\id ACT Gumawana Translation Project [C. Olson Draft #39 28-Jun-2018, checked 2003 by Rainer Oetzel. Final read through Mar-2017] \h GUINUWA \toc3 Gui \toc2 Guinuwa \toc1 Yeisu ina vamoleyanayao idi guinuwa \mt1 Guinuwa \mt2 Yeisu ina vamoleyanayao idi guinuwa \is1 Livala Aba Vaita \ip Buki ame Luke ina Buki aiyuwoina igini. Ina buki vakuumgoina moe Vala Dedevina Yeisu manuna. Moe bukiyana goi ivatulukoida kaga liliuna Yeisu iguinuwe nakae ina kámasa be ina taoyamna manudi. Ago ame bukiyana goi Luke latuwona siyana Tiyopilo ivatuluko Yeisu ina vamoleyanayao idi guinuwa manudi. Aiyuwoina ivatuluko Yeisu ina vamoleyanayao manakaedi Vala Dedevina sisanunui ina asa liliudi goi. Ego kidi idi guinuwayadi madabokidi moe Baloma Kimaasabaina ina togaga goi siguuinuwedi. Tauna buki ame sinaena tagite Yeisu nava ipaaisewa ina bodao yaidi go, ina paisewayana moe Balomaina goi. \ip Tétala maniyedi goi Luke toinina matana goi igitedi unana tauyana tuta maniyena Paulo ivaakitau. Tauna neta ikaaiyaka Paulo taiyao ivatétala kana, ‘Kai’ go, neta tauyana geya ivakitauyeta, e kana, ‘Kidi.’ \ip Nakona Luke buki ame igini tala 60 ina 65 go, nauyayanaidi. \ip Luke ana masi tayamo gagaina ame nakae: Vala Dedevina moe geya kidi Diyuu aditava manudi, go sem Vala Dedevina moe Totuyoyowo manudi be nakae Diyuu manudi. Tauna Totuyoyowo itoboinedi Yaubada ina bodao sisiukoidi. \ip Aiyuwoina neta Guinuwa 1:8 takatuyaivi, bei tayagoi Luke ina nuwonúwana buki ame manuna. Ame tomwanayana goi Yeisu ina vamoleyanayao ilatuwokoidi Baloma Kimaasabaina bei sibabane. Balomayana togaga ivinidi, e bei Yeisu valena sitalavaite tomota yaidi. Moe Yerusalema goi be Yudiya ana dadava madabokina goi be Samériya ana dadava goi be nakae asa liliudi poyapoya ame ana madabokina goi. Nakonakae Yeisu ilatuwokoidi Guinuwa 1:8 nakae isowóduwo buki ame goi. \iot Tétala Luluna \io1 1. Tétala ana kaba vatowo \ior 1:1-14 \ior* \io1 2. Yudasa ana katumapu ana kinava \ior 1:15-26 \ior* \io1 3. Yeisu ina tonumisayao Baloma Kimaasabaina siibabane tetelina \ior 2:1-47 \ior* \io1 4. Pita ana yóita be ina kotu tetelidi \ior 3:1—4:31 \ior* \io1 5. Ananiyasi be Sapira tetelidi: Tomoya ana totugugunayao adi kaba neneta \ior 4:32—5:11 \ior* \io1 6. Yeisu ina vamoleyanayao adi yóita be adi talígava tetelidi \ior 5:12-42 \ior* \io1 7. Stiveni tetelina \ior 6:1—7:60 \ior* \io1 8. Pilipo tetelina \ior 8:1-40 \ior* \io1 9. Saulo ina tugavila tetelina \ior 9:1-31 \ior* \io1 10. Pita be Koniliasi tetelidi: Totuyoyowo itoboinedi adi yava sibabane \ior 9:32—11:18 \ior* \io1 11. Tomoya ana totugugunayao idi gúguna tayamo Antiyoki goi isowóduwo \ior 11:19-30 \ior* \io1 12. Pita ana yóita be Yaubada ina matakavata tetelidi \ior 12:1-24 \ior* \io1 13. Tonumisa Antiyoki goi Saulo be Banabasi sivamoleyedi sina Vala Dedevina sitalavaite \ior 12:25—14:28 \ior* \io1 14. Totuyoyowo adi lovina Yaubada ina Katukeda ana kabikáwana manuna \ior 15:1-35 \ior* \io1 15. Paulo ilovina bego ina Tomoya ana totugugunayao idi gúguna tamo tamo ivadademneidi \ior 15:36—16:5 \ior* \io1 16. Paulo be Sailasi Mesadoniya goi \ior 16:6—17:15 \ior* \io1 17. Paulo be Sailasi Girisi goi Vala Dedevina sitalavaite \ior 17:16—18:23 \ior* \io1 18. Paisewa Epeso goi \ior 18:24—19:20 \ior* \io1 19. Paulo ilovina bei ina Yerusalema namliyeta bei ina Roma \ior 19:21-22 \ior* \io1 20. Da Epeso Paulo sivaakaleye tetelina \ior 19:23-41 \ior* \io1 21. Paulo ina Yerusalema tetelina \ior 20:1—21:17 \ior* \io1 22. Paulo Yerusalema goi siyoisi, e itáoya kotu goi \ior 21:18—26:32 \ior* \io1 23. Paulo ina lokoina ina Roma tetelina \ior 27:1—28:31 \ior* \c 1 \ms1 Tétala ana kaba vatowo \mr (Guinuwa 1:1-14) \s1 Yeisu ikatótula Baloma Kimaasabaina manuna \m \v 1 Tiyopilo e, \p Guna buki vakuumgoina boi agiimigini manum sinaena moe kaga liliuna \w Yeisu\w* iguinuwedi be nakae ivatulúkwana. Moe ina paisewayana ana kaba vatowo\x † \xo 1:1 \xt Luk 1:1-4.\x* \v 2 ana kadókana \w Baloma Kimaasabaina\w* goi tauyadi ina \w vamoleyanayao|lemma="Vamoléyana"\w* kiinavaidi adi lovina ivinidi namliyeta baige Yaubada ikabi itukoe inave yábana. \v 3 Ame tauyadi yaidi Yeisu ina mamayuyu be ina kámasa mlidi toinina ivagitako kina maa yawoina. Ina taoyamna ana kiyakiyaya badabadaidi ivatulukoidi bei siyagoi kina moitamo maa yawoina ame nakae: Maliyalina 40 sinaedi iisowóduwo yaidi go, ina sowoduwoyadi goi ivatuulukoidi \w Yaubada ina kalibúbuna\w* manuna. \v 4-5 Ego nava taiyao sikaaiyaka sikakáika, ilovinaedi idigo kana, \pm ‘Boi \w Iyoni\w* bwae goi \w isayoyoimi|lemma="Sayóyova"\w* go, maliyalina maniyedi sikavava, Yaubada Balomaina Kimaasabaina goi bei isayoyoimi.\f ‡ \fr 1:4-5 \fk Yaubada Balomaina Kimaasabaina goi bei isayoyoimi\ft : Ame geya kada idi goyo pasidi geya, go sem Baloma Kimaasabaina ietune ina tomota sinaedi isiu ikaiyako vata go, ivakayaodeidi sitogaga (Luk 24:48-49).\f*\x †a \xo 1:4-5 \xt Mad 3:11; Mak 1:8; Luk 3:16; Iyo 1:33.\x* Tauna Yerusalema taabu kookalāve, go sem kootuyāwata ana kadókana Tamada Balomainayana boi ikaatotule ivinimi. Atotulayana yaigu goi boi bogina konove.’\x †b \xo 1:4-5 \xt Luk 24:49.\x* \p \v 6 E tuwo lavayana situgúguna Yeisu taiyao, sidigo kadi, \pm ‘Ima Tomoya, ame tuta bei Devida ina kalibúbuna kuyolimemnei go, kita \w Isileli tubunao\w* taudava takalibubuda o geya?’ \m \v 7 Go Yeisu idigo kana, \pm ‘Geya itoboineyeta koyagoi ava tuta Tamada bogina iupe bei toinina ina lovina goi alibubunayana ana yolímana iguinuwe, \v 8 go sem itoboine koyagoi tutayana Baloma Kimaasabaina iwo yaimi goi, togaga bei kobabane, e komi bei guna totalavaitayao Yerusalema goi nakae Yudiya ana dadava madabokiina goi, \w Samériya\w* ana dadava goi be nakae asa liliuna poyapoya ame goi.’\x † \xo 1:8 \xt Mad 28:19; Mak 16:15; Luk 24:47-48.\x* \s1 Yeisu ituko ina yábana \p \v 9 Moe livalayadi ilatuwokoidi ikavava, Yeisu sigitegite go, Yaubada itukoe inave yábana, e gaota sinaena goi isiu itagau, tauna geya itoboinedita sigite.\x † \xo 1:9 \xt Mak 16:19; Luk 24:50-51.\x* \p \v 10 Ego tutayana ituko inonoina, kidi nava yábana osasaina sikandoolagae go, koroto adi taiyuwo madi kwama poowoudi kikidi goi siitáoya \v 11 kadi, \pm ‘Komi Galili korotoimi, kaga pasina kootáoya yábana osasaina kopotepote? Mae Yeisuyana bogina kogite yaimi goi Yaubada ikabi itukoe inave yábana, bei ikaluvilamna ima go, ina kaluvilamnayana ana kaigigita tauna mae ina tuko nakae bogina kogite.’ \s1 Yeisu ina vamoleyanayao // yawou tayamo idi sinapu awanoi manuna \p \v 12 Niga koya yoina \w Oribe\w* goi sitáoya, sisou situko sikaluvila sina Yerusalema. Moe geya kada aduwanau geya, go sem Yaubada ina Katukeda itagonedi \w Sabati\w* goi nakae siketoiya. \v 13 Tutayana Yerusalema goi sisiu go, vada tayamo vaapopoina goi simwera sikaaiyaka. Tauyadi moe \w Pita\w*, Iyoni, Yemesa, Anduru, Pilipo, Tomasi, Batolomiu be nakae Madiu, Alipiyo natuna Yemesa, Saimoni (tauyana Isileli tubunao idi kaba lovina ana tokokoila)\f ‡ \fr 1:13 \fk Tokokoila\ft : Saimoni boi mainao ikokoila bego ivayaviya da Roma taiyao; latuwona bego da Roma ivatapiyedi go, Isileli tubunao idi kaba lovina sikabimnei. Ago niga Yeisu ibabane, e amo sinapuyana ikalave.\f* be nakae Yemesa natuna Yudasa.\x † \xo 1:13 \xt Mad 10:2-4; Mak 3:16-19; Luk 6:14-16.\x* \v 14 Moe tauyadi, maniyedi vevina, Yeisu senao be nakae sinana Meri taiyao sikaaiyaka go, madabokidi nuwodi tayamo goi tuta liliuna toinidi sikaasaledi idi kawanoi Yaubada yaina goi. \ms1 Yudasa ana katumapu ana kinava \mr (Guinuwa 1:15-26) \p \v 15 Moe tutayana goi Pita senao nuumisaidi adi badabada 120 nakae situgúguna go, nauyayanaidi goi Pitayana itáoya ilatuwokoidi idigo kana, \pm \v 16 ‘Segowo, \w Gínina Kimaasabaina\w* itoboine imalatomota. Gininayana boi nimatu Baloma Kimaasabaina Devida nukotona isanayato, e Yudasa ina guinuwa igimitalavaitedi. Yudasayana boi Yeisu ana toyoitayao ivaitedi. \v 17 Tauyana boi mainao kai taiyao kaeboda tayamo; kai madabokima Yeisu ina vamoleyanayao o tadigo kada, “Yeisu ikawoi kai taiyao.” \pm \v 18 Tuwo amo tauyana ina goyo ana maisa \w Tonúwala\w* Gagaidi sikabidi, e tauyana yoina goi toinina ina poyapoya sigimone. Sigimone ikavava, tauyana itáoya, ina poyapoyayana goi isouye gamona ivatupave, e sileuna madabokina isowóduwo. \v 19 Amo tetalayana Yerusalema ana tokaiyakoyao liliudi bogina sinove, tauna Yudasa ina kámasa pasina kidi toinidi niyadi goi asayana sivayou Akeladama.’ \m Moe ana yagoina ikaika poyapoyaina.\x † \xo 1:19 \xt Mad 27:3-8.\x* \v 20 Pita nava ibobóbwara kana, \pm ‘Moe moitamo. Gininayana itaalavaite moe Same goi tagite. Sameyana Devida igini kana, \b \qc “Toinina ina kasa tomota sikalave, \qc asayana goi tomota taabu sikaaiyāka.” \qr Same 69:25 \b \pm Aiyuwoina kana, \b \qc “Ana katumapu itoboine \qc bei tauyana ina baseko ikabi.” \qr Same 109:8 \b \pm E Sameyadi silatuwokoida kaga itoboineda taguinuwe. \v 21 Tauna itoboineda Yudasa ana katumapu takinave. Ago koroto besobeso geya, go sem ava korotova boi sisabokuuliyema tutayana ida Tomoya Yeisu nava yaida goi ikaaiyaka. \v 22 Nakae boi ana sayóyova Iyoni goi\x †a \xo 1:22 \xt Mad 3:16; Mak 1:9; Luk 3:21.\x* go, ana kadókana matama goi Yaubada ikabi itukoe inave yábana.\x †b \xo 1:22 \xt Mak 16:19; Luk 24:51.\x* E ame tauyadi yaidi goi tayamo takinave, e bei korotoyana imalatotalavaita Yeisu ina taoyamna manuna kai taiyao.’ \m \v 23 Pita ibóbwara ikavava, you aiyuwo sikailagasidi: Tayamo yoina Iyosepa, tauyana siduduwe Basabasi go, youyuwoina moe Yusto. Tayamo yoina Mataya. \v 24-25 Youyadi sikailagasidi ikavava, sikawanoi Tomoya yaina sidigo kadi, \pm ‘Ima Tomoya, Yudasa boi paisewa ikalave go, iilusale ame baige wowona ikaivanuwe. Ame tuta ana katumapu kaalusale. Ago kom tomota liliuma nuwoma bogina kuyagoidi. Tauna kakawanoi yaim kuvatulukoima ame korotoyadi yaidi goi avatau bogina kukinave kina Yudasayana ana katumapu, e bei tauyana im vamoléyana ipaisewa manum.’ \m \v 26 Sikawanoi ikavava, aba yagoina\f ‡ \fr 1:26 \fk Aba yagoina\ft : Gurewa giyaidi sikabidi, yatadi goi korotoyadi yoidi siginidi. Ikavava, keiga goi sidodoidi namliyeta baige siege ana kadókana gurewa tayamo isou. Isou, sigite ava you ikaaiyaka, e amo tauyana kinava ikabi.\f* tayamo siwodugu go, Mataya kinava ibabane. Tuwo tauyana Yeisu ina vamoleyanayao yawou tayamo isiukoidi. \c 2 \ms1 Yeisu ina tonumisayao // Baloma Kimaasabaina siibabane tetelina \mr (Guinuwa 2:1-47) \s1 Pentikosi tetelina \p \v 1 Tutayana \w Pentikosi\w*\x † \xo 2:1 \xt Tat 34:22; Vin 23:15-21; Atu 16:9-11.\x* ana maliyalina bogina ima, \w Yeisu\w* ina tonumisayao liliudi taudiva situgúguna vada tayamo goi sikaaiyaka. \v 2 Sikaaiyaka go, yábana goi butukáwana tayamo ima yágira yailúwasa butukáona nakae. Tuwo madabokiidi vadayana goi sikaaiyaka sinove. \v 3 Sinove go, máena sisowóduwo adi kaigigita yeu nakae go, sitasapasapa sina tomota tamo tamo dabadi goi sitowotowo. \v 4 Sitowotowo go, madabokidi \w Baloma Kimaasabaina\w* ivakayaodeidi, tuwo sivatowo ta kaníyana be ta kaníyana goi sibobóbwara nakonakae Balomayana ikitogagedi. \p \v 5 Ego \w Diyuu\w* kaasalaidi Yaubada yaina dadava liliuna poyapoya ame goi bogina sima Yerusalema goi sikaaiyaka. \v 6 E butukawanayana sinove, tuwo sideli sima; latuwodi siyagoi kaga butukáona. Sima, tamo tamo toinidi niyadi sinovedi, tauna nuwodi siwówana. \v 7 E madi kainaopa gagaina sidigo kadi, \pm ‘Iyaa! Amo kaga? Amo tobobwarayadi liliudikova da Galili, tauna niyada geya siyagoidita \v 8 go, manakae tanovedi kita tamo tamo toinida niyada goi sibobóbwara? \v 9 Kita da Paritiya, da Madai, da Elam, da Mesopotémia, da Yudiya, da Kapadosiya, da Pontosi, da Esiya, \v 10 da Parugiya, da Pampíliya, da Itipita, da Libiya asainao Sairini ana dadava goi be nakae da \w Roma\w*, \v 11 e nakae da Kiriti be da Arábiya. Ego maniyeda Diyuu go, maniyeda \w tosaidámana\w*. Madabokidi niyada tayamo tayamo ta kaníyana be ta kaníyana goi sibobóbwara taanovedi Yaubada ina \w guinuwa toogagaidi\w* sitalavaaitedi.’ \m \v 12 E nava sikaiinaopa be nakae nuwodi siwowówana taudiva sibobóbwara kadi, \pm ‘Ame kaga ana yagoina nakona?’ \m \v 13 Ego maniyena tomota sivaponupoonuyedi kadi, \pm ‘Oine vau sinim ginagina, e siyaluwo!’ \p \fig Pentikosi goi Pita itáoya, boda ilatuwokoidi|src="IB-04186psgr.tif" size="col" ref="2:14-41" \fig* \v 14 Go kina \w Pita\w* itáoya kidi \w vamoleyanayao|lemma="Vamoléyana"\w* yawou tayamo taiyao go, niyana gagaina goi boda ilatuwokoidi idigo kana, \pm ‘Segowo da Yudiya be nakae madabokimi Yerusalema ana tokaiyakoyao, guna livala ame konovedokōidi bei koyagoi ame kaga ana yagoina. \v 15 Ame korotoyadi be yau koogitema manuma konuwonúwana kami, “Komi koyaluwo.” Ago ame nava nobuyana go! Nobuyana goi \w oine\w* geya tanimnim, tauna komi kotainasi; kai geya kayaluwoita geya! \v 16 Go sem ame dogoiyana kogitegite moe kaga nakae boi Yaubada ina \w tokabivalavala\w* Iyoeli italavaite Baloma Kimaasabaina manuna; idigo kana, \b \qc \v 17 “Yaubada idigo kana, \qc ‘Nava bei tuta ana kaba lukavava goi Balomaigu asiwoi \qc isou ina tomota liliudi yaidi goi ikaaiyaka. \qc Tuwo natumiyao koroto be vevina \qc guna livala bei sikabivalevale. \qc Imi tubuwauyao bei \w sikalayáusa\w* go, \qc imi tomoyamoya bei sikanamimi. \qc \v 18 Moe tutayana Balomaigu bei asiwoi isou ina \qc kidi guna \w pakonayao|lemma="Paakonina"\w* liliudi \qc koroto be vevina yaidi nakae, \qc e bei guna nuwonúwana sikabivalevale. \qc \v 19-20 Aba kainaopa yábana osasaina goi bei amadagidi. \qc Aba kainaopayadi moe níyala bei ikamamaníwana \qc be nakae tukówana matana ivakayakaya ikaika nakae. \qc Aiyuwoina aba kinana poyapoya goi bei amadagidi. \qc Aba kinanayadi moe ikaika, yeu sabeninimina \qc be aubowo gagaina. \qc Moe dogoiyadi sikavava, \qc namliyeta baige \w Yauwe ina Maliyalina\w* gagaina \qc nakae dedevina bei isowóduwo. \qc \v 21 Go avatauwa neta \w Yauwe\w* yaina goi \qc siduduwo adi vaita manuna, \qc bei adi yava sibabane.’”’ \qr Iyoeli 2:28-32 \b \m \v 22 Pita nava ibobóbwara idigo kana, \pm ‘Komi \w Isileli tubunao\w*, guna livala ame konovēdi: Yeisu guma Nasareta goi Yaubada guinuwa toogagaidi be aba kinana kainaaopaidi iguinuwedi yaimi. Aba kinanayadi goi ivatulukoimi bego Yeisu bogina ikinave. Moe bogina koyagoi. \v 23 Ame Yeisuyana ana tonuwotulu iwo inuwotuluye komi nimami goi go, moe Yaubada ina nuwonúwana boi bogina igimilosinapu be igimilovina. E inuwotuluye ikavava, komi imi lovina goi Tauyana sinave kidi Yaubada ina Katukeda ana tokapipilovayao nimadi goi siyato. Tuwo siyoisi, kerose goi situpatuko, e sikaumate.\x † \xo 2:23 \xt Mad 27:35; Mak 15:24; Luk 23:33; Iyo 19:18.\x* \v 24 Ame Yeisuyana komi imi lovina goi sikaumate go, ámasa geya itoboineyeta iyoisikavate, tauna ámasa ana yówana goi Yaubada italigei, ikaitaoemnei.\x † \xo 2:24 \xt Mad 28:5-6; Mak 16:6; Luk 24:5.\x* \v 25 Ámasa geya itoboineyeta Yeisu iyoisikavate. Moe ana kamoitamo Devida ina gínina goi tababane. Tauyana italavaite idigo kana, \b \qc “Yauwe kakataigu goi ituwanuwo, \qc e bei geya atameyeta. \qc Moe pasina tuta liliuna Tauyana agitegite \qc yaigu goi ikaaiyaka. \qc \v 26-27 Tauna ategu iuyáwana be sopagu iyapali gagaina. \qc Aiyuwoina Yaubada, \qc tokámasa idi dadava goi bei geya kwalaveguta. \qc Nakae bei geya kutagoneta \qc yau im koroto kimaasabaigu umam \qc wowogu valiwoga goi idáura. \qc Tauna yau tomota tauna go, \qc ayagoidoko wowoguyana bei geya idaureta. \qc \v 28 Yáwana dedevina ina kenao bogina kuvatulukoigu. \qc Im kaiyaka yaigu pasina uyáwana goi kuvakayaodeigu.” \qr Same 16:8-11 \b \pm Moe pasina tauna ámasa geya itoboineyeta Yeisu iyoisikavate. \pm \v 29 Segowo, alatuwokodokoimi bego ame livalayadi geya tubuda Devida manuna geya. Boi Devidayana ikámasa, wowona sikabi sivaliwoge, e ame tuta ina \w valiwoga tukubu\w* nava ikaaiyaka, nakae itoboineda tagite. \pm \v 30 Tauna Devida geya toinina manuna ibobóbwara geya. Tauyana Yaubada ina tokabivalavala tayamo, tuwo bogina iyagoi Yaubada ikatótula bego tubuna tayamo nava bei ikinave ietokalibúbuna go, atotulayana bei iguinuwe.\x † \xo 2:30 \xt 2Sa 7:12-13; 1Te 17:11-12; Sam 132:11.\x* \v 31 Ame Devidayana bogina igimiyagoi, tauna \w Guyau\w* ina taoyamna ámasa goi manuna ibobóbwara bego Yaubada Guyauyana tokámasa idi dadava goi geya ikalaveyeta, nakae bei geya itagoneta Tauyana wowona idáura.\x † \xo 2:31 \xt Sam 16:10.\x* Moe pasina ame livalayadi geya Devida manuna geya, go sem livalayadi moe kina Guyau ina taoyamna manuna. \pm \v 32 Ame Yeisuyana boi ikámasa go, Yaubada bogina ámasa goi ikaitáoe, e kai madabokima matama goi bogina kagite, e ame kataalavaite yaimi. \v 33 E tauna Yaubada ámasa goi ikaitáoe ikavava, ikailagasi wowoina basekoina kakataina goi itusobu be nakae Baloma Kimaasabaina boi Tamana bogina ikaatotule ibabane. Tauna kaga ame kogitegite be nakae konovenove moe Balomayana kina Yeisu iisiwoi yaima ina guinuwa. \v 34 Moitamo Yeisu ituko ina yábana. Devida toinina idigo kana, \b \qc “Yauwe ibóbwara guna Tomoya ilatuwoko kana, \qc ‘Kūma wowoina basekoina kakataigu goi kutusōbu \qc \v 35 ana kadókana im kaleyayao avasobusoobuyedi \qc kulovinaedi.’”\x † \xo 2:35 \xt Mad 22:44; Mak 12:36; Luk 20:42-43; Ibe 1:13.\x* \qr Same 110:1 \b \pm Ina Tomoyayana idigedige moe Yeisu. \v 36 Tauna komi Isileli tubunao madabokimi koyagoidōko bego ame Yeisuyana kerose goi kotupatuko, Yaubada bogina ivayoko kina Tomoya be nakae \w Guyau\w*.’ \p \v 37 E Pita ina bóbwara boda sinove, sivakúwana, tuwo Pitayana be nakae vamoleyanayaoyadi liliudi silatuwokoidi sidigo kadi, \pm ‘Bogina kabágala! Semao, bei manakaema?’ \m \v 38 E kina go Pitayana idigo kana, \pm ‘Kotugavīla namliyeta komi tamo tamo kotagōna bego Yeisu \w Guyau\w* yoina goi \w kasayoyoimi|lemma="Sayóyova"\w*, e bei imi goyo inuwotaoidi be nakae Yaubada Baloma Kimaasabaina ivinibesoimi. \v 39 Moitamo. Boi Yaubada ikatótula Baloma Kimaasabaina manuna. Ame atotulayana moe komi manumi, natumiyao manudi be nakae kidi aduwanau goi manudi. Moe avatauwa neta Yauwe ida Yaubada iduduwedi toinina yaina.’ \m \v 40 Pita livala tuwaina goi ikatumatalidi go, iliiwoledi idigo kana, \pm ‘Kokawanōi Yaubada yaina bego Yeisu ana tokaoliliwoyao goyogoyoidi adi liuna goi iyavemi!’ \p \v 41 Tuwo avatauwa neta Pita ina livala siuyaone, sisayóyova go, amo maliyalinayana goi Yeisu ana tonumisayao bogina ivaituwedi nakae adi badabada 3,000 sisiukoidi. \v 42 E tuta liliuna sikaasaledi vamoleyanayao idi vatulúkwana goi be nakae abivekoveko goi, aba nuwokavata aikanina\f ‡ \fr 2:42 \fk Aba nuwokavata aikanina\ft : Ame áika siguinuwe, taiyao sikáika sikabivekoveko go, Yeisu ina kámasa be ina taoyamna sinuwokaavatedi. Aikayana ana kaba lukavava goi beredi sikivisi sikaiguyau nakae kita sakaramen taguuinuwe.\f* goi be nakae awanoi goi. \s1 Yeisu ana tonumisayao idi sinapu \p \v 43 E Yeisu ina vamoleyanayaoyadi nimadi goi Yaubada aba kinana kainaaopaidi badabadaidi iguuinuwedi, e tomota liliudi sigitedi, madi matoita Yaubada siwoowoine. \v 44 E kidi go Yeisu ana tonumisayaoyadi liliudi taiyao sikaaiyaka, e idi sinapu ame nakae: Konadi tayamo, avadi tayamo, adi kwama tayamo, e ame konadiyadi madabokina sikasaledi tomota yaidi.\x † \xo 2:44 \xt Gui 4:32-35.\x* \v 45 Idi poyapoya maniyena be nakae konadi maniyedi sikaigimonedi go, maisadi sikabidi, avatauwa neta geya konadimo, yaidi goi sikaiguyauyedi. \p \v 46 Maliyalina tamo tamo sina Yaubada ina Vada Kimaasabaina goi nuwodi tayamo sisaakululu be nakae idi vada goi aba nuwokavata aikanina siguuinuwe go, madi uyáwana be madi kasala avadi sikaiguyauye tomota liliudi yaidi goi, e taiyao sikakáika. \v 47 Ago Yaubada siyaapaliye, e kidi boda madabokina sikanuwoiyedi. E kina go Tomoya maliyalina tamo tamo goi maniyena tomota iyavedi, e tauna ina tonumisayao ivaituwedi. \c 3 \ms1 Pita ana yóita be ina kotu tetelidi \mr (Guinuwa 3:1—4:31) \s1 Pita koroto topem ikideedevine tetelina \p \v 1 E tuta tayamo awanoi ana tuta \w Pita\w* be \w Iyoni\w* sina Vada Kimaasabaina ana kali sinaena goi bego sisiu. \v 2 Ego koroto tayamo ikaaiyaka, tauyana ana bíbina goi topem. Maliyalina tamo tamo goi senao sikavale sinavenave Vada Kimasabainayana ana kali totomna yoina Kausara\f ‡ \fr 3:2 \fk Kausara\ft : Ame totom maisina dedevina toina, tauna sivayou Kausara.\f* goi siyatoyato bego ikawanoi mani manuna Vadayana ana tosiu yaidi. \v 3 E korotoyana ikaaiyaka ikandobala, Pita be Iyoni iigitedi bego Vada Kimasabainayana sisiu, tuwo ikawanoi yaidi mani manuna. \v 4 E Pita Iyoni taiyao sidumaakavate go, Pita idigo kana, \pm ‘Kugitēma!’ \m \v 5 E tauyana igitedi inuwonúwana kana, \pm ‘Nakona bei kaga sivinigu.’ \m \v 6 Go kina Pita idigo kana, \pm ‘Yau \w siriba\w* be \w goura\w* geya, go sem kaga nakae itoboinegu bei avinim. \w Yeisu\w* \w Guyau\w* guma Nasareta yoina goi kutāoya be kuketōiya!’ \fig Pita topem tayamo ikidedevine, e ivaite itáoya|src="C093psgr.tif" size="col" ref="3:6-7" \fig* \m \v 7 Pita ibisisobu korotoyana nimakakataina iyoisi, imalolasa itáoya go, mainao tauyana aeyapayapana be aekituna sitogaga. \v 8 Tauna ilosuyae itáoya dókana, mana pela iiketoiya. Tuwo ina Vada Kimaasabaina ana kali sinaena goi isiu tauyadi taiyao go, mana pela be mana yapali Yaubada yaina iiketoiya. \v 9 Isiu go, tomota liliudi sikandobala korotoyana sigite iiketoiya be nakae iiyapali Yaubada yaina. \v 10 E korotoyana sikinane kadi, \pm ‘Ame tauyana boi Vada Kimaasabaina ana kali totomna Kausara goi iitusobu ikaawanoi mani manuna!’ \m Tuwo ame guinuwayana pasina tomota sikaliwoisa be nakae sikainaopa. \s1 Pita ina kidedevina pasina // Vala Dedevina italavaite tomota yaidi \p \v 11 E awanoi ana tuta ikavava, Pita be Iyoni sisowóduwo, sibala sina vada geya ana vabodamo yoina Solomoni ina veranda goi go, korotoyana nava iyoisikaavatedi. Iyoisikaavatedi go, tomota liliudi sikandobala sigitedi, madi kainaopa silokoina sima yaidi. \fig Solomoni ina veranda|src="lb00248b.tif" size="col" ref="3:11" \fig* \v 12 E Pita igitedi, tuwo ilatuwokoidi idigo kana, \pm ‘Komi \w Isileli tubunao\w*, ame guinuwayana bogina kogite ae? Kaga kokainaopae? Kaga kopootekoima? Manakae? Konuwonúwana bego kai toinima ima togaga goi o ima sinapu yábana sinapuna goi ame tauyana kakidedevine iketoiya ae? \v 13 Moe nakae geya, go sem Yeisu yoina goi ame topemyana togaga ibabane. Ame nakae: Eberamo, Aisake, Yakobo be nakae tubudao idi Yaubada\x † \xo 3:13 \xt Tat 3:6,15; Mad 22:32; Mak 12:26; Luk 20:37; Gui 7:32.\x* ina kitom moe Yeisu. E ina togaga ana \w káeyana\w* Yeisuyana goi ivagitakoe. Go ame Yeisuyana komi boi bogina Pailato nimana goi koyato be nakae Pailatoyana matana goi kolawoiwoiye go, bogina itagona Yeisu italigei! \v 14 Go moe \w Totumasaba\w* nakae \w Tokibóbwata\w* komi kolawoiwoiye nakae kokawanoi makimaki Pailato yaina bego tokaumata italigei ivinimi.\x † \xo 3:14 \xt Mad 27:15-23; Mak 15:6-14; Luk 23:13-23; Iyo 19:12-15.\x* \v 15 Moe Yáwana ana Tokaimatana kokaumate go! Go ina kámasa mlina tokámasa yaidi goi Yaubada ikaitáoe! Moe kai bogina kagite, e kataalavaite yaimi. \v 16 Numisa Yeisu yoina goi pasina, tauna ame topemyana kogitegite be nakae kooyagoi, e Yeisu yoina ina togaga ikitogage. Go numisa Yeisu goi tababane, e moe numisayana koroto ame bogina ikidedevinedoko go, bogina kogite. \pm \v 17 Go segowo, ame tuta bogina ayagoi komi mami tomoyamoya Yeisu kotamogemogeye, tauna amo nakae koguinuwe Tauyana yaina. \v 18 Go konuwokavāte boi Yaubada ina \w tokabivalavalayao|lemma="Tokabivalavala"\w* liliudi sopadi goi igimitalavaita bego \w ana Vadámana|lemma="Guyau"\w* ina gedageda bei ibabanedi. Tauna nakae ina livalayana imalatomota. \v 19 Tauna kotugavīla go, Yaubada komēko, e bei imi goyo itakukudi. \v 20 Neta nakae, bei Tomoya ina kaiyaka yaimi goi yawoimi kokani go, Tauyana boi bogina iikinave ietunemnei iwo moe Guyau Yeisu ada Toyava. \v 21 Yeisuyana itoboine yábana goi ikaaiyaka ana kadókana tutayana Yaubada kaga liliuna iyolimedi nakae boi ina tokabivalavalayao kimaasabaidi goi italavaite. \v 22 Mosese nakae boi nimatu idigo kana, \b \pi3 “Koroto tayamo semiyao yaimi goi \w Yauwe\w* ida Yaubada nava bei ivayoko kina tokabivalavala tayamo yau nakae manumi. Kaga liliuna ilatuuwokoimi kokabikaonedōko.\x † \xo 3:22 \xt Gui 7:37.\x* \v 23 Go avatauwa neta tokabivalavalayana ina livala geya sikabikaoneyeta, Yaubada bei ilivisidi yaimi.” \qr Atukeda 18:15,18-19 \b \pm \v 24 E nakae tokabivalavala liliudi moe Samwera be nakae tauyadi mlina goi sima, e ame guinuwayadi ame tuta siisowóduwo boi nimatu sigimitalavaitedi. \v 25 Yaubada Guyau ietune ima komi be kai yaida goi nakae ina tokabivalavalayaoyadi sopadi goi ikatotule. Aiyuwoina boi tubudao ikanasiukoidi, e moe nakae komi be kai ikanasiukoida tutayana Eberamo ilatuwoko idigo kana, \b \pi3 “Nava boda liliudi poyapoya ame bei siyagoi tubumyana goi \w akaipakuyedi\w*.”\x † \xo 3:25 \xt Abv 12:3, 18:18, 26:4-5, 28:14; Gal 3:8.\x* \qr Aba Vatowo 22:18 \b \pm \v 26 Tauna Yaubada ina \w kitom\w* ikinave go, ietune ima mainao kita yaida bego ikaipakuyeda ame nakae: Kita liliuda ida sinapu goyo goi bei ikaigavileda.’ \c 4 \s1 Pita ina talavaita pasina Sadusi siyoisi \p \v 1 E \w Pita\w* be Iyoni nava sibobóbwara tomota yaidi go, kidi \w Tonúwala\w* be nakae \w Vada Kimaasabaina\w* ana polisi adi tovakumgo be nakae \w Sadusi\w* sikaaiyaka sinovedi tuwo sikamatanakoidi \v 2 unana sikawowoteya. Idi kawowoteyayana unana Pita be Iyoni tomota sivatuulukoidi be nakae sitaalavaita yaidi sidigo kadi, \pm ‘\w Yeisu\w* ina taoyamna pasina tokámasa bei sitaoyamna.’ \m Tauna sikawowoteya, e Pitayana be Iyoniyana sikamatanakoidi. \v 3 Tuwo tolovinayadi sitáoya, Pita be Iyoni siyoisidi, sinavedi deri goi sivaisiudi ana kadókana itomo. Bogina kuyagoi. Asa bogina ikalavilavi toina, tauna geya itoboinedita sidovatusidi unana \w Diyuu\w* idi sinapu goi geya adi tagonamo sabamgo goi kotu siguinuwe. \p \v 4 Ego kidi boda sikaaiyaka Pita be Iyoni idi livalayadi bogina sinovedi, e badabadaidi sinumisa. Yeisu ina tonumisayao madabokidi yaidi goi koroto kaka adi badabada moe 5,000. \p \v 5 E vanuwo itomo, Diyuu adi tolovinayao, idi tomoyamoya be nakae Yaubada ina Katukeda ana tovatulukwanayao Yerusalema goi situgúguna. \v 6 Ame tugugunayana goi Tonúwala Toolagaina yoina Anasi mana \w nunuyao|lemma="Nunu"\w* be mana bodao Kaiyapasi be \w Iyoni\w* be nakae Alekisanda taiyao sisiu. \v 7 Situgúguna go, Iyoni, Pita be nakae boi topemyana sikabidi nauyayanaidi goi siyatoidi ikavava, silumadadedi sidigo kadi, \pm ‘Komi ava togaga goi o avatau yoina goi moe korotoyana kokidedevine?’ \m \v 8 Tuwo \w Baloma Kimaasabaina\w* Pita ivakayaodei, e idigo kana, \pm ‘Ima tolovinao be ima tomoyamoya, \v 9 nakona ame kai ima kotuyana unana topem kavaite. Go manakae? Komi latuwomi koyagoi ame tauyana manakaena idedevina ae? \v 10 Komi be nakae \w Isileli tubunao\w* liliumi bei kalatuwokoimi, e bei koyagoidoko. Yeisu \w Guyau\w* guma Nasareta boi komi kerose goi kotupatuko go, Yaubada tokámasa yaidi goi bogina ikaitáoe. Ame Tauyana yoina goi topem idedevina. Tauna ame korotoyana matami goi iitáoya Yeisu yoina ina togaga pasina. \v 11 Ame Yeisuyana moe \qt gurewa komi toyówana kokatae go, bogina imalalasáuna.\qt*\x † \xo 4:11 \xt Sam 118:22; Mad 21:42; Mak 12:10; Luk 20:17; 1Pi 2:4,7.\x* \pm \v 12 Aiyuwoina geya vatau tayaamo goi itoboineda ada yava tababane, go sem Yeisu anetava goi. Moe moitamo. Geya vatau tayaamo tuwaina poyapoya ana madabokina goi ikaaiyaka itoboine iyaveda geya, go sem Yeisuyana anetava Yaubada ietune ima bei Tauyana goi ada yava tababane.’ \p \v 13 E tolovinayadi bogina sigitedi Pita be Iyoni madi katepatu be nakae siyagoi bego korotoyadi asa ana tokaiyakoyao be nakae tapwaroro goi geya sisikuruta gagaina, tauna nukotodi siwówana. Aiyuwoina sinuwopeye boi Yeisu taiyao sikaaiyaka. \v 14 Ago korotoyana sigite bogina idedevina iitáoya tauyadi taiyao, tuwo situgau; geya itoboinedita sikatumapu. \v 15 E Pita, Iyoni be nakae korotoyana silatuwokoidi idi kotu goi sisowóduwo. Sisowóduwo ikavava go, tolovinayadi taudiva sibóbwara sidigo kadi, \pm \v 16 ‘Da Yerusalema liliudi bogina siyagoi amo korotoyadi aba kinana toogagaina bogina siguinuwe, tuwo geya itoboinedeta aba kinanayana talawoiwoiye. Tauna manakaeda bei talovina amo tauyadi manudi? \v 17 Geya itoboinedeta taliunedi, go sem ame nakae taguinūwe: Takatumatalīdi bego geya tuwaina Tauyana yoina goi sibóbwara tomota yaidi. Moe nakae taguinūwe, govila bei tetalayana sisanunui boda liliudi yaidi.’ \m \v 18 Sibóbwara ikavava, Pita be Iyoni siduduwedi sikaluvilamna sima silovinaedi sidigo kadi, \pm ‘Yeisu yoina goi taabu kobobōbwara be nakae taabu kovaatulūkwana tomota yaidi.’ \m \v 19 Go kidi Pita be Iyoni sidigo kadi, \pm ‘Yaubada latuwona Yeisu valena kasanunui go, manakae? Yaubada matana goi itoboinema kakabikaonemi gea Yaubada kakabikaone? Komi toinimi kolovīna. Go kai geya itoboinemeta katugau. \v 20 Kaga nakae bogina kaagitedi be nakae kaanovedi, e ame tauna Yaubada ina lovina goi katalavaaitedi.’ \m \v 21 E tuwaina sikatumatalidi namliyeta sitaligeidi unana geya tayaamo goyo yaidi goi sibabane, tuwo manakaedi bei itoboinedi siliunedi? Tauna sitaligeidi boda pasidi. Bodayadi liliuudi Yaubada ina togaga ana \w káeyana\w* sikamoitamoe topem ana kidedevina pasina. \v 22 Topemyana ana kidedevina moe Yaubada ina guinuwa ana kaba kinana go, moe bogina siyagoi. Kidedevinayana moe aba kainaopa unana korotoyana ana tala ana badabada moe 40 goi kana ituko ina. \p \v 23 E sitaligeidi ikavava, Pita be Iyoni sina sediyao yaidi goi Tonúwala Gagaidi be nakae Diyuu idi tomoyamoya idi livala sitalavaitedi. \v 24 E sediyaoyadi sinove, nuwodi tayamo goi sikawanoi Yaubada yaina sidigo kadi, \pm ‘Toolagaim, yábana, poyapoya, négwasa be nakae kaga liliuna sinaedi sikaaiyaka kom adi tomadágina.\x † \xo 4:24 \xt Tat 20:11; Nie 9:6; Sam 146:6.\x* \v 25 Im \w kitom\w*, moe tubuma Devida, Baloma Kimaasabaina goi im vala italavaite idigo kana, \b \qc “Kaga unana kidi \w Totuyoyowo\w* siegamogamogu? \qc Kaga unana tomota silosinapu besobeso? \qc \v 26 Da poyapoya adi tolovinayao sikatubayásina \qc be nakae situgúguna; \qc latuwodi bego \w Yauwe\w* \w mana Vadámana|lemma="Guyau"\w* sivakaleyedi.” \qr Same 2:1-2 \b \pm \v 27 Ame moitamo. Ame Devida iginigini bogina imalatomota ame nakae: Ame asayana goi \w Erodi\w*,\x †a \xo 4:27 \xt Luk 23:7-11.\x* Pontiyo Pailato,\x †b \xo 4:27 \xt Mad 27:1-2; Mak 15:1; Luk 23:1; Iyo 18:28-29.\x* kidi Totuyoyowo be nakae Isileli tubunao situgúguna; latuwodi im kitom Yeisu \w Totumasaba\w* bogina kuukinave am Vadámana sivakaleye. \v 28 Situgúguna, e kaga nakae kom im tagona be im nuwonúwana boi bogina kugimilovina siguinuwe. \pm \v 29 Ame tuta, Yauwe, ima kawanoi yaim bego tauyadi idi katumátala kunovedi, e kai im \w pakonayao|lemma="Paakonina"\w* kukitogagēma bei itoboinema mama katepatu gagaina im vala katalavaite. \v 30 Ago nimam kubisisōbu tauyadi madi vísiya kukidedevinēdi, tauna Yeisu, Tauyana im kitom Totumasaba, yoina goi aba kinana kainaaopaidi sisowóduwo.’ \m \v 31 Sikawanoi ikavava, vadayana goi siitugúguna itátava go, madabokidi Baloma Kimaasabaina ivakayaodeidi, e madi katepatu Yaubada ina vala nava sitaalavaite. \ms1 Ananiyasi be Sapira tetelidi: // Tomoya ana totugugunayao adi kaba neneta \mr (Guinuwa 4:32—5:11) \s1 Tonumisayao idi sinapu aiguyau manuna \p \v 32 E tonumisayadi liliudi sieboda tayamo nakae nuwodi tayamo. Konadi geya sivagagaleta, nakae geya sidigoita kadi, \pm ‘Ame yau konagu go, kom geya.’ \m Go sem konadi liliudi sitagonedi sikaiguyauyedi.\x † \xo 4:32 \xt Gui 2:44-45.\x* \v 33 Togaga gagaina goi Tomoya Yeisu ina taoyamna valena \w vamoleyanayao|lemma="Vamoléyana"\w* sitaalavaite go, liliudi Yaubada ikanuwoiyedi gagaina. \v 34 Geya tayaamo tokai ikaaiyaka yaidi. Avatauwa neta madi poyapoya nakae madi vada, idi poyapoyayadi be idi vadayadi sikaigimonedi go, maisadi sikabidi simedi \v 35 Yeisu ina vamoleyanayaoyadi sivinidi. Sivinidi go, tauyadi sikabidi, e avatauwa neta madi kaiyakomou, yaidi goi sikaiguyauyedi. \p \v 36 E Livai tubuna tayamo guma Saipiro\f ‡ \fr 4:36 \fk Saipiro\ft : Ame simla tayamo.\f* yoina Iyosepa go, vamoleyanayao siduduwe Banabasi. Moe ana kaigavila kada, ‘Tokipáiwala.’ \v 37 E tauyana ina poyapoya ikaigimone go, maisana ikabi ime vamoleyanayao ivinidi bego sikaiguyauye. \c 5 \s1 Ananiyasi ma monena sipooikiki // bego tonumisa sikatubaudi tetelina \p \v 1 E koroto tayamo yoina Ananiyasi; monena yoina Sapira. Korotoyana ma monena nakae idi poyapoya sikaigimone. \v 2 Sikaigimone ikavava, korotoyana ina poyapoya maisana ikabi go, manina maniyena ivagagale toinidi manudi. Go vavina nakae iyagoi kaga monena iguinuwe. E ava mani kesakesaina korotoyana ikabi ime \w vamoleyanayao|lemma="Vamoléyana"\w* ivinidi go, latuwona bego sinuwonúwana maniyana moe ina poyapoya maisana madabokina. \v 3 E ime ivinidi go, kina \w Pita|lemma="Pita"\w* idigo kana, \pm ‘Ananiyasi, kaga unana kutagona Kaleya ikalimonem, e \w Baloma Kimaasabaina\w* yaina kupola go, poyapoya maisana maniyena kuyoisi? \v 4 Manakae? Mainao poyapoya nava geya kwaigimoneyeta, poyapoyayana moe im kaba lovina ae? Go niga kwaigimone ikavava, maisana moe nava im kaba lovina ae? Tauna manakae nuwom goi kunuwonúwana bego maniyana manuna kupola? Im polayana moe tomota kai yaima geya, go sem moe Yaubada yaina kupola!’ \p \v 5 E Ananiyasiyana Pita ina livala ame inovedi, ikapusi isou ikámasa. Avatauwa neta tauyana ina kámasa valena sinove, simatoita gagaina. \v 6 E ikámasa ikavava, tubuwau sitáoya sima tauyana wowona siutube. Siutube ikavava, sikavale sinave \w valiwoga tukubu\w* sinaena goi sivaliwoge. \p \v 7 Go kina Ananiyasiyana monena geya iyagoiyeta kaga bogina isowóduwo monenayana yaina. E nakona awa aito korotoyana ina kámasa mlina monena ima vadayana Pita ikaaiyaka goi isiu. \v 8 E Pitayana ilumadádana idigo kana, \pm ‘Sapira, kulatuwokōigu boi imi poyapoya kokaigimone, maisana ame nakae?’ \pm ‘U. Maisana tauna nakae’, vavinayana kaena. \m \v 9 E kina go Pitayana idigo kana, \pm ‘Kaga unana kom ma monem kotagona \w Yauwe\w* Balomaina kovakakone? Kugīte, tauyadi maine monem bogina sivaliwoge, totom goi sikaaiyaka bei sima sikavalaoduwem maine monem nakae sikavalaoduwe.’ \m \v 10 E mainao vavinayana ikapusi isou Pita aena goi yawoina ikavava. E tubuwauyadi sisiu sima tauyana sigite bogina ikámasa, tuwo sikavale sinave monena kikina goi sivaliwoge. \v 11 Moeko goi Tomoya ana totugugunayao liliudi be nakae avatauwa neta vavinayana ina kámasa valena sinovenove simatoita. \ms1 Yeisu ina vamoleyanayao // adi yóita be adi talígava tetelidi \mr (Guinuwa 5:12-42) \p \v 12 E Yaubada ina vamoleyanayao nimadi goi aba kinana kainaaopaidi badabadaidi iguuinuwedi tomota yaidi. E Yeisu ina tonumisayao liliudi nuwodi tayamo situgúguna vada geya ana vabodamo yoina Solomoni ina veranda goi. \v 13 Siitugúguna go, tomota maniyedi simatoita, geya latuwodi ina tonumisayaoyadi sisiukoidi, go sem siwowoinedimo. \v 14 E boda gagaina Tomoya sinumise; tomota badabadaidi, koroto be vevina, Yeisu ina tonumisayaoyadi sisiukoidi. \v 15 Tauna vamoleyanayao idi guinuwa badabadaidi pasidi tomota sediyao madi vísiya idi liyaliyaka goi sikavaledi simedi enao goi siyatoidi bego Pita ina ketoiya goi nakona nugonina ibisikonedi ikidedevinedi. \v 16 E asa liliudi Yerusalema kikina goi tomota sediyao madi vísiya be nakae naagovaidi, e liliudi simedi go, madabokidi Yaubada ina vamoleyanayao nimadi goi ikidedevinedi. \p \v 17 E tuwo kidi \w Tonúwala\w* Toolagaina mana bodao, moe kidi \w Sadusi\w*, sitáoya \w Yeisu\w* ina vamoleyanayaoyadi sigitedi sivakipikipiyedi gagaina. \v 18 Tuwo siyoisidi go, deri goi sivaisiudi sikaaiyaka. \p \v 19 E kina go Yauwe ina \w anerose\w* sabamgo goi ima deri totomna ikatupáeve. Ikavava, vamoleyanayaoyadi ikabidi inavedi go, ilatuwokoidi idigo kana, \pm \v 20 ‘Kōna Vada Kimaasabaina moteoina goi yawana vata valena madabokina kotalavāite tomota yaidi.’ \p \v 21 Tuwo anerose ina livala sinove, nobuyana nava matagougouna tauyadi sitáoya sina Vada Kimaasabaina ana kali goi tomota sivatuulukoidi Yeisu manuna. \p E kidi Tonúwala Toolagaina ma senao Sadusi bogina sitaligógana sima Vada Kimaasabaina goi kotu manuna. Tuwo kotu ana tolovinayao moe \w Isileli tubunao\w* idi tomoyamoya sikatuvagogudi sima baige Vada Kimaasabaina ana polisi maniyedi sietunedi sina deri goi bego vamoleyanayaoyadi sikabidi simedi. \v 22 Sinonoina go, deriyana sigite tauyadi geya. Tuwo sikaluvila sina tolovinayao silatuwokoidi \v 23 sidigo kadi, \pm ‘Kana deri kagite niboda goi roka ikaaiyaka be nakae deri ana tomatakavatayao totomna goi siitáoya deri simataakavate go, kakatupáeve, sinaena geya tayaamo tomota kababane geya.’ \m \v 24 E tutayana ame livalayadi Vada Kimaasabaina ana polisi adi tovakumgo be nakae Tonúwala Gagaidi sinovedi, nuwodi siwówana gagaina go, sinuwonúwana kaga nakona bei isowóduwo ame dogoiyana pasina. \v 25 E sinuwonúwana go, koroto tayamo ima ilatuwokoidi kana, \pm ‘Konōve, korotoyadi boi koyooisidi deri goi kovaisiudi agitedi Vada Kimaasabaina ana kali sinaena goi siitáoya tomota sivatuulukoidi.’ \m \v 26 Tuwo polisiyadi madi tovakumgo sina Vada Kimaasabaina goi vamoleyanayaoyadi siyoisidi simedi go, manukaidi siyoisidi simedi. Boda simatooitedi; geya latuwodi bodayadi siegamogamogu, govila bei gurewa sikabidi sikaumatedi. \v 27 E simedi \w Diyuu\w* tolovinayadi matadi goi sivataoedi. Tuwo Tonúwala Toolagaina iwowokoidi \v 28 idigo kana, \pm ‘Manakae? Lovina bogina kavinimi? Lovinayana moe taabu moe Tauyana yoina goi kovaatulūkwana! Go kogīte! Imi vatulúkwana bogina kosanunui ina tomota liliuudi Yerusalema goi! Go imi vatulukwanayana goi komi latuwomi bego moe Tauyana ikaikaina nimama goi ikaaiyaka.’\x † \xo 5:28 \xt Mad 27:25.\x* \m \v 29 Go kina Pita, tauyana vamoleyanayao adi katumapu, idigo kana, \pm ‘Itoboinema ame manuna Yaubada kakabikaone go, komi geya. \v 30 Komi boi Yeisu kerose goi kotupatuko ikaaiyaka ana kadókana ikámasa go, ámasa goi tubudao idi Yaubada ikaitaoemnei. \v 31 Ame Tauyana kina Yaubada ikilagasi tutayana ikailagasi wowoina basekoina kakataina goi itusobu go, ivayoko Yáwana ana Tokaimatana be nakae Toyava, e bei kita Isileli tubunao itoboineda tatugavila go, Yaubada ida goyoyadi inuwotaoidi. \v 32 Go kai ame dogoiyadi adi totalavaitayao go, Baloma Kimaasabaina nakae adi totalavaita tayamo. Ame Balomayana, avatauwa neta Yaubada sopana sikabiikaone, e ivinidi.’ \p \v 33 E kidi go tolovinayadi livala ame sinove, gamodi igoyo toina; latuwodi bego Pita be Iyoni sikaumatedi. \v 34 E nakae idi nuwonúwana go, \w Parisi\w* tayamo yoina Gameliyeli itáoya. Tauyana moe Yaubada ina \w Katukeda ana tovatulúkwana|lemma="Atukeda ana tovatulúkwana"\w*. Tomota liliudi siiwowoine. E kotu goi itáoya ilovina bego kidi vamoleyanayaoyadi tuta kaakupina goi sikaiwoduwedi moetala. \v 35 Sikaiwoduwedi ikavava, e Diyuu adi tolovinayao ilatuwokoidi idigo kana, \pm ‘Segowo Isileli tubunao, ami dodōkana kaga nakona bei koguinuwe amo korotoyadi yaidi. \v 36 Guna nuwonúwana ataligei. Boi nimatu tauyana Teudasi itáoya toinina ikilagasi ma gaagasina kana, \pi2 “Yau koroto tayamo, koroto gagaigu.” \pmo Ago koroto adi badabada 400 sisiuko. Niga go da \w Roma\w* sitáoya Teudasiyana sikaumate go, ana tosabokuliyao sisáwala, e ina guinuwa bogina ikavava. \pm \v 37 Teudasiyana mlina, e Yudasa guma Galili itáoya. Moe tutayana tomota adi katuyáiva ana tuta goi. Go maniyena tomota ilumakikinedi sisabokuliye go, niga Yudasayana nakae ivailai be nakae ana tosabokuliyao sisáwala. \pm \v 38 Ame tuta nakae. Alatuwokoimi ame korotoyadi kovakilisīdi nakae kokalavēdi go, geya adi liunamo kotaligeidi. Neta ame tauyadi idi nuwonúwana o idi guinuwa moe tomota idi nuwonúwana siguuinuwe, e toinina bei itagau, Teudasi be Yudasa nakae. \v 39 Go neta idi guinuwa moe Yaubada ina nuwonúwana siguuinuwe, e geya itoboinemita kosanabodedi. Tauna ami dodōkana, govila bei Yaubada yaina kovayaviya.’ \m E Gameliyeliyana ina nuwonúwana sikabikaone. \v 40 Tuwo vamoleyanayaoyadi siduduwedi sima. Sima, tolovinayadi silovina bego idi polisi siyoisidi sidabidi. Adi dábina ikavava, tolovinayadi sisanabodedi sidigo kadi, \pm ‘Taabu Yeisu yoina goi kobobōbwara tomota yaidi!’ \m Sisanabodedi ikavava, sitaligeidi. \p \v 41 Tauna kidi vamoleyanayaoyadi kotu goi sisowóduwo go, siuyáwana bego Yeisu yoina pasina itoboinedi omayamaya dábina goi sibabane. \v 42 Tolovinayadi idi lovina geya sikabikaoneyeta, go sem maliyalina tamo tamo sina Vada Kimaasabaina ana kali sinaena goi be nakae vada tamo tamo goi sivaatulúkwana be \w Vala Dedevina\w* sitaalavaite bego Yeisu moe \w Guyau\w*. \c 6 \ms1 Stiveni tetelina \mr (Guinuwa 6:1—7:60) \s1 Diyuu tokanagiriki nuumisaidi // idi kaukulukúluwo \p \v 1 E amo tutayana goi \w Yeisu\w* ina \w tovatotowanayao|lemma="Tovatotówana"\w* tuwaina sibadabada. Ego maliyalina tamo tamo goi \w tokanaiberiu\w* nuumisaidi mani o awoinu sikaiguyauyedi kobuyayao yaidi goi. Go kidi tokanagiriki\f ‡ \fr 6:1 \fk Tokanagiriki\ft : Diyuu maniyedi asa ituli goi sibíbina, tauna kidi da Giriki niyadi sibóbwara. Go ava Isileli tubunao Yudiya goi sibíbina, sikanaiberiu. Kidi niyadi yoina Iberiu.\f* sikaukulukúluwo tauyadi tokanaiberiu yaidi kadi, \pm ‘Tutayana komi tokanaiberiu mani be awoinu kokaiguyauyedi, tokanagiriki idi kobuyayao geya kovinidita!’ \m \v 2 E idi kaukulukuluwoyana kidi \w vamoleyanayao|lemma="Vamoléyana"\w* yawou aiyuwo sinove, tuwo Yeisu ina tovatotowanayao liliudi siduduwedi sima silatuwokoidi sidigo kadi, \pm ‘Yaubada ivayokoima kai \w Vala Dedevina\w* ana totalavaitayao. Tauna geya itoboineyeta Yaubada ina livala ana talavaita kakalave go, bego mani ana kaiguyau kamatakavatedi. \v 3 E tuwo segowo, koroto yaimi goi kodovatusīdi. Neta valedi dedevidi, \w Baloma Kimaasabaina\w* ivakayaodeidi be nakae madi nanamsa gagaina, e kokinavēdi bei kai kavayokoidi kidi mani ana kaiguyau adi tomatakavata. \v 4 E kai go bei kakasalema awanoi be Yeisu Valena Dedevina ana vatulúkwana yaidi goi.’ \p \v 5 Tuwo boda liliuuna sinove, e yawou aiyuwoyadi idi livala sikaodedevine. Tuwo koroto ainima aiyuwo sikinavedi. Tauyadi moe Stiveni, tauyana numisa gagaina be nakae Baloma Kimaasabaina ivakayaodei, Pilipo, Pirokori, Nikanori, Timoni, Paramena be nakae Nikolasi, tauyana guma Antiyoki \w Totuyoyowo\w* tayamo go, \w tosaidámana\w*. \v 6 Sikinavedi ikavava, simedi vamoleyanayaoyadi matadi goi sivagitakoidi go, vamoleyanayaoyadi madi kawanoi nimadi sikailagasidi korotoyadi ainima aiyuwo dabadi siyoisidi, e mani ana kaiguyau manuna sikawoidi. \p \v 7 Tuwo Yaubada ina livala tuwaina inunúnuwo, e Yeisu ina tovatotowanayao Yerusalema goi tuwaina sibaadabada gagaina. \w Tonúwala\w* nakae; badabadaaidi Yeisu valena sinovenove, siinumise. \s1 Stiveni ana yóita ina talavaita pasina \p \v 8 E kina go Stiveniyana yaina goi Yaubada ina kanuwóiya be ina togaga sikaaiyaka gagaina. Tuwo aba kinana kainaaopaidi gagaidi tomota nauyayanaidi goi iguuinuwedi. \v 9 E nakae iguuinuwe go, \w Diyuu\w* maniyedi sitáoya, Stiveni taiyao sikaumakimaki. Tauyadi idi kaba tugúguna yoina Taaligeima\f ‡ \fr 6:9 \fk Aba tugúguna yoina Taaligeima\ft : Ame kidi Diyuu idi vada tugúguna manuna be nakae tapwaroro manuna. Ame vadayana yoina Taaligeima unana kidi sisakululu amoko goi go, boi deri goi sikaaiyaka go, da Roma sitaligeidi.\f* goi sisaakululu. Kidi maniyedi da Sairini, maniyedi da Alekisandira, da Silisiya be nakae da Esiya. \v 10 Sikaumaakimaki Stiveni taiyao go, tauyana mana nanamsa ibobóbwara be nakae nukotona Baloma Kimaasabaina isanayato, tauna ikausagugudi. \p \v 11 Tuwo Diyuuyadi sediyao maniyedi siemaisigaudi bego sina Stiveniyana siwowoko. Sediyaoyadi sitagona sina tomota yaidi goi siwowoko sidigo kadi, \pm ‘Tauyana Stiveni kanove Mosese be Yaubada itagiiwoidi.’ \m \v 12 Tuwaina sina tomota, tomoyamoya be nakae Yaubada ina Katukeda ana tovatulukwanayao gamodi sisowolidi, e sitáoya sina Stiveniyana siyoisi sibiu sinave \w Diyuu idi kotu\w* goi. \v 13 Kotu goi totalavaita polapola maniyedi siduduwedi sima Stiveniyana siwowoko sipola kadi, \pm ‘Ame tauyana kanove tuta liliuna Vada Kimaasabaina ame be nakae \w Yaubada ina Katukeda\w* itagiiwoidi. \v 14 Moitamo. Tauyana kanove idigodigo bego amo Yeisuyana guma Nasareta vada ame bei itauwe go, ida sinapu Mosese ivinida bei ikaigaviledi.’ \m \v 15 Tauyana sidumaakavate go, madabokidi kotu goi sikaaiyaka maisina sigite \w anerose\w* maisiyana. \c 7 \s1 Stiveni ana wowókana // ilawoiwoiye Diyuu idi kotu goi \p \v 1 E \w Tonúwala\w* Toolagaina itáoya Stiveniyana ilumadade, idigo kana, \pm ‘Ame tauyadi idi bóbwara moitamo gea geya?’ \m \v 2 E kina go Stiveniyana idigo kana, \pm ‘Tamagowo be segowo, konovēgu! Yaubada, Tauyana ina togaga ana \w káeyana\w* ivakaigaga,\x †a \xo 7:2 \xt Sam 29:3; 1Ko 2:8; Epe 1:17; Yem 2:1.\x* isowóduwo tubuda Eberamo yaina boi tutayana Mesopotémia goi ikaaiyaka. Moe nava Karani goi geya ilokaseta.\x †b \xo 7:2 \xt Abv 11:31.\x* \v 3 Isowóduwo, idigo kana, \b \pi3 “Kom kutāoya, moe im kasayana kwalāve, e nakae osemowo kwalavēdi go, kūna asa tayamo bei avatulukoim.”\f ‡ \fr 7:3 \ft Aba Vatowo 12:1 ivatulukoida bego Eberamo Karani goi ikaaiyaka tutayana Yaubada isowóduwo iduduwe go, nakona boi tutayana Eberamo ikaaiyaka Ura goi Yaubada nakae iduduwe ame tomwanayana nakae.\f*\x † \xo 7:3 \xt Ibe 11:8.\x* \qr Aba Vatowo 12:1 \b \pm \v 4 Tuta amo goi moitamo itáoya, da Kalidia\f ‡ \fr 7:4 \fk Da Kalidia\ft : Kalidia moe Mesopotémia youyuwoina.\f* idi kasa ikalave go, ina Karani goi ilokasa. Amoko goi tamana ikámasa.\x †a \xo 7:4 \xt Abv 11:31, 15:7.\x* Tamana ina kámasa mlina, Yaubada ietune ima ame asayana goi ikaiyaka, e ame tuta kita nakae takaaiyaka.\x †b \xo 7:4 \xt Abv 12:4-5.\x* \v 5 Go ame asayana goi Eberamo ikaaiyaka go, Yaubada geya tayaamo poyapoya giyaina ivini bego ina kaba lovina, go sem ikatotulamo bego poyapoya ame kina be nakae tubunao ivinidi idi kaba lovina.\x † \xo 7:5 \xt Abv 12:7, 13:1, 15:18, 17:8.\x* Go amo tutayana Eberamo nava geya natunamo. \v 6 E Yaubada ilatuwoko idigo kana, \b \pi3 “Tubumowo bei ituli ta boda idi poyapoya goi sieogaoga. Ago niga kidi toni kasa bei \w sipakoidi|lemma="Paakonina"\w*, e tala ana badabada 400 goi siyogedeegededi. \v 7 Ago amo bodayadi siipakoidi bei atakinoidi liuna manuna. Atakinoidi ikavava, tubumowoyadi bei sisowóduwo.” \qr Aba Vatowo 15:13-14 \b \pm Amo mlina tuwaina Yaubada kana, \b \pi3 “Bei sima ame asayana goi sitaimámina yau yaigu.” \qr Tateta 3:12 \b \pm \v 8 Niga Yaubada \w ikanasíuna\w* Eberamo goi go, anasiunayana ana kaba kinana moe \w sakava ana kúpwana\w*.\x †a \xo 7:8 \xt Abv 17:10.\x* Tuwo Eberamoyana ivenátuna natuna Aisake go, Aisakeyana ana maliyalina ainima aito bogina ibabanedi, e Eberamo natuna ikabi sakavaina ikupo.\x †b \xo 7:8 \xt Abv 21:2-4.\x* Niga Aisake ivenátuna natuna Yakobo, e nakae natuna sakavaina ikupo.\x †c \xo 7:8 \xt Abv 25:26.\x* Niga Yakobo ivenátuna natunao yawou aiyuwo go, ikabidi sakavaidi ikupoidi. Tauyadi kita tubudao.\x †d \xo 7:8 \xt Abv 29:31—35:26.\x* \pm \v 9 Niga kidi go Yakobo natunao yawou tayamo siyadi Iyosepa sigite, sivakipikipiye.\x †a \xo 7:9 \xt Abv 37:11.\x* Tuwo siyoisi sikaigimone da Itipita yaidi go, da Itipita sikabi sinave idi kasa goi.\x †b \xo 7:9 \xt Abv 37:28.\x* Itipita goi Iyosepayana ikaaiyaka go, kina Yaubada ivaakitau.\x †c \xo 7:9 \xt Abv 39:2,21.\x* \v 10 Ivaakitau go, Iyosepa ina mou liliudi goi iyave. Ago anuwóiya be nanamsa ivini \w Pero\w*, tauyana da Itipita adi tolovina, matana goi, tauna Iyosepayana kina Pero ivayoko ina paraiminista, e Itipita madabokina be nakae Pero ina vada ilovinaedi.\x † \xo 7:10 \xt Abv 41:39-41.\x* \pm \v 11 E Itipita goi be nakae Kenani goi loga isowóduwo, tomota mou gagaina silotowo. Tubudao nakae, geya itoboinedita awoinu sibabane. \v 12 E Yakobo vala inove bego Itipita goi \w witi\w* ikaaiyaka. Tuwo natunao gimatana ietunedi sina Itipita adi witi manuna.\x † \xo 7:12 \xt Abv 42:1-2.\x* \v 13 Niga aiyuwoina ietunemneidi sina Itipita goi Iyosepa toinina ikaiwoduwe senao yaidi idigo kana, \pi2 “Yau siyami Iyosepa.”\x †a \xo 7:13 \xt Abv 45:1.\x* \pmo Moeko goi Pero bogina iyagoi Iyosepa maa senao.\x †b \xo 7:13 \xt Abv 45:16.\x* \v 14 E Iyosepayana vala ietune ina tamana Yakobo be osenao madabokidi iduduwedi sima.\x †a \xo 7:14 \xt Abv 45:9-10,17-18.\x* Tauyadi adi badabada moe 75.\x †b \xo 7:14 \xt Abv 46:27.\x* \v 15 Tuwo Yakobo itáoya osenao taiyao sisou sina Itipita goi silokasa.\x †a \xo 7:15 \xt Abv 46:1-7.\x* Amoko goi Tauyana osenao taiyao sikaaiyaka ana kadókana sikamasa kówasa.\x †b \xo 7:15 \xt Abv 49:33.\x* \v 16 Sikámasa ikavava, wowodi sikabidi sikaluvilemneidi sinavedi asa Sekem goi sivaliwogedi. Valiwogayana moe tukubu boi Eberamo igimone Emori natunao yaidi, ana maisa \w siriba\w* ivinidi. E tuwo tukubuyana sinaena goi Yakobo osenao taiyao sivaliwogedi.\x † \xo 7:16 \xt Abv 23:3-16, 33:19, 50:7-13; Iys 24:32.\x* \pm \v 17 E tutayana Yaubada ina katótula Eberamo goi giyakainava bei imalatomota, \w Isileli tubunao\w* Itipita goi sisusáila gagaina \v 18 ana kadókana \qt da Itipita adi tolovina vau itáoya go, Iyosepa ina guinuwa geya ikamoitamoeyeta.\qt*\x † \xo 7:18 \xt Tat 1:8.\x* \v 19 Ame tolovinayana itáoya ida bodao ikatutaoidi be nakae iyogedegededi; ilovinaedi natudiyao memeya moetala goi sikalavedi bei sikámasa.\x † \xo 7:19 \xt Tat 1:7-22.\x* \pm \v 20 Tuta amo goi Mosese ibíbina. Tauyana gumaboina toina Yaubada matana goi. Ina bíbina mlina, tukówana aito sinana be tamana idi vada goi simatakavategau. \v 21 E tukówana aito sikavava baige sikaiwoduwe moetala goi sikalave go, Pero natuna vavina ima ikabi inave, iuyabebe nakae bego tauyana toinina natuna. \v 22 Tuwo Mosese Itipita goi isikuru, e da Itipita idi nanamsa liliuna sivatuluko. Tuwo tauyana ina livala be ina guinuwa goi iitogaga.\x † \xo 7:22 \xt Tat 2:1-10.\x* \pm \v 23 E tutayana Mosese ana tala poti giyakainava ibabanedi, nuwonúwana tayamo isowóduwo tauyana yaina bego ina osenao kidi Isileli tubunao ivadadedi. \v 24 Tuwo itáoya ina go, guma Itipita igite ivalauláuwo, osiyana iiláui beso. Tuwo Moseseyana ina osiyana ivabodebode, guma Itipitayana ikatumapu, e iláui ikámasa. \v 25 Ego Moseseyana inuwonúwana osenao bogina siyagoi bego nimana goi Yaubada bei iyavedi go, tauyadi geya siyagoiyeta. \pm \v 26 Vanuwo itomo Moseseyana isowóduwo ina Isileli tubunao igitemneidi go, ikandobala Isileli tubunao adi taiyuwo igitedi sivalauláuwo. Sivalauláuwo go, kina ipooikíkina bego nukotodi igudalidi kana, \b \pi3 “Tawou, komi boda tayamo, tauna kaga unana kovalauláuwo?” \qr Tateta 2:13 \b \pmo \v 27 E kina go togiyosásala Mosese ivatupuwe go, idigo kana, \b \pi3 “Kom avatau ivayokoim bego kai ama tolovina be nakae ama totakínona? \v 28 Manakae? Bego kom kwaumategu nakae boile guma Itipita kwaumate, ae?” \qr Tateta 2:14 \b \pmo \v 29 E livala ame Mosese inove, isiya ina Midiyani goi ieogaoga. Amoko goi inai go, ivenátuna natunao koroto adi taiyuwo.\x † \xo 7:29 \xt Tat 2:11-22.\x* \pm \v 30 Tala 40 mlidi tauyana Sainai koyaina yoyowo goi iiketoiya go, \w anerose\w* tayamo yeu sabeninimina goi isowóduwo yaina. Yeuyana taliboibo sinaena goi ininínima.\x † \xo 7:30 \xt Tat 3:1-10.\x* \v 31 E kina go Mosese igite, ana kaigigita manuna nuwona iwówana. Tuwo ibala ina taliboiboyana kikina goi bego igitedoko go, \w Yauwe\w* niyana inove idigo kana, \b \pi3 \v 32 “Yau tubumowo Eberamo, Aisake be Yakobo idi Yaubada.”\x † \xo 7:32 \xt Tat 3:6,15; Mad 22:32; Mak 12:26; Luk 20:37; Gui 3:13.\x* \qr Tateta 3:6 \b \pmo E Moseseyana mana matoita wowona simalitatátava, tauna geya ina katepatumo, tuwo geya itoboineyeta taliboiboiyana igite. \v 33 E Yauwe idigo kana, \b \pi3 “Im sendoro kukitakīdi, kuyatōidi. Moe poyapoyayana goi kuutáoya poyapoya kimaasabaina yau umagu. \qr Tateta 3:5 \b \pi3 \v 34 Guna bodao Itipita goi idi kaiyakomou moitamo bogina agitedoko be idi taiyaduduwo bogina anove, tauna asou ama bei ayavedi. \qr Tateta 3:7-8 \b \pi3 Tuwo tuta ame goi kom aetunem kuna Itipita.” \qr Tateta 3:10 \b \pm \v 35 Ame Moseseyana, kidi sikatae sidigo kadi, \b \pi3 “Kom avatau ivayokoim bego kai ama tolovina be nakae ama totakínona?” \qr Tateta 2:14 \b \pmo Ame tauyana, kina Yaubada ivayoko kina \w Tokalibúbuna\w* be totateta namliyeta ina anerose boi taliboibo sinaena ina vaita goi Moseseyana ietune ina Isileli tubunao yaidi. \v 36 Ame Moseseyana Isileli tubunao ivakededi Itipita goi sisowóduwo go, aba kinana kainaaopaidi iguuinuwedi amoko Itipita goi,\x †a \xo 7:36 \xt Tat 7:3.\x* Négwasa Kayakayaina goi,\x †b \xo 7:36 \xt Tat 14:21.\x* be nakae idi ketoiya tala 40 yoyowo goi.\x †c \xo 7:36 \xt Yoy 14:33.\x* \v 37 Ame Moseseyana boi Isileli tubunao ilatuwokoidi idigo kana, \b \pi3 “Koroto tayamo yaimi goi kina Yaubada nava bei ivayoko kina \w tokabivalavala\w* tayamo yau nakae manumi.”\x † \xo 7:37 \xt Gui 7:22.\x* \qr Atukeda 18:15,18 \b \pmo \v 38 Ame Moseseyana Isileli tubunao yoyowo goi taiyao situgúguna go, anerose Sainai koyaina goi tauyana ivadigo. Inove, e aneroseyana ina livala ikabivalevaledi, tubudao ivatulukoidi. Ame livalayadi moe Yaubada ina livala yáwana manuna Mosese ivini, e sima kita yaida.\x † \xo 7:38 \xt Tat 19:1—20:17; Atu 5:1-33.\x* \v 39 Tauyana sopana tubudao geya latuwodi sikabikaone, go sem tauyana sikatae; nuwodi goi latuwodi bego sikaluvila sina Itipita. \v 40 Tuwo \w Eroni\w* silatuwoko sidigo kadi, \b \pi3 “Ida yaubadao kumadagīdi bei sivakededa. Amo Moseseyana, tauyana Itipita goi ikabida imemeda, geya tayagoiyeta kaga nakona iisowóduwo yaina, tauna ikaaimúmuna.” \qr Tateta 32:1,23 \b \pmo \v 41 Tuwo amo tutayana bulumakau bonatuna maisiyana simadagi bego idi kaba sakululu. Simadagi ikavava, yoguyogu tayamo sikaumate sigabu idi kaba sakululuyana sivinibeso go, toinidi nimadi idi guinuwa pasina siuyáwana.\x † \xo 7:41 \xt Tat 32:2-6.\x* \v 42 Go kina Yaubada igitedi, itugaviledi go, itagonedi idi goyo goi, tauna kidi sitaimámina yábana osasaina ana mavadayao yaidi, nakae níyala, tukówana be nakae utuna. Moe nakae Yaubada ina tokabivalavalayao idi buki goi sitalavaite, sidigo kadi, \b \q1 “Komi Isileli tubunao, \qc Boi imi vaníbita yoyowo goi tala 40 \qc imi vininabeso yoguyogu kokauumatedi go, manakae? \qc Moe imi vininabesoyadi yau yaigu kokasaledi? Geya! \qc \v 43 Imi kaba sakululuyao \qc moe Moloka\f ‡ \fr 7:44 \fk Moloka\ft : Ame utuna yoina dibukitakita. Kidi da Kenani be nakae da Poinike sinuwonúwana utunayana moe yaubada tayamo. Tauna utunayana yaina goi sisakululu.\f*\x † \xo 7:43 \xt 1To 11:7.\x* mana kaba kaiyaka \qc be nakae utuna yoina Repani ana tokwalu \qc yoyowo goi kokavaledi. \qc Moe aba sakululuyaoyadi toinimi nimami goi komadagidi \qc bei yaidi goi kosakululu. \qc Tauna bei avalilivemi kona Babiloni. \qc Amoko goi komi bei da Babiloni idi pakonayao.” \qr Emosi 5:25-27 \b \pm \v 44 Tubudao boi yoyowo goi sikaaiyaka Yaubada ina \w Kaba Kaiyaka|lemma="Aba Kaiyaka"\w* sivatáoe nako goi situnagu. Aba Kaiyakoyana sinaena \w aba vatulúkwana\w* ikaaiyaka moe aba kinana Yaubada yaidi goi ikaaiyaka.\x †a \xo 7:44 \xt Tat 38:21; Yoy 1:50,53, 10:11; Nuw 15:5.\x* Aba Kaiyakoyana siimadagi nakae Yaubada boi Mosese ivatuluko. Mosese igite, e nakae itapate Isileli tubunao ilatuwokoidi simadagi.\x †b \xo 7:44 \xt Tat 25:10-22,40; Nuw 15:5.\x* \v 45 Aba Kaiyakoyana ikaiyaka aaa, e ima Iyosuwa tubudao taiyao nakae yaidi goi. Tauna tauyadi sikavale sime poyapoya ame goi sisiuye. Sisiuye, e Yaubada ivaitedi ivakumgoiyedi, e toni kasa ivatapiyedi sisiya go, tubudaoyadi itoboinedi poyapoya sikabi, toinidi idi kaba lovina. Ego Aba Kaiyakoyana sivatáoe ikaaiyaka ana kadókana Devida ina tuta.\x † \xo 7:45 \xt Iys 3:14-17.\x* \v 46 Devidayana anuwóiya ibabane Yaubada matana goi. Tuwo ikawanoi Yakobo ina Yaubadayana yaina kana, \pi2 “Kutagona im vada ayowo?”\x † \xo 7:46 \xt 2Sa 7:1-16; 1Te 17:1-14; Sam 132:5.\x* \fig Yauwe ina Kaba Kaiyaka Isileli tubunao idi tunagu nauyayanaina goi|src="BA03004BW.tif" size="col" ref="7:44-46" \fig* \pmo Go Yaubada geya itagoneyeta. \v 47 E kina go Devidayana natuna Solomoni Yaubada ina vada iyowo.\x † \xo 7:47 \xt 1To 6:1-38; 2Te 3:1-17.\x* \v 48 Go Yaubada Tokanayatanatoina vada tomota nimadi siiyowóidi goi geya ikaiyaketa. Moe nakae Yaubada ina tokabivalavala tayamo igini, Yaubada ina livala italavaite, idigo kana, \b \qc \v 49 “Yábana moe kebagu esaaesaina\x † \xo 7:49 \xt Sam 11:4.\x* go, \qc poyapoya moe aegu ana kaba yata. \qc Ava vada itoboinemi koyowo manugu? Geya! \qc Nako itoboinemi \qc guna kaba masisi komadagi? Geya! \qc \v 50 Yau nimagu goi kaga liliuna amadagidi!” \qc Yauwe kaena. \qr Aiseya 66:1-2 \b \pm \v 51 Totaiyatuni komi! Sakavaimi kokupoidimo go, komi atemi nava \w Totuyoyowo\w* nakae! Komi taiyami sipatu Yaubada ina livala yaidi goi. Tuta liliuna \w Baloma Kimaasabaina\w* geya konovenove. Komi imi sinapu tauna tubumiyao nakae!\x † \xo 7:51 \xt Ais 63:10.\x* \v 52 Yaubada ina tokabivalavalayao ietunedi sina tubumiyao yaidi go, manakae? Adi taivina sivakaleyedi? Madabokidi ae? Aiyuwoina boi tokabivalavalayadi sitalavaita bego kina \w Tokibóbwata\w* bei ima go, nakae tubumiyao sitáoya sikaumatedi. Ame tuta Tokibobwatayana ana tonuwotuluyao be nakae ana tokaumatayao moe tauna komi! \v 53 \w Yaubada ina Katukeda\w* boi ina aneroseyao sivinida\f ‡ \fr 7:53 \fk Aneroseyao sivinida\ft : Tateta goi tayagoi Yaubada ina lovina toinina Mosese ivini. Go Isileli tubunao idi vatuta goi sinuwonúwana mainao anerose Mosese ivini baige Mosese ivinidi (Gal 3:19; Ibe 2:2).\f* go, kogita, komi geya kokabikaoneyeta!’ \s1 Stiveni sikaumate ina talavaita pasina \p \v 54 E kidi tolovinayadi Stiveni ina vala sinove, sikalakúyuma Stiveni yaina. \v 55 E Baloma Kimaasabaina Stiveniyana ivakayaodei, e ikandolaga yábana idumakavate go, Yaubada ana káeyana tomoeeyalina igite be nakae \w Yeisu\w* igite aba wowoina Yaubada kakataina goi iitáoya. \v 56 Tuwo idigo kana, \pm ‘Gwa! Yábana bogina ikatupáeva go, \w Tomalatomota\w* wowoina basekoina Yaubada kakataina goi iitáoya agite.’ \m \v 57 E kidi niyadi gagaina goi siduduwo go, nimadi goi taiyadi sikibodedi bego Stiveni ina livala geya sinovedita. Tuwo madabokidi nuwodi tayamo goi sitáoya silokoina Stiveniyana siyoisi. \v 58 Siyoisi, asa goi sikavalaoduwe, e gurewa sikabidi, sivatowo silavedi tauyana yaina goi. Ego towowókana adi tanigo bogina sivalilividi, koroto tayamo yoina Saulo aena goi siyatoidi. \v 59 E gurewa siilavedi go, Stiveniyana iduduwo Tomoya yaina idigo kana, \pm ‘Yeisu guna Tomoya, balomaigu kuuyaone!’ \m \v 60 E aena ivatugúyala go, niyana gagaina goi ipodeda idigo kana, \pm ‘Guna Tomoya, idi goyo ame geya kwatumapuyeta!’ \m Ibóbwara ikavava, e yawoina ikavava. \fig Tomota Stiveni sikaumate go, adi tanigo Saulo aena goi siyatoidi|src="C094psgr.tif" size="col" ref="7:58-60" \fig* \c 8 \ms1 Pilipo tetelina \mr (Guinuwa 8:1-40) \s1 Saulo Yeisu ina tonumisayao ivakaleyedi \p \v 1 E kina go Saulo Stiveniyana ina kámasa igitegite, ikamoitamoe. \p E ame maliyalinayana goi mou gagaina isowóduwo Tomoya ana totugugunayao Yerusalema goi yaidi. E madabokidi sitáoya, sivagisapasapa sina Yudiya ana dadava be nakae \w Samériya\w* ana dadava goi sikaaiyaka go, kidi \w vamoleyanayao|lemma="Vamoléyana"\w* Yerusalema goi sikaaiyaka. \v 2 E koroto kaasalaidi Yaubada yaina sima Stiveni wowona sikabi, sivaliwoge go, madi nuwomou sitáiya gagaina tauyana manuna. \p \v 3 E kina go Sauloyana itáoya Tomoya ana totugugunayao Yerusalema goi ikigalagalalamidi ame nakae: \w Yeisu\w* ina tonumisayao idi vada tamo tamo goi isiusiu go, koroto be nakae vevina iyoisidi ibiudi inavedi deri goi ivaaisiudi.\x † \xo 8:3 \xt Gui 22:4-5, 26:9-11.\x* \s1 Saulo ina vakaleya pasina Pilipo ina Samériya // Vala Dedevina itaalavaite tetelina \p \v 4 E kidi go Yeisu ina tonumisayao Yerusalema goi sivagisapasapa sina sivanibiníbita asa tamo tamo goi \w Vala Dedevina\w* sitaalavaite tomota yaidi. \v 5 E kina go Pilipo\f ‡ \fr 8:5 \fk Pilipo\ft : Ame tauyana igimisowóduwo Guinuwa 6:5 goi.\f* nakae tosapa tayamo. Tauyana isou ina Samériya asaina tayamo goi itaalavaita kana, \pm ‘Yeisu moitamo \w Guyau\w*.’ \m \v 6 E tutayana tomota sima Pilipo sinove be nakae aba kinana iguuinuwedi sigitedi, e tauyadi ina bóbwara nuwodi tayamo goi sitaiyakekedoko. \v 7 Moe moitamo. Aba kinanayadi ame nakae: Tomota badabadaidi amoko goi sikaaiyaka naagovaidi. Ago kina Pilipo \w dimoni\w* ivatapiyedi, tuwo madi podeda tomota sikalavedi go, sisowóduwo. Aiyuwoina topem badabadaidi sikaaiyaka Pilipo ikidedevinedi siboboina. \v 8 E amo asayana tomotainao siuyáwana gagaina! \p \v 9 E koroto tayamo tomeméyava yoina Saimoni asayana goi ikaaiyaka go, tuta maanawena ina méyava pasina da Samériya sikaiinaopa. Saimoniyana toinina ikiilagasi ma gaagasina idigo kana, \pm ‘Yau koroto tayamo, koroto gagaigu.’ \m \v 10 Tomota liliudi, tookaidi be guyaguyauwo, tauyana sitaiyakekedoko go, kadi, \pm ‘Ame korotoyana Yaubada ina togaga, tomota sivayou toosakina.’ \m \v 11 E tauyana sitaiyakekedoko unana tuta maanawena ina meyavayana goi sikaiinaopa. \v 12 Go Pilipo ina tomotayadi yaidi Vala Dedevina \w Yaubada ina kalibúbuna\w* be nakae Yeisu \w Guyau\w* yoina manudi italavaite. E tutayana ina livala sinumise, koroto be nakae vevina \w isayoyoidi|lemma="Sayóyova"\w*. \v 13 E kina go Saimoniyana nakae inumisa go, ana sayóyova mlina Pilipo isakurikuriye. Pilipo aba kinana nakae \w guinuwa toogagaidi\w* iguuinuwedi, Saimoni igitedi, tuwo pasidi nakae ikaiinaopa. \p \v 14 E tauyadi vamoleyanayao Yerusalema goi nava sikaaiyaka go, vala sinove bego maniyedi da Samériya Yaubada ina vala bogina sinumise, tuwo \w Pita\w* be \w Iyoni\w* sietunedi sina asayana goi. \v 15 Adi taiyuwokova sisou sina amoko goi sikawanoi Yaubada yaina da Sameriyayadi manudi, e bei \w Baloma Kimaasabaina\w* sibabane. \v 16 Idi kawanoiyana unana amo tutayana Balomayana nava geya tayaamo yaidi goi isou. E Tomoya Yeisu yoina goi Pilipo isayoyoidimo, ame tauna. Moe pasina tauna sikawanoi bego da Sameriyayadi Baloma Kimaasabaina sibabane. \v 17 Pita be Iyoni sikawanoi ikavava, nimadi sikailagasidi tomotayadi dabadi sibisikonedi, e Baloma Kimaasabaina sibabane. \p \v 18 E Saimoniyana igite bego Yaubada Balomaina tomota ivinidi tutayana Yeisu ina vamoleyanayao nimadi sikailagasidi tomotayadi dabadi sibisikonedi, tuwo tauyana latuwona bego ame togagayana itabubuli Pita be Iyoni yaidi. \v 19 Tuwo ilatuwokoidi idigo kana, \pm ‘Moe togagayana yau nakae kovinīgu bei avatauwa yaidi neta nimagu akailagasi dabadi abisikonedi, e Baloma Kimaasabaina bei sibabane.’ \m \v 20 E kina go Pita kana, \pm ‘Saimoni, kom kunuwonúwana itoboinem Yaubada ina yabobona kutabubuli, tauna bego kom mam mani kuvailai vata! \v 21 Kom geya itoboinemta kusiukoima be ima paisewayana kuguinuwe. Yaubada matana goi kom nuwom geya ipalupaluta. \v 22 Tauna im goyo moe manuna kutugavīla go, kukawanōi Tomoya yaina. Nakona im nuwogau goyogoyoina bei inuwotao. \v 23 Moitamo. Agitem kom nava goyo bolotona goi kwaiyaka o tadigo kada, “Sinapu goyo iyowóim.”’ \m \v 24 Go kina Saimoni idigo kana, \pm ‘Ami taiyuwo kokawanōi Tomoya yaina manugu bego moe dogoiyadi koodigedi taabu siisowōduwo yau yaigu.’ \s1 Pilipo Vala Dedevina italavaite yunika yaina \p \v 25 E tuwo, tauyadi Tomoya valena sitalavaite nakae siliwolae. Ikavava, sikaluvila sina Yerusalema. Go sinonoina asa badabadaidi giyaidi goi Vala Dedevina sitaalavaite da Samériya yaidi. \p \v 26 E kina go \w Yauwe\w* ina \w anerose\w* ina Pilipo ilatuwoko idigo kana, \pm ‘Pilipo, kutāoya, kūna youya dadavina. Enao Yerusalema goi go, isou ina Gasa go, nauyayanaidi, e amoko goi kuuketōiya.’ \m Amo enaoyana moe yoyowo goi. \v 27 E tuwo moitamo tauyana itáoya, ina enaoyana goi iiketoiya. Iiketoiya, ikandobala koroto tayamo Yerusalema goi imamaima igite. Tauyana Iteopia korotoina go, korotoyana yunika.\f ‡a \fr 8:27 \fk Yunika\ft : Ame tauyana Totuyoyowo tayamo. Neta koroto powona sibobo tauyana siduduwe ‘Yunika.’ Ame sinapuyana siguinuwe bego korotoyana itoboine tolovina tayamo monenao vevina irugwausidi. Neta koroto geya powonamo manuna tolovinayana geya inuwonuwoneta bego imasisi vevina taiyao. Diyuu idi lovina goi yunika geya itoboinedita sisiu Diyuu yaidi goi unana Atukeda 23:1 isanabodedi (Ais 56:3-6).\f* Tauyana koroto gagaina, ina paisewa moe Kendesi\f ‡b \fr 8:27 \fk Kendesi\ft : Ame geya vavina yoina, go sem ana yagoina moe tolovina. Ame vavinayana yoina geya tayagoiyeta.\f* da Iteopia adi giyovila ina topaisewa; giyovilayana ina esaesa madabokina irugwausidi. Korotoyana boi ina Yerusalema goi isakululu Yaubada yaina \v 28 go, ina sakululuyana bogina ikavava, tuwo ikaluvila inonoina bego ina kasa. Moe pasina ame enaoyana goi Pilipo ivalobode. Ivalobode, korotoyana ina \w sariyota\w* goi iitusobu go, niyana gagaina goi Yaubada ina \w tokabivalavala\w* Aiseya ina buki ikaatuyaivi. \v 29 E Baloma Kimaasabaina Pilipo ilatuwoko idigo kana, \pm ‘Pilipo, kubāla kūna sariyota kikina kuuketōiya.’ \m \v 30 E tuwo moitamo Pilipoyana ilokoina ina sariyotayana kikina goi iiketoiya go, korotoyana inove tokabivalavala Aiseya ina buki ikaatuyaivi. Tuwo idigo kana, \pm ‘Tomwanayadi kwaatuyaividi kuyagoi kaga adi yagoina gea geya?’ \fig Yunika ina sariyota goi iitusobu buki ikaatuyaivi go, Pilipo ilokoina ina sariyotayana goi|src="LB00331B.TIF" size="col" ref="8:30" \fig* \pm \v 31 ‘Geya ayagoidita go! Manakaegu bei ayagoidi? Geya vatau tayaamo ikaaiyaka itoboine tomwanayadi ivatulukoigu’, korotoyana kaena. \m Tuwo ikawanoi Pilipoyana yaina idigo kana, \pm ‘Kusowōya, kikigu goi kutusōbu.’ \m Tuwo Pilipoyana isowoya kikina goi itusobu korotoyana taiyao. \v 32 Ego tomwanayadi \w Gínina Kimaasabaina\w* goi ikaatuyaividi moe ame nakae kana, \b \qc ‘Nakae \w sipi\w* neta sivakede \qc ina sikaumate bei itugau, \qc o nakae \w lami\w*\f ‡ \fr 8:33 \fk Lami\ft : Sipi natuna yoina lami.\f* neta unuununa ana tokúpwana \qc matana goi iitáoya itugau, \qc e Tauyana nakae. \qc Tomota matadi goi iitáoya siyogedegede go, \qc ona inuwa itugau. \qc \v 33 Tomota sigieomaemae go, \qc ana takínona geya ipalupaluta. \qc E Tauyana geya natunamo go, \qc yawoina poyapoya ame goi ikavava. \qc Tauna avatau itoboine \qc Tauyana natunao ivatetelidi? Geya.’ \qr Aiseya 53:7-8 \b \m \v 34 E Pilipo itusobu go, kina yunikayana idigo kana, \pm ‘Akawanoi yaim kulatuwokoigu, tokabivalavalayana avatau manuna ibobóbwara, toinina manuna gea ituli ta tomota manuna?’ \m \v 35 E ame tomwanayadi goi Pilipo ivatowo Yeisu Valena Dedevina italavaite yunika yaina. \p \v 36-37 E enao goi sinonoina, bwae sibabane, tuwo yunikayana idigo kana, \pm ‘Kwandosōbu. Bwae gotono! Manakae? Avatau itoboine sayóyova ivagagalakoigu? Geya ae?’\f ‡ \fr 8:36-37 \ft Tomwana 37 nakona Luke geya iginiyeta, go sem tokaidámana tayamo nakona toinina ina nuwonúwana igini. Tomwana 37: E Pilipoyana idigo kana, ‘U. Neta nuwom madabokina goi Yeisu kunumise, moitamo bei asayoyoim.’ E yunikayana idigo kana, ‘Anumisa bego Yeisu Guyau moe Yaubada Natuna.’\f* \pm ‘U. Nakae’, Pilipo kaena. \m \v 38 Tuwo ina topaisewa ilatuwoko idigo kana, \pm ‘Sariyota kusayāte.’ \m Sariyotayana isayata ikavava, yunika be Pilipo adi taiyuwo sisou siiwo sina bwaeyana goi yunika isayoyoi. \p \v 39 E tutayana bogina isayoyoi, bwae goi sisinalaga go, Yauwe Balomaina matabuwona Pilipoyana ikabi inave ituli ta kasa goi iyato. Tuwo yunikayana geya tuwaina Pilipo igite. Yunikayana mana uyáwana bogina inonoina toinina ina kasa Iteopia. \p \v 40 E kina go Pilipoyana asa Asotasi goi isowóduwo. Ago ivanibiníbita asa tamo tamo goi Vala Dedevina itaalavaite ana kadókana ina Sesariya. \c 9 \ms1 Saulo ina tugavila tetelina \mr (Guinuwa 9:1-31) \s1 Yeisu isowóduwo Saulo yaina, e inumisa tetelina \p \v 1 E kina go Saulo nava Tomoya ina \w tovatotowanayao|lemma="Tovatotówana"\w* ikatumaatalidi bego ikaumatedi. Tuwo ina \w Tonúwala\w* Toolagaina yaina \v 2 ikawanoi bego leta iginidi, Diyuu idi tugúguna tamo tamo Damasiko goi adi tovakumgoyao adi leta. Letayadi goi adi tovakumgoyao ilatuwokoidi Saulo sitagone bego itoboine ava \w Diyuu\w*, nakona koroto o vavina, neta \w Yeisu ina Kenao|lemma="Yeisu ina Kenao"\w* goi siiketoiya, iyoisidi iyowóidi imedi Yerusalema goi takínona manuna. Tuwo moitamo Tonuwalayana itagona. \p \v 3 E tuwo Saulo ma senao sitáoya sina Damasiko. Sinonoina go, Damasikoyana sivakakana, e mavada gagaina yábana goi isou ina tauyana itapasigi. \v 4 Itapasigi go, tauyana ikapusi isou poyapoya goi. Tutayana ikapusi, níyana tayamo inove ilatuwoko idigo kana, \pm ‘Saulo, Saulo, kaga unana kuvakaleyegu? Moe tuwo kuyāto!’ \m \v 5 Go kina Sauloyana idigo kana, \pm ‘Tomoya, kom avatau?’ \fig Damasiko enaoina goi mavada gagaina Saulo itapasigi|src="IB-04201psgr.tif" size="col" ref="9:3-5" \fig* \pm ‘Yau \w Yeisuyagu|lemma="Yeisu"\w* kuvakaaleyegu. \v 6 Moe sinapuyana geya tuwaina kuguuinūwe, go sem kutāoya kūna Damasiko goi kusīu go, tomota tayamo moeni bei ilatuwokoim kaga kuguinuwe’, niyanayana kaena. \p \v 7 E kidi go korotoyadi Saulo sivaakitau niyanayana sinove go, geya vatau tayaamo sigite, tuwo sitáoya to situgaumo. \v 8 E poyapoya goi Saulo itáoya, matana ikatupoilale go, geya tayaamo kaga itoboine igite. E senao nimana siyoisi sivakede sina Damasiko goi sisiu. \v 9 E amoko goi maliyalina ana badabada aito matana sikebo go, maliyalinayadi goi tauyana áika geya, nim geya. \p \v 10 E Yeisu ina tovatotówana tayamo Damasiko goi ikaaiyaka, tauyana yoina Ananiyasi. Ananiyasiyana nukotona goi \w ikalayáusa\w*. Ina kalayausayana goi Tomoya idigo kana, \pm ‘Ananiyasi.’ \pm ‘Ee, amegu, Tomoya’, kina kaena. \pm \v 11-12 ‘Ananiyasi, enao tayamo yoina Totoomoina goi Yudasa ina vada ikaaiyaka. Amoko goi koroto tayamo ikaaiyaka guma Tasosi yoina Saulo. Tauyana ikaawanoi go, nukotona goi ikalayáusa. Ina kalayausayana goi igitem, Ananiyasi, kom kuna vadayana goi kusiu nimam kwailagasidi dabana kubisikone bei matana sidedevina, e itoboine igitamna. Tauna kutāoya kūna amo vadayana goi Saulo kulumadāde baige kukawanōi tauyana manuna’, Tomoyayana kaena. \m \v 13 Go kina Ananiyasiyana idigo kana, \pm ‘Tomoya, amo korotoyana valena tomota badabadaidi sivaateteli bogina anove. Boi Yerusalema goi goyo gagaina iguinuwe im kimasabayao yaidi. \v 14 Tauyana mana lovina Tonúwala Gagaidi goi ima ameko bego avatauwa neta siiduduwo yaim, bei iyoisidi iyowóidi deri goi ivaisiudi.’ \m \v 15 E kina Tomoyayana ilatuwoko idigo kana, \pm ‘Kutāoya kūna unana ame tauyana bogina akinave yau guna kitom bei aepaisewe. Nava bei ina \w Totuyoyowo\w* madi tolovinayao be nakae \w Isileli tubunao\w* yaidi goi italavaitegu. \v 16 Moitamo. Taabu kunuuwonūwana tauyana manuna. Yau toinigu bei avatuluko manakaena gedageda badabadaidi bei ibabanedi yau agu talavaita pasina. Tauna kūna.’ \p \v 17 E tuwo Ananiyasiyana itáoya ina Yudasa ina vadayana goi isiu. Isiu, nimana ikailagasidi Saulo dabana ibisikone idigo kana, \pm ‘Siyagu Saulo, Tomoyayana Yeisu enao goi iisowóduwo yaim ietunegu ama bei matam akidedevinedi be nakae \w Baloma Kimaasabaina\w* ivakayaodeim.’ \m \v 18 Ibóbwara ikavava, mainao íyana lilidi nakae matana goi sisou, e igita dókana. Ikavava baige itáoya Ananiyasi taiyao sina Sauloyana \w isayoyoi|lemma="Sayóyova"\w*. \v 19a Ana sayóyova ikavava, awoinu sivini ikáika baige ina togaga ikaluvilamna. \s1 Saulo Vala Dedevina // italavaite go, itoboine isiya tetelina \p \v 19b E maliyalina maniyedi Sauloyana Yeisu ina tovatotowanayao Damasiko goi taiyao giyaina sikaaiyaka. \v 20 Ina kaiyakayana goi mainao ikabitaotáoya iseivata ina Diyuu idi kaba tugúguna tamo tamo goi Yeisu valena itaalavaite idigo kana, \pm ‘Moitamo, Yeisu Yaubada Natuna.’ \m \v 21 E tomota aba tugugunayadi sinaedi goi Saulo sinove sikainaopa, sidigo kadi, \pm ‘Iyaa! Ame tauyana boi ipooikíkina bego Yeisu ana tosabokuliyao Yerusalema goi imtulidi ae? Nakona ima ameko nakae bego Yeisu ina tonumisayao iyoisidi inavedi Tonúwala Gagaidi nimadi goi iyatoidi!’ \p \v 22 E kina go Saulo ina talavaitayana Baloma Kimaasabaina ikitogage. Tuwo Diyuu Damasiko goi sikaaiyaka Sauloyana kiyakiyaya ivatulukoidi bego Yeisu moitamo \w Guyau\w*. Moeko goi sopadi ikaupatudi. \p \v 23 E tuwo maliyalina badabadaidi sikavava, kidi Diyuuyadi silosinapu bego Sauloyana sikaumate. \v 24 Go tomota tayamo iyagoi, tuwo ina idi losinapuyana Saulo ilatuwoko. E Diyuu silosinapu ikavava, asa totomna maliyalina be sabamgo goi siyaausidi. Neta Saulo ipoikíkina isiya, itoboinedi siyoisi sikaumate. \v 25 Ego kidi Saulo ina tovatotowanayao sabamgo tayamo goi sivaite. Bayao gagaina sikabi sime tauyana isowoya go, asa ana kali gurewa yatana goi sikavalaoduwe, toluye goi sisailave isou isiya ina Yerusalema.\x † \xo 9:25 \xt 2Ko 11:32-33.\x* \fig Saulo sisailave isou isiya|src="HK00332B.TIF" size="col" ref="9:25" \fig* \p \v 26 E tutayana ima Yerusalema goi ipoikíkina bego Yeisu ina tovatotowanayao isiukoidi go, kidi liliudi simatoite kadi, \pm ‘Masa bego tauyana Yeisu ina tovatotówana tayamo.’ \m \v 27 E tuwo kina go Banabasi ina Saulo ikabi ime kidi \w vamoleyanayao|lemma="Vamoléyana"\w* yaidi go, ilatuwokoidi idigo kana, \pm ‘Ame tauyana boi enao goi inonoina bego Damasiko go, Tomoya igite, e Tomoyayana ivadigo. Niga Damasiko goi ikaaiyaka go, Yeisu yoina goi mana katepatu \w Vala Dedevina\w* italavaite.’ \p \v 28 Moeko goi Saulo siuyaone, tuwo Yerusalema goi ivakitaudi go, Tomoya yoina goi mana katepatu Vala Dedevina itaalavaite. \v 29 Ago Diyuu tokanagiriki ilatuwokoidi Yeisu manuna go, taiyao sikaumakimaki. E tauyadi silosinapu bego Saulo sikaumate. \v 30 E tutayana senao nuumisaidi losinapuyana valena sinove, tauyana sikabi sinave Sesariya. Amoko goi sietune ina Tasosi. \p \v 31 Tauna Tomoya ana totugugunayao madabokidi Yudiya dadavina, Galili dadavina be nakae \w Samériya\w* dadavina goi tuboina sibabane. Idi numisa ina togaga Baloma Kimaasabaina goi ibibíbina go, madi matoita Tomoya siiwowoine. Baloma Kimaasabaina ikipaiwoledi, tauna idi boda tuwaina ivaituwedi. \ms1 Pita be Koniliasi tetelidi: // Totuyoyowo itoboinedi adi yava sibabane \mr (Guinuwa 9:32—11:18) \s1 Pita be Aineya tetelidi \p \v 32 E \w Pita\w* asa tamo tamo goi ivanibiníbita, nakae isou ina asa Luda goi Yaubada ina kimasabayao ivadadedi. \v 33 E koroto tayamo amoko goi ibabane yoina Aineya go, tauyana topem; ina baseko goi bogina iimasisi tala ana badabada yawou aito. \v 34 Tuwo Pita ina Aineyayana ilatuwoko idigo kana, \pm ‘Aineya, Yeisu \w Guyau\w* ikidedevinem! Tauna kutāoya go, im baseko kununūmi.’ \m Tuwo mainao itáoya. \v 35 Da Ludayadi liliudi be nakae tomota liliudi Seroni dadavina goi sima tauyana sigite, e Tomoya simeko. \s1 Pita be Tabita tetelidi \p \v 36 E Yopa goi Yeisu ina tovatotówana tayamo yoina Tabita ikaaiyaka. Moe youyana neta takaigavile da Giriki niyadi kadi, ‘Dokasi.’\f ‡ \fr 9:36 \fk Dokasi\ft : Dokasi ana yagoina moe yoguyogu tayamo ana dimdim yoina deer.\f* Ame vavinayana tuta liliuna guinuwa dedevidi iguuinuwedi, nakae tokai ivaaitedi. \v 37 E Pita nava Luda goi ikaaiyaka, vavinayana ikatówana, e ikámasa. Ikámasa ikavava, vevina maniyedi sina Tabitayana wowona sikabi siniki.\f ‡ \fr 9:37 \fk Siniki\ft : Tokámasa wowona ana níkina moe nakae sikatubayasi ina valiwoga manuna.\f* Siniki ikavava, sikabi simwerae ina vada diligaemaina vabodaupa tayamo dadavina goi siyato. \v 38 Ego Luda ina Yopa moe yomana. Tauna tutayana Yeisu ina tovatotowanayao Yopa goi livala sinove bego Pita nava Luda goi ikaaiyaka, e koroto adi taiyuwo sietunedi sina Pita yaina sikawanoi makimaki kadi, \pm ‘Woilīm kūma tāna kuvaitēma!’ \m \v 39 E Pita inovedi, tuwo itáoya korotoyadi taiyao sina Yopa. Tutayana sisowóduwo, Pita sime vadayana goi sisiu simwera sina vavinayana kebana goi. Maeko goi kóbuya liliudi madi táiya Pita sitaoyakobu go, kwama liliudi boi Dokasiyana nava maa yawoina igiilumidi sivatuluko. \v 40 E kobuyayadi liliudi Pita ivalilivedi sina moetala go, kina aena ivatugúyala, ikawanoi. Ikawanoi ikavava, e itugavila vavinayana wowona ivadigo, idigo kana, \pm ‘Tabita, kutāoya!’ \m E Tabitayana matana ilala Pita igite, e masisi goi itáoya itusobu. \v 41 E Pitayana nimana iyosale vavinayana nimana iyoisi, ikaitáoe. Ikaitáoe ikavava, e kobuyayadi nuumisaidi be nakae Yaubada ina kimasabayao liliudi iduduwedi sima, matadi goi vavinayana maa yawoina ikaiwoduwe. \v 42 E vavinayana valena da Yopa madabokidi sinove, tuwo tomota badabadaidi sinumisa Tomoya yaina. \p \v 43 E Yopa goi Pita tayamo koroto taiyao nava tabu sikaiyaka giyaina. Korotoyana yoina Saimoni go, Saimoniyana ina paisewa moe yoguyogu kaamasidi sakavaidi adi tokatubayásina. Ame tauyana ina vada goi Pita ikaaiyaka. \c 10 \s1 Koniliasi be Pita tetelidi \p \v 1 E tayamo koroto asa Sesariya goi ikaaiyaka, korotoyana yoina Koniliasi. Koniliasiyana moe \w Roma\w* ana tovayaviyayao 100 adi tovakumgo. Ame tovayaviyayadi boda tayamo yoina Italiya. \v 2 Tauyana koroto kaasalaina Yaubada yaina nakae mana bodayauwo \w Yaubada ana totaimaminayao\w*. Tookaidi ivaaitedi gagaina be nakae tuta liliuna ikawanoi Yaubada yaina. \v 3 E tuta tayamo bogina lavilavi nukotona goi \w ikalayáusa\w*. Ina kalayausayana goi Yaubada ina \w anerose\w* tayamo igitedoko ima idigo kana, \pm ‘Koniliasi!’ \m \v 4 E tauyana mana matoita gagaina ipotapota kana, \pm ‘Tomoya, manakae?’ \m E aneroseyana idigo kana, \pm ‘Im kawanoi Yaubada bogina inove be nakae im vaita tookaidi yaidi bogina igitedi, e iuyaonem. Moe guinuwayadi moe im vininabeso Yaubada yaina nakae, tauna inuwaisim. \v 5-6 Tauna Yopa goi tayamo koroto yoina Saimoni ikaaiyaka. Tauyana youyuwoina moe \w Pita\w*. Pitayana ikaaiyaka koroto tayamo ina vada goi négwasa kikina. Korotoyana yoina Saimoni nakae go, ina paisewa moe yoguyogu kaamasidi sakavaidi adi tokatubayásina. Tauna ame tuta im korotoyao kuetunedi sina amoko goi Pitayana sikabi sime.’ \p \v 7 E aneroseyana ibóbwara ikavava, ina go, kina Koniliasiyana ina \w pakonayao|lemma="Paakonina"\w* adi taiyuwo ina vada simataakavate be nakae tovayaviya tayamo iduduwedi sima. Tovayaviyayana moe ina tovaita tayamo be nakae koroto kaasalaina Yaubada yaina. \v 8 E sima ilatuwokoidi kaga liliuna isowóduwo. Ikavava, ietunedi sina Yopa. \p \v 9 E vanuwo itomo, korotoyadi simamaima bogina Yopa sivakakana go, dine goi kina Pita vada yatana\f ‡ \fr 10:9 \fk Vada yatana\ft : Boi nimatu tomota idi vada yatadi moe paaevaidi be nakae sikasa. Vada toluyena goi aitámana siwodugu, tauna tomota itoboinedi simwera, sikaaiyaka.\f* imwera ikawanoi. \fig Pita vada yatana imwera bego ikawanoi go, ikalayáusa|src="lb00234b.tif" size="col" ref="10:9" \fig* \v 10 E bogina loga ikámasa; latuwona ikáika. E vevina áika giyaina siguuinuwe go, kina Pita nukotona goi ikalayáusa. \v 11 Alayausayana goi yábana ikatupáeva go, dogoi tayamo isou. Dogoiyana moe areko gagaina maisiyana go, matakubuna aivasi. Ago ina sou ana kaigigita moe nakae neta tomota matakubunayadi siyoisidi go, sisailave isou imamaima poyapoya goi. \v 12 Arekoyana yatana goi yoguyogu, bolitavanu be woiwoi ituli ituli, be moteta ituli ituli be nakae mánuwo ituli ituli sikaaiyaka, maniyedi vaatabudi, maniyedi taagonaidi. \v 13 Ago níyana tayamo inove idigo kana, \pm ‘Pita, kutāoya go, kwaumatēdi kwāika!’ \m \v 14 E kina go Pitayana ikatae, idigo kana, \pm ‘Tomoya, geya toina! Geya kada tayaamo tuta yoguyogu vaatabuna o baailina akani geya, unana moe bomama.’ \m \v 15 Ago aiyuwoina niyanayana inove idigo kana, \pm ‘Kaga kaga Yaubada ikimaavadedi taabu kuvaayokōidi baailidi, tauna taabu kwaatāedi!’ \m \v 16 E ame livalayadi sivato inoveko. Ikavava, mainao arekoyana ibiu itukoe inave yábana.\x † \xo 10:16 \xt Gui 11:5-10.\x* \p \v 17 E Pita nukotona iwówana gagaina ina kalayausayana manuna; ina nuwonúwana goi kana, \pm ‘Ame kaga nakona ana yagoina?’ \m Nava inuwonúwana go, boi korotoyadi Koniliasi ieetunedi bogina sisowóduwo. Sisowóduwo sima Saimoni, tauyana yoguyogu sakavaidi adi tokatubayásina, ina vada manuna silumadádana sidigo kadi, \pm ‘Saimoni nako goi ikaaiyaka?’ \m Silatuwokoidi ikavava, sima tauyana ina vada sibabane go, vadayana ana kali totomna goi sitáoya. \v 18 Sitáoya, silumadádana sidigo kadi, \pm ‘Saimoni, tauyana youyuwoina Pita, moeni o geya?’ \p \v 19 E kina go Pita nava ina kalayausayana inuwoleléuye go, \w Baloma Kimaasabaina\w* idigo kana, \pm ‘Pita! Koroto adi taito bogina sima siluusalem. \v 20 Korotoyadi \w Totuyoyowo\w* go, tuwo taabu kwaatāedi, go sem kutāoya kusōu kūna tauyadi taiyao kōna go, taabu kunaanayūwo unana yau aetunedi sima, tauna taiyao kōna.’ \m \v 21 E tuwo moitamo isou ina korotoyadi ilatuwokoidi idigo kana, \pm ‘Konōwo. Yau tauyagu koluusalegu. Kaga latuwomi koma?’ \pm \v 22 ‘Ima tomoya Koniliasi ietunema kama. Tauyana tovayaviyayao adi tovakumgo. Tauyana \w tokibóbwata\w* be nakae Yaubada ana totaimámina tayamo go, \w Diyuu\w* liliudi sikaodedevine. Anerose kimaasabaina Yaubada umana isowóduwo tauyana yaina ilatuwoko kana, \pi2 “Koniliasi, Pita kududūwe ima im vada goi bei ina livala kunove”’, korotoyadi kaedi. \m \v 23 Tauna Pita iuyaonedi sisiu vada sinaena taiyao sikaaiyaka go, irugwausidi. \p E vanuwo itomo, Pita itáoya, korotoyadi be nakae sediyao nuumisaidi maniyedi Yopa goi sikaaiyaka taiyao sina. Sinonoina, enao goi simasisi. \p \v 24 E simasisi vanuwo itomo, Pita ma senao sima Sesariya goi sisiu. E kina go Koniliasiyana osenao be nakae ina bodao bogina iduduwedi sima Pita bogina situuyaosi bei ina livala sinove. \v 25 E tutayana Pita isiu, Koniliasiyana ima ivalobode, e aena ivatugúyala Pita matana goi isakululu. \v 26 E kina go Pitayana igite, tuwo Koniliasi ibutáoe idigo kana, \pm ‘Kutāoya! Yau tomota kom nakae. Geya itoboineyeta aem kuvatugúyala yaigu.’ \m \v 27 Tuwo moitamo itáoya, taiyao sibobóbwara go, Koniliasi ina vada goi sisiu. Sisiu, Pita ikandobala tomota badabadaidi igitedi bogina sigugúguna. \v 28 Tuwo ilatuwokoidi idigo kana, \pm ‘Komi bogina koyagoi kai Diyuu geya ama tagonamo komi Totuyoyowo kakaiyakemi be nakae kapodumemi. Ago Yaubada bogina ivatulukoigu geya tayaamo tomota itoboinegu avayoko vaatabuna o ma baailina, tauna taabu kataavilēiye.\x † \xo 10:28 \xt Gui 10:15.\x* \v 29 Moe pasina tutayana kududuwegu, geya akataeyeta, go sem atagona ama. Tauna alumadadem kaga pasina kududuwegu ama?’ \m \v 30 Koniliasiyana idigo kana, \pm ‘Boi konavasiye lavilavina guna vada goi akaawanoi go, koroto tayamo ana kwama naamalina isowóduwo matagu goi itáoya. \v 31 Itáoya idigo kana, \pi2 “Koniliasi, im kawanoi Yaubada bogina inove be nakae im vaita tookaidi yaidi bogina inuwaisidi. \v 32 Tauna koroto kuetunēdi sina Yopa goi koroto tayamo yoina Saimoni sidudūwe ima. Tauyana youyuwoina moe Pita. Ame tauyana ikaaiyaka Saimoni, tauyana yoguyogu kaamasidi sakavaidi adi tokatubayásina, ina vada goi, moe négwasa kikina.” \pmo \v 33 E tauna koroto avatuwowonedi siwo sikabim go, uyagu unana kutagona kuma. E tuwo ame tuta madabokima Yaubada matana goi bogina kakaaiyaka ameko, latuwoma kaga bogina ida Tomoya ilatuwokoim, e kulatuwokōima kanove.’ \m \v 34 E Pita ivatowo ivatétala idigo kana, \pm ‘Bogina ayagoidoko bego Yaubada matana goi boda liliuda tavavasa. Tuwo kai Diyuu iuyaonema go, ametava geya, \x † \xo 10:34 \xt Atu 10:17; 2Te 19:7; Rom 2:11; Gal 2:6; Epe 6:9; Kol 3:25.\x* \v 35 go sem boda tamo tamo yaida poyapoya ame goi nakona kai Diyuu, nakona komi Totuyoyowo, neta mada matoita Yaubada tawowoine be nakae takibóbwata, e Tauyana bei iuyaoneda. \pm \v 36 \w Vala Dedevina\w* boi Yaubada ietune ima kai \w Isileli tubunao\w* yaima goi. Valayana moe livisi Yaubada yaina ikavava go, \w Yeisu\w* \w Guyau\w* ina guinuwa goi tomota itoboineda ida tuboina tababane. Ame Valayana ivatulukoida Yeisu moe tomota liliuda ida Tomoya. \v 37-38 Komi bogina koyagoi kaga isowóduwo Yudiya ana dadava madabokina goi. Boi \w Iyoni\w* \w sayóyova\w* manuna itaalavaita. Italavaita ikavava, Yeisu guma Nasareta ima go, kina Yaubada Baloma Kimaasabaina be nakae togaga ivadamanedi Tauyana yaina. Tuwo Galili goi Yeisu ivatowo bei ivanibiníbita guinuwa dedevidi iguuinuwedi nakae avatauwa neta \w Totagíwaya\w* iloviinaedi, e ikidedeevinedi. Yaubada ikaaiyaka Tauyana yaina, tauna itoboine nakae iguinuwedi. \pm \v 39 Kai Yeisu ina \w vamoleyanayao|lemma="Vamoléyana"\w* ina guinuwa liliudi kai Diyuu ima kasa goi be nakae asa Yerusalema goi kagitedi bei kakamoitamoedi. Tauyana woi situpatuko kerose goi sikaumate. \v 40 Ame Tauyana maliyalina aito sikavava, ámasa goi Yaubada ikaitáoe namliyeta ikaiwoduwe tomota yaidi. \v 41 Go tomota liliudi yaidi goi geya ikaiwoduweyeta, go sem boi maniyedi tomota igimivayokoidi Yeisu ina taoyamna ana tokamoitamoyao, e ame tauyadi yaidi goi ikaiwoduwe go, ame tauyadi moe kai. Yeisu ina taoyamna tokámasa yaidi mlina, Tauyana taiyao kakakáika be kanimnim. \v 42 Niga Tauyana ilovinaema bego kana tomota yaidi goi Valena katalavaite be nakae Tauyana kakamoitamoe bego kina Yaubada bogina ivayoko Tauyana tomota liliuda ada totakínona, kita maa yawoida be nakae tokámasa. \v 43 Ame Tauyana boi nimatu Yaubada ina \w tokabivalavala\w* liliudi sikamoitamoe bego Tauyana yoina goi avatauwa neta sinumise, e adi goyo adi nuwotao bei sibabane.’ \fig Pita Koniliasi senao taiyao Yeisu tetelina ivatulukoidi|src="C096psgr.tif" size="col" ref="10:24-43" \fig* \p \v 44 Pita nava ibobóbwara go, Baloma Kimaasabaina ina totaiyakekayao liliudi yaidi goi isiu. \v 45 Go kidi Yeisu ina tonumisayaoyadi \w sakavaidi kuuponidi|lemma="Sakava ana kúpwana"\w*\f ‡ \fr 10:45 \fk Sakavaidi kuuponidi\ft : Ame tauyadi sakavaidi sikupoidi nakae Yaubada ina Katukeda idige. Kidi Diyuu go, Yeisu bogina sinumise.\f* boi Pita taiyao sima sikaaiyaka sigite, nukotodi siwówana bego kidi Totuyoyowo nakae yaidi Yaubada Balomaina Kimaasabaina bogina isiwoi. \v 46 Moe moitamo. Imavada Baloma isou yaidi tutayana Totuyoyowoyadi ituli ta kaníyana ituli ta kaníyana goi sibobóbwara be nakae Yaubada sikiilagasi. Tuwo Pita senao Diyuuyadi ilatuwokoidi kana, \pm \v 47 ‘Amo tauyadi Baloma Kimaasabaina bogina sibabane boi kita Diyuu nakae. Tauna avatau itoboine sayóyova ivagagalakoidi? Geya ae?’ \m \v 48 E Pita senao sakavaidi kuuponidi ilatuwokoidi idigo kana, \pm ‘Koniliasi senao taiyao Yeisu \w Guyau\w* yoina goi kosayoyōidi.’ \m Tuwo moitamo nakae siguinuwe. Sisayoyoidi ikavava, Koniliasi senao taiyao sikawanoi Pita yaina bego ikaiyaka tauyadi taiyao. E Pita itagona. \c 11 \s1 Pita ina talavaita Totuyoyowo manudi \p \v 1 E Tomoya ina \w vamoleyanayao|lemma="Vamoléyana"\w* ma sediyao nuumisaidi liliudi Yudiya dadavina goi vala sinove bego kidi \w Totuyoyowo\w* nakae Yaubada ina livala sinumise. \v 2 E tutayana \w Pita\w* ituko ina Yerusalema goi, kidi \w Diyuu\w* nuumisaidi maniyedi sima Pita sikamatanako \v 3 sidigo kadi, \pm ‘Iyaa! Manakae kom boi kuna kidi sakavaidi geya sikupoidita taiyao kokabivekoveko be nakae taiyao kokakáika?’ \m \v 4 E kina go Pita kaga kaga sisowóduwo madabokina ivatetelidokoidi idigo kana, \pm \v 5 ‘Yau asa Yopa goi akaaiyaka akaawanoi go, nukotogu goi \w akalayáusa\w*. Guna kalayausayana ame nakae: Dogoi tayamo agite isou. Dogoiyana moe areko gagaina maisiyana go, matakubuna aivasi. Ago ina souyana ana kaigigita moe nakae neta tomota matakubunayadi siyoisidi go, yábana goi arekoyana sisailave isou ima yau matagu goi. \v 6 Dogoiyana apotepote go, yatana agite yoguyogu ituli ituli, woiwoi ituli ituli, moteta ituli ituli be nakae mánuwo ituli ituli sikaaiyaka, maniyedi vaatabudi go, maniyedi taagonaidi. \v 7 E nakae níyana tayamo anove idigo kana, \pi2 “Pita, kutāoya go, kwaumatēdi be kwāika!” \pmo \v 8 Go yau kagu, \pi2 “Tomoya, geya toina! Unana geya kada tayaamo tuta yoguyogu vaatabuna o baailina akani geya, moe bomama.” \pmo \v 9 Go niyanayana yábana goi aiyuwoina anove idigo kana, \pi2 “Kaga kaga Yaubada ikimaavadedi taabu kuvaayokōidi baailidi, tauna taabu kwaatāedi!” \pm \v 10 E ame livalayadi sivato anoveko. Ikavava, dogoiyadi liliudi Yaubada ibiudi situko sina yábana.\x † \xo 11:10 \xt Gui 10:9-16.\x* \v 11 Ago geya mgoninamo Totuyoyowo koroto adi taito Sesariya goi bogina sima vadayana goi kakaaiyaka siitáoya. \v 12 E \w Baloma Kimaasabaina\w* ilatuwokoigu idigo kana, \pi2 “Korotoyadi taiyao kōna go, taabu kunaanayūwo.” \pmo E ana go, segowo ame adi tainima tayamo nakae taiyao kana Totuyoyowo ina vada goi kasiu.\x † \xo 11:12 \xt Gui 10:19-20.\x* \v 13 Kasiu, e Totuyoyowoyana ilatuwokoima idigo kana, \pi2 “Guna vada goi \w anerose\w* agite iitáoya, idigo kana, \pi2 ‘Yopa goi koroto tayamo yoina Saimoni ikaaiyaka. Tauyana youyuwoina moe Pita. Tuwo livala kuetūne ina amoko goi Pitayana kududūwe ima. \v 14 Tauyana vala tayamo bei ilatuwokoim go, valayana goi kom mam bodayauwo bei ami yava kobabane.’” \pm \v 15 E, bego abóbwara go, Baloma Kimaasabaina ina tauyadi yaidi goi nakae boi igimiima kita yaida! \v 16 E ida Tomoya ina livala anuwaisidi; boi idigo kana, \pi2 “Boi \w Iyoni\w* bwae goi \w isayoyoimi|lemma="Sayóyova"\w* go, Yaubada Balomaina Kimaasabaina goi bei isayoyoimi.”\x † \xo 11:16 \xt Gui 1:5.\x* \pm \v 17 Tauna Yaubada neta ina yabobona moe Baloma Kimaasabaina boi ikaiguyauye kita Diyuu yaida tutayana ida Tomoya \w Yeisu\w* \w Guyau\w* tanumise go, ame tuta ame yabobonayana nakae ikaiguyauye Totuyoyowo yaidi, e manakae? Yau avatau bego Yaubada ina guinuwayana asanabode? Geya itoboineguta.’ \p \v 18 E Pita ina livalayadi sinovedi, tuwo idi kaumakimaki goi situgaumo go, Yaubada ina togaga ana \w káeyana\w* sikamoitamoe sidigo kadi, \pm ‘Totuyoyowo nakae Yaubada iuyaonedi neta situgavila. Idi tugavilayana pasina yawoidi vata bei sibabane!’ \ms1 Tomoya ana totugugunayao // idi gúguna tayamo Antiyoki goi isowóduwo \mr (Guinuwa 11:19-30) \s1 Tosiya maniyedi Antiyoki goi Vala Dedevina sitalavaite \p \v 19 E tutayana Diyuu Yerusalema goi Stiveni sikaumate, e mou gagaina isowóduwo Diyuu nuumisaidi yaidi. Tuwo sitáoya, sivagisapasapa; maniyedi sina Poinike dadavina, maniyedi sina simla Saipiro go, maniyedi sina asa Antiyoki. Ago sivanibiníbita Yeisu valena sitaalavaite kidi Diyuu aditava yaidi.\x † \xo 11:19 \xt Gui 8:1-4.\x* \v 20 Ego tovagisapasapayadi maniyedi Saipiro korotoidi go, maniyedi Sairini korotoidi. Ame tauyadi sina asa Antiyoki goi Diyuu yaidi goi sitaalavaita go, aiyuwoina kidi Totuyoyowo nakae yaidi goi Tomoya Yeisu Valena Dedevina sitaalavaite. \v 21 Ago \w Yauwe\w* ina togaga ikaaiyaka tauyadi yaidi, tuwo idi livalayana Totuyoyowo badabadaidi sinumise, e Tomoya simeko. \v 22 E Tomoya ana totugugunayao adi tovakumgoyao Yerusalema goi vala sinove bego Totuyoyowoyadi Antiyoki goi sikaaiyaka bogina sinumisa. Tuwo Banabasi sietune isou ina Antiyoki goi bego igite kaga isowóduwo. \v 23-24 Banabasiyana koroto dedevina, mana numisa gagaina be nakae Baloma Kimaasabaina ivakayaaodei. Tauna tutayana ina amoko goi, igite Yaubada ikanuwoiyedi, e iuyáwana be nakae tonumisayadi iliwoledi bego atedi madabokina goi sitaoyakavata Tomoya yaina. Tuwo boda gagaina tuwaina sinumisa, Tomoya ina bodao sisiukoidi. \v 25 E tuwo Banabasiyana itáoya ina Tasosi goi Saulo ilusale. \v 26 Ibabane ikavava, ime Antiyoki goi. Tuwo tala tayamo goi adi taiyuwo sikaaiyaka Tomoya ana totugugunayao taiyao situgúguna go, boda gagaina sivatuulukoidi. Ego ame tutayana kidi da Antiyoki Yeisu ina \w tovatotowanayao|lemma="Tovatotówana"\w* bogina sigimivayoudi Keristiyani.\f ‡ \fr 11:26 \fk Keristiyani\ft : Ame livalayana ana yagoina moe Guyau ina bodao. Kidi Yeisu geya sinumiseyeta livalayana sivatoi. Ago Yeisu ana tonumisayao geya siivatoi geya.\f* \s1 Tokabivalavala ina // Antiyoki goi italavaita loga manuna \p \v 27 E amo tutayana goi \w tokabivalavala\w* maniyedi sitáoya, Yerusalema goi sisou sina Antiyoki. \v 28 E tokabivalavalayadi yaidi goi tayamo yoina Agabo. Tauyana itáoya, Baloma Kimaasabaina goi itaalavaita idigo kana, \pm ‘Loga gagaina moitamo \w Roma\w* ina kaba lovina madabokina goi bei isowóduwo.’ \m Ame logayana isowóduwo Sisa Kiladiyasi ina lovina ana tuta sinaena.\x † \xo 11:28 \xt Gui 21:10.\x* \v 29 E kidi go Yeisu ina tovatotowanayao sinove, tamo tamo silovina nakonakae itoboinedi, vininabeso bei silamgogo, sietune ina sediyao nuumisaidi Yudiya goi bei sivaitedi. \v 30 Nakae siguinuwe go, idi vininabesoyana silamgogo ikavava, Banabasi be Saulo nimadi goi siyato. Tauyadi sinave Yerusalema goi tomoyamoya nuumisaidi sivinidi, sikaiguyauye. \c 12 \ms1 Pita ana yóita be Yaubada ina matakavata tetelidi \mr (Guinuwa 12:1-24) \s1 Erodi Pita iyoisi, deri goi ivaaisiu tetelina \p \v 1 E amo tutayana tolovina \w Erodi\w* ina tovayaviyayao ilatuwokoidi sina Tomoya ana totugugunayao maniyedi siyoisidi bei siyogedegededi. \v 2 E \w Iyoni\w* tuwowona Yemesa\f ‡ \fr 12:2 \fk Yemesa\ft : Ame Yemesayana moe Sebedi natuna (Mad 4:21).\f* nakae, kina Erodiyana ilovina siyoisi. Siyoisi, giya sisi goi tauyana sikaumate. \v 3 Tuwo tutayana Erodi igite bego ina guinuwa kidi \w Diyuu\w* siuuyaone, ilovina bego \w Pita\w* nakae siyoisi bego sikaumate. Ego moe \w Beredi Pokaka Aikanina\w* ana tuta. \v 4 Tuwo moitamo sina Pita siyoisi. Siyoisi ikavava, deri goi sivaisiu ikaaiyaka go, kina Erodiyana ilovina bego tovayaviya yawou ainima tayamo sina Pita sirugwausi, adi taivasi, adi taivasi. Tuta liliuna tovayaviyayadi adi taivasi sikaaiyaka Pita siruugwausi. Tauna nakae Erodi iguinuwe; latuwona bego Basitáwana Aikanina\x † \xo 12:4 \xt Tat 12:1-27.\x* mlina Pitayana ikaiwoduwe tomota matadi goi takínona manuna. \s1 Anerose tayamo ina Pita ivaite isiya tetelina \p \v 5 E Pita deri goi siyoisiikavate go, kidi \w Yeisu\w* ana totugugunayaoyadi Yerusalema goi sikaawanoi makimaki Yaubada yaina Pita ana yóita manuna. \p \v 6 E Pita ikaaiyaka, ikaaiyaka aaa, e ina tuta takínona bogina ima. Tuwo itomo Erodi bego Pita ikaiwoduwe ana takínona manuna. Ego amo sabamgoyana tovayaviya adi taiyuwo nauyayanaidi goi Pita iimasisi, tayamo kakataina, tayamo kekelina. Seni aiyuwo sisiko tauyana nimana ina kidi nimadi. Ikaaiyaka go, iimasisi ikanamatáiya. Ago kidi go ituli ta tovayaviyayao adi taiyuwo deri totomna goi sikaaiyaka, deriyana siruugwausi. \v 7 Pita iimasisi go, \w Yauwe\w* ina \w anerose\w* tayamo isowóduwo deriyana sinaena goi itáoya, e mavada tayamo inínima. E Pita kivilina iláui, iwoini idigo kana, \pm ‘Woilīm kutāoya!’ \fig Pita ikaaiyaka deri goi go, anerose isowóduwo Pita ina seni italigeidi|src="C097psgr.tif" size="col" ref="12:6-7" \fig* \m Tuwo moitamo itáoya go, seniyadi nimana goi mainao sitaligalígava sisou. \v 8 E aneroseyana idigo kana, \pm ‘Am gadíwana kusīko be im sendoro kuvalilivīdi.’ \m E Pitayana nakae iguinuwe go, aneroseyana idigomna kana, \pm ‘Im tanigo kwābi, kutanīgo. Ikavava, kūma kusabokuliyēgu.’ \m \v 9 Tuwo Pita nakae iguinuwe. Ikavava, isabookuliye sisowóduwo. Sisowóduwo, Pita inuwonúwana kana, \pm ‘Ame nakona yau \w akalayáusa\w*.’ \m Go geya iyagoiyeta anerose ina guinuwa moe mooitamoina. \v 10 E tovayaviya tayamo sikalave, niga tovayaviya aiyuwoina sikalave go, tovayaviyayadi geya itoboinedita Pita be anerose sigitedi. Sikalavedi ikavava, sina asa ana kali totomna goi. Totomyana mana niboda kainum go, toinina ikatupáeva. Tuwo adi taiyuwo sisowóduwo. Sisowóduwo, enao tayamo asa goi siiketoiya go, aneroseyana matabuwona Pita ikalave. Tuwo Pita aneta iketoiya. \p \v 11 Ago Pita nukotona bogina imavada, iyagoi ame alayáusa geya. Tuwo toinina inuwonúwana kana, \pm ‘Bogina ayagoi moitamo Yauwe ina anerose ietune ima Erodi nimana goi iyavegu be nakae kaga liliuna kidi Diyuu latuwodi bego siguinuwe yau yaigu go, iyavegu.’ \p \v 12 Ago bogina iyagoi anerose ivaite, tuwo ina Meri ina vada. Ame Meriyana moe Iyoni sinana. Iyoniyana youyuwoina moe Maki.\f ‡ \fr 12:12 \fk Maki\ft : Ame Makiyana Vala Dedevina igini yoina Vala Dedevina Maki igini.\f* Amoko goi tomota badabadaidi bogina siitugúguna go, nava sikaawanoi. \v 13 E Pita ina Meri ina vada ana kali totomna goi ikaukeeyakeya go, vavina tayamo yoina Roda, tauyana toni vada ina \w pákwana\w* tayamo ima idigo kana, \pm ‘Kom avatau?’ \m Pita kana, \pm ‘Yau.’ \m Ago niyana kina Roda inove, \v 14 niyanayana ikinane moe Pita niyana. Tuwo iuyáwana go, ina uyawanayana pasina totom geya ikatupaeveyeta, go sem ilokoinamo ikaluvila ina tomota ilatuwokoidi idigo kana, \pm ‘Pita totom goi iitáoya!’ \pm \v 15 ‘Kom nakona kuyaluwo’, tomota kaedi. \m Go kina vavinayana ikaugeogéona kana, \pm ‘Moitamo, tauyana!’ \pm ‘Geya. Amo Pita ina anerose’,\f ‡ \fr 12:15 \fk Pita ina anerose\ft : Amo tutayana tomota idi nuwonúwana ame nakae: Tomota tamo tamo mana anerose. Ame aneroseyana ina paisewa moe matakavata. Aiyuwoina tomota idi nuwonúwana bego aneroseyana maisina tauna nakae tomotayana imataakavate maisiyana. Tauna ameko tomota nakona sinuwonúwana bego ame Pita ina anerose unana Pita maisiyana. Go aiyuwoina nakona amo Pita balomaina. Kidi Diyuu sinuuwonúwana neta koroto ikámasa, balomaina ikaaiyaka poyapoya goi maliyalina maniyedi namliyeta ituko.\f* tomotayadi kaedi. \p \v 16 E kina go Pitayana nava ikaukeeyakeya. Tuwo tomotayadi sitáoya sina ali totomna sikatupáeve, e tauyana sigite. Sigite, nukotodi siwówana. \v 17 E tauyana nimana ikatulagasi, tomota isanabodedi situgau. E situgau go, ilatuwokoidi Yauwe manakaena deri goi ivakede isowóduwo. Aiyuwoina idigo kana, \pm ‘Kōna ame dogoiyadi kotalavaitēdi Yemesa\f ‡ \fr 12:17 \fk Yemesa\ft : Ame Yemesayana moe Yeisu siyana toina, sinadi tayamo. Tauyana Yeisu ana totugugunayao Yerusalema goi adi tovakumgo (Mak 6:3).\f* be sedao nuumisaidi yaidi.’ \m Ibóbwara ikavava, itáoya ikalavedi go, ina ituli ta kasa. \p \v 18 E vanuwo itomo, kidi tovayaviyayadi uyaodi sisáwala gagaina Pita ina tagau pasina. Geya siyagoiyeta tauyana nako. \p \v 19 E kina go Erodiyana ina topaisewayao ilatuwokoidi sina Pita silusale. Silusale, silusale, geya, tuwo deri ana tomatakavatayaoyadi boi Pita deri goi siyoisiikavate iduduwedi sima ivakakonedi. Latuwona iyagoi Pita manakaena isiya. Ago kidi geya siyagoiyeta geya. Ivakakonedi ikavava, ilovina bego idi bágala pasina sikámasa. Ikavava, tauyana itáoya Yudiya ana dadava ikalave go, isou ina Sesariya goi ikaaiyaka. \p \v 20 E tauyana gamona igoyo toina kidi da Taya be da Saidoni yaidi. E bodayadi aiyuwo nuwodi tayamo goi adi katumapuyao sikinavedi sietunedi sina Sesariya goi Erodi ina tomatakavata yoina Barastasi sitamyabi bego tauyana ina Erodi igudali, e bei ina egamogamogu ikavava. Latuwodi Erodi sigite bei idi livisi sigiepalu. Nakae siguinuwe unana avadi moe Erodi ina kaba lovina goi ima. Tuwo Barastasiyana ina Erodi nukotona isanayato. E moitamo Erodi itagona bego maliyalina tayamo taiyao sibóbwara. \v 21 E maliyalinayana boi siupeupe bogina ima, tauyana ana kwama dedevina ilosi. Ikavava, ina aba takínona ana kaba tusobu goi itusobu go, ivatowo ibóbwara yaidi. \v 22 E boda niyana sinove, tuwo sikatutao siduduwo kadi, \pm ‘Ame tomota niyana geya, go sem ame yaubada tayamo niyana!’ \m \v 23 E Erodi inovedi go, Yaubada ina togaga ana \w káeyana\w* geya ikamoitamoeyeta. Tauna mainao Yauwe ina anerose ina Erodiyana iláui ikatówana; atowanayana pasina motemoteta sinaena sikani, e ikámasa. \p \v 24 Go Yaubada ina livalayana tuwaina itogaga. Yeisu ina tonumisayao sina livalayana tuwaina sisanunui, tauna tauyadi idi boda tuwaina ibadabada. \ms1 Tonumisa Antiyoki goi Saulo be Banabasi // sivamoleyedi sina Vala Dedevina sitalavaite \mr (Guinuwa 12:25—14:28) \s1 Baloma Kimaasabaina // Saulo be Banabasi ikinavedi sina sitalavaita \p \v 25 E kidi go Banabasi be Saulo idi paisewa Yerusalema goi bogina ikavava, tuwo sikaluvila sina Antiyoki go, Iyoni taiyao. Tauyana youyuwoina moe Maki.\x † \xo 12:25 \xt Gui 12:12.\x* \c 13 \m \fig Paulo ina vaníbita vakuumgoina|src="Paul's 1st Journey GTP.pdf" size="span" copy="NTM Map Creator" ref="13:1—14:28" \fig* \v 1 Ego Tomoya ana totugugunayao yaidi Antiyoki goi \w tokabivalavala\w* be nakae tovatulúkwana maniyedi sikaaiyaka. Tauyadi moe Banabasi be Simion (tauyana youyuwoina Nigeri),\f ‡ \fr 13:1 \fk Nigeri\ft : Ame youyana ana yagoina moe kalaakovina.\f* be nakae Lukiyo guma Sairini. Aiyuwoina Manaeni be nakae Saulo. Manaeniyana boi nava giiyaina Tolovina \w Erodi\w* ina bodao sikabi, siuyabebe, tauna Manaeni be Erodi vada tayamo goi taiyao sibíbina. Ame tauyadi adi tainima moe tokabivalavala be nakae tovatulúkwana. \v 2 E tauyadi sisaakululu Tomoya yaina be nakae sidiiyakímwana go, \w Baloma Kimaasabaina\w* ilatuwokoidi idigo kana, \pm ‘Banabasi be Saulo kokimasabedi yau guna paisewa manuna; paisewayana bogina akawoidi.’ \m \v 3 Tuwo \w sidiyakímwana\w* be sikawanoi ikavava, Banabasiyana be Sauloyana dabadi sibisikonedi \w sikaipakuyedi\w*. Ikavava, sietunedi sina. \fig Tonumisa sikawanoi Banabasi be Saulo manudi, e dabadi sibisikonedi sikaipakuyedi|src="C098psgr.tif" size="col" ref="13:1-3" \fig* \s1 Saipiro: // Tomeméyava ipoikiki // Saulo be Banabasi ivakaleyedi \p \v 4 Tauna Baloma Kimaasabaina Saulo be Banabasi ietunedi sisou siiwo sina Selúsiya. Amoko goi oga sisowoya sikailova sina simla Saipiro. \v 5 Sina Saipiro, asa Salamisi goi sivaiu, idi tovaita \w Iyoni\w* (tauyana youyuwoina moe Maki) taiyao sisou sina kidi \w Diyuu idi kaba tugúguna\w* goi Yaubada ina livala sitaalavaite tomota yaidi. \v 6 Ikavava, e sivayali sina asa Papo goi koroto tayamo tomeméyava yoina Ba-Yeisu\f ‡ \fr 13:6 \fk Ba-Yeisu\ft : Ame Ba-Yeisu o Ba-Iyosuwa. Ame koroto yoina go, Ba ana yagoina moe natuna. Tauna yoina ana yagoina Yeisu natuna o Iyosuwa natuna. Ego ame Yeisu Guyau geya, go sem ituli ta Yeisu. Moe tutayana boda badabadaidi yoidi Yeisu.\f* sivalobode; tauyana tokabivalavala polapola be nakae \w Diyuu\w*. \v 7 Tauyana moe da Saipiro adi gávana ana topaisewa. Gavanayana tonanamsa yoina Segiyasi Paulo. Ame tauyana Banabasi be Saulo valedi inove, tuwo iduduwedi sima ikawanoiyedi bego Yaubada ina livala inove. \v 8 E nakae go, tomemeyavayana ivakaaleyedi. Tauyana youyuwoina moe Elimasi.\f ‡ \fr 13:8 \fk Elimasi\ft : Ame nakona aníyana Arabika o aníyana Arameika go, leta tamo tamo sikaigaviledimo da Giriki niyadi goi. Ame livalayana ana yagoina moe tomeméyava.\f* Elimasiyana ana yagoina moe tomeméyava. E ivakaaleyedi; latuwona bego gavanayana yava ana kenao goi ivasulaigi. \v 9 E kina go Saulo, tauyana youyuwoina moe Paulo,\f ‡ \fr 13:9 \fk Saulo, tauyana youyuwoina moe Paulo\ft : Saulo moe kidi Isileli tubunao niyadi go, Paulo moe kidi da Giriki niyadi.\f* Baloma Kimaasabaina ivakayaodei, e Elimasiyana ipoteekavate go, \v 10 idigo kana, \pm ‘Kom topola moitamo. Kom \w Totagíwaya\w* natuna.\f ‡ \fr 13:10 \fk Kom Totagíwaya natuna\ft : Ame nakona Paulo ivaponuponu. Tomeméyava yoina Ba-Yeisu. Ana yagoina moe Yeisu o toyava natuna. Tauna ina nuwonúwana Elimasi Yeisu nakae geya, go sem Totagíwaya nakae.\f* Kaga liliuna moitamo Yaubada matana goi, e kom kuvakaleyedi. Kom goyo sinadi. Kom bego \w Yauwe\w* ina kenao mooitamoidi kubugooyaidi! \v 11 Go kugīta! Ame tuta Yauwe nimana yaim goi ikaaiyaka, e kom bei tokebo tuta giyaina. Geya tayaamo kaga bei kugite, nakae geya itoboinemta níyala kugite.’ \p Ibobóbwara ikavava, mainao Elimasiyana matana siomaoma nakae sikamamaníwana. Tuwo ilusala avatauwa bei sivaite, e nimana siyoisi sivakede. \v 12 Tuwo tolovinayana igite kaga liliuna isowóduwo Elimasi yaina, e inumisa unana Banabasi be Saulo idi vatulúkwana Tomoya manuna ikainaopa. \s1 Pisídiya: Paulo Vala Dedevina italavaite go, Diyuu sikatae \p \v 13 E Paulo ma senao asa Papo goi sikailova. Sikailova, silokoina sina Pampíliya dadavina goi sivaiu, sisou siyava sina asa Periga goi. E kina go Iyoni\f ‡ \fr 13:13 \fk Iyoni\ft : Ame Iyoni Maki (Gui 12:25, 13:5).\f* ikalavedi go, ikaluvila ina Yerusalema. \v 14 E kidi go Paulo ma senao Periga sikalave go, sina Antiyoki goi, moe parovinsi Parugiya sinaena go, parovinsi Pisídiya kikina. \w Sabati\w* ana maliyalina sina kidi Diyuu idi kaba tugúguna goi sisiu situsobu. \v 15 E aba tugugunayana ana tolovinayao sitáoya, \w Yaubada ina Katukeda\w* goi be tokabivalavala idi buki goi sikatuyaividi. Ikavava, livala sietune ina Paulo be Banabasi yaidi sidigo kadi, \pm ‘Semao, neta livala kipaaiwolina latuwomi tomota kolatuwokoidi, e dedevina; kotáoya tomota yaidi goi kobóbwara.’ \m \v 16 E moitamo Paulo itáoya, nimana ikatulagasi, tomota isanabodedi situgau. E situgau go, idigo kana, \pm ‘Komi \w Isileli tubunao\w* be nakae komi \w Totuyoyowo\w* \w Yaubada ana totaimaminayao\w* konovēgu. \pm \v 17 Boi nimatu kita Isileli tubunao ida Yaubada tubudao ikinavedi ina bodao, e idi kaiyaka Itipita goi ikisailidi, tauna sitogaga. Nimana toogagaina toina goi ivaitedi, e amo asayana goi ivakededi sina yoyowo goi.\x † \xo 13:17 \xt Tat 12:51.\x* \v 18 Tala ana badabada 40 amoko goi sikaaiyaka go, amo talayadi sinaedi goi Yaubada imatakaavatedi.\f ‡ \fr 13:18 \fk Imatakaavatedi\ft : Maniyedi tokaidámana sigini kadi, ‘Imesayágana yaidi.’\f*\x † \xo 13:18 \xt Yoy 14:34; Atu 1:31.\x* \v 19 Kenani dadavina goi toni kasa moe boda ana badabada ainima aiyuwo sikaaiyaka go, madabokidi Yaubada imtulidi.\x †a \xo 13:19 \xt Atu 7:1.\x* Ikavava, idi poyapoyayana kita tubudao ivinidi idi kaba lovina.\x †b \xo 13:19 \xt Iys 14:1.\x* \v 20 Idi tuta Itipita goi ima tutayana Kenani goi siilokasa moe tala ana badabada 450. \pm Ame dogoiyadi mlidi tomota maniyedi ivayokoidi tomota adi totakinonayao,\x †a \xo 13:20 \xt Tot 2:16.\x* e bei sivakededi ana kadókana Yaubada ina tokabivalavala Samwera isowóduwo.\x †b \xo 13:20 \xt 1Sa 3:20.\x* \pm \v 21 Moeko goi tolovina tayamo sikawanoiye Yaubada yaina.\x †a \xo 13:21 \xt 1Sa 8:5.\x* Tuwo itagona, e Saulo ivayoko kidi idi tolovina. Tauyana Kisa natuna go, ma Beniyamina.\f ‡ \fr 13:21 \fk Ma Beniyamina\ft : Beniyamina moe Yakobo natuna tayamo yoina. Tauyana natunao adi badabada yawou aiyuwo. Ame tauyadi dala yawou aiyuwo unadi. Tauna Beniyamina tubunao adi dala sivayou yoina Beniyamina. Tauna Saulo ma Beniyamina unana tubuna moe Beniyamina.\f*\x †b \xo 13:21 \xt 1Sa 10:21.\x* Tala ana badabada 40 goi iilovina. \v 22 Talayadi sikavava, Yaubada ilovina bego Saulo etolovina goi ikaisobuye. Ikaisobuye ikavava, Devida ikinave, tauyana tomota idi tolovina. Devidayana manuna Yaubada italavaita idigo kana, \pi2 “Diyesi natuna \qt Devida bogina agite tauyana nukotogu ibabane.\qt*\x † \xo 13:22 \xt 1Sa 13:14; Sam 89:20.\x* Tauyana guna nuwonúwana madabokina bei iguinuwe.” \pm \v 23 Ame korotoyana ikaikaina goi Yaubada nakae ina katótula kita Isileli tubunao ada Toyava ime. Toyavayana moe \w Yeisu\w*. \v 24 Ego Yeisuyana nava ina paisewa geya ivatowoeta, e Iyoni bogina igimitalavaita kidi Isileli tubunao liliudi yaidi idigo kana, \pi2 “Kotugavīla, e bei asayoyoimi.”\x † \xo 13:24 \xt Mak 1:4; Luk 3:3.\x* \pmo \v 25 E tutayana Iyoni ina paisewa giyakainava bei ilukavave, tuta liliuna idigo kana, \pi2 “Komi konuwonúwana yau avatau? Yau geya \w Guyauyana|lemma="Guyau"\w* geya,\x †a \xo 13:25 \xt Iyo 1:20.\x* go sem konōve; koroto tayamo mligu goi imamaima geya itoboineguta ana sendoro ataligei\f ‡ \fr 13:25 \fk Sendoro ataligei\ft : Ame tomota paakonina ina paisewa. Tauna Iyoni ina nuwonúwana moe tauyana paakonina sobuyekoina.\f* unana yau sobuyekoina.”\x †b \xo 13:25 \xt Mad 3:11; Mak 1:7; Luk 3:16; Iyo 1:27.\x* \pm \v 26 Segowo, komi Eberamo tubunao be nakae komi Totuyoyowo Yaubada ana totaimaminayao, yava ame valenayana Yaubada bogina ietune ima kita yaida. \v 27 Guna nuwonúwana alumavivisi. Kidi Yerusalema ana tokaiyakoyao madi tolovinao ame valayana geya siyagoiyeta. Aiyuwoina Sabati tamo tamo goi Yaubada ina tokabivalavalayao idi livala sikatuyaaividi go, geya siyagoidita. Moeko goi silovina bego Yeisu itoboine ikámasa. Tuwo ame idi guinuwayana goi siguinuwa tokabivalavalayao boi bogina nakae sigimitalavaite. \v 28 Geya tayaamo goyo Yeisu yaina goi itoboinedi sibabane geya go, tuwo sikawanoi Pailato yaina bego ilovina Yeisuyana sikaumate.\x † \xo 13:28 \xt Mad 27:22-23; Mak 15:13-14; Luk 23:21-23; Iyo 19:15.\x* \v 29 E kaga liliuna Yaubada ina tokabivalavalayao boi idi buki goi siiginidi Tauyana manuna, e Yerusalema ana tokaiyakoyaoyadi nakae siguinuwedi. Tutayana siguinuwedi ikavava, e wowona kerose goi sikabi, sinave \w valiwoga tukubu\w* sinaena goi siyato.\x † \xo 13:29 \xt Mad 27:57-61; Mak 15:42-47; Luk 23:50-56; Iyo 19:38-42.\x* \v 30 E kina go Yaubada tokámasa yaidi goi ikaitáoe.\x † \xo 13:30 \xt Mad 28:6; Gui 2:24.\x* \v 31 Tauyana maliyalina badabadaidi goi isowóduwo ina tovakitaunayao yaidi. Boi Galili goi Yeisu sivakitau situko sina Yerusalema. Ame tauyadi ame tuta Yeisu sitaalavaite Isileli tubunao yaidi.\x † \xo 13:31 \xt Gui 1:3.\x* \v 32 Kai nakae \w Vala Dedevina\w* kataalavaite komi yaimi. Vala Dedevinayana moe kaga Yaubada boi ikaatotuli tubudao yaidi \v 33 go, bogina iguinuwe kita tauyadi tubudiyao yaida ame nakae: Yeisu ikinave bego Tauyana Guyau nakae Same idige kana, \b \qc “Kom yau natugu; \qc yau ame avanatunem.”\f ‡ \fr 13:34 \fk Yau ame avanatunem\ft : Da Giriki niyadi kadi, ‘Ame tuta avanatunem’ go, ana yagoina moe nakae tolovina o Guyau ana kinava nakae. Isileli tubunao Yeisu ina tuta goi sinuwonúwana ame Guyau manuna.\f*\x † \xo 13:33 \xt Ibe 1:5, 5:5.\x* \qr Same 2:7 \b \pm \v 34 E aiyuwoina Vala Dedevinayana moe Yeisu tokámasa yaidi goi ikaitáoe, tauna wowona geya itoboineyeta idáura. Moe nakae Yaubada idigedige tutayana idigo kana, \b \qc “Kaga boi akatootuledi Devida yaina \qc moe aba lokata be nakae \w aba numisa\w*, \qc e nakae bei avinimi.” \qr Aiseya 55:3 \b \pmo \v 35 Tauna kina Devida boi ituli ta Same goi Yaubada ilatuwoko idigo kana, \b \qc “Bei geya kutagoneta \qc yau im koroto kaasalaigu yaim \qc wowogu valiwoga goi idáura.”\x † \xo 13:35 \xt Gui 2:27.\x* \qr Same 16:10 \b \pmo \v 36 Tayagoi moe Devida toinina manuna geya ibobwareta. Moitamo. Toinina ina tuta goi Yaubada ina nuwonúwana iguinuwe, namliyeta ikámasa go, wowona sikabi tubunao yaidi goi siyato. Amoko goi wowona idáura. \v 37 Go Yeisu, Tauyana boi kina Yaubada ámasa goi ikaitáoe, wowona geya idaureta geya. Ame Tauyana Same goi kina Devida idigedige. \v 38-39 Tauna segowo, latuwogu komi koyagoi bego Tauyana ina guinuwa goi itoboinemi imi goyo adi nuwotao kobabane. Moe kataalavaite yaimi. Yaubada ina Katukeda boi Mosese ivini go, Atukedayana ana kabikáwana goi Yaubada geya ivayokoideta kita kiboobosidi ina \w kanasíuna\w* manuna, go sem avatauwa neta ame Yeisuyana sinumise, e Yaubada ivayokoidi kidi kiboobosidi ina kanasíuna manuna. \v 40 Tauna, Yeisu valena konumīse go, geya, ami dodōkana, govila bei kaga Yaubada ina tokabivalavalayao boi sitalavaaitedi sisowóduwo komi yaimi. \v 41 Tauyadi Yaubada ina livala sitalavaite sidigo kadi, \b \qc “Komi kokaiwootetegu, konovēgu! \qc Tayamo guinuwa gagaaina imi tuta goi \qc bei aguinuwe komi yaimi. \qc Guinuwayana bei igoyo toina. \qc Nakona tomota sigimilatuwokoimi \qc bei aguinuwe go, \qc komi bei geya konumiseyeta \qc bego dogoiyana aguinuwe. \qc Tauna guna guinuwayana pasina kokaināopa \qc namliyeta kovailāi!”’\x † \xo 13:41 \xt Ais 29:14.\x* \qr Abekuki 1:5 \b \p \v 42 E tutayana idi tugugunayana ikavava, Paulo be Banabasi sitáoya, vadayana goi sisowóduwo go, tomotayadi sikawanoi makimaki yaidi bego aiyuwoina Sabati goi sikaluvilamna, ame livalayadi sivatulukwanamna yaidi. \v 43 E tomota liliudi idi tugugunayana goi sisáwala go, Diyuu badabadaidi be nakae Yaubada ana totaimaminayao maniyedi, tauyadi \w tosaidámana\w*, sina Paulo be Banabasi sisabokuliyedi. Ago Paulo be Banabasi tuwaina sivatétala tauyadi taiyao go, sitaamyabidi kadi, \pm ‘Yaubada ina kanuwoiyayana nava koyoisiikavāte.’ \p \v 44 E tuwo wiki tayamo ikavava, Sabati goi toni kasa madabokiidi sikaluvilamna sima idi kaba tugugunayana goi bei Tomoya valena sinove. \v 45 E kidi go Diyuu adi tovakumgoyao sikaaiyaka sigite boda gagaina latuwodi Paulo ina livala sinove, tuwo sivakiipikipi gagaina, e madi tagíwaya Paulo ina livala sikauboodebode. \v 46 Ago kidi Paulo be Banabasi madi katepatu sidigo kadi, \pm ‘Itoboine komi Diyuu Yaubada ina livala kogiminove go, konōve! Ame tuta bei kakalavemi go, kana kidi Totuyoyowo yaidi goi Vala Dedevinayana katalavaite unana livalayana kokatae be nakae toinimi kotakinoimi komi geya ikonemita yawoimi vata kobabane. \v 47 Moitamo, itoboinema kana kidi Totuyoyowo yaidi. Tomoya nakae bogina ilovinaema idigo kana, \b \qc “Avayokoim kidi Totuyoyowo adi mavada, \qc bei yava valena kunave \qc da poyapoya liliudi kuvatulukoidi.”’\x † \xo 13:47 \xt Ais 42:6.\x* \qr Aiseya 49:6 \b \m \v 48 E Totuyoyowo Paulo ina livalayana sinove, siuuyaone be Tomoya ina togaga ana \w káeyana\w* sikamooitamoe. Tuwo avatauwa neta bogina nuwodi siyatoidi bego yawoidi vata siibabane, e sinumisa. \v 49 E Tomoya valena sisagayako dadavayana ana madabokina goi. \v 50 E kidi go Diyuuyadi sitáoya Yaubada ana totaimaminayao moe asayana ana giyovilao be nakae ana tomoyamoya sidumwamwainidi, e Paulo be nakae Banabasi sivakaleyedi go, idi dadava goi sivatapiyedi sisiya. \v 51 E kidi go Paulo be Banabasi asa kaukauna aedi goi sisapinunuidi.\f ‡ \fr 13:51 \fk Asa kaukauna aedi goi sisapinunuidi\ft : Ame aba kinana Paulo be Banabasi siguinuwe. Aba kinanayana goi Diyuu sivatulukoidi bego Yaubada bogina ikataedi be nakae liuna bei ivinidi idi katae pasina.\f*\x † \xo 13:51 \xt Mad 10:14; Mak 6:11; Luk 9:5, 10:11.\x* Moe idi katumátala Diyuuyadi yaidi bego Yaubada itavileiyedi. Sisapinúnuwo ikavava, asa Antiyoki sikalave go, sina asa Ikoniyam. \v 52 E kidi go Yeisu ina \w tovatotowanayao|lemma="Tovatotówana"\w* uyáwana be nakae Baloma Kimaasabaina sivakayaaodeidi. \c 14 \s1 Ikoniyam: Lustira be Debi goi // Vala Dedevina sitaalavaite tetelina \p \v 1 E Ikoniyam goi Paulo be Banabasi sina \w Diyuu idi kaba tugúguna\w* goi sisiu sivatulúkwana. Ago idi vatulukwanayana itogaga, tauna tomota badabadaidi sinumisa \w Yeisu\w* yaina; tomotayadi \w Diyuu\w* be nakae \w Totuyoyowo\w*. \v 2 E tuwo kidi go Diyuu maniyedi \w Vala Dedevina\w* geya sinumiseyeta sitáoya Totuyoyowo maniyedi sidumwamwainidi be nakae nuwodi sikobaledi bego Yeisu ina tonumisayao siyogedegededi. \v 3 E boda sinumisa, tauna tuta maanawena kidi Paulo be Banabasi amoko goi sikaaiyaka madi katepatu Tomoya sitalavaite go, madi numisa Tomoya yaina. Tomoyayana ina kanuwóiya valena Paulo be Banabasi idi talavaita goi ikamoitamoe. Aba kamoitamoyadi moe itagonedi aba kinana kainaaopaidi nimadi goi siguinuwedi tomota sigitedi. \v 4 Go boda asayana goi silivisi boda aiyuwo. Maniyedi Diyuu sisiukoidi go, maniyedi \w vamoleyanayao|lemma="Vamoléyana"\w* sisiukoidi. \v 5 E Totuyoyowo be nakae Diyuu madi tolovinao latuwodi bego Yeisu ina vamoleyanayao siyoisidi bei siyogedegededi, nakae gurewa sikabidi bego sikaumatedi. Tutayana sipoikíkina bego nakae siguinuwe, \v 6 e Yeisu ina vamoleyanayaoyadi livala sinove, tuwo sisiya sina Lukaonia asaidi moe Lustira be Debi be nakae asa kikidi. \v 7 Amoko goi Vala Dedevina nava sitaalavaite. \s1 Lustira: Paulo topem ikidedevine \p \v 8 Tayamo koroto Lustira goi ikaaiyaka. Korotoyana aeyapayapana geya sitogageta. Tauyana sinana gamona goi ibíbina topem. Geya tayaamo tuta iketoiya geya. E korotoyana itusobu ikaaiyaka \v 9 go, Paulo ina talavaita itaaiyakeke. Pauloyana idosobu korotoyana ipotekavate, e bogina igite bego korotoyana mana numisa bei iboboina. \v 10 Tuwo niyana gagaina goi idigo kana, \pm ‘Aeyapayapam goi kutáoya dōkana!’ \m Tuwo mainao korotoyana ipela, ivatowo iketoiya. \p \v 11 E kidi go bodayadi amoko goi sikaaiyaka Paulo ina guinuwa sigite, niyadi analukaonia goi siduduwo sidigo kadi, \pm ‘Ida yaubadayao bogina simalakoroto, e sisou sima yaida!’ \m \v 12 Idi yaubadayadi yoidi Seusi be Erame. Seusiyana moe idi yaubada vakuumgoina go, ina tobóbwara moe Erame. Tuwo Banabasi sivayou Seusi go, Paulo tobóbwara, tauna sivayou Erame. \v 13 Seusiyana ina vada kimaasabaina asa moetala goi ikaaiyaka. Tuwo Seusi ina \w Tonúwala\w* ina bulumakau be nakae kéubo ikabidi imedi asayana ana kaba siu goi. Latuwodi bego boda taiyao bulumakauyadi sikaumatedi sikasaledi Paulo be Banabasi yaidi bei tauyadi idi yaubadayao nakae siwowoinedi. \v 14 E kidi vamoleyanayao Banabasi be Paulo sinove kaga bei tomotayadi siguinuwe, tuwo madi kateyova adi kwama giyaina sikiisedi\f ‡ \fr 14:14 \fk Adi kwama giyaina sikiisedi\ft : Ame sinapuyana siguinuwe unana tomota idi guinuwa sikatae.\f* go, silokoináoduwo tomotayadi yaidi goi siduduwo \v 15 sidigo kadi, \pm ‘Tawou, ame kaga koguuinuweko? Kai koroto; tomota komi nakae. Kita tavavasa! Kai Vala Dedevina kataalavaite yaimi. Komi imi yaubada polapolayao geya basabasaidimo kotugavilēdi go, Yaubada maa yawoina komēko. Unana Tauyana yábana, poyapoya, négwasa be nakae kaga liliuna sinaedi goi imadagidi.\x † \xo 14:15 \xt Tat 20:11; Sam 146:6.\x* \v 16 Tauyana tuta boi itagona komi Totuyoyowo toinimi imi kenao goi koketoiya. \v 17 Nakae itagonemi go, ina kaba kamoitamoyao sikaaiyaka yaimi, e itoboinemi kogitedi bei kokamoitamo bego Tauyana ikaaiyaka. Aba kamoitamoyao moe ina kaiguyau dedevina yaimi. Nakae kúwana yábana goi ivinimi go, Tauyana pasina asa imáliya. Moeko goi awoinu be uyáwana ivinimi bogina yoiyami.’ \m \v 18 Tomotayadi adi sanaboda moumou isaki go, tuwo sisanabodedi, e yoguyoguyadi geya sikasaledita yaidi. \p \v 19 E Diyuu Antiyoki be nakae Ikoniyam goi sima da Lustira nuwodi sitalaidi. Tuwo sima Paulo siyoisi go, gurewa sikabidi siláui. Ikavava, sibiu sinave asa moetala goi sikalave. Sinuwonúwana kadi, \pm ‘Bogina ikámasa.’ \fig Tomota Paulo siláui go, kaamasina nakae sikalave|src="C101psgr.tif" size="col" ref="14:19" \fig* \m Go geya! \v 20a E \w tovatotówana\w* maniyedi sima tauyana sitaoyakobu go, itáoya ina asa goi isiumna! \s1 Paulo be Banabasi tonumisa sikitogagedi \p \v 20b E vanuwo itomo, amo asayana ikalave, e Banabasi taiyao sina Debi goi. \v 21 Amo asayana goi Vala Dedevina sitalavaite, e tomota badabadaidi sinumisa simalatovatotówana. Sitalavaite ikavava, e sikaluvilamna sina Lustira, Ikoniyam be Antiyoki. \v 22 Ame asayadi tamo tamo goi Yeisu ina tovatotowanayao sikitogagedi. Nakae atedi sivapatupatudi Yaubada ina yava ana kenao goi sitaoyakavata. Silatuwokoidi sidigo kadi, \pm ‘Mou badabadaidi itoboineda tababanedi bei \w Yaubada ina kalibúbuna\w* goi tasiu.’ \m \v 23 E tauyadi Tomoya ana totugugunayao idi tugúguna tamo tamo adi tomoyamoya sikinavedi. Ikavava, madi \w diyakímwana\w* be madi kawanoi tomoyamoyayadi sikasaledi idi Tomoya siinumise yaina. \v 24 Amo asayadi sikalavedi go, sina Pisídiya goi sivanibiníbita. Ikavava, sina Pampíliya ana dadava goi sisiu. \v 25 Pampíliya sinaena sina asa Periga goi Vala Dedevina sitalavaite. Ikavava, sitáoya siiwo sina asa Atáliya. \s1 Paulo be Banabasi sikaluvila sina Antiyoki goi \p \v 26 E amoko goi sikailova sina Selúsiya goi sivaiu, e sisou siyava sina Antiyoki goi. Amoko goi boi kidi tonumisayao sikasaledi Yaubada yaina bei ikanuwoiyedi paisewayana bogina silukavave manuna. \v 27 E sisowóduwo Antiyoki goi Tomoya ana totugugunayao sikaunokunokudi sima go, kidi Paulo be Banabasi sitalavaite kaga liliuna boi Yaubada nimadi goi iguuinuwedi be nakae manakaena Totuyoyowo idi kenao ikatupáeve bei itoboinedi sinumisa. \v 28 E Paulo be Banabasi Yeisu ina tovatotowanayao liliudi amoko goi taiyao sikaaiyaka tuta maanawena. \c 15 \ms1 Totuyoyowo adi lovina // Yaubada ina Katukeda ana kabikáwana manuna \mr (Guinuwa 15:1-35) \s1 Aumakimaki Yaubada ina Katukeda // ana kabikáwana manuna \p \v 1 Paulo be Banabasi sikaaiyaka go, koroto maniyedi Yudiya goi sisou sima Antiyoki goi. Korotoyadi \w Diyuu\w* nuumisaidi go, sima \w Totuyoyowo\w* nuumisaidi Antiyoki goi sivatulukoidi sidigo kadi, \pm ‘\w Sakavaimi kokupōidi|lemma="Sakava ana kúpwana"\w* nakae Mosese ina sinapu,\x † \xo 15:1 \xt Vin 12:3.\x* govila bei ami yava geya kobabaneyeta.’ \m \v 2 E idi livala Paulo be Banabasi sinove, tuwo korotoyadi taiyao sikaumakimaki gagaina be nakae sivabobolagu. Tauna \w Yeisu\w* ina tonumisayao Antiyoki goi Paulo, Banabasi be nakae sediyao maniyedi taiyao sikinavedi situko sina Yerusalema goi bei ame aumakimakiyana manuna sivatétala Tomoya ina \w vamoleyanayao|lemma="Vamoléyana"\w* be nakae ana totugugunayao adi tomoyamoya taiyao. Nakona idi vatetalayana goi bei silovina. \p \v 3 Tauna Tomoya ana totugugunayao Antiyoki goi sivakinaredi ikavava, sina Yerusalema go, sinonoina Poinike ana dadava goi be nakae \w Samériya\w* ana dadava goi sisiu sivanibiníbita Tomoya ana totugugunayao idi gúguna tamo tamo yaidi goi sivatetelidoko Totuyoyowo manakaedi Yeisu bogina sinumise. Tauna idi vatétala pasina sediyao nuumisaidi liliudi siuyáwana gagaina. \v 4 E situko sina Yerusalema goi kidi Tomoya ana totugugunayao, ina vamoleyanayao be nakae ana totugugunayao ana tomoyamoya siuyaonedi. Ikavava, Paulo kidi sitalavaita kaga liliuna boi Yaubada nimadi goi iguuinuwedi. \v 5 Go \w Parisi\w* maniyedi nuumisaidi idi boda yaidi goi sitáoya, sidigo kadi, \pm ‘Itoboine Totuyoyowo nuumisaidi sakavaidi takupoidi be nakae talovinaedi \w Yaubada ina Katukeda\w* boi Mosese iivinida sikabikaone.’ \p \v 6 Tuwo Tomoya ina vamoleyanayao be nakae ana totugugunayao adi tomoyamoya situgúguna bei ame nuwonuwanayana sibobore. \v 7 E nuwonuwanayana pasina sikaumakimaki gagaina. Ikavava, \w Pita\w* itáoya, idigo kana, \pm ‘Segowo, komi bogina koyagoi bego kita yaida goi Yaubada bogina ikinavegu bei sopagu goi Totuyoyowo yaidi \w Vala Dedevina\w* sinove, e sinumise.\x † \xo 15:7 \xt Gui 10:1-43.\x* \v 8 Yaubada, Tauyana nuwoda bogina iyaagoidi, Totuyoyowo ikamoitamoedi bego kidi ina bodao tutayana \w Baloma Kimaasabaina\w* ivinidi boi kita nakae ivinida.\x † \xo 15:8 \xt Gui 10:44, 2:4.\x* \v 9 Ivatulukoida bego kina matana goi kita Diyuu be kidi Totuyoyowoyadi tavavasa ame nakae: Atedi inikidi idi numisa pasina boi nakae kita ida numisa pasina ateda inikidi. \pm \v 10 Tauna kaga unana Yaubada kovakakone? Neta Totuyoyowoyadi idi numisa pasina bogina iuyaonedi go, manakae? Komi latuwomi Yaubada ina Katukeda ana lovina tauyadi sikabikaonedi bego Yaubada iuyaonedi? Iyaa! Lovinayadi moe mou tayamo Tomoya ina \w tovatotowanayaoyadi\w* yaidi goi bego sikavale go, kita be nakae tubudao geya itoboinedeta mouyana takavale! Neta nakae koguinuwe, Yaubada kovaakakone, bei gamona igoyo. \v 11 Lovinayadi adi kabikáwana goi ada yava geya tababaneyeta, go sem kita tanumisa bego ida Tomoya Yeisu ina kanuwóiya goi ada yava tababane. Kidi Totuyoyowo tauna nakae; Yeisu ina kanuwoiyayana goi adi yava sibabane.’ \m \v 12 E boda madabokina situgau, tuwo Banabasi be Paulo sitaiyaakekedi tutayana silumavívita Yaubada manakaena iepaisewedi aba kinana kainaaopaidi siguinuwedi Totuyoyowo yaidi. \s1 Yemesa ina lovina Yaubada ina Katukeda // ana kabikáwana manuna \p \v 13 E tutayana sibóbwara ikavava, Yemesa itáoya, idigo kana, \pm ‘Segowo, konovēgu! \v 14 Saimoni\f ‡ \fr 15:14 \fk Saimoni\ft : Ame tauyana youyuwoina moe Pita.\f* bogina ilumavívita Yaubada manakaena Totuyoyowo igiminuwonuwonedi bego maniyedi yaidi goi ikinavedi toinina ina bodao. \v 15 Saimoni ina lumavivitayana Yaubada ina \w tokabivalavala\w* tayamo ina livala ikamoitamoe bego ame dogoiyana bei isowóduwo. Tauyana Yaubada ina livala itaalavaite, idigo kadi, \b \qc \v 16 “‘Niga bei akaluvilamna ama \qc bei aguinuwe ame nakae: \qc Devida ina kalibúbuna vada nakae \qc bogina itagayagaya go, \qc bei ayowomnei. \qc Vadayana bogina idáura go, \qc bei ayowo vau. \qc \v 17 Moe nakae aguinuwe, \qc e bei tomota kesakesaidi itoboinedi \qc yau \w Yauwe\w* sibabanegu. \qc Nakae Totuyoyowo neta bogina avayokoidi \qc yau guna \w kitomyao\w* \qc bei itoboinedi sibabanegu’, \qc Yauwe kaena. \qc Ame dogoiyadi Tauyana bei iguinuwedi.” \qr Emosi 9:11-12 \b \pm \v 18 Ame guinuwayadi boi nimatu go, ima ame tuta tomota bogina siyagoidi.\x † \xo 15:18 \xt Ais 45:21.\x* \v 19 Tauna yau alovina ame nakae: Ava Totuyoyowova neta situgavila go, Yaubada simeko, mou geya tavinidita bego kita Diyuu ida sinapu sikabikaonedi, \v 20 go sem adi leta tagīni taetūne ina kidi tasanabodedi ame nakae: Awoinu kaasalaidi yaubada polapola yaidi\x †a \xo 15:20 \xt Tat 34:15-17.\x* taabu sikakāika. Aiyuwoina masisi goyogoyoina taabu siguuinūwe.\x †b \xo 15:20 \xt Vin 18:6-23.\x* Aitonina yoguyogu ma ikaikaidi taabu sikakāika. Aivasina ikaika taabu sinimnīm.\x †c \xo 15:20 \xt Vin 17:10-16.\x* Ame sinapuyadi itoboinedi sitotoidi. \v 21 Moitamo nakae itoboine. Boi nimatu go, ima ame tuta Yaubada ina Katukeda ana totalavaitayao asa tamo tamo goi sikaaiyaka unana Atukedayana \w Sabati\w* tamo tamo idi kaba tugúguna goi sikaatuyaivi, e tomota siinovedi.’ \p \v 22 Tuwo Yemesa ibóbwara ikavava, e kidi Tomoya ina vamoleyanayao be nakae ana totugugunayao madi tomoyamoya liliudi silovina sidigo kadi, \pm ‘Itoboine neta koroto yaida goi takinavedi bei taetunedi Paulo be Banabasi taiyao sina Antiyoki.’ \m Tuwo koroto adi taiyuwo sikinavedi, korotoyadi yoidi Yudasa, tauyana youyuwoina moe Basabasi, be Sailasi. Korotoyadi tovakumgo Tomoya ina tonumisayao yaidi. Sikinavedi ikavava, Paulo be Banabasi taiyao sietunedi sina Antiyoki. \v 23 Ego leta tayamo sigini bego Yudasa be nakae Sailasi itoboinedi sinave. Letayana ame nakae kadi, \mi ‘Kai Tomoya ina vamoleyanayao be nakae sedao adi tomoyamoya leta ame kagini kaetune iwo komi semao Totuyoyowo nuumisaimi Antiyoki goi be Siriya goi be nakae Silisiya goi yaimi. Uyama. \mi \v 24 Livala bogina kanove bego Diyuu nuumisaidi maniyedi yaima goi bogina siwo sivatulukoimi go, idi vatulukwanayana pasina atemi siyova be nakae nuwomi sitúkala. Go geya kaetunedita siwo, go sem moe toinidi idi nuwonúwana goi siwo. \v 25 Tauna dogoiyana manuna bogina katugúguna. Kai nuwoma tayamo goi kalovina kama, \pm “Itoboine neta koroto maniyedi takinavedi ida kaloyao Banabasi be Paulo taiyao taetunedi sina yaidi.” \pm \v 26 Kidi Banabasi be Paulo yawoidi bogina sikasaledi\f ‡ \fr 15:26 \fk Sikasaledi\ft : Ame livalayana maniyedi Buki Kimaasabaina kadi, ‘Sinuwoupa.’\f* ida Tomoya Yeisu \w Guyau\w* yaina. \v 27 Nakae kalovina, tauna koroto adi taiyuwo bogina kakinavedi kaetunedi siwo; korotoyadi moe Yudasa be Sailasi. Tauyadi bei silatuwokoimi nakae kaga leta ame goi kagini. \v 28 Moitamo. Baloma Kimaasabaina kai taiyao ima nuwonúwana bego mou gagaidi geya kavinimita, go sem kanuwonúwana lovina ame to kokabikaonedîmo: \li2 \v 29 Awoinu kaasalaidi yaubada polapola yaidi taabu kokakâika. \li2 Aiyuwoina ikaika taabu konimnîm. \li2 Aitonina yoguyogu iwoina ma ikaikaina taabu kokakâika. \li2 Aivasina moe masisi goyogoyoina taabu koguuinûwe. \pm Neta sinapu ame nakae kototoidi, e komi imi guinuwa bei dedevina. \pm Ame tauna ima nuwonúwana.’ \s1 Paulo ma senao Yemesa ina leta // sinave Tomoya ana totugugunayao // idi gúguna tamo tamo sivatulukoidi \p \v 30 Tauna nakae tauyadi sietunedi sisou sina Antiyoki goi Tomoya ana tonumisayao sikaunokunokudi sima, e letayana sivinidi. \v 31 E letayana sikabi, sikatuyaivi ikavava, siuyáwana unana letayana atedi ivapatupatudi. \p \v 32 E kidi go Yudasa be Sailasi adi taiyuwo nakae Yaubada ina tokabivalavalayao. Tauna tauyadi idi livala maanawena goi tonumisayao atedi sivapatupatudi be nakae sikitogagedi. \v 33-34 E adi taiyuwokova sikaaiyaka aaa, kidi sediyao sivaduduwedi kadi, \pm ‘Yaubada ina tuboina yaimi.’ \m Ikavava, adi taiyuwokova sikaluvilamna sina adi toetunayao yaidi.\f ‡ \fr 15:33-34 \ft Nakona tomwana 34 Luke geya iginiyeta, go sem tokaidámana tayamo toinina ina nuwonúwana iyato. Tokaidamanayana igini kana, ‘Ago Sailasiyana ilovina bego amoko goi ikaiyaka.’\f* \v 35 E kidi go Paulo be Banabasi Antiyoki goi sikaaiyaka, sediyao nuumisaidi badabadaidi taiyao Tomoya Valena sivatulúkwana be nakae sitalavaite. \ms1 Paulo ilovina bego ina Tomoya ana totugugunayao // idi gúguna tamo tamo ivadademneidi \mr (Guinuwa 15:36—16:5) \s1 Paulo be Banabasi // situmasaba aumakimaki pasina \p \v 36 E maliyalina maniyedi mlidi Paulo Banabasi ilatuwoko idigo kana, \pm ‘Takaluvīla tāna asa tamo tamo boi Tomoya valena bogina tataalavaite, e ana tonumisayao tavadadēdi tagitēdi tauyadi idi numisa nakonakae.’ \m \v 37 E kina go Banabasiyana idigo kana, \pm ‘Dedevina tāna, go latuwogu \w Iyoni\w* takabi taiyao tana.’ \m Iyoniyana youyuwoina moe Maki. \v 38 Go kina Pauloyana ikatae idigo kana, \pm ‘Geya. Tauyana boi Pampíliya goi ikalaveda, e geya ivaitedeta bego ida paisewa talukavave. Tauna tauyana geya takabiyeta, go sem ikaiyaka.’\x † \xo 15:38 \xt Gui 13:13.\x* \m \v 39 E moeko goi aumakimaki gagaina isowóduwo, tauna adi taiyuwo situmasaba. Tuwo Banabasi itáoya, Maki ikabi, siiwo sina oga sisowoya sikailova sina simla Saipiro. \v 40 E kina go Pauloyana itáoya, Sailasi ikinave go, kidi sediyao nuumisaidi Antiyoki goi sikasaledi Tomoya yaina bei ikanuwoiyedi idi paisewa manudi. \v 41 E tuwo adi taiyuwokova sitáoya sina Siriya parovinsi goi be Silisiya parovinsi goi sivanibiníbita Tomoya ana totugugunayao sikitogagedi. \c 16 \s1 Paulo Be Sailasi sina // Lustira goi Timoti sivalobode \p \fig Paulo ina vaníbita aiyuwoina|src="Paul's 2nd Journey GTP.pdf" size="span" copy="NTM Map Creator" ref="15:36—18:22" \fig* \v 1 E Paulo be Sailasi sina asa Debi tonumisa sivadadedi. Ikavava, sina Lustira goi. Amoko goi tayamo \w tovatotówana\w* ikaaiyaka, tauyana yoina Timoti. Timotiyana sinana moe \w Diyuu\w* nuumisaina go, tamana \w Totuyoyowo\w*. \v 2 Timotiyana senao nuumisaidi Lustira be Ikoniyam goi sikaaiyaka sikaodedevine. \v 3 Paulo latuwona ame tauyana ivakitaudi, tuwo ina Timotiyana ilatuwoko, e itagona. Ago Diyuu liliudi ame dadavayadi goi siyagoi tauyana tamana Totuyoyowo, tauna Paulo ina Timoti ikabi \w sakavaina ikupo|lemma="Sakava ana kúpwana"\w*. \p \v 4 E Paulo ma senao Lustira sikalave go, sina asa tamo tamo goi Totuyoyowo nuumisaidi sivatulukoidi lovinayadi manudi sidigo kadi, \pm ‘Ame lovinayadi kokabikaonēdi.’ \m Lovinayadi boi Tomoya ina \w vamoleyanayao|lemma="Vamoléyana"\w* be ana totugugunayao adi tomoyamoya Yerusalema goi bogina sitalavaitedi. \p \v 5 E tauna Tomoya ana totugugunayao idi numisa sikitogagedi go, maliyalina tamo tamo tonumisa idi boda tuwaina ibaadabada. \ms1 Paulo be Sailasi Mesadoniya goi \mr (Guinuwa 16:6—17:15) \s1 Mesadoniya korotoina iduduwo vaita manuna \p \v 6 E Paulo ma senao sina Parugiya be Galetiya adi dadava sisiu asaidi goi siváupa. Tutayana sisowóduwo, bego sina Esiya ana dadava go, \w Baloma Kimaasabaina\w* isanabodedi. \v 7 E sima Msiya ana dadava goi sisiu sipoikíkina bego siyava sina Bituniya ana dadava goi sisiu go, \w Yeisu\w* Balomaina geya itagonedita. \v 8 E Msiyayana sinaena goi siváupa sisou siiwo sina asa Tarowasi. \v 9 Ago sabamgo tayamo goi Paulo ikaaiyaka go, nukotona goi \w ikalayáusa\w*. Ina kalayausayana goi Mesadoniya korotoina igite iitáoya, ikawanoi idigo kana, \pm ‘Kūma Mesadoniya parovinsi goi kuvaitēma!’ \p \v 10 E tutayana ikalayáusa, mainao kakatubayasi bego kana Mesadoniya unana ina kalayausayana goi bogina kanuwonúwana\f ‡ \fr 16:10 \fk Kanuwonúwana\ft : Buki ame ana togínina moe Luke. Tauna tutayana kana, ‘Kai’, moe Luke senao taiyao ivatetelidi. Ago neta kana, ‘Kidi’ moe Luke taiyao geya, go sem senao ivatetelidimo. Ame tomwanayana goi Luke kana, ‘Kayagoi’, tauna Luke senao taiyao siyagoi.\f* bego Yaubada iduduwema kana parovinsiyana goi Tomoya valena katalavaite tomota yaidi. \v 11 E oga tayamo kababane, tuwo kasowoya Tarowasi goi kakailova. Kakailova kalokoina kakalipoi kana simla Samotarisi goi kavaiu. Kavaiu, kasou kana kamasisi. Kamasisi vanuwo itomo, kasowoyamna kakailova kana asa Neyapolisi goi kavaiu. \s1 Pilipai: Paulo be Sailasi // Vala Dedevina sitalavaite \p \v 12 Neyapolisiyana goi kasou kaketoiya kayava kana Pilipai. Pilipaiyana asa vakuumgoina disitiriki tayamo goi Mesadoniya sinaena. Boi da \w Roma\w* adi tovayaviyayao badabadaidi sigala sina amoko goi sikaaiyaka. E amoko goi maliyalina maniyedi kakaaiyaka. \p \v 13 \w Sabati\w* kana asayana ana kaba siu goi kasowóduwo kana sákala tayamo goi. Kai kanuwonúwana nakona Diyuu idi kaba kawanoi amoko goi ikaaiyaka. E kana sakalayana goi vevina kagitedi bogina siitugúguna, tuwo katusobu kavadigoidi. \v 14 Tayamo vavina ikaaiyaka; tauyana yoina Lidiya guma Tuwatira. Lidiyayana areko esaesa ana tokaigimona. Tauyana Totuyoyowo go, Yaubada ana totaimámina tayamo. E tauyana ikaaiyaka Paulo ina livala itaaiyakeke. Atena Tomoya ikatupáeve, tauna latuwona Paulo ina livala inumise. \v 15 Tuwo moitamo inumise. E tauyana mana bodayauwo \w kasayoyoidi|lemma="Sayóyova"\w*. Kasayoyoidi ikavava, tauyana ikawanoi makimaki yaima idigo kana, \pm ‘Neta kogitegu go, imi nuwonúwana ida Tomoya anumisedoko, e kōma yau guna vada goi kokaiyāka.’ \m E itamyabima, tuwo moitamo katagona. \s1 Pilipai: Paulo be nakae // vavina naagovaina tetelidi \p \v 16 E tuta tayamo kanonoina bego Diyuu idi kaba kawanoi goi go, tayamo woiyai \w paakonina\w* kavalobode. Go pakoninayana \w dimoni\w* tayamo ikiinagove. Dimoniyana goi itoboine iyagoi kaga nava bei isowóduwo. Guinuwayana pasina ana tomoyamoya esaesa gagaina sibabanedi. \v 17 E ame tauyana iketoiya Paulo be nakae kai isakurikuuriyema go, tuta liliuna ipodeda idigo kana, \pm ‘Ame korotoyadi yaubada tokanayatanatoina ina pakonayao. Yava ana kenao tayamo sitaalavaite yaimi.’ \p \v 18 E moe nakae maliyalina tamo tamo iguuinuwe. E Pauloyana bogina ikawowoteya gagaina. Tuwo itugavila go, dimoniyana ilatuwoko idigo kana, \pm ‘Yeisu \w Guyau\w* yoina goi alovinaem, tauyana goi kusowōduwo kusīya!’ \m E amo tutayana goi mainao isowóduwo. \v 19 E vavinayana ana tomoyamoya sigite bego idi esaesa unana bogina ikavava, tuwo gamodi igoyo. Tuwo sina Paulo be Sailasi siyoisidi, sibiusalesaledi sinavedi moteo goi bei asa ana tolovinao sigitedi. \v 20 Simedi madisitireti gagaidi\f ‡ \fr 16:20 \fk Madisitireti gagaidi\ft : Polisi adi taiyuwo sikaaiyaka madisitireti tamo tamo yaidi goi. Polisiyadi adi kaba dábina alova giyaidi ma paatumidi sikavaledi.\f* matadi goi sidigo kadi, \pm ‘Ame korotoyadi Diyuu go, idi guinuwa pasidi tomota ida kasa simgae. \v 21 Ituli ta sinapuva sitamatulidi bego tomota sitamyabidi siguinuwedi go, kita \w Roma ina lovina sinaena goi takaaiyaka\w*, tauna sinapuyadi geya ikonedeta tauyaonedi o takabikaonedi.’ \m \v 22 Tuwo boda taiyao sitáoya, nakae Paulo be Sailasi siwowokoidi go, kidi madisitiretiyao silovina bego polisi sina Paulo be Sailasi sidabidi. Tuwo moitamo sina tauyadi siyoisidi, e adi kwama sikayaisedi. Ikavava, idi kaipíyama sikabidi, sidabidi. \v 23 Sidabidi gagaina ikavava, siyoisidi sinavedi deri goi sivatupuwedi sisiu go, deri ana tomatakavata silovinae sidigo kadi, \pm ‘Ame korotoyadi kumatakavatedokōidi.’ \m \v 24 Lovinayana inove, tuwo tauyadi ikabidi inavedi deri sinaena toina goi ivatupuwedi sisiu. Ago timba gagaidi goi aedi iyowopatukoidi. Ikavava, ikalavedi sikaaiyaka. \p \v 25 E bunatoina goi Paulo be Sailasi sikaaiyaka, sikaawanoi be nakae Yaubada ana yapali siveesiyedi go, kidi deri ana tokaiyakoyao sitaiyaakekedi. \v 26 E geya mgoninamo nikuniku gagaina itátava, tauna deri ana lasaunayao siégana. Tuwo totom liliudi toinidi sikatupáeva be nakae deri ana tokaiyakoyao adi yówana sitaligalígava. \v 27 E tomatakavatayana iimasisi, ikaliwoisa, itáoya, deri ana totom adi niboda tamo tamo katupaaevaidi igitedi, inuwonúwana kana, \pm ‘Nakona deri ana tokaiyakoyao bogina sisiya.’ \m Tauna ina sisi ibuyagi bego toinina ikaumate \v 28 go, Pauloyana niyana gagaina goi iduduwo idigo kana, \pm ‘Taabu kuyogedegedēm! Madabokima amema.’ \m \v 29 E tomatakavatayana ina topaisewayao ilatuwokoidi idigo kana, \pm ‘Rampa komēdi bei deri imavada!’ \m Tuwo moitamo nakae siguinuwe go, kina ilokoina isiu ima Paulo be Sailasi matadi goi mana matoita imalitatátava, e aena ivatugúyala. \v 30 Ikavava, itáoya, ikabidi inavedi moetala goi idigo kana, \pm ‘Guna tomoyamoya, kaga itoboinegu aguinuwe bego guna yava ababane?’ \fig Deri ana tomatakavata aena ivatugúyala Paulo yaina|src="C102psgr.tif" size="col" ref="16:29-30" \fig* \pm \v 31 ‘Tomoya Yeisu kunumīse, e bei kom mam bodayauwo iyavemi’, tauyadi kaedi. \m \v 32 Tuwo Tomoya valena sivateteli korotoyana mana bodayauwo liliudi yaidi. \v 33 Ikavava, moe tutayana ikabidi inavedi bwae goi aipíyama kiyaudi inikidi. Ikavava, Paulo be Sailasi sitáoya, deri ana tomatakavatayana mana bodayauwo mainao sisayoyoidi. \v 34 Sisayoyoidi ikavava, tomatakavatayana imedi ina vada goi sisiu go, avadi ivinidi sikáika. Tauyana mana bodayauwo Yaubada bogina sinumise, tauna siuyáwana gagaina. \p \v 35 E vanuwo itomo, kidi madisitireti gagaidiyadi idi polisi sietunedi sina deri goi tomatakavata silatuwoko sidigo kadi, \pm ‘Moe korotoyadi adi taiyuwo kutaligēidi.’ \m \v 36 E tomatakavatayana isiu ina Paulo ilatuwoko idigo kana, \pm ‘Madisitireti gagaidi vala bogina sietune ima yaigu; latuwodi bego ataligeimi. Tauna ame tuta kosowōduwo mami tuboina kōna.’ \m \v 37 E kina go Pauloyana idigo kana, \pm ‘Roma ina lovina sinaena goi kai kakaaiyaka, tauna itoboinema bego mainao siekotuyema baige sidabima go, geya siekotuyemeta geya, go sem boda matadi goi sidabibesoima gagaina. Ikavava, deri goi sivatupuwema kasiu. Go manakae? Ame tuta bego sitaligeigauma, e sietunegauma kana ae? Geya toina! Go sem toinidi sīma baige sivakedēma kasowóduwo.’ \m \v 38 E tomatakavatayana ikaluvila ina polisi ilatuwokoidi Paulo manakaena ibóbwara. Tuwo polisiyadi sina madisitireti gagaidi yaidi goi Paulo ina livala sitalavaitedi. E tutayana vala sinove bego Paulo be Sailasi Roma ina lovina sinaena goi sikaaiyaka, simatoita gagaina. \v 39 Tuwo moitamo sima Paulo be Sailasi yaidi goi sikawanoi bego idi bágala sinuwotao. Ikavava, sikaiwoduwedi go, sikawanoiyedi bego asa ame sikalave sina. \v 40 E tuwo deri goi sisowóduwo go, sina Lidiya ina vada goi sisiu. Sisiu, sediyao nuumisaidi sigitedi, tuwo atedi sivapatupatudi. Ikavava, asa Pilipai sikalave. \c 17 \s1 Tesalonáika: Paulo ina talavaita pasina // Diyuu siegamogamogu \p \v 1 E Paulo ma senao asa sikalave, situliya sina asa Ampipolisi be nakae Apoloniya goi siváupa sina Tesalonáika goi. Amoko goi \w Diyuu idi kaba tugúguna\w* tayamo ikaaiyaka. \fig Tesalonáika|src="HK00371B.TIF" size="col" ref="17:1" \fig* \v 2 Ego Paulo ina sinapu moe asa tamo tamo goi mainao ina \w Diyuu\w* yaidi ikaugeogéona. E Tesalonáika goi nakae iguinuwe. \w Sabati\w* aito goi tauyana ina Diyuu idi kaba tugúguna goi isiu \w Gínina Kimaasabaidi|lemma="Gínina Kimaasabaina"\w* goi ikaugeogéona ame nakae: \v 3 Gínina Kimasabaidiyadi adi yagoina italigeidi go, Gininayadi goi ikamoitamo bego \w Yeisu\w* kina \w Guyau\w*, idigo kana, \pm ‘\w Guyau\w* itoboine geda ibabane go, ikámasa namliyeta baige tokámasa yaidi goi itaoyamna. Ame Yeisuyana ataalavaite yaimi ina guinuwa nakae, tauna Tauyana moe Guyau.’ \p \v 4 Tuwo Diyuu maniyedi itamyabidi sinumisa. Aiyuwoina vevina gagaidi badabadaidi be nakae \w Totuyoyowo\w* badabadaidi, moe \w Yaubada ana totaimaminayao\w*, sinumisa, e Paulo be Sailasi sisiukoidi. \v 5 Go kidi Diyuu maniyedi sivakipikipi. Tuwo sina aba maketi goi maniyedi koroto toogoyoidi be nakae suumoyaidi sitaligogoidi sina asa goi tomota sidumwamwainidi, e Paulo be Sailasi pasidi tomota asa simgae. Tuwo sima Yasoni ina vada goi Paulo be Sailasi silusaledi. Vada ana niboda sikauguyali isou, e sisiu bego siyoisidi sikaiwoduwedi sinavedi asa ana tolovinao yaidi kotu manuna \v 6 go, geya sibabanedita. Tuwo Yasoniyana be nakae senao nuumisaidi maniyedi siyoisidi sinavedi asa ana tolovinao matadi goi siduduwo kadi, \pm ‘Korotoyadi asa liliudi píkwana adi toyomátula, e bogina sima ameko goi nakae siguinuwe. \v 7 Ago kina Yasoni iuyaonedi! Ame tauyadi madabokidi idi sinapu goi \w Sisa\w* ina lovina sikapipilavedi. Sidigodigo bego ituli ta tolovina ikaaiyaka, tolovinayana moe Yeisu.’ \m \v 8 E ame idi livalayadi pasidi boda be nakae asa ana tolovinao sikateyova. \v 9 Ago silovina bego Yasoni be nakae tonumisayadi sitakona asa ana tolovinayao yaidi Paulo be Sailasi idi guinuwa pasina. Neta Paulo be Sailasi asa sikalave, e tauyadi itoboinedi idi mani sikabimneidi. Tuwo sitakona ikavava, namliyeta kidi tolovina sitagona Yeisu ana tonumisayaoyadi sitaligeidi sikaluvila sina idi kasa. \s1 Bereya: Diyuu badabadaidi sinumisa // Paulo ina talavaita pasina \p \v 10 E kidi go Paulo be Sailasi sediyao nuumisaidi mainao silovina sabamgo goi adi taiyuwokova sietunedi sina asa Bereya. Tuwo moitamo nakae siguinuwe. Tuwo sima Bereya goi sisiu sina Diyuu idi kaba tugúguna goi sisiu. \v 11 Ego ame Diyuuyadi Bereya goi taagonaidi; geya kada Diyuu Tesalonáika goi nakae geya. Diyuuyadi Bereya goi madi yala Tomoya Valena siuyaone ame nakae: Maliyalina tamo tamo goi Gínina Kimaasabaidi sikatuyaaividi sinuwonúwana; latuwodi sigitedoko Paulo ina livala moitamo gea geya. \v 12 Tauna badabadaidi sinumisa. Aiyuwoina Totuyoyowo, koroto gagaidi be nakae vevina gagaidi, badabadaidi sinumisa. \v 13 E tutayana kidi Diyuu Tesalonáika goi vala sinove bego Paulo ina Bereya goi Yaubada ina livala itaalavaite, sitáoya sina Bereyayana goi tomota sidumwamwainidi bego Paulo be Sailasi sivakaleyedi. \v 14 E tuwo mainao Paulo senao nuumisaidi sikabi siiwo sina mamaya goi. Ago Sailasi be Timoti Bereya goi sikaaiyaka. \v 15 E Paulo senaoyadi taiyao sima mamaya goi oga sisowoya sikailova sina asa Ateni goi. Amoko goi Paulo lovina tayamo ivinidi idigo kana, \pm ‘Kōna Sailasi be Timoti kolatuwokōidi woilidi sima.’ \m Ilatuwokoidi ikavava, senaoyadi ivalavedi go, sikaluvilamna sina idi kasa. \ms1 Paulo be Sailasi sina Girisi goi // Vala Dedevina sitalavaite \mr (Guinuwa 17:16—18:23) \s1 Ateni: Paulo Vala Dedevina // italavaite Totuyoyowo yaidi \p \v 16 E Ateni goi Paulo ikaaiyaka senao Sailasi be Timoti ituuyaosidi. Ituuyaosidi go, asayana goi iiketoiya idi kaba sakululu badabadaaidi iigitedi sikaaiyaka. Tuwo aba sakululuyadi pasidi ina lotówana geya sibabaneyeta. \v 17 Tuwo ina Diyuu idi kaba tugúguna goi Yeisu Valena manuna ikaugeogéona Diyuuyadi be nakae Totuyoyowo, tauyadi Yaubada ana totaimaminayao, yaidi. Maliyalina tamo tamo avatauwa neta aba maketi goi sikaaiyaka, e yaidi Yeisu Valena manuna ikaugeogéona. \fig Paulo Diyuu idi kaba tugúguna goi iiliwola|src="BA03025BW.tif" size="col" ref="17:17" \fig* \v 18 E maniyedi tonanamsa nakae aba maketiyana goi sikaaiyaka. Tonanamsayadi moe boda aiyuwo, tayamo yoina Epikuriyo, tayamo yoina Sitoiko. E tonanamsayadi sikaumakimaki Paulo taiyao. Ago Paulo ina bóbwara sinovedi, maniyedi sidigo kadi, \pm ‘Iyaa! Ame tauyana tokautaotáwana tayamo. Kaga latuwona nakona bego idigedi?’ \m Maniyedi sitainasi; sinuwonúwana bego Yeisu be nakae ina taoyamna moe yaubada aiyuwo\f ‡ \fr 17:18 \fk Yaubada aiyuwo\ft : Taoyamna kidi da Giriki niyadi goi moe Anastasin go, livalayana ana taiyakeka yaubada vavina tayamo yoina. Tauna tauyadi sitainasi sinuwonúwana bego ame yaubada aiyuwo, tayamo yoina Yeisu, tayamo yoina Anastasia.\f* italavaitedi, tauna sidigo kadi, \pm ‘Ana taiyakeka ituli ta yaubadava adi taiyuwo italavaitedi.’ \p \v 19-21 Ego kidi da Ateni be nakae ogaoga liliudi amoko goi sikaaiyaka tuta liliuna latuwodi nuwonuwana vau siinovedi be nakae sivateetelidi. Tuwo Pauloyana sikabi sinave idi tugúguna yoina Areopagasi goi.\f ‡ \fr 17:19-21 \fk Idi tugúguna yoina Areopagasi goi\ft : Ame livala aiyuwo, Aresi be pagasi. Aresi moe da Giriki idi yaubada tayamo yoina. Tauyana palapala be yaviya adi tolovina. Kidi da Roma niyadi goi kadi, ‘Maresi.’ E pagasi moe koya giyaina. Tauna moe Aresi koyaina. Koyayana Ateni goi ikaaiyaka. Aiyuwoina Areopagasi moe kotu o kaunseri amo koyayana goi situgúguna. Tolovina ana badabada yawou aiyuwo situgúguna amo kotuyana manuna o amo kaunseriyana manuna. Ago tutayana situgúguna, tomota badabadaidi sima latuwodi sitaiyakekedi.\f* Amoko goi silatuwoko kadi, \pm ‘Kutagona ame vatulukwana vau kutaalavaite, kai kuvatulukoima bei kayagoi? Latuwoma im vatulukwanayana kutaligei bei ana yagoina kayagoi unana im vatulukwanayana ana taiyakeka ituli toina yaima.’ \m \v 22 E moitamo Paulo itagona, tuwo Areopagasi aba tugúguna goi itáoya nauyayanaidi goi idigo kana, \pm ‘Komi Ateni tomotaimi, bogina agitemi komi imi yaubadayao adi sakululu goi kopoisógana gagaina. \v 23 Moe moitamo. Tutayana imi kasa goi aaketoiya, imi kaba sakululu adovaatusidi go, tayamo \w aba kasala\w* nakae ababane mana gínina idigo kana, \pc “Ame yaubada tayamo \pc geya tayagoiyeta ina kaba kasala.” \pmo Tauna yaubadayana yaina mami tamogemoge kosaakululu, e ame tauyana yau ataalavaite yaimi. \fig Ateni goi tugúguna yoina Areopagasi|src="HK00355B.TIF" size="col" ref="17:19-24" \fig* \pm \v 24 Yaubadayana boi nimatu poyapoya be kaga liliuna poyapoyayana sinaena be nakae yatana goi imadagidi.\x †a \xo 17:24 \xt Ais 42:5.\x* Tauyana yábana be poyapoya adi Tomoya. Tauna geya ikaiyaketa vada kimaasabaina tomota nimadi goi siiyowóidi geya.\x †b \xo 17:24 \xt 1To 8:27; Gui 7:48.\x* \v 25 Yawoida be nakae kaga liliuna Tauyana toinina bogina ivinida, tauna geya tayaamo kaga ikiseyeseye bego kita tomota itoboineda tavini be tavaite. \v 26 Boi nimatu kantri tamo tamo idi tuta be nakae idi túwana tamo tamo iyatoidi namliyeta baige koroto tayamo goi tomota liliuda imadagida bei poyapoya ana madabokina goi itoboineda takaiyaka \v 27 go, Tauyana talusale. Ego Tauyana kikida goi ikaaiyaka, tauna neta takamyayai, e nakona kita tamo tamo bei tababane. \v 28 Moitamo. Tauyana pasina kita maa yawoida, Tauyana pasina kaga liliuna taguuinuwe be nakae Tauyana pasina taakaiyaka. Tauyana moe ada tomadágina, nakae imi totomna tayamo boi bogina idige kana, \pi2 “Unana kita moitamo Tauyana natunao.” \pm \v 29 Kita moitamo Tauyana natunao, tauna geya itoboineyeta tanuwonúwana kada, \pi2 “Yaubada moe \w goura\w* o \w siriba\w* o gurewa maisiyana.” \pmo Moe nakae geya. Dogoiyadi geya yawoidimo tokwalu nakae go, tokwaluyadi tomota idi kabitam goi be idi nuwonúwana goi simadagidi. Tauna Tauyana geya goura o siriba o gurewa maisiyana geya. \pm \v 30-31 E tuwo boi mainao Yaubadayana kotamogemogeye, tuwo imi goyo geya ikatumapudita, go sem ina upa bogina iyato bego da poyapoya mana kivavasa itakinodokoidi. Ago koroto tayamo boi bogina ivayoko ina totakínona. Manakaeda tayagoi bego ame moitamo? Aba kamoitamo iguinuwe tomota liliuda yaida moe korotoyana tokámasa yaidi goi ikaitáoe. Korotoyana ikinave bego tomota liliudi itakinoidi. Tauna ame tuta Yaubada ilovina bego tomota madabokida asa liliudi goi tatugavīla go, Tauyana anetava tanumīse.’ \p \v 32 E tutayana Paulo ina livala sinove bego korotoyana tokámasa yaidi goi itaoyamna, maniyedi sikaiwotete go, maniyedi sidigo kadi, \pm ‘Latuwoma bego niga tuta tayamo moe dogoiyana manuna kubobwaramna kanovem.’ \m \v 33 Idi bobwarayana Paulo inove, tuwo bodayadi yaidi goi itáoya isowóduwo. \v 34 Ego tomota maniyedi Paulo sisiuko be nakae sinumisa Yeisu yaina. Tomotayadi yaidi goi koroto tayamo yoina Diyonusi, tauyana Areopagasi ana tugúguna ana tolovina tayamo. Aiyuwoina vavina tayamo yoina Damarisi go, maniyedi tuwaina nakae sinumisa. \c 18 \s1 Korinta: Paulo Vala Dedevina // italavaite Diyuu yaidi go, sikatae \p \v 1 Ame dogoiyadi sikavava, Paulo itáoya Ateni ikalave go, ina Korinta goi. \v 2 Tayamo \w Diyuu\w* yoina Akuila amoko goi ivalobode. Akuilayana Pontosi\f ‡a \fr 18:2 \fk Pontosi\ft : Ame tayamo parovinsi Roma aba lovina sinaena ikaaiyaka.\f* korotoina go, monena yoina Pirisikila\f ‡b \fr 18:2 \fk Pirisikila\ft : Ame vavina youyuwoina moe Pirisika (Gui 18:18,26; Rom 16:3; 1Ko 16:19; 2Ti 4:19).\f* Itali parovinsi sinaena asa \w Roma\w* goi silogala. Ago makaitaga Roma sikalave sigalakunu sima Korinta goi sikaaiyaka unana boi Sisa Kiladiyasi ilovina bego Diyuu liliudi Roma sikalave. Sikaaiyaka, e Paulo ina igitedi. \v 3 Ikaaiyakedi be nakae ipaaisewa tauyadi taiyao unana Akuila be Paulo idi paisewayana tayamo, moe parai ana gíluma.\f ‡ \fr 18:3 \fk Parai ana gíluma\ft : Ame parai nakona yoguyogu sakavaina goi o nakona goti unuunudi goi sigilumidi. Paraiyadi moe yoyou manuna o maniyedi nakona areko manudi. Kidi Diyuu idi nuwonúwana moe igoyo neta tovatulúkwana esaesa ina vatulúkwana goi ibabane. Tauna tovatulúkwana toinina nimana goi ipaisewa bego ina mani ibabane.\f* \v 4 E Pauloyana \w Sabati\w* tamo tamo inonoina \w Diyuu idi kaba tugúguna\w* goi \w Yeisu\w* Valena manuna ikaugeeogéona go, Diyuu be nakae \w Totuyoyowo\w*, tauyadi \w Yaubada ana totaimaminayao\w*, itaamyabidi bego sinumisa. \p \v 5 E tutayana Sailasi be Timoti Mesadoniya parovinsi goi sisou sima Korinta, tauna Paulo itoboine ina paisewa ikalave go, toinina ikasale Yeisu ana talavaita yaina. Tauyana italavaita makimaki Diyuu yaidi idigo kana, \pm ‘Yeisu kina moitamo \w Guyau\w*, \w Yaubada ana Vadámana|lemma="Guyau"\w*.’ \m \v 6 Go Diyuuyadi sitáoya, Paulo sivaakaleye nakae sitaagiwoi. Tuwo tauyana itáoya ana kwama ikatusapisapi ina katae manuna idigo kana, \pm ‘Neta komi kovailai, boma! Moe geya yau guna puwoya geya. Ame tutayana yau bei ana kidi Totuyoyowo yaidi \w Vala Dedevina\w* atalavaite.’ \m \v 7 Ibóbwara ikavava, idi kaba tugúguna ikalave go, ibala ina koroto tayamo yoina Taitiyo Yusto ina vada. Tauyana Yaubada ana totaimámina tayamo. Ina vadayana moe Diyuu idi kaba tugúguna kikina. Amoko goi Paulo itoboine ivatulúkwana. \v 8 E Kirisipo\x † \xo 18:8 \xt Gui 18:17; 1Ko 1:1,14.\x* amo aba tugugunayana ana tolovina go, mana bodayauwo liliudi sinumisa Tomoya yaina. Tuwo da Korinta badabadaidi nakae tutayana valena sinove, sinumise be nakae adi \w sayóyova\w* sibabane. \v 9-10 E Paulo ikaaiyaka go, sabamgo tayamo nukotona goi \w ikalayáusa\w*. Ina kalayausayana goi Tomoya isowóduwo, tauyana ilatuwoko idigo kana, \pm ‘Paulo, taabu kuumatōita, go sem nava kubobōbwara unana yau guna bodao badabadaidi ame asayana goi sikaaiyaka. Tauna geya vatau tayaamo itoboine iyogedegedem unana yau akaaiyaka yaim. Tauna taabu kuutugāu, go sem nava Vala Dedevina kutaalavāite.’ \m \v 11 E tuwo tauyana tala tayamo be tukówana ainima tayamo ikaaiyaka Yaubada ina Vala ivaatulúkwana da Korinta yaidi. \p \v 12 E Akeya parovinsi ana gávana yoina Galiyo iilovina go, kidi Diyuu nuwodi tayamo goi sitáoya Paulo siyoisi sinave Galiyoyana ina kaba takínona ana kaba tusobu goi \v 13 sidigo kadi, \pm ‘Ame korotoyana ima ameko tomota itamyabidi sisaakululu Yaubada yaina go, moe sakululuyana geya kada Roma ina lovina nakae geya.’ \m \v 14 E Paulo bego ibóbwara go, Galiyoyana ilatuwokoidi idigo kana, \pm ‘Komi Diyuu, neta ame korotoyana ibágala o goyo tamo gagaina iguinuwe, bei yaimi goi amesayágana, e niyami anove. \v 15 Go moe komi bóbwara, you be nakae toinimi imi lovina manudi kokaumakimaki, tauna moe komi toinimi imi polava. Yau geya latuwogu bego moe dogoiyadi manudi atakínona.’ \m \v 16 Ibóbwara ikavava, aba takínona goi Diyuuyadi ivalilivedi sina. \v 17 E boda madabokina sitáoya, aba tugugunayana ana tolovina Sositeni\f ‡ \fr 18:17 \fk Sositeni\ft : Ame youyana ana yagoina moe yava ana togaga. Tomota maniyedi sinuwonúwana ame tauyana youyuwoina moe Kirisipo (Gui 18:8). Mainao yoina Kirisipo go, tutayana Yeisu inumise, Paulo ivayou Sositeni (1Ko 1:1).\f* siyoisi, aba takínona ana kaba tusobuyana matana goi siláui go, ame guinuwayana manuna Galiyo geya inuwonuwoneta. \s1 Paulo ikaluvilamna ina Antiyoki \p \v 18 E kina go Pauloyana maliyalina tuwaina amoko goi ikaaiyaka senao nuumisaidi yaidi. Maliyalinayadi sikavava, senaoyadi ivaduduwedi go, Pirisikila\x †a \xo 18:18 \xt Gui 18:2,26; Rom 16:3; 1Ko 16:19; 2Ti 4:19.\x* be Akuila taiyao siiwo sina asa Kenakareya. Amoko goi Pauloyana kununa ibobo. Boi tauyana ikatótula Yaubada yaina go, kununa ana bóbwana moe aba kinana ina katotulayana bogina iguinuwe. E siiwo sina Kenakareya goi oga tayamo sibabane, sisowoya. Sisowoya, sikailova silokoina sina Siriya.\x †b \xo 18:18 \xt Yoy 6:18.\x* \v 19 Sinonoina, sina Epeso goi sisou, Pirisirayana\f ‡ \fr 18:19 \fk Pirisirayana\ft : Ame Pirisikila go, gínina ituli.\f* be Akuilayana ikalavedi go, kina iyava ina Diyuu idi kaba tugúguna goi Yeisu Valena manuna ikaugeogéona Diyuuyadi yaidi. \v 20 Ikavava, e kidi sikawanoi Paulo yaina bego ikaaiyaka yaidi bei tuwaina ivaatulúkwana go, tauyana geya itagoneta, \v 21 go sem ivaduduwedi idigo kana, \pm ‘Neta Yaubada ina nuwonúwana nakae, e aiyuwoina bei akaluvilamna ama.’ \m Ibóbwara ikavava, ikaluvilamna ina oga isowoya, Epeso goi ikailova ilokoina ina Sesariya. \v 22 Sesariya goi ivaiu, isou, ituko ina Yerusalema goi Tomoya ana totugugunayao ivadadedi. Ikavava, isou ina Antiyoki. \v 23 Giyaina yawoina itowo Tomoya ana tonumisayao taiyao amoko goi ikaaiyaka. Ikavava, asa ikalave go, ina Galetiya ana dadava be nakae Parugiya ana dadava goi ivanibiníbita Yeisu ina \w tovatotowanayao|lemma="Tovatotówana"\w* idi numisa ikitogagedi. \fig Paulo ina vaníbita aitonina|src="Paul's 3rd Journey GTP.pdf" size="span" loc="18:23-19:1" copy="NTM Map Creator" ref="18:23—21:17" \fig* \ms1 Paisewa Epeso goi \mr (Guinuwa 18:24—19:20) \s1 Apolosi tetelina \p \v 24 E tayamo Diyuu yoina Apolosi,\x † \xo 18:24 \xt 1Ko 16:12; Tai 3:13.\x* tauyana Alekisandira korotoina go, tauyana tobóbwara tayamo, ana bóbwara maavadaina. \w Gínina Kimaasabaidi|lemma="Gínina Kimaasabaina"\w* itoboine mana togaga italigeidokoidi. E tauyana ima Epeso goi. \v 25 Ame tauyana Tomoya ina yava ana kenao ina vatulúkwana bogina inove be nakae ikabi. Tauna mana salau kaga iiyagoi Yeisu manuna moe ivatulukwana dókana. Go Yeisu valena madabokina geya iyagoiyeta, go sem \w Iyoni\w* ina sayóyova tauna iyagoi. \v 26 E ame tauyana ivatowo Diyuu idi kaba tugúguna goi mana katepatu ibobwara makimaki Yeisu manuna. Go tuta tayamo kidi Pirisikila\x † \xo 18:26 \xt Gui 18:2,18; Rom 16:3; 1Ko 16:19; 2Ti 4:19.\x* be Akuila nakae sikaaiyaka, tauyana ina vatulúkwana sinove, tuwo sikabi sinave aditava sikaiyaka go, Yaubada ina kenao sivatulukodoko. \v 27 E tauyana latuwona isaidámana ina Akeya parovinsi goi Yeisu Valena italavaite, tuwo senao nuumisaidi atena sivapatupatu go, ana leta sigini sietune ina Yeisu ina tovatotowanayao Akeya goi silatuwokoidi sidigo kadi, \pm ‘Apolosi bei iwo; tauyana kouyaōne.’ \m Tuwo moitamo tauyana oga isowoya ikailova ina Akeya goi ivaiu, e isou. Isou, ikaaiyaka go, avatauwa neta Yaubada ina kanuwóiya goi siinumisa Apolosiyana ivaitedi gagaina. \v 28 Moitamo ivaitedi. Mana salau Diyuu tomota matadi goi ikausagugudi ame nakae: Gínina Kimaasabaidi goi ivatulukoidi Yeisu moitamo \w Guyau|lemma="Mesaiya"\w*, Yaubada \w ana Vadámana|lemma="Guyau"\w*. \c 19 \s1 Paulo ina talavaita Epeso goi \p \v 1 E tutayana Apolosi Korinta goi ikaaiyaka, Paulo Galetiya ana dadava goi be nakae Parugiya ana dadava goi bogina ivanibiníbita, e isou iiwo ina Epeso goi \w tovatotowanayao|lemma="Tovatotówana"\w*\f ‡ \fr 19:1 \fk Tovatotowanayao\ft : Ame Yeisu ina tovatotowanayao o Iyoni tosayóyova ina tovatotowanayao. Ago nakona ame tauyadi Keristiyani geya unana Baloma Kimaasabaina nava geya sibabaneyeta.\f* maniyedi ibabanedi. \v 2 Ibabanedi, ilumadadedi idigo kana, \pm ‘Tutayana konumisa, \w Baloma Kimaasabaina\w* kobabane gea geya?’ \pm ‘Geya, go sem geya kayagoiyeta nakona Baloma Kimaasabaina bogina ima o geya’, tauyadi kaedi. \m \v 3 Kina idigo kana, \pm ‘Neta nakae, avatau yoina goi \w sisayoyoimi|lemma="Sayóyova"\w*?’ \pm ‘Geya, sayóyova nakae \w Iyoni\w* ivatulúkwana’, tauyadi kaedi. \m \v 4 E Paulo idigo kana, \pm ‘Iyoni ina sayóyova moe tugavila ana sayóyova. Mainao tomota situgavila namliyeta baige Iyoni isayoyoidi. Tauna ina sayóyova moe to tomotayadi idi katubayásina manuna unana tutayana isayoyoidi ilatuwokoidi idigo kana, \pi2 “Tauyana mligu goi imamaima konumīse.” \pmo Ame tauyana idigedige moe \w Yeisu\w*.’\x † \xo 19:4 \xt Mad 3:11; Mak 1:4,7-8; Luk 3:4,16; Iyo 1:26-27.\x* \m \v 5 E Paulo ina livalayana sinove, sitagona Tomoya Yeisu yoina goi sisayóyova. \v 6 Sisayóyova ikavava, Paulo nimana dabadi goi ikailagasidi \w ikaipakuyedi\w*, e Baloma Kimaasabaina ima isiu tauyadi yaidi goi. Tutayana isiu, sivatowo ta kaníyana ta kaníyana goi sibobóbwara be nakae Yaubada ina livala sikabivalevale. \v 7 Ego korotoyadi adi badabada moe yawou aiyuwo nakae. \p \v 8 E tukówana aito sinaedi goi Paulo ina sinapu ame nakae: \w Sabati\w* tamo tamo \w Diyuu idi kaba tugúguna\w* goi isiusiu mana katepatu ibobóbwara go, ina bobwarayana goi Yeisu valena manuna ikaugeogéona be nakae \w Diyuu\w* itamyabidi bego Yeisu ina guinuwa pasina \w Yaubada ina kalibúbuna\w* isowóduwo. \v 9 Ego Diyuu maniyedi sidaabakasa be nakae \w Vala Dedevina\w* sikatae. Idi sinapu ame nakae: Tomota matadi goi Tomoya ina Kenao sikaogoyoe. Tuwo tutayana nakae siguuinuwe, e Paulo itavileiyedi go, tovatotowanayao ikabidi inavedi Turano ina kaba vatulúkwana goi. Amoko goi maliyalina tamo tamo Yeisu valena manuna ikaugeogéona. \p \v 10 E amo nakae ina sinapu tala aiyuwo sinaedi, tauna tomota liliudi Esiya goi sikaaiyaka Tomoya valena sinove, tomotayadi moe Diyuu be nakae \w Totuyoyowo\w*. \s1 Skiva natunao sipoikíkina // Paulo sivatootowone tetelina \p \v 11 Yaubada ina \w guinuwa toogagaidi\w* Paulo nimana goi iguuinuwedi, \v 12 tauna tomota sima tauyana ina dabayogigi be ina kaba sekuku neta sakavaina sibiisikone sikabidi sinavedi tokatowanayao goi siyatoidi, e adi katówana goi sitaligeidi! Aiyuwoina \w dimoni\w* tomota sinaedi goi sisowóduwo sisiya. \v 13 E Diyuu maniyedi nakae sikaaiyaka, tauyadi dimoni ana tovatapiyayao go, sivanibiníbita asa tamo tamo goi sipooikíkina bego Tomoya Yeisu yoina goi dimoni sivatapiye sidigo kadi, \pm ‘Tauyana Yeisu, kina Paulo itaalavaite, yoina goi kalovinaem kusowōduwo!’ \m \v 14 E Diyuu adi \w Tonúwala\w* Gagaina tayamo yoina Skiva go, natunao adi badabada ainima aiyuwo nakae sipooikiki siguinuwe. \v 15 Go kina dimoniyana idigo kana, \pm ‘Yeisu ayagoi; Paulo ayagoi go, komi vatauwa?’ \m \v 16 Go korotoyana, kina dimoni ikiinagove, tuwo itáoya, itabuveva korotoyadi itogagasavedi be nakae ivasobusobuyedi, tuwo adi kwama ikayaiseisedi sipawaku. Tauna ma pawakudi be madi vailai vada goi silokoináoduwo sisiya. \p \v 17 E vatétala ame da Epeso liliudi, Diyuu be nakae Totuyoyowo, sinove, tauna simatoita gagaina. Tuwo idi matoitayana goi Tomoya Yeisu yoina sikilagasi gagaina. \v 18 Aiyuwoina ana tonumisayao badabadaidi sima tomota matadi goi idi goyo sikamoitamoedi go, idi méyava sitalavaitedi.\x † \xo 19:18 \xt Atu 18:10-14.\x* \v 19 E tonumisa badabadaidi boi simeyaméyava idi méyava bukidi simedi tomota matadi goi siigabudi. Bukiyadi sikatuyaividi adi maisa sivakaigaga, nakae \w siriba\w* ana badabada 50,000. \fig Da Epeso nuumisaidi idi méyava bukidi sigabudi|src="C104psgr.tif" size="col" ref="19:19" \fig* \v 20 Moe nakae Tomoya valena tuwaina isagayaakodoko go, boda siinumisa valayana myana silotowo. \ms1 Paulo ilovina bei ina Yerusalema // namliyeta bei ina Roma \mr (Guinuwa 19:21-22) \p \v 21 E ame dogoiyadi liliudi bogina sikavava, Baloma Kimaasabaina Paulo nuwona isanayato,\f ‡ \fr 19:21 \fk Baloma Kimaasabaina Paulo nuwona isanayato\ft : Ame nuwonuwanayana da Giriki niyadi goi geya imavadeta. Tauna ame livalakaibala nakae go, ana yagoina moe Paulo toinina ilovina.\f* e tauyana ilovina bego ina Mesadoniya parovinsi be Akeya parovinsi goi ivanibiníbita namliyeta baige bei ina Yerusalema. Ina nuwonúwana kana, \pm ‘Yau ana Yerusalema ikavava, itoboine ana \w Roma\w* nakae.’ \m \v 22 E tuwo Paulo ana tovaitayao adi taiyuwo ietunedi sivakumgo sina Mesadoniya; tovaitayadi moe Timoti be Erasto. Ietunedi go, kina tuta kaakupina tuwaina Esiya ana dadava goi ikaaiyaka. \ms1 Da Epeso Paulo sivaakaleye tetelina \mr (Guinuwa 19:23-41) \p \v 23 E moe tutayana mou gagaina isowóduwo \w Yeisu ina Kenao\w* ana tosabokuliyao manudi. \v 24 Tayamo koroto yoina Demetariyo Epeso goi ikaaiyaka. Tauyana siriba ana tokatanaki. Yaubada polapola yoina Atemisi ina vada kimaasabaina iitapate, tokwalu giyaidi imaadagidi, vadayana maisiyana. Go tomota sigimonedi sinavedi idi kaba sakululu. Tauna Demetariyoyana be nakae siriba ana tokatanakiyao liliudi esaesa gagaina sibaabanedi. \v 25 Ame tokatanakiyadi be nakae avatauwa neta idi paisewa tauyana nakae, e Demetariyoyana italigogoidi ilatuwokoidi idigo kana, \pm ‘Tawou, komi bogina koyagoi bego ida esaesa unana moe ame paisewayana ae? \v 26 Komi bogina kogite be nakae vala bogina konove bego ameko Epeso kaka goi geya, go sem nakona Esiya ana madabokina ame Pauloyana ina tamyábina goi boda gagaina bogina ivasulaigidi. Tomota ilatuuwokoidi kana, \pi2 “Yaubada nimami goi kowoodugudi moe geya yaubada moitamo geya.” \pmo \v 27 E, neta valayana tomota sikabikaone, e geya tuwaina bei sisaakululu Atemisi yaina go, nakona kita ida paisewa valena bei igoyo. Go ida paisewayana valena kaka geya, go sem aiyuwoina nakona Atemisi ida yaubada toolagaina ina vada kimaasabaina nakae bei sitagiwoi! Ago bogina koyagoi da Esiya liliudi be nakae tomota liliudi poyapoya ame goi Atemisiyana yaina sisakululu go, tauyana yoina gagaina bei sivasobusobuye.’ \p \v 28 E valayana sinove, siegamogamogu gagaina, gagaina toina. Tuwo niyadi gagaidi goi sivatowo siiduduwo sidigo kadi, \pm ‘Kita da Epeso ida Atemisi toolagaina!’ \fig Da Epeso idi tokwalu yoina Atemisi|src="IB-04211psgr.tif" size="col" ref="19:24-29" \fig* \m \v 29 Aiyuwoina boda nuwodi siwówana sivamgemge owáowana go, madabokidi sitáoya nuwodi tayamo goi sina Paulo ina tovakitaunayao da Mesadoniya yoidi Gaiyo\x † \xo 19:29 \xt Rom 16:23.\x* be Aristako siyoisidi sibiusalesaledi sinavedi idi kaba tugúguna goi.\f ‡ \fr 19:29 \fk Aba tugúguna\ft : Ame Epeso nauyayanaina goi ikaaiyaka. Aba tugugunayana gagaina toina nakae boda ana badabada 26,000 itoboinedi sisiu sikaaiyaka. Tomota sisiu bego konseti siyokoidi o nakona pápala maniyedi siyokoidi.\f* \v 30 E kina go Pauloyana latuwona bego idi kaba tugúguna goi isiu go, Tomoya ina tovatotowanayao geya sitagoneyeta. \v 31 E kidi go Esiya ina tolovinao nakae. Tauyadi Paulo senao, tauna livala sietune ina Paulo yaina sikawanoi makimaki kadi, \pm ‘Idi kaba tugugunayana goi taabu kusiusīu.’ \p \v 32 E bodayadi siduduwo besobeso go, idi duduwoyadi ituli ituli. Bogina kuyagoi. Bodayadi nuwodi siwówana be nakae tomota badabadaidi geya siyagoiyeta kaga situgugunae. Tauna siduduwo besobeso go, idi duduwoyadi ituli ituli. \v 33 Diyuu tayamo yoina Alekisanda ikaaiyaka go, bodayadi maniyedi silatuwoko ibóbwara unana senao Diyuu sibulaoduwe adi tobóbwara. E kina go Alekisandayana nimana ikatulagasi bego tomota situgau; latuwona bego bodayadi matadi goi itasígina \v 34 go, tauyana sikinane bego kina Diyuu tayamo. E tuwo madabokidi niyadi tayamo gagaina goi tuta maanawena siiduduwo kadi, \pm ‘Kita da Epeso ida Atemisi toolagaina!’ \m \v 35 E asayana ana tovakumgo tayamo ima bodayadi ilovinaedi idi mge goi situgau. Ikavava, ilatuwokoidi idigo kana, \pm ‘Komi Epeso korotoimi, itoboinemi imi duduwo kototo. Tomota liliudi poyapoya ame goi bogina siyagoi Atemisi toolagaina ae? Ina vada kimaasabaina be nakae ina gurewa, boi yábana goi isou ima, adi tomatakavatayao moe kita da Epeso ae? \v 36 Tauna ame moitamo ae? Geya vatau tayaamo itoboine ame dogoiyadi ilawoiwoiyedi. Tauna itoboinemi omi inuwa be kotugau. Taabu koguinuwa owāowana. \v 37 Bogina koyagoi. Ame korotoyadi bogina komedi aba tugúguna ame goi bego kotalavaitedi ida yaubada ina vada kimaasabaina goi geya tayaamo kaga sivainao be nakae ida yaubada geya sitagiwoiyeta. \v 38 E tauna kina Demetariyo be nakae senao siriba ana tokatanakiyao taiyao neta madi kaumakimaki tomota tayamo manuna, e kotu bogina sikatupáeva be nakae ina totakinonayao adi baseko goi bogina sikaaiyaka. Kidi Demetariyo sīna amoko goi tomotayana siekotūye. \v 39 Go neta tuwaina latuwomi, nakae tomota liliuma matama goi kotalavāita, e kootuyāwata tugúguna toina ana maliyalina goi bei boda liliuma matama goi kanovemi. \v 40 Ame tuta imi guinuwa pasina Roma adi tolovinayao bei sivayokoida kita idi lovina adi tokapipilova. Unana komi imi tugúguna moe tuguguna besobeso, tauna neta silumadadeda kadi, \pi2 “Moe imi tugugunayana kaga ana tugúguna?” \pmo Bei manakaeda takatumapu? Geya itoboinedeta geya.’ \m \v 41 Ibóbwara ikavava, tomotayadi ilatuwokoidi sisáwala. \c 20 \ms1 Paulo ina Yerusalema tetelina \mr (Guinuwa 20:1—21:17) \s1 Tarowasi: Tubuwau tayamo ikámasa go, // Paulo ikaitáoe \p \v 1 E idi mge ikavava, Paulo itáoya \w Yeisu\w* ina \w tovatotowanayao|lemma="Tovatotówana"\w* iduduwedi sima atedi ivapatupatudi. Ikavava, ivaduduwedi, e Epeso ikalave go, ina Mesadoniya parovinsi goi. \v 2 E ame parovinsiyana goi ivanibiníbita mana liwola Yeisu ana tonumisayao atedi ivapatupatudi. Ivapatupatudi ikavava, itáoya ina Girisi ana dadava. \v 3 Tukówana aito ikaaiyaka amoko. Ikavava, bego oga isowoya ina Siriya parovinsi go, livala inove \w Diyuu\w* Girisi parovinsi\f ‡ \fr 20:3 \fk Girisi parovinsi\ft : Ame youyuwoina moe Akeya parovinsi.\f* goi silosinapuye bego sikaumate. Tuwo inuwonúwana bei ikaluvilamna ina Mesadoniya goi namliyeta ina Siriya. E nakae iguinuwe. \v 4 Ego koroto maniyedi Paulo sivaakitau. Adi badabada ainima aiyuwo moe Purosi natuna yoina Sopatero guma Bereya, e Tesalonáika korotoidi adi taiyuwo yoidi Aristako be Sekundo, Gaiyo guma Debi be Timoti, e Esiya korotoidi adi taiyuwo yoidi Tukiko\x †a \xo 20:4 \xt Epe 6:21-22; Kol 4:7-8; 2Ti 4:12; Tai 3:12.\x* be Taropimo.\x †b \xo 20:4 \xt Gui 21:29; 2Ti 4:20.\x* \v 5 E ame tauyadi oga goi sisowoya sivakumgo sina Tarowasi goi sikaaiyaka situyaaosima. \v 6 E kai go kaketoiya kana Pilipai goi. Amoko goi \w Beredi Pokaka Aikanina\w* kakáika. Ikavava, oga kasowoya kakailova maliyalina ainima goi kalokoina kama Tarowasi goi kavaiu, kasou. Kasou, semao kababanedi go, amoko goi maliyalina ana badabada ainima aiyuwo kakaaiyaka. \p \v 7 E wiki ana maliyalina vakuumgoina goi bogina katugúguna be aba nuwokavata aikanina\x † \xo 20:7 \xt Gui 2:42.\x* kaguinuwe go, Paulo ivaatétala kai taiyao. Ego ina nuwonúwana bego itomo kakailova, tauna ina vatétala ikimamanave ana kadókana bunatoina. \v 8 Ego vadayana goi kaatugúguna moe vaapopoina aito go, kai vabodaupa tayamo vapópwana aitonina goi kakaaiyaka. Vabodaupayana goi rampa badabadaidi bogina kagabudi sininínima, e aubowoidi pasina matama simasisi. \v 9 E tayamo tubuwau yoina Yutiko ikaaiyaka, windo goi iitusobu go, matana imasisi gagaina toina. Paulo nava iivatétala tuta maanawena go, kina Yutikoyana imatadududu, imatamasimasisi, tauna windo goi ikapusi vadayana vaapopoina aitonina goi isouye ina poyapoya goi itowo. Tuwo tomota maniyedi sisou sina sigite, tauyana kaamasina. \v 10 E Paulo isou ina tubuwauyana yatana ikanakabobo. Ikanakabobo, ivayavau go, ilatuwokoima idigo kana, \pm ‘Taabu konuuwotūkala! Tauyana maa yawoina.’\x † \xo 20:10 \xt 1To 17:21; 2To 4:34-35.\x* \m \v 11 E Pauloyana vada imweramna madabokima taiyao, aba nuwokavata aikanina kaguinuwe be nakae abivekoveko aikanina kakáika. Go Paulo iivatétala kai taiyao ana kadókana níyala ituko, e kai katáoya kakalavedi. \v 12 E tomota atedi sipatu unana tubuwauyana sikabi sinave ina vada goi go, tauyana maa yawoina. \s1 Mileto: Paulo da Epeso nuumisaidi // sima ivaduduwedi \p \v 13 E kai go oga goi kasowoya, kakailova kavakumgo kana Asosi goi katuyáwata; bego amoko goi Paulo ima kadodoi. Moe nakae tauyana ina nuwonúwana bego kai oga goi kavakumgo go, kina bei iketoiya ina Asosi. \fig Paulo senao oga sisowoya|src="C099psgr.tif" size="col" ref="20:13-15" \fig* \v 14 E tutayana tauyana ima Asosi goi ivalobodema, tauyana oga goi kadodoi. Kadodoi ikavava, kakailova kalokoina kana Mitulene\f ‡ \fr 20:14 \fk Mitulene\ft : Ame asa tayamo ikaaiyaka simla yoina Lebosi goi.\f* goi kavaiu, kavailówana kamasisi. \v 15 Kamasisi itomo, amoko goi kakailova kalolokoina kana aaa, vanuwo isabamgo. Vanuwo itomo simla Kiyo tuyavakoina goi kavaiu, kavailówana kamasisi. Kamasisi vanuwo itomo, Kiyo kakalave, kakailova kalokoina kana simla Samosi goi kavaiu, kavailówana kamasisi. Kamasisi itomo, kakailova kalokoina kana Mileto goi kavaiu, kasou. \v 16 Paulo ina nuwonúwana ame nakae: Epeso moe yomana go, geya latuwona tuta maanawena Esiya ana dadava goi kakaiyaka. Tuwo ilovina bego geya kanoita Epeso, go sem kaseivata kana Mileto. Ina nuwonúwana neta itoboine, latuwona bego ivatuwowona ina Yerusalema goi \w Pentikosi\w* manuna. \p \v 17 E tuwo kavaiu Mileto goi, e Pauloyana livala ietune ina Epeso goi Tomoya ana totugugunayao adi tomoyamoya iduduwedi sima. \v 18 E sima ilatuwokoidi idigo kana, \pm ‘Komi bogina kooyagoi guna sinapu nakonakae boi tutayana akaiyakemi, nakae boi agimisiu Esiya ana dadava goi go, ima ame tuta. Guna sinapuyadi ame nakae: \v 19 Yau ida Tomoya ina \w pákwana\w* magu nuwotokai be magu táiya be nakae magu mou akabiikaone. Mouyadi unana kidi Diyuu silosinapuyegu, e mouyadi sivinigu. \v 20 Geya tayaamo vatulúkwana imi numisa ana dedevina manuna avagagalakoimi. Tomota matadi goi be nakae amitava imi vada tamo tamo goi madabokina atalavaitedi yaimi be nakae avatulukoimi. \v 21 Komi Diyuu be nakae komi \w Totuyoyowo\w* yaimi atalavaita kagu, \pi2 “Kotugavīla go, Yaubada konōko be nakae ida Tomoya Yeisu konumīse.” \pm \v 22 Go konovēgu. \w Baloma Kimaasabaina\w* yau nukotogu ikaliyatayatako. Tauna ame tuta ana Yerusalema go, geya ayagoiyeta amoko goi kaga bei ababane, \v 23 go sem tayamo dogoi tauna ayagoi moe Baloma Kimasabainayana asa tamo tamo goi bogina ikatumataligu bego amoko goi yówana be mamayuyu situuyaosigu. \v 24 Go tuwo, geya anuwonuwoneta bego yau yawoigu dogoi gagaina, go sem yawoigu atagone bego guna vavalákuna alukavave; vavalakunayana moe guna kawoi ida Tomoya Yeisu bogina ivinigu bego Yaubada ina kanuwóiya Valena Dedevina atalavaite.\x † \xo 20:24 \xt 2Ti 4:7.\x* \pm \v 25 Ame konōve! Boi komi yaimi goi \w Yaubada ina kalibúbuna\w* valena atalavaite go, ame tuta bogina ayagoi bego geya tuwaina maisigu bei kogitegite geya. \v 26 Moe pasina ame maliyalinayana goi akatumátala yaimi bego avatauwa komi neta ami yava geya kobabaneyeta, go sem ámasa kobabane, moe yau geya guna puwoya geya. \v 27 Bogina koyagoi. Yaubada ina nuwonúwana madabokina atalavaite yaimi go, geya tayaamo kaga avagagalakoimi. \pm \v 28 Boi Yaubada bogina toinina ikaikaina goi tomota ikabidi ana totugugunayao. Ago Baloma Kimaasabaina bogina ivayokoimi tomatakavatayao Yaubada ana totugugunayaoyadi yaidi, e bei komatakavatedi. Tauna komi toinimi komatakavatēmi be nakae tonumisayadi \w sipi\w* nakae komatakavatēdi. \v 29 Bogina ayagoi bego tutayana bei akalavemi, tovatulúkwana maniyedi bei sima; tauyadi weiniya woliwoli sasasaidi nakae. Sima imi sipiyao sibugoyaidi. \v 30 Aiyuwoina ayagoi koroto maniyedi yaimi bei sitáoya idi vatulukwana polapola goi Yeisu ina tovatotowanayao sisobaledi bei sivasulaigidi. \v 31 Tauna koyauyāusa. Konuwāisi boi tala aito goi maliyalina be sabamgo, tuta liliuna ma mataiugu akatusiinapumi. \pm \v 32 Tuwo ame tuta Yaubada nimana goi ayatoimi be nakae ina kanuwóiya valena ivainuugonemi goi. Valayana goi imi numisa bei itogaga be nakae ami katumapu bei kobabane. Moe tomota liliudi, tauyadi Yaubada bogina ikimasabedi ina bodao, taiyao. \pm \v 33 Geya tayaamo tuta tomota idi esaesa o adi kwama amatakonanedi geya. \v 34 Komi bogina koyagoi bego ame toinigu nimagu goi apaisewa bei itoboinegu yau be nakae guna tovakitaunayao avama be konama agimonedi. \v 35 Guna guinuwa liliudi goi avatulukoimi bego ida tokuma goi itoboineda tonenetayao tavaitedi nakae ida Tomoya Yeisu ina livala tanuwokavatedi unana Tauyana idigo kana, \pi2 “Ida kaiguyau tomota yaidi goi ada dedevina tababane namliyeta baige tomota idi vininabeso yaida goi.”’ \p \v 36 Ibóbwara ikavava, taiyao aedi sivatugúyala go, tauyana ikawanoi. \v 37 E liliudi sivatowo sitáiya gagaina, e tauyana sivayavau be nukotona siiyowoi. \v 38 Ago sikategeda gagaina unana idigo kana, \pm ‘Geya tuwaina bei maisigu kogitegite geya.’ \m E tauyana kai taiyao sivakitauma kaiwo kana oga goi sivalavema go, kai kasowoya. \c 21 \s1 Sesariya: Tokabivalavala Agabo // italavaita Paulo manuna \p \v 1 E kasowoya, semao kavaduduwedi ikavava, kakailova. Kakailova, kalokoina kakalipoi kana Kosi goi kavaiu kamasisi. Kamasisi itomo, kakailova kalokoina kana Rodo goi kavaiu kamasisi. Kamasisi itomo, kakailova kalokoina kana Pátara goi kavaiu. \v 2 Kavaiu, kasou ituli ta oga kababane bei ina Poinike dadavina. Tuwo kasowoya kakailova kalokoina. \v 3 E kaalokoina kanonoina, itoboinema simla Saipiro kagite go, kekelima goi kakalave youya ana dadava goi kalokoina kanonoina Siriya ana dadava. Ago oga goi da Taya konadi sikaaiyaka, tauna kana Tayayana goi kavaiu bei konadiyadi sisivamauidi. \v 4 E kavaiu kasou kana \w Yeisu\w* ina \w tovatotowanayao|lemma="Tovatotówana"\w* kalusaledi. Kalusaledi, kababanedi, tuwo maliyalina ana badabada ainima aiyuwo goi kakaiyakedi. Ego tauyadi \w Baloma Kimaasabaina\w* nukotodi isanayatoidi kaga bei isowóduwo Paulo yaina, tauna silaatuwoko kadi, \pm ‘Paulo, taabu kunonōina Yerusalema.’ \p \v 5 E tutayana maliyalina ainima aiyuwo sikavava, katáoya kanonoina go, tonumisayao liliudi ma monediyao be ma natudiyao sivakitauma kaiwo kana aolao goi. Amoko goi aema kavatugúyala go, kakawanoi Yaubada yaina. \v 6 Kakawanoi ikavava, kavaduduwedi. Ikavava ogayana goi kasowoya kalokoina kana Patolemai manuna. \p \v 7 E kai Taya goi bogina kama Patolemai goi kavaiu, kasou kayava kana semao nuumisaidi yaidi kakauyagu. Ikavava, maliyalina tayamo yaidi goi kakaiyaka. \p \v 8 E vanuwo itomo ogayana goi kasowoyamna kakailova kana Sesariya kavaiu. Kavaiu, kasou kayava kana Pilipo ina vada goi tauyana taiyao kakaiyaka. Pilipoyana \w Vala Dedevina\w* ana totalavaita tayamo adi tainima aiyuwo yaidi boi sikinave bego kobuyayao sivaitedi.\x † \xo 21:8 \xt Gui 6:1-7, 8:4-40.\x* \v 9 Ego Pilipo ma natunao wowoiyai adi taivasi. Tauyadi Yaubada ina \w tokabivalavalayao|lemma="Tokabivalavala"\w*; tuta liliuna ina nuwonúwana sitaalavaite. \v 10 E Pilipoyana taiyao nava tabu maliyalina maniyedi kakaiyaka go, tayamo tokabivalavala yoina Agabo Yudiya goi isou ima.\x † \xo 21:10 \xt Gui 11:28.\x* \v 11 Ago tauyana ima kai goi Paulo ana gadíwana ikabi, toinina aena be nimana iyowóidi. Ikavava, idigo kana, \pm ‘Baloma Kimaasabaina idigo kana, \pi2 “Yerusalema goi kidi \w Diyuu\w* bei toni gadíwana ame siyoisi, ame nakae siyowo go, \w Totuyoyowo\w* nimadi goi siyato.”’ \p \v 12 E tutayana ina livala kanove, kai be nakae toni kasa kakawanoi makimaki Pauloyana yaina bego geya itukoita ina Yerusalema. \v 13 Tuwo Paulo ikatumapuma idigo kana, \pm ‘Yau moitamo bogina taagonaigu bego Yerusalema goi siyowóigu go, geya kada yówana kaka geya, go sem yau bogina taagonaigu bei sikaumategu ida Tomoya Yeisu yoina pasina! Go moe kaga koguuinuwe? Imi táiya pasina nuwogu kogiemou. Tauna táiya tuwo.’ \p \v 14 E kai geya itoboinemeta tauyana katamyabi bego geya inoita Yerusalema, tauna ima tamyábina kayato go, kadigo kama, \pm ‘Bei ida Tomoya ina nuwonúwana isowóduwo.’ \s1 Paulo ituko ina Yerusalema \p \v 15 E ima tuta Sesariya goi ikavava, kakatubayasi. Kakatubayasi ikavava, katuko kanonoina Yerusalema manuna. \v 16 E kanonoina go, Yeisu ina tovatotowanayao maniyedi Sesariya goi sima sivakitauma sinavema koroto tayamo ina vada goi. Korotoyana yoina Nasoni guma Saipiro. Tauyana togimivatotówana tayamo. Tauyana ina vada goi bei kakaiyaka. \v 17 E kama Yerusalema goi semao nuumisaidi sigitema, siuyaonema gagaina. \ms1 Paulo Yerusalema goi siyoisi, // e itáoya kotu goi \mr (Guinuwa 21:18—26:32) \s1 Paulo Yemesa kidi taiyao situgúguna \p \v 18 E itomo Paulo kai taiyao kana Yemesa kagite. Ago Tomoya ana tomoyamoya liliudi nakae bogina sikaaiyaka. \v 19 E Paulo isiu ikauyagu tauyadi yaidi goi go, ivatowo ivatétala kaga liliuna ina paisewa goi Yaubada iguinuwedi Totuyoyowo yaidi. \p \v 20 E livalayana sinove, Yaubada ina togaga ana \w káeyana\w* sikamoitamoe go, Paulo silatuwoko kadi, \pm ‘Siyama, bogina kugite aivina tausani Diyuu yaidi goi bogina sinumisa. Ago amo tauyadi nava madi salau \w Yaubada ina Katukeda\w* sikabikaaonedoko. \v 21 E valem bogina sinove bego woi Diyuu madabokidi Totuyoyowo yaidi goi sikaaiyaka kom kuvatulukoidi itoboinedi Yaubada ina Katukeda boi Mosese ivinivini sikapipilave. Aiyuwoina kadi, \pi2 “Paulo idigodigo bego Diyuu natudiyao sakavaidi taabu siikupōidi be nakae ida sinapu taabu sisabookulīye.” \pm \v 22 Tauna bei manakaeda? Nakona vala bei sinove kom bogina kuma, tauna itoboineda tamo dogoi taguinuwe, e bei siyagoi ame talavaitayana moe talavaita polapola. \v 23 Tauna kom ame nakae kuguinūwe: Koroto adi taivasi yaima goi boi bogina sikatótula Yaubada yaina.\x † \xo 21:23 \xt Yoy 6:13-21.\x* \v 24 Ame korotoyadi adi taivasi kwabīdi kunavēdi Vada Kimaasabaina goi kosīu taiyao kokimasabēmi Yaubada yaina. Korotoyadi idi vininabeso yoguyogu maisadi kuemaisīdi bei itoboinedi toinidi kunudi siteuidi nakae atotulayana ana lovina, e bei tomota liliudi siyagoi talavaitayana bogina sinove moe talavaita polapola. Tauna bei siyagoi Yaubada ina Katukeda geya kwapipilaveyeta, go sem kom moitamo nakae Atukedayana goi kuketooiya dókana be nakae kukabiikaone. \pm \v 25 E moe nakae kuguinūwe go, Totuyoyowoyadi bogina sinumisa, manudi nava ima nuwonúwana tauna nakae boi bogina kalovina bego itoboinedi awoinu kaasalaidi yaubada polapola yaidi taabu sikakāika. Aiyuwoina ikaika taabu sinimnīm. Aitonina yoguyogu iwoina ma ikaikaina taabu sikakāika. Aivasina masisi goyogoyoina taabu siguuinūwe. Tauna adi leta bogina kagini, kalatuwokoidi nakae.’\x † \xo 21:25 \xt Gui 15:29.\x* \p \v 26 Tuwo moitamo Paulo itagona. Vanuwo itomo itáoya, ina korotoyadi ikabidi taiyao sina adi kimasaba Yaubada yaina sivatowo. Bogina sivatowo go, tauyana ina Vada Kimaasabaina ina kali goi isiu italavaita ava tuta adi kimavadayana bei silukavave baige itoboinedi idi vininabeso yoguyogu sikasaledi Yaubada yaina. Adi kimavadayana moe maliyalina ainima aiyuwo goi siguuinuwe. \s1 Paulo ana yóita Vada Kimaasabaina goi \p \v 27 E tutayana maliyalinayadi giyakainava bei sikavava, Paulo Vada Kimaasabaina ina kali sinaena goi ikaaiyaka go, Diyuu maniyedi Esiya parovinsi goi sima nakae sikaaiyaka, e Pauloyana sigite. E tutayana Vada Kimaasabaina ina kali sinaena goi Paulo sigite, gamodi sigoyo, tauna sina boda liliudi sidumwamwainidi bego sina tauyana siyoisi go, \v 28 siduduwo sidigo kadi, \pm ‘Komi \w Isileli tubunao\w*, ame korotoyana tomota liliudi asa liliudi goi ivatulukoidi bego kita ida bodao, Yaubada ina Katukeda be nakae ida Vada Kimaasabaina sikataedi! Gwa kogīte! Totuyoyowo ida Vada Kimaasabaina ina kali goi isiuyedi, tauna ikibaibaili! Kōma kovaitēma tayoisi!’ \m \v 29 Sinuwonúwana Paulo Totuyoyowo isiuyedi unana boi Totuyoyowo tayamo yoina Taropimo\x † \xo 21:29 \xt Gui 20:4; 2Ti 4:20.\x* guma Epeso Yerusalema goi sigite Pauloyana taiyao. Tuwo sitainasi; sinuwonúwana bego Paulo ikabi ime Vada Kimaasabaina ina kali goi isiuye. Tauna gamodi igoyo. \v 30 Tomota liliudi sinove, gamodi sigoyo, tauna silokoina sina Paulo siyoisi, sibiusalesale sinave Vada Kimasabainayana ina kali goi sibulaoduwe. Ikavava, mainao totom sikatunibode. \v 31 Niga bodayadi sipooikiki bego Paulo sikaumate go, livala tayamo ina \w Roma\w* idi tokatuwonaiyao adi tokalikumatana yaina bego Yerusalema goi boda liliudi sivapodepodeda. \v 32 Vala inove, mainao ina tovayaviyayao madi tovakumgoyao ikabidi, silokoina sisou sina bodayadi goi. E kidi go bodayadi sigite tokalikumatanayana mana tokatuwonaiyao simamaima, tuwo Paulo ana lauwoyana siyato. \p \v 33 Tuta amo goi tokalikumatana ima Paulo iyoisi go, ilovina bego ina tokatuwoinaiyao sima seni aiyuwo sikabidi Pauloyana siyowo. Siyowo ikavava, tomota ilumadadedi kana, \pm ‘Tauyana avatau? Ava goyo iguinuwe?’ \m \v 34 E bodayadi yaidi goi tomota maniyedi niyadi gagaidi goi idi nuwonúwana sitalavaitedi go, tomota maniyedi ituli ta nuwonúwana sitalavaitedi. E tokalikumatanayana geya itoboineyeta iyagoi nako livala moitamo tomota idi vapodepodeda pasina, tauna ilovina bego ina tovayaviyayao sima Paulo sikabi bego simwerae tovayaviyayao idi vada goi sisiuye, e bei amoko goi itoboinedi Pauloyana silumadadedoko. \p \v 35 E sime aitámana unana goi tovayaviyayadi sitáoya, Pauloyana sikabi sikavale unana bodayadi sigéona gagaina bego tauyana siyoisi. \v 36 Bogina koyagoi. Bodayadi boda gagaina sisabokuuliyedi, siiduduwo kadi, \pm ‘Tauyana kokaumate!’ \m \v 37 Bego Paulo sisiuye tovayaviyayao idi vada goi go, Pauloyana tokalikumatana ilatuwoko idigo kana, \pm ‘Siyagu e!’ \pm ‘Manakae?’ Tokalikumatanayana kaena. \m E Paulo idigo kana, \pm ‘Manakae? Kutagonegu tayamo dogoi alatuwokoim?’ \pm ‘Kom kukanagiriki ae? \v 38 Tauna kom tauyam guma Itipita geya ae? Boi tauyana ima lovina ikapipilave go, koroto ana badabada 4,000 yoidi Tokaumata\f ‡ \fr 21:38 \fk Tokaumata\ft : Ame Diyuu go, naipi giyaina yoina sikari adi kwama goi sivamou go, avatauwa neta latuwodi da Roma idi lovina, e naipiyana goi sikaumatedi. Ame tauyadi latuwodi Roma ina lovina ikavava go, sinuwonúwana bego itoboinedi aumata goi siguinuwe.\f* ikabidi ivakededi sina yoyowo goi. Tauna moe kom geya ae?’ Tokalikumatanayana kaena. \m \v 39 E kina Pauloyana idigo kana, \pm ‘Moe yau geya, go sem yau Diyuu tayamo guma Tasosi; moe Silisiya parovinsi sinaena. Asayana moe maa valena. E akawanoi makimaki yaim bego kutagonegu go, boda alatuwokoidi.’ \pm \v 40 ‘Dedevina’, tokalikumatanayana kaena. \m E kina Pauloyana aitámana goi itáoya, nimana ikaukeda tomota yaidi bego situgau. E situgau toina. Ikavava, \w ikanaiberiu\w* ilatuwokoidi idigo kana, \c 22 \pm \v 1 ‘Tamagowo be nakae segowo, konovēgu bei imi wowókana alawoiwoiye.’ \m \v 2 Ego Paulo niyana sinove \w ikanaaiberiu\w*, tauna situgau toina be sitaiyakekedoko. Tauyana idigo kana, \pm \v 3 ‘Yau \w Diyuu\w* guma Tasosi, moe Silisiya parovinsi sinaena. Ego ame asayana goi sivabibinigu go, Gameliyeli\x † \xo 22:3 \xt Gui 5:34-39.\x* ivatulukoigu bego \w Yaubada ina Katukeda\w* boi tubudao ivinidi, e ana kabikáwana akibobosidoko. Ago magu salau akasalegu Yaubada yaina nakae komi imi sinapu ame tuta. \v 4 Moe pasina \w Yeisu ina Kenao\w* ana tosabokuliyao avakaleyedi, nakae maniyedi guna lovina goi sikaumatedi. Guna vakaleyayana goi koroto be nakae vevina, ayoisidi be ayowóidi go, deri goi avaisiudi.\x † \xo 22:4 \xt Gui 8:3, 26:9-11.\x* \pm \v 5 \w Tonúwala\w* Toolagaina be nakae tomoyamoya madabokidi itoboinedi ame guna sinapuyana sikamoitamoe. Tauyadi leta siginidi, sedao Diyuu Damasiko goi adi leta, e sivinigu moe guna tagona ana Kenaoyana ana tosabokuliyao amoko goi ayoisidi. \pm Tuwo letayadi akabidi ikavava, ana Damasiko bego tosabokuliyadi ayoisidi nimadi ayowóidi amedi ameko Yerusalema goi, e bei adi liuna sibabane. \pm \v 6 E anonoina, dine nakae Damasiko bogina avakakana go, mavada gagaina yábana goi isou itapasigigu. \v 7 Itapasigigu go, akapusi asou poyapoya goi níyana tayamo anove ilatuwokoigu idigo kana, \pi2 “Saulo, Saulo, kaga unana kuvakaaleyegu? Moe tuwo kuyāto!” \pi2 \v 8 “Tomoya, kom avatau?” Yau kaegu. \pmo Tauyana idigo kana, \pi2 “Yau \w Yeisu\w* guma Nasareta kuvakaaleyegu.” \pm \v 9 E kidi go guna tovakitaunayao mavadayana moitamo sigite go, Tauyana ivaadigoigu niyana geya siyagoiyeta. \v 10 E yau adigo kagu, \pi2 “Guna Tomoya, kaga bei aguinuwe?” \pi2 “Kutāoya, kūna Damasiko goi kusīu. Amoko goi tomota tamo bei ilatuwokoim kaga liliuna bogina akawoim bei kuguinuwedi”, Tomoyayana kaena. \pm \v 11 E mavadayana ina tomoéyala gagaina pasina geya itoboineguta bei agita, tauna guna tovakitaunayao nimagu siyoisidi sivakedegu, e kana Damasiko. \pm \v 12 E tayamo koroto Damasiko goi ikaaiyaka yoina Ananiyasi. Tauyana koroto kaasalaina Yaubada yaina, nakae Yaubada ina Katukeda ikabiikaone. Aiyuwoina Diyuu liliudi amoko goi sikaaiyaka sikaodeedevine. \v 13 E kama Damasiko goi go, ame korotoyana ima kikigu goi itáoya ilatuwokoigu idigo kana, \pi2 “Siyagu Saulo, kugitāmna!” \pmo Mainao matagu bogina sidedevina, itoboinegu tauyana agite. \v 14 Tauyana kana, \pi2 “Tubudao idi Yaubada bogina ikinavem bei ina nuwonúwana kuyagoi, \w Tokibóbwata\w* kugite be nakae ina livala kunove. \v 15 Moitamo. Kom bei Tokibobwatayana ana totalavaita; e kaga liliuna bogina kuugitedi be nakae bogina kuunovedi bei kutalavaitedi tomota liliudi yaidi. \v 16 Tuwo ame tuta kaga kutuuyaosi? Kutāoya, Tauyana yaina goi kududūwo go, kutagōna tomota \w sisayoyoim|lemma="Sayóyova"\w* be nakae im goyo goi inikim.” \pmo Tuwo nakae aguinuwe. \pm \v 17 E akaluvila ana Yerusalema goi. Tuta tayamo akaaiyaka Vada Kimaasabaina sinaena goi akaawanoi go, nukotogu goi \w akalayáusa\w*. \v 18 Guna kalayausayana goi Tauyana agite ilatuwokoigu idigo kana, \pi2 “Da Yerusalema im talavaita yau manugu bei geya sikabikaoneyeta, tauna kutāoya woilīm Yerusalema kwalāve.” \pi2 \v 19 “Go Tomoya, kidi bogina siyagoigu bego boi yau guna lovina goi guna topaisewayao sina Diyuu idi kaba tugugunayao badabadaidi goi im tonumisayao siyoisidi, deri goi sivaisiudi go, sidabidi. \v 20 Aiyuwoina siyagoi bego tutayana im totalavaita Stiveni ikaikaina idaudau, yau nakae akaiyaka aatáoya ana tokaumatayao idi guinuwa akamoitamoe be nakae adi tanigo arugwausidi. Tauna neta ameko goi akaaiyaka, nakona bei nukotodi siwówana unana yau guna sinapu akaigavile, e bei sikabikaonegu”, \x † \xo 22:20 \xt Gui 7:58.\x* yau kaegu. \pmo \v 21 Go Tauyana idigo kana, \pi2 “Yau avamoleyem kuna aduwanau \w Totuyoyowo\w* yaidi, tauna, to kūna.”’ \p \v 22 E boda sitaaiyakeke ana kadókana ina livala Totuyoyowo manudi sinovedi. Tuwo gamodi sigoyo niyadi gagaina goi sidigo kadi, \pm ‘Ame korotoyana kokaumate! Geya itoboineyeta maa yawoina ikaaiyaka.’ \m \v 23 Ago bodayadi gamodi sigoyo toina, tauna siipodeda, adi tanigo siilavedi be nakae kaukau silavelave go, \v 24 tokalikumatana ina tovayaviyayao ilovinaedi idigo kana, \pm ‘Ida vada goi kovaisīu. Tauyana kodābi ana kadókana italavaita dókana, e bei tayagoi kaga pasina amo bodayadi madi egamogamogu siiduduwo bego ame tauyana takaumate.’ \m Tuwo moitamo Paulo sikabi, sikavale idi vada goi sivaisiu. \v 25 E tovayaviyayao búyala sikabi sime Paulo nimana siyowóidi. Ikavava, bego sidabi go, tovayaviya adi tovakumgo tayamo Paulo kikina iitáoya, tuwo kina Paulo ilatuwoko idigo kana, \pm ‘\w Roma ina lovina sinaena goi akaaiyaka\w*. E yau nava geya guna kotumo go, manakae? \w Roma\w* ina lovina itagona bego kodabigu gea geya?’ \m \v 26 E tovayaviya adi tovakumgoyana inove, tuwo ina ina tokalikumatana yaina italavaita idigo kana, \pm ‘Ame kaga bego kuguinuwe? Amo korotoyana Roma ina lovina sinaena goi ikaaiyaka!’ \m \v 27 E tokalikumatanayana ibala ina Paulo ilumadade idigo kana, \pm ‘Kulatuwokōigu, moitamo Roma ina lovina sinaena goi kwaaiyaka gea geya?’ \pm ‘U’, Pauloyana kaena. \m \v 28 Go kina tokalikumatanayana idigo kana, \pm ‘Yau mani gagaina goi aemaisa, e Roma ina lovina sinaena goi akaaiyaka.’ \pm ‘Go yau guna bíbina goi go, ima ame tuta Roma ina lovina goi akaaiyaka’, Pauloyana kaena. \m \v 29 Tauna tovayaviyayadi bego Paulo sidabi go, ina livala sinove, tuwo mainao madi matoita sibisilovamo. E kina go tokalikumatanayana nakae imatoita unana bogina iyagoi bego Paulo Roma ina lovina sinaena goi ikaaiyaka go, aiyuwoina iyagoi bego Pauloyana nimana bogina iyowóidi! \s1 Paulo ana wowókana // ilawoiwoiye Diyuu idi kotu goi \p \v 30 E vanuwo itomo, tokalikumatana latuwona iyagoi ava goyo kidi Diyuu sinuwonúwana Paulo iguinuwe. Tuwo Tonúwala Gagaidi be nakae \w Diyuu idi kotu\w* madabokina ilovinaedi sima situgúguna. Ago ina tovayaviyayao ilovinaedi sina Paulo sitaligei go, sikabi sime tauyadi matadi goi sivatáoe. Tuwo moitamo sina Pauloyana sikabi sime. \c 23 \m \v 1 E Paulo itáoya, kotu ana tolovinao ipotekavateedokoidi go, idigo kana, \pm ‘Segowo, yau nuwogu geya isabutukoeta; nakae yawoigu madabokiina goi aaketoiya nakae Yaubada latuwona.’ \m \v 2 E kina go \w Tonúwala\w* Toolagaina Ananiyasi gamona igoyo, tuwo tauyadi siitáoya Paulo kikina ilovinaedi kana, \pm ‘Paulo sopana kosāpi.’ \m Tuwo moitamo nakae sisapi. \v 3 Tuwo Paulo idigo kana, \pm ‘Kom topola! Yaubada moitamo bei isapim! Manakae? Moeko goi kuutusobu bego \w Yaubada ina Katukeda\w* goi kutakinoigu go, yau geya guna kotumo go, kulovina bego yau sisapigu ae? Moe nakae Atukedayana kukapiipilave!’\x † \xo 23:3 \xt Mad 23:27-28.\x* \m \v 4 E kidi go tauyadi Paulo kikina siitáoya sidigo kadi, \pm ‘Iyaa! Manakae? Bego Yaubada ina Tonúwala Toolagaina kutagiwoi?’ \m \v 5 Ago kina Pauloyana idigo kana, \pm ‘Segowo, geya ayagoiyeta bego tauyana Tonúwala Toolagaina. Neta ayagoi, e geya abobwareta geya. Moitamo. \w Gínina Kimaasabaina\w* goi Yaubada idigo kana, \b \pi3 “Imi tolovinao taabu kotagiiwoīdi.”’ \qr Tateta 22:28 \b \p \v 6 E Paulo igite toekotuyao moe boda aiyuwo, tayamo moe \w Sadusi\w*, aiyuwoina moe \w Parisi\w*. Tauna kotu sinaena iduduwo idigo kana, \pm ‘Segowo, yau Parisi tayamo. Tamagu nakae Parisi. Kai Parisi kalotuta tokámasa adi taoyamna manuna. Moe pasina tauna kotu ame ababane.’\x † \xo 23:6 \xt Gui 26:5; Pil 3:5.\x* \p \v 7 E Parisi be Sadusi Paulo ina bóbwara sinove, silivisi unana aumakimaki taoyamna manuna isowóduwo yaidi goi. \v 8 Bogina kuyagoi. Kidi Sadusiyadi sidigodigo bego tokámasa geya sitaoyamneta,\x † \xo 23:8 \xt Mad 22:23; Mak 12:18; Luk 20:27.\x* nakae \w anerose\w* be baloma geya sikaiyaketa go, kidi Parisi ame dogoiyadi aito sikamoitamoedi. \v 9 E bodayadi aiyuwo sipodeda gagaina go, Yaubada ina Katukeda ana tovatulukwanayao sikaaiyaka, tauyadi Parisi. Maniyedi sitáoya sikaugeogéona sidigo kadi, \pm ‘Ame korotoyana goi geya tayaamo goyo kagitebabane. Nakona moitamo baloma tayamo o anerose tayamo iivadigo.’ \m \v 10 E bodayadi madi egamogamogu sikaumakimaki, tuwo tokalikumatanayana imatoita bego Paulo siyoisi sikiupeupe. Tauna ina tovayaviyayao iduduwedi sisou sina boda nauyayanaidi goi Pauloyana sineboidi, sikavale sime idi vada goi sisiuye. \s1 Diyuu sipoikiki bego Paulo // sikaumate go, tovayaviya sinave Sesariya \p \v 11 E vanuwo itomo go, sabamgo Paulo ikaaiyaka, Tomoya isowóduwo tauyana kikina goi iitáoya idigo kana, \pm ‘Kwatepātu! Nakonakae Yerusalema goi bogina kutalavaitegu, e nakae \w Roma\w* goi itoboine bei kutalavaitegu!’ \p \v 12 E vanuwo itomo, \w Diyuu\w* maniyedi situgúguna silosinapu bego Paulo sikaumate go, toinidi sikanatamada be nakae sikatótula kadi, \pm ‘Taabu takakāika be nakae taabu tanimnīm ana kadókana Paulo takaumate. Neta nakae geya taguinuweyeta, Yaubada itoboine bei ikaumateda.’ \m \v 13 Ego tolosinapuyadi adi badabada moe 40, e tuwaina. \v 14 Ame tauyadi sitáoya sina Tonúwala Gagaidi be nakae adi tomoyamoya silatuwokoidi sidigo kadi, \pm ‘Kai bogina kakanatamada be nakae kakatótula bego geya tayaamo kaga bei kakani o kanim ana kadókana Paulo kakaumate. Ago neta nakae geya kaguinuweyeta, Yaubada itoboine ikaumatema. \v 15 Tauna ame tuta komi be nakae kotu ana tolovinao kōna tovayaviyayao adi tokalikumatana kolatuwōko Paulo ikabi ive komi yaimi goi go, tauyana kokatubau kami, \pi2 “Latuwoma bego Paulo ina bágala kalusaledoko.” \pmo E kai sem bei bogina kakatubayasi, e bei enao goi iwowoiwo kakaumate.’ \p \v 16 E nakae silosinapu go, Paulo doiyana ikaaiyaka, idi losinapuyana bogina inove, tuwo ina tovayaviyayadi idi vada goi isiu idi losinapuyana italavaite Paulo yaina. \v 17 E Paulo doiyanayana ina talavaita inove, tovayaviya adi tovakumgo tayamo iduduwe ima ilatuwoko idigo kana, \pm ‘Ame tubuwauyana kunāve tokalikumatana yaina; latuwona bóbwara tayamo ilatuwoko.’ \m \v 18 Tauna nakae tubuwauyana ikabi inave tokalikumatana yaina goi idigo kana, \pm ‘Deri ana tokaiyaka Paulo iduduwegu ana ikawanoi yaigu kana, \pi2 “Ame tubuwauyana kunāve tokalikumatana yaina; latuwona bóbwara tayamo ilatuwoko.”’ \m \v 19 E tokalikumatanayana nimana iyosale tubuwau nimana iyoisi go, sibala sina masigava goi bego aditava itoboinedi sibóbwara. Sibala sina, ilumadade idigo kana, \pm ‘Kaga latuwom bego kulatuwokoigu?’ \m \v 20 E tubuwauyana idigo kana, \pm ‘Kidi Diyuu madabokidi bogina sitagona kówasa bei sikawanoi yaim bego itomo aiyuwoina Paulo kukabi kunave Diyuu idi kotu manuna go, idi pola moe sidigodigo bego latuwodi tauyana ina bágala silusaledoko. \v 21 Tauna kom taabu kuunovēdi. Moitamo. Diyuuyadi koroto adi badabada 40, e tuwaina bogina silosinapu bego Paulo situyaosigau, bei ima, siláui. Tauyadi bogina sikanatamada bei sikatótula geya sikakáika be nakae geya sinimnim ana kadókana tauyana sikaumate. Go ame tuta bogina sikatubayasi go, im tagona situuyaosi.’ \m \v 22 Tauna tokalikumatanayana idigo kana, \pm ‘Kom kūna go, kaga liliuna bogina kulatuwokoigu geya vatau tayaamo kulaatuwōko.’ \m Tuwo tubuwauyana ina \v 23 go, tokalikumatana ina tovakumgoyao adi taiyuwo iduduwedi sima ilatuwokoidi idigo kana, \pm ‘Kōna guna tovayaviyayao adi badabada 200 be guna tovayaviyayao madi \w osi\w* adi badabada 70 be nakae guna tovayaviyayao madi gita adi badabada 200 kokatubayasidi bei itoboinedi ame sabamgokunu goi sina Sesariya. \v 24 Aiyuwoina Paulo ana \w osiyao|lemma="Osi"\w* kokabīdi bego isowoya, e itoboinemi mana dedevina konave gávana Pilikisi yaina.’ \fig Sabamgo goi da Roma idi tovayaviyayao Paulo sinave Sesariya goi|src="IB-04214psgr.tif" size="col" ref="23:23-25" \fig* \m \v 25 Ago leta tayamo igini ame nakae idigo kana, \b \pm \v 26 ‘Gávana Pilikisi, \mi Yau Kiladiyasi Lusiya leta ame agini iwo kom toolagaim yaim. \mi E uyagu. \mi \v 27 Moe korotoyana ameko goi Diyuu siyoisi. Giyakainava bego sikaumate go, yau magu tovayaviyayao kana tauyana Diyuu nimadi goi ayave unana livala anove bego tauyana \w Roma ina lovina sinaena goi ikaaiyaka\w*. \v 28 Aiyuwoina latuwogu ayagoi ava goyo tauyana iguinuwe bego kidi Diyuu siwowoko yaigu. Tauna tauyana akabi asouye anave idi kotu goi bego ina goyo sitalavaitedi anovedi. \v 29 Tauyana manuna ame ababane: Diyuu idi wowókana moe aumakimaki idi lovina manudi. Go geya tayaamo goyo sitalavaite anove bei ame tauyana itoboine ikámasa o deri goi ikaiyaka geya. \v 30 E tomota tayamo ima ilatuwokoigu Diyuu silosinapu bego tauyana sikaumate, tuwo mainao ame korotoyana aetune iwo yaim bego ina kotu kuguinuwe. Aiyuwoina ana towowokanayao alovinaedi siwo matam goi korotoyana ina goyo sitalavaitedi kunovedi. \mi Ame tauna.’ \b \p \v 31 E tauna nakae kidi go tovayaviyayadi adi tokalikumatana ina lovina sikabikaone, sitáoya sikatubayasi. Sikatubayasi ikavava, sina Paulo sikabi, e sabamgo ana madabokina siketoiya sinonoina asa Antipate. \v 32 E vanuwo itomo sisowóduwo Antipateyana goi. Ago tovayaviyayadi aedi goi siiketoiya sikaluvila sina idi vada Yerusalema goi go, kidi tovayaviyayadi madi osi aditava Paulo sinave Sesariya goi. \v 33 Sima Sesariya goi sisiu sina gávana ana leta sivini. Sivini go, nimana goi Pauloyana siyato. \v 34 E gávana ana letayana ikabi, ikatuyaivi. Ikatuyaivi ikavava, Paulo ilumadade idigo kana, \pm ‘Kom nako korotoim?’ \pm ‘Yau Silisiya korotoigu’, Paulo kaena. \m \v 35 Gavanayana idigo kana, \pm ‘Tutayana am towowokanayao nakae bogina sima ameko, e am kotu bei anove.’ \m Ikavava, ina tovayaviyayao ilatuwokoidi kana, \pm ‘Paulo kokābi konāve \w Erodi\w*\f ‡ \fr 23:35 \fk Erodi\ft : Ame Erodiyana ituli go, Erodi aiyuwoina boi iilovina Yeisu ina kámasa goi ituli. Ame Erodiyana sivayou Erodi Toolagaina. Iilovina boi Yeisu ina bíbina ana tuta (Mad 2:1-19). Erodi ina vada moe vada gagaina nakae kaausaraina. Deri nakae geya go, tuwo Paulo simatakavate nakae neta deri goi ikaaiyaka.\f* ina vada esaaesaina goi kovaisīu komatakavatedoko.’ \m Tuwo moitamo nakae siguinuwe. \c 24 \s1 Paulo itáoya gávana // Pilikisi matana goi kotu manuna \p \v 1 E maliyalina ainima bogina sikavava, kidi \w Tonúwala\w* Toolagaina, Ananiyasi, \w Diyuu\w* idi tomoyamoya maniyedi be nakae adi tobóbwara yoina Tetulo Yerusalema goi sisou siiwo sima Sesariya goi, e Tetuloyana bei gávana matana goi Diyuu idi wowókana Paulo manuna italavaitedi. \v 2-3 E bogina sima, gávana livala ietune ina bego Paulo ima. Tuwo tauyana ima go, kina Tetuloyana Paulo iwowoko idigo kana, \pm ‘Toolagaim Pilikisi, kom pasim tuta maanawena tuboina bogina kababane be nakae kaga liliuna im nanamsa goi bogina kuguinuwedi, e aba lovina ame ana dedevina manuna, tauna im guinuwa liliuna goi be nakae asa liliudi goi mama kauyagu gagaina im lovina kauyaone. \v 4 E geya itoboineguta bego tuta maanawena ayoisim go, akawanoi makimaki yaim bego mam mesayágana tuta kaakupina goi ima nuwonúwana kunovedoko. \v 5 Ame korotoyana kagite tobugoyo tayamo tomota liliuda yaida. Nakae ivanibiníbita asa liliudi goi livisi iguuinuwe Diyuu liliudi yaidi poyapoya ana madabokina goi. Ago tauyana kidi Nasareta taviileidi\f ‡ \fr 24:5 \fk Nasareta Taviileidi\ft : Ame Yeisu ina bodao yoidi tayamo. Yeisu guma Nasareta, tauna ina tosabokuliyao siduduwedi Nasareta taviileidi.\f* adi tovakumgo. \v 6-8 Aiyuwoina tauyana woi ipoikíkina bego Vada Kimaasabaina nakae ikibaibaili!\f ‡ \fr 24:6-8 \fk Vada Kimaasabaina nakae ikibaibaili\ft : Nakona tomwana 6 ana kaba lukavava, tomwana 7 madabokina be nakae tomwana 8 ana kaba vatowo goi Luke geya iginidita, go sem ituli ta tomota toinina ina nuwonúwana Luke ina gínina ikatusavi ame nakae: Latuwoma toinima ima lovina goi katakino 7 go, kina Lisiyasi tovakumgo ima nimama goi Paulo ineboima. 8 Go ina towowokanayao ilovinaedi sima kom matam goi sitáoya idi wowókana sitalavaitedi (Gui 21:27-28).\f* Moe nakae kagite, tauna tauyana kayoisi. Neta toinim kudovatusi, bei ina goyo kubabanedi nakae bogina kawowoko. Moe pasina tauna latuwogu ima wowókana kunovedoko.’ \m \v 9 E kidi Diyuu nakae Tetuloyana taiyao Paulo sikaugugusi. Kaga liliuna Tetuloyana italavaaitedi kidi sikamoitaamoedi. \p \v 10 Ago gavanayana ikaukede bego Paulo ibóbwara. Tuwo Paulo itáoya, Tetulo ina bóbwara ikatumapu idigo kana, \pm ‘Gávana, ayagoi tala maanawena goi kom kai Diyuu ama totakínona, tauna maagu uyáwana kom matam goi aatáoya kidi idi wowókana yau yaigu bei alawoiwoiyedi. \v 11-12 Guna uyáwana unana kom itoboinem tomota kulumadadedi bei kuyagoi bego kaga ame bei alatuwokoim moe mooitamoina. Diyuu geya tayaamo goyo sigitegu aguinuwe unana geya tayaamo tuta Vada Kimaasabaina goi o idi kaba tugugunayao goi o asa sinaena goi akaumakimaki Diyuu taiyao o livisi aguinuwe Diyuu yaidi goi. Geya itoboineguta dogoiyadi aguinuwedi unana maliyalina ana badabada yawou aiyuwo kaka mlida, atuko ana Yerusalema goi bego asakululu Yaubada yaina, tauna moe tuta kaakupina bego dogoiyadi aguinuwedi. \v 13 E dogoiyadi manudi ame tuta siwoowokoigu geya itoboinedita idi kiyakiyaya sikaiwoduwedi bei kugitedi kuyagoi moitamo abágala. \v 14 E ame akamoitamoe yaim bego yau \w Yeisu ina Kenao\w* ana tosabokuli tayamo. Kenaoyana ana tosabokuliyao kidi Diyuu sivayoudi taviileidi unana idi nuwonúwana goi Kenaoyana moe bágala. Kenaoyana goi yau ataimámina tubumao idi Yaubada yaina. Kaga liliuna \w Yaubada ina Katukeda\w* Mosese ivini be nakae kaga liliuna Yaubada ana \w tokabivalavala\w* boi siiginidi anuumisedi. \v 15 Aiyuwoina dogoi tayamo alootutae, e ame korotoyadi nakae silootutae. Dogoiyana moe Yaubada bei tokámasa ikaitaoedi, \w tokibóbwata\w* be nakae tokapipilova. \v 16 Moe pasina tuta liliuna yau nakae apoisógana bego Yaubada matana goi be nakae tomota liliudi matadi goi nuwogu geya isabutukoeta. \pm \v 17 E tala maanawena akaaiyaka ta kasa ta kasa goi go, talayadi sikavava, ama Yerusalema goi bego mani akaiguyauye tokai guna bodao Diyuu yaidi goi be nakae guna vininabeso akasale Yaubada yaina.\x † \xo 24:17 \xt Gui 11:27-30; Rom 15:5-28; 1Ko 16:1-4; 2Ko 8—9.\x* \v 18 Moe nakae Vada Kimaasabaina ina kali sinaena goi aguuinuwe go, sibabanegu. Go tutayana sibabanegu, yau bogina akimasabegu\f ‡ \fr 24:18 \fk Akimasabegu\ft : Ame Paulo iguinuwe unana boi ikaiyaka Totuyoyowo idi kasa goi taiyao sibailómwana, tauna kina ma baailina. Kidi Diyuu idi nuwonúwana neta Totuyoyowo taiyao sibailómwana, e tauyadi ma baailidi.\f* Yaubada yaina goi; boda taiyao geya, mge gagaina geya, go sem yau aguta sibabanegu. \v 19 E Diyuu maniyedi Esiya goi sima sivamgemge go, tauyadi itoboine ame tuta sikaaiyaka ameko. Neta madi wowókana yau yaigu, itoboinedi kom matam goi sitáoya yau guna goyo sitalavaitedi bei kunovedi. \v 20 Go kidi geya simaita, tauna ame korotoyadi kutagonēdi toinidi sitalavaita ava bágala yaigu sibabane boi \w Diyuu idi kotu\w* goi atáoya. \v 21 Geya tayaamo goyo itoboinedi sitalavaite, go sem dogoi tayamo toito itoboinedi sitalavaite. Moe boi aatáoya yaidi goi bóbwara tayamo moitamo aduduwo kagu, \pi2 “Tokámasa adi taoyamna manuna, tauna guna kotu ame tuta matami goi.”’\x † \xo 24:21 \xt Gui 23:6.\x* \p \v 22 E kina go Pilikisiyana Yeisu ina Kenao ana sinapu bogina iyagoidoko go, tuwo geya itakinoidita, go sem Paulo ana kotu ana tuta iupavile. Ivalilivedimo idigo kana, \pm ‘Tutayana tovayaviya adi tokalikumatana Lusiya Yerusalema goi isou ima, baige ami kotu bei alovinae.’ \m \v 23 Ago tovayaviya adi tovakumgo tayamo ilatuwuko idigo kana, \pm ‘Paulo komatakavatedoko go, tauyana taagonaina vada sinaena. Neta senao latuwodi siwo sivaite, taabu kosanaabodēdi.’ \p \v 24 E maliyalina maniyedi sikavava, Pilikisi ma monena Darusila, tauyana Diyuu, sima, e livala sietune ina bei Paulo ima. Tuwo ima go, numisa \w Guyau\w* \w Yeisu\w* yaina goi ivateteli sinove. \v 25 E tutayana Paulo ivatétala kibóbwata, tomota toinidi idi kabikúnuwo be nakae Yaubada ina takínona ana tuta ina sowóduwo manudi, Pilikisiyana bogina imatoita, tauna idigo kana, \pm ‘Ame tuta kom kūna. Ava tuta itoboinegu, bei aduduwemneim kuma kuvatetalamna.’ \m \v 26 Go tauyana latuwona Paulo mani ivini bego italigei. Moe pasina tuta liliuna Paulo iiduduwe inonoina bei taiyao sibobóbwara. \p \v 27 E nakae nakae siguuinuwe tala aiyuwo. E Pilikisiyana latuwona Diyuu ivauyaonedi, tauna Paulo ikalave deri goi ikaaiyaka. E tala aiyuwoyadi sikavava, Pilikisiyana isou go, ana katumapu itáoya. Ana katumapuyana yoina Posiyo Pesto. \c 25 \s1 Paulo ikawanoi // bego ina Sisa yaina kotu manuna \p \v 1 E tuwo Pestoyana ima Sesariya moe Yudiya parovinsi goi bego ina lovina ivatowo go, maliyalina ana badabada aito sikavava, ituko ina Yerusalema. \v 2 Ago Paulo ina kaiyaka deri pasina, tauna kidi \w Tonúwala\w* Gagaidi be nakae koroto gagaidi \w Diyuu\w* yaidi goi sima Pestoyana yaina, e Paulo ina goyo sitalavaitedi. Ago sikaugeogéona Pestoyana yaina \v 3 nakae sikawanoi makimaki kadi, \pm ‘Neta kukanuwoiyema ame nakae: Kulovina bego Paulo sietune ima Yerusalema goi kotu manuna.’ \m Moe latuwodi unana Diyuuyadi bogina silosinapu bego enao goi sitamumu, Pauloyana situyaosi, e bei ava tuta tovayaviya simememe, bei siyoisi sikaumate. \v 4 E tuwo Pestoyana idigo kana, \pm ‘Sesariya goi Paulo simataakavate. Yau giyakainava bei asou ana amoko, \v 5 tauna ava koroto gagaimi yaimi neta latuwomi, e kōma taiyao tasōu tāna Sesariya. Neta tauyana moitamo goyo iguinuwe, amoko goi ina goyoyana kotalavāite.’ \m \v 6 E tauyana Diyuu yaidi goi ikaaiyaka nakae maliyalina ana badabada ainima aito o yawou, taudi. Ikavava, tauyadi taiyao sisou sina Sesariya goi simasisi. Simasisi vanuwo itomo Pestoyana itáoya ina aba takínona ana kaba tusobu goi itusobu go, livala ietune ina bego Paulo sime. \v 7 E tuwo tutayana sime, kidi Diyuu Yerusalema goi sima tauyana sitaoyakobu go, idi wowókana madabokina moumoudi sitalavaitedi. Go idi wowokanayadi geya adi kiyakiyayamo. \v 8 Tuwo kina Paulo idi wowokanayadi ilawoiwoiyedi idigo kana, \pm ‘Moe nakae geya. Geya tayaamo kai Diyuu ima lovina \w Yaubada ina Katukeda\w* goi o Vada Kimaasabaina ina lovina o \w Sisa\w* ina lovina akapipilave geya.’ \m \v 9 E kina go Pestoyana latuwona Diyuu ikanuwoiyedi, tuwo Pauloyana ilatuwoko idigo kana, \pm ‘Paulo manakae? Kutagona bego tatuko tana Yerusalema goi bei maeko goi im kotu yau aguinuwe, gea tuwo?’ \m \v 10 Go kina Pauloyana idigo kana, \pm ‘Moe nakae geya! Yau ame Sisa ina kaba takínona goi bogina aatáoya! Ameko goi itoboinegu guna takínona ababane unana yau \w Roma ina lovina sinaena goi akaaiyaka\w*. Aiyuwoina geya tayaamo goyo aguinuwe Diyuuyadi yaidi goi! Moe kom nakae bogina kuyagoidoko. \v 11 Neta moitamo goyo tayamo aguinuwe go, goyoyana pasina itoboinegu akámasa, e dedevina, ámasa geya asiyaeyeta. Ago idi bobwarayadi siwoowokoigu geya aguinuwedita, tauna geya vatau tayaamo itoboine Diyuuyadi nimadi goi iyatoigu. Tauna akawanoi bego yau ana \w Roma\w* goi guna kotu Sisa inove!’ \m \v 12 Tuta amo goi kina Pestoyana ina tonanamsayao taiyao sibóbwara. Ikavava, idigo kana, \pm ‘Bogina kukawanoi bego Sisa am kotu iguinuwe, tauna bei kuna Sisa yaina am kotu manuna.’ \s1 Paulo itáoya // Agiripa matana goi kotu manuna \p \v 13 E maliyalina maniyedi sikavava, Tolovina Agiripa\f ‡ \fr 25:13 \fk Agiripa\ft : Ame tauyana yoina madabokina moe Erodi Agiripa. Tubuna moe Erodi Toolagaina (Mad 2). Tubuna vavina tayamo Diyuu, tauna Agiripayana Diyuu idi sinapu iyagoidi.\f* ma niuna Benise sima Sesariya goi bego gávana vau Pesto siuyaone. \v 14 E nava tabu sikaaiyaka go, Pestoyana ina Agiripa ilatuwoko Paulo ana kotu manuna idigo kana, \pm ‘Tayamo koroto deri ana tokaiyaka boi kina Pilikisi nava iilovina deri goi ikalave. \v 15 E tutayana Yerusalema goi akaaiyaka go, kidi Tonúwala Gagaidi be Diyuu idi tomoyamoya sima tauyana ina goyo sitalavaitedi. Go sikawanoi bego tauyana ámasa ibabane. \v 16 Go yau adigo kagu, \pi2 “Kai Roma ima sinapu goi toyogala geya katagoneyeta ámasa goi bego boda kavauyaonedi. Geya katagoneyeta ámasa goi ana kadókana tauyana ana towowokanayao taiyao sivaloboda be toyogala itoboine idi wowókana ilawoiwoiyedi.” \pmo \v 17 Tauna Diyuuyadi taiyao kama Sesariya go, geya akaimumuneta, go sem vanuwo itomo ama aba takínona ana kaba tusobu goi atusobu. Ikavava, guna tovayaviyayao alovinaedi sina korotoyana sikabi sime. \v 18 Sikabi sime go, tutayana ana towowokanayao sitáoya ina goyo sitalavaitedi, anuwonúwana bego idi wowókana goi goyo gagaidi bei sitalavaitedi go, niga geya. \v 19 E kidi Paulo taiyao sikaumakimaki go, idi kaumakimakiyana moe toinidi idi tapwaroro ana lovina manudi be nakae koroto tayamo yoina \w Yeisu\w* manuna. Korotoyana ikámasa go, Paulo igéona bego tauyana maa yawoina. \v 20 E yau geya ayagoiyeta manakaegu idi wowokanayadi bei adovatusidi bego ayagoidi. Tauna tauyana alumadade adigo kagu, \pi2 “Manakae? Kutagona bego kutuko kuna Yerusalema goi am kotu manuna, gea tuwo?” \pmo \v 21 Ago Paulo ikawanoi bego kamatakavate ana kadókana tokanayatanatoina Sisa itoboine ilovina. E tutayana ikawanoi, yau alovina bego ameko simatakavate ana kadókana itoboinegu aetune ina Sisa yaina.’ \m \v 22 E kina go Agiripayana idigo kana, \pm ‘Yau nakae latuwogu korotoyana toinigu anove.’ \m Pesto idigo kana, \pm ‘Dedevina, moitamo itomo bei tauyana kunove.’ \p \v 23 E tauna vanuwo itomo, Agiripa be Benise madi pasapasa naamalidi be madi gágasa sima aba tugúguna goi sisiu tovayaviya adi tokalikumatanayao be asa ina korotoyao gagaidi taiyao. Sisiu ikavava, Pesto ilovina bego Paulo sikabi sime. \v 24 Tuwo moitamo sina sikabi sime. Tutayana bogina sime, Pesto idigo kana, \pm ‘Tolovina Agiripa be nakae komi koroto gagaimi kokaaiyaka kai taiyao, ame korotoyana kogīte. Tauyana manuna Diyuu liliudi Yerusalema goi be nakae ameko Sesariya goi sima sikawanoi yau yaigu be nakae niyadi gagaidi goi siduduwo kadi, \pi2 “Tauyana geya itoboineyeta maa yawoina ikaaiyaka!” \pm \v 25 Go yau geya tayaamo goyo ababane iguinuwe bego ámasa itoboine. E tauyana toinina ikawanoi bego ina tokanayatanatoina goi kotu manuna. Tauna nakae yau alovina bego aetune ina. \v 26 Moe dedevina kwalave go, manakaegu bei tauyana ina goyo ida tomoya ana leta goi atalavaite? Geya tayaamo kaga itoboinegu agini. Moe pasina tauna tauyana akabi ame matami goi bego kodovatusiye go, latuwogu toina kom Tolovina Agiripa matam goi itáoya bei kudovatusi, e bei tutayana imi dovatusiyana ikavava, imi vaita goi itoboinegu ayagoi manakaegu ida tomoya ana letayana agini. \v 27 Bogina koyagoi. Neta tomota yoowonina aetune ina Sisa goi go, ana wowókana geya aetuneyeta, Sisayana manakaena bei ana wowokanayana iyagoi? Anuwonúwana moe yaluwo.’ \c 26 \m \v 1 E kina go Agiripa itugavila Paulo ilatuwoko idigo kana, \pm ‘Kom mam tagona bei toinim manum \w Diyuu\w* idi wowókana kulawoiwoiyedi.’ \m Tuwo Paulo itáoya nimana iyosale be ikatulagasi,\f ‡ \fr 26:1 \fk Nimana iyosale be ikatulagasi\ft : Ame Paulo iguinuwe bego tomota siyagoi ina lawoiwoi bei ivatowo.\f* e idi wowokanayadi ilawoiwoiyedi idigo kana, \pm \v 2 ‘Tolovina Agiripa, kom matam goi ame bei Diyuu idi wowókana liliudi alawoiwoiyedi. Tauna anuwonúwana guna dedevina bogina ababane \v 3 unana kom tonanamsa toina kita Diyuu ida sinapu be nakae ida kaumakimaki manudi. Tauna akawanoi makimaki yaim bego mam mesayágana go, kunovēgu. \pm \v 4 E tauna Diyuu madabokidi bogina siyagoigu bego guna tuta gómana yawoigu ima ame tuta yawoigu nakae. Moe yawoiguyana ana kaba vatowo goi guna bodao yaidi akaaiyaka go, niga Yerusalema goi akaaiyaka. \v 5 Tala maanawena bogina siyagoigu. Tauna neta Diyuuyadi sitagona, itoboinedi sitalavaitegu bego yau \w Parisi\w* tayamo.\x † \xo 26:5 \xt Gui 23:6; Pil 3:5.\x* Diyuu ida tapwaroro goi Parisi Yaubada ina Katukeda sikiboboosidoko. E yau boi nakae. \pm \v 6 Go ame tuta kom matam goi aatáoya Diyuu siekotuyegu unana alotuta bego kaga Yaubada boi ikaatotule tokámasa adi taoyamna manuna tubudao yaidi goi, bei iguinuwe. \v 7 Atotulayana manuna ada \w dala\w* yawou aiyuwo maliyalina be sabamgo goi Yaubada yaina sitaimámina go, siilotuta bego sibabane. Ame lotutayana manuna Diyuu siwowokoigu, guna Tolovina. \v 8 Komi Diyuu manakae imi nuwonúwana bego Yaubada geya itoboineyeta tokámasa ikaitaoedi? \pm \v 9 E moitamo yau Parisi tayamo, tauna anumisa bego nava Yaubada bei tokámasa ikaitaoedi go, tuwo boi mainao anuwonúwana \w Yeisu\w* guma Nasareta manuna geya itoboineyeta. Tuwo yau toinigu anuwonúwana itoboinegu magu salau apoikiki Yeisu guma Nasareta ana tosabokuliyao avakaleyedi.\x † \xo 26:9 \xt Gui 8:3, 22:4-5.\x* \v 10 Tuwo moitamo moe nakae Yerusalema goi aguinuwe. \w Tonúwala\w* Gagaidi agu lovina sivinigu, ana Yaubada ina kimasabayao badabadaidi ayoisidi amedi deri goi avaisiudi sikaaiyaka go, tutayana tauyadi sikaumatedi, e guinuwayana yau akamoitamoe. \v 11 Tuta liliuna yau ana idi kaba tugúguna tamo tamo goi tauyadi ayoisidi aliunedi. Tutayana aliunedi, apoikíkina akaugeogeonedi bego Yeisu sitagiwoi. Ago guna egamogamogu yaidi goi ivakaigaga toina, tauna avatapiyedi ana ituli ta kasa be ta kasa goi avakaleyedi. \pm \v 12 Nakae aguuinuwe go, tuta tayamo Tonúwala Gagaidi sitagonegu be nakae agu lovina sivinigu. Tuwo yau ana Damasiko goi bego Yeisu ina tosabokuliyao ayoisidi. \v 13 Guna tolovina, anonoina, bogina dine go, mavada tayamo yábana goi agite. Mavadayana gagaina, nakae níyala ana nínima ikalisave. E mavadayana isou ima yau be nakae guna tovakitaunayao itapasigima. \v 14 Itapasigima go, kakapusi kasou poyapoya goi, e níyana tayamo \w ikanaiberiu\w* ilatuwokoigu anove idigo kana, \pi2 “Saulo, Saulo, kaga unana kuvakaleyegu? Moe tuwo kuyāto! Ana kaigigita neta guna nuwonúwana kwapipilave, toinim im síkwana kulaini.” \pi2 \v 15 “Tomoya, kom avatau?” kaegu. \pi2 “Yau Yeisu kom kuvakaaleyegu. \v 16 Go moe nakae geya tuwaina kuguinūwe, go sem ame tuta to kutaoyāmo. Bogina asowóduwo yaim ame manuna: Avayokoim yau guna tovaita nakae yau guna totalavaita. Kaga bogina kuugitedi kutalavaitedi go, tuwaina kaga nava bei akaiwoduwedi yaim kutalavaitedi. \v 17 Bei aetunem kuna im bodao Diyuu be nakae \w Totuyoyowo\w* yaidi kutalavaitegu go, boda aiyuwokova nimadi goi bei ayavem. \v 18 Kutalavaitegu, e bei mamaníwana situgavile go, mavada simeko. Aiyuwoina Kaleya ina lovina sikalave go, Yaubada simeko. Moeko idi goyo adi nuwotao bei sibabane go, Yaubada ina bodao sisiukoidi, moe idi numisa yau yaigu goi Yaubada ikimasabedi kina ina bodao”, Tomoyayana kaena. \pm \v 19 Tauna guna tolovina Agiripa, Tomoyayana niyana yábana goi ima nakae ilatuwokoigu geya akapipilaveyeta, \v 20 go sem ana Damasiko goi agimitalavaita namliyeta ana da Yerusalema yaidi atalavaita. Niga Diyuu Yudiya madabokina goi be nakae Totuyoyowo yaidi goi ataalavaita. Ago guna talavaitayana goi alatuwokoidi adigo kagu, \pi2 “Kotugavīla go, Yaubada komēko. Ago guinuwa dedevidi koguinuwēdi. Guinuwayadi moe imi tugavila ana kaba kinana.”\x † \xo 26:20 \xt Gui 9:20,28-29.\x* \pmo \v 21 Ame dogoiyadi pasidi kidi Diyuu sima Vada Kimaasabaina goi siyoisigu. Ikavava, sipooikíkina bego sikaumategu. \v 22 Tauna amo tutayana go, ima ame tuta vaita Yaubada goi ababane. Moe pasina ame tuta aatáoya ataalavaita tomota liliumi yaimi, toosobumi be nakae toolagaimi. Go geya tayaamo livala vau atalavaite geya, go sem kaga nakae boi Yaubada ina \w tokabivalavalayao|lemma="Tokabivalavala"\w* be nakae Mosese boi nimatu sitaalavaite bei isowóduwo, e yau nakae ataalavaite. \v 23 Ame nuwonuwonayadi aba kaumakimaki: Neta kina \w Guyau\w* itoboine bei mamayuyu ibabane be ikámasa. Aiyuwoina neta Tauyana itoboine tokámasa yaidi goi igimitaoyamna go,\x †a \xo 26:23 \xt 1Ko 15:20.\x* ina taoyamnayana goi mavada valena bei italavaite Diyuu yaidi be nakae Totuyoyowo yaidi.’\x †b \xo 26:23 \xt Ais 42:6, 49:6.\x* \m \v 24 E Paulo ana wowókana nava ilawoiwooiyedi go, kina Pesto niyana gagaina goi idigo kana, \pm ‘Paulo, kom kuyaluwo! Sikuru isaki pasina kuyaluwo!’ \m \v 25 E kina go Pauloyana kana, \pm ‘Toolagaim Pesto, yau geya ayaluwoita geya, go sem livalayadi atalavaaitedi moe livala moitaamoidi; yau ma nukotogu atalavaaitedi. \v 26 Tolovina Agiripa itoboine ikamoitamoegu. Tauyana nakae magu katepatu aavadigo; ame dogoiyadi bogina iyagoidi. Ayagoidoko dogoiyadi geya itamogemogeyedita. Geya itoboineyeta itamogemogeyedi. Tomota liliudi matadi goi sisowóduwo! \v 27 Tolovina Agiripa, kom kunumisa bego Yaubada ina tokabivalavalayao sitalavaita Guyauyana manuna ae? Ayagoi kom kunumisedi.’ \pm \v 28 ‘Paulo, manakae? Kom bego bóbwara kaakupina goi kutamyabigu bego amalakeristiyani’, kina Agiripayana kaena. \m \v 29 E kina go Pauloyana idigo kana, \pm ‘Yau guna kawanoi Yaubada yaina bego bóbwara kaakupina goi o bóbwara maanawena goi kom kunumisa. Ago kom amta geya, go sem bego komi madabokimi ame tuta kotaiyaakekegu konumisa yau nakae go, latuwogu yówana ame nakae geya kobabanedita.’ \m \v 30 Tuwo tolovinayana ma niuna Benise be gávana be nakae tokaiyakoyao liliudi sitáoya sisowóduwo \v 31 go, toinidi sibobóbwara sidigo kadi, \pm ‘Amo korotoyana geya tayaamo goyo iguinuwe bei ámasa o deri itoboine ibabane.’ \m \v 32 E kina go Agiripayana idigo kana, \pm ‘Pesto, amo korotoyana neta geya ikawanoita bego ina \w Sisa\w* goi, e itoboine ana talígava ibabane.’ \c 27 \ms1 Paulo ina lokoina ina Roma tetelina \mr (Guinuwa 27:1—28:31) \s1 Oga Paulo isoowoyae itomava tetelina \p \fig Paulo ina Roma goi|src="Paul's 4th Journey GTP.pdf" size="span" copy="NTM Map Creator" ref="27:1—28:15" \fig* \v 1 E gávana Pesto ilovina kakailova kana Itali. Tuwo ina tovayaviyayao ilovinaedi sina Paulo be nakae maniyedi yoowonidi sikaaiyaka, sikabidi sinavedi ina tovayaviyayao andedi adi tovakumgo tayamo nimana goi siyatoidi. Tovakumgoyana yoina Yuliyo go, tauyana tovayaviya boda tayamo goi ikaaiyaka, bodayana yoina Tokanayatanatoina ina kaiyóita. \v 2 E oga tayamo ikaaiyaka moe da Adaramteno idi oga. Ogayana bei ikailova ina asa tamo tamo Esiya ana dadava goi. Tuwo ogayana goi kasowoya go, Aristako taiyao. Tauyana Mesadoniya\f ‡ \fr 27:2 \fk Mesadoniya\ft : Ame parovinsi tayamo.\f* korotoina guma Tesalonáika. E tuwo kakailova kalokoina. E sabamgo ana madabokina goi kaalokoina. \p \v 3 E vanuwo itomo kama Saidoni goi kavaiu. Kavaiu, kina Yuliyo Paulo ikubunuwe, tuwo itagone isou ina senao nuumisaidi yaidi bei simatakavate. \v 4 Niga go Paulo ikaluvilamna ima oga goi isowoyamna go, amoko goi kakailova kalokoina. Kaalokoina go, yágira koiboga itowo matama goi ima, tauna kavakanaiwo kana simla Saipiro nugonina goi kasayava kalokoina papana. \v 5 Saipiro kakalave osasa goi kalokoina dámana kayovasi Silisiya parovinsi goi be Pampíliya parovinsi goi kalokoina papana. Kalokoina papana kama Lukiya ana dadava asa Mira goi kavaiu. \v 6 Amoko goi kasou go, tovakumgoyana ilusala ava oga nakona bei ina Itali. Iilusala, tayamo ibabane, ogayana da Alekisandira\f ‡ \fr 27:6 \fk Alekisandira\ft : Ame asayana Itipita sinaena goi ikaaiyaka.\f* idi oga. Tuwo tauyana ima ilatuwokoima idigo kana, \pm ‘Komi kōna ogayana goi kosowōya.’ \m Tuwo moitamo kasowoya. Ikavava, aiyuwoina kakailova kalokoina. \v 7 E maliyalina badabadaidi goi manukaima kaalokoina go, kakúyuwo bego asa Kinido goi kavakakana. Kavakakana go, yágira koiboga matama goi ivabodema. Tauna kaváeo kana simla Kiriti bomatu dadavina goi kalokoina papana. E kama asa Salamone goi \v 8 go, kakúyuwo bego Salamoneyana goi kalokoina papana. Ego asayana kakalave kaseivata kalokoina vayavayali kama asa Laseya kakalave kaseivata. Kaseivata kalokoinabala kama asa kamoiuna tayamo. Kamoiunayana yoina Aba Vailówana Dedevina. \fig Kamoiuna yoina Aba Vailówana Dedevina|src="HK00369B.TIF" size="col" ref="27:8" \fig* \p \v 9 E ima kúyuwo goi ima tuta gagaina bogina kakavavaluge. Nakae \w Diyuu\w* idi \w Diyakímwana\w* ana tuta\f ‡ \fr 27:9 \fk Diyakímwana ana tuta\ft : Ame Diyuu siguinuwe tala tamo tamo. Ame youyuwoina moe Núwala Ana Maliyalina. Ame maliyalinayana goi Diyuu liliudi sidiyakímwana go, Tonúwala Toolagaina yoguyogu ikasaledi Yaubada yaina. Ame kasalayana goi tomota idi goyo goi inuwolidi. Tuta maniyena ame diyakimwanayana isowóduwo Septemba ana kaba lukavava goi go, tuta maniyena Okotomba ana kaba vatowo goi. Tupa Septemba nauyayana ina Pebuweri goi moe aba vailai.\f* bogina ikavava. Tauna tupa moe aba vailai. Tuwo Paulo ikatumatalidi \v 10 idigo kana, \pm ‘Tawou, kélava ame bogina agite neta ame asayana takalave go, takailova, e ida tupa bei igoyo toina. Kónana be nakae ida oga bei sitagau go, aiyuwoina maniyeda bei tavailai. Tauna, yau guna nuwonúwana bego taabu taakailōva.’ \m \v 11 Go kina oga ana kapiteni be nakae toni oga idi nuwonúwana ituli. Kidi latuwodi kakailova. Tuwo tovakumgoyana silumakikine bego itagona go, kakailova. Tauna tovakumgoyana Paulo ina livala geya inoveyeta. \v 12 E aba vailowanayana goi kakaaiyaka geya idedevineta neta kelavagoyo ana tuta goi. Tauna boda silovina kakailova. Tuwo kakailova go, kidi sinuwonúwana neta itoboinema kana asa Poinikisi goi kelavagoyo ana tuta kakaiyaka, moe bei dedevina. Unana Poinikisiyana aba vailówana dedevina Kiriti goi, nakae koibogayouya be kótala ikaonakoidi. \v 13 E yágira youya giyaina itowo, tuwo gelugelu sinuwonúwana kadi, \pm ‘E ame bogina ida yágira itowo. Takailōva tāna Poinike.’ \m Tuwo vailówana sibiu kakailova. Kakailova kalokoina, Kiriti goi kalokoina vayavayali. \v 14 Kalokoina vayavayali iii, e tuta giyaina asa goi ulibomatu\f ‡ \fr 27:14 \fk Ulibomatu\ft : Giriki niyadi ame yagirayana yoina Yurakilo.\f* gagaina ikalisou ima. \v 15 E ulibomatuyana isou ima oga ikauive. Tauna tokabikúnuwo geya itoboinedita siyovasiye. Tuwo sipoikiki geya, e nukotodi sitopa. Tauna yágira ivadauseseliyamoima. \v 16 E simla tayamo giyaina yoina Kauda nugonina goi kalokoina papana. Kaalokoina, itoboinema oga ina dingi kakitototo go, imoumou. \v 17 Gelugelu sikitototo ikavava, sibiu ima oga goi sikailagasi. Ikavava, oga ana yowoyówana sikabi, ogayana sikopaiwoli. Ego simatoita bego Suratisi tepanina goi oga bei itomava. Tauna naya gagaina isobu, e yágira ivadauseseliyamoima. \v 18 E aivaya gagaidi, oga ikaugavigavile. Ikaugavigavile, tuwo vanuwo itomo, gelugelu sitáoya oga ana kaidoda maniyedi sivatowo sisavedi. \v 19 Maliyalina aitonina goi ogayana ugeugena maniyedi toinidi nimadi goi sisavedi. \v 20 E maliyalina badabadaidi goi níyala geya kagiteyeta be nakae sabamgo utuna geya sisowoduwoita. Bou ivakaigaga toina. Tauna nukotoma sitopa ama yava manuna. \p \v 21 Bogina tuta maanawena geya kakaiketa. Tuwo Paulo itáoya ilatuwokoima idigo kana, \pm ‘Tawou, neta guna nuwonúwana boi mainao konove! Neta geya takailoveta go, neta Kiriti goi takaiyaka, e nakae ame mouyadi geya tababanedita be nakae geya tayaamo kaga itagau. \v 22 Go ame tuta alatuwokoimi kokatepātu! Oga kaka ame bei itagau go, komi yaimi goi geya kada tayaamo tomota bei ivailai geya. \v 23 Yau Yaubada ina kitom be nakae yaina asaakululu, e ina \w anerose\w* nuwobuna ietune ima yau matagu goi itáoya \v 24 ilatuwokoigu idigo kana, \pi2 “Paulo, taabu kuumatōita! Itoboine kom \w Sisa\w* matana goi kutáoya. Go kunōve! Yaubada bogina itagona bego kom be nakae oga ana tosowoyayao liliudi taiyao bei iyavemi.” \pmo \v 25 Tauna segowo, kokatepātu! Moitamo. Anumisa Yaubada yaina bego kaga liliuna ina anerose iidigedi nakae bei sisowóduwo. \v 26 Go itoboine ida oga simla tayamo goi itomava.’ \p \v 27 E sabamgo ana badabada yawou aito Adiriya osasaina goi yágira bogina ivadauseselima go, sabamgo yawou aivasina bunatoina goi gelugelu sinuwonúwana bego kai bogina mamaya kikina. \v 28 Tuwo yowoyówana tayamo sikabi, tayamo dadavina kainum sisiko. Ikavava, sikalisobuye isou ina négwasa goi bego niku sivakakone. Ikavava, sibiu siove; ova ana badabada 20 nakae. Tuta giyaina aiyuwoina yowoyowanayana sikabi sikalisobuye. E sibiu siove; ovayawou ovanima. \v 29 E gelugeluyadi simatoita kadi, \pm ‘Oga bei isasae ina gurewa goi itomava.’ \m Tauna sina oga valemli goi vailówana aivasi sikalisobuyedi go, sikawanoi idi yaubadayao yaidi bego vanuwo itomo wowóila. \p \v 30 E gelugeluyadi latuwodi sisiya. Tuwo sipola kadi, \pm ‘Kai bei kana vailówana oga matana goi kakalisobuyedi.’ \m Tuwo tutayana oga ina dingi sisoilave isou négwasa goi bego sisowoya, \v 31 Paulo igitedi. Tuwo ina tovakumgoyana be nakae tovayaviyayao ilatuwokoidi idigo kana, \pm ‘Neta amo korotoyadi oga goi geya sikaiyaketa, e komi geya itoboinemita bei ami yava kobabane.’ \m \v 32 Tuwo tovayaviyayaoyadi sina dingi ana búyala sikupoidi, e dingiyana idoiye. \p \v 33 E nobuyana nava matagougouna goi kina Paulo itáoya ikawanoi makimaki kai tosowoyayao yaima bego kakáika, idigo kana, \pm ‘Ame komi maliyalina ana badabada bogina yawou aivasi go, komi áika geya. Maliyalinayadi goi oga komataakavate go, geya kada tayaamo kaga dedevina kokáika geya. \v 34 Tauna akawanoi makimaki yaimi bego kokáika. Awoinu moe imi kaba yava nakae; itoboine yawoimi iyavedi. Bogina ayagoi geya vatau tayaamo yaimi goi bei ivailai geya.’ \m \v 35 E ibóbwara ikavava, \w beredi\w* ikabi liliuma matama goi ikauyagu Yaubada yaina. Ikavava, berediyana ikivisi ikáika, \v 36 e baige madabokima atema sipatu. Tuwo beredi kakabi kakáika. \v 37 Ego kai ama badabada oga goi moe 276. \v 38 E kakáika bogina gamoma, kana \w witi\w* madabokina sikesa kakabidi kalavedi sisou négwasa bego oga ikakapu. \p \v 39 E vanuwo itomo, gelugeluyadi sikandoyava asa sigite go, asayana geya sikinaneyeta. E kamoiuna tayamo sigite aolaoina dedevina. Idi nuwonúwana bego neta itoboinedi, oga siyave ina aolaoyana goi. \v 40 Tuwo vailówana sikupoidi sikalavedi. Ego kúnuwo boi sikabidi oga sinaena sisikoidi sikaaiyaka. E kunuwoyadi sitaligeidi sikabidi oga sikabikunui. Ago naya tayamo sikabi oga matana goi sivatáoe, e kalokoina kana aolaoyana manuna. \v 41 E ogayana ilokoina inonoina bego aolao goi kavaiu go, lamotaita kababane, ikalibilibilima kana tepanina goi katomava, e tauna nakae ikaaiyaka. E ogayana matana ikasa go, aivaya gagaidi sitalasa valemli sikauvisivisi. \p \v 42 E kidi go tovayaviyayadi idi nuwonúwana kadi, \pm ‘Koroto yoowonidi takaumatedi, govila bei sisiya.’ \m \v 43 E kina go tovakumgoyana latuwona Paulo iyave. Tuwo ina tovayaviyayaoyadi isanabodedi, e idi nuwonúwana geya itoboinedita siguinuwe. Ago tomota ilovinaedi idigo kana, \pm ‘Avatauwa komi neta aya koyagoi, e kovakūmgo kopēla kosōu négwasa goi kōna kokayalāga. \v 44 Go avatauwa neta aya geya koyagoiyeta, kovāmliya go, timba o oga konanina kokābi bei kokaivayavaya.’ \m E tuwo moitamo nakae kaguinuwe. Moe nakae madabokiima mama dedevina bogina kakayalaga. \fig Oga itomava, e tomota sikayalaga|src="IB-04218psgr.tif" size="col" ref="27:41-44" \fig* \c 28 \s1 Paulo ina kaiyaka Melite goi \m \v 1 Mama dedevina kakayalaga, e kidi toni kasa sima silatuwokoima kadi, \pm ‘Simla ame yoina Melite.’ \m \v 2 Ago toni kasayadi kai simataogeogema dedevina toina. Nakae siuyaonema be nakae ima yeu sidimili. Idi mataogaogayana moitamo dedevina. Amo tutayana ikuwokúwana, e gogou kakámasa. \v 3 E Paulo ina alova ipátuma. Ikavava, alovayadi imedi go, tutayana yeu goi iyatoidi, idimili, e moteta mana boláusa yeu yaviyavina pasina alovayadi sinaedi goi isowóduwo. Isowóduwo, Paulo nimana ikakavate. \v 4 E toni kasa sikandobala motetayana sigite Paulo nimana goi isaisaina. Tuwo taudiva sibobóbwara kadi, \pm ‘Amo korotoyana woi tokaumata tayamo. Moitamo négwasa goi geya ikamaseta go, tuwo ida yaubada Tokivavasa\f ‡ \fr 28:4 \fk Tokivavasa\ft : Ame da Melite idi yaubada tayamo yoina.\f* geya itagoneyeta tauyana bego ma yawoina ikaaiyaka.’ \m \v 5 Go Pauloyana nimana ikatusapisapi, e motetayana isou ina yeu goi go, kina mana dedevina, geya tayaamo kaga isowóduwo yaina. \v 6 E kidi toni kasayadi sidobala Paulo sigitegite go, situyáwata, sinuwonúwana kadi, \pm ‘Giyakainava bei wowona isápala o mainao imataginigini ikapusi isou poyapoya goi ikámasa.’ \p E tuta maanawena situyáwata geya, tuwo nukotodi sikatuvilavila kadi, \pm ‘Nakona tauyana yaubada tayamo.’ \p \v 7 E ame dadavayana goi aba lovina tayamo ikaaiyaka, moe asa ina tovakumgo yoina Popiliyo ina kaba lovina. Tauyana maliyalina aito goi iuyaonema be nakae imataogeogema. \v 8 E ame tutayana Popiliyoyana tamana ikatówana be nakae gamona iilokoina, tuwo kebana goi iimasisi. Tuwo Paulo isiu ina tamanayana igite, manuna ikawanoi Yaubada yaina. Ikawanoi ikavava, tauyana ibisikone, e iboboina. \v 9 E ikidedevine ikavava, boda liliudi simlayana goi Paulo valena sinove, tuwo madi vísiya sima Paulo yaina ikidedevinedi. \v 10 Aiyuwoina siwowoinema gagaina, tuwo tutayana bego kasowoya, e ma nimatooma sivalavema, madabokima bogina yoiyama. \s1 Paulo ina sowóduwo Roma goi \p \v 11 E tukówana aito simlayana goi bogina kakaiyaka. Moe kelavagoyo ana tuta. Amo tukowanayadi goi da Alekisandira idi oga nakae ikaaiyaka. Ogayana matana goi tokwalu lalavi\f ‡ \fr 28:11 \fk Tokwalu lalavi\ft : Ame tokwaluyadi yoidi Kasita be Polukisi.\f* sikaaiyaka. E tukowanayadi sikavava, ogayana goi kasowoya. \v 12 Kasowoya, kakailova kalokoina kana asa Serakiusa goi kavaiu kasou. Kasou, maliyalina aito amoko goi kakaaiyaka. \v 13 Maliyalinayadi sikavava, ogayana goi kasowoyamna kakailova kalokoina kana asa Regiyoni goi kavaiu kavailówana kamasisi. Kamasisi itomo, yágira youya itowo, tuwo kakailovamna kalokoina. Maliyalina aiyuwoina asa Poteoli goi kavaiu kasou. \v 14 Kasou, kayava kana asa goi semao nuumisaidi maniyedi kababanedi. Tauyadi siuyaonema gagaina go, sitagona idi vada goi kakaiyaka maliyalina ana badabada ainima aiyuwo. E moe nakae kana \w Roma\w*. \p \v 15 Ago sedao nuumisaidi Roma goi valema sinove, tuwo sima asa Apiyo ina kaba maketi goi be nakae asa Vada Ogaoga Aito goi sivalobodema. Ago kina Paulo igitedi, ikauyagu Yaubada yaina goi go, ikatepatu. \s1 Paulo Roma goi Diyuu yaidi // Yeisu valena italavaite \p \v 16 E kaketoiya kana Roma goi kasowóduwo. Kasowóduwo, tovayaviyayao adi tovakumgo itagona bego Paulo toinina ana vada goi ikaaiyaka go, tovayaviya tayamo ikaaiyaka Pauloyana imataakavate. \p \v 17 E maliyalina aito sikavava, koroto gagaidi \w Diyuu\w* yaidi goi iduduwedi sima. E tauyadi sima go, ilatuwokoidi idigo kana, \pm ‘Segowo, yau boi Yerusalema goi geya tayaamo goyo aguinuwe ida bodao yaidi goi be nakae tubudao idi sinapu geya tayaamo akapipilave go, to tuwo Diyuu siyoisibesoigu, e sinavegu da Roma nimadi goi siyatoigu, yau deri ana tokaiyaka. \v 18 Da Romayadi sikabigu sidovatusigu. Sidovatusigu ikavava, latuwodi bego sitaligeigu unana geya tayaamo goyo yaigu goi sibabane bei itoboinegu akámasa. \v 19 Nakae latuwodi go, kidi Diyuu geya latuwodi da Roma sitaligeigu, tauna idi nuwonúwana sitalavaite. E moeko goi baige akawanoi bego guna kotu \w Sisa\w* inove go,\x † \xo 28:19 \xt Gui 25:11.\x* geya bego ida bodao awowokoidi Sisa yaina geya, go sem bego kidi idi wowókana alawoiwoiye. \v 20 Moe pasina tauna aduduwemi koma agitemi. Latuwogu komi koyagoi nimagu siyowóidi kita \w Isileli tubunao\w* ida lotuta taoyamna pasina.’ \pm \v 21 ‘Kai geya tayaamo leta da Yudiya goi ima ilatuwokoima kom manum. Aiyuwoina geya tayaamo siyada ima kom italavaitem o ikaogoyoem geya. \v 22 Go kai latuwoma \w Yeisu\w* ina bodao taviileidi manudi im nuwonúwana kutalavaite, kanove. Valedi bogina kanove bego asa liliudi goi tomota sikaogoyoedi’, tauyadi kaedi. \p \v 23 E tuwo idi upa siyato. Niga maliyalinayana ima, e Diyuuyadi badabadaidi sima Paulo ana vada goi ivatulukoidi. Nobuyana giyaina ina lavilavi goi \w Vala Dedevina\w* ilumavivisi ame nakae: \w Yaubada ina kalibúbuna\w* italavaite be nakae \w Yaubada ina Katukeda\w* boi Mosese ivini be \w tokabivalavala\w* idi gínina goi ipoikíkina itamyabidi bego Yeisu moitamo \w Guyau\w*. \v 24 Go ina bóbwara goi maniyedi itamyabidi sinumisa go, maniyedi geya sinumiseta. \v 25 E Diyuuyadi madi kaumakimaki sisáwala sina. Ego mainao Paulo ina bóbwara tayamo ilatuwokoidi idigo kana, \pm ‘\w Baloma Kimaasabaina\w* boi nimatu tokabivalavala Aiseya goi ibóbwara moitamo tubumiyao yaidi go, komi ame tuta nakae. \v 26 Idigo kana, \b \qc “Kūna amo tomotayadi kulatuwokōidi kam, \qc ‘Bei kotaiiyakeka go, \qc geya koyagoiyeta. \qc Bei kogitagita go, \qc geya kogitadokoneta. \qc \v 27 Moitamo. Ame tomotayadi dabadi sikasa, \qc taiyadi sipatu \qc be nakae matadi sikibodedi, \qc govila bei matadi goi sigita, \qc taiyadi goi sinowo \qc be nakae nuwodi goi siyagoi, \qc bei situgavila, \qc e simekoigu akidedevinedi.’”\x † \xo 28:27 \xt Mad 13:14-15; Mak 4:12; Iyo 12:40.\x* \qr Aiseya 6:9-10 \b \pm \v 28-29 E tauna latuwogu komi koyagoi bego Yaubada ina yava bogina ietune ina \w Totuyoyowo\w* yaidi go, kidi moitamo bei sinove.’\f ‡ \fr 28:28-29 \ft Tomwana 29 nakona Luke geya iginiyeta, go sem tokaidámana tayamo toinina ina nuwonúwana igini. Tomwana 29 ame nakae: Paulo ibóbwara ikavava, kidi Diyuuyadi sina taudiva sikaumakimaki.\f* \p \v 30 E tala aiyuwo sinaedi goi Paulo toinina ana vada iiemaisi ikaaiyaka go, avatauwa neta sima sivadade, iuyaonedi. \v 31 Go avatauwa neta sima yaina, mana katepatu Yaubada ina Kalibúbuna italavaite tomotayadi yaidi. Aiyuwoina ivatulukoidi Tomoya Yeisu \w Guyau\w* valena manuna. Ago geya vatau tayaamo Paulo isanabode geya.