\id LUK Gumawana Translation Project [C.Olson Draft #25 23-Jun-2018 - changes made after checking, checked Nov, 2013. Final read through Nov 2017] \h LUKE \toc3 Luk \toc2 Luke \toc1 Vala Dedevina Luke Igini \mt1 Luke \mt2 Vala Dedevina Luke igini \is1 Livala Aba Vaita \ip Buki ame Luke igini. Tauyana doketa tayamo. Nakona tala 62 sinaena goi Luke tétala ame igini. \ip Ame bukiyana moe Tiyopilo ana buki. Tauyana Totuyoyowo tayamo be nakae koroto gagaina. Nakona ipaaisewa da Roma idi kaba lovina manuna. Go Luke latuwona kidi Totuyoyowo liliudi nakae sikatuyaivi. \ip Luke buki aiyuwoina igini yoina Yeisu Ina Vamoleyanayao Idi Guinuwa. Tutayana Luke inumisa Yeisu yaina, Paulo ina vaníbita goi ivaakitau. Tutayana buki ame Luke igini, Paulo nakona bogina deri Roma goi ikaaiyaka. \ip Luke ana masi buki ame goi ame nakae: Yeisu Tomalatomota go, kidi Diyuu badabadaidi sikatae. Ago Luke ivatulukoida Yeisuyana moe tomota liliuda ada toyava, neta Diyuu o neta Totuyoyowo. \ip Luke geya tayaamo tuta Yeisu igite, tauna nakona Pita be Meri siivatétala inovedi go, idi vatetalayadi buki ame goi iginidi. \iot Tétala Luluna \io1 1. Livala Vakuumgoina \ior 1:1-4 \ior* \io1 2. Yeisu ina bíbina tetelina \ior 1:5—2:52 \ior* \io1 3. Yeisu ina katubayasi ina paisewa manuna tetelina \ior 3:1—4:13 \ior* \io1 4. Yeisu ina guinuwa Galili goi tetelina \ior 4:14—9:50 \ior* \io1 5. Yeisu ituko inonoina Yerusalema tetelina \ior 9:51—19:27 \ior* \io1 6. Yeisu ina guinuwa Yerusalema goi tetelina \ior 19:28—21:38 \ior* \io1 7. Yeisu ina kámasa be ina taoyamna tetelidi \ior 22:1—24:53 \ior* \c 1 \ms1 Livala Vakuumgoina \mr (Luke 1:1-4) \m \v 1 Tomoya Tiyopilo, \p Tomota badabadaidi bogina sipoikíkina bei Yaubada ina guinuwa boi yaida goi simalatomota tetelidi buki goi siginidi. \v 2 Kaga kaga boi \w Vala Dedevina\w* ana topaisewao toinidi matadi goi sigimiigitedi be nakae sivadaamanedi kai yaima, e nakae tomotayadi idi buki goi sikaidamanedokoidi. \v 3 Tauna yau nakae anuwonúwana itoboinegu bei guinuwayadi buki goi aginidi. Kaga liliuna sigimiisowóduwo boi nimatu go, ima ame tuta bogina adovatusidokoidi, tauna buki goi aginidokoidi kom Tiyopilo manum \v 4 bego dogoiyadi liliudi boi sivatuulukoim, itoboinem kukamoitamoedokoidi. \ms1 Yeisu ina bíbina tetelina \mr (Luke 1:5—2:52) \s1 Iyoni ina bíbina ana talavaita tetelina \p \v 5 E tetalayana ame nakae: Tolovina \w Erodi\w* ina lovina ana tuta Yudiya\f ‡a \fr 1:5 \fk Yudiya\ft : Ame Diyuu idi kasa gagaina. Sinaena parovinsi yoidi Galili, Pereya, Yudiya giyaina, \+w \ft Samériya\+w* be Siriya sikaaiyaka.\f* goi \w Tonúwala\w* tayamo yoina Sakarayau\f ‡b \fr 1:5 \fk Sakarayau\ft : Ame youyana ana yagoina moe Yauwe bogina inuwokavatamna.\f* ikaaiyaka. Sakarayauyana Tonúwala tayamo ina boda yoina Abiya\x †a \xo 1:5 \xt 1Te 24:10.\x* yaidi goi ipaaisewa. Tauyana monena yoina Elisabeta. Elisabetayana nakae tubuna Tonúwala yoina \w Eroni\w*.\x †b \xo 1:5 \xt Tat 4:14, 28:1.\x* \v 6 E adi taiyuwokova kiboobosidi Yaubada matana goi. Nakae yawoidi goi geya adi pikwanamo \w Yauwe\w* ina Katukeda ana lovina be ina nuwonúwana liliudi sikabikaonedokoidi. \v 7 Ago Elisabetayana ikágala be nakae adi taiyuwo bogina siwowosobu, tauna geya natudimo. \p \v 8 E Sakarayauyana ina bodao idi tuta paisewa isowóduwo, tauyana Tonúwala nakae Yaubada matana goi ipaaisewa go, \v 9 kinava ikabi bei Yauwe ina Vada Kimaasabaina goi isiu. Isiu, nakae Tonúwala idi sinapu, e \w insensi\w* bei iikasale. \v 10 Kidi go boda madabokina moetala goi sikaaiyaka, insensi ana kasala ana tuta goi liliudi sikaawanoi. \v 11 E tuwo Sakarayauyana Vada Kimaasabaina isiu go, Yauwe ina \w anerose\w* isowóduwo insensi ana \w kaba kasala|lemma="Aba kasala"\w* kakataina goi iitáoya. \v 12 Sakarayauyana ikandobala anerose igite, ikaliwoisa, tuwo atena iyova gagaina. \v 13 E aneroseyana idigo kana, \b \qm1 ‘Sakarayau, taabu kuumatōita. \qm2 Im kawanoi Yaubada bogina inove, \qm3 e ame tuta ikatumapu. \qm1 Monem Elisabeta bei ivenátuna, \qm2 natumiyana koroto. \qm3 Tauyana bei kuvayou \w Iyoni\w*.\f ‡ \fr 1:14 \fk Iyoni\ft : Ame youyana ana yagoina moe Yauwe tokanuwóiya o yabobona Yaubada goi.\f* \qm1 \v 14 Gomanayana manuna bei kuuyáwana gagaina toina. \qm2 Ina bibinayana manuna tomota badabadaidi nakae bei siuyáwana. \qm1 \v 15 Moitamo. Tauyana bei toolagaina Yauwe matana goi. \qm2 Taabu \w oine\w* be bwae toogagaina iinīmdi.\x † \xo 1:15 \xt Yoy 6:3.\x* \qm2 Nava sinana gamona goi ikaaiyaka \w Baloma Kimaasabaina\w* bei ivakayaodei. \qm1 \v 16 Niga bei komi \w Isileli tubunao\w* badabadaimi ikaluvilemneimi, \qm2 e Yauwe ida Yaubada komeko. \qm1 \v 17 \w Eliyau\w* nakae Iyoniyana mana katepatu be mana togaga ivakumgo ima Yauwe manuna. \qm2 Koroto atedi bei ikayagaviledi natudiyao yaidi goi,\x † \xo 1:17 \xt Mal 4:5-6.\x* \qm2 tokapipilova nuwodi ikayagaviledi bei tauyadi \w tokibóbwata\w* nakae, \qm1 be tomota ikatubayasidi Yauwe ina sowóduwo manuna.’ \fig Sakarayau insensi igabugabu go, anerose isowóduwo tauyana yaina|src="C050psgr.tif" size="col" ref="1:8-19" \fig* \b \m \v 18 Go kina Sakarayauyana idigo kana, \pm ‘Kaga goi bei ayagoi moe moitamo? Yau bogina akaitomoya. Monegu nakae bogina ikainamoya go!’ \b \m \v 19 Go aneroseyana idigo kana, \pm ‘Yau Gaberiyeli,\x † \xo 1:19 \xt Dan 8:16, 9:21.\x* tuta liliuna Yaubada matana goi aatáoya ina nuwonúwana aguuinuwe. Tauyana ietunegu ama bei ame vala dedevinayana atalavaite yaim. \v 20 Go kunōve. Guna livala tuta kaikaila goi bei simalatomota. Go guna livalayadi geya kunumisedita, tauna ame tuta maem imoumou, e geya itoboinemta kubóbwara ana kadókana ame dogoiyadi bogina simalatomota baige.’ \p \v 21 Go bodayadi nava Sakarayau situuyaosi go, nukotodi siwowówana sinuwonúwana kadi, \pm ‘Kaga unana Vada Kimaasabaina goi nava ikaaimúmuna?’ \m \v 22 E Sakarayauyana isowóduwo go, geya itoboineyeta ibóbwara boda yaidi. Tauna bodayadi bogina siyagoi Vada Kimaasabaina goi ikaalayáusa. Tuwo nimana goi ikaaukedamo yaidi unana maena imoumou. \p \v 23 Tauyana ina tapwaroro ana paisewa bogina ilukavave, ikaluvila ina ina kasa. \p \v 24 E tuta amo mlina tauyana monena Elisabeta ikéuwama go, tukówana ainima goi vada sinaena ma keeuwamina anetava ikaaiyaka, e inuwonúwana kana, \pm \v 25 ‘Yauwe bogina inuwaisigu ame nakae: Guna omayamaya geya natugumo pasina tomota matadi goi bogina ikabi inave.’ \s1 Yeisu ina bíbina ana talavaita tetelina \p \v 26 E tukówana sikisi Elisabetayana nava ma keeuwamina, Yaubada ina anerose Gaberiyeli ietune ina asa tayamo Galili sinaena, asayana yoina Nasareta. \v 27 Ietune ina woiyai tayamo geya ana kanaotamo. Woiyaiyana ana \w kamatákwana\w* moe yoina Iyosepa. Iyosepayana tubuna moe Devida, adi \w nunu\w* tayamo.\x † \xo 1:27 \xt Mad 1:18.\x* Woiyaiyana yoina Meri. \v 28 E aneroseyana ima Meri ina vada goi isiu ima ilatuwoko idigo kana, \b \pm ‘Kom Meri Yauwe ikanuuwoiyem, uyagu! Tomoya kom taiyao!’ \m \v 29 E livalayana pasina Meri nukotona taitáiya iuyoi, ina nuwonúwana kana, \pm ‘Anerose ina bóbwara kaga nakona ana yagoina?’ \m \v 30 Go aneroseyana idigo kana, \qm1 ‘Meri, taabu kuumatōita! \qm2 Yaubada bogina ikanuwoiyem. \qm1 \v 31 Kunōve. Nava bei kukéuwama. \qm2 Niga natum koroto bei kuvenatuni, kuvayou \w Yeisu\w*.\x † \xo 1:31 \xt Mad 1:21.\x* \qm1 \v 32 Moe Tauyana nava bei toolagaina, \qm2 bei sivayoko Tokanayatanatoina Natuna. \qm1 Tuwo tubuna Devida ina kalibúbuna Yauwe Yaubada \qm2 nava bei ivadamane Tauyana goi\x † \xo 1:32 \xt 2Sa 7:12-13,16; Ais 9:7.\x* \qm2 \v 33 be Yakobo ina bodao\f ‡ \fr 1:33 \fk Yakobo ina bodao\ft : Ame nakae Isileli tubunao. Isileli youyuwoina moe Yakobo.\f* ikalibubuvataedi unana ina kalibubunayana geya ikavaveta.’ \b \m \v 34 E Meriyana idigo kana, \pm ‘Yau koroto taiyao geya kamamasisi, tauna moe manakaena bei isowóduwo yaigu?’ \p \v 35 Go aneroseyana idigo kana, \pm ‘Baloma Kimaasabaina bei iwokoim \qm2 o tadigo kada “Tokanayatanatoina ina togaga gaota nakae bei iumaim kukéuwama.”\x † \xo 1:35 \xt Tat 40:35; Mad 17:5; Mak 9:7; Luk 9:34.\x* \qm1 Moe pasina tauna natum kuveenatuni bei sivayoko \w Totumasaba\w*, Yaubada Natuna. \pm \v 36 Go kunōve. Osiyam Elisabeta bogina ikainamoya go, bogina ikéuwama, gómana koroto. Tomota sinuwonúwana tauyana ikágala go, ina keuwamayana goi ina tukówana sikisi bogina sikavava. \v 37 Geya kada kaga tayaamo imou Yaubada yaina geya, tauna kom be Elisabetayana imi kéuwama itoboinedi.’\x † \xo 1:37 \xt Abv 18:14.\x* \m \v 38 E Meriyana idigo kana, \pm ‘Yau Yauwe ina \w pákwana|lemma="Paakonina"\w*. Moitamo, latuwogu isowóduwo yau yaigu kaga nakae bogina kudige.’ \m Amo ikavava, aneroseyana itáoya, Meri ikalave ina. \fig Anerose Gaberiyeli isowóduwo Meri yaina|src="C051psgr.tif" size="col" ref="1:26-38" \fig* \s1 Meri ina Elisabeta iivadade tetelina \p \v 39 E Meriyana itáoya, amo tutayana goi woilina ina Yuda\f ‡ \fr 1:39 \fk Yuda\ft : Isileli natuna tayamo yoina Yuda. Niga Yudayana tubunao adi dala yoina Yuda. Boi tutayana Isileli tubunao Kenani goi sisiu, poyapoya tayamo moe Yuda tubunao idi kaba lovina, e amoko goi sikaaiyaka. Yeisu ina tuta ame dadavayana yoina Yudiya (Mad 2:6).\f* asaina tayamo, asayana koya dadavina goi. \v 40 Ima asayana goi isowóduwo ina Sakarayau ina vada goi isiu Elisabeta yaina ikauyagu. \v 41 Tutayana Elisabetayana Meri ina kauyagu inove, memeya gamona goi mana uyáwana imoya go, Baloma Kimaasabaina Elisabeta ivakayaodei. \v 42 Tuwo niyana gagaina goi iduduwo kana, \b \qm1 ‘Vevina yaidi goi kom \w kaaipakum\w* gagaina. \qm2 Gamom keuwoina nakae kaaipakuna. \b \pm \v 43 Ame aba wowoina yau yaigu bego kom ida Tomoya sinana go, yau kumekoigu. \v 44 Ame moitamo. Kunōve. Im kauyagu anovenove, to memeya gamogu goi mana uyáwana imoya. \v 45 Bogina kunumisa bego moitamo Yauwe ina livalayana yaim goi nava bei imalatomota, tauna am dedevina bogina kubabane.’ \m \v 46 Tuwo Meriyana idigo kana, \b \qc ‘Ategu goi Yauwe akilagasi. \qc \v 47 Nakae Yaubada guna Toyava pasina balomaigu \qc bogina iuyáwana gagaina \qc \v 48 bego yau Tauyana \qc ina \w pákwana|lemma="Paakonina"\w* nuwotookaigu go, \qc inuwokavategu.\x † \xo 1:48 \xt 1Sa 1:11.\x* \qc Moitamo toina. \qc Ame tuta be nakae tuta simamaima \qc malamalágata liliudi bei sinuwonúwana \qc yau guna dedevina bogina bei ababane. \qc \v 49 Moe kina \w Tokalika\w* \w guinuwa toogagaidi\w* \qc iguinuwedi yau manugu, \qc Tauyana yoina kaakesaina\x † \xo 1:49 \xt Sam 111:9.\x* \qc \v 50 be nakae ana towowoinayao malamalágata \qc liliudi yaidi goi inuwokapisiyedi.\x † \xo 1:50 \xt Sam 100:5, 103:11,17.\x* \qc \v 51 Tauyana nimana toogagaina goi \qc ina togaga bogina ikaiwoduwe. \qc Tonuwatue madi nuwogau goyogoyoidi \qc atedi goi ikausapesapedi.\x † \xo 1:51 \xt Sam 89:10, 98:1, 118:15.\x* \qc \v 52 Tolovina kebadi goi ivasobusobuyedi go, \qc tonuwotookaidi ikilagasidi.\x † \xo 1:52 \xt Iyb 5:11, 12:19.\x* \qc \v 53 Kidi madi loga dogoi dedevidi goi \qc ivakayaodeidi go, \qc kidi toesaesa, nima kaka ivalilivedi.\x † \xo 1:53 \xt Sam 34:10, 107:9.\x* \qc \v 54 Yaubada ina kitomyao, \qc moe Isileli tubunao, ivaitedi. \qc Ina vaitayana moe ina nuwokapisi \qc Eberamo mana bodao yaidi goi \qc inuwokavatevatae\x † \xo 1:54 \xt Sam 98:3.\x* \qc \v 55 nakae boi tubudao yaidi ikatótula.’\x † \xo 1:55 \xt Abv 17:7.\x* \b \p \v 56 E Meri osiyana taiyao tukówana aito nakae sikaaiyaka namliyeta ikaluvila ina ina kasa. \s1 Iyoni ina bíbina tetelina \p \v 57 E kina go Elisabetayana ina tuta venátuna bogina isowóduwo, natuna koroto ivenatuni. \v 58 Ivenátuna, senao be osenao sinove bego Yauwe Elisabeta inuwokapisiye gagaina, tuwo tauyana taiyao siuyáwana. \p \v 59 Niga gomanayana maliyalina ainima aito\f ‡ \fr 1:59 \fk Maliyalina ainima aito\ft : Kidi Diyuu idi katuyáiva ituli. Kidi idi katuyáiva goi maliyalina gómana ibíbina moe maliyalinayana vakuumgoina.\f* bogina ibabanedi, boda sima \w sakavaina ana kúpwana|lemma="Sakava ana kúpwana"\w* siyoko.\x † \xo 1:59 \xt Vin 12:3.\x* Sakavaina ana kúpwana ikavava, kidi bodayadi bego gómana sivayou tamana ana ebígana \v 60 go, kina sinanayana idigo kana, \pm ‘Geya toina, go sem tavayōu Iyoni.’ \m \v 61 Go bodayadi sidigo kadi, \pm ‘Go geya vatau tayaamo im boda yaimi goi yoina moe youyana.’ \p \v 62 E tamana yaina goi sikaukeda,\f ‡ \fr 1:62 \ft Sakarayau nakona geya itoboineyeta ibóbwara be nakae geya itoboineyeta inove. Moe pasina sikaukeda tauyana yaina.\f* latuwodi siyagoi ava you ivayou. \v 63 Tuwo ikawanoi aba gínina\f ‡ \fr 1:63 \fk Aba gínina\ft : Ame nakona timba tayamo kakaaraiina be paaevaina go, yatana tayamo dogoi nuwanuwaina ikaaiyaka bei itoboine leta iginidi.\f* tayamo sime. Sime, tauyana ikabi igini kana, \pm ‘Yoina Iyoni.’ \m Tuwo boda liliudi nukotodi siwówana. \v 64 E Sakarayauyana sopana be maena mainao sikakapu, nakae itoboine ibobwaramna. Tuwo ivatowo Yaubada iyapaliye. \v 65 Ago kidi sediyao liliudi sigite, simatoita. Boda Yudiya koyakoyaina dadavina madabokina goi sikaaiyaka moe dogoiyadi sivateetelidi. \v 66 Ego avatauwa neta tetalayadi siinovedi, manudi sinuwoleleu kadi, \pm ‘Amo gomanayana, gómana tayamo.’ \m Idi bobwarayadi moitamo. Yauwe nimana ikaaiyaka gomanayana yaina. \s1 Sakarayau ina yapali \p \v 67 Kina go gómana tamana Sakarayauyana, Baloma Kimaasabaina ivakayaodei, tuwo Balomayana goi Yaubada ina nuwonúwana ikabivalevale, idigo kana, \b \qc \v 68 ‘Yauwe kita Isileli tubunao ida Yaubada aba kaodedevina!\x † \xo 1:68 \xt Sam 41:13, 106:48; Rom 1:25, 9:5; 2Ko 1:3, 11:31; Epe 1:3; 1Pi 1:3.\x* \qc Tauyana bogina ivadadeda \qc be kita ina bodao itateteda. \qc \v 69 Ina kitom Devida ina bodao yaidi goi \qc ada Toyava toogagaina ikaiwoduwe.\x † \xo 1:69 \xt Sam 132:17.\x* \qc \v 70 Moe nakae boi nimatu Yauwe \qc ina \w tokabivalavala\w* kimaasabaidi \qc sopadi goi bogina ikatótula. \qc \v 71 Ina katotulayana bego ada yava tababane \qc ida kaleyayao yaidi goi \qc nakae ada tokaoliliwo nimadi goi.\x † \xo 1:71 \xt Sam 106:10.\x* \qc \v 72 Nakae iguinuwe \qc bei ina nuwokapisi tubudao yaidi boi ikaatotule \qc bogina iguinuwe o tadigo kada, \qc “Boi ina \w kanasíuna\w* kaakesaina inuwokavate.”\x † \xo 1:72 \xt Sam 106:45.\x* \qc \v 73 Moe anasiunayana goi ikatótula tubuda Eberamo yaina.\x † \xo 1:73 \xt Sam 105:9-10.\x* \qc \v 74 Ina katotulayana ame nakae: \qc Ida kaleyayao nimadi goi bei iyaveda, \qc tauna geya ida matoitamo tataaimámina Tauyana yaina.\x † \xo 1:74 \xt Atu 6:13.\x* \qc \v 75 Ida taimaminayana \qc moe ma kimaasabaida Tauyana umana \qc be nakae ma kiboobosida \qc yawoida madabokina goi. \qc \v 76 E kom nakae, natugu. \qc Kom bei Tokanayatanatoina ina tokabivalavala. \qc Bei kuvakumgo kuna Yauwe ina kenao kuunai\x † \xo 1:76 \xt Mal 3:1.\x* \qc \v 77 be nakae ina bodao kuvatulukoidi \qc idi goyo ana nuwotao goi ida Yaubada iyavedi \qc \v 78 ina nuwokapisi gagaina yaida pasidi. \qc Ina kanuwoiyayadi pasidi mavada olagaema goi \qc bei ima ivadadeda, \qc \v 79 e bei tauyadi kokonótuya goi \qc be nakae ámasa kikina goi itapasigidi.\x † \xo 1:79 \xt Ais 9:2.\x* \qc Aiyuwoina tuboina ana kenao goi bei ivakededa.’ \s1 Iyoni ikaituubuwau tetelina \p \v 80 E kina go gomanayana ibibíbina be nakae balomaina goi iitogaga. Tauyana yoyowo goi ikaaiyaka ana kadókana ina tuta bego isowóduwo senao kidi Isileli tubunao yaidi goi. \c 2 \s1 Iyosepa be Meri sinonoina Bedeliyema goi tetelina \p \v 1 E tuta amo goi \w Sisa\w* Agastasi ina lovina iyato be tomota liliudi aba lovina \w Roma\w* sinaena adi katuyáiva siguinuwe idi takisi manuna. \v 2 Amo atuyaivinayana Kureniyasi ina lovina ana tuta Siriya goi sivatowo. \v 3 E Sisa ina lovina iyato, tuwo tomota adi katuyaivayana manuna tomota liliudi sitáoya sina tubudiyao idi kasa goi. \v 4 E Iyosepa nakae. Asa Nasareta moe Galili sinaena goi tauyana Meri taiyao sitáoya, situko sina tubuna Devida Ina kasa yoina Bedeliyema goi, Yudiya sinaena. Sina Devida Ina kasa unana tauyana be Devida adi \w nunu\w* tayamo. \v 5 Tauyana Meri taiyao sina Bedeliyema goi bei yoidi siginidi. Meriyana Iyosepa ana \w kamatákwana\w* nava ma keeuwamina. \s1 Yeisu ina bíbina tetelina \r (Madiu 1:18-25) \p \v 6 E nava amoko goi sikaaiyaka go, Meri ina tuta venátuna isowóduwo. \v 7 Tuwo ivenátuna, natuna botomoya koroto ivenatuni. Ikavava, areko ikabi, gomanayana iutube. Iutube ikavava, ogaoga adi vabodaupa vada goi geya tayaamo baseko ikaaiyaka, tauna gomanayana ikabi yoguyogu adi valakiki vadayana sinaena goi\f ‡ \fr 2:7 \fk Vadayana sinaena goi\ft : Vada tayamo lamgogonina go, dadava aito. Tayamo vabodaupa moe ogaoga idi kaba masisi. Aiyuwoina moe toni vada idi kaba masisi. Aitonina giyaina isou ina poyapoya moe yoguyogu idi kaba masisi. Neta toni vada ina dadava goi takaaiyaka takandosobu, tagitedi go, idi valakiki toni vada ina kaba masisi kikina goi sikaaiyaka yoguyogu idi dadava dadavina.\f* iyato. \p \v 8 Ago \w sipi\w* adi tomatakavatayao yoyowo dadava amo goi sikaaiyaka, idi sipiyao sabamgo goi simatakaavatedi. \v 9 Simatakaavatedi go, \w Yauwe\w* ina \w anerose\w* yaidi goi isowóduwo, Yauwe ana \w káeyana\w* tomoeeyalina itapasigikobudi. Tuwo tomatakavatayadi simatoita gagaina toina. \v 10 Tuwo aneroseyana idigo kana, \pm ‘Taabu koomatōita! \w Vala Dedevina\w* aba uyáwana gagaina atalavaite yaimi goi. Valayana moe tomota liliumi manumi. Tauna taabu koomatōita! \v 11 Valayana moe sabamgo ame Devida Ina kasa goi ami Toyava bogina ibíbina. Tauyana moe \w Guyau\w*, \w Yaubada ana Vadámana|lemma="Guyau"\w*, ida Tomoya. \v 12 Imi kaba kinana moe ame: Bei kona memeyayana kobabane areko goi bogina siutube be yoguyogu adi valakiki goi iimasisi. Moe gomanayana.’ \fig Anerose isowóduwo sipi adi tomatakavatayao yaidi goi|src="C055psgr.tif" size="col" ref="2:8-12" \fig* \p \v 13 Tuwo matabuwodi anerose badabadaaidi yábana goi sisowóduwo aneroseyana taiyao Yaubada siyaapaliye kadi, \pm \v 14 ‘Maeko ee, Yaubada diligaema toina aba taimámina!\x † \xo 2:14 \xt Luk 19:38.\x* Poyapoya goi tuboina Yaubada ina nuwonúwana ana toguinuwayao yaidi.’ \p \v 15 Ago tutayana aneroseyadi sikalavedi sina yábana goi, kidi sipi adi tomatakavatayadi taudiva sibobóbwara kadi, \pm ‘Tawou, tāna Bedeliyema goi dogoiyana Yauwe bogina ilatuuwokoida tagīte.’ \p \v 16 Tuwo moitamo geya mgoninamo sitáoya, sina Bedeliyema goi gomanayana silusale. Silusale, Meri, Iyosepa be gomanayana yoguyogu adi valakiki goi iimasisi sibabanedi. \v 17 E sigite, anerose ina bóbwara moe gomanayana manuna sitalavaite. \v 18 Ava tomotava sipi adi tomatakavatayao idi bóbwara sinovedi, madabokidi sikainaopa. \v 19 E kina go Meriyana vala amo inove, inuwokavate be manuna nuwona goi inuwoleleu. \v 20 Sipi adi tomatakavatayaoyadi sitalavaita ikavava, sitáoya sikaluvila sina idi kasa go, kaga liliuna siinovedi be siigitedi nakae anerose boi iidigedi manudi Yaubada ina togaga ana káeyana sikamoitamoe be nakae Tauyana siyapaliye. \p \v 21 Tutayana gomanayana maliyalina ainima aitonina bogina ibabane, \w sakavaina sikupo|lemma="Sakava ana kúpwana"\w*.\x †a \xo 2:21 \xt Vin 12:3.\x* Ikavava, sivayou \w Yeisu\w*. Namliyeta sinana bei ikéuwama, moe youyana boi anerose igimivayou.\x †b \xo 2:21 \xt Luk 1:31.\x* \s1 Simion ina talavaita Yeisu manuna tetelina \p \v 22 Tutayana Iyosepa be Meri adi kimavada ana maliyalina\f ‡ \fr 2:22 \fk Adi kimavada ana maliyalina\ft : Tutayana vavina ivenátuna, tauyana geya imavadeta Yaubada matana goi. Vavina ivadagabu maliyalina 7. Maliyalinayadi sikavava, maliyalina 33 geya itoboineyeta itapwaroro Vada Kimaasabaina goi nakae geya itoboineyeta Vadayana goi isiusiu. Amo maliyalinayadi sikavava, tauyana ina Yerusalema goi bei yoguyogu tayamo ikasale Yaubada yaina. Ikavava, tauyana bogina imavada Yaubada matana goi.\f* bogina sikavava nakae \w Yaubada ina Katukeda\w* boi Mosese ivini idige, natudi sikabi sime Yerusalema goi bei Yauwe yaina sikasale. \v 23 Moe nakae Yauwe ina Katukedayana boi sigini kadi, \b \pi1 ‘Botomoya koroto liliudi kukimasabēdi Yau Yauwe umagu.’\x † \xo 2:23 \xt Tat 13:12,15.\x* \qr Tateta 13:2 \b \m \v 24 Nakae sima Yerusalema goi idi vininabeso sikasale nakae Yauwe ina Katukeda idige. Vininabesoyana moe bunabuna aiyuwo o kesikesipo aiyuwo.\x † \xo 2:24 \xt Vin 12:6-8.\x* \p \v 25 Go konōve! Koroto tayamo Yerusalema goi ikaaiyaka yoina Simion. Tauyana \w tokibóbwata\w* be kaasalaina Yaubada yaina. \w Isileli tubunao\w* adi kipáiwala moe adi Toyava ilootutae bei ima iyavedi. Simionyana yaina goi \w Baloma Kimaasabaina\w* ikaaiyaka. \v 26 Baloma Kimasabainayana bogina ivatuluko bei nava geya ikamaseta ana kadókana mainao \w Guyau|lemma="Mesaiya"\w*, moe Yauwe \w ana Vadámana|lemma="Guyau"\w*, igite baige. \v 27 E Balomayana Simion nukotona isanayato be Vada Kimaasabaina go, vevina adi dadava goi isiu. Tuwo isiu go, tutayana Iyosepa be Meri natudi Yeisu sime moe dadavayana goi bei manuna siguinuwe nakae Yauwe ina Katukeda idige, \v 28 Simion ivalobodedi, gomanayana ikabi ikavale go, Yaubada iyapaliye kana, \b \q1 \v 29-32 ‘Guna Tomoya, \qc Toinigu matagu goi im yava ana kenao \qc moe gómana ame bogina agite. \qc Tauyana tomota liliudi matadi goi \qc bogina kwatubayasi. \qc Ame Tauyana mavada tayamo \qc bei ikaiwoduwem \w Totuyoyowo\w* yaidi \qc go, kai Isileli tubunao \qc im bodao ama taimámina manuna. \qc Tauna ame tuta yau im \w pákwana|lemma="Paakonina"\w* kutagonēgu \qc magu tuboina akámasa nakae kudige.’\x † \xo 2:29-32 \xt Ais 42:6, 49:6, 52:10.\x* \b \p \v 33 Go gomanayana tamana be sinana Simion ina livala natudi manuna sinovedi, manudi nukotodi siwowówana. \v 34 Gomanayana kina Simion \w ikaipakuye\w*. Ikavava, sinana be tamana ikaipakuyedi go, gómana sinana Meri yaina Simionyana idigo kana, \pm ‘Kunōve. Ame gomanayana kina Yaubada ikinave bei tomota badabadaidi \w Isileli\w* goi ivasobusobuyedi go, maniyedi ikilagasidi bei adi yava sibabane. Aiyuwoina Tauyana aba kinana tayamo Yaubada goi ima go, tomota maniyedi bei sivakaleye, \v 35 e bei tomota badabadaidi idi nuwogau ikaiwoduwedi. Ego kom nakae bei kukategeda nakae neta sisi iginubasim.’ \fig Simion Yeisu iikavale, ikaaipakuye go, Ana ima|src="C056psgr.tif" size="col" ref="2:25-38" \fig* \s1 Tokabivalavala Ana ina talavaita // Yeisu manuna tetelina \p \v 36 Yaubada ina \w tokabivalavala\w* tayamo yoina Ana ikaaiyaka. Tauyana guma Aseri;\f ‡ \fr 2:36 \fk Aseri\ft : Ame Yakobo natuna tayamo yoina. Aiyuwoina ame Aseri tubunao adi dala yoina.\f* Panuweli natuna. Tauyana bogina ikainamoya nakae tala maanawena bogina ikaaiyaka. Boi nimatu inai, tala ainima aiyuwo goi monena taiyao sikaaiyaka namliyeta monenayana ikámasa. \v 37 Vavinayana ma koobuina ikaaiyaka aaa, e ana tala 84 bogina ibabane. Tuta liliuna Vada Kimaasabaina goi ikaaiyaka, mana diyakímwana be mana kawanoi itaaimámina Yaubada yaina. \v 38 Moe tutayana Simion nava ibobóbwara, Anayana ibala ima tauyadi yaidi goi Yaubada iyapaliye be gomanayana manuna itaalavaita da Yerusalema nakae Isileli tubunao liliudi yaidi goi neta adi tateta situuyaosi. \p \v 39 Tutayana Iyosepa be Meri kaga liliuna bogina silukavavedi nakae Yauwe ina Katukeda idige, ma natudi sikaluvila sina toinidi idi kasa Nasareta moe Galili sinaena.\x † \xo 2:39 \xt Mad 2:23.\x* \p \v 40 E kina go gomanayana ibibíbina be nakae iitogaga, e nanamsa ivakayaaodei. Ago gomanayana kina Yaubada ikanuwoiye. \s1 Yeisu Vada Kimaasabaina goi // tovatulúkwana itaiyaakekedi tetelina \p \v 41 Gomanayana tamana be sinana tala tamo tamo sina situkotuko Yerusalema goi Basitáwana Aikanina\x † \xo 2:41 \xt Tat 12:1-27; Atu 16:1-8.\x* manuna. \v 42 Tutayana Yeisu ana tala yawou aiyuwo bogina ibabanedi, nakae situkomna sina Yerusalema goi nakae tomota idi sinapu Basitáwana Aikanina ana tuta. \v 43 Niga Aikayana mlina sikatubayasi bego sikaluvila sina idi kasa. Bogina sinonoina go, geya siyagoiyeta natudi Yeisu nava Yerusalema goi ikaaiyaka. \v 44 E sinuwonúwana kadi, ‘Yeisu nakona boda taiyao siiketoiya’, tuwo maliyalina ana madabokina goi siiketoiya sinonoina. Go lavilavi goi bego sikanaliya go, sediyao be osediyao yaidi goi Tauyana siilusale, geya. \v 45 Geya sibabaneyeta, tuwo sikaluvilamna sina Yerusalema goi Tauyana siilusale. \p \v 46 Siilusale, siilusale, maliyalina aito mlidi Tauyana Vada Kimaasabaina moteoina goi sibabane, tovatulúkwana yaidi iitusobu, itaiyaakekedi be nakae ilumaadadedi. \v 47 E tomota liliudi sikaaiyaka Tauyana sitaaiyakeke, ina nanamsa be ina katumapu pasidi sikainaopa. \fig Yeisu tovatulúkwana yaidi goi iitusobu itaiyaakekedi|src="C059psgr.tif" size="col" ref="2:46-47" \fig* \v 48 Ago tamana be sinana sigite, sikainaopa go, sinanayana idigo kana, \pm ‘Natugu, kunōve. Kaga unana nakae kuguinuwe yaima? Tamam be yau mama kateyova kaluusalem.’ \p \v 49 Yeisu idigo kana, \pm ‘Kaga unana geya itoboinemita kobabanegu? Manakae? Geya koyagoiyeta itoboine Tamagu ina vada goi akaaiyaka?’ \m \v 50 Ina bóbwara sinove go, geya siyagoiyeta kaga idigedige. \v 51 Tuwo isou sinana be tamana taiyao sina Nasareta goi. Ago ikabikaaonedi. Kina go sinana moe dogoiyadi liliudi nuwona goi inuwooleleudi. \p \v 52 Yeisu ina nanamsa ibíbina be nakae ikaitubuwaumatuwo go, Yaubada be tomota goi anuwóiya ibabane.\x † \xo 2:52 \xt 1Sa 2:26; Abi 3:4.\x* \c 3 \ms1 Yeisu ina katubayasi // ina paisewa manuna tetelina \mr (Luke 3:1—4:13) \s1 Iyoni tosayóyova ina katubayásina // Yeisu ina sowóduwo manuna tetelina \r (Madiu 3:1-12; Maki 1:1-18; Iyoni 1:19-28) \p \v 1 E \w Sisa\w* Tiberiyasi bogina iilovina tala ana badabada yawou ainima, e Pontiyo Pailato moe da Yudiya adi gávana, \w Erodi\w* moe da Galili adi gávana, Erodiyana siyana Pilipo moe da Itureya be da Tarakonita adi gávana, Lusaniya moe da Abilene adi gávana \v 2 be nakae \w Tonúwala\w* Gagaidi moe Anasi be Kaiyapasi. Ame tolovinayadi idi tuta lovina goi Yaubada ina livala ima Sakarayau natuna \w Iyoni\w* yoyowo goi yaina. \v 3 Tuwo tauyana itáoya ina asa liliudi sákala Iyoridani kikina goi, e tomota yaidi itaalavaita idigo kana, \pm ‘Imi goyo goi kotugavīla namliyeta bei asayoyoimi, e bei Yaubada imi goyo inuwotaoidi.’ \p \v 4 Ina talavaitayana nakae \w tokabivalavala\w* Aiseya ina buki goi boi nimatu igini kana, \b \qc ‘Toduduwo niyana gagaina yoyowo goi iiduduwo kana, \qc “\w Yauwe\w* ina kenao kounāi be nakae kokitotomōi! \qc \v 5 Nakae sákala\f ‡ \fr 3:5 \fk Sákala\ft : Ame ana yagoina ameko nakae poyapoya koya nauyayanaidi goi ikaiyaka, butubútuma nakae go, bwae geya ikaiyaketa.\f* liliudi kovayāmdi \qc be koya liliudi kotaviguyalīdi! \qc Enao kaudoodogaidi kokitotomoiīdi go, \qc enao kitukitudi kokatumoyasūdi. \qc \v 6 Moeko goi tomota liliudi bei Yaubada ina yava sigite.”’ \qr Aiseya 40:3-5 \b \p \v 7 E tuwo boda gagaina sima Iyoniyana yaina latuwodi bego \w isayoyoidi|lemma="Sayóyova"\w* go, ilatuuwokoidi idigo kana, \pm ‘Komi siyasiyaimi moteta nakae!\x † \xo 3:7 \xt Mad 12:34, 23:33.\x* Manakae? Konuwonúwana bego sayóyova kaka goi itoboinemi Yaubada ina egamogamogu imamaima yaina kosiya ae? Sayóyova kaka geya ivaitemita! Mainao imi goyo goi kotugavīla. \v 8 Tauna neta sayóyova vavagimi koma bego Yaubada ina egamogamoguyana yaina kosiya, e mainao imi tugavilayana goi keuwoimi dedevidi koguinuwēdi. Ago taabu taumiva kodigoopopōita kami, \pi2 “Kai tuwo unana kai Eberamo tubunao, tauna liuna bei geya kababaneyeta.”\x † \xo 3:8 \xt Iyo 8:33.\x* \pmo Nakae geya go, ame alatuuwokoimi konōve: Eberamo tubunao kaga? Yaubada itoboine gurewa ame ikabidi, e Eberamo tubunao imadagidi. Tauna neta komi Eberamo tubunao, moe geya ivaitemita. \v 9 E Yaubada ina egamogamoguyana kíyama nakae. Kiyamayana bogina alova lamdi goi iyokaabubune, tauna ava kalovava neta sikéuwo goyogoyo, bei itaunanedi go, ikabidi ilavedi yeu goi igabudi.\x † \xo 3:9 \xt Mad 7:19.\x* Tauna nakae ina egamogamogu giyakainava isowóduwo yaimi neta geya kotugavileta.’ \m \v 10 Tuwo boda siluumadade sidigo kadi, \pm ‘Tauna kaga bei kaguinuwe, e bei ima tugavila kavagitakoe?’ \m \v 11 E Iyoni idigo kana, \pm ‘Avatauwa komi neta mami tanigo aiyuwo, e tayamo tauyana geya ana tanigomo kovīni. Avatauwa komi neta ma kavami, nakae; tauyana geya avanamo kovīni.’ \p \v 12 E \w takisi ana togogo\w* maniyedi nakae sima latuwodi Iyoni isayoyoidi.\x † \xo 3:12 \xt Luk 7:29.\x* Iyoniyana silumadade kadi, \pm ‘Tovatulúkwana, kaga bei kaguinuwe, e bei ima tugavila kavagitakoe?’ \pm \v 13 ‘Ami lovina takisi ana kakainaki manuna siivinimi nakae kogogo go, taabu kotalaavagōgana’, Iyoniyana kaena. \p \v 14 E tovayaviya nakae sima sidigo kadi, \pm ‘Kai manakaema? Kaga bei kaguinuwe, e bei ima tugavila kavagitakoe?’ \m Iyoni idigo kana, \pm ‘Taabu imi katumatoita goi tomota kovaaobūdi bego tuwaina kokabi be nakae taabu mani manuna tomota kowoowokōidi. Ami maisa manuna to kouyawanāmo.’ \p \v 15 E bodayadi siilotuta bego \w Guyau\w* giyakainava bei ima. Tuwo liliudi nuwodi goi sinuwonúwana Iyoni manuna kadi, \pm ‘Amo Tauyana \w Guyau\w*, \w Yaubada ana Vadámana|lemma="Guyau"\w*, gea geya?’ \p \v 16 Idi lotutayana Iyoni ikinane, tuwo madabokidi ilatuwokoidi idigo kana, \pm ‘Yau bwae goi asaayoyoimi. Go koroto tayamo imamaima itobukukuyuigu;\x †a \xo 3:16 \xt Mad 3:11; Mak 1:7; Iyo 1:15,30.\x* nakae geya itoboineguta bei ana sendoro ana búyala ataligei unana yau sobuyekoina.\x †b \xo 3:16 \xt Gui 13:25.\x* Moe Tauyana \w Baloma Kimaasabaina\w* goi be yeu sabeninimina goi bei isayoyoimi. \v 17 Tauyana ina kaba takínona bogina iyokaabubune bei giyakainava \w witi\w* kutukutuna be mosamosaina itakinodokoidi. Ikavava, ana kutukutu bei ikabidi, ina sánala goi idodoidi go, mosamosayana, bei ikabidi yeu aiyako vaatayaina goi igabudi.’ \fig Koroto witi itaakinoidi|src="HK00097B.TIF" size="col" ref="3:17" \fig* \m \v 18 E tuwo liwola badabadaidi goi tomota yaidi \w Vala Dedevina\w* itaalavaite. \p \v 19 E kina go tolovina Erodi ina goyo badabadaidi go, ivaituwedi. Boi ina bágala be ina guinuwa goyogoyoidi liliudi tomota matadi goi Iyoni ikamamaetalidi kana, \pm ‘Erodi, bogina kubágala unana tuwowom Pilipo nava maa yawoina go, tuwo monena kukabi kunai.’\x † \xo 3:19 \xt Mad 14:3-4; Mak 6:17-18.\x* \m \v 20 Moeko goi Erodiyana ina goyo ivaituwedi ame nakae: Ilovina Iyoni siyoisi deri goi sivaisiu. \s1 Yeisu ana sayóyova tetelina \r (Madiu 3:13-17; Maki 1:9-11) \p \v 21 E Iyoni boda liliudi isaayoyoidi ikavava, \w Yeisu\w* nakae isayoyoi. Ikavava, Yeisu ikawanoi go, Yaubada yábana ikatupáeve, \v 22 Baloma Kimaasabaina ma wowona ana kaigigita bunabuna nakae isou ima Tauyana yaina goi. Ago níyana tayamo yábana goi itumasobu idigo kana, \pm ‘Kom natugu guna kakaya, auyaonedokoim.’\x † \xo 3:22 \xt Abv 22:2; Sam 2:7; Ais 42:1; Luk 9:35.\x* \fig Yeisu ana sayóyova|src="IB-04107psgr.tif" size="col" ref="3:21-22" \fig* \s1 Yeisu ana liliu \r (Madiu 1:1-17) \p \v 23 Yeisu ana tala moe 30 bogina, e ina paisewa iivatowo. Tomota sidigodigo bego Tauyana Iyosepa natuna. \li1 Iyosepayana tamana moe Eli. \li1 \v 24 Eli tamana moe Matate. \li1 Matate tamana moe Livai. \li1 Livai tamana moe Melaki. \li1 Melaki tamana moe Yanai. \li1 Yanai tamana moe Iyosepa. \li1 \v 25 Iyosepa tamana moe Matatiyasi. \li1 Matatiyasi tamana moe Emosi. \li1 Emosi tamana moe Naum.\x † \xo 3:25 \xt Nak 1:1.\x* \li1 Naum tamana moe Esili. \li1 Esili tamana moe Nagai. \li1 \v 26 Nagai tamana moe Makata. \li1 Makata tamana moe Matatiyasi. \li1 Matatiyasi tamana moe Semeini. \li1 Semeini tamana moe Yoseka. \li1 Yoseka tamana moe Yoda. \li1 \v 27 Yoda tamana moe Yoanane. \li1 Yoanane tamana moe Reisa. \li1 Reisa tamana moe Serubabela. \li1 Serubabela tamana moe Salatiyeli. \li1 Salatiyeli tamana moe Neri. \li1 \v 28 Neri tamana moe Melaki. \li1 Melaki tamana moe Adi. \li1 Adi tamana moe Kosam. \li1 Kosam tamana moe Elamadam. \li1 Elamadam tamana moe Era. \li1 \v 29 Era tamana moe Iyosuwa. \li1 Iyosuwa tamana moe Eliyesa. \li1 Eliyesa tamana moe Yorim. \li1 Yorim tamana moe Matate. \li1 Matate tamana moe Livai. \li1 \v 30 Livai tamana moe Simion. \li1 Simion tamana moe Yuda. \li1 Yuda tamana moe Iyosepa. \li1 Iyosepa tamana moe Iyonam. \li1 Iyonam tamana moe Eliyakim. \li1 \v 31 Eliyakim tamana moe Meleya. \li1 Meleya tamana moe Mena. \li1 Mena tamana moe Matata. \li1 Matata tamana moe Natani. \li1 Natani tamana moe Devida. \li1 \v 32 Devida tamana moe Diyesi. \li1 Diyesi tamana moe Obedi. \li1 Obedi tamana moe Boasa. \li1 Boasa tamana moe Sale.\f ‡ \fr 3:32 \fk Sale\ft : Buki ame ana kopi maniyedi boi nimatu sigini Salimoni.\f* \li1 Sale tamana moe Nakasoni. \li1 \v 33 Nakasoni tamana moe Aminadabi. \li1 Aminadabi tamana moe Adamini. \li1 Adamini tamana moe Areni. \li1 Areni tamana moe Esironi. \li1 Esironi tamana moe Peresi. \li1 Peresi tamana moe Yuda. \li1 \v 34 Yuda tamana moe Yakobo. \li1 Yakobo tamana moe Aisake. \li1 Aisake tamana moe Eberamo. \li1 Eberamo tamana moe Tera. \li1 Tera tamana moe Nakori. \li1 \v 35 Nakori tamana moe Seruga. \li1 Seruga tamana moe Reu. \li1 Reu tamana moe Pelega. \li1 Pelega tamana moe Iberi. \li1 Iberi tamana moe Sale. \li1 \v 36 Sale tamana moe Kenani. \li1 Kenani tamana moe Arepakadi. \li1 Arepakadi tamana moe Semi. \li1 Semi tamana moe Nowa. \li1 Nowa tamana moe Lemeki. \li1 \v 37 Lemeki tamana moe Metúsela. \li1 Metúsela tamana moe Enoki. \li1 Enoki tamana moe Yaredi. \li1 Yaredi tamana moe Malaleli. \li1 Malaleli tamana moe Kenani. \li1 \v 38 Kenani tamana moe Enosi. \li1 Enosi tamana moe Seti. \li1 Seti tamana moe Adama. \li1 Adama tamana moe Yaubada. \c 4 \s1 Yeisu ana vakakona tetelina \r (Madiu 4:1-11; Maki 1:12-13) \p \v 1 E kina go \w Yeisu\w* \w Baloma Kimaasabaina\w* goi ikayaoda, sákala Iyoridani ikalave go, Balomayana iivakede yoyowo sinaena. \v 2 Maliyalina poti (40) goi \w Totagíwaya\w* Yeisu ivaakakone. Ago amo maliyalinayadi goi geya ikaiketa. Tuwo maliyalinayadi sikavava, Tauyana loga bogina ikámasa. \v 3 E Totagiwayayana idigo kana, \pm ‘Kom moitamo Yaubada Natuna ae? Tauna gurewa ame kulovināe bego imalakawoinu.’ \m \v 4 Go kina Yeisuyana idigo kana, \pm ‘Geya! \w Gínina Kimaasabaina\w* goi idigo kana, \b \pi3 “Geya awoinu kaka goi kita tomota yawoida bei dedevidi.”’ \qr Atukeda 8:3 \b \p \v 5 Yeisu ibóbwara ikavava, Totagíwaya itáoya, Yeisu ikabi, itukoe go, geya mgoninamo aba lovina liliuna poyapoya goi ivatuluko. \v 6 Tuwo Totagiwayayana idigo kana, \pm ‘Yau magu lovina tauna avatau neta latuwogu aba lovinayadi adi lovina madi esaesa avini, itoboinegu avini. Tauna bei avinim, e yoim bei gagaina. \v 7 Tauna neta kom kusakululu yau yaigu, madabokina kom im kaba lovina.’ \m \v 8 Go kina Yeisuyana idigo kana, \pm ‘Geya! Gínina Kimaasabaina idigo kana, \b \pi3 “Moe \w Yauwe\w* ida Yaubada yaina tasaakulūlu be anetava yaina tataaimāmina.”’ \qr Atukeda 6:13 \b \p \v 9 E Totagíwaya Yeisu ikabimnei itukoe inave Yerusalema goi go, Yaubada ina Vada Kimaasabaina goi imwerae, e Vadayana yatana toina goi iyato. Tuwo idigo kana, \pm ‘Bego kom moitamo Yaubada Natuna ae? Tauna ameko goi kupēla kusōu go, geya kuvailaita. \v 10 Moe moitamo. Gínina Kimaasabaina idigo kana, \b \qc “Yaubada ina \w aneroseyao|lemma="Anerose"\w* ilovinaedi \qc bei simatakavatem. \qc \v 11 Nimadi goi bei siyoisim, \qc govila bei gurewa goi aem isaiko.”’ \qr Same 91:11-12 \b \m \v 12 Go kina Yeisu idigo kana, \pm ‘Geya! Gínina Kimasabainayana idigo kana, \b \pi3 “Yauwe imi Yaubada taabu kovaakakōne.”’\x † \xo 4:12 \xt Tat 17:2.\x* \qr Atukeda 6:16 \b \m \v 13 Totagiwayayana ina vakakona liliudi Yeisu yaina bogina ilukavavedi, ikalave go, inuwonúwana kana, ‘Nava tuta ana toboine baige akaluvila.’ \ms1 Yeisu ina guinuwa Galili goi tetelina \mr (Luke 4:14—9:50) \s1 Yeisu ina paisewa italavaite go, // da Nasareta siikatae tetelina \r (Maki 1:14-15, 6:1-6) \p \v 14 Yeisu manaa togaga Baloma Kimaasabaina goi ikaluvila ina Galili. Tuwo Tauyana valena inúnuwo ina asa liliudi amo dadavayana goi. \v 15 Galili goi ivanibiníbita go, \w Diyuu idi kaba tugúguna\w* goi ivaatulúkwana, e tomota liliudi sinove, ina togaga ana \w káeyana\w* sikamooitamoe. \p \v 16 Ivanibiníbita ima ina kasa toina Nasareta go, \w Sabati\w* goi nakae ina sinapu, e ina Diyuu idi kaba tugúguna goi isiu itusobu. Niga itáoya, latuwona Gínina Kimaasabaina ikatuyaivi. \v 17 Tuwo Yaubada ina \w tokabivalavala\w* Aiseya ina buki nuunumina sivini ikabi ikimalelei. Ikimalelei, Aiseya ina gínina tayamo ilusale, ibabane. Gininayana ikatuyaivi idigo kana, \b \qc \v 18 ‘Yauwe Balomaina yaigu goi ikaaiyaka \qc unana ikawoigu \qc bei \w Vala Dedevina\w* toosobudi yaidi goi atalavaite. \qc Ietunegu bei kidi yoowonidi\f ‡ \fr 4:19 \fk Yoowonidi\ft : Ame nakona tovayaviya neta yaviya goi geya sitogageta, go sem boda siyoisidi, siyowóidi be sinavedi idi kasa goi.\f* yaidi goi \qc adi talígava be tokebo yaidi adi kidedevina atalavaitedi, \qc bei tokaiyakomou ataligeidi, \qc \v 19 bei Yauweyana ina yabobona ina sowóduwo ana tuta \qc bogina ima atalavaite. \qc Tauna ina kawoiyana pasina \qc Balomaina yaigu goi ikaaiyaka.’ \qr Aiseya 61:1-2 \b \m \v 20 Bukiyana Yeisu ikatuyaivi ikavava, inunumimnei, buki ana tomatakavata ivini go, itusobu. Itusobu go, tomota madabokiidi aba tugugunayana goi sidumaakavate. \v 21 E Tauyana ilatuwokoidi idigo kana, \pm ‘Moe Gínina Kimaasabaina konovenove ame tuta bogina imalatomota yau yaigu.’ \m \v 22 Tuwo tomota liliudi Yeisu sikamoitamoe bego Tauyana todedevina be nakae ina livala Yaubada ina kanuwóiya manuna, e pasidi sikainaopa kadi, \pm ‘Go ame Iyosepa natuna ae?’ \m \v 23 Go kina Yeisu idigo kana, \pm ‘Nakona livalakaibala ame bei kolatuwokoigu kami, \pi2 “Kom tokidedevina, toinim kukidedevinēm. Kaga nakae kanove Kapaneumi goi bogina kuguuinuwe, ameko toinim im kasa goi nakae kuguinūwe.”’ \m \v 24 E aiyuwoina idigo kana, \pm ‘Moe nakae bei kodige go, ame alatuuwokoimi konōve: Yaubada ina tokabivalavala toinina ina kasa goi tomota geya siuyaoneyeta.\x † \xo 4:24 \xt Mad 13:57; Iyo 4:44.\x* \v 25 E ame alivalamoitamo yaimi konōve: Kóbuya badabadaidi \w Isileli\w* sinaena boi \w Eliyau\w* ana tuta goi sikaaiyaka. Tala aito be tukówana ainima tayamo goi Yaubada kúwana ikibode,\x † \xo 4:25 \xt 1To 17:1.\x* tuwo loga gagaina asa liliudi goi isowóduwo. \v 26 Ago Yaubada Eliyau geya ietuneyeta ina kobuyayadi yaidi goi geya, go sem ietune ina kóbuya \w Totuyoyowo\w* tayamo Saidoni asaina tayamo yoina Sarepita goi bego ivaite.\x † \xo 4:26 \xt 1To 17:8-16.\x* \v 27 Aiyuwoina tolepero badabadaidi Isileli sinaena sikaaiyaka boi tokabivalavala Ilaisa ana tuta goi go, geya kada tayaamo kina Yaubada ikimavade geya, go sem Totuyoyowo tayamo yoina Nemani guma Siriya aneta ikimavade.’\x † \xo 4:27 \xt 2To 5:1-14.\x* \p \v 28 Boda liliudi aba tugúguna sinaena Yeisu ina livalayadi sinovedi, gamodi igoyo toina. \v 29 Tuwo sitáoya Yeisu siyoisi sibiu asa moetala goi sikaiwoduwe sinave pasésala bego sivatupuwe isou ikámasa. \v 30 E kina go Yeisu boda yaidi goi ikiwotawotaidi ina. \s1 Yeisu koroto tayamo ikideedevine tetelina \r (Maki 1:21-28) \p \v 31 Yeisu mana \w tovatotowanayao|lemma="Tovatotówana"\w* sisou sina Kapaneumi, moe Galili asaina tayamo goi sisiu. Go Sabati tamo tamo goi tomota ivatuulukoidi. \v 32 Go ina vatulukwanayana pasina boda sikainaopa, kadi, \pm ‘Tauyana mana lovina ivaatulúkwana!’\x † \xo 4:32 \xt Mad 7:28-29.\x* \p \v 33 Ago da Kapaneumi idi kaba tugúguna goi koroto tayamo ikaaiyaka, \w dimoni\w* ikiinagove. Tauyana niyana gagaina goi iduduwo idigo kana, \pm \v 34 ‘Iyaa!\f ‡ \fr 4:34 \fk Iyaa\ft : Da Giriki niyadi goi ame tupwana geya imavadeta. Nakae itoboineda takaigavile kada, ‘Kwalavema!’\f* Yeisu guma Nasareta, yau guna polava moe geya kom im polava. Manakae? Kuma bei kai kumtulima ae? Kom taum bogina ayagoim. Kom \w Totumasaba\w*, Yaubada goi kuma.’ \m \v 35 Go kina Yeisuyana ilovinae idigo kana, \pm ‘Tuwo! Kumaigāumo be koroto yaina goi kusowōduwo!’ \m Tuwo dimoniyana koroto ikinagove, tomota matadi goi ilave isou poyapoya go, korotoyana yaina goi isowóduwo ina. Go kina korotoyana geya ivailaita. \v 36 Tomota madabokidi sikainaopa, taudiva sidigo kadi, \pm ‘Iyaa! Ame kaga isowóduwo? Tauyana mana lovina be mana togaga dimoni iloviinaedi go, moitamo sisowóduwo!’ \m \v 37 Tuwo Tauyana valena inunúnuwo ina asa liliudi dadava amo goi. \s1 Yeisu Pita yaona be tomota // ikidedeevinedi tetelina \r (Madiu 8:14-17; Maki 1:29-34) \p \v 38 E Yeisu itáoya aba tugugunayana goi isowóduwo go, ina Saimoni ina vada goi isiu. Ego Saimoniyana yaona (moe monena sinana) ikatówana gagaina, tuwo tauyana manuna sikawanoi Yeisu yaina bego ikidedevine. \v 39 Tuwo ibala ina vavinayana goi isakululu, e ina katówana ilovinae idigo kana, \pm ‘Tauyana kwalāve.’ \m E mainao atowanayana ikalave. Ikavava, itáoya ina avadi ivaidede. \p \v 40 E níyala bogina iisaliu, boda liliudi idi bodao madi vísiya o madi katówana simedi Yeisu yaina. E tamo tamo ibisikonedi, ikidedevinedi. \v 41 E dimoni nakae ilovinaedi, e tomota badabadaidi goi sisowóduwo go, madi podeda kadi, \pm ‘Kom Yaubada Natuna.’ \m Bogina siyagoi Yeisu moe \w Guyau\w*, tauna geya itagonedita sibóbwara. \s1 Yeisu itoboine Vala Dedevina // itaalavaite asa liliudi goi tetelina \r (Maki 1:35-39) \p \v 42 E vanuwo itomo, Yeisu isowóduwo aneta ina yoyowo goi. Ago boda sina Tauyana siilusale. Siilusale, siilusale, sibabane simatabodebode kadi, \pm ‘Latuwoma nava takaaiyaka.’ \m \v 43 E kina kana, \pm ‘Itoboine ana ituli ta kasava goi nakae Vala Dedevina \w Yaubada ina kalibúbuna\w* manuna atalavaite. Moe pasina tauna Yaubada ietunegu ama. Tauna bei ana ituli ta kasava goi.’ \m \v 44 Tuwo Yudiya goi ivanibiníbita go, Valayana Diyuu idi kaba tugúguna tamo tamo goi itaalavaite. \c 5 \s1 Yeisu ina tovatotowanayao // vakuumgoidi iduuduwedi tetelina \r (Madiu 4:17-22; Maki 1:16-20) \p \v 1 E tuta tayamo bodayadi \w Yeisu\w* sivatuvagivagigi\x † \xo 5:1 \xt Mak 3:9-10, 4:1.\x* be nakae Yaubada ina livala ivaatulúkwana sitaaiyakeke go, Tauyana Genesareta Bwaena\f ‡ \fr 5:1 \fk Genesareta Bwaena\ft : Ame youyuwoina Galili Bwaena.\f* kikina goi iitáoya. \v 2 Iitáoya, toúwata idi oga aiyuwo katuloopoudi igitedi go, touwatayadi bogina sisou idi úwata siinikidi. \v 3 E Yeisu Saimoni ina oga tayamo goi isowoya senao taiyao. Ikavava, Saimoniyana ilatuwoko idigo kana, \pm ‘Saimoni, mamaya goi giyaina tataiwokōva.’ \m Tuwo moitamo giyaina sitaiwokova go, ogayana goi Yeisu itusobu ivatowo tomota ivatulukoidi. \p \v 4 E tutayana Yeisu ina vatulúkwana ilukavave, Saimoni ilatuwoko idigo kana, \pm ‘Saimoni, tataiwokōva giyaina dimowonina goi go, imi úwata kolavēdi.’ \m \v 5 Go kina Saimoniyana idigo kana, \pm ‘Go Tomoya, sabamgo ana madabokiina goi kapooisógana go, geya kada tayaamo kaga kakone geya.\x † \xo 5:5 \xt Iyo 21:3.\x* Go kom im livala pasina ima úwata bei kalavedi.’ \p \v 6 Tuwo moe nakae siguinuwe. Ikavava, idi úwata silavedi go, íyana badabadaidi sikonedi. Nakae idi uwatayadi giyakainava sikolabudi.\x † \xo 5:6 \xt Iyo 21:6.\x* \v 7 Tuwo kidi \w Pita\w* ina tosavaiyuwo oga aiyuwoina goi silokosidi sina sivaitedi. Sina go, oga aiyuwokova sivakayaodeidi, e giyakainava bei sisalili. \v 8 E Saimoni Pita igite kaga iisowóduwo, tuwo Yeisu matana goi aena ivatugúyala idigo kana, \pm ‘Tomoya, yau koroto toogoyoigu, tauna kwalavēgu.’ \m \v 9 Ina bobwarayana unana moe íyana badabadaidi sikonedi, e tauyana ma senao sigite go, guinuwayana goi Yaubada ina togaga sikinane, tauna nukotodi siwówana. \v 10 E ina tosavaiyuwo Sebedi natunao Yemesa be \w Iyoni\w* nakae nukotodi siwówana. E tuwo kina Yeisu Saimoni ilatuwoko idigo kana, \pm ‘Taabu kuumatōita. Ame tuta nakae tuta simamaima kom bei tomota kuuwosidi!’ \m \v 11 Tuwo sitayava sima oga siyagasidi ikavava, konadi liliudi sikalavedi go, Yeisu sisabokuliye. \s1 Yeisu tolepero ikideedevine tetelina \r (Madiu 8:1-4; Maki 1:40-45) \p \v 12 Yeisu asa tayamo goi ikaaiyaka go, tayamo koroto ikaaiyaka, sakavaina madabokina lepero ibugoyai. E korotoyana ima Yeisu igite, ikanakabobo, ikawanoi makimaki Tauyana yaina idigo kana, \pm ‘Tomoya, neta im nuwonúwana nakae, itoboinem kukidedevinegu bei sakavaigu imavada.’ \m \v 13 Tuwo Yeisu nimana iyosale, toleperoyana ibisikone idigo kana, \pm ‘Guna nuwonúwana nakae. Kumavāda!’ \m Tuwo mainao korotoyana sakavaina ina lepero ikavava, e sakavainayana imavada. \v 14 Ago Yeisu korotoyana ilovinae idigo kana, \pm ‘Am kimavada manuna geya vatau tayaamo kulaatuwōko, go sem kūna \w Tonúwala\w* yaina goi kuvagitakōim igitem bei ivayokoim kom bogina kumavada. Ikavava, im vininabeso yoguyogu kukasāle Yaubada yaina ada lovina boi Mosese iivinida tolepero adi kimavada manuna nakae.\x † \xo 5:14 \xt Vin 14:1-32.\x* Moe aba kinana tomota yaidi sakavaim bogina imavada, e bei siuyaonemneim.’ \p \v 15 E Yeisu valena tuwaina inunúnuwo. Tuwo boda gagaina sideli sima latuwodi Tauyana sitaiyakeke be idi katówana goi ikidedevinedi. \v 16 Ego kina Yeisu tuta liliuna boda ikaalavedi go, anetava ina yoyowo goi ikaawanoi. \s1 Yeisu topem ikideedevine tetelina: // Mana lovina tomota idi goyo inuwotaoidi \r (Madiu 9:1-8; Maki 2:1-12) \p \v 17 Maliyalina tayamo Yeisu nakae vada tayamo goi ikaaiyaka ivaatulúkwana go, \w Parisi\w* maniyedi be Yaubada ina \w Katukeda ana tovatulukwanayao|lemma="Atukeda ana tovatulúkwana"\w* maniyedi nakae sikaaiyaka. Tauyadi asa liliudi Galili be Yudiya adi dadava goi be nakae Yerusalema goi sima siitusobu Yeisu sitaaiyakeke. Ago \w Yauwe\w* ina togaga ikaaiyaka Yeisu yaina goi bei itoboine ikidedevina. \v 18 Nakae go, koroto maniyedi topem ma liyaliyakaina sikavale sime. Sime sipoikíkina bego sisiuye Yeisu matana goi siyato \v 19 go, boda isaki pasina geya tayaamo enao sibabane bego sisiuye. Tuwo aitámana toluye goi simwerae sinave vada yatana goi átava giyaina sikibale. Ikavava, topemyana ma liyaliyakaina sisoilave isou Yeisu matana goi siyato. \v 20 Siyato go, idi numisa igite, tuwo topemyana ilatuwoko, idigo kana, \pm ‘Siyagu, yau adigo kom im goyo adi nuwotao bogina kubabane.’ \p \v 21 Ago kidi Yaubada ina Katukeda ana tovatulukwanayao be nakae Parisi sinuwonúwana kadi, \pm ‘Iyaa! Amo Tauyana manakae! Idigopopóita! Tauyana bego ieyaubada! Geya vatau tayaamo itoboine bei tomota idi goyo inuwotaoidi. Moe Yaubada anetava itoboine.’ \m \v 22 E idi nuwonuwanayana Yeisu bogina iyagoi, tuwo ilatuwokoidi idigo kana, \pm ‘Komi kaga unana nuwomi goi nakae konuwonúwana? \v 23 Gobe ava livala ikakapu ame tauyana alatuwoko? Kagu, “Kom im goyo ana nuwotao bogina kubabane!” Gea kagu, “Kutāoya, kuketōiya”? Nako ikakapu? \v 24 E itoboine koyagoi bego \w Tomalatomota\w* mana lovina poyapoya goi tomota idi goyo inuwootaoidi.’ \m Yeisu itugavila topemyana ilatuwoko idigo kana, \pm ‘Alatuwokoim kutāoya, im baseko kwābi, kwaluvīla kūna im kasa!’ \p \v 25 Tuwo moitamo mainao topemyana tomota matadi goi itáoya, ina baseko boi ina liyaliyaka goi ikabi, yaidi goi isowóduwo ina ina vada go, Yaubada ina togaga ana \w káeyana\w* ikamooitamoe. \v 26 Tauyana boda liliudi sigite, to sopadi ikaupatudi gagaina, tauna Yaubada ina togaga ana káeyana sikamoitamoe go, madi matoita wowooinina sidigo kadi, \pm ‘Ame ame baige aba kainaopa bogina tagitedi!’ \s1 Yeisu Livai iiduduwe tetelina \r (Madiu 9:9-17; Maki 2:13-22) \p \v 27 Amo ikavava, Yeisu isowóduwo go, \w takisi ana togogo\w* yoina Livai igite takisi ana kaba gogo goi iitusobu ipaaisewa. Tuwo ilatuwoko idigo kana, \pm ‘Livai, kūma kusabokuliyēgu!’ \m \v 28 Tuwo moitamo konana liliudi ikalavedi go, itáoya, Yeisu isabookuliye. \v 29 Tuwo áika gagaina ina vada goi Yeisu manuna iguinuwe. Yeisuyana mana \w tovatotowanayao|lemma="Tovatotówana"\w* sina takisi ana togogo be boda maniyedi tauyadi taiyao siitusobu sikakáika. \v 30 Ago kidi Parisi ma senao Yaubada ina Katukeda ana tovatulukwanayao sima Yeisu ina tovatotowanayao yaidi goi sikaukulukúluwo, sidigo kadi, \pm ‘Kaga unana takisi ana togogoyao be ituli ta toogoyoidi taiyao kokakáika be konimnim?’\x † \xo 5:30 \xt Luk 15:1-2.\x* \m \v 31 Go kina Yeisu ilatuwokoidi idigo kana, \pm ‘Gwa. Tauyadi madi deedevina geya latuwodi doketa, go sem kidi tokatówana latuwodi doketa. \v 32 Ama geya tauyadi toinidi sinuwonúwana bego kidi \w tokibóbwata\w* aduduwedi geya, go sem ama toogoyoidi aduduwedi bei situgavila.’ \m \v 33 E maniyedi tomota kadi, \pm ‘Iyoni ina tovatotowanayao tuta tuta sidiiyakímwana be nakae sikaawanoi. Parisi idi tovatotowanayao nakae. Go kom im tovatotowanayao manakae sikakáika be sinimnim?’ \m \v 34 E kina go Yeisuyana idigo kana, \pm ‘Neta nai ana káika goi tonai koroto nava yaimi ikaaiyaka, manakae? Itoboinemi bei nai ana toyokoyao kolovinaedi madi nuwomou \w sidiyakímwana\w*? Geya ae? Go sem itoboinedi madi uyáwana sikakáika ae? \v 35 E diyakímwana ana tuta nava imamaima. Amo tutayana tonaiyana bei siyoisi sinave, e tuta amo goi baige tauyadi sidiyakímwana.’ \p \v 36 E livalakaibala nakae ilatuuwokoidi vatulukwana bogo be vatulukwana vau manudi idigo kana, \pm ‘Geya vatau tayaamo kwama vau goi giyaina ikiise, boboda ikabi, ana kwama bogo taaporaina goi igilumipatuko, govila bei ana kwama vauyana bogina igoyo be nakae boboda vau be kwama bogo maisidi ituli ituli. \v 37 Aiyuwoina geya vatau tayaamo \w oine\w* vau ikabi, \w opo\w* bogo goi isaligogo, govila bei oine vauyana ana togaga pasina opo itapao, e oineyana idau besobeso go, opoyana bei igoyo. \v 38 Go sem oine vau takabi, opo vau goi tasiwoi. \v 39 Avatau neta oine bogo inimnim, geya latuwona oine vau kana, \pi2 “Ame oine bogo bogina yoiyagu.”’ \c 6 \s1 Yeisu Sabati ana Tomoya \r (Madiu 12:1-8; Maki 2:23-28) \p \v 1 E \w Sabati\w* tayamo goi \w Yeisu\w* mana \w tovatotowanayao|lemma="Tovatotówana"\w* tánuwo sinaena siiketoiya. Ago ina tovatotowanayaoyadi \w witi\w* keuwoina siiguwedi, nimadi goi sikimtumtudi sikakáika.\x † \xo 6:1 \xt Atu 23:25.\x* \v 2 E kidi go \w Parisi\w* maniyedi sikaaiyaka Yeisu mana bodao sigitedi, silatuwokoidi sidigo kadi, \pm ‘Komi manakae koguuinuwa kaga Sabati ana lovina geya itagonedeta taguinuwe?’ \m \v 3 Go kina Yeisuyana idigo kana, \pm ‘Manakae? Kaga Devida boi iguuinuwe tetelina geya kokatuyaiviyeta ae? Boi tutayana ma senao loga sikámasa go, geya avadimo. \v 4 Tuwo Devidayana Yaubada ina Vada goi isiu, \w Tonúwala\w* yaina ikawanoi awoinu manuna. Tuwo tonuwalayana \w beredi\w* kaasalaidi\x †a \xo 6:4 \xt Tat 35:13.\x* ikabidi, Devida ivini ikáika. Ikáika ikavava, senao nakae ivinidi sikáika. Go geya vatau tayaamo mana tagona berediyadi ikáika.\x †b \xo 6:4 \xt Vin 24:9; 1Sa 21:1-6.\x* Moe kidi Tonúwala taudiva madi tagona sikáika.’ \m \v 5 Tuwaina Yeisu idigo kana, \pm ‘\w Tomalatomota\w* moe Sabati ana Tomoya, e ilovina kaga itoboine Sabati goi tomota siguinuwe, tauna guna tovatotowanayao geya adi pikwanamo.’ \s1 Sabati goi Yeisu koroto nimana // napanapaina ikideedevine tetelina \r (Madiu 12:9-14; Maki 3:1-6) \p \v 6 E ituli ta Sabati goi Yeisu ina \w Diyuu idi kaba tugúguna\w* goi isiu ivaatulúkwana. Go koroto tayamo amoko goi ikaaiyaka nimakakataina napanapaina go, kaamasina. \v 7 E kidi Yaubada ina Katukeda ana tovatulukwanayaoyadi be Parisiyadi nakae sikaaiyaka, Yeisu sidumaakavate; latuwodi sigite neta Sabati goi ikidedevina. Idi dumakavatayana bego Tauyana ina goyo tayamo sibabane bei itoboinedi sikamamaetali Sabati ana lovina ana tokapipilova. \v 8 E kina go Yeisu idi nuwogau bogina iyagoidi. E tuwo korotoyana ilatuwoko idigo kana, \pm ‘Kom nimam kaamasina, kutāoya tomota nauyayanaidi goi kwaaiyāka.’ \m Tuwo moitamo itáoya tomota nauyayanaidi goi ikaaiyaka. \v 9 E Yeisu itugavila, Parisiyadi be Atukeda ana tovatulukwanayaoyadi ilatuwokoidi idigo kana, \pm ‘Ame guna lumadádana: Manakae? Itoboineda Sabati goi tavaita gea tayogedageda? Tomota yawoina tayave gea takaumate?’ \m \v 10 Tuwo imatavilavila madabokidi yaidi goi go, itugavila korotoyana ilatuwoko idigo kana, \pm ‘Siyagu, nimam kuyosāle.’ \m Tuwo moitamo nakae iguinuwe go, korotoyana nimana bogina idedevina. \v 11 E kidi Parisiyadi be tovatulukwanayadi gamodi igoyo toina, tuwo taudiva silosinapu kaga bei siguinuwe Yeisu yaina. \s1 Yeisu ina vamoleyanayao // yawou aiyuwo ikiinavedi tetelina \r (Madiu 10:1-4; Maki 3:13-19) \p \v 12 E moe tutayana Yeisu ina koya goi ituko awanoi manuna. Sabamgo ana madabokina Yaubada yaina ikaawanoi. \v 13 Go tutayana vanuwo itomo, ina tovatotowanayao iduduwedi sima, yaidi goi yawou aiyuwo ikinavedi be nakae ivayokoidi kidi ina \w vamoleyanayao\w*. \v 14 Yoidi ame nakae: \li1 Saimoni (Yeisu ivayou \w Pita\w*) ma siyana Anduru, \li1 Yemesa, \w Iyoni\w*, \li1 Pilipo, Batolomiu, \li1 \v 15 Madiu, Tomasi, \li1 Alipiyo natuna Yemesa, Saimoni (boi tauyana \w Isileli tubunao\w* idi kaba lovina ana tokokoila), \li1 \v 16 Yemesa natuna Yudasa be Yudasa guma Keriota, tauyana bei ietonuwotulu. \p \v 17 Yeisu ivayokoidi ikavava, koya goi kidi taiyao sisou sima bútuma goi sitáoya. Amoko goi ina tovatotowanayao badabadaidi sikaaiyaka. Nakae boda gagaina Yerusalema goi nakae asa liliudi Yudiya ana madabokina goi sima sikaaiyaka. Aiyuwoina boda asa Taya be Saidoni négwasa kikina goi sima sikaaiyaka. \v 18 Madabokidi latuwodi Yeisu sitaiyakeke be idi katówana goi ikidedevinedi be nakae tomota naagovaidi ikidedevinedi. \v 19 Togaga Tauyana yaina goi isowóduwo, e tomota liliudi siboboina, tauna kidi boda madabokidi sipoikíkina Tauyana sibisikone. \s1 Yeisu ina vatulúkwana: // Tomota adi dedevina be adi toovalugo manudi \r (Madiu 5:1-12) \p \v 20 Yeisu ina tovatotowanayao ipotedi, idigo kana, \b \qc ‘Avatauwa komi neta kotokai, \qc e komi Yaubada ina bodayauwo bei ikalibubumi, \qc tauna ami dedevina bogina koobabane. \qc \v 21 Avatauwa komi neta ame tuta kookaloga,\f ‡ \fr 6:21 \fk Kookaloga\ft : Ame ana yagoina aiyuwo. Tayamo moe tomota loga sikámasa unana geya avadimo. Aiyuwoina moe livalakaibala. Ana yagoina moe tomota latuwodi gagaina Yaubada siyagoi. Moe tupwana nakae balomaidi sikaloga.\f* \qc e nava bei Yaubada ivakayaodeimi, \qc tauna ami dedevina bogina koobabane. \qc Avatauwa komi neta ame tuta kotaitáiya, \qc e nava bei kovanama, \qc tauna ami dedevina bogina koobabane. \b \pm \v 22 Tutayana tomota sikaolilivemi be sitavileiyemi be sikaogoyoemi be yoimi sitagiwoidi imi numisa Tomalatomota yaina pasina, e komi ami dedevina bogina koobabane.\x † \xo 6:22 \xt 1Pi 4:14.\x* \v 23 Tutayana nakae siguuinuwe yaimi, mami uyáwana kolāusa. Moitamo. Konōve. Ami vaiwówana yábana goi bei gagaina. Tomotayadi tubudiyao nakae siguuinuwe Yaubada ina \w tokabivalavala\w* yaidi goi go, tokabivalavalayadi adi vaiwówana dedevina sibabane.\x † \xo 6:23 \xt 2Te 36:16; Gui 7:52.\x* E komi nakae bei koobabane. \b \qc \v 24 Go avatauwa komi neta toesaesa go, \qc imi esaesa konumise, \qc e imi uyáwana bogina kobabanevatae go, \qc niga bei geya. \qc Tauna ami toovalugo! \qc \v 25 Komi ame tuta bogina maa konami liliudi, \qc nakae bogina yoiyami go, nava bei kokaloga. \qc Tauna ami toovalugo! \qc Komi ame tuta koovanama, \qc nava bei nuwomi imou be nakae kotáiya. \qc Tauna ami toovalugo. \qc \v 26 Tutayana tomota liliudi sikaodedevinemi, \qc ami toovalugo. \qc Moitamo. Tomotayadi boi tubudiyao nakae. \qc Boi nimatu tauyadi tokabivalavala polapola \qc sikaodedevinedi go, \qc tokabivalavala polapolayadi liuna sibabane. \qc Tauna komi ami toovalugo.’ \fig Yeisu ivaatulúkwana|src="C066psgr.tif" size="col" ref="6:17-26" \fig* \s1 Yeisu ina vatulúkwana: // Ida kaleyayao adi matakoi manuna \r (Madiu 5:38-48) \p \v 27 Yeisu tuwaina kana, \pm ‘Komi imi sinapu amo nakae geya, go komi sem ame alatuuwokoimi konōve: Imi kaleyayao komatakoiyēdi ame nakae: Avatauwa neta sikaolilivemi, yaidi goi guinuwa dedevidi koguuinuwēdi. \v 28 Avatauwa neta sikatubolatemi go, komi tuwo \w kokaipaakuyēdi\w*. Avatauwa neta siyogedegedemi go, komi tuwo, manudi kokaawanōi Yaubada yaina. \v 29 Avatauwa neta padipadimi sikailavako, e taabu kokatuumapūdi, go sem padipadimi aiyuwoina nakae kotagōne sikailavako. Avatauwa neta ami tanigo sivasebukoimi, e taabu ami kwama kovakagagalekōidi. \v 30 Avatauwa neta sikawanoiyemi, e kovinīdi. Nakae avatauwa neta konami sivasebukoimi, e taabu kokuuliūye. \v 31 Nakonakae latuwomi bego tomota siguinuwe yaimi, e komi nakae tauyadi yaidi kogimiguinūwe.\x † \xo 6:31 \xt Mad 7:12.\x* \v 32 Go neta tomota simatakooiyemi go, tomotayadi aditava komatakooiyedi, kaga ana dedevina yaimi? Geya. Moe kidi toogoyoidi idi sinapu nakae. Toinidi sediyao aditava simatakooiyedi. \v 33 Neta tomota sivaaitemi go, tomotayadi aditava kovaaitedi, kaga ana dedevina yaimi goi? Geya. Moe kidi toogoyoidi idi sinapu nakae. Sediyao toogoyoidi aditava sivaaitedi. \v 34 Ava tomotava neta koyagoi imi mani neta sikatoguye bei sikaluvilemnei yaimi go, amo tauyadi aditava kotaagonedi imi mani sikatooguyedi, e moe kaga ana dedevina yaimi goi? Geya. Moe toogoyoidi idi sinapu nakae sediyao yaidi goi. Sediyao aditava sitaagonedi idi mani sikatooguyedi bego nava bei kidi nakae sibabane. \v 35 Go sem komi imi kaleyayao komatakoiyēdi be kovaitēdi be nakae kotagonēdi imi mani sikatoguyedi go, taabu konuuwonūwana itoboine bei sikatumapu. Neta nakae koguuinuwe, ami vaiwówana bei gagaina be nakae komi Tokanayatanatoina natunao unana tauyadi tokaipopóita be toogoyoidi iyabobonedi. Tauna neta imi sinapu nakae koguuinuwe, e komi imi sinapu bei Tokanayatanatoina nakae. \v 36 Konuwokapīsi, nakae Tamada inuwokapisi.’ \s1 Yeisu ina vatulúkwana: // Sedao adi takínona manuna \r (Madiu 7:1-6,16-20) \p \v 37 Yeisu tuwaina kana, \pm ‘Taabu semiyao kovaayokōidi kidi toogoyoidi, e Yaubada nakae bei geya ivayokoimita komi toogoyoimi. Nakae taabu semiyao kotaakinōidi itoboinedi liuna sibabane, e Yaubada nakae, bei geya ilovineta komi toogoyoimi bei iliunemi. Tomota idi goyo konuwotaōidi, e komi imi goyo Yaubada bei inuwotaoidi. \v 38 Neta kokaiguyau, e Yaubada nakae bei ikaiguyau yaimi go, kina ina kaiguyauyana bei gagaina. Nakae neta maisi kutukutuna ivakakonedoko. Kutukutuyadi bayao goi isiwoi namliyeta baige bayaoyana itubuutubutu, nimana goi ivatutu bego bayaoyana ivakayaodei, e ilausiwosiwo. Tauna gagaina ivinimi. Moitamo. Nakonakae imi guinuwa tomota yaidi, e Yaubada nakae bei iguinuwe yaimi.’ \p \v 39 E tayamo livalakaibala nakae Yeisu ilatuwokoidi idigo kana, \pm ‘Manakae? Tokebo itoboine kebosiyana ivakede, gea geya? Geya ae? Govila bei adi taiyuwokova bobosiu goi isouyedi.\x † \xo 6:39 \xt Mad 15:14.\x* \v 40 Tovatotówana ina tovatulúkwana geya itobusaveyeta. Go tutayana tovatulukwanayana ina vatulúkwana ilukavave, tauyana be ina tovatulúkwana taiyao sivavasa.\x † \xo 6:40 \xt Mad 10:24-25; Iyo 13:16, 15:20.\x* \pm \v 41 E manakae? Semiyao idi goyo giyaidi mosamosa giyaina nakae matadi goi koogitedi go, komi imi goyo gagaidi alovagabugabu nakae toinimi matami goi ikaaiyaka geya kogiteyeta ae? \v 42 Manakae komi semiyaoyadi kolatuwokoidi kami, \pi2 “Siyagu, kutagonēgu mosamosa giyaina matam goi akabi”? \pmo Go alovagabugabuyana toinimi matami goi ikaaiyaka geya kogiteyeta! Komi todedevimi polapola! Mainao alovagabugabuyana matami goi kokābi bei itoboinemi kogita dókana namliyeta baige mosamosayana giyaina semiyao matadi goi kokabi. \v 43 Moitamo. Neta nakae koguuinuwe, komi bei alova dedevidi nakae. Geya tayaamo alova dedevina itoboine keuwoina goyogoyoina ikeuwoe. Alova goyogoyoina nakae; geya itoboineyeta keuwoina dedevina ikeuwoe. \v 44 Alova tamo tamo toinidi keuwoidi goi takinanedi.\x † \xo 6:44 \xt Mad 12:33.\x* Geya itoboinedeta goitagoita goi keukeu taguwe o taliboibo goi kilekile taguwe ae? \v 45 Kita tomota nakae. Tomota nuwodi goi idi esaesa sikanukulidi. Tuwo tomota dedevina ina esaesayadi dedevidi goi dogoi dedevidi ikaiwoduwedi. Ago tomota goyogoyoina ina esaesa goyogoyoidi goi dogoi goyogoyoidi ikaiwoduwedi. Moitamo. Kaga neta nuwoda ivakayaodei, e sopada nakae sivatoi.’\x † \xo 6:45 \xt Mad 12:34-35.\x* \s1 Yeisu ina vatulúkwana: // Vada ana toyówana adi taiyuwo tetelidi \r (Madiu 7:24-27) \p \v 46 Tuwaina Yeisu kana, \pm ‘E kaga unana kokatomoegu go, kaga nakae alatuuwokoimi geya koguinuwedita? \v 47 Avatauwa neta simekoigu be guna livalayadi sinovedi be nakae sisabokuliyedi, bei avatulukoimi tauyadi avatau nakae. \v 48 Kidi koroto tayamo nakae vada iyowoyowo. Mainao túmala goi ieli ana kadókana gurewa ibabane. Gurewayana yatana dako ikaudakodako. Ikavava, dakoyana yatana ina vada iyowo. E kúwana gagaina ikúwana, mluwa idau ina vadayana iláui go, geya itoboineyeta bei ikaubasi unana ana yówana dedevina. \pm \v 49 Go avatauwa neta guna livala sitaiyakekedi go, geya sisabokuliyedita, e tauyadi koroto tayamo nakae neta poyapoya geya ana dakomo goi ina vada iyowo. Niga mluwa gagaina idau, vadayana iláui, e mainao isou. Ago vadayana ina bugoyo gagaina toina.’ \c 7 \s1 Yeisu tovayaviya adi tovakumgo // ina pákwana ikideedevine tetelina \r (Madiu 8:5-13) \p \v 1 Tutayana \w Yeisu\w* ina bóbwara madabokina ilukavavedi bodayadi yaidi, itáoya ina Kapaneumi goi isiu. \v 2 E tayamo da \w Roma\w* idi tovayaviyayao adi tovakumgo amoko goi ikaaiyaka mana \w pákwana\w*. Pakoninayana moe ina kakaya nakae go, ikatówana gagaina nakae giyakainava bei ikámasa. \v 3 E tovakumgoyana Yeisu valena inove, tuwo \w Diyuu\w* idi tomoyamoya maniyedi ietunedi sina Tauyana yaina sikawanoi bego ima ina pakonayana ikidedevine. \v 4 E tuwo moitamo tomoyamoyayadi sima Yeisu yaina sikawanoi makimaki kadi, \pm ‘Tomoya, latuwoma bego kom kuma tana da Roma adi tovakumgo tayamo ina pákwana iikatówana kukidedevine. Tovakumgoyana koroto dedevina, itoboine kuvaite. \v 5 Moitamo. Tauyana ida bodao Diyuu imatakoiyeda, e ima kaba tugúguna ana yówana iemaisi.’ \p \v 6 E kina go Yeisuyana itagona taiyao sina. E sinonoina, tovakumgo ina vada bogina sivakakana go, tovakumgoyana senao ietunedi sima Yeisu sivalobode sidigo kadi, \pm ‘Tomoya, ama tovakumgo idigo kana, \pi2 “Taabu kunuuwonūwana bego kuma guna vada. Yau toosobugu; yau geya itoboineguta bego guna vada goi kusiu. \v 7 Moe pasina tauna geya itoboineguta yau toinigu ao yaim, go sem kom mam lovina kubobwarāmo, bei guna pakonayana iboboina. \v 8 Yau nakae lovina ayagoi. Yau magu tolovinao be nakae tovayaviya maniyedi sobuyekoigu. Neta tayamo alatuwoko kagu, ‘Kūna’, bei ina. Neta tayamo alatuwoko kagu, ‘Kūma’, bei ima. Neta guna pákwana alatuwoko kagu, ‘Ame kuguinūwe’, bei iguinuwe.”’ \m \v 9 E ame livalayadi Yeisu inovedi, ikainaopa. Tuwo itugavila, boda sisabookuliye ilatuwokoidi idigo kana, \pm ‘Ame alatuuwokoimi konōve! \w Isileli tubunao\w* yaidi goi geya vatau tayaamo ababane ina numisa gagaina ame \w Totuyoyowoyana|lemma="Totuyoyowo"\w* nakae.’ \m \v 10 Tuwo tovakumgoyana senao sikaluvilamna sina ina vada goi go, ina pakonayana sigite, bogina idedevina. \s1 Yeisu tubuwau ámasa goi ikaaitáoe tetelina \p \v 11 Vanuwo itomo Yeisu itáoya, ina asa tayamo yoina Neni go, ina \w tovatotowanayao|lemma="Tovatotówana"\w* be boda gagaina siikitau. \v 12 E ima asayana ana kaba siu goi ivaakakana go, koroto kaamasina mana tokavalayao ivalobodedi, tauyadi bego asa goi sisowóduwo. Tokamasayana kóbuya natuna tayamo toito. Ago boda gagaina asa goi kóbuya taiyao sinonoina bego tokamasayana sivaliwoge. \v 13 Tomoya ivalobodedi go, kobuyayana igite, inuwokapisiye idigo kana, \pm ‘Taabu kutaitāiya!’ \m \v 14 Yeisu ibala ina tokamasayana ina liyaliyaka ibisikone, e tokavalayadi sitáoya, tuwo idigo kana, \pm ‘Tubuwau, kom alatuwokoim kutāoya!’ \m \v 15 Tuwo moitamo, tokamasayana itáoya itusobu, ivatowo ibóbwara. Go Yeisu tubuwauyana sinana ilatuwoko idigo kana, \pm ‘Natum goame.’ \m \v 16 E madabokidi madi wowoina simatoita, tuwo Yaubada ina togaga ana \w káeyana\w* sikamoitamoe kadi, \pm ‘Yaubada ina \w tokabivalavala\w* gagaina bogina yaida goi iitáoya!’ \m Aiyuwoina kadi, \pm ‘Yaubada kita ina bodao bogina ivadadeda!’ \m \v 17 Tuwo Yeisu ina guinuwa amo tetelina inúnuwo ina Yudiya ana dadava madabokina goi be asa liliudi kikina goi. \s1 Yeisu ina talavaita Iyoni tosayóyova manuna \r (Madiu 11:1-19) \p \v 18 \w Iyoni\w* deri goi ikaaiyaka go, ina tovatotowanayao sima Yeisu ina guinuwa liliudi sitalavaitedi tauyana yaina. Iyoni inove, tuwo ina tovatotowanayao adi taiyuwo iduduwedi sima \v 19 idigo kana, \pm ‘Ami taiyuwo kōna Tomoya kogīte kolumadāde kami, \pi2 “Manakae? Kom \w Guyau\w* Tauyam boi Yaubada ina tokabivalavala sikatotulem katuyaaosim gea, ituli ta koroto nava katuuyaosi?”’ \m \v 20 E tuwo korotoyadi sina Yeisu yaina sidigo kadi, \pm ‘Iyoni tosayóyova ietunema kama. Tauyana kana, \pi2 “Manakae? Kom Guyau Tauyam boi Yaubada ina tokabivalavala sikatootulem katuyaaosim, gea ituli ta koroto nava katuuyaosi?”’ \p \v 21 Amo tutayana Yeisu tomota badabadaidi adi katówana be adi vísiya goi ikidedevinedi be yaidi goi \w dimoni\w* ivatapiyedi be nakae tokebo ikidedevinedi sigita dókana. \v 22 Tuwo idigo kana, \pm ‘Segowo, kaga atalavaaitedi bogina konovedi be kaga aguuinuwedi bogina kogitedi. Guinuwayadi ame nakae: Tokebo sigita dókana, topem siketoiyamna, vísiya liliuna tomota sakavaidi sikavava, tauyadi taiyadi patupatudi sitaiyakeka dókana,\x †a \xo 7:22 \xt Ais 35:5-6.\x* tokámasa sitaoyamna, tookaidi \w Vala Dedevina\w* sinove.\x †b \xo 7:22 \xt Ais 61:1.\x* Kōna moe dogoiyadi madabokidi kotalavaitēdi Iyoni yaina bei iyagoi. \v 23 Aiyuwoina Iyoni kolatuwōko avatauwa neta geya sinanayuwoita yau manugu, bei adi dedevina sibabane.’ \m \v 24 E Iyoni ina lobutu ana tolokoinayadi sitáoya sinonoina go, Iyoniyana manuna Yeisu boda ilatuwokoidi idigo kana, \pm ‘Boi kona yoyowo goi latuwomi bego avatau kogite? Gea, komi latuwomi koroto taameyaina kogite ina sinapu nakae dumodumo neta yágira itowo, iyaoegeege? \v 25 Nakae geya, go sem kona latuwomi bego avatau kogite? Gea, komi latuwomi koroto tayamo mana kwama dedevina kogite? Geya ae? Konōve. Tauyadi madi kwama dedevina be madi mani gagaina tolovina idi vada dedevidi goi sikaaiyaka. \v 26 Tauna kona geya bego nakae kogite geya, go sem kona bego avatau kogite? Bego Yaubada ina tokabivalavala tayamo kogite? U moitamo. Go ame alatuuwokoimi konōve: Tauyana tokabivalavala tayamo go, tokabivalavala kaka geya, go sem tauyana toosakina. \v 27 Amo tauyana manuna Yaubada ina tokabivalavala igini idigo kana, \b \qc “Gwa, guna lobutu ana tolokoina aetune \qc ivakumgoiyem.\x † \xo 7:27 \xt Tat 23:20.\x* \qc Tauyana bei im kenao ikimavade.” \qr Malakai 3:1 \b \pm \v 28 Ame alatuuwokoimi konōve: Tomota liliudi bogina sibíbina, yaidi goi geya vatau tayaamo itoboine Iyoni ikalisave. Go avatauwa neta toosobudi \w Yaubada ina kalibúbuna\w* sinaena goi, moe tauyadi Iyoni sikalisave.’ \p \v 29 Kidi go tomota liliudi be nakae kidi \w takisi ana togogoyao|lemma="Takisi ana togogo"\w*\x † \xo 7:29 \xt Mad 21:32; Luk 3:12.\x* Yeisu ina livala sinove, sikamoitamo bego Yaubada toinina nuwona ana \w tokibóbwata\w*. Kutoto boi sitagona Iyoni isayoyoidi. Moeko goi Yaubada sikamoitamoe. \v 30 E kidi go \w Parisi\w* be Yaubada ina \w Katukeda ana tolumavivitayao|lemma="Atukeda ana tolumavívita"\w* geya sitagoneta Iyoni isayoyoidi. Moeko goi Yaubada ina kenao sikatae. \p \v 31 E Yeisu ibobwaramna kana, \pm ‘Tomota amo tauyadi nakae kaga goi akatutukoidi? Tauyadi idi sinapu nakonakae? \v 32 Kidi gogómana nakae neta aba maketi goi siitusobu sipapápala sediyao yaidi sikúluwo kadi, \b \qc “Ima kokopi nai manuna kauweuwe go, \qc geya kolauseta. \qc Valiwoga goi kataiyakuwokúwala go, \qc komi geya kotaiyeta.” \b \pm Komi nakae. \v 33 Kogita? Nakonakae kaguuinuwa o kavaatulúkwana, e komi kokataema. Iyoni tosayóyova ima go, awoinu toina geya ikakáika, nakae \w oine\w* geya inimnim. Nakae go, komi kodigo kami, \pi2 “Dimoni tauyana sinaena goi ikaaiyaka.” \pmo \v 34 \w Tomalatomota\w* ima ikakáika be inimnim go, kodigo kami, \pi2 “Tauyana kogite? Aiikanina be nakae inim ginagina iiyaluwo. Tauyana takisi ana togogo be ituli ta toogoyoidi siyadi!” \pm \v 35 Yaubada ina nanamsa Iyoni be yau kavatulúkwana go, nanamsayana ipaaisewa tomota yawoidi goi, e guinuwayadi goi Yaubada natunao toina siyagoi Yaubada ina nanamsa moe moitamo.’ \s1 Yeisu Parisi ivaatuluko nuwotao manuna tetelina \p \v 36 E Parisi tayamo yoina Saimoni Yeisu iduduwe ima kana, \pm ‘Tovatulúkwana, kūma guna vada goi bego taiyao takáika.’ \m Tuwo moitamo ina Parisiyana ina vada goi isiu ikanataliya nimana isabadiye ikakáika. \v 37 Go konōve. Vavina tayamo toogoyoina asa amo goi ikaaiyaka. E vavinayana vala inove bego Yeisu Parisi ina vada goi ikakáika. Tuwo pútuma ma bootorina dedevina toina iikavale\x † \xo 7:37 \xt Mad 26:7; Mak 14:3; Iyo 12:3.\x* \v 38 ima Yeisu mlina goi go, aena kikina itáoya, itaitáiya. Itaitáiya go, mataiuna sitakapusi Yeisu aena ivakanapoivedi. Tuwo kununa ivaligei isakululu Yeisu aenayadi iseekukudi namliyeta iyowoiidi. Ikavava, ina putumayana ikabi, Yeisu aena ikatukoisidi. \v 39 E kina Parisiyana ikandobala, vavinayana ina guinuwa igite, nukotona goi inuwonúwana kana, \pm ‘Mmm masa koroto amo Yaubada ina tokabivalavala tayamo. Vavina amo itagone ibiisikone. Neta Tauyana moitamo tokabivalavala, bei iyagoi vavinayana toogoyoina tayamo, e tauna itoboine bei ivalilive.’ \m \v 40 Go kina Yeisuyana idigo kana, \pm ‘Saimoni, latuwogu tamo dogoi alatuwokoim.’ \pm ‘Tovatulúkwana, kubōbwara’, Saimoniyana kaena. \m \v 41 Tuwo Yeisu ilivalakaibala idigo kana, \pm ‘Koroto adi taiyuwo madi rowaga toesaesa tayamo yaina. Tayamo ana rowaga \w siriba\w* 500 go, tayamo ana rowaga moe siriba 50. \v 42 Adi taiyuwokova geya itoboinedita toesaesayana sikatumapu, tuwo bokoyo adi rowaga inuwotaoidi. \pm Saimoni, koroto adi taiyuwokova yaidi goi ava koroto nakona bei toesaesayana imatakoiye gagaina?’ \m \v 43 Saimoni idigo kana, \pm ‘Seki, nakona tauyana ana rowaga ivakaigaga ana nuwotao ibabane.’ \pm ‘Moe bogina kudigoyabe’, Yeisu kaena. \m \v 44 Tuwo ikandovila vavinayana igitegite go, Saimoni ilaatuwoko idigo kana, \pm ‘Saimoni, vavina ame kugite? Kom im vada goi asiu go, aegu ana bwae geya kuviniguta. Ego ame vavinayana toinina mataiuna goi yau aegu ivakanapoivedi. Ikavava, kununa goi isekukudi. \v 45 Im vada asiu go, geya kuyowoiiguta. E kina go vavinayana boi mainao asiu ima ame tuta yau aegu iyowoiidi. \v 46 Dabagu goi pútuma besobeso geya kusiwoiyeta. E kina go vavinayana ina pútuma ana maisa gagaina ime aegu goi isiwoi ikatukoisidi. \v 47 Moe pasina ame alatuuwokoim kunōve: Ame vavinayana ina goyo badabadaidi, e adi nuwotao bogina ibabanedi. Moe tayagoi moitamo unana imatakoiyegu gagaina. Ago avatauwa neta idi goyo adi nuwotao giyaina, e nakae kidi simatakoiyegu giyaina.’ \p \v 48 E tuwo Yeisu vavinayana ilatuwoko idigo kana, \pm ‘Vavina, yau adigo im goyo ana nuwotao bogina kubabane.’ \p \v 49 Tuwo tomotayadi sikaaiyaka taiyao sikakáika toinidi sinuwonúwana kadi, \pm ‘Amo Tauyana avatau bego tomota idi goyo inuwotaoidi?’ \p \v 50 E Yeisu vavinayana ilatuwoko idigo kana, \pm ‘Im numisa pasina am yava bogina kubabane. Mam tuboina kūna.’ \c 8 \s1 Vevina maniyedi Yeisu sisabookuliye tetelidi \p \v 1 Niga go \w Yeisu\w* nakae asa tamo tamo gagaidi be giyaidi yaidi goi ivanibiníbita, \w Yaubada ina kalibúbuna\w* \w Valena Dedevina\w* itaalavaite bego tomota itoboinedi sisiu. Ago yawou aiyuwo \v 2 be vevina maniyedi taiyao sina. Vevinayadi yaidi goi boi Yeisu \w dimoni\w* ivatapiyedi be nakae adi katówana goi ikidedevinedi. Vevinayadi ame nakae: Meri guma Magidara. Moe tauyana yaina goi Yeisu dimoni ana badabada ainima aiyuwo ivatapiyedi sisowóduwo. \v 3 Yoana taiyao. Tauyana Kudasi monena. Kudasiyana moe \w Erodi\w* ana topaisewayao adi tovakumgo. Susana nakae be ituli ta vevina maniyedi. Ame tauyadi toinidi idi esaesa goi Yeisu mana bodao sivaaitedi.\x † \xo 8:3 \xt Mad 27:55-56; Mak 15:40-41; Luk 23:49.\x* \s1 Kutukutu be poyapoya // tamo tamo adi livalakaibala \r (Madiu 13:1-23; Maki 4:1-20) \p \v 4 E boda gagaina bogina sitaligógana simamaima; tauyadi asa badabadaidi goi sima Yeisu yaina. Tuwo livalakaibala goi ivatulukoidi idigo kana, \pm \v 5 ‘Tobágula tayamo ina ina tánuwo goi \w witi\w* kutukutuna isivagaegaedi. Isivagaaegaedi, e maniyedi sisou enao goi. Tuwo tomota siketoiya kutukutuyadi maniyedi sivakavatedi go, maniyedi, mánuwo sikanidi. \fig Tobágula witi kutukutuna isivagaegaedi|src="IB-04136psgr.tif" size="col" ref="8:5" \fig* \v 6 Ago kutukutuyadi maniyedi sisou manamanáiyala goi go, tutayana sitabo, simémala unana bwae geya. \v 7 Go kutukutuyadi maniyedi sisou taliboibo goi, e taiyao sitabo, sibíbina go, taliboiboyadi sididimatedi. \v 8 Go kutukutuyadi maniyedi sisou poyapoya dedevina goi sitabo, sibíbina, sikéuwo go, kutukutuyadi tamo tamo yaidi goi 100 sibabane.’ \p Moe livalayadi ibooboredi go, iduduwo idigo kana, \pm ‘Avatauwa komi neta ma taaiyami, e guna livala konoovedōko!’\x † \xo 8:8 \xt Mad 11:15, 13:43; Mak 4:23, 7:16; Luk 14:35; Nuw 2:7,11,17,29, 3:6,13,22.\x* \p \v 9 E ina \w tovatotowanayao|lemma="Tovatotówana"\w* silumadade sidigo kadi, \pm ‘Tomoya, im livalakaibala kaga ana yagoina?’ \m \v 10 E Yeisu kana, \pm ‘Yaubada nanamsa bogina ivinimi bei itoboinemi ina nuwogau ina kalibúbuna manuna koyagoi. Go tomota liliudi kaga liliuna livalakaibala goi sinovedimo. Moe bego \w tokabivalavala\w* tayamo ina livala imalatomota, kana, \b \qc “Sigitagita go, \qc geya sigitadokoneta. \qc Sitaiiyakeka go, \qc geya siyagoiyeta.” \qr Aiseya 6:9-10 \b \pm \v 11 E guna livalakaibalayana ana talígava ame nakae: Kutukutuyadi moe Yaubada ina livala. \pm \v 12 E kidi go kutukutuyadi sisou poyapoya enao goi moe nakae tomota maniyedi neta livalayana sinove namliyeta \w Totagíwaya\w* ima livalayana nuwodi goi ikabi inave, govila bei sinumise, e adi yava sibabane. \pm \v 13 E kidi go kutukutuyadi sisou poyapoya manamanáiyala goi moe nakae tomota maniyedi neta Yaubada ina livala sinove, madi uyáwana siuuyaone go, geya lamdimo. Tuta kaakupina sinumisa go, tutayana idi numisa pasina vakakona sibabane, sikapusi. \pm \v 14 E kidi go kutukutuyadi taliboibo goi sisou moe nakae tomota maniyedi neta Yaubada ina livala sinove go, niga idi kaiyaka ana nuwokubukubu, esaesa be nakae poyapoya uyaonina taliboibo nakae livalayana sididimate, tauna keuwoidi geya simatuwoita. \pm \v 15 E kidi go kutukutuyadi poyapoya dedevina goi sisou sitabo, moe nakae tomota maniyedi neta ma katedi dedevidi Yaubada ina livala sinovedoko, siyoisikavate be madi meesayágana sikeuwo dókana.’ \s1 Rampa ana livalakaibala \r (Maki 4:21-25) \p \v 16 E Yeisu tuwaina ina vatulúkwana manuna ilatuwokoidi idigo kana, \pm ‘Geya vatau tayaamo ina rampa igabu go, bayao goi ivatum o baseko ogalaoina goi ivaisiu geya, go sem rampa ana kaba yata yatana goi iyato bego tomota vada goi sisiusiu bei rampayana ina mavada sigite.\x † \xo 8:16 \xt Mad 5:15; Luk 11:33.\x* \v 17 Moitamo. Moe nakae yau guna sinapu livalakaibala goi. Kaga nakona vamoounina livalakaibala goi, bei avagitakoe. Kaga nakona nuuwogauna livalakaibala goi, bei akaiwoduwe bego koyagoi.\x † \xo 8:17 \xt Mak 4:22.\x* \v 18 Tauna korugwausīmi manakaemi guna livala konove bego kokabikaone.\x †a \xo 8:18 \xt Mak 4:24.\x* Ame moitamo. Avatauwa neta guna livala sinoovedoko, nanamsa tuwaina Yaubada bei ivinidi. Ago avatauwa neta livalayana sinooveyamo, ava nanamsa tauyadi sinuwonuwone ikaaiyaka yaidi, Yaubada bei \w ikuliuye\w*.’\x †b \xo 8:18 \xt Mad 13:12; Mak 4:25; Luk 19:26.\x* \s1 Yeisu sinana be senao toidi // moe ina livala ana tokabikawanayao \r (Madiu 12:46-50; Maki 3:31-35) \p \v 19 E Yeisu sinana be senao sima latuwodi Tauyana go, boda pasidi geya itoboinedita sisiu sina Tauyana sinoko. \v 20 E tomota Yeisu silatuwoko kadi, \pm ‘Sinam be semowo moetala goi siitáoya; latuwodi kom kunovedi.’ \m \v 21 Go kina Yeisu idigo kana, \pm ‘Sinagu be segowo moe avatauwa neta Yaubada ina livala sinovenove be sikabiikaone.’ \s1 Yeisu yágira be aivaya iloviinaedi tetelina \r (Madiu 8:23-27; Maki 4:35-41) \p \v 22 E tuta tayamo Yeisu mana tovatotowanayao oga goi sisowoya, ilatuwokoidi idigo kana, \pm ‘Galili Bwaena tayaodamāne tāna ta dadava.’ \m Tuwo sikailova. \v 23 E sinonoina go, Yeisu imasisi bogina ikanaamatáiya. Iimasisi go, ulibomatu gagaina ikalisou Bwaeyana goi itowo. Tuwo aivaya siseulalágata oga bogina sivakayaaodei, nakae ogayana giyakainava bei isalili sivailai. \v 24 E tauyadi sima Yeisu siwoini sidigo kadi, \pm ‘Tomooya, tomooya, giyakainava bei tavailai!’ \fig Yeisu itáoya oga goi yágira be aivaya ilovinaedi sisayata|src="C068psgr.tif" size="col" ref="8:24" \fig* \m E tuwo itáoya, yágira be aivaya gagaidi ilovinaedi sisayata. Sisayata, e yagirayana ilakapuwe nakae Bwaeyana ikadaúmwara. \v 25 E Yeisu ilatuwokoidi idigo kana, \pm ‘Imi numisa nako?’ \m E kidi madi matoita sikainaopa taudiva sibobóbwara kadi, \pm ‘Iyaa! Ame ava koroto? Yágira be nakae aivaya ilovinaedi niyana sikabiikaone?’ \s1 Yeisu dimoni ivataapiyedi tetelina \r (Madiu 8:28-34; Maki 5:1-20) \p \v 26 Moe ikavava, Yeisu kidi Galili Bwaena bogina siyaodamane go, sina da Gerasine idi kaolao goi sivaiu. Moe asayana Galili disitiriki ikaonako. \v 27 E sivaiu, Yeisu oga goi isou go, amo asayana korotoina tayamo naagovaina ima ivalobode. Tauyana tuta maanawena kwama geya ilosilosi geya, nakae vada goi geya ikaiyaketa geya, go sem \w valiwoga tukubu\w* goi ikaaiyaka. \v 28-29 Tuta liliuna dimoniyana koroto ikiinagove. Tuwo tomota siyoisi, seni sikabi korotoyana nimana be aena siyowóidi. Ikavava, siiyause go, tuwo seniyadi ikiguyalidi. Ikiguyalidi, e kina dimoniyana ikinagove isiya ina yoyowo goi ikaaiyaka. \fig Yeisu oga goi isou go, koroto naagovaina ina ivalobode|src="IB-04124psgr.tif" size="col" ref="8:26-29" \fig* \p E tutayana Yeisu oga goi isou, korotoyana ikandoiwo Yeisu igite, tuwo ipodeda be nakae ima Yeisu matana goi aena ivatugúyala. Tuwo Yeisu dimoni ilovinae koroto goi bego isowóduwo go, kina korotoyana niyana gagaina goi idigo kana, \pm ‘Yeisu, kom Yaubada Tokanayatanatoina Natuna, kai ima polava moe geya kom im polava geya. Akawanoi yaim bego geya kuyogedegedeguta.’ \m \v 30 Go Yeisu idigo kana, \pm ‘Kom yoim manakoyoina?’ \m Ego dimoni badabadaidi bogina sisiu korotoyana yaina, tauna tauyana kana, \pm ‘Uwouwo.’ \m \v 31 Tauyadi sikawanoi makimaki sidigo kadi, \pm ‘Taabu kuloviinaēma ame dadavayana kakalave go, kasousou kana masi gagaina aba vailai\f ‡ \fr 8:31 \fk Masi gagaina aba vailai\ft : Ame dimoni idi deri nakae. Youyuwoina moe asagabugabu. Masi ame isou vata.\f* goi.’ \p \v 32 Ego doyava koya goi bao badabadaidi sidumdumla. Tuwo dimoniyadi sikandobala bao sigitedi, sikawanoi makimaki Yeisu yaina sidigo kadi, \pm ‘Neta kutagonēma kana dobala bao amo sinaedi goi kasiu.’ \m Tuwo moitamo itagonedi. \v 33 E dimoniyadi sitáoya koroto goi sisowóduwo sina bao sinaedi goi sisiu. Sisiu, baoyadi madabokidi sisaloku, silokoina sina koya tagatagagina goi sipela sisou sina Galili Bwaena goi sisalili. \v 34 E baoyadi adi tomatakavatayao sigite kaga iisowóduwo, sisiya sina asa gagaidi be giyaidi goi kaga kaga siisowóduwo sitalavaitedi. \v 35 E toni kasa sima latuwodi sigite kaga isowóduwo. Tuwo sima Yeisu yaina goi go, korotoyana sigite, Yeisu aena goi iitusobu. Tauyana boi naagovaina go, ame bogina mana kwama nakae nuwona imavada, tuwo simatoita. \v 36 E tomota boi mainao sigite kaga iisowóduwo, sivateteli tomota yaidi korotoyana boi naagovaina manakaena idedevina. \v 37 Da Gerasine liliudi nakae boda liliudi amo asayana kikina simatoita gagaina toina. Tauna Yeisu yaina sikawanoi sidigo kadi, \pm ‘Kwalavēma kūna.’ \m E tuwo Yeisu kidi oga goi sisowoya bego sikaluvila sina ta dadava go, \v 38 korotoyana boi yaina goi dimoni sisowóduwo ima Yeisu yaina ikawanoi idigo kana, \pm ‘Tomoya, manakae? Kutagona asabokuliyem?’ \m Go kina Yeisu ivalilive ina ina vada kana, \pm \v 39 ‘Kwaluvīla kūna im kasa goi Yaubada ina \w guinuwa toogagaidi\w* iguuinuwedi yaim kutalavaitēdi.’ \m Tuwo moitamo korotoyana itáoya ina asa ana madabokina goi Yeisu ina guinuwa toogagaidi tauyana yaina iguuinuwedi italavaaitedi. \s1 Yeisu vevina adi taiyuwo ikidedeevinedi tetelina \r (Madiu 9:18-26; Maki 5:21-43) \p \v 40 E tutayana Yeisu kidi sikailova sikaluvilamna sina ta dadava goi sivaiu go, boda Yeisu siuyaone. Bogina kuyagoi. Madabokidi Yeisu situuyaosi. \p \v 41-42 Ago koroto tayamo ima yoina Yairo. Moe tauyana \w Diyuu idi kaba tugúguna\w* ana tolovina tayamo go, natuna vavina tayamo toito ana tala yawou aiyuwo nakae giyakainava bei ikámasa. E tauyana ima Yeisu matana goi aena ivatugúyala ikawanoi makimaki idigo kana, \pm ‘Tomoya, neta kūma guna vada goi natugu kuvāite.’ \m Tuwo moitamo Yeisu itagona. Ego sinonoina, boda gagaina Tauyana sivatuvagivagigi. \v 43 Ago bodayadi yaidi goi vavina tayamo ikaaiyaka. Vavinayana tala yawou aiyuwo goi ikaikaina idaudau go, nava idaudau.\f ‡ \fr 8:43 \ft Luke ana kopi maniyedi goi ame livalayadi sikaaiyaka: Ina mani madabokina doketa goi ilukavave. Nakona ame Luke geya iginiyeta, go sem tokaidámana tayamo toinina ina nuwonúwana igini.\f* Ina doketa vaita manuna, e yaidi goi ina mani madabokina ilukavave go, geya kada tayaamo itoboine ikidedevine geya. \v 44 Tuwo ivalabelabena Yeisu mlina goi ibisibala ana kwama kikina ibisikone. Ibisikone, ikaikainayana ina dau mainao isayata. \v 45 Ago kina Yeisu idigo kana, \pm ‘Avatau ibisikonegu?’ \m E boda liliudi silawoiwoi go, \w Pita\w* idigo kana, \pm ‘Tomoya, boda sitaoyaakobum be sivatuvagivaagigim go!’ \pm \v 46 ‘Tomota tayamo ibisikonegu. Yau togaga anamkone yaigu goi isowóduwo’, Yeisu kaena. \m \v 47 E vavinayana bogina iyagoi geya itoboineyeta bego ina guinuwa ivamou. Tuwo mana tátava ima Yeisu matana goi aena ivatugúyala go, tomota liliudi matadi goi italavaita kaga unana Yeisu ibisikone be manakaena mainao iboboina. \v 48 E Yeisuyana kana, \pm ‘Natugu, im numisa bogina ikidedevinem! Kutāoya be mam tuboina kūna.’ \p \v 49 Nava Yeisu ibobóbwara go, tomota tayamo tolovinayana ina vada goi ima Yairo ilatuwoko idigo kana, \pm ‘Natum bogina ikámasa, tauna geya tuwaina tovatulúkwana kuuyobose.’ \p \v 50 E kina go Yeisu lobutu ana tolokoina ina livala inove, Yairo ilatuwoko idigo kana, \pm ‘Taabu kuumatōita. Kunumisegūmo go, natum bei iboboina.’ \m \v 51 E Yeisu ivataoduwe tolovinayana ina vada goi go, boda liliudi isanabodedi geya sisiuta, go sem Pita, \w Iyoni\w*, Yemesa, e gomanayana tamana be sinana aditava itagonedi taiyao sisiu. \v 52 Ego gomanayana manuna boda madabokidi sitaitáiya be nakae sitaiyamsimsi. E Yeisu ilatuwokoidi idigo kana, \pm ‘Taabu kotaitāiya. Gomanayana geya ikamaseta, go sem ikanaamatáiya.’ \m \v 53 Tuwo bodayadi siyagoi gómana bogina ikámasa, tauna Yeisu ina livalayana sinove, sivaanamae. \v 54 Go Yeisu ibala ina gomanayana nimana iyoisi, iduduwo idigo kana, \pm ‘Gómana, kutāoya!’ \m \v 55 Tuwo gomanayana balomaina ikaluvilamna ima, e gómana mainao itáoya. Ago Yeisu gómana sinana ilatuwoko idigo kana, \pm ‘Gómana avana kuvīni ikáika.’ \m \v 56 Tuwo gomanayana tamana be sinana sikainaopa. Go Yeisu ilatuwokoidi kana, \pm ‘Moe dogoiyana taabu kotaalavāite tomota yaidi.’ \c 9 \s1 Yeisu ina tovatotowanayao yawou aiyuwo // adi lovina ivinidi ivamoleyedi sina sitalavaita tetelina \r (Madiu 10:1,5-15; Maki 6:7-13) \p \v 1 E \w Yeisu\w* ina \w tovatotowanayao|lemma="Tovatotówana"\w* yawou aiyuwo iduduwedi sima. Sima, togaga be lovina ivinidi bei itoboinedi \w dimoni\w* liliudi sivatapiyedi be nakae tokatówana sikidedevinedi. \v 2 Ivinidi ikavava, ivatulukoidi namliyeta ietunedi sina \w Yaubada ina kalibúbuna\w* valena sitalavaite be tokatówana sikidedevinedi. \v 3 Ina vatulukwanayana goi latuwona Yaubada sinumise, tauna idigo kana, \pm ‘Imi vaníbita goi nima kaka kōna. Aituko geya, wasare geya, ami kinare geya, mani geya, kwama aiyuwoina geya. \v 4 Ava vada goi neta siuyaonemi, kosīu go, vadayana goi kokaaiyāka ana kadókana asayana kokalave. \v 5 Avatauwa neta geya siuyaonemita, asa amo kokalāve go, tutayana kosowóduwo asayana kaukauna aemi goi kokatumaumāui.\x † \xo 9:5 \xt Luk 10:4-11; Gui 13:51.\x* Moe imi katumátala tauyadi yaidi bego Yaubada itavileiyedi.’ \m \v 6 E tuwo sitáoya sina asa tamo tamo goi sivanibiníbita go, ava kasa goi sisiu, amoko goi \w Vala Dedevina\w* sitaalavaite tomota yaidi be idi tokatowanayao sikidedeevinedi. \s1 Erodi Yeisu itaainasiye tetelina \r (Madiu 14:1-12; Maki 6:14-29) \p \v 7 E tolovina \w Erodi\w* Yeisu ina guinuwa liliuna valena inove go, nukotona iwówana unana Yeisuyana manuna tomota maniyedi sidigodigo bego amo \w Iyoni\w* go, tokámasa yaidi goi Yaubada bogina ikaitáoe. \v 8 E kidi go maniyedi sidigodigo bego Tauyana \w Eliyau\w*, e bogina isowóduwo. E kidi go maniyedi sidigodigo bego Tauyana \w tokabivalavala\w* nakae boi Yaubada ina tokabivalavalayao yaidi ámasa goi itaoyamna.\x † \xo 9:8 \xt Mad 16:14; Mak 8:28; Luk 9:7-8.\x* \v 9 E tauna Erodiyana nukotona iwówana, tuwo idigo kana, \pm ‘Boi yau guna lovina goi Iyoni nukotona sibobo. Go koroto amo ina guinuwa valena anovenove nakona avatau?’ \m Tuwo ipoikiki bego Yeisu igite. \s1 Boda 5,000 Yeisu ivaakanidi tetelina \r (Madiu 14:13-21; Maki 6:30-44; Iyoni 6:1-15) \p \v 10 Yeisu ina \w vamoleyanayao\w* sikaluvilamna sima Tauyana yaina go, kaga liliuna idi vaníbita goi siguuinuwedi sivatétala adi kaibako. Tuwo Yeisu ikabidi, boda asa amo goi sikalavedi go, taudiva sina asa yoina Betesaida. \v 11 E kidi go bodayadi tutayana sinove Yeisu mana tovatotowanayao sina Betesaida, Galili Bwaena sivanibisi sisabokuliyedi. Sima, Yeisu iuyaonedi go, ivatowo Yaubada ina kalibúbuna manuna ivatulukoidi. Go avatauwa neta siikatówana ikidedevinedi. \p \v 12 E bogina lavilavi toina yawou aiyuwo sima Yeisu silatuwoko sidigo kadi, \pm ‘Ame yoyowo go! Neta boda kuvalilivēdi bego sina asa maniyedi kikida goi vada be awoinu silusala.’ \m \v 13 Go kina idigo kana, \pm ‘Komi kovakanīdi.’ \pm ‘Manakaema? Kai ama \w beredi\w* ainima, íyana aiyuwo taudi go! Manakae, kana boda ame go, giyaina kaeda avadi kagimona?’ kidi kaedi. \m \v 14 Moe moitamo. Boda gagaaina go, atuyáivina goi koroto kaka adi badabada moe 5,000! E Yeisu idigo kana, \pm ‘Kōna boda kokiwotāidi go, gúguna tamo tamo moe 50 kolatuwokōidi situsobu.’ \m \v 15 Tuwo nakae siguinuwe. Sina boda madabokidi silatuwokoidi situsobu. \v 16 E berediyadi ainima be iyanayadi aiyuwo Yeisu sivini ikabidi, ikandolaga yábana goi, manudi ikauyagu Yaubada yaina. Ikavava, beredi be íyana ikivisidi, ina tovatotowanayao ivinidi, e kidi sikabidi sina sikaiguyauyedi bodayadi yaidi. \v 17 Tuwo tomota madabokidi sikáika gamodi. Sikáika ikavava, ina tovatotowanayaoyadi valala sikatunokunokudi go, moe bayao yawou aiyuwo sikayaoda. \s1 Pita ina kamoitamo Yeisu manuna // be nakae Yeisu ana sabokuli manuna \r (Madiu 16:13-28; Maki 8:27-31,34-38) \p \v 18 Tuta tayamo Yeisu ina tuta awanoi goi ina tovatotowanayao taiyao sikaaiyaka, tuwo ilumadadedi idigo kana, \pm ‘Boda sibobóbwara koonovedi manakaedi sinuuwonúwana yau manugu?’ \pm \v 19 ‘Tomota maniyedi sidigodigo bego kom Iyoni \w tosayóyova|lemma="Sayóyova"\w*. Go maniyedi sidigodigo bego kom Eliyau. Go maniyedi sidigodigo bego kom Yaubada ina tokabivalavala tayamo boi nimatu ikaaiyaka go, ame ámasa goi bogina kutaoyamna’, \x † \xo 9:19 \xt Mad 14:1-2; Mak 6:15, 8:28; Luk 9:7-8.\x* tauyadi kaedi. \m \v 20 E Yeisu idigo kana, \pm ‘Go komi manakaemi konuwonúwana yau manugu?’ \p E kina go \w Pita\w* idigo kana, \pm ‘Kom \w Guyau\w*, \w Yaubada ana Vadámana|lemma="Guyau"\w*!’\x † \xo 9:20 \xt Iyo 6:69.\x* \m \v 21 E Yeisu ikatumatalidi be nakae ilovinaedi idigo kana, \pm ‘Moe geya vatau tayaamo kolaatuwōko. \v 22 \w Tomalatomota\w* gedageda badabadaidi bei ibabanedi. Aiyuwoina tomoyamoya be \w Tonúwala\w* Gagaidi be nakae Yaubada ina Katukeda ana tovatulukwanayao bei sikatae namliyeta sikaumate go, maliyalina aitonina goi Yaubada bei ikaitáoe.’ \p \v 23 E tomota madabokidi ilatuwokoidi idigo kana, \pm ‘Avatauwa komi neta latuwomi kosabokuuliyegu, toinimi yawoimi kokaasalēdi be nakae maliyalina tamo tamo goi toinimi imi kerose kokaavalēdi,\f ‡ \fr 9:23 \fk Toinimi imi kerose kokaavalēdi\ft : Amo tutayana neta tomota tayamo bei kerose goi situpatuko, tauyana silovinae toinina ina kerose ikavale go, sinave moetala goi situpatuko. Ana yagoina moe tatagona mou be ámasa ida numisa Yeisu yaina pasina tababanedi.\f* namliyeta baige kōma kosabokuliyēgu.\x † \xo 9:23 \xt Mad 10:38; Luk 14:27.\x* \v 24 Ame moitamo. Avatauwa bego yawoidi sivagagale, e nava yawoidi vau bei sitagau. Go avatauwa neta yau pasigu yawoidi sitagau, e nava yawoidi vata bei sibabane.\x † \xo 9:24 \xt Mad 10:39; Luk 17:33; Iyo 12:25.\x* \v 25 Guna nuwonúwana ataligei. Yawoimi moe dogoi gagaina. Nakae neta poyapoya esaesaina gagaina madabokina kokabi go, yawoimi sitagau vata, e bei kaga ana dedevina? Geya. \v 26 Moitamo. Avatauwa neta yau silawoiwoiyegu be nakae guna livala silawoiwoiyedi, nava tutayana Tomalatomota bei ima ana \w káeyana\w* tomoeeyalina, Tamana ana káeyana tomoeeyalina be nakae ina \w aneroseyao|lemma="Anerose"\w* kimaasabaidi adi káeyana tomoeeyalina ivagiitakoedi, e nakae bei ilawoiwoiyedi. \v 27 E ame abóbwara moitamo yaimi konōve: Tutayana Yaubada ina kalibúbuna ima ina bodao ikaliibubudi, e komi maniyemi ameko kootáoya nava bei maa yawoimi kogite.’ \s1 Yeisu ana kaigigita ikaanagavila tetelina \r (Madiu 17:1-8; Maki 9:2-8) \p \v 28 E moe bobwarayadi sikavava, maliyalina ainima aito nakae mlidi Yeisu itáoya, Pita, Iyoni be Yemesa ikabidi, sina koya goi situko awanoi manuna. \v 29 Tuwo Yeisu ikaawanoi go, maisina ana kaigigita ituli. Ana kwama sivapopowou nakae sinamanámala. \v 30 Ago koroto adi taiyuwo sisowóduwo, Yeisu taiyao sibobóbwara. Korotoyadi moe Mosese be Eliyau. \v 31 Tauyadi madi káeyana tomoeeyalina sisowóduwo, Yeisu ina tuta poyapoya ame ikalave sivaateteli. Moe giyakainava Yerusalema goi bei iguinuwe. \p \v 32 E kina go Pitayana ma senao taiyao matadi simasisi nukotodi nava mamaina. E sikaliwoisa matadi silala, Yeisu ana káeyana tomoeeyalina sigite go, koroto adi taiyuwo nakae sigitedi Yeisu kikina siitáoya. \p \v 33 Korotoyadi Yeisu siikalave go, Pita Yeisu ilatuwoko idigo kana, \pm ‘Guna Tomoya, ame dedevina kita ameko takaaiyaka. Manakae? Yoyou aito kayowóidi? Tayamo kom im yoyou, tayamo Mosese ina yoyou, tayamo Eliyau ina yoyou.’ \m Go Pitayana geya iyagoiyeta manakaena ibobóbwara. \p \v 34 E tauyana nava ibobóbwara go, gaota isowóduwo ima iumaidi. E tutayana iiumaidi, kidi simatoita.\x † \xo 9:34 \xt Tat 40:35; Mad 9:35; Mak 9:7.\x* \v 35 Iumaidi go, gaotayana goi níyana tayamo sinove, idigo kana, \pm ‘Ame Natugu, guna kinava. Tauyana konōve!’\x † \xo 9:35 \xt Ais 42:1; Mad 3:17, 12:18; Mak 1:11; Gui 3:22; 2Pi 1:17-18.\x* \m \v 36 Niyanayana ina bóbwara ikavava, Yeisu anetava ikaaiyaka. Ago kidi ina tovatotowanayaoyadi kaga kaga sisowóduwo sigitedi amo tutayana, geya vatau tayaamo yaina sitalavaitedi, go sem situgaumo. \s1 Yeisu gómana naagovaina // ikideedevine tetelina \r (Madiu 17:14-21; Maki 9:14-27) \p \v 37 E vanuwo itomo koyayana goi Yeisu mana tovatotowanayao sisou go, boda gagaina Yeisu sivalobode. \v 38 Ago koroto tayamo bodayadi sinaedi goi iduduwo idigo kana, \pm ‘Tovatulúkwana, ame natugu koroto tayamo toito, tauna akawanoi makimaki yaim bego kugite. \v 39 Go kunōve. Dimoni ima ikinagove. Ikinagove, tuwo ipodeda ikapusi isou ikanagavigavila be nakae tobuna goi polu isowóduwo. Ago iyogedegede ana kadókana natugu wowona itameya toina baige nakona ikalave. \v 40 Maine kom geya, tuwo im tovatotowanayao yaidi akawanoi makimaki bego dimoniyana sivatapiye go, geya itoboinedita. Tauna akawanoi yaim bego natugu kugite.’ \m \v 41 Go kina Yeisu idigo kana, \pm ‘Komi tomota manakae? Komi numisa geya nakae dabami sikasa. Tuta maanawena taiyao bogina taakaiyaka go, ava tuta bei konumisedokoigu? Tuta maanawena imi dabakasa aatogage, tauna ava tuta bei konovegu?’ \p E korotoyana ilatuwoko idigo kana, \pm ‘Tuwo natum kūme!’ \m \v 42 E nava natunayana iimememe go, kina dimoniyana ikinagove, tuwo ikapusi isou poyapoya goi nakae itatátava. E Yeisu dimoniyana ilovinae idigo kana, \pm ‘Dimoni, kusowōduwo!’ \m Tuwo gomanayana ikidedevine. Ikavava, ikabi tamana ivini. \v 43a E tomota liliudi nukotodi siwówana gagaina kadi, \pm ‘Iyaa, Yaubada ina togaga uyana iyata!’ \s1 Yeisu ina kámasa aiyuwoina italavaitemnei tetelina \r (Madiu 17:22-23; Maki 9:30-32) \p \v 43b E boda liliudi Yeisu ina guinuwa liliudi pasidi sikaiinaopa go, ina tovatotowanayao ilatuwokoidi kana, \pm \v 44 ‘Guna vatulúkwana ame konuwokavatēdi: Nava bei tomota tayamo itáoya, Tomalatomota inuwotuluye tomota nimadi goi.’ \p \v 45 Go ina livala geya siyagoiyeta unana ana yagoina Yaubada ivamoukoidi, govila bei siyagoi. Ago simatoita bego ina livalayadi manudi silumadade. \s1 Avatau toolagaina // Yaubada ina kalibúbuna goi tetelina \r (Madiu 18:1-6; Maki 9:33-37) \p \v 46 E Yeisu ina tovatotowanayaoyadi taudiva sikaumakimaki bego avatau yaidi goi toolagaina.\x † \xo 9:46 \xt Luk 22:24.\x* \v 47 E kina go Yeisuyana idi nuwogau bogina iyagoi, tuwo gómana tayamo ikabi, kikina goi ivatáoe \v 48 go, ilatuwokoidi idigo kana, \pm ‘Avatauwa neta toosobudi gómana ame nakae yau yoigu goi siiuyaone, e yau nakae siuyaaonegu. Go avatauwa neta yau siuyaaonegu, agu toetuna nakae siiuyaone. Ame moitamo. Avatauwa komi yaimi goi neta toosobuna, tauyana moe toolagaina.’\x † \xo 9:48 \xt Mad 10:40; Luk 10:16; Iyo 13:20.\x* \p \v 49 E Iyoni Yeisu ina livala inove, idigo kana, \pm ‘Tomoya, koroto tayamo kagite kom yoim goi dimoni ivataapiyedi go, tauyana kita taiyao geya, tauna kapoikiki bego kasanabode.’ \m \v 50 Go kina Yeisuyana idigo kana, \pm ‘Taabu kosaanabōde. Avatau neta geya ivakaleyemita, e tauyana ivaitemi.’\x † \xo 9:50 \xt Mad 12:30; Mak 9:40; Luk 11:23.\x* \ms1 Yeisu ituko inonoina Yerusalema tetelina \mr (Luke 9:51—19:27) \s1 Tomota idi nuwonúwana Yeisu manuna \p \v 51 E Yeisu ina tuta bego Yaubada ikabi itukoe ina yábana giyakainava isowóduwo, tuwo ina nuwonúwana iyato bego inonoina Yerusalema manuna. \v 52 Inonoina ina tovatotowanayao taiyao go, lobutu adi tolokoina maniyedi ietunedi sivakumgo sina \w Samériya\w* asaina goi bego sikatubayasi ina sowóduwo manuna. \v 53 Sima asayana goi go, toni kasa siyagoi Yeisu inonoina Yerusalema manuna, tauna geya siuyaoneyeta.\f ‡ \fr 9:53 \ft Kidi Diyuu be nakae da Samériya sivakaleya. Da Samériya sinuwonúwana itoboinedi Samériya goi sitaimámina Yaubada yaina go, kidi Diyuu sinuwonúwana Yerusalema kaka goi itoboinedi sitaimámina Yaubada yaina. Tauna neta Yeisu inonoina Yerusalema, e Tauyana da Samériya sikatae.\f* Tuwo lobutu adi tolokoinayadi sikaluvilamna sima Yeisu yaina. \v 54 E tovatotowanayadi Yemesa be Iyoni sinove bego toni kasa Yeisu sikatae, tuwo kadi, \pm ‘Tomoya, latuwom Yaubada kaduduwe bei yeu yábana goi ietune isou ina ivakasavedi?’\x † \xo 9:54 \xt 2To 1:9-16.\x* \m \v 55 E kina itugavila ibowoidi idigo kana, \pm ‘Moe nakae geya!’\f ‡ \fr 9:55 \ft Buki Kimaasabaina ana kopi aibogoidi maniyedi ame nakae: E itugavila ibowoidi kana, ‘Moe nakae geya! Baloma Kimaasabaina sinaemi goi geya koyagoiyeta tauyana ina sinapu nakonakae. Moitamo. Tomalatomota ima geya bego tomota imtulidi, go sem ima bego iyavedi.’\f* \m \v 56 Ibowoidi ikavava, sina ituli ta kasa. \s1 Yeisu ana sabokuli ana moumou tetelina \r (Madiu 8:18-22) \p \v 57 E enao goi siiketoiya go, tayamo koroto ima Yeisu ilatuwoko idigo kana, \pm ‘Neta ava kasa goi kunonoina, bei asabokuliyem.’ \m \v 58 Ago kina Yeisu idigo kana, \pm ‘Weiniya woliwoli madi bobosiu, mánuwo madi vátala go, Tomalatomota geya ana kaba masisimo. Tauna neta kusabokuliyegu, e kom bei yau nakae.’ \m \v 59 E Yeisu koroto aiyuwoina ilatuwoko idigo kana, \pm ‘Kusabokuliyegu.’ \m Go korotoyana kana, \pm ‘Tomoya, kutagonēgu mainao ana tamagu amatakavate ana kadókana ikámasa avaliwoge baige ama asabokuliyem.’ \m \v 60 Go kina Yeisu idigo kana, \pm ‘Tokámasa kwalavēdi bei toinidi idi tokamasayao sivaliiwogedi. E kom sem kūna Yaubada ina kalibúbuna kutalavāite tomota yaidi.’ \m \v 61 E koroto aitonina ima idigo kana, \pm ‘Tomoya, bei asabokuliyem. Go kutagonēgu nava mainao ana guna bodao idi tagona akabi namliyeta ao asabokuliyem.’\x † \xo 9:61 \xt 1To 19:20.\x* \m \v 62 Go kina Yeisu idigo kana, \pm ‘Avatauwa neta idi kaba távina bogina sikabidi, idi bulumakau goi sitavitávina go, sikaandovila, moe tauyadi geya itoboinedita Yaubada ina kalibúbuna manuna sipaisewa unana moe nakae sinaanayuwo.’ \fig Koroto ina bulumakauyao aba távina sibiubiu|src="HK00019B.TIF" size="col" ref="9:62" \fig* \c 10 \s1 Yeisu ina tovatotowanayao 72 // ietunedi sina sipaaisewa tetelina \p \v 1 E moe guinuwayadi sikavava, Tomoya ina \w tovatotowanayao|lemma="Tovatotówana"\w* yaidi goi 72\f ‡ \fr 10:1 \fk 72\ft : Buki ame ana kopi maniyedi kadi, ‘70.\f* ikinavedi ina paisewa manuna. Adi taiyuwo adi taiyuwo ietunedi bei sivakumgo sina asa liliudi goi tomota sikatubayasidi Tauyana ina sowóduwo manuna. \v 2 E livalakaibala goi ilatuwokoidi idigo kana, \pm ‘Tánuwo bogina iloboina go, todibayoya geya sibadebadeta. Tauna toni tánuwo yaina goi kokawanōi bego topaisewa ietunedi sima sidibayoya.\x † \xo 10:2 \xt Mad 9:37-38.\x* \v 3 Kōna go, ami dodōkana! Komi \w lami\w* nakae aetunemi kona guna kaleyayao yaidi goi; tauyadi weiniya woliwoli sasasaidi nakae.\x † \xo 10:3 \xt Mad 10:16.\x* \v 4 Imi mani saisairina o imi wasare o imi sendoro aiyuwoina taabu kookabīdi.\x † \xo 10:4 \xt Mad 10:9-10; Mak 6:8-9; Luk 9:3.\x* Geya vatau tayaamo kootagōne enao iitukika. \pm \v 5 E ava vada goi neta siuyaonemi, kosīu go, mainao kodīgo kami, \pi2 “Tuboina ikaaiyaka yaimi.” \pmo \v 6 Neta moeko goi toni vada totuboina, imi tuboinayana ikaiyaako vata tauyana yaina. Ago neta tauyana geya totuboina geya, e tuboinayana ikaluvilamna iwo yaimi.\x † \xo 10:6 \xt Mad 10:12-13.\x* \v 7 E vadayana goi siuyaaonemi kokaaiyāka go, ava kawoinu o ava bwae siivinimi, kokāika be konīm. Topaisewa itoboinedi bei adi maisa sibabane.\x † \xo 10:7 \xt Mad 10:10; 1Ko 9:14; 1Ti 5:18.\x* Go taabu kokanadamadāmana vada tayamo tayamo goi. \v 8 Ava kasa goi kosiu neta toni kasa siuyaonemi, e ava kawoinu siivinimi, moe kokāika. \v 9 Ago tokatówana asayana goi kokidedevinēdi namliyeta kolatuwokōidi kami, \pi2 “\w Yaubada ina kalibúbuna\w* bogina imaiyaba yaimi bei itoboinemi kosiu.”\x † \xo 10:9 \xt Mad 4:17; Mak 1:15; Luk 10:11.\x* \pmo \v 10 E ava kasa goi kosiu neta toni kasa geya siuyaonemita, kōna asayana ana kenao goi go, toni kasayadi kolatuwokōidi kami, \pi2 \v 11 “Bei kakalavemi go, imi kasa kaukauna aema goi nakae kasapinunui kakalave.\x †a \xo 10:11 \xt Mad 10:14; Mak 6:11; Luk 9:5; Gui 13:51.\x* Moe imi katumátala bego Yaubada itavileiyemi. Ago ame konuuwāisi: Yaubada ina kalibúbuna bogina imaiyaba.”\x †b \xo 10:11 \xt Mad 4:17; Mak 1:15; Luk 10:9.\x* \pm \v 12 Go ame alatuuwokoimi konōve: Takínona ana tuta tomota amo asayana goi adi liuna bei gagaina namliyeta kidi da Sodoma.\x † \xo 10:12 \xt Abv 19:24-28; Mad 10:15, 11:24.\x* \pm \v 13 Komi da Korasini be da Betesaida konovēgu! Da Taya\x † \xo 10:13 \xt Ais 23:1-18; Isi 26:1—28:26; Iyl 3:4-8; Emo 1:9-10; Sak 9:2-4.\x* be da Saidoni tomota goyogoyoidi. Go neta guna \w guinuwa toogagaidi\w* boi komi bogina koogitedi kidi nakae sigitedi, boi nimatu e bogina situgavila go, idi tugavilayana ana kaba kinana siguinuwe moe \w kwama salisalina\w* silosidi be selekau dabadi goi siyatoidi. Komi boi itoboinemi nakae kotugavila go, geya koguinuweyeta. O komi da Korasini be da Betesaida ami toovalugo! \v 14 Komi takínona ana tuta goi ami liuna bei gagaina toina namliyeta kidi da Taya be nakae da Saidoni. \pm \v 15 Komi da Kapaneumi nakae. Manakae? Konuwonúwana Yaubada bei ikilagasimi yábana goi? Moe geya, go sem bei ilavemi kosou kona \w asagabugabu\w* goi!\x † \xo 10:15 \xt Ais 14:13-15; Mad 11:20-27.\x* \pm \v 16 Avatauwa neta komi imi livala siinovedi, moe nakae yau guna livala siinovedi.\x † \xo 10:16 \xt Mad 10:40; Mak 9:37; Luk 9:48; Iyo 13:20.\x* Avatauwa neta komi sikaataemi, moe nakae yau sikaataegu. E avatauwa neta yau sikaataegu, moe nakae guna toetuna siikatae.’ \m Ibóbwara ikavava, adi taiyuwo adi taiyuwo ietunedi sina. \p \v 17 E niga ina tovatotowanayaoyadi 72 madi uyáwana sikaluvilamna sima sidigo kadi, \pm ‘Tomoya, \w dimoni\w* nakae, neta yoim kavatoi, sopama sikabikaone.’ \m \v 18 E \w Yeisu\w* idigo kana, \pm ‘Tutayana dimoniyadi sikabikaonemi ida Kaleya agitegite ana kaigigita matabuwona ávila nakae yábana goi isousou. \v 19 Konovēgu. Togaga bogina avinimi be itoboinemi moteta be gániva kovakavatedi nakae ida Kaleya ina togaga madabokina kokinenete go, geya tayaamo kaga itoboine iyogedegedemi.\x † \xo 10:19 \xt Sam 91:13.\x* \v 20 Ego kouyāwana gagaina bego yoimi yábana goi Yaubada bogina iginidi namliyeta kouyāwana bego dimoni sopami sikabikaonedi.’ \p \v 21 Amo tutayana goi \w Baloma Kimaasabaina\w* pasina Yeisu iuyáwana idigo kana, \pm ‘Tamagu, kom yábana be poyapoya idi Tomoya. Guna guinuwayadi adi yagoina bogina kuvamoudi kidi madi nanamsa be madi yagoina yaidi goi go, kidi gogómana nakae yaidi goi guna guinuwa adi yagoina bogina kukaiwoduwedi. Tauna ayapaliyem. Moitamo Tamagu, moe im guinuwayana im nuwonúwana goi ivauyaonem.’ \p \v 22 Ikawanoi ikavava, tauyadi 72 ilatuwokoidi idigo kana, \pm ‘Kaga liliuna Tamagu nimagu goi bogina iyatoidi.\x †a \xo 10:22 \xt Iyo 3:35.\x* Tamaguyana anetava yau Natuna iyagoidokoigu. Yau agutava Tamagu ayagoidoko go, avatauwa neta akinavedi bei Tamagu avatulukoidi, e bei siyagoidoko.’\x †b \xo 10:22 \xt Iyo 10:15.\x* \p \v 23 Yeisu itugavila ina tovatotowanayao aditava ilatuwokoidi kana, \pm ‘Avatauwa sigite kaga komi matami goi bogina koogitedi, e adi dedevina bogina sibabane. \v 24 Moitamo. Ame alatuuwokoimi konōve: Boi nimatu Yaubada ina \w tokabivalavala\w* badabadaidi be nakae tolovina badabadaidi latuwodi bego sigite kaga koogitegu aguuinuwe go, geya sigitedita. Latuwodi bego sinove kaga kaga koonovedi avatulúkwana go, geya sinovedita.’\x † \xo 10:24 \xt Mad 13:16-17.\x* \s1 Livalakaibala guma Samériya // ina guinuwa dedevina manuna \p \v 25 Yaubada ina \w Katukeda ana tolumavívita|lemma="Atukeda ana tolumavívita"\w* tayamo itáoya; latuwona Yeisu ina vatulúkwana ivakakone. Tuwo idigo kana, \pm ‘Tovatulúkwana, kaga aguuinuwe bei yawoigu vata ababane?’ \pm \v 26 ‘\w Yaubada ina Katukeda\w* buki goi Mosese manakaena yawoida vata manuna igini? Manakaem kulumavivisi?’ Yeisu kaena. \m \v 27 E tonanamsayana kana, \pm ‘Mosese ilatuwokoida kana, \b \pi3 “\w Yauwe\w* ida Yaubada komataakoīye atemi madabokinakova goi be yawoimi madabokinakova goi be imi togaga madabokinakova goi be nuwomi madabokinakova goi.”\x †a \xo 10:27 \xt Mad 22:37; Mak 12:30.\x* \qr Atukeda 6:5 \b \pm Aiyuwoina kana, \b \pi3 “Siyami komataakoīye nakae toinimi komatakooiyemi.”’\x †b \xo 10:27 \xt Mad 5:43, 19:19, 22:39; Mak 12:31,33; Rom 13:9; Gal 5:14; Ibe 13:1; Yem 2:8.\x* \qr Vininabeso 19:18 \b \m \v 28 E Yeisu idigo kana, \pm ‘Bogina kudigoyabe. Moe nakae kuuguinūwe, bei yawoim vata kubabane.’ \p \v 29 E Yaubada ina Katukeda ana tolumavivitayana ivakibala; latuwona bego ana kaigigita tauyana \w tokibóbwata\w*, tuwo Yeisu ilatuwoko idigo kana, \pm ‘Go siyagu avatau bego itoboinegu amatakoiye?’ \m \v 30 Yeisu livalakaibala goi ikatumapu idigo kana, \pm ‘Tayamo koroto Yerusalema goi isou inonoina Yeriko manuna. Inonoina go, tovaináwana maniyedi enao goi ivalobodedi. Ivalobodedi, to korotoyana siyoisi, ana kwama, konana nakae liliudi sikabidi go, tauyana siláui. Ikavava, nakae kaamasina enao goi sikalave go, sina. \pm \v 31 E amo tutayana \w Tonúwala\w* tayamo isousou amo enaoyana goi imamaima, korotoyana igite go, ivasigege enao ta dadava goi ivatabale ina. \v 32 E Livai tubuna tayamo nakae isou ima amoko goi tovailaiyana igite, tuwo ivalabelabena igitedoko. Igite go, ivasigege enao ta dadava goi ivatabale ina. \pm \v 33 E tayamo \w Samériya\w* korotoina mana \w ase\w* imamaima go, ikandobala korotoyana igite, tuwo ivalabelabena korotoyana igitedoko. Igite, inuwokapisiye. \v 34 Tuwo \w oribe\w* putumina be \w oine\w* ikabidi, ibala ima tovailaiyana ina kaipíyama kiyaudi goi isiwoidi go, ipaimidi. E ipaimidi ikavava, toinina ina ase yatana goi tovailaiyana ikailagasi. Ikavava, inave vada ogaoga goi imatakavate. \fig Samériya korotoina tovailai ivaite|src="IB-04143psgr.tif" size="col" ref="10:33-34" \fig* \pm \v 35 Vanuwo itomo, mani aiyuwo ikabidi, vadayana ana torugwáuta ivini idigo kana, \pi2 “Tovailai kumatakavāte. Neta kaga tuwaina kuemaisi tauyana ina matakavata manuna, gobe niga guna kaluvila goi yau bei amapu.”’ \m \v 36 Yeisu kana, \pm ‘Kom manakaem kunuwonúwana? Korotoyadi adi taito yaidi goi ava koroto tovailai ivasiyanedoko?’ \pm \v 37 ‘Tauyana inuwookapisi’, tolumavivitayana kaena. \m E Yeisu idigo kana, \pm ‘Kūna go, nakae kuguinūwe.’ \s1 Marita be Meri tetelidi \p \v 38 E Yeisu mana tovatotowanayao taiyao sinonoina go, asa tayamo goi sisiu. E vavina tayamo yoina Marita amo asayana goi ikaaiyaka, ina vada goi Yeisu iuyaone.\x † \xo 10:38 \xt Iyo 11:1.\x* \v 39 Ago Maritayana ana gómana yoina Meri. Meriyana Tomoya aena goi iitusobu, ina vatulúkwana itaaiyakeke. \v 40 E kina go Maritayana vaipolu ana katubayasi badabadaidi manudi inuuwotúkala. E tuwo ibala ima Yeisu kikina itáoya idigo kana, \pm ‘Tomoya, guna gómana kugite? Geya dedevina ikaiyako beso go, yau aguta apaaisewa ae? Tauna kulatuwōko bego ima ivaitegu.’ \m \v 41 Go kina Tomoyayana idigo kana, \pm ‘Marita, Marita, dogoi badabadaidi manudi kunuuwotúkala, nakae nukotom taitáiya iuyoi. \v 42 Go tayamo dogoi itoboine kuguinuwe, moe guna vatulúkwana kutaiyakeke. Ame moitamo. Meri kugite? Tauyana dogoi dedevina bogina ikinave iguuinuwe go, geya vatau tayaamo bei isanabode.’ \c 11 \s1 Yeisu ina vatulúkwana awanoi manuna \r (Madiu 6:9-13, 7:7-11) \p \v 1 \w Yeisu\w* asa tayamo goi ikaawanoi go, ina kawanoiyana mlina, ina \w tovatotówana\w* tayamo idigo kana, \pm ‘Tomoya, awanoi kuvatulukōima nakae \w Iyoni\w* ina tovatotowanayao ivatuulukoidi.’ \m \v 2 E kina Yeisu idigo kana, \pm ‘Tutayana kokawanoi, kodīgo kami, \b \qc “Tamama, yoim kakimasabe. \qc Kūma kukalibubūma. \qc \v 3 Ama máliya ame manuna neta kuvinīma. \qc \v 4 Ima goyo neta kunuwotaōidi. \qc Kai nakae tomota idi goyo liliudi yaima goi kanuwootaoidi. \qc Neta taabu kutaagonēma bei vakakona goi kaakapusi.”’ \b \m \v 5-6 Yeisu tuwaina kana, \pm ‘Neta komi kona siyami yaina bunatoina goi kodigo kami, \pi2 “Siyagu, guna ogaoga ima go, yau geya tayaamo kaga bego avini ikáika. Tauna \w beredi\w* aito kuvinīgu ana avini.” \pm \v 7 Manakae? Bei tauyana vada sinaena goi idigo kana, \pi2 “Taabu kuyoobosēgu. Totom bogina akatunibode. Yau ma natugowo ima kaba masisi goi bogina kaamasisi. Geya itoboineguta bei atáoya avinim”? \pmo Moe nakae geya ae? \v 8 Ame alatuuwokoimi konōve: Nakona korotoyana geya itaoeta bego ivinimi siyami pasina go, omayamaya pasina bei itáoya, kaga nakae latuwomi bei ivinimi. \pm \v 9 Ame yau alatuuwokoimi konōve: Kokawanōi Yaubada yaina, e bei ivinimi. Kaga kokiseeyeseye Yaubada yaina koolusāle, e bei kobabane. Kokaukeeyakēya, e Yaubada komi yaimi totom bei ikatupáeve. \v 10 Moitamo. Tokawanoi liliudi yaidi Yaubada ikaiguyau. Tolusala liliudi bei sibabane. Tokaukeyakeya liliudi yaidi, totom bei ikatupáeve. \pm \v 11 E avatauwa komi yaimi goi ma natuumiyao go, neta íyana sikawanoiye, manakae? Bei moteta kovinidi? Geya ae?\f ‡ \fr 11:11 \ft Buki Kimaasabaina ana kopi aibogoidi maniyedi ame nakae: E avatauwa komi yaimi goi ma natumiyao go, neta natumiyaoyadi awoinu sikawanoiye, manakae? Bei gurewa kovinidi? O neta íyana sikawanoiye, manakae? Iyanayana geya kovinidita, go sem moteta kovinidi? Geya ae?\f* \v 12 Neta peleleotu sikawanoiye, manakae? Gániva bei kovinidi? Geya ae? \v 13 Tauna komi toogoyoimi go, koyagoi manakaemi yabobona dedevidi natumiyao kovinidi ae? Go Tamada guma yábana todedevina, tauna neta kokawanoi Tauyana yaina, \w Baloma Kimaasabaina\w* moitamo bei ivinimi.’ \s1 Yeisu ina vatulúkwana // dimoni idi sinapu manudi \r (Madiu 12:22-30; Maki 3:20-27) \p \v 14 \w Dimoni\w* tayamo ikaaiyaka koroto tayamo yaina goi, tuwo korotoyana maena imou. Ago dimoniyana, kina Yeisu ivaatapiye isiya. E tutayana isowóduwo, korotoyana itoboine ibobwara dókana. Ago boda sigite, sikainaopa. \v 15 E kidi go boda maniyedi Yeisu ina guinuwa sigite sidigo kadi, \pm ‘Ame Tauyana dimoni ivataapiyedi go, moe dimoni idi tolovina \w Beyelisebuli\w*\x †a \xo 11:15 \xt Mad 10:25.\x* ina togaga goi ivataapiyedi siisowóduwo.’\x †b \xo 11:15 \xt Mad 9:34.\x* \p \v 16 E kidi go maniyedi latuwodi Yeisu sivakakone, tuwo sidigo kadi, \pm ‘Aba kinana tayamo kuvatulukōima bei kayagoi kom moitamo Yaubada goi kuma.’\x † \xo 11:16 \xt Mad 12:38, 16:1; Mak 8:11.\x* \m \v 17 E kina go Yeisu idi nuwonúwana bogina iyagoidi, tuwo idigo kana, \pm ‘Aba lovina liliudi neta sinaedi tomota siilivisi, aba lovinayadi bei sisou. Bodayauwo nakae. Neta sinaena tomota siilivisi, tomotayadi bei sisapa. \v 18 E ida Kaleya nakae. Komi kodigodigo bego Beyelisebuli ina togaga goi dimoni avataapiyedi. Neta moe moitamo, moe nakae toinina ina bodao iliivisidi. Go moe kaga ana dedevina? Ina lovinayana manakaena bei itogaga? Geya! Neta toinina ina bodao iliivisidi, ina lovinayana bei ikavava! \pm \v 19 Yau nakae. Neta yau Beyelisebuli ina togaga goi dimoni avataapiyedi, e komi toinimi imi bodao nakae; tauyana ina togaga goi dimoni sivataapiyedi. Go moe nakae geya ae? Moe pasina nava bei toinimi imi bodao sitakinoimi komi tobágala. \v 20 E Yau Yaubada ina togaga\f ‡ \fr 11:20 \fk Yaubada ina togaga\ft : Da Giriki niyadi kadi, ‘Yaubada nimadidina.’ Go moe nakae livalakaibala Yaubada ina togaga manuna.\f* goi dimoni avataapiyedi, tauna \w ina kalibúbuna|lemma="Yaubada ina kalibúbuna"\w* bogina imaiyaba yaimi. \pm \v 21 Yau dimoni avataapiyedi go, geya kada tauyana ina togaga goi avataapiyedi. Aba gita tayamo aguinuwe bei koyagoi Yaubada Balomaina goi dimoni avataapiyedi. Ida Kaleya koroto toogilúluna nakae. Mana kaipíyama liliudi, itoboine ina vada gagaina imatakavate go, geya vatau tayaamo itoboine konana ivainaoidi. \v 22 Go tutayana \w tokalika\w* isowóduwo, e togilulunayana iláui be itogoisave go, ina kaipiyamayadi boi inuumisedi tokalikayana ikabidi inavedi. Ikavava, konanayadi ikaiguyauyedi. \pm \v 23 Avatau neta yau taiyao geya kaspwagogoneta,\x † \xo 11:23 \xt Mak 9:40; Luk 9:50.\x* tauyana guna kaleya. Avatau neta tomota geya italigogoidita yau taiyao, e tomotayadi ikausapesapedi. \pm \v 24 Nakona dimoni tomota tayamo ikinagove go, tutayana dimoniyana sivatapiye bogina isowóduwo, e ina asa yoyowo goi aba waiwasi iilusala. Iilusala go, geya tayaamo ibabane. Tuwo idigo kana, \pi2 “Bei akaluvilamna ana vadayana boi aakalave goi.” \pmo \v 25 Ago ima, tomotayana ibabane vada nakae bogina kaidiiyoyaina be katubaayasina go, daakakaina. \v 26 E tuwo dimoniyana ina ituli ta dimoni adi badabada ainima aiyuwo ikabidi imedi. Tauyadi goyogoyoidi toina, nakae dimoniyana ina goyo sikalisave. Ikabidi, imedi vadayana sisiu sikaaiyaka. Amo korotoyana ina kaiyaka boi tupwana igoyo go, ame igoyo toina.’ \p \v 27 E tuwo nava ibobóbwara go, vavina boda yaidi goi ikaaiyaka niyana gagaina goi iduduwo idigo kana, \pm ‘Tomoya, ava vavina neta gamona goi kubíbina be nununa goi kom kununu, ana dedevina bogina ibabane!’ \m \v 28 E kina go Yeisu idigo kana, \pm ‘Moe geya, go sem avatau neta Yaubada ina livala inove be ikabikaone, tauyana ana dedevina bogina ibabane.’ \s1 Iyona aba kinana Yeisu manuna \r (Madiu 12:38-42) \p \v 29 Boda gagaina toina tuwaina sitaligógana Yeisu yaina goi, e ibibilágata idigo kana, \pm ‘Tomota ame tauyadi nakae goyo sinadi; tauyadi aba kinana siiyaledi. Ago Yaubada aba kinana tayamo toito bei ivinidi go, tuwaina geya. Aba kinanayana moe Iyona.\x † \xo 11:29 \xt Mad 16:4; Mak 8:12.\x* \v 30 Moitamo. Iyonayana aba kinana tayamo boi da Ninivei yaidi goi bego Yaubada goi ima,\x † \xo 11:30 \xt Iyn 3:4.\x* e nakae \w Tomalatomota\w* aba kinana amo tomota nakae yaidi bego Tauyana Yaubada goi ima. \v 31 Giyovila tayamo \w Totuyoyowo\w*\f ‡ \fr 11:31 \fk Giyovila tayamo Totuyoyowo\ft : Ame Giyovilayana nakona da Siba adi tolovina.\f*\x † \xo 11:31 \xt 1To 10:1-10; 2Te 9:1-12.\x* go, ina kaba lovina moe Siba youya dadavina goi. Tauyana boi aduwanau goi ima Solomoni ina nanamsa inove. Go konōve. Tomota tayamo toolagaina ameni namliyeta baige Solomoni. Go ame togoyoidiyadi nanamsa gagaina bogina sinove go, nava geya situgavileta. Tauna takínona ana tuta goi giyovilayana bei itáoya kidi taiyao go, idi goyo bei italaledi. \fig Da Siba idi Giyovila Solomoni ina nanamsa itaiyakeke|src="BA03010BW.tif" size="col" ref="11:31" \fig* \v 32 Boi Iyonayana ina talavaita da Ninivei sinove, e situgavila.\x † \xo 11:32 \xt Iyn 3:5.\x* Go konōve. Tomota tayamo toolagaina ameni namliyeta Iyona go, ame togoyoidiyadi nava geya situgavileta. Tauna takínona ana tuta goi da Ninivei bei sitáoya, ame togoyoidiyadi idi goyo bei sitalaledi.’ \s1 Rampa ana livalakaibala \p \v 33 Tuwaina Yeisu kana, \pm ‘Geya vatau tayaamo ina rampa igabu go, aba vamóuna goi iyato o bayao goi ivatum geya, go sem ikabi rampa ana kaba yata yatana goi iyato bego tomota vada goi sisiusiu bei rampayana ina mavada sigite.\x † \xo 11:33 \xt Mad 5:15; Mak 4:21; Luk 8:16.\x* \pm \v 34 Matami moe wowomi ana rampa nakae. Neta matami sidedevina moe nakae komi tokaiguyau, e itoboinemi tomota idi mou kogitedokoidi bego kovaitedi. Neta nakae, e wowomiyadi madabokina mavada bei ivakayaodeidi. Go neta matami sigoyo, moe nakae komi tomatakónana, e geya itoboinemita kogita dókana. Neta nakae, e wowomi madabokina kokonótuya ivakayaodei. \v 35 Tauna korugwausīmi, govila bei guinuwa mamaníwana sinaemi kogite moe konuwonúwana bego mavada. \v 36 Tauna neta wowomi madabokina maavadaina, nakae geya tayaamo dadavina imamaníwana, e wowomiyadi maavadaina toina nakae rampa itapaasigimi.’ \s1 Yeisu Parisi iibowoidi tetelina \r (Madiu 23:1-36; Maki 12:38-40) \p \v 37 E tutayana Yeisu ina bóbwara ilukavave, \w Parisi\w* tayamo ima Yeisu iduduwe ima bei taiyao sikáika. E tuwo Yeisu ina Parisiyana ina vada goi isiu taiyao sikáika. \v 38 E kina go Parisiyana idobala Yeisu igite bego nimana geya inikidita, tauna ikainaopa. \v 39 E Tomoyayana idigo kana, \pm ‘Komi Parisi moitamo! Komi keiga be noko nakae. Toluyedi koonikidi go, sinaedi báila ivakayaodeidi, bailayana moe matakónana be guinuwa goyogoyoidi. \v 40 Komi tamogemogemi! Manakae? Geya koyagoiyeta toluyemi ana tomadágina moe sinaemi nakae imadagi? Tauyana latuwona sinaemi nakae toluyemi simavada. \v 41 Taabu konuuwonūwana toluyemi manudi, go sem atemi goi kokaiguyau bēso tokai yaidi, e bei atemi madabokina maavadaina. \v 42 Go komi moe nakae geya, go sem komi imi yawóuna\x † \xo 11:42 \xt Vin 27:30.\x* minta be rue\f ‡ \fr 11:42 \fk Minta be Rue\ft : Ame pai yoidi.\f* be pai liliudi Yaubada kovinibeso go, moe guinuwa giyaiina. Ago guinuwa gagaidi kokalavedi. Guinuwa gagaidiyadi moe takinona vavasa be Yaubada ana \w matakoi\w*. Itoboine guinuwayadi gagaidi be nakae giyaidi madabokidi koguuinuwedi. Oo komi Parisi ami toovalugo ae? \pm \v 43 Komi Parisi, sinapu ame nakae latuwomi: Tapwaroro ana kaba tugúguna sinaena wowoina basekoina goi kootusobu bei tomota siyapaaliyemi. Aba maketi goi tomota sima sikatoomoyaemi. Ame guinuwayadi komi nuwomi sikabi. Tauna komi ami toovalugo ae? \v 44 Komi valiwoga geya ana kaba kinanamo nakae. Yatadi goi tomota siiketoiya go, geya siyagoiyeta tokámasa sobuyekoidi sikaaiyaka be sikibaibailidi. Oo komi Parisi ami toovalugo ae?’ \p \v 45 E Yeisu ina livalayana Yaubada ina \w Katukeda ana tolumavívita|lemma="Atukeda ana tolumavívita"\w* tayamo inove idigo kana, \pm ‘Tovatulúkwana, moe im livalayadi goi kai nakae kutagiwoima.’ \m \v 46 E Yeisu kana, \pm ‘Komi Yaubada ina Katukeda ana tolumavivitayao nakae. Lovina badabadaidi tomota koovinidi go, lovinayadi moe kónana moumoudi nakae itoomatedi go, geya kada tayaamo vaita kovinidi geya. Oo komi nakae ami toovalugo ae? \v 47 E komi latuwomi tomota siyapaliyemi bego komi todedevimi, tauna mami uyáwana Yaubada ina \w tokabivalavala\w* adi valiwoga adi kaba kinana polapola kowoodugudi go, tokabivalavalayadi komi tubumiyao geya sikabikaonedita, go sem sikaumatedi! E komi nakae geya kokabikaonedita! Oo komi ami toovalugo ae? \v 48 Tauna tubumiyao idi guinuwa goyogoyoidi bogina koyagoidi be kokamoitamoedi. Tokabivalavalayadi kidi tubumiyao sikaumatedi go, komi bego adi valiwoga adi kaba kinana polapola kowoodugudi. \v 49 Ame pasina tauna boi nimatu Yaubada mana nanamsa gagaina komi manumi idigo kana, \pi2 “Guna tokabivalavala be guna \w vamoleyanayao\w* aetunedi siwo yaimi. Maniyedi bei kokaumatedi go, maniyedi bei koyogedegededi.” \pmo \v 50 Moe bego tokabivalavala liliudi ikaikaidi adi dau boi nimatu poyapoya ana kaba vatowo goi go, ima ame tuta moe komi be nakae tomota komi nakae imi puwoya. \v 51 Nakae Ebeli\x †a \xo 11:51 \xt Abv 4:8.\x* ina kámasa ima Sakarayau\f ‡ \fr 11:51 \fk Sakarayau\ft : Ame Sakarayauyana moe Yaubada ina tokabivalavala. Ame geya Iyoni tamana geya.\f*\x †b \xo 11:51 \xt Sak 1:1; 2Te 24:21.\x* ina kámasa, Sakarayauyana boi nimatu \w aba kasala\w* be Vada Kimaasabaina go, nauyayanaidi goi tubumiyao sikaumate. Ame alatuuwokoimi moitamo konōve: Tomota komi be nakae toogoyoidi komi nakae tokabivalavalayadi idi kámasa moe imi puwoya! \pm \v 52 Komi Yaubada ina Katukeda ana tolumavivitayao, nanamsa Yaubada manuna moe vada nakae go, ana ki bogina kokabi. Komi itoboinemi vadayana kokatupáeve, e tomota kovatulukoidi. Ago komi geya latuwomi kosiu go, avatauwa neta latuwodi sisiu nanamsayana siyagoi, komi kosanabodedi. Oo ami toovalugo ae?’ \p \v 53 Yeisu ina bóbwara ilukavave, itáoya vadayana goi isowóduwo amo dadavayana ikalave go, kidi Yaubada ina Katukeda ana tovatulukwanayao be Parisi sivatowo Yeisu sivakaleye makimaki be lumadádana goi dogoi badabadaidi manudi sivakakone. \v 54 Tauyadi sipoikíkina bego Yeisu sikatutao bei toinina ina bóbwara goi itoboinedi siwowoko. \c 12 \s1 Yeisu ina katumátala // be ina kipáiwala senao yaidi goi \r (Madiu 10:19-20,26-33) \p \v 1 Tuta amo goi boda gagaina toina nakona aivina tausani bogina sitaligógana, tauna sivatuvagivagígina. Go \w Yeisu\w* ibibilágata ina \w tovatotowanayao|lemma="Tovatotówana"\w* yaidi idigo kana, \pm ‘Ami dodōkana kidi \w Parisi\w* idi \w isti\w* goi. Istiyana moe idi pola. Tauyadi sinuwonúwana idi numisa polapola itoboinedi sivamou.\x † \xo 12:1 \xt Mad 16:6; Mak 8:15.\x* \v 2 Go kaga vamoounina, nava Yaubada bei ikaiwoduwe, e tomota liliudi sigite. Kaga tomota sikamomouye, nava bei Yaubada italavaite, e tomota liliudi sinove.\x † \xo 12:2 \xt Mak 4:22; Luk 8:17.\x* \v 3 Tauna kaga mamaníwana goi kokanasiinamoe, e mavada goi tomota bei sinove. Kaga nakae vada sinaena goi kookului, nava bei vada yatana goi sitalavaite tomota liliudi yaidi. \pm \v 4 E segowo, ame alatuuwokoimi konōve: Tauyadi itoboinedi wowomi sikauumatedi taabu komatooitēdi. Nakona wowomi sikaumatedi go, namliyeta geya tuwaina itoboinedi siyogedegedemi. \v 5 Bei akatumatalimi avatau komatoite. Avatau neta itoboine ikaumatemi namliyeta mana lovina itoboine ilavemi kosou \w asagabugabu\w* goi kokaiyaka. Ame alatuuwokoimi konōve: Moe Tauyana komatōite! \v 6 Aba kinana tamo aguinuwe bei koyagoi itoboinemi geya komatoitedita. Sine ainima maisadi giyaina ae? Go geya kada tayaamo bei Yaubada inuwoilave geya. \v 7 Komi nakae. Geya inuwoilavemita, go sem kunumi liliuna dabami goi adi badabada nakae bogina iyagoidi. Tauna taabu koomatōita. Komi Yaubada konana nakae gagaina namliyeta sine. \pm \v 8 E ame alatuuwokoimi konōve: Avatauwa neta tomota matadi goi sikamoitamoegu, \w Tomalatomota\w* nakae, Yaubada ina \w aneroseyao|lemma="Anerose"\w* matadi goi bei ikamoitamoedi. \v 9 Go avatauwa neta tomota matadi goi silawoiwoiyegu, e Tomalatomota nakae, Yaubada ina aneroseyao matadi goi bei ilawoiwoiyedi. \v 10 Avatauwa neta Tomalatomota sitagiwoi, e adi nuwotao bei sibabane. Go avatauwa neta \w Baloma Kimaasabaina\w* sitagiwoi, e adi nuwotao geya sibabaneyeta.\x † \xo 12:10 \xt Mad 12:32; Mak 3:29.\x* \pm \v 11 E tutayana siyoisimi simemi \w Diyuu idi kaba tugúguna\w* goi o madisitireti o tolovina matadi goi bego siekotuyemi, taabu konuuwotūkala manakaemi bei kobóbwara o manakaemi bei kotasigimi o kaga kobobore.\x † \xo 12:11 \xt Mak 13:11; Luk 21:14-15.\x* \v 12 Moitamo. Kina Baloma Kimaasabaina tuta amo goi bei ivatulukoimi manakaemi itoboinemi kobóbwara.’ \s1 Livalakaibala matakónana be aiguyau manudi \p \v 13 E bodayadi yaidi goi tomota tayamo ikaaiyaka, e Yeisu ilatuwoko idigo kana, \pm ‘Tovatulúkwana, tuwowogu kulatuwōko tamama ina kaba lovina ame tuta ikiwotai bei yau guna kaiguyau ivinigu.’ \pm \v 14 ‘Naveya, yau geya vatau tayaamo ivayokoigu yau imi kaba lovina manuna atakinoimi’, Yeisu kaena. \p \v 15 E bodayadi ilatuwokoidi idigo kana, \pm ‘Ami dodōkana! Matakónana liliudi goi korugwausīmi. Nakona ma konami badabadaidi go, geya konamiyadi pasidi bego yawoimi toina kobabane geya. Tauna ami dodōkana!’ \p \v 16 E livalakaibala esaesa manuna ilatuwokoidi idigo kana, \pm ‘Tayamo toesaesa ina tánuwo iloboina. \v 17 Tuwo tauyana toinina inuwonúwana kana, \pi2 “Yau geya agu sanalamo gagaina guna \w witi\w* manuna, tauna bei manakaegu?” \pmo \v 18 Idigo kana, \pi2 “Bei ame nakae aguinuwe: Guna sánala bei atauwedi. Ikavava, sánala gagaidi ayowóidi, e amoko goi yau guna witi be konagu ayatoidi. \v 19 Ayatoidi ikavava, bei toinigu alatuwokoigu kagu, ‘Uyagu! Itoboinegu awaiwasi, akáika, anim, nakae auyáwana unana yau bogina magu vayakúyana gagaina toina tala maanawena manuna!’” \fig Toesaesa ina sánala ikayaoda|src="C078psgr.tif" size="col" ref="12:16-19" \fig* \pmo \v 20 Go kina Yaubadayana idigo kana, \pi2 “Yaaluwoim! Sabamgo ame goi kom yawoim \w akuliuye\w* go, konamyadi bogina kwatubaayasidi avatau bei ikabidi? Bei kom geya!” \pm \v 21 Nakae bei isowóduwo komi yaimi neta komi imi esaesa kovagugunidi toinimi manumi go, Yaubada yaina geya imi esaesamo.’ \p \v 22 E Yeisu ina tovatotowanayaoyadi ilatuwokoidi idigo kana, \pm ‘E moe pasina tauna ame alatuuwokoimi konōve: Yawoimi manudi taabu konuwokuubukūbu kami, \pi2 “Kaga bei kakáika?” \pmo O wowomi manudi kami, \pi2 “Kaga bei kalosi?” \pmo \v 23 Moe moitamo. Yawoida moe dogoi gagaina namliyeta awoinu. Nakae wowoda dogoi gagaina namliyeta kwama. \v 24 Boyoboyo konuwoleleuyēdi. Kidi geya sibagubágula. Geya sidiibayoya. Geya adi tukunumo nakae geya adi sanalamo go, kina Yaubada ivaakanidi. Go komi kónana gagaimi Yaubada yaina namliyeta manuwoyadi. Tauna neta Yaubada imatakaavatedi, manakae? Bei komi nakae imatakavatemi? Nakae. \v 25 Manakae? Avatau yaimi goi itoboine ina nuwokubukubu goi yawoina ikimamanave? Geya ae? \v 26 Tauna neta tayamo dogoi giyaina amo nakae geya itoboinemita koguinuwe, kaga unana dogoi liliudi manudi konuwokubukubu? \pm \v 27 Senina adi tabo manuna konuwonūwana. Sitabo go, geya sipooisógana, nakae adi kwama geya sigilugíluma. Go ame alatuuwokoimi konōve: Seninayadi kaausaraidi toidi namliyeta Solomoni ina esaesa ana \w káeyana\w* madabokina, nakae ana kwama be ana pasapasa madabokidi iilosidi.\x † \xo 12:27 \xt 1To 10:4-7; 2Te 9:3-6.\x* \v 28 E náuna dogoi giyaidi. Ame sididi go, itomo tomota silabudi sigabudi. Naunayadi dogoi giyaidi go, Yaubada ivaapasedi ae? Tauna neta naunayadi ivaapasedi, manakae? Komi nakae kónana gagaimi, ami kwama bei ivinimi gea geya? Bei ivinimi! Komi to moitamo geya konumisedokoiguta ae? \pm \v 29 Tuwo komi taabu yawoimi madabokina áika be nim goi kotaagonēdi, nakae manudi taabu konuwokuubukūbu. \v 30 Moitamo. Ame dogoiyadi goi kidi \w Totuyoyowo\w* liliudi yawoidi madabokina sitaagonedi go, tauyadi Yaubada sitamogemogeye. Aiyuwoina Tamada bogina iyagoimi. Neta kaga nakae kokiseeyeseye, bei ivinimi. \v 31 Tauna taabu yawoimi madabokina kotaagonēdi dogoiyadi goi, go sem yawoimi madabokina kotagonēdi \w Yaubada ina kalibúbuna\w* yaina goi be moe dogoiyadi liliudi ivinimi. \pm \v 32 Komi guna \w sipiyao|lemma="Sipi"\w* nakae. Geya kobadebadeta go, Tamada bogina ikinavemi bei ina kalibúbuna ivinimi. Tauna taabu koomatōita. \v 33 Kōna konami kokaigimonēdi go, maisadi kokabīdi tookaidi yaidi kokaiguyauyēdi. Moe nakae mani ana saisaira kowoodugudi go, saisairayadi geya sidaureta, tauna imi esaesa ikaiyako vata. O tadigo kada, “Yábana esaesaina kobabanedi go, geya ikavaveta.” Amoko goi tovaináwana geya itoboineyeta ima ivainao be manumánuwo geya itoboinedita sikaigoyai. \v 34 Moitamo. Nako goi imi esaesa ikaaiyaka, moeko goi atemi nakae ikaaiyaka.’\x † \xo 12:34 \xt Mad 6:19-20.\x* \s1 Mada katubayasi tayokabūbuna // Yeisu ina kaluvilamna manuna \r (Madiu 24:45-51) \p \v 35 Yeisu tuwaina kana, \pm ‘Komi ma paiwaimi be mami rampa tuvaniinimidi koyokabūbuna kokaaiyāka\x † \xo 12:35 \xt Mad 25:1-13.\x* \v 36 koroto tayamo ina \w pakonayao|lemma="Paakonina"\w* nakae. Ina pakonayaoyadi idi tomoya ina kaluvilamna nai aikanina goi situuyaosi bego tutayana ima ikaukeyakeya, itoboinedi mainao totom sikatupáeve.\x † \xo 12:36 \xt Mak 13:34-36.\x* \v 37 Amo pakonidiyadi adi dedevina bogina sibabane neta idi tomoyayana ima ibabanedi siyauyáusa. Moe moitamo go, ame alatuuwokoimi konōve: Tomoyayana paisewa ana kwama bei ilosi namliyeta ina pakonayaoyadi ilatuwokoidi situsobu. Ikavava, bei ima avadi ivaideda sikáika. \v 38 Niga neta bunatoina o botomotomo goi bei ima go, moe nakae ibabanedi, e amo tauyadi adi dedevina bogina sibabane. \v 39 E ame konuwookavāte: Neta toni vada bogina iyagoi ava tuta tovaináwana bei ima bego ina vada isiu, mana katubayasi imaaitula, e bei tovainawanayana geya itoboineyeta ina vada goi isiu.\x † \xo 12:39 \xt Mad 24:43-44.\x* \v 40 Komi nakae mami katuubayasi koyokabūbuna unana Tomalatomota bei ivatoopemi. Tauna bogina go, mami katubayasi kokaaiyāka.’ \m \v 41 E kina \w Pita\w* idigo kana, \pm ‘Tomoya, moe livalakaibalayana kai ametava kulatuuwokoima gea boda liliudi nakae kulatuuwokoidi?’ \m \v 42 Tuwo Tomoyayana idigo kana, \pm ‘Livalakaibalayana moe komi manumi be nakae tomota liliudi manudi neta komi tomoya ina pákwana tayamo nakae. Pakoninayana \w aba numisa\w* be nakae torugwáuta mana nanamsa. Tuwo ina tomoya bei ivayoko kina ina pakonayao adi tovakumgo, bei maliyalina tamo tamo tuta ana toboine goi avadi iivinidi sikakáika. Ikavava, tomoyayana ina. \v 43 Niga bei ikaluvilamna ima go, neta amo pakoninayana ibabane iguuinuwe nakae boi bogina ilatuwoko, e ana dedevina bei ibabane. \v 44 Ame abóbwara moitamo yaimi konōve: Tomoyayana ina pákwana bei ivayoko konana liliuna adi tomatakavata. \pm \v 45 Go nakona amo pakoninayana nuwona goi inuwonúwana kana, “Guna tomoya ikaimúmuna ikaluvila.” Tuwo ivatowo tomoyayana ina pakonayao, koroto be vevina, iilauidi go, áika besobeso gagaidi iguuinuwedi be nakae \w oine\w* inimnim ginagina iiyaluwo. \v 46 Go ina tomoya ina kaluvilamna geya iyagoiyeta, ava maliyalina o ava tuta bei ima. Tauna bei ivatoope. Ago tutayana ima, ina pakonayana bei iboboyuwe go, tauyadi geya idi numisamo adi dadava goi iyato ikaaiyaka. \pm \v 47 E amo pakoninayana ina tomoya ina nuwonúwana bogina iyagoi go, geya ikatubayasiyeta nakae geya iguinuweyeta kaga nakae ina tomoya latuwona, tuwo ina tomoya bei idabi gagaina. \v 48 Ego avatauwa neta tomoya ina nuwonúwana geya siyagoiyeta go, idi guinuwa pasina itoboine dábina sibabane, e adi dabinayana giyaina bei sibabane. \pm E nakae avatauwa neta adi kaiguyau gagaina Yaubada ivinidi, latuwona aiguyauyana siepaisewedoko Tauyana manuna. Avatauwa neta adi kaiguyau gagaina toina goi Yaubada inumisedi, e latuwona adi kaiguyauyana siepaisewedoko gagaina toina.’ \s1 Yeisu ima bego livisi ime \r (Madiu 10:34-36) \p \v 49 Yeisu tuwaina kana, \pm ‘Ama bei yeu alave poyapoya goi go, latuwogu toina yeuyana ame tuta bogina iisabenínima. \v 50 E gedageda gagaina toina bei ababane go, moe gedagedayana kónana moumouna nakae itomategu ana kadókana gedagedayana bogina ikavava.\x † \xo 12:50 \xt Mak 10:38.\x* \v 51 Manakae? Konuwonúwana bego ama poyapoya ame goi bei tuboina avinimi? Ame alatuuwokoimi konōve: Moe nakae geya, go sem ama livisi avinimi. \v 52 Ame moitamo. Ame be nakae tuta simamaima bodayauwo tayamo yaidi goi tomota adi tainima nakae numisa yau yaigu pasina silivisi, adi taito silivisi adi taiyuwo yaidi goi. Nakae adi taiyuwokova silivisi adi taito yaidi. \v 53 Adi livisiyana ame nakae: Koroto ma tamana silivisi, vavina ma sinana silivisi, vavina ma yaona vavina silivisi.’\x † \xo 12:53 \xt Mik 7:6.\x* \s1 Kélava ana kaba kinana manuna \r (Madiu 16:2-3, 5:25-26) \p \v 54 E boda nakae ilatuwokoidi idigo kana, \pm ‘Tutayana gaota kogite koiboga goi italaabobou, komi mainao kodigo kami, \pi2 “Kúwana imamaima.” \pmo Tuwo nakae isowóduwo. \v 55 Tutayana youya kogite itowotowo, komi kodigo kami, \pi2 “Kamokamómwaya iyata.” \pmo Tuwo nakae isowóduwo. \v 56 Komi tonumisa polapola! Yábana be poyapoya adi kaigigita itoboinemi kodovatusidi bei adi yagoina koyagoidi go, manakae? Kaga kaga sisowóduwo tuta ame goi Yaubada iguuinuwedi adi kaigigita geya itoboinemita kodovatusidi bei adi yagoina koyagoidi ae? \pm \v 57 E kaga unana toinimi geya kodovatusita nako guinuwa kiboobosina? \v 58 Moitamo. Tutayana imi kaleya taiyao kononoina kotu ana totakínona manuna, kopoikikina makimāki bei imi bágala kokitotomōi, govila bei tauyana ibiusalesalemi kotu ana totakínona yaina. Ago totakinonayana bei ina tovaita ilatuwoko ikabimi, deri goi ivaisiumi. \v 59 Ame alatuuwokoimi konōve: Amoko goi geya koosowóduwo ana kadókana imi rowaga madabokiina koyotuli.’ \c 13 \s1 Tomota itoboinedi situgavila, govila bei sivailai \p \v 1 E tomota maniyedi tuta amo goi sikaaiyaka, da Galili valedi sitalavaite \w Yeisu\w* yaina goi sidigo kadi, \pm ‘Da Galili maniyedi idi vininabeso sikaasaledi Yaubada yaina go, Pailato ina lovina goi ina tovayaviyayao sina tokasalayadi sikaumatedi.’ \m \v 2 Go kina Yeisu idigo kana, \pm ‘Manakae? Konuwonúwana bego amo da Galiliyadi amo nakae sivailai, tauna tauyadi toogoyoidi toina Yaubada matana goi namliyeta da Galili madabokidi ae? \v 3 Ame alatuuwokoimi konōve: Moe nakae geya, go sem kotugavīla, govila bei komi madabokimi nakae kovailai. \v 4 Aiyuwoina tomota 18 boi Siloam\f ‡ \fr 13:4 \fk Siloam\ft : Ame asa tayamo giyaina Yerusalema goi. Asayana nakona bwae nikuunikuna tayamo yoina Siloam kikina.\f*\x † \xo 13:4 \xt Iyo 9:7,11.\x* Yerusalema sinaena goi sikaaiyaka go, vada maanawena isou ikaumatedi. Manakae? Konuwonúwana bego kidi idi goyo ivakaigaga Yaubada matana goi namliyeta kidi Yerusalema ana tokaiyakoyao madabokidi, tauna moe nakae tauyadi 18 sivailai ae? \v 5 Ame alatuuwokoimi konōve: Moe nakae geya, go sem kotugavīla, govila bei komi madabokimi nakae kovailai.’ \m \v 6 E livalakaibala ame Yaubada ina liuna manuna ilatuwokoidi idigo kana, \pm ‘Koroto tayamo ina \w oine\w* tanuina goi keukeu ibaguli. Tuta tuta ina alovayana keuwoina iilusala go, geya keuwoinamo. \v 7 E ina tanuwoyana ana torugwáuta ilatuwoko idigo kana, \pi2 “Gwa, tala aito bogina amamaima ame alovayana keuwoina aalusala go, tuta liliuna geya keuwoinamo. Tauna kutalāi isou. Kaga ana dedevina alovayana ikaaiyaka? Geya, go sem alovayana pasina poyapoya dedevina bei ikavavaluge.” \pmo \v 8 E kina go torugwautayana idigo kana, \pi2 “Tomoya, tuwo. Tala ame nakae kwalāve. Ikaaiyaka ana kadókana unana goi giyaina aeli be mosamosa ayato ana bíbina ana vaita manuna. \v 9 Neta tala imamaima ikéuwo, dedevina ikaaiyaka, go geya, bei atalai isou.”’ \s1 Sabati goi Yeisu vavina // maana katówana ikideedevine tetelina \p \v 10 E Yeisu \w Sabati\w* tayamo \w Diyuu idi kaba tugúguna\w* goi isiu ivaatulúkwana. \v 11 Ivaatulúkwana go, vavina tayamo ikaaiyaka, \w dimoni\w* pasina atówana tayamo iyoisi, tuwo tala 18 goi isaaluyou; geya itoboineyeta ivatotóyoma. \v 12 E vavinayana isaaluyou go, Yeisu igite, tuwo iduduwe ima ilatuwoko idigo kana, \pm ‘Namoya, im katówana goi Yaubada bogina italigeim.’ \m \v 13 Tuwo nimana iyatoidi vavinayana goi, e mainao itáoya dókana go, Yaubada ina togaga ana \w káeyana\w* ikamoitamoe. \v 14 Go kina aba tugugunayana ana tolovina gamona igoyo unana moe Sabati goi Yeisu ikidedevina. Tauna boda ilatuwokoidi idigo kana, \pm ‘Maliyalina ana badabada ainima tayamo sikaaiyaka itoboine bei kita tapaaisewa.\x † \xo 13:14 \xt Tat 20:9-10; Atu 5:13-14.\x* Tauna amo maliyalinayadi goi kōma bego ami kidedevina kobabane go, maliyalina tayamo goi taabu kopaaisēwa; maliyalinayana moe Sabati.’ \m \v 15 Go kina Tomoyayana idigo kana, \pm ‘Komi tamogemogemi! Komi tamo tamo Sabati goi kona imi bulumakau be imi \w ase\w* kotaaligeidi idi vada goi konavedi kovanimdi ae? \v 16 E ame vavinayana Eberamo tubuna tayamo go, tala 18 goi bogina Kaleya iyowo. Manakae? Sabati goi itoboine tauyana ana yówana goi Yaubada italigei gea geya? Itoboine ae?’ \p \v 17 Ago Yeisu ina livala goi ana tovakaleyayao igieomaemaedi. Go kidi bodayadi madabokidi Yeisu ina guinuwa kaausaraidi liliudi pasidi siiuyáwana. \s1 Livalakaibala Yaubada ina kalibúbuna manuna: // Ina bodayauwo isáila \r (Madiu 13:31-33; Maki 4:30-32) \p \v 18 E tauna ilatuwokoidi idigo kana, \pm ‘\w Yaubada ina kalibúbuna\w* sinaena goi ina bodayauwo adi vaituwo nakonakae? O kaga goi bei akatutuko? \v 19 Ana kaigigita alova tayamo kutukutuna giyaina toina nakae. Kutukutuyana koroto tayamo ikabi, ina ina tánuwo goi ibaguli. Niga itabo, ibíbina, imalakalova, imatuwo go, mánuwo sina laonina goi idi vátala siyowóidi.’ \m \v 20 Aiyuwoina idigo kana, \pm ‘Yaubada ina kalibúbuna sinaena ina bodayauwo adi vaituwo kaga goi bei akatutuko? \v 21 Ana kaigigita \w isti\w* nakae. Vavina tayamo ana isti ikabi, ana parawa gagaina toina goi ipopoli. Ipopoli ikavava, iyato ana kadókana istiyana isiu parawa madabokina goi ipaisewa, tauna ibíbina gagaina.’ \s1 Livalakaibala Yaubada ina kalibúbuna manuna: // Ina bodayauwo idi siu manuna \r (Madiu 7:13-14,21-23) \p \v 22 Tuwo Yeisu ivanibiníbita asa tamo tamo gagaidi be giyaidi goi ivaatulúkwana go, nava inonoina Yerusalema manuna. \v 23 E ivanibiníbita go, tomota tayamo ima idigo kana, \pm ‘Tomoya, manakae? Nakona tomota adi taiyuwomo adi yava bei sibabane ae?’ \m E Yeisu kana, \pm \v 24 ‘Yaubada ina kalibúbuna ana siu imoumou kedavapola totomna giyaiina ana siu nakae. Ame alatuuwokoimi konōve: Tomota badabadaidi ituli ta kenao siilusala bego sisiu go, geya itoboinedita bei sisiu. Tauna kokokōila kedavapola totomna giyaiina goi Yaubada ina kalibúbuna kosīu. \pm \v 25 Aba gita aguinuwe. Toni vada itáoya totom bogina ikatunibode go, moetala goi kootáoya be kovatowo niboda kokaukeyekeye kami, \pi2 “Tomoya, manuma totom kwatupāeve kasiu!” \pmo Go amo tutayana kina tomoyayana bei idigo kana, \pi2 “Komi tauyami geya ayagoimita nakae geya ayagoiyeta komi nako tomotaimi.” \pmo \v 26 Go komi bei kodigo kami, \pi2 “Bogina kuyagoima. Boi taiyao takakáika be tanimnim be ima kasa goi kuvaatulúkwana!” \pm \v 27 Go kina tomoyayana bei idigo kana, \pi2 “Ame alatuuwokoimi konōve: Komi tauyami geya ayagoiyeta nako goi koma. Komi goyo ana toguinuwa liliumi, kosīya!”\x † \xo 13:27 \xt Sam 6:8.\x* \pm \v 28 Yaubada bei ivalilivemi kona asa ituli goi go, amoko goi bei kotaiya vata, nakae salami kokakaavatedi komatamaimaita\x †a \xo 13:28 \xt Mad 22:13, 25:30.\x* tutayana Eberamo, Aisake, Yakobo be nakae Yaubada ina \w tokabivalavala\w* liliudi kogitedi Yaubada ina kaba kalibúbuna goi siitusobu sikakáika.\x †b \xo 13:28 \xt Mad 8:11-12.\x* \v 29 Ago \w Totuyoyowo\w* poyapoya ana madabokina goi, bomatu be koiboga goi, nakae yawéyana be youya goi, bei sima Yaubada ina kaba kalibúbuna goi sisiu sikaaiyaka go, situsobu áika manuna. \v 30 Go konōve. Maniyedi ame tuta toolagaidi go, nava bei tauyadi toosobudi. Ago maniyedi ame tuta toosobudi go, nava bei tauyadi toolagaidi.’\x † \xo 13:30 \xt Mad 19:30, 20:16; Mak 10:31.\x* \s1 Yeisu itoboine Yerusalema goi ikámasa \r (Madiu 23:37-39) \p \v 31 Moe tutayana goi \w Parisi\w* maniyedi sima Yeisu yaina sidigo kadi, \pm ‘\w Erodi\w* latuwona ikaumatem,\f ‡ \fr 13:31 \fk Erodi latuwona ikaumatem\ft : Nakona ame Parisi latuwodi Yeisu sivaite, tauna tauyana silatuwoko bego isiya. O nakona Parisiyadi sipola; latuwodi Yeisu sikatumatoisi bego isiya ina Yudiya. Amoko goi Yerusalema adi tolovina gagaidi itoboinedi siyoisi.\f* tauna kūna. Ame asayana kwalāve.’ \m \v 32 Yeisu idigo kana, \pm ‘Erodi geya basabasainamo. Kōna kolatuwōko kami, \pi2 “Kunovēgu. Ame be itomo dimoni tomota naagovaidi goi avatapiyedi be tomota akidedevinedi. Ago koneiyuwe guna nuwonúwana alukavave.” \pmo \v 33 Go tuwo, Yaubada ina tokabivalavala geya itoboineyeta Yerusalema moetala goi ikámasa, tauna itoboine ame be itomo be koneiyuwe anonoina Yerusalema goi. \pm \v 34 Oiyoi komi da Yerusalema e! Boi Yaubada ina tokabivalavala kokauumatedi. Nakae ina lobutu ana tolokoina ietunedi siwo yaimi goi go, gurewa goi kokaumatedi. Tuta liliuna latuwogu bego natumiyao alamgogoidi nakae kamkam bovavina natunao panepanena goi ilamgogoidi go, komi kokatae. \v 35 Konovēgu. Imi vada\f ‡ \fr 13:35 \fk Imi vada\ft : Ame livalayana da Giriki niyadi goi geya imavadeta. Ana yagoina aiyuwo, tayamo moe Yerusalema go, tayamo moe Yaubada ina Vada Kimaasabaina.\f* Yaubada ikalave, itugavile. Ame alatuuwokoimi konōve: Geya tuwaina bei kogitemneigu ana kadókana kodigo kami, \b \qc “Tauyana \w Yauwe\w* yoina goi imamaima \w kaaipakuna\w*!”’\x † \xo 13:35 \xt Mad 21:9; Mak 11:9; Luk 19:38; Iyo 12:13.\x* \qr Same 118:26 \c 14 \s1 Yeisu ina Parisi ina vada goi: // Koroto tayamo ikideedevine tetelina \p \v 1 Tayamo \w Parisi\w* adi tovakumgo \w Sabati\w* goi \w Yeisu\w* iduduwe ima ina vada áika manuna. Niga tutayana ina vadayana goi isiu, Parisi be Yaubada ina Katukeda ina tonanamsayao nakae sikaaiyaka Yeisu sigiitedoko neta lovina tayamo ikapipilave. \v 2 Go tayamo koroto aena nimana situbusapasápala go, Yeisu matana goi ikaaiyaka. \v 3 Go kina Yeisu Yaubada ina \w Katukeda ana tolumavivitayao|lemma="Atukeda ana tolumavívita"\w* be Parisi ilatuwokoidi idigo kana, \pm ‘Manakae? Mada tagona Sabati goi takidedevina gea geya?’ \m \v 4 E kidi go tauyadi situgau. Tuwo korotoyana nimana kina Yeisu iyoisi, korotoyana ikidedevine. Ikavava, ietune ina ina kasa. \v 5 Ietune ikavava, itugavila, tauyadi ilatuwokoidi kana, \pm ‘Neta Sabati go, komi avatauwa neta natumi o imi bulumakau bobosiu goi isouye, manakae? Bei mainao kobulagasi, gea geya? Geya, bei kobulagasi.’\x † \xo 14:5 \xt Mad 12:11.\x* \m \v 6 Go ina livala pasidi tauyadi sopadi ikaupatudi. \s1 Yeisu ina Parisi ina vada goi: // Ivatulukoidi wowoina basekoina // áika goi manuna \p \v 7 E tomota áika sinaena goi Yeisu iigitedi wowoina basekoina sikiinavedi be siitusobu, tuwo livalakaibala tayamo ilatuwokoidi idigo kana, \pm \v 8 ‘Tutayana toni káika iduduwem nai ana káika manuna, kūna go, taabu wowoina basekoina goi kuutusōbu, govila bei tomota tayamo toolagaina toina kina toni káika iduduwe ima.\x † \xo 14:8 \xt Abi 25:6-7.\x* \v 9 Tuwo kom be tolagainayana ami toduduwo bei ima ilatuwokoim kana, \pi2 “Kutāoya bei ame tauyana kutagōne im kaba tusobu goi itusobu.” \pmo Tuwo kom mam omayamaya bei kutáoya kuna aba tusobu toluyena goi. \v 10 Go sem tutayana toni káika iduduwem, kūna go, aba tusobu toluyena goi kutusōbu bego tutayana am toduduwo ima, bei ilatuwokoim idigo kana, \pi2 “Siyagu, kūma baseko dedevina toina goi kutusōbu.” \pmo Amo tutayana toyoko liliudi matadi goi kom aba taimámina. \pm \v 11 Livalakaibala ame ana masi bego avatauwa neta toinidi sikilagalagasidi, e niga Yaubada bei ikisobuyedi. Go avatauwa neta toinidi sikisobusobuyedi, e niga Yaubada bei ikilagasidi.’\x † \xo 14:11 \xt Mad 23:12; Luk 18:14; Yem 4:10; 1Pi 5:6.\x* \p \v 12 E Yeisu toni vada ilatuwoko idigo kana, \pm ‘Tutayana neta dine o lavilavi goi áika kuguinuwe, semowo o tuwowomowo o osemowo o toesaesa taabu kuduuduwēdi, govila bei kidi nakae áika manuna siduduwem be moe im katumapu bogina kubabane. \v 13 Go sem tutayana áika gagaina kuguinuwe, tookaidi, tokaituko, topem be tokebo kududuwēdi sima sikáika. \v 14 Moe tauyadi geya itoboinedita im yabobona sikatumapu, tauna am dedevina bei kubabane. Ame moitamo. Am katumapu \w tokibóbwata\w* adi taoyamna ana tuta goi bei Yaubada ivinim.’ \s1 Yeisu ina Parisi ina vada goi: // Ivatulúkwana áika gagaina // Yaubada ina kalibúbuna goi manuna \r (Madiu 22:1-14) \p \v 15 E koroto maniyedi taiyao sikakáika go, tayamo yaidi goi Yeisu ina livala amo inovedi, Yeisu ilatuwoko idigo kana, \pm ‘Avatauwa neta Yaubada ina kaba kalibúbuna goi bei sikáika, adi dedevina bei sibabane!’ \m \v 16 E Yeisu ilivalakaibala kana, \pm ‘Tayamo koroto áika gagaina iguuinuwe. Boda badabadaidi iduduwedi aikayana manuna. \v 17 Ikatubayasi ikavava, áika ana tuta goi ina \w pákwana\w* ietune ina tomotayadi bogina iduuduwedi ilatuwokoidi kana, \pi2 “Bogina sivaideda, kōma!” \pmo \v 18 Ago madabokidikova sivatowo sivakibala. Tayamo kana, \pi2 “Yau tánuwo makaitaga agimone, itoboine ana agite. Akawanoi yaim kutagonēgu aikayana goi geya awoita.” \pmo \v 19 Koroto aiyuwoina kana, \pi2 “Bulumakau yawou bogina agimonedi. Ame bei ana aepaisewekonedi. Akawanoi yaim kutagonēgu aikayana goi geya awoita.” \pmo \v 20 Koroto aitonina kana, \pi2 “Makaitaga anai. Moe pasina geya itoboineguta ao aikayana goi.” \pmo \v 21 Geya, tuwo pakoninayana ikaluvila ina ina tomoya ilatuwoko tomota idi katae manuna. Tuwo kina tomoyayana mana egamogamogu idigo kana, \pi2 “Woilīm kūna asa adi kenao liliudi goi tookaidi, tokaituko, tokebo, topem kwabīdi kumēdi sikáika!” \pmo \v 22 Tuwo pakoninayana ina nakae iguinuwe. Ikavava, ikaluvilamna ima ina tomoyayana ilatuwoko idigo kana, \pi2 “Tomoya, kaga liliuna kuudigedi bogina aguinuwedi go, nava im vada geya ikayaodeta.” \pi2 \v 23 Tomoyayana idigo kana, \pi2 “Asa kukalāve go, kusōu kūna enao gagaina goi kuutāoya, kedavapola liliudi goi tomota kuugitedi kutamyabīdi sima bego guna vada sivakayaodei!”’ \m \v 24 Yeisu kana, \pm ‘Ame moitamo. Ame alatuuwokoimi konōve: Geya tayaamo tomota boi mainao agimiiduduwe guna káika manuna bei ikáika.’ \s1 Yeisu ana sabokuli ana moumou manuna \r (Madiu 10:37-38) \p \v 25 E boda gagaina Yeisu siikitau go, itugavila bodayadi yaidi idigo kana, \pm \v 26 ‘Avatauwa neta sima yau yaigu bego simalatovatotówana go, idi matakoi tamadiyao, sinadiyao, monediyao, natudiyao, sediyao, niudiyao, e nakae toinidi yawoidi yaidi ivakaigaga namliyeta yau yaigu, geya itoboinedita bei simalatovatotówana yau yaigu. \pm \v 27 Avatauwa neta geya sitagoneta bei toinidi idi kerose sikavale\f ‡ \fr 14:27 \fk Idi kerose sikavale\ft : Livala ana talígava Luke 9:23 goi kugite.\f* be nakae sisabokuliyegu, geya itoboinedita bei simalatovatotówana yau yaigu.\x † \xo 14:27 \xt Mad 16:24; Mak 8:34; Luk 9:23.\x* \v 28 Itoboine mainao konuwonúwana sabokuli ana moumou manuna, neta itoboinemi kosabokuliyegu o geya. Guna nuwonúwana ataligei. Avatauwa komi yaimi goi neta latuwomi vada maanawena koyowo, mainao imi yógana kokatuyaivi bei koyagoi yoiyami vadayana koyowosave gea geya? Madabokimi ae? \v 29 Nakae koguinuwe, govila bei dako bogina koláui ikavava go, geya itoboinemita vada kolukavave, e toyoko liliudi sigitemi sivatowo sivaponuponuyemi \v 30 kadi, \pi2 “Ame korotoyana ivatowo vada iyowo go, geya itoboineyeta ilukavave.” \pm \v 31 O nakona tolovina tayamo mana tovayaviyayao 10,000 bego sina ituli ta tolovina mana tovayaviyayao 20,000 sivayaviyedi. Manakae? Bei tolovinayana inuwonuwana dókana gea geya? U. Mainao inuwonúwana kana, “Itoboinegu bei guna kaleyayao atogagasavedi o geya?” \v 32 Neta inuwonúwana geya itoboineyeta itogagasavedi, e ina kaleyayaoyadi nava aduwanau goi go, tolovinayana ana katumapu bei ietune ina ina kaleyayadi yaidi goi tuboina manuna ikawanoi. \pm \v 33 E tauna komi nakae. Itoboine sabokuli manuna konuwonúwana. Go neta geya kotagoneta bei konami liliudi kokalavedi, geya itoboinemita komalatovatotówana yau yaigu. \v 34 Tauna avatauwa komi neta latuwomi kosabokuliyegu go, geya latuwomi kokasalemi yau yaigu, e komi \w soroti\w* neta ina togaga bogina ikavava nakae. Soroti dedevina go, neta ina togaga ikavava, manakaena idedevinamna? Geya ae? \v 35 Geya basabasainamo bego poyapoya ikitogage o mosamosa taiyao tapopoli poyapoya ana togaga manuna. Tuwo kolaveyāmo moetala goi kokalāve.\x †a \xo 14:35 \xt Mad 5:13; Mak 9:50.\x* Avatauwa komi neta ma taaiyami, e guna livala konoovedōko.’\x †b \xo 14:35 \xt Mad 11:15, 13:9,43; Mak 4:9,23, 7:16; Luk 8:8; Nuw 2:7,11,17,29, 3:6,13,22.\x* \c 15 \s1 Livalakaibala aito Yaubada tomota sulaaigidi iluusaledi manuna \p \v 1 E \w takisi ana togogoyao|lemma="Takisi ana togogo"\w* be ituli ta toogoyoidi badabadaidi tuta liliuna simamaima \w Yeisu\w* yaina bei Tauyana sitaaiyakeke.\x † \xo 15:1 \xt Luk 5:29-30.\x* \v 2 Go kidi \w Parisi\w* be Yaubada ina Katukeda ana tovatulukwanayao nakae sima go, Yeisu siikului sidigo kadi, \pm ‘Ame tauyana toogoyoidi iuyaaonedi be taiyao sikakáika.’ \m \v 3 E tuwo kina Yeisu livalakaibala ame ilatuwokoidi idigo kana, \pm \v 4 ‘Neta koroto tayamo yaimi goi mana \w sipi\w* ana badabada 100 go, tayamo ivatagauye, manakae? Bei ina sipi 99 deedevidi udódana goi ikalavedi sikaaiyaka go, ina ina sipiyana taagáuna ilusale ana kadókana ibabane, gea geya? \v 5 U, nakae. Iilusale, iilusale ana kadókana ibabane. Tutayana ibabane, bei ikabi mana uyáwana ikavale. \v 6 Ikavale, ikaluvila ima ina vada go, senao be ina kasa tomotaidi iduduwedi kana, \pi2 “Guna sipi boi avaatagauye bogina ababane, tauna kōma taiyao tauyāwana!” \pm \v 7 Ame alatuuwokoimi konōve: Yábana goi bei nakae. Toogoyoina tayamo ina tugavila pasina yábana goi bei siuyáwana gagaina namliyeta 99 bego \w tokibóbwata\w* pasidi. Amo tauyadi sinuwonúwana kidi bogina tokibóbwata, tauna idi nuwonúwana bego tugavila tuwo. \pm \v 8 O nakona vavina tayamo neta mana mani ana badabada yawou go, tayamo ivatagauye, manakae? Bei ina rampa igabu, ina vada ikaidiyoyoi, e maniyana ilusaledoko ana kadókana ibabane? U, nakae. \fig Vavina ina mani ibabane|src="IB-04144psgr.tif" size="col" ref="15:8" \fig* \v 9 Tutayana ibabane, senao be ina kasa tomotaidi iduduwedi sima idigo kana, \pi2 “Guna mani boi avaatagauye bogina ababane, tauna kōma yau taiyao tauyāwana!” \pm \v 10 Ame alatuuwokoimi konōve: Yaubada ina \w aneroseyao|lemma="Anerose"\w* nakae. Tauyadi siuyáwana toogoyoina tayamo ina tugavila pasina.’ \m \v 11 E tuwaina idigo kana, \pm ‘Tayamo koroto natunao koroto adi taiyuwo. \v 12 Kina bogomane ima tamana yaina goi idigopopóita idigo kana, \pi2 “Tamagu, yau guna toboda kuvinīgu.” \pmo E tuwo moitamo tamanayana konana liliudi ikaiguyauyedi natunao adi taiyuwo yaidi goi. \pm \v 13 Go maliyalina maniyedi sikavava, bogomaneyana ina toboda madabokina ikaigimone. Ikaigimone ikavava, ina mani ikabi, itáoya asa ikalave go, ina ituli ta kasa aduwanau goi. Amoko goi ikaaiyaka go, uyawana owáowana goi ina maniyadi madabokiina ikavavaluge. \v 14 E ina mani madabokina bogina ilukavave mlina loga gagaina amo dadavayana goi isowóduwo go, kina bogina nima kaka ikaaiyaka. \v 15 Tuwo ina toni kasa tayamo yaina paisewa ikawanoiye. Ikawanoiye, e toni kasayana itagona, paisewa tayamo goyogoyoina ivini; ietune ina ina bao ivaavanidi. \v 16 Ina ivaavanidi go, loga ikámasa toina, tuwo latuwona toina bao avadi goyogoyoina goi ikáika gamona. Ikaawanoi tomota yaidi go, geya tayaamo kaga sivinivini. \v 17 E niga nukotona imavada kana, \pi2 “Tamagu ina topaisewao madabokidi maa kavadi gagaina go, yau ameko goi loga akamakámasa! \v 18 Bei atáoya ana tamagu yaina kagu, ‘Tamagu, bogina agoyo Yaubada yaina be nakae kom yaim. \v 19 Geya itoboineyeta bei tuwaina kuduuduwegu yau natum. Kuvayokōigu yau im topaisewa nakae.’” \pmo \v 20 Tuwo moitamo itáoya ina tamana yaina. \pm E nava aduwanau goi imamaima go, tamanayana ikandobala natuna igite, mana nuwokapisi ilokoina ina nukotona goi ivaayavau be iyowoi. \v 21 E kina natunayana idigo kana, \pi2 “Tamagu, bogina agoyo Yaubada yaina be nakae kom yaim. Geya itoboineguta bei tuwaina kuduuduwegu yau natum.” \pmo \v 22 Go tamanayana ina \w pakonayao|lemma="Paakonina"\w* ilatuwokoidi idigo kana, \pi2 “Woilīmi kōna kwama maanawena dedevina kokābi kōme natugu kovalōsi! \w Rini\w* kokābi, nimana goi kovalilīvi be sendoro kokabīdi aena goi kovalilivīdi! \fig Rini koroto nimana goi|src="HK00159B.TIF" size="col" ref="15:22" \fig* \v 23 Ikavava, kōna bulumakau bonatuna bobíbina koyōisi kokaumāte kovaipōlu. Ikavava, kōme takāika be tauyāwana \v 24 unana ame natugu boi ikámasa go, ame maa yawoina! Boi itagau go, bogina ababane. Tauna tauyāwana.” \pmo Tuwo moitamo sivatowo siuyáwana. \pm \v 25 E kina koroto ina botomoyayana tánuwo goi ikaaiyaka go, imamaima bogina ina vada goi ivakakana, vesi be láusa inovedi. \v 26 Tuwo tamana ina pákwana tayamo iduduwe ima ilumadade idigo kana, \pi2 “Amo kaga siguuinuwe?” \pi2 \v 27 “Siyam bogina ima go, mana dedevina tamam ikabimnei, tauna ilovina bulumakau bonatuna bobíbina siyoisi sikaumate siyamyana ana káika siguinuwe”, pakoninayana kaena. \pm \v 28 Go botomoyayana gamona igoyo toina, e geya latuwona vada isiu. E kina go tamanayana isowóduwo ina natuna yaina goi ikawanoi makimaki kana, \pi2 “Kusīu.” \pmo \v 29 Go kina botomoyayana kana, \pi2 “Iyaa! Tala maanawena manum apaaisewa. Talayadi goi geya tayaamo im lovina akapipilave go, yau \w goti\w* geya kuuvinigu bego segowo taiyao kakáika be kauyáwana. \v 30 E moe natumyana tomatagogoli yaidi goi im esaesa isikolakolave go, tutayana ima, im lovina goi bulumakau bonatunayana bobíbina siyoisi sikaumate ana káika manuna!” \pmo \v 31 Go kina tamanayana kana, \pi2 “Natugu, kom tuta liliuna yau taiyao. Konagu liliudi moe kom konam. \v 32 E amo siyam. Boi ikámasa go, ame maa yawoina. Boi itagau go, bogina ababane, tauna itoboineda áika taguinuwe be tauyáwana.”’ \c 16 \s1 Livalakaibala esaesa manuna \p \v 1 E \w Yeisu\w* ina \w tovatotowanayao|lemma="Tovatotówana"\w* nakae livalakaibala goi ilatuuwokoidi idigo kana, \pm ‘Tayamo toesaesa ikaaiyaka. Tauyana mana torugwáuta tayamo ina esaesa iruugwausi. E tomota sima toesaesayana yaina goi torugwáuta ina goyo sitalavaite sidigo kadi, \pi2 “Im torugwáuta im esaesa ikavavaalugedi.” \pmo \v 2 Tuwo ina torugwautayana iduduwe ima ilatuwoko idigo kana, \pi2 “Valem anove igoyo. Kūna guna esaesa rugwáuta bukina kwābi kūme kuvinimnēigu! Geya tuwaina guna esaesa kurugwausidi geya.” \pmo \v 3 E torugwautayana toinina yaina idigo kana, \pi2 “Rugwáuta ana paisewayana goi guna tomoya bogina bei ivalilivegu, tauna bei manakaegu? Geya itoboineguta paisewa moumouna aguinuwe. Ogu imayamaya bego tomota yaidi goi vaita manuna akawanoi. \v 4 Ee bogina ayagoi kaga bei aguinuwe bego tutayana rugwáuta ana paisewa goi ivalilivegu, tomota idi vada goi bei siuyaonegu.” \pm \v 5 Tuwo tomota tamo tamo madi rowaga ina tomoya yaina iduduwedi sima. Tayamo ima torugwautayana idigo kana, \pi2 “Aivina am rowaga guna tomoya yaina?” \pi2 \v 6 “Pútuma \w opo\w* ma bayaoidi 100”, korotoyana kaena. \pi2 “Im buki kukābi, kutusōbu go, woilīm kwaisobūye ima 50 kugīni!” torugwautayana kaena. \pmo Tuwo moitamo, nakae iguinuwe. \pm \v 7 Ituli ta torowaga ima torugwautayana idigo kana, \pi2 “E kom aivina am rowaga?” \pi2 “\w Witi\w* ma bayaoidi adi badabada 1,000”, korotoyana kaena. \pmo Torugwautayana idigo kana, \pi2 “Im buki kwābi go, kwaisobūye ima 800 kugīni!” \pm Tuwo nakae korotoyana iguinuwe. E nakae torugwautayana iguinuwe torowaga liliudi yaidi. \v 8 Tuwo tomoyayana ina torugwáuta polapolaina ina guinuwa valena inove, ina kabitam manuna iyapaliye. Unana da poyapoya idi guinuwa goi madi kabitam gagaina toinidi idi bodao yaidi namliyeta kidi mavada goi sikaaiyaka idi kabitam. Tauna torugwautayana iyapaliye. \pm \v 9 Ame yau alatuuwokoimi konōve: Da poyapoya idi esaesa goi tomota kovasiyanēdi bego tutayana kokámasa, aba kaiyaka vaatayaina goi bei siuyaonemi.\f ‡ \fr 16:9 \fk Siuyaonemi\ft : Ameko da Giriki niyadi geya imavadeta. Itoboineda kada, ‘Sedao siuyaoneda’ go, aiyuwoina itoboineda kada, ‘Yaubada bei iuyaoneda.’\f* \pm \v 10 Guna nuwonúwana tuwaina ataligei. Avatauwa komi neta dogoi giyaidi manudi sinumisemi, dogoi gagaidi manudi nakae itoboinedi sinumisemi. Avatauwa komi neta dogoi giyaidi manudi kopola, dogoi gagaidi manudi nakae bei kopola. \v 11 Tauna neta Yaubada geya itoboineyeta poyapoya esaesaina goi inumisemi, e yábana esaesaina mooitamoidi goi nakae geya inumisemita. \v 12 Neta ituli ta tomota geya sinumisemita idi esaesa korugwausi, e toinimi imi esaesa Yaubada bei geya ivinimita. \v 13 Geya tayaamo tomota \w paakonina\w* itoboine bei ina tomoyayao adi taiyuwo manudi ipaisewa yuwoyuwo. Bogina koyagoi. Tayamo bei ikaolilive be nakae ikubuyeve go, tayamo imatakoiye be nakae yaina toinina ikasale. Tauna geya itoboinemita Yaubada be esaesa manudi kopaisewa yuuwoyuwo.’\x † \xo 16:13 \xt Mad 6:24.\x* \s1 Yeisu ina vatulúkwana // Parisi idi sinapu manudi \p \v 14 E \w Parisi\w* esaesa nuwodi ilokonako, tauna Yeisu ina livalayadi siinovedi, Tauyana sivaponuponuye. \v 15 Tuwo Yeisu ilatuwokoidi idigo kana, \pm ‘Komi tomota matadi goi toinimi kovayokoimi komi \w tokibóbwata\w*. E kina go Yaubada nuwomi bogina iyagoidi bego komi toogoyoimi bei liuna kobabane. Bogina koyagoi. Kaga tomota sikailaagasidi bego aba wowoina moe aba kalagíwala Yaubada matana goi. \v 16 Tauyana \w ina Katukeda|lemma="Yaubada ina Katukeda"\w* be nakae ina \w tokabivalavala\w* idi buki sitalavaite bego \w ina kalibúbuna|lemma="Yaubada ina kalibúbuna"\w* bei ima. Nakae sitalavaite ana kadókana \w Iyoni\w* ima ina sowóduwo italavaite. Amo tutayana go, ima ame Yaubada ina kalibúbuna ina sowóduwo Valena Dedevina atalavaite bei boda liliudi atamyabidi sisiu.\x † \xo 16:16 \xt Mad 11:12-13.\x* \pm \v 17 E yábana be poyapoya idi sáwala ikakapu go, Yaubada ina Katukeda goi geya tayaamo kaga giyaina bei itagau.\x † \xo 16:17 \xt Mad 5:18.\x* \v 18 Tauyana ina lovina nai ana sinapu manuna nakae. Ava koroto neta monena ivaisobuyebeso bego inaidámana ituli ta vavina yaina, e bogina iroerata.\x † \xo 16:18 \xt Mal 2:14-16; Mad 5:32, 19:9; Mak 10:11-12; 1Ko 7:10-11.\x* Go ava koroto neta vavina vaisobunayana inai, bogina iroerata.’ \s1 Livalakaibala toesaesa be Lasalo manudi \p \v 19 E Yeisu tuwaina Parisiyadi ivatulukoidi esaesa manuna idigo kana, \pm ‘E tayamo koroto toesaesa. Ana kwama dedevidi be nakae adi maisa gagaidi iikotedi. Maliyalina tamo tamo mana uyáwana áika dedevina goi ikakáika. \pm \v 20 E tayamo tokai yoina Lasalo\f ‡a \fr 16:20 \fk Lasalo\ft : Diyuu niyadi goi ame youyana moe Eliyesa (Abv 15:2) o Eliyasa (Tat 6:3) go, ameko sikupo. Youyana ana yagoina moe Yaubada ivaita.\f* toesaesayana ina kasa ana kaba siu goi ikanabalabala.\f ‡b \fr 16:20 \fk Ikanabalabala\ft : Ame livalayana ana yagoina aiyuwo da Giriki niyadi. Tayamo mae nakae go, tayamo ana yagoina moe tomota sina Lasalo sikabi sinave toesaesa ina kasa ana kaba siu goi siyato ikaaiyaka.\f* Lasaloyana sakavaina madabokina potu kaka. \v 21 Latuwona toina toesaesayana avana mgumguna goi ikáika bei gamona go, geya. Go sem ina kaiyaka igoyo toina nakae weiniya sima ina potu siyeemosidi. \v 22 E niga tokaiyana ikámasa go, \w anerose\w* sikavale sinave Eberamo kikina. E toesaesayana nakae ikámasa namliyeta sivaliwoge. \v 23 Ikavava, tokámasa idi dadava goi mana gedageda matana ikandolaga aduwanau goi Eberamo igite go, kikina Lasaloyana ikaaiyaka. \v 24 Tuwo iduduwo idigo kana, \pi2 “E tubugu Eberamo, kunuwokapisiyēgu. Yeu sabeninimina ame pasina gedageda gagaina aalotowo. Tauna Lasalo kuetūne ina bego nimana bwae goi ivakutui go, ima maegu isavaibute bei igietule.” \pmo \v 25 Go kina Eberamo idigo kana, \pi2 “Tubugu, kunuwāisi boi nava maa yawoim am dedevina madabokina bogina kubabane go, kina Lasaloyana mou goyogoyoidi ibabanedi. E tuta ame goi kina Lasalo ana kipáiwala ibabane ameko go, kom sem gedageda kubabane. \v 26 Go tuwaina kai be komi nauyayanaida goi sasa gagaina ikaaiyaka bego avatau neta latuwona ameko goi isaidámana iwo moeko goi, geya itoboineyeta. O moeko goi latuwona ima ameko kai goi, nakae geya itoboineyeta.” \pmo \v 27 E kina toesaesayana idigo kana, \pi2 “Tubugu, moe tuwo bokoyo kwalāve. Go akawanoiyem bego Lasaloyana kuetune ina tamagu ina vada goi. \v 28 Segowo adi tainima amoko goi nava sikaaiyaka. Lasalo kuetūne ina tauyadi yaidi bego ikatumatalidi, govila bei kidi nakae simekoigu aba gedageda ame goi.” \pmo \v 29 Go kina Eberamoyana idigo kana, \pi2 “Geya. Buki kidi Mosese be nakae Yaubada ina tokabivalavalayao liliudi boi siiginidi nava sikaaiyaka yaidi. Idi livalayadi, tuwo semowo itoboinedi siinovedi be sikabikaaonedi.” \pmo \v 30 E kina toesaesayana kana, \pi2 “Tubugu Eberamo, moe nakae bei geya itoboineyeta, go sem neta tokámasa tayamo ina tauyadi yaidi bei situgavila.” \pmo \v 31 E kina Eberamoyana idigo kana, \pi2 “Neta Mosese be Yaubada ina tokabivalavalayao liliudi idi livala bei geya sinovedita, e nakae tomota tayamo neta ámasa goi itaoyamna ina yaidi, geya itoboineyeta itamyabidi situgavila.”’ \c 17 \s1 Yeisu ina vatulúkwana // ana tosabokuli idi sinapu manuna \r (Madiu 18:6-7,21-22; Maki 9:42-48) \p \v 1 E \w Yeisu\w* ina \w tovatotowanayao|lemma="Tovatotówana"\w* ilatuwokoidi idigo kana, \pm ‘Aba kapusi moitamo bei sisowóduwo yaimi go, avatauwa neta tovakapusi, adi toovalugo unana idi liuna gagaina toina bei sibabane! \v 2 Neta gurewa gagaidi sikabidi, nukotodi goi sisikoidi go, tauyadi silavedi sisou sina négwasa goi sisalili, moe adi dedevina sibabane, govila bego ame guna tonumisayao yaidi goi tayamo toosobuna sivakapusiye. \v 3 Ami dodōkana imi guinuwa goi! Neta siyami goyo iguinuwe, mami nuwokapisi koliwole.\x † \xo 17:3 \xt Mad 18:15.\x* Neta itugavila, konuwotāo. \v 4 Ago maliyalina tayamo goi neta siyamiyana sivanima sivayuwo goyo iguinuweko yaimi go, tuta tamo tamo ikaluvila iwo kana, “Atugavila”, e konuwotāo.’ \m \v 5 Tuwo Tomoya ina \w vamoleyanayao\w* sidigo kadi, \pm ‘Tomoya, ima numisa kuvaitūwe.’ \m \v 6 E Tomoyayana idigo kana, \pm ‘Neta imi numisa beno kutukutuna nakiyana, itoboinemi gigiku ame kolatuwoko kami, \pi2 “Kutakubāla go, kuīwo kūna négwasa goi toinim kubagulīm.” \pmo Bei ikabikaonemi.\x † \xo 17:6 \xt Mad 17:20; Mak 11:23.\x* \pm \v 7 E avatauwa komi neta mami \w pakonayao\w* totávina o \w sipi\w* ana tomatakavata go, tayamo tánuwo goi ima, manakae? Bei kolatuwoko kami, \pi2 “Mainao kūma kutusōbu kwāika”? \pmo Geya ae? \v 8 Go sem bei kolatuwoko ame nakae kami, \pi2 “Avagu kuvaipōlu. Ikavava, am kwama dedevina kulōsi, kuvaidēda bei akáika nakae anim. Akáika ikavava baige kom kwāika be kunīm.” \pmo \v 9 Kaga nakae imi pakonayao kolovinaedi to bei siguinuweyamo. Tauna manakae? Itoboinemi pakoninayana yaina kokauyagu gea geya? Geya. \v 10 Komi nakae itoboine pakonayaoyadi nakae koguinuwe. Tutayana kaga liliuna imi tomoya iloviinaemi bogina koguinuwedi, kodīgo kami, \pi2 “Kai im pakonayao, tauna taabu kuvaaiwowōima. Kaga nakae kulatuuwokoima bogina to kaguinuweyamo ame tauna.”’ \s1 Yeisu tolepero yawou ikidedeevinedi tetelina \p \v 11 Tuwo Yeisu mana tovatotowanayao Yerusalema manuna sinonoina go, \w Samériya\w* be Galili adi túwana goi siiketoiya. \v 12 Siiketoiya sina tayamo asa moetala goi koroto tolepero adi badabada yawou ivalobodedi; tauyadi tupwana masigava goi siitáoya \v 13 niyadi gagaina goi siduduwo kadi, \pm ‘Tomoya Yeisu, kunuwokapisiyēma!’ \m \v 14 Yeisu igitedi, ilatuwokoidi idigo kana, \pm ‘Kōna \w Tonúwala\w* yaidi goi kovagitakoēmi bei siyagoi sakavaimi bogina simavada.’\x † \xo 17:14 \xt Vin 14:1-32.\x* \m Tuwo moitamo sinonoina go, enao goi sakavaidi bogina simavada. \v 15 E tolepero yaidi goi tayamo igite sakavaina bogina idedevina, tuwo itugavila, niyana gagaina goi Yaubada ina togaga ana \w káeyana\w* ikamooitamoe go, ikaluvilamna ima Yeisu yaina. \v 16 Ima Yeisu aena goi ikanakabobo nakae ikauyagu. Go amo korotoyana guma Samériya! \v 17 E tomota matadi goi Yeisu idigo kana, \pm ‘Maine tolepero adi badabada yawou sakavaidi simavada ae? Go adi tainima adi taivasi nakoidi? \v 18 Manakae? Geya latuwodi sima Yaubada ina togaga ana káeyana ana vagitákwana sikamoitamoe ae? Ame tauyana anetava ikaluvilamna ima go, tauyana \w Totuyoyowo\w*!’ \m \v 19 Tuwo korotoyana ilatuwoko idigo kana, \pm ‘Kutāoya kūna. Im numisa pasina am yava bogina kubabane.’ \s1 Yeisu ina vatulúkwana // Yaubada ina kalibúbuna ina sowóduwo manuna \r (Madiu 24:23-28,37-41,45-48) \p \v 20 E \w Parisi\w* sima Yeisu silumadade kadi, \pm ‘\w Yaubada ina kalibúbuna\w* ava tuta be isowóduwo?’ \m Yeisu idigo kana, \pm ‘Yaubada ina kalibúbuna ina sowóduwo goi geya kada tayamo aba kinana bei igimisowóduwo bego ina sowóduwo italavaite. \v 21 Nakae geya itoboinedeta kada, \pi2 “Kodobāla, Yaubada ina kalibúbuna goame!” \pmo O kada, \pi2 “Goamo!” \pmo Moitamo. Konōve! Yaubada ina kalibubunayana moe yaimi goi bogina ikaaiyaka.’ \p \v 22 E Yeisu ina tovatotowanayao ilatuwokoidi idigo kana, \pm ‘Tuta simamaima bei latuwomi \w Tomalatomota\w* ina kaluvilamna ana tuta kogite go, geya bei kogiteyeta. \v 23 Tomota bei kadi, \pi2 “Kodobāla \w Guyau\w* goamo!” \pmo O kadi, \pi2 “Guyau goame!” \pmo Nakae bei sibobore go, taabu kononōina, e tauyadi taabu kosabokuuliyēdi. \v 24 Guyauyana ina sowóduwo moe nakae geya. Moitamo. Ávila bogina tayagoi. Tayamo dadavina yábana goi ikávila ina ituli ta dadava. Tomalatomota ina tuta sowóduwo tauna nakae. Tomota liliudi bei sigite. \v 25 Go mainao Tauyana itoboine bei gedageda ibabane be tomota Parisiyadi nakae sikatae. \v 26 Nakonakae boi Nowa ina tuta goi mluwa ina sowóduwo,\x † \xo 17:26 \xt Abv 6:5-8.\x* e Tomalatomotayana ina tuta aluvilamna amo nakae. \v 27 Nowa ina tutayana goi tomota idi guinuwa siguuinuwedi. Nakae sikakáika be sinimnim be nakae sinainai ana kadókana Nowa mana bodayauwo sitáoya dedeoga gagaina goi sisowoya. Go tomotayadi idi sinapu tauna nakae go, mluwa ima ivatoopedi isamatedi.\x † \xo 17:27 \xt Abv 7:6-24.\x* \v 28 Loti ina tuta nakae.\x † \xo 17:28 \xt Abv 18:20—19:25.\x* Tomota madabokidi sikakáika, sinimnim, siigimona, sikaaigimona, sibagubágula, nakae vada siyowoyówana. \v 29 E tuta amo goi Loti itáoya Sodoma ikalave go, yeu be gurewa yaviyavidi yábana goi sisou tomota liliudi sivatoopedi sivailai. \v 30 Tauna nakae bei isowóduwo tutayana Yaubada Tomalatomota ikaiwoduwe. \v 31 Tuta amo goi avatauwa neta vada yatana goi sikaaiyaka go, konadi vada sinaena goi, e taabu sisousōu bego konadiyadi sikabidi, go sem sisiyāmo. Avatauwa neta tánuwo goi sikaaiyaka, taabu sikaaluvīla sīna idi kasa goi bego konadi sikabidi, go sem sisiyāmo.\x † \xo 17:31 \xt Mad 24:17-18; Mak 13:15-16.\x* \v 32 Loti monena konuuwāisi kaga boi isowóduwo tauyana yaina.\x † \xo 17:32 \xt Abv 19:26.\x* \v 33 Avatauwa neta sipoikiki bego yawoidi siyoisikavate, nava yawoidi vau bei sitagau. Go avatauwa neta yau pasigu yawoidi sitagau, e nava yawoidi vau bei siyoisikavate.\x † \xo 17:33 \xt Mad 10:39, 16:25; Mak 8:35; Luk 9:24; Iyo 12:25.\x* \v 34 Ame alatuuwokoimi konōve: Amo sabamgoyana goi Tomalatomota bei ikaluvilamna ima go, tomota adi taiyuwo kebadi tayamo goi sikaaiyaka. Tayamo Yaubada ikabi inave go, tayamo ikalave ikaaiyaka. \v 35 Vevina adi taiyuwo \w witi\w* sikauveyetaveta. E tayamo Yaubada ikabi inave go, tayamo ikalave ikaaiyaka.’ \m \v 36-37 Go kidi ina tovatotowanayaoyadi sidigo kadi, \pm ‘Tomoya, moe nako goi bei isowóduwo?’ \m E Yeisu livalakaibala goi idigo kana, \pm ‘Nako goi boyoboyo sitaligógana, e amoko goi tomata ikaaiyaka. E nakae tutayana Tomalatomota ikaluvilamna ima, kidi balomaidi kaamasidi takínona bogina bei sibabane.’\f ‡ \fr 17:36-37 \ft Nakona tomwana 36 Luke geya iginiyeta, go sem tokaidámana tayamo toinina ina nuwonúwana igini. Kopi maniyedi tomwana 36 ikaaiyaka ame nakae: Nakae koroto adi taiyuwo tánuwo goi sipaaisewa. Tayamo, Yaubada ikabi inave go, tayamo ikalave ikaaiyaka.\f* \c 18 \s1 Livalakaibala awanoi makimaki // ana sinapu manuna \p \v 1 E \w Yeisu\w* ina \w tovatotowanayaoyadi\w* livalakaibala ilatuwokoidi go, ivatulukoidi awanoi goi taabu nukotodi sitopatōpa, go sem tuta liliuna sikaawanoi. \v 2 Idigo kana, \pm ‘Kotu ana totakínona tayamo asa tayamo goi ikaaiyaka. Tauyana Yaubada geya imaatoite nakae omayamaya geya iilotowo. \v 3 E kóbuya tayamo amo asayana goi ikaaiyaka. Tuta liliuna inonoina kotu goi totakinonayana yaina ikaawanoi idigo kana, \pi2 “Guna kaleya ivaaobugu, tauna yaima kutakinodokōigu bego yau mooitamoigu.” \pm \v 4 Ina go, totakinonayana geya latuwona igiepalu. E niga go toinina inuwonúwana kana, \pi2 “Yaubada geya amaatoite nakae omayamaya geya aalotowo \v 5 go, tuwo tauyana iyobosegu, tauna bei atakinodoko bego tauyana mooitamoina, govila bei ivavilavila ina kawanoi goi ogu ibukaidoko.”’ \m \v 6 E Tomoya idigo kana, \pm ‘Totakínona goyogoyoina ina livala konōve! Tauyana geya totakinona dókana geya go, tuwo vavinayana ivaite. \v 7 E kina go Yaubada ina kinavayao maliyalina be sabamgo situmadádana Tauyana yaina go, manakae? Bei itakinodokoidi bego kidi mooitamoidi gea geya? Tauyadi yaidi ina egamogamogu bei itoto \v 8 go, ame alatuuwokoimi konōve: Bei itakinodokoidi bego kidi mooitamoidi. Ago niga kina \w Tomalatomotayana\w* ima poyapoya goi tomota madi numisa bei ibabanedi gea geya?’ \s1 Livalakaibala Parisi be takisi // ana togogo idi kawanoi manudi \p \v 9 E tomota maniyedi toinidi sinumisedi bego kidi \w tokibóbwata\w* go, sediyao sikaolilivedi. E amo tauyadi nakae Yeisu livalakaibala ame ilatuwokoidi idigo kana, \pm \v 10 ‘Koroto adi taiyuwo situko sina Vada Kimaasabaina bei sikawanoi Yaubada yaina. Tayamo moe \w Parisi\w*, e tayamo \w takisi ana togogo\w*. \v 11 Kina Parisiyana iitáoya, toinina manuna ikawanoi ame nakae: Kana, \pi2 “Yaubada, yaim akauyagu bego yau geya tomota liliudi nakae geya. Nakae geya aaváobuna, goyo geya aguuinuwe, geya arooerata. Yau geya amo takisi ana togogo nakae geya. \v 12 Wiki tamo tamo sivayuwo adiyakimwanako. Kaga liliuna aakabidi goi yawóuna avinim.” \pm \v 13 E kina go takisi ana togogoyana masigava goi iitáoya go, geya latuwona matana ikandolaga yábana goi, go sem mana nuwomou kasikasina itututu go, idigo kana, \pi2 “Yaubada, yau toogoyoigu kunuwokapisiyēgu!”\f ‡ \fr 18:13 \fk Kunuwokapisiyēgu\ft : Da Giriki niyadi livala ame itoboineda takaigavile kada, ‘Kunuwokapisiyēgu.’ Go aiyuwoina itoboineda kada, ‘Guna goyo kunuwotaōidi.’\f* \pm \v 14 Ame alatuuwokoimi konōve: Amo takisi ana togogoyana ikaluvilamna ina ina vada go, Yaubada bogina ivayoko kina tokibóbwata go, Parisi kina geya. Moitamo. Avatauwa neta toinidi sikilagalagasidi, Yaubada bei ikisobuyedi. Go avatauwa neta toinidi sikisobusobuyedi, Yaubada bei ikilagasidi.’\x † \xo 18:14 \xt Mad 23:12; Luk 14:11; Yem 4:10; 1Pi 5:6.\x* \s1 Yeisu gogómana ikaipaakuyedi tetelina \r (Madiu 19:13-15; Maki 10:13-16) \p \v 15 E tomota maniyedi idi memeyayao siimemedi Yeisu yaina goi bego ibisikonedi \w ikaipakuyedi\w*. Go kidi ina tovatotowanayaoyadi sigitedi sibowoidi kadi, \pm ‘Taabu kononōina Yeisu yaina.’ \fig Gogómana sima Yeisu yaina|src="C076psgr.tif" size="col" ref="18:15" \fig* \m \v 16 E kina go Yeisuyana gogómana iduduwedi sima go, ina tovatotowanayao ilatuwokoidi idigo kana, \pm ‘Gogomanayadi taabu kosanaabodēdi, go sem kotagonēdi sima yaigu. Tomota nuwotookaidi ame tauyadi nakae \w Yaubada ina kalibúbuna\w* sinaena goi bei sisiu. \v 17 Ame moitamo, tauna ame alatuuwokoimi konōve: Avatauwa komi neta Yaubada ina kalibúbuna kouyaone gogómana nakae, e itoboinemi alibubunayana sinaena goi kosiu.’\x † \xo 18:17 \xt Mad 18:3.\x* \s1 Toesaesa ina lumadádana // yawoina vata manuna tetelina \r (Madiu 19:16-30; Maki 10:17-31) \p \v 18 Niga tayamo tolovina ima Yeisu ilumadade idigo kana, \pm ‘Tovatulúkwana, kom todedevim. Ava guinuwa aguuinuwe bei yawoigu vata ababane?’ \m \v 19 Go kina Yeisuyana idigo kana, \pm ‘Kaga unana bego kuvayokoigu yau todedevigu? Tayamo anetava todedevina go, moe Yaubada! \v 20 Yaubada ina lovina bogina kuyaagoidi ae? Idigo kana, \b \qc “Taabu korooerāta. \qc Taabu kokaaumāta. \qc Taabu kovaaināwana. \qc Taabu kotalavaita polapōla. \qc Tamamiyao be sinamiyao kowowooinēdi.”’\x † \xo 18:20 \xt Mad 15:4; Mak 7:10; Epe 6:2.\x* \qr Tateta 20:12-16; Atukeda 5:16-20 \b \pm \v 21 ‘Moe lovinayadi madabokiidi lavayana yau boi gómana go, ima ame tuta, bogina akabikaaonedi’, tolovinayana kaena. \m \v 22 E livalayana kina Yeisu inove, idigo kana, \pm ‘Go tayamo guinuwa nava kukiseeyeseye. Kūna konam liliudi kwaigimonēdi go, maisadi kwabīdi, kūna tookaidi yaidi goi kwaiguyauyēdi, e yábana goi bei kom mam esaesa. Kwaiguyauyedi ikavava, kūma kusabokuuliyēgu.’ \p \v 23 E kina go tolovinayana Yeisu ina livala inove, nuwona imou. Tauyana mana esaesa gagaina toina go, nukotona iyoi. \v 24 E ina nuwomouyana\f ‡ \fr 18:24 \fk Ina nuwomouyana\ft : Kopi maniyedi da Giriki niyadi goi ame livalayadi geya sikaiyaketa. Go ana yagoina tuwo nakae.\f* Yeisu igite, tuwo idigo kana, \pm ‘Kidi madi esaesa idi siu Yaubada ina kalibúbuna goi moumou isaki. \v 25 Moitamo. \w Kameri\w* yoguyogu gagaina, tauna geya itoboineyeta siláluma taporaina goi isiu ae? Ago toesaesa nakae. Bego Yaubada ina kalibúbuna sinaena goi toinidi sisiu go, geya itoboinedita, geya toina.’ \m \v 26 E totaiyakeka sidigo kadi, \pm ‘Iyaa! Neta toesaesa geya itoboinedita yábana goi sisiu, avatau itoboine ana yava ibabane?’\f ‡ \fr 18:26 \ft Kidi Diyuu sinuwonúwana esaesa moe aba kinana bego Yaubada toesaesa iuyaone. Tauna esaesayana moe Yaubada ina yabobona tauyana yaina. Tuwo avatauwa neta Yaubada iyabobonedi, e nakae bei iyavedi. Neta toesaesa geya itoboinedita sisiu, geya vatau tayaamo nakona itoboine isiu. Moe pasina Yeisu ina tovatotowanayao nuwodi siwówana.\f* \pm \v 27 ‘Kaga tomota geya itoboinedita siguuinuwe Yaubada itoboine’, Yeisu kaena. \m \v 28 Go kina \w Pita\w* idigo kana, \pm ‘Go kai bei manakaema? Kai toinima ima kaba lovina be konama bogina kakalavedi go, kama kasabokuuliyem.’ \pm \v 29 ‘Moitamo konami bogina kokalavedi go, ame alatuuwokoimi konōve: Avatau neta ina vada o monena o senao o sinana o tamana o natunao ikalavedi Yaubada ina kalibúbuna pasina, \v 30 e ame tuta goi ana katumapu ivakaigaga toina bei ibabane be tuta imamaima yawoina vata bei ibabane’, Yeisu kaena. \s1 Yeisu ina kámasa ana talavaita aitonina \r (Madiu 20:17-19; Maki 10:32-34) \p \v 31 E ina tovatotowanayaoyadi yawou aiyuwo ikabidi, aditava ilatuwokoidi idigo kana, \pm ‘Konovēgu. Ame tuta tatukotuko Yerusalema manuna go, maeko goi kaga liliuna Yaubada ina \w tokabivalavalayao|lemma="Tokabivalavala"\w* boi Tomalatomota manuna siiginidi bei simalatomota. \v 32 Ame moitamo. Tauyana bei siyoisi \w Totuyoyowo\w* nimadi goi siyato, namliyeta bei sivaponuponuye, sigieomaemae be nakae sigiwoli. \v 33 Niga sidabi ikavava, bei sikaumate go, maliyalina aitonina ámasa goi bei itaoyamna.’ \p \v 34 Ago kidi Yeisu ina livala iidigedi geya siyagoidita. Nakae ina livalayadi adi yagoina Yaubada ivamou yaidi goi, tauna geya itoboinedita siyagoi. \s1 Yeisu tokebo tayamo ikideedevine tetelina \r (Madiu 20:29-34; Maki 10:46-52) \p \v 35 E Yeisu mana tovatotowanayao siiketoiya Yeriko bogina sivakakana go, tokebo tayamo enao kikina goi iitusobu ikaawanoi. \v 36 E boda inovedi ivataabaledi go, tomota ilumadadedi idigo kana, \pm ‘Moe kaga iisowóduwo?’ \m \v 37 E tomotayadi sidigo kadi, \pm ‘Yeisu guma Nasareta ivaatabale.’ \m \v 38 Tuwo tokeboyana iiduduwo, idigo kana, \pm ‘Yeisu, Devida tubuna, kunuwokapisiyēgu!’ \m \v 39 Kidi tomota sivaakumgo tokeboyana siboove kadi, \pm ‘Kom kumaigāu!’ \m Go kina tokeboyana tuwaina iiduduwo kana, \pm ‘Devida tubuna, kunuwokapisiyēgu!’ \m \v 40 E Yeisu inove, tuwo itáoya go, tomota ilatuwokoidi tokeboyana sime. Tuwo moitamo sina sikabi sime. Tokeboyana ibala ima go, Yeisu ilumadade idigo kana, \pm \v 41 ‘Kaga go bei avekoim?’ \pm ‘Tomoya, bego agita dókana’, tokeboyana kaena. \m \v 42 Kina go Yeisuyana idigo kana, \pm ‘Kugita dōkana! Im numisa pasina bogina matam sidedevina.’ \p \v 43 Tuwo mainao igita dókana, tauna ivatowo Yeisu isabokuliye, e Yaubada ina togaga ana \w káeyana\w* ikamooitamoe. Ago boda sigite kaga iisowóduwo yaina, tuwo Yaubada siyapaliye. \c 19 \s1 Sakíusa tetelina \p \v 1 \w Yeisu\w* bogina ima Yeriko goi isiu go, inonoina bego Yerusalema. \v 2 Go koroto tayamo yoina Sakíusa ikaaiyaka. Tauyana \w takisi ana togogoyao|lemma="Takisi ana togogo"\w* adi tovakumgo nakae toesaesa tayamo. \v 3 Tauyana ipooikíkina Yeisu igite bego Tauyana avatau go, kina kaakupina, tauna boda gagaina pasina geya itoboineyeta. \v 4 Go Yeisu giyakainava bei ivatabale, tauna Sakiusayana ilokoinakumgo ina alova tayamo gagaina imwere bego itoboine Yeisu igite. \p \v 5 Tutayana Yeisu ima amoko goi ikandolaga, Sakiusayana igite, ilatuwoko idigo kana, \pm ‘Sakíusa, woilīm kusōu. Ame itoboine kom be yau im vada goi takaiyaka.’ \fig Sakíusa alova goi ikaaiyaka go, Yeisu ima tauyana iduduwe isou|src="IB-04120psgr.tif" size="col" ref="19:4-5" \fig* \m \v 6 Tuwo moitamo woilina isou ima Yeisu mana \w tovatotowanayao|lemma="Tovatotówana"\w* ikabidi sina ina vada goi go, mana uyáwana Yeisu iuyaone. \v 7 Ago tomota madabokidi sigite Yeisu ina takisi ana togogo ina vada goi, e sikului sidigo kadi, \pm ‘Iyaa! Tauyana ina toogoyoina ina vada goi isiu bego tauyana ina ogaoga.’ \m \v 8 E Yeisu kidi sikakáika go, Sakiusayana itáoya, Yeisu ilatuwoko idigo kana, \pm ‘Tomoya, kunovēgu! Konagu madabokidi awotaidi dadava tayamo tookaidi avinidi. Ava tomota boi bogina aavaobu, bei amapu go, ana vaituwo sivavasi nakae avini.’ \m \v 9 E Yeisu idigo kana, \pm ‘Koroto ame Eberamo ina boda tayamo nakae, tauna ame tuta Yaubada ina yava bogina isowóduwo vada ame goi. \v 10 Ame moitamo. \w Tomalatomota\w* ima bego tauyadi tosuláiga ame korotoyana nakae ilusaledi be iyavedi.’\x † \xo 19:10 \xt Isi 34:11,16; Mad 18:11.\x* \s1 Livalakaibala Yeisu ina kaluvilamna manuna // be nakae ina pakonayao idi guinuwa manuna \r (Madiu 25:14-30) \p \v 11 E amo livalayadi tomota siinovedi go, Yeisu livalakaibala tayamo ivatulukoidi unana Yerusalema tupwana yomana be nakae tomotayadi sinuwonúwana bego \w Yaubada ina kalibúbuna\w* giyakainava isowóduwo be Yeisu mainao ietokalibúbuna. \v 12 Idi nuwonuwanayana pasina tauna Yeisu idigo kana, \pm ‘Tayamo koroto tomoya go, ina kasa goi ikaaiyaka ikatubayasi bei ina ituli ta dadava tupwana aduwanau goi. Amoko goi tolovina gagaina bei asa ina kalibúbuna iyato tomoyayana nimana goi. Ikavava, bei ikaluvilamna. \v 13 E ikatubayasi ikavava, ina \w pakonayao|lemma="Paakonina"\w* adi badabada yawou iduduwedi sima, tamo tamo mani tayamo\f ‡ \fr 19:13 \fk Mani tayamo\ft : Mani ame moe nakae koroto tayamo ana maisa itoboine ikabi neta ipaisewa tukówana aito. Da Giriki niyadi kadi, ‘Mina.’ Ame nakona siriba.\f* ivinidi go, idigo kana, \pi2 “Mani ame kokābi koepaisēwe ana kadókana akaluvilamna ama.” \pmo Ilatuwokoidi ikavava, itáoya ina. \pm \v 14 E kidi go toni kasayadi tomoya sikaolilive, tuwo tomota maniyedi sikinavedi adi katumapu, e tomoyayana mlina sietunedi sina tolovina gagaina silatuwoko sidigo kadi, \pi2 “Geya latuwoma amo tomoyayana ikalibubuma.” \pmo \v 15 Ago tauyana alibúbuna ikabi. Ikavava, ikaluvila ima ina lobutu ana tolokoina ilatuwoko ina pakonayaoyadi iduduwedi sima bego iyagoi tauyadi boi mani ivinidi bogina siepaisewedi gea geya? \v 16 E ina pákwana vakuumgoina ima idigo kana, \pi2 “Tomoya, im mani tayamo ana vaituwo moe yawou.” \pmo \v 17 Tomoyayana idigo kana, \pi2 “Moe dedevina! Kom guna pákwana dedevim. Dogoi giyaina goi itoboinegu anumisem, tauna asa yawou yaidi goi bei kuetolovīna.” \pmo \v 18 Ina pákwana aiyuwoina ima kana, \pi2 “Tomoya, im mani tayamo ana vaituwo moe ainima mani.” \pmo \v 19 E tomoyayana idigo kana, \pi2 “Kom nakae asa ainima yaidi goi bei kuetolovīna.” \pmo \v 20 Ina pákwana aitonina ima idigo kana, \pi2 “Tomoya, im mani tayamo boi kuuvinigu goame. Areko goi autube ayato ikaaiyaka dedevina. \v 21 Bogina kuyagoi. Kom koroto kasakasaim im guinuwa goi. Nakae ituli ta koroto mani manuna ipaisewa go, maniyana kukabi. Ituli ta koroto ibágula go, ina dibayoya kukabi. Tauna amatoitem. Tuwo nakae aguinuwe.” \pmo \v 22 Go tomoyayana idigo kana, \pi2 “Toinim im livala goi bei atakinoim, kom guna pákwana goyogoyoim. Bogina kuyaagoigu bego yau koroto kasakasaigu. Ituli ta koroto mani manuna ipaisewa go, yau akabi. Ituli ta koroto ibágula go, ana dibayoya akabi. \v 23 Go kaga unana mani ana totalamapuyao geya kuvinidita? Neta kuvinidi, e itoboinedi sivaituwedi. Niga akaluvila ama itoboinegu maniyana mana vaituwo akabi.” \pmo \v 24 Tuwo toyoko sikaaiyaka ilatuwokoidi idigo kana, \pi2 “Mani tayamo boi ame tauyana avinivini, e kokābi go, guna pakonayana maana mani yawou kovīni.” \pmo \v 25 Go kidi sidigo kadi, \pi2 “Go tomoya, tauyana bogina maana mani yawou.” \pmo \v 26 Go kina tomoyayana idigo kana, \pi2 “Ame alatuuwokoimi konōve: Avatauwa neta adi kaiguyau siepaaisewe, e tuwaina bei avinidi. Go avatauwa neta adi kaiguyau geya siepaiseweyeta, e moitamo aiguyauyana bei \w akuliuye\w*. \v 27 Go kidi amo guna kaleyayaoyadi geya latuwodi akalibubudi, e kokabīdi komēdi matagu goi kokaumatēdi.”’ \ms1 Yeisu ina guinuwa Yerusalema goi tetelina \mr (19:28—21:38) \s1 Yeisu tokalibúbuna nakae // Yerusalema goi isiusiu tetelina \r (Madiu 21:1-11; Maki 11:1-11; Iyoni 12:12-19) \p \v 28 Moe livalayadi Yeisu idigedi ikavava, inonoina Yerusalema manuna, ina tovatotowanayao mlina goi siiketoiya. \p \v 29 Yeisu kidi sima Betapegi be Betani \w Oribe Koyaina\w* papanaina goi sivakakana. Go Yeisu ina tovatotowanayao adi taiyuwo ivamoleyedi sina asa goi. \v 30 Go mainao ilatuwokoidi idigo kana, \pm ‘Kōna asa amo matada goi go, tutayana kosiu, \w ase\w* bonatuna siikonina bei kobabane. Bonatunayana goi geya vatau tayaamo itulagakone. E kobabane, kotaligēi kōme yau yaigu. \v 31 Go avatau neta ilumadademi idigo kana, “Kaga unana moe kotaaligei?” e komi kodīgo kami, “Tomoya latuwona iepaisewe.”’ \p \v 32 E tuwo adi taiyuwokova sina asayana goi sisiu, ase sibabane nakae Yeisu bogina ilatuwokoidi. \v 33 E aseyana sitaaligei go, toni ase sidobala tovatotowanayadi sigitedi silumadadedi sidigo kadi, \pm ‘Kaga unana ase kotaaligei?’ \pm \v 34 ‘Tomoya latuwona iepaisewe’, adi taiyuwokova kaedi. \m \v 35 Tuwo sikabi sime Yeisu yaina goi go, adi tanigo sivalilividi aseyana toluna goi sisekulidi. Ikavava, Yeisu sivaite itulaga. \v 36 E inonoina go, tomota adi tanigo sivalilividi enao goi sieveidi. \v 37 E Yeisu kidi Yerusalema sivakakana go, bogina sima Oribe Koyaina papanaina goi sisousou, e ina tovatotowanayao madabokidi madi uyáwana sivatowo niyadi gagaina goi Yaubada siyapaliye Yeisu ina \w guinuwa toogagaidi\w* liliudi bogina siigitedi manudi. \v 38 Idi yapaliyana goi sidigo kadi, \b \qc ‘\w Tokalibúbuna\w* \w Yauwe\w* yoina goi imamaima \w kaaipakuna\w*!\x †a \xo 19:38 \xt Mad 23:39; Luk 13:35.\x* \qr Same 118:26 \b \qc Tuboina yábana goi bogina ikaaiyaka. \qc Maeko ee, Yaubada diligaema toina aba taimámina!’\x †b \xo 19:38 \xt Luk 2:14.\x* \b \p \v 39 Go kidi \w Parisi\w* maniyedi boda yaidi goi taiyao sikaaiyaka Yeisu silatuwoko sidigo kadi, \pm ‘Tovatulúkwana, im tovatotowanayao kubowōidi idi bóbwara pasidi.’ \m \v 40 Kina go Yeisuyana idigo kana, \pm ‘Ame alatuuwokoimi konōve: Neta ame tauyadi situgau, gurewa niyadi gagaina goi bei siyapaliyegu.’ \p \v 41 Yeisu ibóbwara ikavava, inonoina go, tutayana Yerusalema ivakakana, asayana igite, manuna itáiya \v 42 idigo kana, \pm ‘Da Yerusalema e, neta komi moitamo tuta ame goi Yaubada ina tuboina ana kenao koyagoi. Ego ame tuta moe Yaubada bogina ivamou yaimi goi. \v 43 Unana tuta bei imamaima imi kaleyayao sima sikalikobumi be geya vatau tayaamo itoboine isiya. \v 44 Ago geya koyagoiyeta imi tuta Yaubada ina vadádana manuna. Tauna tomota bei sima sitauwemi. Nakae geya tayaamo gurewa vaapopoina asa goi ikaaiyaka, go sem madabokina sitagaegaekowosidi. Go imi bodao nakae bei simtulidi.’ \s1 Yeisu tokaigimona Vada Kimaasabaina goi // ivataapiyedi tetelina \r (Madiu 21:12-13; Maki 11:15-19; Iyoni 2:13-17) \p \v 45 Yeisu ima Yerusalema goi isiu go, ina Vada Kimaasabaina ina kali goi isiu ivatowo tokaigimona ivatapiyedi sisiya. \v 46 Ivataapiyedi go, ilatuwokoidi idigo kana, \pm ‘\w Gínina Kimaasabaina\w* Yaubada manuna italavaita idigo kana, \b \qc “Guna vada moe vada aba kawanoi.” \qr Aiseya 56:7 \b \pmo Go komi koyatako \qt “tovaináwana idi kaba tamumu.\qt*”’\x † \xo 19:46 \xt Yer 7:11.\x* \p \v 47 Go maliyalina tamo tamo Vada Kimaasabaina ina kali goi Yeisu isiusiu ivaatulúkwana.\x † \xo 19:47 \xt Luk 21:37.\x* E kidi go \w Tonúwala\w* Gagaidi be Yaubada ina Katukeda ana tovatulukwanayao be tomota adi tomoyamoya sipooikíkina bego Yeisu sikaumate \v 48 go, geya tayaamo enao sibabane bego siguinuwe. Tomota madabokidi nava ina vatulúkwana nuwodi ikabi, tauna simatoita tomotayadi be siegamogamoguyedi. \c 20 \s1 Diyuu adi tolovinayao // Yeisu ina lovina sivaakakone tetelina \r (Madiu 21:23-33; Maki 11:27-33) \p \v 1 Tuta tayamo Vada Kimaasabaina ina kali goi boda sikaaiyaka \w Yeisu\w* ivatuulukoidi be \w Vala Dedevina\w* itaalavaite yaidi go, kidi \w Tonúwala\w* Gagaidi be Yaubada ina Katukeda ana tovatulukwanayao be \w Diyuu\w* idi tomoyamoya sima \v 2 Tauyana silumadade sidigo kadi, \pm ‘Kulatuwokōima avatau ina lovina goi moe guinuwayadi kuguuinuwedi? Nakae avatau itaagonem kuguuinuwedi?’ \m \v 3 E kina idigo kana, \pm ‘Yau nakae lumadádana tayamo. Guna lumadadanayana ame nakae: Kolatuwokōigu \v 4 \w Iyoni\w* ina \w sayóyova\w* moe Yaubada ina lovina goi gea tomota idi lovina goi?’ \m \v 5 E kidi aditava sibobóbwara sidigo kadi, \pm ‘Bei manakaeda? Neta kada, “Yaubada goi”, e Tauyana bei kana, \pi2 “Moe moitamo! Tauna kaga unana geya konumiseyeta?” \pmo \v 6 Go neta kada, “Tomota goi”, e boda madabokidi bei gurewa goi sikaumateda. Boda sinumisa Iyoni Yaubada ina \w tokabivalavala\w* tayamo.’ \m \v 7 Tuwo Yeisu silatuwoko sidigo kadi, \pm ‘Geya kayagoiyeta avatau ina lovina goi.’ \m \v 8 Kina Yeisu idigo kana, \pm ‘Yau nakae geya alatuwokoimita avatau ina lovina goi ame guinuwayadi aguuinuwedi.’ \s1 Livalakaibala toni tánuwo manuna: // Avatauwa neta Yaubada Natuna siikatae, bei liuna sibabane \r (Madiu 21:33-46; Maki 12:1-12) \p \v 9 E Yeisu ivatowo livalakaibala ame tomota ivatulukoidi, idigo kana, \pm ‘Tayamo koroto ina ina tánuwo goi \w oine\w* kaka ibaguli.\x † \xo 20:9 \xt Ais 5:1.\x* Ibaguli ikavava, koroto maniyedi itagonedi tanuwoyana sikatoguye go, niga dibayoya ana tuta goi oine keuwoina maniyena bei toni tánuwo siemaisi. Tuwo kidi tokatoguyadi sikaaiyaka tánuwo sipaaisewa go, tauyana itáoya ina ituli ta dadava goi bei ikaaiyaka tuta maanawena. \pm \v 10 Niga dibayoya ana tuta goi toni tanuwoyana ina \w pákwana\w* tayamo ietune ina ina tánuwo ana tokatoguyao yaidi goi bego ina tánuwo ana takona oine maniyena ikabidi imedi. Ago imamaima, kidi tokatoguyadi siyoisi, siláui. Siláui ikavava, nima kaka sietunemnei ina toni tánuwo yaina goi. \v 11 Tuwo toni tanuwoyana ina pákwana aiyuwoina ietune ina tokatoguyao yaidi goi go, amo tauyana nakae siyoisi, siláui be nakae sigieomaemae. Ikavava, nima kaka sivalilive ikaluvilamna ina toni tánuwo yaina goi. \v 12 Tuwo toni tanuwoyana ina pákwana aitonina ietune ina go, ame tauyana nakae siyoisi siláui sibugoyai toina. Ikavava, sivatapiye isiya. \v 13 E tomoya, moe toni tanuwoyana, idigo kana, \pi2 “Manakaegu bei? Bokoyo natugu guna kakaya bei aetune ina. Nakona bei tauyana sigite odi imayamaya.” \pmo \v 14 E tuwo moitamo natunayana ietune ina go, kidi tokatoguyadi sikandobala tauyana sigite imamaima. Tuwo aditava sibobóbwara kadi, \pi2 “Amo toni tánuwo natuna imamaima. Tauyana tamana ana katumapu. Tuwo ima, tayōisi takaumāte bego tanuwoyana kita ida kaba lovina.” \pmo \v 15 Tuwo moitamo tauyana ima kikidi, e siyoisi silave ina takiki goi sikaumate. \pm Tauna tomoyayana, moe toni tánuwo, bei kaga iguinuwe tokatogu yaidi goi? \v 16 Bei ina ikaumatedi go, ituli ta tokatogu dedevidi bei itagonedi tanuwoyana simatakavate.’ \m E totaiyakekayadi Yeisu ina livalakaibala sinove, sidigo kadi, \pm ‘Iyaa! Moe nakae bei geya, geya toina!’ \m \v 17 E Yeisu ipotekaavatedi go, idigo kana, \pm ‘Go moe \w Gínina Kimaasabaina\w* ina talavaita ame ana yagoina! Talavaitayana kana, \b \qc “Gurewayana kidi toyówana siikatae \qc bogina imalalasáuna.”\x † \xo 20:17 \xt Gui 4:11; 1Pi 2:4,7.\x* \qr Same 118:22 \b \pm \v 18 Gurewayana moe yau. Tuwo avatauwa neta sikataegu moe nakae tomota neta sikapusi sisou gurewayana goi, e tauyadi bei ivatuguguyalidi. Nakae avatauwa neta yatadi goi gurewayana isou, bei ikauvetevetedi.’ \s1 Lumadádana Sisa ina takisi manuna \r (Madiu 22:15-22; Maki 12:13-17) \p \v 19 Tuwo Yaubada ina Katukeda ana tovatulukwanayao be Tonúwala Gagaidi enao siilusala bei Yeisu siyoisi tuta amo goi go, boda simatooitedi. Moe moitamo. Tovatulukwanayadi be tonuwalayadi bogina siiyagoi Yeisu ina livalakaibala goi iidigedi, e boda nakae bogina sinove, tauna nakona kaga bei sivekoidi. \v 20 Tuwo Tauyana siiyamwasi tuta dedevina goi bei siyoisi. Toyáusa maniyedi sietunedi sima Tauyana yaina. Go tauyadi \w tokibóbwata\w* polapola, e sima bego Yeisu ina livala goi sikatutao bei itoboinedi siyoisi gávana nimana goi siyato kotu manuna. \v 21 E sima madi katunuwanuwa Yeisu silumadade, sidigo kadi, \pm ‘Tovatulúkwana, bogina kayagoim bego kaga kom kubobobore be kuvaatulúkwana moe moitamo. Tomota kuwowooinedi geya adi kaigigita goi geya, go sem livala moitamo goi Yaubada ina kenao kuvatulukwana dókana. \v 22 Tauna manakae? Itoboine kita tatakisi \w Sisa\w* yaina gea geya?’ \m \v 23 E idi katutáwana bogina iiyagoi, tauna idigo kana, \pm \v 24 ‘Mani tayamo kovatulukōigu.’ \m Tayamo sime sivatuluko, Tauyana idigo kana, \pm ‘Mani ame goi avatau makayauna be nakae yoina?’ \pm ‘Sisa’, tauyadi kaedi. \pm \v 25 ‘Moe moitamo. Tauna kaga neta Sisa konana, e Sisayana tavīni go, kaga neta Yaubada konana, e Yaubadayana tavīni’, Tauyana kaena. \m \v 26 Tuwo toyausayadi tomota matadi goi geya itoboinedita bei ina livala goi sikatutao. Ago sikainaopa ina katumapu pasina, tuwo situgaumo. \s1 Tokámasa idi taoyamna manuna \r (Madiu 22:23-33; Maki 12:18-27) \p \v 27 E \w Sadusi\w* maniyedi sima Yeisu yaina. Tauyadi sidigodigo tokámasa geya sitaoyamneta.\x † \xo 20:27 \xt Gui 23:8.\x* Tuwo sima bego Yeisu sikatutao sidigo kadi, \pm \v 28 ‘Tovatulúkwana, boi nimatu ida lovina Mosese igini idigo kana, \b \pi3 “Koroto nainaina neta geya natunamo go, ikámasa, e aena vavilaina itoboine kobuina inai. Niga neta vavinayana ivenátuna, natunao moe tokámasa ana katumapu.” \qr Atukeda 25:5-6 \b \pm \v 29 E tayamo aba kinana ame nakae: Koroto adi badabada adi tainima adi taiyuwo sinadi tayamo sikaaiyaka. Kina botomoya igiminai go, geya natunamo ikámasa. \v 30 Tuwo aena vavilaina itáoya tuwowona kobuina ikabi inai go, niga geya natunamo ikámasa. \v 31 Niga amo tauyana aena vavilaina itáoya, tuwowona kobuina inai go, nakae geya natunamo ikámasa. E korotoyadi adi tainima adi taiyuwo liliudikova nakae. Vavinayana sinai go, geya natudimo sikámasa. \v 32 Sikamasa kówasa namliyeta vavinayana nakae ikámasa. \v 33 Tauna neta moitamo tomota ámasa goi sitaoyamna, e amo tutayana goi korotoyadi yaidi ava koroto moe vavina monena mooitamoina? Korotoyadi adi tainima adi taiyuwo boi mainao nava maa yawoidi go, vavinayana liliudi sinai.’ \m \v 34 Go kina Yeisuyana idigo kana, \pm ‘Tuta ame goi da poyapoya, koroto nakae vevina, nai geya. \v 35 E kidi go da poyapoyayadi yaidi goi avatauwa neta Yaubada itakinoidi bego itoboinedi bei tokámasa yaidi sitaoyamna, amo tutayana tauyadi nai geya. \v 36 Ame moitamo. Geya itoboinedita sikamasamna. Kidi anerose nakae be nakae kidi Yaubada natunao unana bogina ámasa goi sitaoyamna. \pm \v 37 Go tokámasa adi kaitáoya manuna, moe Mosese bogina ikaiwoduwe yaimi taliboibo igabugabu tetelina goi. Tutayana taliboiboyana kikina ikaaiyaka, kidi Eberamo, Aisake be Yakobo bogina sikámasa go, tuwo nava Moseseyana \w Yauwe\w* ivayoko kidi idi Yaubada kana, \b \pi3 “Eberamo, Aisake be Yakobo idi Yaubada.”\x † \xo 20:37 \xt Gui 3:13, 7:32.\x* \qr Tateta 3:6,15 \b \pm \v 38 E Yaubada kina geya kada tokámasa idi Yaubada geya, go sem tauyadi maa yawoidi idi Yaubada. Ame moitamo. Tokámasa madabokidi maa yawoidi Yaubada yaina.’ \m \v 39 Go kidi Yaubada ina Katukeda ana tovatulukwanayaoyadi maniyedi sidigo kadi, \pm ‘Tovatulúkwana, kom kubobwara dókana!’ \m \v 40 Tauyadi nakae sibóbwara unana geya idi katepatumo bego tuwaina Yeisu silumadade. Moe pasina nakae sibóbwara. \s1 Guyau moe Devida tubuna be nakae ina Tomoya \r (Madiu 22:41-46; Maki 12:35-37) \p \v 41 E Yeisu ilatuwokoidi idigo kana, \pm ‘Tomota maniyedi manakae sidigodigo bego \w Guyau\w* moe Devida tubuna ame tauna? \v 42 Gwa! Guyau moitamo Devida tubuna go, aiyuwoina Guyauyana moe Tomoya. Moe nakae boi Devida buki Same goi Guyauyana manuna igini kana, \b \qc “Yauwe ibóbwara guna tomoya ilatuwoko kana, \qc ‘Kūma wowoina basekoina kakataigu goi kutusōbu \qc \v 43 ana kadókana im kaleyayao \qc avasobusoobuyedi kulovinaedi.’”\x † \xo 20:43 \xt Mad 22:44; Mak 12:36; Gui 2:34-35; Ibe 1:13.\x* \qr Same 110:1 \b \pm \v 44 Tauna Devida igimibíbina namliyeta Guyau go, Devidayana Guyau ikatoomoyae ae? Tauna tayagoi Guyauyana moe Devida tubuna go, tuwaina, Tauyana Tomoya, e Devida itobusave!’ \s1 Yeisu Yaubada ina Katukeda // ana tovatulukwanayao be Parisi ibowoidi tetelina \r (Madiu 23:1-36; Maki 12:38-40) \p \v 45 E boda liliudi Yeisu sitaaiyakeke go, ina \w tovatotowanayao|lemma="Tovatotówana"\w* ilatuwokoidi idigo kana, \pm \v 46 ‘Ami dodōkana kidi Yaubada ina Katukeda ana tovatulukwanayao. Kidi sinapu ame latuwodi: Madi kwama maanawedi be nakae kaausaraidi sivaabebeo. Aba maketi goi tomota sima sikatoomoyaedi. Tapwaroro ana kaba tugúguna sinaena wowoina basekoina goi siitusobu. Áika gagaidi goi sisiu wowoina basekoina goi siitusobu. Ame guinuwayadi kidi nuwodi sikabi. \v 47 Tauyadi kóbuya idi vada be konadi sivaaobudi be nakae idi kawanoi polapola Yaubada yaina simamanao bego tomota sigitedi. Ame tauyadi adi liuna gagaina bei sibabane.’ \c 21 \s1 Kóbuya ina vininabeso tetelina \r (Maki 12:41-44) \p \v 1 E \w Yeisu\w* ikandobala, toesaesa igitedi idi yabobona vininabeso ana kaba yata goi siyatayata. \v 2 E tayamo kóbuya igite ima ina vininabeso mani aiyuwo iyatoidi, moe mani giyaina toina. \v 3 Tuwo ina \w tovatotowanayao|lemma="Tovatotówana"\w* ilatuwokoidi idigo kana, \pm ‘Abóbwara moitamo konōve: Kóbuya amo tookaina ina vininabeso iyato moe gagaina namliyeta amo tauyadi liliudi idi vininabeso. \v 4 Ame moitamo. Tomota liliudi sima idi mani gagaina vininabeso ana kaba yata goi siiyatoidi go, idi kesa gagaina ikaaiyaka. E kina go kobuyayana ina mani madabokina iyato. Geya kada tayaamo ina kesa ikaaiyaka bei avana igimona.’ \s1 Tuta mou ana tuta // be nakae Yeisu ina kaluvilamna ana kaba kinana \r (Madiu 24:1-21,29-35; Maki 13:1-19,24-31) \p \v 5 Yeisu ina tovatotowanayao maniyedi Vada Kimaasabaina ana kaigigita dedevina sigite, siyapaliye kadi, \pm ‘Vada dedevina toina. Gurewa gagaidi kaausaraidi goi siwodugu be nakae tomota idi vininabeso kaausaraidi goi sivapase.’ \m E nakae sibobóbwara go, Yeisu inovedi idigo kana, \pm \v 6 ‘Amo dogoiyadi koogitedi tuta imamaima bei geya tayaamo gurewa vaapopoina ikaaiyaka, go sem madabokina sitagaegaekowosidi.’ \m \v 7 E tauyadi sidigo kadi, \pm ‘Tovatulúkwana, ava tuta bei moe dogoiyadi sisowóduwo? Moe dogoiyadi idi sowóduwo kaga ana kaba kinana, e bei idi sowoduwoyana kaayagoi?’ \m \v 8 E kina kana, \pm ‘Komi ami dodōkana, govila bei tomota sivasulaigimi. Moitamo. Topola badabadaidi bei sima yoigu sivatoi kadi, \pi2 “Yau \w Guyau\w*.” \pmo O nakona kadi, \pi2 “Tuta ame ana kaba lukavava bogina ima.” \pmo Go taabu kosabokuuliyēdi. \v 9 E tutayana yaviya be vakaleya valedi bei konovedi yomana be aduwanau, taabu kokaateyōva. Ame dogoiyadi itoboinedi sisowóduwo go, poyapoya ana kaba lukavava moe nava.’ \m \v 10 Tuwaina idigo kana, \pm ‘Nava bei ta boda ta boda sitáoya taiyao sivayaviya. Nakae ta kaba lovina ta kaba lovina bei sitáoya taiyao sivayaviya. \v 11 Nikuniku gagaidi bei sitátava be nakae asa liliudi goi loga be nakae atówana sisowóduwo. Yábana goi aba kinana gagaidi be aba matoita sisowóduwo tomota yaidi goi. \pm \v 12 E namliyeta moe dogoiyadi sisowóduwo, imi kaleyayao bei siwo maniyemi siyoisimi siyogedegedemi ame nakae: Bei maniyemi sinavemi idi kaba tugúguna goi siekotuyemi go, deri goi sivaisiumi. Go maniyemi bei sinavemi adi tolovinayao be nakae adi gavanayao matadi goi siekotuyemi yau yoigu ikaaiyaka yaimi pasina. \v 13 Moeko goi bei itoboinemi \w Vala Dedevina\w* kotalavaite yaidi. \v 14 Tauna nukotomi goi kolovīna bei geya kokatubayasiyeta manakaemi bei kotasigimi.\x † \xo 21:14 \xt Luk 12:11-12.\x* \v 15 Ame moitamo. Yau bei imi bóbwara be nanamsa avinimi. Moe imi kaleyayao liliudi geya itoboinedita sivakaleyemi o silawoiwoiyemi. \v 16 E toinimi tamamiyao be sinamiyao be tuwowomiyao be ami gomanao be osemiyao be semiyao nakae bei sinuwotuluyemi tolovina yaidi goi. Ago maniyemi bei sikaumatemi. \v 17 Tomota liliudi bei sikaolilivemi yau yoigu ikaaiyaka yaimi pasina go, \v 18 geya vatau tayaamo yaimi goi bei balomaina ivailai geya. \v 19 Imi taoyakavata goi yawoimi vata bei kobabane. \pm \v 20 E tutayana Yerusalema kogite tovayaviya sitaoyakobu, amo tutayana goi koyagōi bego aná mtula giyakainava isowóduwo. \v 21 Tuta amo goi avatauwa Yudiya dadavina goi sikaaiyaka, sisīya sīna koya goi. Avatauwa Yerusalemayana sinaena goi sikaaiyaka, sisowōduwo sisīya. Avatauwa tánuwo goi sipaaisewa, asayana goi taabu sisiusīu. \v 22 Amo maliyalinayadi goi Yaubada ina liuna ana tuta be kaga liliuna \w Gínina Kimaasabaina\w* italavaaitedi bei simalatomota.\x † \xo 21:22 \xt Ose 9:7.\x* Tauna itoboine tomota liliudi sisiya. \pm \v 23 O tokéuwama be tovanunu! Amo tutayana moumou isaki yaidi bego sisiya. Ame moitamo. Mou gagaina bei isowóduwo poyapoya ame goi be nakae Yaubada ina egamogamogu bei isowóduwo da Yerusalema yaidi. \v 24 Tovayaviya bei sima maniyedi tomota sisi goi sikaumatedi. Maniyedi siyoisidi sinavedi kidi \w Totuyoyowo\w* liliudi idi kasa goi. Ago Yerusalemayana kidi Totuyoyowo bei sima sisiu lovina moumouna goi silovinae ana kadókana idi tuta boi Yaubada bogina iyatoyato ikavava. \pm \v 25 Yábana osasaina goi aba kinana bei sisowóduwo níyala, tukówana be utuna yaidi goi.\x † \xo 21:25 \xt Ais 13:10; Isi 32:7; Iyl 2:31; Nuw 6:12-13.\x* Poyapoya ana dadava osasa goi aivaya butukaodi gagaidi sidududu go, Totuyoyowo nuwodi siwówana, e sikateyova. \v 26 Tomota bei sigitedi, madi matoita gagaina silotuta ava dogoi tuwaina poyapoya ame goi bei sisowóduwo, tauna odi sivamatamata. Moitamo. Baloma toogagaidi yábana osasaina goi Yaubada bei ikiikudi. \v 27 Amo tutayana goi \w Tomalatomota\w* bei sigite gaota goi imamaima\x † \xo 21:27 \xt Dan 7:13; Nuw 1:7.\x* ina togaga gagaina be ana \w káeyana\w* tomoeeyalina gagaina ivagitakoedi. \v 28 E tutayana moe dogoiyadi nakae bei sisowóduwo, koyagoi giyakainava Yaubada bei italigeimi, tauna mami lotuta be mami katepatu kotáoya dōkana.’ \p \v 29 Tuwo livalakaibala tayamo ilatuwokoidi idigo kana, \pm ‘Taniya\f ‡ \fr 21:29 \fk Taniya\ft : Aba kinana ame Diyuu idi kalova yoina pigi (fig) keuwoina giyaina nakae keukeu keuwoina, go sem vagadi sivalutu nakae taniya.\f* nakae alova liliudi kogitēdi. \v 30 Tutayana taniya vaga vau idugo, e bogina koyagoi kúwana ana tuta bogina ivaakikina. \v 31 Moe tauna komi nakae. Tutayana amo mouyadi koogitedi, e koyagōi \w Yaubada ina kalibúbuna\w* giyakainava bei ima. \v 32 U, moe bei kooyagoi go, ame alatuuwokoimi konōve: Tomota komi nakae nava bei maa yawoidi tutayana ame dogoiyadi madabokidi bogina sisowóduwo. \v 33 Yábana be poyapoya bei sitagau go, yau guna livala sikaiyako vata. \pm \v 34 E korugwausīmi, govila bei nukotomi siwówana uyawana owáowana pasina o nim ginagina pasina o imi kaiyaka pasina konuwokubukubu, e guna maliyalinayana ivatoopa yaimi goi \v 35 síkwana nakae. Moitamo. Maliyalinayana bei ivatoopa tomota madabokidi yaidi poyapoya ana madabokina goi. \v 36 E tuta liliuna matami silala koyauyāusa. Imi yausayana goi kokawanōi Yaubada yaina bego kotogaga bei itoboinemi amo mouyadi giyakainava siisowóduwo kosiyaedi be nakae itoboinemi Tomalatomota matana goi kotáoya.’ \p \v 37 E maliyalina tamo tamo Yeisu ina Vada Kimaasabaina goi ivaatulúkwana\x † \xo 21:37 \xt Luk 19:47.\x* go, sabamgo bei ikaluvila ina Koya yoina \w Oribe\w* goi iimasisi. \v 38 Tuwo boda madabokidi maliyalina tamo tamo siluuwoboi sina Vada Kimaasabaina Tauyana sitaaiyakeke. \c 22 \ms1 Yeisu ina kámasa be ina taoyamna tetelidi \mr (22:1—24:53) \s1 Yeisu ana nuwotulu ana losinapu tetelina \r (Madiu 26:1-5,14-16; Maki 14:1-2,10-11; Iyoni 11:45-53) \p \v 1 E \w Beredi Pokaka Aikanina\w* bogina ana kebukebu. Aikayana youyuwoina moe Basitáwana Aikanina.\x † \xo 22:1 \xt Tat 12:1-27.\x* \v 2 \w Tonúwala\w* Gagaidi be Yaubada ina Katukeda ana tovatulukwanayao enao siilusala manakaedi bei \w Yeisu\w* sikaugau. Bogina koyagoi. Boda simatooitedi. Idi nuwonúwana kadi, ‘Neta boda siyagoi, bei gamodi igoyo, e kaga nakona bei sivekoida?’ \p \v 3 E Kaleya ina Yudasa guma Keriota yaina goi isiu. Tauyana Yeisu ina \w tovatotówana\w* tayamo yawou aiyuwo yaidi go, tuwo yaina Kaleyayana isiu. \v 4 Yudasayana itáoya, Yeisu mana tovatotowanayao ikalavedi go, ina ilosinapu Tonúwala Gagaidi be Vada Kimaasabaina ana polisi adi tovakumgoyao taiyao manakaena itoboine bei Yeisu inuwotuluye tauyadi yaidi. \v 5 Yudasa ina livala sinove, ina tagona manuna siuyáwana be nakae sitagona ina nuwotuluyana siemaisi. \v 6 Tauyana ana maisa ikamoitamoe, tuwo sivini. Sivini ikavava, itáoya ina tuta ana toboine iilusale bei Yeisu inuwotuluye tauyadi yaidi go, geya boda matadi goi geya. \s1 Basitáwana Aikanina be Yeisu ana nuwotulu tetelidi \r (Madiu 26:17-35; Maki 14:12-31; Iyoni 13:21-33,36-38) \p \v 7 E Beredi Pokaka Aikanina ana maliyalina bogina ima. Ame maliyalinayana goi Basitáwana Aikanina ana \w lami\w* itoboinedi sikaumatedi sikasaledi Yaubada yaina.\x † \xo 22:7 \xt Tat 12.\x* \v 8 Tuwo Yeisu ina tovatotowanayao adi taiyuwo \w Pita\w* be \w Iyoni\w* ilatuwokoidi idigo kana, \pm ‘Ami taiyuwo kōna go, ida Basitáwana Aikanina kokatubayāsi bego takáika.’ \pm \v 9 ‘Go nako goi latuwom kakatubayasi?’ tauyadi kaedi. \pm \v 10 ‘Konōve! Kōna Yerusalema goi kosīu go, koroto tayamo aba tega maa bwaena iikavale bei ima ivalobodemi.\f ‡ \fr 22:10 \ft Amo tutayana koroto bwae geya siikavale geya. Tauna neta koroto tayamo sigite bwae iikavale, bei siyagoi tauyana.\f* Ava vada goi kogite isiusiu, komi kosabokulīye kosīu, \v 11 e toni vada kolatuwōko kami, \pi2 “Ima tovatulúkwana idigo kana, ‘Im vada sinaena ava dadava kutagone bei magu tovatotowanayao taiyao itoboinema Basitáwana Aikanina kakáika?’” \pm \v 12 Nakae kolatuwōko go, vada diligaemaina vabodaupa tayamo gagaina dadavina katubaayasina bei ivatulukoimi. Moeko goi ida Basitáwana Aikanina kokatubayāsi’, Tauyana kaena. \p Ilatuwokoidi ikavava, ietunedi sina. \v 13 E adi taiyuwokova sitáoya sina go, kaga Yeisu bogina ilatuuwokoidi nakae sibabanedi. Tuwo amoko goi adi Basitáwana Aikanina sikatubayasi. Sikatubayasi ikavava, sikaluvila sima Tauyana yaina goi. \p \v 14 Tutayana áika ana tuta isowóduwo, Yeisu ina \w vamoleyanayao\w* yawou aiyuwo taiyao bogina sina situgúguna sikáika. \v 15 Sikakáika go, Yeisu idigo kana, \pm ‘Namliyeta bei guna gedageda ababane go, latuwogu toina Basitáwana Aikanina ame taiyao takaika vata. \v 16 Ame moitamo go, ame alatuuwokoimi konōve: Ame aikayana geya tuwaina bei akakáika ana kadókana ana yagoina toina \w Yaubada ina kalibúbuna\w* goi imalatomota dókana.’ \p \v 17 Ibóbwara ikavava, oine ma keigaina ikabi, manuna ikauyagu Yaubada yaina. Ikavava, ilatuwokoidi idigo kana, \pm ‘Keiga ame kokābi be komi tamo tamo konīm. \v 18 Moitamo ame tuta konīm go, ame alatuuwokoimi konōve: Tuta ame mlina \w oineyana|lemma="Oine"\w* geya animnim ana kadókana Yaubada ina kalibúbuna bogina ima.’ \p \v 19 Sinim ikavava, \w beredi\w* ikabi, manuna ikauyagu Yaubada yaina. Ikavava, ikivisi, ina tovatotowanayao ivinidi idigo kana, \pm ‘Moe wowogu nakae aakasale komi manumi. Moe tuta liliuna kokakāika bei konuwokaavategu.’\x † \xo 22:19 \xt 1Ko 11:23-24.\x* \p \v 20 Sikáika ikavava, oine ma keigaina nakae ikabi, manuna ikauyagu Yaubada yaina. Ikavava, keigayana ina tovatotowanayao ivinidi sinim go, idigo kana, \pm ‘Moe oine ma keigainayana konimnim moe ikaikaigu nakae bei idaudau komi manumi. Ikaikayana goi Yaubada ina kanasiuna vau iguinuwe yaimi.\x † \xo 22:20 \xt Tat 24:8; Sak 9:11; Yer 31:31-34; 1Ko 11:25; 2Ko 3:6.\x* \pm \v 21 Go konovēgu. Guna tonuwotulu teboro ame goi ikaaiyaka mada kabivekoveko ikakáika yau taiyao.\x † \xo 22:21 \xt Sam 41:9.\x* \v 22 Moitamo. \w Tomalatomota\w* inonoina nakae Yaubada ina nuwonúwana go, ana tonuwotuluyana ana toovalugo!’ \m \v 23 Tuwo ina tovatotowanayaoyadi sivatowo aditava silumadádana kadi, \pm ‘Avatau nakona goyo ame bei iguinuwe?’ \p \v 24 E ina tovatotowanayaoyadi taudiva nakae sikaumakimaki bego avatau yaidi goi toolagaina.\x † \xo 22:24 \xt Mad 18:1; Mak 9:34; Luk 9:46.\x* \v 25 E Yeisu kana, \pm ‘\w Totuyoyowo\w* adi tolovinayao siilovina yaidi goi. Tauyadi maadi lovina Totuyoyowo yaidi goi toinidi siduduwedi tokaiguyau. \v 26 E komi geya moe nakae geya, go sem avatauwa yaimi goi bego toolagaidi, tauyadi itoboinedi simalagómana. Nakae avatauwa komi yaimi bego imi tolovinayao, tauyadi itoboinedi komi ami tovaitayao nakae silovina.\x † \xo 22:26 \xt Mad 20:25-27, 23:11; Mak 9:35, 10:42-44.\x* \v 27 Guna nuwonúwana ataligei. Avatau toolagaina, tauyana tokáika gea tokaikayana ana tovaita ivaaideda? Tauyana tokáika ae? Go yau yaimi goi akaaiyaka ami tovaita tayamo nakae.\x † \xo 22:27 \xt Mad 20:28; Iyo 13:12-15.\x* \pm \v 28 E komi guna kaloyao guna mouyadi goi bogina kotáoya yau taiyao. \v 29 Tuwo Tamagu bogina ivayokoigu yau \w Tokalibúbuna\w*, e yau nakae avayokoimi komi tokalibúbuna yau taiyao. \v 30 Moe bego guna kalibúbuna ana teboro goi kokáika be konim. Go kébana esaaesaidi goi kotulagalaga \w Isileli tubunao\w* adi \w dala\w* yawou aiyuwo bei kokalibubudi.’\x † \xo 22:30 \xt Mad 19:28.\x* \p \v 31 Yeisu Pita ilatuwoko idigo kana, \pm ‘Saimoni, Saimoni, kunōve. Kaleya bogina ikawanoi Yaubada yaina goi bego ivakakonemi nakae tobágula neta ina \w witi\w* bego ikausapisapi. Kaleyayana latuwona igite avatauwa yaimi nukotomi iyoi yau manugu. E Kaleyayana kina Yaubada bogina itagone. \v 32 Go yau bogina akawanoi kom manum bego im numisa goi geya kukapusita. Ago tutayana kwaluvilamna kuma yau yaigu, e semowo kukitogagēdi.’ \pm \v 33 ‘Tomoya, bogina apásima neta deri goi sivaisium, yau taiyao o neta sikaumatem, yau taiyao’, Pita kaena. \pm \v 34 ‘Pita ame alatuuwokoim kunōve: Ame bei kamkam geya itaiyeta ana kadókana sivato bei kulawoiwoiyekoigu bego geya kuyagoiguta’, Yeisu kaena. \p \v 35 Go madabokidi ilatuwokoidi idigo kana, \pm ‘Boi tutayana nima kaka aetunemi, komi mani saisairina geya, wasare geya, sendoro aiyuwoina geya go, geya tayaamo kaga kokiseyeseye ae?’\x † \xo 22:35 \xt Mad 10:9-10; Mak 6:8-9; Luk 9:3, 10:4.\x* \pm ‘Geya tayaamo kaga’, tauyadi kaedi. \m \v 36 Tauyana idigo kana, \pm ‘Go ame tuta alatuwokoimi avatauwa komi neta mami mani saisairina, kokabīdi konavēdi. Avatauwa komi neta mami wasare, nakae. Ago avatauwa komi neta geya imi sisimo, ami kwama kokaigimonēdi go, maisana kokābi imi sisi kogimonēdi unana tomota bei sivakaleyeda. \v 37 Moitamo. Ame alatuuwokoimi konōve: \w Gínina Kimaasabaina\w* nakae italavaite Tomalatomota manuna kana, \b \qc “Tauyana sikatuyaivi lovina ana tokapipilova taiyao.” \qr Aiseya 53:12 \b \pm Ame livalayadi bei simalatomota yau yaigu. Ame moitamo. Kaga kaga boi manugu siiginidi, e nakae bei simalatomota yau yaigu.’ \pm \v 38 ‘Tomoya, kunōve. Sisi aiyuwo goamedi’, tauyadi kaedi. \pm ‘Moe tuwo!’ kina kaena. \s1 Yeisu ina kawanoi // Orebi Koyaina goi be ana yóita tetelidi \r (Madiu 26:36-56; Maki 14:32-50; Iyoni 18:3-12) \p \v 39 Niga Yeisu mana tovatotowanayao sisowóduwo sina go, ina sinapu nakae sinonoina \w Oribe Koyaina\w* goi. \v 40 E sisowóduwo amoko goi, Yeisu idigo kana, \pm ‘Ameko kokawanōi Yaubada yaina bei ivaitemi aba vakakona goi geya kokapusita.’ \p \v 41 Ibóbwara ikavava, ibala ina itumasaba aena ivatugúyala ikawanoi \v 42 idigo kana, \pm ‘Tamagu, neta nuwom nakae, gedageda keigaina ame kukābi kunāve. Go yau geya guna nuwonúwana geya, go sem kom im nuwonúwana kuguinūwe.’ \p [ \v 43 E \w anerose\w* yábana goi isowóduwo ima, Yeisuyana ikitogage.]\f ‡ \fr 22:43 \ft Luke ana kopi maniyedi Tomwana 43 geya. Ana kaigigita nakona tokaidámana maniyedi Luke ina buki ameko goi sikatusavi.\f* \v 44 Tauyana atena igeda gagaina, tauna ikawanoi makimaki. Ina kawanoiyana goi ina mosali ikaika nakae itakapusi isou poyapoya goi. \v 45 Ikawanoi ikavava, itáoya ikaluvila ima ina tovatotowanayaoyadi ibabanedi idi nuwomou pasina sikanaamatáiya. \v 46 Tuwo, iwoinidi idigo kana, \pm ‘Manakae kokanaamatáiya? Kotāoya be kokawanōi Yaubada yaina bei ivaitemi aba vakakona goi geya kokapusita.’ \p \v 47 Tauyana nava ibobóbwara go, boda sima. Koroto yoina Yudasa, tauyana tovatotówana tayamo yawou aiyuwo yaidi goi, bodayadi ivakededi. Sima go, kina Yudasayana ibala ima bego Yeisu iyowoi. \v 48 E kina go Yeisuyana idigo kana, \pm ‘Yudasa, manakae? Bego im yowóina goi Tomalatomota kunuwotuluye ae?’ \m \v 49 E ina tovatotowanayaoyadi sigite kaga bei isowóduwo, tuwo sidigo kadi, \pm ‘Tomoya, manakae? Sisi goi katalaidi gea tuwo?’ \m \v 50 Ago Yeisu ina tovatotówana tayamo ibala ina Tonúwala Toolagaina ina \w pákwana\w* taiyana kakataina ivakanáupe. \v 51 Go kina Yeisuyana idigo kana, \pm ‘Tuwo! Koyāto!’ \m Ibisibala pakoninayana taiyana ibisikone, ikidedevine. \v 52 E Tonúwala Gagaidi be Vada Kimaasabaina ana polisi adi tovakumgo be \w Diyuu\w* ina tomoyamoya nakae sima Yeisu siiyoisi go, ilatuwokoidi idigo kana, \pm ‘Manakae? Yau bego tokapipilova tayamo, tauna komi mami sisi be mami kepati koma koyoisigu? \v 53 Maliyalina tamo tamo Vada Kimaasabaina goi akaaiyaka yaimi goi\x † \xo 22:53 \xt Luk 19:47, 21:37.\x* go, geya koyoisiguta unana moe geya imi tuta geya, go sem ame komi imi tuta, tutayana mamaníwana ina togaga iilovina.’ \m \v 54a E bodayadi Yeisu siyoisi, sinave Tonúwala Toolagaina ina vada goi. \s1 Pita ina lawoiwoi tetelina \r (Madiu 26:57-58,69-75; Maki 14:54,66-72; Iyoni 18:15-18,25-27) \p \v 54b E kina go Pitayana tupwana masigava goi Yeisu isabookuliye. \v 55 E tomota maniyedi Tonúwala Tolagainayana ina vada ana kali sinaena goi yeu sidimili. Ikavava, taiyao siitusobu go, Pita isiu tomotayadi yaidi goi iitusobu. \v 56 E Tonúwala Tolagainayana ina pákwana woiyaina tayamo yeu ana mavada goi iitusobu Pita ipotepote, idigo kana, \pm ‘Ame tauyana nakae Yeisu ina tosabokuli tayamo.’ \pm \v 57 ‘Vavina, amo Tauyana geya ayagoiyeta!’ Pita mana lawoiwoi kaena. \fig Tonúwala Toolagaina ina pákwana Pita ikinane|src="IB-04158psgr.tif" size="col" ref="22:56-57" \fig* \p \v 58 Tuta giyaina koroto tayamo Pita igite idigo kana, \pm ‘Kom nakae Yeisu ina boda tayamo.’ \pm ‘Naveya, yau geya!’ Pita kaena. \p \v 59 Awa tayamo nakae mlina ituli ta koroto ikaugeogéona idigo kana, \pm ‘Ame tauyana woi Yeisu ina tosabokuli tayamo. Moitamo. Tauyana nakae guma Galili.’ \m \v 60 Go kina Pitayana idigo kana, \pm ‘Naveya, kaga kudigedige geya ayagoiyeta.’ \m Go nava ibobóbwara go, mainao kamkam itáiya. \v 61 Tuwo Tomoya itugavila Pita ipote go, kina Pitayana inuwopeye boi Tomoyayana ina livala idigo kana, \pm ‘Namliyeta bei kamkam itáiya, e kom bogina bei sivato kulawoiwoiyekoigu.’ \m \v 62 Tuwo vadayana ina kali goi isowóduwo ina moetala goi itáiya gagaina toina. \s1 Yeisu ana kaiwoteta tetelina \r (Madiu 26:67-68; Maki 14:65) \p \v 63 Kidi go Vada Kimaasabaina ana polisi Yeisu siyause go, sikaiwotete ame nakae: \v 64 Matana sisikobode namliyeta siláui go, silumadade kadi, \pm ‘Kom bego Yaubada ina \w tokabivalavala\w*, tuwo kulatuwokōima avatau ilauim!’ \p \v 65 Ago idi bóbwara goyogoyoidi badabadaidi goi Yeisu sitaagiwoi. \s1 Yeisu ana kotu Diyuu // idi tomoyamoya matadi goi tetelina \r (Madiu 26:59-66; Maki 14:55-64; Iyoni 18:19-24) \p \v 66 Tutayana vanuwo itomo, Diyuu idi tomoyamoya, moe Tonúwala Gagaidi be nakae Yaubada ina Katukeda ana tovatulukwanayao siitugúguna go, Yeisu sime idi kotu goi silumadade \v 67 sidigo kadi, \pm ‘Neta kom moitamo \w Guyau\w*, kulatuwokōima!’ \m Go Yeisu idigo kana, \pm ‘Neta alatuwokoimi, bei geya konumiseguta. \v 68 Neta alumadademi bego yau Guyau, bei geya kokatumapuguta. \v 69 E tuta imamaima Tomalatomota bei mana lovina wowoina basekoina Yaubada \w Tokalika\w* kakataina goi iitusobu.’ \m \v 70 E madabokidi sidigo kadi, \pm ‘Tauna kom moitamo Yaubada Natuna?’ \pm ‘Komi bogina kodigoyabe’, Tauyana kaena. \pm \v 71 ‘Kaga ana dedevina totalavaita tuwaina taalusale? Geya! Moitamo. Ina digopopóita toinina sopana goi bogina tanove’, tauyadi kaedi. \c 23 \s1 Yeisu ana kotu Pailato be Erodi matadi goi tetelina \r (Madiu 27:1-2,11-14; Maki 15:1-5; Iyoni 18:28-38) \p \v 1 Tuwo moitamo \w Diyuu\w* idi tolovinayao madabokidi sitáoya, \w Yeisu\w* sinave Pailato yaina goi ana kotu manuna. \v 2 E sima Pailatoyana goi sivatowo Yeisu siwowoko kadi, \pm ‘Ame Tauyana kagitebabane ima boda ivasulaigidi ame nakae: Tomota isanabodedi geya sitakisita \w Sisa\w* yaina. Aiyuwoina kanove idigo kana, \pi2 “Yau \w Guyau\w*, \w Tokalibúbuna\w* tayamo.”’ \m \v 3 E kina go Pailatoyana Yeisu ilumadade idigo kana, \pm ‘Kom moitamo Diyuu adi Tokalibúbuna?’ \pm ‘Kom bogina kudigoyabe’, Yeisu kaena. \m \v 4 E kina go Pailatoyana \w Tonúwala\w* Gagaidi be boda ilatuwokoidi idigo kana, \pm ‘Ame korotoyana bogina adovatusiye go, agite geya ana pikwanamo.’ \m \v 5 E bodayadi sikaugeogéona sidigo kadi, \pm ‘Geya! Tauyana ina Yudiya madabokina goi ivaatulúkwana, e boda idumwamwainidi. Ivatowo Galili goi ima ameko goi.’ \m \v 6 E kina go Pailatoyana idi livala inove, ilumadádana kana, \pm ‘Manakae? Koroto ame moitamo Galili korotoina ae?’ \pm \v 7 ‘U, nakae’, kidi kaedi. \m Tuwo Pailato bogina iyagoi bego Yeisu ina kasa moe \w Erodi\w* ina kaba lovina sinaena. Amo tutayana Erodiyana nakae Yerusalema goi ikaaiyaka, tuwo Pailato ina boda ilovinaedi kana, \pm ‘Yeisu konave Erodi yaina goi.’ \m Tuwo moitamo sinave tauyana yaina goi. \p \v 8 E kina go Erodiyana Yeisu igite, iuyáwana gagaina. Tuta maanawena latuwona Yeisu igite unana valena bogina inove. Tuwo iilotuta bei Yeisu aba kinana tayamo iguuinuwe igite. \v 9 E lumadádana goi Yeisu idoovatusi tuta maanawena go, Tauyana geya ikatumapuyeta. \v 10 E kidi Tonúwala Gagaidi be Yaubada ina Katukeda ana tovatulukwanayao siitáoya Yeisu kikina siwowoko gagaina. \v 11 E kina Erodiyana mana tovayaviyayao Yeisu sikaiwotete be sivaponuponuye. Nakae tolovina ana kwama dedevina sikabi, Yeisu sivalosi bego yaina goi sisakululu polapola. Ikavava, Erodi ina lovina goi sietunemnei ina Pailato yaina goi. \v 12 E Erodi be Pailato amo maliyalinayana goi bogina sivasíyana. Boi mainao sivaakaleya. \s1 Pailato ilovina Yeisu bei ikámasa tetelina \r (Madiu 27:15-26; Maki 15:6-15; Iyoni 18:39—19:16a) \p \v 13 E kina go Pailatoyana Tonúwala Gagaidi, Diyuu idi tomoyamoya be boda ikatuvagogudi sima \v 14 ilatuwokoidi idigo kana, \pm ‘Ame korotoyana bogina kome yau yaigu kotalavaite bego tomota ivasulaigidi go, konovēgu. Tauyana bogina matami goi adovatusidoko go, geya tayaamo píkwana Tauyana yaina goi ababane. Go moe yau aguta guna nuwonúwana geya, \v 15 go sem Erodi nakae geya tayaamo kaga ibabane. Yeisu ietunemnei ima yaida goi. Go konovēgu. Ame Tauyana geya tayaamo goyo iguinuwe bei ámasa itoboine. \v 16 Tauna bei adabiyamo namliyeta ataligei yaimi goi.’ \m \v 17-18 Go kidi bodayadi madabokidikova siduduwo sidigo kadi, \pm ‘E moe Tauyana kukaumāte go, Barabasi kutaligēi manuma!’\f ‡ \fr 23:17-18 \ft Buki Kimaasabaina ana kopi maniyedi goi tomwana 17 ikaaiyaka. Go kopi aibogoidi geya ikaiyaketa. Nakona Luke geya iginiyeta, go sem tokaidámana tayamo toinina ina nuwonúwana igini. Tomwana 17 ame nakae: Ego aikayana ana tuta itoboine Pailato deri ana tokaiyaka tayamo italigei Diyuu yaidi goi.\f* \m \v 19 Barabasiyana boi deri sivaisiu unana boi Yerusalema goi senao italewuwudi bego \w Roma\w* idi lovina sikapipilavedi be nakae tomota maniyedi ikaumatedi. \v 20 E Pailatoyana latuwona Yeisu italigei, tuwo aiyuwoina tomota ilumadademneidi. \v 21 Go kidi siiduduwo kadi, \pm ‘Kerose goi kutupatūko! Kerose goi kutupatūko!’ \m \v 22 Go kina Pailatoyana sivato kana, \pm ‘Tupatúkwana? Ame Tauyana ava goyo iguinuwe bei itoboine ikámasa? Geya tayaamo píkwana Tauyana yaina goi ababane. Tauna bei adabiyamo namliyeta ataligei.’ \m \v 23 E kidi sikaugeogéona. Niyadi gagaidi goi silovina kadi, \pm ‘Kerose goi situpatuko!’ \m Tauyadi sopadi imakimaki, \v 24 tuwo kina Pailatoyana ilovina Yeisu ikámasa idi kawanoi nakae. \v 25 E korotoyana ina kapipilova be ina kaumata pasidi deri goi ikaaiyaka go, Pailato italigei nakae sikawanoiye. Go Yeisu iyato boda nimadi goi bei idi nuwonúwana siguinuwe Tauyana yaina. \s1 Yeisu kerose goi situupatuko tetelina \r (Madiu 27:32-44; Maki 15:21-32; Iyoni 19:16b-27) \p \v 26 Tutayana sinavenave bei kerose goi situpatuko, enao goi koroto tayamo guma Sairini yoina Saimoni ina tánuwo goi imamaima. Imamaima go, tovayaviya siyoisi silovinae Yeisu ina kerose ikabi ikavale. Ikabi ikavale Yeisu mlina goi iiketoiya. \v 27 E Yeisu inonoina go, boda gagaina sisabookuliye. Bodayadi yaidi goi vevina badabadaidi kasikasidi sitututu go, sitaiyakuwokúwala Yeisu manuna. \v 28-29 E kina Yeisu itáoya, itugavila vevinayadi ilatuwokoidi kana, \pm ‘Yerusalema vevinaimi, tuta simamaima bei mou gagaidi sisowóduwo, e tomota bei sidigo kadi, \pi2 “Avatauwa komi vevina neta kaagalimi o geya natumimo, ami dedevina bogina kobabane.” \pmo Tauna taabu kotaitāiya yau manugu, go sem toinimi manumi be nakae natumiyao manudi kotāiya. \v 30-31 Yau geya guna pikwanamo o kada, “Yau alova mamaina nakae, tauna tomota geya itoboinedita sigabu.” Komi da Yerusalema mami píkwana o tadigo kada, “Komi alova diinalidi nakae tomota bei sigabudi.” Tuwo kerose goi bei situpatukoigu go, komi bei manakaemi? Tuta amo goi bei igoyo toina, nakae tomota geya latuwodi bei mouyadi silotowo, tauna bei sivatowo koya silatuwokoidi kadi, \b \qc “Kosōu kōma kokautūmma!”’ \qr Oseya 10:8 \b \m \v 32 E toogoyoidi adi taiyuwo nakae sinavedi bei Yeisu taiyao sikaumatedi. \p \v 33 Tutayana sima asa yoina Bulubulu goi Yeisu ana kwama sivalilividi. Ikavava, kerose goi situpatuko. Ago togoyoidiyadi adi taiyuwokova nakae adi kerose goi situpatukoidi, tayamo kakataina, tayamo kekelina. \v 34 E kina go Yeisuyana idigo kana, \pm ‘Tamagu, idi guinuwa goyogoyoina ame kunuwotāo. Geya siyagoiyeta kaga siguuinuwe.’ \p E tovayaviyayadi Yeisu ana kwama, ana sendoro, ana gadíwana sikabidi, pápala tayamo siguinuwe bei sigite avatauwa sikabidi.\x † \xo 23:34 \xt Sam 22:18.\x* \v 35 Ago boda siitáoya Yeisu siyookoe. E kidi go Diyuu adi tolovinayaoyadi nakae sikaoseve\x † \xo 23:35 \xt Sam 22:7.\x* sidigo kadi, \pm ‘Bego ituli ta tomota iyavedi. Tuwo toinina iyāve, neta Tauyana moitamo \w Yaubada ana Vadámana|lemma="Guyau"\w*, ina kinava!’ \m \v 36 E tovayaviya nakae Tauyana sikaiwotete ame nakae: Sima \w oine\w* bwaena yuyuyuna sitagone inim\x † \xo 23:36 \xt Sam 69:21.\x* go, \v 37 sidigo kadi, \pm ‘Neta kom moitamo kidi Diyuu adi Tokalibúbuna, toinim kuyavēm!’ \m \v 38 Ego Yeisu ana píkwana aisika paaevaina tayamo goi sigini, dabana diligaemaina goi situpatuko. Ana pikwanayana kana, \pc ‘Ame Tauyana \pc Diyuu adi Tokalibúbuna.’ \p \v 39 E kina go tokapipilova tayamo adi taiyuwo tupaatukoidi yaidi goi Yeisu itagiwoi idigo kana, \pm ‘Manakae? Kom \w Guyau\w* gea geya? Toinim kuyavēm namliyeta kai nakae kuyavēma.’ \m \v 40 E kina ituli ta toogoyoina siyana ibove idigo kana, \pm ‘Manakae? Yaubada ina liuna geya kumatoiteyeta ae? Iyaa! Kita ada liuna taababane Tauyana ana liuna nakae! \v 41 Ago liunayana kita itoboineda. Kita ida guinuwa ana katumapu bogina tababanedoko go, ame Tauyana geya tayaamo kaga goyogoyoina iguinuwe geya.’ \p \v 42 Tuwo togoyoinayana Yeisu ilatuwoko idigo kana, \pm ‘Yeisu, kunuwokavatēgu tutayana im tuta kuetokalibúbuna.’ \m \v 43 Yeisu idigo kana, \pm ‘Nakae bei aguinuwe, tauna ame alatuuwokoim kunōve: Ame bei guna dadava dedevina goi kom yau taiyao takaaiyaka.’ \s1 Yeisu ina kámasa tetelina \r (Madiu 27:45-56; Maki 15:3-41; Iyoni 19:28-30) \p \v 44 Bogina dine, asa madabokina ikamamaníwana go, amamaniwanayana ikaaiyaka ana kadókana lavilavi. \v 45 Níyala ikamaamaníwana go, \w Tukunu Kimaasabaina Toina\w* ana vabodaupa kaarekoina\x † \xo 23:45 \xt Tat 26:31-33.\x* ikiiseyuwe. \v 46 Ago Yeisu niyana gagaina goi iduduwo kana, \pm ‘Tamagu, balomaigu nimam goi ayato!’\x † \xo 23:46 \xt Sam 31:5.\x* \m E moe ibobore ikavava, yawoina ikasalave. \v 47 E tovayaviya adi tovakumgo igite kaga iisowóduwo, Yaubada ina togaga ana \w káeyana\w* ikamooitamoe kana, \pm ‘Moitamo. Amo korotoyana tutubeso nakae \w tokibóbwata\w*.’ \p \v 48 Ago tutayana Yeisu ina kámasa ana toyokoyao madabokidi sigite kaga liliuna siisowóduwo, madi nuwomou goi kasikasidi situtu go, sikaluvilamna sina idi kasa. \v 49 E Yeisu senao liliudi be nakae vevina boi Galili goi Yeisu sisabookuliye\x †a \xo 23:49 \xt Luk 8:2-3.\x* tupwana masigava\x †b \xo 23:49 \xt Sam 88:8.\x* siitáoya sigitegite kaga liliuna siisowóduwo. \s1 Yeisu ana valiwoga tetelina \r (Madiu 27:57-61; Maki 15:42-47; Iyoni 19:38-42) \p \v 50 Koroto tayamo yoina Iyosepa, Diyuu adi kotu ana tolovina tayamo go, koroto todedevina be tokibóbwata. \v 51 Iyosepayana guma Arimateya, moe Diyuu idi kasa tayamo. Tauyana \w Yaubada ina kalibúbuna\w* ina sowóduwo ilootutae. Moe tauyana kotu ana tolovinayao idi nuwonúwana be idi guinuwa Yeisu yaina geya ikamoitamoedita. \v 52 Ame tauyana ina Pailato yaina goi ikawanoi idigo kana, \pm ‘Manakae? Kutagona Yeisu wowona akabi avaliwoge gea geya?’ \m Tuwo moitamo itagona. \v 53 Tuwo Iyosepayana ma senao sina kerose goi Yeisu wowona sikaisobuye go, areko sikabi, wowonayana siutube. Siutube ikavava, sinave \w valiwoga tukubu\w* goi sisiu siyato. Tukubuyana boi gurewa sitavi go, sinaena geya tayaamo tuta goi tokámasa siyato. \p \v 54 Ago moe \w Sabati\w* ana katubayásina ana maliyalina go, níyala giyakainava bei isaliu, e Sabatiyana ivatowo. \v 55 E vevinayadi boi Galili goi Yeisu sisabookuliye, sina Iyosepa ma senao sisabokuliyedi, e sigite manakaedi Yeisu wowona tukubuyana sinaena goi siyato. \v 56 E sigite ikavava, sikaluvila idi kasa pauda mainina dedevina be pútuma dedevina sikatubayasidi Yeisu wowona manuna. \p Ago Sabati goi siwaiwasi nakae Sabati ana lovina idige.\x † \xo 23:56 \xt Tat 20:10; Atu 5:14.\x* \c 24 \s1 Yeisu ina taoyamna tetelina \r (Madiu 28:1-10; Maki 16:1-8; Iyoni 20:1-10) \p \v 1 E wiki ana maliyalina vakuumgoina goi nobuyana nava matagougouna go, vevinayadi idi pútuma bogina sikatuubayasi sikabi sime \w Yeisu\w* ana \w valiwoga tukubu\w* goi. \v 2 E sima tukubuyana goi go, tobuna ana kauboda gurewa sigite, bogina pulipulina! \v 3 E tukubuyana goi sisiu go, ida Tomoya Yeisu wowona geya sibabaneyeta. \p \v 4 Geya tuwo nukotodi siwówana, idi nuwonúwana kadi, ‘Yeisu wowona nako?’ Nakae sinuwooleleu go, koroto adi taiyuwo madi kwama naamalidi matabuwodi sisowóduwo vevinayadi yaidi goi. \v 5 E vevinayadi sigitedi, atedi siyova, tuwo sisakululu go, korotoyadi sidigo kadi, \pm ‘Vevina, kaga unana Tauyana maa yawoina go, tokámasa yaidi goi koolusale? \v 6 Tauyana ameko geya, go sem Yaubada ámasa goi bogina ikaitáoe. Konuwāisi boi Galili goi taiyao nava kokaaiyaka manakaena ilatuwokoimi kana, \pi2 \v 7 “Itoboine \w Tomalatomota\w* siyoisi toogoyoidi nimadi goi siyato be kerose goi situpatuko namliyeta maliyalina aitonina ámasa goi itaoyamna.”’\x † \xo 24:7 \xt Mad 16:21, 17:22-23, 20:18-19; Mak 8:31, 9:31, 10:33-34; Luk 9:22, 18:31-33.\x* \p \v 8 Tuwo moitamo ina bóbwara sinuwopeyedi. \v 9 \w Anerose\w* sibóbwara ikavava, vevinayadi tukubu goi sisowóduwo sikaluvila sina Yeisu ina \w tovatotowanayao|lemma="Tovatotówana"\w* yawou tayamo yaidi goi be nakae ina tosabokuliyao liliudi yaidi goi madabokina sitalavaite. \p \v 10 E vevinayadi moe Meri guma Magidara, Yoana be ituli ta Meri, tauyana Yemesa sinana, be nakae vevina maniyedi taiyao. Moe tauyadi Yeisu ina taoyamna manuna ina \w vamoleyanayao\w* silatuwokoidi. \v 11 Ago kidi korotoyadi vevina idi livala sinove go, idi livalayana ana taiyakeka nakae sikautaotáwana, tuwo geya sinumisedita. \p \v 12 E kina go \w Pita\w* itáoya, ilokoina ina valiwoga tukubuyana goi isakululu isalogeba imatavilavila go, areko kaka igite. Igite ikavava, itáoya ikaluvila ina ina kasa go, dogoiyana ina sowóduwo pasina ikainaopa. \s1 Yeisu iisowóduwo // ana tosabokuliyao adi taiyuwo yaidi tetelina \r (Maki 16:12-13) \p \v 13 Tomota adi taiyuwo Yeisu ina tosabokuliyao yaidi amo maliyalinayana goi siiketoiya sinonoina asa tayamo yoina Eméusa manuna. Emeusayana moe 11 kilomita Yerusalema goi. \v 14 Siiketoiya go, ana kaibako sivaateteli. \p \v 15 Idi vatetalayana goi Yeisu kina iketoiya ima isakavatedi adi taiyuwo taiyao siiketoiya. \v 16 Go Yaubada nuwodi ikiwowonidi, tauna geya itoboinedita Yeisu sikinane. \v 17 E Yeisu kidi taiyao siiketoiya, idigo kana, \pm ‘Kooketoiya kaga kovaateteli?’ \m Adi taiyuwo madi nuwomou sitáoya. \v 18 E koroto tayamo yoina Keliyopasi idigo kana, \pm ‘Manakae? Kom amta Yerusalema goi kueogaoga go, geya kuyagoiyeta maliyalina mlida goi kaga siisowóduwo ae?’ \m \v 19 Tuwo Yeisu idigo kana, \pm ‘Go manakae?’ \m E kidi kadi, \pm ‘Yeisu guma Nasareta manuna. Tauyana \w tokabivalavala\w* tayamo. Yaubada matana goi be nakae tomota liliuma matama goi ina guinuwa be ina livala toogagaidi. \v 20 Ago ida \w Tonúwala\w* Gagaidi be nakae ida tolovinayao Tauyana ina lovina siyato kadi, \pi2 “Itoboine ikámasa.” \pmo Tuwo sinave kerose goi situpatuko. \v 21 E kai go kaalotuta bego Tauyana nakona Yaubada ina kinava bogina ima bei kita \w Isileli tubunao\w* itateteda. Tuwo kanuwonúwana bei itaoyamna nakae idige, go geya, go sem ame bogina maliyalina aito ina kámasa mlina go, geya tayaamo kaga isowóduwo. \v 22 Nukotoma siwówana; ima nuwonúwana bego Tauyana nakona \w Guyau\w* geya go, vevina maniyedi yaima goi nakae nukotoma sikiwowonidi. Maine nobuyana nava matagougouna goi sina Tauyana ana valiwoga tukubu \v 23 go, Tauyana wowona geya sibabaneyeta. E sima silatuwokoima anerose sisowóduwo yaidi goi sidigo kadi, \pi2 “Tauyana maa yawoina!” \pmo \v 24 Tuwo maniyedi yaima goi sina tukubuyana goi go, nakonakae vevinayadi sidigedige nakae sibabane. Ego Tauyana geya sigiteyeta.’ \m \v 25 Go kina Yeisuyana idigo kana, \pm ‘O komi tamogemogemi nakae dabami sikasa! Neta Yaubada ina tokabivalavalayao idi livala liliudi konumisedi! \v 26 Boi sidigodigo bego \w Guyau\w* itoboine moe gedagedayadi ilotowoidi namliyeta Yaubada ana \w káeyana\w* isiu bei ikalibúbuna.’ \p \v 27 Tuwo Mosese ina buki goi be nakae tokabivalavala liliudi idi buki goi ivatowo go, kaga liliuna toinina manuna \w Gínina Kimaasabaina\w* goi ilumavivisi yaidi. \v 28 Siiketoiya, asayana manuna sinonoina bogina sivakakana sina go, Yeisu bego inonoina ituli ta kasa. \v 29 Go kidi adi taiyuwokova simatakanikaniye kadi, \pm ‘Geya. Bogina lavilavi. Níyala bogina ikavava, tauna kwaiyāka kai taiyao.’ \m Tuwo moitamo isiu ikaiyaka tauyadi taiyao. \p \v 30 Niga áika goi taiyao siitusobu, Yeisu \w beredi\w* ikabi, manuna ikauyagu Yaubada yaina. Ikavava, ikivisi ikaiguyauye tauyadi yaidi goi. \v 31 E Yaubada nukotodi ikipolaledi,\x † \xo 24:31 \xt Abv 3:5,7.\x* tauna Yeisu sikinane. Ago yaidi goi Tauyana itagau. \v 32 Tauyadi taudiva sidigo kadi, \pm ‘Moitamo. Enao goi taaketoiya, Tauyana ibobóbwara be Gínina Kimaasabaina ivatulukoida go, ida lotówana ilulutaoneda ae?’ \p \v 33 Tuwo tuta amo goi sitáoya sikaluvila sina Yerusalema goi Yeisu ina tovatotowanayao yawou tayamo ma sediyao sibabanedi bogina situgúguna, \v 34 e sidigo kadi, \pm ‘Ida Tomoya ámasa goi bogina itaoyamna, isowóduwo Saimoni yaina goi!’ \p \v 35 Tuwo adi taiyuwokova nakae ana kaibako sivateteli enao goi kaga kaga siisowóduwo. Nakae Yeisu beredi ikivisi baige sikinane. \s1 Yeisu isowóduwo ina tovatotowanayao yaidi // idi paisewa ivinidi tetelina \r (Madiu 28:16-20; Maki 16:14-18; Iyoni 20:19-23; Guinuwa 1:6-8) \p \v 36 E nava moe dogoiyadi sivateetelidi go, kina Yeisu isowóduwo, nauyayanaidi goi itáoya ilatuwokoidi idigo kana, \pm ‘Yaubada ina tuboina yaimi.’ \m \v 37 E tauyadi sikaliwoisa nakae atedi iyova gagaina. Idi nuwonúwana bego baloma sigite. \v 38 Tuwo Yeisu idigo kana, \pm ‘Kaga unana atemi iyova be nakae konanayuwo? \v 39 Nimagu aegu kogitēdi. Ame yau. Baloma geya wowonamo, geya lulunamo, tauna yau geya baloma geya. Kōma kobisikonēgu be kogīte, yau ma sakavaigu, ma lulugu.’ \m \v 40 Moe ilatuwokoidi ikavava, nimana be aena ivatulukoidi. \v 41 E tauyadi siuyáwana go, sikainaopa go, nava geya sinumiseyeta. Tauna Yeisu idigo kana, \pm ‘Awoinu kōme akáika.’ \m \v 42 E tuwo íyana kaaivayaina giyaina sivini \v 43 ikabi matadi goi ikani. \v 44 E ilatuwokoidi idigo kana, \pm ‘Ame yau guna livala boi nava yaimi goi akaaiyaka alatuwokoimi kagu, \pi2 “Kaga liliuna \w Yaubada ina Katukeda\w* goi be tokabivalavala idi buki goi be Same goi siiginidi yau manugu itoboine simalatomota.”’ \m \v 45 Tuta amo goi nukotodi ikipolaledi, e itoboinedi Gínina Kimaasabaina siyagoi. \v 46 Ikavava, idigo kana, \pm ‘Amo bukiyadi goi sigini bego \w Guyau\w*, \w Yaubada ana Vadámana|lemma="Guyau"\w*, itoboine bei gedageda be ámasa ibabanedi go, maliyalina aitonina goi tokámasa yaidi bei itaoyamna. \v 47 Aiyuwoina sigini bego Guyauyana yoina goi ina tosabokuliyao bei sitalavaita tomota liliudi yaidi goi bego situgavila, e bei Yaubada idi goyo inuwotaoidi. Ago ameko Yerusalema goi bei sivatowo sina asa liliudi goi sitalavaite. \v 48 Moe dogoiyadi toinimi matami goi kogitedi, tauna komi dogoiyadi adi totalavaitayao. \v 49 Konovēgu. Giyakainava kaga Tamagu bogina ikaatotule bei yau aetune iwo yaimi.\x † \xo 24:49 \xt Gui 1:4.\x* Go komi asa ame goi kokaiyāka ana kadókana Yaubada olagaema ina togaga goi ikitogagemi.’ \p \v 50 E ibóbwara ikavava, inavedi Betani goi nimana ikatulágata go, \w ikaipakuyedi\w*. \fig Yeisu ina tovatotowanayao sikaandolaga yábana goi|src="C090psgr.tif" size="col" ref="24:50-51" \fig* \s1 Yeisu itukotuko ina yábana tetelina \r (Maki 16:19-20; Guinuwa 1:9-11) \p \v 51 Yeisu ikaipaakuyedi go, ikalavedi o tadigo kada, ‘Yaubada itukoe inave yábana.’ \v 52 Go kidi amoko goi sisakululu Yeisu yaina ikavava, madi uyáwana sikaluvilamna sina Yerusalema. \v 53 Ago tuta liliuna sinonoina Vada Kimaasabaina goi Yaubada siyaapaliye.