Abinere ia gwau henia, ia gwau, “Oi be tau lasi, a? Daika be oi hegeregerena Israela dekenai? Badina dahaka oi ese oiemu lohia bona oiemu king oi gimaia lasi? Badina be tau ta be harihari, oiemu kamepa dekenai ia raka vareai oiemu biaguna do ia alaia totona. \v 16 Abinere e, oi kamonai! Oiemu kara be namo lasi. Ia mauri noho Lohiabada ena ladana dekenai lau hereva momokani, oi bona oiemu tuari taudia be king ese umui do ia hamasea namo, badina emui biaguna umui gimaia lasi, Lohiabada ese ia abia hidi king tauna. Kamonai! Umui lao, king ena io bona iena hodu be guna king ena kwarana badibadinai idia noho. To inai gau ruaosi be hari edeseni idia noho?” \p \v 17 Saulo ia diba Davida ena gadona ia kamonai, vadaeni ia gwau, “Lauegu natuna Davida e, unai be oiemu gadona, a?” \p Davida e haere, ia gwau, “King e, lauegu lohia e, egu gadona be inai.” \p \v 18 Ma Davida ia gwau, “Egu lohia e, lau be oiemu hesiai tauna, to badina dahaka lau oi lulua noho? Lau be dahaka lau karaia? Lauegu kerere be dahaka? \v 19 Lauegu lohia bona lauegu king e, lau be oiemu hesiai tauna, mani emu kara egu hereva do oi kamonai. Bema Lohiabada ese oiemu lalona ia ha-aukaia lau dekenai, sedira bema boubou gauna do lau henia neganai, ia ese lau do ia bogahisihisi henia. To bema taunimanima ese oiemu lalona idia ha-aukaia lau dekenai, lau ura Lohiabada ese idia do ia hadikaia momokani. Badina be idia ese Lohiabada ena tano dekena amo lau idia lulua, idia ura lau be idau tano lau noho, bona idau dirava dekenai do lau tomadiho. Bona unai dainai lau be hegeregere lasi, Lohiabada ena gau namodia, iena bese taudia dekenai ia henia gaudia, do lau davaria totona. \v 20 King e, oi ese lau alaia totona oi mai, bona lau oi tahua, tau ta ese sei ia tahua bamona, o tau ta ese ororo dekenai ia lao, uda manuna do ia pidia totona bamona. To lau ura lasi idau taudia edia tano dekenai do lau mase. Mani oi bogahisihisi lau dekenai, Lohiabada ia noho lasi tano dekenai do lau mase garina.” \p \v 21 Vadaeni Saulo ia gwau, “Lau be lau kara dika vadaeni. Egu natuna Davida e, lau dekenai mani do oi lou mai, bona lau ese oi do lau hadikaia lou lasi, badina hari hanuaboi oi ese lau oi alaia lasi. Lau be lau kara kava momokani! Lau be lau kerere bada herea!” \p \v 22 Davida ia haere, ia gwau, “King e, oiemu io be iniseni. Oiemu tau ta do oi siaia mai, bona do ia abia. \v 23 Lohiabada ese kara maoromaoro taudia bona ia dekenai idia abidadama taudia ibounai edia kara dainai, davana namona ia henidia noho. Hari dina ia ese oi ia atoa egu siahu henunai, to lau ese oi lau hadikaia lasi, badina oi be Lohiabada ese ia abia hidi king tauna. \v 24 Momokani, hari dina oiemu mauri be gau badana egu vairana dekenai. Unai bamona danu, lauegu mauri be gau badana Lohiabada ena vairana dekenai, bona ia ese dika ibounai dekena amo lau do ia hamauria!” \p \v 25 Saulo ese Davida ia hamaoroa, ia gwau, “Egu natuna Davida e, Dirava ese oi do ia hanamoa! Kara badadia momo do oi karaia, bona ibounai edia anina do idia vara.” \p Vadaeni Davida be iena dala dekenai ia lao, bona Saulo be iena ruma dekenai ia giroa lao. \c 27 \s1 Davida be Pilistia taudia edia huanai ia noho \p \v 1 To Davida be sibona ia laloa inai bamona, “Dina ta Saulo ese lau do ia alaia. Namona be Pilistia taudia edia tano dekenai do lau heau mauri. Unai neganai Saulo ese Israela dekenai lau do ia tahua masemase ela bona ia hesiku, bona mauri do lau davaria.” \p \v 2 Vadaeni Davida, mai ena orea taudia 600 danu idia toreisi, idia raka hanaia, bona Akisi Maoko, Gata ena king dekenai idia lao. \v 3 Davida be Akisi dekenai ia noho, Gata dekenai, ia bona iena orea taudia, mai edia adavana bona natuna ibounai danu. Bona Davida ena adavana ruaosi, Ahinoama, Ieserele hahine, bona Abigaila, Karamele hahine, Nabala ena vabu, be ia dekenai idia noho. \p \v 4 Tau haida ese Saulo idia hamaoroa, idia gwau, “Davida ese Gata dekenai ia heau mauri.” Vadaeni Saulo ese Davida ia tahua lou lasi. \p \v 5 Gabeai Davida ese Akisi dekenai ia noia, ia gwau, “King e, bema lau be oiemu turana, mani emu kara, gabu ta lau dekenai do oi henia, oiemu hanua maragina ta dekenai, unuseni do lau noho. Namo lasi lau, oiemu hesiai tauna, be oi dekenai hekwarahi do lau henia, oiemu hanua badana lalonai.” \p \v 6 Unai dainai unai dina dekenai Akisi ese Sikilaga hanua be Davida dekenai ia henia. Bona unai kara dainai, Sikilaga be Iuda king taudia edia hanua ta, ia mai bona hari dina. \v 7 Davida be Pilistia tano dekenai ia noho ena dinadia be lagani ta, hua 4. \p \v 8 Vadaeni Davida mai ena orea taudia danu idia toreisi, Gesuru taudia bona Girisi taudia bona Amaleka taudia idia tuari henia. Unai taudia be unai gabu dekenai nega daudau idia noho, sene negana dekena amo. Davida ese edia tano ia tuari henia, ela bona Suru, ma ela bona Aigupito tano danu. \v 9 Davida ese gabu ta ia tuari henia neganai, tau bona hahine ibounai ia alaia ore, to mamoe, boromakau, doniki, kamelo, bona dabua ia abia, bona Akisi dekenai ia giroa lao. \p \v 10 To Akisi ese nega ta ta Davida ia nanadaia, ia gwau, “Hari dina dekenai daika umui tuari henia?” Unai neganai Davida be inai bamona ia haere, ia gwau, “Iuda Negebe kahana taudia,” o “Ierahamele Negebe kahana taudia,” o “Keni Negebe kahana taudia.” \v 11 Unai tuari lalonai, Davida ese taunimanima ibounai ia alaia mase, tau bona hahine danu. Bona unai dainai ta ese Gata dekenai Davida samania totona ia lao diba lasi, bona tau ta ia diba lasi edena taudia be Davida ese ia halusia. Pilistia tano dekenai ia noho neganai, unai bamona kara sibona be Davida ese ia karaia. \p \v 12 To Akisi ese Davida ia abidadama henia, bona sibona dekenai ia laloa, inai bamona: “Davida ese iena bese Israela taudia ia tuari henia dainai, ia dekenai idia badu henia noho momokani. Unai dainai Davida ese lauegu hesiai gaukara do ia karaia, iena mauri dinadia ibounai lalonai.” \c 28 \s1 Saulo ese babalau hahine dekenai ia lao \p \v 1 Unai neganai Pilistia taudia ese edia tuari taudia idia haboua, Israela taudia do idia tuari henia totona. Vadaeni Akisi ese Davida ia hamaoroa, ia gwau, “Lau ura oi bona oiemu orea taudia ese lauegu Pilistia taudia do umui durua.” \p \v 2 Davida ese Akisi dekenai ia haere, ia gwau, “Io, namo, lau be oiemu hesiai tauna, oi ese lauegu kara namona do oi itaia.” \p Akisi ese Davida ia hamaoroa, ia gwau, “Namo, lau ese lauegu gima tauna oi do lau halaoa, lauegu mauri dinadia ibounai.” \p \v 3 Samuela be ia mase vadaeni, bona Israela taudia ibounai be ia dainai idia taitai. Unai murinai iena hanua korikori, Rama dekenai idia guria. Saulo ese danu babalau taudia bona meamea taudia ibounai Israela tano dekena amo ia lulua vadaeni. \p \v 4 Pilistia taudia be idia haboua, bona idia raka mai, Suneme dekenai idia kamepa. Vadaeni Saulo ese Israela taudia ibounai ia haboua, Gileboa dekenai idia kamepa. \v 5 Saulo ese Pilistia tuari taudia ia itaia, vadaeni ia gari bada, iena kudouna ia manoka momokani. \v 6 Unai dainai Saulo ese Lohiabada ia nanadaia, to Lohiabada be ia haere lasi, nihi dekena amo, o Urima bona Tumima dekena amo, o peroveta taudia dekena amo, lasi momokani. \v 7 Saulo ese iena hesiai taudia ia hamaoroa, ia gwau, “Babalau hahine ta do umui tahua, vadaeni lau ese ia dekenai do lau lao, ia dekenai do lau henanadai.” \p Iena hesiai taudia idia haere, idia gwau, “Babalau hahine ta be Ene Doro dekenai ia noho.” \p \v 8 Vadaeni Saulo ese iena toana ia haidaua, bona dabua idau ia atoa, vadaeni ia, mai tau rua danu idia lao. Hanuaboi neganai idia be unai hahine dekenai idia ginidae. Saulo ia hereva, ia gwau, “Hahine e, mase tauna ta ena ladana do lau gwauraia, unai tau ena laumana dekenai do oi boiboi, do ia daekau mai.” \p \v 9 Hahine ia haere, ia gwau, “King Saulo ena kara oi diba lasi, a? Ia ese babalau taudia bona meamea taudia ibounai Israela dekena amo ia lulua. Badina dahaka oi ese lau oi koia, lau do idia alaia totona?” \p \v 10 Vadaeni Saulo ese gwauhamata metau momokani ia gwauraia, ia gwau, “Lohiabada ia mauri noho hegeregere, inai kara do oi karaia neganai, davana do oi davaria lasi.” \p \v 11 Hahine ia gwau, “Daika do lau boiria, oi dekenai do ia hedinarai mai?” \p Saulo ia haere, ia gwau, “Samuela.” \p \v 12 Hahine ese Samuela ia itaia, vadaeni ia boiboi bada, bona Saulo dekenai ia hereva, ia gwau, “Badina dahaka lau oi koia noho? Oi be King Saulo!” \p \v 13 King ese ia hamaoroa, ia gwau, “Oi gari lasi, dahaka oi itaia?” Hahine ese Saulo ma ia hamaoroa, ia gwau, “Lauma ta lau itaia, ia be tano dekena amo ia daekau mai noho.” \p \v 14 Ma Saulo ia nanadaia, ia gwau, “Iena toana be edena bamona?” Hahine be ia gwau, “Tau buruka ta ia daekau noho, ia be mai ena dabua latana.” \p Vadaeni Saulo ia diba unai be Samuela. Unai dainai ia tui diho, bona iena kwarana be tano dekenai ia atoa, ia tomadiho. \p \v 15 Vadaeni Samuela ese Saulo ia hamaoroa, ia gwau, “Badina dahaka lau oi hanogaia? Badina dahaka lau oi abia daekau?” \p Saulo ia haere, ia gwau, “Lau be lau laloa momo momokani, badina be Pilistia taudia ese lau idia tuari henia, bona Dirava ese lau ia rakatania, lau dekenai ia haere lasi, peroveta taudia dekena amo lasi, bona nihi dekena amo lasi. Unai dainai oi dekenai lau boiboi noho, edena bamona do lau karaia? Mani emu kara, lau do oi hadibaia.” \p \v 16 Samuela ese Saulo ia haere henia, ia gwau, “Lohiabada ese oi ia rakatania, bona ia ese oi ia dagedage henia noho. Unai dainai, badina dahaka lau oi boiria noho? \v 17 Lohiabada ese oi dekenai ia karaia gaudia, be ia ese lau dekena amo ia gwauraia vadaeni gaudia hegeregere. Badina be Lohiabada ese basileia oi dekena amo ia kokia vadaeni, bona Davida dekenai ia henia vadaeni. \v 18 Oi ese Lohiabada oi kamonai henia lasi, bona Lohiabada ena badu siahu herea Amaleka taudia dekenai, ena anina oi havaraia lasi. Unai dainai hari dina Lohiabada ese inai laloa hekwarahi oi dekenai ia henia vadaeni. \v 19 Lohiabada ese oi bona Israela taudia danu Pilistia taudia edia siahu henunai umui do ia atoa. Bona kerukeru oi bona oiemu natuna tau be lau danu do umui haboua. Lohiabada ese danu Israela ena tuari orea be Pilistia tuari orea edia siahu henunai do ia atoa.” \p \v 20 Vadaeni Samuela ena hereva dainai Saulo be maoromaoro tano dekenai ia moru diho, bona ia gari bada herea. Ia be manoka momokani, badina be unai dina ta bona hanuaboi ta, aniani ta ia ania lasi dainai. \p \v 21 Hahine be Saulo dekenai ia lao, ia itaia, gari ese ia hamanokaia momokani, vadaeni ia hamaoroa, ia gwau, “Lohia e, lau ese oiemu hereva lau kamonai, bona oiemu ura lau karaia totona, egu mauri lau atoa diho. \v 22 Unai dainai, egu hereva mani oi kamonai, aniani sisina do lau abia hegaegae, do oi ania, oiemu tauanina do ia goada, vadaeni oiemu dala dekenai do oi lao.” \p \v 23 Saulo be ia ura lasi, ia gwau, “Do lau aniani lasi.” To iena hesiai taudia bona unai hahine ese idia noia goada, vadaeni ia ese edia noinoi ia kamonai. Unai dainai Saulo be tano dekena amo ia toreisi, mahuta patana dekenai ia helai diho. \p \v 24 Unai hahine be mai ena boromakau natuna ta, ia ubua gauna. Vadaeni ia alaia haraga. Bona paraoa ia abia hegaegae, bona beredi, mai hatubua gauna lasi, ia gabua. \v 25 Vadaeni unai aniani be Saulo bona iena hesiai taudia edia vairanai ia atoa, idia ania. Vadaeni idia toreisi, unai hanuaboi neganai idia raka lao. \c 29 \s1 Pilistia taudia ese Davida idia abidadama henia lasi \p \v 1 Pilistia taudia ese edia tuari orea Apeka dekenai idia haboua, bona Israela taudia be Ieserele ena ranu guri ena badibadinai idia kamepa. \v 2 Pilistia king taudia 5 be edia tuari taudia 100, 100 dekena amo bona edia 1000, 1000 dekena amo danu tuari totona idia raka lao. Bona idia edia murinai be Davida bona iena orea taudia, Akisi danu idia raka lao. \p \v 3 Pilistia edia tuari biagudia idia gwau, “Inai Heberu taudia be dahaka idia karaia iniseni?” \p Akisi ia haere, ia gwau, “Inai be Davida, guna ia be Saulo, Israela ena king, ena opesa ta. To nega daudau, bona lagani haida, lau dekenai ia noho, bona unai nega daudau lalonai iena kerere ta lau davaria lasi.” \p \v 4 To Pilistia edia tuari biagudia ese Akisi idia badu henia, idia gwau henia, idia gwau, “Unai tau do oi siaia lou, oi henia gabuna dekenai do ia lou lao, ia be ita danu tuari gabuna dekenai do ia lao lasi, tuari lalonai ia ese ita do ia tuari henia garina. Badina be bema Davida ese iseda orea taudia ia alaia, unai be ia ese Saulo danu maino do ia karaia dala namona, ani? \v 5 Inai be Davida, ani, kekeni edia mavaru lalonai inai bamona ane idia abia: \q1 ‘Saulo ese iena 1000, 1000 ia alaia ore, \q1 to Davida ese iena 10,000, 10,000 ia alaia ore vadaeni.’ ” \p \v 6 Vadaeni Akisi ese Davida ia boiria, ia gwau. “Ia Mauri Noho Lohiabada, Israela ena Dirava, ena ladana dekenai lau hereva momokani, oiemu kara lau dekenai be mai momokani danu. Bona lau gwau oi bona lau ita ruaosi tuari lalonai do ita raka hebou be namo, badina be oiemu kerere ta lau davaria lasi, lau dekenai oi hanaia mai negana, ia mai bona hari. To unai king haida ese oi idia ura henia lasi. \v 7 Unai dainai harihari do oi giroa lou, mai maino do oi lao, Pilistia taudia edia king ese oi dekenai do idia badu henia garina.” \p \v 8 Davida ese Akisi ia hamaoroa, ia gwau, “Egu lohia e, lau be dakaka kara dika lau karaia? Oi gwau oiemu hesiai gaukara lau karaia hamatamaia ia mai bona hari, kerere ta lau karaia lasi. Egu king bona egu biaguna, lau be do lau lao lasi, bona oi dekenai idia tuari henia taudia be oi danu do lau tuari henidia lasi, a?” \p \v 9 Vadaeni Akisi ese Davida ia haere henia, ia gwau, “Lau diba oi be kerere lasi lau dekenai, Dirava ena aneru hegeregerena. To Pilistia edia tuari biagudia idia hereva vadaeni, idia gwau, ‘Ia be ita danu tuari totona do ia lao lasi.’ \v 10 Unai dainai Davida, oi kamonai, kerukeru daba maragi do oi toreisi, oi bona oi danu idia noho Israela taudia, bona daba rere neganai inai gabu do umui rakatania.” \p \v 11 Unai dainai Davida be daba rere neganai ia raka, mai ena orea taudia danu, Pilistia tano dekenai do idia giroa lou totona. To Pilistia taudia be Ieserele dekenai idia daekau lao. \c 30 \s1 Davida ese iena adavana ruaosi ia hamauria \p \v 1 Dina ihatoina dekenai Davida mai ena orea taudia danu be Sikilaga dekenai idia ginidae. Idia itaia, Sikilaga hanua be ia dika vadaeni. Badina Davida be Pilistia tuari taudia danu ia noho neganai, Amaleka taudia ese Iuda ena Negebe bona Sikilaga idia tuari henia. Idia ese Sikilaga idia halusia, bona idia gabua ore. \v 2 Bona Amaleka taudia ese Sikilaga dekenai noho taudia ibounai, bona hahine ibounai, buruka bona buruka lasi, idia abia mauri. Idia ta idia alaia lasi, to ibounai idia hakaua lao, edia dala dekenai idia lao. \p \v 3 Momokani, Davida, mai ena tuari taudia be Sikilaga dekenai idia ginidae neganai, idia itaia, lahi ese ia gabua ore. Ma idia davaria danu, Amaleka taudia ese Davida bona Davida ena tuari taudia edia adavadia bona natudia ibounai idia abidia lao vadaeni. \v 4 Vadaeni Davida mai ena tuari taudia idia tai bada herea, ela bona edia goada ia ore, idia goada lasi ma do idia tai. \v 5 Davida ena adavana ruaosi danu be Amaleka taudia idia abia mauri, Ahinoama, Ieserele hahine, bona Abigaila, Karamele tauna Nabala ena vabu. \p \v 6 Davida ena lalona be ia hisihisi bada, badina be iena tuari taudia ese nadi dekenai ia do idia hodoa mase totona idia herevalaia. Badina idia ibounai edia lalona be dika, edia natudia memero bona kekeni dainai. To Davida ese Lohiabada dekena amo goada ia davaria, iena Dirava dekenai ia abidadama henia dainai. \p \v 7 Vadaeni Davida ese hahelagaia tauna Abiatara, Ahimeleka ena natuna, ia hamaoroa, ia gwau, “Epodi dabua helagana be lau dekenai do oi mailaia.” Unai dainai Abiatara ese epodi be Davida dekenai ia mailaia. \p \v 8 Davida ese Lohiabada ia nanadaia, ia gwau, “Unai Amaleka taudia do lau lulua, a? Lau ese idia lau davaria diba, a?” \p Lohiabada ese ia haere, ia gwau, “Do oi luludia, bona idia do umui davaria, bona idia abia mauri taudia be do oi hamauria.” \p \v 9 Vadaeni Davida be ia toreisi, iena tuari taudia 600 be ia danu idia lao, bona Besoro Sinavai dekenai idia ginidae neganai, iena taudia haida unuseni idia noho. \v 10 To Davida be ma Amaleka taudia ia luludia lao, mai ena tuari taudia 400 danu. Tuari taudia 200 be Besoro Sinavai idia noho, badina idia manoka, idia goada lasi sinavai do idia hanaia. \p \v 11 Davida ena taudia ese Aigupito tauna ta be uda tano dekenai idia davaria, bona Davida dekenai idia hakaua lao. Paraoa idia henia, ia ania, inua ranu danu idia henia. \v 12 Fig huahua, idia kaukau vadaeni gaudia idia henia, bona vain huahua, idia kaukau vadaeni gaudia danu idia henia. Ia aniani vadaeni, bona ia goada lou, badina be dina toi bona hanuaboi toi ia aniani lasi bona ranu ia inua lasi. \p \v 13 Davida ese unai tau ia nanadaia, ia gwau, “Oi be daika ena hesiai tauna, bona edeseni oi mai?” \p Ia haere, ia gwau, “Lau be Aigupito tauna, Amaleka tauna ta ena hesiai tauna. Dina toi ia lao vadaeni gorere lau davaria, bona egu biaguna ese lau ia rakatania. \v 14 Ai be Kerete taudia edia tano Negebe kahanai, Iuda kahanai, bona Kaleba ena Negebe kahanai ai tuari henia. Sikilaga danu be lahi dekenai ai gabua.” \p \v 15 Davida ia gwau, “Unai Amaleka taudia dekenai lau do oi hakaua diba, a?” Aigupito tauna ia gwau, “Lau karaia diba, to oi ese guna Dirava ena ladana dekenai do oi gwauhamata, oi ese lau do oi alaia lasi, bona lauegu biaguna dekenai lau do oi henia lou lasi.” \p \v 16 Vadaeni Aigupito tauna ese Davida ia hakaua lao, bona Amaleka taudia idia davaria. Amaleka taudia be tano gabu idauidau ibounai idia raka kava noho, idia aniani, idia inuinu, bona idia mavaru noho, kohu bada herea be Pilistia bona Iuda taudia edia tano dekena amo idia dadia dainai. \p \v 17 Dina ia diho neganai, Davida ese Amaleka taudia ia alaia mase, ela bona dabai, ela bona dina ma ia diho. Tau ta ia heau mauri lasi. To uhau taudia 400 sibona be kamelo edia latanai idia guia, idia heau mauri. \v 18 Amaleka taudia ese idia abia gaudia ibounai be Davida ese ma ia abia lou. Davida ese danu iena adavana ruaosi ia hamauria. \v 19 Gau ta ia boio lasi, maragina o badana, o natuna mero, o natuna kekeni, o idia dadia kohu ta, Amaleka taudia ese idia abia gaudia ibounai be Davida ese ia abia lou. \v 20 Ia ese danu edia mamoe bona boromakau ibounai ia abia lou, bona iena orea taudia ese idia edia vairanai, unai ubua gaudia idia hakaudia lao, idia gwau, “Inai be Davida ese ia dadia vadaeni gaudia.” \p \v 21 Unai neganai Davida bona iena orea taudia idia lou lao Besoro Sinavai dekenai, iena tau 200, idia manoka dainai sinavai badinai ia rakatanidia taudia idia davaria. Inai taudia be Davida bona iena orea hedavari totona idia mai. Davida ese idia dekenai ia raka, ia hanamodia. \v 22 Vadaeni Davida danu idia lao kara dika bona laloa dika taudia haida ese idia maumau, idia gwau, “Idia be ita danu idia lao lasi, ita abia kohu sisina do ita henidia lasi. To idia ese edia adavadia bona natudia sibona do idia abia, bona do idia hakaudia lao.” \p \v 23 To Davida ia gwau, “Egu tadikakana e, Lohiabada ese ita dekenai ia henia gaudia dekenai inai bamona do ita karaia lasi. Ia ese ita ia naria, bona Amaleka taudia dekena amo kwalimu ita dekenai ia henia. \v 24 Daika ese emui hereva do idia kamonai henia? Tau ta lasi, ani? Ita ese tuari dekenai ita abia kohu do ita haria neganai, tuari dekenai lao taudia bona kohu naria taudia edia ahuna be tamona.” \v 25 Davida ese unai taravatu ia atoa, bona ia gini, Israela ena taravatu ta, unai dinadia ia mai bona hari. \p \v 26 Davida be Sikilaga dekenai ia ginidae, vadaeni ia abia kohu ena kahana be iena turana, Iuda tau badadia dekenai ia siaia, ia gwau, “Inai be harihari gauna umui dekenai, badina ai ese Lohiabada dekenai idia tuari henia taudia ai tuari henidia neganai, edia kohu momo ai abia.” \p \v 27 Idia dekenai inai harihari gaudia ia henidia taudia edia hanua be inai: Betele, Ramoto, Iuda ena Negebe kahanai, Iatiri, \v 28 Aroere, Sipimoto, Esitemoa, \v 29 Rakala, Ierahamele bona Keni taudia edia hanua. \v 30 Bona Horoma, Borasana, Ataka, \v 31 bona Heberona. Davida ese ia bona iena orea taudia idia loaloa gabudia ibounai dekenai inai harihari gaudia ia siaia. \c 31 \s1 Saulo bona iena natuna idia mase \p \v 1 Pilistia taudia ese Israela taudia idia tuari henia, vadaeni Israela taudia be Pilistia taudia edia vairana dekena amo idia heau. Idia heau ela bona Gileboa Ororo, unuseni Pilistia taudia ese Israela taudia momo idia alaia mase. \v 2 Pilistia taudia ese Saulo mai ena natuna tau idia lulua lao, vadaeni Pilistia taudia ese Saulo ena natuna Ionatana bona Abinadaba bona Malekisua idia alaia mase. \v 3 Tuari be Saulo ia noho gabuna dekenai ia auka herea, vadaeni peva taudia idia davaria, bona edia diba dekenai Saulo idia haberoa dikadika. \p \v 4 Saulo ese iena kesi huaia tauna ia hamaoroa, ia gwau, “Oiemu tuari kaia dekena amo lau do oi gwadaia mase, inai Dirava diba lasi taudia ese lau do idia hadikaia garina.” To iena kesi huaia tauna be ia gari dainai ia karaia lasi. Unai dainai Saulo ese iena tuari kaia ena matana dekenai ia moru, sibona ia hamasea. \v 5 Iena kesi huaia tauna ia itaia, Saulo be ia mase vadaeni. Vadaeni ia danu ese iena tuari kaia ena matana dekenai ia moru, sibona ia hamasea, Saulo danu idia mase hebou. \p \v 6 Saulo be unai bamona ia mase, iena natuna tau toiosi danu, bona iena kesi huaia tauna, bona iena tuari orea taudia ibounai, dina tamona sibona dekenai idia mase hebou vadaeni. \p \v 7 Israela taudia haida koura kahana dekenai, bona Ioridane Sinavai ena dina daekau kahanai idia noho taudia idia kamonai Israela tuari taudia be idia heau, bona Saulo mai ena natuna taudia danu idia mase vadaeni. Unai neganai edia hanua idia rakatania, idia heau. Vadaeni Pilistia taudia idia mai, unai hanua dekenai idia noho. \p \v 8 Daba maragi neganai, Pilistia taudia be idia mai, mase taudia edia dabua do idia abia. Vadaeni Saulo mai ena natuna toiosi danu edia tauanina mase dekenai idia davaria, Gileboa Ororo dekenai. \v 9 Pilistia taudia ese Saulo ena kwarana idia utua oho, bona iena tuari dabua danu idia kokia. Bona idia ese hesiai taudia idia siaia loaloa, Pilistia tano ibounai dekenai, inai sivarai namona be edia kaivakuku dubu lalonai, bona edia taunimanima ibounai dekenai idia hadibaia. \v 10 Saulo ena tuari dabua be Asataroto ena dubu dekenai idia atoa, bona Saulo ena tauanina be Betesana hanua ena magu dekenai idia kokoa daekau. \p \v 11 To Iabese Gileada taudia be sivarai idia kamonai, Pilistia taudia be unai bamona Saulo dekenai idia karaia. \v 12 Vadaeni edia goada taudia ibounai idia toreisi, unai hanuaboi ena hora ibounai lalonai idia raka, Saulo, mai ena natuna edia tauanina be Betesana maguna dekena amo idia abia diho. Vadaeni Iabese dekenai idia abia lao, unuseni edia tauanina idia gabua. \v 13 Unai murinai edia turia idia abia, Iabese ena au ta ladana tamarisiki henunai idia guria. Vadaeni dina 7 lalonai idia aniani lasi.