\id ACT \h Los Hechos \toc1 LI'EPA LAPIMAYE LAN APÓSTOLE \toc2 Los Hechos \toc3 Hch. \mt1 LI'EPA LAPIMAYE LAN APÓSTOLE \c 1 \p \v 1 Ima' Teófilo, quiniƚ'ehuo' coje'e. Joupa niniƚ'epo' anuli loje'e. Jiƚe loje'e nu'ipo' acuajmaica te ts'i'ic' lipangopa li'epa Jesús, te ts'i'ic' limuc'iyalepa jouc'a te ts'i'ic' luyaicopa lipepajnya mipa'a li'a ƚamats'. \v 2 Mipa'a Jesús fa'a li'a ƚamats', ai'a tepenufinnata al toncay lema'a, maƚe litine iƚque ixc'ai'ipola' li'apóstole, iƚne li'huijf'epola'. Iƚe litaiqui' lixc'ai'ipola' ma' itaiqui' cal Espíritu Santo. \v 3 Lixc'ai'ipola' toƚta'a Jesús joupa iteƚcopa, imapa, imaf'ina'ma, imuj'moxi pe lomana' jiƚne li'apóstole. Imuc'i'mola' ma' imaf'i'. Micoƚi oquej nuxans quitine, li'apóstole tixinyi Jesús ti'hua timujyoxi. Tipalaic'ola', tu'ila' te ts'i'ic' locuxeyalepa ȽanDios cal Cuecaj Rey. \p \v 4 Mimana' anuli icuxe'e'mola' timanenca al cuecaj quiƚya' Jerusalén. Aimiye'me. Ti'huaicoƚe ti'iƚa' to linespa ȽanDios. Timila': \p ―Joupa aimipolhuo' lo'iya. \v 5 Juan epo'iyalecopa aja'. Aimicoƚya, tepo'icom'molhuo' cal Espíritu Santo. \p \v 6 Mefoƚumma icuis'e'me Jesus, timiyi: \p ―MaƚPoujna, illanc' ixanuc' Israel, iƚna'a ƚitiné, ¿te ima' aƚtoc'i'monga', aimaƚcuxeconayaconga' locuenaye lan xanuc'? \p \v 7 Timila': \p ―Imanc' aimi'iya coƚsina' lo'iya. ȽanDios tixpic'e'ma te quitine lo'iya toƚta'a. Iƚque ts'ixina' ja'ni ticoƚ'ma o aimicoƚya. \v 8 Iya' camilhuo': Cal Espíritu Santo timuyohuo lema'a. Tipaxne'molhuo' imanc'. Tepi'i'molhuo' loƚmane aƚpalaico'ma iya'. Aƚpalaico'ma jifa'a liƚya' Jerusalén, jouc'a aƚpalaicota jahuay al distrito Judea, jouc'a ƚamats' Samaria, jouc'a ni petsi li'a ƚamats', xonca al culi'. \p \v 9 Lijoupa limipola' toƚta'a, mehuelojnyi li'apóstole, Jesús if'ajna'ma. Ilecona'ma anuli ƚummahuay. Aiquixingona'me. \v 10 Mif'aquinghua Jesús, tehuenaf'yi lema'a li'apóstole, icuaitsa oquexi' lan xanuc', afujca liƚpijahua'. Ecaxoƚai'me huejnca. \v 11 Timiyi: \p ―Imanc' ixanuc' Galilea, ¿te colahuenaf'copa lema'a? Joupa iƚonc'e'enapolhuo' Jesús, ileconapa lema'a. To jiƚta'a moƚsinyi lif'ajnapa lema'a, ma toƚta'a ticuaiyoconno maƚque Jesús. \p \v 12 Toƚta'a li'ipa mimana' jiƚpiya ƚijuala Olivo. Iƚque ƚijuala ahuejnca Jerusalén, to anuli kilómetro. Tama litine conxajya ticunni lane to'hua'ma iƚe lipiculi'. Lan apóstole ipailinanca, iye'me Jerusalén. \v 13 Icuaitsa Jerusalén itsuflai'me lajut'ƚ. If'ajli'me al toncay. Jiƚe lajut'ƚ ixa'huepá, imajmpá iƚne lan apóstole, Pedro, Juan, Jacobo, Andrés, Felipe, Tomás, Bartolomé, Mateo, Jacobo i'hua Alfeo, Simón jouc'a Judas, i'hua Jacobo. Iƚque Simón ai'a tihuej'ma Jesús anuli liƚpicuejma' lan xanuc' nocuapá: “Lunƚu'e'me ƚalamats'”. \v 14 I'i'ma anuli liƚpicuejma' lan apóstole, itine itine ti'hua tijoc'iyi ȽanDios. Jouc'a efot'ƚeyoƚtsi lacaƚ'no', iƚne liyejmalepá Jesús, jouc'a María qui'máma' Jesús, jouc'a lipimaye Jesús. \p \v 15 Iƚne ƚitiné Pedro ecax'ma, ipalaic'o'mola' lipimaye. Timana' to amaxnuj nuxans lefot'ƚeyoƚtsi. Timila': \p \v 16 ―Imanc' cunc'aipimaye, al Paxi Liniƚingiya tuya'e' linespa David, iƚe itaiqui' cal Espíritu Santo. David uya'a'ma lo'eya Judas, iƚque ƚi'huaj'me'mola' lan xanuc' li'noƚ'me Jesús. Joupa enanƚpa iƚe loya'apa al Paxi Liniƚingiya, toƚta'a ticuicomma. \v 17 Iƚque Judas anuli illanc' ninc'apóstole, anuli laƚpenic'. \v 18 Judas li'epa iƚe lixcay i'najtsempa, epenuf'ma al tomí, i'naco'ma anuli ƚamats'. Jiƚpe iƚquiya ecanghuaitsi, untaf'ma licu'u, ipanni ƚipucuiyale. \v 19 Jahuay nomana' Jerusalén icuej'me li'ipa. Iƚque ƚamats' ƚi'napa Judas ecui'im'me Aceldama. Iƚe lataiqui' iƚtaiqui' iƚne lan xanuc', tuhuaƚquemma cuftine: Ƚamats' cajuats'. \p \v 20 Pedro ti'hua tipalaic'ola' liƚejmale, timila': \p ―Tuya'e' iƚe al je'e lan Salmo liniƚingiya: \q1 Tipanenni quituca' lejut'ƚ iƚque cal xans. \q1 Nij naitsi nopajnconaya. \m Jouc'a tuya'e': \q1 Iƚque, iƚe lipenic', ti'eƚa' ocuena. \p \v 21 ’Fa'a timana' laƚpimaye, iƚne laƚejmale malihuejyi ƚaƚPoujna Jesús jifa'a li'a ƚamats'. \v 22 Mepo'iyale Juan, aƚejmalepá iƚne anuli. Litine lileconnapa lema'a ƚaƚPoujna Jesús, laƚpo'noponga' caƚtuca', ti'hua aƚejmale. Itsiya aƚ'huijf'e'me anuli iƚne. Ma' anuli luya'a'me: Imaf'inapa Jesús, aƚsimpá. \p \v 23 Ifaquim'mola' oquexi' lan xanuc' naitsi lolijya iƚe lanic'. Iƚne loquexi' anuli cuftine José Barsabás, ƚocuena cuftine Matías. Iƚque José ƚacui'impa Justo. \v 24 Ijoc'i'me ƚaƚPoujna Jesús, timiyi: \p ―MaƚPoujna, ima' mimetsaicola' te ts'i'ic' liƚpicuejma' jahuay lan xanuc'. Oxina' te ts'i'ic' laƚpicuejma'. Jifa'a timana' oquexi' laƚejmalepá. Ima' joupa o'huijf'epa anuli. Aƚmuc'itsonga' naitsi iƚque. \v 25 Aƚ'eƚe anuli laƚpenic' ninc'apóstole. Toƚta'a lipenic' Judas. Ipo'nopa i'huapa pe lotsepá lif'as quixcay xanuc'. \p \v 26 I'e'me naitsi coc'aiƚmaiya. Ec'aiƚmaita Matías. Limbamaj nuli lan apóstole epenuf'me. \c 2 \p \v 1 Icuaitsi litine al juic Pentecostés. Maƚe litine lan apóstole jouc'a liƚejmale efot'ƚe'moƚtsi anuli. \v 2 Icuej'me tuna'e' lema'a, to mi'hua'ma ujfxi cahua'. Jiƚpe lajut'ƚ tocomma imanna ƚona'apa. \v 3 Ixim'me to ƚipaƚ cunga ixc'if'moxi, ipanenni anuli anuli ƚiƚjuac iƚniya. \v 4 Cal Espíritu Santo icuxe'e'mola' liƚpicuejma'. Tu'ila' te ts'i'ic' minesyacu. Ipango'me ipalai'me ituca' cataiqui'. \p \v 5 Iƚne ƚitiné liƚya' Jerusalén timana' axpela' lan xanuc' judío tixantseyi quiƚjuic. Iƚne quiyouyomma ni petsi li'a ƚamats', tihuejcoyi ȽanDios. \v 6 Icuej'me tuna'e'. Icuaiyunca pe lomana' lan apóstole jouc'a liƚejmale. Aiquiƚsina' te qui'ipa. Tama ocuena ocuena liƚtaiqui' jahuay iƚniya icuec'e'me lonespa lan apóstole. \v 7 Tocomma tipailo liƚpicuejma', ixpailij'mola'. Ticuayi: \p ―Iƚne nopalaipá quiyouyomma Galilea. \v 8 Illanc' aƚmajnliyota ituca' ituca' ƚalamats', ocuena ocuena laƚtaiqui'. Itsiya, ¿te qui'ipa? Jahuay illanc' aƚcuec'ela' iƚniya lonespa. \v 9 Fa'a ja'ni ninc'iPartia, ninc'iMedia, ninc'Elam, ja'ni caƚouyomma ƚamats' Mesopotamia, o Judea, o Capadocia, o Ponto, o Asia, \v 10 o Frigia, Panfilia, Egipto, jouc'a ƚamats' Libia, iƚe ahuejnca liƚya' Cirene, ja'ni Roma aƚpiƚya' aƚcuai'me al juic, ja'ni aƚmana' ma ninc'ijudío, o ja'ni ocuena laƚraza, lihuejcoyi ƚilenDios lan judío, \v 11 ja'ni aƚmana' ninc'iCreta, o aƚmana' ninc'Arabia, tama ituca' ituca' caƚouyomma, ocuena ocuena laƚtaiqui', itsiya jahuay aƚcuec'eyi iƚne lopalaipa. Aƚcuejyi tipalaiyi ƚaƚtaiquí. Tuya'ayi al cueca' lo'epa ȽanDios. \p \v 12 Iƚne lan xanuc' miquimf'eyi tocomma tipailo liƚpicuejma'. Tixhueƚcoyi juaiconapa. Ticuayi: \p ―¿Te qui'icopa toƚta'a liƚtaiqui' iƚniya? \p \v 13 Ocuenaye ixoco'me, ticuayi: \p ―Iƚne nopalaipá joupa imeyojpola'. Ixnapá juaiconapa al ts'ej vino. \p \v 14 Limbamaj nuli lan apóstole jouc'a Pedro enaj'moƚtsi locuenaye lapimaye nomana' jiƚpe, ecaxoƚai'me. Pedro ipalai'ma ujfxi, ipalaic'o'mola' lefoƚya, timila': \p ―Capalaic'olhuo' jahuay imanc' olafot'ƚeyoƚtsi fa'a Jerusalén. Hualca imanc' noƚmana' fa'a olamats' Judea, locuenaye imanc' ocuena colamats'. Itsiya cami'molhuo', cuhuaƚc'e'e'molhuo' iƚe li'ipa. ¡Aƚquimf'eƚa'! \p \v 15 ’Imanc' toƚcuayi: Iƚnu'hua lan xanuc' joupa imeyojpola'. A'ij ƚinca loƚnespa. Itsiya apuqui'iya. Le'a apelƚa 'hora. \v 16 Itsiya i'ipa to luya'apa Joel cal profeta. Iƚque uya'apa toƚta'a ti'i'ma, inespa: \q1 \v 17 ȽanDios tuya'e': \q1 Iƚna'a ƚitiné, ai'a tijou'ma li'a ƚamats', iya' cumme'ma ƚai'Espíritu. \q1 Lan xanuc' ni petsi lomana' li'a ƚamats' tepenuf'me. \q1 Loƚnaxque' camijcanó jouc'a loƚnaxque' cahuats'la, tuya'a'me laifnu'iyacola'. \q1 Litine lolamijcanó tixim'me laifmuc'iyacola', \q1 lipuqui' litojpola' xanuc' tipaiyo'me, iya' capi'i'mola' quiƚpaiyo. \q1 \v 18 Lan xanuc' jouc'a lacaƚ'no', pe nalimetsaicopa iya' iƚPoujna, \q1 iƚniya tepenuf'me ƚai'Espíritu, tuya'a'me laifmiyacola'. \q1 Ma' iya' cumme'ma ƚai'Espíritu, ticuaita pe lomana' iƚniya. \q1 \v 19 Lan xanuc' tixim'me acueca' laifmuc'iyacola' fa'a li'a ƚamats'. \q1 Tehuenaf'le al toncay lema'a tixim'me al cueca'. \q1 Tixim'me to lajuats', jouc'a ƚunga, jouc'a juaiconapa quicuxis. \q1 \v 20 Ƚalapalai'enga' timufc'o'ma. Cal mut'ƚa ti'i'ma to lajuats'. \q1 Tijouƚa' ti'iƚa' toƚta'a ticuaihuo jiƚe Litine ȽanDios. \q1 Jahuay tixim'me acueca' Litine iƚe; acueca' juaiconapa lo'eya ȽanDios. \q1 \v 21 Naitsi nojoc'iya ȽanDios, naitsi noxa'hueya titoc'iƚa', iƚque ƚinca tunƚu'ma. \p \v 22 ’Imanc' ixanuc' Israel, aƚquimf'eƚa' laifnu'iyacolhuo': Cal xans Jesús ƚas Nazaret ma ȽanDios epi'ipa limane, toƚta'a imuj'moxi ma' anDios. Iƚque Jesús li'huamma icuaitsi pe loƚmana', i'e'ma al cueca', i'e'ma ma to lo'eya ȽanDios. Toƚta'a imuc'ipolhuo' naitsi ƚummepa. Joupa oƚsina' iƚe li'ipa. \v 23 Lijou'ma i'i'ma ma to quixina' ȽanDios lo'iya, ma to lixpic'e'ma. Iƚque cal xans Jesús ȽanDios icupa, epi'ipolhuo' imanc'. Imanc' oƚcu'me icuaitsi quiƚmane ts'iƚpenic'. Toƚmila' lan xanuc', iƚne pe aimihuejcoyi ȽanDios: “Tonlapaƚts'ijntsa lancruz”. Toƚta'a qui'ic' imanc' oƚma'apá. \v 24 Lijou'ma ȽanDios imaf'i'ina'ma. Aiquipo'nohuo quimac'. Unƚu'e'ma. Lamaya aiqui'ic' culiqui nulemma. \v 25 Li'ipa to linespa David mipalaicojma Jesús, tuya'e': \q1 Iya' aiximpa lo'iya, ƚaƚPoujna aimaƚpo'noya caituca'. \q1 Itine itine aƚmajm'me anuli, iƚque tipa'a al c'a camane, aƚtoc'i. \q1 Ailopa'a caƚspaic'eya. \q1 \v 26 Toƚta'a caxina amaf'ca ƚainunxajma'. \q1 Cuya'a'ma: Iya' tixoqui neta juaiconapa. \q1 Aixina' cuyaico'ma al c'a jouc'a laicuerpo. \q1 Tijouƚa' laipitine fa'a li'a ƚamats' cunxaj'ma tixoj'ma neta. \q1 \v 27 Iya' ƚai'alma aimaƚpo'noya pe lomana' lamizhua. \q1 Iya' o'huexi, ima' aiPoujna, aƚtoc'i'ma, laicuerpo aimihuet'ƚya. \q1 \v 28 Iya' aixina' laif'eya, joupa aƚmuc'ipa, culij'ma laipitine. \q1 Capajn‑na'ma pe lofpa'a, ima' toxhuai'ni'ma laixojcoya neta. \p \v 29 ’Cunc'aipimaye, lapi'iƚa' lane capalaic'o'molhuo' al cuajmaica cataiqui'. Imanc' joupa oƚsina' li'ipa ƚaƚtatahuelo David. Iƚque imanapa, temuya. Lipu'hua tipanenni fa'a liƚya' Jerusalén. \v 30-31 Iƚque David aprofeta. ȽanDios u'i'ma lo'iya. Joupa epi'ipa cataiqui' imipa: \q1 Ima' lofcuxeya aimijouya. \q1 Ima' ti'i'ma itatahuelo cal Cristo iƚque ƚaifnummeya ticuxeƚa'. \m David aiquimenc'ejma iƚe litaiqui' ȽanDios limipa. Ixina' lo'eya ȽanDios, ipalaico'ma lo'iya cal Cristo, ticua timaf'ina'ma. Toƚta'a li'ipa. Iƚque cal Cristo ƚi'alma ȽanDios aiquipo'nohuo nulemma pe lomana' lamizhua, licuerpo aiquihuet'ƚqui. \v 32 Iƚque cal Cristo maƚque Jesús, ȽanDios imaf'i'ina'ma, itsahue'enanni. Jahuay illanc' aƚsimpá imaf'inapa. \v 33 ȽanDios qui'Ailli' cal Cristo imi'ma: “Capi'i'mo' cal Espíritu Santo. Tommeta pe lomana' laixanuc'.” Toƚta'a li'ipa. ȽanDios if'ac'enapa lema'a, epi'ipa toƚta'a limane. Iƚque Cristo joupa ummepa cal Espíritu Santo. Imanc' aƚquimf'enga' laƚpalaipa, lahuelonginga' laƚ'ejma'. Toƚta'a maƚcuxenga' cal Espíritu. \v 34 David a'i quif'aqui lema'a. Maƚque tuya'e': \q1 ȽanDios tipalaic'o ƚaiPoujna, timi: “Tocutshuai'ma jifa'a al c'a camane. \q1 \v 35 Topanehuo fa'a, iya' mi'hua culiquila' lo'epo' laic'. \q1 Tijouƚa' ima' tocuxena'mola'.” \p \v 36 ’Imanc' ixanuc' Israel; itsiya jahuay imanc' toƚcuec'eƚe iƚe li'ipa. Iƚque Jesús imanc' olapaƚts'ijmpá lancruz, ȽanDios imetsaicopa aƚPoujna, imetsaicopa cal Cristo. \p \v 37 Licuej'me iƚe lataiqui' ecajm‑maitsi lataiqui' liƚpicuejma', icuaitsi ƚilunxajma'. Ixhueƚconca juaiconapa. Icuis'e'me, timinnila' Pedro jouc'a locuenaye apóstole: \p ―¿Te caƚ'eyacu? Imanc' cunc'aƚpimaye lu'itsonga'. \p \v 38 Pedro timila': \p ―Toƚsuej'menca. Toƚnesle: “Al ƚinca iƚque Jesús aCristo”. Tepo'intsolhuo' anuli anuli imanc'. ȽanDios tiƚonc'e'e'molhuo' loƚjunac'. Tepi'im'molhuo' cal Espíritu Santo. Joupa inespa toƚta'a ȽanDios. \v 39 Itsiya toƚta'a timila' jahuay nojoc'ipola'. Timilhuo' imanc', timila' loƚnaxque', jouc'a timila' iƚniya nomana' aculi'. \p \v 40 Lijoupa limipola' toƚta'a, Pedro ti'hua tipalaic'ola' xonca. Ti'hua tixc'ai'ila', tixa'huela', timila': \p ―Aimolihuej'mola' lan xanuc' nomana' itsiya. Iƚne aimihuejyi al ƚijca lipene ȽanDios. \p \v 41 Iƚe litine lan apóstole jouc'a liƚejmale epenufim'mola' to afanej mil lan ts'e capimaye, iƚne epenufpá litaiqui' Pedro epo'im'mola'. \v 42 Jahuay lapimaye tihuejyi lomuc'iyalepa lan apóstole. Tiyejmaleyi, titoc'iyoƚtsi. Ti'eyi to Jesús lixc'ai'ipola' li'apóstole. Tefot'ƚeyoƚtsi, tixquec'iyoƚtsi ƚa'i, titeji. Tijoc'iyi ȽanDios. \p \v 43 Iƚniya ƚitiné jahuay lan xanuc' tixpaic'eyi ȽanDios. Ailopa'a natets'ipa ȽanDios. Lan apóstole ti'eyi al cueca'. Timuc'innila' lan xanuc' lipepaxi ȽanDios. \v 44 Jahuay iƚne naihuejcopá Jesús i'e'e'moƚtsi anuli. Timiyoƚtsi: \p ―Maipima, ƚai'huexi iya' ima' o'huexi jouc'a. \p \v 45 Ja'ni ƚamats', ja'ni ocuena quiƚ'huexi, pe ts'iƚ'hueca ticujyi. El tomí lolijpa teca'nennila' lapimaye pe ailopa'a quiƚ'hueca. \v 46 Itine itine tiyeyi al cuecaj xoute', tefot'ƚeyoƚtsi. I'ipa anuli liƚpicuejma'. Jouc'a tefot'ƚeyoƚtsi ƚilejut'ƚi. Jiƚpe titeji ƚa'i lixquetsufiya. Ƚinca tixoqui quileta titetsoyi anuli. \v 47 Tix'najtsi'iyi ȽanDios. Locuenaye xanuc' tetenƚcocola' liƚ'ejma'. Itine itine ƚaƚPoujna Jesucristo tunƚu'ela' lan xanuc'. Toƚta'a ixpepola' lapimaye, tefot'ƚeyoƚtsi anuli. \c 3 \p \v 1 Anuli litine iye'me al cuecaj xoute' Pedro jouc'a Juan. I'ipa al fanej hora. Maƚpe lan xanuc' tijoc'iyi ȽanDios. \v 2 Jiƚpe ticutsu anuli cal coxo. Toƚta'a lipajnta. Itine itine tiƚcuai'emma ƚunaj xoute', pe lopa'a al puerta lacui'impa: Xonca Lilange. Jiƚpe cal coxo tixahue'ela' tepi'inni quitomí iƚne lan xanuc' mitsuflaiyi al xoute'. \v 3 Ixim'mola' Pedro jouc'a Juan mitsuflaiyi al xoute', ixahue'e'mola' tepi'iƚe quitomí. \v 4 Pedro jouc'a Juan ehuelonc'e'e'me li'a. Pedro timi: \p ―Ima' alahuelojntsonga'. \p \v 5 Cal xans i'e'ma to limi'ma. Ticua: “Lapi'i'ma caitomí”. \v 6 Pedro timí: \p ―Iya' ailopa'a caitomí, ni huata ni axpe'. Ƚinca catoc'i'mo'. Cajoc'i'ma Jesús ƚas Nazaret, iƚque tixaƚ'metso'. Ima', ¡totsahuenni! ¡To'huaƚa'! \p \v 7 Pedro i'noƚ'e'e'ma al c'a quimane. Ecaxu'ma. Aiquicoƚ'ma i'ina'ma quiƚpujfxi li'mitsi', jouc'a licoxac' qui'mitsi'. \v 8 Iyuf'conni, ecax'ma, ipango'ma i'hua'ma. Itsuflai'me al xoute' iƚque jouc'a Pedro y Juan. Ti'hua iyuf'conni, tix'najtsi'i ȽanDios. \v 9 Jahuay lan xanuc' nomana' jiƚpiya ixim'me ti'hua, icuej'me tix'najtsi'i ȽanDios. \v 10 Imetsaico'me, ticuayi: “Iƚca'a cal xans micutsu ƚunaj xoute' jiƚpe al puerta lacui'impa: Xonca Lilange, tixa'hue quitomí. Itsiya, ¿te qui'ipa? Itsiya ti'huanghua.” \p \v 11 Jiƚpe al cuecaj xoute' ƚipinujnca Salomón efot'ƚe'moƚtsi lan xanuc'. Iximpá cal coxo joupa ixaƚconapa, tecaxc'o nolojmay Pedro y Juan, i'noƚila' iƚniya. Ticuayi: “¿Te qui'ipa lixaƚcopa?” \v 12 Pedro lixim'mola' lan xanuc' lefoƚya timila': \p ―Imanc' cunc'ixanuc', oƚtatahuelo Israel, ¿te aicoƚcueca li'ipa? ¿Te calahuelojncoponga' illanc'? ¿Te aga illanc' caƚtuca' aƚ'e'epa ti'huaƚa' iƚque cal xans? ¿Te aga illanc' xonca lihuejcoyi ȽanDios, toƚta'a lapi'iponga' laƚmane aƚsaƚ'meƚe jiƚca'a cal xans? A'i. \v 13 Ma ȽanDios i'epa iƚta'a al cueca' itsiya. Iƚque ilenDios laƚtatahueló Abraham, Isaac y Jacob jouc'a ilenDios laƚ'aillí, itsiya imuc'ipolhuo' joupa imetsaicopa Jesús i'Hua. Imuc'ipolhuo' joupa imetsaicopa ixhuai'nipa lipenic', iƚe lanic' lepi'ipa ti'eƚa'. Maƚque Jesús imanc' oƚcupá icuaitsi limane ƚincuxepa Pilato. Pilato ipic'a tux'masnaƚa', imanc' aicoƚcuac', oƚcuanac'epá. \v 14 Imanc' oƚsa'hue'me Pilato tux'masnaƚa' ƚocuena cal xans, iƚque cal cuej quinma'ahuale. Jesús, cal Paxi Xans, cal Ƚijca Xans, imanc' aicoƚcuac', aicolapenufi. \v 15 Imanc' oƚma'a'me Jesús, maƚque ƚalapi'iponga' laƚpitine. ȽanDios imaf'i'inapa, ipa'apa pe lomana' lamizhua. Jahuay illanc' laƚejmalepá aƚsimpá imaf'inapa. \v 16 Aƚ'huaiyijnyi Jesús. Aƚsina' ja'ni aƚnesco'me lipuftine Jesús, ȽanDios tixaƚ'me'ma cal coxo. Toƚta'a li'ipa. Maƚque Jesús aƚtoc'iponga' aƚ'huaiyijnle toƚta'a, toƚiya imanc' toƚsinyi iƚca'a cal xans joupa ixaƚconapa, ailopa'a quicuana. \p \v 17 ’Cunc'aipimaye, aixina' li'ipa. Litine loƚma'apa Jesús imanc' aicoƚsina' naitsi iƚque. Jouc'a aiquiƚsina' iƚne nicuxepolhuo'. \v 18 Ma ȽanDios enant'ƚipa litaiqui', iƚe loya'apa lam profeta. Jahuay iƚniya uya'a'me titeƚco'ma cal Cristo. \p \v 19 ’Itsiya toƚsuej'menca iƚe loƚ'epa. Toƚpai'iƚe loƚpicuejma'. Toƚta'a ȽanDios tiƚonc'e'ena'molhuo' loƚjunac', tunxac'i'molhuo', tipaxne'molhuo'. \v 20 ȽanDios joupa u'ipolhuo' tumme'e'molhuo' cal Cristo. Ja'ni toƚsuej'menanca, ƚinca tumme'econa'molhuo' Jesús, maƚque cal Cristo. \v 21 Iƚque copa'a pu'hua lema'a, i'huaijma ticuaitsi litine jahuay tilajnla' al c'a, ti'iƚa' al ts'e lema'a, al ts'e li'a ƚamats'. Toƚta'a linespa ȽanDios. Li'ipa lipaxi profeta uya'a'me iƚe litaiqui' ȽanDios. \v 22 Moisés inesco'ma cal Cristo locuaicoya fa'a li'a ƚamats'. U'ipola' laƚtatahueló lo'iya, timila': \q1 ȽanDios ƚoƚPoujna tepi'i'molhuo' anuli cal profeta. \q1 Iƚque aƚ'onƚcota to iya', ti'i'ma anuli ƚoƚpiƚya' xans. \q1 Iƚque toƚquimf'e'me, tolihuejco'me jahuay lomiyacolhuo'. \q1 \v 23 Naitsi aimihuejma, iƚque tenaj'ma nulemma, aimi'econayacola' anuli lixanuc' ȽanDios. \p \v 24 ’Ipangocopa Samuel jahuay lam profeta uya'a'me ma' anuli lo'iya. Itsiya enanƚpa luya'apa. \v 25 Imanc' inaxque' lam profeta, ti'i'ma tolapenuf'me iƚe al c'a lonescopa iƚniya. ȽanDios litine lipalaic'opa Abraham timi: “Tipajnta anuli nopaxneyacola' lan xanuc' ni petsi lomana' li'a ƚamats'. Ima' ti'i'ma itatahuelo iƚquiya.” Maƚe lataiqui' ȽanDios epi'ipola' loƚtatahueló jouc'a epi'ipolhuo' imanc' tolapenufle. \v 26 ȽanDios lijoupa lepi'ipa ƚi'Hua lipenic', umme'ma ate'a pe loƚmana'. Umme'ma tipai'itsolhuo' loƚpicuejma' anuli anuli imanc', toƚta'a aimoƚ'econa'me lixcay, ȽanDios tipaxne'molhuo'. \c 4 \p \v 1 Mipalaic'ola' lan xanuc' Pedro y Juan jiƚpe icuaitsa lixanuc' cal cuecaj ca'ailli', jouc'a ƚincuxepa capaluc' xoute', jouc'a lan xanuc' saduceo. \v 2 Ixinim'mola' Pedro y Juan timuc'iyaleyi, icuej'me iƚne micuayi: “Al ƚinca timaf'ina'me lamizhua; joupa imaf'inapa Jesús.” Aiquetenƚcocola' iƚe lonespa Pedro y Juan. \v 3 I'noƚim'mola', i'nicontsola' lacarza, timajntsa jiƚpe iƚe lipuqui'. Joupa if'acoƚaipa. Ticuayi: “Mouqui lipa'a'mola'. Aƚcuxecotola'.” \v 4 Axpela' lan xanuc' noquimf'epá linespa Pedro y Juan i'huaiyijmpá Jesús. Ixpe'mola' lapimaye. Joupa i'i'ma to amaquej mil, ma le'a axanuc'. Timana' jouc'a lacaƚ'no'. \p \v 5 Li'ipa quitine efot'ƚe'moƚtsi jiƚpe Jerusalén iƚne lincuxepá lan xanuc' jouc'a lan tsilaj xanuc' noxpijpá lataiqui', jouc'a lomxiye nomuc'iyalepá locuxepa ȽanDios. \v 6 Jiƚpe icuaitsa cal cuecaj ca'ailli' Anás, jouc'a Caifás, Juan, Alejandro y locuenaye lixanuc' cal cuecaj ca'ailli'. \v 7 Icuxem'mola' lilepaluc' tilecontsola' Pedro y Juan. Icuai'entsola', ecaxum'mola' petsi lefot'ƚeyoƚtsi. Timinnila': \p ―Imanc' oƚsaƚ'mepá cal coxo. ¿Naitsi lepi'ipolhuo' coƚmane? ¿Te cuftine iƚque? \p \v 8 Pedro ixim'ma cal Espíritu Santo ticuxe lipicuejma'. Timila': \p ―Imanc' cunc'incuxepá jouc'a imanc' noƚspijpá lataiqui', \v 9 itsiya licuis'enga', aƚminga': ¿Te coƚtoc'icopa cal coxo? ¿Te qui'ipa joupa ixaƚconapa? \v 10 Cu'i'molhuo' li'ipa. Ti'iƚa' coƚsina' jahuay imanc' jouc'a jahuay laƚf'as xanuc' Israel. Illanc' aƚjoc'i'me Jesucristo, ƚas Nazaret, ma' iƚque Jesús imanc' olapaƚts'ijmpá lancruz, ȽanDios imaf'i'inapa ipa'anapa pe lomana' lamizhua. Cacua: Aƚjoc'ipá iƚque. Toƚta'a ixaƚconapa iƚca'a cal xans fa'a tecaxu. Tolahuelojnyi, ailopa'a quicuana. \v 11 Maƚque Jesús copa'a “… ƚapic ƚetets'impa nolanc'epá lajut'ƚ”. Imanc' moƚƚanc'eyi lajut'ƚ aicoƚshuico'me. Itsiya “… joupa i'ipa xonca ƚaicuicoya, iƚque ƚapic xonca tilanc'e ƚaitaƚ, aimecangeya lajut'ƚ”. \v 12 Ailopa'a cocuena ƚalunƚu'eyaconga'. Jifa'a li'a ƚamats' ni petsi lomana' lan xanuc', ja'ni tijoc'iƚe Jesús, tinescoƚe lipuftine, tunƚul'me. Ocuena aimi'iya munƚu'eyacola'. \p \v 13 Iƚne noquimf'epá lonespa Pedro y Juan ixinim'mola' aimixpailiquila', ticuayi: “Iƚne ni naitsi xanuc'. Aiquiƚsuec'. Iƚsina' aƚtalai'e'enga'. ¿Te qui'ipola'?” Ticuayi: “Iƚne iyejmalepá Jesús”. \v 14 Ailopa'a quimicona'mola'. Ixim'me cal coxo jouc'a Pedro y Juan tecaxoƚanna. Iƚque joupa ixalconapa. \v 15 Ummem'mola' ƚuna. Ipalaic'o'moƚtsi ts'iƚpenic'. \v 16 Ticuayi: \p ―¿Te caƚ'eyacu? ¿Te caƚmiyacola' iƚne lan xanuc'? Jahuay nomana' fa'a liƚya' Jerusalén joupa iƚsina' juaiconapa acueca' li'epa. Aimi'iya maƚnesyacu: A'ij ƚinca. \v 17 Ma le'a aƚcuxe'e'mola', aƚmi'mola': “Aimoƚpalaicocona'me Jesús. Aimoƚnesco'me lipuftine.” Toƚta'a lan xanuc' nomana' ocuenaye quiƚeloƚya' aimicuejyacu li'epa iƚniya. \p \v 18 Ijoc'im'mola' Pedro y Juan titsuflaiconanca. Timinnila': \p ―Aimoƚpalaicocona'me Jesús. Aimoƚmuc'iconayale'me litaiqui'. Aimoƚnescona'me lipuftine. \p \v 19 Pedro y Juan italai'e'me, timinnila': \p ―¿Te coƚcuayacu imanc'? ¿Te ts'ipic'a ȽanDios? ¿Ja'ni lihuejco'molhuo' imanc' o lihuejco'me ȽanDios? \v 20 Illanc' aimi'iya maƚtaƚi'eyacoƚtsi laƚco. Iƚe laƚsimpa, laƚcuejpa, aluya'a'me, alu'i'mola' lan xanuc'. \p \v 21 Icuxe'econam'mola' Pedro y Juan. Timinnila': \p ―Ja'ni ti'hua toƚpalaicoyi Jesús aƚteƚ'mi'molhuo'. Tonƚenƚe. \p Aimi'iya miteƚ'minyacola'. Jahuay lan xanuc' iximpá acueca' iƚe li'ipa, tix'najtsi'iyi ȽanDios. \v 22 Cal xans ƚixaƚconapa a'ij camijcano, joupa ixhuaita oquej nuxans y xonca ƚemats'. \p \v 23 Joupa ux'masquinampola' Pedro y Juan ipailinanca, icuaitsa pe lomana' liƚpimaye. Uya'a'me linespa lixanuc' cal cuecaj ca'ailli' jouc'a lan tsilaj xanuc' noxpijpá lataiqui'. \v 24 Licuej'me toƚta'a jahuay iƚniya lapimaye ipango'me ijoc'i'me ȽanDios, timiyi: \p ―MaƚPoujna, illanc' oxanuc'. Ima' olanc'epa lema'a, olanc'epa li'a ƚamats', olanc'epa ƚaja, olanc'epola' jahuay lomana'. \v 25 Ƚaƚtatahuelo David joupa lu'iponga' lofnespa ima' manDios. Micuxe cal Espíritu Santo lipicuejma' David, iƚque ticua: \q1 Lan xanuc', iƚne pe aimimetsaicoyi ȽanDios, ixtuc'o'moƚtsi, ixpic'epa ti'e'me nixpiya. \q1 \v 26 Lan rey, iƚne nocuxepá jifa'a li'a ƚamats', joupa itsolinamma, tixtuleyi. \q1 Nocuxepola' lan xanuc' efot'ƚepoƚtsi anuli, \q1 tifuli'i'me ȽanDios, tifuli'i'me cal Cristo, iƚque ƚummepa ȽanDios. \p \v 27 ’Ma' aƚinca toƚta'a li'ipa jifa'a liƚya'. Efot'ƚepoƚtsi cal rey Herodes, jouc'a Poncio Pilato jouc'a lipiƚya' xanuc', jouc'a laƚxanuc' iƚne ixanuc' Israel. Iƚniya jahuay ixtuc'o'me cal Paxi ƚo'Hua Jesús, iƚque no'epa lopenic' lomepi'ipa, iƚque ƚo'Huijf'epa ima'. \v 28 Iƚniya naixtulepá tocomma to quiƚtuca' tixpic'eyi lo'eyacu. A'i quiƚtuca' mixpic'eyi, ma' ima' ocuxe'e'mola' lo'epa, ima' joupa oxpic'epa lo'iya. \p \v 29 ’Ima' maƚPoujna, itsiya aƚsa'huehuo' aƚtoc'itsonga'. Toquimf'etsola' nalixtuc'oponga', iƚne aƚminga' cataiqui', illanc' oxanuc', ima' malanDios. MaƚPoujna, lapi'itsonga' caƚpujfxi aimaƚspailij'monga', ti'hua luya'a'me lotaiqui'. \v 30 Illanc' aƚnescocona'me Jesús lipuftine, iƚque cal Paxi ƚo'Hua ni'epa lopenic' lomepi'ipa. Ma' aƚnescoƚe iƚque lipuftine, ima' ti'huaƚa' lomane, toxaƚ'metsola' lafcualƚay, tomuc'itsola' lan xanuc' al cueca' lof'epa, to'eƚa' to aimi'iya mi'eyacu lan xanuc'. \p \v 31 Lijoupa lijoc'ipa ȽanDios ixim'me tifenna lajut'ƚ pe lafoƚyomma. Lapimaye nomana' jiƚpe cal Espíritu Santo icuxe'mola' liƚpicuejma' jahuay iƚniya. Lijou'ma aiquiƚsina' caxpaiqui'. Ti'hua tu'iyaleyi litaiqui' ȽanDios. \p \v 32 Jahuay iƚniya no'huaiyijmpá Jesús ti'e'eyoƚtsi capic'a. Ailopa'a nonesya: “Iƚe ai'huexi ma' iya' caituca'”. Jahuay ticuayi: “Maipima iƚta'a ƚai'huexi jouc'a o'huexi”. \v 33 Lan apóstole ti'hua tuya'ayi: “Aƚsimpá ƚaƚPoujna Jesús joupa imaf'inapa, ipanamma pe lomana' lamizhua”. A'i ma le'a micuayi, jouc'a ti'eyi al cueca'. ȽanDios juaiconapa itoc'i'mola' jahuay iƚniya lapimaye. \v 34 Iƚne no'huaiyijmpá Jesús aimehue'ela', ni' anuli. Lapimaye ts'iƚ'hueca, ja'ni amats' o ajut'ƚ, ticujyi. Al tomí lolijpa ti'hua'ayi pe lomana' lan apóstole. \v 35 Teto'ennila' jiƚpe liƚ'mitsi' iƚniya. Iƚe al tomí teca'nennila' lapimaye pe aiquiƚ'hueca. \p \v 36 Tipa'a jiƚpe anuli ƚapima cuftine José. Lan apóstole ecui'i'me Bernabé. Iƚe laftine tuhuaƚquemma: Ƚaixoc'ipola' quileta lipimaye. Iƚque qui'huayomma ƚamats' Chipre. Cal te'a qui'ahuelo aLeví. \v 37 Bernabé icuj'ma anuli ƚemats', itaic' al tomí lulijpa. Eto'e'mola' liƚ'mitsi' lan apóstole. \c 5 \p \v 1 Jiƚpe pe lomana' lapimaye tipa'a anuli cal xans cuftine Ananías. Jouc'a ƚipeno Safira icuj'me ƚamats'. \v 2 Al tomí lulijpa Ananías ipa'a'ma, lipanenni i'hua'a'ma, eto'etsola' liƚ'mitsi' lan apóstole. Ticuanƚe jahuay itaipa al tomí, a'ij ƚinca. Ƚipeno ixina' li'epa ƚipe'ailli'. \v 3 Pedro timí: \p ―CumAnanías, ¿te comepi'icopa lane ƚonta'a Satanás? Iƚque icuxepo' jiƚpe lopicuejma'. Oxpic'epa tofel'mi'ma cal Espíritu Santo. Omiƚonc'epa lomulijpa al tomí. \v 4 Iƚque ƚomemats' ai'a tocuj'ma, ¿ja'ni ima' cotuca' aimoxpic'e te lof'e'eya? Lijoupa locujpa, al tomí lomulijpa, ¿te aico'huexi? Ima' cotuca' oxpic'epa aƚfel'mitsonga'. Metets'ipa ȽanDios, a'i malatets'inga' illanc' ninc'ixanuc'. \p \v 5 Licuej'ma iƚe lataiqui' Ananías ecangenni ƚamats', ima'ma. Licuej'me lan xanuc' toƚta'a li'ipa jahuay ixpailij'mola' juaiconapa. \v 6 Lamijcanó itsolinca, iju'eco'me asábana licuerpo Ananías, itai'me emitsa. \p \v 7 Uyai'ma afanej hora. Icuaiyunni ƚipeno ƚamizhua Ananías. Iƚque aiquixina' iƚe li'ipa ƚipe'ailli'. \v 8 Pedro icuis'e'ma, timi: \p ―Alu'iƚa'. ¿Te aƚinca toƚta'a i'najtse'empolhuo' loƚcujpa ƚolamats'? \p Timi: \p ―Toƚta'a aƚ'najtse'emponga'. \p \v 9 Pedro timi: \p ―Imanc' loquexi' oƚnefopá olahuaipá cal Espíritu Santo. Toquimf'eƚa'. Icuaicona'me lamijcanó nemihuo'me ƚope'ailli'. Titsolof'que liƚ'mitsi'. Joupa icuai'me ƚunaj puerta. Tileco'mo' ima'. \p \v 10 Aiquicoƚ'ma. Ƚaca'no' ecanghuaitsi imac' jiƚpe li'mitsi' Pedro. Itsuflai'me lamijcanó ixim'me joupa imanapa. Itai'me emitsa jiƚpiya lemi'e'huo'me ƚipe'ailli'. \v 11 Lapimaye, iƚne lefot'ƚepola' ȽanDios, jouc'a jahuay lan xanuc', licuej'me iƚe li'ipa ixpailij'mola' juaiconapa. \p \v 12 Lan xanuc' nomana' jiƚpiya ixim'me axpe' acueca' lo'epa lan apóstole, ixinim'mola' mi'eyi to lo'eya ȽanDios. Jahuay iƚne lan apóstole tefot'ƚeyoƚtsi pe lopa'a al cuecaj xoute', jiƚpe ƚinujnca cuftine Ƚipinujnca Salomón. \v 13 Locuenaye aiqui'onƚila' to iƚniya lan apóstole, tixpailiquila'. Lan xanuc' ticuayi: “Acueca' lo'epa, acueca' ac'a liƚpicuejma' iƚniya”. \v 14 Toƚta'a xonca axpela' i'huaiyijm'me ƚaƚPoujna. Ixpe'mola' axanuc' acaƚ'no'. \v 15 Ipa'a'me lilefcualƚay lonaf'coƚanna liƚhualfa o ƚiƚhuijm‑ma'. Ipo'nom'mola' lema cane, iƚ'huaijma tuyaiƚa' Pedro. Ja'ni tixingufcoƚe ma le'a lipunxahua tixaƚcona'mola'. \v 16 Juaiconapa axpela' lan xanuc' quiyouyomma ƚiƚeloƚya' lomana' huejnca Jerusalén tiƚcuai'em'mola' lilefcualƚay. Jouc'a tiƚcuai'em'mola' locuenaye laxtafpola', tipa'antsola' lontahue litsuflaipá. Jahuay ixaƚcona'mola'. \p \v 17 Ixtulenca cal cuecaj ca'ailli' jouc'a liƚejmale, iƚne lan saduceo. Juaiconapa ti'eyi laic'. \v 18 Umme'me lilepaluc'. Iƚne i'noƚ'me lan apóstole, I'nico'me lacarza. \v 19 Iƚe lipuqui' icuaiyunni lacarza anuli ƚapaluc quema'a ƚummepa ƚaƚPoujna. Exi'e'ma ƚipuertá lacarza, ipa'ana'mola'. \v 20 Timila': \p ―Tonƚeƚe al cuecaj xoute'. Tolacaxoƚtsa jiƚpiya. Toƚpalaic'otola' lan xanuc'. Tolu'itola' te ts'i'ic' al ts'e capajnya, te ts'i'ic' mepenufyacu. \p \v 21 Lijoupa licuej'me toƚta'a, iye'me. Icuaitsa al cuecaj xoute'. Joupa tiƚic'e itsuflai'me jiƚpe. Ipango'me imuc'iyalecona'me lan xanuc'. \p Cal cuecaj ca'ailli' jouc'a liƚejmale icuaitsa pe loxpijyopa cataiqui'. Ijoc'im'mola' jahuay lan tsilaj xanuc' Israel, iƚne noxpijpá lataiqui', tefot'ƚetsoƚtsi. Lijou'ma ummem'mola' lapaluc' tiyeƚe lacarza. Timinnila': \p ―Toƚƚecotsola' ticuaiyunca fa'a pe laƚmana' iƚne lan xanuc'. \p \v 22 Lapaluc' icuaitsa lacarza. Ailomana' jiƚpiya lan apóstole. Ipailinanca, uya'atsa. \v 23 Timiyi: \p ―Laƚcuaita illanc' lacarza eti'iya al c'a. No'epá cuenna tecaxoƚanna ƚunaj puerta. Alaxi'epá cal puertá nij naitsi nopa'a. \p \v 24 Ƚincuxepa capaluc' al cuecaj xoute', jouc'a cal cuecaj ca'ailli', jouc'a lixanuc' cal cuecaj ca'ailli' iquimf'e'me lonespa lapaluc', icua'me: \p ―Itsiya iƚe li'ipa, ¿te cocula'aya? ¿Te xonca co'iya? \p \v 25 Minesyi toƚta'a icuaitsi anuli cal xans, timila': \p ―¡Toƚsinƚe! Iƚne lan xanuc' imanc' loƚ'nicopola' lacarza, jipu'hua al xoute' tecaxoƚanna, timuc'iyaleyi. \p \v 26 Ƚincuxepa lapaluc' al cuecaj xoute' jouc'a lepaluc' iye'me tilecontsola' lan apóstole. Mane ilecontsola', ailopa'a qui'e'empola'. Iƚne lin‑naihuehuale tixpailiquila'. Ticuayi: “¿Te caƚ'e'eyaconga' lan xanuc'? Ja'ni lixtuc'o'monga', aƚma'aco'monga' apic.” \p \v 27 Icuaiyocontsa pe lefoƚya petsi loxpijyopa cataiqui'. Ecaxum'mola' jiƚpiya. Cal cuecaj ca'ailli' ipango'ma icuis'e'mola'. \v 28 Timila': \p ―Illanc' joupa aƚsc'ai'ipolhuo', aƚcuxe'epolhuo', aƚmipolhuo': “Aimoƚpalaicocona'me Jesús. Aimoƚnescocona'me lipuftine.” Itsiya, ¿te conƚ'epa? Joupa oƚ'nicopá loƚtaiqui' liƚpicuejma' jahuay lan xanuc' nomana' fa'a Jerusalén. Imanc' aƚtac'huinga' cajunac'. Toƚcuayi illanc' aƚma'apá iƚque cal xans Jesús. \p \v 29 Pedro jouc'a locuenaye lan apóstole italai'e'e'me, timinnila': \p ―Ja'ni ȽanDios jouc'a lan xanuc' aƚcuxenga', ticuicomma lihuejcoƚe ȽanDios, a'i lan xanuc'. \v 30 ȽanDios, ƚilenDios laƚtatahueló, imaf'i'inapa Jesús, ipa'anapa pe lomana' lamizhua. Maƚque Jesús imanc' olapaƚts'ijmpá al 'ec, oƚma'apá. \v 31 Imanc' ixanuc' Israel, maƚque ȽanDios ipic'a tepi'itsolhuo' loƚpicuejma' toƚsuej'menanca, ipic'a timenc'e'eco'molhuo' loƚjunac'. Toƚiya i'epa al cueca'. Imaf'i'inapa Jesús, if'ac'enapa, i'e'epa ƚaƚPincuxepa, Ƚalunƚu'eponga'. \v 32 Illanc' aƚsina' al ƚinca iƚe laƚmipolhuo'. Toƚiya luya'ayi, lu'ilhuo'. Ma' anuli loya'apa cal Espíritu Santo. Iƚque cal Espíritu ȽanDios tepi'ila' jahuay naihuejcopá. \p \v 33 Iƚne lan xanuc' noquimf'epá ixtulenca juaiconapa. Coƚa' tima'antsola' lan apóstole. \v 34 Jiƚpiya lefoƚya tipa'a anuli cal xans fariseo cuftine Gamaliel. Iƚque cal xans omxi, timuc'iyale locuxepa ȽanDios. Jahuay lan xanuc' ixim'me ac'a xans, ticuec'eyi. Iƚque ecax'ma, timila': \p ―Tolipa'atsola' iƚne lan xanuc'. Illanc' aƚpalaic'o'moƚtsi caƚtuca'. \p \v 35 (Ipa'am'mola' lan apóstole.) Gamaliel ipalaic'o'mola' iƚne lan xanuc' lefoƚya, timila': \p ―Cunc'aipimaye, cunc'aif'as xanuc' Israel, tonƚ'eƚe cuenna. Toƚspic'eƚe al c'a lonƚ'e'eyacola' iƚne lan xanuc'. \v 36 Li'ipa cal xans Teudas ehuoc'huai'mola' lincuxepá. Ticua: “Iya' nincuecaj xans. Lihuejla'.” To amalpuj maxnu lan xanuc' ihuej'me. Lijou'ma ima'am'me. Ts'ilihuequi inulai'me nulemma. \p \v 37 ’Lijou'ma, iƚniya ƚitiné miniƚingaispola' liƚpuftine lan xanuc', ocuenaj cal xans ehuoc'huaicona'mola' lincuxepá. Iƚque cuftine Judas ƚas Galilea. Iƚque jouc'a efot'ƚe'mola' axpela' lan xanuc'. Ifule'me. Judas jouc'a ima'am'me. Ts'ilihuequi inulai'me. \p \v 38 ’Itsiya camilhuo': Tolanajtsoƚtsi iƚne lan xanuc'. Tolux'masnatsola' tiyenƚe. Iƚniya locuapa, lo'epa, ja'ni tipa'acoyi quiƚtuca' liƚpicuejma', aimi'iya, tejac'mola'. \v 39 Ja'ni ȽanDios ticuxela', imanc' aimi'iya munlulijyacola', mane tolixtuc'o'me ȽanDios. \p \v 40 Ihuejco'me limipola' Gamaliel. Ijoc'iconam'mola' lan apóstole titsuflaiconanca. Itsimaf'quim'mola' liƚspula'. Timinnila': \p ―Aimoƚnescona'me: “Jesús alapi'iponga' laƚmane lu'i'molhuo' iƚe li'ipa”. \p Ux'masquinam'mola'. \v 41 Lan apóstole ipalunca jiƚpe lefoƚya. Tixoqui quileta. Ticuayi: “ȽanDios tetenƚcocojma maƚnesco'me Jesús. Toƚiya aƚteƚcoyi.” \v 42 Itine itine ti'hua timuc'iyaleyi jiƚpe al cuecaj xoute' jouc'a ƚajut'ƚi. Ti'hua tuya'ayi: “Iƚque Jesús aCristo, ƚi'Huijf'epa ȽanDios”. Aiquixoquila'. \c 6 \p \v 1 Iƚne ƚitiné mixpela' ts'ilihuequi Jesús timana' lapimaye ixtuc'o'moƚtsi. Iƚne nopalaipá liƚtaiqui' griego ixtuc'om'mola' locuenaye lapimaye ahebreo, iƚne ocuena liƚtaiqui' lopalaipa. Ticuayi: \p ―Imanc' loƚpotsateya itine itine tepi'innila' ƚotejacu. Illanc' naƚpalaicopá griego aimepi'innila' laƚpotsateya. \p \v 2 Limbamaj coquexi' lan apóstole ijoc'im'mola' tefot'ƚetsoƚtsi jahuay ts'ilihuequi Jesús. Timinnila': \p ―Illanc' aƚmuc'iyaleyi, lu'iyaleyi litaiqui' ȽanDios. ¿Te aƚpo'no'me iƚta'a laƚpenic'? ¿Aƚtes'mi'mola' lan xanuc'? A'i. Aimi'iya. \v 3 Imanc' illanc' ninc'apimaye. Ticuicomma acaitsi lapimaye, timetsaicontsola' lan c'a xanuc', ticuxetsola' cal Espíritu Santo liƚpicuejma', ts'iƚsina' tixpic'e'me al c'a. Maƚniya toƚ'huijf'etsola' imanc'. \v 4 Illanc' ti'hua aƚ'econa'me ma to maƚ'eyi. Aƚjoc'i'me ȽanDios, aƚmuc'iyale'me litaiqui' ȽanDios. \p \v 5 Jahuay lefoƚya jiƚpe etenƚcoco'mola' iƚe lataiqui'. I'huijf'em'mola' Esteban, Felipe, Prócoro, Nicanor, Timón, Parmenas jouc'a Nicolás. Iƚque Esteban jahuay ƚunxajma' ti'huaiyinge Jesús. Ma le'a cal Espíritu Santo ticuxe lipicuejma'. Nicolás agriego, ƚas Antioquía, ihuejpa lilihuequi lan xanuc' judío. Itsiya ti'huaiyinge Jesús. \v 6 Iƚne lan caitsi ilecom'mola' pe lomana' lan apóstole. Lan apóstole ijoc'i'me ȽanDios, ipo'nof'i'me liƚmane ƚiƚjuac lan caitsi capimaye. \p \v 7 Lijou'ma xonca aculi' i'hua'ma litaiqui' ȽanDios. Liƚya' Jerusalén xonca tixpela' juaiconapa iƚne ts'ilihuequi Jesús. Jiƚpe axpela' la'aillí tihuejcoyi litaiqui' Jesús. \p \v 8 ȽanDios juaiconapa titoc'i Esteban, ipaxnepa, epi'ipa limane ti'eƚa' al cueca' to aimi'iya mi'eyacu lan xanuc'. I'e'ma to lo'eya ȽanDios. Toƚta'a timuc'iyale. \p \v 9 Lan xanuc' judío, iƚne pe lafoƚyomma lajut'ƚ cuftine Lilejut'ƚ Lo'nampola' joupa Ux'masquinnapola', ixtuc'o'me Esteban. Iƚne naixtulepá quiyouyomma liƚya' Cirene jouc'a liƚya' Alejandría, jouc'a ƚamats' Cilicia jouc'a ƚamats' Asia. Iƚne ipango'me ifuli'i'moƚtsi cataiqui' Esteban. \v 10 Esteban imuj'moxi acueca' lipicuejma'. Tipalay ma le'a lomipa cal Espíritu Santo. Ulij'mola'. Iƚne ailopa'a cotalai'ecoyacu. \v 11 Ixtulenca xonca. I'najtsem'mola' lan xanuc' ticufle Esteban. Tuya'atsa: “Iƚca'a cal xans tetets'i' Moisés, jouc'a tetets'i' ȽanDios. Aƚcuejpá lonespa.” \v 12 Toƚta'a tu'innila' lan xanuc' jouc'a lan tsilaj xanuc' noxpijpá lataiqui', jouc'a lomxiye nomuc'iyalepá locuxepa ȽanDios. Jahuay iƚniya ixtuc'o'me Esteban. Icuaitsa pe lopa'a, i'noƚ'me, i'hua'a'me pe lafoƚyomma lan tsilaj xanuc' noxpijpá lataiqui'. \v 13 Jiƚpiya lefoƚya icuai'entsola' nofelƚaiquepá, iƚniya icuf'me Esteban. Ticuayi: \p ―Iƚca'a cal xans ti'hua tetets'i' iƚe al Paxi Cajut'ƚ, jouc'a tetets'i' locuxepa ȽanDios. \v 14 Illanc' aƚcuejpá lonespa. Ticua: “Jesús ƚas Nazaret teteƚ'ma iƚe al xoute'”. Jouc'a ticua: “Jesús tipai'i'ma laƚ'ejma', aimaƚ'econa'me to maƚ'eyi”. Aƚcuayi: Illanc' aimi'iya malapenufyacu toƚta'a. Itsiya lihuejyi litaiqui' Moisés, iƚque aƚcuxenga'. \p \v 15 Lan xanuc' nocutsoƚanna jiƚpiya lefoƚya juaiconapa tehuelojnyi Esteban. Tixinyi li'a ti'onƚcospa to li'a anuli ƚapaluc quema'a. \c 7 \p \v 1 Cal cuecaj ca'ailli' icuis'e'ma, timi Esteban: \p ―¿Te al ƚinca locuapa iƚniya? \p \v 2 Esteban timila': \p ―Cunc'aipimaye, imanc' aƚtatá laƚcuxenga', aƚquimf'eƚa' laifmiyacolhuo'. \p ’Mipa'a ƚaƚtatahuelo Abraham ƚamats' Mesopotamia, ai'a ti'huana'ma ƚamats' Harán, cal Cuecaj CanDios, iƚque Nopa'a lema'a, imuj'moxi. \v 3 Timi: “Topo'noƚa' ƚomemats', topo'notsola' loxanuc'. To'huanni. Camuc'ito' ocuena camats', jiƚpe topajnta.” \v 4 Abraham ipanni ƚamats' Mesopotamia pe lomana' lan xanuc' cuftine lan caldeo. I'huana'ma ipajntsi ƚamats' cuftine Harán. Quimaf'i' qui'ailli' jiƚpe imanenca. Lijou'ma limana'ma qui'ailli' ȽanDios ummepa i'huanni jifa'a ƚamats' pe laƚmana' itsiya. \p \v 5 ’Fa'a ȽanDios aiquepi'i' quemats', qui'huexi ni mixpiqueya anuli li'mis. Icupa cataiqui', timi: “Capi'i'mo' iƚca'a ƚamats'. Ti'i'mo' co'huexi. Tijouƚa' ti'i'ma qui'huexi ƚo'hua.” Iƚe litine Abraham ailopa'a qui'hua. \v 6 Jouc'a ȽanDios timi: “Timajnlita lonietó. Iƚne loxanuc' tiye'me ocuena camats' a'i quilemats'. Jiƚpiya timajnta. Lan xanuc' ti'e'moƚtsi quiƚpoujnalá. Ticuxem'mola' juaiconapa. Ti'e'em'mola' quixcay. Amalpuj maxnu camats' ti'e'em'mola' toƚta'a. \v 7 Tijouƚa' lan malpuj maxnu camats' iya' cateƚ'mi'mola' lan xanuc', iƚne li'epoƚtsi iƚpoujnalá loxanuc'. Iƚniya loxanuc' tipalnacu jiƚpiya. Tipailinacu fa'a. Ma fa'a alaxc'onƚingaina'ma.” \p \v 8 Lijou'ma ȽanDios ipo'no'ipa cataiqui' Abraham. Icuxe'e'ma ti'exoxi circuncidar. Lijoupa li'epoxi circuncidar Abraham iƚepa qui'hua Isaac. Ipajntsi Isaac, lixhuaitsi apaico quitine, Abraham i'e'ma circuncidar. Isaac i'i'ma qui'ailli' Jacob. Jacob i'i'ma quiƚ'ailli' iƚne limbamaj coquexi' laƚtatahueló. \v 9 ’Iƚne laƚtatahueló i'e'me laic' laquiƚpepo cuftine José. Icuc'im'mola' José lan xanuc' cotsepa ƚamats' Egipto. Iƚne ileco'me José. ȽanDios aiqueca'nicojma. \v 10 Unƚu'e'ma jahuay lateƚcoya. Titoc'i, epi'ipa acuecaj quipicuejma'. Toƚta'a Faraón, iƚque incuxepa jiƚpe ƚamats' Egipto, tetenƚcocojma li'ejma' José. Ifac'e'ma, epi'ipa lipenic' ticuxetsola' lan xanuc' nomana' ƚamats' Egipto. Jouc'a ticuxela' jahuay nomana' lejut'ƚ Faraón. \p \v 11 ’Lijou'ma i'i'ma cumemma. Lan xanuc' ni petsi ƚamats' Egipto ixingufco'me lumemma. Jouc'a lan xanuc' nomana' ƚamats' Canaán iteƚco'me juaiconapa. Laƚtatahueló nomana' ƚamats' Canaán aiquixim'me cotejacu. \v 12 Jacob, iƚque quiƚ'ailli' laƚtatahueló, icuej'ma tipa'a cal trigo ƚamats' Egipto. Iƚne laƚtatahueló ni anulemma aiquiƚtsec' Egipto. Quiƚ'ailli' ummepola' tiyeƚe. \v 13 Iyehuo'me, ipailinanca. Lijou'ma iyecona'me. Licuaiyocontsa ƚamats' Egipto José imuj'moxi lipimaye. Timila': “Iya' ƚacoƚpepo. Iya' ninJosé.” Timi cal rey Faraón: “Iƚniya aipimaye”. \v 14 Timila' lipimaye: “Tonƚeƚe Canaán. Toƚƚecotsola' cai'ailli' Jacob jouc'a laƚxanuc'.” Tixhuaispola' afanej nuxans quimbamaj maque' iƚne lan xanuc'. \p \v 15 ’Jacob jouc'a linaxque', iƚne laƚtatahueló, imul'me ƚamats' Egipto. Jiƚpe imanenca. Jiƚpe imayo'mola'. \v 16 Lijou'ma ƚiƚpécaƚ icuai'e'me ƚamats' Siquem. Emunatsa al pu'hua li'napa Abraham. Iƚe al pu'hua lopa'a ƚilemats' lixanuc' cal xans Hamor. Abraham i'najtse'e'mola' atomí, i'napa. \p \v 17 ’Ti'hua tixhuaispola' ƚitiné ȽanDios ti'e'ma ma to limipa Abraham, tepi'i'mola' laƚtatahueló quilemats'. Mimana' iƚniya ƚamats' Egipto ti'hua ticuef'quila'. \v 18 Jiƚpiya anuli cal ts'e quincuxepa ipango'ma icuxe'ma. Iƚque aiquimetsaijma José. \p \v 19 Ehuepa te co'iya mijou'neyacola' laƚxanuc'. Icuxenai'mola' juaiconapa. Icuxe'e'mola' teca'nicoƚe liƚnaxque' camijcanó, timatsola'. \p \v 20 ’Iƚne ƚitiné ipajntsi Moisés. ȽanDios icuaicotsi quipic'a ƚacapími', etenƚcoco'ma. Afanej mut'la itoc'empá lejut'ƚ qui'ailli'. \v 21 Lijou'ma eca'nicom'me. Ƚi'hua cahuats' cal rey Faraón ixim'ma, ipulaf'ma, i'hua'a'ma lejut'ƚ. Itoc'e'ma to qui'hua. \v 22 Jiƚpe ƚamats' Egipto timana' lan xanuc' acueca' quiƚsina'. Jahuay liƚsina' iƚniya imuc'i'me Moisés. Toƚta'a Moisés jouc'a imuj'moxi acueca' lipicuejma', ac'a lopalaipa, lo'epa. \p \v 23 ’Lixhuaitsi oquej nuxans ƚemats' ipic'a tixintsola' lipimaye, iƚne ixanuc' Israel. \v 24 I'hua'ma pe lomana' lipimaye. Jiƚpe ixim'ma anuli titeƚma. Anuli cal xans egipcio titeƚ'mi. Moisés i'hua'ma titoc'itsi. Icuanajco'ma ƚipima. Ima'a'ma cal xans egipcio. \v 25 Ticua lipicuejma': “Cunƚu'e'mola' laipimaye. Iƚne alimetsaico'ma toƚta'a laipenic' lalapi'ipa ȽanDios.” Lipimaye aiquiƚcueca. \p \v 26 ’Lihuequi litine tifuleyi oquexi' lipimaye. Icuaitsi Moisés, ticua: “Cananc'otola' iƚne laipimaye. Ti'inƚa' liƚpicuejma'. Canajna'mola'.” Timila': “Cunc'ixanuc', imanc' unc'apimaye. Aimoƚfulecona'me.” \v 27 Iƚque noxcai'epa ƚipima ixtuc'opa Moisés. Ummetsai'ma. Timi: “¿Naitsi ima'? ¿Naitsi nifajpo'? ¿Naitsi nepi'ipo' lopenic'? ¿Te ima' aƚcuxe'monga'? ¿Te ima' aƚjuez? \v 28 Tsumjma oma'a'ma cal xans egipcio. ¿Te itsiya aƚma'a'ma iya' jouc'a?” \v 29 Licuej'ma iƚe lataiqui' Moisés inuna'ma, i'hua'ma ƚamats' Madián. Ipajntsi. Jiƚpe limajnlitsa oquexi' linaxque'. \p \v 30 ’Uyai'ma oquej nuxans camats'. Anuli litine tipa'a Moisés ƚimuc'o' ahuejnca ƚijuala cuftine Sinaí, petsi ailopa'a quiƚya' ni xanuc'. Jiƚpe tunaqui anuli luxi quitac. Maƚpiya ƚipaƚ cunga imaxcaitsi anuli ƚapaluc quema'a. \v 31 Moisés ixim'ma acueca' iƚe li'ipa. I'hua'ma ehuelojntsi xonca ahuejnca. Icuej'ma ƚaƚPoujna ȽanDios tipalay. \v 32 Timi: “Iya' NanDios, ilenDios lotatahueló. Iya' ilenDios Abraham, Isaac, Jacob.” Licuej'ma toƚta'a Moisés ixpaiconni. Ipango'ma iyu'ma licuerpo. Aimi'iya mehuelojnconaya. \v 33 ȽaƚPoujna ȽanDios timi: “Pe lofmecaxu, jiƚpe apaxi camats'. Taipa'aƚa' ƚoc'ejí. \v 34 Cahuelongila' laixanuc', iƚne nomana' Egipto. Aiximpola' titeƚcoyi. Aiquimf'epola' tija'ayi. Iya' nimumma lema'a. Cunƚu'e'mola' laixanuc'. ¡Totsahuenni! ¡Ƚepá! Cumme'mo', topaiconno, to'huacona'ma ƚamats' Egipto.” \p \v 35 ’Maƚque Moisés joupa etets'impá, imimpá: “¿Naitsi ima'? ¿Naitsi nifajpo'? ¿Naitsi nepi'ipo' lopenic'? ¿Te ima' aƚcuxe'monga'? ¿Te ima' aƚjuez?” Iƚe litine limaxcaitsi ƚapaluc quema'a jiƚpe munaqui luxi quitac, ȽanDios ifajpa Moisés, epi'ipa lipenic' ticuxetsola', tunƚu'etsola' lixanuc'. \v 36 Maƚque Moisés i'e'ma to aimi'iya mi'eyacu lan xanuc'. Tixinƚe lan xanuc' al cueca' lo'epa ȽanDios. Lijou'ma ipa'ana'mola' lixanuc' ƚamats' Egipto. Licuaitsa Ƚunxali Caja jouc'a i'e'ma acueca', jouc'a pe ailopa'a quiƚya'. Laƚtatahueló icoƚ'mola' oquej nuxans camats' muyalaicoyi jiƚpiya. \v 37 Moisés u'i'mola' lixanuc', iƚne lixanuc' Israel, timila': “ȽanDios ƚaƚPoujna tepi'i'molhuo' anuli cal profeta aƚ'onƚcota to iya'. Iƚque oƚpiƚya' xans. Iƚque toƚquimf'e'me.” \v 38 Maƚque Moisés efot'ƚe'mola' laƚtatahueƚó mimana' pe ailopa'a quiƚya'. Jiƚpe ƚijuala Sinaí ƚapaluc quema'a ipalaic'opa Moisés. Moisés ipalaic'opola' laƚtatahueló. Moisés epenufpa limaf'i cataiqui', iƚe litaiqui' ȽanDios. Iniƚpa lapenufle illanc'. \p \v 39 ’Laƚtatahueló etets'ipá Moisés. Aiquilihuejma limipola'. Tiƚ'nujuaispá lilendiosla' lun egipicio. \v 40 Timiyi Aarón: “Aƚƚanc'e'etsonga' calandiosla'. Iƚne aƚ'huaj'me'e'monga'. Iƚque Moisés ƚalipa'ahuo'monga' ƚamats' Egipto itsiya ailopa'a. Aicaƚsina' pe quitsepa. Aicaƚsina' te qui'ipa.” \v 41 Iƚne ƚitiné ilanc'e'me anuli ƚa'hua huacax ilanc'eco'me a'oro. Ima'a'me linneja, itsufco'me cal ídolo. Tixoqui quileta. Etenƚcoco'mola' iƚe ƚilendios, iƚque ƚilanc'epa, i'e'ecopa quiƚtuca' liƚmane'. \v 42 ȽanDios eca'nico'mola'. Ticua: “Najmay texc'onƚingoƚaile lopa'a lema'a, iƚniya lan xamna, cal mut'ƚa, cal 'ora”. Toƚta'a tuya'e' al je'e liniƚpa lam profeta. Jiƚpiya ȽanDios ticua: \q1 Imanc' ixanuc' Israel, loquej nuxans camats' moƚmana' jiƚpe ƚamats' petsi ailopa'a quiƚya', \q1 moƚtsufcola' linneja loƚma'am'mola' y locuenaye loƚtsufco'me, \q1 ¿te ma al ƚinca aƚtsufcopa iya'? \q1 \v 43 A'i. Oƚtaic' anuli ƚolandios cuftine Moloc, \q1 jouc'a oƚtaic' ƚixamna ƚocuena ƚolandios cuftine Renfán. \q1 Iƚniya lolandiosla' coƚƚanc'ecopola' tolaxc'onƚingaitsola'. \q1 Iya' cateƚ'mi'molhuo' toƚta'a loƚ'epa, quipa'a'molhuo' ƚolamats', ca'hua'a'molhuo' ƚamats' Babilonia. \p \v 44 ’Mimana' ƚamats' pe ailopa'a quiƚya' laƚtatahueló iƚ'hueca lejut'ƚ ȽanDios lilanc'ecompa ijahua'. Jiƚpe lajut'ƚ tipa'a oquej lapic' liƚtaic' liniƚiya loya'apa locuxepa ȽanDios. Ma toƚta'a ȽanDios icuxe'epa Moisés, timi: “Joupa aimuc'ipo' te ts'i'ic' lajut'ƚ, toƚta'a tolanc'e'ma”. \v 45 Liƚnaxque' laƚtatahueló epenuf'me lajut'ƚ, iƚtaic' icuaiyunca jifa'a ƚalamats', itsuflai'enca. Iƚniya ƚitiné micuxela' Josué ulicale'me lan xanuc' limajmpá fa'a, iƚne pe aiquilimetsaijma ȽanDios. \p ’Icuaitsi litine cal rey David epenuf'ma lipenic' ma tipa'a iƚe lajut'ƚ. \v 46 ȽanDios etenƚcoco'ma li'ejma' David. Iƚque ixa'hue'ma ȽanDios, enDios Jacob. Timi: “Calanc'e'etso' ocuena comejut'ƚ”. \v 47 David aiquilanc'e lajut'ƚ. Salomón, iƚque i'hua David, ilanc'epa lejut'ƚ ȽanDios. \p \v 48 ’Tama tipa'a lejut'ƚ, ȽanDios Nopa'a lema'a aimipanga anuli lajut'ƚ lilanc'epa cal xans. Toƚta'a licuapa cal profeta muya'e' lu'ipa ȽanDios, ticua: \q1 \v 49 Lema'a ti'onƚcospa to laicuecaj asiento, jiƚpe cacutsuya. \q1 Li'a ƚamats' ti'onƚcospa to ƚainitas, jiƚpe lunxajyopa lai'mitsi'. \q1 Ticua ȽanDios ƚaƚPoujna: \q1 ¿Te caƚƚanc'e'ecoya anuli lajut'ƚ? ¿Te ailopa'a caifnunxac'eya? \q1 \v 50 ¿Te ma' iya' a'i cailanc'e jahuay? \m Toƚta'a timila' Esteban iƚne naixtuc'opá. Lijou'ma timiconala': \p \v 51 ―Ƚinca imanc' aimaƚcuec'e. Loƚpicuejma' ti'onƚcospa to liƚpicuejma' lan xanuc' pe aiquilimetsaijma ȽanDios. Imanc' aimolihuejcoyi cal Espíritu Santo, tecaxaispolhuo'. Ma to mi'eyi loƚtatahueló toƚta'a lonƚ'epa imanc'. \v 52 Iƚniya loƚtatahueló, ¿ja'ni tipa'a anuli cal profeta pe aiquilihuetsoqui? A'i. Ailopa'a. Loƚtatahueló ima'a'me iƚne nuya'apá ƚocuaicoya cal Ƚijca Xans. Imanc' xonca ixcay onƚ'epá. Li'huamma cal Ƚijca Xans imanc' oƚcupá, oƚma'apá. \v 53 Lataiqui' loya'apa locuxepa ȽanDios, maƚe lataiqui' luya'apa lapaluc' quema'a, imanc' olapenufpá, tijouƚa' aicolihuequi. \p \v 54 Lan xanuc' noquimf'epá litaiqui' Esteban ixtulenca juaiconapa. Ticuayi: “Iƚque aƚcufquinga'”. I'ilc'ma liƚ'ay. \v 55 Cal Espíritu Santo icuxe'ma lipicuejma' Esteban. Iƚque ehuelojm'ma lema'a. Ixim'ma te ts'i'ic' jiƚpe pe lopa'a ȽanDios. Jiƚpe tipa'a Jesús tecaxu al c'a camane ȽanDios. \v 56 Esteban ticua: \p ―¡Toƚsinƚe! Caxina exiya lema'a. Jiƚpe tipa'a cal Xans Ƚiximpa cal profeta pu'hua lema'a. Itsiya aiximpa tecaxu al c'a camane ȽanDios. \p \v 57 Lan xanuc' ija'a'me ujfxi, um'mit'ƚe'me liƚmane' liƚs'mats'i'. Ihuo'me, umentsu'me Esteban. \v 58 I'noƚ'me, i'hua'a'me lema quiƚya'. Ipango'me ecanijm'me capic' tima'aƚe. Linfel'miyale nicufpá Esteban ipa'apá liƚtsamalo, ipo'no'e'epá li'mitsi' anuli ƚamijcano cuftine Saulo. \v 59 Mipayi capic' Esteban tijoc'i ȽanDios, timi: \p ―MaiPoujna Jesús, tapenufla' ƚai'espíritu. \p \v 60 Exc'onƚquenni, ipalai'ma ujfxi timi: \p ―MaiPoujna, tama aƚ'e'e quixcay, aimotac'ui'i'mola' lajunac'. \p Lijou'ma lines'ma toƚta'a imana'ma. \c 8 \p \v 1-2 Saulo tipa'a tecaxu jiƚpiya, ticua: “Ne', tima'anƚe Esteban”. \p Hualca lan xanuc' pe naihuejcopá locuxepa ȽanDios itaina'me licuerpo Esteban, emunatsa. Acueca' juaiconapa liƚpihuotsoqueya. \p Iƚne ƚitiné ihuetsoquim'mola' juaiconapa lapimaye nomana' Jerusalén, iƚne lefot'ƚepola' ȽanDios. Jahuay ica'ne'moƚtsi, iye'me ni petsi al distrito Judea jouc'a ƚamats' Samaria. Ma le'a lan apóstole imanenca Jerusalén. \p \v 3 Saulo tixtuc'ola' juaiconapa lapimaye. Ti'noƚila', tequifila' lan xanuc' jouc'a lacaƚ'no', ti'nicola' lacarza. \p \v 4 Ni petsi litsepa iƚne lapimaye nica'nepoƚtsi uya'a'me Lataiqui' loya'apa iƚe al c'a lixpic'epa ȽanDios. \p \v 5 Felipe ipanni jiƚpe Jerusalén, i'hua'ma anuli liƚya' ƚamats' Samaria. Jiƚpe uya'a'ma: “Jesús copa'a cal Cristo, ȽanDios ƚi'Huijf'epa”. \v 6 Lan xanuc' efot'ƚepoƚtsi iquimf'e'me locuapa Felipe. Ixim'me Felipe mi'ay al cueca' to lo'epa ȽanDios. Jahuay iƚniya ipo'no'me cuenna juaiconapa litaiqui' Felipe. \v 7 Jiƚpe liƚya' ixaƚcona'mola' axpela' lafcualƚay, iƚne litsufai'ila' contahue. Mipalcu lontahue tija'ayi ujfxi. Axpela' luhuaƚqueya lan xanuc' jouc'a lan coxo ixaƚcona'mola'. \v 8 Toƚta'a juaiconapa ixoj'ma quileta lan xanuc' nomana' jiƚpiya. \p \v 9 Maƚpe liƚya' tipa'a anuli cal brujo cuftine Simón. I'epa al cueca'. Tifel'mila' jahuay lan xanuc' nomana' ƚamats' Samaria. Timila': \p ―Iya' a'i ni naitsi xans. Iya' ninCueca'. \p \v 10 Jahuay iquimf'e'me, lan xanuc' ts'iƚ'hueca jouc'a lan xanuc' pe aiquiƚ'hueca. Ticuayi: \p ―Ma ȽanDios, iƚque cal Cuecaj Candios, ƚinca ummepa iƚca'a cal xans. Toƚta'a ti'ay al cueca'. \p \v 11 Joupa ixhuaita axpe' mut'ƚa cal brujo ti'hua ti'ay lipixcay xans. Lan xanuc' ixinc'nepá, joupa ifel'mipola', tihuejyi. \v 12 Iƚne nepenufpá litaiqui' Felipe epo'im'mola', lan xanuc' jouc'a lacaƚ'no'. Felipe uya'a'ma Lataiqui' loya'apa iƚe al c'a lixpic'epa ȽanDios. Tu'ila' te co'iya mitsuflaiyacu pe locuxeyopa ȽanDios. Tu'ila' naitsi Jesús, iƚque cal Cristo. \v 13 Simón jouc'a epenufpa litaiqui' Felipe, epo'im'me. Lijoupa lepo'impa iyejmale'me Felipe. Iximpa al cueca' lo'epa Felipe, to lo'epa ȽanDios. Liximpa toƚta'a, tocomma tipailo lipicuejma'. \p \v 14 Lan apóstole nomana' Jerusalén icuej'me: “Lan xanuc' nomana' ƚamats' Samaria epenufpá litaiqui' ȽanDios”. Ummem'mola' liƚf'as apóstole Pedro y Juan tiyeƚe jiƚpiya. \v 15 Iye'me, icuaitsa pe lomana' lapimaye nepenufpá litaiqui' ȽanDios. Jiƚpe ijoc'i'me ȽanDios, ixahue'e'me tepi'itsola' cal Espíritu Santo. \v 16 Iƚne lun Samaria joupa inespá: “Jesús aƚPoujna”. Joupa epo'impola'. Aiquilepenufi cal Espíritu Santo. Iƚque aiquimuya pe lomana'. \v 17 Lan apóstole lijoupa lijoc'ipa ȽanDios ipo'nof'i'me liƚmane ƚiƚjuac iƚniya lun Samaria. Iƚne epenuf'me cal Espíritu Santo. \p \v 18 Simón iximpola' li'epa lan apóstole, iximpola' lipo'nof'ipa liƚmane ƚiƚjuac iƚniya lapimaye, iximpola' epenufpá cal Espíritu Santo. Liximpa toƚta'a li'ipa, icufi'mola' quiƚtomí lan apóstole, \v 19 timila': \p ―Capi'i'molhuo' coƚtomí. Aipic'a ca'eƚa' ma to lonƚ'epa imanc'. Lapi'iƚa' caimane. Tijouƚa' ja'ni capo'nof'iƚa' laimane anuli cal xans, iƚque tepi'im'me cal Espíritu Santo. \p \v 20 Pedro timi: \p ―Ima' tecanitso' jouc'a lotomí. Tocua to'naco'ma iƚe locupa ȽanDios. \v 21 Ima' aimi'iya motsufaiya laƚpenic'. Ailopa'a capi'iyaco' ȽanDios. Iƚque timetsaicohuo' a'ij ƚijca lopicuejma'. Aimetenƚma. \v 22 Ima' mixcay xans. Toxhuej'menanni. Tojoc'iƚa' ȽanDios. Toxa'hueƚa' ja'ni ti'i'ma tiƚonc'e'e'mo' lojunac', timenc'e'ecotso' lofcuapa jiƚpe lopicuejma'. \v 23 Iya' quimetsaicohuo' lo'ejma'. Ima' pangay to'ehuale laic'. Lixcay lopicuejma' joupa ifi'epo'. Aimi'iya mo'eya al c'a. \p \v 24 Simón italai'e'ma, timi: \p ―Imanc' toƚjoc'iƚe ƚaƚPoujna, toƚsahue'eƚe aimaƚ'i'ma to laƚmipa. \p \v 25 Jiƚpe liƚya' lan apóstole uya'a'me te ts'i'ic' liximpa, te ts'i'ic' licuejpa mipa'a Jesús fa'a li'a ƚamats'. Uya'a'me litaiqui' ƚaƚPoujna. Lijou'ma ipailinamma, tiyeyi lane Jerusalén. Miyeyi lane titsulfoƚaiyi axpela' ƚiƚpiƚeloƚya' lun samaritano, tuya'ayi Lataiqui', iƚe loya'apa al c'a lixpic'epa ȽanDios. \p \v 26 Pe lopa'a Felipe imaxcaitsi anuli ƚepaluc ƚaƚPoujna, timi: \p ―Totsahuenni. To'huaƚa' al sur, iƚe lane co'huayomma Jerusalén lotsepa Gaza. Lane pangay quimuc'o'. Ailopa'a quiƚya'. \p \v 27 Felipe itsahuenni, ipanni. I'hua'ma ma to limipa ƚapaluc quema'a. Maƚe lane ti'hua anuli cal xans ƚas Etiopía. Iƚque ts'ipenic', ticuxe jahuay ƚi'huexi ƚipoujna. Iƚque ƚipoujna ƚincuxepa aca'no' cuftine Candace, ticuxe ƚamats' Etiopía. Cal xans joupa itsehuo'ma al cueca' xoute' lopa'a Jerusalén, jiƚpe exc'onƚingaihuo'ma ȽanDios. Itsiya ipainamma cotsenapa, i'huanapa Etiopía. \v 28 Ticusc'o licarro, tixhue liniƚpa lije'e cal profeta Isaías. \v 29 Cal Espíritu Santo ipalaic'o'ma Felipe, timi: \p ―To'huaƚa' pe lo'huapa al carro. Aimanaj'moxi. \p \v 30 Felipe inu'ma, i'huajcotsi al carro. Icuej'ma cal xans tixhue liniƚpa cal profeta Isaías. Timi: \p ―Iƚe al je'e lofxhuepa, ¿te tocuec'e? \p \v 31 Timi: \p ―¿Te co'iya cacuec'eya? Ailopa'a naƚmuc'iya. \p Ixa'hue'ma Felipe tif'ajla' al carro, ticutsoƚaiƚe huejnca. \p \v 32 Al Paxi Liniƚingiya loxhuepa ticua: \q1 Ma to milecom'me anuli ƚa'hua moƚ tima'anna, ma toƚta'a ilecom'me iƚque cal xans. \q1 Metec'em'me ƚipimi cal moƚ, iƚque aimija'e', iƚque cal xans jouc'a aiquija'e'. \q1 Ailopa'a quimipola' iƚne liteƚ'mi'me. \q1 \v 33 Etets'i'me, ailopa'a notoc'iya. \q1 ¿Ja'ni jifa'a li'a ƚamats' tipa'a anuli qui'hua? \q1 A'i, ailopa'a. \q1 Nulemma etec'oyenni lipitine. \p \v 34 Ts'ipenic' icuis'e'ma Felipe, timi: \p ―Alu'iƚa'. ¿Naitsi conescopa cal profeta? ¿Te tipalaicoyoxi quituca' o tipalaijma ocuena? \p \v 35 Felipe italai'e'ma, uhuaƚ'ma iƚe lataiqui'. Lijou'ma xonca u'i'ma Lataiqui' loya'apa iƚe al c'a lixpic'epa ȽanDios. Inesco'ma Jesús. \v 36 Mipalaiyi ti'hua tinu al carro. Icuaitsa pe lopa'a laja'. Ts'ipenic' timi Felipe: \p ―Toxinƚa'. Jifa'a tipa'a laja'. Aipic'a ima' lapo'iƚa'. ¿Te ti'i'ma? \p \v 37 Felipe timi: \p ―Ja'ni jahuay ƚomunxajma' to'huaiyinge Jesús, ti'i'ma. \p Ts'ipenic' italai'e'ma, timi: \p ―Iya' ƚinca ca'huaiyinge Jesucristo. Iƚque i'Hua ȽanDios. \p \v 38 Icuxe'ma ecaxu'ma al carro. Imulunca loquexi'. Itsuflai'me laja'. Felipe epo'i'ma ts'ipenic'. \v 39 Ipalnanca laja', if'ajlina'me ƚamats', cal Espíritu Santo ileco'ma Felipe. Ts'ipenic' aiquixingona'ma. Uyaina'ma tixoqui queta. \p \v 40 Felipe iximpoxi icuaita jiƚpe liƚya' cuftine Azoto. I'hua'ma lane lotsepa liƚya' Cesarea. Jahuay ƚiƚeloƚya' pe loyaicopa tuya'e' Lataiqui' loya'apa iƚe al c'a lixpic'epa ȽanDios. Icuaitsi Cesarea. \c 9 \p \v 1 Saulo ti'hua tixtu'hua. Itine ipuqui' tehue te co'iya mima'ayacola' ts'ilihuequi Jesús. I'hua'ma ipalaic'otsi cal cuecaj ca'ailli'. \v 2 Ixahue'e'ma quije'e. Ti'hua'ma liƚya' Damasco, jiƚpiya ƚajut'ƚi pe lafoƚyomma lan xanuc' judío timuc'itola' ts'iƚpenic' iƚe lije'e. Timi cal cuecaj ca'ailli': \p ―Lapi'iƚa' caimane. Liƚya' Damasco timana' iƚniya naihuejpá al ts'e cane. Ja'ni caxintsola', axanuc' o acaƚ'no', ca'noƚtola', cafijntola', ca'hua'acola' fa'a liƚya' Jerusalén. \p (Cal cuecaj ca'ailli' epi'i'ma Saulo al je'e lixahue'epa.) \p \v 3 Mi'hua lane joupa ticuaita liƚya' Damasco epalc'o'i'ma anuli lepalc'o'. Iƚe lepalc'o' qui'huayomma lema'a. \v 4 Ecangenni ixc'uat'ƚhuaitsi ƚamats'. Icuej'ma tipalaic'o, timi: \p ―Ima' cunSaulo, ¿te calihuetsocopa? ¿Te caƚteƚ'micopa? \p \v 5 Timi: \p ―Maipoujna, ¿naitsi ima'? \p ȽaƚPoujna timi: \p ―Iya' ninJesús. Ima' aƚteƚ'mi. Cal huacax ja'ni aimicuec'e lanacompa al puya ti'hua titeƚma, ma toƚta'a toteƚma ima', aimocuec'e. \p \v 6 Saulo tiyu tixpaiqui. Timi: \p ―Maipoujna, ¿te ts'opic'a ca'eƚa'? \p ȽaƚPoujna timi: \p ―Totsahuenni, to'huaƚa' totsufaitsi liƚya'. Jiƚpe tu'inno' lof'eya. \p \v 7 Lan xanuc' lilecola' Saulo ecaxoƚ'me jiƚpe. Ailopa'a conesyacu. Tixpailiquila'. Icuej'me tipalay. Aiquixim'me. \v 8 Saulo itsahuenni. Lexi'e'ma li'u' joupa i'ipa afo'. Lilecola' exaƚ'me limane. Icuai'etsa liƚya' Damasco. \v 9 Icoƚ'ma afane' quitine aimehuetsale. Aimitesma, aimixnay. \p \v 10 Jiƚpe liƚya' Damasco tipa'a anuli cal xans lipuftine Ananías, ihuequi Jesús. Ma' imaf'i' tocomma tipaima. Iximpa ƚaƚPoujna Jesús, tijoc'i, timi: \p ―¡CunAnanías! \p Ananías timi: \p ―MaiPoujna, ma capa'a fa'a. \p \v 11 ȽaƚPoujna timi: \p ―Totsahuenni, to'huaƚa' lane cuftine al Ƚijca Cane, tocuaita lejut'ƚ Judas. Jiƚpe taicuitsufta ja'ni tipa'a Saulo ƚas Tarso. Jiƚpe toxinna, tijoc'i ȽanDios. \v 12 ȽanDios joupa imuc'ipa lo'iya. Joupa iximpo' ocuaita ima', cunAnanías. Iximpo' otsufaipa lajut'ƚ, iximpo' topo'nof'i lomane ƚijuac, iximpa joupa ixaƚconapa li'u'. \p \v 13 Ananías italai'e'ma, timi: \p ―MaiPoujna, axpela' lan xanuc' tipalaicoyi iƚque cal xans. Ticuayi mipa'a Jerusalén juaiconapa ti'e'ela' quixcay loxanuc', iƚne lo'huijf'epola'. \v 14 Lipamma pu'hua itaic' lije'e lini'ipa cal cuecaj ca'ailli'. Joupa epi'impa limane aƚ'noƚtsonga' jahuay illanc'. Aƚ'noƚ'monga' illanc' naƚjoc'ipo' ima' maƚPoujna Jesús. \p \v 15 ȽaƚPoujna timi: \p ―To'huaƚa'. Iya' ai'huijf'epa iƚque cal xans. Joupa aixpic'epa lo'eya. Tu'itola' lan xanuc' naitsi iya', iya' ninJesús. Tu'itola' lan xanuc' pe aimimetsaicoyi ȽanDios, tu'itola' iƚniya liƚrey. Jouc'a tu'itola' lopimaye, iƚne ixanuc' Israel. \v 16 Iƚque ƚinca titeƚco'ma acueca' ma mu'ila' lan xanuc' naitsi iya'. Toƚta'a camuc'i'ma, iya' ninJesús. \p \v 17 Ananías i'hua'ma. Icuaitsi lajut'ƚ pe lopa'a Saulo. Itsufai'ma, ipo'nof'ipa limane ƚijuac, timi: \p ―CunSaulo maipima, ima' mo'hua lane fa'a oximpa ƚaƚPoujna Jesús. Iƚque imujpoxi. Maƚque Jesús alummepa fa'a. Ipic'a toxinalenƚa', ticuxetso' lopicuejma' cal Espíritu Santo. \p \v 18 Aiquicoƚ'ma. Saulo ixim'ma tecangemma tocomma to lipic'ala catú jiƚpe li'u'. Ixaƚcona'ma li'u', ehuetsalena'ma. Itsahuenni, epo'im'me. \v 19 Itetso'ma, icuainanni lipujfxi. Imajm'me anuli ts'ilihuequi Jesús jiƚpe liƚya' Damasco, icoƚ'ma. \p \v 20 Iƚniya ƚitiné itsehuo'ma ƚajut'ƚi pe lafoƚyomma lan xanuc' judío, tu'iyale naitsi Jesús. Timila': \p ―Iƚque i'Hua ȽanDios. \p \v 21 Iƚne noquimf'epá ticuayi: \p ―¿Te qui'ipa? Iƚque cal xans mipa'a Jerusalén tijou'nela' lan xanuc' nojoc'ipá Jesús. Icuai'ma fa'a ti'noƚtsola' iƚniya, tifi'etsola', ti'hua'a'mola' Jerusalén, ticuai'etola' pe lomana' lixanuc' cal cuecaj ca'ailli'. Itsiya, ¡toƚsinƚe lo'epa! \p \v 22 Saulo i'ipa xonca acueca' lipicuejma'. Timuqui aƚinca Jesús copa'a cal Cristo, ƚummepa ȽanDios. Ti‑ch'ixc'ela' lan xanuc' judío nomana' jiƚpe liƚya' Damasco. Iƚne ma tiquimf'eyi, ailopa'a cotalai'ecoyacu. \p \v 23 Joupa uyaipa axpe' quitine lan xanuc' judío ixpic'e'me, ticuayi: \p ―Aƚma'a'me Saulo. \p \v 24 Ipuqui' itine ti'huejyi cal puertá canumicay eti'icoya aitaƚ jiƚpe liƚya'. Saulo i'ipa quixina' lo'eyacu iƚne lan xanuc'. \v 25 Lijou'ma ts'ilihuequi Saulo unƚu'e'me. Lipuqui' icus'mi'me anuli al cueca' tsiquihuiƚ, panca panca ecajm'me ƚixpula caitaƚ, ixehuaitsi al tsiquihuiƚ jiƚpe ƚamats'. \p \v 26 Saulo i'hua'ma, icuaitsi Jerusalén. Ipic'a tiƚejmaletsa ts'ilihuequi Jesús. Iƚne aiquiƚcuac'. Tixpaic'eyi. Ticuayi: \p ―Iƚque Saulo a'i mihuequi Jesús, ma le'a ticua. \p \v 27 Bernabé i'e'ma ƚinca limi'ma Saulo. Ileco'ma pe lomana' lan apóstole. U'i'mola' te ts'i'ic' li'ipa Saulo. Timila': \p ―Mi'hua lane Saulo ixim'ma ƚaƚPoujna Jesús. Iƚque ipalaic'o'ma. Mipa'a Damasco aimitay calaic'ata. Imuj'moxi ummepa Jesús, tuya'e' litaiqui'. \p \v 28 Saulo imajmpá anuli lan apóstole. Ti'hualejma ni petsi Jerusalén. Ailopa'a tintsi. \v 29 Tipalaic'ola' lan xanuc' judío, iƚne nopalaipá liƚtaiqui' griego. Timila': \p ―Imanc' timenaquilhuo'. \p Iƚne ixtulenca. Ehue'me te co'iya mima'ayacu. \v 30 Lapimaye i'ipa quiƚsina' lo'eyacu iƚne lan xanuc' judío. Ileco'me Saulo liƚya' Cesarea. Jiƚpiya ummepa ti'huaƚa' lipiƚya' Tarso. \p \v 31 Iƚne ƚitiné ailopa'a tintsi. Ti'hua efot'ƚe'moƚtsi lapimaye, iƚne nomana' al distrito Judea jouc'a nomana' al distrito Galilea, jouc'a nomana' ƚamats' Samaria. Ifa'epola' liƚpicuejma'. Xonca tixpaic'eyi ƚaƚPoujna, ti'eyi latenƚcocopa. Cal Espíritu Santo ixoc'i'mola' quileta. Toƚta'a ixpe'mola' lapimaye. \p \v 32 Pedro ti'hua iƚya' iƚya', icuaitsi liƚya' Lida. I'hua'ma ehuejntsola' lapimaye nomana' jiƚpe, iƚne i'huexi ȽanDios. \v 33 Jiƚpe liƚya' ixim'ma anuli cal xans cuftine Eneas. Ixhuaita apaico camats' tunouya. Uhuaquemma. \v 34 Pedro timi: \p ―CumEneas, Jesucristo ixaƚ'menapo'. Totsahuenni. Tonif'naƚa' lohualfa. \p Aiquicoƚ'ma, itsahuenanni. \v 35 Jahuay lan xanuc' nomana' jiƚpe liƚya' Lida, jouc'a nomana' ƚamats' Sarón, icuej'me ixaƚconapa Eneas. Ixhuej'menca, ipai'i'me liƚpicuejma'. Ipango'me ihuej'me ƚaƚPoujna Jesucristo. \p \v 36 Liƚya' Jope timana' ts'ilihuequi Jesús. Anuli iƚniya aca'no' cuftine Tabita. Iƚe laftine ja'ni tonesla' ataiqui' griego ticua: Dorcas. Iƚque ƚaca'no' ƚinca ti'ay al c'a. Aimixospa. Itine itine titoc'ila' pe ailopa'a quiƚ'hueca. \v 37 Iƚne ƚitiné Dorcas extaf'ma, imana'ma. Epo'im'me licuerpo. Ipo'nom'me anuli lajut'ƚ lopa'a al toncay. \v 38 Ts'ilihuequi Jesús nomana' liƚya' Jope icuej'me a'ij culi' Pedro, tipa'a liƚya' Lida. Ummem'mola' oquexi' lan xanuc' tixahue'etsa, timitsa: \p ―To'huanni pe laƚmana' liƚya' Jope. Aimicoƚ'mo'. \p \v 39 Pedro jouc'a iye'me. Licuaitsa lajut'ƚ jiƚpe Jope, ileco'me Pedro al toncay pe lipo'no'empa ƚaca'no' ƚimanapa. Icuaiyunca lapimaye cacaƚ'no' apotsateya. Ecaxingoƚai'me Pedro. Tijolijyi. Timuc'iyi lan tsamalo jouc'a ƚijahuaƚi ƚilanc'epa Dorcas miƚmana' anuli iƚniya. \v 40 Pedro ipa'a'mola'. Exc'onƚhuai'ma, ijoc'i'ma ȽanDios. Lijou'ma ecaxna'ma, ipai'e'moxi, ehuelojm'ma ƚimanapa, timi: \p ―ConTabita, totsahuenanni. \p Tabita exi'e'ma li'u'. Ixim'ma Pedro, icutsai'ma. \v 41 Pedro i'noƚ'e'e'ma limane, ecaxu'ma. Ijoc'i'mola' titsulfoƚaiconanca lapimaye, iƚne i'huexi ȽanDios, jouc'a lacaƚ'no' lam potsateya. Timila': \p ―Jifa'a ƚoƚpima Dorcas, joupa imaf'inapa. \p \v 42 Ni petsi jiƚpe liƚya' Jope icuej'me li'ipa. Axpela' i'huaiyijm'me ƚaƚPoujna Jesús. \v 43 Pedro ipanenni axpe' quitine liƚya' Jope. Ipajm'ma lejut'ƚ anuli cal xans nacof'ejpa quixmi, cuftine Simón. \c 10 \p \v 1 Jiƚpe liƚya' Cesarea tipa'a anuli cal xans aromano cuftine Cornelio. Iƚque incuxepa. Locuxepola' amaxnu lisoldado. Iƚne lan soldado, jouc'a liƚf'as soldado, tecui'innila' Lan Italiano. \v 2 Iƚque Cornelio tenanƚi locuxepa ȽanDios. Acueca' titoc'ila' lan xanuc' judío pe aiquiƚ'hueca. Itine itine tijoc'i ȽanDios. Jahuay nomana' lejut'ƚ jouc'a tixpaic'eyi ȽanDios. \p \v 3 Anuli litine, joupa uyaipa menac'o, icuaita to al fanej hora, ȽanDios imuc'i'ma lo'iya. Ixim'ma anuli ƚapaluc quema'a itsufai'ma lejut'ƚ. Ƚapaluc timi: \p ―¡CunCornelio! \p \v 4 Lehuelojm'ma ƚapaluc quema'a Cornelio ixpaij'ma juaiconapa. Timi: \p ―Maipoujna, ¿te ts'opic'a? \p Timi: \p ―Lofxa'huepa if'ajpa lema'a pe lopa'a ȽanDios. Iƚque iximpo' totoc'ila' lan xanuc'. Ti'nujuaishuo' ima'. \v 5 Timihuo': Tommetsola' loxanuc' tiyeƚe Jope. Tiyeƚe pe lopa'a anuli cal xans cuftine Simón, tecui'inni Pedro. Timitsa ti'huanni lomejut'ƚ. \v 6 Iƚque Pedro ipanc'ale lejut'ƚ anuli cal xans ƚacof'ejpa quixmi, cuftine Simón. Simón lejut'ƚ copa'a lema quiƚya', ƚema caja. Pedro tu'i'mo' lof'eya. \p \v 7 Ƚapaluc quema'a nopalaic'opa Cornelio i'huana'ma. Cornelio ijoc'i'mola' oquexi' limozó. Jouc'a ijoc'i'ma anuli cal soldado notoc'ipa. Iƚque cal soldado tenanƚi locuxepa ȽanDios. \v 8 U'i'mola' iximpa anuli ƚapaluc quema'a. Jouc'a u'i'mola' linespa. Imi'mola' tiyeƚe liƚya' Jope. Iyepá. \p \v 9 Lihuequi litine lummepola' Cornelio joupa ticuaita liƚya' Jope. I'ipa to menac'o. Maƚe al 'hora Pedro if'ajma al toncay lajut'ƚ. Tipalaic'ota ȽanDios. \v 10 Mijoc'i ȽanDios unle'enni, ticui coteja. Tilanc'enni ƚoteja. Mi'huaijma titetso'ma i'huapa lipicuejma'. \v 11 Ixim'ma exiya lema'a, iximpa to anuli al cuecaj cutse timumma. Iƚe al cuecaj cutse ilanc'ecompa ijahua', ifi'iya lam malpu' ƚupahuay. \v 12 Jiƚpe ti'nicoƚanna tocomma to tiƚmana' jahuay linneja nomana' li'a ƚamats'. Timana' iƚne noyecopá amalpu' liƚ'mitsi', jouc'a tiyeyi laquifpoƚtsi ƚamats', jouc'a naiyulpá lema'a. \v 13 Pedro icuej'ma tipalaic'onni, timinni: \p ―CumPedro, toma'aƚa' anuli iƚne linneja, toteƚa'. \p \v 14 Pedro timi: \p ―A'i maiPoujna, aimi'iya cateja iƚna'a linneja. Caxinnila' axujc'a. Iya' aicaitec'o cal xujc'a. \p \v 15 Ti'hua tipalaic'onni, timinni: \p ―Pe ȽanDios liximpa alimpio, ima' aimocua'ma: “Axujc'a”. \p \v 16 Afanemma i'i'ma toƚta'a. Lijou'ma iƚe al cuecaj cutse if'ajna'ma lema'a. \v 17 Pedro timiyoxi: “¿Te caƚmuc'icompa iƚe laiximpa?” \p Toƚta'a minesqui icuaitsa lam fantsi xanuc' lummepola' Cornelio. Iƚne joupa icuitsufpá, imuc'impola' lejut'ƚ Simón. Itsiya tecaxoƚanna al puerta. \v 18 Ticuitsufyi, tijoc'iyi: \p ―¿Ja'ni fa'a copa'a Simón ipanc'ale, iƚque ƚacui'impa Pedro? \p \v 19 Micoƚi Pedro al toncay lajut'ƚ ti'hua timiyoxi: “Iƚe laiximpa, ¿te cocuajmaispa?” Cal Espíritu Santo timi: \p ―Timana' afantsi lan xanuc' tehuehuo'. \v 20 Totsahuenni, taimuƚa'. Taihuej'mola'. Tonƚeƚe. Aimoxhueƚmot'ƚe'ma. Iya' nummepola'. \p \v 21 Pedro imunni. Ipalaic'o'mola' lam fantsi lan xanuc' lummepola' Cornelio. Timila': \p ―Iya' ninSimón. Imanc' lahuay. ¿Te coƚcuaiyoco'me? ¿Te ts'oƚpic'a? \p \v 22 Timiyi: \p ―Cornelio, iƚque incuxepa, locuxepola' amaxnu lan soldado, maƚque alummeponga'. Iƚque aƚijca xans, tixpaic'e ȽanDios. Jahuay lan xanuc' judío ticuayi: “Iƚque ac'a xans”. Anuli cal paxi capaluc quema'a ixc'ai'ipa timi: “Tojoc'itsi Pedro ticuaiyunni lomejut'ƚ. Toquimf'e'ma litaiqui' lu'iyaco'.” \v 23 Pedro itsufai'e'mola'. Epi'i'mola' pe loxmai'eyacu iƚe lipuqui'. Lihuequi litine itsahuenni, iyejmale'me. Hualca lapimaye lun Jope jouc'a iye'me. \p \v 24 Lihuequi litine icuaitsa liƚya' Cesarea. Tipa'a Cornelio jiƚpe lejut'ƚ, i'huaicola'. Jouc'a tiƚmana' lijoc'impola', iƚne lipimaye jouc'a liyejmalepá xonca limetsaicola'. \p \v 25 Licuaita Pedro, Cornelio italecufhuo'ma, exc'onƚingai'ma li'mitsi'. \v 26 Pedro i'noƚ'e'e'ma limane, timi: \p ―Totsahuenni. Iya' jouc'a ninxans. \p \v 27 Mipalaic'oyoƚtsi itsulfoƚai'me lajut'ƚ. Pedro ixim'mola' axpela' lan xanuc' efoƚya jiƚpiya. \v 28 Timila': \p ―Illanc' ninc'ixanuc' judío, imanc' oƚsina' laƚ'ejma'. Aimaƚejmaleyi imanc' unc'ocuenaye xanuc'. Aimaƚtsulfoƚaiyi ƚolajut'ƚi. Aƚcuayi: “ȽanDios aimepenufilhuo'”. Lacui'ilhuo': “Unc'ixujc'a xanuc'”. ȽanDios joupa aƚmuc'ipa alimenajpa. Aicanesconaya toƚta'a. \v 29 Toƚta'a iya' aicaƚcoƚi. Nihuejcopa laƚmipa iƚna'a lummepola' Cornelio. Aicainesqui: “Aimi'iya ca'huaya”. Aicuai'ma fa'a. Itsiya lu'iƚa': ¿Te caƚjoc'icopa? \p \v 30 Cornelio timi: \p ―Ixhuaita amalpu' quitine, maƚta'a al fanej hora, capa'a fa'a lainejut'ƚ caxnet'ƚqui, cajoc'i ȽanDios, aixim'ma imaxcaita anuli cal xans, tunts'ifi lipijahua'. LacaxinGai'ma. \v 31 Aƚmi: “CunCornelio, lofxa'huepa if'ajpa lema'a pe lopa'a ȽanDios. Iƚque iximpo' totoc'ila' lan xanuc'. Ti'nuhuaishuo' ima'. \v 32 Timihuo': Tommetsola' loxanuc' liƚya' Jope. Tiyeƚe pe lopa'a anuli cal xans cuftine Simón, tecui'inni Pedro. Timitsa ti'huanni lomejut'ƚ. Iƚque ipanc'ale lejut'ƚ anuli cal xans ƚacof'ejpa quixmi, cuftine jouc'a Simón. Iƚque Simón lejut'ƚ copa'a lema quiƚya', ƚema caja. Iƚque tu'i'mo' lof'eya.” \p \v 33 ’Aicaƚcoƚi. Nummepola' laixanuc' tiyeƚe pe lofpa'a. Ima' o'epa al c'a, ocuai'ma lainejut'ƚ. Itsiya, lu'itsonga' te quimipo' ȽanDios. Jahuay iƚe lixc'ai'ipo' lu'itsonga'. Toƚiya lafot'ƚeyoƚtsi, fa'a lahuelonginga' ȽanDios. Aƚquimf'e'mo'. \p \v 34 Pedro ipango'ma ipalaic'o'mola', timila': \p ―Itsiya xonca aixina' te ts'i'ic' lipicuejma' ȽanDios. Ailopa'a catets'ipa. \v 35 Anuli cal xans, ni petsi li'huayomma, ni petsi linación, ja'ni tixpaic'e ȽanDios, ja'ni aƚijca lo'epa, iƚque cal xans ȽanDios tepenufi. \p \v 36 ’Illanc' ixanuc' Israel, toƚta'a alu'iponga' ȽanDios, lumme'eponga' Jesucristo. Iƚque iƚPoujna jahuay lan xanuc', uya'a'ma: “ȽanDios ipic'a tiyejmaleƚe lan xanuc'”. \v 37-38 Ate'a Juan Bautista u'i'mola' lan xanuc' tepoliƚe. Lijou'ma Jesús i'hualeco'ma ƚalamats' illanc' ninc'ijudío. Jiƚpe al distrito Galilea ipango'ma uya'a'ma. ȽanDios joupa ipaxnepa, joupa epi'ipa cal Espíritu Santo, epi'ipa limane ti'eƚa' al cueca'. Ni petsi lo'huapa i'e'ma al c'a. Jahuay lan xanuc' loteƚ'mipola' Satanás, Jesús ixaƚ'me'mola'. Iƚque iƚejmale ȽanDios, toƚiya i'e'ma toƚta'a. \v 39 Illanc' aƚsimpá li'e'ma mi'hualejma ƚamats' Judea, jouc'a mipa'a liƚya' Jerusalén. Maƚque Jesús epaƚts'ijmpá anuli al 'ec. Ima'a'me. \v 40 Licuaitsi al fane' quitine ȽanDios imaf'i'ina'ma, epi'ipa lane timujxoxi. Imuj'moxi. \v 41 Aimimujyoxi pe lomana' jahuay lan xanuc'. ȽanDios joupa ixpic'epa naitsi noxinyacu. Iƚniya tuya'a'me: “Imaf'inapa Jesús, joupa aƚsimpá”. Toƚiya illanc' aƚ'huijf'eponga' aƚsinnapá joupa imaf'inapa. Lijoupa limaf'inapa aƚtetsoconapá anuli, aƚsnaconapá anuli. \v 42 Aƚcuxe'eponga' luya'aƚe, lu'itsola' lan xanuc': “ȽanDios epi'ipa limane Jesús. Iƚque cal Cuecaj Juez. Quiƚmaf'i' lan xanuc' jouc'a petsi limanapola', maƚque Jesús iƚJuez.” \v 43 Jahuay lam profeta inescopá Jesús, uya'a'me: “Cal xans ƚo'huaiyijmpa Jesús, ȽanDios timenc'e'eco'ma li'epa lixcay. Ma' iƚque Nalunƚu'eponga'.” \p \v 44 Mipalay Pedro icuaiyunni cal Espíritu Santo. Jahuay lan xanuc' noquimf'epá iximpá cal Espirítu limunni lema'a, epenuf'me. \v 45 Jiƚpe timana' lapimaye judío no'huaiyijmpá Jesús, iƚne iƚejmale Pedro. Ticuayi: \p ―¿Te qui'ipa? Iƚne ocuenaye lan xanuc', a'i judío. Xinƚa', ȽanDios tepi'ila' cal Espíritu Santo. Aimicuanac'ela'. \p \v 46 Iƚne locuenaye lan xanuc' mix'natsi'iyi ȽanDios tipalaiyi ituca', a'i quiƚtaiqui'. Toƚta'a liƚejmale Pedro ixim'me joupa epi'ipola' ȽanDios cal Espíritu Santo. \v 47 Pedro timila' liƚejmale: \p ―¿Ja'ni tipa'a nonesya: “Iƚniya aimi'iya mepoliyacu aja'”? ¿Ja'ni aimalapi'iyacola' lane? Ma to lalapenufpa illanc' cal Espíritu Santo, iƚniya jouc'a epenufpá. Aimaƚcuanac'eyacola'. ¡Tepoliƚe! \p \v 48 Pedro icuxe'e'mola' tepo'intsola', timetsaicom'mola' ilihuequi Jesucristo. Lijou'ma iƚniya timiyi Pedro: \p ―Topanenni oquej fanej quitine, aƚmajnle fa'a anuli. \c 11 \p \v 1 Lan apóstole jouc'a lapimaye nomana' al distrito Judea icuej'me: “Locuenaye lan xanuc', iƚne a'ij judío, jouc'a epenufpá litaiqui' ȽanDios”. \v 2 Icuaitsi Pedro Jerusalén. Jiƚpe lapimaye, iƚne axanuc' judío, tixtuc'oyi Pedro. \v 3 Ipalaic'o'me, timiyi: \p ―Ima' otsufaipa pe lomana' lan xanuc' a'ij judío. Oƚtetsopá anuli. \p \v 4 Pedro ipango'ma u'i'mola' te ts'i'ic' li'ipa. Ate'a u'i'mola' li'ipa mipa'a liƚya' Jope, lijou'ma u'i'mola' li'ipa liƚya' Cesarea. Timila': \p \v 5 ―Iya' capa'a liƚya' Jope, cajoc'i ȽanDios, i'huapa laipicuejma'. Aiximpa to jipu'hua al paiyo. Aixim'ma timumma lema'a to anuli al cutse ilanc'ecompa ijahua', ifiyiya lam malpu' ƚupahuay. Icuaiyunni pe laifpa'a. \v 6 Nehuelojm'ma lo'nicoƚanna. Jiƚpe aixim'mola' linneja pe noyecopá amalpu' liƚ'mitsi', lam manxu jouc'a lan ximalo. Aixim'mola' noyecopá laquifpoƚtsi ƚamats', jouc'a aixim'mola' iƚne naiyulpá lema'a. \v 7 Aicuej'ma tipalay, aƚpalaic'o, aƚmi: “CumPedro, totsahuenni, toma'aƚa' anuli iƚne linneja, toteƚa'”. \v 8 Iya' cami: “A'i maiPoujna, aimi'iya cateja iƚna'a linneja. Aiximpa axujc'a. Iƚque cal xujc'a aicai'nico laico ni anulemma.” \v 9 Aicuejcona'ma tipalay lema'a, aƚtalai'e, aƚmi: “Pe ȽanDios liximpa alimpio, ima' aimocua'ma: Axujc'a.” \v 10 Afanemma toƚta'a i'ipa. Lijou'ma al cuecaj cutse jouc'a lipinneja if'ajna'ma lema'a. \p \v 11 ’Maƚej hora icuaitsa afantsi lan xanuc'. Ecaxoƚ'me ƚuna lajut'ƚ. Iƚne lan xanuc' quiyouyomma Cesarea. Ummempola' pe laifpa'a. \v 12 Cal Espíritu Santo aƚmipa: “To'hua'ma tunƚejmale'me. Aimoxhueƚmot'ƚe'ma.” Aƚtsehuo'me jouc'a iƚna'a lan camts'us laƚpimaye. Aƚcuaitsa liƚya' Cesarea. Aƚtsulfoƚaipá lejut'ƚ cal xans naƚjoc'ipa. \v 13 Iƚque alu'iponga' liximpa. Aƚmiponga': “Iya' aiximpa anuli ƚapaluc quema'a tecaxu lainejut'ƚ. Aƚmipa: Tommetsola' loxanuc' tiyeƚe Jope. Tiyeƚe pe lopa'a anuli cal xans cuftine Simón, tecui'inni Pedro. Timitsa ti'huanni lomejut'ƚ. \v 14 Iƚque Pedro tipalaic'o'molhuo', tuya'a'ma. Toƚta'a tonƚu'ma ima', jouc'a tunƚul'me jahuay nomana' lomejut'ƚ.” \p \v 15 ’Jiƚpe lejut'ƚ cal xans naƚjoc'ipa aipango'ma aipalaic'o'mola'. Ma capalay, aiquicoƚ'ma, icuaiyunni cal Espíritu Santo imunni lema'a. Ma to licuaiyunni al te'a pe laƚmana', ma toƚta'a icuaiyunni pe lomana' iƚniya. \v 16 Iya' ai'nujuaitsi litaiqui' ƚaƚPoujna Jesús. Iƚque aƚmiponga': “Juan lepo'ipola' lan xanuc' epo'icopola' aja'. ȽanDios tepo'ico'molhuo' cal Espíritu Santo.” \v 17 Ma to lalapi'iponga' ȽanDios cal Espíritu Santo, illanc' pe naƚ'huaiyijmpá ƚaƚPoujna Jesucristo, ma toƚta'a epi'ipola' jouc'a iƚniya. Iya' ma le'a ninxans. ¿Ja'ni ti'i'ma capa'ne'ma ȽanDios? A'i. Aimi'iya. \p \v 18 Licuej'me toƚta'a lan apóstole, ailopa'a quiƚtaleconghua Pedro. Iximpá acueca' lo'epa ȽanDios. Timiyi ȽanDios: \p ―Aƚs'najtsi'ihuo' joupa mepi'ipola' lane locuenaye xanuc', iƚne a'ij judío, tepenufyi al ts'e liƚpitine aimijouya. Iƚne jouc'a ixhuej'menamma. \p \v 19 Lijoupa lima'ampá Esteban tiƚmana' lapimaye niyepá aculi'. Iƚniya ipalyomma Jerusalén iƚne ƚitiné liteƚ'mimpola'. Ni petsi liyepá uya'a'me litaiqui' Jesús. Icuaita ƚamats' Fenicia, ƚamats' Chipre, jouc'a liƚya' Antioquía. Litaiqui' Jesús aicu'innila' locuenaye xanuc', uya'apá ma le'a pe lomana' liƚf'as xanuc' judío. \v 20 Hualca iƚniya lapimaye quiyouyomma ƚamats' Chipre y liƚya' Cirene. Iƚne lipalunca Jerusalén icuaitsa liƚya' Antioquía, jiƚpe ipalaic'o'me jahuay lan xanuc', a'i ma le'a lan judío. Ipalaic'o'me jouc'a lan griego, tu'innila' litaiqui' Jesucristo. \v 21 Mipalaiyi iƚniya, ƚaƚPoujna i'e'ma acueca'. Juaiconapa axpela' lan xanuc' epenuf'me lataiqui' loya'apa iƚniya. Ipaiconni liƚpicuejma'. Ipango'me ihuej'me ƚaƚPoujna Jesucristo. \p \v 22 Lapimaye lafot'ƚeyopoƚtsi Jerusalén icuej'me li'ipa Antioquía. Iƚne umme'me Bernabé ti'huaƚa' jiƚpiya. \v 23 Bernabé icuaitsi jiƚpe liƚya'. Ixim'ma ȽanDios titoc'ila' lan xanuc' nomana' jiƚpiya. Tixoqui queta. Ixc'ai'i'mola' jahuay iƚne lapimaye tipo'noƚe liƚpicuejma' tihuejle ƚiƚPoujna Jesús. Aimenaj'moƚtsi. \v 24 Iƚque Bernabé ma' ac'a xans. Cal Espíritu Santo ticuxe lipicuejma'. Jahuay ƚunxajma' ti'huaiyinge Jesús. Jiƚpe Antioquía juaiconapa ixpepola' iƚne ts'ilihuequi Jesús. \p \v 25 Lijou'ma Bernabé itsehuo'ma liƚya' Tarso, ehuetsi Saulo. \v 26 Licuaitsi ixim'ma, ilecotsi i'hua'a'ma liƚya' Antioquía. Jiƚpe imajntsa anuli camats'. Efot'ƚe'moƚtsi anuli lapimaye. Imuc'i'mola' axpela' lan xanuc'. Liƚya' Antioquía ipangocopa ecui'impola' ts'ilihuequi Jesús: “Imanc' unc'icristiano”. \p \v 27 Iƚne ƚitiné liƚya' Antioquía icuaiyunca lam profeta quiyouyomma Jerusalén. \v 28 Anuli iƚniya cuftine Agabo. Ecax'ma pe lafoƚyomma lapimaye. Timila' lonespa cal Espíritu Santo. Timila': \p ―Ticuaihuo litine cumemma. Ni petsi lomanc'eyacu lan xanuc' tixim'me lumemma. \p Ƚitiné micuxe cal cueca' quincuxepa cuftine Claudio toƚta'a lo'iya. \p \v 29 Ts'ilihuequi Jesús jiƚpe Antioquía ixpic'e'me titoc'intsola' liƚpimaye nomana' ƚamats' Judea. Anuli anuli, ma to ts'i'hueca, tixpij'ma tojua tumme'e'mola' lipimaye. \v 30 Toƚta'a i'e'me. Bernabé jouc'a Saulo itai'me al tomí. Epi'intsola' lan tsilaj capimaye noxpijpá lataiqui'. Iƚne teca'nem'mola' lapimaye. \c 12 \p \v 1 Iƚna'a ƚitiné cal rey Herodes i'noƚ'mola' hualca lapimaye pe lafoƚyomma Jerusalén. Ipic'a titeƚ'mitsola'. \v 2 Icuxe'ma tetec'entsa ƚejoc' Jacobo, iƚque ipimaj Juan. Etec'em'me. \v 3 Herodes ixim'ma iƚe li'epa icuaitsi quiƚpic'a lan xanuc' judío. Lijou'ma umme'mola' lixanuc' ti'noƚtsa Pedro. Toƚta'a i'i'ma iƚniya ƚitiné mi'eyi liƚjuic lan xanuc' judío. Maƚe al juic titeji ƚa'i petsi aiquilai'inni levadura. \v 4 I'noƚim'me Pedro. Herodes icuxe'ma i'nicontsa lacarza. Icuxe'e'mola' imbamaj camts'us lisoldado, timila': \p ―Toƚ'etsa cuenna iƚque Pedro. \p Mi'eyi cuenna tipai'iyoƚtsi amalujxi, amalujxi. Ticua Herodes: “Tijouƚa' al juic Pascua quipa'anata lacarza. Cacufta jiƚpiya pe lafoƚyomma lan xanuc'.” \v 5 Ma mipa'a lacarza Pedro, mi'eyi cuenna, lapimaye lafoƚyomma jiƚpe Jerusalén itine itine tijoc'iyi ȽanDios, tixa'hueyi titoc'iƚa' Pedro. \p \v 6 Cal Herodes joupa ixpic'epa, ticua: “Mouqui quipa'anata Pedro. Cacuf'ma.” Iƚe lipuqui' Pedro tipa'a jiƚpe lacarza, tixmay nolojmay oquexi' lan soldado. Ifi'empa limane' uhuahuinc'impola' loquexi' lan soldado. Lixpula' al puerta timana' ocuenaye lan soldado ti'eyi cuenna lacarza. \v 7 Jiƚpe lacarza icuai'ma anuli ƚepaluc ƚaƚPoujna. Epalc'o'i'ma juaiconapa. Untaf'ma huata liju' Pedro, umef'ma, timi: \p ―¡Aimicoƚ'mo', totsahuenni! \p Lan cadena lifiyicoyi limane' Pedro uhuaiƚquenanni. \v 8 Ƚapaluc quema'a ipalaic'ocona'ma, timi: \p ―Tofi'exoxi, toc'uaicoƚa' ƚoc'ejí. \p Lijoupa li'epa toƚta'a ipalaic'ocona'ma, timi: \p ―Topoxla' lopuquiya. Alihuejla'. \p \v 9 Ipango'me ipalunca. Pedro ihuej'ma ƚapaluc quema'a. Ticua: “A'ij ƚinca iƚe laƚ'ipa, ma' apaiyo”. \v 10 Uyalaico'me petsi lacaxuya cal te'a soldado no'epa cuenna lacarza. Lijou'ma uyalaico'me ƚocuena. Icuaitsa al cuecaj puerta catejma', iƚe lopa'a ma lane quiƚya'. Al puerta exinni quituca'. Ipalunca. Iyejmale'me lane. Lijou'ma ejac'na'ma ƚapaluc quema'a. \v 11 Licuainanni lipicuejma' Pedro ticua: “Itsiya ƚinca aixina' ƚaiPoujna ummepa ƚepaluc. Lunƚu'epa limane Herodes. Tama lan xanuc' judío iƚ'huaijma te co'iya maƚma'aya, itsiya ailopa'a caƚ'e'eya. Aimi'iya.” \p \v 12 Micua toƚta'a icuaitsi lejut'ƚ María, iƚque i'máma' Juan ƚecui'impa Marcos. Jiƚpe axpela' lapimaye efoƚya. Tijoc'iyi ȽanDios. \v 13 Pedro umf'ax'ma ƚuna puerta. Anuli cal criada cuftine Rode i'huapa tixinna naitsi iƚque. Ipanni jiƚpe lajut'ƚ. \v 14 Imetsaico'ma litaiqui' Pedro. Juaiconapa ixoj'ma queta aiquexi'e al puerta. Aiquicoƚ'ma, ipaiconanni. Itsufaicona'ma lajut'ƚ, u'itsola' lapimaye, timila': \p ―Icuaina'ma Pedro. Tecaxu lixpula' al puerta. \p \v 15 Iƚne timiyi: \p ―¡Ima' mamac'ta! \p Tihui'i, timiconala': \p ―Aƚinca icuaina'ma Pedro. \p Lapimaye ticuayi: \p ―A'ij ƚinca laƚmiponga'. A'i maƚque Pedro. Icuai'ma ƚepaluc quema'a. \p \v 16 Pedro ti'hua tumf'axqui. Exi'e'me al puerta, ixim'me. Ticuayi: \p ―¡Xinƚa'! Maƚca'a Pedro. ¿Te qui'ipa? \p \v 17 Pedro i‑ch'ixc'eco'mola' limane. U'i'mola' li'ipa, timila': \p ―ȽaƚPoujna lipa'ahuona'ma lacarza. Tonlu'itsola' Jacobo jouc'a locuenaye lapimaye toƚta'a laƚ'ipa. \p I'huana'ma, ijuc'e'moxi. \p \v 18 Liƚic'e'ma lan soldado nomana' lacarza ixhueƚco'me juaiconapa. Ticuayi: \p ―¿Pe copa'a Pedro? Ailopa'a fa'a. ¿Te qui'ipa lipamma? ¿Pe quitsepa? \p \v 19 Cal rey Herodes umme'mola' lixanuc' tehuetsa Pedro. Ehuehuo'me, aiquiƚsina'. Herodes icuis'e'mola' lan soldado. Ihui'i'ma, timila': \p ―Lu'iƚa', ¿te qui'ipa? \p Lijou'ma icuxe'ma tima'antsola'. Ipanni al distrito Judea, i'hua'ma liƚya' Cesarea. Jiƚpe ipajntsi. \p \v 20 Herodes juaiconapa tixtuc'ola' lan xanuc' nomana' ƚiƚeloƚya' Tiro y Sidón. Iƚne lan xanuc' inefo'me quiƚtuca'. Icuaitsa pe lopa'a Herodes. Ate'a ipalaic'opa nocuxepa ƚi'huexi Herodes, iƚque cal xans lipuftine Blasto. Timiyi tixahue'eƚa' Herodes aimixtuc'ocona'mola', tixanghuaitsi, tipaneconni toƚta'a. Iƚne lan xanuc' tetenƚcocola' aimixtuc'ocona'mola' cal rey. Jiƚpe ƚilemats' tehue'e' ƚotejacu. Iƚpic'a Herodes tumme'econatsola'. \v 21 Herodes ixpic'e'ma litine. U'i'mola': \p ―Jiƚpe litine capalaic'o'molhuo'. \p Licuaitsi iƚe litine Herodes etej'moxi, ipo'no'ma lipijahua' ajrey, icutsai'ma al cuecaj li'asiento li'nof'quiya. Ipalaic'o'mola', imuxi'ale'ma. \v 22 Lan xanuc' jiƚpe lefot'ƚeyoƚtsi ija'a'me, ticuayi: \p ―Iƚque ƚaƚquimf'epa, a'i xans. Iƚque andios. \p \v 23 Aiquicoƚ'ma. Iteƚ'mi'ma anuli ƚepaluc ƚaƚPoujna ȽanDios. Lapimí ipango'ma ite'me. Lijou'ma ima'ma. Herodes i'e'e'moxi xonca cal cueca', etets'ipa ȽanDios, toƚiya li'ipa toƚta'a. \p \v 24 Litaiqui' ȽanDios ti'hua ti'huajcola' xonca lan xanuc'. Ixpepola' juaiconapa ts'ilihuequi Jesús. \v 25 Bernabé y Saulo joupa ecanghuo'me al tomí, epi'inghuo'mola'. Lapimaye nomana' Jerusalén. Lijou'ma ipailinanca icuaitsa liƚya' Antioquía. Ileco'me Juan ƚecui'impa Marcos. \c 13 \p \v 1 Jiƚpe liƚya' Antioquía petsi lafot'ƚepoƚtsi lapimaye timana' lam profeta jouc'a lomxiye nomuc'iyalepá litaiqui' Jesucristo. Iƚniya liƚpuftine Bernabé, Simón ƚacui'impa Ƚumi, Lucio ƚas Cirene, Manaén ƚitojyohuo'ma lejut'ƚ Herodes. Iƚque Herodes ƚacui'impa cal tetrarca. Jouc'a tipa'a Saulo. \v 2 Iƚniya mixnet'ƚyi, aimitetsoyi, mix'najtsi'iyi ȽanDios, cal Espíritu Santo timila': \p ―Tolimetsaicotsola' Bernabé jouc'a Saulo. Iya' aijoc'icopola' ti'eƚe lanic' laifnepi'iyacola'. \p \v 3 Lijou'ma ixnet'ƚcona'me, ijoc'icona'me ȽanDios, ipo'nof'i'me liƚmane ƚiƚjuac iƚne Bernabé jouc'a Saulo. Ixc'ai'inam'mola', timinnila': \p ―Tonƚenƚe, toƚ'etsa lanic' lepi'ipolhuo' ƚaƚPoujna. \p \v 4 Lijou'ma cal Espíritu Santo icuxe'mola' tiyeƚe iƚne loquexi'. Iye'me liƚya' Seleucia. Jiƚpiya itsulfoƚai'me anuli al barco lotseya ƚamats' Chipre. \v 5 Jiƚpe ƚamats' Chipre ipalunca al barco, icuaitsa liƚya' Salamina. Ƚajut'ƚi pe lafoƚyomma lan xanuc' judío uya'a'me litaiqui' ȽanDios. Tilecoyi Juan Marcos, iyejmale'me. Iƚque titoc'ila'. \v 6 Uyalaicotsa jahuay ƚamats' Chipre, icuaitsa liƚya' Pafos. Jiƚpiya ixim'me anuli cal xans judío cuftine Barjesús. Iƚque abrujo. Tifel'mila' lan xanuc', timila': \p ―Iya' ninprofeta. Cuya'e' lonespa ȽanDios. \p Iƚe lonespa a'ij ƚinca. \v 7 Barjesús ƚipoujna cuftine Sergio Paulo. Iƚque incuxepa jiƚpe Chipre, ac'a lipicuejma'. Ijoc'i'mola' Bernabé jouc'a Saulo ticuaiyunca lejut'ƚ. Ipic'a tiquimf'eƚa' litaiqui' ȽanDios. \v 8 Barjesús jouc'a cuftine Elimas. (Iƚe laftine tuhuaƚquemma “abrujo”.) I'e'mola' quipilaic' Bernabé y Saulo. Ticua: “Ƚincuxepa aimihuejco'ma litaiqui' ȽanDios”. Ehue'ma te co'eya. \p \v 9 Cal Espíritu Santo icuxe'ma lipicuejma' Saulo. (Iƚque jouc'a cuftine aPablo.) Ehuelojm'ma juaiconapa Elimas. \v 10 Timi: \p ―Ima' ma le'a tofel'miyale. Aimi'iya monesya al ƚinca. To'ay ma le'a lixcay. Ima' i'hua ƚonta'a Satanás. Iƚne no'epá al c'a ima' taixtuc'ola'. To'ay capilaic' lipene ƚaƚPoujna ȽanDios, iƚe al ƚijca cane. Tomuc'iyale ituca' cataiqui'. ¿Te quitine tatec'o'ma iƚe lof'epa? \v 11 Aƚquimf'eƚa': ȽaƚPoujna titeƚ'mihuo'. Aimi'iya mahuetsaleconaya. Micoƚi iƚe loteƚ'miyaco' ni aimoxinya lipepalc'o' cal 'ora. \p Aiquicoƚ'ma. Elimas ixim'ma tocomma to ummahuay, imufc'o'ma li'u'. Ipango'ma ixpailo'ma limane. Tehuay naitsi naxaƚya. \v 12 Lixim'ma toƚta'a li'i'ma ƚincuxepa epenufpa lataiqui' limipa Pablo. Ticua: \p ―¡Acueca' litaiqui' ƚaƚPoujna Jesús! ¡Acueca' lo'epa! \p \v 13 Jiƚpe liƚya' Pafos Pablo y liƚejmale itsulfoƚai'me ocuena barco. Licuaitsa liƚya' Perge lopa'a ƚamats' Panfilia, Juan, iƚque notoc'ipola', ipo'no'mola' quiƚtuca'. Ipainanni, i'huana'ma lipiƚya' Jerusalén. \v 14 Pablo y Bernabé ipalunca Perge, iye'me liƚya' Antioquía lopa'a ƚamats' Pisidia. Litine conxajya itsulfoƚai'me lajut'ƚ pe lafoƚyomma lan xanuc' judío, icutsoƚai'me. \v 15 Iquimf'e'me loxhuecofimpa al je'e liniƚiya locuxepa ȽanDios, jouc'a al je'e iniƚiya loya'apa lam profeta. Lijou'ma nocuxepá jiƚpiya lajut'ƚ umme'me anuli ƚapaluc pe locutsoƚanna Pablo y liƚejmale. Timila': \p ―Cunc'aƚpimaye, anuli imanc' ja'ni ipic'a tixc'ai'i'mola' lan xanuc' nomana' fa'a, ne', tipalaic'otsola'. \p \v 16 Pablo ecax'ma. I'nof'e'ma limane, ipango'ma ipalaic'o'mola', timila': \p ―Imanc' cunc'ixanuc' oƚtatahuelo Israel, jouc'a imanc' noƚspaic'epá ȽanDios, aƚquimf'eƚa'. \v 17 ȽanDios, ƚalanDios illanc' ixanuc' Israel, joupa i'huijf'epola' laƚtatahueló. Miƚmana' iƚne laƚxanuc' ƚamats' Egipto ȽanDios i'e'e'mola' axpela'. Lijou'ma itoc'i'mola' juaiconapa, ipa'a'mola' jiƚpe ƚamats'. \v 18 Muyalaicoyi ƚamats' pe ailopa'a quiƚya' to oquej nuxans camats' ȽanDios ixnet'ƚ'ma liƚ'ejma', itoc'i'mola'. \v 19 Maƚque ȽanDios ecani'e'mola' lan xanuc' acaitsi lan nacíon ƚamats' Canaán. Maƚpe ƚamats' Canaán epi'i'mola' laƚxanuc' quilemats'. \v 20 Lijou'ma ȽanDios ifaj'mola' iƚne lecui'impola' lan Juez. To amalpu maxnu oquej nuxans quimbama' camats' lan Juez icuxe'me. Lijou'ma cal profeta cuftine Samuel icuxe'mola' laƚxanuc'. \p \v 21 ’Iƚne ƚitiné laƚxanuc' ixahue'e'me ȽanDios tepi'itsola' anuli cal rey, ticuxetsola'. Epi'i'mola' ƚiƚrey cuftine Saul, i'hua Cis. Iƚque Saul ƚitatahuelo cuftine Benjamín. \v 22 Lijou'ma ȽanDios iƚonc'e'ena'ma Saul lipenic', epi'i'ma David. Ti'iƚa' iƚque ƚiƚrey laƚxanuc'. Maƚque cal rey David ȽanDios inescopa ticua: \q1 David i'hua Isaí, ainimetsaijma te ts'i'ic' li'ejma'. \q1 Iƚque lipicuejma' ti'onƚcospa to iya' laipicuejma'. \q1 Aƚinca ti'e'ma jahuay laifxpic'epa. \p \v 23 ’Maƚque David ȽanDios i'e'epa itatahuelo Jesús, iƚque Ƚalunƚu'eponga'. Toƚta'a li'epa ȽanDios enanƚ'ma litaiqui' li'ipa linespa. Ummepa Jesús pe laƚmana' illanc' ixanuc' Israel. \v 24 Ate'a icuai'ma Juan Bautista. Uya'a'ma, timila' lan xanuc': “Imanc' cunc'ixanuc', oƚtatahuelo Israel, toƚsuej'menca, tolapoliƚe”. \v 25 Juan joupa tijou'ne'ma lipenic' ticuis'ela' lan xanuc', timila': “Imanc', ¿te coƚcuapa? ¿Naitsi iya'? Iya' a'i to laƚnescopa. Aicuai'ma ate'a, tijouƚa' ticuaihuo iƚque pe ts'oƚ'huaijma ƚocuaicoya. Iƚque xonca acueca' xans. Iya' aimi'iya cuhuaƚc'e'eya lic'eji'.” \p \v 26 ’Cunc'aipimaye, imanc' noƚspaic'epá ȽanDios, ja'ni Abraham oƚtatahuelo o ja'ni ituca' loƚnación, itsiya ȽanDios tipalaic'olhuo', tu'ilhuo' naitsi iƚque Ƚonƚu'eyacolhuo'. \v 27 Lan xanuc' nomana' Jerusalén jouc'a liƚpincuxepá aiquilimetsaijma iƚque Ƚalunƚu'eponga'. Iƚniya icuxecopa Jesús. Toƚta'a enant'ƚipá loya'apa lam profeta jiƚpe liƚje'e, iƚe al je'e tixhuenni itine itine conxajya. \v 28 Tama aiquiƚsi'ne quijunac' ixa'hue'me Pilato ticuxeƚa' tima'anƚe. \v 29 Lenant'ƚipá jahuay lo'iya Jesús, iƚe luya'apa lam profeta, ipuƚquinna'me petsi lepaƚts'ingiya jiƚe al 'ec, ipo'nontsa ƚunts'eja'. \v 30 Lijou'ma ȽanDios imaf'i'inapa iƚque Jesús, ipa'apa pe lomana' lamizhua. \v 31 Ts'ilihuequi Jesús, pe nipalyomma Galilea, iyejmale'me icuaitsa anuli Jerusalén, iƚniya ixingona'me Jesús, tu'iyaleyi iƚe liximpa. \p \v 32 ’Ƚinca, mimana' laƚtatahueló ȽanDios imipola' iƚe al c'a lo'iya. Imi'mola': “Toƚe, toƚe ca'e'ma”. Itsiya lu'ilhuo': Joupa i'ipa. \v 33 ȽanDios joupa imaf'i'inapa Jesús. Enant'ƚipa iƚe litaiqui' limipola' laƚtatahueló. Toƚta'a aƚmuc'iponga' illanc' iƚnietó iƚne laƚtatahueló. Ma toƚta'a loya'apa al salmo lacui'impa loque', tuya'e' lonespa ȽanDios, ticua: \q1 Ima' ai'Hua, \q1 Itsiya aimuc'ipola' lan xanuc' aƚinca iya' o'Ailli'. \p \v 34 ’Jouc'a tuya'e' timaf'i'ina'ma Jesús, tipa'anata pe lomana' lamizhua. Tuya'e' aimimaconaya, aimihuet'ƚya licuerpo. ȽanDios timila' lixanuc': \q1 Joupa aipo'nopa lataiqui', nepi'ipa David. \q1 Iƚe laitaiqui' apaxi, canant'ƚi'ma. \q1 Toƚta'a toƚsim'me imanc'. \p \v 35 Ocuena al salmo jouc'a tuya'e': \q1 To'e'ma cuenna ƚo'Hua, iƚque o'Huexi. \q1 Titoc'i'ma, aimihuet'ƚya licuerpo. \p \v 36 ’Iƚe lataiqui' aiminescoyoxi David. Iƚque mipa'a fa'a li'a ƚamats' i'e'ma lixpic'epa ȽanDios, ticuxeyale. Imanapa, eminc'ina'me pe lomana' liƚcuerpo litatahueló. Lijou'ma ihuet'ƚna'ma licuerpo. \v 37 Iƚe lataiqui' tinescojma Jesús. Ma' iƚque ȽanDios imaf'i'ina'ma. Licuerpo a'i quihuet'ƚ'ma. \p \v 38 ’Cunc'aipimaye, aƚquimf'eƚa'. Iya' cu'ilhuo': Ja'ni toƚ'huaiyijnle Jesús ȽanDios timenc'e'eco'molhuo' loƚ'epa lixcay. \v 39 Tama tolihuejcoyi locuxepa Moisés aimimenc'e'ecoyacolhuo' nulemma jahuay loƚ'epa lixcay. Ti'hua toƚtai'me lajunac'. Ja'ni toƚ'huaiyijnle Jesús, aimitac'uinyacolhuo' cajunac', ni toƚta'a. \v 40 Iya' camilhuo' imanc' naƚquimf'epa: Toƚpo'noƚe cuenna. Ja'ni a'i ti'i'molhuo' to loya'apa ȽanDios jiƚpe litaiqui' liniƚingiya liƚje'e lam profeta, ticua: \q1 \v 41 Imanc' tolixocoyi, tolahuelojnle laif'epa, toƚ'huijle loƚpicuejma'. \q1 Itsiya, ma moƚmana' imanc', ca'e'ma al cueca'. \q1 Ja'ni tu'intsolhuo': Toƚe, toƚe lo'epa ȽanDios, \q1 imanc' toƚtalai'e'me: “A'ij ƚinca iƚe lalu'iponga'.” \p \v 42 Mipalumma lan xanuc' lafoƚyomma jiƚpe lajut'ƚ ixa'hue'me Pablo y Bernabé, timinnila': \p ―Locuena xamano, ticuaitsi litine conxajya, aƚpalaic'ocona'monga', lu'i'monga' xonca iƚne ƚataiquí. \p \v 43 Lijoupa lipalunca jahuay lefoƚya, axpela' lan xanuc' judío jouc'a locuenaye xanuc' petsi ilihuequi liƚ'ejma' lan judío, iyejmale'me Pablo y Bernabé. Iƚniya ixc'ai'im'mola' lan xanuc', timinnila': \p ―ȽanDios titoc'i'molhuo'. Aimolanaj'moƚtsi iƚque. \p \v 44 Icuaiyocontsi litine conxajya tehue'ela' ma le'a anuli oquexi' lan xanuc'. Jahuay locuenaye nomana' jiƚpe liƚya' efoƚunni tiquimf'e'me litaiqui' ȽanDios. \v 45 Lan xanuc' judío, lixim'me joupa efoƚumma axpela' lan xanuc' i'em'mola' laic' Pablo y Bernabé. Timinnila' lan xanuc': \p ―Iƚniya ma le'a tifel'milhuo' imanc'. A'ij ƚinca lonespa. \p \v 46 Pablo y Bernabé aimixpailiquila'. Timinnila' iƚne lan xanuc' naixtulepá: \p ―Ate'a alu'ipolhuo' imanc' litaiqui' ȽanDios. Toƚta'a lixpic'epa. Imanc' aimetenƚcocolhuo', aimolapenufyacu al ts'e loƚpitine, tolacani'eyoƚtsi coƚtuca'. Itsiya aƚpo'no'molhuo'. Aƚe'me pe lomana' locuenaye xanuc' pe aimimetsaicoyi ȽanDios. Aƚpalaic'otola' iƚniya. \v 47 Ma ȽanDios aƚcuxe'eponga' iƚe laƚ'eyacu. Al Paxi Liniƚingiya tuya'e' toƚta'a lonespa ȽanDios, ticua: \q1 Iya' nepi'ipo' lopenic', tapalc'o'itola' liƚpicuejma' pe aimimetsaicoyi ȽanDios. \q1 Ti'i'ma quiƚsina' cunƚu'e'mola' iya'. \q1 Iƚne nomana' xonca aculi' to'itola' iƚta'a laitaiqui'. \p \v 48 Licuej'me lonespa Pablo y Bernabé locuenaye lan xanuc' pe a'ij judío, iƚniya ixojma quileta. Ticuayi: \p ―Ac'a litaiqui' lonespa ƚaƚPoujna. \p ȽanDios joupa ixpic'epa naitsi iƚne lapenufyacu al ts'e liƚpitine aimijouya. Ma' iƚniya i'huaiyijmpá Jesús. \v 49 Ni petsi jiƚpe ƚamats' lan xanuc' icuej'me litaiqui' ȽanDios. \p \v 50 Lijou'ma lan xanuc' judío pe aimi'huaiyijnyi ƚaƚPoujna Jesús ipalaic'om'mola' lacaƚ'no' pe ts'iƚ'hueca, iƚniya naihuejcopá locuxepa ȽanDios. Ipalaic'om'mola' jouc'a lan tsilaj xanuc'. Toƚta'a ixtuc'om'mola' Pablo y Bernabé, ipa'am'mola' jiƚpe ƚilemats'. \v 51 Pablo y Bernabé unaf'me liƚ'mitsi'. Ipa'a'me ƚepi camats' litaƚijmpa ƚiƚc'ejí. Toƚta'a iƚne lan apóstole imuc'im'mola' lan xanuc' ja'ni tejac'e'moƚtsi iƚne quiƚtuca' iƚjunac'. Ipalunca liƚpiƚya' iƚniya lan xanuc', iyepá lane lotsepa liƚya' Iconio. \v 52 Le'a cal Espíritu Santo ticuxela' liƚpicuejma', toƚta'a tixoqui quileta tiyeyi iƚniya. \c 14 \p \v 1 Mimana' liƚya' Iconio Pablo y Bernabé itsehuo'me lajut'ƚ pe lafoƚyomma lan xanuc' judío. Jiƚpe uya'a'me Lataiqui' loya'apa iƚe al c'a lixpic'epa ȽanDios. Axpela' noquimf'epá epenuf'me luya'a'me Pablo y Bernabé. Iƚne nepenufpá ajudío jouc'a agriego. \v 2 Lijou'ma lan xanuc' judío pe aiquilepenufi iƚe litaiqui' Jesús ipalaic'o'me locuenaye xanuc' agriego. Eteƚc'e'e'me liƚpicuejma'. Toƚta'a iƚne lan xanuc' ti'eyi laic' lapimaye. \v 3 Pablo y Bernabé icoƚ'mola', imanenca jiƚpe liƚya'. Aimixpailiquila'. Mi'huaiyijnyi ȽanDios ti'hua tuya'ayi litaiqui'. Tu'innila': \p ―Toƚ'huaiyijnle ȽanDios. Toƚta'a tipaxne'molhuo', titoc'i'molhuo'. \p Maƚque ȽanDios imujpa al ƚinca lonespa Pablo y Bernabé. Epi'i'mola' liƚmane ti'eƚe al cueca'. Toƚta'a lan xanuc' iximpá te ts'i'ic' lo'epa ȽanDios. \p \v 4 Lan xanuc' jiƚpe liƚya' i'e'moƚtsi onƚca. Hualca ihuej'me lan xanuc' judío pe aiquilepenufi Jesús. Locuenaye ihuej'me Pablo y Bernabé. \v 5 Lan xanuc' griego jouc'a lan xanuc' judio pe aiquilihuequi Pablo ipalaic'om'mola' ts'iƚpenic' jiƚpe liƚya'. Inefo'me, ticuayi: “Aƚteƚ'mi'mola' Pablo y Bernabé. Aƚma'aco'mola' apic'.” \v 6-7 Pablo y Bernabé i'ipa quiƚsina' lo'e'enyacola'. Inul'me, iye'me ƚamats' cuftine Licaonia. Jiƚpiya uya'atsa Lataiqui' loya'apa iƚe al c'a lixpic'epa ȽanDios. U'im'mola' lan xanuc' nomana' ƚiƚeloƚya' Listra y Derbe, jouc'a nomana' ƚilemats' ahuejnca. \p \v 8 Jiƚpe liƚya' Listra tipa'a anuli cal coxo. Itine itine ticutsu. Li'mitsi' ailopa'a quiƚpujxi. Ma toƚe ipajncota. Ni anulemma qui'huac'. Aimi'i. \v 9 Anuli litine cal coxo tiquimf'e mipalay Pablo. Pablo ehuelojm'ma. Ixim'ma cal xans ticua lipicuejma': “Ƚinca aƚsaƚcona'ma”. \v 10 Pablo ipalaic'o'ma ujfxi, timi: \p ―¡Topo'notsola' ƚamats' lo'mitsi', tacaxla' ƚic! \p Cal coxo iyuf'conni, ecax'ma ƚijca, ipango'ma i'hua'ma. \v 11 Lan xanuc' nomana' jiƚpiya ehuelojm'me cal coxo joupa ixaƚconapa, ipango'me ija'a'me. Tipalaiyi liƚtaiqui', iƚe lopalaipa lan xanuc' jiƚpe ƚamats' Licaonia. Ticuayi: \p ―¡Landiosla' i'epoƚtsi xanuc', imulumma pe laƚmana'! \p \v 12 Ipalaicom'mola' Pablo y Bernabé, ticuayi: \p ―Bernabé iƚque andios Zeus. Ƚocuena andios Hermes. \p Pablo xonca tipalay, toƚiya ecui'im'me Hermes. (Iƚne lan xanuc' ticuayi xonca tipalay Hermes. Iƚque ilepaluc lif'as candiosla'.) \v 13 Iƚne lan xanuc' nomana' ƚamats' Licaonia ƚilendios cuftine “Zeus nopa'a pe lotsufaicompa liƚya'”. Ƚe'ailli' Zeus icuaitsi al puerta ƚipuna cajut'ƚ pe lomana' Pablo y Bernabé. Ilecola' lan huacax, itaic' lan arco lilanc'ecompa ipa'. Tima'a'mola' lihuacax, titsufco'mola' Pablo y Bernabé. Ma' anuli iƚpic'a lan xanuc'. \v 14 Loquexi' lan apóstole, iƚne Pablo y Bernabé, ixim'me lo'eyacu iƚne ƚa'ailli' y lan xanuc'. Aiquicoƚ'mola'. Ipalunca lajut'ƚ, itsulfoƚai'me nolojmay xanuc'. Tits'aƚyi liƚpijahua', timujyi a'ij c'a iƚe lo'eyacu lan xanuc'. Tija'ayi, \v 15 timinnila': \p ―Cunc'ixanuc', ¿te conƚ'eyacu? Illanc' jouc'a ninc'ixanuc'. Jifa'a aluya'ayi Lataiqui' loya'apa iƚe al c'a lixpic'epa ȽanDios. Maƚe Lataiqui' tu'ilhuo': “Toƚpo'notsola' iƚna'a lolandiosla', aimolihuejcona'me”. Lolandiosla' ailopa'a co'epa, aimi'iya mitoc'iyacolhuo'. Tolihuejle ȽanDios Ƚimaf'i. Iƚque Nilanc'epa lema'a, li'a ƚamats', ƚaja jouc'a jahuay lopa'a. \p \v 16 ’Luyaipa quitine, imanc' jouc'a locuenaye lan xanuc' pe a'ij judío toluyalaicoyi lapajnya tolihuejyi ma to moƚ'eyi. ȽanDios ixnet'ƚpa iƚe loƚ'ejma'. \v 17 Tama a'ij cuajmaica cu'ilhuo' te ts'i'ic' lipicuejma', ȽanDios imuc'ipolhuo' li'ejma'. Imuc'ipolhuo' ac'a lo'epa. Ma' iƚque ticuxe ticuiƚa', aƚcuic'inga' ƚacui ƚo'huayomma lema'a. Jouc'a ticuxe ti'iƚa' ƚitiné cafot'ƚeya. Toƚta'a aƚsinyi ƚaƚtepa. Juaiconapa alixoc'inga' calata. \p \v 18 Tama toƚta'a limipola' Pablo lan xanuc' afule mihuejcoyi. Juaiconapa iƚpic'a titsufcoƚe. \v 19 Maƚej hora icuaitsa lan judío naixtulepá, iƚne quiyouyomma ƚiƚeloƚya' Iconio y Antioquía. Ipalaic'om'mola' lan xanuc' jiƚpe lefoƚya. Inesc'em'mola' Pablo y Bernabé. Lan xanuc' ihuejco'me iƚne lan xanuc' judío, ipaf'me capic' Pablo. Lijou'ma ticuayi: “Joupa imapa”. Ipa'a'me jiƚpe liƚya'. Ipo'no'me lema quiƚya'. \v 20 Ts'ilihuequi Pablo y Bernabé iƚoc'oƚai'me canumicay Pablo. Iƚque itsahuenanni, itsufaicona'ma liƚya'. \p Lihuequi litine ipalunca Pablo y Bernabé, icuaitsa liƚya' cuftine Derbe. \v 21 Jiƚpe uya'acona'me Lataiqui', iƚe loya'apa lixpic'epa ȽanDios. Axpela' lan xanuc' epenuf'me lataiqui', ihuej'me. Lijou'ma Pablo y Bernabé ipailiconanca, iyecona'me ƚiƚeloƚya' Listra, Iconio y Antioquía. \v 22 Imuc'iyalecontsa ts'ilihuequi Lataiqui', ifa'empola' liƚpicuejma', ixc'ai'im'mola', timinnila': \p ―Ticuicomma aƚteƚcoƚe, tijouƚa' aƚtsuflainata pe locuxeyopa ȽanDios. \p \v 23 Iƚya' iƚya' ni petsi lafoƚyomma lapimaye Pablo y Bernabé ifaj'me lan tsilaj xanuc' noxpic'eyacu lataiqui'. Tixnet'ƚyi, aimitetsoyi, tijoc'iyi ƚaƚPoujna, timiyi: \p ―MaƚPoujna, iƚna'a lan xanuc' ti'huaiyijnhuo'. Totoc'itsola'. \p \v 24 Ipalunca liƚya' Antioquía. Uyalaico'me jahuay ƚamats' Pisidia. Icuaiyocontsa ƚamats' Panfilia. \v 25 Iyecona'me liƚya' Perge. Jiƚpe uya'a'me Lataiqui'. Lijou'ma ipalunca, imul'me al 'ocay, icuaitsa liƚya' Atalia. \v 26 Jiƚpiya itsulfoƚaicona'me anuli al barco lotseya locuena quiƚya' cuftine Antioquía. \p Pablo y Bernabé limajmpá jiƚpe Antioquía lapimaye ummempola' tiyenƚe, ti'etsa lanic' lapi'ipola' ȽanDios. Ixa'huepá titoc'itsola'. Itsiya joupa ixhuai'nipá lanic'. Ticuaiconata. \v 27 Icuaitsa Antioquía. Ijoc'im'mola' lapimaye iƚne nefot'ƚepoƚtsi jiƚpe liƚya'. U'im'mola' jahuay li'ipola' lan xanuc' pe a'ij judío. ȽanDios joupa iƚonc'epa lipa'nepola'. Iƚniya jouc'a titsuflaiyi lane, ti'huaiyijnyi Jesucristo. \v 28 Jiƚpiya liƚya' Antioquía icoƚ'mola'. Imanenca anuli ts'ilihuequi Jesús. \c 15 \p \v 1 Icuaitsa liƚya' Antioquía hualca lapimaye ts'ilihuequi Jesús quiyouyomma al distrito Judea, ipango'me imuc'iyale'me. Tu'innila' lapimaye nomana' jiƚpe liƚya': \p ―Tolanant'ƚiƚe locuxepa Moisés, tonƚ'etsoƚtsi circuncidar. Ja'ni a'i, aimi'iya molunƚulyacu. \p \v 2 Pablo y Bernabé ifuli'imoƚtsi cataiqui' iƚne lapimaye, aiquentenƚcocola' lomuc'iyalepa. Lijou'ma lapimaye ixpic'e'me tiyeƚe Jerusalén Pablo y Bernabé jouc'a hualca lapimaye nomana' jiƚpe Antioquía. Pu'hua Jerusalén tipalaic'onnola' lan apóstole y lapimaye noxpijpá lataiqui'. Ticuis'ennola': “Imanc', ¿te coƚcuapa? Laƚpimaye pe a'ij judío, ¿ja'ni ti'e'moƚtsi circuncidar o a'i?” \v 3 Ipalunca Pablo, Bernabé y liƚejmale lun Antioquía. Locuenaye lapimaye lafoƚyomma jiƚpe Antioquía ecanumf'entsacane. Uyalaico'me ƚamats' Fenicia jouc'a ƚamats' Samaria. Jiƚpe ƚiƚeloƚya' ipalaicom'mola' lapimaye, uya'a'me iƚe li'ipola' lan xanuc' a'ij judío, ticuayi: “Ipai'ipá liƚpicuejma', tihuejyi Jesús”. Licuej'me toƚta'a li'ipa jahuay lapimaye ixoconni quileta juaiconapa. \p \v 4 Pablo, Bernabé y liƚejmale icuaitsa liƚya' Jerusalén. Lapimaye lafoƚyomma jiƚpe, lan apóstole jouc'a lapimaye noxpijpá lataiqui', epenufim'mola'. Pablo y Bernabé uya'a'me jahuay li'ipa, uya'a'me acueca' litoc'ipola' ȽanDios. \v 5 Jiƚpe Jerusalén timana' hualca lan xanuc' fariseo no'huaiyijmpá ƚaƚPoujna Jesucristo. Iƚne ecaxoƚ'me, ticuayi: \p ―Lapimaye pe a'ij judío tenant'ƚiƚe locuxepa Moisés. Ti'etsoƚtsi circuncidar. \p \v 6 Efot'ƚe'moƚtsi lan apóstole jouc'a lapimaye noxpijpá lataiqui'. Icuis'e'moƚtsi: “¿Te caƚspic'eyacu?” \v 7 Ipalaic'o'moƚtsi juaiconapa. Lijouco'ma ecax'ma Pedro. Timila': \p ―Cunc'aipimaye, joupa oƚsina' li'ipa. ȽanDios aƚmuc'iponga' naitsi no'huaya pe lomana' locuenaye lan xanuc', iƚne a'ij judío. Aƚ'huijf'epa ca'huaƚa' iya', cuya'atsi Lataiqui' loya'apa iƚe al c'a lixpic'epa ȽanDios, ti'huaiyijnle Jesucristo. \v 8 Li'huaiyijm'me Jesucristo ȽanDios ipaxne'mola' to laƚpaxneponga' illanc'. Epi'ipola' cal Espíritu Santo. Toƚta'a imujpa aƚinca ti'huaiyijnyi Jesucristo. ȽanDios aimimenajya, timetsaicola' jahuay lan xanuc', te ts'i'ic' liƚpicuejma'. \v 9 Iƚniya, illanc', ma' anuli lapenufponga'. Laƚ'huaiyijmpá Jesucristo latufc'e'eponga' laƚpicuejma'. \p \v 10 ’Itsiya, ¿te colahuaicopá ȽanDios? Imanc' toƚcuayi: “Aƚcuxe'e'mola' laƚpimaye tihuejcoƚe jahuay locuxepa Moisés”. Iya' cacua: Laƚtatahueló aiquilenant'ƚi iƚe lataiqui', ni illanc' aicalanant'ƚi, aimi'iya. \v 11 Joupa i'ipa caƚsina' ma le'a Jesucristo aƚtoc'i'monga'. Iƚque aƚsimponga' ninc'icuanuc'la, lunƚu'e'monga'. Ma' anuli tunƚu'e'mola' iƚniya. \p \v 12 Lapimaye lafoƚyomma jiƚpiya ailopa'a cotalai'ecoyacu. Iquimf'e'me loya'apa Pablo y Bernabé muya'ayi al cueca' li'epa ȽanDios pe lomana' locuenaye lan xanuc', iƚne a'ij judío. Uya'a'me li'ipa ma mi'eyi lipenic' ȽanDios. Iƚque joupa epi'ipola' liƚmane, toƚta'a i'e'me to aimi'iya mi'eyacu lan xanuc'. \p \v 13 Lijoupa luya'apa toƚta'a Jacobo ipalaic'o'mola' lapimaye lefot'ƚepoltsi, timila': \p ―Cunc'aipimaye, aƚquimf'eƚa'. \v 14 Simón Pedro alu'iponga' li'ipa litine ȽanDios imuj'moxi pe lomana' locuenaye lan xanuc', iƚne a'ij judío. Iƚe litine ipango'ma ijoc'i'mola' tihuejcoƚe, ti'iƚa' quixanuc'. \v 15 Lam profeta joupa uya'apá toƚta'a lo'eya ȽanDios. Jiƚpe liƚje'e iniƚijmpá lonespa ȽanDios, ticua: \q1 \v 16 Tijouƚa' catoc'icona'mola' laixanuc'. \q1 Iya' capi'i'mola' laixanuc' ƚiƚrey, cal rey David itatahuelo. \q1 \v 17 Toƚta'a locuenaye lan xanuc' tehuena'me ƚiƚPoujna, \q1 iƚne a'ij judío pe joupa nimetsaicopola' aixanuc', maƚniya lahuena'ma. \q1 \v 18 Toƚta'a linespa ȽanDios No'epa jahuay iƚna'a. \q1 Joupa imuc'ipola' lan xanuc' nomana' luyaipa quitine. \m \v 19 Jacobo ti'hua tipalaic'ola' lipimaye, timiconala': \p ―Iya' cacua: Iƚne laƚpimaye a'ij judío pe joupa ixhuej'menamma, tihuecoyi ȽanDios, aimaƚpa'ne'mola'. \v 20 Alumme'e'mola' quiƚje'e, lu'i'mola': “Imanc' aimoƚte'me lixic' litsufcompola' landiosla'. Iƚque cal tejua' joupa i'ipa quixcay. Toƚ'etsoƚtsi cuenna. Aimoƚsuico'mola' ocuenaye cacaƚ'no', ma' le'a loƚpenoye. Aimoƚte'me liƚpixic' linneja lixnajmpola' cajuats', jouc'a aimoƚte'me lajuats'.” \p \v 21 ’¿Te caƚcuxe'ecoyacola' xonca? Jiƚpiya ƚajut'ƚi pe lafoƚyomma laƚf'as xanuc' judío, itine itine conxajya tixhuef'yi locuxepa Moisés. Ixhuaita axpe' camats' toƚta'a mi'eyi jahuay ƚiƚeloƚya'. \p \v 22 Lan apóstole jouc'a lapimaye noxpijpá lataiqui', jouc'a jahuay lapimaye lafoƚyomma jiƚpe Jerusalén i'e'e'moƚtsi anuli liƚpicuejma'. Ticuayi: \p ―Aƚ'huijf'e'mola' laƚpimaye. Alumme'mola' tiyeƚe Antioquía. Tiyejmaleƚe Pablo y Bernabé. \p I'huijf'em'mola' Judas ƚacui'impa Barsabás jouc'a Silas. Iƚne liƚpimaye tixininnila' ac'a liƚpicuejma'. \v 23 Ini'impola' al je'e, tini'innola' lapimaye a'ij judío. Iƚe al je'e tuya'e': \p “Illanc' ninc'apóstole, ninc'atsila' capimaye naƚspic'epá lataiqui', aƚnonilhuo' imanc' a'ij judío, noƚmana' liƚya' Antioquía, jouc'a noƚmana' ni petsi ƚamats' Siria, jouc'a noƚmana' ƚamats' Cilicia. Imanc' illanc' ninc'apimaye. \p \v 24 ’Joupa aƚmimponga' iƚe luya'apa hualca lapimaye lipalyomma fa'a. Iƚne imipolhuo': ‘Imanc' tolanant'ƚiƚe locuxepa Moisés. Tonƚ'etsoƚtsi circuncidar.’ Toƚta'a ixhueƚ'mipolhuo'. Toƚcuayi: ¿Te caƚ'eyacu? \p ’Itsiya lu'ilhuo': Illanc' aicalummela' iƚniya. Aicaƚmila': Toƚta'a toƚmitsola'. \v 25 Illanc' naƚmana' fa'a joupa aƚ'e'epoƚtsi anuli laƚpicuejma'. Aƚspic'epá alumme'elhuo' iƚna'a laƚ'huijf'epola', tiyejmaleƚe laicaƚpimaye Pablo y Bernabé. \v 26 Iƚne coƚa' tima'mola' mi'eyi lipenic' ƚaƚPoujna Jesucristo, tocomma to aimunƚulyacu. \v 27 Loquexi' laƚpimaye lalummepola', iƚne Judas y Silas tu'itolhuo' laƚspic'ejma', iƚe laliniƚpa iƚta'a al je'e. \v 28 Illanc' y cal Espíritu Santo aƚspic'eyi a'ij cueca' laƚcuxe'eyacolhuo'. Fa'a lu'ilhuo' ma le'a oquej fane' loƚ'eyacu petsi xonca latenƚcocopa ȽanDios. \v 29 Lu'ilhuo': \p ’Aimoƚte'me lixic' litsufcompola' landiosla'. Aimoƚte'me lajuats'. Aimoƚte'me liƚpixic' linneja lixnajmpola' cajuats'. Tonƚ'e'etsoƚtsi cuenna. Aimoƚsuico'mola' ocuenaye cacaƚ'no', ma le'a loƚpenoye. \p ’Ja'ni toluyalaico'me toƚta'a tonƚ'e'me al c'a. Itsiya icula'apa iƚe laƚsc'ai'ipolhuo'.” \p \v 30 Lapimaye nomana' Jerusalén ixc'ai'im'mola' Pablo, Bernabé y liƚejmale. Iƚne iye'me. Icuaicontsa Antioquía. Jiƚpiya ijoc'im'mola' lapimaye tefoƚunca. Ini'im'mola' al je'e. \v 31 Lapimaye ininuf'me ixhue'me. Iƚe loxc'ai'impola' ixoc'i'mola' quileta. \p \v 32 Iƚne Judas y Silas aprofeta. Juaiconapa ixc'ai'im'mola' lapimaye, ifa'em'mola' liƚpicuejma'. \v 33 Jiƚpiya imanenca, icoƚ'mola'. Icuaitsi litine tiyenƚe lapimaye ixc'aitsona'me, timinnila': \p ―Tonƚenƚe al c'a. Toƚpailinanca, tonƚenƚe pe lomana' iƚne nummepolhuo'. Toƚmitsola': “Ailopa'a tintsi”. \p \v 34 Silas ixpic'epa tipanehuo Antioquía. \v 35 Pablo y Bernabé imanenca jiƚpe liƚya' tuya'ayi, timuc'iyaleyi Lataiqui'. Iƚe litaiqui' ƚaƚPoujna. Ma' anuli lo'epa axpela' lapimaye. \p \v 36 Ti'hua tuyaipa ƚitiné. Lijou'ma Pablo ipalaic'o'ma Bernabé, timi: \p ―Ƚepá, ƚeconapá jahuay ƚiƚeloƚya' petsi joupa laluya'apa litaiqui' ƚaƚPoujna. Aƚsinna te ts'i'ic' mimana'. \p \v 37 Bernabé ticua: \p ―Aƚƚecocona'me Juan Marcos, aƚejmalecona'me. \p \v 38 Pablo timi: \p ―A'i. Laƚcuaitsa ƚamats' Panfilia iƚque aƚpo'noponga' caƚtuca'. Aiqui'e'ma canic' anuli illanc'. Aimaƚƚecocona'me. \p \v 39 Ipalaic'o'moƚtsi juaiconapa. Ifuli'i'moƚtsi cataiqui'. Lijouco'ma anuli anuli i'hua'ma lipene. Bernabé ileco'ma Marcos, itsulfoƚai'me anuli al barco, iye'me Chipre. \v 40 Pablo i'huijf'e'ma Silas. Pablo y Silas y lapimaye efot'le'moƚtsi. Ijoc'i'me ȽanDios. Ixa'hue'me titoc'itsola' Pablo y Silas. Lijou'ma ipalunca iƚniya. \v 41 Iye'me ƚamats' Siria jouc'a ƚamats' Cilicia. Pablo ipalaic'o'mola' lapimaye ni petsi lafoƚyomma. Ifa'e'mola' liƚpicuejma'. \c 16 \p \v 1 Pablo y Silas icuaitsa liƚya' Derbe, uyalaico'me, icuaitsa Listra. Jiƚpe liƚya' tipa'a anuli ƚamijcano cuftine Timoteo. Qui'máma' ajudía, ti'huaiyinge Jesucristo. Qui'ailli' agriego. Timoteo tihuequi Jesús. \v 2 Lapimaye, iƚne nomana' Listra, jouc'a nomana' Iconio ticuayi: “Ac'a xans Timoteo”. \v 3 Pablo ixpic'epa tiyejmale'me. Ai'a tileco'ma i'e'ma circuncidar. Ticua: “Toƚta'a aimixtulecu lan xanuc' judío nomana' fa'a ƚamats'”. Jahuay iƚniya iƚsina' qui'ailli' Timoteo agriego. Toƚiya Timoteo aiqui'aic' circuncidar. \p \v 4 Lijou'ma Pablo, Silas y Timoteo iyehuo'me iƚya' iƚya', ehuengintsola' lapimaye nomana'. Imuc'im'mola' al je'e loya'apa locuxepa lan apóstole y lapimaye noxpijpá lataiqui', iƚne nomana' Jerusalén. Tixc'ai'innila', tu'innila' tenant'ƚiƚe iƚe lataiqui'. \v 5 Toƚta'a lapimaye lafoƚyomma iƚniya ƚiƚeloƚya' xonca ti'huaiyijnyi. Itine itine tixpela' lapimaye. \p \v 6 Lijou'ma, ehuengintsola' lapimaye nomana' ni petsi ƚamats' Frigia y ƚamats' Galacia. Aiquiƚtsuflaic' ƚamats' Asia. Cal Espíritu Santo aiquepi'ila' lane muya'ayacu Lataiqui' jiƚpe ƚamats'. \v 7 Icuaitsa ƚema ƚamats' Misia ixpic'epa titsulfoƚaitsa ƚamats' Bitinia. Cal Espíritu, iƚque ƚi'Espíritu Jesús, aiquepi'ila' lane. \p \v 8 Ti'hua tiyeyi ƚema ƚamats' Misia. Imul'me liƚya' Troas. \v 9 Lipuqui' Pablo ixim'ma al paiyo. ȽanDios timuc'i lo'eya. Ixim'ma tecaxu anuli cal xans ƚas Macedonia. Tixa'hue, timi: “To'huanni fa'a ƚainemats' Macedonia. Fa'a aƚtoc'i'monga'.” \v 10 Iƚe liximpa Pablo alu'iponga' illanc' laƚejmale. Aƚspic'epá ƚe'me ƚamats' Macedonia. Aƚcuayi: Ma ȽanDios aƚjoc'iponga', alu'itsonga' lan xanuc' nomana' jiƚpe ƚamats' Lataiqui' loya'apa iƚe al c'a lixpic'epa ȽanDios. \p \v 11 Jiƚpe Troas aƚtsulfoƚaipá anuli al barco. Aƚepá ƚijca ƚamats' cuftine Samotracia. Lihuequi litine aƚcuaitsa liƚya' Neápolis. \v 12 Lipalyonca al barco aƚepá Filipos. Iƚe liƚya' xonca imetsaicoquiya jiƚpe ƚamats' Macedonia, i'huexi cal cuecaj quincuxepa romano. Jiƚpe aƚcoƚponga'. \p \v 13 Litine conxajya lipalunca liƚya', aƚepá petsi tefot'ƚeyoƚtsi lan xanuc' mijoc'i'me ȽanDios, jiƚpe al pana'. Aƚcutsoƚanna, aƚpalaic'opola' lacaƚ'no' licuai'me. \v 14 Anuli jiƚne lacaƚ'no' lipuftine aLidia. Tihuequi locuxepa ȽanDios. Lipiƚya' cuftine Tiatira. Ticuqui quijahua' lumanc'ecompa amorada. ȽaƚPoujna epi'ipa lipicuejma' icuej'ma lonespa Pablo. \v 15 Ƚaca'no' Lidia jouc'a jahuay nomana' lejut'ƚ epo'im'mola'. Lijou'ma Lidia aƚsa'hueponga', aƚminga': \p ―Ja'ni imanc' aƚsimpa iya' nepenufpa ƚaƚPoujna ƚepá lainejut'ƚ. Jiƚpe aƚmanc'aleta. \p Ihui'i'ma. Aƚehuo'me lejut'ƚ. \p \v 16 Anuli litine maƚeyi petsi aƚjoc'ita ȽanDios aƚtalecuf'me anuli ƚahuats'. Lipoujnalá joupa i'napá, ticuxeyi. Ƚahuats' ticua'e, ticuxe lipicuejma' anuli ƚiponta'a Satanás. Timila' lan xanuc' lo'iyacola'. Toƚta'a tuliqui juaiconapa acueca' tomí. Tepi'ila' lipoujnalá. \v 17 Illanc' aƚejmaleyi Pablo. Ƚahuats' alihuequinga'. Tija'e', ticua: \p ―Toƚsintsola' iƚna'a lan xanuc'. Cal Cueca' CanDios iƚPoujna iƚna'a. Tu'ilhuo' te co'iya molunƚulyacu. \p \v 18 Tuyaipa axpe' quitine mi'ay toƚta'a ƚahuats'. Pablo aiquetenƚcocojma lo'epa. Tixhueƚmot'ƚe juaiconapa. Lijouco'ma ipai'e'moxi, ehuelojm'ma ƚahuats', ipalaic'o'ma ƚonta'a, timi: \p ―Cajoc'i ƚaiPoujna, canesma lipuftine Jesucristo. Toƚta'a cacuxe'ehuo': Taipananni lipicuejma' iƚca'a ƚahuats'. \p Aiquicoƚ'ma. Ipananni ƚonta'a. \v 19 Lipoujnalá ƚahuats' iximpá ixaƚconapa, ixtulenca. Iƚsina' aimi'iya mulijconayacu quiƚtomí. I'noƚim'mola' Pablo y Silas, exaƚim'mola' jiƚpiya pe lomana' ts'iƚpenic'. \v 20 I'hua'am'mola' pe lomana' lan juez romano. Timinnila': \p ―Iƚne lan xanuc' ajudío, fa'a laƚpiƚya' tehueyi cataiqui'. \v 21 Aƚmuc'inga' aƚpai'inga' laƚ'ejma'. Illanc' ma lihuejcoyi cal cuecaj quincuxepa romano. Ma' iƚque aƚcuxenga'. Aimi'iya malapenufyacu ocuena cataiqui'. \p \v 22 Jahuay lefoƚya jiƚpiya ixtuc'om'mola' Pablo y Silas. Lan juez icuxe'me texitsoquintsola' Pablo y Silas, titsimafquintsola' liƚspula'. \v 23 Itsimafquim'mola' juaiconapa. Ecanc'ontsola' lacarza. Icuxe'e'me cal xans no'epa cuenna lacarza, timiyi: \p ―To'etsola' cuenna iƚna'a lan xanuc'. Aimipalcu. \p \v 24 Licuejpa toƚta'a no'epa cuenna lacarza i'nicotsola' xonca licu'u cacarza. Icansc'om'mola' liƚ'mitsi' laxma. Aimipalyacu, aimi'iya. \p \v 25 Li'i'ma to nolojmay quipuqui' Pablo y Silas tijoc'iyi ȽanDios, tunac'liyi timiyi: “ManDios, ima' unCueca'”. Locuenaye litats'ila' tiquimf'eyi. \v 26 Inu'ma ƚunanto. Tifenna ƚamats' petsi lifayiya ƚaitaƚ lacarza. Aiquicoƚ'ma, exinni jahuay lam puerta. Jahuay litats'ila' ixim'moƚtsi uhuaiƚquem'mola' latejmaj cadena. \v 27 Cal xans no'epa cuenna lacarza tixmay. Imaf'i'ma ixim'ma lam puerta exiya. Ticua: “Itsiya, ¿te caif'eya? Joupa ipalnamma litats'ila'”. Ipa'a'ma li'espada. Ticua: “Cama'a'moxi”. \v 28 Pablo ixim'ma lo'eya. Ija'a'ma ujfxi, timi: \p ―Aimo'e'e'moxi. Ma fa'a aƚmana' jahuay illanc'. \p \v 29 No'epa cuenna lacarza icuxe'e'ma tulif'enƚe. Aiquicoƚ'ma, itsufai'ma pe lomana' litats'empola'. Eca'ni'moxi jiƚpe liƚ'mitsi' Pablo y Silas. Tiyu tixpaiqui. \v 30 Tipa'ala' ƚuna. Ticuis'ela', timila': \p ―Cunc'ixanuc', ¿te co'iya cunƚu'eyacoxi? ¿Te caif'eya? \p \v 31 Iƚne timiyi: \p ―Ima' to'huaiyijnla' ƚaƚPoujna Jesucristo, iƚque tunƚu'e'mo'. Toƚta'a ti'eƚe iƚne nomana' lomejut'ƚ. Jouc'a tunƚu'e'mola' jahuay iƚniya. \p \v 32 U'i'me litaiqui' ƚaƚPoujna. U'im'mola' jouc'a nomana' lejut'ƚ. \v 33 Maƚpe 'hora lipuqui' no'epa cuenna lacarza ileco'mola' Pablo y Silas, epac'e'etsola' ƚilehui. Aiquicoƚ'mola', epo'im'mola' iƚque y jahuay lixanuc'. \v 34 Lijou'ma ileco'mola' lejut'ƚ Pablo y Silas. Ites'mitsola'. Juaiconapa tixoqui queta ti'huaiyinge ȽanDios. A'i ma le'a iƚque jouc'a jahuay lixanuc' ti'huaiyijnyi. \p \v 35 Iƚic'e'ma. Lan juez umme'me lilepaluc' tiyeƚe lacarza. Licuaitsa ipalaic'o'me no'epa cuenna lacarza, timiyi: \p ―Tox'masnatsola' iƚne lan xanuc'. Tipalnanca, tiyenƚe. \p \v 36 No'epa cuenna lacarza u'i'ma Pablo, timi: \p ―Lan juez ummepá lilepaluc'. Iƚne aƚmi: “Tox'masnatsola' iƚne lan xanuc', tipalnanca”. Itsiya tolipalnanca. Tonƚenƚe al c'a. Ailopa'a tintsi. \p \v 37 Pablo ipalaic'o'mola' lapaluc', timila': \p ―A'i. Aimi'iya maƚeyacu. Illanc' alimetsaiconinga' ixanuc' cal cuecaj quincuxepa romano. Imanc' loƚjuez ni aiquiƚsina' ja'ni aƚinca o a'ij ƚinca lataiqui' laƚcufponga'. Ma malahuelonginga' lan xanuc' aƚtsimafquimponga'. Itsiya aƚminga' aƚenƚe a‑ch'ixca. A'i. Aimi'iya. Ticuaiyunca lan juez. Alipa'atsonga' iƚniya. \p \v 38 Lapaluc' ipailinanca, iye'me pe lomana' lan juez. U'im'mola' limipola' Pablo. Licuej'me lan juez cal cuecaj quincuxepa romano imetsaicola' Pablo y Silas, tixpailiquila' juaiconapa. \v 39 Iye'me lacarza. Ixa'hue'me aimixtulecu Pablo y Silas. Ipa'am'mola'. Timinnila': \p ―Tonƚenƚe, tolipalnanca fa'a laƚpiƚya'. \p \v 40 Lipalunca lacarza Pablo y Silas iye'me lejut'ƚ Lidia. Jiƚpe efot'ƚe'moƚtsi anuli lapimaye. Ixc'ai'im'mola', ixpai'im'mola' quileta. Lijou'ma iyena'me. \c 17 \p \v 1 Pablo y liƚejmale ipalunca liƚya' Filipos, iye'me lane loyaicopa ƚiƚeloƚya' Anfípolis y Apolonia. Icuaitsa liƚya' Tesalónica. Jiƚpe tipa'a anuli lajut'ƚ pe lafoƚyomma lan xanuc' judío. \v 2 Licuaitsi litine conxajya Pablo, ma to mi'ay, i'hua'ma jiƚpe lajut'ƚ. Afane' quitine conxajya i'e'ma toƚta'a. Ipalaic'o'mola' lan xanuc' jiƚpiya. Tu'ila' loya'apa al Paxi Liniƚingiya. \v 3 Tuhuaƚqui iƚe lataiqui', tu'ila': \p ―Maƚe al Paxi Liniƚingiya tipalaijma cal Cristo. Tuya'e': “Titeƚco'ma, timana'ma. Tijouƚa' timaf'ina'ma, tipano pe lomana' lamizhua.” Jesús, iƚque ƚaifpalaic'ocopolhuo', maƚque aCristo. \p \v 4 Hualca lan xanuc' judío lafot'ƚepoƚtsi jiƚpiya ticuayi: “Ma' al ƚinca locuapa”. I'e'moƚtsi anuli Pablo y Silas. Jouc'a juaiconapa axpela' lan xanuc' griego naihuejpá locuxepa ȽanDios, jouc'a axpela' lan tsila' cacaƚ'no', epenuf'me lonespa Pablo. \p \v 5 Lan xanuc' judío pe aimihuejyi Jesús ixtulenca, i'em'mola' laic' Pablo y Silas jouc'a ts'ilihuequi. Ipalaic'om'mola' hualca lixcay xanuc'. Iƚne nohuinajpola', aimi'eyi canic', ma le'a tecaxoƚanna jiƚpe locucaleyompa. Efot'ƚem'mola' axpela' lan xanuc', ixahuali'intsola' Pablo y Silas. Jahuay lan xanuc' jiƚpe liƚya' ic'of'ma liƚjuats'. Ixtulenca juaiconapa. Aits'icoƚ'mola', iye'me, icuaitsa lejut'ƚ anuli cal xans cuftine Jasón. Tehuennila' Pablo y Silas. Timiyi Jasón: \p ―Laxat'ƚitsonga' Pablo y Silas. Aƚ'hua'a'mola' jiƚpiya lafoƚyomma lan xanuc'. \p \v 6 Aiquixinim'mola'. Exaƚim'mola' Jasón y hualca lapimaye. I'hua'ampola' pe lomana' lan juez. Tija'ayi coyac', ticuayi: \p ―Iƚniya lan xanuc' nateƚc'eyalepá liƚpicuejma' lan xanuc' ni petsi li'a ƚamats' joupa icuai'me fa'a laƚpiƚya'. \v 7 Iƚca'a Jasón epenufpola' jiƚpe lejut'ƚ. Jahuay iƚniya aimihuejcoyi locuxepa cal cuecaj quincuxepa César. Ticuayi tipa'a ocuenaj rey ticuxela', cuftine Jesús. \p \v 8 Licuej'me toƚta'a lan xanuc' y ts'iƚpenic' xonca ixtulenca. \v 9 Jasón y lapimaye i'najtse'me ts'iƚpenic', i'najcufi'me Pablo y Silas. Toƚta'a ts'iƚpenic' ux'masquina'me iƚne Jasón y lapimaye. \p \v 10 Maƚe lipuqui' lapimaye itoc'im'mola' Pablo y Silas tipalnanca jiƚpe liƚya' Tesalónica. Iye'me liƚya' Berea. Icuaitsa jiƚpe liƚya' itsulfoƚai'me lajut'ƚ pe lafoƚyomma lan xanuc' judío. \v 11 Ac'a xanuc' iƚniya lan judío nomana' iƚe liƚya' Berea, a'i to lan xanuc' nomana' Tesalónica. Ixojco'ma quileta epenuf'me litaiqui' Jesús. Itine itine tixhueyi al Paxi Liniƚingiya. Ticuayi: “Aƚsim'me ja'ni al ƚinca o a'ij ƚinca lonespa Pablo”. \v 12 Axpela' lan xanuc' judío, jouc'a hualca lacaƚ'no' griego pe ts'iƚ'hueca, jouc'a axpela' lan xanuc' griego epenuf'me. \p \v 13 Lan xanuc' judío nomana' liƚya' Tesalónica icuej'me: “Pablo tipa'a liƚya' Berea, tuya'e' litaiqui' ȽanDios”. Iye'me Berea. Jiƚpiya ipalaic'om'mola' lan xanuc', i'e'em'mola' tixtuc'oƚe Pablo. \v 14 Lapimaye itoc'i'me Pablo tipanni liƚya' Berea, ti'huaƚa' ƚema caja. Silas jouc'a Timoteo imanenca Berea. \v 15 Lapimaye pe li'i'moƚtsi anuli Pablo ileco'me liƚya' Atenas. Pablo timila': \p ―Toƚmitsola' Silas y Timoteo aimicoƚ'mola', ticuaiyunca fa'a. \p Lijou'ma lapimaye ipailinanca, iye'me Berea. \p \v 16 Pablo ipanenni liƚya' Atenas. I'huaijma ticuaiyunca Silas y Timoteo. Ixim'ma iƚe liƚya' imanna candiosla'. Ixhueƚco'ma juaiconapa. \v 17 Litine conxajya itsehuo'ma lajut'ƚ pe lafoƚyomma lan xanuc' judío. Jiƚpe lajut'ƚ tipalaic'ola' lan xanuc', iƚne lan xanuc' judío jouc'a lan xanuc' griego pe naihuejpá ȽanDios. Itine itine itsehuo'ma laplaza, tipalaic'ola' lotalecufpola' jiƚpe. \p \v 18 Jiƚpe laplaza tefot'ƚeyoƚtsi hualca lan xanuc' naihuejpá liƚtaiqui' lan xanuc' lacui'impola' lan epicúreo. Jouc'a tefot'ƚeyoƚtsi pe naihuejpá liƚtaiqui' lan xanuc' lacui'impola' lan estoico. Iƚne ipango'me ifuli'i'moƚtsi cataiqui' Pablo. Hualca ticuis'eyoƚtsi: \p ―Iƚque ƚapalgo, ¿te cohuaƚquemma lonespa? \p Ocuenaye ticuayi: \p ―Tocomma to tinescola' ocuenaye candiosla'. \p Icuejpá Pablo lipalaicopa Jesús, jouc'a lipalaicopa ƚimaf'inapa, ipayomma pe lomana' lamizhua. Toƚta'a ticuayi: “Iƚne oquexi' landiosla'”. \p \v 19 Timiyi Pablo: \p ―Ƚepá. \p Ileco'me pe lafoƚyomma ts'iƚpenic'. Jiƚpe lacui'impá al Areópago. Icuaitsa jiƚpe icuis'e'me, timiyi Pablo: \p ―Ima' lofmuc'iyalepa ats'e cataiqui'. Aluhuaƚc'e'etsonga'. Aƚcuejle te cocuajmaispa iƚe lataiqui'. \v 20 Aƚcuejyi ima' tomuc'iyale ituca' cataiqui'. Ti'iƚa' caƚsina' te cohuaƚquemma iƚe lofnespa. \p \v 21 Lan xanuc' limajmpá liƚya' Atenas, ja'ni ma' Atenas iƚpiƚya', o ja'ni quiyouyomma ocuena quiƚya', jahuay iƚniya aimi'eyi canic'. Muica litine tipalaic'oyoƚtsi. Tu'iyoƚtsi, tiquimf'eyoƚtsi ituca' ituca' cataiqui'. \p \v 22 Pablo ecax'ma jiƚpe al Areópago. Tipalaic'ola' lefoƚya, timila': \p ―Cunc'ixanuc', Atenas oƚpiƚya, caxinnilhuo' toƚspaic'ela' jahuay landiosla'. Aimolatets'iyi ni' anuli. \v 23 Cuyaijma ƚaneya fa'a loƚpiƚya' cahuelongila' loƚ'altar. Jouc'a cahuelonge anuli al altar iniƚingiya tuya'e': “Iƚta'a i'altar anuli ƚandios. Aicalimetsaijma naitsi iƚque, aicaƚsina' te quipuftine.” Tama imanc' toƚcuayi: “Iƚque anuli ƚalandios”, imanc' aicolimetsaijma. Itsiya iya' cu'i'molhuo' naitsi iƚque. \p \v 24 ’Maƚque ȽanDios ilanc'epa li'a ƚamats' jouc'a jahuay lopa'a. Aimipanga al xoute' lilanc'epa lan xanuc'. Iƚque iPoujna lema'a jouc'a li'a ƚamats'. \v 25 Illanc' ninc'ixanuc' aimi'iya maƚnesyacu: “ȽanDios tehue'e', alapi'i'me”. Iƚque aimehue'e'. Jahuay ts'iƚmaf'i fa'a li'a ƚamats' ȽanDios tepi'ila' liƚpitine, liƚpehua', jouc'a jahuay liƚpicuicoya. \p \v 26 ’Lan xanuc' ni petsi quiyouyomma ma' anuli liƚjuats'. Toƚta'a lilanc'epola' ȽanDios. Maƚque ȽanDios ixpicufpa ƚilemats' anuli anuli lan nación. Ixpic'epa tojua ticoƚ'mola', te quitine tijou'ne'mola'. \v 27 Lixpic'epa toƚta'a ȽanDios ticua: “Lahueƚa' lan xanuc'. Aga tinesle: ¿Pe copa'a? Aƚsinna'ma.” \p ’Iƚque ƚinca a'ij culi', ma' ahuejnca anuli anuli illanc'. \v 28 Maƚque aƚƚanc'eponga', lapi'iponga' laƚpitine. Maluyalaicoyi lapajnya aƚtoc'inga'. Ja'ni tijuc'ixoxi aimi'iya maluyalaicoyacu, jahuay tijouna'ma. Imanc' loƚxanuc' ts'iƚpicuejma' jouc'a ipalaico'me ȽanDios, iniƚpá: “Illanc' ninc'ixanuc' inaxque' ȽanDios”. \p \v 29 ’Iƚque ȽanDios aƚ'Ailli'. Toƚiya aimi'iya maƚ'onƚicoyacu to iƚne landiosla' lilanc'empola' a'oro o aplata o apic. Iƚna'a ipa'acopa ƚijuac cal xans, ilanc'ecopola' limane'. \v 30 Luyaipa quitine lan xanuc' aiquiƚsina' te ts'i'ic' lipicuejma' ȽanDios. Aiquilimetsaijma. Iƚniya ƚitiné ȽanDios aiquimila', aiquitalela' ni toƚta'a. Itsiya ituca' li'ejma'. Ticuxe'ela' jahuay lan xanuc' ni petsi lomana', timila': “Imanc' toƚsuej'menanca”. \v 31 ȽanDios joupa i'huijf'epa, ifaquimpa cal Juez no'eya al ƚijca lipenic'. Ixpic'epa litine timujxoxi iƚque iƚJuez jahuay lan xanuc' ni petsi lomana'. Iƚque cal xans ȽanDios joupa imaf'i'inapa, ipa'anapa pe lomana' lamizhua. Ti'iƚa' quiƚsina' lan xanuc' aƚinca toƚta'a lo'iya. \p \v 32 Licuej'me linespa Pablo: “ȽanDios imaf'i'inapa, ipa'anapa pe lomana' lamizhua”, hualca ixoco'me. Ocuenaye timiyi: \p ―Aƚquimf'econa'mo'. Alu'itsonga' xonca iƚe lataiqui'. \p \v 33 Pablo ipanni jiƚpe lefoƚya. \v 34 Hualca lan xanuc' ihuej'me Pablo. Ti'huaiyijnyi. Anuli iƚniya cuftine Dionisio, iƚque tilai'iyoxi jiƚpe al Areópago. Ocuena no'huaiyijmpa iƚque aca'no', cuftine Dámaris. Jouc'a timana' ocuenaye ihuej'me. \c 18 \p \v 1 Pablo ipanni liƚya' Atenas icuaitsi liƚya' Corinto. \v 2 Jiƚpe liƚya' italecuf'ma anuli cal xans judío cuftine Aquila. Iƚque ipajnyota ƚamats' cuftine Ponto. Ƚipeno cuftine Priscila, imajmpá ƚamats' Italia, liƚya' Roma. Micuxe cal cuecaj quincuxepa romano cuftine Claudio iƚque icuxe'e'mola' lan xanuc' judío tipalunca iƚe liƚya'. Priscila y Aquila ajudío. Ipalunca liƚya' Roma, quite' miƚcuaispá Corinto. Pablo i'hua'ma ixintsola' lilejut'ƚ. \v 3 Jiƚpe ipanenni. Pablo y Aquila in‑natsoƚpá quixmi. Ti'eyi canic' anuli. \v 4 Litine conxajya Pablo ti'hua lajut'ƚ pe lafoƚyomma lan xanuc' judío. Tipalaic'ola' lan xanuc' nomana' jiƚpe, iƚne ajudío jouc'a agriego. Tehue te co'iya micuejyacu, ti'huaiyijnle Jesucristo. \p \v 5 Silas y Timoteo ipalunca ƚamats' Macedonia. Licuaitsa liƚya' Corinto Silas y Timoteo, Pablo joupa etec'opa lanic' lanatsoƚya, ma le'a tuya'e' Lataiqui'. Tu'ila' lan xanuc' judío: “Jesús ma' aCristo”. \v 6 Lan judío aiquilepenufi loya'apa Pablo, timilojyi quixcay cataiqui'. Pablo unaf'ma lipijahua'. Tixinƚe iƚe lo'epa aiquetenƚcocojma ȽanDios. Timila': \p ―Imanc' coƚtuca' toƚtai'me lajunac'. Toƚsim'me lo'iyacolhuo'. Iya' aicataiya cajunac'. Ca'hua'ma pe lomana' locuenaye lan xanuc' pe aimimetsaicoyi ȽanDios. \p \v 7 Ipanni jiƚpe lajut'ƚ pe lafoƚyomma lan xanuc' judío. I'huapa anuli lajut'ƚ aquiju', ejut'ƚ anuli cal xans agriego, cuftine Tito Justo. Iƚque tihuequi locuxepa ȽanDios. \v 8 Lajut'ƚ pe lafoƚyomma lan xanuc judío ƚincuxepa cuftine Crispo. Iƚque Crispo jouc'a jahuay nomana' lejut'ƚ i'huaiyijmpá Jesucristo. Axpela' lun Corinto noquimf'epá i'huaiyijmpá, epo'im'mola'. \p \v 9 Anuli lipuqui' mixmay Pablo, ixim'ma to apaiyo, icuaitsi ƚaƚPoujna Jesús, timi: \p ―Aimixpaij'mo'. Aimi‑ch'ixco'mo'. Ti'hua topalaic'ocontsola' lan xanuc'. \v 10 Iya' aƚejmale. Fa'a liƚya' aimi'iya mixcai'enyaco'. Ma fa'a timana' axpela' laixanuc'. \p \v 11 Pablo ipanenni liƚya' Corinto. Icoƚ'ma anuli camats' y onƚca. Timuc'iyale litaiqui' ȽanDios. \p \v 12 Liƚya' Corinto copa'a jiƚpe ƚamats' Acaya. Micuxe Galión iƚe ƚamats' lan xanuc' judío tixtuleyi. I'noƚ'me Pablo, i'hua'a'me pe lo'eyopa canic' lan juez. \v 13 Timiyi Galión: \p ―Iƚca'a cal xans tu'ila' lan xanuc', timila': “Aimolanant'ƚi'me locuxepa Moisés. Toƚpai'iƚe loƚ'ejma'. Ti'iƚa' ituca' molihuejyacu ȽanDios.” \p \v 14 Pablo coƚa' joupa titalai'e'ma. Galión ipalaic'o'mola' lan xanuc' judío, timila': \p ―Iƚca'a cal xans, ja'ni aiquenant'ƚi locuxepa ƚaƚcuecaj quincuxepa romano, o ja'ni i'epa quixcay, ƚinca ca'ommaita loƚnespa, caquimf'e'molhuo' imanc' unc'ijudío. \v 15 Iƚque aiqui'aic' toƚta'a. Aiquetenƚcolhuo' lonespa, ja'ni ataiqui' o aftine o lopalaicopa lataiqui' locuxepolhuo'. Ma le'a toƚta'a tolixtuc'oyi. Ma' imanc' toƚxanghuai'itsoƚtsi. Iya' aicaxpic'eya. \p \v 16 Lijoupa limipola' toƚta'a Galión icuxe'ma tihuescuftsola', tipalunca jiƚpe lejut'ƚ pe lo'eyopa lanic' lan juez. \v 17 Lan griego ixtuc'o'me anuli cal xans judío nacaxuya jiƚpe, cuftine Sóstenes, incuxepa lajut'ƚ pe lafoƚyomma. I'noƚ'me, untaf'me. Galión ma le'a ticutsu tehuelongila'. Ailopa'a quitaiqui'. Ni tintsi quimi'mola'. \p \v 18 Pablo ti'hua ticoƚi Corinto. Lijou'ma ixc'ai'i'mola' lapimaye, ti'hua'ma ƚamats' Siria. I'hua'ma al puerto cuftine Cencrea. Icuaitsi jiƚpe isuaf'moxi ƚijuac. Toƚta'a imuj'ma joupa epi'ipa cataiqui' ȽanDios. Lijou'ma Pablo, Priscila y Aquila itsulfoƚai'me anuli al barco, iye'me. \v 19 Icuaitsa liƚya' Efeso. Jiƚpiya liƚya' ipo'no'mola' Priscila y Aquila. Pablo i'hua'ma lema quiƚya', itsufai'ma lajut'ƚ pe lafoƚyomma lan xanuc' judío. Jiƚpe ipalaic'o'mola' lan xanuc', ipalaic'o'moƚtsi. \v 20 Ixa'hue'me, timiyi: \p ―Topanenni. \p Pablo timila': \p ―A'i. Aimi'iya maƚcoƚconaya fa'a. \v 21 Ja'ni ipic'a ȽanDios cacuaiyoconno, cahuejnconacolhuo'. \p Ixc'ai'ina'mola'. Itsufai'ma anuli al barco. Ipamma Efeso. \p \v 22 Icuaitsa Cesarea. Jiƚpiya ipayonni al barco, if'aj'ma liƚya' Jerusalén tehuejntola' lapimaye lafoƚyomma jiƚpiya. Inom'mola'. Lijou'ma i'hua'ma liƚya' Antioquía. \v 23 Jiƚpe icoƚhuo'ma. Lijou'ma ipaiconanni ehuejnconatsola' lapimaye nomana' ƚamats' Galacia y ƚamats' Frigia. Ifa'e'mola' liƚpicuejma' jahuay lapimaye. \p \v 24 Mi'hualejma Pablo imajm'me Efeso Priscila y Aquila. Jiƚpe liƚya' icuaitsi anuli cal xans judío cuftine Apolos, lipiƚya' Alejandría. Tipalay al c'a juaiconapa. Ixina' loya'apa al Paxi Liniƚingiya. \v 25 Joupa imuc'impá litaiqui' ƚaƚPoujna, ixina' te ts'i'ic' lipene iƚque. Al c'a timuc'iyale, aimixospa. Tu'iyale li'epa Jesús. Epo'icompa lipuftine Juan Bautista a'i lipuftine Jesucristo. \v 26 Aimixpaiqui. Itsehuo'ma lajut'ƚ pe lafoƚyomma lan xanuc' judío, jiƚpe tipalaic'ola' lan xanuc'. Priscila y Aquila icuej'me lonespa, ijoc'i'me timiyi: \p ―Ƚepá lajut'ƚ. \p Jiƚpe u'i'me xonca te tsi'ic' mihuejya ȽanDios. \p \v 27 Lijou'ma Apolos ipic'a ti'huaƚa' ƚamats' Acaya. Lapimaye nomana' jiƚpe liƚya' Efeso iniƚ'e'me liƚpimaye nomana' ƚamats' Acaya, iƚne jouc'a ts'ilihuequi Jesús. Timinnila': “Tolapenufle iƚque Apolos”. Icuaitsi jiƚpe ƚamats' Apolos acueca itoc'i'mola' lapimaye. Iƚne joupa ipaxnepola' ȽanDios toƚta'a ti'huaiyijnyi Jesús. \v 28 Jiƚpe lefot'ƚepoƚtsi lan xanuc' judío Apolos italai'e'epola', ulij'mola'. Imuc'ipola' loya'apa al Paxi Liniƚingiya, tuya'e': “Jesús copa'a cal Cristo”. \c 19 \p \v 1 Mipa'a Apolos ƚamats' Acaya, liƚya' Corinto, Pablo ti'hualejma xonca al toncay ƚamats' icuaitsi liƚya' Efeso. Jiƚpe liƚya' italecuf'mola' hualca ts'ilihuequi Jesús. \v 2 Icuis'e'mola', timila': \p ―Imanc' litine loƚ'huaiyijmpa Jesucristo, ¿te olapenufpá cal Espíritu Santo? \p Iƚne timiyi: \p ―A'i. Aicaƚpalaic'oconinga' cal Espíritu Santo. Aicaƚmuc'inga' naitsi iƚque, ja'ni tipa'a o a'i. \p \v 3 Icuis'e'mola': \p ―Litine lepo'impolhuo', ¿naitsi colihuejcoyacu? ¿Te quipuftine? \p Timiyi: \p ―Lipuftine Juan Bautista. Lihuejcoyi litaiqui' iƚque, toƚta'a lapo'imponga'. \p \v 4 Pablo timila': \p ―Lan xanuc' pe lixhuej'memma, Juan epo'i'mola', tu'ila': “Aimaƚ'huaiyijm'ma iya'. Toƚ'huaiyijnle nocuaicoya.” Iƚque ƚacui'impa “Nocuaicoya”, maƚque copa'a Jesús. \p \v 5 Licuej'me iƚe limipola' Pablo, iƚne lan xanuc' epo'iconam'mola'. Toƚta'a i'ipola' ilihuequi Jesús. \v 6 Pablo ipo'nof'i'mola' limane' ƚiƚjuac. Imunni lema'a cal Espíritu Santo, epenuf'me. Ipango'me ipalai'me ituca' ituca' cataiqui', jouc'a tuya'ayi lu'ipola' ȽanDios. \v 7 Tixhuaispola' to imbama' coquexi' lan xanuc'. \p \v 8 Litine conxajya Pablo itsehuo'ma lajut'ƚ pe lafoƚyomma lan xanuc' judío. Aimixpaiqui. Ipalaic'o'mola', ipalaic'o'moƚtsi. Tu'ila' te co'iya mitsulfoƚaiyacu pe locuxeyopa ȽanDios. Afane' mut'ƚa ti'ay toƚta'a. \v 9 Hualca aiquiƚcueca, aiquilihuequi. Ipalaic'om'mola' locuenaye xanuc', u'im'mola': \p ―A'ijc'a lane lomuc'ipolhuo' Pablo. \p Licuej'ma Pablo lonespa iƚniya aiqui'huacon‑na'ma iƚe lajut'ƚ pe lafoƚyomma lan xanuc' judío. Ipa'a'mola' jiƚpiya no'huaiyijmpá Jesús. Iye'me, tefot'ƚeyoƚtsi lejut'ƚ anuli ƚomxi cuftine Tirano. Itine itine Pablo ti'hua tipalaic'ola' lan xanuc' lafoƚyomma lajut'ƚ. \v 10 Muyaipa oque' camats' Pablo ti'hua timuc'ila', toƚta'a jahuay lan xanuc' nomana' jiƚpe ƚamats' Asia icuej'me loya'apa Pablo, lan xanuc' judío jouc'a lan xanuc' griego. Icuej'me litaiqui' ƚaƚPoujna Jesús. \p \v 11 ȽanDios timuc'ila' lan xanuc' al cueca' lo'epa. Epi'ipa limane Pablo ti'eƚa' toƚta'a al cueca', to aimi'iya mi'eyacu lan xanuc'. \v 12 Lam pa'yu y ƚijahuaƚi lihuengaicota Pablo itai'em'mola' lafcualƚay. Iƚne ixaƚcona'mola'. Lipontahue Satanás pe litsuflaipá liƚcuerpo lan xanuc', ipalnanca. \p \v 13 Hualca lan xanuc' judío tiyec'oƚaiyi iƚya' iƚya', timinnila' lipontahue Satanás: \p ―Iya' canesqui lipuftine Jesús, maƚque Jesús ƚopalaicopa Pablo. Cacuxe'ehuo': ¡Taipanni! \p \v 14 Toƚta'a lo'epa lan caitsi linaxque' anuli cal xans judío cuftine a'Esceva, iƚque anuli pe lixanuc' cal cuecaj ca'ailli'. \v 15 Ƚiponta'a Satanás italai'e'ma, timila': \p ―Jesús nimetsaijma. Aixina' naitsi iƚque Pablo. ¿Naitsi imanc'? Aicainimetsaicolhuo'. \p \v 16 Cal xans pe ƚitsufaipa ƚiponta'a Satanás iyuc'o'mola', ulij'mola', ixcai'e'mola'. Aiquicoƚ'mola'. Ipalunca lajut'ƚ, aimilƚe inulna'me. \v 17 Jahuay nomana' Efeso, lan xanuc' judío jouc'a lan xanuc' griego, iƚsina' li'ipa, ixpailij'mola'. Imetsaico'me apaxi lipuftine ƚaƚPoujna. \p \v 18 Axpela' no'huaiyijmpá ƚaƚPoujna Jesús icuaiyunca pe lomana' lapimaye, uya'a'me al xujc'a li'epa. \v 19 Jouc'a axpela' lam brujo efot'ƚe'me liƚƚibro, itai'me, ipo'no'intsola' petsi lan xanuc' tixim'me lo'epa. Jiƚpe ipi'em'mola'. Lijou'ma ixhuej'me'me tojua lipitali iƚne lan libro. Tixhuaispa oquej nuxans quimbamaj mil lan tomí aplata. \v 20 Toƚta'a lan xanuc' ixim'me acueca' lo'epa litaiqui' ƚaƚPoujna. Iximpá a'i ni naitsi cataiqui'. I'i'mola' xonca axpela' no'epá ƚinca. \p \v 21 Lijoupa li'ipa toƚta'a Pablo ixpic'e'ma, ticua: “Ca'hua'ma Jerusalén. Ate'a cahuejntola' lapimaye nomana' ƚamats' Macedonia, jouc'a nomana' ƚamats' Acaya. Catseta Jerusalén, tijouƚa' ca'hua'ma quimetsaicota Roma.” \v 22 Umme'mola' oquexi' notoc'ipá, iƚne Timoteo y Erasto, tiyeƚe ƚamats' Macedonia. Pablo icoƚ'ma ƚamats' Asia, liƚya' Efeso. \p \v 23 Iƚniya ƚitiné lan xanuc' nomana' jiƚpe liƚya' epat'ƚtsi liƚpicuejma'. Ixtuc'om'mola' naihuejpá lipene ƚaƚPoujna. \v 24 Tipa'a anuli cal xans cuftine Demetrio, aplatero. Tilanc'ela' lan tsocay xouƚte. Anuli anuli al xoute' tipa'a li'imagen Artemisa, iƚque ƚilendios. Iƚque Demetrio iƚpoujna axpela' lan xanuc' no'epá iƚta'a lanic'. Tulijyi acuecaj tomí. \v 25 Maƚque Demetrio ixtunni, tijoc'ila' tefot'ƚetsoƚtsi lixanuc' jouc'a locuenaye no'epá canic' toƚniya. Timila': \p ―Cunc'ixanuc', oƚsina' ma maƚ'eyi iƚta'a lanic' alulijyi caƚtomí. \v 26 Toƚsinyi, toƚcuejyi li'ipa fa'a laƚpiƚya'. Ƚinca a'i ma le'a fa'a, tocomma to jahuay ƚamats' Asia iƚque Pablo imints'e'e'mola' liƚpicuejma' axpela' lan xanuc'. Ticua: “Iƚne ilanc'ecompola' amane a'i candiosla'”. \v 27 Iƚe lonespa Pablo aicaƚtoc'inga' illanc'. Aga lan xanuc' latets'i'monga' jouc'a laƚpenic'. Tijouƚa' xonca acueca' ti'i'ma, tetets'i'me Artemisa cal cuecaj caƚ'máma'. Ƚamats' Asia, jouc'a ni petsi li'a ƚamats', texc'onƚingoƚaiyi Artemisa. Ja'ni tihuejle lonespa Pablo aimexc'onƚingoƚaiconayacu. \p \v 28 Lan xanuc' noquimf'epá iƚe lataiqui' ixtulenca juaiconapa. Ija'a'me, ticuayi: \p ―¡Acueca' iƚque caƚ'máma' Artemisa illanc' ixanuc' Efeso! \p \v 29 Jahuay lan xanuc' nomana' iƚe liƚya' epat'ƚtsi liƚpicuejma'. Jahuay inul'me, ticuaitsa pe lafoƚyomma lan xanuc'. Minulyi i'noƚim'mola' Gayo y Aristarco noyejmalepá Pablo. Iƚne quiyouyomma Macedonia. \v 30 Pablo coƚa' titsufai'ma jouc'a, ts'ilihuequi Jesús aiquepi'i'me lane. \v 31 Hualca ts'iƚpenic' jiƚpe ƚamats' Asia pe nimetsaicopola' Pablo ummem'mola' liƚxanuc', timiyi Pablo: \p ―Aimotsufai'ma pe lefoƚya lan xanuc'. Aga tima'ato'. \p \v 32 Jiƚpe lefoƚya nica tummulecola'. Anuli anuli ocuena ocuena litaiqui' loja'apa. Axpela' ni aiquiƚsina' te quicuaicoco'me jiƚpe. Aiquiƚsina' te qui'ipa. \v 33 Hualca lan xanuc' judío ummetsai'me anuli cal xans cuftine Alejandro. Timiyi: \p ―Tacaxhuaitsi pe li'huáqui. Topalaic'otsola' lan xanuc'. \p Ecax'ma jiƚpiya. Lan xanuc' ti'hua tija'ayi, tuya'ayi li'ipa. Alejandro ti‑ch'ixc'eco'mola' limane. Titalai'e'mola'. \v 34 Aiquihuejco'me. Imetsaico'me ajudío. Ipango'me ija'a'me, jahuay ticuayi ma' anuli: \p ―¡Illanc' ixanuc' liƚya' Efeso, acueca' caƚ'máma' Artemisa! \p Lija'apa toƚta'a icoƚ'ma to oquej hora. \v 35 Lijouco'ma, ts'ipenic' ƚimpa'ningoƚpa jiƚpe liƚya' i‑ch'ixc'e'mola' lan xanuc', timila': \p ―Imanc' cunc'aif'as xanuc' Efeso, jahuay lan xanuc' nomana' fa'a li'a ƚamats' iƚsina' aƚfaquimponga' illanc' ixanuc' liƚya' Efeso, aƚ'eƚe cuenna lixoute' cal cuecaj caƚ'máma' Artemisa. Jiƚpe al xoute' tipa'a ƚi'imagen lecangaiyomma lema'a. \v 36 ¿Naitsi nonesya a'ij ƚinca? Ailopa'a nonesya toƚta'a. Ti‑ch'ixcotsolhuo'. Toƚspic'eƚe al c'a loƚ'eyacu. \v 37 Iƚna'a lan xanuc' loƚcuai'e'mola' fa'a, ¿te qui'epa? Iƚne aiquiƚnesc'e cataiqui' caƚ'máma' Artemisa. Aiquiƚnantseca lixoute'. \p \v 38 ’Demetrio jouc'a loyejmalepá, ja'ni ticuxecom'mola' iƚne lan xanuc', ne', timana' lan juez. Tipa'a ƚitiné mi'e'me canic'. Jiƚpe toƚcuxecotsola', titalai'e'ecotsoƚtsi. \v 39 Ja'ni tipa'a ocuena o ituca' lolicuitsufyacu, ne', tipa'a ƚitiné lafot'ƚe'moƚtsi, aƚspic'eta cataiqui'. Jiƚpe tolicuitsufta. \v 40 Itsiya a'ij c'a lafot'ƚepoƚtsi juaiconapa ninc'xpela'. Ticuaiyunca lan tsilaj ts'iƚpenic' romano, licuis'e'monga': “Imanc', ¿te conƚ'epa? ¿Te conlafot'ƚecopoƚtsi?”; illanc', ¿te caƚtalai'ecoyacola'? Ailopa'a caƚmiyacola'. Iƚne lixtuc'o'monga'. \p \v 41 Ƚimpa'ningoƚpa lijou'ma limi'mola' toƚta'a, icuxe'e'mola' tiyenƚe. \c 20 \p \v 1 Lijoupa i‑ch'ixcopola' lan xanuc' Pablo ijoc'i'mola' ts'ilihuequi ticuaiyunca. Ixc'ai'i'mola' tihuejle litaiqui' Jesús. Ipanni, i'hua'ma ƚamats' Macedonia. \v 2 Jiƚpe licuaitsi ehuejntsola' lapimaye ni petsi lomana'. Acueca' ixc'ai'i'mola'. Lijou'ma i'huana'ma, icuaitsi ƚamats' Grecia. \v 3 Jiƚpe ipanenni afane' mut'ƚa. Lijou'ma ticua: “Ai'huapa ƚamats' Siria”. Coƚa' titsufaiƚa' anuli al barco. Icuej'ma jiƚpe temiyoƚtsi lan xanuc' judío, tima'a'me. Ixhuej'meconanni, ticua: “Aica'huacoya abarco. Capaino, ca'huacona'ma ƚamats' Macedonia.” \v 4 Tiyeyi jouc'a liƚejmale, iƚne liƚpuftine: Sopater ƚas Berea, Aristarco jouc'a Segundo lun Tesalónica, Gayo jouc'a Timoteo lun Derbe, Tíquico jouc'a Trófimo lun Asia. \p \v 5 Iƚniya iyej'me'me. Icuaitsa liƚya' Troas. Jiƚpiya aƚ'huaicotonga' aƚcuaitsa. \v 6 Illanc' joupa aƚcuaitsa ƚamats' Macedonia, liƚya' Filipos. Jiƚpe aƚmanemma tuyaiƚa' al juic Pascua. Lijou'ma aƚtsulfoƚai'me anuli al barco lotsepa liƚya' Troas. Aƚecopá amaque' quitine aƚcuaitsa Troas. Lahuepola' laƚejmalepá, iƚne liyej'me'me. Jiƚpe liƚya' aƚcoƚponga' acaitsi quitine. \p \v 7 Al te'a quitine al xamano lafot'ƚepoƚtsi anuli lapimaye. Aƚsquenuf'me ƚa'i, aƚte'me to licuxepa ƚaƚPoujna Jesús. Pablo imuc'i'mola' lapimaye. Joupa ixpic'epa lo'eya, lihuequi litine ti'huana'ma, toƚiya ticoƚi mimuc'iyale. Icuaicotsi nolojmay quipuqui' ti'hua tipalay. \v 8 Jiƚpiya lajut'ƚ petsi lefot'ƚeyoƚtsi tipa'a axpe' candil tepalc'o'ila'. \v 9 Maƚpe al ventana ticutsafya anuli ƚamijcano cuftine Eutico. Pablo ticoƚi mipalay, ƚamijcano ticui quehuí, aiquixnet'ƚqui, i'noƚ'ma acueca' cahuí, tixmay. Pe locutsafya al fane' quixpef'a ƚajut'ƚi, imefcaiyonni al toncay, icuaitsi ƚamats'. Ipulaf'me, ticuayi: “Joupa imanapa”. \v 10 Pablo aiquicoƚ'ma, imunni, ixpatsaf'caipa ƚamijcano, ipulaf'ma, timila' lipimaye: \p ―Aimixpailij'molhuo'. Aimoƚsueƚmot'ƚe'me. Ma' imaf'i'. \p \v 11 If'ajcona'ma lajut'ƚ. Itetso'me, ixquenuf'me ƚa'i jouc'a lapimaye. Pablo ti'hua timuc'ila' jahuay lipuqui'. Li'i'ma quitine i'huana'ma. \v 12 Lapimaye ilecona'me ƚamijcano, imaf'i'. Acueca' ixoc'i'mola' quileta jahuay iƚniya. \p \v 13 Pablo i'huapa li'mis cocuaiya liƚya' Asón. Illanc' aƚej'mepá, aƚecopá abarco aƚcuaitsa liƚya' Asón. Jiƚpe aƚ'huaicota ticuaitsi Pablo. \v 14 Iƚque icuaitsi. Aƚtsulfoƚaipá anuli al barco, aƚepá aƚcuaitsa liƚya' Mitilene. \p \v 15-16 Lihuequi litine aƚeconapá, aƚcuaitsa ƚamats' lehuoc'ocojma ƚamats' Quío. Lihuequi litine aƚcuaitsa ƚamats' Samos. Lihuequi litine luyalaicopá pe lopa'a liƚya' Efeso. Aƚcuaitsa liƚya' Mileto. Pablo joupa ixpic'epa aimi'huaya liƚya' Efeso. Ipic'a ticuaitsi liƚya' Jerusalén. Jiƚpe tixinna al juic Pentecostés. \p \v 17 Mipa'a Mileto Pablo umme'mola' lixanuc' tiyeƚe Efeso tipalaic'ontsola' lapimaye noxpijpá lataiqui', tiyouyunca. \v 18 Icuaitsa. Pablo ipalaic'o'mola', timila': \p ―Iya' laicuaitsi ƚamats' Asia aƚcoƚpa loƚpiƚya'. Imanc' joupa oƚsimpá te ts'i'ic' laipepajnya ma capa'a jiƚpe. \p \v 19 ’Iya' aicai'e'e'moxi to cal cuecaj xans. Camna aixhueƚco'ma juaiconapa, cajoqui, camna aiteƚco'ma. Lan xanuc' judío ehue'me te laƚ'e'eya. Toƚta'a lainuyaicopa ma ca'ay lipenic' ƚaƚPoujna Jesús. \v 20 Imanc' oƚsina' aicainemi'elhuo' ni aicaicuanac'elhuo' Lataiqui' loya'apa iƚe al c'a lixpic'epa ȽanDios. Nuhuaƚc'e'e'molhuo' Lataiqui', nu'i'molhuo' jahuay lotoc'iyacolhuo'. Aimuc'i'molhuo' jiƚpiya pe lafoƚyomma loƚpimaye, jouc'a aimuc'i'molhuo' ƚolajut'ƚi. \v 21 Iya' aipalaic'o'mola' jahuay lan xanuc' nomana' loƚpiƚya', lan xanuc' judío jouc'a lan xanuc' griego. Nu'i'mola': “Toƚsuej'menanca, tolihuejcoƚe ȽanDios, toƚ'huaiyijnle ƚaƚPoujna Jesús”. \p \v 22 ’Itsiya ca'huana'ma Jerusalén. Ƚinca aimixoqui neta. Caxhueƚma. Aicaixina' laƚ'iya pu'hua. \v 23 Ni petsi laiftseya, iƚya' iƚya' cal Espíritu Santo aƚmi: “Jipu'hua Jerusalén titats'enno'. Toteƚcota.” \v 24 Itsiya, ¿te caif'eya? ȽaƚPoujna Jesús alapi'ipa laipenic'. Aƚmipa: “Toya'aƚa' Lataiqui' loya'apa iƚe al c'a lixpic'epa ȽanDios. To'itsola' lan xanuc' ȽanDios titoc'i'mola', ipic'a.” Aicaxhueƚcocojma laipitine, aicaxinyoxi cuanuc'. Xonca aipic'a caxhuai'niƚa' lanic' lalapi'ipa ƚaiPoujna. \p \v 25 ’Maƚmana' anuli nuya'a'ma te co'iya moƚtsulfoƚaiyacu pe locuxeyopa ȽanDios, iƚque cal Rey. Itsiya camilhuo': Joupa aixina' aimaƚsingonayacoƚtsi. Aicaxingonayacolhuo' ni anuli imanc'. \v 26-27 Ja'ni imanc' o loƚpimaye aimolunƚulyacu, iya' aicataiya lajunac'. Imanc' coƚtuca' toƚteƚ'mi'moƚtsi. Iya' nu'i'molhuo' acuajmaica te ts'i'ic' lixpic'ejma' ȽanDios. Aicainemi'elhuo' ni aicaicuanac'elhuo' Lataiqui' loya'apa iƚe al c'a lixpic'epa ȽanDios. Nu'i'mola' jahuay nomana' loƚpiƚya'. \p \v 28 ’Imanc' toƚsinƚe loƚ'eyacu. Cal Espíritu Santo joupa ifajpolhuo', epi'ipolhuo' loƚpenic'. Imanc' ti'onƚcospolhuo' to liƚpoujnalá lam mot'ƚ, iƚne lam mot'ƚ maƚniya loƚpimaye lefot'ƚepola' ȽanDios. Toƚ'etsola' cuenna, iƚne i'huexi ȽanDios. Iƚque joupa i'najcufpola' liƚjunac', ixcuajaipa lijuats', toƚta'a i'napola'. \v 29 Iya' ca'huana'ma. Imanc' jouc'a loƚpimaye toƚmanecu coƚtuca'. Aixina' lo'iyacolhuo' jiƚpe. Ticuaicu lan xanuc' ti'onƚcospola' to lan lobo. Iƚne oyac'la quinneja aimixinnila' acuanuc'la lam mot'ƚ. Tixcai'ennila', tijou'nem'mola'. Toƚta'a liƚ'ejma' iƚne lan xanuc'. \v 30 Jouc'a hualca loƚpimaye tipai'i'me Lataiqui' loya'apa iƚe al c'a lixpic'epa ȽanDios. Tifel'miyale'me. Lapimaye tihuejcona'me. \v 31 ¡Toƚpo'noƚe cuenna! Aƚcoƚpa afane' camats' jiƚpiya loƚpiƚya'. Ma capa'a itine ipuqui' cajoqui, anuli anuli aixc'ai'i'molhuo'. Afane' camats' toƚta'a lai'ejma'. Aimolimenc'eco'me. \p \v 32 ’Cunc'aipimaye, itsiya capo'no'i'molhuo' limane ȽanDios. Caxa'hue ti'etsolhuo' cuenna. Joupa nu'ipolhuo' te ts'i'ic' lipicuejma' ȽanDios. Iƚque titoc'ilhuo', tipaxnelhuo'. Aimolimenc'eco'me iƚe lainu'ipolhuo'. Iƚque tepi'i'molhuo' coƚpujfxi tolihuejle, toƚta'a tolapenufta lapi'iyacolhuo' ȽanDios. Ma' anuli laƚ'iyaconga' jahuay illanc' i'huexi iƚque. \p \v 33 ’Iya' ma capa'a jiƚpe loƚpiƚya' ailopa'a cai'epa. Aicaijanaca nij naitsi li'oro ni liplata ni lipijahua'. \v 34 Imanc' joupa oƚsina' ai'ecopa canic' iƚna'a laimane'. Toƚta'a nulijcopa laƚpepajnya, iya' y laipimaye laƚejmalepa. \v 35 Aimuc'i'molhuo' imanc' tonƚ'eƚe canic' jouc'a. Toƚtoc'itsola' loƚpimaye petsi aimi'iya mulijyacu ƚotejacu. Aimuc'i'molhuo' toƚ'nujuaisle litaiqui' ƚaƚPoujna Jesús, ticua: “Ja'ni tepi'intso', ƚinca tixoc'i'mo' meta. Xonca tixoj'ma meta ja'ni tocuƚa'.” \p \v 36 Toƚta'a lipalaic'opola' Pablo. Lijou'ma exc'onƚhuoƚai'me anuli lapimaye. Ijoc'i'ma ȽanDios. \v 37 Lapimaye ijolij'me juaiconapa. Ipulc'o'me Pablo, ituc'o'me. \v 38 Ixhueƚco'me juaiconapa iƚe limipola': “Aimaƚsingonayacoƚtsi”. Ecanumf'etsa cane quicuaitsa al barco. \c 21 \p \v 1 Aƚpo'nopola' quiƚtuca' laƚpimaye, aƚtsulfoƚaiconapá al barco, aƚepá ƚijca ƚamats' Cos. Lihuequi litine aƚepá ƚamats' Rodas, ti'hua aƚeyi, aƚcuaitsa liƚya' Pátara. \v 2 Jiƚpiya tipa'a anuli al barco cotseya ƚamats' Fenicia. Illanc' aƚtsulfoƚaipá jiƚe al barco, aƚepá. \v 3 Lijou'ma alahuelojm'me loxa camane copa'a ƚamats' Chipre. Ma ti'hua aƚeyi. Aƚcuaitsa ƚamats' Siria, liƚya' Tiro. Jiƚpe tipo'nota ƚaitay ƚitaic' al barco. Illanc' aƚepá ƚamats'. \v 4 Alahuela' lapimaye iƚne ts'ilihuequi Jesús, aƚsim'mola'. Iƚne imi'me Pablo limipola' cal Espíritu Santo. Timiyi: \p ―Aimo'hua'ma liƚya' Jerusalén. \p Jiƚpe Tiro aƚcoƚponga' acaitsi quitine. \v 5 Lijoupa lan caitsi quitine aƚenapá, aƚtsulfoƚaiconapá al barco. Lapimaye jouc'a liƚpenoye jouc'a liƚnaxque' alacanumf'ehuo'monga' cane. Laƚcuaitsa lema quiƚya', ƚema caja, alaxc'onƚhuoƚaipá, aƚjoc'iyi ȽanDios. \v 6 Lijoupa aƚsc'aitsonapá, aƚtsulfoƚaiconapá al barco. Laƚpimaye ipailinanca, iyena'me ƚilejut'ƚi. \p \v 7 Alipalunca liƚya' Tiro aƚcuaitsa liƚya' Tolemaida. Aƚpo'nonapá al barco. Jiƚpe Tolemaida aƚnontsola' lapimaye. Anuli litine aƚmanenca pe lomana'. \v 8 Lihuequi litine alipalconanca, aƚcuaitsa liƚya' Cesarea. Aƚtsehuo'me lejut'ƚ Felipe. Jiƚpe aƚmanc'aletsa. Iƚque Felipe anuli lan caitsi quintoc'iyalepá lan apóstole mimana' iƚniya Jerusalén. Itsiya, jiƚpe Cesarea, tuya'e' Lataiqui' loya'apa iƚe al c'a lixpic'epa ȽanDios. \v 9 Timana' amalujxi linaxque' cahuats'la a'i quilemane. Iƚne aprofeta. Tuya'ayi loxpic'epa ȽanDios. \v 10 Jiƚpiya aƚmajm'me axpe' quitine. Anuli litine icuaitsi anuli cal profeta qui'huayomma ƚamats' Judea. Iƚque cuftine Agabo. \v 11 Iƚoc'huaiyumma pe laƚmana'. Iƚonc'e'epa Pablo lifi'ecoyoxi. Ifi'eco'moxi quituca' li'mitsi' limane', ticua: \p ―Cal Espíritu Santo tuya'e' lo'e'enyacu ƚipoujna iƚta'a xinidoƚ. Ticua: “Lan xanuc' judío nomana' liƚya' Jerusalén pe aimi'huaiyijnyi ƚaƚPoujna Jesús ti'noƚta, tifi'eta, titats'eta. Ticufta ticuaita liƚmane locuenaye xanuc' iƚne a'ij judío.” \p \v 12 Laƚcuejpá lonespa Agabo aƚsa'huepá Pablo, aƚmiyi: \p ―¿Te cof'huacoya Jerusalén? Aimo'hua'ma. \p \v 13 Pablo aƚtalai'eponga', aƚminga': \p ―Imanc', ¿te coƚjolijcopa? Tonƚ'e'eyi aca'hua ƚainunxajma'. Aƚcuanac'e cajou'neya laipenic'. Aƚ'noƚintsi, aƚfi'entsi, aƚtats'entsi, o aƚma'antsi, iya' joupa aixpic'epa laif'eya. Canant'ƚi'ma laipenic' lalapi'ipa ƚaƚPoujna Jesucristo. \p \v 14 Tama lihui'iyi, aƚpalaic'oyi Pablo, iƚque aimicua. Aiquipai'i lipicuejma'. Lijoupa aƚ‑ch'ixconaponga'. Aƚmiyi: \p ―Ne', ti'iƚa' ma to lixpic'epa ƚaƚPoujna. \p \v 15 Lijoupa laƚmajmpa jiƚpiya aƚcaj'menapá ƚalitay, alipalunca, aƚe'me lane Jerusalén. \v 16 Aƚejmale'me hualca lapimaye ts'ilihuequi Jesús, iƚne lun Cesarea. Aƚƚeco'monga' lejut'ƚ anuli ƚapima, jiƚpe aƚmanc'aleta. Iƚque ƚapima cuftine Mnasón, ƚas Chipre. Litine lan xanuc' ipango'me ihuej'me Jesús, iƚque Mnasón jouc'a tihuequi. \p \v 17 Laƚcuaitsa Jerusalén tixoqui quileta lapenuf'monga' lapimaye. \v 18 Lihuequi litine illanc' jouc'a Pablo aƚe'me alahuejntsa ƚaƚpima Jacobo. Jiƚpiya efoƚya locuenaye lapimaye iƚne noxpijpá lataiqui'. \v 19 Pablo inom'mola'. Ipalaic'o'mola', u'i'mola' li'epa jiƚpe pe lomana' locuenaye xanuc' a'ij judío. Anuli anuli li'ipa u'i'mola'. U'i'mola' li'epa ȽanDios mipa'a Pablo pe lomana' iƚne lan xanuc', muya'e' Lataiqui' loya'apa iƚe al c'a lixpic'epa ȽanDios. \v 20 Iquimf'e'me limipola' Pablo. Ix'najtsi'i'me ȽanDios, timiyi: \p ―Ima' oxina' timana' axpej mil laƚf'as xanuc' judío ti'huaiyijnyi ƚaƚPoujna Jesucristo. Jahuay iƚniya ti'hua tenant'ƚiyi licuxepa Moisés. \v 21 Iƚne icuejpá lonescopo' ima'. Ticuanni: Ima' tahuengila' laƚf'as xanuc' judío nomana' ƚilemats' locuenaye xanuc', tomuc'ila' tipai'iƚe liƚpicuejma', aimihuejcona'me Moisés, aimi'econa'me circuncidar liƚnaxque', aimihuejcona'me iƚniya laƚtatahueló liƚ'ejma'. \p \v 22 ’Itsiya, ¿te caƚ'eyacu? Lan xanuc' ticuej'me ocuai'ma fa'a. Tixtulecu. \v 23 Lu'i'mo' lof'eya. Toƚta'a to'e'ma. \p ’Jifa'a pe laƚmana' timana' amalujxi lan xanuc' joupa epi'ipá cataiqui' ȽanDios. \v 24 Toleco'mola'. Iƚniya tenant'ƚita licuxepa Moisés, tixintsola' alimpio ȽanDios. Ima' jouc'a tanant'ƚita. To'najtse'etola' lotsufcoyacu, iƚe lotsufcoyacu ai'a tisuaf'im'mola' ƚiƚjuac. Toƚta'a lan xanuc' ti'i'ma quiƚsina' a'ij ƚinca iƚe lataiqui' lonescopo'. Timetsaico'mo' ima' tanant'ƚi licuxepa Moisés. \p \v 25 ’Lapimaye a'ij judío joupa iƚsina' lo'eyacu. Joupa alumme'epola' quiƚje'e, aƚmipola': \p “Imanc' aimoƚte'me lixic' litsufcompola' landiosla'. Aimoƚte'me lajuats'. Aimoƚte'me liƚpixic' iƚne linneja lixnajmpola' cajuats'. Toƚ'etsoƚtsi cuenna, aimoƚsuico'mola' ocuenaye cacaƚ'no', ma le'a loƚpenoye.” \p \v 26 Icuaitsi lihuequi litine Pablo ileco'mola' lan malujxi lan xanuc'. Enant'ƚi'me to licuxepa Moisés, i'ipola' limpio. Lijou'ma Pablo itsufai'ma al cuecaj xoute', u'i'ma ƚa'ailli' te quitine tixhuaita lataiqui' licupa. Tijouƚa' tixhuaitsi, anuli anuli iƚniya titsufcota ȽanDios. \p \v 27 Tehue'e' ahuata tixhuaita lan caitsi quitine, Pablo i'hua'ma al xoute'. Hualca lan xanuc' judío quiyouyomma ƚamats' Asia ixim'me jiƚpiya. Ixtulenca. Ipalaic'om'mola' lan xanuc' nomana' jiƚpe al xoute'. Iƚne jouc'a epat'ƚtsi liƚpicuejma'. Lun Asia i'noƚ'me Pablo. \v 28 Tija'ayi, timinnila' lan xanuc' nomana' al xoute': \p ―Cunc'aƚpimaye, cunc'ixanuc' Israel oƚtatahuelo, ¡aƚtoc'itsonga'! Iƚca'a cal xans latets'inga' illanc' ninc'ijudío, tetets'i locuxepa Moisés, tetets'i iƚta'a al cueca' xoute'. Ni petsi lotsepa toƚta'a lomuc'iyalepa. Itsiya xonca acueca' li'epa. Fa'a al xoute' itsufai'e'mola' lan xanuc' griego, iƚne pe aimimetsaicoyi ȽanDios. Toƚta'a ixis'mepa iƚta'a al paxi cajut'ƚ. \p \v 29 Iƚne nocuapá toƚta'a joupa ixinimpola' tiyelocoyi jiƚpe liƚya' Pablo y Trófimo. Iƚque Trófimo agriego, qui'huayomma liƚya' Efeso. Toƚiya lan xanuc' ticuayi iƚne itsehuo'me al cuecaj xoute'. Ticuayi: “Pablo itsufai'ehuo'ma Trófimo”. A'ij ƚinca iƚta'a lonespa. \v 30 Lan xanuc' ni petsi lomana' liƚya' epat'ƚtsi liƚpicuejma'. Aits'icoƚ'mola', efot'ƚe'moƚtsi, i'noƚ'me Pablo, exaƚ'me, ipa'a'me ƚuna xoute'. Eti'ina'me ƚipuerta al xoute'. \v 31 Lan xanuc' judío tehueyi te co'iya mima'ayacu Pablo. Jiƚpe tipa'a anuli ƚincuxepa aromano, ticuxela' imbamaj maxnu lisoldado. U'i'me, timiyi: \p ―Jahuay liƚya' Jerusalén tummule liƚpicuejma'. \p \v 32 Ƚincuxepa aiquicoƚ'ma. Efot'ƚe'mola' lan soldado jouc'a liƚcapitán, ileco'mola' pe lopa'a Pablo. Lixim'me icuaitsa ƚincuxepa jouc'a lisoldado, iƚne nontafpá Pablo etec'o'me iƚe lo'epa, aimuntafconayacu. \v 33 Ƚincuxepa iƚoc'huai'ma pe lopa'a Pablo, i'noƚ'ma. Icuxe'e'mola' lisoldado tifi'ecoƚe limane' acadena catejma', anuli anuli limane. Lijou'ma icuis'e'mola' lan xanuc' timila': \p ―¿Naitsi iƚca'a cal xans? ¿Te qui'epa? \p \v 34 Lan xanuc' jiƚpe lefoƚya ipango'me ija'a'me. Ocuena ocuena locuapa. Juaiconapa tija'ayi. Ƚincuxepa aimicueca li'epa Pablo. Icuxe'e'mola' lisoldado tilecoƚe al cuecaj cajut'ƚ, iƚe lilejut'ƚ lan soldado pe locuanajyoyacoƚtsi. \v 35-36 Icuaitsa jiƚpe lof'ajyompa lajut'ƚ lan soldado ipul'me Pablo, ipo'nof'i'me liƚsaye. Toƚta'a i'hua'a'me al toncay, unƚu'e'me petsi iƚne lanxpela' xanuc' lihuej'me, iƚne naixtulepá tija'ayi, ticuayi: \p ―¡Tima'anƚe! ¡Tima'anƚe! \p \v 37 Icuaitsa al toncay. Titsufai'e'me Pablo jiƚpe lajut'ƚ. Pablo ipalaic'o'ma ƚincuxepa, timi: \p ―¿Lapi'i'ma lane capalaic'o'mo'? \p Ƚincuxepa italai'e'ma, timi: \p ―¿Te topalaijma agriego? \v 38 Ima', ¿ja'ni a'i unEgipto? Joupa ixhuaita axpe' quitine, ¿ja'ni ima' otsahue'e'mola' lan xanuc' aƚfuli'itsonga' illanc' ninc'iromano? Iƚne amalpuj mil inma'ahuale, ¿te ima' oleco'mola' pu'hua pe ailopa'a quiƚya'? \p \v 39 Pablo timi: \p ―Iya' a'i. Iya' ninxans judío. Aipajnyota liƚya' Tarso jiƚpe ƚamats' Cilicia. A'i ni naitsi quiƚya' iƚe laipiƚiya'. Itsiya caxa'huehuo' lapi'iƚa' lane capalaic'o'mola' lan xanuc' fa'a. \p \v 40 Ƚincuxepa epi'ipa lane. Pablo ecax'ma al toncay al huajm'ma' lof'ajyompa lajut'ƚ. I‑ch'ixc'eco'mola' limane lan xanuc' tiquimf'eƚe. Ipango'ma ipalaic'o'mola' liƚtaiqui' iƚne lan xanuc', iƚe a'hebreo. Timila': \c 22 \p \v 1 ―Cunc'ixanuc', cunc'aipimaye, jouc'a cunc'aitatá, aƚquimf'eƚa'. Cacuanajco'moxi, catalai'e'ma iƚe laƚcufcompa. \p \v 2 Licuej'me Pablo mipalaic'ola' liƚtaiqui' lan xanuc' xonca i‑ch'ixco'mola', xonca iquimf'e'me. Timila': \p \v 3 ―Iya' ninxans judío. Aipajnyota liƚya' Tarso, ƚamats' Cilicia. Jifa'a liƚya' Jerusalén aƚtojyopa. Gamaliel aipomxi, aƚmuc'ipa licuxepa Moisés, iƚe lataiqui' laihuejpá laƚtatahueló. Iya' ai'e'mola' laic' iƚne petsi naihuejpá ituca', ma to imanc' tonƚ'ela' laic' itsiya. \v 4 Aiteƚ'mi'mola' iƚne ts'ilihuequi lipene Jesús. Iƚniya ƚitiné cahuay te caif'eya mima'anyacola'. Ja'ni axanuc', ja'ni acaƚ'no', ai'noƚ'mola', aitats'e'mola'. \v 5 Cal cuecaj ca'ailli' jouc'a lan tsilaj xanuc' noxpijpá lataiqui' iƚsina' aƚinca iƚta'a laifmipolhuo'. Iƚniya aƚni'ipa caije'e loya'apa alimetsaicocoƚa' laƚpimaye judío nomana' liƚya' Damasco. Ti'iƚa' quiƚsina' joupa alapi'ipa laimane ca'noƚtsola' naihuejpá lipene Jesús, iƚne nomana' jiƚpe liƚya'. Cafi'etsola', ca'hua'ancola' titeƚ'mintsola' fa'a Jerusalén. Toƚta'a nipamma Jerusalén, ai'huapa lane Damasco. \p \v 6 ’Ma ca'hua lane to menac'o joupa cacuaita liƚya' Damasco, aixim'ma acueca' lepalc'o' qui'huayomma lema'a. Unts'if'ma jahuay jiƚpe laifnecaxu. \v 7 Laixim'ma iƚe lepalc'o' necangenni, aixc'uat'ƚhuaitsi ƚamats', aicuej'ma aƚpalaic'o, aƚmi: “Ima' cunSaulo, ¿te caƚteƚ'micopa?” \v 8 Aitalai'e'ma, cami: “Maipoujna, ¿naitsi ima?” Aƚmi: “Iya' ninJesús nas Nazaret. Ima' aƚteƚ'mi.” \v 9 Laƚejmale lixim'me jouc'a lepalc'o' ixpailij'mola', aiquiƚcueca iƚque ƚaƚpalaic'opa. \v 10 Nicuis'e'ma, cami: “Maipoujna, lu'iƚa', ¿te caif'eya?” ȽaƚPoujna aƚmi: “Totsahuenni, totsufaiƚa' liƚya' Damasco. Joupa ixpic'empa lof'eya. Jiƚpe liƚya' tu'inno' jahuay iƚta'a.” \v 11 Iƚe laxpaiqui' quepalc'o' aƚ'e'epa ninfo'. Laƚejmale alaxaƚpa. Aƚtsufai'e'ma liƚya' Damasco. \p \v 12 ’Jiƚpe liƚya' tipa'a anuli cal xans cuftine Ananías. Iƚque tihuequi al c'a ȽanDios, tenant'ƚi licuxepa Moisés. Jahuay lan xanuc' judío nomana' jiƚpiya ticuayi ac'a xans. \v 13 Iƚque Ananías icuaiyunni jiƚpe laifpa'a, aƚmi: “Maipima Saulo, tahuetsalenƚa'”. Aiquicoƚ'ma, nehuetsalena'ma. Aixim'ma iƚque. \v 14 Aƚmi: “ȽanDios, ilenDios laƚtatahueló, i'huijf'epo' ti'iƚa' coxina' te ts'i'ic' lixpic'epa ȽanDios. Toƚiya oximpa iƚque ƚacui'impa cal Ƚijca, ocuejpa lipalaic'opo'. \v 15 Ima' topalaic'otola' lan xanuc' nomana' fa'a li'a ƚamats', cua naitsi liƚnación topalaicota iƚque, to'itola' iƚe loximpa locuejpa. \v 16 Itsiya aimicoƚcona'mo'. ¡Totsahuenni! Tojoc'iƚa' ƚaƚPoujna Jesús. Tepo'intso'. Toƚta'a ti'itso' limpio. Tetufqueno lojunac'.” \p \v 17 ’Aicuaicona'ma fa'a Jerusalén. Capa'a al cuecaj xoute', ma cajoc'i' ȽanDios i'huapa laipicuejma', \v 18 aiximpa ƚaƚPoujna, aƚpalaic'o, aƚmi: “Aimicoƚ'mo'. Taipanni fa'a liƚya' Jerusalén. Jifa'a aimepenufinyaco'. Aimiquimf'eyaco' laƚnescoya.” \v 19 Aitalai'e'ma, cami: “MaiPoujna, ¿te calatets'icoya? Lan xanuc' nomana' fa'a alimetsaijma. Iƚsina' iya' aitsehuo'ma ƚajut'ƚi pe lafoƚyomma laƚpimaye judío. Ai'noƚ'mola' iƚne ts'ihuejhuo', aitats'e'mola', nuntafej'mola'. \v 20 Jiƚpe litine mima'anni Esteban, iƚque ƚoya'apa lotaiqui', iya' cacaxu jiƚpe, cahuelonge, ca'ay cuenna ƚiƚpijahuaƚi iƚne noma'apá. Ma' anuli laƚpicuejma' iya' y laif'as xanuc', iƚne noma'apá Esteban.” \v 21 Iƚque ƚaƚpalaic'opa aƚmi: “Taipanni fa'a. Cummehuo' to'huaƚa' aculi'. To'hua'ma pe lomana' locuenaye lan xanuc', iƚne a'ij judío.” \p \v 22 Lan xanuc' liquimf'e'me Pablo linespa: “Aƚmi: To'hua'ma pe lomana' locuenaye xanuc', iƚne a'ij judío”, ixtulenca nulemma. Ipango'me ija'a'me ujfxi, ticuayi: \p ―¡Tima'anƚe! ¡Tima'anƚe! Juaiconapa ixcay iƚque cal xans. Aimipajncona'ma jifa'a li'a ƚamats'. \p \v 23 Ti'hua tija'ayi, teca'niyi liƚpuquiya, tejuaf'yi ƚepi' camats', teca'naf'iyi al toncay. \v 24 Ƚincuxepa icuxe'e'mola' lisoldado titsuflai'eƚe Pablo jiƚpe lajut'ƚ al fortín. Icuxe'ma titsimafquinƚe, ticuis'eƚe, timiƚe: “¿Te co'epa?” Ja'ni aimitalai'e' titsimafconƚe. Ticua: “¿Te qui'epa iƚque cal xans? Lan xanuc', ¿te caixtuc'ocopa?” \v 25 Ifi'e'me titsimafquinƚe. Pablo ipalaic'o'ma anuli cal capitán tecaxijnya jiƚpe liju', timi: \p ―Imanc' aicoƚsina' ja'ni tipa'a laijunac' o a'i. ¿Te ti'hua loƚmane aƚtsimaf'ma iya'? Iya' ninciudadano romano. \p \v 26 Licuej'ma iƚta'a linespa Pablo cal capitán i'hua'ma u'itsi ƚincuxepa, timi: \p ―Iƚque cal xans aciudadano romano. ¿Te ma aƚtsimaf'me? \p \v 27 Ƚincuxepa icuaitsi pe lopa'a Pablo, timi: \p ―Lu'iƚa', ¿te ima' unciudadano romano? \p Timi: \p ―Iya' ninciudadano romano. \p \v 28 Timi: \p ―Iya' ai'najtsepa acueca', toƚta'a lapi'impa caije'e loya'apa: “Iƚca'a aciudadano romano”. \p Pablo timi: \p ―Iya' aipajncota ninciudadano romano. \p \v 29 Iƚne notsimafyacu Pablo iƚolijm'me pe lopa'a. Ƚincuxepa ixpaijma, ticua: “Iƚque cal xans aciudadano romano. Iya' aifi'ecopa acadena catejma'. ¿Te aƚcufta o aimaƚcufya?” \p \v 30 Lihuequi litine umme'mola' lapaluc' tipalaic'ontsola' lixanuc' cal cuecaj ca'ailli', jouc'a lan tsilaj xanuc' noxpijpá lataiqui', timintsola' tefoƚunca. Uhuaƚc'e'ena'ma Pablo licadena catejma'. Ileco'ma pe lefoƚya iƚne lan xanuc'. Ticua: “Pablo tu'itola' iƚniya te ts'i'ic' li'epa. Toƚta'a ti'i'ma caixina' nulemma te caixtuc'ocopa lif'as xanuc' judío, te cocufcopa.” \c 23 \p \v 1 Pablo ehuelojm'mola' al c'a iƚne lan tsilaj xanuc' nocutshuoƚanna jiƚpe lefoƚya, timila': \p ―Cunc'aipimaye, jahuay laipepajnya cacua: ¿Te ts'ipic'a ȽanDios ca'eƚa'? Li'ipa toƚta'a ai'ejma', itsiya ti'hua ca'ay. \p \v 2 Cal cuecaj ca'ailli' Ananías icuxe'e'mola' nacaxoƚanna jiƚpe pe lacaxu Pablo, timila': \p ―¡Toluntaf'e'eƚe lico! \p \v 3 Pablo timi: \p ―Ima' titeƚ'mi'mo' ȽanDios. A'ijc'a lopicuejma'. Ti'onƚcospo' to ni naitsi caitaƚ ilanc'ecompa le'a amats', ma li'e'empa afujca. Jiƚpe tocutsu to cal juez. Ima' tipa'a lopenic' lu'iƚa' ja'ni nenant'ƚipa licuxepa Moisés o ai'epa quixcay. Itsiya ima' aimanant'ƚi licuxepa Moisés, tocuxe aluntaf'e'enƚa'. A'i toƚta'a licuxepa Moisés. \p \v 4 Jiƚpe nacaxoƚanna timiyi: \p ―Iƚque cal cuecaj ca'ailli'. ¿Te cofmicopa quixcay cataiqui'? \p \v 5 Pablo timila': \p ―Cunc'aipimaye, iya' aicaixina' ja'ni iƚque cal cuecaj ca'ailli'. Ƚinca aixina' al Paxi Liniƚingiya alu'inga': “Aimopalaico'ma quixcay nocuxepolhuo'”. \p \v 6 Pablo imetsaico'mola' iƚne lan xanuc', ixina' te ts'i'ic' liƚpicuejma'. Ixina' hualca asaduceo, locuenaye afariseo. Ipalaic'o'mola' ujfxi, ticuejle jahuay nomana' jiƚpe, timila': \p ―Cunc'aipimaye, iya' ninxans fariseo. Cai'ailli' jouc'a afariseo. Iya' laifnespa ma' anuli to lonespa laif'as fariseo. Iya' cacua: Timaf'ina'me limanapola'. Toƚiya laif'huaiyijncopa aƚcuxecopa. \p \v 7 Licuej'me toƚta'a licuapa Pablo, lan xanuc' fariseo jouc'a lan xanuc' saduceo ipango'me ifuli'i'moƚtsi cataiqui'. Ixtuc'o'moƚtsi. I'e'e'moƚtsi onƚca jiƚpe lefoƚya. \v 8 Ƚinca iƚne lan xanuc' a'ij nuli liƚpicuejma'. Ticuayi lan xanuc' saduceo: “A'i. Aimimaf'iconayacu limanapola', aimitsoliconayacu. Ailopa'a capaluc quema'a, jouc'a ailopa'a espíritu.” Lan xanuc' fariseo ticuayi: “Timaf'ina'me limanapola'”. Jouc'a ticuayi: “Timana' lapaluc' quema'a jouc'a timana' lan espíritu”. \p \v 9 Lan xanuc' jiƚpe lefoƚya tummulecola'. Tija'ayi, tijaic'oyoƚtsi. Itsolinca hualca lomxiye nomuc'iyalepá licuxepa Moisés, iƚne axanuc' fariseo. Ehuaico'moƚtsi cataiqui' lan xanuc' saduceo, timinnila': \p ―Illanc' aƚcuayi iƚque cal xans ailopa'a qui'epa. Te ja'ni anuli cal 'espíritu, o anuli ƚapaluc quema'a ipalaic'opa. \p \v 10 Epat'ƚcontsi xonca liƚpicuejma' iƚne lan xanuc'. Tixtuleyi juaiconapa. Ixpaij'ma ƚincuxepa. Ticua: “Ja'ni ti'noƚƚe Pablo, tits'aletsuf'me”. Umme'ma anuli ƚapaluc pe lomana' lisoldado, timitsola' ticuaiyunca pe lopa'a Pablo, tipa'aƚe liƚpujfxi texaƚ'me Pablo, tiƚonc'e'e'me pe lomana' iƚne lan xanuc', tileco'me al fortín. Toƚta'a i'epá. \p \v 11 Iƚe lipuqui' ƚaƚPoujna Jesús icuaiyunni, ecaxingai'ma Pablo, timi: \p ―Aimixpaij'mo'. Aimoxhueƚmot'ƚe'ma. Jifa'a Jerusalén omipola' lan xanuc' naitsi iya'. Ma' anuli toƚta'a tonesta tocuaitsi al cuecaj quiƚya' Roma. \p \v 12 Liƚic'ejma hualca lan xanuc' judío efoƚunni. Inefo'me. Ticuayi: \p ―Aƚma'a'me Pablo. Ma quimaf'i' iƚque, aimaƚtetsoyacu, aimaƚsnayacu. Alanant'ƚiƚe iƚta'a laƚtaiqui'. Ja'ni a'i, ¡aƚma'atsonga' ȽanDios! \p \v 13 Timana' to oquej nuxans lan xanuc' linefo'me toƚta'a. \v 14 Iye'me tipalaic'onnola' lixanuc' cal cuecaj ca'ailli', jouc'a lan tsilaj xanuc' noxpijpá lataiqui'. Timinnila': \p ―Illanc' joupa aƚ'epaj jurar aƚma'a'me Pablo. Ma quimaf'i' iƚque illanc' aimaƚtetsoyacu, aimaƚsnayacu. Acueca' cataiqui' iƚe laƚnespa. Aƚcuayi alanant'ƚiƚe iƚta'a laƚtaiqui'. Ja'ni a'i, ¡aƚma'atsonga' ȽanDios! \p \v 15 ’Imanc' tolafot'ƚetsoƚtsi jouc'a locuenaye lonƚejmale. Toƚpalaic'otsa ƚincuxepa, toƚmitsa: “Aƚpic'a licuis'econa'me Pablo. Mouqui tolecota fa'a.” \p ’Illanc' alami'moƚtsi jiƚpe lane. Aƚma'ata. Aimicuaiya pe imanc' lolafot'ƚeyoyacoƚtsi. Joupa aƚspic'epá laƚ'eyacu. \p \v 16 Ƚi'hua ƚipima caca'no' Pablo icuej'ma lo'eyacu iƚne lan xanuc'. I'hua'ma al fortín, itsufai'ma pe lopa'a Pablo, u'i'ma lo'e'enyacu. \v 17 Pablo ijoc'i'ma anuli cal capitán, timi: \p ―Tolecoƚa' iƚca'a ƚamijcano pe lopa'a ƚincuxepa. Tipa'a lomiya. \p \v 18 Cal capitán ileco'ma ƚamijcano, itsufai'e'ma pe lopa'a ƚincuxepa, timi: \p ―Pablo ƚitats'iya fa'a, aƚjoc'ipa, aƚsahue'epa, aƚmipa: “Tolecoƚa' iƚca'a ƚamijcano pe lopa'a ƚincuxepa. Tipa'a lomiya.” \p \v 19 Ƚincuxepa exat'ƚe'epa limane ƚamijcano, ijuc'i'moƚtsi ipalaitsa quiƚtuca', timi: \p ―¿Te caƚmiya? \p \v 20 Ƚamijcano timi: \p ―Lan xanuc' judío inefopá. Ticuaicu, tixahue'e'mo', timi'mo': “Mouqui toleco'ma Pablo ti'huanni jiƚpe lafot'ƚeyoyacoƚtsi. Aƚpic'a licuis'econa'me.” \v 21 Ima' aimoquimf'e'ma lomiyaco'. Aimaihuejco'ma loxahue'eyaco'. Hualca iƚniya tipa'necota Pablo jiƚpe lane. Iƚne tixhuaispola' to oquej nuxans lan xanuc' y xonca. Joupa inefopá timiyoƚtsi: “Aƚma'ata Pablo. Ma quimaf'i' aimaƚtetsoyacu, aimaƚsnayacu. Alanant'ƚiƚe laƚtaiqui'. Ja'ni a'i aƚma'atsonga' ȽanDios.” Iƚne ma le'a iƚ'huaijma ima' tomitsola': “Ne', caleco'ma”. \p \v 22 Ƚincuxepa ixc'ai'i'ma ƚamijcano, timi: \p ―Iƚe lotaiqui' aimo'ita. Nij naitsi nocuejya. \p \v 23 Ijoc'i'mola' oquexi' licapitán, timila': \p ―Imanc' tolafot'ƚe'mola' loƚsoldado tonƚenƚe liƚya' Cesarea. Tonƚƚeco'mola' oquej maxnu noyeyacu liƚ'mis, oquej maxnu noniyacu liƚƚanza, afanej nuxans quimbama' nocutsafcaiyacu laihuale. Tolipalcu al pelƚa 'hora lipuqui'. \v 24 Tonƚƚecotsola' ocuenaye laihuale, jouc'a Pablo tenafcaita ƚaihuala. Tonƚ'etsa cuenna, nij tintsi lo'e'enyacu. Ticuaitsi al c'a pe lopa'a cal gobernador Félix. \p \v 25 Ƚincuxepa iniƚ'e'e'ma quije'e cal gobernador, timi: \p \v 26 “Iya' ninClaudio Lisias, quiniƚ'ehuo' ima' cungobernador Félix, ima' umcuecaj xans. Canonhuo'. \p \v 27 ’Cumme'ehuo' iƚca'a cal xans ƚi'noƚpa lan xanuc' judío. Iƚne coƚa' tima'a'me. Laicuejpa iya' iƚque aciudadano romano aƚe'me iya' laisoldado, aƚcuaitsa pe lopa'a. Iya' nexat'ƚupa, nunƚu'epa. \v 28 Aipic'a cacuec'eƚa' te caixtuc'ocopa, te ts'i'ic' locuxecopa. Toƚta'a aileco'ma petsi lif'as xanuc' judío, iƚne noxpijpá lataiqui'. \v 29 Jiƚpe aiximpa iƚque Pablo ailopa'a qui'epa, aimi'iya maƚma'ayacu, ni maƚtats'iconayacu. Lan xanuc' nocuxecopá ticuayi aiquenant'ƚi lataiqui' laihuejpa iƚne. \p \v 30 ’Lijou'ma alu'i'ma, aƚmi: Lan xanuc' judío tipa'necota Pablo jiƚpe lane, tima'ata. Laicuejpa toƚta'a aicaƚcoƚi, numme'epo'. Iƚne nocuxecopá joupa nu'ipola' tu'itso' te caixtuc'ocopa iƚca'a cal xans. Iƚne tu'ito'. \p ’Toƚta'a laifmipo'. Icula'apa.” \p \v 31 Lan soldado i'e'me ma to limipola' ƚincuxepa. Lipuqui' ileco'me Pablo. Icuaitsa liƚya' cuftine Antípatris. \v 32 Icuaitsi lihuequi litine lan soldado noyepá liƚ'mis ipailinanca icuainatsa liƚfortín lopa'a Jerusalén. Ts'iƚƚenafcaic' caihuale ileco'me Pablo. \v 33 Icuaitsa liƚya' Cesarea. Ini'i'me lije'e cal gobernador. Jouc'a Pablo icupá, icuaitsi limane cal gobernador. \p \v 34 Cal gobernador ixhue'ma al je'e. Lijou'ma icuis'e'ma, timi Pablo: \p ―¿Pe co'huayomma? ¿Te cuftine ƚomemats'? \p Pablo timi: \p ―Cai'huayomma ƚamats' Cilicia. \p \v 35 Timi: \p ―Ne', ticuaiyunca lan xanuc' nocuxecopo' caquimf'e'ma laƚmiya. \p Icuxe'ma tileconƚe jiƚpe al cueca' cajut'ƚ lilanc'epa cal rey Herodes. Jiƚpe tipajntsi, ti'eƚe cuenna. \c 24 \p \v 1 Uyai'ma amaque' quitine. Iye'me al toncay cal cuecaj ca'ailli' Ananías y lan tsilaj xanuc' noxpijpá lataiqui'. Icuaitsa liƚya' Cesarea. Ileco'me anuli cal xans nopalaipa nomuxeyalepa, cuftine Tértulo. Iƚne ipalaic'o'me cal gobernador Félix, icuf'me Pablo. \v 2 Cal gobernador ijoc'i'ma titsufaiyunni Pablo. Tértulo ipango'ma icuf'ma Pablo. Timi cal gobernador: \p ―Ima' conFélix, uncuecaj xans. Aƚcuxenga' juaiconapa al c'a. Tixoqui calata luyalaiyi litine ac'a, ailopa'a tintsi. \v 3 Ni petsi lomana' laƚf'as xanuc' judío timetsaicohuo', ticuayi ima' to'ay al c'a. Tix'najtsi'ihuo' iƚe lof'epa. \p \v 4 ’Itsiya aicapalaiyoƚcoyaco'. Caxa'huehuo' aƚquimf'eƚa'. Capalaic'o'mo' oquej fane' lataiqui'. \v 5 Aƚcuai'me aƚpalaic'oco'mo' te ts'i'ic' iƚca'a cal xans Pablo. Iƚque acuej quixcay xans. Timenac'ila' lan xanuc'. Ni petsi li'a ƚamats' pe lomana' laƚf'as xanuc' judío, iƚque tenaquila', ti'e'ela' tixtuc'otsoƚtsi, tifuli'itsoƚtsi. Iƚque iƚpincuxepa lan xanuc' naihuejpá ocuena quiƚreligión. Iƚne lacui'impola': Lan Nazareno. \p \v 6 ’Jouc'a tetets'i al cuecaj xoute'. Ipic'a ti'e'eƚa' to ni naitsi cajut'ƚ. Illanc' aƚ'noƚpá, coƚa' aƚteƚ'mi'me, aƚ'e'e'me ma to licuxepa Moisés. \v 7 Maƚpe 'hora icuaitsi iƚque ƚincuxepa Lisias. Ilecola' lisoldado. Iƚne acueca' liƚpujfxi, alaxic'eponga'. \v 8 Lijou'ma ticua: “Iƚne nocuxecopá Pablo tiyeƚe pe lopa'a cal gobernador. Jiƚpe tu'ita te qui'epa.” Ima' ja'ni taicuis'e'ma Pablo toxim'ma ma' aƚinca iƚta'a lalu'ipo'. \p \v 9 Lan xanuc' judío nomana' jiƚpe jouc'a ticuxecoyi Pablo, ticuayi aƚinca lonespa Tértulo. \v 10 Cal gobernador ijoc'ico'ma limane Pablo tipalaiƚa'. Pablo ipango'ma italai'e'ma, timi: \p ―Aixina' ima' ixhuaita axpega camats' uncuecaj juez jifa'a ƚalamats'. Toƚta'a tixoqui neta catalai'e'ma, cacuanajco'moxi. \v 11 Iya' cu'ihuo' al ƚinca. Iƚe laifmiyaco' ima' cotuca' ti'i'ma toxim'ma ja'ni toƚta'a li'ipa o a'i. \p ’Joupa ixhuaita ma le'a imbamaj coque' quitine aicuaitsi liƚya' Jerusalén. Ainexc'onƚingaitsi ȽanDios. \v 12 Iƚne laƚcufpá, ¿te ja'ni aƚsimpa cafulejma cataiqui'? O, ¿aƚsimpa cafuli'icola' lan xanuc' nomana' jiƚpe al cuecaj xoute'? O, ¿jiƚpiya ƚajut'ƚi pe lafoƚyomma laif'as xanuc' judío, o maƚpiya liƚya'? ¿Ja'ni aƚsimpa capalaic'ola' lan xanuc', capat'ƚila' liƚpicuejma'? A'i. Aica'ay toƚta'a. \p \v 13 ’Iƚiya lataiqui' laƚcufcopa aimi'iya miƚinc'iya. \v 14 Iƚniya ticuayi iya' quihuequi ituca' cataiqui'. Aimetenƚcocola'. Aƚinca iya' quihuequi al ts'e cane. Toƚta'a laifnihuejcopa ȽanDios, ƚilenDios laƚtatahueló. Iya' ca'ay ƚinca jahuay loya'apa al Paxi Liniƚingiya, iƚe loya'apa litaiqui' Moisés jouc'a loya'apa lam profeta. \v 15 Iya' ma' anuli iƚne laƚcuxecopa aƚ'huaiyijnyi ȽanDios, aƚ'huaicoyi ticuaitsi litine timaf'ina'me limanapola', iƚne li'epa al c'a jouc'a li'epa a'ijc'a. \v 16 Toƚta'a iya' cahuay te caif'eya latenƚcocoya ȽanDios. Aica'eyacola' lixcay laif'as xanuc'. \p \v 17-18 ’Litine laƚsimpa capa'a al cuecaj xoute', iƚe litine quite' aicuaita jiƚpe Jerusalén. Joupa axpe' camats' aicaitsec' jiƚpe. Iya' aitsehuona'ma aitaic' lotoc'iyacola' laif'as xanuc' judío pe aiquiƚ'hueca, catsufcota ȽanDios. Toƚta'a laif'epa jiƚpe al cuecaj xoute', ainenant'ƚipa licuxepa Moisés, ai'epoxi limpio. Maƚe 'hora aƚsimpa iƚne lan judío quiyouyomma ƚamats' Asia. Iya' nij tintsi caif'epa. Ailopa'a cai'ejma'. Aicafot'ƚela' lan xanuc'. Nij naitsi naixtupa. \p \v 19 ’Iƚne lun Asia nonespá a'ijc'a laif'epa coƚa' icuai'me fa'a. Iƚne quiƚtuca' aƚcuf'ma. \v 20 Ja'ni aiquiƚcuac' iƚne, aƚcufla' lan judío nomana' fa'a itsiya. Tu'itso' te jale lixcay lai'epa. Iƚne joupa aƚcuejpa, iƚsina' te ts'i'ic' laitalai'e'epola' jiƚpe pe lafoƚyomma lan tsilaj xanuc' noxpijpá lataiqui'. \v 21 Ƚinca tipa'a anuli lataiqui' lainespa aiquetenƚcocola' iƚniya. Ma capa'a cacaxu jiƚpe lefoƚya aipalaipa ujfxi, caja'e': “Iya' aixina' ȽanDios timaf'i'ina'mola' limanapola', toƚiya aƚcuxecopa imanc', aƚcufque itsiya”. \p \v 22 Cal gobernador Félix ixina' te ts'i'ic' iƚe lataiqui' lacui'impa Iƚe Lane. Timila' iƚniya lan xanuc' judío: \p ―Tipajnla'. Tonƚenƚe. Ticuaiyunni ƚincuxepa soldado, iƚque Lisias, caquimf'econa'molhuo'. Caxpic'e'ma laif'eya. \p \v 23 Icuxe'e'ma nocuxepola' soldado, timi: \p ―To'eƚa' cuenna Pablo. Tipajntsi lajut'ƚ. Topalaic'oƚa'. Aimaixtuc'o'ma. Tapi'itsola' lane iƚne limetsaicola' titoc'iƚe, ja'ni ti'iƚa' lahue'epa tepi'inƚe. \p \v 24 Uyaipá ƚitiné, icuaicona'me Félix jouc'a ƚipeno cuftine Drusila. Iƚque ƚaca'no' ajudía. Félix icuxe'ma ti'hua'anca Pablo. Icuaitsi. Félix iquimf'e'ma lonespa. Iƚque u'i'ma te ts'i'ic' litaiqui' Jesucristo. Timi: “To'huaiyijnla'”. \v 25 Jouc'a timi te ts'i'ic' lo'eyacu lan xanuc' ja'ni ȽanDios tetenƚcoco'ma lo'epa. Ixc'ai'i'ma, timi: \p ―Tocuxexoxi al c'a. Aimo'econa'ma nixpiya. Ticuaihuo al Cuecaj Quitine. Iƚe litine ȽanDios titeƚ'mi'mola' lan xanuc' ni'epá lixcay. \p Félix ixpaij'ma juaiconapa, timi Pablo: \p ―Toƚe ti'iƚa'. To'huanƚa'. Ticuaitsi ocuena quitine, ja'ni ailopa'a caif'eya, cajoc'iconno'. Tocuaiyoconno fa'a. \p \v 26 Félix tipa'a oquej lipicuejma'. Ticua: “Iƚque Pablo aga aƚmi'ma: Lux'masna'ma, capi'i'mo' cotomí.” Toƚiya ti'hua tijoc'i', ti'hua tipalaic'o. \p \v 27 Uyai'ma oquej camats'. Joupa titsufai'ma ocuena cal gobernador cuftine Porcio Festo. Félix aicux'masqui' Pablo. Ticua: “Ca'e'ma latenƚcocoyacola' lan xanuc' judío. Aƚnescoƚa' iƚniya, tinesle: Iƚque Félix ac'a xans.” \c 25 \p \v 1 Festo epenuf'ma lipenic', i'i'ma gobernador. Icoƚ'ma afane' quitine liƚya' Cesarea. Lijou'ma i'hua'ma Jerusalén. \v 2 Mipa'a Festo jiƚpe Jerusalén lixanuc' cal cuecaj ca'ailli' jouc'a lan tsilaj xanuc' judío noxpijpá lataiqui' ipalaic'o'me. Ipalaico'me Pablo li'epa, u'i'me te ts'i'ic' locuxecopa. Ixahue'e'me ti'eƚa' latenƚcocopola' iƚniya. \v 3 Iƚpic'a tejac'entsa nulemma Pablo. Timiyi: \p ―Tocuxetsi Cesarea ticuaiyunni Pablo fa'a Jerusalén. \p Iƚniya joupa ixpic'epa lo'eyacu. Hualca lan xanuc' temi'moƚtsi jiƚpe lane, tuyaiconni Pablo tima'a'me. \v 4 Festo italai'e'e'mola', timila': \p ―A'i cacuxeya. Tipanenni Pablo Cesarea. Iya' aimaƚcoƚya fa'a. Capaino. \v 5 Hualca imanc' ts'oƚpenic' aƚe'me. Ja'ni iƚque cal xans i'epa quixcay toƚcuxecota pu'hua Cesarea. \p \v 6 Jiƚpe Jerusalén Festo icoƚ'ma apaico o imbama' quitine. Lijou'ma i'hua'ma. Icuaitsi liƚya' Cesarea. Lihuequi litine ti'ay canic' to cal juez. Icuxe'ma tilecontsa Pablo. \v 7 Icuaitsi Pablo iƚoc'oƚai'me lan xanuc' judío quiyouyomma Jerusalén, iƚne y Festo icuai'me anuli. Icuf'me juaiconapa. Ticuayi: \p ―Iƚca'a i'epa axpe' quixcay. Acueca' li'epa. \p Aiqui'ic' quiƚinc'i' iƚe locuapa. A'ij ƚinca liƚtaiqui'. \v 8 Pablo italai'e'e'mola', timila': \p ―Aicai'aic' quixcay. Aicainetets'i' lataiqui' laƚcuxeponga' illanc' ninc'ijudío. Aicainetets'i' al cuecaj xoute'. Jouc'a aicainetets'i' locuxepa cal cuecaj quincuxepa César. Ailopa'a cai'epa. \p \v 9 Jiƚpe lipicuejma' Festo ticua: “Ca'e'ma latenƚcocoyacola' lan xanuc' judío”. Timi Pablo: \p ―Ja'ni ima' opic'a ƚepá Jerusalén. Jiƚpe caxpic'eta ja'ni o'epa quixcay o a'i. \p \v 10 Pablo timi: \p ―A'i. Aica'huaya Jerusalén. Iya' ailopa'a cai'e'epola' lan xanuc' judío. Ima' oxina' iƚiya. Jifa'a ima' to'ay lopenic' lepi'ipo' cal cuecaj quincuxepa César. Ima' umjuez. Ma fa'a ticuicomma aƚcuxeco'ma. Jiƚpe Jerusalén a'i. \v 11 Ƚinca ja'ni nixpiya lai'epa, ja'ni joupa nulijpa lamaya, lapi'i'ma cajunac', aicacuanajyacoxi aƚma'aƚa'. Ja'ni mane lafelƚaiqueya cataiqui' lonespa iƚne naƚcuxecopa, ailopa'a caƚ'e'eya iƚniya. Cacua: ¡Cal cuecaj quincuxepa César tixanutsi lataiqui' laƚcuxecopa lan xanuc' judío! \p \v 12 Festo ipalaic'o'mola' lixanuc', iƚniya noxpijpá lataiqui'. Lijou'ma timi Pablo: \p ―Ne'. Joupa ocuapa: “Cal cuecaj quincuxepa César tixanutsi lataiqui' laƚcuxecopa”. Ne'. Cumme'mo', to'huaƚa' pe lopa'a César. \p \v 13 Uyai'ma hualca ƚitiné icuaiyunca liƚya' Cesarea cal rey Agripa jouc'a ƚipima caca'no' cuftine Berenice. Iƚniya ajudío. Ehuejntsa Festo ƚincuxepa romano. \v 14 Icoƚ'mola' jiƚpiya Cesarea. \p Anuli litine Festo ipalaic'o'ma Agripa, ipalaico'ma Pablo, timi: \p ―Fa'a tipa'a anuli cal xans itats'iya ƚipo'nopa Félix. \v 15 Iya' laitsehuo'ma Jerusalén aƚpalaic'ohuo'ma lixanuc' cal cuecaj ca'ailli' jouc'a lan tsilaj xanuc' judío pe noxpijpá lataiqui'. Iƚne lu'ipa te ts'i'ic li'epa iƚque Pablo. Aƚmipa iya' cacani'eƚa', cacuxeƚa' tima'anƚe. \v 16 Iya' aitalai'e'e'mola' aimi'mola': “Illanc' ninc'iromano aimaƚ'eyi toƚta'a. Illanc' aƚcuayi: Iƚque ƚitats'iya jouc'a nocuxecopá ticuaiyunca. Iya' ninjuez. Iya' caxpic'e'ma ja'ni ƚitats'iya i'epa quixcay o a'i, ja'ni tima'anƚe o lux'masna'me.” \p \v 17 ’Iƚne lan judío icuaiyunca fa'a. Aicaicuejloj'mola'. Lihuequi litine ai'e'ma canic', iya' ninjuez. Aicuxe'e'mola' laisoldado tilecotsa iƚque cal xans. \v 18 Cacua: “Pablo i'epa acueca' quixcay”. A'i toƚta'a li'epa. Iƚne nocuxecopá ituca' micufcoyi, a'i to laifcuapa iya'. \v 19 Tixtuleyi, ticuayi: “Iƚque aiquihuequi laƚreligión”. Ticuayi joupa imanapa cal xans Jesús, Pablo ticua imaf'i'. \v 20 Iƚe lofulecopa lataiqui' aicaicueca. Aicaixina' te quixcay li'epa Pablo. Toƚta'a cami: “Ja'ni ima' opic'a ƚepá Jerusalén. Jiƚpiya caxpic'eta ja'ni o'epa quixcay o a'i.” \v 21 Pablo aiquicuac'. Ticua: “Cal cuecaj quincuxepa César tixanutsi iƚe laƚcuxecopa”. Toƚiya aicuxe'ma tipanenni fa'a. Tijouƚa' cumme'ma, ti'huaƚa' pe lopa'a César. \p \v 22 Agripa timi Festo: \p ―Iya' aipic'a caquimf'eƚa' lonespa iƚque cal xans. \p Festo timi: \p ―Mouqui toquimf'e'ma. \p \v 23 Lihuequi litine Agripa jouc'a Berenice etej'moƚtsi juaiconapa al c'a. Icuaiyunca pe locutsuya Festo, ti'ay lipenic' ajuez. Iyejmale'me lincuxepá soldado romano jouc'a lan tsilaj xanuc' jiƚpe liƚya' Cesarea. Festo icuxe'ma tilecontsa Pablo. \p \v 24 Lijou'ma, Festo ipalaic'o'mola' iƚniya lefoƚya jiƚpiya, timila': \p ―Ima' conrey Agripa, jouc'a jahuay imanc' cunc'ixanuc' noƚmana' fa'a, camilhuo' li'ipa. \p ’Jahuay lan xanuc' judío nomana' fa'a jouc'a nomana' liƚya' Jerusalén aƚsahue'epa cacani'eƚa' iƚca'a cal xans Pablo. Maƚca'a ƚolahuelojmpa itsiya. Iƚne lan judío mihui'iyi tija'ayi, aƚmi: “Ima' tocuxeƚa' tima'anƚe.” \v 25 Iya' aiximpa ailopa'a qui'epa. Aimi'iya maƚma'ayacu. Maƚque quituca' ticua: “Cal cuecaj quincuxepa César tixanutsi laƚcuxecopa”. Toƚta'a aixpic'epa cumme'ma, ti'huaƚa' pe lopa'a César. \v 26 Ticuicomma quiniƚ'e'ma quije'e César, titai'ma Pablo. ¡Coƚa' ti'iƚa' caixina' iya' te ts'i'ic' laifniniƚ'eya ƚaipoujna César! Itsiya aicuxepa tilecontsa fa'a. Aipic'a toƚquimf'eƚe jahuay imanc'. Xonca' aipic'a toquimf'eƚa' ima' conrey Agripa. Ima' lu'i'ma te li'epa Pablo. Toƚta'a ti'i'ma caixina' te ts'i'ic' laifnu'iya César, ti'i'ma quiniƚ'e'ma quije'e. \p \v 27 ’Iya' cacua: Ja'ni cumme'ma pu'hua iƚca'a ƚitats'iya ticuicomma cu'iƚa' te ts'i'ic' li'epa. Ja'ni a'i, aimi'iya cummeya. Aƚnesco'ma iya' namac'ta xans. \c 26 \p \v 1 Agripa ipalaic'o'ma Pablo, timi: \p ―Capi'i'mo' lane. Ima' aƚtalai'e'ma. \p Pablo inij'ma limane. Ipango'ma italai'e'ma Agripa, timi: \p \v 2 ―Conrey Agripa, cax'najtsi'ihuo' juaiconapa ima' lapi'ipa lane catalai'e'mo'. Itsiya cacuanajco'moxi jahuay iƚne laƚcufpa lan xanuc' judío. \v 3 Tixoqui neta catalai'e'mo'. Aixina' ima' limetsaiconga' laƚ'ejma' illanc' ninc'ixanuc' judío, jouc'a taimetsaijma laƚnespa. Itsiya caxa'huehuo' aƚquimf'eƚa'. \p \v 4 ’Iya' ma namijcano anuli laif'as xanuc' judío aluyalaicopá lapajnya liƚya' Jerusalén. Jiƚpe lai'ejma' joupa iƚsina' jahuay iƚniya lan judío. \v 5 Iƚne axpe' camats' alimetsaijma. Ti'i'ma tuya'a'me te ts'i'ic' lai'ejma', ja'ni iƚpic'a tuya'aƚe. Alimetsaijma iya' ninfariseo, nihuequila' iƚne lan fariseo nocuapá: “Illanc' xonca lanant'ƚiyi locuxepa Moisés”. \p \v 6 ’Laƚtatahueló i'huaico'me ȽanDios ti'e'ma ma to limipola'. Iya' jouc'a ca'ay ƚinca iƚe lataiqui' laƚmiponga' ȽanDios. Toƚiya cacaxu fa'a aƚcuxecompa. \v 7 Laƚf'as xanuc' judío, iƚniya ixanuc' limbamaj coquexi' laƚtatahueló, itine ipuqui' mix'najtsi'iyi jahuay ƚilunxajma', mexc'onƚingoƚaiyi ȽanDios, jahuay iƚniya ti'huaicoyi tenant'ƚiƚa' iƚe lataiqui'. \p ’Conrey Agripa, iya' jouc'a ca'ay ƚinca linespa ȽanDios. Cacua: Joupa enant'ƚipa iƚe lataiqui'. \v 8 Camilhuo': ¿Te coƚcuacoyacu ȽanDios aimi'iya mimaf'i'inayacola' limanapola'? \p \v 9 ’Li'ipa iya' jouc'a cacua ticuicomma cateƚ'mitsola' juaiconapa iƚne ts'ilihuequi Jesús ƚas Nazaret. \v 10 Toƚta'a lai'epa capa'a liƚya' Jerusalén. Lixanuc' cal cuecaj ca'ailli' lapi'ipa laimane. Axpela' iƚne li'huexi ȽanDios ai'nico'mola' lacarza. Iya' jouc'a laif'as judío aƚcuf'mola' iƚne ts'ilihuequi Jesús. Laƚspic'epá te laƚ'e'eyacola' iya' cacua: “Ne', ne', tima'antsola'”. \v 11 Iya' laitsehuo'ma jiƚpe ƚajut'ƚi pe lafoƚyomma laif'as xanuc' judío ja'ni aixim'mola' iƚniya ts'ilihuequi Jesús aiteƚ'mi'mola'. Ma canaic'mila' camila': “Ne', tonesc'eƚa' cataiqui' iƚque Jesús”. Iƚne lapi'ipa acueca' coyac'. Quihuetsoquila' ni petsi lomana'. Ca'hua aculi' ƚiƚeloƚya'. \p \v 12 ’Icuaitsi litine ca'hua'ma liƚya' Damasco. Cahuetola' ts'ilihuequi Jesús. Lixanuc' cal cuecaj ca'ailli' joupa lapi'ipa laimane, aƚni'ipa laije'e. Lapi'ipa lane iya' caxpic'e'ma laif'eyacola' iƚniya. \v 13 Conrey, aƚquimf'eƚa' ma cu'ilhuo' laƚ'ipa. Iya' ca'hua lane. To menac'o aixim'ma anuli lepalc'o' qui'huayomma lema'a. Nulemma alulif'epa. Tocomma to cal 'ora, xonca tunts'ifi. Jouc'a ulif'e'mola' laƚejmale. \p \v 14 ’Jahuay lacangoƚenca ƚamats'. Iya' aicuej'ma aƚpalaic'o. Tipalay laƚtaiqui' illanc' ninc'ijudío. Aƚmi: “ConSaulo, ¿te caƚteƚ'micopa, calihuetsocopa? Ima' cotuca' toteƚ'miyoxi. To miteƚ'mi'moxi cal huacax ja'ni aimicueca lanacompa al puya, ma toƚta'a toteƚ'miyoxi ima', aimaƚcueca.” \v 15 Iya' cami: “Maipoujna, ¿naitsi ima'?” Iƚque aƚmi: “Iya' ninJesús. Ima' aƚteƚ'mi. \v 16 Itsiya totsahuenni, tacaxla'. Iya' aicuaicoco'ma pe lofpa'a capi'itso' copenic'. Ima' to'e'ma laipenic'. To'itola' lan xanuc' itsiya aƚsimpa. Tijouƚa' aƚsingona'ma, xonca camuc'i'mo'. Iƚiya jouc'a to'itola' lan xanuc'. \v 17 Iya' ca'e'mo' cuenna. Cunƚu'e'mo' lo'e'eyaco' lof'as xanuc' judío. Cumme'mo' to'huaƚa' pe lomana' locuenaye lan xanuc', iƚne a'i judío. Jiƚpe jouc'a cunƚu'eto' lo'e'eyaco'. \v 18 Itsiya iƚniya tocomma afohue, aiquiƚsina' al c'a cane. Ima' taxi'etola' liƚ'u'. Itsiya tocomma amuf liƚpicuejma'. Ima' tapalc'o'itola'. Toƚta'a tipai'i'me liƚpicuejma', aimicuxeconayacola' Satanás, ma ȽanDios ticuxe'mola'. Aƚ'huaiyijm'ma iya'. Toƚta'a ȽanDios timenc'e'eco'mola' li'epa a'ijc'a, tilaitsufcotola' anuli jahuay lixanuc', iƚne pe limetsaicopola' i'huexi.” \p \v 19 ’Conrey Agripa, iƚe laixim'ma laƚmuc'ipa ȽanDios, iya' nihuejco'ma laƚmi'ma. \v 20 Ate'a jiƚpe liƚya' Damasco nu'i'mola' tixhuej'menanca, tipai'iƚe liƚpicuejma' tihuejcoƚe ȽanDios, timujle ja'ni joupa ixhuej'memma. Lijou'ma ma' anuli lainu'iyalepa liƚya' Jerusalén jouc'a locuenaye ƚiƚeloƚya' pe lomana' laƚf'as xanuc' judío. \p ’Lijou'ma nu'i'mola' locuenaye xanuc', iƚne a'ij judío. \v 21 Iƚe laif'epa aiquetenƚcocola' laif'as xanuc' judío. Alixtuc'opa. Capa'a jiƚpe al cuecaj xoute' aƚ'noƚ'ma, ehue'me te co'iya maƚma'aya. \v 22 ȽanDios aƚtoc'ipa, aƚcuanajcopa. Toƚta'a ti'hua cu'iyale litaiqui'. Ja'ni lan tsilaj xanuc' o a'ij tsila', ma' anuli cu'ila' iƚe laiximpa. Laifnespa ma' iƚtaiqui' Moisés y lam profeta. Ocuena o ituca' cataiqui' aicanesma. Maƚniya Moisés y lam profeta uya'apá lo'iya, ticuayi: \v 23 “Cal Cristo titeƚco'ma, tima'am'me. Tijouƚa' timaf'ina'ma, ti'iƚa' cal te'a pe aimimaconaya. Toƚta'a tu'i'mola' laƚf'as xanuc' judío, jouc'a tu'i'mola' locuenaye xanuc' a'ij judío, timi'mola': ȽanDios tepalc'o'i'molhuo' loƚpicuejma'.” \p \v 24 Pablo toƚta'a ticuanajcoyoxi. Festo icuej'ma litaiqui'. Ipalaic'o'ma ujfxi, timi: \p ―Pablo, tocomma to mamac'ta. ¿Te copalaicopa toƚta'a? Ima' acueca' oxhuepa, iminscopa lopicuejma'. \p \v 25 Pablo timi: \p ―ConFesto, ima' maigobernador, iya' a'i namac'ta. Jouc'a laifnespa a'i camac'ta cataiqui'. Laifnuya'apa ma le'a al ƚinca. \v 26 Cal rey Agripa ixina' te ts'i'ic' iƚe lataiqui', maƚe laifnespa, tixoqui neta capalaic'o iƚque. Ixina' jahuay li'ipa. Acuajmaica li'ipa iƚe laifnescopa, a'ij ch'ixca. \p \v 27 ’Conrey Agripa, ¿te ima' to'ay ƚinca liƚtaiqui' lam profeta? Iya' aixina' ima' to'ay ƚinca iƚe lataiqui'. \p \v 28 Agripa timi: \p ―¿Te cofcuapa? ¿Te tocua: “Nihuata, Agripa jouc'a tihuej'ma Jesús to illanc' ninc'icristiano”? Ima' tocua aiquipime iƚiya. \p \v 29 Pablo timi: \p ―Ja'ni ipime o aiquipime aicaixina'. Cacua: A'i ma le'a iya' ima' conrey Agripa ti'iƚa' toƚta'a anuli laƚpicuejma', ¡ȽanDios titoc'itsolhuo' jahuay imanc' naƚquimf'epa, ti'iƚa' anuli laƚpicuejma', aƚ'onƚtsonga'! Ƚinca iƚta'a laƚfiyiya al cadena catejma' aimaƚ'onƚspa toƚta'a. \p \v 30 Itsolinca cal rey jouc'a cal gobernador, jouc'a Berenice, jouc'a iƚniya nocutsingoƚanna jiƚpe. \v 31 Ipalnanca. Tipalaic'oyoƚtsi, ticuayi: \p ―Iƚque cal xans aiqui'aic' quixcay. Aimi'iya malacani'eyacu, aimi'iya maƚtats'econayacu. ¿Te caƚ'eyacu? \p \v 32 Agripa ipalaic'o'ma Festo, timi: \p ―Aimi'iya malux'masyacu iƚque cal xans, joupa icuapa: “Iƚe lataiqui' laƚcufpa tixanutsi cal cuecaj quincuxepa, iƚque César”. Ja'ni a'i toƚta'a linespa, lux'masna'me. \c 27 \p \v 1 Lijou'ma ixpic'em'me tumme'me Pablo ti'huaƚa' ƚamats' Italia. (Jiƚpe liƚya' Roma tipa'a cal cuecaj quincuxepa César.) Ixpic'em'me aƚeco'me abarco. Icuxem'me ti'huaƚa' anuli cal capitán lipuftine Julio, ti'etsola' cuenna Pablo y locuenaye litats'ila'. Iƚque Julio ƚocuxepola' lan soldado lacui'impola': Lisoldado cal cuecaj quincuxepa César. \p \v 2 Aƚtsulfoƚai'me anuli al barco qui'huayomma liƚya' Adramitio. Iƚe al barco ipainamma ticuaita jiƚpe lipiƚya'. Tuyaicota ƚiƚeloƚya' ƚamats' Asia, iƚniya lomana' ƚema caja. Aƚejmale anuli ƚapima cuftine Aristarco. Iƚque ƚas Macedonia, lipiƚya' Tesalónica. Aƚepá. \v 3 Lihuequi litine aƚcuaitsa liƚya' Sidón. Cal capitán Julio ac'a lipicuejma'. Ixim'ma cuanuc' Pablo, epi'i'ma lane, timi: \p ―To'hua'ma tahuejntola' lopimaye. Ja'ni tehue'ehuo' iƚne tepi'ito'. \p \v 4 Lipanni al barco jiƚpe Sidón, ƚahua' aƚtalecufponga'. Luyalaicopá liju' camats', jiƚpe loxa camane copa'a al isla ƚamats' Chipre. Jiƚpe aimaƚpa'nenga' ƚahua'. \v 5 Aƚeyi ƚaja ƚema camats' Cilicia, jouc'a ƚema camats' Panfilia. Aƚcuaitsa liƚya' cuftine Mira jiƚpe ƚamats' Licia. \p \v 6 Jiƚpiya cal capitán ixim'ma anuli al barco qui'huayomma liƚya' Alejandría, ti'hua'ma ƚamats' Italia. Cal capitán aƚtsufai'eponga'. \v 7 Iƚe laƚbarco ti'hua panca panca. Uyai'ma axpe' quitine. Afule maƚcuaiyacu huejnca liƚya' Gnido. Lijou'ma laƚbarco aimi'hua ƚijca lipene. Aimi'iya. Juaiconapa ujfxi ti'hua ƚahua'. Aluyalaicopá huejnca ƚamats' isla Salmón. Jiƚpe liju' Creta aimi'hua ujfxi cahua'. \v 8 Ti'hua aƚeyi huejnca ƚamats'. Afule maƚcuaiyacu pe lacui'impa lan C'a Puerto. Jiƚpe al puerto a'ij culi' liƚya' Lasea. \p \v 9 Juaiconapa aƚcoƚponga' al puerto. Joupa uyaipa al cuecaj quitine. Iƚe litine lan judío tixnet'ƚyi, aimitetsoyi. Aƚsina' ticuaihuo ƚoyac' cahua', al barco aimi'huaya al c'a. Pablo ipalaic'o'mola' nocuxepá al barco, \v 10 timila': \p ―Cunc'ixanuc', aimi'iya maluyalaiyacu. Ƚaja tejac'e'ma laƚbarco jouc'a ƚitay tejac'ma. Aga illanc' ninc'ixanuc' jouc'a aƚma'monga'. \p \v 11 Cal capitán aiquiquimf'e locuapa Pablo. Iquimf'e'mola' xonca locuapa cal piloto jouc'a ƚipoujna al barco. \v 12 Axpela' locuenaye xanuc' noyepá jiƚpe al barco ticuayi: \p ―¡Aƚena'me! \p Ticuayi aimi'iya muyalaicoyacu ƚaxita quitine jiƚpe al puerto. Xonca iƚpic'a tiyenƚe, ticuaitsa liƚya' Fenice, jiƚpe timajnta mi'i'ma ƚaxita. Iƚe Fenice apuerto, jiƚpe ƚamats' isla Creta. Jiƚpe aimi'hua ƚoyac' cahua'. Ti'hua ƚahua' qui'huayomma loque' liju' lopo'nof'caispa cal 'ora. \p \v 13 Lixim'me ti'hua panca panca ƚahuaj sur, iƚne ts'iƚpic'a tiyenƚe ticuayi: “Itsiya ƚinca ailopa'a tintsi. Aƚcuaita liƚya' Fenice.” If'ac'ena'me al cumta catejma' ancla. Aƚepá. I'hua'a'me al barco huejnca ƚema caja, jiƚpe al isla Creta. \v 14 Aiquicoƚi icuaiyunni ƚujfxi cahua'. Iƚque ƚahua' cuftine: Ƚi'huayomma liju' laipammaiyomma cal 'ora. Ujfxi, ujfxi luntafquinga'. Ti'hua tocomma ucuiƚna. \v 15 Iƚque ƚahua' ummetsai'ma al barco. Aimi'i mi'hua ƚijca. Laƚsim'me aimi'iya maluyalaiconayacu, aƚcuayi: \p ―Iƚe al barco tixinƚa' pe cotseya. Ƚahua' tummetsay. \p \v 16 Luyalaico'me ƚema caja jiƚpe anuli ƚamats' isla cuftine Clauda. Jiƚpe aimi'hua cujfxi cahua'. Al barco exaƚi anuli laca'huaj canoa. (Ti'iƚa' lo'iya al cuecaj barco aƚtsulfoƚai'me al canoa, lunƚu'e'moƚtsi.) Iƚe laca'huaj canoa afule maƚ'noƚyi. \v 17 Exaƚaf'me, itsufai'enapá al cuecaj barco. Lijou'ma ifi'e'me al cuecaj barco. Ifi'eco'me ujfxi cocuis licu'u lixpula, xonca tixnet'ƚqui. Tixpailiquila', ticuayi: “Ti'hua ujfxi ƚahua', aga tummetsai'ma al barco, aƚcuaitsa jiƚpe ƚintuhuale cuixa cuftine Al Sirte”. Exaƚna'me ijuisna'me al cuecaj lixaƚ ilanc'ecompa ijahua'. Al barco ti'hua mummetsay ƚahua'. \p \v 18 Lihuequi litine ƚahua' ƚaja ujfxi titeƚ'minni laƚbarco. Ticuayi: “Aƚscua'aƚe al barco, aƚ'e'eƚe huata lipicumta”. Ipango'me eca'ni'me ƚitaic' al barco. \v 19 Joupa uyaipa oque' quitine, iƚne no'epá canic' jiƚpe al barco eca'ni'me ƚi'huexi al barco. \v 20 Joupa ixhuaita axpe' quitine aiqui'huáqui cal 'ora, ni lipuqui' aiqui'huáquila' lan xamna. Ti'hua ujfxi ƚahua'. Aƚcuayi: “Aicaƚsina' ja'ni lunƚul'me o a'i.” \p \v 21 Ixhuaita axpe' quitine aimitetsoyi lam marinero. Pablo ecaxingaitsola', timila': \p ―Cunc'ixanuc', maƚmana' ƚamats' Creta joupa aimipolhuo': “Aimolipa'a'me al barco fa'a”. Aimipolhuo': “Aƚmanenca”. Imanc' aicaƚcuec'e. Joupa aƚteƚcopá, joupa lajac'epá acueca'. \p \v 22 ’Itsiya iya' cu'i'molhuo': Aimoƚsueƚmot'ƚe'me. Nij naitsi najac'ya lipitine. Al barco ƚinca tejac'na'ma. \v 23 Lipuqui' i'huamma pe laifpa'a anuli ƚepaluc ȽanDios. Iƚque ȽanDios aiPoujna, ainihuequi. Ƚapaluc quema'a lacaxingaipa lainiju'. \v 24 Aƚmipa: “CumPablo, aimixpaij'mo'. Ƚinca tocuaita petsi cal cuecaj quincuxepa César. ȽanDios epi'ipo' loxahue'epa. Tunƚu'e'mo'. Jouc'a tunƚu'e'mola' jahuay lonƚejmale nomana' al barco.” \p \v 25 ’Camilhuo': Aimoƚsueƚmot'ƚe'me. Iya' ca'huaiyinge ȽanDios. Ma to laƚmipa toƚta'a ti'i'ma. \v 26 Ƚinca ƚaja alaca'ni'monga' anuli ƚamats' isla. \p \v 27 Joupa ixhuaita imbamaj malpu' quitine ma luyalaiyi ƚaja Adria. Ƚipujfxi cahua' lummetsaiyinga'. Li'i'ma to nolojmay quipuqui' lam marinero ticuayi: \p ―Tipa'a ƚamats' ahuejnca. \p \v 28 Ixpicuf'me lipitoqui ƚaja. Ixpicuf'ma anuxans quimbama' acamts'us metro. Iyecona'me nihuata, ixpicufcona'me. Lipitoqui ƚaja ixpicuf'ma anuxans caitsi metro. \v 29 Ixpailij'mola', ticuayi: \p ―Ja'ni aƚcuai'me pe lopa'a lan tsilaj capic' iƚne lapic' teteƚ'me al barco. \p Ecajm'mi'me amalpuj lan cumta catehuaijma' ancla ijungila' lixpulaj barco emuyi'mola' cuixa. Ipanenni jiƚpe al barco. Ticuayi: “Aimicoƚ'ma tiƚic'eƚa'”. \p \v 30 Lijou'ma lam marinero ehue'me te co'iya mipalyacu al barco. Ticuayi: “Alunƚu'e'moƚtsi illanc' caƚtuca'. Aƚcuaita ƚamats'.” Tocomma tecajm'mi'me locuenaye lan cumta catehuaijma' ancla jiƚpe lopa'a ƚijuac al barco. Ma le'a tifel'miyi. Tecajm'miyi ƚaja laca'huaj canoa. \v 31 Pablo tixina lo'epa. Timila' cal capitán jouc'a lisoldado: \p ―Timanenca iƚniya pe laƚmana', jifa'a al cuecaj barco. Ja'ni tiyeƚe iƚniya imanc' aimolunƚulyacu. \p \v 32 Lan soldado etej'me ƚocuits' pe lifiyicoya laca'huaj canoa. Itai'ma ƚaja. \v 33 Ma liƚic'ejma Pablo ipalaic'o'mola' jahuay nomana' jiƚpe al barco. Tixa'huela', timila': \p ―Joupa ixhuaita imbamaj malpuj quitine imanc' oƚ'huaijma, toƚcuayi: “¿Te caƚ'iyaconga'?” Aicoƚtesma. \v 34 Itsiya caxa'huelhuo' toƚtetsoƚe. Ja'ni a'i tima'molhuo'. Aimoƚsueƚmot'ƚe'me. Aimejac'ya ni anuli lijuac ƚoƚjuac. \p \v 35 Lijou'ma lines'ma toƚta'a Pablo epef'ma ƚa'i. Miquimf'eyi jahuay lan xanuc' tix'najtsi'i ȽanDios. Ixquej'ma ƚa'i, ipango'ma ite'ma. \v 36 Lan xanuc' aimixhueƚmot'ƚecona'me, itetso'me. \v 37 Jahuay illanc' laƚmana' al barco aƚsuaisponga' oquej maxnu afanej nuxans quimbama' camts'us. \v 38 Lijou'ma linajntsola' lam marinero ecajm'mi'me ƚaja ƚaitaij trigo. I'i'ma xonca axnoica al barco. \p \v 39 Joupa i'ipa quitine. Ixim'me huejnca ƚamats'. Aiquilimetsaijma te jale camats' jiƚpiya. Jiƚpe ƚema caja iximpá anuli lotsufaicompa. Ixpic'e'me lo'eyacu, ticuayi: \p ―Aƚtsulfoƚai'me jiƚpe lotsufaicompa. Tipa'a pangay cuixa. Ailopa'a capic. \p \v 40 Ux'mas'me lan cumta catehuaijma' ancla. Iƚne imanenca al 'ocay ƚaja. Ƚixala' iƚne a'ec lopa'a loquej liju' al barco etec'e'me lifi'icoya, ti'eƚe canic', ti'hua'ma al ƚijca al barco. I'nof'e'me laca'hua quixaƚ quijahua', iƚe lopa'a ƚijuac al barco. Toƚta'a xonca ac'a ti'hua'ma. Ti'hua'ayi al barco jiƚpe lotsufaicompa, ticuaitsi ƚema caja. \v 41 Icuaitsi pe lopa'a oquej cal panay. Jiƚpe tipa'a axpe' cuixa. Al barco ipanenni. Ipa'ne'ma cal cuixa. Itaƚijm'ma ƚijuac. Ƚitsilo ƚaja tuntafqui lixpula' al barco. Ipango'ma ixquetsuf'ma. \v 42 Lan soldado ticuayi: \p ―¡Aƚma'a'mola' nulemma lan xanuc' litats'ila'! Ja'ni a'i tiquie'me laja', ticuaitsa ƚamats' tinulnata. \p \v 43 Cal capitán aimicua. Ipic'a tunƚuƚa' Pablo. Timila' lisoldado: \p ―A'i. Aimoƚma'a'mola'. \p Aƚcuxe'eponga' laƚ'eyacu. Aƚminga' jahuay laƚmana' al barco: \p ―Ja'ni oƚsina' moƚcafcoƚaiyi, imanc' ate'a tolacajm'mitsoƚtsi ƚaja, tonƚecoƚe ƚaja, toƚcuaitsa ƚamats'. \v 44 Ja'ni aicoƚsina' moƚcafcoƚaiyi, tonƚe'me ma to lo'iya. Toƚniƚe ƚaxmale' o ni naitsi hualca caxma lopa'a al barco, tonƚecoƚe ƚaja, toƚcuaitsa ƚamats'. \p Toƚta'a laƚ'epa. Jahuay alunƚulpá. Aƚcuaitsa ƚamats'. \c 28 \p \v 1 Laƚcuaitsa ƚamats' i'i'ma caƚsina' iƚe a'isla cuftine Malta. \v 2 Lan xanuc' nomana' jiƚpe imuj'moƚtsi ac'a xanuc'. Lapenufponga'. Uncue'e'me ƚunga, aƚminga': \p ―Jifa'a tolapat'ƚetsoƚtsi. \p Ticui ƚacui, ti'i caxita juaiconapa. \v 3 Pablo efot'ƚe'ma laiquijule c'ec', ixanaf'i'mola' ƚunga. Jiƚpe lan 'ec' tipa'a anuli ƚainofaƚ. Ixim'ma quinu' ipanni, icayai'e'e'ma limane Pablo. \v 4 Lixim'me ƚainofaƚ tijujnya limane Pablo, lun Malta ticuayi: \p ―Iƚque acuecaj inma'ahuale xans. Tama unƚupa ƚaja itsiya tima'ma. Tipa'a anuli No'eya al ƚijca. Iƚque ummepa ƚainofaƚ tima'aƚa' cal xans. \p \v 5 Pablo unaf'ma limane. Ƚainofaƚ ecanc'aitsi ƚunga. Pablo ailopa'a qui'i'ma. \v 6 Lun Malta tehuelojnyi Pablo. Iƚ'huaijma te co'iya. Ticuayi: \p ―Iƚque ƚica'apa ƚainofaƚ tifu'ma o aimicoƚya tima'ma, tecangehuo. \p Ti'hua tehuelojnyi. Lixim'me ailopa'a qui'i'ma, ipai'i'me liƚpicuejma', ticuayi: \p ―¡Iƚque a'ij xans, ma' andios! \p \v 7 Petsi laƚcuaitsa jiƚpe emats' cal xans ƚocuxepa al isla. Iƚque cal xans aromano, cuftine Publio. Alapenufponga' lejut'ƚ. Jiƚpe aƚmanenca afane' quitine. \v 8 Qui'ailli' Publio textafque. Tepi'i quinu', i'huajcopa oyaic' cajuats'. Pablo itsufai'ma jiƚpe ƚonouya ƚafcuana. Mijoc'i' ȽanDios ipo'nof'i'ma limane ƚafcuana, ixaƚ'mena'ma. \v 9 Lijou'ma icuaitsa ocuenaye lafcualƚay nomana' jiƚpe al isla. Pablo ixaƚ'mena'mola' jouc'a. \p \v 10-11 Iƚne aƚs'najtsi'inga'. Acueca' alapi'iponga'. Afane' mut'la ixhuaitsi maƚmana' jiƚpe. Maƚpe ipanenni anuli al barco qui'huayomma liƚya' Alejandría. Iƚe al barco tipa'a laquiseña lilendiosla' lam marinero. Iƚne landiosla' lan cuatsi, tecui'innila' Cástor y Pólux. Ipanenni al barco mi'i ƚaxita quitine. I'huaijma ti'iƚa' ac'a quitine. Litine li'huana'ma illanc' aƚtsulfoƚaipá. Lan xanuc' Malta alapi'iponga' laƚtaiyacu ƚaƚtejacu lane. Aƚepá. \v 12 Aƚcuaitsa al puerto Siracusa. Jiƚpe aƚcoƚponga' afane' quitine. \p \v 13 Lijou'ma lipalconanca. Aƚepá huejnca ƚema camats'. Aƚcuaitsa liƚya' Regio. Jiƚpe aƚcoƚponga' anuli quitine. Lihuequi litine ti'hua ƚahua' sur. Aƚeconapá. Lihuequi litine aƚcuaitsa liƚya' Puteoli. \v 14 Jiƚpiya aƚsimpola' laƚpimaye. Iƚniya aƚmiponga' aƚmanenca anuli al xamano maƚpe pe lomana'. Ixhuaitsi lan caitsi quitine lipalunca, aƚepá lane lotsepa Roma. \v 15 Lapimaye nomana' liƚya' Roma icuej'me aƚeyi lane. Ipalunca jiƚpiya Roma aƚtalecuftsonga'. Hualca aƚtalecufponga' liƚya' cuftine Foro Apio. Locuenaye aƚ'huaiconga' jiƚpe pe lacui'impa Lam Fane' Cajut'ƚi Lainunc'empa. Jiƚpe aƚtalecufpoƚtsi. Lixim'mola' lipimaye Pablo i'ina'ma xonca acueca' ƚunxajma', ix'najtsi'i'ma ȽanDios. \p \v 16 Laƚcuaitsa al cuecaj quiƚya' Roma cal capitán ileco'mola' litats'ila' jiƚpe pe lopa'a nocuxepola' lan guardia. Iƚpe epenuf'mola'. Epi'i'me lane Pablo tipajnla' quituca' anuli lajut'ƚ. Anuli cal soldado ti'e'ma cuenna. \p \v 17 Lixhuaitsi afane' quitine Pablo ijoc'i'mola' lan tsilaj xanuc' judío nomana' jiƚpe Roma, ticuaiyunca pe lopa'a. Icuaitsa. Timila': \p ―Cunc'aipimaye, ailopa'a cai'e'epola' laif'as xanuc' judío, aicainetets'ila' laƚtatahueló liƚ'ejma'. Tama toƚta'a lai'ejma' lan judío aƚ'noƚpa jiƚpe Jerusalén. Aƚcupa icuaitsi liƚmane lan xanuc' romano. Aƚtats'iya. \v 18 Iƚniya lan romano alicuis'mot'ƚepa te quixcay cai'epa. Icuej'me ailopa'a cai'epa. Iƚpic'a lux'masnaƚa'. Aimi'iya maƚma'aya. \v 19 Lan xanuc' judío ticuayi aimalux'masquim'ma. Toƚta'a aicua'ma: “Caxahue'eta cal cuecaj quincuxepa César aƚsanu'etsonga' lataiqui'”. Ƚinca ailopa'a caifcufyacola' laipimaye judío, ma le'a aipic'a aƚsanu'etsonga'. \v 20 Toƚiya aijoc'i'molhuo' imanc' unc'aipimaye judío toƚcuaiyunca fa'a. Cacua: Limetsaicotsoƚtsi, aƚpalaic'o'moƚtsi. Ƚinca illanc' ixanuc' Israel ma' anuli aƚ'huaiyijnyi ȽanDios ti'e'ma ma to licuapa. Ma toƚta'a ca'huaiyinge, toƚiya aƚ'noƚimpa, itsiya capa'a aƚfiyiya iƚta'a al cadena catejma'. \p \v 21 Iƚne lan xanuc' judío timiyi: \p ―Laƚpimaye judío nomana' ƚamats' Judea aicaliniƚ'enga' caƚje'e, aicalu'inga' ja'ni ixcay lof'epa. Ni laƚpimaye licuai'me fa'a aiquicufhuo'. Acalu'inninga' ja'ni ima' o'epa quixcay o a'i. \v 22 Illanc' aƚpic'a aƚcuejtso' lofnesya. Lan xanuc' ni petsi nomana' tipalaicoyi iƚiya lomihuequi. Ticuayi iƚe ixcay. \p \v 23 Iƚne ixpic'epá te quitine ticuaiconacu. Tiquimf'econa'me lonesya Pablo. \p Lixhuaitsi iƚe litine icuaiyoconanca pe lopa'a Pablo axpela' lan xanuc' judío. Muica litine imanenca jiƚpiya. Icuaitsa al puqui'ya, iyena'me lummuhuijma'. Pablo tu'ila' te ts'i'ic' licuxejma ȽanDios, iƚque cal Cuecaj Rey. Ti'nujuaitsi'ila' te ts'i'ic' litaiqui' Moisés, jouc'a ti'nujuaitsi'ila' te ts'i'ic' liƚtaiqui' lam profeta. Imuc'i'mola', ipalaico'ma Jesús. \p \v 24 Hualca epenuf'me limi'mola' Pablo. Locuenaye aiquilepenufi. \v 25 Tifuli'iyoƚtsi cataiqui'. Hualca ticuayi: \p ―A'i, a'ij ƚinca. \p Ipango'me ipalnanca. Pablo u'icona'mola' anuli lataiqui'. Timila': \p ―Al ƚinca iƚe lonespa cal Espíritu Santo, iƚe limipa cal profeta Isaías. Iƚque imi'mola' laƚtatahueló, timila': \q1 \v 26 To'huaƚa' pe lomana' iƚne lan xanuc', tomitsola': \q1 Toƚquimf'e'me, ti'hua toƚquimf'eyi, aimoƚcuejyacu. \q1 Tolahuelojm'me, ti'hua tolahuelojnyi, aimoƚsinyacu. \q1 \v 27 Iƚne lan xanuc' liƚpicuejma' i'ipaj ta. \q1 Tama tipa'a liƚs'mats'i', afule micuejyi. \q1 Ixpoƚ'mipa liƚ'u'. \q1 Ja'ni coƚa' aimi'e'me toƚta'a tixingo'me liƚ'u', tiquimf'eco'me liƚs'mats'i', \q1 laitaiqui' titsufai'ma liƚpicuejma', aƚcuec'e'ma. \q1 Tipailinacu, titsulfoƚaina'me al c'a cane, \q1 tijouƚa' caxaƚ'mena'mola', quiƚonc'e'ena'mola' liƚjunac'. \m Toƚta'a loƚ'ejma' imanc', aicoƚcuec'e. \v 28 Itsiya ti'iƚa' coƚsina' lo'ipa. Lataiqui' loya'apa te ts'i'ic' alunƚu'e'monga' ȽanDios, maƚe lataiqui' joupa ummempa pe lomana' locuenaye xanuc', iƚne a'ij judío. Iƚniya ƚinca tihuejco'me. \p \v 29 Pablo ijou'ne'ma iƚe limipola' lan xanuc' judío. Iyena'me iƚniya. Juaiconapa tifuli'icoyoƚtsi cataiqui'. \p \v 30 Pablo ipajm'ma oquej camats' jiƚpe lajut'ƚ lo'najcufpa. Axpela' lan xanuc' tiƚcuaispá tehuejnyi. Epenuf'mola' jahuay. \v 31 Tu'ila' te ts'i'ic' licuxejma ȽanDios, iƚque cal Cuecaj Rey. Aimixpaiqui. Tipalaijma ƚaƚPoujna Jesucristo. Timuc'ila' lan xanuc' litaiqui'. Ailopa'a nocuanac'eya.